irakli ancabaze seiarareba
TRANSCRIPT
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
arqeologiis instituti
irakli anCabaZe
SeiaraReba
antikuri da adreSuasaukuneebis iberia-kolxeTSi
(Zv.w. VII-ax.w. VIIss)
arqeologiis doqtoris (Ph.D.)akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili
disertacia
samecniero xelmZRvaneli: Tsu-s asocirebuli profesori, arqeologiis
institutis swavluli mdivani-zviad kviciani
Tbilisi
2016
‐ 1 ‐
avtoris stili daculia
Sinaarsi
anotacia…...........................................................................................................3
Annotation ………………………………………………………………………5 Sesavali ……………………………………………….. ................................6
TaviI. SeteviTi sabrZolo iaraRebi
&I. maxvilebi da satevrebi..............................................................................................9
&IIdanebi.......................................................................................................................................62
&III. culebi......................................................................................................................................66
&IV. mSvildi da isrispirebi......................................................................................78
&V. Subispirebi..........................................................................................................................93
&VI. saalyo-sainJinro SeiaraReba [urnali, lodsatyorcnebi,
Katapulta)........................................................................................................................................112
&VII. Surduli...........................................................................................................................118
TaviVIII. sabrZolo etlebi...........................................................................................119
Tavi II. TavdacviTi SeiaraReba
&I. fari.........................................................................................................................................121
&II.abjari.......................................................................................................................................131
&III.Mmuzaradebi................................................................................................................150
&IV. knemidebi.............................................................................................................................158
daskvna.............................................................................................................161
danarTi ……………………………………………………………………… 171
Conclusion ………………………………………………………………………194 bibliografia…………………………………………………………… 196
tabulebis aRweriloba........................................................................ 213
tabulebi........................................................................................................220
‐ 2 ‐
anotacia
saqarTvelos istoria, romelic ramodenime aTaswleuls moicavs, aris
omebis istoria. rTuli geopolitikuri mdgomareobis gamo, mravali
saukuneebis ganmavlobaSi, dRevandeli saqarTvelos teritoriaze (Zveli
iberia da kolxeTi) mcxovrebi qarTveluri tomebi permanentul omebs
awarmoebdnen momxdurebis winaaRmdeg. maTi samxedro gamocdileba,
strategia, taqtika da samxedro aRWurviloba Seesabamebodaim drois
nebismier etapze arsebul realiebsa damoTxovnebs. Sesabamisad, sruliad
araa gasakviri rodesac saqarTvelos arqeologiur masalaSi
mniSvnelovani adgili uWiravs sabrZolo iaraRebs. maTi Seswavla
gvexmareba aramxolod imdroindeli samxedro, aramed politikuri,
eTnikurida socialuri mdgomareobis ukeT gaazrebaSi.
garda uSualod arqeologiuri masalisa, aRniSnuli periodis sabrZolo
iaraRebis sakvlevad garkveulwilad gvexmareba berZnul-romauli
werilobiTi wyaroebi, sadac aRwerilia qarTveluri tomebis calkeuli
sabrZolo scenebi da SeiaraReba.
adreantikuri xanidan moyolebuli, adreSuasaukuneebis CaTvliT,
ZiriTadad dRevandeli saqarTvelos teritoriaze arsebobda ori
politikur-kulturuli areali, kolxeTisa da iberiis samefos saxiT,
romelTa samxedro istoria faqtobrivad asaxulia arqeologiuri
gaTxrebis Sedegad mopovebul sabrZolo iaraRebSi.
droTa ganmavlobaSi icvleboda sxvdasxva saxeobis sabrZolo iaraRebis
tipebi, saerTod qreboda an Cndeboda axali formebi, rac pirdapir iyo
dakavSirebuli sinqronul periodSi iberia-kolxeTSi da mis mezoblad
arsebul eTno-politikur situaciaze.
sxva xalxebis arqeologiur kulturebTan Sedareba gviCvenebs, rom
iberia-kolxeTSi arsebuli samxedro saqme ZiriTadad imeorebda nomaduri
xalxebis samxedro xelovnebas, romelic gansxvavdeba momTabare
xalxebisagan. aq igulisxmeba rogorc sabrZolo iaraRebi, ise sabrZolo
taqtika. maRalganviTarebadi kulturis, saxelmwifoebriobis mqone
nomaduri erebisaTvis wamyvan Zalas warmoadgenda qveiTi jari, xolo
cxenosani SenaerTebi damxmare funqcias asrulebdnen. arqeologiur
‐ 3 ‐
Zeglebze, sabrZolo iaraRebidan Warbobs Subispirebi, danebi, Semdeg
modis culebi, rac qveiTi meomris yvelaze damaxasiaTebeli atributia.
amave dros SedarebiT iSviaTia isrispirebi da cxeniani samarxebi,
romlebic ase damaxasiaTebelia momTabare xalxebis arqeologiuri
kulturebisaTvis.
socialuri diferenciacia asaxulia iaraRebis saxeobebSic. ase
magaliTad, maxvili da TavdacviTi iaraRis sxvadasxva elementebi
(muzaradi, abjari, fari) warCinebulTa atributia, maSin roca Subispiri,
dana, culi da isrispirebi SeiZleba Raribul samarxebSic Segvxvdes.
‐ 4 ‐
Annotation
The long and specific process of the historical-cultural development of the Georgians on
Georgian land continued over the millennia. For many centuries the Georgians were engaged in
permanent warfare. Their military and fighting experience, strategy, tactics and armament
developed and were perfected in battles.
In the classical period political hegemony on Georgian territory was attained by the
kingdoms of Colchis and Iberia, on whose place and basis Georgia was formed in the future. The
present work discusses the history of the Georgian military equipment and warfare of the cited
period. The history of military-warfare is researched on the basis of a study of the available
written sources and archaeological evidence on the cultural and historical development of Iberia
and Colchis. It should be noted that, unfortunately, factual data for the reconstruction of the
military history of the ancient period is scarce. Nevertheless, reconstruction of the military
history of the 7th cent. BC-7th cent. AD is feasible to a greater or lesser extent on the basis of a
mutual collation and critical analysis of the evidences of the written sources and archaeological
and epigraphic remains.
Armament constitutes one of the principal sources for the study of military art of ancient
Georgia and generally of the ancient World. Its development is directly proportional to the
development of society. Both offensive and defensive types of armament occur in the
archaeological material of Georgia.
From The types of offensive weapons, in the 7th cent. BC-7th cent. AD archaeological material
are represented by spears, battle-axes, daggers, swords, knives, bows and arrows, siege engines
and slings. The helmets, armours and shields represent the defensive types of armament.
The main corpus of archaeological materials related to the Colchians and Iberians comes from
the cemeteries. A part of the objectswas found without apparentarchaeological contextand it is
very possiblethat we aredealing with objectsleft on the places of ancient battles.
‐ 5 ‐
Sesavali
saqarTvelos miwa-wyalze qarTvelebis istoriul-kulturuli
ganviTarebis, sxvadasxva xalxebTan urTierTobis xangrZlivi da
Taviseburi procesi aTaswleulebis ganmavlobaSi mimdinareobda.
Tanamedrove saqarTvelos gezi saxelmwifoebriobis gamtkicebis da
evroatlantikuri erTobisaken aqvs aRebuli. qveynis myari
saxelmwifoebriobis, stabilurobisa da winsvlis mTavar garants maRali
Tavdacvisunarianoba warmoadgens. amitom, samxedro saqmis istoriuli
gamocdilebis Seswavla-gaazreba prioritetul mniSvnelobas iZens.
kacobriobis istoria ZiriTada omebis istoriaa. samxedro saqme xdeba
adamianis cxovrebis Zalzed mniSvnelovani da ganuyofeli nawili.
antikur xanaSi da Sua saukuneebSi is xelovnebis doneze adis da xdeba
saerTo kulturis, civilizaciis erT-erTi umniSvnelovanesi nawili.
amitom samxedro saqmis, samxedro xelovnebis Seswavlis gareSe
warmoudgenelia rogorc mTlianad Zveli civilizaciis, ise calke
aRebuli eTnosebis, saxelmwifoebis istoriisa da kulturis
srulyofili Seswavla da aRqma. gamonakliss arc Zveli iberia da
kolxeTi warmoadgens.
samwuxarod, saqarTvelos istoriis samxedro mxare, gansakuTrebiT
ki antikuri xanisa da adre Susaukuneebis qarTveluri tomebis
SeiaraReba da samxedro taqtika qarTul istoriografiasa da
arqeologiaSi arasaTanadodaa Seswavlili. miuxedavad araerTi
calkeuli statiebisa, romlebic sxvadasxva krebulebSia mimofantuli da
exeba SeiaraRebis calkeul tipebs an konkretuli samarovnis
SeiaraRebas, aseve naSromebisa, sadac zogadad da mokledaa aRwerili
erTdroulad samxedro-politikuri istoria, werilobiTi wyaroebi,
samxedro taqtika, fortipikaciebi da SeiaraReba, jer kidev xelT ar
gvaqvs fundamentalurad Seswavlili da sistemaSi moyvanili samxedro
sferos zemoT CamoTvlili arc erTi komponenti [gansakutrebiT antikuri
xanisa da adre Suasaukuneebis sabrZolo iaraRebi]. aseve unda aRiniSnos,
‐ 6 ‐
rom am TvalsazrisiT, samwuxarod, mniSvnelovnad CamovrCebiT mezobeli
qveynebis, pirvel rigSi ki ruseTis mecnierebas.
zemoTqmulidan gamomdinare, nebismieri statia, samagistro,
sadoqtoro Tumonografiuli naSromi, romelic Seexeba ganxilul
sakiTxebs da Seecdeba metnaklebad gamoasworos am sferoSi arsebuli
xarvezebi, sasicocxlod mniSvnelovania.
warmodgenili naSromis kvlevis sagania mTlianad antikur da adre
SuasaukuneebSiiberia-kolxeTSi gavrcelebuli sabrZolo iaraRebi (Zv.w.
VII-ax.w- VII ss-bi). kvlevis obieqtia saqarTvelos teritoriaze mocemuli
periodiT daTariRebuli yvela is arqeologiuri artefaqti, romelsac
pirdapir Tu iribad kavSiri aqvs individualur sabrZolo iaraRebTan. aq
igulisxmeba rogorc uSualod sabrZolo iaraRebi aseve iseTi
arasaomari daniSnulebis nivTebi, sadac iaraRi an brZolis scenaa
gamosaxuli. aseve werilobiTi wyaroebi, sadac saubaria qarTveluri
tomebis SeiaraRebaze.
naSromSi moyvanilia, arqeologiur masalaze dayrdnobiT, klasikuri,
elinisturi, gvianantikuri da adreSuasaukuneebis iberia-kolxeTSi
gavrcelebuli individualuri sabrZolo iaraRebis yvela saxeoba [Subi,
maxvili, satevari, culi, isrispiri da mSvildis nawilebi, saalyo
teqnika, muzaradi, jaWv-javSani, fari da knemidi]. TiToeuli maTgani ki
dayofilia calkeul tipebad da naCvenebia TiToeuli tipis ganviTarebis
dinamika, gavrcelebis topografia, prototipebi-warmomavloba, aRwerilia
maTi formebi da zomebi. naCvenebia maTi analogiebi saqarTvelos
farglebs gareT raTa Seiqmnas maTi ganviTarebis, gavrcelebis mokle da
zogadi suraTi mTlianad regionSi. zogierT SemTxvevebSi, arqeologiuri
monacemebi Sejerebulia werilobiT wyaroebTan. Sedgenil iqna sabrZolo
iaraRebis calkeuli saxeobis gavrcelebis topografiuli rukebi da
konkretul samarovnebze maTi procentuli maCveneblebi.
iaraRis zogierTi saxeobis aRwerisas, gamoyofilia ori
qronologiuri periodi: adreantikuri da elinisturi erTis mxriv da
gvianantikuri-adreSuasaukuneebi meores mxriv.
wyaroebad gamoyenebulia qarTuli, rusuli da sxva ucxoenovani
literatura. rogorc statiebi, aseve monografiebi.
‐ 7 ‐
naSromis umTavres Rirsebas da siaxles warmoadgens is faqti, rom
pirvelad qarTul samecniero literaturaSi, moxda sakmaod farTo
qronologiuri diapazonis yvela saxeobis individualuri sabrZolo
iaraRis siRrmiseuli Seswavla. aseve unda aRiniSnos, rom gamoyenebulia
iaraRis calkeuli saxeobis axleburi tipologizacia da zogierTi
artefaqti pirvelad aris aRwerili.
Tavi I. SeteviTi sabrZolo iaraRebi
‐ 8 ‐
&I.maxvilebi da satevrebi
adreantikuri da elinisturi xana. maxvili, iseve rogorc satevari,
mSvildTan da SubTan erTad individualuri sabrZolo SeteviTi iaraRis
mTavari saxeobaa, romelic xelCarTul brZolaSi gamoiyeneboda. satevari
da maxvili Sedgeba tarisagan, romelic Tavis mxriv iyofa tarisTavad da
taris Rerod, pirisagan da vadisagan. am nawilebis arseboba da maTi
moyvaniloba, aseve piris ganivkveTi safuZvlad udevs saqarTveloSi da
mis farglebs gareT gavrcelebuli satevrebisa da maxvilebis
klasifikacias [gamyreliZe.... 2005: 133. tab.XXXVI, XXXVII]. maxvili da
satevari SeiZleba iyos orpirlesili (upiratesad aseTebia mTels
antikur xanaSi) da calpirlesili. TiToeuli maTgani SeiZleba iyos
tarisTaviani da yunwiani [gamyreliZe...... 2005: 133].
unda aRiniSnos, rom adreantikuri da elinisturi xanis maxvilebisa
da satevrebis erTmeneTisagan gamijvna Zalzed pirobiTia, rameTu is
efuZneba, rogorc wesi, garkveul tradiciebs an iaraRis sigrZes, xolo
calkeuli mkvlevarebis aRqma imisa, Tu ra sigrZis iaraRi unda
CaiTvalos satevrad an maxvilad SeiZleba sxvadasxvagvari iyos.
umravles SemTxvevaSi satevrad miiCneven im nimuSebs, romelTa sigrZe 20
sm-dan 40 sm-de aRwevs, xolo 40 sm-is zemoT ukve maxvilad iTvleba.aqedan
gamomdinare, iaraRis erTi konkretuli tipis sxvadasxva egzemplarebi,
sigrZis mixedviT, SeiZleba rogorc maxvilis, ise satevris kategoriaSi
CaiTvalos.
iberia-kolxeTSi Zv.w. VII-VI ss-dan gardatexa xdeba sabrZolo iaraRebis
formebSi. es pirvel rigSi Seexo isrispirebs, satevrebsa da maxvilebs.
brinjaos xanaSi gavrcelebuli sxvadasxva brinjaos iaraRebi: e.w. mokle
foTlisebri satevrispirebi, Wviruli Tavis mqone Sedgeniltariani an
mTlianadsxmuli satevrebi da maxvilebi (e.w aRmosavlur-qarTuli tipi),
oTxwaxnagovani maxvilebi Zv.w VII-VI ss-dan icvleba sruliad axali
tipis rkinis satevrebiTa da maxvilebiT[lomTaTiZe, 1974: 49-103],
romlebsac araviTari genetikuri kavSiri ar aqvT winamorbed brinjaos
nimuSebTan. es movlena unda daukavSirdes sagareo faqtorebs, kerZod ki,
‐ 9 ‐
aRniSnul periodSi mimdinare eTno-politikur Zvrebs: am dros xdeba
erTis mxriv skviTebis, meores mxriv ki berZnuli samyaros gaaqtiureba,
erTgvari eqspansia, ramac garkveuli asaxva hpova sabrZolo iaraRebis
sferoSic.
saqarTvelos teritoriaze aRmoCenili adreantikuri da elinisturixanis
maxvilebi da satevrebi SesaZlebelia ramodenime tipad dajgufdes:
1. e.w sindo-meoturi tipis maxvilebi. gamoiyofa maxvilebis erTi jgufi,
romelic xasiaTdeba Semdegi niSnebiT: taris brtyeli Rero, romelic
pirTan erTadaa gamoWedilia erTi saerTo firfitiT; brtyeli, ganieri,
wagrZelebuli samkuTxedis formis an wverisken TandaTan daviwroebuli
piri; daqanebuli an swori mxrebi; sustad gaformebuli tarisTavi
(tarisTavi warmoadgens taris Reroze miduRabebul Zelakisebur Tavs an
Reros gafarToebul bolos); sigrZe am maxvilebisa 60-85 sm-ia, sigane ki
5,5-6 sm Soris meryeobs [tab.I]. aRniSnuli tipis mTavari damaxasiaTebeli
niSania liTonis vadis uqonloba. aseTi maxvilebi ZiriTadad
damaxasiaTebelia Zv.w. V-III ss-is sindo-meoturi samarxebisaTvis, tamanis
naxevarkunZulsa da yubanispireTSi [Смирнов,1958: 304. Рис.5 6,8 10, 914].
yubanispireTSi daaxloebiT 70-ze meti meoturi tipis maxvilia
dafiqsirebuli [Эрлих, 1991: 77]. analogiuri nimuSebi gvxvdeba aseve
CrdiloeT kavkasiis dasavleT da centralur nawilSi [CrdiloeT oseTis
CaTvliT][Абрамова, 2004: 17-22]. saqarTveloSi isini aRmoCenilia:
alekseevkas xeobaSi, qveda eSeraSi[Шамба, 1972:110. Таб.I 19],aguZeraSi, axul-
abaaSi, soxumis mTis #8 samarxSi [kalandaZe, 1954: 34. tab.IX, 2], guadixus
umcrosi jgufis #1 samarxSi [Трапш, 1969: 249. Таб.XXXIII, 1], vanis
naqalaqaris #9 samarxSi [lorTqifaniZe..... 1972: 211. sur.174] da
dablagomis kramitsamarxSi[Tolordava, 1976:75-78]. zemoxsenebuli
samarxeuli kompleqsebiZv.w. IV-III ss-is farglebSi Tavsdeba. rogorc
vxedavT,aseTi maxvilebi jerjerobiT mxolod dasavleT saqarTveloSi
gvxvdeba.
2. akinakebi. adreantikuri xanis saqarTveloSi gavrcelebul satevrebsa
da maxvilebs Soris aris nimuSebi, romlebic specifikuri
morfologiuri niSnebiT xasiaTdebian. saqme exeba satevrebisa da
maxvilebis Taviseburi formis vadas, romelsac e.w. skviTologiur
‐ 10 ‐
gamokvlevebSi “pepliseburs”, ”Tirkmliseburs” da “crusamkuTxiseburs”
uwodeben. specialur samecniero literaturaSi am formis vadis mqone
satevrebsa da maxvilebs akinakebs uwodeben.
akinakebi ZiriTadad warmodgenilia saqarTvelos nivTier kulturaSi Zv.w.
VII-V ss-iT daTariRebul Zeglebze, mogvianebiT ki SedarebiT iSviaTad
gvxvdeba [gamyreliZe, .........2005: 133].
am tipis maxvilebisa da satevrebis ramodenime variantia cnobili.
pirvelisTvis damaxasiaTebelia swori Zelakiseburi tarisTavi da
e.w.Tirkmliseburi vada. pirs wagrZelebuli samkuTxedis forma aqvs an
swori paraleruli kideebi, romelic bolo mesamedSi viwrovdeba. aseTi
iaraRis piri ganivkveTSi linziseburia an rombiseburi[tab.II,1]. aRniSnuli
forma akinakebis yvelaze uadresi variantia da TariRdeba Zv.w. VII-VI ss-
iT [Мелюкова, 1964: 47,48. Таб.XV]. aseTi maxvili merxeulis samarxeul
inventarSi erTi egzemplariT aris warmodgenili. aqve aris agreTve erTi
zustad msgavsi iaraRis satarec. maT axasiaTebT zemodan Sebrtyelebuli
oTkuTxa Zelakiseburi Tavi, swori satare, mkveTrad gamoyofili da
zemodan momrgvalebuli Tirkmliseburi vada[baramiZe, 1977: 37]. eSeris
naqalaqaris maxloblad SemTxveviT iqna aRmoCenili Tirkmliseburi
vadis mqone akinaki [Шамба,1980: 47. Таб.LXIV, 2]. erT-erTi bolo egzemplari
nanaxia2005 wels eSeris samxreT-aRmosavleTiT,sofel kutiSxaSi,Zv.w. VI s-
is samarxSi[Шамба, ....... 2007: Рис. 6 1]. analogiuri maxvilebi da satevrebi
ZiriTadad napovnia Zv.w. VII-VI ss-iT daTariRebul Crdilo
SavizRvispireTis skviTur samarxebSi, volgisa da uralis savromatul
samarxebSi. erTi msgavsi egzemplari dafiqsirda karmir-bluris Zv.w. VII
s-is dasasrulisa da VI s-is dasawyisis fenebSi [Пиотровский, 1950: 39.
Рис.18]. zogadad maTi sigrZe meryeobs 40-60 sm-s Soris, piris
maqsimaluri siganea 3-4 sm.
meore variantic miekuTvneba e.w. skviTuri tipis akinakebis adreul
jgufs, romelTaTvisac damaxasiaTebelia Zelakiseburi Tavi da
pepliseburi vada[tab.II,2]. maTi piris moyvaniloba, ganivkveTi da zomebi
iseTivea rogorc pirvelisa. RviZliseburi da pepliseburi vadis mqone
akinakebi TiTqmis Tanadroulia, Tumca es ukanaskneli, rogorc Cans,
ufro didxans SemorCa xmarebaSi. isini ZiriTadad gvxvdeba Zv.w. VII-V ss-
‐ 11 ‐
is Zeglebze [Смирнов, 1961: 10-12,19]. Manalogiuri iaraRebi cnobilia
rogorc amierkavkasiis, ise CrdiloeT kavkasiis mravali samarovanidan.
aseTi iaraRebiaRmoCenilia brilis samarovnis Zv.w. VI s-is kremaciul
moedanze da individualur samarxebSi[gobejiSvili,1952: 26,27. tab.XIV],
aseve nigzvianis Zv.w. VI s-iT daTariRebul koleqtiur samarxebSi
[Микеладзе, ....1977: 33-35]. skviTuri akinakebis Semcveli saintereso
kompleqsebia gamovlenili paluris samarovanze: #46 samarxSi aRmoCnda
rkinis akinaki napirebakecili, welSi gamoyvanili satariT, zemodan
dabrtyelebuli Zelakiseburi TaviT, pepliseburi vadiTa da samkuTxa
formis piriT. Tanmxlebi masalis mixedviT samarxi Zv.w. VI s-iT
TariRdeba. akinaki napovnia paluris #48 samarxSic. Ggansxvaveba zemoT
naxseneb iaraRTan isaa, rom es ukanaskneli swori da oTkuTxa satariT
xasiaTdeba, aseve misi piri ufro farToa da wverisaken TandaTan
viwrovdeba. Ppaluris samarovanze mesame akinaki napovnia #64 samarxSi.
formiT igi ufro meore iaraRs emgavseba. zomiT yvelaze ufro
mozrdilia da SesaZloa maxvilsac ki warmoadgendes. aqve iyo viwro da
mogrZo piris mqone gaurkveveli tipis maxvili. samive samarxi Zv.w. VI s-
iT TariRdeba[baramiZe, 1977: 37-39].
PsaqarTveloSi peplisebur vadianiakinakebis yvelaze adreuli
egzemplari napovnia fiWvnaris adreelinisturi xanis fenaSi. Mmas aqvs
Zelakiseburi tarisTavi, pepliseburi vada da wagrZelebuli samkuTxedis
formis piri. mTliani sigrZea 58 sm [kaxiZe, ... 2004: 118. sur.271].
sakmaod aris am tipis iaraRebi afxazeTSic. am TvalsazrisiT
aRsaniSnavia guadixus nekropolis Zv.w. VI s-iT daTariRebuli #8
samarxi, sadac gamovlinda peplisebur vadiani akinaki[Трапш, 1969:
26,27].Aanalogiuri satevari napovnia soxumis mTaze [Каландадзе,1969: 77-80],
wiTeli Suquras samarovnis umcrosi jgufis #1 samarxSi [Трапш, 1969: 268.
Таб.XXXVI,5], sof.CobanlukSi [Воронов, 1969: 48. Таб.XXXIX, 2], eSeris
naqalaqaris Zv.w.V-IV ss-is fenaSi [Шамба,1980: 47. Таб.LXIV, 1], gagraSi
[Трапш, 1970: 194. Таб.XVII] da gagris raionis sof.kolxidaSi, sadac
satevari Cadebuli iyo mdidrulad ornamentirebul brinjaos qarqaSSi.
samarxi Zv.w. VI s-is pirveli naxevriT daTariRda[Трапш, 1954: 139].
‐ 12 ‐
aRmosavleT saqarTveloSi isini aRmoCenilia samTavros [Каландадзе, 1969:
67], dvanisa [makalaTia, 1948: 28. tab.II-I] da Tlis samarovnebze, sadac isini
e.w. skviTuri isrispirebis Semcvel samarxebSi gvxvdebian.
peplisebur vadiani iaraRebi didi raodenobiT aris cnobili Crdilo
kavkasiis teritoriaze [krasnodaris, psadoxas, piatigorskis, nesterovis,
mineraluri wylebis, lugovoes da sxva samarovnebze], sadac isini
ZiriTadad Zv.w. VI s-is kompleqsebSi gvxvdebian[Крупнов,1960: 205,208,
21,47].sakmao raodenobiTaa isini warmodgenili ukrainis
(smelis,staroselies, Juravkis da volskis samarovnebi), moldaveTisa da
samxreT ruseTis stepebis masalebSi.
saqarTvelos teritoriaze napovni zemoT aRniSnuli akinakebi yvelaze
did msgavsebas mainc skviTuri arqaikis im iaraRebTan avlenen, romlebic
yvelaze adreul nakeTobebad aris miCneuli. Aamgvaria kelermesis da
melgunovis yorRanebis akinakebi, yorRan “starSaia mogilas” mokle
maxvili, amu-dariis ganZis oqros firfitaze gamosaxuli maxvili da
persepolis reliefebis maxvilebi. aRniSnuli uadresi akinakebi
mkvlevarTa mier Zv.w. VII-VI s-iT, an Zv.w. VI s-is bolo da V s-is pirveli
naxevriTaa daTariRebuli [Илинская, 1968: 88,89].
pepliseburvadiani akinakebis Semdgom ganviTarebas warmoadgens is
akinakebi, romlebsac e.w. cru-samkuTxediseburi vada (waagavs peplisebur
vadas, magram SedarebiT mcire zomiT) da swori, Zelakiseburi an brtyel-
ovaluri tarisTavi aqvT. maT aqvT wagrZelebuli samkuTxedis formis an
swori da bolo mesamedSi daviwroebuli piri, romlebic ganivkveTSi
SeiZleba iyvnen linziseburianrombiseburi. iaraRis zomebi
gansxvavebulia da meryeobs 40-71 sm-s Soris. cru-samkuTxediseburvadiani
akinakebi ZiriTadad gvxvdeba Zv.w. IV-III ss-iT daTariRebul skviTur
Zeglebze [Мелюкова, 1964: 51,52. Таб.XVIII, 1-3,6-10]. saqarTveloSi isini
aRmoCenilia soxumis mTaze, soxumSi da sof.xifsTaSi [tab.II,4]. afxazeTSi
aRmoCenili nimuSebi unda daTariRdes Zv.w. IV-III ss-iT [Воронов, 1975: Рис.5
13,14,17].
akinakiseburi iaraRebis gansakuTrebul jgufs qmnis
e.w.anteniseburTaviani nakeTobebi. zogjer taris Sverilebi zoomorfuli
motivebiT aris Sesrulebuli[tab.II, 3]. anteniseburTaviani maxvilebi da
‐ 13 ‐
satevrebi erTnairadaa damaxasiaTebeli Zv.w. VI-IV ss-is rogorc skviTuri
samarxebisaTvis, ise savromatuli ZeglebisaTvis uralisa da volgis
ormdinareTSi. maT Tirkmliseburi, pepliseburi an e.w. segmentiseburi
formis vada aqvT. iaraRis piri wagrZelebuli samkuTxediviTaa,
romelic TandaTan viwrovdeba wvetisken. iaraRebis sigrZe varirebs 35-51
sm-s Soris. ganivkveTSi rombiseburia an linziseburi [Мелюкова, 1964: 53-55.
Таб.XX, 1-5,7,12]. analogiuri nimuSebi mcire raodenobiT gvxvdeba
saqarTvelos arqeologiur Zeglebzec: soxumis mTis #4 kompleqsis
satevars (sigrZe 29,5 sm) aqvs pepliseburi vada da anteniseburi
tarisTavi, romlis Sverilebis boloebi frinvelis Tavis
gamosaxulebiTaa dasrulebuli.taris Rero sadaa da zemoTken
gafarToebuli. Ppirs wagrZelebuli samkuTxedis forma aqvs
[kalandaZe,1954: 32. tab.VIII, 19]. soxumis mTis #4 samarxis satevris
calkeuli detalebis moyvaniloba xsnis misi daTariRebis sakiTxs: Zv.w.
V-s-Si jer kidev aris xmarebaSi anteniseburTaviani da pepliseburvadiani
nimuSebi, xolo Zv.w. V s-is dasawyisSi Cndeba e.w. cxovelsaxovani
Sverilebi. pepliseburi vada ki Zv.w. V s-is dasasrulidan e.w. cru-
samkuTxa moyvanilobis vadiT icvleba. ase rom pepliseburi vadisa da
cxovelsaxovani Sverilebis Tanaarsebobis xanaa Zv.w.V saukune, ukidures
SemTxvevaSi Zv.w. IV s-is dasawyisi. soxumis mTis #4 samarxic am xanas
unda mivakuTvnoT [gamyreliZe, ........2005: 134]. aqve iyo aRmoCenili msgavsi
iaraRis tari, mTvariseburi tarisTaviT.anteniseburTaviani da
pepliseburvadiani nakeTobebi afxazeTSi aseve nanaxia soxumSi, bomboraSi
da maWaraSi. aRsaniSnavia is faqti, rom Tu soxumis mTis #4 kompleqsSi
aRmoCenili artefaqti aSkarad warmoadgens Zv.w. VI-V ss-is savromatuli
da skviTuri zoomorfulSverilebiani nimuSebis minabaZs [Пиотровский,
1959: 177], danarCen iaraRebi gamoirCevian gaformebis aSkara adgilobrivi
TaviseburebiT, aq pirvel rigSi igulisxmeba wvetebiT qvemoT daSvebuli
naxevarmTvariseburi tarisTavebi, romlebic garkveul msgavsebas
amJRavneben kolxur-yobanuri wris brinjaos satevrebis tarisTavebTan.
sayovelTaod miRebulia mosazreba, rom ZelakiseburTaviani da
pepliseburvadiani [iSviaTad Tirkmliseburvadiani] satevrebi skviTur
kulturaSi gavrcelebulia wina aziidan, amierkavkasiis gziT. aqemenidur
‐ 14 ‐
aRmosavleTSi, am formam Zv.w. IV-III ss-Sic iarseba, maSin roca skviTur
samyaroSi ukve akinakebis sxva variantebi iyo gavrcelebuli.
aRsaniSnavia is garemoebac, rom skviTur kulturaSi damowmebuli
akinakebi formaTa nairgvarobiT xasiaTdeba, rasac ver vityviT
saqarTvelos masalebis mixedviT. Aaq ZiriTadad erTi tipis nakeTobasTan
gvaqvs saqme[RviZlisebur an peplisebur vadiani], romelsac Semdgomi
ganviTareba ar ganucdia da Semoinaxa Tavi Tavis pirvelad variantSi.
maTi arsebobac saqarTvelos teritoriaze drois xanmokle periods
ganekuTvneba (Zv.w. VII s-is meore naxevari-VI saukune). is garemoeba, rom
maT ar ganucdiaT Semdgomi ganviTareba da arc eZebnebaT prototipebi
saqarTvelos arqeologiur masalaSi, im mosazrebis sasargeblod
metyvelebs, rom iaraRis es forma winaaziidanaa gavrcelebuli
saqarTvelos gziT sakuTriv skviTur kulturaSi [baramiZe, 1977: 37-39].
A samecniero literaturaSi miRebulia akinakebis kavkasiuri
warmoSobis versiac, roca akinakebis prototipebad miCneulia rkinis
xanis kavkasiaSi gavrcelebuli e.w. “bimetaluri” satevrebi da maxvilebi
(sxvanairad “Crdilokavkasiuri” an “yabardino-piatigorskuli”). isini
ZiriTadad gvxvdeba CrdiloeT kavkasiaSi: yabardino-balyareTis,
CrdiloeT oseTis, CeCneTisa da daRestnis Zv.w.VIII-VII ss-is samarxebSi
[Валъчак, 2008: 6-25]. saqarTveloSi isini aRmoCenilia Zv.w.VIII-VII ss-is
CiTaxevis, borniReles, nigozeTis, nacargoris, Tliis[kvirkvaia, 2009: 7-9],
primorskoesa [Стражев, 1926: 106,107] da sxva Zeglebze.
brilisa da kulanurxvis egzemplarebis metalografiuli kvleva
aCvenebs, rom akinakebs sxvadasxva meTodiT amzadebdnen. gamoiyeneboda
rogorc maRali, ise dabalnaxSirbadiani foladi. zogierTs etyoba
Termuli damuSavebisa da e.w. cementaciis kvali.
3. calpirlesili maxvilebi. calpirlesili maxvilebi aRmoCenilia
dasavleT saqarTvelos rogorc zRvispira punqtebSi (eSera, fiWvnari),
aseve Sida raionebSi (raWa, svaneTi, imereTi).gamoiyofa tariani da
yunwiani egzemplarebi. isini nanaxia guadixus umcrosi jgufis #7
kompleqsSi, romelic Zv.w. IV-III ss-iT TariRdeba [Квирквелия,1981: 7],
yanCaeTSi [gagoSiZe, 1964: 51. tab.XII,32], iTxvisSi[Лордкипанидзе ,1978: 90.
Таб.VIII,6], Sromis ubanSi da brilSi[gobejiSvili, 1952: 29].maxairebis
‐ 15 ‐
msgavsi calpirlesili egzemplarebi aRmoCenilia Rebis Zv.w. V s-is
samarxebSi. garda amisa, ramdenime cali SemTxveviT yofila mopovebuli
zemo laxamSi (svaneTi). eSeris erT-erT samarxSi aRmoCenili aseTive
iaraRi, Tanmxlebi kompleqsis mixedviT, Zv.w. IV s-iT TariRdeba [Шамба,
1972: 105].Aaseve eSeris naqalaqaris Zv.w. IV s-is meore naxevris fenaSi iyo
aRmoCenili rgoliseburi tarisTavis mqonecalpirlesili maxvili
[Шамба,1980: 47]. aRsaniSnavia wiTeli Suquras samarovnis umcrosi jgufis
#3 samarxis calpirlesili maxvili. aRniSnuli artefaqti rkinisaa, misi
sqeli zurgi bolomde sworia, xolo basri piri moxrilia mxolod
wverisken. gaaCnia mrgvalganivkveTiani da viwro satare Rero. vadaze ori
lursmania SemorCenili xis firfitis dasamagreblad. Ppiris sigrZea 35
sm, sigane 5,2 sm[Трапш, 1969: 270. Таб.XXXVII,14].
calpirlesili maxvilebi napovnia CrdiloeT kavkasiisa da CrdiloeT
SavizRvispireTis Zv.w. IV-III ss-is Zeglebzeda bosforis qalaqebis
samarovnebze,sadac maxvilebs ovaluri tarisTavi da swori an
trapeciiseburi vada aqvT.
calpirlesil maxvilebs xSirad berZnul maxairebTan [an kopisi]
aigiveben [Лордкипанидзе, 1978: 89], Tumca ramdenad gamarTlebulia
calpirlesili maxvilebis maincdamainc berZnul maxairasTan
dakavSireba, Zneli saTqmelia, miT ufro, rom kavkasiaSi Zv.w. VII-VI ss-Si
farTodaa gavrcelebuli didi zomis rkinis moxrili danebi, romelTac,
advili SesaZlebelia, safuZveli daudes iaraRis am formas. calpira
namgliseburi maxvilebi cnobili iyo maxlobeli aRmosavleTis
xalxebisaTvis jer kidev brinjaos xanaSi da Semdgomac, amitom TviT
berZnul samyaroSi, maxairebad da kopisebad wodebuli calpira
maxvilebi SesaZlebelia aziidan gavrcelda. qsenofonte sityva “kopiss”
(berZuli sityvaa da aRniSnavs calpirlesil moxril danas) iyenebs
sparselebisa da egviptelebis iaraRis aRsaniSnavad, aseve herodote
moixseniebs maT sparselTa cxenosan jarSi. aseve SesaZlebelia, rom
kavkasiasa da CrdiloeT SavizRvispireTSi aRmoCenili adreantikuri
xanis calpirlesili maxvilebi uSualod berZnuli maxairas gavleniT
Seiqmna, tarisTavisa da vadis adgilobrivi stilis SenarCunebiT.am
ukanasknel versias amyarebs maTi aRmoCenis topografiac: isini gvxvdeba
‐ 16 ‐
dasavleT kavkasiaSi, CrdiloeT SavizRvispireTSi, maSasadame berZnuli
gavlenis arealSi.
berZnuli maxaira sruliad garkveuli tipologiuri niSnebiT xasiaTdeba.
saberZneTSi maxairas damaxasiaTebeli tari hqonda: wagrZelebuli,
Seukravi rgolis tipisa. calpira iyo, ganieri, Sua nawilSi
gafarToebulpiriani; blagvi mxare Sesqelebuli iyo. yovelTvis ar iyo
moxrili; tari xSirad frinvelis Tavis niskartmoxrili saxiT iyo
warmodgenili. maxairebze piria moxrili, taris mimarT ki sworia.
qarqaSebi iyo xisa, tyav an liTongadakruli. atarebdnen TasmiT,
romelic mxarze iyo gadebuli da qarqaSs uerTdeboda, iSviaTad
imagrebdnen qamarze [Соколъский, 1954: 130]. rogorc vxedavT, saqarTveloSi
dadasturebuli calpirlesili maxvilebis berZnul maxairasTan srul
msgavsebaze saubari ar SegviZlia imitom, rom ar ikiTxeba swored is
detalebi, romlebic ganmsazRvrelia.
Mmaxairebis an maTi adgilobrivi minabaZebis Sesaxeb saintereso
cnobebi moipoveba werilobiT wyaroebSic: Hherodote Tavis istoriis VII
wignis 7.79 nakveTSi wers, rom “...kolxebs ki hqondaT xis muzaradebi,
gamouqneli tyavis momcro farebi, mokle Subispirebi da garda amisa
maxairebi”[yauxCiSvili, 1959: 113]. marTalia am Txzulebis TargmnebSi
sityva “maxaira” xSirad danad an xanjlad iTargmneba, magram zogierTi
mkvlevaris, magaliTad g.lorTqifaniZis azriT, is zustad aRniSnavda
berZnul 60-70 sm-is sigrZis tarmorkalul, yuasqel, calpira,
vadagamoyvanil, bolofarTo da wagrZelebul wverian saCex iaraRs
[lorTqifaniZe, 1979: 97]. Nnebismier SemTxvevaSi cxadia, rom herodote
zustad maxairas Tu ara, mis msgavs iaraRs mainc gulisxmobda, romelTa
arseboba, rogorc vnaxeT, arqeologiuradac dasturdeba.
sainteresoa am tipis iaraRebis liTonis struqtura. brilis or nimuSze
dakvirvebam aCvena, rom isini damzadebulia dabalnaxSirbadiani erTi
mTliani foladis furclisagan.
4. e.w. winaaziuri tipis rkinis satevrebi. afxazeTSi, yulanurxvis Zv.w.
VII-VI ss-is erT-erT samarxSi, skviTuri tipis isrispirebTan erTad,
aRmoCnda aRniSnuli tipis iaraRi. taris dasagebad mis brtyel
saxelurze da piris mxrebze or-ori naxvretia datanili. piri TandaTan
‐ 17 ‐
viwrovdeba wvetisaken da ganivkveTSi rombiseburia. mTliani sigrZea 38
sm, piris maqsimaluri sigane mxrebTan 3,5 sm [Трапш,1962: 45]. analogiuri
rkinis satevrebi aRmoCenilia brilis Zv.w. VII-VI ss-is kompleqsebSi
[gobejiSvili, 1952: 99] da ori cali azerbaijanSi, sof.mirzikSi. msgavsi
oRond brinjaos satevrebi da maxvilebi napovnia amiekavkasiisa da
CrdiloeT kavkasiis sxvadasxva Zeglebzec. erTi analogiuri satevari,
uadresi formis skviTur isrispirebTan erTad, aRmoCnda karmir-bluris
gaTxrebis drosac [Трапш, 1969: 247. Таб.VI, XXXIII 3]. maT ar moepovebaT
prototipebi rogorc saqarTvelos teritoriaze, ise mTlianad
kavkasiaSi, maSin rodesac isini gvxvdeba wina aziis Zv.w. XV-IX ss-is
Zeglebze [Трапш, 1962: 45,46]. amierkavkasiis teritoriaze skviTur
isrispirebTan erTad maTi aRmoCenis faqtebi, zogierT mkvlevars
afiqrebinebs, rom maTi winaaziidan amierkavkasiaSi gavrceleba SeiZleba
ukavSirdebodes skviTebis moZraobas.
calke unda vaxsenoT cudad Semonaxuli artefaqtebi, romelTa aRwera
da miT ufro tipis gansazRvra SeuZlebelia maTi daculobis xarisxis
gamo. aseTia kamaraxevis satevrebi, romlebic Zv.w. IV-III ss-iT TariRdeba
[jRarkava, 1982: 163. sur.1177,1178,966,1005]. aqvea napovnia erTi rkinis
calpira iaraRi, 51 sm sigrZisa, #6 kompleqsSi, romelic zogadad, Zv.w V-
III ss-iT aris daTariRebuli [ramiSvili, 1959: 23,32. tab.X, 1].
rogorc vxedavT, adreantikuri da elinisturi xanis iberia-kolxeTSi
(Zv.w. VII-I ss) gamoiyeneboda sxvadasxva tipis maxvilebi da satevrebi, maTi
sxvadasxva variaciebiT. TiToeul maTgans eZebneba mravali Tanadrouli
analogiebi da prototipebi saqarTvelos farglebs gareT, romlebic
sakmaod kargad aris Seswavlili rusi da evropeli mecnierebis mier da
Sesabamisad, maT warmomavlobaze saubari did siZneles ar warmoadgens.
rogorc naSromis dasawyisSive aRiniSna, Zv.w. VII-VI ss-dan xdeba
gardatexa iaraRebis am saxeobaSi. Zveli brinjaos satevrebi da
maxvilebi adgils uTmoben sruliad axal rkinis formebs, rac unda
daukavSirdes sagareo faqtorebs. warmomavlobis mixedviT, adreantikur
xanaSi gavrcelebuli maxvilebi da satevrebi, or mTavar jgufad
SeiZleba daiyos, e.w. “barbarosuli” (skviTuri da savromatuli akinakebi;
e.w. sindo-meoturi maxvilebi da winaaziur-sparsuli satevrebi) da
‐ 18 ‐
elinuri tipis nimuSebad(am SemTxvevaSi igulisxmeba berZnuli maxairebi
da maTi adgilobrivi minabaZebicalpiralesili maxvilebis saxiT). ufro
adreul periodSi gavrcelebuli iaraRebisagan gansxvavebiT [magaliTad,
e.w. aRmosavlur-qarTuli tipis WvirulTaviani brinjaos maxvilebi]
adreantikuri da elinisturi xanis maxvilebisa da satevrebis romelime
tipis adgilobriv warmomavlobaze saubari Znelia.
adreantikuri xanisa da elinisturi periodis saqarTveloSi aRmoCenili
maxvilebisa da satevrebis gansxvavebuli formebi da dekori,
dakavSirebulia maT gansxvavebul warmomavlobasTan, sxvadasxva sawarmoo
centrebSi maT damzadebasTan. Tumca iaraRis formebisa da zomebis
mravalferovneba maTi daniSnulebis mixedviTac SeiZleba aixsnas. mokle
skviTuri akinakebi warmoadgenda saZgerebel iaraRs, qveiTad brZolis
dros. ufro grZeli piris mqone orpirlesili an calpirlesili
maxvilebi albaT ufro cxenida saCexi iaraRi iyo. am TvalsazrisiT
erTob sainteresoa qsenofontes cnobebi, roca is erTgvar rCevebs iZleva
cxenosani meomrebisaTvis, roca mouwodebs maT gamoiyenon maxairebi.
gvianantikuri periodi da adreSuasaukuneebi.Zv.w. II s-dan
SavizRvispireTSi da CrdiloeT kavkasiaSi, xolo ax.w. I s-dan iberiasa da
kolxeTSi Cndeba axali formis maxvilebida satevrebi, romlebic
mniSvnelovnad gansxvavdebodnen adrindeli “berZnuli” da e.w
“skviTuri”tipis satevar-maxvilebisagan.
ax.w. I-VI ss-Si iberiasa da kolxeTSi gavrcelebuli maxvilebidan da
satevrebidan, ramdenime ZiriTadi tipis gamoyofa SeiZleba: pirvelia e.w.
tarrgoliani mokle maxvilebi, romlebic ufro adreul, ax.w. I_III ss-is
samarxebSi gvxvdeba. ufro grZeli piris mqone maxvilebi, romlebsac
yunwiseburi, uTavo saxeluri aqvT, ax.w. I-VII ss-s moicaven.am ukanaskneli
tipis SigniT kidev ori varianti gamoirCeva.satevrebi warmodgenilia
orpirlesili da calpirlesili (e.w. skramasaqsi)nimuSebiT.
1.tarrgoliani maxvilebi.tarrgolian maxvilebs [tab.III] genezisi daudo,
albaT yvelaze metad, skviTur–savromatuli akinakebis erT–erTma tipma,
kerZod ki e.w “antenisebur” Tavianma da misgan ganviTarebulma e.w
“zoomorful Tavianma” maxvilebma, romlebic Zv.w. VI-V ss–Si
‐ 19 ‐
gavrcelebuli iyo volgispireTSi, samxreT uralSi, ukrainaSi, yirimSi,
CrdiloeT kavkasiaSi da a.S. aRniSnuli mosazrebis sasargeblod
metyvelebs maxvilebis tipologiuri da funqcionaluri siaxlove, maTi
gavrcelebis teritoria da celkeuli gardamavali formebis arseboba.
tarrgoliani maxvilebis genezisi ar momxdara CrdiloeT
SavizRvispireTSi. isini aq Cndebian ufro mogvianebiT, Suasarmatul
periodSi, sarmatTa eqspansiis dros. didi albaTobiT, maTi formireba
moxda volgisa da uralis ormdinareTSi, sadac aRmoCenilia rogorc
maTi winamorbedi originaluri Sekrulvolutiani maxvilebi [tab.IV,1], ise
tarrgolian maxvilTa yvelaze adreuli egzemplarebi da gardamavali
tipis nimuSebic [tab.IV,2-5]. es gardamavali egzemplarebi mowmobs, rom
taris rgoli yalibdeba swori vadis formirebis paralerulad.
sarmatul maxvilebSi vadis evolucia mimdinareobda RviZliseburi
formidan, guliseburi formis gavliT e.w. pepliseburisken, xolo Semdeg
swordeba. swori vada yalibdeba upirveles yovlisa uralispireTis
savromatebSi. Zv.w. IV s–Si aq gavrcelebas iwyebs orferda an
rkaliseburi vadis mqone maxvilebi, e.w namgliseburi an swori TaviT.
Zv.w. III s–Si ki vada iRebs swor formas [Хазанов, 1971: 8]. proxorovis
epoqaSi („proxorovis kultura“-adresarmatuli periodi. Zv.w. IV-II ss)
targoliani da namglisebur Taviani maxvilebi Tanaarsebobdnen, xandaxan
isini samarxebSi erTad fiqsirdeba. tarrgoliani maxvilebisa da
satevrebis saboloo formireba Zv.w. II s–Si mTavrdeba. yvelaze
masobrivad tarrgoliani maxvilebis gavrceleba iwyeba e.w suslovskis
periodidan (Suasarmatuli periodi. Zv.w. I-ax.w I ss), rodesac sarmatuli
tomebis farTo gansaxleba iwyeba da maTTan erTad targoliani
maxvilebic vrceldeba aRmosavleT evropaSi, CrdiloeT kavkasiaSi da
bosforis samefoSi. tarrgoliani maxvilebis gavrceleba CrdiloeT
kavkasiaSi iwyeba Zv.w. I saukunidan. aq maTi umravlesoba aRmoCenilia
yubanispireTSi. SeiZleba es dakavSirebuli iyos aorsebisa da sirakebis
samxreTisken gadaadgilebasTan. tarrgoliani maxvilebi aRweven
daRestanSic. CrdiloeT kavkasiaSi maTi arsebobis qronologiuri
diapazoni moicavs Zv.w. I-ax.w. II saukuneebs. axali welTaRvricxvidan
tarrgoliani maxvilebi gamoiyeneba samxreT kavkasiaSic: iberiasa da
‐ 20 ‐
kolxeTSi, dRevandeli azerbaijanis teritoriaze. isini aRmoCenilia
iranSic. aRmosavleTiT maTi gavrcelebis ukiduresi areali aRwevda
CineTamde [Смирнов, 1961: 9-40].
rac Seexeba qarTul egzemplarebs, jer mxolod 21 calia
dafiqsirebuli saqarTvelos sxvadasxva Zeglebze. yvelaze uadresia
eSeris naqalaqaris gvianelinistur fenaSi aRmoCenili nimuSi, romelic
naklulia da mxolod taris nawilia SemorCenili, Tavisi rgoliT
[Шамба, 1980: 47. tab.LXI, 3]. naqalaqarSi aRmoCenili arqeologiuri masala
aCvenebs (isrispirebi, Subispirebi da naxanZrali fena), rom araugvianes
Zv.w. I s-is pirveli naxevrisa, qalaqi ganicdis Semosevas da ingreva.
straboni da pliniusic saubroben am periodSi aq zixebisa da henioxebis
laSqrobebze. naqalaqarze nanaxi tarrgoliani maxvilic SesaZlebelia
swored am movlenas ukavSirdebodes. amrigad, kolxeTis teritoriaze
tarrgoliani tipi ukve gvianelinistur xanaSi aRwevs, magram samarxebSi
isini mxolod axali welTaRvricxvidan gvxvdeba, rogor kolxeTis ise
Zveli iberiis teritoriaze. afxazeTSi kidev ori tarrgoliani iaraRia
nanaxi. erTi cali SemTxveviT aRmoCnda sof.webeldaSi, didi albaTobiT
darRveuli samarxidan. misi satare yunwi brtyelia, ganivkveTSi
sworkuTxa. aqvs swori vada da mrgvali satare rgoli, romlis
diametri 6 sm–ia. piris sigane vadasTan 6 sm–ia, gadanatexTan 5 sm.
maxvilis piri ganvkveTSi linziseburia. gasagebi mizezebis gamo, am
konkretuli maxvilis zusti TariRis gansazRvra rTulia, Tumca,
saqarTvelos danarCen teritoriaze aRmoCenili analogiebis mixedviT,
webelduri artefaqtic albaT ax.w. I_III ss–Si Tavsdeba [Гунба, 1978: 79].
meore iaraRi aRmoCnda webeldis raionSi, e.w wibilimis kompleqsis
erT–erT samarxSi. es ukanaskneli warmoadgens tarrgolian,
calpirlesilda odnavmoxril danas. artefaqtis adgilmdebareobis
mixedviT, rogorc Cans, dana micvalebuls qamarze ekida. sxva Tanmxlebi
masalis mixedviT, samarxi TariRdeba ax.w. II s–iT [Воронов, 1979: 181]. unda
aRiniSnos, rom naSromis avtorisTvis ucnobia msgavsi nimuSiaramarto
saqarTveloSi, aramed sarmatTa gansaxlebis teritoriidanac, rac
mianiSnebs mis unikalurobaze.
‐ 21 ‐
tarrgoliani rkinis maxvili aRmoCnda lias samarovnis #1
samarxSi. is moTavsebuli iyo micvalebulis welis areSi, Zlier
daJanguli da daSlili. maxvilis wveris nawilTan, 8 sm–is sigrZeze,
aSkarad SeimCneva xis mTliani Txeli firfita, romelic rogorc Cans,
xis qarqaSis nawilia. maxvilis pirze qedi ar SeimCneva, amitom piri
SeiZleba ganivkveTSi linziseburi yofiliyo. piris SemorCenili nawilis
mixedviT Cans, romMis SeiZleba gamoyenebuli yofiliyo rogorc
saZgerebel ise saCex iaraRad. satare nawili (yunwi) SedarebiT moklea,
romlis bolo, rogorc daSlamde dafiqsirda, rgoliT mTavrdeboda.
yunwze samanWvle naxvretebi ar SeimCneva, amitom rogorc Cans, sxva
meTodiT xdeboda satare garsakravis mimagreba yunwze. satare safari
Zvlis unda yofiliyo, radganac yunwze SemorCenilia 0,5 sm–is sisqis da
5 sm–de sigrZis Zvlis firfitis fragmenti. maxvilis piris sigrZea 56 sm,
misi sigane mxrebTan 6 sm, udidesi sisqe (JangTan erTad) 1 sm, mis gareSe
ki 0,6 sm. satare yunwis sigrZe rgolis SemorCenili nawiliTurT 8 sm–ia
[jafariZe, 2006: 158]. inventaris mixedviTsamarxiax.w. I s–iT TariRdeba.
Terjolis raionis sofel Cxaris saskolo muzeumSi inaxeba oTxi
tarrgoliani maxvili. isini SemTxveviTaa napovni da savaraudod oqonis
goris ax.w. I-III ss–is darRveul samarxebs ekuTvnis. mcire detalebis
garda, oTxive egzemplari erTmaneTis msgavsia. maTi piris sigrZe
meryeobs 30–40 santimetrs Soris, maqsimaluri sigane vadasTan 5
santimetria, rac standartulia am tipis iaraRisaTvis. maTi piris
kideebi Tanabrad miemarTeba qvemoT da bolo mesamedSi iwyebs mkveTr
daviwroebas, xolo ganivkveTSi linziseburi forma aqvs. taris Rero
brtyelia, ganivkveTSi sworkuTxa, sigrZe 6–8 sm. rgolebis diametri
daaxloebiT 3 santimetria. vadis sigrZea 5–6 sm [xarabaZe, 2003: 165].
analogiuria sof.Zevris ukidures Crdilo–aRmosavleT nawilSi,
v.fanCuliZis sakarmidamo nakveTSi1952 welsSemTxveviT aRmoCenili ori
maxvili. orive maxvili aRmoCnda ormosamarxebSi da orives Tan axlda
imperator traianes, adrianes da antonine piusis monetebi,Sesabamisad es
maxvilebi ax.w. II –iT unda daTariRdes. am maxvilebidan erTi mTlianad
rkinisaa [tab.V,1].misi orad gatexilitaris Rero bolovdeba rkinisave
rgoliT. maxvilis sigrZea 82 sm-ia, udidesi sigane 7 sm. meore maxvilic
‐ 22 ‐
rkinisaa, magram tarze brinjaos rgoli aqvs [tab.V2].meore iaraRis piri
ufro moklea. sigrZe 58 sm, udidesi sigane 5,5 sm. taris pirTan
SeerTebis adgilas aqvs Zgide. Kkidev erTi tarrgoliani maxviliagreTve
aRmoCnda amave midamoebSi, Zevrulhesis mSeneblobis drosac [fuTuriZe,
1959: 74-76].
sof.zeda goras samarxSi aRmoCenili maxvili rkinisaa, orpirlesili,
tarrgoliani. swor da brtyeltaris Rerozerkinis manWvliT
damagrebuli iyo xis garsakravi. vada sworia, ganivkveTSi
rombiseburipiri vadidanve TandaTan viwrovdeba da wagrZelebuli
samkuTxedis forma aqvs [tab.VI]. sigrZe 66,5 sm, udidesi sigane mxrebTan
5,6 sm, taris sigrZe 12 sm, rgolis diametri 4,3 sm, vadis sigrZe 6,6 sm.
savade firfitas zemo xedidan rombis forma aqvs. misi sigrZe 6
santimetria.rogorc Cans, satevars xis qarqaSi hqonia.
sof.zeda gorasTan axlos, inaSaurSi gaTxril erT samarxSi
aRmoCndatarrgoliani maxvili, romelic daculia vanis arqeologiur
muzeumSi. misi piri, romelic bolo mesamedSi viwrovdeba, ganivkveTSi
rombiseburia. sigrZea–45 sm, sigane–5 sm. satare yunwi brtyelia,
ganivkveTSi sworkuTxa. taris sigrZea–7 sm, sigane–2 sm. satare rgolis
diametria– 3 santimetri. rac Seexeba samarxis TariRs, SeiZleba iTqvas,
rom samarxis inventari ZiriTadad paralelebs poulobs da.saqarTvelos
ax.w. I-II ss–is masalebTan, yvelaze metad ki lias samarovnis ax.w. I-II ss–
is samarxebTan [xarabaZe, 2003: 164-166].
CxorowyuSi, ax.w. I s–is miwuruliT daTariRebul samarxSi aRmoCnda
specialurad dazianebuli tarrgoliani maxvili[tab.VII]. rogorc Cans,
micvalebuls specialurad moxrili iaraRi Caatanes. mis tarze
SenarCunebulia taris garsakravisTvis gankuTvnili sami manWvali.
satevris sigrZea 22,8 sm [Хоштария, 1941: 53].
aRmosavleT saqarTveloSitarrgoliani maxvilebi nanaxia Jinvalis
samarovanze. aq Seswavlilia 558 samarxi, romlebic zogadad Zv.w. I-ax.w.
VIII ss–iT TariRdeba [CixlaZe, 1999: 5,6].
samarovnis centralur nawilSi calke jgufad gamoiyo sabrZolo
iaraRi–saWurvlis Semcveli samarxeuli kompleqsebi. aRniSnul
kompleqsebSi aRmoCenilma inventarma, isini II-IV ss–iT daaTariRa.
‐ 23 ‐
Seswavlil iqna 38 iaraRis Semcveli samarxi. meomarTa ConCxebi
dadasturda yorekedlian, qvamiwayrilian, miwayrilian da xis ZelebiT
gadaxurul ormosamarxebSi. samarxebi ZiriTadad individualuri iyo,
Tumca iyo wyvilad dakrZalvac. yvela iaraRis Semcveli samarxi
damxrobili iyo dasavleTidan aRmosavleTiT, kidureb mokecil
mdgomareobaSi, TaviT dasavleTiT. samarovanze aRmoCnda 4 maxvili, 5
satevari, 8 Subispiri, 9 isrispiri, 32 sabrZolo dana, 7 salesi qva da 3
umboni. meomarTa samarxebSi aseve aRmoCnda: oryura Tixis WurWlebi, 6
insignia–sartyeli, erTi cali vercxlis insignia samklauri, 20 cali
parTuli da romauli monetebi, 5 wyvili wvivsakravebi, minis WurWlebi,
samajurebi, beWdebi, mSvildsakinZeebi, winwilebi da sxva.
aq aRmoCenili oTxive maxvili tarrgolian tips ganekuTvneba.
pirveli orpirlesilia, Sedgenili tariT. kotas fuZe da zeda rgoli
brinjaosia, TviTon kota ki rkinisa. tarze gadakruli hqonia xe da zedve
gadahkruli hqonia brinjaos brtyeli da Txeli firfita. sigrZe
tarianad–64 sm, piris sigrZe 49 sm, taris sigrZe 15 sm, piris sigane
vadasTan 6 sm, rgolis diametria 5 sm [tab.VIII,1]. piri ganivkveTSi
rombiseburi iyo. es maxvili II s–iT daTariRebul 277–e yorekedlian
samarxSi aRmoCnda [CixlaZe, 1999: 67-70]. igive tipis meore maxvils,
aSkarad ufro grZeli da viwro piri aqvs [tab.VIII, 2].pirze, vadasTan
axlos, SemorCenilia erTi cali brinjaos prtyeli salte, romelic,
rogorc Cans, xis an tyavis qarqaSis nawili iyo. tarianad maxvilis
sigrZea–79 sm, piris sigrZe–66 sm, taris sigrZe–13 sm, satare rgolis
diametri–4 sm [CixlaZe, 1999: 66,67]. Jinvalis samarovanze kidev ori
tarrgoliani maxvili aRmoCnda (ar aris gamoqveynebuli). erTi napovnia
xis ZelebiT gadaxurul 479–e ormosamarxSi, romelic masSi aRmoCenili
inventariT III s–iT TariRdeba. meore egzemplari iyo IV s–iT
daTariRebul 525–e ormosamarxSi [CixlaZe, 1999: 69].
arqeolog vaxtang nikolaiSvilis monacemebiT, analogiuri tipis rkinis
maxvili aRmoCenilia diRomSic, ax.w. III s–iT daTariRebul meomris
samarxSi.
ori analogiuri formis maxvilinapovnia azerbaijanSi, mingeCauris ax.w. I-
II ss–iT daTariRebul qvevrsamarxebSi[Казиев, 1960:25].
‐ 24 ‐
rogorc Tavidanve aRiniSna, tarrgoliani iaraRi sarmatul maxviladaa
aRiarebuli da iTvleba sarmatuli inventaris tipiur sagnad. rogorc
Cans, isini gamoiyeneboda qveiTad brZolis dros da warmoadgenda ufro
saZgerebel iaraRs vidre saCexs. mas albaT iseTive daniSnuleba hqonda,
rogoric gladiuss romaul armiaSi. zogadad, piris sigrZis mixedviT,
gamoiyofa tarrgoliani danebi, satevrebi da maxvilebi. Tumca am ori
ukanasknelis gamoyofa pirobiTia, rameTu is damokidebulia ama Tu im
mecnieris aRqmasTan, ra sigrZis iaraRs CaTvlis is satevrad Tu mokle
maxvilad. savromatuli da sarmatuli iaraRebis cnobili mkvlevarebis,
n.sokolskis, k.smirnovis, a.xazanovisa da a.simonenkos mosazrebiT,
tarrgoliani satevrebis piris sigrZe meryeobs 20–dan 30 sm Soris, sigane
3–4 sm–ia. xolo tipiuri sarmatuli maxvilis piris sigrZe 35–50
santimetria da swored aseTia ukrainisa da ruseTis terotoriaze
aRmoCenili am tipis iaraRis 66%. 50–60 santimetrze meti piris mqone
maxvilebi ki, SedarebiT iSviaTia [Симоненко, 2009: 32]. swored aseT
iSviaT nimuSebs warmoadgens liaSi, ZevrSi, zeda goraSi da JinvalSi
aRmoCenili maxvilebi, magaliTad, Zevris erT–erTi maxvili 82
santimetria. inaSaurSi da CxarSi aRmoCenili maxvilebis sigrZe ki 30–45
santimetria. brilSi, banZaSi da CxorowyuSi dafiqsirebuli
egzemplarebi, zomebis mixedviT, ufro satevrebad CaiTvleba. rogorc
saqarTveloSi, ise mis gareT, tarrgoliani maxvilebisa da satevrebis
pirTa maqsimaluri sigane meryeobs 4–7 ss-s Soris. sigrZeSi da siganeSi
iaraRis piris aseTi sxvaoba, romelic iwvevda mis saerTo wonis,
balansirebis, dartymiTi Zalis cvlilebas, SeiZleba gamowveuli
yofiliyo iaraRis mflobel–damkveTis individualuri monacemebiTa da
surviliT.
tarrgoliani iaraRis piri ganivkveTSi linziseburia an rombiseburi.
magaliTad, sof.zeda goraSi, JinvalSi, inaSaurSi da sof.webeldaSi
aRmoCenili maxvilebi rombisebur ganivkveTiania. yvela danarCens ki
linziseburi ganivkveTi aqvs, an Zlier dazianebis gamo, maTi ganivkveTis
formis gansazRvra SeuZlebelia. sarmatTa gansaxlebis teritoriaze–
uralispireTSi, volgispireTSi, donisa da dnepris auzSi, CrdiloeT
‐ 25 ‐
SavizRvispireTSi, CrdiloeT kavkasiaSi, tarrgoliani satevrebisa da
maxvilebis umravlesoba linzisebur ganivkveTiania.
piris moyvanilobiT, ori forma Warbobs, pirveli, roca piri bolo
mesamedSi viwrovdeba da qmnis maxvilis wvets. meore, roca piri
daviwroebas iwyebs vadidanve da amitom aqvs wagrZelebuli samkuTxedis
forma. magaliTad aseTia zeda goras maxvili. iSviaTi gamonaklisis
garda, yvela orpirlesilia.
rogorc wesi, am tipis maxvilebisa da satevrebis vada sworia. is
Sedgeba ori liTonis firfitisagan, romlebic TavianTi boloebiT
erTmaneTTanaa Serwymuli da ase qmnis erT mTlian firfitas, romlis
Sua nawili mWidrod ekvris im nawils, sadac erTmaneTs uerTdeba
iaraRis piri da saxeluri. gegmaSi mas (zemo xedidan) ovalis an rombis
forma aqvs [Симоненко, 2009: 36-38]. vadis sigrZe tolia piris udides
siganesTan, an scildeba mas 1–2 santimetriT. zogierT egzemplars
saerTod ar gaaCnia savade firfita, albaT is xisgan iyo damzadebuli
da Cvenamde ver moaRwia. maT swori an odnav daxrili mxrebi aqvT.
satare yunwi sworia, xandaxan odnav farTovdeba qvemoT. ganivkveTSi
linziseburi, ovaluri an sworkuTxaa, magram Zlieri koroziis gamo
Znelia maTi garCeva. saqarTvelos farglebs gareT gvxdeba rombisebur
ganivkveTiani saxelurebic, es ukanaskneli ufro e.w namglisebur Taviani
maxvilebisTvisaa damaxasiaTebeli [Соколъский, 1954: 11]. taris
garsakravad gamoiyeneboda organuli masala–xe, tyavi, xandaxan amisTvis
iyenebdnen Zvlis masalas. amaze metyvelebs lias samarxSi aRmoCenili
tarrgoliani maxvili, romlis satare yunwze SemorCenilia 0,5 sm–is
sisqis da 5 sm–de sigrZis Zvlis firfitis fragmenti. garsakravis yunwze
damagrebis ori xerxi ikveTeba–erT SemTxvevaSi yunwi or an ramdenime
adgilas ixvriteboda da manWvlebis meSveobiT umagrdeboda xis an Zvlis
garsakravi. es meTodi gamoyenebulia Cxorowyus maxvilze, romelsac aqvs
naxvretebi, manWvlebiTurT. sxvebis yunwi naxvretebis gareSea, aseT
SemTxvevaSi, garsakravis yunwze dasamagreblad gamoiyeneboda tyavis an
liTonis firfita, romelsac gars Semoaxvevdnen garsakravs. es kargad
Cans Jinvalis egzemplarze, romlis tarze daxveulia brinjaos farTo,
brtyeli firfita.
‐ 26 ‐
rgolis diametri umeteswulad daaxloebiT 3–5 santimetris
farglebSia. formiT mrgvalia, iSviaTad ovaluri. wriuli,
naxevradwriuli an ovaluria ganivkveTSic. rgoli calke mzaddeboda da
Semdeg xdeboda misi miduRabeba yunwTan an misi gagrZeleba iyo.
savaraudod mas wminda dekoratiuli funqcia gaaCnda da ara
utilitaruli.
tarrgoliani danebis, satevrebisa da maxvilebisaTvis gamoiyeneboda xis
qarqaSi, razec metyvelebs zogierT artefaqtze SenarCunebuli maTi
nakvalevi. lias samarxSi nanaxi maxvilis wveris nawilTan, 8 sm–is
sigrZeze, SeimCneoda xis mTliani Txeli firfita, romelic xis qarqaSis
SemorCenili nawilia. zeda goraze aRmoCenil maxvilzec, piris orive
mxares, SeimCneva xis naSTebi. azerbaijanSi, mingeCauris ax.w. I-II ss–is
qvevrsamarxebis gaTxrisas aRmoCenil erT–erT maxvilzec SeimCneva
analogiuri suraTi. msgavsi magaliTebis moyvana SeiZleba ruseTisa da
ukrainis teritoriidanac.
tarrgoliani iaraRis sxeulze tarebis wesebze, garkveul
warmodgenasgviqmnis, maTi ganlageba samarxebSi da sxvadasxva
gamosaxulebebi. unda aRiniSnos, rom am sakiTxis Seswavla, ZiriTadad
ucxour arqeologiur monacemebze dayrdnobiT aris SesaZlebeli.
Tanamedrove ruseTisa da ukrainis teritoriaze, umravles
SemTxvevaSi, aRniSnuli tipis iaraRi sarmatul samarxebSi fiqsirdeba
micvalebulis marjvniv, barZayisa da welis gaswvriv [tab.IX].
analogiuri suraTia wibiliumis, liasa da zeda goras samarxebSic.
sxvadasxva gamosaxulebebiT ufro zustdeba iaraRis tarebis detalebi.
is ekida meomris marjvena barZayze. maxvilis zeda nawili TasmebiT
ekvroda qamars, qveda nawili ki, aseve TasmebiT, magrdeboda fexze [tab.X].
iaraRis tarebis es meTodi, mosaxerxebeli iyo gansakuTrebiT cxenosani
meomrisaTvis, mWidrod ekvroda ra sxeuls, ar aZlevda iaraRs mkveTri
moZraobis SesaZleblobas. cxadia aseTi wesi gamoiyeneboda mxolod
satevrebisaTvis da mokle maxvilebisaTvis, romlebic muxls ver
wvdebodnen [Хазанов, 1971: 13]. ufro grZel maxvilebs yawimiT atarebdnen
marcxniv.
‐ 27 ‐
dasavleT saqarTvelos ax.w. I-III ss–is materialuri kultura, garda
zemoT aRwerili tarrgoliani iaraRisa, mTeli rigi detalebiT,
analogebs Crdiloul samyaroSi povebs. budeabmuli jgufis fibulebis
pirveli variantebi aq CrdiloeTis gziT unda Semosuliyo. amaze
miuTiTebs Wvintiani fibulis adreuli variantis aRmoCena lias
samarovanze, romlis analogiebi yirimze da yubanze mravlad moipoveba.
igive SeiZleba iTqvas samfrTian, yunwian isrispirebzec. g.lomTaTiZe da
sxva avtorebi aRniSnaven am drois kolxeTis (lazikis) materialuri
kulturis „sarmatul“ samyarosTan siaxloves [lomTaTiZe, 1957: 189].
TvalSi sacemia agreTve adreantikuri da elinisturi xanis mSvidobiani
miwaTmoqmedi mosaxleobis „militarizacia“ gvianantikur xanaSi
(arqeologiur masalaSi xSiria sabrZolo iaraRi). es movlena sruliad
gasagebi gaxdeba, Tu istoriul situacias gaviTvaliswinebT. Zv.w. I s–is
kolxeTi mZimed unda dazaralebuliyo gamudmebuli samxedro
operaciebiT. kolxeTis dasustebuli bari mezobel mTiel tomebs
izidavs. „barbarosul“ tomTa kolxeTis barSi Camosaxlebis debulebas
TiTqmis yvela mkvlevari iziarebs. „ucxo elementi“ ZiriTadad
CrdiloeT–dasavleTis gziT unda mosuliyo. I saukunisa da momdevno
xanis wyaroebSi, erTiani kolxeTis nacvlad, dasavleT saqarTvelos
teritoriaze ramodenime tomi Tu tomTa gaerTianeba Cans: magaliTad
abazgebis, afSilebis, sanigebis. amasTan, rogorc pliniusi aRniSnavs,
pitiunti henioxebs gauZarcvavT. zogi mecnieri ar iziarebs kolxeTis
barSi tomTa didi masebis momZlavrebis azrss da kolxeTis
„daSlilobis“ suraTSi calkeul „skeptuxTa“ gaaqtiurebis Sedegs
xedavs, magram igi mTlianad ar uaryofs Zveli kolxeTis teritoriaze
calkeul tomTa Camosaxlebis SesaZleblobas [afxazava,1797:16]. amrigad,
Zv.w. I-ax.w II ss–Si, kolxeTSi „mduRare“ politikur–eTnikuri situaciaa
da SeiZleba amiT aixsnas sarmatuli tarrgoliani satevrebisa da
maxvilebis gamoCena dasavleT saqarTvelos samarxebSi. Tumca, kamaTis
sagnad mainc rCeba sakiTxi, ganekuTvneboda Tu ara es samarxebi uSualod
ucxour eTnikur elements, Tu iyo adgilobrivi mosaxleobis, romelic,
zemoT moyvanili politikuri movlenebis gamo mxolod CrdiloeTis
kulturis gavlenas ganicdida. am bolo mosazrebas amyarebs is faqti,
‐ 28 ‐
rom am samarxebSi arsebuli danarCeni samarxeuli inventari, ZiriTadi
monacemebiT, genetikurad kolxeTs ukavSirdeba. savaWro–ekonomikuri
urTierTobebis mauwyebeli masala (polemonis da romauli monetebi,
wiTellakiani keramika da misi minabaZebi, „avcisas“ tipis fibula)
ZiriTadad samxreTul nakadebs gulisxmobs [jafariZe, 2006: 177,178].
igive SeiZleba iTqvas iberiazec. cnobili romaeli geografi, straboni
aRniSnavs, rom iberiis mTianeTSi mcxovreb mosaxleobas, mWidro
savaWro–ekonomikuri da naTesauri kavSiri hqonda maT Crdiloel
mezobelTan, sarmatebTan. aseve sxva wyaroebi xSirad aRniSnaven
CrdilokavkasielTa da „alan–osTa“ laSqris gamoyenebas iberiis mefeTa
mier (gansakuTrebiT ax.w. I-II ss–Si). es mWidro urTierTobebi,
garkveulwilad aisaxa yofiT cxovrebaSi, rac gamoixata samarxebSi
garkveuli „sarmatuli“ elementebis gaCeniT, rogoricaa tarrgoliani
maxvilebi Tu II-III ss–is cxenis mosarTavis ormagi balTebi, romelTa
analogiurebi sakmaodaa aRmoCenili volgisa da CrdiloeT kavkasiis
sinqronul Zeglebze [afxazava, 1979: 15].
2.yunwianigrZeli maxvilebi. am ukanasknelTa umTavresi maxasiaTeblebia:
orlesili grZeli piri (90 metramde) da satare yunwi, romelic pirTan
erTadaa gamoWedili[tab.XI]. aseT maxvilebs liTonis tarisTavi ar aqvT
da maT magivrad gamoyenebulia minisa da qvis sxvadasxva formis
figurebi, romlebic xSirad samarxebSiiaraRTan erTad gvxvdeba.
analogiuri tarisTavebi aRmoCenilia sakmaod vrcel teritoriaze,
yazaxeTidan ungreTamde. maTi uadresi egzemplarebi momdinareobs
Suaaziis qveynebis Zeglebidan, rac mianiSnebs am tradiciis aRmosavlur
[Cinur-Suaaziuri] warmomavlobaze [Симоненко, 2009: 46-49]. tradiciulad
miCneulia, rom yunwiani grZeli maxvilebis gamoCena
amierkavkasiaSidakavSirebulia sarmatebTan[Хазанов,1971: 15]. sarmatebSi
aRniSnuli formis iaraRebi ufro adre Cndeba: im dros, rodesac
skviთebsa da aqemenidur iranSi batonobda mokle maxvili-akinaki,
sarmatul tomebSi, volgisa da uralispireTSi, gavrcelebas povebs
grZeli, uTavo yunwis mqone maxvilebi(e.w. “guliseburi”formis
vadiT)[Смирнов,1961: 22,23]. Uukve Zv.w. IV s-dan [proxorovis periodi]
‐ 29 ‐
sarmatul tomebSi სxvadasxva tipis grZeli maxvilebia cnobili: 1. uTavo
yunwianida guliseburi vadis mqone maxvilebi; 2. namgliseburi
tarisTavini da morkaluri, Semdeg ki swori vadis mqone egzemplarebida
3. Zelakiseburi tarisTaviani da samkuTxa (wveriT zemoT) an morkaluri
vadis mqone maxvilebi[Смирнов,1961: 29].droTa ganmavlobaSi(daaxloebiT
Zv.w. III s-dan)yvela sarmatuli maxvilis vada swori xdeba. sarmatebis
paralerulad, grZeli maxvilebis adre gamoyeneba daiwyes yubanispireTis
meoturma tomebma [Соколъский, 1954: 143,144], romlebic samecniero
literaturaSi meoturi tipis maxvilebad arian cnobili(maTTvis
damaxasiaTebelia Zelakiseburi tarisTavi da daxrili mxrebi,savade
firfitis gareSe).teritoria, sadac aseve adre gavrcelda grZeli
maxvilebi, Sua aziaa[Толстов,….1966: 166. Рис.14].swored aRniSnuli
teritoriebi unda CaiTvalosyunwiანი grZeli maxvilebis
samSoblod.pirvel rigSi aq igulisxmeba Suaazia da sarmatTa uadresi
gansaxlebis teritoria: mdinareebis volgisa da uralis mimdebare
teritoriebi,radganac swored aqaa napovni maTi uadresi egzemplarebi.
saqarTvelos teritoriaze analogiuri nimuSebi ax.w. I s-dan Cans, rac
emTxveva am dros saqarTvelos sazRvrebze sarmatul tomebis
gaaqtiurebas da maTTan mWidro urTierTobis dawyebas.
Mmaxvilis aRniSnuli tipis SigniT gamoiyofa ori varianti:
a)-liTonis vadis mqone orpirlesili maxvilebi. pirveli variantis
iaraRebi [tab.XI,1,2]saqarTveloSi axali welTaRvricxvis pirveli
saukuneebidanve Cans. es SeiZleba rogorc sparsuli, ise sarmatuli
gavlenis Sedegi iyos, radganac maTSi Tanabrad iyo gavrcelebuli
liTonis vadis mqone maxvilebi. sarmatuli adreuli egzemplarebi
gamovlenilia jer kidev Zv.w. II-I ss-is Zeglebze, romlebsac gegmaSi
sxvadasxva formis brinjaos an rkinis savade firfita aqvT (rombiseburi,
sworkuTxa da sxva). arsebobs mosazreba, rom sarmatebma Cinelebisagan
aiTvises aRniSnuli forma [Маслов, 1999: 221; Скрипкин, 2000: 17-24],Tumca
vadiani maxvilebis formireba, sarmatTa gansaxlebis teritoriaze,
daiwyo ufro adre, jer kidev proxorovis periodSi(Zv.w. IV-III ss),
savaraudod aseve Cinuri maxvilebis gavleniT [Хазанов,1971:19].es
‐ 30 ‐
aRmosavluri tipis maxvilebi sarmatebSi gamoiyenebodamomdevno
periodSic (ax.w. I-IV ss-Si).
SeiZleba iTqvas, rom aRniSnuli formis maxvilebi sarmatebma aiTvises
aRmosavleTidan da maTSi TvalnaTliv ikveTeba Cinuri da Suaaziuri
tradiciebi. aseve Suaazidan xvdeba isini sasanidur iranSi,xolo misi
gavliT ki, ax.w. I-II ss-Si aRwevs iberiaSi.
saqarTveloSi aRmoCenili am variantis uadres nimuSad SeiZleba
CaiTvalos kaxeTSi, beJanbaRis ormosamarxSi nanaxi iaraRi. mas aqvs
orpirlesili, wverisken TandaTan Seviwroebuli grZeli piri, romelic
ganivkveTSi rombiseburia. mTel sigrZeze dabali qedi dauyveba. vadaze
Camocmuli aqvs brtyeli da viwro savade firfita. satare yunwi
brtyeli, grZeli da viwroa. iaraRis mTliani sigrZea-98 sm. mxrebis
sigane-6,5 sm, mxrebis simaRle-2,1 sm, sisqe-0,8-1,2 sm. piris sigane mxrebTan-
4,3 sm. satare yunwis sigrZe-14,2 sm, sigane-2,2 sm, sisqe-0,5-0,2 sm.
beJanbaRis maxvili, zomiT da nawilobrivformiTac, uaxlovdeba
kldeeTis #3 samarxSi aRmoCenil maxvils. Tumca am ukanasknels ufro
mokle satare yunwi aqvs da uvadoa, e.i. mxrebze ar aqvs Camocmuli savade
firfita [mamaiSvili, 1980: 119]. sxva Tanmxlebi masalis mixedviT,
beJanbaRis samarxi ax.w. I-II ss-iT TariRdeba [mamaiSvili, 1980: 124].
erTob sainteresoa rganis samarovnis ax.w. V s-is #3 samarxSi
aRmoCenili nakluli maxvili. iaraRis piri SuaSia gadatexili. Mmisi
savade firfitis orive bolos burTulis forma aqvs [bragvaZe,2000:
108].rganis aRniSnuli maxvili vadis gaformebiT uaxlovdeba 2013 wels
darialSi, adreSuasaukuneebis erT-erT samarxSi napovn maxvils.
CxarSi, oqonis goraze arsebul samarovanze napovnia ramodenime rkinis
maxvili. #0 samarxSi aRmoCnda sagangebod moxrili rkinis maxvili,
romlis piri wvetisken TandaTan viwrovdeba da ganivkveTSi rombulia.
mxrebze Camocmuli aqvs brtyeli da viwro, mxrebidan odnav
gamoSverilisavade firfita. satare yunwi brtyelia da viwro. iaraRis
mTliani sigrZe-75 sm, piris maqsimaluri sigane-6 sm. sataris sigrZe-10 sm
[bragvaZe, 1997: 7]. zustad analogiuri maxvili iyo #4 samarxSic. sigrZe-
80 sm, piris sigane-4 sm. taris sigrZe-7 sm, sigane-1 sm[bragvaZe, 1997: 9,10].
msgavsi maxvili aRmoCnda igive samarovnis #14 samarxSi. mxrebze
‐ 31 ‐
Camocmuli aqvs mxrebidan odnav gamoSverili Tavmomrgvalebuli savade
firfita. satare yunwi viwroa da brtyeli. maxvilis sigrZe-65 sm, piris
sigane vadasTan 5 sm, taris sigrZe-10 sm[bragvaZe, 1997: 14].
Cxaris samarovanis #0 da #4 samarxebSi aRmoCenili maxvilebi TiTqmis
identuria. maTTvis zogadad damaxasiaTebelia orlesiloba, WrilSi
rombuli formis piri, dabali qedi, viwro mxrebi, mxrebidan
odnavgamoSverili vada, brtyeli da viwro satare yunwi. ramdenadme
gansxvavebulia #14 samarxis nimuSi. gansxvaveba tarisa da vadis
SemkulobaSi vlindeba. mas mxrebze damagrebuli aqvs Tavmomrgvalebuli,
gamoSverili savade firfita. misi zusti asli dafiqsirebulia jieTis
samarovnis #15 samarxSi [bragvaZe, 1997: 30].
wibiliumi I-is erT-erT samarxSi (№275) maxvili dafiqsirda
micvalebulis marcxena fexebTan, xolomarcxena xelebis gverdiT
(maxvilis zemoT) ewyo ori Subispiri. maxvilis orpirlesili piri
mxolod bolo mesamedSi viwrovdeba. pirs SuaSi dauyveba farTo Rari.
maxvils aqvs savade firfita daerT naxvretiani brtyeli yunwi. piris
sigrZe 45-50 sm, sigane-5-6 sm. vadis sigrZe-6-7 sm. samarxi ganekuTvneba ax.w.
IV s-is meore naxevarsa da V s-is dasawyiss [Voronov, 2007: 64. Fig.129 17].
wibiliumi I-is №155 samarxSi iyo maxvili, Subispiri da dana. maxvils
gaaCnia savade firfita, romelic gegmaSi linziseburia. ganivkveTSi
linziseburipiri sworia da boloSi viwrovdeba. maxvilis mTliani
sigrZe 1 metria, sigane-5 sm. savade firfitis sigrZe-6-7 sm. yunwis sigrZea
12 sm. samarxi TariRdeba III-IV ss-is mijniT [Voronov 2007: 42. Fig.76 10].
gudauTis ax.w. VII s-is samarxSi napovnia maxvili da ori aliseburi
formis Subispiri, romlebic damaxasiaTebelia webelduri kulturis
bolo etapisaTvis (ax.w.VI-VII ss).maxvilis brtyeli saxeluri vercxlis
firfitebiTaa SemoWedili. satare yunwi sakmaod grZelia-20 sm, xolo
maxvilis mTliani sigrZe1 m-mde aRwevs. rombulganivkveTiani piris sigane
mxrebTan5 sm-ia. piris kideebi sworad miemarTeba da mxolod bolosken
iwyebs Tanabrad daviwroebas. maxvilsgegmaSi rombuli formis vadaaqvs
[Воронов,....1979: 70. Рис.22,22а].
Sapkis Церковный холм-is №5 samarxSi Seswavlil orlesil maxvils
rombiseburi formis brinjaos vada aqvs. aqve iyo sami vercxlisa da erTi
‐ 32 ‐
brinjaos balTa, rgolebi, vercxlis ornamentirebuli firfita,
romlebic savaraudod iaraRis yawimsa da qarqaSs amkobdnen. pirs SuaSi
farTo Rari dauyveba, rac pirs ganivkveTSi ormagrombul formas aZlevs.
yunwi brtyelia, romlis bolos erTi naxvretia datanili. iaraRis
mTliani sigrZea1metri, maqsimaluri sigane6-7 sm. amave samarxSi,
micvalebulis marcxena fexTan ido ufro mokle, sworzurgiani
calpirlesili e.w. “skramasaqsi”. (“skramasaqsebze” qvemoT calke iqneba
saubari)[Воронов, .... 1973: 176. Рис.5 27,26].
igive formisorlesili maxvilicnobilia md.cixervas marcxena sanapiroze
gamovleniligvianantikuri xanis samarxidan.iaraRis pirs SuaSi farTo
Rari dauyveboda. mis vadas warmoadgenda linziseburi formis minis
inkrustirebuli qva. maxvils Tan axlda webelduri tipis culi
[Воронов,1969: 85. Табл.XXXIX,11].aqve ufro adre napovni yofilasinqronuli
periodis ori maxvili[Шамба, 1974: 62. Рис.19 1,2,7].
savade firfitis mqone analogiuri maxvilebi cnobilia CrdiloeT
SavizRvispireTSic. am TvalsazrisiT sainteresoa sof.vesnianeSi
aristokratiul sarmatul samarxSi aRmoCenili egzemplari. misi
orlesili piri grZelia, wvetisken TandaTan viwrovdeba da ganivkveTSi
linziseburia. yunwi ganivkveTSi ovaluria da odnav viwrovdeba Tavisken.
piris sigrZea-81,3 sm, maqsimaluri sigane-4,3 sm, yunwis sigrZe-18 sm,
maqsimaluri sigane vadasTan-3 sm [Симоненко, 2010: 44. Рис.27 1,1а].sami
analogiurimaxvili aRmoCenili iqna moldaveTis ax.w. II-III ss-is
samarxebSi da rumineTis teritoriaze.
b)-uvado orpirlesili maxvilebi.meore variantis maxvilebs ar aqvT
savade liTonis firfita[tab.XI,3-6], Tumca, es ar niSnavs imas, rom maT
saerTod ar gaaCndaT is. rogorc Cans, aseTi iaraRebis vada xis
masalisgan keTdeboda da SesaZlebelia is xis taris uSualo nawils
warmoadgenda, rogorc es iyo miRebuli gvianromaul grZel maxvilebze
(Spatha).gamoiyofa ori forma, pirvelisTvis damaxasiaTebelia daxrili
mxrebi, meore ki swori mxrebiT gadadis satare yunwze. piris ganivkveTi
SeiZleba iyos-rombuli, e.w. ormagrombuli (es maSin, roca pirs SuaSi
dauyveba erTi farTo Rari), linziseburi (sadazedapiriani) da aseve
gvxvdeba nimuSebi, romelTa pirs ramodenime wvrili Rari
‐ 33 ‐
dauyveba.swormxrebiani da mravalRariani piris mqone maxvilebi, xSirad
wminda romaul iaraRad (spatha) aris miCneuli.
gansaxilveli maxvilebi yvelaze mravalricxovania rogorc
saqarTveloSi,ise sarmatTa gansaxlebis teritoriaze da maT Soris
CrdiloeT SavizRvispireTSi aRmoCenil gvianantikuri da
adreSuasaukuneebis maxvilebs Soris. afxazeTis samarxebSixSirad maT
Tan axlavT calpirlesili satevrebi (calke TavSi iqneba ganxiluli
qvemoT). maxvilisaRniSnuli varianti, liTonis savade firfitis mqone
maxvilebisagan gansxvavebiT, sarmatulad iwodeba da Cndeba
Tavdapirvelad volgispireTSi, Zv.w. II-I ss-Si, Semdeg ki farTod
vrceldebian samxreT-aRmosavleT evropaSi,sarmatuli tomebis
gansaxlebis teritoriazedonsa da urals Soris[Трапш, 1971: 143-146].
savade firfitis armqone swormxrebiani an daxrilmxrebiani maxvilebi
cnobili yofila ax.w. I-V ss-is centralur da dasavleT evropiSic,
Tumca maT gansxvavebuli warmomavloba hqondaT.
saqarTveloSi maTi umravlesoba gamovlenilia afxazeTSi, e.w.
“webelduri kulturis” samarxebSi. isini aRmoCenilia dasavleT
saqarTvelos sxva Zeglebzec da aRmosavleT saqarTveloSic.
kldeeTis №3 samarxSi aRmoCnda rkinis didi maxvili. iaraRi Zlier
daJangulia. naJangis natexebze da miwis monaWerzec mkafiod Cans xis
naSTebi, romlebic aSkarad qarqaSs unda ekuTvnodnen. aqve aRmoCenili
gemmiani vercxlis balTa albaT qarqaSze an yawimis Rvedze ekra maxvils,
rogorc misi patroni meomris warCinebis niSani.maxvili Tanazomierad
deformirebulia da SesaZloa aqac gvqondes saqme micvalebulis
dakrZalvisas, misi iaraRis ganzrax waxdenis wesTan, rac ase aSkaradaa
damowmebuli saqarTvelos arqeologiur ganaTxarebSi, jer kidev
adreuli rkinis xanidan mokidebuli [magaliTad samTavroSi]. maxvili
grZelia da viwro, orpirlesili, Tanazomierad Seviwroebuli wvetisaken.
mTel sigrZeze dauyveba dabali Sua qedi. mxrebi viwro da sakmaod
kuTxovani aqvs, satare yunwi-brtyeli, mokle, sakmaod viwro da
gauxvretavi. maxvilis sigrZe-87 sm, udidesi sigane mxrebTan-4,5 sm,
udidesi sisqe-0,6 sm, yunwis sigrZe-2,3 sm, udidesi sigane-2,6 sm
[lomTaTiZe, 1957: 131,132].
‐ 34 ‐
zemo avWalaSi, hidroeleqtro sadgurisTvis arxis gayvanis dros,
SemTxveviT aRmoCnda aguris filaqnebisagan Semdgari ori akldama. erT-
erT akldamaSi aRmoCnda ori cali keisar avgustusis vercxlis moneta
da oric gotarzesis vercxlis draqma. orive es nekropoli, aRmoCenili
monetebis mixedviT, SeiZleba ax.w.I-II ss-iT daTariRdes. sxva nivTebs
Soris aRmoCnda rkinis maxvili qarqaSSi, Jangisagan daSlili. sigrZe-94
sm [makalaTia, 1928: 28].
1959 wels, sof.vaSlijvarTan, diRmis wyalze xidis mSeneblobis dros
aRmoCnda gvianantikuri da adrefeodaluri xanis masala. aRniSnuli
koleqciis erTi nawili ax.w. II-III ss-iT unda daTariRdes. ax.w. III
saukunes unda ekuTvnodes amave koleqciaSia daculi yunwiani, grZeli
orpirlesili rkinis maxvili. analogiuri maxvili aRmoCnda 1968 wels
diRmis masivSi gaTxril samarxSi, romelic Tanmxlebi masalis mixedviT
ax.w. III s-iT TariRdeba [nikolaiSvili, 1978: 92,93].
banZis qvevrsamarxSi aRmoCenili orlesili maxvili brtyeli da grZelia.
taris dasagebi Reraki viwro da grZeli aqvs. mTliani sigrZe-72 sm, piris
udidesi sigane-5 sm. aRniSnuli iaraRi waagavs kldeeTis nimuSs, magram
igi ufro grZeli da viwroa. Tumca taris dasagebi Rero mas bevrad
ufro mokle aqvs, vidre banZis maxvils. rogorc maxvilis sigrZe, ise
misi aRmoCenis pirobebi miuTiTebs, rom es iaraRi cxenosnis saxmaria.
maxvili aRmoCenilia cxenis ConCxTan axlos[fuTuriZe, 1959: 74-76].
Cxorowyus mesame samarxSi aRmoCenilia rkinis ori maxvili. isini
saerTo moyvanilobiT hgaven banZisa da kldeeTis maxvilebs. pirveli
iaraRis piri WrilSi rombiseburia, yunwi grZeli da viwro aqvs. mTliani
sigrZea-73 sm, piris sigane-5 sm [Хоштария, 1941: 67,68]. meore maxvili ufro
pataraa da bolo motexili, danarCeni nawilis sigrZea-50 sm [Хоштария,
1941: 81]. analogiuria sof.lias samarovanze aRmoCenili iaraRic
[wiTlanaZe,1973: 66,67].
axaCCarxus №10 samarxSi aRmoCenil maxvils aqvs brtyeli, ganivkveTSi
oTkuTxa yunwi, sadac ramdenime naxvretia datanili satare garsakravis
dasagebad. saerTo sigrZea-66,2 sm, piris maqsimaluri sigane vadasTan-4,9
sm. maxvili samarxSi ido micvalebulis marcxena mxares da rogorc Cans,
meomarze portupeiT yofila mimagrebuli. es ukanaskneli ki, rogorc
‐ 35 ‐
wesi, rgolebiT ukavSirdeboda qarqaSs. samarxSi ramodenime aseTi
brinjaos rgoli aRmoCnda.
eqvsi msgavsi artefaqtia napovni sof.webeldis samarxebSi: abgiZraxus
samarovnis ax.w. IV-V s-is №14,№12,13,27 samarxebSi da danarCeni ori
axacaraxus samarovnis №6 da №11 samarxebSi. analogiuri nimuSebi
aRmoCenilia afxazeTis sxva punqtebSic, magaliTad xaSupses, merxeulis
da atarasax.w.III-IV ss-is samarxebSi.
zemoTCamoTvlili iaraRebi samarxSi gvxvdeba abzindebTan da rgolebTan
erTad, romlebic savaraudod maxvilis yawims ganekuTvnebian.
swormxrebiani an daxrilmxrebiani “uvado”maxvilebi didi raodenobiT
gamovlinda cixe-simagre wibiliumis mimdebare samarovnebze:
wibiliumi I-is №15 samarxSi iaraRebidan aRmoCnda maxvili, yuakveriani
culi da ori Subispiri. Aaqve iyo traianes kesariuli draxma da abzinda.
maxvili orlesilia da ganivkveTSi linziseburi. Ppiris kideebi mxolod
boloSi viwrovdeba mkveTrad. mTliani sigrZe-30 sm, sigane-3-4 sm. masalis
mixedviT samarxi TariRdeba ax.w. III s-niT [Воронов,.... 1979: 195. Рис.9 28].
wibiliumi I-is ax.w. IV-V ss-is №13samarxSi iyo maxvili, ori Subispiri,
culi, faris umboni da dana. maxvilis orlesili piriganivkveTSi
linziseburia da bolo mesamedidan iwyebs mkveTr daviwroebas. Bbrtyeli
satare yunwi SuaSigaxvretilia, sadac samanWvle lursmania gayrili.
piris sigrZe 75-80 s, sigane-4 sm, yunwis sigrZe 10 sm [Voronov, 2007: 22. Fig.25
25].
wibiliumi I-is №43 mdidrul samarxSi aRmoCeniliaorlesili satevari da
maxvili, oTkuTxa faris nawilebi [umboni, kidis liTonis garsakravebi
lursmnebiTurT da saxeluri], Subispiri, dana da isrispirebi.
maxvili sakmao mdidrulad aris ornamentirebuli. pirze SemorCenilia
wiTlad SeRebili xis qarqaSi, romelsac kideebze vercxlis kanti
Semouyveba. xis satare garsakravi, vadasTan da TavTan, vercxlis
firfitiTaa Semokruli, xolo maT Soris xis garsakravSi CaWedilia
brtyel Taviani vercxlis lursmani da oqros CarCoSi Casmuli
serdolikis Tvali. qarqaSis zeda nawils amSvenebs vercxlis ori
gveliseburi firfita, romelic xis safuZvelze patara vercxlis
lursmnebiTaa damagrebuli. qarqaSis boloc vercxlis salteSia Casmuli.
‐ 36 ‐
samarxi TariRdeba ax.w. IV s-is boloTi da V s-is pirveli naxevriT
[Воронов,...1982: 152.Рис.18 1,1а,1б,1в,1д].
qarqaSis gaformebis analogiuri stili, romelic bizantiurad
iTvleba, aseve aqvT diursos ax.w. V s-is erT-erT samarxSi aRmoCenil
maxvils [Kazanski, 2013: 509] da CrdiloeT kavkasiaSi, ekaJevo 1-is №3
yorRanSi aRmoCenil iaraRs, romelic ax.w. IV s-is boloTi TariRdeba
[Воронин, ...... 2006: Рис.8 2, 9 4].
wibiliumi I-is №50 samarxSi micvalebulis marcxena TeZosTan
dadasturda grZeli maxvili, romlis orlesili piri ganivkveTSi
rombiseburia. piri bolo mesamedSi iwyebs mkveTr daviwroebas. yunwi
brtyelia da Tavisken viwrovdeba, sadac erTi naxvretia manWvliT.
mTliani sigrZe-75 sm [piris-66 sm, yunwis-9 sm], sigane-4-5 sm
[Воронов,....1982:154,155. Рис.20 9].
wibiliumi I-is №82 samarxSi gamovlenili maxvili orpirlesilia da
mxrebidanve TandaTan viwrovdeba. pirs dauyveba Svidi viwro Rari. mxrebi
daqanebulia. brtyeli satare yunwi Tavisken viwrovdeba. savaraudod
maxvilis xis garsakravs ekuTvnoda brinjaos mrgvali Wviruli firfita,
romelic tarisTavad iyo gamoyenebuli. maxvilis mTliani sigrZea-78 sm,
piris sigane-6,5 sm. samarxi TariRdeba ax.w. III s-iTa da IV s-is dasawyisiT
[Воронов,....1982: 136. Рис.7 9,13].
wibiliumi I-is №133 samarxSi gamovlinda maxvili da ori Subispiri.
maxvili daSlilia. iaraRis piri ganivkveTSi linziseburia da mokle
daxrili mxrebiT gadadis yunwze, romelsac erTi naxvreti aqvs
datanili. sigrZe pirisa-60 sm. yunwis sigrZe da siganear ikiTxeba. samarxi
III s-is boloTi da IV s-is pirveli naxevriT TariRdeba [Voronov, 2007: 38.
Fig.69 9].
wibiliumi I-is №183 samarxs ganekuTvneba Subispiri, webelduri tipis
culi,orlesili maxvili da dana. Mmaxvilis piri daqanebuli mxrebiT
gadadis brtyel satare yunze, romelic TavSi gadatexilia.piris swori
kideebimxolod boloSi viwrovdebamkveTrad. piris sigrZe-60-65 sm, sigane-
6 sm [Voronov, 2007: 42. Fig.83 19].
wibiliumi I-is №229 samarxSi napovnia maxvili, ori Subispiri da dana.
maxvilis orlesili piri ganivkveTSi linziseburia da daqanebuli
‐ 37 ‐
mxrebiT gadadis brtyel satare yunwze, romelsac TavTan axlos erTi
naxvreti aqvs. piris sigrZe-55 sm, sigane-5-6 sm. yunwis sigrZe-8 sm. mTliani
masala samarxs aTariRebs ax.w. IV-V ss-iT [Voronov, 2007: 55. Fig.107 9].
wibiliumi I-is №236samarxidanmomdinareobs maxvili, ori Subispiri da
dana. maxvilis orlesili piri ganivkveTSi linziseburia daSua
nawilidan iwyebs Tanazomierad daviwroebas. odnavgamoyofili mxrebiT
gadadis brtyel satare yunwze. piris sigrZe-50 sm, sigane-5 sm. yunwis
sigrZe-7 sm. mTliani masala samarxs aTariRebs ax.w. IV-V ss-iT [Voronov,
2007: 56. Fig.109 13].
wibiliumi I-is №248 samarxs ekuTvnismaxvili, webeduri tipis culi, ori
Subispiri da dana. maxvili daSlilia, Tumca SeiZleba misi tipis
gansazRvra. maxvilis orlesili piri ganivkveTSi linziseburia. wveti
bolo mesamedSi iwyebs Tanazomierad daviwroebas. odnav daqanebuli
mxrebiT gadadis brtyel satare yunwze, romelic sworia da
bolomomrvvalebuli. piris sigrZe-60 sm, sigane-5 sm. yunwis sigrZe-8-9 sm
da sigane 2 sm. samarxi miekuTvneba ax.w. IV saukunes[Voronov, 2007: 59. Fig.116
24].
wibiliumi I-is №250 samarxSi aRmoCnda maxvili, ori Subispiri da dana.
maxvilis orlesili piris kideebi mxolod bolo mesamedSi iwyebs
daviwroebas. SuaSi gasdevs erTi farTo Rari [Sesabamisad ganivkveTSi
ormagrombiseburia]. yunwi odnav viwrovdeba zemoT, sadac TavTan axlos
erTi naxvretia. piris sigrZe-70 sm, sigane-6 sm. yunwis sigrZe-10 sm.
mTliani masala samarxs aTariRebs ax.w. IV-V ss-iT [Voronov, 2007: 59,60.
Fig.117 11].
wibiliumi I-is №257 samarxSi iaraRebidan dadasturda maxvili da
Subispiri. maxvili naklulia. piris siganea 6 santimetri. samarxi ax.w. IV
s-is meore naxevriTa da V s-is dasawyisiT TariRdeba [Voronov, 2007: 61.
Fig.120 18].
wibiliumi II-is №295-e samarxSi gamovlinda ori dana, ori Subispiri
marcxena mxarTan da rac yvelaze sainteresoa, ori satevari da erTi
maxvili. satevari da maxvili marcxena fexTan, xolo meore satevari
micvalebulis marjvena xelTan iyo moTavsebuli. maxvilis piri boloSia
mkveTrad maxvili, xolo ganivkveTSi linziseburia. piri daxrili
‐ 38 ‐
mxrebiT gadadis brtyel yunwze, romelic boloSi gaxvretilia. piris
sigrZe-40 sm, sigane-4 sm. am maxvilTan axlos dafiqsirebuli satevris
piric orlesilia da ganivkveTSi linziseburi, Tumca pirvelisagan
gansxvavebiT ufro farTo piri aqvs da Sua nawilidan iwyebs
Tanazomierad wawvetebas. daxrili mxrebiT gadadis yunwze. piris sigrZe-
30 sm, sigane-6-7 sm. meore satevari(skramasaqsi) calpirlesilia da aqvs
savade firfita. samarxi TariRdeba ax.w. IV s-is boloTi da V s-is
dasawyisiT [Voronov, 2007: 69. Fig.138 12-14].
wibiliumi II-is №312-e samarxSi micvalebulis marcxena mxarTan aRmoCnda
ori Subispiri da webelduri tipis culi, marcxena menjisa da qveda
kiduris gaswvriv moTavsebuli iyo maxvili da iqve brinjaos abzinda,
menjis areSi dana. maxvilis orlesili piri boloSia mkveTrad maxvili
da daxrili mxrebiT gadadis brtyel yunwze. SuaSi dauyveba erTi farTo
Rari. yunwze xis taris dasamagreblad gamoyenebuli yofila ori
lursmani. erTi gayrili iyo yunwis qveda nawilze datanil naxvretSi,
meore ki aRmoCnda yunwis TavTan. piris sigrZe-50-60 sm, sigane-5 sm. yunwis
sigrZe-10 sm. samarxi TariRdeba ax.w. IV s-is boloTi da V s-is
dasawyisiT [Voronov, 2007: 72. Fig.145 11].
wibiliumi II-is №349-e samarxSi micvalebulis marjvena mxarTanidoori
Subispiri, xolo marjvena zeda kiduris gaswvriv maxvili da masTan
axlos brinjaos abzinda. aqve iyo aseve oTkuTxa faris naSTebi
umboniTurT. maxvilis piri daxrili mxrebiT gadadis yunwze, romelic
sworia da boloSi momrgvalebuli. pirs SuaSi dauyveba erTi farTo
Rari. sigrZe-50 sm, sigane-5 sm. yunwis sigrZe-10 sm. masalis mixedviT,
samarxi unda daTariRdesax.w. IV s-is meore naxevariTa da V s-is
dasawyisiT[Voronov, 2007: 78. Fig.162 12].
wibiliumi II-is №356-e samarxSi micvalebulis marcxena mxarTan
dafiqsirda ori Subispiri, xolo ufro qvemoT maxvili. marjvena mxares
webelduri tipis culi da menjis areSi dana. maxvilis orlesili da
farToRariani piri bolo mesamedidan iwyebs daviwroebas da daxrili
mxrebiT gadadis yunwze, romelic sworia da boloSi momrgvalebuli.
yunwi SuaSi gaxvretilia. piris sigrZe-50-55 sm, sigane-4-5 sm. yunwis
‐ 39 ‐
sigrZe-10 sm. samarxi TariRdeba IV s-is meore naxevariTa da V s-is
dasawyisiT [Voronov, 2007: 80. Fig.167 15].
wibiliumi II-is №399-e samarxSi micvalebulis marjvena mxarTan
gaiTxaraori Subispiri da webelduri tipis culi, marcxena welis
gaswvriv maxvili da satevari. maxvilis orlesil pirs erTi farTo Rari
dauyvebaSuaSi da boloSia mkveTrad wamaxvilebuli. swori mxrebiT
gadadisbrtyel bolomomrgvalebulyunwze. piris sigrZe-60-65 sm, sigane-5-6
sm. yunwis sigrZe-10 sm. maxvilTan axlos aRmoCnda brinjaos abzinda,
albaT yawimis kuTvnili. satevari(didi dana an satevari) calpirlesilia
[Voronov, 2007: 89. Fig.191 7,8].
wibiliumi II-is №420-e inhumaciur samarxSi gaiTxara ori sxvadasxva
tipis Subispiri, romelic moTavsebuli iyo micvalebulis marjvena
mxarTan, ufro qvemoT webelduri tipis culi, marjvena fexis gaswvriv
orlesili grZeli maxvili, xolo menjis areSi dana da calpirlesili
skramasaqsi. maxvilis orlesil pirs erTi farTo Rari dauyveba
garkveul manZilze, Semdeg ki ganivkveTSi rombiseburia wvetis CaTvliT.
odnavSesamCnevi mxrebi gadadis brtyel yunwze, romelic Tavisken
viwrovdeba. piris sigrZe-65-70 sm, sigane-5 sm. yunwis sigrZe-10 sm.
inventari samarxs aTariRebs ax.w. IV s-is boloTi da V s-is pirveli
naxevariT [Voronov, 2007: 93. Fig.201 22,23].
wibiliumi X-is №455cxenian samarxSi, ori kremaciuli urnis gareT
gaiTxara yuakveriani da e.w. “webelduri tipis” culi, ori Subispiri
erTi bunikiTurT da maxvili. maxvilis pirs ori paraleruli
Raridauyveba da swori mxrebiT gadadis sakmaod grZel brtyelyunwze,
romelic Tavisken Tanazomierad viwrovdeba. piris sigrZe-30-35 sm, sigane-5
sm. yunwis sigrZe-12 sm. samarxi ax.w. III saukunisaa[Voronov, 2007: 103. Fig.216
13].
analogiuriformis maxvilebi napovnia afxazeTis ufro mogviano xanis
Zeglebzec. magaliTad, piStas borcvze aRmoCenil ax.w. VII s-is
samarxsekuTvnis grZeli orlesili maxvili, romlis viwro piri
vadidanve Tanazomierad viwrovdeba wvetisaken. pirs dauyveba ori farTo
Rari. misi mxrebi sworia da swori kuTxiT gadadis brtyel satare
yunwze, romelic Tavisken viwrovdeba. yunwis bolo nawili gaxvretilia
‐ 40 ‐
da gayrilia manWvali, romelzec, Tavis mxriv, TasmisaTvis gankuTvnili
rgolia Camokidebuli [rogorc es aqvT ax.w. VII-VIII ss-is avarul da
aRmosavlur egzemplarebs]. piStas artefaqtis zeda nawilze,
mxarTan,SemorCenilialiTonis Sverili [rogorc wesi maxvilebze aseTi
oria, Tumca piStis nimuSs mxolod erTi aqvs], romelic gankuTvnili iyo
qamarze maxvilis cerad dasakidad, rogorc es iyo miRebuli ax.w. VI-VII
ss-is preriis xalxebSi. piStas analogiuri maxvilebi gvxvdeba evraziis
sxvadasxva nawilebSi da TariRdeba ax.w. VI s-is meore naxevriTa da ax.w.
VII-VIII ss-iT. analogiuri iaraRebi aseve napovnia-kiSzomboreSi
(ungreTi), 602-610 ww-is monetebiT; ukrainis teritoriaze, 641-668 ww-is
monetebiT; azerbaijanis, CrdiloeT oseTis teritoriaze da sxva. aseve
cnobilia msgavsi maxvilebis gamosaxuleba panjikentis ax.w. VIII s-is
Zeglze (tajikeTi).VI s-is meore naxevris egzemplarebi SedarebiT
iSviaTia da ZiriTadi masa TariRdeba VII s-iT. piStas artefaqtic am
ukanasknel periods unda miekuTvnos [Воронов,....1979: 68. Рис.1,1а].
apuStas ax.w. III-VI ss-iT daTariRebuli samarovnis №2 samarxSi
aRmoCnda yunwmotexili mokle maxvili. maxvilis piri ganivkveTSi
linziseburia. piris sigrZe-45 sm, maqsimaluri sigane-8 sm [Воронов, ......
1970: 175,176].
Sapkis e.w. Церковныйхолм-is №4 samarxSi, micvalebulis marjvena fexTan
aRmoCnda orpirlesili maxvili. iaraRistarisTavad gamoyenebuli
yofilakristalis mravalwaxnaga qva[Воронов, .... 1973: Рис.4 25].misi
sadazedapiriani piri ganivkveTSi linziseburia da aqvs swori mxrebi.
sigrZe-90 sm, piris sigane-6 sm. aqve iyo brinjaos balTa, albaT
yawimisTvis[Воронов, .... 1973: 176. Рис.4 30]. sxva Tamxlebi masalis mixedviT,
samarxi TariRdeba ax.w. VI s-iT [Воронов, .... 1973: 191].
Sapkis cixe-simagresTan gaTxrili erT-erTi samarovanze, konkretulad ki
Веринхолм-is ax.w. V s-is meore naxevriT daTariRebul№5 samarxSi
napovnia orlesili maxvili, calpirlesili satevari e.w. skramasaqsi, ori
Subispiri da culi. orlesili maxvilis piris kideebi sworia da bolo
mesamedSi iwyebs daviwroebas. SuaSi erTi farTo Rari dauyveba. swori
mxrebiT gadadis brtyel yunwze, romelic Tavisken viwrovdeba. piris
sigrZe-60 sm, sigane-5 sm. yunwis sigrZe-10 sm [Воронов,......1990: 28. Рис.23 1,2].
‐ 41 ‐
sof.azantSi gamovlenil ax.w. V-VI ss-is dangreul samarxs ekuTvnoda
rkinis maxvili da Subispiri. maxvilis orlesili piri sworia da bolo
mesamedSi iwyebs daviwroebas. SuaSi farTo Rari dauyveba. swori mxrebiT
gadadis brtyel yunwze, romelic Tavisken viwrovdeba. piris sigrZe-60 sm,
sigane-5 sm. yunwis sigrZe-10 sm [Воронов,......1990: 29. 24 18].
erTi analogiuri maxvili momdinareobs sof.zeda eSeris „webelduri
kulturis“ ramodenime dangreuli samarxis kompleqsebidan[Воронов, 1971:
378].
q.soCidan samxreTiT, macestas samkurnalo wyaroebis axlos aRmoCenil
iqna mdidruli samarxi. samarxeul kompleqss ganekuTvneba doqi, sami
moneta, vercxlis Tasi, minis balzamiri, maxvili da adamianTan erTad
cxenis Zvlebic [Шамба, 1970: 232].daxrilmxrebiani maxvilis orlesili
piri ganivkveTSi linziseburia. satare yunwi brtyelia da Tavisken
viwrovdeba. Sua nawilSi SemorCenilia rkinis lursmani-manWvali, xis an
Zvlis garsakravis dasagebad. maxvilis SemorCenili nawilis mTliani
sigrZea-81,5 sm, xolo piris sigane-4 sm [Шамба, 1970: Рис.1 10].danarCeni
inventari-vercxlis kanfari, monetebi da balzamiri macestas samarxs
aTariRebs araugvianes ax.w. II saukunisa [Шамба, 1970: 237].
apianCas mTis Crdilo-dasavleT ferdobze gaiTxara mdidari samarovani,
romelic Seicavs rogorc gvianantikuri ise adreSuasaukuneebis 25
samarxs.№19 kremaciuli urnis gverdiT gamovlindaSuaSi gadatexili da
wvermotexiliorlesili maxvili. iaraRis piri ganivkveTSi linziseburia.
piris sigrZe daaxloebiT 85 santimetria[Гунба, 1978: 26,27].
grZelyunwiani orlesili maxvili aRmoCnda aseve apianCas №19 inhumaciur
samarxSi. piris ganivkveTi linziseburia. amave samarxSi iyo
calpirlesili satevari[Гунба, 1978: 47]. orive samarxi ax.w. III-V ss-iT
TariRdeba [Гунба, 1978: 49].
gulrifSis raionSi, sof.Saumianovkis ax.w. IV s-is samarxeul
kompleqssekuTvnisdanawevrebuli da cudad Semonaxuliorlesili
maxvili,romelic ganivkveTSi linziseburi unda yofiliyo [Гунба, 1978: 60].
gudauTis raionSi, sof.aCandaraSi SemTxveviT iqna aRmoCenil ax.w. III
s-is inhumaciuri samarxi. samarxeul kompleqsSi Sedioda erTi nakluli
maxvili. SemorCenilia piris zeda nawili satare yunwTan erTad. yunwi
‐ 42 ‐
sakmaod grZelia-16 sm, ganivkveTSi oTkuTxedi. piris maqsimaluri sigane
vadasTan-6 sm. piris zedapiri daRarulia (dauyveba ramdenime viwro Rari),
riTac emsgavseba ax.w. III-IV ss-Si gavrcelebul romaul daRarul
maxvilebs, e.w. spatebs [Гунба, 1978: 62].
md.jimeles xidis dasavleTiT Seswavlilia 18samarxi,№1 samarxSi
micvalebulis fexebTan ido Suaze gatexili maxvili da misi xis
qarqaSis vercxlis garsakravebi. satare yunwi brtyelia da gaxvretili.
iaraRis piri mxrebidanveTanazomierad maxvildeba. saerTo sigrZea 1
metri, piris udidesi sigane mxrebTan 4-5 sm. samarxSi aRmoCenili sxva
masalis mixedviT Zegli ax.w. VI s-is meore naxevriTa da VII s-is pirveli
naxevriT TariRdeba [Воронов, 1982: Рис.13 4 а,б,в].aRniSnuli samarxebidan
msgavsi maxvili aseve aRmoCnda ax.w. IV s-iT daTariRebul №5 samarxSi.
[Воронов, 1982: Рис.15 11].
sof.gerzeulis dangreuli kompleqsebs ganekuTvneba Semdegi
sabrZolo iaraRebi-rkinis erTi maxvili da satevari, xuTi Subispiri,
ori culi da erTi isrispiri.maxvili orlesilia, mTliani sigrZea-71 sm.
satevari ki calpirlesili “skramasaqsebis” tips ganekuTvneba[Воронов,
1980: 82].
sof.xuapis dangreul samarxs ukavSirdeba maxvili da Subispiri. maxvili
orpirlesilia, ganivkveTi kombinirebuli: pirs garkveul manZilze erTi
farTo Rari gazdevs, Semdegi nawiliki wvetis CaTvliT
rombulganivkveTiania. piri Sua nawilidan iwyebs Tanazomierad
wawvetebas. piris sigrZe-54 sm, maqsimaluri sigane 5s. yunwi brtyelia da
Tavisken viwrovdeba. sigrZe-8 sm [Воронов, 1979: 53. Рис.36 27].
sof.xaSupseSi, ax.w. VI s-is meomris samarxSi napovnia orpirlesili
maxvili da calpirlesili satevari, culi da ori Subispiri. maxvilis
piri Sua nawilidanaaTanazomierad wawvetebulida ganivkveTSi
rombiseburia. swori mxrebiTgadadis brtyel yunwze, romelic Tavisken
viwrovdeba. piris sigrZe-50 sm, maqsimaluri sigane-4-5 sm. yunwis sigrZe-10
sm [Воронов, 1979: 54,55. Рис.37 29,30].
krasnaia palianasTan gaTxril ax.w. IV s-is samarxSi aRmoCnda
analogiuri formisrkinis orlesili maxvili, romlis tarisTavs
warmoadgenda brolis mravalwaxnagovani qva. samarxSi iyo aseve rkinis
‐ 43 ‐
sami Subispiri, dana da webelduri tipis culi. micvalebulis fexebTan
ido mooqrovili brinjaos umboni da sxva Zvirfasi nivTebi [Воронов,
1979: 76-78. Рис. 39 1-3].
soCis raionSi, macestaSi, ax.w. III s-is mdidrul samarxSi aRmoCnda
orlesili grZeli maxvili, ganivkveTSi linziseburi. piri swori
mxrebiT gadadis dabrtyelebul saxelurze, romelic Tavisken
viwrovdeba. satare yunwis SuaSi patara lursmania gayrili, taris
dasagebad. piris sigrZe-66 sm, maqsimaluri sigane mxrebTan-5 sm. yunwis
sigrZe-12sm [Воронов, 1979: 76. Рис. 38 1].
saqarTvelos farglebs gareT, aRniSnulivariantis ori cali
maxvili gaiTxara qerCSi, ax.w. II s-is samarxebSi da aqve erTi cali
aRmoCnda 1945 wels. aseve 2 calia cnobili tamanis naxevarkunZulze, 1951
wels gaTxrili ax.w. I-II ss-is meoturi samarxebidan. maTi sigrZe
varirebda 75-80 sm-s Soris, piris maksimaluri sigane-4,5 sm. rogorc
zogierT webeldur nimuSebze, aqac tarisTavebad gamoyenebuli iyo
cilindruli formis minis pasta. taris yunwze CamosacmeladmaT hqondaT
naxvreti. v.blavatskis mier fanagoriaSiaRmoCenil ax.w. I-II ss-is
maxvilebsac tarisTavad Savi pastis momrgvalebuli figurebi hqondaT.
analogiuri sami maxvili aseve napovnia krasnodaris mxareSi da
md.farsTan, dasaxleba kolosovkaSi, maikopis mTis axlos, ax.w. I-III ss-is
samarxebSi. am aRmoCenebis avtori,p.ditleri, maT Tvlida yubanispireTis
sarmatizaciis periodis meomris tipiur SeiaraRebad [Трапш, 1971: 143-146].
orpirlesili maxvilebis metalografiuli kvlevis Sedegad [Seswavlili
iqna afxazeTSi aRmoCenili ramdenime egzemplari], dadginda, rom
zogierTi maTgani damzadebulia damaskuri foladisagan.
damaskuri foladis iaraRis upiratesoba Cvevlebriv rkinis nimuSebTan
cnobili faqtia. rogorc Zveli werilobiTi wyaroebi ityobinebian,
romaelebi galebTan brZolaSi SeiaraRebuli iyvnen damaskuri
foladisagan damzadebuli maxvilebiT, maSin rodesac es ukanasknelni
Cvevlebrivi rkinis iaraRiT, amitom brZolis dros galTa maxvilebi
pirvelive dartymisTanave deformacias iRebdnen. kargi xarisxis iaraRi
kargad fasobda da SeeZlo emsaxura ramodenime TaobisaTvis. damaskuri
‐ 44 ‐
foladis maxvilebi warmoadgenda vaWrobis obieqts da xSirad gahqondaT
iseT qveynebSi, romlebic sakmaod daSorebulni iyvnen maTi warmoebis
centrebisagan. dRes arsebuli monacemebiT, ax.w. III—VI ss-Si damaskuri
foladis maxvilebi jer kidev iSviaTobas warmoadgendnen, xolo VII—VIII
ss-Si maTi gavrcelebis pikia. XI s-dan gaqrobas iwyeben. afxazeTis erT-
erT orlesil maxvilze Catarebulma analizma aCvena, rom misi safuZveli
damzadebulia urTierTmonacvle 6 cali damaskuri foladisa da rkinis
firfitis SeduRabebiT. mikroskopulma dakvirvebam rkinis fenebSi aCvena
wvrili marcvlebi, rac mowmobs Wedvis Zalian maRal doneze. foladis
fenebi damzadebulia maRalnaxSirbadiani foladisagan. SeduRabebuli
fenebi sakmaod Txeli da sufTaa. maxvilis piri mTlianad damaskuri
foladisagan arasodes ar keTdeboda[Бгажба, 1979: 59-61. Рис.41].
afxazeTis teritoriaze damaskuri maxvilebis gavrceleba moulodneli
ar unda iyos, rameTu aq mdebareobda romis da Semdeg bizantiis iseTi
mZlavri samxedro bazebi, rogoricaa sebastopolisi, pitiunti, ziganisi
da sxva, sadac ganlagebuli iyo romauli kohortebi. am garnizonebSi
msaxurobdnen sxvadasxva xelosnebi, maT Soris mesaWurWleebic,
romlebic SesaZlebelia TavianT gamocdilebas gadascemdnen adgilobriv
tomebs. damaskuri maxvilebi adgilobriv kulturul-eTnikur garemoSi
SesaZlebelia moxvedriliyo aseve nadavlis saxiT an gacvlis Sedegad.
damaskuri maxvilebi farTod gamoiyeneboda ax.w. VI s-is sparsul-
bizantiur omebSi, sadac monawileobdnen dasavlur qarTuli tomebic
(lazebi, afsilebi, abazgebi, misimielebi).
gvianantikuri da adreSuasaukuneebis saqarTveloSi gavrcelebuli
yofila orpirlesili da calpirlesilisatevrebi. pirveli tipi
faqtobrivad imeorebs zemoT aRwerili savade firfitis mqone maxvilebis
formas da mis mokle variants warmoadgens. maxvilis meore tipi,
dasavlur da rusul samecniero literaturaSi xSirad skramasaqsebis
saxeliT ixsenieba da warmoadgens calpirlesil grZel danas, Tumca,
misi piris sigrZe xandaxan maxvilebis sigrZes uaxlovdeba (40-70 sm).
grZeli skramasaqsebi, rogorc Cans, maxvilis funqcias asrulebda da
samarxebSi martoa, maSin roca ufro mokle nimuSebi samarxebSi gvxvdeba
‐ 45 ‐
orlesil grZel maxvilebTan erTad, e.i am SemTxvevaSi is warmogvidgeba
rogorc damxmare iaraRi, satevari. radganac skramasaqsebi, umravles
SemTxvevebSi, danisa da satevrebis msgavsad iaraRebis kompleqsSi Sedian
rogorc meoradi, damxmare iaraRi, mizanSewonilad migvaCnia misi
satevrebis kategoriaSi mikuTvneba.
gvianantikuri da adreSuasaukuneebis orive tipis satevari
ZiriTadadkavkasiis dasavleT nawilSigvxvdeba: dasavleT
saqarTveloSi[afxazeTis e.w. “webelduri kulturis” samarxebSi] da
Crdilo-dasavleT kavkasiis Zeglebze.iberiasada CrdiloeT kavkasiis
alanTa gansaxlebis teritoriaze isini SedarebiT iSviaTia da rogorc
wesi, gvxvdeba e.w. aristokratiul samarxebSi.mTian CeCneTsa da
daRestanSi maTi ricxvi kvlav izrdeba. ganvixiloT orive maTgani.
1-orpirlesili satevrebi.saqarTveloSimaTi arsebobis qronologiuri
CarComoicavs ax.w. II-V saukuneebs.zogierT SemorCenil qarqaSs aqvs oTxi
naxevradwriuli samagri firfita, wyvilad vadasTan da wverTan, rac
erTob damaxasiaTebelia iranuli da sarmatuli iaraRebisaTvis
[Bespalyi,..... 1995: 74, 80].
romauli xanis saqarTvelos arqeologir Zeglebze aRmoCenili
orpirlesili satevrispirebi (armazisxevis ax.w. II s-is asparug
erisTavisa da III s-is bersuma erisTavis samarxebi, dedoflis gora,
kldeeTi, banZis qvevrsamarxi, Cxaris, modinaxes da lias
samarovnebi.afxazeTis Zeglebze: wibiliumis, abgiZraxus samarxebSi da
sxva] metnaklebad erTnairia da emsgavseba rogorc parTul [pirvel
rigSi qarqaSis gaformebiT), ise principatis xanis romauli armiis
satevrispirebis C tips, romlebic bevrad viwroa vidre pirveli ori
variantis(A,B)satevrebi da piris kideebic mas ufro sworxazovani aqvs.
romauli C tipis satevrebisyunwis formac saqarTveloSi gavrcelebuli
nimuSebis msgavsia.
aRmosavleT evropaSi aseTi satevrebi kargadaa warmodgenili pontos
regionis sarmatul samarxebSi [Хазанов, 1971:Таб.X,2,3. XI,3,4. XIII,6],
kimeriul bosforSi da yirimis naxevarkunZulze [Веймарн,.... 1993: Рис.79 12].
iSviaTia hunTa samarxebSi. analogiuri nimuSebi gamovlenilia
‐ 46 ‐
sinqronuli periodis CrdiloeT kavkasiis Zeglebzec [Абрамова,1997:
Рис.739] da azerbaijanSi, mingeCauris qvevrsamarxebSi.
saqarTvelos teritoriaze gamovlenili uadresi nimuSia dedoflis
goris satevari.dedoflis goris satevaris piri viwro da grZelia,
bolosken wawvetebuli. taris dasamagrebeli yunwi pirTan erTadaa
gamoWedili da oTxwaxnaga ganivkveTiania (yunwis bolo motexilia).
vadasTan SemoWedili aqvs rkinis salte, romelsac organuli
nivTierebisagan (xe, rqa) damzadebuli tari unda dayrdnoboda.
ax.w. II-III ss-is armazisxevis erisTavTa pirvel samarxSi aRmoCnda rkinis
satevari da misi qarqaSis oqroTi moTvaluli garsakravi [mcxeTa I. 1955:
22]. satevars vadaze zednaWedi, gamoSverili mxrebi aqvs. satevris sigrZea
23 sm, vadasTan sigane-4,0 sm, sisqe-0,4 sm. vadasTan SerCenili Zvlis
naSTebi gvafiqrebinebs, rom tari Zvlisa hqonia. xis qarqaSi oqros
firfitebiT iyo moWedili da mis 12 TvalbudeSi wiTeli minis Tvalebi
iyo Casmuli [mcxeTa I. 1955: 28,29].
Jinvalis №525-e samarxSi aRmoCnda rkinis orpirlesili satevari,
rkinisave vadiT. satevars zedapirze SemorCenili hqonda xis qarqaSis
nawili. piri Tanabari siganisaa 2/3-ze, xolo Semdeg ki mkveTrad
viwrovdeba da qmnis maxvil wvers. sigrZe tarianad-41 sm, piris sigrZe-32
sm, sigane vadasTan-7 sm. danarCeni igive formis oTxi satevridan erTi
warCinebuli mxedris ax.w. II s-iT daTariRebul №277-e yorekedlian
samarxSi aRmoCnda, ori cali ax.w. III s-is №110-e da №587-e samarxebSi da
bolo meoTxe egzemplari iyo ax.w. IV s-is pirveli naxevris №15-e
ormosamarxSi[CixlaZe, 1999: 68,69].
Jinvalis samarovanze mopovebuli saomari iaraRis specialuri
metalografiuli kvleva Caatara akc-s laboratoriam g.inaniSvilis
xelmZRvanelobiT: gamoyenebulia ZiriTadad saSualo da
maRalnaxSirbadiani foladi. dafiqsirda ramodenime SemTxveva, rodesac
nivTis fxamaxvilobisa da simtkicis gazrdis mizniT gamoyenebulia
cementaciis procesi. gansakutrebiT aRsaniSnavia yorekedliani
samarxebis inventari. maTze modis maRali xarisxis da optimaluri
meqanikuri Tvisebebis mqone iaraRis didi nawili [CixlaZe, 1999: 69,70].
‐ 47 ‐
diRmis №1samarxSi, maxvilTan erTad iyo nakluli rkinis
satevari,romelic Camohgavs armazisxevisa da
kldeeTisegzemplarebs[nikolaiSvili, 1978: 99].
modinaxes gvianantikuri xanis samarovani mdidaria sabrZolo iaraRebiT.
mamakacebs Catanebuli aqvT foladis orlesili satevrebi, masraSekruli
Subispirebi, odnavmoxrili rkinis danebi da isris pirebi[nadiraZe, 1975:
58. tab.XX].aqSeswavlili iqna gvianantikuri da adreSuasaukuneebis 80
samarxi, sadac aRmoCnda 10 satevari. isini,rogorc wesi,micvalebulis
marjvena barZayis ZvalTan fiqsirdebodnen. ori egzemplari Zlier
deformirebuli da daSlilia, xolo danarCeni rva erT tips
ganekuTvneba. maTTvis damaxasiaTebelia orlesili piri, romelic
vadidanve iwyebs Tanabrad daviwroebas wvetisaken. ganivkveTSi
rombiseburia. piris ganier mxrebze damagrebulia savade firfita,
romelic odnav scdeba mxrebs. firfita gegmaSi [zemo xedidan] ovaluri
an rombiseburia, SuaSi naxvretiT, romliTac xdeboda misi yunwze
Camocma da mxrebTan fiqsacia. satevrebis yunwi brtyelia da Tavisken
odnav viwrovdeba. satevrebis sigrZe meryeobs 19-34 sm-s Soris. piris
maqsimaluri siganea mxrebTan 5-6 sm. yunwis sigrZe 6-7 sm.zogierTi
egzemplaris yunwze Zvlis firfitebia SemorCenili, romlebic Zvlis
satares unda miekuTvnebodes.zogierTis pirze SeimCneva xis kvali, rac
mianiSnebs xisqarqaSze [bragvaZe, 2002: 93. sur.44, 94. sur.48, 95. sur.85,
96. sur.96, 99. sur.173, 100. sur.193, 94. sur.62].
gansakuTrebiT aRsaniSnavia aqve ax.w. IV s-iT daTariRebul erT-erT
samarxSi nanaxi oqroTi gawyobili daSlili satevari. vadasTan oqros
deformirebuli salte aqvs Semokruli. yunws, romelzedac xis taris
anabeWdebi SeiniSneba, oqros bude aqvs. satevris wverTan ido oqros
brtyelZiriani qarqaSis bude[nadiraZe, 1975: 57. tab.X,L3].
modinaxes analogiuri satevrebi aRmoCnda rganis samarovnis
gvianantikuri xanis ramodenime samarxSi [bragvaZe, 2000: 107-151].
msgavsisami satevari Seswavlilia Cxaris samarovanze.#14
samarxSimicvalebuls marcxena fexze mibmuli hqonda satevari. mas
kargad gamokveTili piri, qedi da satare aqvs. sigrZe-25 sm, piris sigane-4
sm, taris sigrZe-5 sm [bragvaZe, 1997: 14].#4 samarxs ekuTvnisori nakluli
‐ 48 ‐
satevari [bragvaZe, 1997: 9,10]. CxarSi mikvleuli samive satevari TiTqmis
erTnairi formisaa: farTo, wverisken Tanazomierad Seviwroebuli
orlesili tani da viwro satare yunwi [bragvaZe, 1997: 30].
abgiZraxus samarovnis ax.w. IV s-is№44 samarxSiaRmoCnda satevari.
misiorlesili piri Tanabrad viwrovdeba wverisaken,ganivkveTSi brtyel-
ovaluria da zedapirs xis qarqaSis nakvalevi etyoba. satevaris yunwze
SemorCeniliarombiseburi Tavis mqone patara lursmnebi. xis tari
Semokruli yofila vercxlis garsakraviT.es artefaqti Tavisi formiTa
da taris konstruqciiT axlos dgas gvianbrinjao-adrerkinis xanis
wiTeliSuquras samarovanze 1958 wels aRmoCenil rkinis satevarTan
[Трапш, 1971: 143-146].
wibiliumi I-is №39 mdidrul samarxSi dadasturda oTkuTxa faris
garsakravebi, oTxi samfrTiani isrispiri, namgliseburi dana da
orlesili satevari. am ukanasknelze SemorCenilia qarqaSis vercxlis
garsakravi, oTxi SveriliTmxrisa da wveris adgilas.am detalebiT is
waagavs №43 samarxSi aRmoCenili satevris qarqaSs (ixileT qvemoT).
qarqaSis wyvili Sverilebi erTmaneTs ukavSirdeba brtyeli vercxlisave
firfitebiT, romelTagan qvedaze wertilovani ornamentebia datanili da
safasado mxares naxevarwriuli ornamentebia amokawruli. satevars aqvs
gegmaSi linziseburi formis savade firfita, aseve linziseburi formis
WriliT SuaSi, romliTac igi yunwzeaCamocmulida dafiqsirebuli piris
mxrebTan. yunwi odnav viwrovdeba Tavisken da ganivkveTSi linziseburia.
satevris orlesili piri mxrebidanve Tanazomierad viwrovdeba da
ganivkveTSi linziseburia. piris sigrZe-25-30 sm, sigane-6 sm, vadis sigrZe-7
sm. yunwis sigrZe-6 sm, maqsimaluri sigane vadasTan-3 sm. satevars
ekuTvnoda yawimis ori brinjaos abzinda. sxva danarCeni inventaris
mixedviT samarxi TariRdeba ax.w. V s-iT da VI s-is pirveli naxevriT
[Воронов,...1982: 154.Рис.19 9,27,28].
wibiliumi I-is №43 mdidrul samarxSi gamovlenilsatevris yunwze
SemorCenilia xis satare garsakravi da gvirgviniseburi vercxlis
tarisTavi, Tvlebis Casasmeli budeebiT. vercxlis savade firfita,
safasade mxares, inkrustirebulia (or rigad)minis wiTeli da mwvane
‐ 49 ‐
TvlebiT. xis qarqaSis wveti Casmulia vercxlis CarCoSi. qarqaSis orive
mxares, vadasTan da wverTan, vercxlis or-ori Sverilebia(zemoT
oTkuTxa, qvemoT naxevarwriuli). iaraRTan axlos misi yawimis detalebia
napovni: erTi vercxlisa da ori brinjaos abzindebi [Воронов,....1982: 1952.
Рис.18 3. 19. 1].
wibiliumi I-is №76 samarxSi micvalebulis marcxena mxarTan ido
webelduri tipis culi, marjvena mxarTan ori Subispiri da rkinis
umboni. micvalebulis marjvniv dafiqsirda satevari damasTan
dakavSirebulivercxlis, brinjaosa da rkinis abzindebi. menjis
midamoebSi dana da karakalas kesariuli vercxlis didraqma. satevris
orlesili piri bolo mesamedSi iwyebs wawvetebas da ganivkveTSi
linziseburia. mxrebi sworia da odnav scdeba satare yunws. samkuTxedis
formis brtyel yunwze erTi naxvreti datanili. piris sigrZe-30 s, sigane-
4 sm. yunwis sigrZe-6 sm. kompleqsi ganekuTvneba ax .w IV
saukunes[Воронов,....1982: 140. Рис.11 17].
wibiliumi I-is №102samarxis sabrZolo iaraRebi warmodgenilia erTi
satevariTada SubispiriT. satevris piri naklulia da dauyveba ori Rari.
mxrebi sworia, yunwi bolosken viwrovdeba. samarxeuli
masalaZeglsaTariRebs ax.w. III s-iT[Voronov, 2007: 31. Fig.60 26].
CrdiloeT kavkasiaSi analogiuriiaraRi napovnia diursos, sapinos,
bJidis, jamagatisa daxaraCois ax.w. V-VI ss-is samarxebSi. Crdilo-
dasavleT kavkasiisaTvis tradiciulia mxrebTan erTi an ori Wrilis
mqone orpirlesili satevrebi [Казанский, 2012: 332]. gansakuTrebiT
sainteresoa brutis samarovanze (CrdiloeT oseTi) aRmoCenili
egzemplari, romlis qarqaSis savade nawilze da wverTan SemorCenilia П-
s magvari liTonis firfita. gaformebis aseTi stili damaxasiaTebelia
aseve dnestrispireTis hunTa samarxebSi aRmoCenili nimuSebisaTvis
[Казанский, 2012: 332. Рис.1 1]. amave samarovnze aRmoCenil meore satevris
qarqaSs oTxi naxevradwriuli Sverilihqonda, romelic parTul-
sasanidur stilad aris miCneuli [Казанский, 2012: 332. Рис.1 2]. sruliad
gansxvavebuli gaformeba aqvs zaragaJis (yabardino-balyareTi) ax.w. V s-
is samarxSi aRmoCenil egzemplars: misi qarqaSis wveris nawili
‐ 50 ‐
Semosilia qercliseburi da zoomorfuli dekoriT [Казанский, 2012: 332.
Рис.1 3]. analogiuri dekoracia aqvs frankebis mefis, xilderikis
satevars. gaformebis aRniSnul wess xmelTaSuazRvispiruli (bizantiuri
an dasavlur romauli) warmomavloba unda hqondes.
rogorc zemoT aRiniSna, wibilium I-is ax.w. IV s-is boloTi da V s-is
pirveli naxevriT daTariRebul or samarxSi (№39,43)aRmoCenilia
orpirlesili satevrebi, romelTa qarqaSebs liTonis oTxi Sverilebi
aqvT, savaraudod iaraRis fexze dasamagreblad. analogiuri qarqaSis
mqone satevrebi kargad aris cnobili aRmosavleTisaTvis, rogorc
arqeologiuri monapovrebiT ise ikonografiuladac. yvelaze uadresi
egzemplari dadasturebulia altais regionSi (cimbiris mxare), romelic
TariRdeba Zv.w. III-II ss-iT [Кубарев, 1981: 44-47]. ufro mogviano periodisaa
samxreT cimbirSi aRmoCenili iaraRebi, romlebic ax.w. I-VI ss-s
ganekuTvneba [Вадецкая,1987: 69,70.Рис.1]. rogorc Cans, momTabareTa
gadaadgilebis paralerulad, oTxSverilebiani qarqaSis mqone satevrebi
Suaaziidan, e.w “didi stepebis” gavliT, vrceldebian dasavleTisken.
isini aseve gvxvdeba rogorc maxlobel aRmosavleTSi, ise CrdiloeT
SavizRvispireTSi. oTxSverilebiani satevrebia gamosaxuli buxaris
oazisis (uzbekeTi) momTabare mmarTvelebis monetebze. msgavsi
egzemplarebi nanaxia CrdiloeT avRaneTSi, tillia-tepes e.w. “mefeTa
samarxebis” №2-e samarxSi[Сарианиди, 1989: Рис.3 3]. analogiuri gaformebis
mqone satevrebi aRmoCenilia sarmatTa samarxebSi, dRevandeli ruseTis
teritoriaze: rostov-na-donus Zv.w. I s-isa da ax.w. I s-is mijnis erT-erT
yorRanSi, aseve e.w. qveda volgis mxaris erT-erT “samefo samarxSi” da
sarmati beladis samarxSi azovis zRvasTan, sof.daCiSi [Казанский, 2011:
146]. ar aris gamoricxuli, rom es ukanaskneli sarmatuli samarxebi
ekuTvnoda Sua aziidan gamosul alanebs, romlebic im dros
akontrolebdnen donis mxaris stepebs [Казанский, 2011: 146]. ukiduresi
dasavleTis sazRvari, sadac dafiqsirda aRniSnuli iaraRi (ax.w. I s),
dnestrispireTia[Симоненко,.... 1991: 215-220].
rogorc Cans, Sua aziasa da axlo aRmosavleTSi, iseve rogorc
CrdiloeT SavizRvispireTSi, oTxi firfitis mqone satevrebi
‐ 51 ‐
aristokratiuli kulturis erT-erTi elementi xdeba da es exeba rogorc
momTabare xalxebs, ise elinizirebul saxelmwifoebs. isini gamosaxulia
antioqi I-is Zv.w. I s-isstelaze[Кубарев,1981: 50. Рис.9 6] da q.palmiras ax.w.
III s-is reliefebze, sadac erT-erT gamosaxulebaze satevari meomris
marjvena barZayze damagrebuli. aqve dadasturebulia erTdroulad ori
satevris tareba, orive fexze.
oTxSverilebiani satevrebis gamosaxuleba xSirad gvxvdeba sasanidur
vercxlis WurWelze. magaliTad, aseTia Sapur II-is (309-379 ww) nadirobis
scena vercxlis langarze, Sapur III-is (383-388 ww) onagrze nadirobis
scena vercxlis langarze, Sapur III-is leopardze nadirobis
gamosaxuleba da iezdigerd I-is (399-421 ww) iremze nadiroba [Казанский,
2011: 147. Рис.4 4,5]. unda aRiniSnos, rom drois mixedviT, sasaniduri
gamosaxulebebi yvelaze axlos dgas webeldur aRmoCenebTan.
zemoT aRwerili satevrebi, yovelgvari eWvis gareSe, swored
sasaniduri aristokratiuli modis gavleniT vrceldeba somxeTis
teritoriaze [Тирациян, 1960: 475,476], iberia-kolxeTSi da CrdiloeT
kavkasiaSi. analogiuri formebi kimeriul bosforSi ukve sarmatuli
gavleniT vrceldeba. erTi aseTi egzemplari damowmebulia qerCSi, meore
ki bosforis antikur qalaq gorgipiaSi, romelic ax.w. II-III ss-iT
TariRdeba. pontos da stepisufro mogvino xanis Zeglebze isini ukve ar
gvxvdeba,Sesabamisad, CrdiloeT SavizRvispireTidan isini afxazeTSi ver
moxvdeboda ax.w. IV s-is bolosa da V s-is pirvel naxevarSi [Казанский,
2011: 147].
webelduri artefaqtebis aRmosavlur, iranul warmomavlobaze kidev
erTi detali mianiSnebs: esaa satevris gumbaTiseburi tarisTavi,
romelic damaxasiaTebelia iranuli warmoSobis aRmosavluri
maxvilebisaTvis [Засецкая,.......2007: 139].am TvalsazrisiT webeldurTan
axlos dgas samxreT cimbirSi, tugozvonovaSi da qerCSi, gliniSes
samarxSi aRmoCenili “iranuli” maxvilebi. maTi prototipebi cnobilia
axlo aRmosavleTidan, sadac isini gamosaxulia palmiris bareliefebze
[Казанский, 2011: 147].
2. e.w. skramasaqsebi.skramasqsi calpirlesili saCex-saZgeri iaraRia,
romlis maqsimaluri sigrZe ar aRemateba 72 sm-s. rusul da evropul
‐ 52 ‐
samecniero literaturaSi, analogiuri iaraRi “skramasaqsis” terminiT
aRiniSneba. rig SemTxvevebSi, mas moixsenieben rogorc “didi danis” an
calpirlesili maxvilis mniSvnelobiT. Cvens SemTxvevaSi is aRiniSneba
rogorc satevari an maxvili, sigrZis mixedviT.umetes
SemTxvevebSimaTTvis damaxasiaTebelia bolomde swori qveda basri piri,
xolo blagvi zurgi wvetTan odnav ixreba, basri piris
mimarTulebiT[tab.XII,1].rig SemTxvevebSi piriqiTaa [tab.XII,2].xSirad maT
aqvT liTonis savade firfita.zogirT nimuSs pirze (zurgTan axlos)
erTi an ori Rari dauyveba da SemorCenili aqvs qarqaSis vercxlis
garsakravebi.skramasaqsiZiriTadad gamoiyeneboda rogorc damxmare
iaraRi, romelsac meomrebi grZel maxvilTan erTadatarebdnen(samarxebSi,
maT Soris afxazeTis samarxebSic, rogorc wesi, calpirlesili mokle
satevrebi orpirlesil maxvilebTan an sxva iaraRebTan erTad gvxvdeba).
aRniSnuli iaraRebi saqarTvelos teritoriaze Cndeba ax.w. IV s-is meore
naxevridan da savaraudod sparsuli an bizantiuri warmomavloba aqvT.
isini ZiriTadad gvxvdeba afxazeTSi: sof.webeldisa [Воронов,.... 1971: 100-104.
Рис.41]da wibiliumis kompleqsebis garda [Воронов,...1982: Рис.4 14-21,23. 16 6,28. 20
9. 21 8]skramasaqsebi gamovlenilia Tanamedrove afxazeTis sxva Zeglebzec,
rogoricaa Sapkis samarovnebi-Церковный холм-4, Юстинианов холм [Воронов, ....
1973: Рис.5 25. 6 20, 7.22. 11 17],aseve abgiZraxus [Трапш, 1971:Рис.7 8], axaCCarxus
[Шамба, 1970: Рис.15 17], apianCas[Гунба, 1978: Рис.29 4], merxeulisa da
gerzeulis samarxebi [Воронов, 1980:Рис.4 19. 9 2], ufro dasavleTiT ki,
abazgebisa da sanigebis gansaxlebis terioriaze-anuxvisa da xaSupses
kompleqsebSi [Воронов, 1979: Рис.37 29. 51 22]. ganvixiloT ufro
detalurad:
axaCCarxus ax.w. IV-V ss-iT daTariRebul №43 samarxSi
aRmoCndajvarisebri vadis mqone calpirlesili iaraRi. garsakravis
dasagebadsaxeluris yunws gamWoli naxvretebihqonda. maxvili
moTavsebuli iyo micvalebulis marjvniv ise, rom saxeluri iyo
micvalebulis welis doneze. damzadebulia erTi mTliani rkinis
firfitisagan. artefaqtis saerTo sigrZea 58 sm, piris maqsimaluri
sigane-3,5 sm, zurgis maqsimaluri sisqe-8 mm.
‐ 53 ‐
SemorCenili xisa da brinjaos firfitebi niSnavs, rom iaraRs gaaCnda
xis qarqaSi, romelic zemodan tyaviT iyo Semokruli da Semdeg brinjaos
firfitebiT SemoWedili [Шамба, 1970: 39,40].
sworzurgiani, calpirlesili maxvili aRmoCnda abgiZraxus samarovnis
№47 samarxSi. sxva Tanmxlebi masalebis mixedviT [B-formis abzinda,
konusuri minis WurWeli, Zabriseburi yelis mqone erTyuriani da
oryuriani doqebi] samarxi TariRdeba araugvianes ax.w.V-e saukunisa
[Трапш, 1971: 143-146].
sof.webeldaSi gaiTxara ax.w. VI-VII ss-is erTi samarxi. micvalebulis
menjis marcxena mxares ido calpirlesili maxvili.Mmaxvils piris
kideebze, wversa da vadaze Semouyveboda vercxlis salte. amave samarxSi
iyo erTi Subispiri, webelduri tipis culi da calpirlesili
sworgzurgiani ori dana [Воронов,.... 1971: 100-104. Рис.41].
wibiliumi I-is №50 samarxSi gamovlinda orpirlesili da calpirlesili
maxvili, sami Subispiri da dana. calpirlesil nimuSsgaaCnda savade
firfita. misi piris zurgi bolomde swori iyo, xolo basri piri ki
boloSi ixreboda. mTliani sigrZe-44 sm, piris sigane-4 sm. misi
erTnaxvretiani brtyeli yunwi, Tavisken odav viwrovdeboda. aqve iyo
saqamre da sayawime balTebi [Воронов,....1982:154,155. Рис.20 10].
wibiliumi I-is №58 samarxis inventari Sedgeboda calpirlesili
satevaris, ori Subispiris, webelduri tipis culis, isrispirebisa da
danisagan. satevaris qveda basri piri sworia, maSin roca blagvi zurgi
wvetisken ixreba, rac „skramasaqsebs“ mogvagonebs. yunwi brtyelia, erTi
naxvretiT. piris sigrZe-34 sm, sigane-4 sm [Воронов,....1982: 156,157. Рис.21 8].
wibiliumi I-is №171samarxs ekuTvnodasatevari, Subispiri, konusuri
buniki, webelduri tipis culi da dana. satevars hqondabolomde swori
zurgi dawvetisken moxrili basri qveda piri.iaraRs gaaCnda savade
firfita daboloSi momrgvalebulibrtyeliyunwi, romelzec brinjaos
salte iyo Semokruli. piris sigrZe-30 sm, sigane-6 sm. vadis sigrZe-7-8 sm.
samarxi TariRdeba ax.w. IV s-is boloTi da V s-is pirveli naxevriT
[Voronov 2007: 45. Fig.85 9].
‐ 54 ‐
wibiliumi II-is №295 samarxi gamoirCeoda sabrZolo iaraRebis siuxviT.
micvalebulis menjis areSi dafiqsirda ori dana, marcxena mxarTan ori
Subispiri, qvemoT marcxena fexTan satevari da maxvili, xolo meore
satevari marjvena xelTan iyo moTavsebuli. maxvili da misi Tanmxlebi
satevari iyo orpirlesili(maTze zemoT gvqonda saubari), xolo meore
satevari calpirlesili. am ukanasknelis savade firfita gegmaSi
linziseburia, SuaSi grZeli sworkuTxa WriliT. piris sigrZe-30 sm,
sigane-5 sm. samarxi TariRdeba ax.w. IV s-is boloTi da V s-is dasawyisiT
[Voronov 2007: 69. Fig.138 12-14].
wibiliumi II-is №295-e samarxSi iyo calpirlesili satevari da dana.
maxvilis basri piri bolomde sworia, blagvi zurgi boloSiwvetisken
mkveTrad ixreba. yinwi brtyelia da dazianebuli. piris sigrZe-30 sm,
sigane-5 sm. samarxi ganekuTvneba ax.w. VI-VII ss-s [Voronov 2007: 71. Fig.142 6].
wibiliumi II-is №362 samarxSi micvalebulis marjvena mxarTan gaiTxara
ori sxvadasxva tipis Subispiri, ufro qvemoT ki webelduri tipis culi,
ori dana menjis areSi da skramasaqsis tipis iaraRi marcxena gverdis
gaswvriv. esukanaskneli calpirlesilia, basri piri da zurgi sworad
miemarTeba da boloSi viwrovdeba-zurgis mxare ufro mkveTrad vidre
basri piri. gaaCnia savade firfita. yunwze SenarCunebulia xis satare
garsakravi. wverTan dafiqsirda vercxlis naxevarwriuli salte da ufro
qvemoT samnaxvretiani firfita, romliTac meomarsiaraRi qamarze an
yawimzeekida. piris sigrZe-40 sm, sigane-4-5 sm. samarxi TariRdeba ax.w. IV
s-is boloTi da V s-is dasawyisiT [Voronov 2007: 81. Fig.169 2].
wibiliumi II-is №383samarxSi kremaciuli urnis gareT aRmoCnda
Subispiri, webelduri tipis culi, 8 isrispiri, ori dana da
calpirlesili satevari,romlis basri piri da blagvi zurgi bolo
mesamedSi erTdroulad viwrovdeba. iaraRs aqvs savade firfita, romelic
odnav scdeba piris siganes. brtyeli yunwi Tavisken viwrovdeba da erTi
naxvretia datanili. piris sigrZe-30 sm, sigane-4-5 sm. savade firfitis
sigrZe-5-6 sm, yunwisa-5 6 sm. samarxi ganekuTvneba ax.w. IV s-is bolosa da
V s-is pirvel naxevars [Voronov 2007: 86. Fig.181 6].
‐ 55 ‐
wibiliumi II-is №399 samarxSi micvalebulismarjvena mxarTan ori
Subispiri da webelduri tipis culi iyo moTavsebuli. marcxena welis
gaswvriv ki orlesili maxvili da skramasaqsi.skramasaqsisbasri mxare
bolomde sworia, zurgi bolosken ixreba. iaraRs aqvs savade firfita.
brtyeli yunwi Tavisken odnav viwrovdeba. piris sigrZe-30 sm, sigane-4-5
sm. savade firfitis sigrZe-5-6 sm. yunwis sigrZe-6 sm. inventari samarxs
aTariRebs ax.w. IV s-is boloTi da V s-is pirveli naxevariT [Voronov
2007: 89. Fig.191 7,8].
wibiliumi II-is №419 inhumaciur samarxSi micvalebulis marjvena mxarTan
gaiTxara ori Subispiri da webelduri tipis culi, ori dana menjis
areSi da skramasaqsi menjisa da qveda kiduris gaswvriv, marcxena mxares.
piris sigrZe-25-30 sm, sigane-4-5 sm. yunwis sigrZe-6 sm. samarxeuli
inventari samarxs aTariRebs ax.w. IV s-is meore naxevriTa da V s-is
dasawyisiT [Voronov 2007: 93. Fig.200 11].
wibiliumi II-is №420 inhumaciur samarxSi aRmoCnda ori sxvadasxva tipis
Subispiri, webelduri tipis culi, orlesili grZeli maxvili, dana da
calpirlesilisatevari. misi basri piri da blagvi zurgic boloSi
viwrovdeba. savade firfita odnav scdeba piris siganes. brtyeli yunwi
SuaSi gaxvretilia. piris sigrZe-20-25 sm, sigane-4-5 sm. yunwis sigrZe-7-8
sm. inventari samarxs aTariRebs ax.w. IV s-is boloTi da V s-is pirveli
naxevriT [Voronov 2007: 93. Fig.201 22,23].
wibiliumi II-is №3 samarxSi Seswavlilia ori Subispiri,webelduri tipis
culi,rkinis ramdenime isrispiri da satevari. satevris calpirlesili
piri ganivkveTSi samkuTxaa. basri mxare wvetisken ufro mkveTrad ixreba
vidre zurgi. maxvils aqvs savade firfita, romelic cdeba piris siganes.
satare yunwi brtyelia da bolomotexili. piris sigrZe-25 sm, sigane-4 sm.
vadis sigrZe-6 sm. samarxi TariRdeba ax.w. IV s-is bolo da V s-is
pirveli naxevriT[Воронов,....1982: 148. Рис.16 6].
wibiliumi II-is №8samarxSi micvalebulis marjvena mxarTan ewyo ori
Subispiri, xolo marcxena welis gaswvriv calpirlesili satevari da
dana. aRniSnul satevars, zemoT moyvanili №3-e samarxis nimuSisagan
gansxvavebiT, basri piri ufro swori aqvs, zurgi ki bolosken ufro
‐ 56 ‐
ixreba. misi savade firfitacdeba piris siganes. satare yunwi brtyelia
da TavTan gaxvretili. piris sigrZe-25 sm, sigane-4 sm. vadis sigrZe-6 sm.
samarxi ax.w. IV s-is bolosa da V s-is pirvel naxevars ekuTvnis
[Воронов,....1982: 148. Рис.16 28].
calpirlesili maxvili nanaxiaЦерковный Холм-is №6 samarxSic. piri
boloSi Tanabradaa wawvetebuli. taris dasagebi yunwi brtyelia da
bolosken viwrovdeba. savade firfitagegmaSi linziseburia. mTliani
sigrZea 70 sm, piris sigane mxrebTan-5 sm [Воронов, .... 1973: 176. Рис.6 20].
analogiuri artefaqtiaRmoCndaЦерковный Холм-is №7 samarxSi, aqve iyo
qarqaSis vercxlis garsakravebi [Воронов, .... 1973: 176. Рис.7 22].
Церковный Холм-is №5 samarxSi“skramasaqsi” dafiqsirda micvalebulis
marcxena fexTan. taris dasagebi yunwi brtyelia dagaxvretili. piris
sigrZea-50 sm, maqsimaluri sigane-5 sm [Воронов, .... 1973: 176. Рис.5 27,26].
zemoT CamoTvlili ЦерковныйХолм-is yvela samarxi, Tamxlebi masalis
mixedviT, TariRdeba ax.w. VI s-iT [Воронов, .... 1973: 191].
Sapkis saojaxo samarovanis (“Юстиниановхолм”)№2 samarxSi
napovnimaxvilic calpirlesilia. iaraRis pirs aqvs bolomde swori
zurgi, xolo misi qveda alesili mxare boloSi wverTan ixreba. piri
sada zedapiriania da ganivkveTSi, rogorc yvela aseT maxvils,
wagrZelebuli samkuTxedis forma aqvs. brtyeli yunwi Tavisken
viwrovdeba. piris sigrZe-60 sm, sigane-5 sm. samarxSi arsebuli brinjaos
detalebi savaraudod qarqaSs ekuTvnoda. samarxi ganekuTvneba ax.w. VII s-
is dasawyiss [Воронов, .... 1973: 182. Рис.11 17,7,9,12-14].
Aanalogiuri satevari aRmoCnda Sapkis cixe-simagresTan gaTxrili kidev
erT samarovanze, kerZod ki,“Верин холм”-is ax.w. V s-is №5
samarxSi[Воронов,......1990: 28. Рис.23 1,2].
aRniSnul tips ekuTvnisapianCas ax.w.Vs-is№19samarxSi [Гунба, 1978:
49],sof.gerzeulSi[Воронов, 1980: 132]da sof.xaSupseSi SemTxveviT
aRmoCenili egzemplarebic [Воронов, 1979: 54,55. Рис.37 29,30].
afxazeTis gardaamierkavkasiaSi calpirlesili satevrebi aRmoCenilia
azerbaijanSi, xinislis naqalaqaris ax.w. V s-is fenaSi[Халилов, 1962: Рис.6
7].
‐ 57 ‐
skramasaqsebi warmodgenilia aseve CrdiloeT SavizRvispireTisa
[Дмитриев, 2003: Таб.82 29]da Crdilo-dasavleT kavkasiis Tanadroul
Zeglebze[Минаева, 1971: Рис.35 4,5. Абрамова, 1997: Рис.73 10].
calpirlesili satevari napovnia bujakis regionSi(ukraina, md.dnestrisa
da dunais Soris)[Засецкая, 1993: 34. Рис.46 18]. analogiuri iaraRi cnobilia
amave regionis Sipovos №3 samarxidan, romelic ax.w. V s-is boloTi
TariRdeba [Засецкая, 1993: 34. Рис.41 1].ruseTis teritoriaze nanaxia
dobrinkis, zavxoz kalininasa da pokrovskis [soflebi ruseTis ukidures
dasavleTSi] hunTa samarxebSi[Засецкая, 1993: 33]. skramasaqsebi
dadasturebulia centralur evropaSic, ax.w. V s-is germanelTa da hunTa
samarxebSi. ax.w. V s-is Sua xanebidan skramasaqsebis farTo gavrceleba
iwyeba dasavleT evropaSi[Казанский, 2012: 111,112].
rogorc afxazeTis, ise evropuli nimuSebi SeiZleba momdinareobdnen
bizantiidan an sasaniduri iranidan, radganac analogiuri nimuSebi
aRmoCenilia mcire aziis da qveda dunais bizantiuri limesisi cixe-
simagreebSi: iartus-krivinaSi da babadagSi. aseve bulgareTis
teritoriaze, koSarevos #1 samarxSi [Даскалов, Трендафилова,2003: 149-151].
bizantiur da aRmosavlur gavlenaze metyvelebs evropis adreuli
skramasaqsebis dekoric. magaliTad, frankTa mefis xilderikis (ax.w.V s-is
meore naxevari)skramasaqsis qarqaSis dekori, inkrustaciis stili, mis
xmelTaSuazRvispirul (bizantiur an ravenul) warmomavlobaze
miuTiTebs. Г-s magvari gamonaSveri dasavleT evropis adreuli
skramasaqsebis qarqaSze(magaliTad eSbornisa da igive xilderikis
iaraRze) paralelebs poulobs dunaisa da aRmosavleTis nimuSebTan,
aseve CrdiloeT kavkasiisa da afxazeTis analogiur artefaqtebTan.
romaul samxedro saqmeSi cnobilia sxva aRmosavluri tradiciebic,
magaliTad, qamarze iaraRis tarebis “sparsuli” wesi, romelic
gulisxmobda maxvilis qamarze dakidebas. misi naxva SeiZleba stilixonis
diptixze da turinis anonimuri imperatoris statuetze [Kazanski, 1991: 133.
Fig.1 18-22]. qamarze iaraRis dakidebis aRniSnuli forma kargad iyo
cnobili maxlobel aRmosavleTSi-siriasa da sasanidur iranSi [Kazanski,
‐ 58 ‐
1991: 133. Fig.1 18-22], maSin roca romis imperiaSi, rogorc wesi, maxvils
atarebdnen mxrebze gadacmuli yawimiT [Kazanski, 1991: 133. Fig.1 10-15].
dasavleT da aRmosavleT evropaSi, iseve rogorc bizantiisa da misi
mokavSireebis teritoriebze (maT Soris afxazeTSi), samarxebSi
skramasaqsebs Tan axlavs qamris morTuloba. EbalkaneTis, CrdiloeT
SavizRvispireTisa da afxazeTis samarxebSi gvxvdeba ovalur CarCoiani
abzindebi, abzindis ovaluri an sworkuTxa firfitebi. dasavleT
evropaSi, merovinguli periodis dasawyisis samarxebSi, skramasaqsebs Tan
axlavs ovalurian RviZliseburi formis abzindebi. rogorc Cans, saqme
gvaqvs saerTo evropul modasTan, mcire adgilobrivi variaciebiT,
romelic gavrcelebuli iyo rogorc dasavleTis romano-germanul
samefoebSi, ise bizantiasa da mis mikavSire qveynebSi[Казанский,2012:
114,115].
unda aRniSnos, rom dasavleT evropuli skramasaqsebis formirebisas,
aRmosavleTi ar unda yofiliyo erTaderTi wyaro. zogierTi avtoris
azriT, merovinguli mokle skramasaqsebi ar aris kavSirSi aRmosavleTis
grZel skramasaqsebTan. adremerovinguli mokle skramasaqsebis
prototipebad unda CaiTvalos gvianromauli sabrZolo danebi
[Bishop,.....1993: 165].
skramasaqsebi dadasturebulia skandinaviasa da baltiispireTSic,
romlebic aseve naklebad arian kavSirSi aRmosavlur gavlenasTan. maTi
prototipebi SiZleba yofiliyo gvianantikuri xanis adgilobrivi
calpirlesili danebi.
evropuli skramasaqsebis msgavsicalpirlesili satevrebi kargadaa
cnobili axlo aRmosavleTisa da Suaaziis ax.w. IV-V ss-is Zeglebidan.
magaliTad, isini aRmoCenilia tajikeTSi-kobadianis IV-V ss-is samarxebSi
[Седов, 1987: Таб.1,4], penjikenTSi [Распопова, 1980: Рис.49 1], uzbekeTis kizil-
tepes IV s-is dasasrulisa da V s-is dasawyisis erT-erT samarxSi
[Обельченко, 1978: 121. Рис.3 8], yazaxeTis teritoriaze,alTinasar 4-is №293 da
№304 samarxebSi, romlebic ax.w. V-VI ss-iT TariRdebian[Левина, 1994:
Рис.132 1,2]da iranis teritoriaze, noruzmahaleSi. uZvelesia iemenSi
aRmoCenili ax.w. II-III saukuneebis iaraRi. ufro mokle satevrebi [20-25 sm]
‐ 59 ‐
gamovlinda samxreT yazaxeTis teritoriaze, kzil-kainar-Tobesa da
amantogais ax.w. IV s-is samarxSi, aseve jetiasaris kulturis samarxebSi.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom rogorc Cans,calpirlesili
skramasaqsebi Tavdapirvelad warmoiSva sadRac aRmosavleTSi [SuaaziaSi
an sasanur iranSi] da aqedan, bizantiis gavliT da gavleniT, gavrcelda
saqarTveloSi, aRmosavleT da centralur evropaSi, xolo sarmatTa
Tavdapirveli gansaxlebis teritoriaze, md.volgasa da uralispireTSi,
maT SemoaRwies uSualod Suaaziidan.
maSasadame, dasavleT, centralursa da aRmosavleT evropaSi, CrdiloeT
SavizRvispireTSi, saqarTveloSi, kerZod ki afxazeTis teritoriaze, ax.w.
V-VIII ss-Si gavrcelebuli calpirlesili maxvil-satevrebis formirebis
ramodenime wyaro arsebobda. erTi momdinareobda bizantiur-sasaniduri
zonidan, meore ki ukavSirdeba dasavlur, romaul-germanuli prototipebs
[Казанский, 2012: 121].
SesaZlebelia zemoT aRwerili iaraRi warmoadgenda calpirlesili,
morkaluri grZeli maxvilis prototips, romelic adreSuasaukuneebidan
iwyebs gavrcelebas aziisa da aRmosavleT evropis teritoriaze [Мерперт,
1955: 88].
webeldisax.w.VI-VII ss-is erT-erTi calpirlesili maxvilis
metalografiulma kvlevamsaintereso Sedegi aCvena. analizisaTvis,
maxvilis piridan ori patara naWeriiqnaaRebuli. erTi basri nawilidan
da meore saxeluridan. pirvel SemTxvevaSi rkinis xuTi firfita yofila
SeduRabebuli, meorem mxolod erTi fena aCvena. e.i Zveli mWedlebis
mizani iyo piris basri nawili ufro mkvrivi yofiliyo, xolo vadasTan
ufro rbili da drekadi, raTa brZolis dros maxvili ar gadamtydariyo.
amave mizans emsaxureboda Rari, romelic SuaSi dauyveboda pirs da
amavdroulad iaraRis wonasac amcirebda. piris sisqe mudmivad izrdeba
basri nawilidan zurgisken, rac aseve zrdida iaraRis simkvrives[Бгажба,
1979: 59-61. Рис.41].
cementaciis meTodi saqarTveloSi cnobilia jer kidev rkinis xanis
adreuli etapidan. magaliTad amaze miuTiTebs Tliis samarovanis
zogierTi masala [Вознесенская,..... 1973: 153-162].
‐ 60 ‐
&II.danebi
dana yvelaze gavrcelebuli formaa sabrZolo da sameurneo iaraRebs
Soris. es gamowveuli iyo, funqciuri TvalsazrisiT, misi
‐ 61 ‐
universalurobiT. dana iyo aucilebeli Tanamgzavri yvela socialuri
fenis mamakacisa da qalisa (amitomac is erTnairad gvxvdeba rogorc
mamakacebis, ise qalebis samarxebSi), mas atarebdnen xelosnebi,
monadireebi da meomrebi. misi gamoyeneba SeiZleba rogorc brZolis
dros, ise sxvadasxva xelobisa da sakvebis momzadebisas.safiqrebelia,
rom rkinis danebi sxvadasxva saojaxo daniSnulebis garda,
miwaTmoqmedebaSic gamoiyeneboda TavTavebisa da velur mcenareTa
mosakrefad.
adrerkinis xanidan moyolebuli, mTeli antikuri periodis CaTvliT,
rogorc dasavleT, ise aRmosavleT saqarTveloSi, gamoiyeneboda ori
ZiriTadi forma: sworzurgiani da moxrili, e.w. namgliseburi formis
danebi, romlebsac raime arsebiTi cvlilebebi ar ganucdiaT mravali
saukuneebis ganmavlobaSi.
Aadreantikuri da elinisturi xana.orive tipi erTad gvxvdeba jer kidev
adrerkinis xanis TiTqmis yvela samarxeul kompleqsSi: 19 egzemplaria
napovni urekis Zv.w. VII-VI ss-is samarovnis №№2,3,18 samarx ormoebSi,
samarxis gareT 2 egzemplari xolo sakulto moedanze 1 cali.
aRniSnuli danebidan 16 aris swortaniani, xolo 5 moxriltaniani
[miqelaZe, 1985: 20-27]. nigvzianis Zv.w. VII-VI ss-is samarovnis №№1,12
samarxeul ormoSi gamovlinda 3 dana, xolo sakulto moedanze 1
egzemplari [miqelaZe, 1985: 20-27]. paluris Zv.w. VII-VI ss-is
samarovanzeorive formis nimuSebidamowmebulia TiTqmis yvela samarxSi
[baramiZe, 1998: 150-155]. brilis Zv.w. VII-V ss-is kremaciul samarxSi
Seswavlilia 2 cali [gobejiSvili, 1952: 165]. afxazeTSi, yulanurxvasa
[Трапш, 1962: 78,79]da wiTeli Suquras [kvirkvelia, 1981: 25-30] Zv.w. VIII-V ss-
is ramodenime samarxSi napovnia 21 dana. ergetis Zv.w. VII-VI ss-is
samarovnebze 170-mde danaa aRmoCenili, xolo dRvabas amave periodis
samarxebSi 25-mde egzemplari.
aRmosavleT saqarTveloSi, adrerkinis xanis swortaniani da
moxriltaniani danebi aRmoCenilia sof.TranSi, e.w. rkinis kalos Zv.w. VII-
VI ss-is samarovanze [kobaiZe, 1978: 35], aseve samTavros samarovnis Zv.w.
VII-VI ss-is ramodenime samarxSi da nacargoras Zv.w. VIII-VII ss-is
samarxebSi [Наридзе, 1991: 7].analogiuri iaraRebi dadasturebulia
‐ 62 ‐
somxeTis teritoriaze,lalvaris Zv.w. VIII-VII ss-is samarovanze
[Мартиросиян, 1954: 5]daazerbaijanSi, qedebekis Zv.w. I aTaswleulis
pirveli naxevris samarxebSi.
moxriltaniani danebi gvxvdeba mTlianad CrdiloeT kavkasiaSi [Аханов,
1969: 145; Крупнов, 1961: 280]da ukraina-ruseTis skviTur yorRanebSi.
igive tendencia grZeldebamomdevno saukuneebSic. Zv.w. VI-I ss-is
kolxeTis ZeglebzexSirad gvxvdeba moxriltaniani, e.w. namgliseburi
danebi. magaliTad aseTi nimuSebi dadasturebulia eSeris naqalaqaris
Zv.w. IV-I ss-is fenebSi [Шамба, 1980: 47]. analogiuri iaraRebi gvxvdeba
Crdilo SavizRvispireTis Zv.w. III-II ss-is namosaxlarebze da mTels
xmelTaSuazRvispireTSi.aRmosavleT saqarTveloSi namgliseburi danebi
gamovlenilia samTavros Zv.w. III-II ss-is qvevrsamarxebSi [Tolordava,
1963: 151].
namgliseburi danebi mravlad aris damowmebuli azerbaijanis Zv.w. III-
ax.w III ss-is samarxebSi da namosaxlarebze. somxeTSi isini aRmoCnda
armavirisa da artaSaTis Zv.w. III-I ss-is fenebSi da garnisis ax.w. II-III
ss-is Zeglebze.
iSviaT nimuSebs warmoadgens anteniseburTaviani saxeluris mqone
egzemplarebi, romlebic eSeris Zv.w. II-I ss-is fenebSia napovni.
analogiuri iaraRebi cnobilia adreantikuri xanis CrdiloeT kavkasiis
Zeglebidan.
dasavleT saqarTveloSi aRmoCenili adreantikuri da elinisturi
xanis zogierTi danis metalografiulma Seswavlam aCvena [Бгажба, ....... 1989:
117-139], rom danebi, am TvalsazrisiT, SeiZleba daiyos or teqnologiur
jgufad. pirveli gamoirCeva gamoWedvis sxvadasxva teqnologiuri
sqemebiT: 1. damzadebuli erTi mTliani foladis firfitisagan; 2. ori,
sami an meti firfitisagan; 3. gamoyenebulia basri piris lokaluri
cementacia. gamoyenebulia kargi xarisxis, saSualo an
maRalnaxSirbadiani foladi, romelic gamoirCeva widis dabali
SemcvelobiT. am teqnologiur jgufs ganekuTvneba swortaniani danebi.
meore teqnologiur jgufs ganekuTvnebian is nimuSebi, romlebic
damzadebulia erTi mTliani dabalnaxSirbadiani foladisagan,
yovelgvari damatebiTi damuSavebis gareSe, samuSao xarisxis
‐ 63 ‐
gasaumjobeseblad. isini gamoirCevian widis maRali SemcvelobiT.
aRniSnul jgufSi Sedis ZiriTadad namgliseburi formis egzemplarebi.
konstruqciuli sqema martivia: jer xdeboda saxeluris Camosxma,
romelsac cxel mdgomareobaSi erTi an ramodenime naxvreti ukeTdeboda,
Semdegi etapi iyo piris gamoWedva da galesva.
Ggvianantikuri periodi da adreSuasaukuneebi.swortaniani da
moxriltaniani danebi erTad gvxvdeba gvianantikuri xanis dasavleT
saqarTvelos mraval samarxeul kompleqsSi. maTi zomebi meryeobs 10-28
sm-s Soris.
erTi cali namgliseburi dana aRmoCnda biWvinTaSi. orive formis 36
cali egzemplari gamovlinda-abgiZraxus, axaCaraxus, alraxusa da
auxuamaxus ax.w. III-VI ss-is samarxebSi [Трапш, 1971: 44]. afianCas ax.w. III-VI
ss-is sxvadasxva samarxebSi aRmoCnda orive tipis 13 dana [Гунба, 1978: 126].
saqarTvelos gvianantikuri da adreSuasaukuneebis danebis damzadebis
tqnologiaze, garkveul warmodgenas gviqmnis webeldur danebze
Catarebuli analizi [Бгажба,1979: 44-45]. Sesaswavlad aRebuli iqna 25
cali sworzurgiani da moxriltaniani egzemplari. dadginda, rom
gamoiyeneboda danebis gamoWedvis sami sxvadasxva teqnologia: 1. erTi
mTliani rkinis an foladis naWrisagan danis gamoWedva; 2. mravalfeniani,
e.i ori an sami liTonis furclisagan damzadeba; 3. rkinis safuZvelze
foladis gadaduReba. umTavresad iaraRebi damzadebulia pirveli
meTodologiiT. amisTvis dabalnaxSirbadiani foladis paralerulad
gamoiyeneboda saSualo da maRalnaxSirbadiani kargi xarisxis foladi.
iaraRis damuSavebis Semdgom etaps warmoadgenda misi cementacia,
normalizacia da Termuli damuSaveba, romlebic cnobili iyo
saqarTveloSi jer kidev adreul rkinis xanaSi, Zv.w. VIII-VI ss-Si
[Тавадзе,1963: 34]. cementaciis Sedegad [umravles SemTxvevaSi iaraRis
samuSao nawilis wementacia xdeboda] rkinis iaraRi iRebda foladisebur
zedapirs. normalizacia gulisxmobda haerSi mis gacivebas, xolo
Termuli damuSaveba [wrToba] mniSvnelovnad aumjobesebs iaraRis
samuSao xarisxs.
danebis Wedvis meore umTavresi meTodi iyo orfeniani an samfeniani
duRabis gamoyeneba (e.i ori an sami sxvadasxva firfitis SeduRabeba).
‐ 64 ‐
aseTi wesi saqarTveloSi cnobilia jer kidev Zv.w. VIII-VI ss-dan [Тавадзе,
1963: 34].
mesame meTodi, romelic gamoyenebulia ax.w. V-VI ss-is or webeldur
egzemplarze, erT-erTi urTulesi teqnologiaa da iTvaliswinebda
rkinisa da foladis urTierTSerwymas, roca samuSao nawili foladisaa
da rkinis safuZvelzea miduRabebuli. es ukanaskneli xerxi cnobili iyo
dasavleT evropaSi Zv.w. VI-I ss-Si, xolo aRmosavleT evropaSi mas
flobdnen skviTebi [Шрамко,...... 1963: 37-40]. ax.w. I aTaswleulis
dasawyisidan is aiTvises baltebma (dRevandeli baltiispireTi) da
Cerniaxovis (ukrainisa da moldaveTis teritoriis nawilze ax.w. II-IV ss-
Si gavrcelebuli kultura) kulturis matarebelma xalxma [Вознесенская,
1972: 17]. ax.w. V-VI ss-idan gvxvdeba saqarTvelos teritoriazec, kerZod
ki, e.w webelduri kulturis samarxebSi da ruseTSi, e.w „adreuli
slavebis“ Zeglebze [Гопак, 1976: 49-52].ax.w. XI s-dan liTonis damuSavebis
mesame wesi yvelaze popularulia centralur da aRmosavleT evropaSi,
xolo XII s-dan Zvel ruseTSi [Хомутова, 1973: 217].
&III.sabrZolo culebi
ASeteviTi SeiaraRebis saxeobas ganekuTvneba culi, romelic
gamoiyeneboda SeteviTi xelCarTuli brZolisas. xis tarze dagebuli
liTonis es iaraRi gamoiyeneboda sameurneo daniSnulebiTac, amitom
‐ 65 ‐
xSirad rTulia sabrZolo da sameurneo culebis erTmaneTisagan
gamijvna. arqeologiuri monacemebiT, SeiZleba iTqvas, rom Subis Semdeg
culi iyo yvelaze masiuri sabrZolo iaraRi antikuri periodis iberia-
kolxeTSi.
amierkavkasiaSi rkinis culebi Cndeba daaxloebiT Zv.w. VIII s-dan.
Tavdapirvelad isini Tanaarseboben kolxur-yobanuri tipis brinjaos
culebTan da maT formas imeoreben. rogorc Cans, maT am dros ZiriTadad
saomari daniSnuleba hqondaT, Tumca, aseve SesaZlebelia maT sakulto
funqciac gaaCndaT, razec metyvelebs samarxebSi araerTi miniaturuli
culis aRmoCena. rogorc brinjaos, ise rkinis culebi, rogorc wesi,
samarxebSi gvxvdeba sxva iaraRebTan kompleqsSi (yvelaze xSirad
SubispirebTan erTad). mniSvnelovnad izrdeba rkinis culebis raodenoba
Zv.w. VII-VI ss-is Zeglebze, xolo Zv.w VI s-dan mxolod rkinis nimuSebi
gvxvdeba [Есаян, .. 1985: 79]. am dros brinjaos culebTan msgavseba irRveva
da rkinis culebi Taviseburi formebiT yalibdeba.
culebis klasifikaciisaTvis amosavalia culis nawilebis
moyvaniloba, ganivkveTi da proporciebi. magaliTad, culis piri
SeiZleba iyos asimetriuli, rac niSnavs, rom sataredan piri araTanabrad
farTovdeba da simetriuli, anu piri sataredan Tanabrad farTovdeba
orive mxares. culis iers gansazRvravs Tanafardoba saerTo sigrZesa da
piris udides siganes Soris, ris mixedviTac vRebulobT farTopirian
nimuSebs, roca piris sigane uaxlovdeba an utoldeba culis saerTo
simaRles da viwropirian nimuSebs, romelTa piris sigane saerTo
sigrZeze naklebia orjer an metjer [gamyreliZe, .... 2005:129].
zemoT moyvanili kriteriumebiT, antikur xanisa da adreSuasaukuneebis
iberia-kolxeTSi gavrcelebuli rkinis culebidan, sami ZiriTadi tipis
gamoyofa SeiZleba: yuakveriani culi, cul-weraqvi da e.w. webelduri
tipis culi. aqedan pirveli ori tipi gavrcelebuli iyo rogorc
adreantikur da elinistur, ise gvianantikur da adreSuasaukuneebis
iberia-kolxeTSi, maSin roca mesame tipi, e.w. “webelduri culi” mxolod
gvianantikuri xanis bolo etapisa da adreSuasaukuneebis produqtia
(ax.w IV-VII ss).
‐ 66 ‐
1-yuakveriani culi. yuakveriani culebis sxvadasxva variantebi
gamoirCeva:
pirveli xasiaTdeba viwro, wagrZelebuli konturiT. satare xvreli
culis Sua nawilzea. maTTvis damaxasiaTebelia maRali, oTkuTxa an
mrgvalganivkveTiani yua da viwro piri(saSualo simaRle-21 sm. piris
sigane 3-4 sm)[tab.XIII,1,2]. aseTi culebi amierkavkasiaSi Zv.w. VII s-is meore
naxevridan Cndeba da rkinis culebis yvelaze uadres formas
warmoadgens [kvirkvelia, 1982: 25]. aRmoCenis adgilebia-wiTeli Suquras
samarovnis №11 samarxi, romelic Zv.w. VII s-is meore naxevriTa da VI s-
is pirveli naxevriT TariRdeba [Трапш, 1969: 78-162], ergeta I-is №6
samarxi, ergeta II-is №1 samarxi, ergeta III-is №4 samarxi da ergeta IV–is
№4 samarxi [ZiZiguri, 2002: 84]. msgavsi formis culebi aRmoCenilia
centralur amierkavkasiaSic: Tlis samarovnis Zv.w. VII-V ss-is ramodenime
samarxSi [Техов, 1980: 57-64] da nacargoras samarovnis Zv.w. VII-VI ss is
№311 samarxSi [Рамишвили, 1991: 25].
meore varianti gamoirCeva pirvelTan SedarebiT ufro farTo piriTa da
dabali yuiT [tab.XIII,3,4,7]. zogierTs momrgvalebuli da zemodan
dabrtyelebuli CaquCiseburi yua aqvs [tab.XIII, 7],sxvebs swori da
marTkuTxa[tab.XIII,3,4][piris simaRle meryeobs 12-18sm-sSoris. piris
saS.sigane 6-8 sm]. aRniSnuli cul-CaquCebi pirvelTan SedarebiT ufro
gviandel Zeglebze gvxvdeba da maT prototipebad kolxuri da yobanuri
culebi miiCneva [Мелюкова, 1964: 67,68], kerZod ki, p.uvarovas
klasifikaciiT, kolxuri culebis В tipi, o.jafariZis klasifikaciiT II
tipi [Джапаридзе, 1953: 285], xolo d.qoriZis naSromis mixedviT,
kolxuri culebis IV saxeoba, romlebic Zv.w. XI-VIII ss–Si iyo
gavrcelebuli [qoriZe, 1965: 68–74]. isini aRmoCenilia ergetasa da
dRvabis Zv.w. VII-VI ss-is samarxebSi [papuaSvili, 1998: 40-50], 7 egzemplari
yulanurxvas Zv.w. VII s-is meore naxevriTa da Zv.w. VI s-iT daTariRebul
samarxebSi [Трапш, 1951: 23], 3 cali Zv.w. VII s-is meore naxevriTa da Zv.w.
VI s-iT daTariRebul urekis samarovanze [miqelaZe, 1985: 33-34]. 15
analogiuri culi aRmoCnda Zv.w. VII s-is meore naxevrisa da Zv.w. VI s-is
brilis samarovanze [gobejiSvili, 1952: 50-52] da muxurCas analogiuri
‐ 67 ‐
periodis samarovanze [Гогадзе, 1984: 28-55]. 3 egzemplari iyo paluris Zv.w.
VII-V ss-is samarxebSi [baramiZe, 1998: 150-155], fiCoris Zv.w. VII-VI ss-is
samarovanze [baramiZe, 1998: 28-30], dRvabis samarovnis Zv.w. VI s-is erT-erT
samarxSi [Микеладзе, 1995: 39-43] da sairxeSi, sabaduris goris Zv.w. VII-VI
ss-iT daTariRebul kulturul fenaSi [maxaraZe, 1991: 11-12]. isini gvxvdeba
zemo svaneTSic [CarTolani, 1996: 357]. aRmosavleT saqarTveloSi isini
nanaxia Tlis Zv.w. VII-VI ss-is samarxebSi [Техов, 1980: 57-64], narekvavis Zv.w.
VII-VI ss-is samarovanze [oqropiriZe, 1984: 212. tab.X, 3], 5 egzemplari
samTavros Zv.w. VII-VI ss-is samarxebSi [abramiSvili, 1957: 115-140] da erTi
cali Zv.w. VII s-iT daTariRebul mcxeTijvris “meomris samarxSi”
[daviTaSvili, 1998: 106-107]. isini dafiqsirebulia CrdiloeT kavkasiaSic:
gelenjika [Аханов, 1969: 143-145], dergavisi, korta [Уварова, 1900: 180], zemo
ruTxa [Погребова, 1969: 179-188], Cmi, goliati [Уварова, 1900: 117,285-292]. aseTi
formis culebi damowmebulia iranSic da somxeTSic, magaliTad Tofrax-
qales Zv.w. VII s-is namosaxlarze [Пиотровский, 1939: 162-163].
culCaquCebi gamoiyeneboda aseve mTels klasikur (Zv.w. VI-IV ss) da
elinistur [Zv.w. IV-I ss] periodSic, rogorc dasavleT ise aRmosavleT
saqarTveloSi. isini aRmoCnda dafnaris Zv.w. IV s-is samarxSi [Кигурадзе,
1976: 61. tab.V, 3], dablagomSi [kuftin, 1950: 36], Zevrulhesis elinisturi
epoqis samarovanze [kuftin, 1950: 198], oTxi cali nigvzianis Zv.w. VI s-is
kompleqsebSi [baramiZe, 1977: 41-43] da quTaisSi [davlianiZe, 1983: 52].
afxazeTSi isini aRmoCenilia guadixus e.w. “ufrosi jgufis” VI-IV ss-is
samarxebSi [Трапш, 1969: 76-78], wiTeli Suquras samarovnis ufrosi jgufis
or samarxSi [Трапш, 1969: 183], q.soCis midamoebSi [Воронов, 1979: 69. Рис.33],
soxumis mTis V-II ss-is samarxebSi [kalandaZe, 1954: 12-23], 4 cali eSeris
naqalaqaris III-II s-is fenaSi [Шамба, 1980: 47,48. tab.XII, 1-4] da 3
egzemplari merxeulis Zv.w. VI s-is samarxebSi [baramiZe, 1977: 39].
aRmosavleT saqarTveloSi isini gamovlinda beSTaSenis [Куфтин, 1949: 224-
232], nacargorasa da bazaleTis V-III ss-is samarxebSi [Рамишвили, 2004:
97,98], ori cali abulmugis VI-IV ss-is samarxebSi [xoxobaSvili, 2008: 118-
121], aseve manglisSi, gomareTSi, asureTSi, sanTaSi [davlianiZe, 1983:
‐ 68 ‐
50,139. tab.VII, 17,23; XVI, 6] da ecos samarovanze [SatberaSvili 2003: 121.
tab.III,IV,VI].
zemoT aRwerili yuakveriani culebis orive varianti [pirveli da meore]
did msgavsebas amJRavnebs skviTur nimuSebTan, amitom samecniero
literaturaSi isini xSirad “skviTur culebad” moixseniebian da
Sesabamisad, gaCnda mosazreba, rom isini kavkasiaSi skviTebma Semoitanes
[мартиросян, 1964: 290].Tumca, mecnierebis mniSvnelovani nawilis azriT,
piriqiT, skviTebma aiTvises is amierkavkasiaSi. Zv.w. VIII-VII ss-Si,
dasavleT amierkavkasiaSi, kolxur-yobanuri tipis brinjaos culebis
safuZvelze, mimdinareobs rkinis yuakveriani culebis formirebis
procesi. Zv.w. VII-VI ss-Si isini farTod vrceldebian centralur
amierkavkasiaSic. swored am dros, Zv.w. VII-VI ss-Si, dasavleT da
aRmosavleT amierkavkasiaSi xdeba skviTebis mier maTi aTviseba,wina
aziidan ukan mgzavrobis dros[Есаян, ... 1985: 86]. Zv.w. VI-V ss-Si rkinis
yuakveriani culebi centraluri amierkavkasiidan vrceldebian CrdiloeT
kavkasiaSi [Виноградов, 1972: 250,251].
kolxeTSi, Zv.w. IV-II ss-Si, gavrcelebuli iyo e.w. “sekiriseburi”
(naxevarmTvariseburi) piris mqone yuakveriani culebi (simaRle meryeobs
11-17 sm-s Soris. piris sigane 8-12 sm)[XIII,5,6]. isini gamoirCevian sakmaod
ganieri simetriuli an asimetriuli piriT, romelic zogjer culis
saerTo simaRles utoldeba. aseTi 1 cali culi aRmoCnda vanSi,
axvledianebis goraze, II saZiebo Txrilis elinistur xanis fenaSi
[lorTqifaniZe, 1976: 182], 7 egzemplari iyo soxumis mTis V-II ss-is
ramodenime samarxSi [kalandaZe, 1954: 27-35], 6 cali guadixus umcrosi
jgufis samarxebSi [Трапш, 1969: 242,247,260. tab.XXXIII,6,7,11] da 3 analogiuri
culi eSeris naqalaqaris Zv.w. III-II ss-is fenebSi [Шамба, 1980: 48. tab.
LXIII,5-7]. aseTivea md.besleTis napirze da bomboraze SemTxveviT
aRmoCenili rkinis culebi [Воронов, 1969: 53. tab.XXXVI 2,6]. analogiuri
culi SemTxveviT aris napovni q.soCis maxloblad [Воронов, 1979: 70. Рис.34].
aRmosavleT saqarTveloSi am tipis culi yanCaeTis samarxSia aRmoCenili
[gagoSiZe, 1964: 52. tab.XI,33]. SeiZleba iTqvas, rom yuakveriani culebis
aRniSnuli varianti Zv.w. V-IV ss-is mijnaze Cndeba da Zv.w. III-II ss-is
CaTvliT arsebobs. isini ZiriTadad dasavleT saqarTveloSi gvxvdeba
‐ 69 ‐
(afxazeTSi). naxevarmTvariseburi formis culebis gamosaxulebebi
gvxvdeba rig skviTur artefaqtebze, romlebic dRevandeli ruseTis
teritoriazea aRmoCenili.
calke jgufad SeiZleba gamoiyos pirwamaxuli yuakverian culebi.
napovnia brilSi, samTavroSi [Есаян, ...1985: 86], nacargoras Zv.w. V-III ss-is
samarxebSi da somxeTis teritoriaze (musieri Zv.w. VII-VIII). isini ufro
gavrcelebulia kavkasiis gareT, skviTur kompleqsebSi da Sesabamisad,
savaraudebelia misi skviTuri warmoSoba.
calke SeiZleba gamoiyos welSi odnav moxrili da pirisken odnav
gafarToebuli culebi. aseTi culia napovni sarkines naqalaqaris Zv.w. II
s-is fenaSi [ZiZiguri 2002: 177,178].
klasikuri da elinisturi xanis yuakveriani culebis metalografiulma
kvlevam aCvena [Бгажба, ......1989: 117-139], rom iaraRi SeiZleba
damazadebuli yofiliyo mTlianad rkinisagan, mTlianad foladisagan
[maRali, saSualo da dabali naxSirbadiani foladi] da gamoiyeneboda e.w.
lokaluri cementaciis meTodic. zogierTi gadioda Termul
damuSavebas (analizi Cautarda guadixus, soxumis mTis, kulanurxvisa,
brilis, vanisa da samTavros pirveli da meore qvetipis egzemplarebs).
aseve Seswavlili iqna guadixus, soxumis mTisa da eSeris
naqalaqaris 14 cali mesame qvetipis e.w. „sekiriseburi“ culi. am
SemTxvevaSi, iaraRis damzadebis zemoT aRweril meTodologiebis
paralerulad, damatebiT gamovlinda e.w. „paketuri“ gamoWedvis
teqnologiac, romelic gulisxmobs rkinisa da foladis Sexamebas.
garkveul egzemplarebze SeimCneva Termuli damuSavebis kvali.
culis korpusis konstruireba xdeboda Semdegi TanmimdevrobiT:
liTonis ZelakisaTvis deformaciis unaris misaRebad, garkveul
temperaturaze xdeboda misi gaxureba, Semdeg TanmimdevrobiT yuis
gamoyvana, naxvretis gakeTeba da piris gamoWedva. bolo etapze xdeboda
culis gaprialeba da alesva.
iberia-kolxeTis gvianantikuri xanis arqeologiur Zeglebze kvlav
gvxvdeba yuakveriani culebi, romlebic yvelaze axlos dgas, zemoT
aRweril, adreantukuri xanis yuakveriani culebis meore qvetipTan.
‐ 70 ‐
maTTvis damaxasiaTebelia mrgvalganivkveTiani an oTkuTxaganivkveTiani
dabali yua, ovaluri satare xvreli da asimetriuli viwro piri. isini
zogadad ax.w. II-VI ss–iT TariRdeba. saqarTveloSi cnobilia ax.w. II-VI
ss-iT daTariRebuli 40 cali yuakveriani culi, aqedan 30 afxazeTSi.
afxazeTis gvianantikuri da adreSuasaukuneebis arqeologiuri kultura,
kerZod ki e.w. „webelduri kultura“, gamoirCeva mravalricxovani
culebiT. mis sxvadasxva kompleqsebSi gamovlenilia daaxloebiT 200-ze
meti sxvadasxva tipis culi (maTi didi umravlesoba ganekuTvneba e.w.
„webelduri tipis“ culebs). aq TiTqmis yvela meore meomari
SeiaraRebuli iyo culiT. umravles SemTxvevaSi, isini samarxebSi
gvxvdeba SubispirebTan erTad. sami yuakveriani culi aRmoCenilia
apuStas ax.w. IV-VI ss–iT daTariRebul sam samarxSi [Воронов, ..... 1970: 188],
14 cali yuakveriani culia dafiqsirebuli wibiliumis sxvadasxva
samarovnebze (wibilium–I, II, X da XI)[Kazanski, ...... 2007: 29]. md.kodoris
marjvena mxares, sof.xutiaSi, ax.w. IV-VI ss-is darRveul samarxebSi
aRmoCnda eqvsi culi, aqedan oTxi ganekuTvneboda yuakverian tips
[CarTolani, 2010: 14. tab.XI,3-6]. TiTo calia nanaxi axaCCarxus ax.w. IV-V
ss–iT daTariRebul №44 samarxSi [Шамба, 1970: 44,45], abgidzraxus erT–
erT samarxSi [Воронов, 1969: 60], aseve axacaraxus, azantis da laris
samarxebSi, axal aTonSi, sof. abgarxukSi [gudauTis raioni],
sof.gerzeulis erT-erT darRveul samarxSi [Воронов, 1980: 130] da
biWvinTis naqalaqarSi, ax.w. IV s–is kulturul fenaSi [Шамба, 1970:
44,45].
aRniSnuli tipis culebi fiqsirdeba afxazeTis gareTac, saqarTvelos
danarCen teritoriaze. igi nanaxia sof.lias samarovnis №1 samarxSi,
romelic ax.w. II s-iT TariRdeba [ZiZiguri, 2002: 117]. ax.w. II saukunes
ganekuTvneba kldeeTSi da armazisxevSi aRmoCenili nimuSebic
[lomTaTiZe, 1957: 18]. erTi aseTi yuakveriani culi aRmoCnda fiWvnaris
gvianromauli xanis samarovanze, mas aqvs mrgvali satare xvreli da
masiuri oTxwaxnaga, odnav moxrili, pirisken Tanazomierad Seviwroebuli
tani. sxva masalis mixedviT, aRniSnuli culis Semcveli samarxi
TariRdeba ax.w. IV saukuniT [kaxiZe, ..... 2004: 128]. analogiuri culebia
nanaxi aseve noqalaqevSi, vardcixeSi da cixuraSi [Рамишвили, 2003: 25].
‐ 71 ‐
aRmosavleT saqarTveloSi isini aRmoCenilia axrisis ax.w. I-III ss-is
samarxSi [Макалатия, 1951: 185], neZixis samarovanze da urbnisSi [Рамишвили,
2003: 25]. saqarTvelos gareT analogiuri nimuSebi gvxvdeba yirimis
zogierT samarovanze, magaliTad xaraksis samarovanze, romelic
v.blavatskis mier ax.w. V s-is pirveli naxevriTaa daTariRebuli da
CrdiloeT kavkasiaSi, kerZod ki, korcas samarxSi [Шамба, 1970: 44,45].
gvianantikur da adreSuasaukuneebSi arsebuli yuakveriani culebis
prototipad SeiZleba CaiTvalos winare xanaSi (Zv.w. VI-I ss)
saqarTvelosa da mTlianad skviTur samyaroSi gavrcelebuli
yuakveriani culebi.
savaraudod am tipis culi gamoiyeneboda ufro sameurneo
saqmianobisaTvis, magaliTad WedvisaTvis, morebze naxvretebis
amosaTlelad da sxva. vidre saomrad, Tumca, saWiroebis SemTxvevaSi,
sabrZolveladac SeiZleboda misi gamoyeneba [Артилаква, 1976: 48].
2. cul-weraqvi. calketipad SeiZleba gamovyoT e.w. „cul–
weraqvebi“,romelTa aRmoCenis faqtebi ar aris xSiri. mas aqvs mrgvali
satare naxvreti, viwro piri da maRali brtyeli yua. gvianantikuri xanis
yuakveriani culebis msgavsad, maTi prototipebic unda veZeboT
adreantikur da elinistur periodSi gavrcelebuli msgavsi formis
iaraRebTan. magaliTad isini garkveul msgavsebas amJRavneben elinisturi
xanis yuakveriani culebis zemoT moyvanilmexuTe variantTan. aRniSnuli
iaraRic wminda sameurneo daniSnulebis iyo da gamoiyeneboda qvis, xis
saTlelad an sxva daniSnulebiTac.
3. webelduri culi. mesame tipia e.w. „webelduri culi“. Tu zemoT
aRwerili yuakveriani da „cul–weraqvis“ tipis nimuSebi sameurneo
daniSnulebis iyo, „webelduri culi“ wminda sabrZolo iaraRs
warmoadgenda. misTvis damaxasiaTebelia mkveTrad gamoyofili an odnav
SesamCnevi yuamili, odnav moxrili Sublis nawili da morkaluri,
asimetriuli, qvemoT daSvebuli farTo piri.
termini „webelduri“ samecniero literaturaSi damkviddrda misi
pirveli aRmoCenis adgilis mixedviT. dasavleT kavkasiaSi pirvelad
aseTi formis culi napovni iqna webeldaSi, 1915 wels, botanikosi
i.voronovis mier.
‐ 72 ‐
TviTon webelduri tipis culebSic ramodenime varianti gamoirCeva.
arqeologi i.voronovi or formas gamoyofda: kuTxovani an
momrgvalebuli satare xvrelis mqone culebs. m.kazanskim ufro vrceli
klasifikacia warmoadgina: pirvelisTvis damaxasiaTebelia grZeli
yuamili [tab.XIV], romelic yvelaze adreulia da gavrcelebuli iyo
ZiriTadad III s-is bolo etapsa da IV s–Si. meore formis culebi
gamoirCeva mokle ovaluri miliTa da aseve SedarebiT mokle piriT
[tab.XV], romlebic umetesad gvxvdeba IV-V ss–is samarxebSi. mesame aris
aseve mokle yuiani, magram ukve wagrZelebuli, „wverebiani“ piriT
[tab.XVI]. es ukanaskneli yvelaze mogviano, ax.w. IV-VII ss-is Zeglebze
gvxvdeba [Kazanski, 2007: 29]. maTi zomebic ganxvavebulia: culebis simaRle
meryeobs 11 sm–dan 19 sm–de, piris sigane meryeobs 9 sm–dan 15 sm–de.
yuis diametria saSualod 2,7X4 sm. arsebobs mosazreba, rom misi sruli
ganviTareba mxolod XIII-XIV ss–Si moxda da rom igi eTnografiul
yofaSi Semdgomac agrZelebda arsebobas.
webelduri tipis culebi aRmoCenilia afxazeTis ax.w. III–VII ss–is
kompleqsebSi, rogoricaa: axacaraxu, alraxu, axaCCarxu, apianCa,
abgiZraxu, auxuamaxu, atara, lari, wibiliumi, cixe-simagre apuStas
calkeul saojaxo samarxebSi-„Церковныйхолм“, „Монетныйхолм“,
„Юстиниановхолм“, “Веринхолм”. aq aRmoCenili culebis umravlesoba ax.w.
IV-VI ss–s ganekuTvneba. olginskoes 12 kremaciuli urnasamarxSi sxva
inventerTan erTad aRmoCnda aRniSnuli tipis 8 culi [Гзелишвили, 1947:
93]. webelduri tipis culebi gvxvdeba calkeul samarxebSic: erTi
calia napovni wibiliumis cixesimagris gaTxrisas, VI s–is kulturul
fenaSi [Воронов, 1982: 127] da sof.webeldis ax.w. VII s-is erT samarxSi
[Воронов,....1971: 104. Рис.41 2]. analogiuri tipis nimuSebi napovnia afxazeTis
sxva punqtebSic: SemTxveviT aRmoCenili oTxi culi sof.CxalTaSi
[CarTolani, 2010: 10. tab.VI,1-4], ori analogiuri egzemplari md.kodoris
marjvena mxares, sof.xutias ax.w. IV-VI ss-iT daTariRebul darRveul
samarxebSi [CarTolani, 2010: 14. tab.XI,1,2]. TiTo cali ataraSi,
ganaxlebaSi, gagraSi, biWvinTaSi, xaSupseSi, laTaSi, merxeulSi,
md.cixervas marcxena sanapiroze [Трапш, 1971: 148], sof.gerzeulis
darRveul samarxSi [Воронов, 1980: 134] da 6 cali qalaq soWis midamoebSi
‐ 73 ‐
[Воронов, 1979: 97]. afxazeTSi sul napovnia daaxloebiT 160 „webelduri
tipis“ culi (rac saerTo raodenobis did umravlesobas warmoadgens),
aqedan 25–30% SemTxveviT. umravles SemTxvevaSi, samarxebSi isini
fiqsirdeba erT an ramdenime SubispirTan erTad, iSviaTad Subispirebis
gareSe. zogierT SemTxvevaSi erT an or maxvilTan erTad. es garemoeba
miuTiTebs imaze, rom culi ar warmoadgenda umTavres iaraRs da igi
yovelTvis Sedioda sxva iaraRebTan kompleqsSi, rogorc damxmare
iaraRi.
rac Seexeba saqarTvelos danarCen teritorias, 2 cali analogiuri culi
napovnia urekSi, romelic n. xoStarias mier TariRdeba gvianantikuri
xaniT [Хоштария, 1955: 63]. erTi cali msgavsi culi aRmoCnda
noqalaqevSi, vanSi da cixisZiris №1 inhumaciur samarxSi, romelic ax.w.
IV s–iT TariRdeba [inaiSvili, 1993: 83,84]. webelduri tipis culi
aRmoCnda zugdidis raionis sof. maxariaSi, romelic inaxeba zugdidis
muzeumSi. sami webelduri tipis culi napovnia fiWvnarSi, aqedan ori
ax.w. IV-V ss–is samarxebSi, xolo mesame SemTxveviT [kaxiZe,…... 2004: 128].
vardcixis V-VI ss–is fenaSi gaTxrili iqna miniaturuli webelduri
tipis culi [jafariZe, 1989: 107,108]. sof.kinoTSi SemTxveviT aRmoCnda
brinjaos culi [lomTaTiZe, 1957: 6], romelic Tavisi formiT SeiZleba
webeldur tips miekuTvnos.aRniSnul tips SesaZlebelia miekuTvnebodes
aseve rganis ax.w.IV s-is erT-erT samarxSi aRmoCenili culi [bragvaZe,
2000: 112]. arsebobs sxva cnobebic maTi aRmoCenis Sesaxeb: raWa–leCxumSi
(ist.mecn.kand. v.arTilayvas cnoba), ZevrSi (g.cqitiSvili. „sagvarjilis“
ormosamarxebis Txris angariSi), Terjolis r–nis sof.gognasa da isev
ZevrSi (daculia Cxaris saskolo muzeumSi), ajameTSi [jafariZe, 1989:
107,108]. ukansknel wlebSi aseTive culebi gamovlenilia md.engurisa
[sof.lenjeri] da cxeniswylis (sof.xofuri) mTian zolis ax.w. V s-is
samarxebSi [CarTolani, 2010: 10]. erT–erTi bolo monapovaria 2011 wels
mestiis raionis sof.nakifarSi SemTxveviT napovni culi (arqeolog
z.kvicianis cnoba). jieTis samarovnis (WiaTuris samxreT-aRmosavleTiT)
II-III ss-iT daTariRebul №6 da№27 samarxebSi aRmoCnda webelduri tipis
culebi. pirveli xasiaTdeba mokle piriTa da odnavSesamCnevi yuamiliT.
‐ 74 ‐
simaRlea 15 sm, satare milis diametri 4 sm. meore samarxis culi
gamoirCeva farTo piriTa da odnav gamoyofili yuamiliT. simaRlea 12
sm, satare milis diametri 2 sm [sonRulaSvili, 2006: 83. tab.XXXV,35].
jieTis artefaqtebTan dakavSirebiT unda aRiniSnos, rom №6 samarxSi
nanaxi culi Tavisi formiT ganekuTvneba m.kazanskis klasifikaciiT meore
tips, romelic IV-V ss-Si Tavsdeba, xolo meore, №27 samarxSi
aRmoCenili nimuSi ki ganekuTvneba amave klasifikaciiT mesame tips,
romelic warmoadgens webelduri culis yvelaze tipiur da gviandel
modifikacias da TariRdeba ax.w. IV-VII ss-iT. aqedan gamomdinare, am
samarxebis II-III saukuneebiT daTariReba sakamaToa.
afxazeTis gareT maTi aRmoCenis mravali SemTxveva adasturebs, rom es
tipi ar iyo damaxasiaTebeli mxolod erTi viwro regionisTvis,
afxazeTisaTvis, aramed is gavrcelebuli yofila mTel dasavleT
saqarTveloSi. amaze miuTiTebs vardcixeSi aRmoCenili miniaturuli
culic, romelic sakulto an saTamaSo nivTad unda iqnes miCneuli, rac
kidev ufro metad gulisxmobs amgvari formis iaraRis farTod
gavrcelebas istoriuli egrisis mTel teritoriaze [jafariZe, 2006: 179].
rogorc wesi, samarxebSi culebi fiqsirdeba micvalebulis marcxena
mxarTan, SubispirebTan erTad. iSviaTad marjvena mxarTan. zogierT
SemTxvevaSi isini aRmoCnda micvalebulis saqamre nawilidan marcxniv an
marcxena barZayTan, yuiT qvemoT. aqedan gamomdinare SeiZleba
vivaraudoT, rom aseT culebs atarebdnen marcxniv, qamarze [Воронов,
1982: 128].
aRniSnuli tipis warmomavlobis sakiTxi jer garkveuli ar aris.
webeldur tipTan garkveul msgavsebas avlens germaniasa da CexeT–
slovakeTSi aRmoCenili gvianromauli xanis culebi [Куфтин, 1949: 93].
arqeologi b.kuftini, v.osbornes naSromze dayrdnobiT, miuTiTebda
amgvari formis culebis povnis faqtze germaniasa da bohemiaSi. qalaq m a
i n d e s (germania) muzeumis fondebSi inaxeba culebi, romelic
germanul samecniero literaturaSi „Bartacht”-is (iTargmneba rogorc
„wverebiani“) saxeliTaa cnobili da arafriT gansxvavdeba e.w.
„webeldurebisagan“ [jafariZe, 2006: 178,179]. dasavlur da rusul
samecniero literaturaSic, xSirad maT „wverebian“ culebs uwodeben,
‐ 75 ‐
maTi piris moyvanilobis gamo [berulava, 2009: 28]. aseTi erTi culia
napovni TurqeTis teritoriazec, amitom ar aris gamoricxuli VI
saukunis bizantiur armiaSi arsebuli culebi, romlebic werilobiT
wyaroebSi fiqsirdeba, formiT webelduri tipis msgavsi yofiliyo
[Воронов, 1982: 128]. aseve axloa masTan frankuli culebi, e.w.
franciskebi, romlebic gavrcelebuli iyo evropaSi ax.w. IV-VI ss–Si.
webelduri tipis culsa da franciskebs Soris msgavseba gansakuTrebiT
saxeluris sigrZeSi SeimCneva. webelduri culis tarze warmodgenas
gviqmnis guarapis sakulto qvaze arsebuli gamosaxuleba [tab.XVII],
romelic Seesatyviseba frankTa samarxebSi aRmoCenili culebis tarTa
sigrZes (30–40 sm). aseT mokletarian culebs frankebi iyenebdnen rogors
satyorcn iaraRs. prokopi kesarielis mixedviT, am culebs „rkina
hqondaT mtkice.....xis tari ki Zalian mokle. pirvelive Setevisas, rogorc
wesi, isini am culebs styorcnian mters, romlebic amsxvreven mterTa
farebs da aseve klaven maT“. SeiZleba vifiqroT, rom webelduri
culebic igive formiT gamoiyeneboda, gansakuTrebiT maSin, roca is
Sedioda kompleqtSi maxvilTan erTad. afxazeTSi da mTlianad
saqarTvelos teritoriaze, webelduri tipis culis prototipi ar aris
dadgenili. gvianbrinjao–adrerkinis xanis kolxur culebTan da
Semdgom, klasikur da elinistur xanaSi gavrcelebul culebTan
kavSiris gabmas, xels uSlis maT Soris arsebuli mniSvnelovnad
gansxvavebuli formebi, aseve maTi damzadebis rigi teqnologiuri
Taviseburebebi [jafariZe, 2006: 178,179]. amave mizeziTve maT prototipebad
ver CaiTvleba adrebrinjaosa da Suabrinjaos xanaSi arsebuli
yuamiliani culebic, aseve maT Soris didi qronologiuri daSorebisa da
raime Sualeduri tipis ararsebobis gamoc. sainteresoa is, rom
gvianromaul xanaSi germanuli tomebiT dasaxlebul teritoriebzec,
msgavsi tipis culi Cndeba SedarebiT mogvianebiT, igive dros rac
aRmosavleT SavizRvispireTSi.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom savaraudoT „webelduri tipis“
culebis gavrceleba imports ukavSirdeba, romelic Crdilo–
dasavleTidan Semodioda da romelic dakavSirebulia germanuli tomebis
gaaqtiurebasTan. SesaZlebelia es importi saqarTvelos SavizRvispira
‐ 76 ‐
romaul–bizantiuri garnizonebis meSveobiT xdeboda, rameTu cnobilia,
rom romauli legionebis „germanizaciis“ procesi aqtiurad iwyeba III s–
is bolodan, rac gulisxmobda aramarto germanuli warmoSobis
jariskacebis momravlebas legionebSi, aramed garkveulwilad germanuli
iaraRebis adaptirebasac romaul arsenalSi. arqeologiuri gaTxrebis
Sedegad, cnobili xdeba, rom ax.w III-IV ss–is mijnidan kvlav xdeba
saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zolze arsebuli romauli cixe–
simagreebis kvlav gamococxleba da xelaxali gamagreba–gafarToeba.
savaraudebelia, rom am droisaTvis aq Cayenebuli garnizonebi ukve
sakmaod „barbarizebulia“ (germanizebuli). swored am periods emTxveva
„webelduri culis“ gamoCenis droc. rogorc Cans, SemdgomSi xdeba misi
swrafi da farTo aTviseba adgilobriv mosaxleobaSic, ukve adgilzeve
xdeba misi damzadeba da iRebs lokalur, Tavisebur formasac. zemoT
gamoTqmul mosazrebas mxars uWers saqarTveloSi maTi gavrcelebis
topografiac: yvela nimuSi aRmoCenilia dasavleT saqarTveloSi, rac
adasturebs maT dasavlur warmoSobas, xolo maTi didi umravlesobis
aRmoCena zRvis sanapirosTan axlos, gansakuTrebiT ki webeldaSi, sadac
gadioda sebastopilisidan qluxorisken mimavali mniSvnelovani
samxedro–strategiuli gza da sadac Tavmoyrili iyo cixe–simagreebis
mTeli sistema, mianiSnebs maT uSualo kavSirs romaul, Semdeg ki
bizantiur samxedro garnizonebTan.
$IV.mSvildi da isrispirebi
saqarTvelos teritoriaze yvelaze uadresi isrispirebi qvis xaniT
TariRdeba. es iyo Zvlis an qvis [kaJis Tu obsidianis] isrispirebi,
romlebic sakmaod didxans SemorCa da miuxedavad imisa, rom brinjaos
‐ 77 ‐
xanaSi, kerZod ki, Suabrinjaos xanidan iwyeba brinjaos isrispirebis
gavrceleba, qvis isrispirebs mainc dominirebuli pozicia ekavaT
brinjaos xanaSic. magaliTad aseTi iyo fuZeamoRaruli obsidianis
isrispirebi, romlebsac vxvdebiT adreyorRanuli, bedenisa da TrialeTis
kulturis yorRanebSi, aseve gvianbrinjaos xanis fenebSic.
ukve Suabrinjaos xanidan vrceldeba liTonis isrispirebi.
adreyorRanuli kulturis martyofis TiTqmis yvela yorRanSi aRmoCnda
grZelyunwiani, oTxwaxnaga, piramidisebrTaviani isrispirebi. Tumca
bedenis safexurze isini TiTqmis aRar Cans da maT adgils ikavebs
SesaniSnavad nakeTebi kaJisa da obsidianis isrispirebi[jafariZe, 2003:
152].
gvianbrinjao-adrerkinis xanaSi vrceldeba axali forma, brinjaos
(iSviaTad rkinis) yunwiani, e.w. „harpuniseburi“ isrispirebi, romelsac
hqonda Txelfirfitovani, samkuTxa moyvanilobis piri, qvemoT
CamoSvebuli frTebiT. aseTi nimuSebi aRmoCenilia Sida qarTlSi, ior-
alaznis ormdinareTis Zeglebze da kolxuri kulturis zogierT
samarxSi. isrispiris aRniSnuli forma garkveuli saxecvlilebiT
(mcirdeba misi proporciebi), mTels antikur da adreSuasaukuneebSic
ganagrZobs arsebobas.
Zv.w. VII-VI ss-dan Cndeba e.w. „skviTuri“ brinjaos masriani
isrispirebi. Zv.w. VII-VI ss-Si yunwiani „harpuniseburi“ da skviTuri,
masriani isrispirebi Tanaarseboben. xSiria am periodis namosaxlarebze
Tu samarovnebze maTi erTad aRmoCenis faqtebi, Tumca Zv.w.VI s-dan
moyolebuli mTel adreantikur periodSi „skviTuri“ tipebi
domonireben. masriani nimuSebi gvianantikur da adreSuasaukuneebis
Zeglebzec gvxvdeba, magram SedarebiT iSviaTad, am dros ZiriTadad
gavrcelebulia sxvadasxva tipis rkinis yunwiani isrispirebi.
ganvixiloT detalurad TiToeuli tipi:
A1.masriani isrispirebi–saqarTvelos teritoriaze aRmoCenili e.w.
„skviTuri“ isrsipirebi mravalferovania da skviTuri iaraRebis
mkvlevaris, a.meliukovas mier gamoyofil yvela jgufs moicavs: a)
orfrTiani; b) samfrTiani; g) samwaxnaga; da d] oTxwaxnaga. piris
moyvanilobis mixedviT, pirvel jgufSi gamoiyofa rombiseburi
‐ 78 ‐
[tab.XVIII,1-5; 10-12]da ovaluri piris mqone isrispirebi [tab.XVIII,6-9].meore
jgufi Sedgeba "TaRisebur" piriani nimuSebisagan [tab.XVIII,13-18] da
umasro, e.w. „farul masriani“ an mrgvalRruiani isrispirebisagan,
romlebsac aseve TaRiseburi moxazuloba aqvT [tab.XVIII,19-21]. es
ukanaskneli skviTuri isrispiris Semdgom ganviTarebas warmoadgens da
yvelaze gviandelia, romelic gavrcelebuli iyo Zv.w. V-II ss–Si
[magaliTad aseTia vanis №9 samarxSi aRmoCenili isrispirebi]. mesame da
meoTxe jgufis isrispirebs foTliseburi an konusuri moyvaniloba aqvT
[tab.XVIII, 22-24].
mecnierebiamtipisgamoCenas, rogorcsaqarTvelos,
isemTelievraziisteritoriaze, skviTebsukavSireben. Zv.w.VIIs-
SiskviTebikavkasiaze gavliT wina aziaSi Semodian. maT, rogorc Cans,
kavkasionis qedi sxvadasxva uReltexilebiT gadalaxes. skviTebis
moZraobis mTavari gza albaT darubandis,mamisonisa da sxva
gadasasvlelebze gadioda. kaxeTSi sof.CalaubanTan mdebare namosaxlari
„moWrili gora“ uecradaa mitovebuli da dangreuli, sadac mis zeda
fenebSi skviTuri isrispirebi aRmoCnda. Siraqis velze „ciskaraanT
goris“ dangreul fenaSi ramdenime skviTuri isrispiri aRmoCnda,
romlebic albaT mters ekuTvnoda. am tipis isrispirebi napovnia
melaanis samlocveloze, romelic savaraudod am dros wyvets arsebobas.
skviTuri tipis isrispirebi aRmoCnda xovlegoris namosaxlaris III da II
horizontebSi. am iaraRis arseboba yovelTvis skviTebis namoqmedaris
maniSnebeli ar iyo. mas farTod iyenebdnen agreTve sxva xalxebi rogorc
aziaSi, ise evropaSi. magram amierkavkasiaSi, es isrispirebi, albaT ufro
metad skviTebTan iyo dakavSirebuli. samTavros samarovanze, Tlis
samarovnebSi, dvanis nekropolze, wiwamuris samarxSi daaseve qvemo
qarTlSi kargadaa cnobili skviTebisTvis damaxasiaTebeli iaraR-
samkauli: akinakebi, isrispirebi, cxenis aRkazmuloba, skviTuri
xelosnobis nimuSebi da sxva. samTavros samarovanze, Zv.w. VII-VI ss-is
cxra samarxSi ormocamde skviTuri isrispiri da eqvsi akinaki aRmoCnda.
Tlis samarovanze rkinis cametamde akinaki da sami skviTuri isrispiri
iyo. SesaZloa skviTi meomaria dakrZaluli qvemo qarTlSi, SulaverTan
gaTxril erT-erT yorRanSi aRmoCenil CaSvebul samarxSi. mas Tan axlda
‐ 79 ‐
brinjaos skviTuri tipis cxra isrispiri. skviTebs miakuTvneben ior-
alaznis ormdinareTSi da mingeCauris samarovanze gaTxril ramdenime
samarxs[jafarize, 2003: 247,248]. skviTuri tipis orfrTiani, deziani
isrispirebi aRmoCnda iTxvisis namosaxlaris Zv.w. VIII-VI ss-is
fenebSi[gagoSiZe,....2004: 78. sur.49.50], amave periodis naurialis
samarxebSi[daviTaSvili, …. 2006: 32,33]damodinaxes namosaxlaris mesame
fenaSi[nadiraZe, 1975: 24. tab.VII,9,10].orfrTiani, rombiseburi an
foTliseburi moyvanilobis piris mqone nimuSebi (deziani an
udezo)skviTuri isrispirebis erT-erTi uadresi tipia da TariRdeba Zv.w.
VIII-VI ss-iT.
ufro farTodaa gavrcelebuli brinjaos masriani isrispirebi klasikuri
da elinisturi xanis fenebSi. isini aRmoCenilia VI-II ss-is kompleqsebSi:
iTxvisis Zv.w. V s-is or samarxSi [gagoSiZe, 1968: 35. tab.4,5], vanis
naqalaqarze, meomris №9 samarxSi [lorTqifaniZe o. 1969: 211],
ivrispirebis №1 da №2 samarxebSi [mamaiSvili n. 1980: 110. tab.XXX,6,
XXXI,8], gomareTis samarovanze[davlianiZe, 1983: 138. tab.XVI,1], sionis№4
qvayuTSi[menabde, …. 1981: 83. XIX,3], sairxes naqalaqarze [nadiraZe, 1990: 54],
nastakisis namosaxlarze, Walis samarovanze, cixianis samarovanze,
samadloSi da sxva. Crdilo-dasavleT kolxeTSi isini dafiqsirda
kutiSxas erT-erT samarxSi [Шамба, ....... 2007: Рис. 7 5-13], kulanurxvasa da
wiTeli Suquras samarovnebze. aseve eSeris naqalaqarze, gvianelinisturi
xanis fenaSi, sadac aRmoCnda aTeulobiT samfrTiani da oTxwaxnaga piris
mqone masriani isrispirebi[Шамба, 1980: 49. Таб.XV,1-8].
masriani isrispirebi gvxvdeba gvianantikur da adreSuasaukuneebis
Zeglebzec. Tu adreantikuri da elinisturi periodis masriani
isrispirebi ZiriTadad brinjaosia, gvianantikur da gansakuTrebiT
adreSuasaukuneebSi isini, iSviaTi gamonaklisis garda, rkinisaa. aseve
izrdeba maTi zomebic.
Aam SemTxvevaSi gamoirCeva xuTi varianti: mTlianad konusuri
[tab.XIX,3].aseTi iaraRi dafiqsirda wibiliumi 2-is ax.w. VI-VII ss-iT
daTariRebul samarxSi, wibiliumi 1-is IV s-is samarxSi [Voronov, 2007: 55],
sami cali wibiliumi 1-is ax.w. II-V ss-is №206 samarxSi [Voronov, 2007: 51],
erTi egzemlari wibiliumi 1-is ax.w. IV-V ss-is erT samarxSi [Voronov,2007:
‐ 80 ‐
47]. maTi prototipebi fiqsirdeba romaul aRWurvilobaSi. adreul Sua
saukuneebSi msgavsi nimuSebi gvxvdeba Zveli bizantiis teritoriaze da
slavebSi [Kazanski,…. 2007: 31];meore variants ganekuTvnebian brtyelpiriani
nimuSebi[tab.XIX,4]; aseve gvaqvs oTxwaxnagianida samwaxnagiani
isrispirebi[tab.XIX, 5], romlebic napovnia wibiliumis cixeSi[Воронов,….
1980: 23. Фо.26,14-19]. samfrTiani piris mqone masriani isrispiri nanaxia
jieTis samarovnis ax.w.II-III ss-iT daTariRebul №19
samarxSi[sonRulaSvili,2006: 80]da wibiliumi 1-is ax.w. V s-is №57
samarxSi [Voronov, 2007: 22. Pl.26 9-12].
2.yunwiani isrispirebi. Tu Zv.w. VII-II ss–Si ZiriTadad gavrcelebuli iyo
brinjaos masriani isrispirebi, gvianelinisturi xanidan iwyeba maTi
Canacvleba rkinis yunwiani isrispirebiT. msgavsi tendencia SeimCneva
mTels evraziis teritoriaze da es SesaZlebelia ukavSirdebodes
sarmatul faqtors. arsebobs yunwiani isrispirebi ramdenime varianti:
a)yunwiani, samfrTiani isrispirebi. saqarTvelos teritoriaze, rkinis
samfrTiani da Rerakiani isrispirebis yvelaze uadresi egzemplarebi
TariRdeba gvianelinisturi periodiT. analogiebs savromatul-sarmatul
samyaroSi mivyavarT. rkinis samfrTiani, yunwiani isrispirebi “sarmatuli
isrispirebis” saxeliT moixseniebian. msgavsi tipis isrispirebi
aRmoCenilia samxreT uralispireTSi, Zv.w. IV s-is meore naxevriT
daTariRebul sarmatul samarxebSi. Zv.w. IV s–dan iwyeba savromatebs
Soris brinjaos masriani isrispirebis rkinis yunwiani isrispirebiT
Canacvlebis procesi, romelic arsebiTad dasrulda Zv.w. II s–Si. Zv.w. II
s-is dasawyisidan isrispirebis es saxeoba da saerTod rkinis yunwiani
formebi farTod vrceldeba aRmosavleT evropaSi, wina aziaSi da
ukavSirdeba sarmatul gavlenas. isini aqac TandaTan cvlian brinjaos
masrian isrispirebs[Смирнов, 1961: 66-70]. samfrTiani yunwiani isrispirebi
farTod aris gavrcelebuli welTaRricxvaTa mijnaze kavkasiis
albaneTSi, Tanamedrove azerbaijanisa da samxreT–aRmosavleT daRestnis
teritoriaze[Халилов,1985: 138,139]. analogiuri formebi aRmoCenilia
somxeTSi, Zv.w. II-ax.w III ss–is Zeglebze[Тирацян,1988: 139,140].
saqarTveloSic aRniSnuli tipi daaxloebiT Zv.w. II s–dan vrceldeba.
yunwiani, samfrTiani isrispirebis sami sxvadasxva varianti
‐ 81 ‐
gamoirCeva(piris moyvanilobis mixedviT): samkuTxa[tab.XIX,9,11],
rombiseburi[tab.XIX, 10,12-15],“TaRiseburi”[tab.XIX,16]da wagrZelebuli
formis, welSi odnav Sezneqili, paraleluli swori frTebiT [tab.XIX, 8],
romelic yvelaze masiuria. pirveli sami forma ufro adreulia da
gvxvdeba elinisturi periodidan moyolebuli mTels gvianantikur xanasa
da adreSuasaukuneebSi [droTa ganmavlobaSi maTi zomebi izrdeba].
meoTxe forma mxolod ax.w. IV-VI ss-is Zeglebze gvxvdeba. aris
SemTxvevebi, roca isrispirebis oTxive varianti erTad aris aRmoCenili.
yunwiani, samfrTiani isrispirebis yvelaze uadresi nimuSebi aRmoCenilia
eSeris gvianelinisturi xanis fenebSi[ШамбаГ.К.1980: 50. Таб.XV, 16] da
vanis naqalaqaris Zv. w. II-I ss-is fenebSi. vanis artefaqtebis zomebia:
sigrZe 4 sm, frTebs Soris manZili 1,2 sm, yunwis sigrZe 1-1,5
sm[lorTqifaniZe, 1976: 179,180]. axali welTaRvricxvidan aRniSnuli iaraRi
ufro masiurad vrceldeba: sarkines naqalaqarze gaTxril saxelosnoSi
aRmoCnda ramdenime aseuli aseTi isrispiri [afaqiZe,1963: 209-212]. igive
formis nimuSebia nanaxi urbnisSic, sadac isini ax.w. V s–is koSkis
kedlebSi iyo garedan SerWobili [WilaSvili, 1964: 124,125]. biWvinTis
naqalaqarze, III-IV ss–is ocdaaTamde sxvadasxva tipis yunwiani rkinis
isrispirebia napovni: samfrTiani, samwaxnaga, oTxwaxnaga da rombiseburi
formisa [Todua,1992: 1-4]. am TvalsazrisiT, metad sainteresoa dedoflis
goris monapovari. aq aRmoCenilia 800–ze meti isrispiri. isini napovnia
sasaxlis ezoSi da mis sxvadasxva oTaxebSi. gamTxrelTa (i.gagoSiZe)
azriT iaraRi sasaxlis garnizons ekuTvnoda [gagoSiZe,2004: 120]. ocamde
aseTi isrispiri iyo ax.w. II s-is kldeeTis samarovanze, yvela erTi
formisaa, oRond sxvadasxva zomisa: maT samfrTian pirebs samkuTxedis
moyvaniloba da mrgvalReroiani yunwiT aqvT. erT–erTi yvelaze ufro
didi isrispiris sigrZea 8,8 sm, udidesi sigane 1,3 sm, yunwis sigrZe 1,65
sm, diametri 0,7 sm. sxva isrispiris sigrZe 0,95 sm, udidesi diametri 0,6
sm [lomTaTiZe, 1957: 143,144. sur.30. tab.XIX,24]. Jinvalis samarovnis ax.w. IV
s-is samarxebSi 9 cali samfrTiani, yunwiani isrispiria napovni [CixlaZe,
1999: 71]. analogiuri iaraRebia gamovlenili diRomSi, ax.w. III s-iT
daTariRebul Trelis №1 meomris samarxSi [nikolaiSvili, 1978: 94. tab.43-
45], gvianantikuri xanis modinaxes samarovanze [nadiraZe,1975: 59], oqonis
‐ 82 ‐
goris samarovanze [bragvaZe,1997: 7. tab.XI], rganis samarovanze
[bragvaZe,1997: 31], neZixis, wifranisZiris samarovnebze [CixlaZe,1999: 72]da
arqeopolisSi[Леквинадзе,……1981: 128].“sarmatuli” tipis isrispirebi
nanaxia adreSuasaukuneebis somxur Zeglebzec[Калантариян,2003: 23-25.
Рис.152].
Crdilo-dasavleT kolxeTis teritoriaze (afxazeTSi), aRniSnuli tipis
isrispirebi gvxvdeba abgiZraxusa da axaCaraxus ax.w. IV s-iT
daTariRebul samarxebSi[Трапш,1971: 151,152] da wibiliumis cixe-simagris
gaTxrisas, ax.w. VI s-is fenebSi[Гунба, 1982: 37. Рис.53 1-20]. erTi analogiuri
egzemplari cnobilia merxeulis kiris qarxanasTan aRmoCenili
darRveuli samarxebidan[Бгажба, …. 1980: 12,13]. sxvadasxva formis
samfrTiani isrispirebia napovni wibiliumi 2-is V s-iT daTariRebul
№392, №393, №383 samarxebSi da aTi cali sxvadasxva formis samfrTiani
isrispiri amave samarovnis VI s-is №376 samarxSi [Voronov, 2007: 85-88].
b)e.w. „harpuniseburi“ isrispirebi.Yyunwiani da frTebCamoSvebuli
isrispirebi [tab.XIX,1,2] jer kidev gvianbrinjao-adrerkinis xanaSi iyo
gavrcelebuli mTels kavkasiaSi[ufro xSirad gvxvdeba isini
centralursa da samxreT-aRmosavleT amierkavkasiaSi] da SeiZleba
ganviTardnen ufro adre gavrcelebuli kaJis isrispirebisagan[Крупнов,
1960: 68]. isini nanaxia modinaxes namosaxlarze, Taq-qilisas, narekvavis
samarxebSi, dmanisSi, samTavros samarovanze[nadiraZe, 1975: 20, tab.VII],
urartus cixe-qalaq TeiSebainis nangrevebSi da sxva gvianbrinjao-
adrerkinis xanis Zeglebze. klasikur da adreelinistur xanaSi (Zv.w. VI-III
ss) isini ukve ar gvxvdeba samarxebSi da mxolod „skviTuri“ masriani
irispirebia gamoyenebuli. ukve gvianelinisturi periodis fenebSi kvlav
Cndeba msgavsi tipis isrispirebi, Tumca odnav gansxvavebuli:
adreulebisagan gansxvavebiT isini ufro rkinisagan mzaddeboda, aseve
ufro brtyelida momcro piri aqvT, daSvebuli frTebic ufro
moklea.mogviano xanis egzemplarebs (elinisturi xanis bolodan
adreSuasaukuneebis CaTvliT) yunwic gansxvavebuli formisa aqvT: Tu
adreulebis yunwi grZelia da ganivkveTSi oTkuTxa, Zv.w. II-I ss-dan is
ufro mokle da brtyeli xdeba. “meore etapis” yunwiani harpuniseburi
‐ 83 ‐
isrispirebis yvelaze uadresi egzemplarebi TariRdeba gvianelinisturi
periodiT: ramodenime aTeuli aseTi isrispiri aRmoCnda eSeris
naqalaqarze[Шамба, 1980:49. Таб.XV, 9-15.]. Zv.w. II s-iT TariRdeba somxeTSi,
garnisSi aRmoCenili analogiuri isrispirebi[Хачатурян, 1976: 112,113].
amrigad,garkveuli pauzis Semdeg gvianelinisturi xanidan rogorc
saqarTveloSi ise mTlianad kavkasiaSi, aRniSnuli tipi kvlav Cndeba da
ganagrZobs arsebobas momdevno saukuneebSic. aseTi brinjaos isrispirebi
aRmoCenilia ax.w. IV-VI ss-is Sapkis samarovnebze („Юстиниановхолм“-is da
«Мохаджировхолм“-is samarxebSi)[Воронов, 1979: 189]. xuTi analogiuri iaraRi
aRmoCnda wibiliumi 1-s ax.w. II-V ss-is erT-erT samarxSi, wibiliumi 2-is
ax.w. VI s-is№376 samarxSi [Voronov, 2007: 85] da ori cali wibiliumi 1-is
ax.w. III s-is №83 samarxSi [Voronov, 2007: 27]. brinjaos analogiuri erTi
isrispiriaRmoCnda Zevris erT–erT samarxSic[fuTuriZe, 1956: 90].
g)yunwiani, brtyelpiriani isrispirebi. gamoirCeva ori varianti.
pirvelisTvis damaxasiaTebelia brtyeli, foTliseburi moyvanilobis
piri. erTi aseTi artefaqti Seswavlilia wibiliumi I-isax.w. IV s-iT
daTariRebul№116 samarxSi[Voronov, 2007: 35]. analogiuri isrispirebi
gavrcelebuli iyo aRmosavleT da centraluri evropis „barbarosebs“
Soris da bizantiaSi[Магомедов,…..1996: 304-323. Рис.73,5].meore varianti
xasiaTdeba rombiseburi piriT. ori msgavsi egzemplari aRmoCnda
abgiZraxus №44 samarxSi, romelic ax.w. IV s-is meore naxevriT
TariRdeba[Трапш, 1971: 151].
d)yunwiani, mravalwaxnaga isrispirebi. arsebobs misi oTxi varianti:
pirvels aqvs ganivkveTSi oTkuTxa piri [tab.XIX,6]. msgavsi grZelyunwiani
da oTxwaxnaga piramidiseburpiriani brinjaos isrispirebi jer kidev
Suabrinjaos xanis yorRanebSi gvxvdeba. kerZod ki martyofis TiTqmis
yvela yorRanSi[jafariZe, 2003: 142. sur.111]. es ukanasknelni
adreSuasaukuneebis isrispirebisagan gamoirCevian ufro grZeli yunwiT.
uadres yorRanebSi gavrcelebuli isrispirebi bedenis safaxurze ukve
TiTqmis aRar Cans da maT adgils ikavebs kaJisa da ofsidianis
fuZeamoRaruli isrispirebi [jafariZe, 2003: 152]. elinistur xanaSi aseTi
formebi kvlav Cndebian, amjerad ukve rkinisa. magaliTad aseTia eSeris
‐ 84 ‐
elinisturi xanis fenaSi aRmoCenili egzemplarebi [Шамба, 1980:
50.Таб.XV,17].Aanalogiuri formebi gvianantikuri da adreSuasaukuneebis
Zeglebzec gvxvdeba: abgiZraxus №54 samarxSi aRmoCnda 25 aseTi
isrispiri. sxva Tanmxlebi masalis mixedviT, es samarxi da Sesabamisad
isrispirebi, ax.w. IV s-iT TariRdeba[Трапш, 1971: 151].analogiur
isrispirebs iyenebdnen romaul armiaSic.
meore varianti xasiaTdeba samwaxnaga piriT. aseTiisrispirebi sxva
formis isrispirebTan erTad napovnia wibiliumi II-is №376 samarxSi,
romelic ax.w. VI s-iT TariRdeba [Voronov, 2007: 85].
mesamejgufs ekuTvniskonusuri piris mqone (mrgvalganivkveTiani)yunwiani
isrispirebi. aseTi iaraRi nanaxia wibiliumis cixe-simagris ax.w.VI s-is
fenebSi[Гунба, 1982: 37. Ри.531-20], aseve samarovan wibiliumi II-is №3
samarxSi (ax.w. Ivs)[Voronov, 2007: 96], wibiliumi I-is IV-V ss-iT
daTariRebul sam samarxSi [Voronov, 2007: 41,54,57].
meoTxe varianti Zalzed iSviaTia, esenia ormagfrTiani
isrispirebi[tab.XIX, 7].isini dafiqsirda afxazeTis ax.w. IV-VI ss-iT
daTariRebul zogierT Zeglze.
oTxi cali sxvadasxva tipis isrispiri aRmoCnda wibiliumi I-is ax.w. V s-
is meore naxevriTa da VI s-is pirveli naxevriT daTariRebul samarxSi.
aqedan ori cali iyo yunwiani isrispiri, samfrTiani da samwaxnaga piriT.
danarCeni ori warmoadgenda masrian nimuSebs, romelTagan pirvels
mTlianad konusuri, xolo meores samfrTiani piri hqonda [Voronov, 2007:
27.PL.41,11-15]. analogiurisuraTi dafiqsirda wibiliumis cixesimagris
Seswavlis dros, roca erT fenaSi sxvadasxva tipis Tanadrouli
isrispiri aRmoCnda. msgavsi SemTxvevebi ar aris iSviaTi. es metyvelebs
imaze, rom sxvadasxva tipis isrispiri Tanadroulad arsebobda da maTi
formebis mravalferovneba gamowveuli iyo ara imdenad qronologiuri
sxvaobiT, ramdenadac sxvadasxva funqciuri datvirTviTa Tu damzadebis
adgiliT.
AsaqarTvelos antikuri da adreSuasaukunebis sxvadasxva tipis
isrispirebi sxvadasxva wesiTaa damzadebuli, razec eSeris naqalaqaris
5 isrispirze Catarebuli kvlevis Sedegebi mowmobs. Osami maTgani
‐ 85 ‐
ekuTvnoda e.w. harpuniseburi isrispirebis tips, xolo danarCeni yunwian,
samfrTiani nimuSebs warmoadgenda. Mmikroskopulma analizma aCvena, rom
isrebis gamoWedvisas gamouyenebiaT oTxi sxvadasxva teqnologiuri sqema:
1. ori egzemplari damzadebulia mTlianad dabalnaxSirbadiani
foladisagan; 2. erTi mTlianad rkinisagan; 3. erT-erT nimuSze
gamovlinda e.w. zedapiruli cementaciis kvali, romelic gulisxmobs
rkinis iaraRisaTvis, garkveuli zedapiruli zemoqmedebis Sedegad,
foladiseburi Tvisebis SeZenas. 4. meoTxe SemTxvevaSi isrispiris
foladis yunwsa da korpusze rkinis frTebi iyo SeduRabebuli, Tumca
sxva kvlevebSi ufro xSiria SemTxvevebi, roca rkinis safuZvelze
foladis frTebia daduRebuli. Ees ukanaskneli meTodi gansakuTrebiT
Sromatevadi saqmianoba iyo, rameTu is moiTxovda rkinisa da
maRalnaxSirbadiani foladis erTmaneTTan SeduRabebas, rac sakmaod
rTuli operaciaa. is moiTxovda temperaturuli reJimisa da sxvadasxva
xarisxis liTonis gaxurebis karg codnas. gamoyenebuli foladi
umeteswilad gamoirCeoda maRali xarisxiT da ar Seicavda widis
CanarTebs.
eSeruli artefaqtebis metalografiuli kvlevis Sedegebis mTlianad
saqarTveloze ganzogadeba SesaZlebelia, rameTu aq gamovlenili
teqnologiebi isrispirebisa da zogadad iaraRebis damzadebis
imdroindel standarts warmoadgenda da dasturdeba sxva qveynebSi
Catarebuli kvlevebiTac.
antikur xanaSi, arqeologiuri masalis mixedviT (sadac igulisxmeba
rogorc isrispirebi da mSvildTan dakavSirebuli detalebi, aseve
mSvildis gamosaxulebebi sxvadasxva arqeologiur artefaqtebze)
saqarTveloSi gamoiyeneboda martivi da orgzis moxrili,e.w.
“Sedgenili” mSvildi.
‐ 86 ‐
iberiasa da kolxeTSi e.w. skviTuri da Semdeg sarmatuli tipis
Sedgenili mSvildebi rom gamoiyeneboda, metyvelebs rogorc Sesabamisi
arqeologiuri masala, ise strabonis cnoba, sadac naTqvamia, rom
iberTagan isini, vinc mTaSi cxovroben, skviTebisa da sarmatebis msgavsad
aRiWurvebian. es yvelaferi uflebas gvaZlevs SevCerdeT e.w. skviTur-
sarmatul mSvildebze [gamyreliZe, 2002: 42].
“martiv” mSvildze mianiSnebs gomis sasmisze arsebuli gamosaxuleba,
sadac erT–erT meomars marcxena xelSi mSvild–isari uWiravs da Subian
meomars umiznebs. mSvildi momcro da Tanabrad morkalulia. laris
mobmis adgilebi horizontaluradaa gamosaxuli. isrispiri samkuTxa,
daqanebul frTebiania [gamyreliZe,2002: 43. tab.I]. dedoflis goris
sasaxleSi napovnia ramodenime Zvlis firfita, sadac gamosaxul mxedrebs
„rTuli“ orgzismoxrili mSvildi upyriaT xelT da gaWenebuli cxenidan
isars tyorcnian nadirs [gagoSiZe,2004: 120]. orjer moxrili mSvildis
gamosaxulebas vxvdebiT vercxlis surebze, romlebic aragvispiris № 13
samarxSi aris aRmoCenili [ramiSvili, 1999: 71. sur.2,3]. erTze irmebze
nadirobis scenaa, xlo meoreze taxebze nadirobis scena. surebi iberiaSi
damzadebuladaa miCneuli, ax.w. III s-is 50-ian wlebSi. scenebi nadirobis
amsaxvelia, da ara brZolisa, magram CvenTvis amjerad sainteresoa TviT
faqti gviaantikuri xanis iberiaSi „rTuli“ tipis mSvildis arsebobisa.
gamosaxulebis proporciebis mixedviT, xsenebuli mSvildebi ufro didi
zomisaa, vidre skviTuri mokle mSvildebi, rac Zv.w. bolo saukuneebidan
rTuli, Sedgenili mSvildebisaTvis damaxasiaTebeli niSani xdeba[Хазанов,
1971: 31].
unda vivaraudoT, rom saqarTveloSi Sedgenili “skviTuri” mSvildi
vrceldeba Zv.w. VII-VI ss-dan, skviTuri tipis isrispirebis
paralerulad.logikuria vivaraudoT, rom skviTuri isrispirebis
paralerulad, skviTuri tipis mokle mSvildebic iqneboda xmarebaSi. am
tipis mSvildi mravali xalxis kulturaSi iyo gavrcelebuli: evraziis
stepebsa da wina aziaSi, gansakuTrebiT popularuli iyo iranul
samyaroSi[Хазанов, 1971: 29]. gvianelinisturi xanidan, roca gavrcelebas
iwyebs e.w. “sarmatuli“ samfrTiani yunwiani isrispirebi, Sesabamisi
„sarmatuli“ tipis mSvildic unda gamoeyenebinaT, romelsac skviTuris
‐ 87 ‐
msgavsi konstruqcia hqonda, Tumca am ukanasknelisagan gansxvavebiT
ufro didi iyo.
orgzis moxril e.w.“rTul mSvilds” saxelurze da boloebze
ukeTdeboda Zvlisa da rqis garsakravebi. aseTi Sua da kidura Zvlis
garsakravebi mravladaa napovni evraziis stepebSi, CrdiloeT
SavizRvispireTsa da CrdiloeT kavkasiaSi[Хазанов, 1971: 28-32]. msgavsi
detalebi, marTalia mcire raodenobiT, magram saqarTveloSicaa napovni:
afxazeTSi, ax.w.V s-is meore naxevrisa da ax.w. VI s-is pirveli naxevris
samarxSi aRmoCenil iqna mSvildis Zvlis garsakravebi[Трапш,1971: 68].
aseTive garsakravebi napovnia cibiliumis cixesimagris gaTxris dros,
meore da mesame koSkebSi, ax.w. VI s-is Sua xanebiTa da meore naxevriT
daTariRebul fenebSi[Воронов,…. 1982: 122-124].igive funqciis matarebeli
nivTebia napovni dedoflis goris sasaxlis gaTxrebis dros: sasaxlis
№10 da №11 oTaxebSi isrispirebTan erTad aRmoCnda Zvlisagan
gamoTlili oTx-oTxi firfita-Sedgenili mSvildis boloebis
safarebi.aseTive oTxi firfita aRmoCnda №8 oTaxSic. dedoflisgoris
mSvildis safari daaxloebiT 1sm siganis brtyeli, zeda mxares
amoburculi da calbolo momrgvalebuli Zvlis firfitaa,
momrgvalebul bolosTan laris gamosadebi WriliT. TiToeul mSvilds
esaWiroeboda oTxi aseTi firfita, romlebic magrdeboda mSvildis
boloebis orive mxares. laris mosadebi Wrilebis ganlageba gvarwmunebs,
rom samive SemTxvevaSi mSvildis boloebis safarebis TiTo srul
kompleqsTan gvaqvs saqme. or SemTxvevaSi mSvildis safaris boloSi 0,2
sm diametris naxvretia amoWrili, safaris mSvildTan damatebiT
dasamagreblad. Cvevlebriv , safarebi mSvildze weboTi magrdeboda.
Sedgenili mSvildis boloebis Zvlis safarebi, dedoflis goris garda,
Zveli iberiis teritoriaze sxvaganacaa napovni, kerZod ki, armazcixis
(bagineTis) romauli xanis kulturul fenaSi[gagoSiZe,2004: 121, 122].
aseTive safarebia aRmoCenili Zveli baqtriis teritoriaze, tajikeTSi,
taxti-sanginis gaTxrebis dros (iqve didi raodenobiT aris napovni
rkinis yunwiani samfrTiani isrispirebi imave tipisa, rogoric dedoflis
goris sasaxleSi aRmoCnda). Zvlis aseTi mSvildsafarebis momravlebas
mkvlevarebi ukavSireben mokle skviTuri mSvildis, grZeli da mZlavri
‐ 88 ‐
Sorsmtyorcneli sarmatuli mSvildiT TandaTanobiT Canacvlebis
process[АрхеологияСССР 1989: 197,198].
Zvlis an rqis fragmentirebuli firfitebi, romelTa daniSnuleba iyo
mSvildis boloebisTvis („yurebisaTvis“) sixiste mieniWebina, evropaSi
cnobilia oberadenidan da dangaStetenidan (avgustusis xana), velsenidan
[klavdiusis xana], vadon hilidan (neronis xana), ristisenidan [gviani
neronis-adreuli flaviusebis xana] da vindonandidan (gviani flaviusebis
xana)[gagoSiZe,2004: 122].
dedoflis goris sasaxlis №11 oTaxis iatakze mSvildis boloebis
zemoTganxilul safarebTan erTad aRmoCnda Zvlisave daaxloebiT 15 sm
sigrZis Txeli (0,1-0,2 sm sisqis)ori firfita, romlebic Sua nawilSi 1,7
sm siganisaa da boloebisaken Tanabrad viwrovdeba. firfitebis
momrgvalebuli boloebi sul 0,3 sm-is siganisaa. es unda iyos Sedgenili
mSvildis Sua nawilis safari. aseTive formis safarebi hqonda
Sedgenil mSvilds, romelsac xmarobdnen hunebi da maTTan erTad da maT
Semdegac samxreTiT cimbirisa da centraluri aziis nomadebi Zv.w. III s-
dan ax.w I aTaswleulis bolomde. nomadebis am mSvilds imave formis
boloebis safarebi hqondaT, rogorebic dedoflis gorazec aRmoCnda,
Tumca, aRsaniSnavia, rom hunebis mSvildebis safarebi, rogorc
boloebisa, ise Sua nawilisa SedarebiT ufro grZelebia, rac imas
gulisxmobs, rom Sedgenili mSvildi, romelsac dedoflis goris
sasaxlis garnizoni xmarobda, rogorc Cans, ufro mokle iyo (ufro
sarmatuli), vidre Zveli hunebisa, romelTa sigrZe 150 sm-s
aRwevda[gagoSiZe, 2004: 122].mSvildi, romelsac mxolod boloebze da Sua
nawilze aqvs Zvlis wyvil-wyvili safari [sul 6 cali], hunebis
mSvildebis klasifikaciiT I tips ganekuTvneba da iTvleba, rom swored
es tipi gaxda safuZveli mSvildis mTeli Semdgomi evoluciisa Sua
saukuneebSi[Худяков,1986: 206].
dedoflis goris sasaxleSi ramdenime isris zro, marTalia,
danaxSirebuli, magram mainc gadarCa. gairkva, rom isini gamoTlilia xis
masiuri merqnisagan: gadanatexSi kargad SeimCneva mWidrod ganlagebuli
xis wliuri rkalebi, romlebic gardigardmo Wris zros kveTas. wliuri
rkalebi metad mWidrod aris ganlagebuli. rac imaze miuTiTebs, rom
‐ 89 ‐
zroebi gamoTlilia romeliRac nelad mzardi magarmerqniani xisagan,
magaliTad Svindisagan. zros diametria 0,5-0,6 sm-s ar aRemateba da
kidev ufro wvrildeba Tavisaken, sadac zroSi Casmulia isrispiris
yunwi, romlis ganivkveTi 0,2 sm-ze naklebia. gansakuTrebiT sainteresoa
zros qveda bolo, romelic 5-sm-is sigrZisaa da TandaTan wvrildeba, ise
rom wawvetebul boloSi ganivkveTis diametri sul 0,1 sm-ia. aSkaraa, rom
es xuTsantimetriani bolo Casmuli iyo sagangebod gamzadebul
stabilizatorSi, romelic ar SerCenila, magram romelsac, cxadia,
sakmarisi sisqe unda hqonoda, rom misi mSvildisris larze modeba
yofiliyo SesaZlebeli. asevea dawvrilebuli vindonisaSi aRmoCenili
adreuli principatis xanis isris zros bolo, oRond iq gadasvla zros
Rerodan dawvrilebul boloze mkveTria, safexurisebri, maSin roca
dedoflisgoruli isris zro bolosken TandaTanobiT wvrildeba.
vindonisas isris zros dawvrilebuli bolos sigrZe 4 sm-ia. xolo
ganivkveTis maqsimaluri diametri samjer mainc naklebia, vidre sakuTriv
zrosi, rac 0,8 sm Seadgens[gagoSiZe,2004: 120,121].
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom iberia-kolxeTSi jer e.w. “skviTuri”
masriani isrispirebis, Semdeg Zv.w. II s-dan yunwiani, samfrTiani
isrispirebis gavrceleba da paralerulad progresuli konstruqciis
mSvildis SemoRweva saqarTveloSi unda ganxilul iqnas, rogorc Sedegi
mWidro kontaqtebisa evraziis tramalebis nomadebTan. Tumca unda
aRiniSnos, rom iberiasa da kolxeTSi sxva iaraRebisagan gansxvavebiT,
mSvild-isari SedarebiT naklebad gamoiyeneboda. is sanadiro da
damxmare sabrZolo iaraRs warmoadgenda. aseTi varaudis saSualebas
iZleva arqeologiur Zeglebze isrispirpirebis sxva iaraRebTan
SedarebiT (Subispirebi, maxvilebi, culebi)iSviaTad aRmoCenis faqtebi.
amasve adasturebs sxvadasxva drois berZnuli da romauli werilobiTi
wyaroebic, sadac saubaria qarTveluri tomebis SeiaraRebaze.
Hherodote[yauxCiSvili, 1975-1976:herodote VII. 78,79.] da
qsenofonte[miqelaZe,1967:qsenofontis anabasisi. wigni XI. IV. 7-15,16. IV. 8-
31. V. 2-22. V.4-12] kolxebis, mosxebis, mosinikebisa da xalibebis
SeiaraRebis CamoTvla-aRwerisas, mSvild-isars ar axseneben. Tumca,
mogvianebiT, romaeli avtorebi aRniSnaven qarTveluri tomebis mier
‐ 90 ‐
mSvil-isris aqtiurad gamoyenebas: romaelebis [pompeusis] iberia-
albaneTSi laSqrobis dros, straboni, iberebis SeiaraRebis CamoTvlisas
mSvild-isarsac axsenebs [yauxCiSvili, 1957:strabonis geografia XI. 4-5].
mSvildosani iberebis Sesaxeb gadmogvcems apianec[apiane. miTridates
omebis historia. 101] da dion kasiosic [dion kasiosis cnobebi
saqarTvelos SesaxebXXXVII. 2]. svanebis mowamluli isrebis Sesaxeb
aRniSnavs straboni [yauxCiSvili, 1957:strabonis geografia. XI. 2-19].
werilobiTi wyaroebidan TiTqos Cans, rom romaul xanaSi izrdeba
mSvild-isaris roli qarTvelur tomebSi, Tumca, arqeologiuri
monacemebiT gvianantikur xanis Zeglebze ar SeimCneva isrispirebis
gansakuTrebuli mateba winare epoqebTan SedarebiT. SesaZlebelia
gvianantikur xanaSi iberia-kolxeTSi ufro xSirad iyenebdnen maT, magram
is mainc ar warmoadgenda wamyvan sabrZolo iaraRs.
xSiria erT Zeglze (es iqneba samarxi Tu namosaxlari) sxvadasxva
formisa da zomis Tanadrouli isrispirebis aRmoCenis faqtebi, aq
igulisxmeba rogorc erTi konkretuli tipis sxvadasxva variantebi,
TavianTi gansxvavebuli proporciebiT, ise sxvadasxva tipebi. es faqti
SeiZleba aixsnas rogorc maTi sxvadasxva warmomavlobiT, sxvadasxva
saxelosno centrebSi maTi damzadebiT, aseve maTi gansxvavebuli
daniSnulebiT. roca Mmeomris erT kaparWSi sxvadasxva formisa da zomis
isrebia, es maT sxvadasxva funqciaze unda mianiSnebdes. amasTan
dakavSirebiT saintereso ganmartebas iZleva sulxan-saba orbeliani
Tavis “sityvis konaSi” da vaxuSti batoniSvili,roca isini calke
gamoyofen sabrZolo da sanadiro isrebs. TviT sanadiro da sabrZolo
isrebsac sxvadasxva daniSnuleba hqondaT, magaliTad gamoiyofa
isrispirebi javSnis gasarRvevad an msubuqad SeiaraRebuli
mowinaaRmdegisaTvis, Sesabamisi formisa da zomis pirebiT. sxvadasxva
formisa da zomis isrispirebi gamoiyeneboda frinvelebze, cxovelebze
sanadirod.
‐ 91 ‐
&V.Subispirebi A adreantikuri da elinisturi periodi (Zv.w. VI-I ss).SeteviTi SeiaraRebis
satyorcn-saZgerebeli iaraRis erT-erT saxeobas ganekuTvneba Subi.
rogorc saqarTvelos teritoriaze ise mis farglebs gareT, TiTqmis
yvela periodis samarxebSi, es iqneba brinjaos xana, antikuri periodi Tu
adreSuasaukuneebi, sabrZolo iaraRebidan Subispiri gvxvdeba yvelaze
xSirad. es ki miuTiTebs imaze, rom warsulSi yvelaze masobriv
‐ 92 ‐
sabrZolo iaraRs Subispiri warmoadgenda. es albaT gamowveuli iyo
iaraRis efeqturobiT, moxmarebis simartiviTa da sxva iaraRebTan
SedarebiT dabali TviTRirebulebiT, rac xelmisawvdoms xdida
sazogadoebis yvela fenisaTvis. Aamasve gvidasturebs werilobiTi
wyaroebi, antikuri epoqis sxvadasxva etapze, sadac ki qarTveluri
mosaxleobis SeiaraRebazea saubari, yvelgan da yovelTvis, yvelaze
metad figurirebs Subi. brinjaosagan damzadebuli pirveli Subispirebi
adrebrinjaos xanaSi gvxvdeba. Aam drois Subispirebs, taris dasagebi
masris nacvlad, met-naklebad wagrZelebuli Rero aqvT, romliTac isini
xis tarSi magrdebodnen. Suabrinjaos xanaSi masriani Subispiri iwyebs
gavrcelebas, xolo gvianbrinjao-adrerkinis xanaSi maT TandaTanobiT
rkinis Subispirebi cvlian. swored am dros, masriani Subispirebi,
rogorc tipologiurad, aseve teqnikurad, ganviTarebis umaRles dones
aRweven da qmnian im ZiriTad formebs, romlebic didi konservatiulobiT
gamoirCevian da arseboben xangrZlivi droiT (antikuri da Sua
saukuneebi).
funqciis TvalsazrisiT, ganasxvaveben saZgerebel Subebs da sartyocn,
anu e.w. xelSubebs. maTi morfologiuri klasifikaciisas ganmsazRvrelia
piris moyvaniloba, ganivkveTi da proporciebi [gamyreliZe, ......2005: 117].
zemoT moyvanili principebis mixedviT, adreantikuri da elinisturi
xanis SubispirebSi xuTi tipi gamoirCeva: 1. foTliseburi; 2. e.w. dafnis
foTliseburi; 3. Mmxrebdaxrili, e.w. wagrZelebul-rombisebrpiriani; 4.
alisebrpiriani; 5. samkuTxa piriani; 6. e.w. xiStiseburi. TiToeuli tipi,
piris ganivkveTis mixedviT, gansxvavebul variaciebs gvaZlevs.
1.foTliseburi Subispirebi. foTliseburi SubispirebisaTvis
damaxasiaTebelia momrgvalebuli mxrebi da swori, wverisken TandaTan an
mkveTrad daviwroebuli gverdebi. piris udidesi sigane modis mxrebze da
mxrebidan viwrovdeba wvetisaken [tab.XX,1,2]. ganivkveTis mixedviT gvxvdeba
centralurlilviani, rombulganivkveTiani, gluvzedapiriani, anu
ganivkveTSi linziseburi nimuSebi da e.w. kombinirebuli, roca Subispiris
centraluri qedi gadadis ganivkveTSi rombisebur wvetSi
[tab.XXV,2].aRniSnuli tipi Subispirebis uZvelesi formaa da brinjaos
xanidanaa cnobili mTeli evraziis teritoriaze, transkavkasia am mxriv
‐ 93 ‐
gamonakliss ar warmoadgens. jer kidev mtkvar-araqsis kulturis
Zeglebze gvxvdeba yunwiani da centralurlilviani foTliseburi
moyvanilobis Subispirebi(momrgvalebuli qedi TiTqmis mTels sigrZeze
gasdevs pirs). analogiuri formis, oRond ukve masriani (masragaxsnili)
Subispirebia damaxasiaTebeli Suabrinjaos xanis TrialeTis da Semdeg
ufro mogviano, gvianbrinjaos xanis kolxuri kulturisaTvis.
masraSekruli (masraze reliefuri salteebiT), centralurlilviani an
rombulganivkveTiani foTliseburi moyvanilobis Subispirebi iyo
gavrcelebuli gvianbrinjao-adrerkinis xanis ior-alaznis ormdinareTSi.
FFfoTliseburi Subispirebi, misi sxvadasxva variaciebiT (rombuli an
centralurlilviani ganivkveTiT), Zv.w. VI-I ss-is Semdeg Zeglebze
gvxvdeba: soxumis mTaze [kalandaZe, 1953: 29. tab.VIII,3-7, tab.IX,19], wiTeli
Suqurasa da guadixus Zv.w. VI-IV ss-is samarxebSi [Квирквелия,1981: 7],
dablagomis Zv.w. III s-is kramitiT gadaxurul samarxSi [Tolordava, 1976:
76. tab.117], beSTaSenis Zv.w. V-IV ss-is samarxebSi, ecos samarovnis Zv.w. III
s-is samarxebSi [SatberaSvili, 1999: tab.1,5,6] da varsimanTkaaris Zv.w. V-IV
s-is erT-erT samarxSi [wiTlanaZe, 1983: tab.XVIII,8,508]. Aanalogiuri formis
Subispirebia napovnia yanCaeTis Zv.w. IV s-is dasasrulisa da III s-is
dasawyisis samarxSi [gagoSiZe, 1964: 52. #34,35], sanTas samarovnis Zv.w. V-IV
ss-is ramodenime qvayuTSi [gagoSiZe, 1982: 41. tab.I,II,IV,V] da TaSbaSis Zv.w.
V-IV ss-is erT qvayuTSi [gagoSiZe, 1982: 57. tab.III,1;tab.VIII]. foTliseburi
moyvanilobis, momrgvalebulmxrebiani da centralurlilviani eqvsi
Subispirebi aRmoCnda vanis naqalaqarze. aqedan sami nanaxia Crdilo-
dasavleTi sasimagro nagebobis gaTxrebisas, Zv.w. I s-is alizis kedlis
nangrevebSi [TavaZe, ..... 1976: 215], xolo danarCeni sami Subispiri ki
Tormetsafexurian sakurTxevelTan, “saganZurSi”, romelic Zv.w. I s-iTaa
daTariRebuli [fircxalava, ..... 1986: 75. sur.5513]. sxvadasxva zomis
rombulganivkveTianifoTliseburi Subispirebi iyo vanis #2 da #9 e.w.
meomris samarxebSi, romelTagan pirveli Zv.w. III s-iT, xolo meore Zv.w. IV
s-is mesame meoTxediT TariRdeba [lorTqifaniZe, ..... 1972: 203. sur.175].
aRmosavleT saqarTveloSi msgavsi Subebi nanaxia- kamaraxevis [ramiSvili,
1959: 44; jRarkava, 1982: ## 22,65,128,157,257,288], winandlis, patarZeulisa
[ramiSvili, 1959: 43-44. tab.XVI,4;tab.XVII,5] da abulmugis [Кахиани, .....
‐ 94 ‐
1986:54. tab.1332] samarxebSi. zemoT moyvanili Subispirebis sigrZe
sxvadasxvagvaria. rogorc wesi, centralurqediani Subispirebi ufro
moklea da maTi sigrZe meryeobs 21-36 sm-s Soris, xolo
rombulganivkveTiani nimuSebis sigrZea 25-47 sm-s Soris varirebs.
2. dafnisfoTliseburi Subispirebi. Kkidev erT nairsaxeobas gvaZlevs
Subispirebi, romelTa masra TandaTan gadadis pirze. Aam ukanasknels
mrudxazovani gverdebi aqvs da udides siganes piris Sua nawilSi aRwevs.
ganivkveTis mixedviT gamoiyofa-centralurlilviani,
rombulganivkveTiani da gluvzedapiriani, e.i ganivkveTSi linziseburi
nimuSebi [tab.XX,3,4]. Aam tipis Subispirebi yvelaze metad Crdilo
kavkasiisa da CrdiloeT SavizRvispireTis Zv.w. VI-IV ss-is skviTur
samarxebSi gvxvdeba[Мелюкова, 1964: 36-39] da Sesabamisad, skviTur tipadaa
miCneuli, Tumca, analogiuri brinjaosa da rkinis Subispirebi ufro
adrindel, gvianbrinjao-adrerkinis xanis yobanuri kulturis Zeglebzec
gvxvdeba [Козенкова, 1982: 17-19], romlebic skviTuri nimuSebis prototipad
SeiZleba CaiTvalos. dafnisfoTliseburi Subispirebi aRmoCenilia
somxeTSi, urartuli cixe-simagre TeiSebainis Zv.w. VI s-is fenebSi
[Пиотровский, 1950: 39. Рис.21]. maT pouloben uralisa da volgis regionis
Zv.w. IV-I ss-is sarmatul samarxebSic, sadac isini, savaraudod, CrdiloeT
kavkasiidan gavrceldnen [Хазанов, 1971: 47]. dasavleT saqarTveloSi
amdagvari Subispirebi aRmoCenilia guadixus samarovnis Zv.w. VI-IV ss-is
ramodenime samarxSi [Трапш, 1969: 62. Рис.3,6. Таб.II,1,2,3,10; XXXIII,5], soxumis
mTis #9 samarxSi [sxvadasxva zomis 3 egzemplari][kalandaZe, 1953:
tab.VIII,3-7,IX,7-9] da eSeraSi [Шамба, 1980: 48. Таб.LXIV,2]. aRmosavleTSi am
tipis Subispirebi napovnia kamaraxevis samarovanze, Zv.w. IV-III ss-is
samarxebSi [jRarkava, 1982: 144-148. sur.71,951,976], narekvavis samarovnis Zv.w.
VI s-is samarxSi [oqropiriZe, 1984: 208,209]. mogvianebiT xdeba Subispiris
daviwroeba da dagrZeleba, ris Sedegadac, ukve elinistur xanaSi (Zv.w
III-I ss) is iRebs lancetisebur formas.
3. mxrebdaxrili, e.w. wagrZelebulrombiseburi Subispirebi. foTliseburi
Subispirebis msgavsad, aRniSnuli tipis Subispirebic [tab.XXI,1-3] erT-
erTi uadresi formaa da Suabrinjaos xanidan Cans egeosur samyaroSi,
mcire aziaSi, somxeTis teritoriaze, CrdiloeT da samxreT kavkasiaSi.
‐ 95 ‐
saqarTveloSi maTi yvelaze adreuli nimuSebi TrialeTis Suabrinjaos
xanis Zeglebze gvxvdeba, romlebic axlos dganan sinqronul periodSi
wina aziisa da egeosur samyaroSi gavrcelebul analogiur iaraRebTan.
SesaZloa siro-mikenuri masriani Subispirebi daedo safuZvlad
amierkavkasiaSi gavrcelebul am tipis iaraRs, sadac isini Zv.w. XVII s-dan
vrceldebian [jafariZe, 2003: 173]. momrgvalebulmxrebiani foTliseburi
da mxrebdaxrili, e.w. wagrZelebulrombiseburi Subispirebi erTmaneTis
paralerulad arsebobda da xSiria maTi erTad aRmoCenis faqtebi
gvianbrinjao-adrerkinisa da gansakuTrebiT adreantikuri xanis
samarxebSi. gamoirCeva centralurlilviani da rombulganivkveTiani
variantebi.
mxrebdaxrili, e.w. wagrZelebulrombiseburi Subispirebis tips
SeiZleba mivakuTvnoT erTi nawili im Subispirebisa, romlebic
aRmoCenilia wiTeli Suquras samarovnis e.w. ufrosi jgufis ramodenime
samarxSi, romlebic Zv.w. VII-V ss-is farglebSi Tavsdeba. maT mxrebs aqvT
aSkarad gamokveTili kuTxe, rombuli an centralurlilviani ganivkveTi
da gaxsnili konusuri masra. sigrZe meryeobs 15,25-36 sm-s Soris [Трапш,
1969: 137. Таб.VI, 13; XXI, 15]. wiTeli Suquras umcrosi jgufis #1
samarxSi (Zv.w. V s) napovni Subispiric am jgufs ganekuTvneba (amave
samarxSi iyo eqvsi foTliseburi tipis Subispiri). Mam ukanasknels aqvs
mkafiod gamokveTili mxrebi, grZeli viwro piri (saerTo sigrZe 62 sm) da
centralurlilviani ganivkveTi [Трапш, 1969: 209, 271. Таб.XXXVI,13].
analogiuri formis, rombulganivkveTiani an centralurlilviani
SubispirebiAnapovnia soxumis mTis Zv.w. IV-III ss-is ramodenime samarxSi
[Квирквелия, 1981: 5], guadixus ufrosi jgufis samarxebSi [Трапш, 1969: 62]da
eSeris namosaxlarze, Zv.w. III s-is samarxSi [Шамба, 1980: 48. Таб.XIV, 1]. vanis
naqalaqaris #9 samarxSi, romelic Zv.w. IV s-is mesame meoTxediT
TariRdeba, pirveli da mesame tipis 53 Subispiria Seswavlili. maTi
zomebi meryeobda 21-47 sm-s Soris. Mmxrebdaxrili, centralurlilviani
egzemplarebi aseve napovnia Semdeg Zeglebze: noqalaqevis Crdilo-
dasavleTi sasimagro zolis galavnis kedelTan da karibWesTan
[lorTqifaniZe, 1976: 181], Savsaydaras Zv.w. V-III ss-is samarovanze
[Тушишвили, .....1987: 17. Таб.XXVII, 5,15], yanCaeTis IV-III ss-is samarxSi
‐ 96 ‐
[gagoSiZe, 1964: 52,53. tab.XI,36], kamaraxevis Zv.w. IV-III ss-iT daTariRebul
or samarxSi [jRarkava, 1982: sur.1385],…cixedidis samarovnis #15 qvayuTSi
[Апакидзе, ....1987: 47. Таб.XCIV, 5], nacargoras samarovanze (Zv.w. VI-IV ss),
ecos Zv.w. IV-III ss-is samarxebSi [SatberaSvili, 1999: tab.3,4],
varsimaanTkaris samarovanze [wiTlanaZe, 1983: 52. tab.XVIII,1; XIX,1; XXI,4,
XXIII,3,4], ufliscixis Zv.w. IV s-is dasasruliT daTariRebul kompleqsSi
[yifiani, 2000: 74], dablagomis kramitiT daxurul mdidrul samarxSi
(Zv.w. III s) da iTxvisis Zv.w. IV-III ss-is #2 samarxSi [Lordkipanidze, 2001:
176].mxrebdaxrili rombulganivkveTiani nimuSebia napovni aseve
beSTaSenis Zv.w. V s-is samarovanze [davlianiZe, 1983: tab.VI,1,4-6,7-10],
kumisisa da keTis Zv.w. V s-is samarovanze [davlianiZe, 1983: 38. tab.VI. 3],
gomareTis samarovnis Zv.w IV-III ss-iT daTariRebul qvayuTSi [davlianiZe,
1983: 139,170. tab.XVI,2].
amrigad, rogorc vxedavT, pirveli da mesame tipis Subispirebi farTod
yofila gavrcelebuli iberia-kolxeTSi. foTliseburi da
wagrZelebulrombiseburi Subispirebi, misi sxvadasxva variaciebiT,
damaxasiaTebelia mTeli evraziis teritoriis arqeologiuri
ZeglebisaTvis.
4. aliseburi Subispirebi. Aaliseburi Subispiri gvianbrinjao-adrerkinis
xanis kolxuri kulturis erT-erTi damaxasiaTebeli iaraRia. misi
gavrcelebis areali emTxveva kolxuri kulturis gavrcelebis ZiriTad
sazRvrebs, amave dros Sida qarTlis aRmosavleT da CrdiloeT zols,
mesxeT-javaxeTis garkveul raionebs [saxarova, 1973: 89].
Aam tipis Subispirebis saerTo damaxasiaTebeli Tavisebureba is aris,
rom maTi piri “tanadia”, welSigamoyvanili. amasTanave welis Sezneqa-
gamoyvaniloba ar aris yvelasaTvis erTnairi, zogierTze igi odnav
SesamCnevia da es Tavisebureba, rogorc Cans, umTavresad ufro
adreulebisTvisaa damaxasiaTebeli. Yyvelaze gviandelebi imdenad
“tanadia”, rom wels qvemoT aSkarad SeimCneva piris Zlieri gafarToeba
[qoriZe, 1972: 43]. ganivkveTSi ZiriTadad centralurlilviania, Tumca
gvxvdeba rombulganivkveTianebic. maTi mTliani sigrZe meryeobs 22-35 sm-s
Soris. adreuli egzemplarebi (Zv.w. II aTaswleulis Suaxanebi da mesame
meoTxedi) sadaa, maSin rodesac gviandeli formebi (Zv.w. XI s-is
‐ 97 ‐
dasasruli, VII s-is sawyisi periodi) SesaniSnavadaa gravirebuli
kolxuri kulturisaTvis damaxasiaTebeli geometriuli saxeebiTa da
cxoveluri gamosaxulebebiT. ZiriTadad gaformebulia masra, romelic
rogorc wesi yovelTvis gaxsnilia.
5. samkuTxa Subispirebi. zemoT ganxilul SubispirTagan sruliad
gansxvavebul tips hqmnian Subispirebi, romelTac gverdSezneqili
samkuTxedis forma aqvT [tab.XXI, 4,5]. maT aqvT grZeli da viwro konusuri
gaxsnili masra, romelic pirs mrgvalganivkveTiani ReroTi uerTdeba.
samkuTxa piris qveda gverdis SezneqilobiT ori wvetiani “frTa” miiReba,
romelic Subispirs wagrZelebuli didi isris iers aZlevs
[lorTqifaniZe, 1976: 181]. ganivkveTSi piri SeiZleba iyos linziseburia an
rombuli. Subispirebis sigrZe meryeobs 21-27 sm-s Soris, frTebSorisi
manZili saSualod 5 sm-ia, piris sigrZe 13-14 sm, masris sigrZe 13 sm-sa da
17 sm-s Soris varirebs [gamyreliZe, ..... 2005: 126. tab.XXXII,8,9].
AaRniSnuli Subispirebi nanaxia mxolod dasavleT saqarTveloSi:
soxumis mTis #2 da #5 samarxeul kompleqsebSi, romlebic Zv.w. V-IV ss-
is mijniTa da Zv.w. IV s-is pirveli naxevriT TariRdeba [kalandaZe, 1953:
tab.VIII,8,22], vanis Zv.w. IV-III ss-iT daTariRebul #2 samarxSi [Хоштария,
1979: 115], dablagomis samarxSi, romelsac Tanmxlebi masala Zv.w. IV-III ss-
is mijniT aTariRebs [Tolordava, 1976: 76-77. sur.117].
Sezneqilgverdiani samkuTxedis formis Subispirebi CrdiloeT
SavizRvispireTSi Zv.w.IV s-dan Cndeba da didi raodenobiTaa aRmoCenili
Zv.w. IV-III ss-is donisa da dneprispireTis skviTur yorRanebSi, ax.w.III-I ss-
is meotur Zeglebze[Петренко, 1967: 49. Таб.3616,22].SesaZlebelia swored
aqedan gavrcelda is Tanamedrove saqarTvelos teritoriaze.
specialur literaturaSi am tipis Subispirebs xelSubispirebad
moixsenieben [Петренко, 1967: 49]. piris moyvanilobiT, aRniSnuli tipi
garkveul msgavsebas amJRavnebs grZelyunwian, frTebCamoSvebul brinjaos
isrispirebTan, romlebic gavrcelebuli iyo gvianbrinjao-adrerkinis
xanis aRmosavleT da dasavleT amierkavkasiaSi. Aamitom SesaZlebelia mas
garkveuli gavlena moexdina samkuTxapiriani Subispiris CamoyalibebaSi.
vanis #2 samarxSi, garda am tipis Subispirebisa, iyo ori e.w.
foTliseburi [zemoT moyvanili pirveli tipi] Subispirebic. Eanalogiuri
‐ 98 ‐
faqti soxumis mTis #2 da dablagomis mdidrul samarxSic fiqsirdeba.
erTdroulad erT samarxSi ramdenime Subispiria-foTliseburi, samkuTxa
piriani da mxrebdaxrli anu wagrZelebulrombuli [gamyreliZe... 2005: 126].
erTsa da imave kompleqsSi gansxavavebuli tipis Subispirebis aRmoCena
maT gansxvavebul funqcionalur datvirTvaze unda migvaniSnebdes
[gamyreliZe... 2005: 127].
6. xiStismagvari Subispiri. xiStismagvar SubispirebSiori varianti
gamoirCeva: pirveli Sedgeba mokle masrisa da oTxwaxnaga viwro
pirisagan [tab.XXII. 2,3]. Subispiris sigrZe SeiZleba varirebdes 23-50 sm-s
Soris, piris sigane saSualod 1 sm-ia. sami cali analogiuri iaraRi
aRmoCenilia soxumis mTis Zv.w. V-III ss-is samarxeul kompleqsebSi
[kalandaZe, 1953: 33,35,79. sur.10,13. tab.VIII. 18] da guadixus Zv.w. VI-IV ss-iT
daTariRebul #13 samarxSi [Трапш, 1969: 65]. analogiuri brinjaos
Subispirebi cnobilia jer kidev mtkvar-araqsisis kulturis Zeglebidan.
Aadrebrinjaos xanis xiStismagvari iaraRi napovnia saCxeris carcis
goraze, qvacxelebis erT-erT samarxSi da Jinvalis namosaxlarze
[jafariZe, 2003: 114. tab.XVIII]. adrebrinjaos xanaSi, analogiuri iaraRi
sakmaod farTod yofila gavrcelebuli winaaziaSi da amitom, samecniero
literaturaSi is winaaziur tipad moixsenieba. Suabrinjaosa da
gvianbrinjao-adrerkinis xanis Zeglebze isini ukve ar fiqsirdeba,
rogorc saqarTvelos, ise mis farglebs gareT. Zv.w. VI-IV ss-is Semdeg
analogiuri formebi kvlav gvxvdeba ukve gvianantikuri xanis bolo
etapis Zeglebze. Sualeduri nimuSebis ararsebobis gamo, am etapze,
Znelia maT Soris memkvidreobiTobaze saubari. SesaZlebelia saqme
gvqondes konkretuli formis e.w. “xelmeored aRmoCenasTan” sam
sxvadasxva periodSi an arsebobda prototipebi magram dReisTvis
arasakmarisad aris Seswavlili.
xiStismagvari Subispiris meore varianti sami nawilisagan Sedgeba:
mokle masra, grZeli oTxwaxnaga Rero da momcro samkuTxa an
rombiseburi piri [tab.XXII,1]. sami aseTi Subispiri aRmoCnda soxumis mTis
Zv.w. V-III ss-iT daTariRebul #8 samarxeul kompleqsSi. maTi sigrZe 40-43
sm-ia [kalandaZe, 1953: 34. sur.12. tab.IX,4,5,6]. Aanalogiuri iaraRebi
‐ 99 ‐
cnobilia yubanispireTis, donisa da dneprispireTis Zv.w. V-III ss-is
skviTuri samarxebidan [Мелюкова, 1964: 44,45].
7. buniki. samarxebSi zogjer Subispiris paralerulad gvxvdeba liTonis
konusuri an cilindruli moyvanilobis nivTi, romelic xSirad Subis
saTixrad anu bunikad aris miCneuli [tab.XXII,4,5]. xis taris meore bolos
rkinis buniki- konusuri moyvanilobis an sxva formis masra ecmeboda,
romelic garda imisa, rom iaraRad gamodgeboda Subis wveris dakargvis
SemTxvevaSi, icavde kidec taris bolos dazianebisagan miwasTan Sexebis
dros [Bishop, ….1992: 52-53, 69. Nnax.227-12, 3517-24].
saTixarebi erTnairad gvxvdeba rogorc dasavleT ise aRmosavleT
saqarTvelos Zeglebze. Nnarekvavis gvianbrinjao-adrerkinis xanis
samarovanze aRmoCenilia brinjaos gumbaTisebur Taviani da cilindrul
masriani bunikebi, romlebic Semkulia reliefuri swori da grexili
xazebiT, geometriuli sexeebiT [oqropiriZe, 1984: 210. tab.VIII,13,14]. msgavsi
bunikebi aRmoCenilia samTavros Zv.w. IX-VIII ss-is samarxebSi
[saqarTvelos arqeologia, 1959: 175,176], samxreT saqarTveloSi, Taq-
qilisas samarovnis adreuli rkinis xaniT daTariRebul Zeglebze
[Куфтин, 1941: 55,56] da dRevandeli azerbaijanis teritoriaze, mingeCaurSi
[Асланов, 1959: Таб.XVI,XVII].Uufro mogviano periodis Zeglebze mxolod
konusuri formebi gvxvdeba: oTxi cali konusuri formis buniki napovnia
guadixus Zv.w. VII-VI ss-is ramodenime samarxSi.Aanalogiuri formis
bunikebi aRmoCenilia samTavros Zv.w. VI-IV ss-is samarxebSi [Трапш, 1969:
65]. vanis naqalaqarze, Zv.w.Is-is brZolebTan dakavSirebul ngrevis fenaSi,
SubispirebTan erTad aRmoCnda saTixarebic [lorTqifaniZe, 1976: 177]. sami
cali aseTi buniki sam SubispirTan erTad iyo soxumis mTaze gaTxril
#9 samarxeul kompleqsSi [kalandaZe, 1954: 30,34. tab.IX,10-12],iseve rogorc
neZixis Zv.w.III s-is samarxebSi: aqac rkinis sami konusuri formis buniki
SubispirebTan erTad aRmoCnda [Рамишвили, .... 1986: Таб.227,2]. eSeris
namosaxlaris elinisturi xanis fenaSic da imave drois samarxebSic
SubispirebTan erTad rkinis saTixarebic aris aRmoCenili [Шамба, 1980:
48-49. Таб.XIV,8-11]. iTxvisis Zv.w.IVs-is erT-erT samarxSi da wiwamuri-
IIIsamarovnis #5 qvevrsamarxSi, romelic Zv.w.Is-iT TariRdeba, mxolod
‐ 100 ‐
bunikebi iyo, Subispirebis gareSe [nikolaiSvili, ..... 1995: 64, #21,
sur.431,438].
aRmosavleT amierkavkasiaSi, CrdiloeT SavizRvispireTsa da
CrdiloeT kavkasiaSi, Subis es nawili gavrcelebuli Cans adrerkinis
xanis dasawyisidan. CrdiloeT kavkasiis Zv.w. VII-IV ss-is yobanuri
kulturis samarxebSi da doni-dnepris ormdinareTis skviTur samarxebSi
oTxi sxvadasxva formis bunikebi gvxvdeba: konusuri, cilindruli
(CrdiloeT kavkasiis aRmosavleT nawilSi, CeCneTis samarxebSi
aRmoCenilia spiralurad daxveuli cilindruli bunikebi), cilindrul-
konusuri da qvemoT sferuli daboloebis mqone cilindruli
bunikebi.respublikuri da principatis xanis romis armiaSic Subis tars
qveda boloze, rogorc wesi, konusuri bunikebi ukeTdeboda.
zogadadbunikebis sigrZe meryeobs 5-20 sm-s Soris, diametri 1-3 sm-s
Soris [Козенкова, 1982: 19. Таб.XIX,1,2,3,4-6].
F funqciis TvalsazrisiT, samecniero literaturaSi, Subispirebs
yofen or kategoriad-pirvels miakuTvneben mZime saZgerebel Subebs,
xolo meores msubuq satyorcn Subebs, e.w. xelSubebs. aseTi dayofa
iaraRis formisa da misi proforciebis safuZvelze xdeba. zemoT
moyvanili tipebidan pirveli oTxi tipi saZgerebel Subs ganekuTvneba,
mexuTe da meeqvse satyorcn xelSubs, xolo buniki Subis sxva nawilia,
romelic SeiZleba hqonoda rogorc Subs, ise xelSubsac.
adreantikuri da elinisturi xanis zogierT Subispirze(soxumis mTaze,
guadixus samarovanze, eSeris naqalaqarze, brilsa da vanSi aRmoCenili
foTliseburi, samkuTxa, dafnisfoTliseburi da xiStismagvari
Subispirebi) Catarebulma metalografiulma kvlevam aCvena, rom
Subispirebis damzadebisas gamoiyeneboda Semdegi teqnologiuri sqemebi:
iaraRis gamoWedva xdeboda mTlianad rkinisagan an maRalnaxSirbadiani,
saSualo da dabalnaxSirbadiani foladisagan. zogierT SemTxvevaSi
iaraRs utardeboda e.w. zedapiruli cementacia. sxva nimuSebze
gamoyenebuli yofila e.w. “paketuri” Wedvis xerxi, romelic
gulisxmobda rkinisa da foladis firfitebis erTmaneTTan SeduRabebas,
monacvleobiT. am SemTxvevaSi, rogorc wesi, rkina modioda piris Sua
nawilze, xolo kideebi,basri nawili keTdeboda foladisagan.
‐ 101 ‐
SesaZlebelia erTi konkretuli tipis ramodenime Subispiri sxvadasxva
wesiT yofiliyo damzadebuli [Бгажба,......1989: 117 - 139].
gvianantikuri xana da adreSuasaukuneebi (ax.w. I-VII ss). gvianantikuri da
adreSuasaukuneebis iberia-kolxeTSi gavrcelebuli Subispirebi, Tavisi
moyvanilobiT, ZiriTadad inarCuneben klasikur da elinistur xanaSi
gavrcelebuli Subispirebis formebs, Tumca garkveuli cvlilebebi mainc
SeimCneva, es pirvel rigSi Seexeba zomebsa da piris ganivkveTs. Aam dros
Subispirebi ufro masiuria da gavrcelebas iwyebs ufro e.w.
“kombinirebuli” ganivkveTis nimuSebi, rodesac piris qveda naxevari
ganivkveTSi centralurlilviania, xolo danarCeni nawili ki
rombulganivkveTiani (aseTi nimuSebi gansakuTrebiT bevri gvxvdeba
afxazeTis gvianantikuri xanis bolo etapisa da adreSuasaukuneebis
Zeglebze), e.i xdeba Subispirebis erTgvari “damZimeba”, rac zrdis mis
efqturobas nebismieri winaRobis garRvevisas. gvianantikuri da
adreSuasaukuneebis Subispirebis tipologizacia unda ganxorcieldes
maTi piris ganivkveTis mixedviT, rameTu, moyvanilobis mixedviT, am
periodisa da adreantikuri-elinisturi periodis nimuSebis
erTmaneTisagan gamijvna Zalzed pirobiTi iqneboda, maTi msgavsebis gamo.
gvianantikuri da adreSuasaukuneebis iberia-kolxeTis mosaxleoba
sakmaod militarizebuli Cans. xSiria samarxebSi sabrZolo iaraRis
aRmoCenis faqtebi rogorc aRmosavleT ise dasavleT saqarTveloSi. es
gansakuTrebiT TvalsaCinoa afxazeTSi, e.w. webelduri kulturis
Zeglebze, romelic gamoirCeva sabrZolo iaraRebis didi raodenobiT,
riTac mecnierebs did daxmarebas uwevs aRniSnuli periodis sabrZolo
iaraRebis kvlevisaTvis. aq TiTqmis yvela mamakacis samarxSia Subispiri,
umravles SemTxvevaSi wyvilad. magaliTad, 1982 wels arqeolog
i.voronovis mier moyvanili monacemebiT, afxazeTis teritoriaze,
“webelduri kulturis” 110 samarxSi aRmoCnda 197 cali Subispiri. aqedan
29 kompleqsSi iyo TiTo Subispiri, 76-Si wyvili, 4 samarxSi sami da
erTSi oTxi Subispiri. 110 samarxidan mxolod 10-Si ar iyo Subispiri.
‐ 102 ‐
1. centralurlilviani da rombulganivkveTiani foTliseburi
Subispirebi. Ppirveli variantisaTvis damaxasiaTebelia farTo
foTlisebri piri, momrgvalebuli Sua qediT, romelic mTel sigrZeze
dauyveba pirs da warmoadgens masris erTgvar gagrZelebas [tab.XXIII,1-3].
isini gansakuTrebiT xSirad gvxvdeba ax.w. II-IV ss-is samarxebSi.
qronologgiuri TvalsazrisiT, aseTi Subispirebi SeiZleba miviCnioT
yvelaze uadres formad gvianantikur da adrefeodalur xanaSi
gavrcelebul Subispirebs Soris. aseTi iaraRebi cnobiliagvianantikuri
xanis afxazeTis Zeglebidan-e.w. “webelduri kulturis” samarovnebis
(apianCa, abgiZraxu, axaCarxu, axacaraxu, lari, webelda, “Юстиниановхолм”)
ax.w. II-IV ss-is samarxebSi. aq isini samarxebSi fiqsirdeba calobiT,
wyvilad (laris ax.w. IV s-is samarxSi dafiqsirda oTxi cali) da meore
tipis SubispirebTan erTad(e.w. “kombinirebul ganivkveTian” foTlisebur
SubispirebTan erTad)[Воронов, 1982: 124]. analogiuri Subispirebi
dafiqsirebulia Zveli lazikis Zeglebzec, magaliTad isini aRmoCnda
fiWvnaris samarovnis ax.w. IV s-iT daTariRebul sam samarxSi [Кахидзе, ......
2001: 84], cixisZirSi [inaiSvili, 1993: 83. tab.32, 6], fereTaSi, goraSi
[xarabaZe, 2004: 165. tab.I,1,2], CxarSi [bragvaZe, 1997: 31. tab.XXIV,2, XXVI,2],
banZisa da Zevris ax.w. I-III ss-is ramodenime samarxSi [fuTuriZe, 1959: gv.76
tab.V,10,11]. centralurlilvian SubispirTan Tanaarsebobda analogiuri
moyvanilobis, magram ganivkveTSi rombuli Subispirebi. isini qvxvdeba
samarxebSi rogorc calke, ise centralurlilvian nimuSebTan erTad.
kldeeTis samarovanze, ax.w. II s-is samarxebSi napovni iqna 5 Subispiri.
aqedan sami centralurlilviani, xolo danarCeni sami rombul
ganivkveTiani. maTi sigrZe meryeobda 30-42 sm-s Soris, udidesi sigane ki 3-
4,5 sm-s Soris [lomTaTiZe, 1957: 15, 140-142, 149. tab.XXI,2; sur.2,29].
CxorowyuSi, ax.w. I-II ss-is kompleqsebSi aRmoCnda ori
rombulganivkveTiani da ori centralurqediani foTliseburi
Subispirebi [Хоштария, 1941: 81. Таб.VIII]. modinaxes samarovnis ax.w. IV s-is
samarxebSi iyo ori rombulganivkveTiani egzemplari [nadiraZe, 1975: 58,59.
tab.XX,1,2], erT-erTiaRWurvilia rkinisave oTkuTxa ganivkveTiani e.w.
samxreuliT, romelic Sekrul masrazea mimagrebuli da gankuTvnilia
Subispiris tarze mosargebad. msgavsi iaraRebi aRmoCenilia aseve
‐ 103 ‐
aRmosavleT saqarTvelos zogierT kompleqsSi: mcxeTaSi, wiwamuri
IIIsamarovnis ax.w.Is-is #6 samarxSi [nikolaiSvili, ... 1995: 64. sur.446],
kaxeTSi- beJanbaRis ax.w.I-IIss-is ormosamarxSi [mamaiSvili, 1980: 119.
tab.XXXII,2]. ax.w. III s-iT TariRdeba aragvis xeobaSi, sof.neZixTan
gaTxrili ormosamarxebi, romlebSic sami centralurlilviani da
rombulganivkveTiani Subispiri aRmoCnda [Рамишвили, ....1986: 92, tab.2275].
sakmaod saintereso nimuSebi gamovlinda dedoflis goraze. maT
wagrZelebuli, foTliseburi forma, ganivkveTSi rombuli piri da
konusuri masra hqondaT. xuTi Subispiridan sams, grZeli milisebri
masris qveda boloSi, lilviseburad gafarToebuli, sakmaod sqeli
salte hqonda SemoWedili. sxvagan arsad saqarTveloSi da arc saerTod
amierkavkasiaSi aseTi Subispiri jerjerobiT ar aRmoCenila. Aarc
romaelebi xmarobdnen aseT iaraRs [gagoSiZe, 2002: 124,125. sur.10,11].
amgvari boloSi masragafarToebuli Subispiri sarmatul iaraRad aris
miCneuli [Археология СССР, 1984: 189. ტაბ.XXXIV, 11,12] da isini cnobilia
Crdilo SavizRvispireTis, md.donisa da yubanispireTis sarmatul
samarxebSi, sadac isini Zv.w.III-I-ax.w. I-II ss-iT TariRdeba [Либеров,
1965:tab.18,1,3,9;Мелюкова, 1975: 176; Анфимов, 1951: 182. sur.121]. v.blavatskis
azriT, masris am nawils unda Seeferxebina Subispiris metismetad Rrmad
SeRweva mowinaaRmdegis sxeulSi, raTa gaWenebul cxenze mjdar meomars
ufro iolad SesZleboda mtris sxeulSi SerWobili Subis amoZroba da
swrafi manevris saSualeba hqonoda [Блаватский, 1954: 117]. unda vifiqroT,
rom dedoflis goris sasaxleSi masragafarToebuli Subispirebi
samxreT ruseTis stepebidan moxvda. SesaZlebelia, isini aq sulac
qarTlis [iberiis] mefeTa samsaxurSi myofi daqiravebuli sarmati
meomrebis motanilia [gagoSiZe, 2002: 125].
zemoT moyvanili formebigvxvdeba agreTve Crdilo-dasavleT kavkasiaSi,
yirimSi, volgispireTis Zv.w. II-ax.w. IV ss-is sarmatul samarxebSi [Хазанов,
1971: Таб.XXIV, 1,2,5,6,7]da skandinaviisqveynebSi. cnobilia, rom aseTi Subebi
romauli armiis SeiaraRebaSic iyo. SeiZleba iTqvas, rom foTliseburi
formis, centralurlilviani an rombulganivkveTiani Subispiri sakmaod
gavrcelebuli yofila gvianromauli xanis mTels evropaSi.
‐ 104 ‐
rogorc saqarTveloSi, ise mis farglebs gareT aRmoCenili am tipis
iaraRebis zomebi sxvadasxvagvaria, ZiriTadad maTi sigrZe meryeobs 25-42
sm-s Soris, Tumca xandaxan gvxvdeba ufro didi zomis nimuSebic. mxrebis
sigane 3-5,6 santimetrs Soris varirebs.
a.xazanovi da m.trapSi maT warmomavlobis adgilad kavkasias
miiCnevdnen, radgan msgavsi formebi dadasturebulia gvianbrinjao-
adrerkinis xanis kavkasiis samarxebSi [Хазанов, 1971: 46; Трапш, 1971:
150].isini gvxvdeba adreantikuri xanis Zeglebzec, magaliTad, wiTeli
Suquras samarovnis, AZv.w. VI-V ss-iT daTariRebul #4 samarxSi [Трапш,
1969:ტაბ.VI,12-13], guadixus ufrosi jgufis #7 samarxSi, romelic Zv.w. IV
s-iT TariRdeba [Квирквелия, 1981: 7]. elinistur xanas ganekuTvneba
baSTaSenisa da ecos samarovnebze napovni analogiuri formis nimuSebi
[gamyreliZe......2005: 124].
2. e.w. “kombinirebul ganivkveTiani” foTliseburi Subispirebi.
pirvelisagan gansxvavebiT, meore tipi ufro viwroa da grZeli. is
gamoirCeva dawaxnagebuli Sua qediT, romelic Subispirs mxolod
naxevramde an ufro nakleb manZilze dauyveba, meore naxevari ki
ganivkveTSi rombiseburia [tab.XXIV, 1-4]. aRniSnuli formis iaraRi
TariRdeba ax.w. IV-VI ss-iT da garkveul periodSi pirveli tipis
SubispirTan Tanaarsebobs. 134–ze meti aseTi iaraRi nanaxia afxazeTSi-
abgiZraxus, azantis, axacaraxus, axaCaraxus, alraxus, apianCas, apuStas,
laris, webeldis, e.w.“Церковный холм”-isa da “Монетный холм”-is ax.w. IV-VI
ss-is samarxebSi [Воронов, ..… 1982: 124]. isini samarxebSi umravles
SemTxvevaSi gvxvdeba wyvilad, iSviaTad TiTo cali. rig SemTxvevebSi
aRniSnuli forma fiqsirdeba rogorc foTlisebur SubispirTan, aseve
meoTxe da mexuTe tipis SubispirebTan erTad [meoTxe da mexuTe tipze
qvemoT iqneba saubari]. Aam tipSi ori variantis gamoyofa SeiZleba:
pirvels aqvs ufro momrgvalebuli mxrebi [tab.XXIV,1,2], meore ki pirveli
variantis Semdgomi ganviTarebaa. Mmas wagrZelebuli samkuTxedis forma
aqvs da pirveli formisagan ganxvavebiT, swori, daqanebuli mxrebiT
gamoirCeva [tab.XXIV,3,4]. orive maTganis piri ganivkveTSi kombinirebulia,
qveda nawils dauyveba dawaxnagebuli qedi, meore naxevari ki orferdaa
‐ 105 ‐
da rombulganivkveTiani. afxazeTis garda isini gvxvdeba dasavleT
saqarTvelos danarCen teritoriazec, soCis raionSi, Crdilo-dasavleT
kavkasiaSi, aRmosavleT saqarTveloSi.
P pirveli tipis Subispirebisagan gansxvavebiT, am ukanasknelT ar
moeZebnebaT zusti da bevri analogiebi ufro adreul xanaSi da rogorc
Cans, ufro warmoadgenen ax.w. IV-V ss-is produqts. Tumca unda aRiniSnos,
rom moyvanilobis mixedviT, isini garkveul msgavsebas mainc amJRavneben
adreantikur da elinistur xanaSi arsebul foTliseburi da
mxrebdaxrili Subispirebis sxvadasxva variaciebTan[zemoT aRwerili
adreantikuri-elinisturi xanis pirveli da mesame tipi]. savaraudebelia,
rom isini ax.w. I-IV ss-Si gavrcelebuli pirveli tipis foTliseburi
Subispirebis Semdgomi ganviTarebis Sedegad Camoyalibdnen.
3. aliseburi formis Subispirebi. Aaliseburi formis Subispirebi,
romlebic ganivkveTSi rombiseburia an kombinirebuli, ZiriTadad
gvxvdeba ax.w. VI-VII ss-is e.w. “webelduri kulturis” samarxebSi
[tab.XXV,1-3].mas Tavisi formis gamo, garda saZgerebelisa, erTgvari
saCexi funqciac eqneboda brZolis dros.Aam periodiswelSezneqili, e.w.
aliseburi nimuSebi SesaZlebelia zemoT moyvanili meore tipis
Subispirebis Semdgom ganviTarebas warmoadgendnen. aliseburi formis
Subispirebi qronologiurad ufro gviandelia vidre pirveli da meore
tipi Subispirebi.
4. e.w. xiStismagvari Subispirebi. Aadreuli nimuSebis msgavsad,
gvianantikuri da adreSuasaukuneebis xiStismagvari iaraRebic or
nawilad SeiZleba gaiyos, pirvelisTvis damaxasiaTebelia mokle masra da
ganivkveTSi oTkuTxa xiStiseburi piri. sxvebs aqvT mokle masra da
ganivkveTSi oTkuTxa grZeli Rero, romelic miniaturuli TaviT
mTavrdeba [tab.XXV,4-7]. xiStismagvari Subispirebi aRmoCenilia afxazeTis
samarovnebis- axacaraxus, auxuamaxus, axaCaraxus, apianCasa da apuStas
ax.w. IV-VII ss-is samarxebSi. Aaq isini samarxebSi gvxvdeba marto an meore
da mexuTe tipis SubispirebTan erTad. romaul armiaSi msgavsi iaraRi
pilum‐is saxeliT iyo cnobili[Bishop, ….1992: 49-50, 65]. romaulipilum‐is
analogia saqarTvelos arqeologiaSi jerjerobiT erTaderTi caliT
aris warmodgenili: vanSi, karibWis win, Zv.w.I s-is ngrevis fenaSi aRmoCnda
‐ 106 ‐
rkinis Reros natexi (sigrZe 32 sm, ganivkveTi 0,7 sm), 4,5 sm sigrZis
piramiduli wveriT. aRmoCenis viTarebis gaTvaliswinebiT
savaraudebeliaq, rom es pilum-iufro momxdurTa kuTvnili unda
yofiliyo, vidre qalaqis damcvelebisa [lorTqifaniZe, 1976: 177,178. sur.136
85].
5.rombulganivkveTiani Subispirebi. Mmoyvanilobis mixedviT, ori forma
gamoirCeva: pirvelis kideebi TandaTan viwrovdeba wvetisaken [tab.XXVI,
1,2], xolo meore SemTxvevaSi piris kideebi sworia da bolo mesamedSi
viwrovdeba [tab.XXVI,3,4]. droTa ganmavlobaSi am Subispirebis sigrZe
TandaTan izrdeba da ufro wvetiandeba. aRwerili iaraRebi nanaxia ax.w.
IV-VII ss-is Zeglebze: afxazeTis samarxebSi-abgiZraxus, alraxus, apuStas,
apianCas, auxuamaxus, axacaraxus, eSeris, laris, “Церковный холм”-isa da
“Юстинианов холм”-is samarxebSi. afxazeTis samarxebSi isini gvxvdeba
TiTo, wyvilad da zogierT SemTxvevaSi meore, mesame da meoTxe tipis
SubispirebTan erTad [Воронов, ..… 1982: 126]. afxazeTis gareT isini
aRmoCenilia arqeopolisSi [Леквинадзе, .... 1981: 144.Таб.LI,3]. saqarTvelos
gareT analogiuri iaraRebi gvxvdeba mcire aziaSi, Crdilo-dasavleT
kavkasiaSi, Crdilo SavizRvispireTis sxvadasxva regionebSi da mTlianad
evropaSi. is gamoiyeneboda romaul armiaSic [Bishop, …. 1993: 10-12].
SesaZlebelia maTi prototipebi iyos adreantikur da ufro adreul
xanaSi gavrcelebuli mxrebdaxrili, rombulganivkveTiani Subispirebi,
romlebic aRmoCenilia rogorc saqarTvelos teritoriaze, ise
adreantikuri xanis skviTur [Мелюкова,1964: 35-45] da sarmatul samarxebSi
dRevandeli ruseTisa da ukrainis teritoriaze[Симоненко,2009: 70-75].
6. buniki. mcire satyorc Subebs an maT bunikebs ukavSirdeba
gvianantikuri xanis samarxebSi aRmoCenili konusuri formis nimuSebi
[tab.XXVI, 5-9]. dasavleT saqarTveloSi isini umTavresad nanaxia
afxazeTSi-abgiZraxus, axacaraxus, webeldisa da “Юстинианов холм”-is ax.w.
III-IV ss-is ramodenime samarxSi. erT SemTxvevaSi is samarxSi napovni
iqna Subispiris gareSe, meore SemTxvevaSi ori buniki iyo ori pirveli
tipis SubispirTan erTad. mesame SemTxvevaSi or aseT (pirveli tipis)
SubispirTan erTad dafiqsirda ukve sami buniki. meoTxe SemTxvevaSi
‐ 107 ‐
saTixari iyo meore tipis SubispirTan erTad [Воронов, 1982: 127].konusuri
formis bunikebi SubispirebTan erTadgamovlinda cixisZiris #1
samarxSi[inaiSvili, 1993: 83] da fiWvnaris ax.w.IV s-is sam samarxSi [kaxiZe,
.. 2000: 78.]. dedoflis goris xuTi Subidan sams mainc hqonda aseTi buniki-
saTixari [gagoSiZe, 2002: 125]. rogorc zemoT aRiniSna, sruliad
analogiuri iaraRebi cnobilia saqarTvelos Zv.w. IV-I ss-is
samarxebidanac.
amrigad irkveva, rom saqarTveloSi, iseve rogorc mis farglebs gareT,
mTels antikur xanaSi, Subebis tarebs rig SemTxvevebSi qveda boloSi
rkinis sTixarebi ukeTdeboda, magram isic unda iTqvas, rom gvaqvs
SemTxvevebi, rodesac daxurul arqeologiur kompleqsSi-samarxSi
mxolod buniki-saTixari aris xolme warmodgenili Subispiris gareSe,
rac gvafiqrebinebs, rom konusuri formis buniki, Subisagan
gansxvavebuli, alpenStokis msgavsi iaraRis wveric SeiZleboda
yofiliyo [gagoSiZe,2002: 125].
gvianantikuri da adreSuasaukuneebis pirveli sami tipis Subispiri
faqtiurad gamoxatavs am iaraRis erTi formis ganviTarebis ramodenime
etaps, romlis adreuli formebi warmomavlobiT mWidrod aris
dakavSirebuli im SubispirebTan, romlebic gavrcelebuli iyo rogorc
dasavleT ise aRmosavleT saqarTveloSi Zv.w. IV-II ss-Si da ufro gvian.
meoTxe tipis (xiStismagvari) Subispirebic advilad pouloben TavianT
“prototipebs” aRniSnul teritoriebze Zv.w. IV-I ss-is iaraRebs Soris
da metic, xiStiseburi brinjaos nimuSebi adrebrinjaos xanidanaa
cnobili. miuxedavad adreuli analogiebis arsebobisa, afxazeTSi
aRmoCenili ax.w. IV-VII ss-is xiStismagvari Subebi SesaZlebelia
Tanadrouli importuli nimuSebis zegavleniT, magaliTad romauli
“pilum”-is, an sruliad damoukideblad, “xelmeored aRmoCenis” Sedegad
warmoiqmnen, rameTu, elinistur da zemoT moyvanili afxazeTis
gvianromauli-adrebizantiuri xanis kompleqsebSi aRmoCenil artefaqtebs
Soris 400 welia sxvaoba, ra drosac msgavsi formebi ar gavxdeba. Aam
TvalsazrisiT samagaliToa welSezneqili, e.w. “aliseburi” formis
Subispirebis (ax.w. VII s) istoria, romlebic warmoiSvnen sruliad
damoukideblad im brinjaos analogiuri Subispirebisagan, romlebic
‐ 108 ‐
Zv.w. VIII-VII ss-Si gavrcelebuli iyo dasavleT saqarTveloSi. aseTi
daskvnis SesaZleblobas iZleva is qronologiuri lakuna, rac arsebobs
gvianbrinjao-adrerkinis xanisa da gvianromaul-adrebizantiuri xanis
alisebur Subispirebs Soris.
gvianantikur xanasa da adreSuasaukuneebSi Subispirebis damzadebis wesi
igivea, rac adreul periodSi. am drosac gamoiyeneba erTi mTliani an
ramodenime rkinisa da foladis firfitebisgan iaraRis gamoWedva, misi
zedapiruli cementacia da a.S. rogorc wesi, gaxurebuli zodisgan jer
gamoyavdaT masra, Semdeg xdeboda piris gamoWedva.
rogorc arqeologiuri masalidan Cans, antikuri periodis ganmavlobaSi
Subi ZiriTadi sabrZolo iaraRia saqarTveloSi. sxva saxis iaraRTan
SeadarebiT Subispirebi ricxobrivad pirvel adgilzea. nimuSad
gamodgeba meomris #9 samarxi vanSi, sadac xuTi aTeuli Subispiria
napovni da erTi maxvili. amasve gvidasturebs werilobiTi wyaroebi-
antikuri epoqis sxvadasxva etapze, sadac ki qarTveluri mosaxleobis
SeiaraRebis xsenebaa, yvelgan figurirebs Subi. Zv.w. V saukuneSi,
herodotesa da qsenofontis cnobebis Tanaxmad, Subebi aqvT kolxebs,
sasperebs, mosxebs, mosinikebs da xalibebs [yauxCiSvili, 1975-
1976:herodote VII, 76, 78, 79. gv.435],[miqelaZe, 1967:qsenofonti IV 3-4. gv.75;
IV 7,15-16. gv.81-82; IV 8-7. gv.87; V 2,22. gv.95; V 4,12-14. gv.100; V 4,25. gv.103].
Zv.w. I s-Si strabonis cnobiT iberebi Subosnebi arian [yauxCiSvili, 1957:
straboni XI 4-5. gv.133]. Subosan iberebs, rogorc gansakuTrebiT Zlier
meomrebs, axsenebs plutarqe Zv.w. I saukunis movlenebTan dakavSirebiT.
Subebis, sxva iaraRebTan SedarebiT, yvelaze xSiri gamoyeneba gamowveuli
iyo rogorc misi damzadebis siadviliTa da siiafiT, rac Tavis mxriv,
mas ufro xelmisawvdoms xdida farTo masebisaTvis, ise misi funqciisa
da xmarebis wesis gamoc, rodesac is brZolis dros xSirad ikargeba,
taris gadatydomis an srolis gamo.
arqeologiur kompleqsebSi ramdenime Subi ideba erTad, an TiTo
Subia warmodgenili. sagulisxmoa, rom zogierT kompleqsSi Subis
samarxSi Catanebis garkveuli wesi SeiniSneba. magaliTad, vanis #9
samarxSi meomars sami mxridan hqonda Semowyobili 53 Subispiri, xolo
#2 samarxSi Subispirebi wverebiT erT mxares-dasavleTisken iyo
‐ 109 ‐
mimarTuli [Хоштария, 1979: 116]. varsimaanTkaris #3 samarxSi Subi
vertikalurad iyo CarWobili [wiTlanaZe, 1983: 54], xolo guadixus
ufrosi jgufis #19 da yanCaeTis samarxebSi sagangebod moRunuli
Subispirebi dafiqsirda, rac dakrZalvis Taviseburi ritualiTaa
axsnili [Трапш, 1969: 63; gagoSiZe, 1964: 52]. es faqti TrialeTis gviani
brinjaos xanaSicaa cnobili [Куфтин, 1941: 66]. samTavros samarovanze ki
analogiuri suraTi Zv.w. VIII-VII ss-is kompleqsebSi gvxvdeba [abramiSvili,
1957: 140]. Subispirebi damtvreuli saxiT Tavsdeboda yubanispireTSi
gaTxril samarxebSic [Хазанов, 1971: 45].
rogorc zemoT iTqva, yuradRebas impyrobs rogorc sxvadasxva tipis, ise
erTi tipis, oRond mkafiod gansxvavebuli zomis Subispirebis
Tanaarseboba erT samarxSi. magaliTad vanis #9 samarxi (Zv.w. IV s-is
mesame meoTxedi), sadac saxezea gansxvavebuli zomis foTliseburi da
wagrZelebulrombisebri Subispirebi. msgavsi mdgomareoba iyo soxumis
mTis #6 samarxSic (Zv.w. IV-III ss), wiTeli Suquras umcrosi jgufis #1
samarxSi (Zv.w. V s) da dablagomSi (Zv.w. III s-is dasawyisi). is, rom erT
meomars ramdenime saxis Subs atandnen, migviTiTebs Subebis gansxvavebul
funqciaze. SedarebiT msubuqi Subebi satyorcni SiZleboda yofiliyo,
sxva-saZgerebeli. arsebobs azri, rom viwropiriani Subebi gamiznuli iyo
abjris gasarRvevad da qveiTi meomrisaTvis mosaxerxebeli iqneboda
SejavSnul cxenosanTan xelCarTuli brZolis dros[gamyreliZe,….. 2005:
128].
qarTveluri mosaxleobis Subebis mravalferovnebaze mogviTxroben
werilobiTi wyaroebic. herodote da qsenofonte ara mxolod asaxeleben
qarTveluri mosaxleobis SeiaraRebis kategoriebs, aramed xSir
SemTxvevaSi maT aRweras gvTavazoben. herodotes mixedviT, kolxebs
hqondaT “mokle Subebi”, xolo mosxebis “Subis wverebi grZeli
iyo”[yauxCiSvili, 1975-1976:herodote VII 78-79. gv.435], xalibebSi ki
“TiToeuls ori Subi epyra” [yauxCiSvili, 1975-1976:herodote VII 76.gv.435].
igive xalibebs, qsenofontis mixedviT, “ekavaT xuTi wyrTis sigrZis
Subebi, romelTac mxolod TiTo Subispiri hqondaT” [miqelaZe, 1967:
qsenofonti IV7, 15-16. gv.81-82]. am cnobaSi xazgasmulia gansxvaveba
bunikiani Subisagan, romelic qsenofonts xvdeba piriqiTel mosinikebTan-
‐ 110 ‐
maT ekavaT “marjvena xelSi eqvswyrTiani Subi, romelsac TavSi wveti
hqonda, boloSi ki sfero”[miqelaZe, 1967: qsenofonti V 4, 12-14. gv.100].Tu
gaviTvaliswinebT, rom wyrTa 45 sm-ia, maSin es yofila 2,70 m-is sigrZis
Subi, romelsac TavSi aqvs Subispiri, meore boloze ki sferuli buniki
[gamyreliZe, ..... 2005: 128].Subebis sigrZis dasadgenad gvexmareba fiWvnaris
aRmoCenac, sadac ax.w. IV s-is sam samarxSi aRmoCnda TiTo Subispiri da
buniki In situ mdgomareobaSi. maT Soris manZili meryeobda 1,70-2,20 sm-s
Soris [kaxiZe, .. 2000: 78].
mosinikebis SeiaraRebaSi qsenofonti, TviTmxilveli am movlenebisa,
mkveTrad mijnavs satyorcn Subs saZgerebelisagan da ase axasiaTebs mas-
mowinaaRmdegem maT “dauSina Subebi. sxvebsac hqondaT Subebi, magram
imdenad msxvili da grZeli, rom kaci Znelad Tu SeZlebda mis tarebas.
am SubebiT cdilobdnen isini elinebis mogeriebas xelCarTul
brZolaSi” [miqelaZe, 1967: qsenofonti V 4-25. gv.103].
&VI.saalyo-sainJinro SeiaraReba [urnali, lodsatyorcnebi, balista]
antikuri xanis saqarTveloSi gavrcelebul saalyo SeiaraRebaze
warmodgenas gviqmnis ZiriTadad vanisa da biWvinTis naqalaqaridan
momdinare arqeologiuri masala da werilobiTi wyaroebi.
1. urnali. 1966 wels vanis naqalaqaris 199 monakveTze, Zv.w. II-I ss-is
taZris iatakis donidan 14 sm siRrmeze aRmoCnda kargad daculi rkinis
mozrdili iaraRi-kedlis sangrevi mowyobilobis e.w. urnalis
piri[tab.XXVII]. iaraRi gamoWedilia maRalnaxSirbadis Semcveli rkinis
masiuri furclebisagan (sisqe 0,5 sm) da Zalze did isrispirs Camohgavs.
misi sigrZe 104 sm-ia. Sedgeba sami, erTmaneTisagan mkveTrad gamoyofili
‐ 111 ‐
nawilisagan: wveri, miliseburi tani da masra. wveri samfrTiania da
TiToeuli maTgani kargadaa gamoWedili, proporciulia, maqsimaluri
sigane 9 sm, sisqe 15 sm-ia. wveris sigrZe 30 sm-ia, bolo wvetiani aqvs.
miliseburi tanis sigrZe 40 sm-ia, sigane pirTan da SuaSi 10 sm, boloSi
12 sm. masra Zabriseburi formisaa, odnav welSi gamoyvanili. sigrZe-33 sm,
diametri-30 sm. masra odnav gaxsnilia da tanisken viwrovdeba. masrisa da
tanis sazRvarze amoWrilia 4 sm-is sigrZisa da 3 sm-is siganis tolferda
samkuTxedi, romlis wveridan iribad midis nakeri-masris gaxsnis xazi
[lorTqifaniZe,1976: 167-169. sur.134].
masris mixedviT Tu vimsjelebT, is Camocmuli unda yofiliyo xis moris
wawvetebul Tavze. Tu konkretulad romel kategorias ganekuTvneboda
vanuri aRmoCena, borblebze dasadgmel Tu e.w. Camosakid taranebs, am
etapze Tqma Znelia, Tumca, nebismier SemTxvevaSi, misi wonisa da formis
gamo igi flobda udides damangrevel Zalas [Лордкипанидзе, 1969: 249.
Рис.1].
vanis urnalis aRmoCenis pirobebi da stratigrafiuli monacemebi im
varauds uWers mxars, rom igi saomari moqmedebebis dros ki ar moxvda
Zv.w. I s-is nagebobis qveS, aramed ufro adre, Zv.w. II s-is bolos, Zveli
nagebobis nangrevebis amovsebisas. SesaZlebelia urnali sagangebodac
damarxes, dafles taZris qveS da mas garkveuli sakulto daniSnulebac
hqonda [lorTqifaniZe,1976: 169].
antikuri tradiciiT kedlis sangrevi manqanebi pirvelad troas omis
dros gamoiyenes. urnalebis uZveles gamosaxulebebs Zv.w. IX s-dan,
asiriul bareliefebze vxedavT. analogiuri iaraRebi kargad iyo
cnobili elinistur samyaroSic. maT iyenebdnen skviTebic. romaeli
avtorebis cnobiT, romaul xanaSi, taranebs hqondaT blagvi, masiuri
Tavi, romelsac xSirad verZs (kpios, aries) uwodebdnen. ra droidan
vrceldeba es iaraRi CvenSi Zneli saTqmelia. formiT, vanuri egzemplari,
yvelaze axlos dgas asiriul bareliefebze gamosaxul basrwvetian
urnalebTan. werilobiT wyaroebSi saalyo iaraRebi moxseniebulia
egrisis e.w „ocliani omTan“ dakavSirebiT. ase magaliTad, prokofi
kesarielis mixedviT, romaelebis mier gamagrebuli petras karibWis
Sesalewad sparselebma urnali gamoiyenes. arqeopolisTan, sadac
‐ 112 ‐
reliefi ar iZleoda saSualebas kedlis sangrevi manqanebis moZraobisa,
sparselebma mxarze gasadebi urnalebi gaakeTes[lorTqifaniZe,1976: 168].
2. satyorcni lodebi. erT-erTi uadresi 19 sm-is diametris Wurvi
aRmoCnda samadlos elinisturi xanis namosaxlarze.vanis naqalaqarze
Zv.w. II-I ss-is fenebSi didi raodenobiT iqna nanaxi sxvadasxva zomis qvis
mrgvali birTvebi, romelsac specialuri mowyobilobebiT, katapultebiT
isrodnen. Ees ukanaskneligamogonebulia savaraudod Zv.w. IV s-Si, qalaq
sirakuzSi, dionisios ufrosis mmarTvelobis dros. ufro Zveli
aRmosavleTisTvis es iaraRi ar iyo cnobili da rogorc Cans, aqac isini
elinistur xanaSi gavrceldnen [lorTqifaniZe,1976: 170-175].
vanis naqalaqaris sxvadasxva ubanze aRmoCenili 200-mde qvis Wurvi
ornairia-adgilobrivi biotituri tufisagan specialurad gamoTlili
birTvebi da specialurad SerCeuli momrgvalo formis riyis qvebi. qvis
Wurvebis diametri varirebs 11-30 sm-s Soris, wona 2-25 kg-s Soris. maTi
aRmoCenis garemoebebi (isini grovebad aris dawyobili qalaqis
sxvadasxva teritoriaze da arsenalis STabeWdilebas toveben) da
dasamzadebeli masala mianiSnebs imaze, rom satyorcni birTvebi
ekuTvnoda ara momxvdurs, aramed qalaqis damcvel garnizons
[lorTqifaniZe,1976: 170, 171].
4 cali sferuli formis riyis qva nanaxia fiWvnaris gvianelinisturi
epoqis fenebSi. maTi diametri meryeobs 12,2-16 sm-s Soris, wona 1.44-5.2 kg.
aRniSnuli Wurvebi, Tavisi kalibriTa da woniT, analogiuria vanis
ramodenime egzemplarisa[aslaniSvili, 2002: 80,81].
vanis analogiuri suraTia antikuri xanis bevr Tanadroul cixe-
qalaqebSi: Zv.w. III s-is pergamonis erT-erT maRal borcvze, sadac
gaSenebuli iyo attala I-is (Zv.w.241-197 ww) samefo rezidencia,
aRmoCenili iqna qviT aSenebuli ramdenime monumenturi nagebobis naSTebi,
romlebic sawyobisa da arsenalis funqciebs asrulebdnen. aqve
piramidebad ewyo vardisferi traqtisagan damzadebuli sxvadasxva wonisa
da kalibris 894 Wurvi. amave qvis jiSisagan iyo agebuli borcvze
mdebare nagebobebic. Wurvebi ewyo arsenalis gareT, radganac, rogorc
wesi, isini ar moiTxovdnen gansakuTrebul yuradRebas, xSirad maT Ria
cisqveS awyobdnen, satyorcn manqanebTan axlos. pergamonuli satyorcni
‐ 113 ‐
qvebis diametri meryeobda 14-40 sm-s Soris, wona ki 6,420-76,141 kg-s Soris.
karTagenSi aRmoCnda Zv.w. II s-is 2500 kirqvis Wurvi, romelTa wona
meryeobda 12 kg-dan 29 kg-mde, rac vanis Wurvebis wonas uaxlovdeba.
pantikapeonis elinisuri periodis fenaSi adgilobrivi jiSis kirqvisagan
damzadebuli aTeulobiT birTvi gamovlinda, analogiuria fanagoriaSi,
Zv.w. I s-is fenaSi aRmoCenili kirqvis birTvic.msgavsi sacavebi
aRmoCenilia antikuri samyaros sxva punqtebSic [lorTqifaniZe,1976: 172]
pergamonSi gamoyenebuli traqiti ufro magaria, vidre karTagenis,
pantikapeonis kirqvisa da vanis tufis birTvebi, amitom, rogorc Cans,
WurvisTvis specialurad ar arCevdnen qvis jiSs da Cvevlebriv
xelmisawvdom masalas iyenebdnen.
garda sagangebod damuSavebuli Wurvebisa, xSirad satyorcnad riyis
mrgval qvebsac iyenebdnen. is sakmaod efeqturi unda yofiliyo misi
simZimis gamo da amavdroulad advilad xelmisawvdomic iyo.yvelaze mZime
lodebs (60-70 kg) savaraudod dasagoreblad iyenebdnen, amisTvis
gamoiyeneboda kedlebSi specialurad datanili e.w. salodeebi. xolo
ufro naklebi wonis qvebs katapultebidan isrodnen.
qvis satyorcni manqanebis energiis wyaros cxovelis, gansakuTrebiT
xaris, kisris dagrexili ZarRvebi Seadgenda. filakavanTa zomebi 4 m X 5
m-s aRwevda da ukuqcevis sagrZnobi Zala hqonda. imis gamo, rom dartyma-
SenjRrevisas mwyobridan ar gamosuliyvnen, maT saamortizaciod
sagangebo alizisa da kordovani fenisagan Sedgenil platformebs
umzadebdnen. satyorcni manqanebi moTavsebuli iyo galavanze, koSkze an
mis qveda nawilSi, e.w kazematSi, saidanac specialurad datovebuli
Riobidan SeiZleboda srola. filakavanTa sabrZolo gamzadeba did dros
moiTxovda da amitom tyorcnis siswrafe didi ar iyo. Cans srolis
gaxSireba maTi raodenobis gazrdis xarjze xdeboda. Tu vanSi
aRmoCenili Wurvebis raodenobiTa da maTi sxvadasxva zomis mixedviT
vimsjelebT, unda davaskvna, rom sxvadasxva kalibris satyorcni manqanebi
Zveli vanis damcvelebsac sakmaod hqondaT [lorTqifaniZe,1976: 174].
antikuri xanis satyorc manqanebs iyenebdnen rogorc qalaqis
damcvelebi, aseve moalyeebic. werilobiTi wyaroebis kritikuli
analizisa da araerTi Catarebuli eqsperimentis Sedegad dgindeba, rom
‐ 114 ‐
satyorcni manqanebidan gasrolili qvebis frenis siSore ar aRemateboda
300-350 metrs[Дилъс, 1934: 91,92]. magram gansakuTrebiT efeqturi iyo igi
cixe-simagridan, didi simaRlidan srolis dros. cnobilia, rom
simaRlidan gasrolili Wurvebi ufro didi ZaliT ecemian qvemoT myofT
da imdenad ufro Sors vardebian, ramdenadac ufro maRlaa is adgili,
saidanac isvrian. rogorc Cans, es garemoeba kargad icodnen vanis
damcvelebmac. vanis „arsenali“ xom axvledianebis goris, akropolisis
zeda nawilSi iyo ganlagebuli [lorTqifaniZe,1976: 175].
vanSi da fiWvnarSi aRmoCenili Wurvebis umetesoba Zv.w.II-I ss-is fenebSia
mopovebuli da iseve rogorc CrdiloeT SavizRvispireTSi miTridate VI
evpatoris xanas ukavSirdeba. cnobilia, rom Zv.w. 80 wels miTridatem
Tavisi Svili, kolxeTis mmarTvel miTridate filopatori, RalatSi
amxila da sikvdiliT dasaja. Mmama-Svilis brZolebis Sedegi unda iyos
xanZrisa da ngrevis kvali vanSi, fiWvnarsa da eSeraSi[aslaniSvili, 2002:
80,81]. miTridate aseve romaelebTan brZolis dros, bosforSi didi
raodenobiT amzadebda iaraRs, isrebsa da samxedro manqanebs, ar
iSurebda arc xe-tyes, muSa-xarebs, romlis ZarRvebidan larebs
amzadebda. Tu vanSi aRmoCenili Wurvebis raodenobiT vimsjelebT,
analogiuri mdgomareoba unda yofiliyo kolxeTSic, romelic mis erT-
erT ekonomikur bazas warmoadgenda [Лордкипанидзе, 1970: 24].
qvis Wurvebi aRmoCenilia mogviano xanis saqarTvelos sxva Zeglebzec:
urbnissa da argveTis antikuri xanis namosaxlarebze, sadac vanisagan
gansxvavebiT, qvebi aSkarad moalyeebs ekuTvniT. satyorcni birTvebi
gvxvdeba feodaluri xanis sxvadasxva cixe-simagreebzec. gansakuTrebiT
sainteresoa 2012 wlis Tbilisis aRmoCena. e.w. diRmis karis galavnisa da
koSkebis Seswavlisas, adreSuasaukuneebis fenebSi, pirveli koSkis Sida
kedelTan, grovebad iyo dawyobili specialurad SerCeuli riyis
mrgvali qvebi.
3. balista. balista warmoadgens didi da mZime isrebis mtyorcnel
arbaletis msgavs danadgars. Tavdapirvelad, elinistur xanaSi,
katapultebis msgavsad, balistac qvis Wurvebis satyorcnad
gamoiyeneboda, magram ukve axali welTaRvricxvidan isini mxolo didi
isrebis msrolel manqanebs warmoadgendnen.
‐ 115 ‐
saqarTvelos teritoriaze, iaraRis am saxeobis SesaniSnav nimuSs
warmoadgens biWvinTis №18 koSkis ax.w. IV s-is fenaSi aRmoCenili
balistis peritretis tipis masiuri, brinjaosgan Camosxmuli RerZis
nawili. is gamoiyeneboda rogorc qvissatyorcnebSi ise balistebSi,
xaris an cxenis kisris dagrexili ZarRvebisagan, an cxenis dagrexili
Zuisagan damzadebuli bagirebis dasaWimad. msgavsi detalebi cnobilia
dunaispira romauli cixesimagreebidan, Crdilo mesopotamiis qalaq
hitradan da sxva. am aRmoCeniT dasturdeba arianes is cnoba, romlis
Tanaxmadac aRmosavleT SavizRvispireTis cixesimagreebis garnizonebs
qvasatyorcni da isarsatyorcni, katapultebi, balistebi da onagrebi
hqoniaT. es garemoeba aseve kargad Cans pitiuntis kanabes damcvel
mravalwaxnaga, specialurad satyorcni meqanizmebisaTvis
gaTvaliswinebul №1, №3 da №18 koSkebis magaliTidanac. №5 da №6
maraoseburi koSkebi, romlis pirdapir analogiebs kapidavasa da
dinogetikis cixesimagreebS vxedavT, aseve am miznebs emsaxureboda
[lorTqifaniZe,1991: 84].
balistidan satyorcni didi isrispirebi napovnia vanis naqalaqarze. 1966
wels vanSi karibWis kompleqsidan 100 m-is samxreTiT, gzis marjvena
mxares (nakveTi 121), naqalaqaris II terasis ZirSi aRmoCnda alizis
Camongreuli kedlis naSTi. erTmaneTze mijril alizis blokebs
cecxlis Zlieri moqmedebis kvali aReniSnebodaT. alizis qveS kramitis
natexebi iyo. erT-erT alizSi, 15 sm-is siRrmeze SerWobili iyo rkinis
masiuri isari, romelic savaraudod mtris balistiT iyo natyorcni.
isris sigrZea 62 sm, ganivkveTSi mrgvalia, diametria 1,8 sm. Sedgeba
mkveTrad gamoyofili sami nawilisagan: 1. quslamoRadruli yunwi; 2.
stabilizatori-frTebi; 3. isrispiri. 4,5 sm-is sigrZis yunwi boloSi
SedarebiT farToa, ganivkveTSi mrgvalia, 1,5 diametrisa. qusli
naxevarmTvariseburadaa [naxevarwred] amoRaruli larze misadebad. misi
diametri 1,5 sm-ia, rac laris sisqes unda Seesabamebodes. yunwis Semdeg 3
mm-is sisqis samkuTxedis formis (WrilSi) frTebia. isini isris tanTan
erTad arian gamoWedilni. frTebis sigrZe 6 sm-ia. sigane 2,7 sm. isris
tani ganivkveTSi mrgvalia. naWedi isris piri 2 sm-is sigrZisaa,
oTxwaxnaga, mkveTrad gamoyofilia isris tanisagan. wverisken mkveTrad
‐ 116 ‐
viwrovdeba, ganivkveTSi 1 sm-is sisqisaa. wveri motexili aqvs, rogorc
Cans, dartymis dros [lorTqifaniZe,1976: 176].
1959 wels vanSi, naqalaqaris Crdilo-aRmosavleT nawilSi,
gvianelinisturi xanis fenaSi, Zv.w. II-I ss-iT daTariRebulisami uCveulo
sididis isrispiriaRmoCnda. SeiZleba vivaraudoT, rom maT tyorcnidnen
balistis, an ufro patara, gastrafetis anu e.w dazgis mSvild-isris
msgavsi, specialuri mowyobilobiT. aq aRmoCenili iaraRi, rogorc Cans,
qalaqSi Zv.w. I s-Si mimdinare brZolebs ukavSirdeba.aseTive
warmomavlobisaa karibWis win kramityrilsa da naxanZral fenaSi
aRmoCenili metad Taviseburi iaraRis piris natexi, romelic SesaZloa
romauli pilumis msgavs satyorcn iaraRs ukavSirdebodes. aRniSnuli
kramityrili da damwvari, naxSirnarevi fena dakavSirebulia qalaqis
ngrevasTan, Zv.w. I s-Si [lorTqifaniZe,1976: 178].
rkinis analogiuri isrispirebi Sua saukuneebSic iyo gavrcelebuli. maTi
sigrZe ar iyo standartuli. igi meryeobda 44 sm-dan 185 sm-de. yvelaze
gavrcelebuli iyo 66 sm-is sigrZis isrebi.
&VII. Surduli
saqarTveloSi antikur xanasa da Sua saukuneebSi, rogorc amas
arqeologiuri monacemebi mowmobs, Surdulic gamoiyeneboda. martivi
konstruqciis es qvis sasroli iaraRi warmoadgenda orad mokecil
saltes an bawars, romelsac SuaSi brtyeli nawili hqonda qvis
‐ 117 ‐
Casadebad da sasrolad. es iyo uZvelesi da advilad xelmisawvdomi
iaraRi [gamyreliZe,....2005: 141].
vanis naqalaqarze, Zv.w. IV-I ss-is fenebSi gvxvdeba 4-6 sm-is diametris
mrgvali riyis qvebi, romlebsac SurduliT tyorcnidnen. saSurdule
qvebi gansakuTrebiT didi raodenobiT aRmoCnda karibWis kompleqsis
gaTxrisas. rogorc Cans, qvebi mtris mier iyo nasroli. SesaZloa isini
rionis pirze yofiliyo Segrovebuli.
ramdenime aTeuli mrgvali kenWi, diametriT 5 sm, aRmoCnda Zv.w. III s-iT
daTariRebul №3 meomris samarxTan gamovlenil sakremacio moedanze
brinjaos sajavSne firfitebTan erTad. am xanis samarxebSi saSurdule
qvebis aRmoCenis faqtebi cnobilia antikuri samyaros sxva punqtebidanac
[lorTqifaniZe,1976: 175].
ramdenime saSurdule qva aRmoCnda anakofiis cixesimagris Txrisas,
elinisturi xanis fenebSi [Трапш, 1959: 136]. maTi aRmoCenebi sakmaod
xSiria antikuri xanis CrdiloeT SavizRvispireTis kompleqsebSi.
rogorc cnobilia, advilad xelmisawvdomi es uZvelesi iaraRi msubuqad
SeiaraRebuli qveiTi laSqris kuTvnil SteviT satyorcn iaraRad
iTvleba.
&VIII.sabrZolo etlebi
ufliscixis Zv.w. IV s-is fenaSi napovnia ori e.w „didi“ da „mcire“ etlis
fragmentebi. didi anu „samefo etli“ Semdegi fragmentebiT aris
warmodgenili: borblebi-fersos rkinis garsakravis natexebi, lursmnebi,
sarWebi, RerZi, wriuli sagdulebi, manis fuZeebis garsakravebi da rkinis
‐ 118 ‐
xelna [yifiani, 2000: 80. sur.40-56]. es iyo sabrZolo-ceremonialuri
orborbliani msubuqi etli, rkinis proteqtorebiani rvamaniani
borblebiT, e.w aRmosavluri tipisa. proteqtorebiani borblebis
arseboba mowmobs etlis praqtikul daniSnulebas.
rac Seexeba „mcre“ etlis fragmentebs, aq warmodgenilia fersos rkinis
salte, lursmnebi, manWvlebi da sarWebi [yifiani, 2000: 80,87. sur.32-39, 79-
80].
sabrZolo etlis sxmuli brinjaos modeli aRmoCnda TeTriwyaros
raionSi, adgil goxebSi. mis borbals aqvs gverdiTi celi, romelic
sabrZolo moqmedebebis dros celavda mtris garemocvas. am tipis etlebi
iTvleba etlis klasikur tipad, romelic Zv. w VII-IV ss-Si
gavrcelebuli iyo berZnul samyaroSi [Лордкипанидзе,..... 1999: 197].
etlis gamosaxulebiani kirqvis fragmenti dadasturebulia vanis
naqalaqarze, romelic Zv.w II-I ss-iT TariRdeba.
etlis arseboba bunebrivia cxensac gulisxmobs. magram, rogorc
arqeologiuri monacemebi mowmobs, Sekazmuli cxeni antikuri xanis
saqarTveloSi mxolod warCinebul meomrebs hyavdaT da rogorc Cans,
cxenosani jari am dros upiratesobas uTmobda qveiT laSqars. es
dasturdeba werilobiTi wyaroebiTac. garda amisa, adreantikuri da
elinisturi xanis samarxeuli kompleqsebi, romlebSic cxenis damarxva
dasturdeba [wiTeli Suqura, sairxe, vani, iTxvisi, yanCaeTi, ardasubani,
Savsaydara, algeTi, axalgori, ivrispiri, alaznispiri] xSir SemTxvevaSi
ar Seicaven sabrZolo iaraRs. ase magaliTad, sairxeSi Svidi cxeniani
samarxidan SeiaraReba (beqTari da isrispirebi) mxolod erTSi-№8
samarxSi dadasturda [nadiraZe,1990: 30]. Savsaydara II-is samarxebidanac
erTi iyo sabrZolo iaraRis (Subispiri, satevari) Semcveli-№6
qvissamarxi [margiSvili, 1992: 6, 12-15]. sabrZolo iaraRi axlda wiTeli
Suquras, iTxvisis, yanCaeTis, enageTis, ardasubnis, ivrispiris da vanis
samarxebSi gansvenebulT, romlebsac Sekazmuli cxeni yavdaT Catanebuli.
mxedris samarxebs vxdebiT mogviano periodSic-kldeeTSi, Jinvalis ax.w.
II-IV ss-is samarxebSi, kodoris xeobaSi, e.w. ‘webelduri kulturis“ ax.w.
III-VI ss-is samarxebSi.
‐ 119 ‐
TaviII.TavdacviTi SeiaraReba
&I.fari
Ffarebis tipologizaciisaTvis Cven SegviZlia daveyrdnoT mxolod maTi
liTonis nawilebs, romlebic samarxebSi gvxvdeba. Aam TvalsazrisiT, ori
‐ 120 ‐
ZiriTadi tipis gamoyofa SeiZleba: pirvelia liTonis firfitiani farebi,
romlebic mTlianad an maTi didi nawili dafarulia erTi an ramodenime
liTonis naWrebisagan da meore, e.w umbonebiani farebi.Ppirveli tipis
nimuSebi adreantikuri da elinisturi xanis Zeglebze gvxvdeba da
berZnuli, e.w hoplituri farebis kategorias ganekuTvneba, maSin roca
umbonebi ufro damaxasiaTebelia e.w. “barbarosuli” samyarosaTvis da
gvxvdeba xangrZlivi drois ganmavlobaSi, rogorc winareantikuri da
adreantikurixanis Zeglebze, ise gvianantikurი xanisa da
adreSuasaukuneebის fenebSi.
1. liTonis firfitiani farebi. aRmosavleT SavizRvispreTSi elinuri
koloniebis dafuZvnebisa da mravalferovani berZnul-kolxuri
urTierTobebis damyarebis Sedegad kolxeTSi sxvadasxva kategoriis
nivTebTan erTad aRwevs berZnuli tipis SeiaraRebis nimuSebi, kerZod,
individualuri Tavdacvis saSualebani.
1940 wels md. besleTisa da ZeguTas wyalgamyof qedze mdebare
aleqseevskoes xeobis zeda nawilSi, axul-aabaSi aRmoaCines dangreuli
samarxi. ormosamarxSi, romelSic micvalebuli iwva zurgze gaSotili,
TaviT dasavleTisaken, sxva nivTebTan erTad aRmoCnda xis faris naSTebi
[diametric 80-90sm.], romlisagan SemorCa brinjaos garsakravis
fragmentebi, maT Soris gareTa kidis Txeli fragmentebi,
ornamentirebuli reliefuri wnulis xuTi rigiT, wnulSi CarTuli
burcobebiT (e.w. giioSi) da mrgvali centraluri nawiliT(diametri 29
sm), romelsac kideebze Semosdevs moqlonebis rigi da oTxi brtyeli
kavi, rogorc Cans gareTa brinjaos rgolTan dasamagreblad [tab.XXVIII].
mTlianad samarxeuli kompleqsi adreelinisturi xaniT TariRdeba
[kvirlkvelia, 2001: 32].
zemoT aRwerili msgavsi farebi farTodaa cnobili berZnul
samyaroSi. magaliTad msgavsi fari aRmoCenilia aTenis agoraze. am
ukanasknelze moTavsebuli warweris mixedviT Cans, rom es nimuSi
warmoadgens erT-erT im fars, romelic aTenelebma nadavlis saxiT
Caigdes xelSi Zv.w. 425 wels sfaqteriasTan spartelebze gamarjvebis
Sedegad da Semdeg gamoifina aTenis agoraze. qronologiurad axul-aabas
‐ 121 ‐
nimuSTan yvelaze axlosaa, qalaq olinToSi, e.w. `keTili bedis~ vilis
maxloblad gaTxrili fari.qalaqi Zv.w 348 wels filipe II makedonelis
alyis da Semdgomi Sturmis Sedegad daingra[kvirlkvelia, 2001: 33].
faris garsakravi aRmoCnda soxumis CrdiloeTiT mdebare wiTeli
Suquris samarovnis #7 samarxSi. garsakravi damzadebulia brinjaos 0.5-
1.0 mm. sisqis samfeniani firfitisagan da gamoxatavs mfrinav arwivs,
TaviT marcxniv [tab.XXIX]. frTebi da kudi gaSlilia, frTis mxrebi win
gamotanili, cali fexiT ebjineba marjvena frTas. frTebi sxeulTan
brinjaos RerakebiTaa dakavSirebuli. arwivis Tvalebi, `qercliseburi~
bumbuli kisersa da mkerdis areSi, agreTve frTebis da kudis grZeli
bumbuli WedviTaa gamoyvanili, frTebi samnawilebadia. bumbuli
gamosaxulia qveda or nawilze, xolo mxrebis are gluvia. garsakravs
kideebze dasdevs wyvil-wyvilad datanili naxvretebi xis an tyavis
safuZvelze dasamagreblad. arwivis sigrZe 54 sm-ia, gaSlili frTebis
sifarTe 60 sm[Воронов, 1975: 232,233. Рис.7].
yvelaze axlos `wiTeli Suquras~ arwivTan dgas 1938-1939 w-is
zamTarSi olimpiaSi aRmoCenili fragmentuli (aklia orive frTa)
gamosaxuleba, romelic igive funqcionaluri daniSnulebis nivTs
warmoadgenda. kidev erTi saintereso nimuSia dadasturebuli kunZul
samosze, kerZod, arqauli xanis samlocvelos nangrevebSi aRmoCnda
brinjaos ori disko erTi arwivis, xolo meore gorgoneionis
gamosaxulebiT. arwivis gamosaxvis manera Zlier waagavs wiTeli
Suqurisas, magram misgan gansxvavebiT frTebi bumbulis xuTi rigiTaa
gamosaxuli, kudi ki – eqvsiT, xolo qercli faravs, rogorc kisers,
aseve mTel sxeuls da frTebis mxris nawilebsac. es arwivi Zv.w. VI s-iT
TariRdeba[kvirlkvelia, 2001: 33,34].
Uunda aRiniSnos, rom analogiuri farebi, arwivis gamosaxulebiT,
berZnulkeramikul ferweraSi gamoCenas iwyebs Zv.w.VII s-dan[Greenhalg, 1973:
98, fig.51; 101, fig.53b]da gansakuTrebuli popularoba moipova Zv.w.VIs-
Si[Greenhalg, 1973, Pa.112, fig.56; Pa. 140, fig.75].
amrigad, berZnuli analogiebisa da ferweris mixedviT, afxazeTis
artefaqtebi Zv.w VI-V ss-iT SeiZleba daTariRdes.
‐ 122 ‐
Crdilo-dasavleT kolxeTSi aRmoCenil orive zemoT dasaxelebuli
nimuSi ganekuTvneba e.w.hoplitur anu argosul fars. am farebis erT-erTi
damaxasiaTebeli niSania maTi gare zedapirze sxvadasxva gamosaxulebaTa
moTavseba.
farebze arsebuli gamosaxulebebi daniSnulebis mixedviT SeiZleba
daiyos cxra kategoriad: 1) wminda dekoratiuli xasiaTis; 2)
mowinaaRmdegis dasaSineblad gamiznuli; 3) kultTan dakavSirebuli; 4)
saxelmwifos da erovnebis aRmniSvneli;5) ojaxTan an winaprebTan
dakavSirebuli; 6) statusis an rangis aRmniSvneli; 7) individualuri
Tvisebebis aRmniSvneli; 8) rogorc bedisweris aRmniSvneli; 9)
individualuri kaprizis gamoxatuleba [kvirlkvelia, 2001: 36].
Ffaris garsakravs ganekuTvneba eSeris naqalaqarze aRmoCenili
naxevarwriuli brinjaos furceli, romelsac gareTa, wriuli kide
Sekecili aqvs, xolo mopirdapire, swor kideze aqvs – gamWoli
naxvretebi 4-cali, lursmnebisaTvis. aseve naxvretebia 2-cali mrudi
kidis gaswvriv xis safuZvelze dasamagreblad. ivaraudeba, rom esaa erTi
naxevari ovaluri moyvanilobis xis faris garsakravisa [tab.XXX]. is
Zlier dazianebul mdgomareobaSi iqna napovni nayarSi. safuZveli misi am
formis garsakravad miCnevisa aris gvianelinisturi xanis bosforSi
aRmoCenili meomris terakotuli gamosaxulebani wagrZelebuli ovalis
formis, SuaSi gamyofzoliani farebiT[Шамба, 1980: 50. Таб.LXVI].
Ffaris liTonis nawilebi aRmoCnda varsimaanTkaris meomarTa 18-e da
65-e samarxSi romelTac SeiaraRebis TiTqmis sruli kompleqti gaaCndaT.
18-e samarxis fari sxva masalebis msgavsad sagangebodaa dazianebuli da
daWyletili, rac SesaZloa dakrZalvis ritualTanaa dakavSirebuli,
romelic savaraudoa gaZarcvis Tavidan acilebis mizniTac keTdeboda.
meore fari ki mTelia [tab.XXXI]. igi ido micvalebulis muclis areSi,
orive fari erTmaneTis msgavsia, formiT – moyvanilobiT ganekuTvnebian
mrgval farebs. damzadebulia Txelfurclovani brinjaosagan, napirebi
wertilovani ornamentiTaa Semkuli, farebs centrSi darCiluli aqvT
reliefuri gamosaxuleba, romelic eqvsi `sxivisagan” Sedgeba. `sxivebi”
sam-sami burTulaTi bolovdeba, `sxivebis” Semkreb centrSi SemaRlebuli
kuwubia gamoyvanili, romelic oTx-oTxi burTulisagan Sedgenil
‐ 123 ‐
mtevnisebur Sverils warmoadgens. farebs sapirispiro mxares, oTx
adgilze mcire diametris or-ori xvreli aqvT, SesaZloa maTi
saSualebiT xdeboda Sida pirze tyavis sarCulis damagreba. faris
diametria 30 sm, `sxivana” gamosaxulebis diametric 7.4 sm-ia, simaRle –
3.5 sm. SesaZloa centrSi aseTi danawevreba dartymis Zalis
Sesasusteblad iyo gamoyenebuli. rac Seexeba faris TariRs, samarxeuli
kompleqsebis mixedviT isini Zv.w. IV s-iT TariRdeba[muxigulaSvili, 1986:
60, tab.XXIV].
kamaraxevis #27 qvebiT gadaxurul ormosamarxSi aRmoCnda brinjaos
fari. samarxSi micvalebuli marjvena gverdze iwva, iqve iyo 2 mm sisqis
wris formis mokecili firfita. wris diametria 27-sm, umbonisa 5-sm.
umbons naxevarsferuli forma aqvs. faris kides ornamenti Semouyveba: is
Semkulia wvrili, mZiviseburi, amotvifruli ornamentiT. kideze, misgan 1.5
sm daSorebiT ori naxvretia[tab. XXXII].kamaraxevis samarovanze gaTxril
samarxebSi mopovebuli masala paralelebs poulobs aRmosavleT da
dasavleT saqarTveloSi aRmoCenil ZeglebTan: vani, samadlo, cixiagora,
ufliscixe da TariRdeba Zv.w. IV-III ss-iT. Sesabamisad kamarxevis samarxSi
aRmoCenili faric IV-III ss-iT SeiZleba daTariRdes [jRarkava, 1982: 141,
150].
liTonissafariani farebis kidev erTi nairsaxeoba – rkinis
sartyelebisagan Sedgeneli da brinjaos mavTuliT Sekruli faris naSTi,
vanis naqalaqaris #9 meomris samarxSi iqna aRmoCenili[tab.XXXIII]. fari
daJangulia da deformirebuli, misi moyvaniloba ar isazRvreba. fari
ido meomris ferxTiT, faravda Subispirebs. #9 samarxi TariRdeba Zv.w.
IV-is meore naxevriT [lorTqifaniZe, 1972: 145,146].
aseTi farebi, romelTa garsakravi rkinis furclebisagan
(sartyelebisagan) Sedgeboda da brinjaos mavTuliT iyo Sekruli,
Crdilo SavizRvispira stepebis kompleqsebidanac aris cnobili. vanis
fari msgavsebas avlens volkovicis #2 yorRanis faris
rkinisfirfitovan garsakravTan [tab.XXXIV], romelsac tyavis safuZvlis
fragmentebi aqvs SerCenili. yorRani Zv.w. IV s-iT TariRdeba[Черненко, 1968:
98. Рис.58].
‐ 124 ‐
U2. umbonebi. saqarTvelos antikuri xanis arqeologiuri Zeglebidan
cnobilia faris wriuli, liTonis (vercxlis, brinjaos, rkinis) gulebi,
igive umbonebi, sxvadasxva profilis (konusuri, naxevarsferuli)
burcobiTa da irgvlivi kidiT. Uumetes SemTxvevebSi Cven ar viciT ra
konfiguraciisa iyo TviT fari, radgan faris korpusi xis masalisagan
keTdeboda, romlebmac Cvenamde ver moaRwies. umbonis wriuloba ki ar
niSnavs faris wriulobas.
brilis erT-erT samarxSi aRmoCnda brinjaos diskiseburi nivTi. misi Sua
nawili cal gverdze amozneqilia, xolo meoreze Sesabamisad Cazneqili.
erTi gverdi sadaa, meore ki lamazi saxeebiTaa Semkuli. diskos napirs
irgvliv uvlis or reliefur zols Soris moTavsebuli grexili. am
sartyelsa da amozneqil centrs Soris farTo sivrce Sevsebulia
radialuri sxivebiT. amozneqil nawils amkobs reliefur zolTa,
grexilTa da `zenur~ xviaTa sartyelebi, agreTve sxva saxeebi, romlebic
kargad ar gairCeva nivTis Camotexil nawilze. safiqrebelia, rom es
mxatvrulad damuSavebuli disko warmoadgenda faris guls, magram isic
savaraudebelia, rom igi warmoadgenda sarkes [`saqarTvelos
arqeologia~, 1959: 194].
urekis samarovanzec damowmebulia umbonebi. umbonebi damzadebulia
brinjaos furclebisagan. maT naxevarsferuli forma aqvT da sworad
gaSlili mindvrebi, romlebic zog egzemplarze wertilovani ornamentiT
aris Semkuli. urekis samarovanze sul 10 – umboni aRmoCnda[tab.XXXV].
eqvsi #3 samarx-ormoSi, ori, Zlier fragmentirebuli, dangreuli
samarxebis nayarSi, da oric aseve Zlier fragmentirebuli, #1 samarx-
ormoSi. umbonebiani farebi gavrcelebuli iyo Zvel aRmosavleTSi.
urekis umbonebis zogadad Tanadroul umbonebs vxvdebiT urartul
Zeglebze. brinjaos furclebisagan damzadebuli umbonebi, wnuli
farebisa, aRmoCnda karmir-bluris #28-e saTavsoSi. es umbonebi,
damzadebis principebis mixedviT iseTivea rogorc urekisa, magram
gansxvavdeba formiT – isini mkveTrad konusuri formisani arian da
SuaSi azidul konuss ar aqvs mindvrebi. zogadi qronologiuri
Tanxvedris TvalsazrisiT sainteresoa, rom TeiSebainis xuT umbonze
aris warwerebi argiSti – menuas Zisa (Zv.w. 786-764 ww) da sarduri
‐ 125 ‐
argiStis Zis (764-735 ww) saxelebisa.sagulisxmoa, rom or uSualod
momijnave qveyanaSi, erTsa da imave xanaSi xmarebaSi iyo konstruqciulad
identuri, magram formalurad mkveTrad gansxvavebuli farebi, romlebic
TiToeuli am qveynis materialuri kulturis Tvisebebs asaxaven [miqelaZe,
1985: 45].
naxevarsferuli burcobiani brinjaos xuTi umboni aRmoCnda vanis
naqalaqarze, Tormetsafexurian sakurTxevelTan gamarTul Zv.w. II-I ss-is
sacav-saganZurSi.yvela erTi tipisaa, naxevarsferuli moyvanilobis Sua
nawils, irgvliv brtyeli kide Semouyveba [tab.XXXVI]. burcobs centrSi
naxvreti aqvs. erT maTgans centrSi, gamozidul nawilze, brinjaos
patara lursmani aqvs mikruli, xis safuZvelze dasamagreblad. umbonis
diametria 10 sm, burcobisa – 7 sm, simaRle – 3 sm, umbonebs Sida mxares
danaxSirebuli xis namcecebi hqondaT mikruli, xolo maTi aRmoCenis
adgilas uxvad Cndeboda damwvari xis fragmentebi. umbonebi aRmoCenili
iyo nagebobis im adgilas, sadac rkinis sxva iaraRebi iyo Tavmoyrili –
sami satevari da sami maxvili, ase rom, aRmoCenis konteqstic mxars uWers
umbonis faris kuTvnilad miCnevas[gamyreliZe, 2005: 146].
Uumbonebi gvxvdeba saqarTvelos gvianantikuri da adreSuasaukuneebis
Zeglebzec.
Jinvalis ax.w. II-IV ss-is samarovnis samarxebSi aRmoCnda 3 umboni, maT
Soris erTi rkinisa, xolo ori cali vercxlisa [CixlaZe, 1999: 67-68].
rkinis umboni daJangulia, SemorCenelia nawilobriv. danarCeni ori cali
vercxlis umboni warmoadgens mrgval, brtyel firfitas, romelic
centrSi amoburculia da irgvliv ori koncentruli sartyeli
Semosdevs. umbonis kide Semkulia wertilovani ornamentiT, romelic
varskvlavis gamosaxulebas qmnis. firfita or adgilas aris gaxvretili.
es umboni aRmoCenilia 277-e yorekedlian ormo-samarxSi, samarxis
gamTxrelis azriT isini SeiZleba meomris samkerdulebs warmoadgenda
da ara faris umbonebs [CixlaZe, 1999: 73].
modinaxes ax.w. IV s-iT daTariRebul #8-e samarxSi aRmoCnda 8 sm
simaRlisa da 15 sm diametriskonusis formis rkinis nivTi, romelic
faris umboni unda iyos. is iyo konusuri formis, garSemo Txeli, 2 sm-
is siganis piriT. pirze SemorCeneli aqvs ori manWvali erTmaneTis
‐ 126 ‐
sapirispiro mxares. rogorc Cans igi faris Sua nawilze iyo mimagrebuli
da am sabrZolo iaraRis detals warmoadgenda [nadiraZe, 1975: 49,58].
modinaxes analogiuri konusuri formis rkinis umboni aRmoCnda rganis
ax.w. IV-V ss-issamarovnis #15 samarxSi[bragvaZe, 2000:111. sur.78].
26 sxvadasxva formis umbonia aRmoCenili afxazeTSi, e.w. “webelduri
kulturis” Zeglebze[tab.XXXVII].webeldis zogierT samarxSi faris
sxvadasxva liTonis garsakravebis gardadafiqsirda faris xis korpusis
nakvalevi, misi konturi, ramac SesaZlebeli gaxada mTlianad
farisformis dadgena. Ggamoiyo oTxi ZiriTadi forma: ovaluri, wriuli,
eqvskuTxa da oTkuTxa[tab.XXXVIII].
oTxkuTxa fari webeldaSi sami egzemplariT aris warmodgeneli,
romelTagan erT-erTi abgiZraxus samarovnis (nekropolis) #44 samarxSi
aRmoCnda. am fars ganekuTvneboda: rkinis garsakravi firfitebi,
romelibic faris oTxive kuTxes amagrebda. rkinis wvrili da grZeli
firfitebi, romlebic faris kideebis gaswvriv magrdeboda. rkinis
lursmnebi, romliTac fiqsirdeboda rkinis detalebi faris xis an
tyavis safuZvelze. aRniSnuli samarxi TariRdeba ax.w. IV s-is meore
naxevriT. zemoT aRniSnuli TavdacviTi iaraRi, romlis sigrZe ar
aRemateboda 66 sm-s da sigane 50 sm-s, iyo Zalzed moxerxebuli
manipulirebisaTvis, amasTan erTad is SeiZleba gamosadegi yofiliyo
rogorc cxenosani ise msubuqad SeiaraRebuli qveiTi meomrisaTvis,
xelCarTuli brZolis dros[Трапш, 1971: 68].MdanarCeni ori
analogiurifarebi gamovlinda wibilium 1-is #39 da #43 samarxebSi.
pirvelis zomebia 40X60 sm, meorisa ki 50X70[Воронов, ..... 1982: 148, 154.
Рис.17,19]. oTkuTxa fari afxazeTSi gamoCnda, rogorc Cans, romis
gavlenis Sedegad. Crdilo SavizRvispireTis antikur qalaqebSi,
oTxkuTxa da wagrZelebulovaluri farebi Cndeba Cv.w. III s-Si.
eqvskuTxa faris xis safuZvlis naSTi aRmoCnda abgiZraxus samarovnis
№12 samarxSi.Mmisi simaRle yofila 80 sm, sigane 50 sm[Трапш, 1971: 33,154].
ovaluri moyvanilobisaa Монетный Холм 3-is #1 da laris #12 samarxebSi
napovni nimuSebi, romelTa parametrebia 75X50[Шамба, 1970:
Табл.XXI].wibilium 1-is#4 da #24 samarxebs ekuTvnis 60-70 diametris
mrgvali farebi[Воронов, ..... 1979: 185. Рис.3,1,8].
‐ 127 ‐
lursmnebisa da kidisgarsakravebis mixedviT Tu vimsjelebTam farebis
sisqe meryeobda 1,5-2 sm-s Soris [Воронов, ..... 1982: 132].
umbonebis umravlesoba damzadebuli rkinisagan, mxolod oria brinjaosi,
romelTagan erT-erTi mooqrovilia.maTi simaRle meryeobs 8-14 sm-s, xolo
diametri 15-21 sm-s Soris. zogierTi umbonis centralur nawils aqvs
cilindruli forma, 2 – 2.5 sm simaRlis, Semdeg is gadadis konusis
formaSi. unbonebs, gaSlil Zirebze, salursme naxvretebi aqvT, romliTac
isini magrdebodnen farze. zogierT unbonze lursmnebi aris
SemorCenili.
webeldaSi aRmoCenili farebis umbonebi SeiZleba daTariRdes ax.w. IV-VI
ss-iT. aseTi daTariReba efuZneba im masalas romelic napovni iqna
farebTan erTad, magaliTad: amforebi, minis Tasebi da Wiqebi, keramikuli
vazebi, Subispirebi, yunwiani-samfrTiani sarmatuli tipis isrispirebi,
fibulebi da sxva, romlebic ZiriTadad ax.w. III-VI ss-Tvis iyo
damaxasiaTebeli[Трапш, 1971: 153-156].
sxvadasxva warmomavloba unda hqondeT erTis mxriv winareantikuri,
adreantikuri, elinisturi xanis umbonebsda meores mxriv gvianantikuri
da adreSuasaukuneebis nimuSebs. Tu pirveli(brilis, urekisa da vanis
artefaqtebi) aSkarad ukavSirdeba winaaziur umbonebs, ukve ax.w. IV
saukunidangavrcelebul egzemplarebs (pirvel rigSi es iTqmis webeldur
umbonebze) aSkarad dasavluri, konkretulad ki germanuli warmomavloba
aqvT. webeldis umbonebTan, tipologiuri msgavsebas amJRavnebs qerCis
ax.w. II s-is akldamaSi aRmoCeneli umbonebi. aseve qerCSi napovni ax.w. IV
s-iT daTariRebuli ori vercxlis umboni, romelTac gaaCniaT msgavseba
webeldis umbonebTan.webelduris analogiuriumbonebi damaxasiaTebelia
gvianantikuri xanis e.w. pSevorskisa(ax.w. I-III ss) da Cerniaxovis(ax.w. III-IV
ss) kulturebisaTvis [Магемедов,...... 1996: 306-307. Рис.4 1-15]dRevandeli
poloneTis, rumineTis, moldaveTisa da ukrainis teritoriaze. isini
mravlad gvxvdeba aseve dasavleT evropaSi. rusulenovan samecniero
literaturaSi, sarmatul samarxebSi aRmoCenili msgavsiumbonebi
germanul importad aris miCneuli[Щукин, 2004:445-463; Симоненко, 1989: 56-73].
maT dasavleT saqarTveloSi gavrcelebas igive istoria unda hqondeს
‐ 128 ‐
rac e.w. webelduri tipis culebs (maTze zemoT gvqonda saubari), e.i es
procesi dakavSirebulia saqarTvelos SavizRvispireTis romaul cixe-
simagreebTan da iq Cayenebul “barbarizebuli”garnizonebTan, romelTa
meSveobiT dasavleT saqarTveloSi aRwevs germanuli SeiaraRebis iseTi
elementebi rogoricaa e.w “webelduri tipis culi” da faris umboni.
garda uSualod faris naSTebisa, farebis formazegarkveul warmodgenas
gviqmnis sxvadasxva arqeologiuri artefaqtebi, sadac farebia
gamosaxuli da werilobiTi wyaroebi.
samadloSi aRmoCenil keramikul WurWelze gamosaxulia ramdenime
meomari, zogierT maTgans fari uWiravs. farebs mrgvali, gamoberili
forma aqvs da garkveulwilad berZnul hoplons waagavs
[tab.XXXIX][Гагошидзе, 1981: 67].
sof. gomSi aRmoCenili sasmisi yanwiseburi ritonis tips miekuTvneba.
masze gamosaxul oTxidan or meomers erTnairi konfiguraciis fari
uWiravs, romlebic menjidan mxramde faravT. fari oTxkuTxaa da
marjvena zeda kuTxe amoWrili aqvs [tab.XL]. fari naxatze isea
gamisaxuli, rom mklavze maryuJiT damagrebuli Cans da xelis CasaWidic
unda hqonoda. amgvarad, mebrZols fari ufro marjved, moxerxebulad
ekava da Tu dasWirdeboda brZolis dros orive xelis xmareba SeeZlo
[faris aseT samagrs pirvelad hoplitebi iyenebdnen]. gomis sasmisis
faris marjvena kuTxe amoWrili iyo, rac meoemars lavirebis dros
gamoxedvis saSualebas aZlevda da moxerxebuli unda yofiliyo. faris
amgvari detali mxolod am gamosaxulebebzea aRniSnuli da sxvagan ar
gvxvdeba. amitom savaraudoa es gamosaxedi sabrZolo aRWurvilobis
ganviTarebaSi adgilobriv novaciaT miviCnioT. gamosaxediani farebi
sxvaganacaa aRmoCenili, magram maTze simetria araa
darRveuli[gamyreliZe, 2002: 41].
berZnul werilobiT wyaroebSi moixsenieba qarTveluri mosaxleobis
(kolxebis, mosinikebis, mosxebis, xalibebis) farebi. kerZod herodote
aRniSnavs - `kolxebs Tavze xis muzaradebi hqondaT, gamouqneli tyavis
patara farebi da mokle Subebi, amis garda danebi~. qsenofontes
`anabasisSi~ xalibebis xaris tyavisagan gakeTebuli farebi moixsenieba.
aqve naxsenebia, rom mosinikebis meomrebs `yovels xelSi ekeva suros
‐ 129 ‐
foTlis nairi fari, xaris TeTrbewviani tyaviT dafaruli~. straboni
`geografiaSi~ gadmogvcems, rom albanelebi `arian Subosnebi da
mSvildosnebi, aqvT tyavis abjrebi da farebi iberebis msgavsad~ aq
naxsenebia romauli skutumis msgavsi fari [gamyreliZe, 2002: 42].
rogorc werilobiTi wyaroebidan Cans, kolxebi, xalibebi, mosinikebi,
iberebi xmarobdnen – xaris tyavis mcire farebs; suros foTlis formis
farebs; skutumis msgavs kuTxeebian farebs. es farebis zogi Celtis iyo,
zogic xis da tyavgadakruli. arqeologiur masalaSi umbonebis
dadastureba migvaniSnevs imaze, rom faris konstruqciaSi xSirad
liTonic gamoiyeneboda[gamyreliZe, 2002:42].
&II.abjari
1.liTonis sabrZolo sartylebi. beqTari, jaWvis perangi da liTonis
sartylebi ganekuTvneba TavdacviTi SeiaraRebis im kategorias, romelic
icavs uSualod meomris torss, mis tans. samecniero literaturaSi ukve
didi xania damkvidrda erTgvari tradicia, romlis Tanaxmadac beqTari
da jaWvis perangi ganixileba cal-calke, rogorc abjris ori sxvadasxva
saxeoba. rac Seexeba brinjaos sartylebs, zogierT samecniero naSromSi
is moyvanilia rogorc beqTaris erT-erTi tipi, sxvagan ki is ganxilulia
rogorc calke, damoukidebeli saxeoba TavdacviTi SeiaraRebisa.
‐ 130 ‐
farTo liTonis sartyeli, romelic icavda adamianis mucels, erT-
erTi uZvelesia TavdacviTi SeiaraRebis saxeobebidan. agebulebis
mixedviT ZiriTadad ori tipi gamoirCeoda: erT SemTxvevaSi is
warmoadgenda erT mTlian brinjaos sartyels, romelsac tyavis sarCuli
hqonda, meore SemTxvevaSi is Sedgeboda calkeuli liTonis Txeli
firfitebisagan, romlebic sartyelis tyavis safuZvelze magrdebodnen.
misi liTonis detalebi xSirad ornamentirebuliiyo.
b. piotrovski aRniSnavs, rom liTonis firfitebiT dafaruli
sartyeli, Zvel aRmosavleTSi iyo mSvildosani meomris aRWurvilobis
savaldebulo elementi, romelic misTvis, erTgvarad faris Semcvleli
iyo. misi umTavresi funqciis garda is erTgvarad sakulto, saritualo
funqciasac asrulebda. amaze metyvelebs xSir SemTxvevaSi masze
gamosaxuli sxvadasxva ritualebis scenebi [Пиотровский, 1962: 73].
am tipis sartyelebi xSirad aris gamosaxuli asurul da xeTur
bareliefebze. brinjaos farTo, zogjer mdidrulad ornamentirebuli
sartyelebi farTod iyo gavrcelebuli urartuSi. is damaxasiaTebeli
iyo skviTuri da yobanuri kulturisaTvis. mikenur saberZneTSi is e.w.
mokle beqTaris damatebas warmoadgenda. aseTi sartylebi xSirad
ixsenieba homerosis iliadaSi. magaliTad, ifidamassa da agamemnons
Soris gamarTuli brZolis aRwerisas Cans rom, isini ar Sediodnen
uSualod beqTaris SemadgenlobaSi, aramed warmoadgendnen mis damatebas.
gvian brinjao-adrerkinis xanaSi, aRmosavleT saqarTveloSi
gavrcelebuli iyo brinjaos rogorc sada, ise mdidrulad
ornamentirebuli farTo sartylebi. zogierT sartyelze sxvadasxva
Sinaarsis siuJetebia mocemuli – nadirobis, miTologiuri Sinaarsis
scenebi da sxva. saqarTvelos teritoriaze gavrcelebul brinjaos
farTo sartylebs ormag funqcias miaweren – samxedros, rogorc
usafrTxoebis saSualeba da agreTve riatualurs. maTi warmomavlobis
Sesaxeb sxvadasxva azria gamoTqmuli. zogi maT warmoSobas urartusTan
urTierTobas ukavSirebs, zogierTi ki maT adgilobriv nawarmad Tvlis,
Tumca urartus sakmaod Zlier gavlenas xedavs. brinjaos gravirebuli
sartylebi Zv.w. IX-VII ss-Si vrceldebian saqarTvelosa da aR.
‐ 131 ‐
amierkavkasiaSi, rkinis farTo aTvisebis xanaSi [o. lorTqifaniZe, 2002, gv.
111].
metad sainteresoa narekvavis samarovanze, №9 ormo-samarxSi
aRmoCeneli brinjaos erTi mTliani sartyeli [sigrZe – 83 sm, sigane –
16.5-17 sm, sisqe – 1 mm.]. masze gravirebis wesiT gamosaxulia kompoziciebi.
sartyelis boloebi Sua nawilSi gaxvretilia – Tasmebis Sesakravad.
sartyelze marcxnidan marjvniv gamosaxulia stilizebuli fafriani
cxeni, qveviT – msgavsi cxeni. mis win kidev ori cxenia amokveTili.
cxenze meomaria Semjdari, romelic mSvild-isars tyorcnis. centraluri
frizis Tavze sami iremia gamosaxuli. mis win – gardacvlili meomari,
romelsac svavi (?) kortnis. qveda nawilSi gamosaxulia taxi da
mSvildiani meomari. mas isari gautyorcnia. mis win mSvild-isriani
meomaria. igi TeZoSia daWrili. aseve gamosaxulia sami mamakaci. erTi
maTgani miuTiTebs erTmaneTSi mosaubre or mamakacze. erT-erTs xelSi
maxvili uWiravs. maT win kidev ori meomaria gamosaxuli. erTi, romelsac
welze didi maxvili hkidia, TiTqos niSans aZlevs – ubrZanebs
mSvildosans. mas isari gautyorcnia miznisaken. me-9 samarxi (sadac
aRmoCnda es sartyeli), iq aRmoCenili iaraRis (maxvilebi, culi) da
Tanmxlebi masalebis gaTvaliswinebiT SeiZleba Zv.w. XI-IX ss-iT
daTariRdes [`narekvavi~, 1999: 30-31]. sartylis forma da masze gamosaxuli
siuJetic, imaze miuTiTebs, rom is [da aseve sxva msgavsi sartylebi],
garda dekoratiulisa, samxedro funqciasac atarebda.
antikuri xanis dasawyisisaTvis TandaTanobiT xmarebidan gamodis
brinjaos farTo sartylebi, amieridan maT mxolod wminda
sayofacxovrebo funqcia aqvT da adamianis tanisamosis erT-erT elements
warmoadgenen. msgavsi tendenciebi iyo saqarTvelos teritoriis
farglebs gareTac, magram zogierTi xalxi, magaliTad samnitebi da
etruskebi, klasikursa da elinistur xanaSic xmarobdnen liTonis
farTo sartylebs, rogorc TavdacviTi saSualeba.
2.beqTari. beqTari aris liTonis firfitebiT dafaruli tyavis, selis an
qsovilis samosi. isini aRmoCnda saqarTvelos antikuri da
adreSuasaukuneebis ramodenime Zeglze.gamoiyeneboda aseve tyavisa da
selis beqTaric, liTonis detalebis gareSe, romlebic Cvenamde ver
‐ 132 ‐
SemorCa. maT Sesaxeb SegviZlia vimsjeloT mxolod werilobiTi
wyaroebiTa da arqeologiur artefaqtebze arsebuli gamosaxulebebiT.
zogadad, liTonis firfitebisagan Semdgari beqTaris ramodenime
varianti gamoirCeva: pirvelia e.w `qercliseburi beqTari~ [Lorica
squamata], romelic Sedgeboda didi raodenobis Tevzis qerclis formis
patara liTonis firfitebisagan. isini damagrebuli iyvnen tyavis, selis
an qsovilis sarCulze da nawilobriv faravdnen erTmaneTs [tab.XLI].
firfitebs sxvadasxva moyvaniloba hqondaT, magram ZiriTadad iyo
wagrZelebuli formis firfitebi, romelTac zeda mxare swori hqondaT,
qveda ki momrgvalebuli, xolo zeda kideze naxvretebi iyo firfitis
tyavis an qsovilis safuZvelze dasamagreblad.
meore iyo e.w. firfitebiani beqTari (Lorica segmentata-
kramitiseburi), romelic Sedgeboda calkeuli liTonis firfitebisagan.
aRniSnuli tipi pirvelisagan (qercliseburisagan) gansxvavdeboda imiT,
rom misi firfitebi ufro didi zomisaa da ar faraven erTmaneTs. isini
erTmaneTis gverdiT, mTlianad iyvnen damagrebulni beqTarze [tab.XLII],
maSin rica qercliseburi beqTaris firfitebi mxolod nawilobriv
magrdeboda safuZvelze da nawilobriv faravda mis gverdiT da qvemoT
myof mezobel firfitebs (Sesabamisad, safuZvelze dasamagreblad,maT
naxvretebi mxolod zeda swori kidis midamoebSi hqondaT).
aseve arsebobda e.w. `Sedgenil firfitebiani~ beqTari, romelic
Sedgeboda erTmaneTze akinZuli liTonis firfitebisagan. aRniSnul
javSans ar hqonda sarCuli, mis firfitebs gaaCndaT ufro bevri
naxvretebi (TiTqmis yvela gverdze) romlebiTac isini, mavTulebiT an
TasmebiT erTiandebodnen horizontalur da vertikalur mwkrivebad
[tab.XLIII].
TiToeul zemoT aRniSnul tips gaaCnda Tavisi Zlieri Tu susti
mxare: qercliseburi beqTari uzrunvelyofda saimedo dacvas basri
iaraRisagan da amasTan erTad sakmaod rbili, drekedi iyo da
Tavisufali moZraobis SesaZleblobas iZleoda, magram iyo sakmaod
mZimec.
firfitebiabi beqTari ufro msubuqi da saimedo iyo, magram ara
sakmarisad drekadi. xolo mesame tipis beqTari – Sedgeneli
‐ 133 ‐
firfitebiani iyo msubuqi, magram sxva abjrebisagan gansxvavebiT ufro
cudad icavda meomars axlo manZilidan sabrZolo iaraRisagan [Хазанов,
1971: 53].
mogvianebiT gavrcelebas iwyebs e.w.
kombinirebuliformebi[tab.XLIV], romlebSic gaerTianebuli iyo
sxvadasxva tipis beqTaris elenentebi. es iyo erTgvari universaluri
TavdacviTi saSualeba, sadac Sexamebuli iyo sxvadasxva tipis beqTaris
dadebiTi mxareebi.
pirveli primitiuli tyavis an Zvlis abjrebi Cndeba albaT jer
kidev neoliTuri periodidan. xolo liTonis safariani beqTarebis
istoria maxlobel aRmosavleTSi Zv.w. III-aTaswleulidan iwyeba. liTonis
TavdacviTi saWurvelis yvelaze Zveli gamisaxuleba daculia uris
Standartze. is warmoadgens erTgvar usaxeloebian kabas, romelic
morTulia mrgvali liTonis firfitebiT. es gamosaxuleba TariRdeba
Zv.w. III-aTaswleulis Sua xanebiT. aseTi forma gavrcelebuli iyo Zv.w. III-
aTaswleulidan Zv.w. V s-mde. Zalzed sainteresoa faravanTan, TrialeTSi
aRmoCenili TavdacviTi saWurvlis naSTebi: esaa eqvsi cali, burcobebiT
Semkuli spilenZis mrgvali firfitebi, centraluri naxvretiT. isini
aRmoCnda TrialeTis brinjaos xanis №40 yorRanSi (Zv.w. III-aTaswleulis
dasasruli)[tab.XLV]. centraluri naxvreti saWrio iyo maTi savaraudod
tyavis safuZvelze dasamagreblad. sainteresoa is, rom TrialeTuri
egzemplari, rogorc formiT ise daTariRebiT uaxlovdeba ukve zemoT
naxseneb beqTaris uZveles gamosaxulebas. aseTive firfitebi, magram ukve
gvian brinjaos xanisa, aRmoCenilia dRevandeli somxeTis teritoriazec.
rogorc Cans es forma (liTonis mrgvali firfitebiT gaZlierebuli
beqTari) sakmaod didi xani gavrcelebuli yofila SuamdinareTsa da
amierkavkasiaSi [Куфтин, 1941:1001]. droTa ganmavlobaSi, liTonis
firfitebiani beqTaris ganviTarebis Sedegad, ukve Zv.w. II-aTaswleulis
Sua xanebisaTvis, egvipteSi, siriaSi, palestinasa da mesopotamiaSi
arsebobs sakmaod daxvewili da Camoyalibebuli firfitebiani beqTari. am
drois arqeologiuri da ikonografiuli masalebis didi umravlesoba
dakavSirebulia egviptesa da siriasTan. yvela es masala aCvenebs, rom am
droisaTvis gavrcelebuli iyo grZeli, swori perangi mokle saxeloTi.
‐ 134 ‐
is mTlianad dafaruli iyo mozrdili liTonis ovaluri firfitebiT.
maTi zeda kide iyo momrgvalebuli, qveda ufro maxvili. maT hqondaT
bevri naxvretebi, romelTa meSveobiTac isini mTlianad magrdebodnen
safuZvelze.
Zv.w. II-aTaswleulis meore naxevridan mimdinareibs firfitebiani
beqTaris TandaTanobiTi modernizaciis procesi, romelic gulisxmobda
misTvis ufro meti simsubuqisa da drekadobis SeZenas. amavdroulad mas
unda SeenarCunebina kargi TavdacviTi unarianoba. ase Seiqmna axali tipi
– e.w. `qercliseburi beqTari~. misi yvelaze Zveli egzemplari aRmoaCines
nuziaSi [mesopotamia] da TariRdeba Zv.w. XV s-iT, es aris qercliseburi
beqTaris arqauli forma.
Zv.w. I-aTaswleulis dasawyisisaTvis am tipma sruliad
Camoyalibebuli saxe miiRo. Zveli tipis modernizaciis procesi sxva
mimarTulebiTac ganviTarda. amis Sedegad daaxloebiT Zv.w. II-
aTaswleulis bolosa da I-aTaswleulis dasawyisisaTvis Cndeba e.w.
Sedgenil firfitebiani, anu meorenairad “akinZul firfitebiani” beqTari.
Zv.w. IX-VIII ss-Si, zemoT aRwerili TavdacviTi aRWurvilobebi
vrceldeba urartuSi (savaraudod asurelebis gavleniT). xolo skviTebi
maT ecnobian wina aziaSi laSqrobebis dros. savaraudod skviTebisagan
gadaiRes qercliseburi abjrebi sarmatebma. aqemenidur iranSi
dominirebda Zveli firfitebiani da qercliseburi abjrebi, xolo
parTiul, Semdeg ki sasanidur iranSi farTod vrceldeba e.w.
kombinirebuli beqTari. qerclisebur javSans xSirad iyenebdnen romaul
armiaSic.
amrigad, jer kidev brinjaos xanaSi, egviptesa da mesopotamiaSi
Seqmnili TavdacviTi aRWurvilobis sxvadasxva formebi gavrcelda mTel
samyaroSi (saberZneTis garda). maT iyenebdnen rogorc winareantikuri ise
mTeli antikuri xanis ganmavlobaSi.
Tanamedrove saqarTvelos teritoriaze, arqeologiuri monacemebis
mixedviT, rogorc vnaxeT, liToniani beqTari Cans ukve brinjaos xanidan.
Aantikuri xaniT daTariRebuli nimuSebidan, yvelaze adreulia,
afxazeTSi, eSeris maxloblad, kutiSxaSi aRmoCenili egzemplari.
meomris mdidrul samarxSi, romelic TariRdeba Zv.w.VI s-iT, dadasturda
‐ 135 ‐
“kombinirebuli” formis beqTaris brinjaos nawilebi. is Sedgeba
samkerde didi firfitisagan, e.w “kirasisagan” da ramodenime aseuli
qercliseburi formis, naxevrad ovaluri, samnaxvretiani patara
firfitebisagan. pirveli icavda meomris gulis ares, xolo sxvebi
faravdnen mucels, zurgsa da mxrebs[Шамба, ....... 2007: Рис. 7 1-3].
Mmetalografiulma analzma aCvena, rom javSanis “qerclebi”gamoWrili
iyo civi brinjaos firfitisagan. brinjaos duRabSi Sereuli kala
uzrunvelyofda abjris oqrosebur bzinvarebas.
60 mTeli da dazianebuli rkinis sajavSne firfita aRmoCnda 1972 wels
vanSi – I ubnis 90-91 kvadratebis sazRvarze, Zv.w. V-IV ss-iT daTariRebul
Savi feris kulturul fenaSi. firfitebis zeda nawili sworia, qvemo ki
momrgvalebuli. qsovilebze an erTmaneTTan dasakavSireblad (albaT
ufro qsovilTan) firfitebs ori, iSviaTad erTi an sami naxvreti aqvT.
maTi zomebia 2 an 2.4smX1.1sm. sisqe 1 mm-ze cota metia. aSkaraa, rom isini
qerclisebur tips ganekuTvnebian. vanSive, 1947 wels gaTxrili meomris
#2 samarxSi aRmoCnda brinjaos asamde firfita. isini SeiZleba sam
jgufad gaiyos: 1 – sigrZe 2.8 sm, sigane 1.3 sm; 2 – sigrZe 3.1 sm, sigane 2
sm; 3 – sigrZe 3.1 sm, sigane 2.5 sm. yoveli firfitis sisqe 1 sm-ze cota
metia. firfitebis umravlesobas 2-3 naxvreti aqvs, iSviaTia 4-6
naxvretiani firfitebi [xoStaria, 1972: 81-95]. vanuri beqTaris sruli
aRdgena SeuZlebelia. ucnobia mokle iyo is Tu grZeli, mokle Tu
grZelsaxeloiani [vani II, 1976: 183,184]. ratomRac miCneulia, rom (vani II-is
mixedviT) es ukanaskneli brinjaos firfitebi e.w. Sedgenili javSnis
tips ganekuTvneba. rogorc iTqva am firfitebis did umravlesobas
mxolod 2-3 naxvreti hqondaT, maSin roca wesiT Sedgenili javSnis
firfitebs ufro meti naxvretebi unda hqonodaT (minimum 4). amitom
SeiZleba isini ufro qerclisebur javSans davukavSiroT.
60-ian wlebSi saqarTvelos xelovnebis muzeumis arqeologiurma
eqspediciam sairxes naqalaqaris teritoriaze awarmoa arqeologiuri
gaTxrebi. rkinis sajavSne firfitebis didi raodenoba iqna aRmoCenili
№8 akldamaSi, romelic Zv.w. IV s-is Sua xanebiT TariRdeba. beqTaris
TiToeuli natexi aTeulobiT da zogjer aseulobiT rkinis firfitas
Seicavs. isini aq erTmaneTzea CaJanguli da maTi Tavdapirveli ganlageba
‐ 136 ‐
naTlad ikiTxeba. firfitebi sxvadasxva formisaa, magram ZiriTadad
sWarbobs qercliseburi formis – momcro, ovaluri daboloebiT. maT,
sworkuTxa Tavze, zogjer gverdebzec, saganze dasamagrebeli ramodenime
naxvreti aqvT. sagangebod unda aRiniSnos, rom zogierT natexze
SemorCenilia oqros mZivebi. sairxeSi aRmoCenili firfitebi, rogorc
Cans ufro qerclisebur abjars ganekuTvneba. msgavsi firfitebi Crdilo-
SavizRvispireTSi, skviTur ZeglebSicaa dadasturebuli. sairxuli
beqTari, firfitebis formisa da ganlagebis mixedviT, sof. volkoviacaSi
mopovebuli brinjaos firfitebisa da soloxas maxloblad, yorRanSi
napovni rkinis beqTarTa analogiuria. magaliTad sairxulis msgavsi
firfitebi napovnia sof. kovolkovoSi da astraxanis olqSi, e.w.
meTxuTmete dasaxlebaSi gaTxril mdidrul samarxSi, romlebic
daTariRebulia Zv.w. IVs-iT.
rogorc ukve iTqva, sairxuli beqTaris firfitebze SemorCenilia
oqros mZivebi. beqTaris oqroTi Semkoba ucxo ar iyo klasikuri xanis
ostatebisaTvis. magaliTad, oqroTi gadakruli rkinis firfitebi
aRmoCnda persepolis saganZurSi. xolo mdidari skviTi meomrebis
samarxebSi, oqrocurvili sabeqTre rkinis firfitebis aRmoCenis xuTi
SemTxveavaa dafiqsirebuli. aqedan gamomdinare safiqralia rom sairxis
beqTaric oqroTi iyo galamazebuli. foladisfer javSans, oqros
wertilebad aelvarebuli mZivebi gansakuTrebul elfers miscemda da es
garemoeba TavisTavad usvams xazs misi mflobelis socialur
mdgomareobas [nadiraZe, 1990: 52-53].
gasuli saukunis 80-ian wlebSi, sairxeSi, sabaduris goraze gaiTxara
Zv.w. V-IVss-is kolxeTis warCinebul pirTa umdidresi samarxebi.
sabaduris goris samarovanis №5 da №8 samarxebSi, aseve e.w. sakulto
ormoSi, aRmoCnda Tevzis qerclis formis beqTaris narCenebi.
№5 samarxi Sedgeboda ori kamerisagan: micvalebulisaTvis
gankuTvnili mTavari kamera da Tanmxlebi pirebisa da cxenebisaTvis
gankuTvnili kamera. pirveli kamera mTlianad gadafaruli iyo
qvayriliT, mis qveS sarkofagi iyo. micvalebulisaTvis gankuTvnili
sarkofagis naSTebis gawmendisas aRmoCnda sxvadasxva nivTebi da maT
Soris e.w. qercliseburi beqTaris firfitebi. isini iyo rkinisa,
‐ 137 ‐
daJanguli. maT wagrZelebuli, sworkuTxa forma hqondaT.firfitebis
qveda bolo momrgvalebuli iyo. zeda wibosTan gakeTebulia sam-sami
naxvreti, qveda nawilSi ki _ mxolod erTi [maxaraZe, wereTeli, 2007: 50-
53. sur. 26].
№8 samarxi №5 samarxis analogiuria. aqac micvalebulebisaTvis
gankuTvnili mTavari kamera gadafaruli iyo qvayriliT, romelic
nawilobriv vrceldeboda gverdiTa cxenebian kamerazec. qvayrilSi
napovnia didi raodenobiT samarxuli inventaris naSTebi, maT Soris,
monetebi da beqTaris fragmentebi. zogierT monetaze SemorCenili
qsovilis kvali, miuTiTebs, rom isini qisaSi eyara. Cans, qisa, iseve
rogorc beqTari, samarxis gaZarcvis dros dazianda da mimoifanta
sarkofagsa da qvayrilSi.
qvayrilis gawmendisas, rogorc zemoT aRiniSna, napovnia javSnis
rkinis fragmentebi (didi raodenobiT), Zlier daJanguli da dazianebuli.
isini Sedgenilia mogrZo oTkuTxedis formis firfitebisagan. erT mxares
kuTxeebi momrgvalebulia, erTmaneTze gadasuli firfitebi warmoqmnian
horizontalur rigebs. firfitis sworkuTxa mxares sami naxvretia, xolo
momrgvalebul nawilSi _ erTi.
firfitebi damagrebulia tyavis safuZvelze. calkeul fragmentebze
tyavi gadmokecilia firfitebis horizontalur rigze da masiuri
kantiviT gasdevs mTel sigrZeze. isini beqTaris daboloebis nawili unda
iyos. javSanis nawilebze SeimCneva wminda qsovili da mcenareuli
Reroebis anabeWdebi. aqa-iq CaWedilia oqros mZivebi[maxaraZe, wereTeli,
2007: 64].
es rac Seexeboda uSualod kameris qvayrilSi aRmocenil masalas.
xolo micvalebulis sarkofagSi aseve aRmoCnda beqTaris fragmentebi,
analogiuri qvayrilSi nanaxi nimuSebisa. rogorc Cans qvayrilSi da
sarkofagis nangrevebSi aRmoCenili firfitebi erT beqTars ekuTvnoda. is
mTavari micvalebulis kameraSi dakrZalul warCinebul meomars
ekuTvnoda.
sakulto ormo ebjineboda sabaduris goris vertikalurad daSvebul
kalTas da CaWrili iyo sterilur fenaSi. igi moqmedi unda yofiliyo
gvian elinistur xanaSic. ormos gawmendis procesSi gamovlinda
‐ 138 ‐
mravalferovani masala _ adgilobrivi da importuli keramika, oqrosaa
da vercxlis nivTebi, qercliseburi beqTaris fragmentebi, rkinis
sxvadasxva daniSnulebis nivTebi.
beqTaris fragmentebi rkinisaa. isini erTmaneTTan SeduRebuli
wagrZelebuli, sworkuTxa formis Txeli firfitebia. zogierTi kuTxe
momrgvalebulia. maTi zeda swori kideebis gaswvriv ramodenime naxvretia
ganlagebuli. zogierT firfitas qveda momrgvalebul boloSic naxvreti
aqvs datanebuli [maxaraZe, wereTeli, 2007: 111-114. sur. 122].
sairxeSi aRmoCenili TavdacviTi saWurvilobis naSTebi aSkaraa, rom
beqTaris e.w. qerclisebur tips ganekuTvneba. amaze metyvelebs
firfitebis rogorc forma [wagrZelebuli, zeda mxare swori, qveda ki
momrgvalebuli] ise maTi ganlageba (isini erTmaneTs nawilobriv faraven,
rogorc vertikalur ise horizontalur rigebSi).
naxvretebis ganlagebis mixedviT, qercliseburi javSanis ori tipis
firfita arsebobda. erT SemTxvevaSi naxvretebi, garda zeda swori
kuTxeebisa, ganlagebuli iyo qveda momrgvalebul mxarezec, aseTi
firfita mTlianad magrdeboda safuZvelze. meore SemTxvevaSi mas qveda
momrgvalebul boloSi naxvreti ar hqonda, Sesabamisad firfitis es
nawili Tavisufali da moZravi iyo.
sairxeSi aRmoCenil firfitebs qveda momrgvalebul kidesTan erTi
naxvreti aqvT, magram is aris ara mis centrSi aramed ufro gverdiTa
kidesTan. am naxvrets faravda meore, mis gverdiT myofi firfitis qveda
momrgvalebuli nawili, xolo am meoris naxvrets mesame firfitis qveda
momrgvalebuli nawili da a.S. sairxeSi aseve aRmoCnda firfitebi,
romelTac qveda momrgvalebul boloSi naxvreti ar hqonda.
qerclisebur beqTarSi firfitebi aramxolod nawilobriv faraven
erTmaneTs, aramed xSirad maTi naxvretebic emTxveva erTmaneTs. liTonis
mavTuli, an sxva saSualeba, romelic gadis erTdroulad orive
firfitis naxvretze, maT amagrebs sarCulze.
winaaziuri da skviTuri masalebis mixedviT, qercliseburi javSnis
ZiriTadad ori forma arsebobda: mokle, usaxelo perangiseburi, romlis
mxolod wina mxare iyo liTonis firfitebiT dajavSnuli. SeiZleba
swored amiT aixsnas zogierT SemTxvevaSi aRmoCenili mcire raodenobis
‐ 139 ‐
firfitebi. moere iyo mokle saxeloebiani, welamde CamoSvebuli beqTari,
romelic mTlianad iyo SejavSnuli sxvadasxva zomis firfitebisagan.
eSeris naqalaqaris elinisturi xanis fenaSi ori cali brinjaos
firfita iqna napovni. isini TavianTi formiTa da zomiT imeoreben vanSi
aRmoCenil firfitebs. aseve skviTur da sarmatul samarxebSi
dafiqsirebul nimuSebs [Шамба, 1980: 50].
Cven Tu kargad davakvirdebiT vanSi, sairxesa da eSeris naqalaqarze
aRmoCenili TavdacviTi aRWurvilobis naSTebs, vnaxavT, rom isini
yvelaze metad sparsul-skviTur firfitebian javSans uaxlovdebian.
urartuli samefo sajavSne firfitebi (Zv.w. VIII) wagrZelebuli formisaa,
sxvadasxva zomisa da moyvanilobis. b. piotrovskis azriT, isini
asiriulebis analogias warmoadgenen [Пиотровский, 1955: 30-36]. Tu
naxvretebis ganlagebisa da firfitebis formebis mixedviT vimsjelebT,
qarTuli egzemplarebi gansxvavdeba urartul-asiriulisagan da rogorc
avRniSneT ufro sparsul-skviTuri firfitebian javSans uaxlovdeba.
Sesabamisad SeiZleba vivaraudoT, rom kolxeTSi qercliseburi da
Sedgenil firfitebiani javSanis gavrceleba dakavSirebulia
sparselebTan an skviTebTan (ufro savaraudebelia skviTuri kvali,
swored am dros, Zv.w. V-IVss-Si, es saxeoba sakmaod farTod vrceldeba
skviTebSi. Cr. SavizRvispireTSi TiTqmis 100-ze meti egzemplaria
dafiqsirebuli. metic, kamenskoes naqalaqarze aRmoCnda sajavSne
firfitebis naxevarfabrikatebi _ gauxvreteli sajavSne firfitebi, ase
rom Zv. w. V-IVss-Si skviTebi javSans TavianT saxelosnoebSic
amzadebdnen. yofili sparseTis teritoriaze ki maTi aRmoCenis faqtebi
SedarebiT iSviaTia).
calkea aRsaniSnavi kutiSxas artefaqti. Eesaa amierkavkasiaSi
kombinirebuli javSanis aRmoCenis pirveli SemTxveva. masSi
gaerTianebulia aRmosavluri da berZnuli TavdacviTi SeiaraRebis
elementebi. samkerde javSani, e.w kirasa,ufro ukavSirdeba berZnul
samyaros, sadac maT aqtiurad iyenebdnen Zv.w.VIII s-dan. maSin rodesac
“barbarosul” qveynebSi upiratesoba eniWeboda qercliseburebs. rogorc
Cans, iqmneba erTgvari Sualeduri forma, romelic ukve orive samyaroSi
xdeba miRebuli. Aamaze metyvelebs ramodenime Zv.w.VI s-is wiTellakiani
‐ 140 ‐
kilikebi, sadac kutiSxas msgavsi kombinirebuli javSani acviaT
aqilevssa da patrokles. Aanalogiuri nimuSebi dafiqsirebulia skviTur
Zeglebzec.
SeiaraRebis zemoTaRniSnul formebi gvxvdeba gvianantikuri da
adreSuasaukuneebis Zeglebzec:
sxvadasxva zomisa da formis firfitebisagan Sedgenili abjari
aRmoCnda dedoflis goris sasaxlis №1 oTaxSi. es iyo rkinis Jangis
erTiani masa, romelsac daaxloebiT naxevari kvadratuli metri forTobi
ekava. misi sisqe 4_7sm Seadgenda. firfitebi erTmaneTTan rkinis
mavTulovani yulfebiT unda yofiliyo gadabmuli, Tumca amJamad, es
rgolebi TiTqmis mTlianad daJanguli da gamqralia. amJamad
SemorCenilia abjris ori nawili, romelTaganac erTi ZiriTadad ufro
mcire zomis, meore ki ufro didi zomis firfitebisagan aris Sedgenili.
rogorc Cans, es ukanaskneli unda yofiliyo beqTaris qveda bolo, sadac,
rogorc wesi, ufro didi zomis firfitebi gamoiyeneboda xolme (ase iyo
kombinirebuli javSnis SemTxvevaSi). firfitebi rigebadaa dawyobili da
marcxniv mdebare firfita zemodan efareba marjvenas, ise rom erTi
firfitis marjvena wyvili naxvreti meore firfitis marcxena wyvil
naxvrets emTxveva. firfitebis aseTi horizontaluri rigebi erTmaneTs
efareba zevidan qveviT, rogorc saxuravze kramiti, ise rom abjris
yovel firfitas sami sxva firfita faravs.
abjris calkeuli firfitebi cxra jgufad aRmoCnda agreTve
dedoflis goris sasaxlis Crdilo karibWis mimdebare №13 da №11
oTaxebSi. firfitebis am jgufebis koncentracia erTmaneTisagan aTiode
metriT daSorebulur arealSi - №13 oTaxis samxreT-dasavleT meoTxedSi
da №11 oTaxis Crdilo-dasavleT kuTxesTan _ gvafiqrebinebs, rom aq
saqme unda gvqondes firfitebis ara cxra, aramed mxolod or
kompleqsTan [gagoSiZe, 2004: 128].
firfitebi sxvadasxva formisa da zomis aris. gansxvavdeba isini
naxvretebis raodenobiT da maTi ganlagebiTac.firfitebi damzadebulia
rkinis furclisagan, romelis sisqe 0.5mm-ia. ufro masiuria _ daaxloebiT
1mm-is sisqis, mxolod viwro da grZeli xuTkuTxa da didi zomis
oTkuTxa firfitebi [gagoSiZe, 2004: 129,130].
‐ 141 ‐
dedoflis goris sasaxle saqarTveloSi romauli xanis pirveli
Zeglia, sadac Tevzis qerclis formis rkinis firfitebisagan Sedgenili
beqTari aRmoCnda. Tevzis qerclis formis firfitebisagan Sedgenili
javSani Zalian farTod iyo gavrcelebuli aRniSnuli xanis mTel
samyaroSi. sakmarisia gavixsenoT Cassios Dio_s aRweriloba parTelTa
jarisa: `parTelebi ar xmaroben farebs, aramed maTi jari Sedgeba
upiratesad mTlianad SejavSnuli cxenosani mSvildosnebisa da
xelSubosnebisagan~. iberielebi ki, strabonis cnobiT, `armenielTa da
midielTa msgavsad ewyobian~. rac imas unda gulisxmobdes, rom
SeiaraRebac, iberielebs armenielebis da midielebis [parTelebis]
mimsgavsebuli unda hqonodaT [gagoSiZe, 2004: 131].
romauli legionerebis simbolod iTvleboda Lorica segmentata_ rkinis
viwro da grZeli, morkaluri firfitebisagan Sedgenili
beqTari[tab.XLVI].romauli banakebisa da fortebis gaTxrebis
angariSebSic ufro xSirad sworeT aseTi abjris naSTebis aRmoCenis
faqtebi figurirebs. arqeologi i. gagoSiZe fiqrobs, rom dedoflis
goris sasaxleSi amgvari javSnis fragmentebic aRmoCnda. esaa 20-sm
sigrZisa da 3.1-sm siganis firfitebis dasta, Zlier daJanguli da
nakluli, romelic sasaxlis №11 oTaxis nangrevSi aRmoCnda, iatakis
donidan 4.-sm simaRleze. Tu es varaudi sworia, es iqneba Lorica
segmentata_s aRmoCenis pirveli da jerjerobiT erTaderTi SemTxveva
saqarTveloSi[gagoSiZe, 2004: 132].
es TavdacviTi saWurviloba firfitebian beqTaris tips ganekuTvneba.
Tavdapirvelad dasavleTis qveynebis mecnierebs miaCndaT rom Lorica
segmentata(segmentirebuli beqTari) ax.w. II-s-Si Seiqmna. magram mas Semdeg
rac misi fragmentebi ufro Zvel fenebSic naxes, es TariRi ax.w. I s-is
dasawyisamde Camovida.
sainteresoa is, rom am segmentirebuli beqTaris fragmentebs xSirad
pouloben araromaul namosaxlarebzec, rac imaze miuTiTebs, rom Lorica
segmentata_s mxolod romaeli legionerebi ar iyenebdnen (amaze miuTiTebs
dedoflis goraze aRmoCenili nimuSic).
‐ 142 ‐
arqeologiuri masalis garda, werilobiTi wyaroebic gviqmnis
garkveul warmodgenas iberiasa da kolxeTSi gavrcelebul TavdacviT
aRWurvilobaze. magaliTad, qsenofoti `anabasisSi~ mogviTxrobs _
mosinikebs `... ecvaT tilos mkvrivi mokle qitonebi, romelnic muxlebs
ar swvdeboda...~ qsenofoti aqve aRniSnavs _xalibebs `...hqondaT selis
abjrebi, muclis qveda nawilamde, xolo qvemoT mWidrod dagrexili
Tokebi, welze qamrebi ertyaT~.
aRsaniSnavia is faqti, rom berZnul-romaul werilobiT wyaroebSi, sadac
saubaria qarTveluri tomebis TavdacviT aRWurvilobaze, ZiriTadad
aRniSnulia organuli nivTierebebisagan (tyavi, seli, xe) gakeTebuli
abjrebi. rogorc Cans qarTvelur tomebs ZiriTadad aseTi SeiaraReba
hqondaT. swored amiT unda aixsnas liTonis TavdacviT saWurvelTan
dakavSirebuli artefaqtebis aRmoCenis simcire saqarTvelos
teritoriaze. liTonis aRWurviloba albaT ZiriTadad importul
saqonels warmoadgenda, romelzedac sazogadoebis mxolod zeda fenas
mouwvdeboda xeli. maT nawils albaT adgilobriv saxelosnoebSic
akeTebdnen.
3.jaWvis perangi. jaWvis perangi warmoadgens liTonis rgolebisagan
asxmul moklesaxeloian perangs.
rogorc p. konnoli aRniSnavs, daaxloebiT Zv.w. 300-w iqna gamogonili
jaWvis perangi. miuxedavad imisa, rom keltebi ar gamoirCeodnen
maincdamainc didi miswrafebiT TavdacviTi aRWurvilobis mimarT,
yvelaferi metyvelebs imaze, rom swored maT ukavSirdeba am yvelaze
gavrcelebuli da warmatebuli TavdacviTi saxeobis Seqmna. strabonic
jaWvis perangs moixseniebda rogorc kelturs. yvelaze adreuli
egzemplarebi aRmoCenilia keltur samarxebSi. is sakmaod ZviradRirebul
fufunebas warmoadgenda, amitom mas aristokratiis warmomadgenlebi Tu
iyenebdnen. jer kidev galiaSi, Semdeg mTel antikur samyaroSi,
garegnuli formis mixedviT, jaWvis perangis ori tipi gavrcelda: erT
SemTxvevaSi mas moklesaxeloebiani perangis forma hqonda, xolo meore
tipi imeorebda berZnuli selis abjris formas: jaWvis ZiriTadi nawili
faravda meomris torss, xolo aseve liTonis rgolebisagan naqsovi ori
‐ 143 ‐
naWeri, romlebic ZiriTadi nawilis ukana mxares iyvnen mobmulni,
meomris mxrebze gaideboda da mkerdze ikvreboda[Коннолли, 2000].
saqarTvelos arqeologiaSi jaWvis perangis dadastureba
maincdamainc xSiri ar aris, Tanac rasac Cvenamde mouRwevia, umTavresad
naklulia da formas ver aRvadgeninebs. miuxedavad amisa SesaZlebelia
erTgvarad Tvali gavadevnoT am SeWurvilobis istorias ax.w. pirveli
saukuneebidan moyolebuli.
arqeologiuri monacemebis mixedviT CvenSi sabrZolo SeWurvilobis
erT-erTi rTuli saxe _ jaWvis perangi ukve gavrcelebuli Cans ax.w. I-II
ss-dan. mas iyenebdnen mTeli Sua saukuneebis ganmavlobaSi, xolo
saqarTvelos mTianeTSi, kerZod xevsureTSi, jaWvis perangebs XIX s-mde
xmarobdnen [ColoyaSvili, 1956: 281-302].
samwuxarod XIX s-ze ufro adrindeli sruli jaWvis perangi ar aris
daculi saqarTveloSi. Tumca maTi rgolebis forma da qsovis wesi
TiTqmis ar gansxvavdeba antikuri xaniT daTariRebuli
egzemplarebisagan. Sesabamisad, unda vifiqroT, rom antikur periodSi,
saqarTvelos teritoriaze gavrcelebuli jaWvis perangi arc mTliani
garegnuli formiT gansxvavdeboda saqarTvelos eTnografiul muzeumebSi
daculi nimuSebisagan.
jaWvis javSnebs erTmaneTisagan ganasxvaveben aseve maTi rgolebis
Sekvris wesis mixedviTac. am TvalsazrisiT maTi sami varianti gamoiyofa:
`fareSiani~ (fareSi mcire lursmania, romliTac jaWvis Tvali ikvreba),
`ufareSo~ da `daduRebuli~.ufareSo rgolis boloebi erTmaneTTan
daumagrebladaa dakavSirebuli_ Tavebis erTmaneTze
gadadebiT.daduRebul rgolebiani jaWvis yoveli rgolis boloebi
erTmaneTTan daduRebulia.fareSiani jaWvis yoveli rgoli magrdeboda
fareSis gayris, moqlonvis Sedegad.daduRebuli da fareSiani jaWvis
rgoli imiTac gansxvavdeba ufareSosagan, rom maTi Tavebis SeerTebis
adgili fareSiTa da daduRebiTaa gamsxvilebuli.
arsebobda mrgvali, Tevzis farfliseburi, wvetiani da
kombinirebuli rgolebi [Коннолли, 2000].
dedoflis goris sasaxleSi, ukve zemoT aRwerili beqTaris
fragmentebTan erTad, abjris sxva saxeobis _ jaWvis perangis fragmentic
‐ 144 ‐
aRmoCnda. fragmenti egdo №7 oTaxis iatakze. esaa jerjerobiT
saqarTveloSi uZevelesi jaWvis perangi. saqarTveloSi romaul xanaze
ufro adreuli jaWvis perangi jerjerobiT ar Cans da amdenad, SeiZleba
jaWvis perangis saqarTveloSi gavrceleba romaelebis aq gamoCenas
ukavSirdebodes. TumcaRa, es kidev ar niSnavs imas, rom dedoflis goris
javSani uTuod romidan aris Semotanili. sruliad SeasaZlebelia is
aqve iyos damzadebuli. amis teqnikuri da materialuri SesaZlebloba
romauli xanis saqarTveloSi savsebiT iyo.
dedoflis goris jaWvis perangis fragmenti cecxlSi namyofia da
Zlier daJanguli, magram rgolebi mainc irCeva da SeiZleba darwmunebiT
iTqvas, rom misi qsovis procesi iseTivea, rogoric romauli perangebis,
magram misi damzadebis dros ar aris gamoyenebuli firfitisagan
gamoWrili rgolebi. rgolebze guldasmiT dakvirvebiT irkveva, rom
yvela rgoli mrgvalganikveTiani mavTulisagan aris damzadebuli.
rgolebis erTi nawili winaswar iyo Sekruli moqlinis an _ ufro
savaraudoa _ cxeli Wedvis saSualebiT, meore nawili ki, rigebis
damakavSirebeli rgolebi, jaWvis perangis qsovis procesSi ikvreboda,
albaT, moqloniT. miuxedavad imisa, rom ar aris zusti cnobebi
amzadebdnen Tu ara romaelebi jaWvis perangis rgolebs am wesiTac,
mainc am SesaZleblobis gamoricxva ar SeiZleba. magram rom arc
aRmoCndes aseTi jaWvis perangebi romSi, es mainc ar iqneba argumenti
saqarTveloSi jaWvis perangebis romidan gavrcelebis
uarsayofad[gagoSiZe, 2002: 132].
savsebiT sarwmunoa is cnobebi, romlis Tanaxmadac romaelebma
jaWvis perangis damzadebis xeloba iswavles galebisagan, romlebic misi
gamomgoneblebi iyvnen. romaul legionebSi gavrcelda jaWvis perangis is
tipi, romelic berZnuli selis beqTaris formas imeorebda[gagoSiZe, 2002:
131].
jaWvis perangi mzaddeboda liTonis wvrili rgolebisagan,
romelTaganac TiToeuli gayrilia oTx sxva rgolebSi _ orSi zeviTa da
orSic qveviTa rigidan da mis damzadebas sakmaod maRali daxelovneba
sWirdeboda. dasavleT evropaSi aRmoCenil romauli xanis jaWvis
perangebze dakvirvebis safuZvelze gairkva, rom misi konstruirebis
‐ 145 ‐
dros, Cveulebriv, gamoiyeneboda ori saxis rgolebi: erTni gamoWrili
iyo liTonis firfitisagan sxvadasxva diametris ori kernis gamoyenebiT,
meoreni ki, damakavSirebeli rgolebi _ mavTulis naWrebisagan, romelTa
boloebi, winaswar gabrtyelebuli da gaxvretili, jaWvis perangis
qsovis procesSi moqlondeboda. aseTi iyo jaWvis perangis damzadebis
uZevelesi da uswrafesi meTodi.
romauli xanis jWvis perangi saqarTvelos kidev sami punqtidan aris
cnobili: kldeeTis samarovanis gaTxris dros, erT-erT samarxSi
aRmoCnda brinjaos jaWvis perangis ori nawyveti. TviTon samarxeulma
inventarma es samarovani ax.w. II-III ss-iT daaTariRa. javSanis erTi
nawyveti sul sami rgolisagan Sedgeboda, meore ki ufro mozrdili iyo
da 50-mde rgols Seicavda. rgolebi yvela toli da erTgvaria:
wesierwriuli, wvrili, erT adgilas (iq sadac boloebi erTimeoreze
gadarCiluli aqvT) daprtyelebuli da gafarToebuli. adgilas orTave
mxarze burTebi azis. aSkaraa, rom rgolebis boloebi fareSiT aris
moqlonili (jer rgolebis boloebs gaabrtyelebdnen, Semdeg
gaxvretdnen da fareSiT moqlonavdnen). amrigad rgolebi erTimeoreSi
gayris Semdeg saimedodaa dakavSirebuli da mWidro `naqsovs~ qmnian
[lomTaTiZe, 1957: 14].
1968 wels sof. liaSi, `dida qirsas~ borcvze gaTxril ax.w. I-II ss-is
erT-erT samarxSi jaWvis naqsovi gamovlinda, magram is Zalian mokle
iyo, mxolod mxrebs Tu daufaravda meomars. savaraudod samarxis
Zarcvis dros jaWvis perangis danarCeni nawili daikarga, romelic
meomris torss faravda.
lias masalebze yvelaze metad SeiniSeba berZnul-romauli samyaros
gavlena. Tu gaviTvaliswinebT kolxeTis imdroindel politikur
istorias, roca I-II ss-Si kolxeTis mefe ase Tu ise romis keisris
vasalia da kolxeTis zRvispira qalaqebSi romaelTa saokupacio jarebi
dgas, maSin savsebiT naTeli gaxdeba romauli monetebis, iportuli
WurWlisa da jaWvis perangis arseboba aRniSnul samarovanze [wiTlanaZe,
1973: 67].
romauli xanis kidev erTi jaWvis perangi dadasturda TagilonSi.
1930 wels, aq gaTxrebis dros, erT-erT samarxSi aRmoCnda rkinis jaWvis
‐ 146 ‐
perangis patara nafleTi. aseve sxvadasxva nivTebi: oqros nivTebi, cxenis
akazmulobani, iaraRi, WurWeli, savaraudod rkinis muzaradis naSTi da
sxva. samarxeuli inventari ax.w. I-II ss-iT TariRdeboda [Амиранашвили,
1935: 37].
romauli xanis saqarTveloSi jaWvis perangi, TiTqos,
warCinebulebasa da simdidresTan aris dakavSirebuli: TagilonSi da
liaSi mdidrul samarxebSi aRmoCnda jaWvis perangi da kldeeTis
samarovanic socialurad dawinaurebul wres ekuTvnis. dedoflis goris
sasaxleSic mxolod erTi jaWvis perangis fragmenti aRmoCnda, maSin
roca Lorica squamata-s iq masobrivi masalis xasiaTi aqvs [gagoSiZe, 2004:131-
132]. romSic jaWvis perangi sakmaod ZviradRirebuli javSani unda
yofiliyo, Tu ki vimsjelebT polibiosis im cnobiT, romlis Tanaxmadac
jaWvis perangebs atarebdnen ufro SeZlebuli legionerebi, romelTa
Semosavali aTiaTas draqmas aRemateboda [Polybii, Historia,VI, 23.9; 78, gv. 164].
urbnisSi, e.w. `damwvari nagebobis~ mesame oTaxis gaTxrebis dros,
oTaxis samxreT-aRmosavleT kuTxeSi aRmoCnda rkinis nivTebis grova,
romlis didi nawilic JangiT iyo SeWmuli. qimiur-sarestavracio
samuSaoebis Catarebis Semdeg aRmoCnda, rom saqme gvaqvs sabrZolo
iaraRebis naSTebTan da sabrZolo jaWvTan. dafiqsirda romeliRac
Rerovani sabrZolo iaraRis natexebi, maxvilis zeda nawili, portupeis
rgolebi da jaWvis perangis nawilebi. jaWvi da maxvilis natexi
erTmaneTTanaa SeduRebuli. ramdenime natexze kargad Cans jaWvis
gadabmis adgilebi.
`damwvari nagebobis~ TariRis garkveva SesaZlebelia ubanze ZeglTa
ganawilebis stratigrafiuli Wrilisa da aseve nagebobis gaTxrebisas
aRmoCenili masalis meSveobiT. nagebobis erTi nawili zed adevs abanos,
romelic ax.w. IV s-is bolosaTvis ukve mwyobridan unda iyos gamosuli.
`damwvar nagebobas~ zed adevs marnis fena, romelic monetebiT VI-VIII ss-
iT TariRdeba. `damwvari nagebobis~ dangrevis TariRad unda miviCnioT
Vs-is miwuruli, an SesaZlebelia VIs-is dasawyisi. aseT TariRs emowmeba
pirvel oTaxSi aRmoCenili patara doqi da talRuri ornamentiT Semkuli
Riafrad gamomwvari Tixis WurWeli. arqeologiuri gaTxrebiT
dadasturebulia, rom zemoaRwerili nagebobis damwvari fena mTel
‐ 147 ‐
naqalaqarzea warmodgenili. etyoba qalaqs am dros ubedureba
dastydomia Tavs [WilaSvili, 1964: 94-97].
noqalaqevis eqspediciis xelmZRvanelis d. lomitaSvilis cnobiT
noqalaqevis ax.w. IVs-is fenaSi aRmoCnda jaWvis perangis naSTi [gagoSiZe,
2002: 131].
webeldaSi aRmoCenil iqna jaWvis perangis ramodenime mcire naWrebi,
romelTa rgolebi moqlonviT aris SeerTebuli. rgolebis boloebi
gabrtyelebulia da gaxvretili, xolo Semdeg fareSiT moqlonvili.
webeldis es artefaqtebiax.w. VI-VIIIss-iT TariRdeba [Воронов,…. 1985: 84.
sur. 94-16,19].
jaWvis perangis aRmoCenis saintereso SemTxveva moxda 1961-w. dmanisis
raionSi, zurtaketis Suabrinjaos xanis yorRanis gaTxris dros.
yorRanis qvayrilis moxsnisas eqspadiciam gaTxara CaSvebuli samarxi,
romelic erTTavad qvaRorRSi iyo moqceuli. Zvlebi cudad iyo Senaxuli
da samarxis damxroba da damarxvis wesi ver dadginda. samarxSi napovnia
rkinis isrispirebi, cxenis akazmulobis nawilebi, moneta da rkinis
jaWvis perangi. jaWvis perangi manamde aRmoCenil jaWvebTan SedarebiT
ukeTesad aris Senaxuli da ufro meti nawilic aris warmodgenili.
jaWvis rgolebi da qsova iseTivea, rogorc sxvebze. jaWvs da saerTod
samarxs kargad aTariRebs samarxSi aRmoCenili XIs-is oqros bizantiuri
moneta [WilaSvili, 1964: 96].
jaWvis perangis fragmentebi aRmoCnda aseve dmanisis naqalaqaris
gaTxrebisas, XII-XIIIss-is kulturul fenaSi.
amrigad TavdacviTi SeiaraRebis es saxeoba saqarTveloSi jer kidev
ax.w. I s-Tvis iyo cnobili, is sakmaod popularuli iyo mTeli antikuri
da feodaluri periodis ganmavlobaSi. jaWvis perangi iyo TavdacviTi
aRWurvilobis TandaTanobiTi ganviTarebis, daxvewis Sedegad miRebuli
produqti. is iyo yvelaze rTuli, daxvewili da gavrcelebuli forma,
magram, idealuric ar iyo: is iyo ufro msubuqi vidre beqTari, aseve
masSi meomars ufro Tavisuflad SeeZlo moZraoba, magram beqTarTan
SedarebiT is ufro naklebad uZlebda civi iaraRis dartymis Zalas.
amitom mas mTlianad ar Seucvlia beqTari da masTan Tanaarsebobda Zv.w.
III s-dan moyolebuli ax.w. XVIIIs-is bolomde, TiTqmis mTel samyaroSi.
‐ 148 ‐
&III. Mmuzaradebi
TavdacviTi SeiaraRebis iseTi kategoria, rogoricaa muzaradi,
saqarTveloSi winareantikuri xanidan aris cnobili. aseTebia e.w.
asurul-urartuli tipis brinjaos konusuri Cafxutebi, romlebic
saqarTveloSi aRmoCeniliaadrerkinis xanis beSTaSenis №13[Куфтин,
1941:68]da primorskoes darRveul samarxSi[Стражев, 1926: 106,107]. es
ukanaskneliSedgeba brinjaos ramodenime furclisagan,romlebic
erTmaneTs brijaos TasmiT ukavSirdebian. beSTaSenis SemTxvevaSi ki
moqlonia gamoyenebuli.beSTaSenis muzarads aseve ori yursafari aqvs
SenarCunebuli.
‐ 149 ‐
analogiuriaCrdiloeT oseTSi, sofel faskaus samarxSi gamovlenili
konusuri Cafxuti, romlisbrinjaos furclebi,primorskoes artefaqtis
msgavsad, brinjaos TasmiT aris Sekruli[Уварова, 1900: 277].
K konusuri, yursafariani brinjaos muzaradi gamovlinda stavropolis
mxareSi, klin-iaris Zv.w.VIII-VII ss-is yobanuri kulturis samarxSi
[Белинский, 1990: 190-195. Рис.1,2,3 1].
karmir-blurSi, 20 konusiseburi muzaradia Seswavlili. oTx maTgans aqvs
warwerebi, romlebic argiST I-sa da sardur II-is saxelebs ixsenieben.
zogierTis sasafeTqle da kefis nawilze gamosaxulia 8 urartuli
sabrZolo etli da 10 mxedari. sainteresoa is, rom meetleebi da
mxedrebi atarebdnen iseT muzaradebs romlebzedac TviTon arian
gamosaxulni [Есаян, 1966: 97,98,99].
analogiuri tipisaa brinjaos muzaradi, romelic napovnia zemo
italiaSi, oppeanoSi. is berZnul-aRmosavluri ornamentuli stiliTaa
morTuli, sfinqsisa da cxovelebis gamosaxulebiT. is Sedgeba ori
brinjaos nawilisagan, romlebic erTmaneTs ara nakeriT, aramed
moqlonviT uerTdebian. aRniSnuli Cafxuti TariRdeba vilanovis
periodis gviani safexuriT, e.i. Zv.w. Vs-iT.nimrudSi aRmoCenili
Sedgenili asuruli muzaradi inaxeba britaneTis muzeumSi.misi korpusis
nawilebicmoqlonviT uerTdebian erTmaneTs [Куфтин 1949: 139-143.Таб.X].
b. kuftini Tvlida, rom beSTaSenis, zemoT naxsenebi CrdiloeT oseTisa
da afxazeTSi aRmoCenili nimuSebi kolxur-yobanur kulturul jgufs
ganekuTvneboda da uryofda maT asurul warmomavlobas[Куфтин 1949: 139-
143]. b. rabinoviCi [Tavis naSromSi-“Шлемскифскогопериода”] kavkasiaSi
aRmoCenil am tipis muzaradebs miiCnevda adgilobrivi warmoebis
produqtad, Tumca ganixilavda mas, rogorc produqts kavkasiisa da wina
aziis kulturuli urTierTobisa [Пиотровский, 1950: 167].
s. esaiani miiCnevs, rom konusuri tipis muzaradebi Zv.w. VIIIs-dan
asuruli gavleniT vrceldeba urartuSi, xolo aqedan ki kavkasiis
regionSi. magram sainteresoa beSTaSenis egzemplari, romelic
gansxvavdeba karmir-bluris muzaradebisagan, mas, rogorc zemoT
aRiniSna, yursafari aqvs, msgavsi formis nimuSebi ki gamosaxulia
asurul bareliefur gamosaxulebebze aSurnasirpal II-is sasaxleSi.
‐ 150 ‐
amitom SesaZlebelia uSualod asuruli importi xdeboda Zveli
kolxeTis teritoriaze an uSualod misi gavleniT xdeboda adgilzeve
analogiuri tipis muzaradebis damzadeba.
muzaradebi aseve iSviaTad gvxvdeba saqarTvelos antikuri xanis
arqeologiur Zeglebze. xelT gvaqvs Tormeti liTonis muzaradi, aqedan
TerTmeti ganekuTvneba e.w. qalkidur i da a t t i k u r i muzaradis
tips. erTi ki aSkarad romaulia.
qalkiduri da attikuri Cafxuti warmoadgenda korinTuli muzaradis
Semdgom ganviTarebas.elinur samyaroSi muzaradebis k o r i T n u l i
forma gamoiyeneboda Zv.w. VIII-VI ss-Si. Cafxutiadamianis mTel Tavs
faravda daWrilebi hqonda mxolod Tvalebis, cxvirisa da pirisaTvis.
uadresi korinTuli muzaradis erT-erTi damaxasiaTebeli Tavisebureba
iyo aseve qveda gverdiTa kideebze, sadac mTavrdeba adamianis yba da
iwyeba kiseri, amonaWeris, CaRrmavebis qona. Zv.w. VI s-is dasawyisSi is
Seicvala ufro mkveTrad gamoxatuli isriseburi WriliT. korinTuli
muzaradis ybissafari iyo drekadi, amitom SesaZlebeli iyo Tavze misi
naxevrad Camocma. swored ase atarebdnen hoplitebi muzaradebs brZolis
dawyebamde. brZolis dros ki mas mTlianad Camoicvamdnen Tavze[Bottini, ......
1988:11-27].
saberZneTSi korinTuli muzaradi xmarebidan gamodis ukveZv.w. V s-is
dasawyisisaTvis, gansxvavebiT italiisa sadac Zv.w. VI-Vss-Siitalikuri
tomebi ganagrZobdnen korinTuli muzaradis sakuTari variantis
ganviTarebasa da modernizebas. ax.w. I s-is dasawyisisaTvis ki mTlianad
gaqra [Bottini, ...... 1988:65-107].
korinTul muzarads hqonda erTi didi nakli_masSi meomars
daqveiTebuli hqonda smena. am naklis aRmofxvras ecadnen yuris adgilze
naxvretis an Wrilis gakeTebiT, ramac warmoSva axali qalkiduri tipis
muzaradi. misi pirveli gamosaxulebebi vazebze gvxvdeba Zv.w. VI s-is
dasawyisidan. arsebobda misi ori varianti: erT SemTxvevaSi ybissafari
muzaradze myarad iyo miduRaebebuli da mis uSualo gagrZelebas
warmoadgenda, meore SemTxvevaSi is anjamebiT iyo Camokidebuli da
moZraobda. arsebobda aseve e.w. a t t i k u r i
m u z a r a d i , romelic analogiuria qalkidurisa, magram ar aqvs
‐ 151 ‐
mxolod cxvirsafari. Ees ukanaskneli ufro apeninis naxevarkunZulze
iyo popularuli vidre egeosur samyaroSi[Bottini, ...... 1988:137-151].
ramodenime berZnuli qalkiduri muzaradi iqna aRmoCenili eSeris
naqalaqaris midamoebSi, antikuri xanis dangreul samarxebSi.
pirveli nimuSi aRmoaCines 60-ian wlebSi, eSeris naqalaqaris
CrdiloeTiT, dangreul samarxSi[tab.XLVII, 1]. mas aqvs naxevarsferuli
forma, ar aris Rrma da misi kefis nawili odnav ukan aris gaziduli.
suraTze Cans, rom mas ar hqonia yurisTvis gankuTvnili amonaWeri, xolo
qveda kideebze odnav SesamCnevi naxvretebi gasdevs, rac albaT
ybissafaris dasamagreblad gamoiyeneboda. muzarads saxis mxares aqvs
ori Tvalzeda rkali, xolo maT Soris aris mokle odnav SesamCnevi
samkuTxa gamonaSveri _ cxvirsafari. TiToeul saTvale rkals dauyveba
oTx-oTxi gamWoli naxvreti. muzaradis simaRlea 16-sm, sigrZe 25-sm,
diametri _ 17-sm [Воронов, 1969: 80, tab.XLVI,10].
am muzaradTan erTad napovni iqna muzaradis sakefe gamonaSveris
nawili, romelsac kideebze sxvadasxva zomis naxvretebi dauyveba. aqve
nanaxia sxva fragmentebic: ori mTeli ybissafari da savaraudod
yurisTvis gankuTvnili CaRrmavebis nawili. es nawilebi ukve zemoT
aRwerili muzaradisagan gansxvavdebodnen feriT da faqturiT, e.i.
aRmoCenil iqna ramodenime muzaradis fragmentebi. savaraudod mxolod
erTi ybissafari SeiZleba ekuTvnodes zemoTmoyvanil naxevarsferul
muzarads, radgan misi qveda kideebis naxvretebis raodenoba emTxveva
ybissafaris zeda naxvretebis raodenobas.Tavdapirvelad muzaradi
iwodeboda attikur tipad, xolo mogvianebiT mas Tvlidnen adgilzeve
gadakeTebul formad, romelic ToTqos imeorebda korinTuli muzaradis
formas[Воронов, 1969: 50].
msgavsi muzaradi gamovlinda 1971 wels, vereSaginis borcvis
aRmosavleT ferdobze. is naxes dangreul gruntian samarxSi, sadac aseve
dafiqsirda peplisebur vadiani rkinis e.w. akinaki, dana da brinjaos
samajuri [tab.XLVII, 2]. kompleqsi daTariRebulia Zv.w. VI-V ss-iT[Шамба,
1988: 130. sur-16]. muzaradisagan SemorCa misi wina nawili: patara samkuTxa
cxvirsafari,masiuri saSuble nawili da kefis mxare. Tvalzeda rkalebi
da saSuble nawili ornamentirebulia reliefuri xazebiT. amave
‐ 152 ‐
muzarads ekuTvnis farTo, masiuri ybissafari, romelic naxvretebis
meSveobiT magrdeboda muzaradis qveda da sakefe nawilze. masac pirveli
muzaradis msgavsad ar hqonda qveda kideebze amonaWeri [tab.XLVII, 2].
analogiuri tipis mesame muzaradi aRmoCenil iqna 1979 wels,
vereSaginis borcvis samxreTiT, borcvis dasawyisTan. masTan erTad iyo
sami rkinis culi da ori rkinis akinaki. muzaradi `TiTqmis mTelia, aqvs
mxolod Zveli farTo naxvreti muzaradis zeda nawilze~ [Шамба, 1988: 82.
sur-2]. fotosuraTze Cans, rom muzarads ar aqvs sayure Wrili da
warmodgenilia masiuri sakefe nawiliT [tab.XLVII, 3].muzaradis safeTqlis
areSi da sakefe gamonaSveris gverdiTa kideebze SeimCneva ramodenime
naxvreti.
meoTxe analogiuri tipisnimuSi ukve Seswavlil iqna omisSemdgom
afxazeTSi, 2000 wels, amJamad is inaxeba afxazeTis humanitaruli
kvlevebis arqeologiur ganyofilebaSi. is mopovebuli iqna omis Semdeg
aRdgenili eSeris eqspediciis mier [Эрлих, 2008:80-81].
muzarads win, saxis mxareze aqvs patara samkuTxedis formis
gamonaSveri _ cxvirsafari. rogorc ukve zemoT moyvanil egzemplarebs,
amasac ar aqvs yurisTvis gankuTvnili Wrilebi. ukana masiuri sakefe
nawilis TiTqmis naxevaria SemorCenili. mis kideebze eqvsi naxvretia
datanili, romlebiTac is ukavSirdeboda ybissafars, Tumca es
ukanaskneli dakargulia. ramdenime naxvreti datanilia aseve muzaradis
qveda gverdiTa kideebze: Svidi cali erT gverdze, xolo rva meore
gverdze. rogorc Cans, ybissafarebi damagrebuli iyo, rogorc Cafxutis
qveda kideebze, aseve mis sakefe nawilzec. Tvalzeda Wrilebi _ rkalebi
gaformebulia odnav SesamCnevi momrgvalebuli formis Rrmulebis rigiT.
muzaradis simaRlea daaxloebiT 23.5 sm. sigrZe 23sm, sigane 18
sm[tab.XLVIII].
yvela zemoT moyvanili artefaqtisaTvis, romlebic sxvadasxva dros
iqna aRmoCenili eSeris naqalaqaris midamoebSi, damaxasiaTebelia saerTo
niSnebi: mokle samkuTxa cxvirsafari, masiuri kefissafari, sayure
Wrilis uqonloba,aseve gaaCndaT e.w. ”ybissafarebi” (an yurissafari),
romelTa moxsna da gamocvla SeiZleboda, rameTu, rogorc zemoTac
aRiniSna, isini ar warmoadgendnen muzaradis uSualo gagrZelebas,
‐ 153 ‐
aramed naxvretebis daxmarebiT magrdebodnen muzaradis qveda gverdiTa
kideebze.
saerTo formiT, Seswavlili egzemplarebi SeiZleba mivakuTvnoT _
qalkiduri muzaradebis jgufs(Tumca xandaxan maT attikursac uwodeben,
rameTu swored isini arian gamosaxulni attikur mxatvrobaSi). am
muzaradebis tipologia SeimuSava e. kunzem (olimpiis muzaradebze
dayrdnobiT) da g. pflugma. eSeruli Cafxutebi yvelaze axlos dganan
pflugis V tipTan an kunzes VII jgufTan [Bottini, ...... 1988:S 138.ABB.2]. aseT
muzaradebs aqvT moZravi ybissafarebi da mokle cxvirsafari. orive
ybissafari Cafxutze Camokidebuli iyo mrgvali rgolebiT (kideebze
datanil naxvretebSi iyo gayrili) an anjamebiT.g. pflugs moyavs meomris
gamosaxuleba,romelsac Tavze qalkiduri muzaradi axuravs da orive
ybissafari maRla aris aweuli. es gamosaxuleba daTariRebulia Zv.w. V s-
is dasawyisiT [Bottini, ...... 1988:S. 144. Abb. 10].
swored aseTi anjamebiani ybissafaris mqone muzaradebi iqna
aRmoCenili 1979 da 1985 wlebSi, soxumSi, axul-abaasTan, Zv.w. IV s-is
samarxebSi [tab.XLIX, 1,2][Воронов, 1991: 227, sur. 2,3]da kidev ori cali
SemTxveviT eSeris naqalaqarsa da md. kelasuris SesarTavTan[Воронов,
1975:sur. 6. 1-3, 13-20].axul-abaaSi napovni erT-erTi qalkiduri muzaradis
mxolod wina mxarea SenarCunebuli, Tavisi cxvisafariTa da Sublis
areSi isrisebuli CaRrmavebiT. meore egzemplars SenarCunebuli aqvs
rogorc sakefe nawili ise ybissafari, romelic anjamebiT iyo
Camokidebuli muzaradis qveda kideze.
arsebiTi gansxvaveba e.w. V-tipis qalkidur muzaradebsa da zemoT
moyvanil pirvel oTx eSerul nimuSs Soris aris is, rom V-tipis
qalkiduri muzaradis ybissafariuSualod ar aris dakavSirebuli
kefissafarTan da maT Soris manZili ukavia yurisaTvis gankuTvnil
Wrils. aqedan gamomdinare, sxvanairia TviTon misi ybissafaris
garegnuli formac [tab.XLIX, 3].
eSeruli muzaradebis saxiT, Cven saqme gvaqvs berZnuli muzaradebis
gansakuTrebul seriasTan, romlebic rogorc Cans erTi saxelosnos
produqcias warmoadgendnen. amaze metyvelebs rogorc maTi msgavseba, ise
‐ 154 ‐
eSeris naqalaqaris raionSi maTi koncentraciac. maTgan ori e.w.
akinakebTan erTad iqnaaRmoCenili Zv.w. VI-V ss-issamarxebSi.
zogierTi arqeologi, magaliTad i.voronovi fiqrobda, rom eSeruli
muzaradebi erTgvar gadakeTebul variantebs warmoadgendnen, rogorebic
iyo gavrcelebuli Cr. SavizRvispireTSi, skviTur samyaroSi. Tumca,
skviTur egzemplarebs moxsnili hqondaT kefissafari da ybissafari, maT
nacvladmuzaradzefirfitebiani zarads hkidebdnen. eSerul muzaradebs
ki aseTi gadakeTebis kvali ar etyobaT.Ggarda amisa,skviTuri
artefaqtebis didi umravlesoba Zv.w. IV s-iT TariRdeba.
saqarTveloSi kidev sami qalkiduri muzaradia cnobili. yvela
maTgani, afxazeTis muzaradebisagan gansxvavebiT, SemTxveviT iqna napovni.
maTi formebis mixedviT Tu vimsjelebT, isini unda daTariRdes Zv.w. V an
ufro Zv.w. IV saukuniT. SeiZleba isini CaiTvalos ukve Camoyalibebul,
klasikur qalkidur muzaradebad, gansxvavebiT ukve zemoT aRwerili
arqauli eSeruli qalkiduri muzaradebisagan.
erT-erTi maTgani napovnia quTaisSi. mis naxevarsferul korpuss aqvs
cxvirsafari da kefissafari. Sublis areSi `isriseburadaa~
SeRrmavebuli. dakarguli aqvs orive ybissafari. misi muzaradTan
SeerTebis adgilas SeimCneva naxvretebi, amitom unda vivaraudoT, rom
ybissafari iyo moZravi [tab.L, 1].
aseve naklulia sof. koxSi [aWara] nanaxi muzaradi. muzarads
dakarguli aqvs ybissafarebi da motexilia Cafxutis zeda meore
naxevari. SenarCunebulia muzaradis qveda naxevari Tavisi
cxvirissafariT, yurisaTvis gankuTvnili WriliTa da sakefe nawiliT
[tab.L, 3].
lanCxuTSi aRmoCenili muzaradic qalkiduri tipisaa, magram odnav
gansxvavdeba bolo orisaganda ufro arqaul STabeWdilebas tovebs: mas
ufro masiuri, samkuTxedi formis maxvili cxvirissafari aqvs. masac
dakarguli aqvs ybissafarebi, Tumca aSkaraa, rom isini warmoadgendnen
muzaradis uSualo nawils, mis gagrZelebas. aqvs naklebad gamoxatuli
sakefe nawili. misi Sublis are, sxvebTan SedarebiT ufro naklebad
Sedis siRrmeSi [tab.L, 2].
‐ 155 ‐
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom kolxeTSi ukve Zv.w. VI
saukunisaTvis sakmaod farTod aris gavrcelebuli berZnuli TavdacviTi
SeiaraReba (aq igulisxmeba afxazeTSi aRmoCenili hoplituri faris
naSTebic). aRsaniSnavia is faqti, rom maTi didi umravlesoba
SavizRvispira regionebSia aRmoCenili, sadac berZnuli gavlena yvelaze
didi iyo.
romauli naxevarsferuli muzaradi aRmoCnda kaxeTSi,
dedofliswyaros raionSi, sof. zemo qedSi. is naklulia: dakargulia
orive ybissafari da zeda naxevari. Tumca SemorCenilia muzaradis
Sublis, safeTqlis nawili da rac mTavaria misi sakefe gamonaSveri.
miuxedavT imisa, rom muzaradis TiTqmis naxevari dakargulia,
SenarCunebuli nawili (gansakuTrebiT ki sakefe gamonaSveri) ase Tu ise
iZleva SesaZleblobas misi tipis dadgenisa da daTariRebisa [tab.LI].
gamoricxvis meTodiT Tu vimsjelebT, kaxeTis arqeologiuri
artefaqti romauli muzaradebis arc montefortiul tips ganekuTvneba
da arc kuluss. aseTi varaudis SesaZleblobas iZleva, kaxeTSi
aRmoCenili muzaradis sakefe gamonaSveri, romelic aSkarad ufro
masiuria vidre es hqondaT montefortiul da kulusis Cafxutebs. es
detali mianiSnebs imaze, rom qarTuli nimuSi ufro gviandelia vidre
romauli muzaradebis es ori forma. yvelaze axlos is albaT dgas
portul da e.w. imperiul- keltur an imperiul-italiur muzaradebTan.
Sesabamisad, kaxeTSi aRmoCenili romauli muzaradi unda daTariRdes
arauadres ax.w. I saukunisa, da araugvianes ax.w. III saukunisa. marTalia am
dros roamauli muzaradebi ukve ZiriTadad rkinisagan mzaddeboda (Cveni
artefaqti ki brinjaosia), magram romauli legionebis damxmare
nawilebSi, e.w. auqsiliebSibrinjaos muzaradebi jer kidev
gamoiyeneboda[Bottini, 1988:327-365].
kaxeTSi aRmoCenili muzaradis aseT daTariRebas (ax.w. I-II ss) TiTqos
mxars uWers istoriuli konteqstic. am dros romis imperia sakmaod
aqtiurad aris warmodgenili rogorc kolxeTSi ise iberiis samefoSic.
gansakuTrebiT ki kolxeTSi, sadac mis zRvispira sanapiroebze romauli
garnizonebi dgas. xolo qarTlis samefosTan mas sakmaod mWidro da
intensiuri urTierTobebi qonda.
‐ 156 ‐
aRniSnuli artefaqti dasavleT saqarTveloSi rom aRmoCeniliyo,
gansakuTrebiT ki romelime zRvispira regionSi, Cven sakmao safuZveli
gveqneboda gvefiqra, rom is romael legioners an auqsiliaSi mebrZol
adgilobriv meomars ekuTvnoda. Tumca is naxes aRmosavleT
saqarTveloSi, sadac arc werilobiTi da arc arqeologiurad, ar
dasturdeba romauli garnizonebis yofna. amitom muzaradi iq sxva
mravali gziTac SeiZleba moxvedriliyo (Tundac nadavlis saxiT).
arqeologiur artefaqtebze arsebuli gamosaxulebebic gvexmareba
sabrZolo iaraRis am saxeobis SeswavlaSi. sof. gomSi aRmoCenili
sasmisze gamoxatul oTxive meomars Tavze axuravs naxevarsferuli
muzaradi. zogierTs TiTqos cxvirsafari da ybebis safari mouCans.
berZnuli da Semdeg romauli samyarosaTvis ybissafarebi SedarebiT
xSiaria. romis imperiaSi muzaradebs SublTan simtkicisaTvis ukeTebdnen
damatebiT liTonis sartyels, iseTs, rogoric gomis sasmisze pirvel da
meore meomris muzaradebs mouCanT. respublikisa da imperiis xanis
romauli muzaradebisaTvis cxvirsafarebi naklebadaa damaxasiaTebeli.
gomis sasmisze, albaT, Sereuli tipis (berZnul-romauli) an kolxuri
xis muzaradebia mocemuli. kolxuris muzaradebis Sesaxeb cnobas
gvawvdis herodote. xis muzaradebi mosxebsac exuraT. ufro mogviano,
kerZod, pompeusis iberebTan brZolis droindel ambebze Txrobisas,
straboni aRniSnavs, rom iberebs tyavis muzaradebi exuraT[gamyreliZe,
2002: 43; tab.I, 1,2].
&IV knemidebi
M meomris javSnis nawils Seadgenda liTonis sawvive, romelic meomris
fexs icavda muxlidan terfamde. sawviveebi, anu knemidebi, wminda
berZnuli aRWurvilobis nawilia. knemidebis wamoSobas rogorc wesi
ukavSireben mikenis droindel tyavis sawviveebs, romelTa gamosaxulebebi
xSirad gvxvdeba Zv.w. II aTswleulis meore naxevris egeosuri samyaros
xelovnebis nimuSebze. uZvelesi cnobebi tyavisa da liTonis knemidebis
Sesaxeb homerosTanaa daculi. Tumca bevri mecnieri homerosis
‐ 157 ‐
TxzulebebSi dacul cnobebs tyavisa da liTonis knemidebis Sesaxeb,
gviandel interpolaciad miiCnevda. mas Semdeg rac saberZneTis
teritoriaze Zv.w. XIII saukuniT daTariRebuli knemidebi aRmoaCines,
cxadi gaxda, rom TvdacviTi SeiaraRebis es kategoria egeosur samyaroSi
jer kidev Zv.w. II aTaswleulis bolo meoTxedSi arsebobda. Tavdacvis am
saxeobam TandaTanobiTi ganviTarebis Sedegad Zv.w. VII saukunisaTvis
miiRo Camoyalibebuli klasikuri forma da aqedan moyolebuli
mniSvnelovani cvlilebebi ar ganucdia momdevnosaukuneebSi.
Tavdapirvelad isini icavdnen fexis qveda nawils, muxlidan
koWebamde, xolo mogvianebiT TviTon muxlsac. aseve aRmoCenilia
specialuri knemidebi, romlebis koWs da quslsac icavdnen. Cven
SegviZlia isini vnaxoT sxvadasxva skulpturul gamosaxulebebzec.
egeosur samyaroSi aseve gavrcelebuli iyo xelis safari abjrebic
[tab.LII].
Zv.w. VI saukunis dasasrulisTvis, uSualod sawviveebis garda
danarCeni yvela saxis abjari, romelic adamianis zeda da qveda kidurebs
icavda,xmarebidan gamodis. es xdeba saberZneTSi, xolo mis gareT,
magaliTad italiaSi isini ufro gvianac gvxvdeba (magaliTad, romaeli
legionerebi knemidebs axali welTaRricxvis dasawyisamde aqtiurad
iyenebdnen).
Zv.w. VII da VI saukuneebSi knemidebi xSirad iyo dekorirebuli,
xolo ufro mogvianebiT, daaxloebiT Zv.w. VI saukunidan iwyeba e.w.
anatomiuri sawviveebis gavrceleba, romelic imeorebda adamianis fexis
moyvanilobas. isic unda aRiniSnos, rom eladaSi, daaxloebiT Zv.w. IV
saukunis dasawyisidan, anatomiur knemidebze kunTebis moxazuloba
naklebad stilizebulia vidre ufro adrindel egzemplarebze (Zv.w. VI-
Vss.). Tumca italiis teritoriaze etruskebi Zv.w. IV saukuneSic
iyenebdnen mkveTrad stilizebul anatomiur knemidebs [Фуллер, 2003: 40].
sawviveebi fexze sxvadasxva meTodiT magrdeboda: zogierTs iseTi
konstruqcia hqonda, rom TavisiT magrdeboda fexze, yovelgvari
damatebiTi saSualebis gareSe (aseTebi ZiriTadad saberZneTSi iyo
gavrcelebuli).sxva SemTxvevaSi gamoiyeneboda Tasmebi da
Rvedebi,risTvisacknemidebs gverdebze patara rgolebi hqondaT
‐ 158 ‐
mimagrebuli an zeda da gverdiTa kideebze or-ori naxvreti hqondaT
datanebuli. zogierT SemTxvevaSi mis fexze dasamagreblad Zalian
ubralo meTodi gamoiyeneboda: fexze javSnis Camocmis Semdeg mas Rveds
(ZiriTadad tyavis) Semoaxvevdnen garSemo. knemidebs unda hqonoda tyavis
an qsovilis sarCuli.
saqarTvelos antikuri xanis Zeglebidan cnobilia sami wyvili.
brinjaos knemidebis ori wyvili axul-abaas borcvzea napovni [tab.LIII].
erTi Zv.w. IVs-is samarxis naSTebs Soris, xolo meore-samarovnis
teritoriaze. isini ZiriTadad erTi tipisaa: muxli da kunTebi
reliefuradaa gamoyofili, xolo sigrZeze gasdevs reliefuri qedi,
SesaZloa simtkicisaTvis. qveda kide Sesqelebulia, gareTa gaweuli.
mTel perimetrs gasdevs sami araRrma paraleluri xazi da naxvretebi.
maTi sigrZe 30-35 sm-s Soris meryeobs[Kvirkvelia, 1995: 79].
mesame wyvili Seswavlilia vanis naqalaqarze, Zv.w. IVs-is mesame
meoTxediT daTariRebul #9 e.w. meomris samarxSi. am knemidebze odnav
magram mainc SeimCneva reliefurad gamoyofili qedi da kunTebi,
romlebic imeorebdnen adamianis fexis wvivis formas, amitom SeiZleba
isinic anatomiur knemidebad miviCnioT [tab.LIV]. Tumca vanis artefaqtebi
naklebad stilizebulia vidre magaliTad etruskuli knemidebi an
Tundac ufro adreuli, arqauli xanis berZnuli
sawviveebi[lorTqifaniZe, 1972: 50-51].
gansakuTrebiT sainteresoa vanis samarxSi napovnia brinjaos e.w.
sabarkulebi[tab.LV], romlebic icavdnen meomars muxlis zemoT. es
sakmaod iSviaTi movlena iyo. marTalia berZnul skulpturul
gamosaxulebebze Cven SeiZleba vnaxoT sabarkulebi, magram saberZneTSi,
olimpiaSi aRmoCenilia mxolod erTi wyvili, xolo Cr.SavizRvispireTSi,
sadac kargadaa cnobili knemidebi, sabarkulebi saerTod ar gvxvdeba
[lorTqifaniZe, 1972: 50-51].
saqarTveloSi aRmoCenili knemidebi, didi albaTobiT SeiZleba
iTqvas, rom importuli nawarmi iyo. magram arc is aris mTlianad
gamoricxuli, rom isini berZnuli gavleniT, misi mibaZviT adgilobriv
saxelosnoebSi gaekeTebinaT(magaliTad SavizRvispira berZnul
‐ 159 ‐
koloniebSi). Tumca, am SemTxvevaSi, knemidebis aRmoCenis SemTxvevebi
saqarTvelos teritoriaze ufro xSiri unda yofiliyo.
rac Seexeba werilobiT wyaroebs, qsenofontis `anabasisis” mixedviT
qarTvelur tomebs, xalibebs, hqoniaT knemidebi [miqelaZe, 1967: 133].
d a s k v n a
antikuri xanisa da adreSuasaukuneebis pirveli etapis (Zv.w. VII-ax.w VII
ss-bi) SeiaraRebis yvela saxeobis erTianobaSi ganxilvis Sedegad met-
naklebad sruli suraTi gamoikveTa. gairkva, rom aRniSnul xanaSi
qarTveluri mosaxleoba flobda rogorc SeteviT, ise TavdacviTi
SeiaraRebis komponentebs.
im arqeologiuri masalis safuZvelze, romelic Zveli saqarTvelos
mosaxleobis, an calkeuli samxedro SenaerTebis wevrTa SeiaraRebis
sistemas asaxavs, Cans, rom im drois saqarTveloSi meomari sruladaa
aRWurvili, Cans aseve upiratesi iaraRic (Subi) da damxmare iaraRTa
kompleqsebic. es situacia akmayofilebs im moTxovnebs, romelTac
antikuri xanis samxedro saqme dRis wesrigSi ayenebda.
werilobiTi wyaroebidan Cans, rom antikur xanasa da
adreSuasaukuneebSi, rogorc iberiaSi, ise kolxeTSi wamyvan Zalas qveiTi
meomrebi warmoadgendnen. SeiZleba iTqvas, rom igives adasturebs
arqeologiuri monacemebic. pirvel rigSi aq igulisxmeba mcire
raodenobis cxeniani samarxebi, romlebic rogorc wesi, mdidrul
samarxebs ganekuTvneba da mxolod warCinebuli meomrebis atribucia iyo.
‐ 160 ‐
SeteviTi xasiaTis iaraRidan mTeli mocemuli periodis manZilze
wamyvania Subi.rogorc wesi, winareantikuri, mTlianad antikuri da
adreSuasaukuneebis samarxebSi, wminda sabrZolo iaraRebidan, yvelaze
mravalricxovani Subispirebia (Tu ar CavTvliT danebs, romlebsac
SeiZleba sameurneo funqciac hqonodaT, rameTu TiTqmis erTnairi
intensivobiT gvxvdeba mamakacTa da qalTa samarxebSic). Tumca aris
mcire gamonaklisebic (magaliTad rganisa da modinaxes samarovnebi)
roca sxva iaraRi sWarbobs Subispirebs(ixileT damatebani).Subispirebi
tipologiuri mravalferovnebiT xasiaTdebian,rac gamowveulia ara
imdenad drois faqtoriT (saukuneTa ganmavlobaSi, SubispirTa formebSi
radikaluri cvlilebebi ar SeimCneva), ramdenadac sxvadasxva funqciuri
datvirTviT (axlodan saZgerebeli an satyorcni, sabrZolo an sanadiro,
abjris gasaxvretad da a.S), tradiciiT da maTi sxvadasxva sawarmoo
centrebSi damzadebiT, e.i warmomavlobiT. Subispirebi samarxebSi
gvxvdeba rogorc calke, ise sxva iaraRebTan kompleqsSi.
aseve mTeli am xnis ganmavlobaSi iyeneben maxvilsa da
satevars.Subispirebis msgavsad, maxvilic samarxSi SeiZleba iyos marto
an Tan axldes sxva iaraRi.maxvilic umTavres, pirvelad iaraRs
warmoadgenda, Tumca raodenobrivi TvalsazrisiT, mniSvnelovnda
Camouvardeba Subispirebs. is sakmaod ZviradRirebul nivTs warmoadgenda,
romlis tareba mxolod sazogadoebis zeda fenis, samxedro elitis
privilegia iyo. Aamaze mianiSnebs aramxolod sxva iaraRebTan SedarebiT
maTi mcire raodenoba, aramed isic, rom rogorc wesi, maxviliani samarxi
mdidaria. maSin rodesac, Subispiri, culi da isrispiri SeiZleba
sruliad Raribul samarxSic aRmoCndes.
isrispirebi, satevrebi da culebi, rogorc wesi, samarxebSi yovelTvis
sxva iaraRebTan erTad fiqsirdeba, rac mianiSnebs imaze, rom Subispirisa
da maxvilisagan gansxvavebiT, isini warmoadgendnen damxmare iaraRebs.
mSvild-isari gvxvdeba mTeli epoqis ganmavlobaSi isrispirebis saxiT,
Tumca procentulad sakmaod CamorCeba iaraRis sxva komponentebs. TviTon
mSvildma gasagebi mizezebis gamo Cvenamde ver moaRwia, Tumca dedoflis
gorisa ax.w. I_II s-is sasaxlesa da wibiliumis ax.w. IV s-is erT-erT
samarxSi dadsturda mSvildis Zvlis garsakravebi, rac mianiSnebs e.w.
‐ 161 ‐
rTuli, kompozituri mSvildebis gamoyenebaze gvianantikuri xanis iberia-
kolxeTSi. logikuri iqneba, Tu vivaraudebT, rom e.w. “skviTuri” masriani
da Semdeg “sarmatuli” yunwiani samfrTiani isrebis paralerulad unda
earseba maT Sesabamis mSvildebsac: mokle e.w. “skviTur kompozitur
mSvildebs” da Semdeg, elinisturi xanis dasasrulidan, samfrTiani
isrebis paralerulad, ufro mZime da did e.w. “hunuri tipis” mSvildebs.
A rac Seexeba culs, is sakmaod popularuli iaraRia mTels
saqarTveloSi Zv.w. VI-II ss-Si da Semdeg erTi periodi knindeba. ax.w IV-
VII ss-Si isini ZiriTadad gvxvdeba dasavleT saqarTveloSi,
gansakuTrebiT ki afxazeTSi. raodenobrivad, isini Subispirebis Semdeg
modian, Tumca is ar warmoadgenda umTavres saomar iaraRs. maTi didi
raodenoba albaT gamowveuli iyo maTi universalurobiT, isini
gamoiyeneboda rogorc saomari, ise sameurneo funqciiTac.
unda aRiniSnos, rom msgavsi suraTia saqarTvelos farglebs
gareTac, nomaduri xalxis arqeologiur kulturebSi, rogorc mTlianad
antikur, ise Sua saukuneebSi. odnav gansxvavebuli suraTia momTabare
xalxebis arqeologiur Zeglebze [skviTebi, sarmatebi, Semdeg hunebi da
sxva], sadac, raodenobis moxedviT, pirvel adgilze isrispirebia, rac
aixsneba maTi Taviseburi samxedro taqtikiT (cxenosani moisreebi).
TavdacviTi SeiaraRebis elementebidan gvxvdeba beqTari, fari,
muzaradi da wvivsafari-knemidebi. SemorCenilia mxolod liTonisagan
damzadebuli da e.w. liToniT gamyarebuli nimuSebi, magram uTuod unda
gaviTvaliswinoT is faqti, rom iqneboda xisa da tyavis TavdacviTi
SeiaraRebis nimuSebic, miTumetes roca amas werilobiTi wyaroebic
gvidastureben da romlebic gasagebi mizezebis gamo miwaSi ar Semoinaxa.
TavisTavad liTonis TavdacviTi SeiaraRebis arsebobis faqti
mflobelis maRal socialur statusze metyvelebs. yoveli
arqeologiuri kompleqsi, romelic TavdacviTi SeiaraRebis erT an
ramdenime elements Seicavs, inventaris simdidriT gamoirCeva da maRali
socialuri wris pirovnebis kuTvnilebad iTvleba.
santereso sakiTxia sabrZolo iaraRebidan adgilobrivi da ucxouri an
maTi mibaZviT adgilze damzadebuli nimuSebis gamoyofa.adgilobriv
tipebad SegviZlia miviCnioT adreantikur da elinistur xanaSi kolxeTSi
‐ 162 ‐
gavrcelebuli yvela formis rkinis culebi, romlebsac safuZveli
daudes adreulma kolxurma brinjas culebma.aseve adgilobriv an
zogadad kavkasiur tradicias SeiZleba daukavSirdes Zv.w. VIII-VI ss-Si
arsebuli brinjaosa da rkinis yunwiani, frTebCamoSvebuli isrispirebi,
romlebic antikuri xanis dasawyisis zogierT Zeglze skviTuri
isripirebis paralerulad gvxvdeba.
samecniero literaturaSi didi xania damkvidrda azri, rom klasikuri
da elinisturi periodis kavkasiaSigavrcelebuli akinakiseburi satevrebi
Tu maxvilebi ukavSirdeba skviTur gavlenas, Tumca arsebobs sxva
poziciac, romlis mixedviTac maTi prototipebi SeiZleba iyos
winareantikuri xanis CrdiloeT kavkasiasa da meoturi kulturis
ZeglebisaTvis damaxasiaTebeli e.w. “bimetaluri” satevrebi.
wminda skviTurnimuSebad unda CaiTvalos brinjaos masriani isrispirebi,
romlebicamierkavkasiaSi gamoCenas iwyeben Zv.w. VII s-is bolosa da VI s-
is dasawyisSi.
sindo-meoturi maxvilebis tips ganekuTvneba dasavleT saqarTvelos
Zv.w.IV-III ss-is zogierT samarxSi dafiqsirebuli orlesili maxvilebi.
AaSkarad sarmatulia Zv.w. I-ax.w III ss-iT daTariRebuli tarrgoliani
iaraRebi. Aaseve sarmatul gavlenas unda ukavSirdebodes elinisturi
xanis bolodan yunwiani, samfrTiani rkinis isrispirebisa da ax.w. I s-dan
yunwiani, grZeli orlesili maxvilebis gamoCena.
B”webelduri kulturis” samarxebSi aRmoCenili calpirlesili
satevrebi, e.w.“skramasaqsebi”, bizantiidan momdinareoben, xolo
oTxSverilebiani qarqaSis mqone orlesil satevrebs, romlebic mcxeTasa
da webeldaSia dadsturebuli, xSirad vxdebiT sasaniduri xelovnebis
nimuSebze, rac maT sparsul warmomavlobaze gvafiqrebinebs.
e.w.“webelduri tipis culebi”, romelTa analogiebi dadsturebulia
evropaSi, kolxeTSi fexs ikidebs ax.w. IV-s-dan, savaraudod SavizRvispira
romaul-bizantiuri garnizonebis meSveobiT.
Subispirebis sxvadasxva formebi sakmao mdgradobas inarCuneben
xangrZlivi drois ganmavlobaSi sakmaod vrcel teritoriaze da maTi
prototipebisa da warmomavlobis dadgena did sirTulebTanaa
dakavSirebuli.
‐ 163 ‐
Tu Cen SevajamebT yvela arqeologiur masalas da werilobiT wyaroebs,
vnaxavT, rom importuli da adgilobrivi tradiciebis gamoyofa
SesaZlebelia antikuri xanis TavdacviTi aRWurvilobaSic: erTi iyo
adgilobrivi tradiciuli (adgilobriv inovaciebze dafuZnebuli)
TavdacviTi SeiaraReba, meore iyo importuli SeiaraRebaan SesaZlebelia
ucxouri gavleniT, misi mibaZviT adgilzeve damzadebuli aRWurviloba.
aseT SemTxvevaSi, upiratesoba eniWeboda maSindel samyaroSi dominirebad
formebs.Sesabamisad, sxvadasxva iyo socialuri fenac, romelic mas
iyenebda. sazogadoebis zeda fena, aristokratia, iyenebda TavdacviTi
aRWurvilobis meore kategorias, romelic gulisxmobda, liTonis
ZviradRirebul saWurvels, romelzedac mas miuwvdeboda xeli da
romelic warmoadgenda, rogorc iTqva, maSindel samyaroSi dominirebad
formas. arqeologiuri masalis did umravlesobas swored isini
warmoadgens.
rac Seexeba TavdacviTi SeiaraRebis adgilobriv formebs, maT
Sesaxeb Cven vigebT berZnul-romauli werilobiTi wyaroebidan da
sxvadasxva gamosaxulebebiT. werilobiTi wyaroebis mixedviT isini
organuli masalisagan (tyavi, seli, xe) keTdeboda, amitom miwam isini ver
Semoinaxa. aristokratiaze ufro dabali socialuri fena swored aseT
SeiaraRebas iyenebda da rogorc Cans swored misgan Sedgeboda laSqris
ZiriTadi nawilic.
ukve gasagebi xdeba, Tu ratom aris gansxvaveba werilobiT wyaroebSi
moyvanil faqtebsa da arqeologiur masalas Soris.
importuli TavdacviTi aRWurviloba, misi warmoSobis mixedviT,
SeiZleba aseve or kategoriad gavyoT _ maT SeiZleba pirobiTad
vuwodoT berZnul-romauli da `barbarosuli~.Ppirvels ekuTvnis yvela is
artefaqti romelic asaxavs berZeni hoplitisa da romaeli legioneris
sabrZolo aRWurvilobis elementebs, esaa dasavleT saqarTveloSi
Seswavlili qalkiduri muzaradebi, farebi, axul-aabas da vanis
knemidebi, kaxeTSi SemTxveviT aRmoCenili romauli muzaradi da
dedoflis goris sasaxleSi gamovlenili javSani, romelic ganixileba
rogorc Lorica segmentata.Mbrinjaos konusuri muzaradebi, liTonis mravali
‐ 164 ‐
firfitebisagan Sedgenili beqTarebida faris liTonis umbonebi ufro
“barbarosul” samyarosTan asocirdeba.
amrigad, Tu rogori SeiaraReba iyo gavrcelebuli qarTvelur
tomebs Soris (mis aristokratiul fenebSi), winareantikur, antikur da
adreSuasaukuneebSi, didwilad damokidebuli iyo Tu vin iyo maTi
mezoblebi da vis kulturul gavlenas ganicdidnen isini. brinjaos
xanaSi SeimCneva urartuli da asuruli gavlena. klasikursa da
elinistur xanebSi berZnuli da skviTuri. romaul xanaSi SeimCneva
romauli, parTiuli da sarmatuli samxedro xelovnebis elementebi.
xolo adre da ganviTarebul feodalur xanaSi esaa bizantiuri gavlena.
saqarTvelos teritoriaze, antikur xanasa da adreSuasaukuneebSi,
SeimCneva aseve berZnul-romauli da “barbarosuli” SeiaraRebis erTgvari
kombinaciac(gansakuTrebiT es iTqmis dasavleT saqarTvelos Zeglebze).
amis kargi magaliTia wibilium I-is ax.w. V–s-is №43 samarxi, sadac e.w.
“iranul”satevarTan erTad (mas gamoarCevs, qarqaSze oTxi liTonis
naxevarwriuli Sverili) iyo “dasavluri” SeiaraRebis iseTi elementi,
rogoricaa faris rkinis umboni. umboniani farebi adgilobriv
mosaxleobaSi Cndeba gvianromauli xanis “barbarizebul” romaul da
Semdeg bizantiur garnizonebTan kontaqtebis Sedegad, romlebsac Savi
zRvis sanapiro cixeebi ekavaT, imperiis pontos sazRvrebSi. Aam
TvalsazrisiT aseve Zalzed sainteresoa dedoflis goris magaliTi,
rodecas sasaxlis erT oTaxSi aRmoCnda qercliseburi beqTari (didi
albaTobiT parTiuli importi) da wminda romauli tipisjavSnad
miCneulie.w.Lorica segmentataanu segmentirebuli beqTari. garda amisa, amave
periodis samarxebSi dadasturebulia “stepuri” SeiaraRebis iseTi
elementebi, rogoricaa samfrTiani isrispirebi, rac aSkarad mianiSnebs
momTabare xalxebis gavlenazec.
igive suraTia klasikur da elinisturi xanis Zeglebzec, magaliTad
vanSi, e.w. meomris #9-e samarxSi, napovni iqna berZnuli hoplituri
aRWurvilobis iseTi kalsikuri elementi, rogoricaa knemidebi da
sabarkulebi. magram aqve iyo liTonis furclebisagan Sedgenili fari,
romelic ar iyo damaxasiaTebeli hoplitisaTvis da rac mTavaria
dafiqsirda didi raodenobiT isrispirebi rac saerTod warmoudgeneli
‐ 165 ‐
iyo berZeni mZimed SeiaraRebuli hoplitisaTvis. eSeris naqalaqarze, ori
qalkiduri muzaradi rkinis akinakebTan erTad iqna napovni. magaliTad
aseve SegviZlia moviyvanoT kutiSxas kombinirebuli javSani, sadac
beqTaris damzadebis aRmosavluri da dasavluri tradiciebia
gaerTianebuli. rogorc Cans adgilobrivi samxedro elitis TavdacviTi
da saerTod mTeli sabrZolo aRWurviloba warmoadgenda erTgvar nazavs
e.w. `barbarosuli~ da egeosuri samyaros SeiaraRebisa. es arcaa
gasakviri, radgan qarTvelur tomebs urTierToba hqondaT am orive
civilizaciasTan. msgavsi movlena damaxasiaTebeli iyo skviTebisTvisac.
Cr. SavizRvispireTSi, yorRanebSi, araerTi korinTuli da qalkiduri
muzaradebi, aseve knemidebi iqna aRmoCenili, maSin roca skviTuri
brZolis taqtika radikalurad gansxvavdeboda berZnuli falanguri
taqtikisagan.
sxvadasxva samxedro kulturebis aseTi Sexameba unikaluria
amierkavkasiisTvis da rogorc Cans, es gamowveuli iyo, antiku xanasa da
adreSuasaukuneebSi, saqarTvelosyofniT sxvadasxva kulturebisa da
samxedro-politikuri gavlenebis gzajvaredinze.
antikur xanaSi, SeiaraRebis mixedviT, laSqari rogorc wesi orad
iyofoda: mZime da msubuq kavaleriad, qveiTi jaris SemTxvevaSi ki aseve
mZimed SeiaraRebul an msubuqad SeiaraRebul qveiTebs gamoyofdnen
[Блаватский, 1954: 69-90].rogorc wesi mZimed SeiaraRebuli samxedro
nawilebi, gansakuTrebiT ki mZime kavaleria, sazogadoebis SeZlebuli
nawilisagan kompleqtdeboda. ase iyo romaul armiaSi mariusis
reformamde, roca kavaleria mTlianad aristokratiuli wridan
gamosuli adamianebisagan kompleqtdeboda, romauli legionebi ki
qonebrivi cenzis mixedviT [Военное искусство античности, 2003:475].
armiis aseT saxeobebad dayofa, obieqturi movlena iyo, romelic
damaxasiaTebeli iyo yvela mkvidri, sxvadasxva socialuri fenebisagan
Semdgari xalxebisaTvis. socialuri uTanasworoba armiaSic unda
asaxuliyo. erTgvarovani laSqari, rogorc wesi momTabare xalxebisaTvis
iyo damaxasiaTebeli, sadac batonobda Temuri wyobileba. Tumca, droTa
ganmavlobaSi, maT rigebSi mdidari fenis gaCenasTan erTad, armiaSi
‐ 166 ‐
xdeboda calke mZimed SeiaraRebuli birTvis gamoyofa, magaliTad
rogorc es moxda skviTur da sarmatul laSqarSi.
zemoT moyvanili argumentebis mixedviT Tu vimsjelebT, unda
davuSvaT, rom Zvel kolxeTsa da iberiaSic msgavsi sistema iqneboda.
amaze metyvelebs arqeologiuri masalac: yvela TavdacviTi aRWurviloba
mdidrul samarxebSi iqna aRmoCenili (dedoflis goris SemTxvevaSi,
sasaxleSi). maSin, roca e.w. Rarib samarxebSi, iSviaTad Tu Segvxvdeba
TiTo Subispiri, dana, isrispirebi.
rogorc Cans laSqris ZiriTadi nawili aRWurvili iyo adgilobrivi,
tradiciuli TavdacviTi saSualebebisagan, romlebic tyavis, xis, selis
masalisagan mzaddebodnen (rogorc amas gveubnebian werilobiTi
wyaroebi). xolo zeda fena, aristokratia warmoadgenda laSqaris mZimed
SeiaraRebul birTvs, romlebic aRWurvilni iyvnen ZviradRirebuli
liTonis abjrebiT.
aRniSnuli periodis sxvadasxva saxeobis iaraRis metalografiulma
kvlevam aCvena, rom Zv.w. VII_VI s-dan safuZveli eyreba rkinisa da
foladis iaraRis gamoWedvis ramodenime wess, romelic mTeli antikuri
xanis ganmavlobaSi da momdevno saukuneebSic ar icvleba (maTze zemoT
gvqonda saubari, iaraRis TiToeuli saxeobis ganxilvisas).
‐ 167 ‐
danarTi
rac Seexeba sazogadoebis militarizaciis dones, amaze garkveuli
warmodgena SeiZleba Segviqmnas, samarovnebze, sabrZolo iaraRis
Semcveli samarxebis procentulma maCvenebelma(magram es maCvenebeli unda
gamoiTvalos mxolod mamakacTa samarxebs Soris, rameTu nebismieri
samarovani Seicavs bavSvis da qalis samarxebsac, xolo es ukanasknelni
ar atarebdnen iaraRs). am TvalsazrisiT, garkveuli gansxvaveba SeimCneva
dasavleT da aRmosavleT saqarTvelos Soris. antikur periodSi
dasavleT saqarTvelos samarovnebi ufro mdidaria sabrZolo iaraRebiT
vidre aRmosavleT saqarTveloSi, rac kolxeTsa da
iberiaSigansxvavebuli samxedro-politikuri istoriis arsebobiT unda
aixsnas. Tu gadavxedavT istorias, vnaxavT, rom elinisturi da Semdeg
gvianantikuri xanis iberiaSi metnaklebad stabiluri samefo
xelisuflebaa, maSin rodesac kolxeTSi xSiria samxedro-politikuri da
eTnikuri kataklizmebi, rac Tavis mxriv, bunebrivad iwvevda
sazogadoebis met militarizacias vidre es iyo iberiaSi. aseve
gasaTvaliswinebelia e.w saqalaqo samarovnebis Taviseburebac, romlebic
‐ 168 ‐
sabrZolo iaraRebis simciriT gamoirCevian. iberia mdidari iyo
urbanistuli centrebiT, xolo mtkvirisa da aragvis xeobaSi
gamovlenili cnobili samarovnebi (urbnisi, Jinvalisa da mcxeTis
Zeglebi)swored aseT centrebs ukavSirdeba. dasavleT saqarTveloSi
aseTebia gvianantikuri periodis biWvinTisa da klasikur-elinisturi
xanis fiWvnaris samarovnebi (arqeolog a.kaxiZis azriT, fiWvnaris
samarovani dakavSirebuli unda iyos Zlier saqalaqo dasaxlebasTan
romelic jer Seuswavlelia).
gansxvavebul suraTs vxedavT TviT dasavleT saqarTvelos SigniTac.
sabrZolo iaraRebis siuxviT gamoirCeva afxazeTis, kerZod ki,
dRevandeli soxumisa da gulirifSis raionSi koncentrirebuli
adreantikuri, gvianantikuri da adreSuasaukuneebis Zeglebi. magaliTad
soxumis midamoebSi gaTxrili adreantikuri da elinisturi xanis
samarovnebSi (guadixu, soxumis mTa, wiTeli Suqura, eSera, kulanurxva)
mamakacTa samarxebis 40-50% iaraRiania, xolo ax.w.II-VII ss-is
e.w.“webelduri kulturis” mamakacTa samarxebis 60-70% Seicavs sabrZolo
iaraRebs. es garemoeba SeiZleba am mxaris Taviseburi politikuri,
religiuri da strategiuli TaviseburebiT aixsnas: adreantikuri da
elinisturi xanis dioskuriaSi, misi mimdgomi mxareebiT, yovelTvis
iyorTuli eTno-politikuri viTareba, rac gamowveuli iyo misi
gansakuTrebuli geo-politikuri mdgomareobiT, kolxeTis centraluri
xelisuflebis susti gavleniT da sxva faqtorebiT. gvianantikur
periodsa da adreSuasaukueebSi kodoris xeobaze gadioda strategiuli
mniSvnelobis gza sebastopolisidan CrdiloeT kavkasiisken, Sesabamisad,
aq yovelTvis SeiniSneba romauli da Semdeg bizantiuri samxedro-
politikuri gavlena, es mxare mdidaria saforTifikacio nagebobebiTac.
garda amisa, gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom arqeologiuri
monacemebis mixedviT (webelduri samarxebi gamoirCevian samarxeuli
inventaris siuxviT), dasavleT saqarTvelos centraluri raionebisagan
gansxvavebiT, ax.w.IV-VII ss-Si aq ar SeniSneba qristianobis didi gavlena.
iaraRebidan yvelaze mravalricxovania Subispirebi da danebi, Tumca am
ukanasknels albaT ufro sameurneo funqcia hqonda daEDgvxvdeba rogorc
mamakacis, ise qalebis samarxebSi.Semdeg modis culi. Aaris mcire
‐ 169 ‐
gamonaklisebic, roca samarovanze maxvil-satevrebi ufro bevria, vidre
culebi da Subispirebi, Tumca es ver cvlis zogad suraTs, romelic
gviCvenebs, rom mTlianad antikur perodSi da momdevno saukuneebSi,
wamyvan sabrZolo iaraRs warmoadgenda Subi, romelic samarxSi
fiqsirdeba rogorc marto, ise sxva iaraRebTan kompleqsSi. iaraRis sxva
saxeobebs- culs, mSvild-isars ufro damxmare funqcia hqondaT da
samarxebSi, umeteswilad, sxva iaraRebTan kompleqsSi gvxvdeba. Mmcirea
TavdacviTi SeiaraRebis aRmoCenis faqtebi, rac SeiZleba ori mizeziT
iyos gamowveuli: pirveli, maTi umravlesoba organuli nivTierebebisagan
mzaddeboda (tyavi, seli da xis masala), amitom ver SemorCa, da meore,
zogadad, abjari, gansakuTrebiT ki liTonisagan damzadebuli nimuSebi,
ZviradRirebul produqts warmoadgenda da mxolod aristokratiuli
fenisaTvis iyo xelmisawvdomi. isini, rogorc wesi, mdidrul samarxebSi
gvxvdeba.
‐ 170 ‐
‐ 171 ‐
‐ 172 ‐
‐ 173 ‐
‐ 174 ‐
‐ 175 ‐
‐ 176 ‐
‐ 177 ‐
‐ 178 ‐
‐ 179 ‐
‐ 180 ‐
‐ 181 ‐
‐ 182 ‐
‐ 183 ‐
‐ 184 ‐
‐ 185 ‐
‐ 186 ‐
‐ 187 ‐
‐ 188 ‐
‐ 189 ‐
‐ 190 ‐
‐ 191 ‐
‐ 192 ‐
Irakli Anchabadze
‐ 193 ‐
Weaponry in the Antique and Early Medieval Period Iberia-Colchis (The 7th cent. BC-7th cent. AD)
Introduction
The long and specific process of the historical-cultural development of the Georgians on
Georgian land continued over the millennia. For many centuries the Georgians were engaged in
permanent warfare. Their military and fighting experience, strategy, tactics and armament
developed and were perfected in battles.
In the classical period political hegemony on Georgian territory was attained by the
kingdoms of Colchis and Iberia, on whose place and basis Georgia was formed in the future.
The present work discusses the history of the Georgian military equipment and warfare of the
cited period. The history of military-warfare is researched on the basis of a study of the
available written sources and archaeological evidence on the cultural and historical
development of Iberia and Colchis. It should be noted that, unfortunately, factual data for the
reconstruction of the military history of the ancient period is scarce. Nevertheless,
reconstruction of the military history of the 7th cent. BC-7th cent. AD is feasible to a greater or
lesser extent on the basis of a mutual collation and critical analysis of the evidences of the
written sources and archaeological and epigraphic remains.
Armament constitutes one of the principal sources for the study of military art of ancient
Georgia and generally of the ancient World. Its development is directly proportional to the
development of society. Both offensive and defensive types of armament occur in the
archaeological material of Georgia.
From The types of offensive weapons, in the 7th cent. BC-7th cent. AD archaeological material
are represented by spears, battle-axes, daggers, swords, knives, bows and arrows, siege engines
and slings. The helmets, armours and shields represent the defensive types of armament.
The main corpus of archaeological materials related to the Colchians and Iberians comes from
the cemeteries. A part of the objects was found without apparent archaeological context and it is
very possible that we are dealing with objects left on the places of ancient battles.
Chapter I. Offensive weapons
‐ 194 ‐
§ I.Daggers and Swords
7th-1st centuries BC. Daggers and swords occur, with different ratios, in Georgian material
culture throughout the Classical period, Early Middle Ages and it may be said that each
chronological stage is characterized by a definite type. We come across with two-blade flat-
handled (5th-3rd centuries BC), the so-called akcinakes-type (6th-4th centuries BC), single-bladed
(4th-3rd centuries BC), ring-handled (1st century BC-4th centuries AD), and with wooden case
handle specimens. The points of their discovery are: Sukhumi, Tsiteli Shukura, Guadikhu,
Eshera, Vani, Inashauri, Gora, Qanchaeti, Itkhvisi, Chkhari, Lia, Dzevri, Modinakhe,
Chkhorotsqu, Bori, Kamarakhevi, Zhinvali, Armaztsikhe, Kldeeti. Their number is small in
comparison to spearheads. The dagger and the sword appear to have been the property of
aristocrats, being a kind of insignia at the same time. They are always found in grave of rich
warriors.
1.Acinaces.The acinaces (Greek akinákës) is a type of dagger or short sword (30–60 cm),
mainly a thrust weapon used in hand-to-hand fighting in the middle and the second half of the
first millennium B.C. They were used in the eastern Mediterranean region, especially by the
Medes, Persians and Scythians, then by the Colchians, Iberians and Greeks. The Acinaces had
the liver-shaped, heart-shaped (butterfly-shaped) or so-called false-triangular shaped guards
between the hilt and the bladeand the handle with the flat pommel in the form of a short
crossbar or crescent. The Acinaces with the liver-shapedand heart-shapedguards are most
typical for the Georgian monuments of the 6th-4th centuries BC. From the 4th century BC the
acinaces with the “antenna” hilt begins to spread (Sukhumi Mountain, Sukhumi, Bombora,
Machara.- Abkhazia). Their appearance and then spreading in the territory of Georgia is
associated with the Scythian influence.
2. Single-edged swords. Single-edged swordsare found mainly in the western Georgia, on
the monuments of the 4th-3rd centuries BC: Guadikhu, Eshera, Tsiteli Shukura (Abkhazia),
Itkhvisi, Shromis Ubani (Imereti), Gebi (Racha), Upper Lakhami (Svaneti), Qanchaeti (“Inner
Kartli”,Eastern Georgia). The single-edged swords are also attested in the northern Caucasus
and the north Black Sea Region. Such weapons in the scientific literature are often referred to as
the Greek “Makhaira”, which is a term used by modern scholars to describe a type of ancient
bladed weapon, generally a knife or sword with a single cutting edge. These weapons were of
various sizes and shapes, being regional, and not exclusively Greek weapon, Greek art shows
‐ 195 ‐
Lacedaemonian and Persian armies employing swords with a single cutting edge, moreover
Herodotus states that Colchians were armed by the “Makhairas” along with the spears and
shields. It is possible that the Greek makhaira served as a prototype for the Caucasian Single-
edged weapons. It is also possible that they have the local origins (generated from the single-
edged knives, which are so typical for the whole Caucasus region in the 6th-1st centuries BC).
3. Sindo-Meotian type double-edged swords. It was a type of sword popular during the 5th to
2nd centuries BC, particularly among the Sindo-Meotian peoples in the Kuban area. They were
also common in the North Caucasus. Similar weapons have been found on the sites of western
Georgia (Sukhumi Mountain, Guadikhu, Vani), dated back to the 4th-3rd centuries BC. The
distinctive feature of the sword is the lack of crossguards. It has a short pommel or broadened
back part of the handle. Surviving examples of these swords have blades measuring between
60 and 85 in length and 5 to 6 in width. The blade is normally smooth or diamond in the cross
section.
4. Double-edged daggers. In the scientific literature these double-edged daggers are called as
the Western Asian daggers.This type of dagger, not having prototypes in the territory of
Georgia, arose from the bronze daggers which were typical for the West Asia in the 15th -9th
centuries BC. Similar weapon together with the Scythian arrowheads was found in one of the
burials of the 7th-6th centuries BC in the cemetery of Kulanurkhva (Abkhazia). Similar artifacts
have also been found together with the Scythian arrowheads at the other sites of the 7th -6th
centuries BC, such as: Brili (Racha, mountain region of Northwest Georgia), Mirzik
(Azerbaijan), Karmir-Blur (Armenia). They have a pair of holes on the handles and shoulders,
expanded back part of the handle and the blade, gradually narrowing to the point. The
discovered daggers are typically 38–40 cm. in length and 3,5 cm. in width. Maybe the
appearance of such daggers in Caucasus is result of the Scythian hikes to Asia and back.
1st-7th centuries AD.The main characteristic of the swords is the long blade converting to the
tang-shaped handle forged together with blade. There are more than 50 known items and most
of them come from Abkhazia (North-Western Colchis).
1. Swords are divided into three types: type I— with the ring-pommel and short, double-edged
blade; type II — with guard and Double-edged long blade; type III— without guard, the
Double-edged blade smoothly runs into the tang or the blade runs into the tang under the right
angle. Their blades have a lens-shaped, rhombic-shaped or so-called double-rhombic-shaped
crosssections.
‐ 196 ‐
Swords of type Iwere found in 13 locations of Iberia and Colchis. In general, the blades of the
swords and daggers of this type are of two variants: ones with the parallel edges narrowed in the
last third of the blade, close to its tip, and ones with the cuts narrowed from the guard that shape
the blade into a triangle. The dominant type of blades, as in Georgia as abroad, is the first type.
As a rule, daggers with ring-pommel have blades with 20–30 cm in length and 3–4 cm in width.The
usual swords’ lengthis 35–50cm. These sizes are typical for such weapons all over the
Sarmatianterritory (ca. 66% of all finds). It should be noted that the most of the “Georgian”
swords with the ring pommel have the longer blades-49-82 cm (Jinvali, Zeda Gora,Lia). The
longest of them is the artifact from Dzevrie, whose length is 82 cm.
Almost all swords and daggers ofthis time have the straight guard made outof an iron stripe.
The length of the guard is depending on the blade’s width. The handles are oval in cross-
section, rectangular or oval-rectangular. The typical diameter of the pommel’s ring is 5 cm, its
cross-section 0,5–1 cm. The pommels are usually round or oval in projection.
In the first century BC, the Colchis was devastated heavily by the continuous military
operations. In the 1st-2nd centuries AD, weakened Colchis attracts the neighboring hill tribes.
Some scientists suppose that “Barbarian” tribes settled in the lowlands of the Colchis. Thus,
from the 1st century BC to the 2nd century AD, there was a difficult political situation in
Kolchis, that can explain the appearance some “Sarmatian” elements in the western Georgian
graves. The same can be said relative to eastern Georgia too. Famous Roman geographer Strabo
mentions that the population of the mountain Iberia had the close trade-economic and family
ties to their northern neighbors, with Sarmatians. Other sources reported about the northern
mercenaty armies, who were recruited by the kings of Iberia.
These facts reflect an influence and partial penetration of the “Sarmatian “ cultural and
ethnical elements into the mentioned territories.
Swords of type IIhas bronze guard diamond-shaped in section with cutout above and central
ledge at the foot. Some archaeologists propose according the shape of a guard to divide swards
with bronze guards into two groups: with the guards close to nephriteс (with cutting above and
central ledge at the foot) and with straight diamond-shaped guards in section, without central
ledge. Others suppose that the division in two groups according the shape of the guard is not so
valuable, because all the conformable swards, regardless of material of the guards, go back to
the united tradition of fabrication.
Long swards with short diamond-shaped guards made of bronze, iron or nephrite and with
long dowel for the handle are known in Sarmatian sites insteppes between Volga and Don and
at adjoining territories. It is believed that they belong the weapons of Chinese origin with the
‐ 197 ‐
bronze guards (2nd- lst century BC). In Central Asia this kind of weapon connects to the retreat
into the region of the Yuech- Chihs who were pushed there by the Hsiung-nu in the middle of
the 2nd century BC. The Yuech- Chihs and Hu-sungs introduced this weapon to the Sarmatians.
From the 2nd-3rd centuries AD it penetrates in Georgia. The swords of type II are attested
throughout the whole Georgia, but most of them are grouping in Western Georgia (Colchis).
Swords of type III, with the blade running into the tang under the obtuse angle and with blades
running into the tangs under the right angle (without guard) have the long (up to 60-70 cm) and
wide (up to 6 cm) blades. They are the most numerous. Some of them are characterized by the
narrow (up to 4,5 cm) and long (70-100 cm) blade. The hilts shaped as tangs were forged
together with blades; their length varies from 8 cm to 14-15 cm.
In Georgia they were found in Kldeeti, Chkhorocku, Bandza, Abgidzraxu, Tsibilium.In the
Abkhazia (Northwets Colchis. Western Georgia) they were in use until the 6th century AD.
Some princely tombs of Georgia (Tombs of Tsebelda. Abkhazia) yielded examples of
ceremonial swords, probably part of an eastern tradition, which had silver sheet scabbards and
were decorated in a polychrome style (Byzantine style). Analogies were brought to light in the
sedentary Alan sites of the central northern Caucasus and the North Pontic region.
The long swords of this type were in use in the North Pontic region in the 1st — beginning of
the 2nd century AD. In the first phase of the late Sarmatian period (second half of the 2nd —
first half of the 3rd century AD) they become the main weapon of the Sarmatian warriors.
The swords of type III are concentrated in Crimea, on the sites of the Ozemoe-Inker- man type
that were left by the Latest Alans. In the second half of the 3rd century AD two more traditions
had met on this territory in the making of the long swords: the Sarmatian and Gothic traditions.
The swords of type III came as the result of the symbiosis of two morphologically similar
models combined Roman-Gothic and Sarmatian features.
The distinctive feature of swords of the type II and III is the pommel made out of different
stones, and non-ferrous and precious metals. Locations of the mentioned pommels on the area
from Kazachstan to Hungary and their representations indicated that this tradition has Chinese-
Central Asian roots.
These swords were often accompanied by buckles, which belong to the straps for tying swords
to the belt, so the swords mentioned above, carried “Iranian” style, were tied to the belt, and not
the West Roman style, attached to a shoulder strap.
2. Daggers have the two forms: type I-with guard and Double-edged blade; type II-Single-
edged daggers.
‐ 198 ‐
The daggers of type I. Suchdaggers arewell-attested in funerary contexts. One of them is the
type of Double-edged blade daggers with guard plate or without it. The oriental daggers with
four attachment points on scabbards are most noteworthy (Persian origin) in Georgia.The length
of the daggers’ blades varies from 21 to 28 cm, with width of 3-3,5 cm. The hilts shaped as
tangs were forged together with blades; their length varies from 8 cm to 14-15 cm.
During the Great Migration of the Peoples, as well as in the early Middle Ages, scramasaxes
were widely distributed in Europe, amongst them was Eastern Georgia.
The dagger of type IIis a straight-bladed,single-edged weapon, so-called scramasaxe or seaxe,
with the guard plateor without it. Their length varies between 25-70 centimeters. By size, one
can distinguish long scramasaxes derived from the Byzantine-Sassanid area and the short ones
representing the evolution of the Late-Roman and, possibly, German fighting knives.Amongst
the shape and construction of the blades there is a great deal of variation. The most frequent
characteristics are: 1-Both the edge and the back are curved towards the tip, which is generally
located above the centerline of the blade; 2-Both the edge and the back curve towards the tip,
which is generally located at the centerline of the blade; 3-The edge is generally straight, or
curved slightly towards the tip. The back either curves gently, or with a sharp angle towards the
tip, which is located below the centerline of the blade.
In Georgia they are mainly found in Abkhazian tombs (Tsibilium, Shapka-TserkovnyKholm,
Justinianov-Kholm, Abgidzrakhu, Alrakhu, Aukhuamakhu, Akhatsarakhu, Akhacharkhu,
Apiancha, Merkheul, Gerzeul, Anukhva, Khashupse) belonging to the 5th- 6th centuries AD. The
seaxe was often used as an additional weapon and it was worn together with the Double-edged
blade swords (Mentioned Georgian daggers usually are found in the graves in conjunction with
other types of weapons-swords, spearheads, arrowheads). The blade is worn inside a scabbard
(some of them has a silver frame) attached to the belt. As a rule,scramasaxes are found in
Abkhasian tombs together with the oval or square buckles. They appeared in western Georgia at
the beginning of the 5th century AD and had an eastern, in particular the Byzantine origin.
§ II.Knives
‐ 199 ‐
A knife was the most common form among the agricultural tools andit could also be used for
military purposes. They occur equally in both men's and women's burials.
They were widely used in the Iberia-Colchissince the Early Iron Age and during the Classical
antiquity andEarly Middle Ages.
Mainly two different types of iron knives were used during the mentioned period (7th century
B.C.-7th century A.D. ) in Iberia and Colchis- a straight-bladed,single-edged and so called
“crescent” Knives.
§ III.Axes
Article aims the chronological and typological systematization of the axes that had emerged at
the beginning of the millennium before our era and existed through the classical antique period
and early middle ages in a great extension in the territories of the Central, Western
Transcaucasia and partly in the East.
In the south Caucasus the iron battle-axes appear in the 8th-7th centuries BC. Those appear
first in the Western Transcaucasia and begin their extension to the east, Central and Eastern
Georgia (Iberia). In the first stage they coexist with the bronze axes and repeat their forms. As
the bronze so the iron axes, usually are found in the graves in conjunction with other types of
weapons (swords, spearheads, arrowheads). As a rule, the warrior has a single battle-axe placed
in his grave. The amount of iron axes significantly increases on the sites of the 7th—6th
centuries BC and from the 6th century BC only iron axes are attested. At the same time, the
similarity to the bronze copies is broken and the iron axes obtain peculiar shapes.
Two principal types are distinguishable among them in terms of characteristics:
Type I. So called “Ax-hammer type axes” or “Scythian axes”. They are the axes with a well-
marked heel and an asymmetrical narrow or wide blade. They have the oval hole for the handle.
Type I axes occur in Western and Eastern Georgia in the 7th-6th cent. BC and 4th-2nd cent. BC
complexes: Tsiteli Shukura, Ergeta, Gudauta, Guadikhu, the Sukhumi Mountain, Eshera, Vani,
Dablagomi, Dzevri, Kutaisi, brili, Qanchaeti, Beshtasheni, Gomareti, Etso, Manglisi, Asureti,
Santa, Rveli).
Typologically close axes (so-called “Scythian axes”) are found in the south Russia (The
North Caucasus and the North Black Sea Region). There are some opinions about their Scythian
origins, as if their spreading in the territories of the Eastern, Central and Western Transcaucasia
and partly in the Northern Caucasus relates to Scythian expansion, but actually the Scythians
‐ 200 ‐
adopted them from the Koban-Colchian culture. With the great probability we can say that the
early Colchian bronze axes had served as prototypes for these iron axes.
They are divided into three variants:
a)-The first form is characterized by a narrow elongated contour. It has the long
multifaceted butt, the asymmetrical narrow blade and the oval hole in the middle. It is the oldest
form of the iron axes and typical for the western transcaucasus in the 7th-6th centuries BC.
b)-The second variant has the short butt and a wider blade. Probably it was developed from
the first form. Such axes had first appeared in the Western Transcaucasia approximately in the
6th century BC and then began their extension to the east, in the Central and Eastern Georgia
(Iberia), also penetrating in the northern Armenia and the North Caucasus. Perhaps this process
linked to the Scythian expansion.
c)-The third one has the hammer-shaped butt and the wide lunate blade. Such weapons have
only been found in the western Georgia, mainly in Abkhazia (The north-western part of
Colchis), including region of Sochi (The Sochi and its environment belonged to the kingdom of
Lazica and kingdom of Abkhazia). The axes of the third form get enough fame in the Scythian
world (judging by images). Typologically close axes are depicted in the hands of Scythians on
the different archaeological artifacts of the 4th-3rd centuries BC (vessels, medallions), however
the main findings of this type of axes are grouped on the territory of Abkhazia, in particular in
the vicinity of Dioskuria. Such weapons are dated by the 4th-3rd centuries BC.
The “Ax-hammer axes” also existed in the Late Antique period and early middle ages (the
1st-7th centuries AD), for example, Such axes are attested in the necropolis Pitchvnari (in the
context of the fourth century AD), Archeopolis / Nokalakevi, Shapka-Abgydzrahu,Tsibilium.
These axes are also known in Iberia (Including Nedzikhi, Armazisxevi). The similar forms
Outside Georgia were found in the Crimea and northern Caucasus in the context of the fourth
and sixth centuries AD.Apparently their origins go to the Classical and Hellenistic periods (6th-
1st centuries BC), where we find the similar forms (as mentioned above). The “Ax-hammer
axes” could be used for both military and agricultural purposes, but they were mainly the battle-
axes.
Type II.The second type is so-called "Tsebelda type" axe. Type II battle-axes are characteristic
for only Western Georgia in the 3rd-6th centuries AD. One was discovered in the fortress of
Tsibilium in the layer of the fire due to the Sassanid occupation (first half of the 6th
century).About 80% of them were found in the Abkhazia (The north-western part of Colchis),
particularly in the region of Tsebelda (that is why it received such name). At the present time, in
the eastern Black Sea Region, more than 150 "Tsebelda type" axes are known.
‐ 201 ‐
These axes have no prototypes in Georgia, therefore, we have to look for their prototypes
beyond its borders. Besides Colchis the similar types were uncovered in the Central, Western
and Eastern Europe (For example, similar axes we can see on the German and Czechoslovakian
monuments of the late Roman period). One copy was attested to Sardis in Asia Minor.It is not
excluded that such axes have the German origins, that began to spread in the eastern Black Sea
Region through the Roman garrisons from the beginning of the 3rd-4th centuries AD. As we
know, the process of “Germanization” (military and human) of the Roman legions takes place
in the 3rd-4th centuries AD.
There are three variants: 1-with long sleeve (characteristic for the 3rd -4th centuries), 2-with
short sleeve and narrow blade (4th -5th centuries), 3-with short sleeve and broad blade (4th -6th
centuries).All the forms were designed for military purposes. As a rule, in the burials, they lie
together with spearheads on the left shoulder of the deceased, or some cases, they are found on
the left at the waist or hip. Therefore it can be assumed that these axes were usually worn on the
left side of the belt, with handle down. It is known that the force of impact also depends on the
length of the axe handle, therefore it usually has the long and relatively thin handle, but
sometimes could also be used the short handles for throwing. It is noteworthy that, the length of
"Tsebelda type" axe, which was attested by the ancient stone figures on the mountain Guarap,
coincides with the length of the Frankish axe-handles (30-40 cm). Such axes were used by
Franks as projectile weapons. Procopius of Caesarea reports that “the iron of these axes was
strong... and wooden handle very short.... at the first onset, they usually throw their axes to the
enemies by smashing their shields and killing them”. This circumstance enables us to think that
the "Tsebelda type" axes also could be used (besides melee) as the projectile weapons,
especially when they are included in the package with the basic melee weapon-with the sword.
The axe with the shape of pickaxe stands apart. Such axes were unearthed in the male burials
(the 6th century BC- the 7th century AD). Its one head is long and flat but another head has the
ordinary axe blade. Probably for the most part they were used as agricultural tools.
§ IV.Bows and arrowheads
‐ 202 ‐
As for thebow and arrow, unfortunately they not attested archaeologically. In Georgia the
Classical period and Early Middle Ages complexes containing arrowheads are relatively rare.
The bow or its parts have not been discovered in quantities, to be accounted for by the fact that
in the course of time both the wooden base of the bow and the string disintegrate in the earth.
The Iberians began to use the powerful bows of the so-called «Hunic» type, reinforced with the
bone plates, in the 1st century AD. The bone pats of the «Hunic» type bow was found in
Dedoflis Gora (palace ruins of the 1st-2nd centuries AD. Eastern Georgia). Judging on the
arrangement of the bone plaques, its length in the released state reached approximately 120 cm.
The similar details were unearthed in the region of Abkhazia, from the tomb of the 4th century
AD. Parallels to the bone plaques were found in the Sarmatian graves of the Volga river region
and Kalmykia, as well as in the Hsiungnu assemblages of Mongolia, Tuva and the Transbaikal
area. These bows had greater length, longer range and were more effective than the «Scythian»
type bows.
The existence of bows and arrows is attested by a bronze plaque adorning the tip of a goritus,
recorded in 4th century BC complexes (see Ivrispirebi, Bogviskhevi). Bronze, bone and iron
arrowheads have come to light at different points of Georgia (Vani, Itkhvisi, Kutaisi,
Ivrispirebi, Enageti, Tsikhedidi, Gomareti, Sioni, Kumisa, Tsikhiani, Samadlo, Nastakisi,
AlgeTi, Varsimaantkari, Chala, Kldeeti). These arrowheads are of different types: bone, four-
faced, pyramidal (5th-4th cent.BC); bone-conical (4th-3rd cent.BC). So-called “Scythian type”
bronze arrowheads: two-winged, socketed (7th-6th cent.BC); three-winged, socket-less (4th-3rd
cent.BC) or socketed (6th-3rd cent.BC); three-winged, socketed-spurred and spurless (6th-4th
cent.BC); pyramidal headed, socketed (4th-3rd cent.BC); So-called “Sarmatian Type” iron
arrowheads”: tanged, three-winged (1st cent. BC-6th cent.AD). They were composed the
quivers sets, as well as found as single or paired items. Small sized “Scythian” arrowheads,
appearing in the 6th-3rd cent.BC have corresponding small-sized «Scythian» type bows, while
relatively large iron arrowheads point to large bows (“Sarmatian” or «Hunic» type bow).
§ V.Spears and Javelins
‐ 203 ‐
As shown by research, the spears and javelins were the main weapons of war in Georgia
throughout the Classical period. Numerically, iron spears come first in comparison with other
weapons, according to archaeological evidence. The same is confirmed by written sources (see
Herodotus, Xenophon, Srabo). At different stage of the Classical period, wherever mention is
made of the armament of Kartvelian population, the spear features invariably. The spear has
been discovered at many archaeological sites (Sukhumu, Tsiteli Shukura, Guadikhu, Sukhumi
Mountain, Eshera, Vani, Pereta, Gora, Dablagomi, Chkhorotsqu, Dzevri, Itkhvisi, Modinakhe,
Beshtasheni, Shavsaqdara, Santa, Tashbashi, Qanchaeti, Kamarakhevi, Tsikhedidi, Natsargora,
Varsimaantkari, Zhinvali, Tsipranisdziri, Nedzikhi, Kldeeti, Uplistsikhe). Spears and Javelins
consist of spearhead, wooden shaft and sometimes spear-butt. Sometimes spear shafts ended in
iron butts.
1.Spears (lances). Judging on the literary sources and representations, the spear was the one of
the principal types of weaponry and as a ground for the typology the shape and the crosssection
of the blade were used. According to the features characteristic of the spearhead, five principal
types are known in Classical-period and Early Middle Ages of Georgia:
Type I. Spearheads with the laurel-shaped blade and socket of the medium length. This weapon
is characterized by the symmetrical blade that gradually runs from the socket; its maximum
width comes in the middle. Most analyzed items have the lens-shaped or rhombic-shaped
crosssection and do not have the rib. The Average length of the blade is 20–25 cm, average
width 3–4 cm. They are known as the "Scythian spears", because they are typical for the
Scythian tombs, but their origins go to the Late Bronze Age (Colchian-Koban culture).
Type II. Spearheads with the leaf-shaped blade. These spearheads have the maximum width in
the bottom part, just after the socket. They are divided into three variants by the cross-section:
2a, 2b, 2c and 2d. The 2a variant has the lens-shaped cross-section and lack the rib. The 2b
variant has the diamond cross-section and the 2c with a high central rib. Their blade’s length
varies from 20 to 25 cm, width from 3 to 4 cm, and the length of socket is 9–20 cm.
Type III. The so-called elongate rhomboid-bladed spears. The elongate rhomboid-bladed spears
coexisted with the rounded shouldered spearheads (Spearheads with the leaf-shaped blade)
throughout the Classical period. Notably enough, these three types (Type 1,2,3) are known from
the pre-Classical period. Their prototypes appeared in the Middle Bronze Age.It is interesting to
note that the spearheads of type 2 and type 3 are often found in pairs.
Type IV. These are the long spearheadswith the “combined” cross-section. The blade has a
diamond cross-section, with a rib. They are divided into three variants by the shape: Spearheads
with the leaf-shaped blade, Spearheads with the straight edges (or elongate rhomboid-bladed),
‐ 204 ‐
and the spearheads with the flame-shaped blade. Such spearheads were mainly spread in the 4th-
6th centuries AD.
Type V. Spearheads with the diamond cross-section. They have the different shapes: sharp
blade, straight blade and flame-shaped spearheads. This type is the latest form of the spearheads
and characteristic for the 5th-6th centuries AD.
It is noteworthy that in Western-Georgian archaeological complexes a warrior is attended by
several spears-various types at that, whereas in Eastern Georgia the warrior is equipped with a
single spear.
2.Javelins.A javelin is a light spear designed primarily to be thrown.
Type I. Spears with triangular blades appear at the end of the 5th century BC and are current in
the 4th-3rd centuries on the territory of Western Georgia alone. This type of javelins appeared in
the North Pontic region from the 6th century BC together with the Scythians and was used by
the Maeotians in the Kuban river region too.
Type II. Tetrahedral spearheadswith the small heador without it. Tetrahedral spearheads are
encountered throughout the whole Classical period. They consist of short socket, long
tetrahedral shank and small triangular or pyramidal head. Their bronze prototypes were attested
on the monuments of the Bronze Age in Georgia.
3.Spear Butt. A spear butt or shoe was a metal ferrule which was attached to the base of a
spear shaft, which could have been used for a number of purposes such as: to counter balance
the weight of the head; or to make it easier to stick into the ground; and in one source it is
suggested that it even could have been used as a substitute weapon.
In the ancient period of Georgia, two principal types of the butts were used: the cylindrical
and the conical spear butts with the round or tetrahedral cross-sections.
The present archaeological materials do not provide evidence on the length of the spears,
because they had a wooden shaft, but it is quite possible to reconstruct the length of the
Georgian spears according to the position of the spearhead in the grave and grave’s size. Taking
into account the size of the graves where the spearheads were found (in most cases, spearheads
are placed in parallel to the diseased, near the right or left shoulders), it is possible to suggest
that they did not exceed 2,5 m. The longest Scythian and Sarmatian spears reached 3,1–3,2 m
and it is no any grounds to consider the bigger length of the Iberian-Colchian spears.
In some cases, when the spearheads were found “in situ”, they were placed not along the long
axis of the grave (e.g. as if the whole spear would be put in the grave) but in different places:
near the palms, along the hand or leg, near the pelvis, behind the head or feet, perpendicularly
to the grave, or in the corner of the grave among the other goods. Most likely, the Iberians and
‐ 205 ‐
Colchians broke the spears before putting them in a grave, so they sometimes practiced a
custom of intentional damage to the burial goods.
§ VI.Siege engines
An archaeological survey of the ancient city Vani in western Georgia revealed a significant
amount of siege weapons: the stone balls of all sizes for onagers, long iron arrows, designed for
throwing from the siege machines and the iron tip of the battering ram. It has a form of a huge,
three-winged, socketed arrow-head (the whole length-1,05 m; socket diameter-30 cm ) and
forged from a single massive sheet (thickness of 0.5 cm). Judging by the socket, it was put on
the pointy end of the log. Maybe Ram's log was slung from a wheeled frame by ropes or chains
so that it could be made more massive and be more easily bashed against its target, but some
ram's log could be so light that it could be carried on the shoulders of the men transporting the
ram, and the same men could beat the ram against the wall when they reached it.Artifact was
found in the ruins, which belong to the Hellenistic period (the 2nd century BC).
An archaeological surveyrevealed a significantamount of ballista balls (Vani, pichvnari). Their
diameter is 11-30 cm, their weight 2-25 kg. The discovery points to destructive attacks suffered
these ancient cities which, in the author’s view, must have been connected with the military
campaign of Mithridates Eupator in colchis in the 80s of the 1st century B.C.
§ VII.Sling
The sling wasa simple variety of a projectile weapon. The simplest projectile was a stone,
preferably well-rounded. Suitable ammunition is frequently from a river. Projectiles could also
be purpose-made from clay. The size of the projectiles can vary dramatically, from pebbles
massing no more than 50 grams to fist-sized stones massing 500 grams or more.
Small-sized round boulder-stones are found in abundance at the ruins of Georgian Classical
period fortification systems and graves of warriors, along with armour plates (see Vani,
Anakopia).
‐ 206 ‐
§ VIII.War chariot
Accoding to archaeological evidence, the war chariot held a definite place in the military art of
Georgia’s ruling circles of the Classical and Hellenistic period. Its remains have been
discovered in the 4th century archaeological complex at Uplistsikhe. These must have been
traces of a two-wheeled war chariot.A bronze model of a two-wheeled war chariot, drawn by
two horses, has been found at Gokhebi, near Tetritsquaro.
Chapter II.Defensive armament
Of the categories of defensive armament coat-of-arms, helmet, shield and cnemides are
attested in Classical period Georgia. These varieties have come down to us in specimens made
of metal. The Kartvelian population, as evidenced by written sources, was armed with wooden
and leather, at time flax, defensive means, hence these failed to be preserved in the earth.
The chain-mail is represented as fragments of metal-reinforced armour, i.e. small plates of iron
and bronze with which clothes of leather of fabric were covered. These have been found in 4th
century BC archeological complexes(Vani, Sairkhe, Eshera, Dedoflis Gora).
The helmets are represented by the so-called Conical and Chalcidice type bronze helmets. The
conical bronze and iron helmets of different types became widespread in the Assyrian Empire
and Urartu during the Late bronze and Early iron period, thus, Georgian archaeological finds of
the same periods (discovered in Beshtasheni and Primorskoe) may havean oriental origin. As a
rule such a type consists of three to six steel or bronze platesconnected to each other by the
nails or straps. The frame takes a conical design that curves with the shape of the head and
culminates in a point.
11 “Chalcidian type” helmets are known on the territory of Georgia. They were Found in the
5th-4th century archeological complexes- Eshera, Akhul Abaa, Kutaisi, Kokhi, Lanchkhuti,
(Western Georgia). This reflects the influence of the Greek military art in Colchis during the
Classical and Hellenistic periods. Chalcidian type helmet was a helmet made of bronze and
‐ 207 ‐
worn by ancient warriors of the Hellenic world, especially popular in Greece in the fifth and
fourth centuries BC. The helmet was also worn extensively in the Greek (Southern) parts of
Italy in the same period.
One Roman helmet have been brought to light in Dedoplistsqaro, Eastern Georgia
(Accidental finding).Most probably, it belongs to the “Imperial helmet-type”. It was a type of
helmet worn by Roman legionaries; it replaced the Coolus type, and constituted the final
evolutionary stage of the legionary helmet (galea).
As to shields, we may from an idea of them from specimens with a metal cover; according to
the latter several types are distinguishable in Classical-time Georgia: covered entirely with a
metal plate, the so-called hoplite shields (6th-5th centuries BC); covered with metal bands or
narrow plates (4th-3rd centuries BC); with metal umbones (2nd-1st centuries BC-3rd-6th centuries
AD). These are discovered on Georgian archaeological sites-Tsiteli Shukura, Akhul Abaa,
Eshera, Vani, Modinakhe, Rgani, Kamarakhevi, Varsimaantkari and Zhinvali. Thus, the shield
is found at all stages of the Classical, Hellenistic period and Early Middle Ages.
In all, three bronze cnemides have been brought to light (Vani, Akhul Aaba), dateable to the 4th
century B.C.
Conclusion
During theClassical period and the Early Middle Ages Georgia faced different groups of
“barbarian” peoples and empires across its borders-Scythins, Sarmatians, Alans in North and
Northwest on the one hand and Persian, Greco-Roman and Byzantine world on the other hand.
These all groups had clearly distinctive fighting styles and military equipment which reflected
on the Colchian and Iberian military affairs. There are many cases, when one tomb combines
“Eastern” and “Western” weaponry (it is especially noticeable in the Western Georgia,where
there was the boundary between the western and eastern world), for example, tomb 61 from the
Tsibilium necropolis, dated towards the end of the 4th or first half of the 5th century, is a good
example of the mixture of these influences: in particular, it contains Western elements of
military equipment-bossed shield and an oriental dagger with four attachment points for a
handle. From the 4th century AD characteristically Germanic shield bosses and axes started
appearing in the western Georgian funerary assemblages, but an actual German presence in this
area is extremely unlikely. It may thus be supposed that typically German weapons were
‐ 208 ‐
diffused into these regions by “barbarised” Roman army garrisons in the coastal fortresses of
sebastopolis (modern Sukhumi) and Pitiunt (the modern city of Pitsunda). The distribution of
three-finned “nomadic” arrows demonstrates the concurrent military influence of the steppe
peoples. East Roman elite military fashion provided a further influence. This is demonstrated by
the presence of cloisonné-decorated Byzantine swords and seaxes in the 5th to 6th century
tombs. We can see the similar situation in the earlier periods: The so-called Chalcidice type
helmets, found in 4th-3rd century BC archeological complexes (Akhul Abaa, Kutaisi, Kokhi,
Lanchkhuti, Dedoplistsqaro), were accompanied by so-called “Scythin type” acinaces and
three-winged, socketed arrowheads.
Summarizing written sources (see Herodotus-VII,79;Anabasis-IV,VIII,17;Strabo-XI,III,3;
XI,IV,5; Appian-HR,XII,103; K.Ts.,I,pp. 24-25; Plutarch, Lucullus-31) and archaeological
evidences we can conclude that the Iberian and Colchian army largely consisted of infantry.
Cavalry was used relatively rarely. They were armed with spears, daggers, battle-axes, arrows,
chain and armour, helmets, shields. Their armament contained also war chariots, machines for
throwing stone missiles and battering ram. Light armed infantry (not wearing chain and armour)
fought mainly with spears, slings, bows, arrows and wooden shields; these troops were most
numerous.
Spears and swords were the most common weapons. Numerically, spearheads come first in
comparison with other weapons, according to archaeological evidence. They are situated in the
tombs alone or in combination with other weapons. The axes, daggers, bows and arrows were
the auxiliary weapons, which always occur together with other weapons in the tombs.
‐ 209 ‐
gamoyenebuli literatura
1. abramiSvili, 1957. abramiSvili r. samTavros samarovanze aRmoCenili
gvianbrinjaos xanis da rkinis farTo aTvisebis xanis Zeglebis
daTariRebisTvis.-Ssmm. XIX-XX. Tbilisi.gv. 115-140
2. aslaniSvili, 2002. aslaniSvili l.sabrZolo birTvebifiWvnaris
naqalaqaridan. baTumis arqeologiuri muzeumis Sromebi, II. baTumi gv.80-
81
3.afaqiZe, 1963. afaqiZe a. qalaqebi da saqalaqo cxovreba Zvel
saqarTveloSi. Tbilisi
4.afxazava, 1979.Afxazavan. adreuli Suasaukuneebis aRmosavleT
saqarTvelos nivTieri kultura. Tbilisi
5.baramiZe, 1977. baramiZe m. merxeulis samarovani. Tbilisi
6.baramiZe, 1998.baramiZe m.SavizRvispireTi Zv.w II-I aTaswleulebis pirvel
naxevarSi. sadoqtoro disertacia. Tbilisi
7.bragvaZe, 1997. bragvaZe z. Cxaris samarovani. Tbilisi
8.bragvaZe,2000. bragvaZe z. rganis samarovani. saqarTvelos xelovnebis
saxelmwifo muzeumis arqeologiuri Jurnali, I. Tbilisi. gv.107-151
9.berulava, 2009. berulava n. dasavleT evropis qveynebis SeiaraRebuli
Zalebi da samxedro saqme adreSuasaukuneebSi (V-XI ss). Tbilisi
10.bragvaZe, CigogiZe, 2002. bragvaZe z., CigogiZe q. modinaxes samarovani.-
saqarTvelos xelovnebis muzeumis arqeologiuri Jurnali, II. Tbilisi.
gv. 91-141
10.gagoSiZe, 1964.gagoSiZe i. adreantikuri xanis Zeglebi qsnis xeobidan.
Tbilisi
11.gagoSiZe, 1968.gagoSiZe i. iTxvisis samarxi.- ssmm., XXV-B. Tbilisi gv.
31-35
12.gagoSiZe, 1982.gagoSiZe i. TrialeTis samarovnebi. Kkatalogi. Tbilisi
13.gagoSiZe, 2004. gagoSiZe i. pirveli saukunis iberieli mxedari.- akc-s Ziebani, #13-14. Tbilisi gv. 118-142
‐ 210 ‐
14.gagoSiZe, maxaraZe, qoriZe, gogiberiZe, 2004. gagoSiZe i., maxaraZe g.,
qoriZe er., gogiberiZe n. iTxvisis namosaxlari.-saqarTvelos
xelovnebis saxelmwifo muzeumis arqeologiuri Jurnali, III. Tbilisi
gv. 73-113
15.gamyreliZe, 2002. gamyreliZe g. versia brZolis siuJetiani vercxlis ritonis Sesaxeb zemo raWis sof.gomidan.- akc-s Ziebani, № 10. Tbilisi gv. 39-49 16.gamyreliZe, fircxalava, yifiani, 2005.gamyreliZe g., fircxalava m., yifiani g. Zveli saqarTvelos samxedro istoriis sakiTxebi. Tbilisi
17.gobejiSvili, 1952. gobejiSvili g. arqeologiuri gaTxrebi sabWoTa
saqarTveloSi. Tbilisi
18.daviTaSvili, 1998. daviTaSvili a. „meomris samarxi“ sofel
mcxeTijvridan.- narkvevebi II. Tbilisi gv. 106-107
19.daviTaSvili, daviTaSvili, 2006. daviTaSvili q., daviTaSvili a.
naurialis samarovnis dangreuli samarxebis arqeologiuri masala.-
saqarTvelos xelovnebis saxelmwifo muzeumis arqeologiuri Jurnali,
IV. Tbilisi gv. 31-35
20.davlianiZe, 1983. davlianiZe c. qvemo qarTlis [TrialeTis] kultura
Zv.w I aTaswleulis meore naxevarSi. Tbilisi
21.TavaZe, sayvareliZe, inaniSvili, 1976. TavaZe f., sayvareliZe T.,
inaniSvili g. vanSaRmoCenili rkinis nivTebis kvlevis Sedegebi.-vani
II.Tbilisi Ggv. 215-220
22.Todua, 1992.Todua T. sabrZolo da sameurneo iaraRi biWvinTis
naqalaqaridan. Tbilisi
23. Tolordava, 1963.Tolordava v. masalebi qarTlis samefos
istoriisTvis Zv.w III-I ss-Si.- mska, t-3. Tbilisi gv. 137-165
24.Tolordava, 1976.Tolordava v. mdidruli samarxi dablagomidan.-vani
II.Tbilisi. Ggv. 68-78
25.inaiSvili, 1993. inaiSvili n. cixisZiris ax.w I-VI ss-is arqeologiuri
Zeglebi. Tbilisi
26.kalandaZe, 1954. kalandaZe a. soxumis mTis arqeologiuri Zeglebi.
Soxumi
‐ 211 ‐
27. kaxiZe, vikersi, mamulaZe, 2000. kaxiZe a., vikersi m., mamulaZe S.
adreSuasaukuneebis samarxebi fiWvnaridan. baTumis arqeologiuri
muzeumis Sromebi, I. baTumi gv.70-89
27.kaxiZe, vikersi, 2004. kaxiZe a., vikersi m. fiWvnari I. saqarTvelo–
britaneTis erToblivi arqeologiuri eqspediciis Sedegebi. baTumi
28. kvirkvaia, 2009. Kkvirkvaia r. borjomis xeoba rkinis farTo aTvisebis
xanaSi (Zv.w VIII-VII ss).disertaciis macne. Tbilisi
29.kvirkvelia, 1981.Kkvirkveliag. Crdilo-dasavleT kolxeTis materialuri
kultura Zv.w. VIII-V ss-Si. Tbilisi
30.kvirkvelia, 2001. kvirkvelia g. hoplituri farebi kolxeTSi.- Ziebani
#7. Tbilisi gv. 32-40
31.kobaiZe, 1978. kobaiZe l. rkinis kalos samarovani (katalogi). ivris
xeobis arqeologiuri Zeglebi I. Tbilisi
32.lomTaTiZe, 1957.lomTaTiZe g. kldeeTis samarovani. Tbilisi
33.lomTaTiZe, 1974. lomTaTiZe g. brinjaos satevrebi da maxvilebi
samTavros uZveles samarxebSi. Tbilisi
34.lomouri, 1966. lomouri n. dion kasiosis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, XXXVII.2. Tbilisi
35.lorTqifaniZe, fuTuriZe, Tolordava, Wyonia, 1972. lorTqifaniZe o.,
fuTuriZe r., Tolordava v., Wyonia a. arqeologiuri gaTxrebi vanSi 1969
wels.- vani I. Tbilisi gv. 198-239
36.lorTqifaniZe, 1972. lorTqifaniZe o. vanis naqalaqari.- vani
I.Tbilisi.gv. 7-42
37.lorTqifaniZe, 1973. lorTqifaniZe o. vanis naqalaqari. Tbilisi
38.lorTqifaniZe,1976.lorTqifaniZe g.sabrZolo da sameurneo iaraRi.-vani
II. Tbilisi gv. 167-190
39.lorTqifaniZe, 1979. lorTqifaniZe g. samxedro saqmis istoriisaTvis
antikuri xanis kolxeTSi.- Tbilisis universitetis Sromebi, t-205.
Tbilisi Ggv. 95-107
40.lorTqifaniZe, 1991. lorTqifaniZe g. biWvinTis naqalaqari. Tbilisi
‐ 212 ‐
41.lorTqifaniZe, 1976. lorTqifaniZe o. arqeologia da saqarTvelos Zveli istoriis zogierTi sakiTxi.- Mmacne #2.Tbilisi. gv. 110-128 42.lorTqifaniZe, 2002. lorTqifaniZe o. saqarTvelos Zveli civilizaciis
saTaveebTan. Tbilisi
43.mamaiSvili, 1980.mamaiSvilin. beJanbaRis ormosamarxi.-kaxeTis
arqeologiuri eqspediciis Sromebi, IV. Tbilisi gv. 116-124
44.mamaiSvili, 1980. mamaiSvili n. skviTurinventariani samarxebi ior-alaznis auzidan.-kaxeTis arqeologiuri eqspediciis Sromebi, IV. Tbilisigv. 103-115. 45. makalaTia, 1928.makalaTia s. 1920-1924 wlebSi saqarTveloSi aRmocenili
zogierTi nekropolis daTariRebisaTvis.- saqarTvelos muzeumis moambe,
IV. Tbilisi
46.makalaTia, 1948. makalaTia s. dvanis nekropoli. Tbilisi
47.margiSvili, 1992. margiSvili s. antikuri xanis mdidruli samarxebi
algeTis xeobidan. Tbilisi
48.maxaraZe, 1991. maxaraZe g. sabaduris goris stratigrafia da sairxis
naqalaqaris istoriis ZiriTadi etapebi. Tbilisi
49.maxarZe, wereTeli, 2007. maxarZe g., wereTeli m. sairxe. Tbilisi
50.menabde, kiRuraZe, 1981. menabde m., kiRuraZe T. sionis arqeologiuri
Zeglebi. Tbilisi
51. miqelaZe, 1967. miqelaZe T. qsenofontis anabasisi. wigni XI. IV. 7-15,16.
IV. 8-31. V. 2-22. V.4-12. Tbilisi
52.miqelaZe, 1974. miqelaZe T. Ziebani kolzeTisa da samxreT-aRmosavleT
SavizRvispireTis uZvelesi mosaxleobis istoriidan. Tbilisi
53.miqelaZe, 1985.miqelaZe T. kolxeTis adrerkinis xanis samarovnebi.
Tbilisi
54.muxigulaSvili, 1986.muxigulaSvili n. varsimaanTkaris samarovnis
brinjaos farebi.- arqeologiuri Ziebani, VI. Tbilisi gv. 67-75
55.mcxeTa I. Tbilisi, 1955
56.nadiraZe, 1975.nadiraZe j. yvirilis xeobis arqeologiuri Zeglebi.
Tbilisi
‐ 213 ‐
57.nadiraZe,1990.nadiraZe j.sairxe saqarTvelos uZvelesi qalaqi,wigni I. Tbilisi
58.nikolaiSvili, 1978. nikolaiSvili v. antikuri xanis Zeglebi diRmis
xeobidan.-sas, I. Tbilisigv.93-98
59.nikolaiSvili, narimanaSvili, 1995. nikolaiSvili v., narimanaSvili g.
wiwamuri III.- mcxeTa X. Tbilisi gv. 58-96
60. oqropiriZe, 1984. oqropiriZe n. narekvavis samarovani. Tbilisi
61.papuaSvili, 1998. papuaSvili r. gvianbrinjao-adrerkinis xanis
centraluri kolxeTis samarx ormoTa fardobiTi qronologiisTvis
sabrZolo iaraRis mixedviT. sakandidato disertacia. Tbilisi
62.ramiSvili, 1959. ramiSvili r. kamaraxevis samarovani.- Mmska, II.Tbilisi
gv. 5-53
63.ramiSvili, 1999. ramiSviliq. nadirobis scenebi aragvispiris vercxlis surebze.- akc-s Ziebani, № 3. Tbilisi gv. 71-75 64.saqarTvelos arqeologia. Tbilisi 1959
65.saxarova, 1973. saxarova l. uZvelesi sabrZolo iaraRis
istoriisaTvis.-istoriis, eTnografiisa da xelovnebis istoriis seria,
macne, #3. Tbilisigv. 82-94
66.sonRulaSvili, 2006. sonRulaSvili x. jieTis samarovani.-
saqarTvelos xelovnebis saxelmwifo muzeumis a r q e o l o g i u r i
J u r n a l i, IV.Tbilisigv. 74-84
67.fuTuriZe, 1959.fuTuriZer.gvianantikuri xanis dasavleT saqarTvelos
arqeologiuri Zeglebi.- masalebi saqarTvelosa da kavkasiis
arqeologiisTvis. t-II. Tbilisigv. 54–94
68.qoriZe, 1965.qoriZe d. kolxuri kulturis istoriisTvis. Tbilisi
69.qoriZe, 1972.qoriZe d. alisebrpiriani Subebisa da xelSubebis
gavrcelebis arealisa da genezisis sakiTxisaTvis.-saqarTvelos
saxelmwifo muzeumis moambe. XXIX-B.Tbilisi gv. 34-50
70.yauxCiSvili, 1957. yauxCiSvili T. strabonis geografia, XI. 4-5. Tbilisi 71.yauxCiSvili, 1957. yauxCiSvili T. strabonis geografia, XI. 2-19.
Tbilisi
‐ 214 ‐
72.yauxCiSvili, 1959. yauxCiSvili T. apiane. miTridates omebis istoria, 101. Tbilisi
73.yauxCiSvili, 1960. yauxCiSvili T. herodotes cnobebi saqarTvelos
Sesaxeb, VII. 78,79. Tbilisi
74.yauxCiSvili, 1975-1976. yauxCiSvili T. herodotes «istoria». I-II.
Tbilisi
75.yifiani, 2000.yifiani g. ufliscixis kldovani samarxis inventari.-
arqeologiuri Jurnali I. saqarTvelos xelovnebis sax.muzeumi. Tbilisi
gv. 74-95
76.SatberaSvili, 1999. SatberaSvili v. ecos samarovnis qronologiis
sakiTxi.- akc-s Ziebani, #3.Tbilisi.gv. 57-60
77.SatberaSvili, 2003. SatberaSvili v. Zv.w IV-III ss-is sabrZolo
iaraRiani samarxebi samxreT-aRmosavle saqarTvelodan.- akc-s Ziebani,
damatebani, IX, iberia-kolxeTi. Tbilisi gv. 118-129
78.CarTolani, 1996. CarTolani S. Zveli svaneTi. Tbilisi
79.CarTolani, cindeliani, 2010. CarTolani S., cindeliani m. kodoris
xeobis “dal”-is mxaris arqeologiuri Zeglebi. Tbilisi
80.CixlaZe, 1999. CixlaZe v. aragvis xeoba ax.w I aTaswleulis pirvel
naxevarSi. smk-akc. disertacia. Tbilisi
81.ColoyaSvili, 1956. ColoyaSvili k. qarTuli saWurveli. jaWvi. Tbilisi
82.ZiZiguri, 2002.ZiZiguri l. samxreT kavkasiis miwaTmoqmedebis
istoriisaTvis. Tbilisi
83.ZiZiguri, 2002. ZiZiguri l. Zveli kolxeTis sameurneo kultura.
Tbilisi
84. wiTlanaZe, 1973. wiTlanaZe l. arqeologiuri aRmoCenebi sof.liaSi.-
Zeglis megobari, krebuli 33. Tbilisi gv. 66-72
85.wiTlanaZe, 1976. wiTlanaZe l. xevis arqeologiuri Zeglebi. Tbilisi
86. wiTlanaZe, 1983. wiTlanaZe l. varsimaanTkaris samarovani.-krebuli
Jinvali. arqeologiuri kvleva-Zieba aragvis xeobaSi, t.I. Tbilisi
87.WilaSvili, 1964. WilaSvili l. naqalaqari urbnisi. Tbilisi
88.xarabaZe, 2003.xarabaZe x. ax.w I-II ss–is samarxi sof.zeda goradan.-
saqarTvelos antikuri periodis arqeologiur gamokvlevaTa
krebuli.Tbilisi gv. 164–169
‐ 215 ‐
89.xoStaria, 1955.xoStaria n. arqeologiuri gamokvleva urekSi.- masalebi
saqarTvelos da kavkasiis arqeologiisaTvis. I. Tbilisi.
90. xoStaria,1972. xoStaria n. vanis arqeologiuri gaTxrebis istoria.-
vani I. Tbilisigv. 81-95
91.xoxobaSvili, ZnelaZe, 2008. xoxobaSvili T., ZnelaZe m. abulmugis
antikuri xanis samarovani (Zv.w VI-III ss). Tbilisi
92. jafariZe, 1989. jafariZe v. vardcixis naqalaqari. Tbilisi
93.jafariZe, 2003.jafariZe o. saqarTvelos istoriis saTaveebTan. Tbilisi
94.jafariZe, 2006. jafariZe v. egrisis ax.w I-VII ss–is materialuri
kulturis Zeglebi. o.lorTqifaniZis saxelobis a.k.c. Tbilisi
95.jRarkava, 1982. jRarkava T. kamaraxevis samarovani. kreb.mcxeTa VI.
Tbilisigv. 139-190
96. Абрамова, 1997. Абрамова М.П. Ранние аланы Северного Кавказа III-V вв. н.э. Москва
97.Абрамова, 2004.АбрамоваМ.П. Омечахсиндо-меотскоготипа.-Материалы и исследования по археологии России. Вып 6. Москва ст. 17-22
98.Амиранашвили, 1935.Амиранашвили А.И. Новая находка в низовьях реки Ингура.
Тбилиси
99. Анфимов, 1951.Анфимов Н.В. Меото-сарматский могилъник у станции Устъ-Лабинской.-МИА, №23.Москва ст. 155-207
100.Артилаква,1976.Артилаква В. Е. Железообрабатываюшее ремесло древней
Грузии.Тбилиси
101.Археология СССР. 1984. Античные государства Северного Причерноморъя. Москва.
102.Археология СССР 1989. Степи Европейской части СССР скифо-сарматское время. Москва
103.Асланов, Ваидов, Ионе, 1959. Асланов Г.М., Ваидов Р.М., Ионе Г.И. Древний Мингечаур. Баку
104.Аханов, 1969.Аханов И.И. Геленджикские подкурганные долмены.-СА, №1. Москва ст. 143-145
‐ 216 ‐
105.Ахмедов, Казанский, 2004. Ахмедов И.Р., Казанский М.М. После Аттилы. Киевский клад и его кулътурно-исторический контекст.-Кулътурные трансформации и взаимовлияния в Днепровском регионе на исходе римского времени и в раннем средневековъе.Санкт-Петербург ст. 168-202
106.Бгажба , 1979.Бгажба О.Х. Технология изготовления цебелъдинских ножей [II-VII вв. н.э]. Материалы по археологии Абхазии. Тбилиси
107.Бгажба, 1979.Бгажба О.Х. Однолезвийный меч VI-VII вв. н.э. из Цебелъды.-Материалы по археологии Абхазии. Тбилиси ст. 59-61
108.Бгажба, Воронов, 1980.БгажбаО.Х, ВороновЮ.Н.Памятники села Герзеул. Сухуми
109.Бгажба, Розанова, Терехова, 1989.Бгажба О. Х., Розанова Л. С., ТереховаН. Н. Обработка железа в древней Колхиде. Опубликовано в: Естественно-научные методы в археологии.Москва ст. 117-139
110. Белинский, 1990.Белинский А.Б. К вопросу о времени появления шлемов Ассирийского типа на Кавказе. СА, №4. Москва 190-195
111.Блаватский, 1954.Блаватский В. Д. Очерки военного дела в античных государствах Северного Причерноморья. Москва
112.Вадецкая, 1987. Вадецкая Э.Б. Модели оружия таштыкской эпохи.- Военное дело древнего населения Северной Азии. Новосибирск ст. 67-75
113. Валъчак, 2008. Валъчак С.Б. Хронология и генезис мечей и кинжалов с рукоятями округлого сечения в предскифский период (VIII-VIIвв. до н.э.).-Военная Археология. Москва. 6-25
114.Веймарн, Айбабин, 1993. ВеймарнЕ.В., АйбабинА.И. Скалистинский могильник. Киев
115.Виноградов,1972.Виноградов В.Б.Централъный и Северо-Восточный Кавказ в скифское время. Грозный 116.Военное искусство античности.2003. Москва
117.Вознесенская,1972.Вознесенская Г.А. Техника обработки стали и железа.- Металл Черняховской кулътуры. Москва
118.Вознесенская, Техов, 1973. Вознесенская Г.А., Техов Б.В. Технология производства кузнечных изделий из Тлийского могилъника (X-VI вв. до н.э.).- СА, №3. Москва ст. 153-162
119. Воронов, 1969.Воронов Ю.Н. Археологическая карта Абхазии. Сухуми
‐ 217 ‐
120.Воронов, Вознюк, Юшин, 1970. Воронов Ю.H., Вознюк А.С., Юшин В.А. Апуштинский могильник IV—VI вв. н. э. в Абхазии.-СА, 1. Москва ст. 175-190
121.Воронов,1971.Воронов Ю. Н. Разведки в Абхазской АССР, — «АО 1970 г.». Москваст. 377-379
122.Воронов, Юшин, 1971. Воронов Ю.Н., Юшин В.А. Погребение VII в н.э. из с.Цебелъда в Абхазии. КСИА, 128. Москва ст. 100-105
123.Воронов, Юшин, 1973. Воронов Ю.H., Юшин В.А. Новые памятники Цебелъдинской кулътуры в Абхазии.-СА, 1. Москва ст. 171-191
124. Воронов, 1975. Воронов Ю.Н. Вооружение древнеабхазских племен в VI-I вв. до н.э.- Скифский мир. Киев. Ст. 218-234
125.Воронов, Бгажба, 1979. Воронов Ю.Н., Бгажба О.Х. Новые материалы VII в. из могилъников Абхазии.-КСИА, 158. Москва ст. 67-71.
126.Воронов,1979. Воронов Ю. Н.Материалы по археологии Абазгии и Санигии [II-VII вв].-Материалы по археологии Абхазии. Тбилиси ст. 49-58
127.Воронов, Юшин, 1979. Воронов Ю.Н., Юшин В.А. Ранний горизонт [II-IV вв. н.э] в могилъниках цебелъдинской кулътуры.-СА, № 1.Москва ст. 181-198
128.Воронов, 1979. Воронов Ю.Н. Древности сочи и его окрестностей. Краснодар
129.Воронов,1980.Воронов Ю.H.Памятники села Герзеул. Сухуми
130.Воронов, Бгажба, Шенкао, Логинов. 1980. ВороновЮ.Н., БгажбаО.Х., ШенкаоН.К., Логинов В.А. Исследования в Цебелъде.-Археологические открытия 1980 года в Абхазии. Тбилиси ст. 21-26
131.Воронов, 1982.Воронов Ю.H.Древности Азантской долины. Тбилиси
132.Воронов, Шенкао, 1982. Воронов Ю.Н., Шенкао Н.К. Вооружение воинов Абхазии IV-VII вв.-Древности эпохи Великого переселения народов V–VIII вв.Москва ст. 121-165
133.Воронов, Бгажба, 1985. Воронов Ю.Н., Бгажба О.Х. Материалы по археологии
Цебельды. Тбилиси
134.Воронов, Бгажба, Шенкао, Логинов, 1990. Воронов Ю.Н., Бгажба О.Х., Шенкао Н.К., Логинов В.А. Новые погребения апсилов из окрестностей Цебельды.- АОА - 1985. Тбилиси
135.Воронов, 1991. Воронов Ю.Н. Новые материалы античной эпохи из окресности
Диоскуриады.-СА, №1. Москва Ст. 225-234
136.Воронин, Малашев, 2006. Воронин К.В., Малашев В.Ю. Погребальные памятники эпохи бронзы и раннего железного равнинной зоны республики Ингушетия. Москва
‐ 218 ‐
137. Гавритухин, Пьянков,2003.Гавритухин И.О., Пьянков А.В. Могильники III-IV веков.- Крым, Северо-Восточное Причерноморье и Закавказье в эпоху средневековья IV – XIII века.Москва ст. 187-191.
138.Гзелишвили, 1947.Гзелишвили И.А.Остатки кремации, погребенные в глиняных сосудах в Абхазии. «САНГ», VIII, 1-2. Тбилиси 139.Гогадзе, 1984.Гогадзе Э. К вопросу о хронологии и периодизации памятников
колхидской кулътуры. შსმმ XXXVII-B.37. Тбилиси
140.Гопак, 1976.Гопак В.Д. Техника кузнечного ремесла у восточних славян во 2-ой половине I тыс. До н.э.-СА №2. Москва ст. 46-56
141.Гунба, 1978.Гунба М.М. Новые памятники Цебелъдинской кулътуры. Тбилиси
142.Гунба, 1982.Гунба М.М. Раскопки башни №2 и помещения №I. Археологические исследования в Цебелъде. Сухуми ст. 27-39
143.Даскалов, Трендафилова, 2003.Даскалов М., Трендафилова К. Могилъник эпохи переселения народов у с.Кошарево.-РА №1.Софиая ст. 145-152
144.Дилъс, 1934.Дилъс Г. Античная техника. Москва
145.Дмитриев, 1979. Дмитриев А.В. Погребения всадников и боевых коней в могильнике эпохи переселения народов на р. Дюрсо близ Новороссийска.-СА, № 4.Москва ст. 212–231.
146.Дмитриев, 2003.Дмитриев А.В. Могильник Дюрсо- эталонный памятник древнсотей V-IX веков.- Крым, Северо-Восточное Причерноморье и Закавказье в эпоху средневековья IV – XIII века.Москва ст. 200-206
147.Джапаридзе, 1953. Джапаридзе О.Бронзовые топоры Западной Грузии.-СА. XVIII.Москва ст. 281-300 148.Есаян, 1966.Есаян С.А. Оружие и военное дело древней Армении [III-I тыс. до н.э.].
Ереван
149.Есаян, Погребова, 1985.Есаян С. А., Погребова М.Н. Скифские памятники закавказъя. Москва 150.Засецкая, 1979. Засецкая И.П. Боспорские склепы гуннской эпохи как хронологический эталон для датировки памятников восточноевропейских степей.-КСИА, Вып.158. Москва ст. 5-17
‐ 219 ‐
151.Засецкая, 1993. Засецкая И.П. Материалы Боспорского некрополя второй половины IV- первой половины V вв.-Материалы по Археологии, Истории и Этнографии Таврии 3. Симферопол ст. 23-105.
152. Засецкая, Казанский, Ахмедов, Минасян, 2007.Засецкая И.П., Казанский М.М., Ахмедов И.Р., Минасян Р.С. Погребения знати из Приазовъя и их место в истории племен Северного Причерноморя постгуннскую эпоху.-СПб. Москва
153.Илинская, 1968.ИлинскаяВ.А. Скифы днепровского лесостепного лево бережъя. Киев
154.Казанский, 2011.Казанский М.М. Иранские кинжалы V в. из некрополя Цибилиума. Проблемы археологии Кавказа. Сухуми ст. 146-152
155.Казанский,2012.Казанский М.М. О происхождении скрамасакса.- Другая Русъ, чудъ, меря и инии языци, №5. Санкт-Петербург ст. 111-124
156.Казанский, 2012.Казанский М. М. К истории парадного клинкового оружия эпохи великого переселения народов на северном кавказе: кинжал и скрамасакс.- Новейшие открытия в археологии северного кавказа. Махачкала ст. 332-334
157.Казиев, 1960.Казиев С.М. Археологические раскопки в Мингечаури.- АЛЪБОМ кувшинных погребений. Баку
158.Каландадзе, 1969. Каландадзе А.Н.Разыскания о археологии Грузии. Тбилиси
159.Калантариян, 2003.Калантариян А. Армения. Ранне средневековъе.- Крым, Северо-Восточное Причерноморъе и Закавказъе в эпоху средневековъя IV-XIII века. Москва ст. 321-334
160.Кахиани, Глигвашвили, 1986 (1991).Кахиани К.К., Глигвашвили Э.В. Археологическое исследование Машаверского ущелъя в 1984-1986 гг.-ПАИб 1986 (1991). Ст. 51-58
161.Кахидзе, Мемулидзе, 2001.Кахидзе А. Ю. Мемулидзе С. С. Погребения раннесредневекового периода из Пичвнари.-Российская Археология 1.Москва ст. 76-87
162.Квирквелия, 1981. Квирквелия Г.Т. Материалъная кулътура северо-западной Колхиды в VIII-Vвв. до н.э. Авторф.канд.дис. Тбилиси
163.Кигурадзе, 1976.Кигурадзе Н.Ш. Дафнарский могилъник. Тбилиси. 164.Козенкова, 1982. Козенкова В.И Типология и хронологическая классификация предметов кобанской кулътуры [восточныи вариант]. САИ. В2-5. Археология СССР.Москва
165. Коннолли, 2000. Коннолли П. Греция и Рим. Энциклопедия военной истории. «Эксмо-Пресс». Москва
‐ 220 ‐
166.Крупнов, 1960.Крупнов Е.И.Древняя история Северного Кавказа. Москва
167.Кубарев, 1981. Кубарев В.Д. Кинжалы из Горного Алтая. Военное дело древних племен сибири и Централъной Азии. Новосибирск ст. 29-54
168. Куфтин, 1941.Куфтин Б.А. Археологические раскопки в Триалети. Тбилиси
169.Куфтин, 1949.Куфтин Б.А.Материалы к археологии колхиды. Т-1. Тбилиси 170.Куфтин, 1950.Куфтин Б.А.Материалы к археологии Колхиды, Т-2. Тбилиси
171.Левина, 1994.Левина Л.М.Джетыасарская культура3-4. Могильник Алтынасар 4. Москва
172.Леквинадзе, Хведелидзе, 1981. Массовые археологические находки из раскопок Археополиса.- Нокалакеви-Археополис. Археологические раскопки 1973-1977. Тбилиси ст. 120-148.
173.Либеров, 1965. Либеров П.Д. Памятники скифского времени на Среднем Дону. Москва.
174.Лордкипанидзе, 1969.Лордкипанидзе Г.А.Наконечник тарана из Вани.-СА, №4. Москва ст. 248-250
175.Лордкипанидзе, 1970.Лордкипанидзе Г.А.К истории древней Колхиди. Тбилиси
176. Лордкипанидзе, 1978.Лордкипанидзе Г.А. Колхида в VI-IIвв. до н.э. Тбилиси
177.Лордкипанидзе, Кипиани, 1999.Лордкипанидзе Г.А, Кипиани Г.Г. Боевые колесницы древней Грузии.-РА,4.Москва ст. 195-198
178.Магомедов, Левада, 1996.Магомедов Б.В., Левада М.Е Оружиечерняховскойкулътуры.-Материалы по Археологии, Истории и Этнографии Таврии. Вып.V.Симферополъ ст. 304-323
179.Макалатия, 1951.Макалатия С.И. Археологические находки в село Ахриси.- ВДИ. №3. Тбилиси ст. 181–186
180.Мартиросиян, 1954.Мартиросиян А.А.Археологические раскопки в Головино. Ереван
181.Мартиросян, 1964.Мартиросян А.А.Армения в эпоху бронзы и раннего железа. Ереван
182.Маслов, 1999. Маслов В. Е. О датировке изображений на поясных пластинах из Орлатского могильника.- Евразийские древности. 100 лет Б. Н. Гракову: Архивные материалы, публикации, статьи. Москва ст. 219-236.
‐ 221 ‐
183. Мелюкова, 1964. Мелюкова А.И. Вооружение Скифов. Археология СССР. Москва
184.Мелюкова, 1975. Мелюкова А.И. Поселение и могилъник скифского времени у села Николаевки. Москва
185.Мерперт, 1955.Мерперт Н.Я. Из истории оружия племен Восточной Европы в раннем средневековъе.- СА, XXIII. Москваст. 131-168
186.Микеладзе, Барамидзе, 1977. Микеладзе Т. К., Барамидзе М. В. Колхский могильникVII—VI вв.дон. э. В с. Нигвзиани.-КСИА, №151. Москва ст. 33-39 187.Микеладзе,1995.Микеладзе Т. Колхидская экспедиция в 1987 году.-ПАИ. Тбилиси ст. 39-43
188.Минаева, 1971.Минаева Т.М. К истории алан Верхнего Прикубанья по археологическим данным. Ставропол
189.Монгайт, 1974.Монгайт А.Л. Археология Западной Европи. Бронзовый и железный век. Москва
190. Наридзе, 1991.Наридзе Г.Ш. Итоги исследования могилъника в с.Нацаргора.- ПАИ в 1987. Тбилисист. 74-76
191.Обельченко, 1978. Обельченко О.В. Мечи и кинжалы из курганов Согда.-СА, №4. Москва ст. 115-127
192. Петренко, 1967. Петренко В. Г. Правобережъе среднего приднепровъя в V-III вв. до н.э.-САИ, Д1-4.Москва
193.Пиотровский,1939. Пиотровский Б.Б Пиотровский Б. Урарту. древнее государство Закавказъя. Ленинград 194.Пиотровский, 1950.Пиотровский Б.Б Кармир-Блур. Вып 1. Ереван
195. Пиотровский, 1959. Пиотровский Б.Б Город бога Тейшебы.- СА №2. МоскваСт. 169-186
196.Пиотровский, 1962. Пиотровский Б.Б. Искусство урарту – VIII-VII вв до н.э.
Москва
197.Погребова, 1969.Погребова М.Н. Железные топоры скифского типа в Закавказъе.- СА №2. Москва ст. 179-188 198. Рамишвили, Джорбенадзе, 1986 [1991]. Рамишвили Р.М., Джорбенадзе В.А. Археологическая экспедиция горного региона Восточной Грузии.-ПАИ, 1986 (1991).Тбилиси. Ст. 89-95
‐ 222 ‐
199.Рамишвили, 2003.РамишвилиР.М.Крым, Северо-Восточное Причерноморье и Закавказьевэпохусредневековья.(IV – XIII века). Москва 200.Распопова, 1980.Распопова В.И. Металлические изделия раннесредневекового Согда. Ленинград
201.Сарианиди, 1989. Сарианиди В.И. Храм и некрополь Тиллятепе. Москва 202.Седов, 1987. Седов А.В. Кобадиан на пороге раннего средневековья. Москва
203. Симоненко, 1989. Симоненко А. В.Импортное оружие у сарматов. Кочевники Евразийских степей и античный мир. Новочеркаск 56-73
204.Симоненко,Лобай, 1991.Симоненко А.В.,Лобай Б.И. Сарматы Северо-Западного Причерноморья в I в. н.э. Киев
205.Симоненко, 2010. Симоненко А. В. Сарматские всадники Северного Причерноморья. Санкт-Петербург
206.Скрипкин, 2000.Скрипкин А. С. Новые аспекты в изучении материальной культуры сарматов.-НАВ, Выпю 3. Волгоград ст. 17-40.
207.Смирнов, 1958.Смирнов К.Ф. Меотский могилъник у станицы Пашковской.- МИА №64. Москва ст. 272-312
208.Смирнов, 1961.СмирновК.Ф. Вооружение Савроматов.- МИА, №101.Москва ст. 5-170
209.Соколъский, 1954. Соколъский Н. И. Боспорские мечи.- МИА 33. Москва ст. 123-196
210.Стражев, 1926.Стражев В.И. Бронзовая кулътура в Абхазии. ИАИО, №4. Москва
211.Тавадзе, 1963.Тавадзе Ф.Н. Изучение технологии производства железа в древней Грузии. Методы естественных и технических наук в археологии. Москва
212.Техов, 1980.Техов Б.В. Тлийский могилъник (комплексы XVI-X вв. До н. э.). Тбилиси 213. Тирациян, 1960. Тирациян Г.А. Уточнение некоторых деталей сасанидского вооружения по данным армиянского историка IV в до.н.э. Фавста Бузанда. Исследования по истории кулътуры народов востока. Ереван
214.Тирацян, 1988.ТирацянГ.А. Кулътура древней Армении VI в. до н.э-III в. н.э. Ереван
215.Толстов, Итина, 1966. Толстов С.П., Итина М.А. Саки низовъев Сыр-Даръи.- СА, №2. Москва Ст.151-175
‐ 223 ‐
216.Трапш, 1951.Трапш М.М. Грунтовые погребения с инвентарем скифского типа в сел.КуланурхваТр. Абхазского Института языка, литературы и истории. Т XXIV. Сухуми
217.Трапш, 1954.Трапш М.М. Новая археологическая находка в Абхазии.- КСИИМК-53. Москва ст. 139-143
218.Трапш, 1959.Трапш М. М Археологические раскопки в Анакопии в 1957-1958
гг.Труды Абхазского института языка, литературы а истории АН Грузинской ССР. т.
XXX. Сухуми
219.Трапш, 1962.ТрапшМ.М.ПамятникиколхидскойискифскойкулътурвселеКуланурхваАбхазскойАССР. Сухуми
220.Трапш, 1969.ТрапшМ.МТрудыII. ДревнийСухуми. Сухуми.
221.Трапш, 1970.ТрапшМ.М.ТрудыI. Памятники эпохи бронзы и раннего железа в
Абхазии.Сухуми.
222.Трапш, 1971. Трапш М.М. Труды 3. Кулътура Цебелъдинских некрополей. Тбилиси
223.Уварова, 1900.Уварова П.С.Могилъники Северного Кавказа. МАК. VIII. Москва
224. Фуллер, 2003.Фуллер Д. Военное искусство Александра великого. Москва
225. Хазанов, 1971. Хазанов А.М. Очерки военного дела сарматов. Москва 226.Халилов, 1962. Халилов Д.А. Раскопки на городище Хыныслы, памятнике древней кавказской Албании.-СА, №1. Москва ст. 209-220.
227.Халилов, 1985.ХалиловД.А. МатериалънаякулътураКавказской Албании. Баку
228.Хачатурян, 1967.Хачатурян Ж.Д Античный некрополъ. Гарни. Ереван
229.Хомутова, 1973. Хомутова Л.С. Техника кузнечного ремесла в древнерусском городе серенска.-СА №2ст. 216-225
230.Хоштария, 1941. Хоштария Н.В. Чхороцку-могилъник с трупосожжением (захоронения в урнах) и остатки поселений. Археологические разведки.-mski,II. Тбилиси
ст. 67-95
231.Хоштария, 1979. Хоштария Н.В. О раскопках на вершине холма в 1947-1959 гг.-Вани IV. Тбилиси ст. 115-134
‐ 224 ‐
232.Худяков, 1986.Худяков Ю. С. Вооружение средневековых кочевников Южной Сибири и Централъной Азии. Новосибирск
233.Черненко, 1968.Черненко Е.В.Скифский Доспех. Киев
234.Шамба, 1970.Шамба Г.К. Ахаччарху древний могилъник нагорной Абхазии. Сухуми
235.Шамба, 1970.Шамба Г.К. Погребение II в. Из Мацесты.-СА, 2.Москва ст. 232-237
236.Шамба, 1972. Шамба Г. К. Об одном раннеэллинистическом захоронении представителя древнеабхазской знати из с.Эшери. Известия Абхазского научно-исследователъского института языка, литературы и истории им Д.Гулия. 1. Тбилиси 98-12
237.Шамба, 1974. Шамба Г.К. Археологические разведки 1967 года в Гагрском районе. МАИА. Сухумист. 29-33
238.Шамба, 1980. Шамба Г.К. Эшерское городища. Тбилиси
239.Шамба, 1988.Шамба Г.К. Археологические памятники Абхазии. Сухуми
240. Шамба, 2007.Шамба Г.К, Эрлих В.Р., Джопуа А.И., Ксенофонтова И.В. Элитныархаические воинские комплексы из Центральной Абхазии. Вестник Академии наук Абхазии.
241.Шрамко, Солнцев, Фомин, 1963.Шрамко Б.А., Солнцев Л.А., Фомин Л.Д.Техника обработки железа в лесостепной и степной Скифии.-СА №4. Москва ст. 36-57 242. Щукин, 2004. Щукин М.Б. Умбон из кургана “Садовый” под Новочеркасском.Археолог: детектив и мыслителъ. Санкт-Петербург 445-463
243.Эрлих , 1991.Эрлих В.Р Меотские мечи из Закубанья.-Древности Северного Кавказа и Причерноморья. Москва ст. 77-99.
244.Эрлих, 2008. Эрлих В.А. Об одном типе греческих шлемов из центральной Абхазии.
Сухуми
245. Bespalyi, Perevoztchikov, 1995.Bespalyi E.I., Perevoztchikov V.I. La cache du kourgane 1 de Datchi dans labanlieued'Azov. L'or des Sarmates. Nomades des steppes dans l'Antiquité. Daoulas 67-82.
246.Bishop, Coulston, 1993.Bishop M.C., Coulston C.N. Roman Military Equipment from the Punic Wars to the Fall of Rome. London
247.Bottini, Egg, Hase, Pflug, Schaaf, Schauer, Waurick,1988.Bottini F., Egg M., Hase F.,
Pflug H., Schaaf V., Schauer P., Waurick G. Antike Helme. Mainz
248.Connolly, 1988. Connolly P. Greece and Rome at war. London
‐ 225 ‐
249. Greenhalgh, 1973. Greenhalgh P.A.L. Early Greek Warfare. Cambridge
250.Kazanski, 1991. Kazanski M. À propos des armes et des éléments de harnachement "orientaux"en Occident à l'époque des Grandes Migrations (IV-V s).-Journal of Roman Achaeology, 4.Paris pa. 123-139
251.Kazanski, 1996.Kazanski M. Les tombes «princières» de l'horizon Untersiebenbrunn, le problème de l'identification ethnique.- L'identité des populations archéologiques. Sophia Antipolis pa. 109-126.
252.Kazanski, 2013.Kazanski M., Barbarian Military Equipement and its Evolution in the Late Roman and Great Migration Periods (The 3rd-5th cen..A.D.).-Sarantis A., Christie N. (eds.), War and Warfare in Late Antiquity.Brill, Leiden-Boston pa. 493-522
253.Kazanski, Mastykova,2007. Kazanski M., Mastykova A.TSIBILIUM II. Paris
254.Kvirkvelia, 1995.Kvirkvelia G. On the early Hellenistic burials of North-Western Colchis. Berlin
255.Lordkipanidze, 2001. Lordkipanidze O. The “Akhalgori Hoard.” An attempt at Dating and Historical Interpretation. Archäologische Mitteilungen aus Iran und Turan, B 33, Berlin
251.Shchukin, Kazanski, Sharov, 2006. Shchukin M., Kazanski M., Sharov O. Des Goths aux Huns. Le Nord de la mer Noire au Bas–Empire et a l’époque des Grandes Migrations (British Archaeological Reports –S1535). Oxford
252.Voronov, 2007. Voronov Y.TSIBILIUMI. Paris
‐ 226 ‐
tabulebis aRweriloba
I.SemTxveviTi aRmoCena. CrdiloeT SavizRvispireTi
http://popgun.ru/files/g/79/orig/317168.jpg
II.1-4. SemTxveviTi aRmoCena. CrdiloeT SavizRvispireTi. q.anapa
http://www.welcometoanapa.ru/articles/61/
III.volgisa da uralis ormdinareTSi aRmoCenili tarrgoliani
maxvilebi [Хазанов, 1971: Ст. 136. tab.IV].
IV.e.w. zoomorful Taviani satevrebi ruseTis teritoriidan
[Хазанов, 1971: Ст. 133. Таб.I].
V.sofel ZevrSi aRmoCenili nimuSebi [fuTuriZe, 1959: 54–94, tab.V].
VI.sofel zeda goraSi gaTxrili samarxi da iq aRmoCenili
maxvili [xarabaZe, 2003: 164-169].
VII.Cxorowyus satevari. darRveuli samarxidan
[Хоштария,1941: 67-92,Ст.9].
VIII. Jinvalis samarovanze aRmoCenili maxvilebi: 1-№ 277 samarxi; 2-№
479 samarxi[CixlaZe, 1999: tab.XX, XXI]
IX.sarmatTa samarxebi [Хазанов, 1971: Ст.140.Таб.VIII].
X.tarrgoliani satevris tarebis erT–erTi xerxi
[Симоненко, 2010:Ст.63. Рис..40]
XI.1. “Церковный холм”; 2,3.abgiZraxu; 4. axaCaraxu;5. lari;6. eSera
‐ 227 ‐
[Воронов Ю.Н., Шенкао Н.К.1982: ст. 131. Рис.4]
XII.calpirlesili satevrebi, e.w. “skramasaqsebi”. SemTxveviTiaRmoCena.
Dda.evropisteritoria.
XIII. gvianbrinjao-adrerkinisa da adreantikuri xanis yuakveriani
culebi [Zv.w. VII-I ss]. 1,2. yulanurxva; 3. md.kelasuri; 4.
aCandara; 5. guadixu; 6. bombora; 7. aCandara[Воронов Ю.Н. 1975: ст. 220.
Рис.4].
XIV, XV, XVI-evropisteritoriazeSemTxveviTaRmoCenili
“webelduritipis” analogiuriculebi.
XVII.gamosaxuleba guarapis qvaze
[ВороновЮ.Н., ШенкаоН.К.1982: ст. 129. Рис.3]
XVIII.adreantikuri da elinisturi xanis isrispirebi:1-12.
yulanurxva; 13-18. wiTeli Suqura; 19.SemTxveviTi aRmoCena; 20-
24. soxumis mTa [ВороновЮ.Н. 1975:ст. 219. Рис.2].
XIX.gvianantikuri da adreSuasaukuneebis isrispirebi afxazeTis
samarxebidan: 1-7. wibiliumis cixesimagre; 8-12. wibilium-I;
13-16. abgiZraxu [ВороновЮ.Н., ШенкаоН.К.1982:ст. 123. Рис.1]
XX.adreantikuri da elinisturi xanis Subispirebi:1. gulrifSi; 2.
beSkardaSi; 3.guadixu; 4. soxumis mTa
[ВороновЮ.Н. 1975:ст. 219. Рис.3].
XXI.1,2. soxumis mTa; 3. qveda eSera; 4,5. abgiZraxu
[Воронов Ю.Н. 1975:ст. 219. Рис.3].
XXII.1-5. soxumis mTa[Воронов Ю.Н. 1975:ст. 219. Рис.3].
XXIII.1,2. “Юстинианов холм”,3. abgiZraxu
[Воронов Ю.Н., Шенкао Н.К.1982: ст. 125. Рис.2]
‐ 228 ‐
XXIV.1. Aaxacaraxu; 2-4. abgiZraxu
[Воронов Ю.Н., Шенкао Н.К.1982: ст. 125. Рис.2]
XXV.1. abgiZraxu; 2. lari; 3. abgiZraxu; 4, 5. Sapka; 6. axaCaraxu;
7.axacaraxu
[Воронов Ю.Н., Шенкао Н.К.1982: ст. 125. Рис.2]
XXVI.1. abgiZraxu; 2. axacaraxu; 3. Sapka; 4. apuSta; 5. Aaxacaraxu; 6.
„Юстинианов холм“; 7.Sapka; 8. „Юстинианов холм“; 9. Sapka
[Воронов Ю.Н., Шенкао Н.К.1982: ст. 125. Рис.2]
XXVII.rkinis urnalis piri vanis naqalaqaridan
[gamyreliZe, 2005: 207. tab.XXVII]
XXVIII.axul-aabas xis faris brinjaos garsakravi [kvirkvelia, 2001: 32. sur.1]
XXIX.wiTeli Suquris faris garsakravi [kvirkvelia, 2001: 33. sur. 4].
XXX.eSeris fari [Шамба, 1980: 50. Таб.LXVI]
XXXI.varsimaanTkaris fari [muxigulaSvili, 1986: 60. tab.XXIV]
XXXII.kamarxevis brinjaos fari [jRarkava, 1982: 141,150]
XXXIII.vanis naqalaqaris, №9meomris samarxSi aRmoCenili fari [lorTqifaniZe, 1972: sur.164]
XXXIV.volkovcis №2 yorRanis faris rkinisfirfitovni garsakravi [Черненко, 1968: 98. Рис.58]
XXXV.urekis samarovanis umbonebi [miqelaZe, 1985: tab.XI1-5]
XXXVI.vanis naqalaqaris umbonebi
[gamyreliZe, 2005: 215. tab.XXXV 4]
‐ 229 ‐
XXXVII.webeldaSi aRmoCenili sxvadasxva formis umboni
[Воронов Ю.Н., Шенкао Н.К.1982: ст. 133. Рис.5]
XXXVIII.rekonstruirebulifarisformebi
[ВороновЮ.Н.,….. 1982: ст. 133. Рис.5]
XXXIX.samadloskeramikul WurWelze gamosaxuli meomrebi
[gamyreliZe, 2005: 184. tab.IV]
XL.sof. gomSi aRmoCenili sasmisi
[gamyreliZe, 2002: 48. tab.I]
XLI.faraon SeSonikis beqTaris gamosaxuleba
[Хазанов, 1971: Ст.164.Таб.XXXII].
XLII.terakota britaneTis muzeumidan
[Хазанов, 1971: Ст.162.Таб.XXIX].
XLIII Sedgenili beqTaris rekonstruqcia
[Хазанов, 1971: Ст.165.Таб.XXXIII].
XLIV.dura-evroposis gamosaxuleba
[Хазанов, 1971: Ст.162.Таб.XXIX].
XLV.TrialeTis adreuli brinjaos xanis №40 yorRanSiaRmoCenili
brinjaos firfitebi [Куфтин, 1941: 467. Таб.CXV].
XLVI.romauliLorica segmentata-s rekonstruqcia
XLVII.eSeris naqalaqaris muzaradebi [Воронов, 1969: 80, tab.XLVI, 10; Г. Шамба, 1988:Ст. 130.Рис-16. Ст. 82. Рис-2]
XLVIII.eSeris axali muzaradi [2008 w]
[Эрлих, 2008:80-81]
XLIX.eSeris midamoebSi aRmoCenili muzaradebi [Воронов, 1991:Ст.227, 228.Рис.2,3]
L.saqarTvelos sxvadasxva teritoriaze SemTxveviT nanaxi muzaradebi
[gamyreliZe, 2005: 209. tab.XXIX]
‐ 230 ‐
LI.romauli naxevarsferuli muzaradi. kaxeTi, dedofliswyaros raioni,
sof. zemo qedi
[gamyreliZe, 2005: 210. tab.XXX]
LII.egeosur samyaroSi gavrcelebuli fexis da xelis safari abjrebi
LIII.axul-abaas brinjaos knemidebi [Воронов, 1991:Ст.227,228.Рис.2,3]
LIV.vanis brinjaos knemidebi [lorTqifaniZe, 1972:sur.173]
LV.vanis brinjaos sabarkulebi [lorTqifaniZe, 1972:sur.172, 172a]
‐ 231 ‐
Description of the figures
I. Accidental finds.Northern Black Sea coast
II. Accidental finds.Northern Black Sea coast. Anapa
III. Weapons with the ring-pommel. [or Ring-Shaped Hilt] Russia
IV. Weapons with antenna-pommel.Russia
V. Dzevri. Western Georgia
VI. Zeda Gora. Western Georgia
VII. Chxorowyu. Western Georgia VIII. Jinval. Eastern Georgia: 1-Burial №277; 2-Burial №479
IX. Sarmatian burials. Russia, Ukraine. X. The rule of wearing daggers and short swords
XI. 1.“Tserkovni Kholm”; 2,3.Abgidzrakhu; 4. Akhacharakhu; 5. lar; 6. Eshera
XII. Seaxes. Accidental finds XIII. The “ax-hammer’ type axes [The 7th-1st centuries B.C]. 1,2-Kulanurkhva; 3-Kelasuri; 4-Achandara; 5-Guadikhu; 6-Bombora; 7-Achandara XIV,XV,XVI. Axes typical for necropolis Tsibilium. Accidental finds.Western Europe
XVII. The image of axe. Guarap, Abkhazia XVIII. Arrowheads of the Classical and Hellenistic Periods:1-12. Kulanurkhva;13-18. Tsiteli shuqura; 19.Accidental discovery; 20-24. Sukhumi Mountain; XIX. Arrowheads of the 1st-6th centuries AD: 1-7. Tsibilium fortress; 8-12. Necropolis Tsibilium-I; 13-16. Abgidzrakhu XX. Spearheads of the Classical and Hellenistic Periods:1- Gulripsh, 2-Beshkardash, 3- Guadikhu, 4-Sukhumi Mountain
XXI. 1,2-Sukhumi Mountain, 3- Lower Eshera, 4,5- Abgidzrakhu XXII. 1-5. Sukhumi Mountain XXIII. 1,2-“Юстинианов холм”, 3-Abgidzrakhu XXIV. 1-Akhacarakhu; 2-4-Abgidzrakhu XXV . 1-Abgidzrakhu, 2- Lar, 3-Abgidzrakhu, 4,5-Shapka, 6- Akhacharakhu, 7-Akhacarakhu
‐ 232 ‐
XXVI. 1-Abgidzrakhu, 2-Akhacarakhu, 3-Shapka, 4-Apushta, 5-Akhacarakhu, 6- „Юстинианов холм“, 7-Shapka, 8-„Юстинианов холм“, 9- Shapka XXVII. Battering ram from Vani XXVIII. Theshieldfrom Akhul-Aaba, covered with the metal plates. The so-called hoplite shield XXIX. Theshieldfrom Tsiteli shuqura, covered with a eagle shaped metal plate. The so- called hoplite shield XXX. Theshieldfrom Eshera, covered with the metal plates. The so-called hoplite shield XXXI. Theshieldfrom Varsimaantkari, covered entirely with a metal plate. The so-called hoplite Shield XXXII. Theshieldfrom Kamarakhevi, covered entirely with a metal plate. The so-called hopliteShield XXXIII. Theshieldfrom Vani, covered with metalbands or narrow plates XXXIV. Reconstruction of the shield XXXV. Thebronzeumbones. Ureki necropolis XXXVI. The bronze umbones. Vani XXXVII. The ironumbones.Tsebelda XXXVIII. Reconstruction of the shields. Tsebelda XXXIX. Images of warriors. Samadlo XL. Images of warriors on the silver bowl. Gomi XLI. Pharaoh Sheshonik's scale armour XLII. Terracotta. British Museum XLIII. Reconstruction of lamellar armor XLIV. Image of warrior.Dura Europos XLV. Armour plates. Trialeti XLVI. Reconstruction oflorica segmentata XLVII. The so-called Chalcidice type bronze helmets. Eshera XLVIII. Chalcidice type bronze helmet. Eshera XLIX. Chalcidice type bronze helmets. Eshera L. Chalcidice type bronze helmets. Kutaisi, Kokhi, Lanchkhuti LI. Roman helmet. Georgia, Upper Quedi LII. The greaves and other pieces of Greek armour that protect the leg LIII. The greaves. Akhul Abaa LIV. The greaves. Vani LV. Thecuisses. Vani
‐ 233 ‐
‐ 234 ‐
‐ 235 ‐
‐ 236 ‐
‐ 237 ‐
‐ 238 ‐
‐ 239 ‐
‐ 240 ‐
‐ 241 ‐
‐ 242 ‐
‐ 243 ‐
‐ 244 ‐
‐ 245 ‐
‐ 246 ‐
‐ 247 ‐
‐ 248 ‐
‐ 249 ‐
‐ 250 ‐
‐ 251 ‐
‐ 252 ‐
‐ 253 ‐
‐ 254 ‐
‐ 255 ‐
‐ 256 ‐
‐ 257 ‐
‐ 258 ‐
‐ 259 ‐
‐ 260 ‐
‐ 261 ‐
‐ 262 ‐
‐ 263 ‐
‐ 264 ‐
‐ 265 ‐
‐ 266 ‐
‐ 267 ‐
‐ 268 ‐
‐ 269 ‐
‐ 270 ‐
‐ 271 ‐
‐ 272 ‐
‐ 273 ‐
‐ 274 ‐
‐ 275 ‐
‐ 276 ‐
‐ 277 ‐
‐ 278 ‐
‐ 279 ‐
‐ 280 ‐
‐ 281 ‐
‐ 282 ‐
‐ 283 ‐
‐ 284 ‐
‐ 285 ‐
‐ 286 ‐
‐ 287 ‐
‐ 288 ‐
‐ 289 ‐