AUDIO&VIDEO 23

HI-F I H IGH ENDHI-F I H IGH END

Jeigu reikėtų rinktis pačią rizikingiau-sią temą šiame žurnale, vargu ar pavyk-tų surasti tinkamesnę, nei garsui atkurti naudojami laidai. Dalis muzikos mėgėjų, vertinančių gerą garsą, ir be naujų publi-kacijų yra įsitikinę, kad kabelių kokybė itin svarbi garso atkūrimui. Jie tai puikiai girdi ir jokių kitų argumentų neieško. Jie – pesimistai, nes liūdnai galvoja, kad gerų laidų pigiai negausi, o nepakanka-mai gerų iš viso neapsimoka naudoti. Pesimistų gyvenimas yra sunkus, nes to-bulumui ribų nėra. Akivaizdžiai dirbtinis garsas jų dažniausiai netenkina, o pini-gai eksperimentams anksčiau ar vėliau baigiasi. Ir ką tada daryti? Taip ir likti su abejonėmis, ar pakankamai daug buvo išleista laidams?

Kita dalis auditorijos – optimistai. Jie mano, kad kvaila išleisti pinigus bran-giems laidams, nes esminio poveikio garso kokybei laidai neturi, todėl galima apsieiti su visiškai nedidelėmis išlaido-mis. Kitaip nei pesimistai, optimistai re-miasi ne tuo, ką girdi, o tuo, ko negirdi. Jie negirdi skirtumo, dažniausiai net ne-bandė išgirsti, nes jiems ir taip aišku, kad jokio esminio skirtumo negali būti. Taigi, kuo pateisinamos didelės kainos? Laidi-ninkas arba praleidžia signalą, arba ne. Garsas yra arba ne. Kontaktas yra arba jo nėra. Dėl ko dar sukti galvą? Optimistų gyvenimas irgi nėra lengvas, nes išlikti optimistu šiuolaikiniame pasaulyje vis sunkiau. Aplink vis daugiau prieštarin-gos informacijos, ji vis lengviau pasiekia-ma ir nuolat taikosi sugriauti šventą įsiti-kinimą, kad nėra dėsnių, išskyrus Omo dėsnį, o ampervoltmetras yra geriausias muzikos poveikio matavimo bei tiesos nustatymo įrankis.

Ir pesimistų, ir optimistų laimei, žmo-gaus psichika turi saugiklį – jis vadinasi

kognityvinis disonansas. Šis mechaniz-mas rūpinasi, kad mes elgtumėmės taip, kaip, mūsų nuomone, elgtis yra teisinga. Todėl gavę naujos informacijos, kuri kei-čia nuomonę, atitinkamai keičiame ir el-gesį, kad nebūtų skausmingo disonanso. Jeigu galime. O jeigu negalime pakeisti elgesio (charakteris toks, pinigų trūksta ar žmona neleidžia...), tai keičiam nuo-monę, grįžtame prie senos, atsisakome nepatogių žinių ar ieškome kitos tiesos, kuria būtų paprasčiau vadovautis. Vieni galvoja, kad garso sistemos laidai turi būti labai brangūs, nes jie tokius jau turi, arba tikisi gauti. Kiti galvoja, kad brangių laidų nereikia, nes jie jų vis tiek neturi – negali leisti ar labai gaili pinigų jiems įsi-gyti. Kam save kankinti? Geriau miegoti ir mąstyti taip, kaip patogiau.

Pradėdami nagrinėti šią temą paban-dykime atsakyti į kelis retorinius klausi-mus. Jeigu mes ko nors nematome arba negirdime, ar tai reiškia, kad tie dalykai ar reiškiniai neegzistuoja? Jeigu mes ko nors nežinome arba nesuprantame, ar tai reiškia, kad tai nėra svarbu? Ar gali klysti žmogus, kuris jaučia, kad jam kažkas pa-tinka ar nepatinka, nors jis ir nesupranta, kodėl?

Taigi šis straipsnis neskirtas nė vienai iš jau dešimtmečius skirtingą požiūrį į garso sistemos laidus turinčių šalių. Jis skirtas žmonėms, kurie mėgsta muziką ir kurie gali mokėti daugiau, kai tai tikrai neišvengiama, kad muzikos magija su-veiktų atkuriant įrašus per stereofoninę sistemą. Tam, kad apsispręstų, jie norėtų „išgirsti skirtumą“ ar bent jau išgirsti ar-gumentus, kad skirtumas tikrai gali būti, ir gana didelis, kad pateisintų papildo-mas išlaidas. Jie visiškai teisūs, kad sku-bant išleisti pinigus labai lengva suklysti.

Be kelių universalių taisyklių, kurios

akivaizdžios (pvz., kuo trumpesni laidai prie kolonėlių), paprastų receptų šioje srityje nėra, kadangi pats garso fenome-nas nėra paprastas, o jo atkūrimas iš įrašų turi daug ypatumų. Kalbant apie masi-nę buitinę techniką, kur turi reikšmę tik „garsiai ar ne“, „švariai ar ne“ – galima nesukti galvos dėl laidų, gali visiškai pa-kakti laido nuo seno toršero, kad išgirsti viską, ką ši technika geba atkurti. Tačiau kai kalbama apie aukšto lygio garso siste-mą, atsakymas jau ne toks vienareikšmis. Esminio skirtumo naudojant daug bran-gesnius laidus gali ir nebūti. Bet gali būti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas pokytis. Šis straipsnis būtent apie tai – kas, kada, kaip ir kodėl gali atsitikti vienus laidus pakeitus kitais. Mes paliesime tik kelis

Kodėl svarbūs laidai? Mitai ir magija Artašės Gazarian

Muzikos magijos salonas

24 AUDIO&VIDEO

pakankamai aiškius aspektus, nes iki galo išnagrinėti šią temą prireiktų bent dešim-ties panašių straipsnių.

Autorius nepretenduoja ką nors teigti kaip radiotechnikos ekspertas, tačiau jau 12 metų turi reikalų su aukštesnio lygio garso sistemomis, kurias „Muzikos magi-jos salonas“ komplektuoja ir instaliuoja savo klientams. Ši patirtis yra ribota. Sa-lono sistemos dažniausiai patenka į 10–60 tūkst. eurų kainų diapazoną, tad ir nau-dojami kabeliai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Salonas nėra su-interesuotas, kad kabeliai būtų brangūs, nes jie atskirai praktiškai neparduodami, o sistemos esminis pabrangimas dėl laidų tik apsunkina jos kelią pas klientą. Todėl daug metų įvairiose pasaulio šalyse ieš-koma kuo pigesnių, tačiau tinkamų mu-zikai atkurti kabelių. Salonas daugiausia bendradarbiauja su „Purist Audio Desi-gn“ (JAV), „Silent Wire“ (Voketija), AVID (Didžioji Britanija), „Audiomica“ (Lenki-ja), „Acoustic Revive“ (Japonija) prekės ženklais. Pastaruoju metu vis daugiau bendraujama su „Audiomica“ dėl jų labai universalaus asortimento, puikių techni-nių sprendimų ir labai prasmingų kainų. Tačiau nepavyksta išsiversti ir be „Silent Wire“ bei AVID produktų.

Dar kartą apie garsą

Pradedant nagrinėti šią temą turime prisiminti, kad tai, ką vadiname garsu yra labai sudėtingas reiškinys. Tik maža dalis vibracijų, iš išorės patenkančių per mūsų ausis, suvokiamos kaip „girdimas

garsas“. Vibracijas yra visur, bet Garsas, kaip toks, atsiranda tik smegenyse. Tai yra neuropsichologinis fenomenas, dar nesuprastas iki galo, tačiau akivaizdu, kad natūralus garsas net apytiksliai ne-aprašomas pasitelkus sinusoidę.

Kaip bebūtų paradoksalu, tačiau pra-gmatiški technikos žinovai, labiausiai mėgstantys kalbėti apie „audiofilų mi-tus“, dažnai patys yra savo mitų įkaitai.

Vienas iš tokių mitų – „žmogus gir-di tik nuo 20 iki 20000 Hz diapazone“ ir neva viskas, kas yra už šių ribų, jokios reikšmės neturi. Tai netiesa. Mums reikš-mingi ir net gyvybiškai svarbūs saulės spinduliai infraraudonajame ar ultravi-oletiniame diapazone (visiškoje tamsoje, už „matomos šviesos“ ribų). Lygiai taip pat reikšmingos ir išorinės terpės vibra-cijos, kurios yra už „girdimo“ diapazo-no ribų. Muzikos poveikis smegenims, dabar jau neginčytinas faktas, iš esmės priklauso nuo garso sudedamųjų virš 20 kHz. Jos buvo pavadintos „hipersonic frequences“. Akivaizdu, kad nė vienas natūralus garsas nesibaigia ties 20 kHz riba, jis nueina savo harmoniniais prie-garsiais į begalines aukštumas, nes tai yra fraktalas. Nors ir negirdimos pavieniui, aukštadažnės girdimo garso dedamo-sios reikšmingos smegenims pasąmonės lygmenyje, kur gimsta emocijos. O kai kurios negirdimos žemųjų dažnių (iki 20 Hz) vibracijos kelia nerimo, panikos, galvos skausmo ir baimės jausmus. Vi-bracijų, kurios neturėtų įtakos gyvam organizmui, tiesiog nėra. Visos vibraci-jos yra svarbios savijautai ir emocijoms

– girdimos arba negirdimos, suvoktos ir nesuvoktos. Emocijų mes nesuprantame, mes jas jaučiame, nes tai yra kūno, o ne proto būsena. Emocijos tiesiog atsiranda klausantis muzikos arba neatsiranda. Toli gražu ne visada pavyksta suprasti, kodėl taip atsitinka, kaip atsitinka.

Antras paplitęs mitas – žmogus girdi tik ausimis. Taip, dalis vibracijų patenka į ausies sraigę ir ten virsta elektros si-gnalais, kuriuos smegenys interpretuo-ja, tai yra „girdi“ arba ne (gal nekreipia dėmesio...). Kitos vibracijos priimamos ir transliuojamos per pilvą, per bet kurį kitą organą ir taip pat patenka į smegenis bei interpretuojamos ten, nors dažniausiai jau nesąmoningai. Dramblys turi ausis, net didesnes nei daugumos audiofilų, tačiau drambliai geriau girdi kojomis. O delfinas siunčia savo vibracines dainas draugėms šimtų kilometrų atstumu. Jas puikiai „girdi“ pakankamai suintere-suota pusė, pasinaudodama kūno pa-viršiumi kaip antena. Žmogus taip pat priima aukštesnius už 20 kHz dažnius ne ausimis, o visu kūnu. Kalbėti apie tai, ką mes girdime arba negirdime, visiškai prasminga, kai klausomės paskaitos ar naujienų per televizorių. Kai klausomės muzikos, svarbu ne tik ir ne tiek, ką mes „girdime“, bet ir ką mes jaučiame. O tai jau visai kita materija, kur daug kas turi reikšmės, nors apie tai nė vieno žodžio neparašyta radiotechnikos vadovėliuose. Čia yra neišsemiama erdvė profesionalų atradimams ir šarlatanų spekuliacijoms. Geras pavyzdys – laidai.

Laidai garso sistemoje

Atkuriant muziką iš įrašų, garsą sklei-džia garsiakalbiai, tačiau šiame procese dalyvauja aibė aktyvių ir pasyvių kompo-nentų, tarp kurių yra ir laidai. Tai visaver-čiai proceso dalyviai, turintys ne tik savo varžą, bet ir talpą bei induktyvumą, ir sugebėjimą veikti kaip antenos priimant elektromagnetines bangas iš aplinkos, ir kaip filtrai – ribojantys nereikalingus triukšmus, o kartais ir aktualius signalus.

Bendras visų garso įrangos kompo-nentų sąveikos rezultatas – vienaip ar ki-taip per garsiakalbius skambantis įrašas. Dalis šio skambesio – tai paties atkuriamo įrašo interpretacija. Kita dalis – nuosavi garso sistemos nieko bendra su įrašu ne-turintys priegarsiai, foniniai triukšmai, rezonansai ir harmonikos. Trečia – elek-tromagnetinės ir mechaninės vibracijos iš

HI-F I H IGH END

HI-F I H IGH END

aplinkos, vienaip ar kitaip patenkančios į sistemą, parazituojančios joje, ir be jokios gėdos „prisistatančios“ galutiniame rezul-tate – skambančiame įraše. Visur dalyvau-ja laidai: tiek esantys komponentų viduje, tiek ir tarpblokiniai. Jie negali visiškai ne-turėti įtakos garsui, tačiau kiek reikšminga ši įtaka – telieka kol kas atviras klausimas. Būtų paprasčiau kalbėti apie konkrečią garso sistemą konkrečioje patalpoje ir kas pakistų, pakeitus vienus laidus į kitus. Kiekvienu atveju efektas gali būti ir tei-giamas, ir neigiamas. Pabandysime aptarti kai kurias bendras prielaidas, kodėl laidų pakeitimas gali turėti pastebimos įtakos atkuriamo garso kokybei.

Čia reikėtų dar vieno komentaro apie tai, kas apskritai pastebima. Pavyzdžiui, sistema turi 10 komponentų. Bet kurio iš šių komponentų pakeitimas į geres-nį daro įtaką, sakysim, nuo 2 iki 7 balų. Garsą analizuojantis prietaisas visada yra tam tikro jautrumo, todėl signalo pakeiti-mas žemiau to jautrumo ribos negali būti užfiksuotas šiuo prietaisu. Kai tas jautru-mas yra 8 balai, bet kurio pavienio kom-ponento pakeitimas nesukels pastebimo efekto. Tačiau kelių komponentų pakeiti-mas vienu metu gali duoti didelį efektą, kuris lengvai fiksuojamas tuo pačiu prie-taisu. Nenuostabu, kad laidų gamintojai savo komentaruose dažnai rekomen-duoja naudoti kabelių komplektus visai sistemai. Esmė iš tikrųjų yra ne tai, kad visi laidai būtų to paties gamintojo, bet tai, kad jų efektas tokiu atveju tampa len-gviau pastebimas.

Priklausomai nuo laidų paskirties, reikalavimai jiems skirtingi. Todėl gal verta trumpai apsvarstyti šiuos ypatu-mus, daugiau diskutuojant apie maitini-mo ir kolonėlių laidus.

Maitinimo kabeliai

Maitinimo laidas turi dvejopą misiją. Jis turi sujungti elektroninį komponentą (sakysime, stiprintuvą) su elektros tin-klu, gaunamas srautas turi laisvai tekėti ir laisvai svyruoti priklausomai nuo sti-printuvo poreikio kiekvienu momen-tu. Todėl maitinimo laido pralaidumas, jo minimali varža, praleidžiant srauto pikus, neabejotinai svarbu. Kalbam ne apie elektronus, energija perduodama elektromagnetine banga, kuri svyruoja 50–60 Hz dažniuose. Energiją naudojan-tis įrangos elementas nuosekliai įjungia-mas tarp dviejų maitinimo kabelio laidi-

ninkų. Elektromagnetinė banga eidama kabeliu kažkiek praranda energijos – kuo didesnė kabelio varža, tuo daugiau. Akivaizdu, kad pagamintas iš to paties metalo storesnis ir trumpesnis kabelis turėtų būti geresnis varžos atžvilgiu.

Tačiau maitinimo kabelis atlieka ir kitą misiją – jis turi atskirti garso sistemą nuo triukšmų elektros tinkle. Varistoriai ir jungikliai, šaldytuvų ir indaplovių varikliai, radijo ir mobiliųjų ryšių signa-lai, atmosferos impulsai ir kt. – visa tai moduliuoja elektromagnetines bangas, kurios, be energijos, neišvengiamai per-neša ir daug purvo.

Kiniškos arbatos žinovai ir vertin-tojai niekada neleis sau arbatos plikinti vandeniu iš čiaupo, nes vandentiekio vanduo, nors ir atitinka sanitarines normas (galima gerti, nemirsi), toli gra-žu nėra toks geras, kad leistų atskleisti visus brangiai kainuojančios arbatos privalumus. Bet vandens kokybė netu-ri didelės reikšmės, kai puodelyje už-plikoma prasta arbata iš vienkartinio maišelio. Kuo puikiausiai tiks ir vanduo iš čiaupo. Todėl žmonės, nevertinantys geros arbatos, bus teisūs sakydami, kad vandens kokybė jokios įtakos jų arbatai nedaro.

Deja, elektra mūsų tinkluose savo švarumu panaši ne tiek į vandenį iš čiaupo, kiek į pamazgas iš kanalizaci-jos. Maitinimo laidai turi būti atsparūs išoriniam poveikiui ir per visą savo ilgį, įskaitant antgalius, neįsileisti nieko ne-

reikalingo ir sistemą kuo geriau apsau-goti nuo kenksmingo elektros tinklo turinio. Kabelio talpa ir induktyvumas, nors jie ir yra labai nedideli, taip pat gali turėti reikšmės – ne pačiai elektros energijai, o ją lydinčioms priemaišoms. Akivaizdu, kad geras laidas turėtų būti kuo ilgesnis, kad kiek įmanoma nuto-lintų sistemą nuo tinklo, kad priemaišos spėtų užgesti pakeliui. Bet ilgas laidas pats tampa antena, kuri priima elektro-magnetinį triukšmą iš aplinkos, ir pats skleidžia triukšmą 50 Hz dažniu, todėl jį tenka ekranuoti.

Taigi elementariai maitinimo kabeliai turi būti vienu metu labai pralaidūs, tu-rėti kuo mažesnę varžą, ir gana ilgi, kad geriau filtruotų trikdžius. Norint tai pa-siekti, laidai turi būti gaminami iš labai gero metalo. Labiausiai tinka sidabras ir varis. Sidabras yra šiek tiek geresnis laidininkas, tačiau daug kas priklauso nuo metalo švarumo. Ypač švarus va-ris (pavyzdžiui, 99,99995 %, arba 7N) gali veikti ir geriau už sidabrą. Svarbu, ir kokie kiti metalai naudojami kabelio konstrukcijoje (antgaliams, ekranams), ir kaip jie kontaktuoja. Specialios tech-nologijas naudojamos tam, kad metale liktų kuo mažiau deguonies (pvz., Oxi-gen Free Cupper – OFC). Svarbios ir izoliacinės medžiagos, kurios niekada nebūna idealios. Jos ne tik nėra idealūs izoliatoriai, bet net gali kaupti statinę elektrą ir kurti kitas problemas. Dėl vi-dinių maitinimo kabelio atspindžių ir

26 AUDIO&VIDEO

rezonansų jame gali atsirasti ir nuosavų labai aukšto dažnio trikdžių.

Aišku, svarbūs ir aparatūros kom-ponentų vidinio maitinimo sprendimai. Pasitaiko šaltinių ir stiprintuvų, kurie itin jautrūs maitinimo laidams, būna ir tokių, kurie jaučia tik žemųjų dažnių impulsų at-kūrimą. Maitinimo kondicionieriai pade-da spręsti vienas problemas, bet gali kurti kitas, tačiau bet kurio atveju jie neatleidžia nuo poreikio, kad maitinimo kabeliai būtų geri tiek prieš kondicionierių, tiek ir po jo. Trumpai sakant, yra daug prielaidų, dėl kurių prasti maitinimo kabeliai gali pa-bloginti atkuriamo garso kokybę. Ir, deja, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad garso sis-tema visada gali skambėti gerai, nepaisant prastų kabelių naudojimo. Akivaizdu, kad maitinimo laidai neturi didelės reikšmės, jeigu garso sistema labai prasta dėl kitokių priežasčių – tada net ir geriausi maitinimo kabeliai nieko nekeičia. Tokios sistemos savininkas yra visiškai teisus teigdamas, kad tik idiotas galėtų mokėti už maitinimo kabelį šimtus eurų. Tačiau turint geresnę sistemą, kainuojančią tūkstančius, gali būti kvaila sutaupyti šimtus maitinimo kabeliui, jeigu dėl to visa sistema skamba prasčiau, nei galėtų.

Garso kolonėlių kabeliai

Kaip bebūtų apmaudu, tai dar vienas išlaidų aspektas, jeigu nesinori veltui nu-rašyti jau padarytų išlaidų aparatūrai.

Pagrindinis kolonėlių laidų parame-tras – varža. Tačiau varžos poveikis pri-klauso nuo kolonėlių bei stiprintuvo kitų techninių savybių ir tikrai bus skirtingas skirtingose sistemose.

Stiprintuvo vienas gnybtas, vienas laidas, garsiakalbis, kitas laidas, stiprin-tuvo antras gnybtas, pats stiprintuvas – tai nuosekliai į žiedą sujungtų elementų grandinė. Visi elementai naudoja išeiti-nio signalo energiją. Kokia energijos dalis atitenka garsiakalbiams ir kiek tas pasis-kirstymas tolygus visame garso spektre, priklauso nuo kolonėlių varžos kreivės. Ši kreivė visada yra skirtinga, turi paki-limų ir duobių skirtinguose dažniuose. Kuo mažesnė kolonėlių varža, tuo di-desnė energijos dalis atitenka laidams ir mažiau lieka garsiakalbiams. Paprastai 8 omų nominalo garsiakalbių varža svy-ruoja nuo 3–4 omų iki 15–20 omų. Jeigu kolonėlių varža yra 4 omai, skaičiai gali būti perpus mažesni, o tai turi dar dides-nės įtakos renkantis laidus.

Norint užtikrinti tolygų garso energi-jos atkūrimą visame spektre, stiprintuvas turi atiduoti kelis kartus didesnį elektros srautą tuose dažniuose, kur varža mažes-nė. Ne visi stiprintuvai geba tai padaryti. Ir būtent sudėtingiausiose vietose ener-gijos dalis, kuri atiteks laidams, bus di-desnė, nes laidų varža praktiškai nesikei-čia. Atitinkamai bus slopinama ir garso dinamika. Tai neišvengiamai keis garso tembrą. Kuo mažesnė garsiakalbių varža, kuo daugiau ji svyruoja kartu su dažniu, tuo laidų poveikis bus sąlyginai didesnis. Todėl kolonėlių laidų varža turi būti kiek įmanoma mažesnė, o tai dažniausiai reiš-kia, kad laidai turi būti pagaminti iš gero laidininko, kuo storesni ir kuo trumpesni.

Yra ir kitas rimtas argumentas, kodėl laidų varža turi būti kuo mažesnė. Laidų varža tiesiogiai prisideda prie išeitinės stiprintuvo varžos, kuri lemia jo gebėji-mą valdyti garsiakalbių dinamiką, ypač skambant žemiems dažniams. Tai vadi-namasis dempingo faktorius („damping factor“). Nuosava gero stiprintuvo išeiti-nė varža – maždaug 0,01 omo, tai atitinka

dempingo faktoriaus reikšmę 800 (8 omų varžai). Pridėjus prie stiprintuvo varžos laidų varžą (nors tik 0,1 omo), atitinka-mai (šiuo atveju dešimt kartų!) sumažėja ir dempingo faktorius, darantis tiesioginę įtaką atkuriamo garso kokybei. Kita ver-tus, jei dėl stiprintuvo aukštos išeitinės varžos dempingo faktorius yra mažas, tai ir pastebimai sugadinti jį bus daug sun-kiau. Galima saugiai naudoti ir ilgus, ir plonus laidus.

Kažkiek reikšmės turi ir vadinama-sis odos efektas („skin effect“), susijęs su aukštu dažnio srauto „išstūmimu“ į laidininko siaurą paviršutinį sluoksnį. Aukštadažniams sudedamiesiems varža dėl to padidėja (apie 2 kartus esant 10 000 Hz, toliau – daugiau). Kad pagerėtų viršutinio sluoksnio pralaidumas, kartais laidininkai dengiami sidabru. Tai gali iš-ryškinti aukštuosius dažnius, kas ne visa-da pageidautina, bet kai kuriais atvejais labai praverčia. Dažniausiai šis efektas sumažinamas naudojant daugiagyslius laidininkus, nes tokiu atveju laidas turi kur kas daugiau paviršiaus, be to, dar ir lankstesnis.

Neabejotinai didelę reikšmę turi ka-belio induktyvioji varža, dėl kurios garso kokybės degradacija gali būti esminė jau nuo 1000 Hz. Elektros srautas per laidi-ninką neišvengiamai kuria magnetinį lauką, kuris savo ruožtu turi įtakos srau-tui. Laidininkų magnetiniai laukai gali kompensuotis (kai priešingos krypties srautai eina arti), todėl induktyvumas gali iš esmės skirtis. Priklausomai nuo ka-belio konstrukcijos, skiriasi ir nuostoliai, ypač aukštų dažnių diapazone.

Kitas parametras, kuris gali įtakoti garso kokybę – tai kabelio talpa. Priklau-somai nuo kabelių konstrukcijos ir ilgio, ji

Kolonėlių JBL E80 varža

HI-F I H IGH END

AUDIO&VIDEO 27

gali svyruoti nuo dešimčių iki tūkstančių pikofaradų. Deja, tos pačios priemonės, naudojamos induktyvumui sumažinti (pvz., laidininkai dedami arčiau vienas prie kito), padidina talpą, kuri šuntuoja signalo perdavimo liniją. Toks šuntavi-mas gali ne tik „nupjauti“ aukščiausius dažnius, , bet ir sukelti nepakankamai stabilios būsenos stiprintuvo osciliaci-ją. Tai nebūtinai girdima, nes gali įvykti ultragarsiniame diapazone, tačiau turės įtakos muzikos garso atkūrimo kokybei ir gali sukelti aukštadažnių garsiakalbių ge-dimą. Visa tai labai priklauso ne tik nuo laidų, bet ir nuo stiprintuvo. Tarpbloki-niams laidams šis parametras gali būti dar svarbesnis dėl įprastai daug didesnės pradinio stiprintuvo išeitinės varžos.

Mano ekspertai: marti, žmona ir anūkė... – jų nesuklaidinsi

etiketėmis!

Išvados. Galima būtų aptarti ir kitus laidus: tarpblokinius, skaitmeninius, tin-klinius. Jie visi yra įdomūs ir kiekvienas turi savo ypatumų. Daug dėmesio nusi-pelnė ir antgaliai, jų pasirinkimas ir su-jungimo su laidais būdai. Įdomu, kaip sudėti laidai, kas yra šalia jų. Bet vargu ar tai turi prasmę. Jei maitinimo ir kolonė-lių kabelių aptarimas neįtikino skaitytojo šių dalykų svarba, neįtikins ir diskusijos pratęsimas.

Laidų poveikis sistemai priklauso ne tik nuo pačių laidų, bet ir nuo visų kitų komponentų, net nuo muzikinės me-džiagos (sugadinti MP3 vargu ar įmano-ma). Laidai nebūtinai turi būti ypatingi ir brangūs, tačiau jie privalo tikti šiai siste-mai. Dar kartą norėčiau pabrėžti – bran-gesni kabeliai nėra būtinai geresni. Tiek dėl to, kad jų kaina dirbtinai išpūsta ir jie iš tikrųjų nėra tų pinigų verti, (koks bebūtų garsus prekės ženklas ar graži pakuotė), tiek ir dėl to, kad jie tiesiog ne tokie, kokių reikia šiai sistemai.

Žmonės, kurie ignoruoja laidų po-veikį muzikos garsui, pasmerkti neraci-onaliai naudoti savo pinigus – išlaidauti be reikalo arba sutaupyti ne ten, kur ver-ta. Gal šis straipsnis gali jiems kažkiek padėti. Tačiau norint priimti racionalų sprendimą vien tik kelių bendrų princi-pų žinojimo tikriausiai nepakaks. Iš įrašų atkuriamos muzikos poveikis priklauso ne tik nuo girdimo garso ir techninių sprendimų ypatumų, bet ir nuo to, ko mes negirdime, ko nežinome ir apie ką net neįtarėme, kad tai egzistuoja. Tur-būt niekada neturėsime pakankamai informacijos, kad viską apskaičiuotume ir įvertintume analitiškai. Lieka vienin-telė išeitis – skolintis kabelius iš draugų arba iš pardavėjų (pageidautina ne vi-siškai naujus) ir išbandyti juos namuose

savo sistemoje. Pastebėti bendrą efektą paprasčiau keičiant visus kabelius į ta-riamai geresnius vienu metu, o po to jau išbandyti nenaudojant brangiausiųjų, jeigu jų pakeitimas į senus ar pigesnius nepadarys jaučiamos įtakos. Nebūtinai pavyks suprasti, kas įvyko, bet tikriau-siai pavyks tai pajusti. Mitai lieka mitais, o magija lieka magija.

Raganos apie magiją išmano geriau, todėl rimtai patarčiau kaip ekspertus vertintojus tikrinant laidus pakviesti žmonas ir dukras. Moterys objektyviai geriau girdi, nei vyrai. Be to, jos prasčiau išmano elektrotechniką ir mažiau sam-protauja, o tiesiog mėgaujasi muzika. Jas labiausiai džiugina teisingai atkuriami muzikos garsai ir labiausiai erzina, kai jų atkūrimas toks nėra. Ir labai gerai, nes tereikia įsijausti, kas labiau patinka – tai ir yra tiesa. Laidai garso sistemoje paren-kami muzikos klausymui, o ne laborato-riniams matavimams. Jeigu labiau patin-ka, kaip sistema skamba su pigiausiais laidais iš elektros prekių parduotuvės, juos ir reikia naudoti nesukant sau gal-vos. Jeigu nelabai patinka, kaip turima sistema atkuria muziką (tai nutinka dėl labai įvairių priežasčių), galima bandyti ją patobulinti keičiant laidus. Kai pavyks išgirsti skirtumą, tik tada šiuos laidus ir reikia pirkti, kad nekankintų kognityvi-nis disonansas.

HI-F I H IGH END