1

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALAS

AGROCHEMINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA

Tvirtinu:

Direktorius

Prof. habil. dr. G. Staugaitis

ILGAMEČIAI DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIŲ SAVYBIŲ

STEBĖJIMO TYRIMAI

ŽŪM 2016–03–04 sutartis Nr. 8 P–16–048

(2016–10–23, Nr. 8P–16–186 redakcija)

GALUTINĖ ATASKAITA

Kaunas, 2016

2

TURINYS

ĮVADAS............................................................................................................................... 3

1. DIRVOŽEMIO RŪGŠTUMO (pH), JUDRIŲJŲ FOSFORO IR KALIO TYRIMAI.... 6

1.1. Dirvožemio rūgštumas (pH) .................................................................................. 7

1.2. Judrieji fosforas ir kalis........................................................................................... 26

1.3. Dirvožemio agrocheminio tyrimo lauko darbai 2016 metais.................................. 47

IŠVADOS (I)................................................................................................................. 55

2. MINERALINIO AZOTO TYRIMAI.............................................................................. 57

2.1. Mineralinio azoto stebėsenos dirvožemyje tyrimų metodika.................................. 57

2.2. Šalies dirvožemių azotingumas............................................................................... 60

2.3. Mineralinio azoto pokyčiai dirvožemyje po skirtingų augalų................................. 65

2.4. Mineralinis azotas skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose................ 69

2.5. Nitratinio azoto kiekiai šalies dirvožemiuose......................................................... 71

2.6. Mineralinio azoto kiekiai dirvožemyje, žinomomis trąšų normomis tręštuose

plotuose…………………………………………………………………………… 75

2.7. Mineralinis azotas organinėmis trąšomis tręštuose plotuose.................................. 78

2.8. Ekologinės žemdirbystės sistemos įtaka mineralinio azoto kiekiui dirvožemyje... 80

IŠVADOS (II)................................................................................................................ 82

3. MINERALINĖS SIEROS TYRIMAI.............................................................................. 83

3.1. Lietuvos dirvožemių sieringumas........................................................................... 83

3.2. Mineralinės sieros kiekis dirvožemyje rudenį, po skirtingų augalų........................ 86

3.3. Mineralinės sieros kiekis skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose..... 88

3.4. Mineralinė siera žinomomis trąšų normomis tręštuose plotuose............................ 91

3.5. Organinių trąšų įtaka mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje................................ 93

3.6. Ekologinės žemdirbystės sistemos įtaka mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje.. 95

IŠVADOS (III)............................................................................................................... 96

REKOMENDACIJOS......................................................................................................... 97

PRIEDAI.............................................................................................................................. 98

SKELBTA INFORMACIJA................................................................................................

3

ĮVADAS

Dauguma Lietuvos dirvožemių yra susidarę įvairios mineralinės ir cheminės sudėties

nuosėdinių ledyninės kilmės sąnašų dirvodarinėse uolienose ir jų medžiagose, kurios vėliau daugiau

ar mažiau buvo paveiktos vandens, vėjo, augalijos ir žmonių ūkinės veiklos. Dirvožemių susida-

rymo procesus įtakoja daugelis veiksnių, todėl priklausomai nuo jų pobūdžio ir intensyvumo,

dirvožemių formavimasis įgauna tam tikrą kryptį, o tai lemia jų savybes. Lietuvos dirvožemiai

vystosi praplaunamojo vandens režimo sąlygomis, todėl dėl atmosferinių kritulių poveikio iš

viršutinių dirvožemio sluoksnių išplaunami ne tik lengvai tirpstantys vandenyje cheminiai

elementai, bet ir smulkios dispersinės organinės ir mineralinės dalelės. Vakarų, Rytų ir Pietryčių

Lietuvos dirvožemiuose išsiplovimo procesai yra intensyviausi, dėl iškrentančio gausesnio kritulių

kiekio – per metus 700–800 mm. Apie du penktadalius metinio kritulių kiekio iškrenta vėsiuoju

metu laiku, kai dirvožemis nėra padengtas augalais. Todėl suintensyvėja ne tik smulkiųjų

dispersinių dalelių, bet kalcio, magnio bei geležies katijonų išsiplovimas, o to pasekoje dirvožemis

rūgštėja ir jo sorbuojamajame komplekse įsivyrauja vandenilio bei aliuminio jonai.

Dirvožemis yra sudarytas iš įvairaus dydžio ir formos dalelių, vadinamų granuliometriniais

elementais. Dirvožemio granuliometrinė sudėtis, jos frakcijų pasiskirstymas atskiruose profilio

horizontuose yra svarbūs rodikliai sprendžiant apie dirvožemio genezę, fizikines ir agrochemines

savybes. Dirvožemio granuliometrinė sudėtis yra reikšminga dirvodaros procesams, dirvožemio

hidroterminiam režimui, maisto medžiagų akumuliacijai, žemės dirbimui, augalijai, miško

apželdinimui ir jo eksploatacijai. Nuo jos priklauso beveik visos fizikinės ir fizikinės-mechaninės

dirvožemių savybės, kaip poringumas, struktūringumas, lauko drėgmės imlumas, vandens laidumas,

sugebėjimas kelti vandenį iš gilesnių sluoksnių į paviršių, šilumos ir oro režimas, taip pat cheminės

savybės.

Dirvožemio agrocheminės savybės yra ne mažiau reikšmingos augalų derlingumui ir jo

kokybei. Dirvožemio rūgštumas (pH) lemia dirvožemio maisto medžiagų būklę, fizikines savybes,

mikroorganizmų biologinę veiklą, normalų augalų augimą ir vystymąsi. Siekiant užauginti gerą ir

stabilų žemės ūkio augalų derlių, svarbu, kad dirvoje būtų pakankamas organinės medžiagos

(humuso) ir įvairių maisto medžiagų kiekis bei jų tarpusavio santykis, tačiau dažniausiai jų trūksta.

Laikantis visų agrotechnikos reikalavimų, nerūgščiose, gerai sukultūrintose ir įtręštose dirvose,

Lietuvos ūkininkai išaugina gausius įvairių žemės ūkio augalų derlius. Tai sąlygoja pakankami

mineralinio azoto (nitratinio ir amoniakinio azoto), judriųjų fosforo ir kalio bei kitų maisto

elementų kiekiai. Tačiau rūgščiuose ir nualintuose, daugelį metų menkai ir nesubalansuotai

tręšiamuose dirvožemiuose agrocheminiai rodikliai būna per maži, kad užtikrintų normalų augalų

augimą, vystymąsi ir derliaus produktyvumo elementų formavimąsi. Remiantis ilgalaikių bandymų

patirtimi nustatyta, kad labai rūgščiuose dirvožemiuose įvairių augalų derlius, jį įvertinus bendrąja

energija, būna mažesnis apie 25 %, vidutiniškai rūgščiuose – apie 15 % negu artimai neutralios

reakcijos plotuose. Labai mažai fosforinguose dirvožemiuose įvairių augalų derlius sumažėjo apie

30 %, mažo fosforingumo – apie 10 % palyginus su fosforingais.

Remiantis moksliniais tyrimais, atliktais Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse, dirvų kalkinimas

4

yra pagrindinė strateginė priemonė, siekiant neutralizuoti rūgščius dirvožemius ir pagerinti jų

cheminę būklę. Labiausiai dirvožemio rūgštumą mažina pirminis kalkinimas, didelėmis chemiškai

aktyvių kalkinių trąšų normomis, o pakartotino kalkinimo efektyvumas priklauso nuo pirminio

kalkinimo normos ir augalų fiziologinio poreikio dirvožemio cheminei būklei. Prieš intensyvų

kalkinimą (1963–1966 m.) šalies žemės ūkio naudmenose sąlygiškai rūgščių dirvožemių buvo

40,7 % (pH 5,5 ir mažiau), iš jų: labai rūgščių (pH 4,5 ir <) – 11,9 %, vidutinio rūgštumo (pH 4,6–

5,0) – 15,8 % ir mažo rūgštumo (pH 5,1–5,5) – 13,0 %. Tuo metu Rytų Lietuvoje sąlygiškai

rūgščios dirvos sudarė kiek daugiau nei pusę (51,9 %) tirtos teritorijos, o Vakarų Lietuvoje – apie

du trečdalius, iš kurių labai rūgščių ir vidutinio rūgštumo plotų buvo beveik pusė. Reiklių

nerūgščiai dirvai augalų derlingumas buvo labai menkas. Tačiau intensyvaus (kasmet po 160–

200 tūkst. ha) ir ilgalaikio (1965–1990 m.) kalkinimo dėka, sąlygiškai rūgščių dirvožemių plotus

(1985–1993 m. tyrimo duomenys) pavyko sumažinti iki 18,6 %. Pastaruoju metu Lietuvoje

dirvožemių jau beveik 20 metų nekalkinant ne tik smarkiai mažėja pH dydis, bet ir pradeda daugėti

augalams kenksmingo judriojo aliuminio. Todėl būtina stebėti jų rūgštėjimo intensyvumą ir

numatyti priemones rūgštėjimui stabdyti.

Po nepriklausomybės atkūrimo labai pasikeitė ir žemės ūkio naudmenų tręšimas, todėl

įvairiuose šalies dirvožemiuose judriųjų fosforo ir kalio kiekių kaita labai nevienoda. Ūkininkai ir

žemės ūkio bendrovės, turintys pakankamai lėšų tręšia gausiau, stokojantys jų – ne visus plotus, o

dirvonuojančių plotų visai nebetręšia. Todėl ankstyvesnė dirvožemio agrocheminių tyrimų

medžiaga, dėl anksčiau minėtų priežasčių, tapo nepakankamai informatyvi: klaidingai įvertinama

žemė, nekalkinamos rūgščios dirvos, žemės ūkio augalai tręšiami neatsižvelgiant į dirvožemio

agrochemines savybes, ne visuomet užauginama kokybiška ir supirkėjų reikalavimus atitinkanti

žemės ūkio produkcija. Trūkstant naujų tyrimo duomenų, pradėta ruošti skaitmeninė dirvožemio

agrocheminio tyrimo duomenų bazė, nes ankstesnių tyrimo duomenų saugojimas archyvuose ir jų

panaudojimas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Todėl 1994 m. buvo paruošta Lietuvos

dirvožemio agrocheminių tyrimų duomenų atnaujinimo programa, pagal kurią iki 2006 metų, nors

penktadalyje šalies žemės ūkio naudmenų, buvo numatyta atlikti detalius dirvožemio agrocheminius

tyrimus (pH, P2O5 ir K2O), ištiriant 4–7 rajonų, o kiekviename iš jų eilės kadastrinių vietovių

dirvožemiuose labiausiai reikalingus pakartotino tyrimo ir būdingus tam rajonui plotus. Nuo

2007 m. siekiant nustatyti tolimesnę anksčiau paminėtų rodiklių kaitą, praėjus 11-ai metų nuo

ankstyvesnio tyrimo, pradėti pakartotini jų stebėsenos tyrimai. Tai vykdyti įpareigoja, valstybės

ilgalaikės raidos strategijoje numatytos Lietuvos ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos bei kitų

sričių politikos gairės.

LAMMC filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija, LR Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM)

užsakymu, kasmet vykdo agrocheminio tyrimo darbus įvairiuose šalies dirvožemiuose, su tikslu

nustatyti dirvožemio stebėsenos – agrocheminių savybių kaitos tyrimus, kuriais remiantis ir

panaudojus ankstesnių tyrimų duomenis, būtų galima sudaryti prognozavimo būdu, skaitmeninius

agrocheminių savybių žemėlapius, būtinus žemės našumo vertinimui, diferencijuotam tręšimui ir

kalkinimui, atsižvelgiant ne tik į augalų poreikius, bet ir į dirvožemio savybes. Remiantis 2016 m.

kovo mėn. 4 d. ŽŪM sutartimi Nr. 8P–16–048 (redakcija 2016 m. spalio mėn. 13 d. Nr. 8P–16–

5

186) Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija 2016 m.

atliko šiuos darbus:

1. Vykdė dirvožemio agrocheminių savybių (pH, judriųjų fosforo (P2O5) ir kalio (K2O))

stebėseną. 2015 m. surinktuose dirvožemio ėminiuose iš 40 000 ha ploto: Lazdijų r. – 5600 ha,

Utenos r. – 6100 ha, Raseinių r. – 9000 ha, Pakruojo r. – 9600 ha, Kauno r. – 9700 ha atliko

dirvožemio rūgštumo, judriųjų fosforo ir kalio analizes.

2. Apibendrino ir įvedė 2015 m. rinktų ėminių iš 40 000 ha ploto (Lazdijų r. – 5600 ha,

Utenos r. – 6100 ha, Raseinių r. – 9000 ha, Pakruojo r. – 9600 ha, Kauno r. – 9700 ha) dirvožemio

agrocheminių tyrimų rezultatus į Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų bazę, sudarė

dirvožemio rūgštumo, laukų su panašiomis dirvožemio savybėmis (judriųjų P2O5 ir K2O)

žemėlapius, išanalizavo jų kaitos tendencijas.

3. Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimams lauke, 2016 m. surinko dirvožemio ėminius iš

40 000 ha ploto: Alytaus r. sav. – 8500 ha, Druskininkų r. sav. – 2000 ha, Rietavo r. sav. – 5800 ha,

Plungės r. sav. – 8000 ha, Kaišiadorių r. sav. – 8000 ha, Jonavos r. sav. – 7700 ha.

4. Vykdė dirvožemyje mineralinio azoto (Nmin) ir mineralinės sieros (Smin) pokyčių stebėseną:

iš įvairiose šalies vietose išdėstytų aikštelių, rudenį surinko ir ištyrė 800 mineralinio azoto ir 400

mineralinės sieros ėminių, įvedė tyrimų rezultatus į Geografinės informacinės sistemos (GIS)

duomenų bazę, juos apibendrino, nustatė kaitos tendencijas.

LAMMC Agrocheminių tyrimų skyriaus dirvožemininkai ir mokslo darbuotojai (skyriaus

vedėjas dr. J. Arbačiauskas) vykdė dirvožemio agrocheminio tyrimo (ėminių paėmimas pH, P2O5 ir

K2O nustatyti) bei mineralinio azoto (Nmin) ir mineralinės sieros (Smin) pokyčių stebėsenos darbus,

rudenį įvairiose šalies vietose išdėstytose aikštelėse. Taip pat atliko gautų tyrimų rezultatų

vertinimą, juos apibendrino ir suvedė į Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų bazę.

Dirvožemio laboratorines analizes atliko Analitinio skyriaus darbuotojai (vedėjas dr. R. Mažeika).

Dirvožemio tyrimo duomenis įvertino, juos apibendrino, nustatė kaitos tendencijas ir galutinę

ataskaitą parengė Agrocheminių tyrimų skyriaus vedėjas dr. Jonas Arbačiauskas, jaunesniosios

mokslo darbuotojos dr. A. Masevičienė ir dr. L. Žičkienė bei vyresnioji inžinierė-programuotoja

S. Grickevičienė. Dirvožemio agrocheminio tyrimo lauko ir kameralinius darbus atliko: grupės

vadovas K. Žemantauskas, vyriausiosios skyriaus dirvožemininkės I. Veršinina ir E. Vėbraitė,

vyresniosios dirvožemininkės: V. Tvaskūnaitė, V. Nivinskienė, D. Dirgelienė, J. Masiulienė,

R. Šipkuvienė.

6

1. DIRVOŽEMIO RŪGŠTUMO (pH), JUDRIŲJŲ FOSFORO IR

KALIO TYRIMAI

2016 m. dirvožemio agrocheminio tyrimo lauko darbai atlikti 40 000 ha plote, o 2015 m. gauti

tyrimų rezultatai apibendrinti ir įvesti į Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų bazę, iš

šių šalies rajonų ir savivaldybių: Lazdijų r. septynių kadastrinių vietovių – 5600 ha, Utenos r.

aštuonių kadastrinių vietovių – 6100 ha, Raseinių r. devynių kadastrinių vietovių – 9000 ha,

Pakruojo r. dešimties kadastrinių vietovių – 9600 ha, Kauno r. dešimties kadastrinių vietovių –

9700 ha (1.1.1–1.1.2 lentelės, 1.2.1–1.2.4 lentelės ir 1.1.1–1.1.5 paveikslai).

Tyrimų metodika. Ėminių paėmimas. Šalyje, parenkant detaliems dirvožemio agrochemi-

niams tyrimams plotus lauke, kiekviename tiriamajame rajone buvo atsižvelgiama į dirvožemio

dangos ypatumus, būdingus kiekvienam rajonui, dirvožemio sukultūrinimo lygį, ankstesnių tyrimų

duomenis, žemės ūkio gamybos intensyvumą, specializaciją ir kt. Dirvožemio ėminiai jau

septynerius metus imami GPS pagalba, planiniu pagrindu naudojant pasėlių blokus su dirvožemio

kontūrais, vidutiniškai iš 2–5 ha dydžio laukelių, 100 m atkarpoje, padarant 15–20 grąžto dūrių

charakteringose tam plotui vietose. Dirvožemio ėminių paėmimo laukeliai sudaromi atsižvelgiant į

dirvožemio genezę, granuliometrinę sudėtį, ankstesnių tyrimų agrocheminius rodiklius, paskutiniųjų

dviejų metų laikotarpyje auginamus augalus, natūralias plotų ribas.

Ėminių paruošimas ir laboratorinės analizės. Surinkti dirvožemio ėminiai laboratorijoje

sumalami ir per 2 mm sietą atskiriamas smulkožemis. Dirvožemio pH dydis nustatomas – KCl

ištraukoje potenciometriniu metodu, judrieji fosforas (P2O5) ir kalis (K2O) – Egnerio-Rimo-

Domingo (A-L) metodu.

Skaitmeninių žemėlapių sudarymas. Ūkiuose surinktos informacijos ir laboratorinių analizių

duomenų pagrindu sudaromi skaitmeniniai dirvožemio pH ir panašių dirvožemio savybių laukų

žemėlapių sluoksniai. Vienos kadastrinės vietovės anksčiau minėti žemėlapiai bei dirvožemio

ėminių paėmimo lauko planas pateikti ataskaitos prieduose, o visų kadastrinių vietovių –

kompiuterinėje laikmenoje.

Žemėlapio sluoksnyje išskiriami dirvožemio pH:

1. Labai rūgštūs dirvožemiai (pH 4,5 ir mažiau);

2. Vidutinio rūgštumo (pH 4,6–5,0);

3. Mažai rūgštūs (pH 5,1–5,5);

4. Rūgštoki (pH 5,6–6,0);

5. Neutraloki, artimi neutraliems ir šarmiški (pH 6,1 ir daugiau).

Dirvožemiai, kurių pH 5,5 ir mažiau, laikomi sąlygiškai rūgščiais.

Panašių dirvožemio savybių laukų žemėlapių sluoksnyje laukai išskirti, atsižvelgiant ne tik į

judriųjų P2O5 ir K2O kiekius, bet ir į dirvožemio granuliometrinę sudėtį, genezę, pH dydį.

Pagal judriųjų P2O5 ir K2O kiekius (mg kg-1), panašių dirvožemio savybių laukai išskirti:

I. Labai mažo fosforingumo ir kalingumo – 0–50;

II. Mažo fosforingumo ir kalingumo – 51–100;

III. Vidutinio fosforingumo ir kalingumo –101–150;

7

IV. Fosforingi ir kalingi –151–200;

V. Didelio ir labai didelio fosforingumo ir kalingumo – >201.

Dirvožemiai, kuriuose judriųjų P2O5 ir K2O yra daugiau kaip 150 mg kg-1, laikomi sąlygiškai

daug fosforo bei kalio turinčiais.

Laukuose, kur judriųjų P2O5 bei K2O kiekiai įvairuoja, t. y. kuomet yra dviejų gretimų

fosforin-gumo ar kalingumo grupių dirvožemiai, nurodomas abiejų grupių fosforingumas ar

kalingumas (pvz., II+III).

Šio tyrimo metu išskirtų anksčiau nurodytų dirvožemio rūgštumo, judriųjų P2O5 ir K2O grupių

plotai palyginami su ankstesnio tyrimų turo duomenimis, nustatomos minėtų savybių kaitos

tendencijos, kurios pateiktos ataskaitoje lentelėse.

1.1. Dirvožemio rūgštumas (pH)

Dirvožemių rūgštėjimas – gamtoje natūraliai nuolat vykstantis dirvodaros procesas, kurį

skatina abiotiniai ir antropogeniniai veiksniai: rūgštūs krituliai, žemės ūkyje naudojama

agrotechnika, tręšimas fiziologiškai rūgščiomis mineralinėmis trąšomis, intensyvus pesticidų

naudojimas, maistinių elementų išsiplovimas bei išnešimas iš dirvožemio su augalų derliumi. Dėl

minėtų veiksnių ariamasis sluoksnis kasmet gali netekti 120–300 kg ha-1 kalcio.

Dirvožemių rūgštėjimo problema yra aktualiausia Vakarų, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, kur

vyrauja iš prigimties rūgštūs dirvožemiai (išplautžemiai, balkšvažemiai ir smėlžemiai). Tokių

dirvožemių susidarymą lėmė dirvodarinė uoliena, klimatas, biocenozė bei karbonatingojo sluoksnio

gylis. Rytų Lietuvoje priklausomai nuo dirvodarinės uolienos, karbonatingas horizontas yra 0,8–

1,4 m gylyje, ir tai iš dalies lemia mažesnį dirvožemių rūgštumą. Dėl ankstyvesnio kalkinimo šalyje

rūgščių dirvožemių plotai gerokai sumažėjo ir didesnėje dalyje žemės ūkio naudmenų rūgštumas

buvo sureguliuotas iki daugeliui augalų augti tinkamo lygio. Tačiau šalyje pasikeitus ekonominei

situacijai, valstybės lėšomis rūgščios dirvos nebekalkinamos jau daugiau kaip 15 metų. Prasidėjo

antrinis kalkintų dirvožemių rūgštėjimo procesas, kuris neigiamai veikia augalų produktyvumo

formavimąsi. Augalai nevienodai reaguoja į dirvožemio rūgštumą ir kalkinimą: vieni jam labai

jautrūs (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, cukriniai runkeliai, daugiametės žolės), kiti – mažiau

(rugiai, avižos, bulvės, vienamečių žolių mišiniai). Įvairių augalų derlių įvertinus bendrąja energija

(GJ ha-1) nustatyta, kad netręštuose labai rūgščiuose (pH 4,5 ir <) dirvožemiuose jis siekė

41,6 GJ ha-1. Mažėjant dirvožemio rūgštumui (didėjant pH dydžiui) augalų derlingumas tenden-

cingai didėjo: vidutiniškai rūgščiuose (pH 4,6–5,0) dirvožemiuose, palyginus su labai rūgščiais, jis

buvo 14 %, mažo rūgštumo (pH 5,1–5,5) – 27 %, o dirvožemiuose, kurių pH 5,6–6,5 – 56 %

didesnis. Tręštuose plotuose, priklausomai nuo dirvožemio rūgštumo augalų derlius kito:

vidutiniškai rūgščiuose (pH 4,6–5,0), palyginus su labai rūgščiais, jis buvo didesnis 13 %, mažo

8

rūgštumo (pH 5,1–5,5) – 21 %, o dirvožemiuose, kurių pH 5,6–6,5 – 33,3 %. Dirvožemio rūgštumo

pokyčiams itin jautrūs augalai geriausiai auga, kai pH yra 6,5 ir daugiau. Vasarinių miežių ir

cukrinių runkelių derlius, esant pH 4,6–5,0, užauga perpus mažesnis, lyginant su augalais augusiais

neutraliuose dirvožemiuose (pH 6,6 ir >). Žieminių kviečių ir daugiamečių žolių derlius taip pat

ženkliai sumažėja: atitinkamai 23,2 ir 33,4 %.

Visgi šiandien augalai dar dera neblogai. Prieš intensyvųjį kalkinimą dirvožemiuose, kurių pH

buvo 5,0 ir mažiau, jautrūs dirvožemio rūgštumui augalai (pašariniai ir cukriniai runkeliai,

raudonieji dobilai, kviečiai, kukurūzai, miežiai) išaugindavo labai menkus derlius. Dabar

rūgštėjančiuose ir pasiekusiuose panašų pH dydį dirvožemiuose labai didelio pH žalingo poveikio

augalų derliui dar nejaučiama. Tokiuose dirvožemiuose, augalus patręšus NPK trąšomis, vis dar

išauginami neblogi derliai. Tam įtakos turi ankstyvesnis kalkinimas didelėmis gryno CaCO3

normomis. Toks kalkinimas ne tik padidino dirvožemio pH, bet ir labai sumažino, o kai kur beveik

sunaikino judrųjį aliuminį. To pasekoje per dešimtmečius labai pasikeitė ne tik podirvio pH, bet ir

kiti agrocheminiai rodikliai. Itin svarbu tai, kad keletą kartų kalkintuose, o dabar parūgštėjusiuose

dirvožemiuose dar yra nemaži mainų katijonų kiekiai, o ypač Ca ir Mg.

Moksliniu ir ūkiniu požiūriu labai svarbu išsiaiškinti bei numatyti, kaip sparčiai vyksta

rūgštėjimo procesai, kaip keičiasi kitos savybės šalies dirvožemiuose, ir kokios įtakos tai gali turėti

augalų produktyvumui. Šiuo tikslu 2015 m. buvo tęsiami dirvožemio agrocheminių savybių

stebėsenos lauko darbai Kauno, Pakruojo, Utenos, Lazdijų ir Raseinių rajonų kadastrinėse

vietovėse.

Daugelyje iš tirtų rajonų vyrauja lyguminis reljefas (54,7–92,1 %), išskyrus Lazdijų ir Utenos,

kur kalvos sudaro atitinkamai 56,6 ir 60,4 % viso ploto. Raseinių ir Kauno rajonuose banguotas

reljefas taip pat sudaro nemažą dalį teritorijos – atitinkamai 39,2 ir 20,3 %, o Utenos rajone –

nemažai labai kalvoto reljefo – 23,3 %. Kauno ir Pakruojo rajonuose didžiausią dalį užima drenuoti

glėjiškieji rudžemiai bei karbonatingieji išplautžemiai, Lazdijų ir Utenos rajonuose – automorfiniai

išplautžemiai ir nedidelė dalis (10 %) žemapelkių bei smėlžemių, Raseinių rajone – drenuoti

glėjiški bei automorfiniai išplautžemiai. Pagal granuliometrinę sudėtį Kauno, Lazdijų ir Raseinių

rajonuose vyrauja priemoliai (47,0–51,0 %), Pakruojo – vidutinio sunkumo priemoliai (48,4 %), o

Utenos – priesmėliai (41,0 %). Nemažai priesmėlių randama Pakruojo rajone (42,2 %), o taip pat ir

kituose tirtuose rajonuose – 30,0–36,0 %. Lazdijų, Utenos ir Raseinių rajonuose smėliai sudaro

12,0–14,4 %, be to, Utenos rajone randama ir nedidelė dalis durpių – 9,3 %.

Prieš intensyvų kalkinimą (1964–1967 m.) daugiausiai sąlygiškai rūgščių (pH 5,5 ir <) dirvų

rasta Raseinių (51,1 %) ir Utenos (39,3 %), kiek mažiau – Kauno (24,3 %) ir Lazdijų (18,1 %)

rajonuose. Pakruojo rajone minėtos dirvos tesudarė 1,8 % tirto ploto. Po intensyvaus kalkinimo

sąlygiškai rūgščių dirvų ženkliai sumažėjo: Raseinių rajone iki 23,9 %, Utenos – 26,4 %, Lazdijų –

14,2 %, Kauno – 11,5 % ir Pakruojo – 0,6 % (1986–1993 m. tyrimų duomenys).

9

Remiantis 2015 m. atlikto dirvožemio agrocheminio tyrimo duomenimis, dirvožemių būklė

nėra labai bloga. Tirtose kadastrinėse vietovėse (40482,9 ha) sąlygiškai rūgštūs dirvožemiai sudaro

11,0 % (4468,2 ha), iš jų: labai rūgštūs – 0,7 %, vidutiniškai rūgštūs – 3,0 % ir mažai rūgštūs –

7,3 % (1.1.1 lentelė). Rūgštokų (pH 5,6–6,0) plotų, kurie artimiausiu metu gali papildyti sąlygiškai

rūgščių grupę, rasta dešimtadalis (10,0 %). Didesni plotai rūgštokų dirvožemių nustatyti Utenos

(22,6 %), Raseinių (16,1 %) ir Lazdijų (12,5 %) rajonuose. Kauno rajone minėti dirvožemiai sudarė

4,5 %, o Pakruojo rajone – jų nerasta.

Šiuo metu, kaip ir prieš dešimtmetį, rūgščiausi yra Utenos ir Raseinių rajonų tirtų kadastrinių

vietovių dirvožemiai, kur sąlygiškai rūgštūs plotai sudaro kiek daugiau nei penktadalį (atitinkamai

22,4 ir 21,1 %) tirtos teritorijos, iš jų: labai rūgštūs – atitinkamai 0,7 ir 1,9 %, vidutiniškai rūgštūs –

4,9 ir 6,3 % ir mažai rūgštūs – 16,8 ir 12,9 %. Lazdijų rajone sąlygiškai rūgščios dirvos užima

13,7 %, Kauno – 3,7 % tirto ploto, o Pakruojyje šių dirvožemių nenustatyta.

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad dirvų nekalkinant, nuo 1991 m. jos rūgštėja ir pamažu

grįžta į ankstesnę būklę. Lyginant su kiek daugiau nei prieš dešimtmetį buvusiu sąlygiškai rūgščių

dirvožemių kiekiu, 2015 m. tirtose vietovėse, tokių plotų padaugėjo vidutiniškai 3,7 %. Rūgštėjimo

procesai pastebimi visuose tirtuose rajonuose (išskyrus Pakruojo), tik jų intensyvumas yra

skirtingas. Per dešimtmetį Utenos rajone dirvos parūgštėjo 8,3 %, Raseinių – 6,9 %, Lazdijų –

3,5 %, o Kauno – 1,4 %.

Pažymėtina tai, kad beveik visuose tirtuose rajonuose, dalis dirvožemių parūgštėjo per vieną-

dvi rūgštumo grupes – iš neutralokų (pH 6,1 ir daugiau) tapo rūgštoki (pH 5,6–6,0) arba mažai

rūgštūs (pH 5,1–5,5). Ryškesnės tendencijos Utenos, Raseinių ir Lazdijų rajonuose tirtose

kadastrinėse vietovėse, kur neutralokų dirvožemių sumažėjimas siekia apie 2,7–6,5 %. Be to,

Utenos rajone ženkliai sumažėjo ir rūgštokų (pH 5,6–6,0) dirvožemių – 5,6 %. Todėl skirtingose

Lietuvos zonose tirtuose rajonuose, dirvų kalkinimo darbai turėtų būti labai aktualūs, nes mažėja ne

tik dirvožemio pH, bet palengva gali atsistatyti ir judriojo aliuminio kiekis. Išimtis yra tik Pakruojo

rajonas, kur sąlygiškai rūgščių plotų nenustatyta. Rajonuose itin kalkinti reikalingi dirvožemiai

sudaro nedidelę dalį – 3,7 % (arba 1507 ha) viso tirto ploto. Tačiau artimiausiu metu jų nekalkinant,

galimas dar spartesnis dirvožemių rūgštėjimas, nes mažai rūgščių (pH 5,1–5,5) ir rūgštokų (pH 5,6–

6,0) plotų čia yra vidutiniškai apie 17,3 % (6996,2 ha). Todėl jau dabar būtina tokius dirvožemius

kalkinti palaikomuoju kalkinimu, išberiant 2–4 t ha-1 gryno CaCO3 kas 2–3 metus.

10

1.1.1. lentelė. Apibendrintų 2015 m. rajonų kadastrinių vietovių dirvožemių rūgštumas ir jo kaita

Eil.

Nr. Rajonas

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

Dirvožemio reakcija

Viso sąlygiškai

rūgščių dirvų

Padau-

gėjo ar

pamažėjo

±

4,5 ir < 4,6–5,0 5,1–5,5 5,6–6,0 6,1 ir >

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

1 Kaunas 2015 9610,9 22 0,2

0,2 84,2 0,9

0,4 251,2 2,6

0,8 432,2 4,5

-1,6 8821,3 91,8

0,2 357,4 3,7

1,4 2006 9632 0 0,0 49 0,5 169 1,8 583 6,1 8831 91,6 218 2,3

2 Pakruojis 2015 9711,2 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 4,2 0,0

-0,2 9707 100,0

0,2 0 0,0

0,0 2005 9669 0 0,0 0 0,0 0 0,0 15 0,2 9654 99,8 0 0,0

3 Lazdijai 2015 5836,4 57,9 1,0

0,4 245,2 4,2

1,8 494,4 8,5

1,3 730,9 12,5

0,1 4308 73,8

-3,6 797,5 13,7

3,5 2003-2004 5820 34 0,6 142 2,4 421 7,2 722 12,4 4501 77,4 597 10,2

4 Utena 2015 6205,3 41,6 0,7

0,3 302,1 4,9

2,4 1039,8 16,8

5,6 1402 22,6

-5,6 3419,8 55,0

-2,7 1383,5 22,4

8,3 2004 6108 23 0,4 153 2,5 684 11,2 1720 28,2 3528 57,7 860 14,1

5 Raseiniai 2015 9119,1 176,9 1,9

1,5 577,1 6,3

2,0 1175,8 12,9

3,4 1465,7 16,1

-0,4 5723,6 62,8

-6,5 1929,8 21,1

6,9 2004 9109 39 0,4 395 4,3 864 9,5 1505 16,5 6306 69,3 1298 14,2

Viso: 2015 40482,9 298,4 0,7

0,5 1208,6 3,0

1,2 2961,2 7,3

2,0 4035 10,0

-1,3 31979,7 79,0

-2,4 4468,2 11,0

3,7 2003-2006 40338 96 0,2 739 1,8 2138 5,3 4545 11,3 32820 81,4 2973 7,3

11

Remiantis 2015 m. atlikto dirvožemio agrocheminio tyrimo rezultatais, buvo detaliau aptartas

dirvų rūgštumas ir jo kaita atskirų rajonų kadastrinėse vietovėse, esančiose skirtingose Lietuvos

zonose.

Vidurio Lietuvos zonai priklauso Kauno ir Pakruojo rajonai. Kauno rajone didžiąją dalį

sudaro lyguminis reljefas (74,2 %), banguotesnio – penktadalis (20,3 %), o kalvoto – apie 5,5 %.

Vyrauja drenuoti glėjiškieji rudžemiai bei karbonatingieji išplautžemiai. Pagal TDV-96 klasifikaciją

šiaurinėje rajono dalyje didžiausią dalį užima velėniniai glėjiški, o kitur – velėniniai jauriniai

glėjiški ir velėniniai jauriniai su pasitaikančiais velėniniais glėjiškais dirvožemiais. Pagal

granuliometrinę sudėtį žemės ūkio naudmenose vyrauja priemolio (50,6 %) ir priesmėlio (33,8 %)

dirvožemiai.

Šio rajono dirvožemiai yra vieni iš neutralesnių šalyje. Prieš intensyvų kalkinimą (1964–

1967 m.) šiame rajone sąlygiškai rūgštūs (pH 5,5 ir <) dirvožemiai sudarė 24,3 % (16052,8 ha), iš

jų: labai rūgštūs (pH 4,5 ir <) – 4,4 %, vidutiniškai rūgštūs – (pH 4,6–5,0) – 10,0 %, mažai rūgštūs

(pH 5,1–5,5) – 9,9 %. Po intensyvaus kalkinimo 1987 m. sąlygiškai rūgščių plotų ženkliai sumažėjo

ir beliko 11,5 % (8775,0 ha).

Dirvožemio agrocheminio tyrimo duomenimis, 2015 m. Kauno rajone 10 kadastrinių vietovių

plote (9610,9 ha) sąlygiškai rūgštūs dirvožemiai sudaro tik 3,7 % (357,4 ha), iš jų: labai rūgštūs –

0,2 %, vidutiniškai rūgštūs – 0,9 % ir mažai rūgštūs – 2,6 % (1.1.2 lentelė; 1.1.1 pav.). Lyginant su

prieš dešimtmetį buvusiu sąlygiškai rūgščių dirvų kiekiu, 2015 m. tirtose kadastrinėse vietovėse

tokių plotų padaugėjo nežymiai – vidutiniškai 1,4 %, tik dvejose iš jų kiek ženkliau – Rokuose ir

Padauguvoje – atitinkamai 6,5 ir 3,1 %. Rajone daugiausiai sąlygiškai rūgščių dirvožemių rasta

minėtose Rokų (17,7 %) ir Juragių (10,2 %), kiek mažiau – Padauguvos (4,0 %) bei Bubių (3,6 %)

kadastrinėse vietovėse. Likusiose tirtose vietovėse minėtų dirvožemių nustatyta vos 0,1–1,6 %, o

Babtuose ir Panevėžiukyje – jų nerasta, kaip ir prieš dešimtmetį, todėl šios rajono dalies dirvose

kalkinimo darbai nėra aktualūs. Kauno rajone rūgštokų (pH 5,6–6,0) plotų, kurie artimiausiu metu

gali papildyti sąlygiškai rūgščių dirvožemių grupę, vidutiniškai yra 4,5 % (432,2 ha). Kiek daugiau

jų rasta Rokų (17,9 %), Juragių (12,4 %) ir Padauguvos (8,5 %) kadastrinėse vietovėse. Lyginant su

prieš dešimtmetį buvusiu tokių dirvų skaičiumi, 2015 m. tirtose kadastrinėse vietovėse, jų sumažėjo

vidutiniškai tik 1,6 %. Todėl ryškesnius dirvožemių rūgštėjimo procesus galime įžvelgti tik Rokų

kadastrinėje vietovėje, kur šių plotų nustatyta 10,3 % mažiau, nors čia atitinkamai pagausėjo ir

neutralokų dirvožemių – 3,8 %.

Visgi rajone didžiąją dalį sudaro neutraloki ir artimi neutraliai reakcijai dirvožemiai (91,8 %;

8821,3 ha), kurių pH didesnis nei 6,1. Minėtų plotų gausu Babtų (99,6 %), Lapių ir Panevėžiuko (po

99,3 %), Domeikavos (98,6 %), Lučiūnų (98,1 %) ir Vandžiogalos (97,4 %) kadastrinėse vietovėse.

Per dešimtmetį neutralių ir artimų neutraliai reakcijai dirvožemių tirtose kadastrinėse vietovėse

išliko beveik nepakitęs. Kiek daugiau minėtų dirvožemių padaugėjo Rokų ir Bubių (po 3,8 %) bei

Babtų (2,7 %) kadastrinėse vietovėse, o Padauguvos ir Vandžiogalos priešingai – sumažėjo

atitinkamai 5,8 ir 2,6 %.

Apibendrinant tyrimų rezultatus tenka pažymėti, kad nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio

nekalkinant dirvožemių, tik nedidelėje dalyje Kauno rajone tirtų kadastrinių vietovių pastebimos

12

nežymios jų rūgštėjimo tendencijos. Palaikomasis kalkinimas 2–4 t ha-1 gryno CaCO3 kas 2–3

metus būtų aktualus tik Rokų ir Juragių kadastrinėse vietovėse, kur itin kalkinti reikalingi plotai

sudaro atitinkamai 4,6 ir 3,3 % (40,6 ir 30,2 ha).

1.1.1 pav. KAUNO RAJONO KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

13

Pakruojo rajone vyrauja lyguminis (92,1 %) reljefas, banguoto – tik 7,3 %. Didžiausią dalį

sudaro glėjiškieji rudžemiai, rečiau – karbonatingieji išplautžemiai, o pagal TDV-96 klasifikaciją

vyrauja velėniniai glėjiški dirvožemiai (65,3 %). Didžiausią žemės ūkio naudmenų dalį sudaro

lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai (48,4 %) bei priesmėliai (42,2 %).

Šio rajono dirvožemiai yra vieni iš neutraliausių šalyje. Rajone prieš intensyvų kalkinimą

(1964–1967 m.) sąlygiškai rūgštūs (pH 5,5 ir <) dirvožemiai sudarė tik 1,8 % (1548 ha), iš jų: labai

rūgštūs (pH 4,5 ir <) – 1,1 %, vidutiniškai rūgštūs (pH 4,6–5,0) – 2,9 %, mažai rūgštūs (pH 5,1–5,5)

– 4,2 %. Po intensyvaus kalkinimo (1986 m.) šie dirvožemiai sudarė vos 0,6 % (556 ha) tirto ploto.

Kalkinimo teigiamas poveikis vis dar buvo juntamas ir praėjusio tyrimų turo metu (2005 m.), kai

minėtų plotų iš viso nebeliko. Rajone neutraloki ir artimi neutraliai reakcijai dirvožemiai (pH

didesnis nei 6,1) sudarė beveik 100 % tirto ploto (9707 ha). Du dešimtmečius jų nekalkinant,

sąlygiškai rūgščių dirvožemių kiekis rajone 2015 m. išliko nepakitęs ir sąlygiškai rūgščių dirvože-

mių nebuvo rasta (1.1.2 lentelė, 1.1.3 pav.), todėl kalkinimo darbai čia nėra aktualūs.

Lazdijų ir Utenos rajonai priklauso Rytų Lietuvos zonai. Lazdijų rajone vyrauja kalvotas

reljefas (56,6 %), o banguoto ir lyguminio – maždaug trečdalis. Didžiausią dalį užima tipingi

pasotintieji balkšvažemiai bei paprastieji smėlžemiai. Pagal TDV-96 klasifikaciją yra daug

velėninių jaurinių dirvožemių (71,6 %), kurių dalis yra veikiama erozijos arba kaitaliojasi su

nuardytais. Daugiau yra priesmėlių (41,5 %), kiek mažiau – priemolių ir smėlių (24,4 %) bei žvyrų

(22,8 %).

Rajone prieš intensyvų kalkinimą (1965 m.) sąlygiškai rūgštūs (pH 5,5 ir <) dirvožemiai

sudarė 18,1 % (10971 ha), iš jų: labai rūgštūs (pH 4,5 ir <) – 3,1 %, vidutiniškai rūgštūs (pH 4,6–

5,0) – 7,0 %, mažai rūgštūs (pH 5,1–5,5) – 8,0 %. Po intensyvaus kalkinimo (1990 m.) šių plotų

sumažėjo iki 14,2 % (8808 ha), o 2003–2004 m. – 10,2 % (597 ha tirto ploto).

Apžvelgus 2015 m. atliktų tyrimų rezultatus ir palyginus su ankstesnio tyrimo (2003–2004 m.)

rezultatais, matyti, kad Lazdijų rajone didesnėje dalyje tirtų kadastrinių vietovių padidėjo sąlygiškai

rūgščių dirvožemių plotas – vidutiniškai 3,5 %. Tirtose kadastrinėse vietovėse (5836,4 ha plote)

minėti dirvožemiai sudaro 13,7 % (797,5 ha), iš jų: labai rūgštūs – 1,0 %, vidutiniškai rūgštūs –

4,2 % ir mažai rūgštūs – 8,5 % (1.1.2 lentelė, 1.1.3 pav.). Rajone daugiausiai sąlygiškai rūgščių

plotų rasta Petroškų ir Varnėnų (po 17,6 %) bei Šeštokų (17,5 %) kadastrinėse vietovėse. Dumblyje,

Seirijuose ir Krikštonyse jų nustatyta 10,5–13,9 %, o Būdvietyje mažiausiai – 7,2 %. Lazdijų rajone

rūgštokų (pH 5,6–6,0) plotų, kurie artimiausiu metu gali papildyti sąlygiškai rūgščių dirvožemių

grupę, yra 12,5 % (730,9 ha). Beveik penktadalis jų rasta Šeštokų (20,1 %) kadastrinėje vietovėje,

kiek mažiau – Varnėnų (16,5 %) ir Krikštonių (14,4 %) vietovėse.

Visgi rajone daugiausia (73,8 % arba 4308 ha) vyrauja neutraloki ir artimi neutraliai reakcijai

dirvožemiai, kurių pH didesnis nei 6,1. Itin gausu jų – Būdviečio (85,7 %), Seirijų (82,6 %),

Krikštonių (75,1 %) ir Dumblio (74,8 %) kadastrinėse vietovėse. Lyginant su prieš dešimtmetį

buvusiu neutralių ir artimų neutraliai reakcijai dirvų kiekiu, 2015 m. tirtose vietovėse jų sumažėjo

vidutiniškai 3,6 %, o itin ženkliai – Dumblio (10,2 %) ir Šeštokų (9,2 %), kiek mažiau – Krikštonių

(6,8 %) ir Petroškų (5,3 %) kadastrinėse vietovėse. Minėtų dirvožemių daugiau rasta tik Būdvietyje

(3,9 %) ir Varnėnuose (1,5 %).

14

1.1.2 pav. PAKRUOJO RAJONO KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

15

1.1.3 pav. LAZDIJŲ RAJONO KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

16

Po intensyvaus kalkinimo praėjus daugiau nei 20 metų, Lazdijų rajone dalyje tirtų kadastrinių

vietovių pastebimi labai nežymūs dirvožemių rūgštėjimo procesai. Dirvų labiausiai reikalingų

kalkinti yra vidutiniškai 5,2 % (303,1 ha), o mažai rūgščių (pH 5,1–5,5) ir rūgštokų (pH 5,6–6,0) –

kiek daugiau nei penktadalis (21,0 % arba 1225,3 ha) tirto ploto. Rajone ryškesnius dirvožemių

rūgštėjimo procesus galime įžvelgti tik Dumblio kadastrinėje vietovėje, kur per pastarąjį dešimtmetį

ženkliai padaugėjo mažai ir vidutiniškai rūgščių dirvožemių – atitinkamai 2,3 ir 8,0 %. Taip pat

Seirijuose ir Varnėnuose, kur itin kalkintini dirvožemiai sudaro atitinkamai 4,4 ir 3,7 % tirto ploto.

Todėl norint išvengti dar didesnio mainų katijonų mažėjimo ir judriojo aliuminio kiekio

pagausėjimo, jau šiuo metu rūgščius dirvožemius, kurių pH 5,0 ir mažiau, rekomenduotina kalkinti

nors ir mažesnėmis kalkinių trąšų normomis (2–4 t ha-1). Toks kiekis gali pilnai padengti kalcio

nuostolius dėl jo išsiplovimo į gilesnius dirvožemio sluoksnius bei susikaupimo augalų produkcijoje

ir neleis dirvožemiams toliau rūgštėti.

Utenos rajone kalvotas reljefas užima 60,4 % ir labai kalvotas – 23,3 %. Vyrauja automor-

finiai išplautžemiai, rečiau balkšvažemiai, daug kur besikaitaliojantys su eroduotais dirvožemiais.

Žemapelkių ir smėlžemių yra maždaug 10 %. Pagal TDV-96 klasifikaciją yra daug velėninių

jaurinių dirvožemių (68,9 %), kurie kaitaliojasi su eroduotais. Nemažai yra ir pelkinių dirvožemių

(9,3 %). Vyrauja priesmėliai (41,0 %) ir priemoliai (33,0 %), gerokai mažiau yra smėlių (14,4 %) ir

durpių (9,3 %).

Rajone prieš intensyvų kalkinimą (1965 m.) sąlygiškai rūgštūs (pH 5,5 ir <) dirvožemiai

sudarė 39,3 % (21142,6 ha), iš jų: labai rūgštūs (pH 4,5 ir <) – 4,8 %, vidutiniškai rūgštūs (pH 4,6–

5,0) – 17,4 %, mažai rūgštūs (pH 5,1–5,5) – 17,1 %. Po intensyvaus kalkinimo (1985 m.) šių dirvų

sumažėjo iki 26,4 % (15592,9 ha), o 2004 m. – iki 14,1 % (861,2 ha tirto ploto).

Apžvelgus 2015 m. atliktų tyrimų rezultatus ir palyginus su ankstesnio tyrimo (2004 m.)

duomenimis, matyti, kad Utenos rajone sąlygiškai rūgščių dirvožemių kiekis tendencingai didėja –

per pastaruosius 10 metų vidutiniškai 8,3 %. Tirtose kadastrinėse vietovėse (6205,3 ha plote) minėti

dirvožemiai sudaro 22,4 % (1383,5 ha), iš jų: labai rūgštūs – 0,7 %, vidutiniškai rūgštūs – 4,9 % ir

mažai rūgštūs – 16,8 % (1.1.2 lentelė, 1.1.4 pav.). Šiuo metu rajone, kaip ir prieš dešimtmetį,

rūgščiausi yra Vilučių (47,6 %), Sirutėnų (31,1 %) ir Kaimynų (27,3 %) kadastrinių vietovių

dirvožemiai, kur itin kalkinti reikalingi plotai sudaro atitinkamai 9,1–16,2 %. Tuo tarpu

Sudeikiuose, Antalgėje ir Tauragnuose itin kalkintinų dirvožemių randama atitinkamai tik 0,4–

1,5 %, o kitose kadastrinėse vietovėse kiek daugiau – Užpaliuose – 5,2 % ir Vyžuonose – 3,4 %.

Rūgštokų (pH 5,6–6,0) dirvožemių, kurie artimiausiu metu gali papildyti sąlygiškai rūgščių

grupę, yra kiek daugiau nei penktadalis (22,6 % arba 1402 ha), ir palyginus su ankstesniojo tyrimo

rezultatais (2004 m.), jų sumažėjo 5,6 %. Trečdalis (33,1 %) tokių plotų yra Kaimynų kadastrinėje

vietovėje, ketvirtadalis – Sirutėnų (26,6 %), Vyžuonų (26,1 %) ir Tauragnų (24,5 %), penktadalis –

Sudeikių, Užpalių ir Vilučių – 20,8–21,5 %, mažiausiai – Antalgės (8,5 %) kadastrinėje vietovėje.

Utenos rajone neutraloki ir artimi neutraliai reakcijai dirvožemiai, kurių pH didesnis nei 6,1,

sudaro kiek daugiau nei pusę tirto ploto (55,0 % arba 3419,8 ha). Gausiau jų yra tik Antalgės

(84,2 %), Sudeikių (66,5 %) ir Tauragnų (64,4 %) kadastrinėse vietovėse. Nors per dešimtmetį šių

17

1.1.4 pav. UTENOS RAJONO KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

18

dirvožemių vidutiniškai sumažėjo 2,7 %, tačiau dalyje tirtų kadastrinių vietovių pH pokyčiai itin

ženklūs: Vyžuonose minėtų plotų sumažėjo beveik ketvirtadaliu (23,3 %), Tauragnuose ir

Vilučiuose – atitinkamai 7,6 ir 7,4 %, tačiau Antalgėje jų skaičius išaugo 11,3 %. Nežymiai

neutralokų ir artimų neutraliai reakcijai dirvožemių taip pat padaugėjo Sudeikių, Sirutėnų ir

Kaimynų kadastrinėse vietovėse. Pažymėtina ir tai, kad dalyje tirtų kadastrinių vietovių

dirvožemiai parūgštėjo per vieną arba dvi rūgštumo grupes – iš neutralokų tapo rūgštoki arba

mažai rūgštūs, tačiau Kaimynų, Sirutėnų, Vilučių ir Vyžuonų kadastrinėse vietovėse – ir per tris

rūgštumo grupes.

Apibendrinant rezultatus tenka pažymėti, kad nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio nekalkinant

dirvožemių, Utenos rajone, išskyrus Antalgės kadastrinėje vietovėje, pastebimos jų rūgštėjimo

tendencijos. Todėl vietiniams žemdirbiams dirvų kalkinimo darbai turėtų būti labai aktualūs, nes

mažėja ne tik dirvožemio pH, bet palengva atsistato ir judriojo aliuminio kiekis. Nors rajone itin

kalkinti reikalingi dirvožemiai sudaro nedidelę dalį – 5,6 % (343,7 ha) tirto ploto, tačiau

artimiausiu metu jų nekalkinant, tikėtinas dar spartesnis jų rūgštėjimas, nes mažai rūgščių (pH

5,1–5,5) ir rūgštokų (pH 5,6–6,0) plotų čia yra vidutiniškai beveik 40,0 % (2441,8 ha). Todėl jau

dabar būtina tokius dirvožemius kalkinti palaikomuoju kalkinimu, išberiant 2–4 t ha-1 gryno

CaCO3 kas 2–3 metus.

Raseinių rajone, priklausančiame Vakarų Lietuvos zonai, vyrauja lyguminis (54,7 %) ir

banguotas reljefas (39,2 %). Daugiausiai yra drenuotų glėjiškųjų, kiek mažiau – glėjiškųjų

išplautžemių. Pagal TDV-96 klasifikaciją didžiausią dalį užima velėniniai jauriniai glėjiški

(41,8 %), mažiau – velėninių jaurinių (29,2 %) ir velėninių glėjiškųjų (9,2 %) išplautžemių.

Vyrauja priemoliai, dažniausiai lengvi (47,4 %), ir priesmėliai (36,1 %), o smėlių – 12,7 %.

Rajone prieš intensyvų kalkinimą (1964–1967 m.) sąlygiškai rūgštūs (pH 5,5 ir <) dirvože-

miai sudarė 51,1 % (43807,5 ha), iš jų: labai rūgštūs (pH 4,5 ir <) – 14,2 %, vidutiniškai rūgštūs

(pH 4,6–5,0) – 19,9 %, mažai rūgštūs (pH 5,1–5,5) – 17,0 %. Po intensyvaus kalkinimo (1986–

1993 m.) šių dirvų ženkliai sumažėjo iki 23,9 % (24760,4 ha), o 2004 m. – iki 14,2 %

(1298,0 ha) tirto ploto.

Raseinių rajone 2015 m. 8-ių kadastrinių vietovių plote (9119,1 ha) sąlygiškai rūgštūs

dirvožemiai sudaro 21,1 % (1929,8 ha), iš jų: labai rūgštūs – 1,9 %, vidutiniškai rūgštūs – 6,3 %

ir mažai rūgštūs – 12,9 % (1.1.2 lentelė, 1.1.5 pav.). Lyginant su prieš dešimtmetį buvusiu

sąlygiškai rūgščių dirvožemių plotu, 2015 m. tirtose kadastrinėse vietovėse jų padaugėjo

vidutiniškai 6,9 %. Šiuo metu rajone rūgščiausios yra Nemakščių (38,7 %), Milašaičių (37,9 %),

Verėduvos (37,4 %) ir Butkiškės (24,7 %) kadastrinių vietovių dirvos. Tačiau itin ryškus

dirvožemių rūgštėjimas pastebimas Nemakščiuose, Verėduvoje ir Butkiškėje, čia sąlygiškai

rūgščių plotų, palyginus su ankstesniais tyrimų metais, padaugėjo atitinkamai net 22,1; 11,7 ir

10,5 %. Minėtų dirvožemių plotas sumažėjo 1,5 % tik Paliepių kadastrinėje vietovėje, ir tik

paklaidų ribose. Tam įtakos galėjo turėti vis dar jaučiamas ankstesnio kalkinimo teigiamas

poveikis, taip pat augalų tręšimui naudotos organinės bei kalkinės trąšos. Visgi reikėtų

nepamiršti, kad rajone rūgštokų (pH 5,6–6,0) dirvožemių, kurie artimiausiu metu gali papildyti

19

sąlygiškai rūgščių grupę, yra 16,1 % (arba 1465,7 ha), o gausiau jų – Butkiškės (29,7 %),

Verėduvos (26,8 %) ir Milašaičių (22,5 %) kadastrinėse vietovėse.

Rajone neutraloki ir artimi neutraliai reakcijai (pH > 6,1) dirvožemiai sudaro beveik du

trečdalius tirto ploto – 62,8 % (5723,6 ha). Daugiausiai jų rasta Ilgižių (90,3 %), Paliepių

(85,3 %) ir Taurupio (85,0 %), kiek mažiau – Berteškių (65,6 %) kadastrinėse vietovėse.

Lyginant su prieš dešimtmetį atliktų tyrimų rezultatais, matyti, kad neutralokų ir artimų

neutraliai reakcijai dirvų plotai ženkliai sumažėjo Verėduvoje – 17,3 %, Milašaičiuose – 13,2 %,

Nemakščiuose – 8,1 %, Butkiškėje – 7,8 %, o taip pat Berteškiuose – 5,9 %. Tik Steponkaimio

kadastrinėje vietovėje matyti nežymus minėtų dirvožemio pagausėjimas – 1,2 %.

Po intensyvaus kalkinimo praėjus daugiau nei 20 metų, pastebimos ne tik dirvožemių

rūgštėjimo tendencijos, bet ir judriojo aliuminio kaupimasis juose. Raseinių rajone dirvožemiai

labiausiai reikalingi kalkinti nesiekia dešimtadalio tirto ploto (8,2 % arba 754 ha), tačiau kai

kuriose kadastrinėse vietovėse būtinai reikėtų pagalvoti apie palaikomąjį jų kalkinimą 2–4 t ha-1

gryno CaCO3 kas 2–3 metus. Tai itin aktualu Nemakščių, Verėduvos ir Milašaičių kadastrinėse

vietovėse, kur dirvožemiai, rūgštesni nei 5,0, sudaro 15,2–17,2 % tirto ploto, bei Berteškių –

atitinkamai 8,1 %. Be to, rajone mažai rūgštūs (pH 5,1–5,5) ir rūgštoki (pH 5,6–6,0) dirvožemiai

vidutiniškai užima apie 29,0 % (2641,5 ha), todėl pastarajame dešimtmetyje visai galimas realus

jų parūgštėjimas.

20

1.1.5 pav. RASEINIŲ RAJONO KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

21

1.1.2 lentelė. Apibendrintų 2015 m. Lietuvos kadastrinių vietovių dirvožemių rūgštumas ir jo kaita

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

Dirvožemio reakcija Viso sąlygiškai

rūgščių dirvų

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo 4,5 ir < 4,6–5,0 5,1–5,5 5,6–6,0 6,1 ir >

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ±

Kauno rajonas

1 Babtai 2015 873,2 0 0,0

0,0 0 0,0

-0,2 0 0,0

-1,3 3,1 0,4

-1,2 870,1 99,6

2,7 0 0,0

-1,5 2006 875 0 0,0 2 0,2 11 1,3 14 1,6 848 96,9 13 1,5

2 Bubiai 2015 963,5 5,4 0,6

0,6 5,4 0,6

0,6 23,2 2,4

0,1 37,8 3,9

-5,1 891,7 92,5

3,8 34 3,6

1,3 2006 960 0 0,0 0 0,0 22 2,3 86 9,0 852 88,7 22 2,3

3 Domeikava 2015 1117,3 2,6 0,2

0,2 0 0,0

0,0 8,5 0,8

0,8 4,8 0,4

0,4 1101,4 98,6

-1,4 11,1 1,0

1,0 2006 1118 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1118 100,0 0 0,0

4 Juragiai 2015 896,5 6,7 0,7

0,7 23,5 2,6

0,8 62,3 6,9

0,5 111,3 12,4

-3,2 692,7 77,4

1,2 92,5 10,2

2,0 2006 896 0 0,0 16 1,8 57 6,4 140 15,6 683 76,2 73 8,2

5 Lapės 2015 940,7 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0,9 0,1

-0,1 5,3 0,6

0,4 934,5 99,3

-0,3 0,9 0,1

-0,1 2006 950 0 0,0 0 0,0 2 0,2 2 0,2 946 99,6 2 0,2

6 Lučiūnai 2015 954 4,6 0,5

0,5 2,5 0,3

0,3 0 0,0

0,0 10,2 1,1

-1,4 936,7 98,1

0,6 7,1 0,8

0,8 2006 950 0 0,0 0 0,0 0 0,0 24 2,5 926 97,5 0 0,0

7 Padauguva 2015 998,5 0 0,0

0,0 7,7 0,8

0,6 31,9 3,2

2,5 85,3 8,5

2,7 873,6 87,5

-5,8 39,6 4,0

3,1 2006 1012 0 0,0 2 0,2 7 0,7 59 5,8 944 93,3 9 0,9

8 Panevėžiukas 2015 986,5 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 6,8 0,7

-0,1 979,7 99,3

0,1 0 0,0

0,0 2006 986 0 0,0 0 0,0 0 0,0 8 0,8 978 99,2 0 0,0

9 Rokai 2015 878,8 2,7 0,3

0,3 37,9 4,3

1,0 114,9 13,1

5,2 157,7 17,9

-10,3 565,6 64,4

3,8 155,5 17,7

6,5 2006 885 0 0,0 29 3,3 70 7,9 250 28,2 536 60,6 99 11,2

10 Vandžiogala 2015 1001,9 0 0,0

0,0 7,2 0,7

0,7 9,5 0,9

0,9 9,9 1,0

1,0 975,3 97,4

-2,6 16,7 1,6

1,6 2006 1000 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1000 100,0 0 0,0

Viso: 2015 9610,9 22 0,2

0,2 84,2 0,9

0,4 251,2 2,6

0,8 432,2 4,5

-1,6 8821,3 91,8

0,2 357,4 3,7

1,4 2006 9632 0 0,0 49 0,5 169 1,8 583 6,1 8831 91,6 218 2,3

22

1.1.2 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

Dirvožemio reakcija Viso sąlygiškai

rūgščių dirvų

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo 4,5 ir < 4,6–5,0 5,1–5,5 5,6–6,0 6,1 ir >

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ±

Pakruojo rajonas

1 Degėsiai 2015 900,4 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 900,4 100,0

0,0 0 0,0

0,0 2005 900 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 900 100,0 0 0,0

2 Degučiai 2015 949,6 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

-0,3 949,6 100,0

0,3 0 0,0

0,0 2005 950 0 0,0 0 0,0 0 0,0 3 0,3 947 99,7 0 0,0

3 Draudeliai 2015 894,4 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 894,4 100,0

0,0 0 0,0

0,0 2005 900 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 900 100,0 0 0,0

4 Gegiedžiai 2015 1020,3 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 1020,3 100,0

0,0 0 0,0

0,0 2005 1019 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1019 100,0 0 0,0

5 Guostagalis 2015 1011,1 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 1011,1 100,0

0,0 0 0,0

0,0 2005 1000 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1000 100,0 0 0,0

6 Kaireliai 2015 1001,7 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 1001,7 100,0

0,0 0 0,0

0,0 2005 1000 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1000 100,0 0 0,0

7 Lygumai 2015 1009,4 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 4,2 0,4

0,0 1005,2 99,6

0,0 0 0,0

0,0 2005 1000 0 0,0 0 0,0 0 0,0 4 0,4 996 99,6 0 0,0

8 Pašvitinys 2015 1004,8 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 1004,8 100,0

0,0 0 0,0

0,0 2005 1000 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1000 100,0 0 0,0

9 Stačiūnai 2015 1019,1 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

-0,8 1019,1 100,0

0,8 0 0,0

0,0 2005 1000 0 0,0 0 0,0 0 0,0 8 0,8 992 99,2 0 0,0

10 Žeimelis 2015 900,4 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 900,4 100,0

0,0 0 0,0

0,0 2005 900 0 0,0 0 0,0 0 0,0 0 0,0 900 100,0 0 0,0

Viso: 2015 9711,2 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 0 0,0

0,0 4,2 0,0

-0,2 9707 100,0

0,2 0 0,0

0,0 2005 9669 0 0,0 0 0,0 0 0,0 15 0,2 9654 99,8 0 0,0

23

1.1.2 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

Dirvožemio reakcija Viso sąlygiškai

rūgščių dirvų

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo 4,5 ir < 4,6–5,0 5,1–5,5 5,6–6,0 6,1 ir >

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ±

Lazdijų rajonas

1 Būdvietis

2015 880 3,1 0,4

0,4

3,7 0,4

0,2

56,4 6,4

-0,9

62,4 7,1

-3,6

754,4 85,7

3,9

63,2 7,2

-0,3 2003-

2004 875 0 0,0 2 0,2 64 7,3 94 10,7 715 81,8 66 7,5

2 Dumblis

2015 806,4 0 0,0

0,0

23,7 2,9

2,3

88,9 11,0

8,0

90,9 11,3

-0,1

602,9 74,8

-10,2

112,6 13,9

10,3 2003-

2004 800 0 0,0 5 0,6 24 3,0 91 11,4 680 85,0 29 3,6

3 Krikštonys

2015 773,3 2,2 0,3

-0,6

28,2 3,6

1,0

51,3 6,6

-0,8

111,1 14,4

7,2

580,5 75,1

-6,8

81,7 10,5

-0,4 2003-

2004 780 7 0,9 20 2,6 58 7,4 56 7,2 639 81,9 85 10,9

4 Petroškai

2015 828,3 29,7 3,6

1,0

53,9 6,5

-0,1

61,8 7,5

0,5

106,7 12,9

3,9

576,2 69,5

-5,3

145,4 17,6

1,4 2003-

2004 820 21 2,6 54 6,6 57 7,0 74 9,0 614 74,8 132 16,2

5 Seirijai

2015 854,8 6,3 0,7

0,7

48,4 5,7

3,7

42,9 5,0

-1,0

51,7 6,0

-3,5

705,5 82,6

0,1

97,6 11,4

3,4 2003-

2004 855 0 0,0 17 2,0 51 6,0 81 9,5 706 82,5 68 8,0

6 Šeštokai

2015 803,5 9,9 1,2

1,2

40,2 5,0

1,4

90,5 11,3

2,4

161,3 20,1

4,2

501,6 62,4

-9,2

140,6 17,5

5,0 2003-

2004 800 0 0,0 29 3,6 71 8,9 127 15,9 573 71,6 100 12,5

7 Varnėnai

2015 890,1 6,7 0,8

0,1

47,1 5,3

3,6

102,6 11,5

0,7

146,8 16,5

-5,9

586,9 65,9

1,5

156,4 17,6

4,4 2003-

2004 890 6 0,7 15 1,7 96 10,8 199 22,4 574 64,4 117 13,2

Viso:

2015 5836,4 57,9 1,0

0,4

245,2 4,2

1,8

494,4 8,5

1,3

730,9 12,5

0,1

4308 73,8

-3,6

797,5 13,7

3,5 2003-

2004 5820 34 0,6 142 2,4 421 7,2 722 12,4 4501 77,4 597 10,2

24

1.1.2 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

Dirvožemio reakcija Viso sąlygiškai

rūgščių dirvų

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo 4,5 ir < 4,6–5,0 5,1–5,5 5,6–6,0 6,1 ir >

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ±

Utenos rajonas

1 Antalgė 2015 789,3 6,6 0,8

-0,6 5,6 0,7

-2,2 45,9 5,8

-3,1 66,9 8,5

-5,4 664,3 84,2

11,3 58,1 7,3

-5,9 2004 800 11 1,4 23 2,9 71 8,9 111 13,9 584 72,9 105 13,2

2 Kaimynai 2015 682,2 9,7 1,4

1,1 52,2 7,7

3,9 124,5 18,2

2,7 225,9 33,1

-9,2 269,9 39,6

1,5 186,4 27,3

7,7 2004 690 2 0,3 26 3,8 107 15,5 292 42,3 263 38,1 135 19,6

3 Sirutėnai 2015 711,5 6,9 1,0

1,0 62,9 8,8

4,7 151,6 21,3

5,0 189,6 26,6

-13,0 300,5 42,3

2,3 221,4 31,1

10,7 2004 705 0 0,0 29 4,1 115 16,3 279 39,6 282 40,0 144 20,4

4 Sudeikiai 2015 868,7 3,8 0,4

0,4 0 0,0

-1,0 106,7 12,3

0,7 181 20,8

-3,1 577,2 66,5

3,0 110,5 12,7

0,1 2004 800 0 0,0 8 1,0 93 11,6 191 23,9 508 63,5 101 12,6

5 Tauragnai 2015 770,4 2,7 0,4

0,4 5,3 0,7

-2,8 76,8 10,0

4,8 188,6 24,5

5,2 497 64,4

-7,6 84,8 11,1

2,4 2004 763 0 0,0 27 3,5 40 5,2 147 19,3 549 72,0 67 8,7

6 Užpaliai 2015 839,7 1 0,1

-0,1 42,8 5,1

3,9 138,5 16,5

8,0 179,9 21,4

-11,6 477,5 56,9

-0,2 182,3 21,7

11,8 2004 820 2 0,2 10 1,2 70 8,5 271 33,0 467 57,1 82 9,9

7 Vilučiai 2015 713 4,9 0,7

0,1 110,6 15,5

12,5 223,8 31,4

12,3 153,6 21,5

-17,5 220,1 30,9

-7,4 339,3 47,6

24,9 2004 700 4 0,6 21 3,0 134 19,1 273 39,0 268 38,3 159 22,7

8 Vyžuonos 2015 830,5 6 0,7

0,2 22,7 2,7

1,6 172 20,7

14,2 216,5 26,1

7,3 413,3 49,8

-23,3 200,7 24,1

16,0 2004 830 4 0,5 9 1,1 54 6,5 156 18,8 607 73,1 67 8,1

Viso: 2015 6205,3 41,6 0,7

0,3 302,1 4,9

2,4 1039,8 16,8

5,6 1402 22,6

-5,6 3419,8 55,0

-2,7 1383,5 22,4

8,3 2004 6108 23 0,4 153 2,5 684 11,2 1720 28,2 3528 57,7 860 14,1

25

1.1.2 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

Dirvožemio reakcija Viso sąlygiškai

rūgščių dirvų

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo 4,5 ir < 4,6–5,0 5,1–5,5 5,6–6,0 6,1 ir >

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ±

Raseinių rajonas

1 Berteškiai 2015 1021,9 16,1 1,6

0,6 66,6 6,5

0,1 114,8 11,2

1,4 154 15,1

3,8 670,4 65,6

-5,9 197,5 19,3

2,1 2004 1022 10 1,0 65 6,4 100 9,8 115 11,3 732 71,5 175 17,2

2 Butkiškė 2015 1006,1 8,3 0,8

0,8 39,7 3,9

1,1 201,7 20,0

8,6 298,7 29,7

-2,7 457,7 45,6

-7,8 249,7 24,7

10,5 2004 1006 0 0,0 28 2,8 115 11,4 326 32,4 537 53,4 143 14,2

3 Ilgižiai 2015 1002,7 0 0,0

0,0 13,2 1,3

0,9 35,2 3,5

0,6 48,7 4,9

0,1 905,6 90,3

-1,6 48,4 4,8

1,5 2004 1000 0 0,0 4 0,4 29 2,9 48 4,8 919 91,9 33 3,3

4 Milašaičiai 2015 1000,6 36,2 3,6

3,4 135,7 13,6

1,3 206,7 20,7

4,7 225,5 22,5

3,8 396,5 39,6

-13,2 378,6 37,9

9,4 2004 1000 2 0,2 123 12,3 160 16,0 187 18,7 528 52,8 285 28,5

5 Nemakščiai 2015 1007,3 45,1 4,5

4,3 122,2 12,1

7,1 223,1 22,1

10,7 160,1 15,9

-14,0 456,8 45,4

-8,1 390,4 38,7

22,1 2004 1000 2 0,2 50 5,0 114 11,4 299 29,9 535 53,5 166 16,6

6 Paliepiai 2015 1019,5 3,9 0,4

0,4 11 1,1

0,3 27,2 2,7

-2,2 107,3 10,5

3,6 870,1 85,3

-2,1 42,1 4,2

-1,5 2004 1020 0 0,0 8 0,8 50 4,9 70 6,9 892 87,4 58 5,7

7 Steponkaimis 2015 999,3 3,7 0,4

0,4 49,2 4,9

4,9 86,5 8,7

-1,7 141,7 14,2

-4,8 718,2 71,8

1,2 139,4 14,0

3,6 2004 1000 0 0,0 0 0,0 104 10,4 190 19,0 706 70,6 104 10,4

8 Taurupys 2015 1035,8 13,4 1,3

-0,1 34 3,3

1,6 53,3 5,1

1,5 54,6 5,3

0,2 880,5 85,0

-3,2 100,7 9,7

3,0 2004 1035 15 1,4 18 1,7 37 3,6 53 5,1 912 88,2 70 6,7

9 Verėduva 2015 1025,9 50,2 4,9

3,9 105,5 10,3

0,7 227,3 22,2

7,1 275,1 26,8

5,6 367,8 35,8

-17,3 383 37,4

11,7 2004 1026 10 1,0 99 9,6 155 15,1 217 21,2 545 53,1 264 25,7

Viso: 2015 9119,1 176,9 1,9

1,5 577,1 6,3

2,0 1175,8 12,9

3,4 1465,7 16,1

-0,4 5723,6 62,8

-6,5 1929,8 21,1

6,9 2004 9109 39 0,4 395 4,3 864 9,5 1505 16,5 6306 69,3 1298 14,2

26

1.2. Judrieji fosforas ir kalis

Fosforas ir kalis yra vienos pagrindinių augalų maisto medžiagų. Augalams svarbiausias

organiniuose junginiuose esantis fosforas. Jis atlieka reikšmingą vaidmenį energijos apykaitoje ir

baltymų metabolizme, stimuliuoja šaknų augimą, žydėjimą bei stiprina augalų audinius. Jo

daugiausia yra nukleino rūgštyse – sudėtingose didelės molekulinės masės medžiagose, kurios

nepakeičiamos vykstant svarbiausiems augalų gyvybinės veiklos procesams. Nukleino rūgščių yra

visuose augalų audiniuose ir ląstelėse. Jaunuose lapuose jų yra daugiau nei senuose, daugiausia –

dygstančiose sėklose ir šaknų viršūnėlėse. Dėl to, augalai augimo pradžioje yra labai jautrūs fosforo

trūkumui. Fosforo augaluose randama nedaug, tačiau jis iš dalies lemia augalų produktyvumo

formavimąsi bei gerą derlių.

Fosforo kiekis dirvožemyje, priešingai nei kai kurios azoto formos, yra gana stabilus ir taip

lengvai nekinta. Mineralinis fosforas yra kalio, kalcio ir magnio ortofosfatų junginiuose.

Dirvožemyje fosforas virsta tirpia forma, dūlėjant pirminiams jo turintiems mineralams,

mineralėjant augalų liekanoms bei dirvas tręšiant organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Dirvožemyje jis įeina į sudėtingesnių junginių sudėtį, todėl tiksliai augalams prieinamą jo kiekį

nelengva nustatyti. Pasaulyje taikoma daugiau kaip 50 skirtingų metodų augalų įsisavinamam,

judriajam fosforui nustatyti, iš kurių apie 16 metodikų yra įsisavinę Europos šalių mokslininkai. Dėl

didelio pastovumo bei mažo tirpumo dirvožemyje, fosforas dažnai esti trūkstamu elementu.

Lengviausiai augalai pasisavina fosforą, esantį dirvožemio tirpale, o fosfatus, absorbuotus

dirvožemio dalelių paviršiuje, gali naudoti palengva ilgesnį laiką. Fosforo įsisavinimui didelės

reikšmės turi dirvožemio kilmė, fizikinės savybės, dirvožemio fosforo frakcinė sudėtis, drėgmės

rėžimas, pH, organinių medžiagų ir kalcio karbonatų kiekiai dirvožemyje bei kiti veiksniai.

Palankiausias dirvožemio pH šio elemento įsisavinimui būna nuo mažai rūgštaus iki neutraloko.

Šarminiuose dirvožemiuose gausu kalcio, todėl tirpus fosforas gali lengvai pereiti į mažai tirpius

kalcio fosfatus. Priešingai, labai rūgščiuose dirvožemiuose sumažėja aliuminio ir geležies fosfatų

tirpumas. Augalus tręšiant vien azotu, dažnai fosforas tampa derlių ribojančiu veiksniu, o per

gausiai tręšiant fosforu sumažėja kalcio, magnio ir mangano koncentracija dirvožemyje. Ilgalaikių

tyrimų duomenimis, įvairių žemės ūkio augalų derlius bendrąja energija (GJ ha-1) skirtingos

granuliometrinės sudėties netręštuose labai mažo fosforingumo dirvožemiuose (≤ 50 mg kg-1) buvo

50,7, tręštuose didesnis – 67,0 GJ ha-1. Didėjant judriojo fosforo kiekiui dirvože-myje augalų

derlingumas atitinkamai didėjo: netręšiant, mažo fosforingumo (51–100 mg kg-1) dirvožemiuose,

palyginus su labai mažai fosforingais, jis buvo 14 % didesnis, vidutiniškai fosforinguose (101–

150 mg kg-1) – 35 %, fosforinguose (151–200 mg kg-1) – 46 %, labai fosforinguose (≥201 mg kg-1)

– 36 %. Tręštuose plotuose, priklausomai nuo dirvožemyje esančio judriojo fosforo kiekio, augalų

derlius kito panašiose ribose. Tręšimas fosforo trąšomis itin efektyvus labai mažai fosforo

(≤ 50 mg kg-1) turinčiuose dirvožemiuose, padidėjus jo kiekiui iki 100 mg kg-1, kviečių derliaus

priedas, patręšus 60 kg ha-1 (P2O5) fosforo, padidėjo 26,3 %, o miežių – 37,3 %. Kai dirvožemyje

judraus fosforo rasta per 150 mg kg-1, derliaus priedai tesiekė 2–7 %.

Kalis yra būtinas normaliam augalų vystymuisi. Jis aktyvina fotosintezę, stambiamolekulių

27

angliavandenių, celiuliozės, hemiceliuliozės, pektininių medžiagų ir vitaminų (tiamino, riboflovino

ir kt.) sintezę, stiprina citoplazmos hidrataciją, mažina klampumą, gerina medžiagų apykaitą,

vandens patekimą į ląstelę, skatina baltymų kaupimąsi, reguliuoja nebaltyminio azoto ir baltymų

santykį. Kalis skatina angliavandenių apykaitą, reguliuoja osmosinį ląstelių slėgį, kuris yra svarbus

enzimų funkcijoms, baltymų metabolizmui. Kalis teigiamai veikia asimiliaciją ir palengvina cukrų

transportavimą. Esant pakankamai kalio, augalai geriau panaudoja saulės energiją. Nors pačių

fermentų sudėtyje kalio nėra, tačiau jis būtinas kaip fermentų veiklos katalizatorius. Kalis didina

krakmolo kiekį gumbuose, cukrų kiekį šakniavaisiuose, gerina linų pluošto kokybę bei didina

augalų atsparumą išgulimui ir grybinėms ligoms.

Kalis, kaip ir fosforas, yra viena pagrindinių augalų maisto medžiagų, kurios kiekis

dirvožemyje priklauso nuo šio elemento gausumo dirvodarinėse uolienose ir tręšimo. Daugelio

mokslininkų žiniomis, visos dirvožemio mainų kalio formos dalyvauja augalų mityboje. Teigiama,

kad tirpus ir netirpus kalis yra dinamiškos būklės: kintant vienos formos kiekiui kinta ir kita, bet jų

santykis beveik nekinta. Vienas pagrindinių augalų mitybos šaltinių yra judrieji kalio junginiai,

kurių Lietuvos dirvožemiuose paprastai būna daugiau nei judriojo fosforo. Svarbiausias augalų

mityboje – mainų kalis, kurio pasisavinimas priklauso nuo daugelio dirvožemio savybių bei

meteorologinių veiksnių. Mainų kalis taip pat tampa prieinamas augalams, kai ši kalio forma

pereina į vandenyje tirpų kalį. Tačiau, ir kai kurios nemainų kalio formos, būdamos dirvožemyje

dinaminėje pusiausvyroje, dalyvauja augalų mityboje. Kalis pasižymi dideliu judrumu, todėl didesni

jo kiekiai dirvožemyje gali lengvai išsiplauti. Kalio išplovimą ypač stimuliuoja didelės bei vėlyvos

trąšu normos. Tačiau, naudojant didelius trąšų kiekius, kurių augalai nepajėgia pasisavinti, kalis

dažnai dirvožemyje lieka sorbuoto pavidalo, menkai migruoja ir gali būti vėliau sunaudojamas

auginamų augalų. Įterpiant didesnes kalio normas drėgnuose dirvožemiuose kalio fiksacija

sumažėja, o sausuose – padidėja. Neutraliuose ir kalkintuose dirvožemiuose kalis pasižymi didesniu

stabilumu, kai tuo tarpu rūgščiuose jis yra ženkliai greičiau išplaunamas. Be to, smėlio

dirvožemiuose kalis mažai sorbuojamas, o išplovimo nuostoliai būna dideli.

Auginant augalus ir nepapildant kalio atsargų, dirvožemiuose, net ir turinčiuose pakankamą

kalio kiekį, jis pradeda mažėti, nes nemažą dalį šio elemento augalai išneša su derliumi. Todėl

siekiant išlaikyti dirvožemio derlingumą, būtina tręšti kalio trąšomis. Intensyviai tręšiant, labai

svarbu tirti dirvožemio agrochemines savybes, t. y. nustatyti judriųjų fosforo ir kalio kiekius

dirbamų laukų dirvožemiuose. Gauti tyrimų duomenys leidžia racionaliau panaudoti mineralines

trąšas, reguliuoti optimalų NPK santykį, užauginti gausų derlių, neužteršiant aplinkos. Be to, iki šiol

sukaupti ir apibendrinti tyrimų rezultatai yra naudojami specialistų ir mokslininkų žemės ūkio

plėtros planavimui, prognozavimui, augalų tręšimo planų sudarymui, svarbiausių dirvožemio

agrocheminių savybių ir rodiklių kaitos tendencijoms nustatyti, gamtosaugos ir racionalaus

ūkininkavimo tikslams. Ilgalaikių bandymų duomenimis, įvairių žemės ūkio augalų derlius bendrąja

energija (GJ ha-1) skirtingos granuliometrinės sudėties netręštuose labai mažo kalio turinčiuose

dirvožemiuose (≤ 50 mg kg-1) buvo 41,2, tręštuose kiek didesnis – 55,2 GJ ha-1. Didėjant judriojo

kalio kiekiui dirvožemyje augalų derlingumas atitinkamai didėjo: netręšiant, mažo kalingumo (51–

100 mg kg-1) dirvožemiuose, palyginus su labai mažai kalingais, jis buvo 29 % didesnis,

28

vidutiniškai kalinguose (101–150 mg kg-1) – 52 %, kalinguose (151–200 mg kg-1) – 64 % ir labai

kalinguose (≥201 mg kg-1) – 70 %. Tręštuose plotuose, priklausomai nuo dirvožemyje esančio

judriojo kalio kiekio, augalų derlius kito panašiose ribose.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos

darbuotojai eilę metų vykdo agrocheminio tyrimo darbus įvairiuose šalies dirvožemiuose, siekdami

nustatyti judriųjų P2O5 ir K2O bei kitų savybių kaitos tendencijas. Šie tyrimai būtini sudarant

prognozavimo būdu skaitmeninius dirvožemio agrocheminių savybių žemėlapius, būtinus žemės

našumo vertinimui, diferencijuotam augalų tręšimui, dirvų kalkinimui, atsižvelgiant ne tik į augalų

poreikius, bet ir į dirvožemio savybes.

Įvertinant dirvožemių apsirūpinimą judriuoju P2O5 ir K2O, pirmiausia atsižvelgiama į tai,

kokią dalį sudaro labai mažai (≤ 50 mg kg-1) ir sąlygiškai daug judriojo P2O5 arba K2O

(>150 mg kg-1) turintys dirvožemiai. Tyrimo duomenimis, 2015 m. tirtų rajonų kadastrinėse

vietovėse sąlygiškai daug judriuoju P2O5 aprūpinti dirvožemiai sudarė beveik trečdalį tirto ploto –

vidutiniškai 32,0 % (12974,5 ha) (1.2.1 lentelė). Daugiausiai sąlygiškai daug fosforo turinčių

dirvožemių rasta Kauno (46,3 %) ir Pakruojo (45,6 %) rajonuose, mažiausiai – Utenoje (18,3 %) ir

Raseiniuose (15,5 %). Dėl nepakankamai subalansuoto tręšimo ir blogesnio ūkininkavimo, pirmieji

judriojo P2O5 mažėjimo požymiai pastebimi tik Raseinių rajono dirvožemiuose, kur sąlygiškai daug

fosforo turinčių plotų sumažėjo vidutiniškai 1,5 %. Pakruojo rajone minėtų dirvožemių per

dešimtmetį pagausėjo beveik ketvirtadaliu – 23,7 %, taip pat daugiau, nors ir nežymiai, jų rasta

Utenos, Lazdijų ir Kauno rajonuose – 2,0–2,3 %.

Tirtose rajonų kadastrinėse vietovėse labai mažai fosforingų (≤ 50 mg kg-1) dirvožemių,

padaugėjo vidutiniškai 4,5 %, palyginus su prieš dešimtmetį atliktų tyrimų rezultatais

(1.2.1 lentelė). Ženkliai daugiau jų nustatyta Utenos ir Lazdijų rajonuose, kur pokytis, palyginus su

ankstesniojo tyrimo duomenimis, siekė atitinkamai – 15,4 ir 8,0 %, kiek mažiau – Raseinių ir

Kauno rajonuose – 4,6 ir 0,8 %. Todėl šias dirvas reikėtų tręšti fosforo trąšomis gausiausiai, nes

jose fosforo trąšų efektyvumas žemės ūkio augalams beveik prilygsta azoto trąšoms.

2015 m. tirtų rajonų ir savivaldybių kadastrinėse vietovėse sąlygiškai daug judriojo K2O

turinčių dirvožemių, palyginus su ankstesniais tyrimų rezultatais, nustatyta vidutiniškai 1,0 %

mažiau (1.2.2 lentelė). Itin ryškus šis dėsningumas yra Raseinių, Utenos ir Lazdijų rajonų

kadastrinėse vietovėse, kur sumažėjimas siekė atitinkamai 9,8; 7,4 ir 6,8 %. Pažymėtina ir tai, kad

beveik visuose rajonuose, išskyrus Kauno ir Pakruojo, dirvožemyje esančio judriojo K2O kiekiai

sumažėjo per dvi kalingumo grupes – iš daug ir labai daug turinčių (> 200 mg kg-1) kalio tapo

vidutiniškai (101–150 mg kg-1) arba mažai (51–100 mg kg-1) kalingais. Kauno rajone sąlygiškai

daug kalio (>150 mg kg-1) turintys dirvožemiai sudarė beveik du trečdalius tirto ploto – 62,6 %,

Pakruojo ir Utenos rajonuose jų rasta kiek mažiau – 46,1 ir 40,4 %, likusiuose – 33,3–34,4 %.

Labai mažai kalingų dirvožemių (≤50 mg kg-1) kiekis per dešimtmetį, tirtuose rajonuose išliko

beveik nepakitęs ir padidėjo tik 1,0 %, tačiau mažai kalingų (50–100 mg kg-1) plotų išaugo 6,8 %.

Nemažą dalį sudaro vidutiniškai kalingi dirvožemiai – 39,3 % arba 6,8 % mažiau nei prieš

dešimtmetį, daugokai ir daug kalio turintys – atitinkamai 27,6 ir 17,1 %, o mažai turintys – 14,2 %

tirto ploto.

29

Apibendrinant skirtingose Lietuvos zonose esančiuose rajonuose atliktus 2015 m. dirvožemio

agrocheminių savybių stebėsenos tyrimus būtina atkreipti dėmesį, kad tirtose rajonų kadastrinėse

vietovėse pradėjo palengva rūgštėti dirvožemiai, labai mažai judriojo P2O5 turinčių plotų padaugėjo

vidutiniškai 4,5 %, o dirvožemių, turinčių mažai judriojo K2O, plotas taip pat išaugo 6,8 %. Todėl

planuojant žemės ūkio augalų tręšimą, būtina į tai atsižvelgti. Tirtuose rajonuose rekomenduojama

labai mažai judriojo P2O5 ir K2O turinčius dirvožemius tręšti gausiausiai, mažai – 1,2 karto

didesnėmis už vidutines fosforo ir kalio trąšų normas, o vidutiniškai aprūpintus – vidutinėmis

normomis. Plotus, turinčius sąlygiškai daug judriojo P2O5 ir K2O, rekomenduotina tręšti 30–40 %

mažesnėmis už vidutines trąšų normas, o nesiekiant didesnių žemės ūkio augalų derlių keletą metų

galima tręšti minimaliai arba stokojant lėšų metus kitus visai netręšti.

30

1.2.1 lentelė. Apibendrintų 2015 m. tirtų rajonų dirvožemių fosforingumas ir jo kaita

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pamažėjo

±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

1 Kaunas 2015 9610,9 218,9 2,3

0,8 2124,4 22,1

-2,4 2818,7 29,3

-0,4 2187,8 22,8

4,3 2261,1 23,5

-2,3 4448,9 46,3

2,0 2006 9632 146 1,5 2357 24,5 2864 29,7 1779 18,5 2486 25,8 4265 44,3

2 Pakruojis 2015 9711,2 112,9 1,2

-1,4 1608,3 16,6

-21,6 3565,5 36,6

-0,7 2258,4 23,3

9,1 2166,1 22,3

14,6 4424,5 45,6

23,7 2005 9669 247 2,6 3704 38,2 3608 37,3 1369 14,2 741 7,7 2110 21,9

3 Lazdijai

2015 5836,4 1443,5 24,7

8,0

1634,6 28,0

-6,5

1209,2 20,7

-3,6

692,5 11,9

-1,3

856,6 14,7

3,4

1549,1 26,6

2,1 2003-

2004 5820 973 16,7 2001 34,5 1417 24,3 771 13,2 658 11,3 1429 24,5

4 Utena 2015 6205,3 2534,4 40,8

15,4 1773,7 28,6

-15,6 764,4 12,3

-2,1 450,1 7,3

0,5 682,7 11,0

1,8 1132,8 18,3

2,3 2004 6108 1549 25,4 2702 44,2 882 14,4 413 6,8 562 9,2 975 16,0

5 Raseiniai 2015 9119,1 2150,3 23,6

4,6 3722,2 40,9

0,8 1827,4 20,0

-3,9 823,9 9,0

-0,8 595,3 6,5

-0,7 1419,2 15,5

-1,5 2004 9109 1729 19,0 3653 40,1 2176 23,9 895 9,8 656 7,2 1551 17,0

Viso:

2015 2015 6460 16,0

4,5

10863,2 26,8

-8,9

10185,2 25,2

-1,9

6412,7 15,8

2,8

6561,8 16,2

3,5

12974,5 32,0

6,3 2003-

2006

2003-

2006 4644 11,5 14417 35,7 10947 27,1 5227 13,0 5103 12,7 10330 25,7

31

1.2.2 lentelė. Apibendrintų 2015 m. tirtų rajonų dirvožemių kalingumas ir jo kaita

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pamažėjo

±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

1 Kaunas 2015 9610,9 15,4 0,2

0,2 625,9 6,5

4,0 2948,7 30,7

-9,3 3417,9 35,5

4,2 2603 27,1

0,9 6020,9 62,6

5,1 2006 9632 0 0,0 237 2,5 3860 40,0 3014 31,3 2521 26,2 5535 57,5

2 Pakruojis 2015 9711,2 15,8 0,2

0,1 1027,7 10,6

1,2 4183 43,1

-9,9 2723,7 28,0

0,9 1761 18,1

7,7 4484,7 46,1

8,6 2005 9669 13 0,1 908 9,4 5120 53,0 2619 27,1 1009 10,4 3628 37,5

3 Lazdijai

2015 5836,4 341,7 5,9

1,7

1245,4 21,3

11,5

2303,4 39,5

-6,4

1292 22,1

-8,3

653,9 11,2

1,5

1945,9 33,3

-6,8 2003-

2004 5820 243 4,2 569 9,8 2672 45,9 1770 30,4 566 9,7 2336 40,1

4 Utena 2015 6205,3 193,6 3,1

2,0 1384,3 22,3

12,3 2119,2 34,2

-6,9 1503,7 24,2

-5,9 1004,5 16,2

-1,5 2508,2 40,4

-7,4 2004 6108 68 1,1 608 10,0 2513 41,1 1838 30,1 1081 17,7 2919 47,8

5 Raseiniai 2015 9119,1 154,4 1,7

1,5 1449,7 15,9

8,6 4375 48,0

-0,3 2244,5 24,6

-5,1 895,5 9,8

-4,7 3140 34,4

-9,8 2004 9109 16 0,2 665 7,3 4403 48,3 2707 29,7 1318 14,5 4025 44,2

Viso:

2015 40482,9 720,9 1,8

1,0

5733 14,2

6,8

15929,3 39,3

-6,8

11181,8 27,6

-2,0

6917,9 17,1

1,0

18099,7 44,7

-1,0 2003-

2006 40338 340 0,8 2987 7,4 18568 46,1 11948 29,6 6495 16,1 18443 45,7

32

Remiantis 2015 m. dirvožemio agrocheminių savybių stebėsenos tyrimų rezultatais, buvo

detaliau aptarti judriųjų fosforo (P2O5) ir kalio (K2O) kiekiai bei jų kaita dirvožemių ariamajame

sluoksnyje, atskirų Lietuvos zonų (Kauno, Pakruojo, Lazdijų, Utenos ir Raseinių) kadastrinėse

vietovėse.

Vidurio Lietuvos zonai priklausantis Kauno rajonas iš prigimties yra turtingesnis judriuoju

fosforu nei kiti 2015 m. tirti Rytų ir Vakarų Lietuvos rajonai. Rajone tirtose kadastrinėse vietovėse

sąlygiškai daug fosforo turintys dirvožemiai sudaro vidutiniškai 46,3 % tirto ploto ir palyginus su

ankstesniojo tyrimo duomenimis, minėtų dirvožemių skaičius vidutiniškai išaugo 2,0 %

(1.2.3 lentelė). Daugelyje tirtų kadastrinių vietovių (Babtų, Bubių, Juragių, Lapių, Lučiūnų,

Padauguvos, Panevėžiuko) sąlygiškai daug judriojo P2O5 turinčių plotų padaugėjo 2,1–20,7 %,

tačiau Rokų ir Vandžiogalos vietovėse sumažėjo atitinkamai 3,8 ir 4,1 %, o Domeikavos – net

23,3 %. Daugiausiai šių dirvožemių rasta Babtų (90,7 %), Domeikavos (72,0 %), Bubių (56,3 %) ir

Lučiūnų (54,2 %), kiek mažiau – Panevėžiuko (45,6 %), Padauguvos (35,9 %) ir Rokų (32,4 %)

kadastrinėse vietovėse. Palyginus su ankstesniojo tyrimo duomenimis, rajone labai mažai fosforingų

dirvų padaugėjo vos 0,8 %, tačiau itin ryškūs pokyčiai, dėl nepakankamo tręšimo fosforo trąšomis,

nustatyti Juragių ir Lapių kadastrinėse vietovėse, kur jų rasta atitinkamai 4,6 ir 4,3 % daugiau. Nors

visumoje rajone sąlygiškai daug judriuoju P2O5 aprūpintų dirvų padaugėjo, o atskirose

fosforingumo grupėse pokyčiai nežymūs, tačiau atskirose vietovėse sumažėję judriojo P2O5 kiekiai

rodo, kad fosforu augalai dar tręšiami nepakankamai. Itin ryškus judriojo fosforo sumažėjimas

dirvožemyje fiksuotas Domeikavos kadastrinėje vietovėje, kur mažai, vidutiniškai ir daugokai

fosforingų plotų per dešimtmetį padaugėjo atitinkamai 11,3; 11,2 ir 13,2 %, atitinkamai daug ir

labai daug fosforo turinčių sumažėjo net 36,5 %.

Kauno rajono dirvožemiai judriuoju kaliu (K2O) yra aprūpinti geriau nei judriuoju fosforu.

Apibendrintais 2015 m. tyrimų duomenimis, beveik du trečdaliai tirtos teritorijos (62,6 %) sudaro

sąlygiškai daug kalio turintys dirvožemiai, vidutinius kiekius – 30,7 %, mažus – 6,5 %, o labai

mažai – vos 0,2 % (1.2.4 lentelė). Rajone per pastarąjį dešimtmetį sąlygiškai daug judriojo kalio

turinčių dirvožemių padaugėjo vidutiniškai 5,1 %. Analizuojant sąlygiškai daug kalio turinčių

dirvožemių pasiskirstymą atskirose kadastrinėse vietovėse, matyti, kad ženkliai mažiau (18,5 %) jų

nustatyta Domeikavoje, Lučiūnuose – 7,6 % ir Panevėžiukyje – 6,0 %. Per dešimtmetį itin ryškus

judriojo kalio sumažėjimas dirvožemyje fiksuotas minėtoje Domeikavos ir Babtų kadastrinėse

vietovėse, kur daug ir labai daug fosforo turinčių plotų sumažėjo atitinkamai 47,5 ir 23,4 %, o

Juragių – vidutiniškai fosforingų – 15,9 %. Tačiau Bubių, Vandžiogalos ir Rokų kadastrinėse

vietovėse sąlygiškai daug judriojo K2O turinčių dirvožemių ženkliai padaugėjo – atitinkamai 31,0;

20,0 ir 18,0 %, taip pat daugiau šių plotų randama Padauguvoje (12,5 %) ir Lapėse (11,0 %).

Geriausiai judriuoju K2O aprūpintos yra minėtos Padauguvos (89,4 %), Babtų (76,6 %), Rokų

(75,2 %), Panevėžiuko (73,3 %), Domeikavos (69,3 %) ir Bubių (68,3 %) kadastrinės vietovės, kiek

mažiau – Vandžiogalos (57,5 %), Juragių (44,5 %), Lučiūnų (39,8 %) ir Lapių (30,5 %).

Visgi rajone labai mažai, mažai ir vidutiniškai kalingos dirvos sudaro 37,4 % arba 3590,0 ha,

todėl siekiant išvengti tolimesnio judraus kalio dirvožemyje mažėjimo, reikėtų augalus gausiau

tręšti kalio trąšomis. Rekomenduotina labai mažai kalingas dirvas tręšti padidintomis, mažai

33

aprūpintas – 1,2 karto didesnėmis už vidutines, o vidutiniškai aprūpintas – vidutinėmis šių trąšų

normomis.

Pakruojo rajone tirtose kadastrinėse vietovėse per dešimtmetį judriojo P2O5 pokyčiai

dirvožemyje pakankamai ryškūs: labai mažai ir mažai judriojo P2O5 turinčių plotų vidutiniškai

sumažėjo atitinkamai 1,4 ir 21,6 %, o sąlygiškai daug turinčių nustatyta beveik ketvirtadaliu

daugiau – 23,7 % (1.2.3 lentelė). Rajone sąlygiškai daug P2O5 turintys dirvožemiai sudaro beveik

pusę tirto ploto – 45,6 % (4424,5 ha), mažai ir labai mažai fosforingi – 17,8 %, o vidutiniškai

fosforingi – 36,6 %. Per dešimties metų laikotarpį visose rajone tirtose kadastrinėse vietovėse

sąlygiškai daug turinčių dirvožemių padaugėjo – 17,6–25,1 %, o Pašvitinio kadastrinėje vietovėje

itin ženkliai – 42,0 %. Tai rodo, kad augalai fosforu buvo tręšiami pakankamai ir racionaliai.

Geriausiai judriuoju P2O5 yra aprūpintos Žeimelio (92,8 %), ženkliai mažiau – Pašvitinio (54,9 %),

Lygumų (54,4 %), Kairelių (46,1 %), Guostagalio (43,6 %) ir Gegiedžių (39,1 %) kadastrinių

vietovių dirvos. Skurdesni dirvožemiai esti Stačiūnuose, kur labai mažai ir mažai fosforingų plotų

randama 36,8 %, taip pat Degučiuose (32,3 %) ir Degėsiuose (24,4 %).

Rajone dirvožemiai judriuoju K2O yra aprūpinti panašiai kaip ir judriuoju fosforu.

Teritorijoje, kaip ir prieš dešimtmetį, vyrauja vidutiniškai (43,1 %) ir sąlygiškai daug (46,1 %)

kalio turintys dirvožemiai (1.2.4 lentelė). Palyginus su ankstesniojo tyrimo duomenimis, rajone

sąlygiškai daug kalio turinčių plotų sumažėjo tik Guostagalio ir Degučių kadastrinėse vietovėse –

atitinkamai 12,1 ir 1,7 %, o Gegiedžių – išliko beveik nepakitęs. Likusiose vietovėse minėtų

dirvožemių skaičius išaugo, kai kuriose itin ženkliai: Pašvitinyje – 30,8 %, Kaireliuose – 17,7 %,

Stačiūnuose – 14,5 %, Draudeliuose – 13,8 %, likusiose – 1,7–4,4 %. Geriausiai judriuoju K2O yra

aprūpinti Pašvitinio – 74,0 %, Žeimelio – 66,9 %, Lygumų – 55,2 %, Draudelių ir Guostagalio –

43,9 ir 43,5 % kadastrinių vietovių dirvožemiai, likusiose vietovėse kiek mažiau – 32,0–38,9 %.

Apibendrinant galima teigti, kad rajone atskirose dirvožemio kalingumo grupėse pokyčiai nėra

žymūs, tačiau kai kuriose kadastrinėse vietovėse (Guostagalio ir iš dalies Degučių) sumažėję

judriojo K2O kiekiai rodo, kad kalio trąšomis augalai tręšiami nepakankamai.

Lazdijų rajone dirvožemiai nėra gerai aprūpinti judriuoju P2O5. Tirtose kadastrinėse

vietovėse sąlygiškai daug fosforo turinčių dirvožemių yra tik ketvirtadalis – 26,6 % (arba

1549,1 ha), mažai ir labai mažai turintys sudaro 52,7 %, vidutiniškai fosforingi – 20,7 % tirto ploto

(1.2.3 lentelė). Tirtose kadastrinėse vietovėse per dešimtmetį mažai fosforingų dirvų rasta 6,5 %

mažiau, o labai mažai fosforingų skaičius išaugo 8,0 %. Itin daug jų – Petroškų (52,2 %) ir Dumblio

(49,0 %), kiek mažiau – Seirijų (19,7 %) bei Varnėnų (18,9 %) kadastrinėse vietovėse. Skurdoki yra

jau minėtų Dumblio, Petroškų ir Varnėnų dirvožemiai, kur labai mažai ir mažai fosforingi plotai

sudaro atitinkamai 83,5; 77,4 ir 55,8 % tirto ploto. Vertinant vidutinius tyrimų rezultatus ir

palyginus su prieš dešimtmetį vykdytais tyrimais, visgi rajone sąlygiškai daug fosforo turinčių dirvų

nežymiai padaugėjo 2,1 %. Daugiausiai jų rasta Šeštokuose (45,8 %), Krikštonyse (37,6 %),

Būdvietyje (36,7 %) ir Seirijuose (31,4 %), likusiose vietovėse mažiau – 3,7–21,4 %. Analizuojant

atskiras kadastrines vietoves ir palyginus su ankstesniais tyrimų rezultatais, matyti daug ir labai

daug (> 200 mg kg-1) fosforo turinčių dirvožemių pagausėjimas – 1,2–10,0 %, tikėtina dėl

intensyvesnio tręšimo fosforo trąšomis. Ryškesni teigiami pokyčiai stebimi Krikštonyse ir

34

Seirijuose, kur daug ir labai daug (> 200 mg kg-1) fosforo turinčių dirvožemių padaugėjo

atitinkamai – 10,0 ir 4,2 %.

Lazdijų rajono kadastrinių vietovių dirvožemiai judriuoju K2O, lyginant su judriuoju P2O5, yra

aprūpinti kiek geriau. Rajone labai mažai kalingų dirvožemių yra 5,9 %, mažai – 21,3 %, vidutiniš-

kai kalingų – 39,5 %, sąlygiškai daug judriojo K2O turinčių – trečdalis (33,3 %) tirto ploto

(1.2.4 lentelė). Daugiausiai jų rasta Būdviečio (49,2 %), Šeštokų (47,2 %), Krikštonių (36,6 %) ir

Seirijų (33,8 %) kadastrinėse vietovėse, likusiose mažiau – 19,2–25,6 %. Visgi rajone sąlygiškai

daug kalio turinčių plotų per dešimtmetį sumažėjo vidutiniškai 6,8 %. Tik Krikštonių kadastrinėje

vietovėje, kur atskiri plotai kalio trąšomis buvo tręšiami gausiau, sąlygiškai daug kalio turinčių

dirvožemių padidėjo 8,3 %. Tačiau kitose kadastrinėse vietovėse, kur tikėtina tręšimas kalio

trąšomis susilpnėjo, sąlygiškai kalingų dirvožemių ženkliai sumažėjo: Varnėnų ir Petroškų –

atitinkamai 16,2 ir 14,5 % bei Seirijų ir Būdviečio – 9,1 ir 8,6 %.

Analizuojant atskiras kadastrines vietoves ir palyginus su ankstesniais tyrimų rezultatais,

matyti, kad ryškesni teigiami pokyčiai stebimi tik Šeštokuose ir Krikštonyse, kur daug ir labai daug

(> 200 mg kg-1) kalio turinčių dirvožemių rasta 11,6 ir 4,8 % daugiau (1.2.4 lentelė). Rajone

vidutiniškai kalingi (101–150 mg kg-1) dirvožemiai sudaro vidutiniškai 39,5 % tirto ploto ir

daugelyje tirtų vietovių per pastarąjį dešimtmėtį sumažėjo 4,6–19,8 %, todėl daugelyje iš jų jau

dabar žemės ūkio augalus reikėtų gausiau tręšti kalio trąšomis. Tirtose kadastrinėse vietovėse per

dešimtmetį labai mažai kalingų dirvų nustatyta 1,7 % daugiau, tačiau mažai kalingų skaičius išaugo

11,5 %. Itin daug jų – Dumblio (29,1 %), Varnėnų (26,4 %), Petroškų (24,6 %) ir Seirijų (21,0 %),

kiek mažiau – Krikštonių (19,3 %), Šeštokų (16,7 %) bei Būdviečio (12,5 %) kadastrinėse

vietovėse. Skurdesni yra jau minėtų Varnėnų, Dumblio ir Seirijų dirvožemiai, kur labai mažai ir

mažai kalio turintys plotai sudaro atitinkamai 33,8; 31,9 ir 31,0 % tirtos teritorijos. Todėl

apibendrinant tyrimų rezultatus tenka pažymėti, kad beveik visų tirtų kadastrinių vietovių

dirvožemiuose, esančio judriojo K2O kiekiai sumažėjo per vieną, o kai kur – per dvi kalingumo

grupes. Todėl rajone siekiant išvengti tolimesnio judriųjų fosforo ir kalio dirvožemyje mažėjimo,

reikėtų augalus gausiau tręšti fosforo ir kalio trąšomis. Rekomenduotina labai mažai aprūpintas

dirvas tręšti padidintomis, mažai aprūpintas – 1,2 karto didesnėmis už vidutines, o vidutiniškai

aprūpintas – vidutinėmis fosforo ir kalio trąšų normomis.

Utenos rajone tirtose vietovėse dirvožemiai yra labai neturtingi judriuoju P2O5. Čia vyrauja

labai mažai, mažai ir vidutiniškai šio elemento turintys dirvožemiai, kurie bendrai užima 81,7 %

(5072,5 ha) tirto ploto (1.2.3 lentelė). Rajone daugiau nei per dešimtmetį labai mažai fosforingų

dirvožemių nustatyta vidutiniškai 15,4 % daugiau. Vyžuonų, Tauragnų ir Kaimynų kadastrinėse

vietovėse jų padaugėjo itin ženkliai 21,2–23,5 %, likusiose – 11,7–16,0 %. Tik Antalgės kadastri-

nėje vietovėje minėtų dirvožemių plotas padidėjo 2,3 %. Skurdžiausi rajone yra Kaimynų,

Tauragnų, Vyžuonų, Vilučių ir Sudeikių kadastrinių vietovių dirvožemiai, čia labai mažai ir mažai

fosforingi plotai sudaro atitinkamai 74,4–83,5 % tirto ploto. Rajone sąlygiškai daug fosforo turinčių

dirvožemių, palyginus su ankstesniojo tyrimo vidutiniais duomenimis, nežymiai padidėjo –

vidutiniškai 2,3 %. Analizuojant atskiras kadastrines vietoves, matyti, kad minėtų dirvožemių

padaugėjo beveik visose tirtose vietovėse, vietomis ir neženkliai – 0,1–7,5 %, išskyrus Vilučių ir

35

Vyžuonų, kur šių dirvožemių nežymiai sumažėjo arba išliko nepakitęs.

Utenos rajono kadastrinių vietovių dirvožemiai judriuoju K2O, lyginant su judriuoju P2O5, yra

aprūpintos ženkliai geriau. Čia sąlygiškai daug kalio turintys dirvožemiai užima kiek daugiau nei du

penktadalius tirto ploto – 40,4 % (2508,2 ha) (1.2.4 lentelė). Rajone vidutiniškai judriuoju kaliu

aprūpinti dirvožemiai sudaro trečdalį (34,2 %) tirtos teritorijos ploto, taip pat nemaža dalis mažai

kalio turinčių – 22,3 %. Rajone mažai kalingų dirvų kiekis per dešimtmetį ženkliai padidėjo –

vidutiniškai 12,3 %, lygiagrečiai sumažėjo vidutiniškai, daugokai bei daug ir labai daug turinčių –

vidutiniškai 14,1 %. Sąlygiškai daug judriojo K2O turinčių dirvožemių mažiau nustatyta didesnėje

dalyje tirtų kadastrinių vietovių (išskyrus Antalgės ir Sudeikių), vidutiniškai – 7,4 %. Kiek daugiau

nei ketvirtadaliu (27,4 %) tokių dirvožemių sumažėjo Užpaliuose, kiek mažiau – Vilučiuose

(17,5 %), Kaimynuose (13,2 %), Vyžuonose (8,2 %), Tauragnuose (7,6 %), Sirutėnuose (4,1 %).

Tenka pažymėti, kad dalyje minėtų kadastrinių vietovių (Tauragnų, Užpalių, Vilučių ir Vyžuonų),

dirvožemiuose esančių judriųjų K2O kiekiai sumažėjo per dvi, o kai kur per tris kalingumo grupes.

Tiek judriojo P2O5, tiek judriojo K2O neigiami pokyčiai rajono dirvožemiuose gana ryškūs, nors

šiais elementais aprūpinti gana skirtingai. Todėl siekiant, kad ateityje ir taip nedideli judriųjų P2O5

bei K2O kiekiai dirvožemyje nemažėtų, būtina jau dabar pagalvoti apie gausesnį ir subalansuotą

tręšimą fosforo ir kalio trąšomis. Rekomenduotina labai mažai aprūpintus dirvožemius tręšti

padidintomis, mažai aprūpintus – 1,2 karto didesnėmis už vidutines, o vidutiniškai aprūpintus –

vidutinėmis fosforo ir kalio trąšų normomis.

Raseinių rajone, kaip ir prieš dešimtmetį, vyrauja labai mažai (23,6 %) ir mažai (40,9 %)

fosforo turintys dirvožemiai, o vidutiniškai fosforingi sudaro 20,0 % tirto ploto (1.2.3 lentelė).

Palyginus su ankstesniojo tyrimo duomenimis, rajone labai mažai fosforingų plotų sumažėjo tik

Steponkaimio ir Ilgižių kadastrinėse vietovėse – atitinkamai 9,8 ir 1,0 %. Tačiau likusiose

vietovėse, tikėtina dėl nepakankamo tręšimo fosforo trąšomis, labai mažai fosforingų dirvožemių

skaičius išaugo: Verėduvoje – 20,9 %, Paliepiuose – 12,1 %, Butkiškėje – 6,3 %, Milašaičiuose –

4,8 %, likusiose mažiau – 1,7–3,5 %. Rajone sąlygiškai daug fosforu aprūpinti dirvožemiai sudaro

kiek nei daugiau šeštadalį (15,5 %) tirto ploto, ir tik Taurupio kadastrinėje vietovėje tokių plotų

randama ženkliai daugiau – 33,1 % tirtos teritorijos, o likusiose vietovėse – 8,0–20,5 %. Visgi per

dešimtmetį daugelyje tirtų rajono kadastrinių vietovių sąlygiškai daug judriojo P2O5 turinčių dirvų

skaičius išaugo, kai kur nors ir nežymiai: 1,2–9,0 %. Tačiau Taurupyje ir Butkiškėje minėtų

dirvožemių sumažėjo ženkliau –16,4 ir 16,2 %, Nemakščiuose – vos 1,4 %. Apibendrinant galima

teigti, kad rajone atskirose dirvožemio fosforingumo grupėse pokyčiai nėra žymūs, tačiau kai

kuriose kadastrinėse vietovėse sumažėję judriojo P2O5 kiekiai rodo, kad fosforu augalai tręšiami

nepakankamai.

Pagal judriojo K2O kiekį, rajono dirvožemiai yra kiek geriau aprūpinti nei judriuoju P2O5.

Apibendrintais 2015 m. tyrimų duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis (34,4 %) dirvožemių turi

sąlygiškai daug kalio, vidutinius kiekius – net 48 %, mažus – 15,9 %, o labai mažai – vos 1,7 %

(1.2.4 lentelė). Tačiau dėl nepakankamo tręšimo ar kitų priežasčių, kaip kalio išsiplovimo į

gilesnius sluoksnius ir su augalų derliumi išnešamo kiekio, rajone sąlygiškai daug kalio turinčių

dirvų ženkliai sumažėjo – beveik dešimtadaliu – vidutiniškai 9,8 %. Analizuojant kalio pasiskirs-

36

tymą atskirų kadastrinių vietovių dirvožemių ariamajame sluoksnyje, matyti, kad minėtų

dirvožemių, lyginant su ankstesniais tyrimų rezultatais, ženkliai (32,1 %) sumažėjo Taurupyje, taip

pat Paliepiuose, Berteškiuose ir Milašaičiuose – 12,4–14,9 %, o Butkiškėje, Nemakščiuose ir

Ilgižiuose – 8,3–10,5 %. Tik Verėduvos ir Steponkaimio kadastrinėse vietovėse sąlygiškai daug

judriojo K2O turinčių dirvožemių padaugėjo – atitinkamai 11,7 ir 2,3 %. Kiek gausiau judriuoju

K2O aprūpinti išliko Ilgižių (56,5 %) ir Milašaičių (52,5 %) dirvožemiai, taip pat Paliepių (38,5 %)

ir Taurupio (32,1 %), nors čia fiksuotas didžiausias sumažėjimas per pastarąjį dešimtmetį, bei

Nemakščių – 31,3 % tirto ploto. Rajone mažai kalingų dirvožemių kiekis per dešimtmetį padidėjo

vidutiniškai 8,6 %, lygiagrečiai sumažėjo vidutiniškai, daugokai bei daug ir labai daug turinčių –

vidutiniškai 10,1 %. Itin ženkliai šių dirvožemių padaugėjo Butkiškės ir Berteškių kadastrinėse

vietovėse – 20,1 ir 19,1 %, taip pat Taurupio ir Nemakščių – 16,1 ir 10,5 %. Tenka pažymėti, kad

beveik visų tirtų kadastrinių vietovių dirvožemiuose, esančio judriojo K2O kiekiai sumažėjo per

vieną, o kai kur per dvi-tris kalingumo grupes. Todėl siekiant išvengti tolimesnio judraus kalio

dirvožemyje mažėjimo, reikėtų augalus gausiau tręšti kalio trąšomis. Rekomenduotina labai mažai

aprūpintas dirvas tręšti padidintomis, mažai aprūpintas – 1,2 karto didesnėmis už vidutines, o

vidutiniškai aprūpintas – vidutinėmis kalio trąšų normomis.

37

1.2.3 lentelė. Apibendrintų 2015 m. Lietuvos kadastrinių vietovių dirvožemių fosforingumas ir jo kaita

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio Viso

sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Kauno rajonas

1 Babtai 2015 873,2 0 0,0

0,0 6,3 0,7

-0,1 74,9 8,6

-2,6 257,6 29,5

11,2 534,4 61,2

-8,5 792 90,7

2,7 2006 875 0 0,0 7 0,8 98 11,2 160 18,3 610 69,7 770 88,0

2 Bubiai 2015 963,5 0 0,0

-0,9 112,7 11,7

-11,9 308,3 32,0

3,1 274,8 28,5

-4,9 267,7 27,8

14,6 542,5 56,3

9,7 2006 960 9 0,9 227 23,6 277 28,9 320 33,4 127 13,2 447 46,6

3 Domeikava 2015 1117,3 8,4 0,8

0,8 126,6 11,3

11,3 178 15,9

11,2 199 17,8

13,2 605,3 54,2

-36,5 804,3 72,0

-23,3 2006 1118 0 0,0 0 0,0 53 4,7 51 4,6 1014 90,7 1065 95,3

4 Juragiai 2015 896,5 77 8,6

4,6 288,3 32,1

-0,5 281,4 31,4

-6,2 116,3 13,0

-3,4 133,5 14,9

5,5 249,8 27,9

2,1 2006 896 36 4,0 292 32,6 337 37,6 147 16,4 84 9,4 231 25,8

5 Lapės 2015 940,7 40,6 4,3

4,3 401,4 42,7

-8,8 305,1 32,4

2,4 144,4 15,4

3,1 49,2 5,2

-1,0 193,6 20,6

2,1 2006 950 0 0,0 489 51,5 285 30,0 117 12,3 59 6,2 176 18,5

6 Lučiūnai 2015 954 7,2 0,8

-2,6 147,6 15,5

-15,0 281,3 29,5

-3,1 339,6 35,5

17,8 178,3 18,7

2,9 517,9 54,2

20,7 2006 950 32 3,4 290 30,5 310 32,6 168 17,7 150 15,8 318 33,5

7 Padauguva 2015 998,5 7,8 0,8

-0,7 292 29,2

-3,5 340,3 34,1

0,1 228,2 22,9

8,3 130,2 13,0

-4,2 358,4 35,9

4,1 2006 1012 15 1,5 331 32,7 344 34,0 148 14,6 174 17,2 322 31,8

8 Panevėžiukas 2015 986,5 34 3,4

0,5 224,6 22,8

-3,4 278,5 28,2

-10,4 240,4 24,4

1,1 209 21,2

12,2 449,4 45,6

13,3 2006 986 29 2,9 258 26,2 380 38,6 230 23,3 89 9,0 319 32,3

9 Rokai 2015 878,8 39,2 4,5

1,7 208,4 23,7

2,2 346,7 39,4

-0,1 210,8 24,0

0,7 73,7 8,4

-4,5 284,5 32,4

-3,8 2006 885 25 2,8 190 21,5 350 39,5 206 23,3 114 12,9 320 36,2

10 Vandžiogala 2015 1001,9 4,7 0,5

0,5 316,5 31,6

4,3 424,2 42,3

-0,7 176,7 17,6

-5,6 79,8 8,0

1,5 256,5 25,6

-4,1 2006 1000 0 0,0 273 27,3 430 43,0 232 23,2 65 6,5 297 29,7

Viso: 2015 9610,9 218,9 2,3

0,8 2124,4 22,1

-2,4 2818,7 29,3

-0,4 2187,8 22,8

4,3 2261,1 23,5

-2,3 4448,9 46,3

2,0 2006 9632 146 1,5 2357 24,5 2864 29,7 1779 18,5 2486 25,8 4265 44,3

38

1.2.3 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Pakruojo rajonas

1 Degėsiai 2015 900,4 0 0,0

0,0 219,8 24,4

-17,3 388,8 43,2

-7,0 177,4 19,7

14,4 114,4 12,7

9,9 291,8 32,4

24,3 2005 900 0 0,0 375 41,7 452 50,2 48 5,3 25 2,8 73 8,1

2 Degučiai 2015 949,6 31,2 3,3

-6,0 275,7 29,0

-26,8 313,1 33,0

11,9 144,4 15,2

5,6 185,2 19,5

15,3 329,6 34,7

20,9 2005 950 88 9,3 531 55,8 200 21,1 91 9,6 40 4,2 131 13,8

3 Draudeliai 2015 894,4 0 0,0

-1,4 149,5 16,7

-49,4 443,3 49,6

25,7 126,2 14,1

5,5 175,4 19,6

19,6 301,6 33,7

25,1 2005 900 13 1,4 595 66,1 215 23,9 77 8,6 0 0,0 77 8,6

4 Gegiedžiai 2015 1020,3 12,2 1,2

-3,1 145 14,2

-14,3 464,5 45,5

-3,7 228,6 22,4

7,7 170 16,7

13,4 398,6 39,1

21,1 2005 1019 44 4,3 290 28,5 501 49,2 150 14,7 34 3,3 184 18,0

5 Guostagalis 2015 1011,1 18,3 1,8

0,1 207,7 20,5

-15,8 344 34,1

-5,7 204,2 20,2

8,3 236,9 23,4

13,1 441,1 43,6

21,4 2005 1000 17 1,7 363 36,3 398 39,8 119 11,9 103 10,3 222 22,2

6 Kaireliai 2015 1001,7 0 0,0

0,0 95,9 9,6

-17,1 443,5 44,3

-0,5 212,7 21,2

0,3 249,6 24,9

17,3 462,3 46,1

17,6 2005 1000 0 0,0 267 26,7 448 44,8 209 20,9 76 7,6 285 28,5

7 Lygumai 2015 1009,4 6,5 0,6

0,6 133,3 13,2

-17,4 320,5 31,8

-8,2 339,9 33,7

15,7 209,2 20,7

9,3 549,1 54,4

25,0 2005 1000 0 0,0 306 30,6 400 40,0 180 18,0 114 11,4 294 29,4

8 Pašvitinys 2015 1004,8 0 0,0

-1,3 40,5 4,0

-36,7 412,9 41,1

-4,0 386,9 38,5

28,8 164,5 16,4

13,2 551,4 54,9

42,0 2005 1000 13 1,3 407 40,7 451 45,1 97 9,7 32 3,2 129 12,9

9 Stačiūnai 2015 1019,1 44,7 4,4

-2,8 329,8 32,4

-21,4 380,9 37,3

5,6 158,2 15,5

10,1 105,5 10,4

8,5 263,7 25,9

18,6 2005 1000 72 7,2 538 53,8 317 31,7 54 5,4 19 1,9 73 7,3

10 Žeimelis 2015 900,4 0 0,0

0,0 11,1 1,2

-2,4 54 6,0

-19,1 279,9 31,1

-7,1 555,4 61,7

28,6 835,3 92,8

21,5 2005 900 0 0,0 32 3,6 226 25,1 344 38,2 298 33,1 642 71,3

Viso: 2015 9711,2 112,9 1,2

-1,4 1608,3 16,6

-21,6 3565,5 36,6

-0,7 2258,4 23,3

9,1 2166,1 22,3

14,6 4424,5 45,6

23,7 2005 9669 247 2,6 3704 38,2 3608 37,3 1369 14,2 741 7,7 2110 21,9

39

1.2.3 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio Viso

sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Lazdijų rajonas

1 Būdvietis

2015 880 86,5 9,8

-1,9

230,5 26,2

-4,6

239,5 27,3

8,9

125,2 14,2

-3,6

198,3 22,5

1,2

323,5 36,7

-2,4 2003-

2004 875 102 11,7 270 30,8 161 18,4 156 17,8 186 21,3 342 39,1

2 Dumblis

2015 806,4 395,4 49,0

14,9

277,9 34,5

-16,1

103,3 12,8

0,7

14,6 1,8

-1,4

15,2 1,9

1,9

29,8 3,7

0,5 2003-

2004 800 273 34,1 404 50,6 97 12,1 26 3,2 0 0,0 26 3,2

3 Krikštonys

2015 773,3 91,1 11,8

0,0

197,4 25,5

-3,2

194 25,1

-7,7

108,6 14,0

0,9

182,2 23,6

10,0

290,8 37,6

10,9 2003-

2004 780 92 11,8 224 28,7 256 32,8 102 13,1 106 13,6 208 26,7

4 Petroškai

2015 828,3 432,3 52,2

11,2

208,7 25,2

-14,7

108,8 13,1

0,5

50,6 6,1

1,3

27,9 3,4

1,7

78,5 9,5

3,0 2003-

2004 820 337 41,0 327 39,9 103 12,6 39 4,8 14 1,7 53 6,5

5 Seirijai

2015 854,8 168,1 19,7

10,1

227,7 26,6

-6,7

190,9 22,3

-6,4

141,8 16,6

-1,2

126,3 14,8

4,2

268,1 31,4

3,0 2003-

2004 855 82 9,6 285 33,3 245 28,7 152 17,8 91 10,6 243 28,4

6 Šeštokai

2015 803,5 102,3 12,7

10,1

164,1 20,4

-8,4

169,4 21,1

-8,9

152,1 18,9

4,8

215,6 26,9

2,4

367,7 45,8

7,2 2003-

2004 800 21 2,6 230 28,8 240 30,0 113 14,1 196 24,5 309 38,6

7 Varnėnai

2015 890,1 167,8 18,9

11,5

328,3 36,9

7,6

203,3 22,8

-12,6

99,6 11,2

-9,4

91,1 10,2

2,9

190,7 21,4

-6,5 2003-

2004 890 66 7,4 261 29,3 315 35,4 183 20,6 65 7,3 248 27,9

Viso:

2015 5836,4 1443,5 24,7

8,0

1634,6 28,0

-6,5

1209,2 20,7

-3,6

692,5 11,9

-1,3

856,6 14,7

3,4

1549,1 26,6

2,1 2003-

2004 5820 973 16,7 2001 34,5 1417 24,3 771 13,2 658 11,3 1429 24,5

40

1.2.3 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Utenos rajonas

1 Antalgė 2015 789,3 88,5 11,2

2,3 143,3 18,2

-0,3 116,6 14,8

-4,0 112,1 14,2

-1,0 328,8 41,6

3,0 440,9 55,8

2,0 2004 800 71 8,9 148 18,5 150 18,8 122 15,2 309 38,6 431 53,8

2 Kaimynai 2015 682,2 375 55,0

21,2 194,7 28,5

-21,6 68,9 10,1

-1,9 18,6 2,7

0,2 25 3,7

2,1 43,6 6,4

2,3 2004 690 233 33,8 346 50,1 83 12,0 17 2,5 11 1,6 28 4,1

3 Sirutėnai 2015 711,5 215,9 30,3

11,7 219,1 30,9

-14,9 129,8 18,2

-0,8 71,8 10,1

0,6 74,9 10,5

3,4 146,7 20,6

4,0 2004 705 131 18,6 323 45,8 134 19,0 67 9,5 50 7,1 117 16,6

4 Sudeikiai 2015 868,7 442,3 50,9

16,0 203,8 23,5

-32,4 129,6 14,9

8,9 37 4,3

2,5 56 6,4

5,0 93 10,7

7,5 2004 800 279 34,9 448 55,9 48 6,0 14 1,8 11 1,4 25 3,2

5 Tauragnai 2015 770,4 372,9 48,5

22,2 261,5 33,9

-7,6 56,2 7,3

-18,9 37,1 4,8

4,0 42,7 5,5

0,3 79,8 10,3

4,3 2004 763 201 26,3 316 41,5 200 26,2 6 0,8 40 5,2 46 6,0

6 Užpaliai 2015 839,7 325,4 38,8

13,6 254,4 30,3

-17,8 124,2 14,8

4,1 81,7 9,7

1,0 54 6,4

-0,9 135,7 16,1

0,1 2004 820 207 25,2 394 48,1 88 10,7 71 8,7 60 7,3 131 16,0

7 Vilučiai 2015 713 331,8 46,6

12,3 224,7 31,5

-10,4 54,5 7,6

-1,1 27,3 3,8

-3,2 74,7 10,5

2,4 102 14,3

-0,8 2004 700 240 34,3 293 41,9 61 8,7 49 7,0 57 8,1 106 15,1

8 Vyžuonos 2015 830,5 382,6 46,0

23,5 272,2 32,8

-19,5 84,6 10,2

-4,0 64,5 7,8

-0,3 26,6 3,2

0,3 91,1 11,0

0,0 2004 830 187 22,5 434 52,3 118 14,2 67 8,1 24 2,9 91 11,0

Viso: 2015 6205,3 2534,4 40,8

15,4 1773,7 28,6

-15,6 764,4 12,3

-2,1 450,1 7,3

0,5 682,7 11,0

1,8 1132,8 18,3

2,3 2004 6108 1549 25,4 2702 44,2 882 14,4 413 6,8 562 9,2 975 16,0

41

1.2.3 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pamaž

ėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Raseinių rajonas

1 Berteškiai 2015 1021,9 371,4 36,4

2,3 369,3 36,1

-8,1 136,2 13,3

-0,5 94,9 9,3

5,1 50,1 4,9

1,2 145 14,2

6,3 2004 1022 348 34,1 452 44,2 141 13,8 43 4,2 38 3,7 81 7,9

2 Butkiškė 2015 1006,1 63,1 6,3

6,3 529,8 52,7

36,4 227,7 22,6

-26,5 122,9 12,2

-11,5 62,6 6,2

-4,7 185,5 18,4

-16,2 2004 1006 0 0,0 164 16,3 494 49,1 238 23,7 110 10,9 348 34,6

3 Ilgižiai 2015 1002,7 102,7 10,2

-1,0 396,4 39,5

-8,5 298,4 29,8

0,5 111,4 11,1

4,6 93,8 9,4

4,4 205,2 20,5

9,0 2004 1000 112 11,2 480 48,0 293 29,3 65 6,5 50 5,0 115 11,5

4 Milašaičiai 2015 1000,6 490,1 49,0

4,8 301,1 30,1

-2,8 125 12,5

-3,8 60,1 6,0

2,1 24,3 2,4

-0,3 84,4 8,4

1,8 2004 1000 442 44,2 329 32,9 163 16,3 39 3,9 27 2,7 66 6,6

5 Nemakščiai 2015 1007,3 325,5 32,3

3,5 375,5 37,3

-3,4 184,2 18,3

1,3 36,3 3,6

-0,2 85,8 8,5

-1,2 122,1 12,1

-1,4 2004 1000 288 28,8 407 40,7 170 17,0 38 3,8 97 9,7 135 13,5

6 Paliepiai 2015 1019,5 275,6 27,0

12,1 476,8 46,7

-9,0 166 16,3

-4,3 81,1 8,0

0,6 20 2,0

0,6 101,1 10,0

1,2 2004 1020 152 14,9 569 55,7 210 20,6 75 7,4 14 1,4 89 8,8

7 Steponkaimis 2015 999,3 180,2 18,0

-9,8 479,5 48,0

5,0 188,7 18,9

3,1 74,2 7,4

-1,5 76,7 7,7

3,2 150,9 15,1

1,7 2004 1000 278 27,8 430 43,0 158 15,8 89 8,9 45 4,5 134 13,4

8 Taurupys 2015 1035,8 18,1 1,7

1,7 261,4 25,2

9,0 413,5 40,0

5,7 208,4 20,1

-7,5 134,4 13,0

-8,9 342,8 33,1

-16,4 2004 1035 0 0,0 168 16,2 354 34,3 286 27,6 227 21,9 513 49,5

9 Verėduva 2015 1025,9 323,6 31,5

20,9 532,4 52,0

-11,8 87,7 8,5

-10,3 34,6 3,4

1,3 47,6 4,6

-0,1 82,2 8,0

1,2 2004 1026 109 10,6 654 63,8 193 18,8 22 2,1 48 4,7 70 6,8

Viso: 2015 9119,1 2150,3 23,6

4,6 3722,2 40,9

0,8 1827,4 20,0

-3,9 823,9 9,0

-0,8 595,3 6,5

-0,7

1419,

2 15,5

-1,5

2004 9109 1729 19,0 3653 40,1 2176 23,9 895 9,8 656 7,2 1551 17,0

42

1.2.4 lentelė. Apibendrintų 2015 m. Lietuvos kadastrinių vietovių dirvožemių kalingumas ir jo kaita

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Kauno rajonas

1 Babtai 2015 873,2 1,8 0,2

0,2 26,5 3,0

3,0 176 20,2

-0,6 431,6 49,4

20,8 237,3 27,2

-23,4 668,9 76,6

-2,6 2006 875 0 0,0 0 0,0 182 20,8 250 28,6 443 50,6 693 79,2

2 Bubiai 2015 963,5 2,7 0,3

0,3 38,6 4,0

-3,3 263,6 27,4

-28,0 438,8 45,5

16,6 219,8 22,8

14,4 658,6 68,3

31,0 2006 960 0 0,0 70 7,3 532 55,4 277 28,9 81 8,4 358 37,3

3 Domeikava 2015 1117,3 0 0,0

0,0 39,7 3,6

3,6 302,3 27,1

14,9 436,6 39,0

29,0 338,7 30,3

-47,5 775,3 69,3

-18,5 2006 1118 0 0,0 0 0,0 136 12,2 112 10,0 870 77,8 982 87,8

4 Juragiai 2015 896,5 0 0,0

0,0 175,2 19,5

18,8 322,5 36,0

-15,9 225,5 25,2

-0,2 173,3 19,3

-2,7 398,8 44,5

-2,9 2006 896 0 0,0 6 0,7 465 51,9 228 25,4 197 22,0 425 47,4

5 Lapės 2015 940,7 0 0,0

0,0 102,2 10,9

5,6 551,5 58,6

-16,6 260,1 27,6

9,4 26,9 2,9

1,6 287 30,5

11,0 2006 950 0 0,0 50 5,3 715 75,2 173 18,2 12 1,3 185 19,5

6 Lučiūnai 2015 954 2,8 0,3

0,3 109 11,4

5,2 462,4 48,5

2,1 332,2 34,8

0,2 47,6 5,0

-7,8 379,8 39,8

-7,6 2006 950 0 0,0 59 6,2 440 46,4 329 34,6 122 12,8 451 47,4

7 Padauguva 2015 998,5 0 0,0

0,0 7 0,7

0,7 98,8 9,9

-13,2 332,5 33,3

-2,9 560,2 56,1

15,4 892,7 89,4

12,5 2006 1012 0 0,0 0 0,0 234 23,1 366 36,2 412 40,7 778 76,9

8 Panevėžiukas 2015 986,5 8,1 0,8

0,8 45,3 4,6

2,5 210 21,3

2,7 268,5 27,2

-32,8 454,6 46,1

26,8 723,1 73,3

-6,0 2006 986 0 0,0 21 2,1 183 18,6 592 60,0 190 19,3 782 79,3

9 Rokai 2015 878,8 0 0,0

0,0 16,8 1,9

0,9 200,9 22,9

-18,9 347,7 39,5

-2,7 313,4 35,7

20,7 661,1 75,2

18,0 2006 885 0 0,0 9 1,0 370 41,8 373 42,2 133 15,0 506 57,2

10 Vandžiogala 2015 1001,9 0 0,0

0,0 65,6 6,5

4,3 360,7 36,0

-24,3 344,4 34,4

3,0 231,2 23,1

17,0 575,6 57,5

20,0 2006 1000 0 0,0 22 2,2 603 60,3 314 31,4 61 6,1 375 37,5

Viso: 2015 9610,9 15,4 0,2

0,2 625,9 6,5

4,0 2948,7 30,7

-9,3 3417,9 35,5

4,2 2603 27,1

0,9 6020,9 62,6

5,1 2006 9632 0 0,0 237 2,5 3860 40,0 3014 31,3 2521 26,2 5535 57,5

43

1.2.4 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Pakruojo rajonas

1 Degėsiai 2015 900,4 0 0,0

0,0 87,3 9,7

5,5 471,3 52,4

-9,9 251,5 27,9

0,3 90,3 10,0

4,1 341,8 37,9

4,4 2005 900 0 0,0 38 4,2 561 62,3 248 27,6 53 5,9 301 33,5

2 Degučiai 2015 949,6 0 0,0

-0,2 151,3 15,9

2,2 429,2 45,2

-0,3 201,1 21,2

-10,1 168 17,7

8,4 369,1 38,9

-1,7 2005 950 2 0,2 130 13,7 433 45,5 297 31,3 88 9,3 385 40,6

3 Draudeliai 2015 894,4 0 0,0

0,0 69,1 7,7

-7,1 432,5 48,4

-6,7 291 32,5

5,7 101,8 11,4

8,1 392,8 43,9

13,8 2005 900 0 0,0 133 14,8 496 55,1 241 26,8 30 3,3 271 30,1

4 Gegiedžiai 2015 1020,3 0 0,0

0,0 142 13,9

9,7 509,5 49,9

-9,9 306,9 30,1

3,3 61,9 6,1

-3,1 368,8 36,2

0,2 2005 1019 0 0,0 43 4,2 609 59,8 273 26,8 94 9,2 367 36,0

5 Guostagalis 2015 1011,1 7,9 0,8

0,3 126 12,5

8,5 437,7 43,2

3,3 197,2 19,5

-9,9 242,3 24,0

-2,2 439,5 43,5

-12,1 2005 1000 5 0,5 40 4,0 399 39,9 294 29,4 262 26,2 556 55,6

6 Kaireliai 2015 1001,7 0 0,0

0,0 117,5 11,7

-10,7 564,4 56,3

-7,0 220,9 22,1

11,6 98,9 9,9

6,1 319,8 32,0

17,7 2005 1000 0 0,0 224 22,4 633 63,3 105 10,5 38 3,8 143 14,3

7 Lygumai 2015 1009,4 0 0,0

-0,6 44,8 4,4

-6,0 408,3 40,4

4,9 411 40,8

1,8 145,3 14,4

-0,1 556,3 55,2

1,7 2005 1000 6 0,6 104 10,4 355 35,5 390 39,0 145 14,5 535 53,5

8 Pašvitinys 2015 1004,8 0 0,0

0,0 5,8 0,6

-1,7 255,6 25,4

-29,1 391 38,9

3,6 352,4 35,1

27,2 743,4 74,0

30,8 2005 1000 0 0,0 23 2,3 545 54,5 353 35,3 79 7,9 432 43,2

9 Stačiūnai 2015 1019,1 7,9 0,8

0,8 206,9 20,3

7,5 453,8 44,5

-22,8 252,6 24,8

6,5 97,9 9,6

8,0 350,5 34,4

14,5 2005 1000 0 0,0 128 12,8 673 67,3 183 18,3 16 1,6 199 19,9

10 Žeimelis 2015 900,4 0 0,0

0,0 77 8,6

3,6 220,7 24,5

-21,7 200,5 22,3

-3,8 402,2 44,6

21,9 602,7 66,9

18,1 2005 900 0 0,0 45 5,0 416 46,2 235 26,1 204 22,7 439 48,8

Viso: 2015 9711,2 15,8 0,2

0,1 1027,7 10,6

1,2 4183 43,1

-9,9 2723,7 28,0

0,9 1761 18,1

7,7 4484,7 46,1

8,6 2005 9669 13 0,1 908 9,4 5120 53,0 2619 27,1 1009 10,4 3628 37,5

44

1.2.4 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Lazdijų rajonas

1 Būdvietis

2015 880 31 3,5

-0,7

110,3 12,5

5,4

305,8 34,8

3,9

281,3 32,0

-2,1

151,6 17,2

-6,5

432,9 49,2

-8,6 2003-

2004 875 37 4,2 62 7,1 270 30,9 299 34,1 207 23,7 506 57,8

2 Dumblis

2015 806,4 22,6 2,8

1,8

234,6 29,1

19,0

394,3 48,9

-19,8

130,9 16,2

-1,4

24 3,0

0,4

154,9 19,2

-1,0 2003-

2004 800 8 1,0 81 10,1 549 68,7 141 17,6 21 2,6 162 20,2

3 Krikštonys

2015 773,3 40,3 5,2

-2,4

148,9 19,3

9,3

301,3 38,9

-15,2

203,2 26,3

3,5

79,6 10,3

4,8

282,8 36,6

8,3 2003-

2004 780 59 7,6 78 10,0 422 54,1 178 22,8 43 5,5 221 28,3

4 Petroškai

2015 828,3 17,5 2,1

2,1

203,7 24,6

17,3

427,3 51,6

-4,9

147,7 17,8

-13,9

32,1 3,9

-0,6

179,8 21,7

-14,5 2003-

2004 820 0 0,0 60 7,3 463 56,5 260 31,7 37 4,5 297 36,2

5 Seirijai

2015 854,8 85,4 10,0

1,1

179,1 21,0

8,4

301,6 35,2

-0,4

192,1 22,5

-9,2

96,6 11,3

0,1

288,7 33,8

-9,1 2003-

2004 855 76 8,9 108 12,6 304 35,6 271 31,7 96 11,2 367 42,9

6 Šeštokai

2015 803,5 79,4 9,9

5,5

134,1 16,7

5,2

210,7 26,2

-6,6

165 20,5

-15,7

214,3 26,7

11,6

379,3 47,2

-4,1 2003-

2004 800 35 4,4 92 11,5 262 32,8 290 36,2 121 15,1 411 51,3

7 Varnėnai

2015 890,1 65,5 7,4

4,3

234,7 26,4

16,5

362,4 40,6

-4,6

171,8 19,3

-17,9

55,7 6,3

1,7

227,5 25,6

-16,2 2003-

2004 890 28 3,1 88 9,9 402 45,2 331 37,2 41 4,6 372 41,8

Viso:

2015 5836,4 341,7 5,9

1,7

1245,4 21,3

11,5

2303,4 39,5

-6,4

1292 22,1

-8,3

653,9 11,2

1,5

1945,9 33,3

-6,8 2003-

2004 5820 243 4,2 569 9,8 2672 45,9 1770 30,4 566 9,7 2336 40,1

45

1.2.4 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Utenos rajonas

1 Antalgė 2015 789,3 10,7 1,4

0,0 75,7 9,6

5,5 192,4 24,4

-7,5 260,1 32,9

-4,6 250,4 31,7

6,6 510,5 64,6

2,0 2004 800 11 1,4 33 4,1 255 31,9 300 37,5 201 25,1 501 62,6

2 Kaimynai 2015 682,2 31 4,5

4,5 282 41,3

34,9 265,8 39,0

-26,2 59,1 8,7

-16,2 44,3 6,5

3,0 103,4 15,2

-13,2 2004 690 0 0,0 44 6,4 450 65,2 172 24,9 24 3,5 196 28,4

3 Sirutėnai 2015 711,5 34,3 4,8

1,3 96,5 13,6

4,1 186 26,1

-1,3 220,3 31,0

-4,8 174,4 24,5

0,7 394,7 55,5

-4,1 2004 705 25 3,5 67 9,5 193 27,4 252 35,8 168 23,8 420 59,6

4 Sudeikiai 2015 868,7 3 0,3

-0,3 57,6 6,6

-13,6 258,2 29,7

-0,8 315,2 36,4

10,8 234,7 27,0

3,9 549,9 63,4

14,7 2004 800 5 0,6 162 20,2 243 30,5 205 25,6 185 23,1 390 48,7

5 Tauragnai 2015 770,4 47,7 6,2

3,6 292 37,8

23,9 260,9 33,9

-19,9 99,8 13,0

-5,3 70 9,1

-2,3 169,8 22,1

-7,6 2004 763 20 2,6 106 13,9 410 53,8 140 18,3 87 11,4 227 29,7

6 Užpaliai 2015 839,7 18,9 2,3

2,1 225,3 26,8

18,9 336,2 40,0

6,4 160,5 19,1

-14,3 98,8 11,8

-13,1 259,3 30,9

-27,4 2004 820 2 0,2 65 7,9 275 33,6 274 33,4 204 24,9 478 58,3

7 Vilučiai 2015 713 44,5 6,2

5,5 195,5 27,4

12,5 273,3 38,3

-0,5 149,4 21,0

-13,6 50,3 7,1

-3,9 199,7 28,1

-17,5 2004 700 5 0,7 104 14,9 272 38,8 242 34,6 77 11,0 319 45,6

8 Vyžuonos 2015 830,5 3,5 0,4

0,4 159,7 19,2

15,9 346,4 41,8

-8,1 239,3 28,8

-1,7 81,6 9,8

-6,5 320,9 38,6

-8,2 2004 830 0 0,0 27 3,3 415 49,9 253 30,5 135 16,3 388 46,8

Viso: 2015 6205,3 193,6 3,1

2,0

1384,

3 22,3

12,3

2119,

2 34,2

-6,9 1503,7 24,2

-5,9

1004,

5 16,2

-1,5 2508,2 40,4

-7,4

2004 6108 68 1,1 608 10,0 2513 41,1 1838 30,1 1081 17,7 2919 47,8

46

1.2.4 lentelės tęsinys

Eil.

Nr.

Kadastrinė

vietovė

Tyrimo

metai

Tirtas

plotas,

ha

mg kg-1 dirvožemio

Viso sąlygiškai

daug

Padau-

gėjo ar

pama-

žėjo ±

Labai mažai

(0–50)

Mažai

(51–100)

Vidutiniškai

(101–150)

Daugoka

(151–200)

Daug ir labai daug

(201 ir daugiau)

ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha % ± ha %

Raseinių rajonas

1 Berteškiai 2015 1021,9 37,6 3,7

3,2 267,5 26,2

19,1 452 44,2

-9,5 176,5 17,3

-6,2 88,3 8,6

-6,6 264,8 25,9

-12,8 2004 1022 5 0,5 73 7,1 549 53,7 240 23,5 155 15,2 395 38,7

2 Butkiškė 2015 1006,1 0 0,0

0,0 212,2 21,1

20,1 525,9 52,3

-9,6 219,4 21,8

-4,8 48,6 4,8

-5,7 268 26,6

-10,5 2004 1006 0 0,0 10 1,0 622 61,9 268 26,6 106 10,5 374 37,1

3 Ilgižiai 2015 1002,7 0 0,0

0,0 34,7 3,5

1,3 401,2 40,0

7,0 444,2 44,3

-10,2 122,6 12,2

1,9 566,8 56,5

-8,3 2004 1000 0 0,0 22 2,2 330 33,0 545 54,5 103 10,3 648 64,8

4 Milašaičiai 2015 1000,6 0 0,0

-0,4 44,2 4,4

4,0 431,4 43,1

8,8 278,7 27,9

-14,9 246,3 24,6

2,5 525 52,5

-12,4 2004 1000 4 0,4 4 0,4 343 34,3 428 42,8 221 22,1 649 64,9

5 Nemakščiai 2015 1007,3 58,5 5,8

5,5 226,9 22,5

10,5 406,7 40,4

-5,6 211,9 21,0

-6,2 103,3 10,3

-4,2 315,2 31,3

-10,4 2004 1000 3 0,3 120 12,0 460 46,0 272 27,2 145 14,5 417 41,7

6 Paliepiai 2015 1019,5 0 0,0

0,0 76,3 7,5

7,5 549,8 54,0

7,4 326,7 32,0

-2,9 66,7 6,5

-12,0 393,4 38,5

-14,9 2004 1020 0 0,0 0 0,0 475 46,6 356 34,9 189 18,5 545 53,4

7 Steponkaimis 2015 999,3 35,5 3,6

3,2 307 30,7

0,5 442,5 44,2

-6,0 164,7 16,5

0,1 49,6 5,0

2,2 214,3 21,5

2,3 2004 1000 4 0,4 302 30,2 502 50,2 164 16,4 28 2,8 192 19,2

8 Taurupys 2015 1035,8 0 0,0

0,0 187,7 18,1

16,1 515,6 49,8

16,0 247,1 23,9

-9,6 85,4 8,2

-22,5 332,5 32,1

-32,1 2004 1035 0 0,0 21 2,0 349 33,8 347 33,5 318 30,7 665 64,2

9 Verėduva 2015 1025,9 22,8 2,2

2,2 93,2 9,1

-1,9 649,9 63,3

-12,0 175,3 17,1

8,6 84,7 8,3

3,1 260 25,4

11,7 2004 1026 0 0,0 113 11,0 773 75,3 87 8,5 53 5,2 140 13,7

Viso: 2015 9119,1 154,4 1,7

1,5 1449,7 15,9

8,6 4375 48,0

-0,3 2244,5 24,6

-5,1 895,5 9,8

-4,7 3140 34,4

-9,8 2004 9109 16 0,2 665 7,3 4403 48,3 2707 29,7 1318 14,5 4025 44,2

47

1.3. Dirvožemio agrocheminio tyrimo lauko darbai 2016 metais

Dirvožemio pH, judriųjų P2O5 ir K2O nustatymui 2016 m. dirvožemio ėminiai lauke surinkti

40 000 ha plote: Alytaus r. sav. – 8500 ha, Druskininkų r. sav. – 2000 ha, Rietavo r. sav. – 5800 ha,

Plungės r. sav. – 8000 ha, Kaišiadorių r. sav. – 8000 ha, Jonavos r. sav. – 7700 ha (1.3.1 lentelė,

1.3.1–1.3.6 pav.). Laboratorinės analizės ir kameraliniai darbai planuojami atlikti 2017 metais.

1.3.1 lentelė. Kadastrinių vietovių agrocheminis tyrimas (2016 m.)

Eil.

Nr. Kadastro vietovė Tirtas plotas, ha

1 2 3

Alytaus r. sav.

1 Butrimonys 1300

2 Eičiūnai 800

3 Geniai 800

4 Gervėnai 800

5 Luksnėnai 1000

6 Nemunaitis 1000

7 Praniūnai 1000

8 Vankiškiai 1000

9 Venciūnai 800

Viso: 8500

Druskininkų sav.

1 Leipalingis 1000

2 Ricieliai 1000

Viso: 2000

Rietavo sav.

1 Daugėdai 1000

2 Giliogiris 1000

3 Labardžiai 1000

4 Medingėnai 1000

5 Pelaičiai 1000

6 Sauslaukis 800

Viso: 5800

Plungės r. sav.

1 Alksnėnai 1000

2 Alsėdžiai 800

3 Didvyčiai 1000

4 Glaudžiai 1000

5 Grumbliai 1000

6 Karklėnai 1000

7 Varkaliai 1000

8 Žlibinai 1200

Viso: 8000

Kaišiadorių r. sav.

1 Dainava 1100

2 Dovainonys 1000

3 Gudiena 1100

4 Kalviai 1000

48

1.3.1 lentelės tęsinys

1 2 3

5 Liutonys 1000

6 Pakertai 1100

7 Palomenė 700

8 Varkalės 1000

Viso: 8000

Jonavos r. sav.

1 Batėgala 1000

2 Bukonys 1000

3 Kuigaliai 1000

4 Kulva 1000

5 Liepiai 800

6 Panoteriai 1000

7 Pauliukai 900

8 Upninkai 1000

Viso: 7700

Iš viso 40000

49

1.3.1 pav. ALYTAUS RAJONO KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

50

1.3.2 pav. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

51

1.3.3 pav. RIETAVO SAVIVALDYBĖS KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

52

1.3.4 pav. PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

53

1.3.5 pav. KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

54

1.3.6 pav. JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS KADASTRINĖSE VIETOVĖSE ATLIKTI

DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIO TYRIMO DARBAI

55

IŠVADOS (I)

1. Apibendrinti Kauno, Pakruojo, Lazdijų, Utenos ir Raseinių rajonų kadastrinėse vietovėse

2015 m. atliktų dirvožemio agrocheminių savybių stebėsenos tyrimų rezultatai rodo, kad nuo

1991 m. dirvožemių nebekalkinant, jie rūgštėja ir palaipsniui grįžta į pirminę būklę prieš

kalkinimą. Tirtose vietovėse sąlygiškai rūgščių plotų padaugėjo vidutiniškai 3,7 %.

2. Tirtame plote sąlygiškai rūgštūs dirvožemių vidutiniškai sudarė 11,0 %, iš jų: labai rūgštūs –

0,7 %, vidutiniškai rūgštūs – 3,0 % ir mažai rūgštūs – 7,3 %. Rūgštokų (pH 5,6–6,0) plotų, kurie

artimiausiu metu gali papildyti sąlygiškai rūgščių dirvožemių kiekį, yra dešimtadalis (10,0 %).

3. Per dešimtmetį, skirtingose Lietuvos zonose tirtuose rajonuose dirvožemių rūgštėjimas vyko

nevienodu intensyvumu: Utenos ir Raseinių rajonų kadastrinėse vietovėse sąlygiškai rūgščių

dirvožemių plotas padidėjo atitinkamai 8,3 ir 6,9 %, Lazdijų ir Kauno – 3,5 ir 1,4 %, Pakruojo

rajone išliko nepakitęs.

4. Šiuo metu iš tirtų rajonų, kaip ir prieš dešimtmetį, rūgščiausi yra Utenos ir Raseinių rajonų

kadastrinių vietovių dirvožemiai, kur sąlygiškai rūgštūs plotai užima atitinkamai 22,4 ir 21,1 %,

iš jų: labai rūgštūs – 0,7 ir 1,9 %, vidutiniškai rūgštūs – 4,9 ir 6,3 % ir mažai rūgštūs – 16,8 ir

12,9 %.

5. Mažiausiai sąlygiškai rūgščių dirvožemių nustatyta Kauno (3,7 %) bei Lazdijų (13,7 %)

rajonuose, o Pakruojo rajone, kaip ir prieš dešimtmetį, šių dirvožemių nerasta.

6. Lietuvoje dirvožemius, kurių pH 5,0 ir mažiau, būtina pakartotinai kalkinti išberiant po

2–4 t ha-1 gryno CaCO3 kas 2–3 metus, siekiant išvengti tolimesnio jų rūgštėjimo bei neigiamo

judriojo aliuminio poveikio.

7. Nustatant kalkinimo reikalingumą, eiliškumą ir intensyvumą, atskiruose administracinių rajonų

dirvožemiuose, reikėtų atsižvelgti į: labai ir vidutiniškai rūgščių (pH 5,0 ir <) dirvų plotą (%),

buvusį prieš intensyvų kalkinimą, rūgštėjimo intensyvumą nustojus kalkinti, o taip pat į

dirvožemių pasiskirstymą pagal granuliometrinę sudėtį, dirbamos žemės plotą (%), ūkio

specializaciją, auginamus augalus ir kt.

8. Menkai sukultūrintus, tačiau žemdirbystei naudojamus smėlio dirvožemius šiuo metu galima ir

nekalkinti. Čia patartina auginti dirvožemio rūgštumui nejautrius augalus (rugius, avižas,

bulves, vienamečių žolių mišinius), o tolimesnėje ateityje nederlingus plotus apželdinti miškais.

Šių dirvožemių gausiau Utenos ir Lazdijų rajonuose.

9. Įvertinant dirvožemių apsirūpinimą judriaisiais P2O5 ir K2O, pirmiausia buvo atsižvelgta į tai,

kokią dalį sudaro labai mažai (≤50 mg kg-1) ir sąlygiškai daug fosforo arba kalio (>150 mg kg-1)

turintys dirvožemiai. Tirtų rajonų kadastrinėse vietovėse 2015 m. sąlygiškai daug judriojo P2O5

turinčių dirvožemių rasta vidutiniškai 32,0 % tirto ploto, ir palyginus su prieš dešimtmetį atliktų

tyrimų rezultatais, jų kiekis išaugo 6,3 %. Tačiau labai mažai fosforingų dirvožemių

(≤50 mg kg-1) padaugėjo 4,5 %.

56

10. Sąlygiškai daug fosforo turinčių dirvožemių gausiau yra Kauno (46,3 %) ir Pakruojo rajonuose

(45,6 %), kiek mažiau – Lazdijų (26,6 %) ir Utenos (18,3 %), o mažiausiai – Raseinių rajone

(15,5 %).

11. Labai mažo fosforingumo dirvožemių (≤ 50 mg kg-1), kiek daugiau nei per dešimtmetį, ženkliau

padaugėjo Utenos, Lazdijų ir Raseinių rajonuose – atitinkamai 15,4; 8,0 ir 4,6 %.

12. Tirtų rajonų kadastrinėse vietovėse sąlygiškai daug (>150 mg kg-1) kaliu aprūpinti dirvožemiai

sudaro vidutiniškai 44,7 % (arba 1,0 % mažiau nei prieš dešimtmetį), o labai mažai ir mažai

kalingi – atitinkamai 1,8 ir 14,2 % (arba 1,0 ir 6,8 % daugiau).

13. Tirtuose rajonuose sąlygiškai daug kalio (>150 mg kg-1) turinčių dirvožemių nustatyta: Kauno

rajone – 62,6 %, Pakruojo ir Utenos – atitinkamai 46,1 ir 40,4 %, kiek mažiau – Raseinių ir

Lazdijų – 34,4 ir 33,3 %.Vidutiniškai kalingi (101–150 mg kg-1) plotai sudaro 39,3 % (arba

6,8 % mažiau nei prieš dešimtmetį).

14. Dirvožemio agrocheminių savybių stebėsenos tyrimų rezultatai, tirtose skirtingose Lietuvos

vietovėse parodė, kad dirvožemių nekalkinant, jie palengva rūgštėja, taip pat padaugėjo labai

mažai fosforo turinčių plotų – apie 4,5 %, o dirvožemių turinčių mažai judriojo kalio plotas

išaugo 6,8 %.

15. Gauti tyrimų rezultatai turėtų būti panaudoti sprendžiant rūgščių dirvožemių kalkinimo bei jų

būklės pagerinimo problemas, taip pat įvairiems žemės ūkio augalams nustatant optimalias

mineralinių trąšų normas, koreguotas pagal dirvožemio agrochemines savybes, bei siekti tausoti

dirvožemius, juose palaikant tinkamą maisto medžiagų balansą.

57

2. MINERALINIO AZOTO TYRIMAI

2.1. Mineralinio azoto stebėsenos dirvožemyje tyrimų metodika

Žemės ūkio ministerijos užsakymu nuo 2005 m., kiekvienais metais pavasarį (2016 m.

pavasarį negavus finansavimo šie tyrimai atlikti nebuvo) ir rudenį, atliekami mineralinio azoto

(Nmin) kiekio bei kaitos dirvožemyje stebėsenos tyrimai. Jie atliekami 15-oje Lietuvos dirvožemio

rajonų, kurie sudaryti, šalies teritoriją suskirsčius į atskirus geografinius vienetus, pagal dirvožemio

dangos ypatumus – reljefą, dirvožemio tipologiją, granuliometrinę sudėtį ir klimatines sąlygas

(2.1.1 pav.). Siekiant nustatyti mineralinio azoto pasiskirstymą bei kaitą ne tik dirvožemio

rajonuose, bet ir stambesniuose geografiniuose vienetuose, išskirtos Vakarų, Vidurio ir Rytų

Lietuvos zonos, kurios skiriasi ne tik agroklimatinėmis sąlygomis, bet ir žemės ūkio gamybos

kryptimis bei intensyvumu.

2.1.1 pav. Mineralinio azoto stebėsenos aikštelės dirvožemio rajonuose

Lietuvos dirvožemių danga yra labai marga. Ji formavosi ilgai, veikiant įvairiems dirvodaros

procesams, ko pasekoje susiformavo įvairūs dirvožemiai su skirtinga granuliometrine sudėtimi,

drėgmės rėžimu, mineraline sudėtimi, fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis. Auginami augalai ir

įvairios dirvožemio savybės turi didelę įtaką dirvožemio azotingumui, todėl azoto kiekių

pasiskirstymas šalies dirvožemiuose yra taip pat įvertintas pagal augintus augalus ir dirvožemio

58

granuliometrinę sudėtį. Augalai buvo suskirstyti į šias grupes: 1) buvę žieminiai javai (žieminiai

kviečiai, žieminiai rugiai, žieminiai kvietrugiai) ir žieminiai rapsai, 2) esami žieminiai javai ir

žieminiai rapsai, 3) buvę vasariniai javai (vasariniai kviečiai, vasariniai miežiai, avižos) ir vasariniai

rapsai, 4) buvę kaupiamieji augalai (bulvės, cukriniai ir pašariniai runkeliai, kukurūzai silosui),

5) daugiametės žolės ir ganyklos. Pagal granuliometrinę sudėtį buvo išskirtos šios grupės:

1) smėliai, 2) priesmėliai, lengvi priemoliai, 3) vidutinio sunkumo, sunkūs priemoliai bei moliai.

Taip pat mineralinio azoto kiekis dirvožemyje buvo įvertintas plotuose, kurie buvo tręšiami

žinomomis azoto trąšų normomis. Šiais tyrimais siekiama ištirti, kiek mineralinio azoto atskirais

metais pavasarį ir rudenį susikaupia po įvairių augalų, skirtingos granuliometrinės sudėties

dirvožemiuose, esant specifinėms atskirų metų meteorologinėms sąlygoms.

Dirvožemio ėminiai imti iš 0–30, 30–60 ir 60–90 cm dirvožemio sluoksnių, 20×20 m dydžio

aikštelių. Vienas dirvožemio ėminys kiekvienoje tyrimų aikštelėje zondo dūriais paimtas iš

4–6 vietų. 2016 m. rudenį buvo paimta 800 dirvožemio ėminių, kur: 618 ėminiai iš šalies skirtingų

dirvožemių, augant įvairiems žemės ūkio augalams, ir 182 ėminiai iš žinomomis trąšų normomis

tręšiamų plotų. Visuose (800 ėminių) dirvožemio ėminiuose buvo ištirtas mineralinio azoto kiekis

(2.1.1 lentelė).

2.1.1 lentelė. Mineralinio azoto ėminių skaičius 2016 m. rudenį skirtinguose šalies

dirvožemiuose

Gylis, cm

Granuliometrinė sudėtis

Viso mineralinių

dirvožemių smėliai

priesmėliai,

lengvi

priemoliai

vid. sunkumo,

sunkūs priemoliai,

moliai

durpės,

puvenos

Rytų Lietuva

0-30 11 42 2 0 55

31-60 11 42 2 0 55

61-90 11 42/42 2 0 55

Vakarų Lietuva

0-30 17 41 1 0 59

31-60 17 41 1 0 59

61-90 17 41 1 0 59

Vidurio Lietuva

0-30 7 69 15 1 92

31-60 7 69 15 1 92

61-90 7 69 15 1 92

Lietuva

0-30 35 152 18 1 206

31-60 35 152 18 1 206

61-90 35 152 18 1 206

Viso: 618

Mineralinio azoto kiekis dirvožemio ėminiuose ištirtas LAMMC Agrocheminių tyrimų

laboratorijos Analitiniame skyriuje. Mineralinis azotas nustatytas 1M KCl ištraukoje santykiu 1:5

pagal LVP D-05:2016/ 7 ir apskaičiuotas kaip nitratinio+nitritinio (N-NO3) ir amoniakinio (N-NH4)

azoto suma. Gauti tyrimų duomenys mg kg-1 buvo perskaičiuoti į kg ha-1 ir pateikti žemėlapiuose

bei lentelėse.

59

Šalies dirvožemiuose azotingumas 0–60 cm gylyje vertintas pagal šias granuliometrinės

sudėties grupes: 1) smėlio ir 2) priesmėlio, priemolio ir molio. Yra išskirtos penkios mineralinio

azoto vertinimo grupės, pagal jo kiekį esantį dirvožemyje (0–60 cm sluoksnyje): 1) labai mažo,

2) mažo, 3) vidutinio, 4) didelio ir 5) labai didelio (2.1.2 lentelė).

2.1.2 lentelė. Dirvožemio vertinimas pagal mineralinio azoto kiekį

Dirvožemyje esantis Nmin

kiekis

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis

smėliai

(s1/s; s1/s/p; ps/s)

kiti mineraliniai dirvožemiai

(ps-m)

Mineralinio azoto (NO3+NH4) kiekis 0–60 cm

dirvožemio sluoksnyje, kg ha-1

Labai mažas ≤30 ≤35

Mažas 31–60 36–70

Vidutinis 61–90 71–105

Didelis 91–120 106–135

Labai didelis >120 >135

2.1.3 lentelė. Azoto trąšų normų koregavimas pagal šalyje vykdomos mineralinio azoto

stebėsenos duomenis (0–60 sluoksnyje kg ha-1)

Nmin kiekis, kg ha-1 Azoto (N) trašų normos korekcija

1 2

≤30 +15 +30

31-40 +10 +20

41-50 +5 +10

51-60 0 0

61-70 -5 -10

71-80 -10 -20

>80 -15 -30 Pastaba. 1 – taikoma, kai vyrauja smėlio dirvožemiai arba žemės našumo balas mažesnis nei 38 balai ir kai augalai

tręšiami mažesnėmis nei 120 kg ha-1 azoto (N) trąšų normomis; 2 – taikoma priesmėlio, priemolio, molio

dirvožemiuose, kai žemės našumo balas didesnis nei 38 balai ir augalai tręšiami didesnėmis nei 120 kg ha-1 azoto (N)

trąšų normomis.

Prieš augalų sėją ar sodinimą, pagal 2.1.3 lentelėje pateiktus duomenis, yra įvertinamas

dirvožemio azotingumas ir parenkama optimali azoto trąšų norma. Lietuvoje azoto trąšų normų

koregavimas žemės ūkio augalams, ypatingai pagal pavasarį atliekamus Nmin tyrimus, yra daugelį

metų neatsiejama intensyvios augalininkystės technologijos dalis, tačiau pavasarį per trumpą laiką

atlikti didelės apimties darbus ir tyrimus yra sudėtinga. Todėl šalyje pagal 2005 m. Žemės ūkio

ministerijos patvirtintą programą, buvo pradėta vykdyti Nmin stebėsena dirvožemyje, kurios tikslas –

nustatyti taršą nitratais, o žemdirbius leidžia informuoti apie Nmin pasiskirstymą įvairiuose šalies

regionuose ir koreguoti tų metų azoto trąšų normą augalų tręšimui.

60

2.2. Šalies dirvožemių azotingumas

Žemės ūkis yra vienas iš svarbiausių kiekvienos šalies ekonomikos sektorių. Tačiau manoma,

kad intensyvėjanti žemės ūkio gamyba per pastaruosius 50 metų sukėlė esminę aplinkos taršą. Tai

įtakojo, kad pasaulyje didėjant augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos gamybai, didėja ir

trąšų poreikis. Nors azoto trąšos yra vienas iš esminių veiksnių, formuojančių dirvožemio ir augalų

derlingumą, tačiau jų perteklius gali kenkti aplinkai. Pavojingiausi yra nitratai, kurie intensyviai

migruoja biosferoje, linkę išsiplauti ir užteršti gruntinius vandenis, upes bei kitus vandens telkinius.

Todėl tręšimo azotu optimizavimas yra vienas svarbiausių žemės ūkio uždavinių, siekiant išvengti

aplinkos taršos nitratais ir gauti didelius augalų derlius. Šio uždavinio įgyvendinimui Žemės ūkio

ministerijos užsakymu nuo 2005 metų, kiekvienais metais, pavasarį ir rudenį atliekami mineralinio

azoto bei jo kaitos dirvožemyje stebėsenos tyrimai.

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje per metus pastebimai kinta, priklausomai nuo augalų

tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, klimatinių sąlygų, taikomo žemės dirbimo,

auginamų augalų rūšies, dirvožemio genezės ir granuliometrinės sudėties bei bendro azoto kiekio

dirvožemyje. Todėl Nmin kiekis dirvožemyje nustatomas anksti pavasarį, pagal kurį atsižvelgiama

planuojant tręšimą azotu, ir rudenį, norint nustatyti jo kiekį, liekantį po augalų, prieš žiemą. Rudenį

nustatytas didelis Nmin ir nitratų kiekis dirvožemyje iki pavasario, dėl išsiplovimo, dažnai ženkliai

sumažėja, todėl saikingas tręšimas azotu bei tarpinių augalų auginimas rudens-žiemos laikotarpiu

mažina nitratų išsiplovimo nuostolius.

Atlikus mineralino azoto tyrimus 2016 m. rudenį, 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje

vidutiniškai jo rasta 54,2 kg ha-1 arba beveik tiek pat, kaip ankstesniais 2015 ir 2013 m., atitinkamai

– 53,9 ir 53,7 kg ha-1, tačiau 2014 m. rudenį Nmin kiekis buvo 6,8 kg ha-1 didesnis, palyginus su tuo

pačiu šių metų laikotarpiu. Daugiausiai Nmin 2016 m. rudenį nustatyta šalies Vidurio zonoje

(64,2 kg ha-1), kur intensyviausiai ūkininkaujama, mažiau – Vakarų (49,7 kg ha-1) ir Rytų

(41,9 kg ha-1), kur vyrauja mažiau azotu tręšiamos pievos ir ganyklos bei lengvesnės granuliome-

trinės sudėties dirvožemiai. Panašios šalies dirvožemių azotingumo tendencijos buvo ir 2015 m.

rudenį (2.3.1 lentelė).

Mineralinio azoto daugiausia susikaupė viršutiniame, humusingajame 0–30 cm dirvožemio

sluoksnyje: Rytų – 55,6 %, Vidurio – 57,1%, Vakarų Lietuvoje – 55,3%; 30–60 cm sluoksnyje –

atitinkamai 26,4 %, 24,0 %, 25,4 %; 60–90 cm sluoksnyje – 18,0 %, 19,0 %, 19,3 %, skaičiuojant

nuo viso, toje zonoje 0–90 cm sluoksnyje, esančio azoto kiekio (2.3.1 lentelė).

Vertinant šalies dirvožemio azotingumą 0–60 cm sluoksnyje nustatyta, kad 2016 m. rudenį

vidutiniškai Lietuvoje vyravo labai mažo ir mažo azotingumo dirvožemiai (70,4 %) – daugiausiai jų

buvo ir 2015 metų rudenį (73,4 %). Šių metų rudenį daugiausiai labai mažo ir mažo azotingumo

dirvožemių nustatyta Rytų Lietuvoje (85,4 %), kur vyrauja lengvesnės granuliometrinės sudėties

dirvožemiai, o iškritę gausesni krituliai vasarą galėjo įtakoti Nmin plovimąsi gilyn (2.2.1 lentelė).

Kiek mažesnis kiekis šių dirvožemių buvo nustatyta Vakarų Lietuvoje – 69,5 %. Tuo tarpu Vidurio

Lietuvoje, kur ūkininkaujama intensyviau ir vyrauja sunkesnės granuliometrinės sudėties

61

dirvožemiai, kurie mažiau įtakojami iškritusių kritulių, vidutinio ir didelio azotingumo dirvožemių

2015 ir 2016 m. rudenį nustatyta daugiausiai – 34,0 ir 36,9 %.

2.2.1 lentelė. Nmin pasiskirstymas žemės ūkio naudmenose (%)

Lietuvos zonos

Mineralinio azoto kiekis dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje (%)

labai mažas mažas vidutinis didelis

2015 m. rudenį

2016 m. rudenį

Rytų 55,6 22,2 18,5 3,7

49,1 36,3 5,5 10,9

Vidurio 22,0 44,0 16,5 17,5

19,6 43,5 22,8 14,1

Vakarų 50,0 31,0 13,8 5,2

37,3 32,2 20,3 10,2

Lietuva 38,9 34,5 16,3 10,3

32,0 38,4 17,5 12,1

Vertinant šalies dirvožemių azotingumą pagal atskirus dirvožemio rajonus, 2016 m. rudenį

0–60 cm sluoksnyje didžiausiu (60,1–64,0 kg ha-1) azoto kiekiu išsiskyrė Vidurio Lietuvos

žemumos vakarinė dalis, apimanti Kėdainių rajoną, dalį Šiaulių ir Kauno rajonų, Vidurio Lietuvos

žemumos vidurinė dalis, apimanti Joniškio, Radviliškio, Pakruojo, Pasvalio rajonus ir dalį

Panevėžio, Biržų rajonų, bei Žemaitijos rytų plynaukštė, apimanti Kelmės ir Telšių rajonus bei dalį

Raseinių rajono (2.2.1 pav.). Palyginus šių metų mineralinio azoto kiekius su 2015 m. rudens

tyrimų duomenimis, šiais metais, minėtuose dirvožemio rajonuose, Nmin nustatyta ženkliai mažiau

(2.2.1 ir 2.2.2 pav.).

Šių metų rudenį vidutiniški mineralinio azoto kiekiai (50,1–60 kg ha-1) nustatyti Vidurio

Lietuvos žemumos rytinėje dalyje (dalyje Biržų ir Kupiškio r.). Praėjusių, 2015 metų rudenį,

minėtame dirvožemio rajone Nmin buvo nustatyta daugiau (60,1–70,0 kg ha-1).

Mažiau (40,1–50 kg ha-1) Nmin 0–60 dirvožemio sluoksnyje buvo Nemuno žemupio šiaurinėje

ir pietinėje dalyse (Jurbarko r., dalis Raseinių r. ir Vilkaviškio r., dalis Šakių, Marijampolės r.),

Vakarų Aukštaitijos plynaukštėje (Ukmergės ir Anykščių r., dalis Kupiškio ir Rokiškio r.) bei

Ašmenos aukštumoje ir Lydos Plynaukštėje (Šalčininkų r.).

Kituose šalies dirvožemio rajonuose: Pajūrio ir Nemuno deltos lygumoje (Klaipėdos, Šilutės r.

ir dalis Kretingos r.), Vakarų Žemaitijos plynaukštėje (Tauragės ir Skuodo r. ir dalis Šilalės,

Kretingos r.), Nemuno vidurio ir Neries žemupio plynaukštėje (Prienų, Jonavos, Kaišiadorių,

Širvintų r. ir dalis Kauno r.), Baltijos aukštumos rytinėje dalyje (dalis Ignalinos r.), Pietryčių

Lietuvos lygumos pietinėje dalyje (Varėnos r.), Kazlų Rūdos ir Karsakiškio senųjų deltų lygumose

(Marijampolės r. ir dalis Jurbarko r.) – mineralinio azoto nustatyta mažai (30,1–40 kg ha-1). Labai

mažai (<30 kg ha-1) Nmin buvo Žemaitijos–Vakarų Kuršo aukštumoje (Plungės, Mažeikių r. ir dalyje

Šilalės r.), Baltijos aukštumos centrinėje dalyje (Lazdijų, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Molėtų,

Utenos r. ir dalyje Rokiškio r.), Pietryčių Lietuvos lygumos centrinėje dalyje (Trakų, Švenčionių,

Zarasų r.), Dysnos lygumoje (Ignalinos r.). Minėtuose dirvožemio rajonuose maži arba labai maži

Nmin kiekiai buvo nustatyti ir 2015 m. rudenį, išskyrus Dysnos lygumoje (Ignalinos r.), kur Nmin

62

siekė net 50,1– 60 kg ha-1.

Lyginant kelių metų tyrimų duomenis, šių metų rudenį vidutiniškai šalyje 0–60 cm sluoksnyje

nustatytas nedidelis Nmin kiekis (52,3 kg ha-1). Dar mažesniu Nmin kiekiu išsiskyrė 2015 m. –

50,8 kg ha-1 (2.2.2 lentelė). Visais tyrimų metais didžiausia dalis Nmin susikaupė viršutiniame

0–30 cm sluoksnyje ir tik apie trečdalį jo nustatyta giliausiame 60–90 cm sluoksnyje.

Trijose Lietuvos zonose Nmin kiekis skirtingais tyrimų metais buvo nevienodas. Vakarų

Lietuvoje, kur iškrenta gausesnis kritulių kiekis, Nmin 0–60 cm sluoksnyje svyravo nuo 45,2 iki

61,9 kg ha-1. Tuo tarpu Vidurio Lietuvoje zonoje, kur dirvožemiai derlingesni ir žemės ūkio gamyba

intensyvesnė, mineralinio azoto minėtame dirvožemio sluoksnyje buvo daugiau – atitinkamai nuo

64,2 iki 78,0 kg ha-1. Mažiausiai Nmin nustatyta Rytų Lietuvoje, kur ūkininkaujama mažiau

intensyviai ir vyrauja lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiai – nuo 41,9 iki 59,0 kg ha-1

(2.2.2 lentelė). Mažai Nmin šalies dirvožemiuose buvo 2015 ir 2016 m. rudenį. Tokį mažą Nmin kiekį

galėjo įtakoti tai, kad 2015 m. gegužės-spalio mėnesiais vidutiniškai šalyje iškrito tik 278 mm

kritulių, o 2016 m. jų iškrito beveik 471 mm, todėl Nmin jau vasaros metu buvo plaunamas į

gilesnius dirvožemio sluoksnius.

2.2.2 lentelė. Vidutiniai Nmin kiekiai 0–60 cm sluoksnyje rudenį (kg ha-1)

Šalies zona Tyrimų metai

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Rytų Lietuva 59,07 52,74 53,67 42,16 41,90

Vidurio Lietuva 78,03 68,34 78,00 67,38 64,22

Vakarų Lietuva 61,92 49,10 59,43 45,21 49,74

Vidutiniškai šalyje

(svertinis vidurkis) 64,29 53,89 61,02 50,84 52,27

Atliktų tyrimų duomenimis, atskirose Lietuvos zonose ir dirvožemio rajonuose mineralinio

azoto kiekis 0–60 cm sluoksnyje ženkliai skiriasi. Todėl pavasarį, prieš augalus tręšiant azotinėmis

trąšomis, labai svarbu nustatyti esamą mineralinio azoto kiekį dirvožemyje ir pagal tai parinkti

tinkamas azoto trąšų normas, jas koreguojant pagal 2.1.3 lentelėje pateiktas rekomendacijas.

63

2.2.1 pav. Mineralinis azotas Lietuvos dirvožemio rajonuose (2016 m.ruduo)

64

2.2.2 pav. Mineralinis azotas Lietuvos dirvožemio rajonuose (2015 m. ruduo)

65

2.3. Mineralinio azoto pokyčiai dirvožemyje po skirtingų augalų

Viena iš svarbiausių augalų maisto medžiagų yra mineralinis azotas, tačiau jis dirvožemyje yra

labai judrus ir jo kiekis priklauso ne tik nuo žemės ūkio augalų tręšimo, žemės dirbimo, dirvožemio

granuliometrinės sudėties, tačiau ir nuo klimatinių sąlygų. Todėl kiekvienais metais prieš augalų

tręšimą, būtina ištirti Nmin kiekį dirvožemyje. Šie tyrimai leidžia užtikrinti augalams optimalių trąšų

normų parinkimą ir sumažinti riziką dėl aplinkos taršos nitratais. Tačiau, dažnai yra nekreipiamas

dėmesys į likutinį azotą dirvožemyje ir azoto trąšomis tręšiama intensyviai, viršijant žemės ūkio

augalų poreikius, o tai turi neigiamos įtakos aplinkai. Todėl tręšiant augalus šiomis trąšomis, ypač

reikėtų vengti perteklinio Nmin susikaupimo dirvožemiuose po derliaus nuėmimo, kurio augalai negali

panaudoti savo augimo metu, nes jo perteklius, esant nepalankioms klimatinėms sąlygoms,

išplaunamas ne tik į gilesnius sluoksnius, bet ir į gruntinius vandenis. Dėl minėtų priežasčių azotas

tampa aplinkos taršos šaltiniu.

Vidutiniškai šalyje 2016 m. rudenį labai daug mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje liko po

kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų ir pasodybinėje žemėje – 77,5 kg ha-1, šiek tiek mažiau – esamuose

žiemkenčiuose ir rapsuose – 72,0 kg ha-1. Nors šiais metais po minėtų augalų,Nmin kiekiai nustatyti

dideli, tačiau 2015 m. rudenį jo buvo atitinkamai 28,7 ir 2,2 kg ha-1 daugiau (2.3.1 lentelė). Po

kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų, pasodybinėje žemėje ir esamuose žiemkenčiuose bei rapsuose,

daugiausiai šiais tyrimų metais Nmin rasta Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 90,6 ir 72,1 kg ha-1,

Vakarų Lietuvoje – 86,2 ir 60,8 kg ha-1, o Rytų Lietuvoje – 51,5 ir 64,6 kg ha-1. Likę dideli Nmin

kiekiai, ypatingai Vidurio Lietuvoje, rodo, kad pasitaiko atvejų, kai minėti augalai azoto trąšomis

tręšiami per gausiai ne tik pavasarį, bet ir pasėjus juos rudenį, ko pasekoje iškyla grėsmė aplinkos

taršai.

Didžiausi Nmin kiekiai rudenį liko viršutiniame 0–30 cm sluoksnyje. Ypač dideli jo kiekiai

nustatyti po kaupiamųjų augalų, rapsų, kukurūzų ir pasodybinėje žemėje – 55,1 kg ha-1. Atskirose

šalies zonose – Rytų, Vakarų ir Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 37,8, 38,0 ir 63,7 kg ha-1. Taip pat

dideli jo kiekiai nustatyti naujai pasėtuose žiemkenčiuose ir rapsuose, vidutiniškai šalyje –

51,5 kg ha-1, o Rytų, Vakarų ir Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 45,1, 62,8 ir 51,8 kg ha-1. Tuo tarpu

mažiausiai Nmin buvo daugiamečių žolių ir ganyklų plotuose – 18,9 kg ha-1, o atskirose Rytų,

Vakarų ir Vidurio zonose – atitinkamai 11,6, 23,2 ir 20,7 kg ha-1. Kadangi šie plotai nėra

intensyviai tręšiami, o augalai sunaudoja dalį azoto vegetacijos metu, tai rudenį Nmin kiekis buvo

nustatytas nedidelis (2.3.1 lentelė).

Labai svarbu atkreipti dėmesį, koks Nmin kiekis liko dirvožemio 60–90 cm dirvožemio

sluoksnyje, nes rudenį likęs didesnis kiekis žiemos metu dirvožemio profiliu gali lengvai migruoti

gilyn ir teršti drenažo bei gruntinius vandenis. Šių metų rudenį, kaip ir ankstesniais 2015 m.,

vidutiniškai šalyje 60–90 cm dirvožemio sluoksnyje daugiausia Nmin liko po šių metų rudenį pasėtų

žiemkenčių ir po buvusių kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų bei pasodybinėje žemėje – atitinkamai net

15,4 ir 16,1 kg ha-1. Vidurio Lietuvoje, kur intensyviausiai ūkininkaujama, po kaupiamųjų, rapsų,

kukurūzų minėtame dirvožemio sluoksnyje 2015 m. rudenį Nmin liko net 38,0 kg ha-1. Tuo tarpu šių

metų rudenį jo nustatyta gerokai mažiau, tik 17,5 kg ha-1. Iš rudens likę dideli mineralinio azoto

66

kiekiai dirvožemyje rodo, kad ūkininkai ne visada pagrįstai panaudoja dideles azoto trąšų normas,

todėl augalų nesunaudotas, likutinis azotas gali išsiplauti į gruntinius bei paviršinius vandenis, ir

teršti aplinką.

2.3.1 lentelė. Mineralinio azoto vidutiniai kiekiai dirvožemyje ir pokyčiai po skirtingų augalų

Žemės ūkio augalai Gylis, cm

Mineralinio azoto

kiekis dirvožemyje, kg ha-1 Pokyčiai, palyginus

su 2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu 2015 m. rudenį 2016 m. rudenį

1 2 3 4 5

Rytų Lietuva

Buvę žiemkenčiai

0-30 32,40 30,44 -1,96

30-60 9,63 16,58 6,95

60-90 10,85 10,91 0,06

0-60 42,03 47,03 5,00

0-90 52,88 57,94 5,06

Esami žiemkenčiai ir rapsai

0-30 44,49 45,08 0,59

30-60 18,60 19,50 0,90

60-90 15,20 12,19 -3,01

0-60 63,09 64,58 1,49

0-90 78,29 76,77 -1,52

Buvę kaupiamieji, rapsai,

kukurūzai, pasodybinė žemė

0-30 – 37,80 –

30-60 – 13,68 –

60-90 – 9,41 –

0-60 – 51,48 –

0-90 – 60,89 –

Daugiametės žolės, ganyklos

0-30 12,20 11,59 -0,61

30-60 5,55 5,49 -0,06

60-90 4,58 5,27 0,69

0-60 17,75 17,08 -0,67

0-90 22,33 22,35 0,02

Buvęs vasarojus

0-30 33,62 23,81 -9,81

30-60 12,64 12,15 -0,49

60-90 6,67 8,24 1,57

0-60 46,26 35,96 -10,3

0-90 52,93 22,35 -30,58

Svertinis vidurkis

0-30 30,42 28,44 -1,98

30-60 11,75 13,48 1,73

60-90 9,66 9,22 -0,44

0-60 42,17 41,90 -0,27

0-90 51,83 51,12 -0,71

Vidurio Lietuva

Buvę žiemkenčiai

0-30 31,26 38,70 7,44

30-60 13,22 18,51 5,29

60-90 7,08 15,61 8,53

0-60 44,48 57,20 12,72

0-90 51,56 72,81 21,25

Esami žiemkenčiai ir rapsai

0-30 58,04 51,84 -6,20

30-60 20,34 20,28 -0,06

60-90 19,31 16,39 -2,92

0-60 78,38 72,12 -6,26

0-90 97,69 88,51 -9,18

67

2.3.1 lentelės tęsinys

1 2

Buvę kaupiamieji, rapsai,

kukurūzai, pasodybinė žemė

0-30 86,22 63,67 -22,55

30-60 35,28 26,95 -8,33

60-90 37,96 17,45 -20,51

0-60 121,50 90,62 -30,88

0-90 159,46 108,07 -51,39

Daugiametės žolės, ganyklos

0-30 24,89 20,65 -4,24

30-60 6,02 7,22 1,20

60-90 5,43 6,04 0,61

0-60 30,91 27,87 -3,04

0-90 36,34 33,90 -2,44

Buvęs vasarojus

0-30 33,27 29,19 -4,08

30-60 10,04 16,47 6,43

60-90 9,90 10,58 0,68

0-60 43,31 45,65 2,34

0-90 53,21 56,24 3,03

Svertinis vidurkis

0-30 48,85 45,21 -3,64

30-60 17,25 19,01 1,76

60-90 15,48 15,03 -0,45

0-60 66,10 64,22 -1,88

0-90 81,58 79,24 -2,34

Vakarų Lietuva

Buvę žiemkenčiai

0-30 35,26 36,43 1,17

30-60 11,96 24,38 12,42

60-90 6,86 15,91 9,05

0-60 47,22 60,81 13,59

0-90 54,08 76,72 22,64

Esami žiemkenčiai ir rapsai

0-30 51,93 62,82 10,89

30-60 18,31 23,37 5,06

60-90 14,90 16,70 1,80

0-60 70,24 86,19 15,95

0-90 85,14 102,89 17,75

Buvę kaupiamieji, rapsai,

kukurūzai, pasodybinė žemė

0-30 64,34 37,97 -26,37

30-60 31,64 13,26 -18,38

60-90 18,87 14,84 -4,03

0-60 95,98 51,23 -44,75

0-90 114,85 66,07 -48,78

Daugiametės žolės, ganyklos

0-30 18,55 23,20 4,65

30-60 7,26 7,76 0,50

60-90 6,02 6,68 0,66

0-60 25,81 30,96 5,15

0-90 31,83 37,64 5,81

Buvęs vasarojus

0-30 33,85 32,63 -1,22

30-60 11,08 18,50 7,42

60-90 9,61 15,16 5,55

0-60 44,93 51,13 6,20

0-90 54,54 66,29 11,75

Svertinis vidurkis

0-30 33,03 34,07 1,04

30-60 12,18 15,68 3,50

60-90 9,32 11,90 2,58

0-60 45,21 49,74 4,53

0-90 54,53 61,65 7,12

68

2.3.1 lentelės tęsinys

1 2

Vidutiniškai šalyje

Buvę žiemkenčiai

0-30 32,52 36,01 3,49

30-60 11,74 19,51 7,77

60-90 8,29 14,48 6,19

0-60 44,26 55,53 11,27

0-90 52,55 70,02 17,47

Esami žiemkenčiai ir rapsai

0-30 54,51 51,54 -2,97

30-60 19,72 20,46 0,74

60-90 17,88 15,44 -2,44

0-60 74,23 72,00 -2,23

0-90 92,11 87,44 -4,67

Buvę kaupiamieji, rapsai,

kukurūzai, pasodybinė žemė

0-30 73,09 55,09 -18,00

30-60 33,10 22,43 -10,67

60-90 26,51 16,13 -10,38

0-60 106,19 77,51 -28,68

0-90 132,70 93,64 -39,06

Daugiametės žolės, ganyklos

0-30 17,78 18,91 1,13

30-60 6,46 6,91 0,45

60-90 5,44 6,11 0,67

0-60 24,24 25,82 1,58

0-90 29,68 31,92 2,24

Buvęs vasarojus

0-30 33,66 28,68 -4,98

30-60 11,43 15,77 4,34

60-90 8,61 11,59 2,98

0-60 45,09 44,45 -0,64

0-90 53,70 56,05 2,35

Svertinis vidurkis

0-30 39,38 37,61 -1,77

30-60 14,32 16,60 2,28

60-90 12,15 12,60 0,45

0-60 53,70 54,20 0,50

0-90 65,85 66,80 0,95

Mineralinio azoto kiekį, susikaupusį 0–90 cm sluoksnyje šių metų rudenį, palyginus su

buvusiu 2015 m., po skirtingų augalų nustatyti panašūs jo kiekiai (2.3.1 lentelė). Tačiau reikėtų

pažymėti, kad ženkliai mažiau Nmin šiais metais nustatyta po buvusių kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų

bei pasodybinėje žemėje – 39,1 kg ha-1 mažiau. Po minėtų augalų, šalies Vakarų ir Vidurio zonose

jo liko mažiau – atitinkamai 48,8 ir 51,4 kg ha-1.

Iš tyrimų duomenų matome, kad šalyje augalai dažnai pertręšiami azotu, todėl vegetacijos

metu nespėja jo sunaudoti, ko pasekojo labai dideli kiekiai Nmin lieka rudenį. Tai pat iš rudens

naujai pasėti rapsai ir žiemkenčiai dažnai azoto trąšomis yra tręšiami per gausiai. Tai leidžia daryti

prielaidą, kad ten, kur daugiau azoto dirvožemyje susikaupė iš rudens, per žiemą iš dirvožemio jis

pilnai neišsiplaus, todėl kitų metų pavasarį tuose plotuose azoto kiekiai dirvoje gali būti didesni.

69

2.4. Mineralinis azotas skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis yra svarbi savybė, vertinant augalų maisto medžiagų

pokyčius dirvožemyje ir efektyvų jų naudojimą. Priklausomai nuo jos, maisto medžiagų kiekis

įvairiuose dirvožemiuose yra skirtingas. Sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose,

turinčiuose daugiau molio ir dulkių dalelių, kaupiasi daugiau mineralinio azoto negu lengvuose.

Išsiplovimas yra didesnis lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, tokiuose kaip smėliai ar

priesmėliai. Daugiausia Nmin yra durpžemiuose, o iš mineralinių dirvožemių – šlynžemiuose ir kai

kuriuose salpžemiuose, mažiau – glėjiškuose rudžemiuose, išplautžemiuose bei balkšvažemiuose,

mažiausiai – eroduotuose ir mažai sukultūrintuose lengvos granuliometrinės sudėties smėlžemiuose.

Atlikus tyrimus ir sugrupavus dirvožemius pagal granuliometrinę sudėtį, mineralinio azoto

2016 m. rudenį 0–60 cm sluoksnyje, vidutiniškai šalyje nustatyta 54,2 kg ha-1. Sunkėjant

dirvožemio granuliometrinei sudėčiai Nmin turėjo tendenciją didėti. Nmin lengvos granuliometrinės

sudėties dirvožemiuose (smėliuose) buvo 48,3 kg ha-1, sunkesnės (priesmėliuose, lengvuose

priemoliuose) – 54,0 kg ha-1, o sunkios (vidutinio sunkumo, sunkiuose priemoliuose ir moliuose) –

67,3 kg ha-1 (2.4.1 lentelė).

Vertinant Nmin kiekį pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį skirtingose šalies zonose,

2016 m. rudenį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje Vidurio Lietuvoje, kur reljefas lyguminis ir vyrauja

sunkesnė granuliometrinė sudėtis, daugiausia Nmin rasta vidutinio sunkumo ir sunkios

granuliometrinės sudėties dirvožemiuose – atitinkamai 63,6 ir 71,6 kg ha-1. Rytų Lietuvoje, kur

vyrauja lengvos granuliometrinės sudėties kalvoti dirvožemiai, daugiausia Nmin buvo žemesnėse

reljefo vietose – priesmėliuose, lengvuose priemoliuose (44,5 kg ha-1). Vidutinio žemės ūkio

gamybos intensyvumo, daug kritulių iškrentančioje Vakarų Lietuvos zonoje Nmin rasta daugiausia

(109,6 kg ha-1) vidutinio sunkumo, sunkaus priemolio ir molio dirvožemiuose. Šioje zonoje minėtos

granuliometrinės sudėties dirvožemiuose Nmin dideli kiekiai nustatyti ir 2015 m. rudenį (96,6 kg ha-

1). Taip pat dideli Nmin kiekiai Vakarų Lietuvoje liko ir lengviausios granuliometrinės sudėties

dirvožemiuose (smėliuose) –52,7 kg ha-1. Tokie dideli Nmin kiekiai likę iš rudens rodo, kad šioje

zonoje ne visada racionaliai naudojamos azoto trąšos. Didžiausias pavojus aplinkos taršai kyla, kai

šioje zonoje dideli Nmin kiekiai lieka lengviausios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, kadangi

čia iškrenta didžiausias kritulių kiekis ir azotas gali migruoti gilyn bei teršti gruntinius vandenis ir

aplinką (2.4.1 lentelė).

Atskiruose dirvožemio sluoksniuose nustatyta, kad Nmin pasiskirstęs nevienodai ir mažai

priklausė nuo dirvožemio granuliometrinės suėties. Didžiausia priklausomybė tarp Nmin kiekio ir

granuliometrinės sudėties pasireiškė dirvožemio viršutiniame 0–30 cm sluoksnyje. Smėliuose Nmin

rasta 30,7 kg ha-1, priesmėliuose bei lengvuose priemoliuose – 38,1 kg ha-1, o vidutinio sunkumo ir

sunkiuose priemoliuose bei moliuose – 47,3 kg ha-1; gilesniuose 30–60 ir 60–90 cm sluoksniuose,

Nmin nustatyta mažiau (2.4.1 lentelė).

70

2.4.1. lentelė. Mineralinio azoto kiekiai skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose (kg ha-1)

Tyrimų laikas Gylis, cm

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis

Svertinis

vidurkis smėliai

priesmėliai,

lengvi

priemoliai

vidutinio

sunkumo, sunkūs

priemoliai, moliai

1 2 3 4 5 6

Rytų Lietuva

2015 m.

ruduo

0-30 26,17 32,71 6,80 30,42

30-60 10,07 12,55 4,55 11,75

60-90 7,80 10,43 4,19 9,66

0-60 36,24 45,26 11,35 42,17

0-90 44,04 55,69 15,54 51,83

2016 m.

ruduo

0-30 22,79 30,93 9,63 28,44

30-60 14,67 13,60 4,41 13,48

60-90 8,79 9,48 6,26 9,22

0-60 37,46 44,52 14,04 41,90

0-90 46,25 54,00 20,30 51,12

Pokyčiai

2016 m.,

palyginus su

2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu

0-30 -3,38 -1,78 2,83 -1,98

30-60 4,60 1,05 -0,14 1,73

60-90 0,99 -0,95 2,07 -0,44

0-60 1,22 -0,74 2,69 -0,27

0-90 2,21 -1,69 4,76 -0,71

Vidurio Lietuva

2015 m.

ruduo

0-30 24,27 50,02 55,01 48,85

30-60 6,17 18,40 17,18 17,25

60-90 8,57 16,13 15,78 15,48

0-60 30,44 68,42 72,19 66,10

0-90 39,01 84,55 87,97 81,58

2016 m.

ruduo

0-30 37,87 44,93 49,89 45,21

30-60 16,83 18,63 21,72 19,01

60-90 13,01 15,00 16,08 15,03

0-60 54,69 63,57 71,61 64,22

0-90 67,70 78,56 87,69 79,24

Pokyčiai

2016 m.,

palyginus su

2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu

0-30 13,60 -5,09 -5,12 -3,64

30-60 10,66 0,23 4,54 1,76

60-90 4,44 -1,13 0,30 -0,45

0-60 24,25 -4,85 -0,58 -1,88

0-90 28,69 -5,99 -0,28 -2,34

Vakarų Lietuva

2015 m.

ruduo

0-30 33,08 31,94 75,78 33,03

30-60 15,16 10,70 20,84 12,18

60-90 9,86 8,91 16,47 9,32

0-60 48,24 42,64 96,62 45,21

0-90 58,10 51,55 113,09 54,53

2016 m.

ruduo

0-30 32,95 33,27 83,39 34,07

30-60 19,74 13,58 26,24 15,68

60-90 15,45 9,88 28,44 11,90

0-60 52,69 46,85 109,63 49,74

0-90 68,15 56,73 138,07 61,65

71

2.4.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6

Pokyčiai

2016 m.,

palyginus su

2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu

0-30 -0,13 1,33 7,61 1,04

30-60 4,58 2,88 5,40 3,50

60-90 5,59 0,97 11,97 2,58

0-60 4,45 4,21 13,01 4,53

0-90 10,05 5,18 24,98 7,12

Vidutiniškai šalyje

2015 m.

ruduo

0-30 29,15 40,40 50,81 39,38

30-60 11,76 14,72 15,98 14,32

60-90 8,95 12,62 14,53 12,15

0-60 40,91 55,12 66,79 53,70

0-90 49,86 67,74 81,32 65,85

2016 m.

ruduo

0-30 30,74 38,06 47,28 37,61

30-60 17,56 15,94 20,05 16,60

60-90 12,87 12,16 15,68 12,60

0-60 48,30 54,00 67,33 54,20

0-90 61,18 66,15 83,00 66,80

Pokyčiai

2016 m.,

palyginus su

2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu

0-30 1,59 -2,34 -3,53 -1,77

30-60 5,80 1,22 4,07 2,28

60-90 3,92 -0,46 1,15 0,45

0-60 7,39 -1,12 0,54 0,50

0-90 11,32 -1,59 1,68 0,95

Skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, 30–60 ir 60–90 cm sluoksniuose, Nmin

turėjo tendenciją mažėti, tačiau nemaži jo kiekiai, lyginant su viršutiniu sluksniu (0–30 cm),

nustatyti 30–60 cm sluoksnyje. Ypatingai daug šiame dirvožemio sluoksnyje Nmin rasta Rytų ir

Vakarų Lietuvoje, lengviausios granuliomėtrinės sudėties dirvožemiuose (smėliuose) – atitinkamai

64,4 ir 59,9 % nuo Nmin kiekio, esančio 0–30 cm sluoksnyje (2.4.1 lentelė). Dėl didelio kritulių

kiekio minėtose šalies zonose, šiais metais liepą ir rugpjūtį (Rytų Lietuvoje – 182 mm, Vakarų

Lietuvoje – 257 mm), azotas galėjo migruoti į gilesnius dirvožemio sluoksnius jau ir vasaros metu.

Tikėtina, kad likęs nemažas jo kiekis šiame sluoksnyje, per rudens–žiemos laikotarpį, gali migruoti

ir į gilesnius sluoksnius ar gruntinius vandenis.

Tyrimai parodė, kad skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose mineralinio azoto

kiekiai skiriasi, todėl labai svarbu parinkti optimalias trąšų normas augalams, nes po jų vegetacijos

nepanaudotas ir likęs dirvožemyje azotas iš rudens gali teršti aplinką.

2.5. Nitratinio azoto kiekiai šalies dirvožemiuose

Nitratai nesorbuojami dirvožemio sorbuojamojo komplekso ir mažiau įsavinami augalų, todėl

jie intensyviai migruoja biosferoje, linkę išsiplauti ir užteršti gruntinius vandenis, upes bei kitus

vandens telkinius, todėl tręšimo azotu optimizavimas yra vienas svarbiausių žemės ūkio uždavinių,

siekiant išvengti aplinkos taršos nitratais ir gauti didelius augalų derlius. Rudenį nustatytas didelis

Nmin kiekis dirvožemyje iki pavasario dažnai ženkliai sumažėja, todėl saikingas tręšimas azotu bei

tarpinių augalų auginimas rudens-žiemos laikotarpiu mažina nitratų išsiplovimo nuostolius. Yra

žinoma, kad nitratinio azoto kiekis sezono pabaigoje stipriai koreliuoja su dirvožemio tipu,

72

granuliometrine sudėtimi ir kritulių kiekiu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad esant palankioms

klimatinėms sąlygoms iš 0–60 cm dirvožemio sluoksnio į gilesnius sluoksnius (giliau kaip 1 m) gali

išsiplauti apie 35–70 % nitratų, o tokiame gylyje šie junginiai augalams praktiškai tampa

nebeprieinami.

2.5.1 lentelė. Nitratinio azoto kiekiai 2016 m. rudenį, augus įvairiems augalams, skirtingos

granuliometrinės sudėties dirvožemiuose

Žemės ūkio

augalai Gylis, cm smėliai

priesmėliai,

lengvi

priemoliai

vidutinio

sunkumo, sunkūs

priemoliai, moliai

Svertinis

vidurkis

1 2 3 4 5 6

Rytų Lietuva

Buvę žiemkenčiai

0-30 10,76 26,69 0,00 23,01

30-60 5,09 14,36 0,00 15,84

60-90 4,19 7,97 0,00 7,10

0-60 15,85 41,05 0,00 35,23

0-90 20,04 49,02 0,00 42,33

Esami žiemkenčiai ir

rapsai

0-30 18,63 41,99 0,00 37,61

30-60 20,52 14,76 0,00 15,84

60-90 9,68 8,06 0,00 8,36

0-60 39,15 56,75 0,00 53,45

0-90 48,83 64,81 0,00 61,81

Buvę kaupiamieji,

rapsai, kukurūzai,

pasodybinė žemė

0-30 0,00 33,71 0,00 33,71

30-60 0,00 10,31 0,00 10,31

60-90 0,00 6,75 0,00 6,75

0-60 0,00 44,02 0,00 44,02

0-90 0,00 50,77 0,00 50,77

Daugiametės žolės,

ganyklos

0-30 6,48 6,21 4,41 6,04

30-60 1,35 1,71 1,22 1,58

60-90 1,44 1,31 0,99 1,29

0-60 7,83 7,92 5,63 7,62

0-90 9,27 9,23 6,62 8,91

Buvęs vasarojus

0-30 30,92 12,51 0,00 17,77

30-60 14,45 3,92 0,00 6,93

60-90 6,75 3,87 0,00 4,69

0-60 45,37 16,43 0,00 24,70

0-90 52,12 20,30 0,00 29,39

Svertinis vidurkis

0-30 15,40 24,43 4,41 21,80

30-60 9,98 9,61 1,22 9,37

60-90 5,40 5,62 0,99 5,40

0-60 25,38 34,04 5,63 31,17

0-90 30,79 39,66 6,62 36,57

Vidurio Lietuva

Buvę žiemkenčiai

0-30 32,67 29,75 38,25 32,14

30-60 14,76 12,38 18,41 14,11

60-90 16,20 10,53 9,86 11,05

0-60 47,43 42,13 56,66 46,25

0-90 63,63 52,66 66,52 57,30

73

2.5.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6

Esami žiemkenčiai ir

rapsai

0-30 0,00 46,13 43,56 45,84

30-60 0,00 16,56 13,64 16,23

60-90 0,00 12,24 11,61 12,17

0-60 0,00 62,69 57,20 62,07

0-90 0,00 74,93 68,81 74,23

Buvę kaupiamieji,

rapsai, kukurūzai,

pasodybinė žemė

0-30 81,95 51,26 61,74 57,72

30-60 39,83 20,70 19,94 22,90

60-90 13,37 14,13 11,84 13,46

0-60 121,78 71,96 81,68 80,62

0-90 135,15 86,09 93,52 94,08

Daugiametės žolės,

ganyklos

0-30 9,45 9,23 26,69 11,50

30-60 1,94 2,07 3,74 2,23

60-90 1,49 1,44 1,89 1,52

0-60 11,39 11,30 30,43 13,73

0-90 12,88 12,74 32,32 15,24

Buvęs vasarojus

0-30 0,00 20,61 25,11 21,51

30-60 0,00 8,15 20,57 10,63

60-90 0,00 4,86 9,90 5,87

0-60 0,00 28,76 45,68 32,14

0-90 0,00 33,62 55,58 38,01

Svertinis vidurkis

0-30 29,76 38,98 41,51 38,68

30-60 12,85 14,53 16,19 14,68

60-90 9,49 10,91 10,18 10,68

0-60 42,61 53,52 57,70 53,37

0-90 52,10 64,42 67,87 64,04

Vakarų Lietuva

Buvę žiemkenčiai

0-30 27,50 29,66 0,00 28,66

30-60 18,90 18,95 0,00 18,93

60-90 13,68 8,64 0,00 10,97

0-60 46,40 48,61 0,00 47,59

0-90 60,08 57,25 0,00 58,56

Esami žiemkenčiai ir

rapsai

0-30 53,87 53,64 0,00 53,70

30-60 29,16 15,12 0,00 18,63

60-90 16,79 9,90 0,00 11,62

0-60 83,03 68,76 0,00 72,33

0-90 99,82 78,66 0,00 83,95

Buvę kaupiamieji,

rapsai, kukurūzai,

pasodybinė žemė

0-30 12,29 8,78 76,23 32,43

30-60 3,71 3,29 22,64 9,89

60-90 3,74 3,96 22,77 10,16

0-60 16,03 12,07 98,87 42,32

0-90 19,77 16,03 121,64 52,48

Daugiametės žolės,

ganyklos

0-30 4,59 11,70 0,00 10,81

30-60 0,86 2,34 0,00 2,16

60-90 0,68 1,58 0,00 1,47

0-60 5,45 14,04 0,00 12,97

0-90 6,13 15,62 0,00 14,43

Buvęs vasarojus

0-30 21,24 30,06 0,00 24,55

30-60 13,64 12,20 0,00 13,10

60-90 9,99 7,92 0,00 9,21

0-60 34,88 42,26 0,00 37,65

0-90 44,87 50,18 0,00 48,86

74

2.5.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6

Svertinis vidurkis

0-30 23,82 23,00 76,23 24,20

30-60 14,48 8,22 22,64 10,38

60-90 10,08 4,76 22,77 6,70

0-60 38,31 31,22 98,87 34,58

0-90 48,39 35,98 121,64 41,28

Vidutiniškai šalyje

Buvę žiemkenčiai

0-30 24,61 28,80 38,25 28,93

30-60 14,41 14,37 18,41 14,85

60-90 11,94 9,35 9,86 10,02

0-60 39,02 43,18 56,66 43,79

0-90 50,96 52,53 66,52 53,81

Esami žiemkenčiai ir

rapsai

0-30 32,73 45,98 43,56 44,83

30-60 23,98 16,01 13,64 16,42

60-90 12,52 11,06 11,61 11,21

0-60 56,70 61,99 57,20 61,25

0-90 69,23 73,05 68,81 72,46

Buvę kaupiamieji,

rapsai, kukurūzai,

pasodybinė žemė

0-30 47,12 42,68 66,57 49,39

30-60 21,79 16,73 20,84 18,60

60-90 8,56 11,62 15,48 12,08

0-60 68,91 59,41 87,41 67,99

0-90 77,46 71,04 102,89 80,07

Daugiametės žolės,

ganyklos

0-30 6,84 9,75 11,84 9,34

30-60 1,38 2,12 2,06 1,98

60-90 1,20 1,48 1,29 1,42

0-60 8,22 11,87 13,90 11,31

0-90 9,43 13,35 15,19 12,73

Buvęs vasarojus

0-30 24,01 19,60 25,11 21,42

30-60 13,87 7,40 20,57 10,32

60-90 9,06 5,21 9,90 6,79

0-60 37,88 27,00 45,68 31,74

0-90 46,94 32,21 55,58 38,53

Svertinis vidurkis

0-30 22,36 30,83 39,32 30,11

30-60 12,74 11,54 14,89 12,05

60-90 8,49 7,86 9,86 8,15

0-60 35,11 42,38 54,20 42,17

0-90 43,60 50,23 64,05 50,31

Atliktais tyrimais nustatyta, kad 2016 m. rudenį nitratų susikaupimas 0–60 cm sluoksnyje,

skirtingose šalies zonose buvo nevienodas. Vidutiniškai šalyje jų nustatyta 42,2 kg ha-1. Mažiausiai

nitratų rasta Rytų ir Vakarų Lietuvos dirvožemiuose – 31,2 ir 34,6 kg ha-1, kur žemdirbystė mažiau

intensyvi lyginant su Vidurio Lietuva (53,4 kg ha-1) (2.5.1 lentelė). Labai panašūs nitratų kiekiai

nustatyti ir 2015 m.: vidutiniškai šalyje – 40,2 kg ha-1, o Vakarų, Rytų ir Vidurio Lietuvos zonose –

atitinkamai 29,7, 29,9 ir 53,1 kg ha-1.

Nitratų susikaupimas dirvožemyje priklausė nuo augintų augalų rūšies, tręšimo intensyvumo ir

dirvožemio granuliometrinės sudėties. Rytų Lietuvoje daug nitratų, 0–60 cm sluoksnyje rudenį ,

susikaupė esamuose žiemkenčiuose ir rapsuose priesmėlio, lengvo priemolio dirvožemiuose –

56,8 kg ha-1. Santykinai didžiausias jų kiekis nustatytas dirvožemio viršutiniame 0–30 cm

75

sluoksnyje – 42,0 kg ha-1. Iš rudens nustatytas toks didelis nitratų kiekis rodo, kad žieminiai augalai

pasėti rudenį galėjo būti per gausiai tręšti. Tai pat didelis nitratų kiekis nustatytas po buvusio

vasarojaus smėliuose – 45,4 kg ha-1. Jei iškris didesnis kritulių kiekis, o žemė bus be įšalo, tai

rudens-žiemos laikotarpiu nitratai lengvose dirvose gali migruoti į gilesnius dirvožemio sluoksnius

ar į gruntinius bei drenažo vandenis ir užteršti aplinką (2.5.1 lentelė).

Vakarų Lietuvos zonos dirvožemiuose ūkininkaujama mažiau, tačiau labai dideli nitratų

kiekiai, kaip ir Rytų Lietuvoje, nustatyti rudenį, 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, pasėtuose

žiemkenčiuose ir rapsuose smėlio ir priesmėlio, lengvo priemolio dirvožemiuose – 83,0 ir

68,76 kg ha-1. Didžiausias jų kiekis susikaupė 0–30 cm sluoksnyje – atitinkamai 53,9 ir 53,6 kg ha-1.

Atsižvelgiant į tai, kad daugiausiai nitratų nustatyta lengvuose dirvožemiuose (smėliuose), o šioje

šalies zonoje iškrenta didžiausias kritulių kiekis, todėl šioje zonoje yra labai didelė grėsmė jų

išsiplovimui į gruntinius vandenis. Taip pat daug nitratų, 0–60 cm sluoksnyje, susikaupė po buvusių

kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų bei pasodybinėje žemėje sunkiuose (vidutinio sunkumo, sunkūs

priemoliai, moliai) dirvožemiuose – 98,9 kg ha-1, iš kurių didžioji dalis liko dirvožemio

viršutiniame (0–30 cm) sluoksnyje – 76,2 kg ha-1, tačiau dideli jų kiekiai buvo ir gilesniuose (30–60

ir 60–90 cm) sluoksniuose – 22,6 ir 22,8 kg ha-1. Net ir sunkios granuliometrinės sudėties

dirvožemiuose, gilesniuose sluoksniuose esantys nitratai, per rudens-žiemos laikotarpį neesant

dirvožemyje įšalui, gali būti plaunami giliau ir teršti aplinką.

Daugiausia nitratų susikaupė Vidurio zonoje, kur žemdirbystė vykdoma intensyviausiai. Čia

daugiausiai nitratų, rudenį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, nustatyta po buvusių kaupiamųjų,

rapsų, kukurūzų ir pasodybinėje žemėje sunkiausios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose –

81,7 kg ha-1, o ypatingai daug smėliuose – 121,8 kg ha-1, iš kurių net 82,0 kg ha-1 rasta 0–30 cm

dirvožemio sluoksnyje. Toks didelis Nmin kiekis likęs viršutiniame dirvožemio sluoksnyje rodo, kad

ūkininkai, prieš parinkdami trąšų normas pagrindiniam tręšimui, ne visada atsižvelgia į dirvožemyje

esantį Nmin kiekį pavasarį.

2.6. Mineralinio azoto kiekiai dirvožemyje, žinomomis trąšų normomis

tręštuose plotuose

Augalų nepasisavinti azoto junginiai, o ypač nitratai, žiemos–pavasario laikotarpyje gali

išsiplauti į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir teršti aplinką. Tai priklauso nuo augalams išbertų

azoto trąšų normų ir jų pakankamos mitybos fosforu bei kaliu. Tai rodo ir 2.6.1 lentelėje pateikti

tyrimų duomenys, kur augalų mitybai reikšmingiausiame 0–60 cm gylyje, netręštuose plotuose

mineralinio azoto 2016 m. rudenį buvo 22,1 kg ha-1, o tręštuose 30, 60, 90 ir 180 kg ha-1 azoto

normomis, įterptomis fosforo ir kalio fone, Nmin susikaupė atitinkamai 49,4; 50,5; 53,6 ir

98,5 kg ha-1. Dar daugiau – 119,3 kg ha-1 – šios augalų maisto medžiagos po derliaus nuėmimo

dirvožemyje liko, kai augalai buvo tręšti 180 kg ha-1 azoto trąšų norma, tačiau netręšiant fosforu ir

kaliu.

Pagrindinę mineralinio azoto dalį sudaro nitratai, kurie yra ne tik augalų maisto medžiagos,

tačiau ir vienas pagrindinių gamtos teršalų žemės ūkyje, o jų perteklius žiemos-pavasario

76

laikotarpyje iš dirvožmio išsiplauna ir teršia paviršinius bei gruntinius vandenis. Nitratų kiekio

dirvožemyje pasiskirstymo ir pokyčių tendencijos beveik tokios pačios, kaip ir mineralinio azoto.

2.6.1 lentelė. Mineralinio azoto kiekiai ir jų pokyčiai skirtingomis mineralinių trąšų normomis

ir jų santykiais tręštuose dirvožemiuose

Tręšimo

normos,

kg ha-1

Gylis,

cm

Mineralinis azotas Nitratai

2015 m. 2016 m.

2016 m.

palyginus

su 2015 m.

2015 m. 2016 m.

2016 m.

palyginus

su 2015 m.

kg ha-1

1 2 3 4 5 6 7 8

N0

P0

K0

0-30 17,33 15,59 -1,73 12,40 13,25 0,86

30-60 4,14 6,46 2,32 0,59 5,09 4,50

60-90 3,02 4,19 1,17 0,36 2,54 2,18

0-60 21,47 22,05 0,59 12,98 18,34 5,36

0-90 24,48 26,24 1,76 13,34 20,88 7,54

N0

P90

K90

0-30 15,44 14,67 -0,77 11,14 12,08 0,94

30-60 4,05 4,01 -0,04 1,13 2,59 1,46

60-90 3,13 5,92 2,79 0,11 3,53 3,42

0-60 19,49 18,68 -0,81 12,26 14,67 2,41

0-90 22,61 24,59 1,98 12,38 18,20 5,83

N30

P30

K30

0-30 26,42 31,68 5,27 21,62 28,28 6,66

30-60 6,98 17,69 10,71 3,38 16,70 13,32

60-90 3,62 5,72 2,09 0,70 3,83 3,13

0-60 33,39 49,37 15,98 25,00 44,98 19,98

0-90 37,01 55,08 18,07 25,70 48,80 23,11

N60

P60

K60

0-30 17,24 32,58 15,35 13,16 30,08 16,92

30-60 5,54 17,89 12,35 1,49 16,56 15,08

60-90 4,10 7,65 3,56 0,14 6,53 6,39

0-60 22,77 50,47 27,70 14,65 46,64 32,00

0-90 26,87 58,12 31,25 14,78 53,17 38,39

N90

P0

K0

0-30 55,89 26,48 -29,41 50,11 22,97 -29,41

30-60 7,90 20,12 12,22 4,23 17,80 12,22

60-90 9,16 12,49 3,33 6,23 9,47 3,33

0-60 63,79 46,60 -17,19 54,34 20,39 -17,19

0-90 72,95 59,09 -13,86 60,57 16,75 -13,86

N90

P0

K90

0-30 33,84 27,74 -6,10 28,55 25,76 -2,79

30-60 6,12 18,56 12,44 2,72 15,86 13,14

60-90 8,03 8,37 0,34 4,73 7,09 2,36

0-60 39,96 46,31 6,35 31,28 41,63 10,35

0-90 47,99 54,68 6,68 36,00 48,71 12,71

N90

P90

K0

0-30 30,89 26,60 -4,30 26,93 24,48 -2,45

30-60 5,96 16,11 10,15 2,45 14,74 12,29

60-90 4,48 9,65 5,18 1,35 7,58 6,23

0-60 36,86 42,71 5,85 29,39 39,22 9,83

0-90 41,33 52,36 11,03 30,74 46,80 16,07

N90

P90

K90

0-30 21,65 24,68 3,04 16,09 21,20 5,11

30-60 5,45 28,91 23,47 2,18 26,64 24,46

60-90 5,11 14,13 9,02 1,64 12,08 10,44

0-60 27,09 53,60 26,51 18,27 47,84 29,57

0-90 32,20 67,73 35,53 19,91 59,92 40,01

77

2.6.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

N120

P120

K120

0-30 51,05 31,16 -19,89 45,77 28,53 -17,24

30-60 14,04 14,74 0,70 9,61 13,37 3,76

60-90 17,51 8,19 -9,32 13,46 6,75 -6,71

0-60 65,09 45,90 -19,19 55,37 41,90 -13,48

0-90 82,60 54,09 -28,51 68,83 48,65 -20,18

N180

P0

K0

0-30 216,32 49,03 -167,29 210,38 46,98 -163,40

30-60 19,80 70,27 50,47 15,30 62,30 47,00

60-90 25,47 41,22 15,75 21,51 30,35 8,84

0-60 236,12 119,30 -116,82 225,68 109,28 -116,39

0-90 261,59 160,52 -101,07 247,19 139,64 -107,55

N180

P90

K90

0-30 49,86 23,78 -26,08 45,81 22,03 -23,78

30-60 8,57 23,06 14,49 5,20 20,90 15,71

60-90 7,74 17,84 10,10 5,02 15,98 10,96

0-60 58,43 46,85 -11,59 51,01 42,93 -8,08

0-90 66,17 64,69 -1,49 56,03 58,91 2,88

N180

P0

K180

0-30 211,28 30,92 -180,36 205,00 28,73 -176,27

30-60 36,65 42,62 5,96 32,92 41,49 8,57

60-90 35,51 46,40 10,89 31,41 44,87 13,46

0-60 247,93 73,53 -174,40 237,92 70,22 -167,69

0-90 283,43 119,93 -163,51 269,33 115,09 -154,24

N180

P180

K0

0-30 97,07 39,92 -57,15 91,85 35,21 -56,63

30-60 11,95 50,33 38,39 9,02 47,61 38,59

60-90 16,13 30,24 14,11 12,92 26,89 13,97

0-60 109,01 90,25 -18,77 100,87 82,82 -18,05

0-90 125,15 120,49 -4,66 113,78 109,71 -4,07

N180

P180

K180

0-30 141,28 41,67 -99,61 136,60 39,33 -97,27

30-60 13,07 56,86 43,79 9,56 55,37 45,81

60-90 9,16 31,50 22,34 6,37 30,53 24,17

0-60 154,35 98,53 -55,82 146,16 94,70 -51,46

0-90 163,51 130,03 -33,48 152,53 125,24 -27,29

Iškritus gausesniam kritulių kiekiui 2016 m. rudenį, ir palyginus su 2015 m. tuo pačiu

laikotarpiu, mineralinio azoto netręštuose plotuose susikaupė beveik tiek pat, o 0–30 cm sluoksnyje

jo nustatyta 1,7 kg ha-1 mažiau, kai gilesniuose sluoksniuose pastebima nedidelė azoto kiekio

didėjimo tendencija (2.6.1 lentelė). Šios mineralinio azoto, o ypač jo nitratinės formos, išsiplovimo

į gilesnius dirvožemio sluoksnius tendencijos labiau išryškėjo, kai augalai buvo tręšti didelėmis

azoto trąšų normomis. Miežius patręšus 180 kg ha-1 azoto trąšų norma P180K180 fone, 2016 m.

rudenį, palyginus su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, mineralinio azoto kiekis 0–30 cm sluoksnyje

sumažėjo 99,61 kg ha-1, o 30–60 ir 60–90 cm sluoksniuose padidėjo – atitinkamai 43,8 ir

22,3 kg ha-1. Minėtą azoto trąšų normą išbėrus vienpusiškai – netręšus fosforo ir kalio trąšomis –

mineralinio azoto kiekis paviršiname dirvožemio sluoksnyje atitinkamai sumažėjo net 167,3 kg ha-1,

o gilesniuose dirvožemio sluoksniuose – padidėjo.

Todėl, aplinkos taršos sumažinimui ir azoto trąšų efektyvumo padidinimui, skaičiuojant azoto

trąšų normas žemės ūkio augalams, reikalinga atsižvelgti į mineralinio azoto kiekį dirvožemyje,

kitas dirvožemio savybes, planuojamą derlių ir t.t., o taip pat pakankamai juos tręšti fosforo ir kalio

trąšomis.

78

2.7. Mineralinis azotas organinėmis trąšomis tręštuose plotuose

2.7.1 lentelėje pateiktais duomenimis, dėl gausių kritulių, mineralinio azoto kiekis

dirvožemyje 2016 m. rudenį, palyginus su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo netgi

netręštuose plotuose. Ypač ženkliai mineralinio azoto kiekis sumažėjo 0–30 cm dirvožemio

sluoksnyje, kas rodo mineralinio azoto, o ypač jo nitratinės formos, išsiplovimą į gilesnius

dirvožemio sluoksnius. Labiausiai mineralinio azoto kiekis sumažėjo tuose plotuose, kur, dėl augalų

tręšimo organinėmis trąšomis 2014 m. rudenį ir kasmetinio tręšimo minerlinėmis trąšomis, 2015 m.

rudenį dirvožemyje buvo susikaupę daug azoto. Jei netręštuose plotuose mineralinio azoto kiekis

dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje sumažėjo 32,2 kg ha-1, tai 2014 m. augalus patręšus biriojo

digestato 340 kg ha-1 norma pagal suminį azotą, mineralinio azoto kiekis 2016 m. rudenį, palyginus

su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo net 135,4 kg ha-1. Tuo tarpu plotuose, kur augalai buvo

tręšiami dvigubai mažesnėmis – 170 kg ha-1 pagal suminį azotą normomis, suminio mineralinio bei

nitratinio azoto kiekių pokyčiai žymiai mažesni.

2.7.1 lentelė. Mineralinio azoto kiekių pokyčiai organinėmis trąšomis tręštuose

dirvožemiuose, 2016 m.

Tręšimo normos,

kg ha-1

Gylis,

cm

Mineralinis azotas Nitratai

2015 m. 2016 m.

2016 m.,

palyginus

su 2015 m.

2015 m. 2016 m.

2016 m.,

palyginus

su 2015 m.

kg ha-1

1 2 3 4 5 6 7 8

N0P0K0

0-30 39,0 15,73 -23,27 31,7 9,11 -22,59

30-60 18,5 9,63 -8,87 12,6 4,55 -8,05

60-90 14,0 6,82 -7,18 9,79 1,82 -7,97

0-60 57,6 25,36 -32,24 44,3 13,66 -30,64

0-90 71,5 32,18 -39,32 54,1 15,48 -38,62

Žalių medžiagų

kompostas 24 t ha-1

0-30 35,8 24,98 -10,82 29,0 17,21 -11,79

30-60 13,7 11,07 -2,63 7,90 6,08 -1,82

60-90 12,6 6,66 -5,94 7,13 1,85 -5,28

0-60 49,5 36,05 -13,45 36,9 23,29 -13,61

0-90 62,1 42,71 -19,39 44,0 25,13 -18,87

Žalių medžiagų

kompostas

24 t ha-1 +

N90P60K90

0-30 50,4 21,76 -28,64 44,6 17,21 -27,39

30-60 27,0 17,15 -9,85 20,8 11,95 -8,85

60-90 20,9 13,12 -7,78 16,2 6,03 -10,17

0-60 77,4 38,90 -38,5 65,5 29,16 -36,34

0-90 98,4 52,02 -46,38 81,7 35,19 -46,51

Kraikinis mėšlas

42 t ha-1

0-30 47,9 29,00 -18,9 40,5 22,43 -18,07

30-60 25,7 16,18 -9,52 20,1 11,12 -8,98

60-90 19,8 6,86 -12,94 14,2 2,32 -11,88

0-60 73,6 45,18 -28,42 60,6 33,55 -27,05

0-90 93,4 52,04 -41,36 74,8 35,87 -38,93

79

2.7.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

Kraikinis mėšlas

42 t ha-1 +

N90P60K90

0-30 62,1 23,60 -38,5 64,8 19,35 -45,45

30-60 27,3 15,89 -11,41 25,3 10,19 -15,11

60-90 20,6 7,13 -13,47 19,3 2,57 -16,73

0-60 89,4 39,49 -49,91 90,1 29,54 -60,56

0-90 110 46,62 -63,38 109 32,11 -76,89

Birus digestatas

17 t ha-1

0-30 53,2 21,74 -31,46 46,3 15,50 -30,8

30-60 20,0 9,45 -10,55 14,6 4,88 -9,72

60-90 15,9 6,80 -9,1 12,5 2,18 -10,32

0-60 73,2 31,19 -42,01 60,8 20,39 -40,41

0-90 89,1 37,98 -51,12 73,4 22,57 -50,83

Birus digestatas

17 t ha-1 +

N90P60K90

0-30 49,0 32,38 -16,62 41,5 25,04 -16,46

30-60 30,4 17,93 -12,47 22,2 14,36 -7,84

60-90 24,6 9,97 -14,63 18,5 5,78 -12,72

0-60 79,4 50,31 -29,09 63,6 39,40 -24,2

0-90 104 60,28 -43,72 82,1 45,18 -36,92

N90P60K90

0-30 51,3 31,05 -20,25 44,8 25,36 -19,44

30-60 20,2 27,77 7,57 15,4 23,45 8,05

60-90 17,7 9,72 -7,98 13,6 6,32 -7,28

0-60 71,5 58,82 -12,68 60,3 48,80 -11,5

0-90 89,2 68,54 -20,66 73,8 55,13 -18,67

Nuotekų dumblo

kompostas

15 t ha-1+ N90P60K90

0-30 58,1 28,19 -29,91 52,3 23,42 -28,88

30-60 19,7 22,86 3,16 15,4 18,20 2,8

60-90 15,6 9,70 -5,9 12,2 5,65 -6,55

0-60 77,8 51,05 -26,75 67,8 41,63 -26,17

0-90 93,4 60,75 -32,65 80,0 47,27 -32,73

Nuotekų dumblo

kompostas 15 t ha-1

0-30 47,2 22,19 -25,01 39,7 15,93 -23,77

30-60 24,1 11,97 -12,13 18,4 7,97 -10,43

60-90 25,2 11,27 -13,93 18,4 8,60 -9,8

0-60 71,3 34,16 -37,14 58,1 23,90 -34,2

0-90 96,5 45,43 -51,07 76,5 32,49 -44,01

Birus digestatas

34 t ha-1 +

N90P60K90

0-30 123 51,64 -71,36 115 46,01 -68,99

30-60 58,6 26,08 -32,52 51,3 22,37 -28,93

60-90 45,9 14,92 -30,98 39,9 11,43 -28,47

0-60 182 77,72 -104,28 166 68,38 -97,62

0-90 228 92,63 -135,37 206 79,81 -126,19

Birus digestatas

34 t ha-1

0-30 86 32,09 -53,91 73,1 24,73 -48,37

30-60 47 16,72 -30,28 37,0 12,71 -24,29

60-90 34,6 12,49 -22,11 24,5 8,60 -15,9

0-60 133 48,80 -84,2 111 37,44 -73,56

0-90 168 61,29 -106,71 135 46,04 -88,96

Prieš šešis metus tręštos daugiametės žolės

N0P0K0

0-30 13,32 13,46 0,14 5,89 8,33 2,43

30-60 4,41 4,19 -0,23 0,09 0,72 0,63

60-90 2,56 3,24 0,68 0,18 0,72 0,54

0-60 17,73 17,64 -0,09 5,98 4,5225 -1,46

0-90 20,29 20,88 0,59 2,05 3,255 1,20

N105P87K144

0-30 10,98 18,77 7,79 5,53 9,32 3,78

30-60 3,69 4,77 1,08 0,13 0,95 0,81

60-90 3,51 3,60 0,09 0,045 0,68 0,63

0-60 14,67 23,54 8,87 5,67 5,13 -0,54

0-90 18,18 27,14 8,96 1,90 3,64 1,74

80

2.7.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8

N57P52K81

0-30 10,17 11,61 1,44 4,63 7,29 2,66

30-60 3,015 3,92 0,90 0,13 0,77 0,63

60-90 2,52 3,78 1,26 0,18 0,72 0,54

0-60 13,18 15,53 2,34 4,77 4,03 -0,74

0-90 18,41 19,31 0,90 4,95 4,75 -0,20

N57P69K84

0-30 17,01 19,04 2,03 10,53 10,31 -0,23

30-60 6,75 6,39 -0,36 0,94 2,57 1,62

60-90 3,24 4,14 0,90 0,27 0,54 0,27

0-60 23,76 25,43 1,67 11,47 6,43 -5,04

0-90 27,00 29,57 2,57 11,74 6,97 -4,77

N31P38K67

0-30 11,11 14,22 3,11 4,815 7,79 2,97

30-60 4,63 5,27 0,63 0,18 1,40 1,22

60-90 3,73 4,19 0,45 0,22 0,50 0,27

0-60 15,75 19,49 3,74 4,99 4,59 -0,41

0-90 6,495 23,67 17,18 5,21 5,09 -0,12

Be to, 2014 m. organinėmis trąšomis tręštuose plotuose, į dirvožemį įterpus 170 kg ha-1

suminio azoto normą, mineralinio azoto kiekis 0–60 cm sluoksnyje, palyginus su netręštais plotais,

mažai padidėjo (2.7.1 lentelė). Jei netręštuose plotuose 2016 m. rudenį mineralinio azoto minėtame

dirvožemio sluoksnyje buvo 25,4 kg ha-1, tai augalus patręšus žaliųjų medžiagų kompostu, kraikiniu

mėšlu, biriuoju digestatu ir nuotekų dumblu – atitinkamai 36,1; 45,2; 31,2 ir 34,2 kg ha-1. Daugiau

(20–30 kg ha-1) mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje susikaupė, kai augalai kasmet

buvo tręšiami ir mineralinių trąšų N90P60K90 normomis. Nitratinio azoto kiekio pokyčių dirvožemyje

tendencijos tokios pačios, kaip ir suminio mineralinio azoto.

Ilgą laiką netręštuose plotuose mineralinio azoto susikaupė mažai ir jo kiekis, palyginus su

2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, beveik nepakito.

2.8. Ekologinės žemdirbystės sistemos įtaka mineralinio azoto

kiekiui dirvožemyje

Ekologiškai auginant bulves, 2016 m. rudenį suminio mineralinio ir nitratinio azoto

dirvožemyje susikaupė daugiau, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (2.8.1 lentelė).

Tam įtakos turėjo ir intensyvesnis žemės dirbimas, kas suintensyvimo organinių medžiagų

mineralizaciją dirvožemyje.

Palyginus su praėjusių, 2015 m. rudeniu, dėl gausiau iškritusių kritulių, mineralinio azoto ir

nitratų kiekis labiau padidėjo gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, o ypač 30–60 cm gylyje.

Tačiau, bulves tręšiant ekologiškomis azoto trąšomis, įterpus jų 60 kg ha-1 normą pagal suminį

azotą, mineralinio azoto kiekis beveik nepadidėjo.

81

2.8.1 lentelė. Mineralinio azoto kiekių pokyčiai ekologinėmis trąšomis tręštuose žieminiuose

rugiuose

Tręšimo normos,

kg ha-1

Gylis,

cm

Mineralinis azotas Nitratai

2015 m. 2016 m.

2016 m.,

palyginus

su 2015 m.

2015 m. 2016 m.

2016 m.,

palyginus

su 2015 m.

kg ha-1

1 2 3 4 5 6 7 8

K60

0-30 12,87 23,22 10,35 8,69 21,83 13,14

30-60 9,45 32,45 23,00 6,12 31,91 25,79

60-90 6,89 19,22 12,33 3,83 17,96 14,13

0-60 22,32 55,67 33,35 14,81 53,73 38,93

0-90 29,21 74,88 45,68 18,63 23,90 5,27

K60 + N60 (biofer)

0-30 24,57 29,03 4,46 19,85 28,08 8,24

30-60 12,15 28,31 16,16 8,28 27,86 19,58

60-90 4,28 15,93 11,66 1,22 14,49 13,28

0-60 36,72 57,33 20,61 28,13 55,94 27,81

0-90 41,00 73,26 32,27 29,34 23,48 -5,87

K60 + N60 (kaulų

miltai) + žalioji

trąša

0-30 25,70 22,59 -3,11 19,62 19,49 -0,14

30-60 15,30 19,85 4,55 11,52 19,62 8,10

60-90 6,66 18,32 11,66 3,02 16,92 13,91

0-60 41,00 42,44 1,44 31,14 39,11 7,97

0-90 47,66 60,75 13,10 34,16 18,68 -15,48

K60 + N30 (biofer) +

N30 (kaulų miltai)

0-30 30,96 32,09 1,13 26,96 31,05 4,10

30-60 17,24 43,52 26,28 13,32 40,68 27,36

60-90 4,28 12,60 8,33 1,49 11,16 9,68

0-60 48,20 75,60 27,41 40,28 71,73 31,46

0-90 52,47 88,20 35,73 41,76 27,63 -14,13

K60 + N60

(kaulų miltai)

0-30 21,02 38,48 17,46 21,02 35,42 14,40

30-60 17,51 40,01 22,50 14,54 39,56 25,02

60-90 4,59 22,23 17,64 2,12 21,65 19,53

0-60 38,52 78,48 39,96 35,55 74,97 39,42

0-90 43,11 100,71 57,60 37,67 32,21 -5,46

K60 + N60 (biofer) +

žalioji trąša

0-30 15,93 27,68 11,75 11,79 25,25 13,46

30-60 9,18 36,45 27,27 6,12 35,64 29,52

60-90 6,17 25,56 19,40 2,52 22,77 20,25

0-60 25,11 64,13 39,02 17,91 60,89 42,98

0-90 31,28 89,69 58,41 20,43 27,89 7,46

82

IŠVADOS (II)

Atlikus mineralinio azoto stebėsenos tyrimus šalies dirvožemiuose 2016 m. rudenį

nustatyta:

1. Mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 54,2 kg ha-1 ir tai

6,82 kg ha-1 mažiau nei 2014 m., o 2013 ir 2015 m. Nmin nustatyta daugiau – atitinkamai 0,3 ir

1,4 kg ha-1. Šiais metais daugiausia jo rasta Vidurio Lietuvoje – 64,2 kg ha-1, mažiau – Rytų ir

Vakarų Lietuvoje – 41,9 ir 49,7 kg ha-1.

2. Visoje Lietuvoje dažniausiai vyravo labai mažo ir mažo azotingumo dirvožemiai, kurie

bendrai sudarė 70,4 %, vidutinio – 17,5 %, didelio azotingumo – 12,1 % nuo tirtų ėminių.

3. Atskiruose dirvožemio rajonuose 0–60 cm sluoksnyje, didžiausiu (60,1–64,0 kg ha-1) azoto

kiekiu išsiskyrė Vidurio Lietuvos žemumos vakarinė ir vidurinė dalys bei Žemaitijos rytų

plynaukštė. Palyginus tyrimų duomenis su 2015 m. gautais rezultatais, šiais metais minėtuose

dirvožemio rajonuose Nmin nustatyta ženkliai mažiau.

4. Rudenį, 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, daugiausia Nmin buvo po kaupiamųjų augalų, rapsų,

kukurūzų ir pasodybinėje žemėje – 77,5 kg ha-1. Mažiau jo rasta 2015 m. plotuose, kur augo

žiemkenčiai – 55,5 kg ha-1, ir 2016 m. pasėtuose žiemkenčiuose – 72,0 kg ha-1. Mažiausiai

Nmin nustatyta (25,8 kg ha-1) daugiamečių žolių plotuose.

5. Mažiausi mineralinio azoto kiekiai 0–60 cm sluoksnyje rasti smėliuose (48,3 kg ha-1), didesni

– priesmėlių bei lengvų priemolių (54,0 kg ha-1) ir vidutinio sunkumo, sunkių priemolių ir

molių dirvožemiuose (67,3 kg ha-1).

6. Vidutiniškai šalyje nitratų, 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, buvo 42,2 kg ha-1. Mažiausiai

nitratų rasta Rytų ir Vakarų Lietuvos dirvožemiuose – 31,2 ir 34,6 kg ha-1, daugiausia jų

nustatyta Vidurio Lietuvoje – 53,4 kg ha-1.

7. Augalų mityboje reikšmingiausiame 0–60 cm sluoksnyje, netręštuose plotuose mineralinio

azoto 2016 m. rudenį buvo 22,1 kg ha-1, o augalus patręšus 30, 60, 90 ir 180 kg ha-1 azoto

trąšų normomis, Nmin susikaupė daugiau – atitinkamai 49,4; 50,5; 53,6 ir 98,5 kg ha-1. Dar

daugiau – 119,3 kg ha-1 – šios augalų maisto medžiagos po derliaus nuėmimo dirvožemyje

liko, kai augalai buvo tręšti 180 kg ha-1 azoto trąšų norma, tačiau netręšiant jų fosforu ir kaliu.

8. Augalus patręšus 180 kg ha-1 azoto trąšų norma P180K180 fone, 2016 m. rudenį, palyginus su

tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, mineralinio azoto kiekis 0–30 cm gylyje sumažėjo 99,6 kg ha-1,

o 30–60 ir 60–90 cm sluoksniuose padidėjo atitinkamai 43,8 ir 22,3 kg ha-1.

9. Augalus patręšus įvairių rūšių organinėmis trąšomis, mineralinio azoto kiekis dirvožemyje

2016 m. rudenį, palyginus su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo. Ypač ženkliai

mineralinio azoto kiekis sumažėjo tuose plotuose, kur, dėl augalų tręšimo organinėmis

trąšomis 2014 m. rudenį ir kasmetinio tręšimo minerlinėmis trąšomis, 2015 m. rudenį

dirvožemyje buvo susikaupę daug azoto.

10. Ekologinėje žemdirbystės sistemoje, kur naudojamos lėtai veikiančios organinės azoto trąšos

– kaulų miltai, azoto organinės trąšos „biofer“, mineralinio azoto kiekis dirvožemyje beveik

nepadidėjo.

83

3. MINERALINĖS SIEROS TYRIMAI

3.1. Lietuvos dirvožemių sieringumas

Mineralinės sieros kiekį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje ištyrus 2016 m. rudenį, beveik pusėje

(48,5 %) tirtų dirvožemių jis buvo mažas 10–20 kg ha-1, o didesnis kaip 40 kg ha-1 dirvožemių

sieringumas nustatytas 19,6 % dirvožemio ėminių. Labai mažo (<10 kg ha-1), vidutinio (20–

30 kg ha-1) ir didelio sieringumo (30–40 kg ha-1) dirvožemių buvo vidutiniškai po 9,3–11,3 %. Tuo

tarpu, 2015 m. rudenį dirvožemiai dažniausiai buvo vidutinio sieringumo – 40,4 %, mažo – 34,3 %

bei didelio sieringumo – 15,2 %. Vertinant pagal šalies zonas, 2016 m. rudenį vyravo mažo

sieringumo dirvožemiai: Rytų, Vidurio ir Vakarų zonose – atitinkamai 42,3, 48,8 ir 53,3 %. Be to,

Vidurio zonoje, kur ūkininkaujama intensyviausiai, beveik trečdalyje (31,7 %) dirvožemių

mineralinės sieros buvo labai daug, kai Rytų ir Vakarų zonose – atitinkamai tik 3,8 ir 16,6 %

(3.1.1 lentelė).

3.1.1 lentelė. Šalies dirvožemių sieringumas 2015 ir 2016 m. rudenį

Šalies zona Metai

Judriosios sieros kiekis 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje, kg ha-1

<10 10–20 20–30 30–40 >40

pasiskirstymas %

Rytų 2015 0 30,8 57,7 7,7 3,80

2016 19,2 42,3 15,4 19,3 3,80

Vidurio 2015 9,3 39,5 18,6 7,0 25,6

2016 4,9 48,8 4,9 9,7 31,7

Vakarų 2015 0 30,0 56,7 3,3 10,0

2016 6,7 53,3 16,7 6,7 16,6

Vidutiniškai šalyje 2015 4,0 34,3 40,4 6,1 15,2

2016 9,3 48,5 11,3 11,3 19,6

Tuo tarpu 2015 m. rudenį, šalies Vidurio zonoje vyravo mažo, vidutinio ir labai didelio

sieringumo dirvožemiai – atitinkamai 39,5; 18,6 ir 25,6 %, o Rytų ir Vakarų zonose labai sieringų

dirvožemių minėtais metais buvo atitinkamai tik 3,8 ir 10,0 %. Dirvožemių sieringumas priklausė ir

nuo auginamų augalų rūšies, nes jie ne tik skirtingai tręšiami, tačiau ir iš dirvožemio pasisavina

nevienodus mineralinės sieros kiekius. Lietuvos dirvožemių sieringumo žemėlapiai 2016 ir 2015 m.

rudenį pateikti 3.1.1 ir 3.1.2 paveiksluose.

84

3.1.1 pav. Mineralinė siera Lietuvos dirvožemio rajonuose (2016 m. ruduo)

85

3.1.2 pav. Mineralinė siera Lietuvos dirvožemio rajonuose (2015 m. ruduo)

86

3.2. Mineralinės sieros kiekis dirvožemyje rudenį, po skirtingų augalų

3.2.1 lentelėje pateiktais duomenimis, augalų mitybai reikšmingiausiame 0–60 cm dirvožemio

sluoksnyje, šalyje 2016 m. rudenį mineralinės sieros daugiausiai rasta šių metų rudenį pasėtuose

žiemkenčiuose ir žieminiuose rapsuose – 35,3 kg ha-1, kiek mažiau – po vasarojaus – 31,2 kg ha-1.

Šių metų rudenį mažiau sieros minėtame dirvožemio sluoksnyje rasta po sieros trąšomis mažai

tręšiamų augalų – kaupiamųjų bei daugiamečių žolių, atitinkamai 18,0 ir 22,5 kg ha-1 (3.2.1 lentelė).

Palyginus su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, mineralinės sieros kiekis 0–60 cm dirvožemio

sluoksnyje sumažėjo po buvusių žiemkenčių, esamų žiemkenčių ir rapsų, taip pat po kaupiamųjų, o

padidėjo po daugiamečių žolių ir vasarojaus. Be to, dėl didelio judrumo, mineralinės sieros kiekis

dirvožemio profilyje nuo 0 iki 90 cm, tiek 2015, tiek ir 2016 m. rudenį dažniausiai buvo pasiskirstęs

beveik tolygiai. Tuo tarpu dirvožemyje esant didesniems mineralinės sieros kiekiams, gilesniuose

dirvožemio sluoksniuose jos randama netgi daugiau. Tai rodo, kad augalų nesunaudota siera

plaunasi į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir jos kiekis dirvožemyje per žiemos-pavasario laikotarpį

gali sumažėti.

3.2.1 lentelė. Mineralinės sieros kiekis dirvožemyje, augus skirtingiems žemės ūkio augalams

Žemės ūkio augalai Gylis, cm

Mineralinės sieros kiekis

dirvožemyje, kg ha-¹ Pokyčiai 2016 m.,

palyginus su 2015 m. 2015 m. 2016 m.

1 2 3 4 5

Rytų Lietuva

Buvę žiemkenčiai

ir gerai tręšti miežiai

0-30 12,47 11,31 -1,16

30-60 15,81 11,51 -4,30

60-90 14,14 16,14 2,00

0-60 28,29 22,82 -5,47

0-90 42,43 38,96 -3,47

Esami žiemkenčiai ir rapsai

0-30 10,2 10,35 0,15

30-60 10,3 11,65 1,35

60-90 12,55 16,65 4,10

0-60 20,50 22,00 1,50

0-90 33,05 38,65 5,60

Daugiametės žolės,

ganyklos

0-30 8,85 8,82 -0,03

30-60 8,10 10,62 2,52

60-90 6,98 9,00 2,02

0-60 16,95 19,44 2,49

0-90 23,93 28,44 4,51

Buvęs vasarojus

0-30 11,36 10,44 -0,92

30-60 10,46 8,55 -1,91

60-90 11,25 5,31 -5,94

0-60 21,83 18,99 -2,84

0-90 33,07 24,30 -8,77

87

3.2.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5

Vidurio Lietuva

Buvę žiemkenčiai

ir gerai tręšti miežiai

0-30 9,85 11,74 1,89

30-60 18,31 20,47 2,16

60-90 16,11 8,56 -7,55

0-60 28,17 32,21 4,04

0-90 44,28 48,26 3,98

Esami žiemkenčiai ir rapsai

0-30 27,92 12,18 -15,74

30-60 20,47 28,7 8,23

60-90 20,56 16,99 -3,57

0-60 48,38 40,87 -7,51

0-90 68,94 75,00 6,06

Buvę kaupiamieji, rapsai,

kukurūzai, pasodybinė žemė

0-30 10,8 11,25 0,45

30-60 8,1 8,40 0,3

60-90 8,1 10,35 2,25

0-60 18,9 19,65 0,75

0-90 27 36,90 9,9

Daugiametės žolės,

ganyklos

0-30 8,44 15,97 7,53

30-60 7,76 23,4 15,64

60-90 8,66 9,69 1,03

0-60 16,2 39,38 23,18

0-90 24,86 57,15 32,29

Buvęs vasarojus

0-30 8,85 12,51 3,66

30-60 9,15 27,63 18,48

60-90 11,7 15,21 3,51

0-60 18 40,14 22,14

0-90 29,7 51,21 21,51

Vakarų Lietuva

Buvę žiemkenčiai

ir gerai tręšti miežiai

0-30 12,45 8,17 -4,28

30-60 27,3 7,05 -20,25

60-90 31,95 8,55 -23,4

0-60 39,75 15,22 -24,53

0-90 71,7 23,77 -47,93

Esami žiemkenčiai ir rapsai

0-30 12,15 18,00 5,85

30-60 12,00 20,02 8,02

60-90 12,6 16,99 4,39

0-60 24,15 38,92 14,77

0-90 36,75 55,91 19,16

Buvę kaupiamieji, rapsai,

kukurūzai, pasodybinė žemė

0-30 8,1 10,58 2,48

30-60 11,25 4,95 -6,3

60-90 14,4 10,35 -4,05

0-60 19,35 15,53 -3,82

0-90 33,75 25,88 -7,87

Daugiametės žolės,

ganyklos

0-30 10,76 10,42 -0,34

30-60 12,71 10,06 -2,65

60-90 9,86 9,69 -0,17

0-60 24,48 21,08 -3,40

0-90 33,34 49,77 16,43

88

3.2.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4

Buvęs vasarojus

0-30 11,57 15,84 4,27

30-60 10,54 18,72 8,18

60-90 11,12 15,21 4,09

0-60 22,11 34,56 12,45

0-90 33,24 30,77 -2,47

Vidutiniškai šalyje

Buvę žiemkenčiai

0-30 11,16 10,76 -0,40

30-60 18,79 14,74 -4,05

60-90 17,80 14,27 -3,53

0-60 29,95 25,51 -4,44

0-90 47,74 39,78 -7,96

Esami žiemkenčiai ir rapsai

0-30 21,57 12,50 -9,07

30-60 16,91 22,82 5,91

60-90 17,56 27,07 9,51

0-60 38,47 35,32 -3,15

0-90 56,04 62,39 6,35

Buvę kaupiamieji, rapsai,

kukurūzai, pasodybinė žemė

0-30 9,00 10,98 1,98

30-60 10,20 7,02 -3,18

60-90 12,30 14,49 2,19

0-60 19,20 18,00 -1,20

0-90 31,50 32,49 0,99

Daugiametės žolės,

ganyklos

0-30 9,82 10,58 0,76

30-60 10,55 11,93 1,38

60-90 8,86 10,33 1,47

0-60 20,37 22,50 2,13

0-90 29,23 32,23 3,00

Buvęs vasarojus

0-30 10,93 12,93 2,00

30-60 10,22 18,30 8,08

60-90 11,28 10,53 -0,75

0-60 21,15 31,23 10,08

0-90 32,43 41,76 9,33

Panašios mineralinės sieros kiekio dirvožemyje pasiskirstymo tendencijos, priklausomai nuo

augusių augalų, pastebimos ir atskirose šalies dirvožemio klimatinėse zonose. Tačiau šalies Vidurio

zonoje, kur ūkininkaujama intensyviausiai, mineralinės sieros kiekis dirvožemyje buvo didesnis,

palyginus su Rytų ir Vakarų zonomis. Jei Vidurio Lietuvos zonoje, po esamų žiemkenčių ir rapsų,

2016 m. rudenį mineralinės sieros 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje buvo rasta 40,9 kg ha-1, tai Rytų

ir Vakarų zonose – atitinkamai 22,0 ir 38,9 kg ha-1, o po buvusių žiemkenčių – 32,2; 22,8 ir

19,7 kg ha-1.

3.3. Mineralinės sieros kiekis skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose

Atliktų tyrimų duomenimis, šalyje 2016 m. rudenį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje,

mineralinės sieros lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose rasta mažiau, o sunkesnės –

daugiau. Smėlio dirvožemiuose minėtame sluoksnyje mineralinės sieros buvo 27,9 kg ha-1,

priesmėliuose ir lengvuose priemoliuose – 28,3 kg ha-1, o sunkiuose priemoliuose ir moliuose –

89

34,4 kg ha-1. Granuliometrinės sudėties įtaka mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje dar labiau

išryškėjo, jos kiekį 2016 m. rudenį ištyrus 0–90 cm sluoksnyje, kur smėlio, priesmėlio bei lengvo

priemolio ir sunkaus priemolio bei molio dirvožemiuose Smin rasta atitinkamai 38,9; 45,9 ir

62,0 kg ha-1. 2016 m rudenį, palyginus su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, priesmėlio ir lengvo

priemolio dirvožemiuose mineralinės sieros kiekis sumažėjo, o smėlio ir sunkių priemolių bei molių

dirvožemiuose – padidėjo (3.3.1 lentelė).

3.3.1 lentelė. Mineralinės sieros kiekis (kg ha-1) skirtingos granuliometrinės sudėties

dirvožemiuose

Tyrimų laikas Gylis, cm

Dirvožemio granulometrinė sudėtis

smėliai priesmėliai, lengvi

priemoliai

vidutinio sunkumo,

sunkūs priemoliai,

moliai

1 2 3 4 5

Rytų Lietuva

2015 m. ruduo

0-30 10,62 10,69 –

30-60 7,38 12,24 –

60-90 7,74 12,39 –

0-60 18,00 22,93 –

0-90 25,74 35,31 –

2016 m. ruduo

0-30 9,81 10,46 –

30-60 8,56 11,36 –

60-90 6,21 14,44 –

0-60 18,36 21,81 –

0-90 24,57 36,26 –

Pokyčiai

2016 m.,

palyginus su

2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu

0-30 -0,81 -0,23 –

30-60 1,18 -0,88 –

60-90 -1,53 2,05 –

0-60 0,36 -1,12 –

0-90 -1,17 0,95 –

Vidurio Lietuva

2015 m. ruduo

0-30 7,88 22,50 10,73

30-60 5,85 18,51 16,95

60-90 6,75 17,76 19,65

0-60 13,73 41,01 27,68

0-90 20,48 58,77 47,33

2016 m. ruduo

0-30 23,40 10,88 15,75

30-60 30,38 24,50 21,97

60-90 15,53 23,43 29,93

0-60 53,78 35,38 37,72

0-90 69,30 58,81 67,65

Pokyčiai

2016 m.,

palyginus su

2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu

0-30 15,52 -11,62 5,02

30-60 24,53 5,99 5,02

60-90 8,78 5,67 10,28

0-60 40,05 -5,63 10,04

0-90 48,82 0,04 20,32

90

3.3.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5

Vakarų Lietuva

2015 m.

ruduo

0-30 11,00 10,92 18,90

30-60 15,79 12,25 8,55

60-90 16,57 11,30 10,80

0-60 26,80 23,17 27,45

0-90 43,36 34,47 38,25

2016 m.

ruduo

0-30 13,62 11,20 9,00

30-60 13,95 11,47 4,50

60-90 12,23 10,67 15,30

0-60 27,57 22,67 13,50

0-90 39,80 33,35 28,80

Pokyčiai

2016 m.,

palyginus su

2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu.

0-30 2,62 0,28 -9,90

30-60 -1,84 -0,78 -4,05

60-90 -4,34 -0,63 4,50

0-60 0,77 -0,5 -13,95

0-90 -3,56 -1,12 -9,45

Vidutiniškai šalyje

2015 m. ruduo

0-30 10,55 16,33 11,89

30-60 12,35 15,21 15,75

60-90 13,03 14,66 18,39

0-60 22,9 31,54 27,64

0-90 35,93 46,20 46,03

2016 m. ruduo

0-30 13,65 10,84 14,79

30-60 14,28 17,41 19,48

60-90 10,92 17,62 27,84

0-60 27,93 28,25 34,36

0-90 38,85 45,87 62,00

Pokyčiai

2016 m.,

palyginus su

2015 m. rudenį

buvusiu kiekiu

0-30 3,10 -5,49 2,90

30-60 1,93 2,20 3,73

60-90 -2,11 2,96 9,45

0-60 5,03 -3,29 6,72

0-90 2,92 -0,33 15,97

Vertinant dirvožemių sieringumą pagal atskiras Lietuvos dirvožemio klimatines zonas,

minėtos vidutinės tendencijos nevisuomet išryškėjo, nes granuliometrinės sudėties įtaka sieros

kiekiui dirvožemyje priklausė ir nuo dirvožemio reljefo. Rytų Lietuvoje priesmėliuose ir lengvuose

priemoliuose mineralinės sieros 2016 m. rudenį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje rasta daugiau negu

smėliuose, o Vidurio zonoje – sunkiuose priemoliuose daugiau negu priesmėliuose ir lengvuose

priemoliuose. Tuo tarpu pastarojoje šalies zonoje, 2015 m. rudenį mažiausiai mineralinės sieros

buvo smėlio, daugiau – sunkių priemolių bei molių, o daugiausiai – priesmėlių ir lengvų priemolių

dirvožemiuose. Šalies Vakarų zonoje, kur iškrito gausesnis kritulių kiekis, mineralinė siera iš

aukštesnių reljefo vietų migravo į žemesnes, todėl 2016 m. rudenį lengvesnės granuliometrinės

sudėties dirvožemiuose mineralinės sieros buvo daugiau, palyginus su sunkesniais dirvožemiais,

kur jos kiekis, palyginus su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, 0–60 cm sluoksnyje sumažėjo net

13,95 kg ha-1.

91

3.4. Mineralinė siera žinomomis trąšų normomis tręštuose plotuose

Mineralinės sieros kiekis 2016 m. rudenį buvo ištirtas žinomomis azoto, fosforo ir kalio trąšų

normomis tręštuose plotuose, kur siera į dirvožemį buvo įterpta paprasto superfosfato, turinčio apie

13 % sieros, pavidalu. Mineralinės sieros kiekis dirvožemyje priklausė ne tik nuo sieros turinčių

fosforo trąšų normų, tačiau ir nuo jų santykio su įterptu azoto ir kalio kiekiu (3.4.1 lentelė). Jei

netręštuose plotuose mineralinės sieros 2016 m. rudenį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje rasta

20,4 kg ha-1, tai 30; 60; 90 ir 180 kg ha-1 fosforo trąšų normomis, azoto ir kalio trąšų fone, tręštuose

plotuose – atitinkamai 70,0; 72,4; 119,8 ir 128,2 kg ha-1. Augalams įterpus 90 kg ha-1 fosforo trąšų

normą, tačiau netręšus azotu, augalai mažiau pasisavino sieros, todėl 0–60 cm sluoksnyje jos

susikaupė net 178,65 kg ha-1, o 0–90 cm – 233,6 kg ha-1. Augalų visai netręšus, dirvožemio 0–60 ir

0–90 cm sluoksniuose, 2016 m. rudenį mineralinės sieros buvo atitinkamai 20,4 ir 29,3 kg ha-1, o

augalus tręšiant tik azoto ir kalio trąšomis (N180P0K180) – 17,2 ir 25,0 kg ha-1.

3.4.1 lentelė. Mineralinės sieros kiekiai ir jos pokyčiai skirtingomis mineralinių trąšų

normomis ir jų santykiais tręštuose dirvožemiuose

Tręšimo normos,

kg ha-1

Gylis,

cm

Mineralinės sieros kiekis dirvožemyje, kg ha-1

2015 m.

2016 m.

2016 m.,

palyginus

su 2015 m.

kiekis rudenį, kg ha-1

1 2 3 4 5

N0P0K0(S0)

0-30 6,57 10,22 3,65

30-60 6,57 10,22 3,65

60-90 5,63 8,82 3,20

0-60 13,14 20,43 7,29

0-90 18,77 29,25 10,49

N0P90K90 (S63)

0-30 189,23 92,70 -96,53

30-60 11,30 85,95 74,66

60-90 46,98 54,90 7,92

0-60 200,52 178,65 -21,87

0-90 247,50 233,55 -13,95

N30P30K30(S21)

0-30 45,90 40,91 -5,00

30-60 8,96 29,12 20,16

60-90 11,30 52,65 41,36

0-60 54,86 70,02 15,17

0-90 66,15 122,67 56,52

N60P60K60(S42)

0-30 75,15 40,91 -34,25

30-60 8,96 31,46 22,50

60-90 34,16 54,14 19,98

0-60 84,11 72,36 -11,75

0-90 118,26 126,50 8,24

N90P0K0(S0)

0-30 8,96 16,34 7,38

30-60 7,97 14,94 6,98

60-90 8,96 25,79 16,83

0-60 16,92 31,28 14,36

0-90 25,88 57,06 31,19

92

3.4.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5

N90P0K90(S0)

0-30 8,96 7,88 -1,08

30-60 6,57 5,49 -1,08

60-90 9,90 6,93 -2,97

0-60 15,53 13,37 -2,16

0-90 25,43 20,30 -5,13

N90P90K0(S63)

0-30 107,64 78,66 -28,98

30-60 11,30 96,62 85,32

60-90 66,02 99,90 33,88

0-60 118,94 175,28 56,34

0-90 184,95 275,18 90,23

N90P90K90(S63)

0-30 108,81 33,84 -74,97

30-60 8,96 85,95 77,00

60-90 46,80 92,70 45,90

0-60 117,77 119,79 2,02

0-90 164,57 212,49 47,93

N120P120K120(S84)

0-30 90,95 22,01 -68,95

30-60 9,90 33,84 23,94

60-90 20,85 45,63 24,78

0-60 100,85 55,85 -45,00

0-90 121,70 101,48 -20,22

N180P0K0(S0)

0-30 47,70 5,36 -42,35

30-60 11,30 5,49 -5,81

60-90 37,49 6,93 -30,56

0-60 59,00 10,85 -48,15

0-90 96,48 17,78 -78,71

N180P90K90(S63)

0-30 93,06 44,69 -48,38

30-60 37,49 76,32 38,84

60-90 85,05 97,56 12,51

0-60 130,55 121,01 -9,54

0-90 215,60 218,57 2,97

N180P0K180(S0)

0-30 10,35 7,88 -2,48

30-60 6,57 9,27 2,70

60-90 5,63 7,88 2,25

0-60 16,92 17,15 0,22

0-90 22,55 25,02 2,48

N180P180K0(S126)

0-30 105,30 105,98 0,68

30-60 39,87 115,34 75,47

60-90 99,32 131,76 32,45

0-60 145,17 221,31 76,14

0-90 244,49 353,07 108,59

N180P180K180(S126)

0-30 84,15 122,36 38,21

30-60 8,96 98,91 89,96

60-90 42,21 94,23 52,02

0-60 93,11 221,27 128,16

0-90 135,32 315,50 180,18

Be to, 2015 m. rudenį didesni mineralinės sieros kiekiai buvo susikaupę paviršiniame 0–30 cm

dirvožemio sluoksnyje, kai 2016 m., iškritus gausiau kritulių, jos kiekis dirvožemio profilyje

dažniausiai buvo pasiskirstęs beveik tolygiai, o didesnėmis sieros trąšų normomis tręštuose plotuose

jos daugiau buvo susikaupę gilesniuose dirvožemio sluoksniuose.

93

3.5. Organinių trąšų įtaka mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje

2014 m. rudenį, įterptos organinės trąšos, kurių normos buvo apskaičiuotos pagal 170 kg ha-1

suminio azoto, mažai turėjo įtakos mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje 2016 m. rudenį

(3.5.1 lentelė). Jei organinėmis trąšomis tręštuose plotuose mineralinės sieros kiekis, palyginus su

netręštais plotais, 2015 m. buvo padidėjęs, tai 2016 m. rudenį organinių trąšų įtaka šiam rodikliui

jau mažai pasireiškė. Netręštuose plotuose, 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, mineralinės sieros

buvo susikaupę 39,3 kg ha-1, patręšus tik kraikiniu mėšlu – 11,2 kg ha-1, bioetanolio gamybos

atlieka – biriu digestatu – 28,6 kg ha-1, o nuotekų dumblo kompostu – 37,0 kg ha-1. Tik žaliųjų

medžiagų kompostu, o taip pat – 340 kg ha-1 pagal suminį azotą – biriu digestatu tręštuose plotuose

mineralinės sieros kiekis buvo didesnis – atitinkamai 56,8 ir 64,4 kg ha-1. Palyginus su netręštais

arba tik organinėmis trąšomis tręštais plotais, 2016 m. rudenį mineralinės sieros daugiau buvo rasta

kasmet, organinių trąšų fone, granuliuotu superfosfatu (sieros turinčia trąša) tręštuose plotuose.

3.5.1 lentelė. Mineralinės sieros kiekiai ir jos pokyčiai skirtingų rūšių organinėmis trąšomis

tręštuose plotuose

Tręšimo normos,

kg ha-1

Gylis,

cm

Mineralinės sieros kiekis dirvožemyje rudenį kg ha-1

2015 m.

2016 m.

2016 m.,

palyginus

su 2015

1 2 3 4 5

N0P0K0

0-30 8,06 11,03 2,97

30-60 8,06 28,31 20,25

60-90 5,81 21,38 15,57

0-60 16,11 39,33 23,22

0-90 21,92 60,71 38,79

Žalių medžiagų

kompostas 24 t ha-1

0-30 57,24 23,72 -33,53

30-60 31,77 33,12 1,35

60-90 25,92 19,04 -6,88

0-60 89,01 56,84 -32,18

0-90 114,93 75,87 -39,06

Žalių medžiagų

kompostas

24 t ha-1 + N90P60K90

0-30 34,88 39,24 4,37

30-60 21,47 44,91 23,45

60-90 19,22 21,38 2,16

0-60 56,34 84,15 27,81

0-90 75,56 105,53 29,97

Kraikinis mėšlas

42 t ha-1

0-30 8,06 4,91 -3,15

30-60 8,06 6,30 -1,76

60-90 5,81 7,25 1,44

0-60 16,11 11,21 -4,91

0-90 21,92 18,45 -3,47

Kraikinis mėšlas

42 t ha-1 + N90P60K90

0-30 4,91 11,97 7,07

30-60 9,41 8,19 -1,22

60-90 11,61 16,65 5,04

0-60 14,31 20,16 5,85

0-90 25,92 36,81 10,89

94

3.5.1 lentelės tęsinys

1 2 3 4 5

Birus digestatas

17 t ha-1

0-30 59,85 16,65 -43,20

30-60 41,31 11,97 -29,34

60-90 63,45 10,62 -52,83

0-60 101,16 28,62 -72,54

0-90 164,61 39,24 -125,37

Birus digestatas

17 t ha-1 + N90P60K90

0-30 10,26 33,84 23,58

30-60 8,06 45,63 37,58

60-90 25,92 26,73 0,81

0-60 18,32 79,47 61,16

0-90 44,24 106,20 61,97

N90P60K90

0-30 17,01 43,25 26,24

30-60 8,06 45,68 37,62

60-90 21,47 30,51 9,05

0-60 25,07 88,92 63,86

0-90 46,53 119,43 72,90

Nuotekų dumblo

kompostas 15 t ha-1+

N90P60K90

0-30 12,51 33,84 21,33

30-60 17,01 47,03 30,02

60-90 10,26 37,58 27,32

0-60 29,52 80,87 51,35

0-90 39,78 118,44 78,66

Nuotekų dumblo

kompostas 15 t ha-1

0-30 9,41 17,28 7,88

30-60 7,16 19,67 12,51

60-90 10,26 24,39 14,13

0-60 16,56 36,95 20,39

0-90 26,82 61,34 34,52

Birus digestatas

34 t ha-1 + N90P60K90

0-30 19,22 28,17 8,96

30-60 10,26 49,41 39,15

60-90 8,06 55,08 47,03

0-60 29,48 77,58 48,11

0-90 37,53 132,66 95,13

Birus digestatas

34 t ha-1

0-30 6,89 31,46 24,57

30-60 7,38 32,90 25,52

60-90 10,31 30,51 20,21

0-60 14,27 64,35 50,09

0-90 24,57 94,86 70,29

Šešis metus netręštos daugiametės žolės

N0P0K0

0-30 7,965 7,25 -0,72

30-60 6,57 6,30 -0,27

60-90 7,515 9,59 2,07

0-60 14,535 13,55 -0,99

0-90 22,05 23,13 1,08

N105P87K144

0-30 7,965 11,97 4,01

30-60 7,515 21,38 13,86

60-90 8,91 19,04 10,13

0-60 15,48 33,35 17,87

0-90 24,39 52,38 27,99

N57P69K84

0-30 8,91 19,04 10,13

30-60 10,08 21,38 11,30

60-90 7,29 24,53 17,24

0-60 18,99 40,41 21,42

0-90 26,28 64,94 38,66

95

Mineralinės sieros kiekis, 2016 m. rudenį dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje, sumažėjo plotuose,

tręštuose žalių medžiagų kompostu ir biriu digestatu, palyginus su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu.

Tuo tarpu augalus patręšus nuotekų dumblo kompostu padidėjo, o įterpus kraikinį mėšlą – beveik

nepakito. Šešis metus netręštuose plotuose mineralinės sieros nustatyta nedaug.

Mineralinė siera, 2016 m. rudenį dirvožemio profilyje (0–90 cm gylyje), buvo pasiskirsčiusi

beveik vienodai, nors dažniausiai kiek daugiau jos rasta 30–60 cm dirvožemio sluoksnyje.

3.6. Ekologinės žemdirbystės sistemos įtaka mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje

Ištyrus ekologiškų azoto trąšų įtaką mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje, jos didesnis kiekis

nustatytas kartu su trąša „biofer“ augalus patręšus ir raudonųjų dobilų žaliąja trąša (3.6.1 lentelė).

Augalus patręšus trąša „biofer“, įterpiant 60 kg ha-1 suminio azoto, 2016 m. rudenį 0–60 cm

dirvožemio sluoksnyje mineralinės sieros rasta tik 15,3 kg ha-1. Tuo tarpu augalus patręšus ir žaliąja

trąša, mineralinės sieros minėtame dirvožemio sluoksnyje buvo daugiau – 79,7 kg ha-1.

3.6.1 lentelė. Mineralinės sieros kiekių pokyčiai ekologinėmis trąšomis tręštuose augaluose

Tręšimo sistema Gylis

cm

Mineralinės sieros kiekis dirvožemyje rudenį kg ha-1

2015 m. 2016 m.

2016 m.,

palyginus

su 2015 m.

K60 + N60 (biofer)

0-30 10,4 8,55 -1,80

30-60 8,91 6,75 -2,16

60-90 7,97 5,85 -2,12

0-60 19,3 15,30 -3,96

0-90 27,2 21,15 -6,08

K60 + N30 (biofer) + N30 (kaulų

miltai)

0-30 11,2 18,90 7,65

30-60 9,1 9,45 0,41

60-90 8,37 5,85 -2,52

0-60 20,3 28,35 8,06

0-90 28,7 34,20 5,54

K60 + N60 (biofer) + žalioji trąša

0-30 21,4 32,40 10,98

30-60 19,1 47,25 28,17

60-90 7,65 28,35 20,70

0-60 40,5 79,65 39,15

0-90 48,2 108,00 59,85

Panašios mineralinės sieros kiekio dirvožemyje susikaupimo tendencijos buvo nustatytos

2015 m. rudenį. Tačiau tik trąša „biofer“ tręštuose plotuose 2016 m. rudenį, palyginus su 2015 m.

tuo pačiu laikotarpiu, mineralinės sieros kiekis 0–60 ir 0–90 cm dirvožemio sluoksniuose sumažėjo

atitinkamai 4,0 ir 6,1 kg ha-1, o žaliąja trąša tręštuose plotuose – padidėjo 39,2 ir 59,9 kg ha-1.

96

IŠVADOS (III)

1. Meteorologinės sąlygos, šalies regionų dirvožemių ypatumai, auginami augalai ir naudojamos

mineralinės bei organinės trąšos turi įtakos mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje. 2016 m.

rudenį, beveik pusės (48,5 %) tirtų dirvožemių sieringumas buvo mažas (10–20 kg ha-1), tuo

tarpu 2015 m. rudenį dažniausiai buvo vidutinio sieringumo – 40,4 % (tirto ploto). Daugiausiai

didelio sieringumo dirvožemių (> 40 kg ha-1) 2016 m. rudenį, kaip ir 2015 m. tuo pačiu

laikotarpiu, buvo šalies Vidurio zonoje.

2. Augalų mityboje reikšmingiausiame 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, vidutiniškai šalyje

2016 m. rudenį daugiausiai mineralinės sieros rasta pasėtuose žiemkenčiuose ir žieminiuose

rapsuose – 35,3 kg ha-1, kiek mažiau – po vasarojaus – 31,2 kg ha-1, ženkliai mažiau – po sieros

trąšomis dažniausiai netręšiamų kaupiamųjų bei daugiamečių žolių – atitinkamai 18,0 ir

22,5 kg ha-1.

3. Mineralinės sieros kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje 2016 m. rudenį, palyginus su tuo

pačiu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo po buvusių žiemkenčių, esamų žiemkenčių ir rapsų, taip

pat po kaupiamųjų, o padidėjo po daugiamečių žolių ir buvusio vasarojaus.

4. Smėliuose, 2016 m. rudenį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, mineralinės sieros buvo

27,9, priesmėliuose, lengvuose priemoliuose – 28,3, o sunkiuose priemoliuose ir moliuose –

34,4 kg ha-1; 0–90 cm sluoksnyje – atitinkamai 38,9; 45,9 ir 62,0 kg ha-1.

5. Priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiuose mineralinės sieros kiekis 2016 m rudenį,

palyginus su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo, o kituose dirvožemiuose – padidėjo.

6. Mineralinės sieros kiekis, žinomomis trąšų normomis tręštuose plotuose, priklausė nuo sieros

turinčių fosforo trąšų normų ir jų santykio, su įterptu azoto ir kalio kiekiu.

7. Netręštuose plotuose 2016 m. rudenį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinės sieros rasta

20,4 kg ha-1, o 30; 60; 90; ir 180 kg ha-1 fosforo trąšų normomis, azoto ir kalio trąšų fone,

tręštuose plotuose – atitinkamai 70,0; 72,4; 119,8 ir 128,2 kg ha-1.

8. Augalams įterpus 90 kg ha-1 fosforo trąšų normą, tačiau jų netręšiant azotu, 0–60 cm sluoksnyje

mineralinės sieros susikaupė net 178,7 kg ha-1, o 0–90 cm sluoksnyje – 233,6 kg ha-1. Be to,

netręštuose plotuose mineralinės sieros, 2016 m. rudenį 0–60 ir 0–90 cm dirvožemio

sluoksniuose, buvo atitinkamai 20,43 ir 29,25 kg ha-1, o augalus tręšiant tik azoto ir kalio

trąšomis (N180P0K180) – 17,2 ir 25,0 kg ha-1.

9. Organinės trąšos įterptos 2014 m. rudenį, jų normas apskaičiavus pagal 170 kg ha-1 suminio

azoto normą, turėjo mažai įtakos mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje.

10. Mineralinės sieros kiekis, 2016 m. rudenį dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje, palyginus su tuo

pačiu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo plotuose, tręštuose žalių medžiagų kompostu ir biriu

digestatu, tačiau nuotekų dumblo kompostu tręštuose padidėjo, o įterpus kraikinį mėšlą beveik

nepakito.

11. Augalų tręšimas ekologiškomis azoto trąšomis, 60 kg ha-1 suminio azoto norma, beveik

neturėjo įtakos mineralinės sieros kiekiui dirvožemyje. Jos kiekis nežymiai padidėjo augalus

patręšus žaliąja trąša.

97

REKOMENDACIJOS

1. Dirvožemio pH, judriųjų P2O5 ir K2O duomenis siūloma panaudoti tręšimo planų

sudarymui, diferencijuotam pagal agrocheminius rodiklius augalų tręšimui, minėtų rodiklių

kaitos tendencijoms nustatyti. Be to, juos panaudoti detaliai netirtų lauke plotų

agrocheminių rodiklių patikslinimui kameraliniu būdu, metodikos paruošimui ir vykdymui,

nustatant sklypų lygiavertiškumą – apskaičiuojant žemės našumo balą, nustatant nenašius

dirvožemius, apsodinant mišku mažai tinkamas žemdirbystei ariamas žemes, parenkant

ekologiniam ūkininkavimui tinkamiausius plotus.

2. Paruoštus skaitmeninius dirvožemio rūgštumo ir kalkinimo bei panašių dirvožemio savybių

laukų žemėlapius naudoti dirvožemio agrocheminio tyrimo duomenų bazės

(DirvAgroch_DB10LT) sudarymui, bazinio žemės našumo balo patikslinimui ir

apskaičiavimui pagal specialiai paruoštą kompiuterinę programą.

3. Siūlome LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos sudarytus atskirų kadastrinių vietovių

dirvožemio rūgštumo ir kalkinimo žemėlapius–sluoksnius panaudoti kalkinant rūgščias

dirvas, ūkiuose ar bendrovėse, kurios yra ištirtų kadastrinių vietovių dirvožemiuose.

4. Pirmiausia siūlytume kalkinti dirvas, kurių pH≤5,0, išberiant po 2–4 t ha-1 gryno CaCO3 kas

2–3 metus (išskyrus smėlius).

5. Žemdirbystei naudojamus menkai sukultūrintus smėlio dirvožemius šiuo metu galima ir

nekalkinti. Čia patartina auginti dirvožemio rūgštumui nejautrius augalus (rugius, avižas,

bulves, vienamečių žolių mišinius), o tolimesnėje ateityje nederlingus plotus apželdinti

miškais.

6. Nustatant atskiriems augalams NPK normas, atsižvelgti į planuojamą derlių, priešsėlį, jo

patręšimą, dirvožemio genetinį tipą, granuliometrinę sudėtį, pH, judriųjų P2O5 ir K2O bei

Nmin kiekius (žr. 1 priedą. Trąšų normos veikliąja medžiaga kg ha-1). Pagal planuojamą

derlių augalus suskirstyti į 4 grupes: 1) menko derliaus, 2) vidutinio, 3) didesnio ir

4) didelio.

7. Labai mažai judriojo P2O5 ir K2O turinčias dirvas rekomenduojame tręšti gausiausiai, mažai

aprūpintas – 1,2 karto didesnėmis už vidutines, o vidutiniškai – vidutinėmis fosforo ir kalio

trąšų normomis. Plotus, turinčius sąlygiškai daug judriojo P2O5 ir K2O, rekomenduotina

tręšti 30–40 % mažesnėmis už vidutines trąšų normas, o nesiekiant didesnių žemės ūkio

augalų derlių keletą metų galima tręšti minimaliai arba stokojant lėšų metus kitus visai

netręšti.

8. 2016 m. rudenį šalyje, 0–60 dirvožemio sluoksnyje, daugiausiai mineralinio azoto liko po

kaupiamųjų augalų ir naujai pasėtų žiemkenčių bei rapsų. Likę dideli Nmin kiekiai, per

rudens-žiemos laikotarpį, gali migruoti į gilesnius dirvožemio sluoksnius ar gruntinius

vandenis. Todėl pavasarį tikslinga nustatyti likusį Nmin kiekį ir pagal tai koreguoti

pavasarinio tręšimo azotu normas. Siekiant pagerinti azoto pasisavinimą, augalus taip pat

reikėtų tręšti optimaliomis fosforo, kalio ir sieros trąšų normomis (žr. 1 ir 2 priedus).

9. Įvairius žemės ūkio augalus sieros trąšomis reikėtų tręšti pagal pavasarį dirvožemyje esantį

mineralinės sieros kiekį (žr. 2 priedą. Ž. ū. augalų tręšimas siera pagal mineralinės sieros

kiekį dirvožemyje).

98

PRIEDAI

99

1 priedas

Trąšų normos veikliąja medžiaga (kg ha-1)

Žemės ūkio augalai

Azoto Fosforo Kalio

Derlingumo lygiai

I II III IV Max I II III IV Max I II III IV Max

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

Ž. kviečiai po žolių arba pūdymo 70 100 120 150 180 50 60 70 80 90 60 80 100 120 140

Ž. kviečiai po javų, rapsų 90 120 150 180 200 60 70 80 90 100 70 90 110 130 150

Ž. kviečiai po ankštinių 50 70 80 100 120 50 60 70 80 90 60 80 100 120 140

Rugiai po žolių arba pūdymo 60 80 100 115 130 40 50 60 70 80 50 70 90 110 130

Rugiai po javų, rapsų 80 95 110 125 140 50 60 70 80 90 60 80 100 120 140

Rugiai po ankštinių 40 50 60 70 90 40 50 60 70 80 50 70 90 110 130

Kvietrugiai po žolių ir pūdymo 65 90 100 120 150 45 55 65 75 85 55 75 95 115 135

Kvietrugiai po javų, rapsų 85 100 115 130 160 55 65 75 85 95 65 85 105 125 145

Kvietrugiai po ankštinių 45 60 70 80 100 45 55 65 75 85 55 75 95 115 135

Žieminiai rapsai 120 140 160 180 200 70 80 90 100 110 80 100 120 140 160

Vasariniai kviečiai po kaupiamųjų 55 70 85 105 115 35 45 55 65 80 45 60 75 90 105

Vasariniai kviečiai po žolių 60 80 100 115 130 45 55 65 75 85 55 70 95 105 120

Vasariniai kviečiai po javų 80 95 110 125 140 55 65 75 85 95 65 80 95 110 125

Vasariniai kviečiai po ankštinių 40 50 60 70 90 45 55 65 75 85 55 70 95 105 120

Vasariniai miežiai po kaupiamųjų 50 60 70 80 90 30 40 50 60 80 50 65 80 95 110

Vasariniai miežiai po žolių 60 70 80 90 100 40 50 60 70 80 60 75 95 110 125

Vasariniai miežiai po javų 70 80 90 100 110 50 60 70 80 90 70 85 100 115 130

Vasariniai miežiai po ankštinių 40 50 60 70 80 40 50 60 70 80 60 75 95 105 120

Avižos po žolių 50 60 70 80 90 40 50 60 70 75 50 65 85 100 115

Avižos po javų 60 70 80 90 100 40 50 60 70 75 60 75 90 105 120

Avižos po ankštinių 30 40 50 60 70 40 50 60 70 75 50 65 85 95 110

Vasariniai rapsai 90 105 120 135 150 60 70 75 85 95 70 85 100 115 130

Grikiai 40 50 60 70 80 40 50 60 70 80 45 60 75 90 105

Žirniai, vikiai 0 0 20 20 25 50 60 70 80 90 60 75 90 105 120

Lubinai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

100

1 priedo tęsinys

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

Ankštinių-varpinių mišinys grūdams 30 35 40 45 50 50 60 77 80 90 70 80 90 100 110

Varpinių-ankštinių mišinys grūdams 40 50 60 70 80 40 50 60 70 80 60 70 80 90 100

Bulvės 90 110 130 150 170 70 85 100 115 120 120 135 150 165 180

Cukriniai runkeliai 120 140 160 180 200 100 110 120 130 140 160 180 200 220 220

Pašariniai runkeliai 120 140 160 170 190 60 80 90 100 110 150 170 190 210 210

Kukurūzai žaliai masei 130 150 160 170 170 60 70 80 90 100 100 120 140 160 180

Kukurūzai grūdams 100 120 140 160 170 80 90 100 110 120 110 130 150 170 190

Dgm. žolės I n. m. ankštinės-varpinės 0 0 0 0 0 50 60 70 80 90 90 105 120 135 150

Dgm. žolės I n. m. varpinės 100 120 140 160 170 40 50 60 70 80 75 90 105 120 135

Dgm. žolės II n. m. 60 90 120 150 170 30 40 50 60 70 60 70 80 90 100

2 priedas

Žemės ūkio augalų tręšimas siera pagal mineralinės sieros kiekį dirvožemyje

Smin. kiekis 0–60 cm

dirvožemio sluoksnyje

kg ha-1

Augalų poreikis sierai, kg ha-1

reiklūs (kopūstinės daržovės,

rapsai, daugiametės ankštinės

žolės)

mažiau reiklūs (javai, cukriniai

runkeliai, bulvės, kukurūzai,

vienametės žolės ir ankštiniai augalai)

< 10 40 30

10–20 30 20

20–30 20 10

30–40 10 0

> 40 0 0

101

3 priedas

102

4 priedas

103

5 priedas

104

SKELBTA INFORMACIJA

105

Azoto trąšų normos pavasarį turės būti didesnės

2016 12 09

Š. m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių

tyrimų laboratorija įvairiuose šalies dirvožemiuose vykdė mineralinio azoto kiekio stebėseną. Ji

kasmet atliekama Žemės ūkio ministerijos užsakymu.

Ši stebėsena žemdirbiams yra svarbi dėl keleto priežasčių. Pirma, po vasaros sezono galima

įvertinti, kiek mineralinio azoto liko įvairiuose dirvožemiuose po skirtingų augalų bei tręšimo, ir

pagal tai spręsti, ar efektyviai naudojamos azoto trąšos. Antra, gauti duomenys leidžia prognozuoti,

kiek augalams mineralinio azoto liks dirvožemyje iki pavasario, ir planuoti pirmuosius pavasarinius

tręšimus.

Mineralinio azoto stebėsena vykdyta įvairiose šalies vietose įrengtose 267 aikštelėse, o dirvožemio

ėminiai laboratoriniams tyrimams imti 0–30 ir 30–60 cm, o dalyje aikštelių ir iš 60–90 cm

sluoksnio.

Atlikti rudeniniai tyrimai parodė, kad mineralinio azoto dirvožemyje visoje Lietuvoje yra mažai.

Dirvožemių, mineralinio azoto turinčių labai mažai ir mažai, Rytų Lietuvoje nustatyta 85 proc.,

Vakarų Lietuvoje – 70 proc., Vidurio Lietuvoje – 63 proc. Toks mažas mineralinio azoto kiekis

buvo rastas tik keletą metų per dešimtmetį, o jo sumažėjimo priežastis taip pat aiški – kritulių

liepos–rugpjūčio mėnesiais iškrito dvigubai daugiau nei įprasta. Todėl daug mineralinio azoto

išsiplovė į gilesnius dirvožemio sluoksnius, o dalis – per drenažą į upelius ir upes. Šis procesas

ypatingai intensyviai vyko lengvuose dirvožemiuose, kurių daug Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Šalyje

smėliuose 0–60 cm sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai rasta 48,3 kg/ha, priesmėliuose ir

lengvuose priemoliuose – 54,0 kg ha, ir kiek daugiau sunkiuose priemoliuose bei moliuose – 67,3

kg/ha.

106

Mineralinio azoto kiekį lėmė auginami augalai ir priešsėliai. Mažiausiai jo 0–60 cm sluoksnyje liko

po daugiamečių žolių – tik 25,8 kg/ha, po vasarojaus – 44,5 kg/ha, po žiemkenčių – 55,5 kg/ha, o

daugiausia po kaupiamųjų augalų – 77,5 kg/ha. Šiuo metu auginamuose žiemkenčių bei žieminių

rapsų plotuose mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 72,0 kg/ha ir šis kiekis yra tik vos mažesnis

lyginant su kitais tyrimų metais, o tai rodo, kad daugelis žemdirbių žiemkenčius azotu tręšė iš

rudens.

Kiek daugiau – 60–65 kg/ha – mineralinio azoto dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje nustatyta Vidurio

Lietuvoje esančiuose Kėdainių, Radviliškio, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Šiaulių, Akmenės bei

dalyje Panevėžio, Kauno, Raseinių, Kelmės savivaldybių žemės ūkio naudmenų plotų (žr.

paveikslą). Tam įtakos turėjo sunkesnė dirvožemių granuliometrinė sudėtis ir intensyvesnės

auginimo technologijos, tačiau šis nustatytas kiekis vis tiek buvo mažesnis, lyginant su kitų tyrimų

metų tuo pačiu laikotarpiu.

Dirvožemio 60–90 cm sluoksnyje mineralinio azoto buvo nedaug ir jo kiekiui didžiausios įtakos

turėjo granuliometrinė sudėtis. Rytų Lietuvoje šiame sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai rasta

9,2 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 11,9 kg/ha ir Vidurio Lietuvoje – 15,3 kg/ha.

„Kadangi 2016 metų rudenį mineralinio azoto dirvožemyje rasta nedaug, todėl pavasarį ankstyvas

žiemkenčių bei žieminių rapsų tręšimas azotu bus labai svarbus. Taip pat ir azoto trąšų normos

pavasarį žemės ūkio augalams turėtų būti didesnės, tačiau nebūtina daug azoto su mineralinėmis

trąšomis išberti jau per pirmąjį tręšimą“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro

Agrocheminių turimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis. Pasak jo,

pavasarį mineralinio azoto kiekio dirvožemyje padidėjimo laukti nereikėtų, nes žiemą iš augalinių

liekanų mineralizuojasi tik labai maža azoto dalis arba mineralizacija visai nevyksta. O jei žiema

bus lietinga ir be pašalo, tai mineralinio azoto kiekis dirvožemyje gali dar labiau sumažėti.

Augalams labai svarbus ne tik azotas, bet ir siera, nes esant jos trūkumui augalai prastai įsisavina

azotą, nors jo dirvožemyje gali būti pakankamai. Dėl to tokiuose pačiuose surinktuose dirvožemio

ėminiuose laboratorija atliko ir mineralinės sieros tyrimus.

Tyrimai parodė, kad Lietuvoje mineralinės sieros dirvožemyje rudenį buvo labai mažai ir mažai –

57,8 proc. tirto ploto, tačiau tai 19,5 proc. daugiau nei praėjusių metų rudenį. Mineralinės sieros

kiekį dirvožemyje, kaip ir mineralinio azoto, lėmė tie patys veiksniai. Mažiausiai sieros rasta

lengvuose dirvožemiuose, pievose ir ganyklose, po vasarojaus ir mažesnio intensyvumo žemės ūkio

gamybos ūkiuose.

Pavasarį atlikta mineralinės sieros dirvožemyje stebėsena tiksliau parodys, kiek iš 42,2 proc.

vidutinį ar didelį jos kiekį turinčių plotų pereis į mažai turinčius. Atlikti bandymai rodo, kad mažai

ir vidutiniškai mineralinės sieros turinčiuose dirvožemiuose sierai reiklius rapsus reikėtų tręšti 20–

40 kg/ha, o mažiau reiklius augalus, tokius kaip javai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, pupos ir

bulvės – 10–20 kg/ha sieros normomis.

107

http://zum.lrv.lt/lt/naujienos/azoto-trasu-normos-pavasari-tures-buti-didesnes