1 FILOSOFIJOS EGZAMINO KLAUSIM KONSPEKTAS 1. Filosofijos apibrimas: objektas, dalykas, udaviniai (Birut): Filosofija (gr. iminties meil) pradioje neturjo tikslios prasms. Tik Platonas suteik nauj reikm. nuo nekintanios bties atskyrus kintanius reikinius, inojimas pasidalijo 2 ris: reikini painim ir bties painim. Bties painimui naujas terminas filosofija. Tai esmingiausias, bendriausias, teisingiausias, patvariausiais i vis moksl. Filosofija tai mokslas apie visuotinius bties (gamtos ir visuomens), moni mstymo ir painimo dsningumus (ia filosofijos dalykai)/ mstymo ir visos bties santykis. Filosofija (pgl. alkausk) painimo pagrindus ir visuotines prieastis. Aspersas teigia, mikslo inios apima tam tikrus dalykus, o filosofija vis bt. Aristotelis teig, kad filosofija tai mstymas apie mstym. Taigi filosofija gali bti apibdinama vairiai. Uduotis. Filosofas gr. mylintis painim/esm. Tiesos iekojimas, o ne tiesos inojimas yra filosofijos esm. Klausim tematika kito priklausomai nuo epochos, bet pagrindiniai yra bties klausimas (tik atsak suprasime, kas mes esame- Dievo kriniai ar anglies ir vandens miinys ir t.t.), kodl apskritai yra btis, o ne prieingai niekas?. Filosofuoti tai bti kelyje. Klausimai filosofijai svarbesni u atsakymus; kiekvienas klausimas virsta nauju klausimu. Senovje filosofija apibdinama kaip dievikj ir mogikj dalyk painimas, esinio kaip esinio painimas, o tikslu jai yra mokymasis laims siekimo mstymo stichijoje, artjimas prie dievybs, visokio inojimo saviina, vis men menas ir pan.. iandien filosofija yra tai, kas sutelkia, kas mogui padeda tapti paiu savimi nebgant nuo tikrovs. Filosofija nra pripastama vis vienodai, tai lemia jos prigimtis. Jos siekiamas tikrumas nra mokslinis, t.y. vienodas kiekvienam intelektui; tai yra sitikinimas, kur pasiekus prabyla pati mogaus esm. Mokslo inios apima skirtingus objektus, apie kuriuos kiekvienam inoti visai nebtina, o filosofija apmsto bties visum, lieiani mog kaip mog, ji msto ties, kuri nuskaidrindama prasiskverbia giliau nei bet koks mokslinis painimas. Objektas yra tai, k plaija prasme filosofai nukreipia savo paintin veikl. tai visada yra reali (materiali ar ideali) arba net tariam, sivaizduojama tikrov (taip yra, jeigu man taip atrodo) filosofijos objektas nuolat kito priklausomai nuo to, kaip pltsi inom ir tyrinjam objekt apimtis ir kaip kito j vertinimas. Buvo momentas, kai filosofijos objektas tebuvo gamta, dorovs normos, Dievas ir siela, nes tik j painimas atrod tada reikmingas, apsiribojo tik psichologija, nes man, kad tai painimo pagrindas. Taigi objektu galjo bti ir realiai esantis pasaulis ar apsiribojama tik moni mintimis apie pasaul. Atskiros filosofins doktrinos ipltodavo tas didiulio filosofijos objekto dalis, kurias man esant reikmingiausias. Vis dlto kiekvienas i j turdavo 3 isamias dalis: 1. bendrj bties teorij metafizika (apima moksl apie gamt, siel ir Diev, arba kosmologij, psichologij ir teologij) ir ontologija 2. bendrj painimo teorij epistemologija ir gnoseologija. Skyla painimo teorij, kuri nagrinja painimo proces, ir painimo kritik, kuri vertina jos rezultatus 3. bendrj vertybi teorij aksiologija Dalykas ta objekto dalis, ikarpa, momentas, vaizdas ir pan., kur i objekto iskiria paintine veikla usiimantis mogus (mokslininkas, filosofas, ideologas) Filosofijos skiriamj bruo sraas: -klausimo, kurio negali isprsti mokslas, iklimas; -mginimai atskleisti vien amin, t.y. bties, paslapt -laisva fakt interpretacija; -ini laisvumas, t.y. nenaudingumas materialins naudos prasme; -nepasitikjimo sukaupta informacija palaikymas; -logikas, be emocij ir suinteresuotumo mstymas; -ginas su kitais filosofais -aukiausias svok bei kategorij abstraktumas; -surast ties ilgalaikikumas; -empirinio pasaulio paengimas (transcendencija); -paangos filosofijos istorijoje santykikumas; -ypatinga filosofin kalba.

2 Filosofija kaip mokslas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Istorinis filosofijos ir specialij mokslo santykio kitimas (Milda): 2.Filosofijos mokslo specifins uduotys abstraktaus mstymo ugdymas ir nuostatos formavimas (Sandra B.): Visi mes esame kada nors filosofav.Dar bdami vaikai.Filosofija prasideda klausimais,kuriuos keliame,kai prastas kasdienis pasaulis praranda savaime suprantamum ir tampa problema.Paprastai gyvename savo prast gyvenim,taiau kai is prastumas pasidaro problemikas,viskas tampa abejotina.Esminiai klausimai kyla paiomis vairiausiomis dingstimis ir dl vairiausi prieasi: dvasinis sukrtimas,nuostaba ar didel abejon,nesaugumo pojtis ar krizs skatina i naujo permstyti dalykus,kurie iki tol atrod savaime suprantami.Taiau nebtinai tai turi bti be galo reikmingi vykiai.Danai utenka trumpos tylos ir susikaupimo valandls,kad tokia savaime aiki kasdienio gyvenimo rutina nutrkt ir mogus pajust nepasitenkinim realybe,kartu suvokt,jog nieko nra savaime suprantamo. I pirmo vilgsnio gali atrodyti,kad is momentas-tai naivumo praradimas,taiau i tikrj tai yra atgavimas pirmykio ir jokiu bdu ne bekonfliktiko naivumo,kur turjome bdami vaikai,kai pasaulis mums buvo neaikus ir keistas.Smoningas mginimas pavelgti pasaul i pirmykts perspektyvos galt tapti galimybe priartti prie filosofijos esms.Kartu tai paaikina,kodl didieji filosofai bando mstyti taip,tarsi iki j niekas nebt js panaiu keliu. Pats odis filosofija rodo,kad kalbama apie iminties,taigi apie inojimo,painimo paiekas. Filosofijos udavinys yra painti pasaulio visum,o ne jos dalis,todl tikra tai,kad filosofinis painimas linksta universalum,tiksliau sakant,jam bdinga baigiamojo galutinumo tendencija.Filosofija ikyla kaip mginimas prasiskverbti pro reikini gausyb ir j spalving vairov prie galutins vienovs,esms,bties,savaimikumo;bet,kita vertus,ji mgina tiek i gausyb,tiek ir pat reikin suvokti tiesiogiai,tok,koks jis yra duotas.Filosofijai bdinga suprobleminti tai,kas iki tol buvo savaime suprantama,prasta,kasdienika.Filosofija yra painimas,o filosofas-pastantysis.Filosofija yra mokslas ir jos problem aptarimas reikalauja i filosofo bti grynuoju mstytoju.Taiau tiesa ir tai,kad tam tikros problemos i filosofo reikalauja vertinamosios ir jausmins nuostatos:kaip be tokios nuostatos galt bti manoma vertybi teorija?Taiau ar i jausmin nuostata nra grynosios teorijos prieyb ir yra udrausta tam,kuris vien tik pasta, tam, kuris nori tik stebti ir atspindti vien tai,kas pamatyta?Tai jau nebra vien teorija,tai gyvenimas ir praktika.Taiau filosofas taip pat gali perengti mokslo ir religijos,painimo ir tikjimo ribas, tiksliau tam tikros problemos vers prabilti jo religin igyvenim, ir jis ia kur kas labiau bus homo religiousus,o ne grynasis mstytojas. Nra specifinio filosofijos objekto,bet yra problemos,kurias mes laikome filosofinmis.ios problemos-tiesos esms,bties ir jos pavidal,esaties srii tarpusavio santyki,tarptautini santyki, tarptautini vyki kilms ir tikslo,grio,pareigos ir mogaus padties pasaulyje,groio ir meno prasms ir kt.klausimai-dalykikai neturi tikrai nieko bendra,kaip atsakymus iuos klausimus,i dalies gaunantys minties ir jos tikslios mokslins iraikos form.Jie sudaro visum,jie tarpusavyje susij, nes viena problema gimdo kit. Apie tikrj filosofij imame kalbti tik tada,kai smoningi pavienio asmens apmstymai nukrypsta tam tikrus klausimus-pirmiausia klausim i kur kils pasaulis?,kuriame mogus yra,kur jis suvokia savo juslmis,kuris jam silo maist ir pastog,bet kartu baugina pavojais; tame pasaulyje mogus gyvena kartu su kitais monmis,bet jame yra ir nematom jg,apie kurias mogui kalba religins tradicijos bei mitai.Kartu tai bt klausimas dl veiklos gairi,dl tinkam veiksm ir elgesio.Taiau kol asmeninis,individualus mstymas atsigria iuos klausimus,mogus jau turi tam tikrus kolektyvinio ir nesmoningo mstymo sukurtus atsakymus,gldinius perduotuose mituose ir religiniuose vaizdiniuose,pvz.,tradicinse paproi bei veikianios morals taisyklse.Todl filosofija atsiranda asmeniniam mstymui toliau pltojant ir interpretuojant mitus, smoningiau suvokiant dorovs taisykles bei reikalavimus:kita vertus,ji atsiranda i kritiko individo poirio tuos dalykus.ie du dalykai,inoma,gali jungtis. Filosofija atsiskiria nuo mito,religijos ir tradicins nekritikos gyvensenos,todl jos atsiradimas kartu yra individualaus,asmeninio ir kolektyvinio mstymo bei gyvenimo atskyrimo dalis.Filosofija negalima be filosof,kuri asmenyb palieka gil pdsak j kryboje.Filosofijai asmeninis mstytojas yra labai svarbus.Tikrosios pagrindins filosofijos problemos niekada nra galutinai isprendiamos,todl jos niekada visai nepasensta,bet vl sugrta-kaip vairs galimi j sprendimai. Filosofija engia priek,gilindama,papildydama,plsdama iuos sprendimus. Filosofiniai klausimai tiesiogiai palieia kiekvien.Todl kiekvienas laiko save sugebaniu ir galiotu juos atsakyti. Filosofija traktuojama kaip mstanio mogaus gimto polinkio filosofuoti produktas.Kodl pasaulis

3 yra,ar jis btinas,kas yra laikas,kas esu a,kodl turiu mirti ir kokia ivis mano gyvenimo prasm-tai klausimai,kurie kyla i kasdiens mogaus patirties.Filosofija atsiranda i nuostabos,i sugebjimo pavelgti pasaul naiviomis vaiko akimis,i daug k patyrusio,ilta ir alta gyvenime maiusio mogaus abejoni dl visuotinai pripaint ties tikrumo,ji kyla i kanios,kuri patiriame,kai netenkame artimj,lunga ms svajons ir viltys,iduoda draugai,kai atsiduriame ant mirties ar saviudybs slenksio.Dabar kai kurie link pabrti,kad vienintelis filosofijos altinis yra egzistencin mogaus patirtis.Taiau vis dlto reikia pabrti,kad individuali egzistencin mogaus patirtis toli grau nra vienintelis filosofijos altinis.Filosofija sveikavo ir sveikauja su vairiomis kultros apraikomis:menu,mokslu,teise,religija,politika.Kiekvienas jauiasi kompetentingas kalbti apie tuos dalykus,nes ino,kad jo gyvenimo tkmei ne menkiausi reikm turi atsakymai iuos klausimus.Tokie klausimai mogui yra neivengiami. inoma,galima usimerkti ir apsimesti,kad t klausim apskritai nra,taiau ir tad lieka aiku,kad btina juos kelti.Filosofija pasirodo mums kaip mogaus likimas.mogus nuo pat gimimo yra pasmerktas filosofijai. Nors filosofijos klausimai kiekvienam mogui kyla vis i naujo ir pirmapradikai,vis dlto mes nesame pirmieji j svarstytojai.Filosofijos klausimai turi tradicij.ioje tradicijoje vis labiau suvokiamas t klausim problemikumas.is suvokimas suteikia ms pai filosofavimui tam tikr mat,standart.Nors kiekvienas esame kompetentingas filosofuoti,vis dlto tas problemikumo suvokimas rodo,kad filosofija gali bti vairaus lygio.Galima filosofuoti gerai ir blogai,diferencijuotai ir nediferencijuotai.Galima tam tikra apibrta prasme mokytis filosofuoti.Taiau tai manoma tik tada,kai mes sijungiame dialog,kuriame nuo pat ms kultros pradios dalyvauja filosofuojantys mons.Turime atgaivinti susvetimjus filosofijos pavidal,traukdami j nuosav filosofavim.Praeities filosofavime turime atrasti savojo filosofavimo problemas.Tai ir yra svarbiausia. Patyrimo tikrov (tai kas empirika, t.y. kas pastama juslmis, kuo pasitikima) ir mstymo tikrov, suvokiama intensyviai ir aktyviai mstant, remiantis intelektu, sudaro tam tikr intensyvaus, sukoncentruoto mstymo tamp.Baigtinio inojimo nra, tiesiog iekoma visuotinos iminties, pvz.: Sokrato fraz: inau, jog nieko neinau. Iminties iekoma ibandant vairius mstymo poirius, nuomones. Taip i vairi poiri tak bandoma aprpti visum, bent jau sudaryti tam tikr nauj poir, kuris nebus galutinis, o tik dar vienas i daugybs. Filosofiniam mstymui bdingas klausim, daniausiai egzistencini, kuriuos nra galutini atsakym, klimas. Slygiki atsakymai tik pagilina pirmin klausim ir net sukelia nauj klausim. Filosofij galima palyginti su nesibaigiania kelione save, nesibaigianiu savs ir visatos painimu. Filosofinio mstymo pagrind kaip ir sudaro nesibaigiantis atriejimas prie iminties. Filosofavimo metu intensyvaus mstymo dka sudaroma savita padtis, kurios metu vyksta nesibaigiantis tiesos iekojimas. Pagrindiniam filosofiniam mstymui bdinga kontempliacija, atsivrimas natraliai mogaus bsenai, kurioje suvokiamas pasaulio bei paties savs neaikumas. is neaikumas yra bauginantis ir todl mons paprastai pasineria kasdieni darb, rutinos, pasilinksminim pasaul, kuris suteikia tariamo aikumo, tikrumo bei savito saugumo pojt. is pasaulis nukreipia mogaus dmes nuo egzistencinio bei visuotino neaikumo. Filosofavimas gi atsiriboja nuo tokio kasdieniko pasaulio. Klausim isprendimo poiriu filosofiniam mstymui nebdinga paanga, nes nagrinjami klausimai ilieka neatsakyti. Patirties sukaupimo poiriu filosofija visgi juda priek. Graik kilms odis filosofija reikia iminties meil,bet filosofai sakydami,kad jie myli imint,norjo pabrti tai,kad jie yra ne iminiai,o iminties iekotojai.Filosofas visada ieko tiesos.Jis niekada nesustoja ir nesako:tai jums tiesa,tikkite ja ir bsite laimingi.Jis supranta,kad tiesa gimsta gine ir jame niekas neturi paskutinio odio teiss.Todl odiai: Sek paskui t,kuris ieko tiesos,bet bk alin nuo to,kas tvirtina j rads yra geras patarimas kiekvienam, noriniam tapti savarankikai mstaniu mogumi.Filosofas privalo kritikai analizuoti ne tik savo pirmtak bei aminink pairas ir sitikinimus,j vertybes ir siekius,bet ir savo paties pair pagrindus bi prielaidas,argumentavimo metodus ir bdus. 3. Filosofin tikrovs samprata. Perjimas nuo mitinio prie filosofinio pasaulio aikinimo. Bties aikinimas antikinje filosofijoje (Inesa): Filosofija vadiname visikai nauj mstymo bd, kuris atsirado Graikijoje apie 600 m. pr. Kr. I pradi tai buvo bendras, universalus mokslas, siekiantis aprpti visas to meto teorines inias. Filosofija neatsirado staiga, kaip revoliucija, staigus mogikosios minties uolis. Ji yra nuoseklios mogaus civilizacijos vystymosi padarinys, kuris tiesiogiai takojo ir ms kultr. Filosofijos prototipas mitologija. Senovje visus monms rpimus klausimus atsakydavo vairios religijos, kurioms pagrindus padjo nesuvokiam dalyk sudvasinimas. Visa tai pastmja mitin pasaulio tvarkos aikinimo atsiradim (o tai jau pereinamasis koridorius filosofij). Taigi tokie religiniai aikinimai buvo perduodami i kartos kart mitais. Mitai yra pasakojimai apie dievus,

4 aikinantys, kodl gyvenimas yra toks, koks yra. Mitai aikino gamtos reikinius ir prieastis, dl kuri vyksta nuolatin kova tarp grio ir blogio jg. Visame pasaulyje per ilgus tkstantmeius buvo sukurta nesuskaitoma daugyb mitini atsakym filosofinius klausimus. Mitas stengsi suteikti monms atsakymus tai, ko jie nesupranta. Mitais kiekviena tauta pateikia palyginti vientis pasaulio ir mogaus vietos jame vaizd. Mitinis pasaulio aikinimas buvo vienas bandym kiek manoma "racionaliau" paaikinti pasaulio kilm jo dabartin sandar, mogaus viet tame pasaulyje. Mitiniai vaizdiniai gyvavo visame pasaulyje, kol filosofai m juos griauti. Apie 700 m. pr. Kr. nemaai graik mitologins mediagos ura Homeras ir Heziodas. Tai visikai pakeit padt. Kai mitai buvo urayti, apie juos buvo galima diskutuoti. Pirmieji graik filosofai kritikavo Homero mokym apie dievus, nes ie buvo pernelyg panas mones, tokie pat savanaudiai ir nepatikimi kaip mes. Pirm kart buvo isakyta mintis, kad galbt mitai tra moni vaizduots kriniai. Mit kritikos pavyzdi randame ir filosofo Ksenofano, gimusio apie 570 m. pr. Kr., ratuose. Pasak jo, mons susikr dievus pagal savo atvaizd. "O mirtingieji mano, kad dievai gimdo vienas kit, turi taip pat drabuius kaip jie, bals ir kn kaip mons... Savo dievus etiopai vaizduoja juodus ir bukanosius, o trakai sako, kad jie viesiaakiai ir rudaplaukiai. Jeigu jauiai, arkliai ir litai mokt tapyti, j pavaizduoti dievai bt panas jauius, arklius ir litus!" Taip pat tuo metu graikai kr daugyb miest-valstybi Graikijoje, graik kolonijose Piet Italijoje ir Maojoje Azijoje. ia vergai atlikdavo vis fizin darb, tad laisvieji pilieiai daug laiko galjo skirti politikai ir kultrai. ioje miest aplinkoje vyko moni mstymo perversmas. Kiekvienas dabar galjo laisvai svarstyti, kaip turt bti tvarkoma visuomen, kiekvienas mogus galjo kelti filosofinius klausimus, atmesdamas senovs mitus. Socialins raidos procesas kl mogui nauj problem. Vykstant socializacijos procesui, didjant taut prekybiniams ir civilizaciniams mainams, vystantis praktinei mogaus veiklai mitinio pasaulio aikinimo paradigma ima griti. Prekybai reikjo aritmetikos, statybai ir emdirbystei - geometrijos, emdirbystei ir laivininkystei - astronomijos ini. Tos inios daugiausia stebjim rezultatas, danai reiktas slpininga forma. Bet netgi lyginant su iomis netobulomis ir ne visada patikimomis iniomis mitologiniai vaizdiniai isilavinusios senovs monms m atrodyti naivs. Pasaulio mitologinio aikinimo autoritet menkino ir tai, kad pltojantis amatams bei prekybai, augant miestams kraujo giminysts ryi reikm moni gyvenime m mati. Mito teisingumas, susidrus su kitokiais svetimtaui mitais, imamas ginyti. Taigi nors filosofija ir prieino save mitologiniam pasauliui, dirv jai atsirasti pareng btent mitologinis pasaulis. Priimta sakyti, kad vyko perjimas nuo mitinio mastymo prie mstymo, paremto patyrimu ir protu. Painimui stumiantis priek pradedama atsisakyti pirmykio konkretizmo, o tai dar labiau ikelia problem: Kodl viskas vyksta ir viskas taip atsiranda. Atsiranda bties problema, t.y. koks pasaulis yra i tikrj. Pirmieji graik filosofai norjo paaikinti gamtos reikinius gamtikai. Pirmieji filosofai Graikijoje vadinami "natrfilosofais", nes jiems labiausiai rpjo gamta ir gamtos reikiniai. Filosofai savo akimis mat, kaip gamtoje vyksta nuolatinis kitimas. Taiau kodl toks kitimas manomas? Kaip kas nors gali nustoti bti materija ir tapti kuo nors kitu - pavyzdiui, gyvybe? Filosofijoje bties svoka reikia pirmiausia tai, kam bdinga bti, kas bna, yra, egzistuoja. Filosofin bties svoka abstrakti, nes filosofas daikt ir reikini vairovje visada ieko vienovs. Keldamas bties problem, filosofas klausia, kas egzistuoja ir kaip egzistuoja, k reikia egzistuoti. Pirmieji graik filosofai labiausiai jiems rpjusi pasaulio prigimties tem perm i mitologijos, j pavert problema ir gvildeno remdamiesi ne tiek mitologiniais vaizdiais, kiek teorinmis priemonmis. Pirmiesiems filosofams bendra tai, kad jie sivaizdavo esant tam tikr pirmin mediag, kuri tarsi tno pasislpusi u vis gamtos pasikeitim. Pirmasis filosofinio painimo klausimas pasaulio vairovs ir vienovs problema. Pastebta, kad mogaus aplinkoje vyrauja vairios formos, bet tuo paiu yra kakokia bendra jungtis, kurios dka galima kalbti apie pasaul apskritai. Imta iekoti vienijanio pagrindo, kuris buvo suvokiamas kaip pirmin, bazin mediaga, i kurios kyla visos kitos vairios formos. Tai turjo bti "kakas", i ko viskas kyla ir k sugrta, dl kurios viskas ir kinta, filosofai kl klausimus apie matomus kitimus gamtoje. Tyrinjo pirmuosius pasaulio pradus, band surasti kai kuriuos aminus gamtos dsnius. Norjo paaikinti gamtos vyksm, atmesdami tradicinius mitus. Pirmiausia band suprasti gamtos reikinius, tyrindami pai gamt. VII a. pr. Kr. graik mstytojus labiausiai domino pasaulio genezs problema. Problemika atrod jo sandara, kilm. Buvo klausiama: I ko pasaulis atsirado? Koks jis buvo i pradi. Tai virto klausimu apie pasaulio (ar daikt) prad. Filosofai nenorjo remtis mitologiniu, chaoso vaizdiu. Juslmis suvokiamo pasaulio prado jie iekojo paioje empirinje tikrovje. Graik filosofai daikt kilm siejo su neivestiniu ir nepaaikinamu principu kaip daikt pradu. Anaksimandras, pavyzdiui, tai suprato kaip beribikum ir neapibrtum. Ankstyvojoje graik filosofijoje kalbama apie substancijos svok, apie tai, i ko viskas susideda, i ko viskas yra padaryta, apie pirmin mediag (arche). Pirmin mediaga buvo pavadinta substancija. Ji buvo suvokiama kaip teorin mediaga, kaip bazinis vairias formas vientisum jungiantis principas. Talio Miletieio poiriu tai yra vanduo ir , kadangi arche laikoma

5 gyva ir save judinania, visa yra savaime gyva. Jo mokinys Anaksimandras pirmj prad apibr abstrakiau, j pavadins apeironu, t.y. tuo, kas yra begalinis, beribis ir neapibrtas. I jo kyla pasaulio daiktai kaip prieybs ir vl jame sunyksta. Anaksimenas teig, kad orui tankjant atsiranda tai, kas alta, retjant - tai, kas ilta. Pitagoras ir jo mokykla tikrovs prad pradjo iekoti bene daiktinje, bet tikrovs reikini sryyje, taiau ne bet kok sry jie laik tikrovs pradu, o tik knijant harmonij. Harmonij visada galima ireikti skaiiais. Pitagoro bties sampratoje tikrovje bties pradas yra skaiius. Daugeliui tikrovs proces aikinti jis naudojo matematinius metodus ir tai buvo laipsnikas racionalizmo tvirtinimas. Tai mes galtume vadinti pirmaisiais "filosofavimais", kurie pagrsti gana nedideliu empirini ini kiekiu, taiau tai jau bandymas visk paaikinti. Tokiu bdu filosofija isivadavo nuo religijos. Galima sakyti, kad natrfilosofai eng pirmj ingsn mokslinio mstymo link. Jie dav postm vlesnij laik gamtos mokslams. Taigi graik filosofijos kelias - nuo mito prie logoso; ji sukr Vakar pamatines svokas, kategorijas, ir bties, pasaulio ir mogaus visumos apmstymo galimus pamatinius tipus. 4. Pirmosios graik filosofins mokyklos. Mileto mokykla: ontologijos svoka; pasaulio prad samprata; visumos ir vairovs santykis (Talis , Anaksimadras, Anaksimenas) (Alisa): Vakar filosofijos itakos gldi Graikijoje, teisingiau Mileto mieste Anatolijoje, kur anuomet gyveno graikai. Pirmieji mums inomi filosofai tai Talis Miletietis ir jo mokiniai Anaksimandras bei Anaksimenas. Pirmieji filosofai buvo metafizikai, kurie u regimojo pasaulio iekojo slypinio pirmapradio principo,arba galios, kuria bt paaikinti visa kita. Talis teig, kad viskas galiausiai sudaryta i vandens. Anaksimandras pradu laik apeiron, o Anaksimenas or. Vlesni graik filosofai, kaip antai: Herakleitas ir Parmenidas nesutar, ar esmin pasaulio savyb yra kitimas, ar pstovumas, ar pasaulio pagrindu laikytinas vienas elementas, ar daug element. Pirmosios Graikijos filosofijos mokyklos atsirado VI-VIIa.pr.kr. Filosofija Graikijoje reik pirmiausia imini ir moklsinink, mokslai dar nebuvo neatsiskyr nuo filosofijos. VII VI a.pr.kr susiformuoja 2 Graikijos filosofijos mokyklos : Jonn ir Italik. Jonn Didiojoje Graikijoje ir Maojoje Azijoje, Italik Pitalija. Ma.Azijoje susikr filosofijos Mileto mokykla. Ikisokratikai: vakar filosofija prasidjo nuo vadinamj ikisokratik graik mstytoj, kurie gyveno apie 600-400 m.pr.Kr. apskritai pamus, jie vertinami kaip pirmeiviai,kurie uuot band apmstyti pasaul bei tikrov remdamiesi religija ar mitologija, visus klausimus ir problemas sprend pasitelk login mstym bei empirinius metodus. Visi ikisokratikai skirstomi keturias grupes : Mileto mokykl, Pitagoro mokykl, Eljos mokykl ir sofistus. J raytinis palikimas negausus, todl sunku rekonstruoti kurio nors jos atstovo mintis. Mileto mokykla nagrinjo fizinio pasaulio raikos ir u io pasaulio esanios tikrovs skirtum. Jos atstovai band rasti substancij, i kurios turjo bti sudaryti visi kiti daiktai. Talio (Va.pr.Kr.) poiriu, is pradas yra vanduo, jo mokiniai buo sitikin, kad tai apeironas (Anaksimandras) arba oras (Anaksimenas). Pitagorininkai, kurie taip buvo vadinami pagal Pitagor Samiet, nagrinjo begalybs rib esm bei ry; jie prijo prie ivados, kad visko esm yra baigtiniai skaiiai. Miletieiai nesteng isprsti vienos problemos: jie nemokjo pagrsti vairi prad, kuriuoslaik tikrovs pagrindo, kitimo. Vliau buvo rasti du ios problemos sprendimai. ymiausias atstovas Talis(636-546m.pr.kr) buvo pirmasis mums inomas filosofas ir moklsininkas. Laikas sunaikino visus jo ratus, todl danai sunku atskirtikur tiesa,o kur pramanas. Kils iturtingos eimos , buvo pirklys. Tai matematikasir astronomas. Apskaiiavo Sauls utemim, kodl jis vyksta; imatavo piramids aukt. Kaip ir dauguma graik filosof,jis band atsakyti klausim, i ko sudaryti daiktai, i ko jie kil, mgino paaikinti gamtinius reikinius vienu pamatiniu pradu arba u jo slypiniu pagrindiniu principu. Kadangi be vandens negali gyventi ir augti gyvosios btybs, kadanagi vanduo vaidino svarb vaidmen miletiei gyevnime, tai, Talio poiriu,kaip tik vanduo ir yra pagrindinis elementas. Jam visko pradia vanduo (Okeanas visko pradininkas). Jis buvo sitikins, kad em laikosi ant vandens ir kad visi daiktai kil arba kakaip sudaryti i vandens.Visata gyva, visi negyvi daiktai turi siel (gintaras ir magnetas,nes gali ijudinti kitus). Filosofija kyla tada, kai kyla noras painti ir prasideda aikinimas. Dievas senesnis u visk,nes jis nesukurtas Kas sunku painti save, kas lengva duoti patarim; kaip gyventi teisingai?Nedarant to,ka kituose smerki; kas bendriausias visiems?Viltis j turi visi,net i tie, kurie nieko neturi; stipriausia btinyb, nes ji viresn u visk; gyvenimas nuo mirties niekuo nesiskiria. Materija sutapatinama su mediaga. Vanduo vaidino labai svarb vaidmen kasdieniniame miletiei gyvenime, tai , Talio poiriu, tai kaip tik vanduo ir yra pagrindinis elementas. Talio mokinys Anaksimandras (610-545 m.pr.kr) yra seniausias graik mstytojas, apie kur iliko daug liudijim. Jis ra apie Visatos istorij. Sukr pirmj emlap, padar Sauls laikrod. Spjo,kad visi gyvnai

6 kilo i jros. Kartais laikomas astronomijos pradininku. Ko gero, pagrstai galima teigti, kad jis buvo pirmasis filosofas, sukrs racionalaus mstymo argumentacij ir j panaudojs. Neig talio mint,kad vienas elementas gali bi vis ko pagrindas. Tarp vis inom element vyksta nuoltin kova ir kiekvienas i j nuolat virsta kitu, todl kaitos prieastis turt bti ne ie inomi elementai, o kakaskita. Jo nuomone, toji prieastisbei substancija, i kurios viskas kyla yra apeiron beribis. Visata simetrika, o em yra Visatos centre, nes nra jokio pagrindo jai rinktis kuri nors vien judjimo krypt. Pasaulio pradu laik Arche(pradia, pradas; pirmasis me vartoti termin).Tai neapibrta realyb, materija,kuri neturi rib, todl yra berib. I jos isiskiria alio ir ilumos proeybs. Visa,kas atsiskiria nuo Arche turi grti Arche. Todl viskas atsiranda ir suyra pasauliai. Pirmasis i filosof daikt pradu jis paskelb ne vien i inom stichij, empirik pasaulio element, o patirtyje tiesiogiai neduot, juslmis nesuvokiam mediagik esyb, kuri jis vadino apieronu. Apeironas tai neapibrta beribs btis, kuri Anaksimandras tapatino su erdve, i dalies ir su laiku. Tai galima laikyti dialektikos pradia Ikelia organinio pasaulio evoliucijos idj, netgi mogus atsirado i uv pasaulio. Filosofija mokslas apie gamt Anaksimenas (apie 545m.pr.kr) buvo paskutinis talio kurtos Ileto mokyklos atstovas. Labiausiai domino klausimai: Kas yra Visatos prieastis ir i ko sudayta Visata. Pradu laik or. Sutapatina materij su mediaga.Visa kita, tap pat Dievai yra sutankjs arba iretjs oras Iretjs oras kaista ir dl to tampa ugnimi. Tada atsiranda Saul ir kiti dangaus knai. Kai oras sutankja , jis atla ir virsta vju, vandeniu, eme. Pripasta vystymsi. em apvalus stalas, kur gaubia oras Mileto mokykla atmet mitologin aikinim. Visiems iems filosofams svarbi bties svoka. Filosofijoje ji reikia pirmiausia tai,kam bdinga bti, kas bna, yra, egzistuoja. Galima bt manyti, kad btis tai pasaulis. Taiau pasaulis paprastai suprantamas kaip juslmis pirmiausia regjimu ir lytjimu suvokiami daiktai ir reikiniai, kitaip tariant, kaip patiriamas dalykas. Taigi pasaulio svoka turi aikiai ireikt empirin turin; pasaulyje matome didiul suvokiam daikt ir reikini vairov. Filosofin bties svoka abstraktesn, nes filosofas daikt ir reikini vairovje visada ieko vienovs. J,kaip filosof, patyrime duot daikt ir reikini vairov maai domina, nors tai ir nereikia, kad jis negali kalbti apie bties formas ar tipus. Bet tos bties formos,kurias jis gali nagrinti,- tai ne skirtingos mineral,augal,gyvn ar kitoki empirini objekt rys(klass, briai,gimins). Tokios smulkmenos jo nedomina empirin pasaul jis gali traktuoti kap visum. Maa to, prieingai,negu kasdienis protas, jis gali suabejoti tuo,ar empirinis pasaulis yra realus, ar jis i tikrj egzistuoja. Keldamas bties problem, filosofas klausia. Kas egzistuoja ir kaip egzistuoja, o dar tiksliau k reikia egzistuoti tai pagrindinis metafizikos klausimas. J ir jo sudtines dalis klausimus,kokie yra bties pavidalai irkoks j santykis, reikia aikiai skirti nuo tik i pairos panai j fizikos ir kit empirini mokl chemijos, biologijos ar sociologijos klausim. 5. Humanistins graik filosofijos pradia. Sofistai filosofins antropologijos pradininkai. Filosofijos objektas mogus (Protagoras) (Ana): ISTORINIS KONTEKSTAS: Senovs graik filosofija ypa suklestjo V-III a.p.m.e. Be materializmo, iuo metu pltojosi ir kitos filosofijos kryptys, kelianios originalias problemas, brendo tokie genials mstytojai, kaip Platonas ir Aristotelis. Tai buvo susij su daugeliu visuomenini kultrini prieasi: Graikijoje pltsi prekyba su kaimyniniais kratais, kilo gyventoj materialin gerov. Vergvaldin demokratija. Atsivr platesns galimybs ginti savo teises, individualius interesus. Vieasis visuomenis gyvenimas vairjo ir gyvjo. Sudtingesni darsi moni santykiai, pradta daugiau rpintis praktiniais, kasdieniais reikalais, individualia skme ir laime. Keitsi senj graik pasaulira: Mitologiniai vaizdiniai, naivs aikinimai, ortodoksin moral uleido viet racionaliems svarstymams, moksliniams stebjimams. Pltsi inios apie pasaul. Be filosofijos, pltsi ir kitos mokslo akos.

7 HUMANISTINS GRAIK FILOSOFIJOS PRADIA: Stulbinanti permaina vyko graik mstysenoje: greitai buvo nusikratyta primityvumo ir naivumo. Intelektualinis gyvenimas ne tik suintensyvjo, bet ir pakito jo kryptis: iki tol svarbiausias graik dmesio ir tyrinjimo objektas buvo gamta, o dabar juo tapo mogus ir jo veikla. Tas pokytis atsispindjo ir filosofijoje, kuri eng humanistin tarpsn. Pirmieji itos permainos reikjai buvo sofistai ir Sokratas. Pradjo formuotis racionalistinis humanizmas, kurio pirmieji atstovai buvo sofistai ir skeptikai. Ankstesnieji filosofai pasaul aikino kosminiu mastu, norjo nustatyti pagrindinius gamtos pradmenis bei elementus, j sveik, kitim, pastovum ir pan. mogui nebuvo daroma iimi, jis buvo suprantamas kaip kosmoso dalis, pavaldi bendriesiems gamtos dsniams. Dabar, pirm kart filosofijos istorijoje, pagrindiniu samprotavim objektu tapo mogus. SOFISTAI: Atnuose V a.p.m.e. Atsirado naujo tipo filosofija, visikai kitokia nei ankstesnioji gamtos filosofija. Jos kryptis buvo humanistin, o principin nuostata reliatyvistin. Jos atstovai buvo sofistai. Sofizmo atsiradimas susijs su Atn teism praktika. IV a.p.m.e. sofist sjdis iblso, taiau j idjos gyvavo toliau ir i dalies atgim, tiesa, kitokia forma, skeptik samprotavimuose ir knygose. Sofistai buvo daugiausia mokytojai, aukltojai, oratoriai, teisininkai. Jie aikino statymus ir dorovs normas, mok ikalbos ir disputo meno, logiko mstymo, ruo pilieius atvirai dalyvauti vieajame gyvenime. Mok u pinigus, todl vliau gavo neigiam atspalv. Sofistai nesudar atskiros mokyklos, neturjo vieningos doktrinos. Tai buvo vieiamojo humanistinio pobdio srov, arba sjdis, apimantis filosofijos ir politikos klausimus. Sofist filosofija. Nuo kosmologini problem, abstraki samprotavim apie reikini prigimt sofistai pereina prie antropologini problem, mstanio, jauianio individo, jo praktini poreiki. Sofist poiriu, ini paskirtis yra ne tiek aikinti pasaul, kiek padti monms gyventi, skmingiau tvarkyti praktinius reikalus. Filosofai turi padti monms sprsti praktinius gyvenimo klausimus, mokyti juos gyvenimo meno. Sofistika taip pat moko mones praktikai vertinti aplink, derinti prie jos savo jausmus ir nuomones, nes nuo subjektyvaus nusiteikimo priklauso ir gris, ir grois, ir teisingumas. Sprsdami atskirus klausimus, sofistai pasikliaudavo daugiausia proto argumentais, kritikavo arba neig esamus paproius, nuomones arba autoritetus. Ginuose sofistai pakeisdavo vien svok kita ir taip gaudavo norim rezultat. Jie pirmieji pradjo analizuoti mogaus bties, jo egzistencijos problemas. Sofisto tikslas yra imokyti mones mstymo ir ikalbos taip, kad jie sugebt kitus tikinti savo nuomons teisingumu, galt atremti prieininko argumentus ir tuo pasiekt norim praktini tiksl. Sofizmo esm: kiekvien klausim galimi du prietaringi atsakymai. Viskas priklauso nuo interes. odiu, jie buvo spekuliatyviosios filosofijos pradininkai. iai koncepcijai rykiausiai atstovavo Protagoras, Gorgijas, Prodikas, Kritijas. Sofist veikal neiliko. inomi tik j krybos fragmentai bei vertinimai kit antikos autori darbuose. Daugiausia apie sofistus sprendiama i Platono, Aristotelio polemikos su jais. PROTAGORAS: Buvo ymiausias i sofist, laikomas sofizmo pagrindju. Biografija. Protagoras kilo i Abder, gyveno apie 480 apie 410 m.p.m.e. Demokrito globojamas jis m mokytis filosofijos ir, baigs moksl, tapo ymiu mstytoju ir mokytoju. Apie 40 savo gyvenimo met jis praleido keliaudamas po Graikij ir mokydamas jaunus ir pagyvenusius, susilauk didelio pripainimo kaip ymus ikalbos meistras. Atnuose Protagoras buvo apkaltintas ateizmu ir turjo i ten ivykti, o jo ratai buvo sudeginti. Sulauks 70 met, plaukdamas Sicilij, nuskendo. Protagoro filosofija. Kaip ir kiti sofistai, Protagoras mok mones ikalbos meno. Tam jis skyr savo filosofinius samprotavimus, kuri centre buvo mogus, jo santykiai su kitais monmis, su tikrove. Protagoras igarsjo teiginiu: mogus yra vis daikt matas esani, kad jie yra, o nesani, kad j nra. Laikydamasis empirizmo pozicij, Protagoras aikino, jog daiktai yra tokie, kokie jie mums atrodo, kokius mes juos matome, jauiame ir girdime. Tikrov yra tokia, kokia mums atrodo. Tai artimas subjektyvizmui poiris. Kaip ir kiti to meto filosofai, Protagoras man, kad painimo procese mons savo pojiais ir protu tik pasyviai atspindi daikt savybes. Todl, jeigu atskir moni spdiai apie tikrov yra prietaringi, prietaringa yra ir pati tikrov.

8 Tai buvo empirinis poiris, i kurio sek apibendrinanti mintis, kad tikrov galima painti labai nedaug, kad nra nieko objektyvaus, visiems monms vienodai teisinga. Protagoro pairoms yra bdingi reliatyvizmo bruoai. Jis inomas kaip pirmasis senovs graik mstytojas, ireiks poir, kad mons tikrov pasta tik savo interes ir galimybi ribose, kad painimas neatsiejamas nuo j kasdieni praktik poreiki. Daikt matas Protagorui yra ne monija, bet pavienis individas su jam vienam bdingais ypatumais ir skoniu. Kadangi mons nevienodi, todl ir daikt matai yra skirtingi, be to, j gali bti labai daug. Vadinasi, reliatyvios ir nepagrindiamos yra visos gamtamokslins inios, visi geometrijos sprendimai, visi astronomijos teiginiai. Jis teig, kad moral, teis, valstyb yra moni susitarimo dalykai, kad negalime inoti, koks elgesys yra teisingas. Taiau neinodami to, kas teisinga, galime inoti tai, kas naudinga. Apie tai kalba prigimtin teis ir valstybs statymai. Protagoro reikm. Protagoras priklauso prie t ymij senovs graik mstytoj, kuri idjos susilauk atgarsio vlesniais laikais. Protagoro ivystytais empirizmo, reliatyvizmo, prakticizmo principais rmsi XIX ir XX ami pozityvistai bei pragmatistai. Jis reikmingas tuo, kad ivyst anuo metu nauj poir mog, pabr mogaus vertingum ir savarankikum, ikl mint, kad mogaus gyvenimas priklauso ne nuo gamtos jg ar likimo,bet nuo jo paties pastang, iradingumo, proto, darbo. Todl Protagor galima laikyti vienu ymiausi senovs humanizmo idj reikj. 6. Sokrato humanistin filosofija. mogaus painimo metodas (Kristina G.): Gyvenimas:Sokratas (469-399m. pr. Kr.) gim Atnuose ir Atnuose nugyveno vis savo gyvenim. Gyveno kaip ir Demokritas tuo metu, kai graikai pagaliau apsigyn nuo Persijos. Bet Graikija nebuvo vieninga, j sudar miestai valstybs. Atniei demokratin savivalda panjo politines rietenas. Sokratas buvo liudininkas ne tik Periklio reform, demokratijos suklestjimo, bet ir Atn valstybs susilpnjimo, tironijos (Kritijas Sokrato mokinys) liudininkas. Atn demokratijos laikais paplito sofist mokymas. Tarp sofist buvo nemaai bedievi, todl Atn valdia buvo nusiteikusi prie sofistus. Btent tokiu laikotarpiu Sokratas kr savo filosofij. jis kritikavo esama santvark, teigdamas, kad politiniai vadovai turt bti renkami ne burtais, o atsivelgiant j pasirengim valdymo darbui,man , kad dl atniei nelaimi kalti ne dievai, o nekompetenting asmen valdymas( dl toki kalb usitrauk Kritijaus nemalon). Sokratas savo darb(kalb) neurainjo, nes mok tik odiu. Apie jo mokym inome i mokini rat (Platono- dialoguose; Ksenofonto- Atsiminimai apie Sokrat) Jis mokydavo klausindamas. Neimdavo pinig u savo mokym.Jo veikla buvo mokyti mones doros, tiksliau, lavinti jo prot, kad jo dka bt pasiekta dora,. Jis buvo filosofins etikos krjas nagrinjo mogaus etikos motyvus. Sulauks 70met, apkaltintas dl: 1)jaunimo tvirkinimo 2) bedievyste Buvo nuteistas. Kaljime praleido 30 dien. Mokiniai norjo suorganizuoti jo pabgim, taiau is atsisak, nes negaljo nepaklusti statymui. Mir - igrs nuod. Sokrato humanistin filosofija: Sokratas visikai nenagrinjo gamtos tvarkos klausim. Jis teig: I akmen tvarkos nieko nesuinosi, i jos gali tik pajusti, kad gamt valdo jga, galingesn negu mogikoji Sokratas visapusikai nagrinjo mogaus elgesio motyvus ir principus, kuriais mons grindia savo santykius su kitais . (tai nauja problema antikinje filosofijoje) Jis tv ir vaik santyk irjo kitaip , negu to reikalavo statymai. Jis teig, kad tarp tv ir vaik turi nusistovti imintimi pagrsti santykiai.(sakinti ir valdyti turi teis tik tas, kuris yra protingesnis ir turi daugiau ini) Svarbiausi jo filosofijos klausimai buvo grio ir dorybs poblema. Doryb priklauso nuo inojimo. Bet koks blogis atsiranda i neinojimo: niekas inodamas ir smoningai blogio nedaro.Todl inojimas yra doros slyga, be to inojimas ir yra dora. mogus i prigimties yra geras. Jei daro k nors bloga, tai tik i neinojimo.moguje dievikoji ir protingoji dalis yra siela. Taigi gris yra specifinis mogaus sielos tinkamumas, kur painti ir pasiekti yra svarbiausia i vis udavini. Sokrato painimo metodas: mogaus protingumas yra ne tiek inojimas, kiek to inojimo siekimas. Tiksliai ir tvirtai inoti manoma ne daug k, bet stengtis inoti ir manoma, ir reikia. Sokrato inojimo teorija buvo ini iekojimo teorija ir metodologija.

9 Danai mons tiki , kad jie puikiai ino, kas yra gris, dorybs,taiau i tikrj tai tra tik tariamas inojimas, kuris sublikta , patikrinus j logu(protu). Todl Sokratas sukr tam tikr metod, leidiant pasiekti tvirt inojim tai elenktinis metodas: keldamas tikrinanius klausimus, Sokratas tol griauna savo panekovo tariam inojim, kol tas galiausiai pripasta nieko neins. Taip susidariusi padtis be ieities yra pokalbio pervartos takas, nuo kurio prasideda tikro , proto bendrybmis pagrsto inojimo iekojimas. Tas inojimas, kurio ieko Sokratas, yra praktinis :jo turinys grio ir blogio painimas; jo tikslas teisingas praktini ini taikymas. is metodas tai jimas nuo atskyrybs prie bendrybs, aprpianios tiriamosios svokos esm. Savo folosofij Sokratas laiko majeutika( pribuvjos menu) : jis nori bti tik padjjas iekant inojimo bei pastant save pat, nes iuos dalykus kiekvienas turi pasiekti pats savo jgomis, j negalima duoti i alies. Sokratas i funkcij vykd klausimais: sudtingus klausimus jis skaid paius paprasiausius ir taip juos suformuluodavo, kad atsakant juos nedaug tereikjo savarankikumo. 6. Sokrato humanistin filosofija (Irmina): Sokratas (apie 469-399m.pr.kr.) buvo graik mstytojas, kurio veikla - tai poskis Vakar filosofijos istorijoje. Jis sukr tok mokymo metod, kai mokoma keliant klausymus (Sokrato metodas), ir buvo apibrimo iekojimo pirmtakas. Kitaip negu ikisokratikai jis nesisteng suinoti, kokia yra tikroji vis daikt prigimtis, o atsidjo dorybs ir mogaus sielos gerovs tyrinjimui. Tai buvo mogus, kurio mintys nesiskyr nuo darb. Kai reikjo tvynei, tarnavo jai kaip kareivis ir valdininkas - pritanas; kare rod vyrikumo pavyzdius, taikos metu - pilietin apdairum ir drs, pats vienas pasisakydamas prie siaudrinusi mini. Jo veikla buvo mokyti mones doros, tiksliau sakant, lavinti j prot, kad jo dka bt pasiekta dora. Toki veikl jis laik savo gyvenimo prasme. Visada jis buvo ten, kur galjo rasti panekov, sulaikydavo mones turguje, palestroje arba puotoje, kad su kiekvienu pasikalbt apie jo reikalus ir priverst pat apie juos susimstyti, pagalvoti apie savo sugebjimus ir dor. Sokratas (apie 469-399m. pr.m.e.) kaip filosofas ikilo Atn suklestjimo metais. Tuo metu jis kr filosofijos mokykl, kurioje jo paskait klaussi ir kai kurie asmenys, vliau tap ymiais graik kultros ir politikos veikjais (Platonas, Ksenofontas). Sokratas visapusikai nagrinjo mogaus elgesio motyvus ir principus, kuriais mons grindia savo santykius su kitais. Tai buvo pakankamai nauja problema antikinje filosofijoje. Ikisokratinio laikotarpio filosofai daugiausia domjosi, kas yra kosmosas ir i ko susidaro visi egzistuojantys knai (objektai). Tik sofistai pradjo gvildenti mogaus esms problem. Sofist apmstymai paskatino Sokrat nuodugniau analizuoti i problem. Sokratas panaiai kaip sofistai ir dauguma jo meto moni domjosi tik mogumi. O moguje j domino tik tai, k man esant svarbiausia ir kartu galima pakeisti bei pagerinti. Ir dirbo jis tik dvejose srityse: etikos ir logikos, kuri man esant btin etikai. 399 m. pr.Kr. septyniasdeimtmetis Sokratas buvo apkaltintas bedievyste ir Atn jaunuoli tvirkinimu, nes mok abejoti tradicija. Be to, is mstytojas - pirmasis filosofas, kuris buvo nuteistas mirti. Rat jis nepaliko, mok tik odiu. Apie jo mokym inome i mokini rat, ypa i Platono dialog. MOGAUS ESMS SAMPRATA PAINK PATS SAVE: Sokrato nuomone, mogus nordamas painti kitus pirmiausia turi painti save, inoti, kaip jis pasielgs tam tikru atveju. Bet koks teigimas, kad tu jau turi ini, yra ribotas. ia Sokratas ne tiek skeptikas, kiek kritikas t, kurie teigia, kad jie sugeba painti pasaul tok, koks i tikrj jis yra. Filosofo nuomone, btina demaskuoti tuos, kurie sivaizduoja visk imanantys. Anot Sokrato, j sitikinimuose gldi viso blogio aknys. Jis sak: Man beklausinjant vieno vyro, jis man pasirod nra toks imintingas, kaip djosi pats sau. A mginau jam paaikinti, bet jis tik upyko ant mans. Sokratas laik save imintingesniu u vyr, nes pats sau prisipaino, kad kai neino, tai ir sako, kad neino. is graik mstytojas klausindavo daug moni. Tik paindamas save, gali vertinti save bei aplinkinius. Pati Sokrato gynimosi kalba teisme rodo, kad jis paino pats save, nes jis pats sak: a esu toks ir toks.... Paink pats save reikia, kad save inai tada, jei inai, kaip pasielgsi vienoje ar kitoje situacijoje. Sokratas inojo, kokiu bdu jis numirs. Taigi jo elgesys jam jau yra inomas ir nuo jo paio priklauso. Be to, is filosofas minjo kad, pasaulis yra dievikosios jgos krinys ir nra ko kitis jos reikalus, veriau reikt pasiirti save ar nepasirodys tada, kad akmenys kur kas protingesni u mus, nors tik mums protas duotas. Taiau mes danai dedams protingesni vienas u kit. Bet, ar tai yra protas ir inojimas? O doras mogus galt bti tik tas, kuris prisipaint, kad nieko neino. PAINIMO IR VEIKLOS VIENYB: Dora yra inojimas. Bet koks blogis atsiranda i neinojimo: niekas

10 inodamas ir smoningai blogio nedaro. Ir negali bti kitaip: jei gris yra naudingas ir utikrina laim, nra pagrindo, kad tai inantis nesielgt gerai. Todl inojimas yra pakankama doros slyga, o kalbant kratutinum kalba, kaip kad mgo kalbti Sokratas, yra tas pats kas dora: Yra vienas ir tas pats inoti, kas yra teisinga, ir bti teisingam. Sokratas formuluoja tok apibrim: dora yra inojimas. pastab, kad moni poelgiuose danai susikerta inojimas ir poelgis, proto reikalavimai ir aistros postmiai, kad dorai be inojimo dar reikalinga valia, Sokratas atsakyt: jei inojimas nra pakankamas dorai, jis yra pavirutinikas ir neisamus. Kieno inojimas tikras ir visikas, tas negali neperprasti jo iki pat gelmi ir negali elgtis kitaip, tik gerai. Anot Sokrato, blogiausia, k mogus gali padaryti,- tai blogai arba neteisingai pasielgti, nes toks poelgis aloja jo siel. I to seka, kad visada blogiau ne iksti neteisinga poelg, o neteisingai elgtis, todl u skriaud niekada nereikia atsimokti skriauda. Sokratas doryb prilygino inojimui. Todl niekas, inodamas ties, negali elgtis neteisingai (sokratikasis paradoksas). Be to, Sokratas buvo sitikins,kad niekas neklysta savo noru. mogus i prigimties yra geras, ir jeigu jis daro k nors bloga, tai daro itaip dl to, kad yra suklaidintas aistr, kad jis dabar j valdioje, ir negali suprasti blogai dars. inot nedaryt. I intelektualizmo kilo ir kitos Sokrato etikos tezs. Pirmiausia,kad doros galima mokytis; juk dora yra inojimas, o inios gyjamos. Tiksliai ir tvirtai galima inoti nedaug k, bet stengtis inoti ir manoma, ir reikia. Etiniai Sokrato teiginiai jungsi vien grandin ir ved prie aikios ivados: mons siekia laims ir naudos. Tikr laim ir tikr naud teikia tik gris. Tikrasis gris yra dora. Dora yra viena, nes kiekviena doryb yra inojimas. gydami ini, pasiekiame gr, o su juo naud ir laim. Ivada paprastas gyvenimikas patarimas: reikia siekti ini,o kas gali, privalo ir kitus ito mokyti. Sokratas ne tik skelb toki teorij, bet ir pats j taik sau, su geleiniu nuoseklumu gyveno pagal savo teorij. Mokym laikydamas svarbiausia savo paskirtimi, jam buvo visikai atsidavs. Nepaisydamas savo asmenini polinki ir gyvenimo slyg, jis nepalauiamai siek to, kas yra aukiausias gris ir kas dl to pareigoja visus ir visada. Jo gyvenimas ir mirtis visikai atitiko jo moksl. Sokratas idealiai knijo mstymo ir veikimo vienyb. Jei mes sieksime inojimo, tai ir ms gyvenimas bus pilnas mogikosios gyvenimo iminties, ji vies visuose ms darbuose ir ygiuose, ir bus pavyzdys kitiems. 7. Pirmosios didiosios Vakar filosofins mokyklos. Platonas idealistins painimo teorijos pradininkas (Egl G.): Platonas tai filosofas, knijs pirmj Vakar mstymo apogju(suklestjim). Jis gyveno 427/28- 347/48 m. pr.kr. Buvo kils i garsios, kilmingos eimos. Nuo pat maens usiiminjo gimnastika, anksti pradjo mokslus. Tikrasis filosofo vardas- Aristoklis (Platonu j pavadino gimnastikos mokytojas dl plai pei). Bdamas 20m. Platonas susipaino su Sokratu, kuris smarkiai paveik jo pairas ir padar didel tak krybai. Dauguma Platono krini parayti btent jo mokytojo, Sokrato, lpomis (Platonas rao Sokrato vardu). Su Sokratu Platonas praleido 8 metus (iki Sokratui buvo vykdyta mirties bausm). i mokytojo netekt filosofas igyveno labai skaudiai. Ikart po jos (netekties) leidosi kelion, kuri truko ~ 20met. Grs Atnus 387m. kr Akademij- iki pat Antikos pabaigos garsjusi filosofijos mokykl. i Platono kurta mokykla buvo senovs filosofijos mokykl prototipas. Jos vardas Akademija kilo i giraits, kurioje ji buvo sikrusi, vardo (Akademo girait). Akademija nebuvo mokykla prasta odio prasme, greiiau mokslini bendradarbi institutas; jai priklaus ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Pirmj vieta Akademijoje, be abejo, um filosofija bei dialektinio metodo pratybos (dialektika, pasak Platono, yra grynasis mokslinis metodas, kuris operuoja grynu nevaizdiniu mstymu, ieko tiesos vien lygindamas svokas ir teiginius, juos skaidydamas ir lygindamas. O kad ivengt dogmatizmo dialektika tyrinja savo paios prielaidas ir tol ieko joms argument, kol randa pakankamus). Bet joje taip pat buvo studijuojama ir matematika. Uraas ant Akademijos skelb, kad neimanantys matematikos negali j engti. Platono filosofin mokykla usim vairiais moksliniais darbais, taiau tai nebuvo vien tik mokslin sjunga- ji privaljo tarnauti grio idjai. Teisikai Akademija buvo priskirta prie religini sjung. Tai utikrino jos reputacij ir tikriausiai prisidjo prie to, kad ji gyvavo ilgiau u visas kitas to meto mokyklas ir buvo udaryta tik Justiniano 529m. Platonas paliko labai daug krini. Jo kryb galima suskirstyti 3 laikotarpius: Ankstyvasis ( kuomet sek Sokratu) dialogai Protagoras, Sokrato apologija, pradta Valstyb ir t.t. Vidurinysis(- pats menikiausias, gausiausia orfizmo bruo). Dialogas Puota, visa Valstyb

11 Vlyvasis(- maiau menikas, rmsi Pitagorieiais, gamtos mokslu)Timajas, Sofistas, Politikas, statymas. Platonas buvo objektyvistins filosofijos pradininkas bei idealizmo krjas. Objektyviojo idealizmo atstovas. Idealizmas tai teorija skelbianti ,kad visose buvimo ir veiklos srityse, greta reali bet laikin pradmen yra ideals, amini pradmenys, ir kad ideals pradmenys yra pranaesni u realius (idjos pranaesns u daiktus), o objektyvaus idealizmo svoka reikia tai, kad dvasinis pasaulis egzistuoja savaime, objektyviai, t.y. nepriklauso nuo j pastanio subjekto. Objektyvusis idealizmas reiksi vairiose Platono tyrinjamose srityse. Ontologijoje(bties teorija) tai buvo sitikinimas, kad yra ideali btis ir kad yra nuo jos priklausoma reali btis. (daiktai priklausomi nuo idj) Psichologijoje- pripainimas, kad siela yra nepriklausoma nuo kno ir kad knas emesnis u siel ir priklausomas nuo jos. Metodologijoje- dialektinio metodo pripainimas ir vis empirini metod pajungimas jam. Etikoje- pripainimas, kad tikrasis mogaus tikslas yra idealus gris ir kad realios grybs, kaip emesns, turi bti jam pavaldios ir laikomos tik priemonmis. Lygiaverte bties teorijai Platonas laik ir painimo teorij, kurioje idealizmas pasireik poiriu, kad painimas turi apimti idjas, o juslinis suvokimas idj painti nepajgia. Taigi, idjas galima painti tik protu, o ne juslmis. Pirmiausia Platonas teig, kad juslinis suvokimas tinkamas daiktams painti, taiau vliau sitikino, kad jo nepakanka net tam. ( kad paintume daiktus su jusliniu suvokimu turi bendradarbiauti mintis). 7. Platono idj teorija: daikt ir idj pasauliai. Olos alegorija. Grio, groio ir tiesos idjos (Mindaugas): Platonas (427-347 m. pr. Kr.). Idealizmo pradininkas (pairos prietarauja Demokrito materaliazmui). Objektyvusis idealistas. Jo idj teorija yra visos filosofins sistemos pagrindas ir esm. Platonas norjo painti tikrov ir kl klausim: kas yra toji tikrov, kuri mes pastame svokomis? Pastarosioms yra bdingas pastovumas ir vieningumas, o daiktai yra nuolat kintantys, nepastovs. Taigi, egzistuoja idjos, jos yra tobulos, aminos, vis mus supani daikt prieastys ir tobuli pavyzdiai. Daiktai nra tokie tobuli kaip jos, taiau nuolat veriasi link j, stengiasi tapti panas idjas. Idjos yra aminos, visada tapaios paios sau. Jos egzistuoja objektyviai, alia mogaus ir daikt. Susietos loginiais ryiais, turi hierarchij, aukiausia idja Platonui yra gris. Idjos yra vienintel ir tikra btis, nors ir virjutimin. Materija yra nebtis. Jos nemanoma painti. Visi daiktai yra susij su materija. Taigi, yra du painimo pasauliai: a) Jutiminis. Jis yra bties ir nebties sveikos objektas, tarp materijos ir idjos. ios dvi prieingybs sukelia tamp. Ms jauiami, lieiami, matomi daiktai yra nuolatinje materijos ir idjos sveikoje (to metaxy). Daiktai ia nepastovs, laikui bgant nykstantys, reals. Juos pastame vairiais jutimais. b) Idj. Tai tobula, esanti vir jutiminio patyrimo, btis. J galima painti tiktai protu. Pvz. Graus knas. Mes j galime matyti, paliesti. Tai jutiminio pasaulio painimas. Taiau po kurio laiko jis pasensta, tampa nebegraus.. Taigi, daiktai yra nepastovs, kintantys. Taiau mes tebeinome svok ,,graus. Tai yra idja. Jos yra mums gimtos, nes mogaus siela atkeliauja i idj pasaulio, i kur buvo itremta u nuodmes ir iame gyvenime mes tokias idjas galime tik prisiminti. iam prisiminimui talkina protas, bet ne jutimai. Btent per prot pasiekiamas painimas, yra jo pakopos, per visas btina pareiti, norint painti idj: Vieno konkretaus realaus kno groio suvokimas Vis grai kn myljimas Supratimas, kad siela yra graesn u kn, gras veiksmai ir mintys yra vertingesni. ia pajuntamas paio painimo grois inojimas, kad knai gras, nes jie atspindi idj. tai ia ir yra tikrasis painimas. Platono kurtas Valstybs modelis buvo sukonstruotas turint tiksl pajungti visus jos gyventojus tikrajam painimui tobulos valstybs idjos painimui. Taip bt pasiekiamas gris, todl ir laim. Olos alegorija. Dega lauas, alia jo neami vairs daiktai. viesa sklinda ol ir ant sienos susidaro vairs virpantys t daikt eliai. Oloje mons sukaustyti grandinmis, jie negali pasijudinti, o galva nukreipta tik sien, ant kurios metami eliai, daikt atvaizdai. ia alegorija Platonas norjo iliustruoti savo idj teorij. Tikrieji daiktai yra lauke, mons j nemato ir elius, kurie i tikrj tra daikt atspindiai, jie laiko tikrais. Lauke esantys daiktai simbolizuoja idjas , eliai - jutiminio pasaulio daiktus. Btina ieiti dienos vies ir pamatyti tikruosius daiktus, kad gytum painim.

12 Grio idja yra ypatinga, nes ji pati netgi nra btis, bet yra u jos, ji lemia visas kitas idjas, yra viriausia j hierarchijoje, bties itakos. Bet tuo paiu metu gris yra ir bties tikslas, o kartu ir viso pasaulio tvarkos, vienovs, saiko palaikytojas. Jis suteikia buvim idjoms ir painum mogui. Grois Platonui yra painimo grois. Kno grois, erosas, tik suadina painimo ilges, jei mogus pereina per keturias painimo pakopas (r. viruj) jis pasta idjas, bti. Tik grio dka manomas painimas. Tiesos idjos konkreiai niekur neradau, kai rasiu galsiu atsist, nesinori bet ko prirayt. 8. Platono painimo teorija. Painimo rys: intelektinis ir jutiminis painimas, painimas kaip sielos prisiminimas (Austina): Be idj teorijos negalima aikinti painimo teorijos: Materials daiktai, kurie yra prieinami pojiams nra btis, tai tik panau bt, bties eliai, o pati btis yra tik tai, kas nematoma ir negirdima, vadinasi, nematerialu, dvasika ir prieinama tik protui, grynajam mstymui, operuojaniam taip pat nematerialiais dalykais svokomis. Pagal tiess alegorij, pasaul galima padalyti dvi sferas regimj daikt pasaulis (pasirenkamas juslmis): tai, kas netiesiogiai suvokiama (pvz.: eliai, atspindiai) tai, kas tiesiogiai suvokiama (pvz.: daiktai, gyvos btybs) Protu ir mstymu pasiekiamas pasaulis: mokslo sferos (mokslas pasiekia dvasin painim bei bendruosius teiginius) idj pasaulis, suvokiamas grynuoju protu, kuriam nebereikia joki stebini. Gnoseologin tiess alegorijos erdis yra nuoroda racionalizm. Juo auktesnis tam tikro objekto ontologinis rangas, juo vertingesnis jo painimas ir juo tas painimas tikresnis, juo labiau jo altinis yra protas, o ne stebinys. Alegorijoje ivardytas bties sferos Platonas priskiria ioms painimo pakopoms (4 sielos bsenos) Aukiausioji mstymas Nuovoka Tikjimas Spjimas Kaip tikrasis painimas 1 ir 2 yra painimo bdai nepriklausomi nuo juslinio painimo. Platonas atmet juslmis suvokiam pasaul kaip painimo altin. Platonas aukiausios painimo formos jau nebelaik ivestine (idjos yra beslygikai velgiamos). Sauls alegorijoje Platonas teigia, kad tik grio viesoje mogus stengia painti bt (painiems daiktams gris suteikia painum, buvim ir esm, nors pats gris nra btis; reikmingumu ir galia jis pranoksta j) Juslms pasaulis teikia ne tikrj painim, o tik spjimus Siela pasta idjas i ankstesnio, anapusinio gyvenimo. Idjos ne sukuriamos, o velgiamos siela jas prisimena. Visas painimas ir mokymasis yra prisiminimas arba anamnesis: Siela idjas regi ankstesniame gyvenime, taiau apsigyvenusi kne jas pamirta. Olos alegorijoje vaizduojamas kilimas idj pasaul: mons panas olose surakintas btybes, kurios nemato tikrojo pasaulio. Jie mano, kad eliai, kuriuos ant olos sienos meta viesos apviesti dirbtiniai daiktai, yra tikrov. Anamnez tai tarsi toks vyksmas, kai kuris nors i t nelaimli, ivestas dienos vies, pamato saul bei natralius daiktus ir suvokia, kokie jie i tikrj yra. eliai ir oloje esantys daiktai tai juslmis suvokiam daikt atitikmenys, o pasaulis atitinka inteligibilumo, t.y. protu pastam dalyk, srit. Metod, vedant painim, Platonas vadina dialektika (is metodas reikia bet kok tikrosios bties inojim). Platono poiriu prisiminti galima dalyvaujant dialoge. Taip idjos turi bti atskleidiamos bei j tarpusavio santykis turi bti irykinamas vien dialektika, be pavaizdumo. Tai padaroma analizuojant bei sintezuojant svokas ir kuriant hipotezes; tezs tikrinamos antitezmis. Erosas akstinas, kuris mog nuolat veria vertis tikrosios bties ir grio srit. Jis moguje paadina idj regjimo ilges. Puotoje erosas filosofinis ini groio siekimas atlieka tarpin vaidmen tarp juslinio ir dvasinio pasauli. 9. klausimas. Aristotelis. Aristotelio ontologija. Substancijos svoka (Egl M.): Gyvenimas: Aristotelis gim 384pr.m.e. Stageiros mieste. 307m. atvyko Atnus ir stojo Platono akademij, ten praleido 20 met,buvo ir mokinys, ir mokytojas bei tyrintojas. Po kurio laiko m kritikuoti Platono idjas

13 (Platonas empirin pasaul ir jutimin painim laik menkaveriais; A. nesutiko su Platonu, kad idja tai amina esm, A. sak,kad idjos yra beverts painimui,nes neduoda suprasti nieko naujo). 343-342m. Pilypas Makedonietis pakviet A. bti Aleksandro mokytoju, kuriuo A. dirbo iki Aleksandro atjimo valdi. Vliau A. gro Atnus ir ten kr mokykl. Mokykla buvo Likjuje, ji buvo pavadinta peripatetine (nes ten diskusijos vykdavo vaikiojant). Kai po Aleksandro mirties Graikijoje kilo neramumai, A. nuvyko Chalkid, kur greitai ir baig savo gyvenim(322pr.m.e.) Aristotelio vieta filosofijos istorijoje:Aristotelio gyvenimas ir filosofin kryba sutampa su laikotarpiu, kai graik poliai igyveno sunki kriz. Vyko tarpusavio karai, blogjo ekonomin padtis, paiuose poliuose atrjo politins kovos, verg ir vergvaldi konfliktai. buvo vienas i t filosof, kurie suprato, kokia rimta yra ekonomin ir politin kriz. Jis ikl sau udavin pasilyti tokias reformas, kurios galt veikti kriz. Taiau is jo siekis nebuvo gyvendintas, nes A. nesuvok tikrj visas tas negandas lmusi faktori, buvo vergovins santvarkos alininkas. Pagrindinis A. mstymo tikslas buvo sukurti tok universal moksl, kuris suvest vis iki tol buvusi filosof iekojimus ir laimjimus sisteming vienyb. Asmenybje susijung filosofas-matematikas ir kruoptus mokslininkas-tyrintojas. Kryba: Vis A. literatrin palikim galima suskirstyti taip: Paties A. ileisti ratai(Daugiausiai-dialogai. Svarbiausi j Protreptikas, kur auktinamas mokslui skirtas gyvenimas, ir 3 knygos Apie filosofij). Mokslinio pobdio mediaga(istorin, literatrin, gamtamokslin). Ratai, apimantys mokslo darbus ir skirti naudotis mokykloje(jie sudaro Corpus Aristotelicum: logikos knygos, vliau bendrai pavadintos Organonu gamtamoksliniai veikalai filosofiniai veikalai(Metafizika) Etikos veikalai politiniai veikalai(Politika) estetika(Poetika) 9. Aristotelio ontologija. Bties ir pasaulio prieastys. Materija ir forma. Galimyb ir tikrov (Loreta): Ontologija [gr. on (kilm. ontos) esantis + gr. logos-odis, svoka ]- filosofijos bties teorija. Ontologija (Graikikai "btis", "odis" ar "kalba") - filosofijos skyrius, svarbiausia metafizikos aka. Nagrinjama btis ir egzistencija, taip pat pagrindins kategorijos, bandant isiaikinti, kokios ir koki tip esybs egzistuoja. Pagrindinis ontologijos klausimas - "Kas egzistuoja?" Ontologija turi didel tak realybs koncepcijai, kadangi stengiasi kuo bendriau aprayti esamyb neapsiribojant pavieni moksl ivadomis, ir, galbt, apibendrinant jas. Bties ir pasaulio prieastys: I beforms, neapibrtos , neribotos, nekonkreios materijos ir tobulos, aktualios, konkreios formos veikianioji prieastis kuria substancij, taip inyra i viso to savaimin btis, reals daiktai, kurie toliau vystosi savo tikslo, savo formos link, veikiami tikslo ir prieasties, kuri ijudina veikianij prieast. Ir veikianioji, ir tikslo prieastys tapatinamos su forma. Aristotelis bet koki raid grindia 4-mis prieastimis: materialisias (kiekvienas daiktas sudarytas i materijos: namas i plyt) formos (tam tikr daikt slygoja jo forma: nam slygoja jo planas) veikianisias (bet kuriai raidai reikalingas judintojas, kuris j varyt pirmyn: statant nam tai bt mrinink, dailidi darbas) tikslo (pagal Aristotelio teleologin idj, nra nieko, kas neturt kokio nors tikslo: namas saugo nuo atmosferos reikini) is suskirstymas leidia paaikinti pasaul kaip vienas kit nuolatos veikiani ir keiiani esini pyn. Prieastis yra tam tikras pradas. Pradas gali reikti vairius dalykus : pradi laike, pradi erdvje, veikimo pradi. Bet prado ir prieasties svok apimtis truput skiriasi. Visos prieastys yra tam tikri pradai, taiau ne kiekvienas pradas yra prieastis. Prieastimi gali bti tik pozityvus pradas, realiai lemiantis padarinio atsiradim. Grynai negatyvus pradas prieastimi bti negali, nes jis yra buvimo arba gyvybs stoka. Prieasties nereikia painioti su slyga. Slyga yra tai, kas btina, kad prieastis pradt veikti. Padarinio atsiradim prieastis lemia i vidaus, o slyga taip nelemia. Nuo prieasties ir slygos skiriasi proga. Proga yra tokia aplinkyb, kuriai esant veiksmas atliekamas lengviau nei prasta. Proga tik palengvina prieasties veikim, bet nra jam btina.

14 Visoms prieastims yra bdinga tai, kad jos yra pirmesns u savo padarinius. Jos yra pirmesns laike, t.y. Daniausiai egzistuoja anksiau u padarinius, nors kai kurios prieastys atsiranda vienu metu su savo padariniais. Buvime prieastys visada pirmesns, nes jos yra pradai, o padarinys pradtas esinys. Prieastingumo santykyje visada kas nors yra pirminis, o kas nors antrinis. Kiekviena prieastis skiriasi nuo savo padarinio. Jei skirtumo nebt, nebt nei padarinio. Galiausiai prieastis visada yra tobulesn u padarin. Nebtinai ji turi bti tobulesn visapusikai, btina kad ji bt tobulesn lmimo aspektu. 1. Materialioji prieastis Aristotelis skiria du substancijos ( atskiri konkrets daiktai ) dmenis: form materij Materija (mediaga) Aristotelis pavadino tai, kas substancijoje nra forma: ji yra tai, kas i prigimties nesuformuota, neapibrta. Tai pirmoji, gryna mediaga. Mediag jis tapatina su potencija jga ir galimybe, ji yra energijos ( forma ) prieyb ir papildymas. Prieingai veikianiai jgai, ji yra polinkis. Materija potencija, tam tikra galimyb, ji netobula ir neapibrta, tai ne tikrov, nes tikrov yra forma ir energija ( kad materija bt tikra, btina forma ir veiklumas ); materija tik tai, kas yra savaime, ji gali gyti bet koki form, ji pati nra formuojantis pradas. Aristotelis materij apibdino taip : materij vadinu tai, kas pati savaime nra nekonkretus daiktas, nei kiekyb, nei jokia kita esat apibrianti kategorija. Materija yra grynosios galimybs forma, nes tik galimyb gali priimti bet kok turin, struktr, tobulum. Atskirai nuo formos materija neturi joki kiekybini ir kokybini ypatybi. Materija vis permain pamatas. Pozityvus Aristotelio materijos apibdinimas pirminis daikto substratas, i kurio tas daiktas atsiranda neatsitiktinai. Pirmin materija (mediaga), yra prieastis ta prasme, kad ji prisiima form, materijos esm substancijoje yra buvimas, joje vyksta kaita. Be materijos nebt substancijos, j sudaro btent materija ir forma, formos veikimas manomas tik tam tikroje materijoje (mediagoje). 2. Formos prieastis Forma vidin esinio prigimtis. Forma visuotins daikto savybs, bendros iam ir kitiems tos ries daiktam. Tai substancijos svokos esm. Aristotelis form laik tikrove, forma ir svoka vienodai yra daikt vienovs pamatas: kad ir kokios mediagins sudties daiktai bt, jie visada turi vien form ir vien svok. Substancin forma tai, dl ko esinys yra tai, kas yra. Kaip materija su potencija, taip forma tapatinama su energija, veikimu, aktu. Formos prigimiai bdingas veiklumas, forma svarbiausias bties dmuo, bties esm. Yra reikia veikia, o ne uima viet. I esms forma ir materija, kaip ir energija ir potencija, yra prieybs, o substancija j susitaikymo, susiliejimo vaisius, substancija yra prieybi vienyb. Tapsmas yra potencijos aktualizavimas, o tikrov aktualizuota potencija, kurioje tapsmo procesas pasiek savo rib. Materija skaido ir daugina esinius, o forma visada vienija ir sieja. Formos dka konkrets individai turi bendr rin prigimt. Forma yra materijos aktas ir tobulumas, nes aktualizuoja jos galimybes ir suteikia turin, kurio materija stokoja, itaip j paruodama buvimo primimui 3. Veikianioji prieastis : Materija ir forma yra vidins esinio atsiradimo prieastys. Iorins prieastys lemia padarin iorikai (tai veikianioji ir tikslo prieastys). Veikianioji prieastis - prieastis tiksliausia io odio prasme. Kasdienje kalboje odis prieastis daniausiai vartojamas veikianiosios prieasties prasme. Veikianioji prieastis padarin sukuria i materijos, suteikdama jei tam tikr struktr ir savybes- substancin form. Veikianioji prieastis tai, per k padarinys atsiranda, pirmasis kaitos pradas ( atlikime, o ne ketinime ). Aristotelis tapatina veikianij prieast su forma. Prieast su pasekme susieja tikrai ne mediaga, nes prieastis yra nemateriali; jas susiejo bendra forma. Todl veikianioji prieastis yra btent forma, taigi forma ne vien idealus ir formalus veiksnys, kakuria prasme ji yra jga, kuri veikia ir sukelia pasekmes; ji yra aktyvusis substancijos elementas. Pirmoji veikianioji prieastis, pirmasis esinys, yra Dievas. Ji turi kitokias savybes, nei mums inomi daiktai, kurie yra prieasi veikimo padarinys, o ji, neturdama prieasties, yra pati savaime; daiktai yra priklausoma btis, o pirmoji prieastis nepriklausoma. Tai absoliuioji substancija, tiesa, esamyb savaime ir sau. Ji yra nejudanti ir nekintanti, nesudtin, nemateriali, ji yra gryna forma, gryna energija, ji dvasin esatis, protas, pasaulio tikslas, ji viena, tobula, btina, jos veikla mstymas . 4. Tikslo prieastis: Tikslo svoka yra daugiareikm. Ji gali reikti: rib, pabaig kitim kaip veiksmo pabaig. ia svoka turi iek tiek kitoki prasm tai, kieno atvilgiu viskas vyksta, veiksnio veikimo pagrindas ir motyvas, taigi tikslo ir veikianioji prieastis yra susijusios gan glaudiai. Jos abi iorins, bet tikslas bus

15 pasiektas ateityje, o veiksnys veikia dabar. Tikslas susijs su griu, nors nra jam tapatus. Gris galimyb k nors patraukti save, o tikslas yra tai, kas aktualiai traukia. Kiekvienos permainos krypt lemia tikslas. Tikslo prieastis taip pat yra susiejama su forma gyvos btybs vystosi taip, kad gaut savo ries bruosavo form. Panaiai ir kiti daiktai; j raidos tikslas yra iugdyti savyje ries savybes, tai yra form. Taip forma yra kartu daikto tikslas ir jo prieastis. Forma yra tikslingai veikianti jga. Forma ir materija : Pasaulis yra? Yra. Akmuo yra? Yra. Arklys yra? Yra. Visa tai yra esyb, buvimas. Bet kokie nevienodi yra arklys ir asilas, nekalbant apie arkl ir akmen! Kas esamybei suteikia t skirtingum? irkim, kuo vienas esamybs objektas skiriasi nuo kito ir kuo panaus kaip tos paios esamybs dalis galbt rasim atsakym, kodl taip yra. Kuo asilas skiriasi nuo arklio? Kitokiu pavidalu ir bdu. Arba mokslikai tai kita forma, kitas ir daiktas. Daikto forma yra daikt isiskyrimo slenkstis. Neteks savo formos, daiktas gali tapti visai kitu daiktu. Sumalti grdai jau miltai, miltai ir vanduo tela, tela ir kartis duona. Ir t.tForma yra toks kintanio daikt pasaulio pastovumas, kuris daiktus ilaiko arba paveria juos kitais. Bet niekada forma negali bti be to, k ji apiformina be materijos (mediagos). Materijos (mediagikumo) santykis su forma nra chaotikas. Kas vienam daiktui yra forma, kitam gali bti tik mediaga. Antai kalnas yra ems raukl, kalno skilimas jau uola, aptayta uola plyta ventovei arba mediaga dar tobulesnei formai sukaupdama materij, reikiasi vairiom formom, kurias mes regim kaip ito ms pasaulio daiktus, j esamyb. Materija, anot Aristotelio, yra pasaulio galimyb btinas dalykas, leidiantis mums inoti, jog pasaulis yra. Forma yra pasaulio esamyb, jo buvimas iuo momentu slyga, kuri leidia mums teigti, kad pasaulis yra. Juk mes sakom: arklys, o ne: materija; o kad arklys yra ir materija nustatom vliau, protaudami. Vis bt pastame protaudami. Kadangi protavimas remiasi esam pasaulio form nustatinjimu, konstatavimu, tai protavimo tikslas pasaulio painimas yra svarbiausios daikt formos iekojimas, tos formos, kuri reikia j esm ir daro daiktus tais, o ne kitais daiktais. Painimas yra daikt esms iekojimas ir vyksta tyrinjant daikt formas. Protas kuria formas, arba svokas, ir tokiai, ir kitokiai riai painti. Antai akmuo, kietas, altas ir pan., arba vakar, laikas, materija, ir pan. Kad tai kietas", altas" ir vadinasi akmuo", mes nesunkiai galime sitikinti. Bet jeigu ms painimo tikrum garantuoja tik jutimikai patikrinami dalykai, kaip mes patikrinsime teigin materija yra nesukurta"? Materija neatsirado, ji buvo visada. Juk visa, kas yra, atsiranda i ko nors jau esamo. Materija bt turjusi atsirasti i nesamo, i nieko, o ito bti negali. Veikiama energijos, pirmin materija gijo savybi, kurios reiksi altumu ir iltumu, drgnumu ir sausumu ir kt. Panaios savybs jungsi, ir materija m formuotis keturis pagrindinius pasaulio elementus: em, vanden, or ugn Elementai susikristalizavo ems sfer, o materijos uimtoje erdvje susidar dangaus sfera su buvusios materijos liekana eteriu. I eterio susidar visi dangaus knai. em yra pasaulio centre, ji apvali ir nejuda. em susikristalizavusi materija vystsi toliau. em susislg atsirado vairios uolienos, jos judjo, isilankst susidar kalnai ir daubos, sausos ir vandens ulietos. Palankios slygos sukr galimybes sudtingesnms formoms rastis, kol pagaliau atsirado siela visos gyvybs forma. Galimyb ir tikrov: Viskas, kas atsiranda, atsiranda i ko nors, ir ia kas nors tai materija. O tai, kuo tampama, vadinama esme, kuri nusako forma. Taigi materijai bdinga galimybs btis, kuri nesutampa su esaniu daiktu: gali bti tai, ko dar nra, bet, inoma, negali bti to, kieno btis negalima. Tuo tarpu forma yra tikra realizuoto proceso prasme: tikrovtai ne buvimas kaip galimyb, o realizuota galimyb. Tam tikru poiriu egzistuoti kaip galimybei ir egzistuoti i tikrj tas pat; galimyb su tikrove suvienija pats j virtimas vienos kita. Taiau, kita vertus, tarp galimybs ir tikrovs nra btino ryio, o tai ir irykina dar vien svarb materijos ir formos santykio aspekt. Aristotelis laiko klaidingu poir, kad apie tai, kas galima, sprendiama tik i to, kas vyksta; jeigu taip bt, tai galimyb ir tikrov sutapt. Galimybje visada slypi tam tikras neapibrtumas, viena galimyb visada ribojama kit galimybi, taigi slepia savyje atsitiktinum, o neapibrtumas ir atsitiktinumas daiktuose i materijos. Tikrov, prieingai, bdama realizuota forma, yra apibrta ir btina. Todl tikrov yra auktesn u galimyb ir apibrimo, ir formos atvilgiu, taigi ir forma yra auktesn u j.

16 10.Heleniskoji filosofija. Stoikai. Seneka velyvojo stoicizmo atstovas. Individualistines filosofijos bruozai: ataraksija, apatija, likimas (Mantas): Helenizmas: Nuo IV a.pr.Kr. pabaigos, iki pat vidurami pradios apie 400 m. po Kr., Tuo metu Atnai prarado pirmaujani padt. Tai buvo nemaai susij su dideliais politiniais pokyiais, kuriuos slygojo Aleksandro Didiojo (356-323) ukariavimai. Aleksandras Didysis buvo Makedonijos karalius. Daugeliu karo ygi jis prijung Egipt ir visus Ryt kratus iki Indijos prie graik civilizacijos. Dabar prasideda visikai nauja monijos istorijos epocha. Sukuriama pasauline valstyb, kurioje vyrauja graik kultra ir graik kalba. Tas laikotarpis, truks apie 300 met, danai vadinamas helenizmu. is odis vardija ir pat laikotarp, ir graik dominuojam kultr, kuri klestjo trijose didelse helenistinse valstybse - Makedonijoje, Sirijoje ir Egipte. Religija, filosofija ir mokslas: Helenizmui bdinga tai, kad inyko ribos tarp vairi taut ir kultr. Anksiau graikai, romnai, egiptieiai, babilonieiai, sirai ir persai garbino savo dievus ir ipaino savo, valstybin", religij. Dabar vairios kultros buvo suplaktos viename dideliame religini, filosofini ir mokslini pair katile. Miesto turgaus aikt tarytum virto pasauline muge. Ir senovs miesto turguje skambdavo bals erzelyn, silomos bdavo ir preks, ir visokios nuomons bei idjos. Tik tiek, kad dabar miesto turgs buvo pilni preki ir idj i viso pasaulio. Taigi ir balsai vairiausiomis kalbomis. Jau sakm, kad graik pairos rado plai dirv toli u senosios graik kultros rib. Taiau dabar visoje Viduremio jros pakrantje taip pat imta garbinti rytietikus dievus. Atsirado daug nauj religij, kuri dievai ir pairos buvo kil i daugelio senj kultr. Toks reikinys vadinamas sinkretizmu, arba religij samplaika. Anksiau mons jaut stipr ry su savo tauta ir savo miestu - valstybe. Ilgainiui, nykstant kultr riboms ir skirtims, daugel apniko abejons ir netikrumas dl savo pasauliros. Ir ivis vlyvajai antikai bdingas religinis netikrumas, kultros nuosmukis ir pesimizmas. Buvo sakoma, jog pasaulis suseno. Naujosioms helenizmo laik religijoms bendra tai, jog dauguma j mok, kaip mogus gali bti igelbtas nuo mirties. is mokymas danai bdavo laikomas paslaptyje. Gyvendamas pagal slaptj mokym ir atlikdamas tam tikrus ritualus, mogus galjo tiktis sielos nemirtingumo ir aminojo gyvenimo. Tam tikra valga tikrj Visatos prigimt neretai turdavo tokios pat reikms sielos iganymui kaip ir religins apeigos. Taiau ir filosofija vis daugiau krypo iganym" ir gyvenimo paguodos iekojim. Filosofin valga buvo vertinga ne vien pati savaime, ji turjo igelbti mones nuo mirties baims ir pesimizmo. Taip inyko riba tarp religijos ir filosofijos. Apskritai imant, helenizmo filosofija nebuvo labai originali. Negim nei naujas Platonas, nei Aristotelis. Taiau trys didieji Atn filosofai tapo svarbiu kvpimo altiniu daugeliui filosofini krypi. vairi kultr patirties samplaika buvo ryki ir helenizmo moksle. Tarpininko tarp Ryt ir Vakar vaidmuo atiteko Aleksandrijos miestui Egipte. Atnai su Platono ir Aristotelio filosofinmis mokyklomis ir toliau liko filosofijos sostine, o Aleksandrija tapo mokslo idiniu. is miestas, turjs didiule bibliotek, virto matematikos, astronomijos, biologijos ir medicinos centru. Kaip minjau, helenistin filosofija toliau band sprsti problemas, kurias ikl Sokratas, Platonas ir Aristotelis. Visi jie band atsakyti klausim, kaip mogus turi gyventi ir mirti. Taigi daugiausia buvo nagrinjama etika. Naujojoje pasaulio visuomenje tai tapo svarbiausia filosofijos sritimi. Buvo keliamas klausimas, kur gldi tikroji laim ir kaip j pasiekti. Helnikame pasaulyje irykjo tokios filosofijos mokyklos: 1)Platoninai, 2)Peripatetikai, 3)Epikrieiai(43a.pr.k. prasidjo nuo Epikro), 4)Stoikai (4-3a. pr.k.), 5)Skeptikai, 6) Patristika( tai ne filosofija. v. Augustinas patristikos tvas, jis ne filosofas) Stoikai Itakos i Epikro filosofijos, taip pat i kinik (gr. Filos. Srov). Buvo 3 stojos: 1)Ankstyvoji arba senoji(3-2a. Pr.k.) Senasis staicizmas iltojo ir ibaig staicizmo sistem. ymiausias atstovas Zennas Stoikas. 2)Vidurin (2-1a. Pr.k.) ymiausi Panaitijas ir Poseidonijus. Panaitjo dka graik filosofija sigaljo Romoje. Abu filosofai sieke suvelninti senojo stoicizmo etin rigorizm. 3)Velyvoji (1-2a.) Stoik suydjimas. Stoikai Markas Tulijus Cicernas, Seneka, Markas Aurelijus. Visi jie paliko ymi veikal. mogaus idealas iminius. Stoikai neskyr pakop: arba gris arba blogis, arba tiesa arba netiesa. Racionalizm stoikai sujung su materializmu. mogus vadovaujasi protu logo. Atmet dvasios ir materijos prieyb. Dmesys dvasiai mogaus gyvenimas pagal gamtos dsnius.

17 Seneka ymiausias sen. Romos stoikas, vlyvosios stojos atstovas. Gim Ispanijoj, Rom atvyko bdamas dar vaikas. Imoko retorikos mokslo. Siek poveikio odio galia. Seneka vald u Neron kol jis buvo maas. Jis tuo laikotarpiu buvo turtingiausias, nors turt niekino. pirm viet ikl moralines problemas, teig, kad filosofija neriklausoma. Domjosi dorovs filosofija. Draugyst reikia rinktis draugus, o isirinkus jais visikai pasitikti. Mirtis geriau mirti, negu ti. Vergas kiekvienas yra vergas. Laikas reikia j inaudoti. Seneka teig, kad iminius tarnauja monms. I vieno altinio Stoikai: Stoiku sistema sukr siras Zenonas i Sito (madaug 3 a.pr.m.e. pabaiga), kurs vyko i Atenus kaip pirklys, taiau juroje prarado visa krovini. J mok cinkas Kratas, aikines, kad materialus turtai nra svarbus mogaus laimei. Iklauss daugelio kitu filosofu, Zenonas pradjo pats mokyti ant Stoa Poikile kalvos (i cia ir kilo stoiku pavadinimas). Zenono mokymas yra i esmes dogmatizuota Sokrato filosofija su papildymais i Heraklito.mogaus laimes pagrindas yra gyventi "sutariant" (su savimi). Vliau is principas buvo pakeistas i "sutariant su prigimtimi". Vienintelis tikras gris yra doros siekimas, o visa kita (turtai ar skurdas, sveikata ar ligos, gyvenimas ar mirtis) neturi reikmes. Visu dorybi pagrindas yra teisingos inios. Savs kontroliavimas (sophrosyne) yra teisingas mogaus pasirinkimas. Trokimai yra viso blogio prieastis ir yra klaidingo sprendimo apie tai, kas gera, ir tai, kas bloga, pasekme. Tiesa, sunku velgti, kodl udymas, apgavystes ir vagystes yra laikoma blogiu, jei gyvenimas ir turtai neturi jokios vertes. Vliau "neturintys vertes" dalykai buvo iskirstyti i "priimtinus", kurie butini gyvenimui ir sveikatai palaikyti", "bereikmius" ir "prieingus priimtiniems". Pradioje Zenonas mones skirste i iminius ir kvailius, taiau vliau nutar, kad yra dar ne visai protingu moni (t.y. tebesiekianiu iminties). O pasauli tvarko dievikasis Logos (odis), kuris (pagal Heraklita) yra kalba, kuria ireikiami Visatos dsniai, ir "prieastis". Logos pasaulyje ilaiko tvarka, prie kuria mogus gali sukilti, taiau jos pakeisti nepajgus - gali tik pakenkti sau. Vliau Zenono mokym vyste Kleantras ir Chrisipas. is ivyste nauja logikos r, kuri tik neseniai patrauk dmes. 2 a.pr.m.e. viduryje Panaetijus i Rodo pritaik stoiku filosofija Romos aristokratijos reikmms. Kitame amiuje yrant Romos imperijai (civiliniai karai, vergu sukilimai ir t.t.), Poseidonijus i Apamejos (garsus istorikas) mok, kad stoikai ikel save vir pasaulio ir velg emyn i monija kaip i koki vaidinim. Kylant monarchijai, stoiku mokymas tapo respublikonu opozicijos religija. Garsiausias i stoiku buvo jaunasis Kato, nusiuds laimjus Juliui Cezariui. iuo mokymu rmsi ir Seneka jaunesnysis, Nerono mokytojas ilga laika buvs jo patarju, bandiusiu atvesti Neron i doros kelia. Tai jam nepavyko, ir jis imperatoriaus sakymu nusiud. I kito altinio Stoikai: Kinikai turjo reikms stoik filosofijai, kuri atsirado Atnuose apie 300 m.pr.Kr. Stoicizm pagrind Zenonas, kuris buvo kils i Kipro, bet, neteks savo laivo, prisidjo prie kinik Atnuose. Su savo klausytojais jis susitikdavus vienoje kolonadoje. odis stoikas" kils i graikiko kolonados pavadinimo (stoa). Vliau stoicizmas turjo didels takos romn kultrai. Kaip ir Herakleitas, stoikai teig, kad visi mons vadovaujsi tuo paiu pasauliniu protu - arba logu". Jie sak, kad kiekvienas mogus tai tarsi miniatirinis pasaulis, mikrokosmas", kuris yra makrokosmo" atspindys. I to kilo ir mintis, jog egzistuojanti visuotinai galiojanti teis, vadinamoji prigimtin teis". Kadangi prigimtin teis paremta aminuoju mogaus ir visatos protu, jos neveikia laikas ir vieta. Taigi gine su sofistais stoikai palaik Sokrato pus. Prigimtin teis galiojanti visiems monms, taigi ir vergams. vairi valstybi teisynus stoikai laik netobulais teiss", kuri tvirtinta paioje gamtoje, pamgdiojimais. Panaikin skirtum tarp pavienio mogaus ir Visatos, stoikai taip pat atmet dvasios" ir materijos" prieyb. Pasak j, yra tik viena prigimtis. Toks poiris vadinamas monizmu (prieingai nei, pvz. akivaizdus Platono dualizmas, arba tikrovs dvilypumas). Kaip tikri savo epochos vaikai, stoikai buvo ryks kosmopolitai". Jie buvo atviresni to meto kultrai nei statins filosofai" (kinikai). Jie pabr moni bendrum, domjosi politika, daugelis j, pavyzdiui, Romos imperatorius Markas Aurelijus (121-180), tapo aktyviais valstybs veikjais. Stoikai, ypa oratorius, filosofas ir politikas Ciceronas (106-43 m.pr.Kr.), prisidjo prie graik kultros ir filosofijos skleidimo Romoje. Jis sukr ir humanizmo svok ji vardija pasaulir, kuri pabria mogaus vertingum. Po keleri met stoikas Seneka (4 m.pr.Kr. - 65 m. po Kr.) pasak, jog mogus mogui yra ventas". Vliau is posakis tapo humanizmo kiu. Likimas.Be to, stoikai pabr, kad visi gamtos reikiniai, pv., liga ir mirtis, vyksta pagal grietus gamtos dsnius. Todl mogus turs imokti susitaikyti su savo likimu. Pasak j, niekas nevyksta atsitiktinai. Visi vykiai yra neivengiami ir neverta skstis savo vargais, likimui pabeldus duris. Ir laimingas gyvenimo aplinkybes mogus privalo sutikti su didele ramybe. ioje vietoje irykja bendrumas su kinikais, kurie

18 tvirtino, jog visi ioriniai dalykai es bereikmiai. Iki i dien kalbame apie stoik ramybe" mogaus, kuris nesileidia uvaldomas jausm. Ataraksija. gr. Ramyb altakraujikumas, gr etiko kategorija, sugebjimas nesijaudinti, vidine ramyb laikanti grio ir alaimos prielaida. Demokritas, Epikras, skeptikai man, kad kiekvienas iminius turi siekti ataraksijos bsenos, kuri sudaranti salygas, amastymams be iankstinio nusistatymo, Demokritas ir Epikras teig, kad i bsen galima pasiekti pastant pasaul, veikiant baim, prietarus. Pasak Epikro ataraksija, tai sielos ramyb.(Epikrizmas buvo stoicizmo prieauris. Tai buvo racionalistinis optimistinis stoicizmas. Apatija. Stoikai teig, kad laime galima pasiekti tik tada, kai sielos ramybs netrigdo joks afektas. Afektas pernelyg suviejs geismas. Jo atsiradimo prieastis pernelyg sureikmintas(be to dar ir klaidingas) vaizdinys. Tada jis veikia, kaip aistra. Kadangi retai manoma pasiekti aistros objekt, mogus jauia nepasitenkinim. Stoicizmo idealas apatija, toki afekt nebvimas. 11klausimas: Laiko samprata. Laikas ir aminyb (v. Augustinas, Jonas Italas) Augustinas danai laikomas krikionikos laiko sampratos, kurioje atsiskleidia teologikai pagrstas ir asmenikai igyventas laiko ir aminybs santykis, pagrindju. v. Aurelijus Augustinas mano, kad laikas, kaip ir visa kita buvo sukurta Dievo, nes tol, kol Dievas nebuvo sutvrs laiko egzistavo aminyb, kurioje nra nei praeities, nei ateities. v. Aurelijus Augustinas apie laiko skirstym. Jis teigia, jog laik skirstyti btj, esamj ir bsimj nra tikslu:,, Bet galbt bt tikslu sakyti, kad yra tokie trys laikai: esamasis apie btj, esamasis apie esamj ir esamasis apie bsimj. Mat visi ie trys yra mano sieloje kaip kakas neapibrta, ir niekur kitur a j nematau. Su Augustinu pasirodo kokybin laiko dimensija (prisimenant, stebint, laukiant), jis teigia, jog esamasis apie btj yra atsiminimas (memoria), esamasis apie esamj stebjimas (contuitus), o esamasis apie bsimj laukimas (expectatio). Laiko matavimas. Laikas pagal Augustin yra tam tikra trukm, tai, kuo matuojame kn judjim. Matuojant laik yra matuojama pati trukm nuo tam tikros pradios iki pabaigos. Laik matuojame siela joje vyksta trys veiksmai: ji ir laukia, ir stebi, ir atsimena taip, kad tai, ko laukia, per tai, k stebi, pereina tai, k atsimena.

12. klausimas: Renesanso socialin filosofija. Pasaulio painimas ir pasaulio pakeitimas praktinis filosofijos pritaikymas. Indvidualizmas, pasaulietikumas. mogaus visuomenins veiklos motyvai. (Nikolas Makiavelis) (Rta): Socialin filosofija. Pasaulio painimas ir pasaulio pakeitimas praktinis filosofijos pritaikymas.:Tradicin socialin filosofija ta, kuri rmsi Platonu ir Aristoteliu ar v. Augustinu ir v.Tomu Akvinieiu, gilinosi monijos esm ir iekojo beslygikai reikming atsakym. Renesanso filosofija siekia atspindti gyvenimo realijas, nes scholastika ilgainiui virto tuiais ivediojimais, atminties lavinimu, o paaikinti vykstani gamtoje ir visuomenje proces nepajg, taigi ikilo nauj socialini idj poreikis. Mstaniam mogui krito akis, kad banytiniai ir pasaulietiniai valdovai elgiasi kitaip negu moko. Stipri centralizuot ir despotik valstybi formavimasis ne visais atvilgiais atitiko humanistin renesanso mogaus dvasi: humanizmas iauktino mog, o absoliutizmas siek paversti j valstybs mechanizmo sraigteliu. Pripainus, kad mogaus paskirtis kurti gr itoje emje, ikilo klausimas, kaip jis pasiekiamas, kaip mons turi tvarkyti tarpusavio santykius, juos reguliuoti. Visa tai skatino Renesanso epochos mones susidomti teorinmis valstybs problemomis. XVI a. Subrendo mintis, kad valstyb yra pai moni produktas, kad jos paskirtis tarnauti monms, buvo iekoma ios idjos pagrindimo. Rutuliojosi nauja valstybs koncepcija. Jos raid galima suskirstyti tokias stadijas: Valstybs funkcionavimas aikinamas remiantis empirini fakt analize, iekoma vyki rilumo, domimasi senovs istorik darbais (N. Makiavelis) Atkreipiamas dmesys ekonomini veiksni (privatins nuosavybs) vaidmen visuomens gyvenime (T. Moras, T. Kampanela) Suformuluojama suveriniteto idja, atmetama pasaulins valstybs koncepcija, ikeliama istorijos mokslo svarba ir aptariami valstybi tarpusavio santyki principai (. Bodenas, H. Grocijus) i problem sprendim diktavo ir gyvenimo patirtis. Tuo metu vyko didiul socialin visuomens reorganizacija. Vienose alyse valdia koncentravosi monarch rankose, kitose iliko feodalinis susiskaldymas. Klostsi sudtingi santykiai tarp valstybingumo ir tautikumo.

19 Kupiname neapykantos ir nevilties krate ikilo ryki Nikolo Makiavelio figra. Nikolas Makiavelis (14691527) gim Florencijoje. Isilavinim gijo savarankikai. J patrauk ne humanistins, o socialins idjos. Pasinr politin veikl. Makiavelis ra politinius traktatus, istorinius veikalus, noveles, dramas. Tai Valdovas, Pokalbiai apie pirmj Tito Livijaus dekad, Florencijos istorija ir kt. N.Makiavelio socialin filosofija pagrsta tokiais teiginiais: Tikslas pateisina priemones. Nugaltojai neteisiami, teisiami nugaltieji. ios pairos formaliai prietaravo krikioni skelbiamos morals principams. Paties N. Makiavelio tikslas buvo Italijos susivienijimas. Jis ypa vertino nacionalin nepriklausomyb, nacionalin saugum, ir ger konstitucij. Vardant i vertybi visos priemons esanios leistinos. Prie terorizm galima laimti tik teroru: niekas nenuvert despot baltomis pirtinmis, tikinjo Makiavelis. ia ir gldi jo socialins filosofijos esm. N. Makiavelio nuomone, karas neturi bti tikslas. Jis priemon, kurios reikt griebtis tik kratutiniu atveju. Protingas valdovas ne didina savo prie skaii, o stengiasi i j padaryti sjungininkus. i koncepcija atsispindi visuose N. Makiavelio ratuose. Taip pat Makiavelis yra sitikins, kad moral ir politika yra skirtingi dalykai. N. Makiaveliui nerpjo nei metafizin mogaus btis indvidualios ir socialins esm, nei galutinis jo paaukimas. J domino istorini vyki prieastys ir genez. Uuot konstravs normatyvin model ir jo poiriu apibrs, kaip mons turi gyventi, jis stengsi vis pirma atsakyti klausim, kaip mons i tikrj gyvena, kokia yra tikroji j padtis kintaniame pasaulyje, kas turi takos konkreiam j elgesiui ir kas lemia j pairas. Indvidualizmas (lot. indivi-duum nedalomas) dorovs principas, ypa bdingas buruazinei ideologijai ir moralei. Teorinis indvidualizmo pagrindas asmenybs autonomijos ir absoliui jos teisi pripainimas visuomenje. Inaudotoj klasi teoretikai mano, kad indvidualizmas gldi nekintamoje mogaus prigimtyje". Pilniausiai teorikai indvidualizm grindia buruazin filosofija ir etika. Buruazini santyki atsiradimo epochoje indvidualizmo koncepcijos suvaidino teigiam vaidmen, kovojant dl asmenybs ivadavimo i feodalizmo ir katalik banyios vart (Humanizmas), taiau, sigaljus buruazijai kaip viepataujaniai klasei, indvidualizmas gauna vis antihumanikesn prasm ir gal gale ideologikai teisina kapitalistinio inaudojimo santykius. Ibaigt iraik indvidualizmas gavo tirnerio filosofijoje; o imperializmo epochoje Nys mokyme; jo elito" ir antmogio" koncepcij perm faizmas. atgyvenos moni smonje socialistins visuomens slygomis prietarauja komunistins morals principams; i moral indvidualizmui priepastato kolektyvizm. veikdama indvidualizmo atgyvenas, socialistin visuomen gina tikruosius asmens interesus ir sudaro realias slygas mogaus individualybei klestti ir jo gabumams vystytis. Pasaulietikumas. Iki Renesansui bdingos antropocentrins pasauljautos susiformavimo istorinis vyksmas buvo aikinamas dievikosios Apvaizdos sikiimu. mogus turjo tinkamai elgtis, bti pakankamai tyras ir siningas, pilnas altruistins meils Dievui. Tada jis galdavo tiktis Aukiausiojo apsireikimo. O antropocentriniam mstymui bdinga tai, kad pats mogus tapo atsakingas u pasaulio raidos krypt ir indvido dvasios formavimsi. Kartu buvo prarasti visi iki tol egzistav orientyrai. Formuojasi perspektyvinis, vyki eig numatantis mstymas. mogus tampa pasaulio centru, o jo (indvido) esm suprantama kaip udavinys sujungti, sutapatinti dievikj ir emikj pasaulio lygmenis. Be Italijos Renesansui bding antropocentrizmo, projektuojanio mstymo, avantirizmo, bei estetinio magiko pasaulio suvokimo, buvo svarbi ir atgimimo idja. Atgimimas buvo suprantamas ne tik kaip antikini krini ir tradicij atgaivinimas, kiek kaip paties mogaus grimas prie savo itak, siekinat i naujo pabandyti atskleisti savo esm. Atmintis atgimimo idjos poiriu buvo suprantama kaip magikas menas, galintis ivaduoti dvasi, o per j ir visuomen nuo ilgos barbarik vidurami umarties. mogus pasaulio centras, o visa kita kiekvienam mokslui, taip pat ir politikai, yra tik tyrinjim eksperiment ir vairiausi projekt objektai. Viena svarbiausi N. Makiavelio filosofijos svok, siejusi j su Florencijos neoplatonikais, buvo virtu idja. Pastarieji termin aikino kaip dorybingum. N. Makiavelis perm virtu idj, taiau kritikavo jos kaip dorybingumo interpretacij. Jis i idj aikino kaip narsum, ypa kaip karin, pasiymint jga narsum. N. Makiavelio virtu kaip karinis narsumas ir lovs siekimas turjo iauklti valding asmenyb. Anot N. Makiavelio, narsumas skatina siekti lovs, o jos siekimas adina politin aktyvum ir galiausiai lemia valstybs gerov. 13. Moderniosios filosofilos pradia. Klasikinis racionalizmas. Ren Dekarto (1596-1650m.) painimo teorija, abejojimo metodas (Erika ):

20 I Ozolo: Pagr i(at)radimai J. Kepleris ived realius planet santykius ireikianius planet judjimo dsnius (planetos juda elipsmis ir kt). i dsni esm ta, kad viduramikai tobulo apskritiminio judjimo danguje nra, knai patys kuria j prigimties slygojam harmonij, kuri, kad ir kokie i pirmo vilgsnio sudtingi santykiai j slpt, galima iskaiiuoti, ir mogikajam painimui atverti i principo vis visatos begalinum. G. Galiljus judjimas toks sudtingas, kad i ties gali atrodyti, jog jam diriguojama, jam valdo kokia n auktesn galia. Tuo tarpu visi knai, jeigu juos paleisime kristi beorje erdvje, kris vienodu greiiu. Taigi daiktai, neprikl nuo j konkrei pavidal, i esms yra pavalds vienam fundament sant (t.y. priemon konkreiam judjimo greiiui suprasti). I. Niutonas visuotins tr dsnis ir atoslgio dsnis, leidiantys paaikinti vis kn judesi vairov; visatoje vyrauja pusiausvyra tarp kn. I paskait: 17 a. Moderniosios filosofijos pr vadinamas klasikinis racionalizmas (SPINOZA klasikinis panteizmo atstovas; tolenrancijos, mstymo ir odio laisvs princip reikalavo, istorins Biblijos kritikos. Spinoz domina mogus, bet jis nori tyrinti m, jo jutim ir norjim taip, kaip matematikas nors toks nra skirtingai nei D. savo figras: analizuoti be prietar ir aistr, tyrinti dsnius, i kuri mogaus savybs btinai kyla, kaip i trkampio esms jo savybs; laikosi grieto konstruktyvaus racionalumo tyrinjimo; yra tik viena substancija ir k-gi ji turi bti amina ir begalin, yra prilyginama Dievui visais atvilgiais ir beslygikai; Dievas pasaulio substancija, visa kt knai ir sielos tik dievikos substancijos modifikacijos, kintantys jos bviai; visas sielos gyvenimas sudarytas i vaizdini; visikai laisvas yra tik Dievas; m yra lais