ACTA ACADE"IAE ARTil V VlLNENSlS

VILNI.\ ) IJ.\ILES AKA DE \I IJOS D \RBAl

Stanislovas Miku/ionis

Trak4 Sv.Mikalojaus Yyskupo ba.Znycios ir bernardin4 vienuolyno statybos istorija

Stanislovas Mikulionis

Tiakq Sv.Mikalojaus Vyskupo baznycios ir bernardiml vienuolyno statybos istorija

rr=====;r===;~ ACT A ACADEMIAE ARTIUM

~~=--~~~ VILNENSIS

VILNIAUS DAlLES AKADEMIJOS DARBAI

1

Stanislovas Mikulionis

Trakq Sv.Mikalojaus Vyskupo baznyCios ir bemardinq vienuolyno statybos istorija

Vilnius 1993

Redakcine kolegija: A.AleksandraviCiiite, A.Butrimas (pirmininkas)

R.Janoniene, A.Zvilius

R.EDAKCIJOS ZODIS

Meno istorija tarp jvairitt praeiries palinimo sncrtt unnw nepaprastai svarbitl vietq kaip vienas is kra.~to kulturq - tautos gyFybingumo pagrindq -ryrinejanCi~ moksi!J. TaCiau Lietuvoje nero gausu jos problematikai skirttt specializuoiLf: /eidiniLf:. Paiintis su naujausiais nni.~t.t meno isturik4 darhais, atspindinCiais paCias jvairiausias mokslinit.t tyrinejim4 kryptis, buvo gana epizotli.~ka. Vildamasi sukurti .Sit.t tyrinejimlf puhlikavimo centrq. Vilniaus dailc;s akadcmija pradeda leisti t~stinf leidinf "Vilniaus daili:s akademijos darbai" (Acta Academiae Artium Vilnensis), kuri4 pirmqjq knygq ir patei­kiame skaitytojams.

Vilniaus daili:s akademija. tpia XIX a. pirmojoje puseje Vilniaus uni­versitete vcikusitJ dailes katedrt~ (vad. Vilniaus meno mokyklos) tradicijas. Kaip 1ik siose katedrose formal'osi profesionaliosios licltlvitt dailcs ir me­notyros pagrindai. Siemet A kademiia pradcda ren~inilJ: ciklq. skirt,{ savo gyvavimo 200 me114 sukakCiai pamineti. Manome, kad miistt leidiniai ne tik prisides prie jubi/iejini4 rengini4, bet nuolat sklcis menotyrus iinias.

"Vilniaus daili:s akademijos darbt~" knygos bus skirtos Lietuvos dai/i:s ir architektiiros isrorijai paCia plaCiausiu chronolugine ir dalykine prasme. Jose bus skelbiami straipsniui bei monografijos apie atskirus dailes ir ar­chilekuiros pamink/us. menininkus, mcnines kl)'ptis. Ne1ruks di:mcsio VOA ir kitt1 Lietuvos dailes mokyklq isroriiai. Planttojame puhlikuoti tyri­netojams svarbit[ arc/zyvin~ dailes bei arclzirekttiros istorijos mct.lfiagq, ne­vengsime ir plaresnes kulturos istorijos problematikos.

5

Stanislovas Afikulionis ( 1935 - 1992)

19<J2 melt{ spatia 11 dienq mire Vilniaus dailes akademijos docentas, iymus architektas restauratorius Stanislovas Mikulionis. lis gime 1935 m. sausio 20 d. Roki.fkio rai01ce, Taraldiit{ kaime. Raig~s Svedast{ vidurinr; mol.:yklq, pasirinko architekto keliq: jstojo i Kauno politechnikos instituto Sltltybos fakulteto architekturos s!.:yricJ. 1959 mcrais haige Sf in.witutq ir jgUo iniinieriaus architekto specialyhq. Jki 198-1 melt~ S.Mikulionis dirho fvamose paminklotvarkos organizacijose arclcitekto, vyr.specialisto, vyr.profektl{ arclzitekto, skyriaw vyr.architckto parcigose.

Studi}l{ metais, vadovaufant archirektui S.Ahnmuwskui, swidomejo ar­chiteklliros paminklq restauravimu. ir todd neatsitiktinai dur l<J59-aisiais pradejo dirbti archirektu Mokslinese restauracinese gurnybini:se dirhtui'C­se (veliau - Paminklq kmzservavimo institute). Nuo pat darho pradiios S.Mikulionio kasdieniniu nipesCiu tapa Trakc! miestas ir pi(\'s. !au 1960 m. i.~spausdino pirmqjj straipsnf "Dar karlt[ apie Ti·akus" ("Ticsa", 1960 m. kovo 31 d.). Nuo to laiko 30 mellf jis tyrinejo Semficf Ti'akq. Traktt pusia­w!io ir salos pi/is, buvusius Ti·aktt vienuolynus, Selltfilf ir Naujtfilf Ti·akq bafnycias, Trctk!J tiltus ir karCiamas, twrapijos mof...)'klq, senuosius Ti·aktt planus ir graviliras, Ti·ak!J apylinkes (Hra!uolt;, !)~klerius). llgame6ai Ti·akq piliq ir miesto tyrimai nattiroje, kruopstus darbas Vilniaus, Sankt Peter­burgo, Krokuvos ir kitt{ miestt{ arclzyvuose bei muziejuose leido parengti auksto lygio Ti·akt{ sa/os pities restauravimo projektq, kvalifikuotai talkinti rengiant Trakl{ pusiasalio pilies (1962-1992) ir Trakt{ senamiesCio regene­racijos (1969) pr<Jjektus. Revcik 100 mokslinil{ puhlikacij!J ir straipmit{ periodikoje, monogrufijos apie Trakt{ salos pili ir Traktf: miesto istorijq bei architektiirq taip pat paremtos gausia archyvine medziaga. Projektavimo ir mokslinit{ tyrimt{ derinimas Iehto parengti ir 1976 m. Muskvoje, TSRS kulttiros ministerijos M eno istonjos institute,apgiflfi arclzeologijos moksiCJ kandidato disertacijq "Trakll gynybines architekturos paminklt{ kompleksa tyrimai ir jt{ apsaugos klausimai".

1978 metais S.Mikulionis ui vieno is svarbiausiCJ Lietuvos kultciros ob­jektt{ - Trakt{ salos pilies restauravimo prvjektq apdovanotas Lietuvos

7

valstybine premij"a. l'askutiniais savo g_v~·cnimo rnetals rengc Aledininl-.tf pities konservavimo ir restauravimo projekltf. S..fl./iku!ioJZis gyveno aktyVL{ visuomeninj gyvenimtf. Dalyvavo intcligcnt ijos jut!t:jime sougont ist orijos, arclzitekturos ir kulturos paminklus, jvairiosc komisijose kvalijlkuotai at­remdavo bandyrnus del vienadieniLf: poreiki4: arba ir pagal i.\ankst inj planq naikimi Lietuvos kulturos paveltlq. Daug nuveikc Vilniaus senamies{io gc/hejirno komiteto darbe, buvo leidinio "Architcktiiros paminklui" irlaik­raiCio "Gimtine" redkolegijtjnarys.

l'uikus praktinis ir mokslinis pasirengimas leido sckmingai pradeti ir pe­degoKim; vciklt[. JCJ72 - 1CJ80 metais dirho dcstytnju Vilniaus in:inerinia­mc swtybos institute. o nuo 1984 m. - Vilniaus dailes akademijos ,\feno istorijos ir teorijos katcdros vyresniuoju destytoju. 1990 m. S.Afikulioniui suteikras docemo i•ardos.

S.A-fiku/ionio kruopJCiai parengtos architckttirns pagrindtf. Lietuvos ar­chirekttiros istorijos, visuotines architcktliros istorijus bci interjero istori­Jos paskaitos, vadovavimas diplominiams dorhams daug pr(,·id~jo, kad Lietuvai btltLj rengiami kvalifikuoti architektiiros istorikai. Deja. jis ncti­ketai anksti paliko Vilniaus dailes akademUq ir saw> studentus, kolegas, nehaigtus darbus. fpusetus straipsnius. neigyvendintas svajones.

Viena is paskutinitf didcsni4 S.A1ikulionio studUtt pradedame ''Vilniaus dailes akademijos darln!'' serzjq. Tai "Trakt~ Sv.AI ikalt~jaus Vyskupo hazny­Cios ir hernardim1 vienuolyno statyhos istorija". Kadangi sis darbas patics autoriaus nebuvo iki galo parengtas .\paudai, gali pasitaikyti kai kuriLf: ne­tikslumq.

Adomas Rutrimas

8

{VADAS

llak4 vaidnmo Lietuvos valstybcs gyvenimc - labai svarbus. Todel nc­nuostabu, kad siame ncdidcliame miestclyjc, jj supanciq czer4 krantuose ar ant kalvcliq jvairiais laikais yra huv(( tuo mctu labai skirtingq konfesijq kulto pastatq. Pirmiausia paciuose Trakuose ir artimosiose apylinkese tu­

rejo buti pagonisk4 sventykl4 ar su scn'l_ja rcligija susijusiq viet4. Apie tai randama uzuominq jvairiuosc leidiniuosc ir archyviniuosc ~ttiniuose. Pa­vyzdziui, lcnkiskame vadove po Trakus minima, kad 1791 m. tuomctinis Uztrakio valdytoja~ Odynecas ten, neva vietoj senosios pagoniskos svcn­tyklos, pastatc haznytcl<; fKulwiec £., 1939.1?14]. Bejc, Uztrakyje buvo cerkvelc. o ne bainytcle (''W Parafij Trockiey w maiqtnosci Zauoczu WJM Pana Odynca Skarhnika W~dcnskicgo Kaplica Murowana i udziel­na znayduie si<; poswi<;cona Ohrzctdcm Ruskim") fAIA/J RS.f>IJ-1840,/. Su pagonyhe sicjama ir pietincje micstelio dalyje esanti kalvCt, ant kurios tcbcra sk.'Un.1Zios muriniu bernardinq vicnuolyno liekanos. Dar 1857 m. V.Sirokomlc, nagrincdamas kulto pastat4 Trakuosc istorijq, rase: ''Pirmoji, kuri atkrcipia musq dcmesj. yra pric jvaziCtvimo dahar panaikinta bcrnar­dinq baznycia su pakankamai crdviu vicnuolynu. Sv.Pranciskaus ordinas turcjo Lietuvoje pelnytas pirmcnyhes pries kitus ordinus teises, todcl mi­ncta baznycia is esmcs gali stovcti ant kokios scnos pagoniskos sventyklos pamat4" fS'yrokomla W., 1857.P.40j. Deja, ta kalva net archcologq tcbcra netyrineta ir apie buvusict ten pagoniskq sventyklq galima tik spelioti. Ir tai lahai atsargiai. Su pagonybe susijusi4 vietq Trakuosc yra buv~ ir dau­giau. TdCiau tai atskir4 studij4 objcktas.

XV a. pabaigoje llakuose jau pradedami statyti krik.~cioniq religijos kul­to pastatai. Pirmiausia Rytq apeig4 arba staciatikiq ccrkvcs, kurios scnuo­siuose dokumentuose neretai vadinamos "graik4 apeigq" kulto pastatais. Seniausiq tokiq SkaisCiausiosios Dicvo Motinos gimimo ccrkv~ su vienuo­lynu 1384 m. fundavo Lietuvos didysis kunigaikstis Vytautas [ Apxeocp­arfm~eo.:uii c6opwuc .. T.2;T.5;T.14}, nors del jq statybos pradzios ir funda­toriaus yra kai kuri4 neaiskum4 {Baliulis A., 1972.L147-155]. Cerkves ir

9

vicnuolyno pa~tatai buvo if,sidcstc; grctimoje kalvoje j pietus nuo vclesnio bcrnardin4 vienuolyno.

IS viso ccrkvi4 (su dahar tebestovincia) XIV-XX a. ltakuose bl1ta bent penki4 {Mikulionis S., 1977.P38-63f Tik dar ncisaiskinta, ar Galves ezero Baznyteles saloje iS karto buvo pa<;tatyta Sv.Jurgio cerkve, ar ja veliau paversta bainyCia.

1Tak4 cerkvi4 statybos istorija irgi dar tebera ncstudijuota. Placiau prie j4 ir siame darbe ncapsistojama. v

Parapine katalik4 (Sv.McrgeiCs Marijos aplankymo ir Sv.Jono Evangelis­ta) bainycia Trakuosc buvo vicna. Jq 1409 m. taip pat fundavo didysis kunigaikstis Vytautas. Fundacijos dokumentai neisliko. tatiau nurodytos parapijos ha~nytios statybos datos visi tyrinctojai laikosi vicningl:li f£P.T.25.S.577; Baliulis A., 1972.L.l26J

Jau paCiojc sio darbo pradziojc tenka pahrczti Trak4 miesto jsikiirimo. raidos ar atskiTlJ pastat4 statybos istorijos studijavimo epizodini pobl1dj. AnksCiau vardinti klausimai buvo gvildenami tik esant finansavimo salti­niui ar atskir4 asmcn4 iniciatyva. tstaigus ar grupes asmen4. kuriems lta­kq miesro ir jo pastatq studijos biitq pagrindiniu ir nuolatiniu darbu, dar ir dabar ncra. ThdCI iS.o;;ami4 studijq apic atskirus ltal.l! pastatus ir j4 tar­pusavio santykius irgi dar neturimc. lki siol neaiskus Trak4 parapijos baz­nyCios santykis su kitomis sio miesto baznyciomis ir vicnuolynais (tarp .i4 ir hernardin4). Tcbcra nenustatyta ir administracinc priklausomyhe, o k<t jau kalbeti apie jvairias turtines fundacijas. Bet sprcndziant is kai kuri4 parapijos baznycios dokument4. ji Trakuose buvo svarbiausia, t.y. globeja kit4 baznyci4, kurioms sunyk."Us - ir visq turtq ar fundacij4 paveldetoja (apie tai zr. kituose sk-yriuosc ).

ltakuose yra buv~ ir nekrik.~ioniSkq tikybq kulto pastatq. Pirmiausia, totoriq mecete. Ji nugriauta 1609 m. ir nebeatstatyta [Kryczynski L., 1937.5.13-20, 25; Kryszynski S., 1938.S.181, 191, 259-280; FirkoviCius R., 1981]. Mecetes stovejimo vieta dar nenustatyta. Zyd4 sinagoga lfakq ra­jono vadoVlJ iniciatyva nugriauta jau miisq dienomis (barbarL'ikas aktas jvykdytas 19M metais, ir sio darbo autorius sinagog~ yra nufotografav~s). Nors sinagogos tiksli statybos data ne:Zinoma, bet, sprendZ.iant is architek­tiiros. ji galejo hiiti pastatyta XIX a. Sinagoga stovejo dabartineje lfakq gatveje i siaures vakarus uz dabartinio "Zuvedros" kino teatro. Karaimq kenesa (nors ne kart~ perstatyta ir remontuota) iSiiko iki miisq dicnq.

10

lfakuosc yra buv~ trys katalikq vienuolynai. Dviej4 vyrq vicnuolyn4 -bernardin4 ir dominikonq - kai kurie pastatai (ar jq lickanos) isliko iki musq laikq. 'Itumpai egzi<;tavo cia ir motef4 bencdiktini4 vicnuolynas su medine baznytcle. Jos j ltakus buvo perkeltos is Orsos apic 1666 m., o jau 1688 m. jq valdose M.Oginskis jkurdino dominikonus [VUB RS.F.4-A 2437; Baliulis A., 1972.L.141; Kurczewski 1., 1916.S.J82/. Spcjama, kad bencdiktiniq (ir pirma<;is dominikonq) vienuolynas su mcdinc baznycia stovejo dabartines Karaimq gatvcs pradzioje (nctoli buvusio lfakq rajono vykdomojo komitcto past<~ tO).

AnksCiau mineti lfakq miesto ar jo pastatq cpizodiniai tyrimai budingi ir bernardinq vienuolynui. Galimybe placiau patyrincti j4 pastatq archi­tektllr<! atsirado tik iskilus rajono ccntrines ligonines rekonstrukcijos klau­simui. Lig:onines pastatai issidcst~ bernardinams priklausiusioje teritorijo­jc. Todcl rajono valdybos Statyhos ir remonto sk)'Tius 1991 m. vasario 13 d. ra.Stu Nr. 7R uisake paminklq rcstauravimo ir projektavimo institutui "atlikti Bcrnardin4 kalvos su buvusiais statiniais ir aplinkos buvusj istorinj architektiirinj jvcrtinim<t"· Vykdant t<J uzsak)'m<t ir buvo parasyta si staty­bq Bernardinq kalvoje ir aplinkojc istorija.

Autorius surinko ir siame darbe apibendrino visq Lietuvos Rcspublikos archyvuose apic lfakq bernardinq vienuolynq esanCi<t istorincr ir ikonogra­fin~ medziag<t. Dalj tos medziagos yra surad(( ir fragmentus paskelb~ ir kiti Trakq miesto bci pastatq architcktiiros tyrinctojai. Thi A.Baliulis, R.Firkovicius, A.Vojevodskaite [Baliulis A.,l972; Baliulis A., FirkoviCius R., Vojevodskaite A., 1981; Baliulis A., 1984]. Sio darbo autorius pasinau­dojo jq tyrinejimq ata'>kaitomis, t.y. archyviniq saltiniq signaturomis, ta­ciau visus tuos istorinius saltinius ar ikonografij<t iSstudijavo papildomai ir cia pateikia viskq, kas nors kick paaiskina analizuojamo objekto statybos istorij~ ar architektiir~. Autorius dckingas tierns asmenims, kuric gerano­riskai nurodc su bernardinq vienuolynu susijusius dokumentus, taip pat ir ticms, kuri4 ~1Jrinktomis ziniomis vienaip ar kitaip galejo pasinaudoti.

lrak'l! bemardinq vienuolynas, kaip ir dauguma Lietuvos kultiiros pa­minkl4, pergyveno kelet(! smukimo, atstatymo ar pcrstatymo etapq. Be to, pries jsikuriant bernardinarns, kalvoje statybos vyko jau seniai. Thi taip pat labai svarbus istorijos puslapis.

Kaip jau mincta. ltakq bernardinq vienuolyno su baznycia komplcksi­niai tyrimai neatlikti, 0 sis darbas paremtas vien tik istoriniais saltiniais.

11

Bet ir jais rerniantis galima atsekti siuos svarbiausius statyb4 Bcrnardint! kalvoje etapus:

1. Nuo XV a. pabaigos iki 1617 m. - Gostautq pastatytos Sv.Mikalojaus Vyskupo baznycios egzistavimo laikotarpis.

2. Nuo 1617 m. iki mf1S4 dien4 - bernardin4 vienuoJyno gyvavimo laiko­tarpis. Jj galirna suskirstyti j siuos periodus:

a) nuo 1617 m. iki XVIII a. vidurio- pradinis bcrnardinq statybos pcrio­das;

b) nuo XVIII a. vidurio iki 1845 m. - murinio vicnuolyno ir baznyCios bei medini4 pastat4 periodas. 'Pdi pats svarbiausias pcriodas;

c) nuo 1R45 m. iki Pirmojo pa~aulinio kuo - tai periodas, kai po uzdary­mo rekonstruojamas vienuolyno gyvcnamasis namas, nugriaunama bazny­cia. 0 Pirmojo pasaulinio karo vciksmq metu vokicci4 artilcrija rckonst­ruotq vicnuolyno pastatq sugriauna;

d) nuo Pirmojo pasaulinio karo iki miis4 dicn4 - tai bcrnardin4 pastattt galutinio sunykimo Jaikotarpis.

Tokios chronologines schemos ir hus Jaikomasi siamc darbe. lfakq bcrnardin4 vienuolynas ir Sv.Mikalojaus baznycia huvo jsikiir~

pietin~je micsto dalyjc ant gana aukStos (apie 25,5 m. virs 1takq ezcryno lygio ), dahar vadinamos Bernarclin4 kalvos. { siaur<; ir i siaurcs rytus sios kalvos papcdcje buvo vicnuolyno palivarko gyvcnamieji ir iikiniai pastatai. Visa vienuolvno valda uzcmc miesto dalj trikampyjc tarp dabartini4 Vy­tauto, Birutc~ ir Banelio gatvi4. Thi gana didelc rnicsto teritorijos dalis.

12

I SKYRIUS GOSTAUTlJ SV.MI~\LOJAUS VYSKUPO BAZNYCIA (nuo XV a. pabaigos iki 1617 m.)

Savaimc aisku, kad apic pirmqjj statyb4 Bernardinq kalvoje laikotarpi zini4 visai ncdaug.

Sios baznycios statybq fundavo tuomctinis 1rakq vaivada Martynas Gos­tautas. laciau tarp Martyno Gostauto mirties (apie 1483 m.) ir baznycios statybos pradzios (14Y5 m.) yra neaiskus 12 mct4 Jaikotarpis. Vadinasi, victa, kur veliau jsikiire Trak4 bcrnardin4 vicnuolynas, pirmqsyk pamincta tik paciojc XV a. pabiligojc, t.y. 1495 m.

Baznycios fundacijos kazkouel pagcidavo ViJniaus vyskupas Vaitickus Taboras, ir jos statvba riipinosi pat~. Jis 1495 m. sudarc sutarti su statybi­ninku Nikeliu (Mikalojumi) Prokopoviciumi del Sv.Mikalojaus Vyskupo baznycios su varpine pamurijimo uz 600 auksin4 [Kodeks ... , T.2.S.520; Za­horski W., 1902.S.40j. Nikclis ProkopoviCius buvo lfakq vaitas. Jam 1505 m. uz 60 kap4 gra.~i4 buvo atiJuota rinkti muitq Lucke ir Vladimire {Jleoftroeutt w.Jf. 1897.C.162.NO 174.]. Jis taip pat buvo ir Vilniaus mics­to vaita.(\, o 1544 m. minimas jau mir~s flasas R., 1980.P.186.Nr.469). Ma­tyt, pradetos bainycios jis nebaige, ncs 1522 m. Zygimantas Senasis leido Martyno Gostauto sunui Albcrtui, irgi stambiam LDK veikcjui, baznycios statyb<t t~sti toliau. Albertas Gostautas 1519 m. buvo paskirtas ltakq vai­vada ir turhiit tuo metu tevo pradet(} pastat(} nusprende uzbaigti. Privile­gijoje, isduotoje Piortkove, rasoma, kad A.Gostautas, biidamas Polocko vaivada, narsiai gyne Polocko pilj nuo Mask:vos ir totori4 puolimo. Todel Zygimantas uz tokiq tarnyb<t Ieido tysti baznycios statybq[LVIA.LM­l.L.JOO).

Kaip jau mineta, XV a. pabaigoje bainycia pradeta statyti murine. Thi liudija ir kiti dokumentai [Jasas R., 1980.P.103.Nr.253; MAB RS.F.43-204 (Da 90).L.J19-120; LVIA.LAJ-l.L.ll9; Baliulis A., 1984.P.l7]. Thkia ji bu­vo statoma ir toliau. Nors velesniuose XVIII-XIX a. vizitacijos aktuose ir tvirtinama, kad pirmoji bainyCia buvusi medine, taCiau 1522 m. privilegi-

13

joje rasoma, kad ji atstatoma murine ("de muro et lapidibus") {LVIA.LM-1.L.JJO; Baliulis A., 1984.1~17{. lr kita t4 paci4 met4 privilegija liudija, kad sis pastatas buvo puiki svcntove is plyt4 ir akmcns {Zahorski W., 1902.S.40-41 J.

1522 m., t.y. haznycios tolesnes statybos ar uzbaigimo metu. ji apriipina­ma materialiai. Haznyciai atiduodama zeme, ant kurios ji stovcjo, sutci­kiama privilegija laisvai gaudyti zuvis Galves czere, skiriami trys valdiniai /Zahorski W., 1902.S.41/. Dovanojimq patvirtina jrasai Lietuvos Metriko­je, tik ten apdovanojim4 minima daugiau. IS Tarpupio buvo paskirta 10 vczimq sieno ir leista ten kirsti mi.Skct. Bainycios vyresniajam buvo duota seimyna ("Zygmunth ... Oat tedy stuzby ludzi na tcyze dzierzawie b~daee"}, ticms kunigams buvo dovanoti trys baudziauninkai iS Losakovo dvaro, priskiriama desimtine is nctoli Za~liq esanciq BeiStrakio ir Kondalkovo dvan.J. taip pat paskiriama tam tikra suma pinig4 (9 kapos grasi4) is pajam4, gaunam4 Zasli4 smuklese [LVIA.LM-1.L.l10-111.; Jasas R., 1980.Rl03.Nr.253j. IS to matyti, kad prie Sv.Mikalojaus Vyskupo bafny­Cios turejo biiti trys kunigai.

Kada ir del kokiq prieza~ci4 sunyko Sv.Mikalojaus Vyslntpo baznycia, dar nenustatyta. Mcnkos uzuominos istoriniuose saltiniuose rodyt4, kad paCiojc XVII a. pradziojc ji tcbebuvo. 1586 m. Steponas Batoras Gardine patvirtino Zygimanto Senojo privilegijct [EP.T.25.S.580]. 1603 m. halandzio 2 d. Lietuvos Metrikoje yra jrasas, kad jau seniai is Za<iliq nemokama 9 kapos graSiq, paskirtq Sv.Mikalojaus baznyciai fLVIA.LM-290.L250-251}. Po to ji jau niekur neminima.

Sunykus baznyciai, neteko galios ir isduotos privilegijos. Taciau ne visos. Dalis j4 kazkokiu budu perejo 1takq parapijos baznyciai. Kokiu bfldu ir kada tai jvyko, neaisku, ncs, kaip jau mincta, niekas dar nestudijavo 1takq baznyci4 tarpusavio santyki4 ar administracines priklausomybes. Kaip ma­tysime~ del tcL<;cs gaudyti zuvis 1fak4 ezeruose dar XIX a. pirmojoje pusc­jc gincijosi parapijos baznyCia ir bernardinq vienuolynas. Bcrnardin4 vie­nuolynas turejo tcis~ kirsti miskq statybom<; ir kituosc Thrpupio seniiinijos miskuose. Vadinasi, dalj ba:ZnyCios privilegij4 pasisavino bernardinai.

Sv.Mikalojaus ba:Znyciai vieta parinkta labai vyk1.1si. Ji statyta ant pacios aukSciausios ne tik miesto, bet ir gretimq apylinkiq kalvos. Nuo jos atsi­sklcide pasakisko grozio tolimos apylinkcs, e:Zerai, miskai. Bet kyla klausi­mas, kodcl Gostautai bafnycios statybai pasirinko kaip tik sict vietq. Apic

14

tai nieko nczinoma. Gostautq gimincs rysiai su Tblkais dar ncpatraukc istorik4 dcmesio. Matyt, Lictuvai nusipclniusi Gostaut4 giminc turcjo Cia savo dvaro pastat4. Apic tai galima vicn spclioti, ncs archeologiniai tyri­mai kalvojc dar nevykdyti. Todel nczinoma. kaip atrodc to laikotarpio miirincs baznycios planas, o tuo labiau architektiira. Tcbcra ncisstudijuoti civilinio in:Zinieriaus Gromovo 1846 m. sudaryti bcrnardinq vicnuotyno rii­siq ir pirmojo auks to brcziniai, saugomi Maskvoje [V lkf. 95937/15. R8404.K.fl.2958}. Sic breziniai Lietuvos dar ncpasickc, o juosc gal galima biitq jziiireti bent Gostautq bafnycios viet(} ar nustatyti jos dydj. Dabar belieka spelioti, kad tai buvo statinys su renesanso stiliaus poiymiais. Juk jos fundatoriai Gostautai buvo renesanso kultiiros salininkai ir humanis­tai. Buvo jrodinejama, kad jie yra romeni.Skos kilmcs, Palemono ainiai. A.Gostautas buvo daugelio knygti savininkas, ncmazai nusipcln~s ir moks­lo plctotei Lietuvojc {Jurginis J., Luk.faite I .. 198]/.

Gostautq veiklos nakuose atminima<; XVIII a. dar tebebuvo gyvas. 1782 m. Trak4 parapijos baznycios invcntoriuje ra5oma, kad j<} ismurij((s Gera­naini4 savininkas Gostauta~, tik nenurodoma kada. Bet toliau inventoriu­jc tvirtinama, kad baznyci(} 1409 m. fundav~s didysis kunigaikStis Alek­sandras Vytautas [LVJA. F694.Ap.1.B.3494.L.J.j.

Thi tokios trumpos zinios apie Gostaut4 funduotq statybq Trakl.lOSC ant Bernardin4 kalvos.

15

II SKYRIUS TRAKl) BERNARDIN{) VIENUOLYNO PASTATl) STATYBOS ISTORIJA (nuo 1617 m. iki miist{ diemt)

1. NUO 1617 M. IKI XVIII A. VIDURIO - PRADINIS BERNARDINV STATYBl) PERIODAS

Antrasis statybq Bernardinq kalvoje etapas prasidejo XVII a. pradzioje. Jas vykdyti pradcjo nauji kalvos seimininkai- vicnuoliai hernardinai.

1617 m. vyskupas Eustachijus ValaviCius~ 1fak4 vaivadijos hajof4 pra~o­mas, minctq Gostaut4 b3Znyciq atidave vienuoliams hernardinams [VU B RS.F.4-A 2014/. Kokia tada buvo jos buklC neaisku, bet, matyt, ji nebuvo visiskai sugriuvusi ir vicnuoliai galejo ja naudotis. Ve1esniuosc dokumcn­tuose vicnodai liudijama, kad pirmoji bernardin4 baZnyCia buvusi mcdinc [VUB RS.F.4-A 21 15]

llakuose besikuriantys bernardinai turejo apsigyvcnti kokiame nors pa­state. Nuo tada, t.y. 1617 m., prie b3Znycios privaJCjo egzistuoti ir vienuo­lynas arba koks nors anksCiau cia stovej~s pastatas~ tinkamas vienuoliams gyvcnti. Nc isimtis ir tai, kad vienuolyno gyvenamajj namq, greiCiausiai meuinj, pasistatc ir patys vienuoliai.

Todel sio periodo statini4 Bcrnardin4 kalvoje galimi tokic variantai: a) murine Sv.Mikalojaus baznycia ir mcdinis vienuolynas; b) medine Sv.Mikalojaus b3Znycia ir medinis vienuolynas. Ar buvo kalvoje koki4 nors kit4 statini4, nezinoma. Nes tik nuo XVIII a.

vidurio dokumentuose minimi kalvos papCdeje t~ikUrusio palivarko pastatai. Ankstyvasis bernardin4 gyvenimo ltakuose laikotarpis baigesi 1655 m.

Kar4 su Maskva metu rus4 kariuomene uzeme Trakus, juos sudegino, su­griove pilis, suniokojo vienuolynq fTLE, T.4.P.330] Thciau ir is sio laiko­tarpio neaiskum4 taip pat daug. Yra islik~s velesni4 Jaik4, t.y. 1666 m. K.Snopso medzio raizinys [Szyszman A., 1936.5.2}, kuriame ant kalvos pa­vaizduotas kazkoks kulto pastatas (1 pav.). Thciau sio pastato identifikavi-

1 pav. K.Snopsas. Panegirikos M.K.Radvi/ai "Senator Septem Consolatibrts" frontispisas

16

mas nevienareikSmis. Anksciau buvo manoma, kad graviuroje yra pavaiz­duota parapijos baznycia fMikulionis S., 1977.P.52j. Dabar galvojama, kad tai bernardinq bainycios pastatas [Mikulionis S., 19R7.P.40-41 j

K.Snopso graviurojc baznycia pavaizduota su dvicm bokStais prickinia­me fasadc ir keletu boksciuk4 sienoje aplink j(!. Siame raiiinyje baznycia dar renesansincs isvaizdos, panasi j kitus XV-XVI a. gynybines paskirties kulto pastatus, zinomus dabartines Baltarusijos ar Lenkijos teritorijose [lfaHrypu5l B.A. 1969.C.57-79]. Tdi Sinkovici4 (XV a. pab.- XVI a. pr.), Malomozciki4 (XVI a. pr.), Cernavcic4 (XVI a. pab.)) Bzochovo ar Supra~lio (XV a. - XVI a. pr.) cerkves. Tik kruopstus kompleksiniai tyri­mai gales nustatyti, ar graviuroje pavaizduotas objektas yra hernardinq baznycia, ar jos architcktura priklauso XVII a., ar tai yra gal net gotikines architckturos interpretacija rcncsanso formomis. Klausim4 daug, o atsa-kymo kol kas ncra. ·

Mus dominanci4 ankstyvojo baznycios ir vicnuolyno cgzistavimo laiko­tarpio dokument4 zinomi tik vienetai. Pavyzdziui, 1649 m. vyskupali A.Vaina, to paties pavadinimo altarijos Vilniaus katedroje fundatorius, bernardinq bainyciai testamentu uhase 1000 auksinq, o is vyskllpo rumq - juodo marmuro stal(!. Mat Trak4 bcrnardin4 baznyciojc buvo palaidota jo motina fA-fA B RS.F.43-26738.L.2j

Kitas laikotarpis, prasidcj~s po 1655 m. karo sugriovimq, Tfakl} bernar­dinq vienuolyno istorijoje irgi gana neaiskl!s. Be abejo, ir XVII a. antrojo­je puseje, ir XVIII a. pirmojoje puseje kaikokic vicnuolyno pastatai tun!­jo stovcti. Juos reikejo remontuoti, rekonstruoti. Vienas kitas pastatas bu­vo ir pastatomas. TaCiau dokumentq apie tuos rcmontus ir statybas po XVII a. tragisk4 jvykiq yra ne daugiau, kaip ankstesniais laikotarpiais, t.y. vienetai. Pavyzdziui, Kernaves seniunienc ir ASmenos marsalkiene Hiliari­ja Pacaite-Zienoviciene 1676 m. savo tastamentu Musninkl} dvarq uzrase Vilniaus katedrai, o 1tak4 bernardinams - 180 auksinq, "kurie butq pa­naudoti sudegintos 1takq bernardinq bainycios atstatymui" [MA B RS.F.43-2675l.L.2J

Kur kas daugiau dokumentq isliko tik nuo XVIII a. vidurio. Thi pajamq ir islaidq knygos, vizitacijos aktai, inventoriaL Bet ir si4 dokumentq ne­gausu, 0 jie yra kone vieninteliai informacijos saltiniai. 'Thciau is j4 galime gauti kai kuriq ziniq apie buvusius pastatus ir jq architektiirq.

18

Pats ~varbiausiais tokio tipo dokumentas yra 1739-1745 m. laikotarpio pajamq ir islaidq knyga fMA B RS.F.43-18460j JSlaidq dalyje jrasai siekia iki 1742 m. spalio menesio, o pajamas liudijantys paskutiniai knygos lapai, deja, ispjauti.

Kaip rodo islaid4 punktai, visais tais metais daugiausia vyko remonto darbai arba buvo perkamos statybines medziagos bei gaminjai. Bet visais atvejai~ sumos huvo ismoketos nedideles. 173Y m. pirkta daug stogui de­ngti skiedr4 - 30 kapq, o 1740 m. - 36 kapos.

Mineta pajamq ir iSlaid4 knyga is dalies atspindi ir kokic statybos darbai buvo atlikti. 1739 m. birzelio menesi rcmontuota bainycia. Minima cia dirbus murininkus, bainycios rcikalams pirkta gelezics. taisyti langai, ve­liau kaikas huvo daroma zakristijoje. Tdi~ paciais metais ir kitur vyko nc­dideli statybos darbai. Geguzcs menesi dailidems ismokcta~ 5 auksinu avansas, licpos ir spalio mencsiais kazkur dcngtas stogas. 1740 m. bravor~ remontuota pirtis. Liepos menesj dailidei Niperui (?), pabaigus statyti ir uzdengus arklidy (?). i\moketa 12 auk~inq 15 grasiq. Gruodzio mcncsi isarde kazkoki prichuti, o krosnininkai permurijo krosnis.

1740 m. ncnurodytos pavardes dailininkas gavo 56 auksinus uz vicno pa­veikslo ir "Via Krucis" nutapym(!. Tai lahai svarbi zinia. Ji rodo, kad bcr­nardinai savo pastatams puosti kvictesi profcsionalius menininlms. 1741 m. nicko nebuvo dirhama, o 1742 m. uz 27 auksinus nupirkta 3 statinaites stogvini4 ir dailidcms ismoketa 12 auksinq uz vartq pastatymq. Sios paja­mq ir i~laidq knygos pabaiga itin netvarkinga - daugybe isbraukymq, taisy­ID4 ir pan. laciau tai su musq apr3Somais dalykais ncsusijy.

Kita pajam4 ir islaidq knyga nuo 1747 metq, kuri buvo saugoma Vil­niaus valstybiniame universitete, yra dingusi [VUB RS.F.4-A 2543]. Thdel nezinoma, kokie statybos darbai vyko 1745 (?) - 1752 m. laikotarpiu. Sios knygos dingimas Tfakq bernardinq vienuolyno istorijoje didelis nuostolis. XIX a. vizitacijos aktuose minima apie bainycios pasventinimct 1750 m. Be abejo, sis svarbus jvykis butq atsispindcjys iSlaidq dalyje.

Visi sie faktai rodytq, kad XVIII a. pirmojoje puseje 1takq bemardinai turejo pasistat~ nemazai trobesiq, kuriuos retkarciais reikejo remontuoti. Jau siuo laikotarpiu vienuolyno pastatq kompleksas, matyt, galutinai buvo pasidalijys i dvi dalis. AukSciausioje vietoje ant kalvos stiiksojo medine baznycia ir medinis vienuolyno pastatas. Thi buvo iskilmingoji, rcprezenta­cine vienuolyno dalis. Kalvos papedeje glaudesi vienuolyno palivarkas -

19

paprastas, medinis. Nors, kaip matysime toliau, jvairiq pastatq palivarke buvo nemaiai, taciau, kada pradejo formuotis iikinis sektorius, dar nenu­statyta. Bet XVIII a. viduryje bent jau bravoro ir arklidziq pastatai jame tikrai buvo.

2. TRAKl) BERNARDINl) MURINES BAZNYCIOS IR VIENUOLYNO STATYBA BEl PALIVARKO MEDINIAI TROBESIAI NUO XVIII A. VIDURIO IKI 1845 M.

Naujas Ti"akq bernardinq vienuolyno statybos etapas prasidejo XVIII a. viduryje. Tos patios kalvos virsuje vietoj medines pradedama miirincs baz­nycios, o kiek ve1iau ir miirinio vienuolyno statyba. Pietineje Thakq dalyje galutinai sukuriamac; ansamblis, kuris daugiau kaip simtct metq buvo mies­to silueto sudetine dalis [Mikulionis S., 1987.P.41}.

Naujas mOrines statybas fundavo Ti"akq veliavininkas Jonas Judickis bei jo zmona Eleonora Rudaminaite-Judickiene ir Ona Oginskaite-Judickiene [Baliulis A., 1984.P.17-18].

Bet ir siose palyginti velyvose statybose dar esama neaiskumq. N e­galima nustatyti tiksliq baznyCios ir vienuolyno statybos pradzios da­tq. Nors XIX a. vizitacijos aktuose patvirtinta, kad murine haznycia buvo pastatyta 1750 m. ir kad j(} tais paciais metais ankstesniu Sv.Mikalojaus Vyskupo vardu pasventincts eksprovinciolas Prancis­kus Savicius, taciau tos zinios abejotinos. Istoriniq saltiniq analize rodytq, kad baznycia greiciausiai buvo pradeta statyti kiek anksciau, gal net XVIII a. 4-ojo desimtmecio pabaigoje. Miirinis lfakq ber­nardinq vienuolynas buvo pastatytas irgi XVIII a., bet kiek veliau negu baznycia.

Apie si statybq laikotarpi dokumentq turime nepalyginti daugiau, negu apie ankstesnj. Thi irgi pajamq ir iSlaidq knygos, inventoriai ir vizitacijos aktai. Is jq galima susidaryti tiks1esni vaizdct apie to meto bernardinq mO­rines bainycios ir vienuolyno statybos eigct ar kitus tuo metu buvusius pa-

20

status. Nurodytuose saltiniuose yra aprasomi jvairiis statybos darbai, tik, deja, daznai nepaai.skinant koki4 pastatq.

Th1iau visi sie dokumentai analizuojami pameciui. Apie XVIII a. antrojoje puseje atliktus statybos darbus daug ziniq sutei­

kia iSiikusios pajam4 ir islaid4 knygos. Ne visos jos buvo vedamos laikan­tis grieztos chronologijos. Kai kuri4 pajamq ir iSlaid4 knygq datos sutam­pa. TaCiau jos apima gana ilgct ir svarbq 1752-1782 m. laikotarpj. 0 kaip tik tada ir turejo biiti uzbaigta bainycia, i.Skilti vienuolyno miirai. Be to, i.~liko pcnkios (1766, be datos, 1772, 1775 ir 1784 m.) baznycios bei trys (1775, 1778 ir 1784 m.) labai trumpos vienuo1yno vizitacijos.

XVIII a. sestojo dcsimtmecio 1takq bernardin4 vienuolyno pajam4 ir iSlaid4 knyga pradeta 1752 m. sausio menesj, o baigta 1753 m. rugpjiicio menesj [VU B RS.F.4-A 3845/. Joje Salia kitq islaid4 yra ir toki4, kurias be abejones galima priskirti statybos darbams. Tho laikotarpiu dailidems is v~o ismoketa 163 auksin4 71 gra5is. IS jq - 41 auksinas 11,2 gra5io uz nenurodyto pastato pastatym~, 16 auksin4 - greiciausiai uz vienuolyno stogo uzdengim(l ("za pabycie KJasztoru"). Uz pirties pastatymct uzmoketa 24 auksinai. Vienuolyne tuo metu dirbo dailides Kazimieras, Laurynas ir Jurka (Jurkus). Staliams nurodytu laikotarpiu ismoketa 75 auksinai 80,7 grasio, taciau, matyt, uz nedidelius remonto darbus, nes atskiros sumos smulkios. Nurodytu laikotarpiu pirkta nemazai gelezies. Ypac daug pirkta skiedf4 stogams, t.y. 309,5 kapos. Stogq dengimui jsigyta 11 statinaici4 stogviniq. Pirkta ir kit4 statybini4 medziagq, daz4, stiklo, metalo. Pjautos lentos, ruosta kita mediena. Minimos iSlaidos plyt4 gamintojams.

IS pajamq ir isJaid4 knygos I)'Skeja ir kai kurie kiti darbai. Buvo tveriama staciakuoli4 tvora. Uz koklius ir krosniq miirijim(} sumoketa 44 auksinai. Miirininkams ir jq pagalbininkams ismoketa 47 auksinai 35,4 gra~io. Vadi­nasi, miiro darbq vienuolyne biita, taciau nedideli4.

Kazkam vienuolyne reikejo parako ir sratq - iSlaidos tokioms prekems irgi pa.lymetos knygose.

Kita pajamq ir islaid4 knyga pradeta 1753 m. rugsejo menesi, baigta 1754 m. rugpjOcio menesj [VUB RS.F.4-A 2545]. Joje taip pat jra5ytos smulkios islaidos dailidei ir statybinems medZiagoms (baltam ir juodam metalui (?), plienui ir geleziai, skiedroms) pirkti. Uz statybines medziagas moketa irgi mazomis sumomis, matyt, jos buvo reikalingos nedideliems

21

remonto darbams. Daugiausia (1754 m.) pirkta skiedf4 ir gelezies. Kaip rodo S<!Skaitos, gcleiics pirkta kasmet.

1753 m. iSkasamas sulinys. Iki 1763 m. (kaip rodo dar viena 1754 m. spalio menesio - 1763 (?)

geguies menesio laikotarpio pajamq ir iSlaidq knyga) periodas statybiniu poziuriu irgi ramus {VUB RS.F.4-A 2542]. Nurodomi iSmokejimai uz ne­didelius statybos darbus ir medziagq jsigijim<l. 1754 m. murininkui Anta­nui ismoketa 5 auksinai 20 grasiq. Kitais metais murininkas Thmosius uz darb(! gavo 8 auksinus 20 grasiq. 1760 m. uz 17 auk<;inq 30 graSiq darhq atliko miirininka<; Marcinkus. 1755 m. vyko kazkokia stamboka statyba. Uz jaucio prieiiuq statyboje uzmoketa 24 auksinai 20 gnt~iq. 0 1757 m. kaikokiam ponui VladySui uz statyb<t isleista 184 auksinai. Tais paCiais mctais kovo mcncsj Simonavicius, Vasiliauska<> ir Bonikrauskas ruose mc­dien(l, tik ncaisku kam - statyboms ar kurui. 1758 m. minimi labai smul­kus darbai arklideje.

1761 m. vicnuolyne buvo statomas bravora<>. Ten kazk<l dirbo miirininkai ir tuo pat metu state krosnis, gaudami 43 auksinus 40 grasiq. Kitais me­tais 22 auksinus 11 grasiq gavo miirininkasThmosius su draugais. Jie vel bravore miirijo krosni.

Gana intensyvi statyba i~ medzio vyko 1761 m. Uz medienos paruosim& bravorui darbininkai ("Cieslom za Spuszczenia drzeva na browar") gavo 24 auksinus 10 gra\itt, uz pus<( kapos gegniq - 6 auksinus. Thciau didziau­sios islaidos bravorui buvo rugsejo menesj. Thda dailidems buvo ismoketa 313 auksinq 76 grasiai, i~ jq 128 auksinai 10 graSiq - dailidei Antanui Zombiyckiui. 'Til menesj dailides kazkur taise stogus. Uzmoketa 20 auksi­nq. 0 stikliai gavo 11 auksinq 24,2 graSio. Dalis islaidq, matyt, irgi susij<( su bravoro jrengimu.

Nurodytu laikotarpiu nedidelius darbus dirbo skardininkas. Be to, buvo stiklinami langai. Dalis stiklo buvo pirkta net Nalibokuose (dabartineje Baltarusijos teritorijoje ).

Knygoje jrasyta ir kitq mus dominanCiq islaidq. 1755 m. taisytas Sv.An­tano paveikslas. Palyginti ncmaia suma (38 auksinai ir keliasdesimt gra­siq) iSmoketa knygriSiui. Pirkta 10 knygeliq sidabro. Vadinasi, kaikas buvo sidabruojama. IS Vodzinskio pirkta drobes paveikslui. Minima, kad 1761 m. pirkta 6 odos vargonams. Be abejo, dumplerns.

22

14 paCiq metq birzeliu menes! ismoketa 75 auksinai 15 grasiq "uz vario po gaisro pataisym<:j". Matyt, kazkuriame vienuolyno pastate buvo kil<(s gaisras.

1759 m. vienuolynas pirko i~ kaikokio Ceporco klavikord<:j. Balandzio menesi keliose vietose minimos su siuo instrumentu susijusios sumos. Viena gana nemaza suma (253 auksinai 10 grasiq) nurodyta kaip skola uz jrengim(l, nckonkretinant uz k<:j. 'Pdi gali biiti minimo instrumento jsigiji­mas, nes t(! patj menesi buvo mokama tam paCiam Ceporcui uz in<>trukta­vim::j.

TaCiau vienuulyno hainycia vargonus yra turejusi. Gerokai anksciau pa­jamq ir iSiaidq knyguje nurodytos islaidos vargonininkui islaikyti.

1757 m. pirkta ir svaras parako. Gana ilgo 1760-1777 m. laikotarpio pajamq ir i~laidq knygoje bent kick

didcsni statybos ir remonto darbai visai neminimi [MAH RS.F.43-18471}. Tai vien ncdidcli einamieji remontai.

0 1764-1769 m. laikotarpiu apie statybos ir remonto darbus bcrnardinq vienuolyno pastatuose ziniq iS viso nera, nors 1766 m. PranciSkus SaviCius sudare bainyCios ir zakristijos liustracijos aktq [MAB RS.F.43-18472.L.2-4J Thi pirmasis zinoma<> dokumentas, kuriame apraSyta kai kuriq pastatq bflkle, bainycios altorius.

1766 m. liustracijos akte nurodoma, kad baznycia yra murine su naujai primiirytu prieangiu ("bobinciumi"). Thi pirmasis dokumentas, kuriame minima jau murine bernardinq vienuolyno bainycia. Joje buvo penki alto­riaL Didziajame altoriuje (matyt, pirmoje kondignacijoje) kabejo Nukry­ziuotojo paveikslas, o antroje altoriaus kondignacijoje - Sv.Mikalojaus. Thi, matyt, tas pats paveikslas, apie kuri su pavydu kalbama dabartines cerkves paS¥cntinimo proga isleistoje brosiuroje [Oco>W.Jenue • •• , 1863.C.ll-12j. Joje tvirtinama, kad Sv.Mikalojaus paveikslas buv<(s senas, pasak legendq - stebuklingas. Uzdarius vienuolynq, bernardinai ji iSsivefe. Toliau liustracijos akte apraSomas daug puosnesnis Svc.Mergcles Marijos altorius. Jis buvo medinis, droztas, vietomis paauksuotas. Altoriaus pa­veikslo figiiros buvo sidabriniais riibais su dviem paauksuotomis kariino­mis. Virs didesnes karunos minimas paauksuotas su spinduliais paveiksle­lis. Paveikslas buvo papuostas keturiais nedideliq karoliukq karoliais ir dviem rozanciais. Vieno rofanCiaus kryzelis - iS kaikokio akmens. Didzioji

23

kan1na turejo 14 akmenq (matyt,brangakmeniq ar pusiau brangakmeniq). Paveikslas, ko gero, jau pradetas laikyti stebuklingu, nes prie jo buvo du votai - keturkampe plokStele su grandinele ir koj<?le. Minimas altoriuje akmeninis (!) medalionas su auksine figiirele . .Kitas- Sv.Onos altorius ne­apra5omas. Nurodoma, kad jo daiktq aprasas yra brolijoje. Vadina~i, bai­nycioje veike kaikokia brolija, kuriai priklause minimas altorius. Sv.Pran­ciskaus altorius apra5omas kaip sena~ ir drozejq darbo. Ir dar vienas -Sv.Antano altorius buvo medinis, drozta~, nepaauksuotas. Jame kabojo paveikslas su sidabriniais apkaustais, o vir5 Sv.Antano ir Jezaus galvq skleidesi sidabriniai nepaauksuoti spinduliai. Altoriaus virsuje minimas Sv.Scimos apvalus paveikslelis.

Apra5ant bainycie} ir altorius, dokumento tekste palikta daug tuscios vie­tos. Matyt, veliau liustracijos aprasyme} galvota gerokai papildyti. Apra~omi zakristijos lobyne esantys sidabriniai baznytiniai reikmenys,

indai ir kt. 1766 m. jq, pradedant mon~trancija ir baigiant sagemis, buvo 23 vienetai. Minimas vienas misiolas su sidabriniais ir keturi - su juodais aptaisais. Dar nurodoma, kad buvo laikrodis, o zakristijoje ar lobyne ka­bojo dar vienas mazas laikrodelis.

1766 m. liustracija rodo, kad bainycia tada buvusi puosni, bent jau jos altoriai, kurie buvo menines droiybos, o juose paveikslq figiiros aptaisytos brangiq metalq apkaustais. Visa tai rodytq, kad bernardinq bainycia savo interjero kokybe nenusileido parapinei, o ke} jau kalbeti apie skurdzius dominikonq maldos namus. Dar vienoje nedatuotoje liustracijoje, tik su­darytoje to paties asmens kaip ir 1766 m. - P.Saviciaus, matoma, kad nie­kas iS esmes nepasikeite [MAB RS.F.43-18472.L5-6]. Tik didysis altorius kaikodel vadinamas nauju, jame minimos 4 relik-vines. Ths pats ir lobyne. Tik Sv.Onos altoriuje atsiranda naujoviq - relikvine ir istiklintas Sv.Mari­jos paveikslas.

Stebina viena, kad nei 1766 m. liustracijoje, nei liustracijoje be datos neminimas vienuolyno pastata~.

Toliau vel pateikiamos zinios iS 1760-1777 m. pajamq ir islaidq knygos. Tuo laikotarpiu vienuoliai buvo ypac pamegy fejerverkus. Kiekvienais

metais buvo perkama nemaiai parako. 1765 m. jo pirkta 128 svarai uz 164 auksinus. Buvo perkama ir kita fejerverkams reikalinga medfiaga - pade­gimui virves, siera, medvilne. Fejerverk'l ruose kareiviai, jiems vadovavo

24

karininkai. 1773 m. islaidose nurodomas 90 auksinq uzmokestis kapitonui Zabarausk-ui. Be to, nuredytais metais pirkta iS kapitono Giedraicio 100 svafl! parako.

Vienuoliai tam tikslui turejo patrankeles. 1767 m. moketa uz vari, skirt'! siems nebaznytiniams "rakandams", o 1773 m. vietoj sprogusios buvo at­lieta nauja mortyra, S';Imokejus 56 auksinus. Patrankelems 1775 m. pirkta 29 svarai ketaus.

XVIII a. antrosios puses didelcs statybos atsispindi dviejose paskutinese pajamq ir islaidq knygose.

Priespaskutinc knyga apima devynerius mctus, t.y. 1770-1779 m. laiko­tarpi [VUB RS.F.4-A 2546]. Tuo mctu buvo sudaryti ir du vicnuolyno bei keturi baznycios liustracijos aktai.

Kaip jau mineta, zini4 apie statyhas 1764-1769 m. laikotarpiu ncra. 'Pa­ciau, matyt, jau tada praJeta n1pintis naujo murinio vicnuolyno statyba. Nors mineta pajam4 ir i.Siaid4 knyga pradcta 1770 m. pabaigoje, taciau atkreipia demesj ncmaios i~laidos plytoms gaminti, o plytininkui Maksi­mui vien(! karte} .iSmoketa didele 350 auksinq suma.

1770 m. baznycioje buvo statomi nauji altoriai. Staliams ir drozejams uz altorius ir j4 pa~tatyme} ismoketi 396 auksinai. Nurodoma, kad tai ncgalu­tine suma. Kazkas baznyciai buvo tapoma, ncs pirkti kiausiniai dazams ir aliejus, o vienct kart£! net nurodoma, kad aliejus reikalingas "tapybos me­nui".

Thciau su altoriai~, su vienuolyno statyba ar kitais darbais tais metais ir veliau yra daug neaiSkumq. Pavyzdziui, 1770 m. kaikokiam Minkeviciui kartu su kitomis prekemis ismoketas pinigq likutis uz "akmens grin dis". Thciau neaiSku, kur tokios grindys buvo rengiamos.

Pagrindiniq medziagq vienuo1yno statybai ruosimas tikriausiai prasidejo 1771 m. Thi matyti is daugybcs apmokejimq uz metq pradzioje atveztas plytas. Jos buvo skaiciuojamos tukstanCiais, pavyzdziui, vien kovo menesi atvezta 37000 plytq.

Statybos, matyt, irgi prasidejo 1771 m. Kovo menesi islaidq knygoje jra­syta, kad nors ir triiko plytq, taciau miirininkams moketa. Svarbiausia~ jra~as padaryta~ balandzio menesj. Nurodoma, kad pradedama statyba ir Slinskio pagalbininkui (arba tokia buvo pagalbininko pavarde) uz 6 dienas iSmoketa 4 auksinai 24 grasiai. Nuo tos datos iSlaidq knygoje nuolat nuro­domos iSlaidos "meistrams", o toliau - "murininkams ir pagalbininkams".

25

Thciau tais metais, matyt, buvo nedaug miirijama, nes miirininkams ar jq pagalbininkams buvo ismokamos nedideles sumas. 1770-1 ?80 m. pajamq ir iSlaidq knygoje yra pamineta ir daug kitlJ statybos darbq.

1771 m. staliams uz altoriaus rengimo darbus ismoketa 36 auksinai. Dar kart4 staliams ismoketa 204 auksinai, tik jau nurodoma, k4 jie dirbo.Dro­zejui Jonui Frezeriui is Vilniaus primoketa 400 auksinq. Thi, matyt, i~lai­dos altoriq jrcngimui. Buvo ruosiami sienojai staciakuoliq tvorai. Dvi Prienuose pirkto stiklo skrynios kainavo 240 auksinq. Stikliams per mctus atitinkamai moketa ~0 auksinq, 3 auksinai 15 gr3Siq ir 4S auksinai. Thi nemazos sumos. Juk tq m .. etq rugpjiicio menesj uz 1164 stiklq jstatym4 sumoketa tik 61 auksinas. Sios islaidos rodyt4, kad vienuolyno pastatuose jau turejo buti daugybe naujq lang4.

1771 m. buvo ruosiama ir pjaunama mediena, gaminamos plytos. Kaz­koks Jonas dege kalkes, licpos mcnesi Mykolas Paulauskas paruose 50 kapq skiedrq, uz tai jam buvo ismoketa 50 auksin4. IS kitq islaidq pami­netina 10 grasi4 "auka" konfederatui.

Taciau 1771 m. vis4 stambiausiq iSlaidq statyboms nustatyti negalima. Du islaidq knygos lapai yra taip sulipy, kad nieko negalima jskaityti.

1772 m. islaidos miirininkams jau nebeminimos. Bet atsiranda naujq iS­laidlJ. ~ntis metais minima inspekto statyba, o uz darzo sulyginimq ir uz kitus darbus i~moketa 319 auksimt 8 graSiai. Matyt, buvo rcngiamas vic­nuolyno sodas.

Tais metais vienuolyno baznycioje stalius remontavo Svc.Mergeles Mari­jos altoriq, o Vilniaus staliai remontavo ir kitus altorius. Be to, Vilniaus dailininkas Motiejus nutape Sv.PranciSkaus paveik~lq. Buvo islauztos se­nos grindys ir vokieti~ meistras paklojo naujas. Buvo pagamintos ir naujos baliustros. Darbas buv~s sudetingas, nes staliams per du kartus iSmokcta 218 auksinq.

1772 m. vienuolyne jau buvo du suliniai. 1772 m. sudaromas baznycios ir zakristijos liustracijos aktas, kuri surase

Erikas Bobiatinskas fMAB RS.F.43-18472.L. 7-lOJ Jis gana trumpas ir apie pastatus ziniq jame nedaug. Thciau liustracijoje jau atsispindi visi nauji pasikeitimai. Nurodoma, kad baznycia murine, su naujai pristatytu prieangiu. Jame didelcs dvivcres durys su metaliniais apkaustais. Grindys viduje marmurincs, pusc marmuro iS Karaliauciaus per Kaun4 atgabenta gvardijono P.SaviCiaus, kita puse - Eriko Bobiatinsko rupesciu. Uz didzio-

26

jo altoriaus abiejose puscse ir gilumoje isdestytos kcdes. Viduryje - didelis stovas. Jame sudetos knygos (pateiktas knygq S<traScis). Cia pat kabojo Je­zaus paveikslas ir kryzius.

Liustracijos akte apraS}'ti altoriai. Didysis altorius jau naujas - faneruo­tas ir lakuotas. Jame tebera kryiius, tik jis - altoriaus nisoje, o prie jo yra 5 relikvines. Cimborijus tokio pat darbo kaip ir altorius. Thks pat naujai perstatyta~ ir Svc.Mergeles Marijos altorius. Thciau pats paveiksla~i yra uz­daroje nisoje. Nisos dureles - tai Sv.Marijos Nekalto Prasidejimo paveiks­las. Siame, altoriu_je mi nimas sidabrinis votas - plokStelc ant grandinclCs ir relikvine. Sv.Onos altorius irgi naujai pcrstatytas . .lakuotas ir fancruotas.

Kiti du - Sv.Pranciskaus ir Sv.Antano altoriai buvo islikl( seni. Sv.Pran­ciSkaus altorius buvo drozejq darbo. Droziniai vietomis paauksuoti, o vi­sos kitos altoriaus dalys juodai da:lytos. Altoriuje kabojo nauja~ sventojo paveikslas. lr Sv.Antano altorius tebebuvo scnas, juodai daiytas. Paveikslo apr3Symas toks pat kaip ir 1766 m. Tik altoriuje jau kabojo vienas votas -sidabrine koja.

1772 m. baznycioje stovejo dvi medines klausyklos, o vicna buvo jrcngta sienoje. Taip pat minimi du dideli oda apmusti kreslai, pozityvas ir bokStc kabantis didelis varpas.

Lobyne virs spinteles kabojo ant vario skardos tapytas Svc.Marijos su Kristumi paveiksla~. Abiejq galvas vainikavo sidabrines kaiiinos. Ten buvo dar vicnas ant vario skardos tapytas Marijos paveikslas. Be to, Jobyne bu­vo saugomas varpas be serdics ir kilpos bci dviejq laikrodziq da1ys. Thi tiek zini4 pateikta baznyCios liustracijos akte. Vienuolynas ir kiti pastatai neaprasyti.

0 kokia buvo architektiiros padetis Lietuvoje ir kuris is to meto archi­tektq galejo dirbti prie 'frakq bernardinq vienuolyno statybos? 1770-1790 m.- tai baroko stiliaus pabaiga ir klasicizmo pletotes pradzia. ISlik~

menki vienuolyno miirq fragmentai rodo gal net ir klasicistinl( sio peri­octo architektiirq. lr kuriam architektui klasicistui biitq galima priskirti 'frakq bernardinq vienuo1yno pastatq statybq? Atkreipia demesj trys ankstyvojo klasicizmo architektai, kurie vienokiu ar kitokiu aspektu su­sij~ su 'frakais ir apie kuriq kurybin~ veikl4 bernardinq vienuolyno vy­resnybe turejo zinoti.

Vienas is jq - tai ankstyvojo klasicizmo pradininkas Lietuvoje Martynas Knakfusas [Cerbulenas K., 198l.P.41-61], 1768 m. atvyk~s is Lenkijos. Jo

27

indelis j Lietuvos klasicizmo architektiir(J yra labai didelis. Bet ne apie visus pastatus, priskiriamus jam, turima pakankamai konkreCiq ziniq. Gali atsirasti ir dar iki siol nezinomq autoriaus kUriniq.

Spejama, kad M.Knakfusas dalyvavo statant ltakq dominikonq baznyci(l XVIII a. pa~ikutiniame ketvirtyje [Lopaciliski E., 1946.S.109, 112, 119; Mi­kulionis S., 1986.P.97-103).

Kiti du architektai - tai jau vietiniai Vilniaus universiteto aukletiniai. Pir­masis iS jq Dionyzas Cadajus, iS5i1avin~s zmogus, turej~s architektOrinj pa­sirengim(J. 1755 m. jam net buvo pasi01yta Vilniaus universitete destyti architektOrCJ {Cerbulenas K., 1983}. Jis buvo virsininkas lfala! bazilijonq vienuolyno, buvusio kitojc gatves puseje negu bernardinq vienuolyna(\ (Skaiseiausiosios Dievo Motinos gimimo cerkves ir staciatikiq vienuolyno victoje).

Antrasis architektas Augustinas Kosakauskas labai produktyvus anks­tyvojo klasicizmo kO.rcja'i [Drema V., 1980.P.56-87]. Jis suprojektavo Kazokiskiq dominikonq baznyciCJ ir spejama, kad padar~s Trakq domi­nikonq baznycios konturinj piesinj ("abrisCJ") {Loza S., 1954.S.95,134, 154, 448).

Lietuvoje tuo metu dirbo ir daugiau zymesniq ir ne tiek iymiq architek­tq. Visai tiketina, kad bernardinai vien(l is jq (greiCiausiai is tq, kuriq pa­vardes paminetos) galejo pasikviesti prie savo statybos. Ir ne tik vienuoly­no, bet ir prie baznycios statybos bei rekonstrukcijos. Thciau sio darbo pobOdis neleidzia placiau aiSkintis architekto pavardcs. Juk nesant doku­mentq,tektq imtis dideles keliq spejamq architektq kO.rybos manieros ar naudotq architektOriniq ir meniniq formq analizcs.

Kaip jau anksciau mineta, nuo 1774 m. Trakq bernardinai pradejo stam­bias statybas. Atkreiptinas dcmesys, kad tais metais labai stambi suma -869 auksinai 24 grasiai - sumoketa mOrininkams, dirbusiems 12 savaiciq pric baznycios (!) statybos. Vadinasi, arba 1750 m. buvo pa~ventinta ne­uzbaigta baznycia, arba dabar jinai kiek rekonstruojama. Gal buvo per­dengiamas bainycios stogas, nes vel minipla, kad uz 125 auksinus pirkta skardos, o skardininkui perdu kartus sumbkcta 288 auksinai. Minima dir­bus ir tinkuotojus (ar lipdytojus), tik nenurodyta jiems sumoketa suma. Kaikur vaiiuota ir del cerpiq.

28

This meta iii bOta ir mazesniq darbq: rcmontuota kepykla (perdengtas jos stogas), naujai pastatyta pirtis ir gvardijono cele.

1775 m. jau vel pradeta kalkokia murine statyba, taciau iSmoketos su­mos gana nedideles. Pacios didziausios tais metais sumos iSmoketos sodi­ninkui PranciSkui ir uz kalkiq iSdegim(J. Vienuoliai kazkuriam reikalui tais metais pirko klcpsidrCJ.

Labai svarbus mums rOpimu klausimu yra 1775 m. bainycios, vienuolyno ir visq kitq pastatq liustracijos aktas, sura5ytas Roberto Jurako {MAB RS.F.43-18472.L.26-30]. Tai pats seniausias zinomas dokumentas, kuriame apra5yta tuometine padetis. IS jo rna tome, kokie buvo viso vicnuolyno an­samhlio pastatai ir kaip jie buvo iSsidest~.

Ant kalvos stovejo anksCiau pastatyta baznycia. Baznycioje jokiq pasikei­timq nejvyky. Tik bok~te pakabintas dar vienas varpelis. Matyt, ten varpq buvo dar anksciau. Prie baznycios siaurinio fasado glaudesi naujasis mO.ri­nis vienuolynas. Jis buvo dviauk~tis su rusiais po visu pastatu. Pirmajame aukSte minima gvardijono cclc su pertverta kamara, is k-urios i rusj vede durys. Celeje stovejo zaliq kokliq krosnis. Ccle tun!jo 4 !angus su arkuso dydzio stiklais ir 3 j mlir(! jlcistas spintcles su durelemis. Thme paciame aukSte buvo refektoriumas su 5 langais. Jame stovejo krosnis, 8 pilkai da­iyti stalai, daiyta katedrele skaitymui, viena i sien(J jleista spintele ir kita atskirai stovinti. Dar refektoriume huvo piupitras akolitams, stovintis laik­rodis, 7 paveikslai ir didelis kryzius. Be to, pirmajame aukSte dar buvo jrengtos dvi celes su dviem dideliais langais ir viena cele su vienu langu. Virtuve su kepykla taip pat buvo jrengta pirmajame auk.~te.

Antr(!jj auk~tct uzeme vien celes. Buvo 2 celes su krosnimis ir kamaro­mis, 6 celes su dviem langais ir krosnimis (liustracijos akte jos vadinamos ziemos celemis), 14 celiq (vasaros) be krosniq ir su vienu dideliu langu. Be to, siame aukste buvo kazkokia patalpa su krosnimi ir dviem langais. Vienuolyno viduryje (kieme) buvo sulinys su dviem kibirais.

MOrinio vienuolyno aplinkoje dar tebestovejo senas medinis vienuolyne­Jis. Jame buvo irengtos sesios gyvenamosios patalpos su krosnimis ir lan­gais.

Tai tokie trys vienuolyno pastatai 1775 m. stovejo ant kalvos. Kaip tuo­met buvo sutvarkyta likusi kalvos teritorija, liustracijos akte nera5oma.

Is siaures ir is siaures rytq kalvos papedeje buvo iSsidest~ visi palivarko pastatai. Jq bOta gana daug. Pirmiausia minima medine dviaukSte kletis.

29

Palivarko gJVenamaliis namas buvo medinis. Jame buvo pirkia ("izha ka­noparska") su kamara, krosnimi ir keturiais langais. Po tuo paciu stogu, tik kitojc pastato puscje, huvo staliq dirbtuve su krosnimi ir dviem lan­gais. Kitas medinis dvicjq patalpq pastatas buvo skirtas seimynai. Ten pat stovejo mcdine pa~iiirc sienui. Po tuo paciu stogu buvo jrengtas tvartas arkliams ir raguociams. Minima~ ir vezimines pastatas. Kitoje ( matyt, uki­nio kicmo) puseje stovejo skiedromis dengta mcdine pa5iiire ir 4 mediniai tvarteliai. To kicmo viduryje minima kalve. Siame pastatq komplckse taip pat buvo sulinys su vclenu ir dvicm kibirais. Kazkur netoli stovejo bravo­ras su pirtimi ir salykline. Vicnuolynas laikc ir nemazai gyvuliq: Y arklius, 4 jaucius, 2 karvcs, tclyCi(!. 16 kiauli4 ir 30 aviq pulkq.

Vicnuolync dar vyko kazkokios statybos, nes liustracijos aktc yra jai pri­klausanCiq instrumentq Sqra.~as.

1775 m. liustracijos akte aprasyti Trakq bcrnardinq vienuolyno komplek­so pastatai aiSkiai suskirstyti i dvi funkcines grupcs:

a) kalvoje ~tuvcjo rcprczentaciniai (~varbiausi) pa~tatai - murine bainv­cia ir vienuolyno gyvcnamasis nama'\. Ten dar tchebuvo ir medinio vi~­nuolyno pastatas;

b) kalvos siaurincje ir siaures rytq papedejc buvo iSsidest9 vienuolyno iikinio sektoriaus (palivarko) mcdiniai trohesiai. Tai kletis, pa1ivarko ir scimynos gyvcnamicji namai, tvarta.;; su pasiOre, vczimine, dar viena vczi­mine su keliais tvarteliais, kalvc, bravoras. Kaip matysime vcliau, sio sek­toriaus trobcsiai buvo daznai remontuojami, rckonstruojami, statomi ir nauji.

Kiti 1770-1779 m. pajamq ir islaid4 knygos jrasai atsk1eidZia toliau apra­somq statybq eig(!.

Nuo 1776 m. pradedami itin stambiis miiro ir dailidziq darbai. Atkreipti­?as demesys i tai, kad aprasomoje 1770- 1780 m. pajam4 ir islailht knygo­Je 1776 m. vasario mencsj kazkodcl yra jrasas: "Statybos pradzia ..... kovo 18 d. meistrams ir pagalbininkams" iSmoketa 17 auksinq 10 gra~iq. Gal tai ir bus mflrinio vicnuolyno (o gal tik tq metq) statybos pradzia? Dar vasa­rio menesj Lisauskas (specialybe nenurodoma) ir miirininkas Pranciskus paeme statybos avan'iq. Veliau, paem~s avansq, minimas dar vienas muri­ninkas - Maksimavicius. Uz statybq at'ikirais menesiais ismoketos nema­zos sumos. Pavyzdziui, geguzes menesj miirininkams ir pagalbininkams is­moketa 271 auksinas 70 grasiq, rugsejo menesj - 221 auksinas 9 grasiai.

30

Taciau dar didcsncs sumas gavo dailides. Rugpjiicio mcnesi jicms ismokc­ta 500 auksin4, rugscjo mcnesj - 1300, spalio menesj - 225 auksinai. Tai, matyt. tik dalis islaidq, nes nc kartq dar nurodytas dailidems iSduotas avansas. Ten minimas ir dailide Martinkus. Dar viena dailidziq grupe dar­bavosi girioje, ruose tasus. RugpjiiCio mcnesj atstovui Scerbickiui duota 152 auksinai. Kitam dailidei Jagelaviciui uz 75 sijas uzmoketa 72 auksinai 200 gra5iq. Dailide Martinkus uz 40 sijq gavo 120 auksinq. Labai daznai minimos islaidos grebestams. Rugsejo mencsj pirmqkart uzraSytos islaidos cerpems (376 auksinai) ir islaidos stog4 dengimui ccrpemis. Iki metq galo apmokejim4 uz stogo dengimct ccrpemis yra ir daugiau. Minimas apmoke­jimas Mikalauskui "uz stogq", i.~laidos lictvamzdziams jrengti.

1776 m. buvo ruosiami gontai, perkamos skiedros, pjaunamos lcntos, ga­minamos ccrpes ir plytos (minimas plytininkas Marcinkus), ruosiamos kalkes. Paiymetos i~laidos kalviui uz varpo apkaustus.

ISanalizavus stambiausius 1776 m. darbus, kyla klausimas, kada buvo pa­statytas 1tak4 bcrnardin4 miirinis vicnuolynas, nes jis jau minima'i 1775 m. liustracijos aktc. Jcigu jo statyba iki 1775 m. buvo baigta, tai kas gi buvo statoma vcliau? Klausimai kol kas be atsakymq. Thciau 1776 m. vyko jvairfls ir gana dideli statybos darbai.

Bet 1777 m. islaidose geguzes menesj vel rasoma: "Prasidcda statyba''. Ir siais mctais miiro darhai dar didcli. Pavyzdziui, birielio mcnesj moketa kelis kartus. Mcistrai bei pagalbininkai gavo apie 320 auksin4. Nedidc1e suma iSmoketa uz skliaut4 (tik nenurodoma kur) susk1iautimq. Mmimi nauji murininkai - Gabrielius, Thdausas, Krasauskas. Met4 pradzioje du kartus buvo mokama dailidems. Jie gavo 114 auksin4. Siais metais pirkta ar gaminta tokiq pat kaip ir pracitais metais medZiagq. Vel minimas sodi­ninkas Pranci~kus. Gerokai padidejo sumos skardininkams (vienas is jq vadinosi Mausas) apmoketi. Rugsejo menesi krosnininkai jau miirijo kros­nis.

Statybos vienuolynq nuskurdino. ~ patvirtina 1774 m. vasario 9 d. 'fra­kq vaivadijos seimelio aktas. Jame pasakyta, kad ncturtingam bernardinq konventui nuo diimo skiriama 9 grasiai {LVIA.SA.B.5917.L.949]. 1777 m. seimelio nutarimu "neturtingiems ir padegeliams" bernardinams skiriama nuo diimo po 6 grasius fLVIA.SA.B.5917.L.l149].

1778 m. Roberta~ Jurakas·sudare dar vicnq vienuolyno ir baznycios liust­racijq [MAB RS.F.43-18472.L.14-17]. Per tuos kelerius metus maiai kas

31

pasikeitc. Minima, kad prie gvardijono celes yra refektoriuma~, o prie jq dar naujai rengiama po vienq vienalang<;. cely. Antrajame aukSte belike( 10 vasaros celiq. Jau nebeminimas medinis vienuolyno gyvenamasis namas, kuris 1776-177'6 m. laikotarpiu nugriauta~. 14 paciq metq bainycios liustracijoje esminiq pakitimq, lyginant su 1775

m., nera. Tik bainycioje jau buvo jrengta faneruota sakykla. Vel pradeda­mas rekonstruoti didysis altorius. Ten rengiama raudonu audeklu i~musta spinta-niSa. los spintos dalys tada buvo sukrautos zakristijojc. Vienuoly­nas huvo jsigijQs kaikokj karincs amunicijos daiktq, puostq 10 sidabriniq paauksuot4 skardcliq. Be to, atskirai minima didelc skardele su brangak­meniu.

Analizuojama pajamq ir islaid4 knyga baigiama 1779 m. liepos mcne­sj. Joje uifiksuotos irgi nemazos iSiaidos muro darbams. Metq pradzio­je ruostos kalkes ir pirkta nemazai kalkakmeniq, moketa uz plytq ga­minim(!. Visa tai rodo, kad 1776 m. pradctos statybos intensyviai t~sia­mos toliau.

Kita 1779 m. rugpjucio menesj pradeta pajamq ir islaidq knyga apima laikotarpj iki 17X2 m. liepos menesio pabaigos fVUB RS.F.4-A 2489/.

1779 m. metais daugiausia vyko anksciau pradcti darbai. Thciau didziau­siq vicnu kartu i.~moketq sumq (108 auksinus) gavo krosnininkas. Prade­dama mokcti lcntpjoviams.

1780 m. dar vyko dideli muro darbai. Daug kartq nurodytos islaidos ply­tq gamybai. Kur kas dainiau minimos islaidos ir lentpjoviams. Rugpjiicio menesj perstatornas vienas altorius. Metq gale kazkct pradeda dirbti staliai Antanas ir Kadyna~.

1781 m. pradzioje daugiausia ismoketa lentpjoviams ir staliams. Sta­liui Kadynui geguzes ir birielio menesiais ismoketa 170 auksinq 10 gra­siq.

Miiro darhai 1781 m. prasidejo geguzes menesj, o paskutine sqskaita ap­moketa liepos menesj. Daugiau uz muro darbus islaidq neheuzfiksuota. Thciau daznai islaidq knygoje minimas stalius Kadynas. Pradedami kaiko­kie ka~imo darhai. Geguzes menesj kasejams maskoliams i~moketa 16 auk~inq. Nemazi zemes darbai vyko ir liepos menesj. This metais padaryti ir lietvamzdiiai baznyciai.

1782 m. islaidos rodo, kad vyko jau baigiamieji darbai. Pirmiausia ar­chitektui (vardu Jonas) ismoketa 18 auksinq 20 grasiq. Tho metu is

32

zymit.Jjq architekt4, dirbusiq Lietuvoje, Jonas buvo. tik ~e.k~~ .M~tekcri.s. 'Paciau jis gyve no ir tlirbo Kaunc, todel vargu ar galCJO pn~1det1 pne kokn,J nors statyb4 lfakuose. Matyt, cia architektas Jonas buvo.kitas ~s~uo. .

Toliau tokios islaidos: ismoketas likutis lentpjoviams 1r stahm Kadynu1 (238 auksinai), pirkta daz4. Visa tai akivaizdziai. rod~, kad didieji darbai jau praeityje,- vyko galutinis atsiskaityma~ ~u ~e.t~tra1s. .

Reikia manyti, kad vienuolyno statyba grcJCtaUSJai rr buvo batgta 1781 m. Vienas iS paskutiniq statybas rodanCiq X~III a ... antrosios p~scs ~o~­

mentq yra 17'64 m. baznycios ir vienuolyno hustraCIJa, sudaryta Jau mmeto Roberto Jurako {ft.-lAB RS.F.43-18472.L.18-21].

Bainyciojc esmini4 pasikeitimq nejvyk~. V~en~oli·q· chore uz. altoriaus jrengiami nauji haldai. Dalis jq raudonat dazyu, k1h faneru~~t. Te~ pat buvo jrengtas ant sienos kabantis faneruotas ir. laku~tas a~t~r~hs, ~name buvo Jezaus Kristaus paveikslas. Jame kaboJO 7 stdahnmat vota1. Tiek pat votq buvo ir didziajame altoriujc. Svc.Mergelcs Marijos altoriu~e m~~i­mos dvi relik'Vijos. Sv.Onos altoriuje sventosios pav~ikslas .buvo spm.te.lcJe, ant kurios dureliq buvo pavaizduotas Sv.MikalOJUS. Thtp pat m1mma~ Sv.Onos altorelis, priklausantis brolijai. . .

IS kitq jdomesni4 dalykq - tai zakristij~je kaba~tis lai~r?d1s. ~~Sa~asiS laikrodis buvo gvardijono celeje. lr dar vtcnas musamasiS zalvanms laikro-uis stovejo ant gvardijono stalo. _

1784 m. vienuolyno liustracijoje [MAB RS.F.43-18472.L.22-25} mu­rinio vienuolyno planas vietomis aprasytas smulkiau. Pric did.cles gvardijono ccles minima dar viena mazesne c~Ie su kama~a. Ab1 tu~ rejo po vien(! lang(!. Mazojoje celeje buv~ treJ.os d~rys .. V1e~os. vede i k'amar<t, antros - j gvardijono eel((, trecws - ! ~ondon~ .. K1t~~e ko­ridoriaus puseje, po laiptais, buvo jrengtas nauJaS podehs. 1oJe pa­cioje linijoje (korpuse ), prie gvardijonui skirtq patalp ... ~, buvo ~~r trys celes ir zakristija su lobynu, turejC( po vien(! lang(!. C1a dar mtm-

ma ir kamara. Kitoje galerijos puseje jrengiamas na11jas refektoriumas s~ p~nk~a~s

langais. Refcktoriume buvo laikoma dalis kny~q ~r musa~aSIS S_IC~tnlS laikrodis su spintele. Ten pat buvo virtuve su tnm1s lan~a!s, o pn~ JOS.­vienalange kamara. Toje pacioje linijoje (link. vartq) mtmmo~ dvt celes su dviem langais ir krosnimis. Dar viena nauJa cele buvo pne refekto-

riumo. 33

Antrajame aukSte virs gvardijono celes buvo irgi nauja cele su trimis la~gais ir kok~ine krosn~i. Kita cele jrengta mazesne ir su vienu langu. JoJ.e huv? ~ve~o~ ~urys: v1enos vede i ~ didesn~ eel~, kitos - i koridoriq. ThJe pactoJe hmJOJe buvo dar 6 celes, viena is jq su kamara. Viena cele turejo du langus, visos kitos ir kamara - po vien(!.

Kitoje linijoje virs refektoriumo buvo cele su trimis langais ir kamara su vienu langu. Thje pacioje linijoje iki baznycios minimos trys vi~nalanges celes, is jq viena - su kamara. Tdip pat minimas naujas bibliotekos su dviem langais kambarys. 0 uz laiptq prie pirmojo (?) koridoriaus irengia­ma nauja vienalange celc.

Liustracijos akte aprasyta viena svarhi patalpa - scholasteriumas. Thi di­delis kambarys, matyt, skirtas dideliam besimokanciqjq skaiciui. Jame sto­vejo kokline krosnis ir buvo 4 Jangai.

IS 1784 m. liustracijos akto matyti pa~ikeitimai ir palivarke. Thbera dviaukSte klctis, pirkia ("izba kanoparska") su kamara ir krosnimis bei sci­mynai skirtas pastata'i su dviem patalpomili, krosnimis ir kamara. IS semJ­jq statiniq, minimq 1775 m., tebera medinc kalvc, sulinys ir po vienu st~­~ .bravoro, salyklincs ir pirties pastatai. 'Pdciau yra ir naujq pastatq: jau­c.ats sukamas mahinas, ledaine ir dar greiciausiai vienas pastatas, k.-uriame tilpo dvi arklides, vezimine bei tvarteliai raguociams.

1784 m. liustracijos aktali yra pa~kutinis dabar zinomas dokumentas apie bernardinq vienuolyno gyvenimct XVIII a. pabaigoje. Apie Jikusius XVIII a. pask:utinius 15 metq dokumentq nerasta. Reikia manvti, kad visus rei­kalingus pastatus vienuoliai jau turejo ir vyko vien jq re~onto ar nedideli rekonstrukcijos darbai.

Thip ir gyveno toliau vienuoliai bernardinai. "Garbindami Diev(!, gerbda­mi ~ardijo~'l· gerdami alq, ufk(!sdami mesa arba lfakq seliava, pragyve­no eta du stmtus ir kelias desimtis meteliq, nepalikdami apie save jokiq uzrasytq ziniq", - ironizavo bernardinus V.Sirokomle dar 1857 m. [Syro­komla W., 1857.S.40].

XVIII a. pabaigoje 1takq bernardinq vienuolynas tapo svarbiu regiono mo­kymo (apie tai liudija mineta~ scholasteriumas) ir kultiiros centro. Vienuoliai turejo gausict ir verting(! bibliotek(!, kurios knygq S(!raSas, sudarytas 1787 m. ir apimantis 16,5 lapo, yra iSiik~s [VUB R~:F.J-145]. Sura~tos knygos daugiau-

34

2 pav. 1800 m. bernardinlf: komplekso esamos bii.ldes pianos, sudarytus P.ButkeviCiaus.

sia yra i.~leistos XVIII a. Vilniuje. Labai daug lituanistines literaruros. Cia pateikiami tik keli pavadinimai: "Kalendarz Wilen:na R 1786", "Zycie S.Kazi­mierza opisane R" 1752", "Opisania m4p~stwa Franciszkanow w Wilnie", "Dic­tionarium trium linguarum ... auctore SzytWid", "Historia illiustrissimae domus Sapiehanae ... Authore Misztolt. Vilnae, 1724", "Historia Litewska manuscripta", "Domowe wiadomoSCi o Wielkim X'stwe Litt'. Grodnae 1781" ir kt.

Vienuolyno bibliotekoje buvo ir labai senq knygq, vadinamqjq inkunabu­lq. Thi "Gerson, Johanes. Opera. P. III. Strassburg, Martin Flach, 11.VIII.

1497.2°. /359, 52/ ff." [LI.l975.P.160]. Kaip bernardinai pergyveno visq Zecpospolitos padalijimq tragedij(!, ru­

sq kariuomenes siautcjimus lfakuose 1794 metais ir gaisr(!, sunku pasaky­

ti. Thciau istvere, iSliko, izenge i naujct XIX a. XIX a. vienuolynas iki pat jo uzdarymo 1845 m. naujq pastatq jau nebe­

state. Thliau vienuolyne vyko normalus gyvenimas, esant reikalui, pasire­montuojant ar rekonstruojant jau esamus trobesius.

35

)

.i pav. Jlj()Q 111. uemardifll! kompleksa e.WII!OJ btik/es p/anas, Sll<i!JI)"IIJS U.f'it.,•a/kutu/w

Pacioje XIX a. pradzioje vienuolynas pa<iidare savo valdq generalinius planus. Thi labai SV'drbi kartografine medziaga.

Planus sudare brolis Urbonas Pzevalkauskas 1800 m. rugpjiicio 29-30 d.(3 pav.) [VUB RS. F.23-46] ir kunigas Povilas Butkevicius 1800 m. rugp­jflcio 30d. (2 pav.) [VUB RS.F.23-47].

Vienuolynui tada priklause 12 margq 2 kvadratiniq sniurq 12 prentq 67 prentikq plotas.

Orientuota rytq-vakarq kryptimi kalvoje stovejo baznycia. l siaur~ prie jos glaudesi keturiq korpusq vienuolynas su suliniu kieme. l pietus ir i vakarus nuo batnycios buvo sventorius su kapinemis, kuriose laidoti ir miesto gyventojai.{ vakarus nuo vienuolyno buvo reguliaraus plano sodas. P.Butrimaviciaus sudarytame plane vakarinio ir dalies siaurinio slaitq pakrasciuose matome eile susodintus medzius. Thip pasodintos liepos au­ga dar ir dabar. Kalvos pietrytiniame kampe buvo jrengta kalkine.

36

l siaur~ ir i ~iaures rytus nuo kalvos plytcjo vienuolyno darzai, ku­riuose dviem grupcmis buvo isdestyti visi desimt vicnuolyno palivarko pastatq. Pirmiausia - jauciais sukamas mah1nas. Netoli buvo scimynos gyvenamasis namas su kepykla, kletis, vezimine. Pacioje iikinio kiemo siaureje stovejo arklide su darzine ("odrynia"). Kiemo viduryje patymc­ta kalve, o kalno slaite - Jectaine. Siame ukiniame pastate buvo iskastas sulinys. Antrajame nedideliame ukiniamc kicme buvo hravoras ir du nedideli tvarteliai. Visa kita teritorija buvo ganyklos. Nors abu planai sudaryti vienu mctu, bet yra kai kuri4 skirtumq. P.Butrimaviciaus suda­rytame plane dabartiniq Vytauto ir Birutes gatviq kampc patymeta so­dyba ir didelis kryzius. Kazkoks pastatas ar sodyba vaizduojami ir i pietrycius nuo baznycios. Jo sudarytame plane pazymctas rytiniu kalvos pakrasciu einantis takas. Tuo tarpu U.Pzcvalkausko plane parodytas takas, vcdantis i haznyci(l. Sis asmuo prie vienuolyno vieno (desiniojo) rizalito pavaizdavo kazkoki jrenginj, pavadin~s H "loka". Abiejuose pla­nuose nesutampa ir vienuolyno murincs tvoros trasos. U.Pzcvalkauskas murin~ tvor(l pazymejo tik i rytus nuo baznycios, o P.Butrimavicius j<t parode abicjose baznycios pusese. Be to, jis uz baznycios kairejc buvu­sios tvoros dar pazymejo kazkoki pastat(l.

XIX a. buvo sudaryta keletas vizitacijos aktq. Anksciausias iS jq datuoja­mas 1804 m. [VUB RS. E4-A 2014/. 'Pdciau XIX a. 'frakq bernardinq vienuolyno vizitacijos aktai yra kitokie negu surasyti XVIII a. Jie daug platesni, apra5omi ne vien pastatai, bet ir pateikiamos iSsamios zinios apie vienuolyne saugomus dokumentus, bibliotek(\, legacines sumas, privilegi­jas ir pan. Thks yra ir 1804 m. vizitacijos aktas.

Apie pastatus 1804 m. akte pateikiamos tokios zinios: BatnyCia murine, dengta cerpemis, su dviem bokStais. Viename iS jq ka­

bojo du varpai. Vienas svere 840 svarq (svaras = 400 gramq), antrasis -422. I "bobinCi4" vede naujos apkaltos dviveres durys. Vizitacijos akte ne­aiSkiai nurodoma, kad dar vienerios apkaltos durys buvo vartuose ("do forty"). Po visa batnycia buvo rtisys, o baznycios grindys - marmurines. Nurodoma, kad sakykla buvo "tapyta", ant pilioriq kabojo 6 ant drobes tapyti paveiklai. Viena klausykla buvo murine. Minima buvus grotas, ap-

37

kaltas medziaga ir "durantem" (?). Ba.Znyciojc buvo 9 langai. IS virsutinio vienuolyno koridoriaus i baznyti4 buvo dar 1 langas su metalinemi'i groto­mis. Baznycia turejo vidutinio dydzio vargonus. Proccsijoms skirtas alton.~­lis buvys puo~nus. Jame minimi Jezaus, Marijos ir Sv.Onos paveikslai su trimis sidabrincmis paauk<>uotomis karOnomis ir karoliai<>. Kitoje altorelio puscje·huvo Sv.Pranciskaus paveikslas.

~i~itacijo.s :.k!e plaCi~i apra5ytas baznycios choras. I ji patcnkama pro a?~eJo~e d.•dz_IOJO al~onaus pusese buvusias duris. Jame huvo 3 langai ir VISl re1kahngi baldat. Antroje altoriaus puseje niSoje kabojo Jezaus pa­veik-,Jas.

Toliau aprasyti altoriai. Jq bOta penki4. Didysis altorius buvo faneruotas ir la~-uota<>. J~me ka?ojo Svc.Mergeles Jeruzalietes (Jerozolimitanskiey) pave1k<>las dazytuose IT paauksuotuose remuose. Figiira su sidabriniu dra­buziu, karOna taip pat sidabrine, paauksuota. Prie paveikslo kahojo kelc­tas vot4. Didziojo altoriaus desincje buvo Nekalto Prasidciimo altorius. fancruutas, lakuota'i ir poliruota'i. Jamc - Svc.Mergcles Mari]os su Kristu~ mi paveikslas. Marijos rObai sidabriniai, abiej4 karunos sidabrines, paauk­su_otos. Vi~s~je. - ~ekalt~ Prao;idcjimo paveik'ilas su S<}varomis. AJtoriuje tmp ?at m1~1mi ~ch votat. Sv.~tano ~torius buvo _to.ks pat kaiJ? anksciau aprasytas, hk daZytas, Iakuotas IT pohruotas. AltonuJe kabojo Sv.Antano su Jezumi pav~!kslas. Abi~j4 rObai ir spinduliai sidahriniai. Ir prie j4 buvo vot4. Sv.Pranc1s~a~s alton~s pana5us i anksCia~ aprasyt<}, tik jo pirmaja­n:e aukste. kab?JO S~.Pranc1skaus, o auksCiau - Censtakavos Mcrgeles Ma­fiJOS paveJkslat. Tuktame paciame Sv.Onos altoriuje buvo sios sventosios su J~zum~ paveiks~as (jo figiif4 karOnos sidabrincs, paauksuotos), bei Sv.MikaloJaus pave1kslas su S<tvaromis. Pri~ ~aznycios bu~o zakristija su lobynu. I zakristij<l vede apkaltos durys

su vtdme spyna. SVIesa patekdavo pro 2 !angus su metalinemis grotomis. !s z~kristijos pr~ duris su vidine spyna buvo patenkama i Iobyn(}. Zakristi­JOS IT lobyno spmtose saugotas ha.Znytinis inventorius rubai ir sidabriniai indai bei kiti sidabru aptaisyti bei iS sidabro padaryti .daiktai.

Paties vienuolyno apra."§ymas trumpokas. Minima, kad pastatas dviaukS­~is su. g~l~~ja. _Vidi.nio kiemo viduryje buvo sulinys. Po visu vienuolynu iSkasti rusm1. PtrmaJame aukSte lentines durys, apkaltos vinimis. Apatinia­me aukSte 38 langai, antrajame - 46. Apatiniamc aukSte buvo 4 celes be kamar4, dar vyresniojo cele su dviem kamaromis, cele su kamara, refekto-

38

riumas ir dvi sandeliams naudojamos kamaros bei virtuve su kamara. Pla­ciau aprasomi vyrcsniojo celes daiktai. Joje buvo 2 laikrodziai ir nemaia ind4 bei rakand4 kavai gerti. Matyt, ir tada vienuoliai sio gerimo nenieki­no. Antrajame aukSte buvo 8 celes be kamafl!, 4 su kamaromis. Dvicjose celese buvo sandeliai. Siame aukSte minimas lobynelis, kuriame buvo oda apkalta ir gcldimi apkaustyta dcze {kuparas).

Palivarko pastatai apra8yti irgi glaustai. Pirmiausia paminetas naujas mc­dinis bravoras su pirkia ir pinimi prie jos bci ledaine virsuje. Pastatas buvo dengtas cerpemis. Prie sio bravoro po tuo paciu stogu buvo jrengti 2 tvartai. Minima dar medine kepykla su kamaromis, scna dviauk~te kletis, arkliais sukamas medinis gontais dengtas maliinas. Naujame ant murini4 pamal4 ir i mOrinius stulpus sulcisll! sicnoj4 pastatc buvo jrengtos 3 arkli­des, 2 vezimines ir 2 darzines. Tcbcstovejo sena kalve. Minimas dar vicnas naujas medinis gyvenamao;is pastatas ant mOrini4 pamat4. Jame - 4 pir­kios, 4 kamarus, 2 alkieriai, 2 drabuzines, 2 priemenes, 2 virtuves ir 2 kcpyklos.

lnventoriuje placiai apra5ytos fundacijos. Nurodoma, kad 1522 m. balan­dzio 12 d. Trak4 vaivada Martynas Gostautao; savo lesomis fundavo Sv.Mi­kalojaus Vyskupo baznyci(}. Kafl! sugriautos bafnycios vietojc 1617 m. 1tak4 klebonas ir Vilniaus vysk"Upas jkure bernardinus, perdav~s jiems sklypus ir darius, leid~s vienuoli4 naudai gaudyti zuvis 1tak4 eieruose. Sj jkOrim<t privilegija patvirtino Zygimantas I (valdOVl! vardai cia raSomi kaip dokument4 tekste), kuris, taip pat fundacija, Thrpupio seniunijoje paskyre pieV4 ir misko. Bernardinams 1662 m. geguzes 25 d. Jonao; Pasy­cas Plomenuose dovanojo plytiny su pievomis ir nedideliu misku. Dar 1636 m. geguzcs 2 d.Alcksandras Chodkevicius dovanojo Babruko cier<l. Dovanojim<l patvirtino Vladislovas IV. 0 1638 m. birzelio 4 d. vyskupas Abraomas Vaina dovanojo Morkininkais vadinam<l piev(}.

Beveik visi vizitacijos aktai ir inventoriai mini sias fundacijas. Fundacij4 galejo bOti ir daugiau. Pavyzdziui, 1758 m. liepos 14 d. Vokes ir Petucho­vo dvar4 (abu buvo prie senojo Vilniaus-1tak4 kelio) minima NisaniSkiq (Nisovscyznos) hajorisko kaimo prie Baleyk\.1 (?) eiero nausedija. Th nau­sedija vienu galu remesi i 1takl! bernardinq fvejybai priklausiusj ezero plotc:t, i kuri jie galejo patekti nuo savo plytines [AKTbl ••• ,1910. T.35. C. 70]. Thciau patys bernardinai apie tai niekur neuisimine.

39

1804 m. vizitacijos akto pabaigoje yra papildymq, sura5ytq ant dviejq ir 1/4 lapo kita ranka, negu pats vizitacijos aktas. Sie jrasai yra gana jdomiis.

Pirmiausia pateikiamos vienuoliq biografijos. Gaila, kad tera dviej4 vie­nuoli4 biografijos - aiskiai triiksta vieno ar keliq vizitacijos akto nuoraso lapq. Thda gvardijonu buvo 59-eriq metq Thmas GieCianskas, kil~s nuo Polocko. ISvardijant jo eitas pareigas nurodoma, kad buvo pasaulietines filosofijos ir retorikos profesorius. Antras s(lraSe paminetas zemaiciq bajo­ras Bernardas Judzcvicius buvo baznytines iskalbos profcsorius. Bet sio vienuolio anketiniai duomenys nepilni, nes, kaip mineta, triiksta vizitaci­jos akto prieraso pabaigos.

Kitas papildymq tekstas siejasi su Sv.Mikalojaus Vyskupo bal.nycios ir bernardinq vicnuolyno istorija. Nurodoma. kad 1522 m. balandzio 12 d. ltakq vaivada Martynas Gostautas savo Iewmis minet<t baznyCi(! pa<;tate. 0 1618 m. Vilniaus vyskupa<; ir Trak4 klcbonas E.Valavicius, atkakliai pra­somas valdinink4 ir gyventoj4 ("usilnemi prosbami Urz~dnikow y ohywa­telow Wojewoctwa ltockiego"), karq metu apleist(J Sv.Mikalojaus bal.ny­Ci<t su sklypais ir darzais ("z placami y Ogrodami do Rz<Jdu Reparacyi y zatozenia Nowego Konventu bez Zadnych Ziemskich Dobr y Dochodow") atidave bernardinams. Thliau ra5oma, kad Zygimantas Augustas privilcgi­ja bernardinarns dovanojo gabai<J pievos ir misko Thrpupio seniunijoje. Thi tokias Lietuvos valdovq fundacijas turejo ltakq bernardinq vienuoly­nas. Visas sia<; privilegijas ltakq zeroes teismas pripal.ino lROO m. balan­dzio 20 d. dekretu.

Yra dar vienas neaiSkus klausimas. 1800 m. vicnuoliarns ltakuose pri­klause vientisa valda. Siame akte ra5oma, kad, remiantis 1776 metq Kon­stitucija ir sutinkant bernardinarns, buvo sukeisti sklypai. Vadinasi, ber­nardinams iki 1776 m. priklause ne vienas zeroes plotas, paiymetas 1800 m. planuose, taip pat jie turejo kazkokj sklyp(! mieste. Su kuo, kokiomis s<Jlygomis ir kur jic susikeite, dar neaiSku.

Vizitacijos akte placiai aprasytos legacines sumos. Jos bus nagrinejamos analizuojant 1842 m. vizitacijos akt(J. Cia apra5oma tik tai, kuo skiriasi nuo to akto ir kokia intencija bei uz kiek procentq suma buvo uzra5yta (visos sumos - sidabro rubliais).

1688 m. Pokirskiai uzrase 82 rb 50 kp SUffi(! (7 % ). Reikejo kas menesj uz juos laikyti miSias.

40

1774 m. Jonas ir Marijona Chlopickiai uzrase 150 rb sumq (5 % ). Vie­nuoliai am:Zinai turejo kas metq ketvirtj laikyti giedotines miSias.

1750 m. Judicki4 3000 rb uzrasymas (7 %) jpareigojo vienuolius amzinai kas savait~ laikyti misias.

1765 m. Riomeriai (Romeriai) DaugirdiSkiq dvare lokavo fiOO rb sum<J (7 %). Veliau si suma be vienuoliq :Zinios buvo perkelta i Podritvos dvarq. Vienuoliai privalejo amzinai kas mef4 ketvirtj laikyti vienerias giedotincs ir kas savait(( - skaitytines misias.

1780 m. PranciSkus Scodra uzrasc 600 rb SUIDq (7 %) Gryccnuosc ("na Grycianach"). Yeliau suma buvo pcrkelta i Kariotiskes. Kas savait~ reike­jo atlaikyti skaitytines misias ir kas metq ketvirti - giedotines. Ar tq rcikc­jo daryti amzinai, nerasoma.

1790 m. Jokiibas ir Elena Supernackiai uzrase 150 rb sumq (5 %) Dau­girdiSki4 dvare. Vicnuoliq pareiga buvo atlaikyti kas mctq ketvirti po tre­jas skaitytines ir vienerias giedotines misias.

Sqrase minima 1792 m. Darsuniskio seniuno Ignoto Oginskio u:Zrasy­ta suma - 6 % nuo 700 auksin4 (arba 1050 rb). Thciau del jos buvo bylinejamasi ir laikytiml misiq skaicius nenurodytas. Yra akte ir bcnd­ras laikomq misiq skaiCius - 662. IS to skaiciaus uz gyvus ir mirusius geradarius nemokamai kas dienq buvo atlaikomos vienerios misios. Vi­so to apskaitai buvo vedama knyga, kurioje kasdien rasyta, kokia inten­cija misios buvo laikytos. Daugybe misiq, esant nedideliam vicnuoli4 skaiciui, Ierne tai, kad jas buvo galima laikyti prie visq altoriq. Tai pa­brezta altoriq aprasymuose, nurodant, kad juose yra privalomos sventq­j4 relikvijos. Tik tokiu atveju, remiantis kanonq teise, buvo galima laikyti miSias.

IS visq legaciniq sumq vienuoliai gaudavo (1804 m.) 314 rb 77 1/2 kp pajam4 per metus. Pajamoms ir iSJaidorns raSyti buvo speciali knyga.

Placiai apra5yta visq pamaldq vienuolyne tvarka. Vienuoliai meldesi daug - nuo ryto iki vakaro. Be to, pirmadieniais, treCiadieniais ir penkta­dieniais biidavo "disciplina", t.y. saviplaka. Laisvas laikas buvo naudoja­mas lavinimuisi, ruostis pamokslarns ir pan.

Tho ir baigiasi sio be pabaigos 1804 m. akto :Zinios. 1817 m. inventoriuje ra5oma, kad bal.nycia ir vienuolynas munmat

[VUB RS. F.4-A2109]. Atskirq koplyCiq, altarijq ar filijq vienuolynas netu-

41

rejo. Nebuvo prie vienuolyno nei spitoles, nei mokyklos pasaulieciarns. Thdel ir student4 (taip ra5oma inventoriuje) vienuolynas neturejo. Thme paciame inventoriuje minima, kad yra 5 mokiniai - klierikai profesai. Mokslas t~sesi vienerius metus: buvo mokomasi geografijos, gramatikos, aritmetikos. Vienuolyne buvo nemaiai vienuoli4 su pedagoginiu stazu. Pats gvardijonas Celestinas Rimkevicius Dotnuvos vicnuolyne 6 metus ejo profesoriaus ir liaudies mokyklll prefekto pareigas. Veliau irgi 6 mctus buvo ll'ak4 bernardinll vienuolyno klierik4 profesoriumi. Vienuolyno vi­karas Ipolitas Thravicius vienu mctu ll'oskfmuosc buvo Iiaudies mokykl4 profesoriumi. Septynerius metus liaudies mokyklosc Te!Siuose mokc kuni­gas Florentinas Vasilkevicius ir jau penkti metai 1l'ak4 vienuolyne lavino klierikus. Kunigas Pankratas SiSkus turcjo scptyncri4 met4 pedagogini stai~: jis Dotnuvos liaudies mokyklosc profesoriavo 4 metus, Telsiuose -3. ll'akl! bernardin4 vicnuolynas turejo didcl~ bibliotek£!. 1817 m. joje bu­vo 498 tomai knygl!.

Inventoriuje nurodyta, kad zeme, ant kurios stovejo vienuolyno pastatai ir buvo dadai bei ganyklos, uzeme 5 margl! 1 sniiiro 42 prenll! 20 prcnti­kl! plOt£!.

Inventoriuje plaCiai apra5ytos vienuolyno valdomos pievos. Viena iS ill su krumais ir plytine buvo uz 3 1/2 varsto Plomenuose. Prie plytincs sto­vejo sargo gyvcnamasis namas, tvartas ir pasiiire. Siojc valdoje buvo trys valakai. Kita Morkininkais arba Rudiskemis pavadinta pieva su grioviu ir kitais zenklais pazymetomis ribomis buvo uz 12 myli4 nuo vienuolyno. Joje buvo prisienaujama 70 vefimll sieno. Dar viena pieva, is kurios buvo gaunama 40 vetimll siena, vadinama Rudiskemis (!), plytejo uz Merkio upes. Bernardinams priklause prie pat ll'ak4 esantis Babruko eferas su prie jo prieinanciomis pievomis. Jie galejo Iaisvai gaudyti zuvis 1l'ak4 czeruosc bendru Galves pavadinimu, tarp ill Skais­cio ir Thtoriski4 ezeruose. Thip pat vienuolynas turejo teis~ kurui ir statyboms kirsti misk£! Thrpupio seniiinijoje. Visas anksciau iSvardintas valdas ir teises 1810 m. patvirtino ll'ak4 pavieto pakamario teismas.

Inventoriujc ra8oma, kad legacines sumas sudare 6945 rb 17 112 kp si­dabru. Vien£! is didziausi4 sum4 (600 rb) yra 1765 m. dovanoj~s 1l'ak4 zeroes prezidentas Steponas Dominykas Riomeris (Romeris). 1780 m. PranciSkus Scodra vienuolynui uzra5e 600 rb, o 1792 m. DarsiiniSkio se-

42

niiinas kunigaikStis Ignotas Oginski') - 7000 auksin4 (2160 rb 17 112 kp). Didel~ 1200 rb sum~ 1817 m. paaukojo Ignotas Zaleskis, buv~s Ti'ak4 ve­liavininkas, o kunigaikStiene Antanina Bialozaraite-Oginskiene, DarsimiS­kio seniuniene, 1810 m. - 1500 rb.

ThCiau vienuolynas turejo ir gincytinll legaciniq sumq - iS viso 5472 rb sidabru. Didziausia is jll - Jono ir Eleonoros Judickill is Karnienios dvaro Minsko paviete 20000 auksinll fundacija. Inventoriaus sura8ymo metu tai sudarc~ 4275 rb procentq.

Koki4 nors kill! fundacij4, pavyzdziui, kaimq, vienuolynas neturejo. Tik 1647 m. Gardino mar8alka Vladislovas Kurdcjus is Vladykiskiq dvaro (in­ventoriuje nenurodyta jo buvimo vieta) skyre vienuolynui 4 statines jaV4. lnventoriaus surasymo metu t£! dvar~ valde 1l'ak4 veliavininkas Boleslovas Riomeris (Romeris). ·

Kadangi nuo tikr4i4 legaciniq sumll procentai (410 rb 71 kp) nebuvo mokami, tai minima, kad vienuolynas ir baznycia visiSkai sunyk~. Vienuo­liams i.~laikyti, bainyCios ir vienuolyno tarnams, siena pjovimui ir kt. tais mctais buvo iSieista 1231 rb 25 kp, iS to skaiciaus baznyciai i.~laik.)'ti - tik 230 rb. Pajamq ir islaidq balansas minusinis.

Aprasyta, kad vienuolynas nukentejo 1812 m. Buvo sudeginta arklide, jauciais sukamas ma!Unas. Vienuolynas ir bainycia buvo apiplesti, dingo sidabriniai, variniai ir gelefiniai daiktai bei 529 rb 80 kp grynais pinigais. IS viso 1812 m. vienuolynui padaryta nuostoli4 uz 6579 rb. 1817 m. inven­toriuje vienuolyno ir baznycios pastatai neapra5yti. 'Iik nurodoma, kad prie baznyCios yra zakristija su lobynu. Kitq, t.y. 1818 m. vizitacijos akt£! sura8e vizitatorius DarsuniSkio klebonas Antanas Miendzigurskas {I.YIA. F.684. Ap. J, B. 4014. L 363-370].

Vizitacijos akte ra8oma, kad 1617-1750 m. laikotarpiu vienuolynas buv~s medinis, o jam sudegus, pastatytac; miirinis. Medinis vienuolynas ir bazny­cia funduoti Trak4 vaivados Alberto Martyno Go~tauto 1622 m. kovo 12 d. ir pastatyti jam priklausiusioje teritorijoje. Fundacija buvusi skirta trims pasaulieciams kunigams, kurie veliau paliko kafl! metu sunaikint(! vienuo­Iynq ir baznyciq. Vizitacijos akte aprasyta ir bemardin4 jkurdinimo istori­ja, ir kad murin~ bainyci£! ir vienuolyn~ fundav~ "uollis geradariai pilie­ciai", o butent Rezeknes veliavininkas Jonas Judickis, jo zmona Eleonora Rudaminaite- Judickiene bei Ona Oginskyte-Judickiene, LDK ra8tininkie-

43

ne. Kaip matome, siame statiniq Bernardinq kalvojc istorijos destyme daug painiavos.

Thliau vizitacijos akte apra5ytas sklypas, kuriame stovi vienuolyno pasta­taL Minima Zygimanto 1 ir Vladislovo I 1636 m. fundacija, patvirtinta 1776 m. Konstitucijos apie 5-kiq sklypq pakeitim&. ThCiau is ankstesniq dokumentq ir dabar neai~ku, kur ir kokie sklypai buvo keiciami. Matyt, jsikfir~t Ttakuose bernardinai visos kalvos (ar velesnes vientisos valdos) nevalde ir tikriausiai j& jsigijo tik velesniais keitimais.

Thdel 1818 m. akte aprasomos tokios valdos: 1. Sklypas, kuriamc stovi vienuolyno pastatai, dariai ir ganyklos. Jis turi 5 margus sniiir& 42 prentus 20 prentikq ploto. 2. Septyniq sniiirq ploto Plomenq pieva su kriimokS­niais ir plytine. Thn stovi sargo trobele ir pasiiire sienui. 3. Antroji RiidiS­ki4 pieva. Ji yra ant Merkio upelio krahto ir pagal rusiskus matus turi 4 desimtines 185 sieksnius ploto. Prie sios pievos yra 260 sieksniq smeletos, nedirbamos femes. 4. Bahruko eiero plotas nefinomas - jis tebCra nema­tuotas. Vizitacijos akte dar minima viena mafdaug valako ploto pieva, kuri<} 1638 m. birfelio 4 d. dovanojo Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina, o 1643 m. birielio 22 d. isdave atitinkam<} dok'1lment&, aktuot(! Ttak4. fe­mes tcisme.

Vizitacijos akte rasoma, kad fundacijq ar kitokiq ("porobkowych") sumq vienuolynas neturi. Thciau turejo nemazai legaciniq sumq. Nuo vicnq su­mq vienuolyna'i gaudavo procentus, o nuo kitq jau ne. Suma iS procentq 1818 m. sudan! 281 rb 85 kp sidabru. Procentq nuo kitq, gincytinq legaci­jq vienuolynas turejo gauti 459 rb 61 kp sidabru.

Thliau vizitacijos akte ra5oma, kad 1816 m. balandzio 1 d. kunigaikStiene Antanina Bialozaraite-Oginskiene testamentu Ttakq bernardinams uz jos palaidojim& palikusi 4000 auksin4. Thip pat vienuolis Thrcijonas (?) Petras Bialovicki<; testamentu vienuolynui yaliko 3000 auksinq kaikokiomis S<lly­gomis ("na sufragie tymczasowa"). Si suma buvo lokuota Ttak4. zemes tei­sejo Antano Grineviciaus dvare. Thciau tos sumos nera nei fundacines, nei legacines. Todel tuos pinigus vienuolynas panaudojo baznycios ir vie­nuolyno remontui. 1higi XIX a. pradzioje vienuolynas ir baznycia buvo remontuoti, tam iSleidziant nemaz& sum&.

4 pav. 1819 m. srtdarytas Lietul•os bemardin11 prol·incijos iemelapis

44

1811:1 m. iSiaidtt grafoje nurodyta, kad Okiui pagerinti, baznyciai ir vie­nuolyno vienuoliams, tarnams ir samdiniamc; islaikyti iSleista 1150 rb si­dabru. Thciau kokiq nors konkreciq statybos ar remonto darbtt neapra$y­ta. Pamineta, kad prie vienuolyno nera parapijos mokyklos ir spitoles, ne­turi vienuolynac; ir kaimq su baudziauninkais.

Bainycios inventoriaus s(lraSas skurdus. Minimi 3 kreslai, 4 paveikslai, 3 veliavos, 3 kilimai, 2 varpai, dar 4 jstiklinti paveiksleliai ir kt.

1818 m. vyresniuoju buvo Celestinas Rimkevicius. Vienuolyne buvo dar 4 kunigai, 5 broliukai ir 6 mokiniai (naujokai). Pastarieji mokesi lotyntt kalbos, skaiciavimo, geografijos. Apra$yta ir biblioteka, bet tik nurodant bendr& knygq skaicitt pagal mokslo Sakas, pvz., istorijos knyg4 - 50 vnt., gramatikos ("gramatici") -53 vnt.. . .

XIX a pradZioje bernardinai Lietuvoje atliko grafinct vtenuolyntt mven­torizacij(!. { j(l pateko visi Lietuvos bcrnardinq provincijos vienuolynai. Ths buvo padaryta 1819 m., kai Dotnuvos mokyklos mokiniai, rcmdamiesi HirSo Leiboviciaus darbais, sudare Lietuvos bernardintt provincijos vie­nuolynq zemelapj (4 pav.). Jame yra ir anksCiausias zinomas 1takq ber­nardintt baznycios piesinys.

lkonografijoje kaikodel pavaizduota vien baznycia, stovinti ant kalvos tarp eicrtt. 'Hti gana paprac;tos architekturos pastatas. BainyCia haline, so­ninis fasadas piliastrais suskaldytas i tris dalis, o tarp jq - irgi trys langai. Priekinis fac;adas itin paprastas, jame pabrcztos tik durys. Bainyci(l vaini­kuoja frontonas, virs kurio pavaizduotas lyg ir kupolas.

Priekiniame fasade abipus hales stovi triaukSciai i tarpsnius karnizais su­skirstyti bokStai. Boksttt vir$uje matomas vainikuojantis ~ami~. Bo~tai uzbaigti puses sferos kupolais. Kairiojo bokSto kupolas iS dvtCJQ dahtt, 0

desiniojo - vienos dalies. Kiekvienoje bokSto kra$tineje matoma po vien(l Iang(l. Kairiojo bokSto priekinio fasado pirmajame aukSte yra durys. Prie dcsiniojo bokSto pavazduotas kitas dviaukStis bokStelis, kurio pirmajame aukSte yra durys, o antrajame - du langai. BokStelio vir$uje irgi pavaiz-

duotas kupolas. BokSto dalijimas karnizais i tarpsnius, jq uZbaigimas puses sferos kupolais,

frontonas priekiniame bainycios fasade ir kt. rodyttt, kad pastatas jau yra klasicistinis, nors kairiojo bokSto uz'baigime dar iSlikC( ir baroko bruoZq.

Sis Lietuvos bernardinq provincijos vienuolynq zemelapis susitauke uz­sienio lictuviq mokslininkq demesio. 1985 m. JAV (Cikagoje) vyko XVI-

46

XVIII a. kartografijos Lietuvoje paroda, kurioje dcmonstruotac; ir musq analizuojamas zemelapis. ISieistame kataloge {Kuncas-iemaitaitis RA., 1985] nurodoma, kad zemelapis raiiytas H.Leiboviciaus apie 1760 m. Nesvyfiuje, o t& zemelapi apibudinantis P.Reklaicio tekstas perspausdintac; iS 1982 m. 6-ojo "Aidq" numerio. P.Reklaitis raSe, kad tai pirmasis fino­mas Lietuvos zemelapis, kuris pacioje Lietuvoje buv~s parengtas, nupies­tas,israiiytas. Jis eS<tS pirmasis ir vienintelis religinis, t.y. vienuolynq karto­grafijos paminklas, nors ir nelabai tikslus. Lietuvos teritorijoje es(l paiy­mctos tos vietoves, leur stovejC( tik tevq bernardinq (pranciskon4 obser­vanhj) vienuolynai.

1800 m. lrakq bcrnardinq valdq planai ir mincto zemelapio kopija, pa­daryta 1819 m., rodyt4, kad vienuoliai turejo neblogq kartografq. Galimas dalykas, kad jie gale_io sudaryti pastattt planus ir scheminius fasadq brezi­nius. Deja. siuo aspektu vicnuoli4 veikla dar nesidometa.

Kiti du - 11:120 ir 1821 m. vizitacijos aktai yra labai smulkOs. Nors abiejq apnt.~ymai zodLc; iodin sutampa, bet duomenys apic 14 mettt vienuolyn(l, baznyciq ir pastatus pateikiami iS abiejq dokumentq.

1820 m. sudarytas platus vizitacijos aktas [LV/A. F. 694. Ap. 1. B. 4019. L. 660-678}. Jj pac;irase ir antspaudu patvirtino deleguotas vizitatorius 1ta­kq dekanas ir Bresto kanauninkas Simonas Augutavicius.

BainyCios apra5ymc minimi 6 didesni pavcikslai, 3 maii ~c;tiklinti pa­veiks!Ciiai, astuoni4 balsq vargonai, 2 klausyklos, 6 suolai (bainycioje be­simeldzianticms), 2 kreslai. Auksiniq daikttt bainyciojc nebuta. Sidabrines kariinos buvo virs Sv.Onos, Svc.Mergeles ir Jezaus galvq. Minimi sidabri­niai pavciksltt apkaustai - Svc.Mergeles, Svc.Mergeles Jeruzalietes (su paauksuota karuna) ir Sv.Antano su Jezumi Gl.l karOnos su spinduliais), taip pat viena sidabrine plokStele. BainyCios bokSte buvo 2 varpai ir 10 varpeliq, matyt, prie altoriq.

1820 m. labai smulkiai apra$yti palivarko gyvuliai ir jvairus inventorius. Cia paminesime vien jdomesnius momentus.

Vienuoliai laike 7 arklius, 5 karves, 8 kiaules, 3 kalakutus ir 7 vgtas. Threjo nemazai (20 vienettt) jvairiq variniq rakandq. Vien maiesnieji ra­kandai svere 176 svarus. Bravore buvo 9 variniai bendro 76 svarq svorio katilai. Vieno katilo dangtis buvo su dviem vamzdziais. Toliau variniq indq S<lraSe iSvardijamos 6 vazos, 24 pusdubeniai, 7 lekStes ir dar 18 kito-

47

kill rakand4. Vienuoliai turejo ir fajanc;iniq indq: 2 vazac;, 34 ICkStes, 2 arbatinukus, 5 druskines ir t.t. IS kitq jdomesniq daiktq reiketq pamineti 3 sieninius laikrodzius, kavai malti malunclj, "died~", 20 statiniq alui, rankines girnas, 2 apkaustytas brickas, 2 apkaustytas (matyt, reprczenta-cines) roges ir t.t. . . .

1820 m. vizitacijos aktc yra trumpos vienuoliq anketos su k1ekv1eno gt­mimo data ir vieta, issilavinimu, kuriuose vienuolynuose kokias pareigac; ejo, ar nehuvo teistas, ar tinkamas parcigoms. Tho metu vienuolyno vyres­niuoju huvo 47-eriq metq Timotiejus Likonskas, kil~s iS Upytes hajorq. IS visa anketosc i5vardyti S asmenys, visi kily i~ bajorq. Vieni - iS.<;ilaviny, kiti - maiiau rastingi. This metais labai gricitai nurodoma gimimo vieta, pa­breziama, jei yra nevictinis. Vienas brolis ir servitorius ("~ervit?r") Te~cijus Fidelis Gronkevicius nurodomas kil<;s is Lenkq Karalystcs. Vtkaras u pa­mokslininkas 54-eriq metq Ipolotac; Turavicius buvo kil~s is Tiakq pavieto slckteli4. Jis mukcsi Vilniaus viesosiosc mokyklosc. Vienuulyne studijavo retorika, matematik~, filosofij'l ir dogmatiny tcologijct. Veliau dirbo mo­kytoju, buvo brigiticci4 ir bcnediktiniq kapelionu.

1820 m. vienuolyno bibliotekojc huvo 631 tomas knyglh zinoma, dau­giausia religines tcmatikos. Bet tarp jq buvo 40 istorijos ~nyg4: 7 kny?,os jurisprudencijos klausimais, 16 filosofijos veikalq, 4 retonkos tr poeziJOS tomeliai.

1820 m. vienuolynas turejo 1438 rb 9 kp pajamq. Tick pat ir isleido, is to skaiciaus baznycios, vienuolyno ir visq kitq pastatq remontui - 348 rb. De­ja, Vilniaus universitetui ir seminarijai pac;kyre tik simboliny sum~ - 1 rb (visos sumos sidabru).

Kitas vizitacijos aktas buvo surasytas 1821 m. [VUB RS. F. 4-A 2115. L 24-35]. Jo pabaigoje nera sudarytojo paraSo, taip pat nera kitq duomen4, iS kuriq galetume sprysti apie inventoriaus surasymo motyvus.

Inventoriaus pradzioje nurodoma, kad medinct Sv.Mikalojaus (!) bainy­Ci~ fundavo Albertas Martynas Gostautas 1522 m. balandzio 12 d. Baint Cia buvo skirta trims pasaulieCiams kunigams. Veliau karq metu sunykust~ baznyCi~ tie kunigai paliko. 1617 m. vyskupas E.Valavicius, 'll'akq v~ivadi­jos pilieciq praSomas, si& apleist(l baznyci& perleido tevams bernardma~. Kodel vaivadijos pilieciai arba vyskupas pasirinko bernardinus, o ne kit& ordin~, iki siol nepavyko iSsiaiSkinti.

48

1655 m. karo metu si pirmoji medine baznycia buvo sunaikinta. Veliau buvo atstatyta taip pat medine. Bet si sumaisci4 kraSte metu (data nenu­rodoma) irgi buvo sudeginta. Vietoj abiejq sudegint4 medini4 bainyciq jvairiq pilieciq, ypac Jono ir Eleonoros Judickiq lewmis ir pastangomis 1750 m. pamuryta nauja. litis paciais metais, sutinkant diecezijos vyriau­sybei, eksprovinciolas P.Savicius j~ pasventino Sv.Mikalojaus Vyskupo vardu.

Thliau inventoriuje aprasyta baznycia. Ji buvo 53 uolekciq ilgio, 15 1/2 uolckties plocio ir 18 uolekCiq auk.~io. Pagrindiniame fasade buvo fron­tonas ("facyata") su dviem bokStais, dengtais juodai daZyta skarda. BokS­tus uzbaige du geleziniai kryziai. Vienas kryzius 1801 m. suluzo. 1820 m. kryzius tuometinio gvardijono kunigo Timotiejaus Liebonsko (1820 m. jo pavarde nurodyta - Likonskas) rupestingai suremontuotac;. Tas pats gvar­dijonas cerpemis perdenge daugiau kaip pusy bainycios stogo. Kita stogo dalis taip pat gcrai sutvarkyta.

Bainycios didziosios durys buvo dviveres, apkaltos lentomis. lejus i "bo­binCiq", kairiau - panasios, tik mazesnes durys, is vidaus uzstumiamos i murct jlendanCiu ta5u. Dur4 apkaustai metaliniai ir, kaip paiymeta inven­toriuje, stiprus. Tik iS invcntoriaus aprasymo negalima suprasti, kur jos vede, - grciciausiai i bainycios vidq, nes toliau rasoma, kad iS "bobinciaus" vienveres durys vede i vienuolyno koridoriq. Kitos durys iS prcsbiterijos vede i koridori4, kuriuo buvo patenkama i zakristij~. Sios, kaip ir pirmo­sios, turejo visus mctalinius apkaustus. BainyCios grindys buvo is paprasto marmuro. Po visa hainycia iymiq zmoniq laidojimui jrengti rusiai. I juos buvo patenkama pro ketverias dvigubas, dideliais vinimis sukaltas ir su tokiais paciais dideliais ziedais duris. Baznycioje presbiterijos desineje buvo medine su droziniais sakykla. Choro pakyla ant mediniq stulpq. Visoje baznycioje buvo 13 langq su puses ketvircio (?) dydzio stikleliais alaviniuose remeliuose, jdetuose i medinius remus. Baznycios skliautai puses ovalo, t.y. cilindriniai, kalkemis pabaltinti. Koridoriuje, prie baz­nycios sienos buvo zakristija, o prie jos - lobynas su vienveremis apkal­tomis ir su metaliniais apkaustais durimis. Abiejose patalpose buvo 3 grotuoti langai su puses ketvircio dydzio stiklais. Perdangos - skliauti­nes, grindys is plytq. Ten stovejo 4 spintos baznycios rakandams suside­ti. Baznycioje buvo 5 altoriai. Didziajame altoriuje virS tabernakulio -Svc.Mergeles Jeruzalietes paveikslas mediniuose paauksuotuose re-

49

muose. Abiejose altofiaus pusese buvo dufeles i vienuoliq chof(!. Ten tafp piliofiq vifsujc ant aksominio pagfindo kabojo Viespaties Je~aus laku~t~ figufa. Thme chore pfic sienq stovejo kunigams (t.y. berna.fd~nams) skut1 suolai. Toliau pamineti kiti altofiai. Desineje- Svc.Mefgeles If Sv.Antano drozejq dafbo altoriai. Ketvirtasis altorius, matyt, jau kai~eje puseje.­Sv.Pfanciskaus SefapinieCio, panasus i Svc.Mefgeles altonq. Penktas1s altofius - Sv.Onos, kuriame buvo Svc.Mefgeles, o vifsuj_e - Sv.Mikalo­jaus paveikslai. Sio altoriaus stfuktilra tokia pat~ kaip if Sv.Antano.

Visas kitas baznycios inventofius toks, koks apfasytas 1820 m. . . 1821 m. apfa~ytas vicnuolynas. Thi d~aukStis mil~inis ya~~atas, t~f.CJ~S

tris korpusus. Ketvift<ti<! - pietint( kfa~tm(( - sudafe baznycm. Rytm1s .If vakafinis korpusas buvo 61 uolekties ilgio, o siaurinis - 52 uolekciq ploc10 (matyt, ilgio). Vienuolyno aukStis buvo 12 uolekciq. Stoga~ .: ce~in~s. Ra­soma kad biitinas neatideliotinas if didelis jo femontas. {CJimas ! vienuo­lynq is afkados. Abiejuose vienuolyno aukStuos~ -. sklia~tuoti ~ofidoriai, kufiq grindys is plytq. Pifmajame aukSte - vyfeS~IOJO celc ~u dv1em ka~a­romis, 4 celes vicnuoliams, viftuve su kamafa If fefcktonumas ~u. ~v1em atskifomis kamaromis. Visame aukSte 10 vienvefiq durq su metahmats ap­kaustais ir vidinemis spynomis ir 38 jvairaus dydzio kituotq stiklq langai. Po visu pastatu - rusiai. Antrajame auk~te 9 celes be kamar4, 1 su kama­fa biblioteka if 4 sande\iukai. IS viso antrajame aukste huvo 15 durq su m~taliniais apkaustais ir vidinemis spynomis, 46 lang~i is jvairaus,dydzi~ stikliukq alaviniuose if kitokiuose remeliuose ("w task1 oprawnych ). Dal! j4 feikejo remontuoti. Abiejuose aukStuose buvo 17 jvairi4 koklini4 kros-niq. Visq celiq grindys lentines. . . ..

'Pdip bendrais bruozais aprasytas vienuolynas 1821 m. vlZitaciJOS akte. 14 metq vizitacijos akte iSvardyti if visi palivarko pastatai. ~alyginus t(!

apra5ymq su 1800 m., matyti kai kufie pasikeitimai. Kieme pne vartq te­bebuvo gyvenamasis nama'i (gyvenamoji oficina) ant milrini4 pamatq. Na­mas buvo 33 uolekci4 ilgio, 14 1/2 uolekties ploCio if 4 1/2 uolekties aukS­cio, pastatytas is tasytos medienos, lygiais kampais, d~n?t~s ski~~r~mi~, s~ plytq kaminu. Priemeneje - paprastos durys su me~ahma~s vy~IaiS 1r ~t~Is apkaustais. Desineje puseje buvo kepykla, kambanukas.•r dv1 kan:are~e~. Juose 5 paprasto darbo su metaliniais ~pkaust~~ durys ~r 5 s~ ne?td~haiS stikliukais ("w ~aski oprawnych") langa1, 1 plytme krosms keptmm. Stame pastato gale lubos lentines. Kaireje priemenes puseje buvo kambarys su

50

kamara, 4 durys su metaliniais apkaustais, 4 Jangai, lcntines lubos, qsla ir plytine krosnis. Toliau apra'ioma 14 1/2 uolekties ilgio, 11 uolekci4 plocio bei 4 1/2 uolckties aukSCio skiedromis dcngta kletis. Ji buvo is t3Sytos medienos, lygiais kampais. Durys su metaliniais apkaustais, grindys lcnti­ncs. Palivarke po vicnu stogu buvo 24 uolekCiq ilgio, 14 1/2 uolekties plo­Cio ir 4 uolekci4 aukscio arklide ir vetimine. Pastatas buvo iS pusiau per­pjauf4 T<lSl4, suleisf4 j milrinius stulpus. Jo pamatai milriniai, stogas nau­jai dengtas skiedromis, dvejos paprastos su mctaliniais apkaustais durys. Vetimincs grindys lcntines. Pastate minima 10 gard4 su edziornis. Vezimi­ne turcjo biiti jdomios architckruros, nes minima, kad po ja ir arklide buvo ilgas murinis tvartas. { tvartq vedc paprastos durys su metaliniais apkaustais. Tcbebuvo ir bravoras. Jis buvo pastatytas ant milriniq pamaf4 is tasytos mcdienos, lygiais kampais,dcngtas skiedromis, 48 uolekci4 ilgio, 14 112 uolektics ploCio ir 5 uolekci4 aukScio. l bravor'l vcdc durys su me­taliniais apkaustais. Jame buvo 2 is plytq murytos krosnys. Kairejc - salyk­line ir pirtis. Ten 2 paprastos su metaliniais apkaustais durys, 3 smulkiq stikliuk4 langai. Grindq ncbuvo, lubos lcntincs, dvi paprastos plyt4 kros­nys. Ddincje - nedideli tvartcliai. { juos vcde paprastos su metaliniais apkaustais durys. Pasklltinis 1820 m. aprasytas pa'ltatas - tai medine lcdai­ne. Ji buvo 14 1/4 uolckties ilgio ir 8 1/2 uolckties plocio, dengta skiedro­mis. f j'l vede stali4 darbo durys. Lubos buvo lentines.

Jau nebebuvo 1S04 m. inventoriuje minctq malOno ir kalves. 1hCiau da­har minimas tvarta'l - 21 uolckties ilgio, 15 1/2 uolekties plocio ir 4 uolek­Ci4 auk.~cio. Jis pastatytas ant milriniq pamaf4 iS pusiau perskelt~ rqst4, sulcistq i miirinius stulpus, dengtas skiedromis, durys su metaliniais ap­kaustais.

Palyginus 1800 m. planus, 1804 ir 1821 m. aprasymus kyla neaiskumq del palivarko pastatq skaiciaus ir stovejimo vietos. 1800 m. planuose pavaizduota 10 pastatq. 1g04 m. buvo 8 pastatai,nes pirmajame kieme jau nebeminima atskirai tarp kleties ir gyvenamojo namo buvusi vezi­mine. lr kazkodel nebeminima Iedaine. Thciau tais metais nurodoma, kad bravoras ir prie jo du tvarteliai buvo po vienu stogu. Be to, mini­ma kepykla, kuri greiCiausiai buvo bravoro pastate, nes tokio pastato 1800 m. planuose nera.1821 m. is anksCiau minetq pastatq beliko gyve­namasis namas, kletis, arklide su vezimine, bravoras su tvarteliais ir ledaine - is viso 7 pastatai. Nebebuvo, palyginus sn 1800 m. planu, kal-

51

ves, atskirai stovinCios arklides ir mah1no, bet pastatytas tvartas, kurio tiksli vi eta neiinoma.

1821 m. inventoriuje smulkiai aprasytos ir kitos valdos su jose buvusiais pastatais. Plomenuose, kur anksCiau buvo plytine, zcmes su kriimais plo­tas apeme apie 3 valakus. Thn stovejo skicdromis dengta grytele su vienu kamb~riu ir kamara. Pirkeleje su dviem maZais langeliais buvo plytine krosms. Thn dar stovejo skiedromis dengtas tvartelis bei siaudais dengta darzine. Riidinink4 picvojc sruksojo sena siaudais dengta dariinele. Pieva buvo 4 desimtini4 185 sieksni4 plato. Ten pat nedirbamos femes plotas sieke 260 sieksni4. Morkinink4 arba Riidiski4 pieva buvo prasta. Ten jo­ki4 trobesi4 nebuvo. Tikslii.s pieVlJ pavadinimai nelabai aiskii.s (pig. 1817 m. inventori4).

Labai smulkiai aprasytos ir kitos vienuolynui priklausiusios naudmenos. Vienuoliai tebevalde Babruko eient. Jie turejo ir kit4 privilegij4: 1. Vie­nuolynas galejo lai~vai gaudyti fuvis visuose 'Itakl.l ezeruose (Galves, Skaiscio, Totoriski1.!}; 2. Thrpupio seniiinijos giriose laisvai galejo kirsti misk~ statyboms ir kurui; 3. IS 1tak4 pavicto marsalkos Bolcslovo Riome­rio (Romcrio) Vladykiski4 dvaro vienuoliai turejo anuat~ 8 statinems grii­dq, taciau 1821 m. begaudavo tik 2 statines - 1 miefi4 ir 1 zirni4.

1821 m. vizitacijos akte labai placiai apra~yti vienuolyne saugomi aktai, bihlioteka, legacines sumas, fundaciniai dokumentai ir kt. Visa tai siame darbe aprasoma analizuojant paskutini pries vienuolyno u:Zdarym<t 1842 m. akt~.

Vizitacijos akto pabaigoje yra pastab4. Nurodama, kad bii.tina kuo greiCiau suremontuoti ba:Znycios kaminus (ar athrailas) ir pcrdengti stog(l. Thliau ra­wma, kad 1819 m. u:Zvirto vienuolyno kieme buv~s sulinys. Yra neaiSki pa­staba del storlenCi4 tvoros tarp mii.rini4 stulp4 aplink ganykl~. Matyt, ir j~ reikejo remontuoti. Dar toliau apraliomi 1812 m. nuostoliai. Nurodoma, kad rus4 kariuomenc sudcgino tvafUt, arklidcr, veZimincr, dar:Zine( ir malii.n~. kurie buvo pastatyti iS iSpjautq storlenci4 tarp miirini4 stulp4.

Kas sudan! 1821 m. vizitacijos akt(l, neaisku, nes akto apacioje sudaryto­jo paraw nera.

Kitas - 1822 m. apr3Symas labai trumpas, jame daugiausia nurodytos fundacines sumos {VUB RS. FA-A 2989]. Taciau jame nurodyta ir tai, kad vienuolynas susisiekia su ba:Znycia ir kad dabartine baznycia, sudegus dviem ankstesncms medinems, pastatyta 1750 m. 1'l fundavo 'Itakq pavie-

52

to veliavininkas Jona<; Judickis ir LDK rastininkiene Ona Judickiene. Pric b~zn~Cio~ nera nei parapijos, nei filij4, nei spitoles, tik kapines, kuriose latdOJamt 'Itakq miestieCiai. Paminima, kad vienuolyne tam tikslui skirtoje patalpoje yra parapijos mokykla, neturinti joki4 fundacij4 ir iSiaikoma vien i~ vienuolyno malones. Direktoriaus taip pat nera, o moko vienas speci~li~i skirtas kunigas. Mokomi 8 'Itakq slektq ir miestieci4 vaikai pa­gal Vilmaus universiteto 1-jai ir 2-jai kla<;ems, ar ir aukStesnems klasems parengtas programas. Siuos duomenis sur3Se tuometinis gvardijonas Ce­lestinas Rin1kevicius.

1821 ar 1822 m. 'Itakq apskrities matininkas I.Vrubliauskas sudare mies­to ir apylinki4 esamos padetics gencralin! planq [Pi/ypaitis A., 1964. P. 25-27; MAB RS. £.229-897]. Jamc yra mus dominanci4 :Zini4.

Planas nera tikslus, todel apic bernardin4 vienuolyno pastatus ir valdas duomcnys gali hiiti nepilni. Pavyzdziui, nepa:Zymeta vakarineje kalvos pa­pedeje buvusi pelke, nera ir tuo metu pietiniamc kalvos slaitc buvusi4 kapini4.

Plane matome ba:Znyci(l su vienuolynu, o abipus (rytuose ir vakaruosc) yra nemazi zali plotai. Kalvos siaurineje ir siaures rytq papedcje stovi 6 pastatai. Sprendziant is ankstesni4 liustracij4, inventori4 ar vizitacijos ak­tq, tai gali bii.ti kletis,vezimine, palivarko gyvenamasis namas, arklides ar bravoras. Plane yra ir kitokios informacijos apie bcrnardin4 valdas. Ber­nardin4 e:Zero pictinis galas pavadinta~ Bazilijon4 e:Zeru. Uz jo rytiniame krante pa:Zymetas (raide A) Bernardin4 upelis. Vadinasi, cia yra buv~ ber­nardinams priklausiusi4 vald4. Bernardin4 vald4 1851 m. plane paeymeta, kad nuo sios vietos jiems priklause e:Zero dalis (apie tai zr. kitame skyriu­je ). Uz Plomen4 efero irgi yra buvusi4 bernardin4 vald4. Pa:Zynleta, kad ten (uf linijos GH) yra gincytina bernardin4 zeme, kurioje stovejo kaz­koks trobesys. Dviej4 trobesi4 grupe pavaizduota kiek zemiau. Prie vieno is j4 paraSyta - "fabrikas" ("3aBO,ll; ") ir dar vienas neiskaitomas fodis. Bet del sios femes nuosavybes gincytasi ne su bernardinais, o su dvarininku Kleckausku. Ivairiuose dokumentuose minima, kad vienuoliai Plomenuo­se valde plytine(.

'Itump(l aktq apie ltak4 bernardin4 vienuolyn~ 1828 m. liepos 29 d. su­rase vizitatorius CiobiSkio klebonas Kazimieras Jurkevicius [VUB RS. F.57. 54- 195]. Jis padetj lygino su 1820 m. Matyt. tada buvo paskutine pati rimCiausia vizitacija. RaSoma, kad baznycia naujai iSbaltinta ir nutin-

53

kuota. Karnizai, kurie buvo visiskai nutrupejl(, surcmontuoti. Kai kurias priekinio fasado vietas nudaze Glinkus(Giinko?). Raudonu (!) pokostu perdaiyti bok.~tq stogai ir visi kiti skardiniai pavirsiai. Akte minimas nau­jas baznycios trijq pakopq katafalkas su keturiomis nimfomis.

Surcmontuotas ir vienuolynas. Pirmasis aukStas ne tik suremontuotas, bet ir isbaltintas. Tho tarpu antrajame aukSte buvo butinas didclis remon­tas. Reikejo perdengti ir vienuolyno stog&. Didele cerpiq dalimi jau buvo pasiriipinta. Visas vienuolyno sklypas ir kapincs iS dalies naujomis storlen­temis tarp &zuoliniq stulpq aptverti. Tie darbai, neturint fundacijq, atlikti gvardijono Janusausko ir vikaro Teodoro Fedaraviciaus tiipcsciu. Visi kiti pastatai puikiausiai i~silaikl(.

Ir XIX a. vienuoliai vede pajamq ir iS!aidq knygas. Deja. jq liko tik viena iS 1823-1834 m. laikotarpio [VUB RS. F. 4- A 2488]. Joje irgi yra duome­nq apie statybos darbus.

1823 m. vicnuolyne buvo remontuoti langai. 1824 m. baigti remontuoti visi vienuolyno langai. Be to, langai surcmon­

tuoti visuose palivarko pastatuose, bravorc ir pirtyjc. ThCiau tais mctais vienuolynas patyre ir kitokiq nemazq nuostoliq. Nesvyziaus stotyje is ku­nigo Daujoto (Dowiatta) pavoge 856 auksinus 11 grasiq vicnuolynui pri­klausiusiq pinigq.

1825 m. pirkta 33,5 kapos skiedrq stogui dengti. Meistras Zubrauskas taise dadines stog'l. Pastatyta viena krosnis. Atsargos karininkui duota nedidclc ismalda, o 4 kareiviai vicnuolync uzdarbiavo.

1826 m. aplink vienuolynui priklausiusi<'! teritorijq (ganykl<t) tarp muri­niq stulpq buvo tveriama tvora. Todel iS Leibos Hisanaviciaus pirkta kal­kiq. Jos, matyt, buvo reikalingos ir baznycios remontui. Minima, kad Vil­niuje pirkta 1000 plytq "bainyCios frontui". Thliau remontuojami vienuoly­no langai - vienu metu jstatytas 81 stiklas. This metais buvo ruosiama me­diena, matyt, veziminei, o jq state meistras Jonas ThmuleviCius. Vcziminc buvo dengta siaudais - vienuoliai pirko siaudq kugius.

1827 m. pats didZiausias darbas buvo baznycios stogo perdengimas cerpe­mis. IS plytininko Novickio pirkta eerpiq uz 40 auksinq, a is kitq - uz 253 auksinus 10 gra~iq. This metais keliskart apmokcta uz baznyCias stoga pcr­dengim'l. Minima Jano 'Thodoraviciaus pavarde. Uz 100 auk..sin4 pirkta kal­kiq.

54

1828 m. atsiskaityta uz cerpes. Daug kartq moketa ir uz daius. Kartais nuradoma, kad dazai skirti baznyciai. Pirkta ir 2 pudai skardos. 1828 m. buvo remantuatas baznyCias stagas. S<!skaitase minimos ir iSJaidos staty­boms ar remontui. Yra makcta dailidems (minima Jona Ncdzejausko pa­varde), murininkams. Vien'l kart'! murininkams uz vicnuolyno stog'l iSma­keta 267 auksinai, a uz baznyCias bakStq rcmont'l jic gava 200 auksinq. Pirkta nemazai cerpitj, stiklo, stogams skicdr4, kalkiq. Jankelis Josclevi­cius remantavo )angus.

1829 m. vyka nemazi medzio darbai. Makctos Jideles sumas uz pus­antra eolia storio lentas (152 auksinai 10 grasiq), uz murlacius, gcgncs, uz 50 starlenciq ir sijas. Kelis kartus mokcta dailidcms, skan.lininkui. This mctais dirba ir murininkai. Vienu mctu jie pagal kantrakt'l gavo 333 auksinus 10 grasi4. Darbavosi ir skardininkai. Pirkta 3037 cerpes uz 300 auksinq, plytq, vel skiedr4 ir ncmazai dazq. Matyt, baznyCias ir vienualyno nemazi remonto darbai t~tscsi. Buva perdengtas kazkoks ukinis pastatas, pirkta 3,5 kapos kuli\l. Dailidcs rcmantavo kazkoki<l pasiun;.

IS kitq islaid4 jdomcsnes butq sios: uz klavikord'l ir 4 gorcius avizq su­moketa 47 auksinai 16 grasiq, uz Svc.Mergeles Marijos karolius - 8 auksi­nai 20 grasi4, uz kazkokiq dokumentq ("abligow") spausdinimq nenurady­toje tipagrafijoje maketa 1~3 auksinai 10 grasi4.

Apie llakq vienuolyno pastatq remanto darbus kalba ir 1829 m. balan­dzio 26 d. vyresniajo Antano JanuS3usko r<tStas-prasymas Yilniaus kapitu­lai, pra5ant skirti statybai tinkamo miska [MAB RS. F. 43- 18502] Nurodo­ma, kad mediena reikalinga, "nes seimynas palivarkas ... suir~ts ir visiskai su­griuvl(s, ir siuo drjstu pra..~yti misko, tam tikrq kiekj, sitam pao;tatui tinkamq".

Kaip buva reaguota i si pra5ymq, neaisku. Archyvineje bylaje tera ti.k tas vienas ra5tas. Nors apacioje yra kazkoks nejskaitamas prierasas.

Kiti 1823-1834 m. pajamq ir iSlaidq knygas jra5ai nurado toliau isvardin­tus darbus.

1830 m. remanto ir statybos darbai buvo labai menki: perstatytos kelias krosnys, remontuoti visi bainycias , vienualyno bei palivarka pastatq lan­gai. Yasario rnenesj paskiepyti 46 medeliai. Thi rodytt!, kad vienualynas turejo nemazq sadq.

1831 m. statybas ir remanta darbai itin maii. Thciau pajamq ir i~laidq knygoje jau atsispindi carines Rusijos biurakratq jprotis - kysininkavimas,

55

pvz., rasoma: "Dovana gorodniciaus sekretoriui del vienuolyno interesq". Dovanos biita ncdideles - tik 6 auk~inai 10 gra5iq.

1832 m. vyko irgi tik smuJkiis rcmontai. Tais metais vel minimas sodinin­kas. Vienuolynas uz 13 auksinq 20 grasiq nusipirko angliskos skardos vir­dulj. Gere vienuoliai ir kav~, j'! pirkdami kas menesj.

Kitq dvejq 1R33-l834 m. statybos darbai ncaiskiis, nors pajamq ir i'ilaidq knygoje jq ka'itams padcngti jrasytos nemazos sumos. Tic darbai apr~yti pries tai isskutus kit(! tekst(!, nors ir ta patia ranka. Reikia maoyti, kad 1831 m. sukilimo metu vicnuolyne buvo jrengti amunicijos sandeliai ir vie­nuolyna'i smarkiai nukcntejo, bent taip ra5oma islaidq knygoje. Veliau, atrodo, 1833 m. balandzio mencsi miirininkai pateike SOO auksinq S(!skai­t(!. T.ti uz remontct miiro, nuirusio nuo sandelio svorio, virs ir prie zakristi­jos patalpq. Vien uz metalq miirui sutvirtinti i.Smoketa 146 auksinai 20 grasi4. 0 uz dvejas duris, 4 spynas ir u.Z. grindq paklojim<I dviejose cclese i.~mokcta 266 auk'iinai.

1834 m. daugiausia islaidq biita dCI sanddio svorio irstanciai pcn.Jangai remontuoti. Be to, permii1ytos sesios krosnys; 540 auk~inq kainavo kai kuriq celiq, durq, langq ir grindq remontas, buvo remontuoti vienuolyno ir ba.Znycios stogai. 1834 m. pastatyta nauja ledaine.

Vadinasi, 1831-1832 m. vicnuolynui ir ba.Z.nyCiai buvo padarytas dide­lis nuostolis, ir prie baznyCios buvusiame korpuse atlikti atstatomicji darbai.

Visi sie stambiis pertvarkymai ir islaidos i'iryskeja iS vicnos bylos, susiju­sios su amunicijos sandelio remontu [CVIA. F.604. Ap. 1. B. 11984].

1831 m. balandzio menesj i vienuolyno patalpas buvo perkelti 1-ojo pes­tininkq korpuso sandeliai ir isbuvo iki 1835 m. Kaip aiSkeja is 1834 m. rugpjiiCio 31 d. susirasinejimo, jie Cia sukilimo metu buvo perkelti is pri­vataus Spakovskio namo. Vienuoliai veliau erne reikalauti nuomos mokes­cio po 600 rubliq asignacijomis per metus. ISpildzius jq reikalavimus, vie­nuoliai prisiZadejo remontuoti vienuolyno dalj, kur buvo sandeliai. Thciau sukilimo metu nebuvo sudaryta jokiq sutarciq. 0 armija ir liko armija. Ji motyvavo tuo, kad vienuolyno patalpos buvo uzimtos ne pagal sutartis, o verCiant karinems aplinkybcms, ir moketi nuoml} atsisake. Vienuoliai ne­norejo nusileisti. Gvardijonas Dominykas LatukeviCius 1839 m. kreipesi j vidaus reikalq ministr(! Strogonov(!, pra'iydamas padengti nuostolius ir is­moketi nuom(!. Vietos valdininkus tai labai uzgavo. Pra'iidejo prickabiq

56

icskojimas. 0 jiems t(! pavede Vilniaus civilinis gubernatorius. Thometinis vienuolyno gvardijonas kunigas Dominykas Latukevicius 1840 m. kovo 7 d. rastu turejo aiSkintis Trakq gorodniciui Penkeviciui. Thme pasiaiSkinime nurodc, kokius nuostolius pastatui padare kariuomenes sandeliq saviva­liautojai: isdauze langus, isplese iS langq grotas, iSiauze duris, isgriovc krosnis. suniokojo plytines ir lentines grindis. Kadangi sunki amunicija buvo sukrauta celese ir koriJoriuosc, tai nuo svorio deformavosi sienos. J4 remontas vicnuolynui daug kainavo.

Buvo sudarytas nuostoli4 s(!rasas. Jame nurodyt..'l, kad remonto darbams dar reikia 138,10 rb sidahru. Kita nuniokoto vienuolyno dalis jau sure­montuota patics vienuolyno ICsomis. Remontas kainavo 305,20 rb sidabru.

IS to swaso galima padaryti iS¥ad<j, kad sandCliai uzeme heveik vis<! vic­nuolyn(!. Be to, aiskeja ir kai kuri4 vienuolyno daliq architektlira. Antra­jame aukste vicnas langas buvo su apkaustytomis langinemis ("oKoL.LKo

oAOO c KOBaHHhiMH CTaHH>tMu"). To paties auk.~to koridoriaus langl! stiklai buvo svino remeliuosc, jtvirtintuose mctaliniuosc rcmuose. Bet konc visur viskq reikcjo remontuoti.

Suremontuot4 vienuolyno daliq S(!rase minimi pirmojo au ksto 4 korido­riai su 16 langq, antrojo - 3 koridoriai ir 16 patalp4. Antrojo auk.~to ryti­niame ir siauriniamc koridoriuose 9 langeliai jrengti su svino juostclemis ("ocaJKeHhi s cslt~-eL('). Vicname vakariniame refektoriumo langclyje jrengtos langines. TaCiau toliau rasoma, kad rytiniamc koridoriuje buvu­siose 1-5 ir 7-8 patalpose naujai padaryti langai su langinemis, pa'itatytos naujos koklines krosnys, perklotos lentq grindys, suremontuotos ar naujai padarytos durys. 6-oje patalpoje buvo vienuolyno archyvas ir jo sandeliu nepaverte. Thliau pastabose nurodoma, kad aprasytame koridoriuje, 2-ojc patalpoje (skaiciuojant nuo ba:lnycios) nuo svorio sienoje ir skliautuose atsirado plysys. Plysiq taip pat atsirado ir pirmajame aukstc esanCioje zak­ristijoje bei gfetimose patalpose. Sios vienuolyno dalies rcmontas brangiai atsiejys.

Gvardijono D.Latukeviciaus skundas vidaus reikalq ministrui turejo fa­taliskq pasekmiq. Mat jis, idkodamas teisybes, nurode, kad vienuolynas neturtingas. Buvo pareikalauta duomenq, kick jamc gyvcna vienuoliq ir koks jq pragyvenimo saltinis. ISsigand~s gvardijonas 1840 m. kovo 17 d. rase vyskupui Klangeviciui ir klause, ar vicnuolynas biiSi<lS uzdarytas. Ar

57

vienuoliai atgavo iS kariuomenes pinigus, neaisku, nes bylojc apie tai do­kumentl.! nera.

1830 m., kick anksciau uz nurodytas statybas ar remont(!, sudarytas dar vienas inventorius [LVJA. F.694. Ap.l. B.3775. L.540-554J. Jame bcveik kartojamos 1821 m. zinios. Todel cia pateikiami tik pasikeitimai. Virs baz­nyCios bokSt4 minimi kupolai ("i Kopulami"), dengti juodai daiyta skarda. BainyCia naujai uzdengta cerpemis, o jos isore daiyta rudos spalvos da­iais. Zakristijojc jdetos marmurines grindys.

1830 m. inventoriuje labai placiai aprasoma, kokia intencija ir kokias misias aukojo vienuoliai. Per metus j4 buvo: 806 paprastos (skaityti­nes), 159 giedotincs ir 37 metincs gedulingos misios ("aniwersarz"). Buvo meldziamasi uz gyvus bei mirusius bernardinus ir gcradcjus, uz bernardin4 provincij(!, uz Jonq ir Eleonorq Judickius, Livonijos kanau­nink(\ Samuelj Lazevskj, Prancisk4 Scodrq, Skarzinskj, Antanin(\ Gicd­raiticn<;, Riomerius (Romerius), Stanislovq ir Justin(\ Pokirskius. Orze­kovskius, Chlopickius, Jokiibq ir Elcnq Supernackinus, Tad<! Grinevi­ci4. VoladkaviCius, Stzemackius. Tai buvo vicnuolynui kuo nors svarbiis asmenys. Smulkia( aprasoma dienos pamald4 tvarka ir vicnuolyne svcnciamos sventes. BaznyCios vertingas inventorius (is sidabro, vario, zalvario ir kit4 mctal4) toks pat, kaip ir 1821 m. Minima buvus 120 paprasto stiklo lemp4.

Paciame vienuolyno pastate p<L~ikeitim4 nebuvo. Inventoriuje aprasomi ir palivarko pastatai. Pirmiausia 20 1/2 uolckties

ilgio, 11 16/24 uolekties plocio ir 4 uolekci4 aukscio ukvcdzio oficina. Pa­statas buvo ant zem4 akmens pamat4, dengtas skicdromis. Miirinis kami­nas kysojo virs stogo. Pricmenes desineje buvo "stancija" su kamara. Toje namo puseje minimos dvejos durys ir kokline krosnis. Patalpoje kitoje pricmenes puscje stovejo duonkepe plytine krosnis. Namo viduryje, ma­tyt, uz priemenes, buvo sandelis. Desineje namo puseje grindys buvo len­tines, kaireje - plukto molio. Ir desineje , ir kaireje namo puseje minima po 4 !angus. Visur lentines lubos. Vis4 dur4 apkaustai - metaliniai. Vadi­nasi, sis pastatas buvo perstatytas po 1821 m., nes tais metais ukvedzio oficina buvo visai kitokia.

Tcbestovejo kletis ir po vienu stogu vezimine su arklide. Veiimine bu­vo dengta siaudais, o ne skiedromis kaip 1821 m. Minimas "j4 apaCioje tvartas". 1ai, matyt, irgi naujas 21 uolekties ilgio, 15 1/2 uolekties plo-

58

Cio i~ 4 uolekci4 aukscio pastatas. Jo pamatas is plyt4, sicnos is pusiau pcrpJaUt4 rqst4 tarp murini4 stulp4, dengtas skiedromis. Durys su metali­niais apkaustais. Senajame bravoro pastate jau buvo trys is plyt4 pamury­tos krosnys.

lnventoriuje Morkininkq pieva vadinama dar Budiskcmis, o Totoris­ki4 deras - Throkiski4 eieru.

1830 m. vicnuolyne gyveno 11 vienuoli4, 10 kilusi4 is jvairi4 Lictuvos victovi4. Visi vienuoliai prasilavin((. Vyrcsniuoju buvo :Zemaitis Cclcrinas (?) Rimkevicius.

Inve~toriuje surasyti yisi vienuolyne tuo mctu saugoti 1522-1830 m. Iai­kotarp!O dokumentai. Siame darbe jie aprasyti analizuojant kit4 mctu ak­tus ir invcntorius. 1830 m. vicnuolynas turejo 1200 rb 99 1/2 kp paj~m4 . ~slc!do 1200 rb 65 kp, is j4 284 rb (viskas sidabru) baznycios, vienuolyno 1r kit4 pastat4 rcmontui.

1830 m. vizitacijos akt(! surasc ir antspaudu patvirtino gencralinis vizita­torius Valkinink4 klcbonas Jona.;; Kazlauska~.

Apskrita.i pries vicnuulyno uzdarymq pastat4 padetis vis hlogcjo. Tai bendra L1etuvos vicnuolyn4 tendencija. 0 to carine valdzia ir sieke. 1838 m. vizitacijos akte [VUB RS. F 4- A 2149} nurodoma, kad vie­nuolyno pirmojo auksto langai be stikl4, antrajamc aukste Iangai irg:i is~auzyti, ypac koridoriuje. Nuo lictaus ir prinesamo sniego iSbrinko gnndys. Stogas skylctas, piiva luhos. Baigia sugriflti vicnuolyno palivar­ko pastat4 dalis - bravoras ir arklides su dariine. Suirusi ir vienuolvno teritorij<t supusi tvora bei sventoriaus murine tvora, buvusi i rytus 'ir i vakarus nuo baznycios.

Bainycios isor<; irgi butinai reikejo remontuoti, ypac priekini fasadq. Ten karnizai buvo visai nubyrej<; ir galcjo greitai pavirsti visiskais griuvesiais.

1838 m. baznycios ir vis4 pastatq remontui i.~leista tik 40 rb sidabru. :Vizitacij?s ~kto sudarytojas bernardin4 ordino provinciolas Kipras VyS­

mauskas IS Vlenuolyno vyresniojo pareikalavo, kad remontas kuo skubiau biit4 atliktas. Thciau, kaip toliau klostesi jvykiai, joki4 duomenu nera.

Paskutinj prid vienuolyno uzdarym~ vizitacijos aktq 1842 m. sudan! provinciolas Pranciskus Kopecas fVU B RS. F.4. - A 2148}, kuris grei­ciausiai remesi 1821 m. vizitacijos aktu, nes sutampa istisi sakiniai. To­del ~is jau neatspindi tikrosios to meto padetics. Th.Ciau yra ir kai kuri4 nau14 moment4. Kupoliukai virs baznycios bokSt4 buvo nudazyti ne

59

juodai, o raudonai. BaznyCios isore buvo purvo spalvos, skliautai buvo ir kalkcmis baltinti, ir kazkokios spalvos ("kolorem Saladynowym") daiais dazyti. Zakristijoje vietoj plytiniq grindq sudetos marrourines. Altoriai tc­bera nepasikeit((. Visuosc altoriuose yra sventqjq relikvijos, jos nepazeis­tos, su vyskupo antspaudais. Ant visq altoriq yra pakankamai zvakidzi4 ir :Zvaki4, altoriai apdcngti apdangalais. Yra ir reikiamos kanonq lenteles. Prie baznycios yra parapijos kapines. Jos naujai aptvertosstorlentemis.

Okvcdzio oficinos aprasymas skiriasi nuo 1821 m. Taciau, ar tai naujas pastatas, ar rekonstruotas ankstesnis, nustatyti sunku. Todel Cia pastatas apral;omas taip, kaip vizitacijos akte.

Pastatas huvo 20,5 uolcktics ilgio, 11 16/21 uolckties plocio ir 4 uolekciq aukScio. Jis pastatytas ant zemo pamato is tasytos mcdicnos, lygiai..o;; kam­pai..s, dengta-; skiedromis. Plytinis diirotraukis isvestas virs stogo. I pricmc­ny vede paprastos durys su visais metaliniais apkaustais. Dcsincje pricme­nes pusejc - "stancija" su kamara. Ten buvo dvcjos paprasto darbo durys su mctaliniais apkaustais. Toje nama puscjc stovcjo kokline krosnis kepi­mui (?). Kaircje puscje buvo dvi patalpos su dvcjomis mctalu apkaustyto­mis durimis. Pirmoje patalpojc stovejo plytine duonkcpc krosnis. Korido­riuje (neaiSku kur ?) buvo sandelis su metalu apkaustytomis durimis. Dc­sineje - 4 puses arkuso dydzio langai, kairejc irgi 4 langai. Visur buvo lentincs grindys.

Svirno aprasyme pakartojamos 1822 m. inventoriaus zinios. Tik papildo­roai nurodoma, kad jame buvo fi aruodai. Thbebuvo ir arklide su veiimi­ne, tik atrode praseiau negu anksciau, nes dalis pasta to jau huvo dcngta siaudais. Netoli stovejt;s tvarta'l (pavadintas tvartcliuJ iSiiko nepakityS. Bravore jau buvo pastatyta trecioji krosnls. Prie bravoro tebestovejo ir du tvarteliai.

Prie 1842 m. vizitacijos akto pridcta'l svarbiausiq vienuolyne saugotq do­kumentq s(!rasa'l. Pats seniausias is j4 buvo 1522 ro. kovo 22 d. Alberto Martyno Gostauto fundacijos santrauka. Saugotas ir 1617 ro. Eustachijaus ValaviCiaus aktas, kuriuo Gostautq statyta bainycia perleista bernardi­nams. Buvo ir du 1622 ro. dokumentai. Vienu j4, isduotu 1622 ro. geguzes 2 d., 1Tak4 vaivada Aleksandras Chodkevicius bernardinams dovanojo Babruko eicr<j, o kitu - 1622 m.geguzes 25 d. - Jonas Pa5ycas jiems dova­nojo Plomen4 palivark<j. Dar anksciau S<jra~c roinimas 1594 m. (?) plyti­ncs ir pievos Plomenuosc rib4 nuiymejimas. Data aiskiai klaidinga. Deja,

60

sio dokurocnto likimas neiinomas. 1638 m. birzelio 4 d. Vilniaus vyskupas Ahraoma'l Vaina u:Zra5e bernardinams Morkinink4 ir RiidiSki4 piev<j.

Demesi atkreipia vicnas momentas. Iki 1750 m. Tl:akq bernardinams nie­kas, be anksciau minet4, neuzrase pinigq, ncdovanojo zeroes sklyp4, eie­rq ir pan. Pavyzdziui, 1647 m. liepos 24 d. Gardino pavieto mar5alka Vla­dislovas Kierdcia Tl:akq hernardinams iS Vladykiski4 dvaro uzra~e tik 8 statines jaVtJ. 161)0 m. rugpjiicio 19 d. vel minimas uzrasymas - 4 statincs jaVlJ is to paties dvaro. 'Pdciau nuo 1750 ro. u:Zrasyroai pasipila kaip is gausybes raga. 1750 m. vasario 11 d. Judickiai uzra5c 10000 auksin4. 1758 m. sausio 23 d. Ona Judickicne u:Zrasc dar vien<j 10000 auksin4 sum'!, o 1784 m. geguzes g d. ta pati fundatore dar kart<! u:Zrase, bet maziau- 7000 auksim.J. 1812 m. geguzcs 25 d. Gabrielius Oginskis uzrase irgi didely 10000 auksin4 sum<j. Nemazas sumas yra u:Zras~ ir kiti fcodalai - 1765 m. hirzelio 1 d. Steponas Dominykas Riomeris (Romeris) is Daugirdiski4 dvaro - 4000; 1788 m. vasario 4 d. Jokubas Supernackis - 1000; 1803 m. balandzio 28 d. Juozapas ir Karolina Vrotkovskiai is KariotiSki4 dvaro -1000; 1805 m. rugpjucio 16 d. Tl:akq zemes teisejas Jonas Skarzinskis -3000 auksin4; 1817 ro. sausio 5 d. dokumente minima 8000 auksin4 suma, uzrasyta lgnoto Zaleskio. Kiti piniginiai uzrasymai yra mazesni, bet irgi pakankamai gausiis. Bet zcmes dovanojimo dok'Umentas s.:1rase tik vienas. 1755 m. liepos 10 d. vienas Tl:akq gyventojas (pavarde ncnurodyta) u:Zrase nam<j ir sklyp'f (ar Tl:akuose, irgi ncnurodyta). Zeroes sklyp4, roatyt, her­nardinai valde ir daugiau. 1783 m. rugpjiicio 28 d. minimas kai kuri4 dar­zq keitimas su Tl:akl! miestu. Ir tik 1802 m. liepos 28 d. Juozapas ir Mari­jona Jankauskai dovanojo dar vienct sklyp<j.

Is saugotq dokumentq S<jra~ matyti, kad bernardinai turejo teisy 'Ifakq ezeruose gaudyti zuvj ir Thrpupio seniiinijos miSkuose kirsti medZius. Pirm<ti<! tcisy uigincijo Tl:akq parapijos baznycia. 1829 m. sausio mencsj 'Itakq miesto teisroas si<j teise( paliko bernardinams. Ir dar vienas jdomus dok'Umentas. 1795 ro. kovo 14 d. 1fak4 vaivadijos komisija revizavo prie bernardin4 bainy­Cios esancias parapijos kapincs ir pripaZino jas tinkamornis.

Sie dokumentai gana iskalbiis. Iki 1750 m. kokioms nors stambioms sta­tyboms bcrnardinai pinigq neturejo. Ir tik po sios datos jie galejo statyti miirin~ baznyci<j ir vienuolyn<j. Kaip matome, net gaudami gana dideles sumas, vienuoliai gcrai pastat4 iSlaikyti nesugebejo.

61

Siame aktc minima, kad vicnuoliai pirm<!ii visl! fundatoriq dokumcnt4 ir jvairi4 u:lrasym4 sqras4 buvo susidan; dar 1751 m., o 1 X42 m. sis sqrasas buvo tcbcsaugomas vicnuolync.

Vicnuolync 1842 m. dar buvo saugomi sic dokumentai: 1763-1830 m. mirusi4 ir palaidot4 baznyCios riisiuosc bci kapinese knyga, 1802 m. paja­mt! ir islaid4 knyga, taip pat liH8, 1820 bei 1830 mct4 vizitacijos aktai.

3. TRAK{) BERNARDIN{) VTENUOLYNO PASTAT{) lSTORIJA NUO UZDARYMO 1845 M. IKI NUGRIOVIMO

Trak4 bcrnardin4 vienuolynas Vilniaus karinio gubernatoriaus isakymu buvo uzJarytas I 845 m. kovo 30 d. fLV lA .}~ 604. Ap.l. B. lJ 982; F.382. Ap.l. IJ.775J

Lietuvos vienuolynq uidarymas prm;idejo tuoj po trcciojo Lictuvos-Len­kijos valstybes padalijimo ir baigcsi tik 1885 m. Si proccs~1 carinc Rusija vykdc nuosckliai ir planingai. Vicnuolyn4 uidarinejirno politika ncaplen­kc ir Trak4 fKurczewski J .. 1908.5. 258-260] Uzdarius vicnuolyn~!. prasi­dejo pastat4 bci kito judamo ir nejudamo turto parccliavimas. Kam buvo atiduotos vienuulyno icmcs ir valdos, Babruko cicras ir kitas nejudamas turtas. dar ncnustatyta. Ncisaiskinta ir j kieno ranka<> patcko baznycios invcntorius: indai, rakandai, altori4 pavcikslai bci visos kitos vcrtyhes. Pcrdavimo-priemimo aktai arha ncisliko, arba dar buvusiq carini4 jstaig4 archyvuose nesura'lti. Lietuvoje yra islikusi tik vicna hyla, susijusi su vie­nuolyno archyvo ir hibliotckos likimu fLVIA. F.604. Ap.l. B.ll982j Re­miantis sia hyla ir aprasomi toliau vicnuolyno rcik(llai.

IS tos bylos matyti, kad tuomctinis vyrcsnysis Ana<;taza<; lgnatavicius po 11"ak\.! vienuolyno uzdarymo apsigyvcno Vilniaus hcrnardinams priklausiu­siame Rudnink4 palivarkc. 0 pats vicnuolynas (rcikia supi·asti vienuoliai) pcrkeltas i lvij(! (dabartineje Baltarusijos tcritorijojc).

Uzdarius vienuolynq, jo archyvo likvidavime dalyvavo Scmeliskiq klcbo­nas Vaisvila (jo vardas, kaip ir daugelio kif4, dokumcnte nenurodomas) ir

Ttak4 dckanas bci Zasli4 klcbonas Silvcstras Tomasauskas. Pastarasis 1845 m. hirzclio 27 d. apie tai Vilniaus Romos katalik4 kon~istorijai para­sc raportq. E; jo matyti. kad visi vicnuolyno turtiniai dokumcntai, ;.mksCiau saugoti vyskupo kanccliarijojc. pcrsiunCiami Vidaus rcikah.t ministerijai. 0 karalit! iSduoti fundaciniai dokumcntai, taip pat du zcmes gcometriniai planai, tarpininkaujant pavieto matinink1.1i StruseviCiui, atiduoti Valstybi­nit! turt4 rumams. Vicnuoli4 on.lino ir diccezijos vysJ...-up4 ar civilines val­dzios cirkuliar4, jsakym4 ir nurodym4 knygos pcrduotos Trak4 parapijos haznyCios administratoriui Cerskiui. Dar dvi dokument4 knygos - viena pajam4 ir islaid4 (data ncnurudyta), o kita su vienuoli4 S£!rasu - pristaty­tos konsistorijai.

Thciau jau 1850 m. del vicnuolyno zemi4 plan4, karaliSkl.-l fundacij4 ir kit4 dokument4 iskilo neaiskum4. Pasirodo, kad tuumetinis vicnuolyno gvardijonas A.lgnataviCius joki4 dokument4 matininkui Struscviciui nc­perdave. Vilniaus gubernijos valdyha nutare parcikalauti is Vilniaus diccc­zijos vicnuolyn4 vizitatoriaus, kad jis savo ruoztu parcikalaut4 is A.lgna­taviCiaus dokumcnt4 perJavimo pat-."Vitavimo, kuri turejo pasira..~yti mine­tas StruscviCius, gavt;s vicnuolyno dokumcntus. Kartu buvo pareikalauta vis4 dok-umcnt4 kopijq. 1851 m. balandzio 14 d. Vilniaus diccezijos vic­nuolyn4 vizitatorius K.Vrubliauskas pran se konsistorijai, kad jis i..~ A.lg­nataviciaus gavo 7 aplankus dokumcn£4 h·:i Plomen4 palivarko planq, k-u­rie ir persiunciami konsistorijai.

Buvys gvardijonas A.lgnatavicius, gyvenys tada Rudnink-uose, 1851 m. kovo 26 d. para.~c vizitatoriui K. Vrubliauskui pasiaiSkinim£!. Nurode, kad baznyCiq ir zakristij(! jis perdav~s dvasinei komisijai. Tuo tarpu dokument4 iS jo nickas ncpareikalavys. 0 matininka<> Struscvicius, pasicm((s vienuoly­no raktus, pradejo sudarineti planus ir vicnuolyno bci baznycios fasado brczinius. Jis joki4 dokumcn£4 ncpereme ir jokio ra~telio nedave. Vic­nuolyno bibliotck£! percmc i Vilniq is ten atvyk~ts saugotojas Kopecas. Jis pras((s pcrduoti ir 'liakl.-l bernardin4 archyvq. Taciau A.Ignatavicius doku­mcntus pcrsivez~s i Rudninkus.

Tolesnis vienuulyno bibliotekos likimas ndinomas. Nera net perimt4 knyg4 sqra~o. 0 buvc;s gvardijona.<; toliau nurodo, kad visus pas jj huvusius dokumcntus pagal S<!faS<i persiunCi(!s vizitatoriui. Thliau paaiskinama, kad

63

joki4 karalisk4 funuacij4 original4 ncra. Jic huvc;, saugomi Vilniaus dicce­zijos archyvc. 0 kiti dokumcntai apie vicnuoli4 jsikurim~ lh.tk.'ltosc arba sudcgc ankstcsni4 vienuolyno ir baznyCios gaisr4 metu, arha huvo sunai­kinti 1812 m., kada prancuzai apiplcsc vienuolyni} ir suclcgino daugyb~ uokumcntlJ.

Byloje yra vis4 paimt4 dokument4 Sllraso juodrastis, rasytas ne A.Tg­nataviciaus ranka, o greiciausiai gubernijos v(lldinink4. J(lmc isvardyti 7 aplankai dokument4, kuri4 is viso buvo 103 vienetai. Thip pat s<lrase figuruoja Plomem~ palivarko geomctrinis planas ir vienas invcntorius (data nenurouyta). Pric to invcntoriaus huvo pridcta 1817 m. Traktt hcrnardin4 vicnuolyno vyrcsniojo Mauro Karvovskio Thlk4 apskritics teismui sudarytos manifestacijos kopija. Joje isdcstyti 1812 m. prancu­ZlJ padaryti vienuolynui nuostoliai. Nors s::,rase Jokumentai daugiausia susij~ su nejudamo turto (zemes, etcrlJ, sklyp4 ir kit4 vald4) reikalais, taciau vienas kitas dokumcntas hDt4 svarhus ir vicnuolyno bci bazny­cios architckturai stuclijuoti. Minima, kad vicnamc lotyniskai ra~ytame dokumcntc buvusi isdestyta baznycios statyh4 istorija. Tai, matyt, mums but4 ncpaprastos rciksmcs dokumcntas, kuris galettt atsakyti j Jaugyb~ rupim4 klausimlJ.

Visi dokumcntai buvo issi4sti Vilniaus gubcrnijos valdybai. J4 tolcsnis likimas neisaiskintas. Taip pat nepavyko nustatyti, ar tai buvo visas vic­nuolyno archyva<>. 0 gal dalj dokumentlJ vienuoliai iSsivctc i lvijq arba j4 dalis pakliuvo j Vilniaus bernardin4 vienuolyno archyv(!? Nctinomas kol kas, kaip mincta, ir bibliotekos likimas. Vicna knyga (XVIII a. misiolas) pries keliolika mct4 buvo aptikta Semcliski4 baznyCioje ir dabar saugoma llak4 istorijos muziejuje.

Uzdarius vienuolynq susirupinta, kaip apsaugoti jo pa<>tatus. Siuo klausi­mu tarp valdzios jstaig4 vyko didelis susirasincjimas, palik~s mums 200 lap4 bylq [LVIA. F382. Ap.2. B.39Ij.

Vicnuolyno reikalai is pradzi4 pavedami Vilniaus gubernijos matininkui Levickiui ir Trak4 apskrities matininkui Struseviciui. Pastarasis, nuro­diius tuometiniam Vilniaus civiliniam gubcrnatoriui V.Zerebcovui, nu­braizc vienuolyno bei baznycios esamos bukles plan4 ir fasad4 brczinius. Jie dar nesurasti. lS 1845 m. susirasinejimo matyti, kad breziniai buvo atsidflrt; pas gubernijos matinink(!, kuris vis(! t(! mcclziagi} persiunte Vil-

M

niaus gubernijos statybos komitetui. Sic breziniai bl1t4 dabar nejkainoja­ma mcdziaga.

Minetoje byloje i.Siiko Struscvici?us 1845 m. geguzcs mencs! sudaryto rcikiamo remonto ir kit4 darb4 sqraSo nuora~as. IS jo matyti, kad vienuo­lyno rusyje buvo ll patalp4 su 14 ncdideli4 langdi4. Rusiai buvo s~liau­tuoti, be grind4. Pirmojo auksto aprasyta 16 patalp4 ir laiptai. Koridoriuje buvo 16 langu. Demesj atkrcipia sakinys, kad is vidinio sodo puses (matyt, kiemelio) siena..., reikia nutinkuoti ir i.<ibaltinti. Vadinasi, vienuolyno kiemo fasadai dar buvo netinkuoti. 0 gal rasoma apie vienuolyno vakarini fasa­dq, prie kurio glaudesi jau anksciau suplanuotas parkas, kuris matomas 1800 m. planuose. lltciau aprasyme nurouoma, kad antrojo auksto kori­dorius (bent jo dalis) dar neturcjo lub4, grind4 ir langtt. IS viso siame aukStc buta 18 patalplJ, sales ir laiptincs.

Vienuolyno ir haznycios stogas jau buvo ccrpiq. bet prastas. Ra5oma,kad baznyCi<t reikes is isorcs nutinkuoti. Nejaugi ir ji buvo dar netink.-uota? Bet tw; apra<iymas rodo, jog vicnuolyno pastatai buvo aplcisti ir pradejc;, nykti. Reikejo remontuoti duris, !angus, krosnis, grindis. Visur buvo rcikalingi ir apdailos darhai. lode! vienuolyno ir baznyCios tinkavim(!, matyt, reikia su­prasti kaip didclj pastat4 remont(!.

Savo samprotavimus del tolcsnio vienuolyno pastat4 panaudojimo turcjo pareik.'>ti ne tik matininkas, het ir apskrities bajofl! vada'>. Jis nurode, kad dviauk.~iame vicnuolyno pastate galima jkurti apskritics valstybines jstai­gas, teismq ir rotust;. Mincjo, kad Trak4 miesto scni archyviniai dok:umen­tai saugomi mediniuose pastatuose ir gali sudegti.

Matyt, tuo vadovaudamasis tuomctinis gubernatorius pavcde gubernijos statybos komisi_jai sudaryti nauj(! projektl}, numatant vienuolyno pastatuo­se jkurdinti zandar4 komand~, apskrities ir zemstvos teismus, bajont glo­hos jstaigq ir miesto rotusc;-. Visi vicnuolyno pcrplanavimo darbai ir s~ma­tos sudaryrnas pavesti civiliniam inzinicriui Gromovui.

Projektavimo darbai vis<J laik<t buvo skubinami. Norcdamas juos pagrei­tinti, Gromovas siulc, kad matininka'> padarytlJ pjuvius, o plane paeymetlJ numatomus jrengti skliautus ir plyllJ grindis. Juos es~ bus galima haigti iki to Iaiko, kol bus gauti kiti reikalingi duomcnys. Be to, inzinierius Gromo­vas atliko dar kazkokius papildomus matavimo darbus. 1846 m. jis samdc du darbininkus, o Vilniaus iydas Leiba Rakas atvde ! Trak."Us kuol4, gai­ri4, vini4 bei kopeCi4 ir jam uz tai buvo sumoketa 3 rubliai.

65

Vienuolyno pcrprojektavimo ir pritaikymo klausimais. kaip jau mincta, vyko diLle lis susirasincjimas. Taciau svarbu tai, kad 1 S46 m. sausio 1 fl d. raportu inzinicrius prancsc Vilniaus gubcrnijos statybos komisijai, kad nu­hraiiyti ant trij4 Jap4 bcrnardin4 vicnuolyno plamti ir aiskinamasis rastas jteiktas gubcrnatoriui. Hct tai greiCiausiai buvo dar matininko ;:ltruscvi­Ciaus padaryta dokumentacija. lhCiau kitos dicnos rastu Gromova'l nuro­dc, kad jis objekt& apziurcjo vietojc, ir visos numatomos jstaigos (zandar4 komanda, apskrities ir zcmstvos tcismai, bajorq globus jstaiga, micsto ro­tuse, apskritics izdine bei kameros tardomiems arcstantams) vienuolync ir baznyciojc gali tilpti. Kartu siulc zandaf\! komandos ir izdincs Cia ncjkur­dinti , o buvusiojc haznycioje jren~ti cerkv9. Tas atpigint4 pacict vienuoly­no rekonstrukcij(! ir atkristq naujos cerkvcs statyba. Sis pasiulymas, matyt, ncbuvo priimtas ir apsiributa vien vicnuolyno pastatu.

Projckto sudarymas uisit9se. He to, inzinicrius Gromovas 1846 m. spalio 7 d. ra5tu Vilniaus gubcrnijos civilinio gubcrnatoriaus kanccliarijai prane­se, kad vienuolyno desine isorinc kapitaline siena (?) ncpatikima, ncs at­skilusi nuo skersini4 siem.J. Jo manymu, pa'itat(! rcikia stcbdi vis~1 zicm£! ir projektas galjs biiti sudarytas tik 1847 m. pradziojc. Apie tai Gromovas pranesinejo visus 1847 m. Kartu g(!sdino, kad projektavimo darbai gali atsideti net iki 1848 m., ncs plysiai sienosc vis didcja.

Matyt, civilinio inzinieriaus !dumas net ncsparCius guhcrnijos valdinin­kus isvcde is kantrybes. 1847 m. viduryje vienuolyno rekonstrukcijos pro­jekto sudarymi! pcreme inzinicrius majoras Ivanas Migrinas ir jau tq pa­ci4 met4 pabaigojc raportavo, kad projcktas baigtas.

Projckto sudetis neaiski. I.Migrinas nurodo, kad siunci£!S projckt& ir s&­mat(! kartu su aiskinamuoju ra5tu ir vietovcs planu. Taciau nenustatyta, ar buvo sudaryta koki4 nors kitq brezini4. Projcktas 1849 m. buvo pasi4stas i Pcterburgo vyriausiaji! keli4 ir visuomenini4 pastat4 valdyb;~. Pridctamc raste minimas tik vienas brczinys. Tai greiciausiai bus gcncralinis planas.

Brezinio (ar breziniq) likima<; neaiskus. I vienuolyno p<1status buvo at'lirad<;- ir kitq pretendent4. 1846 m. Vil­

niaus vidaus bataliono vadas papulkininkis Mazalevskis prase bcrnardinq vienuolyn~ perduoti Trak4 invalid4 komandai. sauganciai valdiSk~ amuni­cij~, maisto atsargas ir pan. Jo manymu, cia galima biitq perkelti paciq kornand<!, jrengti virsininkui but~. Taip pat, jo nuomone, cia galejo issitek­ti Trakq miesto kaiCjimas ir kita. Buvusi bainyCia cs(! labai tikt4 cerk"Vei.

66

Zandar4 komanda galetq likti tose patalpose, kurias jie u:lima. Rckonst­rukcijai reikiamq med:liagq galima bus gauti ardant mcdinius vienuolyno trobesius ir murint; sodo (t.y. sventoriaus) tvOr(!. Matyt, sis klausimas ne­buvo teigiamai i.~spr((stas, nes 1847 m. prasymas buvo pakartota'l, taciau ir vCl be pa<;ckmiq. Aprasomoje byloje nera ne vieno brezinio, tik projekto tekstine dalis. Trumpame aiSkinamajame ra5te pa.Zymima, kad visur vie­nuolyno pao;tate stogas praleidzia vandenj, jgriuvo dalis virsutinio auk.Sto skliautq, vi.<;ur reikia deti naujas grindis, !angus ir kt. Pagal projekti! vie­nuolyne buvo numatyta jkurdinti apskrities ir zemstvos teismus, izdin((, miesto valdyb<t ir tardOffi4 arestantlj kameras. Zandafl! komanda cia jau buvo jsikiirusi 1846 m. J i uzemc ir dalj iikiniq vienuolyno pastatq. Kokie vienuolyno ukiniai pastatai dar tebestovcjo, ra5te nenurodoma. IS nauj4 pastatlj nurnatytas didelis lauko tualetas. Rekonstrukcija pagal S(:!matq tu­rejo kainuoti 6682 rb 19 3/4 kp. Projekta'> buvo patvirtintas Vyriausiojoje kcliq ir vics4.i4 pastatq valdyboje.

Kokius darbus numate I.Migrinas, matyti is 1850 m. Vilniau<; gubernijos statyhos ir keliq komisijos kit4 dokument4 [LV/A. F.382.Ap.2. B.60. L. 734}. Tai antrojo auk.Sto skliautq remontas, grind4 pcrklojimas. Numa­tyta naujai pastatyti 13 krosniq, o 16 suremontuoti, galvota padaryti nau­jus ar surcmontuoti senus dur4 ir lang4 blokus, planuota kori<.lorius ir riisius paversti gyvcnamosiomis patalpomis, numatyta jrengti tualetus ir Jaiptus bei atlikti kitus darbus, svarbiausia - suremontuoti stog(!.

Rekonstrukcijos darbai pradedami 1850 m. J4 eiga matyti is iSlikusios 18S0-1~55 m. laikotarpio 588 Jap4 bylas [LV/A. F.382. Ap.l. B.170] Dar­bus apsieme treCiosios gildijos pirkliai Dovydas Moizelis ir Mausas ltoc­kis. Kontraktas sudarytas uz 4614 rb, nors siems darbams buvo skirta 6665 rb. Darbus numatyta atlikti t4 paci4 met4 balandzio-rugsejo menesiais.

Rekonstrukcijos darbq prieziura pavedama dviem architektams. Guber­nijos architcktas Afanacijus Ranvydas turejo vesti bendrq pridiurq, o ar­chitektas Vladimiras Nimetcas buvo jpareigotas praktiSkai vykdyti darbus.

Yra islikusios trumpos si4 asmen4 biografincs zinios, surinktos apic juos 1854 m.[LVJA. F.380. Ap.J21. B.816J

Gubernijos architektas riim4 patarejas A.Ranvydas buvo kil~s iS dvari­nink4, Vilniaus universiteto aukletinis. Gubernijos architekto pareigas ejo nuo 1844 m. spalio 13 d. IS\'ardijant jo nuopelnus architekruros srityje

67

nurodoma, kad jis parenge 12 lapq Vilniaus misionieriq vienuolyno re­konstrukcijos ir ispletimo projckt<J, numate jkurdinti cia pavyzdini mergai­ciq institut~. Taip pat prisidejo prie Vileikos kalcjimo statybos ir karalis­kojo maiOno Vilniuje mechanizmq jrengimo. Jam tada buvo 47-eri metai.

Kolegijos sekrctorius V.Nimetcas buvo uzsienietis, pricmt;s Rusijos pilic­tyb~. 1849 m. baige Keliq susisiekimo ir viesqj4 pastatq vyriausiosios val­dybos statybos mokykli't. Mokcjo pranciiz4 ir vokieciq kalbas. State A~rne­noje rnaliin<J, tilt~ ir ~liul<!, priziurejo 'frakq bernardinq vienuolyno re­konstrukcijos darbus. Threjo tik 26-erius metus.

Darbai prasidejo ir veliau vyko gana sunkiai. Jau jq pradzioje V.Ni­rnetcas pranese apie vienuolyno stogo avarin~ buklt;. perrnirkusius ir suskilusius antrojo auksto skliautus. Rase, kad kiernac;, kuriarne buvo numatyta pastatyti rniirinj tualet(J, uivirtt;s griuvenomis, kad uzgriuv~s sulinys ir pan. 'Til patvirtino ir architektas A.Ranvydas. Teko sudaryti papildornl! SC!matl!. Buvo padaryti ir penki nauji breziniai - kcliui nu­tiesti, tualetui statyti, tvorai ir dar vienas (neivardytas). Parasytas ir ais­kinamasis rastac;.

Darbus trukde ir kitos aplinkyhes. Mat vienuolynui priklaus~s sklypac; jau buvo isnuomotas ir uzsetas iki pastato sienq. V.Nimetcas raportavo, kad nera kur sandeliuoti medziagq, o kelias i kaln<J irgi uztvertas. Be to, kasdicn girtas nuomininkas su kitais (irgi girtais) pasaliniais asmenimis kolioja architekt<l ir visaip kitaip trukdo darbus. V.Nimetcas kreipesi i go­rodnici4, bet ne.s.ekmingai.

Reikal'l svarste net gubcrnijos valdininkai ir sutarc, kad aplink pastat<t turi biiti paliktas toks laisvas plotas, koks reikalingas statybai.

Naujarne projekte numatytas vienuolyno perplanavimas is esmes ir didc­lis jo remontas {LV/A. F.382. Ap.2. B.60. L.731-743]. Buvo numatyta pa­didinti !angus, pric;tatyti tarnburus, sumuryti nauj'l karniz'l, taigi beveik pakeisti ir iSores architcktur~. Vienuolyn'l numatyta aptverti tvora. Pla­nuota ir palivarko mediniq trobesi4 rckonstrukcija.

Uzsitesus darbams, 1H53 m. j Trak"Us buvo pasi4stas kontrolierius inzi­nicrius. majoras Nitoslavskis. Jis sudan~ Jabai platq atliktq darb4 s(!ra~l! ir kartu su anksciau minetais architektais vykde prieziur~. Thciau tai darbq nepagrcitino. Thdel 1854 m. liepos 24 d. Vilniaus gubcrnatorius rastu gu­bernijos statybos ir keliq komisijai ncrimaudamas klause, kada gi, gal4

(.';

gale, haigsis darbai vicnuolync. Savo ncpasitenkinimq suprojektuotomis patalpomis parciSke dvarininkq globos jstaiga ir izdinc. Dvarininkq globos patalpq rekon-;trukcijai prisicjo sudaryti naujq 48 rb sqmat'l. lhip pat su­daryta 627 rb 58 kp SClmata koridoriui rusyje jrengti.

1854 m. spalio 20 d. architcktas V.Nimetcas pranese, kad vienuolyno re­kon,trukcijos darbai siaip taip baigti. Patcikiamas labai srnulkus visq rc­konstruotq pastatq inventorinis apra8ymas.

V.Nimctcas uz atliktus <.larbus turejo atsiskaityti. Bylojc isliko jo sudary­tos dokumentacijos, pateiktos gubcrnijos statybos ir keli4 komisijai, S'lra­sas. Thi 4 Sqmatos, 7 fasadq, planq ir victoves plano breziniai, 2 darb4 :lurnabi, 1 technincs ataskaitos byla, l darb4 ataskaitos byla, aktas del bajof4 globos patalpq rekonstrukcijos reikalingumo ir 2 aiSkinamicji ras­tai.

Byloje yra 5 sctmatos. Thi bendra, dar 1847 m. sudaryta sqmata (tik 6665 rb 40 kp), bajorq glohos patalp4 .rekonstrukcijus ir koridoriaus rusyje jrengimo S(!matos, bei dar vicna 3750 rb 64 1/4 kp sqmata, sudaryta 1850 m. architekto V.Nimctco. Penktoji S(!mata sudaryta 1850 m. irgi V.Nimct­co, bet jau 4157 rb 28 kp. IS!iko ir 1850, 1851 ir 1854 m. smulkios tcchni­nes ataskaitos, 1850, 1851 ir Hi54 m. darh4 zurnalai. Pastaruosiuose pa­dicniui aprasyti atlikti darbai ir jq kiekis, fiksuoti rncteorologiniai duome­nys. Brezini4 likimas ir toliau Iicka mjslc - jq byloje nera.

'Ifakq bcrnardinq vienuolyno pastatq naudojimas tuo metu neaiskus. By­loje yra 1854 m. spalio 15 d. Vilniaus gubernijos zandarq korpuso staho karininko pulkininko (pavarde nejskaitoma) pranesimac; statybos ir keli4 komisijai. EsC! jam pranesys 'Ifakq zandarq komandos vadas kapitonas Sa­chackic;, kad visas vicnuolyno patalpas, gubcrnijos vadovarns Ieidus, uzc­me Lcibgvardijos jegeri4 pulko stabas. Todel ir zan<.larq komanda uzimti jicms skirtq patalpq negalinti. Kariuomene ten 1855 m. Iapkricio 8 d. dar tebebuvo.

1850 m. buvo iskilusi dar viena 'Ifakq bemar<.linq baznycios panaudoji­mo idcja - jrengti joje 'Ifakq maisto sandelius (TpaKa:iicKHH nposHaHcKui1 Mara3HH) [LV/A. F.382. Ap.2. B.60. L.952-953j. Rasoma, kad dalis vicnuolyno jau buvo paversta 1-ojo pestininkq korpuso lauko valdybos (noJJesoe npaHJieHue KOMlfCHOHepcTsa I nexoTHoro Kopnyca) sandeliais, o dabar jie, del valdiniq jstaigq, zandarq komandos ir patalpq

69

--

tardomiesicms arestuoticsiems ~rengimo clarb4 laikinai perkraustyti i baz­nyCi(}. Buvo pavesta architektui V.Nimetcui ir lrak4 maisto sandCliy pri­ziiiretojui apzif1rcti baznyCi'l. nustatyti jos hukl<; ir padaryti iS\'adas apie jos stiprum'l ir galimybes be pavojaus galutinai jrcngti Cia sandclius.

Mincti asmenys, dalyvaujant lrak4 gorodnyCiui papulkininkiui Stuginui, nustate, kad baznycios stog:as avarinis, medines konstrukcijos supuvusios, skliautai permirk<(, apirusios sienos. Nusprendc, kad tokj pastat<t naudoti pavojinga, o jj rcmontuoti but4 per brangu.

1850 m. iskilo vCI nauj4 plan4 del uzdaryto bcrnardin4 vicnuolyno panaudojimo [LV/A. F382. Ap.2. 8.60. L.9::!8-935j. Mat lrak4 miesto gyvcntojai, sprcndziant is pavardziq - karaimai, kreipesi j car(! ir "mies­to palaik)'mui" prase. kad lrak4 centre vyriausybiucms jstaigoms but4 statomas naujas pastatas. uzuot jas jkurdinus bcrnardin4 vienuolyne. laip pat siulC, kacl vienuolyne but4 jrcngtos kareivincs ir ikurta trij4 klasi4 mokykla bajurams. Sis pasiiilymas atsidiirc pas zandar4 korpuso sef<! general;! adjutanq graf(} OriOV(!, kuris ji persiuntc Vilniaus kari­niam gubcrnatoriui. Gal4 gale sis prasymas patcko gubcrnijos hendr4-jl,! reikal4 komisijai, hct ji ncsprcnde mokyklos jstcigimo Trakuosc, ncs tai ncbuvo jos kompctcncija. TaCiau mane, kad pakcisti anksresnius gu­bcrnijos ir aukstcsniq vadov4 sprendimus dd vicnuolyno pastat4 cs(! ncpatogu. Be to, darbq uz nemaz(! sum~1 jau atlikta. Sumanymas is es­mes huvo palaidot::ts.

1X54 m. liepos 22 d. Vilniaus gubernijos statyhos ir kcli4 komisija iparei­gojo minct(! V.Nimetq sudaryti uzdarytos haznycios remonto S()maq. Ar­chitektas kartu su bajOil! vadu ir iniinieriumi majoru Nitoslavskiu ap:liii­rejo baznyCi<! ir sum~c akta. Nurode, kad stogo bukk yra avarine. palcng­va irsta sicnos. VNimctcas sudare 209 rb 52 kp stog:o, sienq ir karnizq rcmonto s;~mat(!. 1:1Ciau jam huvo licpta sudaryti viso pastato remonto sqmat(j. kuri sickc 870 rh 14 kp. Ba:lnyCia, matyt, ir toliau palikta be prie­ziiiros. Apic jos rcmont<! hyloje duomcnq ncra.

Analizuojant to laikotarpi~) buvusio bcrnardinl! vicnuolyno pastat4 Ji­kimq. mus domintt! du planai. Pirmasis - tai 1846 m. viso miesto esa­mos padctics planas /Mikulionis S .. 1979. R 54-57] ( 5 pav.). Jame pa­vaizduota ir hernardin4 vicnuolyno valda. Palyginus su 1800 m., matyti

5 pa1·. 18.J6 111. Ii'akl( ""''SIO tikrosios btik/es planus

71

pasikeitim~. Dabar vis<l pietin~ Bernardin~ kalvos ir slaito dalj uzemc di­dcles kapincs. Zeldiniai buvo ne tiki vakarus, bet ir i rytus, t.y. is dvicj4 vicnuolyno pastato pusi~. Palivarke bclik~ scsi pastatai. Palyginus su 1800 m. planu, galima spclioti, kad palivarke tcbcstovejo bravorao;, dalis arklidziq, kcpykla (arba vicnas i.~ palivarko gyvcnam4.i4 pastatq), veiimine ir kleti.o;. Thrp bravoro ir vienuolyno kalvos slaite matomas dar vicnas ne­zinomos paskirtics trobcsys, kurio nera 1800 m. plane.

1846 m. micsto planas rodo, kad bcrnardinq vicnuolynui priklausiu­sioje teritorijoje pric dabartincs Vytauto gatvcs prasidcjo statybos. Ten stovi 6 pastatai. Taciau paties vienuolynu dokumentuose apie tai nicko neuzsimenama. Vadinasi, tuojau po vicnuolyno uzdarymo hernardinq valdoje pradcjo kurtis micsticciq sodybos. Kick vCiiau victuj buvusio palivarko dalics apic 1817-1850 m. (?) pastatoma ligoninc fVIA. F.218. Ap.4. B.J807}. Matyt, minimas koks nors kita<; ligoninci skirt:-ts statinys, nes dabartincs ligonines architektiira rodytq XIX a. antn!i<l pusv ar net amziaus pabaig<l.

1851 m. sudaromas spccialus 11akuosc bcrnardinams priklausiusiq valdq planas {Baliulis A., 1984. L.l9; LV/A. F.526. Ap.J. B.9489j Plane patyme­tos trys valdos: Babruko c:Zeras, dalis Bernardinq c:Zero ir tcritorija micstc.

Analizuojamas planas yra ejusio ypatingojo matininko parcigas A.Moro­zovo patvirtinta kopija. Kur yra originalas, nciinoma. Plan<l sudare Trakq apskrities matininkas (kartu ir Vilniaus gubcrnijos sekrctorius) Konstanti­nas StruseviCius. Mat beveik visos uzdaryto vicnuolyno valdos micstc pcr­ejo "victines miesto rotuses" zinion. Sudaryt<l plan<! (original<l) pasirase daugybe suintcrcsuotq asmenq, kuriq valdos ribojosi su bernardinq valdo­mis, ir kviestiniq.

IS plano aiskeja, kad bernardinai valde tik viduriniaj"! Bernardimt etero dalj. Plane jis pavadintas Lanko (iskreipus ji i Lonka) vardu. { siaur~ eze­ras patymcta<; kaip valstybinio Bratuoles dvaro nuosavybe. Pietine dalis, vadinama Abatijos vardu, U~51 m. priklausc Vilniaus staCiatiki4 Sv.11ejy­bes vienuolynui.

Valda mieste is siaures puses ribojosi su nepilnamecio slckteles Bara­nausko, miesto ir abatijos, o plano sudarymo metu ir su Vilniaus Sv.11ejy­bes vienuolyno sklypais. IS kitq pusiq teritorij<l ribojo gatves.

Vienuolynui micste priklausiusios valdos teritorijoje buvo jau is seno su­siklost~s funkcinis zonavimas. Ant kalvos stuvcjo miirinis vienuolynas su

72

baznyCia. Plano paai.<'ikinimuose nurodoma, kur 1846 m. buvo skirttls plo­tas "Trakq ka!Cjimo tvirtovei" (TpoKcKoMy nope:~omoMy 3aMKy). l vakarus nuo vienuolyno ant kalvos huvo vaisiq sodas. Prie dabartincs Vytauto ir dalies Birutes gatves tjsojo sausos pievos juosta. l siaures vakarus buvo pelke, pavadinta "pclketa pieva". I pietus tarp vienuolyno ir dahartines Birutes gatvcs buvo kapines. ,

Plane nurodyt; vienuolyno palivarko pao;tatai. Jq buvo pcnki: bravoras, arklidcs, du palivarko valdytojo trobesiai ir klctis.

1859 m. uzdarytam Trakq hcrnardinq vicnuolynui prasidejo naujas eta­pas. Mat kilo sumanymas jame jrengti kalejim~ ir jkurdinti zandarq ko­mand"! [LV/A. F.382. Ap.l. B.433j 1859 m. bidclio 29 d. Vilniaus karinio gubernatoriaus ir Kauno bci Gardino gcneralgubernatoriaus valdyba pra­ncse Vilniaus gubcrnijos statybos ir keliq komisijai, kad kazkokia komisija apziurejo visiskai apgriuvusi<l 11akq "kalcjimo pilj"(nopeMHhli-i 3aMoK (!)). Buvo leista kalinius perkelti i uzdaryt"! bernardinq vienuolyn<t. Kartu prande, kad vienuolyn<l rekonstruoti i kaiCjim<l gali leisti tik vidaus reika­lq ministras ir gubernijos valdzia. Taciau Vilniaus karinis gubcrnatorius pritaikyti baznyci<t invalidq komandai (kuri,matyt, saugojo kalinius) nesu­tiko. Motyvavo, kad neS<t reikalo iskelti Si<t komand'! is jos uzimamq pa­talpq mieste.

Gubcrnijos statybos ir keliq komisija tq paciq metq liepos 8 d. nu­sprende kalcjim<t jrengti visame vienuolync, palickant visas valdincs jstaigas is miesto nuomojamuose pastatuose. 1hip pat nusprcnde ! ten perkclti ir invalidq komand<l. iki tol jsikurusi<t pusiau sugriuvusiame privaCiame name. Siems tikslams dar 1858 m. buvo parcngtas projektas su aiskinamuoju rastu. Projckto likimas neiinomas, ncs bylojc apie H neuzsimenama. Darbai turejo kainuoti 640 rb 45 kp. Buvo prasoma leisti panaudoti Jesas is 4500 rb sumas, skirtos A<;mcnos, Lydos, Vil­niaus ir Trakq k.alejim\! remontui.

Is susira.<;inejimo aiskeja, kad tuo mctu vicnuolyno pastatas buvo tuscias ir kam nors panauuoti baznyCi<t nebuvo planuojama. Rckonstrukcijos dar­hai pavedami jau minetam architektui V.Nimetcui. Kartu buvo sutarta pa­stat<l dar kart<l apziureti. 'Hti pavedama V.Nimetcui ir inzinicriui stabo ka­pitonui Suchodolskiui. Sudaromas akta<;, kuriame nurodoma, kad reikia atlikti papildomus darbus. Akt'! dar pasira<;e bajorq vada.~.

73

6 pu•·· 18./6 m. Traklf miesto ir salos pities bendras l'ai:::daJ·. K.!Jn'sialtcriu lapybus durbas

Vilniaus karinis gubernatorius su tuo sutiko. Tik dar karta nurode kad jokiu bildu nebilt4 uzimta baznyCia. Jai es<} numatyta kitokia (nenu;odo­ma kokia) paskirtis.

Darb4 eiga neaiski. Pavyzdziui, 1859 m. rugsejo 30 d. V.Nimctcas pra­nesa, kad Statybos ir kcli4 komisijai siunCia akt'! ir kai kuri4 darb4 S(lmat(l. 0 spalio 5 d. jis pranesa, kad darbai baigti ir arestuotieji bei invalid4 komanda galinti persikelti. Papildomi darbai kainavo 214 rb 72 kp. IS susirasinejimo matyti, kad tai buvo smulkils darhai, kuri4 rci­kejo siekiant geriau ir tikslingiau laikyti arcstuotuosius ir sumazinti is­laidas kariniams postams.

Vis4 darb4 reikalingum'l ir kokybisk'l atlikim'! met4 gale paliudijo Statybos ir keli4 komisijos narys inzinierius pulkininkas Narbutas.

Byloje yra iSiik~s 1859 m. atlikt4 darb4 sqrasas, sudarytas V.Nimetco. IS jo matyti, kad pastato viduje buvo papildomai pastatyta sien4, remontuo­tas cerpi4 stogas ir pirtis ardtuotiesiems. Visi kiti darbai daugiausia susij~ ·

74

7 pu•·. 1855 m. 1ruk11 ccnrriJJCJ dahes vaizdus. S.Vurobjovo pie.finys

su katejimo ir invalid4 komandos jkurdinimu, 1ai gult4 jrengimas, grot\!

uzdejimas ant 42 Jan~, duf4 sustiprinimas ir kt. Prie rckonstrukcijos darb4 dirbo kalvis Volodzka, saltkalvis Sevcrda­

vicius, staliai Bcrkovskis ir SimkeviCius, milrininkas Maleras ir stiklius

MorduchoviCius. Kaliniai i jicms pritaikyt(! vienuolyn~ perkclti 1859 m. gruodzio 10 d.

{rengto kalCjimo kai kurios patalpos buvo dregnos. Apie tai Vilniaus civi­liniam gubernatoriui pranese 1tak4 apskrities bajor4 vadas ir minetas pul­kininkas Narbuta-.. Apziurcjus vietoje, nuspr~sta kai kuriuos persalanCius antrojo auksto skliautus uzpilti pelenais ir anglimi arba apkloti siaudais.

0 vis(! t~ sluoksnj patarta dar u:Zpilti smeliu. Bernardin4 vienuolyno pastatas priklause vietos valdziai, t.y. Trak4 go­

rodniciui. Kalejimas uzeme vis~ antr(lji aukst(! ir pirmojo aukSto bei rusio

kairi~j~ (tik ncaisku kuri&) dalj. Atlikes darbus 1860 m. V.Nimetcas atsiskaite. Yra isliktts siunCiam4 do­

kumen'ttt s(lraS3s su lydrasciu. Sqrase figilruoja dvi sqmatos, darb4 vykdy-

75

mo zurnalas, knyga darhinink4 sqraS<lms, knyga mcdziagoms sura~yti, tcchnine ataskaita ir dvi susirasinejim4 bylas. Bylojc, Jcja, t~ra tik vicnos 1859 m. geguzcs 15 d. suda1ytos 646 rb 85 kp S<!rnatos kopija. Reilcia ma­nyti, kad kita isvardyta mcdziaga buvo persil!sta kurioms nors kitoms su­intcresuotoms organizacijoms.

1860 m. hirzelio 1 d. dokumcntu si hyla ir baigiama. Auk.<;ciau isdestyta mcdziaga rodo, kad po 1845 m. vicnuolyno uzdary­

mo buvo nubraiiyta daug brezini4, bet jie kol kas nesurasti. Tie brcziniai hih4 unikali medziaga, jci ateityje kilt4 sumanymas hernardin4 pastatus kalvojc aL'>tatyti.

Kitoks likimas laukc aplcistos Trak4 bcrnardin4 haznycios {LV/A. F.382. Ap.l. B.680j.

1865 m. balandzio 30 d. ltak4 miesto ir apskritics karinis vir~ininkas papulkininkis Sazanovas raportu prase Vilniaus gubcr11ijos vadovus lcisti

nugriauti bernardin4 bainycios bok.~tus (karinio virSininko raportc jie va­dinami kupolais). Motyvavo, kad butina "panaikinti bainyCios vaizd<l" ir

kad gresiantys griflti bok.~tai yra pavojingi kareivinems(tada vienuolyne buvo jsikiircrs kalejimas ir zandar4 komanda). Kartu buvo siflloma isardy­tas medziagas atiduoti tam, kas savo lesomis sutiks nugriauti bokStus.

76

') f11Jl'. lilll'loto !Jonu!dtlllf l'tenuulynu mti1uL ,\X U.[JJUtl:tvs ntwtiiJIIku

Vilniaus gubernijos valdyba bokstl! nugriovimui ncpridtaravo, tik rei­kalavo, kad atsiverusios angos bflt4 uztaisytos ardant gautomis medzia­gomis.

Kaip pranesa 1865 m. bir:Zclio 22 d. tas pats 1tak4 karinis virsininkas, nugriauti bok.~tus sutiko Sankt Peterburgo-Varsuvos gele:Zinkelio iniinie­rius Konstantinas Skrochovskis. 1Itciau is jo buvo pareikalauta Juomcn4 -kiekgi kainuot4 tic darbai.

IS susirasincjimo paai~kcja, kad K.Skrochovskis apsiemc nugriauti, ko gero, vis(! ba:Znycios virs4, t.y. abu bokStus, fronton(l ir haznycios stogo gcgnes. Kartu pasizadcjo atsiradusias skylcs uzdengti lentomis.

K.Skrochovskis sudan~ 315 rb sqmat<l. IS jos matyti, kokie planuoti ardy­mo darbai. 'Pcti apie 20 kubini4 sicksni4 plyt4 mflro isgriovimas, 40 por4 gegni4 nuardyma~, dviej4 kupol4 su medincmis konstrukcijomis ir kryziais nuemima~, griUVClll! pa~aJinimo darbai ir s~-yli4 ViCtOj bokSt4 UZtaisymas lentomis. Buvo is ardymo numatyta gauti 10000 plytq, 5 gctezinius kry­zius, 4 kubinius siek.')nius mcdienos, metalini balkonclj ir apic 40 piid4

77

surildijusios skardos. Mcdziag4 kaina ncnurodyta, ncs jq nustatyti ncs4 galima.

1870 m. huvo sumanyta Trak4 bcrnardin4 vicnuolyno baznyciq galutinai nugriauti. DuomenlJ apie tai randame islikusiojc Yilniaus gubernijos val­dybos statybos skyriaus byloje {LVJA. F382. Ap.l. 8.775]. Kaip matyti is susirasincjimo, dar t4 paci4 mef4 spalio 13 d. Yilniaus gubernatorius krei­pesi j Yilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko generalgubernatori4 ir prase leidimo nugriauti prie vietinio ka!Cjimo esanci£! uzdaryt£! baznyCiq. To pa­tics mcnesio 20 d. ra5tu generalguhernatorius paprase papildom4 duome-114: kada ir kam leidus bainyCia buvo uzdaryta, kam ji buvo perduota ir kam ji tada priklausc. Taip pat prasyta duomen4 apie ka!ejimo pastatus ir apic huvusius ankstcsnius planus dCI baznyCios paskirties pakcitimo. l sj rastq kaikodel atsake Yilniaus guhernijos staCiatiki4 cerk"Vi4 statybos ko­mitcto pirmininkas. Buvo patcikti visi reikalingi duomcnys. Nurodyta, kad baznycia yra pusiau sugriuvusi ir per j£! pabcga kaliniai.

Gcncralgubernatorius 1870 m. lapkriCio 27 d. rastu leido galutinai nugriauti bernardin4 baznyCi<J. Taciau kiek anksCiau inzinierius Nolde jam buvo pranes<;s, kad pastate yra hrangi4 plyt4, todd jo griovimq reikia atiduoti is varzytini4. Sic darbai 1871 m. buvo pavcsti statybos skyriaus jauncsniajam inzinieriui Polozovui. IS jo huvo pareikalauta zi­ni4 apic mcdziag4 ir nugriovimo bin£!, apie nugriovimo darb4, statybi­nio Iauzo isveiimo ir aikstelcs sutvarkymo (sutramhavimo) kainas.

l'dCiau griovimas uisitt;se. Todel gencralgubernatoriu<; 1871 m. geguzes 2 d. rastu apic tai primine Vilniaus gubernatoriui. Sis savo ruoztu spaude Po­lozovq. Polozovas savo raportu pa<;iille, kad t(! darb& atlikt4 technikas Gartungas, kuriam priklauso ir kif4 darb4 prieiiiira Trakuose. Kartu pra­ncse, kad minctas technikas apziiirct4 kaiCjimc remonto darbus, kuriuos uz 300 rb atliko Traktj apskritics ispravnikas. Thciau rcikalai vis tick nepa­judcjo. Todel gcneralguhernatorius rugpjilcio 1 d. vel rase rastq Vil­niaus gubernatoriui. Atsak-ymq, kad Gartungui pavesta pateikti zinias per d;i savaites, pasirase gubernijos architektas Caginas. Technikas Gartungas aiskinosi, kad griovimas uzsit<tse, nes jis labai uzimtas cerk­vi4 statyha Vilniaus, ASmcnos ir Svencioni4 apskrityse bci kitais dar­bais. Kartu rase, kad Trakq ccrkves sventikas PcnkcviCius numate pric cerkves ( esamos) pastatyti varpin<; ir mano. kad jai medziagos tikt4 is numatytos nugriauti baznycios. Matyt, huvo planuota is tokiu biidu

7X

gaut4 mcdziag:u sumiiryti ir ccrkves tvor(\. Thciau Gartungas siiilc j(!, cko­nomijos ddci, muryti is lauko akmen4. Ir v~liau sis klausim"s kazkodel buvo iskill,'~.

Baznycios (tik ncaisku. kodCI ji pavadinta dominikon4) nug:riovimas pa­gal samata turcjo kainuoti 1566 rb 66 kp. Numatyta i; ardymo gauti 135200 plyt4 uz 400 rh 57 kp ir I S.5 m3 akmcn4 uz 55 rb 52 kp.

Nugriauti baznyCiq pasisiiile Yilniaus gyvcntojas Azarijus Scmionova<;­Pozcmskis. Prasymc rasoma, kad jis suzinojt;s. jog b<Jznycios nugrivvcjui bus atiduotos visos gautos medziago~.

Baznycios Iickanos ncbuvo nugriautos dar ir 1~80 m. T4 met4 liepos 25 d. rastc Yilniaus gubcrnijus ccfl.;vi4 statybos valdybai (QepKoHHo­

cTpoHTeJinHoc npiiCY~TBite) rasoma, kad Yilniaus gubcrnijos prokuro­rui nugriauti baznyCi<! sif11Csi kalinys Rubina.<; KogamLo.;. Taciau <.lei tolcsnio haznyCios likimo bylojc duomcnlJ ncra. 1 R83 m. bir­

zclio 7 d. gubcrnijos iniinicriaus Levickio rezoliucija si byla uzbaigiama. Matyt, haznyCia jau huvo nugriauta. Kas t(! padarc, kada ir kokiomis salv­gomis, gal paaiskcs vcliau. Dahar galima tik spdioti, kad Trak4 Sv.Mik~­lojaus Yyskupo h<tinyCia galutinai nugriauta 1880-1883 m. laikotarpiu. Matyt, tada pictiniamc vicnuolyno korpu>;c buvo jrengtas jvaziavimas j kiemq. Del baznycios griovimo ir jvaziavimo jrcngimo minctas kotpusas turcjo hiiti rckonstruot~L'>.

ISnyko nuo zcmcs pavirsiaus Trak4 bernardin4 vienuolyno baznyCia. Ji savo architcktiira gal ir ncbuvo puosni, taciau vaidino ypating£! vaidmcnj Trak1.1 miesto panoramoje ir apylinki4 krastovaizdyjc. Nc be reikalo j jq atkreipc demcsj ll"akus pies~ dailininkai (6 pav.). Vienas is j4 - Peterbur­go dailcs akadcmijos auk!Ctinis Sokratas Vorobjovas, kuris 1855 m. atliko Cia picsimo praktik(!. {Mikulionis S .. 1982. R 22-23} (7 pav.). Liko vicn kalcjimu pavcrsti vicnuolyno milrai (8-9 pav.).

Archyvincs zinios apie Trak4 hernardinq miirinio vicnuolvno ir baznv­cios pastatus baigiasi 1883 m. Bet iki ansamblio galutinio s~griovimo Pi;._ mojo pasaulinio karo metu, t.y. 1915 m., praejo nemazai Iaiko, ir to laiko­tarpio jvykiai, rcmonta<;, pakeitimai ir, gal4 gale, patics palivarko p~t<;tatl! n~griovimo istorija dar laukia tyrinetojlJ..

Sj skyri4 galima uzbaigti istrauka is P.Klimo, aplankiusio 'Thtkus 1915 m. spalio 15 d., jspudzi4: "{cinant j 1tak4 micstelj vaizda<; greitai atsimaine. Nabages trobcles visos sugriautos, isplesytos, nudegusios, apkasais apraus-

7'J

tos, nugriuvm;ios. i\audytc issaudytos. Ka!Cjimo liim4 stoga~ nudcg~s,

ccrkvcs virsunc numusta, bainycios vicnas bok!itas nugriautas ir siaip baz­nycia piktai apdauzyta ... Kaip ncpaprasta buvo kcliauti pscudopirkliui per tuos ugnics ir kraujo, rodos dar siltai aptaskytus ir tyrais paverstll~ Lietu­vos laukus" [Klimas P., 1922. P. 549-551]

lolesnc hcrnardin4 vicnuolyno istorija - tai likimo valiai palikt4 ir nie­kicno ncpriziurim4 griuvcsi4 istorija.

4. BERNARDIN V VlENUOLYNO PASTATV LIKIMAS LAIKOTARPIU NUO 1915 m. IKI SIV DIENV

1915 m. karo vcik..;;m4 mctu vicnuol) .1;! sugriovc vokieci4 artilcrija. 'Pdi ga­lutinai nulemc tolcsnj bcrnardim~ vicnuolyno valdos ir pastatq micstc likimq:

I. Murinio vicnuolyno griuvcsiai palickami likimo valiai; 2. Bernardin4 kalvojc ir i siaurcs rytus bci ! rytus nuo jos past:ltomi keli

vicnaauksCiai ncdidcli trobesiai. Kai kuric is j4 gali hflti islik<; dar nuo kalcjimo laikq;

3. Toliau (nors ir ncintcnsyviai) miestieCi4 sodyhomis ar kitokios paskir­ties pa.;;tatais uistatoma kita vicnuolynui priklausiusi tcritorija.

Po Pirmojo pasaulinio karo Vilniaus krast'! okupavo Lcnkija. 'P.upukario mcru ltakuose vyko siokios tokios statybos, sent! pastatq remontas, prasi­dejo piliq (ypac salos pilics) konscrvavimas. Taciau hcrnan.lin4 vienuolyno ir haznyCios griuvcsiai, kaip jau huvo mincta, visiskai apleidziami. Nors handym4 uzfiksuoti csamq griuvcsi4 bukl~ buvo. 1921 m. tcchnikas Vil­hclmas Jarmalavicius sudan~ "N.TraJ..'! kakjimo mfm!" p1anctfLV1A. F.55. Ap.5. B.95. L.94j. Planas scheminis ir grciciausiai vaizduoja pirmajj auk.~­t(!. Thciau tai labai svarbus brczinys, nes jis vienintclis dahar Z.inomas pla­nas, leidziantis bent apytikriai jsivaizduoti vienuolyno korpusq ir vidaus patalpq isdcstym<l.

Brezinyjc parodyti ir tuo mctu vicnuolyno aplinkoje, matyt. dar nuo ka­lejimo laik4 tebcstovcjc; pastatai. PaCioje kalvoje j pietvakarius nuo vie-

10 P"''· /Jitl'rtsiv •·i•'nuo-1\ "" mtitui. J.Klusu (!) t!lt<>lruuku

nuolyno buvo mcdinis pastatas, pavadinta-; "tarnybos namu". Sis pastatas, atrodo, dar tebcstovcjo ir po Antrojo pasaulinio karo. ! rytus jau uz kal­vos rib4 stuk.<>ojo medine arklidc ir samlClis. 0 kiek atokiau - medinis su muriniais stulpais kluona~. Kada nugriauti pastaricji trys trobcsiai, - zini4 aptikti nepavyko.

Apie 1925-1926 m. prof. J .Klosas (?) bernardinq vienuolyno griuvesius nufotografavo. Nuotraukos buvo saugomos Valstybinio istorijos archyvo fonduo-sc [LV/A. F.ll35. Ap.3. B.655j. lbji su nuotraukomis byla pries por<t me£4 archyve dar tebebuvo. Dabar ji yra dingusi. Beliko tik nugriau­to vienuolyno nuotraukl! kelios kopijos pas pavienius asmcnis (10 pav.). Jei aplanka~ su nuotraukomis neatsiras, tai bcrnardinq vienuolyno pastatq istorijai bus didclis nuostolis. Sis praradimas pasijaus ypac tada, kai iSkils vicnuolyno rcstauravimo porcikis.

Tarpukario laikotarpiu palengva toliau uzstatoma vicnuolynui priklausiu­si tcritorija. Tai matome is J.Tochtcrmano 1935 m. sudarytq Trak4 micsto schem4 fTochternumn J., 1935! Prie dabartines Vytauto gatves stovejo astuonios sodybos. Sios sodybos cgzistavo jau nuo XIX a. vidurio. Viena sodyba buvo jsikflrusi prie dabartincs Birutcs gatves. Dar viena sodyba matoma dabartincjc Banclio gatvcjc netoli ligonincs. Visas bcrnardinams priklaus~s sklypas jau padalintas dvicm naujai susiformavusiomis gatvelC­mis. Rytq-vakar4 kryptimi tarp Bcrnardin4 kalvos vakarinio slaito ir Vy­tauto gatvcs matomc vicn£! toki<t gatvel~, o k.alvos papedcje - pastat4 gru-

11 pUl'. Truklf bemunlitlll •·icnuolyno /iekanos. XX u. untroji puse

P~· Si.o darb? .autorius p:i~imcna ten buvus is bctono blok4 pamilryt(! pie­mntt 1r medmms pagalhmms pastatus. Thrp dabartini4 Vytauto ir Birutcs gatviq J.Tochtermanas rodo tusci<! plot(}. Matyt, tik po 1935 m. siame tus­ciamc lygiamc plotc, buvusiame i pietvakarius nuo kalvos, pastatvta didc­le vienaaui<Ste mokykla. Ji ir visi kiti senicji pao;tatai huvo islikt( ·iki musq dicnq. Jie nugriauti tipini4 gyvenam4j4 nam4 statybos metu. Ant Bernar­dimi kalvos, sprcndziant is J.Tochtcrmano plan4, bent iki 1935 m. didcs­ni4 statyb4 ncvyko. Tik jos pietvakariniamc krastc stovejo nemaia<; medi­nis gontais dengta<; pastatas, bet tai gali biiti 1921 m. N.Jermalaviciaus ismatuotas "tarnybos namas".

Bernardinams priklausiusios valdos uzstatymo istorija smulkiau nca­n~lizuojama. Lenk4 okupacijos mctu siosc valdose vykusios statybos meko bcndra su bernardin4 vicnuolynu neturi. MiestieCiq sodyb4 kuri­masis ir kitos statybos - tai jau atskira Trak4 micsto uzstatymo istorija.

~"\ ·-

Greiciausiai sodyh4 savininkai net neiinojo, ant kicno zemes stovi j4 tro­besiai.

'fralat micsto paminkl4 likimas po Antrojo pasaulinio karo nevienoda'i. Ko­ne visa'i demcsys buvo skiriamas 1tak4 salos pilics fragmentiniam restauravi­mui-konservavimui. Tie darbai, prasidejc; 1947 m., tcbcsit~sia iki siol. Pusia­salio pilyjc darbuojamasi nuo 1953 m. l'.tCiau darbai vyko ncorganizuotai, prieS<>kiais ir sios pilics padctis dabar kata'itrofiska. 1953 m. sick tick dirbta ir prie dominikon4 vienuolyno bainycios pusia<;alio pilyje neuzbaigt4 IDUJ'4. 1954 m. suremontuota<; SvJono Nepomuko koplytstulpis micsto centre. Ret­karCiais ncdidelis remontas vyko ir parapijos balnycioje. 1aciau bernardin4 vienuolyno Jikimas yra panasus i daugelio 1tak4 sem-!­

j4 pa'itat4 Iikim<!, t.y. jic buvo laikomi ncturinCiais jokios vertes ir, pirmai progai pasitaikius, nugriaunami.

Po Antrojo pasaulinio karo bernardin4 vicnuolyno griuvcsiai vis delto ncbuvo sulyginti su zcmc. Nors bandym4 buta. Vicnas buvusht rajono val­dininlat pasakojo, kad apie 1959-1962 m.buldozcriais buvo griaunamos dar virs zeroes kysanCi4 mfu4 liekanos. "Operacija" bcveik pavyko. Todel iki miisq diemt isliko tiktai vienuolyno rytinio korpuso kampai (11 pav.). Kick prisimena sio darbo autorius, minctas valdininkas pa'iakojo, kad, ne­va, kalvoje buvo rcngiama turgaus aikStc. Nugriaut4 murq luitai dar ilgai gulcjo ant zcmcs pavirsiaus. Jic buvo ardomi ir iSrenkamos plytos. Deja, tuo uzsiimincjo net valstybines jstaigos. 1959 m. iS vienuolyno griuvesit1 huvo renkamos plytos gotikinio pastato Vilniuje, Pilies g. 12 fasadui re­stauruoti. Bet plytq buvo surinkta ne tiek daug, ir nc tai buvo svarbiausia vienuolyno lickan4 tolesnio nykimo prida'itis.

Kick darbo autorius prisimena, bent jau nuo 1959 m. Bernardinq kalvoje buvo jsikiirusi vietine remonto organizacija, kuri ten i.~buvo gana ilgai. 0 vienuolynui priklausiusios teritorijos dalis, buvusi prie dabartincs Vytauto gatves, dabar istisai uzstatyta daugiaaukSciais gyvenamaisiais namais. Bet, kaip mineta, tai jau atskira Trak4 miesto istorijos dalis.

83

SUTRUMPINIMAI SALTlNIAI IR LITERA TO RA

Baliulis A. 11)72 - Baliulis A Thkq sena· miesc!~> regenerncijos projcktas: ~to cine apybrniZa. V., 1972 II PRI'L E 5-619.

Baliulis A, 1984 • Baliulis A 1rakq sena­mit:st io regeneracijos proje kto korektiua: l<:totiniai tyrimai. Tl. V.,1984 II PRPL F. 5-3545.

Baliulis A, Fili;ov~ius R, \bjevodskaite A, 1981 • Baliulis A, Firkov~ius R, \bje­vudskaite A l.i.:tuvos an:hitekturos pa­minklai: Jstoriniai tyrimai. V., 1981 II PRPL F. 5-2820.

Ccrbulcnas K, 1 Q81 • CerbuiCnas K Pro­fesoriaus Mtnyno Knakfuso kuryba // Jjetu­vos lSR architekturos klausimai V., 1981. T 7 (2).

Cerhulenas K, 1983 • Cerhulcnas K Di­onyzas Cadajus II S tatyba ir architekrura. 1983. NL 12.

Drema V., 1980 • Drema V. Architekto Augustino Kosakausko kiuyba // Uetuvos TSR architekruros klausimai. V., 1980. T 6(2).

EP • 'lioki Stare i Nowc II r:ncyklopedyja powszechna. Warszawa, 1867. T 25.

Firkov~ius R, 1981 • FirkoviCius R Neme­zio mecete (\ilniaus raj.). U:tuvos an:hitek­tirros paminklai: lstoriniai tytimai. ~tocines

apybmiZos. V., 1981 // PRI'L E 5-2820.

Jasas R, 1980 • Jasas R Pergamentlj katalogas. V., 1980.

Jurgiuis J., LukSaite L, 1981 • Jurginis J., Luksai!C L Lietuvos kulturos is torijos bruo­fai. v., 1981.

84

Klimas P., 1922 ·Klimas P. Manu kelione po Uetuv'l 1915 mctais // MiiSlj senove. lilze. 1922. T 4/5.

Kodeks ...• Kodeks dyplomatyczny ka­tcJry i Diecezji wilerlskicj. Krakow, 1939. T. 2.

Kryczynski L, 1937 • Kryczynski L His­tuna meczctu w Wilnie. Warszawa, 1937.

Kryczyrtski S., 1938 • Kryczyrhki S. Ta­tarzy litewscy. Warszawa, 1938.

Kulwb: E., 1939 • Kulwicc E. 'liok~ prle­wodnik. Wilno, 1939.

Kuncas -~maitaitis RA, 1985 • Kuncas. Zemaitaitis RA Uctuvos kartogrnfmio vaiz­do vystymosi bruolai XVI-AV1II amt.: Paro­dos katalogas. Chicago, 1985.

Kurczewski J., 1908, 1916 • Kurczewski J. Kolciol zamkowy, czyli katedra wilds­ka. Wilno. 1908. T. 1; 1916. T. 3.

11- Ut:tuvos inkunabulai. V., 1975.

1M • Uetuvos Metrika II LVIA (ABaliulio nuorodos).

Lopacinski E., 1946 • Lopacinski E. Ma­terja~ do dziej6w rzemiosib artystyczne­go w Wielkiem Ks~stwie Utewskim (XV­XIXw.). Warszawa, 1946.

LJza S., 1954 - t.oza S. Architekci i bu­downiczowie w Polsce. Warszawa, 1954.

LV1A E55. Ap.5. B.95; F.378. Ap.72. 8.212; E380. J\p.121. B.816; F.382. Ap.l. 8.170, 433, 680, 755, 775; F.382. Ap.2. 8.60, 391; F.526. Ap.3. B. 9489; E604. Ap.l. B.l1982, 11984; E684. 1\p.l. B.4014; E694. Ap.l. B. 3494, 3775, 4019; F.1135. Ap. 3. 8.655; SA 8.5917 (ABaliu-

Mikulionis S., 1979 · Mikulionis S. XIX amziaus Trakq perplanavimo projektai // Architekturos paminklai.V., 1979. T 5.

Miku lion is S ., 1982 · Mikulionis S. S okra­to \brobjovo Thkq miesto pie5iniai // Sta­tyba ir. architektiira. 1982. Nd2.

Mikulionis S., 1986 • Mikulionis S. Kai ku­rie duomenys apie dominikonq pastatlj Thkq pusiasalio pilyje architektiif'!// Uetu­vos 1S R architekturos klaus irnai. V., 1986. T. 8(2).

Mikulionis S., 1987 • Mikulionis S. Thkq mies to silueto formavirnasis ir vaizdavimas ikonografijoje // Uetuvos aukStqjq mokyklq moks lo darbai. Urban is tika ir rajoninis pla­navimas. V., 1987. T 14. llikq miesto ir apylinkiq urban is tin is forma vim as.

Pilypaitis A, 1964 • Pilypaitis A Kuo va­dovautis tvarkantllikus // Statyba ir archi­tekrura. 1964. Nt 28.

PRPI- Paminklq restauravirno projekta­vimo ins titutas.

Syrokomla W., 1857 · Syrokomla W. Wy­cieczki po Utwie w promieniach od Wilna. Wilno, 1857.

Szyszman A, 1936- Szysman A Osad­nictwo karaimskie w Trokach za wielkich ksi:}fl!t litewskich (Osobne odbicie z cza­sopisma "~sl karairnska''). Wilno, 1936.

TIE · Thrybq Uetuvos enciklopedija. V., 1988. 'I 4.

Thchtermann J., 1935 - Thchterrnann J, 'fioki: Zarys antropogeograficzny. Wilno, 1935.

V1A E218. Ap. 4. B. 1807 • Centrinis vals tybinis is torijos archyvas (S ankt Peter­burge).

VIM · Valstybinis istorijos muziejus (Mas kvoje ).

V.JB RS. E 3-145; E 4-A 2014, A 2019, A 2115, A 2148, A 2149, A 2437, A 2488, A

2489, A 2542, A 2543, A 2545, A 2546, A 2989, A3845; F. 2346, 47; E 57, E 54-195 • \ilniaus universiteto bibliotekos Rankrasciq skyrius.

Zahorski W., 1902 - Zahorski W. 1roki i zamek trocki. Wrlno, 1902.

AKThl ... - AKThl H3~aBaeMhle BuneHCICOIO KoMMHceiO ~lUI p336opa ~peBHHX aJCToB. BHllbHa, 1910. T 35.

Apxeorpa¢wiecKHlt c6opHHIC ... Apxeorpa<fJH'!ecJCHfi c6opHHIC AoKyMeHTOB, arHocH~HXCJI K HCTopnu Cesepo-3ana,n;Holt Pym. BHmHa, 1867.'I 2; 1871. 'I 5; 1904. 'I 14.

JleOHTOBU'I <1>.11., 1897 · JleOHTOBH'I <1>.11. AKTbl llnToBcJColl MeTpiiKIL Baprnasa, 1897.T.l. OcsJI~eHne ... , 1863 OcsJI~eHne

HOBOYCTpOOHHOfi npaBOCJ13BHOlt 1..\epKBU B ye3AHOM ropoAe TpoKax BHlleHcJColt ry6epmm. BHllbHa, 1863.

'lal!TypuH B.A., 1969 - 'laHTYPIDI B.A. J1CTopmr apxHTeKTyphl EenopyccuH. MllHCK, 1969.

HISTORY OF THE CONSTRUCTION OF ST.MICHAEL:S EPISCOPAL CHURCH AND THE BERNARDINE MONASTERY IN TRAKAJ

SUMMARY

Trakai has always played an important role in the life of the Lit­huanian state. No wonder that there had been houses of worship of various confessions in this small town, standing on the hills and on the shores of the lakes surrounding it. There must have been pagan shrines or places related to ancient religion in Trakai or its surroun­dings. E.Kulvietis in this guide to Tfakai published in 1939 writes that Odynec, Uztrakis' manager, built a small church (an orthodox church) on the site on an ancient pagan shrine in 1791. V.Sirokom­le, who studied the history of the cult buildings' construction, noted in 1857 that the bernardine church was probably standing on the foundation of some pagan temple as well. However, this site re­mains unstudied even by the archeologists. At the close of the 15th ccnture Christian buildings began to appear, the orthodox churches in the first place. The Nativity of Our Lady Church is the oldest among them. It is supposed that it was funded in 1384 by' Vytautas, the Grand Duke of Lithuania, together with a monastery. There we­re at least five orthodox churches in Trakai in the 15-20th centuries. St.Mary's Visitation and St.John's Catholic Parish Church was also funded by Vytautas in 1409. There had been two Catholic monaste­ries and one Catholic cloister. Some buildings or their fragments remained of the monasteries (the Bernardine and the Dominican). The Benedictine cloister and the wooden church were short-lived. The nuns were transfierred from Orsha to Trakai around 1666, and already in 1688 the Dominicans were brought to this place by M.Oginskis. Cult buildings of other confessions were constructed in Trakai, too. They include a Tatar mosque (destroyed in 1 o09 and never rebuilt), a Jewish synagogue (destroyed in 1966}, and a Ka­raim kenessa which is still there.

R6

It should be noted that the foundation of the Trakai town, its develop­ment and the history of constmction of individual buildings so far were studied only episodically.detailed studies on individual buildings and on their relationship do not exist, and the relation between the parish church and other churches, monasteries and cloisters is still unclear.

The history of Bernardine monastery in Trakai has been studied only episodically, too. When the issue of reconstruction of the district hospital arose, the Cort'itruction and Repairs Department of the Trakai District Board placed an order with the Institute of Monuments Restoration and Design to make a historical-architectural evaluation of the Bcrnardine hill and its surroundings in 1991. The present history of construction wa'i written within the framework of this order. The author collected and su­mmarized all the historical-iconographical material on this monastery sto­red in the archives of the Republic of Lithuania.

Part of this material was found and this fragments were published by the explorers of Trakai and its architecture A.Baliulis, R.Firkovicius and A.Vojevodskaite. The author of the present study made use of the signatures of the archival sources referred to in their works, however, all the historical sources and the iconography were additionaly studied. Since complex research on the Bernardine monastery and the church has not been carried out yet, the study is based on historical sources only. The following stages of construction on the Bernardine hill can be traced:

1) from the end of 15th c till 1617 - the period of existence of St.Mi­chael's episcopal church built by the Gostautas family;

2) from 1617 till now - the period of existence of the Bernardine monas­tery, which can be divided as follows:

a) from 1617 till the middle of the 18th c- initial period of construction carried out by the Bernardines;

b) from the middle of the 18th c till 1845 - the period of the brick buildings of the monastery and the church as well as wooden buildings of the household sector, i.e. the principal period of construction;

c) from 1g45 till World War I - the period when the dwelling-house of the monastery was reconstructed and the church was pulled down follo­wing the closing of the monastery; the reconstructed building was de­stroyed by the German artillery during World War I;

87

d) from World War I till our times - the period of the final ruin of the Bcrnardinc buiklin~rs.

The above chronological scheme is kept to in the present study. The Bcrnardinc monastery and St.Michael's church were set up on a

rather high hill. which is now called the Bernardine Hill. Dwelling and household buildings of the monastery were situated at the foot of the hill on its northern and northeastern side. The whole estate belonging to the monastery occupied a triangle plot bordered by present Vytauto, Birutes and Banelio streets.

There are only a few facts known about the first period of construction on the Bernardine Hill.

The construction of the church was funded by the voivode of lrakai Martynas Gostautas. However, the 12-year period between Gostauta<;' de­ath (around 1483) and the beginning of the church construction (1495) is obscure.

The bishop of Vilnius Yaitickus Taboras iniriated the funding and he took care of the construction. In 1495, he concluded an agreement with Nikelis (Mikalojus) PrukopoviCius, the chief of Trakai, on the building of a church with a belfry for 600 auksinai (old Lithuanian golden coin). In 1544, N.ProkopoviCius was mentioned in the documents as being dead. Apparently he did not complete the contruction, because in 1522 Zygi­manta'i Scnasis gave permi'iion to Albertas Gostautas, son of Martyna'i Gostautas (both were prominent figures in the history of the Grand Prin­cipality of Lithuania), to continue the construction of the church. Alber­tas Gostautas was appointed voivode of Trakai in 1519 and probably it was then that he decided to complete the contruction begun by his father.

As it wac;; already mentioned, initially the church was built of brick. Do­cuments dating from thecnd of the 15th c witness this fact, too. The text of the privilege of 1522 reads that the church was rebuilt as a brick buil­ding (''the muro et lapidibus"). Anothe privilege of the same year states that the building was a marvellous brick and stone temple. Solely the visitation reports of later dates assert that the first Bernardine church wac;; a wooden one.

In 1522 the church was provided with material support. It was gran­ted the land it was built on, a privilege was given for free fishing in Lake Galve, three subjects were assigned to the church, etc. The dona-

tions arc confirmed by the records in the Lietuvos Metrika, showing that there must have been three priests in St .Mich<:~el's episcopal church.

It has not yet been determined when and why the church had fallen into decay. Scarce hints in the historical sources show that it was still standing at the turn of the 17th century. In 1586, Steponas Batoras confirmed a privilege of Zygimantas Senasis in Gardina'i. There is a record of April 2, 1603 in Lietuvos Metrika, stating that 9 threescore of grasiai (small coin), as.'iigned to St.Michael's church, were not received from 24sliai for a long time. After this date, the church is not mentioned anywhere.

Following the decay of the church. the granted privileges became voi­ded. Part of them was transferred in some way to the Trakai parish church, and part - to the Bernardincs.

The place for St.Michael's Episcopal Church was scfected very success­fully, but it is not known why this particular place was chosen by Gostau­ta<;. The Gostautas' family tics with "frakai has not attracted the attention of the historians yet. In the HHh century, the memory of the activities of this family was still alive in Trakai. There is record in the 1782 inventory of the Trakai parish church, which reads that the church W<JS built by Gostautac;;, the owner of Gcranainiai (the date of the record is not known), however, another record of the same inventory states that it was funded in 1409 by Yytautas, Grand Duke of Lithuania.

So much is known about the construction on the Bernardinc Hill funded by the Gostautas' family.

The second stage of conc;truction started in 1617, when the bishop Eus­tachijus Valavicius gave the church to the Bcrnardine monks at the re­quest of the noblemen of the 'Hakai province. There is no evidence of the state the church was in at that time. May be the decay was not utter and the monks could make use of the church. However, later documents una­nymously assert that the first building of the Bcrnardines Church was a wooden one. Since 1617, a monastery or some other building suitable for dwelling of the monks must have existed close to the church. One can presume that the monastery's dwelling premises, most probably wooden, were hastily built by the monks thetn<;elves. Thus, there exist two versions ao; to the buildings on the Bernardine Hill in this period:

a) a brick St.Michacl's Church and a wooden manac;tery; l:l) a wooden St.Michael's Church and a wooden monastery.

89

It is not known whether there were any other buildings on the hill, be­cause documents start mentioning the economic buildings at the foot of the hill only in the middle of the 18th century. Very few documents per­taining to this issue dating the early period of the church and the mona'>­tery are available so far. For instance, in 1649, the bishop A.Vaina be­queathed the Bcrnan.line Church 1000 auksinai and a black-marble table from the bishop's palace since his mother had been buried in this church.

The early period of the Bernardincs' life in ltakai ended in 1655. Du­ring the wars with Moscow, the Rusian army captured ltakai. The town was burnt down, the castles destroyed, and the monastery devastated. A woodcut by K.Snopsas dating from later time, i.e. 1666, has survived. It depicts some cult building on the hill. Earlier it was supposed to be the parish church of ltakai, while now it is considered a picture of the Ber­nardine Church. The church is represented having two towers in the front fa<;ade, the surrounding wall having some small towers as well. The church has a Renaissance appearance and is similar to other 15-16th cen­tury cult buildings of defensive purpose, which have remained in the pre­sent territory of Byelorussia and Poland (orthodox churches of Sinkovi­ciai, Malomozeikiai, CernavCicai, Bzochovas, Supraslis). Thorough and complex investigation would allow determining whether the object repre­sented in the woodcut is the Bernardine church, and whether the archi­tecture of the building belongs to the 17th century. It may also turn out to be an interpretation of Gothic architekture making usc of the Renais­sance architectural forms.

The period following the destruction of 1655 is rather obscure as well. Some monastery buildings undouhtcdly existed in the end of the 17th century and in the first half of the 1Rth century, needing repairs as any other buildings, however, the available documents concerning these re­pairs or construction are very scarce. The earliest account books, visita­tion rep01ts, and inventories that have remained date from the middle of the 18th century. The account book of 1739-45 is the earliest among them. A'i it is evidenced by the items of the expenses, minor repairs were done and construction material and articles were purchased over these years. In 1739, the repairs were done to the church. The records witness that stonc-ma'ions worked there, iron was purchased and windows were repaired. In the same year, minor construction works were carried out in

!JO

the brewery and the stable. In 1740, a painter whose name is not indica­ted, received 56 golden coins for painting a picture and a "Via Crucis". Three small barrels of roof nails were purchased for 27 auk<;inai, and 12 auksinai were paid to carpenters for the erection of the gates in 1742.

Another account book begun in 1747 has disappeared from the library of Vilnius University, therefore it is impossible to determine what works were carried out during the period of 1747 -52. Judging by the first book, the Bernardines of ltakai built guite a few buildings in the first half of the 18th century. It is not jet determined when the household sector had started forming, but at least the brewery building and the stable were already standing at the foot of the hill in the middle of this century.

At the same time, the construction of a brick church, and later of a brick monastery started in the site of the wooden church. This new const­ruction was funded by the ltakai standard-bearer Jonas Judickis, his wife Eleonora Rudaminaite Judickiene and Ona Oginskaite Judickiene. Ho­wever, we still can not trace the exact dates of the beginning of construc­tions. Thogh the 19th century visitation reports assert that the brick church was built in l 750 and cxprovincial Pranciskus Savicius consecrated its former name of St.Michacl's in the same year, the analysio;; of the hic;­torical sources reveal<> that most probably the construction of the church was started earlier, may he even in the end of the 30-ies of the 18th century. The brick mona<;tcry was built later in the same century. Much information about these constructions is provided by the account books covering the period of 1752-1782, as well as visitation reports (one report on the mon:-~stery visitation and five - on the church visitation). Among the expenses recorded in the account book begun in January, 1752, and finished in August, 1753, there are items that can be attributed without doubt to construction work<>. Carpenters were paid for the construction of some building, for roofing the monastery, and for the erection of a bath­house. Joiners were also paid. Iron was purcha<;ed as well as a large quan­tity of kindling for the roofs and eleven barrels of roof nails. Other const­ruction material was purchased, too, including paint, glass and metal. Ex­penses on brick-makers arc mentioned. A picket fence wa'i erected and stoves were built. Another account book wa<; begun in September, 1753, and finished in August, 1754. Minor expenses on paying a carpenter and on purchasing of construction material are recorded in this book. A well

91

was dug in 1753. Judging by the account book covering the period of October, 1754 - May, 1763 (?), there was not much building going on before 1763. A brcwc1y was under construction in 1761. Over this period, some work was done by a tinsmith and the windows were glassed. There arc other interesting expenses entered into the book: a picture of St.Ant­hony was mended and 10 silver books were bought in 1755, while 6 hides were bouth for the organ in 1761. In June, 1761, "repairing of copper after the fire" was paid for: some building of the mona'itery had probably caugth fire. The monks purchased a clavichord in 1759.

In the account book covering a rather long period (1760-1777), no lar­ger constructions or repairs arc mentioned. In 1766, P.Savicius drew up a Iustration statement of the church and the sacristy. ThL'i Lo;; the first known document decribing the condition of certain buildings as well as the altars of the church. The statement indicates that the church was a brick one with a newly built porch. There were five altars in the church. The main altar displayed the Crucifix picture, which was presumably in the first tier, while the painting of St.Michael hung in the second tier. The Blessed Virgin Mary's Altar was cut of wood with some details being gilded. The painting contained by this altar had silver binding and gilded crowns. St.Ann's altar is not decribed in this document, with the reference given that the list of its bcloncring:s is kept in the brethren. St.Francis' altar is e;. ~

rcfcrrel} to as an old woodcarved one. The last, St.Anthony,s altar was also cut of wood and had no gilding. It contained a painting "St.Anthony and Infant Christ" decorated with silver binding. Silver church articles, dishes, etc. are dcscibed as being kept in the treasury of the sacristy. The monastery building is mentioned neither in the 1766 Iustration statement, nor in another one, draw up by P.Savicius and bearing no date.

As it wa'i mentioned above, information about construction in 1764-69 is not available. However, it L'i supposed that by then the monks had already started to this of the future construction of the new brick monastery. Considerable expenses for brick-making are recorded in the 1770-79 ac­count book. New altars were erected in the church in 1770. The construc­tion of the church was presumably begun in 1771, since a large amount of bricks was brought to the monastery in the beginning of the year, and stone-masons were regularly paid since spring. In 1772 expenses on stone­masons are no longer mentioned. A hotbed was built and the ground was

':12

made even in the kitchen-garden in 1772. This year also saw repairs of the altars in the church. Motiejus, an artist from Vilnius, painted St.Fran­cis' picture for the church. The church was floored anew. The lustration statement draw up by Erikas Boniatin'ikis in 1772 reads that marble for the floor was brought from Karaliaucius. The altars are at'io described in the statement. The main altar as well a<; StMary's ant StAnn's altars were new, veneered and varnished.

Large con-;truction was started again by the Bernardins in 1774. Men­tion should be made of the fact that a considerable amount of 869 auksi­nai and 24 gra~iai were paid that year to stone-masons who had been building the church for 12 weeks. That year saw minor repairs of house­hold buildings as well.

A Iustration statement drawn up by Robertas Jurakas in 1775 provides evidence as to the manastery buildings and their arrangement. The church was standing on the hill, with the new brick monastery built close to its northern fasade. The monastery was a two-storey building and had cellars. Not far away an old wooden building was still standing. The buil­dings of the household sector were located at the foot of the hill, on its northern and northeastern side, and included a wooden two-storey gar­ner, a wooden dweliing-house and a joiner's workshop, another dwelling­house for servants, cattlesheds, a cartshed, a smithy, and a brewery with a bathhouse.

Large works of various kinds were carried out in 1776, too. Expenses related to roofing are mentioned. Stone-building continued to be recor­ded for another few years. The accounts of 1779-82 show that final works were being carried out. Sawyers, joiners, and stove-makers were paid. In 1781, the drain-pipes were made for the church. An architect called Jonas was paid 18 auksinai and 12 gra5iai in 1782.

A report on the Iustration of the church and the monastery drawn up by R.Jurakas in 1784 is one of the latest documents concerning construction in the second half of the 18th centUiy. No essential alteration<; were made in the church. New furniture was erected in the monks' choir behind the altar. In the same place, a veneered and varnished small altar containing a picture of ChrL'>t was hung on the wall. The monks' cells are decribed in detail as well as the newly arranged refectory. A new library room and a scholastcrium are mentioned. The latter one had 4 windows, which indi-

93

cates that it was rather spacious and intended for a large number of stu­dying persons. The monks possessed a rich library, the book list of whitch, drawn up in 1787, has remained till now. New buildings of the estate are mentioned in 1784 and they include a mill by oxen, an ice-house, and a stable with a cartshed.

No construction was carried out in the manastery in the 19th century up till its closing in 1845. 1\vo master plans of the estate were drawn in 1800. They show that the church was of the east-west oriental. On the north there was a four-building manastery with a well in the yard. The chur­chyard and the cemetery were located to the south and to the west of the church, while a regularly-designed garden - to the west. In the south-eas­tern comer of the hill lime works were setup. The kitchen-gardens of the monastery extended to the north and northeast of the hill. The ten economic buildings were arranged in two groups. The rest area was occu­pied by pasture.

Several visitation reports have remained of the 19th century. Not only the buildings are described there, but also the data on the documents kept in the manastery as well a'i the library, the legacies, the estate, the privileges, etc. is provided. The earlies of the reports dates from 1804. It reads that at that time the church was a brick building with a tiled roof and two towers, one of which had two bells. The church was floored with marble and had an extensive cellar. It is indicated that the pulpit was "painted", and 6 pictures painted on canvas hung on the pillars. There was a confessional made of wood. The church had 9 windows. One more window with metal railing was made in the wall separating the upper pas­sage of the monastery from the church. The church had an organ of me­dium size. The document also mentions a small altar embellished with decorations and containing pictures of Christ, Mary, and St.Ann on one side, and that of St.Franci'i - on the other. It was designed for proces­sions. All the five altars are decribed. The main altar was veneered and varnished and contained a picture of the Blessed Virgin of Jerusalem with silver binding and silver crown coated with gold. On the right side of the main altar was the veneered, varnished and polished altar of the Immacu­late Conception containing a picture of Virgin Mary and Christ, also with silver binding and gilded crowns. Above wa'i one more picture of Imma­culate Conception with folds. The St.Anthony's altar was painted, varnis-

94

hed and polished and contained a picture "St.Anthony and Chri<;t". The clothes and the rays of both figures were silvered. The picture of St.Fran­cis hung in the first tier of the altar hearing the name of this saint, while above hung pictures of Virgin Mary of Qnstachava. The St.Ann's altar contained a picture of St.Ann and Infant Christ with silver crowns coated in gold as well as a picture of St.Michael with folds.

The description of the monastery itself is rather brief. The records indicate that it was a two-storey building with a gallery. Cellars exten­ded beneath the entire building. There were 38 windows on the ground floor and 46 on the first floor. 6 cells, a kitchen, a refectory, and some larders were arranged on the groud floor, while on the first floor there were 12 cells and 2 store-rooms. The description of the economic buildings is particularly concise. A new brewery, built of wood and tiled, and a hut, a bathhouse and an ice-house arc mentio­ned. 1\vo cattlesheds nestled close to the brewery under the same roof. A wooden bake-house with larders, an old two-storey garner, and a wooden mill driven by horses are also mentioned. Three stables, two cartsheds and two barns were arranged in a new building with a stone foundation. An old smithy was still there. One more new dwelling-hou­se on a stone foundation is mentioned.

Funding is extensively described in this inventory. On April 12.1522 the lfakai voivotle Martyna<> Gostautas funded St.Michael's Episcpal Church. ln 1617 the dean of ll'akai and the bishop of Vilnius Eustachijus Valavi­cius settled the Bernardines in the place of the church destroyed by wars, conveyed to them the plots and kitchen-gardens, and gave pcrmi'i.<>ion to fish in the lakes of lfakai. This settlement wa-. confirmed by the privilege issued by Zygimantas Augusta<;. who assigned a strip of meadows and woods in Tarpupis to the Bernardines. On May 2, 1636, Aleko;andras Chodkevicius donate Lake Babruka<;. The donation was confirmed by Vladislovas IV. On June 4, 1638, bishop Abraomas Vaina donated a mea­dow called Morkininkai. On May 25, 1662, Jonas Pasycas donated a brick yard with meadows and a small forest in Plomenai. All these privileges were acknowledged by the Trakai Zemstvo Court by a decree of April 20, 1800. Legacies are also described in detail. In 1804, the monk'i recei­ved a revenue of 314 roubles and 77 112 kopeck'> in silver of the legacy amount.

95

Tomas Gieciauskas, a 59-year-old nobleman from Polockas, was the guarden of the Bernardines in 1804. He was a professor of secular philo­sophy and rhetorics.

The next inventory was made in 1817. It reads that there were 5 stu­dents in theology in the monastery. The studies Jao;ted for one year, with geography, grammar and arithmetic.s taught. Quite a few monks with a pedagogic experience lived in the monastery: a guardian Celestinas Rim­kevicius, who had been working for 6 years as professor and prefect of people's schooL<; in the Dotnuva monastery and who was a professor at the Bernardine monastery of ltakai for 6 years; a vicar Jpolitas Turavi­cius, who had been a teacher in Tioskiinai; a priest Florentinas Vasilkevi­cius, who had been teaching for 7 years at the schools of Telsiai and who was teaching in the Bernardine monastery for 5 years already; a priest Pankratas Siskus, who had been teaching at the schools of Dotnuva and Tel~iai for 7 years.

In 1817 the amount of the legacies made up 6945 roubles and 17 1/2 kopecks in silver. The largest amount should be mentioned: in 1750, Jo­nas and Eleonora Judickiai bequeathed 3000 roubles to the monastery (7%); in 1765, Stcponas Dominykas Riomeris - 600 roubles (7%); in 1780, Prancisk"Us Scodra - al<;o 600 roubles (7% ); in 1792 - knight Ignotas Ogino;kas, who wa<; also elder of Darsiini~kis, bequeathed 700 auksinai (6%); in 1810, a duchess Antanina Bialozaraite-Oginskienc - 1500 roub­les; in 1817, Ignotas Zaleskis, a former standard-bearer of ltakai - 1200 roubles. There existed also disputable sums of legacies (5472 silver roub­les). The monastery did not posses any other fundings, eg. villages. Inte­rest (410 roubles and 71 kopeck) of the actual amounts was not paid already in 1817. It is noted in the document that the monastery and the church fell into decay completely. The moanastcry was rcvaged in 1812: the stable and the mill were burnt down, and the church and the monas­tery were robbed. The visitation report of 1818, recorded by the Drasu­niskis' dean Antana.'i Miendzigurskas, contains a concise history of the construction of the monastery, as well as descriptions of the estate and the sums of legacies.

In 1819 the pupils of the Dotnuva school, on the grounds ot the works of H.Leibovoeius, drew the map of all the Bernardinc mona'iteries of Lit­huania. The monastery of Tiakai is also mapped here. For some reason,

lJ6

solely the church is depicted, standing on the hill among the lakes. It is a qiute simple halltype building, with the side facade divided into three parts, each having one window. The front facade is particularly simple:on­Iy the door is marked in it. The church is completed by the pediment, above which as if a dome is seen. There are two three-tier towers, divided by cornices and completed by the semi-sphere domes, in the front facade on both sides of the hall. The dome of the left tower con<;ist of two parts, while the dome of the right tower is undivided. Each edge of the tower contain" a window. There is a door in the front facade of the left tower. Another two-tier small tower is depicted close to the right tower. It con­tain'i a door on the ground floor and two windows on the first tloor, and is completed by a dome as well.

Very detailed visitation reports, dating from 1820 and 1821 have survi­ved. They provide almost analogous data on the church and the monaste­ry as well ao; a description of the inventory and concise biographies of the monks. 8 persons are named, all of noble descent. A 47-year-old Timotie­jus Likonskas from Upytc was the monastery senior in 1820.

It is stated at the beginning of the visitation report of 1821 that the wooden (!) St.Michael's church was funded by Albertas Martynas Gostau­tas on April 12, 1522. The church was assigned to three lay priests. Du­ring the wars the church was devastated and the priests left it. 1617 the Bishop Eustachijus Valavicius handed the abondoned church over to the Bernardines at the request of the inhabitants of the ltakai voivode pro­vince. This first wooden church was destroyed during the war of 1655 and a new one, aL<;o wooden, was built on its site later. During local turbulen­ces the latter wa.<; burnt down as well (the date is not indicated). A brick church was constructed on this site in 1750 by common efforts of various citizens, Jonas and Eleonora Judickiai in particular. It was consecrated by P.Savicius in the same year. The church is described in the inventory. It is specified that the church was 53 cubits long, 15 1/2 cubits wide and 18 cubits high. Burial cellars extended below the church at its full length. A wooden carved pulpit was standing on the rigth side of the presbitery. The choir platform was supported by brick post. The church contained 13 windows and white washed cylinder vault. The ~acristy and the treasury were arranged close to the church wall. Both premises had 3 windows each. The five altars are described quite in detail. The description of the

97

monastery reads that it wa-. a two-storey brick building consisting of three part<>. It was bordered by the church on the south. The eastern and wes­tern parts were 61 cubit long, while the northern was 52 cubits long. The height of the monastery was 12 cubits. The roof wa<; tiled. It is stated in the document that the roof is in need of an immcdiatly and large repai­ring. The mona.;;tery was entered through the gallery. The corridors on both floors were vaulted. The floor in the corridors was made of brick, while in the cells it was wooden. The estate buildings are described as well. On comparing the plans of lROO and the descriptions of 1X04 and lX21. questions arise as to the number of them and their location. 10 buildings are represented in the plan of IROO. There were 8 building.'> in 1S04, since the cart'ihed and the icc-house which were standing separately are mentioned no more. However, it is indicated that a brewery and 2 small cattlcshcds were built under one roof. In 1821, a dwelling-house, a garner, a stable with a cartshed, a brewery with cattleshcds and an icc­house, 7 buildings in all, had been left of the buildings mentioned before. A-, compared with 1800, a stable and a mill were no longer there, but a cattlcshcd was built (its location is nut known).

Other domains belonging to the monastery as well as the documents kept in it, the library, etc. are described in minute detail in this visitation

report. In 1821 or 1822, the land surveyor of the Trakai district L.Vrubliauskas

drew a master plan of the town of Trakai and its surrounding. The plan is not precise, therefore the data on the Bernardinc estate and the buildings may be incomplete. v

A brief report on the monastery was written out by the dean of Ciobis­kis Kazimicras JurkeviCius in 1828. He states that as compared with 1820, the church is newly plastered and whitewashed, and the cornices which had almost completely crumbled were mended. The roofs arc painted anew. The ground floor of the monastery underwent repair, while the first floor still needed large repairing. The guardian Janusauskas and vi­car Teudoras FederaviCius took care of all the works a<> long as funding was no longer available.

Only one account book, covering the period of 1823-34, remained of the 19th century. Expenses on repairs and construction are mentioned in the accounts. In 1827, the roof of the church was tiled. Considerable amounts

98

assigned to repairs in the bcgining of the 20-ics allow of supposing that great damage was intlictcd to the monastery and the church during the revolt of I 831-32. Large rebuilding works were carried out in the building of the monastery bordering with the church. The monastery was particu­larly damaged due to the transfer of the depots of the 1st infantry corps to its premises. The depots remained in the monastery from April, 1831, till 11.{35. The heavy ammunition was stored in the cells and the galleries, and the walls were moved with weight.

According to the inventory of 1830, no alterations were made in the building of the monastery. 11 monks lived there that year, among whom 10 were descended from Lithuania. The inventory provides extensive de­scriptions of the Masses served by the monks. The annual mass service included: ordinary read Masses 806, chanted Masses 159. and 37 annivcr­sals (annual Masses usuallv ~crved for the dead). The monks prayed for the Bcrnardincs dead and alive, for the Bernardinc province, for Jonas and Eleonora Judickiai, for the canon of Livonia Samuelis Lazevskis, for Pranciskus Scodra, Antanina Giedraitiene, Steponas Dominykas Riomc­ris, Stanislovas and Justinas Pokirskis, the Chlopickis, Jokubas and Elena Supcrnackis, Valadkevicius, Stzemackis and other benefactors of the mo­nastery, The arrangement of the daily prayers and celebrations is descri­bed in detail.

It is noted in the visitation report of 1838 that the majority of the buil­dings of the mona-.tcry and the church had fallen into decay and needed repairing.

The last visitation report prior to the closing of the monastery was writ­ten out in 1842 by a provincial Pranciskus Kopec. The list of the most significant documents kept in the monastery and the list of donators were appended to the report. Attention is attracted by the fact that money bequests increase considerably starting with 1750. On February 11, 1750, the Judickis family bequeathed 10,000 auksinai. Ona Oginskaite-Judickie­ne later bequeathed 10,500 auksinai, and again on May 8, 1784 - 7,000 auksinai; on June 1, 1765, Steponas Dominykas Riomeris of the Daugir­diSkiai estate bequeathed 4,000 auksinai; on July 28, 1800, Juozapas and Karolina Vrotnovskiai of the Kariotiskes estate bequeathed 1,000 auksi­nai; on August 16, 1805, Jonas Skariinskis, the judge of the land of 'frakai

')9

bequeathed 3.000 auksinai; on May 25, IX12, Gabriclius Oginskis be­queathed 10,000 auksinai; on Janua1y 5, 1817, Ignotas Zalcskis bequeat­hed 18.000 auksinai, etc.

On March 30, 1X45, the Bernardine mona'itery of llakai was closed by the order of the military governor of Vilnius. lt has not yet been determi­ned to whom were the land, the property, Lake Babrukas and other do­mains transferred. It was not found out either into whose hands did the inventory of the church (dishes, household utensils, pictures, etc.) fall. A file concerning the documents' transfer has remained. It states that the then senior of the monastery Anastazas Ignatavicius settled in the Rud­ninkai, which belonged to the Bernardines, and the rest monks were transferred to lvija (now the Byelorussian territory). The monastery's lib­rary was brought to Vilnius and it is not known happened to it later. The former guardian A.JgnataviCius handed over all the documents which we­re in his possesion to the mona-;tcry inspector of the Vilnius diocese, and latter handed them over to the Roman Catholic Spiritual Consistory. From there, the documents were forwarded to the Board of the Vilnius Province. Their fate is unknown. A.lgnaravicius pointed out while han­ding over the documents that he did not posses any originals of the royal fundings, since they were kept in the archives of the Vilnius diocese. The documents concerning the settlement'i of the bcrnardines in Trakai either were burnt down during the previous fires of the monastety and the church, or were destroyed in 1812. There were 103 items in the list of the documents handed over by A.lgnataviCius. They include a geometric plan of the Plomcnai, an undated inventory, etc. It is mentioned that one do­cument written on Latin contained a hi..<;tory of the constmction of the church.

There arose a question of utilization of the mona<;teiy's buildings after the monastery was closed. Extensive correspondence was conducted by the governmental institutions on this issue. The Land surveyor of the Tra­kai District, by the order of V.Zerebcov, the then civil governor of Vil­nius, made drawings of the plans and facades of the mona-;teiy an the church in the current state. They have not been found yet.

A gendarme brigade, district and land courts, an institution of noble­men's guard, and a city hall were intended to be established in the mo­nastery buildings. The gendarme brigade moved to it in 1846 C'::cupying

100

part of the household buildings as well. The civil engineer Gromov was charged to replan the monaste1y and to draw up the estimate. However, designing works were protracted. In the middle of 1847, the drawing up of the reconstruction project was taken over by the engineer major Ivan Migrin and it was accomplished at the end of that year. It is not known where the project is now. Repairing of the vaults of the first floor, rcfloo­ring, erecting new stoves and repairing the exi~ting ones, and mending of the doors and the windows were envisaged. The conidors and the cellars were intended to be converted into living premises. The reconstruction was started in 1850. 1l1e architect of the province Afanasijus Ranvydas and the architect Vladimiras Nimetc were commisiuncd to supervise the works. A.Ranvydas was a graduate of Vilnius Universitv and had worked as an architect of the district since 1844. V.Nimetc wa~ a forcicrner who became a Russian citizen. He had graduated from the Cu1~truction School at the Main Offise of Road Communication and Public Buildings. The recon-;truction works were carried out with difficulty due to bad con­dition of the buildings. A new project was drawn up, envisaging essential rcplaning of the monastery and a large repairing. Reconstruction of the wooden estate buildings w<L'i also planned. All the works were accomplis­hed in 1854. However, it is not clear what the monastery buildings were used for that time. New ideas concerning their utilization were advanced from time to time, eg. to set up a food warehouse, barracks, a scool for the nohle, etc.

In 1851, the map of the domains owned by the Bernardines was drawn. Three domains arc marked in it: Lake Bahrukas, part of the Bernardine Lake, and a territory in the town. The latter bordered the plots belonging to a minor gentleman Baranauskas, to the town and to the abbey, and at the time of drawing up the map it was also bordering the plots of St.Trinity monastery of Vilnius. On other sides, the territo­ry was bordered by streets. Five buildings of the monastery estate are marked in the map.

In 185l) an idea was conceived of establishing a prision in the monaste­ry. Correspondence among the institutions shows that at that time the building of the monastery was vacant, and the church wm; not intended f~r any specific purpose. After the reconstruction of the monastery buil­dmg by V.Nimetc, the prisoners were transferred to it in December 10,

101

1859. The prison occupied the first floor and the left of the ground flour and the cellar.

On July 22. J S54, the Commision on Construction and Roads charged V.Nimetc with the drawing up the estimate fur the repairs of the closed church. The condition of the church was critical at that time, with the walls falling to pieces. However, it was left without superintendence.

Lieutenant-colonel Sazonov, military chief uf the Trakai town and dis­trict, in his report of April 30, 1865, asked permi~sion of the heads of the Vilnius province to pull down the towers of the Bernardine church. The board of the Vilnius province did not object to this. It requested only to wall up the openings with the material obtained during the pulling down of the building. Finally it was intended to demoli'>h the church in 1870. TI1e church was half-destroyed then and the prisoners could escape through it. On hearing that all the material ontained would be given to the demolisher, Azarijus Semionovas-Pozemskis, a Vilnius inhabitant, of­fered to pull down the church. But the remnants of the church were still here in 1 ~XO. Documents record the church to have been demolished in 1883. It i'> not known who and when pulled them down finnaly. Archival data on the buildings of the Bernardine monastery and the church of li"akai end with this year. However, the period from 1880 till the ensemb­le's final destruction in 1915 is still waiting for the explorers to study events, repairs, alterations, and the history of demolition.

During the war actions in 1915, the monastery was destroyed by the German artillery. The ruins were abandoned. Later some small one-sto­rev buildings were constructed on the Bernardine Hill and to the north a~d north-;ast of the hill. Houses of the town-dwellers were gradually put up the rest of the territory which had once belonged to the monastery.

In 1921, Vihclmas JarmalaviCius drew up the "Plan of the Prison Walls of the New li"akai". The plan is a sketchy one and presumably represents the ground t1oor of the building. It is the only plan available, giving an approximate idea of the arrangement of the monastery buildings and in­ner premisses.

Around 1925-26, prof. J.Klos (?) took a photograph of the ruins of the Bernardine monastery. TI1e photographs were kept in the central State 'Historocal Archives, hut now the file with the photographs is missing. Some private persons possess several copies of the p:1otographs.

102

In the period between World Wars the territory of the monastcty was built up further. It is seen from the lrakai town schemes drawn up by J.Tochtcrman in 1935. The whole area, whith previously belonged to the Bernardines, was already divided by two streets newly formed. No large construction was conducted on the Bernardine Hill before 1935. The ruinc; of the monastery were not leveled to the ground in the post-war years, however, only the corners of the eastern building have remained till our times. In 1959, brick wa'> collected from the ruins for the restora­tion of the facade of the Gothic building in Vilnius< Pilies st., 12, as well as for other purposes. The part of the territory of the Bernardine monas­tery located ncar the present Vytauto street is now fully built up with many-storied dwelling houses.

STANlSLOVO M lKULTONTO

PUBLIKUOTV DARBV Sf\RASAS

1960

1. Dar kart'l: apie Trakus /B.Krinninis, S.Mikulionis II Tiesa. 1960. Kovo 31.

1967

2. Liaudies meistr4 Dagi4 karla: [Ku­piskio raj.] II Kultinos barai. 1967. Nr.4. P.73 :iliustr.

1968

3. Gynybines architektliros paminkllt konscrvavimas ir rcstauravimas II Mu­zit:jai ir paminklai. 1968. P.I03-111

:iii us lr.

4. Mus4 laukia dideli darhai II Gim­tasis krastas. 1968. V:~s.29.: iliustr.­(Vis4 pirma- Vilniaus pilys).

5. l'rnbkmos Jar neisspr.;stos II Li­teralflra ir menas. 19(,8. Kovo 30. 1~2-

3, 13.- (Senamicsci4 rilpesciai). 6. Trak4 salos ir pusiasalio pili4 sta­

tybos is torija. remiantis atliktais archi­tcktilriniais tyrimais: [Moksl. prandi­mas Traku istorijos muziejaus moksl. konf.,l967 vas. 13] II Muziejai ir pa­minklai. 1 Qli8. P.SCJ-65 :iliustr.

7. Vytauto bai:nycia Trakuose II Kul­tilros barai. 1961'i. Nr.9.P.73-74.:plan.

1970

8. HcTopm;:o ~pXHTef;:T)'pHhle

HCCJ1C,;l_tllt(IJlJ.171 ~pCBHefi l-J:JCTil ropOr1a

Tpaf;:aft H npoeKTHJ.Ie npe,1JJOJKe.HJUI no ee

peKoHCTpy,.;:III!l! I C.A.~1n,.;:y;teHI!C,

104

C.C..'\opa~t"yc~::ac II CrpmtTe:IbCTJ<n 11

apxi!Tei\:T)'pa: :'ll:nep11anhl XX toGH:tdtuoi't

;utTo~. peen. Hay4.-1cx. K<tH<~'· B .. 1970. C53 54.

1971

9.Naujausi duomcnys apic salos pil! II Li.:!tuvos pilys. V., 1'J71. 1~12'J-144

:ilius tr.

10. Trak4 miesto ir jo gynybines sis­tcmos susidarymo bruolai I S.tvlikulio­nis, S.Abramauskas II Architcktfaa ir micst4 statyba. 1971. Sqs.l. P.67-GI:I :sch..:m.

11. Trak4 pili!! mcdini4 konstrukcij4 mjsles II Statyha ir architektilra. 1971. Nr.IO. P.26.

12. Trak4 pilys II MJJT. V.,1Y7l. T.3. 1~566-568 :iliustr.

1973

13. Trak4 pusiasalio pilies statyhos raida nauj4 tyrimt! svi.:soje I S.Miku­lionis, S.Ahramauskas II Architektitra ir micstl! statyba. 1973. S~s.2. 1~73-

1 04 :ilius tr.

14. TpaKafic,.;:i 3a~ta,.;: // Iro!>miKi

ric ropt.Ii i K)'JI~>rypbl G.:napyci. 1973. Nn.>. C.46 .. 8.

1975

15. J[cCJTe)lO BaH WI KOMITJleKCa

fliiMl!TlliiKOB ouopOHHOfO 30,i\lJCCTil3

TpJKai"r 11 uonpon.r ero oxpaHt.J: Awrupe<j). 1111<.:.... Katt,J.. apxrrT. HayK: IR.nO.OI. Te.oprr~ rr HCH'PIIll

apxrm:KTyphl. M., J'J75. ~~ c. :11•1.

16. l'arapijines mokyklos pastato Trakuose archiiektilra II An:hitektura ir m i.: s t 4 s ta ty b a. 1 9 7 5. S 'l s . 4. 1'. 1 0 ')-114 : iliu s lr.

17. Trakt! pilitJ sien4 med2iagos ir milrijimu t<.::chnika I V.Lcvandauskas, S.Mikulionis II Architcktiiros pamink­lai. 1975. T.3. P.121-135 :iliustr.

1977

18. Gynybines architektilros paminkl4 ty­rimas, konsel''avimas, restauravimas ir pa­naudojimas I SJvlikulioni~. E.Purlys II Kul­tilros pam inkl4 tyrimo ir res tauravimo pro­bkmos: fKont medfiaga, Vilnius, 1975 m. lapkr. 20-21d.J. V., IY77. 1~66-70.

19. Tilt4 kaimo liaudics architcktilros ypatumai I V.Kasputis, S.JI.Iikulionis II Statyha ir archit.:ktilra. 1977. Nr.S.

P.30-32:ilius tr. 20. Trakq ikilrimo ir utbanis tines raidos

klausimu II LfSR architektiJros klausimai. 1977. T5, s~s.4. 1~38-63 :iliustr.

1978

21. Trakt! salos pilis. V.: 1>1intis, 1978. 64p. :ilius!J:

22. TpJKat'icKirft 3a~toK. B.: .\htHT!lC, ]973. 1)4 C. :JUl.

23. Kokia Trak4 Jidziosios pilies at­eitis II Statyba ir architcktflra. 1978. Nr.3. P.29-30 :iliustr.

24. Z:tmck w Trakai I Rnzmawiai.T.Wen.;in­kcwiczius II CzeiWony Sztandac 1978. 6 kwi<.:t. :il.

1979

25. Aptvarines pilys lietuvoje II Sta­tyba ir archit.:ktilra. 1979. Nr.ll. P.24-25. :brd.

26. XIX amziaus Traktt perplanavimo pwjcktai II Architcktilros paminklai. 1979. T.5. 1'.54-57 :iliustr.

27. Pofiuris: Senamicstis - pamink­las: [Pokalbyje apie Trak4 senamieni dalyvauja S.Mikulionis ir kt.] I l'aren­ge A7..emaityr~ II Litcratilra ir m..:nas. 1979. Gruod. 29. 1'.4-5 :ilius tr.

28. 'f.l'vlakovskio 1600 mct4 Trak4 graviiira - lietuvos kartografijos pa­minklas II 1\rchitektilros paminklai. 1979. T.5.P.49-53 :iliustr.

29. Trakai: Alsitiktine samplaika ar hannoninga visuma? II Uteratilra ir menas. 1979. Gruod.l. P.6-7.

1980

30. Darhais turtingi metai II Statyba ir architektiira. 1980. Nr.lO. P.l4-15 :ilius tr.

31. Galves elcro saloje: [Pasikalbeji­mas su Trak4 salos tyrimo projcktav. darb4 vad. S.Miku1ioniu I Uf.ra&c] J.Vcrcinkevicius II Tiesa. 1980. Rugp.7 :iliustr.

32. Gynybines architcktiiros pamink-14 konservavimo - rcstauravimo ir pri­taikymo problcmos Vilniaus ir Trak4 Lonose II lstorijos ir kulturos pamink-14 tyrimas ir r.:stauravima' lictuvos TSR 1Q76-1980 m.: Moksl. konfcreuci­ja (1980 m. lapkr. 19-20d.): Prand imq tezes I Sudaryt. R.Kaminskas. V., 1980. P.46-47.

33. ln.l:. B.Malevskio sudarytas Trak4 salos pilies pridpilio pictry~ilj boksto s utvirtinimo projektas II 1\rchitcktilros paminklai. 19130. '[6. P.50-53.

34. Pavydo karcema ir po.:tas: (Kar­cema, kurioje lankesi poetas Syro­komle - LKondrotavicius, palci kcli:t is Trak4 i 1\ukstadvarj] II litcratilra ir menas. 1980. Bal.S. P.l6.

105

1981

35. Senieji Trakai- piliavietcje buv.;s benediktinq vi..,ntwlynas // LTSR archi­tektilms klausimai. 1981. '1:7. qs.2.

1'.13-27 :iliustr.

1982 36. Die lnselburg Trakai. Y.: Mintis,

1982. 64p. : ilius tr. 37. TI-akai insular castle. Y.: Mintis,

1982. 64p. :ilius tr. 38. Du momentai is Trak4 pusiasalio

ryrinejimo ir apsaug.os istorijos II Krastotyra. 1982. Kn.15. P.81-87 :iliustr.

39. Kas turi biiti norma? II literatiira ir mcnas. 1982. Ucpos 31. P.9.

40. Sk::tnscnai Trakuosc?: Kodel gi ne 1 RKaminskas, S.Mikulionis: [lXI Trak4 liaud. kultiirns ir ist. paminkl4 aps .] II Utcratiira ir mcnas. 1982. Ko­vo 6. P.7.

41. Sokrato Vorobjovo 1fak4 miesto picsiniai 1855 m. II Statyba ir archi­tektiira. 19X2. Nr.l2. P.22-23 :iliustr.

42. Urhanavicius Y. l'unios [Apie Pu­nios plk. tyrinejimus IS u S.Mikulionio rekonstr. pid.] II Mokslas ir gyveni­mas. 1982. Nr.9. P.21).

43. Ko~m-1cKCHhi.: nccnep,osaHnll H rcc-ranpau;Hll :mcaM6Jtei1 TpoKafi<:KHX 3a!'ofKOD 113 OCTpOBC II IIOJIYOC'fp<•Be //

Oxpana, ncutep,oBaHne n pe.reHcpau;ull JJ3MllTHIIKOB KO!\IIJJlCKCOB JICTOJ'IUI II

K)'JlbTypb!: :\fc.lKpt:Cfl. Hay'!. KOHCt1.

{K.1afme,u.a, 25-29 oKT. 1982 r.): lhncbi

p,oK.'l. I CocT. P.KaMnHcKac. B., 1982. C.59-61.

1983 44. KaraliSkieji Medininkai- miestelis

ar kaimas? I S.Mikulionis, ABaliulis II Statyba ir architcktiira. 1983. Nr.10.

P.22-23 :iliustr.

106

45. Kur dunkso Trak4 pilys: IPnkal­his su archit. S.Mikulioniu apie Trakl! pities restauracij~ I Uira;c J.Vercinke­vicius] 11 Uteratura ir menas. 1983.

Bal.9. P.9 :iliustr.

46. Trakt! pilys II LTE. Y., 1983. Til.

P.374 :iliustr.

1984

47. Gdy Wszechnica patrovala lro­kom II Czerwony Sztandar. 1984. 4

maja.

1985

48. "Tr::tk4 stai didinga pilis!"': [Trak4 pilies rekonstravimo - restauravimo darbai 11)05 m. ir po ll pasaulinio ka­ro] II Vakarines naujicnos. 1985. Rugp. 14.- Tas pats laikr. rus.

1986

49. Gynybines archit~;:ktiiros pamink­lq mnkslines projektines dokum~;:ntaci­jos ruosimas: M~tod. nurodymai I Su­.daryt.: R.Kaminskas, S.Mikulionib. Y.: PKL ]1)86. 52p. :iliustr.

50. Uronislavas Malevskis: [Apic inz. statybininkq.1850-1914] I J.V..:rcinkcvi­cius, S.Mikulionis II Statyba ir archi­tektura. 1986. Nr.S. P.31 :iliustr.

51. Buvusios imperatoriskosios ar­cheologijos komis ijos ir jos nario Y.Sukeviciaus pastangos apsaugoti Trak4 sa los pili II Kras totyra. 1986. Kn.20. 1'.86-92.

52. Kai kurie duomenys apie domini­kon4 pastat4 Trakt! pusiasalio pilyjc architektiir~ II LTSR architektfnos klausimai. 1986. '[8, s~s.2. 1'.97-103

:brei. 53. Kai kuri4 dai!Cs paminklq Se-

nuosiuose ir Naujuosiuose Tra-

k u o s e k I a us i rn u II Li c I u v o s TS K d a i­ks paminkiLJ tyrim ai: 'l"corin~ konf. (Vilnius, 19::i6m.kovo21'1d.): Prandj. 1114 te z e s. \1.. 1 Y s 6. P.l) -11 .

1987

54. J\domonis T, Ccrbulenas K. Lie­tuvos TSR dailes ir architekturos isto­rija. Y.: Mokslas, 1987.

0.1 : Nuo seniausitJ laik4 iki 1775 m. 319p. :iliustr.-Saltinilj ir lit. sqrase aut.: S.Mikulinnis ir kt.

55. uetuvos architcktiiros istorija. Y.: !1.1okslas, 1987.

T.l. Nuo st:niausiq laik4 iki :\.'VII a. vidurio. 384p.:iliustr.- Turinio r·kkjc aut.: S.Mikulionis ir kt.

56. Trak4 ~alos pilis. V.: Mintis, 1987. 24p. :iliustr.

57. Pilys. I V.Daugudis, S.Mikulionis II TIE. V., 1987.1:3. P.371J-3SO.

58. Trak4 miesto silucto formavima· sis ir vaizdavimas ikonog.rafijojc II Ur­banistika tr rajonmts planavimas. 1987. S<ts.14. P.34-45 :iliustr.

1988

59. Architektiiros pagrind4 progra­ma. V., 1988. 20p.

60. Trak4 salos pilis: Svarhiausi fak­tai, skaiciai, vaizdai. Y.: Mintis. l'it-:8. I lap. s ulanks t. i 8 p. :iii us tr.

61. TpaKafiCKIII'i 3aMoK: 13aJKue­t!m ue <jJaKTbl. u;wllp bi, o6beK Thl.

B.: .\lnHTIIC, 1988. I :1. c,1oiK. ll S C.: lUI.

62. Del kai kuri4 dailes paminkl4 Se­nuos iuose ir Na ujU•1s iuos c Trakuos e kilmes II M~notyra. 1988. 1:16. P.26-32.

63. Trakai I A!Jaliulis, S.Mikulionis, KMisinas II TLE. Y.. 11)88. lA. 1'.329-331 :iliustr.

fi4. TraktJ pilys I S.Mikulionis. A"litll· tavicius il TLE. V.. ]1),)8. T.4. 1'.333-334.

65. Traktt vid u rami ia i ir d a hart is: [IS pokalhio Trak4 ist. muz. "Trak4 vaid­muo feodal. Jjt:tuvo~ valstyhes forma­vimcsi ir kovose prid kry/,iuoci4 agre­sij[!" I S.Mikulionis ir kt.J I Spaudai parcnge D.Andrasiunaite II Spartuolis (Trakai). 1988. Rugp. 6 :iliustr.

66. Thilikauskaite J. Punia: [Aiytaus raj.J I S.Mikulionio rekonstrukc. pid. II JJetuvos pionicrius. 1988. Sausio 13.

1989

67. Ar tikrai lenk4 protevyne - Skleri4 kaime? II Galve (Trakq raj.). 1989. JJepos 11. e2.

68. D~l Vytauto portret4 Trak4 ba.l­nyciose II Galvc (Trakq raj.). 1989. Geg. 20. P.3.

69. Del Vytauto portrctq Trak4 haz­nyciose II Kulturos barai. 19119. Nr.2. 1'.55-56.

70. N.:cionalinems vertyb~ms - tin­kam~ a ps aug <t= [Pokalhis s u Tra k4 sa­los pilies priespilio restauravimo plio­jckto autoriumi archit. S.Mikulioniu] I Kalbejosi AV<::rcinkt:viciiite II Galvc (Trak4 raj.). 1981). Kovo 2. P.3 :ilius tr.

7 I. Parapijines mokyklos pasta to Trakuost: architektura II Galve (Trak4 raj.). 1989. Spalio 14. 1'.2-3.

72.Pirmasis Trak4 salos pilies ap­sau5os proj..-:ktas I S.Mikulionis, L.Zi­levicius II Vakarines nauji<::nos. 1989. Sausio 6. 1'.11.- Tas pats laikr. rus.

73. Prikelta is u/mar~tit:s: [S.Miku­lionio, J.Vaitkeviciaus, Y.Ruko ir J.Ver­cinkeviciaus pasisakymai konfercnci­joje Trak4 mokyklos 580 m. jubilicjaus pmga 1 Mt:dziag'! paruose AZapvls-

1U7

kiene] // Galve (Trak4 raj.). 1989. Lapkr. 7. P.2-3 :iliustr.

1990

74. Muzika Trakq bazny~ioje (>..v1JT a.): [t\pie Trakq ba:lny~ioje 18 a. pab. gyvavusj orkestrlj) // Yoruta. 1990. Nr.S. P.3.

75. Oficina vadinamas ... : [IS Trak4 mokyklq istorijos] // Tevyncs sviesa (Trakq raj.). 1990. Sausio 31. P.10.

76. PHis: [Trakq pilics restauravi­mas] // Rcspublika. 1990. Gruod. 30. P.12 :iliustr.

77. Poezija Trak4 bcrnardinq vic::nuo­lyne // Yoruta. 1990. Nr.2. P.2 :iliustr.

1991

78. l1"ak4 miestas ir pilys: istorija ir architektiira I ABaliulis, S.Mikulionis, AMininis. V.: Mokslas. 1991. 295p. :iii us tr.

79. Dar kartq apie Yilniaus sena­miestj // Gimtinc. 1991. Gruod. 1-31 :ilius tr.

SO. Dominikonq mokyklos Trakq pa­victe XIX a. pradziojc // Voruta. 1991. Nr.7. P.4.

81. Gediminas ir Trakai // Vakarincs naujienos. 1991. Spalio 21. - Ths pats laikr. rus.

82. Mintys a pic vie nq s qras q: [Trakq raj. Miknini4 dvaro gyve:: n tojq s va­bs, 1810-1816 m.] // Yoruta. 1991. Nr.l. 1~4.

S3. Trakq pilys // Mokslas ir gyveni­mas. 19()1. Nr.3. P.4-7.

84. Yilniaus katedws iasinskio alta­rija ir Trakai: [Apie SerapiniSkcs, Tra­kq raj.] // Gimtine. 1991. Geg. 1-31 : ilius tr.

85. bbiBillaJI lhmepaTopcKaJI Apxeo;Jorit'lecKaJI KoMnccnJI n ,!:\CliO

108

oxpaHJ.l rra~1>!TIIl!KOB B JhtTBe B XIX -Haqa,le XX n.H.: (Ha rrpu"'epc TpaKatkKHX 3aMKoll) II Tipo6.'1eMbl JICTOpiiH apXIITCKTyphl; lkeCOJOJ. Hay\!.

KOIH}J.: Te31!CI·l ,LIOKJI. 1991. T.I. C. 31-35.

86. TpaKatkKm'\ 3aMoK

1010 IOHbrfi xy_-:~o>KHHK.

C.26-29.

1992

11a ocTpone 1991. No4.

87. Apmqstymai prie pusiau uzdarq sientJ // Yoruta. 1992. Spalio 21. P.3.

88. Bra/.uolcs (Trak4 raj.) palivarko pastat4 architektiira XVlll a. antroje puseje // Yoruta. 1992. Bal. 15. P.6.

S<J. IS Trak4 baznycios istorijos // Yoruta. 199::!. Vas. 12. P.3 :iii us tr.

90. ''Jei nori hiiti t.lidis, tai prizifln!k riimq stogo terpe5 ... ": IPokalbis su archiL S.Mikulioniu I Uirase ARadze­vi~iiite] // Yilniaus laikrastis. 1992. Birz. 18 :ilius tr.

91. Liz valdov4 sielas: [IS Trak4 baz­ny~ios istorijos]// Gimtine. 1992. Bal. 1-30 :iliustr.

LITERATORA APIE STANISLOVf\ MIKULIONI

1. Mikutioni~ S. II ITE.V., 1981. TI. P.491.

2. Mikulionis S. II MJnumentum. 1971. \bl.7. P.95: iliustr.

3. llhramauskas S. Miisq pilys II Naujos knygos. 1978. Nt:S. P.37.

Rcc. kn.: Mkulionis S. Trakq salos pills. V.: Mntis, 1978. 64p.: ilius tr.

4. Baliulis A Sen4j4 lrakq praeitis: [Minim as S .Mikulionio Trak4 vicnuo ly­no rcstauravimo projcktas] // Yoruta. 1990. Nr.l.P.4-5: iliustr.

5. Glcmfa J., Pinkus S. Restauravimas: [M'Ulimas archil. - restaurat S.Mikulionis] //TIE. V.. 1987. T.3. P.538-539.

6. Glemza J. Stanislovq Mikulionjpalyd<:­jus: [Nekrologas] // \bruta. 1'.l92. Spalio 21. P.3 :portr.

7. Jankevicienc A, Adomonytc N. Gotika: [Minimas S.Mikulionis] // TLE. v., 1985. T.l. 1'.645-646.

8. Jankevi~iene A Thik4 ba.Znycia: [Mini­mas S.Mikulionio straipsnis "lrakq jkurimo ir urbanistincs raidos klausimu"] //TIE.\:, 1988. T4. P.332.

9. Mttiulis A Mkulionis Stanislovas // TIE. V., 1987. 1:3. P.88 :portr.

10. Mtrcinkc::viciene B. Meile: [Apie ar­chit.-restaurat. S.Mikulionj ir akmenskaiJi LGor5anov:t] // Kulriiros bami. 1965: !llt:lO. P.9-11 :ilius tr.

11. Senamies~i4 riipesciai: [Rysium su R.Sadausko ir SJvlikulionio diskus.

straipsniais, issp. savaitr. "I.iteratiira ir men as" 1968 m. kovo 30: Pas is aky­mai]// Uteratiira ir menas. 1968. Bid. 22. P.4.; Uepos 6. P.S,ll; Rugp. 21. 1'.3.

12. T.1utavi~ius A Scnicji Trakai: [Mi­nimas S .Mikulionio ir ABa liulio straipsnis "Senieji Trakai- piliaviete ar buvys Benediktinq vienuolynas':] // U.E. V., 1987. T.3. P.652.

13. llapxxm M. CMoTp .'WCTU>Kemrtl: COBCTCKOt\ apXHTCKTypbi: [foHOpHTCll I!

oG apxnT. C.MuKynemtcej 11 ApxnreKTypa CCCP. 1968. No.I. C.S-20 :TIJI.

Bibliografij!! sudare Ruta Kuodiene

109

TURINYS

RcJakcijoszodis ................................................. 5 Stanislovas Mikulionis ........................................... 7 {VADAS ....................................................... 9 I SKYRIUS. GOSTAUTI) SV.MIKALOJAUS VYSKUPO BAZNYCIA (nuo XV a. pabaigos iki 1617 m.) ................................. 13 II SKYRIUS. TRAK{) BERNARDIN{) VIENUOLYNO PASTAT{) STATYBOS ISTORIJA (nuo 1617 m. iki miis4 dicn4) .................................... 16 1. Nuo 1617 m. iki XVIII a. vidurio-pradinis bernardim~statybq pcriodao; ............................... 16 2. 1fala! bemardinq miirines ba:lnycios ir vienuolyno statyba bci palivarko mcdiniai trobcsiai nuo XVIII a. vidmio iki 1845 m ................................... 20 3. 1fakq bernardinq vicnuolyno pastatq istorija nuo uzdarymo 1845 m. iki nugriovimo ............................. 62 4. Bernardin4 vicnuolyno pastat4likimas laikotarpiu nuo 1915 m. iki si4 dicn4 .............................. 80 Sutrumpinimai. Saltiniai ir litcratura ............................... 84 History of the construction of St. Michael's episcopal church and the bcrnardinc monastery in Trakai . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . 86 Stanis lovo Mikulionio publikuotq darbq s:tr.tsas ......................... 104 literatiira apie Stanislov'! Mikulionj ................................ 109

Mokslini..<; leidinys Monografija

ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS

VJLNIAUS DAlLES AKADEMIJOS DARBAI

1

Stanislovas Mikulionis

Trakl! Sv.Mikalojaus Vyskupo baznycios ir bernardinl! vienuolyno statybos istorija

Moksline redaktorc R.Janoniene Rcdaktorc T.Valiuviene Dailininkas A.Zvilius

Pasirasyta spaudai 1993 OS

1iraias 2000 egz.

Uisakymas

SL 174

VI!niaus dailcs akademijos leidykla,

Maironio 6, 2600 Vilnius.

Spaudc: V{SS, Dariaus irClireno g. 39

Psi. 7 37

84

Pastebet\1 klaid\1 atitaisymas

Eilute ISspausdinta 5 is ap. archeologijos 6 is virs. pastate 1 is ap. (A.Baliu-

Turi biiti architekturos

kieme (A.Baliulit) nuoroda) Lietuvos valstybinis istorijos archyvas

84 puslapyje nei.Sspausdinta: MAB RS. F.43-204(Da 90), 1840, 18460, 18471,

18472, 18502, 26738, 26751; F.229-897 - Lietuvos moksll,l akademijos bibliotekos RankraSci\1 skyrius.

Mikulionis S., 1977 - Mikulionis S. Trakl,l ikurimo ir urbanistines raidos klausimu// Lietuvos TSR architektiiros

klausimai. V., 1977. T. 5(4)