evr2014: euras lietuvos kišenėje

Tiriamoji verslo žurnalisTika. žiniasklaidos Tendencijos.

Euras LiEtuvos kišEnėjE

I. Įžanga .....................................................................................................................................3

II. vyriausiasis redaktorius – internetas? / Rytas StaSelIS, Vija PakalkaItė .......................5

III. tiriamoji verslo žurnalistika. Profesionalumo stoka ir žanro takoskyros / Rytas StaSelIS ........................................................................................................................9

IV. Lietuvos žiniasklaida prie euro įvedimo slenksčio / Vija Pakalkaitė ...................................13

V. StoVykloS PRogRama ........................................................................................................15

VI. PRanešėjų tezėS ...............................................................................................................20

VII. nugalėtojų straipsniai: 1 vieta. Pripratai tris kartus – priprasi ketvirtą / aušra juRgauSkaItė ...........................................................................................................25

VIII. nugalėtojų straipsniai: 2 vieta. jaunimas ir ekonomistai sutaria – dėl euro kainos beveik nesikeis / živilė kaReVaItė ..................................................................................................27

IX. nugalėtojų straipsniai: 3 vieta. su kuo sutiksi eurus? / Vaida RažaItytė ..........................29

X. nugalėtojų straipsniai: 4 vieta. Euro įvedimas ne visus verslininkus veikia vienodai / urtė kaRSakoVaItė ..............................................................................................................31

XI. nugalėtojų straipsniai: 5 vieta. ar euras paliks pėdsaką jaunimo kasdienybėje? / milda Venckutė ...................................................................................................................33

XII. nugalėtojų straipsniai: 6 vieta. Lietuva perka bilietą Europos sąjungos viP ložėje / Rūta VISkantaItė .................................................................................................................35

XIII. Stovyklos dalyvių darbo akimirkos ir šeimyninės beigi kompromituojančios nuotraukos .....37

turinYs

Išleista europos komisijos atstovybės lietuvoje lėšomis, 2014 m.autorių nuomonė nebūtinai sutampa su oficialia europos komisijos nuomone.© europos komisijos atstovybė lietuvoje, 2014 m.nuotraukos © europos komisijos atstovybė lietuvoje, 2014 m.

Europos vErslo reporteris 2014 3

„europos verslo reporteris 2014“ – tai trečią kartą eu-ropos komisijos atstovybės lietuvoje kartu su lietuvos banku (lB) ir dienraščiu „verslo žinios“ surengta stovy-kla jauniesiems, būsimiems verslo žurnalistams ir no-rintiems išmėginti šį amatą, vykusi 2014 m. spalio 9–12 dienomis alytaus rajone. stovyklos tikslas – stiprinti pradedančiųjų žurnalistų ir nuomonės formuotojų pro-fesinius gebėjimus ir populiarinti svarbiausias es eko-nomikos temas.

Šį kartą, lietuvai žengiant į euro zoną, stovyklos tema buvo es valiutų sąjunga, euras, komunikacija apie euro įvedimą ir poveikis šalies ekonomikai. stovykloje dalyva-vo 20 studentų iš 7 aukštųjų mokyklų.

Per keturias dienas stovykloje apsilankė ekspertai, ana-litikai, verslininkai, diplomatai ir kt. kai kurie skaitė pra-nešimus, kiti atsakinėjo į klausimus arba dalyvavo dis-kusijose su pranešėjais.

Prieš išvykdami į alytaus rajoną, stovyklos dalyviai ap-silankė europos komisijos atstovybėje vilniuje, lietuvos banko valdybos salėje pabendravo su buvusia finansų ministre, lB valdybos nare ingrida Šimonyte, dalyvavo ekskursijoje lB Pinigų muziejuje.

stovyklos moderatoriai apžvalgininkas rytas staselis bei laisvai samdoma žurnalistė ir doktorantė vija Pakal-kaitė stovyklos dalyviams parengė užduotį – parašyti po straipsnį, kurį visi 20 stovyklos studentų turėjo pristatyti trečiosios dienos vakarą. užduotį studentai turėjo atlik-ti tikrą žurnalisto darbą primenančiomis sudėtingomis sąlygomis.

Pirmąją stovyklos dieną, dar pakeliui, studentai atsitikti-ne tvarka ištraukė tikslines auditorijos grupes, kurioms turėjo rašyti. Buvo paskirstytos tokios tikslinės grupės:

Įžanga


pensininkai, aukštąjį išsilavinimą turintys miestiečiai humanitarai, verslininkai, žemdirbiai ir jaunuoliai. Temą straipsniui studentai galėjo išsirinkti iš penkių temų grupių: 1) „lietuvai ir taip viskas gerai, kam tas euras?“; 2) „euro įvedimo svarba rusijos ir ukrainos konflikto kontekste“; 3) „Pabudome su 3,5 karto mažesnėmis al-gomis – psichologinė euro įvedimo įtaka“; 4) „euras ir maža šalis: ar tik valtelė jūroje“ ir 5) „euro įvedimas ir kylančios kainos – ar tai neišvengiama?“.

dar nepasiekusių stovyklos vietos studentų laukė dar viena staigmena. jie buvo išleisti alytaus miesto arba daugų miestelio centre, kur galėjo pakalbinti savo pir-muosius pašnekovus, sutiktus gatvėse ar laukuose. jau atvažiavus į stovyklą, vyko nuolatiniai pranešimai, po-kalbiai ir diskusijos su stovyklos svečiais. dalyviai buvo bombarduojami nauja informacija ir beveik neturėjo lai-ko rašyti straipsnius.

Tačiau stovyklos dalyviai su iššūkiais puikiai susidorojo ir visi 20 laiku pateikė kokybiškus straipsnius. iš jų buvo išrinkti šeši geriausi rašiniai. Pirmąją vietą užėmė vu

žurnalistikos studentė aušra jurgauskaitė, antrąją vie-tą – vu žurnalistikos studentė živilė karevaitė, trečiąją – klaipėdos universiteto žurnalistikos absolventė ir lietu-vos radijo bendradarbė vaida ražaitytė, ketvirtąją vietą – vu žurnalistikos studentė urtė karsakovaitė, penktąją vietą – TsPmi studentė milda venckutė ir šeštąją vietą – vu žurnalistikos studentė rūta viskantaitė.

jų rašinius galite perskaityti šiame jau tradiciškai pa-sibaigus stovyklai leidžiamame leidinyje. jame taip pat galite susipažinti su tiriamosios verslo žurnalistikos iššūkiais, sužinoti, kaip toks ekonomikos sprendimas kaip euro įvedimas daro įtaką temoms žiniasklaidoje ir ar šiuolaikinės technologijos bei internetas jau negrįž-tamai pakeitė naujienų rinkimą, pateikimą ir vartoji-mą. leidinyje taip pat pateikiama stovyklos programa ir trumpos stovyklos pranešėjų tezės, parengtos remiantis jų prezentacijomis.

malonaus skaitymo.

Įžanga


Skaitmeninės technologijos iš esmės keičia būdą, kaip naujienos yra surenkamos, komunikuojamos ir varto-jamos. žurnalistai ir leidėjai vis dažniau šalia tradicinio žinių surinkimo ir pateikimo modelio tampa naujienų, pa-teikiamų per socialinius tinklus bei skaitmenines tech-nologijas, kuratoriais, perpakuotojais ir perskelbėjais. ši potvynio banga nuplauna silpnesnes ir vidutines verslo žiniasklaidos priemones, bet stipriausios išlieka.

„alekSaSIš„taRget“kas tas aleksas ir kas tas „target“? „target“ yra prekybos tinklas jaV, o aleksas yra šioje parduotuvėje po pamokų dirbantis 16-metis aleksas lee iš teksaso valstijos. Vie-ną „niekuo neišsiskiriančią“ dieną 2014 m. rudenį jis, iki parduotuvės pamėtėtas savo tėvo, ir „kiek pavargęs“, nes su draugais iki vėlumos žiūrėjo filmą, dirbo kasoje. tuo metu viena britė paauglė socialiniame tinkle pasidalijo jo nuotrauka su prierašu „yooooooooooo.”, nes manė, kad aleksas žavus.

aleksas interneto sensacija tapo dar nebaigęs pamainos, bet apie tai neturėjo supratimo – tik tiek, kad atkreipė dėmesį, kad eilė prie jo kasos daug ilgesnė nei prie visų kitų. tada jo parduotuvės vadybininkė parodė telefone alekso nuotrauką. eilėje stovėjo jaunos paauglės, kurios, sulaukusios alekso aptarnavimo, kikendamos jį fotogra-favo ir dalijosi nuotraukomis. Padėtis tapo taip sunkiai valdoma, kad parduotuvės vadybininkė perkėlė aleksą iki pamainos pabaigos dirbti sandėlyje. tos darbo dienos pa-baigoje, po šešių valandų, aleksas „twitter“ socialiniame tinkle turėjo per 100 tūkst. sekėjų. jis brūkštelėjo „twit-ter“ žinutę „am I famous now?” – „ar aš dabar garsus?“, ir šia žinute buvo persidalyta daugiau nei 42 tūkst. kartų. Per artimiausias minutes, dienas ir valandas be jokio lo-giško paaiškinimo alekso nuotrauka buvo pasidalyta dau-gybę kartų, išpopuliarėjo žyma #alexFromtarget, berniu-kas tapo įžymybe, apie aleksą rašė „new york times“, jis buvo kalbinamas laidoje „ellen“, televizijos cnBc laidoje

Vyriausiasis redaktorius – internetas?rytas staselis, vija Pakalkaitė

„Fast money“, po poros savaičių nuo nuotraukos išpopu-liarėjimo jis vedė labdaringą renginį, paieškų sistemoje „google“ jo buvo ieškoma dažniau nei paauglių muzikos dievaičio justino Bieberio. netrukus atsirado vadybinin-kų, siūlančių aleksui savo paslaugas.

kad ir ką aleksas rašo, kad ir, pavyzdžiui, „šiandien buvo gera diena“, būna persidalijama tūkstančius kartų. tačiau tikrai nei pradinė jį išgarsinusi žinutė „yooooooooooo.”, nei jo pirmasis klausimas „am I famous now?“ nenešė jo-kios informacinės vertės. tačiau informacijos populiarė-jimas socialiniuose tinkluose neturi jokio logiško paaiški-nimo ir tapo artimas psichozei.

Socialiniai interneto tinklai – prieš daugiau nei dešimt-metį neegzistavęs pasaulis – turi savo logiką ir taisykles. kaip rodo alekso iš „target“ pavyzdys, kartais juose siau-čia „virusai“ – kai tam tikra tema, pareiškimas arba vaiz-das tampa itin populiarus, juo dalijamasi tūkstančius, o retais atvejais – ir milijonus kartų (angl. viral).

„PaaIškėjo,kaS PaaIškėjo“ Sekdami naujausiomis tendencijomis, ir žurnalistika, ir jos produktų viešinimas vis aktyviau persikelia į sociali-nius tinklus. naujienų portalų straipsnių pavadinimai vis dažniau – mįslės. jaukas ieškoti atsakymo, kurį turėtum rasti atsivertęs straipsnį. Vienas populiariausių naujienų portalų lietuvoje iš esmės peržiūrėjo naujienų pavadini-mų strategiją ir laikas nuo laiko skelbia naujienas, kurių pavadinimai prasideda „Paaiškėjo, ...“, „Paskelbė, ...“, „... pasakė, ką mano“. tokią strategiją kartais pasiskolina ir kiti naujienų portalai. ši tendencija iš esmės skiriasi, lygi-nant su penkerių–septynerių metų senumo praeitimi, kai buvo sakoma, esą perskaitęs išsamius interneto portalų žinių pavadinimus, galėjai sužinoti, kas vyksta.

tai rodo, jog interneto žiniasklaidos priemonės mąs-to, kaip pritraukti „paspaudimų“ (angl. click) – žmonių, paspaudusių ant pavadinimų, kad perskaitytų straipsnį.

http://www.nytimes.com/2014/11/13/style/alex-from-target-the-other-side-of-fame.html%3F_r%3D2

https://www.youtube.com/watch%3Fv%3Dw_freP-G5Hk

http://www.cnbc.com/id/102179344


Praeityje tradiciniai dienraščiai savo auditoriją tik nuspė-davo iš tiražo, bet negalėdavo įvardyti, kuris konkrečiai straipsnis konkrečiame laikraščio numeryje buvo pats skaitomiausias. Dabar kiekviena internete veikianti ži-niasklaidos priemonė gali stebėti kiekvienos naujienos skaitomumą realiuoju laiku ir analizuoti įvairius pjūvius – kokie tekstai skaitomiausi istorijoje, kokios temų grupės, kokie pavadinimai patraukliausi (ne paslaptis, net ir įdo-miausią tekstą galima „padabinti“ itin prastu pavadinimu, ir niekas jo neskaitys). mat potencialiems ir esamiems reklamos užsakovams demonstruojant „paspaudimų“ kiekius galima juos įtikinti pirkti reklamą būtent ten, kur ji galbūt bus labiausiai pastebėta. Deja, aukščiau pami-nėtu atveju nusivažiuota „paspaudimų“ medžioklės keliu, nelabai besistengiant iš tiesų atlikti pirminę žiniasklaidos misiją – informuoti (susiviliojus paspausti ant pavadinimo dažniausiai paaiškėja, kad nieko nepaaiškėjo).

tačiau tendencijos suprastos teisingai. Internetas ir so-cialiniai tinklai suteikia naujų galimybių išplėsti savo au-ditorijos ribas. kadangi socialiniai tinklai, kaip alekso iš „target“ atveju, turi savo iš dalies iš anksto nuspėjamą, o iš dalies gaivališką logiką.

InteRnetaS tamPa VyR.ReDaktoRIumI tad šiais laikais žiniasklaidos priemonės įvairiais būdais keliasi į internetą. tačiau magija turi savo kainą. „Face-book“ keičia būdą, kuriuo skaitytojai vartoja naujienas. Būtent „vartoja“ yra tinkamiausias žodis. „Pew“ tyrimų centras skelbia, kad apie trečdalis jaV skaitytojų su nau-jienomis susipažįsta būtent „Facebook“ tinkle (o ne su-rinkę žiniasklaidos priemonių adresus internete!). Įtakin-gi čia yra ir „twitter“ bei „google news“.

apie „twitter“ – kiek vėliau. tačiau, kaip pastebi „new york times“, taip, kaip neseniai muzikos pramonė trans-formavosi ir dabar akcentuoja ne albumų pardavimą, bet dainas, kurios įsigyjamos akimirksniu internete, taip ir leidėjai vis labiau bando pasiekti savo auditoriją ne par-duodami visą laikraštį ar žurnalą, bet kiekvieną tekstą, vaizdo reportažą atskirai.

anksčiau budintieji redaktoriai ar galiausiai vyriausiasis redaktorius nuspręsdavo, kuri naujiena laikraštyje atsi-durs pirmajame puslapyje, kur – pagal svarbumą – bus išdėstytos naujienos, kas keliaus į paskutinį puslapį. žur-nalistikos studijose vis dar informuojama, kad skaityto-jų akys atsivertus laikraščio puslapį pirmiausia krypsta į kairę ir viršų: būtent kairėje viršuje ir būtų talpinamos svarbesnės naujienos. Dabar nei kairė, nei viršus ne-

betenka svarbos, o vyr. redaktoriais tampa „Facebook“ draugai ir mes patys.

„Facebook“ naujienų sraute matome ne visas naujienas, o tas, kurios tuo metu „trendina“ (yra itin populiarios tuo metu) – kuriomis dalijamasi bei komentuojama daugiau-siai ir iš puslapių, prie kurių mes paspaudę „patinka“. Dažnai naujienos „Facebook“ matomos net ne iš tradici-nių žiniasklaidos priemonių, o pačių vartotojų įkelti nuo-traukos, vaizdo įrašai ar pareiškimai. juos tuoj pat mė-gina pasičiupti žiniasklaidos priemonės ir perskelbti dar kartą, kad surinktų daugiau „paspaudimų“. Visa tai per-eina per „Facebook“ algoritmus, kurie yra kartkartėmis keičiami. laikraščių vyriausieji redaktoriai šioje transfor-macijoje kol kas gali bėgti iš paskos, o ne daryti jai įtaką. Skaitytojų auditorija atsisako pasyvaus vaidmens ir prisi-deda prie naujienų kūrėjų gretų.

SkaItytojaIkuRIa žInIaS „Pew“ tyrimų centras taip pat domėjosi, kaip skaitytojai dalyvauja naujienose. Pusė „Facebook“ vartotojų teigė dalijęsi nuorodomis į naujienas, nuotraukomis ar vaiz-do klipais, beveik pusė apie jas diskutavo. Įdomu tai, kad atsiranda maža dalis skaitytojų, kurie dalyvauja pačių naujienų kūrime – skelbia savo naujienas, publikuoja savo darytas nuotraukas ar vaizdo įrašus iš įvykių. tokia naujoji ir dalyvaujamoji žurnalistika, kurios turiniui didelę įtaką daro patys skaitytojai, vadinama „atvira žurnalisti-ka“ (angl. open journalism).

Vienas iš žinomesnių atvejų Baltijos šalyse, kai vienu sa-kiniu buvo sukurta tarptautinė naujiena, buvo tuo metu ką tik paskirto latvijos užsienio reikalų ministro edgar-do Rinkevičiaus pareiškimas, kad jis yra gėjus. Iš visų įmanomų būdų ir šaltinių, kaip paskelbti apie seksualinę orientaciją ir nusiteikimą keisti tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymus latvijoje, jis pasirinko „twitter“.

Į „twitter“ tinklą skaitytojai, kitaip nei „Facebook“, eina susi-pažinti su pačiomis karščiausiomis naujienomis (angl. bre-aking news). ten visus 2014 metus buvo galima susipažinti su Rusijos sukeltu kariniu konfliktu ukrainoje greičiau nei apie tai paskelbdavo net ir greičiausios žiniasklaidos prie-monės. atitinkama vieno sakinio žinutė ar nuotrauka įkelia-ma su žyme (vadinamuoju hashtag, #) ir atsiranda naujienų sraute. kitiems belieka į paieškos eilutę įvesti žodžius su žyme, ir jie mato viską, kas buvo taip sužymėta (ukrainos atveju #ukraine, #euromaidan ir pan.). „Pew“ duomenimis, pagrindinė „twitter“ funkcija šiuo metu yra, istorijai besivys-tant, perduoti informacijos dalis (o ne reikšti nuomonę).

rytas staselis, Vija Pakalkaitė i Vyriausiasis redaktorius – internetas?

http://www.pewresearch.org/fact-tank/2014/09/24/how-social-media-is-reshaping-news/

http://www.pewresearch.org/fact-tank/2014/09/24/how-social-media-is-reshaping-news/

http://www.journalism.org/2013/11/04/twitter-news-consumers-young-mobile-and-educated/


Suprasdamos „twitter“ reikšmę, ten žiniasklaidos prie-monės aktyviai veikia ir bando pritraukti skaitytojų.

lIetuVoje mažėSanonImInIųkomentaRų? „Social bakers“ duomenimis, lietuvoje didžiausios socia-linio tinklo „Facebook“ naudotojų amžiaus grupės yra 18–24 ir 25-34 metų amžiaus. jos kartu sudaro daugiau nei pusę „Facebook“ naudotojų lietuvoje. trečioji pagal didumą grupė yra 35–44 metų amžiaus. šios grupės – potencialiai jau turinčios savo lėšų, įgijusios išsilavinimą, turinčios darbus. tad į „Facebook“ keliasi ir žiniasklaidos bendrovės arba jų darbuotojai. tam tikrais atvejais nau-jienomis dalijamasi žiniasklaidos priemonės vardu, su-kūrus jos puslapį, arba jomis dalijasi žiniasklaidos prie-monių žurnalistai, ypač žinomesni. ten ir komentuojama.

2014 m. rudenį didžiosios lietuvos ryšių su visuomene agentūros pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo inter-neto portaluose nekomentuoti anonimiškai apie klientus, konkurentus, jų prekes ar paslaugas. taip pat jos žada neteikti anoniminių komentarų rengimo paslaugos ir nesamdyti trečiųjų šalių šiam darbui. toks susitarimas rodo, jog tikėtina, kad, viena, ryšių su visuomene agentū-ros supranta interneto svarbą, antra, anoniminių komen-tarų praktika buvo naudotasi. tačiau tikėtina, kad net ir anoniminiai komentarai dėl naujausių žinių „vartojimo“ tendencijų po truputį taps praeitimi.

jau ir lietuvoje pastebima, kad mažėja masinių komen-tavimų prie straipsnių pačių žiniasklaidos priemonių portaluose po straipsniais – vis rečiau galima išvysti tūkstančius komentarų prie vieno teksto kokia nors itin aktualia tema (kada paskutinį kartą matėte 5 tūkst. ar 10 tūkst. komentarų prie naujienų teksto?). jeigu tai – ne laikina, greičiausiai komentatoriai persikelia į kitas platformas.

Bevardžiais anoniminiais purvais taškytis lieka šimtai, o kiti diskutuoja savo vardais dalydamiesi naujienomis asmeniškai „Facebook“, šio tinklo grupėse arba – atei-tyje vis labiau – vietoje komentaro pasidalydami nuoroda „twitter“ su vieno sakinio įvertinimu.

PRoFeSIonalaIatSaRgeSnInors šiandien sakoma, kad prastas tas politikas, visuo-menės organizacija, politinė partija ar valstybės insti-

tucija, kurie nesinaudoja socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis ir neturi ten savo paskyros, ne viskas taip paprasta.

aptariant informaciją, jos patikimumą, regis, pamažu slopsta prieš keletą metų vyravęs entuziastingas požiū-ris, esą žurnalisto profesiją netrukus visiškai pakeis blo-gų arba interneto dienoraščių žiniasklaida. Dienoraščiai išties tapo svarbiu naujienų plėtros, komunikacijos seg-mentu, tačiau profesionalios žiniasklaidos instituto ir žurnalisto profesijos dar neišstūmė.

Savo srities profesionalai įniko į dešimtmečiais įprastus komunikacijos kanalus nepaisydami, kad jų turinys buvo apmokestintas nuo 200 euR per metus („economist”) iki 2 tūkst. euR per metus, kaip padarė itin specializuoti energetikos išteklių rinkas stebintys dar mažiau plates-nei auditorijai prieinami specializuoti portalai („Platts“, IcIS, ir kt.).

Vis dar sudėtinga įsivaizduoti, kad verslas, atsakingi politikai priimtų sprendimus, remdamiesi tik sociali-niuose tinkluose judančiais naujienų, požiūrių, nuo-taikų srautais. Prieš rašydami šią apžvalgą mes teira-vomės kelių Vakarų europoje globaliose konsultantų kompanijose dirbančių profesionalų, klausdami, kaip per paskutinę dešimtį metų pasikeitė komunikaci-ja, ypač didelį dėmesį skirdami jų požiūriui, kaip kito verslo žiniasklaida per ir po 2008–2011 metų globalią finansų ir ūkio krizę, ar tuos tradicinius informacijos šaltinius – garsiausius laikraščius, tV ir radijo kanalus – sugebėjo pakeisti socialiniai tinklai ir „interneto elg-sena“ (sakoma, kad tai iki galo dar neištirtas naujienų internete paieškos būdas).

Vieno pašnekovo pagrindinis darbas – visos europos geriausiais laikomų žiniasklaidos kanalų stebėsena ir analizė, kurią jo kompanija parduoda savo klientams. antrasis taip pat dirba pasaulinėje konsultantų įmonė-je ir teikia paslaugas konkretiems klientams. Didelę jo darbo laiko dalį taip pat užima informacijos srautų ste-bėsena bei analizė. trečiasis pašnekovas užsiima daž-niau politinėmis konsultacijomis tų šalių, kurios turi savo interesų Briuselyje esančiose europos Sąjungos institucijose.

mūsų pašnekovų, atsiuntusių raštiškus atsakymus į mūsų užklausą, iškelta interviu sąlyga buvo tokia: arba atviresni atsakymai ir jų anonimiškumas (autoriai žino jų dosjė), arba mažiau atviri atsakymai ir pašnekovų vardai, pavardės, įmonių, kuriose jie dirba pavadinimai ir visos regalijos. mes pasirinkome pirmąjį variantą.


http://it.lrytas.lt/ismanyk/internete-sumazes-anoniminiu-komentaru.htm


atrasti pajamų šaltinius, ypač jeigu neturi apmokestinto turinio ir pakankamos auditorijos, kuri domintų rekla-mos užsakovus.

- kai kuriose šalyse tai ne tik toleruojama, bet ir mano-ma, kad bet koks mūsų klientų siūlomas pranešimas apie esminius įvykius su aukščiausių vadovų parašu ir komentarais turi būti apmokamas pinigais. tik paaiš-kinus, kad tai išskirtinė informacija ir jie kitą kartą jos negaus ir turės nusirašinėti „Reuters“ pranešimą, pri-verčia juos mąstyti.

ar skiriasi padėtis „popierinėje verslo spaudoje“, kuri taip pat turi savo interneto sklaidos išteklius, nuo tų kanalų, kurie vadinami verslo interneto portalais, arba siauriau specializuotais sektoriniais verslo interneto portalais? - Sektoriniai interneto portalai veikia panašiais princi-

pais, kaip ir masiniai: kopijuoja atviroje prieigoje skel-biamus straipsnius vieni iš kitų ir vaikosi „click‘ų“. jie žudo vieni kitus, jų lygis yra žemas, tačiau jų yra daug, nes juos sukurti nereikia didelių investicijų. Dažniau-siai už kiekvieno iš jų stovi koks nors „pagrindinis rė-mėjas“, tarkime, pagrindinė šalies naftos bendrovė. tačiau jeigu rėmimas baigiasi, užsidaro ir verslo por-talas internete.

Deanas starkmannas, vienas iš „Colombian journalism review“ buvusių redaktorių, sako, kad problema galbūt yra tokia, kad tradiciniai/konvenciniai spaudos formatu leidžiami leidiniai paskutiniu metu labai nukraujavo, nes nesugebėjo išlaikyti savo darbuotojų, kurie perbėgo į interneto formatą. t. y. profesionalų kritinė masė buvo padalyta pusiau, o efektyvumas taip pat tapo dvigubai mažesnis. ar tai gali būti dar viena priežastis?- Visiškai sutinku. Profesionalų išėjimas iš tradicinės ži-

niasklaidos buvo masinis. Daug žurnalistų europoje išė jo į viešųjų ryšių arba edukacinę sritį.

radikalus klausimas: o gal išvis nebereikia verslo žurnalisto, o tik informacijos vadybininko, kuris naujienlaiškiais, paskirais paketais užsakovams surenka juos dominančią informaciją ir už tai gauna pinigų?- tikrai reikia. nes verslui reikia tikros žurnalistikos, kuri

atitiktų visus reikalavimus ir darbo principus. Ilgainiui protingi žmonės visada atskirs pelus nuo grūdų. Di-džiausias iššūkis šiandien – išlikti nepriklausomiems nuo interesų grupių įtakos, reklamos formų grimasų ir valdžios.

- Išlikimo sąlyga: būti išskirtiniams ir aktualiems.

kaip pasikeitė verslo žiniasklaida Europoje po 2011 metų?- gerieji, vadinamieji aukščiausiosios kokybės leidiniai

tokie ir išliko. kyla įspūdis, kad net pagerėjo. tačiau toks įspūdis gali kilti dėl to, kad sumažėjo kokybiškų žiniasklaidos priemonių skaičius (angl. quality media pool), taigi ir konkurencija nišos viduje. tačiau neabejo-tinai „Financial times“ liko „Financial times“.

- akivaizdžiai suprastėjo Rytų ir Vidurio europos žinias-klaida, kuri iki 2008-ųjų taikė į kokybiškos žiniasklaidos nišą. jos temos dabar tapo panašesnės į „tabloidines“, ji dažnai vaikosi abejotinų sensacijų ir lengvesnių paja-mų iš reklamos.

- Viena iš Rytų ir Vidurio europos žiniasklaidos ir kon-krečiai verslo naujienų žiniasklaidos problemų gali būti ta, kad šiame regione iš viso buvo per daug lai-kraščių. galbūt įvyko „rinkos korekcija“? tačiau aišku, kad daug laikraščių, interneto portalų neišsilaiko dėl nepakankamų pajamų, jie vienodėja, ypač jeigu neap-mokestina turinio (angl. paywall). Reikia turėti galvoje, kad versli ir kūrybiška yra Rytų ir Vidurio europos jau-noji žmonių karta, kuri nelaiko prestižu skaityti nau-jienas popieriuje.

ar per paskutinius metus kito versložiniasklaidos profesionalumo lygis? - žiniasklaidą užvaldo rinkos reikalavimai – jai reikia

sugalvoti, iš kur gauti pajamų, kai popierinės leidinių versijos reklamą praranda, o interneto versijos vis dar jos negauna pakankamai. todėl leidiniai parduo-dami dažnai su žiniasklaidos verslu nesusijusiems savininkams, iš pareigų traukiasi geri redaktoriai, iš-eina geriausi žurnalistai. o naujieji savininkai, kurie mažiau paiso tradicinių vertybių, siekia greitos finan-sinės verslo sėkmės.

- ne visur galima atpažinti, kad savininkai ima daryti įtaką naujienų turiniui. Didesnę reikšmę pokyčiams turi padėtis rinkoje. nors tokiose šalyse kaip latvija ir Bulgarija savininkų veiksnys yra akivaizdus.

- Prasidėjus krizei, kai kurių šalių į autoritarizmą lin-kusios vyriausybės (Bulgarijos, Vengrijos) ėmėsi mė-ginti „prijaukinti“ kokybišką žiniasklaidą, nes suprato jos įtaką. akivaizdu, kad sausainiai dalijami iki šiol, žaidžiama partnerystė, nes rinkimai Rytų ir Vidurio europoje vyksta dažnai.

Paskutiniu metu dažnai kalbama apie naujus reiškinius ne tik verslo žiniasklaidoje – turinio vadybą (angl. content management) ir paslėptą reklamą (angl. product placement). ar pastebite šią tendenciją?- ji visiškai natūrali. žiniasklaida desperatiškai mėgina



Pats dalyvavau nemažiau nei dešimtyje įvairiausių ren-ginių, seminarų, diskusijų, profesinių įgūdžių tobulinimo stovyklų, kurios buvo skirtos tiriamajai žurnalistikai, kaip aukščiausiai profesinio lygio viršūnei, apdainuoti. tačiau devyni dešimtadaliai tų renginių baigdavosi ne profesijos apdainavimu, o neslepiamu apraudojimu. kartais taip be-viltiškai, kad į profesinį „tūsą“ susirinkusi publika tuose renginiuose pasigesdavo dūdų orkestro, kurio misija po visų tragiškų kalbų apie žanro krizę būtų sugroti laido-tuvių maršą („žmūrą“, praktikuojančių, laisvai samdomų muzikantų žargonu sakant).

už žiniasklaidos profesijos ribų tiriamoji žurnalistika vis labiau suprantama kaip kažkas negrįžtamai prarasto, televizijos infošou laidų išniekintas žanras ir panašesnio ne į koordinačių sistemą, o mitologiją. niekas negali įvar-dyti penkių geriausių, labiausiai nuskambėjusių lietuvos žurnalistų tyrimų, tačiau visi žino, kad tiriamosios žurna-listikos reikia kaip oro. Dar – kaip Saulės, vandens beigi duonos.

mitologijų jutiniuose tiriamųjų žurnalistikos proveržių ar net daigelių ieškoti nėra prasmės, todėl geriausiai su-grįžti į aiškią koordinačių sistemą. Ir pamatysime, kad dešimtys lietuvos žurnalistų daugiau ar mažiau aria ti-riamosios žurnalistikos vagas.

Pradėti siūlyčiau ne nuo šios veiklos apibrėžimų, taip pat, esą, specifinių požymių, gausybės kažkieno sugalvotų ir į vadovėlius surašytų reikalavimų, kuriuos atitinkančią profesinę veiklą kokie nors nė straipsnio, panašaus į ap-tariamą žanrą, niekada neparašę akademikai pripažintų (!) esant tiriamąja žurnalistika. Praktikams tai nelabai rūpi.

o mėginant atrasti paskutinių mohikanų tiriamojoje žur-nalistikoje pėdsakus, siūlyčiau remtis Deano Starkmano, Pulitzerio premijos laureato ir buvusio „columbia jour-nalism Review“ redaktoriaus, tiriamosios žurnalistikos klasifikavimo versija. apie tai, kam tas žanro klasifikavi-mas, kokios prielaidos paskatino atsiskirti tai, ko lietu-voje esą ir taip nėra, – šiek tiek vėliau.

tiriamoji Verslo žurnalistika. Profesionalumo stoka ir žanro takoskyros.

RyškIojItakoSkyRataigi, D. Starkmano požiūriu, šiandien visame pasaulyje (lietuvos provincialumas čia nėra koks nors unikalus) ti-riamoji žurnalistika išsiskyrė dviem skirtingais vektoriais. tai prieigos (angl. access reporting) žurnalistika, kurios sėkmę lemia žurnalisto gebėjimas prieiti prie aukščiau-sio lygio sprendimus priimančių žmonių, juos prakalbinti ir pranešti savo auditorijai išskirtinę informaciją.

Pasak D. Starkmano, tai – visiškai teisėta tiriamosios žurnalistikos rūšis, reikalaujanti aukščiausio lygio kom-petencijos ir gebėjimų iš tokiu amatu užsiimančių žur-nalistų. Be to, ji yra labai skatinama verslo žiniasklaidos madas formuojančių banginių: „Financial times“, „eco-nomist“, „Wall Streat journal“, „Forbes“, „Fortune“ ir kitų, taip pat ir verslo tema nespecializuotų leidinių, pa-vyzdžiui „the new your times“, „Washington Post“ ir kitų.

D. Starkmanas dar ir tvirtina, esą didelė paklausa pri-eigos žurnalistikai radosi viduriniajai vakariečių klasei ėmus savarankiškai investuoti į įvairius vertybinius po-pierius. kyla paklausa žurnalistų gebėjimui prieiti prie fi-nansų, pramonės sektorių VIP atstovų, ištraukti informa-ciją auditorijai, kurios svarbiausias segmentas – gausūs viduriniosios klasės investuotojai.

kitą, skirtinga kryptimi besivystančios tiriamosios žur-nalistikos vektorių D. Starkmanas vadina atskaitomy-bės (angl. accountability) žurnalistika. šis amatas gal net svarbesnis už pirmąjį, tačiau taip pat reikalaujantis aukš-čiausio lygio žurnalisto kvalifikacijos, didelės kantrybės, nepalyginamai dosnesnių investicijų, tačiau tuo pat metu neturi aiškios nišinės paklausos ir dažnai laikomas rei-kiamo ekonominio efekto neatnešančia veikla. Didžiau-si leidiniai vis dar gali sau leisti dirbančius žurnalistus pusmečiui „išjungti“ iš kasdienybės ir pavesti jiems iš-tyrinėti, kodėl meksikos įlankoje pagautos, vėliau japo-nijoje sušaldytos, o meksikoje į dėžes supakuotos žuvys amerikiečių pirkėjus pasiekia užkrėstos salmonelėmis.

rytas staselis

„Verslo žinių“ aPžValgininkas


– informacijos paieškos kryptis: iš apačios į viršų, pro-blemą identifikuojant visuomenės gelmėse ir lipant hie rarchiniais liepteliais vis aukščiau, siekiant gauti at-sakymus, keliamus iš apačios.

– Prioritetas – kokybė: žurnalistas negali leisti, kad teks-to oponentai turėtų galimybę ginčyti netikslias antraei-lės svarbos detales, tuo pat metu sudarydami įspūdį, kad niekinis yra visas tekstas.

– auditorija – visuomenė, o ne konkretus jos sluoksnis, kuriam informacija gali suteikti apčiuopiamą materia-linę naudą.

– Funkcija – masiškumas: kuo daugiau žmonių perskai-tys tekstą, tuo didesnės reakcijos galima tikėtis.

– Dažnai jaučiama nedraugiška nuostata kompanijų vy-riausiųjų vadybininkų, priimančių esminius sprendi-mus, atžvilgiu.

– Informacijos pateikimas: dažniausiai pasakojimas, kartais gali būti net detektyvo žanro.

– žinios tikslas – moralizavimas.

koDėl nelojaSaRgInIS šuo?Savaime suprantama, kad D. Starkmanas nėra pirma-sis tiriamosios verslo žurnalistikos tyrinėtojas, tačiau ši takoskyra jam pasirodė svarbi nagrinėjant svarbų jaV žiniasklaidai klausimą: kodėl etalonu ligi tol laikytos ži-niasklaidos priemonės ir savo profesijos korifėjais laikyti žurnalistai nesugebėjo atpažinti požymių, kurie galėjo įspėti visuomenę apie artėjančią ir kylančią krizę šalies hipotekos sistemoje, kuri galų gale baigėsi vieno svar-biausių investicinių bankų „lehman Brothers“ žlugimu, vėliau per visą pasaulį nuvilnijusia finansų krize ir ūkio nuosmukiu.

Viena iš versijų, kurią, remdamasis savo tyrinėjimu, pa-teikia D. Starkmanas savo knygoje „kodėl tylėjo sarginis šuo? Finansų krizė ir tiriamosios žurnalistikos išnyki-mas“: didžioji jaV verslo žiniasklaida pernelyg daug pa-stangų, dėmesio ir investicijų sutelkė prieigos žurnalis-tikai. šis tyrimų būdas atrodė patrauklesnis, nes duoda apčiuopiamos naudos ir yra paklausus konkrečiuose au-ditorijos segmentuose. Prieigos informacija, bendraujant su verslo VIP, D. Starkmano požiūriu, dažniau sukuria prielaidų žurnalistui pranešti apie tai, kas jau įvyko, tačiau nepalengvina iššūkio analizuojant kompanijų viršūnėse priimtus sprendimus, nuspėti jų pasekmes. „columbia journalism Review“ tyrimas, be to, parodė, kad keli jaV žiniasklaidos grandams dirbantys reporteriai buvo gavę korumpuotos finansų sistemos insaiderių interviu, ku-riuose pašnekovai kalbėjo apie „finansų krizės metasta-zes“, tačiau tų pokalbių turinio viešai nepaskelbė. ar dėl

tačiau tokie tyrimai pamažu virsta labiau prestižo, o ne kasdienio žiniasklaidos verslo paklausos reikalu. šioje vietoje peršasi tarpinė išvada: atskaitomybės žurnalisti-ka žiniasklaidos verslui ne tik lietuvoje, bet visame pa-saulyje tampa per brangi ir ji pamažu virsta įvairiaspalvių nevyriausybinių organizacijų amatu.

D. Starkmanas tarp dviejų tiriamosios žurnalistikos vys-tymosi tendencijų kiekvieną iš jų apibrėžia taip:

PRIeIgoSžuRnalIStIka– greitas, skubus informacijos pateikimas: ji svarbi bir-

žos investuotojams.– žinios gali būti trumpos, vieno ar dviejų sakinių ilgio,

svarbu, kad būtų pranešta naujiena.– Elitiniai ekonomikos sektoriaus asmenys – tik jie gali

būti patikimi informacijos šaltiniai, nes priima spren-dimus.

– senamadiškas rašymo stilius: rašoma tik tai, dėl ko esama tikra 100 %, vengiant užuominų, būdvardžių kaip žodžių veislės, superlatyvų.

– Rašymo kryptis: iš viršaus (iš viP lūpų) į apačią (viduri-niosios klasės investuotojams) – angl. top–down.

– amato prioritetas: kuo daugiau išskirtinių žinių, nau-jienų – ilgų straipsnių nėra kada rašyti.

– taikinyje – viduriniosios klasės investuotojai, galintys mokėti už šią informaciją.

– todėl tokio tipo žurnalistika stipriai priklauso nuo ni-šos ir specialios auditorijos dalies.

– Svarbi amato sąlyga – draugiški santykiai su kompani-jų viP’ais: negali pyktis su svarbiausiais žinių šaltiniais ir pjauti šakos, ant kurios sėdi.

– Rašymo stilius: klasikinė apverstoji piramidė, kur dės-tomas dalykas pradedamas nuo atsakymų į svarbiau-sius klausimus: kas, kur, kada?

– žinia turi būti funkcionali, pritaikoma. kitaip tariant, jos tikslas – ne moralė ar filosofija, o rodikliai, kurie gali padėti priimti sprendimą investuotojui.

atSkaItomyBėSžuRnalIStIka– Lėtas informacijos rinkimas, pasitelkiant įvairius šalti-

nius bei ieškant tiesos.– Dažniausiai ilgi tekstai, kurių tikslas atspindėti tikrą

arba įsivaizduojamą problemą, parodant, kaip ieškota atsakymų, kurie svarbūs išvadoms.

– Informacijos šaltiniai – disidentai iš kompanijų vidaus.– novatoriškas pateikimas.

rytas staselis i tiriamoji Verslo žurnalistika. Profesionalumo stoka ir žanro takoskyros


to, kad prieigos žurnalistikai yra svarbu išsaugoti gerus santykius su žmonėmis, kurie priima sprendimus? ko gero, ne tik, bet ir dėl to.

Daug išsamesnių tyrimų, kuriuos galima laikyti ne pri-eigos, o atskaitomybės žurnalistika, tuo pat metu pasi-rodė jaV provincijos žiniasklaidoje. keletas reporterių paskelbė išsamių straipsnių apie tai, kad šalies finansų korporacijos skatina žmones prisiimti hipotekos įsiparei-gojimus iš anksto žinodamos, kad šie klientai nemokūs, o po 18 mėnesių tiesiog pasiima jų turtą. kitaip tariant, jie įspėjo apie grėsmes visai finansų sistemai tyrinėdami ne VIP suteikiamą informaciją, o nesąžiningą korpora-cijų elgesį su klientais. tiesa, straipsnių autoriai, kurie apklausė po porą šimtų žmonių – ekspertų, bankininkų, valstybės institucijų pareigūnų ir hipotekos klientų, daž-nai turėjo rasti stipendijas ir pasitraukti iš darbo, nes jų darbdaviai negalėjo sau leisti prabangos pusmetį ar me-tus mokėti atlyginimą tyrinėjantiems reporteriams. kita vertus, provincijos žiniasklaidos publikacijos taip ir netu-rėjo reikiamo atgarsio.

Svarbiausia D. Starkmano išvada: prieigos ir atskaitomy-bės žurnalistikos atstovai nagrinėjo skirtingą tikrovę. Pir-mieji, iš esmės būdami svarbiausiuose Volstryto korido-riuose ir kabinetuose, t. y. finansų pasaulio širdyje, deja, pasirodė bejėgiai numatyti besiartinančias problemas. jas atpažino tie žurnalistai, kurie į problemas žiūrėjo iš „gatvės perspektyvos“, o Volstryto užkaboriai jiems atro-dė nepasiekiamai tolimi.

tiriamosios verslo žurnalistikos ateities klausimas – atviras. žiniasklaidos verslas 2007–2008 m. jaV neįrodė, kad yra pajėgus užtikrinti visuomenės interesą. jis aptar-navo tam tikrus jos segmentus, kuriuose jautė esant tam tikros informacijos paklausą, tačiau nebuvo sarginis šuo, todėl artimiausioje ateityje ne tik tiriamosios, bet ir visos verslo žurnalistikos laukia sunki akistata su tikrove, kada teks atsakyti į sunkius klausimus apie vertybes, vaidme-nį, praktiką. nekalbant apie tai, kad savo iššūkius diktuos ir didysis komunikacijų virsmas iš tradicinių į naująsias, interneto siūlomas formas.

Internetas jau gerokai aptalžė verslo žiniasklaidą. Rin-koje atsiradusios naujos technologijos mažina laikraščių tiražus, mažina tradicinių pajamas iš tradicinių reklamos formų. yra požymių, kad rinkai labiau reikia ne žurnalis-tų–tyrėjų, o informacijos ir viešųjų ryšių vadybininkų.

I. šImonytėSPamokaBendresne prasme tiriamosios verslo žurnalistikos pa-dėtis lietuvoje esmingai nesiskiria. nepaisant aktyvesnių visuomenininkų ritualinių šokių beigi užkeikimų, siekiant sudaryti prielaidas reanimuoti tiriamąją žurnalistiką (tam dažniausiai tarptautinėse organizacijose atrandama net finansavimo šaltinių), tos pastangos yra fragmenti-nės, nekoordinuotos ir neatrandančios grįžtamojo ryšio žiniasklaidos versle, kuris neturi resursų. lietuvoje yra keletas žurnalistikos amatu besiverčiančių žmonių, kurių veikla, mano požiūriu, pusėtinai atitinka prieigos žurna-listikos standartus.

keletą metų dirbdami siauresniame temų lauke jie turi gerai informuotus šaltinius, kurie peni svarbia, kartais net išskirtine informacija.

Dėl atskaitomybės žurnalistikos yra prasčiau. Viena ver-tus, dėl ribotų finansinių išteklių – lietuviška žiniasklaida negali padengti net tyrimų sąnaudų. nekalbant apie ži-niasklaidos verslo galimybes tyrimus finansuoti taip, kad šitai atitiktų labai atviros, į globalią ekonomiką orientuo-tos šalies būseną. šalyje nėra nė vienos svarbesnės tarp-tautinės kompanijos centrinės būstinės. žurnalistams norint išsiaiškinti „gazprom“, „Pkn orlen“, Skandinavi-jos bankų poziciją vienu ar kitu klausimu, tenka komuni-kuoti dažniausiai internetu pateikiant klausimus didelių koncernų viešųjų ryšių padaliniams, be galimybės nu-vykti į tas vietas, kuriose centrinės būstinės įsikūrusios, tam tikrą laiką taip pat ir neoficialiai bendrauti ir jaukintis galimus informacijos šaltinius tose kompanijose, kurios svarbios lietuvos vartotojams.

tačiau yra ir labiau banalių priežasčių. Svarbiausia – žur-nalistų profesionalumo stoka. šia tema kalbinta Ingrida šimonytė, buvusi finansų ministrė, dabar lietuvos banko (lB) valdybos vicepirmininkė, buvo paklausta: ar žurna-listai iš viešai prieinamų šaltinių galėjo susidaryti tikresnį vaizdą dėl padėties „Snoro“ ir „Ūkio“ bankuose anksčiau, nei jų veikla buvo suspenduota lB po išsamių padėties tyrimų, kurių rezultatų ataskaitos, savaime suprantama, nebuvo viešos. Du lietuvos bankai žlugo 2011 m. („Sno-ras“) ir 2013 m. („Ūkio“ bankas) po to, kai lietuvos banko priežiūros institucijos įtarė, kad jų kapitalas ir turtas yra nepagrįsti, o patys bankai nemokūs. I. šimonytė sakė, kad ir vienu, ir kitu atveju buvo požymių, kuriuos atpaži-nusi žiniasklaida galėjo daryti rimtas prielaidas, kad tie-du bankai netrukus grius.



1. „Snoro“ bankas oficialiose ataskaitose skelbė užsieny-je turįs apie 1,5 mlrd. lt. vertės likvidaus turto (nekil-nojamojo turto ir vertybinių popierių). tačiau tuo pačiu metu bankas agresyviai konkuravo lietuvos indėlių rin-koje, siūlydamas aukštesnes nei kiti bankai palūkanas, siūlydamas klientams išvestinius indėlių produktus už dar didesnę nei indėliai grąžą: indėlių sertifikatus bei obligacijas.

– klausimas, kurį kėlė sau profesionalai: jeigu banko tur-tas užsienyje likvidus, kam skolintis pinigus brangiai pritraukiant indėlius už padidintas palūkanas?

2. keturi didieji skandinaviški bankai 2010 m. perskaičia-vo paskolų portfelius, atidėjo daugiau pinigų blogoms palūkanoms ir paskelbė apie patirtus nuostolius. tuo pat metu „Snoro“ ir „Ūkio“ bankai, nepaisydami visuo-tinė finansų krizės, rodė didžiausius pelnus.

– klausimas, kurį kėlė sektoriaus ekspertai: kodėl „Sno-ras“ ir „Ūkio“ bankas nesiėmė iš naujo įvertinti savo pa-skolų portfelio, kurio kokybė įsivyraujant krizei objekty-viai turėjo kristi, kodėl nesiryžo padidinti atidėjimų?

3. „Ūkio“ banko savininkas Vladimiras Romanovas ėmė-si propaguoti savo kaip sporto mecenato veiklą ir kūrė politinę partiją.

– klausimas, kuris turėjo kilti: ar banko reikalai buvo to-kie blogi, kad juos pagerinti nebuvo jokios kitos galimy-bės, išskyrus žengiant į politiką ir tikintis parlamenti-nės neliečiamybės statuso?

I. šimonytės požiūriu, šiuos ženklus galėjo atpažinti žur-nalistai, kurie specializuojasi atidžiau stebėti finansų

sektorių ilgesnį laiką ir bent jau moka skaityti oficialius viešai platinamus lB ir komercinių bankų dokumentus. tačiau pokalbio metu ji, deja, negalėjo prisiminti nė vieno žiniasklaidos atstovo, kurį galėtų paminėti kaip finansų sektoriuje besispecializuojantį žurnalistą.

yra dar kelios priežastys, mano asmeniniu požiūriu, ku-rios trukdo vystytis nacionalinei tiriamajai verslo žurna-listikai ir ją standartizuoti šio amato teoretikams.

– mums neužtenka kantrybės ieškoti tiesos, mes sunkiai atsispiriame pagundoms sukurti ne tikrovę, o savo „tie-są“. Diduma žurnalistų, siekiančių atlikti tyrimus, tam-pa savo numatyto darbo plano ir iš anksto pasirinktų hipotezių vergai. todėl nevienodai skeptiškai vertinama iš skirtingų šaltinių gaunama informacija ir akivaizdžiai simpatizuojama tai informacijai, kuri atitinka patrauk-liausią tyrimo hipotezę. todėl dažniausiai pamirštama pagrindinė žurnalisto funkcija – ieškoti tiesos, o ne lip-dyti išgalvotą tikrovę.

– mes leidžiame savimi pasinaudoti, nesistengdami įver-tinti, kas ir dėl kokių motyvų su mumis dalinasi insaido informacija.

– mes neatpažįstame ženklų, kurie mums sufleruoja apie reikšmingas problemas, nes nesiekiame kelti savo kva-lifikaciją, papildomai studijuoti su darbo veikla susiju-siose specialiose studijų programose.

– Valstybės institucijose, verslo struktūrose nėra daug disidentų, kurie noriai dalintųsi svarbia informacija, nes jie žiniasklaida nepasitiki.

– globalioje ekonomikoje yra sunku atpažinti, kurioje pasaulinio darbo pasidalijimo sistemoje radosi skylė, įvyko incidentas, kuris turės reikšmės ir lietuvos eko-nomikai.



lietuvai įsivedant eurą, temos apie tai žiniasklaidoje, viena vertus, siaurėja, kita vertus, plečiasi jų geografija. natūralu, kad temos, kaip ir kitam svarbiam įvykiui nutikus, susiaurėja iki praktinių valiutos pakeitimo aspektų ir euro įvedimo po-veikio. tačiau įstojimas į euro zoną yra ir įsijungimas į pinigų sąjungą, kuri neapsiriboja lietuvos teritorija. todėl tampa svarbios temos apie euro zoną, eS ekonomiką ir politiką.

nuo taPatyBėS IkI PaSkolų PeRSkaIčIaVImo lietuvai artėjant prie „lūžio taško“, 2015 m. naujųjų metų nakties, žiniasklaidai kilo klausimų apie tokius praktinius aspektus, kaip atrodys dviejų valiutų apyvartos laikotarpis 2015 m. sausio 1–15 dienomis, komercinių bankų pasiren-gimas ir darbo laikas, kainų ir atlyginimų perskaičiavimas, galimi mokesčių pakeitimai, išlaidos verslui, litais paimtų paskolų perskaičiavimas į eurus ir būsimos palūkanos, galimi sukčiavimai prisidengiant euro įvedimu.

Įsivedus eurą, nebereikia išlaidauti keičiant valiutą, ir nuo euro įvedimo akimirkos tampa aktualus reglamentas, nu-statantis, kad tarptautiniai pavedimai eurais negali kainuo-ti brangiau nei vietiniai tarp skirtingų bankų. kitaip tariant, tarptautiniai pavedimai pinga, ir tai gali daryti įtakos mūsų piniginėms, vertos žurnalistų apdainavimo. Pavyzdžiui, lietuvos emigrantai gali pakeisti įpročius ir lėšų savo šei-moms kitaip nei įpratę pervesti ne kalėdoms, o po naujųjų metų. šiuo metu tam tikros finansų įmonės siūlo pigiau nei bankai daryti tarptautinius pavedimus. kas bus su jomis, kai tarptautiniai pervedimai eurais kainuos tik kelias de-šimtis euro centų? Be to, teoriškai, pingant tarptautiniams pavedimams, tampa mažiau svarbu, ar gausite algą į lietu-višką sąskaitą ar kito euro zonoje veikiančio banko sąskai-tą – galimai sustiprėja tarptautinė bankų konkurencija. ar lietuviai pradės svarstyti turėti sąskaitas kitų euro zonos šalių bankuose?

anksčiau nei lietuva eurą įsivedusiose latvijoje bei es-tijoje iš karto po euro įvedimo buvo rašoma apie galimai padirbtus rinkoje atsiradusiu eurus ir kaip juos atpažinti. tokių naujienų gali daugėti po euro įvedimo lietuvoje.

lietuVos žiniasklaida Prie euro įVedimo slenksčio vija Pakalkaitė

šalia šio plataus spektro praktinių dalykų taip pat svars-toma dėl galimo tapatybės praradimo atsisakius lietu-viško lito bei pradėjus naudoti europietišką eurą ir apie tai, ar euras įvedamas remiantis tautos valia, ar „valdžiai nutarus“. analizuojama, kiek reikės pervesti į europos stabilumo mechanizmą, ar verta, prisidedant prie šio mechanizmo, „gelbėti“ kitas euro zonas nares ir ar teks dėl reikiamų įmokų valstybei skolintis.

„VISkaS BRangSIR jau DaBaR BRangSta“ euro įvedimo poveikis gali būti trumpalaikis arba ilges-nės trukmės, labiau nuolatinis. labiau trumpalaikis gali-mas poveikis, apie kurį virė nemažai visuomenės aistrų ir sukosi itin daug žiniasklaidos dėmesio, tai – kainų poky-čiai dėl euro įvedimo.

nors 2014 m. rudenį mėnuo po mėnesio oficiali Statis-tikos departamento statistika rodė artimą nuliui metinę, palyginti su 2013 m., infliaciją, žmonės teigė pastebėję, kad viskas brangsta.

atitinkamai žiniasklaida imasi nušviesti kainų pokyčius prieš ir po euro įvedimo. lietuva šiuo aspektu nėra nie-kuo ypatinga, ir latvijos bei estijos žiniasklaidos naujie-nose apie euro įvedimą buvo stebimos kainos. taip pat išauga naujienų apie įtaką kainoms iš eurą anksčiau įsi-vedusių estijos ir latvijos paklausa.

atitinkamai lietuvos žiniasklaidoje atsiranda valstybės institucijų informacinė „atsvara“ baimėms dėl kainų au-gimo – kvietimas įmonėms prisijungti prie geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, paties memo-randumo ir prie jų prisijungusių įmonių reklamavimas. taip pat pateikiama statistika iš eurą įsivedusių latvijos ir estijos (kurioje vienkartinis kainų pakilimas dėl euro oficialiai buvo mažesnis, nei prognozuota), diskutuojama, kad lietuvos kainų kilimas – natūralus ekonomikos reiš-kinys, kuris vyko ir prieš penkerius metus, ir prieš dešim-tmetį, kol euro dar nebuvo.

euras turės įtakos ne tik kainų pokyčiui, bet ir per galimai pin-


gančias paskolas investicijoms ir šalies ekonomikai. taip pat eksportui, kuris vadinamas lietuvos ekonomikos garvežiu. Po DVIDešImtIeSmetų – Vėl PInIgų PolItIka šalies ekonomiką veikia vadinamoji mokestinė (fiskalinė) politika, kurią įgyvendina parlamentas ir vyriausybė, bei pinigų (monetarinė) politika, kurią įgyvendina šalies cen-trinis bankas.

tradicinis centrinis bankas pinigų politiką vykdo, kitaip tariant, daro įtaką pinigų kiekiui ekonomikoje atvirosios rinkos operacijomis (vyriausybės obligacijų išleidimas ir supirkimas), diskonto norma (palūkanų norma, kurią ko-merciniai bankai moka skolindamiesi iš centrinio banko) ir privalomąja atsargų norma (komerciniams bankams).

tačiau lietuvos bankas nuo 1994 m. balandžio 1 d. pinigų politikos pilnu tempu nevykdė, nes lietuva prisiėmė valiu-tų valdybos modelį. Valiutų valdyba lietuvoje įvesta su lito patikimumo įstatymu. turint valiutų valdybą litas fiksuotu kursu keičiamas į bazinę valiutą, o lietuvos banko išleis-ti į apyvartą litai yra visiškai padengti aukso atsargomis ir lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu. Beveik aštuonerius metus nuo 1994 m. balandžio 1 d. litas pastoviu kursu buvo susietas su jaV doleriu – 4 litai už jaV dolerį, o nuo 2002 m. vasario 2 dienos iki pat euro įvedimo dienos – 2015 m. sausio 1 d. – litas pastoviu kursu susietas su euru – 3,4528 lito už 1 eurą. Sudėtingai skaičiuojamas lito ir euro santykis atsirado dėl to, kad litas prieš eurą buvo „perrištas“ per vieną dieną ir prilygo 2002 vasario 1 d. oficialiam lito (taigi ir jaV dolerio) ir euro santykiui.

Valiutų valdyba veikia pasyviai ir automatiškai. tiek, kiek rinka nori turėti litų (ir juos įsigyja keisdama iš kitų va-liutų), tiek jų lietuvos bankas ir išleisdavo į apyvartą. tad apie jokį „kiekybinį ekonomikos skatinimą“ didinant pini-gų kiekį ekonomikoje negalėjo būti ir kalbos.

tačiau įsivedant eurą pinigų politika, kaip sritis ir galima tema žiniasklaidai, vėl pradeda vaidinti vaidmenį. tiesa, vykdoma ne lietuvos banko, o europos centrinio Banko (ecB). ecB keičiama palūkanų norma, galimas „kieky-binis ekonomikos skatinimas“ ir kitos pinigų politikos priemonės pradeda lietuvos ekonomikai daryti didesnę įtaką nei iki šiol, o lietuvos banko pirmininkas nuo 2015 m. sausio 1 d. dirba ecB valdyboje, o lB atstovai – pinigų politikos priežiūros komitetuose. taip pat tikėtina teorinė galimybė, kad ecB pinigų politika ir lietuvos ekonomikos padėtis nesutaps – nors lietuvos ekonomika artėtų prie perkaitimo, bet bendra euro zonos ekonomika stagnuotų, ecB galbūt rinktųsi didinti eurų kiekį rinkoje, ir atvirkščiai.

keIčIaSI lIetuVoSBanko VaIDmuolietuvai įsijungus į euro zoną, keičiasi lietuvos banko vaid muo. kaip minėta, jis įgyja balsą vykdant pinigų politi-ką. taip pat jis pradeda vykdyti vadinamąją makropruden-cinę politiką ir prižiūrėti europos bankus. naujienos iš šių sričių gali kartkartėmis nusipelnyti žurnalisto plunksnos.

2014 m. rugsėjį, besirengiant prisijungimui prie euro zo-nos, Seime pakeitus įstatymą lietuvos bankui suteikta nauja pareiga įgyvendinti makroprudencinę politiką. tai – centrinio banko ar kitos institucijos vykdoma politika, kuria siekiama išvengti rizikos finansų sistemai kaip vi-sumai ar ją mažinti ir taip palaikyti šios sistemos stabilu-mą ir atsparumą.

tai – nauja lB kryptis šalia pinigų politikos ir bankų prie-žiūros. lietuva skaudžiai nukentėjo dėl 2008 m. pabaigoje prasidėjusios krizės. makroprudencinės politikos vienas tikslų – finansų sistemą saugoti nuo tokių grėsmių kaip kredito burbulai, kitaip tariant, nuo perkaitimo.

Įsivesdama eurą, lietuva įgyja balso teisę ecB Priežiū-ros valdyboje ir balsuos dėl sprendimų, susijusių su vi-sais kitais euro zonos bankais. europos bankų priežiūros mechanizmas analogų pasaulyje kol kas neturi. jis, su ecB priešakyje, tiesiogiai prižiūri svarbiausius bankus kiekvienoje šalyje. Baltijos šalyse pagal ecB apibrėžimą tai – galėtų būti Skandinavijos bankai.

gRaIkIjoS naujIenoStamPa mŪSų naujIenomIS lietuvai įsivedus eurą tampa aktualesni ne tik ecB spren-dimai, pinigų politika kaip sritis bei makroprudencinė politika, bet ir naujienos, nusakančios bendrą eS ir euro zonos ekonomikos padėtį. mat dabar, jeigu sukluptų kuri nors euro zonos narė, ir kiltų grėsmė euro zonos stabi-lumui, tai turėtų didesnės įtakos ir lietuvos ekonomikos stabilumui. atitinkamai, jeigu suklupusi šalis būtų gelbė-jama iš europos stabilumo mechanizmo lėšų, ji netiesio-giai būtų gelbėjama ir iš lietuvos pervestų lėšų.

žurnalistų domėjimasis eS ekonomika galės padėti nu-matyti galimus ecB pinigų politikos sprendimus, kurie, kaip jau aptarta, darys didesnę įtaką ir lietuvai. jie gali „priartinti“ tolėliau euro zonoje vykstančius įvykius ir ro-dyti skaitytojams, kokią įtaką šie teigiami ar neigiami įvy-kiai gali turėti lietuvos ekonomikai.

Vija Pakalkaitė i lietuVos žiniasklaida Prie euro įVedimo slenksčio


stovYkLosPrograMa


PrograMa

sPalio 9 d. (ketVirtadienis)

10:00-10:45 Dalyviai renkasi Ek atstovybėje, susipažinimas

11:00-12:30 apsilankymas Lietuvos Banke (susitikimas su lB valdybos nare I. šimonyte) ir Pinigų muziejuje (muziejaus vadovo V. laurinavičiaus pasakojimas apie lietuvos finansų sistemos istoriją nuo 1991 m.)

12:30-13:30 Pietūs

14:00-18:00 Vykimas į stovyklos vietą, speciali užduotis studentams pakeliui

18:30 atvykimas į stovyklos vietą, įsikūrimas, kava

19:30-20:30 stovyklos atidarymas / komandos formavimo žaidimai / programos pris-tatymas/ studentų savarankiškos užduoties pristatymas

20:30 Vakarienė

ką Verslo rePorteriui reikia išmanyti aPie eurą?


sPalio 10 d. (Penktadienis)

8:00 Pusryčiai

9:00 – 13:30 kaiP DirBa vErsLo žurnaListas?

(moderatorių vedama interaktyvi sesija)

- Pinigų politikos temos specifikos, reikalavimų ir šaltinių aptarimas

- Praktinė užduotis: Ekonomikos žargono „vertimas į žmonių kalbą“

- Darbas grupėse: pateiktų straipsnių, reportažų apie pinigų politiką analizė ir aptarimas

- tiriamoji verslo žurnalistika (r. staselis, „Verslo žinių“ apžvalgininkas)

12:00 kavos pertraukėlė

12:30-13:30 Pasirengimas darbui su pranešėjais: kaip parengti gerą interviu verslo tema? (aurelijus katkevičius „Verslo klasės“ redaktorius)

14:00 Pietūs

15:00-18:30 kaiP vEikia EuroPos EkonoMinė ir PinigŲ intEgraCija?

Ekonominė ir finansų krizė Europoje. ko išmokome? ar suvaldysime krizes ateityje? (n. mačiulis, Swedbank vyriausiasis ekonomistas)


Ekonominė ir pinigų sąjunga. ką reiškia ekonominė Es šalių integracija ir kaip ji veikia? kiek toli siekiančios integracijos reikia? (m. jurgilas, lB valdybos narys)

Diskusija: savarankiškos pinigų politikos ypatybės mažose atvirose ir didelėse uždarose ekonomikose. kodėl vienos Es šalys siekia prisijungti prie Eurozonos, o kitos neskuba? Euro poveikis eksportui? (m.jurgilas, lB valdybos narys ir a. Rudys, ekonomistas, signataras)

18:30-20:00 Dienos aptarimas ir savarankiškas darbas

20:00 Vakarienė


sPalio 11 d. (šeštadienis)

8:00 Pusryčiai

9:00-10:00 Savarankiškas darbas, galimybė pasikonsultuoti su moderatoriais

10:00-16:00 Euras LiEtuvojE

10:00-11:30 Lietuvos įsijungimas į euro zoną (m.Skuodis, lB, tSPmI; m. majauskas, finansų ekspertas)- Įsijungimo nauda ir sąnaudos, rizikos ir galimybės - kaip vyksta pasirengimas euro įvedimui?


komunikacijos iššūkiai. gyventojų nuomonė prieš ir po euro įvedimo: ar baimės materializuojasi? (g. Simonavičius, lB komunikacijos dep. direktorius; m. majauskas, finansų ekspertas)

13:00 Pietūs

14:00-15:00 Euro įvedimo patirtis Latvijoje(lietuvos ambasadorius latvijoje R. Degutis)

15:00-16:00 interviu su verslo atstovais – kokia euro įvedimo nauda ir sąnaudos jiems?(D. arlauskas, žinių radijo generalinis direktorius, lVDk prezidiumo narys ir n. jauneika, verslininkas iš alytaus)


17:00-20:00 Dienos aptarimas, savarankiškų darbų pabaigimas ir pristatymas

20:00 Vakarienė

21:00-23:00 Darbų vertinimas

sPalio 12 d. (sekmadienis)

8:00 Pusryčiai

12:00-14:00 Darbų aptarimas ir apdovanojimai

14:00 Pietūs

15:00 išvykimas


Stovyklos pranešėjų tezės, parengtos remiantis jų prezentacijomis

„Pasirengimas darBui su PraneŠėjais: kaiP ParengTi gerą inTerviu verslo Tema?“

aurelijus katkevičiusžurnalo „Verslo klasė“ Vyriausiasis redaktorius

Interviu tikslas – sužinoti, išsiaiškinti, suprasti ir supra-tus perteikti suprantama kalba skaitytojams tai, ką suži-nojome.

yra du pagrindiniai ribotuvai – erdvė ir laikas, – lemiantys interviu pobūdį. Ir pokalbio erdvė ir laikas, ir publikacijos ar skelbimo erdvė ir laikas.

Interviu eigą lemia dar ir auditorija, kuriai skirsime pu-blikaciją.

Be to, interviu pobūdis priklauso dar ir nuo to, kas mums labiau rūpi – pats kalbinamasis kaip žmogus ar kokia nors problema, kurią aptarti šis žmogus kompetentingas.

nuo visų šitų pradinių veiksnių priklauso ir formuluojami klausimai ir kalbinančiojo elgsena interviu metu.

kiekvienu atveju visi šie pradiniai veiksniai lemia patį pir-mąjį principą – interviu būtina ruoštis: kuo daugiau su-žinoti apie kalbinamąjį, kuo daugiau sužinoti ir suprasti apie aptariamą problemą.

Pasiruošimas turi apimti ne tik turinio bei techninę (ge-riausia naudotis ir įrašymo priemonėmis, ir tradiciniu bloknotu) pusę, bet ir pasirengimą įvertinti aplinką, ku-rioje kalbamasi. Pats kalbinantysis taip pat turi prisiimti adekvatų vaidmenį – interviu su subkultūros atstovu – vienas dalykas, koncerno prezidentu – kitas.

Idealu pokalbio metu gauti bent porą kartų daugiau infor-macijos, negu realiai reikia galutinei publikacijai.

nerijus Mačiuliskomercinio banko „swedbank“ Vyriausiasis ekonomistas

„ekonomikos ir finansų krizė euroPoje. ko iŠmokome? ar suvaldysime krizes aTeiTyje?“

euro zonos valstybės po ketverius metus trukusios krizės gali atsikvėpti – visų valstybių, išskyrus graikiją, skolini-mosi kaina nukrito į istorines žemumas. tačiau dauge-lis problemų išlieka – nedarbas viršija 11 %, kai kuriose valstybėse jis siekia apie 25 %. Prancūzija ir kai kurios ki-tos valstybės vis dar nesugeba sumažinti biudžeto defici-to iki 3 % BVP. europos centrinis Bankas (ecB) tik dabar pradeda imtis agresyvios monetarinės (pinigų) politikos – vėluoja maždaug trejus metus. o fiskalinė (mokestinė) politika išlieka griežta – slopins ekonomikos augimą ir di-dins nepasitenkinimą euru, eS institucijomis.

Dabartinė ekonominė ir pinigų sąjunga nėra optimali valiutų zona, institucinė sąranga yra neišbaigta, trūksta-mos institucijos ir instrumentai yra kuriami krizių metu.

Paskutinės krizės metu atsirado fiskalinė sutartis, eu-ropos stabilumo mechanizmas, savo mandatą išplečia ecB, kuriama bankų sąjunga. Visai tai leidžia tikėtis, kad euro zona ateityje bus geriau pasiruošusi galimiems iš-šūkiams, tačiau ne visos struktūrinės problemos išspręs-tos. nerimą kelia stiprėjantis euro skepticizmas, radika-lus nacionalizmas ir separatizmas.

euro įvedimas lietuvoje radikalių pokyčių nesukurs – di-džiausią naudą gaus valstybė dėl mažesnės skolinimosi kainos, sutaupys įmonės ir gyventojai, konvertuojantys litus į eurus. tiesioginių užsienio investicijų antplūdžio tikėtis nereikėtų, joms pritraukti euro neužteks, reikia tobulinti mokesčių sistemą, mažinti biurokratiją, atsisa-kyti perteklinio reguliavimo ir reglamentavimo, kovoti su korupcija.


„ekonominė ir Pinigų sąjunga. ką reiŠkia ekonominė es Šalių inTegracija ir kaiP ji veikia?“

Marius jurgilaslietuVos banko Valdybos narys

europos integracija svariai prisidėjo prie žemyno klestė-jimo. ekonomistai skaičiuoja, kad vien tik narystė euro-pos Sąjungoje iki pasaulinės finansų krizės valstybėms narėms vidutiniškai atnešė papildomą 5–20 % prieaugį prie BVP vienam gyventojui. tačiau narystė eS nereiškia automatiškos konvergencijos, būtinos ir šalių narių pa-stangos (pvz., vykdomos struktūrinės reformos). Vienin-ga valiuta – tai kol kas didžiausias integracijos europoje žingsnis. Vis dėlto kuriant euro zoną klaidų neišvengta. šiuo metu aštuoniolika šalių (nuo 2015 m. sausio 1 die-nos – devynioliktos) turi vieningą monetarinę politiką, tačiau skirtingas fiskalines ir ekonomines politikas: ne visos šalys laikosi fiskalinės drausmės, išauga jų skolos, kurios kenkia visai euro zonai. šios klaidos šiuo metu yra taisomos: taupymo priemonės visoje europoje, naciona-linės struktūrinės reformos, kuriama Fiskalinė ir Bankų sąjungos. europos integracija kol kas yra nebaigta.

europos integracijos nauda lietuvai lengvai apčiuopiama: lietuva prisijungė prie žmonių, kapitalo ir prekių judėjimo laisvės europos Sąjungoje 2004 m., šalies BVP per 10 metų padvigubėjo, 80 proc. tiesioginių užsienio investicijų ateina iš eS, eksporto dalis BVP – 2 kartus didesnė nei eS narių vidurkis, lietuva – viena iš lyderių perkeliant eS teisės ak-tus į nacionalinę teisę. Be to, penktadalis lietuvos biudže-to ateina iš eS struktūrinių fondų, o lietuvos BVP vienam gyventojui pakilo nuo 46 % iki 74 % eS šalių vidurkio.

lietuvos ekonomika sudaro tik 0,3 proc. visos eS ekono-mikos ir tai yra labai maža visos eS ekonomikos dalis, todėl mūsų mažai ir atvirai šaliai – didėjanti europos in-tegracija yra itin naudinga.

„kodėl vienos Šalys siekia PrisijungTi Prie euro zonos, o kiTos neskuBa?”

audrius rudyssocialinių mokslų daktaras, docentas

Pinigų politika – subordinuota šalies ekonominės ir ben-drosios politikos dalis. jos instrumentais valstybė gali veikti ekonominį aktyvumą, socialinę padėtį; pačios tokios politikos galimybė yra šalies valstybingumo parametras.

Valiutų valdybos modelio pinigų politikos lietuvoje pasek-mės, kurios turėjo neigiamos įtakos ūkio raidai: išaugusi lito vertė, palyginti su jaV doleriu, nuo 4:1 iki mažiau nei 2,5:1 santykio. Valiutų valdybos modelį turinčioje lietu-voje įgyvendinta „vidinė devalvacija“ ekonomikai atnešė daugiau praradimų nei alternatyvi priemonė – zloto de-valvacija lenkijoje, kuri neleido ūkiui nusmukti.

lietuvos įsipareigojimai įvedant eurą ir šio žingsnio eko-nominė „nauda“ abejotina. lietuvos banko analizės ver-tinimu, įsipareigojimai griežti ir daugiausia gana tikslūs, o pranašumai ir nauda – tik spėjami ir prognozuojami. Įtaką jiems turės ne euro įvedimas, o visai kiti veiksniai.

neigiamos ekonominės ir socialinės pasekmės: augan-čios kainos, didelės vienkartinės išlaidos, įnašai į euro-pos stabilumo mechanizmo apmokėtą kapitalą (pradinė įmoka ir vekselis) ir europos centrinio Banko kapitalą, šalies finansų kontrolės netekimas, brangstančios ban-kų paslaugos, didesnės paskatos sukčiauti, turtingesnių šalių rėmimas.

Pinigų politikos savarankiškumas yra valstybės santy-kio su europos Sąjunga rodiklis, rodantis kokią save ša-lis mato europos Sąjungoje ir ko iš šios sąjungos nori. kuo didesnį savarankiškumą siekia išlaikyti valstybė, tuo mažesnis noras jungtis prie euro zonos. Vokietija, Prancūzija siekia tolesnės ir glaudesnės eurointegra-cijos ir euras joms yra tos integracijos instrumentas. jungtinė karalystė nepanašu, kad išvis kada nors jung-sis, nes siekia išsaugoti maksimalų galimą eS ekono-minį bei socialinį savarankiškumą ir išlaikyti pasaulio finansų centro pozicijas. švedija – pasiekusi politinį sprendimą, kuriam nepritaria dauguma piliečių. lenki-ja – abstraktus įsipareigojimas yra, tačiau net politinis elitas to nenori.

todėl mano požiūriu, Baltijos valstybės – savilikvidacijos pirmūnės, kurių elitas aptarnauja transnacionalinio ka-

stoVyklos Pranešėjų tezės, Parengtos remiantis jų Prezentacijomis


pitalo ir euroimperijos kūrėjų interesus naikinant nacio-nalines valstybes.

nerimą keliančios perspektyvos: visų pirma euro zonos ūkio stagnacija. taip pat europos centrinio Banko politi-ka didinti pinigų pasiūlą jau yra nebeveiksminga. tai yra sistemos krizė, jos negalima įveikti tos pačios sistemos priemonėmis – reikalingi radikalūs sprendimai, keičian-tys pačią sistemą. Sistemos keitimas visada yra skaus-mingas procesas, galintis sukelti chaosą.

Pagrindinė išvada: kol yra litas, lietuvos Respublika turi savo monetarinę politiką; neturėdama savarankiškos monetarinės politikos, įsivedusi eurą, lietuvos Respubli-ka savos monetarinės politikos visai nebeturės.

„lieTuvos narysTėeuro zonoje“

Marius skuodislietuVos banko tarPtautinių ryšių dePartamentas ir Vilniaus uniVersiteto tarPtautinių santykių ir Politikos mokslų institutas

Įsivesdama eurą lietuva vykdo įsipareigojimus, prisi-imtus stojant į europos Sąjungą. leidimas įsivesti eurą rodo, kad lietuvos ekonomika yra stabili ir šalis sugeba efektyviai tvarkytis su savo finansais.

Vidutinės trukmės laikotarpiu, iki 2019–2022 m., euro įve-dimo sąnaudos turėtų sudaryti iki 2 mlrd. lt., o nauda – beveik 40 mlrd. lt. Remiantis lietuvos banko vertinimu, sąnaudos apims vienkartines euro įvedimo išlaidas, kurias patirs, pavyzdžiui, verslo įmonės, keisdamos apskaitos sistemas, meniu ir pan., taip pat finansinės įmokos, kurias lietuvos bankas turės pervesti į europos centrinio Ban-ko kapitalą, o lietuva – į europos stabilumo mechanizmą. euro įvedimo ekonominė nauda – tai mažesnės palūka-nų normos valstybei, verslui ir gyventojams. taip pat bus sutaupoma iš valiutos keitimo išlaidų, nes jos nebereikės keisti. Didžiausia teigiama įtaka prognozuojama prekybai.

lietuvai įsivedus eurą lietuvos banko valdybos pirmi-ninkas taps visateisiu europos centrinio Banko valdan-čiosios tarybos, nustatančios euro zonos pinigų politiką, nariu. tokiu būdu lietuva taps visaverte nare bendros va-liutos klausimais.

Siekiant įsivesti eurą, reikia šaliai apsirūpinti grynaisiais banknotais ir monetomis. Pasirašyta sutartis su Vokie-tijos Bundesbanku dėl 132 mln. vienetų euro banknotų


skolinimosi. lietuvos bankas užsakys spausdinimo pas-laugą ir banknotus grąžins 2016 m. lietuvos monetų ka-lykloje numatyta nukaldinti 370 mln. vnt. lietuviškų eurų monetų su Vyčiu.

„euro įvedimo komunikacija“

euro įvedimo komunikacijos tikslai – visuomenės paren-gimas valiutos keitimui (apie eurą gerai informuoti dau-giau nei 80 % gyventojų) ir baimių, susijusių su valiutos keitimu, sumažinimas. euro bijoma, kol jo neturima. ma-toma tendencija, kad šaliai įsivedus eurą nuomonė apie jį keičiasi į gerąją pusę. giedrius Simonavičius įvardijo euro antipatijos priežastis: „lietuvos gyventojai per 25 metus patiria jau ketvirtą pinigų reformą. Daug kas nukentėjo. natūralu, kad šiuos pokyčius patyrusiems vyresniems žmonėms valiutos keitimas kelia baimę.“

euro komunikacijos turinys yra politiniai ir ekonominiai aspektai: įtaka šalies ekonomikai, geopolitinė reikšmė, praktiniai aspektai: kainų, atlyginimų, pensijų, perskai-čiavimas, mokesčiai, paskolos, indėliai ir t.t., supažindini-mas su valiuta: banknotų atpažinimo požymiai, monetos, keitimo vietos ir t. t. Pagrindiniai euro įvedimo komuni-kacijos kampanijos veikėjai: lietuvos bankas, Finansų ministerija, Ūkio ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. už trečiąją kryptį – supažindinimą su naująja valiuta – atsakingas lietuvos bankas. lB komu-nikacijos turinys: eurų banknotų požymiai (kaip atpažinti tikrus nuo padirbtų?), eurų monetos (bendroji ir nacio-nalinė pusė, lietuviškas euras), grynųjų keitimo tvarka, sąskaitos bankuose, paskolos, indėliai, europos centri-nio Banko aktualijos ir kita informacija, susijusi su gry-naisiais pinigais.

giedrius simonavičiuslietuVos banko komunikacijos dePartamento VadoVas


narystė euro zonoje – natūralus žingsnis. Stodami į eS 2004 metais sakėme, kad lieka du neužbaigti integraci-jos į eS struktūras darbai – šengeno erdvė ir euro zona. Įsilieję į abu šiuos formatus, visiškai integruosimės į eS.

Politinis integracijos aspektas. mažoms valstybėms labai svarbu priklausyti eS branduoliui, dalyvauti ekonominių sprendimų priėmime (sėdėti prie stalo, o ne būti infor-muotam), arčiau Vakarų – toliau nuo Rytų: latviai aiškiai įvardijo ir saugumo politikos elementą.

ekonominis motyvas. ekonomikos krizės pamokos – jei būtų euro zonoje, latvijai 2008–2011 m. ekonomikos kri-zė būtų kainavusi kur kas mažiau. Pigesnis skolinimasis valstybei – tai buvo ypač aktualu latvijos vyriausybei, ku-rios laukė iššūkis 2013–2014 m. perfinansuoti kreditais iš rinkos ekonomikos krizės metais iš ek ir tVF gautas paskolas.

Iliustracija. Pavyzdžiui, jei 2012 m. vasarį latvija pardavė 5 metų 1 mlrd. jaV dolerių obligacijų emisiją už fiksuotus 5,25 %, tai tų pačių metų gruodį – 7 metų 1,250 mlrd. jaV dolerių obligacijų emisiją už fiksuotus 2,75 % (tuo metu tai buvo latvijai sėkmingo skolinimosi rekordas).

latvijos stojimo į euro zoną kalendoriniai motyvai. Finan-sų ministro andrio Vilko nuomone, latvija ir visos Baltijos valstybės į ekonomikos krizę įkrito anksčiau nei euro zo-nos šalys, todėl ir išėjo iš krizės anksčiau, aplenkdamos ciklą ir susitvarkiusios su fiskalinės disciplinos reikala-vimais. todėl sugebėjo vykdyti mastrichto kriterijus. tai buvo latvijos šansas. taip pat baimintasi, kad gerėjant ekonomikos būklei, atsiras daugiau spaudimo (įskaitant rinkimų periodą 2014 m.) didinti biudžeto išlaidas, nors latvijoje ir buvo priimtas fiskalinės disciplinos įstatymas, nustatęs griežtas išlaidų lubas, susietas su BVP augimo perspektyvomis.

technologija. Pirmas 2014 m. dvi savaites cirkuliavo eu-rai ir latai bei grąža – eurais (išimtys – prekybos, žaidimo automatai, visuomeninis transportas – tik viena valiuta). Sausį–birželį pinigai nemokamai keisti bankuose, valiu-tos keityklose, o sausį–kovą – ir pašto skyriuose. latvi-


„laTvijos Pavyzdys: kodėl TaiP Tikslingai ir neaBejodami?“

ričardas DegutisnePaPrastasis ir įgaliotasis lietuVos resPublikos ambasadorius latVijos resPublikoje

jos bankas įsipareigojo keisti latus į eurus neribotą laiką. nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. liepos – kainos dviem va-liutomis (kai kurios kompanijos iki šiol dar parašo kainą latais; tai painioja finansininkus). nuo 2013 m. liepos 1 d. 6 didžiausiuose miestuose vykdytas 93 prekių ir 32 pas-laugų kainų monitoringas, kuris buvo skelbiamas inter-nete, siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms.

Rizika, kurią latvija atsinešė į euro zoną. tikslas įsivesti eurą vertė vyriausybę stipriai taupyti, todėl dėl euro buvo atidėta dalis struktūrinių reformų. Į tai buvo atkreiptas dėmesys ek ir ecB vertinime dėl euro – kuo didesnis atsilikimas vykdant reformas, tuo didesnė ekonominio cik liškumo rizika. aukštas „šešėlinės“ ekonomikos lygis; mikrokreditų „burbulas”. nerezidentų depozitai kipro bankų krizės fone (50/50 proc. – po 5 mlrd. latų, iš nere-zidentų 80–90 proc. nVS piliečių pinigai).


nugaLėtojŲ DarBai


nuo naujųjų metų įvestas euras privers gyventojus pri-siminti daugybą ir dalybą skaičiuojant ir įvertinant, kas, kiek ir ar apskritai pabrango. Tačiau ramybės jau dabar neduoda ne vien materialioji, bet ir psichologinė valiutos keitimo pusė.

naujos, menkai pažįstamos monetos ir kupiūros, kurio-mis pirmas dvi sausio savaites bus gaunama grąža už prekes ir paslaugas, ilgesnis grąžos skaičiavimo laikas prekybos centrų kasose, tikimybė būti apgautiems vers-lininkų, prekybininkų, pinigų padirbinėtojų, augančios kainos, vizualiai mažesni atlyginimai kelia nemažą baimę šalies gyventojams. kartais ne visai pagrįstą.

lietuvos banko pateiktais statistiniais duomenimis, šiuo metu euro įvedimą lietuvoje teigiamai vertina 44 proc., o neigiamai 48 proc. šalies gyventojų.

Bendros euro įvedimo tendencijos rodo, kad šalys, ku-rios nėra įsivedusios euro, yra labiau linkusios į euro-skepticizmą, o didžioji euro zonos narių dalis eurą savo valstybėse vertina palankiai. Pavyzdžiui, estijoje eurui palankūs 80 proc. gyventojų, Slovėnijoje – 79 proc., latvi-joje praėjusiųjų metų pabaigoje naujos valiutos įvedimą palaikė 53 proc. gyventojų, o šiuo metu jų skaičius išau-go 15 procentinių punktų. kitaip tariant, kaip stovyklo-je „europos verslo reporteris 2014“ akcentavo lietuvos banko komunikacijos departamento direktorius giedrius Simonavičius, „euro bijoma, kol jo neturima“. jis pridūrė manąs, kad, prasidėjus intensyviausioms euro kampani-joms, lietuvoje šios valiutos šalininkų tikrai padaugės. tačiau panika metų pradžioje – neišvengiama.

„Panikos gali būti tikrai daug, pradedant baimėmis dėl

valiutos kurso pakeitimų, baigiant baimėmis, susijusio-mis su kainų kilimu ir jų slopinimo būdais“, – išskyrė jis.

jo duomenimis, nerimą dėl galimų verslininkų ir preky-bininkų sukčiavimų nesąžiningai nurodant kainas jaučia 76 proc. lietuvos gyventojų. jiems nepritaria vos 21 proc. apklaustųjų, o 3 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Bet nereikėtų pamiršti, kad vis daugiau verslininkų yra skatinami prisijungti prie kampanijos „Sąžiningas kai-nų perskaičiavimas“ ir pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą, įpareigojantį kainas perskaičiuoti teisin-gai, o nusižengusiems numatomos sankcijos. Fiziniams asmenims baudos siekia 5 tūkst. litų, juridiniams asme-nims – iki 10 tūkst. litų.

Pasitikėjimo euru gyventojams nekelia ir tai, kad daliai vyresnio amžiaus žmonių euras bus jau ketvirtą kartą pakeista valiuta per 25 metus. Dar vyresniems tai net 8 kartas.

lietuvos ambasadoriaus latvijoje Ričardo Degučio tei-gimu, panašios nuotaikos prieš įvedant eurą vyravo ir latvijoje: žmonės bijojo kylančių kainų, ne pirmą kartą keičiantys valiutas – apgaulės, o nemaža dalis gyventojų net nebuvo matę, kaip tas euras atrodo. tai lėmė nežymią padirbtų eurų cirkuliaciją rinkoje.

Bet tai dar ne viskas.

Faktas, kad po naujųjų metų minimalus atlyginimas lie-tuvoje nuo 1035 litų vizualiai nukris iki 300 eurų, gali nu-lemti įvairias, sunkiai nuspėjamas gyventojų reakcijas.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas nerijus

PirMojiviEta

temų grupė: „Pabudome su 3,5 karto mažesnė-mis algomis – psichologinė euro įvedimo įtaka“

tikslinė auditorija: aukštąjį išsilavinimą turintis miestietis – humanitaras.

žiniasklaidos priemonė: spauda

aušra jurgauskaitėVilniaus uniVersiteto žurnalistikos studentė

PriPratai tris kartus – PriPrasi ketVirtą


mačiulis prognozavo, kad kol gyventojai pripras prie nau-jų pinigų, galima trumpalaikė, kelias savaites trunkanti neigiama įtaka prekių ir paslaugų vartojimui.

„Daugeliui gyventojų iš pradžių reikia prisitaikyti ir įver-tinti, ar nurodyta kaina didelė, ar maža, ypač tiems gy-ventojams, kurie labai atidžiai stebi kainas, nes skaičiuo-ja savo asmeninius finansus. Diskutuodamas įvairiuose kontekstuose pastebiu: ne visi gyventojai supranta tai, kad įvedus eurą 3,5 karto sumažėjusi nominali atlygi-nimo išraiška nepakeičia jų perkamosios galios. Vienas iš dažniausių pasipiktinimų, kai sako „jūs įsivaizduokite, vidutinė pensija bus 220 eurų. ką gali nusipirkti už 220 eurų?“. atsakymas: lygiai tą patį, ką gali nusipirkti už 770 litų“, – teigė analitikas.

latvijoje ši padėtis buvo kiek kitokia: kainos vizualiai pa-kilo, kadangi lato vertė didesnė už euro (1 euras kaina-vo 0,702804 lato). šios šalies prekybos centrų vertinimu, pirmaisiais mėnesiais po euro įvedimo buvo tam tikras

prekių ir paslaugų vartojimo mažėjimas. Prie to prisidėjo ir metų pradžioje įvykusi nelaimė prekybos tinke „maxi-ma“, kai įgriuvo prekybos centro stogas ir žuvo daugiau nei pusšimtis žmonių.

„naujos valiutos įvedimas privertė žmones labiau įver-tinti savo finansines galimybes, skaičiuoti. Po kokių trijų mėnesių viskas grįžo į savas vėžes. Bet kiekviena tauta, valstybė yra skirtinga. nežinia, kaip į tai reaguos lietu-va“, – svarstė ambasadorius R. Degutis.

Bendra gyventojų nuotaika nėra persmelkta vien tik baimės ir nepasitikėjimo euro atžvilgiu. nors šiuo metu statistika rodo, kad palankiai eurą vertinančių gyventojų yra mažiau, jų skaičius po truputį auga. auga ir žmonių, teigiančių, kad jie jaučiasi pakankamai informuoti apie eurą, skaičius: metų pradžioje taip jautėsi pusė, o šiuo metu 70 proc. šalies gyventojų. lietuvos bankas viliasi, kad šis skaičius išaugs, o gal ir viršys 80 proc.

Pirmoji Vieta | aušra jurgauskaitė | PriPratai tris kartus – PriPrasi ketVirtą


„gyventojai galvoja, kad kainos po euro įvedimo žymiai kils, bet iš tiesų taip nėra. valiutos pakeitimas turės ne-žymų poveikį infliacijai – kainos didės iki 0,5 proc.“, – tei-gia banko „swedbank“ vyriausiasis ekonomistas nerijus mačiulis, neigdamas nerimą, jog euro įvedimas augina kainas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ metų pradžio-je atlikta apklausė parodė, jog nuomonės, kad lietuvoje įvedus eurą kainos kils, laikosi vidutinio ir vyresnio nei 45 metai amžiaus žmonės. o jaunimas linkęs manyti, kad kainos dėl jų apvalinimo kis nežymiai. jiems pritaria ir finansų bei ekonomikos ekspertai.

tėVaI BIjolaBIau neI VaIkaIalytaus rajone, Daugų kaime, jaunimo rasti nelengva. tačiau centrinėje aikštėje po pamokų ilsisi trys aštunto-kės, turinčios tvirtą nuomonę ir keturiolikmečiams retai būdingų žinių apie euro įvedimą. „manau, kad kainos iš-liks tokios pačios, skirsis tiesiog skaičiai. galbūt keliais centais kainas parduotuvės perskaičiuos savo naudai, bet nežymiai. nemanau, kad kainos ypač kils“, – mintimis dalinosi Patricija, sulaukdama draugių palaikymo.

tačiau mokinių tėvų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria. „mūsų tėvai euro bijo labiau nei mes. jie vyresni, galbūt buvo nukentėję, kai keitė valiutą į litus, ir dabar nežino, ko sulauks“, – svarstė gabija. greta čia pat pradėjo sampro-tauti, kad dabar žiniasklaidoje labai dažnai girdime apie

dėl euro įvedimo esą kilsiančias kainas, bet ji informaciją vertina kritiškai.

PRIeš kaltInant euRąSIŪlo atSIžVelgtI Į PatIRtĮmykolo Romerio universiteto europos verslo teisės kryp-ties magistranto arno neverausko nuomone, dides-nio kainų šuolio neturėtų būti, o žymiau jos kils nebent paslaugų sektoriuje, bet ir tai sąlygiškai. „jeigu žmonės mano, kad sausio 1 d. atsiras kainų šuolis, jie klysta. kai-nos jau pakeistos, gal ir ne visur skaidriai. jeigu dėl euro įvedimo kainos kils, tai pabrangimas yra jaučiamas jau dabar. ta oficiali data ateis ir praeis, o kainos išliks“, – dėstė studentas. jaunuolis siūlo prieš kaltę verčiant eu-rui apsvarstyti ir kitus veiksnius, dėl kurių kainos auga. „Būtina atsižvelgti į visą rinką. Dėl globalių veiksnių kyla darbo jėgos užmokestis, medžiagos, jų gamyba. kainos laikui bėgant auga dėl kompleksinių priežasčių, o ne vien dėl turimos valiutos pavadinimo“, – mano vaikinas, prita-riantis euro įvedimui.

PamIRšomeatlygInImų aPValInImą2013 m. lietuvos banko atliktoje apžvalgoje apie euro įvedimo poveikį šalies ekonomikai, nurodomos keturios priežastys, lemiančios laikiną kainų padidėjimą. tai – kai-nų apvalinimas, pardavėjų noras jas padaryti patrauk-liomis, euro įvedimo sąnaudų perkėlimas vartotojams ir

antrojiviEta

živilė karevaitėVilniaus uniVersiteto žurnalistikos studentė

temų grupė: „euro įvedimas ir kylančios kainos – ar tai neišvengiama?“

tikslinė auditorija: jaunimas.

žiniasklaidos priemonė: spauda

jaunimas ir ekonomistai sutaria – dėl euro kainos beVeik nesikeis


kainų kėlimo sinchronizavimas. tyrime pažymima, jog iš esmės visose 2002 m. grynuosius eurus įsivedusiose šalyse buvo pastebėtas labai reikšmingas atotrūkis tarp faktinės ir visuomenės suvokiamos infliacijos.

euro šalininkas, ekonomistas n.mačiulis siūlo kalbant apie kainų apvalinimą nepamiršti, jog taip pat apvalinami bus ir atlyginimai. Finansų eksperto teigimu, apie inflia-ciją viešojoje erdvėje diskutuojama daug, tačiau pamirš-tami atlyginimai, kurie taip pat turėtų augti. „atlyginimų apvalinimas irgi turėtų vykti. Pastarosiose valstybėse, įstojusiose į euro zoną, per pirmus metus atlyginimai auga daugiau, nei kyla kainos“, – aiškino ekonomistas.

DIDėjančIų kaInųnelaIko aRgumentu euroskeptikai augančias kainas akcentuoja kaip vieną iš pagrindinių euro įvedimo trūkumų. tačiau nepriklauso-mo finansų eksperto mykolo majausko nuomone, kainų augimas nebus toks žymus, kad jį reiktų specialiai su-reikšminti. Pasak eksperto, kainos kyla dėl ekonomikos plėtros, tačiau jis neabejotinai susijęs su valstybės poli-tika. „augantis pasitikėjimas ekonomine padėtimi ska-tina žmonių vartojimą, tuo naudojasi verslas. kitų šalių patirtis rodo, kad kainos augo nežymiai, todėl to nederėtų naudoti kaip argumento, jog euras nereikalingas“, – sakė finansų ekspertas m. majauskas.

Skeptiškai euro atžvilgiu pasisakantis ekonomistas, sig-nataras audrius Rudys savo ruožtu įžvelgia žymaus kai-nų augimo grėsmę, nes esą bet kokių paslaugų, o ypač prekių, kainos turės susivienodinti su kitomis euro zonos šalimis. „lietuvoje dabar prekių kainos žemesnės negu vidutiniškai europoje, tad natūralu, kad jos didės. ma-

žosios paslaugos, kaip batų remontas, taksi paslaugos, restoranų padavėjai, yra diktuojamos kitų sąlygų ir įve-dus eurą aiškiai augs“, – manė a. Rudys.

emocInIS lŪžISDaR neĮVykoesminio emocinio lūžio euro atžvilgiu lietuvoje kol kas dar nėra, naujos valiutos įvedimą šiuo metu remia 44 proc. gyventojų. tačiau pasak lietuvos banko komunika-cijos vadovo giedriaus Simonavičiaus, viešoji nuomonė euro atžvilgiu gerėja. „teigiamas požiūris auga. matoma tendencija, kad šaliai įsivedus eurą nuomonė apie jį kei-čiasi į gerąją pusę“, – sakė specialistas.

šių metų pradžioje eurą įsivedusioje latvijoje prieš dve-jus metus eurą palaikė 8–9 proc. gyventojų. Po valiutos pakeitimo populiarumas išaugo keturis kartus, nors kai-nų augimas šalyje jautėsi. tai pripažino ir lietuvos amba-sadorius latvijoje Ričardas Degutis. „Didelėse įmonėse kainos buvo valdomos, bet kur paslauga prieina prie pat žmogaus – restoranai, parkavimas, įvažiavimas į jūrma-lą, ten kainų augimas pasijuto labiausiai“, – kalbėjo kai-myninės šalies euro įvedimo poveikį asmeniškai pajutęs diplomatas.

europos komisijos duomenimis, 2002 metais, kai 12–oje eS šalių buvo įvestas euras, vienkartinė infliacija galė-jo ūgtelėti 0,12 – 0,29 procentinio punkto, tačiau nebuvo nustatyta, kad kainų augimas būtų užtrukęs. euro įvedi-mo poveikį kainų lygiui euro zonos šalyse yra įvertinusi eS statistikos agentūra eurostatas. jo vertinimais, kainų lygis šalyje gali kilti nuo 0,1 iki 0,3 procentinio punkto. lietuvos bankas apsidrausdamas prognozuoja 0,2–0,3 procentinio punkto infliaciją, tačiau tikslių duomenų teks palaukti dar metus, kai kišenėse jau barškės lietuviški eurai.

antroji Vieta | živilė karevaitė | jaunimas ir ekonomistai sutaria – dėl euro kainos beVeik nesikeis


minutė po vidurnakčio naujųjų metų naktį daugeliui lie-tuvoje kelia įtampą – oficialia valiuta šalyje tampa euras, tačiau atsiskaitymai pirmąsias dvi savaites dar gali vykti abiem valiutomis. Pasak „swedbank“ vyriausiojo ekono-misto nerijaus mačiulio, dauguma didžiųjų verslininkų jau yra pradėję ruoštis valiutos pokyčiui ir pinigais apsirūpina iš anksto, nurodydami bankui, kokios sumos jiems reikia.

lietuvos banko komunikacijos departamento vadovo gie-driaus Simonavičiaus teigimu, vykdant projektą „eurobu-sas“ paaiškėjo, kad dažniausiai žmonės bijo euro kurso pokyčių, kainų kilimo bei apgavysčių. „tyrimas rodo, kad mažesnėse vietovėse gyvenantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės mažiau palaiko euro įvedimą“, – sako g. Simonavičius. taigi, su kokiomis nuotaikomis euro laukia trečdalis lietuvių, gyvenančių mažesnėse vietovėse?

ĮžVelgIa SkIRtIngą PoVeIkĮatvykus į Daugų miestelį (alytaus raj.) galima greitai pa-stebėti plakatų su informacija apie europos Sąjungos finansuojamus projektus. Vienas skirtas aktyvinti preky-binius mainus su kaimynine lenkija. kitame plakate pra-nešama apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato rekonstrukciją, finansuojamą europos žemės ūkio fondo.

Pasak Daugų seniūnijos žemės ūkio skyriaus vedėjos Ri-mos zavackienės, vietos žmonės pakankamai žino apie europos Sąjungos projektus, kai kurie ūkininkai stengia-si pasinaudoti finansavimo galimybėmis. tačiau, jos nuo-mone, valiutos pokytis atneš nevienodą naudą to paties miestelio gyventojams.

Dauguose, kur gyvena apie pusantro tūkstančio žmonių, įregistruota 920 žemės ūkio valdų, jose vykdoma ūkinė veikla. miestelyje dominuoja smulkūs mišrios paskirties ūkiai. šiuo metu populiariausia auginama kultūra – grū-

diniai augalai. R. zavackienė pastebi, kad žemdirbiai nuo-latos keičia savo ūkinę veiklą atsižvelgdami į produkcijos supirkimo kainas. „kadangi nėra didelio pasirinkimo, kam lietuvoje būtų galima parduoti užaugintus grūdus, tai dalį jų žmonės sušeria laikomiems gyvuliams“, – sako seniūni-jos atstovė žemės ūkio reikalams. Vis dėlto miestelyje yra ir tokių ūkių, kurie ieškodami pelningesnių sandorių pra-dėjo bendradarbiauti su europos Sąjungos valstybėmis.

PalengVInS gRŪDų augIntojoS FInanSInIuS RyšIuS Su VokIetIjaDidžiausias ūkis Dauguose siekia 300 hektarų. jo savi-ninkė aldona klimkevičienė daugiau nei dešimtmetį už-siima ekologine žemdirbyste, o užaugintą produkciją eks-portuoja į Vokietiją. „Pradėjome dalyvauti eS projektuose, nes matėme viziją, kad be europinės paramos sunku būtų atsistoti ant kojų“, – teigia ūkininkė.

a. klimkevičienės nuomone, euro nereikia bijoti, nes žmonės turi mažai pinigų sąskaitose, todėl baimė nieko nepakeis. tačiau jos asmeninė patirtis rodo, kad peržen-gus barjerą ir pradėjus prekiauti grūdais užsienyje eko-nominė nauda pasijautė greitai. Pirmiausia pašnekovė mini itin didesnes grūdų supirkimo kainas, vėliau – su-pirkėjų rodomą rūpestį ir atsakomybę.

Paklausta, ar laukia euro įvedimo, pašnekovė įvardija, kaip nauja valiuta palengvins jos finansinius ryšius su Vo-kietija. eksportuojant į šią šalį atlygis gaunamas eurais, tad nebereikės mokėti pinigų bankui už pinigų konver-tavimą. taip pat esant bendrai valiutai 40 litų mokestis už bankinius pavedimus į kitas šalis sumažės iki vietinių pavedimų kainos.

tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad ryšių su Vakarų valstybėmis dėl pasikeitusios valiutos nepadaugės, nors

trEčiojiviEta

vaida ražaitytėbaigusi žurnalistiką klaiPėdos uniVersitete, dirba lietuVos radijuje


tikslinė auditorija: žemdirbiai

žiniasklaidos priemonė: interneto portalas

su kuo sutiksi eurus?


prekybinės sąlygos bus geresnės. tačiau, pasak n. ma-čiulio, kitos valstybės gali patikimiau vertinti prekybinius ryšius su lietuva.

gėlIų PaRDaVėja: „lItuS SPėSIu IšleIStI IkI naujųjų“Smulkų gėlių ūkį turinti milda sako neplanuojanti specia-liai ruoštis valiutos pasikeitimui. esą gėlininkystė mote-riai – nepelninga veikla, tad gaunamas pajamas litais ji spės išleisti iki naujųjų metų. Pašnekovė taip pat prisi-pažino, kad pirkėjams kainas nurodo viena valiuta, nes nežino lito ir euro kurso. „nesuprantu, kiek eurų galėsiu prašyti už tą litą, todėl valiutos nekeisiu. kaip bus, taip bus“, – teigia gėlininkė milda.

lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad šių metų rug-sėjo mėnesį apie eurą nepakankamai informuotais jautė-si 27 procentai šalies gyventojų. Pasak g. Simonavičiaus, vykdant euro komunikacinę kampaniją yra siekiama, kad šis skaičius sumažėtų bent iki 20 procentų. Vis dėlto užti-krinti visavertį žmonių informavimą, anot lietuvos banko atstovo, yra sudėtinga.

yRa DIDeSnIų BėDų užnaują ValIutą

miestelyje sutikta nijolė gyvena už 9 kilometrų nuo Daugų miestelio. kiekvieną dieną moteris į darbą eina pėsčio-mis. ji papasakojo, kad su nerimu laukia naujųjų metų, bijo kainų kilimo ir nestabilumo. nijolė pastebi, kad par-duotuvėje kainos yra pateikiamos neteisingai, tad sten-giasi pirkti prekes su akcija bei lankosi lenkiškas prekes parduodančiuose kioskuose – ten, pasak jos, pigiau.

Didesnį rūpestį moteriai kelia neseniai degęs namas, dėl kurio teko iš banko imti paskolą. nijolė patvirtino, kad bankas, iš kurio ji ėmė paskolą, informavo apie kredito perskaičiavimą eurais fiksuotu kursu bei patikino nekei-siantis nustatytos palūkanų normos. „Pasikeitus valiutai nebus kada skaičiuoti, teks imti tai, kas bus pigiau, ir atsi-žvelgti į turimą pinigų kiekį kišenėje“, – sako pašnekovė.

ar pagrįstos lietuvių baimės dėl ekonominio nestabilumo šalyje po euro įvedimo, bus aišku tik tada, kai bus atlikta išsami analizė 2015 metais. Vis dėlto latvijos ir kitų anks-čiau prisijungusių prie euro zonos šalių pavyzdžiai rodo, kad valiutos poveikis išryškėja per ilgesnį laikotarpį.

trečioji Vieta | Vaida ražaitytė | su kuo sutiksi eurus?


įstojimas į euro zoną lietuvos stambiuosius ir smulkiuo-sius verslininkus veiks skirtingai dėl nevienodų galimy-bių plėsti rinką.

„nusistovėjusi tvarka yra malonesnė,“ – paklausta apie būsimąjį euro įvedimą lietuvoje atsako gėlių turgu-je smulkia prekyba besiverčianti moteris. moteris sako jaučianti psichologinę įtampą ir nerimą laukdama pinigų keitimo, kadangi yra pripratusi prie esamų verslo sąly-gų. Didžiausią rūpestį jai kelia reikalavimas pirmąsias dvi savaites po euro įvedimo grąžą pirkėjams atiduoti eurais. Siekdama išvengti nepatogumų, gėlininkė svarsto gali-mybę pirmąsias 2015-ųjų savaites apskritai nedirbti.

„euro įvedimo procedūra prieš metus latvijoje sunkiau-sia buvo mažoms parduotuvėlėms kaimuose, – stovyklo-je „europos verslo reporteris 2014“ apie kaimynų patirtį įsivedant eurą pasakoja lietuvos ambasadorius latvijo-je Ričardas Degutis. – Dvi savaites pirkėjai galėjo pirkti prekes mokėdami ir eurais, ir nacionaline valiuta, o vers-lininkai grąžą privalėjo atiduoti tik eurais, dažniausiai keisdami stambaus nominalo pinigus į smulkius.“ toks reikalavimas galios ir lietuvoje.

latvijoje įvedant eurą buvo jaučiamas smulkesnio nomi-nalo eurų stygius. eurus dažniausiai stambiomis kupiū-romis išduodavo bankai. o bankomatai, ambasadoriaus teigimu, buvo sureguliuoti taip, kad klientai, norėdami pasiimti grynųjų pinigų, užsakytą sumą gaudavo ne smul-kesnėmis kupiūromis, o sumą atitinkančiais didelio no-minalo banknotais.

Danas arlauskas, verslininkas, lietuvos verslo darbdavių

konfederacijos prezidentas, teigia, kad smulkusis vers-las valiutos keitimo laikotarpiu streso patiria daugiau, kadangi yra lengviau pažeidžiamas, turi sudėtingesnes sąlygas pereinamuoju laikotarpiu susitvarkyti su valiu-tos pokyčiais. Be to, dėl reformos patiriamos sąnaudos smulkiesiems verslininkams santykinai užima didesnę biudžeto dalį. „Vien tik programinė įranga, skirta buhal-terinei apskaitai, kainuoja apie 3 tūkst. ltų, o toms įmo-nėms, kurios ja nesinaudoja, tai atsieina dar brangiau”,– sako D. arlauskas.

SmulkauS IR StamBauS VeRSlo PRoBlemoS SkIRIaSI Pasak mariaus Skuodžio, lietuvos banko (lB) tarptauti-nių ryšių departamento europos reikalų skyriaus vyres-niojo specialisto bei Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, smulkių-jų ir stambiųjų verslininkų problemos skiriasi. jis teigia, kad smulkiam verslui euro įvedimas gali sukelti tam tikrų nepatogumų, nes yra sudėtingiau turėti apyvartinių lėšų.

Smulkiųjų ir vidutinių verslo įmonių veikimo principai ge-rokai skiriasi nuo stambiųjų, kadangi smulkusis verslas investicijoms skiria mažiau lėšų, turi palyginti nedaug darbuotojų, yra lankstus ir geba greitai atsinaujinti. ne-didelės įmonės veikia priešingai nei stambusis verslas, kuris siekia investuoti net keliose sferose, sukuria daug naujų darbo vietų ir kuria eksporto plėtros strategijas.

„tiems verslininkams, kurie veikia ne tik lietuvoje, bet ir užsienio rinkose, tai bus tas pats, nes valiutos keitimas

kEtvirtojiviEta

urtė karsakovaitėVilniaus uniVersiteto žurnalistikos studentė


tikslinė auditorija: verslininkai

žiniasklaidos priemonė: interneto portalas

euro įVedimas ne Visus Verslininkus Veikia Vienodai


vyksta pagal nusistovėjusias schemas. Smulkus verslas dėl didelės konkurencijos negalės kelti kainų, o vartotojai pajutę, kad paslaugos brangsta, iš verslininkų reikalaus daugiau. tai gąsdina smulkiuosius,“ – pabrėždamas skir-tingą euro įvedimo įtaką stambiesiems ir smulkiesiems verslininkams, teigia audrius Rudys, ekonomistas, ne-priklausomybės akto signataras.

Stambiųjų įmonių verslininkai galimą psichologinę įtam-pą sutvardo tinkamu pasiruošimu. „Racionalu, kad paty-rusios įmonės euro įvedimui ruošiasi labai planingai. yra daug euro įvedimo aspektų pliusų ir minusų trumpalai-kėje perspektyvoje. Dabar atrodo, kad ilgalaikėje – dau-giau teigiamų aspektų, o kaip bus – parodys laikas“, – yra įsitikinę keletą skirtingų verslų turinčios įmonių grupės uaB „arvi“ įmonės atstovai.

kaInų DIDėjImo BaImėS„eurobarometro“ tyrimai parodė, kad dėl kainų padidė-jimo po euro įvedimo nerimavo dauguma jį įsivedančių valstybių gyventojų. euro bijoma tol, kol jo neturima. eurą įsivedę ir jį palaiko 80 proc. estijos, 79 proc. Slovakijos, 80 proc. Belgijos gyventojų. metų pabaigoje latvių, palai-kančių eurą, buvo 53 proc., o dabar – 68 proc. Besiprie-šinantys yra tie, kurie jo neturi, pavyzdžiui, čekai“, – savo įžvalgas dėsto giedrius Simonavičius, lB komunikacijos departamento direktorius.

ambasadorius R.Degutis tvirtina, kad latvijos atvejis kainų kaitos požiūriu šiek tiek skyrėsi. „latvijos nacionalinė va-liuta – latai – už įvestus eurus nominaliai buvo vertingesni, todėl, įvedus eurus, kilo įspūdis, kad kainos labai padidė-jo“, – sako diplomatas. jis spėja, kad tai buvo viena reikš-

mingų priežasčių, dėl kurių pirmuosius mėnesius po euro įvedimo sumažėjo vartojimas: „žmonėms reikėjo laiko, kol jie pasikeitusią kainodarą sulygino su kitais veiksniais, pa-vyzdžiui, iš pažiūros padidėjusiais atlyginimais“.

lietuvoje gyventojai baiminasi, kad nukris algos, o kai-nos pakils. gyventojus neramina stambi valiutos išraiš-ka, kuri yra todėl, kad litas yra mažiau vertinga valiuta už eurą. „Dėl euro įvedimo įmonės nenatūraliai visos vienu metu yra priverstos peržvelgti savo kainas, todėl išsikrei-pia natūrali tvarka ir kainos sutartinai pakyla,“ – teigia „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas nerijus mačiulis. „atlyginimų pokyčiai priklauso nuo sąnaudų kilimo, žalia-vų kainų kilimo, nuo akcizų ar pridėtinės vertės mokes-čio“, – prideda ekonomistas.

„keleto įmonių veiksmai siekiant pasipelnyti valiutos keitimo laikotarpiu užtraukia nepasitikėjimą visais vers-lininkais. nors vadybos sprendimai ir kainų pokyčiai yra natūrali besivystančios įmonės veikla, tačiau padidėjus visuomenės jautrumui šiems pokyčiams, įmonės turi už-siimti papildoma veikla, kuriai reikalingi papildomi ištek-liai, jog įrodytų savo veiklos skaidrumą. taip pat versli-ninkai turi atlaikyti spaudimą ne tik iš išorės, tačiau ir iš vidaus, kadangi artėjančiai reformai turi paruošti ir savo darbuotojus, kuriems iškyla daug klausimų dėl atlygini-mų, premijų ir kitų dalykų“, – teigia psichologijos magis-trą turinti Rūta margelytė.

Psichologinės įtampos veiksnys tiesiogiai nedaro įtakos verslui, tačiau turi įtakos stambesnių įmonių darbuoto-jams. taip susiformuoja bendra visuomenės psichologinė įtampa, kuri, žinoma, paveikia ir pačius verslininkus, nors ir netiesiogiai. Visuomenę ištiks šokas, kai atsikėlę sau-sio 1 d. pamatys iš pažiūros 3,5 karto mažesnes kainas ir gaus mažesnius atlyginimus.

ketVirtoji Vieta | urtė karsakovaitė | euro įVedimas ne Visus Verslininkus Veikia Vienodai


iki naujos valiutos, euro, įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, vis daugiau diskutuojama apie įsijungi-mo į euro zoną teikiamą naudą ir riziką atskiroms vi-suomenės grupėms. daugelis prognozuojamų pokyčių tiesiogiai susiję ir su jaunąja šalies visuomenės karta, keliaujančia, studijuojančia užsienio universitetuose ar pasiskolinusia iš lietuvoje veikiančių komercinių bankų.

Dalis lietuvos jaunimo į eurą kol kas žvelgia nepatikliai. Daugų miestelio alytaus rajone gyventojas moksleivis edgaras teigia nepritariantis euro įvedimui, nes baimina-si, jog prie permainų bus sunku priprasti, o, pasak vil-niečio liutauro, nauja valiuta trumpuoju laikotarpiu gali lemti tikrą chaosą šalyje.

tokį iki pusės šalies visuomenės narių deklaruojamą nerimą bando sumažinti lietuvos banko komunikacijos departamento direktorius giedrius Simonavičius, teigda-mas, jog euras – tai valiuta, kurios įvedimui pasiruošta geriausiai. jo tvirtinimu, didelio masto visuomenės in-formavimo kampanija, siekiant padidinti visuomenės pa-lankumą euro atžvilgiu, – vienas pagrindinių pasiruošimo euro įvedimui tikslų.

Po euRo zonoS šalIS kelIauSIme PIgIau IR PaPRaSčIaulietuvos banko atliktame euro įvedimo poveikio šalies eko-nomikai kiekybiniame vertinime skelbiama, jog tarp dau-giausiai sutaupančių valiutos keitimo išlaidų 2015 m. įvedus eurą bus namų ūkiai, taigi, ir pavieniai fiziniai asmenys .

mat paprastai būtent šie šalies ūkio subjektai litus ir eu-rus komerciniuose bankuose keičia patirdami šiek tiek daugiau išlaidų nei lengvatiniais įkainiais besinaudojan-

čios didelės eksporto ar importo įmonės. tad, nors pagal šį lietuvos banko atliktą ir paskelbtą kiekybinį vertinimą lietuvos ne bankų sektoriaus valiutos keitimo išlaidos litą pakeitus euru sumažėtų vidutiniškai vos 0,14 proc. BVP per metus, per 2015–2022 m. laikotarpį ne bankų sektorius iš to sutaupytų apie 1,9 mlrd. lt., neįskaičiuo-jant sumažėjusių laiko bei transporto sąnaudų, kurios taip pat patiriamos keičiant valiutą.

Vis dėlto nepriklausomas finansų ekspertas mykolas majauskas svarsto, jog, nepaisant valiutų keitimo išlaidų sumažėjimo, tai neturėtų būti laikoma pagrindiniu euro įvedimo privalumu.

aR taRPtautInIaI mokėjImaIkaInuoS mažIau?„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas nerijus mačiulis primena, jog lietuvai tapus euro zonos nare sumažės ne tik valiutų keitimo, bet ir tarptautinių mokėjimų išlaidos. tai aktualu euro zonos šalyse gyvenantiems, dirbantiems, studijuojantiems ar tarptautinės prekybos internetu gali-mybe besinaudojantiems lietuvos jaunuoliams.

Remiantis europos Parlamento ir tarybos 2009 m. rugsė-jo 16 d. paskelbtu reglamentu dėl tarptautinių mokėjimų, lietuvai prisijungus prie euro zonos vietinių ir tarptauti-nių mokėjimų nacionaline valiuta (eurais) į kitas europos ekonominės erdvės šalis įkainiai turės būti vienodi. lie-tuvos bankas parengtoje euro įvedimo poveikio vertinimo apžvalgoje nurodo, jog bankų sektorius tokiomis sąlygo-mis prarastų dalį pajamų ir galimai kuriam laikui prisiim-tų tam tikrus patiriamus nuostolius.

tačiau neatmestina galimybė, kad komerciniai bankai dėl

PEnktojiviEta

Milda venckutėVilniaus uniVersiteto Politikos mokslų studentė temos grupė: „lietuvai ir taip viskas gerai, kam

tas euras?“

tikslinė auditorija: jaunimas

žiniasklaidos priemonė: spaudaar euras Paliks Pėdsaką jaunimo kasdienybėje?


to pabrangintų kitas paslaugas. Bankų atliekamų pinigų transakcijų galimą brangimą dėl euro įvedimo pabrėžia ekonomistas, kovo 11-osios akto signataras audrius Ru-dys. jis pasisako prieš euro įvedimą nuo 2015 m. sausio 1 d. todėl, kad, jo požiūriu, kiekvienas komercinis bankas siekdamas išvengti pelno netekimo ir papildomų euro įvedimo išlaidų naštos, didina savo atliekamų finansinių operacijų įkainius.

šią riziką mažinti siekia lietuvos bankas (lB). lB valdy-bos pirmininkas Vitas Vasiliauskas dar rugsėjo pabaigoje teigė, kad stipriai sumažinti įkainiai, taikomi komerci-niams bankams už lietuvos centrinio banko mokėjimo sistemų naudojimąsi, – tai aiškus signalas komerciniams bankams, kad pavedimai eurais turi pigti. tiesa, lietuvos bankas remdamasis atliktu tyrimu teigia, jog net ir pa-brangus įkainiams, įvedus eurą, už vietinius pavedimus vartotojai kasmet sutaupytų 0,025 % BVP.

SkolInImaSIS tIkėtInaI PIgSRemiantis lietuvos banko atliktu euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai vertinimu, vidutiniu 2014–2022 m. laikotarpiu namų ūkiai galėtų sutaupyti 0,9–1,2 mlrd.

lt. dėl tikėtino palūkanų už paskolas sumažėjimo. mat daugumos paskolų litais palūkanų normos yra susietos su tarpbankinėmis palūkanų normomis VIlIBoR, kurias nuo 2015 m. pakeistų paprastai mažesnės euRIBoR.

Vis dėlto lietuvos banko kiekybiniame euro įvedimo po-veikio vertinime nurodomi keli galimi scenarijai, kuriais remiantis skolinimosi kaina eurais ar litais gali skirtis, o, pasak m.majausko, ne vienintelis euras pats savaime, o tvarus valstybės finansų valdymas užtikrina palankesnes sąlygas skolinantis valstybei, o tai turi įtakos ir pavienių namų ūkių skolinimosi kainai.

nauja ValIuta – oPtImalIauSIaS SPRenDImaS aR SąmyšIS?ekonomistas a. Rudys tvirtina, jog lietuvos įsipareigo-jimai įvedant eurą yra išdėstyti absoliučiais skaičiais, o galima euro įvedimo nauda tėra prognozė, tad naujos va-liutos įvedimas šiuo metu nėra teisingiausias ar optima-liausias pasirinkimas.

Penktoji Vieta | milda Venckutė | ar euras Paliks Pėdsaką jaunimo kasdienybėje?


lietuviai nuo 2015 m. pradžios piniginėse pradės nešio-tis eurus. naujieji pasikeitimai suteiks galimybių page-rinti valstybės finansinę padėtį. investuotojams tai gali tapti patraukliu masalu įdarbinti savo kapitalą mūsų valstybėje. Bet geri dalykai nenukrenta iš dangaus. vieta tarp išrinktųjų turi savo kainą.

IšlaIDoS – 2 mlRD. lItųmūsų valstybės euro įvedimo sąnaudos bus apie 2 mlrd. lt. maždaug 900 milijonų kainuos vienkartinės išlaidos, likusi suma – 1,1 milijardas – atsidurs europos centrinio Banko (ecB) ir europos stabilumo mechanizmo (eSm) sąskaitose. Didžiausią vienkartinių išlaidų dalį sudarys programinės įrangos keitimas. lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (lVDk) prezidiumo nario ir „žinių radijo“ generalinio direktoriaus Dano arlausko skaičiavimais, šios sąnaudos mažiausiai sieks 3000 lt. „Suma gali iš-augti iki 5000 lt. – priklauso nuo to, ko reikia konkrečiam verslininkui“, − aiškina D. arlauskas.

estija ir latvija skolinosi pinigų, kad įvykdytų finansinius įsipareigojimus. ar to prireiks lietuvai? nepriklausomas finansų ekspertas mykolas majauskas teigia, kad mūsų valstybei gali tekti bristi į skolas. „Išleidžiame daugiau, negu surenkame pajamų“, − argumentuoja jis. Bet lietu-vos banko specialistas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas marius Skuodis sako, jog pagrindinis mūsų valstybės bankas turi sukaupęs 21 mlrd. lt. „tad tam, kad ecB sumokė-tume 148 mln. lt., skolintis tikrai nereikės”, – užtikrino jis. tačiau, ar Finansų ministerija ras biudžete lėšų tam,

kad pervestų reikalingą sumą eSm, neaišku. šiuo metu vyksta diskusijos. m. Skuodis pabrėžia, jog visi finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti per penkerius metus, todėl jie netampa didele našta lietuvai.

Stabilumo mechanizmo sistema turi galimybę pareika-lauti iš lietuvos 8,5 mlrd. lt., jei euro zonoje įvyktų finan-sinis žemės drebėjimas. Bet m. Skuodis ramina ir sako, jog tokia situacija mažai tikėtina. „Pirma, turėtų būti kri-tinis atvejis, antra, euro zonos šalys dėl to balsuotų“, − galimą scenarijų aiškina m. Skuodis. Vis dėlto jei teorinė situacija taptų reali ir reiktų kažką gelbėti, banko ats-tovas įsitikinęs, kad lietuva sutiktų dėti į bendrą katilą, jei ir kitos euro zonos valstybės tam pritartų. „Bet vargu ar šalys skolins dideles sumas nepatikimai valstybei“, − dėsto specialistas.

eSm gelBėS VISaDa?2009 m. euro zonos šalys atsidūrė „degančiame name“ – kai kurių narių skolos tapo nevaldomos ir valstybėms grėsė žlugimas. Į pagalbą atėjo europos finansinio sta-bilumo fondas. jis skyrė milijardines paskolas ir taip iš bankroto kapo traukė graikiją, airiją, Portugaliją, kiprą. 2012 m. rudenį euro zonos šalys vietoj laikino fondo įkūrė naują nuolatinę apsaugos priemonę – europos stabilumo mechanizmą (eSm). šiuo metu sistemos skolinimo gali-mybės – 500 mlrd. eurų, o sąlyginę finansinę paramą ga-lės gauti Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo pasirašiusios šalys.

šiuo metu Italijos skola siekia maždaug 2 trilijonus eurų

šEštojiviEta

rūta viskantaitėVilniaus uniVersiteto žurnalistikos studentė temų grupė: „euras ir maža šalis: ar tik

valtelė jūroje?“

tikslinė auditorija: jaunuolis

žiniasklaidos priemonė: spaudalietuVa Perka bilietą euroPos sąjungos ViP ložėje


(bendra euro zonos skola yra maždaug 9 trilijonai eurų). jei reikėtų gelbėti šią valstybę, svarbiausias klausimas būtų, kiek pagalbos jai reikia. Pirmiausia, tvarkingi įsta-tymai viešųjų pirkimų srityje leistų pačiai Italijai skolintis rinkoje. Vėliau prisidėtų ir eSm. „Bet neaišku, ar to už-tektų“, − retoriškai svarsto lietuvos banko specialistas m. Skuodis.

Bankrutavus komerciniam „Snoro“ bankui, lietuva už biudžeto pinigus kompensavo apdraustus indėlius. ar įsi-vedus eurą ir „amen“ ištarus kažkuriam lietuvos bankui, eSm padėtų? taip, bet tai būtų trečias žingsnis. Pirmiau-sia, išlaidas padengtų bankų akcininkai, po to valstybė lėšų paimtų iš nacionalinio bankų pertvarkymo fondo.

jei pinigų neužtektų, padėtų eSm. „europos stabilumo mechanizmas yra garantija“, − aiškina m. Skuodis. Dabar vyksta diskusijos, kaip turėtų veikti eSm: skolinti valstybei ir leisti jai pačiai tvarkytis su banku ar tiesiogiai pats eSm turėtų tuo užsiimti.

lietuva paskutinė iš Baltijos sesių kirs euro lenktynių fi-nišą. nauja valiuta nėra rojus žemėje. ji – galimybė su-kurti gerovę. tik nuo politinės valios priklausys, kaip ja bus pasinaudota (graikijos krizė įrodo, kad euras savai-me nėra finansinis stabilumas). o kol kas lietuvos ban-kas demonstruoja optimistinius skaičius – euro nauda per artimiausius aštuonerius metus turėtų siekti beveik 40 mlrd. lt.

šeštoji Vieta | rūta Viskantaitė | lietuVa Perka bilietą euroPos sąjungos ViP ložėje

evr2014: euras lietuvos kišenėje

Documents