Induizmo dievai

Induizmas

Induizmas (seniau – induizmas[1]; skr. सना�तना धर्म� – sanatana dharma, hindi हि�न्दू धर्म� - hindu dharm) – religija, atsiradusi Indijos subkontinente, vyraujanti Indijos religija. Terminas "hinduizmas" yra svetimos kilmės, patys hinduistai savo religiją linkę vadinti "Sanatana Dharma", kas išvertus iš sanskrito reiškia "amžinasis įstatymas". Šiuo metu pasaulyje yra netoli milijardo hinduistų (jie sudaro 80 % Indijos gyventojų). Tai trečia pagal tikinčiųjų skaičių religija pasaulyje po krikščionybės ir islamo.

Induizmas žmonėms

Dauguma induistų garbina aukščiausios vienybės būtį (Brahmaną) per begalinį skaičių dievų ir deivių. Jų yra daugiau kaip 300 000. Šie nesuskaičiuojami dievų ir deivių apsireiškimai yra jų įsikūnijimas statulose, šventovėse, guru, upėse, gyvūnuose ir t.t.Savo vietą šiame gyvenime induistai regi remdamiesi praėjusio gyvenimo veiksmais. Jei jų elgesys praeityje buvo blogas, šiame gyvenime jiems labai sunkiai sekasi. Taigi induisto tikslas - tapti laisvu nuo karmos, būti laisvu nuo reinkarnacijos, nuolatinio persikūnijimo.

Brahma

Pagal „Manu - smriti“, puranas, „Mahabharatą“ (XII), Brahma gimsta iš kiaušinio, plaukiojančio pasauliniame vandenyne, kuriame jis vaizduojamas kaip auksinis gemalas Hiranjagarbha. Praleidęs vienerius metus kiaušinyje, Brahma minties jėga padalina kiaušinį į dvi puses; iš vienos yra sukuriamos dausos, iš kitos – žemė; tarp jų atsiranda oro erdvė. Paskui atsiranda penki elementai (vanduo, ugnis, žemė, oras, eteris), mintis, o dar vėliau – dievai, aukojimas, trys vedos, žvaigždės, laikas, kalnai, lygumos, jūros, upės ir, pagaliau, žmonės, kalba, aistra, pyktis, džiaugsmas, atgaila, priešingybės sąvokos (karštis – šaltis, sausumas – drėgnumas, vargas – džiaugsmas ir t. t.). Pats Brahma paskiau pasidalina į dvi dalis – vyrišką ir moterišką. Tada atsiranda augalai, gyvūnai, paukščiai, vabzdžiai, demonai. Brahma kontroliuoja, valdo ir nukreipia visa, kas yra gyva, ir visą pasaulį; jis įkūnija egzistencijos kūrybinį principą, absoliutą, kaip aukščiausiąjį objektyvų pradą, kuriam sutankėjus atsiranda apčiuopiamas pasaulis; ta prasme Brahma yra priešpastatomas individualizuotam ir subjektyviam pradui – atmanui. Brahma ne tik kuria pasaulį: jo gyvenimo trukmė, viršijanti visų kitų dievų amžių (jis „amžinai senas“), nustato Visatos chronologinius rėmus; Brahma gyvena 100 dieviškųjų metų („šimtas Brahmos metų“), kurie lygūs 311 040 000 000 000 „žmogaus“ metų (žr. Kalpa, Juga).

Šiva

Šiva (sanskritu: शि�व, oficialioje IAST transliteracijoje: Śiva, „geradaris“, „atnešantis laimę“) – vienas populiariausių hinduizmo dievų.Šiva yra vienas iš hindų dievų trejybės, vadinamasis naikintojas. Kiti trejybės dievai Brahma ir Višnus yra laikomi atitinkamai kūrėju ir sergėtoju. Šiva – naikintojas ne blogąja prasme, jis yra blogio naikintojas, vaizduojamas teigiama prasme. Šivos pasekėjai vadinami šaivais (šivaitais). Šiva drauge su kitais dviem hindų dievais sudaro trejybę, vadinamą Trimūrčiu.

Vishnu

Indų tradicijose Višnaus vardas traktuojamas kaip „visą perveriantis“, „visaapimantis“. Kiti etimologai mano, jog Višnaus vardas yra ne indoeurpietiškos kilmės. Tikriausiai Višnus turi elementų iš substrato dar nuo laikų iki arijų.Višnaus avatarų kovos su blogiu motyvas sudaro daugelio mitų pagrindą. Visuose savo apsireiškimuose Višnus įasmenina energiją, kuri atlieka tvarką kosmose. Daugelyje mitologinių ir religinių - filosofinių sistemų (pvz., višnuizme) ši energija yra vadinama Višnumi ir įgyja daug pavidalų: nuo nenupasakojamo absoliuto iki asmeninio dievo, kuriam žmogus gali jausti stiprų emocionalų prieraišumo jausmą (bhakti).

Ganesha

Ganeša (sanskritu: गणे��) – hinduizmo mitologijoje „Ganos valdovas“, mokslo, rašto, mokyklų globėjas. Ganos dievybės sudarė Šivos palydą.Vedose Ganeša kaip savarankiška dievybė nefigūruoja, o titulas „Ganapati“ priklausė pačiam Šivai, arba Rudrai (Jadžurvedos Taittirija - samhita IV 5, 4; Jadžurvedos Maitrajani - samhita III 1, 3). Epuose ir puranose Ganeša – Šivos ir Parvatės sūnus. Jis vaizduojamas žmogaus kūnu, raudonos ar geltonos spalvos, dideliu apskritu pilvu, su keturiomis rankomis ir dramblio galva, iš kurios styro tik viena iltis.

Shakti

Parvati

Parvati (Parvatė) (sanskritu/hindi, पा�व�त� Pārvatī, „kalnietė“) – hinduizmo mitologijoje vienas iš Devi, Šivos žmonos veidų (hypostasis).Pasak mito, pirmoji Šivos žmona Satė po susideginimo šventojoje ugnyje, po kurio laiko, gimė kaip Uma, kalnų valdovo Himavato ir apsaros Menakos duktė. Tam, kad užkariautų Šivos širdį, Uma apsigyveno netoli jo, ant Kailasos kalno, tačiau Šiva, atsidavęs griežtai askezei, nekreipė dėmesio į jos rodomą draugiškumą. Dievai, norėdami, kad Šiva susilauktų sūnaus, sugebančio nugalėti asurą Taraką – Indros priešą, pasiuntė Kamą, kad šis sužadintų jame meilę Umai, bet Šiva sudegino jį savo trečiosios akies ugnimi. Tada pati Uma atsidavė Šivą aukštinančiai askezei. Bandydamas jos atsidavimą, Šiva apsireiškė jai jauno brahmano pavidalu ir ėmėsi apkalbėti Šivą, tai yra pats save. Uma atsisakė tikėti apkalbomis, ir Šiva, sužavėtas jos atsidavimo ir grožio, nutarė ją vesti. Po ištisus metus trukusios vestuvinės nakties Umą imta vadinti Parvate

Kali

Kali – Šivos žmona, įkūnijanti gimimą ir mirtį. Šivos žmona turi keletą vardų pagal tai, kurį iš jos aspektų norima pabrėžti: Uma, Parvatė, Durga, Kali ir kt. Visų jų vaizdinys siekia seniausią Motinos Deivės kultą, minimą jau Indo slėnio miestų civilizacijų šaltiniuose. Šios deivės garbinimas laikui bėgant tampa pačia didžiausia šivaizmo atšaka, kuri viduramžių Indijoje buvo labai įtakinga.Štai kaip Kali gimimas apsakomas viename Indijos mitų „Deivė Kali“: „…Dangaus valdovai, išklausę dievų, labai supyko, ir jų pykčio liepsna išsiveržė iš jų lūpų ir susiliejo į kalno dydžio ugnies debesį; tame debesyje susikaupė visų dievų jėgos. Iš šio visą visatą rūsčia šviesa nutvieskusio debesies atsirado moteris. Šyvos liepsna tapo jos veidu, Jamos – jos plaukais, Višnaus galia padarė jos rankas, mėnulio dievas sukūrė jos krūtinę, ją apjuosė Indros jėga, Varūnos galia padovanojo jai kojas, žemės deivė Pritvė sukūrė jos klubus, kulnus jai sukūrė Surja, dantis – Brahma, akis – Agnis, antakius – Ašvinai, nosį – Kubera, ausis – Vajus. Taip atsirado galybe ir rūsčiu būdu pranokstanti visus dievus ir asurus Didžioji deivė“.

Krišna – hinduistų piemenų dievas, aštuntasis Višnaus įsikūnijimas (avatara). Krišna yra vienas „Mahabharatos“ herojų, kurio prototipas galėjęs būti istorinis asmuo; vėliau sudievintas. Indų mene ypač populiarus buvo viduramžiais (pvz., Džajadevos poema „Gitagovinda“, XII a.).

Hanuman

Hanumanas (sanskritu/hindi: �ना�र्म�ना�) – hinduizmo mitologijoje dieviškoji beždžionė, vėjo dievo Vajaus, arba Maruto (iš čia antrasis vardas – Maruti, „Maruto sūnus“) ir beždžionės Andžanos sūnus.Hanumanas sugeba ska\raidyti ore, keisti savo pavidalą ir dydį, turi galią, leidžiančią rauti kalvas ir kalnus iš žemės. Pagal vieną iš mitų, tik užgimęs Hanumanas pagriebė saulę, pamanydamas, jog tai kažkas valgomo. Saulę ginti stojo Indra ir trenkė vadžros žaibu į Hanumano žandikaulį. Po šio įvykio Hanumanas gavo vardą, reiškiantį „su suskilusiu žandikauliu“.

Ačiū už dėmesį