guntis gerhards Þiemgalos gyventojai v-xviii a. · dël ðios prieþasties viii a. osteologinës...

6
ISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2000/2 aNtropologIja. mokSlo darbaS guNtIS gerhardS Þiemgalos gyventojai V-XVIII a. Antropologiniai tyrinëjimai Þiemgala – Latvijos kultûrinis ir istorinis regionas, pavadintas senøjø jos gyventojø vardu. Þiem- galiai – baltø genèiø sàjunga, kuri ásiliejo á latviø ir lietuviø tautas. Þiemgalos gyventojø istorijà tyrinëjo archeologai, kalbotyrininkai, istorikai, antropologai. Ðiø tyrinëjimø rezultatai padeda geriau ir objektyviau atskleisti kai kurias proistorës problemas. Inamø piliakalnis. Vitinø k. Duobelës r. 1984. J. Urtanso nuotrauka Þiemgaliai ir jø gyvenama teritorija pirmà kartà paminëta IX a. skandinavø sagose, taèiau jø nega- lima laikyti visiðkai patikimu ðaltiniu 1 . Vëlesniuose raðytiniuose ðaltiniuose þiemgaliai minimi XIII a., kai vyko jø laisvës kovos su Kalavijuoèiø, vëliau ir Livonijos ordinu 2 . Iki ðiol Þiemgalos gyventojø antropologiniai tyrinëjimai apëmë kraniologinæ medþiagà 3 , kuria remiantis buvo siekiama nagrinëti tik etninës istorijos klausimus – baltø kilmæ ir latviø tautos etnogenezæ. Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti Þiemgalos gyventojø kûno sudëtá ir fizinæ raidà, veikiant aplinkai, per pastaruosius du tûkstanèius metø. Tyrinëjimai paremti V–XVIII a. Þiemgalos gyventojø osteologine medþiaga, surinkta ið kai kuriø kapinynø ir senkapiø per archeologinius tyrinëjimus. Tai – vidurinio, vë- lyvojo geleþies amþiaus osteologiniai radiniai (kaulai) tiek ið Lietuvos, tiek ið Latvijos teritorijos 4 . Istori- niø laikø medþiaga panaudota tik ið Latvijos teritorijos. Tai Duobelës (XIV–XV a.), Tervetës (XV–XVI a.), Saldaus (XVI–XVII a.) ir Priedyðu (XVII–XVIII a.) kapinynuose rasti osteologiniai radiniai. Archeologiniai tyrinëjimai rodo, kad þiemgaliai, nors jø gyvenamos teritorijos nuolat kito, gyveno Lielupës baseine – tiek Latvijos, tiek Lietuvos teritorijose, iðskyrus Nemunëlio deðiniøjø intakø dalá Augð- þemëje. M. Atgazio nuomone, þiemgaliø materialinës kultûros pradþia – pirmieji amþiai po Kristaus 5 . Chronologiðkai ankstyviausia þiemgaliø osteologinë medþiaga yra ið senojo geleþies amþiaus pabai- gos ir vidurinio geleþies amþiaus pradþios (IV–V a.) kapinynø. Ðiuo laikotarpiu Þiemgaloje, pietrytinëje Vidþemëje, Augðþemëje gyveno þmonës, kurie mirusiuosius laidojo pilkapiuose. Latvijos pilkapiø kultû- ros vakarinës grupës sàsajà su þiemgaliais patvirtina tam tikras materialinës kultûros perimamumas ið senojo geleþies amþiaus á viduriná, kai dël þiemgaliø gyvenimo Lielupës baseine yra neabejojama. Pilkapiø kultûros osteologinë medþiaga rasta tik Plauèiðkiø pilkapyne, esanèiame dabartinës Lietuvos teritorijoje. Jos nedaug, be to, ji fragmentiðka. Ið kûno sudëties buvo galima rekonstruoti tik palaidotøjø ûgá. Tyrimø rezultatai rodo, kad Plauèiðkiø pilkapyne palaidotas vyras buvo labai aukðtas – 176,2 cm, o moterys – vidutiniðkai 157,5 cm ûgio. Daugiau antropologiniø duomenø yra apie vidurinio geleþies amþiaus Þiemgalos gyventojus. Ðiuo laikotarpiu þiemgaliai gyveno XIII a. raðytiniuose ðaltiniuose minimoje teritorijoje, o kai kuriø archeologø nuomone, ir Vidþemës vakarinëje dalyje. Vidurinio geleþies amþiaus (V–VIII a.) þiemgaliø osteologinës medþiagos rasta Uoðø (Duobelës r.),

Upload: doantuong

Post on 03-May-2019

217 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: guNtIS gerhardS Þiemgalos gyventojai V-XVIII a. · Dël ðios prieþasties VIII a. osteologinës medþiagos rasta tik þemesniø bendruomenës sluoksniø kapuose. Kai kuriø teritorijø

ISSN 1648-7230. ÞIemgala. 2000/2 aNtropologIja. mokSlo darbaS

guNtIS gerhardS

Þiemgalos gyventojai V-XVIII a. Antropologiniai tyrinëjimai

Þiem ga la – Lat vi jos kul tû ri nis ir is to ri nis re gio nas, pa va din tas se nø jø jos gy ven to jø var du. Þiem­ga liai – bal tø gen èiø sà jun ga, ku ri ási lie jo á lat viø ir lie tu viø tau tas. Þiem ga los gy ven to jø is to ri jà ty ri në jo ar che o lo gai, kal bo ty ri nin kai, is to ri kai, ant ro po lo gai. Ðiø ty ri në ji mø re zul ta tai pa de da ge riau ir ob jek ty viau at skleis ti kai ku rias pro is to rës pro ble mas.

Inamø piliakalnis. Vitinø k. Duobelës r. 1984. J. Urtanso nuotrauka

Þiem ga liai ir jø gy ve na ma te ri to ri ja pir mà kar tà pa mi në ta IX a. skan di na vø sa go se, ta èiau jø ne ga­li ma lai ky ti vi sið kai pa ti ki mu ðal ti niu1. Vë les niuo se ra ðy ti niuo se ðal ti niuo se þiem ga liai mi ni mi XI II a., kai vy ko jø lais vës ko vos su Ka la vi juo èiø, vë liau ir Li vo ni jos or di nu2.

Iki ðiol Þiem ga los gy ven to jø ant ro po lo gi niai ty ri në ji mai apë më kra nio lo gi næ me dþia gà3, ku ria re mian tis bu vo sie kia ma nag ri në ti tik et ni nës is to ri jos klau si mus – bal tø kil mæ ir lat viø tau tos et no ge ne zæ.

Ðio straips nio tiks las – ap þvelg ti Þiem ga los gy ven to jø kû no su dë tá ir fi zi næ rai dà, veikiant aplinkai, per pas ta ruo sius du tûks tan èius me tø. Ty ri në ji mai pa rem ti V–XVI II a. Þiem ga los gy ven to jø os te o lo gi ne me dþia ga, su rink ta ið kai ku riø ka pi ny nø ir sen ka piø per ar che o lo gi nius ty ri në ji mus. Tai – vi du ri nio, vë­ly vo jo ge le þies am þiaus os te o lo gi niai ra di niai (kau lai) tiek ið Lie tu vos, tiek ið Lat vi jos te ri to ri jos4. Is to ri­niø lai kø me dþia ga pa nau do ta tik ið Lat vi jos te ri to ri jos. Tai Duo be lës (XIV–XV a.), Ter ve tës (XV–XVI a.), Sal daus (XVI–XVII a.) ir Prie dyðu (XVII–XVI II a.) ka pi ny nuo se ras ti os te o lo gi niai ra di niai.

Ar che o lo gi niai ty ri në ji mai ro do, kad þiem ga liai, nors jø gy ve na mos te ri to ri jos nuo lat ki to, gy ve no Lie lu pës ba sei ne – tiek Lat vi jos, tiek Lie tu vos te ri to ri jo se, ið sky rus Ne mu në lio de ði niø jø in ta kø da lá Augð­þe më je. M. At ga zio nuo mo ne, þiem ga liø ma te ria li nës kul tû ros pradþia – pir mie ji amþiai po Kris taus5.

Chro no lo gið kai anks ty viau sia þiem ga liø os te o lo gi në me dþia ga yra ið se no jo ge le þies am þiaus pa bai­gos ir vi du ri nio ge le þies am þiaus pra dþios (IV–V a.) ka pi ny nø. Ðiuo lai ko tar piu Þiem ga lo je, piet ry ti në je Vi dþe më je, Augð þe më je gy ve no þmo nës, ku rie mi ru siuo sius lai do jo pil ka piuo se. Lat vi jos pil ka piø kul tû­ros va ka ri nës gru pës sà sa jà su þiem ga liais pa tvir ti na tam tik ras ma te ria li nës kul tû ros pe ri ma mu mas ið se no jo ge le þies am þiaus á vi du ri ná , kai dël þiem ga liø gy ve ni mo Lie lu pës ba sei ne yra ne abe jo ja ma.

Pil ka piø kul tû ros osteologinë medþiaga ras ta tik Plau èið kiø pil ka py ne, esan èia me da bar ti nës Lie tu vos te ri to ri jo je. Jos ne daug, be to, ji frag men tið ka. Ið kû no su dë ties bu vo ga li ma re konst ruo ti tik pa lai do tø jø ûgá. Ty ri mø re zul ta tai ro do, kad Plau èið kiø pil ka py ne pa lai do tas vy ras bu vo la bai aukð tas – 176,2 cm, o mo te rys – vi du ti nið kai 157,5 cm ûgio.

Dau giau ant ro po lo gi niø duo me nø yra apie vi du ri nio ge le þies am þiaus Þiem ga los gy ven to jus. Ðiuo lai ko tar piu þiem ga liai gy ve no XI II a. ra ðy ti niuo se ðal ti niuo se mi ni mo je te ri to ri jo je, o kai ku riø ar che o lo gø nuo mo ne, ir Vi dþe mës va ka ri në je da ly je.

Vi du ri nio ge leþies amþiaus (V–VI II a.) þiem ga liø osteologinës medþiagos ras ta Uo ðø (Duo be lës r.),

Page 2: guNtIS gerhardS Þiemgalos gyventojai V-XVIII a. · Dël ðios prieþasties VIII a. osteologinës medþiagos rasta tik þemesniø bendruomenës sluoksniø kapuose. Kai kuriø teritorijø

Èun ka nø­Dren ge rø (Baus kës r.) ir Jau nei kiø (Jo nið kio r.) ka pi ny nuo se. Uo ðø ka pi ny ne pa lai do ti mi ru sie ji bu vo didelio vi du ti nio ûgio – tiek vy rai (176,02 cm), tiek mo te rys (160,7 cm) – ir vi du ti nið kai stam baus kû no su dë ji mo (vi du ti nið kai stam bûs ske le to il gie ji kau lai). V–VII a. Jau nei kiø ka pi ny ne pa lai do ti vy rai taip pat bu væ la bai aukðti – 176,56 cm ûgio bei stam baus kû no su dë ji mo.

Dau giau sia vi du ri nio ge le þies am þiaus pa bai gos (VI II a.) os te o lo gi nës me dþia gos ras ta ty ri në jant Èun ka nø­Dren ge rø ka pi ny nà. Ðia me ka pi ny ne pa lai do ti vy rai bu væ pa na ðaus kû no su dë ji mo kaip ir V–VII a. Uo ðø ka pi ny ne pa lai do tie ji. Ta èiau sky rë si jø ûgis (1 pav.). VI II a. Èun ka nø­Dren ge rø ka pi ny ne pa lai­do tø vy rø vi du ti nis ûgis bu vo 173,6 cm, t.y. ma þes nis (P<0.01)6 nei Uo ðø ir vi du ri nio ge le þies am þiaus Lie tu vos þiem ga liø (Jau nei kiø) vy rø ûgis. Tai svar biau sias Va ka ri nës Þiem ga los (Uo ðai) ir Ry tø Þiem ga los (Èun ka nai­Dren ge rai) vi du ri nio ge le þies am þiaus gy ven to jø (vy rø) kû no su dë ji mo skir tu mas. Ta èiau në ra duo me nø, ar sky rë si ðiuo se ka pi ny nuo se pa lai do tø mo te rø vi du ti nis ûgis bei kû no su dë ji mas.

Ant ro po lo gi në je li te ra tû ro je tei gia ma, kad ne pa lan kios sà ly gos, t.y. kai ku rie stre so veiks niai au gan tá ir bræs tan tá vy ro or ga niz mà vei kia la biau nei mo ters7. To dël ga li ma spë lio ti, ar VI II a. Ry tø Þiem ga lo je sà ly gos bu vo la biau ne pa lan kios nei Va ka rø Þiem ga lo je. Ne pa lan kio mis sà ly go mis ga li ma lai ky ti kli ma to pa ki ti mus, eko no mi kos kri zæ, di de lius ka ri nius kon flik tus, gy ven to jø per tek liø, skur dþias gy ve ni mo sà ly­gas, li gas ir t. t.8

Au to riaus nuo mo ne, Uo ðø ir Èun ka nø­Dren ge rø ka pi ny nuo se pa lai do tø vy rø ûgis sky rë si dël dau­ge lio prie þas èiø. Vie na jø – Va ka rø ir Ry tø Þiem ga los ûki në ir eko no mi në rai da, ku riai di dþiau sios áta kos tu rë jo þem dir bys tei (der lin ga, leng viau dir ba ma þe më) ir gy vu li nin kys tei (pla èios, der lin gos ga nyk los) pa lan kes nës sà ly gos Va ka rø Þiem ga lo je bei ðiø tra di ci jø rai da nuo se no jo ge le þies am þiaus. Kar tu rei kia pa mi në ti, kad ski ria si ir vi du ri nio ge le þies am þiaus Va ka rø ir Ry tø Þiem ga los áka pës – dar bo áran kiai. Pa­vyz dþiui, dal giø ap tin ka ma kur ðiø, þe mai èiø ir Va ka rø Þiem ga los ka pi ny nuo se (Uo ðø, Stû riø, Kû riø), bet jø në ra Ry tø Þiem ga los ar che o lo gi niuo se pa min kluo se (ið sky rus Plav nie kal no ka pi ny nà). Ar che o lo gi në je li te ra tû ro je apie þem dir bys tës áran kius nu ro do ma, kad dal giø pa pli ti mà piet va ka riø Lat vi jo je lë më tam tik rø te ri to ri jø þem dir bys tës ir gy vu li nin kys tës rai da, pri klau siu si nuo þe mës der lin gu mo ir dir bi mo sà ly gø9. Rei kia pa brëþ ti, kad gy ven to jø ûgis bu vo su si jæs su so cia li ne­eko no mi ne rai da10. Ta èiau kû no su dë ji mo skir tu mus su sie jus tik su krað to ûki ne rai da lie ka ne aið ku, ko dël ne si sky rë þiem ga liø mo te rø ûgis.

At sa ky mà duo da Èun ka nø­Dren ge rø ka pi ny no os te o lo gi nës me dþia gos ty ri në ji mas. Tur tin giau si ka pai bu vo su ar dy ti ar ba api plëð ti11. Dël ðios prie þas ties VI II a. osteologinës medþiagos ras ta tik þe mes niø ben druo me nës sluoks niø ka puo se. Kai ku riø te ri to ri jø ant ro po lo gi niai ty ri në ji mai ro do, kad þmo niø ûgis bu vo glau dþiai su si jæs su jø so cia li ne pa dë ti mi. Re mian tis vie no ka pi ny no ty ri në ji mo duo me ni mis, ga li ma teig ti, kad ávai riø so cia li niø gy ven to jø gru piø vi du ti nis ûgis ga lë jo skir tis ke lio li ka cen ti met rø12.

Tre èio ji prie þas tis, lë mu si ûgio skir tu mus, yra VII–VI II a. Þiem ga los te ri to ri jo je vy kæ vi suo ti nës rai dos pro ce sai. Në ra þi no ma, kad VII a. pa bai go je – VI II a. pra dþio je þiem ga liø ûká ir eko no mi kà bû tø ið ti ku­si ko kia nors di de lë kri zë, dël ku rios bû tø su ma þë jæ gy ven to jø. Vis kas bu vo ki taip. Vi du ri nio ge le þies am þiaus ant ro jo je pu së je la bai pa dau gë jo Ry tø Þiem ga los gy ven to jø. Va ka rø Þiem ga lo je to ne bu vo. M. At ga zio nuo mo ne, ne pri klau so mai nuo eko no mi nio pa ki li mo ir þmo niø at si kë li mo VIII a., Èun ka nø­Dren­ge rø ka pi ny ne yra per daug ðio lai ko tar pio ka pø13. Jei gy ven to jø per tek lius ið tie sø eg zis ta vo, jis ga lë jo su kel ti bio lo gi ná stre sà, tu rë ju sá áta kos gy ven to jø au gi mo ir rai dos pro ce sams.

Ant ro po lo gi në je li te ra tû ro je tei gia ma, kad nau jø vi du ri nio ge le þies amþiaus plokð ti niø ka pi ny nø Þiem­ga lo je at si ra do dël di de lës gy ven to jø mig ra ci jos, nes ið Lie tu vos te ri to ri jos juos stû më ry tø bal tø gen­tys14. Ta èiau ar che o lo gai, ne neig da mi ga li mos gy ven to jø mig ra ci jos ið Lie tu vos, aið ki na, kad plokð ti niø ka pi ny nø at si ra di mas në ra su si jæs tik su at neð to mis tra di ci jo mis15. Dar në ra iki ga lo ið nag ri në ta ki ta mig ra ci jos ga li my bë.

Vi du ri nio ge le þies am þiaus pa bai go je þiem ga liø gy ven to je te ri to ri jo je Va ka rø Vi dþe më je ir Dau gu vos þe mu py je ávy ko ra di ka liø po ky èiø. Vi dþe më je ne be li ko þiem ga liø pil ka piø kul tû ros pa min klø. VII–VI II a. nu sto ta lai do ti ir Dau gu vos þe mu pio þiem ga liø Pliav nie kal no plokð ti nia me ka pi ny ne. Bu vo ap leis ti Dau­ga ma lës, Ta ny so, Ken tës pi lia kal niai. Tai gi VII–VI II a. þiem ga liø gy ve na ma te ri to ri ja su ma þë jo. Ma no ma, kad ðiuo lai ko tar piu ávy ko mi li ta ri në (ka ri në) ka tast ro fa, ku ri pa kei të ðio krað to ap gy ven di ni mà ir to les næ rai dà16. Tik riau siai da lis gy ven to jø li ko gy ven ti VII–VI II a. Vi dþe mës plokð ti niø ka pi ny nø kul tû ros are a le17, o ki ti ga lë jo per si kel ti á (þiem ga liø gy ve na mà) Ry tø Þiem ga là. Tai gi dël pa tir to stre so VI II a. Èun ka nø­Dren ge rø ka pi ny ne pa lai do tø jø kû no su dë ji mas ga lë jo skir tis nuo vi du ri nia me ge le þies am þiu je gy ve nu siø Va ka rø Þiem ga los gy ven to jø.

Vë ly vo jo ge le þies am þiaus (IX–XI a.) þiem ga liø os te o lo gi nës me dþia gos ras ta Èun ka nø­Dren ge rø, Ba liø­Ðkers tai niø, taip pat Lie tu vos Þiem ga los ka pi ny nuo se (Ast ra vo, Val do mø, Pa mið kiø, Jakð tai èiø, Jau nei kiø).

Pa ly gin ti su anks tes niu lai ko tar piu, þiem ga liø gy ve na ma te ri to ri ja vë ly va ja me ge le þies am þiu je su ma­þë jo. Ki to ir lai do ji mo bû das. VI II a. Lie tu vos Þiem ga los te ri to ri jo je, o IX–X a. san dû ro je ir Ry tø Þiem ga lo je

Page 3: guNtIS gerhardS Þiemgalos gyventojai V-XVIII a. · Dël ðios prieþasties VIII a. osteologinës medþiagos rasta tik þemesniø bendruomenës sluoksniø kapuose. Kai kuriø teritorijø

kei të si lai do ji mo kryp tis, nors dar ið li ko lo ka li niø skir tu mø. Vy rai bu vo gul do mi gal va á piet ry èius ir ðiau rës va ka rus (Èun ka nø­Dren ge rø, Me þuot nës ka pi ny nai), ry tus ir va ka rus (Me þuot nës Cen tro, Pa mið kiø ka pi ny nai) ar ba á ðiau ræ ir pie tus (Ba liø­Ðkers tai niø, Ce rauks tës­Puo di niø, Jau nei kiø, Pa vir vy tës, Ðu kio niø ka pi ny nai), mo te rys – at virkð èiai. Vë ly va ja me ge le þies am þiu je pa lai do tø vy rø aukðtas vi du ti nis ûgis – 174–176 cm, jie bu væ stam baus su dë ji mo. Ta èiau ávai riø ka pi ny nø sta tis ti niai duo me nys në ra pa ti ki mi. Kaip ir anks èiau, ðio lai ko tar pio þiem ga lës bu vu sios vi du ti nio ûgio (159–160 cm) ir vi du ti nio stam bu mo.

Kra nio lo gi niai ty ri në ji mai ro do, kad VI II–XI a. Lie tu vos Þiem ga los ka pi ny nuo se (Jau nei kiai, Þei me lis, Ast ra vas, Pa vir vy të) pa lai do ti mi ru sie ji bu vo stam bûs, pla èia vei dþiai. Lie tu vos ant ro po lo go G. Èes nio nuo mo ne, tai á ðià te ri to ri jà at si kë læ nau ji gy ven to jai, nes V–VII a. Lie tu vos þiem ga liai (Jau nei kiø ka pi ny­nas) bu væ la bai stam baus (!), bet siau ra veidþio ant ro po lo gi nio ti po18. Ðiai nuo mo nei pri ta ria R. De ni so va, tei gian ti, kad pla èia vei dþiø ant ro po lo gi nis ti pas tu rë jo áta kos Vi dþe mës lat ga liø ir pie ti nio Kur ðo gy ven to jø ge ne zei19. Tai gi stam bes ná þiem ga liø kû no su dë ji mà ga li ma pa aið kin ti tik ant ro po lo gið kai skir tin gø gy ven­to jø mig ra ci ja ið cen tri nës Lie tu vos ið pra dþiø á þiem ga liø te ri to ri jà, vë liau á Vi dþe mæ ir pie ti ná Kur ðà.

Ta èiau Èun ka nø­Dren ge rø ka pi ny no os te o lo gi nës me dþia gos ana li zë ro do, kad ne pri klau so mai nuo kai ku riø kû no su dë ji mo po ky èiø IX–XI a., pa ly gin ti su VI II a., skir tu mai në ra sta tis tið kai pa ti ki mi. To dël ga li ma kal bë ti apie vë ly vo jo ge le þies am þiaus gy ven to jø (vy rø) ûgio ir su dë ji mo di dë ji mo ten den ci jà. Abe jo ti na, ar ðiø fi zi nës rai dos ro dik liø ki ti mas yra su si jæs tik su nau jø stam baus kû no su dë ji mo ir kau ko­lës gy ven to jø at ëji mu á Þiem ga los te ri to ri jà. Ki ta ver tus, vë ly vo jo ge le þies am þiaus þiem ga liø ma te ria li në kul tû ra tiek Lie tu vos, tiek Lat vi jos te ri to ri jo je ið es mës ne pa ki to20. Be to, ið ar che o lo gø ty ri në tø þiem ga liø ka pi ny nø në ra në vie no, ku ria me mi ru sie ji bû tø lai do ti nuo IX ar X a. Ði ap lin ky bë ver èia abe jo ti vë ly vo jo ge le þies am þiaus pra dþios di de lë mis mig ra ci jo mis á þiem ga liø gy ve na mà te ri to ri jà.

Ma tyt, vë ly vo jo ge le þies am þiaus gy ven to jø kû no ma sy vu mo di dë ji mà lë më þiem ga liø ûki nës­eko­no mi nës sri ties po ky èiai.

Vi sø pir ma tai su si jæ su nau jø efek ty viø þem dir bys tës dar bo áran kiø ir dar bo tech no lo gi jos at si ra di­mu ir to bu lë ji mu. IX–X a. þiem ga liai pra dë jo au gin ti þiem ken èius – þie mi nius ru gius21. Tai lë më sta bi lias mais to at sar gas, nes ne der liaus me tais bu vo ga li ma ið au gin ti ir va sa ro jaus, ir þiem ken èiø der liø.

Þem dir bys tës ir gy vu li nin kys tës rai dà vei kë kin tan tis kli ma tas. To me to (IX–XII a.) Eu ro po je vy ra vo ,,pa ly gin ti sau sas ir ðil tas kli ma tas”22. Grei èiau siai Þiem ga los ly gu mo je dël ðiø kli ma to po ky èiø þe mos ir pel kë tos vie to vës ta po sau ses nës, ir jas bu vo ga li ma pla èiau pa nau do ti. Tai lë më cen tri nës Þiem ga los ir Ry tø Þiem ga los gy ven to jø skai èiaus ir tan ku mo di dë ji mà. Tu rë da mi pa kan ka mai mais to at sar gø, lë mu siø au gi mo ir rai dos sà ly gas, gy ven to jai bu vo vi du ti nið kai aukð to ûgio ir stam baus kû no su dë ji mo.

To me to þiem ga liø ûki ná pa ki li mà liu di ja daug Þiem ga lo je ras tø si dab ro pa puo ða lø.Tæ siant Þiem ga los gy ven to jø ant ro po lo gi niø duo me nø ana li zæ, ypaè svar bu at kreip ti dë me sá á is to ri ná

lai ko tar pá. XI II–XVI II a. Lat vi jà nio ko jo ne ma þai dra ma tið kø ávy kiø (ka rai, ba das, epi de mi jos, bau dþia va ir t.t.), tai pa lie të ir Þiem ga los gy ven to jus. To dël la bai svar bu nu sta ty ti, ko kià áta kà gy ven to jø kû no dy­dþiams da rë nuo la ti nis so cia li nis, bio lo gi nis ir psi cho lo gi nis stre sas.

Duo me nys ro do, kad ly gi nant su ge leþies amþiu mi (V–XII a.), Þiem ga los gy ven to jø kû nø dy dþiai XI II–XVI II a. ið es mës kei të si. Tiek vy rai, tiek mo te rys jau buvo ma þes nio ûgio (P<0,0,1).

Ûgis ma þë jo vi sà XIV–XVI II a. lai ko tar pá (2 pav.). Kei të si ir kû no stambumas. Ty ri mø duo me nys ro do, kad (P<0,0,1) su ma þë jo ske le to eks tri ma èiø kau lø sto ris, kû no ma së, ske le to tal pa ir vy rø bei mo te rø kû no for mø ma sy vu mo in dek sas. Tai gi vyko visos skeleto sistemos (taip pat kau ko lës), o su ja ir kûno sudëties gracilizacija.

At ro do, kad Þiem ga los gy ven to jø ûgio po ky èiai XIV–XVI II a. ga lë jo bû ti su si jæ su vi di ne mig ra ci ja. Ið is to ri niø ðal ti niø þi no ma, kad di de lë da lis þiem ga liø XI II a. pa bai go je pa li ko sa vo te ri to ri jas. Á jas at­si kë lë gre ti mø krað tø gy ven to jai. Po XV a. þiem ga liø var das is to ri niuo se ðal ti niuo se jau ne mi ni mas, li ko tik jø gy ve na mos te ri to ri jos pa va di ni mas – Þiem ga la23.

Ðiuo at ve ju mi në ti ni ke li ádo mûs fak tai, ku rie ga lë tø pa aið kin ti, kaip bu vo ap gy ven di na ma Þiem ga la po kry þiaus ka rø. Yra þi no ma, kad Lat vi jos te ri to ri jo je XI II–XVII a. gy va vo se no sios lai do ji mo apei gos, nors dël di dë jan èios krikð èio ny bës áta kos pra dë ta lai do ti pa gal baþ ny èios tra di ci jas. Ta èiau ki taip nei ki tuo se Lat vi jos re gio nuo se, Þiem ga los gy ven to jai dau giau sia bu vo lai do ja mi anks tes në se lai do ji mo vie­to se (vi du ri nio ir anks ty vo jo ge le þies am þiaus ka pi ny nuo se). Yra þi no ma dau giau nei 10 to kiø Þiem ga los vie tø (Ag ra rie ðai, Rû sy ðai­De beðai, Kal no­Pla te riai, Prie dyðai ir t. t.). Lie tu vos Þiem ga los te ri to ri jo je vi­du ram þiø sen ka piai taip pat áreng ti ne tik ge le þies am þiaus ka pi ny nuo se (Pa vir vy të, Plau èið kiai ir t. t.), bet ir pi lia kal niuo se (Rak tu vë, Pa pi lë ir kt.)24. To dël pa grás tai ky la klau si mas, ar lai do ji mas is to ri niø lai kø ka pi ny nuo se yra su si jæs su þiem ga liø pro të viais, ar tai da ry ta dël ki tø (pvz., apy lin kë je ðios vie tos bu vo vie nin te lës tin ka mos ka pi nëms áreng ti) mums ne þi no mø prie þas èiø.

XI II–XVI II a. Lat vi jos gy ven to jø ant ro po lo gi niai duo me nys ro do, kad kû no ûgio ir ma sy vu mo maþëjimas, ske le to kau lø gracilizacija bu vo vi suo ti nis reið ki nys, ku ris ne tu rë jo nie ko ben dra su kon kre èia gy ven to jø

Page 4: guNtIS gerhardS Þiemgalos gyventojai V-XVIII a. · Dël ðios prieþasties VIII a. osteologinës medþiagos rasta tik þemesniø bendruomenës sluoksniø kapuose. Kai kuriø teritorijø

gru pe, jø gy ve na ma te ri to ri ja ir et ni ne pri klau so my be. To dël XIV–XVI II a. ki to vi sø Þiem ga los gy ven to jø – ir se nø jø þiem ga liø, ir at ëjû nø ið ki tø Lat vi jos krað tø – kû no for mos. Svar bu pa brëþ ti, kad to kie pro ce sai vy ko ir Lie tu vo je bei Eu ro po je25.

Ty ri në to jai ne su ta ria, ar kû no for mø po ky èius II tûks tant me èio vi du ry je lë më þmo gaus mik ro evo liu ci ja ir re a liai kin tan tis ge no ti pas, ar tai bu vo adap ta ci jos po þy mis. Dau ge lio ty ri në to jø nuo mo ne, XIV–XVII a. Eu ro pos gy ven to jø ûgio ma þë ji mas ir ske le to sistemos gracilizacija vy ko dël ap lin kos áta kos þmo gaus au gi mui ir rai dai26.

Rei kia tu rë ti ome ny je, kad XII a. pa bai gos – XI II a. ávy kiai ne gráþ ta mai pa kei të Þiem ga los (taip pat ir vi sos Lat vi jos) vie ti niø gy ven to jø gy ve ni mà. 100 me tø tru ku sio se lais vës ko vo se su kry þiuo èiais þiem ga liai pa ty rë di de liø þmo niø nuos to liø. Po ðiø ko vø bu vo ga lu ti nai su griau tas þiem ga liø ûkis, ap leis ti lau kai ir ly di mai. Gy ven to jai ma sið kai tiek sa vo no ru, ieð ko da mi ge res niø gy ve ni mo sà ly gø, tiek prie var ta kë lë si ið gim tø jø vie tø. Ne te kus po li ti nës ir eko no mi nës ne pri klau so my bës, la bai su pras të jo gy ven to jø pra gy­ve ni mo ly gis, ku ris dar la biau pa blo gë jo XV a. áve dus bau dþia và. Prie spau da, daþ ni fe o da li niai ka rai ne ðë nuos to lius, kë lë nuo la ti ná psi cho lo gi ná stre sà. Sun kus fi zi nis dar bas, ne pa kan ka mas ið lai ky mas bei li gos ne igia mai vei kë gy ven to jø au gi mo ir rai dos pro ce sus.

Ki tas reikð min gas veiks nys, tu rë jæs áta kos gy ven to jø kû no for moms, bu vo stai gûs kli ma to po ky èiai. Kaip jau bu vo mi në ta, vë ly va ja me ge le þies am þiu je (IX–XII a.) dël pa lan kaus kli ma to plë to jo si þem dir­bys të ir gy vu li nin kys të.

1 pav. Þiemgalos gyventojø ûgio pokyèiø V–VIII a. diagrama

2 pav. Þiemgalos gyventojø ûgio pokyèiø V–XVIII a. diagrama

Page 5: guNtIS gerhardS Þiemgalos gyventojai V-XVIII a. · Dël ðios prieþasties VIII a. osteologinës medþiagos rasta tik þemesniø bendruomenës sluoksniø kapuose. Kai kuriø teritorijø

Ta èiau nuo XI II–XIV a. san dû ros iki pat XIX a. vi sa me Þe mës ðiau ri nia me pus ru tu ly je pra si dë jo at­ða li mas. Þie mos bu vo at ðiau res nës nei da bar, pa va sa riai vë luo da vo, o va sa rà þe mæ alin da vo kait ra, la bai stip rios vët ros Bal ti jos jû ro je, il gos liû tys. Ðá lai ko tar pá ty ri në to jai va di na ,,ma þuo ju le dyn me èiu”27. La biau siai kli ma tas pa blo gë jo 1550– 1700 m., kai dau ge ly je Ðiau rës Eu ro pos krað tø (Skan di na vi jo je, Da ni jo je, Vo kie ti jo je) dël ne pa lan kiø sà ly gø pa si da rë ne áma no ma vers tis þem dir bys te28. Dël þe mos tem­pe ra tû ros ir di de lës drëg mës Bal ti jos ða ly se pa aukð të jo pel kiø ly gis, to dël þe mos vie tos uþ pel kë jo29. Ma tyt, ir Þiem ga los ly gu mo je su ma þë jo þem dir bys tei ir gy vu li nin kys tei tin ka mø plo tø. Daþ nai pa si kar to­jan èios ne pa lan kios kli ma to sà ly gos lë më men kà au ga lø der liø.

Tai gi XIV–XVI II a. dël kli ma to po ky èiø gy ven to jai ne pa jëg da vo ap si rû pin ti mais to at sar go mis. Dël ne pa lan kiø sà ly gø po il gø ne der liaus me tø kil da vo ba das. Tai bu vo daþ nas reið ki nys, Lat vi jos te ri to ri jo je re gu lia riai kar to da væ sis net XIX a. pir mo jo je pu së je30. Po ne der liaus me tø daug þmo niø á ka pus nu si neð­da vo li gos. XVI–XVI II a. Þiem ga los gy ven to jai ið gy ve no 10 ka rø ir 9 epi de mi jas31.

Ka dan gi në ra duo me nø apie XIX a. pir mo sios pu sës Þiem ga los gy ven to jø kû no for mas, ne ga li ma su þi no ti, ar il gai tæ së si ûgio ma þë ji mas ir ske le to sistemos gracilizacija. Ta èiau spren dþiant ið XIX a. ávy kiø Lat vi jo je, gy ven to jø au gi mo ir rai dos tei gia mos per mai nos ga lë jo pra si dë ti ne anks èiau kaip pa­nai ki nus bau dþia và, kai pa ge rë jo gy ve ni mo ly gis.

Ki ta ver tus, XIX a. ant ro jo je pu së je pa ge rë jo kli ma to sà ly gos, ku rios ska ti no þem dir bys tës plët rà. Kai XIX a. vi du ry je Lat vi jos vals tie èiai pra dë jo au gin ti bul ves, bai gë si ba das32.

Ðios tei gia mos per mai nos tu rë jo áta kos tiek Þiem ga los, tiek vi sos Lat vi jos gy ven to jø kû no for moms. Nuo XIX a. ant ro sios pu sës Lat vi jos vy rø ûgis pra dë jo di dë ti. Tai su si jæ su gy ven to jø ak se le ra ci ja, nuo XIX a. pra dþios pra si dë ju sia vi so je Eu ro po je. V. De ru mas, api ben dri næs duo me nis apie Lat vi jos gy ven­to jø ûgá nuo 1876 iki 1935 m., pri ëjo ið va dà, kad Þiem ga los gy ven to jø (vy rø) ûgis pa di dë jo nuo 167 iki 171 cm33. Jis di dë jo vi sà XX a. Ben dros Bal ti jos kom plek si nës eks pe di ci jos duo me ni mis, 1952 m. Þiem ga los vy rø (Duo be lës r.) ûgis bu vo 171,2 cm34, bet R. De ni so vos 1968 m. duo me ni mis – 172,4 cm (Baus kës r.)35. 1996 m. Þiem ga los vy rø (ðauk ti niø á ka ri næ tar ny bà) vi du ti nis ûgis bu vo 177,6 cm36. Sun ku prog no zuo ti, ar ak se le ra ci ja tæ sis ir gy ven to jø ûgis to liau di dës.

Duo me nys apie Þiem ga los gy ven to jø kû no for mas da vë nau jos in for ma ci jos apie vie na me ið Lat­vi jos kul tû ri nia me istoriniame re gio ne gy ve nu siø þmo niø fi zi nës rai dos po ky èius per pas ta rà já dvie jø tûks tan èiø me tø lai ko tar pá.

1 Kursîtis A. Mîti un îstenîba: zie meïnie ku sâgas par se no Lat vi ju un lat vie ðiem. Stok hol ma, 1997. L. 2023.2 In driía hro ni ka. Ri ga, 1993. L. 379380; At ska nu hro ni ka. Ri ga, 1998. L. 380.3 Денисова Р. Я. География антропологических типов балтских племен и этногенетические процессы в I − начала II тысячелетия н.э. на территории Литвы и Латвии // Балты, славяне, прибалтийские финны. Рига, 1990. С. 60−65.

4 Dë ko ju dr. R. Jan kaus kui uþ su teik tà ga li my bæ ðia me dar be pa nau do ti Lie tu vos Þiem ga los ka pi ny nø me­dþia gà.

5 Атгазис М. К. Вопросы этнической истории земгалов // Из древнейшей истории балтских народов по данным археологии и антропологии. Рига, 1980. C. 92.

6 Ðiuo at ve ju sta tis ti nis pa ti ki mu mas skai èiuo ja mas pa gal Stjû den ta kri te ri jø (SYS TAT ma te ma ti në skai èia vi mo pro gra ma).

7 Sti ni W. Nu tri tio nal Stress and Growth: Sex Dif fe ren ces in Adap ti ve Res pon se // Ame ri can Jour nal of Phy si cal Ant hro po lo gy. 1969 vol. 31. P. 417426; Stin son S. Sex Dif fe ren ces in En vi ro men tal Sen si vi ty Du ring Growth and De ve lop ment // Year bo ok of Phy si cal Ant hro po lo gy. 1985 vol. 28. P. 123147.

8 Go od man A. H., Tho mas R. B., Swed lund A. C., Ak me la gos G. J. Bio cul tu ral Per spec ti ves on Stress in Pre­his to ric, His to ri cal and Con tem po ra ry Po pu la tion Re se arch // Year bo ok of Phy si cal Ant hro po lo gy. 1988 vol. 31. P. 169202.

9 Граудонис Я. Серпы и косы 2−9 вв. на территории Латвии // Новое в археологии Прибал-тики и соседних территории. Таллин, 1985. С. 33.

10 Lar sen C. S. Bio ar cha e o lo gy (In ter pre ting be ha vio ur from the hu man ske le ton). Camb rid ge, 1998. P. 823.11 Atgâzis M. Drenìeru­Èunkânu ka pu lauks un zem gaïu senvçstu res pçtniecîbas jautâju mi // ASM. 1992. un

1993. Rîga, 1994. L. 2324.12 Jan kaus kas R. Kai ku rie Lie tu vos pra ei ties po pu lia ci jø bio so cia li nës di fe ren cia ci jos ro dik liai // Lie tu vos ar­

che o lo gi ja. V., 1997. T. 15. P. 449451; Iron Age Man in Den mark // Pre his to ric Man in Den mark, 1984 vol 3. P. 225227.

13 Atgâzis M. Drenìeru­Èunkânu… L. 2728.14 Deòiso va R. Bal tu cil ðu et niskâs vçstu res pro ce si m. e. 1. ga du tûks totî // LZAV. Nr. 12. 1989. L. 3132; Денисова Р. Я. География… C. 68.

Page 6: guNtIS gerhardS Þiemgalos gyventojai V-XVIII a. · Dël ðios prieþasties VIII a. osteologinës medþiagos rasta tik þemesniø bendruomenës sluoksniø kapuose. Kai kuriø teritorijø

15 Vasks A. Kul tû ret niskâ si tuâci ja ag rajâ un vidçja dzelzs laik metâ Lat vi jas te ri to rijâ (1.8. gs) // LVIÞ. Nr. 1. 1998. L. 10, 17.

16 Cig lis J. Et niskâs problçmas Rie tum vi dzemç m.ç. 1. g.t. ot rajâ pusç. L. 3050.17 Ra diòð A. 10.13. gad sim ta ka pu lau ki lat gaïu apdzîvo tajâ te ri to rijâ un da þi Aust rum bal ti jas vçstu res jautâju mi

// LVIÞ. Nr. 1. 1994. L. 1920.18 Чеснис Г. Этническая антропология балтских племен на территории Литвы I тысячелетия н. э. // Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. Вильнюс, 1985. С. 154−155.

19 De ni so va R. Bal tu… L. 3334.20 Vað ke vi èiû të I. Þem ga liai VXII am þiu je // Bal tø ar che o lo gi ja. 1995. Nr. 2. P. 47.21 Ra sinð A, Tau riòa M. Pârskats par Lat vi jas PSR Ar he o loìis ka jos iz ra ku mos kon statçta jiem kul tû rau gu un

nezâïu sçklâm // AE. T. 14. Rîga, 1983. L. 152153.22 Монин А. С., Шишков Ю. А. Эпоха викингов // История климата. Москва, 1979. С. 343−355.

23 Mu gu re viès Ç. Et nis kie pro ce si bal tu apdzîvo tajâ te ri to rijâ un lat vie ðu tau tas vei do ðanâs 6­16. gad simtâ // LVIÞ. Nr. 2. 1998. L. 2526.

24 Vað ke vi èiû të I. Þem ga liai… P. 7.25 Wurm H. Uber die Schwan kun gen der dur chschnit tlec ten Kor per ho se im Ver lauf der deut schen Ges chich te

und die Ein flus se des Ei weis san tei les der Kost // Ho mo. B. 33. 1982. H. 1. S. 2143; Чеснис Г. Изменения длины тела населения Литвы в течение двух тысячелетий нашей эры // Вопросы антропо-логии. М., Вып. 73. 1984. С. 58−60.

26 Федосова В. Н. Морфофункциональная изменчивость трубчатых костей человека (в связи с проблемами палеоэкологии) // Автореферат дисс. канд. биол. наук. Москва, 1989. С. 24; Чеснис Г. Антропология древнего населения Литвы // Дисс. доктора биол. наук. Вильнюс, 1985. С. 832−837.

27 Имбри Д., Имбри К. Тайны ледниковых эпох. М., 1988. С. 209−210.28 Шнитников А. В. Колебания климата в текущем тысячелетии и их палеогеографическое значение. Чтения памяти Льва Семеновича Берга. М., 1967. С. 173−190.

29 Pu kie ne R. Pi ne wo od growth dy na mics in Ut pel kiu ty re lis oli got ro pic bog du ring the su bat lan tic pe riod // (Sum ma ry of doc to ral dis ser ta tion). V., 1997. P. 27.

30 Dum pe P. Par zem nie ku uz tu ru Lat vijâ ba da ga dos // Et nogrâfs pro fe sors Dr. ha bil. Hist. Saul ve dis Cim mer­ma nis. Rîga. 1999. L. 118128.

31 Juð ke viès J. Her co ga Jçka ba laik mets Kur zemç Rîga. 1932. L. 910.32 Dum pe P. Par zem nie ku… L. 118123.33 De rums V. Lat vie ðu ker meòa uz bu ve lai ka per spek tivâ. Rîga, 1939. L. 67.34 Чебоксаров Н. Н. Новые данные по этнической антропологии Советской Прибалтики // Труды института этнографии. М., 1954. Нов. сер. Т. 23. L. 23.

35 De ni so va R. Lat vie ðu ant ro po loìija kul tûrvçstu ris ko te ori ju at spulgâ // Lat vi jas ro be þas 1000 ga dos. Rîga, 1999. L. 520.

36 Ko ka re I. Lat vie ðu ka ravîru bio loìis ka sta tu sa izvçrtçjums, pa ma to jo ties uz 1939. un 1996. ga da izpçtes da tiem // Di sertâci ja, Rîga, 1998. L. 148.

Ið lat viø kal bos ver të Ernestas Va si liaus kas

Gun tis Ger hardsLat vi jos uni ver si te tas

Lat vi jos is to ri jos ins ti tu tasAnt ro po lo gi jos sky rius

Akadçmi jas lau kums 1Rîga, LV1050

Lat vi ja

Gauta 2000 03 20Atiduota spausdinti 2000 12 22