informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ nr. 10 (310 ...€¦ · konkurse dalyvavo...

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 10 (310) priedas

1

Nr. 2Mokyklos aplinka

2011 11 22

Ugdymoirkultūrinės veikloserdvėsmokyklųgamtinėjeaplinkoje

Palikimeerdvėsvaiko kūrybai

Padėkotiirpasidžiaugti

Iki mo kyk li nio ir mo kyk li nio ugdymoįstaigųželdynai

Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus g-ja

Pasvalio d/m-kla „Liepaitė“

Prie de pa nau do tos dr. Da lios Šiau ly tie nės, doc. dr. Rimantės Kondratienės, Laimos Jankauskienės ir Gintaro Kraujelio nuotraukos.

Alėja, kurią dovanojo abiturientai

Erdvė, kuri skatina augti

Mokyklos aplinka

2

Ma lo nu bu vo šį pui kų 2011-ųjų ru de nį vėl lan ky ti Lie tu vos mo-kyk las ir vai kų dar že lius, da ly vau jan čius Ge riau siai tvar ko mos mo kyk los ap lin kos ap žiū ro je-kon kur se.

Per nai kon kur są ini ci ja vo Ap lin kos mi nis te ri ja. To kon kur so nuo sta tuo se bu vo ak cen tuo ja mas mo kyk los ap lin kos, kaip vi so kraš to vaiz džio da lies tvar ky mo, or ga ni za vi mo pa sie ki mų ver-ti ni mas. Šių me tų kon kur so nuo sta tuo se di des nis dė me sys skir tas mo kyk los ap lin kos, kaip ug dy mo ir kul tū ri nės veik-los erd vės, ver ti ni mui. Žiū rė jo me, kaip tvar ko ma esan ti ap lin ka ir or ga ni zuo ja mi nau ji kraš to vaiz džiai ap link mo kyk lą, kaip to se erd vė se su da ry tos są ly gos ug dy mui ir rek re a ci jai.

Bū ti na pa mi nė ti, kad dau ge ly je sa vi val dy bių gra žiai tvar ko mų te ri to ri jų kon kur sai vyks ta nuo se no. Ke liau da mi pa ste bė jo me, jog ne vie na mo kyk la, dar že lis yra pa žy mė ti kaip gra žiau siai tvar ko ma ap lin ka ra jo ne ar mies te. Tai liu di ja at mi ni mo len te lės, pri tvir tin tos prie mo kyk lų fa sa dų. Lie tu vo je puo se lė ti, tvar ky ti, puoš ti mo ky mo įstai gų ap lin ką – se na tra di ci ja. Pro jek tuo jant mo kyk las vi sa da bu vo nu ma to mos erd vės so dams, par kams, gė ly nams, spor to aikš ty nams, ban dy mų skly pe liams.

Kaip se ka si mo kyk lų ben druo me nėms tvar ky ti šias erd-ves?

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos or ga ni zuo ta me šių me tų kon kur se da ly va vo ge riau siai mies te ar ra jo ne be si tvar kan čios mo kyk los ir dar že liai. Ap lan kė me 47 jų. Ma tyt, rei kė tų ska tin ti to kių ap lin kos kon kur sų ra jo nuo se ir sa vi val dy bė se or ga ni za-vi mą, kad at ei ty je da ly vau jan čių ša lies kon kur se mo kyk lų bū tų dar dau giau.

Dis ku tuo da mi su ap lan ky tų mo kyk lų pe da go gais su ži no jo me, jog į juos, kaip pa si žy mė ju sius ap lin kos tvar ky mo dar buo se, pa-ta ri mų krei pia si ko le gos iš ki tų mo kyk lų. Ta čiau ir jie pa tys lan ko si ki tuo se ra jo nuo se esan čio se, žy miais ap lin kos tvar ky mo pa sie-ki mais gar sė jan čio se mo kyk lo se. Pa si bai gus kon kur sui, api ben-drin da ma po kal bių ir ste bė ji mų pa tir tį no rė čiau pa ste bė ti, kaip „at ke liau ja“ ir kaip re a li zuo ja mos nau jos ap lin kot var kos idė jos. Iš skir čiau ke tu ris šal ti nius: už kre čian tis pa vyz dys – mo kyk lų va do vai, mo ky to jai

Ugdymoirkultūrinėsveikloserdvėsmokyklųgamtinėjeaplinkoje

Dr. Da lia ŠIAu ly tIE nė

„par si ve ža“ idė jų lan ky da mie si kai my ni nė se mo-kyk lo se, pa si se mia pa tir ties iš edu ka ci nių pro jek tų part ne rių Lie tu vo je ir už sie ny je; sa va ran kiš kas pla na vi mas – mo kyk lų ben-

druo me nės iš si ke lia tiks lą tvar ky ti ap lin ką. Tam idė jų ir pa siū ly mų ieš ko pe ri odi nė je spau do je, in ter-ne te, pa si tel kia moks li nę li te ra tū rą; spe cia lis tų pa tir tis – mo kyk lų va do vai, ben-

druo me nė kvie čia si kraš to vaiz džio ar chi tek tus, den-dro lo gi jos spe cia lis tus, kad jie pa reng tų mo kyk los ap lin kos ar at ski rų jos da lių tvar ky mo pro jek tus, pa teik tų pa siū ly mų, pa ta ri mų; tal ki nin kai – mo kyk los ap lin ka tvar ko ma gal

kiek ir sti chiš kai, ją puo šia mo kyk los ben druo me nė, so di nin kys tės en tu zias tai, mo ki nių tė vai, rė mė jai.

Ma lo nu, kad ne vie nas mo kyk los va do vas pa žy mė-jo, jog per nykš tis „Švie ti mo nau jie nų“ priedas apie ap lin kos kon kur są nu džiu gi no juos dė me siu šiai sri čiai ir įkvė pė pa vyz džiais, ge rą ja pa tir ti mi.

Pa ste bė jau, kad mo kyk los, da ly va vu sios kon kur se per nai (to kių bu vo pen kios, dar že lių – sep ty ni), at si žvel gė į mū sų ko mi si jos na rių, kraš to vaiz džio ar chi tek tų, re ko men da ci jas. Pra ėju siais me tais lan kant mo kyk las ko mi si jos dar be da ly va vo ir Lie tu vai pa gra žin ti drau gi jos na riai. Mes vi si džiau gė mės ras da mi se nų mo kyk lų ap lin ko se dar tar pu ka riu so din tų me džių go je lius, alė jas. Ap žvelg da ma pra ėju sių me tų kon kur są ak cen ta vau eu ro pi nės pe da go gi kos idė jų ap lin kos for ma vi mui sklai dą Lie tu vo je. Pa-mi nė jau Ja no Amo so Ko mens kio (Jan Amos Ko mens ky), Jo ha no Hein ri cho Pes ta lo cio (Jo hann Hein rich Pes ta loz zi), Ma ri jos Mon-te so ri (Ma ria Mon tes so ri) pe da go gi nių idė jų įta ką or ga ni zuo jant mo kyk los ap lin ką, so dus, ban do muo sius skly pe lius. Šį kart tu rė jau ki tą tiks lą – ste bė ti, kaip šiuo lai ki nės ap lin kos tvar ky mo idė jos re a li zuo ja mos mo kyk lų erd vė je. Pas ta ruo ju me tu pa sau ly je sie kia ma ug dy mo ap lin ką tvar ky ti taip, kad ji bū tų tin ka-ma mo ki nių ak ty viai veik lai, kū ry bai, rek re a ci jai. Tuo tiks lu iš ski ria mos at ski ros zo nos – įren gia mi spor to aikš ty nai, žai di mų aikš te lės, įvai rios pa skir ties ta kai, spe cia liai veik lai skir tos erd vės. Moks li niais ty ri mais įro dy ta, kad vai kai, ku rie nuo anks ty vo jo am-žiaus daž nai bū na lau ke, yra la biau iš si vys tę fi ziš kai, tu ri ge riau iš la vin tus so cia li nius, ko mu ni ka ci nius ge bė ji mus. Gam ta mums su tei kia tai, ko ne ga li pa siū ly ti jo kie ki ti ci vi li za ci jos pa sie-ki mai ar iš ra di mai. Lai kas, pra leis tas gam to je, pa de da pa ša lin ti su si kau pu sią įtam pą. Ne di de li par kai, žie mos so dai ir ki to kios „gam tos bu vei nės“ ku ria mos vi sur – pre ky bos cen truo se, dar bo vie to se, vie šo sio se erd vė se. Šian dien nie ko ne ste bi na po pu lia rios gam tos mo kyk los, svei ko ir dar naus gy ve ni mo bū do ju dė ji mai, mies to ag ri kul tū ra, eko lo gi nė so di nin kys tė ir kt.

Nuo se no gar sė jan čio se so di nin kys tės, par kų kul tū ros ša ly se Jung ti nė je Ka ra lys tė je, Ita li jo je, ku rio se, kaip ži no me, puo se lė ja mi net ma žy čiai so de liai, ug dant vai kus ir jau ni mą nie ka da ne bu vo at slū gęs do mė ji ma sis ap lin ka. Prieš ke le tą me tų te ko da ly vau ti ren gi ny je ir ben drau ti su mo ki niais Ag ro po lio mies te (Ita li ja). Man bai gus kal bė ti mo ki niai sa lė je iš kė lė sa vo pieš tus pla ka-tus, ku riuo se bu vo pa vaiz duo ti ąžuo lai, gan drai, Lie tu vos lau kų gė lės. Vai kai ne tik de monst ra vo pie ši nius, bet ir pa sa ko jo apie

D. Šiau ly tie nė ir Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus g-jos

direktorė Zita Ščerbetkienė


3

Lie tu vos gam tą, tar si ten bū tų bu vę. Ži nia, jiems šią in for ma ci ją su tei kė mo ky to jai ir gal būt kny gos. Ta čiau aki vaiz du, kad do mė-tis ir su vok ti ki tos ša lies kraš to vaiz džių, gam ti nės ap lin kos ver tę pir miau sia įga li na sa vos ap lin kos pa ži ni mas, puo se lė ji mas.

No rė čiau pa siū ly ti ne tik ap lan ky toms, kon kur se da ly va vu-sioms, bet ir ki toms, sie kian čioms puo se lė ti sa vo ap lin ką mo-kyk loms pla nuo jant kraš to vaiz dį dau giau dė me sio skir ti at ski rų erd vių, skir tų spe ci fi nei veik lai, įren gi mui. Be abe jo, bū ti na at si-žvelg ti į vai kų am žių, kraš to vaiz džio ypa tu mus ir kt.

Ga li mos to kios erd vės:ar chi tek tū ri nės (erd vės ap link te ri to ri jo je esan čius pa sta tus);že mės dar bų (ban dy mų skly pe liai, kom pos ti nės, eko lo gi nė so di nin kys tė);bo ta ni nės (gė ly nai, se ni ir sve tim že miai me džiai, žel di niai);rek re a ci jos, ro man ti kos kam pe liai; erd vės me ni niam ug dy mui; žai dy bi nės erd vės, nuo ty kių, ke lio nių marš ru tai; kū ry bi nės dirb tu vės; lau ko kla sės; spor to aikš ty nai; rep re zen ta ci nės; tiks li nės pa skir ties (au to mo bi lių, dvi ra čių sto vė ji mo aikš te lės ir kt.);me mo ria li nės; na tū ra lios gam tos lau ky mės ir go je liai.

Iš var dy tų erd vių yra dau ge lio mo kyk lų ap-lin ko je, ta čiau jos ga lė tų bū ti la biau ak cen tuo tos, ne bi jant pa brėž ti jų spe ci fi nės pa skir ties. Tam tik tų įvai rūs de ko ra ty vi niai puo šy bos ele men tai, per tva ros, sie-ne lės, suo lai ir kt.

no rė čiau iš skir ti ypač ver tin gą mū sų lan ky tų mo kyk lų ap lin kos tvar ky mo bruo žą – skulp tū ras ir ki tus me ni nius ak-cen tus. Dau ge ly je mo kyk lų ma tė me moks lei vių, mo ky to jų ir liau dies meist rų dir bi nių – tai de ko ra ty vi niai par kų ele men tai, suo lai, skulp tū ros ir kt. – iš skir ti nė mū sų mo kyk lų ap lin kos tvar ky mo tra di ci ja.

Kaip ypa tin gą pa vyz dį pa mi nė siu Pa ne vė žio r. nau ja mies-čio vi du ri nę mo kyk lą, ku rios ap lin ko je ri kiuo ja si dau gy bė me di nių skulp tū rų. Šio je mo kyk lo je jau daug me tų vyks ta jau nų jų me džio skulp to rių ple ne rai. Čia moks lei viai kar tu su pa ty ru siais meist rais ku ria ne pa pras tai įdo mius dar bus.

Ver tin gų me ni nių ak cen tų ma tė me Klai pė dos r. Jud rė nų Ste po no Da riaus pa grin di nė je mo kyk lo je, Sei ri jų An ta no Žmui dzi na vi čiaus gim na zi jo je, Nau jo sios Ak me nės Ra mu čių gim na zi jo je, Pa kruo jo r. Ro za li mo vi du ri nė je mo kyk lo je, Ra-sei nių r. Pryš man čių pa grin di nė je mo kyk lo je, Ku piš kio Po vi lo Ma tu lio nio pa grin di nė je mo kyk lo je, Jo na vos r. Bu ko nių pa grin-di nė je mo kyk lo je, Uk mer gės r. Vi diš kių pa grin di nė je mo kyk lo je, Pa sva lio Sva lios pa grin di nė je mo kyk lo je, Bir žų r. Pa pi lio pa grin di-nė je mo kyk lo je, Ky bar tų Kris ti jo no Do ne lai čio gim na zi jo je.

Taip su ta po, kad pa si bai gus šiam kon kur sui te ko da ly vau ti ša lia Vil niaus esan čio Eu ro pos par ko mu zie jaus 20-me čio ren gi ny je. Ma nau, šia me par ke yra bu vę dau ge lis Lie tu vos moks lei vių ir mo ky to jų. Vaikš ti nė jant par ko ta kais ste bi na ap lin kos dar na, kaip pa pras tas lau ko ak muo-rie du lys ga li tap ti pa slap tin ga skulp tū ra, kaip miš ko ber žai ir eg lės ga li at ro dy ti lyg par ko me džiai. Eu ro pos par ko mu zie jus yra pa vyz dys, kaip gam ti nė je ap lin ko je at ras ti vie tą me no kū ri niui, su kur ti spe cia lias erd ves. Eu ro pos par ko mu zie jų pa mi nė jau no rė da ma pa žy mė ti, kad Lie tu vo je yra daug par kų, ku riuo se ap si lan kę tik rai ra si te idė jų, kaip pra tur tin ti sa vo mo kyk los ap lin ką.

Kupiškio Povilo Matulionio pagr. m-kla

Biržų r. Papilio pagr. m-kla

Panevėžio r. Naujamiesčio vid. m-kla

Mokyklos aplinka

4

Ver ti ni mo ko mi si ja, siek da ma ob jek ty viai įver tin ti vai kų dar-že lių lau ko ap lin ką, be for ma lių ap lin kos ver ti ni mo kri te ri jų nu si sta tė ir ke le tą pa pil do mų – kaip dar že liai pri sis ta to ben-druo me nei, t. y. ko kia pre zen ta ci nė dar že lio ap lin kos funk ci ja bei kaip dar že lio lau ko ap lin ka yra pri tai ko ma, t. y. ko kia edu ka ci nė dar že lio ap lin kos funk ci ja.

Pre zen ta ci nė dar že lių funk ci ja. In for ma ci ją tei kia už ra šas su dar že lio pa va di ni mu, įvai rios me di nės ar ki to kios dar že lį sim bo li-zuo jan čios skulp tū rė lės, gė ly nai, de ko ra ty vi niai au ga lai ir t. t. Kaip ge rą pa vyz dį ga li ma pa mi nė ti Pa lan gos lop še lį-dar že lį „Žil vi nas“, nes jo te ri to ri jo je au ga vi si pa grin di niai pa sa kos „Eg lė žal čių ka-ra lie nė“ vei kė jai – dre bu lė, eg lė, ber žas ir t. t. To kie ap lin kos frag-men tai ne tik pra smin gai rep re zen tuo ja įstai gą, bet ir yra pui ki ga li my bė dar že lio pa va di ni mą pa nau do ti vai kų edu ka ci jai.

Įstai gos fi lo so fi ja. Pri sis ta ty mas su tei kia daug in for ma ci jos apie įstai gos fi lo so fi ją, tiks lus, dar že lio spe ci fi ką, pa vyz džiui, ar įstai gos ap lin ka pri tai ky ta dar že lį lan kan tiems spe cia lių jų po rei-kių vai kams, ar yra nu ma ty tos erd vės kū di kiams (jei gu dar že ly je įsteig ta to kia gru pė), ar pri sis ta ty mo sim bo liai, žen klai at spin di vai kų ar su au gu sių jų kul tū rą. De ja, daž nai dar dar že lių ap lin ka pri me na so dy bų kul tū rą – įvai rūs me di niai kop lyt stul piai, dro-ži niai ir pan. Vi sa tai ro do, kad ap lin ka yra dau giau su au gu sių jų sa vi raiš kos vie ta, bet ne in for ma ci ja dar že lį ke ti nan čiam lan ky ti ar lan kan čiam vai kui ir jo šei mai.

Pre zen ta ci nė ap lin kos funk ci ja svar bi, ta čiau ver ti nant vai kų dar že lių ap lin ką vis tik pa grin di nis ver ti ni mo ak cen tas bu vo įver-tin ti, kaip lau ko ap lin ka pri tai ky ta iki mo kyk li nio am žiaus vai kų ug dy mo veik lai. Va do vau jan tis šiuo lai ki ne ug dy mo tu ri nio sam-pra ta ap lin ka (ir vi daus, ir lau ko) yra ne pa sy vi ar tie siog gra žiai su tvar ky ta erd vė, o itin svar bi ug dy mo pro gra mos da lis.

Edu ka ci nė ap lin kos funk ci ja taip pat yra ypač svar bi, ir tiks lin gai pa reng ta ji ga li pri si dė ti prie ko ky biš ko ug dy mo pro g- ra mos tiks lų įgy ven di ni mo.

Šiuo me tu kiek vie nas dar že lis, at si žvelg da mas į re gio no ypa-tu mus, vai kų ir šei mų po rei kius, įstai gos tra di ci jas, dir ba pa gal in di vi du a lią iki mo kyk li nio ug dy mo tu ri nio pro gra mą. Tai gi ir lau ko ap lin ka tu rė tų bū ti pri tai ky ta skir tin gų ug dy mo pro gra mų įgy ven di ni mui. Vis dau giau vai kų dar že lių ug dy mo pro gra mo se pir me ny bę tei kia vai kų svei ka tos ug dy mui. At si žvel giant į šian-die ni nę si tu a ci ją bei ty ri mų re zul ta tus, kad vai kai jau iki mo kyk li nia me am žiu je per ma žai ju da, o jų svei ka tos ro dik liai nė ra pa ten ki na mi, svei kin ti nas vai kų dar že lių sie kis pa reng ti ug dy mo ap lin ką ak ty viai ir sma giai vai kų veik lai. Dau ge ly je dar že lių pa reng tos erd vės vai kų grū-di ni mui si, bė gio ji mui, lai pio ji mui, ba sei nė liai brai dy mui, ak me nų ta ke liai pė du čių ma sa žui, ga li my bė bė gio ti po žo lę, žvy rą, vie ta mankš tai. Pui-

Palikimeerdvėsvaikokūrybaikus Nau jo sios Ak me nės dar že lio-mo kyk los „Bu ra ti nas“ vai kams spren di mas – lau ko aikš te lė je įreng ti di džiu lę šaš kių len tą.

Ta čiau te ko ma ty ti ir per daug „nau jo viš kų“, spal vin giau sia įran-ga už pil dy tų erd vių, ku rio se ne pa lik ta vie tos nei vai kų pa bė gio ji-mui, nei ga li my bės su sė dus pie vo je kar tu pa skai ty ti kny gą.

Taip pat daug dė me sio dar že liuo se ski ria ma eko lo gi niam ug-dy mui. Ka dan gi ma ži vai kai ge riau siai mo ko si pa tys veik da mi, eks pe ri men tuo da mi, t. y. bū da mi ak ty vūs, dar že lio ap lin ka – pui ki vie ta to kiai veik lai. Juo lab kad dau ge lio Lie tu vos dar že lių ap lin kos tam tin ka mos: jų te ri to ri jo se yra da lis miš ko ar so das, jos di de-lės. Tad yra pui kiau sios są ly gos mo ky tis gam to je – grėb ti la pus, kom pos tuo ti juos ir aiš kin tis, ko dėl vi sa tai da ro ma. Pa vyz džiui, ru de nį už ka sus plas ti ko, stik lo ga ba lė lį ar la pų krū ve lę ir tą vie tą pa si žy mė jus kor te le lauk ti pa va sa rio... Ma žie siems bus įdo mu pa žiū rė ti, kuo per vi są šal tą jį se zo ną vir to jų už kas ti „lo biai“. Vai ko ug dy mas tu ri bū ti grįs tas įro dy mais. To dėl ir ap lin ka tu rė tų bū ti tvar ko ma ku riant kaip ga li ma dau giau erd vių vai kų ty ri nė ji mams, ste bė ji mams, at sa ky mų ieš ko ji mui. Džiu gi na, kad vis daž niau grįž ta ma prie dar žo vių ir vais ta žo lių au gi ni mo dar že lių te ri to-ri jo se. Iš pa čių už au gin tų mė tų ar čiob re lių dar že ly je ver da mos ar ba tos, vai kai mo ko mi pa žin ti vais ta žo les iš kva pų, kal ba ma apie gy do mą sias jų sa vy bes ir ką kiek vie nas tu rė tų da ry ti no rė da mas aug ti svei kas. Šiau lių lop še lio-dar že lio „Var pe lis“ vi di nia me kie me yra šilt na mis ir dar žas. Ten au gi na mi ir bu ro kė liai, ir svo gū nai, ir mo liū gai... Taip su ku ria ma ter pė vai kams sė ti, ma ty ti, kaip au ga, ra vė ti, o svar biau sia – val gy ti pa čių už si au gin tas dar žo ves. Ir kar tu nuo pra džios iki ga lo pa žin ti au ga lo gy ve ni mą.

ug dy mas – tai tie siog gy ve ni mas kar tu su vai ku. Dar že-liuo se ne rei kia itin ste ri lios, iš gra žin tos ap lin kos. La pai, gi lės, kaš to nai – pui ki me džia ga vai kų ug dy mui. Pie va, kur va sa rą vai kai ga lė tų pa si vo lio ti, ste bė ti ra są ir vo ra tin klius, klau sy ti auk lė to-jos skai to mų pa sa kų, erd vės, ku rios ne bū tų iki ga lo už baig tos ir bū tų pa lik ta vie tos pa čių vai kų kū ry bai – ga li my bės pa tiems sta ty tis „lai vą“, pa la pi nę ar „na mą“, kur ti to les nį siu že tą ir žais ti kū ry bi nius žai di mus.

O ge riau sias in di ka to rius nu sta ty ti, ar ap lin ka tinkamai su tvar-ky ta – ste bė ti vai kų veiks mus, kaip jie kon tak tuo ja su ja, kaip įsi trau kia į ak ty vią veik lą.

lai ma JAn KAuS KIE nėŠMM Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė

Auš ra ŽI DŽIŪ nIE nė

Šiaulių l/d „Varpelis“

Palangos l/d „Žilvinas“

Panevėžio r. Velžio vaikų l/d


5

Naujosios Akmenės m-kla/d „Buratinas“

Šiaulių l/d „Varpelis“

Kazlų Rūdos vaikų l/d „Pušelė“

Raseinių l/d „Liepaitė“

Palangos l/d „Nykštukas“

Panevėžio r. Velžio vaikų l/d

Ukmergės vaikų l/d „Nykštukas“

Mokyklos aplinka

6

Svei ki ni mo ce re mo ni ją pra dė jęs Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos kanc le ris, ver ti ni mo ko mi si jos pir mi nin kas Dai nius num gau dis pa-juo ka vo, kad šis ren gi nys nebus pa mirš ta s dar ir dėl to, jog pir mą kar tą Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos or ga ni zuo to kon kur so lai mė to jų pa ger bi mas pra si dė jo 2011 m. vie nuo lik to mė ne sio vie nuo lik tą die ną, vie nuo lik tą va lan dą ir vie nuo li ka mi nu čių. Ko mi si jos pir mi nin kas kal-bė jo, jog mo kyk lų ap lin kos kū ri mas ir tvar ky mas pil ko je kas die ny bė je yra pui kus džiaugs mo pa vyz dys. Juk Lie tu vo je vi sa da bu vo tra di ci jos puo se lė ti ap lin ką prie na mų, kur ti ir pri žiū rė ti gė lių dar že lius bei dai-no se juos ap dai nuo ti. „Svar bu, kad vai kas, at ėjęs į mo kyk lą, ma ty tų gra žią, tvar kin gą, ug dan čią ap lin ką, kad šį pa ty ri mą par si neš tų į sa vo tė vų na mus, ku riuo se gal ne bė ra tra di ci jų tvar ky tis ir gra žin tis, ir gal net taip pa ska tin tų tė vus tvar ky tis, kad prie jų na mų tap tų pa na šiai kaip prie mo kyk los. Tai, ką ku ria me šian dien, ku ria me at ei čiai. Itin svar bu, kad dau ge lis sa vi val dy bių pa lai ko mo kyk lų ini cia ty vas, nes čia ini cia-ty vos svar biau sia, be jų šian dien ne tu rė tu me kuo gė rė tis“, – kal bė jo D. Num gau dis. Jis taip pat pa žy mė jo, kad iš rink ti ly de rius, įvar dy ti ge riau sius ar ge res nius bu vo be ga lo su dė tin ga, nes ver ti nant įta kos vi sa da tu ri ir sub jek ty vūs fak to riai, net sau lė ar lie tus... To dėl vi si, ku-rie jau pri dė jo ran ką so din da mi me dį ar gė lę, ku rie tvar kė si prie sa vo mo kyk lų ir dar že lių, do mė jo si ir ieš ko jo pa tir ties, kaip bū tų ge riau, jau yra lai mė to jai.

Ap lin kos mi nis te ri jos Sau go mų te ri to ri jų ir kraš to vaiz džio de par ta-men to di rek to rius Vid man tas Be za ras sa kė be si džiau gi ąs, kad ini cia-ty va reng ti švie ti mo įstai gų ap lin kos ap žiū ros kon kur sus ne už ge so ir ją sėk min gai pe rė mė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Jis taip pat pa brė žė auk lė ja mą jį ap lin kos po vei kį, di džiu lę pras mę ug dant po rei kį tau so ti ir sau go ti.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ne for ma laus ug dy mo ir švie ti mo pa-gal bos sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė D. Šiau ly tie nė prieš ap do va no ji mo ce re mo ni ją dar kar tą „per bė go“ mo kyk las, ku rio se ap si lan ky ta, spė jo pa si džiaug ti tuo, kas per me tus pa ki to į ge rą ją pu sę, ir kvie tė da ly tis pa tir ti mi, ieš ko ti ži nių šal ti nio, mo ky tis vie niems iš ki tų. Nes tvar kant mo kyk los erd ves be fi nan si nių įdė ji mų, ini cia ty vos, dar-bo ran kų dar rei kia ir ži no ji mo, ge bė ji mų.

Padėkotiirpasidžiaugti

Ver ti ni mo ko mi si jos nuo mo ne, Ši la lės r. Kvė dar nos Ka-zi mie ro Jau niaus gim na zi ja – ly de rė, šian dien ne ke lian ti nė men kiau sios dve jo nės. Gim na zi jos di rek to rius Sta sys nor bu tas šven tė je dė ko jo kon kur so idė jos su ma ny to jams ir įgy ven din to jams už pa ro dy tą dė me sį mo kyk lų ben-druo me nių kū ry biš ku mui ir ini cia ty vu mui, en tu ziaz mui puo se lė jant sa vo vie šą sias erd ves. „Tai, kas su kur ta pas mus, yra mo ki nių, mo ky to jų, tė ve lių ir ki tų ben druo me nės na rių ben dro dar bo re zul ta tas. Esu lai min gas, kad ga li me tęs ti tas tra di ci jas, ku rios Kvė dar no je eg zis tuo ja la bai se niai. Žiū rė da mi nuo trau kas mes ma tė me pa tir tį, ku rią tu ri su kau pu sios ki tos mo kyk los. Tai nuo šir džios mei lės mo kyk lai, sa vo kraš tui, jo žmo nėms re zul ta tas. Ir čia tik rai nė ra įdė ta daug pi ni gų... O ge res nė je ap lin ko je ir mū sų min tys, ir mes pa tys tam pa me ge res ni. Itin svar bu, kad tai su pras tų mū sų mo ki niai. Ma nau, kad iš ėję iš mo kyk los jie ši to ne pa mirš ir kad ir kur be bū da mi kurs to kią ap lin-ką“, – sa kė S. Nor bu tas.

Ši la lės ra jo no me ras Jo nas Gu daus kas dė ko jo Kvė dar-nos mies te lio ben druo me nei. „Ne daug kur Lie tu vo je iš li ko pa min klų Vy tau tui Di džia jam, o Kvė dar na iš sau go jo. Daug gar sių žmo nių iš ši to kraš to iš ėjo. O tra di ci jos tę sia si. No riu pa dė ko ti šian die ni niam jau ni mui, ku ris, iš vy kęs pa sau lin, ne pa mirš ta gim ti nės“, – kal bė jo me ras, dar pri min da mas, kad at ei nan čiais me tais pir ma jam Lie tu vos mu zie jui bus du šim tai me tų, kad į vi sus pa žin ti nius, tu ris ti nius ir ke lio-ni nius marš ru tus tu rė tų bū ti įtrauk tos lan ky ti nos Ši la lės ra jo no vie tos, kad se mi na rai apie ap lin kos tvar ky mą bū tų ren gia mi Ši la lė je...

„Mes iš li ko me ir esame įdo mūs pa sau liui sa vo kul tū ra bei tra di ci jo mis, pa pras tu liau diš ku kū ry bin gu mu. Ir šian-dien kvie čiu – iš li ki me ku rian tys jau kią Lie tu vą“, – taip gra žiai su ta po, kad ši Ši la lės ra jo no me ro bai gia mo ji fra zė nu skam bė jo kaip bai gia ma sis ren gi nio akor das.

Mū sų inf.

Taip ne for ma liai bu vo pa va din ta ap žiū ros-kon kur so nu ga lė to jų ap do va no ji mo šven tė, su reng ta Na cio na li nės Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lio nio me nų mo kyk los Šo kio te at re. Kol rin ko si da ly viai ir sve čiai, o jų bu vo dau giau kaip šim tas, ver ti ni mo ko mi si jos na rės Da lios Šiau ly tie nės, ap lan kiu sios vi sas kon kur se da ly va vu sias švie ti mo įstai gas, fo to mon ta žas grą ži no į Sei ri jus ir Pa lan gą, Ši la lę ir Aly tų – vi sur, kur puo se lė ja ma ap lin ka, ieš ko ma pra smin ges nio san ty kio su gam ta, kur ku ria si mo kyk lų mu zie jai, tu rin tys ne pa kei čia mą edu ka ci nę ver tę. Mu zi ki nį svei ki ni-mą šven tės da ly viams do va no jo M. K. Čiur lio nio me nų mo kyk los smui ki nin kų an sam blis, va do vas Ar tū ras Ši la lė, kon cert meis te ris Alek san dras Viz ba ras.

Atminimo lenta, Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštas bei rėmėjų dovanos Šiaulių l/d „Varpelis“, kurio aplinkoje pačiame tikriausiame šiltnamyje nokinamos

pačios tikriausios daržovės, direktorei Dalijai Berutai Ulinskienei

Alytaus Panemunės pagr. m-klos direk-torius Zenius Kunigonis ir jo mokykla viską, ką duoda laikas ir gyvenimas, priima ir net mokyklos aplinką kuria su šypsena bei šviesiu humoro jausmu, nes optimizmo niekada nebūna per daug


7

Geriausiaitvarkomosmokyklų(išskyrussuaugusiųjųmokyklas)aplinkosapžiūros-konkurso

nugalėtojai

BEnDroJo lAVInIMo MoKyKlų GruPėJE

Ši la lės r. Kvė dar nos Ka zi mie ro Jau niaus gim na zi jaLaz di jų r. Sei ri jų An ta no Žmui dzi na vi čiaus gim na zi ja

Ra sei nių r. Pryš man čių pa grin di nė mo kyk la Pa ne vė žio r. Nau ja mies čio vi du ri nė mo kyk la

Klai pė dos r. Jud rė nų Ste po no Da riaus pa grin di nė mo kyk laKu piš kio Po vi lo Ma tu lio nio pa grin di nė mo kyk la

Jo na vos r. Bu ko nių pa grin di nė mo kyk la Pa ne vė žio „Že my nos“ pa grin di nė mo kyk la Uk mer gės r. Vi diš kių pa grin di nė mo kyk la

Šiau lių Rė ky vos pro gim na zi ja

IKIMoKyKlInIo uGDyMo MoKyKlų GruPėJE

Nau jo sios Ak me nės mo kyk la-dar že lis „Bu ra ti nas“ Pa lan gos lop še lis-dar že lis „Nykš tu kas“

Pa sva lio dar že lis-mo kyk la „Lie pai tė“ Pa lan gos lop še lis-dar že lis „Žil vi nas“ Ra sei nių lop še lis-dar že lis „Lie pai tė“

Kaz lų Rū dos vai kų lop še lis-dar že lis „Pu še lė“Uk mer gės vai kų lop še lis-dar že lis „Nykš tu kas“

Klai pė dos r. Gargž dų lop še lis-dar že lis „Ąžuo liu kas“Šiau lių lop še lis-dar že lis „Var pe lis“

Pa ne vė žio r. Vel žio vai kų lop še lis-dar že lis

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus g-jos direktorius S. Norbutas: „Ir nereikia čia

didelių investicijų, reikia tik iniciatyvos. Esu dėkingas savo mokyklos bendruomenei,

mokiniams ir jų tėvams, kad pavyko sukurti tokią aplinką, kokia džiaugiamės šiandien“

Šilalės r. meras J. Gudauskas sakė: „Atvažiuokite į Kvėdarną, mes turime puikias

aplinkos puoselėjimo tradicijas ir esame vieni iš nedaugelio, išsaugojusių

paminklą Vytautui Didžiajam“

Gargždų l/d „Ąžuoliukas“ erdvėse norisi ilgiau pabūti ne tik vaikams...

O direktorė Elena Ačienė, priimdama atminimo lentą, tik nusišypsojo

O Naujosios Akmenės m-klos/d „Buratinas“ aplinkoje yra visko: ir grožio, ir galimybių mokytis pažinti ar nustebti. Apdovanojimus už visa tai priėmė direktorė Bernadeta Karnejevienė

D. Šiaulytienė Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus g-jos direktoriui S. Norbutui sakė, kad per metus nuo praėjusio konkurso jie sugebėjo pakeisti tai, ką būtinai reikėjo. O vertinimo komisijos narė Lietuvos jaunimo turizmo centro direktorė Vida Petrevičienė taip pat turėjo dovanų ir linkėjimų

Apžiūrą-konkursą rėmė UAB „Swedish transport technics“R

enat

os Č

esna

viči

enės

nuo

trau

kos

Mokyklos aplinka

8

Šiaulių Rėkyvos progimnazija

Pas ta rai siais me tais re no vuo jant iki-mo kyk li nio ir mo kyk li nio ug dy mo įstai gų pa sta tus dė me sys kryps ta ir į jų ap lin kos – skly pų – tvar ky mą. Ini cia ty vos ne trūks ta pa čių ug dy mo įstai gų ko lek ty vams. Ta čiau sto ko jant tam lė šų ug dy mo įstai gų ap lin-ka per tvar ko ma frag men tiš kai; daž nai tai tie siog ku rio kū ry bin ges nio pe da go go ge ra no riš ka sa vi veik la. To kiais at ve jais ak-tu a lūs es te ti niai ap lin kot var kos klau si mai, nes ug dy mo įstai gų te ri to ri jo se pa si tai ko ir men ka ver tės „tau to dai lės“, ir ne abe jo ti nų ki čo ap raiš kų. Ky la spe cia lis tų ir pe da go gų nuo mo nių kon tra ver si jų šia te ma.

Nors dau gu mos ug dy mo įstai gų pa sta-tai ne iš vaiz dūs, pa sta ty ti pa gal so vie ti nių me tų ti pi nius pro jek tus, ta čiau kiek vie-no iš jų skly pas ir ap lin ka yra skir tin gi, to dėl sa vi ti ir in di vi du a lūs. Ge ra, kai kar tais tai tik ros ža liuo jan čios oazės dau gia bu čių pil ku mo je. Ne abe jo ti na, kad ug do mo jo as me ny bės dva si nei bran dai for muo tis tei gia mo es te ti nio po-vei kio as pek tu ap lin ka ga li tu rė ti itin di de lę svar bą. Kiek vie no moks lei vio es te ti nio su vo ki mo pra duo se jo mo kyk los ap lin kos es te ti nė ko ky bė ne iš ven gia mai pa lie ka gi lų įspau dą kaip tam tik ras at skai tos taš kas, su ku riuo su ta pa ti na ma są mo nin go ap lin kot var kos ver ti ni mo pra džia, for muo jan ti ap lin-kos es te ti nio ver ti ni mo „ko or di na čių lau ką“ at ei čiai. Mo kyk los ap-lin kos įspau das as mens vi di nia me pa sau ly je ne iš dils de šimt me-čius, ly gi nant su juo dar il gai bus ver ti na ma vi sa gy ve ni mo ke ly je

Iki mo kyk li nio ir mo kyk li nio ug dy mo įstaigųželdynai

esan ti ap lin ka. Ka dan gi nė ra jo kių ga li my bių net ir re gi mo je at ei ty je iki mo kyk li nio ir mo kyk li nio ug dy mo įstai gų pa sta tus pa-keis ti šiuo lai ki niais, ati tin kan čiais eu ro pi nius stan dar tus, la biau įma no ma ir to dėl tiks lin ga – ke lia ma skly po tvar ky mo ko ky be nuo sek liai siek ti ap lin kos ir as me ny bės dar nos.

Ug dy mo įstai gų ap lin kos tvar ky mą reg la men tuo ja įvai raus lyg mens tei sės ak tai: Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo įsta ty mas; Lie tu vos Res pub li kos žel dy nų įsta ty mas; sta ty bos tech ni niai

lie taus so dasBir žų r. Pa pi lio pa gr. m-k la

Jonavos r. Bukonių

pa gr. m-k la


9

reg la men tai: STR 2.02.02:2004 Vi suo me ni nės pa skir ties sta ti niai; STR 2.03.01:2001 Sta ti niai ir te ri to ri jos. Rei ka la vi mai žmo nių su ne ga lia reik mėms; STR 2.06.01:1999 Mies tų, mies te lių ir kai mų su si sie ki mo sis te mos; „Me džių ir krū mų prie žiū ros, van dens tel-ki nių, esan čių žel dy nuo se, ap sau gos, ve jų ir gė ly nų prie žiū ros tai syk lės“; „Me džių ir krū mų vei si mo, ve jų ir gė ly nų įren gi mo tai syk lės“; „Žel dy nų ir žel di nių in ven to ri za vi mo ir ap skai tos tai syk-lės“; „Spe cia lio sios že mės ir miš ko nau do ji mo są ly gos“; Lie tu vos HN 75:2010 „Įstai ga, vyk dan ti iki mo-kyk li nio ir/ar prieš mo kyk li nio ug dy-mo pro gra mą. Ben drie ji svei ka tos sau gos rei ka la vi mai“; Lie tu vos HN 21:2011 „Mo kyk la, vyk dan ti ben dro jo ug dy mo pro gra mas. Ben drie ji svei ka-tos sau gos rei ka la vi mai“ ir kt.

Iki mo kyk li nio ar mo kyk li nio ug-dy mo įstai gos ap lin kos per tvar ky mą rei kia vyk dy ti pa gal tin ka mai pa-reng tą, su de rin tą ir pa tvir tin tą skly po tvar ky mo pro jek tą. Iki mo kyk li nio ar mo kyk li nio ug dy mo įstai gos skly po tvar ky mo pro jek tą tu rė tų reng ti kva-li fi kuo ti kraš tot var kos spe cia lis tai, ge-ban tys pro jek tuo da mi, kom plek siš kai su jung da mi me ni nio žel dy nų for ma vi-mo sie kius, bio e ko lo gi nių ži nių tai ky mą ir įvai rių in ži ne ri nių pro ble mų spren di mą ras ti tin ka miau sius kon kre čio je vie to je spren di nius. Ug dy mo įstai gų ap lin kos tvar ky mo sri tis yra kom pli kuo ta, nes lai-kui bė gant ki to ir pa sta tų pa skir tys, ir jų nau do ji mo in ten sy vu mas, o di de li ne su for muo ti jų skly pai bu vo tvar ko mi ne pai sant be si kai ta lio jan čių tei sės ak tų nuo sta tų. Me-džiai ir krū mai daž nai bu vo so di na mi in ži ne ri nių tin klų ap sau gos zo no se, per ar ti sta ti nių, ne pai so ma ap švie ti mo bei in so lia ci jos nor mi nių rei ka la vi mų.

Ug dy mo įstai gos ap lin kos per tvar ky mą są ly go ja ob jek ty vūs rei ka la vi mai (es te ti niai, funk ci niai, tech ni niai eko no mi niai ir eks plo a ta ci niai, sa ni ta ri niai hi gie ni niai, ap lin ko sau gi niai), fi-zio lo gi nės (kli ma to, rel je fo ir grun to, hid ro lo gi nės), bio lo gi nės

są ly gos ir vie tos aug me ni ja. Svar bu tin ka mai pa rink ti žo li nius ir su me dė ju sius au ga lus, kad ug dy ti niai ne su si žeis tų, ne ap si nuo-dy tų. Me džiai ir krū mai pa ren ka mi to kie, kad su da ry tų gam ti nį bar je rą, ap sau gan tį ug dy mo įstai gą nuo triukš mo, dul kių ir ki tų oro tar ša lų. Ug dy ti nių mėgs ta mos ge op las ti nės for mos, dau gia-funk cės erd vės bei erd vės me ni nei raiš kai. Tei gia mas pa vyz dys – ma ži lie taus so dai, ku riuo se ban do ma pri tai ky ti pa žan gius ir eko lo giš kus lie taus van dens tvar ky mo bū dus.

Vil niaus ko le gi jo je jau daug me tų ren gia mi kraš tot var kos stu-di jų kryp ties, žel dy nų ir jų di zai no spe cia lis tai, ku rie po 3 me tų stu di jų įgy ja kraš to vaiz džio pro jek ta vi mo pro fe si nio ba ka lau ro laips nį. Jų bai gia mų jų dar bų te mo mis, ša lia ki tų, pa si ren ka mi ir iki mo kyk li nio ar mo kyk li nio ug dy mo įstai gų ap lin kos tvar ky mo pro jek tai. Ren giant to kį aka de mi nį pro jek tą pa pras tai yra at lie ka-mi brė ži niai: esa mos si tu a ci jos ana li zė, žel dy no pla na vi mo pro-jek tas, den dro lo gi nis brė ži nys, ta kų ir aikš te lių brė ži nys. Bū ti nas to pog ra fi nis vie tos pla nas.

Doc. dr. ri man tė Kon DrA tIE nė

Raseinių r. Pryšmančių pa gr. m-k la

Vilniaus r. Marijampolio vid. m-klos sklypo tvarkymo projektas. Sklypo aplinkotvarkos planas (baigiamojo darbo autorė S. Sapitavičiūtė, vadovas R. Kondratas)

Ukmergės r. Vidiškių

pa gr. m-k la

Mokyklos aplinka

10

KVĖDARNOS KAZIMIERO JAUNIAUS GIMNAZIJOS POILSIO ZONOS ŽELDINIMO PLANAS

10


11

SUTARTINIAI ŽENKLAI1/13 Paprastasis klevas (Acer platanoides L.)2/20 Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill)3/14 Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.)4/6 Vakarinė tuja (Thuja occidentalis L.)5/4 Blizgantysis kaulenis (Catomaster lucidus Schltdl)6/1 Baltoji eglė (Picea glauda (Moench) Voss)7/3 Karpotasis beržas (Betula pendula Roth)8/17 Paprastoji eglė (Picea abies (L.) M. Karst)9/4 Paprastasis ąžuolas (Quercus robiur L.)10/1 Plaštakiškasis klevas (Acer plamatum Thumb)11/1 Juodoji gudobelė (C. rataegus nigra)12/1 Baltalksnis (Almus incana(L.) Moench)13/1 Paprastoji karagana (svyruoklinė) (Caragana arhorescens Lam. Pendula)14/6 Japoninė lanksva (Spiraea japonica L. f.)15/3 Krūminė sidabražolė (Potentilla futicosa)16/1 Žalioji forsitija (Forsythia viridissima Lindl.)17/1 Tunbergo raugerškis (raudonas) (Berberis thunbergii)18/7 Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lausoniana Minima Aurea)19/1 Japoninis maumedis (Larix leptolepis)20/4 Darželinis jazminas (Philadelphus corronarius L.)21/1 Zyboldo obelis (Malus toringo Siebold)22/1 Baltoji eglė (dekoratyvinė) (Picea glauda Albertina conica)23/1 Kukmedis (Taxus)24/3 Baltoji sedula (Cornus alba)25/6 Puskiparisis Lausono „Van Pelt's Blue“ (Chamaecyparis lawsoniana „Van Pelt's Blue“)26/6 Kalninė pušis (Pinus mugo turra)27/1 Svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica L.)28/7 Pūkenis europinis (Cotinus coggygria)29/4 Deucija šiurkščioji „Plena“ (Deutzia scabra Thumb)30/1 Japoninė magnolija (Magnolia cobus DC)31/5 Tuja vakarinė „Golden Globe“ (Thuja occidentalis „Yellow Ribbon“)32/4 Tuja vakarinė „Tiny Tim“ (Thuja occidentalis „Tiny Tim“)33/18 Krūminis bijūnas (Paeonia suffruticosa Andrews)34/68 Tunbergo raugerškis (geltonas) (Berberis thunbergii Aurea)35 Poilsio zonos sodo namelis36 Poilsio zonos lauko scena37 Elektrinė38 Gyslotinė melsvė (Hosta plantaginae)39 Banguotalapė melsvė (Hosta cendulata)l Alpinariumas1 Akmenys2 Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica)3 Gyslotinė melsvė (Hosta plantaginae) 4 Didžioji žiemė (Vinca major)II Alpinariumas1 Banguotalapė melsvė (Hosta cendulata)2 Ylalapis flioksas (Phlox subulata)3 Žemaūgė kininė astilbė (Astilbe chinensis pumila) 4 Melsvasis eraičinas (Festuca cinerea)5 AIpinis gvazdikas (Dianthus alpinus)6 Neužmirštuolė (Myosotis)7 Šliaužiančioji vaizgina (Ajuga reptans Multicolor)8 Alpinė rasakila (Alchemilla alpina)9 Akmenys10/2 Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens)III Gėlynas1 Didysis serentis (Tagetes erecta L.)2 Didysis serentis (Tagetes erecta L.)3 Banguotalapė melsvė (Hosta cendulata)

Žvyro takelis

Baseinėlis

Veja

Lauko suoliukasLauko stalas

Akmeninis takelis

Pražydo pirmoji naujojo

gimnazijos rožyno rožė

Mokyklos aplinka

12

Konkurso nuostatai leido vertinti ir prasmingai mokinių veiklai skirtą, kūrybingą darbą skatinančią aplinką: kūrybines laboratorijas, dirbtuves, studijas, galerijas, mokyklų muziejus ir kt.

Lazdijų r. Seirijų AntanoŽmuidzinavičiaus g-ja

Priedą Mokyklos aplinka parengė: informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ vyr. redaktorė Zina rimgailienė, korespondentės Aušra Židžiūnienė, lina Šepetytė, maketuotoja Eglė lesniauskienė.tel. (8 5) 264 9455, el. p. – [email protected]

Ukmergės r. Vidiškių pagr. m-kla

Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus g-ja

Raseinių r. Pryšmančių pagr. m-kla

Naujosios Akmenės Ramučių g-ja

Panevėžio r.Naujamiesčio

vid. m-kla

informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ nr. 10 (310 ...€¦ · konkurse dalyvavo...

Documents