gamta ir žmogus. mokslininkų pėdomis vi

3

TURINYSApie vadovėlį · 4

1 skyrius. Tyrinėk , atrask, pažink · 6

1. Ko mokėmės penktoje klasėje · 8 2. Tyrinėtojai matuoja labai tiksliai · 10

3. Kas slepiasi daiktų viduje · 12 4. Veidrodžiai atspindi pasaulį · 14

5. Didinamasis prietaisas – mikroskopas · 16

6. Prietaisai toli esantiems daiktams stebėti · 18

7. Iš mokslo istorijos. Galileo Galilėjus · 20

2 skyrius. Žvaigždėtasis dangus · 22

1. Žvaigždės ir žvaigždynai · 24

2. Saulė – žvaigždė, o Žemė – planeta · 26

3. Saulės šeima · 28

4. Kaip matuojamas laikas · 30

5. Mūsų kaimynas Mėnulis · 32

6. Saulės ir Mėnulio užtemimai · 34

7. Kosmoso tyrimai · 36

8. Iš mokslo istorijos. Kazimieras Černis ir jo kometos · 38

3 skyrius. Vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai · 40

1. Ląstelė – mažiausia organizmo dalelė · 42

2. Apie organizmus, sudarytus tik iš vienos ląstelės · 44

3. Mikroorganizmai aplink mus · 46

4. Apie organizmus, sudarytus iš daugelio ląstelių · 48

5. Ląstelės, audiniai, organai · 50

6. Iš mokslo istorijos. Antonijus Levenhukas · 52

4 skyrius. Gyvybė kuria gyvybę · 54

1. Savo požymius organizmai perduoda palikuonims · 56

2. Kaip dauginasi vienaląsčiai organizmai · 58

3. Kaip dauginasi daugialąsčiai organizmai · 60

4. Kam augalams reikalingi žiedai · 62

5. Kaip gyvūnai susilaukia palikuonių · 64

6. Lytinis brendimas – organizmo ruošimasis daugintis · 66

7. Tik subrendęs žmogus gali susilaukti palikuonių · 68

8. Kūdikio gimimas · 70

9. Mokslas ir praktika. Kaip išauginti augalą iš audinio gabalėlio · 72

Žodynėlis · 74

3

TURINYS5 skyrius. Nematomos medžiagų dalelės · 4

1. Kaip sudarytos medžiagos · 6 2. Medžiagų būsenos · 8 3. Vanduo tirpina medžiagas · 10

4. Oras – dujų mišinys · 12

5. Medžiagų kitimai · 14

6. Medžiagų įvairovė · 16

7. Iš mokslo istorijos. Antuanas Loranas de Lavuazjė · 18

6 skyrius. Žemė – deguonies planeta · 20

1. Gamintojai gamina maistą ir kurą · 22

2. Degimas · 24

3. Kvėpuodami gauname energijos · 26

4. Rūdijimas · 28

5. Kaip sumažinti kuro naudojimą · 30

6. Atsinaujinantieji ir neatsinaujinantieji energijos ištekliai · 32

7. Mokslo sąsaja su praktika. Energija mūsų namuose · 34

7 skyrius. Gyvybės kilmė · 36

1. Nuolat kintanti mūsų planeta · 38

2. Gyvybės atsiradimas Žemėje · 40

3. Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos · 42

4. Evoliucija – tai gyvybės raidos istorija · 44

5. Gyvybės evoliuciją įrodantys faktai · 46

6. Iš mokslo istorijos. Čarlzas Darvinas · 48

8 skyrius. Žmogus keičia Žemę · 50

1. Kaip keičiasi Žemės paviršius · 52

2. Oro ir vandens tarša · 54

3. Atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas · 56

4. Žmogus sukultūrina augalus ir taip juos keičia · 58

5. Žmogus pakeitė prijaukintų gyvūnų prigimtį · 60

6. Mikroorganizmų naudojimas pramonėje · 62

7. Mokslo sąsaja su praktika. Mikroorganizmai naudojami

užterštam vandeniui valyti · 64

Žodynėlis · 66

4

MO

KS

LI

NI

NK

Ų

PĖ

DO

MI

S

Kodėl šis vadovėlis pavadintas Mokslininkų pėdo-

mis? Jis jums padės tyrinėti gamtą taip, kaip tai daro

mokslininkai. Tikimės, kad bus smagu ir naudinga

pažinti aplinkinį pasaulį, išmokti dirbti nuosekliai,

išradingai, apgalvojant kiekvieną žingsnį.

Vadovėlį sudaro aštuoni skyriai, suskirstyti į kelias

temas. Tema išdėstoma per du atverstus puslapius.

. Kiekviena tema prasideda jūsų mokymosi

uždaviniais Netrukus. Jie nusako, ko turėtu-

mėte išmokti toje pamokoje.

Vadovėlis ne tik supažindina su gamta, jos reiš-

kiniais. Su draugais tyrinėdami aplinką mokysitės

kartu draugiškai dirbti. Tvarkydami bandymų

ir stebėjimų duomenis suprasite, kad tyrinėjant

reikalingos matematikos žinios. Diskutuodami

įprasite pagrįsti savo nuomonę ir išklausyti kitą.

Išmoksite daug naujų žodžių ir taip lavinsite savo

kalbą. Nemažai sužinosite apie mokslo istoriją.

. Jūsų smalsumą, norą sužinoti

daugiau sužadins komiksų

veikėjai.

Įvadas

. Ieškosite atsakymų į klausi-

mus, vykdysite projektus, pa-

tys atrasite gamtos dėsningu-

mus, klasėje pristatysite savo

darbo rezultatus, daug disku-

tuosite su klasės draugais.

5

Skyriaus pabaigoje

rasite patrauklią istoriją

apie garsų mokslininką

arba mokslo atradimų

pritaikymą gyvenime.

. Atlikę skyrelio Pasitikrinkite

žinias užduotis, įsivertinsite

įgytas žinias ir gebėjimus.

. Skyrelis Trumpai jums primins,

ką išmokote tame skyriuje.

Baigę mokytis skyrių ar atski-

rą jo temą, neskubėkite imtis

naujos temos. Pasitikrinkite,

ar jau išmokote, ir tik tada

eikite toliau.

. Temą nagrinėsite ne tik skaitydami

vadovėlio tekstus ir aptardami iliustra-

cijas. Jums patiems teks daug tyrinėti,

atlikti bandymus, stebėti, užsirašyti

duomenis pratybų sąsiuvinyje, braižyti

grafikus, daryti išvadas.

. Tema baigiama Žodžių banku,

kuriame pateikiamos svar-

biausios sąvokos. Jos padės

suprasti mokslininkų kalbą ir

patiems tinkamai paaiškinti

tai, kas vyksta gamtoje.

Vadovėlio gale rasite Žodynėlį,

kuriame trumpai paaiškinama,

ką tie žodžiai reiškia.

. Ar jums pavyko suprasti

temą, pasitikrinsite atsakę į

klausimus ar atlikę užduotis,

pateiktus skyrelyje Klausimai

ir užduotys.

50

MO

KS

LI

NI

NK

Ų

PĖ

DO

MI

S

Žmogus keičia Žemę„Įsivaizduok neapdorotą naftą [...]. Ji tiršta, juoda, lipni ir labai tepli,

o žmonės rizikuoja savo gyvybe, norėdami jos rasti. Jie gręžia audrin-

gų vandenynų dugną ir leidžiasi į nykias dykumas. Ir kodėl? Ogi todėl,

kad nafta yra be galo naudinga. Ją galima perdirbti į tokias medžiagas,

kaip benzinas automobiliams varyti [...]. Tačiau ji kelia ir rūpesčių [...].

Išsiliejusi nafta nusiaubia gyvąją gamtą, auksinius smėlio paplūdimius

paverčia juodomis, dumbluotomis dykvietėmis. Automobilių išmetami

teršalai – irgi nemenka problema.“

(A. Nick. Cheminis chaosas. Vilnius, 2000.)

skyrius8

52

Netrukus

. aptarsime, kad

žmonės, plėtodami

pramonę ir žemės ūkį,

statydami miestus,

tiesdami kelius,

kasdami iškasenas,

keičia Žemę.

Kaip keičiasi Žemės paviršius1

Įsivaizduokite, kaip Lietuvos kraštóvaizdis atrodė prieš tūks-tantį metų, kai žmonių mūsų krašte gyveno nedaug ir jie neturėjo sudėtingų mašinų (1.1 pav.). Ir kaip viskas yra pasikeitę dabar.

1.1 pav. Prieš tūkstantį metų ir dabar

Dirbdami poromis arba ma-žomis grupelėmis ir naudoda-miesi 1.1 paveikslu, suraskite keletą pagrindinių požymių, kurie rodo, kaip pasikeitė mū- sų šalies kraštovaizdis per tūkstantį metų. Kaip mano-te, kodėl taip atsitiko? Kaip tokie pokyčiai paveikė augalus, gyvūnus, žmones?Aptarkite, kokių kraštovaiz-džio pasikeitimų pastebite toje vietovėje, kurioje jūs gyvenate.

Užduotis

Žemėje dabar gyvena daugiau negu 5 milijardai gyventojų. Kad išgyventų, visiems jiems būtinai reikia namų, maisto, rūbų. Nuo seno žmonės siekia pažinti gamtą ir pasaulį, kad lengviau tenkintų savo poreikius. Išaugus didmiesčiams plečiasi pramonė, kuriai reikia daug energijos ir žaliavų. Kasant rūdas ir iškas-tinį kurą labai suardomas natūralus žemės paviršius. Žmonės, augindami daugybę kultrinių augal ir naminių gyvūnų, yra priversti naudoti dirbtines trąšas, nuodingomis medžiagomis nai-kinti kenkėjus ir piktžoles.

Maistui užauginama daržovių, javų, vaisių.Kertami miškai, lietus ir vėjas ardo ariamųjų laukųpaviršių ir dėl to jie pamažu virsta dykumomis.

Žemės ūkis

1.2 pav.

a

53

Klausimai ir užduotys

❶ Nurodykite dvi priežastis, kodėl keičiasi mūsų šalies kraštovaizdis. ❷ Pasirinkite konkretų pavyzdį, kaip kiekvienas mokinys gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo, ir savo nuomonę pagrįskite. ❸ Pasirinkite žmogaus veiklos sritį (kitokią negu vadovėlio 1.2 paveiksle)

ir pateikite argumentų – kuo naudinga ir žalinga jos plėtotė.

ŽM

OG

US

KE

IČIA

ŽE

MĘ

8

Žodžių bankas

. Kraštóvaizdis

. Póreikiai

. Žmonijà

. Kultriniai augala

Tačiau žmonjai negana tenkinti vien tik gyvybiškai svarbius póreikius. Šiandien žmonės Žemę smarkiai keičia ir įrengda-mi laisvalaikio pramogų vietas – sporto aikštynus, paplūdimius, pramogų centrus, dirbtinius parkus. Tam irgi reikia daug energi-jos sąnaudų bei keičiamas kraštovaizdis.

1.2 paveiksle, a, b, c, d, matote keletą svarbiausių sričių žmo-gaus veiklos, kuri ne tik duoda naudą, bet ir daro žalą gamtai bei pačiam žmogui.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mes niekuo negalime prisidėti prie gamtos ir kraštovaizdžio išsaugojimo. Pagalvokite apie tai kartu su komikso veikėjais (1.3 pav.).

Gamtą tyrinėjantys mokslininkai padėjo žmogui suprasti, kad nuo jo paties elgesio priklauso, kokia bus Žemė ateityje.

1.3 pav.

Pagaminama daugiau naujų mašinų, kurios palengvina žmogaus darbą. Statant gamyklas keičiamas kraštovaizdis, sunaikinami augalai, atliekomis teršiama aplinka.

Gerais keliais patogu greitai keliauti. Ten, kur nutiestas kelias, neauga jokie augalai, mašinų triukš mas išbaido žvėris, daug jų žūva.

Žmonėms patogu gyventi, lengviau susirasti darbą, lan-kyti įvairius kultūros renginius, pramogauti.Miestams apšviesti, pastatams šildyti reikia daug energijos, dideli jos perdavimo nuosto-liai. Susidaro daug atliekų ir šiukšlių.

Pramonė

Transportas

Miestai

Kam rinkti, taip greičiau supus!

Kas nors surinkite

šiukšles, reikia jas

užkasti!

O kam gesinti? Atviros ugnies jau ir

taip nematyti.

Atnešiu vandens laužui užgesinti,

kad vėl neįsidegtų.

b

c

d

54

Atlikite tyrimą prie mokyklos, savo kaime ar gatvėje. Stebė-jimą planuokite kartu su mo-kytoju. Pasiskirstę grupelėmis ar poromis, stebėkite, kiek lengvųjų automobilių ir sunk-vežimių ar autobusų prava-žiuoja pro jūsų pasirinktą vie-tą per tam tikrą laiką (pavyz-džiui, per 15 minučių). Atskirų grupelių surinktus duomenis pavaizduokite stulpeline dia-grama. Palyginę gautus re zul-tatus, įvertinkite oro taršą skir-tingose jūsų tirtose vietose. Rezultatus, išva das ir pasiū-lymus užrašykite pratybų sąsiuvinyje.

Užduotis

Oro ir vandens tarša2

Mūsų šalyje vienas iš pagrindinių oro teršėjų yra automobilių transportas (2.1 pav.). Jų variklių darbui reikalinga energija gau-nama deginant iškastinį kurą – dujas, iš naftos pagamintą benziną ar dyzeliną. Degant kurui iš automobilių variklių į orą išmetama suodžių, anglies dioksido ir žmogui itin pavojingų dujų – angliẽs monoksdo. Su oru įkvėptas anglies monoksidas patenka į kraują ir jam trukdo paimti deguonį. Trūkstant deguonies žmogui ima skaudėti galvą, pykina. Kai šių kenksmingų dujų ore yra labai daug, žmogus gali mirti. Todėl ypač pavojinga būti uždaroje patalpoje, pavyzdžiui, garaže, kur yra veikiantis automobilio va-riklis. Anglies monoksido čia galime nepajusti, nes šios dujos yra bespalvės ir bekvapės, ir mirtinai apsinuodyti.

Netrukus

. sužinosime, kad auto-

mobilių išmetamos

dujos užteršia orą ir

kenkia žmogaus

sveikatai;

. išsiaiškinsime, kad

savo namuose nau-

dodami vandenį

prisidedame prie

upių ir ežerų taršos.

2.1 pav. Lietuvos pramonės, energijos gamybos ir transporto išmetamas į atmosferą teršalų kiekis

2.2 pav.

Medžiai

išvalo orą.

Geriau važiuoti

keliese, negu

visiems atskiruose

automobiliuose.

Dviratis neteršia oro. Tvarkingi

automobiliai

mažiau teršia.

– pramonė

– energijos gamyba

– transportas

Tūkst. tonų

55


❶ Kodėl automobilių išmetamos dujos kenkia sveikatai? ❷ Kas atsitinka vandens telkiniuose, kai į juos patenka nuotekų? ❸ Kaip kiekvienas galime prisidėti prie oro ir vandens taršos sumažinimo?

Žodžių bankas

. Angliẽs monoksdas

. Tešalas

. Núotekos

. Orgãninės ãtliekos

ŽM

OG

US

KE

IČIA

ŽE

MĘ

8

2.3 pav. Į mūsų namus atiteka švarus vanduo, o išteka užterštas.

Atlikite tyrimą, kokių skalbimo miltelių, ploviklių ir prausimosi priemonių yra jūsų namuose. Užsirašykite pratybų sąsiuvi-nyje. Kitą pamoką sudarykite bend rą skalbimo miltelių, plo-viklių, naudojamų jūsų klasės mokinių namuose, sąrašą. Su skaičiuokite, kurie iš jų po-puliariausi. Rezultatus pavaiz-duokite stulpeline diagrama. Aptarkite, kas gali atsitikti skalbiklių su vandeniu pate-kus į upes.

Užduotis

Visi namuose naudojame vandenį: prausiamės, gaminame maistą, plauname indus, vonią, tualetą. Nešvarų vandenį daug ne gal vo dami išpilame. Ir taip kiekvienas iš mūsų, kiekviename bu te, name. Išpilamo vandens – núotekų – susidaro labai daug. Toks vanduo būna užterštas dviejų rūšių teršalas: orgãninėmis at lie koms (maisto likučiai, tualetuose naudotas vanduo) ir me-džia go mis, esančiomis skalbimo milteliuose bei plovikliuose.

Žmonės, stengdamiesi, kad nuotekos nepatektų iš kanalizaci-jos tiesiai į vandens telkinius, jas pirmiausia nukreipia į valymo įrenginius. Gyventojai, kurie neturi kanalizacijos, nuotekas išpi-la prie namų. Kai jų patenka į ežerus, upes ar jūrą, organinės atliekos veikia kaip trąšos. Pradeda greitai daugintis dumbliai, vanduo ima „žydėti“ – pasidaro žalias. Po kurio laiko dumbliai žūva ir dvokianti jų masė priplakama prie kranto. Plovikliuose esančios medžiagos nuodija vandens gyvūnus, ypač joms jautrios žuvys. Užterštuose upeliuose ir ežeruose pavojinga maudytis, nes užteršto vandens gali patekti į burną, išberia odą. Tokiuose van-dens telkiniuose negalima ir žvejoti.

Remdamiesi atlikto skalbiklių ir ploviklių tyrimo duomeni-mis ir išvadomis, aptarkite, kaip pakeisti savo įpročius, kad mažiau terštumėte vandenį.

Užduotis

56

Pasidalykite mintimis, kokių rūšių atliekų susikaupia jūsų namuose ir kaip jūs prisideda-te prie jų rūšiavimo. Ką pasiū-lytumėte daryti vietos valdžiai, kad mažiau terštume savo gyvenvietę atliekomis ir jas rūšiuotume?

Užduotis

Atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas 3

Visus nereikalingus ir nenaudojamus daiktus išmetame. Tai ãtliekos. Išmestos lauk atliekos virsta šiukšlėmis. Šiukšlės išve-žamos į specialiai įrengtus sąvartýnus. Kūrybingi žmonės randa vis daugiau būdų, kaip atliekas perdirbti ir naudoti dar kartą, užuot jas išmetus.

Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švarios aplinkos išsau go-ji mo. Visų pirma turime įprasti atliekas išmesti tik į joms skirtą vietą – šiukšlių dėžę. Įvairios pakuotės yra ženklinamos specialiu ženklu, kuris tai primena (3.1 pav.). Šį ženklą rasite net ir ant kramtomosios gumos pakuočių.

Tačiau daugelį atliekų reikia mesti ne į bendrą šiukšlių dėžę, o rūšiuoti ir sudėti į tam tikrus spalvotus konteinerius, skirtus popieriui, stiklui, plastikams ir metalams (3.2 pav.).

Netrukus

. sužinosime, kad

rūšiuodami atliekas

paruošiame jas per-

dirbti ir taip priside-

dame prie švarios ap-

linkos išsaugojimo.

3.1 pav. Mesti į bendrą šiukšlių dėžę.

3.2 pav. Konteineriai atliekoms rūšiuoti

Šis ženklas dedamas ant prietaisų, baterijų ir kitų daiktų, kurių negalima mesti į bendrą šiukšlių dėžę ar rūšiavimo konteinerius. Jiems išmesti yra skirtos specialios vietos.

3.3 pav. Negalima mesti į bendrą šiukšlių dėžę.

57


❶ Kurias atliekas reikia rūšiuoti, o kurias galima išmesti į bendrą šiukšlių dėžę? ❷ Kaip sužinoti, kurios atliekos gali būti perdirbtos ir jas reikia rūšiuoti? ❸ Pateikite argumentų, įrodančių, kad, gamindami daiktus iš perdirbtų medžiagų, sutaupome energijos.

Žodžių bankas

. Ãtliekos

. Sąvartýnas

. Pérdirbimas

ŽM

OG

US

KE

IČIA

ŽE

MĘ

8

Pagal pratybų sąsiuvinio gale pateiktą aprašymą iš popieriaus atliekų pagamin-kite naujo naudoti tinkamo popieriaus.

UžduotisMaisto likučiai, sodo ir daržo atliekos gana greitai supūva. Kaip jau žinote, iš jų galima pagaminti pūdinį augalams sodinti. Tačiau metalai, stiklas ir plastikai nesuirę išlieka labai ilgai, šimtus metų. Didelės jų sankaupos teršia aplinką ir jai kenkia. Todėl inžinieriai kartu su mokslininkais pirmiausiai ieškojo būdų, kaip perdirbti tokias atliekas.

Popierius renkamas pérdirbti ne todėl, kad ilgai nesuyra, bet todėl, kad pagrindinė jo žaliava yra mediena. Perdirbdami popie-riaus atliekas išsaugome daug medžių, kurie auga labai ilgai.

Norint atkreipti dėmesį į tai, kad daiktas gali būti perdirba-mas, ant pakuotės žymimi tam tikri ženklai (3.4 pav.).

Iš perdirbto stiklo vėl gaminami stikliniai indai. Stiklas gali būti perdirbamas tūkstančius kartų, nekintant jo kokybei. Iš įvai-rių perdirbtų plastikų gaminami žaislai, indai, baldai, prietaisų detalės, statybinės medžiagos. Prieš metant į konteinerį plasti-kinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš neperdirbamo plastiko. Namuose nereikalingus plastikinius inde-lius galime naudoti pamokose atlikdami bandymus ar modeliams daryti. Iš popieriaus atliekų nesunkiai pasigamintumėte naujo popieriaus atvirukams kurti ar paveikslėliams piešti.

Daugelis atliekų netaps šiukšlėmis, jeigu jas surūšiuosite ir perdirbėjai naudos dar kartą. Taip taupysime ne tik pirmines žaliavas, bet ir energiją.

Mėbijaus ženklas

Kiekviena rodyklė rodo vieną iš trijų sėkmingo perdirbimo etapų: su-rinkimas, perdirbimas į naują produktą, pakar-totinis naudojimas.

Žaliasis taškas

Jeigu šiuo ženklu pažy-mėtas pakuotes išmesi-te į tam skir tą rūšiavimo konteinerį, galėsite būti tikri, kad prisidėjote prie gamtos išsaugojimo, nes jos bus perdirbtos.

3.4 pav.

58

Panagrinėkite žemėlapį (4.1 pav.) ir išsiaiškinkite, ku-riuose kraštuose kokie auga-lai buvo sukultūrinti.

Užduotis

Žmogus sukultūrina augalus ir taip juos keičia 4

Per tūkstančius metų žmogus pakeitė ne tik savo kraštovaiz-dį, bet ir daugelį augalų ir gyvūnų rūšių, sukurdamas naujas jų atmainas.

Pirmykščiai žmonės rinkdavo maistui augalų vaisius, sėklas, gumbus ir šaknis. Vėliau kai kuriuos augalus ėmė auginti arčiau savo gyvenamųjų vietų. Archeologai nustatė, kad kviečiai buvo auginami jau prieš 9000 metų. Naujam derliui išauginti palikdavo sėklas tik tų augalų, kurie geriau derėjo ar turėjo kitų gerų savy-bių. Per tūkstančius metų kviečiai taip pakito, kad pasidarė visai nepanašūs į savo laukinius giminaičius. Taip išvesta daug skir-tingų kviečių veslių. Kiekvienos veislės augalai nuo kitų skiriasi tam tikrais požymiais – derlingumu, krakmolo kiekiu grūduose, prisitaikymu augti tam tikromis klimato sąlygomis.

Per šimtus metų augindamas ir atrinkdamas reikiamų požy-mių turinčius laukinius augalus, žmogus juos pavertė kultriniais augalas.

Netrukus


žmogus pagal savo

poreikius atrenka ir

toliau augina tik tam

tikrų požymių turin-

čius augalus, taip su-

kurdamas naujas

jų veisles.

4.1 pav. Įvairių kraštų žmonės sukultūrino skirtingus augalus.

Įvairiose vietovėse tą patį laukinį augalą žemdirbiai augindavo skirtingiems poreikiams. Todėl dauginti palikdavo skirtingų po-žymių turinčius augalus. Pavyzdžiui, vieni kopūstus augino mais-tui, o kiti – kaip dekoratyvinius. Taip buvo sukurtos skirtingos to paties augalo atmainos. Kartais jos taip labai skiriasi, kad net

KukurūzaiPupelėsPaprika

ApelsinaiSojosVyšniosArbatmedžiai

CitrinosVilnamedžiai(medvilnė)

MiežiaiKavamedžiaiMoliūgai

RidikėliaiSvogūnaiKviečiai

VynuogėsAgurkaiŽirniai

ObelysKriaušėsMiežiai

KopūstaiLinaiRugiai

BulvėsTabakasPomidoraiAlyvmedžiai

RyžiaiBananaiCukranendrės

1 2

3 4

5 6

7 8

9 10

59


❶ Kaip atsirado kultūriniai augalai? ❷ Pasirinkite vieną kultūrinį augalą ir paaiškinkite, dėl kokių savybių jis buvo sukultūrintas. ❸ Kaip žmogaus auginami kultūriniai augalai pakeičia kraštovaizdį?

Žodžių bankas

. Veslė

. Kultrinis áugalas

ŽM

OG

US

KE

IČIA

ŽE

MĘ

8

Dirbdami poromis ar grupe-lėmis pasirinkite vieną javų, daržovių, vaismedžių, vaiskrū-mių ar gėlių rūšį. Išsiaiškinkite, kokios 2–3 to augalo veislės yra auginamos, ir surinkite duomenų, kuo jos skiriasi ir dėl kokių požymių pasirink-tos auginti. Tyrimą galite atlik-ti išvykoje į veislių tyrimų sto-tį, pas ūkininką, savo tėvų ar pažįstamų sode ir pan.

Užduotis

4.2 pav. Kopūstų atmainos

LAUKINIS KOPŪSTAS

BALTASIS GŪŽINIS KOPŪSTAS dideli į kietą gūžę susisukę balti lapai

RAUDONASIS GŪŽINIS KOPŪSTAS dideli į kietą gūžę susisukę rausvi lapai

DEKORATYVINIS KOPŪSTAS gražūs ir dideli įvairių spalvų ir formų lapai

BRIUSELINIS KOPŪSTAS padidėję pumpurai virtę ant stiebo išaugusiomis mažomis gūželėmis

BROKOLIS mėsingi žiedynkočiai ir nebaigę augti žiedpumpuriai

ŽIEDINIS KOPŪSTAS pakitęs mėsingas baltos spalvos žiedynas

ROPINIS KOPŪSTAS –sustorėjusi apatinė stiebo dalis

sunku patikėti, jog kažkada turėjo vieną ir tą patį laukinį protė-vį. Visos daržo kopūstų atmainos kilusios iš laukinio kopūsto, kurio palikuonys ir dabar tebeauga vakarinėse Euròpos pakran-tėse (4.2 pav.). Skirtingų kraštų augintojai sugebėjo pakeisti kai kurias laukinio kopūsto dalis taip, kad jos tiktų maistui. Gūžinių kopūstų lapai taip prigludę vienas prie kito, kad susidaro didelės kopūsto galvos, vadinamos gžėmis. Žiediniai kopūstai ir broko-liai auginami ne dėl lapų, bet dėl pakitusių žiedų, o ropiniai – dėl sustorėjusių ir gumbais virtusių stiebų.

Mokslininkai iki šiol tyrinėja laukinius augalus, ieško, kuo jie gali būti naudingi žmogui, atrenka vertingiausius ir juos naudoja naujoms veislėms kurti.

60

Klasėje surenkite savo auginti-nių nuotraukų ir piešinių paro-dą. Augintinį trumpai pristaty-kite, nurodydami, kaip jis pas jus pateko, kokie jo požymiai, būdo savybės ir t. t.

Užduotis

Žmogus pakeitė prijaukintų gyvūnų prigimtį 5

Dar gilioje senovėje žmogus atkreipė dėmesį į tai, kad kai ku riuos laukinius gyvūnus galima naudoti savo poreikiams, ir per tūkstančius metų juos prijaukno. Vieni iš tų gyvūnų teikia žmogui maisto produktų – pieno, mėsos, riebalų, medaus. Kitų produktai – vilna, šeriai, oda, šilkas – naudojami pramonėje.

Akmens amžiaus radiniai rodo, kad pirmiausiai žmogus pri-sijaukino šunį. Šuns protėviai – vilkai. Jie leidosi prijaukinami todėl, kad galėtų lengviau pramisti, ėsdami žmogaus išmetamas atliekas. Šuo pamažu tapo žmogaus pagalbininku medžioklėje, sargu ir ištikimu draugu.

Kadangi buvo prijaukinti skirtingose vietovėse, šunys skyrėsi vieni nuo kitų. Žmonės poruodavo tik tuos šunis, kurie turėjo pa geidaujamų požymių. Nuolat atrinkdami ir palikdami auginti tik labiausiai jų poreikius atitinkančius, jie pakeitė prijaukintų gyvūnų išvaizdą, būdo savybes. Taip atsirado skirtingos šunų ves-lės, kurios viena nuo kitos skyrėsi ūgiu, spalva, kūno sudėjimu, elgesiu. Dabar žinoma keli šimtai šunų veislių.

Netrukus


žmogus, augindamas

gyvūnus savo reik-

mėms, išveda tam

tikrų požymių turin-

čias jų veisles.

5.1 pav.

VILKAS

Lietuvių skalikas

Taksas

Aliaskos malamutas

Vokiečių aviganis

DalmatinasMišrūnas

61


❶ Kam žmonės naudoja naminių gyvūnų teikiamus produktus? ❷ Kodėl yra kuriamos skirtingos vištų veislės, jeigu visų jų mėsa tinka maistui ir visos jos deda kiaušinius? ❸ Kuo panašus naminių gyvūnų ir kultūrinių augalų veislių kūrimas?

Žodžių bankas

. Prijauknti

ŽM

OG

US

KE

IČIA

ŽE

MĘ

8

Žmogus prisijaukino ir paukščius. Naminiai paukščiai augi-nami mėsai, nes ji skani ir maistinga. Jų kiaušiniuose yra daug žmogui reikalingų medžiagų. Iš pūkų ir plunksnų daromos pagal-vės ir antklodės.

Augindami labai daug paukščių žmonės jų gyvenimą labai pa-keitė. Dauguma naminių paukščių, pavyzdžiui, vištos, auginamos dideliuose paukštynuose (5.2 pav.). Viščiukai juose perinami tam tikruose aparatuose – inkubatoriuose (5.3 pav.). Ten palaikoma gemalui vystytis būtina temperatūra ir drėgmė. Išsiritę viščiukai lesinami specialiu maistu, kuris papildytas vitaminais ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Vien vištų išvesta daug skirtingų veis-lių: vienos jų auginamos dėl kiaušinių, kitos – mėsai, o dar kitos – kaip dekoratyviniai paukščiai.

Padiskutuokite, kaip žmogus turėtų būti pasiruošęs auginti naminį gyvūną. Kokių savybių reikia tam, kuris laiko augintinį?

Užduotis

5.2 pav. Paukštyne 5.4 pav.

5.3 pav. Viščiukai perinami inkubatoriuje

62

Mikroorganizmų naudojimas pramonėje 6

Žmogus ne tik sukultūrino laukinius augalus ir prijaukino laukinius gyvūnus. Jis pastebėjo, kad kai kurie mikroorganizmai taip pat gali būti naudingi, ir ėmė juos naudoti maisto savybėms pagerinti.

Vienas iš seniausių žmonių valgių yra duona. Prieš daug tūks-tan čių metų iš miltų buvo kepama tik nerauginta duona. Vėliau ją imta rauginti. Žinoma, kad senovės Egipte tokią duoną valgė jau daugiau kaip prieš 3000 metų. Duonai rauginti naudojami mikroskopiniai grybai – miẽlės (6.1 pav.). Rūgimo metu jų ląs-telės išskiria anglies dioksidą. Jei į miltų ir vandens tešlą pride-dama mielių, anglies dioksido dujos susikaupia tešloje ir ji iškyla. Iškepusi duona būna puri ir minkšta (6.2 pav.).

Netrukus


mieles ir rūgimo

bakterijas žmogus

naudoja maisto pro-

duktams gaminti

ir apsaugoti nuo

gedimo.

6.2 pav. Kad duona būtų puri, į tešlą dedama mielių.

Maisto savybes pagerina ne tik mielės, bet ir rūgmo baktè-rijos. Jos minta piene esančiu cukrumi, o išskiria pieno rūgštį. Ji rūgšti, bet daugeliui žmonių toks skonis patinka. Naudojant rūgimo bakterijas galima pagaminti daug įvairių pieno produktų: jogurto, rauginto pieno, varškės, grietinės, įvairių sūrių (6.3 pav.).

Bandymas

Raugintos duonos

gaminimas Priemonės: dubenėlis, svars-tyklės, kvietiniai miltai, cukrus, sausos kepimo mielės, vanduo, popierius, stiklinė, virdulys, šaukštelis. Dirbdami poromis pagamin-kite raugintos tešlos duonai. Į stiklinę su 50 mililitrų šil to vandens įberkite pusę gra-mo cukraus ir maišydami ištirpinkite. Po to į tir palą įberkite apie 1 gramą sausų mie lių ir palikite kelioms minutėms. Į dubenėlį įpilki-te 75 gramus kvietinių miltų ir pa ruoštą mišinį. Nusiplau-kite rankas ir gerai išminkyki-te tešlą. Paskui ją uždenkite po pieriumi ir pastatykite šil -tai, kad iškiltų. Jei duoną gamino te maistui ruošti skir- toje patalpoje, galite ją išsi -kepti ir suvalgyti. Sugalvo ki-te, kaip reikėtų atlikti bandy -mą, jei norėtumėte iš siaiš-kinti, kokioje temperatū roje (4 °C, 20 °C ar 36 °C) tešla geriausiai iškyla.

6.1 pav. Pro mikroskopą galima matyti mielių ląsteles.

63

Rūgimo bakterijos ne tik pakeičia maisto produktų skonį. Jų į aplinką išskirta rūgštis neleidžia įsiveisti ir daugintis puvimo bakterijoms. Taip ilgesnį laiką išlaikomi nesugedę pieno produk-tai, daržovės, vaisiai, grybai (6.4 pav.).

Bakterijos ir grybai nesunkiai auga ir dauginasi. Jiems te-reikia trijų dalykų – vandens, šilumos ir maisto. Daugeliui dar būtinas ir deguonis. Rūgimo bakterijų ir mielių yra mūsų aplin-koje. Patekusios ant maisto produktų, jos iš karto pradeda juos rauginti. Tačiau jeigu tai atsitinka mums nenorint, maistas gali būti sugadintas – prarūgti.

Norint produktą surauginti specialiai dedama atskirai užaugin-tų mikroorganizmų. Panašiai kaip kultūrinių augalų ir naminių gyvūnų, žmogus pakeitė ir kai kurių mikroorganizmų paveldi-muosius požymius. Žmonių reikmėms naudojami mikroorganiz-mai auginami dirbtinai. Šiandien jau yra sukurta daugybė tokių mikroorganizmų atmainų.


❶ Kokius mikroorganizmus žmonės naudoja gamindami maisto produktus? ❷ Paaiškinkite, kodėl rauginama tešla turi būti laikoma šiltai. ❸ Į kokias rūgimo bakterijų savybes turėtų atsižvelgti žmogus, sukurdamas naujas jų atmainas?

Žodžių bankas

. Miẽlės

. Rūgmo baktèrijos

6.3 pav. Rūgimo bakterijos ir rauginti pieno produktai

ŽM

OG

US

KE

IČIA

ŽE

MĘ

8

Sūryje skylutės susidaro dėl bakterijų išskiriamų dujų – anglies dioksido. Gaminant sūrius kartais naudojami ir pelėsiniai grybai. Ypač populiarūs sūriai su baltuoju arba mėlynuoju pelėsiu.

Bandymas

Jogurto gaminimas Priemonės: „gyvas“ jogurtas, pienas, mėgintuvėlis, stovelis mėgintuvėliams, stiklinaitė, termometras, vandens vonelė, pipetės, aliuminio folija, viryklė. Jums reikės apie 1 cm3 „gyvo“ jogurto. Tai jogurtas, kuris ne-buvo kaitinamas ir kuriame yra gyvų rūgimo bakterijų. Į mė-gintuvėlį įpilkite 10 cm3 pieno. Supilkite jogurtą ir atsargiai suplakite. Uždenkite aliuminio folija. Laikykite mėgintuvėlį 40 °C temperatūros vandens vonelėje. Pienas virsta jogurtu per 2–3 valandas. Sugalvokite, kaip reikėtų atlikti bandymą, jei norėtume išsiaiš-kinti, kokia temperatūra (4 °C, 20 °C ar 40 °C) geriausiai tin-ka jogurtui gaminti.

6.4 pav.

64

Ar kada susimąstėte, kur nukeliauja nuotekos, kurias nuleidžiame kanalizacijos vamzdžiais? Tolesnis jų likimas taip pat yra susijęs su mikroorganizmų veikla.Mokslininkai jau seniai žinojo, kad mik-ro organizmai sugeba skaidyti organines atliekas. Taikydami šią savybę, jie sukūrė būdą, kaip valyti užterštą vandenį. Nuote-kos vamzdžiais nukreipiamos į rezervuarą, kuriame yra su dumblu ar smėliu sumai-šytų tam tikrų bakterijų. Nuotekose esan-čios organinės atliekos tampa jų maistu. Kad bakterijos gautų deguonies ir sparčiai daugintųsi, nuotekos maišomos. Per keletą parų bakterijos organines atliekas suskai-do ir išvalo jas iš vandens. Po to dumblas su bakterijomis nusodinamas į rezervuaro dugną, o išvalytas vanduo išleidžiamas į vandens telkinį.

Mokslo sąsaja su praktika. Mikroorganizmai naudojami užterštam vandeniui valyti

7Ž

MO

GU

S

KE

IČ

IA

Ž

EM

Ę8

64

Mikroorganizmų neįmanoma naudoti nuo dingomis medžiagomis užterštam van-deniui valyti, nes jie patys žūva.

7.1 pav. Kauno biologinio valymo įrenginiai

7.2 pav. Namo nuotekų valymo įrenginys

Rezervuaras su bakterijomis

65

7 Kurie vilkui būdingi požymiai pasikeitė

žmogui išvedus taksus?

8 Mielės yra gyvi organizmai, kurie maitina-

si ir išskiria atliekas.

8.1. Kuo minta mielės, kai jų pridedama į

duonos tešlą?

A Miltais.

B Vandeniu.

C Cukrumi.

8.2. Kokias dujas mielės išskiria rauginant

duoną?

8.3. Kaip išsiskiriančios dujos pakeičia

tešlą?

9 Kodėl rūgimo bakterijos naudojamos

maisto produktams apsaugoti nuo puvimo?

65

Pasitikrinkite žinias

• Sausumą šiukšlėmis teršime mažiau, jeigu

rūšiuosime atliekas, kad jas būtų galima

perdirbti. Perdirbant atliekas taupomos

pirminės žaliavos ir energija. Perdirbti

tinkamos pakuotės yra ženklinamos spe-

cialiais ženklais.

• Pritaikydamas savo poreikiams žmogus

keičia augalus, gyvūnus ir mikroorganiz-

mus, sukurdamas naujas jų veisles bei

atmainas.

• Mokslininkai, žinodami, kad mikroor-

ganizmai sugeba skaidyti organines

atliekas, sukūrė būdą, kaip juos naudoti

nuotekoms valyti.

1 Pateikite du pavyzdžius, kaip žmonių veikla

keičia kraštovaizdį, ir paaiškinkite, kaip šie poky-

čiai paveikė tos vietovės augalus ir gyvūnus.

2 Orą gali teršti ne tik automobiliai, bet

ir rūkaliai. Kokių tų pačių sveikatai žalingų

medžiagų yra ir automobilių išmetamose

dujose, ir tabako dūmuose?

3 Paaiškinkite, kodėl iš gyvenamųjų namų

į vandens telkinius patekusios nuotekos

sukelia vandens „žydėjimą“.

4 Ant vienų pakuočių ar daiktų rasite

A ženk lą, o ant kitų – B. Paaiškinkite,

ką kiekvienas iš jų nurodo.

A

Trumpai

• Žemė ne tik pati keičiasi, ją keičia ir joje

gyvenantys organizmai, o ypač žmonės –

plėtodami pramonę ir žemės ūkį, statyda-

mi miestus, tiesdami kelius, išgaudami

iškasenas.

• Orą teršia automobilių variklių išmetami

suodžiai, anglies dioksidas ir žmogui ypač

pavojingos dujos – anglies monoksidas.

• Vandens telkinius teršia nuotekos iš mūsų

namų. Į nuotekas patenka organinių atlie-

kų ir skalbimo milteliuose ar plovikliuose

esančių medžiagų.

5 Kodėl šio ženklo trys

rodyklės vaizduoja uždarą

ratą?

B

6 Kuo skiriasi kultūrinės kopūstų atmainos

nuo laukinio kopūsto?

gamta ir žmogus. mokslininkų pėdomis vi

Documents