1953 m. vasario 27 d. A.Sniečkus gavo specialiąją pažymą apie neva žydų užnuodytus maisto produktus ir medikamentus. Buvo suimtas gydytojas L.Koganas (buvęs sveikatos apsaugos ministras 1940 m.). 1953 m. vasario mėnesį atleistas iš sveikatos apsaugos ministro pavaduotojo pareigų Viktoras Micelmacheris buvo apkaltintas ryšiais su vakarais, antisovietinėmis kalbomis.1953 m. kovo 5 d. mirė J.Stalinas. tarp įtakingiausių Kremliaus lyderių Lavrentijaus Berijos, Nikitos Chruščiovo ir Grigorijaus Malenkovo prasidėjo kova dėl valdžios. Tuo metu dėl savo reformatoriškų veiksmų ir represinių struktūrų galios iškilo L.Berija.Manoma, kad nuo 1945 m. iki pat mirties Stalinas svajojo apie dar vieną karą su Europa, tačiau gali būti, kad jis buvo nunuodytas siekiant išvengti galimų karų. Valdžią perima jo tautietis, NKVD šefas L.Berija. Pradėta gaivinti minimalias demokratines laisves, teisingumo normas, kolegialumą. Tuojau buvo nutraukta antisemitinė kampanija, įvyko pirmosios žymiausių kariškių, partijos veikėjų ir jų šeimų reabilitacijos. Iš kalėjimų išėjo apie 1000 represuotųjų. Politiniais sumetimais ir didindama savo populiarumą naujoji vadovybė 1953 m. smarkiai sumažino maisto produktų ir prekių kainas.Sumažėjo Rytų Europos sovietinių šalių kontrolė.

Po J.Stalino mirties užsieniu nebuvo pasitikima lygiai taip pat – esą tai ideologinio pavojaus ir karinio priešiškumo šaltinis. Visa Lietuvos ir užsienio gyventojų korespondencija buvo tikrinama. Pvz., nuo 1956 iki 1957 balandžio mėn. vien iš JAV, Argentinos, Brazilijos, Vokietijos ir Izraelio į LSSR buvo atsiųsta 720 000 laiškų, juos patikrinus 6238 dėl „antitarybinio“ turinio buvo konfiskuoti. A.Sniečkaus nuomone, bet kokie ryšiai su išeivija Lietuvos gyventojams ideologiškai yra kenksmingi. Nauji vakarietiško meno ir muzikos stiliai taip pat buvo nepriimtini, nes skatino vartotojiškos kultūros, materializmo ir emancipuoto individualizmo plitimą.Kaip atsvara Vakarams buvo skatinamas uždarumas ir rusiškas šovinizmas.

1953 m. kovo 7 d. L.Berija sujungė Valstybės saugumo ir VRM ministerijas į vieną Vidaus reikalų ministeriją ir tapo jos vadovu. Stengdamasis įsitvirtinti valdžioje, jis suvokė, jog senoji J.Stalino valstybės politika atgyveno, o naujuoju šalies vadovu taps tas, kuris pateiks naują valstybės ateities viziją. Galėdamas daryti politinį spaudimą kitiems pretendentams į valdžią, SSKP CK Prezidiumo posėdžiuose jis dažniausiai su SSRS MT pirmininko G.Malenkovo pritarimu ėmėsi iniciatyvos reformuoti SSRS vidaus ir užsienio politiką. Turėdamas išsamią informaciją apie padėtį valstybėje, L.Berija ėmėsi priemonių, kurios turėjo nuvainikuoti „visų laikų ir tautų vado“ kultą, sustiprinti jo, kaip reformatoriaus, autoritetą ir nušviesti netolimą praeitį taip, kad atrodytų, jog represijose jis buvo tik J.Stalino valios vykdytojas. Neviešais politiniais veiksmais iškart po J.Stalino mirties L.Berija pateikė antistalininę programą, kuria vėliau gana rezervuotai pasinaudojo N.Chruščiovas. šios programos esmę sudarė dvi kryptys: politinio gyvenimo destalinizacija ir nauja nacionalinė politika. Anot A.Sniečkaus, L.Berija taip pat planavo apriboti partijos galią; esą partija turi užsiimti propaganda, „o ne šalies vadovavimu“. 1953 m. pavasarį L.Berijai pavyko daugumai SSKP CK Prezidiumo narių įrodyti, kad SSRS turi pasukti kitu keliu. Su tuo nesutiko N.Chruščiovas, labiausiai nepasitikėjęs tautiniais kadrais, tačiau L.Berijos galia, jo keliama baimė ir artima bičiulystė su G.Malenkovu vertė N.Chruščiovą laikinai nusileisti ir pritarti naujam politiniam kursui.Nuo 1953 m. kovo 20 d. J.Stalino vardas dingo iš laikraščių vedamųjų straipsnių, nustota jį cituoti. 1953 m. kovo 27 d. L.Berijos iniciatyva paskelbta kalinių, nuteistų iki 5 metų amnestija ir paleista daugiau kaip milijonas kalinių. Vis dėl to ši amnestija daugiausia buvo taikoma kriminaliniams nusikaltėliams ir nebuvo skirta politiniams kaliniams. L.Berija siūlė peržiūrėti J.Stalino laikų baudžiamuosius įstatymus, nes kasmet nuteisiant daugiau nei 1,5 mln. žmonių po poros metų šis skaičius būtų išaugęs iki 2,5 – 3 mln.1953 m. balandžio 2 d. SSKP CK plenume L.Berija paskelbė faktus apie sufabrikuotą „gydytojų bylą“, kurią iniciavo J.Stalinas ir MGB vadovas Semionas Ignatjevas.1953 m. balandžio 4 d. L.Berija vidaus reikalų sistemoje kategoriškai uždraudė taikyti „fizinio poveikio priemones“, t.y. kankinimus, ir sunaikinti tokių kankinimų įrangą.1953 m. balandžio – gegužės mėnesiais SSKP CK Prezidiume L.Berija siūlė normalizuoti santykius su Jugoslavija, atsisakyti VDR globos, sumažinti kolūkiečių mokesčius, taikyti platesnę kalinių amnestiją, perduodant GULAG‘o lagerius SSRS teisingumo ministerijai, o visas pramonės ir statybos organizacijas, kuriose dirbo kaliniai, atitinkamoms ministerijoms. Tačiau realiai to padaryta nebuvo, o po L.Berijos suėmimo šis sprendimas panaikintas.1953 m. gegužės mėn. L.Berija pradėjo keisti ir iki tol vykdytą nacionalinę politiką. Jis ėmė reikalautio, kad sąjunginių respublikų partinės ir valstybinės valdžios aparate, vietinės valdžios bei ūkio valdymo institucijose dirbtų ne Maskvos nurodymu atsiųsti kitataučiai (daugiausia rusai), bet vietiniai pareigūnai, vadinamieji nacionaliniai kadrai, o įstaigose būtų vartojama tautinė kalba. L.Berija, pats kilęs iš Gruzijos, puikiai žinojo, jog vietinės tautybės gyventojų iškėlimas į vadovaujančius postus sudarys tvirtą jo naujos valdžios atramą. Jis

netgi siūlė, kad respublikos turėtų savus ordinus ir kitus apdovanojimus (vėliau SSKP CK liepos plenume, kurio dalyviai svarstė „Berijos bylą“, iš šio pasiūlymo buvo pasijuokta).L.Berija sąjunginių respublikų vadams pasiuntė slaptą įsakymą „sutautinti“ sovietinių respublikų kompartijas. A.Sniečkus LKP CK plenume uoliai propaguoja „tautinį komunizmą“, duoda pylos rusakalbiams LKP CK prievaizdams už „perlenkimus nacionalinėje politikoje“.Rusakalbius darbuotojus LSSR pirmiausia pradėta pamažu keisti lietuviais represinėse struktūrose.Iš pradžių savo politiniam eksperimentui L.Berija pasirinko Lietuvą ir Ukrainą – tuos kraštus, kuriuose pokario metais vyko aktyvus pasipriešinimas režimui, dėl politinių represijų ir teroro nukentėjo daugiausia žmonių (procentais), buvo gajūs šių tautų laisvės siekiai. Jo manymu, čia susiklosčiusi prieštaringa politinė aplinka turėjo sudaryti sąlygas tų pačių komunistų rankomis pakeisti senuosius partiečius – represijų vykdytojus. Pogrindinė opozicija ir visa visuomenė turėjo sveikinti naująjį kursą ir kartu spausti valdžioje esančius komunistus vykdyti reformas.L.Berija net mąstė apie galimybę suteikti Pabaltijo kraštams nepriklausomybę nuo SSRS, žinoma, satelitinių sovietinių statusu. 1953 m. gegužės 5 ir 16 d. L.Berija nusiuntė SSKP CK Prezidiumui du raštus dėl buvusių Lietuvos ir Ukrainos valstybės saugumo ministerijų veiklos trūkumų kovojant su pogrindžiu. Gegužės 20 d. SSKP CK Prezidiumas LSSR vadovybę oficialiai apkaltino, kad į aukščiausius postus respublikoje buvo iškeliami rusai, todėl „sunku suartėti su žmonėmis, plinta antirusiškos ir antitarybinės nuotaikos“. Gegužės 26 d. buvo priimtas SSKP CK nutarimas „Lietuvos TSR klausimai“. „LKP nacionalinės politikos klaidos“ (nors LKP neturėjo ir negalėjo turėti savo politikos) buvo apibudintos kaip viena svarbiausių priežasčių, trukdančių palaužti „buržuazinį nacionalistinį“ pogrindį. A.Sniečkui buvo mesti kaltinimai: „lenininės-stalininės nacionalinės politikos“ neišmanymas, nesugebėjimas susidoroti su partizanais, padėties nevaldymas ir realios valdžios, kuri priklauso „pogrindžio prezidentui Jonui Žemaičiui“, neturėjimas.1953 m. birželio 11-13 d. LKP CK plenume pripažino, kad SSKP CK nutarime „visiškai teisingai įvertinta politinė padėtis LSSR“. A.Sniečkus pritarė naujam politiniam kursui – lietuvių kalbos vartojimo išplėtimui ir lietuvių iškėlimui į vadovaujančius postus, ypač MVD struktūrose, tačiau nešlovino ir net neminėjo L.Berijos vardo. Raštvedyba įstaigose turi būti tvarkoma lietuvių kalba, o svarbiausiuose partinių ir valstybinių institucijų posėdžiuose, taip pat masiniuose renginiuose, paskaitose, susirinkimuose kalbama lietuviškai. Kadangi plenume niekas nekėlė klausimo dėl politinio nepasitikėjimo A.Sniečkumi ir kitais LSSR vadovais lietuviais ar jų asmeninės atsakomybės dėl LKP(b) veiklos 1944-1953 m., jie pasiliko savo postuose. Tokie plenumo rezultatai negalėjo visiškai tenkinti L.Berijos, tačiau ryžtingesniems veiksmams dar nebuvo atėjęs laikas. L.Berija tuo pat metu siekė įgyti didesnę paramą Maskvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.Sparčiai buvo lietuvindama aukščiausia LSSR administracijos viršūnė. LKP CK antrąjį sekretorių V.Aronovą pakeitė V.Niunka ir t.t. LKP CK biuras, svarbiausia LSSR okupacinės administracijos institucija, iš esmės tapo lietuviška. Tuo metu Latvijos KP CK antrąjį sekretorių rusą V.Jeršovą pakeitė V.Kruminis, o Ukrainos KP CK pirmąjį sekretorių rusą L.Melnikovą – ukrainietis Kiričenka.1953 m. gegužės 28 d. buvo pertvarkytas LSSR administravimas: panaikintos 4 sritys, kaip nepasiteisinusios, LSSR teritorija suskirstyta į 88 kaimiškuosius rajonus ir 8 respublikinio pavaldumo miestus.1953 m. birželio 15 d. L.Berija pasiūlė apriboti SSRS Ypatingojo pasitarimo „teisines“ galias (ši represinė struktūra buvo panaikinta rugsėjo mėnesį).1953 m. birželio mėn. VDR vyko demonstracijos, riaušės. VDR vyriausybei teko padaryti kai kurių ekonominių nuolaidų (padidinti darbo užmokestį, sumažinti kainas ir t.t.).1953 m. birželio mėn. į Maskvą buvo pakviestas Vengrijos darbininkų partijos pirmasis sekretorius Matayasas Rakosi. Buvo pakoreguota partijos programa: sulėtinti industrializavimo procesus, žemės ūkio kooperatyvų darbą Vengrijoje. Be to Maskvos sprendimu Matayasas Rakosi atleidžiamas iš ministro pirmininko pareigų. Liepos mėnesį Vengrijoje pradėjo dirbti komunisto reformų šalininko Imre‘s Nagy vyriausybė, kuri keido atsikvėpti sunkiajai pramonei, sumažino brangiai kainuojančias investicijas, mokesčius žemės ūkio produktams. 1953-1954 m. pasiūlymas grįžti prie daugkartinės sistemos Vengrijoje, neatmetant galimybės sudaryti koalicinę vyriausybę, vadovaujamą komunistų, sujudino nurimusius SSKP CK ir VDP veikėjus.1953 m. birželio 19 d. ir kituose LSSR MVD ministro J.Vildžiūno raštuose A.Sniečkui buvo pateikti šimtai pavyzdžių, kad žmonės atvirai džiaugėsi artėjančiais pokyčiais. Daugiausia buvo pabrėžiamas priverstinis rusų išvykimas iš Lietuvos ir būsimas kolūkių panaikinimas.1953 m. vasarą prasidėjo rusakalbių vadovaujančių darbuotojų, atvykusių pokario metais, prievartinis išsiuntimas. Iki lapkričio mėnesio LSSR paliko daugiau kaip 3000 rusakalbių. Žinoma, tai buvo tik menka dalelė 130 000 rusakalbių kolonistų, atvykusių į LSSR po karo.1953 m. birželio 23 d. suimtas Lietuvos partizanų vadas gen. J.Žemaitis ir nuskraidintas į maskvą. Lubiankos kalėjime jam buvo skirta daug dėmesio. Birželio 25 d. jis susitiko su L.Berija. pokalbio turinys nėra žinomas.

Manoma, kad L.Berija galėjo siūlyti LSSR suteikti platesnę savivaldą pripažinti pogrindžio vadovybę ir atšaukti rusakalbius kolonistus, ką jau buvo pradėjęs vykdyti.Tuo metu Kremliuje subrendo sąmokslas. L.Berijos artimiausias bičiulis G.Malenkovas (jis pirmininkaudavo SSKP CK Prezidiumo posėdžiuose) pajuto, kad L.Berija ėmė nesiskaityti su jo nuomone. L.Berijos nenuspėjamas elgesys ir manipuliavimas savo galingu represiniu aparatu rodė, kad jis nedviprasmiškai taikosi perimti valdžią į savo rankas. N.Chruščiovo paskatintas G.Malenkovas pritarė L.Berijos areštui. Birželio 26 d. per SSKP CK Prezidiumo posėdį jis buvo suimtas. Į SSRS vadovybės viršūnę iškilo N.Chruščiovas ir G.Malenkovas, nors pastarojo politinė įtaka be L.Berijos paramos greitai pradėjo mažėti. 1953 m. birželio 26 d. L.Berija buvo suimtas Ministrų Tarybos prezidiumo posėdyje. Jo šalininkų ir saugumo darbuotojų suėmimai truko apie savaitę. Tarp suimtųjų buvo ir Dekanozovas, 1940 m. vadovavęs suėmimams ir trėmimams Pabaltijyje.L.Berijos inspiruota tautinė kampanija gerokai dezorientavo į kolaboravimą linkusią Lietuvos gyventojų dalį, nes 1953 m. kandidatų į SSKP narius skaičius sumažėjo beveik dvigubai. Estijoje vietinės partijos sugebėjimą atsispirti Maskvos politikai labiausiai pakirto 1950-1951 metų valymas, po kurio visi estai buvo pakeisti rusais ar bent jau Rusijoje užaugusiais estais. 1950-1978 m. pirmuoju sekretoriumi buvęs Ivanas Kiabinas vėliau irgi buvo imtas laikyti šiokiu tokiu Estijos interesų gynėju. Jis pakeitė savo vardą estišku - Johannes ir stengėsi geriau išmokti estų kalbą. Latvijoje panašus valymas įvyko po 9 metų. Pirmųjų Chruščiovo valdymo metų atlydys leido Latvijos partijos viduje kovoti su rusifikacija bei imigracija. Paprastai kaip centrinė šios kovos figūra minimas ministro pirmininko pavaduotojas Eduardas Berklavas. Jis stengėsi sulatvinti partiją, pereiti prie vietinių žaliavų ir atiduoti vietinę pramonę valdyti pačiai respublikai. Oficialiai tai buvo aiškinama noru efektyviau prisidėti prie sąjunginės ekonomikos. Neoficialiai pagrindinis tikslas buvo sustabdyti sunkiosios pramonės vystymąsi, kuris traukė į respubliką rusų darbininkus. Ši gudrybė buvo atskleista tik įsikišus pačiam Chruščiovui.

1953 m. liepos 2 d. nuvykęs į Maskvą A.Sniečkus SSKP CK plenume karštai pritarė L.Berijos nušalinimui. Negailėjo liaupsių rusų tautai, J.Stalinui. tačiau A.Sniečkus pabrėžė, kad SSKP CK 1953 m. gegužės 26 d. nutarimas „Lietuvos TSR klausimai“ neatšauktas. Atsisakoma tik kažkurių dalykų, pavyzdžiui, įstaigų raštvedyboje vartoti tik lietuvių kalbą. Dabar nutarta, kad visa raštvedyba bus tvarkoma lietuvių ir rusų kalbomis. Tačiau šis reikalavimas taikomas tik tiems raštams, kurie siunčiami į rajonus ir apylinkes. Kiti raštai turėjo būti rašomi tik rusų kalba.1953 m. liepos mėn. baigėsi karas Korėjoje.1953 m. rugsėjo mėn. SSRS vadovu (pirmuoju sekretoriumi) išrinktas N.Chruščiovas. Jam teko ne koks palikimas: nuskurdęs kaimas, techniniu atžvilgiu atsilikusi pramonė, žemas gyvenimo lygis, milijonai uždarytųjų kalėjimuose ir stovyklose, tarptautinė izoliacija. N.Chruščiovas pirmiausia grąžino SSKP įstatų laikymąsi. Imta šaukti plenumus.Vyko represuotųjų reabilitavimas. Nuo 1953 m. iki 1956 m. iš kalėjimų ir stovyklų buvo paleista tik apie 10 000 žmonių. Tremtyje liko tautos: Pavolgio vokiečiai, kalmukai, čečėnai, ingušai, Krymo totoriai. Liko milijonai kalinių stovyklose, kurių bet koks troškimas palengvinti savo padėtį būdavo numalšinamas ginklu.1953 m. SSRS išbandė vandenilinę bombą. 1953 m. pabaigoje Vorkutoje kyla kalinių sukilimas.1953 m. gruodžio 18-23 d. vyko uždaras L.Berijos teismas. Jis pavadintas „imperializmo ir Anglijos agentu“ ir nuteistas sušaudyti. Nušalinus L.Beriją, reformų bumas kiek atlėgo – vėl buvo atkurtos kai kurios ministerijos ar valdybos.1954 m. vasario 19 d. Krymas iš Rusijos padovanotas Ukrainai pažymint Ukrainos ir Rusijos susijungimo metines (nuo 1654 m.)1954 m. Norilske kyla kalinių sukilimas. Sukilimą slopino šarvuočiais, žuvo šimtai žmonių.1954 m. ilgiau nei mėnesį truko kalinių sukilimas Kengire (Kazachstanas), kurį slopino tankais.1954 m. pradžioje po kelerių metų pertraukos susitiko JAV, SSRS, D.Britanijos ir Prancūzijos atstovai - užsienio reikalų ministrai. 1954 m. liepos mėn. Ženevoje pasirašytos Indokinijos paliaubos, pagal jas Vietnamas buvo padalintas į Šiaurę ir Pietus.1954 m. vyksta Alžyro išsilaisvinimo karas. Prancūzai nenori jo taip lengvai atiduoti, nes Alžyro net nelaikė kolonija, o dalimi Prancūzijos. Alžyre gyveno apie milijoną europiečių. Be to Alžyre buvo naftos išteklių.1954 m. lapkričio 6 d. Latvijoje pirmojoje iš Pabaltijo valstybių pradėjo veikti televizija. Iki tol televizija transliavo tik iš Maskvos, Leningrado ir Kijevo. 1968 m. Latvijos televizija pradėjo transliuoti spalvotai, 1991 m. įkurta pirmoji privati latviška TV.1954 m. pabaigoje Paryžiuje buvo pasirašyta sutartis, kuri numatė, kad VFR stos į NATO ir turės savo armiją. Kartu buvo paskelbta, kad nutraukiama Vakarų Vokietijos okupacija.

1955 m. surašymo duomenimis Klaipėdoje gyveno 56% lietuvių, 35% rusų, 3% baltarusių, 1% žydų ir 5% kitų tautybių gyventojų.1955 m. kovo mėnesį ne be M.Rakosi pagalbos buvo sužlugdyta I.Nagy vyriausybė. Jis apkaltintas oportunizmu. 1955 m. gegužės mėn. įkurta Varšuvos Sutarties Organizacija – sovietinis karinis blokas ir atsakas į NATO sukūrimą. SSRS okupacinė karinė administracija oficialiai buvo panaikinta, bet VDR tapo SSRS marionete.1955 m. iš Austrijos išvestos okupacinės JAV, SSRS, D.Britanijos ir Prancūzijos kariuomenės.1955 m. rudenį žemės ūkio reikalai LSSR tapo katastrofiški – parduotuvėse ėmė trūkti maisto produktų.1955 m. pradėta statyti Kauno HES jau 1960-1962 m aprūpino elektros energija visą Lietuvą. Industrializacija vyko remiantis nenašia atsilikusia sovietine technologija, o pramonės plataus vartojimo prekių produkcija neatitiko pasaulinės rinkos reikalavimų. Prasta produkcijos kokybė ir SSRS ekonominės sistemos uždarumas lėmė, kad LSSR ekonomika buvo izoliuota nuo pasaulio ūkio. Dėl atsilikusių technologijų, kuriomis remiantis buvo plėtojama energetika ir chemijos pramonė, dėl sovietinės gigantomanijos, nepakankamo dėmesio gamtos apsaugai, grėsmingai didėjo didžiųjų Lietuvos upių užterštumas, užsiteršė gruntiniai vandenys ir atmosfera (per vieną dešimtmetį 12 kartų padidėjo protiškai atsilikusių vaikų gimstamumas).Kremliaus vadovybė savo strateginiuose planuose Lietuvą vertino ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu bei kariniu požiūriai. Per LSSR ir Kaliningrado sritį buvo galima greičiausiai pasiekti Vakarų Europą, taip pat daug reiškė neužšąlantys Kaliningrado ir Klaipėdos uostai. Skandinavijos kryptis Maskvą domino mažiau. Kadangi į LSSR ūkio infrastruktūrą investuotos lėšos buvo siejamos su militariniais tikslais, tai pati SSRS vadovybė buvo suinteresuota plėtoti LSSR ekonomiką. LSSR administracija privalėjo tik racionaliai išnaudoti jai duodamus išteklius. Su šia užduotimi ji susidorojo. Primestas sovietinis pramonės augimas padarė šalį priklausomą nuo SSRS įdėjimų, ypač žaliavų. 1955 m. Estijoje krikštijamų vaikų buvo 56 proc., 1968 m. – 12 proc., bažnytinių santuokų 1955 m. – 30 proc., 1968 m. – 3 proc. LSSR padėtis buvo kitokia. 1957 m. LSSR krikštyta 81,9 proc., 1970 m. – 44,6 proc., 1985 m. – 34 proc. Santuokų LSSR 1957 m. – 60,7 proc., 1970 m. – 29,9 proc., 1985 m. – 20 proc.1956 m. vasario 14-25 d. įvyko SSKP XX suvažiavimas. Buvo išklausyta SSKP CK ataskaita, kurią perskaitė N.Chruščiovas, patvirtintas VI penkmečio planas, pakeisti partijos įstatai. Žymiausias suvažiavimo pranešimas „Dėl asmens kulto ir jo padarinių“. Jame J.Stalinas demaskuotas kaip savo kulto kūrėjas, atsakingas už teisingumo normų nepaisymą, masines žmonių represijas. Paneigtas aiškinimas esą J.Stalinas nekaltas dėl prasidėjusio karo, neva buvę pralaimima dėl netikėtumo ir t.t. buvo pasakyta, kad pranešimas esąs slaptas, jį esą galima platinti tik tarp partinių, nes nereikia „duoti peno priešams“. Daug svarbių, principinės reikšmės įvykių ir jų padarinių liko neatskleista. Pvz., nekalbėta apie kolektyvizaciją ir dėl jos 1932-1933 m. kilusį badą, neįvertintos sufabrikuotos bylos.Lietuvos visuomenė, išskyrus vadovaujančius komunistus, su N.Chruščiovo pranešimu supažindinta nebuvo. Tačiau žmonės pajuto artėjančias permainas. Prasideda N.Chruščiovo atodrėkis.Vengrijoje krize dar labiau pagilėjo.1956 m. SSRS buvo paleisti iš kalėjimų ir stovyklų keli milijonai žmonių. Pirmiausiai – partijos nariai su šeimomis, paskui - atbuvusieji stovyklose nustatytą laiką bei kritiškai atsiliepusieji apie J.Staliną. Dar vėliau buvo paleisti tie kaliniai, kurie karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams arba buvo nelaisvėje Vokietijoje, dar išlikę menševikų, eserų ir kitų partijų nariai.Sparčiausiai reabilitacija vyko 1956 – 1958 m.Tačiau nuo 1956 m. prasidėjo suėmimai už N.Chruščiovo kritiką, už politinius įsitikinimus, sąjunginėse respublikose už nacionalizmą.1956 m. panaikinta Karelijos SSR. Ji tapo Karelijos ASSR Rusijos sudėtyje.1956 m. SSRS ir Japonija nutraukė karo padėtį, atkūrė diplomatinius santykius.1956 m. Klaipėdoje uždarytas mokytojų institutas, mieste pradžią gavęs 1902 kaip mokytojų seminarija.1956 m. Klaipėdoje įkurtas Liaudies operos teatras.1956 m. nepriklausomybę nuo Prancūzijos paskelbė Marokas ir Tunisas.1956 m. liepą Kremlius pašalino M.Rakosi, kaip nesusitvarkantį su krize Vengrijoje. Tikėtasi, kad vadovu taps J.Kadaras, šiek tiek populiarus komunistų partijos sluoksniuose, nukentėjęs nuo stalinizmo, tačiau į valdžią pasodintas buvo J.Stalino laikų tipo biurokratas Erno Gero. Jo paskyrimą vengrai, reikalaujantys grąžinti I.Nagy vyriausybę, sutiko priešiškai. 1956 m. rugsėjo 25 d. pradėjo veikti pirmasis telefono kabelis tarp Europos (Škotijoje) ir Šiaurės Amerikos (Kanadoje). Juo vienu metu galėjo kalbėtis 36 žmonės.1956 m. spalio 6 d. Vengrijoje buvo laidojamas Laszlo Rajko, komunizmo auka, nužudytas dar 1949 m.

1956 m. spalio 22 d. Lenkijoje prasidėjo demokratinis judėjimas, kuris reikalavo reformuoti socializmą. Vadovu vėl tapo V.Gomulka. jis apribojo saugumo tarnybų įgaliojimus, sušvelnino cenzūrą, sutiko panaikinti kolektyvinius ūkius. Jo reformų programa buvo artima I.Nagy programai.1956 m. spalio 23 d. Vengrijoje kilo demokratinė revoliucija. Vengrijos studentai palaikantys reformas Lenkijoje surengė demonstraciją. Prie jų prisidėjo Budapešto gyventojai reikalaujantys nepriklausomybės ir demokratijos. Mėnesio gale peraugo į ginkluotą sukilimą, kurį nuslopino sovietų tankai ir bombonešiai. Žuvo apie 2500 vengrų, sovietų triskart mažiau. Apie 200 000 vengrų emigravo iš šalies. E.Gero SSRS paprašė karinės pagalbos. Maskva norėjo sustiprinti savo padėtį paskirdama ministru pirmininku I.Nagy, kuris bandė pateisinti sukilusios tautos lūkesčius ir nuraminti sovietų vadus. I.Nagy ir jo šalininkai įvykius Vengrijoje traktavo ne kaip kontrrevoliucinius, bet kaip demokratinį nacionalinį judėjimą. Jų pastangomis buvo nutraukti ginkluoti veiksmai prieš sukilėlius. Iš Budapešto išvesta sovietų armija, toliau vykdomos reformos: paskelbiama daugkartinė sistema, įstatymu pripažintos savarankiškos organizacijos ir darbininkų tarybos, numatytos derybos dėl visiško sovietų armijos išvedimo iš Vengrijos.1956 m. rudenį Sueco krizė, atitraukusi vakarų dėmesį nuo Vengrijos įvykių. 1956 m. lapkričio 1 d. Vengrijoje priimta rezoliucija dėl Vengrijos išstojimo iš Varšuvos sutarties organizacijos. Maskvos nuomone, I.Nagy dar kartą viršijo planus. Vengrijos vadovu tapo J.Kadaras, kuris buvo iškviestas iškart į Maskvą. Iš pradžių jis pateisino Vengrijos sukilimą, bet paskui pakeitė savo nuomonę. Maskvos pasiūlyta karinė intervencija buvo mažesnė blogybė negu M.Rakosi režimo šalininkų, norinčių atkurti savo tvarką, tykojimas užkulisiuose.1956 m. lapkričio 4 d. į Budapeštą vėl buvo įvesta sovietų kariuomenė. Kova tęsėsi iki 1957 m. pradžios. Vengrijoje revoliucija pralaimėjo. J.Kadaras numatė, kad pralaimėjus revoliucijai pasipriešinimo be represijų užgniaužti nepavyks. 1956-1960 m. represijos palietė daugiau nei 100 000 žmonių: apie 26 000 buvo įkalinta, 35 000 iškeltos bylos, 230 įvykdyta mirties bausmė.Nors JAV diplomatija pasmerkė sovietų okupaciją Vengrijoje, „vengrų reikalą“ amerikiečiai paliko JTO saugumo tarybai. JTO Generalinės Asamblėjos neeilinėje sesijoje buvo priimta rezoliucija, raginanti SSRS išvesti kariuomenė iš Vengrijos, o J,Kadarui pasiūlyta priimti JTO generalinį sekretorių ir kitus JTO stebėtojus. Vengrijos vyriausybė pasiūlymą atmetė.1956 m. Kaune įvyko pirmasis džiazo koncertas LSSR po draudimo atlikti džiazą panaikinimo.1957 m. vasario mėnesį Maskva leido turėti respublikinius civilinį, baudžiamąjį ir procesinį kodeksus. Iki tol LSSR galiojo 1936 m. RSFSR kodeksai.1957 m. pradžioj numalšinus revoliuciją, Vengrijos komunistų partija priėmė rezoliuciją, įvertinusią Budapešto įvykius kaip kontrrevoliucinius. I.Nagy buvo apkaltintas išdavyste ir su šalininkais buvo suimti.Iš pradžių J.Kadaro režimas neginčijamai perėmė stalininio valdymo metodus: buvo atkurta planinga ekonomikos sistema, iki 1961 m. baigtas kolektyvizuoti žemės ūkis. 1963 m. paskelbta visuotinė amnestija revoliucijos dalyviams. 1957 m. JTO buvo sukurta speciali komisija įvykiams Vengrijoje tirti. Ir tik 1962 m. JAV ir J.Kadaro valdžiai pasirašius slaptus susitarimus, iš JTO Generalinės Asamblėjos darbotvarkės buvo išbrauktas Vengrijos klausimas.1957 m. birželio 5 – 14 d. nepatenkintieji N.Chruščiovo destalinizacija ir demokratizacija pasinaudojo jo vizitu į Suomiją ir parengė planą pašalinti N.Chruščiovą nuo aukščiausios valdžios, arba padaryti jį žemės ūkio ministru, o pirmuoju sekretoriumi išrinkti V.Molotovą. Sušauktame CK plenume bandymas nušalinti N.Chruščiovą buvo sukritikuotas. Plano iniciatoriai V.Molotovas, Malenkovas, Kaganovičius ir kiti pašalinti iš TSKP CK. 1957 m. Kinija pradėjo skelbti revoliucinio komunizmo lozungus, kėlė save į socializmo lyderio pasaulyje vietą. Ėmė reikalauti pakeisti SSRS – Kinijos sieną.1957 m. Jugoslavijos KP programą SSRS įvertino kaip revizionistinę, o socialistinių šalių atstovai neatvyko 1958 m. į Jugoslavijos KP suvažiavimą.1957 m. pabaigoje Lenkijoje demokratinės reformos sustabdytos.1957 m. D.Britanija išbandė pirmąją vandenilinę bombą. 1957 m. britai suteikė nepriklausomybę Ganai.1957 m. SSRS paleido pirmąjį pasaulyje dirbtinį Žemės palydovą.1958 m. sausio 9 d. SSRS buvo atkurta Kalmukijos ATSR. Kiek vėliau – Čečėnijos ir Ingušijos, Kabardos ir Balkarijos, Karačiajų ir Čerkesų autonominės respublikos ir sritys. Per 5-6 metus į gyvenamąją vietą turėjo būti grąžintos iškeldintos tautos. Tačiau Pavolgio vokiečių autonomija nebuvo atkurta, o jų formalus reabilitavimas paskelbtas tik 1964 m., pašalinus N.Chruščiovą iš valdžios. Teisė grįžti iš tremties buvo suteikta kurdams ir graikams, bet neleista totoriams grįžti į Krymą, kurį N.Chruščiovas atėmė iš Rusijos ir perleido Ukrainos SSR.

VI dešimtmetyje LSSR valdžia organizavo lietuvių emigrantų repatrijavimo į tėvynę propagandines kampanijas. Buvo įsteigtas LSSR KGB kuruojamas komitetas „Už grįžimą į tėvynę“. 1957 m. balandžio 5 d . LSSR KGB pirmininko pavaduotojas plk. Jakovas Sinicynas siūlė iš grįžusiųjų parinkti žmones agentūriniam darbui šiame komitete. Jiems buvo žadamos geros gyvenimo sąlygos, teisinis ir politinis „reabilitavimas už tėvynės išdavimą“ 1941 ir 1944-1945 m. A.Sniečkaus duomenimis, tokių grįžusių 1956-1960 m. buvo 98, o „ekonominių emigrantų“ – 840. daugiausia žmonių, palikusių Lietuvą dar prieš karą, reemigravo iš Lotynų Amerikos: iš Argentinos – 302, Brazilijos – 287, Urugvajaus – 138, JAV – 8, Kanados – 24 ir kt. 1959 m. į Lietuvą grįžo 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės narys architektas V.Landsbergis – Žemkalnis. Repatriantams Vilniuje buvo pastatyti keli namai. Paveikti propagandos 1955-1961 m. į LSSR atvyko 1300 žmonių, tačiau susidūrus su sovietine tikrove atsirado norinčiųjų grįžti atgal. 1964 m. pasikeitus Maskvoje valdžiai, raginimai grįžti į Lietuvą visiškai liovėsi.

Labai nevienareikšmiškai LSSR administracijos santykiai susiklostė su Lietuvos žydų bendruomene, kuri sovietų valdžios metais siekė emigruoti iš Lietuvos. Valdžia kiek įmanydama draudė tai daryti, pritarė tiems žydams, kurie rėmė „tarybinę“ Lietuvą. Postalininiu laikotarpiu žydams Lietuvoje buvo sudarytos daug saugesnės gyvenimo ir darbo sąlygos negu kitose SSRS respublikose. Nemažai prie to prisidėjo ir A.Sniečkus, nors oficialus jo požiūris į žydus keitėsi pagal politinę konjunktūrą Sovietų Sąjungoje. Septinto dešimtmečio pabaigoje, SSRS suartėjus su arabų šalimis, kovojančiomis su Izraeliu, žydus vėl pradėta persekioti. Tai buvo daroma valstybiniu mastu. Žydais imta nepasitikėti, jie vis dažniau negalėjo eiti vadovaujančių pareigų, išvažiuoti į užsienį ir pan. Pradėta varžyti jų kultūrinę veiklą.Pamažu plėtėsi žydų nacionalinis judėjimas už teisę išvykti į Izraelį ir žydų kova dėl savo teisių tapo pasipriešinimu sovietų režimui Lietuvoje. Žydai prašė A.Sniečkaus pagalbos, tačiau jie taip pat smerkė jį už draudimą išvykti iš Lietuvos į Izraelį. „Jūs, būdamas valstybės galva, dalyvaujate šiuose nusikaltimuose prieš humaniškumą ir prieš Lietuvos piliečius – žydus. [...] Išleiskite žydus į Izraelį, jūs, žiurkės“, tokį laišką A.Sniečkus gavo iš R.Wegodsky (JAV). VII dešimtmečio pabaigoje ir VIII dešimtmečio pradžioje LSSR žydų protestas įgijo organizuotas formas. Žydai pradėjo rašyti įvairias kolektyvines peticijas, memorandumus, laiškus LKP CK, į Maskvą, Vakarų Šalis. Žydų bendruomenės visose pasaulio šalyse, kaip ir Lietuvoje, visada veikė sutelktai, turėjo savo neoficialius lyderius, palaikė neviešus tarpusavio santykius, rengdavo slaptus susitikimus, susirinkimus ir pan. Tačiau kad žydai viešai ir dar organizuotai pareikštų savo nuomonę, t.y. kelios dešimtys įmonių pasirašytų laišką, kuriame kritikuojama valdžia, arba kad grupė žmonių imtų belstis į LKP CK duris, prašyti audiencijos pas LKP CK pirmąjį sekretorių, - sovietiniais metais to dar nebuvo.LSSR administracija buvo prieš žydų emigraciją ir bet kokį jų išskirtinumą Lietuvoje. Emigracijos galėjo taip pat reikalauti ir lietuviai, beveik visi turintys užsienyje giminių (apie 800 000), ir lenkai bei kitų tautybių žmonės. Bet kokia emigracija iš Lietuvos turėjo politinį atspalvį, nes diskreditavo socializmo ir „tarybų valdžios laimėjimus“.

Dėl tarptautinio spaudimo SSRS vadovybė neįstengė daugiau priešintis ir norintys išvykti žydai galėjo emigruoti, nors būdavo tam tikrų trukdymų. Vien 1971-1975 iš SSRS į Izraelį išvažiavo 104 300 žydų. Iš viso po Antrojo pasaulinio karo iki 1988 m. sovietų valdžia leido oficialiai išvykti iš Lietuvos į vadinamąsias kapitalistines šalis 31 000 žmonių, iš jų 17 000 į Izraelį. 1988 Lietuvoje dar gyveno 14 000 žydų ir 3000 vokiečių. Pasak įvairių šaltinių, Lietuvoje žydams išvykti buvo mažiausiai trukdoma.Sovietų valdžia visaip trukdė sugrįžti į istorinę tėvynę vokiečiams. 1973 m. jų Lietuvoje gyveno 5500, daugiausia čia buvo persikėlusių iš Kazachstano ir Kirgizijos. Kiekvienais metais Lietuvoje jų daugėjo. Iki 1988 m. sovietų valdžia buvo priversta oficialiai išleisti į Vokietiją 12 000 vokiečių.

Ypatingą vietą Lietuvos santykiuose su užsieniu užėmė Lenkija, kuri, būdama komunistinio Varšuvos sutarties karinio bloko nare, vis dėl to buvo vienintelis langas į išorinį pasaulį. Daug žmonių siejo tarpusavio giminystės ryšiai, iš Lenkijos vyko pusiau legalus vakarietiškų prekių, tarp jų ir literatūros, importas. Lietuvos valdžią labiausiai piktino Lenkijos žiniasklaida, kuri, nors ir varžoma cenzūros, buvo kur kas laisvesnė. Dalis Lietuvos gyventojų žiūrėjo Lenkijos televiziją, kurios programos nuo 1968 m. tapo įvairesnės, o IX dešimtmečio pradžioje dėl „Solidarumo“ įtakos ji buvo laisvesnė nuo ideologinių suvaržymų, tačiau priemonių uždrausti ją žiūrėti nebuvo. 1975 m. Lietuvos partinė vadovybė svarstė galimybę Alytuje, Druskininkuose, Marijampolėje, gal ir Kaune slopinti Lenkijos televizijos pirmąją programą iš naujojo Suvalkų retransliatoriaus, tačiau buvo persigalvota – „vis dėl to broliška socialistinė Lenkija“. Nutarta penktadienį ir šeštadienį (kai lenkai rodydavo vakarietiškus filmus) iki 1-2 val. nakties pailginti respublikinę televizijos programą, tuo atitraukiant žiūrovus nuo Lenkijos televizijos.

1958 m. sausio 31 d. JAV į Žemės orbitą išsiuntė pirmąjį savo palydovą.

1958 m. vasario 1 d. Egiptas ir Sirija paskelbė, jog susijungia į vieną valstybę Jungtinę Arabų Respubliką.1958 m. kovo mėn. N.Chruščiovas tapo SSRS ministrų tarybos pirmininku, SSRS Gynybos tarybos pirmininku, t.y. sutelkė savo rankose partinę, valstybinę ir karinę valdžią.1958 m. birželio 16 d. I.Nagy ir jo šalininkai buvo nuteisti mirti.1958 m. Islandijos ir Britanijos „menkių karas“.1958 m. į Lietuvą sugrįžo 22 000 tremtinių šeimų. Dalis tremtinių negalėjo grįžti į Lietuvą dėl joje dar tebevaldžiusio stalinistiniais metodais, Stalino bendražygio A.Sniečkaus. Dalis lietuvių apsigyveno Lietuvos kaimynystėje – Latvijoje, Karaliaučiaus srityje.1958 – 1959 m. N.Chruščiovas tokiais pat sumetimais dėl kurių 1954 m. iš Rusijos atimtas ir prie Ukrainos prijungtas totorių Krymas (neva Rusijos ir Ukrainos susijungimo 300 metų jubiliejaus proga) A.Sniečkui pasiūlė prie LTSR prisijungti Kaliningrado sritį. A.Sniečkus atsisakė vėl pasinaudodamas M.Suslovo (tuomet jau SSKP CK Prezidiumo nario) paslaugomis.

MetaiGyventojų skaičius

Iš to skaičiaus Procentais Gyventojų tankumasMieste kaime Mieste kaime

1939 3 037 100 695 500 2 341 600 22,9 77,1 44,21945 2 500 000 375 000 2 125 000 15,0 85,0 38,31950 2 573 400 729 500 1 843 900 28,3 71,7 39,51951 2 561 500 792 200 1 769 300 30,9 69,1 39,31952 2 589 600 826 700 1 762 300 31,9 68,1 39,71953 2 606 200 857 400 1 748 800 32,9 67,1 39,91954 2 610 300 880 600 1 729 700 33,7 66,3 40,01955 2 613 400 904 600 1 708 800 34,6 65,4 40,11956 2 644 100 928 200 1 715 900 35,1 64,9 40,61957 2 666 500 982 000 1 684 500 36,8 63,2 40,91958 2 665 100 994 000 1 671 100 37,3 62,7 40,9

Pokario metais (1944-1959) Lietuva prarado apie 330 000 žmonių.

Gyventojų nuostoliai 1939-1941 m.1939 m. rudenį Sovietai deportavo iš Vilniaus krašto žydų ir lenkų Apie 25 0001941 m. žiemą ir pavasarį Repatrijuota Vokietijon 52 6001941 m. birželio mėn. Sovietai deportavo 40 000 ir evakavo 30 000 70 0001941 m. birželio mėn. Nužudyta Rainiuose, Pravieniškėse ir kt. 14001941 m. Žuvo Kauno, Vilniaus ir kt. kalėjimuose 12 000

Iš viso: 161 000

Gyventojų nuostoliai 1942-1944 m.

1942-1944 m.Išvežta prievartiniams darbams į Vokietiją 30 000Dingę be žinios, mirę nuo epidemijų, išvežti, nužudyti, suvaryti į getus Lietuvos žydai

240 000

1944 m.Pasitraukė į Vakarus iš Lietuvos 60 000Pasitraukė į Vakarus iš Klaipėdos krašto 170 000

Iš viso: 464 600

Gyventojų nuostoliai 1945-1955 m.1944-1958 m. Repatrijavo į Lenkiją 200 0001945-1958 m. Deportuoti į SSRS ir negrįžę 260 0001944-1958 m. Žuvę rezistencijos metu 30 0001955-1959 m. Repatrijavę į Vokietiją 10 0001945-1959 m. Iškelti ar išvykę į kt. SSRS respublikas 30 000

Iš viso: 530 000

Gyventojų pokyčiai 1939-1959 m.Šalis Pokytis procentaisJAV + 35,6

SSRS + 10,1

Olandija + 29,3Italija + 13,2

Prancūzija + 9,2Vokietija + 4,3Lietuva - 6,0

Pasiektas prieškarinis gyventojų skaičius vienais ar kitais metaisVisa SSRS 1956 m.

Ukrainos SSR 1958 m.Lietuvos SSR 1964 m.

1958 m. Vengrijoje J.Kadaras vykdo ekonomines reformas. Įmonėms duoda šiokią tokią savivaldą. Laikui bėgant Vengrijos ekonomika taps labiausiai pažengusi visame sovietiniame bloke.1958 m. SSRS vyriausybė pareikalavo paversti Vakarų Berlyną demilitarizuotu laisvu miestu: tai būtų leidę sustabdyti emigraciją iš sovietų bloko ir sutvirtinti VDR. Vakarai nesutiko.Nuo 1958 m. kaimo gyventojai buvo atleisti nuo privalomųjų žemės ūkio produktų prievolių.1952-1958 m. pastačius kaime 2150 galvijų fermų ir kiaulidžių, kaimo gyventojų pagalbinis ūkis (60 arų dirbamos žemės ir iki 1 ha ganyklų, jeigu auginami gyvuliai) ir toliau liko ne tik pagrindiniu kolūkiečių pragyvenimo šaltiniu, bet ir vaidino lemiamą vaidmenį aprūpinant kraštą maisto produktais. 1956-1965 m. pagalbiniuose ūkiuose buvo pagaminama nuo 50 proc. iki 75 proc. visos mėsos ir pieno (tai reiškė, kad pagalbinių ūkių savininkai neoficialiai savo ūkiuose naudojo ir kolūkių išteklius). Matydamas tokius rezultatus Ministrų Tarybos pirmininkas M.Šumauskas dar 1956 m. gruodžio 17 d. LKP CK biuro posėdyje pasiūlė kolūkiečiams skirti 1 arba 2 ha žemės. „Reikia nustatyti derlingumo ribą, o kas virš jos, tegul gauna sau kolūkietis“, - sakė jis. Žinoma, tai buvo eretiška mintis, kuri prieštaravo Rusijos komunistų sukurtai kolūkinei sistemai – žemdirbys turėjo būti be nuosavos žemės. Nepaisant šių pokyčių, kaip ir anksčiau, kolūkiams ir toliau faktiškai vadovavo partijos rajonų komitetai, o kolūkiečiai buvo visiškai priklausomi nuo kolūkio pirmininko.1959 m. birželio 9 d. už „nacionalistines tendencijas“ buvo pašalintas iš pareigų Latvijos KP CK pirmasis sekretorius Janis Kalnberzinis, MT pirmininkas Vilis Lacis ir jo pirmasis pavaduotojas Eduardas Berklavas, profsąjungų vadovas Išdrikas Pinksis ir kt. Vyriausybės vadovu tapo Rusijos latvis Janis Peivė. E.Berklavas ir jo šalininkai buvo kaltinami „nacionaliniu ribotumu“ ir „izoliacine politika“, nes siūlė plėtoti tokias pramonės šakas, kurioms Latvija turinti savų žaliavų ir darbo jėgos, įrodinėjo, kad Latvijoje pagaminti produktai pirmiausia turėtų tenkinti vietos gyventojų poreikius, o tik paskui patektų į bendrą SSRS fondą. Latvijos KP pirmuoju sekretoriumi tapo ypač lojalus Maskvai Arvidas Pelšė (1966 m. už nuopelnus rusinant Latviją jis tapo SSKP CK Politinio biuro nariu. Tada tai buvo vienintelis baltietis, pakliuvęs į Politinį biurą, buvo irgi idėjinis komunistas latvis Borisas Pugo. 1991 m. Maskvoje pralaimėjus pučui, jis nusižudė). Vienoje iš kalbų jis nurodė pirmtako atleidimo priežastį – nesugebėjo auklėti jaunimą internacionalizmo dvasia (šis slaptažodis reiškė paklusnumą SSRS). Netrukus valymai palietė komunistų ir komjaunimo organizacijas, vyriausybę, kitas struktūras (pvz., buvo pakeisti beveik visi pagrindinų laikraščių redaktoriai) ir tęsėsi visus 1960 m.Surusėjusi Latvijos komunistų partija (2/3 rusakalbių) sudarė sąlygas sparčiai vykdyti rusinimą. Tai buvo daroma daugiausia per švietimo sistemą ir kolonizacinę politiką. Buvo didinamas rusų kalbos pamokų ir mišrių (latvių-rusų) mokyklų skaičius. 1955-1959 m. kasmet į Latviją imigruodavo po 7900, o 1960-1964 m. – po 15600 rusakalbių. Iš Baltijos šalių Latvijos kolonizacija vyko sparčiausiai. 1945 m. latvių gyveno apie 83 proc., 1960 – 62 proc., 1970 – 59 proc., 1980 m. – 53,5 proc.latviai komunistai buvo apkaltinti „vietininkiškumu“ ir SSRS vadovybė juos pakeitė surusėjusiais arba komunistais fanatikais latviais, kurie pradėjo skatinti rusų imigraciją į Latviją, pirmenybę teikė rusų kalbai. Latvių valymas vyko ir 1960 m. Latvijos komunistų organizacijos latvinimas buvo sustabdytas. Partijos vadovybėje dominavo rusakalbiai ir latviai atvykėliai iš Rusijos. Tai turėjo tiesioginę įtaką intensyviam Latvijos rusinimui.Panašūs procesai vyko ir Estijoje. 1959 m. Estijoje vietinės administracijos vadovų net neprireikė valyti, nes tai jau buvo atlikta 1949-1952 m. Nuo 1951 m. Estijos administracijai vadovavo Rusijos estai (ne visi mokėjo estiškai) – Estijos KP pirmasis sekretorius Johanas Kebinas, MT pirmininkas A.Miurisepas (nuo 1961 m. – Valteris Klausonas). Vienintelis vietinis estas buvo AT Prezidiumo pirmininkas Augustas Jakobsonas, tačiau 1958 m. pablogėjus sveikatai jo vietą užžėmė Rusijos estas Johanas Eichfeldas. Žemesnėse struktūrose padėtis buvo panaši. Estijos komunistų partija tebebuvo rusakalbių organizacija, kurioje vietiniai estai sudarė maždaug 1/3 narių, tačiau bendras estų skaičius didėjo ir 1960 m. pasiekė 52 proc. (įskaitant Rusijos estus,

vadinamus „jestais“). Dalis „jestų“ grįžo į estišką kultūrą: geriau išmoko estų kalbą, suestino vardus, pvz., Ivanas Kebinas tapo Johanesu. Tačiau daug kitų „jestų“ liko visiškai surusėję tiek kalbos, tiek kultūros atžvilgiu. Visi jie buvo už „internacionalinę“ SSKP politiką, kurios rezultatai buvo akivaizdūs: 1945 m. estų gyveno 94 proc., 1960 – 74 proc., 1970 – 68 proc., 1980 -64,5 proc. 1959 m. birželio 17 d. Berlyne įvyko sukilimas.1959 m. į Rygą atvyksta N.Chruščiovas „susipažinti su padėtimi“. Po jo vizito įvykęs Latvijos kompartijos 7-asis plenumas apkaltino „kai kuriuos draugus“ nacionalizmu, tautinio uždarumo siekimu, pažiūrų siaurumu. Iš vadovų pareigų atleisti daugelis patriotiškai nusiteikusių komunistų, o Latvijos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas Eduardas Berklavas ištremtas į Rusiją. Nuo to laiko Latvijos vadovais buvo skiriami paklusnūs Maskvos valios vykdytojai. Netrukus ir pačioje SSRS prasidėjo neostalinizmas. 1959 m. A.Sniečkus buvo kritikuojamas dėl „besaikio“ lietuvių kardų kėlimo į vadovų postus. Iš karto po plenumo prasidėjo kadrų peržiūra. Nukentėjo nemažai žmonių. A.Sniečkus valdžioje išsilaikė.1959 m. Plungėje gyvena – 7400 gyventojų (arba 8672), Rietave – 2300 gyventojų (arba) 2882.Nuo 1959 m. iki 1988 m. LSSR vyko spartus urbanizacijos ir migracijos procesas. 1959 m. Klaipėdoje gyveno 89 960, 1970 m. – 139 900, 1979 m. – 176 600, 1989 m. – 204 200 gyventojų.1959 m. – 1965 m. iš pagrindų rekonstruojamas Klaipėdos uostas, montuojami VDR gamybos portaliniai kranai, gilinamos krantinės.1959 m. įkurtas Kauno politechnikos instituto filialas.1959 m. valdžią Kuboje paima komunistai.1959 m. Aliaska tapo 49, o Havajai 50 JAV valstijomis.1959 m. po SSKP CK puolimo prieš „Pabaltijo vietininkiškas ir nacionalistines tendencijas“ Maskvoje vis garsiau pradėjo skambėti reikalavimai naujomis ūkininkavimo sąlygomis užtikrinti reikiamą centralizmą ir planingumą tvarkant liaudies ūkį, visos SSRS mastu didinti Valstybinio plano komiteto politikos vaidmenį.1959-1961 m. Maskvoje laimėjus centralizuoto valstybės valdymo šalininkams, pasikeitė SSKP ideologijos kursas, kuris orientavo kurti vientisą „tarybinę liaudį“ ir komunistinę visuomenę. Buvo paskelbta, kad komunistų partijos dėka „socializmas Tarybų Sąjungoje laimėjo visišką ir galutinę pergalę“. Tai buvo nauja ideologinė dogma. Vėliau „brandaus socializmo“ koncepcija tapo brežnevinės epochos simboliu. Tačiau realiame gyvenime „galutinis socializmo sukūrimas“ iš esmės reiškė, kad SSKP atsisakė stalininės klasių kovos valstybėje idėjos, socialinių sluoksnių supriešinimo politikos. Nors viešai tai nebuvo skelbiama, tačiau gyvenimas parodė, jog SSRS tautų susiliejimas buvo būtinas tam, kad būtų sukurta vieninga rusakalbė, komunistų partijos valdoma komunistinė visuomenė, oficialiai vadinama „tarybine liaudimi“.Maskvoje 1961 m. priėmus utopinę komunizmo sukūrimo Sovietų Sąjungoje programą, buvo numatyta ne tik per 20 metų sukurti komunizmo ekonominius ir socialinius pagrindus bei pavyti JAV. Numatytas ir visų tautų susiliejimas ateityje. Nors programoje konkrečiai nebuvo rašoma, bet visi suprato, kad sukūrus komunizmą žmonės kalbės rusiškai, ta kalba, kuria kalbėjo V.Leninas.1959 m. liepą A.Sniečkaus siūlymu plenumas panaikino LKP CK 1953 m. birželio mėnesį priimtą nutarimą dėl lietuvių tautybės kadrų protegavimo ir platesnio lietuvių kalbos vartojimo. Maskvai, kaip ir visai LSSR administracijai, buvo aišku, kad „nacionalizmo“ ištakos Lietuvoje – 1953 m. L.Berijos vykdytos politikos rezultatai. Šį sprendimą entuziastingai palaikė rusakalbiai plenumo dalyviai. Tai nepatiko A.Sniečkui. Jis klausė, kodėl jie save išskiria iš kitų plenumo dalyvių.LKP CK plenumas turėjo nemažą reikšmę okupuotos Lietuvos raidai. LSSR administracijai buvo aiškiai pasakyta, kad nacionaliniai klausimai daugiau neturi būti svarstomi, priešingu atveju teks atsisveikinti su valdžios postais. Reikia dirbti taip, kad Maskvai ir vietos rusakalbiams nekiltų jokių problemų. Iš tiesų tautinių santykių klausimai oficialiai daugiau nebuvo svarstomi. Maskvos požiūriu, problema atrodė išspręsta. Lietuviai komunistai buvo taip įbauginti, jog prireikė net 30 metų, kad nauja komunistų karta, visuomenės spaudžiama, 1989-1990 m. vėl prabiltų „apie tautos problemas“.Nuo VI dešimtmečio antrosios pusės į LSSR partijos ir valstybines institucijas, išstumdama rusakalbius žmones ir LKP veteranus, įsiliejo nauja lietuvių partinės nomenklatūros karta, kuri beveik nebuvo susijusi su Lietuvos valstybės likvidavimu, gyventojų represijomis ir LKP „revoliucine“ praeitimi. Dažniausiai tai buvo jauni, baigę aukštesniuosius ar aukštuosius gamtos, technikos, ekonomikos, humanitarinius mokslus ir savo valia įstoję į komunistų partiją žmonės (Algirdas Mykolas Brazauskas, Algirdas Ferensas, Antanas Barkauskas, Lionginas Šepetys, Ringaudas Songaila, Vytautas Sakalauskas, Vytautas Astrauskas, ir kt.). jie buvo daug pragmatiškesni už savo kolegas „komunistus revoliucionierius“ ir paklusnesni aukštesnei vadovybei bei Maskvai. Naujoji lietuvių komunistų karta neįsivaizdavo, kad Lietuva gali būti savarankiška valstybe.1960 m. net 17 Afrikos valstybių paskelbė savo nepriklausomybę.1960 m. pavasarį prasidėjo pasienio konfliktai tarp Kinijos ir SSRS.1960 m. Mordovijos kolonijose buvo laikoma keli šimtai politinių kalinių.1960 m. Prancūzija išbandė atominę bombą.

1960 m. rugsėjo 29 d. N.Chruščiovas (1894-1971) JTO sesijoje protestuodamas ėmė batu daužyti per tribūną.1960 m. SSRS žemės ūkis ir ypač gyvulininkystė pasiekė 1913 m. carinės Rusijos lygį.1960 m. vidutinis tarnautojų ir darbininkų mėnesinis atlyginimas buvo 72 rb, 1970 m. – 119 rb, 1980 m. – 166 rb, 1985 m. – 190 rb. (minimali alga 1971-1980 m. buvo 70 rb), tačiau didėjant atlyginimams būtiniausi poreikiai nebuvo patenkinami dėl visuotinio prekių deficito. Septintojo dešimtmečio pabaigoje aukštas SSRS pareigūnas gaudavo 10 kartų, o aukštas partinis funkcionierius – 15 kartų didesnį atlyginimą nei eilinis darbininkas. 1961 m. sausio 1 d. SSRS nauja pinigų reforma. Senieji rubliai keičiami į naujus santykiu 10:1.1961 m. Klaipėdos miestiečių butų dujofikavimo pradžia.1961 m. SSRS kyla nauja destalinizavimo banga po TSKP XXII suvažiavimo. Stalino palaikai išnešti iš mauzoliejaus ir palaidoti šalia. Stalingradas pervadinamas Volgogradu, pervadinamos Stalino vardu pavadintos gatvės, išvežami jo paminklai. Tame pačiame suvažiavime priimta trečioji SSKP programa, kuri numatė, kad ik 1980 m. šalyje bus sukurta komunizmo materialinė bazė. Didelio gyventojų entuziazmo programa nesukėlė. Be to, darėsi vis labiau aišku, kad raidos tempai tolydžio lėtėja ir pragyvenimo lygis smunka.1961 m. J.Gagarinas kosminiu laivu pirmą kartą pasaulyje apskriejo Žemės rutulį.1961 m. Albanija stoja Kinijos pusėn. SSRS nutraukia diplomatinius santykius su Albanija. 1961 m. rugpjūčio mėn. SSRS ir VDR aklinai uždarė sieną tarp Vakarų ir Rytų Berlyno. Vakarai lėktuvais tiekė humanitarinę pagalbą Vakarų Berlynui. Netrukus VDR valdžia Vakarų Berlyną apjuosė 40 km ilgio aukšta siena su užminuotomis zonomis. Kiekvieną bandantį pereiti nelegaliai šią sieną buvo įsakyta šaudyti vietoje.1961 m. Portugalijos kolonija Diu ir Damanas tarp Indijos Gudžarato ir Macharaštros valstijų prie Arabijos jūros, šiauriau Mumbajaus (Bombėjaus) su sostine Damanu tapo sudėtinine Indijos sąjungine teritorija, o Goa kolonija tarp Macharaštros ir Karkatos valstijų prie Arabijos jūros su sostine Panadža tapo dar viena Indijos valstija. Likusios kolonijos Afrikoje, Rytų Timore išsilaisvino iš portugalų valdžios 1974-1975 m. 1961 m. po SSKP XXII suvažiavimo, numačiusio komunizmo sukūrimą SSRS, Maskva pasuko ūkio centralizavimo kryptimi. 1962 m. kai kurių SSRS ūkio šakų valdymą buvo nutarta perkelti į naujai steigiamą Šiaurės vakarų, arba Pabaltijo, ekonominį regioną, į kurį įėjo Leningrado ir Kaliningrado sritys, Estija, Latvija, Lietuva. Taip buvo atgaivintas carizmo laikų „šiaurės vakarų“ teritorinis-geografinis regiono pavadinimas. Ryga turėjo tapti šio ūkinio konglomerato centru. 1964 m. SSRS ekonomika buvo valdoma iš 19 didelių ekonominių regionų ir 47 Liaudies ūkio tarybų.LSSR vadovybė buvo prieš LSSR įtraukimą į šį ūkinį regioną, nes tada Vilnius negalėtų vadovauti savo pramonei ir statybai, taigi sumažėtų ir jos vaidmuo Lietuvoje. Dėl to prasidėjo A.Sniečkaus nemaloni trintis su Maskva. LSSR administracija daugeliu atvejų buvo bejėgė. Antai 1963 m. į Pabaltijo geležinkelio sistemą buvo įtrauktas Lietuvos geležinkelis, perduotas Lietuvai 1956 m. Pabaltijo geležinkelio centru tapo Ryga, geležinkelio kontrolės funkcijos buvo prarastos. Maskva taip pat pradėjo kitų ūkio šakų centralizavimą. Sprendžiant iš visko, LSSR administracijos vadovybė buvo tuo labai nepatenkinta – ūkinės valdžios kontrolė slydo iš rankų. Įgyvendinant šiuos pertvarkymus, buvo keičiamas ir kai kurių kitų šakų valdymas. SSRS Vakarų baseino Vyriausiajai žuvies pramonės valdybai buvo perduota LSSR žuvies pramonė. Respublikos energetinė sistema įtraukta į vieningą Šiaurės vakarų energetinę sistemą.1961 m. priimtoje naujoje SSKP programoje buvo paskelbta, kad „kolūkis – tai valstietijos komunizmo mokykla“. Kremliaus vadovybė siekė kuo greičiau suvisuomeninti (suvalstybinti) kaimą. Žemdirbiai buvo prievarta pratinami gyventi pagal bendruomeninius principus, maksimaliai ribojant asmeninę nuosavybę ir kontroliuojant jų privatų gyvenimą. Buvo leidžiama laikyti tik nustatytą naminių gyvulių skaičių, draudžiama laikyti arklius, už kolūkių valdybų nutarimų nevykdymą mažinamas sodybinis sklypas, neskiriama ganyklų, neleidžiama pasišienauti, be kolūkio pirmininko leidimo draudžiama pasitraukti iš kolūkio ir kt. 1962 m. Lietuvos SSR Liaudies Ūkio Tarybai (LŪT) buvo perduotos Kaliningrado srities pramonės įmonės. Lietuvoje ir užsienyje pasklido kalbos apie Kaliningrado srities perdavimą LSSR. LKP vadovybė šiuo klausimu elgėsi nevienareikšmiškai. Ji niekada oficialiai nekėlė jokių teritorinių pretenzijų ar pasiūlymų Maskvai dėl kaimyninių žemių, tačiau neviešai domėjosi pietine Kuršių nerijos dalimi. Pats A.Sniečkus buvo prieš Kaliningrado įtraukimą į LSSR LŪT, nes būtų reikėję rūpintis nuniokota Kaliningrado sritimi ir silpnai išplėtota jos pramone. LKP CK aparatas gaudavo pranešimų, kad žmonės nepritaria LSSR ir Kaliningrado pramonės sujungimui. Šių regionų integracijos procesas vyko sunkiai. LSSR nerodė didelės iniciatyvos. Trūko materialinių išteklių, žmonių, technikos ir noro.Oficialiose kalbose LSSR vadovybė rėmė decentralizaciją, tačiau privačiuose pokalbiuose tam nepritarė. Buvo akivaizdu, kad ūkio valdymo funkcijų praradimas sumenkins LSSR vadovybės vaidmenį. Netgi susitikimuose su Kremliaus pasiuntiniais, su kuriais buvo aptarinėjami ūkio valdymo reorganizavimo reikalai, A.Sniečkus

drįso prieštarauti, įrodinėjo, kad Lietuvos vadovybė, netekusi valdymo svertų, nebebus atsakinga už LSSR ūkio padėtį ir dėl to jo padėtis nepagerės.Tačiau LŪT sistema buvo naudinga LSSR, kuri nepatyrė pokario metais tokios centralizuotos industrializacijos, kokia įvyko Latvijoje ir Estijoje. Pirma, LSSR pramonės įmonės buvo paskirstytos maksimaliai panaudojant vietinius gamtinius ir darbo išteklius. Dar 1959 m. šimtai tūkstančių darbingų vietos gyventojų „dirbo namų ūkyje“, t.y. neturėjo darbo, ir užslėptas socialinis nepasitenkinimas galėjo bet kada išsiveržti. Tuo pat metu darbininkų atlyginimai buvo mažesni negu 1941 m. Visa tai kėlė socialines problemas. Dėl racionalesnio gamybinių jėgų išdėstymo ir darbo išteklių panaudojimo LSSR pavyko išvengti socialinės krizės, didelio imigracinės darbo jėgos antplūdžio. Antra, LSSR daugiausia dėmesio buvo skirta plataus vartojimo prekių gamybai (pvz., nereikėjo gaminti vagonų, kaip Latvijoje). Dėl viso to gerokai pakilo žmonių pragyvenimo lygis, kuris, žinoma, visiškai neprilygo Vakarų šalių pragyvenimo standartams. Socialinis raidos veiksmingumas, rodantis kylančią gerovę (įtaką gyvenimo lygiui ir kokybė), SSRS ir LSSR buvo labai žemas. Net jei iš pradžių sovietinis pramonės augimas ir turėjo teigiamą įtaką gyventojų gerovei, labai greitai tą nusvėrė neigiamos apraiškos.Lietuvoje susiklostė sovietinis gyvenimo būdas: kolūkiečiai gaudavo po kelis kilogramus grūdų už darbadienius; darbininkai turėjo dirbti trimis pamainomis; jauni specialistai ilgus metus gyvendavo su šeimomis bendrabučiuose; lietuviai kareiviai buvo siunčiami tarnauti į tolimus SSRS regionus. Įvesta totalinė žmogaus priklausomybė nuo valstybės, kuri vienintelė galėjo duoti darbo ir mokėti atlyginimą, skirti butą, aprūpinti maistu. Sovietinė valstybė, diktatoriškai valdoma iš Kremliaus, kūrė „vieningą ekonominę erdvę“ nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros, nepripažindama respublikoms jokių savarankiškumo teisių.Industrializacijai vykdyti reikėjo darbininkų armijos, kuri susidarė iš persikėlusių į miestus kaimo gyventojų. Kaimuose išaugo dideli mechanizatorių būriai, aptarnaujantys sudėtingą techniką. Šios naujos klasės, suformuotos sovietinio socializmo ekonomikos, stengėsi esamomis sąlygomis susikurti pakenčiamą būvį. Valstybė mokėjo menkus atlyginimus, tad iš fabrikų buvo vagiama („išnešama“) gaminama produkcija, iš kolūkių – pašarai, iš prekybos sandėlių – prekės, o įstaigose imami kyšiai.Konformistinė laikysena (tik nepabloginkime esamos padėties), pridengianti nelegalų verslą, kyšininkavimą ir karjerizmą, įsigalėjo kaip pragmatinio elgesio norma.1962 m. baigėsi prancūzų karas su alžyriečiais. Alžyras iškovojo nepriklausomybę.1962 m. birželio 1-2 dienomis Novočerkasko aikštėje į mitinguojančius žmones buvo paleista ugnis. Šaudė snaiperiai ir priešais minią stovėję pareigūnai. Apie 40 žmonių buvo sužeista, keliolika žuvo. Lavonus morguose saugojo milicija. Kūnai buvo palaidoti kituose įvairiuose miestuose, nežinomuose kapuose, be karstų, brezentiniuose maišiuose. Artimiesiems apie palaidojimo vietas pranešta nebuvo. Vėliau keletas piliečių Chruščiovo įsakymu buvo suimta, vieniems buvo skirta mirties bausmė sušaudant, kitiems skirtas įkalinimas 15 metų. Novočerkasko kalėjimas buvo ištištintas, apsidraudžiant, jei vėl kiltų neramumai. Teisme nukentėjusieji buvo vadinami maištininkais. Prie Novočerkasko buvo atgabentos 5 radiolokacinės stotys gyventojų pokalbiams pasiklausyti, kad nenutekėtų informacija apie įvykius. Sovietinėje spaudoje apie tai nebuvo užsiminta iš viso. Aikštė buvo permirkusi nuo kraujo, kurio niekaip negalėjo nuplauti, tad aikštę teko asfaltuoti nauju asfalto sluoksniu. Neužilgo Chruščiovas vos nesukėlė Trečiojo Pasaulinio karo.1962 m. kilo Karibų krizė tarp SSRS ir JAV vos nesukėlusi branduolinio pasaulinio karo, kada Chruščiovas į Kubą slapta nugabeno raketinius įrenginius ir branduolinį ginklą. Pokyčius Kuboje pastebėjo JAV oro žvalgyba.1962 m. LSSR pertvarkytas administracinis suskirstymas. Liko 41 rajonas.1962 m. pradėta rengti naujos SSRS konstitucijos projektas. Jame jau nebuvo straipsnio apie respublikų teisę išstoti iš SSRS. A.Sniečkus – jis buvo L.Brežnevo vadovaujamos šio projekto rengimo pakomisės narys – tai įvertino teigiamai. Pasak jo, tai „anachronizmas“. Nepritarė ir straipsniui, kuriuo buvo numatyta respublikų teisė turėti karinius junginius. Tačiau projekte neliko respublikų „suvereniteto“ sąvokos. Lietuvos komunistai buvo už vieningą, valdomą iš vieno centro valstybę bet jie siekė didesnių teisių respublikos vidaus gyvenime (ekonomikoje, socialinėje, kultūros srityse). Apie politinę autonomiją jie niekada nekalbėjo. 1962 m. rašte SSRS AT Prezidiumo sekretoriato viršininkui Konstantinui Černenkai A.Sniečkus pabrėžė, kad „respublikų suverenitetas“ yra paliktas „Partijos programoje“, kad ši problema aktuali dėl tarptautinės opinijos (A.Sniečkus gerai žinojo, koks nepasitenkinimas kils Lietuvoje ir kokią iš to naudą turės lietuvių emigrantų organizacijos). Jis taip pat siūlė palikti SSRS Konstitucijoje visų respublikų išvardijimą. Dėl nuomonių įvairovės N.Chruščiovas nespėjo patvirtinti šios Konstitucijos, o A.Sniečkaus pageidavimai atsispindėjo 1977 m. brežnevinėje Konstitucijoje.Sustiprėjo rusinimo tendencijos. Įgyvendinant „internacionalizavimo“ programą buvo didinamas rusiškų grupių skaičius LSSR aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose. SSRS centrinių žinybų vadovybė buvo nepatenkinta tuo, kad Baltijos respublikose buvo per daug tautinių mokyklų, kuriose dėstoma gimtąja kalba. Kitaip negu daugelyje sąjunginių respublikų, LSSR švietimo ministerijos vadovybė per sovietų okupacijos metus sugebėjo išsaugoti lietuvišką mokyklą. Ketinant visoje SSRS pereiti prie 10 metų mokymo,

1963 m. Maskvoje pradėta rengti švietimo reformą. Sutrumpinus mokymą vienais metais (LSSR, kaip ir Latvijoje ir Estijoje, buvo 11 metų vidurinis mokymas), turėjo labai sumažėti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Su tuo nesutiko LSSR švietimo ministerija. 1963 m. balandžio 22 d. švietimo ministras M.Gedvilas rašė į Maskvą, jog „mūsų respublikoje pradinėse klasėse gimtajai kalbai skiriama mažiau laiko negu Rusijos TFSR. Tai paaiškinama tuo, kad pradinėse klasėse kartu su gimtąja kalba mokoma ir rusų kalbos“. Nepaisant Lietuvos ir Estijos priešinimosi (Latvija sutiko), 1964 m. rugsėjo 1 d. visose SSRS mokyklose pereita prie 10 metų mokymo. 1964 m. rudenį nušalinus N.Chruščiovą padėtis pasikeitė. 1965 m. sausio 9 d. laiške SSKP CK A.Sniečkus jau kritikavo švietimo reformą. Įrodinėdamas, kad, didinant rusų kalbos pamokų skaičių, reikės daugiau mokytojų ir kartu papildomų lėšų, prašė leisti grįžti prie 11 metų mokymo. Nauja SSRS vadovybė tada tikėjosi respublikų paramos, todėl prašymas buvo patenkintas.1962 m. SSRS buvo uždrausta individualių namų statyba sostinėse, tačiau ši praktika greitai persimetė ir į kitus miestus. Galimybė rinktis, kokiame būste gyventi, tapo labai ribota.Valdžia uždraudė privačią namų statybą, vietoj jos buvo organizuojama komunalinė (nemokama) ir iš gyventojų santaupų kooperatinė statyba. Valdžios požiūriu, žmogui turėjo užtekti 6 kv. metrų. Nemažai su tėvais gyvenančių suaugusių vaikų dėl to negalėdavo įsigyti atskirų butų. Tokiuose butuose gyvendavo dvi ir daugiau šeimų. Tai buvo vienas iš amoraliausių sovietinio socialinio saugumo – „teisės į gyvenamąjį plotą“ pavyzdžių. Be to, žmogus norintis įstoti į eilę butui gauti, turėjo tame mieste išgyventi (išdirbti) 3 metus, o respublikinio pavaldumo miestuose + 5 metus. Tuo pat metu LSSR buvo pastatyta daug žinybinių bendrabučių – daugiau kaip 1100 bendrabučių gyveno beveik 250 000 žmonių.Nors ir trūko statybinių medžiagų, šeštojo dešimtmečio pabaigoje didžiuosiuose LSSR miestuose buvo pradėta didelių, daugiausia stambiaplokščių ir daugiaaukščių namų statyba, kaimo namų statybai veikė Alytaus eksperimentinis namų statybos kombinatas. Pagrindinis tokios statybos tikslas buvo kiekvienais metais pastatyti greitai ir kuo daugiau namų. Nauji namai buvo neišvaizdūs („dėžutės“), juose daug statybinio broko. Tačiau lietuviai statybininkai ir architektai šioje ūkio srityje buvo novatoriai. Pavyzdžiui, Vilniaus Žirmūnų ir Lazdynų gyvenamieji rajonai architektūriškai skyrėsi nuo įprastų, vienodai pilkų sovietinių serijinių statybų. 1962 m. atsižvelgdama į sąjunginės valdžios nurodymus maksimaliai supramoninti statybą, t.y. gyvenamuosius namus statyti pagal tipinius projektus serijiniu būdu ir industriniais metodais LSSR plano komisija parengė LSSR miestų ir pramonės plėtros schemą, kuri buvo patvirtinta 1964 m. kovo 30 d. LKP CK ir LSSR MT nutarimu. Buvo numatyta, kad 5 dideli miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys – augs saikingai, bus ugdomi 5 regioniniai centrai – Alytus, Kapsukas, Jurbarkas, Telšiai, Utena, taip pat pramonę numatyta plėtoti Jonavoje, Kėdainiuose ir Varėnoje. Alytus, Marijampolė, Utena auga labai sparčiai. Šie miestai tapo stambiais pramonės, prekybos, transporto, sveikatos apsaugos, mokymo bei administraciniais centrais. Gyventojų skaičius nuo 1960 m. iki 1985 m. Alytuje padidėjo nuo 13 000 iki 69 000, Marijampolėje – nuo 20 000 iki 47 000, Utenoje – nuo 7000 iki 30 000. Dėl paviršinio ir požeminio vandens stokos lėčiau augo Telšiai, todėl, užtvenkus Babrungą, buvo ugdomas Plungės miestelis. Tuo pat metu augo ir kiti mažesni miestai: Mažeikiai, Naujoji Akmenė, Rokiškis, Tauragė, Ukmergė. Ši schema nebuvo visiškai įgyvendinta. Sunkiai sekėsi stabdyti Vilniaus ir Kauno augimą, naujomis statybomis buvo perkrautas Panevėžys, lėčiau, negu buvo numatyta, augo nauji regioniniai centrai (išskyrus Alytų), taip ir netapo miestais Švenčionėliai, Varėna ir Jurbarkas (pastarajame dėl ekologinių priežasčių ir Lietuvos inteligentų viešo protesto buvo atsisakyta statyti naftos perdirbimo kombinatą – jis perkeltas į Mažeikius), iškilo nauji miestai – Elektrėnai ir Sniečkus. Nors pastarasis miestas buvo regioninio urbanizavimo padarinys, tačiau jis tapo sovietinio kolonializmo pavyzdžiu. SSRS vadovybė skelbė, kad LSSR nėra atominės energetikos statybos ir eksploatavimo specialistų. Aštuntojo dešimtmečio viduryje iš SSRS į Sniečkų buvo atvežta apie 30 000 rusakalbių žmonių. LSSR administracija nesistengė tokių migracinių procesų stabdyti ar jų reguliuoti. Nepaisant to, schemos reikšmė buvo didžiulė. Pristabdytas didžiųjų miestų augimas, naujais pramonės centrais tapo Alytus (pastatytas didžiausias Baltijos kraštuose medvilnės kombinatas, šaldytuvų gamykla, namų statybos, mėsos kombinatai), Marijampolė (maisto pramonės automatų gamykla, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų gamykla), Jonava (didžiulė chemijos gamykla), Kėdainiai (chemijos, elektros aparatūros gamyklos, cukraus fabrikas), Telšiai (skaičiavimo mašinų gamykla), Plungė (dirbtinės odos gamykla), Utena (mėsos ir pieno kombinatai, trikotažo ir alaus fabrikai, krosnių gamykla) ir kt. šiuose pramonės miestuose atvykėliai iš SSRS sudarė tik 3-5 proc., todėl buvo išspręsta dalis vietinių socialinių problemų.Siekiant įvykdyti augančius statybos planus ir įrodyti partijos rūpinimąsi visuomenės gerove nepaisant vietos specifikos (ypač mažuose miestuose), dešimtmečiais buvo statomi vienodi surenkami stambiaplokščiai namai. Pagausėjo vienveidžių antihumaniškų architektūrinių erdvių, kuriose ryškėjo netinkami socialinio ir estetinio pobūdžio padariniai. Nauji daugiabučių namų kompleksai, iš visų pusių apsupę istorines miestų dalis, gana dažnai sudarė naujo „socialistinio“ miesto įspūdį.

Nors LSSR miestų senamiesčiai buvo paskelbti architektūros paminklais, juose buvo leista statyti pastatus pagal tipinius projektus. Šeštajame dešimtmetyje Vilniuje (Klaipėdoje, Karaliaučiuje ir kt.) buvo išgriauti per karą nukentėję senamiesčio pastatai ir pastatyti visiškai nauji, su istorine aplinka nesiderinantys pastatai. Dėl tokio požiūrio nukentėjo ir kitų miestų senamiesčiai. Tik nuo septintojo dešimtmečio net statant naujus pastatus daugiau stengtasi išsaugoti senamiesčių istorinę aplinką. Susiformavę senamiesčių, urbanistikos ir kultūros paveldo paminklų apsaugos principai bei metodai, kurie leido restauruoti dalį Vilniaus senamiesčio kvartalų, apsaugoti išlikusias kitų miestų istorines dalis.1962 m. kai kurių SSRS ūkio šakų valdymą buvo nutarta perkelti į naujai steigiamą Šiaurės vakarų, arba Pabaltijo, ekonominį regioną, į kurį įėjo Leningrado ir Kaliningrado sritys, Lietuva, Latvija, Estija. Ryga turėjo tapti šio ūkinio konglomerato centru.1962 m. Lietuvos SSR LŪT buvo perduotos Kaliningrado srities pramonės įmonės. Lietuvoje ir užsienyje pasklido kalbos apie Kaliningrado srities perdavimą Lietuvai. LKP vadovybė šiuo klausimu elgėsi nevienareikšmiškai. Ji niekad oficialiai nekėlė jokių teritorinių pretenzijų ar pasiūlymų Maskvai dėl kaimyninių žemių, tačiau neviešai domėjosi pietine Kuršių nerijos dalimi. Pats A.Sniečkus buvo prieš Kaliningrado įtraukimą į LSSR LŪT, nes būtų reikėję rūpintis nuniokota Kaliningrado sritimi ir silpnai išplėtota jos pramone. LKP CK aparatas gaudavo pranešimų, kad žmonės nepritaria Lietuvos ir Kaliningrado pramonės sujungimui. Šių regionų pramonės integracijos procesas vyko sunkiai. Lietuva nerodė didelės iniciatyvos. Trūko materialinių išteklių, žmonių, technikos ir noro.

1963 m. Klaipėdoje vietoj statomos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios (dabar Rumpiškės gatvėje) įkurtas LTSR Filharmonijos filialas.1963 m. spalio 9-12 d. Frunzės (Kirgizijos sostinė, dab. Biškekas) konferencijoje buvo apibendrinta SSRS tautų suartėjimo ir jų susiliejimo į vieną sovietinę liaudį komunizmo sąlygomis koncepcija. Paskelbusi, kad prasidėjo naujas Sovietų Sąjungos raidos etapas, SSKP įvardijo svarbiausias kliūtis ir priežastis, trukdančias „žengti į šviesų komunizmo rytojų“: respublikų vietiniai interesai – „vietininkiškumas“, patriotinės ir religinės nuostatos – „nacionalizmas“, praeities atgyvenos. SSKP centrinės ir vietinės institucijos reikalavo ryžtingai kovoti su šiais „nukrypimais“. Lietuvoje tapo visiškai netoleruotinos tautinio išskirtinumo apraiškos. Visoks respublikų tautinis išskirtinumas buvo laikomas nacionalizmu, prieštaraujančiu komunistų partijos tikslams.Buvo planuojama panaikinti respublikų administracines sienas ir net nominalų, tačiau vis dėl to Konstitucijoje įrašytą respublikų „suvereniteto“ statusą.1963 m. lapkričio 22 d. nužudomas JAV prezidentas Kenedis. 1963 m. LSSR vyriausybės nutarimu Plungė turėjo tapti regiono centru su pažangia pramone. Plėtros planuose buvo numatyta, kad čia turėtų gyventi iki 50 000 gyventojų. Pramonės augimą teko pristabdyti nustačius, kad nepakanka vandens išteklių. Nepaisant to, buvo įkurta įvairių stambių pramonės šakų įmonių gaminančių aukšto lygio produkciją.1963 m. LSSR vyriausybė išleido nutarimą dėl pramonės vystymo ne tik didžiuosiuose penkiuose LSSR miestuose, bet ir perspektyviuose pramonės plėtotės požiūriu miesteliuose.Plungei atsirado galimybė tapti regiono centru. Propaganda skelbė Plungėje gyvensiant 50 000 gyventojų, ir kad Plungė po Medininkų viduramžiais ir Telšių XIX – XX a. dabar taps Žemaitijos sostine. Vėliau Plungės pramonės augimas kiek sustojo, nustačius, kad nepakanka vandens išteklių (pradžioj pagrindiniu vandens ištekliu laikytas didžiausias vandens rezervuaras rajone – Platelių ežeras.1964 m. spalio mėn. plenume N.Chruščiovas pašalintas iš pareigų. Vietoj jo išrenkamas L.Brežnevas.neatsitiktinai pirmaisiais L.Brežnevo valdymo metais oficialiose kalbose išnyko kaltinimai vietos vadovams „vietininkiškumu“, mažiau kalbėta apie tautų susiliejimą, susilpnėjo kampanija prieš „nacionalizma“. Toks atoslūgis skatino respublikų tautinių kultūrų (tiesa, išlaikant ir primestas, ideologizuotas jos formas) plėtotę. Šiuo atžvilgiu valdžios pasiketimas turėjo ir tam tikrų teigiamų bruožų. Lietuvai buvo grąžintas moksleivių 11 metų vidurinis mokymas, toliau lietuvėjo įvairių sričių darbuotojų sudėtis ir kt.L.Brežnevui atėjus į valdžią, SSRS sustiprėjo revanšistinės (stalinistinės) jėgos, J.Stalino kulto reabilitavimo nuotaikos, biurokratinės, administracinė ir komandinės ūkio valdymo tendencijos, kitaminčių (disidentų) persekiojimas, žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių pažeidinėjimai, ekonomikos ir visuomeninio gyvenimo militarizavimas, padidėjo užsienio politikos agresyvumas, aktyviau pradėta diegti komunistinę ideologiją. Dėl to pradėjo keistis ir sovietų režimo Lietuvoje turinys.Naujoji valdžia primiausia ėmėsi priemonių sugriežtinti režimą, išklibintą N.Chruščiovo valdymo laikais. SSRS visuomenė tapo ne tokia paklusni ir kontroliuojama. Naują SSRS raidos etapą žymėjo 1966 m. vasario mėnesį įvykęs literatų Andrejaus Siniakovo ir Julijaus Danielio politinis teismas. Už tai, kad jie išspausdino savo kūrinius Vakaruose, teismas skyrė atitinkamai po 7 ir 5 metus lagerių. Tačiau režimas nesigriebė visuotinio teroro, o tenkinosi tik pasirinktinais žmonėmis. 1967-1975 m. už antisovietinę agitaciją ir propagandą buvo nuteisti 1583 asmenys.

Komunistinei ideologijai skleisti buvo panaudotos įvairios sovietinės propagandos institucijos ir formos: marksizmo – leninizmo universitetai, katedros, politinės mokyklos ir politinio lavinimo būreliai, rengiami specialūs partiniai propagandininkai ir agitatoriai, gausiai leidžiama propagandinė literatūra.Kadangi socializmas esanti „priešakine santvarka“, vadinasi, kas sukurta SSRS, yra pažangiausia, teisingiausia ir geriausia. Kad šis mitas atrodytų realesnis, partija reikalavo, kad visi ekonominiai ir socialiniai rodikliai atspindėtų „tarybinės liaudies laimėjimus“ ir kad jie nuolatos augtų. Taip ekonomikoje planas su jo nuolatiniu „augimo procentu“ tapo daugiau ideologine, o ne ekonomine kategorija. Iš to formavosi įvairių rodiklių prirašinėjimo menas, kurio išnarplioti dažnai nesugebėdavo jokios revizijos ar partinės komisijos.Apskritai brežneviniais metais prievarta brukama komunistinė propaganda sukūrė tokį iškreiptą gyvenimo paveikslą, kad juo ėmė netikėti ir dalis komunistų partijos narių. Vėliau tai tapo viena iš priežasčių, dėl kurių sugriuvo komunistinis režimas.1964 m. Kinija išbandė atominę bombą. 1964-1965 m. LSSR žemdirbystės reikalai labai pagerėjo (1965 m. gauta jau 16,2 cnt grūdų iš ha; 1963 m. – 9,3 cnt , 1958 m. – 6,7 cnt, 1940 m. – 9,4 cnt). Nuo tada Lietuva pagal įvairius žemės ūkio gamybos rodiklius pradėjo pirmauti tarp SSRS respublikų. Didinti ūkių produktyvumą padėjo visuotinė elektrifikacija (1964 m. buvo elektrifikuoti visi ūkiai ir elektros energijos turėjo pusė kaimo gyventojų), melioracija (1958-1965 m. numelioruota 728 000 ha labai drėgnų ir pelkėtų žemių), žemių chemizavimas (tam buvo pastatyti Kėdainių chemijos kombinatas ir Jonavos azotinių trąšų gamykla), darbų mechanizavimas, kvalifikuotesni žemdirbystės specialistai.Nuo 1965 m. valstybines senatvės pensijas pradėjo gauti ir kolūkiečiai, kolūkiuose įvesta vadinamoji „garantinio apmokėjimo už darbą“ sistema. Atlygis už darbą ir toliau buvo labai menkas.SSRS buvo mokamos amžiaus (senatvės), invalidumo, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko ir personalo pensijos.1965 m. SSRS perėjo prie griežto centralizuoto ekonomikos valdymo, didžioji pramonės dalis vėl tapo pavaldi sąjunginėms ministerijoms. Jos sprendė kiek žmonių reikės gamybos procesams aptarnauti, todėl brežneviniu laikotarpiu LSSR sustiprėjo imigracija. Pavyzdžiui, 1965-1969 m. į LSSR kasmet imigruodavo po 5800, į Latviją – po 14 200, į Estiją – po 9000 žmonių. Daugiausia rusakalbių į Lietuvą imigravo 1970-1974 m. – beveik 40 000 ir 1975-1979 m. – 31 000. iš viso 1960 – 1989 į Lietuvą imigravo 733 000 žmonių (vidutiniškai 24 500 per metus), išvyko 525 500 (vidutiniškai 17 500). Pasiliko Lietuvoje 207 568, daugiausia rusakalbiai, kurių dauguma apsigyveno Vilniuje, Klaipėdoje ir Sniečkuje.Baltijos respublikų tautinės sudėtis kitimo tendencijos labiausiai išryškėjo sostinėse. Taline ir Rygoje vietinių gyventojų kasmet mažėjo. Vilniuje, kuris istoriškai buvo daugiatautis miestas, vyko atvirkštinis procesas. 1959 m. lietuviai sudarė 33,6 proc. ir jų skaičius didėjo: 1970 m. – 42,8 proc., 1980 m. – 47,8 proc., 1989 m. – 50,5 proc. Rygoje 1935-1940 m. buvo 63 proc. latvių, 1989 m. jų liko tik 36 proc. Rygos gyventojų skaičius apie 400 000 (1913 m. - 481 950 gyventojų, kitais duomenimis – apie 517 000).1913 m. Rygos gyventojų sudėtis procentais:Latviai 39,8 (1867m.-23,6)Vokiečiai 13,9 (1867 m. 42,9)Rusai 20,0 (1867m.-25,1)Žydai 7,0Lenkai 9,5Lietuviai 6,9Kiti 2,9 Rygoj 1990 m. gyveno jau apie 916 500 gyventojų (34 proc. visų Latvijos gyventojų, visoje šalyje 2,68 mln.):Rygoj rusų 47,3 proc. (1935 m. - 7,4 proc.) Daugpilyje rusų 58,3 proc. (1935 m. - 17,8 proc.) Liepojoj rusų 43,10 proc. (1935 m. - 2,7 proc.)

1965 m. pastatyta Elektrėnų elektrinė.Per keletą dešimtmečių LSSR pasikeitė neatpažįstamai. Tokio industrinio šuolio ar pramonės perversmo Lietuvoje dar nebuvo (vyko didžiulės pramonės, visuomeninės paskirties ir gyvenamųjų namų statybos, išaugo galingas energetinis ūkis, buvo nutiesta tūkstančiai kilometrų naujų kelių ir kt.). A.Sniečkus Maskvoje nuolat įrodinėjo, kad Lietuvą finansuoti būtina dėl politinių ir propagandinių sumetimų – vakarai turėjo matyti skirtumą tarp „smetoninės“ ir „Tarybų Lietuvos“.

1965 m. L.Brežnevas padaro galą ribotai ekonominei respublikų autonomijai ir įveda griežtą centralizmą. Atgaivino komandinio administravimo sistemą, ji sustiprėjo, tačiau pasirodė visiškai nesugebanti vadovauti. To „vadovavimo“ pasekmė – stagnacija.1965 m. Vienoje britų kolonijų Rodezijoje, kurioje baltųjų buvo apie 200 000, paskelbė nepriklausomą valstybę. Jos niekas nepripažino, kol 1980 m. valdžia neatiteko juodiesiems. Šalis pasivadino Zimbabve.1960-1965 m. 100 000 Lietuvos žemdirbių išvykus dirbti į pramonės įmones, tuštėjo kolūkiai. Kolūkių vadovybė sezoniniams darbams pradėjo kviesti darbininkus iš kitų respublikų, net iš Vidurinės Azijos. Dalis jų pasiliko Lietuvoje. Dėl blogų gyvenimo sąlygų daugiau nei pusė naujų žemės ūkio specialistų ūkiuose išbūdavo ne ilgiau kaip dvejus metus. Prastas gyvenimo sąlygas kaime iš dalies lėmė komunistų partijos politika, draudžianti statyti vienkiemiuose namus. Kolūkiečiai verčiau gyveno savo senose, net apgriuvusiose sodybose ir nebuvo linkę keltis į naujus namus centralizuotose gyvenvietėse.1966 – 1969 m. Klaipėdoje pastatyta "Vakarų laivų remonto įmonė".1966 m. pradžioje SSRS MT pritarė Baltijos respublikų melioravimo ir didelių gyvenviečių statybos planui. Iš 300 000 buvusių vienkiemių 1967-1991 m. M.Janušio ir R.Songailos vyriausybė sunaikino 115 000. valstiečiai buvo išvaromi iš gimtųjų vietų įvairiais būdais: prievarta ir savo noru. Vieni susigundydavo tariamai lengvesniu gyvenimu gyvenvietėse, kiti iš karto išsikeldavo į didesnius miestus, dar kitus tenkindavo piniginė kompensacija už išsikėlimą ir įsikūrimą naujoje vietoje.

Pagal komunizmo sukūrimo programą kaimas ir miestas turėjo suartėti. Darbininkai ir valstiečiai, supanašėjus darbo ir buities sąlygoms, turėjo susilieti į vieną klasę, palikus vien valstybinę gamybos priemonių nuosavybės formą. L.Brežnevo valdymo laikotarpiu pradėta įgyvendinti miesto ir kaimo suartėjimo idėja. Lietuvoje šis procesas vyko keliomis kryptimis. Buvo ne tik naikinami vienkiemiai ir valstiečiai suvaromi į gyvenvietes, bet ir kaime kuriama panaši į miesto infrastruktūra (statomos mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės, kultūros namai, parduotuvės, buitinio aptarnavimo įmonės, valgyklos ir pan.). Kaimą planuota paversti agromiestu: buvo mūrijami daugiabučiai namai, rajonų vadovai lenktyniavo griaudami vienkiemius, kad Lietuvos kaimas jau niekada negalėtų grįžti „atgal į kapitalizmą“. Tai ne visada atitikdavo realius kaimo poreikius, bet buvo ideologiškai pagrįsta ir direktyviškai patvirtinta. Vis dėl to lyginant su kolektyvizuoto Lietuvos kaimo pirmuoju dešimtmečiu, dalies kaimo gyventojų gyvenimas VIII-IX dešimtmečiais pagerėjo: gaudami stabilų atlyginimą už darbą, jie dar prisidurdavo pajamų iš pagalbinio asmeninio ūkio.1966 m. SSRS įvestas garantuotas darbo apmokėjimas, padidėjo kolūkiečių pajamos: 1965 m. už darbadienį buvo mokama 2,82 rublio, 1975 m. – 6,01 rublio. Pagal gyvulininkystės produktų gamybą vienam gyventojui LSSR pirmavo SSRS.Su vienkiemių naikinimu pradėta žemės ūkio gamybos specializacija ir koncentracija. Tai padėjo kelti žemės ūkio produkcijos gamybos lygį, LSSR žemės ūkis tapo geriausiai išvystytas SSRS.1966 m. birželio 16 d. KGB sudarė užsieniečiams uždarų rajonų bei miestų sąrašą. 1966 m. ir 1970 m. leistos trumpalaikės kelionės (iki 3 parų užsieniečiams ir kapitalistinių šalių ir 14 parų – užsieniečiams iš Rytų bloko šalių) į Druskininkus, o vienadienės išvykos (be nakvynės) – į Trakus, Elektrėnus, Grigiškes, Pirčiupius. 1977 m. gruodžio 19 d. buvo patvirtintas naujas uždarų teritorijų sąrašas. LSSR užsieniečiams palikti atviri Vilnius, Kaunas, Druskininkai, Pirčiupiai ir Trakai. Nuo 1987 m. gruodžio 21 d. SSRS MT patvirtinus užsieniečiams lankytis uždraustų teritorijų sąrašą, jame vėl atsidūrė visa Lietuvos teritorija, išskyrus Vilnių, Kauną, Druskininkus, Trakus, Rumšiškes (vėliau įrašyta ir Palanga). Suvaržymų sumažėjo 1988 m. kovo mėnesį iš draudžiamų lankytis teritorijų sąrašo išbraukus Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Trakų, Varėnos rajonus. Lydimi agentų (dažniausiai dirbančių gidais) „Inturisto“ autobusais užsieniečiai galėjo važiuoti iki Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės.VII dešimtmečio pabaigoje vyksta ekonominės reformos Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, VDR.1967 m. LSSR įvesta 5 dienų darbo savaitė.1967 m. LSSR, kad geriau jaunuoliai kariuomenėje kalbėtų rusiškai, buvo įvestas karinis mokymas mokyklose dešimtų klasių moksleiviams.Nuo 1967 m. sustiprėjo LKP CK antrojo sekretoriaus Valerijaus Chazarovo įtaka. Jis kontroliavo beveik visą Lietuvos gyvenimą. Vėliau be jo sutikimo nebuvo sprendžiami jokie svarbesni Lietuvai reikalai. Atsiųstų „gubernatorių“ įtaka didino gyventojų nepasitenkinimą, kėlė vidinį apmaudą.1967 m. naujuoju KGB pirmininku Lietuvoje tapo J.Petkevičius, šias pareigas ėjęs net 20 metų (iki 1987 m.). tai rodė didelį Maskvos pasitikėjimą šiuo A.Sniečkaus parinktu žmogumi.1967 m. balandžio 3 d. LSSR MT pirmininkas M.Šumauskas buvo paskirtas LSSR AT Prezidiumo pirmininku. Naujuoju LSSR MT pirmininku paskirtas ypač lojalus Maskvai ir pagal sovietinius standartus gerai išsilavinęs (ekonomikos mokslų daktaras) Juozas Maniušis (Josif Antonovič – taip jis oficialiai prisistatinėjo). Po šių kadrinių pakeitimų vadovaujant L.Brežnevui įsigalėjo vadovų nekeičiamumo politika.

J.Maniušio vadovavimo metais (1967-1981 m.) pagal Maskvos nurodymus Lietuvoje buvo statomos didžiulės gamyklos ir fabrikai, plečiamas kelių tinklas, energetikos sistema, vyko tradicinio kaimo vienkiemių naikinimo vajus. Būtent tuo metu padidėjo rusakalbių kolonistų imigracija į LSSR. Tam J.Maniušis visada pritarė – Lietuvos „internacionalizavimas“ buvo būtina komunizmo kūrimo sąlyga. Jis sugebėjo įtikti SSRS vadovams. Palangoje buvo pastatyti vyriausybiniai poilsio namai, kuriuose poilsiaudavo A.Kosyginas ir kiti SSRS pareigūnai.1967 m. Brežnevo įsakymu Karaliaučiuje buvo nugriauta Karaliaučiaus pilis tam, kad neužstotų vaizdo į „Tarybų namus“.1968 m. Čekoslovakijoje ekonominės reformos perėjo į politines. „Prahos pavasaris“. Komunistų partijos viršūnės vadovaujamos A.Dubčeko siekė sudemokratinti politinę ir ekonominę sistemą, sukurti „žmogišką socializmą“.Kilo disidentinis judėjimas SSRS. Tarp Pabaltijo šalių Lietuvoje jis buvo stipriausias, Latvijoje - silpniausias.1968 m. balandžio 4 d. JAV (Tenesyje, Merfis)nužudomas pilietinių teisių lyderis, Nobelio premijos laureatas Martinas Liuteris Kingas.1968 m. gegužės 3 d. D.Britanijoje pirmą kartą žmogui persodinta širdis.1968 m. rugpjūčio mėn. SSRS, Lenkijos, VDR, Vengrijos ir Bulgarijos karinę intervenciją suorganizavo SSRS ir nušalino nuo valdžios Čekoslovakijos reformatorius.1969 m. liepos 20 d. JAV astronautai vykdydami „Apolono“ programą nusileido Mėnulyje (apie 400 000 km nuo Žemės). Tyrinėdami Mėnulį astronautai jo paviršiuje praleido 2 valandas.1969 m. LSSR lankėsi Vietnamo lyderis Ho Ši Minas.1970 m. sausio 27 d. LSSR Ministrų Taryba kreipėsi į SSRS Ministrų Tarybą, prašydama perkelti Naftos Perdirbimo Gamyklą į Mažeikių rajoną, kad būtų pašalintas Nemuno žemupio ir Kuršių marių užteršimo naftos produktais pavojus, taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos statybai ir produkcijai realizuoti. Valstybinis statybos reikalų komitetas apsvarstė prašymą ir 1970 m. balandžio 27 d. išimties tvarka leido Naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės ministerijai koreguoti projektinę užduotį NPG statyti Mažeikių rajone. 1970 m. gegužės mėnesį buvo parinkta gamyklos ir elektrinės statybos aikštelė. Ji numatyta Žibininkų, Padarbių ir Juodeikių kaimų teritorijoje, dešiniajame Varduvos upės krante, 13 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių.Nuo 1970 m. Lietuvos partinis aparatas kasmet atsiskaitydavo Maskvai, kad nuveikta diegiant rusų kalbą. Antai 1970 m. kovo mėnesio ataskaitoje buvo rašoma, kad Lietuvos televizija rodo programą 70 valandų per savaitę, iš jų 39 proc. lietuvių kalba ir 61 proc. rusų kalba, o kovo 1 d. programos rusų kalba užėmė net 74 proc. viso televizijos eterio, nes Lietuvos televizija retransliavo daug centrinės televizijos programų. 1970 m. vasario 20 d. tūkstančiai Stambulo gyventojų susirinko azijietiškoje Bosforo sąsiaurio pusėje – čia iškilmingai buvo paklotas pirmasis tilto tarp Europos ir Azijos pamato akmuo. Tiltas atidarytas 1973 m. spalio 29 d.1970 m. kovo mėnesio Lietuvos partinio aparato ataskaitoje Maskvai apie tai, kas nuveikta diegiant rusų kalbą buvo rašoma, kad Lietuvos televizija rodo programą 70 valandų per savaitę, iš jų 39 proc. lietuvių kalba ir 61 proc. rusų kalba, o kovo 1 d. programos rusų kalba užėmė net 74 proc. viso televizijos eterio, nes Lietuvos televizija retransliavo daug centrinės televizijos programų.1970 m. SSRS prasidėjo M.Suslovo vadovaujamas beatodairiškas L.Brežnevo šlovinimas. M.Suslovas nuo 1965 m. buvo antruoju pagal svarbumą žmogumi partijoje. 1970 m. gegužės 1 d. demonstracijoje Maskvoje pirmą kartą pasirodė L.Brežnevo portretai, didesni už kitų Politinio biuro narių portretus. Po kelerių metų L.Brežnevo portretai paplito po visą SSRS ir tapo miestų, visų valdžios įstaigų komunistinės atributikos neatskiriama dalimi. Dauguma rašančių žmonių savo darbuose privalėjo cituoti įvairias L.Brežnevo „mintis“. tačiau iš tikrųjų jokio L.Brežnevo kulto nebuvo – per visą gyvenimą jis taip ir nesugebėjo išsikovoti politinio autoriteto, kokį turėjo ankstesni partijos vadovai.

1970 m. pirmoji politinė krizė Lenkijoje.1970 m. rugpjūčio 14 d. Jugoslavija ir Vatikanas po 18 metų pertraukos paskelbė visiškai atnaujiną diplomatinius santykius.1970 m. gruodžio mėn. Lenkijos vyriausybė smarkiai padidino maisto produktų kainas. Pajūrio miestuose Gdanske, Gdynėje ir Ščecine prasidėjo masinės protesto demonstracijos, kurias valdžia nuslopino kariuomenės pagalba. V.Gomulka atsistatydino. Jo įpėdiniu tapo E.Gerekas, kuris atšaukė kainų pakėlimą ir bandė spręsti ūkio problemas Vakarų padedamas. Lenkija iš Vakarų gavo didžiules paskolas, kurias panaudojo pramonei sumoderninti ir gyventojų aprūpinimui pagerinti. Tačiau pagerėjimas buvo trumpalaikis. Paskolų greit nebeliko ir valdžia 1976 m. vėl mėgino pakelti kainas. 1970 m. gruodžio 15 d. JAV gyveno 203 mln. 235 298 gyventojai.

1970 m. LSSR miestuose gyveno pusė LSSR gyventojų. Jų pagausėjo suvažiavus į miestus kaimo žmonėms, kurie bėgo iš kolūkių, dėl vienkiemių naikinimo politikos. 1979 m. miestuose jau gyveno 60,7 proc., kaime – 39,3, 1989 m. atitinkamai 68 proc. ir 32 proc.1970 m. SSRS MVD numatė kiekvienai sovietinei respublikai žydų emigracijos kvotas, tačiau protesto akcijos tęsėsi ir toliau.1971 m. gegužės 3 d. VDR KP pirmuoju sekretoriumi tapo Erichas Honeckeris.1971 m. įkurti Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai.1971 m. Klaipėdoje įkurta Paveikslų galerija. Prasidėjo senamiesčio restauravimo darbai.1971 m. gruodį Indijos kariuomenė parėmė Rytų Pakistano sukilėlius bengalus, prieš kuriuos Vakarų Pakistano valdžia ėmėsi genocido – apie 2 mln. gyventojų, daugiausia induistų buvo išžudyta. Metų gale susikūrė nepriklausoma Bangladešo valstybė.1971 m. visus vienkiemius į gyvenvietes perkėlė Vilkaviškio rajono Šeimenos kolūkis. 1975 m. tokių kolūkių jau buvo 15, 1984 m. – 32. kolūkinių gyvenviečių plėtra paspartėjo VIII dešimtmečio viduryje, pradėjus veikti Alytaus namų statybos kombinatui, kuris gamino tipinius surenkamus gyvenamuosius namus kaimui. 1989 m. kolūkinėse gyvenvietėse jau gyveno daugiau kaip 500 000 žmonių. Šį perkėlimą numatyta baigti iki 1990 m.1972 m. gegužės 14 d. Kaune susidegino moksleivis Romas Kalanta (gimęs 1953m. Alytuje).1972 m. Mažeikiuose pradėta statyti naftos perdirbimo gamykla. Prieš tai, nepaisant Lietuvos interesų, socialinių ir ekologinių padarinių, buvo kilęs sumanymas naftos perdirbimo gamyklą statyti Jurbarke. Net tuometinėmis sąlygomis 21 inteligentas protestavo prieš šį sumanymą, kuris kėlė grėsmę Nemunui ir Kuršių marioms. Protestas padėjo.1972 m. į ESPT įstojo Kuba.1972 m. Ceilonas pasiskelbia nepriklausoma Šri Lankos respublika.1972 m. LSSR sudaryta komisija parengė pavardžių, vardų ir tėvavardžių transkribavimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir atvirkščiai instrukciją. Dokumentas numatė surusinti lietuviškus tėvavardžius: Matas taip Matovič, Kazys – Kazevič, Andrius – Andrevič ir t.t. 1972 m. LSSR lankėsi Mongolijos lyderis Junžaginas Cedenbalas.1972 m. nuo 1945 m. Islandijoje pragyvenimas pabrango 986 proc., o atlyginimai padidėjo 1429 proc.1973 m. Klaipėdoje atidaryta Paveikslų galerija.1973 m. Kinija nepriėmė SSRS pasiūlymo pasirašyti nepuolimo sutartį, atsisakė bet kokio bendradarbiavimo.1973 m. SSRS buvo įvestas privalomas vidurinis mokymas. Pasidaręs privalomu, mokymas nusmuko, žinių lygis sumenko.Mažėjo gyventojų socialinės garantijos. Medicininis aptarnavimas, gydymas patyrė nuopuolį, šalyje pradėjo trūkti ligoninių, mokyklų, parduotuvių. Vidurinėje Azijoje ir Užkaukazėje atsirado nedarbas. Šalyje smuko gyvenimo lygis. Apie pusę darbininkų dirbo fizinį nemechanizuotą darbą. Maždaug 20 metų nebuvo didinamos pensijos, ir jos jau neužtikrino pragyvenimo.Išnyko dalis Sibiro tautelių.1973 m. rugsėjo 13 d. Čilėje po pučo prieš Salvadorą Aljendę valdžią paima generolas Augustas Pinočetas.1974 m. sausio 22 d. mirė A.Sniečkus (1903-1974 m.).1974 m. vasario 19 d. išrinktas naujas LSSR administracijos vadovas P.Griškevičius. jo vadovavimo metais Lietuvoje labiau įsigalėjo paradiškumas, pataikavimas, nomenklatūrinių, ypač partinių darbuotojų neveiklumas, protekcionizmas ir korupcija. Labiau sustiprėjo ūkio centralizacija bei partinės vadovybės paklusnumas Maskvai. VIII dešimtmečio pabaigoje LSSR ekonomistai ėmė kritikuoti šakinį ekonomikos valdymą ir jo sukeliamas ūkio raidos disproporcijas. 1976 m. Lietuvos parduotuvėse sumažėjo maisto produktų, ypač mėsos ir cukraus. Nors Lietuva pasigamindavo 94 proc. visų maisto produktų, didelę jų dalis patekdavo į „sąjunginius fondus“. Tai kėlė gyventojų nepasitenkinimą. 1980 m. pabaigoje SSRS MT ir SSKP CK du kartus sumažino Lietuvos mėsos ir riebalų pristatymo į SSRS fondus normas.Lietuvoje vis daugiau pradėta statyti įmonių, gaminančių produkciją karo pramonei. VIII dešimtmetyje veikė „Ventos“, „Vilmos“, „Bangos“, „Sigmos“, „Vingio“, „Pergalės“ susivienijimų įmonės, gaminančios civilinę ir karinę, daugiausia elektroninę produkciją. Jau 1989 m. sausio 1 d. LSSR veikė 590 pramonės įmonių, iš kurių karo atveju toliau turėjo veikti ir vykdyti karinius užsakymus 338 įmonės (55 įmonės buvo laikomos ypač svarbiomis kariniam-pramoniniam kompleksui).Sovietinė ekstensyvi militarizuota ekonomika plėtojosi neefektyviai – viską gelbėjo neišsemiami gamtos ištekliai ir pigi darbo jėga. Tačiau metiniai pramonės augimo tempai nepaliaujamai lėtėjo, artėdami prie regreso ribos. Svarbiausios priežastys, lėmusios ūkio krizę, šios: nebuvo laisvosios rinkos, vyravo valstybinė monopolinė ekonomika su griežtai reglamentuota administravimo sistema, 24-28 proc. nacionalinių pajamų

buvo skiriama kaupimui, užuot jas vėl investavus ir plėtus gamybą, gamybos priemonių (A) ir vartojimo prekių (B) gamybos proporcijos buvo neracionalios – 1978 m. A grupės gaminių buvo 20 proc. daugiau nei B ir šis skirtumas vis didėjo. Lėtėjanti ekonomikos raida atsiliepė Lietuvos gyventojams: jų išlaidų struktūroje 1975 m. santaupos sudarė 7 proc., o 1979 m. – 4,9 proc. ir pasiekė 1969 m. lygį. SSRS vadovai ekonomines problemas mėgino spręsti stabdydami realaus darbininkų atlyginimo augimo tempus. Tačiau tai paveikė ekonominį darbininkų suinteresuotumą ir dėl to dar labiau mažėjo darbo našumas.

Lietuvoje toliau buvo statomos įmonės, kurioms žaliava buvo įvežama, o pagaminta produkcija išvežama; įmonės tapo priklausomos nuo SSRS žaliavų, iš ten gaudavo įvairias komplektuojančias detales ir įrenginius.1974 m. LSSR lankėsi VDR lyderis Erichas Honeckeris.1974 m. SSRS asmeniniuose sklypuose išauginama produkcija sudarė 12 proc. visos SSRS žemės ūkio produkcijos.1974 m. Portugalijoje nuversta diktatūra ir suteikta laisvė kolonijoms Afrikoje bei Indijoje. Sukilėlius rėmė SSRS.1975 m. Švedijoje įsigaliojo nauja konstitucija.1975 m. LSSR buvo įvestas privalomas vidurinis išsilavinimas. VIII dešimtmečio viduryje LSSR pagal studentų ir mokslininkų skaičių pasiekė SSRS vidurkį.1975 m. balandžio 4 d. Žasliuose įvyko traukinio katastrofa. Žuvo žmonės.1975 m. liepos 17-19 d. Žemės orbitoje susijungė SSRS „Sojuz“ ir JAV „Apolo“ kosminiai laivai.1975 m. Helsinkyje 33 Europos šalių, JAV ir Kanados atstovai pasirašė Baigiamąjį aktą. Jame buvo pripažintos šalių sienos, atsiradusios pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, šalys įsipareigojo gerbti viena kitos suverenumą ir t.t.1975 m. lapkričio 2 d. JAV prezidentu (39) išrenkamas Jimmy Carter1975 m. Taškente įvyko „mokslinė“ konferencija „Rusų kalbos mokymosi ir dėstymo patirtis šalies aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose“. Tai buvo vienas pirmųjų ženklų, rodantis artėjantį naują rusinimo etapą. Rusų kalbai įtvirtinti SSRS respublikose buvo pasitelktas „moksliškumas“. Atsižvelgiant į tai, 1977 m. Vilniuje slapta nutarta patobulinti rusų kalbos mokymą lietuvių (lenkų) mokyklose. Numatyta ypač daug dėmesio skirti rusų kalbos mokymui kaimo pradinėse iš aštuonmetėse mokyklose, taip pat įrengti rusų kalbos ir literatūros kabinetus, aprūpinti juos lingafonine aparatūra, padidinti rusų kalbos mokytojų skaičių.Nutarimas buvo įgyvendinamas vangiai. Trūko rusų kalbos mokytojų, lėšų ir noro. Lietuviškos mokyklos, ypač kaimuose, stengėsi neaktualinti šios „iniciatyvos“. 1977 m. antroje pusėje pasirodė 6 kartus per metus leidžiamas respublikinis žurnalas. „Russkij jazyk v škole“.1976 m. Marijampolėje gyvena – 36 600 gyventojų.1976 m. Šiaurės Vietnamas padedamas SSRS įveikė Pietų Vietnamą ir metų pabaigoje paskelbia apie Vietnamo Socialistinės Respublikos sukūrimą.1976 m. vasarą Lenkijoje antroji politinė krizė. Vėl vyko demonstracijos ir riaušės. Šį kartą nukautųjų nebuvo. Ekonomikos būklė Lenkijoje ir gyventojų gyvenimo sąlygos blogėjo. Kilo ir ėmė plėtotis opozicinis judėjimas.1976 m. rugsėjį Kinijoje mirė Mao Czedungas.1977 m. rugsėjo 10 d. Prancūzijoje paskutinį kartą egzekucijoms panaudota giljotina.1977 m. Klaipėdoje sunaikinamos miesto kapinės. Jų vietoje įrengiamas skulptūrų parkas.1977 m. Kinija paskelbė, jog reikia rengtis karui su SSRS.1977 m. J.Stalino laikų konstituciją pakeitė nauja, kurios taip pat nebuvo laikytasi. Stagnacija apėmė visas gyvenimo sferas: užsienio politikos, ekonomikos, socialinę, moralės. Sovietų Sąjunga vis labiau virto uždaresne visuomene. Žmonių gyvenimo lygis nekilo, visuomenėje įsigalėjo apatija, plito alkoholizmas, ekonomika plėtojosi ekstensyviai.Per du dešimtmečius pasidarė aišku, kad ekonominį ir technologinį šalies atsilikimą lemia komandinio administravimo sistema. Nuo septinto dešimtmečio pabaigos pramonei plėtojantis ekstensyviai, pradėjo trūkti darbo jėgos.1978 m. sausio 24 d. Maskvoje nutarus labiau panaudoti televizijos ir radijo galimybes „internacionaliniam auklėjimui“, Vilniuje nutarimas detalizuotas. Lietuvos televizijoje ir radijuje padaugėjo laidų rusų kalba. 1978 m. per Lietuvos radijo pirmąją programą pradėta transliuoti antroji laida rusų kalba. Be to, televizijoje ir radijuje lietuviškose informacinėse ir visuomeninėse politinėse bei jaunimo laidose dalis reportažų ir pranešimų būdavo specialiai pateikiama rusų kalba. Nuo 1978 m. Maskvoje vis labiau ryškėjo nuostata plėsti rusų kalbos įtaką. Maskva ėmėsi centralizuojančio vaidmens. Tų metų spalio 16 d. partinė valdžia Vilniuje nutarė imtis papildomų priemonių Maskvos sprendimams įgyvendinti: buvo pabrėžiama, kad būtina diegti materialinę bazę rusų kalbai ir skirti tam daugiau lėšų, pareikalauta iš Lietuvos institucijų ir organizacijų padidinti knygų rusų kalba leidimą, mokomųjų

laidų programas televizijoje ir radijuje, rusiškų knygų skaičių bibliotekose, prisiminta ir apie klasių dalijimą į du pogrupius mokantis rusų kalbos.1978 m. Plungėje gyvena – 18 900 gyventojų, Rietave 4000. 1978 m. balandžio mėn. Afganistano armijos karininkai komunistai įvykdė perversmą.1978 m. birželį pogrindyje Vilniuje įsikūrė Lietuvos Laisvės Lyga (vadovas A.Terleckas). Jos programiniai uždaviniai: religinės, tautinės ir politinės sąmonės ugdymas, Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose. LLL leido pogrindinį laikraštį “Laisvės šauklys”(1976m.), žurnalą “Vytis” (1978m). Dirbdama pogrindyje, LLL rengė ir platino įvairius leidinius, demaskuojančius žmogaus teisių pažeidimus, organizavo protesto akcijas ir t.t. Ji buvo viena pirmųjų organizacijų, viešai prabilusių apie 1939m. rugpjūčio 23d. sutartis tarp Vokietijos ir SSRS.1978 m. nutarta karinį parengimą mokyklose dėstyti tik rusų kalba. Nuo 1980 m. ši disciplina tapo privaloma vidurinio lavinimo mokyklose.1979 m. vasario 1 d. po 15 metų emigracijos į Iraną iš Paryžiaus sugrįžo ajatola Chomeini.1979 m. Klaipėdoje atidarytas Jūrų muziejus.1979 m. saugumas areštavo Lietuvos Laisvės Lygos lyderius. Organizacija vėl atgaivino savo veiklą 1987m., o atvirai pradėjo veikti 1988 metais. 1990 m. pavasarį LLL nutraukė veiklą, kadangi jos programinis uždavinys buvo įgyvendintas.1979 m. Taškente įvykusi antroji „mokslinė“ konferencija „Rusų kalba – TSRS tautų draugystės ir bendradarbiavimo kalba“ padėjo galutinius rusinimo teorinius pagrindus. Rusų kalba vis labiau įsigalėjo švietimo įstaigose (mokyklose, vaikų darželiuose – pastaruosiuose buvo steigiamos lietuvių ir rusų vaikų mišrios grupės), raštvedyboje, viešajame visuomenės gyvenime. 1971-1975 m. Lietuvos aukštosios mokyklos parengė 1236 rusų kalbos ir literatūros specialistus, 1976-1980 m. planuota parengti 1600. tam pritarė LKP CK pirmasis sekretorius P.Griškevičius ir jo valdiniai. 1979 m. gegužės 24 d. rašydamas SSKP C Komitetui, jis sprendė už visą lietuvių tautą: „Tarybų Lietuvoje, kaip ir visose respublikose, vietiniai gyventojai rodo didelį suinteresuotumą, siekdami išmokti rusų kalbos“. Tačiau ne viskas vyko sklandžiai. P.Griškevičius pažymėjo, kad „kai kurie nacionalistiškai nusiteikę elementai, ypač anksčiau teisti už antitarybinę veiklą, traktuoja priemones, stiprinančias rusų kalbos dėstymą ir Taškento konferencijos nutarimų įgyvendinimą respublikoje, kaip naują rusifikacijos etapą Tarybų Lietuvoje. [...] Jų atžvilgiu didinamas politinis budrumas, įvairiais kanalais imamasi profilaktinio pobūdžio priemonių, užkertant kelią priešiškoms akcijoms.1979 m. Taškente vyko „mokslo“ konferencija „Rusų kalba-SSRS tautų draugystės ir bendravimo kalba“. Jos metu ir buvo sukurti teoriniai rusifikavimo pagrindai. Rusų kalba vis labiau ėmė įsigalėti Lietuvoje, nes P.Griškevičiaus ir visa LSSR vadovybė klusniai vykdė Maskvos reikalavimus. 1983m. buvo numatyta padidinti rusų mokyklų ir rusų kalbos dėstytojų skaičių (šiems atlyginimas padidinamas 15 proc.).1979 m. kovo 15 d. slaptame rašte į Maskvą P.Griškevičius ir J.Maniušis rašė apie pablogėjusią ekonominę padėtį. 1979-1980 m. LSSR pradėjo trūkti kuro ir elektros energijos (pradėtos statyti atominės elektrinės pirmuosius du reaktorius numatyta paleisti tik 1984-1987 m.), todėl sulėtėjo pramonės raidos tempai. Tai buvo pirmieji artėjančios socialistinio ūkio krizės ženklai. Administraciniais valdymo metodais laikinai juos pavyko pašalinti, bet 1985 m. prasidėję ekonomikos sutrikimai gerokai paspartino socialistinės sistemos žlugimą SSRS.1979 m. vasarą pilietinis karas Afganistane.1979 m. Klaipėdoje mieste gyveno 61,5% lietuvių, 29,5% rusų, 3,9% ukrainiečių, 0,4% žydų ir kiti.1979 m. Kinijos vadovas Den Xiaopingas skelbia naują ekonominį kursą. 1979 m. Kinija pradėjo karo veiksmus prieš Vietnamą.1979 m. gruodžio pabaigoje SSRS įsiveržė į Afganistaną. Afganistane buvo apie 100 000 sovietų karių. Įvairios musulmonų grupuotės pagalbos sulaukdavo iš JAV, Pakistano, Kinijos, kai kurių arabų šalių.VIII dešimtmetyje SSRS kaimas „senėjo“, 40 proc. kolūkiečių buvo pensijinio amžiaus. VIII-IX dešimtmetyje iš kitų socialinių sluoksnių gyvenimo lygiu pradėjo ryškiai išsiskirti elitinė biurokratija. Tai dar labiau didino visuomenės moralinį nuovargį, kėlė bejėgiškumo jausmą, skatino girtavimą (IX dešimtmečio viduryje SSRS buvo 4 mln. alkoholikų).

SSRS vidaus politinis ir ūkinis gyvenimas L.Brežnevo laikais stabilizavosi, nors vėliau peraugo į visos šalies stagnaciją, politinio ir ūkinio gyvenimo sustingimą (išskyrus karinę ir kosmoso sritį) bei vadovų neveiklumą, išsikerojusį biurokratizmą. Apskritai savo gyvenimo pabaigoje L.Brežnevas tapo komunistinės epochos degradavimo simboliu, epochos politine karikatūra.Paskutinių sovietų okupacijos dešimtmečių būdingiausi bruožai buvo ne tik griežtas represijų prieš kitaminčius (disidentus) kursas, bet ir visuotinė apatija, abejingumas visuomenės ir valstybės reikalams, moralinių vertybių piktnaudžiavimo atmosfera, neūkiškumas. Įžūli valdžios savivalė, atvira korupcija, valstybės ir visuomenės turto plėšimas bei vagystės tapo kasdieninio gyvenimo norma.

Sovietų Sąjungoje buvo paplitęs girtavimas. Šiuo atžvilgiu valdžia rodė pavyzdį. Partinio aparato girtavimas tapo sovietinės visuomenės kultūriniu reiškiniu ir nomenklatūros gyvenimo būdu. Tačiau girtavimas darbo vietose ėmė grėsti gamybos valdymui. 1980 m. LKP CK biuras uždraudė masines išgertuves darbo vietose. Patikrinus 200 įmonių, buvo rasta, kad 34 įmonių lėšos naudotos girtavimui.

SSRS vis labiau klimpo į netvarką, korupciją, girtuokliavimą, ideologinės nuostatos aiškiai kirtosi su kasdiene realybe. SSRS vadovų idėjiniai įsitikinimai (išskyrus Andrejų Gromyką, Aleksejų Kosyginą, Michailą Suslovą ir kt.) mažai ką bendro turėjo su tikruoju komunizmu, nors buvo griežtai reikalaujama miestuose ir kaimuose kabinti partiją ar komunizmą šlovinančius šūkius, V.Lenino ir L.Brežnevo portretus. Tiesa, palyginus su Baltarusija, Lietuvoje jų buvo kur kas mažiau. Vienas ryškiausių L.Brežnevo epochos bruožų – partinės nomenklatūros, kaip „naujos valdančios klasės“, kiekybinis išaugimas ir jos nekontroliuojamas valdymas visose gyvenimo srityse. Dar niekada pilkoji valstybės valdymo biurokratija nebuvo įgijusi tokios jėgos ir pasiekusi tokių nevaisingų darbo rezultatų, kaip L.Brežnevo valdymo metais. Vadovaujantys nomenklatūrininkai iš savo postų nesitraukdavo iki savo mirties.

Paskutiniais SSRS gyvavimo dešimtmečiais buvo propaguojamas mitas apie išspręstą nacionalinių santykių problemą, egzistavusią dar carizmo metais. Buvo skelbiama, kad „harmoningus tautų tarpusavio santykius, remiantis proletariniu internacionalizmu, įkūnija tarybinė liaudis“. Šis mitas vaidino didžiulį vaidmenį valstybės komunistinėje ideologijoje ir propagandoje. Iš tikrųjų SSRS vyko nuolatinis SSRS tautų rusinimas, prie kurio prisidėjo valdžios skatinama rusakalbių kolonistų imigracija į nacionalines respublikas ir rusų kalbos diegimas viešajame ir privačiame gyvenime.

1979 -1980 m. Lietuvoje pradėjo ėmė trūkti kuro ir elektros energijos, todėl sulėtėjo pramonės raidos etapai. Administraciniais valdymo metodais laikinai juos pavyko pašalinti, bet 1985m. prasidėję ekonomikos sutrikimai gerokai paspartino socialistinės sistemos žlugimą Sovietų Sąjungoje.1980 m. LSSR liko apie 145 000 vienkiemių. Be to daug žmonių vengė kurtis naujose gyvenvietėse, jie išvykdavo gyventi į miestus. Tad vienkiemių naikinimas ne tik griovė tradicinį Lietuvos kaimą, bet ir aprūpino miestus naujais gyventojais lietuviais, kurie įsidarbino naujai pastatytuose fabrikuose bei gamyklose ir objektyviai stabdė kolonistų atvykimą iš SSRS.1980 m. Maskvoje vyko olimpinės žaidynės. Demokratinės valstybės boikotavo žaidynes dėl SSRS įsiveržimo į Afganistaną.1980 m. Plungėje gyvena 19 200 gyventojų, Rietave – 4100.1980 m. 70 proc. estų bei latvių ir 62 proc. lietuvių gyveno miestuose. Prieš 40 metų miestuose gyveno tik ketvirtadalis lietuvių ir trečdalis kitų pabaltiečių.Susituokus pabaltiečiui ir rusui, rusas labiau linkęs nutautėti, o ne atvirkščiai; tai kiek stabdė regiono rusifikaciją: 1990 metais Latvijoje 36 proc. santuokų buvo mišrių (įskaitant santuokas tarp rusų ir ukrainiečių ir pan.). Kita vertus, augančia etnine įtampa galima aiškinti vis gausėjančias skyrybas tarp mišrių santuokų: 1987 m.- 37 proc., 1990 m. - 40proc. Santuokos tarp estų ir neestų žymiai retesnės.

9-ame dešimtmetyje komunistų partijas Estijoje ir Lietuvoje sudarė daugiausiai estai ir lietuviai. Latvijoje dauguma tebebuvo rusai.

Organizuotas politinis pasipriešinimas buvo daugiausia inteligentijos darbas; išimtis buvo Lietuva, kur katalikybė skatino tiek masinį entuziazmą, tiek atskirus kankinius.Mihkelis Tarmas taip apibudina estų nuostatas disidentų atžvilgiu:Estai skiriasi nuo lietuvių, kurie garbina kankinius. Estai mano, kad jeigu jau pakliuvai į kalėjimą, tai esi ne visai pilno proto. Akivaizdu, kad tiesiog nebuvai pakankamai gudrus ir nesugebėjai tinkamai manevruoti sistemoje.Svarbiausi tautiniai atgimusios Lietuvos ritualai glaudžiai susiję su Bažnyčia, kuri šiuo metu dalyvauja visuose pagrindiniuose tautiniuose įvykiuose ir minėjimuose. Latvijoje ir Estijoje, priešingai, pagrindinės tautinės šventės yra pasaulietinės (nors neretai su neopagonybės atspalviu) didžiosios dainų šventės.

1980 m. paleista Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pirmoji eilė.1980 m. rugpjūčio mėn. Gdanske prasidėjo streikai, kurie greit apėmė visą šalį. Susikūrė pirmasis sovietinėse šalyse profsąjungų susivienijimas „Solidarnošč“.1980 m. rugsėjo pradžioje Lenkijoje iš visų postų atsistatydino E.Gerekas. „Solidarnošč“ narių skaičius pasiekė 10 mln.

1980 m. rugsėjo 22 d. Irako kariuomenė įsiveržė į Iraną – kilo pirmasis Persų įlankos karas. Irakas siekė Šal Al Arabo sąsiaurio kontrolės.1980 m. spalio 1 d. P.Griškevičius rašė į Maskvą, jog didžiausia Lenkijos vadovų klaida buvo „neprincipingas elgesys Katalikų Bažnyčios atžvilgiu“. P.Griškevičius pripažino, kad Lenkijos žiniasklaida daliai Lietuvos gyventojų daro neigiamą ideologinį poveikį.1980 m. lapkričio 4 d. JAV prezidentu (40) išrenkamas Ronaldas Reiganas. Respublikonai gauna daugumą Senate pirmą kartą po 1952 m.1980 m. Klaipėdos prekybos uosto apyvarta pasiekė 6,7 mln. tonų.1980 m. tuometis Šiaulių miesto vyriausiasis dailininkas Vilius Puronas išleido naujamečius atvirukus. Jie buvo sukomponuoti kaip tikri banknotai – su giljošais, serijos numeriu, Šiaulių architektūriniais simboliais ir herbu. Spaustuvėje kelių spalvų ofsetu atspausdinti dvipusiai atvirukai tikrai priminė pinigus. Tik užrašai „Turtingų Naujųjų metų“, „Su Naujaisiais metais“ rodė jų pramoginę paskirtį. Nežiūrint to, kad atvirukai visiškai nepretendavo į tikrus pinigus, nes ten nebuvo nei nominalo, nei banko pavadinimo, giljošai neaiškūs ir susilieję, jie niekuo net nepriminė tuomet kursavusių sovietinių rublių, vis dėlto jais susidomėjo KGB. Dailininkas buvo tardomas, bet bausmės pavyko išvengti.1980 – 1981 m. Lenkijoje trečioji politinė krizė.1981 m. vasario 23 d. ryžtingų Ispanijos karaliaus Chuano Carloso veiksmų dėka žlugo antidemokratinis perversmas, kuriam vadovavo papulkininkis Antonio Techeras Molina. Perversmo organizatoriai buvo uolūs diktatoriaus Francisko Franko gerbėjai.1981 m. gruodžio 13 d. generolas V.Jaruzelskis Lenkijoje įvedė karinę padėtį, nenorėdamas, kad SSRS įvykdytų savo grasinimus įvesti kariuomenę į šalį. Įvesdamas karinę padėtį V.Jaruzelskis planavo įvykdyti esmines reformas. Vyriausybė išleido įsakymą, užtikrinantį privataus valstiečių ūkio neliečiamumą. Tačiau partinis aparatas ir ūkinė biurokratija sužlugdė reformų įgyvendinimą.1982 m. lapkričio 10. mirė L.Brežnevas. naujuoju komunistų partijos lyderiu buvo išrinktas KGB vadovas Jurijus Andropovas. Jis mėgino šalyje įvesti kontrolę, griežtesnę valdžią. Jis buvo pasakęs „Mes nepažįstame visuomenės, kurioje gyvename“. J.Andropovas suformavo savo komandos branduolį, kuris po jo mirties tapo M.Gorbačiovo, būsimo SSRS vadovo komandos branduoliu.1982 m. SSRS priimta maisto programa neteikė ypatingų vilčių, kad bus geriau. Tačiau žemės ūkis nežymiai pradėjo kilti, o gyvenimo lygis, palyginus su L.Brežnevo epocha net gerokai pakilo.Mirus L.Brežnevui, SSRS respublikų klausimus perėmė SSKP CK generalinis sekretorius J.Andropovas. 1983 m. gegužės mėnesį Maskvoje eilinį kartą nutarta imtis papildomų priemonių gerinti rusų kalbos mokymą nacionalinėse respublikose. Ketinta padidinti rusų kalbą dėstomų mokyklų bei rusų kalbos mokytojų skaičių, jiems pakelti atlyginimą 15 proc., 1984 – 1988 m. įvesti rusų kalbos mokymą darželiuose ir parengiamosiose klasėse, užsienio kalbų valandas ar dalį jų skirti rusų kalbai ir kt. Balandžio 6 d. P.Griškevičius, pritaręs šiam projektui, prašė nedidinti 15 proc. atlyginimo mokytojams, atsargiai nepritarė tam, kad jaunimas būtų mokomas rusų kalbos mažinant užsienio kalboms skirtą laiką. Buvo aišku, jog, įgyvendinant šią programą, Lietuvoje galėjo kilti nepasitenkinimo banga. Padėtį švelnino tik tai, kad tam rengtasi visiškai slaptai. Tačiau Maskva į P.Griškevičiaus prašymus beveik neatsižvelgė. 1983 m. rugpjūčio 22 d. LKP CK biuras patvirtino didelį ir gana radikalų nutarimą. „Stengtis, kad visas jaunimas laisvai kalbėtų rusų kalba...“ – rašoma tame nutarime. LSSR aukštojo ir vidurinio lavinimo bei Finansų ministerijos, Valstybinio plano komitetas, įvairūs valstybiniai komitetai buvo įpareigoti padidinti rusų kalbos mokytojų, vadovėlių, kabinetų, pamokų skaičių, organizuoti rusų kalbos pamokas ikimokyklinėse įstaigose, kurti mokomuosius filmus rusų kalba, pastatyti rusų mokytojų kvalifikacijai kelti bendrabutį Vilniuje ir kt. Priėmus nutarimą, rusų kalbos mokytojams buvo pakelti atlyginimai, studijuojantiems rusų kalbą studentams padidintos stipendijos, vaikų darželiuose ir parengiamosiose klasėse įvesta privaloma rusų kalba, žurnalas „Russkij jazyk v škole“ tapo mėnesiniu ir kt.1982 m. lapkričio 10 d. SSRS vadovu tapo 68 metų SSRS KGB vadovas J.Andropovas. Kremliuje valdžią perėmė grupuotė, numačiusi administracinėmis priemonėmis modifikuoti, faktiškai sustiprinti komunistinį režimą. Naujasis SSKP CK generalinis sekretorius pradėjo aktyviai kovoti su kitaminčiais, korupcija, ekonominiais nusikaltimais ir darbo drausmės pažeidimais. Šitaip jis mėgino pagerinti SSRS ekonomikos funkcionavimą, padidinti smunkančią gamybą. Tačiau tai buvo daroma KGB metodais, atvirai ir šiurkščiai pažeidžiant žmogaus ir piliečio teises, kurių totalitarinėje valstybėje ir taip nebuvo laikomasi. Vis dėl to didesnių permainų LSSR neįvyko, tik didžiųjų miestų gyventojai pajuto neteisėtus vidaus reikalų struktūrų veiksmus. 1982 m. Kremliui teko subalansuoti karinio-pramoninio komplekso reikalavimus su turimais ekonominiais ištekliais. Nors prasidėjo ūkio krizė, tačiau J.Andropovo vadovaujama SSRS toliau tęsė karą Afganistane, o pasaulį gąsdino branduoliniu karu.1982 m. Kinijoje gyveno 1008 mln. gyventojų.

1983 m. gegužės mėnesį Maskvoje eilinį kartą nutarta imtis papildomų priemonių gerinti rusų kalbos mokymą nacionalinėse respublikose. Ketinta padidinti rusų kalba dėstomų mokyklų bei rusų kalbos mokytojų skaičių, jiems pakelti atlyginimą 15 proc., 1984-1988 m. įvesti rusų kalbos mokymą darželiuose ir parengiamose klasėse, užsienio kalbų valandas ar dalį jų skirti rusų kalbai ir kt. balandžio 6 d. P.Griškevičius, pritaręs šiam projektui, prašė nedidinti 15 proc. atlyginimo mokytojams, atsargiai nepritarė tam, kad jaunimas būtų mokomas rusų kalbos mažinant užsienio kalboms skirtą laiką. Buvo aišku, jog įgyvendinant šią programą, Lietuvoje galėjo kilti nepasitenkinimo banga. Padėtį švelnino tik tai, kad tam rengtasi visiškai slaptai. Tačiau Maskva į P.Griškevičiaus prašymus beveik neatsižvelgė.1983 m. birželio mėnesį SSRS vadovybė, bijodama Lenkijos „Solidarumo“ politinės įtakos ir sukeltų padarinių, priėmė įstatymą „dėl darbo kolektyvų“. Jame buvo deklaruota būtinybė darbo vietose formuoti „socialistinę savivaldą“, bet iš esmės niekas nepasikeitė. Įmonėms ir organizacijoms toliau vadovavo įprastas trikampis: partijos, profesinės sąjungos ir komjaunimo komitetai.1983 m. rugsėjo 26 d. SSRS pulkininkas Stanislavas Petrovas užkirto kelią pasauliniam atominiam karui. Tą dieną buvo gautas pranešimas, kad JAV paleido į SSRS atomines raketas. Komandiniame punkte budėjęs pulkininkas šia informacija nepatikėjo. Vėliau paaiškėjo, kad klaidingas pranešimas atsirado dėl elektronikos gedimų. Šią istoriją plačioji visuomenė sužinojo tik 1989 metais.1983 m. LSSR veikė 1323 lopšeliai ir darželiai, kuriuose buvo 174 000 vaikų.1984 m. pradėjo veikti Ignalinos atominės elektrinės pirmasis Černobylio tipo reaktorius (1987 m. – antrasis).1984 m. patikrinus visas LSSR įmones, net 37 proc. jų aptikta prirašinėjimų (falsifikuotų rezultatų). Prirašinėjimai – vienas ryškesnių brežnevinės epochos ekonomikos bruožų. Aštunto dešimtmečio pabaigoje prirašinėjimai SSRS tapo tokie akivaizdūs, jog Kremlius nutarė bent kiek pristabdyti šį procesą. Dar 1979 m. nutarta kovoti „su akių muilinimu ir prirašinėjimu“, tuo tikslu Lietuvoje buvo įkurta kontroliuojančių žinybų Koordinacinė taryba. 1979-1980 pasirinktinai patikrinta 300 ataskaitų. Finansų ministerija rado daugiau kaip 2,8 mln. rublių prirašymų. 58 žmonės buvo atleisti iš pareigų, 36 patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Iš kaltų išieškota 137 000 rublių. Tačiau prirašinėjimų mastas nemažėjo. Pavyzdžiui, 1987 m. aptikta prirašinėjimų už 4,9 mln. rublių, nubausti 1969 žmonės.

Lietuvos pramonė nebuvo telkiama viename ar dviejuose miestuose, o tolygiai išdėstoma visoje teritorijoje. Visgi 2/3 visos pramonės ir toliau buvo sutelkta penkiuose didžiausiuose LSSR miestuose. Dėl to Vilniuje ir Klaipėdoje kūrėsi daugiataučiai gamybiniai kolektyvai, kuriuose ėmė vyrauti rusai arba rusakalbiai, nenorintys taikytis prie Lietuvos sąlygų.1984 m. vasario 9 d. mirė SSRS vadovas I.Andropovas. vietoj jo vadovu tapo I.Černenka SSRS vadovu išbuvęs iki savo mirties 1984 m.- 1985 m. 1984 m. vasario mėn. Bruce McCandless ir Robert Stewart, „Challenger“ kosminio laivo astronautai pirmą kartą žmonijos istorijoje išėjo į atvirą erdvę iš kosminio laivo.1984 m. vasario 27 d., įvertindamas LKP darbą rusinimo srityje, LKP CK antrasis sekretorius N.Dybenka informacijoje SSKP CK konstatavo, kad Lietuvos mokyklose pailgėjo rusų kalbos ir literatūros mokymosi laikas (vidurinėse mokyklose – 1548 valandos per metus, profesinėse technikos mokyklose – 290), o „nuo 1984 m. nacionalinėms mokykloms rusų kalba bus išleidžiami matematikos, fizikos, chemijos, istorijos ir visuomenės mokslų vadovėliai su terminų žodynėliais rusų kalba“. P.Griškevičius 1985 m. vasario 21 d. slaptoje pažymoje rašė, kad 1984 m. buvo baigti lietuvių ir rusų dvikalbystės sąlygomis ugdomų šešiamečių lietuvių vaikų psichologiniai-pedagoginiai ir jų literatūrinės kalbos tyrimai. 17-oje Lietuvos mokyklų įvestas sustiprintas rusų kalbos mokymas. P.Griškevičius garantavo, kad iki 1990 m. LSSR tokio tipo mokyklų bus kiekviename mieste ir rajone.1984 -1988 m. nutarta įvesti rusų kalbos mokymą visuose darželiuose ir parengiamosiose klasėse. Lietuviškoms mokykloms 1984-1985 m. numatyta išleisti matematikos, fizikos, chemijos, istorijos vadovėlius rusų kalba.1984 m. 68 proc. žemės ūkio technikos neatitiko reikalavimų. Žemės ūkyje atsirado pernelyg daug vadovų. Kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose jų buvo apie 1,5 mln. nesirūpinta be nuostolių suvežti ir išlaikyti derliaus. Pražūdavo 20-30 proc. laikomų žemės ūkio produktų.1984 m. lapkričio mėnesį K.Černenka patvirtino SSRS melioruojamų žemių programą, kuri jau kelintą kartą turėjo išspręsti maisto problemą. Šios programos projektas numatė, kad Rusijos upės turėtų tekėti iš šiaurės į pietus. K.Černenka pradėjo nomenklatūrinių kadrų rusinimo vajų, tačiau 1985 m. kovo 10 d. mirė.IX dešimtmečio viduryje Lietuva kontroliavo tik 12 proc. savo pramonės.1985 m. kovo 10 d. mirė SSKP CK generalinis sekretorius K.Černenka. 1985 m. kovo 11 d. SSRS vadovu išrenkamas M.Gorbačiovas. 1985-1988 m., prasidėjus demokratiniams procesams SSRS, LSSR rusinimas sulėtėjo ir stabtelėjo bei visiškai baigėsi Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Kiekviena nauja karta jau mokykloje negalėjo susipažinti su Lietuvos istorija ir buvo ideologiškai apdorota, vis labiau sovietizuodama. Dviveidiškumas ir baimė, pilietinis abejingumas, moralinis kurtumas ir žiauri elgsena, perimta iš sovietinės kariuomenės bei lagerių, išlaikytinio psichologija ir menkavertiškumo kompleksas – šie būdingi homo sovieticus bruožai įaugo ir į lietuvio psichiką, stelbdami krikščionišką gerumą, tautinę savimonę, aukštesnių vertybių ilgesį. Kita vertus, nepaisant griežto politinio režimo, lietuvių tauta išsaugojo tautiškumo, patriotizmo ir laisvės troškimo idealus.Sovietiniais metais Lietuvoje buvo sukurta lietuvių ir rusų dvikalbystė. Lietuviams rusų kalba tapo ne tik kanceliarine, bet ir antrąja bendrine kalba, nes ją beveik tobulai mokėjo visi gyventojai (nemokėjo tik maža dalis vyresnio amžiaus kaimo žmonių). Rusų kalba labiausiai paplito transporto, administracijos, prekybos, pramonės, mokslo, ryšių srityse, t.y. ten, kur buvo didžiausia SSRS centrinių žinybų įtaka. 1979 m. gyventojų surašymo duomenimis, 52,2 proc. lietuvių ir 61 proc. lenkų rusų kalbą laikė antrąja „gimtąja“ kalba. Nors tai toli gražu nereiškė prievartinės asimiliacijos, vedusios prie etninio identiteto atsisakymo, bet vykstantys procesai rodė vis didėjančią rusų kalbos ir kultūros hegemoniją. Tai turėjo simbolizuoti spartų sovietinės nacijos formavimąsi (ir rusinimo proceso laimėjimus). Tuo metu lietuvių kalbą gimtąja laikė tik 2,2 proc. rusų.1985 m. balandį prasideda valstybinės, politinės ir visuomenės demokratizavimo bei viešumo procesas. Lietuva pirmąsias permainas pajuto 1987m.1985 m. rugsėjo 1 d. surastos „Titaniko“ liekanos.1985 m. lapkričio 19 d. JAV prezidentas R.Reiganas susitiko su SSRS vadovu M.Gorbačiovu Ženevoje.1985 m. SSRS vidutiniškai vienam gyventojui mėsos skerdienos pagaminta 62 kg, Lietuvoje – 141 kg (3,3 proc. SSRS gamybos 1988 m.), pieno atitinkamai 355 ir 829 kg (atitinkamai 2,4 proc.), sviesto – 5,7 ir 20,7 kg, grūdų – 691 ir 799 kg ir t.t.1986 m. balandį įvyksta avarija SSRS Černobylio (Ukraina) atominėje elektrinėje – vienoje moderniausių to meto sovietinių elektrinių. Į atmosferą išmesta tūkstančiai tonų radioaktyvių medžiagų, kurios po keletos savaičių pasiekė JAV, Aziją, Šiaurės Afriką. Pirmieji radiaciją pastebėjo švedai. Jie paklausė sovietų apie radiaciją. Sovietai prisipažino visam pasauliui apie avariją. Nelaimę užfiksavo ir JAV žvalgybinis kosminis palydovas.1986 m. spalį Klaipėdoje pradeda veikti Tarptautinė jūrų perkėla. Atidaryta keltų linija Klaipėda – Mukranas (VDR). Galutinai tarptautinė perkėla buvo sutvarkyta 1989 m. tai buvo svarbus SSRS strateginis objektas, kurio svarba Lietuvai išryškėjo po nepriklausomybės atkūrimo.1986 m. Klaipėdoje įkurtas Muzikinis teatras.1986 m. anot M.Gorbačiovo interviu 2008 12 28 laidoje „Dym Otečestva“ (Echo Moskvy), R.Reiganas paprašė Saudo Arabijos tyčia nuleisti naftos kainas, kad tai paveiktų SSRS. Tai buvo stiprus smūgis SSRS, kai naftos kaina krito nuo 140-150 dolerių iki 10-12 dolerių už barelį. Kitaip nei Gorbačiovui, Brežnevui pasisekė labiau, kai 1973-1974 m. arabai buvo sukėlė naftos krizę ir kainos kilo. Kritus naftos kainoms, SSRS neteko 2/3 valiutos atsargų. Tuo tarpu karinėms išlaidoms biudžete SSRS skyrė 105 milijardus dolerių. Tuo metu Gorbačiovo valdžia kėlė atlyginimus mokytojams, gydytojams, vien pensijų pakėlimas kainavo 45 milijardus (skaudžiausias pakėlimas). Anot M.Gorbačiovo, šitas reformas būtų buvę galima „atidėti“ kažkuriam laikui.1987 m. SSRS buvo priimtas įstatymas, leidžiantis „individualią darbinę veiklą“.1987 m. Plungėje pastatyta Žemės ūkio mokykla.1987 m. beveik visa spauda ėmė sprūsti iš LSSR partinės vadovybės kontrolės.1987 m. po Černobylio avarijos politinį atspalvį įgijo viešas ekologijos problemų svarstymas (anksčiau tai iš viso buvo uždrausta).1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje buvo surengtas Molotovo - Ribbentropo pakto paminėjimas. Lietuvoje tai pirmas viešas 1939 m. slaptų protokolų pasmerkimas. Tada KGB nesiėmė jokių priemonių, nenorėdama sugriauti kylančio M.Gorbačiovo autoriteto.Mitingas parodytas per užsienio televizijas.1987 m. rugsėjo 2 d. Maskvoje prasidėjo teismo procesas prieš vokietį Mathiasą Rustą, kuris tada 18-metis, lėktuvėliu Cessna 172B kirto SSRS sieną ir nusileido Raudonojoje aikštėje.1987 m. lapkričio 14 d. eidamas 64 metus mirė P.Griškevičius. Naujuoju LKP CK pirmuoju sekretoriumi tapo LSSR AT Prezidiumo pirmininkas R.Songaila. Tai sukėlė ne tik LSSR visuomenės, bet ir LKP CK aparato darbuotojų nuostabą ir net nepritarimą. R.Songaila visais savo karjeros metais buvo pilka asmenybė, visuomeniniame gyvenime aktyviai nedalyvavo (praktiškai apie jį beveik nieko nebuvo žinoma), taip pat nedalyvavo partinio aparato užkulisinėse intrigose, ištikimai tarnavo A.Sniečkui ir P.Griškevičiui.R.Songaila inertiškai tęsė brežnevinės epochos tradicijas LSSR. Jis bijojo viešumo, retai pasirodydavo visuomenėje, nemėgino ir nežadėjo nieko keisti, dažniausiai konsultuodavosi su N.Mitkinu, kurio žodis buvo lemiamas.

1987 m. gruodžio 29 d. R.Songaila, burdamas savo komandą, į SSRS AT Prezidiumo pirmininko postą SSKP CK rekomendavo savo ilgametį kolegą V.Astrauską, kuris, užsitraukęs P.Griškevičiaus „nemalonę“, buvo paskirtas profesinių sąjungų vadovu. 1987 m. Klaipėdos mieste gyveno apie 200 000 gyventojų.1987 m. LSSR buvo 2124 mokyklų, kuriose 34 600 mokytojų mokė 536 400 moksleivių.Iki 1988 m. pavasario LSSR valdžios institucijose jokių politinių permainų nebuvo. Respublikos partinis aparatas visaip stengėsi išsaugoti esamą padėtį ir net nemėgino pasinaudoti Maskvoje prasidėjusiu demokratizavimu. Atsargumą stiprino ir 1986 m. rudens pabaigoje iš Karelijos į Lietuvą atsiųstas naujasis LKP CK antrasis sekretorius, dogmatiškas neobolševikas N.Mitkinas. jis trukdė demokratizuoti Lietuvos politinį gyvenimą. Pasak LKP CK sekretoriaus L.Šepečio, atvykęs į Lietuvą N.Mitkinas pareiškė: „Aš atvažiavau padaryti Lietuvą internacionaline“. Lietuvos komunistų partija ir toliau rėmėsi KGB represiniu aparatu. LKP CK tik stebėjo procesus Maskvoje ir nesiėmė jokios atsakomybės. Lietuvoje pagal politinės konjunktūros reikalavimus buvo tik retransliuojami idėjiniai pertvarkos šūkiai, tačiau realiai nieko nebuvo daroma. LSSR administracija buvo labai atsargi – istorinė patirtis rodė, kad SSRS politinės permainos gali netikėtai baigtis taip, kaip ir prasidėjo. LSSR vadovai buvo pasirengę vykdyti tik konkrečius Kremliaus nurodymus, o ne rodyti iniciatyvą jiems visai nesuprantamais viešumo ir visuomenės atsinaujinimo klausimais. Priešingai, jie stengėsi išlaikyti esamą režimą ir parodyti Maskvai, kad visiškai kontroliuoja padėtį ir yra geri vietininkai Lietuvoje.1988 m. kovo mėnesį LSSR rašytojų sąjunga kartu su įvairių sričių specialistais, visuomenės atstovais aptarė ekologinę padėtį Lietuvoje. Atviras pokalbis apnuogino daugybę gamtosaugos pažeidimų ir skaudžių ekologinių problemų: gamtos tarša pasiekė didžiulį mastą, įprastu reiškiniu tapo kūdikių apsigimimai, apsinuodijimo maisto produktais atvejai, dirvožemio erozija ir vandens tarša, į atmosferą išmetamos nuodingos medžiagos, statybų gigantomanija ir pasenusios industrijos technologijos, agropramoninių įmonių žala žemės ūkiui, ypač plačiai naudojant kenksmingus pesticidus. Konstatuota, kad kai kuriose zonose – aplink Jonavos „Azotą“, „Akmenės cementą“, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Elektrėnų šiluminę elektrinę – atmosferos tarša viršija normas 5-6 kartus. Didžiulį rūpestį kėlė žema ekologijos specialistų kompetencija, lėšų gamtosauginiams tyrimams stygius, pasenusi specialiųjų laboratorijų įranga ir aparatūrą. Susirinkimo nutarime konstatuota, jog beatodairiškas gamybos didinimas yra susijęs su JTO vadinamuoju kolonijiniu ūkininkavimo būdu. Bene pirmą kartą respublikos valdžios institucijos buvo raginamos priešintis sąjunginių ministerijų ir žinybų projektų, neigiamai veikiančių ekologinę padėtį Lietuvoje, įgyvendinimui. Po 1987-1988 m. visuomenės protestų buvo sustabdyta likusių dviejų Ignalinos atominės elektrinės reaktorių statyba, pakoreguotas kitų ekologiškai grėsmingų projektų įgyvendinimas.1988 m. SSRS apie 100 000 asmenų buvo pasiėmę patentus „individualiai darbinei veiklai“.1988 m. priimama Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio programa, kurioje reikalaujama, kad Lietuva būtų teisinė, bet socialistinė valstybė.1988 m. Klaipėdoje susikuria Sąjūdžio Klaipėdos iniciatyvinė grupė.1988 m. prasidėjo konfliktas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.1988 m. balandyje įkuriamas Estijos Liaudies Frontas, pirmasis SSRS.1988 m. gegužės mėn. SSRS buvo leista kooperatinė veikla.1988 m. gegužės 21 d. sovietų valdžia mėgino užbėgi įvykiams už akių suorganizavusi J.Stalino aukų minėjimą prie Z.Angariečio paminklo, tačiau ši priemonė nebuvo veiksminga – tiesos žodis apie represijas ten nebuvo ištartas.1988 m. birželio 1 d. SSRS įvesti talonai pirkti spalvotiems televizoriams, baldams, šaldytuvams, elektros prekėms, cukrui ir kt. 1988 m. birželio 2 d. Verkiuose, viename iš eilinių Lietuvos mokslininkų renginių buvo gvildenama tema „Ar įveiksime biurokratizma?“. Diskusija vyko itin audringai. Joje kalbėjo tuo metu jau žinomi oratoriai, daugiausia meno ir mokslo atstovai: Jokūbas Minkevičius (susirinkimo pirmininkas), Kazimieras Antanavičius, Romualdas Ozolas, Kazimiera Prunskienė, Zigmas Vaišvila ir kt. Galiausiai prieita prie išvados, jog pribrendo laikas organizaciniu atžvilgiu suvienyti pozityvių permainų siekiančias visuomenės jėgas. Nutarta šiam tikslui pasinaudoti kitą dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje numatytu oficialiu renginiu, skirtu LSSR Konstitucijos projekto svarstymui. Kai kurie veiklesni opozicinių grupių veikėjai (Eduardas Eigirdas, Alvydas Medalinskas, Romualdas Ozolas, Artūras Skučas) dar išvakarėse aptarė galimą susirinkimo scenarijų, kurio esminis akcentas – iniciatyvinės grupės Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui organizuoti išrinkimas.1988 m. birželio 3 d. sausakimšoje Lietuvos mokslų akademijos salėje oficialiai susirinkimui vadovavusiam MA Prezidiumui nepavyko nukreipti diskusijų pagal numatytą planą. Daugelio kalbos buvo itin emocingos, tvyrojo nemaža įtampa, pasitaikė maksimalistinių reikalavimų, tačiau galiausiai tiesiog spontaniškai pradėta siūlyti kandidatus į iniciatyvinę grupę. Tai buvo mokslininkai, rašytojai, kitų intelektualių profesijų atstovai, aktyviausi jaunimo organizacijų nariai. Išrinkta 35 žmonių grupė iš karto pasivadino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu ir nedelsdama ėmėsi svarstyti judėjimo tikslus.

Iniciatyvinė grupė nesudarė jokios valdybos ar koordinuojančio centro, vengdama galimų represijų prieš jos vadovybę. Sąjūdžio branduolį sudarę asmenys rotaciniu būdu pirmininkavo ir vadovavo posėdžiams.

Sąjūdis buvo masinis judėjimas, sutapę su tautiniu atgimimu ir iškėlęs didžias Laisvės, Demokratijos, Tiesos ir Teisingumo idėjas. Tačiau pradiniu laikotarpiu tai buvo dar amorfinis judėjimas, vadovavęsis gana nuosaikia (kritiška) ideologija ir miglotomis ateities politikos perspektyvomis. Kita vertus, Sąjūdis išjudino ir suvienijo tautą nacionaliniam pabudimui ir ėmėsi formuluoti jos siekius. Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje susibūrę mokslininkai, filosofai, rašytojai, menininkai, iškilūs visuomenininkai patirtimi, erudicija, racionaliais argumentais ar metaforomis tiesiogiai mokė žmones naujoviškai mąstyti ir kritiškai žvelgti į tikrovę, paneigti sustabarėjusias komunistinės valdžios nuostatas, pasenusius sprendimus. Kita vertus, jau tuomet sektinų pavyzdžių ieškota atsigręžiant į praeitį, racionalūs vertinimai, kritinė mintis neretai nusileisdavo skambiai retorikai, simboliams, dar tik ryškėjančioms charizmatinėms asmenybėms.1988 m. birželio 10 d. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įkurta Kaune.1988 m. birželio 14 d. pirmąsyk Lietuvoje viešai pagerbtas 1941m. tremtinių atminimas.1988 m. birželio 14 d. pirmąsyk Lietuvoje iškelta Trispalvė. Ją iškėlė buvęs politinis kalinys, LLL tarybos narys Leonas Laurinskas.1988 m. birželio 19 d. pradėjo eiti „Sąjūdžio žinios“.1988 m. birželio 24 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko pirmasis masinis mitingas, kurį surengė ir jo eigą kontroliavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė. Ji įtraukė LKP vadovybę į atvirą diskusiją visuomenės akivaizdoje. LKP CK atsakingi pareigūnai jame dalyvavo aplinkybių verčiami ir buvo ne tiek prelegentai, diskusijų dalyviai, kiek atsakovai. Politiniu atžvilgiu bespalvės LKP „viršūnės“ – R.Songaila ir N.Mitkinas – mitinge nedalyvavo, jie užkrovė atsakomybės naštą LKP CK sekretoriui A.Brazauskui, Vilniaus miesto partijos komiteto sekretoriui Kęstučiui Zaleckui, ir kt. Mitingas Vilniaus Katedros aikštėje buvo Sąjūdžio triumfo pradžia - po jo jis tapo galinga jėga.Šis renginys buvo neįprastas vien tuo, kad jį organizavo ne oficialios valdžios įstaigos, o savaveiksmiškas visuomeninis judėjimas; kita vertus, jis nebuvo sankcionuotas (sovietinėje praktikoje – precedentas). Svarbiausia, kad apie 20 000 žmonių minioje greta iškeltų M.Gorbačiovo, V.Lenino portretų buvo matyti Sąjūdžio simboliai – Gediminaičių stulpai, transparantai su reikalavimais laisvės politiniams kaliniams, taip pat šūkis „Visa valdžia taryboms!“. Šitokia idėjų samplaika rodė, kad komunizmo ir laisvės takoskyra dar tebebuvo trapi, daugeliui nesuprantama ar nepriimtina.Tarp oratorių, kalbėjusių apie priesakus komunistų delegatams, išsiskyrė aiški Vytauto Landsbergio formuluotė: „Jeigu delegatai grįš iš Maskvos, priėmę kartu su kitais delegatais žmonėms ir Lietuvai gerus nutarimus, mes pasakysime: tai buvo mūsų delegatai... Na, o jeigu ten bus priimti blogi žmonėms ir Lietuvai nutarimai, ir šie delegatai balsiuos už, tai mes pasakysim, kad ten buvo ne mūsų delegatai...“Tačiau LKP delegatai SSKP XIX konferencijoje niekuo neišsiskyrė. Itin banaliai, šabloniškai kalbėjo LKP CK pirmasis sekretorius R.Songaila. Neatsitiktinai jis nedrįso pasirodyti liepos 9 d. Vilniuje, Vingio parke, beveik 100 – tūkstantinės minios akivaizdoje, o transparantai skelbė – „Songaila – tautos gėda“. Šįkart Sąjūdis galutinai perėmė politinių procesų iniciatyvą Lietuvoje. Tik A.Brazausko nuosaiki, tačiau Sąjūdžio nuostatoms akivaizdžiai palanki kalba išgelbėjo LKP nuo visiško žlugimo. A.Brazauskas mitinge elgėsi kaip savarankiškas politikas, be jokių LKP vadovybės įgaliojimų pritaręs tautinių simbolių grąžinimui. Po 1988 m. liepos 9 d. mitingo galutinai paaiškėjo, kad dialogas įmanomas tik tarp Sąjūdžio aktyvo ir demokratinio LKP sparno (nuosaikiųjų) vadovų.Sovietų valdžia pamažu įprato Trispalvę, Lietuvos himną ir kt. toleruoti ir netgi pasiryžo juos įteisinti, žinoma, tik kaip tautinius, bet ne valstybinius. L.Šepetys liepos 9 d. mitinge Vingio parke pranešė, jog „nacionalinės vėliavos klausimas išnagrinėtas vyriausybės lygiu ir artimiausiu metu jo teigiamam sprendimui turi būti suteiktas įstatyminis pagrindas“.1988 m. liepos 10 d. Klaipėdoje jūros šventės metu viešai paskelta apie Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimą.1988 m. liepos 13 d. po 10 metų nelegalios veiklos LLL pareiškė išeinanti iš pogrindžio ir per Lietuvos informacijos centrą paskelbė savo programą. Iš tikrųjų tai buvo brandus dokumentas, kuriame iškelti teisingi, tuo laikotarpiu net per drąsūs politiniai reikalavimai. 1988 m. vasarą, kai LPS aktyvas tik formulavo bendruosius demokratinių reformų reikalavimus, kurių dauguma neperžengė M.Gorbačiovo „pertvarkos“ ribų, LLL praktiškai stojo į atvirą bekompromisę konfrontaciją su okupaciniu režimu. Vienas esminių programos punktų buvo reikalavimas, kad SSRS laikytųsi savo Konstitucijos, skelbiančios SSRS suverenių respublikų sąjunga. Įsidėmėtini ir kiti politiniai programos akcentai: Lietuvos pilietybės įteisinimas, valstybinio statuso suteikimas lietuvių kalbai, sąžinės laisvės garantija, Bažnyčios galimybė dalyvauti visuomenės gyvenime. Pasisakoma už tautinę demokratinę Lietuvos mokyklą, kultūrinio palikimo saugojimą, sovietų suniokotų paminklų atstatymą SSRS lėšomis, Lietuvos ryšių su užsienio valstybėmis atkūrimą. LLL besąlygiškai reikalavo

paskelbti slaptuosius archyvinius dokumentus, atskleisti visą istorinę tiesą apie 1918-1919 m. ir 1939-1940 m. įvykius Lietuvoje, pasmerkti nusikalstamą stalinizmo vidaus ir užsienio politiką, paskelbti nusikaltimu žmonijai masines lietuvių piliečių represijas 1940-1953 m. ir kt. Pabrėžiama, kad pagrindinis Lygos ginklas – viešas, atviras žodis. Be to, Lyga išreiškė norą „bendradarbiauti su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu, Blaivybės sąjūdžiu, su Bažnyčios teisių gynimo grupėmis ir visais žmonėmis, kuriems rūpi Lietuvos likimas“.Griežtas Lygos politikos tonas gąsdino daugiausia nuosaikiųjų pažiūrų sąjūdiečius, todėl, pastarieji iki pat 1988 m. rudens iš esmės ne tik nerėmė kai kurių Lygos akcijų, bet ir nepritarė joms.

1988 m. liepos 14 d. Sąjūdžio rėmimo grupė susikūrė Alytuje.1988 m. liepos 14 d. Sąjūdžio rėmimo grupė susikūrė Marijampolėje, Palangoje.1988 m. liepos 19 d. Šiauliuose susikūrė pirmoji Sąjūdžio rėmimo grupė „Tauta – tautai“.1988 m. liepos 26 d. po naktinių diskusijų Šiauliuose susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.1988 m. liepos 26 d. LSSR valdžia buvo numačiusi panaudoti jėgą prieš vilniečius mitinge prie AT ir tik paskutinę minutę savo sprendimą atšaukė.1988 m. vasarą Plungėje susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.1988 m. rugpjūčio 4 d. Sąjūdžio rėmimo grupė susikūrė Raseiniuose.1988 m. rugpjūčio 5 d. Sąjūdžio rėmimo grupė susikūrė Trakuose.1988 m. rugpjūčio 9 d. Sąjūdžio rėmimo grupė susikūrė Rokiškyje, Varėnoje.1988 m. rugpjūčio 11-12 d. į Lietuvą atvyko SSKP CK sekretorius Aleksandras Jakovlevas sušvelninti įtampos tarp LKP ir Sąjūdžio. Susitikime su LKP vadovybe jis pareiškė, jog „[...] nepasitikėjimas inteligentija, jos kaltumo prezumpcija – tai kaip tik tas palikimas, kurio mes atsisakome. [...] Visiems žinoma, kad inteligentija – liaudies savimonės išreiškėja. Ji ne tik išreiškėja, bet žymiu mastu šios savimonės architektė, nacijos skaistykla ir nacijos lūpos“. Jo kalba patiko sąjūdiečiams, nes pritildė partinius vadovus, kurie vien skundėsi, jog nesiseka ginti oficialiąją istoriją nuo Sąjūdžio kritikos.Po A.Jakovlevo vizito Sąjūdžio vadovai nuo visų vietinių „stagnatorių“ priekaištų gynėsi cituodami jo kalbas. Valdžios piramidėje būta pokyčių „reformatorių“ naudai. CK nurodė miestų ir rajonų partinių komitetų vadovams nedrausti partijos nariams dalyvauti Sąjūdžio rėmimo grupėse, taip pat leista surengti Molotovo – Ribbentropo pakto paminėjimą Vingio parke, pažadėta, kad Sąjūdis galės leisti savo periodinį leidinį ir turėti nuolatinę televizijos laidą.1988 m. rugpjūčio 17 d. vakare per Lietuvos televiziją paskelbta, kad LSSR valdžia oficialiai pripažįsta Trispalvę ir „tautišką giesmę“.Prasidėjo diskusijos, ar dera susigrąžinti valstybinius simbolius okupuotame krašte, tačiau galiausiai nutarta, jog jie priimtini kaip būsimos nepriklausomos valstybės siekinys.1988 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje vyko protesto mitingas skirtas paminėti 49-asias Molotovo – Ribentropo pakto metines. Mitinge dalyvavo apie 150 000 žmonių. Panašūs renginiai įvyko Kaune prie Istorijos muziejaus; juose dalyvavo iki 50 000 žmonių. Šiauliuose apie 5000 žmonių juodais kaspinais perrištomis vėliavomis nužygiavo į Sukilėlių kalnelį.

Buvo svarstomi autonomijos projektai, raginama sukurti savo valiutą, sustabdyta Ignalinos AE trečiojo bloko statyba. Labai susilpnėjo Maskvos įtaka, pakriko sovietinis režimas. Tai buvo paskutinieji KP ir KGB viešpatavimo metai Lietuvoje. Rugpjūčio 23d ir rugsėjo 28d LLL organizavo mitingus. Jų metu LLL pirmoji iškėlė radikalų Nepriklausomybės reikalavimą.

Lietuvių kalbos valstybinio statuso reikšmę gerai suprato inteligentija: nors lietuvių kalba buvo toleruojama ir plačiai vartojama valstybės gyvenime, realus rusinimas postalininiais metais jau negrėsė. Atgimimo metais buvo įsisąmoninta, jog nors lituanistai kaupė lingvistinę medžiagą, rengė solidžias mokslo studijas, buvo kuriami meno kuriniai, tačiau kalba buvo įsprausta į ideologijos rėmus, tiksliuosiuose, gamtos, taikomuosiuose, net socialiniuose ir humanitariniuose moksluose vis labiau įsivyravo rusų kalba – dėl to ne tik skaudžiai nukentėjo terminijos raida, bet ir sąvokos, kalbos žodynas. Nepaisant geriausių lingvistų pastangų, kalba nuskurdo, nemažai atvejų tapo puskalbe su dominuojančiomis slavizmų svetimybėmis.1988 m. rugpjūčio 23 vakare Sąjūdžio vadovybei teko neįprastas tarpininkės vaidmuo: ji turėjo tarpininkauti tarp Katedros aikštėje badaujančių LLL aktyvistų ir valdžios represinių struktūrų, kurios stengėsi „įvesti tvarką“ sostinėje. LKP niekaip nesiryžo konfrontuoti su LPS, tačiau kitokių pažiūrų ir kitokia politine taktika besivadovaujanti LLL tapo komunistų konservatorių išpuolių objektu.LLL kitaip nei LPS, į jokias kalbas su komunistų partija nesileido. Persekiojami ir kalinami jos veikėjai ne tik nepasitikėjo Maskvos reformatoriais, tačiau nepritariamai žiūrėjo ir į sąjūdininkus bei respublikos komunistų tarpusavio santykius. 1988 m. rugsėjo 8 d. Sąjūdžio rėmimo grupė susikūrė Telšiuose.

1988 m. rugsėjo 28 d. sovietinės represinės struktūros ypač įžūliai nuslopino LLL organizuotą mitingą, skirtą Molotovo – Ribbentropo sutarties antrojo slaptojo protokolo pasmerkimui. Lietuvos perdavimas į SSRS įtakos sferą buvo pavadintas penktuoju Lietuvos – Lenkijos padalijimu. Mitingas buvo išvaikytas jėga; tai buvo paskutinis kartas, kai prieš susirinkusiuosius panaudota jėga. Sovietinės Lietuvos pareigūnai daugiau nedrįso naudoti jėgos prieš mitinguojančiuosius.Šį kartą jau ir LPS iniciatyvinės grupės nariai atvirai parėmė LLL, pasmerkdami smurtininkus. Nors takoskyra tarp Sąjūdžio ir Lygos neišnyko, tačiau nuo to laiko abi pusės sovietų valdžios atžvilgiu veikė solidariau. LLL daug kuo, nors ir netiesiogiai, prisidėjo prie radikalesnės Sąjūdžio politikos formavimo.1988 m. spalio 6 d. LSSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsakais Nepriklausomos Lietuvos vėliava ir himnas įteisinami kaip LSSR simboliai.1988 m. spalio 7 d. Gedimino pilies bokšte suplevėsavo trispalvė.1988 m. rudenį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis įgijo politinio judėjimo bruožų, kurie buvo nepriimtini ne tik vietos komunistų nomenklatūrai, bet dar labiau Maskvos centrinėms, tarp jų ir pertvarkos šalininkų institucijoms. Lietuvoje tai buvo tautinio atgimimo fenomenas.LKP vadovybė, atsižvelgdama į tai, kad tarp 35 iniciatyvinės grupės narių buvo 17 komunistų, turėjo vilčių jeigu ne kontroliuoti, tai bent stebėti ir kiek galima koreguoti grupės veiklą. Tačiau pirmieji LKP pareigūnų susitikimai su iniciatyvine grupe buvo nesėkmingi. CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas Stepas Imbrasas buvo tiesiog išprašytas iš iniciatyvinės grupės posėdžio.Sąjūdžio iniciatyvinė grupė ne tik pasinaudojo proga demaskuoti LKP įsigalėjusį biurokratizmą, tačiau rengėsi pirmą kartą viešai paskelbti visuomenei pagrindinius savo siekius – viešumą, demokratijos, piliečių pagrindinių teisių ir laisvių bei socialinio teisingumo įgyvendinimą.1988 m. spalio 20 d. Klaipėdoje virš Muzikinio teatro iškilmingai pakelta trispalvė.1988 m. Klaipėdos Kraštotyros muziejus tampa Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi.1988 m. spalio mėn. LKP CK pirmuoju sekretoriumi išrinktas A.M.Brazauskas.1988 m. spalio 22-23 d. įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Suvažiavimo eigą sekė, atstovų pranešimų ir kalbų klausė visa Lietuva. Vėliau tokio visuomenės pakilimo, santarvės, susiklausymo niekada nebebuvo. Suvažiavimą ištisai transliavo televizija ir radijas, buvo surengtos jokios cenzūros nesuvaržytos spaudos konferencijos užsienio ir SSRS žurnalistams. Jį stebėjo per 400 korespondentų, iš jų per 100 – iš užsienio.Pranešėjai daugiau ar mažiau išreiškė asmeninius požiūrius į tikrovę, savo Lietuvos ateities viziją. Vyravo subjektyvios nuotaikos, laki frazeologija ir metaforos, bet labiausiai stokota dalykiškumo, analizės, aiškaus plano. Pranešimuose ir daugelio delegatų kalbose atsispindėjo dar neseniai vykusių mitingų pakili dvasia ir tonas.Kalbėdamas apie Sąjūdžio bendrosios programos metmenis, R.Ozolas pabrėžė būtinumą atkurti Lietuvos žmogų, Lietuvos kultūrą, Lietuvos gamtą.Beveik visų pranešėjų ir daugelio oratorių kalbose buvo pabrėžiamos demokratijos ir visuomeninio bei valstybinio gyvenimo demokratizavimo idėjos. Demokratijos principų įgyvendinimas daugeliui atrodė vienintelis išsigelbėjimas nuo visų negerovių ir kraštą prislėgusių bėdų – demokratijos idėja buvo suvokiama lėkštai ir paviršutiniškai. „Teisinė valstybė“ ir „piliečių visuomenė“ tebuvo sąvokos, išreiškiančios idealius siekius, tačiau apie praktinius jų įgyvendinimo būdus niekas nekalbėjo. Demokratija buvo sutapatinta su laisve. Kadangi visuomenės atsinaujinimą Lietuvoje daugelis suprato kaip pertvarkos procesų gilinimą, tai atrodė, jog Sąjūdis stengėsi „tobulinti socialistinę santvarką“ okupuotame krašte. Taigi programos projekto svarstymas laikytinas daugiau tautinio atgimimo idėjų propagavimu, o ne politikos klausimų ir sprendimo būdų aptarimu. Sąjūdis dar netapo opozicija valdančiajai partijai, maža to – jis, bent jau viešai, nesiejo tautinių siekių su politinių reikalavimų ir veiksmų programa.Su iškilminga Sąjūdžio suvažiavimo atmosfera nesiderino Kauno Sąjūdžio grupių atstovų Jurgio Okso, R.Paulausko ir LLL vadovo, kalbėjusio suvažiavime svečio teisėmis A.Terlecko kalbos. Priešingai Sąjūdžio lyderių kalboms, minėti oratoriai pasiūlė Sąjūdžio programą koncentruoti į politikos sritį ir aptarti valstybinio suvereniteto atkūrimo klausimus. Kauno sąjūdiečių radikalų kalbas, taip pat A.Terlecko kalbą delegatai sutiko atsargiai, kai kurie įtariai, tačiau dalis žmonių jiems nuoširdžiai pritarė. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai sutriko – jiems atrodė, kad peržengta legalumo riba ir mestas nereikalingas provokuojantis iššūkis Maskvai. Mintys apie tikrąjį Lietuvos suverenitetą sąjūdiečių daugumai buvo per ankstyvos ir per drąsios, todėl suvažiavimo nutarimuose neatsispindėjo. Nenorėta komplikuot santykių su naująja, Sąjūdžiui palankia LKP vadovybe.Steigiamasis suvažiavimas įformino Sąjūdį kaip visuomeninį judėjimą. Pagrindinį judėjimo siekį Bendroji programa apibrėžė taip: „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis yra savaveiksmis pilietinis judėjimas, kuris remia ir plėtoja Tarybų Sąjungos Komunistų partijos vadovybės pradėtą socialistinės visuomenės persitvarkymą demokratijos ir humanizmo pagrindais“. Tuo pačiu stiliumi detalizuojami ir pagrindiniai judėjimo tikslai –

viešumas, demokratija, Lietuvos SSR valstybinis, ekonominis, kultūrinis suverenitetas, teisinė socialistinė valstybė. Nors Sąjūdis ir deklaravo nusistatymą kovoti dėl Lietuvos SSR suvereniteto, tačiau pripažino, kad santykiai su kitomis sovietinėmis respublikomis turi būti grindžiami „lenininiais federalizmo principais“ bei kitomis normomis.Ne iš karto pastebėta ir suvažiavime išryškėjusi destruktyvi Sąjūdžio tendencija – beatodairiškai kritikuoti, demaskuoti, prieštarauti, grįsti iškiliais autoritetais viską, kas sovietų režimo sąlygomis buvo neigiamo. Negatyvusis patosas kartojosi be konkretaus ateities projektavimo, neturėta būsimos visuomenės sanklodos modelio. Iš pradžių tai buvo natūralu, tačiau ilgainiui vis labiau krypo į ritualinę politiką, mažai mąstyta apie griežtesnę gyvenamojo laikotarpio procesų analizę.Suvažiavimas buvo lūžio riba, griežtai skirianti Sąjūdį, turintį savo struktūrą, profesinius susivienijimus, politines pakraipas, nuo Sąjūdžio, kaip amorfiško tautos fronto. Sąjūdžio intelektualinis branduolys – mokslininkai, kultūros ir meno žmonės – nubrėžė pagrindines ideologines gaires ir politines nuostatas; Sąjūdžio organizacinis tinklas veikė kaip tarpininkas tarp vadovybės ir tautos. Didysis Sąjūdis aprėpė visos tautos opozicinį (peraugantį į pasipriešinimo) judėjimą.1988 m. spalio 26 d. buvo išspausdinta informacija apie LSSR AT Prezidiumo posėdį, kuriame priimti nutarimai buvo glaudžiai susiję su Sąjūdžio suvažiavimo reikalavimais: parengti LSSR pilietybės ir referendumo įstatymus, paspartinti naujos Konstitucijos ir naujo pilietybės įstatymo svarstymą, sudaryti bendrą su MT komisiją Rainių tragedijai ištirti ir kt.1988 m. lapkričio 4 d. susikūrė „Jedinstvo“. Įsikūrusi organizacija pirmiausia ėmė kovoti prieš lietuvių kalbos paskelbimą valstybine respublikos kalba. Jos deklaraciją netrukus paskelbė respublikinė spauda. 1989 m. „Jedinstvo“ ypač atkakliai per savo spaudą protestavo prieš Valstybės kalbos įstatymą ir ragino rusakalbius ir lenkų tautybės žmones streikuoti, pagaliau kurti net lenkų ir slavų autonomiją. Organizacija, talkinama bendraminčių, surengė kelis didelius, triukšmingus, agresyvius mitingus.1988 m. lapkričio 8 d. JAV (41) prezidentu išrenkamas George Bush.1988 m. lapkričio 8 d. Baltijos respublikų Liaudies frontų ir Sąjūdžio susitikime Rygoje Estijos atstovai informavo apie Estijos SSR AT sesiją, kurioje numatoma priimti suvereniteto deklaraciją bei atitinkamas respublikos Konstitucijos pataisas. Estijos Liaudies fronto atstovai tikėjosi, kad panašiai pasielgs Lietuvos ir Latvijos AT. Sąjūdžio vadovybė tikėjosi, kad LSSR AT palaikys Estijos SSR AT iniciatyvą, juo labiau, kad visiems suprantamai „ekonominio savarankiškumo“ koncepcijai atvirai prieštaraujančių nebuvo. Logiška buvo manyti, kad respublikos įstatymų viršenybė SSRS centralizuotų įstatymų atžvilgiu yra tiesiog neišvengiama – vykdant Maskvos nurodymus neįmanomas joks savarankiškumas. Tačiau „stiprus centras“ neliko abejingas vis labiau įsibėgėjusiems procesams Baltijos kraštuose. Juose apsilankė SSKO CK sekretorius Nikolajus Sliunikovas, kurio kalbos ir pamokymai beveik visiems paliko slogų įspūdį.1988 m. lapkričio 11 d. Estija paskelbė Suverenumo deklaraciją.1988 m. lapkričio 12 d. vyko Sąjūdžio seimo sesija, kurioje rekomenduota, kad LSSR AT turėtų pritarti įstatymams dėl lietuvių kalbos paskelbimo valstybine, o rusų – SSRS tautų ir respublikų bendravimo kalba. Tai įvyko LSSR AT lapkričio 18 d. posėdyje. 1988 m. lapkričio 18 d. visuomenei reikalaujant buvo priimtas lietuvių kalbos įstatymas - lietuvių kalba paskelbta valstybine, patvirtinta „Tautiška giesmė“ kaip LSSR himnas ir įteisinta Trispalvė kaip valstybinė vėliava.1988 m. lapkričio 18 d. LSSR AT sesijoje naujos redakcijos LSSR Konstitucijos priėmimo klausimas buvo atidėtas, nes nutarta rengti naują projektą ir pateikti visuomenei svarstyti. Tačiau svarbiausi įstatymai, susiję su LSSR Konstitucijos 70 straipsnio 7 skirsniu dėl LSSR įstatymų viršenybės sąjunginių teisės aktų atžvilgiu, nebuvo priimti. Kaip žinoma, LSSR AT tokiam žingsniui nesiryžo pirmiausia dėl LKP CK pirmojo sekretoriaus A.Brazausko asmeninės pozicijos ir elgesio. Greičiausiai dėl M.Gorbačiovo spaudimo A.Brazauskas ir posėdžiui pirmininkavęs L.Šepetys, apeliuodami į politinę realybę, teigė, kad priėmus minėtus nutarimus Maskva tuojau pat juos paskelbsianti negaliojančiais. Susiklosčius tokiai padėčiai, LSSR AT deputatų sprendimas buvo palankus Maskvai kaip „pozityvus pavyzdys“ tramdant nepaklusnią Estiją.Lietuvoje tai buvo pirmasis partinės organizacijos ir administracijos pasipriešinimas Sąjūdžio atgimimo siekiams. A.Brazauskas ir LKP reformatoriai prarado nemažos dalies žmonių palankumą. Kita vertus, Sąjūdyje sustiprėjo radikalių veiksmų šalininkai, išryškėjo jų lyderis V.Landsbergis, kuris, kitaip negu Estijos ir Latvijos Liaudies frontų vadovai, niekuomet nepriklausė komunistų partijai.1988 m. lapkričio 25 d. Sąjūdžio seimo tarybos posėdyje V.Landsbergis buvo išrinktas judėjimo pirmininku, sudaryta keturių žmonių grupė ryšiams su LKP, nutarta įsteigti profesionalų Sąjūdžio sekretoriatą.1988 m. lapkričio 26 d. LKP ne tik priėmė Sąjūdžio iššūkį, bet ir perėjo į kontrpuolimą. LKP CK posėdyje pareikšta, kad dalies Sąjūdžio vadovų veikloje į pirmą vietą iškyla nerealūs politiniai reikalavimai, neatsiribojama nuo „prisišliejusių“ prie Sąjūdžio „asmenų, kurie neslepia savo užmačių atsiskirti nuo Tarybų

Sąjungos ir atkurti Lietuvoje buržuazinę santvarką“, priekaištauta Sąjūdžio spaudai dėl „skaitytojų dezinformacijos“ ir grasinta netoleruoti tokių leidinių.Nepaisant didelių nesutarimų, vis dėlto abi jėgos stengėsi išvengti atviros konfrontacijos.1988 m. lapkričio 29 d. netikėtai baigėsi užsienio radijo (BBC, Vatikano radijo, Amerikos balso, Laisvosios Europos ir kt.) trukdymai Lietuvoje Maskvos nurodymu, tačiau visiškai trukdyti radijo laidų transliavimą techniškai buvo neįmanoma. 1984 m. atlikus specialius sociologinius tyrimus Anykščių rajone, nustatyta, kad 37 proc. gyventojų klausosi šių laidų, iš jų Vatikano radijo, „Amerikos balso“ ir kt. LKP CK mėgino su užsienio įtaka kovoti komunistine propaganda per savo žiniasklaidą, tačiau tai davė mažai naudos. Dauguma žmonių žavėjosi Vakarais, o sovietų valdžios argumentai niekaip nesiderino su pustuštėmis parduotuvėmis, nuolatiniu prekių deficitu, korupcija, įvairiais draudimais.1988 m. Rietave gyveno – 4800 gyventojų.1988 m. LSSR pagaminta 5,6 proc. visų SSRS šaldytuvų, 6,8 proc. televizorių, 5,2 proc. kojinių, 4,7 proc. sviesto, 2,4 proc. baldų ir t.t.1989 m. pokario metais sunaikintą valstiečių privatų ūkį LSSR pakeitęs kolektyvinis ūkis buvo atstovaujamas 750 kolūkių (1986 m. juose dirbo 258 000 žmonių) ir 275 tarybinių ūkių (118 500 žmonių).1989 m. pradžioje SSRS veikė apie 77 000 kooperatyvų (daugiausia Pabaltijyje ir Užkaukazėje), kuriuose dirbo apie 1 mln. žmonių.1989 m. sausio 24 d. Lietuvos kompozitoriai atsiskyrė nuo SSRS kompozitorių sąjungos ir įkūrė nepriklausomą Lietuvos kompozitorių sąjungą.1989 m. Plungėje gyveno 22 500 gyventojų, Rietave – 4490.Plungės rajone veikė tarpūkinis paukštynas „Gandinga“, 21 kolūkis, 4 tarybiniai ūkiai, sanitarinė utilizacijos gamykla. Pramonės įmonės tais metais pagamino produkcijos už 126,5 mln. rublių.1989 m. Klaipėdos mieste yra 204 300 gyventojų.1989 m. vasario 15 d. Kaune vykusi Sąjūdžio sesija pirmą kartą viešai ir aiškiai pareiškė nuomonę apie Lietuvos ir SSRS santykius. Buvo priimta rezoliucija, reikalaujanti laisvos ir nepriklausomos, demokratiškos ir neutralios Lietuvos valstybės.1989 m. Lietuvos heraldikos komisija miestu herbams patvirtino vieną unifikuotą vėlyvosios gotikos skydą. Žinoma niekas nedraudžia naudoti ir kitokių. Reikia tik išsirinkti tokį, kad jis savo sudėtingumu neužgožtų pagrindinio dalyko – herbo figūros ir atitiktų skyde vaizduojamos figūros amžių, stilių. 1967 m. Respublikinė heraldikos komisija buvo įvedusi net 5 skydų formas atkuriamiems ir naujai kuriamiems Lietuvos miestų herbams vaizduoti. Jomis norėta parodyti, kada arba kokioje epochoje atsirado miesto herbas. Kauno herbas vaizduotas gotikiniame trikampyje skyde, Kėdainių – renesansiniame, Skuodo – barokiniame, Šiaulių – klasicistiniame, o 1968 m. sukurtas Neringos miesto herbas – moderniajame skyde.1989 m. vasario 15 d. SSRS išvedė kariuomenę iš Afganistano.1989 m. vasario 16 d. iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės diena.1989 m. kovo mėn. Įvyko rinkimai į SSRS AT. Juos Lietuvoje laimėjo Sąjūdis ir jo remiami žmonės. Tai buvo pirmas didžiulis LKP politinis pralaimėjimas.1989 m. gegužės 14 d. įvyko steigiamasis „Jedinstvo“ organizacijos suvažiavimas, kuriame įregistruoti 707 delegatai. Organizacijos vadovu tapo Vilniaus „Jedinstvo“ grupės vadovas Valerijus Ivanovas. Gana greitai ši organizacija prisijungė prie kiek vėliau įsteigto SSRS darbo žmonių fronto. Taip Lietuvoje buvo sukurta analogiška Latvijos bei Estijos internacionaliniams frontams struktūra, turėjusi koordinuoti antinacionalines akcijas šiuose kraštuose.1989 m. gegužės 18 d. Lietuvos AT priima prieš pusmetį atmestą suvereniteto deklaraciją. Po deklaracijos paskelbimo Sąjūdžio organizacijos iš dalies pradėjo remtis LLL pozicija – 1949 m. rugpjūčio 12 d. SSRS pasirašyta konvencija, kuri „suteikia [...] okupuotos valstybės piliečiams teisę atsisakyti tarnauti tarybinėje armijoje“. Masiškiausia akcija, reikalaujanti Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo, buvo LLL inicijuota 1989m.: buvo renkami parašai po peticija su minėtu reikalavimu. Į akciją įsitraukus Sąjūdžiui, buvo surinkta 1,65 mln. parašų ir įteikti SSRS AT.1989 m. gegužės 31 d. Latvijos Liaudies Frontas pareikalauja visiškos nepriklausomybės.1989 m. birželio 14 d. JAV Prezidentas Dž.Bušas „ypač atkreipė dėmesį į besitęsiančią Baltijos šalių okupaciją“. 1989 pirmoje pusėje Sąjūdis vis labiau ėmė vykdyti kai kurias neformalias politinės partijos funkcijas. Palengva Sąjūdžio vadovybės vizijoje ėmė ryškėti konkretūs Lietuvos valstybės atkūrimo planai, projektai, procedūros. Vis dažniau apie nepriklausomybės atkūrimo būdus imta diskutuoti spaudoje.1989 m. birželio 18 d. Sąjūdžio seimas priėmė pareiškimą dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo raidos.1989 m. birželio 24 d. po triuškinančio pralaimėjimo rinkimuose į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą LKP CK plenumas sutiko surengti diskusiją dėl LKP statuso ir veiklos perspektyvų.

1989 m. liepos 15 d. Piarnu mieste (Estija) susirinkę trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją – „Baltijos kelią“: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą ir Taliną, dar kartą pademonstruoti sovietų valdžiai ir pasaulio tautoms savo vienybę ir ryžtą siekti laisvės ir nepriklausomybės.1989 m. liepos 28 d. Latvijos Suverenitetas: Latvijos įstatymų pirmumas prieš SSRS įstatymus.1989 m. rugpjūčio 23 d. 19:00 12-oje Europos magistralėje organizuojamas Baltijos kelias skirtas Molotovo – Ribentropo pakto 50-mečiui. Daugiau kaip 650 km magistralėje stovėjo per milijoną žmonių iš trijų Baltijos kraštų. Renginio organizuotumas ir rimtis SSRS vadovybei parodė šių kraštų visuomenės brandą ir susitelkimą. Ne be šios akcijos politinio, visuomeninio, net vizualinio įspūdžio SSRS antrasis Liaudies deputatų suvažiavimas, nors su tam tikromis išlygomis, pripažino, kad Molotovo-Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas yra neteisėtai sutryptas. Tai buvo viena svarbiausių masinių akcijų, aukščiausia emocinė tautų solidarumo apraiška.1989 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskelbtas SSKP CK pareiškimas „Dėl padėties Pabaltijo respublikose“. Rugsėjo 3 d. „Jedinstvo“ mitinge Vilniuje paskelbta rezoliucija, pritarianti minėtam SSKP CK pareiškimui. 1989 m. rudenį tautinių išsivadavimo jėgų ir promaskvietiškų organizacijų priešprieša smarkiai padidėjo. Tačiau labiausiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui priešiškų jėgų veikla suaktyvėjo po LKP skilimo ir poimperinės LKP (SSKP) įsikūrimo.Kai kuriems vis dar abejojusiems LKP nariams ir apskritai pasyvesniems žmonėms SSKP CK pareiškimas padėjo apsispręsti nepriklausomybės naudai. Netrukus visų Baltijos tautų sąjūdžių vadovai savo pareiškime paskelbė, jog nėra jokio pagrindo švelninti savo kraštų nepriklausomybės reikalavimo. Atskirą protestą paskelbė Sąjūdžio taryba. Ji protestavo prieš tai, kad respublikų konstitucinė teisė apsispręsti SSKP CK vardu paskelbtame pareiškime traktuojama kaip politinis nusikaltimas.1989 m. Klaipėdoje atidengtas Toravos Anikės paminklas.1989 m. žemaitis Kazys Alminas pasiūlė surengti didelę žemaičių šventę – mugę su savais pinigais. Dailininkas V.Puronas suprojektavo žemaitiškus banknotus, kurie jau turėjo visus pinigų atributus. Penkių nominalų banknotai – trijų nominalų litai ir dviejų namonalų centai – buvo atspausdinti ant gelsvo geomentrinio ornamento vandenženkliais popieriaus. Litų aversuose – išgalvoti Lietuvos ir Žemaitijos valdovų portretai, o reversuose – senovės kariai. Centai papuošti populiaraus dailininko Kazio Šimonio iliustracijų pasakoms fragmentais. Banknotai sukurti koliažo principu, juose gausu ornamentų, giljošų, humoristinių žemaitiškų užrašų. Tarp mugės lankytojų „pinigai“ buvo labai populiarūs. Kaip prisimena V.Puronas, Šiaulių sporto manieže kiekvienas pilietis, įeidamas į mugę, privalėjo savo rublius iškeisti į žemaičių litus, o išeidamas iš žemaitiškos teritorijos, galėjo vėl atgauti sovietinius rublius. Vakarop išaiškėjo, kad daugiau kaip 3000 žemaitiškų litų buvo išsinešta kaip suvenyrai. 1990 m. Šiauliuose lankantis tuomečiam SSRS vadovui M.Gorbačiovui, buvo numatyta jam įteikti tokių banknotų rinkinį susitikimo su miesto inteligentija metu. Deja, vadovo maršrutui pasikeitus, šis sumanymas nepavyko.1989 m. lapkričio mėn. milijonų žmonių mitingai ir demonstracijos privertė atsistatydinti Čekoslovakijos vadovybę. Čekoslovakijos prezidentu tapo V.Havelas.1989 m. lapkritį Bulgarijoje komunistų partija nušalinusi savo lyderį patys ėmėsi reformų.Dar 1989 m. rudenį buvo pradėta kurti „nacionalinius rajonus ir apylinkes“ (Rytų Lietuvos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose). Lietuva turėjo būti suskaldyta: Viliaus kraštas, Klaipėdos kraštas ir Sniečkaus miestas turėjo likti SSRS sudėtyje. „Klaipėdos, kaip vienintelio Lietuvos jūrų uosto, išlaikymas mūsų rankose, - teigė KGB analitikai, - leis mums subalansuoti Sąjungai pavojingą situaciją [Kaliningrado srities galimo netekimo] ir prireikus daryti Lietuvai įtaką mums reikalinga kryptimi“.1989 m. lapkričio 16 d. Estija paskelbė Estijos Suverenumo Deklaraciją.1989 m. gruodžio 1 d. LKP CK XVIII plenume A.Brazauskas mėgino nuraminti internacionalistus Maskvoje ir Lietuvoje paaiškindamas: „Mūsų tikslai šiame etape, įvertinant esamas ekonomines ir politines sąlygas, - suvereni Lietuvos valstybė naujoje, laisvų respublikų Sąjungoje“.1989 m. pabaigoje vieningos SSKP skilimas daugelio Lietuvos komunistų sąmonėje jau buvo įvykęs faktas. Organizaciniu ir idėjiniu atžvilgiu jį turėjo įforminti artėjantis komunistų partijos suvažiavimas. Pasirengimo suvažiavimui kampanija galutinai išsklaidė bolševizmo dogmas ir mitus apie komunistų partijos praeitį, visiškai paneigė komunistinę ideologiją.Iš spaudoje paskelbtų straipsnių istorine tematika, radijo laidų ciklo „Lietuvos komunistų partija: istorijos kryžkelės“, rašytojų, istorikų, publicistų kalbų išryškėjo antinacionalines ir antivalstybinis LKP veikimas praeityje, viršūnių kolaboravimo politika per visą sovietų okupacijos laikotarpį.1989 m. gruodžio 19-23 d. neeilinio LKP XX suvažiavimo metu LKP atsiskyrė nuo SSKP. Suvažiavimo išvakarėse LKP buvo 199 900 narių, t.y. beveik 10 000 mažiau negu metų pradžioje. Lietuviai partinėje organizacijoje sudarė 70,5 proc., rusai – 17,2 proc., lenkai – 4,4 proc., kitų tautybių žmonės – 7 proc.

LKP XX suvažiavime nuo SSKP ne tik atskilo viena iš respublikinių organizacijų, bet ir pradėjo formuotis nacionalinė eurokomunistinio tipo partija, turinti reformistinę programą ir naują statutą. LKP visai natūraliai pasirinko socialdemokratinę orientaciją, ištakomis ir prigimtimi artimiausią komunizmui.Bolševikinės mąstysenos komunistus labiausiai šokiravo naujosios partijos programoje bei specialiojoje suvažiavimo deklaracijoje įtvirtintos nuostatos atkurti Lietuvos valstybingumą. 1989 m. gruodžio 21 d. Rumunijoje prasidėjo masinės demonstracijos, armija greitai perėjo į demonstrantų pusę. Rumunijos vadovas N.Čaušesku su žmona buvo sušaudyti.1989 m. gruodžio 25-26 d. savarankiškos LKP sekretoriai A.Brazauskas, Vladimiras Beriozovas, Kęstutis Glaveckas ir Justas Vincas Paleckis tuoj po suvažiavimo buvo iškviesti į Maskvą, kur priešiškoje ir agresyvioje SSKP plenumo aplinkoje aiškinosi dėl radikalių LKP XX suvažiavimo nutarimų. Atsiradus savarankiškai LKP, santykiai su Maskva įgijo atviros konfrontacijos formą.1989 m. pabaiga -1990 m. pradžia LSSR Aukščiausioji Taryba, Sąjūdžio spaudžiama, priėmė konstitucijos pataisas dėl Lietuvos SSR įstatymų viršenybės prieš SSRS įstatymus, panaikino konstitucijos straipsnį dėl vadovaujamo KP vaidmens, įteisino daugiapartinę sistemą, pripažino negaliojančia 1940 m. Liaudies seimo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.1989 m. Kaliningrade-Karaliaučiuje gyveno 401 000 gyventojų; Černiachovske –Įsrutyje -41 000 (1992 m.); Elke -55 000 (2000 m.); 1997m. Rygoje – 759 300 (2001m.).IX dešimtmečio pabaigoje į Kaliningrado sritį iš kitų SSRS regionų persikėlė gyventi etniniai vokiečiai. Iš viso apie 10 000, apie pusę jų (5000) gyvena Kaliningrado mieste. Lietuviai sudaro 4 proc. nuo apie 1 mln. Kaliningrado srities gyventojų (1999 m. gyveno apie 20 000 lietuvių ir lietuvininkų). 2002 m. Kaliningrado srityje miestiečių buvo 741 800, kaimiečių – 213 400. Pačiame Kaliningrado mieste gyveno 430 300 gyventojų. 1996 m. srityje buvo apie 25 000 kariškių.1989 m. Lietuvoje gyvena apie 3,67 mln. gyventojų (68 proc. gyvena miestuose).1989 m. SSRS infliacija siekė 7-9 proc.

Sovietų Lietuvos civilinės gynybos plane buvo numatyta, kad kilus branduoliniam karui specialiose slėptuvėse galėtų pasislėpti 163 500 žmonių, gyventojų nuostoliai sudarytų apie 2 mln. žmonių, būtų sunaikinta daugiau kaip 30 miestų, radioaktyvia taptų 55 000 kv. km teritorija.Kas keleri metai sovietų kariškiams buvo perduodami vis nauji plotai miestuose ir už jų ribų. Vien Kaune sovietų kariuomenė valdė daugiau kaip 1000 ha žemės. LSSR vyriausybė klusniai vykdė kariškių prašymus, juo labiau, kad jie buvo diktuojami iš Maskvos.SSRS kariuomenė nebuvo suvaržyta ir sprendžiant jos sukeliamas ekologines problemas. Kėdainių, Kauno, Šiaulių, Panevėžio kariniai aerodromai buvo išdėstyti neatsižvelgiant į poveikį aplinkinių gyventojų sveikatai. Šiaulių aerodromo zonoje atmosferos tarša naftos produktais viršijo leidžiamas normas 5 kartus, triukšmo lygis skraidant virš miesto buvo viršijamas 5-12 kartų, gruntiniai vandenys buvo užteršti naftos produktais. Dėl užterštumo Šiauliuose 1987-1988 m. buvo daugiau onkologinių susirgimų, kvėpavimo takų susirgimų, įgimtų ydų negu vidutiniškai Lietuvoje (atitinkamai 301 ir 270 onkologinių susirgimų 10 000 gyventojų, 4 ir 2,5 proc. įgimtų ydų, 16 000 ir 12 800 kvėpavimo takų susirgimų). Mėginimai iškelti šias problemas susidurdavo su atkakliu kariškių pasipriešinimu, o ekologinių problemų sprendimo finansavimas teko pačiai Lietuvai. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo apskaičiuota reali karinių objektų padaryta ekologinė žala. Ekspertams patikrinus 462 okupacinės kariuomenės naudotus objektus, nustatyta, kad naftos produktais, cheminėmis medžiagomis, atliekomis buvo užteršti miškai, vandenys, dirva. Požeminių vandenų, teritorijų ir dirvų užteršimas karinių objektų teršalais, žemės naudmenų sunaikinimas, pajūrio militarizavimas ir miškams padaryta žala Aplinkos apsaugos ministerijos įvertinta 7,7823 mlrd. JAV dolerių (tai realiausi nuostoliai, kurių užginčyti neįmanoma).

1990 m. SSRS paskelbiama, kad pereinama prie rinkos ir piniginių-prekinių santykių, leidžiama privati gamybos priemonių – dirbtuvių, įmonių nuosavybė.1990 m. pradžioj suiro Lenkijos komunistų partija.1990 m. pradžioj Lietuvoje buvo dislokuotas apie 35 000 SSRS ginkluotųjų pajėgų kariškių.1990 m. Rygoj gyveno 916 500 gyventojų (34 proc. visų Latvijos gyventojų, visoje šalyje 2,68 mln.):Rygoj rusų 47,3 proc. (1935 m. - 7,4 proc.) Daugpilyje rusų 58,3 proc. (1935 m. - 17,8 proc.) Liepojoj rusų 43,10 proc. (1935 - 2,7 proc.) 1990 m. Rietave gyveno 4500 gyventojų.

Lietuvos pagrindiniai administraciniai teritoriniai vienetai (respublikinio pavaldumo miestai ir rajonai) 1959 - 1990 metais.

Resp. Pavaldumo miestai ir rajonai

Plotas km2 Gyventojų skaičius1959 m. 1990 m.

Respublikinio pavaldumo miestaiAlytus 34 - 74 800

Birštonas 13 1300 3600Druskininkai 22 5800 19 500

Kaunas 123 219 300 424 800Klaipėda 71 90 500 204 900

Marijampolė 20 - 51 700Neringa 90 1500 2600Palanga 74 5700 18 100

Panevėžys 30 41 100 129 000Šiauliai 70 59 700 148 200Vilnius 287 236 100 586 600

Visaginas 9 - 33 200Rajonai

Akmenės 1765 33 900 37 600Alytaus 1410 63 900 32 500Anykščių 1765 51 600 38 300Biržų 1476 43 600 38 700Ignalinos 1496 37 900 27 100Jonavos 944 28 600 54 300Joniškio 1152 33 500 33 900Jurbarko 1507 41 900 40 400Kaišiadorių 1530 44 800 40 000Kauno 1678 58 900 85 900Kelmės 1705 54 400 43 100Kėdainių 1142 58 000 69 900Klaipėdos 1366 37 700 45 500Kretingos 991 39 300 44 400Kupiškio 1080 29 300 25 800Lazdijų 1542 47 500 33 300Marijampolės 1544 77 300 49 300Mažeikių 1009 35 500 51 800Molėtų 1368 37 100 27 100Pakruojo 1315 35 500 30 700Panevėžio 2199 51 800 42 000Pasvalio 1289 42 800 36 900Plungės 1691 50 800 54 800Prienų 1148 47 800 39 200Radviliškio 1634 54 600 55 200Raseinių 1573 55 700 45 900Rokiškio 1807 54 100 47 300Skuodo 911 33 800 26 800Šakių 1613 50 600 41 700Šalčininkų 1492 43 700 41 400Šiaulių 1819 51 700 50 400Šilalės 1188 38 100 31 800Šilutės 2243 66 100 68 300Širvintų 906 26 000 21 700Švenčionių 1692 39 800 37 700Tauragės 1179 41 800 53 500Telšių 1439 53 900 60 000Trakų 1659 56 200 81 300Ukmergės 1395 52 800 52 600Utenos 1229 37 600 53 000Varėnos 2417 42 000 37 900

Vilkaviškio 1286 53 600 52 500Vilniaus 2220 80 200 93 900Zarasų 1334 34 700 25 800

Iš viso: 65 301 2 711 400 3 708 200

1990 m. sausis. Komunistų partijos monopolijos pabaiga.1990 m. sausio 11-14 d. Lietuvoje apsilankė M.Gorbačiovas. Jis mėgino atkalbėti lietuvius nuo nepriklausomybės, tuo tik sutvirtindamas ryžtą laisvės link.M.Gorbačiovo vadovaujama partinė delegacija inspektavo abi komunistų partijos atšakas – savarankiškąją LKP ir LKP (SSKP), susitiko su Lietuvos visuomenės atstovais. Tačiau pertvarkos idėjos Lietuvoje buvo jau praeities etapas. Sąjūdžio suorganizuoti masiniai mitingai Vilniuje ir M.Gorbačiovo, kaip kaimyninės šalies politinio lyderio sutikimas (paties M.Gorbačiovo prisipažinimu) rodė, kad politinių procesų Lietuvoje nebeįmanoma suvaldyti iš centro, nors Lietuva dar buvo integrali SSRS dalis.1990 m. sausio 14 d. LSSR AT sudarė komisiją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui rengti. Tarp komisijos parengtų dokumentų svarbiausiu laikytinas AT vasario 7 d. nutarimas: „Paskelbti, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 metų liepos 21 dienos deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, kaip neišreiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti“.1990 m. sausio 15 d. LSSR Aukščiausia Taryba išrenka nepriklausomos LKP vadovą A.M.Brazauską LSSR AT prezidiumo pirmininku. 1990 m. sausio 17 d. susikūrė Lietuvos socialdemokratų partija LSDP www.lsdp.lt 1990 m. vasario 7 d. LSSR AT sesijoje priimami nutarimai, anuliuojantys 1940 m. liepos 21 d. marionetinio Liaudies seimo ir 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos aneksijos aktus kaip neteisėtus.1990 m. vasario 23 d. susikūrė Lietuvos tautininkų sąjunga LTS www.lts.lt 1990 m. vasario 24 d. Aukščiausios Tarybos rinkimuose Sąjūdis nugalėjo LKP (101 mandatas iš 141). Pirmieji demokratiški rinkimai Lietuvoje. Sąjūdis savo programoje paskelbė kursą ne tik į nepriklausomybę, bet ir į rinkos ekonomiką. Išrinktiems AT deputatams buvo suteiktas mandatas atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.SSKP CK į Lietuvą atsiuntė darbuotojų grupę, kuri skubiai rinko informaciją apie padėtį Lietuvoje. Ji konstatavo tai, kas Lietuvoje jau buvo akivaizdu: „Lietuvos TSR naujai išrinktos AT pirmojoje sesijoje bus priimtas sprendimas dėl savarankiškos Lietuvos valstybės sukūrimo“. Siekiant tam užbėgti už akių, 1990 m. kovo 5 d. buvo patvirtintas SSKP CK nutarimas „Dėl skubių priemonių siekiant neleisti Lietuvai išeiti iš TSRS sudėties“.1990 m. kovo 11 d. AT pirmininku išrinktas V.Landsbergis (R.Ozolas ir K.Motieka atsisakė). Atsistatydino senoji Ministrų taryba. Grąžinta senoji heraldika. 10:45 val. Parlamentas priėmė Lietuvos valstybės tęstinumo juridinį aktą “Dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo”.KGB LSSR padalinio vadovai nepriklausomybės atkūrimą įvertino kaip „socialistinės santvarkos Lietuvoje likvidavimo pradžią ir TSRS bei Lietuvos TSR įstatymų demontažą“. SSRS skelbia Lietuvai ekonominę blokadą, trukusią 74 dienas.

Laikantis valstybės tęstinumo, priimtas įstatymas „Dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“. Jis realizavo Akto nuostatą, jos Lietuvoje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija, tad reikėjo atstatyti paskutinės Lietuvos Konstitucijos galiojimą. Įstatymą priimant, atsižvelgta į jau nagrinėtą Lietuvos SSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimą, kuris paskelbė apie aneksijos neteisėtumą, taip pat konstatuota, kad agresija prieš Lietuvą ir jos aneksija neteisėtai sustabdė 1938 m. Konstitucijos galiojimą. Įstatymu siekta „atstatyti pažeistas teises ir Lietuvos valstybės suverenias teises“, todėl, visų pirma, nutrauktas 1978 m. buvusios sovietinės LSSR Konstitucijos galiojimas bei 1977 m. SSRS Konstitucijos, SSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų SSRS įstatymų galiojimas, po to atnaujintas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, čia pat sustabdytas tų 1938 m. Konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas, „kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės tarybos ir Valstybės kontrolės statusą“. Taip buvo padaryta dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių: šie valstybės organai neišliko, jų staiga atkurti buvo neįmanoma, o valstybės aparato struktūra buvo likusi beveik tokia pat, kaip ir LSSR. Todėl reikėjo 1938 m. Konstitucijos galiojimą pritaikyti susidariusiai situacijai.Valstybės tęstinumui deklaruoti geriau tiko 1938 m. konstitucija, nes ji buvo paskutinė galiojanti Lietuvos Konstitucija.Tą pačią dieną priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“. Juo, atsižvelgiant „į būtinumą suderinti atstatytos 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais“, buvo sustabdytas šios Konstitucijos galiojimas ir patvirtintas laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Kartu nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje ir toliau

galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui“. Taip iš esmės liko galioti dar LSSR laikais priimti įstatymai. LPĮ buvo pereinamasis dokumentas, galiojęs iki naujos 1992 m. Konstitucijos.Panašiai yra ir Latvijoje bei Estijoje: pavyzdžiui, Estijoje atkurtas 1938 m. Pilietybės įstatymo veikimas, o vietoje 1938 m. Konstitucijos priimtas „naujas Pagrindinis Įstatymas, atitinkantis dvidešimto amžiaus pabaigos realybę“. Tai taip pat buvo padaryta po tam tikro pareinamojo laikotarpio, kuris Lietuvoje paženklintas LPĮ. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, būtent ir laikytasi taisyklės, jog likę įstatymai neturi prieštarauti LPĮ nuostatoms. Likę galioti okupanto teisės aktai atitiko realius visuomeninius santykius kur kas geriau negu ikikariniai Lietuvos įstatymai. Tokia ne vien Lietuvos, Latvijos ir Estijos praktika: pavyzdžiui, 1944 m. rugpjūčio 3 d. Čekoslovakijos Prezidento dekretas dėl šalies teisinės sistemos atkūrimo nustatė, kad „pereinamuoju laikotarpiu teisės aktai, išleisti okupacijos metais, gali būti laikomi galiojančiais, jeigu neprieštarauja Konstitucijai ir demokratijos principams.Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba atnaujino kai kurių prieškarinių įstatymų veikimą: nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ženevos Vekselių ir Čekių konvencijų“ pratęstas 1938 m. spalio 1 d. Vekselių ir Čekių įstatymų (naujų redakcijų) galiojimas.Nebuvo atnaujintos visos dvišalės ar daugiašalės sutartys, kurias Lietuvos Respublika sudarė iki karo. Tai skyrėsi nuo atkūrusių nepriklausomybę Albanijos ir Austrijos praktikos: buvo pripažinta, kad galioja visos šių šalių iki okupacijos sudarytos sutartys.Tiesa, pavyzdžiui, 1990 m. gegužės 12 d. Taline pasirašytoje Deklaracijoje dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos santarvės ir bendradarbiavimo šių trijų valstybių vadovai nusprendė „atnaujinti 1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje sudarytą Sutartį ir Deklaraciją dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo, kuri buvo neteisėtai nutraukta 1940 m.“. Tačiau kartais Lietuvos Respublika savo identitetą konkrečių sutarčių atžvilgiu konstatuoja vienašališkai, kitai sutarties šaliai šiuo klausimu dar nepareiškus valios.Taigi Lietuvos Respublikos identitetas ne visai atitinka jau aukščiau pateiktą valstybės identiteto apibrėžimą: nesutampa visų teisių ir įsipareigojimų suma iki okupacijos ir atkūrus nepriklausomybę. Tai savo ruožtu verčia gilintis į modifikuoto valstybės tęstinumo ir identiteto klausimus. Laikinai atnaujinus 1938 m. Konstitucijos galiojimą, nebuvo iš karto sustabdytas jos VIII skyriaus „Tautos ūkis“, reguliavusio nuosavybės santykius galiojimas. Tai reiškė privačios nuosavybės teisės instituto atkūrimą.Nepriklausomybės Akte Lietuvos Respublika įsipareigojo laikytis Helsinkio Baigiamajame akte suformuluoto sienų neliečiamumo principo. Tad Lietuvos Respublikos sienos, sutampančios su administracinėmis Lietuvos SSR sienomis, yra neliečiamos. Kai kada ši nuostata yra paremiama ir valstybės tęstinumo bei identiteto normomis: Lietuvai privalomos kai kurios sutartys dėl sienos, sudarytos tarpukariu.Antai 1993 m. birželio 29 d. pasirašyta Sutartis dėl Valstybės sienos atstatymo tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos, kurioje šalys nutarė atstatyti iki 1940 m. birželio 15 d. tarp jų buvusią sieną. Beje ji beveik sutapo su administracine siena tarp Lietuvos SSR ir Latvijos SSR.Nustatant sieną tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Kaliningrado srities, turėtų būti vadovaujamasi ir 1928 m. sausio 29 d Sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos sienos dalykams sutvarkyti. Beje šia sutartimi nustatyta siena beveik sutampa su buvusia administracine siena tarp Lietuvos SSR ir RSFSR. Rusijai 1928 m. sutartis yra privaloma kaip Vokietijos teisių perėmėjai Karaliaučiaus krašte. Tai sąlygoja 1978 m. Vienos konvencijos dėl valstybių teisių sutarčių perėmimo 11 straipsnis, pagal kurį valstybių teisių perėmimas nepaveikia sutarčių dėl sienos galiojimo.Lietuvos sienos su Lenkija klausimas buvo išspręstas šalims pasirašius 1992 m. sausio 13 d. Deklaraciją dėl draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo.Sudarant Sutartį dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos, remtasi visų pirma Helsinkio Baigiamajame akte įtvirtintu sienų neliečiamybės principu.1990 m. kovo 12 d. Maskvos įgaliotas desanto kariuomenės vado pirmasis pavaduotojas gen. Osvaldas Pikauskas jau pradėjo modeliuoti galimo valstybės perversmo Lietuvoje planus.1990 m. kovo 13 d. LR AT priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad 1967 m. spalio 12 d. SSRS visuotinės karinės prievolės įstatymas Lietuvos Respublikoje negalioja. Tačiau Maskva ir toliau mėgino Lietuvoje palikti veikiantį mobilizacinį mechanizmą.1990 m. kovo 15 d. SSRS III neeilinis liaudies deputatų suvažiavimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos tarptautinio ir vidaus statuso: Lietuvos apibūdinimas kaip „TSRS respublikos“ atskleidė Maskvos poziciją. Maskvos požiūriu, visi Lietuvos veiksmai yra neteisėti.1990 m. kovo 16 d. M.Gorbačiovas Lietuvos AT pirmininkui V.Landsbergiui atsiuntė telegramą, kurioje reikalavo panaikinti kovo 11d. nepriklausomybės paskelbimo.1990 m. kovo 18 d. pirmą kartą po daugybės metų įvyko tikri rinkimai į Latvijos TSR Aukščiausiąją Tarybą.1990 m. kovo 22 d. susikūrė Lietuvos krikščionys demokratai LKD www.lkdp.lt

1990 m. kovo – balandžio mėn. Vengrijoje vykusiuose parlamento rinkimuose komunistai pralaimėjo. Prezidentu tapo 1956 m. sukilime dalyvavęs ir kalėjime sėdėjęs A.Gencas.1990 m. kovą VDR parlamento rinkimuose laimėjo partija pasisakiusi už susijungimą su VFR.1990 m. balandžio 3 d. SSRS priimtas įstatymas, numatantis išstojimo iš SSRS procedūrą.1990 m. balandžio 4 d. SSRS gynybos ministrui paskelbus pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę, Lietuvos Respublikos AT pirmininkas V.Landsbergis paskelbė, kad „visuotinis Lietuvos piliečių atsisakymas tarnauti būtų dar vienas žygis Lietuvos nepriklausomybės labui“. Buvo galima laukti, kad dalis iš 30 000 sovietinėje kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių mėgins grįžti į Lietuvą. Lietuvos Respublikos AT kreipėsi į LR piliečius, tarnaujančius SSRS ginkluotose pajėgose, siūlydama pasilikti tarnybos vietose, kol derybose su SSRS vyriausybe bus išspręstas jų sugrąžinimas. Masinis lietuvių atsisakymas tarnauti sovietinėje kariuomenėje tapo dar viena konfrontacijos forma. Apie 700 lietuvių paliko sovietinės kariuomenės dalinius.Ir Baltijos respublikose, ir Užkaukazėje, ir Ukrainoje su Moldova vyko tie patys procesai: Latvijoje šaukimo į karinę tarnybą planas įvykdytas 10,9 proc. (1991 m. birželio 1 d. duomenimis), Lietuvoje – 4,7 proc., Estijoje – 7,3 proc., Armėnijoje – 0,9 proc., Gruzijoje – 2,1 proc., Moldovoje – 19,9 proc., Ukrainoje – 29,7 proc.1990 m. balandžio 13 d. M.Gorbačiovas ir SSRS MT pirmininkas N.Ryžkovas paskelbė ultimatumą, kuriuo reikalavo per 2 dienas atšaukti priimtus įstatymus ir atstatyti kovo 10 d. buvusią padėtį. Priešingu atveju pagrasinta „nebetiekti [...] tos produkcijos, kuri realizuojama užsienio rinkoje laisvai konvertuojama valiuta“. Grasinimas buvo įgyvendintas. Lietuvos ekonominė blokada truko 74 dienas: nuo balandžio 20 d. iki liepos 2 d. Nutrauktas naftos tiekimas, apribotas degalų pardavimas, buvo sustabdyti ešelonai su jau siunčiamomis prekėmis ir žaliavomis. Taip tikėtasi sukelti socialinius neramumus.1990 m. balandžio 20 d. LSSR prasidėjo ekonominė blokada. KGB vertinimu, jau gegužės mėnesį Lietuva buvo prie ekonominio žlugimo ribos, o tai būtų privertę atsistatydinti AT. Prancūzijos prezidentas Fransua Mitterand‘as ir Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis kaip prielaidą deryboms pasiūlė laikinai sustabdyti LR AT nutarimus.Atšaukdama iš Maskvos savo delegatus (buvusius SSRS liaudies deputatus) Lietuva pareikalavo vesti derybas neutralioje teritorijoje. Buvo numatyta, kad pagrindiniais galimų derybų objektais bus „kariuomenė, nuosavybė, pilietybė, ekonomikos klausimai (blokada, ryšiai, etc.); ryšių (transporto), Karaliaučiaus srities klausimas (tranzitas, srities statusas); uostų problema, SSRS piliečių statusas; dviguba pilietybė, sienų klausimas.

1990 m. gegužės 4 d. Latvijos AT paskelbia Latvijos nepriklausomybę de jure ir pereinamąjį laikotarpį į visišką nepriklausomybę. Sovietų įstatymai paskelbti neveikiantys.1990 m. gegužės 8 d. Latvijos TSR AT priima Deklaraciją dėl Latvijos nepriklausomybės atkūrimo. Iš valstybės pavadinimo išmesti “Tarybų Socialistinė”, sugrąžintas himnas, herbas, vėliava. 1990 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė K.Prunskienė susitiko su M.Gorbačiovu ir N.Ryžkovu, kurie kategoriškai reikalavo panaikinti arba sustabdyti Kovo 11-osios aktą. LR AT, siekdama derybomis su SSRS išspręsti klausimus, susijusius su nepriklausomybės įtvirtinimu, 1990 m. gegužės 23 d. pristabdė tuos iš Kovo 11-osios akto kylančius sprendimus, kuriuos abi pusės apibrėžtų kaip derybų objektą. Tačiau blokada buvo nebuvo nutraukta ir derybos nepradėtos. Toliau siekiant tarpvalstybinių derybų su SSRS, birželio 29 d. AT paskelbė, kad nuo tokių derybų pradžios bus paskelbtas 100 dienų moratoriumas 1990 m. Kovo 11-osios aktui dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo, t.y. bus sustabdyti iš jo kylantys teisiniai veiksmai.Netrukus šalies ekonominė blokada buvo nutraukta, tačiau ir toliau buvo vykdoma diplomatinė Lietuvos izoliacija, Lietuvos bankų blokada. Vis dėl to KGB Lietuvos padalinys blokados nuraukimą įvertino kaip „didelę politinę klaidą“.1990 m. gegužės 23 d. Lietuvos AT, siekdama derybomis su SSRS išspręsti klausimus, susijusius su nepriklausomybės įtvirtinimu pristabdė tuos iš Kovo 11-osios akto kylančius sprendimus, kuriuos abi pusės apibrėžtų kaip derybų objektą. Tačiau blokada nebuvo nutraukta ir derybos nepradėtos.1990 m. birželio 1 d. susikūrė Lietuvos humanistų partija LHP.

1990 m. birželio 12 d. LSSR AT priima Katalikų Bažnyčios restitucijos Lietuvoje aktą.1990 m. birželio 29 d. LSSR AT paskelbia, kad derybų su SSRS laikotarpiu (100 dienų) taikomas Kovo 11-osios Akto moratoriumas, t.y. sustabdyti iš Kovo 11-osios akto kylantys teisiniai veiksmai. Netrukus šalies ekonominė blokada buvo nutraukta, tačiau ir toliau buvo vykdoma diplomatinė Lietuvos izoliacija, Lietuvos bankų blokada. Vis dėl to KGB Lietuvos padalinys blokados nutraukimą įvertino kaip „didelę politinę klaidą“. KGB ir toliau įdėmiai sekė padėtį Lietuvos viduje, kurią įvardijo kaip „konstitucinę krizę“. Jau 1990 m. kovo 22 d. pradėta literinė byla Nr. 1492 „Tarybinės konstitucinės santvarkos gynimas“. KGB pirmininko pirmasis

pavaduotojas S.Caplinas pasiūlė „centrinėse masinės informacijos priemonėse sudaryti įspūdį, kad Lietuvoje susidaro profašistinis totalitarinis režimas“. Tai turėjo paveikti ir informuoti tarptautinę opiniją apie besivaduojančią Lietuvą. Siekdamas kaip nors priversti Lietuvos Respublikos AT pakeisti poziciją, SSRS KGB Lietuvos padalinys pasiūlė sukurti tokią situaciją, kad Lietuvos pasitraukimas iš SSRS būtų akivaizdžiai nenaudingas. Dar 1989 m. rudenį buvo pradėta kurti „nacionalinius rajonus ir apylinkes“ (Rytų Lietuvos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose). Lietuva turėjo būti suskaldyta: Vilniaus kraštas, Klaipėdos kraštas ir Sniečkaus (dab. Visagino) miestas su atomine elektrine turėjo likti SSRS sudėtyje. „Klaipėdos, kaip vienintelio Lietuvos jūrų uosto, išlaikymas mūsų rankose, - teigė KGB analitikai, - leis mums subalansuoti Sąjungai pavojingą situaciją [Kaliningrado srities galimo netekimo] ir prireikus daryti Lietuvai įtaką mums reikalinga kryptimi“. „Lietuvos TSR piliečių komitetas“ jau 1990 m. liepos 27 d. nutarė, kad „Lietuvos teisė išstoti iš TSR Sąjungos gali būti realizuota tiktai tų sienų teritorijoje, kurioje ji turėjo suverenitetą 1938 metais“.1990 m. Lietuvos vyriausybė prie tuometinės Ekonomikos ministerijos subūrė specialią komisiją administracinio teritorinio suskirstymo reformos projektui parengti. Buvo paruošta pirmoji reformos koncepcija ir du alternatyvūs konkretaus suskirstymo projektai, kurių vienas iš esmės siūlė atkurti tarpukario apskritis ir gana smulkius valsčius (23 apskritys su 133 valsčiais), o kitas propagavo regioninius administracinius vienetus su kur kas stambesniais valsčiais (14 apskričių su 80 valsčių). LR vyriausybė ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas dar 1991 m. Vasarą aprobavo abu šiuos variantus, priimtinesniu laikyti stambesnių vienetų variantą ir pavedė Ekonomikos ministerijai toliau detalizuoti ir rengti socialinį – ekonominį pagrindimą (etnografinis nefigūravo).Vėliau dėl neaiškių priežasčių komisija buvo panaikinta. 1993 m. Vyriausybė atkūrė komisiją – įsitikinta, kad sprendžiant problemą vienoje ministerijoje, buvo tik prarastas laikas.1990 m. rugpjūčio 1 d. susikūrė Lietuvos žalioji partija LŽP.1990 m. Plungėje pastatyti naujieji Kultūros namai, atstatyti ir pašventinti Šv. Florijono paminklas, Lurdas.1990 m. rugsėjo 12 d. Maskvoje SSRS, JAV, D.Britanija, Prancūzija, VFR ir VDR pasirašė sutartį, pagal kurią Vokietijos sienos buvo pripažintos nekeičiamomis, ji atsisakė nuo bet kokių teritorinių reikalavimų kaimynams. Sujungta Vokietija lieka NATO nare. Sovietų daliniai turi būti išvesti iki 1994 m. pabaigos.1990 m. rugsėjo 19 d. kaip konstatavo Lietuvos Respublikos AT Prezidiumas dėl SSRS pareigūnų veiksmų „tęsiama bankų ir diplomatinė blokada, vakarinių Lietuvos sienų uzurpacija, ginkluotas kišimasis į civilinius reikalus, terorizuojami jaunuoliai, atsisakantys tarnauti sovietinėje kariuomenėje“.1990 m. spalio 3 d. VDR susijungė su VFR.1990 m. spalio 30 d. atidarytas tunelis po Lamanšu, sujungęs D.Britaniją su Prancūzija.1990 m. lapkričio 20 d. nepriklausomybę skelbia Gruzija (5,4 mln. gyventojų)1990 m. pabaigoje Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo L.Valensa.1990 m. gruodžio 20 d. Klaipėdoje įvestas ginkluotų kariškių patruliavimas, kariniams patruliams suteikta teisė suiminėti Lietuvos Respublikos piliečius savo nuožiūra ir pan. Buvo tęsiamas psichologinis, propagandinis ir politinis „šaltasis karas“ prieš Lietuvos Respubliką.1990 m. paskelbtas valstybinio Buriatijos TSR suvereniteto deklaracija.1991 m. Chakasija pasiskelbia suverenia respublika. Nuo 1992 m. kovo 31 d. pagal pasirašytą sutartį tapo Rusijos Federacijos respublika.1991 m. sausio pirmomis dienomis didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėtos telkti karinės pajėgos. Pabaltijo apygardos vadas gen. ltn. Fiodoras Kuzminas telefonu pranešė V.Landsbergiui, kad gynybos ministro D.Jazovo įsakymu bus įvesta specialiosios paskirties desantininkų divizija (jaunuolių prievartiniam ėmimui į sovietų armiją). Numatyta sugaudyti 9400 jaunuolių.1991 m. sausio 7 d. Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama K.Prunskienės nutarė 4 kartus padidinti mažmenines maisto produktų kainas. Tai išprovokavo prosovietinių jėgų riaušes prie Seimo.1991 m. sausio 7 d. M.Burokevičius savo laiške M.Gorbačiovui pareikalavo įvesti prezidentinį valdymą ir atkurti sovietų valdžią Lietuvoje. LKP (SSKP) Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sudarė svarbiausių objektų užėmimo planus, užmezgė ryšius su SSRS KGB ir Gynybos ministerija. Taip pat pasiūlyta įvesti ypatingąją padėtį ir tik „stabilizavus“ Lietuvoje „politinę, ekonominę ir teisinę padėtį“ surengti rinkimus į „Lietuvos TSR AT“. Tokiomis aplinkybėmis sausio 10 d. M.Gorbačiovas paskelbė ultimatumą.1991 m. sausio 8 rytą prieš maisto produktų pabranginimą protestuojantys LKP (SSKP) ir „Jedinstvo“ šalininkai mėgino įsiveržti į AT rūmus. Nors Lietuvos Respublikos parlamentas Vyriausybės nutarimą dėl kainų pakėlimo sustabdė, įtampa toliau buvo eskaluojama ir pradėtas vykdyti valstybinio perversmo planas. Tą pačią sausio 8 dieną į Lietuvą atskrido Pskovo desantininkų divizija. Kitą sausio 9 dieną atvyko ir KGB grupė „Alfa“.

1991 m. sausio 10 d. M.Gorbačiovas paskelbė ultimatumą: „[...] tučtuojau visiškai atkurti TSRS konstitucijos ir Lietuvos TSR konstitucijos galiojimą, atšaukti anksčiau priimtus antikonstitucinius aktus“. Ultimatumas pradėtas vykdyti sovietinės kariuomenės jėgomis.1991 m. sausio 11 d. Sovietiniai desantininkai Vilniuje užėmė KAD pastatą, Spaudos rūmus. Panaudoti koviniai šoviniai, sužeisti 9 žmonės. Užgrobtos Krašto apsaugos patalpos Alytuje, Kaune, Šiauliuose. Nepriklausomybei priešiškos grupuotės paskelbė streiką, į Vilnių neįleidžiami traukiniai, Vilniaus oro uoste neleidžiama pakilti ir nusileisti lėktuvams. Vilniuje apie 20 000 žmonių susirinko prie LR AT rūmų.

1991 m. sausio 12 d. Estija ir Rusija pasirašo sutartį, pripažįstančią viena kitos suverenumą ir užtikrinančią laisvą pilietybės pasirinkimą.1991 m. sausio 13 d. įvykiai Pabaltijyje. Sovietinė kariuomenė, panaudojusi ginklus, tankus prieš taikius žmones Vilniuje užgrobia Lietuvos radijo ir televizijos pastatus ir Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, sužeista bei sužalota apie 700.1991 m. sausio 20 d. JAV Atstovų Rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją kaltinančią SSRS už įvykdytą smurtą Lietuvoje ir Latvijoje.1991 m. sausio 24 d. Skandinavijos valstybės atsiuntė SSRS vadovui M.Gorbačiovui bendrą laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmus Pabaltijo respublikose.

1991 m. vasario 1 d. PAR prezidentas F.W.Klerkas parlamente pažadėjo panaikinti apartheidą.

1991 m. vasario 6 d. susikūrė Respublikonų partija RP. 1991 m. vasario 9 d. per Lietuvoje surengtą referendumą didžioji dauguma pasisako už nepriklausomybę.1991 m. vasario 11 d. Islandijos Altingas priėmė nutarimą, kuriuos patvirtino ankstesnį 1922 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimą ir pavedė Islandijos vyriausybei kuo greičiau užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva. Lietuvą de jure pirmoji pripažino Islandija. Į tai SSRS reagavo, atšaukdama savo ambasadorių iš Reikjaviko konsultacijoms ir diplomatiškai spausdama Islandiją, kad ji atšauktų savo pripažinimo aktą.1991 m. vasario 12 d. įkurta Krymo Respublika. 1995 m. Kryme gyveno 1 mln. 994 300 gyventojų: 62,7 proc. mieste, 37,3 proc. – kaime. Vidutinis apgyvendinimo tankumas 78žm./km2. Rusų 58,5 proc., ukrainiečių 24,4 proc., Krymo totorių – 12,1 proc., kitų (baltarusių, totorių, armėnų) – 5 proc.1991 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausybę de facto pripažino Danijos vyriausybė.1991 kovo 3 d. per referendumus Latvijoje ir Estijoje didelės daugumos žmonių tarp jų-nemažai vietinių rusų, taip pat pasisako už nepriklausomybę.1991 m. kovo 17 d. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų bei Sniečkaus gyvenvietės Tarybų sprendimais organizuotas SSRS referendumas dėl SSRS išsaugojimo. LR AT šiuos sprendimus pripažino neteisėtais. Manoma, kad balsavo 200 000-250 000 žmonių, daugiausia rusai, lenkai, baltarusiai.1991 kovo 18 d. Sovietų referendumą dėl Sąjungos išsaugojimo boikotuoja daug Pabaltijo šalių gyventojų.1991 m. Lietuvoje prasidėjo privatizacija už investicinius čekius, kuri atsiliepė ir Klaipėdos socialinei ekonominei raidai. Lietuvos žvejybos laivynas ir „Jūros“ žvejybos bendrovė privatizacijos proceso eigoje buvo išgrobstyti ir bankrutavo, tuo tarpu Tarptautinė jūrų perkėla po kritiškos 1990 m. situacijos, kai smarkiai sumažėjo traukiniais gabenamų krovinių srautas, persiorientavo plukdyti sunkvežimius ir keleivius. Dėl didelės rusakalbių emigracijos, smarkiai sumažėjo Klaipėdos miesto gyventojų skaičius.1991 m. balandžio 12 d. nepriklausomybę skelbia Rusijos federacija (147,3 mln. gyventojų)1991 m. balandžio 15 d. Jakutijos AT paskelbė Jakutijos Respublikos nepriklausomybę, tačiau nepriklausoma valstybe netapo.1991 m. gegužės 8 d. LR AT oficialiai įregistruotos politinės frakcijos.1991 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajone Mostiškėse įvyko visų lygių Vilniaus krašto savivaldybių deputatų antrojo suvažiavimo trečiasis etapas, kuriame buvo priimtas Vilniaus lenkų nacionalinio – teritorinio krašto statuso projektas, neteisėtai įtvirtinantis politinę autonomiją.1991 m. gegužės 28 d. LR AT priėmė Butų privatizavimo įstatymą.1991 m. gegužės 31 d. Lietuvą pripažino Moldova (pati dar nepripažinta).1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos AT priėmė įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Pagal jį buvę savininkai ir jų palikuonys gali susigrąžinti turtą natūra arba gauti kompensaciją jei turtas neišliko. Tačiau įstatymas numatė ribotą nuosavybės teisių restituciją: turtą gali susigrąžinti tik asmenys, esantys Lietuvos piliečiais, be to, ne į visą turėtą turtą nuosavybės teisės yra atstatomos, ne visas išlikęs turtas yra grąžinamas, o mokama kompensacija už jį. Visiška restitucija neįmanoma, nes per 50 okupacijos metų labai pasikeitė turtiniai teisiniai ir kiti

visuomeniniai santykiai, reikia taip pat apsaugoti asmenų kuriems buvo perduotas naudotis iš savininkų atimtas turtas ir kurie dėl to nekalti, teises.Kairiųjų frakcija nebalsavo ir išėjo iš salės.1991 m. birželio mėn. Budapešte nutarta likviduoti ESPT.1991 m. birželį Slovėnija ir Kroatija pasiskelbia nepriklausomomis nuo Jugoslavijos.1991 m. liepos 6 d. pirmą kartą švenčiama Valstybės – Mindaugo karūnavimo diena.1991 m. liepos 25 d. LR AT priėmė „Žemės reformos įstatymą“. Pagal jį žemė gali būti valstybinė ir privati.1991 m. liepos 29 d. Lietuvą pripažino Rusija (pati dar nepripažinta).1991 m. liepos 30 d. Lietuva pripažino Slovėnijos ir Kroatijos nepriklausomybę.1991 m. liepos 31 d. ryte Medininkų pasienio poste nužudyti 4 Lietuvos policininkai ir 3 muitininkai.1991 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvą pripažino Kroatija (pati dar nepripažinta).1991 m. rugpjūčio 5 d. LR Vyriausybės nutarimu prasidėjo prekyba už bendruosius talonus. Jie apyvartoje buvo kartu su SSRS rubliais.1991 m. rugpjūčio 19 - 21 d. SSRS įvyko antivalstybinis pučas. SSRS kariai užgrobė Kauno radijo ir televizijos redakciją, Sitkūnų radijo stotį, Vilniaus telefono ir telegrafo centrą. Klaipėdos sovietinės kariuomenės įgulos vadas plk. Ivanas Černychas pasiskelbė miesto ypatingosios padėties komendantu. LR AT ratifikavo sutartį tarp LR ir Rusijos SFSR dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.1991 m. rugpjūčio 20 d. LR AT priėmė nutarimą „Dėl perversmo SSRS padarinių Lietuvos Respublikai“ ir „Dėl pasirengimo politiniam streikui“.1991 m. rugpjūčio 20 d. Estijos AT paskelbia Estijos nepriklausomybę. Per kitas savaites visoms trims Pabaltijo valstybėms suteikiamas tarptautinis diplomatinis pripažinimas, jos priimamos į JTO ir ESBK. OMON išvedamas iš Pabaltijo šalių. Visame Pabaltijyje nuverčiami Lenino paminklai.1991 m. rugpjūčio 21 d. naujasis Latvijos Respublikos parlamentas paskelbė nepriklausomybės atkūrimo konstitucinį aktą, kuriuo atnaujintas 1922 m. Konstitucijos galiojimas.Dabar jau visos trys Pabaltijo šalys buvo paskelbusios savo nepriklausomybē. 1991 m. rugpjūčio 22 d. Pučo Maskvoje pabaiga. LR AT priėmė nutarimus „Dėl Lietuvos KP (SSKP) struktūrų Lietuvoje“ (uždraudžiama LKP (SSKP) veikla LR teritorijoje), įstatymus „Dėl Lietuvos Konstitucijos priėmimo“, „Dėl Šalčininkų r. tarybos prezidiumo ir Ignalinos r. Sniečkaus gyvenvietės tarybos prezidiumo antikonstitucinės veiklos“ (Sustabdomi šių administracinių vienetų vadovybės įgaliojimai). LR perėmė užimtą Radijo ir televizijos komiteto pastatą, TV bokštą ir daugelį kitų objektų. Vilniaus įgulos kariai iš LKP (SSKP) CK rūmų išvežė LKP vadovus M.Burokevičių, J.Jermalavičių ir Algį Naudžiūną.1991 m. rugpjūčio 23 d. Latvija pripažino Lietuvą.1991 m. rugpjūčio 23 d. LR AT priėmė nutarimą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto padalinio“ (nutraukiama Lietuvos KGB veikla).Vilniuje ir Klaipėdoje nugriauti Lenino paminklai.LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl SSRS Lietuvos respublikinės muitinės veiklos“.1991 m. rugpjūčio 24 d. Danija, Norvegija, Vengrija pripažino Lietuvą.1991 m. rugpjūčio 24 d. Ukraina skelbia nepriklausomybę (51,7mln. gyventojų; 1997m.-49 mln.).1991 m. rugpjūčio 25 d. nepriklausomybę skelbia Baltarusija (10,2 mln. gyventojų).1991 m. rugpjūčio 25 d. Prancūzija, Argentina pripažino Lietuvą.1991 m. rugpjūčio 26 d. Kanada, Austrija, Bulgarija, Italija, Lenkija, Portugalija, Rumunija pripažino Lietuvą. Taip pat Ukraina (pati dar nepripažinta).1991 m. rugpjūčio 26 d. LR perduotos visos sovietinės muitinės. Pradėta išdavinėti lietuviškas vizas.1991 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvą pripažino Gruzija (pati dar nepripažinta), Airija, Australija, Belgija, Didžioji Britanija, Ispanija, Švedija, Vokietija, Europos Bendrija. Vilniuje atidaryta pirmosios užsienio valstybės, Švedijos, ambasada.1991 m. rugpjūčio 27 d. Nepriklausomybę skelbia Moldova (4,3 mln. gyventojų).1991 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respubliką pripažino Rusijos SFSR.1991 m. rugpjūčio 30 d. Nepriklausomybę skelbia Azerbaidžanas (7mln. Gyventojų).1991 m. rugpjūčio 31 d. Nepriklausomybę skelbia Kirgizija (4,2mln. gyventojų) ir Uzbekistanas (20mln. gyventojų).1991 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvą pripažino Kirgizija (pati dar nepripažinta).1991 m. rugpjūčio pabaigoje įgytas tarptautinis diplomatinis pripažinimas, pradėtos demontuoti Lietuvos teritorijoje veikusios okupacinės institucijos (spalio mėnesį veiklą nutraukė kariniai komisariatai, buvo išformuotas KGB Lietuvos skyrius), iš sovietinės kariuomenės susigrąžinta 16 000 Lietuvos piliečių, iš jų 11 000 buvo lietuviai. Lietuva pasistengė kuo greičiau suteikti sovietinei kariuomenei „išvedamos kariuomenės“ statusą.1991 m. rugsėjo 1 d. JAV paskelbė apie diplomatinių santykių atkūrimą.

1991 m. rugsėjo 6 d. Latvija paskelbė atkurianti nepriklausomybę.1991 m. rugsėjo 6 d. SSRS Valstybės Taryba pripažįsta Pabaltijo šalių nepriklausomybę.1991 m. rugsėjo 7 d. SSRS Valstybės Taryba pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybę.1991 m. rugsėjo 9 d. Nepriklausomybę skelbia Tadžikistanas (5,1mln. gyventojų).1991 m. rugsėjo 10 d. Lietuvą pripažįsta Azerbaidžanas (pats dar nepripažintas).1991 m. rugsėjo 12 d. Lietuvą pripažįsta Armėnija (pati dar nepripažinta).1991 m. rugsėjo 17 d. Latvija ir Lietuva tampa JTO narėmis.1991 m. rugsėjo 21 d. Nepriklausomybę skelbia Armėnija (3,2mln. gyventojų)1991 m. rugsėjo 24 d. Lietuvą pripažįsta Turkmėnija (pati dar nepripažinta)1991 m. rugsėjo 30 d. Lietuvą pripažįsta Uzbekija (pati dar nepripažinta), Vatikanas.1991 m. spalio 7 d. Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į UNESCO.1991 m. spalio 24 d. Lietuvos ir Baltarusijos Deklaracijoje dėl geros kaimynystės santykių principų pripažinta jų sienos neliečiamybė.1991 m. spalio 27 d. Nepriklausomybę skelbia Turkmėnistanas (3,5 mln. gyventojų).1991 m. įkurta Klaipėdos uosto direkcija.1991 m. įkuriamas Klaipėdos universitetas.1991 m. lapkričio 6 d. Estijos AT atnaujina 1938 metų pilietybės įstatymą, atimdama pilietybę iš imigrantų-kolonistų, atvykusių sovietų valdžios metais.1991 m. lapkričio 27 d. Latvijos AT priima įstatymą, sugrąžinantį pilietybę visiems, turėjusiems ją iki 1940 metų, ir jų palikuonims. Sprendimas dėl atvykusių sovietinių “imigrantų” natūralizacijos atidedamas.

1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiais yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie neįgijo kitos valstybės pilietybės. Panašios normos buvo įtvirtintos iki tol galiojusiame 1989 m. Pilietybės įstatyme. Taip pat nustatyta, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. šią pilietybę turėjusiems, ir jų vaikams (jeigu jie nerepatrijavo iš Lietuvos).Kitaip negu Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos Respublikos pilietybę praktiškai įgijo ir tie asmenys, kurie atvyko į Lietuvą okupacijos metais, bei jų vaikai ir vaikaičiai. Į pilietybę jie turėjo teisę pagal 1989 m. įstatymą, dauguma jų šia teise pasinaudojo iki 1991 įstatymo įsigaliojimo.

1991 m. gruodžio 16 d. nepriklausomybę skelbia Kazachstanas (16,5mln.gyventojų)1991 m. gruodžio 24 d. SSRS nustojo egzistavusi, vietoj jos įkuriama NVS. Rusija pasiskelbė SSRS teisių ir pareigų tęsėja.1991 m. gruodžio 28 d. Šventasis Sostas Vilniaus arkivyskupiją įtraukė į Lietuvos bažnytinę struktūrą.1991 m. gruodžio 30 d. suteikti pirmieji Lietuvos karininkų laipsniai.1992 m. sausio 13 d. pasirašyta Deklaracija tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo. Lietuvos sienos su Lenkija klausimas buvo išspręstas.1992 m. sausio 17 d. Maskvoje LR AT pirmininkas V.Landsbergis ir Rusijos SFSR prezidentas B.Jelcinas pasirašė komunikatą dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.1992 m. sausio 22 d. Latvijos AT pareiškia pretenzijas į Abrenę, priklausiusią Latvijai iki 1940 metų ir Rusijos aneksuotą 1945 m.1992 m. pradžioje Jugoslavijoje padedant JTO ir EEB buvo sudarytos paliaubos, kurios reiškė ir Jugoslavijos pabaigą.1992 m. vasario 7 d. Iniciatyvinė grupė AT Prezidiumui įteikė 359 790 parašų, remiančių referendumą dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atkūrimo, dėl jo įgaliojimų ir rinkimų tvarkos.1992 m. Plungėje atstatytas ir pašventintas Laisvės paminklas.1992 m. kovo 16 d. Baltijos Valstybių Tarybos pareiškime dėl buvusios SSRS valstybinės skolos konstatuota, kad „Baltijos valstybės nėra valstybės – perėmėjos buvusios SSRS atžvilgiu ir dėl to negali būti atsakingos už buvusios SSRS užsienio skolos aptarnavimą ir grąžinimą“. Lietuvos Respublika taip pat atsisakė pretenzijų į SSRS turtą.1992 m. balandžio 9 d. sovietinius pasus pradėta keisti į lietuviškus.1992 m. gegužės 7 d. Latvija pirmoji iš SSRS respublikų įsivedė savą valiutą Latvijos rublį.1992 m. gegužės 13 d. Lietuvoje oficialiu vizitu lankėsi Prancūzijos prezidentas F.Mitterand‘as. Pasirašyta Lietuvos ir Prancūzijos santarvės, draugystės ir bendradarbiavimo sutartis.1992 m. gegužės 30 d. veiklą nutraukė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK).1992 m. birželio 8 d. LR AT priėmė konstitucinį aktą dėl LR nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas.

1992 m. birželio 9 d. Latvijos AT priima įstatymą, nustatantį griežtas sąlygas atvykėliams įsikurti Latvijoje. Radikaliųjų nacionalistų deputatai paskelbia, kad šios sąlygos turi būti taikytinos ir jau gyvenantiems šalyje nepiliečiams.1992 m. birželio 20 d. pirmoji nacionalinė valiuta buvusioje SSRS - Estijos krona (2009 m. 1 euras lygus 15,6945454545...). Krona keista į 10 sovietinių rublių.1992 m. Klaipėdoje atidarytas Kalvystės muziejus.1992 m. Lietuvos vyriausybei svarstyti pateikti vėl du administracinio suskirstymo variantai (10 apskričių su 84 valsčiais ir 16 apskričių su 123 valsčiais). Nepaisant tuometinio premjero A.Abišalos ryžto įgyvendinti administracinio teritorinio suskirstymo reformą Aukščiausioji Taryba apsvarstyti šių pasiūlymų nebespėjo.1992 m. liepos 1 d. visi VLIK įgaliojimai perduoti Lietuvos vyriausybei.1992 m. liepos 23 d. suformuota ketvirtoji vyriausybė.1992 m. rugpjūčio 14 d. prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp Gruzijos ir Abchazijos.1992 m. spalio 1 d. laikinieji pinigai – bendrieji talonai pradėjo funkcionuoti kaip vienintelė mokėjimo priemonė. Lietuva pasitraukė iš rublio zonos.1992 m. spalio 25 d. įvyko pirmi po nepriklausomybės atkūrimo Seimo rinkimai, kuriuos laimėjo opozicijoje buvusi Lietuvos demokratinė darbo partija (buvę komunistai) . Kartu vyko referendumas dėl Konstitucijos projekto. Konstituciją Lietuvos Respublikos piliečiai priėmė. Naujoji Konstitucija įsigaliojo Lapkričio 2 d.1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija.1992 m. lapkričio 19 d. LR AT atkurta LR kariuomenė.1992 m. lapkričio 25 d. LR Seimas išrinko A.Brazauską Seimo pirmininku. Jam laikinai pavesta eiti LR prezidento pareigas.1992 m. Plungėje gyveno 24 200 gyventojų.1992 -1993 m. kartu su Latvijos rubliu jau kursavo ir latas. Pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais lato santykis su JAV doleriu buvo 1:2 (? JAV doleris – 0,50 LVS ???) (2009 m. birželį – 1 JAV doleris 0,4967 Lvs). Latas keistas į 200 latviškų rublių.1993 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublika, kaip ir Latvija ir Estija kartu su NVS šalimis pasirašė Susitarimą dėl buvusios SSRS susisiekimo kelių ministerijos prekinių vagonų ir konteinerių inventoriaus parkų pasidalinimo, kuriuo nuosavybės teisėmis gavo proporcingą šių parkų dalį. Gali atrodyti, kad tai turtinių teisių perėmimas. Tačiau toks nukrypimas nuo valstybės tęstinumo principo buvo sukeltas per ilgą aneksijos laikotarpį įvykusių permainų ir negali paneigti šio principo, deklaruoto konstituciniais aktais ir pripažinto kitų valstybių: teisė turi būti lanksti ir prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.1993 m. vasario 3 d. LR Seimas priėmė Konstitucinio Teismo įstatymą.1993 m. vasario 14 d. A.M. Brazauskas buvo išrinktas LR prezidentu.1993 m. gegužės 1 d. įkurta Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija.1993 m. gegužės 14 d. Lietuva priimta į Europos Tarybą.1993 m. gegužės 26 d. Premjero A.Šleževičiaus potvarkiu buvo suformuotos darbo grupės valstybės valdymo reformai rengti (vadovas – ekonomistas R.Darulis) ir savivaldos administracinei teritorinei reformai (vadovas geografas, buvęs KU rektorius S.Veitekūnas). 1993 m. birželio 1 d. susikūrė Lietuvos protėvių atgimimo partija LPAP.

1993 m. birželio 5-6 d. buvo išrinktas Latvijos Respublikos Seimas (Saeima), kurį sudaro 100 deputatų. Rinkimai vyko parlamentine sistema. Skirtingai nuo Lietuvoje vykusių Seimo rinkimų, Latvijoje daugumą laimėjo centristai (Latvijas celš) ir dešinieji, mat kairiosios partijos Latvijoje buvo labai nepopuliarios, atvirai prorusiškos ar prosovietinės. Dėl griežtų pilietybės įstatymo nuostatų Saeimos rinkimuose galėjo dalyvauti tik Latvijos piliečiai, todėl imperijos šalininkams gauti bent kiek daugiau vietų parlamente buvo maža vilties, kadangi daugelis jų rinkėjų negalėjo (ir nenorėjo) gauti Latvijos pilietybės. Migrantams nepalankūs Latvijos ir Estijos pilietybės įstatymai buvo pretekstas Maskvai niurzgėti dėl neva pažeidinėjamų žmogaus teisių Baltijos šalyse apskritai.1993 m. Latvijoje pradėjo veikti pirmoji privati radijo stotis SWH. 2009 m. visai Latvijos teritorijai transliuoja 9 radijo stotys, 22 – tik Rygai, dar 18 – regioninės radijo stotys.1993 m. Lietuvoje pavyko pažaboti hiperinfliaciją. 1993 m. birželio 25 d. Lietuvoje įvesta nacionalinė valiuta – litas. 1 litas keičiamas į 100 laikinųjų talonų.1993 m. liepos 7 d. atnaujintas 1922 m. Latvijos konstitucijos galiojimas.1993 m. liepos 13 d. Lietuvoje siautėja organizuotos nusikalstamos gaujos. LR Seimas priėmė vadinamąjį „Prevencinio sulaikymo“ įstatymą (galiojo iki 1996 m. liepos 10 d.). 1993 m. liepos 31 d. Ginkluotų savanorių maištas. Savanoriai protestavo prieš SKAT reorganizavimą.

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos išvyko paskutiniai sovietų kariai. 1995 m. ši diena paskelbtą Išsivadavimo diena. Atmintinų dienų įstatyme šios dienos minėjimas perkeltas į rugsėjo 1 d. ir ji pavadinta Laisvės diena.1993 m. rugsėjo 1 d. Premjero potvarkis įpareigojo parengti vietos savivaldos ir apskrities valdymo įstatymo projektus, taip pat siūlymus dėl valstybės institucijų struktūros bei funkcijų ir ne vėliau kaip iki 1994 m. Sausio 1 d.1993 m. rugsėjo 4-8 d. Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.1993 m. rugsėjo 15 d. darbą pradėjo LR Konstitucinis Teismas.1993 m. lapkričio 21 d. NVS šalių piliečiams įsigaliojo vizų režimas (išskyrus Baltarusiją, su kuria vizų režimas atidėtas iki 1994 m. kovo 1 d.).1993 m. gruodžio 22 d. uždarytas „Sekundės“ bankas. Kilo indėlininkų panika. Prasidėjo panašių finansinių įmonių bankrotų procesas.1994 m. sausio 15 d. Minske sulaikyti ir į Vilnių atgabenti sovietiniai kolaborantai – LKP vadovai M.Burokevičius ir J.Jermalavičius. Jiems pateikti kaltinimai.1994 m. kovo 30 d. LR Vyriausybė susiejo litą su JAV doleriu, nustatė fiksuotą lito kursą – 4 litai už 1 JAV dolerį.1994 m. balandžio 29 d. „Jedinstvo“ lyderiui V.Ivanovui ir 7 jo bendrininkams už antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose skirtos laisvės atėmimo bausmės.1994 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įvestas PVM (pridėtinės vertės mokestis).1994 m. birželio 21 d. susikūrė Tautos pažangos partija TPP www.tpp.lt

1994 m. rugpjūčio 31 d. iš Latvijos išvesta Rusijos kariuomenė.

1994 m. rugsėjo 13 d. susikūrė Lietuvos laisvės sąjunga LLS 1994 m. spalio 13 d. Gardine Lietuvos ir Baltarusijos derybininkai susitarė dėl Adutiškio geležinkelio stoties priklausymo Lietuvai.1994 m. spalio 21 d. susikūrė Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

1994 m. Klaipėdoje pradėjo veikti įmonė "Baltijos automobilių technika"(Siemens)1994 m. atidarytas Jūrų muziejaus delfinariumas Klaipėdoje.1994 m. rusakalbiai Latvijoje: Rygoj: daugiau kaip 60 proc. (apie 36,5 latvių); Daugpilyje: 87 proc., Jūrmaloje: iki 53 proc. 1994 m. religinės konfesijos Latvijoje:Katalikų 0,5 mln.Liuteronų 0,3 mln.Stačiatikių 0,1 mln.Sentikių 0,07 mln.Judėjų 5000 vnt.Adventistų 3000 vnt.Baptistų 600 vnt.

1935 m. religinės konfesijos Latvijoje:Liuteronai – 63,3 proc.Katalikai – 26,4 proc.Stačiatikiai – 9 proc. (iš jų apie 60 proc. – rusai, 33 proc. latviai, 5 proc. – baltarusiai) daugiau kaip pusė pravoslavų gyveno Latgaloje (52 proc.).XVII a. Latvijoje atsirado sentikių pabėgelių iš Oskovo, Novgorodo. XIX a. viduryje atsirado baptistų, XIX-XX a. sandūroje – adventistų, o apie 1920 m. – penkiasdešimtininkų. Sovietmečiu liuteronybė Latvijoje gerokai apnyko. Katalikybės tradicijos kiek tvirtesnės, tačiau jų daugiau laikosi senoji karta. Be to, trūkstant dvasininkų, priversta trauktis ir katalikybė.

1995 m. Lietuvos BVP po visą reformų laiką trukusio smukimo pirmą kartą pakyla 3,5 proc.1995 m. įvyko rinkimai į Lietuvos savivaldybes.1995 m. Lietuvoje baigiama privatizacija už investicinius čekius. Į naujų šeimininkų rankas pereina 81 proc. numatyto privatizuoti valstybės turto.1995 m. žlunga Lietuvos akcinis inovacinis bankas. Prasideda bankininkystės sektoriaus krizė.

1995 m. Latvijos urbanizacija siekia 69 proc.1995 m. Rygoj gyveno 840 000 gyventojų.

1995 m. gegužę Baltarusijoje po įvykusio referendumo, rusų kalba paskelbta antrąja valstybine kalba. Konstitucijos pataisa įsigaliojo 1996 m.

1995 m. kovo 8 d. susikūrė Lietuvos politinių kalinių partija LPKP 1995 m. rugsėjo 11 d. susikūrė Lietuvos socialistų partija LSP www.lsp.w3.lt 1995 m. rugsėjo 11 d. susikūrė Lietuvos teisingumo partija LTP 1995 m. gruodžio 28 d. susikūrė Lietuvos rusų sąjunga LRS www.sojuzru.lt

1996 m. sausio 22 d. susikūrė Lietuvos ūkio partija LŪP.1996 m. balandžio 29 d. susikūrė Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga LSTS.1996 m. balandžio 29 d. LR Seimas priėmė įstatymą, kuriuo Vilniui buvo priskirtos buvusios Vilniaus ir Trakų rajonų teritorijos. Dėl šio žingsnio protestavo kai kurie Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai ir Lenkijos politikai.1996 m. Lietuvoje pradedama privatizacija už grynuosius pinigus.1996 m. birželio 24 d. susikūrė Lietuvos reformų partija LRP 1996 m. rugpjūčio 2 d. susikūrė Lietuvos liaudies sąjunga „Už teisingą Lietuvą“ LLSUTL 1996 m. rugpjūčio 14 d. susikūrė Lietuvos gyvenimo logikos partija LGLP

1997 m. Klaipėdoje atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.1998 m. sausio 4 d. Lietuvos prezidentu tapo išeivis iš JAV V.Adamkus.1998 m. vasario 1 d. Lietuva tapo Asocijuota Europos Sąjungos nare.1998 m. kovo 29 d. laikas Lietuvoje pradėtas skaičiuoti pagal pirmąją (Vidurio Europos) laiko juostą. Vėliau nemažai politikų ir didelė visuomenės dalis tam prieštaravo.1998 m. birželio 12 d. susikūrė Naujoji sąjunga (socialliberalai) www.nsajunga.lt

1998 m. Rezeknėje gyveno 40 616 gyventojų:Rusai: 53.5 proc. Latviai: 39.5 proc. Lenkai: 2,5 proc. Baltarusiai: 1,7 proc. Ukrainiečiai: 1,4 proc. Kiti: 0,9 proc. 1998 m. spalio 27 d. kitą dieną po to, kai atsistatydino Helmutas Kohlis, naujuoju Vokietijos federaliniu kancleriu prisaikdintas Gerhardas Schroderis. 1998 m. gruodžio 21 d. LR Seimas panaikino mirties bausmę.1999 m. Rezeknėje gyveno 40 095 gyventojų:Rusai: 54 proc.Latviai: 40 proc.Lenkai: 2 proc.Baltarusiai: 2 proc.Ukrainiečiai: 1 proc.Kiti: 1 proc.Rezekne 1939 m.-13300 gyventojų, 1945 m.-5000, 1990 m.-43200, 1995 m.-42720, 1996 m.-41520, 1997 m.- 41166, 1998 m.- 40616. 1999 m. balandžio 29 d. susikūrė Lietuvos nacionaldemokratų partija LNDP www.lndp.lt

1999 m. Klaipėdos mieste yra 202 500 gyventojų.1999 m. Klaipėdoje pastatytas konteinerių terminalas.1999 m. liepą Latvijoj gyveno 2,353874 gyventojų.1999 m. liepą Lietuvoje gyveno 3,584966 gyventojų. 1999 m. liepą Estijoje gyveno 1,423316 gyventojų: Estai 65,1 proc.Rusai 28,1 proc.Ukrainiečiai 2,5 proc.Baltarusiai 1,5 proc.Suomiai 1 proc.

Kiti 1,78 proc.1999 m. Lietuvos ekonominį augimą sulėtina Rusijos ekonominė krizė.1999 m. liepos 22 d. atidarytas Būtingės naftos terminalas.1999 m. spalio 27 d. prezidentas V.Adamkus priėmė R.Pakso vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimą.1999 m. spalio 31 d. Lietuvoje grąžintas antrosios juostos laikas.1999 m. gruodžio 4 d. buvęs vienas konservatorių lyderių R.Paksas su 50 šalininkų įstojo į Lietuvos liberalų sąjungą ir tapo šios partijos pirmininku.1999 m. gruodžio 27 d. susikūrė Lietuvos socialdemokratų sąjunga LSDS www.lsds.lt

2000 m. sausio 1 d. Rusijos prezidentu tampa buvęs KGB karininkas V.Putinas. Rusija pasuka autoritarizmo ir terorizmo link.

2000 m. sausio 1 d. ES įvedamas euras (išskyrus Švediją, Daniją ir D.Britaniją).2000 m. Daugpilyje gyvena 120 000 gyventojų:Rusai: 58,3 proc.Latviai: 14,3 proc.Lenkai: 13,2 proc.Baltarusiai: 8,31 proc.Ukrainiečiai: 2,8 proc.Kiti: 2,9 proc.2000 m. Liepojoje gyveno apie 100 000 gyventojų (1987 m. - 114 000): Rusų 43,1 proc.Latvių 39 proc.Ukrainiečių 7,3 proc. (didžiausia kolonija Latvijoje)Baltarusių 5 proc.Lietuvių 2,3 proc.2000 m. Baltijos šalių sostinių duomenys (Rygos 2001 m.):Ryga: plotas - 307 kv. km, 759 300 gyventojųStokholmas: plotas - 187 kv. km, 743 700 gyventojųVilnius: plotas - 388 kv. km, 505 000 gyventojųHelsinkis: plotas - 184 kv. km, 551 000 gyventojųOslo: plotas - 450 kv. km, 510 000 gyventojųKopenhaga: plotas - 88 kv. km, 495 700 gyventojųTalinas: plotas - 147 kv. km, 408 000 gyventojųReikjavikas: plotas - 1100 kv. km, 171 800 gyventojų2000 m. liepos 14 d. Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga www.nks.lt 2000 m. spalio 6 – 8 d. rinkimus į Seimą laimėjo Lietuvos liberalų partija.

2000 m. spalio 19 d. LR Seimas Seimo pirmininku išrinko Naujosios sąjungos pirmininką Artūrą Paulauską.2000 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku paskirtas R.Paksas.

2001 m. Rygoje gyvena 759 300 gyventojų:Latviai 41 proc.Rusai 43,8 proc.Baltarusiai 4,7 proc.Ukrainiečiai 4,2 proc.Lenkai 2,1 proc.Kt. 4,2 proc.2001 m. Jūrmaloje gyveno 55 105 gyventojųLatviai 49,09 proc. (1989m.-44,2 proc. arba 27348 gyventojų).Rusai 37,08 proc. -20657Baltarusiai 4,49 proc.-2504Ukrainiečiai 2,9 proc.-1618Lenkai 1,67 proc.-933Lietuviai 0,96 proc.-533Žydai 0,52 proc.-292Čigonai 0,79 proc.-439Vokiečiai 0,19 proc.-104Totoriai 0,18 proc.-99

Estai 0,10 proc.-55Kiti 0,94 proc.-5232001 m. kovo 31 d. Saldus gyveno 12 637 gyventojų:Latviai 83,1 proc.Lietuviai 7,2 proc.Rusai 5,4 proc.Kiti 4,3 proc.Saldus rajone (2001m. sausis) 39 000 gyventojų, 12637-mieste (33proc.)Broceni-3445 (9 proc.), kitur rajone 22286 (58 proc.).2001 m. Jelgavoje gyveno 66 000 gyventojų:Latviai 51,9 proc.Rusai 34,8 proc.Baltarusiai 6,3 proc.Ukrainiečiai 3,3 proc.Lenkai 2,0 proc.Lietuviai 1,5 proc.Čigonai 1,3 proc.Kiti 1,9 proc.2002 m. rengiantis įsilieti į eurozoną, litas susiejamas su euru.2002 m. gegužės 3 d. 36 iš 44 Europos Tarybos šalių narių užsienio reikalų ministrai ir atstovai pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo panaikinti mirties bausmę.2002 m. rugsėjo 23 d. susikūrė Lietuvos lenkų liaudies partija LLLP www.lllp.lt 2002 m. spalio 16 d. susikūrė politinė partija „Rusų aljansas“ PPRA

2003 m. sausio 4 d. Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo R.Paksas.2003 m. sausio 28 d. susikūrė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija LKDP www.lkdp.projektas.lt

2003 m. vasario 26 d. galutinai nutrūko ryšys su JAV kosminiu zondu „Pioneer-10“. Tai pirmas žmogaus sukurtas objektas, išskriejęs už Saulės sistemos ribų. NASA zondas buvo paleistas 1973 m. kovą ir kitų metų gruodį, įveikęs daugiau nei milijardą kilometrų, pasiekė Jupiterį. „Pioneer-10“ nufotografavo Jupiterį iš 130 000 km nuotolio. Po devynių su puse metų, išskriedamas iš Neptūno orbitos, zondas nulėkė Aldebarano žvaigždės Tauro žvaigždyne link.2003 m. birželio 23 d. susikūrė Tautinė partija Lietuvos kelias TPLK www.lietuvoskelias.lt 2003 m. birželio 26 d. susikūrė Liberalų ir centro sąjunga LiCS www.lics.lt 2003 m. liepos 4 d. susikūrė Lietuvos centro partija www.centropartija.lt 2003 m. rugsėjo 20 d. Latvijoje per referendumą iš 72,5 proc. balsavusiųjų 67 proc. pasisakė už narystę ES.2003 m. spalio 31 d. prasidėjo prezidentinis skandalas Lietuvoje.2003 m. lapkričio mėn. Lietuvoje gyveno apie 3,452 000 gyventojų.2003 m. lapkričio 25 d. susikūrė Darbo partija DP www.darbopartija.lt

2004 m. kovo 29 d. Pabaltijo šalys taip pat įstojo į NATO.2004 m. balandžio 8 d. susikūrė Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) TS www.tsajunga.lt

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija kaip ir Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Malta ir Kipras (pietinė jo dalis) įstojo į Europos sąjungą.2004 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 3,445 mln. gyventojų. Gimstamumas ir santuokos pagausėjo, tačiau neigiamą gyventojų prieaugį lemia emigrantai iš Lietuvos. Po 2004 m. gegužės 1d. įstojimo į Europos Sąjungą emigrantų iš Lietuvos pagausėjo (darbo, socialiniai emigrantai).2005 m. Lietuvoje gyvena apie 3,42 mln. gyventojų.2005 m. susikūrė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga LVLS www.lvls.lt 2006 m. susikūrė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis LRLS www.libaralusajudis.lt 2006 m. susikūrė partija „Jaunoji Lietuva“ JL www.jaunojilietuva.lt 2006 m. susikūrė partija „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) TT www.ldp.lt 2006 m. susikūrė gegužės14 d. Pilietinės demokratijos partija PDP 2006 m. susikūrė Smulkaus ir vidutinio verslo partija SVVP

2007 m. dėl per didelės infliacijos Lietuvai nepavyksta įsivesti euro. Eurą iš naujųjų ES šalių įsiveda tik Slovėniją.2007 m. birželio 12 d. susikūrė Pensininkų partija 2008 m. birželio 30 d. susikūrė Tautos prisikėlimo partija TPP www.prisikėlimopartija.lt 2008 m. liepos 2 d. susikūrė partija „Frontas“ 2009 m. sausio 1 d. Slovakija įsivedė eurą. 2008 m. infliacija Slovakijoje siekė apie 3 proc., kai ES vidurkis buvo apie 4 proc. (Lietuvoje virš 10 proc.)

PO 1945m.

1990 m. gegužės 12 dieną įkurta Baltijos taryba atgaivino 1934 m. Baltijos Asamblėjos tradiciją ir paskatino reguliarius Pabaltijo šalių lyderių bei parlamentarų susitikimus. Postsovietinės ekonomikos žaidime „nuskurdink savo kaimyną“ pabaltijiečiai vieni su kitais elgiasi beveik taip pat negailestingai, kaip ir su Rusija arba kaip Rusija su jais. Nebuvo nei realiai suderintos kainų reformos, nei bendrų žingsnių įvedant nepriklausomas valiutas... Lietuva siūlė daug glaudesnę bendrąją rinką, bet savo politikoje taip pat linko rūpintis savimi, kaip Latvija bei Estija, kurios savo ruožtu baiminosi, jog sukūrus tikrai glaudžią sąjungą lietuviai visados veršis joje pirmauti. Estai irgi priešinasi bet kokiai glaudesnei sąjungai, nes yra įsitikinę, kad turėdami tokius ryšius su Skandinavija geriau išsivers vieni. Neatsakinga (kaip atrodo estams) Lietuvos politika kovos už nepriklausomybę metu dar padidino tradicinį estų nepasitikėjimą lietuviais....Estijos gyventojų skaičius buvo sumažėjęs nuo 1,13mln. 1939 m. (Lietuvoj 1940 m. buvo apie 2,9 mln. gyventojų) iki 850 tūkst. 1945m.; jis vėl padidėjo 1955m. iki 1,15mln., daugiausia dėl to, kad į respubliką atvyko apie 230000 neestų imigrantų. Rusų, kurie prieš karą sudarė 8,2 proc. visų gyventojų, skaičius 1959m. išaugo iki 20proc. visų gyventojų.

Latvijoje, atvykus 535 000 nelatvių imigrantų, gyventojų skaičius šoktelėjo nuo maždaug 1,4 mln. karo pabaigoje iki 2mln. 1955 metais. Sovietai palaikė šią imigraciją ta dingstimi, kad darbininkai esą reikalingi ekonomikai plėtoti ir karo metų nuostoliams atlyginti. Lietuvoje, kur buvo didesnis gimstamumas ir gausesni kaimo darbo jėgos ištekliai, buvo daugiau priežasčių pasipriešinti šiam antplūdžiui, ir tik apie 160 000 nelietuvių atvyko pokario metais.

Vėliau imigracija vyko lėčiau. Latvijoje ir Estijoje ji ūmai sulėtėjo 8-me dešimtmetyje, smarkiai sumažėjus gimstamumui ir darbo jėgos fondui pačioje Rusijoje. Tuo tarpu Lietuvoje imigracija smarkiai išaugo, nes pramonė buvo toliau plėtojama, vietiniai darbo jėgos šaltiniai seko, o, be to, Sniečkui mirus respublika neteko užmaskuoto tautinių interesų gynėjo. 1965-1969m. buvo 29 tūkst. atvykėlių, o 1980-1985 metais jų skaičius išaugo iki 59 tūkst. Tačiau kadangi lietuvių buvo daugiau, rusų mažuma nesudarė net dešimties procentų. Estijoje, priešingai estų skaičius sumažėjo nuo 88,2 proc. 1938m. iki 74,6 proc. 1959m., o šiandien tesudaro apie 61proc. Latvijoje latvių skaičius sumažėjo nuo 75,5 prieš karą iki 62 proc. 1959m., o šiandien tesudaro apie 52 proc. (daba 2009 m. api 57,7 pruoc.-mona past.). 1990m. pagal Latvijos gyventojų surašymo duomenis imigracijos procesas sustojo ir prasidėjo atvirkštinė emigracija: iš Rygos išvyko 3989 žmonėmis daugiau nei atvyko. 1992 metais išvyko daugiau kaip 20000 rusakalbių gyventojų.

Svarbiausių miestų gyventojų sudėtis keitėsi ne pabaltiečių naudai. Jau 1940 metais Rygoje gyveno tik 63proc. latvių, o likusieji gyventojai buvo rusai, vokiečiai, žydai ir šiek tiek Vakarų pirklių. Latvių skaičius procentais smarkiai išaugo, kai daugelis mažumų buvo deportuotos, evakuotos ar išžudytos; tačiau po 1945m. jis vėl ūmai sumažėjo. Šiandien latviai tesudaro 36,5 proc. Rygos gyventojų. Jelgavoje-49proc., Daugpilyje-vos 13 proc.

Taline estai 1940 metais sudarė 85,6 proc. gyventojų, o šiandien jų liko tik 49 proc. Tačiau Latvijoje rusai išsibarstė po visus šalies miestus; tuo tarpu Estijoje jie susitelkę Taline ir šiaurės rytuose. Kituose Estijos miestuose, tokiuose kaip Tartu, Piarnu ir Kuresari (buvęs Kingisepas), gyvena tvirtos estų daugumos. Vilniuje šis procesas vyko visiškai kita linkme. Lietuviai, iki karo buvę negausi mažuma, šiandieną sudaro daugumą, nors apie 45 proc. miesto gyventojų ir dabar yra lenkai, rusai arba baltarusiai.

Anatol Lieven Pabaltijo revoliucija 1993-1994

Tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę LR teritoriją (1923 m.)Lietuviai 69,2 Lenkai 15,3Rusai 2,5Žydai 8,3Kiti (daugiausiai baltarusiai) 4,4Tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę LR teritoriją (1959 m.)Lietuviai 79,3 Lenkai 5,5Rusai 8,5Žydai 0,9Kiti (daugiausiai baltarusiai) 2,8Tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę LR teritoriją (1970 m.)Lietuviai 80,0Lenkai 7,7Rusai 8,6Žydai 0,8Kiti (daugiausiai baltarusiai) 2,8Tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę LR teritoriją (1989 m.)Lietuviai 79,6 Lenkai 7,0Rusai 9,4Žydai 0,3Kiti (daugiausiai baltarusiai) 3,7

Latvijos tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę Latvijos teritoriją (1897 m.)Latviai 68,3 Rusai 12, Vokiečiai 6,2Žydai -Lenkai -Ukrainiečiai, baltarusiai -Lietuviai -Latvijos tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę Latvijos teritoriją (1920 m.)Latviai 74,4 Rusai 10,2Vokiečiai 3,8Žydai -Lenkai -Ukrainiečiai, baltarusiai -Lietuviai -

Latvijos tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę Latvijos teritoriją (1939 m.)Latviai 75,5 Rusai 10,6Vokiečiai 3,2Žydai 4,8

Lenkai 2,5Ukrainiečiai, baltarusiai 1,4Lietuviai 1,2,Latvijos tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę Latvijos teritoriją (1959 m.)Latviai 62,2 Rusai 26,6Vokiečiai 0,1Žydai 1,8Lenkai 2,9Ukrainiečiai, baltarusiai 4,3Lietuviai 1,5Latvijos tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę Latvijos teritoriją (1979 m.)Latviai 53,7Rusai 32,8Vokiečiai 0,1Žydai 1,1Lenkai 2,5Ukrainiečiai, baltarusiai 7,2Lietuviai 1,5Latvijos tautinė sudėtis procentais pagal dabartinę Latvijos teritoriją (1989 m.)Latviai 52 Rusai 34Vokiečiai 0,1Žydai 0,9Lenkai 2,3Ukrainiečiai, baltarusiai 8,0Lietuviai 1,3

2009 m. latvių Latvijoje apie 59,2 proc. (rusų – 28 proc.)

Estija.Estai 88,8 (1897), 88,2 (1934), 74,6 (1959), 68,2 (1970), 61,5 (1989)Vokiečiai ir švedai 5,4, 2,2, 0, 0, 0Rusai 5,1, 8,2, 20,1, 24,7, 30,3Ukrainiečiai ir baltarusiai -, -, 3,0, 3,7, 4,9

Taline visuomet gyveno daugiau rusų ir kitų tautybių žmonių negu likusioje Estijoje. Šiandien daugiau kaip 50 proc. Talino gyventojų rusakalbiai. Iš kitų svarbiausių miestų, Narvoje gyvena 94 proc. rusų (1938 m. jų tebuvo 30 proc.), o Kotla-Jarvėje -65 proc., tačiau Tartu ir Piarnu gyvena didelės estų daugumos.Estijoj 2004 m. gyveno 1,361 mln. gyventojų. Piarnu -55 000 gyv.

Narvoje 1938 m. rusai buvo mažuma-30proc., dabar-dauguma-94proc.

2009 m. Estijoje gyveno 1,340415 gyventojų (68,7 proc. Estų, 25,6 proc. Rusų)

Duobele (1989 m.) latviai 28,9 proc., ukrainiečiai 3,6 proc.; 16909 gyventojų 2002.01.01Jelgava 1987 m. (72 000 gyventojų), latvių 37,3 proc. (1989 m.)Rezekne 1987 m. 43 000 gyventojų, latvių 49,7 proc.Ventspilis 1987 m. 52 000 gyventojų, 1989 m. latvių 43 proc. 1993 m. 47 000 gyventojų.

Daugpilio rajonas. Lenkai:Rajone-11,2 proc.Mieste- 13,1 proc.

Kraslavos rajone 6,1 proc. lenkų.

“Ko man šii dziive var nemt un aizliegt?Šii dziive-briinumainais celš uz maajaam“ Veronika Streelerte.

Latvija 1995 m.:Respublikos pavaldumo miestų-7Rajonų centrų-26Miškingumas-41 %Upių-12 000Ežerų-virš 3000Vidutinis aukštis virš jūros lygio-87 mAukščiausia vieta- Gaizinis 312 mVidutinis kritulių kiekis Rygoj -617 mmDienų su krituliais- 186Giedrų- 72Ūkanotų -44Dienų su pliusine temperatūra- 177Dienų su sniego danga -82

Žemaitija (Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Šiaulių apskritys ir Raseinių rajonas).Plotas 24.1211 kv. km (37 proc. visos Lietuvos)Gyventojai: 1mln. 189 664 gyventojų (?1997m.), žemaičių turėtų būti apie 333.333 (apie 28 proc. šioje teritorijoje gyvenančių žmonių). Gimstamumas teigiamas, natūralus prieaugis taip pat. Labiau vienatautė nei Aukštaitija.

MetaiTeritorija tūkst.. km2

Gyventojų skaičius

Gyventojų tankumas gyv./km2

Lietuvių skaičius

Lietuvių procentas

1236 200,00 400 000 2,0 250 000 63,01341 350,00 700 000 2,0 370 000 53,01377 700,00 1 400 000 2,0 420 000 30,01430 930,00 2 480 000 2,5 520 000 21,01572 320,00 1 700 000 5,6 780 000 46,01791 250,00 2 500 000 10,0 1 400 000 56,01793 132,50 1 800 000 13,6 1 410 000 78,01918 96,30 3 200 000 33,0 1 950 000 61,0

Klaipėdos apskritis:Plotas: 5209 kv.km be vidaus vandenų (VII vieta), su vidaus vandenimis – 5746 kv.kmGyventojų sk.: 382 179 (III vieta)Gyventojų tankumas: 73,4 žm/kv.km. (III vieta)

Tauragės apskritis:Plotas: 4411 kv.km (IX vieta)Gyventojų sk.: 131 481 (X vieta)Gyventojų tankumas: 29,8 žm/kv.km (IX vieta)

Telšių apskritis:

Plotas: 4350 kv.km (X vieta)Gyventojų sk.: 177 008 (IX vieta)Gyventojų tankumas: 40,7 žm/kv.km (VI vieta)

Šiaulių apskritis:Plotas: 8540 kv.km (II vieta)Gyventojų sk.: 360 755 (IV vieta)Gyventojų tankumas: 42,2 žm/kv.km (IV vieta)

Panevėžio apskritis:Plotas: 7881 kv.km (IV vieta)Gyventojų sk.: 292 376 (V vieta)Gyventojų tankumas: 37,1 žm/kv.km (VII vieta)

Kauno apskritis:Plotas: 8089 kv.km (III vieta)Gyventojų sk.: 677 270 (II vieta)Gyventojų tankumas: 84,8 žm/kv.km (II vieta)

Marijampolės apskritis:Plotas: 4463 kv.km (VIII vieta)Gyventojų sk.: 185 419 gyv. (VI vieta)Gyventojų tankumas: 41,5 žm/kv.km (V vieta)

Alytaus apskritis:Plotas: 5425 kv.km (VI vieta)Gyventojų sk.: 182 851 (VII vieta)Gyventojų tankumas: 33,7 žm/kv.km (VIII vieta)

Vilniaus apskritis:Plotas: 9731 kv.km (I vieta)Gyventojų sk.: 848 555 (I vieta)Gyventojų tankumas: 87,3 žm/kv.km (I vieta)

Utenos apskritis:Plotas: 7201 kv.km (V vieta)Gyventojų sk.: 178 977 (VIII vieta)Gyventojų tankumas: 24,9 žm/kv.km (X vieta)

Estija. Gyventojai iki Livonijos karo 1558 m. apie 250 000 – 300 000, po karo 1582 apie 120 000 – 140 000 gyventojų.1941 m. liepos 7 d. vermachtas pasiekė Estijos teritoriją. Apie 80 000 estų evakavosi į Suomiją, Švediją arba traukėsi kartu su vermachtu nuo sovietų armijos. Apie 200 000 pabaltijiečių 1940 – 1953 m. buvo deportuota į Rusiją.Gyventojai:1558 m. 250 000Livonijos karas1640 m. 70 000

1690 m. 350 000Didysis Šiaurės karas 1712 m. 170 0001934 m. 1 061 300APK1945 m. 845 000

Estija 1934 m. (1.126.413 gīv):Estā 88,2 %Rusā 8.2%Vokitē 1.5%Švedā 0.7%Žīdā 0.4%Latvē 0.4%Kėtė: 0.6%

1945 m. 845.000 (ēstu 97,3 %)1959 m. 1.196.791 (74.6%)1979 m. 1.464.476 (64,7%)1989 m. 1.565.662 (61,5%)1996 m. 1.476.301 (64.6%)

1989 m. tautībės Estijuo:1. estā (963,281)2. rusā (474,834)3. ukrainietē (48,271)4. baltarusē (27,711)5. suomē (16,622)6. žīdā (4,613)7. totuorē (4,058)8. vokitē (3,466)9. latvē (3,135)10. lėnkā (3,008)11. litovē (2,568)12. armenā (1,669)13. azerā (1,238)14. moldavā (1,215)15. čiuvašā (1,178)16. muordvē (985)17. karelā (881)18. ruomā (665)19. gruzinā (606)20. uzbekā (595)21. kazakā (424)22. udmūrtā (413)23. baškirā (317)24. marē (359)25. ižuorā (306)26. švedā (297)27. bulgarā (262)

28. vėngrā (241)29. korėjietē (202)30. osetinā (201)31. kuomē (196)32. graikā (182)33. lezginā (178)34. tadžėkā (113)35. torkmenā (106)36. rumunā (88)

Latviu 1935 m. bova 35,5 %; 2002 m. – 57,7 %Latvija 2010 m.:Latvē 58,8%Rusā 28,7%Baltarusē 3,8%Ukrainietē 2,6%Lėnkā 2,5%Litovē 1,4%Žīdā 0,4%Ruomā 0,4%Vokitē 0,2%Estā 0,1%Kėtė 0,1%

Litovē 2009:Lėitovuo 2,815,700JAV 900,000Brazilijuo 220,000UK 150,000Kanaduo 46,690Rusijuo 45,569 (2002)Latvijuo 33,400 (2000)Airijuo 24,628 (2006)Vokitėjuo 20,285 (2008)Ispanijuo 15,144Australijuo 15,000Ukrainuo 11,000Baltarusijuo 6,387 (1999)Lėnkijuo 25,000 (2002)Prancūzijuo 4000Estijuo 2,100 (2000)Islandijuo 1,300Pėitūm Afrikuo 1,000

Ētnėnės māžomas Lėtovuo 2001 m. (iš vėsa 3,483,972):Etninē litovē 2,907,293 (83,45%)Lėnkā 234,989 (6,74%)Rusā 219,789 (6,31%)Baltarusē 42,866 (1,23%)Ukrainietē 22,488 (0,65%)

Žīdā 4,007 (0,12 %)Vokitē 3,243 (0,09%)Totuorē 3,235 (0,09 %)Latvē 2,955 (0,08 %)Ruomā 2,571 (0,07 %)Armenā 1,477 (0,04 %)Kėtė 6,138 (0,18 %)Naprėskīrėn savės pri kukiuos tai tautībės 32,921 (0,94%)

Liv language (Līvõ kēļ or rāndakēļ)Ačiū – TienūVėins – ikš (pėitūm ēstu kalba – ütš)Do – kakšTrīs – kuolmKetor – nēļaPėnkė – vīžŠešė – kūžSeptīn – seisAštoun – kōdõks (oo rašuoma kāp ō ėlguojė)Devīn – īdõksDešīm - kim

EstijaGyventojai:1,340,602 (2007 01)Gyventojai:1,376,743 (2000 01)

LatvijaGyventojai: 2,270,700 (2007 12)Gyventojai: 2,375,00 (2000)

LietuvaGyventojai: 3,369,600 (2007)Gyventojai: 3,490,800 (2000)

Plotas:Estija: 45,227 kmkvLatvija: 64,589 kmkvLietuva: 65,200 km.kv

Gyvent. Tankis:Estija: 29/km kvLatvija: 36/km kvLietuva: 52/km kv

Bendras plotas: 175,015 km/kvGyventoju skaičius (bendras): 6,827,351 (2010)

Didžiausi Pietu Pabaltijo (be Suomijos) miestai pagal gyventoju skaičiu:1. Rīga (709,241)2. Vilnius (555,613)

3. Tallinn (406,643)4. Kaunas (361,274)5. Klaipėda (188,954)6. Šiauliai (125,883)7. Panevėžys (116,749)8. Daugavpils (104,857) rusai: 52,8 % (55 320), latviai: 17,6 % (18,411), lenkai: 14,6

% (15 327), baltarusiai 7,8 % (8206), ukrainiečiai 2,1 % (2253), lietuviai 1,0 % (1005), kiti 4,1 % (4335). 2009 m.? 101 086 gyventoju.

9. Tartu (102,817)10. Liepaja (84,747) latviu 52 % (44 068)11. Jūrmala (55 603)12. Piarnu (Pernau) (44 568)13. Ventpils (43 806)14. Rēzekne (32 130)15. Jelgava (27 276)16. Valmiera (27 515)17. Jēkabpils (26 010)

Didžiausi Pietu Pabaltijo (be Suomijos) miestai pagal etninius gyventojus (estus, latvius ir lietuvius):1. Kaunas (335,624) 92,90 %2. Vilnius (312,708) 56,28 %3. Riga (296,137) 41,75 %4. Tallinn (217,416) 53,47 %5. Klaipėda (135,557) 71,74 %6. Šiauliai (120,263) 95,54 %7. Panevėžys (113,585) 97,29 %8. Tartu (83,814) 81,52 %9. Alytus (66,390 – 89,04 %) iš viso 2009 – 74 563 gyv.10. Marijampolė (44,555 – 94,31 %) iš viso 2007 – 47 244 gyv.