ką skaitmeniname dalyvaudami tarptautiniame skaitmeninimo ir...

184 / muziejinių vertybių skaitmeninimas, elektroninė leidyba, ryšiai su visuomene

Danutė Mukienė

Senųjų nuotraukų rinkiniai Lietuvos muziejuose

Ką skaitmeniname dalyvaudami tarptautiniame skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“?

LDM filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS), 2011 m. gavęs kvietimą dalyvauti tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.), skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“ (pilnas pavadinimas „EUROPEAN Ancient PHOTOgraphic vintaGe repositoRies of digitAlized Pictures of Historic qualitY“), pirmiausia išanalizavo kokios yra galimybės į šį projektą įsijungti Lietuvos dailės muziejui (LDM).

Surinkus informaciją paaiškėjo, kad LDM šio projekto įgyvendinimo metu turės galimybę suskaitmeninti ir portalui „Europeana“ www.europeana.eu pateikti ne daugiau kaip 100–200 nuotraukų (didžiąją jų dalį sudaro foto-grafijos (nuotraukos ir negatyvai), iki 2012 m. saugotos muziejaus archyve – dailininko, visuomenės ir kultūros veikėjo Antano Jaroševičiaus (1870 m. liepos 22–1956 m. birželio 17 d.) bylose.

Muziejus turi sukaupęs, saugo ir tyrinėja gana nemažą istorinės ir meni-nės fotografijos rinkinį bei didelį pluoštą fotografijų, kuriose užfiksuoti liau-dies meno objektai, su jų tyrinėjimais susijusių ekspedicijų akimirkos ir kita.

Danutė MukienėLDM filialas LM ISC LIMIS

Bokšto g. 5, VilniusTel. (8 5) 261 9670

El. p. [email protected]

muziejinių vertybių skaitmeninimas, elektroninė leidyba, ryšiai su visuomene

/ 185

Didžioji šių fotografijų dalis buvo suskaitmeninta ir LDM Rinkinių informa-cinės sistemos duomenų bazės viešoje prieigoje internete bei nacionaliniame kultūros paveldo portale „ePaveldas“ www.epaveldas.lt paviešinta muziejui 2005–2008 m. dalyvaujant nacionaliniame projekte „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos (IVBIS) sukūrimas“ ir 2010–2012 m. įgy-vendinant nacionalinį kultūros paveldo skaitmeninimo ir sklaidos projektą „Virtualios elektroninės paveldo informacinės sistemos (VEPIS) plėtra“ (abu šiuos projektus vykdė Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblio teka, o LDM juose dalyvavo partnerio teisėmis).

Paskutiniais metais LDM įsigijo gana nemažą kiekį naujų fotografijų, ku-rios dar nėra suskaitmenintos, tačiau tai daugiausia XX a. II p.–XXI a. pra-džios fotografų kūriniai, todėl šių objektų, kaip ir jau anksčiau suskaitmenintų ir paviešintų internete, į projektą „Europeana Photography negalima traukti.

Publikacijoje pateikiama informacija, kokiu būdu LDM kaip partneris įsijungė į tarptautinį projektą „Europeana Photography“ ir kokią informa-ciją apie senąsias nuotraukas Lietuvos muziejai planuojama pateikti į portalą „Europeana“, kas šių fotografijų autoriai.

Raktiniai žodžiai: senosios fotografijos, muziejai, skaitmeninimas, „Europeana“, Lietuva, Europos Komisija, rinkiniai, partneriai, dalyviai.

2009 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtame nutarime „Dėl Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 66–2624), pakeitimas (Žin., 2009, Nr. 120–5141), pakeitimas (Žin., 2010, Nr. 148–7598) ir Vyriausybės patvirtintame šios strategijos įgyvendinimo priemonių plane LDM kaip šios strategijos ir priemonių plano vienas iš atsakingųjų vykdytojų yra įpareigo-tas organizuoti ir koordinuoti muziejuose sukauptų kultūros paveldo objektų skaitmeninimą, skaitmeninės informacijos saugojimą ir sklaidą. Už šias veik las LDM yra atsakingas muziejaus filialas LM ISC LIMIS. Vykdant šį pavedimą, kasmet įgyvendinama nemažai priemonių ir nuolat ieškoma naujų darbo formų.

Tai daryti skatina ir 2011 m. Europos Komisijos išplatintos rekomendaci-jos dėl Europos Sąjungos valstybių dalyvavimo plėtojant „Europeanos“ pro-jektą. 2011 m. pabaigoje portale „Europeana“ buvo pateikti tik 8 824 objektai iš Lietuvos. Europos Komisija Lietuvai kelia uždavinį iki 2015 m. pateikti bent 129 tūkst. objektų.


Žinia, kad Europos Komisija gali finansiškai remti tarptautinį senų nuot-raukų, sukurtų 1839–1939 m., skaitmeninimo ir sklaidos projektą, LDM filia lą LM ISC LIMIS, kuriam pavesta koordinuoti minėto Vyriausybės nu-tarimo įgyvendinimą muziejuje, paskatino pasidomėti, kokius senųjų nuo-traukų rinkinius yra sukaupę kiti muziejai ir ar jie pageidautų prisijunti prie tokio pobūdžio projekto. Pirmieji sutikimą dalyvių teisėmis jungtis į pro-jektą davė Antano Baranausko Antano Vienuolio-Žukausko (Anykščiai), Biržų krašto „Sėla“, Kretingos, Kupiškio etnografijos, Lietuvių liaudies buities (Kaišiadorių r.), Maironio lietuvių literatūros (Kaunas), Mažosios Lietuvos is-torijos (Klaipėda), Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės (Kaunas), Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Šiaulių „Aušros“ muziejai.

Didžiausios viltys buvo dedamos į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės ir į Šiaulių „Aušros“ bei Panevėžio krašto muziejus, kur, anot fotografijos tyrinėtojos dr. Margaritos Matulytės, yra didžiausi ir vieni iš vertingiausių fotografijų rinkinių Lietuvos muziejuose. Puoselėjome viltį, kad tuo atveju, jei projektas būtų pradėtas įgyvendinti, prie jo kaip dalyviai prisijungs ir dau-gelis kitų muziejų, taip pat ir Lietuvos nacionalinis muziejus, kur taip pat yra itin dideli ir vertingi fotografijų rinkiniai. Taigi buvo išsiaiškinta, kad bazė Lietuvai kaip partneriui dalyvauti projekte yra. Tada projekto organizato-riams (vėliau ir vykdytojams – iki 2012 m. rugsėjo mėnesio) Alinari 24 ORE (Italija) LDM davė sutikimą dalyvauti projekte partnerių teisėmis, nurodyda-mas, kad projekto įgyvendinimo metu Lietuvoje bus suskaitmeninta ne ma-žiau kaip 20 000 senųjų fotografijų (nuotraukų – apie 17 000, negatyvų, tarp kurių nemažai yra stiklo negatyvų, – apie 3 000, degerotipų (foto atvaizdų ant sidabruotos vario plokštelės) – apie 30, ferotipų (foto atvaizdų ant šlapio kolodijaus emulsija išteptos juodo metalo skardos – apie 40, ambrotipų (foto atvaizdų ant kolodijumi išteptos stiklo plokštelės) – apie 20), o jų duomenys (metaduomenys ir skaitmeniniai vaizdai) pateikti į portalą „Europena“ www.europeana.eu. Lietuvoje į projektą pasižadėjo dalyvių teisėmis įsijungti dau-giau negu 30 muziejų.

2011 m. projekto vykdytojai užbaigė parengti dokumentus ir, suderinę juos su partneriais, pateikė vertinti Europos Komisijai.

LDM darbus, susijusius su pasirengimu dalyvauti projekte, tuo metu ko-ordinavo šiame centre administratore dirbusi ir už ryšius su užsieniu bei tarptautinių projektų įgyvendinimą atsakinga buvusi Giedrė Stankevičiūtė (nuo 2011 m. vasaros – Asin Marco). Keletą pirmųjų mėnesių ji koordinavo


/ 187

ir projekto įgyvendinimo veiklas muziejuje. 2012 m. G. Asin Marco išvykus gyventi į Ispaniją, birželio mėnesį projekto koordinatore LDM paskirta nau-joji LM ISC LIMIS administratorė Viktorija Jonkutė.

Rengiantis projekto įgyvendinimo veikloms, daugelyje Lietuvos muziejų buvo pradėta išsami saugomų senųjų nuotraukų rinkinių analizė. Kretingos, Biržų krašto „Sėla“, Šiaulių „Aušros“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio ir kele-tas kitų muziejų nesunkiai parengė savo turimų senųjų nuotraukų kolekcijų aprašus, nes šie eksponatai čia yra gana neblogai ištyrinėti.

2011 m. pabaigoje paaiškėjo, kad dalyvauti projekte yra suinteresuota nemažai muziejų, kurie į tokius projektus jungiasi pirmą kartą. Peržiūrėję savo turimus senųjų fotografijų rinkinius, projekte nutarė dalyvauti Alytaus, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros, Aleksandro Stulginskio universiteto, Literatūrinio Aleksandro Puškino, Juozo Naujalio, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos, Marijampolės kraštoty-ros, Marijos ir Jurgio Šlapelių, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės, Molėtų krašto, Nalšios, Prienų krašto, Rietavo Oginskių kultūros, Tauragės krašto, Ukmergės kraštotyros, Vilkaviškio krašto, Vinco Mykolaičio-Putino, Zarasų krašto, Žemaičių dailės, Žemaičių „Alka“, Žemaičių vyskupystės muziejai, vėliau – ir dar keletas. Jie šio projekto įgyvendinimo laikotarpiu įsipareigojo suskaitmeninti ir „Europeanai“ pateikti nuo keliolikos iki kelių šimtų jų mu-ziejuose saugomų senųjų nuotraukų.

2012 m. pradžioje projekto vykdytojams ir partneriams pasirašius sutar-tis su Europos Komisija, projektas startavo. Tuo laikotarpiu buvo pradėtos pasirašinėti ir LDM sutartys su pagrindiniais projekto dalyviais Lietuvoje.

Ką Lietuvos muziejai planuoja suskaitmeninti ir paviešinti šio projekto įgyvendinimo laikotarpiu?

2012 m. pradžioje buvo surinkta, susisteminta, parengta ir projekto vykdy-tojams pateikta išsami informacija, kokius kiekius atskiros tematikos objektų planuojama suskaitmeninti, kada šios fotografijos sukurtos ir kokiuose mu-ziejuose jos šiuo metu saugomos.

Nuotraukos suskirstytos į kelias temines grupes. Paaiškėjo, kad:1. daugiausiai muziejai yra sukaupę ir į projektą siūlo įtraukti fotografijų,

kuriose įamžinta lietuvių etnografija, buitis (tokių nuotraukų yra apie 3 300 vnt.);

2. Lietuvos kraštovaizdžio tematikos fotografijų į projektą įtraukta dau-giau negu 2 000 vnt.;


3. fotografijų, kuriose atsispindi Lietuvos įstaigų, visuomeninių organi-zacijų, draugijų, judėjimų, partijų veikla (dažniausiai tai grupinės nuo-traukos), atrinkta apie 1 700 vnt.;

4. objektų, kuriuose užfiksuoti Lietuvos architektūros objektai, komp-leksai, miestų ir kitų gyvenviečių vaizdai, projekto metu numatyta suskaitmeninti apie 1 300 vnt.;

5. apie 700 atrinktų objektų priskirta fotografijų, kurios pasakoja apie XIX a. pab.–XX a. pr. (1–4 deš.) madą, teminei grupei;

6. apie tūkstantis atrinktų fotografijų pristato valstybėje XIX a. pab.– XX a. pr. veikusias švietimo ir mokslo įstaigas, jų šiokiadienius, darbuotojus;

7. tiek pat į projektą įtraukta ir eksponatų, priskiriamų kariuomenės ir policijos tematikai (beje, tokių nuotraukų gausa rodo, kad ano meto fotografų išskirtinio dėmesio sulaukdavo šios įstaigos ir jose dirbę, tarnavę asmenys, o pastarieji, ypač kariškiai, nuolat būdami toli nuo artimųjų, taip, kaip ir dabar, jautė poreikį save įamžinti fotografijose);

8. gana nemažą dalį muziejuose saugomų fotografijų sudaro užsienio šalių architektūros objektai, kompleksai, miestų ir kitų gyvenviečių vaizdai – jų į projektą įtraukta apie 300 vnt.;

9. toks pat kiekis atrinktas ir fotografijų, kuriose užfiksuoti Lietuvos is-torijai svarbūs įvykiai, tarp jų ir dainų šventės, manifestacijos, sureng-tos Lietuvos pripažinimo de jure Amerikoje proga, 500 m. nuo Vytauto Didžiojo mirties paminėjimo iškilmės Lietuvoje 1930 m., Klaipėdos įvykiai 1920–1923 m. ir kt.

Kuo konkrečiai turtingi ir ką projekto įgyvendinimo metu skaitmenina, viešina atskiri į šias veiklas įsijungę Lietuvos muziejai?

Didžiausią kiekį eksponatų (3 tūkst. vnt.) įsipareigojo suskaitmeninti ir paviešinti Šiaulių „Aušros“ muziejus. Tokio pobūdžio skaitmeninimo projektas savo apimtimi ir turiniu Šiaulių „Aušros“ muziejui yra pirmas ir, kaip matyti iš muziejaus pateiktos informacijos, už jo įgyvendinimą atsakingi darbuotojai pasistengė, kad projektui būtų atrinkti tie eksponatai, kurie išsamiausiai ir geriausiai pristato muziejaus senųjų nuotraukų rinkinį. Daugiausiai projek-tui atrinkta nuotraukų ir negatyvų. Jie sukurti XIX a. pab.–XX a. pradžioje. Itin turtinga bei unikali čia yra fotografijų kolekcija, pasakojanti apie 1863 m. sukilimą. Didžiąją dalį į projektą įtrauktų iškilių asmenybių portretų (apie 220 vnt.) taip pat sudaro XIX a. sukurti 1863 m. sukilimo dalyvių, tarp jų ir


/ 189

sukilimo vadų Kosto Kalinausko, Zigmo Sierakausko, Antano Mackevičiaus, portretai.

Tarp atrinktų fotografijų daugiau negu 2,5 tūkst. priskiriama lietuvių etno-grafijos ir buities temoms (daugiausia jų sukurta etnografinių ekspedicijų po Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Lietuvą metu). Vienoje iš suskaitmeninti planuo-jamų nuotraukų yra įamžinta grupė Lietuvių archeologų bei kunigas, kraš-totyrininkas, vienas iš pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamos lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis platintojas Juozapas Žiogas (1896–1935). Šio projekto kontekste ši asmenybė išskirtinė. Šiauliškiai į projektą įtraukė didelį kiekį paties J. Žiogo padarytų fotografijų, tarp kurių itin daug negatyvų. Juose įamžintos bažnyčios, koplyčios, kryžiai ir nemažai kitokių kultūros paveldo objektų. Tarp jų yra eksponatų, priskirtinų tiek architektūros, miesto bei gy-venviečių, tiek ir lietuvių etnografijos, buities vaizdų teminėms grupėms, yra ir skirtingiems visuomenės sluoksniams priklausiusių asmenų portretų.

Į projekto metu skaitmeninamų objektų sąrašus muziejuje įtraukti ir 4 me-notyrininko, grafiko, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko Pauliaus Galaunės (1890–1988) padaryti negatyvai, kuriuose užfiksuoti už-sienio šalių architektūros objektai.

Po 2 tūkst. eksponatų projekto įgyvendinimo metu planuoja suskaitme-ninti Maironio lietuvių literatūros ir Panevėžio krašto muziejai.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus senųjų nuotraukų rinkinio di-džiąją dalį sudaro lietuvių prozininkų, poetų, vertėjų, aktorių, dailininkų ir kitų kultūros veikėjų portretai, grupinės bei šeimos fotografijos. Jas projekto įgyvendinimo metu ir numatyta skaitmeninti bei viešinti.

Panevėžio kraštotyros muziejus į projektą įtraukė apie 680 stiklo negatyvų, tarp kurių 450 yra priskiriami Vinco Ferinausko (1892–1975), 35 Povilo Šinskio (1878–1974), 146 Tado Bajorūno (1890–1945), 45 Vitoldo Kovalevskio autorystei.

Tadas Bajorūnas (1890–1945) – žinomas Krekenavos miestelio (Panevėžio apskr.) fotografas. Muziejuje saugomuose jo padarytuose stiklo negatyvuose ir nuotraukose yra įamžintas Krekenavos apylinkių kraštovaizdis, miestelio architektūros objektai, bažnyčios eksterjeras bei interjeras, XX a. pr. tradicinių švenčių akimirkos, mokyklų pastatai, mokinių ir mokytojų portretai, įvairių draugijų šiokiadieniai, vestuvių, laidotuvių akimirkos ir kita.

Panašaus turinio yra šiame muziejuje anuo metu Miežiškių miestelyje (Panevėžio apskr.) fotografu dirbusio Vinco Ferinausko (1892–1975) foto-grafijų kolekcija.


Povilas Šinskis (1878–1974) buvo Šubačiaus geležinkelio stoties miestelio (Panevėžio apskr.) fotografas. Jo padarytuose stiklo negatyvuose įamžinti šio krašto gyventojų portretai ir grupinės nuotraukos, Geležių bažnyčios (Panevėžio apskr.) eksterjeras, spektaklių akimirkos.

Fotografas Vitoldas Kovalevskis – buvęs lenkų gimnazijos moksleivis, vėliau – Kauno meno mokyklos auklėtinis. Jo fotografijose užfiksuota lenkų gimnazijos statybos eiga, mokiniai, mokytojai, Panevėžio gatvių vaizdai, baž-nyčių eksterjerai, gaisrininkai.

Muziejus turi ir tokių iškilių asmenybių kaip muzikas, pedagogas Mykolas Karka, kunigas, rašytojas, pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas, rašytoja, visuomenės veikėja, filantropė, pedagogė, visuomenės veikėja Gabrielė Pet kevičaitė-Bitė, vyskupas Kazimieras Paltarokas, knyg nešys Jonas Žebrys, skulptorius Juozas Zikaras, rašytojos Bronė Buivydaitė ir Liūnė Janušytė, literatas, švietėjas, aktorius Kostas Stiklius, Šiaulių valstybi-nio teatro aktorius, režisierius Juozas Miltinis, Panevėžio tarpukario fotogra-fas Jonas Žitkus, Subačiaus miestelio tarpukario fotografas Povilas Šinskis, istorikė Ona Girčytė-Maksimaitienė portretinių ir grupinių fotografijų. Šiame muziejuje yra ir nuotraukų, kuriose užfiksuotos Vytauto Didžiojo metų mi-nėjimo Panevėžio krašte (Vytauto Didžiojo paveikslo sutikimo), Lietuvos Respublikos prezidento apsilankymų Panevėžio krašte, Vasario 16-osios mi-tingo Panevėžyje 1920 m., mitingo Panevėžyje, kuris 1922 m. buvo surengtas JAV pripažinus Lietuvą de jure, Panevėžyje ir Kaune vykusių dainų švenčių akimirkos.

Nemažai muziejuje yra fotografijų, kurios pasakoja ir apie XX a. pr. šių Panevėžyje veikusių visuomeninių organizacijų, draugijų, sąjungų veiklą: Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“, Lietuvių katalikiš-kojo jaunimo organizacijos „Pavasaris“, Katalikiškos vaikų organizacijos „Angelaičiai“, Šaulių, Lietuvių tautininkų, Lietuvos skautų sąjungų, „Šviesos“, „Aido“, „Dainos“, Šv. Zitos draugijų, Ateitininkų federacijos, Lenkų draugijų „Oswiata“ bei „Sparta“.

Nemažai šio tipo eksponatuose įamžinta ir pašto tarnautojų, geležinke-lininkų, miškininkų.

Didelis ir vertingas Žemaičių muziejaus „Alka“ senųjų nuotraukų rinki-nys. Sutarta, kad „Europeanai“ telšiškiai pateiks ne mažiau kaip 1 300 suskait-menintų fotografijų ir jų aprašų, tarp kurių yra 700 Juozapo Perkovskio, 500 Chaimo Kaplanskio bei 122 Kazimiero Bagomilo kolekcijų stiklo negatyvai.


/ 191

Gimnazisto Juozo Butkaus (Butkų Juzės) (1893–1947) portretas. 1911–1916 m.

Fotografas nežinomas. Kretingos muziejus, KM IF-593

Kretingos fotografo Alfonso Survilos portretas. XX a. I p.

Sukurta fotosalone „Modern“. Fotografas nežinomas.

Kretingos muziejus, KM IF-631

Fotografijų rinkinį muziejuje tvarkanti ir tyrinėjanti Marina Petrauskienė, pri-statydama į projektą įtrauktus eksponatus rašo:

„Fotografo Kazimiero Bogumilos stiklo negatyvų kolekciją muziejuje su-daro 112 vnt. 10 x 15 cm dydžio negatyvai, kurie padaryti 1935 metais. Juose užfiksuoti Varnių miestelio vaizdai, gyvenamieji namai, kiemai. Ši kolekcija rasta tarp daugybės kitų stiklo negatyvų atliekant muziejaus rūmų rūsių re-konstrukciją (1981 m. surasti 52, o 1999 m. – 60 vnt. K. Bogumilos autorystei priskiriamų stiklo negatyvų). Jie buvo surasti sudėti į užklijuotus vokus. Ant visų vokų vienos rankos rašysena buvo užrašas VARNIAI. Ant vienų vokų yra daugiau informacijos apie nufotografuotą objektą, ant kitų – mažiau.“

Iš amžininkų prisiminimų, surinktų 2001 m. apie fotografą Kazimierą Bogumilą, sužinome, kad jis galėjo būti gimęs apie 1905 metus. Pragyvenimui užsidirbdavo fotografuodamas. Namuose turėjo įsirengęs fotolaboratoriją. Pakviestas fotografuodavo įvairiomis progomis, taip pat ir šeimos šventėse. Pasams nuotraukas darydavo namuose, prie sienos. Atspaudęs atvaizdus, juos


žymėdavo spaudu „Foto K. Bogumila. Varniai“. Apie 1930 m. Kazimiero mo-tina su jaunesniuoju sūnumi Vincu išvyko gyventi į Argentiną. Kazimieras liko Lietuvoje ir dar kurį laiką gyveno Varniuose, tačiau apie 1939 m. ir jis išvyko į Argentiną.

Iš įvairių rašytinių šaltinių žinome, kad, Lietuvoje prasidėjus Antrojo pa-saulinio karo veiksmams, tuometinis Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius Pranas Genys pasirūpino, kad didžioji dalis muziejaus eksponatų, kurie vyks-tant karui galėjo būti sunaikinti, būtų įvairiose vietose paslėpti. Tikėtina, kad tuo metu muziejaus pastato rūsyje įrengtoje stiklo negatyvams skirtoje slėptuvėje buvo paslėpta ir K. Bogumilos fotografijų kolekcija, kurią pavyko surasti tik praėjus daugiau negu keturiems dešimtmečiams. Ši kolekcija, pasak M. Petrauskienės, „unikalus istorijos, architektūros, urbanistikos, etnografijos paveldo pažinimo šaltinis, kuris praturtina iki šiol muziejuje turėtą negausią Varnių miestelio ikonografiją. Nedaug jos yra išlikę ir pas gyventojus, nes 1941 m. senieji Varniai sudegė, gaisro metu žuvo ir nuotraukos, o tai, kas dar buvo išlikę, sunaikino karas – Varnių miestelyje iki karo šeimininkavusius žydų tautybės žmones ištiko tragiškas likimas, na o kartu su jais buvo sunai-kintas ir dokumentinis paveldas, galėjęs pateikti daugiau žinių apie juos ir miestelio istoriją.“

Gražutė ir Laimutė Šlapelytės Palangoje, prie Tiškevičių rūmų. 1927 m.

Fotografas nežinomas. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus, MJŠNM-ĮK-F56


/ 193

Dalį K. Bogumilos stiklo negatyvų šis muziejus suskaitmenino ir pa-skelbė Lietuvos muziejų virtualių parodų sistemoje – http://www.muziejai.lt/emuziejai/index.asp.

Beje, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, P. Genys kai kurių veikėjų buvo puolamas už tai, kad vis dėlto karo metu dalis eksponatų nebuvo išsau-gota, t. y. jie nebuvo grąžinti į muziejaus sales, saugyklas. Būta net tokių viešų kaltinimų, kad dalį šių vertybių P. Genys pasisavino.

Surasta stiklo negatyvų kolekcija sudaro prielaidą manyti, kad, į valdžią sugrįžus sovietams, P. Genys sąmoningai galėjo dalį eksponatų ir toliau lai-kyti Antrojo pasaulinio karo pradžioje įrengtose slėptuvėse, kad jų nepasi-savintų, nesunaikintų naujosios valdžios atstovai. Nuotraukos, kaip ir kiti dokumentinio paveldo objektai, dažnai, keičiantis valdžioms, gali tapti ir gyventojus kompromituojančia medžiaga. Tai taip pat galėjo būti pretekstas toliau slėptuvėje laikyti laiko ir įvairiems gamtos poveikiams kad ir nelabai atsparius stiklo negatyvus.

Į projektą įtraukta ir 13 Chaimo Kaplanskio fotografuotų atvirukų, ku-riuose yra įamžinti XX a. pr. Telšių miesto vaizdai. Minėtose šio autoriaus sukurtose fotografijose įamžintos 1878 m. Rietave kunigaikščio Oginskio surengtos žemės ūkio parodos akimirkos.

Projekto įgyvendinimo metu turėtų būti suskaitmeninta, aprašyta bei pa-viešinta ir 480 vnt. Ch. Kaplanskio stiklo negatyvų, priskiriamų paviljoninei fotografijai. Šie negatyvai yra 10 x 15 cm dydžio. Jie sukurti XX a. 3–4 dešimt-metį. Negatyvuose užfiksuotų objektų tematika labai plati – čia įamžinti ano meto iškilūs Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjai, įvairiems socialiniams sluoksniams priklausę Telšių miesto ir jo apylinkių gyventojai, kultūrinių ren-ginių akimirkos, žydų bendruomenės gyvenimas. Dalis fotografijų atspindi ir krašto ekonominį išvystymą. Šios fotografijos taip pat surastos Žemaičių muziejaus „Alka“ rūsių rekonstrukcijos metu (1999 m.). Stiklo negatyvai buvo stipriai apipeliję, apdulkėję, žemėti, emulsija daug kur ištrupėjusi, dalis sudužę. Pradėjus negatyvus tvarkyti, išryškėjo vieno paviljono fotografija – taip įsitikinta, kad negatyvus galima prikelti naujam gyvenimui ir į šių dienų kultūrinio gyvenimo erdvę sugrąžinti nepelnytai pamirštą vieną žymiausių ir produktyviausiai dirbusį XX a. pr. Telšių fotografą Ch. Kaplanskį.

Telšiuose 1894 m. Ch. Kaplanskio įkurtas fotosalonas čia veikė daugiau nei pusę amžiaus. Fotografija buvo gausios Kaplanskių šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl fotografija užsiėmė visa jų šeima. Tėvo profesiją perėmė ir trys jo


vaikai. Du sūnūs – Feivelas ir Mošė – apie 1920–1980 m. Tel Avive bei Haifoje dirbo fotografais. Dukra Feitska, mirus tėvui, apie 1935 m. paveldėjo jo fotosa-loną Telšiuose. 1941 m. Feitskos Kaplanskaitės-Taic šeima, kaip ir daugelis kitų Telšių žydų, pateko į Telšių getą. Gyva išliko tik dukra Rachelė (1926–2001). Naciams nužudžius fotografus Kaplanskius, jiems anksčiau priklausęs foto-salonas ir toliau veikė – čia iki pat jo uždarymo 1945 m. dirbo kiti fotografai.

Išsamiame projekto įgyvendinimo metu planuojamų suskaitmeninti fo-tografijų apraše, kurį muziejus fotografijos rinkinius jau daug metų tvar-kanti ir tyrinėjanti Marina Petrauskienė pateikė LM ISC LIMIS, rašoma, kad beveik visus 700 vnt. stiklo negatyvų, kurie saugomi dailininko Juzefo Perkovskio kolekcijoje Žemaičių muziejuje „Alka“, XX a. 3–4 dešimtmetyje sukūrė pats dailininkas. Jie yra 10 x 15, 10 x 12 cm dydžio. Anot Marinos, tai neįkainuojama ikonografija, įtaigiai pasakojanti apie ano meto Žemaitijos kraštovaizdį, vietinių gyventojų buitį, kaimo architektūrą, liaudies meną, šalia Telšių esantį Džiuginėnų bei kitus dvarus. Šie negatyvai muziejuje simboliš-kai suskirstyti į keturias stambias grupes: peizažai – 322 vnt.; architektūra (kaimo, dvarų pastatai, interjeras, bažnyčios, koplyčios, bažnyčių interjeras, kapinės) – 167 vnt.; žmonės, jų portretai, grupinės nuotraukos, ūkio darbai, religinės šventės –138 vnt.; liaudies menas (buitinis, sakralinis) – 73 vienetai.

Telšių muziejaus „Alka“ darbuotojai yra surinkę daug informacinės me-džiagos apie Juzefą Perkovskį, jo gyvenimą ir veiklą. Kartu su Vilniaus dailės akademijos leidykla 1999 m. spaudai buvo parengta ir išleista J. Perkovskio knyga. Taigi jo asmenybė Lietuvos kultūros žmonėms, ypač dailės ir etnogra-fijos specialistams, jau yra neblogai žinoma.

M. Petrauskienė rašo, kad J. Perkovskis gimė 1896 metais. Jo tėvas Severinas Perkovskis Lenkijoje buvo giriamas kaip talentingas chirurgas. Motina – Vanda Gorskytė buvo kilusi iš Žemaitijoje garsios Gorskių gimi-nės. Mokėsi Juzefas Varšuvoje. 1928 m. baigė Varšuvos taikomosios dailės mokyklą, kur studijavo grafiką. Baigęs dailės studijas, jis apie 1928 m. ap-sigyveno motinos tėvų dvare Džiuginėnuose, netoli Telšių. Čia Juzefas su dideliu malonumu atsidėjo žemaičių tautodailės studijoms. Jo domėjimasis liaudies menu neatsitiktinis: meilę Žemaitijos kraštui motina jam diegė nuo pat vaikystės. Įtakos turėjo ir pažintis su liaudies meno tyrinėtoju, biblio-tekininku Mykolu Eus tachijum Brenšteinu. Juzefas artimai bendravo ir su poetu, muziejininku Pranu Geniu, tapytoju Leonardu Andrijausku, susira-šinėjo su Pauliumi Ga laune, Mstislavu Dobužinskiu, Liudu Gira ir daugeliu


/ 195

kitų ano meto iškilių Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų. Jam artimi buvo ir kaimo žmonės – su jais visada rasdavo bendrą kalbą. J. Perkovskis daug keliavo po Žemaitiją, ieškodamas vaizdingų vietų, piešdamas pakelių kryžius ir koplytstulpius, diev dirbių drožybą ir kalvių nukaltas „saulutes“, fotografuodamas, rinkdamas muziejinės vertės tautodailės kūrinius. Savo tyrinėjimų medžiagą skelbė periodiniuose leidiniuose „Dzień Kowieński“, „Tygodnik Ilustrowany“, „Ziemia“, „Gimtasis kraštas“, „Mūsų tautosaka“, „Žemaičių prietelius“. J. Perkovskio gyvenimas baigėsi tragiškai – 1940 m. liepos 24 d. savo valia jis miškelyje netoli Džiuginėnų dvaro sodybos pasi-traukė iš gyvenimo.

Žemaičių „Alkos“ muziejuje saugomas unikalus dailininko J. Perkovskio sukauptas fondas – daugiau negu 2 650 kultūros paveldo objektų. Tai dau-giausia piešiniai, grafikos kūriniai, rankraščiai, medžio ir metalo klišės, nuo-traukos ir negatyvai. Projekto įgyvendinimo metu planuojama suskaitmeninti unikalią J. Perkovskiui priklausiusią stiklo negatyvų kolekciją. Ji taip pat, kaip ir K. Bogumilos, Ch. Kaplanskio stiklo negatyvai, buvo surasti vykdant mu-ziejaus rūsių rekonstrukciją (1981 ir 1999 m.).

Beje, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Pranas Genys iš Telšių buvo priverstas išvykti. Apsigyveno Plungėje, o čia sovietai už nepaklusnumą jį suėmė ir uždarė į Macikų kalėjimą, kur jis ir mirė, taip, matyt, nesuspėjęs niekam pasakyti apie paslėptą lobį – didžiulį stiklo negatyvų fondą, kuris šiandien sudaro galimybę naujai pažiūrėti į Telšių krašto gyvenimą XX a. pradžioje.

Gausus ir kito Žemaitijos muziejaus – Kretingos – senosios fotografijos rinkinys, kurį čia itin kruopščiai tvarko, tyrinėja ir skaitmenina istorikas Julius Kanarskas.

Kretingiškiai į projektą įtraukė 1 000 muziejuje esančių senųjų fotografijų. J. Kanarsakas LM ISC LIMIS pateiktoje informacijoje nurodo, kad 95 iš jų – asmenybių portretai. Beveik pusę (47 vnt.) sudaro grafų Tiškevičių giminės iškilių atstovų nuotraukos. Jose yra įamžintas Kretingos, Lentvario, Užutrakio, Palangos dvarininkas, grafų Tiškevičių Kretingos (Lentvario) linijos pradi-ninkas, Rusijos kariuomenės pulkininkas Juozapas Tiškevičius (1835–1891), Juozapo žmona Sofija Horvataitė Tiškevičienė (~1839–1919), Juozapo brolis Jonas Tiškevičius (?Jonas Vytautas Tiškevičius, 1831–1892), Biržų dvarinin-kas, kolekcininkas Mykolas Tiškevičius (1828–1897), Raudondvario (Kaunas) dvarininkas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935), Benediktas Jonas Tiškevičius (1875–1948), Kretingos dvarininkas Aleksandras Tiškevičius


Grafai Tiškevičiai su artimaisiais Palangoje. 1888–1892 m. Fotografė Pulina Mongirdaitė (?).Kretingos muziejus, KM IF-6842

Sofija Tiškevičienė su dukra Marija Tiškevičiūte, marčia Marija Tiškevičiene ir anūkėmis dengtoje terasoje.

XX a. 2 deš. Fotografas nežinomas. Kretingos muziejus, KM IF-6848


/ 197

(1864–1945), Aleksandro žmona Marija Puslovskaitė Tiškevičienė (~1866–1939), Lentvario dvarininkas, Vilniaus meno ir mokslo muziejaus įkūrėjas Vladislovas Tiškevičius (1865–1936), kunigaikštytė, Vladislovo žmona Marija Kristina Liubomirskaitė Tiškevičienė (1871–1958), Vilniaus verslininkas, savivaldybininkas Antanas Tiškevičius (1866–1919), Palangos dvarininkas Feliksas Tiškevičius (1869–1933), Felikso žmona Antanina Sofija Lonckaitė Tiškevičienė (1870–1953), knygnešė, pirmojo lietuviško darželio įkūrėja Marija Tiškevičiūtė (1871–1943), Elena Klotilda Tiškevi čiū tė Ostro vskienė (1876–1953).

Įgyvendinant projektą suskaitmeninta ir keletas grafų Tiškevičių arti-mųjų portretų: Gelgaudiškio dvarininko Stanislovo Puslovskio (1820–?), Korčevo (Lenkija) dvarininko Aleksandro Antano Ostrovskio (1866–1904) ir Mikoliškių dvarininko Juozo Bronišo (?–?) bei bajorų Bronišų.

Muziejaus rinkinyje saugomos ir į projektą yra įtrauktos 5 bajorų Parčevskių nuotraukos. Jose įamžintas Konstantinas Parčevskis (1834–1902)

Kretingos dvarininko Aleksandro Tiškevičiaus (1864–1945) šeimos portretas. Apie 1905 m. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Kretingos muziejus, KM IF-6878. Iš kairės į dešinę stovi žmona Marija (1866–1939), Aleksandras Tiškevičius, sūnūs Stanislovas Juozapas Marija (1888–1965) ir, priekyje, Kazimieras Justinas Viktoras Marija (1896–1941); sėdi dukros Aleksandra (1893–1983), Ona Marija (1897–?), Izabelė (~1900–?), uošvis Stanislovas Puslovskis (1820–?), ant grindų – sūnus Jurgis (1899–1939)


buvo Jokūbavo dvarininkas, Karolis Parčevskis (1875–1957) – gydytojas, me-dicinos profesorius, Stončių (Kretingos r.) dvarininkas.

Muziejaus rinkiniuose saugoma ir nemažai Lietuvos valstybės bei sa-vivaldos veikėjų fotografijų. Jose – Lietuvos kariuomenės pulkininkas, diplomatas, konsulas, vertėjas Leopoldas Dymša (1893–1959), savivaldybi-ninkas, visuomenininkas, Kretingos miesto valdybos sekretorius Antanas Dirmeitis (1890–?), teisininkas, savivaldybininkas, Kretingos apskrities no-taras Jonas Kentra (1869–1942), savivaldybininkas, Kretingos burmistras (1924–1934) Jonas Paulauskas (~1880–?), Steigiamojo, I–II seimų narys Sikstas Riauka (1888–1967), pirmasis Kretingos apskrities valdybos pirmininkas, Steigiamojo seimo narys Kazys Sidabras (1884–?), visuomenininkas, savival-dybininkas, Kretingos apskrities valdybos raštininkas Antanas Tiškus (?–?). Tarp skait meninamų yra ir 3 Katalikų bažnyčios veikėjų fotografijos. Jose įamžintas Žemaičių vyskupas Pranas Karevičius (1861–1945), kunigas, knyg-nešys, lietuviškos spaudos bendradarbis Felicijonas Lelys (1870–1949) bei ku-nigas, Palangos dekanas Juozapas Šniukšta (1864–1949). Trys ir Pranciškonų ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos XX a. pr. veikėjų fotografijos: T. Augustino Dirvelės, O. F. M. (1901–1948); T. Tarcizijaus Garbuko, O. F. M. (1906–1992); T. Leono Joco, O. F. M. (1899–1967).

Mokslo, kultūros ir švietimo veikėjų grupei priskiriamose fotografijose įamžintas poetas, pedagogas, žurnalistas Juozas Butkus (Butkų Juzė, 1893–1947), knygnešys Antanas Dirmeitis (1860–1927), lietuvių kalbininkas, pro-fesorius Jonas Jablonskis (1860–1930), fizikas, etnografas Ignas Končius (1886–1975), aktorius Petras Kubertavičius (1897–1964), dailininkas, 1863 m. sukilėlis Romanas Alekna Švoinickis (1845–1915), pedagogas, literatūros ty-rinėtojas Juozas Tarvydas (1900–1973), kunigas, literatas, politinis veikėjas Pranas Vilūnas (1882–937), liaudies menininkas, knygnešys Antanas Vinkus Vitkauskas (1832–1912).

Saugoma muziejuje ir keletas XX a. pr. medicinos darbuotojų nuo-traukų. Jose – chirurgas, Kretingos apskrities ligoninės vyr. gydytojas Robertas Gotšelka (?–?), medicinos mokslų daktaras, gydytojas, knygnešys, varpininkas Feliksas Janušis (1867–1920), gydytojas, Kretingos apskrities li-goninės felčeris Pranas Jurgutis (?–?).

Yra čia ir verslo žmonių portretų. Juose įamžintas kredito organizacijų kūrėjas, Lietuvos ūkio banko veikėjas Petras Končius (1882–1950), Salantų (Kretingos apskr.) tarpukario vaistininkas Pranas Mikuta (?–?), pirmasis


/ 199

Kretingos fotografas Alfonsas Survila (1892–?), Liepgirių (Kretingos aps.) tarpukario malūnininkas Aleksandras Šleinius (?–?), Kretingos tarpukario fotografas Stasys Vaitkevičius (?–?), iš Darbėnų (Kretingos aps.) kilęs XX a. pr. Kauno prekybininkas Petras Vitkauskas (?–?).

Į projektą įtrauktos ir 84 iškilių asmenų grupinės nuotraukos. Jose yra įam-žinta nemažai jau paminėtų ir daug kitų XIX a. pab.–XX a. pr. iškilių valstybės, politikos, kultūros ir mokslo, Bažnyčios veikėjų. Tai Kretingos verslininkas, visuomenininkas Kazys Adomauskas (?–?), verslininkas, Kretingos miesto ta-rybos narys Pranciškus Beniušis (?–?), gydytojas, mokslininkas, visuomeninin-kas, spaudos darbuotojas, Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius (1851–1927), kunigas pranciškonas, Lietuvos pranciškonų provincijos atgaivintojas ir vado-vas T. Pranciškus Bizauskas, O. F. M. (1861–1937), generolas, Mikoliškių dvari-ninkas, Mikoliškių bažnyčios fundatorius Liucijus Bronišas (?–1913), teologas, vyskupas Pranciškus Petras Būčys (1872–1951), kunigas, muzikas, chorvedys, pedagogas, Kretingos pranciškonų gimnazijos kapelionas Tadas Budraitis (1897–1962), kunigas pranciškonas, Troškūnų vienuolyno gvardijonas ir pa-rapijos klebonas T. Napoleonas Butkevičius (1866–1944), poetas, pedagogas, žurnalistas Juozas Butkus (Butkų Juzė, 1893–1947), kunigas pranciškonas, pranciškonų provincijolas T. Pranciškus Čepulis, O. F. M. (1884–1962), Lietuvos kariuomenės pulkininkas, diplomatas, konsulas, vertėjas Leopoldas Dymša (1893–1959), savivaldybininkas, visuomenininkas, Kretingos miesto valdybos sekretorius Antanas Dirmeitis (1890–?), pranciškonų kunigas, pro-vincijolas T. Augustinas Dirvelė, O. F. M. (1901–1948), lietuvių kalbininkas, profesorius Jonas Jablonskis (1860–1930), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, „Aušros“ leidėjas Martynas Jankus (1858–1946), tarpukario Kretingos fotografas Kostas Jagutis (1896– ?), medi-cinos daktaras, gydytojas, knygnešys, varpininkas, savivaldybininkas Feliksas Janušis (1867–1920), žurnalistė, rašytoja, vertėja Liūnė (Liucija) Janušytė (1909–1965), Žemaičių vyskupas Pranas Karevičius (1861–1945), teisininkas, savivaldybininkas, Kretingos apskrities notaras Jonas Kentra (1869–1942), miškininkas, pedagogas Algirdas Končius (1915–2006), fizikas, etnografas Ignas Končius (1886–1975), kredito organizacijų kūrėjas, Lietuvos ūkio banko veikėjas Petras Končius (1882–1950), generolas, gydytojas, archeologas, mu-ziejininkas Vladas Nagevičius (1880–1954), pranciškonų kunigas T. Alfonsas Marija Macaitis, O. F. M. (1901–?), kunigas, teologijos profesorius Petras Malakauskis (1889–1947), arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873–1962),


verslininkas, savivaldybininkas, Kretingos vartotojų bendrovės vedėjas Juozas Pabrėža (1884–1944), Stončių (Kretingos r.) dvarininkas, gydytojas, medicinos profesorius Karolis Parčevskis (1875–1957), savivaldybininkas, Kretingos bur-mistras (1924–1934) Jonas Paulauskas (~1880–?), Gelgaudiškio dvarininkas Stanislovas Puslovskis (1820–?), dirvožemininkas, agrochemikas, akademikas Viktoras Ruokis (1885–1971), kunigas, pedagogas, Kretingos progimnazijos direktorius Petras Ruškys (1876–?), pirmasis Kretingos apskrities valdybos pirmininkas, Steigiamojo seimo narys Kazys Sidabras (1884–?), Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona (1874–1944), rašytojas, drama-turgas Balys Sruoga (1896–1947), politinis veikėjas, Jokūbavo dvarininkas Aleksandras Stulginskis (1885–1969), provizorius, Kretingos vaistininkas, visuomenininkas Stasys Ščefanavičius (1865–1944), rašytojas, žurnalistas, redaktorius Jonas Šimkus (1906–1965), pedagogas, pirmasis Kretingos pran-ciškonų gimnazijos direktorius Vaclovas Šliogeris (?–?), pranciškonų vienuolis, meistras Br. Bernardas Šumbarevičius, O. F. S (1908–?), pedagogas, literatū-ros tyrinėtojas Juozas Tarvydas (1900–1973), didelis būrys jau minėtų grafų Tiškevičių giminės atstovų, visuomenininkas, savivaldybininkas, Kretingos apskrities valdybos raštininkas Antanas Tiškus (?–?), pedagogas, visuomeni-ninkas, Kretingos muziejaus įkūrėjas Juozas Žilvitis (1903–1975).

Į projektą įtraukta ir 114 nuotraukų, kuriuose įamžinti Lietuvos architek-tūros objektai, kompleksai, miestų ir kitų gyvenviečių vaizdai. Bus skaitme-ninamos ir senosios fotografijos, kuriose įamžinti užsienio šalių architektūros objektai, kompleksai, miestų ir kitų gyvenviečių vaizdai, Lietuvos krašto-vaizdžio fotografijos. Apie 60 į projektą įtrauktų nuotraukų pasakoja apie žemaičių krašto etnografiją ir buitį – amatus, verslą, namų ūkį, šeimos šven-tes, laidotuves, žemės ūkio darbus. Atskirą nuotraukų grupę sudaro vaizdai, kuriuose įamžinti Lietuvos dvarai, jų gyventojai, darbuotojai, šventės ir jų dalyviai.

Bus skaitmeninamos nuotraukos, kuriose užfiksuoti ir Lietuvai svarbūs istoriniai įvykiai, tarp jų ir IV seimo rinkimai, S. Dariaus ir S. Girėno laido-tuvės, Vytauto Didžiojo mirties 500 metų minėjimas.

Daugiau negu šimtas Kretingos muziejaus rinkiniuose esančių fotografijų priskirta XIX a.–XX a. 1–4 dešimtmečių madai. Šią grupę sąlyginai dar galima skirstyti į 4 dalis: diduomenės, miestiečių, miestelėnų, kaimo gyventojų mados.

Daugiau negu 300 fotografijų priskirta įstaigų, visuomeninių organiza-cijų, judėjimų teminei grupei.


/ 201

Projekto veiklose muziejus pradėjo dalyvauti nuo pat jo įgyvendinimo pra-džios. Fotografijas skaitmeninantis ir jas labai išsamiai aprašantis J. Kanarskas ėmėsi iniciatyvos, kad šie objektai jau 2012 m. būtų pristatyti Lietuvos muziejų virtualių parodų sistemoje – ten buvo suformuotos dvi virtualios parodos: „Grafai Tiškevičiai“ ir „Kretingos muziejaus senoji fotografija“.

Daugelio Kretingos muziejuje saugomų profesionaliai XX a. pr. sukur tų nuotraukų autoriai yra fotografai Ignas Stropus (1884–1959) ir Pau li na Mon-girdaitė (Mongird Paulina, 1865–1916).

Informacijoje, kurią parengė J. Kanarskas, rašoma, kad Ignas Stropus gimė „1884 m. Pakutuvėnų kaime (Plungės r.). Baigė Palangos progimnaziją. 1909 m. fotografijos mokėsi Plungėje pas fotografą M. Berkovičių, o 1910 m. – Kretingoje pas A. Survilą. Iš pradžių dirbo fotografu Kretingoje, atidarė pirmąjį mieste meninės fotografijos paviljoną „Birutė“. 1921 m. persikėlė į Palangą, įsirengė fotografijos paviljoną. 1930 m. atidarė fotoateljė Plungėje, ten dirbo trejetą metų, o Palangoje jo darbą tęsė žmona. 1933 m. jis grįžo į Palangą, kur dirbo iki 1945 metų. Po karo gyveno Pakutuvėnuose, o nuo 1950 m. – Kaune, pas sūnų.

Daugiausia fotografavo peizažus, portretus, architektūrą, įvairius ren-ginius, moksleivius, įmones ir kt. Fotografuodamas paviljone, jis su šviesa, vadinamuoju „rembrantiškuoju“ apšvietimu, siekė išgauti šešėlius, faktūras, veido modeliavimą. Todėl portretinėms nuotraukoms naudojo ir visiškai juodą foną. Labiausiai I. Stropus mėgo dirbti lauke. Fotografuodamas gamtoje, jis nesitenkindavo atsitiktiniu kadru, o kartais ištisą dieną ieškodavo įdomaus motyvo, kantriai laukdavo reikiamos šviesos, naudodavo įvairiausius filtrus, kol išgaudavo norimą lyrišką, romantišką ar kitokią nuotaiką. Jo nuotraukose užfiksuota nemažai kultūros ir meno veikėjų – Butkų Juzė, Jonas Basanavičius, Vincas Krėvė, Jonas Jablonskis ir kt.

1933 m. su peizažinių fotografijų kolekcija dalyvavo „Putpelės“ draugijos surengtoje parodoje Šiauliuose. Jo kolekcija buvo įvertinta kaip vientisiausia ir kruopščiai atrinkta. 1933 m. išleido pluoštą atvirukų, kurie buvo pardavi-nėjami Palangos knygyne ir spaudos kioske. 1936 m. pasirodė jo fotografijų albumas „Palanga“.

I. Stropaus nuotraukos buvo spausdinamos periodinėje spaudoje (1928 m. Kauno žurnale „Mūsų dienos“, 1934 m. Marijampolėje ėjusiame žurnale „Šaltinėlis“), albumuose („Pamatykime Lietuvą“, 1930 m.; „Į Lietuvą Vytauto Didžiojo metais“, 1930 m.; „D. L. K. Vytauto jubiliejinių 1930 m.


albumas“, 1931 m.; „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms pami-nėti albumas“, 1933 m.) ir kt. leidiniuose. Mirė ir palaidotas 1959 m. Kaune.“

J. Kanarsko parengtoje trumpoje Paulinos Mongirdaitės biografijoje ra-šoma: „Gimė 1865 m. Raseinių apskrityje. Apie 1885 m. apsigyveno Palangoje. Susidomėjusi fotografija, fotografuoti mokėsi Varšuvoje (Lenkija). Iš ten į Palangą parsivežė fotografijos aparatūrą ir apie 1889 m. atidarė fotografijos paviljoną. Darė daugiausia portretines ir grupines nuotraukas, lankėsi grafų Tiškevičių Palangos ir Kretingos dvaruose, fotografavo didikų šeimas, dvarus, Kretingos ir Palangos apylinkes. Be pomėgio fotografijai, vertėsi ir leidybine veikla. 1890 m. parengė fotografijų albumą „Kretynga“. Jame yra 49 nuotrau-kos, kuriose įamžinti Kretingos dvaro pastatai ir parkas, Kretingos ir Palangos miesteliai bei senosios bažnyčios. Šios nuotraukos labai pravertė restauruojant Kretingos dvaro rūmus ir žiemos sodą. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą leido at-virukus, kuriuose įamžinta senoji Kretinga, Tiškevičių dvaro parkas ir rūmai.

Paulina Mongirdaitė buvo pirmoji moteris fotografė Lietuvos fotografijos istorijoje. Savo jėgas ji išbandė ir tuo metu dar tik užgimstančioje foto žur-nalistikoje, todėl yra laikoma viena iš foto žurnalistikos pradininkių. Mirė 1916 m. ir palaidota Palangoje.“

Vienas iš vertingiausių, unikaliausių Lietuvoje fotografijų rinkinių sau-gomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

Šio muziejaus darbuotojų pateiktoje informacijoje rašoma, kad itin ver-tingą senųjų fotografijų kolekciją, kuri dabar saugoma muziejuje, buvo sukau-pęs dr. Aleksandras Račkus (1893–1965), kuris Lietuvoje ir JAV žinomas ne tik kaip kolekcininkas, bet ir kaip gydytojas, numizmatas, kultūros veikėjas, redaktoriaus. Kaip nurodo muziejaus darbuotojai, šią kolekciją sudaro 85 fo-tografijos: 23 dagerotipai, 22 ambrotipai, 38 ferotipai, viena fotografija ant keramikos ir viena – ant odos. Didžioji dalis Amerikoje, o vėliau ir Lietuvoje kauptų senųjų fotografijų (55 vnt.) kartu su kitomis vertybėmis į muziejų buvo perduotos 1938 metais. Kita senosios fotografijos dalis (30 vnt.) anksčiau buvo saugoma dr. A. Račkaus ūkyje Maironiškių kaime, Lapių valsčiuje. 1940 m. sovietams nacionalizavus šį ūkį, senosios fotografijos ir kiti ten buvę daiktai perduoti Kauno valstybiniam kultūros muziejui.

Dauguma senųjų fotografijų kildinama iš JAV ir turi nemenką ikono-grafinę vertę. Jose užfiksuoti moterų, vyrų, vaikų, sutuoktinių portretai, yra keletas grupinių bei dvigubų fotografijų. XIX a. II p. gyvenusių žmonių por-tretai daryti Vaterburio, Providenso, Vusterio, Čikagos, Niujorko, Bostono,


/ 203

Bruklino miestuose. Visi šie miestai išsidėstę arti vienas kito rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje, prie Atlanto vandenyno, ir būtent juose kūrėsi pirmieji lie-tuviai emigrantai, bėgę nuo carinės valdžios, kad išvengtų 1874 m. įvestos ka-rinės tarnybos. 2 dagerotipuose ir 5 ferotipuose įrašytos lietuviškos pavardės. Tikėtina, jog tarp neatpažintų asmenų esama ir daugiau lietuvių.

Didžioji dalis muziejuje saugomų senųjų fotografijų yra patalpinta specia-liuose įvairų formų ir iš įvairių medžiagų pagamintuose futliaruose, kurie saugo jas nuo šviesos ir mechaninio poveikio.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai, išsamiai apibūdindami „EuropeanaPhotography“ projektui atrinktą senosios fotogra-fijos rinkinį, pateikia nemažai duomenų ir apie muziejaus, grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905) senosios fotografijos rinkinyje sau-gomus mūsų Lietuvos fotografijai ir istorijai išskirtinai vertingus 65 foto-grafijų albumus. Muziejaus darbuotojai nurodo, kad jie „kartu su įvairia archyvine medžiaga, knygomis P. Galaunės iniciatyva 1927 m. buvo atga-benti į M. K. Čiurlionio dailės galeriją iš Ukmergės. Iš pradžių visos šios vertybės buvo saugomos Vaitkuškio dvare. Vėliau, apie 1907 m., grafo sūnus Mykolas Stanislovas pervežė jas į Lyduokių dvarą, kur jos buvo saugomos iki pat 1920 metų. Kai Kosakovskiai persikėlė gyventi į Varšuvą, jų paliktu turtu ėmė rūpintis šeimos patikėtiniai. Dailėtyrininkas P. Galaunė, kiti Valstybės archeologijos komisijos nariai būtent tuo laikotarpiu daug dėmesio skyrė tam, kad būtų išsaugotas dvarų paveldas. 1920–1927 m. jų iniciatyva vyko derybos su vienu iš S. K. Kosakovskio šeimos patikėtinių. Tada su juo susi-tarti nepavyko. Vėliau šis Kosakovskių įgaliotas asmuo, nesugebėjęs susido-roti su užduotimi, viską paliko likimo valiai. 1927 m. į Ukmergę, kur tuo metu buvo saugomi Kosakovskių giminės turėtų vertybių likučiai, atvykę M. K. Čiurlionio galerijos darbuotojai pamatė, kad išlikę grafų Kosakovskių kultūros paveldo objektai saugomi netinkamai: albumai, knygos, dokumentai išmėtyti, apdraskyti, sudrėkę, bepradedą pelyti. Tada ir buvo nuspręsta tas vertybes perduoti saugoti muziejui.

S. K. Kosakovskis, kaip tai buvo įprasta jų šeimoje, garsėjo kaip akty-vus visuomenininkas. Jis buvo Lenkijos Karalystės heroldijos tarnautojas, vėliau – Lenkijos Karalystės Valstybės tarybos vicereferentas bei Varšuvos Reguliavimo komiteto narys, dar po dešimties metų tapo Rusijos imperato-riaus dvaro kamerheriu, praėjus dar metams – Ukmergės apskrities taikos teisėju, kiek vėliau – Ukmergės miesto prezidentu. Stanislovas Kazimieras


domėjosi Lietuvos istorija, tyrinėjo savo ir kitų LDK didikų šeimų genea logiją, nuolat rašė straipsnius. Gyvendamas Varšuvoje aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime, daug laiko praleisdavo tarp meno žmonių. Su fo-tografija grafas susipažino dar vaikystėje, kartu su tėvais keliaudamas po Vakarų Europos šalis. Domėtis šia technikos naujove didiką tikriausiai paska-tino kultūrinė Lenkijos bei Lietuvos aplinka. S. K. Kosakovskis, įsigijęs rei-kiamą įrangą, apie 1890–1894 m. Vaitkuškio rūmuose įkūrė fotolaboratoriją. Fotografijose grafas įamžindavo pats save, savo šeimos narius, gimines, drau-gus, jų svarbiausias gyvenimo akimirkas, taip pat dvaro tarnautojų bei darbi-ninkų šiokiadienius. Nuotraukose jis užfiksavo ir Vaitkuškio rūmus, parką, dvaro apylinkes, daugelį kaimyninių dvarų. S. K. Kosakovskis fotografavo Ukmergėje, Kaune, Druskininkuose, Didžiojoje Berestovicoje, Varšuvoje, įvai-riose Italijos vietovėse bei daugelyje kitų vietų. Nuotraukas St. K. Kosakovskis klijuodavo ant specialiai užsakytų kartonėlių, daugumos kurių reversą puošia aukso spalvos rėmelis ir ornamentai su užrašu „Wojtkuszki“.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai LM ISC LIMIS atsiųstoje informacijoje nurodo, kad kita labai vertinga nuotraukų kolekcija, kurią planuojama suskaitmeninti projekto įgyvendinimo metu, yra nuotrau-kos, saugomos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) albumėlyje „Anapa. 1905“, kuris 2011 m. įsigytas iš privataus asmens. Beje, muziejaus darbuotojai pažymi, kad tai naujausias eksponatas, papildęs M. K. Čiurlionio skyriaus rinkinį.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pateiktoje informacijoje rašoma, kad „fotografijų ir eskizų, kurie sukurti ant popieriaus, pieštuku ir anglimi, albumėlis trauktas drobe. Žinoma, kad du 1905-ųjų metų vasaros mėnesius M. K. Čiurlionis praleido Kaukaze kartu su varšuviečių mecenatų Volmanų šeima. Tąsyk Bronislava Volmanienė pakvietė jį vasarai į Anapos kurortą, įsikūrusį šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje.

Kelionės metu regėti didingos gamtos, kalnų vaizdai paliko neišdildomus įspūdžius. Laiške broliui Povilui M. K. Čiurlionis rašo: „Mačiau kalnus, kurių galvas glostė debesys, mačiau ir išdidžias sniego viršūnes, kurios aukštai, viršum debesų, laikė savo spindinčias karūnas [...]. Mačiau per 140 kilome-trų Elbrusą, tarytum didžiulį sniego debesį, baltos kalnų grandinės priekyje. Mačiau, saulei tekant, Darjalo tarpukalnę tarp laukinių, pilkai žalsvų ir rausvų fantastinių uolų. Ėjome tuomet pėsti, ir tas kelias, kaip sapnas, visą gyvenimą liks atmintyje. [...] Pagaliau atsidūrėme Kazbeko ledyne, kur tokia tyla, jog vos


/ 205

tik suplosi delnais, atitrūksta uolų gabalai ir lekia į prarają.“ (M. K. Čiurlionis, Apie muziką ir dailę, V., 1960, p. 186–187).

Šios kelionės po Kaukazą ir Krymą metu M. K. Čiurlionio sukurtos įvai-raus formato nuotraukos vėliau paties menininko buvo suklijuotos į nedidelį albumėlį, ant kurio drobinio viršelio autorius paliko įrašą – „Anapa. 1905.“

Albumėlyje yra 48 fotografijos, 39 iš jų yra priskiriamos M. K. Čiurlioniui. Dailininkas užfiksavo Juodosios jūros pakrantės vaizdus, burines valtis, vieti-nius gyventojus, jų buitį, kapines ir kitus objektus. Albumėlyje sudėtos ne tik kelionės vaizdų nuotraukos, užfiksuoti gamtos vaizdai, sutikti žmonės, o taip pat bendrakeleivių įamžintas Kaukaze viešėjęs M. K. Čiurlionis.

Kokiu fotoaparatu M. K. Čiurlionis fotografavo 1905 m., nėra žinoma, bet menininko sesuo Jadvyga Čiurlionytė prisiminimuose apie 1908 m. įvy-kius rašo, jog „prieš keletą metų ir brolis buvo atsivežęs nedidelį „Kodaką“ ir nemažai fotografavo. Tada rūsyje buvo ryškinamos klišės, ir visi vaikai pasi-lenkę žiūrėdavome, kaip ant stiklo išryškėja juodi veidai, rankos ir balti plau-kai. Buvo truputį baugu (tų nuotraukų išliko iki mūsų laikų)“ (Čiurlionytė J., Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį, Vilnius, 1973, p. 319).

Fotografijos iš „Anapos“ albumėlio pastarajame dešimtmetyje sulaukė iš-skirtinio dėmesio M. K. Čiurlionio kūrybos kontekste. 2000 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo surengta menininko fotografijų paroda „Vis dar nepažintas Čiurlionis“. Fotografijų pristatymas tapo M. K. Čiurlionio 125-ųjų gimimo metinių renginių ciklo pagrindiniu akcentu. Šių fotografijų fotokopijos ir vėliau buvo pristatomos tiek nuolatinėje muziejaus ekspozici-joje, tiek retrospektyvinėse menininko parodose Danijoje (2007 m.), Italijoje (2010–2011 m.), taip pat M. K. Čiurlionio kūrybai skirtose parodose Lenkijoje (2006 m.), Vokietijoje (2011 m.)“.

Projekto įgyvendinimo metu Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje planuojama suskaitmeninti ir visuomenei lengvai prieinamomis padaryti ne mažiau kaip 1 500 fotografijų.

Iškilių asmenybių temai priskirtose fotografijose yra įamžinta Ieva Andriu-lytė-Aleksienė, Marija Arcimavičienė-Rudzinskaitė, Magdalena Avietėnaitė, Povelis Olave Badenas, Povelis Robertas Badenas, Antanas Baranauskas, My-kolas Bir žiška, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Valerija Čiurlionytė-Karu žienė, Tadas Daugirdas, Mistislavas Dobužinskis, Pranas Domšaitis, Paulius Ga-launė, Vincas Grybas, Antanas Gustaitis, Pranas Hiksa, Martynas Yčas, Jonas Jablonskis, Konstantinas Jablonskis, Petras Klimas, Stasys Lozoraitis,


Vincenta Lozoraitienė, Viktoras Petravičius, Aleksandras My kolas Račkus, Marijona Rakauskaitė, Petras Rimša, Ona Rymaitė, Antanas Smetona, Adalbertas Staneika, Aleksandras Stulginskis, Jonas Šileika, Juozas Vaičkus, Feliksas Vaitkus, Motiejus Valančius, Adomas Varnas, Jonas Vileišis, Viktoras Vizgirda, Eduardas Volteris, Vincė Zaunienė-Jonuškaitė, nema-žas būrys kitų iškilių ano valstybės, visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, diev dirbių ir kt. Grupinėse iškilių asmenų nuotraukose yra įamžinti I lietuvių seimo atstovai, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos diplomatai, 1938 m. Valstybinės dailės premijos laureatai, LDI nariai Freiburge, dauge-lio tuo metu Lietuvoje vykusių mitingų, ekspedicijų, kryžių šventinimo ir kt. renginių dalyvių.

Itin vertingos, iškalbingos muziejuje saugomos ir į projektą įtrauktos nuot-raukos, kuriose užfiksuoti Kauno miesto architektūros objektai. Daugelyje nuotraukų įamžinti ir kituose regionuose buvę, dažnai ir iki šiol išlikę stati-niai, pvz., Lyduvėnų geležinkelio tiltas per Dubysą, medinė Varnių bažnyčia.

Tarp šio muziejaus darbuotojų projektui atrinktų užsienio šalių architektū-ros objektų, kompleksų, miestų ir kitų gyvenviečių fotografijų yra ir tokių, ku-riose užfiksuoti vaizdai iš JAV lietuvių gyventų vietovių. Yra ir plačiai žinomo fotografo Jano Bulhako fotografijų, kuriose įamžintas Lietuvos kraštovaizdis.

Tarp Lietuvos dvarų teminei grupei atrinktų fotografijų daugiausia vaizdų iš Vaitkuškio dvaro (Ukmergės aps.), kuris priklausė grafams Kosakovskiams (beje, šiame muziejuje saugomas Kosakovskių fotografijų rinkinys – vienas iš vertingiausių senosios fotografijų rinkinių Lietuvoje), Plemborgo dvaro (Kauno aps.), priklausiusio Tadui Daugirdui.

Kaip ir daugelyje kitų muziejų, kuriuose kaupiamos senosios nuotraukos, taip ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, daug nuotraukų, ne-gatyvų, kuriuose užfiksuoti Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių proga vykusios jo paveikslo kelionės po Lietuvą renginiai.

XIX a. pab.–XX a. 1–4 deš. sukurtos mados teminei grupei atrinktos nei-dentifikuotos portretinės nuotraukos iškalbingai pristato minėtu laikotarpiu Lietuvoje vyravusias aprangos madas.

Informatyvios ir projektui atrinktos fotografijos, kuriose įamžinta Vilniaus lietuvių klubo, Kauno miesto savivaldybės, Kauno meno mokyklos, Valstybinės archeologijos komisijos, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvių-prancūzų draugijos, korporacijos „Neo-Lithuania“, skautų, ateiti-ninkų ir kitų visuomeninių organizacijų bei judėjimų veikla.


/ 207

Muziejuje saugoma ir į projektą įtraukta nemažai fotografijų, kuriose užfiksuotos tuo laikotarpiu įvykusios Lietuvių dailės parodos (I, II, III), dailininkų grupės „Ars“ parodos, švedų meno parodos, Lietuvos dailininkų pavasario parodos atidarymai bei daugelio kitų panašių kultūrinių renginių akimirkos. Fotografijose užfiksuota ir teatrų „Milda“, „Margutis“ (Čikaga) veikla, Juozo Vaičkaus teatro spektakliai, rodyti JAV.

Unikalios nuotraukos, kuriose įamžintas pinigų deginimo procesas Lietuvos banke.

Daugelyje nuotraukų yra užfiksuotos XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvoje naudotos transporto priemonės – automobiliai, garlaiviai, burlaiviai, lėktuvai.

Vieni iš pirmųjų į projekto veiklas įsijungė Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko muziejaus darbuotojai, dar 2012 m. pradžioje pradėję dirbti su LIMIS laikinąją programine įranga (toliau – LPĮ). Jie įsipareigojo suskaitmeninti 200 muziejuje saugomų senųjų fotografijų. Didžiąją jų dalį sudaro XIX a. pab.–XX a. pr. sukurti Antano Baranausko, Klemenso Kairio, Antano Vienuolio-Žukausko, Petro Vasinausko ir jų šeimos narių portretai bei grupinės nuotraukos, kuriose jie įamžinti su savo artimaisiais, draugais ir bičiuliais. Projekto įgyvendinimo metu Anykščių muziejininkai skaitme-nina ir fotografijose įamžintus XIX a. pab.–XX a. pr. Anykščių miesto bei jo apylinkių, Kaukazo, Maskvos, Italijos, Vokietijos, Suomijos vietovių, ku-riose lankėsi rašytojas A. Vienuolis, vaizdus. Į projektą įtraukta nuotraukų, pasakojančių ir apie pavasarininkų, šaulių, skautų veiklą, Lietuvos kariuo-menę, žirgus. Didžiąją dalį muziejuje saugomų ir į projektą atrinktų senųjų fotografijų sudaro nuotraukos, sukurtos XX a. pr. (negatyvų šiame projekte Anykščių muziejininkai nėra numatę skaitmeninti).

Gana didelis senųjų fotografijų rinkinys saugomas nuo 1994 m. Vilniuje veikiančiame Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje.

Dr. Jurgis Šlapelis (1876–1941) buvo Vilniuje ir jo apylinkėse plačiai žino-mas gydytojas. Jis garsėjo ir kaip kalbininkas, buvo Lietuvių mokslo draugijos narys, pedagogas, žodynų sudarytojas ir leidėjas, vertėjas, aktyvus visuome-nės veikėjas.

Marija Peseckaitė-Šlapelienė (1880–1977) į Lietuvos istoriją įėjo kaip 1906 m. Vilniuje įsteigto, svarbų vaidmenį lietuvybės puoselėjimo srityje at-likusio lietuviško knygyno, kuris veikė net ir carinės, kaizerinės okupacijos metais, savininkė. Ji žinoma ir kaip pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pagrindinio vaidmens atlikėja, pirmųjų saviveiklinių muzikos vakarų bei


lietuviškų spektaklių aktyvi dalyvė. Apie Šlapelių šeimos gyvenimą, veiklą, giminių, draugų, bičiulių ir bendražygių gyvenimą mums šiandien įtaigiai pasakoja kasmet naujomis nuotraukomis, negatyvais pasipildantis šio mu-ziejaus fotografijų rinkinys. Didelis jų kiekis muziejui buvo perduotas po Šlapelių dukters Gražutės mirties 2009 metais. Šių eksponatų tyrinėjimams ir skaitmeninimui muziejus gana atsakingai atsidėjo įsijungęs į „Europeana Photography“ projektą – planuojama suskaitmeninti, aprašyti ir paviešinti ne mažiau kaip 500 fotografijų.

Apie pusę tūkstančio eksponatų į projektą įtraukė ir Vilniuje veikian-čio Literatūrinio Aleksandro Puškino muziejaus darbuotojai. Eksponatų skaitmeninimo ir sklaidos sritį čia kuruoja Rimgaudas Ryliškis. Didžioji dalis muziejuje saugomų fotografijų pasakoja apie Vilniaus Markučių dvaro, kuriame dabar veikia šis muziejus, buvusius šeimininkus, jų gimines, drau-gus, dvaro šventes, šiokiadienius, Vilniaus apylinkes. Šios nuotraukos – iš poeto Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus Puškino ir jo žmonos Varvaros Melnikovos Puškinos archyvo. Daugelio nuotraukų autoriai – tuo metu Vilniuje dirbę fotografai Jonas Bulhakas, Mironas ir Leonas Butkovskiai, Aleksandras Vladislovas Štrausas. R. Ryliškio kruopštaus darbo dėka jau 2012 m. pradžioje visuomenė turėjo galimybę internete (Lietuvos muziejų virtualių parodų sistemos viešojoje prieigoje) pamatyti apie 240 nuotraukų, kurios pateiktos virtualioje parodoje „Literatūrinio A. Puškino muziejaus ikonografijos rinkinys“.

Vienas pirmųjų į projektą įsijungė ir Lietuvos liaudies buities muziejus, ku-riame šias veiklas kuruoja muziejininkė Dalia Šiškauskienė. Projekto įgyven-dinimo pirmąjį pusmetį muziejus jau buvo suskaitmeninęs, aprašęs visą pla nuo tą kiekį fotografijų – 500 vienetų. Šie duomenys suvesti, nuotraukos su metaduo-menimis susieti dirbant su LPĮ. Kaip numatyta projekte„Lietuvos integ ralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“, pasku-tiniais jo įgyvendinimo mėnesiais į LPĮ suvesti duomenys bus perkelti į LIMIS duomenų bazę ir iš čia sklaidai skirti objektai bus viešinami bendramuziejinės duomenų bazės viešoje prieigoje – internetiniame LIMIS portale www.limis.lt. Tada juos bus galima iš LIMIS duomenų bazės pateikti ir svarbiausiam Europos kultūros paveldo portalui „Europeana“ www.europeana.eu.

Didžioji dalis Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomų senųjų nuo-traukų yra sukurta XX a. pradžioje ir pasakoja apie lietuvių tradicines bei šeimos šventes, buitį, madas, Lietuvos kariuomenę.


/ 209

Didelis bei vertingas Rokiškio krašto muziejuje saugomas senųjų fotogra-fijų rinkinys, kurio nemažą dalį sudaro negatyvai. Didžioji dalis fotografijų sukurta 1920–1930 metais. Jų autoriai yra Rokiškio krašte anuo metu dirbę fotografai Vinokuras, Sneidermanas, Germanas ir kt. Projektui atrinkta apie 20 Mykolo Romerio, 10 lakūno Felikso Vaitkaus fotografijų. Planuojama su-skaitmeninti po 90 Rokiškio miesto ir tiek pat kitų miestų bei gyvenviečių vaizdų. Turi muziejus ir senųjų kraštovaizdžio, XIX–XX a. 1–4 deš. mados fotografijų. Gana turtingas fotografijų, kuriose įamžinta įvairių Lietuvos vi-suomeninių judėjimų, draugijų bei politinių organizacijų veikla Lietuvoje, fon-das. Daug muziejuje yra fotografijų, pasakojančių ir apie Lietuvos kariuomenės bei policijos šiokiadienius, kultūrinius renginius, švietimo įstaigų darbą, ano meto pramonę, žemės ūkį, užsienyje gyvenusius lietuvius.

Tyrinėdami Klaipėdos krašto praeitį, dažniausiai neapsieiname be tur-tingų Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus dokumentinio paveldo rinkinių, kurių didelę dalį sudaro senosios fotografijos. Tarp jų nemažai yra stiklo ne-gatyvų. Projekto įgyvendinimo metu iš viso planuojama suskaitmeninti ir paviešinti 1 000 šio muziejaus rinkiniuose esančių fotografijų. Daugumos jų autoriai – XIX a. pab.–XX a. pr. Klaipėdos krašte dirbę fotografai Blaschy (XIX a. pab.), von Kopplovas (XX a. pr.) ir žymiausias ano meto fotografas Maksas Ehrhardas, dirbęs 1909–1935 m. ir specializavęsis portretų kūrimo bei miesto architektūros objektų nuotraukų fotografavimo srityse. Muziejuje saugoma ir nemažai Karlo Anderso fotosalone 1920–1930 m. padarytų nuot-raukų. Į projektą įtrauktas ir pluoštas Martyno Kavolio sukurtų istorinės bei etnografinės tematikos fotografijų.

Tarp projektui atrinktų iškilių asmenybių, susijusių su Klaipėdos krašto istorija, atvaizdų galime pamatyti dailininkų, pedagogų Archibaldo Ba-jorato (g. 1923), Adomo Brako (1886–1952), teologo, kultūros, politi-kos veikėjo Viliaus Gaigalaičio (1870–1945), spaudos, visuomenės veikėjo Martyno Jankaus (1858–1948), žurnalisto Juozo Pronskaus (1893–1984), rašy-tojos Ievos Simonaitytės (1897–1978), kultūros, švietimo darbuotojo Vytauto Soblio (1903–1968), dirigento, pedagogo, kompozitoriaus Stepono Sodeikos (1903–1964), kompozitoriaus, pedagogo Stasio Šimkaus (1887–1943), peda-gogo, visuomenės veikėjo Kazio Trukano (1892–1957), filosofo, rašytojo, vi-suomenės veikėjo Vydūno (1868–1953) nuotraukų.

Tarp architektūros objektų, miestų ir gyvenviečių vaizdų tematikos gru-pei atrinktų nuotraukų yra nemažai Klaipėdos miesto architektūros objektų


ir panoraminių nuotraukų. Yra ir Šilutės, Švėkšnos, Priekulės, Rusnės, Smalininkų, Plikių, Nidos, Juodkrantės bei kai kurių kitų Klaipėdos krašto vietovių vaizdų.

Į projektą įtraukta ir fotografijų, kuriose įamžinti buvusios Prūsijos (dab. Kaliningrado sritis) Tilžės (dab. Sovetsko) ir Įsručio (dab. Černiachovsk) miestų vaizdai.

Skaitmeninimo ir sklaidos pirmajam etapui atrinkta ir nemažai Klaipėdos krašto dvarų – Klemiškės, Dovilų, Joniškės, Rumpiškių, Sendvario – fotografijų.

Tarp istorinius įvykius užfiksavusių fotografijų daugiausia objektų, kurie pasakoja apie Klaipėdos kraštą 1920–1922 m. (prancūzų valdymo laikotar-piu), 1923 m. įvykius Klaipėdoje, akciją, kai šis kraštas buvo prijungiamas prie Lietuvos, bei apie užsienio šalių delegacijų vizitus Klaipėdoje.

Dideliame pluošte projektui atrinktų nuotraukų, priskirtų visuomeninių organizacijų, draugijų, politinių judėjimų teminei grupei, daugiausia vaizdų, kurie iškalbingai pasakoja, kaip veikė Klaipėdos krašto valdžios, kultūros, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos.

Kupiškio etnografijos senųjų fotografijų rinkinyje, kaip ir dera tokio pro-filio muziejui, daugiausia yra Lietuvos senąją etnografiją ir buitį įamžinusių objektų. Projektui iš viso atrinkta 1 000 fotografijų. Pusę jų sudaro stiklo negatyvai ir nuotraukos, kurias yra sukūrusi dailininkė ir fotografė Veronika Šleivytė (1906–1998).

Šios menininkės kūrybinį palikimą publikacijoje „Veronikos Šleivytės fotografijos bruožai“ (Iš Panevėžio praeities: fotografijos kontekstas ir paveldas, Panevėžys, 2006) yra išanalizavusi fotografijos istorikė dr. Agnė Narušytė.

Ji pažymi, kad nors menininkė, apibūdindama savo kūrybą, ir „nekalba apie fotografiją, tai nereiškia, kad ši veikla jai nebuvo svarbi. Tai liudĳa kad ir tas faktas, jog ji gana kruopščiai žy mėjo savo fotografijas spaudu „foto Vėros Šleivytės“, rašė vietas ir datas, nepamiršdama pakomentuoti ir vaizdo turinio. Pastebėtina, kad minėtas spaudas atsiranda tik apie 1933 metus. Ankstesnės fotografijos tik pasirašomos „V. Šleivytės“ ir gali kilti abejonių, ar šis įrašas tie-siog žymi nuosavybę ar autorystę. Vis dėlto rasti negatyvai, taip pat įrėmintas draugės portretas (1932), ant kurio rėmelio yra spaudas „foto Vėros Šleivytės“, o nugarėlėje – tik įrašas, leidžia manyti, kad galbūt iki ketvirtojo dešimtme-čio Šleivytė tokio spaudo iš viso nenaudojo. Taip pat pastebėtina, kad po Antrojo pa saulinio karo bet koks nuotraukų žymėjimas iš viso išnyksta ir tik minėta užuomina į sesers Onos laidotuvių fotografavimą leidžia suprasti,


/ 211

kad Šleivytė tebefotografavo, bet jau autoryste nebesirūpino – fotografija ji dar pasinaudodavo kaip priemone dokumentuoti gyvenimą, bet tik tiek. Dėl šios priežasties labai sunku ką nors pasakyti apie Šleivytės fotografavimą po karo, nes tai, ką galbūt nufotografavo ji, yra susimaišę su kitų žmonių da ry-tomis nuotraukomis.“ Anot dr. A. Narušytės, V. Šleivytės kūrybiniame ke ly je jos kaip fotografės veiklos etapas priskirtinas tarpukariui – „tuomet jai foto-grafija rūpėjo, ji dalyvavo fotomėgėjų judėji me, buvo žinoma kaip fotografė ir eksperimentavo su fotografijos kalba“.

Kupiškio etnografijos muziejuje saugomose XX a. pr. V. Šleivytės nuotrau-kose yra įamžinti Kauno, Palangos, kitų vietovių gamtos vaizdai, Viktariškių kaimo gyvenimas, nemažai identifikuotų, taip pat mūsų dienomis muziejaus darbuotojams ir jau nežinomų asmenų portretų.

Muziejus saugo ir projekto įgyvendinimo metu skaitmenina didelį pluoštą senųjų fotografijų, kuriose užfiksuoti Kupiškio miesto ir jo apylinkių vaizdai, žymūs kraštiečiai. Į projektą įtrauktas ir muziejuje turimas senųjų atvirukų, pagamintų pagal fotografijose įamžintus vaizdus, rinkinys.

Noriai į projektą įsijungė Zarasų krašto muziejus, kuris 2012–2014 m. planuoja suskaitmeninti 655 senąsias nuotraukas. Daugelio jų autoriai yra Zarasuose ir jų apylinkėse dirbę fotografai M. Botvinikas (1901–1984), D. Daškevičius, S. Navickas. Jie savo kuriamose dokumentinėse fotografijose daugiausia fiksavo besikeičiančius Zarasų miesto ir kaimų vaizdus, žmonių gyvenimo būdą. Turtingiausia muziejuje saugoma žydų tautybės fotografo Moisiejaus Botviniko darbų, kuriuose užfiksuoti praeities Zarasai, fotografijų kolekcija. M. Botvinikas Zarasuose turėjo ne tik savo fotoateljė, bet ir parduo-tuvę, aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame ir politiniame gyvenime, buvo žinomas kaip Lietuvos nepriklausomybės šalininkas ir kovotojas už ją. 1940 m. sovietams užėmus valdžią Lietuvoje, M. Botvinikas Zarasuose tapo nepageidau-jamu ir buvo ištremtas į Sibirą. Į Zarasus jis su šeima sugrįžo 1955 m., o 1972 m. M. Botvinikas su šeima paliko Lietuvą ir išvyko gyventi į Izraelį. Šio fotografo gyvenimą ir kūrybinį palikimą tyrinėjusi Ilona Vaitkevičienė savo darbuose nurodo, kad M. Botviniko nuotraukos ir negatyvai tada buvo išdalinti pažįs-tamiems ir kaimynams, kai kas liko namo palėpėje, nemažai pasimetė. Einant metams dalis fotografijų pateko į Zarasų krašto muziejų ir saugoma čia iki šiol.

Ukmergės kraštotyros muziejuje sukauptos senosios fotografijos buvo pradėtos skaitmeninti dar prieš muziejui įsijungiant į projektą – už muziejaus rinkininių apskaitą, tvarkymą atsakingi darbuotojai, pamatę, kaip svarbu


įvairioms reikmėms turėti tokių eksponatų skaitmenines kopijas, planingai ėmėsi šio darbo. Projekto įgyvendinimo metu numatyta suskaitmeninti apie 500 tokių eksponatų. Šios fotografijos – įvairios tematikos. Dalį jų yra su-kūrę fotografai Stanislovas Kazimieras Kosakovskis ir kartu su juo dirbęs Krajevskis. Tarp ukmergiškių muziejininkų projektui atrinktų fotografijų didžiąją dalį sudaro nuotraukos, nors nemažas pluoštas yra ir negatyvų. Apie 50 į projektą įtrauktų fotografijų priskiriama švietimo ir mokslo temai. Beveik 150 eksponatų pasakoja apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko karius ir jų gyvenimą. Penkiose fotografijose įamžintas Ukmergės siaurasis geležinkelis. Tarp atrinktų fotografijų yra nemažai ir tokių, kuriose užfik-suoti sportinio gyvenimo šiokiadieniai, mėgėjų teatrų veikla, įvairių švenčių akimirkos, ano meto muzikantai, ugniagesiai.

Tarp nuotraukų, kurias projektui atrinko Žemaičių dailės muziejus (Plungė), yra 76, kurios priklausė fizikui ir etnografui Ignui Končiui. Jose – 1932–1938 m. užfiksuoti gimtojo krašto vaizdai, šeimos nariai, giminės, drau-gai ir bendražygiai.

Į muziejaus skaitmeninimo bei sklaidos programą įtrauktos ir dokumen-tinės aukštosios Vytauto Didžiojo karo mokyklos, kuri 1931–1940 m. rengė karininkus Lietuvos kariuomenei, nuotraukos (120 vnt.), esančios muziejuje saugomame 1939 m. albume.

Beveik tokį pat kiekį fotografijų kaip ir Žemaičių dailės muziejus pro-jekto įgyvendinimo metu planuoja suskaitmeninti Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejus. Didžiąją dalį projektui atrinktų fotografijų yra sukurta 1900–1939 metais. Jose įamžinti Valstybės teatro aktoriai ir jų su-kurti vaid menys. Čia matome tokių žymių Lietuvos meno veikėjų kaip kom-pozitoriai Juozas Gruodis, Stasys Šimkus, dainininkai Kipras Petrauskas, Stepas Sodeika portretus. Dalį šių nuotraukų yra sukūrusi ano meto žinoma fotografė Janina Tallat-Kelpšienė. Jos darbuose itin profesionaliai bei meniš-kai išryškinti ne tik būdingiausi aktorių, jų sukurtų vaidmenų bruožai, bet ir parodomos ano meto mados tendencijos, teatro kostiumai.

Žemaitijos vyskupystės muziejaus fotografijų rinkinys pastaraisiais metais gerokai išaugo, todėl šio muziejaus darbuotojai, projekto įgyvendinimo pra-džioje planavę suskaitmeninti tik 300 nuotraukų, tikisi, kad darbo projekte apimtys gali išaugti net iki 1 000 fotografijų.

Pirmajame etape skaitmeninimui buvo atrinktos fotografijos, anksčiau priklausiusios Žemaitijoje gyvenusios Nalenč Gorskių giminei. Daugelyje jų


/ 213

įamžintas Biržuvėnų dvaras, jo gyventojai, darbai ir šventės iki 1940 metų. Dalis seniausių Gorskiams priklausiusių nuotraukų yra sukurtos užsienyje – Paryžiuje, Berlyne, Varšuvoje, Sankt Peterburge, Rygoje ir kitur. Jos yra priklau-siusios Tomui Gorskiui (1869–1940) ir jo sūnui Antanui Aleksandrui Gorskiui (1903–1973).

Ketvirtį tūkstančio įvairios tematikos eksponatų projekto įgyvendinimo metu planuoja suskaitmeninti ir paviešinti Alytaus kraštotyros muziejus. Nemažą jų dalį sudaro Alytaus mieste ir jo apylinkėse dirbusio fotografo, dokumentalisto Isaako Abramovičiaus 1920–1939 m. sukurtos nuotraukos. Jis Alytuje turėjo savo fotoateljė, mėgo kurti žmonių portretus ir fiksuoti Alytaus miesto vaizdus.

Nalšios muziejaus senųjų nuotraukų skaitmeninimo planai jau pirmaisiais projekto įgyvendinimo mėnesiais išaugo nuo 128 iki 500 vienetų. Muziejaus darbuotojams pradėjus tyrinėti turimus senosios fotografijos rinkinius, pa-aiškėjo, kad jų kiekis muziejuje yra kur kas didesnis, negu buvo manoma iki šiol. Didelę jų dalį sudaro itin vertingi stiklo negatyvai. Juos 2012 m. pradžioje pradėjo skaitmeninti, gana išsamiai aprašė ir gražiai Lietuvos muziejų virtualių parodų sistemoje pateikė šio muziejaus darbuotojas Vytautas Rimšelis. Jis su-formavo virtualią parodą „Švenčionių ir Ignalinos kraštas K. Ulozo, I. Šilkinio ir kitų autorių fotografijose“, kurioje paskelbta apie 430 objektų. Pristatydami ją visuomenei, muziejaus darbuotojai rašo: „Fotografas bei kraštotyrininkas Ignas Šilkinis gimė 1891 m. kovo 19 d. Švenčionių rajone, Santakos kaime. Tėvų paskatintas jaunuolis ėmė mokytis fotografo amato. Iš pradžių fotografi-jos teorijos ir praktikos I. Šilkinis per pusantrų metų įgijo švenčioniškių brolių Leibosvskių ateljė. 1912 m. rudenį jaunasis fotografas išvyko į Vilnių. Čia jis dirbo Antano Narkevičiaus fotografijos įmonėje „Strauss“. Pablogėjus finan-sinei padėčiai, I. Šilkinis priėmė A. Narkevičiaus pasiūlymą vykti į Vidurio Aziją rodyti kilnojamąjį kiną. Kelionėje po Vidurio Aziją fotografai praleido dvejus savo gyvenimo metus. 1914 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, I. Šilkinis grižo į gimtinę, vedė ir ėmė ūkininkauti.

Fotografas Ignas Šilkinis buvo atsidavęs ne tik fotografijai, tačiau ir kolek-cionavimui bei kraštotyrai. Pirmosios jo fotografijos datuojamos 1912 metais. Jis mėgo fotografuoti gimtojo krašto gamtovaizdžius, giminių šventes, kaimo gyventojus, dvarus, bažnyčias, Pirmojo pasaulinio karo įvykius. 1961 m. lei-dinyje „Czerwony sztandar“ fotografas publikavo savo straipsnį fotografijos istorijos tema.


Per visą savo gyvenimą fotografas bei kraštotyrininkas I. Šilkinis sukaupė nemažą kiekį archeologinių, etnografinių, numizmatikos rinkinių, kuriuos saugojo savo namuose įkurtame muziejuje.

Ignas Šilkinis mirė 1979 m. vasario 3 d., palaidotas Švenčionėliuose.Karolis Ulozas gimė 1909 m. Kukutėlių kaime, Tverečiaus valsčiuje, tuo-

metinėje Švenčionių apskrityje. Su fotografijos amatu K. Ulozas susipažino Pirmojo pasaulinio karo metais, kuomet jo gimtajame name apsistojo vokie-čių paštininkas. Netrukus savo namuose jaunasis fotografas įsirengė tamsųjį kambarėlį ir ėmė fotografuoti. Pirmosios fotografo nuotraukos datuojamos 1928 metais. K. Ulozą pažinojusių žmonių atsiminimuose jis prisimenamas kaip niekuomet su fotoaparatu nesiskiriantis fotografijos entuziastas. Jis įam-žindavo kaimo gyventojų šventes: jaunimo sueigas, vakarones, vestuves, pir-mąją Komuniją, „Ryto“ draugijos veikėjus, saviveiklininkus, gamtovaizdžius. K. Ulozas ne tik fotografavo, bet mėgo rodyti filmus kaimo gyventojams.

Fotografijos entuziastas ir kaimo šviesuolis Karolis Ulozas mirė 1986 m., palaidotas Ignalinoje.

Karolis Ulozas ir Ignas Šilkinis buvo Švenčionių krašto istorijos foto met-raštininkai, uoliai fiksavę istorines bei paprastų kaimo gyventojų akimirkas. Dalis šių autorių stiklo negatyvų bei fotojuostų saugoma Nalšios muziejuje.“

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ tokių nuotraukų rinkinys – vienas didžiausių ir vertingiausių tarp Lietuvos muziejų. Čia nemažai randame tokių fotografų kaip Ė. R. F. Lapinas, I. Krūminis, Girša Šneideris, Borukas Michelsonas, Petras Ločeris, Viktorija Bortkevičiūtė-Brėdikienė, Jadvyga Markevičiūtė-Vaitaitienė, Juozas Daubaras (Vabalninkas), Romas Paliulionis (Kupreliškis), J. Dambrauskas (Papilys), Juozas Samulis (N. Radviliškis), B. Rastauskas (Pabiržė) darbų. Dalį muziejaus saugomų fotografijų yra sukūrę ir užsienio šalių šalių fotografai.

„Europeana Photography“ projektui pirmajame jo įgyvendinimo etape Biržų muziejininkai atrinko tik 50 fotografijų. Priežastis ta, kad Biržų krašto muziejus „Siela“ vienas pirmųjų Lietuvoje įsijungė į nuotraukų skaitmeni-nimo ir viešinimo veiklas. Prieš keletą metų dalyvaudamas „Europeanos“ „palydo viniame“ kultūros paveldo objektų skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Euro peana Localy“, jis suskaitmenino didžiąją dalį muziejuje saugomų ver-tingiausių fotografijų (apie 4 tūkst. vnt.) ir jas paviešino. Šie kultūros pa veldo objektai jau visuomenei prieinami ir portale „Europeana“ www.europeana.eu. Tai, kas suskaitmeninta dalyvaujant kituose projektuose, į tarptautinį projektą


/ 215

„Europena Photography“ negali būti pakartotinai įtraukta. Nerekomenduojama skaitmeninti, viešinti ir neinformatyvius, mažą išliekamąją vertę turinčius objektus. Dėl šių priežasčių Biržų muziejininkai iš to, kas buvo tinkama pro-jektui „Europena Photography“, turėjo galimybę atrinkti tik jau minėtą pus-šimtį fotografijų.

Šio muziejaus fotografijų rinkinyje nemažai nuotraukų, negatyvų, ku-riuose įamžintos iškilios XIX a. pab.–XX a. pr. asmenybės: knygnešys Jurgis Bielinis, kunigai Povilas Jakubėnas, Adolfas Neimanas, Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta, Paulius Jatulis Jatulevičius, Kazys Žitkevičius, Kazimieras Jasėnas, poetai, rašytojai, tautosakininkai Stanislovas Dagilis, Pranas Lembertas, Stasys Paliulis, Kostas Snarskis, Petras Skodžius, Lietuvos kariuomenės atsto-vai Aleksandras Morkevičius-Morkus, Jurgis Atstupėnas, Mykolas Jašinskas, Petras Jurgaitis, Jokūbas Michūra, Antanas Stapulionis, valstybės ir visuomenės veikėjai Jonas Yčas ir Martynas Yčas, Konstantinas Šakenis, Jokūbas Šernas, Jonas Aukštuolis, Petras Kregždė.

Muziejuje saugomose Petro Ločerio fotografijose užfiksuota daug ano meto Biržų miesto vaizdų. Graži muziejuje esanti Biržų pilies ir parko vaizdų kolekcija. Nemažai ir vertingų dvarų fotografijų. Jose įamžintas Astravas, Balandiškiai, Pabiržė, Panemunė, Velykionys. Daug nuotraukų, kurios pri-skirtinos įvairių religinių konfesijų tematikai. Jose – evangelikai reformatai, evangelikai liuteronai, evangelikai krikščionys (sekmininkai), metodistai, katalikai, pravoslavai, sentikiai (jų bažnyčios, kunigai, suvažiavimai, šventės, žmonės, bažnytinių organizacijų veikla).

Yra šiame muziejuje ir nemažai švietimo temai priskiriamų fotografijų, kuriose užfiksuoti mokyklų pastatai, mokytojai, pedagogų kursų dalyviai, seminarijos, mokiniai, kultūrinė veikla. Turi muziejus ir dailės draugijos „Mūza“, daugelio kultūros ir sporto renginių bei jų dalyvių fotografijų. Būta XIX a. pab.–XX a. pr. fotografų, kurie fiksavo ir Biržų krašte buvusius gam-tos paminklus – karstines įgriuvas, dolomitines atodangas. Pateko į šį mu-ziejų ir Klaipėdos išvadavimo įvykius, Vytauto Didžiojo paveikslo kelionės po Lietuvą įvykius užfiksavusių nuotraukų. Kaip ir daugelyje kitų muziejų čia dalį senųjų fotografijų sudaro išeivijos, Lietuvos kariuomenės, carinės kariuomenės fotografijos.

Etnografijos, buities temai priskiriamose fotografijose daug Biržų apskri-ties miestelių vaizdų. Jose yra įamžinti ir ano metų muzikantai, šeimos šventės, žemės ūkio darbai, naudota technika, susisiekimo priemonės.


Iškalbingos nuotraukos, kuriose užfiksuoti Biržų savivaldybės, kooperaci-jos įstaigų, ugniagesių, policijos, pasienio policijos, pašto pastatai bei darbuo-tojai, Biržuose ir jų apylinkėse veikusių Jaunosios Lietuvos, Jaunimo sąjungos, šaulių, skautų, sporto organizacijų, lenkų draugijos, veikusių teat rų, chorų veik la ir dalyviai. Yra nuotraukų, pasakojančių ir apie XX a. Biržų krašte veikusią pieninę, linų fabriką, fabrikas „Siūlas“, alaus daryklą, lentpjūvę, malūnus, automobilių remonto dirbtuves, siuvyklas ir šiose įmonėse dirbu-sius žmones. Sveikatos apsaugos temai priskiriamose nuotraukose įamžinta Biržų ligoninė (pastatai, gydytojai, pacientai), Likėnų kurortas, stomatologai. Nemažai muziejus saugo nuotraukų, kuriose užfiksuotos ir šiame krašte vy-kusios šventės, jų svečiai, buvę ir esami paminklai, čia dirbę zimagorai, kelių tiesimo darbai. Atskirą nuotraukų dalį sudaro vinjetės, kuriose – policijos darbuotojai, karo mokyklos auklėtiniai ir dėstytojai, kariškiai, teisininkai, Seimo nariai, XIV ministrų kabinetas.

Į projektą įtrauktų kitų muziejų rinkiniuose saugomų fotografijų kie-kiai yra nedideli. Štai planuojamas Prienų krašto muziejaus indėlis į pro-jektą – 160, Marijampolės kraštotyros muziejaus – 120, Vilkaviškio krašto muziejaus – apie 100 fotografijų. Tokį pat kiekį įvairios tematikos foto-grafijų projekto įgyvendinimo metu planuoja suskaitmeninti ir paviešinti Aleksandro Stulginskio universiteto, Antano ir Jono Juškų etninės kultūros, Tauragės krašto, Molėtų krašto, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro, Vyskupo Mo tiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus darbuotojai.

Į projektą įsijungė ir Juozo Naujalio memorialinio muziejaus darbuotojai, saugantys kelias dešimtis senųjų nuotraukų, kurios iškalbingai pasakoja apie XX a. kompozitoriaus Juozo Naujalio gyvenimą ir veiklą. Pluoštelį unikalių rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino ir jo artimųjų, bičiulių nuotraukų saugo rašytojo vardu pavadinto Vilniuje veikiančio memorialinio muziejaus dar-buotojai. Jau pirmaisiais projekto įgyvendinimo mėnesiais jos buvo suskait-menintos, aprašytos ir pateiktos Lietuvos muziejų virtualių parodų sistemoje (čia suformuotoje virtualioje parodoje „Vincas Mykolaitis-Putinas ikonogra-fijoje“). Šioje parodoje eksponuojamos ne tik fotografijos, bet ir nemažai kitų muziejaus eksponatų, iškalbingai pasakojančių apie talentingo rašytojo gyve-nimą ir kūrybą. Pa

ką skaitmeniname dalyvaudami tarptautiniame skaitmeninimo ir...

Documents