I tema Politinės filosofijos samprata

Tai yra visuomenės bendrų reikalų apmąstymas ieškant atsakymų į tokį klausimą , kokie bendro gyvenimo principai yra geriausi? Ieško bendrų idėjų, vaizdinių – bendrai vystyti veiklą, vertybes, principus.

Demokratija veikia : praktinė – spaudžiant vieną kitą, ieškant kompromisų. Teorinė – daugumos valdymas.Iš esmės bendro gyvenimo principų universaliai nėra, todėl daug yra politinių filosofijų, vizijų. Daug skirtingų bendro gyvenimo vizijų yra todėl , kad žmogaus vertybės yra skirtingos.Vertybės nėra duotos, nėra faktai, todėl dėl jų ginčyjamasi. Jeigu vertybės būtų faktinės kilmės, rgzistuotų ir ginčų nebūtų – vyrautų bendrumas. Vertybės niekuomet nėra faktai – tai požiūris į pasaulį, ką jame veikti; strateginis tiklas - tai yra mūsų tikslas kaip mums gyvent ir vertint – atsako į šį klausimą politinės ideologijos.III ideologijos – realus galios mechanizmas yra svarbesnis nei bet kokia ideologija.I dešnioji – konservatizmaspvz. Didžioji Britanija.II kairioji – komunizmas, socializmas – suformavo profsąjungos Vakaruose.III liberalioji – realus dešniosios variantas.Lietuvoje ši sritis neveikia dėl to, kad Lietuva niekada neturėjo politinių socialinių, naturalių procesų, kurie suformuoja tas ideologijas. Dauguma partijų Lietuvoje yra tarsi verslo projektai. Kalbant apie politinę ideologiją skirta yra tam, kad suvokti principą, kad vastybėje varžosi vertybinės programos, nori vieną kitą įveikti, kurios Vakaruose išsiskyrė į II ideologijas. Pasaulio prigimtis yra tokia – kad svarbiausių klausymų negalime išspręsti faktinėmis priemonėmis – nėra šansų.Visi svarbiausi visuomenės problemų šaltiniai yra vertybiniai, ne faktiniai.PVZ: Šeima – vertybinis( laisva rinka ateina iš šeimos pvz. Iš vedybų, sutartys). Atominės statyba –finansiškai pamatuojamas dalykas yra vertybinis, paskaičiuojamas.Išvada: Bet koks bendras gyvenimas bus paremtas vertybinėmis, bet ne faktais.

Politikos samprata

Reikia politiką suvokti, kaip ginčą dėl vertybių. Didžioji politika – ginčai dėl didelių vertybių ir finansų. Tai yra klasikinės Aristotelinės politikos apibrėžimas. Dažniausiai už vertybių slypi pinigai.

Normatyvinės demokratijos samprata

Tai yra demokratijos vaizdinys, kurį suformulavo Aristotelis Senovės Graikijoje.Šita normatyvinė samprata buvo palaikoma žmonių valdžios per visą Vakarų istorija, triumfavo ji XX a. 1989m. Kai buvo nugriauta Berlyno siena. Kadangi demokratija triumfavo – ji liko vienintelė politinio žaidimų schema( „vienintelis žaidimų miestas“).Tapo vienintelė švietimo mokymo paradigma, kurią nuo pat vidurinės mokyklos, šeimos yra diegiama – taip sukuriama doro piliečio paradigma. Tapo vienintelė žaidimo taisykle. Demokratija ir jos švietimas tapo visa apimantis ( Vakarai). Doro piliečio paradigmos klasikinės :I – teisinė valstybėII – laisvi visuotiniai rinkimai, nešališkas procesas politinisIII – politinės partijos varžosi tarpusavyje rinkimuose, atstovavimas žmonėms, laimėjusios sudaro vyriausybę, vykdo politiką, kurią pažadėjo savo rinkėjams.IV – valdžių padalijimo principas.Trumpai tariant demokratijos teorijoje yra brėžiamas tiesioginis ryšys tarp žmonių interesų ir politinės valdžios, o visas demokratinis mechanizmas.Doras pilietis – politinio proceso dalyvis, pasitikintis, aktyvus rinkėjas, valdžią palaikantis.Vakaruose jau keli dešimtmečiai ši paradigma yra perrašyta, o Lietuvoje pokomunistinis procesas suteikė perrašyti visa tai.

Normatyvinės demokratijos teorija

Politine filosofija apie vertybe, pagrindine vertybe normatyviniu teoriju demokratija. Ji numato dora pilieti. Doro piliečio kaip ir normatyvinės demokratijos teorijos buvo neišvengiamai reikalinga dėl demokratijos atsiradimo ir įsitvirtintinimo.Kaip po II pasaulinio karo tapo demokratija masinė, ar kai žmogaus teisės yra ginamos. Prasidėjo tokie procesai, kurie verčia permastyti teorijas bei principus. Procesai: manipuliacijos demokratija, kai buvo iskovota, is visuomenes kuri stenges ireformuotis,

siuolaikine visuomene virto vartotoju visuomene, gero gyvenimo visuomene nes pagrindiniai tikslai buvopasiekti. Kai pagrindiniai demokratiniai poreikiai yra patenkinti tada demokratija issigimsta. Elitai visuomet linksta pakisti savo interesus po demokratiniu procesu, suzaisti bet gina interesus. Doro piliecio paradigma virsta nejucia ne akivaizdziu, slaptu dominuojanciu elitu poreikiu tenkinimu. Pvz: lojalumas valstybei, pasitikejimas savo valdzia, rinkimuose zadama viena, suzaidziamas demokratinis procesas, o realiai rinkimai nieko nekeicia, politikos tos pacios. Is to seka, vadinasi negalima studentu mokyti demokratijos ir politikos teorijos tradiciniu budu. Cinisko piliecio paradigma – vietoj doro piliečio ivesti cinišką. Sioje paradigmoje, zmonems reikia aiskinti kad realiau ir galingiau uz viska yra galios mechanzmas, galia. Kitaip tariant ji veikia nepaisant jokios politines formos,galia visada pasižymės ta pačia forma. pvz: totalitarine, gali buti ju daug formu politiniu, bet gale pasizymes ta pacia logika, nes ji yra gilesne. Pvz: Lukosenka, Putinas puikiai suprastu vakarietisku korporaciju veiklos motyvus ir metodus, nes ir tie ir tie siekia galios ja sukauptį, naudoti ir manipuliuot. Galia veikia tai pat visur arba panasiai tiek demokratijoje tiek antidemkratiniuose rezimuose. Pagrindinis galios bruozas: kiekviena galios institucija (politine) visuomet sieks didinti savo galia, ja slapta arba tiesiogiai naudotis, formuoti aplink save palanku konteksta ir visuomet sieks gauti priėmimą ir įtakoti svarbius politinius sprendimų priėmimo centrus. Si galios ir politikos koncepsija ateina is postmodernistiniu studiju, kurios datuojamos po antrojo pasaulinio karo, ju stuburas, centras yra prancuzu - strukturalizmas, prancuzu - poststrukturalizmas, neomarksizmas, feminizmas – marksizmo šaka.

Postmodernistine politikos samprata Tradicinė samprata

Postmodernistinė – ne tik makro institucijos, tai visur kur reiškiasi galia.Politika: kaip fenomenas tai lietuviskos partijos, seimas, teismai, prezidentura, ideologijos, propaganda, korupcija. Istatymu leidyba ju laikymasis.Tradicine samprata: is Senovės Graikijos, zmoniu paciu saves valdymas, demokratija, visuomenes valios atstovavimas, poreikiu tenkinimas. Pagal postmodernizma: politika yra ne tik makrovalstybes institucijos, kaip seimas, teisma iir t.t., politika pirmiausia yra visur kur reiskiasi galia. Ji reiskiasi pvz: destytojo santykis su studentu, policijos santykis su pazeideju, seimoje. Postmodernistineje epochoje galia isejo is valstybiniu instituciju į gatve, mums rupi bet koks galios pasireiskimas, santykis, kuris egzistuoja visuomenes santykiuose. Šeima yra politinė valdžia, todėl kad net ir nesvarbiuose antraeiliuose santykiuose nuo tradisinės politinės valdžios formuojasi tam tikri vertybiniai modeliai, kas yra blogai, kas yra gerai ir šitos normos funkcionuoja visuomenėje ir įtakoja visuomenę. Jei korupcija valstybeje laikoma norma ir jau tapo kasdiene gyvenimo dalimi tai yra akivaizdus politines kulturos bruozas. Sovietiniais laikais buvo masiskai naudojamas asmeninis priejimas prie sprendimo priemejo(vyravo toks metodas). Tai yra politine kultura - korupcija. Politines, ekonomines korupcijos kultura vyravo absoliuciai. Bet koks galios santykis yra politinis, ta prasme, kad prisideda prie dominuojanciu socialiniu vaidmenu itvirtinimo. Jei musti moteri seimoje yra normalu tai toks moters vaidmuo ir bus. Kitaip tariant, atrodo uz nekaltu reklamu, viesumo akciju, regis antraeiliu viesu ivykiu, paprastai slypi tam tikri socialiniai vaidmenys. Tradicineje politikos sampratoje yra visiski galios mechanizmai yra paslepti, nes jie laikomi nereiksmingais, nepolitiniais, nes tradicineje sampratoje politika tik tai ka veikia didziosios politikos istitucijos (parlamentas, teismai). Postmodernistine politikos samprata zymiai pranasesne uz tradicine, nes atkleidzia tai, kas nesimato. Siuolaikineje visuomeneje politika yra neatsiejama nuo socialiniu vaidmenų, kurie didzia dalimi yra neformalus, juridiskai neuzfiksuoti, neakivaizdus, bet turintys labia didelia itaka. Pvz: destytojo vaidmuo(negali keiktis per paskaita). Socialiniai vaidmenys suformuoja tam tikra zmogaus –profesijos ivaidzi, kurio atstovas negali perzengti, taciau visi socialiniai ivaidziai yra ribojami, nesuabsoliutinti reikia ivaidzio, socialiniu vaidmenu. Ivaizdiai, reputacijos yra sukuriami visuomenes, bet tai irodo kad jie yra keiciami. Esme, kad kiekvienas socialinis vaidmuo, o juolabiau ivaizdis yra ribotas, jis niekada nebus adekvatus. Kad nuspresti koks socialinis vaidmuo neatitinka realybes, reikia ziureti kas ka diskriminuoja tame socialiniame vaidmenyje. Prievarta yra rafinuota, psichologine, financine. Jie sukurti ir visada juo gali perkurti.Ypac pokomunistiniame regione yra aktualu perkratyti tradicines demokratijos sampratas. Pvz: Nesaliskas politinis procesas, piliecio atstovavimas parlamente, politinių partijų varžytuvės. Todel kad posovietinis elitas ismoko zaisti, vaidinti demoktratija, ivaizdzio demokratijos ir pakisti po ja, sena korupcini turini, pvz: laisvi rinkimai. Dar kitaip tariant si santvarka aktuali pokomunistiniame regione. Atkreipti demesi kad siame regione, Lietuvoje, ypac sunku prasibrauti pro oficialios demokratijos širmas, todel, kad visi politikai ir netgi viesos erdves politologai, sutartinai palaiko sita normatyvine tradicine demokratine politikos santvarka. Atsakyti sau kodel? Todel kad demokratijos pamoku neismokusi visuomene, pokomunistine, butu uz liuliuota demokratijos teorija, ji yra nepajegi ir mastytu kad cia viskas daug maz taip ir turi buti, sukeliaisneesminiaistrukumais. Norsrealiaiegzistuojaelitugalioscentrai, jiekonkuruojadelvalstybesresursu. Mums per viesas zinias yra pateikiamas tarsi normalus politinis procesas kai realiai ten yra elitu galios persistengimas, pvz: fntt skandalai, sitie pareigunai yra garbingi zmones, ten buvo realus interesas, slaptosios tarnybos dalyvauja elito reikaluose. Visa esme yra tame, kad be visuomenes kontroles, be stiprios

pilietines visuomenes pokomunistiniame laikotarpyje yra natūralios sąlygos susiformuoti fiktyviai demokratijai: bet koks politinis protestas būtų atšauktas kap teisinės valstybės griovimas. Naturalios salygos: bet koks pilietinis procesas pasmerktas buti apsauktu kaip teisines valstybes griovimu (automatiskai). Kitaip tariant tai kas vakaruose jau senai yra iskovota kaip pilietines visuomenes teise protestuoti, Lietuvoje visuomet yra marginalizuojama – kaip nusikalstama veika. Geriausias pvz.14-metes tasymas po teismus uz kreidelemis nupiesta tiesa.Isvada: pokomunistine Lietuvos padėtis, verčia permastyti tradicinę demokratijos sampratą, kadangi šiomis visiškai teisinėmis sampratomis yra manipuliuojama.

Seminaras Pirmadienio 2, 3, 4 skyriai

Valdymo forma – demokratijaKaip suprasti tokią politinę idėją, kad valstybė (senovės Atėnai) buvo vertinama svarbiau negu šeima ? Šiais laikais tai suvokti neįmanoma dėl Vakarų visuomenės individualizacijos ir vartotojiškokumo ( 19 – 20a.) Savim pasirūpint ne kitais. Tačiau senovės politinį idealą galima suvokti per šių dienų filosofą Šliogerį - 15m. į priekį, kad aristokratijai didžiausia garbė atiduoti gyvybę už šalį. Kai Graikai pamatė Egipto piramides pasakė: - Viskas kas egzistuoja bijo laiko, tačiau laikas bijo piramidžių.Demokratijos kilmė – ekonomikos spraga vertė žmonės kooperuotis.Harmonijos ir proporcingumo idėjos buvo keltinis politinės filosofijos akmuo – gamtos harmoniškumas. Harmonija ir proporcingumas – yra tai, ką Graikai pastebėjo (diena – naktis) Balansas. Tai ką žinom kaip Pitagoro teorema patiems Graikams nifiga nebuvo geometrija, o visuotinės harmonijos išraiška. Senovės Vakarų politinė filosofija reiškia neką kitą kaip tos visuotinės harmonijos paieškas visuomenėje. Viena svarbiausų Graikų idėjų: jausk saiką. Viena didžiausių ir seniausių politinių įdėjų buvo prigimties ir konvencijos prieštaravimai. Prigimtis – tai kas duota gamtos(likimas). Visatos proporcijos – harmonija. Konvencijos- žmonių sukurti įstatymai, reikalai. Šį prieštaravimą būtina žinoti dėl to, kad visada yra teisinga tik prigimtis, o konvencijos žmogaus sukurtos taisyklės. Iš to seka, jog ne viskas kas teisėta yra teisinga. Virš bet kokios teisės(konvencijos) yra dar aukštesnis dalykas – teisingumas. Teisingumas arba Senovinė idėja apie prigimtį nėra faktas, todėl šiais laikais teisinės sistemos gali užgošti jį. Teisingumas nėra lengvai randamas – visada turi būti balansas.Pokomunistinėje erdvėje teisė be politinių pagrindų – tik manipuliacija ir raidės laikymasis.Išvada: prigimties ir konvencijos prieštara viena seniausių politinės teorijos įstorijų. Pilnu tempu galioja ir šiandien, daug ką gali paaiškinti.

SEMINARAS Trečiadienio

Socialines permainos.Pazvelgti I socialine moteru padeti. Ne vien politinis pobudis. Visu nariu bendro gyvenimo harmonija - Kertine harmonija proporcingumas.Politine filosofija ziurint istoriskai priklause nuo siu vertybiu, to meto, ju laiku problemos netapacios siu laiku problemoms, skiriasi vertybes o su tuo skiriasi ir politinis poziuris. Socialines klases. Siuolaikine demokratija yra neisivaizduojama su vergais, o Atenuose tai naturalus dalykas. Svetimsaliai, beteisiai.Tai atsispindi Europos sajungoje, lietuviai Londone. Pilieciai.Pilietis ir politinis dalyvavimas Atenuose yra ypatingas ir skiriasi nuo siu dienu sampratos tuo, kad graikui tai reiskia didziausia garbe, ne pareiga ar privilegija, tai buvo politika, valstybe, tarsi didesne seima ir mes jau sito nesuprantam. Siais laikais net pritaikius si principa ne valstybei, o mazesnei bendrijai. Pritaikyti si sen. Graiku politini principa siuolaikines Lietuvos politikai. Kas atsitiktu su tokiu politiku Lietuvos politineje sistemoje? Jis butu isspjautas, apsauktas , marginalizuotas.

Vakarų minties filosofija

Pradedame klasikinę Vakarų politinę mintį. Senovės Graikija – aukščiausius politinius idealus randame joje. Graikai išrado demokratiją ir pagal savo miesto polio santvarkas jie kūrė teorijas kaip būtų geriau. Taip pat Graikai išradi ir filosofiją. Politinė mintis neatsiejama nuo filosofijos( pvz: Platono valstybės modelis).Dvi Žinios:1. Pagrindinis Graikų išradimas buvo – pasaulį valdo ne mitinės būtybės, religiniai dėsniai, o pasaulis turi savarankiškus dėsnius, kuriuos galėjo žmogus racionaliai paaiškinti. Graikų filosofinis pasaulio aiškinimas dar labai toli nuo mūsų filosofinio, mokslinio supratimo, tačiau šiuolaikinio modelio nebūtų be Graikų filosofijos

2. Jie viską mąstė ir suprato per prigimtį. Gamtos prigimtis yra balansas, proporcijos ir jų idėja buvo: _ Viskas kas egzistuoja tai pagal savo prigimtį. Prigimtį turi kiekvienas daiktas ir būtent šios idėjos dėka galima suvokti Aristotelio judėjimo sampratą.Aristotelio ir Niutono Palyginimas Abu aškina kaip akmuo krenta ant žemės.Niutonas: veikia traukos dėsnis – žemės trauka. Yra gamtamokslio atstovas mūsų eros.Aristotelis: neįtarė nieko – akmens prigimtis yra būvoti ant žemės, tai veiksmas kai krenta jis stengiasi sugrįžti į pirmąją prigimtinę būklę.Graikų politinnė filosofijaPirmoji politinė idėja atsirado su Sofistais. Tai pirmasis sąjudis, mokytojai, kai plėtėsi Atėnai, jų institucijos - reikėjo įsilavinusių žmonių. Jų idėjos:1. Jie ėmė už žinias pinigus, suformavo tiesas – realytyvumo idėją. Tiesos nėra – yra tik nuomonės, interpretacijos. Todėl yra svarbiau mokėti žmones įtikinti savo tiesą, o ne žinoti tiesą tikrąją. Būtent čia yra retorikos ištakos, kaip teisingai suformuoti. Konvencijos išradimas – idėjos reikšmė visa Vakarų filosofija; pažinimo, klausimo galima suskirstyti į dvi stovyklas: Platonas 1. Objektyvistu – ją reikia atrasti. Nuo Sokrato iki mūsų pozityvizmo fakto gyvenus tiesoje. 2. Tiesa yra subjektyvi, realytivi – nuo Sofistų iki mūsų dienų. Pagrindiniai dalykai žmogaus gyvenime nėra faktai.2. Prigimties ir konvencijos prieštaravimas. Prigimtis kaip pas Graikus – tai suvokiama kaip papročiai- prigimtis – universali. Bendražmogiški dalykai. Konvenciniai – žmonių sukurti įstatymai. Teisingumas egzistuoja tik prigimtyje, o teisė žmonių įstatymai tik konvencijos. Sofistai pirmieji supriešino šiuos dalykus, ne viskas kas teisėta yra teisinga.Prigimmties ir įstatymo prieštaravimas, kad jie nevisada sutampa, leido suformuoti Vakarų anti-autoritarinį rėžimą. Teisė be orientacijos į žmogų yra manipuliacija. Anti – autoritarinė tradicija atvedė į demokratijos atsiradimą. Visa šiuolaikinė konstitucinė teisė stovi ant žmogaus teisės prigimties – Sofistų pradžia. Konstitucinė teisė yra jau vertybių formavimas.Išvada: Reikia visiems laikams atsikratyti iliuzinio mąstymo gėris – blogis, nes gyvenime jie jau seniai persipynę, reik atskyrt kur didesnis blogis ir mažesnis.

Platono filosofija Platonas vienas didžiausių Vakarų filosofų.

Jo įnašas yra dvejopas: 1. Jo filosofija 2. Jo politinė filosofija.Metafizika – filosofijos sinonimas. Meta – už, anapus. Fizika – pasaulis.Krikščionybei atėjus labai sustiprino Playono mokymą. Platono kaip ir visiems filosofams matoma realybė antrinė (šešėlis), netikra. Viskas kas egzistuoja, egzistuoja nesavarankiškai ( šiuolaikiniai gamtos mokslai mato atvirkščiai, kad savarankiškai). Visi daiktai turi savo prototipą, kurį Platonas pavadino idėja. Platonui pasaulis yra idėjų pasaulis dėl kurio egzistuoja jis pats. Idėją išlaiko viską kas yra realybėje(pvz: stalo idėja). Šito prasmė yra senas Graikų įsitikinimas – universalus dėsnis, jis turi būti racionalus. Idėjų pasaulyje yra hierarchija. Visų idėjų idėja – gėrio idėja (teisngumo idėja, meilės, grožio).Dauguma žmonių mano. Jog matomas pasaulis yra realybė, o mes esam veragai to pasaulio. Tie, kurie vergauja daiktams jie atbunka – gyvena matricoje. Ištrūkti iš jos ar atrasti tiesą įmanoma lavinant nepriklausomą mąstymą, tobulėjant.Šitas Platono vaizdas yra dualizmas, dvigubas pasaulio vaizdas – 1. Matomas, regimas. 2. Idėja.

Platono valstybės modelis

Šis daiktų pasaulis vedamas šiuo principu, stato visą valstybę ant jo.Tie kas netarnauja daiktams ir žino tikrą esmę – tiesą – tik turi būti valdovai valstybės. Pagal Platoną Karalius turi būti filosofas, nes jie vieninteliai pazįsta tiesą. Platonas visą valdžią atiduoda išmintingiems valdovams – iee yra aukščiau už įstatymą.Gamta nemeluoja – prigimtis taip pat. Kiekvienas turi savo prigimtį, neturi iškraipytų jausmų. Šita visuotinę proporcijos idėją perkelia Platonas į valstybę ir gauna tokį rezultatą: Suskirsto į luominę santvarką – 1. Valdovai 2. Sargybiniai 3. Amatinikai, žemdirbiai (maitintojai).Jis triluomę santvarką paima ir ją sukala per prigimtį. Kiekvienas luomas turi sielą (Valdovas – auksinė, Sargybinių – sidabrinė, Amatininkų – bronza). Visuomenė yra pasiskirčiusi funkcijomis ir tai yra gerai. Platonas suteikė luomams kokybiškai kitokį egzistavimą, aukštesniį lygmenį. Ši teorija nulems po vergovinės santvarkos viduramžiuose išlaikytitriluomę santvarką. Lotynų Amerika gyveno iki Xxa. Triluomėje santvarkoje. Romantizmo Sąjudis viską pakeitė. Sugriovė luomus. Visi lygūs iš prigimties.

Platono valstybė siekė vieningumo, bet gavosi priešingai. Pastatant valstybės interesus aukščiau už viską – atveriamas kelias totalitarizmui. Valstybės negalima suvienyti į vieną valią. Bet koks valstybės susivienijimas pagal vieną principą valdžios – įvyksta totalitarizmas. Platono idėjos nuėjo taip toli, kad tremdavo iš šalies filosofus. Platonas naikina šeimos institutą, paverčia visuomenę vieną didelę šeimą. Valstybė yra aukščiau už žmogų. Seminaras

Senovės Graikų žlugimas – institucijos susikūrimas. Pasikeičia kultūrinis fonas – helenizmas. Šitas Aleksandro Makedoniečio vadinamas – Helenizmas yra Senovės Graikų kultūrų maišymasis. Senovės Graikijos kultūra buvo tokia stipri, kad įtakojo kita tautas.

Prigimtinė teisėSen. Graikai buvo bedieviai krikščionys. Dievas ateina su krikščionybe, visi žmonės yra lygūs – stoicizmas. Žmogiškosios prigimties teorija – Stokų filosofija. Žmogiškoji prigimtis buvo bendri žmonių papročiai ir jų prasmė ta, kad yra tokia pati kaip sofistų, priešintis valdovų valiai. Senovės Graikų polių samprata1. Politika gėris, atrasi save – prigimtis, kai sutampa su politika.2. Helenistinė, kai politika yra laikoma svetima, gyventi reikia išmintingai.Valstybės įvertinimas PlatonoPlatonas duoda gerą pamoką visai Vakarų istorijai – deklaruodamas teisingus,visiškai priimtinus siekius tai yra sakydamas, kad valstybė turi tarnauti teisingumui, tačiau jo rezultatas galutinis teisingumu net nekvepia. Platonas pirmas istorijoje sukala totalitarinės valstybės modelį. Nepasitikėti geru žodynu, teisinga kalba (šios pamokos, mokinys Lietuvoje – R.Palaitis LICS, ižūliai iki paskutinio momento kartojo – pasielgiau teisėtai ir teisingai, kai ir asilui buvo aišku, kad byla sufabrikuota. Visi fruktai, ir kuo didesnis fruktas, valstybės poste, tuo labiau vartos šiuos žodžius- „elgiausi teisėtai ir teisingai“. Ypač pokomunistinėse valstybėse nepasitikėti šiais žodžiais.) Platono totalitarizmas geriausiai pasireiškia šiais punktais: 1.Sakydamas, kad visi turi likti savo prigimtinėje vietoje visą savo gyvenimą. Visiškai uždaromas socialinis mobilumas į tris socialinius sluoksnius(visiška priešingybe galima laikyti šių dienų American dream). N.B. visur yra politika šiais laikais, iki absurdiškumo. 2.Valstybės vieningumas ir galima taip suvienyti valstybę, kad ji virs viena didele šeima –o tai mes puikiai matėme sovietų sąjungoje. Per daug suvienyta valstybė virsta totalitarine. 3. Neapykanta individualizmui. 4. Tobulas - Valdovai aukščiau už įstatymus. 5. Cenzūra. Individualizmui.Ji panaši į šių dienų moralės policiją. O Irane netgi veikė „ Naktinė sargyba“. Platonas kalba apie teisingumą, tačiau realiai jis siūlo tokį valstybės ir bendro gyvenimo principą: tu turi turėti savo vietą ir joje tūnoti visą gyvenimą, o kaip gali būti geriau turi palikti protingesniems už tave, valdovams. Kuo didesnė politinė galia korporacijose tuo atsargiau reikia žiūrėti į jų kalbas. Visdėlto pas Platoną yra 2 pozityvūs momentai: 1. Švietimas. Seka graikų filosofų idealai, kad net Platonas suprato, kad visdėlto geriau protingas pilietis nei asilas. Ir jis čia nusižengia totalitarizmui. 2. Moterų emancipacija. Jis numato dėl to, kad valstybė praranda pusę savo piliečių laikydama šeimoje moteris.Nei vienas realus totalitaras nesiekia šių principų. Visas švietimas totalitarizme yra ideologizuotas į vienus vartus. Žinios apie pasaulį yra parengiamos dirbtinai. Totalitarinis rėžimas yra apakintas baimės, kad jis net reguliuoja žmonių šukuosenas. Informacinė blokada. Bet koks istorijoje egzistavęs totalitarinis rėžimas, buvo priverstas atkartoti Platono logiką, nes jis parodė kaip kontroliuoti visuomenę. Greičiausiai jau nieko naujo nebesugalvoji šioje sferoje. Koliui: teoretinį totalitarizmo pagrindimą Platono, bet šalia jo žinoti realius pavyzdžius.Nors Platonas mirė,bet realiai jo yra labai daug šiandien. Šių dienų Lietuvai Platonas : bet koks uždaras rėžimas nekenčia viešumo ir skaidrumo, todėl vertinkime politiką Lietuvos pagal viešumo ir skaidrumo kriterijų. (pvz: mergaitės paėmimo įrašas iki šiol yra slaptas.)Šiais laikais kai demokratija tapo vieninteliu žaidimu, kurį žaisti priversti didžiausi totalitarai, reikia būti ypač budriems, nes niekuomet neturėsime totalitarizmo akivaizdžiu pavidalu. Demokratinėje šalyje, nerasime toralitaro akivaizdžiu pavidalu, jie pasislėpę už demokratinio žodyno. Kitaip tariant uždaros demokratijos šalininką veikia demokratinėmis priemonėmis todėl jį sunku

pastebėti. Dėstytojo nuomone, D.Kedžio byla šį dalyką apnuogina. Kiek yra demokratijos ir kiek ja yra manipuliuojama. Kiek iš auditorijos pastebėjo manipuliavimą demokratija.

ARISTOTELIS

Aristotelis.4 a pr. Kr. Platono mokinys,ieina i top 5 visus vakaru filosofus.Kitaip tariant vakaru kulturai Aristotelio rastai turejo neikainojama verte. Pirmieji vakaru universitetai susikure ant Aristotelio darbu. Klasikinis filosofijos apibrezimas numato,kad filosofija domejosi apie viska. Aristotelis pasizymejo botanikoj,zoologijoje,filosofijoje,etikoje,logikoje ir t.t. Iki sio Aristoteline logika nepralenkiama,ji amzina,jis suformavo pagrindinius zmogaus mastymo desningumus.Pvz. Viskas kas galingiausia yra primityvu,visuma visada didesne uz ja sudarancias dalis,niekas tuo pat metu negali but ir nebut.Is kur kyla absurdas -kyla is nelogiskumo,kai zmogaus protas pastebi kai yra nelogiska ir jis patiria soka. Aristotelis tapo daugelio mokslu pradininku. Talentas didziulis,objektyvumo siekis didziulis. Iki siol Aristoteline logika destoma visuose vakaru universitetuose. Vis delto Aristotelis ne pirmasis domejos logika,buvo sofistai,kurie domejos loginemis antinomijomis -zmogaus mastymo priestaravimais. Didziulis Aristotelio inasas buvo filosofinis,jis pateike universalias kategorijas,kurios vakaru kulturai tapo pagrindiniu pasaulio suvokimo instrumentu iki 18-19a. Iki gamtos mokslu jos buvo pagrindinis pasaulio suvokimo budas. Substancija -daikto egzistavima islaikanti esme. (geram metale yra skausmas,o blogam tik pyktis).

Kategorijos: Akcidencija- forma, spalva, tačiau pati esmė nekinta,substancija. Potencija-aktas. Potencija -aktas,daikto busena,kai jis yra iki egzistavimo. Materija-forma.Priezastingumas-savybe,kuri organizuoja zmogaus gyvenima.Aristoteliomąstymas, keturios priežastys:1.Tikslas-is jo gime teleologija; (ideologija- tikslingumas)2.Formalioji;3.Materialioji;4.Veikiancioji-Niutonas pripazino tik ja. Siuolaikinej fizikoj turi buti atoveiksmis,kazkas kazka turi pastumti.(prisiminti akmens kritimo pavyzdi). Logika

Aristotelis pateikia daug loginiu apibrezimu,kaip apibrežti bet ką, logiškai ir teisingai. Aristotelio logika – vyro ir moters logika nesiskiria.Tarp lyčių dėl principinės logikos skirtumų nėra. Jo apibrėžimo teorija: Nurodyti jo bendra gimine ir jo rusini skirtuma. Gimine-klase,rusinis skirtumas -poklasis. Pirma reikia nurodyti bendra daiktu klase,kuriai jis priklauso ,poto nurodyti kas ji isskiria is kitu tos klases daiktu. Pvz. studentas-zmogus,kuris mokos aukstojoje mokykloje. Blogas apibrezimas toks,kuris nurodo i ji pati,tas pats per ta pati(tautologija). Aristotelis pastebėjo ir loginių ydų: kai apibrėžiamas daiktas per jį patį.

Logines antinomijos.Silogizmo teiginiai: (prieštaravimai)1. Ar tu sutinki, kad aš esu žmogus (teisinga)2. Ar tu sutinki, kad tu tai ne aš ( teisinga)Is teisingo niekuomet neseka klaidingas,bet is klaidingo gali gimti teisingas.1. Duona kepama iš akmenų (klaidinga)2. Akmenys yra maistingi (klaidinga)Vadinasi duona yra maistinga (teisinga)Uzduotis: Protagoras buvo sofistas.Pas ji atejo studentas ir pasiule sandori: as pas tave mokysiuos teises,bet nemokesiu uz moksla,sumokesiu tada kai baigsiu mokslus,jei laimiu pirma byla teisme.Studentas padave Protagora i teisma.Teisejo sprendimus lemia politines paziuros,slipso spalva,elgesio stilius teismo saleje.Teisinis realizmas irodo,kad teise nera daiktas ir ji gali buti tampoma pagal mase kriteriju.Teisinis realizmas Lietuvoje turetu buti analizuojamas labiau.Reikia daryti viska,kad salia karjeros lukesciu nepasimirstu teisingumo jausmas.Aristotelio politine teorijaAristotelis sukure klasikine demokratijos samprata.Teisiniame kazuse esminis momentas – ką tu palaikysi, kurią pusę tu palaikysi.

Teisiniam kazuse voliuntarizmas savrbus labai, nes konkuruoja dvi teisinės, teisingos logikos (reikia rinktis vieną). Teisinis realizmas įrodo, kad teisė yra tampoma, kaip kam geriau, pagal masę kriterijų. Teisinis realizmas yra vertas būti paanalizuojamas ypač Lietuvoje.

Seminaras CiceronasSenovės Graikai ir Romėnai nepažinojo Deivo, jie žinojo daug dievų. Tik krikščionybė atnešė dievą – taip pat ir monoteizmą. Dievo reikšmingumas atsiranda tik su krikščionybės atėjimu. Jie turėjo kitokią koncepciją – prigimties. Prigimtinis žmogaus įstatymas – vėliau šitiems prigimties dalykams dievas duos aukštesnįjį lugmenį. Dieviškas planas – gamtai, žmonėms ir visiems kitiems. Jų lygmenys turės visų sutapti.Senovės Graikų poliaus idealas sutapo su moraliniu idealu. Žmogus save realizuoja tik tarp kitų žmonių. Bendruomeniškumas yra visuomenės pagrindas.Šiuolaikiniame pasaulyje nėra bednruomeniškumo. Senovės Graikų politinis idealas gali būti įgyvendinamas kaip visuomenės interesas. Ciceronas Stovi klasikinėje Graikų tradicijoje. Moralė – valstybės pagrindas. Teisingumas ir moralė yra neformalus priesaikų laikymas, o bendruomeninis turinys.Liaudis ir jos įstatymaiĮstatymas , teisė – liaudies nuosavybė. Įstatymai ateina iš prigimties. Tiek romėnai tiek barbarų gentys įstatymą suvokė labai panašiai, kad įstatymas kylą iš visuotinės prigimties. Iįstatymai išaiskinamiNeišeina vien gyventi pagal prigimties įstatymus, tad reikia formaliosios teisės. Iš čia kyla konfliktas : kiek anksčiau karalius, šiandien teisės ekspertai ir Seimas, skelbdami įstatymus , kiek jie vis dėlto atitinką moralę, tautos valią.Nors klasikinė tradicija nurofo tautą kaip pirminį šaltinį – tai nėra vykdo dabar. Naudojasi tautos vardu – pvz. Šiaurės Korėja. Nors viduramžiuose ir visais laikais galiojo manipulliacija tauta – tačiau dieviška karaliaus teisė nebuvo absoliuti: jeigu karalius naudojimasis savo „dieviškumu“ nustoja tarnauti tautai – teoriškai politinė mintis leido ir netgi numatė pareigą prieš jį sukiltį. Būtent dėl to ji ir yra klasikinė.

Normatyvinė demokratijos samprata

Tai reiškia sukurta Graiikų demokratija. Normatyvinė todėl, kad Aristotelis sukalė demokratijos idealą, kuris visą Vakarų istorija tarnavo kaip noramatyvinė demokratinė norma. Per ją mes suprantam kokia demokratija turi būti, nepasant jos normatyviškumo jos demokratija vystėsi konkrečiose šalyse su savo specifika. Todėl šiandien toje bendroje demokratinėje samprotoje egzistuoja keli skirtingi akcentai:Pilietinė visuomenė – Kinijoje jos nėra. Šiandien galima rasti pilietinės visuomenės samprata, kur aiškins taip:1. Teisinės sistemos dalis.Versijos:1. Pilietinė visuomenė nėra siejama su teise.2. Bendradarbiavimas su valstybę – lojalumasPilietinė visuomenė istoriškai Vakaruose kilo ir išlaiko šiandien tokią prasmę – viskuom, aktyvumas, ekonominis, leisti veikti, gyvavo kaip opozicijas valstybei. Skirtingai nuo valdžios pilietinė visuomenė.Pilietinė visuomenė – savo gyvenimo organizavimas be valstybės pagalbos. Pilietinė visuomenė – skirtingų visuomenės grupių interesų konkuravimu. Šita samprata yra naujų laikų – reikalai su kapitalizmu.Vis labiau ekonominius interesus keičia pripažinimo siekimas. Ne teisiniai, politiniai interesai, o pripažinimo interesas. Tačiau gali būti ir kita pilietinės visuomenės samprata – Aristotelinė.Aristotelinė samprataVisuomenės interesas prieš siaurą, klaninį interesą.Makartizmas- politinių ieškant priešų.Po nacionalinio saugumo ar kito intereso labai dažnai yra pakišama korumpuota politika. Visuomenės interesas niekada nebuvo aiškus kaip karvės blynas, šiandien dažnai juo manipuliuojama. Tačiau Aristotelis turėjo idealią sampratą – norminė – kad dirbti visuomenės interesams ne tik tau naudinga, bet net ir labai prasminga, nes tarnaujant kitiems atrandi save.

Geriausia moralumą esmę nusakė Kantas: tu gyvensi nesumeluotą gyvenima ir atliksi tikrą veiksmą tik tada, kai nesieksi jokios kitos naudos, tik pats veiksmas turi patikti. Jei idealizmas yra tik teorija, tai yra visiškas šudukas. Kai jis veikia tada tampa tikruoju idealizmu.Aristotelis kalbėjo apie tą patį, bendro gėrio, piliečio koncepciją yra lygiai tokia pati – įsitraukimas į viešą erdvę dėl kitų interesų. Būtent todėl Aristotelio normatyvinė demokratijos samprata, kurios esmę sudaro bendro gėrio piliečio ir žmogiškosios prigimties realizavimas teorijos ir tapo taip demokratijos idealu. Todėl reik skirti klasikinę koncepciją nuo modernesnės, kaip grupių varžytuvės.Moralų moralas iš Aristotelio:Tikras teisingumas – yra tylus, jo nieks nemato, o jeihu iš tikro nesumeluoto veiksmo daromi viešieji ryšiai – tai dar blogiau už primityvų bandytizmą.Moralė ir šiuolaikinė politika – griežtai nesuderinama. Tiesa gyvena šiame pasaulyje tyliai, jos neįmanoma paversti politika.

Helinistinis periodas.Istoriskai po antikines graikijos iki romos zlugimo.Helenizmo esme-graiku kulturos pletra i rytus.Su graiku poliu zlunga tiek politine santvarka,tiek politiniai idealai,tiek keiciasi politine teorija.Graiku polio idealas uzdara bendruomene mazame mieste,kur diskutuojama zmogiska prigimtis ir politika.Visa to neimanoma padaryti imperijos salygomis,stabilumas zlunga.Isivyrauja kitokio pobudzio filosofiniai idealai ir svarbiausias yra isminciaus kelias,geriau palikti laikinus dalykus savo eigai. Stoiku filosofija pasiule isminciaus ideala,kad nekreipt demesio i laikinus dalykus,rupintis amzinais dalykais. Tai stoiku islikusi sentencija "Leisk, viespatie, pazinti amzinus dalykus ir suvokti laikinus dalykus ir ypac pazinti skirtuma tarp ju". "Yra dalykai,kuriuos gali itakot,yra kuriu negali,pirmuosius reik pazint ir itakot,o antruju gali nesivargint,jie patys ateis." Is tu laiku ateina terminas - stoiskai pasitikti likima. Politinej teorijoj -tai atsispindejo kaip pasitraukimas is vieso gyvenimo. Stoikai suformulavo prigimtines teises doktrina. Jei nera sansu visiems buti pilieciais,tai tuomet visus vienija zmogiskoji prigimtis,teisingumo principas. Stoiku prigimtines lygybes ideja uzima ypatinga vieta vakaru politikos tradicjoje,jei teige zmoniu lygybe tada,kai tam nebuvo salygu,pvz. egzistavo vergija. Del stoiku ideju filosofais buvo tiek imperatoriai,tiek vergai. Tik 18 a. stoiku prigimtines teises doktrina bus atgaivinta ir taps pirmu konstituciju pagrindu.

Kinikai- pirmieji civilizacijos kritikaiViskas ka sukuria civilizacija yra zmoniu sugalvoti dalykai,bet jie nera vertingi pagal prigimti.Civilizacija yra dirbtina. Kinikai kritikavo graiku poliu gyvensena,jie siule atsisakyti konvenciju,seimos,politines valdzios. Kiniku kritikoje ir hipiskume ,samoningame elgetizme yra vienas geras siuolaikinis dalykas - kinikai ragina suabejoti tuo,kas neabejotina,atskirti kas sukurta dirbtinai ir kas yra jega is prigimties (is emes gincas tarp to kas yra prigimtis ir kas yra civilizacinis konstruktas tesiasi ir siandien). Valstybe vienas didziausiu zmonijos konstruktu ir jis nera prigimtinis. Kiniku kontekste tokie dalykai kaip teise ir istatymai kelia sypsena,nes tai yra dirbtina. Teise absoliuti abstrakcija,todel ji yra manipuliatyvi. Viskas priklauso nuo teises taikymo. Kiniku mintis,kad daug dalyku yra sumanipuliuoti skamba labai siuolaikiskai. Isvada: bent is dalies reikia pabuti kiniku,suabejoti.

Krikscionybe ir politine teorija.Krikscionybe senai yra daugiau nei tik religija,ji tapo vakarietisku fundamentaliu sampratu tiekeja. Del to net ir visiskas ateistas yra krikscioniskos kulturos vaikas. Vakaruose zmogaus dvasia suformavo krikscionybe. Visa klasikine vakaru literatura yra krikscioniskos kilmes:meiles istorijos,gerio ir blogio kova,asmenybes tragizmas,zmogaus orumas. Krikscionybes reiksmes vakaram perventinti yra neimanoma. Kalbant apie krikscionybe visada reik 2 dalykus atskirt- religine ir politine puse. Pirmi 3 amziai kai tapti krikscioniu nenaudinga ir pavojinga,rodo kad tuo metu krikscionybe buvo gryna religija. Jei analizuot Kristaus mokyma,ka mes ten randame? Randam,kad ten nera jokiu politiniu programu ,socialiniu programu,o randame isganyma. Jo mokymas religinis,isganymo siekimas,tiesioginis asmeninis santykis su Dievu. Pirmos krikscioniu bendrijos gyveno pagal lygybes principa,viska parduoti ir gyventi bendruomenini gyvenima. Viskas pasikeicia,kai krikscionybe tapo Romos valstybine religija 395 m. Pradejo steigtis vienuolynai,kurie sieke issaugoti religija. Su valstybes pripazinimu krikscionybe pradejo savo politikos etapa. Krikscionybe isvyste specifine doktrina apie buvima pasaulyje, o jis nulemtas dabartines bukles,krikscioniu padeties,tas pats zmogus yra valstietis,karys,tevas, viena koja jis siam pasaulyj, kita priklauso kitiem. Atsiranda dvigubas lojalumas. Baznycia,jos jurisdikcija,kyla is Dievo,o zemiskoje jurisdikcijoje ji priklauso pasaulietinei sriciai. Is dvigubo lojalumo 5 a. bus sufoemuluota dvigubos jurisdikcijos teorija.

Kadangi kriksc. pol. minti aptare per seminarus,ta tema zinot is seminaru. Akcentai -kadangi visas krikscioniskas pasaulis ir atitinkamai krikscioniskas pazinimas ir zinios,krikscionims kilo is apreiskimo(svento rasto ir Kristaus mokymo),todel valstybe,valdzia,teisinguma krikscioniskame pasaulyje aiskino per dieviska valia.Atitinkamai valstybe ir politika priklause nuo apreiskimo tipo.Taciau krikscionys nepanaikino politines valdzios autonomijos.Krikscioniskos valdzios esme pasiskirstymas i 2: popieziaus ir karaliaus valdzia.Viduramziu politine mintis kilo is situ valdziu aiskinimo. (sen. Graiku trgedija ir komedija buvo to pacio medalio 2 puses,graikai zmogaus akistatai ivardint trejo zodi-katarsis.) Apibendrinimas-krikscioniska mintis apie pasauli maste kaip apie imperija. Krikscioniska pasauleziura yra universali,skirta visam pasauliui. Nors krikscionybe universali,ji labai vertino tautiskuma. Krikscioniska dievo valia auksciau visko. Isvada- kad ir krikscionybe kalbetu apie aiuolaikines problemas,ji visuomet tures omenyje tai ka aiskino per visa 2000 m. Krikscionybes istorija-per Dievo doktrina dedant lygybes zenkla tarp jos ir zmogaus prigimties. Zymiausi pol. mastytojai- Sv.Augustinas,Tomas Akvinietis(jis susintetino ir sutrauke krikscioniska doktrina.)

Renesanso politine mintis.Renesansas iki siol matomas Florencijos gatvese.Florencijos didybes simbolis Medicu gimine,o kad isivaizduot kokio masto jie buvo: Mediciai finansavo Kolumbo keliones,Anglu-Prancuzu simtameti kara,finansavo Venecija.( Standalio sindromas).Renesanso kulturine didybe sprogdina smegenis. Renesansas filosofiskai- renesansas daugiabriaunis,jo neimanoma apibudint per viena koncepsija ir tai sokiruoja. Priestaravimo tarp religijos ir nuogo kuno renesanse nera. Religija,opera,kataliku baznycia yra marskiniai prie ju kuno. Nuogas kunas renesanse keistu ir unikaliu budu dera su morale,su religija. Taip pat visiskai derejo politines kriminalines nieksybes su zavejimosi menu. Sita renesanso savybe naturaliai suderinti tai kas niekuomet nederejo iki renesanso yra unikalus bruozas. Todel Makiavelis galejo atsirasti tik renesanse ir butent todel jo idejos sokiravo. Jo politinej mintyj egzistavo pasiskirstymas: is vienos puses apraso politika kaip galios mechanika,daryk viska,kad isliktum valdzioje;is kitos puses jis zavisi respublika,pilieciais,tauta. Butent krikscioniska samprata yra tie priestaravimo remai: morale kaip apreiskimo ir zmogiskos prigimties dalis,galiojo morales ir politikos sajunga(bendrasis geris). Morale politiskai yra ne 10 dievo isakymu,o visuomenes interesas,tarnauti zmogui.Makiavelis pirmas pasake,kad reali politika nieko bendro neturi su morale.