instituciju strateginio planavimo pagrindai

INSTITUCIJŲ STRATEGINIO PLANAVIMO PAGRINDAI

2008.10.25

Vilnius 2007

Seminaro uždaviniai

išklausę seminaro programą dalyviai:

1. Suvoks strategijos prasmę.

2. Gebės atlikti išorinės ir vidinės aplinkos veiksnių analizę.

3. Gebės nustatyti institucijos misiją, tikslus, uždavinius ir uždavinių įgyvendinimo priemones.

4. Gebės formuoti uždavinių įgyvendinimo įvertinimo kriterijus.

5. Suvoks strateginės grupės ir programos koordinatoriaus funkcijas.

StrategijaTerminas strategija yra kilęs iš graikų kalbos žodžio

“strategos”, reiškiančio manevrų, kurie atliekami priešui nugalėti, visumą

Oksfordo žodynas: strategija – karo menas, ypač planuojant kariuomenės ir laivų nukreipimą į tinkamiausias pozicijas;

veiklos planas arba verslo (arba didžiosios politikos) politikaAlfredas Chandleris (1962): strategija – įmonės ilgalaikių

tikslų ir uždavinių nustatymas, veiklos krypčių pritaikymas ir išteklių skyrimas šiems uždaviniams įgyvendinti

Jamesas Brianas Quinnas (1980): strategija – tai modelis arba planas, kuris nuosekliai integruoja pagrindinius

institucijos tikslus, politiką ir veiksmų seką. Gerai suformuluota strategija padeda surikiuoti ir paskirstyti

institucijos išteklius, atsižvelgiant į turimą kompetenciją ir trūkumus, numatomus aplinkos pokyčius….

Bendra įvairiems apibrėžimams: pabrėžiama ateitis, kryptis ir prioritetai

Mintzberg išskirtos organizacijos strategijos rengimo mokyklos

1. Projektavimo (dizaino) mokykla

Strategijos rengimas suprantamas kaip mąstymo procesas

2. Planavimo mokykla Strategijos rengimas suprantamas kaip formalus, sistemingas procesas

3. Pozicionavimo mokykla Strategijos rengimas suprantamas kaip analitinis procesas, kuris remiasi organizacijos pozicija “produkto – rinkos” požiūriu

4. Antrepreneriško požiūrio mokykla

Strategijos rengimas suprantamas kaip procesas, priklausantis nuo verslininko ateities vizijos

5. Kognityvinė (pažinimo) mokykla

Strategija suprantama kaip ėjimas sumanymo link ir kaip to sumanymo keitimo procesas

6. Besimokančios organizacijos mokykla

Strategijos suprantama kaip mokymosi ir adaptavimosi prie aplinkos procesas

7. Jėgos įtakos (valdžios) mokykla

Strategijos susiejamos su valdžia: tai “jėgų žaidimas” organizacijos viduje ir tarp organizacijų

8. Kultūros įtakos mokykla Strategijos priklauso nu organizacijos vertybių sistemos, t.y. nuo organizacijos ir aplinkos kultūros

9. Aplinkos įtakos mokykla Strategijos rengimas kaip procesas, kuriam įtaką daro organizacijos aplinka

10. Konfigūracijos įtakos mokykla

Strategijos rengimas kaip transformacijos procesas

Nuolatinis veiklos bei programų

tobulinimas

Valdymo ciklas:

MonotoringasAnalizė: aplinkos, išteklų ir SSGG

Įgyvendinimas

Strategijos rengimas:misija;strateginiai tikslai;

Planavimo procesas

Kaip galime ten patekti

Kaip sužinoti, ar jau atvykome

?

?

Taktika (planai)

Koordinacija

Sąmata

Ataskaitos

Ištekliai

Subalansuotų rodiklių sistema viešajame sektoriuje

Klientas

Siekis Rodiklis Reikšmė Iniciatyva

Kokią vertę ir kokius

privalumus mes galime suteikti

klientams?

VizijaMisija

Strategija

Klientas


Klientas


Klientas

Siekis Rodiklis Reikšmė IniciatyvaKad išmintingai naudotumės mums suteiktais ištekliais, kaip turėtume valdyti išlaidas ir sukurti naują vertę?

Kad patenkintume savo rėmėjus ir klientus, kuriuos procesus turime atlikti geriausiai?

Kaip mes išlaikysime savo sugebėjimą keistis ir tobulėti?

Teiginys, nurodantis, ką strategija turi pasiekti ir kas yra lemiama jos sėkmei

Kaip bus matuojamas judėjimas, įgyvendinant strategiją

Kokia konkreti rodiklio reikšmė yra siekiama

Veiksmų programos, reikalingos siekiams įgyvendinti

Subalansuotos rodiklių sistemos komponentai

Siekis Rodiklis Siekiamas rezultatas

Iniciatyva

Atnaujinti savo paslaugų asortimentą

Naujai sukurtų paslaugų procentinis santykis nuo visų paslaugų

10% Atlikti klientų poreikių tyrimą. Sukurti darbinę grupę iš skirtingų padalinių siūlymams teikti

Strategija

Veiklos rodikliai

MisijaVizija

Vertybės

Iniciatyvos

Kliento poreikiai

BiudžetasVeiksmai

Subalansuotų rodiklių sistemoslogika

Subalansuotų rodiklių sistema - tai

yra: nėra:

Strategija besiremianti vadyba Veiklos matavimo priemonė

Komunikavimo visai organizacijai priemonė

Informacinė sistema aukščiausio lygio vadovams

Procesas Projektas

Sunkus darbas Lengva

Pokyčių iniciatyva “Daryti kaip visada darėme”

Skirtingų veiklos požiūrių subalansavimas

Rodiklių sudėliojimas į keturis “stalčius”

Vizijos suderinimas su kasdienine veikla

Griežtesnė darbuotojų kontrolė.

Institucijos strateginis veiklos planas

Institucijos strateginis veiklos planas (iki 3 metų) iš institucijų reikalaujama pateikti biudžeto

planus pagrindžiančius strateginius veiklos planus pagal specialiai parengtą metodiką –

Strateginio planavimo metodiką, 2007, VŽ Nr. 23.

Institucijos – visi biudžeto asignavimų valdytojai (ministerijos, agentūros ir pan.)

Strateginio planavimo sistema

Strateginio planavimo sistemą sudaro:1. Tarpusavyje susiję pagrindiniai

strateginio planavimo dokumentai 2. Institucijos, rengiančios

planavimo dokumentus 3. Strateginio planavimo dokumentų

rengimo tvarka ir terminai

Trumpos trukmės tikslai

(nuo 1 iki 3 metų)

Strateg

ija

PRINCIPINIS STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMOS MODELIS

Strateginis veiklos planas

Program

a(N

r. 1)

Program

a(N

r. 2 ir t.t.)

Ilgos trukmės tikslai (vizija)

(daugiau kaip 7 metams)

Vidutinės trukmės tikslai

(nuo 3 iki 7 metų)

Geopolitinė padėtisIlgalaikiai prioritetaiIlgalaikės valdymo sričių vizijos

Valstybės ilgalaikės raidos

strategija Ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentai: Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija; Nacionalinio saugumo strategija;Nacionalinė darnaus vystymosi strategija;Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas.

Strateginis veiklos planas

Program

a(N

r. 1)

Program

a(N

r. 2 ir t.t.) Strateginis

veiklos planas

Program

a(N

r. 1)

Program

a(N

r. 2 ir t.t.) Vidutinės trukmės valdymo srities strateginio planavimo dokumentai (atskirų valdymo sričių plėtros strategijos)

Vidutinės trukmės kelių valdymo sričių strateginio planavimo dokumentai:Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija;BPD;regionų plėtros planai ir kt.

Strateg

ija

Strateg

ija

Valstybės ilgalaikės raidos strategija

• Lietuvos Respublikos Seimo (toliau vadinama – Seimas) 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029) patvirtintas ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame pateikiama valstybės geopolitinės padėties analizė, ilgalaikiai prioritetai ir suderinta visų valdymo sričių ilgalaikės plėtros vizija.

Valstybės ilgalaikės raidos strategijos prioritetai:

1.Žinių visuomenė

2.Saugi visuomenė

3.Konkurencinga ekonomika

(Seimas pritarė 2002 m. lapkričio 12 d.)

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė

strategija

• Ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Vyriausybė) 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), kuriame apibendrintos visų valdymo sričių strategijos ir numatytos prioritetinės ūkio plėtros kryptys.

Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės

paramos panaudojimo strategija

• Vyriausybės parengtas ir su Europos Komisija suderintas vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į Europos Bendrijos sanglaudos politikos strategines gaires, Europos Bendrijos prioritetus ir nacionalinės politikos prioritetus nustatomi Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos panaudojimo tikslai ir prioritetai.

Lietuvos 2007-2013 m. Eropos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos kryptys

• 1. Produktyvūs ir žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei.

• 2. Konkurencinga ekonomika.

• 3. Gyvenimo kokybė ir sanglauda.

Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo

programa • Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d.

nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019) patvirtintas vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame Lietuva, atsižvelgdama į savo šalies situaciją ir siekdama įgyvendinti ES užsibrėžtus siekius, numato 2005–2008 metams konkrečias priemones, užtikrinančias ekonominį augimą ir užimtumą, įskaitant darbo vietų kūrimą.

Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo

programos prioritetai

• 1. Išlaikyti spartų ūkio (ekonomikos) augimą, makroekonominį stabilumą ir siekti visateisės narystės ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

• 2. Skatinti Lietuvos įmonių konkurencingumą.

• 3. Skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą.

Nuolatos: peržiūrimi makroekonominiai ir fiskaliniai rodikliai;

atnaujinami fiskaliniai planai

Rengiamos ataskaitos, vertinami

rezultatai, peržiūrimos programos

Vykdomas planų įgyvendinimo monitoringas

Seime tvirtinamas biudžeto projektas, Vyriausybėje-ministerijų ir Vyriausybės

įstaigų planai

Peržiūrimi ministerijų ir

Vyr. Strateginių veiklos planų

projektai

Nustatomi Vyriausybės

strateginiai prioritetai

Nustatoma fiskalinė

strategija, numatomi max.

asignavimai ministerijoms ir

kt.

Integruotas strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo modelis

Strateginio planavimo ciklas

Sausis - gegužė

Vyriausybė nustato arba patikslina strateginius tikslusFinMin ir Ūmin pateikia makroekonominę prognozę; institucijos informuoja FinMin apie programų pakeitimus (naujos iniciatyvos, būtini papildomi asignavimai ir pan.)FinMin informuoja institucijas apie numatomas asignavimų apimtis kitiems metams pagal prognozuojamus fiskalinius rodikliusInstitucijos rengia strateginius veiklos planus kitiems metams

Birželis Institucijos pateikia strateginius veiklos planus FinMin ir LRVK

Liepa - rugpjūtis

Vyriausybė, FinMin ir SPK peržiūri strateginius veiklos planus ir rekomenduoja korekcijasInstitucijos patikslina strateginius veiklos planus pagal gautas rekomendacijasFinMin parengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį SPKSPK peržiūri biudžeto projektą ir teikia VyriausybeiVyriausybė peržiūri biudžeto projektą ir teikia jį SeimuiSeimas svarsto ir tvirtina kitų metų valstybės biudžetąVyriausybė patvirtina institucijų strateginius veiklos planus

VALDYMO SRITIES PLĖTROS STRATEGIJOS RENGIMAS

Rekomenduojama ši strategijos struktūra:

• Strategijos santrauka.• Bendrosios nuostatos.• Valdymo srities būklės analizė ir SSGG analizė.• Valdymo srities vizija, valdymo srities plėtros

strateginis tikslas, tikslai ir uždaviniai.• Siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai).• Strategijos įgyvendinimas ir atskaitomybė.• Strategijos įgyvendinimo priemonių planas (jis

numatomas rengti tuo atveju, jeigu strategijai įgyvendinti nenumatoma rengti atskiros programos ar programų).

VALDYMO SRITIES PLĖTROS STRATEGINIS TIKSLAS

Sudaryti sąlygas visiems visuomenės nariams turėti galimybę ir įgyti gebėjimus visose savo veiklos srityse efektyviai naudoti informacines technologijas (IT), skatinti šiomis technologijomis grindžiamo verslo plėtrą.

• Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai (efekto kriterijai)

• Gyventojai, reguliariai naudojantys internetą, sudaro šią visų šalies gyventojų dalį:

• dabartinė reikšmė (2006 metais) – 37,6 procento;• siektina reikšmė (2010 metais) – 58,7 procento.• Namų ūkiai, kurie naudojasi internetu namuose, sudaro šią visų

namų ūkių dalį:• dabartinė reikšmė (2006 metais) – 31,7 procento;• siektina reikšmė (2010 metais) – 59 procentai.

VALDYMO SRITIES PLĖTROS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

(REZULTATO KRITERIJAI)

• Tikslas Sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti žinių ir įgūdžių, kurių reikia sėkmingam IT taikymui kasdienėje veikloje, užtikrinti galimybes jais naudotis orientuojantis į lygias galimybes ir tolygią šalies raidą

• Rezultato kriterijai 1. Gyventojai, kurie naudojasi kompiuteriu, sudaro šią visų šalies

gyventojų dalį:dabartinė reikšmė (2006 metais) – 46,7 procento;siektina reikšmė (2010 metais) – 69 procentai.

2. Bendrojo lavinimo mokyklų kompiuterizavimas – kompiuterių skaičius 100-ui mokinių:

dabartinė reikšmė (2006 metais) – 7,2 kom-piuterio; siektina reikšmė (2007 metais) – 10 kom-piuterių.

• Uždaviniai1. Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas

Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.

2. Plėtoti žmonių su negalia ar ypatingais poreikiais įsitraukimo į informacinę visuomenę programas, tam panaudoti IT galimybes.

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ (IT) SRITIES NETOLYGUMŲ ĮVERTINIMAS

Analizuojamas rodiklis (pagal prioritetą)

Rodiklio matmuo MetaiRodiklio vertė (Lietuva)

Rodiklio vertė (ES vidurkis)

Netolygumo laipsnis

Nuolatiniai interneto vartotojai

visų šalies gyventojų dalis, procentais

2005 30 43 vidutinis

Namų ūkiai, turintys internetą

visų namų ūkių dalis, procentais

2005 16 48 didelis

Įmonės, gaunančios užsakymų internetu

visų įmonių dalis, procentais

2005 6 12 didelis

Įmonės, atliekančios pirkimus internetu


2005 13 26 didelis

Įmonės, savo kompiuteriuose turinčios apsaugos priemonių


2005 58 70 vidutinis

Viešojo mobiliojo telefono ryšio abonentų skaičius

aktyvių abonentų skaičius 100-ui gy-ventojų

2005 117 92 nėra

INFORMACIJA APIE VYKDYTAS PROGRAMAS IR JŲ ĮVERTINIMAS

Vykdytos programos pavadinimas

Dokumento, pagal kurį buvo vykdoma programa, pavadinimas, data, numeris, programos įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai)

Pagrindiniai programos uždaviniai

Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijus

Programos tikslo pasiekimo kriterijus

Strateginio tikslopasiekimo kriterijus

Programos biudžetas, tūkst. litų

iš viso

iš jų Lietuvos dalis

iš jų kitos lėšos

I. Nacionalinės programos

II. Tarptautinės programos

Specialios struktūros

MP Kabinete – Strateginio planavimo komitetas (6 ministrai, VK ir MP)Vyriausybės Kanceliarijoje – Strateginio planavimo skyriusInstitucijose – Strateginio planavimo grupės (institucijos vadovybė ir stambiausių padalinių vadovai), Programų koordinatoriai, Priemonių planuotojai

Aplinkos analizė

Misija

Strateginiai tikslai

Programos

Programų tikslaiUždaviniai

Priemonės

Rezultatų įvertinimas

Nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus, ilgalaikes strategijas

Strateginio planavimo grupės, vidaus auditoriai

Strateginio plano rengimas

Kodėl, ką, kaip

“Kodėl”Misija Kas mes esame

Kodėl mes reikalingi visuomenei, valstybei

Vertybės Kuo mes vadovaujamėsKas reguliuoja mūsų elgesį

“Ką” Vizija Kuo mes norime taptiKur mes einame

Tikslai Ką mes norime pasiektiKas rodys mūsų sėkmę

“Kaip” Planai Kaip mes sieksime savo tikslų ir viziją

Analizės etapo eiga

1. Institucijos tikslų peržiūrėjimas.2. a) Aplinkos, b) išteklių, ir c) SSGG analizė, siekiant įvertinti, kiek pasikeitė aplinkybės, kurios nulėmė institucijos tikslų ir misijos pasirinkimą.3. Išvadų parengimas:3.1. Ar reikia koreguoti arba papildyti institucijos tikslus ir misiją? Jei taip, ką ir kaip koreguoti, papildyti?3.2.Ar reikia koreguoti arba papildyti uždavinius ir priemones bei programas? Jei taip, ką ir kaip koreguoti, papildyti?3.3. Kokių išorės veiksnių stabilumas yra kritiškai svarbus strategijos įgyvendinimo sėkmei.3.4. Kokius galima panaudoti išorės ir vidaus veiksnių strateginius ryšius, kokie dėl to keliami nauji uždaviniai ar priemonės.3.5. Ar reikia koreguoti arba papildyti pavaldžių įstaigų veiklos sritis, joms keliamus uždavinius? Jei taip, ką ir kaip koreguoti, papildyti?

PEST – išorės veiksniaiKoks permainų poveikis?

Galimybės Grėsmės

PolitiniaiKokios permainos?

Tai su institucijos misija, tikslais ir reguliuojama sritimi susijusios teigiamos ir neigiamos politikos, sprendimų ir teisinės bazės (ir kitų strateginių dokumentų) permainos nacionaliniame lygmenyje ir tarptautiniu mastu. Taip pat ir interesų grupių lūkesčių arba reikalavimų permainos.

EkonominiaiKokios permainos?

Šalies ūkio raidos kl., turintys įtaką institucijos reguliuojamai sričiai ir tiesiogiai teigiamai arba neigiamai atsiliepia misijai, strateginiams tikslams. Tai g,b., svarbių ekonomikos rodiklių, biudžeto dalies, medžiagų priemonių, įrangos, nekilnojamo turto, ekspertizės kainų, donorų, numatytų asignavimų pasikeitimai.

SocialiniaiKokios permainos?

Demografiniai, vertybių, gyvensenos, visuotinių įsitikinimų, vartotojų reikalavimų ir kiti pokyčiai, būdingi tam tikram visuomenės raidos etapui, taip pat ir kultūriniai bei ekologiniai veiksniai, kurie daro įtaką institucijos misijos ir tikslų įgyvendinimui.

TechnologiniaiKokios permainos?

Kaip naujos technologijos, kompiuterizuotos informacijos šaltiniai ir informacijos srautų pakitimai pakeis institucijos reguliuojamą sritį ir institucijos valdymo organizavimą bei institucijų tarpusavio ryšius, misijos ir tikslų įgyvendinimą.

Išteklių analizė – vidaus veiksniai

Stiprybės Silpnybės

Teisinė bazė

Organizacinė struktūra

Žmonių ištekliai (etatai, kvalifikacija)

Planavimo sistema

Vykdytos programos

Finansiniai ištekliai ir kapitaliniai resursai

Apskaitos tinkamumas

Ryšių sistema (informacinės ir komunikavimo sistemos)

Vidaus kontrolės sistema (taip pat ir vidaus audito sistema)

Neigiama padėtis

Ilgalaikiai tikslaiTarpiniai tikslai

Neigiamos padėtiespriežastys

UždaviniaiPriemonėsNekontroliuojamos prielaidos

Analizė – išvados

Neigiama padėtis

Ilgalaikiai tikslaiTarpiniai tikslai

Neigiamos padėtiespriežastys

UždaviniaiPriemonėsNekontroliuojamos prielaidos

Strateginiai ryšiai (SPM, 21 p.)

ANALIZĖ Kaip tai padaryti?

IŠVADOS

1. Kurias stiprybes galima panaudoti galimybėms įgyvendinti?

TikslaiUždaviniaiPriemonės

2. Kurias silpnybes galima ištaisyti pasinaudojant galimybėmis? Kaip tai padaryti?


3. Kurias stiprybes galima panaudoti grėsmėms sumažinti? Kaip tai padaryti?


4. Kokias silpnybes reikia pašalinti, kas sumažėtų grėsmės?


5. Kaip pašalinti likusias silpnybes ir reaguoti į likusias grėsmes?


Institucijos misijaSPM (2002, VŽ Nr. 57)

Trumpai aprašyta institucijos paskirtis, svarbiausias tikslas, įsipareigojimai, kompetencijos sritis, pavedimai ir visuomenės poreikiai institucijos atžvilgiu

50% - funkcijos-veiklos kryptys – kaip dirbama 50% - efektas-poveikis – kokia nauda visuomenei, valstybei

Misijos kokybės kriterijai

1.Veiklos krypčių ir veiklos efekto aprašymo proporcijų išlaikymas

(bent 50%/50%).2. Formuluotės aiškumas ir paprastumas-

Aiški institucijos atsakomybės sritis Aišku, kokią naudą aplinkai (valstybei, visuomenei,

atskiriems jos atstovams) duos institucijos veikla Suprantama ne tik tos srities profesionalams

3. Misijos patrauklumas- Jaučiamas iššūkis Jaučiamas įsipareigojimas

Pavyzdžiai

Užsienio reikalų ministerijos misija

Visapusiškas Lietuvos Respublikos ir jos piliečių interesų atstovavimas ir gynimas pasaulyje

Ūkio ministerijos misija

Kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką, siekiant užtikrinti visuomenės gerovę bei užimtumą

Pavyzdžiai

Aplinkos ministerijos misija

Formuoti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorijų

planavimo, urbanistikos ir architektūros, statybos, komunalinio ūkio ir gyventojų apsirūpinimo būstu politiką bei koordinuoti jos

įgyvendinimą

Kultūros ministerijos misija

Kultūros ministerija sudarys sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros

raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuos ir padės atskleisti visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir medžiagines vertybes, padės

plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę

Vertybės

Šiuo metu plačiai pripažįstama, kad valstybinės institucijos gali pasiekti puikių rezultatų, kai jos darbuotojai yra įsipareigoję fundamentalioms vertybėms.Nuo vertybių priklauso, kurios užduotys atliekamos rūpestingai, kurios paviršutiniškai ir kurių vengiama.Šios vertybės turi padėti tenkinti visuomenės interesus. Tai yra pagrindinis skirtumas nuo privačių organizacijų, tenkinančių privačius, siaurus, asmeninius interesus.

VERTYBĖS

NUOSTATOS

MŪSŲ ELGESĮ

VALDO

Vertybės ir elgesys

Plano detalizavimas

1.Ilgalaikis tikslas, rodikliai2.Tarpiniai tikslai, rodikliai3.Uždaviniai, rodikliai4.Priemonės5.Indėlis6.Kaina7.Priemonių planai

Ilgalaikių ir strateginių tikslų nustatymas

Ilgalaikiai tikslai nustato siekiamus rezultatus po 5-7 metųGalioja 5-7 metusNe daugiau kaip 1-3 ilgalaikiai tikslaiPagrindas tarpinių tikslų ir uždavinių nustatymui, ir einamiesiems valdymo sprendimamsStrateginiai tikslai – svarbiausi tikslai gali apimti ir artimesnį laikotarpįVienai institucijai – 5 tikslai

Ilgalaikis tikslas - poveikis

Tarpiniai tikslai - pasekmė

Uždavi-niai - rezultatai

Tikslų ir uždavinių medis

Institucijos strateginiai tikslai

Institucijos strateginiai tikslai formuluojami vadovaujantis tokiais principais:

tinkamumasrealumasmotyvavimassuprantamumasįsipareigojimassuderinamumas

Programų sudarymas

Programos gali būti trumpalaikės (2-3 metams) ir ilgalaikės (daugiau nei 3 metams)Programos gali būti institucinės (vertikalios) ir tarpinstitucinės (horizontalios)Institucijos pačios nusprendžia, kokių programų joms reikiaYra tik vienas apribojimas – ne daugiau kaip 5 programos tokiai institucijai kaip ministerijaVyriausybei patvirtinus asignavimus programoms, institucijos negali iš vienos programos permesti asignavimų į kitą programą, tačiau gali perskirstyti asignavimus programos viduje

Institucijos programų rengimas

Programos elementai:

tikslai;uždaviniai;priemonės;vertinimo kriterijai;finansinis planas

Programų uždaviniai

Institucijos programos uždavinys formuluojamas taip, kad:

jis nurodytų bent vieną pagrindinį rezultatą, kuris turi būti pasiektas;jo rezultatas būtų išmatuojamas, palyginamas su objektyviais rodikliais;jo rezultatas būtų pasiekiamas per biudžetinius metus turimais ištekliais.

Programų priemonės

Priemonė turi atitikti šiuos kriterijus:

priemonė turi būti pats efektyviausias ir racionaliausias būdas pasiekti norimą rezultatą;priemonės dėka galima pasiekti norimą rezultatą turimais arba planuojamais ištekliais;priemonė yra suprantama, teisėta ir praktiškai įgyvendinama

Socialinės ekonominės problemos

Programos vertinimas

Poreikiai

Tikslai Indėliai Veiksmai Produktai

Rezultatai

Efektas

Produktyvumas

Efektyvumas

Naudingumas ir tęstinumas

Aktualumas

Esminiai programos vertinimo elementai

Asmenys (padaliniai, institucijos), atsakingi už priemones

1.Atlieka analizę kuruojamų uždavinių mastu

2.Nustato uždavinių įgyvendinimo priemones

3.Numato, kiek reikės asignavimų uždaviniams ir priemonėms įgyvendinti

4.Suderina uždavinių įgyvendinimo priemonių ir reikiamų asignavimų projektą su programos koordinatoriumi

Reikalavimai vertinimo kriterijams

Vertinimo kriterijai turi (pagal SPM):

būti grindžiami programų tikslais ir uždaviniais;būti realūs, teisingi, aiškiai suformuluoti, nesudėtingi, leisti daryti palyginimus;būti palyginami laiko atžvilgiu;leisti vertinti sąnaudas, darbo krūvį, rezultatus ir naudą

Efekto vertinimo kriterijai:x arba % padidėjo eksportasx arba % padidėjo gyvenimo lygis

Rezultato vertinimo kriterijai:x arba % padidėjo darbo našumasx arba % sumažėjo sergamumas

Produkto vertinimo kriterijai:x arba % apmokyta darbuotojųx arba % paskiepyta žmoniųx arba % kompiuterizuotų darbo vietų

Indėlio vertinimo kriterijai:x litųx etatųnupirkta x vakcinųsuorganizuota x seminarųnupirkta x kompiuterių

Materialiniai, finansiniai ir žmonių ištekliai

Priemonės ir procesai

Uždaviniai

Programos tikslas(-ai)

Institucijos ar sektoriaus strateginis

tikslas

Vertinimo kriterijų sistema

Ilgalaikio poveikio vertinimo kriterijai

Vidutinio laikotarpio rezultato vertinimo kriterijai

Trumpalaikio rezultato vertinimo kriterijai

Veikla/ produktai

Mirtinų atvejų % 10 000 vairuotojų

Mirtinų atvejų skaičius avarijose, kurių priežastis– vairuotojo ir keleivių saugos diržų naudojimas

Atitikimo lygis

Žinojimo lygisSaugos diržų naudojimo lygis

Tikrinimo skaičius

Seminarų, paskaitų ir kt. skaičius

Policijos patikrinimo skaičius

Saugos keliuose programa

Vertinimo kriterijai

Rodiklių atrankos kriterijai

Specifiniai – matuoja tai, ką turėtų matuotiPamatuojamiPrieinami Priimtina kaina

Kainos skaičiavimas

1. Iš apačios – į viršų: išvardyti visas priemones (jeigu reikalinga, smulkesnes užduotis), įvertinti jų sąnaudas, bei jas susumuoti (sudėtingas, bet tikslus būdas)2. Iš viršaus – į apačią (analoginis): daroma prielaida, kad veiklos dalis panaši į ankstesnę, kurios sąnaudos jau žinomos (rizikingas, bet greitas būdas)3. Parametrinis: modelio sudarymas ir parametrų sąnaudų nustatymas (pvz., 1 verslo įmonės konsultavimas kainuoja X litų)

Indėlio ir kainos nustatymo etapai

1. Nustatykite žmogiškuosius ir medžiaginius išteklius, reikalingus planuotų priemonių įgyvendinimui. Suklasifikuokite išteklius pagal bendrus reikalavimus (pvz., išlaidų sąmatos forma ir pan.)2. Nustatykite žmogiškuosius ir medžiaginius išteklius, reikalingus valdymo ir palaikymo priemonėms, neįtrauktoms į priemonių sąrašą (pvz.,koordinavimo padalinio sukūrimas, administracijos ir buhalterijos personalas,kt.)3. Nustatykite išteklių kainą.4. Suskirstykite lėšas pagal šaltinius (ES, valstybės biudžeto, kitų šaltinių) ir parenkite visą biudžetą

Strateginio veiklos plano rengimo proceso įvedimas į stabilius rėmus

1. Sukurti strateginio planavimo grupę, paskirti programų koordinatorius

2. Numatyti padalinį, kuris atliktų strateginio planavimo grupės sekretoriato funkcijas

3. Kalendorių metų pradžioje ar išvakarėse parengti strateginio veiklos plano parengimo tvarkaraštį, tvirtinamą vadovo (svarstyti ne visą planą iš karto, o dalimis)

4. Strateginio veiklos plano parengimą reikėtų pradėti nuo vasario mėnesio vidurio

5. Numatyti atsakingus už misijos formuluotės, strateginių tikslų ir uždavinių ateinantiems biudžetiniams metams derinimą su kuruojančiais asmenimis kitose institucijose (pvz., ministerijoje, Vyriausybėje, Prezidentūroje, Seime ir kt.) strateginio plano rengimo stadijoje

Strateginio planavimo grupė

1. Atlieka institucijos aplinkos ir išteklių analizę2. Suformuluoja ir prireikus gali siūlyti patikslinti institucijos misiją3. Nustato, pagrindžia ir tikslina strateginius tikslus, numato

planuojamo laikotarpio veiklos rezultatus, jų išdėstymą prioriteto tvarka

4. Nustato vykdytinas programas5. Numato planuojamo laikotarpio rezultatus (uždavinius) pagal

programas6. Paskiria programų rengimo užduotis institucijos programų

koordinatoriams7. Įvertina programų koordinatorių pateiktų programų projektų

suderinamumą su strateginiais tikslais8. Užtikrina visų institucijos programų tarpusavio suderinamumą9. Pritaria programų projektams ir pateikia strateginio veiklos

plano projektą institucijos vadovui tvirtinti. 10.Suformuluoja (tikslina) efekto vertinimo kriterijus.

Programų koordinatorius

1. Atlieka analizę kuruojamos programos mastu2. Nustato programos tikslus ir jų išdėstymą prioriteto

tvarka3. Nustato rezultato ir produkto kriterijus4. Numato/ teikia priemonių nustatymo užduotis

priemonių planuotojams (vykdytojams)5. Įvertina priemonių planuotojų (vykdytojų) pateiktų

projektų suderinamumą su uždaviniais6. Užtikrina visos programos uždavinių tarpusavio

suderinamumą7. Rengia numatomo biudžeto projektus8. Derina programos projektą su institucijos strateginio

planavimo grupe

Kodėl nepavyksta įgyvendinti strategijų?

ĮSISAVINIMO IR ĮSIPAREIGOJIMO KLIŪTYSNepakankamas aiškinimas ir perdavimasNepakankamas darbuotojų įtraukimasNetinkama strategijos planavimo proceso trukmė

VADOVAVIMO KLIŪTYSNenoras suformuoti savo nuosavą ateitįValdymo sistemos ir nuostatos neremia strategijosMenkas strateginis vadovų/vadovavimo grupių pajėgumas

PROCESO KLIŪTYSPernelyg didelis biudžeto proceso akcentavimas valdymeKonfliktuojančios sub-strategijosNepakankama priežiūra ir peržiūrėjima

Tik 5% darbuotojų supranta strategiją

Tik 25% vadovų turi paskatas,

susijusias su strategija

85% vadovų skiria mažiau nei 1 val.

per mėn. strategijos aptarimui

60% organizacijų nesusieja biudžeto

su strategija

9 iš 10 organizacijų neįstengia

vykdyti strategijos

Strategijų diegimo barjerai

Priežiūra (monitoringas)Institucijos privalo teikti ataskaitas FinMin ir Vyriausybės Kanceliarijai apie

programų įgyvendinimo pažangą:Misija, strateginiai tikslai, programa

Skirti asigna-vimai

Programos tikslas, uždaviniai, vykdytos priemonės (nurodomos įvykdytos priemonės, poveikis, ryšys su LRV veiklos prioritetais)

Gautų rezultatų palyginimas su numatytais vertinimo kriterijais

Neįvykdytos priemonės ir jų nevykdymo priežastys

Artimiausių 1-2 metų prioritetai, numatomos reformos, galintys sutrukdyti išorės ir vidaus veiksniai

Monitoringas Seimo lygmenyje•Seimas turi konstitucinę teisę prižiūrėti Vyriausybės veiklą

Vyriausybė rengia ir teikia Seimui metinę veiklos ataskaitąSeimo komitetai aptaria atskaitą, ji taip pat aptariama plenariniame posėdyjeSeimas priima rezoliuciją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos

Seimas turi galimybę stebėti, ar Vyriausybė pasiekė numatytus tikslus ir ar įgyvendino biudžetą

MonitoringasVisuomenės lygmenyje

Strateginiai planai yra vieši (paskelbti Internete)

Vyriausybės metinės veiklos ataskaita yra taip pat vieša (paskelbta Internete)

Visuomenė turi galimybę stebėti, ar Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus ir ar

teikia kokybiškas paslaugas

Institucijos vadovas turi galimybę bet kuriuo metu imtis reikiamų priemonių, jei programa

neįgyvendinama pagal planą

Ataskaitos gali būti panaudotos sekančių metų programų ar paslaugų kokybės tobulinimui

MonitoringasInstitucijos lygmenyje•Institucijos vadovas atsakingas už vidaus kontrolės sistemos sukūrimą. Ši sistema turi užtikrinti programų tikslų bei uždavinių įgyvendinimą laiku.

paskiria už programų įgyvendinimą atsakingus asmenisnustato programų vykdymo ataskaitų formas bei periodiškumą

Vyriausybė turi galimybę imtis reikiamų priemonių, jei strateginiai planai

neįgyvendinami ar įsipareigojimai nevykdomi

Veiklos ataskaitos naudojamos aptariant ateinančių metų planus

MonitoringasVyriausybės lygmenyjeVyriausybė turi žinoti, ar institucijos įgyvendina strateginius planus

•institucijos teikia pusmetines programų įgyvendinimo atskaitas Vyriausybės kanceliarijai. Dabar ataskaitos teikiamos tik tais atvejais, jei yra žymūs nukrypimai•institucijos teikia metines veiklos ataskaitas Vyriausybei

Monitoringas

Monitoringas vyksta vivuose lygmenyse:

institucijos (institucijos vadovas stebi, ar institucija pasiekia savo tikslus, ar įgyvendina programas)Vyriausybės (stebima, ar institucijos pasiekia strateginius tikslus, ar įgyvendina strateginius planus)Seimo (Seimas turi galimybę stebėti, kaip Vyriausybė įgyvendino Vyriausybės programą bei jos prioritetus, kaip įgyvendintas biudžetas)Visuomenė (visuomenė turi galimybę stebėti, ar Vyriausybė vykdė savo įsipareigojimus, ar teikė kokybiškas paslaugas)

Iššūkiai

Dažnai institucijos tuo pačiu metu turi:Rengti strateginius veiklos planus kitiems metamsTikslinti strateginių veiklos planų projektusĮgyvendinti einamųjų metų strateginius veiklos planusAtsiskaityti apie programų įgyvendinimo pažangąDirbti su neplanuotais, tačiau svarbiais Vyriausybės ir kitų žinybų pavedimaisPeržiūrėti planus, jei planuoti asignavimai negaunami laiku

ViešumasInstitucijos privalo pateikti strateginius veiklos planus savo

interneto svetainėse. LRVK pateikia sutrumpintus planus. Sutrumpintų planų forma:

Įžanginis ministro žodisMisijaStrateginiai tikslai

Programos Tikslai Laukiami rezultatai

12

12

__

Programos Lėšos Etatų skaičius

12

12

12

instituciju strateginio planavimo pagrindai

Documents