ŠiauliŲ suaugusiŲjŲ mokyklos 2017 2018 mokslo metŲ ugdymo planas · 2020. 12. 10. ·...

PATVIRTINTA

Šiaulių suaugusiųjų mokyklos

direktoriaus 2017 m. rugsėjo d.

įsakymu Nr. V-

ŠIAULIŲ SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLOS

2017–2018 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų aprašas, parengtas

vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju

ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. V-446, ir 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442.

2. Ugdymo plano tikslas – formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad

kiekvienas besimokantysis pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų

mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą suaugusiųjų ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. numatyti gaires ugdymo procesui mokykloje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal

suaugusiųjų mokinių mokymosi poreikius;

3.3. kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio,

mokymo ir mokymosi aplinkų ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus

mokymosi.

4. Šiaulių suaugusiųjų mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias,

gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau

kaip 30 minučių.

4.3. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių

kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.

4.4. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis

dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.5. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo

aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.6. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo

forma.

4.7. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo

įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d.

2

6. Ugdymo proceso trukmė 1–4 klasės mokiniams – 170 ugdymo dienų, 5–10, I–III

gimnazijos klasės mokiniams – 181 ugdymo diena, IV gimnazijos klasės mokiniams – 166 ugdymo

dienos.

Klasės Ugdymo proceso

Ugdymo dienų skaičius pradžia pabaiga

1–4 2017-09-01 2018-05-31 170

5–8, I–III 2017-09-01 2018-06-15 181

IV 2017-09-01 2018-05-25 166*

*Jeigu IV gimnazijos klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo

pageidavimu gali būti suteikta laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į

ugdymo dienų skaičių.

7. 10 ugdymo dienų organizuojamos:

7.1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento

Švietimo skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. Š-275 „Dėl ugdymo dienų 2017–2018

m. m.“ patvirtintos ugdymo dienos:

7.1.1. 2017 m. rugsėjo 7 d. – ugdymo karjerai diena;

7.1.2. 2017 m. lapkričio 16 d. – tolerancijos ugdymo diena;

7.1.3. 2018 m. vasario 9 d. – gimtosios kalbos puoselėjimo diena;

7.1.4. 2018 m. kovo 20 d. – gamtosauginio ugdymo diena;

7.1.5. 2018 m. balandžio 19 d. – patyriminio ugdymo (STEAM) diena.

7.2. Mokyklos pasirinktos dienos:

7.2.1. 2017 m. spalio 4 d. – Pasaulinė gyvūnijos diena;

7.2.2. 2017 m. gruodžio 12 d. – Advento, kalėdinių tradicijų diena;

7.2.3. 2018 m. sausio 24 d. – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena;

7.2.4. 2018 m. gegužės 9 d. – Europos diena;

7.2.5. 2018 m. birželio 5 d. – Šeimų diena.

8. Pusmečių trukmė:

Klasės I pusmetis II pusmetis 1–4

2017-09-01 – 2018-01-19 2018-01-22 – 2018-05-31

5–8, I–III 2018-01-22 – 2018-06-15 IV 2018-01-22 – 2018-05-25

9. Atostogos mokiniams, besimokantiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu

grupinio mokymosi forma:

Atostogos Klasė Nuo Iki

Rudens 8 kl.,

I–IV gimn. kl.

2017-10-30 2017-11-03

Žiemos

(Kalėdų)

8 kl.,

I–IV gimn. kl.

2017-12-27 2018-01-03

Žiemos 8 kl.,

I–IV gimn. kl.

2018-02-19 2018-02-23

Pavasario

(Velykų)

8 kl.,

I–III gimn. kl.

2018-04-03 2018-04-06

IV gimn. kl. 2018-04-03 2018-04-06*

3

Vasaros** 8 kl.

I–III gimn. kl.

2018-06-18 2018-08-31

IV gimn. kl. ** 2018-08-31

* Jeigu IV gimnazijos klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario

(Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į

artimiausią dieną po atostogų.

** Vasaros atostogos IV gimnazijos klasių mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo

ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai ir trunka iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

10. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar

gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio,

ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai

arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Mokyklos vadovas apie priimtus

sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja Šiaulių miesto savivaldybės

administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrių.

ANTRAS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO

ĮGYVENDINIMAS

11. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos),

Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl vidurinio ugdymo bendrųjų

programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos

koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ ( toliau – Geros mokyklos

koncepcija) ir Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, bendrųjų ugdymo planų

nuostatomis ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir

mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kitais pagrindinį ir vidurinį ugdymą

reglamentuojančiais teisės aktais. Mokyklos skyriuje ugdymas organizuojamas vadovaujantis

Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30.

12. Ugdymo planą parengė darbo grupė, sudaryta mokyklos direktoriaus 2017 m. birželio 9

d. įsakymu Nr. V-84.

13. Ugdymo plano projektas 2017-06-16 apsvarstytas mokyklos tarybos posėdyje

(Mokyklos tarybos posėdžio protokolas Nr. MT-3). Pateiktas bendruomenei susipažinti mokyklos

bendruomenei susipažinti https://www.manodienynas.lt/.

14. Rengdama mokyklos ugdymo planą, mokyklos ugdymo plano rengimo grupė rėmėsi

švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir

informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių

pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

15. Mokyklos ugdymo planas parengtas vieneriems mokslo metams.

https://www.manodienynas.lt/

4

16. Mokykloje klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.

17. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė 1 klasėje

– 35 min. 2–4 klasėse, 5–8 klasėse ir I–IV gimnazijos klasėse pamoka trunka 45 min.

18. 18 metų ir vyresni mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas, gali nesimokyti menų dalykų, kūno kultūros ir technologijų. Mokiniui, nepasirinkusiam

kūno kultūros, menų ar technologijų, šių dalykų pamokos gali būti skiriamos pagal mokinio

poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokinys gali užsiimti savanoriška veikla (BUP

6 priedo 7 punktas).

19. Suaugusiųjų asmenų anksčiau įgytas išsilavinimas prilyginamas išsilavinimui pagal

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. ISAK-661

,,Dėl išsilavinimo prilyginimo“.

20. Mokykla siūlo šiuos pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius ir neformaliojo

švietimo programas:

moduliai pasirenkamieji dalykai neformalusis švietimas

lietuvių k. žinių gilinimas;

praktinė gramatika;

matematikos žinių

kartojimas, įtvirtinimas ir

gilinimas;

anglų kalbos žinių gilinimas

psichologija;

nacionalinio saugumo ir

gynybos pagrindai;

karjeros planavimas

„Savanorystė – pagalba sau

ir kitiems“;

„Mokyklos renginių

organizavimo kūrybinės

dirbtuvės“;

meninė raiška

suaugusiesiems;

kraštotyros būrelis;

gitarų būrelis

21. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams

gerinti, yra skiriamos ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi

pasiekimams gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, ugdymui

diferencijuoti ir kitai veiklai, kuri užtikrina nuoseklų mokinių kompetencijų ugdymą.

22. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos

programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams,

technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams

ugdyti, mokiniams konsultuoti, neformaliajam švietimui.

23. Mokykla suteikia galimybes naudotis mokymosi ištekliais virtualiose mokymosi

aplinkose (eduka.lt, egzaminatorius.lt, ugdymosodas.lt).

24. Mokymasis vyksta ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose,

įmonėse ir kt.); mokiniai įtraukiami į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą.

Mokykloje vykdomi šie projektai užtikrina galimybę modernizuoti ugdymo turinį, taikyti ugdymo

turinio inovacijas: aplinkosauginio švietimo projektas „Miesto parko dėlionė“ (pagal Šiaulių miesto

savivaldybės aplinkos apsaugos programos Nr. 03 2017 metų veiklos plano priemonė Nr. 01 07 01

45), Erasmus+ KA1 suaugusiųjų švietimo mobilumo programa „Ugdyk netradiciškai“ ir Erasmus+

KA2 suaugusiųjų švietimo strateginių partnerysčių projektas „InnOvative WAys for motivating

prisoners for learning“.

25. Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantieji laiko visų savo

individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek per savaitę skiriama

mokytis dalykui, tačiau ne mažiau negu dvi, kai ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais.

Besimokantiems vidurinio ugdymo programos dalykų (išskyrus užsienio kalbas) pagal išplėstinį

dalyko programos kursą įskaitų negali būti mažiau kaip aštuonios per dvejus mokslo metus.

Mokyklos tarybos sprendimu mokiniams, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu, įskaitos gali būti organizuojamos per atostogas (BUP 6 priedo 2 punktas; 2016-

05-30 mokyklos tarybos posėdžio protokolas Nr. MT-7).

eduka.lt

egzaminatorius.lt

ugdymosodas.lt

5

26. Atskirais atvejais, esant mažam besimokančiųjų neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu skaičiui, gali būti formuojama besimokančiųjų neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu grupė. Dalykams mokytis neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu

grupėje skiriama ne mažiau kaip iki 15 proc. dalykui skiriamų pamokų skaičiaus (BUP 5 priedo 18

punktas ir 6 priedo 15 punktas).

27. Mokyklos skyriuje asmenys, kuriems dėl laikinai atimtos ar apribotos laisvės

draudžiama mokytis klasėje, grupėje ir nėra galimybių mokytis nuotoliniu mokymo proceso

organizavimo būdu (grupinio ar pavienio mokymosi formomis), mokosi savarankišku mokymo

proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma). Šiems asmenims konsultacijoms skiriama

iki 15 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose tos klasės dalykui nustatyto minimalaus savaitinio

pamokų skaičiaus (BUP 5 priedo 15 punktas, 6 priedo 9 punktas).

28. Suimtųjų ir nuteistųjų ugdymo procese naudojami mokymosi metodai, didinantys

mokymosi motyvaciją, ugdantys socializaciją ir resocializaciją.

29. Asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, užimtumo programas (ar jų dalį)

galima įskaityti vietoje kai kurių bendrojo ugdymo dalykų programų ar jų dalies.

TREČIAS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

30. Mokykloje sudaromos sąlygos mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių,

mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai

sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrinamas tinkamas ir savalaikis reagavimas į patyčių ir smurto

apraiškas.

31. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos

gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas. Mokykloje vykdoma nuosekli ir ilgalaikė socialines ir

emocines kompetencijas ugdanti prevencinė programa, apimanti patyčių, smurto, alkoholio, tabako

ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą.

Kiekvienam mokiniui sudaromos sąlygos nuolat joje dalyvauti. Mokykloje įgyvendindamos Smurto

prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo

mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Mokyklos pasirinkta Alkoholio, tabako ir kitų psichiką

veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 įgyvendinama šiais būdais:

integruojama į mokomųjų dalykų ugdymo turinį, įgyvendinama per neformaliojo švietimo ir klasės

auklėtojų organizuojamas neformaliąsias veiklas.

32. Besimokantiems suaugusiesiems nėra privaloma fiziškai aktyvi pertrauka, jiems

sudaromos sąlygos užsiimti savanoriška veikla.

33. Mokykloje ugdymo(si) aplinka kuriama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN

21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos

reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10

d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

34. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo

šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m.

spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos

patvirtinimo“. Ši programa integruojama į mokomųjų dalykų ugdymo turinį, įgyvendinama per

neformaliojo švietimo ir klasės auklėtojų organizuojamas neformaliąsias veiklas.

6

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

35. Mokykloje siekdama nuosekliai ugdyti mokinių socialines kompetencijas. Šiaulių

suaugusiųjų mokyklos socialinių kompetencijų ( toliau – SKU) ugdymo tvarkos aprašas, patvirtintas

Šiaulių suaugusiųjų mokyklos direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-31, sukurtas

vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės lyderystės modelio „Socialinių kompetencijų ugdymo

sistemos sukūrimas Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose“ aprašo nuostatomis.

36. Mokyklos ugdymo turinyje susiejamos formalios socialinio ugdymo pamokos (istorija,

geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis. Sudaromos galimybės

mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai,

dalyvaudami šiose veiklose, turi galimybę gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir

ugdytis vertybines nuostatas. Skatinamas mokinių pilietinis įsitraukimas, ugdantis gebėjimą priimti

sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Bendradarbiaujant

su įvairiomis organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis mokiniai

teorines pilietiškumo žinias įprasmina praktinėje ar projektinėje veikloje. Ugdomas mokinių medijų

ir informacinį raštingumą. Mokinių įsitraukimas į socialines (karitatyvines) veiklas padeda jiems

ugdytis vertybines nuostatas, įgyti socialines kompetencijas ir patirties.

37. Pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurio ugdymo programas besimokantiems mokiniams

pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma,

sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Šiai veiklai per mokslo metus skiriama 10 pamokų,

atsižvelgiant į Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą turinį ir

pasiekimus, mokinių amžių. Pažintinė kultūrinė veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais,

atitinka mokinių mokymosi poreikius. Ši veikla organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose

aplinkose: muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Šios veiklos

nuosekliai organizuojamos per mokslo metus.

38. Mokiniams, besimokantiems pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, privaloma

socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus.

Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus

kaupia patys. Sudaroma galimybę mokiniui atlikti socialine-pilietines veiklas savarankiškai arba

grupelėmis glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

39. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokiniui mokymosi krūvis per savaitę yra optimalus

ir paskirstytas proporcingai.

40. Mokykla užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas

kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę.

Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

41. Mokykla užtikrina, kad namų darbi atitiktų mokinio galias ir būtų naudingi grįžtamajai

informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi.

42. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų. Trumpalaikės

konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o

ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

43. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio

dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi

Šiaulių suaugusiųjų mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu

7

Šiaulių suaugusiųjų mokyklos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-106. Šis aprašas

parengtas Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis

programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais

teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

44. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis

vertinimas.

45. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį

ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

Mokykloje stebima individuali mokinio pažanga. Individualios mokinio pažangos stebėjimo

paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis optimalus, atitinkantis jam keliamus tikslus

ir jo individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir

sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; ieškoti būdų, kaip

skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą.

Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, ugdantys mokytojai ir kiti

švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

46. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima

tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio

pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką,

aiškius vertinimo kriterijus.

47. Gauta informacija remiamasi analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant

tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. Mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti naudojami:

pažymiai (10 balų vertinimo sistema), į(si)vertinimas, suaugusiųjų pradinio ugdymo programos

mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti – komentarai ir vertinimo aplankai.

48. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į

bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10

balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas,

jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.

49. Dorinio ugdymo, menų, technologijų, ekonomikos, žmogaus saugos, kūno kultūros,

pasirenkamųjų dalykų pasiekimai ir socialinė-pilietinė veikla vertinami įrašais „įskaityta“ („įsk“)

arba „neįskaityta“ („neįsk“).

50. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai įskaitomi į atitinkamo dalyko

pasiekimų įvertinimą.

51. Pusmečio pabaigoje mokinio ugdymo pasiekimus / rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį

ugdęs dalyko mokytojas, atsižvelgiant į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus

su numatytais pasiekimais bendrosiose programose.

52. Jeigu mokinys:

52.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), jis privalo

atsiskaityti per 2 savaites. Iki mokiniui atsiskaitant jam suteikiama reikiama mokymosi pagalbą,

vadovaujantis Šiaulių suaugusiųjų mokyklos mokinių konsultavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Šiaulių suaugusiųjų mokyklos direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-103. Jeigu mokinys

ugdymo laikotarpiu per numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų

Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam

10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

52.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl

svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje

fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą,

suteikiama reikiama mokymosi pagalba.

53. Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus informuoja mokinius

vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

8

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

54. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo

aukštesnių pasiekimų.

55. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, Tardymo izoliatoriaus skyriaus vedėjas yra

atsakingi už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos

organizavimą.

56. Mokykloje, siekiant pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

56.1. diegiami aukšti mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus

turintiems mokiniams), ugdomas sąmoningas ir atsakingas požiūris į mokymąsi;

56.2. ugdomi mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmai;

56.3. ugdomas atkaklumas mokantis, derinant mokymąsi, darbą, vaikų auginimą;

56.4. nuolat aptariami mokinių pasiekimų gerinimo klausimai mokyklos bendruomenėje;

56.5. nuolat stebimas ugdymosi procesas, laiku nustatoma, kokios reikia pagalbos ir ji

teikiama mokiniams;

56.6. tobulinami mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesai, itin daug

dėmesio skiriama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam

vertinimui;

56.7. sudaromos galimybės mokytojams tobulinti profesines žinias, dalykines kompetencijas

ir gebėjimus individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių

mokiniams, suimtiesiems, nuteistiesiems, užsieniečiams. Mokytojai turi turėti galimybę prireikus

pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į

mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

56.8. tobulinamos andragogų kompetencijos – pagal Šiaulių miesto savivaldybės veiklos

programos (Nr. 08) uždavinį – tobulinti švietimo valdymą ir įvertinti gyventojų švietimo poreikius

dalyvaujama programoje „Andragogų kompetencijų tobulinimas tarpkultūrinio ugdymo kontekste“.

56.9. mokiniai skatinami rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.

57. Užtikrinama ne atsitiktinė, bet sisteminė mokymosi pagalba (Šiaulių suaugusiųjų

mokyklos mokinių konsultavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių suaugusiųjų mokyklos

direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-103) kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš

anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant

iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones. Kiekvienai klasei gali būti

skiriama po 1 val. per savaitę. Sudaromos skirtingų klasių mokinių, kuriems reikia panašaus

pobūdžio pagalbos, grupės.

58. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas, siekiant laiku

pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius

mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos

specialistai, sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos.

59. Sudaromos sąlygos gabiems mokiniams, besidomintiems mokomaisiais dalykais ir

siekiantiems pasirengti tolimesnei akademinei ar profesinei karjerai, gauti reikiamą mokymosi

pagalbą.

60. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio

mokiniui. Mokiniui mokymosi pagalba suteikiama pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti

bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio

darbo įvertinimo, po ligos ir pan.

61. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas,

pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas, organizuodamas konsultacijas ir kt.

Mokytojas gali organizuoti pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams.

9

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

62. Neformaliojo švietimo programos mokiniams siūlomos atsižvelgiant į mokinių

poreikius. Valandos nustatomos kiekvienai ugdymo programai visiems mokslo metams.

63. Neformaliojo švietimo veiklos gali būti derinamos su formaliojo švietimo veiklomis.

64. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėse ne mažesnis kaip 12.

65. Neformaliojo švietimo grupės sudaromos iš tos pačios klasės ar skirtingų klasių

mokinių.

66. Neformaliojo švietimo užsiėmimai gali vykti ir per mokinių atostogas.

67. Siūlomos šios skirtingų krypčių programos, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius:

„Savanorystė – pagalba sau ir kitiems“, „Mokyklos renginių organizavimo kūrybinės dirbtuvės“,

meninė raiška suaugusiesiems, kraštotyros būrelis, gitarų būrelis.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

68. Mokykloje integruojamas kelių dalykų ugdymo turinys, kai kurios kelių dalykų temos ar

problemos, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinys.

69. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai

bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25

d. įsakymu Nr. V-941, Pagrindinio ugdymo etninės kultūros ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros

bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

balandžio 12 d. Nr. V-651, Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. Nr. V-1159, integruojamos į mokomųjų dalykų

bendrąsias programas, neformalųjį švietimą, klasių auklėtojų veiklą.

70. Kai Ugdymo karjerai, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

vartojimo prevencijos, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa,

Pagrindinio ugdymo etninės kultūros ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos,

Žmogaus saugos bendroji programa integruojamos į mokomojo dalyko turinį, dienyne integruojama

tema nurodoma dalykui skirtame apskaitos puslapyje. Kai integruojamas kelių mokomųjų dalykų

ugdymo turinys ir pamokoje dirba du mokytojai, integruotų pamokų apskaitai užtikrinti

integruojamų pamokų turinys įrašomas tų mokomųjų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

71. Mokykloje sudaromos sąlygos ir mokiniai skatinami dalyvauti integruotuose gamtos,

socialinių mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose,

plėtojamos neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis

veiklomis prisidedama prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

72. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus,

siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius, nes mokiniui pagal tai turi būti pritaikomi

mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi

tempas, mokymosi aplinka. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui

sėkmingiau siekti individualios pažangos.

73. Ugdymo diferencijavimas taikomas mokiniui individualiai ar mokinių grupei, siekiant

sumažinti pasiekimų skirtumus, plėtoti gabumus.

10

74. Mokykloje analizuojama, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas,

individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priimami sprendimai dėl

tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi

motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi

tikslus.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

75. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir

mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si)

pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus

tikslus ir jų siekti.

76. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų

vidurinio ugdymo programą ir asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio.

77. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai, kurių mokomasi, kokiu kursu,

kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus,

dalykų modulius planuoja mokytis, kokią neformaliojo švietimo programą planuoja rinktis.

Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo mokykla.

78. Mokiniui sudaroma galimybė keisti savo individualų ugdymo planą, vadovaujantis

Šiaulių suaugusiųjų mokyklos III–IV gimnazijos klasių mokinių individualaus ugdymo plano

keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių suaugusiųjų mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 22

d. įsakymu Nr. V-87.

79. Individualus planas sudaromas raštu, dviem egzemplioriais, pasirašant mokiniui ir

socialiniam pedagogui.

80. Mokinio individualus ugdymo planas periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia,

koreguojamas.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS

PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO,

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

81. Mokykla priima atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos

pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau –

tarptautinė bendrojo ugdymo programa), mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą,

informuoja Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyrių ir numato atvykusio mokytis asmens

tolesnio mokymosi perspektyvą.

82. Mokykloje išklausomi atvykusio asmens lūkesčiai ir norai dėl švietimo pagalbos

poreikio ar poreikio tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos, aptariami mokyklos

teikiamos pagalbos būdai ir formos, mokyklos ir mokinio įsipareigojimai, parengiamas atvykusio

mokinio įtraukties į mokyklos bendruomenės gyvenimą planas, numatoma apytikrė adaptacinio

laikotarpio trukmė.

83. Organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų

skirtumams likviduoti, siūlomos neformaliojo švietimo veiklos, padedančios mokiniui greičiau

integruotis.

84. Numatomas atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimas per adaptacinį

laikotarpį.

85. Kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuojamas jo lietuvių kalbos

mokymasis intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse). Intensyviai lietuvių kalbos

mokoma(si) iki vienerių metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas

keleriems (2–4) metams.

11

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE

86. Ugdymas išlyginamosiose klasėse organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir

Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir

suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. ISAK-1800. Išlyginamosios klasės ir išlyginamosios mobiliosios grupės steigiamos

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-124 „Dėl užsieniečių ir

Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje bei

nemokančių Lietuvių kalbos, ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose

grupėse“.

87. Mokiniai išlyginamojoje klasėje mokosi lietuvių kalbos. Išlyginamoji klasė – ne

didesnė kaip 15 užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių grupė, išlyginamoji grupė – ne

didesnė kaip 4 nemokančių lietuvių kalbos mokinių grupė.

88. Išlyginamųjų klasių mokiniai gali dalyvauti neformaliojoje veikloje.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

89. Sudarant laikinąją grupę, minimalus mokinių skaičius grupėje – 5, išskyrus užsienio

kalbų (prancūzų, vokiečių), lietuvių kalbos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, užsienio kalbos

kurtiesiems ir neprigirdintiesiems grupes (Mokyklos tarybos 2016-05-30 posėdžio protokolas Nr.

MT-7).

90. Nesant galimybių sudaryti laikinosios grupės, mokiniai mokomi švietimo ir mokslo

ministro nustatytomis mokymosi formomis ir mokymo organizavimo būdais.

91. Klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės švietimo pagalbai teikti

(konsultacijoms), taip pat per kūno kultūros, dorinio ugdymo pamokas (jeigu tos pačios klasės

mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką), informacinių technologijų, technologijų pamokas,

priklausomai nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos, užsienio kalbos (1-osios ir 2-osios)

pamokose, jei klasėje ne mažiau nei 21 mokinys.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

92. Planuojant mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, numatoma, kurių dalykų pamokos

jungtinėje klasėje bus organizuojamos visiems klasės mokiniams vienu metu, o kuriais atvejais –

atskirai. Stebima ir analizuojama jungtinėse klasėse mokinių daroma pažanga ir, nepasiteisinus

numatytam pamokų organizavimui, jis motyvuotai keičiamas.

93. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąjį koncentrą, 5–8 klasės gali būti

jungiamos po dvi, geriausiais būdais siekiant Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose

numatytų pasiekimų.

II SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

94. Mokykla, vykdydama suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, vadovaujasi Pradinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu,

Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

12

95. Vykdant suaugusiųjų pradinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu (grupine mokymosi forma) konsultacijoms ar pamokoms grupėje skiriama 40

procentų numatytų ugdymo valandų per savaitę (Pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo

plano 64 punktas).

96. Atskirais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu, skaičiui, formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu, grupė. Ugdymo dalykams mokytis grupėje skiriama ne mažiau kaip 15

procentų numatytų ugdymo valandų per savaitę (Pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo

plano 64 punktas).

97. Mokyklos ugdymo plano prieduose nurodomas:

97.1. pradinio ugdymo programos įgyvendinimas neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdu grupinio mokymosi forma (1 priedas);

97.2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus skyriaus pradinio ugdymo programos įgyvendinimas

savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma (4 priedas).

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

98. Mokykla, vykdydama suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pradinio

ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo

programų aprašu, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo

studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

99. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (klasei) mokykla

skiria 1 mėnesio adaptacinį laikotarpį:

99.1. pirmąjį pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mėnesį mokinių pasiekimai

kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus

siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo (-si) pasiekimus;

99.2. adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai nepatenkinamais pažymiais

nevertinami.

100. Mokykloje rūpinamasi bendrojo kalbos ugdymo, raštingumo, ypač skaitymo,

skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymu per visų dalykų pamokas. Visų dalykų pamokose

mokytojai taisyklingai kalba, taip pat skiria laiko mokiniams kalbėti, diskutuoti, kad būtų

išmokstama argumentuotai kalbėti, pasakoti, vartoti atitinkamos srities terminus. Moko mokinius

dalykinio skaitymo strategijų, supažindina juos su internetiniais ir elektroniniais žodynais,

elektroninėmis duomenų bazėmis, skaitmeniniais kalbos ištekliais, automatinio vertimo duomenų

bazėmis, virtualiomis paieškos sistemomis, bibliotekos ištekliais ir pan. ir skatina jais naudotis.

Dalykų mokytojai, skirdami mokiniams rašyti atitinkamo stiliaus tekstą (referatą ir pan.), paaiškina

reikalavimus šiam tekstui ir vertindami atsižvelgia į tai, kaip mokiniai šių reikalavimų laikosi.

Apklausiant raštu, taisomi ne tik dalyko, bet ir kalbiniai dalykai.

101. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos,

lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

102. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos

Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais.

103. Mokiniai gali mokytis nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų pasirenkamojo

dalyko.

13

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

104. Dorinis ugdymas. Mokinys pats renkasi vieną iš dorinio ugdymo dalykų – tikybą

(tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą

ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, gimnazijos

I–II klasėms).

105. Lietuvių kalba. Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, mokykla sudaro sąlygas išlyginti mokymosi

spragas (skiriamos konsultacijos, siūlomas mokymasis laikinojoje grupėje).

106. Užsienio kalbos.

106.1. Pirmosios užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

106.2. Antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6 klasės. Mokinys pats renkasi

užsienio kalbą: anglų, prancūzų, rusų, vokiečių.

107. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju,

jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma

mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos

mokymosi. Mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir

įveikti programų skirtumus.

108. Matematika.

108.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojamos Nacionalinio

egzaminų centro parengtos matematinio raštingumo užduotys.

108.2. Ugdant gabius matematikai mokinius naudojamos nacionalinių olimpiadų, konkurso

„Kengūra“ užduotys ir kiti šaltiniai.

108.3. Organizuojant matematikos mokymąsi naudojamos informacinės komunikacinės

technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

109. Informacinių technologijų pradedama mokyti 6-ojoje klasėje pagal Pagrindinio ugdymo

bendrąsias programas.

110. Socialinis ugdymas.

110.1. Mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu,

panaudojamos informacinės komunikacinės technologijos.

110.2. Pilietiškumo pagrindų ugdymui skiriama 1 pamoka II gimnazijos klasėje.

111. Gamtamokslinis ugdymas. Mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas

tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai

atliekamu darbu, panaudojamos informacinės komunikacinės technologijos.

112. Meninis ugdymas. Mokykla siūlo meninio ugdymo srities dalykus: dailę, muziką.

113. Technologijos. Mokykla siūlo tekstilės technologijų programą.

114. Kūno kultūra. Mokykla siūlo bendrosios kūno kultūros programą. Mokykla mokiniams,

atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą: stalo

žaidimus, šaškes, veiklą skaitykloje, konsultacijas, socialinę veiklą.


115.1. pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas kasdieniu mokymo proceso


115.2. pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas neakivaizdiniu mokymo proceso


115.3. Šiaulių tardymo izoliatoriaus skyriaus pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas

savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma (5 priedas);

115.4. Šiaulių tardymo izoliatoriaus skyriaus pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas

kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma (6 priedas).

14

IV SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

116. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Ugdymo programų aprašu,

Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, bendraisiais ugdymo planais.

117. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, kartu su mokykla pasirengia

individualų ugdymo planą. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pagal sudarytą individualų planą

pagilinti ir praplėsti pasirinktų sričių, dalykų kompetencijas, pasirengti laikyti brandos egzaminus ir

pasiruošti tęsti tolesnį mokymąsi.

118. Mokykla siūlo mokiniams šiuos pasirenkamuosius dalykus, tenkinančius jų mokymosi

poreikius: psichologija, nacionalinio saugumo pagrindai.

119. Mokykla siūlo mokiniams šiuos dalykų modulius, tenkinančius jų mokymosi poreikius:

lietuvių kalbos žinių gilinimas, praktinė gramatika, anglų kalbos žinių gilinimas, matematikos žinių

gilinimas.

120. Mokykla sudaro sąlygas mokiniams rengti brandos darbą, remiantis Brandos darbo

programa, patvirtinta Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-

893.

121. Mokykla sudaro sąlygas mokiniams užsiimti socialine-pilietine veikla.

122. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama Žmogaus saugos bendroji programa.

123. III gimnazijos klasės mokinys renkasi vieną dalyką iš meninio ugdymo ar integruotų

menų ir programą.

124. III gimnazijos klasės mokinių užsienio kalbos mokėjimo pasiekimai nustatomi

naudojantis savarankiškai mokytojų sudarytais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais.

125. Nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi

arba dauguma mokinių siekia to paties lygio (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio

ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos).


126.1. vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas kasdieniu mokymo proceso


126.2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus skyriaus vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas

savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma (8 priedas);

126.3. Šiaulių tardymo izoliatoriaus skyriaus vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas

kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma (9 priedas).

_____________________________

SUDERINTA SUDERINTA

Mokyklos tarybos pirmininkas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto departamento

Audrius Mickevičius Švietimo skyriaus vedėja

2017-08-31

Violeta Damskienė

15


2017–2018 mokslo metų ugdymo plano

1 priedas

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

NEAKIVAIZDINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

GRUPINIO MOKYMOSI FORMA

2017–2018 M. M.

Pastabos:

1. Mokiniui, kuris mokosi 1–3 klasėje, skiriama 11 ugdymo valandų per savaitę, 4 klasėje – 14 ugdymo valandų. Mokiniui, kuris

mokosi tautinės mažumos kalba, 1–3 klasėje skiriama 13 ugdymo valandų per savaitę, 4 klasėje – 16 ugdymo valandų. 1–4 klasės

mokiniams ugdymo poreikiams tenkinti skiriamos 4 ugdymo valandos per savaitę.

2. Tam tikrais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui gali būti

formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupė. Ugdymo dalykams mokytis

grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų Bendrojo ugdymo plano 63.4 papunktyje nustatytų ugdymo valandų per

savaitę.

Dalykų sritys, dalykai 1 n klasė 2 n klasė 3 n klasė 4 n klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 0,25 0,25 0,25 0,25

Lietuvių kalba (gimtoji) 1,25 1,25 1,25 1,25

Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar

vokiečių)

0,25 0,5 0,5

Matematika 0,75 0,75 0,75 0,75

Pasaulio pažinimas 0,25 0,25 0,25 0,25

Dailė ir technologijos 0,25 0,25 0,25 0,25

Kūno kultūra – – – – MINIMALUS PRIVALOMŲ PAMOKŲ

SKAIČIUS MOKINIUI 1 kl. –

2,75

2 kl. – 3 3 kl. –

3,25

4 kl. –

3,25

16



2 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU


2017–2018 M. M.

Dalykų sritys, dalykai I v gimnazijos

klasė II a gimnazijos

klasė II v gimnazijos

klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1

Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 4 + 1* 5 + 1* 5 + 1*

Užsienio kalba (1-oji) 2 2 2

Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2

Matematika 3+1* 3 + 1* 3 + 1*

Gamtamokslinis ugdymas:

Biologija 1 1 1

Fizika 1 1 1

Chemija 1 1 1

Informacinės technologijos 1 1 1

Socialinis ugdymas:

Istorija 1 1 1

Pilietiškumo pagrindai 1 1

Geografija 1 1 1

Ekonomika ir verslumas 1

Meninis technologinis ugdymas:

Dailė 1 1 1

Muzika 1 1 1

Technologijos 1,5 1 1

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui 22 22 22

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti* 3* 3* 3*

Neformalusis švietimas 0–5

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti*

(panaudota) 2* 2* 2*

Iš viso pamokų skaičius mokiniui 24,5 25 25

Neformalusis švietimas (panaudota pamokų) 2

17



3 priedas


NEAKIVAIZDINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU


2017–2018 M. M.

Dalykų sritys, dalykai 6 n klasė 7 n klasė 8 n klasė

Jungtinė klasė

Dorinis ugdymas (tikyba

arba etika) 0,25 0,25

Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 0,75 + 0,25* 0,75 + 0,25*

Užsienio kalba (1-oji) 0,5 0,5

Užsienio kalba (2-oji) 0,25 0,25

Matematika 0,5 0,5


Gamta ir žmogus 0,25

Biologija 0,25 0,25

Fizika 0,25 0,25

Chemija 0,25

Informacinės

technologijos 0,25 0,25

Socialinis ugdymas:

Istorija 0,25 0,25

Geografija 0,25 0,25

Meninis technologinis

ugdymas:

Dailė 0,25 0,25

Muzika 0,25 0,25

Technologijos 0,25 0,25

Pamokos mokinių ugdymo

poreikiams tenkinti* 1* 1*

Iš viso (grupinėms

konsultacijoms) 0–8 0–8 0–8


poreikiams tenkinti*

(panaudota)

0,25* 0,25* 0,25*

Iš viso panaudota

(grupinėms konsultacijoms) 4,25 4,5 4,75

18



4 priedas

ŠIAULIŲ TARDYMO IZOLIATORIAUS SKYRIAUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

SAVARANKIŠKU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

PAVIENIO MOKYMOSI FORMA

2017–2018 M. M.

Pastabos:

1. Mokiniui, kuris mokosi 1–3 klasėje, skiriama 11 ugdymo valandų per savaitę, 4 klasėje – 14 ugdymo valandų. Mokiniui,

kuris mokosi tautinės mažumos kalba, 1–3 klasėje skiriama 13 ugdymo valandų per savaitę, 4 klasėje – 16 ugdymo valandų.

1–4 klasės mokiniams ugdymo poreikiams tenkinti skiriamos 4 ugdymo valandos per savaitę.

2. Tam tikrais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui gali

būti formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupė. Ugdymo dalykams

mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų Bendrojo ugdymo plano 63.4 papunktyje nustatytų ugdymo

valandų per savaitę.

Dalykų sritys, dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 0,25 0,25 0,25 0,25

Lietuvių kalba (gimtoji) 1,25 1,25 1,25 1,25

Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar

vokiečių)

0,25 0,5 0,5

Matematika 0,75 0,75 0,75 0,75

Pasaulio pažinimas 0,25 0,25 0,25 0,25

Dailė ir technologijos 0,25 0,25 0,25 0,25

Kūno kultūra – – – – MINIMALUS PRIVALOMŲ PAMOKŲ

SKAIČIUS MOKINIUI 1 kl. –

2,75

2 kl. – 3 3 kl. –

3,25

4 kl. –

3,25

19



5 priedas





2017–2018 M. M.

Dalykų sritys, dalykai 5 Ta, 5 Tv klasės

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 0,25

Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 0,75 + 0,25*

Užsienio kalba (1-oji) 0,5

Matematika 0,5 + 0,25*


Informacinės technologijos 0,25

Socialinis ugdymas:

Istorija 0,25


Dailė 0,25

Muzika 0,25

Pamokos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti 1*

Iš viso (grupinėms konsultacijoms) 0–8

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams

tenkinti* (panaudota) 0,5*

Iš viso panaudota (grupinėms

konsultacijoms) 3,75

20

Dalykų sritys, dalykai 6 Tv klasės


Kalbos:







Socialinis ugdymas:

Istorija 0,25

Geografija 0,25


Dailė 0,25

Muzika 0,25


tenkinti 1*





konsultacijoms) 4,25

21

Dalykų sritys, dalykai 7 Tv klasės


Kalbos:





Biologija 0,25

Fizika 0,25


Socialinis ugdymas:

Istorija 0,25

Geografija 0,25


Dailė 0,25

Muzika 0,25

Technologijos


tenkinti 1*





konsultacijoms) 4,5

22

Dalykų sritys, dalykai 6 Ta klasė 7 Ta klasė

Jungtinė klasė

Dorinis ugdymas (tikyba

arba etika) 0,25

Kalbos:







Biologija 0,25

Fizika 0,25

Informacinės

technologijos 0,25

Socialinis ugdymas:

Istorija 0,25

Geografija 0,25

Meninis technologinis

ugdymas:

Dailė 0,25

Muzika 0,25


poreikiams tenkinti* 1*


konsultacijoms) 0–8 0–8


poreikiams tenkinti*

(panaudota)

0,5* 0,5*

Iš viso panaudota

(grupinėms

konsultacijoms)

4,25 4,5

23

Dalykų sritys, dalykai 8 Ta, 8 Tv klasė


Kalbos:





Biologija 0,25

Fizika 0,25

Chemija 0,25

Informacinės technologijos 0,25*

Socialinis ugdymas:

Istorija 0,25

Geografija 0,25

Žmogaus sauga 0,25


Dailė 0,25

Muzika 0,25


tenkinti 1*





konsultacijoms) 5

24

Dalykų sritys, dalykai I Tv gimnazijos klasės


Kalbos:





Ekonomika ir verslumas 0,25

Biologija 0,25

Fizika 0,25

Chemija 0,25


Socialinis ugdymas:

Istorija 0,25

Geografija 0,25


Dailė 0,25

Muzika 0,25


tenkinti 1–1,75*





konsultacijoms) 5

25

Dalykų sritys, dalykai II Ta, II Tv

gimnazijos klasė


Kalbos:





Biologija 0,25

Fizika 0,25

Chemija 0,25


Socialinis ugdymas:

Istorija 0,25

Pilietiškumo pagrindai 0,25

Geografija 0,25


Dailė 0,25

Muzika 0,25


tenkinti 1–2*





konsultacijoms) 5

26



6 priedas





2017–2018 M. M.

Dalykų sritys, dalykai I Ta gimnazijos

klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1

Kalbos:

Lietuvių kalba ir literatūra 4

Užsienio kalba (1-oji) 2

Užsienio kalba (2-oji) 2

Matematika 3


Biologija 1

Fizika 1

Chemija 1

Informacinės technologijos 1

Socialinis ugdymas:

Istorija 1

Geografija 1

Ekonomika ir verslumas 1


Dailė 1

Muzika 1

Technologijos

Kūno kultūra

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui 22

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti 3

Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

(panaudota) 0

Iš viso pamokų skaičius mokiniui 21

27



7 priedas

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANAS



2017–2018 M. M.

Dalykų sritys, dalykai

Minimalus pamokų

skaičius

privalomam turiniui

III a gimnazijos

klasė

III b gimnazijos

klasė

III v

gimnazijos

klasė

Bendrasis

kursas

Išplėstinis

kursas

Bendrasis

kursas

Išplėstinis

kursas

Bendrasis

kursas

Išplėstinis

kursas

Dorinis ugdymas: 2 Etika 1 – 1 – 1 – Kalbos: Lietuvių kalba ir literatūra 6 4 3 3 4 Užsienio kalbos

Kursas,

orientuotas į B2

mokėjimo lygį

Kursas,

orientuotas į B1

mokėjimo lygį

Kursas,

orientuotas į

B1

mokėjimo

lygį

Kursas,

orientuotas į B2

mokėjimo lygį

Užsienio kalba (1-oji) 5 2 2 2 2

Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2 2 Socialinis ugdymas: 2 Istorija 2 1 1 2 Geografija 2 1 2 Integruotas istorijos ir

geografijos kursas 1 – 1 – 1 –

Matematika 5 4 3 3 4 Informacinės technologijos 1 1 1 1 Gamtamokslis ugdymas: 2 Biologija 2 1 (B) 2 Fizika 2 (A) 1 (B) Chemija 2 (A) 1 (B) Integruotas gamtos mokslų

kursas 1 – 1 – 1 –

Menai, technologijos,

integruotas menų ir

technologijų kursas 1,5

Dailė 1 0,5 (B) 1 Muzika 1 0,5 (B) 1 Technologijos: Tekstilė ir apranga 1 (A) 0,5 (B) Kitos technologijos kryptys Kūno kultūra: 1,5 Bendroji kūno kultūra 1 (A) 0,5 (B) Pasirinkta sporto šaka – – – – – – Žmogaus sauga 0,5* – – – – – Pasirenkamieji dalykai, dalykų

moduliai / Projektinė veikla:

psichologija


gynybos pagrindai

1

1

28

Privalomi bendrojo kurso

dalykai 25

Mokinio pasirinktas mokymo

turinys 20

Minimalus mokinio pamokų

skaičius Kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso ir neakivaizdiniu

mokymo proceso organizavimo būdais besimokantiesiems – 7

dalykai pasirinktu dalyko kursu. Neformalusis švietimas 6 9

Neformalusis švietimas

(panaudota) 2

Pamokos laikinosioms grupėms

sudaryti 14 21


sudaryti (panaudota) 2 pamokos III kl ir 3 pamokos III b

Iš viso 5 pamokos *integruojama į dalykų mokymo turinį

Dalykų sritys, dalykai Minimalus

pamokų

skaičius privalomam

turiniui

IV a gimnazijos

klasė

IV v gimnazijos

klasė

Bendrasis

kursas

Išplėstinis

kursas

Bendrasis

kursas

Išplėstinis

kursas

Dorinis ugdymas: 2 Etika 1 – 1 – Kalbos: 6 Lietuvių kalba ir literatūra 3 4 3 4 Užsienio kalbos 5

Kursas orientuotas

į B2 mokėjimo

lygį

Kursas orientuotas

į B1 mokėjimo

lygį

Kursas orientuotas į

B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 Užsienio kalba (2-oji) 3 3 3 3 Socialinis ugdymas: 2 Istorija 1 2 1 2 Geografija 1 2 1 2 Integruotas istorijos ir

geografijos kursas – – – –

Matematika 5 2 4 2 4 Informacinės technologijos 1 2 1 2 Gamtamokslis ugdymas: 2 Biologija 1 2 1 2 Fizika 2 (A) 1 (B) Chemija 2 (A) 1(B) Integruotas gamtos mokslų

kursas – – – –

Menai, technologijos,



Dailė 1 1 1 1

Muzika 1 (A) 1 (B) Integruotas menų ir technologijų


Technologijos: Tekstilė ir apranga 1 (A) 1 (B) Kitos technologijos kryptys Kūno kultūra: 1,5

29

Bendroji kūno kultūra 1 (A) 1 (B) Pasirinkta sporto šaka – – – – Žmogaus sauga 0,5* – – – – Pasirenkamieji dalykai, dalykų

moduliai / Projektinė veikla:

psichologija


gynybos pagrindai

1

1

Brandos darbas 0,5 0,5 0,5 Privalomi bendrojo kurso

dalykai 25

Mokinio pasirinktas mokymo

turinys 20


skaičius Kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso ir

neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdais

besimokantiesiems – 7 dalykai pasirinktu dalyko kursu. Neformalusis švietimas 6 6


(panaudota) 2


sudaryti 14 14


sudaryti (panaudota) 2

*integruojama į dalykų mokymo turinį

30



8 priedas





2017–2018 M. M.


Minimalus

pamokų skaičius III Tv

gimnazijos klasė

IV Tv gimnazijos

klasė

Pamokų skaičius Pamokų skaičius

Bendrasis kursas Bendrasis kursas

Dorinis ugdymas: 2 0,25 0,25 Etika Kalbos: 6 Lietuvių kalba ir literatūra 1 1 Užsienio kalbos: 5 Kursas orientuotas į B1/B2

mokėjimo lygį Kursas orientuotas į B1/B2

mokėjimo lygį Užsienio kalba (1-oji) 0,25 0,25 Užsienio kalba (2-oji) 0,25 0,25 Socialinis ugdymas: 2 Istorija 0,25 0,25 Geografija 0,25 0,25 Matematika 5 0,5 0,5 Informacinės technologijos 2 0,25 0,25 Gamtamokslinis ugdymas: 2 Biologija 0,25 0,25 Fizika 0,25 0,25 Chemija 0,25 0,25 Menai: 1,5 Dailė 0,25 0,25 Muzika 0,25 0,25 Brandos darbas 0,5

0,5

Pasirenkamieji dalykai, dalykų

moduliai / Projektinė veikla

Neformalusis švietimas 2 1 1

Neformalusis švietimas (panaudota) 1


sudaryti 6

3 3


sudaryti (panaudota)

– –


konsultacijoms)

4,25 4,25

31



9 priedas




2017–2018 M. M.


Minimalus

pamokų

skaičius privalomam

turiniui

III Ta gimnazijos

klasė

IV Ta gimnazijos

klasė

Bendrasis

kursas

Išplėstinis

kursas

Bendrasis

kursas

Išplėstinis

kursas

Dorinis ugdymas: 2 Etika 1 – 1 – Kalbos: 6 Lietuvių kalba ir literatūra 3 3 Užsienio kalbos 5

Kursas

orientuotas į B1

mokėjimo lygį

Kursas orientuotas

į B2 mokėjimo

lygį

Kursas orientuotas

į B1 mokėjimo

lygį

Kursas orientuotas į

B2 mokėjimo lygį

Užsienio kalba (1-oji) 2 2 3 3 Užsienio kalba (2-oji) 2 2 3 3 Socialinis ugdymas: 2 Istorija 1 1 Geografija 1 1 Integruotas istorijos ir geografijos


Matematika 5 3 2 Informacinės technologijos 1 1 Gamtamokslis ugdymas: 2 Biologija 1 1 Fizika 1 1 Chemija 1 1 Integruotas gamtos mokslų kursas – – – – Menai, technologijos,



Dailė 0,5 1

Muzika 0,5 1 Žmogaus sauga 0,5* – – – – Brandos darbas 0,5 0,5 Privalomi bendrojo kurso dalykai 25 Mokinio pasirinktas mokymo

turinys 20


skaičius Kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso ir neakivaizdiniu mokymo proceso

organizavimo būdais besimokantiesiems – 7 dalykai pasirinktu dalyko kursu.

Neformalusis švietimas 6 6


(panaudota) –


sudaryti 14 14


sudaryti (panaudota) –

*integruojama į dalykų mokymo turinį

ŠiauliŲ suaugusiŲjŲ mokyklos 2017 2018 mokslo metŲ ugdymo planas · 2020. 12. 10. ·...

Documents