„(Ne)lygybės, galia ir socialinisteisingumas šiuolaikinėje visuomenėje“

Lapkričio 17 d., penktadienisSocialinių mokslų fakultetas

(Jonavos g. 66, Kaunas)

IX-oji nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija

1

KonferencijosmokslinisirorganizaciniskomitetasMildaAlišauskienė(vadovė)AušraMaslauskaitėArtūrasTereškinasJurgaBučaitė-VilkėRasaIndriliūnaitėIevaDryžaitėAlmanėPakrijauskaitėKonferencijostvarkaraštis8.45–9.30 Registracija9.30–10.45 Konferencijosatidarymasirplenarinėsesija10.45–11.15 Kavospertrauka11.15–12.15 1ir2semi-plenarinėssesijos12.15–13.15 Pietųpertrauka13.15–14.30 1,2ir3paralelinėssesijos14.30–14.45 Kavospertrauka14.45–16.30 4ir5paralelinėssesijos

16.30–16.45 Kavospertrauka16.45–18.00 6,7,8paralelinėssesijos18.00–20.00 Visuotinissusirinkimas

Konferencijosatidarymasirplenarinėsesija.206auditorija.Moderatorė:MildaAlišauskienėSveikinimožodis.VDUSMFdekanasAlgisKrupavičius.Sveikinimožodis.LSDprezidentėMildaAlišauskienė.2017m.Geriausiomagistrodarbokonkursorezultatai.AistėBalžekienė.StrengtheningSociology’sCommitmenttoSocialJusticeMargaretAbraham,Tarptautinės sociologųasociacijosprezidentė,HofstraUniversity,US.AbstractInaviolent,unequalanddividedworld,strivingforsocialjusticeseemsanimmenselychallenging endeavour. Although the issues vary in their manifestations in differentcontexts,atitscoresocialjusticeispremisedontheprinciplethateveryhumanbeingmatters, that every person has the right to equality and fundamental liberties, to

security and dignity. As sociologists interested in civil society, and given theinterdisciplinaryscopeofourdiscipline,wearewellsituatedtoaddressissuesofsocialjustice.Thispresentationwilladdressinequalities,violenceandinjustices.Itconsiderstheroleand responsibility of sociologists to generate and share knowledge and to engage incollectiveactionforsocialchangewithinandacrosscontexts.Someofthesuccesses,challenges,possibilitiesandpitfallsinlinkingresearchandactivismforsocialjusticewillbeshared.Itexploreswaystocollaborateandcoordinateadiverseglobalnetworkofsociologists to draw upon their research and practices, theoretical frameworks andmethodologies for contouring a more just world. The role of the InternationalSociologicalAssociationasan intellectualandorganizational space for suchdialogue,debateandactionwillbediscussed.ISemi-plenarinėsesija“Klasėsirgaliospokyčiai”206auditorijaModeratorė:RūtaŽiliukaitėLietuvos paskutiniojo dešimtmečio klasinė struktūra tarptautiniame lyginamajamekontekste:stabilumasarpokyčiai?VaidasMorkevičius,KTU,ZenonasNorkus,VUSantraukaPanaudojant Europos socialinio tyrimo 4-7 bangų (2008-2014 m.m.) duomenis,analizuojami Lietuvos paskutiniojo dešimtmečio klasinės struktūros pokyčiai. Analizeinaudojamas Davido Rose ir Erico Harrisono modifikuotas neovėberiškas RobertoEriksono,JohnoGoldthorpe’oirLuciennePortocarero(EGP)klasiųmodelis,kurisremiasiprielaida, kad kapitalistinėje rinkos visuomenėje gero gyvenimo šansų pasiskirstymąstipriausiai įtakoja individo užimamos padėtys darbo rinkoje bei darbovietėje.Nagrinėjamas laikotarpis apimaLietuvą2009-2011m. sukrėtusiąekonominękrizę. Jometuvykoirlabaiintensyviemigracija.AršieprocesaipaveikėLietuvosklasinęstruktūrą,irkoksįvykiusiųpokyčiųpobūdisirmastas?ArLietuvosklasinėstruktūrakeitėsitapačiakryptimiirtokiupačiumastu,kaipirkitoseEuroposšalyse.Visųpirma–artiepokyčiaibuvo kuo nors ypatingi palyginus su kitomis Baltijos šalyse, su kuriomis Lietuvą siejaistoriniolikimobendrumas?ArmažėjantLietuvosekonominiamatotrūkiuinuoEuroposSąjungos priešakinio krašto šalių, lygiagrečiai vyksta jos ir kitų pokomunistinių šaliųklasinių struktūrų konvergencija? Drauge su klasinės struktūros pokyčiais žvalgomosklasinės nelygybės kaitos tendencijos: kaip paskutiniuoju dešimtmečiu keitėsisubjektyviai suvokiamas ekonominis saugumas, sveikatos būklė, pasitenkinimasgyvenimuirpan.?Arklasinėnelygybėdidėjo,mažėjo,arbuvostabili?

2

GaliosklasėssamprataArvydasV.Matulionis,LSTCSantraukaŠiuolaikinėjevisuomenėjeskiriu4klases:galios,specialistų,paribioiružribio.Pagrindinisskirstymo rodiklis yra galia. Galios klasė išskiriama dėl aukščiausios galios laipsnioįvairiosesrityse:finansuose,politikoje,karyboje,moralėje,kultūrojeirkitose.JaunimoapsirūpinimasbūstuLietuvojeirES:problemosirgalimybėsRūtaBrazienė,VDUSantraukaJaunimo apsirūpinimas būstu – viena iš aktualiausių šiuolaikinių socialinių problemų.Pažymėtinatai,kaddaugumajaunųžmoniųgyvenabūstuose,kurieneatitinkakokybiškobūsto sampratos, be to, perėjimas iš tėvų namų į nuosavą ar nuomuotą būstą yrasudėtingas, pastaruojumetu pastebima tendencija, kad vis vėlesniame amžiuje jaunižmonės pasiryžta palikti tėvų namus ir t.t. Nuosavo būsto įsigijimas daugeliui jaunųžmoniųtampadidžiuliuiššūkiuirfinansinenašta.Šiatemaplačiaidiskutuojamaįvairiųšaliųmokslinėjeliteratūroje(Forest,2012;Mackie,2012;Ronald&Hirayama,2009irt.t.).(Billari,Liefbroer,2010).Šiostraipsniotikslas–išanalizuotijaunimoapsirūpinimobūstuproblemas bei galimybes Lietuvoje bei pateikti palyginimus su kitų ES šalių situacija.Mokslinęproblemąnusako šieklausimai:1) kokiaspagrindines jaunimoapsirūpinimobūstuproblemasgalimeidentifikuotiLietuvojeirES?2)kaipjaunimoapsirūpinimobūstugalimybės skiriasi skirtingose gerovės valstybės modelio šalyse? Teorinį tyrimopagrindimą sudaro gerovės valstybės (Grander, 2017; Boelhourwer, Hoekstra, 2009),socialinės nelygybės bei atskirties teorijos ir kt. Apžvelgiami įvairiose šalyse atliktijaunimo apsirūpinimo būstu tyrimai (Campos; 2016; Pato&Pereira, 2016;Lawson&Keams, 2016; Mackie, 2016; Mingez, 2016; Bricolori&Sabatineli ir kt.) beiišsamiai aptariami pagrindiniai veiksniai, lemiantys apsirūpinimo būstu galimybes(išsilavinimas,užimtumostatusas, tėvųstatusas,būstopolitika,kultūrinėstradicijos irt.t.)irpagrindinesproblemas.TyrimoempirinębazęsudaroEuropossąjungospajamųirgyvenimosalygųtyrimo(EU-SILC)duomenysbeiEuroposgyvenimokokybėsduomenys.Empirinėje analizėje naudojami 2004-2016m. bei Europos gyvenimo kokybės tyrimoduomenys.TyrimorezultataiatskleidėjaunimoapsirūpinimoproblemasLietuvojeirES,bei leido identifikuoti jaunimo apsirūpinimo galimybių skirtumus pagal skirtingusgerovėsvalstybėsmodelius.IISemi-plenarinėsesija“Socialinėįtrauktisirgalia”108auditorijaModeratorė:AušraMaslauskaitė

KurvedaLietuvossocialinėsįtrauktiespolitikosgreitkelis?ArūnasPoviliūnas,VUSantraukaPranešimekritiškaivertinamospriemonės,kaipbūtųgalimaatsakytiįklausimus,kodėlLietuvossocialinėsįtrauktiespolitikosprofilisyrabūtenttoks,koksyra,irkodėlįvairūsES bandymai skatinti socialinės politikos konvergenciją nėra tokie efektyvūs, kaiptikimasi.Radikaliaupagrindinįpranešimoklausimąbūtųgalimasuformuluotitaip:kodėlsocialinėsįtrauktiespolitikospriemoniųpožiūriukonverguotiturėjusisocialinėįtrauktiespolitikasocialinėspolitikosrezultatųpožiūriuirtoliaudiverguoja.Apibūdinantsocialinėsįtrauktiespolitikosprofilįiriliustruojantjįkonkrečiaissocialinėspolitikospavyzdžiais,formuluojamasocialinėspolitikoskonvergencijosirdivergencijosdichotomija.Pranešimekritiškaiįvertinamossocialinėsįtrauktiespolitikoskonvergencijąturėjusios irvisdarturinčiosskatintipriemonės,būtentatvirokoordinavimometodasbei naujas Europos Sąjungos politikų ir biurokratų rengiamas instrumentas Europossocialiniųteisiųpiliorius (EuropeanPillar forSocialRights). Ieškantpaaiškinimo,kodėlsocialinėsįtrauktiespolitika,užuotkonvergavusi,diverguoja,pasitelkiamosD.C.Northoinstitucinės kaitos teorija, kuri pabrėžia transakcinius institucinių konsteliacijų kaitoskaštus,irA.Schüthzosocialiniožinojimotipologijosteorija,kurisuteikiaįrankiųaiškintis,kaip institucinės konsteliacijos įsitvirtina skirtingose socialinio žinojimo struktūrose.PranešimebusbandomakritiškaiįvertintiEuroposvertybiųtyrimogalimybessocialinėsįtrauktiespolitikoskeliuiarbasocialinėsįtrauktiesinstitucionalizacijosformomsaprašyti.PranešimeanalizuojamiLietuvojeatliktųtyrimųduomenys,kuriegalėtųbūtipriskiriamiekspertų ir gerai informuotų piliečių socialinio žinojimo tipams. Lietuvos socialinėsįtraukties politikos ekspertai ir šioje srityje dirbantys specialistai, kurie atitinka geraiinformuoto piliečio apibrėžimą, yra linkę sureikšminti griežtas taupymo priemones irsocialinėskontrolėsdidinimą.Interesųgrupiųgaliairpajamųmokestis:LyginamojiBaltijosšaliųanalizėEugenijusDunajevas,LSTCSantraukaEgzistuoja skirtingi požiūriai į interesų grupių vaidmenį politinių sprendimų turinionustatymo atžvilgiu. Pliuralistiniame požiūryje interesų grupės yra neatsiejamos nuodemokratijos,tuotarpuelitoteorijoseinteresųgrupiųveiklasuvokiamakaipiššaukiantisocialinęnelygybę.Siekiant įvertinti interesų grupių veiklos rezultatus socialinėje politikoje ir konkrečiaipajamųnelygybėsatžvilgiu,lyginomepajamųmokesčioelementustrijoseBaltijosšalysepagaltaikaipjieveikiapajamųnelygybę.Baltijosšalysyrapanašiospagalsavosocialinę,ekonominęirinstitucinestruktūra,kasleidžiaeliminuotispecifiniųveiksniųpoveikįlyginamosiosanalizėsrezultatams.

3

Remdamiesielitoteorijųįžvalgomisdarėmeprielaidą,kadinteresųgrupėssiekiatokiospajamųmokesčiokonfigūracijos,kuriyrakiekįmanomanaudingesnėkonkrečiaigrupei.JeigulyginantatskiruspajamųmokesčioelementusgalimeidentifikuotiskirtumustarpBaltijos šalių, tadagalimekalbėti ir apie galios skirtumus tarpatskirų interesųgrupiųBaltijosšalyse.Kiekvieno mokesčio struktūra sudaro trys pagrindiniai elementai: tai, nuo koskaičiuojamas mokestis, mokesčio tarifas ir tai, kas yra išskaičiuojama iš mokesčioobjekto.Būtentšiospajamųmokesčiodalysirbuvolyginamos.Tuo pačiu buvo siekiama įvertinti kaip atskiras pajamų mokesčio elementas veikiapajamųperskirstymą–perskirtopajamasregresyviaiarprogresyviaiarneperskirsto.Siekiant tai nustatyti buvo naudojami namų ūkių biudžetų tyrimo metu surinktiduomenys ir buvo identifikuojami kas yra konkretaus pajamų mokesčio elementonaudosgavėjaipagalpajamas(socialinėgrupė)irkokiayratosgrupėsdalislyginantsuvisapopuliacija.ModerniosiosLietuvosraidoslūžiaiXXa.pabaigoje:socialiniųpolitikųagentųvaidmuoVyliusLeonavičius,VDUSantraukaLietuvosvisuomenėXXa.pabaigojepaskelbusi ir įtvirtinusįpolitinęNepriklausomybę,įgyvendino radikalius ne tik politinius, bet ir socialinius, ekonominius bei kultūriniuspokyčius,kurielėmėmoderniosLietuvosvisuomenėsraidoskrypties,pobūdžioirturiniopokyčius.Apibendrintai galima teigti, kadprasidėjo grįžimas/perėjimas iš visuomenėssovietinės/sovietinio laikotarpio modernizacijos tipo, priskirtino ankstyvajaimodernybei, į vakarietiškojo tipo modernybę, kuri šiandien apibūdinama vėlyvosiosmodernybės sąvoka. Staigus grįžimas/perėjimas tapo milžinišku iššūkiu ne tikvisuomenei, bet pirmiausiai visuomenės raidai reikšmingus sprendimus priimantiemssocialiniamsagentams,nesnetikbuvo/yragrįžtamaįvakarietiškotipomodernizaciją,betirnaująjosraidosetapą–vėlyvąjąmodernybę.Lietuvosmoderniosiosvisuomenėsgrįžimas/perėjimas analizuojamas visuomenės struktūriniu ir socialinio agentosociologiniupožiūriu.Akivaizdu, kad tokiam radikaliamgrįžimui/perėjimuibuvo ir yrareikalingasnetikatitinkamassocialiniųagentųpatyrimas,intelektualiniaibeikultūriniairesursai,kuriųišeinantišsovietinėssistemosdėlobjektyviųbuvusiossistemosvykdomoskontrolėsirizoliacijosypačtrūko,betirgaliosstruktūrųagentųmentalitetas–kolegialusirįtraukiantisįvairiusvisuomenėssocialiniusagentus(galiosstruktūrųbendrabiavimas,NVOirt.t)beivisuomenėsatžvilgiuatsakingaipriimantissprendimusdėljossocialinės,ekonominės,kultūrinėsraidoskrypčiųpasirinkimo.Analizuojantsocialiniusvisuomenėspokyčius,pranešimenetikremiamasiankstyvosios(kietosios, pirmosios) ir vėlyvosios (takiosios, refleksyviosios, rizikos visuomenės)modernybės,betirsovietinėsbeisovietiniolaikotarpiomodernizacijoskoncepcijomisirsąvokomis. Pastarosios koncepcijos ir sąvokos leidžia aiškiau artikuliuoti sovietiniu

laikotarpiu vykdytą Lietuvos visuomenėsmodernizaciją bei šiandieninėje socialinių irhumanitariniųmokslųliteratūrojevykstančiasdiskusijasdėlsovietizacijosypatumų,irjųįtakosposovietiniųpokyčiųsprendimams.Nežiūrint tai,kadkiekvienosvisuomenės įvairiosgyvenimosritys (sveikatospriežiūrossistema,žemėsūkis,urbanizacijairt.t.)turisavofunkcionavimoirraidossavitųypatumų,joskartuyratamtikrovisuomenėstiposudėtinėsstruktūrinėsdalysbeituritarpusaviopanašumų, o šių sričių socialinių agentų pasirinkimai ir plėtojamos politikos turi tamvisuomenėstipuibūdingųuniversaliųbruožųPranešime aptariami du atvejai. Remiantis atliktais interviu bei moderniosiosvisuomenėsteorijomis,pranešimeaptariamiposovietiniolaikotarpiovykysiųsveikatospriežiūrossistemosiržemėsūkiopolitikųpanašumaiirkaikuriospasekmės.1paralelinėsesija“Kultūrinėsirsocialinėsnelygybėsirteisingumas”323auditorijaModeratorė:RasaIndriliūnaitėKultūrinių homologijų paieškos: kultūros kūrėjai, klaipėdiečių habitus ir socialiniaiskirtumaiLiutaurasKraniauskas,SigitaKraniauskienė,KUSantrauka2016 m. pabaigoje atlikta Klaipėdos gyventojų apklausa (n=609) atskleidė, kad tiktrečdalisuostamiesčiogyventojųsavolaisvalaikįsiejasukultūrosvartojimuirkadjieyraneįnorūs kultūros vartotojai. Toks abejingumas kultūrai žeidė profesionalaus menobendruomenę,oypačpiktinotai,kadpaprastiklaipėdiečiaisvarbiausiaismiestokultūrosžmonėmisįvardijapopkultūrosatstovusiratlikėjus,onetuos,kuriųkūrybinėveiklayraanapuskomercinioracionalumomodelių.Sociologiškaišiuostrivialiusduomenisgalimainterpretuoti kaip tradicinę profesionalios ir populiarios kultūros skirtį(highbrow/lowbrow)bei jospalaikomasvidineskultūros lauko įtampas, kur žemesniųklasių skonio dominavimas leidžia legitimuoti profesionalios kultūros kūrėjų išskirtinįstatusą ir reikalavimus diegti būtent jų interesus atliepiančią kultūros politiką. Kitavertus, išmoktos P. Bourdieu pamokos apie habitus, suponuoja subtilią kultūrosvartojimoformųirsocialiniųskirtumųjungtį–gyventojųperkamojigaliairekonominėpozicijastruktūriškaiatsispindijųkultūriniameskonyjeirpreferencijose.Apklausosduomenysirsociologinėvaizduotėleidžiakeltidaugįdomiųirprovokuojančiųklausimų (pvz.,arKlaipėdaibūdingademokratiška,ar„mužikiška“kultūra?kokiosyrakultūrinioneįnoringumopriežastys?irpan.),tačiaumetodologiniuirempirinėsanalizėspožiūriais svarbi yra kultūrinės homologijos problema: kaip jas konstruoti kaipsociologiškaiprasmingaskategorijasirkąjosimplikuoja?Pasitelkusempirinęmedžiagąpranešimekonkrečiaunorimaaptartitrisklausimus:1)kaipmeniniųžanrųpreferencijos,kultūros lauko suvokiniai ir elgesys jungiasi į vientisą prasminę visumą, įgalinančią

4

identifikuoti netapačias socialines grupes? 2) kokia galėtų būti vidinė homologiniųjungčių ir jųvariacijų logika?3)arhomologiniaiskirtumai,potencialiairekonstruojamikultūros vartojimo/suvokimo plotmėje, atspindi socialinę stratifikaciją ir turtinęnelygybę?“Ar namuose keptas pyragas gali virsti kyšiu?: požiūriai į dovanų dovanojimomokytojamsvalstybinėsemokykloseLietuvojepraktikasKristinaŠliavaitė,VDUSantraukaPranešimeanalizuojamakaipskirtingosmokyklųbendruomenėsgrupės–mokytojai irmokinių tėvai interpretuoja dovanų dovanojimo mokytojams praktikas valstybinėsemokykloseLietuvoje.Empiriniaiduomenysrodo,jogdovanosmokytojamsnuomokiniųklasėsgalibūtidovanojamosįvairiomisprogomis–mokytojųdienos,tokiųkalendoriniųšvenčiųkaipKalėdos,mokslometųbaigimoprogairkitomis.Teigsime,jogtiekmokytojų,tiektėvųgrupėseskiriasipožiūriai įšiasdovanųdovanojimopraktikas,otuopačiušiųpraktikų vertinimai atskleidžia skirtingus požiūrius į tai, kokiais principais turėtų būtikuriamas bendrumas. Pranešime analizuojami empiriniai duomenys, kuriuos autorėsurinko stebėjimo bei dalyvaujančio stebėjimometodais, kokybinio interviumetodu.Analizuojamairmedžiagaiškaikuriųviešaiprieinamųdiskusijųpuslapiųinternete.Istorinio teisingumo samprata spaudoje lietuvių ir rusų kalbomis kaipdviejų skirtingųLietuvosgyventojųgrupiųsocialinėsatskirtiespatirčiųatspindysAndriusMarcinkevičius,LSTCSantraukaPranešime, šiuometu įgyvendinamoprojekto tyrimo rezultatų pagrindu, pristatomosįžvalgos, kaip XX a. antrosios pusės reikšmingų Lietuvai istorinių laikotarpių (Antrojopasauliniokaro,pokarioirSąjūdžio)įvykiųinterpretavimasšaliesspaudojelietuviųbeirusųkalbomiskonstruojaistorinioteisingumosampratątarpskirtingųtautybių(rusųirlietuvių)gyventojų.Istorinisteisingumasšiuoatveju–taisocialinėsatskirtiespatyrimasirsuvokimasistoriniamekontekste,išreikštasperindividualųsantykįsušaliespraeitimibei2015-2016metų(tyrimolaikotarpis)politiniais,ekonominiaisirsocialiniaisprocesais.Pagal numatytą tyrimo metodologiją buvo atrinktos, susistemintos ir išanalizuotos2015–2016metųpopuliariausio Lietuvos internetiniodienraščioDELFI lietuvių ir rusųkalba,otaippatspausdintųdienraščiųarsavaitraščiųšiomiskalbomis(Lietuvosrytas,Mūsų Respublika, Litovskij Kurjer, Obzor) publikacijos. Šį pasirinkimą lėmė tai, kadžiniasklaida nuolat išlieka vienu iš esminių Lietuvos visuomenės nuostatų įvairiaisklausimais formavimo šaltiniu. Ypač ryškiai spaudoje lietuvių ir rusų kalba tekstuoseatsiskleidžia XX a. antrosios pusės istorinio pasakojimo skirtumai, kurie neretaiaktualizuojami šiuolaikinių politinių, socialinių ir etninių procesų kontekste beipasitarnauja tokiu būdu socialinės atskirties tarp Lietuvos gyventojų grupių brėžimui.

Dėmesys skirtingiems istorinio pasakojimo epizodams ar herojams dažniau prisidedaprie paralelinio Lietuvos valstybės praeities suvokimo konstravimo minėtų spaudosleidinių auditorijoje negu prie sąlyčio taškų paieškos (skirtingai apibrėžiami istoriniaiherojai,jųnuopelnaiirkaltėsLietuvai,istoriniųįvykiųarveikėjųįamžinimoklausimai).Pastaraisiais metais rodytas dėmesys karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainospasekmėms, Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo istorijai, Rūtos Vanagaitės„Mūsiškių“ pasirodymo paskatintai Holokausto tematikai ir kitiems šalies visuomenęjaudinantiems klausimams byloja apie atskirų gyventojų grupių patiriamos atskirtiessocialinędimensijąbeiskatinasvartytiapietai,kadateisingumasvienosetninėsgrupėsar individų atžvilgiu tampa neteisingumu kitos grupės ar individu atžvilgiu. Pristatantpranešimeįžvalgasšiatematikabusremiamasiteisingumosampratą(Hayden2014),taippat žiniasklaidosvaidmenį ir jos santykį su istoriniopasakojimokonstravimu (Cheskin2012,2013)tyrėjančiųmokslininkųdarbais.Kalbinėsnelygybės:publikavimoypatumaihumanitariniuosemoksluoseAldisGedutis,KUSantraukaHumanitariniuosemoksluose(HM)nuolatsusiduriamasupublikacijųkalbosklausimu,kuris dažnai įgyja imperatyvo pavidalą, reikalaujantį „mokslinius“ straipsnius skelbtiangliškai, o nacionalines kalbas palikti „mokslo populiarinimui“ ar aktualių idėjųperteikimui vietinei rinkai, t. y. publicistikai, eseistikai bei komentarams. Tokiu būdupublikacijų kalbadidinaHMkalbinęnelygybę.Diskusijose apieHMpublikacijų kalbasgalimaišskirtimažiausiaitrispersidengiančias,tačiautuopatmetunebendramatesHMrūšis, kurias sąlyginai galima įvardinti:globalūs HM,pusiau-globalūs (arba dvikalbiai)HM,nacionaliniaiHM.(1)globalūsHMtekstuspublikuoja(kaiptaisyklė,gimtąja)anglųkalba.Dėl anglų kalbos dominavimo globaliųHMatstovai įgyja privilegijuotą statusą,todėljiegalinesunkiaidiktuotiakademinesmadasirdidintisavoįtaką.KitomiskalbomisrašantisHMatstovaiglobaliaistampatiktuomet,kaijųtekstaiišverčiamiįanglųkalbą.(2)Ne iš anglakalbės aplinkos kilę pusiau-globalūsHMpublikacijas skelbiamažiausiaidviem kalbomis. Jie ieško tinkamo balanso tarp gimtosios ir anglų kalbų, nes, vienavertus, jie siekia įsitvirtinti ir išlikti globaliameanglakalbiamediskurse, kita vertus, jieprivalopaisyti savonacionaliniokonteksto. (3) LokalūsHMpublikuojanacionalinėmiskalbomis. Jie mato savo misiją tirti savo istorinį, kultūrinį ir lingvistinį kontekstą irprisiimdami atsakomybę už idėjinę bendrapiliečių gerovę. Todėl jiems nerūpi neitarptautinispoveikis,neiglobalūskontekstai.(2)ir(3)perspektyvosįgyjapridėtinęvertę,nes jos padeda išryškinti tas kalbines problemas, kurios iš principo negali būtiaktualizuotos globaliame HM diskurse. Pranešime sistemiškai pateikiami ir kritiškaiperžiūrimivisųpusiųargumentai,bylojantyskalbiniųHMnelygybiųklausimais.

5

2paralelinėsesija“Socialiniųjudėjimųgaliosirraiškosformos”108auditorijaModeratorė:IlonaTamutienėVietos demokratijos, diskursas: kaip gyventojai vertina politinį dalyvavimą vietosklausimuoseJurgaBučaitė-Vilkė,VDUSantraukaPranešime bus pristatoma, kaip keičiasi politinės lyderystės savivaldoje procesai,žvelgiant į Lietuvos savivaldybėse gyvenančių asmenų nuostatas vietos demokratiniodalyvavimoklausimais.Pagrindinisprobleminisklausimas siejamasne tik supokyčiaisvietos politinės sistemos lyderystėje, atsižvelgiant tiek į administracinių savivaldosreformų kontekstą, tiek į naujai pristatytą tiesioginiųmero rinkimųmodelį. Taip patbandoma identifikuoti normatyvinius pokyčius vietos gyventojų įgalinimo procese.Pranešime remiamasi dvejopa - atstovaujamąja ir dalyvaujamąja demokratiniodalyvavimo vietos lygmeniu koncepcija, aiškinančia skirtingas piliečių nuostatas irvertybes dalyvavimodemokratiniuose sprendimųpriėmimomechanizmuose aspektu.TeorinesįžvalgasiliustruojareprezentatyvioskiekybinėsLietuvosgyventojųapklausos,atliktos2016vasario-kovomėn.rezultatai.Apklausosmetubuvoapklausti1006vyresninei 18 metų amžiaus respondentai, siekiant ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį įbesikeičiančias mero funkcijas, galios ir lyderystės pozicijas, taip pat įvertintidecentralizacijos ir vietos valdymo reformų poveikį vietos gyventojų demokratiniamdalyvavimui savivaldoje. Apklausa vykdyta įgyvendinant projektą “Lietuvos merai:politinės lyderystėsdėmenys vietos savivaldoje”Nr.MIP-031/2015. Empiriniai tyrimorezultatai atskleidžia, kokios formuojasi skirtingos gyventojų nuostatos įdalyvaujamosiosir/aratstovaujamosiosdemokratijosmodeliųįgyvendinimąsavivaldoje,priklausančiostieknuosociodemografiniųveiksnių,tieknuobendrųsavivaldostikslųirpasiekimų vertinimo. Pavyzdžiui, gyventojų apklausos rezultatai rodo, kadatstovaujamosiosvietosdemokratijosmodelįlabiaulinkępalaikytivyresnioamžiaus,betdidesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai. Priešingai,dalyvaujamosiosvietosdemokratijosmodelispalankiauvertinamastųgyventojų,kuriegyvenadidmiesčiųsavivaldybėse.Skirtingasdalyvaujamosiosiratstovaujamosiosvietosdemokratijos formų vertinimas atskleidžia fragmentišką požiūrį į savivaldą Lietuvoje.Viena vertus, tai gali simbolizuoti ribotą vietos sprendimų priėmimo galią ir piliečiųstebėsenos ir kontrolės institucijų trūkumą, kurios galėtų kontroliuoti išrinktų vietospolitikųsprendimus.Taippatitinaktualusir"tinkamo"savivaldybėsdydžioirgyventojųįtraukimoįpolitiniųsprendimųprocesąklausimas.1 Tyrimą rėmė „PROJECT STATEMENT – CORE FULBRIGHT FELLOWS PROGRAM (projekto numeris: Award#5292—FlexGrantLithuania)“finansuotasprojektas„StudyingtheStatusandEmergenceofCivicallyHealthyCommunitiesinLithuania“.

Vietosvaldžiosirpiliečiųpolitinėkomunikacijasocialiniametinkle„Facebook“:LietuvossavivaldybiųatvejisIevaAurylaitė,KTUSantraukaŠiuolaikinėjemokslinėje literatūrojedauggilinamasi įpilietinėsvisuomenėssampratą,akcentuojamapilietiniodalyvavimotyrinėjimųsvarba,padedantiužtikrintidemokratijoskokybę. Vietos savivaldos valdymo specifiką tinkamiausiai padeda paaiškinti politinėsgalios decentralizacijos procesas, kurio metu politikams ir jų rinkėjams perduodamadaugiaugalių–įtakossprendžiantaktualiasbendruomeninesproblemas.Informaciniųtechnologijų plėtra transformavo tradicines pilietinio dalyvavimo formas, kuriasinaujosios – elektroninės dalyvavimo formos. Vertinant elektroninio dalyvavimostrategijas yra svarbu apsvarstyti politinio instituto (savivaldybių) ir piliečiųatstovaujamų skirtingų interesų reprezentatyvumą viešojoje skaitmeninėje erdvėje.Daugiasektorinėskaitmeninėviešojierdvėsuburiaskirtingųinteresųasmenisįtamtikrasgrupes,kuriuosežmonėsgaliatrastibendraminčiųirdiskutuotiįvairiausiomistemomis,tačiau interneto grupių didėjantis steigimasis didina pilietinės visuomenėsfragmentaciją. Moksliniai tyrinėjimai apie liberalios demokratijos procedūrinesdimensijas – atskaitomumą ir responsyvumą padeda atskleisti interesų atstovavimogalimybes priimant politinius sprendimus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldosįstatymas užtikrina informacijos viešinimo ir perdavimo funkcijas. Elektroninisdalyvavimas yra politinių komunikacinių technologijų pasitelkimas, siekiant piliečiusįtrauktiįpolitiniosprendimopriėmimoprocesą.Naujųjųmedijųlogikosidentifikavimaspadeda tinkamai taikyti informacijos viešinimo strategijas, kurios padeda piliečiamsatstovauti interesus laikantis subsidiarumo principo. Vietos valdžios ir piliečiųkomunikacijos sėkmę lemia organizuotas informacijos dalijimasis viešojoje erdvėje.Pranešime nagrinėjama koks socialinių medijų vaidmuo vietos valdžios – piliečiųkomunikacijosprocese,gilinamasiarsocialinėsmedijosgalipadėtipiliečiamsįsitrauktiįpolitikossprendimopriėmimoprocesą.2015–2016m.m.buvoatliktakiekybinėturinioanalizė1, kurioje buvo vertinamos Lietuvos savivaldybių sukurtų paskyrų interakcijossocialiniame tinkle „Facebook“. Interakcija yra vietos valdžios viešinamos ir piliečiųnaudojamos informacijos santykis. Kiekybinė turinio analizė padeda įvertintisavivaldybių viešinamos informacijos specifiką ir atskleisti optimalias informacijosviešinimostrategijassocialinėsemedijose.Pranešimo objektas – vietos valdžios ir piliečių komunikacija skaitmeninėje viešojojeerdvė(socialiniametinkle„Facebook“).

6

Pranešimo tikslas – atskleidžiant vietos savivaldos politinės galios decentralizacijosbūdus,ištirtivietosvaldžioskomunikacijąsupiliečiaissocialinėsemedijose.VyrųirmoterųsunegaliadalyvavimasatkuriantpažeistasteisesDeimantėŠėporaitytė–Vismantė,LSTCSantraukaPranešime analizuojamos esminės demokratijos kokybės prielaidos ir problemos,aptariami pilietinio aktyvumo ir pasitikėjimo matmenys, subjektyvios socialinėsnelygybėspatirtys irpilietiškumoraiškadalyvaujantpažeistų teisiųatkūrimoprocese.Pranešime aptariami projekto „Demokratijos būklė ir lygios galimybės: Lietuvosgyventojųpožiūrisirsocialinėpraktika“2rėmuoseatliekamotyrimopirminiairezultatai:lygių galimybių įgyvendinimą Lietuvoje prižiūrinčios institucijos – Lygių galimybiųkontrolieriaustarnybos–2016metaisgautųskundųdėlgalimosdiskriminacijosnegaliospagrinduprotokolųiratliktųtyrimųanalizė,LGKTmetiniųveiklosataskaitų(1999–2016m.) analizė, interviu su skundus LGKT pateikusiais vyrais irmoterimis bei interviu suekspertais,dirbančiaisžmoniųsunegalialygiųgalimybiųirteisiųužtikrinimoiratkūrimosrityje,rezultatai.Lygiųgalimybiųkontrolieriaustarnybosmetiniųataskaitų(nuo2006m.)analizėparodoskirtingą moterų ir vyrų su negalia aktyvumą pateikiant skundus dėl galimosdiskriminacijos negalios pagrindu skirtingais metais bei didesnį vyrų aktyvumądalyvaujantpažeistųteisiųatkūrimoprocese.Taiskatinapažvelgti įžmoniųsunegaliadalyvavimąatkuriantpažeistas teises iš lyčiųperspektyvos.Moterų ir vyrų sunegaliadiskriminacijos patirtys, motyvacija ginti savo teises, dalyvavimas pažeistų teisiųatkūrimoprocesepranešimeanalizuojamaspasitelkiantlyčiųsociologijosirstruktūrinėssąveikos(intersectionality)teorinesparadigmas.SocialiniųjudėjimųbruožųraiškanevyriausybiniųorganizacijųirbendruomeniųveiklojeLietuvojeIrenaLuobikienė,KTUSantraukaĮvairius socialinių judėjimų aspektus tyrinėję užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkaisutinka,kadnepaisantsocialiniųjudėjimųveikimopobūdžio,laikmečioypatumųirkitųsvarbių socialinių politinių veiksnių, juos galima traktuoti kaip tam tikrą kolektyvinioelgesioformą.Tailiudijapateiktipavyzdžiai.Pasak Žukaitės (2016), yra daugybė būdų apibrėžti socialinius judėjimus, tačiaubendriausiaprasmejuosgalimaįvardytikaipkolektyviniusveiksmus,siekianttamtikrųsocialiniųtikslų.Dažniausiaitaiarbasiekispaskatintipokyčiusvisuomenėsstruktūrojeir/ ar vertybėse, arba juos sustabdyti. Galima išskirti keturias pagrindines socialinių

2ProjektąfinansuojaLietuvosmokslotaryba(sutartiesnr.GER-012/2017).

judėjimų mokyklas, kurios pateikia skirtingas socialinių judėjimų sampratas–kolektyvinio elgesio, resursų mobilizacijos, politikos proceso ir naujųjų socialiniųjudėjimų.Remdamasiužsienioautoriais(D.Aberleirkt.),J.Kuznecovienė(2002)įžvelgėsocialinių judėjimų, kaip kolektyvinio elgesio formos, bruožus ir tipus. Pasak jos,socialiniai judėjimai yra labiau apgalvota ir ilgai trunkanti kolektyvinio elgesio forma,kuriai būdingas aukštesnis internalizuotas organizacijos lygis, ilgesnė trukmė beiapgalvotos pastangos sukurti socialinę organizaciją. Paulauskas (2004) išanalizavotradicinių (tautinių mažumų, antiglobalistų ir kt.) bei naujųjų socialinių judėjimųLietuvoje (pacifistinis, žaliųjų ir kt) veiklos ypatumus, Jamison ir Rinkevičius tyrėsocialinių judėjimų vaidmenį formuojant viešąjį klimato kaitos diskursą ir žinojimą.Socialinių judėjimų sampratą bei žinojimą apie jų veikimo ypatumus pagilina ir kitųužsieniomokslininkųdarbai: XiaoyingQi (2017) - apie socialinių judėjimųypatumusKinijoje, Donatella della Porta and Mario Diani (2006) - apie socialinius pokyčius irsocialiniusjudėjimus,socialiniusjudėjimusirorganizacijasbeikt.,Y.ChinnaRao–apiesocialiniųjudėjimųypatumusIndijojeirkt.TačiauLietuvosiružsieniomokslininkųdarbųanalizė atskleidė nepakankamą jų domėjimąsi, ar/kaip socialinių judėjimų bruožaireiškiasi nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje. Juo labiau, kad šiopobūdžioorganizacijųaktyvumasLietuvoje,kaikuriaisvisuomeneiirpiliečiamssvarbiaisaspektais (prekybos žmonėmis, piliečių dalyvavimo restitucijos procese ir kt.) ypačženklus. Todėl šio pranešimo tikslas – atskleisti, ar/kaip socialinių judėjimų bruožaireiškiasinevyriausybiniųorganizacijųirbendruomeniųveiklojeLietuvoje.AsociacijųorganizaciniopajėgumomodelisproduktyviaminteresųatstovavimuiBirutėMikulskienė,MRUSantraukaKiekviena interesųgrupė,susiburdama įasociaciją irpaskelbdamaapiesavo interesą,prisidedaprie labaikompleksinio irsudėtingointeresų lauko,kuriameorientuotistiekpatiems interesųatstovams,tiekvalstybės institucijomsyrasunku irpainu.Beto,dėlskirtingųinteresųgrupiųgebėjimokomunikuoti,dedikuotisavolaiką,finansusiržiniasinteresui sutelkti, kai kurios interesų grupės patiria izoliavimą. Todėl struktūruotasinteresų grupių organizacinio pajėgumo pažinimas gali padėti susivokti, kokia yrakonkretausinteresoaprėptis,kiekjissvarbuskitųinteresųatžvilgiu.Šio straipsnio tikslas yra sukurti koncepcinį interesų grupių (Asociacijų) organizaciniųpajėgumomodelį,kurispadėtųatskleistiproduktyviosasociacijosprielaidas,valdymuipatogiuspajėgumoelementusirtųelementųtarpusaviopriklausomybes.Metodologija.Kiekybinistyrimasbuvovykdomas2014m.birželio–2015m. lapkričiomėnesiais, apklausiant ūkio, aukštojo mokslo ir sveikatos sektoriuose veikiančias

7

asociacijas.Tyrimedalyvavo 355 respondentai. Klausimynas sudarytas iš 29 klausimųnaudojantmišraustipoklausimyną.Rezultatai. Įvairiuose sektoriuose veikiančios asociacijos, nors atrodo, atstovaujaskirtingiems, ir kartaisnet konfrontuojantiems interesams, veikiapanašiai, tik su tamtikrais veiklos apimčių skirtumais. Asociacijos demonstruoja stabilią vidinio valdymosistemą, kuri yra grindžiama priimtino lygio narių įtrauktimi. Dominuoja tankikomunikacinė sistema. Asociacijos gana siaurai suvokia advokacijos veiklos turinįtapatindamosjįtiksuinteresųatstovavimuinteresams,kaiasociacijaieškokontaktųsuviešojo valdymo sistema. Bendradarbiavimas su kitomis asociacijomis, nors irsuvokiamas kaip svarbi veikla, vertinamas menkiau nei atstovavimas interesamsvalstybinėseįstaigose.Asociacijų pajėgumų modelis Siūlomas interesų grupių pajėgumo modelis remiasipenkiomis pajėgumų rūšimis: vidinio valdymo, operacinių ir analitinių, advokacijos,partnerystės ir gebėjimų spręsti visuomenės problemas. Kiekviena pajėgumų rūšisišgyvena įsisavinimo (absorbciniams) pajėgumams tobulinti svarbiausias fazes:tyrinėjimo,pokyčiųbeipritaikymo.Sėkmingažiniųpritaikymofazėdažnaiyrapreliudijastiprinti kitą pajėgumų rūšį. Atskiri modelio elementai yra susiję tarpusavyje, o jųnuolatinįaugimąužtikrinažiniųvaldymociklas.3paralelinėsesija„Tvariosplėtrosproblemosirsocialinėatsakomybė”208auditorijaModeratorius:VyliusLeonavičius(Ne) subalansuota miestų plėtra: ar bendruomenės yra įgalintos spręsti dėl miestųgamtinėsaplinkos?AistėBalžekienė,KTUSantraukaMiestųinfrastruktūriniųprojektųplėtrojeneišvengiamaikylaklausimas,kaipsuderintižmogiškosiosveiklostrumpalaikesirilgalaikespasekmessuekosistemosfunkcijomisirjų išsaugojimu. Modernūsmiestai sunkiai įsivaizduojami be sukurtosios aplinkos, beestetiškai patrauklių,miesto sąlygoms pritaikytų gamtinės aplinkos sprendimų. Todėlmiestų plėtra retai atspindi eko-centrinę pasaulėžiūrą, kai gamta laikoma vertybe.Urbanistinė plėtra įsiterpia į gamtines buveines, dažnai jas pažeisdama ir vis dažniaukalbamaapieekologinįkompensavimą,kaipbūdąatlygintigamtai.Viena išpamatiniųekologinio kompensavimo sąlygų – visuomenės, vietos bendruomenių įtraukimas įdiskusijas ir sprendimus dėl gamtinės aplinkosmiestuose pokyčių. Didesni projektaimiestuose dažnai sulaukia vietos bendruomenių pasipriešinimo dėl galimo neigiamopoveikio jų gyvenamajai vietovei, o dažnai kylančių įtampų ir konfliktinių santykių suvietos savivalda ar kitomis valdžios institucijomis priežastis yramenkas informavimolygisbeidialogotrūkumas.

Šiame pranešime bus analizuojama, kaip Lietuvos didžiųjų miestų plėtroje yradiskutuojama dėl žalos atlyginimo gamtai, bei kaip (ar) vietos bendruomenės yraįtraukiamos į diskusijas ir sprendimus dėl ekologinio kompensavimo tikslingumo ir jopriemonių.Taippatbusdiskutuojama,arnatūraligamtinėaplinkaLietuvosmiestuoseyra laikoma vertybe, bei kokias pasaulėžiūras atspindi taikomi ir prioritetizuojamiekologiniokompensavimobūdai.Pranešimasremiasikokybiniotyrimo,atlikto2016–2017m.m.duomenimis,kuriametirtosįvairiųsuinteresuotųšalių(savivaldybių,valdžiosinstitucijų,vietosbendruomenių,projektų vystytojų) patirtys ir požiūriai į ekologinį kompensavimą, ir jo taikymogalimybesLietuvosdidžiuosiuosemiestuose.TyrimąfinansavoLietuvosmokslotaryba(projektas„EnCom“,2015-2017).Aplinkosauginėsrizikosiratsakomybėsdiskursaimiestųdarnioje(?)plėtrojeAudronėTelešienė,KTUSantraukaPranešimepristatomi atliktos analizės rezultatai ir diskutuojamaapie aplinkosauginiųrizikųkomunikaciją,aplinkosauginėsatsakomybėsiržalosaplinkaidiskursusmiestuosevystant infrastruktūros projektus. Analizuojami socialiniai „žalos“, „rizikos“,„atsakomybės“ konstruktai. Didelis dėmesys telkiamas į diskurso turinio analizę beidiskurso veikėjų bei diskurso koalicijų formavimosi sociologinę analizę. Tiriamųaplinkosauginiųdiskursųkontekstas–miestųinfrastruktūrosprojektai,pvz.rekreaciniųparkų vystymas, komercinių pastatų statyba, kelių infrastruktūros projektai ir kt.Svarbiaisveikėjaisdiskusijojedėlžalos,rizikųiratsakomybių,otuopačiuirekologiniokompensavimo, laikomiskirtingiveikėjai:savivaldybės,projektųvystytojai,valstybiniųinstitucijųatstovai,vietosbendruomenės,NVOirkt.Pranešimeremiamasikritiškosiosdiskurso teorijosmetodologineprieiga,atliekamatekstų turiniokiekybinė irkokybinėanalizė.Tyrimas atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą“Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektaiLietuvoje ir Švedijoje“ (EnCom) finansavo Lietuvosmokslo taryba (sutarties Nr.MIP-011/2015).Diskurso analizei naudojami tekstai, parengti įvairių diskurso veikėjų ir publikuotiįvairiuose viešose medijose, susiję su projekte analizuotais infrastruktūros projektųatvejais. Duomenų apdorojimui naudojamas NVivo. Preliminarūs klausimai,diskutuojami pranešime: Kokios aplinkosauginės rizikos yra socialiai konstruojamosdiskusijoje apie miestų infrastruktūros projektus? Kokios diskursyvios ir retorinėspriemonėstamyranaudojamos?Kokiadiskursotvarka?Kasyradiskursoveikėjaiirkaipformuojasijųtinklas,diskursokoalicijos?

8

AplinkosauginėelgsenairaktyvizmaslyginamojojeEuroposšaliųperspektyvojeEglėButkevičienė,KTUSantraukaPranešimenagrinėjamaaplinkosauginėelgsenairaktyvizmas,sutelkiantdėmesįįviešąjąaplinkosauginęelgseną(pvz.pilietinęveikląpasirašantpeticijądėlaplinkosproblemų,aukojant lėšas aplinkosauginiams tikslams ar dalyvaujant protesto mitinguose arbademonstracijose dėl aplinkosauginių tikslų arba priklausymą aplinkosaugos aktyvistųgrupei), bei aplinką tausojančią asmenininęelgseną (pvz. stiklo, skardinių, plastiko arpopieriaus rūšiavimą, automobilio atsisakymą aplinkosauginiais tikslais, energijos arkuronaudojimomažinimąarvengimąpirkti tamtikrusproduktusdėlaplinkosauginiųpriežasčių). Pranešime naudojami Tarptautinės socialinio tyrimo programos modulio“Aplinka”duomenys.Nelygybėsgalia:„privilegijuotos“ir„varguolių“grupiųpožiūriaiįbranduolinęenergetikąDainiusGenys,VDUSantraukaPranešimo tikslas – aptarti dviejų grupių požiūrio skirtumus į branduolinę energetikąLietuvoje. Grupių sudarymui naudota klasterinė analizė, kurios pagalba respondentaisuskirstyti į dvi grupes pagal tris sociodemografines charakteristikas: išsilavinimą,pajamasiružimtumą.Pirmąsudaro–geriauišsilavinusi,aktyviaidirbantiirekonomiškaipajėgesnė visuomenės dalis. Antrą beveik priešingai – sudaro prastesnį išsilavinimąturintys,silpnesniekonomiškaiirlabiaunuosocialinėsgerovėsprogramųpriklausantyspiliečiai. Empiriniai duomenys remiami dvejomis (2013 ir 2016 m.) visuomenėsapklausomis.Pranešimometubusdiskutuojaminetikapibendrintopožiūrioskirtumai,betir labiaufokusuoti klausimai, kaip kad saugumo, ekonominės naudos, visuomeninio intereso,asmeniniųžiniųbeiketinimųasmeniškaiprisidėtiprieenergetiniosaugumoužtikrinimoaspektai.Klasterinė analizė atskleidė nedidelius, tačiau statistiškai reikšmingus nuomoniųskirtumus tarp grupių. Kaip ir buvo galima tikėtis, antrasis klasteris labiauneapsisprendęs (nežinau atsakymų dažnumas įvairiais klausimais dažniausiai viršija30%).Tuotarpupirmasis–yrapozityvesnisvisaisklausimais(įskaitant ir„Manau,kadVisagino AE projektas prisidės prie papildomų problemų šalyje (pvz., oligarchijosįsigalėjimo)“). Kita vertus, naujesnė apklausa atskleidė ženklų visuomenės nuomonėspasikeitimą–stipriaisumažėjonežinančiųjųirstipriaiišaugonuomonęturinčiųjųgretos.

VyresnioamžiausvienųgyvenančiųžmoniųsocialinėsatskirtiespatyrimasSarmitėMikulionienė,GražinaRapolienė,MargaritaGedvilaitė–Kordušienė,LSTCSantraukaViešajame diskurse vis dažniau kalbama apie gilėjančią socialinę nelygybę ir atskirtįLietuvoje,tačiausocialinėsatskirtiessąvokamokslinėjeliteratūrojetebėradiskusinė.Jiformuojama iš atskirų elementų: ekonominio nepritekliaus, dalyvavimo, socialiniopripažinimo, paslaugų ir prekių prieinamumo, lygybės, socialinių teisių,nediskriminavimo (Levitas, 2003; McLachlan ir kt., 2013). Pabrėžiamas socialinėsatskirtieskompleksiškumasirdinamika(Levitasirkt.,2007,9;Room,1995;Burchardtirkt.,1999;Burchardt,2009).Vyresnioamžiausžmoniųsocialinėatskirtisdarmažiau tyrinėtanei,pavyzdžiui, jaunųžmonių; šie klausimai iki šiolmenkai nagrinėti ir Lietuvoje. Vyresnio amžiaus žmoniųsocialinės atskirties tyrėjai (Barnes ir kt., 2006;Walsh ir kt., 2012;Ward ir kt., 2014)didesnį dėmesį skiria atskirties nuo fizinės ir socialinės aplinkos parametrams (saugikaimynystė, stipri bendruomenė, nusikalstamumo kontrolė, palanki infrastruktūra irtransportosistema).Barnesirbendraautoriai(2006)įvyresnioamžiausžmoniųatskirtiesdimensijasįtraukėiratskirtįnuosveikatosišteklių.Pastebimas netinkamas socialinės įtraukties/ atskirties sąvokų vartojimas: socialiaiatskirtais žmonėmis esame linkę vadinti tuos, kurie patiria kelis socialinės įtrauktieskliuvinius, tačiau tai nėra tikslu, nes kliuviniai padidina individo riziką tapti socialiaiatskirtam, tačiau nebūtinai sąlygoja socialinę atskirtį (Australian, 2012, p. 12).Richardson ir Le Grand (2002) akcentuoja, kad į teorinį diskursą svarbu integruotisocialinę atskirtį patiriančiųjų „balsą“. Tačiau kartu pabrėžia, kad „balso suteikimo“procedūra yra problemiška: siekiant neprimesti akademinės socialinės atskirtiessampratos tiriamiesiems, tyrėjams sudėtinga identifikuoti tuos, kurie patiria socialinęatskirtį irkuriemsreikėtųsuteiktižodį,beto,tarpsocialinęatskirtįpatiriančiųžmoniųgali būti tokių, kuriemsdėl įvairiųpriežasčių (ligos,negalės, žemo išsilavinimo, įvairiųgyvenimonepriteklių)yrasudėtingaišreikštižodžiaissavosocialinėsatskirtiespotyrius.Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkių atliktas vyresnio amžiaus vienųgyvenančiųžmonių(60m.irvyresnių)socialinėsatskirties/įtrauktiespatirčiųkokybinistyrimas (24 pusiau struktūruoti interviu, netikimybinė tikslinė atranka), atspindėjoteoriniame lauke identifikuotus sunkumus: atskirties sąvokos nepakankamąapibrėžtumą (socialinės įtraukties kliuviniai nebūtinai sąlygoja atskirtį), sudėtingumąapspręsti,kaspatiriasocialinęatskirtį (panašiųsocialiniųdemografiniųcharakteristikųindividų socialinės įtraukties patirtys gali būti labai skirtingos), sunkumus prakalbintituos,kuriepotencialiaipatiriadidžiausiąatskirtį.Šistyrimasyrasudėtinėdalisplatesniovienųgyvenančiųvyresnioamžiausžmoniųsocialinėsįtrauktiestyrimo.

9

4paralelinėsesija„SocialiniųgrupiųgaliossantykiųmetamorfozėsI”323auditorijaModeratorė:SarmitėMikulionienė„Nematomi“gerovėsvalstybėsprofesionalai:LietuvossocialiniųdarbuotojųatvejisLaimutėŽalimienė,LSTCirVUSantraukaLietuvojesocialiniaidarbuotojaiyrabeveiknematomiviešojojeerdvėje,kasmažinajų,kaip socialinės atskirties mažinimo profesionalų, efektyvios veiklos galimybes. Šiopranešimo temą inspiravo Lietuvos mokslininkių B. Švedaitės, L. Gvaldaitės, J.Kašalynienės išplėtota „nepaisomų socialinio darbo profesionalų“ koncepcija bei N.Mažeikienėspranešimasapiesocialiniodarbomediatizaciją,skaitytas2017m.pažyminttarptautinęSocialiniodarbodieną.Lietuvossocialiniodarboprofesijaskaičiuojajauketvirčioamžiausistoriją,kuriapėmėpagalbos veiklos profesionalizavimą, institucionalizaciją, profesionalų bendruomenėsaugimą. (Bagdonas, 2001) Socialinio darbo profesija, kaip žmogaus teisių profesija(Healy,2008),yralabaisvarbisprendžiantnelygybės,socialinioneteisingumoproblemasšiuolaikinėje visuomenėje. Kita vertus,mokslininkai pabrėžia šios profesijos „šešėlinęegzistenciją“(Wagner,2014),omūsųšalyjeatliekamityrimaiįvardijaLietuvossocialiniųdarbuotojųpadėtįorganizacijosekaipnepaisomų,ignoruojamųprofesionalų(Švedaitėatal,2014).Profesijosįtakapriklausonuoeilėsindividualiųbeisocialiniųgaliosinstrumentų.(Klegon,1978), o dalyvavimas viešojoje komunikacijoje padeda įgyti bei stiprinti šią įtaką.Šiandienos informacinių technologijų, mediatizacijos amžiuje profesijos matomumas,atstovavimas viešojoje erdvėje tampa ypatingai svarbiu galios atributu, tuo tarpuLietuvos socialinių darbuotojų padėtis viešajame diskurse gali būti apibūdinamapasitelkiant “nematomų profesionalų” įvaizdį. Viešojoje erdvėje socialines problemasaptaria, aiškina jų priežastis įvairios veikėjų grupės, tokios kaip politikai, socialiniaiadministratoriai, psichologai etc. Pranešime yra diskutuojama, kodėl socialiniaidarbuotojai yra beveik nematomi viešajame diskurse kaip nelygybės ir socialinioteisingumo ekspertai, sprendžiant smurto, deinstitucionalizacijos, neįgaliųjųdiskriminacijosirkt.problemas.Literatūra:BagdonasA.2001.SocialinisdarbasLietuvoje:raidos,praktikosirakademiniaiaspektai.STEPP.Socialinėteorija,empirija,politikairpraktika,1:10-35;HealyL.M.2008.Exploringthehistoryofsocialworkasahumanrightsprofession. InternationalSocialWork, 51: 745--746; Klegon D. 1978. The Sociology of Professions. An EmergingPerspective.WorkandOccupations,5,3:259-283;ŠvedaitėB.,GvaldaitėL,Buzaitytė-KašalynienėJ.2014.Nepaisomiprofesionalai:socialiniaidarbuotojaiirjųgalia.STEPP.Socialinėteorija,empirija,politikairpraktika,9:21-36;

Galiosparadoksassocialiniamedarbe:tarplaisvėsirpaternalistinėstradicijosIevaAdomaitytė-Subačienė,VUirLSTCSantraukaSocialinisdarbasišsiskiriaiškitųviešųjųpaslaugųvienasavybe–abipusiudalyvavimu,t.y. teikiančiojo ir gaunančiojo paslaugas artima sąveika. Ši artima sąveika, paremtakliento įtraukimu, vadinama įgalinimu. Naujosios viešosios vadybos spaudimas, keliasocialinio darbo praktikai naujus iššūkius – siekti kokybės bet kokia kaina. Čia slypiprofesijosdvilypumas,kitaipvadinamas–galiosparadoksu.Įgalinimasyrasiekiamybė,kuriantikliento laisvės iliuziją.Niekada ikigalonežinome,arklientasyra įgalintas.Taisocialinisinterakcijosprocesas,kuriobaigtiesišesmėsnuspėtinegalime(Page&Czuba,1999;Peterson,Lowe,Aquilino&Schnider,2005).Vadinasivisaisatvejais,atsiremiameįsąmoningumą irautonomiją ir žinias:aš įgijužiniasapieaplinką irgebėjimątasžiniastikslingai panaudoti pats, aš gebu kontroliuoti save ir savo pasirinkimus. Įgalinimoperspektyvojesocialininiodarbotikslasišesmėsyraasmenybėslaisvėrinktis,t.y.įgalintiasmenįtaptilaisvu.Tačiau„intelektolaisvėyratai,kaspalaikomintiesgyvybę,omintiesplėtrosprocesassavoesmeyratoks,kadjorezultatųnegalimeneinumatyti,neižinoti“( F.A. Hyak). Tai ar gali klientas būti visiškai laisvas savo santykyje su socialiniudarbuotoju?Argalidarbuotojasužtikrintiklientolaisvęrinktis?Toliauspranešimebuspristatomi duomenys iš šiuo metu autorės atliekamo kokybinio tyrimo apie kokybęsocialiniodarbopraktikoje.Socialinisdarbasišsiskiriaiškitųviešųjųpaslaugųvienasavybe–abipusiudalyvavimu,t.y. teikiančiojo ir gaunančiojo paslaugas artima sąveika. Ši artima sąveika, paremtakliento įtraukimu, vadinama įgalinimu. Naujosios viešosios vadybos spaudimas, keliasocialinio darbo praktikai naujus iššūkius – siekti kokybės bet kokia kaina. Čia slypiprofesijosdvilypumas,kitaipvadinamas–galiosparadoksu.Įgalinimasyrasiekiamybė,kuriantikliento laisvės iliuziją.Niekada ikigalonežinome,arklientasyra įgalintas.Taisocialinisinterakcijosprocesas,kuriobaigtiesišesmėsnuspėtinegalime(Page&Czuba,1999;Peterson,Lowe,Aquilino&Schnider,2005).Tarıkas Tuncay ir Ercümentas Erbay (2008), analizuodami įgalinimo paradigmą įvairiųautoriųdarbuose,pastebilabaisvarbųaspektą-įgalinimasyraprocesas,kurisišplečiaasmeninękontrolę.Vadinasivisaisatvejais,atsiremiameįsąmoningumąirautonomijąiržinias:ašįgijužiniasapieaplinkąirgebėjimątasžiniastikslingaipanaudotipats,ašgebukontroliuotisaveirsavopasirinkimus.Įgalinimoperspektyvojesocialininiodarbotikslasišesmėsyraasmenybėslaisvėrinktis,t.y.įgalintiasmenįtaptilaisvu.Tačiau„intelektolaisvėyratai,kaspalaikomintiesgyvybę,omintiesplėtrosprocesassavoesmeyratoks,kadjorezultatųnegalimeneinumatyti,neižinoti“(F.A.Hyak).Tačiausocialiniamedarbesiekiant laisvės, nuolat kyla galios paradoksas. Įgalinimas veda prie laisvės, tačiausiekiantteigiamųpokyčiųklientosistemoje,darbuotojasnaudojasavogaliąpriešjį,nesturiekspertinesžiniasirsiekiakonkretausrezultato(R.Adams,2003).Galiossantykiaineišvengiamisocialiniamedarbe.Siekiantišspręstišįparadoksą,reikėtųapsibrėžtigalios

10

ribas, t.y. kada reikia sustoti „galinti“. Galios vykdymas (angl. exercise of power)kildinamas iš žmogaus laisvos valios sampratos ir galimybės atlikti pasirinkimą, išgalimybėspriešintis,iškonfliktogalimybės(Ruskusatal,2013).Štaišigaliossamprataturėtųbūtidominuojantisocialiniodarbopraktikoje,tačiauvisgiyrapavojinga,nesveikiakaip manipuliavimas pasitelkus įvairias priemones – skatinimą, apdovanojimus,galimybes,prestižą(Ruskusetal,2013).PrancūzųpostruktulizmosociologasP.Bourdieulabai taikliai atskleidė subtilesnes galios formas naudodamas kapitalo sampratas.Kapitalasjam,taiirmaterialiniaidalykai,kuriegaliįgytitamtikrąsimbolinęreikšmę,betir kultūriškai reikšmingi dalykai, tokie kaip prestižas, statusas, autoritetas. Socialiniskapitalas tai ryšiai, pažintys, kurie padeda išlaikyti statusą. Bourdieu mano, kadvisuomenę struktūrizuoja skirtingas kapitalo pasiskirstymas. Simbolonis kapitalasužmaskuoja tikras dominuojančių galios priežastis, t.y. tarsi paaiškina žmoniųdominavimoskirtumus.Taipadedapateisinti,kadgalingiejimusvaldonedėlaukštoskilmėsarsocialiniųryšių,betdėlaukštoskavlifikacijos.Neoliberalizmas, pagarba asmens laisvei bei kliento autonomijai iš esmės priešingasocialiniodarboistorineipaternalstiniaidvasiai.Ilgąlaiką,socialiniodarbolaukeklientasbuvo silpnesnis, gavėjas, priimantis. Darbuotojo autoritetas yra susijęs ne tik galiossantykių taikymu per se, tačiau siekiamu intervencijos rezultatu - kad klientas„susitvarkytų gyvenimą“. Didžiausia žmogaus galia ir yra pasinaudoti savo laisve.Jungtiniųtautųžmogausteisiųdeklaracijaįtvirtina,kadvisižmonėsgimstalaisviirlygūssavoorumuirteisėmis,tačiauikišiolsocialiniųpaslaugųpraktikojedarvisdominuojaprievartos, jėgos, bausmių ir kitų represijų kupina realybė (Šumskienė, Puras, 2013,2016).P.Bordieuteigė,kadšvietimosistemayravienapagrindiniųsimbolinėsprievartosnešėjų šiuolaikinėse demokratijose. Tą patį galima pasakyti apie socialinių paslaugųsistemą, kuri išvysčiusi paternalistines globos struktūras naudoja prievartą priešasmenis, kurie yra mažiau įgalūs ar įgalinti deklaruoti savo teises ir norus arba turimenkesnį socialinį, simbolinį kapitalą. Kitas prancūzų sociologas Michelis Foucaultįsitikinęs, kad socialinės struktūros ir institucijos veikia individą, jį stebėdamos,disciplinuodamosirbausdamos.Kiekvienasžmogus,patekęsįvalstybinęįstaigą,tampa„atveju“,kuristampairpažinimoobjektu,ir„valdžioslaimikiu“(Foucault,1998a,).Taiargali klientas būti visiškai laisvas savo santykyje su socialiniu darbuotoju? Ar galidarbuotojasužtikrintiklientolaisvęrinktis?Toliauspranešimebuspristatomiduomenysiššiuometuautorėsatliekamokokybiniotyrimoapiekokybęsocialiniodarbopraktikoje.Buspateikiamakeliųkokybiniųinterviususocialiniaisdarbuotojaisirklientaisanalizė,atskleidžiantigaliossantykiųsubtilumąirlaisvėstranformacijąsiekiantsocialiniodarbokokybės,t.y.aukštesniųrezultatų.TyrimoduomenysšiuometuyraapdorojamitaikantK.Charmazgrindžiamąjąteoriją.3 Leitner, S. 2003. “Varities of familialism: The caring function of the family in comparative perspective.”EuropeanSocieties5(4):353-375.doi:10.1080/1461669032000127642.

Familializmas ar defamilializmas: kur link juda pagyvenusių žmonių globos sektoriusLietuvoje?JolitaJunevičienė,LSTCSantraukaAnalizuodami praeities ir žvelgdami į ateityje prognozuojamus demografinius irsocialiniuspokyčius–spartųvisuomenėssenėjimąirsutuoglaudžiaisusijusįspaudimąsocialinės apsaugos sistemoms, aktyvų moterų dalyvavimą darbo rinkoje, mažesniųšeimosvienetųplitimą,didėjančią individualizaciją,stiprėjantįžmoniųnorąsentisavonamuoseirkt.,–daugybėautoriųatkreipiadėmesį,kadgerovėsvalstybėssusiduriasudidžiuliais iššūkiais, tenkindamos augantį pagyvenusį žmonių globos poreikį.Pastebėtina,kadvienosvalstybės,spręsdamospagyvenusiųžmoniųglobosklausimą,yralinkusios plėsti formalias globos paslaugas, o kitos – labiau skatina šeimos nariųteikiamaspaslaugas,t.y.neformaliąglobą.Dėl vieno sparčiausio gyventojų senėjimo Europoje bei didelių jaunimo, darbingoamžiausasmenųemigracijosmastųpagyvenusiųžmoniųglobostemaišskirtinaisvarbiirLietuvai.Tadšiopranešimotikslasyraatskleisti,kurialinkme–formaliosarneformaliosglobos – pagyvenusių žmonių globos sektorių formuoja Lietuvoje įgyvendinamospolitikospriemonės.Kitaiptariant,pranešimometubusaptarta,kokįpoveikįkonkrečiospolitikospriemonėsdarošeimosįsipareigojimamsprižiūrėtipagyvenusiusartimuosius.Analizeipasirinktosdvipolitikospriemoniųgrupės.Pirmagrupėpriemoniųbūtųsusijusisu socialinėmis paslaugomis pagyvenusiems asmenims (socialinių paslaugųinfrastruktūra, aprėptis ir pan.). Antra grupė – tai su darbo rinka susijusios politikospriemonės(lankstusdarbografikas,darbasnevisądarbodienąirpan.).TeorinįanalizėspagrindąsudarofamilializmokoncepcijairSigridLeitner(20033;20144)pasiūlytiketurifamilializmotipai: implicitinis familializmas;atviras familializmas; laisvaipasirenkamasfamilializmas;defamilializmas.Atlikta analizė leidžia teigti, kad Lietuvos pagyvenusių žmonių globos sektoriujedominuoja implicitinio familializmo – atviro familializmo konfigūracija, tačiau siekiantpatenkintiaugantįglobosporeikįateityjepastarąjąturėtųpakeistiatvirofamilializmo–defamilializmokonfigūracija.GaliossantykiaisocialinėsglobosįstaigosevyresnioamžiausasmenimsJūratėCharenkova,VUSantrauka

4Leitner,S.2014.“VarietiesofFamilialism:DevelopingCarePoliciesinConservativeWelfareStates.”InTheEndofWelfareasWeKnowIt?ContinuityandChangeinWesternWelfareStateSettingsandPractices,editedbySandermann,P.,37-51.Opladen:BarbaraBudrichPublishers.

11

Socialinės globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms yra šiuolaikinės socialiniųpaslaugųsistemossudėtinėdalis,kurivisuotiniopasauliogyventojųsenėjimokontekstetampa vis aktualesnė ir svarbesnė. Nors senėjimas namuose įprastai laikomastinkamiausia vieta vyresnio amžiaus asmenų globai, vis daugiau šių asmenų tenkasusidurtisupersikėlimoįglobosįstaigąiššūkiu.Stacionariosglobos įstaigosvertinamosdvejopai:dažnai jossuvokiamoskaipuždaros,asmeninę laisvę ribojančios ir su socialine izoliacija siejamos sistemos, apibūdinamoskaipnuasmeninančios(neliekanuosavybės,individualumo),pasižyminčiosgriežtatvarka(kėlimosi, valgymo, poilsio dienotvarkė, neatsižvelgianti į individualius skirtumus),taikančios grupinius darbo metodus (su žmonėmis dirbama grupėmis, neliekaprivatumo)irskatinančiossocialinįnuotolįtarppersonaloirįstaigosgyventojų(Orlova,2013).Kasdienėsveiklosreguliavimas,privatumostoka,individualiospasirinkimolaisvėsapribojimasyrakeletaspagrindiniųpožymių,įprastaisiejamųsugyvenimuinstitucijoje.Kita vertus, ilgalaikės globos sistemai nefunkcionuojant, vyresnio amžiaus asmensgyvenamiejinamai taptųgeriatrinėsslaugosvietabe tamreikalingųsąlygų, įrangos irprofesionalųpagalbos.Stacionariosglobosįstaigos,tikėtina,užtikrinajosegyvenantiemssocialiaiglobojamiemsasmenimskokybiškągyvenimąpaskutiniamegyvenimoetape,kaisavarankiškumo,artimųjųpagalbosištekliaiišnaudoti(GruževskisirOrlova,2014).Siekiant užtikrinti teikiamų globos paslaugų, taigi ir šias paslaugas gaunančių klientųgyvenimokokybę,globosįstaigosskatinamosprisiimtiįasmenįorientuotąpožiūrį,kurisskatina klientų įtraukimą bei didesnės galios jiems suteikimą sprendimų priėmimoprocese.Norsklientųįtraukimaspabrėžiamaskaipesminisšiuolaikinėsglobospraktikosaspektas ir yra laikomas globos paslaugų teikimo idealu bei būtinybe, ši praktika nevisada lengvai ir veiksmingai įgyvendinama (Lopez, 2014, Petriwskyj, Gibson,Webby,2014).Vienasišpagrindiniųveiksnių,turinčiųįtakosklientųdalyvavimui,yraiššūkis,kurįtoksdalyvavimas kelia tradiciniams globos įstaigų aplinkai būdingiems galios santykiams(Petriwskyj, Gibson, Webby, 2015). Ši problema ypač aktuali kalbant apie vyresnioamžiaus asmenų globos paslaugas, nes vyresnio amžiaus asmenys tradiciškai laikomipasyviais globos paslaugų gavėjais arba negalinčiais visavertiškai dalyvauti globossprendimų priėmime, pavyzdžiui, dėl silpnos fizinės ar psichinės sveikatos būklės.Globosįstaigųdarbuotojaidažnaikritikuojamiuždominuojančiovaidmensglobos,ypačsprendimųpriėmimo,proceseprisiėmimą(Andersonirkt.,2005).Tokiosproblemoskaipkomunikacijos ir konsultavimosi su klientais trūkumas bei rizikos valdymas pabrėžiagalią,kuriąglobosįstaigųdarbuotojaituriklientųpasirinkimamsirglobosprocesui.Pranešimo metu šios problemos bus plačiau apžvelgiamos bei analizuojamos, busidentifikuojamigalimijųsprendimobūdai.

Orumo išsaugojimas santykyje su socialinių paslaugų prienamumu. BenamystęišgyvenančiųvyrųatvejisVitalijaŠepikaitė,DalijaSnieškienė,VDUSantraukaNors benamiai dažnai stigmatizuojami ir išstumiami už visuomenės normų ribų, jųorumas turėtų būti gerbiamas ir benamiams vyrams svarbus orumo išsaugojimasgaunantsocialinespaslaugas.Tyrimo objektas: benamystę išgyvenančių asmenų orumo samprata per socialiniųpaslaugųprieinamumą.Tyrimotikslas:atskleisti,kaipbenamiaivyraiišgyvenasocialiniųpaslaugųprieinamumoirorumoišsaugojimosantykį.Tyrimotiksluipasiekti, iškeltišieuždaviniai: 1) Atskleisti benamystę išgyvenančių vyrų orumo išsaugojimo būdus irpatirtis;2) Išanalizavus interviuatskleisti, kaipbenamiaiasmenysapibūdinasocialiniųpaslaugų prieinamumą; 3) Aprašyti benamystę išgyvenančių vyrų socialinių paslaugųprieinamumoirorumosantykį.Darbe,analizuojantteorinesprielaidas,atliekamamokslinėsliteratūrosanalizė.Tyrimoobjektui atskleisti taikomas kokybinis tyrimas, kad į socialines paslaugas būtų galimažvelgtineišpaslaugųteikėjo,betgavėjoperspektyvos.Pasitelkiantpusiaustruktūruotointerviumetodą, apklausti 8 benamystę išgyvenantys vyrai. Imčiai sudaryti taikomasmišrus netikimybinės atrankos būdas: patogioji ir kriterinė atranka. Gautų tyrimoduomenųapdorojimuipasirinktakokybinėturinioanalizė, leidžiantipagal išskirtasdvipagrindineskategorijasirrastassubkategorijas,pateiktipatikimąanalizę.Tyrimorezultataiatskleidė,kadbenamystęišgyvenantiemsvyramssocialiniųpaslaugųprieinamumoirorumosantykislabaisvarbus.Dažnaidėlsiekioišlaikytiorumąbenamiaiatsisakosocialiniųpaslaugųarpagalbos iškitųasmenų.Tamįtakąturinetikneigiamiišankstiniai asmenų dirbančių su socialinėmis paslaugomis nusistatymai, patiriamosneigiamos patirtys, bet ir benamių asmenų neigiami įsitikinimai apie socialiniusdarbuotojus. Viena iš benamystės priežasčių – alkoholio vartojimas, yra ir vienas išorumo išsaugojimo būdų išgyvenant benamystę. Socialinių paslaugų prieinamumo irorumosantykyjeįžvelgiamaryškidehumanizacijairobjektyvizacija,kuometšieasmenysnelaikomipilnaverčiaispiliečiaisirnustumiamiužvisuomenėsnormosribų.FamilializmošmėkladeklaruojamojevaikoapsaugospolitikojeIlonaTamutienė,VDUSantraukaNepaisant to, kad de jure vaiko apsaugos tikslai yra suformuluoti aukščiausiamelygmenyje, tačiau jų įgyvendinimą sąlygojančių mechanizmų kūrime susiduriapaternalistinis ir autodeterminacinis požiūriai į vaiką. Šie požiūriai paliečia vaikųgyvenimus per bendrąją socialinę ir šeimos politiką. Paternalistinis požiūris vaikoapsaugąformuojapagalsuaugusiųjųperspektyvąirsunkiaisuteikiavaikamsdalyvavimoteises, ignoruoja jų balsą. Paternaliztinis požiūris redukuojant vaiko apsaugą link

12

familializmo. Familializmo sąvoka vaikystės politikos studijose naudojama aprašytiprocesui, per kurį vaiko sąvoka „išsilydo “šeimos institute. Familializme į vaikusnežiūrimakaip į atskirąvienetą, taip juosmarginalizuojant irpadarant „nematomais“(Baluta,2014;Mason,Steadmen,1997;Makrinioti,1994).Remiantisdokumentųanalizeir 23 kokybinių interviu su vaikais, augančiais socialinės rizikos šeimose, duomenimispranešime atskleidžiama kaip neoliberalistinių, paternalistinių pažiūrų diktuojamapolitika įtvirtina familializmą,pripažįstant labiausuaugusiųjų (alkoholizmas,nedarbas,skyrybųsunkumai),onevaikosunkumus.Tyrimorezultataiatskleidėskaudžiąrealybę– vaikai išgyveno ir išgyvena kumuliatyvines žalojančias vaikystės patirtis nuonepriežiūros iki fizinio smurto: yra buvę smurto artimoje aplinkoje, tėvų savižudybių,nužudymų liudytojais, kai kurie iš jų patys turėjo minčių apie savižudybes ir bandėžudytis. Teikiant socialines paslaugas šeimoms, vaikai buvo „nematomi“. Socialiniaidarbuotojai, mokyklos specialistai, policijos pareigūnai, ar kiti su vaikais ir šeimasusiduriantys specialistai, nesidomėjo vaikų sunkumais, nesudarė sąlygų vaikamsatsiskleisti, net akivaizdžiais smurto prieš vaikus atvejais ignoravo juos. Apie socialinįdarbą kartu su vaikais fragmentuotų užuominų buvo patyrę tik Vaikų dienos centruslankantys vaikai. Socialinis darbas, kai sudaromos sąlygos vaikams atsiskleisti, jiepagarbiai išklausomi, kartu su jais formaliame ir neformaliame tinkluose ieškomapagalbosgalimybių,planuojamosstrategijoskaipvaikuielgtis,jeišeimojebusnesaugu,kurkreiptis, kamskambinti (bejedaugumavaikųneturėjo ir telefonų),kaip išgyventi,tirtų vaikų patirtyse neegzistavo. Užsienio moksle ir praktikoje įsitvirtinusių vaikųatsparumougdymobeisunkumųįveikųstrategijųnebuvimasLietuvospraktikoje,rodofamilializmošmėkląvaikoapsaugospolitikoje.5paralelinėsesija“Medijųgaliairnelygybėsformos”108auditorijaModeratorius:DainiusGenysSesijosapibūdinimasGyvenamemedijųirinformacijosprisotintojeaplinkoje,kurviešoirprivatausgyvenimopatirtys,individualiosirkolektyvinėstapatybės,socialiniaibeikultūriniaisantykiaitampavis labiau priklausomi nuo medijų veikimo principų. Nauji viešosios komunikacijoskanalaiirjaissklindantisturinyssavotiškaipliuralizavoirtoliausavaipįvairinabeiturtinaviešąjąerdvę.Patiesįvairiausiopobūdžioinformacija–nuokasdieniųgyvenimodalykųikiapmąstyto,politinioapsisprendimoreikalaujančiųklausimų,nuopramogųindustrijųpersikėlimoįvirtualybęikiinformaciniųmanipuliacijųartiesiogmelagingokalbėjimo–yralaisvaipasiekiamainternete.Dardaugiau–įviešąjįdiskursąšiandienįsitraukianetikoficialiosios institucijos, tarptautinė politika, verslai, švietimo organizacijos, aktyvistųgrupės ar judėjimai, bet ir eiliniai piliečiai. Galime jungtis į virtualias bendruomenes,

bendrautinuotoliniubūdu,dalintis idėjomis,kurti irkitaipdalyvautiviešojojeerdvėje.Taip medijos tampa virtualia viešo gyvenimo scena, įtraukiančia vietos ir globaliasauditorijas,kuriomspagrindiniu iššūkiu tampasusivokti sudėtingojemedijųaplinkoje,atskirti tiesą nuo melo, profesionalią žurnalistiką nuo dezinformacijos, perdėtošališkumo ar propagandos, gebėti reflektyviai ir kritiškai vertinti savo veiklą medijųaplinkoje.Sekcijoje pristatomi vykdomimedijų industrijų, auditorijų ir tekstų tyrimai, taikomostarpdisciplininėsteorinėsirempirinėsprieigos.Siekiamapakviestidiskusijaiapiemedijųtyrimųkryptis,galimybesirperspektyvasįvairiųinstitucijųirdisciplinųatstovus.NeapykantoskalbanaujienųportalųkomentaruoseišsociolingvistinėsperspektyvosJūratėRuzaitė,VDUSantraukaŠio pranešimo tikslas – pristatyti pirminius neapykantos kalbos internetiniuosekomentaruoselingvistiniųtyrimųrezultatus.Naujienųportaluoserašomųkomentaramsitin būdinga agresyvi retorika, trolinimas, kibernetinės patyčios, todėl šiame žanregalime tikėtis didelio priešiškumo, įžeidžios ir agresyvios leksikos, galinčios pakenktiasmenims ar organizacijoms. Šio tyrimo tikslas - bandyti nustatyti pagrindiniusverbalinėsagresijosbruožusviešajamediskurse,taikanttekstynųlingvistikosmetodusirpriemones, kurios jaubuvo taikytos ir pasiteisino tiriant tokius suneapykantos kalbasusijusiusreiškiniuskaiptrolinimas(pvz.,Hardaker2010,2013;Hardaker&McGlashan2016).Tikimasi,kadtolesnėtamtikrų lingvistiniųkategorijųanalizėpadėsnustatyti irapibrėžti formalius kalbinius kriterijus, kurie vėliau galėtų palengvinti neapykantosraiškosidentifikavimąviešajamediskurse.Tyrimui naudota duomenų bazė, kurią sudaro visi portalo www.delfi.lt komentarai,parašyti2014m.Išvisoduomenissudaro17909komentarų(1,160,109žodžių).Pirminėsduomenųanalizėsmetubuvotiriamitokielingvistiniaiaspektaikaipdažniausiųžodžiųsąrašai,tamtikrųžodžiųkolokacijos(arbadažnaidraugevartojamižodžiai)irformulinėkalba, naudojant "AntConc" programinę įrangą. Pranešime pateikiamos rezultatųinterpretacijos yra labai preliminarios, tačiau pirminiai automatizuotos analizėsduomenys rodo, kad agresyvi leksika nėra viena iš dažniausių ir labiausiai pastebimųkomentarųbruožų,betnetodėl,kadjostennėra,betdėlto,kadagresyviretorikadažnaimaskuojamapasitelkiantišradingumąirkūrybiškumą,todėlgeriausiaiišryškėjaatliekantturinioanalizęrankiniubūdu.

13

InformacijairjosparibiailietuviškojeinternetinėježiniasklaidojeDanguolėKalinauskaitė,VDUSantraukaDiskursuose apie žiniasklaidos, kaip informacijos sklaidos priemonių, turinį lydimuojutonuneretuatvejueinakritinispožiūrisįžiniasklaidoskuriamąirviešaipristatomąturinį–dėlmažiau,neibūtina,suteiktosinformacijos,dėlpaskleistosnetiksliosinformacijos,imamasi diskutuoti teigiamos ir neigiamos informacijos santykį. Vis tik diskusijos čiastigtųapietai,kasapskritaiyrainformacijažiniasklaidoje.Pagalkąvertiname,kadvienasnaujienų portalas papasakojo tiek, kiek mums reikia, o kitame kažko pritrūko?Šiandieninės žiniasklaidos tekstuose, kaip ir ne viename kitame žanre, informacijamainosi su informaciniu triukšmu, todėl ne viskas, ką juose skaitome, vadintinainformacija tikrąja prasme. Šis pranešimas diskutuoja būtent tokį informacijos irinformacinio triukšmo santykį lietuviškoje internetinėje žiniasklaidoje, pristato būdustekstųinformatyvumuiįvertinti,apibendrinažiniasklaidostendencijastuopožiūriu.Vertinant bendrai, informatyviu laikomas turinys, kuriame eksplicitiškai ir glaustaipateikiamareikšmingafaktinėinformacija.Toksbendrasmodelisšiuoatvejupritaikytasvieno konkretaus diskurso analizei. Pranešime internetinės žiniasklaidos turinysinformatyvumopožiūriu vertinamas pasitelkus lingvistinę analizę. Pokyčiai ir bendrostendencijos lietuviškos žiniasklaidos diskursematyti šį apžvelgus iš, palyginti, neilgosdiachroninės perspektyvos – trejų metų tiriamosios medžiagos pakako fiksuoti ganaaiškiuspokyčiusirtendencijas.Atliktaanalizė,dėsningumųpaieškosatvedėprieišvados–klišiųžiniasklaida(nuoklišėsinternetinėježiniasklaidojeikiinternetinėsžiniasklaidosklišės),kurinformacijadažnuatvejupasiliekatriukšme.Šisypačgirdimasnedideliuosetekstuose: naujienų antraštės yra tie vienetai, kurie leidžia pastebėti bei sektiinformacinioturiniopateikimopokyčiusperlaikąirišskirtipagrindinestųpokyčiųkryptis.Stebimi dėsningumai galiausiai leidžia įvardyti, kas yra informacija, o kas jos paribiaikonkrečiame–žiniasklaidos–diskurse,spręsti,kiekpagaltąsampratąinformatyviyrašiandieninė žiniasklaida, ir kalbėti bendrai apie analizuojamo diskurso specifiką.Pristatymąiliustruojasurinktipavyzdžiai,rodantyslietuviškosinternetinėsžiniasklaidospokyčiusvertinantišdiachroninėsperspektyvos.ŽiniasklaidoskoncentracijairoligopolinėskonkurencijostendencijaDeimantasJastramskis,VUSantraukaKiekvienojerinkojeveikiančiosorganizacijosstengiasiužimtikuodidesnęjosdalį.Taigalibūti pasiekiama plėtojant išmanias veiklos strategijas arba įsigyjant konkuruojančiasrinkojeįmones,taippat–konkurentųbankrotoatveju.Kaididelęrinkosdalįužimavienaar kelios organizacijos, tai paprastai lemia mažesnį pasirinkimą ir didesnes kainasvartotojams.Analizuojantžiniasklaidos rinkas, svarbu jasvertintinevienekonominiu,betirsocialiniuaspektu,taiyrakokiądalįauditorijospasiekiažiniasklaidosorganizacijų

valdomos žiniasklaidos priemonės. Žiniasklaidos organizacijų skaičius rinkoje (arbažiniasklaidoskoncentracijoslygis)galidarytiįtakąžiniasklaidosįvairoveiirpliuralizmui,kasyrasusijęsuviešosiossferosirdemokratijoskokybe.Šio tyrimo tikslas – nustatyti keturių Lietuvos žiniasklaidos rinkų (radijo, televizijos,dienraščių ir interneto) koncentracijos kaitą ir lygį 2000–2016 metais. Vertinantžiniasklaidosrinkųkoncentracijoslygį(skaičiuojantHerfindahl-Hirschmanindeksą)buvopasitelktas sociologinis kriterijus – auditorijos laiko dalis, tenkanti žiniasklaidosorganizacijų administruojamoms radijo, televizijos ir interneto žiniasklaidospriemonėms, dienraščio atveju skaičiuojama tiražo procentinė dalis nuo visų rinkosdalyvių tiražų sumos. Tyrime gauti rezultatai yra lyginami su Latvijos ir Estijosžiniasklaidos rinkų tyrimų rezultatais ir analizuojama žiniasklaidos koncentracijospolitikossprendimųiržiniasklaidoskoncentracijoslygioirkaitosryšys.Darborezultatairodo,kadtiriamojolaikotarpiopabaigojeLietuvosdienraščiųirradijorinkos buvo labai koncentruotos, o televizijos ir interneto rinkos – vidutiniškaikoncentruotos. Visose nagrinėtose rinkose esant dviem arba trims pagrindiniamsdalyviams,yrakonstatuotinaoligopolinėskonkurencijoskūrimotendencija.Lyginamojianalizė atskleidė, kad televizijos licencijų skaičiaus vienai įmonei (arba tų pačiųnuosavybės valdytojų įmonių grupei) ribojimas Latvijoje ir Estijoje lėmė mažesnętelevizijosauditorijųkoncentracijąšiosešalyseneiLietuvoje.Medijųirinformacinisraštingumas:koncepcijos,kontekstai,patirtysAuksėBalčytienė,KristinaJuraitė,VDUSantraukaDinamiška skaitmeninių technologijų skvarba ir plėtra įvairiose viešo ir privatausgyvenimosrityse,medijųindustrijųkonvergencija,turiniomainaitarpskirtingųmedijų(spaudos, TV, radijo) ir jų platformų (skaitmeninių technologijų, interneto, socialiniųtinklų, mobilių priemonių), sykiu augantis vartojimas iš visuomenės reikalauja naujųkompetencijų ir gebėjimų pasitelkti šiuolaikines medijas, kurios užtikrintų aktyvų irkokybiškąpiliečiųdalyvavimąviešajamegyvenime.Medijų ir informacinį raštingumą (angl. media and information literacy) viešosiospolitikosformuotojaiyralinkęapibrėžtikaipkompetentingoirįgalinančiobendravimoirkomunikacijos siekį, kuriuo šiuolaikinių visuomenių piliečiams teisiškai užtikrinama irpraktiškai realizuojama laisva prieiga prie informacijos šaltinių, taipogi akcentuojamipiliečiųanalitiniaigebėjimaivertintikitųbeikomunikuotisavuspožiūrius.Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų 2015-2016 m. parengtas tyrimo projektas‘Naujienųraštingumougdymas:kaipsuprastimedijas?’yraskirtasplatesniamžinojimuiįgyti apie tai, kaip gi skirtingos šalies auditorijos naudojasi šiuolaikinėmismedijomis,kokiųtikslųjossiekiabeikaipvertinatiekmedijųnaudojimoįgūdžiusirpatirtis,tiekiržurnalistiniųnaujienųvertęirjųreikšmingumą.Toksaktyviųmoksliniųtyrimųfoneįgytasžinojimas atliepia aktualiems viešojo gyvenimo poreikiams, susijusiems su sparčiai

14

besikeičiančiaviešąjaerdveirjosdalyviais,sutechnologiniaismedijųindustrijųpokyčiaisir naujai iškylančiais viešosios informacijos poreikiais bei medijų politikos strateginiųklausimųperžiūra.Atliktutyrimubuvosiekiamaišsiaiškinti,kokiosnaujoskompetencijos– patirtys, žinios ir gebėjimai – yra aktualūs šiuolaikinių medijų ir visuomenėstransformacijųaplinkoje.Mediatizacijoskoncepcija–tiltastarpsocialinėsirmedijųteorijų?KęstasKirtiklis,VUSantraukaKomunikacijosmokslai–visdarbesiformuojantisdisciplinaieškantisavosiostapatybės,okartuirsantykiosuplatesniusocialiniųmokslųkontekstu.Šiandienjuosevisdidesniopopuliarumosulaukiantimediatizacijosteorijasiekiatiekpateiktimetodologinįpagrindąkomunikacijos mokslų disciplinai, tiek ir nustatyti santykį su socialiniai mokslais,pateikdamakomunikacinįsocialinėskaitosaiškinimą,akcentuodamamedijųįtakąjam.Tačiau siekdama pastarojo tikslo, mediatizacijos teorija susiduria su klasikinėmissocialinės teorijosproblemomis, tokiomiskaip,pavyzdžiui, santykiai tarpstruktūros irveiksmo.Viena vertus, mediatizacijos teoretikai vienareikšmiškai siekia išvengti kaltinimųtechnologiniųdeterminizmu,kuriekliuvokiekseniaupanašųsocialinėskaitosaiškinimąpropagavusiai vadinamajai medijų teorijai (M. McLuhanas ir Toronto mokykla).Mediatizacijos teoretikai neigia vienakryptį medijų poveikį ir akcentuoja medijų irvisuomenėstarpusaviosąveiką.Bettuopačiu,pabrėždamiabipusiškumą,jienepateikiaaiškausšioskaitosmechanizmo.Panašu, kad didžiuma mediatizacijos teoretikų yra linkę priimti metodologinįindividualizmąontologiniamelygmenyje–jietiriaindividųnuostatasirmedijųvartojimopasirinkimusirkonstatuojajųviršenybękolektyvinių/holistiniųnuostatųatžvilgiu.Antravertus, kalbėdami apie mediatizuotos tikrovės kaitą, jie yra linkę atsižvelgti veikiaubendruosiussocialiniusprocesus,kurienėraredukuojamiįindividualiusveiksmus,otaileidžiateigti,kadjiepostuluojastruktūrųpirmumą.Šiame pranešime tvirtinsiu, kad mediatizacinio socialinės tikrovės kaitos aiškinimoproblemoskylaišdviejųšaltinių:(1)nesuformuluotoveiksmoirveikėjoapibrėžimoir(2)šiuopožiūriunesuformuluotomedijųapibrėžimo.Išsprendusšiedviproblemaspadidėtųtiek aiškinamasis mediatizacijos teorijos potencialas, tiek ir išryškėtų jos (o kartu irkomunikacinio socialinės tikrovės aiškinimo) vieta platesniame socialinės teorijoskontekste.6paralelinėsesija„SocialiniųgrupiųgaliossantykiųmetamorfozėsII”323auditorijaModeratorė:JurgaBučaitė-Vilkė

SocialinėsirteritorinėsatskirtiessąsajosLietuvosretaiapgyventoseteritorijoseViktorijaBaranauskienė,VidmantasDaugirdas,LSTCSantraukaLietuvoje įsibėgėjo retai apgyventų teritorijų (toliau RAT) plitimo tendencija. RATpasižymimažu kaimo gyventojų tankumu, kuris siekia vos iki 12,5 gyv./km². 2017m.duomenimis RAT priskirtinos net 22 Lietuvos savivaldybės. Tokiose teritorijosevalstybinės regioninės politikos vykdymas tampa sudėtinga problema. Parama šiomsteritorijomsturėtųužtikrintigyventojųgerovę,tačiaunevisadataidaromaracionaliai.Taipyrairtodėl,kadsusiduriamasudidelegyventojųsocialineirteritorineatskirtimi.Šiame pranešime nagrinėjama teritorinės atskirties samprata. Tai dar gana naujasterminas, kuris plačiai nenagrinėtas. Teritorinė atskirtis gali būti apibūdinama kaipperiferinių teritorijų, nutolusių nuo šalies ar regioninių centrų, kuriose pagrindinespaslaugas teikiančios įstaigos yra toli, sunkiau pasiekiamos, gyventojams būdingaspecifinėperiferijos,paribio savimonė (Daugirdas ir kt., 2013,p. 115).RATgyventojųteritorinėatskirtisypačdidelė, jipasižyminevien tikatstumu ikipaslaugas teikiančiųcentrų, bet ir sumažėjusia galimybepasinaudoti paslaugas teikiančiomis įmonėmis arįstaigomis, kai gyventojai neturi priemonių pasiekti jas, nes viešasis transportas yrasunykęs, o ir savo transporto, ypač pagyvenę žmonės, dažnai neturi. Taip gyventojųgerovę užtikrinančios paslaugos, darbo vietos tolsta nuo gyventojų. Todėl ištisi šaliesregionaitamparetaiapgyventi, juoseitinblogademografinėpadėtis, jienepatrauklūsinvesticijoms,sparčiainykstašvietimo,sveikatosirkitųįstaigųtinklas.Taitikdarlabiaugilinagyventojųsocialinęirteritorinęatskirtį,neigiamaiveikiademografinius,socialiniusir ekonominius procesus. Lietuvoje sparčiai didėja probleminiai regionai, ryškėjagyventojųgerovėsteritoriniaiskirtumai.(Ne)lygybėsįvertinimasvidutinėsgyvenimotrukmėsrodikliu:konceptualuspagrindimasFaustasStepukonis,KUSantraukaAktualumas.LietuvaiškitųESšaliųišsiskiriaypačdideliaissocialinėsatskirtiesmastaisremiantis įvairiais socialiniais bei ekonominiais rodikliais. Atsižvelgiant į PSOrekomendacijas, vienu pagrindiniu socialinės atskirties rodikliu laikoma Vidutinė(tikėtino)gyvenimotrukmė(VGT),tačiaunepateikiamaskonceptualusišaiškinimas,kuošisrodiklisyraišskirtinis.Tikslas – išanalizuoti išskirtinius vidutinės gyvenimo trukmės rodiklio ypatumus,teikiančius jam prioritetinę reikšmę tarp kitų rodiklių, plačiai naudojamų socialineiatskirčiaiįvertinti.Politikai, specialistai, mokslininkai plačiai pripažįsta, jog vidutinės gyvenimo trukmėsrodiklis apibendrinančiai atspindi visuomenės sveikatingumo ir gerovės lygmenį, taigigali būti naudotinas gyventojų sluoksnių atskiroje šalyje socialinės atskirties

15

palyginimams. Visgi, šiomis savybėmis pasižymi ir eilė kitų socialinių bei ekonominiųrodiklių.Pranešimoautoriausnuomone,konceptualiaiišskirtiniutarpkitųrodikliųVGTturėtų būti laikomas dėl specifinio šio rodiklio ypatumo– natūralios biologinės ribosegzistavimo, kuri kai kurių mokslininkų nuomone yra apie 85 metai. Šią ribą galimeįžvelgtipraktikoje–priejosartėjakaikuriosaukščiausioišvystymopasauliošalys.Dauguma kitų socialinės ekonomines kilmės rodiklių, naudojamų socialinei atskirčiaiįvertinti, neturi „gamtinių“ribų. Pvz., vieni pagrindinių – BVP, tenkantis atskiriemsgyventojų sluoksniams; išsilavinimas, įvertintas mokymosi metų skaičiumi; sveikogyvenimotrukmė;sergamumastamtikromisligomisirt.t.–neturinatūraliųribųarbajosyradiskutuotinos.Teorijairpraktikaparodė,kadVGTrodiklisturišiąribą,todėlVGTartėjimasprie85metųturėtųbūtilaikomasnepaneigiamuįrodymu,jogsocialinėatskirtismažėja.Praktiškaitaireiškia,jognetgigeriausiomissąlygomisgyvenantysgyventojųsluoksniainegaliženkliaiviršyti85metųVGT,ovisosšaliesartėjimaspriešiolygmensnepaneigiamailiudija,joggerėja prasčiausiomis sąlygomis gyvenančių sluoksnių gyventojų sveikatingumas irgerovė–taiyra,mažėja„nelygybė“,didėja„lygybė“.Apibendrinimas.Daugelyjepasauliošalių ilgėjantiVGTyrabeneryškiausiassėkmingovystymosiirsocialinėsatskirtiesmažėjimoįrodymas,pasiektasvisapusiužmoniųgerovėsaugimu,oypačtarplabiausiaipažeidžiamųgyventojųsluoksnių.PastaruojulaikotarpiuLietuvosgyventojųVGT sparčiai irnuosekliai ilgėja. PasaulioBanko (TheWorldBank)duomenimis, nuo 2007 iki 2015 metų Lietuvos gyventojų VGT pailgėjo daugiau neiketveriaismetais–nuo70,9 iki75,1.MesnetikženkliaiviršijamepasauliogyventojųVGT(71,7metų),betjauaplenkėmeLatviją(74,1),vejamėsEstiją(77,1).Analizuojantiršalinant nelygybes bei socialinę atskirtį didžiausią susirūpinimą dabar turėtų keltiypatingaididelisLietuvosmoterųbeivyrųVGTskirtumas,siekiantisapie10,5metų.VyrųmirtingumomažėjimasLietuvoje.Nuosekliraidaartrumpalaikiaipokyčiai?DaumantasStumbrys,LSTCSantraukaLietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 metais buvo trumpiausia ES,tačiau nuo 2007metų užfiksuotas didžiausias teigiamas vidutinės tikėtinos gyvenimotrukmėspokytisperpastaruosiuspenkiasdešimtmetų.Teoriniuosemirtingumoraidosmodeliuose aukšti posovietinių šalių mirtingumo rodikliai siejami su didelesociodemografine mirtingumo rodiklių diferenciacija, aukštu darbingo amžiaus vyrųmirtingumu. Šiame tyrime nagrinėjant mirtingumo pokyčių struktūrą, buvo atliktadekompozicinė vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės analizė pagal amžiaus grupes irmirtiespriežastis.AnalizėsmetunaudotiLietuvosstatistikosdepartamentoirEurostatoduomenų bazėse pateikiami agreguoti mirtingumo duomenys. Tyrimo rezultataivizualizuotinaudojantadaptuotąamžiauspiramidėsmetodą.Nustatyta,kadrekordiškai

didelis vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimas 2007–2015 metais slepiaprieštaringusmirtingumorodikliųpokyčiusskirtingaisnagrinėjamolaikotarpioetapaisPrekaritetas:vienosklasėspožymiųvisumaarvisąžmonijąpersmelkiantibūsena?IevaDryžaitė,VDUSantraukaLietuvoje politinėje ir viešojoje plotmėse didžiausias dėmesys siekiant apibrėžti beisuprastiskurdąirsocialinęatskirtįyraskiriamasmaterialinioskurdopriežasčiųirsąlygųanalizei. Tačiau tokiu būdu skurdas ir jo samprata savotiškai yra suniveliuojami įekonominesjokilmėspriežastis,nepastebintkitokiųjoapraiškų,kuriasgalisąlygotinetikmaterialinėssąlygos,bet irtokiosdimensijoskaipgyvenimošansai,galia,statusas,disponuojami kapitalai, gebėjimai, kultūrinis kontekstas, globalus kapitalizmas ir pan.Kadangimanoma,jogmoderniosekonomikoskonteksteekonominisaktyvumaspadedaindividuisuderintiasmeninius,profesinius,socialinius,psichologiniusinteresusirbentišdalies įprasminti kasdienybę, darbas dirbančiam asmeniui tampa kertine veikla nuokurios priklauso kitos gyvenimo sritys. Tačiau analizuojant kintančias darbo sąlygas,labiausiai besireiškiančias lanksčiais, mažiau formalizuotais darbo santykiais iratitinkamaidėl tomažėjančiomisdarbo jėgosgalimybėmisgauti socialinesgarantijas,pastebimaskintantisindividosantykissujodarbu.Šiamepristatymebussiekiamapristatyti teorinesperspektyvas,kuriosekalbamaapiedirbančiusasmenis,betdėldarbopobūdžio,intensyvumoirsocialiniosaugumostokospatiriančiusįvairiassocialinėsdeprivacijosformas,besireiškiančiastieklabairibotomisasmeninės ir profesinės socializacijos galimybėmis, integracijos stoka, saugumo irstabilumo garantijų nebuvimu, laisvalaikio suvaržymu ar netekimu, asmeninių ryšiųsutrūkinėjimu.Bendrąjaprasmebussiekiamaatsakytiįklausimąargalimemoderniojevisuomenėje kalbėti apie naująją klasę – prekariatą - ir išskirti šiai žmonių grupeibūdingąpožymiųvisumą?Prekariatasyrasudėtingasfenomenas,betonuolatkintantistiek savo skaitlingumu, tiek savybėmis, tad jį tyrinėti empiriškai ypatingai sudėtinga.Tokiustyrimusapsunkinairšioreiškinioglobalumas,neskiekvienaskontekstassąlygojasavitasprekariatoapraiškas,bettuopačiukuriabendrasprekariatobūsenasirpatirtis.Prekariatas nėra klasė klasikine stratifikacijos teorijų prasme, nes jam nėra būdingaskažkoksypatingasvientisasgyvenostilius,kalbėsena,kapitalųkiekis,požiūrisarsąmonė.Visus (esamus ar menamus) bendrumus užmaskuoja subkultūriškumas ir tampasudėtingaišskirtiskiriamuosius,savitusprekariatobruožus.Vistik,nepaisantprekariatokompleksiškumoirapsunkintųgalimybiųjįapibrėžti,negalimaignoruotijokaipnesamo.Analizuojantirsiekiantapibrėžtiprekariatą,aktyviainaudojamaprekaritetosamprata,kurivislabiausiejamasubendražmogiškapatirtimibūdingapostmoderniosvisuomenėsatstovams. Taigi bendrąją prasme šis pristatymas bus tarsi įvadas siekiant apibrėžtiprekariatą ir jo bruožus bei padiskutuoti, kokios prekariato apraiškos yra būdingosLietuvai.

16

Socialiniobūstogyventojųportretas:jaunųasmenųpatirtysIngaMikutavičienė,VDUSantraukaLietuvoje socialinio būsto problematika vis dar išliekamenkai nagrinėjama tema tiekmokslo, tiek ir politikos lygmenyje. Dabarties tendencijos rodo, jog šalyje esantinepalankisocioekonominėsituacijaapsunkinajaunųžmoniųbūstoįsigijimoarnuomosgalimybes,oaugantisnepasiturinčiųasmenų, daugiavaikiųšeimų irkitųpažeidžiamųgrupiųskaičiusdidinairsocialiniobūstoporeikį.Tačiau,nežiūrintįtaikomaspolitinesbeivietossavivaldosiniciatyvas,socialiniobūstotrūkumasišliekaopiaproblema.Žiūrint iš kitos pusės, gyvenimas socialiniame būste susijęs su tam tikrais iššūkiais irypatumais: socialiniai būstai dažnai sutelkti vienoje vietovėje, juose koncentruotaigyvenasocialiaipažeidžiamosžmoniųgrupės,kassudarosąlygasformuotistamtikromsskurdokultūros“klišėms”,kasstipriaiįtakojatolimesnes,ypačjaunųžmonių,gyvenimoperspektyvas.Šiopranešimotikslas–atskleistijaunųasmenų,gyvenančiųsocialiniamebūste,patirtis,lūkesčiusbeiaktualizuotivalstybėsvaidmenįbūstoap(si)rūpinimosrityje.Tyrimo duomenų pagrindą sudaro 10 giluminių interviu su socialiniame būstegyvenančiaisjaunais(18-29m.)asmenimisduomenys.Rezultataiatskleidėšiassvarbiastemineslinijasaprašantsocialiniamebūstereziduojančiųjaunųasmenųcharakteristikas:apsigyvenimosocialiniamebūsteprielaidas,motyvus,valstybiniųinstitucijųvaidmenįirgalimybes pasinaudoti įgyvendinamomis būsto aprūpinimo priemonėmis, tolimesniusketinimus,pasaulėžiūrinius,kaimynystėsypatumusiretc.7paralelinėsesija„Institucinėsnelygybėstrajektorijos”206auditorijaModeratorė:ArūnasPoviliūnasSocialinėsnelygybėsirstruktūravimosišiuolaikinėjevisuomenėjesąsajossušeiminėmispraktikomisVidaČesnuitytė,MRUSantraukaPranešimotikslas–pristatyti teoriniųprieigų,aiškinančiųšeiminiųpraktikųsąsajassunelygybeirstruktūravimusišiuolaikinėjevisuomenėje,analizėsrezultatus.Socialinėnelygybėsukurianesėkmes,kuriossąmoningaiarnesąmoningaiperduodamosiš kartos į kartą. Vaikystėje augę sunkiomis arba labai sunkiomis materialinėmissąlygomis,tikėtina,kadirsuaugęturėspanašias,nepaisantvalstybėsinstitucijųvykdomųpolitikųbeinevyriausybiniųorganizacijųveiksmų(Kanopienė,Mikulionienė,Česnuitytė,2015).Nelygybėspasekmės,ypačneigiamos(skurdas,socialinėatskirtis,stigmatizacija,

socialinėsįtampos,nesaugumas,kt.),skatinastruktūravimosipažinimą,kuriovienasišpagrindiniųšaltiniųyrakasdienisžmoniųgyvenimas.Anot P. Bourdieu (1992), kolektyvinę klasifikaciją lemia individualių klasifikacijų beipriskirtųir/arbapriskiriančiųindividualiųstrategijųapsijungimas.Tokiubūdu,atskirossocialinės grupės gyvena skirtingose, savitose, bet pastoviose ir savi-pakankamoserealybėse. Kita vertus, pozicijas hierarchizuotoje visuomenėje lemia ekonominių,kultūrinių,socialiniųirsimboliniųkapitalųkiekiaiirjųkompozicijos,osiekdamosišlaikytivaldomus kapitalus šeimos praktikuoja tam tikras strategijas (Bourdieu, 1998).Pagrindiniai tyrimoklausimai:kokiosšeiminėspraktikos irkaipsusijusiossusocialiniostatuso perdavimu iš kartos į kartą? Kokios šeiminės praktikos ir kaip susijusios susocialiniu mobilumu? Pagaliau, kaip šios sąsajos veikia makro-lygmenyje: palaikosocialinęnelygybęarskatinaposlinkiushierarchizuotojevisuomenėsstruktūroje?Pranešimasgrindžiamasmokslinėsliteratūrosanalize.Moterų ir vyrų užimtumobei vaikų priežiūros sistemųmodelių kaita Baltijos šalyse irLenkijoje:lyčių(ne)lygybėskontekstasSonataVyšniauskienė,LSTCSantraukaMoterų ir vyrų lygybė yra esminė Europos Sąjungos vertybė. Siekiant įgyvendintistrategijoje „Europa 2020“numatytus tikslus, užtikrinant socialinį teisingumą, lyčiųlygybeituribūtiskirtaitindaugdėmesio.Vienasišlabaisvarbiųmoterųirvyrųlygybėsaspektų – šeimos vaidmenų pasidalijimo klausimai. EIGE duomenimis, lyčių lygybėsindeksasLietuvojesiekia40,2balo,kaituotarpuEstijoješisrodiklis49,8,Latvijoje46,9,Lenkijoje 43,7. Beveik visose ES valstybėse narėse, būtent moterims tenka skirtineproporcingaidaugiaulaikovaikamsprižiūrėti.2014m.ESduomenimis,vaikųpriežiūraiirugdymuivienąvalandąarbadaugiauperdienąskyrėvidutiniškainet41proc.moterųirtik25proc.vyrų.Tam,kadgalėtumepalygintišeimospolitikąskirtingosešalyse,reikiapasirinkti analitinę sistemą, kuri padėtų nustatyti panašumus ir skirtumus, kuriaisvalstybė padeda individams derinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą (Aidukaitė,2010).Tekste bus nagrinėjami du nelygybės aspektai: tėvystėsmotinystės atostogų sistemakaip galimybė ir apribojimo struktūra, bei socialiniai ir ekonominiai kontekstai, kaipperėjimo veiksniai. Siekiama pateikti išsamią nacionalinių motinystės ir tėvystėsatostogų politikos apžvalgą šiose šalyse. Teorinis tyrimo pagrindimas remiasisegragacijosirlyčiųnelygybėsteorijomis.Šeimospolitika,beivaikopriežiūrossistemosnuolatoskintavisojeEuropoje.Valstybėsvaidmuoirintervencijosturididelęsvarbąlyčiųlygybėspokyčiams.Kaišeimospolitikayrapagrindinėdabartiniųsocialinėsgerovėsvalstybiniųpertvarkymųdalis, tėvystės irmotinystėsatostogųpolitikosplanavimasyrasimbolizuojantisintervencijas,apimančias

17

tokias sritis kaip užimtumas, šeima ir vaikų priežiūra, lytis ir šeimos ir profesiniogyvenimopasidalijimoklausimaitarpvyrųirmoterų(Kurowska,2014).StraipsniotikslasatliktimoterųirvyrųužimtumobeivaikųpriežiūrossistemųmodeliųanalizęBaltijosšalyseirLenkijoje,remiantisEuroposSąjungosišleistomisdirektyvomis,EIGE duomenų šaltiniais, Eurostat ir Leave Network duomenų bazių pagalba pateiktiesamąsituacijąvyrųirmoterų(ne)lygybėskontekste.BevaikystėssociokultūrinisdiskursasLietuvoje:spausdintosirelektroninėsžiniasklaidosanalizėLinaŠumskaitė,GražinaRapolienė,LSTCSantraukaPastaraisiaisdešimtmečiaisbevaikiųmoterųdalisVakarųEuroposšalysebeiLietuvojedidėja(HumanFertilityDatabase;Stankūnienėetal.,2013).Norsbevaikystėmokslininkųįvardijama kaip vienas iš šeimos transformacijos bruožų šalia didėjančio skyrybųskaičiaus,plintančioskohabitacijos,pirmovaikosusilaukimoatidėjimo,tačiaujineretaiideologizuojama. Kai kurie autoriai bevaikystės reiškinį, ypatingai savanoriškosbevaikystės, sieja išimtinai su individualistinių vertybių plitimu ir egocentriškavisuomene(Siegel,2013).Visdėltopripažįstama, kadbevaikystė turėtųbūti analizuojamakompleksiškai,nes jąpaprastaisąlygojanevienas,okeliveiksniai.Autoriai (Keizer,2010;Berrington,2004;Sobotka,2004)išskiriabenttrisbevaikystėstipus:a)„nesavanorišką“,kaimoterisnegalisusilaukti vaikų dėl fiziologinių priežasčių; b) „savanorišką“, kai sąmoningaiapsisprendžiamaneturėtivaikų;irc)„nulemtąaplinkybių“,kaivaikųneturėjimąnulemiane apsisprendimas neturėti vaikų, o keli trumpalaikiai sprendimai, kurių pasekmėsilgainiui lemia vaikų neturėjimą: pirmas nėštumas atidėliojamas, profesinė karjerastipriai ribojašeimos irdarboderinimogalimybes, išsiskiriamasupartneriu ir ilgainiuiliekamabevaikų(Buhr,Huinink,2014,Keizer,2010).Sociokultūriniskontekstastaippatkinta,sudarydamasterpę„pateisinti“,„priimti“skirtingusbevaikystėstipus.Lietuvoje bevaikystės sociokultūrinei analizei nebuvo skirtas pakankamas dėmesys.Pastarąjįdešimtmetįviešamediskursevisdažniaupasigirsta„savanoriškos“bevaikystėsistorijos bei vertybiniai šio reiškinio vertinimai (Leonavičiūtė, 2012). Tuo tarpukompleksinio žvilgsnio bei „nesavanoriškos“ ir „nulemtos aplinkybių“ bevaikystėspristatymo viešame diskurse pasigendama. Pranešime bus pristatoma 2011-2016m.spausdintos ir elektroninės žiniasklaidos turinio analizė, leisianti atskleisti, kokiosprasmėssiejamossubevaikyste,koksbevaikiųžmoniųsocialinisstatusas,apskritai,kokssociokultūrinisdiskursasbevaikystėsklausimuvyraujaLietuvoje.

PakartotinųsantuokųLietuvojekūrimoilgalaikėstendencijosErnestaPlatūkytė,VDUSantraukaGausėjantisištuokųskaičiuspraplečiaratąžmonių,kurie,iširusankstesneisantuokai,vėlpatenka į „santuokinę rinką“ ir gali sukurti šeimas su nauju partneriu; taigi skyrybosindividui suteikia galimybę dar kartą apsispręsti, ar kurs naują partnerystę, ar liksvienišas. Pranešime bus apžvelgiamos pakartotinių santuokų kūrimo tendencijosilgalaikėje perspektyvoje skirtingais XX a. dešimtmečiais Lietuvoje. Analizė atliekamaapžvelgiantteisinęsantuokųirištuokųregistravimotvarką,galiojusiąmūsųšalyjeXXa.pradžioje,iranalizuojantprieinamusempiriniusdemografiniusduomenimis.Apžvelgusteisinęciviliniųsantuokųregistracijosirištuokųlegalizavimotvarkąišryškėja,kad skyrybos išliko neatsiejama Lietuvos išgyvento sovietinio palikimo dalis, smarkiaiįtakojanti šiuolaikinių asmenų pasirinkimą. Legalizavus skyrybas pradėjo augtipakartotinių santuokų demografiniai rodikliai. Žvelgiant į ši procesą iš ilgalaikėsperspektyvosnesunkupastebėti,kadpakartotinaisukuriamųsantuokųskaičiusdidėjatiektarpvyrų,tiektarpmoterų,tačiauvyrųpozicijavisuometyrapalankesnėtuokiantispakartotinai. Taigi akivaizdu, kad lytis ir amžius yra svarbūs veiksniai, lemiantyspartnerystėsistorijųeigąposkyrybų.Gimstamumokitimo,laimėslygioirlyčių(ne)lygybės,(ne)teisybėssąsajosDovilėGaldauskaitė,VDUSantraukaPastarąjį dešimtmetį demografijos tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama vaikųsusilaukimoirsubjektyviosgerovėsryšiams.Siekiantpaaiškintinaujausiasgimstamumotendencijas reikalinga kompleksinė problemos analizė, siūlomos naujos analizėsperspektyvos,vienaišjų–2009m.Billaripasiūlytalaimėsirvaikųsusilaukimosąsajosperspektyva, kuri besivystydama apima institucinio konteksto ir kintančių lyčiųvaidmenųmodelių,lyčių(ne)teisybėsdėmenis.Pranešimo tikslas – apžvelgti ir apibendrinti pagrindinių perspektyvų, aiškinančiųgimstamumotendencijaslaimėsirlyčiųvaidmenų,lyčių(ne)teisybėssąsajoskontekste,bruožus.Pagrindinė laimės ir vaikų susilaukimo sąsajos perspektyvos idėja – laimę ir vaikųsusilaukimą sieja abipusio priežastingumo ryšys: laimės poreikis gali būti vaikųsusilaukimąskatinantisveiksnysarbaatvirkščiai–susilaukusiejivaikųtampalaimingesni.Remiantis naujausiais gimstamumo ir laimės sąsajos tyrimais, svarbiausi veiksniaimodeliuojantys vaikų susilaukimo ir laimės, kaip subjektyvios gerovės komponento,sąsajasyralyčiųvaidmenųmodeliaibeidarboiršeimosvaidmenųderinimogalimybės.Tokia perspektyva naudinga siekiant paaiškinti vaikų susilaukimo sprendimus,gimstamumokaitąirypačžemogimstamumotendencijas.

18

Vaikų (ne)susilaukimosprendimaipriimamiabiejųpartnerių,kuriegali turėti skirtingąpožiūrį į lyčių vaidmenis, darbo ir šeimos vaidmenų derinimą, tačiau gerovėsmaksimizavimo individai siekia atsižvelgdami į struktūrinius suvaržymus ir galimybes.Siekiant,kadgimstamumorodikliaiirlaimėslygisbūtųaukšti,reikiaindividoporeikiusatitinkančiųgalimybiųstruktūrų, leidžiančiųpalaikyti lyčiųteisybę iregalitarinius lyčiųsantykius. Esant tradiciniams lyčių vaidmenims, lyčių lygybės lygis tampa/yra žemas,tačiauyraatitikimastarpporeikiųirgalimybių,dėltogimstamumolygis–pakankamassiekiantužtikrintikartųkaitąirlaimėslygisaukštas.Vykstantmoterų/lyčiųrevoliucijai,pereinamajame etape prie kito lyčių vaidmenų pusiausvyros modelio, lūkesčiai irgalimybių struktūros neatitinka, todėl gimstamumo rodikliai ir laimės lygis yra žemi.Norint, kad įsitvirtintų naujas lyčių vaidmenų modelis reikia, jog egalitariniai lyčiųvaidmenys atitiktų didelės visuomenės dalies normatyvinius lūkesčius ir prie jųadaptuotųsisocialinėsinstitucijosbeišeima.Tadagimstamumorodikliaiirlaimėslygisdidėja. Perėjimo prie naujo lyčių vaidmenų modelio greitis priklauso nuo į šeimą irindividą orientuotų institutų prisitaikymo, lyčių vaidmenų konflikto lygio, socialiniopasitikėjimoirsocialinėsstratifikacijos.8paralelinėsesija(325aud.)“Sociopolitinėkaitairsaugumodiskursai”Moderatorė:AistėBalžekienėPolitiniopokyčiokonceptualizacijosAlainoBadiouirJacquesoRanciereteorijoseKarolisJonutis,VUSantraukaPranešime bus nagrinėjamos Alaino Badiou ir Jacqueso Ranciere polinėse teorijosesiūlomos politinio pokyčio konceptualizacijos. Autoriai kritikuoja liberalioseatstovaujamosiose demokratijose vyraujančią ideologijų niveliaciją, savo politiniusubjektu pasirinkdami marginalias visuomenės grupes, kurios aktyviais kolektyviniaisveiksmais gali sutrikdyti esamą statusquo. Abuautoriai siūlopraxis teorijas, kuriosepagrindžia tiek minties įtaką transformuojant materialų pasaulį, tiek atvirkščiai,materialiniopasaulio įtaką teorijai. Šiamepranešimebusbandomaatskleistipolitinėstransformacijoskoncepcijųlogikąirparodytijųribotumą.Žlugus komunistiniams režimams, kapitalizmas ir liberali demokratija triumfavo.Senosiosideologinėskovosbuvopamirštos,nestiekkairieji,tiekirdešiniejineoliberaliąekonomikąpostulavokaipneišvengiamą.Politiniaidebatai,apsiribojantysekonomikossukeliamųlokaliųproblemųvaldymu,eliminavopačiąpolitinędimensiją,taipsukeldamiidentifikacijos krizę kairiosiose politinėse partijose, o kairiosios politinės kryptiesteoretikus priversdami permąstyti klausimus: ką reiškia politika kaip kolektyvinisveiksmas, kas yra kairiosios politikos subjektas ir ar įmanomas radikalus egalitarinispolitinispokytis?

AlainoBadiouirJacquesoRancierepolitinėsteorijosyraišskirtinisbandymasspręstišiasproblemas, atmetant trečiojo kelio ideologinę niveliaciją, postmodernų subjektoišskaidymą,mokslinįpozityvizmą,arbetkokiątranscendentiniaisargumentais(Dievoaržmogaus koncepcijomis) paremtą teoriją. Jie yra kritinės tradicijos, pabrėžiančiosemancipacijąirkovąpriešpriespaudą,kuriąinspiruojaB.Spinoza,Ž.Ž.Ruso,G.HegelisirK.Marksas,atstovai.Abuautoriainepriklausovieningaifilosofineimokyklai,jųteorijosyraskirtingosirkaikuriaisatvejaisvisiškainesuderinamos,juosvienijantisirišskiriantisiškitųbruožasyrabekompromisisuniversalausirradikalauspolitiniopokyčio,vedančioprieegalitarinėsvisuomenės,kurisremiasiaktyviaiveikiančiusubjektu,deklaravimas.A.Badioupolitinėteorijayraparemtaįvykiokoncepcija,kuriojeįvykissuprantamaskaipradikalus politinis pokytis. J. Ranciere teorijoje politika yra tiesiogiai susijusi sumarginaliųgrupių,kuriųbalsasnėragirdimas,intervencijanukreiptąpriešegzistuojantįstatus quo. Abi šias teorijas jungia emancipuojančio politinio pokyčio akcentavimas,kurisremiasiradikaliaiegalitarineprielaida.PasitikėjimasirjoalternatyvosLietuvojeIngaGaižauskaitė,LSTCSantraukaPasitikėjimas yra svarbus socialinio ir politinio gyvenimo resursas. Įvairių sričiųmokslininkai analizuojapasitikėjimo reikšmę individo, grupės, organizacijos, platesniomastosistemų,visuomenėslygmenyse.Išesmėssutariama,kadpasitikėjimasįgalinair/arpalengvinaįvairauslygmenssocialinessąveikas,procesus,sistemųveikimą.Iškitospusės,analizuojama,kokiaspasekmessukeliapasitikėjimotrūkumas.KaipteigiaP. Sztompka (1999), esant pasitikėjimo trūkumui, pasireiškia jį pakeičiančiosalternatyvos,pavyzdžiui,korupcija.Taipypačaktualudemokratijosveikimokontekste.Pranešime siekiama apžvelgti socialinio pasitikėjimo ir pasitikėjimo politikosinstitucijomislygmenskaitąLietuvoje1990-2017m.,įvertinti,arpasitikėjimasvisdaryratrūkstamasresursasbeikokiosalternatyvospasireiškiapasitikėjimovakuume.Pristatymas remiasi prieinamais nacionalinių bei tarptautinių tyrimų duomenimis,kuriuose per minimą laikotarpį dalyvavo Lietuva ir buvo matuojamas pasitikėjimolygmuo (pvz., Pasaulio vertybių tyrimas, Europos vertybių tyrimas, Europos socialinistyrimas,Europosgyvenimokokybėstyrimas,Eurobarometrasirkt.).Skirtingųšvietimosistemųmodeliųlink:posocialistiniųšaliųšvietimonelygybėsanalizėDovilėStumbrienė,VUSantraukaPosocialistinės šalys turėjusios panašias, o kai kuriais atvejais identiškas, švietimosistemas,pokomunistinėssistemosžlugimopasukoskirtingųšvietimosistemųmodeliųlink.Švietimosistemosgalibūtianalizuojamosiššvietimonelygybėsperspektyvos,kaipvienosišpagrindiniųšvietimoreformųtikslų.Lyginamąjaiposocialistiniųšaliųšvietimo

19

nelygybėsanalizeiatliktibuvonaudojamitarptautiniopenkiolikmečiųtyrimoPISA2015duomenys. Švietimo nelygybė buvo analizuojama remiantis akademine nelygybe(mokinio pasiekimai) ir socialine nelygybe (ekonominis-socialinis statusas). Švietimonelygybeinustatytibuvosudarytidaugiapakopėsregresijosmodeliaiiranalizuojamos26Europosšaliųšvietimosistemos.Kiekvienamokykla, josmokiniaiatspinditosvietovėspopuliaciją,tačiaukaikuriuosešalyse,kurmokyklųselektyvumoirmokiniųgrupavimopagal gebėjimus mastas yra didelis to atspindžio nebelieka. Šiose šalyse padidėjamokiniųpasiekimųirekonominio-socialiniostatusotarpmokyklinėvariacija,kassiejamasuakademinėsirsocialinėsnelygybėsaugimu.Nustatyta,kaddaugiauneitrečdalis(35%)gamtos mokslų pasiekimų variacijos atitenka tarp mokyklų, klasiokų įtaka mokiniųpasiekimamsvaidinasvarbųvaidmenįvisoseanalizuotose26Europosšalyse(klasiokųekonominio-socialinio statuso įtaka mokinio pasiekimams yra 3,9 karto didesnė neipaties mokinio). Remiantis gautais švietimo nelygybės rezultatais, galima teigti, kadposocialistinėsšalyspasirinkoskirtingusšvietimosistemųmodelius.Traditionalvotersorpostmoderncitizens?CitizenshiptypologyinLithuaniaJūratėImbrasaitė,VDUSantraukaDemocracy is rather fragile, when it is based on formal democratical institutions.Supportforgovermentalinstitutionsandcitizenparticipationintheprocessofpoliticalgovernanceisanessentialconditionforthefunctioningofdemocracyandensuringthestabilityofsociety.Citizensarefreetochooseanumberofwaystoinfluencethepoliticalprocess.However,notallmodesofpoliticalparticipationareequalwithrespecttotheconsolidation of newly established democratic system. Support for democracy, highlevels of institutional trust and conventional modes of participation constitute apreconditionforastabledemocraticsystem.Ontheotherhand,otherauthorsarguethatparticipationinlegalprotestactionsmaybeconsideredasactsofself-expressionanditisnotdangerousforstabilityofdemocracy.ThefocusofthispaperistoidentifyandtoinvestigatetypesofcitizenshipinLithuania.WhatgroupsofcitizensinLithuaniamaybedistinguishedinaccordancewiththeirlevelofinterestinpolitics,politicalefficacy,trusttopoliticalinstitutionsandparticipationinpolitical acts?Whatare the factors thatdetermine thedifferencesbetween typesofcitizens?Whatarethecausesandexplanationsofdifferentpatternsofpoliticaltrustandparticipationbetweentypesofcitizens?

BasedonthesurveyconductedinLithuaniain2010and60semi-structuredinterviews,thepaperdrawsconclusionsthatfourtypesofcitizens(trustfulreserved,traditionalvoters,distrusfulactive,distrustfulnon-active)maybeindentifiedandtheysignificantlydiffer by age, membership in nongovernmental organizations, interpersonal trust,evaluations of his/her own econonomic situation before the Independence incomparisonwithpresentone,satisfactionwithlifeandevaluationsofproceduraljustice

inlocalgovernment.Fromtheoreticalperspectivesofactivetraditionalandpostmoderncitizenship,thecharacteristicsofidentifiedgroupsaremixed,becauseofsocioeconomicandculturalconditionsinLithuania.Regioniniųsaugumodiskursųkaita:Lietuvos,LenkijosirVengrijosatvejųtyrimasMindaugasNorkevičius,VDUSantraukaRegionųvaidmuotarptautiniuosesantykiuoseirsaugumostudijosetampasudėtingesnisdėlįvairiųfaktorių,kurienuolatkeičianacionaliniųvalstybiųirkitųtarptautinėssistemosveikėjųvaidmenį,įtaką,identitetąbeimotyvacijąglobaliamekontekste.Tarptautiniųsantykiųkonteksteregionalizacijaapibrėžiamakaipprocesas,kuriometuformuojasi regionai kaip atskiri geopolitiniai vienetai. Tai lemia tam tikroje valstybiųgrupėje vykstantis bendradarbiavimas politinėje, ekonominėje ir saugumo srityse.Pasaulį,susidedantįišregionų,vienijaekonominiaiirsocialiniairegionalizacijosprocesaiir regionalizmo struktūros. Ekonominis, saugumo, institucinis, socialinis bei identitetųformavimosi integracijos procesas, kurio metu formuojasi regioninės darbotvarkės,identitetaiirtęstinumas,sujungiaregioniniobendradarbiavimoprocesus.Analizuojantskirtingųvalstybiųatvejus–Lietuvos,LenkijosirVengrijosgalimaįvertintikaipvalstybėsesančiostamepačiameregioneturiskirtingussaugumosuvokimoprioritetus.Valstybių prioritetai kinta reaguojant į tarptautinę aplinką, valstybių vidaus politiką,regioninius, subregioninius procesus, įvykius kaimyninėse šalyse. Taip valstybėsregioninė tapatybė, apimanti darnų vystymąsi bei socialinę integraciją regione, įgyjapapildomų elementų, kurie įtraukiami į užsienio politikos darbotvarkę ir tampanacionalinės tapatybės dalimi. Šie procesai yra tam tikras atsakas į išorės procesus,darančiusįtakąnacionaliniųinstitucijųprioritetųformavimui.StendiniaipranešimaiSkirtingi kaimynystės supratimai ir gyvenimai tarp nuomininkų ir būsto savininkųsegmentųLietuvojeApolonijusŽilys,VDUSantraukaBūstovaldairgyventojonuosavybėssantykissugyvenamąjąvieta(t.y.arasmuogyvenanuosavame ar nuomojamame būste reprezentuoja) ne tik skirtingas ekonominespozicijasmoderniojevisuomenėje,bet lemia irskirtingusnamųūkiogyvenimošansusbei ši būsto pozicija gali struktūruoti reikšmingai skirtingus socialinius kaimynystėje.Pranešime bus siekiama atskleisti kaip būsto nuosavybė palyginus su būsto nuomaLietuvoje gali būti apibendrintas kaip socialinis institutas, kuriam būdingas vertybinis“gero” ir “kokybiško” gyvenimo rezidencijos jausmas, tapęs normatyviniu įsitikinimu

20

visuomenėje (ir ne tik tarp atskiro būsto savininkų segmento). Iš sociologinėsperspektyvos,būstonuosavybėtampakaimynystėsstabilizaciniufaktoriumi,kaibūstonuomotojai menkai ar visai neasocijuoja su gyvenama kaimynyste, o nuosavybėsinstitutas koreliuoja su tam tikru bendrystės kaimynystėje jausmu ir skatina kurtireikšmingus socialinius ryšius (kaip draugystė, familiarumas tarp šalia gyvenančių irpan.).Galiausiaivisa taiapibrėžiagyvenamosaplinkoskontrolės skirtingus lygius tarpbūstonuomininkųirsavininkų,beididesnįsaugumoiregzistencinįsaugumojausmątarpbūsto savininkų.Norsminėti skirtumai tarp būsto nuosavybės ir nuomos yra būdingidaugumaikapitalistiniųvisuomenių,betposovietinėstransformacijosirbūstopolitikosinstrumentų įgyvendinimo pasekmės (ypač būsto privatizacijos etapas ankstyvojojeLietuvos nepriklausomybėje) įsiterpia į šiuos skirtumus ir susegmentuoja pačią būstosavininkųklasę,nespastebimiminėtokokybiškogyvenimoskirtumaitarpskirtingųbūstosavininkų kohortų –senųjų gyventojų, būstą privatizavusių pirmuoju Lietuvosnepriklausomybės dešimtmečiu, ir jaunų gyventojų, būstą įsigijusių antruoju Lietuvosnepriklausomybėsdešimtmečiu.ParamosbūstuiišsinuomotisistemaLietuvoje:tarpstigmosirgerovėsdisciplinosRasaIndriliūnaitė,VDUSantraukaGerovės valstybės socialinėsparamospolitika formuodama savitą socialinėsparamosporeikioirpoveikiorealybę,išryškinadisciplinuojantįvalstybėsvaidmenį,kuris,siekiantpalengvintiparamosnaštą iradministravimomechanizmus,realizuojamaspasitelkiantįvairiassankcijas,nukreiptas įparamosgavėjus.Pranešimesiekiamaatskleistigerovėsvalstybėsvaidmenįbūstopolitikossektoriuje,pasitelkiantaprūpinimosocialiniubūstusistemos atvejį. Lietuvos būsto sektoriaus žemėlapyje dominuojant privačiai būstonuosavybei (88,6 proc.), o būsto nuomos sektoriui sudarant tik 11,4 proc. (įskaitantvalstybės remiamą socialinį būstą), ap(si)rūpinimas būstu nemažai daliai visuomenėsgrupių,tampaganakomplikuotas.Vienašiųgrupių– jaunimasir jaunosšeimos,kuriųindividualiosapsirūpinimobūstukarjerosperspektyvosdabartinėješaliesbūstopolitikossituacijoje yra gana ribotos. Nors Vyriausybės 2014-2020 m. nacionalinės pažangosprogramoje yranumatomas kryptingasbūstoprieinamumodidinimaspažeidžiamomsgyventojųgrupėms,vistikšalyjebendrojojeeilėjesocialiniobūstolaukiantiemsmažaspajamas gaunantiems asmenims (jaunoms šeimoms, neįgaliesiems, likusiemsbe tėvųglobosasmenims, šeimoms,auginančioms tris irdaugiauvaikų ir kt.) socialiniobūstonuomos tenka laukti 20 ir daugiau metų (Valstybinio audito ataskaita, 2017). Sykiu,jaunoms šeimoms skiriama socialinė parama ne retą jų „įkalina“ gaunamųminimaliųpajamųrėmuose–stengiantisišlaikytigarantijasįskirtąsocialinįbūstą–neskatinasiektididesniųpajamų.Gerovėsdisciplinaesamųarpotencialiųsocialiniobūstogavėjųatvejureiškiasi irperprievolędeklaruotibendrąūkį tvarkančiųasmenųpajamas ir turtąbeigyvenamąją vietą. Šiemechanizmai, vienavertus, apsunkinagalimybęgautiparamą į

socialinįbūstąneįregistravusiemssantuokosasmenims,kitavertus,atveriagalimybespiktnaudžiautisituacija.