2009 m.spalio 29 d.

Nr. 15 (1379)

Inovacijų, kūrybiškumo ir kultūros idėjomis dalijosi 50-ies universitetų atstovai

Spalio 22–23 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Inova-cijos, kūrybiškumas ir kultūra“. Dvie-jų dienų konferencijoje daugiau nei 50-ies Europos universitetų atstovai bei kultūros organizatoriai diskuta-vo apie naują ir progresyvų požiūrį į aukštąjį mokslą, jo kokybę ir jau nuo jos neatsiejamus kriterijus - progresy-vų mąstymo būdą, kultūrą, kūrybišku-mą ir inovacijas. Tarptautinėje kon-ferencijoje diskutuota, kaip geriausia dalintis tarptautine patirtimi universi-tetų kultūros, kūrybos ir inovacijų sri-tyse bei kaip tai padeda pačių aukštų-jų mokyklų raidai ir plėtrai.

Europos kultūros sostinių univer-sitetų tinklas (UNeECC) – tarptauti-nė ne pelno asociacija, jungianti 48 aukštąsias mokyklas. Konferencijos svečius priėmė Vilniaus Gedimino technikos bei Mykolo Romerio uni-versitetai.

nių požiūrį ir mokėjimą priimti naujo-ves“, – teigė Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto studijų prorektorius doc. dr. Alfonsas Daniūnas.

Europos kultūros sostinių universi-tetų tinklas, pasak VGTU studijų pro-rektoriaus, suteikia puikias galimybes

dalintis patirtimi bei kalbėtis apie nau-ją požiūrį į aukštąjį mokslą.

Konferencijos dalyviams koncer-tavo studentų meno kolektyvai, tarp kurių buvo ir VGTU tautinių šokių ansamb lis „Vingis“.

„Inžinerijos“ informacija

Tarptautinëje konferencijoje diskutuota, kaip geriausia dalintis tarptautine patirtimi universitetø kultûros, kûrybos ir inovacijø srityse.

Prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas,

Statybos ir nekilnojamojo turto katedra

Vinstonas Čerčilis yra pasakęs: „Mes kuriame mūsų pastatus, o po to pastatai įtakoja mūsų gyvenimą“. Ši ci-tata pabrėžia, kaip stipriai pastatai įta-koja mūsų gyvenimą. Statybos ir nekil-nojamojo turto organizacijos, siekda-mos išlikti konkurencingos šiuolaikinė-je rinkos ekonomikoje, privalo praktiš-kai įgyvendinti suinteresuotų vartoto-jų grupių tikslus ir reikalavimus. Šiuos uždavinius siekiama išspręsti vykdant tarptautinį projektą „Statybos ir nekil-nojamojo turto rodiklių sistemos kū-rimas“ (CREDIT©). Projekto trukmė: 2007-2009. Projekte dalyvauja Šve-dijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos moksli-ninkai. Projekto Lietuvoje vadovas yra Vilniaus Gedimino technikos universi-teto profesorius A. Kaklauskas.

Norint suprojektuoti ir įgyvendin-ti efektyvų pastato gyvavimo procesą, būtina kompleksiškai išanalizuoti jo sudėtines dalis, jame dalyvaujančias vartotojų grupes, jų tikslus, reikala-vimus bei galimybes. Taip pat būtina atsižvelgti į išorinės mikro ir makro-aplinkos poveikį. Pastato gyvavimo procesą sudaro tikslų nustatymo, pro-jektavimo, statybos, naudojimo, pas-tatų ūkio valdymo, griovimo ir utili-zacijos stadijos. Šiose stadijose alter-natyvūs variantai formuojami keičiant pastato statybos vietovę, varijuojant galimais pastato tūriniais-planiniais ir konstrukciniais sprendimais, statybos ir naudojimo procesais ir t. t.

Sprendimų variantai padeda racio-naliau atsižvelgti į išorinės aplinkos mikro ir makrolygmens faktorius; at-piginti projektą; geriau tenkinti archi-tektūrinius, estetinius, komforto ir ki-tus užsakovo reikalavimus, visų šiame projekte dalyvaujančių suinteresuotų grupių tikslus.

CREDIT projektas padės užtikrinti gyvenimo kokybę mūsų pastatuose

Pastato gyvavimo procese daly-vauja, jo efektyvumą veikia bei savo tikslus stengiasi įgyvendinti įvairios suinteresuotos vartotojų grupės (už-sakovai ir naudotojai, projektuotojai, rangovai ir subrangovai, tiekėjai, vals-tybė ir jos įgaliotos institucijos, savi-valdybės, bankai, organizacijos, tei-kiančios statinių naudojimo ir prie-žiūros pa slaugas ir pan.).

Šie tikslai numato norimą pastato kainą, eksploatavimo išlaidas, plotą, aukštį; reikalavimus, keliamus pasta-to architektūrai, estetikai, komfortiš-kumui, funkciniam patogumui, patal-pų proporcingumui, atitvarinių kons-trukcijų garso izoliacijai; mokesčių dydžius ir lengvatas, palūkanų nor-mos dydį ir pan. Taip pat atsižvelgia-ma, ar aplinka gyvenamojoje vietoje bus ekologiškai švari, netriukšminga, ar gera vietinė infrastruktūra. Šių tiks-lų sąrašą galima tęsti.

Europos gyventojai daugiau kaip 90 proc. laiko praleidžia uždaro-je aplinkoje. Daugiau kaip 40 proc. žmonių, būdami uždarose patalpose, skundžiasi dėl sveikatos ir patogumo. Išorės oro tarša gali sukelti kvėpavi-mo takų, širdies ir kraujagyslių ligų,

vėžinių susirgimų, priešlaikinį gim-dymą bei padidėjusį kūdikių mirtin-gumą, neurologinių bei psichiatrinių sutrikimų, imuniteto ir hematologinių parametrų pablogėjimą. Apie 20 proc. JAV piliečių kamuoja ligos dėl išorės oro taršos. Sveikos gyvensenos sąly-gų sudarymas ir gyvenimo kokybės gerinimas uždarose patalpose Lietu-vos gyventojams taip pat turi ypatingą

reikšmę. Gyvenimo kokybės užtikri-nimas patalpose padidintų darbo na-šumą, sumažintų sergamumą ir svei-katai skiriamas išlaidas.

Pastatuose sveikatai gali kenkti pa-naudotos kenksmingosios statybinės medžiagos ir gaminiai, per didelė arba per maža patalpos temperatūra, drėg-numas ir apšviestumas, oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, pa-vojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės, pavojinga spinduliuotė, mikro-organizmai ir kt.), triukšmas, alergenai, kenksmingosios dujos, netinkamas nu-

tekamųjų vandenų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų šalinimas. Tai gali su-kelti įvairių sveikatos problemų.

Taigi gerinant patalpų vidaus mik-roklimatą, galima pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, padidinti jų darbo našumą, sumažinti susirgimų skaičių ir medicinos išlaidas, prailginti gyve-nimo trukmę. Pavyzdžiui, ataskaitoje „Europos statybos technologinė plat-forma. Gyvenimo kokybė“ nurodoma, kad bendroji metinė fi nansinė našta dėl plaučių ligų Europoje vertinama 102 mlrd. eurų. Todėl reikia naudoti statybos produktus (grindis, pertvaras, sienų apdailos, lubų medžiagas, dažus ir lakus ir t. t.), neišskiriančius teršalų į pastatų vidaus orą, gerinti oro koky-bę (mažiau naudoti kilimų, vėdinti ir valyti patalpas ir pan.).

Apskaičiuota, kad problemų dėl drėgmės ir pelėsių patiria 15–30 proc. būstų Europoje. Tik pastaraisiais me-tais tapo plačiai žinoma apie patalpų grybelio poveikį alerginėms reakci-joms ir kvėpavimo sistemos infek-cijoms. Apie 20 proc. Europos gy-ventojų alergiški erkėms ir grybe-liui, o astmos ir alergijos susirgimų vis didėja.

Tik 20 proc. visų esamų biurų gali-ma vadinti sveikais. Vadinasi, gerinant vidaus aplinkos kokybę 80 proc. biurų yra galimybė padidinti juose dirbančių darbuotojų darbo našumą 1–6 proc. Žmonių darbo našumą galima padi-dinti mažinant nesveikų pastatų sin-dromą, t. y. mažinant sergamumą aler-gija ir astma bei gerinant darbo sąly-gas. Tokiu atveju, jei aplinka patalpo-se būtų sveikesnė ir patogesnė darbui ES mastu būtų galima sutaupyti:

- 3–6 mlrd. eurų per metus – su-mažinus alergijos ir astmos sergamu-mą (8–25 proc. sumažėjus medicinos išlaidoms);

- 5–45 mlrd. eurų per metus – su-mažinus nesveikų pastatų sindromo simptomų (sumažėjus 20–50 proc. nesveikų pastatų sindromo simptomų, darbo našumas pakiltų 2 proc.);

- 30–240 mlrd. eurų per metus – padidėtų darbo našumas gerinant dar-bo sąlygas (jei 0,5–5 proc. padidėtų darbuotojo darbo našumas).

Lietuvoje, užtikrinę patalpų pato-gumą ir sveikatingumą, galime sutau-pyti nemažai išteklių proporcingai gy-ventojų skaičiui ir BVP.

Viena iš galimybių spręsti šias pro-blemas yra pastato gyvavimo procesą išsamiai apibūdinančios kriterijų sis-temos ir analizės metodologijos su-darymas. CREDIT projekto metu su-kurtas modelis, su kurio bus lengviau išmatuoti suinteresuotų vartotojų gru-pių tikslus ir poreikius, o taip pat iš-matuoti vartotojų reikalavimų įgyven-dinimo laipsnį. Projekto metu buvo sukurti planuotų rezultatų atitikimo gautiems rezultatams įvertinimo, ve-rifi kacijos ir prognozavimo metodai. Šie metodai buvo kuriami remiantis sudaryta pastato gyvavimo proceso kriterijų sistema. Taip pat šis modelis garantuoja nenutrūkstamą skaidrų sta-tybos ir nekilnojamojo turto vertės kū-rimo efektyvumo matavimą. Kaupian-tis naujoms žinioms ir patirčiai, mo-delis gali būti nuolatos tobulinamas. Projekto metu buvo pateiktos konkre-čios rekomendacijos nustatant ir pro-gnozuojant pagrindinius įgyvendintą projektą išsamiai apibūdinančius ro-diklius tarptautiniu mastu.

„...Mes kuriame mūsų pastatus, o po to pastatai įtakoja mūsų gyve-nimą...“

Asamblėjos atidaryme kalbėjo gar-sus mokslininkas, Europos kūrybiš-kumo metų 2009 ambasadorius prof. Edward de Bono, Europos Komisi-jos Švietimo ir kultūros direktorato atstovė Patrizia Baralli. Visus daly-vius pasveikino ir už svetingą priė-mimą Vilniui, VGTU ir MRU padė-kojo Europos kultūros sostinių uni-versitetų tinklo prezidentė Flora Car-rijn. Viešosios įstaigos „Vilnius – Eu-ropos kultūros sostinė 2009“ direkto-rius Rolandas Kvietkauskas prista-tė šiųmečių kultūros renginių spek-trą bei koncepciją, apie kūrybišku-mą, progresyvų mąstymą, kultūros sklaidą ir tarptautinį bendradarbiavi-mą universitetuose pasakojo Myko-lo Romerio universiteto mokslo pro-rektorius prof. dr. Vidmantas Egidijus Kurapka,Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto prorektorius doc. dr. Alfonsas Daniūnas.

„Atėjo tikras iššūkių metas, kai universitetai turi būti atviri naujovėms bei skatinantys naujų minčių atsiradi-mą. Tai galima pasiekti per kultūros ugdymą, ne tik mums visiems supran-tama meniškumo prasme, bet ir žiū-rint kiek plačiau – kalbant apie žmo-

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, uþtikrinæ patalpø patogumà ir sveikatingumà, galime sutaupyti nemaþai ištekliø.

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

tr.

Inþinerija / 2009 m. spalio 29 d., Nr. 152

Doc. dr. Julius Griškevičius, doc. dr. Kristina Daunoravičienė,

Biomechanikos katedra

2009 metų rugsėjo 9–11 dienomis Balstogėje (Lenkijoje) įvyko 9-oji tarptautinė konferencija BIOMDLO-RE 2009, organizuojama kartu su Vil-niaus Gedimino technikos universi-teto, Balstogės technikos universite-to, Lietuvos biomechanikų sąjungos bei IFToMM Lietuvos nacionalinio komiteto atstovais ir mokslininkais. Po paskutinės konferencijos, įvyku-sios 2007 metais Druskininkuose, buvo nuspręsta konferenciją orga-nizuoti kartą per dvejus metus. Kita konferencija vyks Lietuvoje, tik jau 2011 metais.

Konferencijos mokslinio komiteto pirmininkais buvo prof. Z. Gosiewski (Balstogės technikos universitetas) ir prof. habil. dr. M. Mariūnas – VGTU profesorius emeritas, Biomechanikos katedros įkūrėjas bei Lietuvos biome-chanikos sąjungos prezidentas. Or-ganizaciniam komitetui pirmininka-vo Balstogės technikos universiteto mokslų daktaras A. Kotowski kartu su VGTU Biomechanikos katedros vedė-ju J. Griškevičiumi. Konferencijos po-sėdžiai vyko Balstogės technikos uni-versitete, Mechanikos fakultete.

Konferencijoje dalyvavo 40 mokslininkų iš 10-ies šalių

Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 40 mokslininkų iš Europos ir kitų šalių universitetų. Šalių dalyvių skai-čius – 10, todėl galima teigti, kad ly-ginant su praėjusiais metais (7 šalys) geografi ja išsiplėtė. Gautų straipsnių (pranešimų) skaičius – 36, iš jų iš Lie-tuvos – 9 (5 pranešimai iš VGTU, iš jų 2 VGTU doktorantų), iš Čekijos – 2, vienas – jungtinis autorių iš Belgijos, Surinamo ir Rusijos, Lenkijos moks-lininkai pateikė net 20 publikacijų, Baltarusijos ir Ukrainos atstovai po 1. Bendras pristatytųjų mokslinių darbų autorių skaičius artimas 100.

Konferencijos geografi ja pamažu plečiasi – 2006 metų konferencijoje, kuri vyko Balstogėje, dalyvavo moks-lininkas iš Kanados. Šiais metais žen-kliai padaugėjo šalių dalyvių – prie jau nuolatinių šalių dalyvių – Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Čekijos, Bel-gijos – prisijungė Bulgarija, Korėja, Surinamas. Reikia paminėti, kad kon-ferencijos mokslinio komiteto nariai, recenzavę pateiktus straipsnius, buvo iš JAV, Belgijos, Kanados, Rusijos, Šveicarijos, Baltarusijos, Lenkijos ir, be abejo, Lietuvos. Be VGTU kon-ferencijoje dalyvavo ir kiti Lietuvos mokslininkai iš KTU, KMU Palangos psichofi ziologijos ir reabilitacijos ins-tituto, Klaipėdos universiteto.

Trys straipsniai iš VGTU buvo pa-rengti kartu su partneriais iš Balstogės technikos universiteto bei du straips-niai kartu su partneriais iš Ukrainos,

Š. m. lapkrièio 11 d. 16.00 val.Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Saulëtekio 11, Vilnius)

SRK II rûmø 2504 auditorijoje viešà paskaità

AUTOMOBILIØ KELIØ ASFALTBETONIO DANGOS BÛKLËS TYRIMAI, VERTINIMAS IR VALDYMAS

skaitys dr. Kazys PetkevièiusAplinkos inþinerijos fakulteto tarybos pirmininkas

prof. habil. dr. Vytautas Giniotis

Jonas BAÈINSKAS švenèia jubiliejiná 70-àjá gimtadiená. Dþiaugiamës, kad turime sàþiningà, pareigingà, puikø kolegà,

dirbantá universitete jau 37 metus. Jis ne tik geras darbuotojas, bet ir rûpestingas vyras, tëvas, senelis. Uþaugino dukrà ir sûnø, kurie baigë mûsø universitetà, o sûnus šiuo metu dirba Tiltø ir specialiøjø statiniø katedroje docentu. Jubiliatas dþiaugiasi trimis anûkais, jam nesvetimi

visø artimøjø kasdieniai rûpesèiai ir dþiaugsmai.Sveikiname mielà kolegà su Garbingu jubiliejumi ir linkime

Te niekad neapleis energija sparnuotaIr akys šilumà jaunatviškà teskleis.Širdis, tikëjimo þiedais apvainikuota,Te niekada pavargti Jums neleis.

Mes linkim Jums energijos, sveikatosir šypsenos šiltos, plaèios.Tegul Jums skiriamus „ILGIAUSIØ METØ“dar šimtà kartø pakartos...

Skaièiavimo centro bendradarbiai

Konferencijoje BIOMDLORE 2009 pasidalyta biomechanikos ir biomedicinos naujienomis

9-osios tarptautinës konferencijos BIOMDLORE 2009 dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos, Belgijos, Ukrainos.

Charkovo nacionalinio V. N. Karazi-no universiteto. VGTU mokslininkai sėk mingai bendradarbiauja su užsienio mokslininkais, mokslinės idėjos gene-ruojamos ir sprendžiamos tarptautiniu mastu, keičiamasi patirtimi, rengiami bendradarbiavimo projektai moksli-nėje srityje bei sėkmingai vykdomi. Vienas iš tokių sėkmingų projektų VGTU Biomechanikos katedros kartu su Charkovo nacionalinio V. N. Kara-zino universiteto kolegomis Lietuvos-Ukrainos 2009–2010 m. dvišalio bend-radarbiavimo mokslo srityje.

Nuo medicininių aspektų iki nanotechnologijų taikymo

Biomedicinos inžinerija ir biome-chanika – yra daug įvairių sričių ap-imantis multidisciplininis mokslas, tačiau turintis vieną bendrą objek-tą – žmogų. Todėl ir tematika kon-ferencijoje vyravo nuo itin specialių medicininių aspektų iki skaitmeni-nio modeliavimo ir nanotechnologi-jų taikymo.

Kaip visada buvo aktualios temos, susijusios su reabilitacijos metodais po įvairių ligų, insulto bei fi zinės ne-galios atsiradimo ir tų metodų efek-tyvumo įvertinimu taikant šiuolaiki-nius modernius diagnostikos būdus, įrenginius ir sistemas. Įdomius pra-nešimus pateikė svečiai iš Lenkijos Balstogės technologijos universite-to apie žmogaus eisenos biomecha-nikos tyrimus, jos matematinį mode-liavimą panaudojant dirbtinių neuro-ninių tinklų metodus ir gautų rezultatų taikymą žmogaus judėjimo sistemos sutrikimų diagnostikai. Mokslininkai iš Baltarusijos paskelbė savo tyrimų rezultatus ortopedijos ir traumatolo-gijos srityse.

Mokslininkai iš Lenkijos pristatė nemažai tiriamųjų darbų apie įvairių naujų biosuderinamų medžiagų cha-rakteristikų tyrimus ir jų pritaikymą ortopedinėms reikmėms, endoprote-zų gamyboje, medicininių vaizdų ap-dorojimą bei biologinių medžiagų sa-vybių tyrimus. Įdomus buvo jungtinis mokslininkų grupės iš Belgijos, Suri-

namo ir Rusijos pranešimas apie įvai-rių modernių metodų taikymą žmo-gaus pėdos tyrimams bei gautų rezul-tatų interpretacija.

Reiktų paminėti ir VGTU partnerės N. Kizilovos, mokslininkės iš Ukrai-nos Charkovo nacionalinio universite-to, pranešimą. Ukrainos mokslininkai tyrė žmonių pusiausvyrą pasitelkiant kompiuterizuotą posturografi jos įran-gą ir skaitmeninius duomenų apdoro-jimo metodus.

Plečiasi dalyvių ratas ir mokslininkų ryšiai

Konferencija Balstogėje vyko tris dienas, per šį laiką įvyko keturios pra-nešimų sesijos ir viena plakatų sesija, kuriai pirmininkavo VGTU Biome-chanikos katedros vedėjas dr. Julius Griškevičius. Pranešimų metu vyko diskusijos, autoriams buvo užduoda-ma nemažai klausimų, jos nenutrūk-davo ir pertraukų metu. Antrąją kon-ferencijos dieną organizatoriai suren-gė konferencijos dalyviams ekskursi-ją į Belovežo girią. Buvo aplankytas Belovežo girios muziejus bei stum-brų rezervatas.

Vakare vyko šventinė programa kaimo sodyboje su tautine muzika, medžiotojų trimitų garsais bei įvai-riomis rungtimis, kuriose aktyviai dalyvavo visi konferencijos dalyviai. Konferencijos uždarymo metu buvo įteiktos atminimo dovanos geriau-siems atskirų pranešimų sesijų auto-riams, kuriuos išrinko pranešimų se-sijų pirmininkai.

Su kiekviena konferencija vis spar-čiau plečiasi ryšiai, mezgasi naujos pažintys, platėja dalyvių ratas. VGTU Biomechanikos katedra jau seniai bendradarbiauja su Balstogės tech-nikos universitetu ir tie ryšiai nenu-trūksta: planuojami bendri projektai bei mokslo tiriamieji darbai.

Didžioji dalis konferencijos me-džiagos buvo spausdinta „Journal of Vibroengineering“ žurnale, įtraukta-me į ISI Web of Science duomenų bazę, kiti straipsniai bus publikuojami Balstogės universiteto leidiniuose.

Sveikinimo þodá konferencijos atidaryme tarë mokslinio komiteto pirmininkas prof. Z. Gosiewski, šalia jo treèias iš kairës – VGTU atstovas – Biomechanikos katedros vedëjas dr. Julius Griš-kevièius.

R E K T O R A T E(2009-10-28)

Pristatytas 2010 m. rengiamø moksliniø konferencijø bei 2010 m. VGTU moksli-nës literatûros leidybos planas.

Pristatyta 2009 m. trijø ketvirèiø pajamø ir išlaidø sàmatos ávykdymo ataskaita.

Aptartas klausimas dël darbo grupës, rengianèios medþiagà 2009 m. lapkri-èio 25 d. rektorato posëdþio klausimui „Praktikø baziø panaudojimas mokslo ir studijø tikslams“ parengti, sudarymo.

� praneša, kad 2009 m. lapkrièio 6 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus eksternu ginama INGRIDOS BORISENKO daktaro diserta-cija tema: „Erdviniø duomenø modelia-vimas naudojant stacionariø erdviniø procesø semivariogramas“(fiziniø mokslø sritis, matematika – 01P).Mokslinis konsultantas prof. dr. Kæstutis DUÈINSKAS (Klaipëdos universitetas, fizi-niai mokslai, matematika – 01P).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Leonas SAU-LIS (Vilniaus Gedimino technikos universi-tetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).Nariai: prof. habil. dr. Mindaugas BLOZ-NELIS (Vilniaus universitetas, fiziniai moks-lai, matematika – 01P), doc. dr. Vitalijus DENISOVAS (Klaipëdos universitetas, fi-ziniai mokslai, informatika – 09P). doc. dr. Meèislavas MEILÛNAS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01T), prof. habil. dr. Henri-kas PRAGARAUSKAS (Matematikos ir in-formatikos institutas, fiziniai mokslai, ma-tematika – 01P),Oponentai: prof. habil. dr. Vilijandas BAGDONAVIÈIUS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P), doc. dr. Marijus RADAVIÈIUS (Matematikos ir informatikos institutas, fiziniai mokslai, ma-tematika – 01P).

Daktaro disertacijà galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto

bibliotekose.

� praneša, kad 2009 m. lapkrièio 13 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama OKSA-NOS BARVIDIENËS daktaro disertaci-ja tema: „Reguliuotø upeliø uþaugimo sumedëjusia augalija tyrimai ir vertini-mas“ (technologijos mokslø sritis, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).Mokslinis vadovas doc. dr. Valentinas ŠAULYS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).Konsultantai: prof. dr. Antanas LUKIA-NAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, aplinkos in-þinerija ir kraštotvarka – 04T), prof. habil. dr. Saulius VAIKASAS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvar-ka – 04T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Donatas BUT-KUS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, aplinkos in-þinerija ir kraštotvarka – 04T).

Nariai: doc. dr. Edmundas BARTKEVI-ÈIUS (Lietuvos þemës ûkio universitetas, biomedicinos mokslai, ekologija ir aplinko-tyra – 03B), doc. dr. Mindaugas RIMEIKA (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T), prof. habil. dr. Dmit-rijus STYRO (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T), prof. habil. dr. Narimantas Titas ÞDAN-KUS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).Oponentai: prof. dr. Antanas MAZILIAUS-KAS (Lietuvos þemës ûkio universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir kraštotvarka – 04T), doc. dr. Aušra ZI-GMONTIENË (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, aplin-kos inþinerija ir kraštotvarka – 04T).

� praneša, kad 2009 m. lapkrièio 27 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama KRISTI-NOS GAUÈËS daktaro disertacija tema: „Virtualaus ir fizinio gyventojø mobilu-mo sàveika, jos átakos miestø plëtrai tyri-mas“ (technologijos mokslø sritis, statybos inþinerija – 02T).Mokslinis vadovas prof. dr. Marija BU-RINSKIENË (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, staty-bos inþinerija – 02T).Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. dr. Donatas ÈYGAS (Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, technologijos mokslai, statybos inþi-nerija – 02T).Nariai: doc. dr. Rasa APANAVIÈIENË (Kauno technologijos universitetas, techno-logijos mokslai, statybos inþinerija – 02T), prof. dr. Alfredas LAURINAVIÈIUS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inþineri-ja – 02T), prof. dr. Thomas RYE (Edinbur-go Napiero universitetas, technologijos mokslai, transporto inþinerija – 03T), doc. dr. Gintaras STAUSKIS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03H).Oponentai: prof. habil. dr. Artûras KAK-LAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, staty-bos inþinerija – 02T), prof. dr. Vitalija RU-DZKIENË (Mykolo Romerio universitetas, technologijos mokslai, informatikos inþi-nerija – 07T).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto

bibliotekoje.Rektorius

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Skaudþià netekties valandà mirus VGTU Mechanikos fakulteto II kurso RTm-08 gr. magistrantei Linai PËÞAI-TYTEI, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenë liûdi ir nuoširdþiai uþjauèia velionës Tëvus, gimines ir artimuosius.

Nuoširdþiai uþjauèiame katedros ve dëjà profesoriø Romualdà BAUŠÁ mirus mylimam Tëveliui.

Grafiniø sistemø katedros darbuotojai ir Fundamentiniø mokslø fakulteto

bendruomenë

3Inþinerija / 2009 m. spalio 29 d., Nr. 15

Laurynas Mačiulis,A. Gustaičio aviacijos institutas

Tegyvuoja ERASMUS!

Taip, šiam šūkiui pritars kiekvienas asmuo, kuris gali pakiliai ištarti: taip, aš ir buvau ERASMUS programos studentas. Ir smagu, kad tokių žmo-nių gretos Lietuvoje kiekvienais me-tais didėja. Džiaugiuosi būdamas vie-nas iš jų, nes šią vasarą teko studijuo-ti Štutgarto universitete, Vokietijoje, kartu su dar vienu kolega iš Lietuvos. Abu studijuojame aviacinę mechaniką AGAI. Manau, man, kaip ir kitiems, vis dar reikia sakyti „aš esu ERAS-MUS studentas“, nes jaučiu, kad tai, ką patyriau būdamas juo, išliko amži-nai. Tai tarsi išlikusi ERASMUS dva-sia, o ne patirtis, kuri daugiau ar ma-žiau pakeičia tavo gyvenimą.

Paklausite, kas yra toji ERASMUS dvasia? Vienareikšmiai atsakyti sunku, bet man asmeniškai tai buvo ir yra tarsi jėga, kuri skatina keistis ir tobulėti vis ieškant ir išbandant kažką naujo.

Kiekvienas gali drąsiai prisipažinti, kad ERASMUS studijų metu kažką nu-veikė pirmą kartą savo gyvenime: gal-būt kažkas pirmą kartą išmoko tokį nie-kingą dalyką kaip taisyklingai įmušti į dubenėlį kiaušinį ar iškepti blyną, kaž-kas pirmą kartą pradėjo šokti salsą ar bėgioti krosą, dar kitas nakvojo Alpių viršukalnėje ir skynė vynuoges Prancū-zijoje, nes jau išleido savo ERASMUS stipendiją, galų gale kiekvienas turėjo progą išvysti ar net gyvai prisiliesti prie to, apie ką svajojo dar būdamas mažas, ir vėl trumpam pasijusti vaiku ir gal net pravirkti iš susijaudinimo.

Štutgarte atsitiktinai susipažinau su lietuvių kilmės australu, kuris, gi-

studijas ir savita studijų kultūra – dės-tytojai rimtai vertina savo darbą ir į paskaitas visada ateina profesionaliai gerai pasiruošę, jiems tikrai nereikia skatinti studentų motyvacijos studi-joms. Ten tai savaime suprantamas dalykas. Liko įspūdis, kad studentams paskaitos Štutgarto universitete – tar-si malonus gyvenimo bei laiko pralei-dimo būdas, o ne prievolė – paskaitos vyksta dėstytojo ir studentų diskusijų forma. Studentai netgi atsineša kavos ar užkanda sumuštinį paskaitos metu ir kartu aktyviai uždavinėja klausimus paskaitos tema. Išeiti iš paskaitos jai nepasibaigus – laikoma normaliu eti-kos dalyku, o apie privalomą paskai-tų lankymą nėra nė kalbos…

Antras, į akis krentantis dalykas, buvo akivaizdžiai aukštesnis studi-jų ir apskritai universiteto mokomo-sios bazės lygis (kalbu apie inžine-rines studijas). Taip yra dėl to, kad universitetai Vokietijoje nėra vien tik kažkokia diplomantų ar mokslininkų „gamykla“, o pirmiausia – mokslinių tyrimų institucija, glaudžiai dirban-ti kartu su pramonės įmonėmis, tam, kad mokslas bendradarbiautų su vers-lu ir iš to neštų ekonominę naudą tiek visuomenei, tiek ir pačiam universi-tetui – o tai studentui suteikia geres-nes mokymosi sąlygas. Viso to įran-kis yra itin kryptingai į praktinį žinių taikymą būsimajame darbe orientuo-tos studijų programos. Studentą tai stip riai motyvuoja.

Akademinė ERASMUS progra-mos nauda studentui, be abejo, tikrai didelė, tačiau ji niekada taip ir nebus visapusiškai naudinga, kol nebus pa-darytas galas didžiausiam ERASMUS studentų galvos skausmui – Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studijų programų suderinimui.

Juk, mano manymu, studijų mainų tikslas ir yra suteikti studentui progą įgyti akademinių žinių ir patirties to-

kiuose studijų dalykuose, kurie ir yra nedėstomi jo šalyje. Tad nesuprantu, kam vis dar yra reikalaujama, kad už-sienyje pasirinkti studijų dalykai ati-tiktų Lietuvos aukštosios mokyklos studijų programą (kas yra beveik ne-įmanoma). Vietoj to, kad studentui būtų leista laisvai pasirinkti jo aka-deminį ir būsimąjį profesinį interesą atitinkančius studijų modulius, kurie galbūt yra dėstomi tik tame univer-sitete… Tikiuosi, kad ateityje mūsų gerbiamieji ERASMUS koordinato-riai atkreips į tai dėmesį.

Ką galėčiau patarti būsimiesiems ERASMUS programos dalyviams ar dar tik svarstantiems jais tapti? Į šį klau-simą norėčiau atsakyti tais pačias žo-džiais, kaip man į tai kartą atsakė mano gerbiamas dėstytojas, ilgametis AGAI Aviacinės mechanikos katedros vedė-jas doc. dr. Eduardas Lasauskas: „Dar nepažįstu tokio studento, kuris tikrai norėjo išvažiuoti studijuoti pagal mai-nų programą, bet neišvažiavo“. Taip, būtent noras ir yra svarbiausia. Kai jis yra – visos kitos kliūtys yra įveikiamos. Tikiuosi, kad šiuo atsiliepimu apie savo asmeninę patirtį ir jums įkvėpiau nors kiek noro pamėgti ERASMUS.

ERASMUS áspûdþiai

Studijos Štutgarto universitete: vokiškojo punktualumo ir pagarbos pamokos męs ir visą laiką iki tol gyvenęs Aus-

tralijoje, tik atvykęs studijuoti į Euro-pą pirmą kartą aplankė gimtąją savo tėvų žemę. Taigi didžiausias ERAS-MUS programos privalumas ir yra tarpkultūrinis bendravimas. Tai jums patvirtins kiekvienas, kuris dalyvavo bet kokioje studijų mainų programo-je. Kai studijuodamas tokiame mieste kaip Štutgartas turi progą susitikti su daugybe žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių ir iš arčiau pažinti jų kultūrą bei mentalitetą, papasakoti apie savo ir susipažinti su jų papročiais bei tra-dicijomis ir „gyvai“ jas patirti… Kai dar ir dar kartą džiaugiesi savo studi-jų draugams paaiškindamas, kur yra ta Lietuva ir kad ji nėra Rusijos dalis, o mes šnekame lietuvių, o ne rusų kal-ba (beje, „kokia kalba jūs šnekate?“ – buvo dažniausiai mano išgirstas klau-simas). Tik tuomet suvoki, kiek įsi-galėjusių stereotipų sulaužei bei kaip praplėtei savo pasaulėžiūrą.

Atvažiavau į Štutgartą neturėda-mas nė vieno draugo užsieniečio, da-bar jų negalėčiau suskaičiuoti ant pirš-tų. Būtent tai labiausiai džiugina. Ir gaila, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie to nesupranta, bet bando įtikin-ti, kad ERASMUS studentai važiuoja į užsienį visai nesimokyti, o linksmai pašėlti vakarėliuose ir paturistauti. To-kiems žmonėms reiktų priminti, kad studentai, dalyvaujantys mainų pro-gramose, turi lygiai tokią pačią aka-deminę atskaitomybę savajam univer-sitetui kaip ir visi kiti studentai, o stu-dijos užsienio kalba – toli gražu nėra lengvesnės.

Kuo įsiminė pačios studijos Štut-garto universitete? Pirmiausia pedan-tiška tvarka ir punktualumu, prie kurio nori nenori privalai priprasti gyvenda-mas Vokietijoje. Atvykęs čia studijuo-ti negali nepastebėti dar dviejų daly-kų. Pirma, tai kitoks akademinės bend-ruomenės požiūris į aukštojo mokslo

Didþiausias ERASMUS programos privalumas - tarpkultûrinis bendravimas ir ilgam išlikusi ERASMUS dvasia.

Áspûdþiai kelionëse.

Edita Jučiūtė

Vilniaus miesto savivaldybėje šių metų rugsėjo 28 d. buvo atidaryta tarptautinio konkurso „Sveikatos priežiūros transformacija“ nugalė-tojų projektų paroda. Tuo pat metu vyko ir simpoziumas „Sveikatos priežiūros sistemos transformacija Lietuvoje. Europos kontekstas“.

Tarptautinėje žiuri – VGTU atstovas

Šių metų gegužės mėnesį Utrech-te (Olandija) buvo organizuotas tarp-tautinis architektūros idėjų konkursas „Sveikatos priežiūros transformacija“. Vilniaus miesto Universitetinės ligo-ninės pavyzdžiu architektai ir archi-tektūros studentai iš daugelio Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos architektai, pateikė pasiūlymus, kaip pertvarkyti ligoninę į šiuolaikinį miesto sveikatos priežiūros objektą, integruotą į aplin-kinę miesto bendruomenę.

Simpoziume Vilniaus miesto savi-valdybėje tarptautinio architektūros konkurso nugalėtojai Marie Perin ir Gregoire Barraud (Prancūzija) prista-tė savo projektą, kuris ir sužavėjo tarp-tautinę architektų žiuri komisiją. Tarp-

Sveikatos sistemos urbanistinė pertvarka ir svarbios miesto ligoninės ateitis rūpi ir VGTU architektams

tautinėje žiuri komisijoje be atstovų iš Olandijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vengrijos buvo ir VGTU atstovas – Urbanistikos katedros doc. dr. Gintaras Stauskis. Šio simpoziumo bei parodos kuratorius doc. dr. Gintaras Stauskis simpoziume pristatė Vilniaus apskri-ties ir Vilniaus miesto regioninio svei-katos priežiūros tinklo viziją, pastebėjo dabartinius Vilniaus miesto Universi-tetinės ligoninės architektūros prasme keistinus objektus – sklypo sutvarky-mą, automobilių srautų valdymą, ge-resnį vidaus suplanavimą ir funkcinį perorganizavimą, naują ligoninės išo-rės įvaizdžio formavimą.

Kažkas seno, kažkas naujo, kažkas paskolinto

Pasak žiuri komisijos nario doc. dr. Gintaro Stauskio, konkurse nu-galėjęs M.Perin ir G.Barraud pro-jektas atskleidžia naujas galimybes, kaip architektūrinėmis priemonėmis į tradicinę gydymo įstaigą integruo-ti naujas socialines funkcijas, atver-ti jos teritoriją aplinkiniams gyven-tojams, pakeisti nepatrauklų „ligos namų“ įvaizdį į žmonių aktyviai nau-dojamo sveikatos, kultūros ir bendra-vimo centro viziją.

Viena iš įdomiausių laimėjusio projekto idėjų – „kažkas seno, kažkas naujo, kažkas paskolinto“ būtų įgy-vendinama centriniame ligoninės pas-tate ir leistų realizuoti šiandien labai svarbų socialinės integracijos, lankstu-mo ir daugiafunkcionalumo principą.

50-metį šventusi ligoninė laukia architektūrinių permainų

Geriausiųjų projektų parodą ir sim-poziumą atidarė Miesto plėtros depar-tamento direktorius ir Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Artūras Blot-nys, apie sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos naujoves papasakojo Svei-katos apsaugos ministro patarėjas Mar-tynas Marcinkevičius. Vilniaus mies-to Universitetinės ligoninės direktorius Rimantas Keblas supažindino su šios, praėjusiais metais jau 50-metį šventu-sios, ligoninės nūdiena ir ateities pers-pektyvomis. Ligoninėje dirba per 1000 darbuotojų, tarp kurių yra garsūs Lie-tuvos gydytojai, kasmet ligoninėje pa-daroma apie 13 tūkst. operacijų. Direk-torius patikino, kad 8 ha ligoninės že-mės plote yra visos galimybės pastaty-ti ir kitą, pacientų reikmėms reikalingą pastatą, taip pat tinkamai pertvarkyti esamus korpusus.

Doc. dr. Gintaras Stauskis.

Inþinerija / 2009 m. spalio 29 d., Nr. 154

Redakcija:vyr. redaktorë Edita Juèiûtë, kalbos redaktorë Asta Verbickienë, maketuotoja Birutë Bilotienë

Redakcijos adresas: Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k., tel. 274 49 37, v. 9937el. paðtas: inzinerija@adm.vgtu.lt

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz. Spausdino UAB „Baltijos kopija“

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø nuomone.

Jonas Pečiūra,Kūno kultūros katedra

Neseniai VGTU lengvaatlečiai – bėgikai buvo pakviesti į Kauno tech-nologijos universiteto tradicines bėgi-mo varžybas prof. K. Baršausko pri-zams laimėti.

Šauniai jose pasirodė Aplinkos in-žinerijos fakulteto antrakursis Dalius

Ringailė Juozapavičiūtė,Choro „Gabija“ pirmakursė

Jau kurį laiką ant durų kabėjęs skelbimas, kaskart per repeticijų per-traukas sulaukęs „pirmokų“ ir „senių“ dėmesio, atliko savo vaidmenį. Visą savaitę kiekvieną dieną lankę choro repeticijas, penktadieniui išimties ne-padarėme. Tiesa, pačiam dainavimui laiko beveik neskyrėme, juk turėjome kitą tikslą – „susicementuoti“.

„Pirmokai“, vis dar sukantys gal-vas, kokį čia talentą savyje surasti, su-sirinko gerokai prieš sutartą laiką. Pa-kalbėję, pasitarę, sugalvojome, kaip viskas turi atrodyti... Bet atėję senie-ji choristai, suardė mūsų scenografi ją (visą veiksmą sukoncentravo scenoje), tad teko improvizuoti. Jauki atmosfe-ra buvo sukurta akimirksniu: nuleista uždanga, padengtas švediškas „suneš-tinis“ vaišių stalas su sulčių ir „Miau“ įvairove, kiekvienam vakaro dalyviui užkabinta „rankytė“ su vardu...

Vakaro vedėjai Miglė ir Ruonis (štai kaip pasiteisino vardų žaidimai) vakarą pradėjo nuo susipažinimų. Bu-vome iškamantinėti, kodėl atėjome į chorą, kas prasitarė apie „Gabiją“ ir kokie ryšiai sieja su vyresniu ar jau-nesniu gabijiečiu. „Tardymus“ ištvė-rėme... Lietuvos žemėlapyje pažy-mėjome savo gimtuosius miestus, tad buvo konstatuotas faktas, kad visgi

Choro „Gabija“„cementuotės“ ypatumai

vilniečių naujokų yra daugiausia (ta-čiau, jei būtume skaičiavę pagal aps-kritis, Klaipėdos kraštas būtų gerokai išsiveržęs į priekį. Jėėė!!!).

Vakarą tęsėme stebėdami naujųjų narių talentų demonstravimą. Kiek-vienas naujasis choro narys – vis ki-toks, vis savaip įdomus. Pianino vir-tuozai, pasakoriai, medžio dirbinių meistrai, kulinarai ir dar daug kitų talentų turintys „pirmokai“ stebino tiek daug mačiusius „senius“. O kas jau neatrado kokio nors ypatingo ta-lento savyje, atliko linksmą dainelę apie varliukus.

Gabijieèiai be dainavimo apdovanoti ir kitais talentais...

Per pertraukas veiksmas nenutrūk-davo: viename kampe būrelis žmonių apspito grojantįjį gitara, kitame kam-pe kilo smarkios diskusijos mokslo te-momis, dar kitame – „Gabijos“ senbu-viai demonstravo savo geriausias cho-re išmoktas dainas; vis sutinki aštrų „killerio“ žvilgsnį, tačiau jam priar-tėjus, geriausias ginklas – rėkti, kiek gali, kad pastebėję kiti tave išgelbė-tų (žaidimas, kai nepastebėtam reikia nužudyti vienam kitą dovanojant bu-činį – aut. pastaba).

Vakarui įsibėgėjus, prasidėjo tikrų išbandymų metas. Įvairiais sukčiavimo būdais ant gležnų pirmokų kelių buvo susodinta po penkis šešis žmones (kai kuriems dar labiau „pasisekė“). Lyg to

dar būtų maža, sunarpliojo mūsų ran-kas, kojas ir liepė išsipainioti iš to maz-go... Pajutome, kaip glaudžiai esame susieti vienas su kitu.

Gabijietis negali mokėti tik dainuo-ti. Tad buvome sustatyti eilute ir mo-komi šokti. Šiek tiek pramokę, norė-jome vis daugiau ir daugiau...

Važiuojant paskutiniams troleibu-sams, tolygiai mažėjo ir vakaro daly-vių. Visi naujais įspūdžiais, atrastais talentais ir su nauja draugija patraukė-me namo su mintimi čia vėl sugrįžti po poros dienų, tik jau geriau pažinę vieni kitus ir tapę dar artimesniais.

„Gabijos“ „pirmokëlio“, ERASMUS studento iš Portugalijos, pastangos atsakyti á klausimus lietuviškai.

Išbandomas gabijieèiø keliø tvirtumas.

Pavliukovič, laimėjęs 1600 m dis-tanciją. Antrasis buvo Elektronikos fakulteto pirmakursis Vaclav Ada-movič.

Merginų grupėje trečioji fi nišavo Aplinkos inžinerijos fakulteto pirma-kursė Karina Onufrijeva. Mūsų uni-versiteto komandai dar atstovavo Ani Mirzojan, Giedrius Valantinas, Andžej Ivickis, Ramūnas Kikutis ir Tadas Ka-valiauskas.

VGTU BĖGIKŲ LAIMĖJIMAI

Aplinkos inþinerijos studentai – D. Pavliukoviè ir V. Adamoviè.

Karina Onufrijeva.

Inþinerija

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO TERMOIZOLIACIJOS INSTITUTAS

VGTU Termoizoliacijos institutas skelbia viešà konkursà šioms pareigoms uþimti:

Vietiniø rišamøjø medþiagø laboratorijoje – 1 mokslo darbuotojo.

Pretendentai pateikia: prašymà, mokslo laipsná ir pedagoginá mokslo var-dà liudijanèiø dokumentø atspaudus, gyvenimo ir mokslinës veiklos CV, moksliniø darbø, parašytø per pastaruosius 5 metus, sàrašà ir atspaudus.

Dokumentai priimami iki gruodþio 29 d. adresu: Linkmenø g. 28, LT-08217 Vilnius

Tel.: 275 0001, 273 1075. El. p. termo@aiva.lt