faktŪra keramikoje...7 iv užsiėmimas (2 val.) tęsiame praktinį darbą. Šiame etape vaikai jau...
TRANSCRIPT
IGNALINOS MOKSLEIVIŲ NAMAI
M O K Y T O J O M E T O D I N Ė M E D ŽI A G A
FAKTŪRA KERAMIKOJE
Parengė – Aldona Jakubovskienė mokytoja metodininkė.
Recenzavo – Daiva Motiejūnaitė
edukologijos magistrė, IKT lektorė.
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
2
Į ž a n g a
Dirbu Ignalinos moksleivių namuose keramikos būrelio vadove. Būrelį lanko įvairaus
mokyklinio amžiaus vaikai.
Esu baigusi Vilniaus valstybinį dailės institutą (dabar – dailės akademija) keramikos
specialybę, išklausiusi pedagoginių – psichologinių žinių kursą.
Savo darbe planuodama teminius užsiėmimų planus vadovaujuosi bendrosiomis programomis ir
išsilavinimo standartais1 bei kitais ūgdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais.
Dideli šiuolaikinio gyvenimo tempai moksle, kultūriniame gyvenime, naujovės
pedagoginėje srityje, įpareigoja gilinti žinias, tobulinti gebėjimus. Todėl lankau seminarus, keliu
kvalifikaciją. Pati dirbu kūrybinį darbą, dalyvauju parodose, projektuose, vedu seminarus.
Dirbdama su vaikais didžiausią dėmesį skiriu jų kūrybai ir sugebėjimams aplink save pamatyti
grožį, meną ir atsirinkti tai ką galėtų pritaikyti savo kūryboje. Tam tikslui naudojamės
informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (IKT): internete ieškome papildomos medžiagos
norima tematika, skaitmeniniu fotoaparatu fiksuojame savo ir kitų kūrybą, gamtos objektus ir
reiškinius. Užfiksuotus darbus ir kitokią veiklą kompiuteryje rūšiuojame į teminius aplankus, o
vėliau panaudojame savo kūrybinėje veikloje. Savo sukauptą medžiagą interneto ir kompiuterinių
laikmenų pagalba dalinamės su kolegomis. Be to kompiuterinėmis programomis apdorotų darbų
nuotraukas panaudojame skelbimų, kvietimų, lankstinukų arba skirtukų daryme.
Būrelio vaikai aktyviai dalyvauja rajoninėse, respublikinėse ir tarptautinėse parodose
bei konkursuose, organizuoja savo asmenines parodas. Jų kūryba dažnai vertinama respublikinių,
tarptautinių ir rajoninių parodų – konkursų laureatų diplomais. Apie organizuojamas parodas ir jų
rezultatus dažniausiai sužinome interneto pagalba.
1 „Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai“ 2003 m. liepos 9 d. įsak. Nr. ISAK-1015
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
3
V e i k l o s a p ra š y ma s
U ž s i ė m i m o t e m a
Faktūra keramikoje.
T i k s l a s
Išmokti tikslingai panaudoti faktūras savo darbuose.
U ž d a v i n i a i :
Pamatyti faktūrą savo aplinkoje.
Įgyti teorinių žinių.
Ugdyti darbo įgūdžius.
Skatinti pasitikėjimą savo jėgomis, dirbti savarankiškai ir priimti sprendimus.
Ugdyti kūrybinę fantaziją, išradingumą ir estetinį skonį.
Sugebėti IKT pagalba surinkti ir apdoroti teminę medžiagą.
M e t o d a i
Aiškinimas.
Stebėjimas.
Analizavimas.
Diskusija.
Teminės medžiagos rinkimas ir kaupimas.
Teorinių, praktinių ir technologinių žinių panaudojimas savo darbe.
K l a s ė
6 – 7 klasių mokiniai.
T r u k m ė
8 valandos.
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
4
I u ž s i ė m i m a s ( 2 v a l . )
„Faktūra (lot. „fockura“ – apdirbimas), tai įvairių medžiagų paviršiaus ypatybė. Šalia
natūralios, būdingos vienai ar kitai medžiagai faktūros, ji dar gali būti sukuriama ir dirbtinai“2.
Kad
vaikams būtų aiškiau, kas yra faktūra liečiame keramikos studijoje esančių daiktų paviršius.
Išsiaiškiname, kad apčiuopiamas paviršiaus nelygumas yra daikto faktūra. Faktūros gali būti
natūralios ir sukurtos dirbtinai. Natūralios faktūros būdingos vienai ar kitai medžiagai: medžio
rievės, žievė, akmens nelygumai...
Interneto paieškos sistemos „google“ pagalba susirandame reikiamus natūralių faktūrų
paveikslėlius pasinaudoję „google vaizdų paieška“ (1 priedas 1 – 4 pav.).
Faktūra architektūroje ir dekoratyvinėje dailėje paplitusi, kaip dekoratyvinė priemonė.
Architektūroje faktūra dažnai naudojama sienų paviršių arba atskirų detalių padengimui. Naudojant
įvairias medžiagas ir įvairią atlikimo techniką išgaunama grūdėta, reljefinė ir kitokia faktūra (1
priedas 5 – 8 pav.). Svarbu išlaikyti tam tikrą faktūros grublėtumą, atsižvelgiant į objekto dydį, jo
paskirtį. Grubaus paviršiaus siena vizualiai priartėja, o lygiame paviršiuje tokios faktūros plotas
atrodo iškilęs.
Faktūra naudojama skulptūroje, tapyboje arba reljefinėje grafikoje. Skulptūroje dažnai
paliekama medžiagos natūrali faktūra, faktūros pagalba išryškinamos atskiros detalės, atsiranda
įvairiausių faktūrinių kompozicijų. http://www.stoneart.lt adresu randame skulpturų pavyzdžius (1
priedas 9 – 12 pav.).
Tapyboje faktūriniai paviršiai susidaro tepant storą aliejinių dažų sluoksnį, naudojant
glaistus išgaunamos faktūros ir jų kompozicijos (1 priedas 13 – 16 pav.).
Taikomojoje dekoratyvinėje dailėje ypač plačiai ir įvairiai panaudojamos faktūros
galimybės. Viena iš sričių – tekstilė, pradedant liaudies kūryba, kurioje dažniausiai faktūra būdinga
pynimo, audimo, siuvinėjimo technikai3, šiandien pasipildė įvairiausiomis netikėtomis faktūrinėmis
struktūromis ir kompozicijomis4.
Medžio, metalo ir akmens dirbiniams daug gyvumo teikia pirminio apdorojimo metu
likę faktūriniai paviršiai (1 priedas – 22 pav.).
Molio plastinės galimybės leidžia naudoti ir derinti įvairaus pobūdžio faktūras. Mūsų
amžiaus pradžioje dar primityvių puodų paviršiai buvo puošiami kukliais raštais, įspaudžiant į
minkštą molį tam tikrais spaudais įvairias duobutes. „Atsižvelgiant į vartotos priemonės, anų laikų
2 Juozas Adomonis „Nuo taško iki sintezės“ Vilnius 1994 m.
3 http://mkp.emokykla.lt/ars/liet_tautodaile/galerijos/aud_buit_did.htm; 17 - 18 pav.
4 http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=9&zn=13; 19- 20 pav.
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
5
keramikos raštai skirstomi į šukinius ir virvelinius. Jei raštą sudaro taškučių eilės ar apvalios
duobutės, įspausto šukų pavidalo įrankiu – keramika vadinama šukine. Kai puodo paviršius
papuoštas įspaustų virvučių eilėmis arba jį sudaro eglutės pavidalo brūkšneliai – turime virvelinę
keramiką“5. O indų paviršius aptrintas žolės ir šiaudų gniūžtėmis palikdavo brūžėtą paviršių.
Tokiais būdais buvo išgaunami pirmieji puodų faktūriniai paviršiai. Laikui bėgant šalia įvairesnių
indų maistui gaminti, vartoti ir laikyti, buvo dirbami įvairių formų žibintai, moliniai švilpukai,
skulptūrėlės. Jiems dekoruoti naudojami spaudai, faktūriniai įbrėžimai (1 priedas 23 – 25 pav.).
Šių dienų keramikoje, ypač dekoratyvinėje matome dar didesnę faktūrinę įvairovę (1
priedas 26 – 27 pav.). Tinkamas, kūrybiškas faktūros panaudojimas suteikia daiktui gyvumo,
dekoratyvumo. Tačiau nereikia faktūra piktnaudžiauti. Funkcionaliems daiktams faktūra
nenaudojama arba naudojama labai saikingai, vengiant aukštų reljefinių, grubių paviršių.
Keramikos kompozicijose faktūra naudojama, kaip kontrasto priemonė. Tuo tikslu
derinami lygūs ir faktūriniai paviršiai. Faktūrai išgauti naudojami patys įvairiausi daigtai: stekai,
gamtinės medžiagos, tekstilės gaminiai, kanceliariniai reikmenys ir daug kitokių priemonių.
Faktūrinai paviršiai dažniausiai patys savaime yra gražūs. Tačiau keramikoje faktūrai
papildomą emocinį krūvį duoda spalva (glazūra, aniliniai dažai, akvarelė). Dažniausiai faktūra
padengtiems paviršiams naudojama įtrynimo technika, naudojant minimalų spalvų kiekį. Šiuo
atveju faktūra dar labiau išryškėja. Funkcionalūs, turintys faktūrą darbai dažniausiai dengiami
vienspalve glazūra. Naudojant daug ir ryškių spalvų faktūriniai paviršiai praranda vizualinę faktūros
struktūrą, bet įgauną žaismingumo, linksmumo. Dekoratyvinėje keramikoje dažnai naudojami
mišrūs glazūravimo būdai: faktūriniams paviršiams naudojama įtrynimo technika, o lygūs paviršiai
padengiami glazūra.
Išklausius teorinę dalį ir aptarus įvairias faktūras ir jų pavyzdžius, vaikams pasiūlau
savo aplinkoje ir gretimai esančioje dailės studijoje ieškoti faktūrinių pavyzdžių.
5 P. Gaulaunė „Lietuvių liaudies menas. Keramika“ Vilnius 1959 m.
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
6
I I u ž s i ė m i m a s ( 2 v a l . )
Užsiėmimo tikslas išėjus į lauką pamatyti ir skaitmeniniu fotoaparatu užfiksuoti
natūralias ir dirbtinai sukurtas faktūras. Pirmiausia dėmesį patraukia aplink augančių medžių
kamienų faktūros. Vaikai pastebėjo, kad kamieno faktūra priklauso ne tik nuo medžio rūšies, bet ir
nuo tos pačios rūšies medžio amžiaus. Naudodami skaitmeninio fotoaparato „macro“ režimą vaikai
fiksuoja faktūrų ypatumus. Kiekvienas sugebėjo pamatyti vis naujesnių natūralių faktūrų. Šalia
medžių kamienų vaikai nufotografavo augalų stiebų, lapų ir kitas faktūras. Atskiro dėmesio sulaukė
įvairūs akmenų faktūriniai paviršiai. Vaikai pastebėjo, kad vienos faktūros labiau išreikštos, o kitos
vos apčiuopiamos. Mūsų aplinkoje daug ir dirbtinai sukurtų faktūrų. Vaikai pastebėjo ir
nufotografavo įvairių tinkuotų namo sienų faktūrų.
Grįžę į studiją vaikai perkėlė fotografuotą medžiagą į kompiuterį ir surūšiavo į
aplankus standartinėmis Windows operacinės sistemos priemonėmis (įtvirtindami informacijos
tvarkymo kompiuteryje gebėjimus). Naudodamiesi grafine rengykle „Adobe Photoshop“ riboto
naudojimo versijos programa vaikai mėgino išgauti iš nuotraukų įvairius efektus (nuotraukų
pavyzdžiai aplanke „Vaikų fotografuotos nuotraukos“ 2.1 priedas). Užsiėmimo metu vaikams
priminiau pagrindinius veiksmus su taikomosiomis programomis bei įvardijau specifines grafikos
rengyklės priemones, ypatumus, efektų panaudojimo galimybes.
I I I u ž s i ė m i m a s ( 2 v a l . )
Šią grupę lankantys vaikai yra susipažinę su lipdymo būdais, keramikos technologija,
formų įvairove, todėl patys sprendžia ant kokio paviršiaus arba formos panaudos faktūrą. Aptariame
įvairias galimybes: vieni norėtų faktūrą panaudoti ant plokštelės, lėkštutės, kiti ant indų arba
figūrėlių paviršiaus.
Vėliau kiekvienas savo sumanymus realizuoja molyje. Darbo eigoje vaikai turi
galimybę pasinaudoti medžiaga sukaupta kompiuteryje. Peržiūrėdami surinktus pavyzdžius ir savo
fotografuotas nuotraukas, kiekvienas išsirenka sau tinkamos faktūros pavyzdį. Pelės pagalba
poriartinę nuotraukos fragmentus išsiaiškina smulkius faktūros niuansus. Kiti vaikai spausdintuvo
pagalba atsispausdina norimos faktūros pavyzdį ir jį tyrinėdami kūrybiškai panaudoja savo darbe.
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
7
I V u ž s i ė m i m a s ( 2 v a l . )
Tęsiame praktinį darbą. Šiame etape vaikai jau turi darbelį ant kurio norėtų panaudoti
faktūrą. Su turimais įrankiais, įvairiais stekais, spaudais ir kitomis priemonėmis vaikai ant molinės
plokštelės (keramikoje vadinamo juodraščio) mėgina, ieško faktūrų variantų. Vėliau geriausi ir
labiausiai formai tinkantys variantai perkeliami ant darbo. Kad gautume formos ir faktūros
vientisumą svarbu faktūros aukštis, dengiamo faktūra paviršiaus plotas, atsiradęs ritmas ir kt.
Dirbdami vaikai stebi vieni kitų darbus, reiškia savo nuomonę, analizuoja, klausia,
džiaugiasi pavykusiais darbais. Užbaigti darbai paruošiami džiovinimui (vaikų darbų nuotraukų
pavyzdžiai aplanke „Vaikų darbai“ 2.2 priedas).
I š v a d o s :
Faktūros naudojimo galimybės yra neribotos. Tai priklauso nuo meninko sumanymo, fantazijos ir
medžiagų, atlikimo technikos.
Naudojant IKT atsiranda galimybės naujai pamatyti faktūrų žaismą, eksperimentuoti ir visa tai
pritaikyti savo kūryboje.
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
8
L i t e ra t ū ra i r k i t i i n f o r ma c i j o s š a l t i n i a i
1. Juozas Adomonis „Nuo taško iki sintezės“, Vilnius 1994 m.
2. Juozas Adomonis „Keramikos menas“, Vilnius 1998 m.
3. Juozas Burneika „Forma, kompozicija, dizainas“, Vilnius 2002 m.
4. Laimutė Cieskaitė – Brėdikienė „Taikomoji dekoratyvinė dailė“, Vilnius 1980 m.
5. P. Galaunė „Lietuvių liaudies menas. Keramika“, Vilnius 1959 m.
6. Mokomosios kompiuterinės programos: http://mkp.emokykla.lt .
7. Pedagogo kompetencijų tobulinimas integruojant informacines ir komunikacines technolo-
gijas į ūgdymo procesą. 1708-6 programos „Efektyvus IKT panaudojimas dailės/dizaino
ugdyme“ lekt. Daivos Motiejūnaitės mokomoji – dalomoji medžiaga.
Internetiniai šaltiniai rasti pasinaudojus paieškos sistema www.google.lt.
P r i e d a i :
1 priedas – pavyzdžiai parengti mokomajai medžiagai (el. aplankas).
2 priedas – demonstravimui paruoštos vaikų kūrinių nuotraukos (el. aplankas):
2.1 vaikų fotografuotos nuotraukos (natūralios ir dirbtinės faktūros).
2.2 vaikų darbai.
2.3 keramikos būrelyje sukaupti vaikų darbai, kuriuose panaudota
faktūra.
1 priedas
1 2 3 4
5 6 7 8
9 10 11 12
"ATGIMIMAS" Hong Soo Jeon, Pietų Korėja „EXPRESYVI MOTERIS“ Elizabeth Juan, Austrija „Spoksojimas į dangų“ D.A. Di Guglielmo, Kanada "MEDIS" Milen Vasilev, Bulgarija
13 14 15 16
„Aldonos gėlės“, Nijolė Trinkūnienės „Aldonos gėlės“ fragmentas, Nijolė Trinkūnienės „Ignas ir Alina“ Nijolė Trinkūnienės „Ignas ir Alina“ fragmentas, Nijolė Trinkūnienės
17 18 19 20
Agnė Narbutaitė Agnė Narbutaitė
21 22 23
„Žvakidė“ Raimundas Žievys „Žvakidė“, fragmentas, Raimundas Žievys
24 25 26 27
„Geometrinių formų kompozicija“ Gražina Čepaitė – Ragauskienė „Vazos“ Violeta Jatniece
2 priedas
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
13
2008 m. Mokytojo metodinė medžiaga
14