24

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

Audronë Jakaitienë

Lietuvos bankas, Vilniaus Gedimino technikos universitetasGedimino pr. 6LT-01103 VilniusEl. p. ajakaitiene@lb.lt

Violeta Klyvienë

AB SAMPO bankasSaltoniðkiø g. 2LT-08500 VilniusEl. p. vkly@danskebank.dk

Straipsnyje nagrinëjama Europos Sàjungos finansinë parama Lietuvai, jos panaudojimo galimybës ir

pagrindiniai apskaitos principai. Europos Sàjungos finansinës paramos poveikis ðalies ekonominei raidai

2004–2008 m. tiriamas taikant struktûriná makroekonometriná modelá. Modeliavimo, pagrásto keliais

scenarijais ir variantais, rezultatai rodo, kad vidutinio laikotarpio Lietuvos ekonominës raidos tendencijos

nemaþai priklauso nuo Europos Sàjungos skiriamø lëðø panaudojimo. Jeigu ðios lëðos ir toliau bus

panaudojamos vangiai (pesimistinis prognozës variantas), kitiems veiksniams nekintant, BVP didëjimas

2007–2008 m. sulëtës. Europos Sàjungos paramos lëðø panaudojimui pagerëjus (optimistinis prognozës

variantas), ðalies ûkio plëtra 2007–2008 m. turëtø paspartëti. Kainos bet kuriuo atveju ir toliau didës.

Pagrindiniai þodþiai: finansinë parama; ekonominë raida; valdþios sektorius; modelis.

Ávadas

2004 m. geguþæ Lietuva tapo Europos Sàjungos (ES) nare. Prekybos sàlygø pasikeitimas,didesnës galimybës judëti darbo jëgai ir kapitalui, ES finansinë parama ðaliø nariø, tarp jø –ir Lietuvos, ekonomikai turi reikðmingà poveiká. Pavyzdþiui, Europos Komisijos (þr. EuropeanCommission 2001) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad ES naujøjø ðaliø bendrojo vidausprodukto (BVP) didëjimas dël finansinës ir kitokios paramos, taip pat dël naðumo kilimo2005–2009 m. galëtø paspartëti nuo 2,9 procento (pesimistinis prognozës variantas) iki5,6 procento (optimistinis prognozës variantas) per metus.

Viena pirmøjø studijø, kurioje vertinamas ES finansinës paramos poveikis Lietuvosekonomikai, yra UAB „Ekonominës konsultacijos ir tyrimai“ atlikta Lietuvos integracijosá ES pasekmiø analizë (þr. Europos komitetas 2002). Ðiame darbe teigiama, kad integracijaá ES yra naudinga Lietuvai – dël jos BVP galëtø padidëti 1,14 procentinio punkto permetus. Iðlaidø metodu skaièiuojamas BVP turëtø didëti dël investicijø, vartojimo ir eksportodidëjimo, o gamybos metodu skaièiuojamas BVP – dël apdirbamosios pramonës, prekybosir þemës ûkio bei miðkininkystës sukuriamos didesnës pridëtinës vertës. Ðalies ekonomikosaugimas spartëtø dël prekiø laisvo judëjimo ir ES finansinës paramos, o darbo jëgos,paslaugø ir kapitalo laisvo judëjimo poveikis numatomas maþesnis.

ES finansinës paramos poveikis Lietuvos ekonominei raidai vertinamas ir vienamepagrindiniø ðio darbo ðaltiniø – Lietuvos Respublikos finansø ministerijos Fiskalinës politikosdepartamento parengtame Lietuvos 2004–2006 m. bendrajame programavimo doku-mente* (LRFM 2004). Jame teigiama, kad dël ES finansinës paramos panaudojimo BVPturëtø padidëti nuo 1,2 procentinio punkto (2004 m.) iki 1,8 procentinio punkto (2006 m.).Dokumente numatoma, kad sparèiausiai didës statybos, pramonës ir ðvietimo sektoriø

EUROPOS SÀJUNGOS FINANSINËS PARAMOS POVEIKISLIETUVOS EKONOMINEI RAIDAI

� Audronë Jakaitienë – fiziniø mokslø daktarë, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentiniømokslø fakulteto Matematinës statistikos katedra; Lietuvos banko Ekonomikos departamentoMakroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistë.Veiklos sritys: ekonometriniai tyrimai, prognozavimas, matematikos ir statistikos metodø taikymas.

� Violeta Klyvienë – Danske Bank vyresnioji analitikë Baltijos ðalims (vkly@danskebank.dk).Veiklos sritys: makroekonominë ir fiskalinë politika, finansø rinkos.

*Patvirtintas Europos Komisijos2004 m. birþelio 18 d. spren-dimu C(2004)2120 ir LietuvosRespublikos Vyriausybës 2004 m.rugpjûèio 2 d. nutarimu Nr. 935.

25

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

sukuriama pridëtinë vertë. Taip pat teigiama, kad 2004–2006 m. beveik 28 tûkstanèiaisturëtø padaugëti uþimtøjø (ypaè – statybos, paslaugø sferos ir ðvietimo darbuotojø).

Pilietinës visuomenës instituto (PVI 2006) uþsakymu autoriø grupës atliktas ES struk-tûriniø fondø lëðø poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas* rodo, kad panaudojant 80procentø ðiø lëðø, o jø panaudojimo efektyvumui sudarant 90 procentø, 2007–2015 m.bûtø papildomai sukuriama apie 22 mlrd. litø BVP (palyginamosiomis 2000 m. kainomis).Beje, didesnis ES struktûrinës paramos poveikis ðalies BVP iðryðkëtø tik nuo 2013 m.

Europos Komisijos finansiniame pasiûlyme dël paramos ðalims kandidatëms (LRFM2004) numatyta, kad 2004–2006 m. Lietuvos iš ES gaunama finansinë parama per metussudarys apie 4,7 procento ðalies BVP. Vis dëlto pirmieji ðalies narystës ES metai rodo, kadparamos (ypaè struktûrinës) lëðø panaudojama gerokai maþiau nei jø skiriama. 2004–2005 m. Lietuvos gauta ES finansinë parama sudarë apie 1,3 procento ðalies BVP, bet jospanaudota maþiau nei 40 procentø (LRFM 2006a). Beje, narystë ES didina ne tik ðaliespajamas, bet ir ásipareigojimus. Pavyzdþiui, 2004–2005 m. Lietuvos ámokos á ES biudþetàsudarë apie 1 procentà Lietuvos BVP. Be to, ES skiriamomis lëðomis finansuojama tikdalis rengiamø projektø (iki 85 proc. – atsiþvelgiant á projekto paskirtá), kita dalis turëtøbûti finansuojama paèios ðalies.

Pirmieji Lietuvos narystës ES metai dar neleidþia daryti apibendrinamøjø iðvadø apieES finansinës paramos panaudojimà, taèiau bendràsias tendencijas galima áþvelgti. Tokiøtendencijø ir administracinio, finansinio bei ekonominio ES skiriamø lëðø panaudojimoanalizë bûtina prognozuojant ðalies ekonominæ raidà vidutiniu laikotarpiu.

Šio straipsnio tikslas yra ávertinti ES finansinës paramos poveiká Lietuvos ekonomineiraidai 2004–2008 m. Siekiant ðio tikslo, pirmoje straipsnio dalyje apþvelgiama, kaip ESfinansinë parama buvo panaudota 2004–2005 m., ir daromos prielaidos dël jos pa-naudojimo 2006–2008 m. Antroje dalyje apraðomi ES skiriamø lëðø apskaitos principai irvertinimo metodai, finansinë parama skirstoma atsiþvelgiant á struktûrinio makroeko-nometrinio modelio (Vetlov 2004) reikalavimus. Remiantis pirmoje ir antroje straipsniodalyse pateikiamomis áþvalgomis, sudaromi keli galimo ES finansinës paramos panaudojimoscenarijai ir, taikant ðá modelá, vertinamas tokios paramos poveikis ðalies makroekono-miniams rodikliams vidutiniu laikotarpiu. Darbas baigiamas pateikiant tyrimo rezultatus,iðvadas ir pasiûlymus dël tolesnës tyrimo eigos.

1. Lëðø srautai tarp ES ir Lietuvos biudþetø: tendencijos ir prognozës

Bendrosios ES programos yra finansuojamos ið ES biudþeto, kuris paprastai sudaromasmetams. Taèiau daugelio finansuojamø projektø ágyvendinimas uþtrunka ilgiau nei metus,todël yra tvirtinamas ne tik metinis, bet ir daugiametis biudþetas, dar vadinamas finansineperspektyva. Šiuo metu Lietuva baigia panaudoti ES finansinæ paramà, skirtà pagal 2000–2006 m. finansinæ perspektyvà, ir ið esmës yra susitarusi dël 2007–2013 m. laikotarpiofinansiniø planø. Tai leidþia apþvelgti keleriø metø ES finansinës paramos panaudojimopatirtá, tendencijas ir perspektyvas.

1.1. Ámokos á ES biudþetà ir gaunama finansinë parama

ES biudþetas yra sudaromas remiantis dviem pagrindiniais pajamø ðaltiniais: netie-sioginiais mokesèiais ir nacionaliniø pajamø ánaðais. Netiesioginiai mokesèiai, vadinaminuosavais iðtekliais, apima trijø rûðiø ámokas: muito mokesèius uþ prekes, áveþamas á ESteritorijà; rinkliavas uþ þemës ûkio produkcijà, importuojamà ið treèiøjø ðaliø, ir ES ðalysepagaminamo cukraus (gliukozës produktø) rinkliavà; dalá pridëtinës vertës mokesèio (PVM).Tikslus muito dydis kiekvienai ðaliai nustatomas pagal prekybos sutartis su treèiosiomisðalimis. ES ðaliø PVM apskaièiuojamas suderintai PVM apmokestinimo bazei taikant 1procento tarifà. Bendrojo nacionalinio produkto (BNP) ánaðai, dar vadinami ketvirtuojunuosavu iðtekliumi, apskaièiuojami kiekvienai ðaliai atskirai, taèiau visø nuosavø iðtekliøáplaukos negali bûti didesnës nei 1,27 procento visø ES ðaliø vieneriø metø BNP (EBK2004).

*Tyrimas dar nepaskelbtas, josantrauka ir komentaras išspaus-dinti savaitiniame þurnale „Vei-das“ (2007, Nr. 9).

26

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

Lietuvos ámokos á ES biudþetà nurodomos 1 lentelëje. Neturint pakankamai iðsamiosinformacijos, tiksliai nustatyti planuojamas ámokas sudëtinga, todël ðiame straipsnyjeremiamasi prielaida apie palyginti pastovià ðalies ámokø struktûrà BVP atþvilgiu.

1 lentelë

Lietuvos ámokos á ES biudþetà+

(palyginti su BVP) (procentais)

Ámokø rûðis 2004 2005 2006 2007 2008

Netiesioginiai mokesèiai: 0,2 0,4 0,4 0,4 0,4

ið jø – PVM 0,1 0,1 0,2 0,2 0,2

BNP ánaðai 0,5 0,7 0,7 0,7 0,7

Iš viso 0,7 1,1 1,1 1,1 1,1

Pastaba: +netiesioginiø mokesèiø ámokos á ES biudþetà perskaièiuojamos atsiþvelgiant á prognozuojamasnetiesioginiø mokesèiø (PVM, muitø ir kt.) áplaukas.

Šaltiniai: Statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenys; autoriø skaièiavimai.

ES finansinë parama yra trejopa: parama þemës ûkiui; struktûrinë parama – ekonomineiir socialinei sanglaudai ágyvendinti; vidaus politikos tikslø finansavimas (Ðengeno priemonësprograma, branduolinio saugumo programa ir kt.).

Paramos þemës ûkiui ðaltiniai yra du: Bendroji þemës ûkio politika (BÞÛP) ir kaimoplëtros programos. BÞÛP parama skirstoma á subsidijas, garantuojanèias maþiausias ga-mintojø kainas ir valstieèiø ûkiø stabilumà, ir rinkos priemones (intervenciniai pirkimai,eksporto subsidijos, jaunøjø ûkininkø ámoniø konkurencingumo ir tvarumo palaikymas,draudimo nuo stichiniø nelaimiø kompensavimas ir pan.). Pagal kaimo plëtros programasfinansuojamas ûkininkø ankstesnis iðëjimas á pensijà, apþeldinimo miðkais ir kiti projektai.

BÞÛP ir kaimo plëtros programos finansuojamos ið Europos þemës ûkio orientavimo irgarantijø fondo (EÞÛOGF) Garantijø skyriaus. Dalis kaimo plëtros programø finansuojamosið EÞÛOGF Orientavimo skyriaus. Beje, 2007–2013 m. turëtø bûti ákurtas bendras Europosþemës ûkio kaimo plëtros fondas (Kaimo plëtros fondas), apimantis tiek tiesioginæ, tiekstruktûriniø fondø teikiamà paramà þemës ûkiui.

Antra ES finansinës paramos grupë – struktûrinës paramos lëðos, skiriamos ið struk-tûriniø ir sanglaudos fondø. Struktûriniai fondai yra ES taikoma finansinë priemonë,skirta regionø plëtros skirtumams maþinti ir menkiau iðsivysèiusiø regionø plëtrai skatinti.Ðiuo tikslu ásteigti keturi ES struktûriniai fondai:

1. Europos regioninës plëtros fondas (ERPF), teikiantis ávairià finansinæ paramà regionøtechnologinei plëtrai, vietos infrastruktûrai gerinti ir pan.

2. Europos socialinis fondas (ESF), remiantis projektus, skirtus socialinëms, pirmiausia –uþimtumo, problemoms spræsti.

3. Europos þemës ûkio orientavimo ir garantijø fondas (EÞÛOGF), teikiantis paramàdiegiant naujus ûkininkavimo metodus, plëtojant alternatyvià ekonominæ veiklà kaime.

4. Þuvininkystës orientavimo finansinë priemonë (ÞOFI), remianti investicijas ir ekono-minës veiklos perorientavimà þuvininkystës sektoriuje.

Neoficialiai penktuoju struktûriniu fondu laikomas Sanglaudos fondas, ásteigtas pagalMastrichto sutartá. Skirtingai nei struktûriniø fondø, Sanglaudos fondo lëðos skiriamosdidelës apimties transporto ir aplinkos apsaugos projektams ágyvendinti, t. y. projektominimali vertë turi bûti ne maþesnë kaip 10 mln. eurø. Metinë ðalies parama ið Sanglaudosfondo kartu su parama ið ES struktûriniø fondø negali bûti didesnë nei 4 procentai ðaliesBNP – tai svarbi sàlyga, apribojanti ES finansinës paramos dydá (LRFM 2006b0).

Treèioji ES finansinës paramos grupë – parama vidaus politikos tikslams ágyvendinti. Jàsudaro Ðengeno priemonës programa, Ignalinos programa ir Specialioji Kaliningrado tran-zito programa.

Atskirà ES finansinës paramos grupæ sudaro pasirengimo narystei parama. Tai paramatransporto ir aplinkos infrastruktûrai plëtoti, 2000–2004 m. skirstyta pagal Pasirengimonarystei struktûrinës politikos priemonës (Instrument for Structural Policies for Pre-

Accession – ISPA) programà, parama þemës ûkiui, 2000–2006 m. skirstyta pagal Specialiàjà

27

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

þemës ûkio ir kaimo plëtros programà (Special Pre-Accession Programme for Agriculture

and Rural Development – SAPARD), ir parama pasiruošimui narystei ES, 1999–2006 m.skirstyta pagal PHARE* programà. 2004 m. geguþës 1 d. ISPA programa nustojo veikti,o pagal jà vykdyti projektai bus baigti ágyvendinti pagal Sanglaudos fondo programà.SAPARD pakeitë ES struktûriniai fondai – EÞÛOGF ir ÞOFI. Trûkstant susistemintosinformacijos, kai kuriø projektø finansuotojus sudëtinga atskirti, todël ðiame darbe,vertinant ES finansinës paramos poveiká Lietuvos ekonomikai, átraukiama ir pasirengimonarystei parama (darant tam tikras analizei svarbias prielaidas).

1.2. ES finansinës paramos panaudojimo vidutiniu laikotarpiu prognozës

Pirmuoju ES finansinës paramos skyrimo etapu, t. y. 2004–2006 m., Lietuvai buvonumatyta skirti daugiau kaip 10 mlrd. litø – maþdaug 3,3 mlrd. litø per metus (LRÞÛM2004). Paramos þemës ûkiui (pagal BÞÛP ir kaimo plëtros programas) ðiuo laikotarpiubuvo planuojama skirti apie 2,8 mlrd. litø ES biudþeto lëðø (daugiau kaip 900 mln. Lt permetus) ir apie 422,5 mln. litø bendrojo finansavimo lëðø (LRÞÛM 2006). Didþioji dalis ðiølëðø yra skirstoma pagal Kaimo plëtros plane numatytas priemones. Ið ES struktûrinësparamos fondø 2004–2006 m. Lietuva turëjo gauti apie 5,2 mlrd. litø. ES struktûriniøfondø parama ðalims narëms teikiama pagal Bendràjá programavimo dokumentà, kuriameyra iðdëstyta ðalies plëtros strategija ir jos finansavimo ðaltiniai. Sprendþiant ið dokumento,ðiuo laikotarpiu ið keturiø struktûriniø fondø Lietuva turëjo gauti apie 3,1 mlrd. litø (LRFM2004). Nors Sanglaudos fondas ir laikomas struktûrinës paramos teikëju, ðio fondo lëðøpaskirstymà reglamentuoja ne minëtas dokumentas, o Europos Komisija – ji skiria finan-savimà atskirai kiekvienam projektui pagal ES ðalies paraiðkas. Lietuvos Respublikos finansøministro patvirtinta Sanglaudos fondo 2004–2006 m. strategija (LRS 2004) rodo, kad iððio fondo ðaliai suteikta parama sudaro apie 2,1 mlrd. litø, t. y. maþdaug 700 mln. litøper metus (þr. 2 lent.).

*Ši programa ið pradþiø buvonumatyta Lenkijos ir Vengrijosekonomikai pertvarkyti, todëlþinoma pavadinimu „ParamaLenkijos ir Vengrijos ekonomikaipertvarkyti“ (pranc. Pologne etHongrie: Assistance á la Res-tructuation des Économies).

2 lentelë

Metiniai ES biudþeto ásipareigojimai Lietuvai+

ES finansinë parama 2004–2006 2007–2013

Mln. Lt %++ Mln. Lt %

Þemës ûkiui (EÞÛOGF garantijø skyrius) 928 27,7 1 343 25,2

BÞÛP parama: 434 13,0 874 16,4

subsidijos 263 7,9 701 13,2

rinkos priemonës 171 5,1 172 3,2

Kaimo plëtros fondai 494 14,7 470 8,8

Struktûrinë 1 730 51,6 3 328 62,5

Struktûriniai fondai: 1 030 30,7 2 344 44,0

ERPF 672 20,1 1 264 23,7

ESF 203 6,1 378 7,1

EÞÛOGF (Orientavimo skyrius) 141 4,2 640 12,0

ÞOFI 14 0,4 62 1,2

Sanglaudos fondas 700 20,9 1 137 21,4

Vidaus politikos tikslams ágyvendinti+++ 684 20,4 601 11,3

Kita 24 0,7 520 9,8

Iš viso 3 350 100,0 5 324 100,0

Pastaba: +pateikiami 2004–2006 m. faktiniai duomenys ir 2007–2013 m. prognozuojami rodikliai;++palyginti su visa finansine parama;+++2007–2013 m. – be finansinës paramos Ignalinos programai ágyvendinti.

Šaltiniai: LRFM (2004); D. Grybauskaitë (2006).

Vidaus politikos tikslais daugiausia ES finansinës paramos skiriama Ðengeno priemonësprogramai ágyvendinti – apie 617 mln. litø. Ignalinos programai ágyvendinti skirta apie97 mln. litø, Specialiajai Kaliningrado tranzito programai – 138 mln. litø (CPVA 2006).

28

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

Nagrinëjamu laikotarpiu Lietuva gavo ir pasirengimo narystei finansinës paramos, ji sudarëapie 345 mln. litø. Pavyzdþiui, pagal ISPA programà Lietuvai buvo numatyta kasmet skirtiapie 42–61 mln. eurø, pagal SAPARD – 29,8 mln. eurø (nuo 2002 m. kasmet prie ðiossumos papildomai pridedant po 1,7 proc.), pagal PHARE programà – 42 mln. eurø. Visàpasirengimo narystei paramà numatoma panaudoti iki 2008 m.

Iðankstiniais vertinimais (Grybauskaitë 2006), antruoju paramos skyrimo etapu,apimanèiu 2007–2013 m. finansinæ perspektyvà, Lietuva turëtø gauti daugiau kaip36 mlrd. litø (2007 m. – apie 4,36 mlrd. Lt). Kasmetinë struktûrinë parama turëtø bûtibeveik du kartus didesnë nei 2004–2006 m. ir sudaryti apie 70 procentø visos ES finansinësparamos. Be to, 2007 m. numatoma atlikti tam tikrus struktûrinius pertvarkymus, t. y.planuojama ásteigti bendrà Europos kaimo plëtros fondà, apimantá EÞÛOGF Garantijø irOrientavimo skyrius bei ÞOFI. Jeigu iki 2013 m. liks tik du struktûriniai fondai (ERPF irESF) ir vienas Sanglaudos fondas, 3 lentelëje pateikiamas ES skiriamø lëðø paskirstymas2007–2008 m. nëra visai tikslus.

3 lentelë

ES biudþeto ásipareigojimai Lietuvai 2004–2008 m.

(2004 m. kainomis) (mln. Lt)

ES finansinë parama 2004 2005 2006 2007 2008

Þemës ûkiui 622 1 029 1 135 1 067 1 111

Struktûrinë 1 460 1 659 2 092 2 901 3 066

Vidaus politikos tikslams ágyvendinti+ 691 745 615 132 144

Kita 0 24 24 0 0

Pasirengimo narystei 560 225 251 107 23

Iš viso 3 333 3 682 4 117 4 207 4 344

Pastaba: +be finansinës paramos Ignalinos programai ágyvendinti.

Šaltiniai: LRFM (2004); LRÞÛM (2004); D. Grybauskaitë (2006); autoriø skaièiavimai.

2004–2005 m. Lietuva daugiausia panaudojo ES finansinës paramos, skirtos þemësûkiui (jos didþiàjà dalá sudarë subsidijos). Nacionalinës mokëjimø agentûros (NMA 2006)duomenimis, iki 2006 m. rugsëjo pagal kaimo plëtros programas þemdirbiams buvoiðmokëta beveik 800 mln. litø, dar daugiau kaip 300 mln. litø numatoma skirti pagal2006 m. gautas paraiðkas. Tai sudaro apie 70 procentø visø pagal kaimo plëtros programasLietuvai skiriamø lëðø. Struktûriniø fondø lëðos nagrinëjamu laikotarpiu buvo panau-dojamos ne taip efektyviai. Lietuvos 2004–2005 m. bendrojo programavimo dokumentoágyvendinimo 2004 m. ir 2005 m. ataskaitose (LRFM 2005, 2006a) pateikti duomenysrodo, kad 2004 m. buvo panaudota apie 42 procentus, o 2005 m. – apie 34 procentusið keturiø struktûriniø fondø numatytø skirti lëðø. Sanglaudos projektams iki 2006 m.birþelio buvo panaudota tik apie 10 procentø ES numatytø skirti lëðø. ES finansinësparamos panaudojimà vertinant pagal pasiraðytas sutartis, padëtis atrodo kur kas geresnë.Lietuvos Respublikos finansø ministerijos duomenimis (2006b), 2006 m. birþelá sanglaudosprojektø sutartyse nurodytos lëðos sudarë apie 24 procentus ES numatytø skirti lëðø.Taèiau pasiraðytos sutartys dar nereiðkia, kad projektai bus sëkmingai ágyvendinti ir kadES biudþeto lëðos bus visiðkai panaudotos.

Apie vidaus politikos tikslams ágyvendinti skirtø lëðø panaudojimà informacijos surinktinepavyko, taèiau 2007 m. pradþioje Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerija praneðë,kad baigë paskirstyti Ðengeno priemonës programos lëðas. Kaip panaudotos visos ðiaiprogramai ágyvendinti skirtos lëðos, bus galima ávertinti tik atlikus visus integracijai áÐengeno erdvæ reikalingus darbus. Parama pagal pasirengimo narystei programas pa-naudojama kur kas sëkmingiau nei struktûrinë. Pavyzdþiui, 2006 m. rugsëjo mën. duo-menys rodo, kad SAPARD lëðø panaudota 99,9 procento, o Lietuva pagal ðios prog-ramos lëðø panaudojimà pripaþinta geriausia ið visø aðtuoniø ES naujøjø ðaliø (NMA2006). ISPA programos lëðø iki 2006 m. birþelio buvo panaudota apie 51 procentà, overtinant pagal pasiraðytas sutartis – 82 procentai (LRFM 2006a).

29

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

Struktûriniø fondø lëðos turi bûti panaudojamos per dvejus metus nuo jø skyrimo,antraip ðalis jø netenka*. Numatant tokiø lëðø srautus vidutiniu laikotarpiu, bûtina ávertintiir ankstesniais laikotarpiais nepanaudotas lëðas. Didëjanti ES struktûrinës paramos paklausair apimtis leidþia tikëtis, kad 2007–2008 m. bus panaudotos visos pagal 2000–2007 m.finansinæ perspektyvà skirtos lëðos, taèiau jø panaudojimo sparta turëtø padvigubëti.

Atsiþvelgiant á neapibrëþtumà, susijusá su ES finansinës paramos panaudojimu, numa-tomi du skirtingi lëðø panaudojimo variantai – optimistinis ir pesimistinis (þr. 4 lent.).

*Per dvejus metus nepanaudo-tos ES finansinës paramos lëðosprarandamos treèiaisiais metais.

4 lentelë

ES finansinës paramos panaudojimas

(palyginti su ES numatomomis skirti lëðomis) (procentais)

ES finansinë parama 2004 2005 2006 2007 2008

Þemës ûkiui 68 83 83 90 90+

Struktûrinë (áskaitant Sanglaudos fondà):

optimistinis variantas 31 31 36 94 142+

pesimistinis variantas 31 31 36 52 59+

Vidaus politikos tikslams ágyvendinti+ 60 73 85 100 100+

Kita 100 100 100 100 100+

Pastabos: +panaudojamos ir ankstesniais metais skirtos lëðos.

Šaltinis: LRFM (2005, 2006a); autoriø skaièiavimai.

Optimistinis variantas pagrástas prielaida, kad 2007–2008 m. bus panaudota visa 2004–2005 m. skirta finansinë parama ir 70 procentø 2006 m. skirtø lëðø. Modeliuojantnedaroma prielaida, kad pagal 2007–2013 m. finansinæ perspektyvà skirtø lëðø pa-naudojimas paspartës. Pesimistinis variantas pagrástas prielaida, kad ES struktûrinësparamos (áskaitant Sanglaudos fondà) panaudojimas 2004–2008 m. padidës nuo 31 iki59 procentø (neáskaitant ankstesniais metais nepanaudotø lëðø).

2. ES finansinës paramos apskaita

ES finansinës paramos poveikis Lietuvos ekonominei raidai 2004–2008 m. tiriamastaikant ketvirtiná struktûriná makroekonometriná modelá, todël informacija apie paramàsusisteminama atsiþvelgiant á modelio struktûrà: ES skiriamos lëðos skirstomos á eina-muosius ir kapitalo pervedimus, o jø gavëjai – á einamøjø ir kapitalo pervedimø gavëjus.Taèiau prieð pradedant ðá tyrimà vertëtø aptarti ES finansinës paramos apskaitos principø,taikomø Europos nacionaliniø ir regioniniø sàskaitø sistemos (toliau – nacionaliniø sàskaitøsistema) ir Lietuvos Respublikos mokëjimø balanso (toliau – mokëjimø balansas), skirtumus.Dël jø kyla duomenø suderinamumo problemø, o tai gali turëti átakos tyrimo rezultatams.

Pagal nacionaliniø sàskaitø sistemà ES finansinës paramos gavëjai skirstomi ávaldþios ir ne valdþios sektoriaus subjektus. Sudarant lëðø pervedimo sandorá paprastaidalyvauja dvi šalys – mokëtojas ir gavëjas. Taèiau teikiant paramà gali dalyvauti ir trys ardaugiau ðaliø. Daþniausiai lëðos gavëjams pervedamos ið valdþios sektoriaus sàskaitø, ogalutinis lëðø gavëjas yra privaèiojo sektoriaus subjektas.

Nacionaliniø sàskaitø sistema numato kelis ES finansinës paramos apskaitos bûdus.Pagal sandorius ðalies gaunamos lëðos á apskaità átraukiamos kaip subsidijos, einamiejipervedimai ir kapitalo pervedimai arba dotacijos investicijoms. Laiko atþvilgu skiriamitrys lëðø apskaitos bûdai: kai ávykdomas sandoris; kai ávyksta ávykis; pagal ES galiojanèiusreglamentus. Pavyzdþiui, subsidijos á apskaità átraukiamos ne tada, kai pervedamos lëðos,bet kai ávyksta sandoris arba teisæ á subsidijà suteikiantis ávykis (gamyba, pardavimas,importas ir kt.). Einamieji ir kapitalo pervedimai á apskaità átraukiami tada, kai jie turi bûtiatlikti pagal ES galiojanèius reglamentus.

ES finansinës paramos þemës ûkiui, gaunamos ið ESF ir sanglaudos fondø, gavëjas yraprivatusis sektorius. Nors ðiø fondø lëðos pervedamos remiantis valdþios sektoriaus teikiamainformacija, ir daþniausiai – á valdþios sektoriaus sàskaitas, ðis sektorius paramos neskirsto.

30

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

Tik tam tikrais atvejais valdþios sektorius gali mokëti avansines iðmokas privaèiajamsektoriui. Apskritai ES skiriamos lëðos valdþios sektoriaus biudþetui neturi jokio poveikio,nes jos yra ne valdþios sektoriaus, o ES biudþeto iðlaidos.

ES finansinës paramos gavëjas gali bûti ir valdþios sektorius. Jam pervestos lëðos galibûti skiriamos einamosioms iðlaidoms (socialinei paramai, mokymams ir pan.) arba in-vesticijoms finansuoti. Nacionaliniø sàskaitø sistema numato, kad valdþios sektoriaus iðlai-dos, susijusios su gaunama parama, gali bûti vertinamos kaip tarpinis vartojimas, bendrojokapitalo formavimas arba investicijos, prekiø ir paslaugø importas, atlygis darbuotojams,kiti skirstomieji pervedimai. Kai ES skiriamos lëðos pervedamos valdþios sektoriui, laikoatotrûkio tarp jø gavimo ir paskirstymo beveik nëra, todël ðios lëðos valdþios sektoriausbiudþetui neturi poveikio ir gali bûti apibrëþtos kaip prieðprieðiniø reikalavimø áskaitymas.

ES finansinës paramos paskirstymas pagal jos gavëjus taikant nacionaliniø sàskaitøsistemà pateikiamas 5 lentelëje.

5 lentelë

2004–2005 m. ES finansinës paramos struktûra pagal nacionaliniø sàskaitø sistemà

(procentais)

ES finansinë parama 2004 2005

Einamieji pervedimai ir subsidijos: 100 100

subsidijos 59 79

kiti einamieji pervedimai valdþios sektoriui 41 19

kiti einamieji pervedimai ne valdþios sektoriui 0 2

Kapitalo pervedimai: 100 100

valdþios sektoriui 56 68

ne valdþios sektoriui 44 32

Lëðø pervedimai pagal pasirengimo narystei programas+ 100 100

valdþios sektoriui 63 56

ne valdþios sektoriui 37 44

Pastaba: +lëðø pervedimai pagal pasirengimo narystei programas skirstomi á einamuosius ir kapitalo pervedimus;autoriø skaièiavimais, jie sudaro atitinkamai 40 ir 60 procentø. Pagal mokëjimø balansà taip skirstomos PHARElëðos, sudaranèios didþiausià dalá visø pasirengimo narystei programø lëðø.

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.

Didþioji dalis ES finansinës paramos (áskaitant paramà þemës ûkiui) tenka privaèiajamsektoriui. Be to, vis populiaresni tampa vadinamieji viešojo ir privaèiojo sektoriøbendradarbiavimo projektai (public private partnership). Tokiø projektø plëtojimas leistøtaupyti nacionalinio biudþeto lëðas (nes bendrajam finansavimui bûtø naudojamos irprivaèiojo sektoriaus lëðos), geriau paskirstyti rizikà ir uþtikrintø geresnës kokybës vieðàsiaspaslaugas.

ES finansinei paramai gali bûti taikomas ir vadinamasis grynøjø pinigø apskaitos me-todas – apskaita pagal mokëjimø balansà. Taikant ðá metodà, remiamasi informacijaapie valdþios sektoriaus sàskaitas ir kitus šaltinius, kuriuose uþfiksuojami de facto atliktimokëjimai. Neretai ES finansinë parama, apskaièiuojama pagal mokëjimø balanso metodà,bûna maþesnë nei tokia parama, apskaièiuojama pagal nacionaliniø sàskaitø sistemà. Tailemia ávairaus pobûdþio veiksniai. Pavyzdþiui, 2004 m. Lietuvos duomenø neatitikimassusidarë dël valdþios sektoriaus avansiniø iðmokø þemës ûkiui, kurias ES kompensavo tik2005 m. pradþioje. Taèiau ðis atvejis buvo vienkartinis. 2005–2006 m. duomenø atotrûkisnebuvo didesnis nei 0,1 procento BVP. Bendri ES finansinës paramos apskaitos principaipagal mokëjimø balansà, dar 1996 m. pasiûlyti ES statistikos tarnybos Eurostat, yra šie:

- parama plëtrai skatinti, kai nëra nurodyta projekto pavadinimo ir neaiðkus lëðø pa-naudojimo tikslas, priskiriama prie einamøjø pervedimø;

- parama þmogiðkajam kapitalui didinti priskiriama prie einamøjø pervedimø.ES struktûriniø fondø lëðas skirstant á einamuosius ir kapitalo pervedimus, jø apskaitai

pagal mokëjimø balansà taikoma ne tiek konkreti metodika, kiek ekspertinis vertinimas,pagrástas empiriniais tyrimais, Europos statistikos tarnybos Eurostat atliktais ES ðalyse

31

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

senbuvëse. 6 lentelëje pateikiama „tipinë“ ES finansinës paramos struktûra pagal mokë-jimø balansà.

6 lentelë

ES finansinës paramos pasiskirstymas tarp einamøjø ir kapitalo pervedimø

pagal mokëjimø balansà (procentais)

ES finansinë parama Einamieji pervedimai Kapitalo pervedimai

EÞÛOGF Garantijø skyrius 100 0

Struktûriniai fondai

ERPF 0 100

ESF 100 0

EÞÛOGF Orientavimo skyrius 0 100

ÞOFI 27 73

Sanglaudos fondas 0 100

Parama vidaus politikos tikslams ágyvendinti 0 100

Kita 90 10

Šaltinis: ES statistikos tarnyba Eurostat (1997).

Informacija apie ES finansinæ paramà, pateikiama nacionaliniø sàskaitø sistemos, yradaug tikslesnë nei mokëjimø balanso duomenys, taèiau pastarieji leidþia geriau ávertintinaujausias tendencijas. Todël ES finansinæ paramà skirstant pagal makroekonometriniomodelio struktûrà ðiame darbe remiamasi mokëjimø balanso taikomais apskaitos principais.

3. ES finansinës paramos poveikis Lietuvos ekonomikai

Ðalies narystës ES nauda paprastai vertinama siejant jà su tokiø naujø reiðkiniø, kaipmuitø sàjungos, bendrosios rinkos, gyventojø migracijos, laisvo kapitalo judëjimo ir ESstruktûriniø fondø poveikis. Kiekybiðkai ávertinti tokià naudà labai sudëtinga, o kai kuriøautoriø teigimu (þr. Mortensen, Richter 2000) – beveik neámanoma dël duomenø (pvz.,migracijos) ir jø patikimumo stokos. Ðiame straipsnyje nagrinëjamas tik vienas Lietuvosintegracijos á ES aspektas – ES finansinës paramos indëlis á ðalies ûkio plëtrà.

ES finansinës paramos panaudojimo analizei gali bûti taikomi ávairûs modeliai. JorgenMortensen ir Sandor Richter (2000) skyrë bendrosios pusiausvyros, makroekonometrinius,sektorinius ir uþsienio prekybos modelius ir nurodë jø privalumus bei trûkumus. Pasakðiø autoriø, bendrosios pusiausvyros modeliai turi tvirtus su makroekonomine aplinkasuderintus mikroekonomikos pagrindus, todël jie leidþia modeliuoti ávairius struktûriniusir ekonominius pokyèius, susijusius su ðalies naryste ES, ir daryti skirtingas prielaidas. Kitavertus, ðie modeliai yra palyginti pastovios struktûros, todël juos taikant struktûriniams irekonominiams pokyèiams modeliuoti gaunami ne visiðkai patikimi rezultatai. Makroeko-nometriniai modeliai gali bûti sëkmingai taikomi trumpo ir vidutinio laikotarpiø struktûriniøir ekonominiø pokyèiø analizei, nes ilgo laikotarpio rezultatai nëra patikimi. Taikant sek-torinius modelius, galima iðsamiai modeliuoti ávairios ekonominës veiklos pokyèius, taèiausektoriniai modeliai neapima visuminiø efektø. Uþsienio prekybos modeliai taikomi labaisiaurai srièiai – ið esmës tik uþsienio prekybos pokyèiams tirti.

3.1. ES finansinës paramos poveikio kanalai

Vertinant ES finansinës paramos poveiká Lietuvos ekonominei raidai 2004–2008 m.,taikomas Igor Vetlov (2004) sudarytas struktûrinis makroekonometrinis modelis. Straips-nyje pateikiamos tokios paèios lygtys ir kintamieji, taèiau parametrø áverèiai skiriasi. Tokieskirtumai susidaro dël pasirinkto vertinti ilgesnio laikotarpio ir pasikeitusios realiojo BVPskaièiavimo metodikos. I. Vetlov taikë BVP rodiklá, apskaièiuotà 1995 m. palyginamosiomiskainomis, o ðiame darbe BVP ávertintas 2000 m. palyginamosiomis kainomis*. Beje, ðismodelis yra pagrástas neoklasikinës ir keinsistinës teorijø sinteze: ilgalaikius ekonominius

*Bendra modelio struktûra ne-

keièiama.

32

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

ryðius ir kartu modelio savybes lemia visuminës pasiûlos, o trumpalaikius – visuminës

paklausos veiksniai. Visuminë pasiûla modeliuojama kaip Cobb-Douglas gamybos funkcija,

aprašoma tokia lygtimi:

( ),

1

0

)1( T

ttteALNNKSRYER

γβββ −−

=

kur: YER– realusis BVP; KSR – realusis kapitalas laikotarpio pabaigoje; LNN – uþimtøjø

skaièius; � – visuminës gamybos elastingumo kapitalo atþvilgiu koeficientas; γ – techno-

loginës paþangos lygis; T – trendas; t – laiko indeksas. Gamybos funkcijos parametrø

áverèiai, átraukti á pagrindines ilgo laikotarpio pokyèius apraðanèias lygtis, yra pasirenkami

(� ávertis prilyginamas darbo pajamø daliai, palyginti su visomis pajamomis, t. y. 55 proc.)

arba gaunami taikant maþiausiøjø kvadratø metodà (A0 ávertis lygus 18,99, o γ – 0,016).

Ilgo laikotarpio paklausos veiksniai ir BVP defliatorius (faktinëmis kainomis), kuris

modeliuojant laikomas pagrindiniu kainø rodikliu, apskaièiuojamas ið gamybos funkcijos.

BVP, skaièiuojamo iðlaidø metodu, sudedamosios dalys, apraðanèios visuminæ paklausà,

modeliuojamos kaip vidiniai kintamieji, išskyrus valdþios sektoriaus vartojimo išlaidas –

jos laikomos iðoriniu kintamuoju. Technologinë paþanga ir finansiniai rodikliai ne-

modeliuojami. Modelio parametrams ávertinti taikoma dvipakopë Engel-Granger pro-

cedûra.

Kaip minëta, turima informacija apie ES finansinæ paramà susisteminama atsiþvelgiant

á taikomo modelio struktûrà ir suskirstoma á einamuosius ir kapitalo pervedimus. Numatomi

tokie pagrindiniai paramos Lietuvos ekonomikai kanalai:

- privaèiojo sektoriaus vartojimo iðlaidos (subsidijos ir einamieji pervedimai namø ûkiams);

- valdþios sektoriaus vartojimo išlaidos (einamieji pervedimai valdþios sektoriui);

- kitos valdþios sektoriaus iðlaidos (ámokos á ES biudþetà, bendrojo finansavimo lëðos);

- investicijos (kapitalo pervedimai).

Modeliuojant ES finansinës paramos poveiká, papildomai analizuojami galimi tokios

paramos ðokai (be bendrojo finansavimo lëðø) iðoriniams kintamiesiems arba didinamos

trumpo laikotarpio lygèiø vidiniø kintamøjø paklaidos. Daroma prielaida, kad visi tiriami

ðokai yra nepriklausomi.

Modeliuojant privaèiojo sektoriaus vartojimo iðlaidas, taikomi namø ûkiø nominaliøjø

disponuojamøjø pajamø ir finansinio turto rodikliai, vertinami kainø pokyèiai (privaèiojo

sektoriaus vartojimo defliatorius):

(1)

,)(01,0)log(40,0)/log(53,0)log()03,4()33,6(

11)03,5(

PCR

tttttTPYRCSTARPCRPCR ε+Δ⋅+Δ⋅+⋅−=Δ

−−

−

(2)

kur: CSTAR – ilgo laikotarpio privaèiojo sektoriaus realiojo vartojimo iðlaidos; PCR –

privaèiojo sektoriaus realiojo vartojimo iðlaidos; PCD – privaèiojo sektoriaus vartojimo

iðlaidø defliatorius; PYN – namø ûkiø nominaliosios disponuojamosios pajamos; PYR –

namø ûkiø realiosios disponuojamos pajamos; FWN – namø ûkiø finansinis turtas. Kin-

tamieji, kuriø pavadinimas prasideda D, yra fiktyvûs. Lygèiø parametrø áverèiø reikðmin-

gumui nusakyti po lygtimis pateikiamos jø t-statistikos, o lygèiø adekvatumui – suderintasis

apibrëþtumo koeficientas ( 2R ), Durbin-Watson statistika ir regresijos lygties standartinë

paklaida (1–6 lygèiø adekvatumo apraðymas pateiktas priedo 1 lent.).

Pagal nacionaliniø sàskaitø apskaitos sistemà ES skiriamos þemës ûkiui lëðos laikomos

subsidijomis, didinanèiomis namø ûkiø disponuojamàsias pajamas (dalis PYN) ir kartu

maþinanèiomis gamintojø kainas. Taèiau makroekonominiu poþiûriu ðios lëðos galëtø bûti

vertinamos kaip einamieji pervedimai ið uþsienio, didinantys namø ûkiø disponuojamàsias

pajamas (dalis PYN), atitinkamai – privaèiojo sektoriaus vartojimo iðlaidas ir nemaþinantys

kainø. Ávertinus tokius skirtumus, sudaromi du scenarijai: subsidijø, kai gauti einamieji

pervedimai panaudojami gamyboje, ir einamøjø pervedimø, kai gautos tiesioginës iðmokos

,29905,010303,0

)/log()18,01()/log(18,043,0)log(

)24,2()87,2(

)50,3()97,3(

tt

ttt

QDQD

PCDPYNPCDFWNCSTAR

⋅+⋅+

+−++−=

−

33

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

panaudojamos vartojimui. Subsidijø didëjimas, kaip rodo modelis, turi kainas maþinantá

poveiká, apraðomà tokia lygtimi:

YFD = YED · (1 – TIX),

kur: YFD – BVP defliatorius faktinëmis kainomis; YED – BVP defliatorius; TIX – efektyvioji

netiesioginiø mokesèiø be subsidijø norma.

Taigi, padidëjus subsidijoms*, sumaþëja netiesioginiø mokesèiø efektyvioji norma ir dël

to atitinkamai sumaþëja kainos. Tokia tendencija matyti ið visø á modelá átraukiamø kainø,

áskaitant privaèiojo sektoriaus vartojimo defliatoriø, kuris yra pagrindiniø modeliuojamø

kainø – BVP defliatoriaus (skaièiuojant faktinëmis kainomis) ir importo kainø – funkcija:

),log(8,0)log(

)/log()55,01log()(log(2,0)log(

1−⋅++

+−−−⋅=

t

ttt

YFDSTARWUN

LNNYEARETAYEDSTAR

,10114,0)/log())49,01/(49,0(170)log()76,2()81,10()51,3(

tttQDMTDYFD,ETA ⋅+⋅−−−=

−

(3)

,)log(27,0)/log(46,0

)log(65,0))/(log(91,0)log(

1)22,2()63,4(

11)41,5(

YFD

ttt

tttt

YFDLNNYER

WUNYFDSTARYFDYFD

ε+Δ⋅+Δ⋅−

−Δ⋅+⋅−=Δ

−

−

−−

−

(4)

kur: YFDSTAR – ilgo laikotarpio BVP defliatorius faktinëmis kainomis; WUN – darbo uþ-

mokestis; MTD – importo defliatorius.

Kitø einamøjø pervedimø (pvz., tiesioginës paramos namø ûkiams, darbo uþmokesèio

ir kt.) paskirtis nëra tiksliai þinoma, todël jie irgi laikomi privaèiojo sektoriaus ið uþsienio

gaunamais einamaisiais pervedimais, didinanèiais namø ûkiø disponuojamàsias pajamas.

Beje, grynieji einamieji pervedimai laikomi einamosios sàskaitos balansà gerinanèiu

veiksniu, nes Lietuvos gaunama ES finansinë parama yra didesnë nei ámokos á ES biudþetà.

Siekiant atskleisti einamøjø pervedimø ir subsidijø didëjimo poveiká privaèiojo sektoriaus

vartojimo iðlaidoms, atitinkamais pinigø srautais (þr. 7 lent.) padidinami iðoriniai kintamieji,

þymintys subsidijas, ir namø ûkiø ið uþsienio gaunami einamieji pervedimai. Sudarant

einamøjø pervedimø scenarijø, subsidijos yra prilyginamos einamiesiems pervedimams.

Valdþios sektoriaus iðlaidos nëra modeliuojamos, jø kitimas ávertinamas ekspertiniu bûdu,

atsiþvelgus á Lietuvos Respublikos finansø ministerijos prognozes, pateikiamas 2005 m.

Lietuvos konvergencijos programoje (LRS 2005). Daroma prielaida, kad valdþios sektoriaus

iðlaidos, susijusios su ES finansinës paramos administravimu (pvz., iðlaidos darbo uþmokes-

èiui), yra átrauktos á valdþios sektoriaus vartojimo iðlaidas. Sudarant modelá, tiriamas tik

tiesiogiai su ES finansinës paramos panaudojimu susijusio šoko poveikis.

Valdþios sektorius dalá netiesioginiø mokesèiø ir nacionaliniø pajamø yra ásipareigojæs

pervesti á ES biudþetà, o tai didina valdþios sektoriaus iðlaidas (kiti mokëtini einamieji

pervedimai) ir atitinkamai – biudþeto deficità. Be to, ES struktûriniø fondø parama yra

skirta papildyti ðaliø nariø vartojimo iðlaidas. Tuo tikslu kiekviena ES ðalis narë turi nustatyti

vidutiná kasmetiná tokiø iðlaidø, vadinamø bendrojo finansavimo lëðomis, lygá (remdamasi

paskutiniø trejø metø duomenimis) ir ásipareigoti ðá lygá iðlaikyti visà paramos gavimo

laikotarpá. Atliekant ðá tyrimà, bendrojo finansavimo lëðø poveikis ðalies ekonominei raidai

nevertinamas, atskirai vertinamas tik poveikis valdþios sektoriaus biudþetui.

Kapitalo srautai iš struktûriniø ir sanglaudos fondø turi tiesioginá poveiká tiek privaèiojo,

tiek valdþios sektoriø investicijoms, taèiau modeliuojamas tik bendras poveikis visoms

ðalies investicijoms. Toká apsisprendimà lëmë pasirinkto modelio specifikacija: modeliuo-

jamos bendros ðalies investicijos tik vëliau skaidomos á privaèiojo ir valdþios sektoriø in-

vesticijas. Kaip jau buvo minëta, ilgo laikotarpio investicijø lygis apskaièiuojamas ið gamybos

funkcijos, o trumpo laikotarpio investicijø kitimà lemia BVP pokytis:

,4020108,02019919,02029808,0

)log(88,0)))016,002,0((/log(46,0)log(

)24,2()00,4()25,2(

63,211

)93,4(

ITR

tttt

tttt

QDQDQD

YERKSTARITRITR

ε+⋅+⋅+⋅+

+Δ⋅++⋅⋅−=Δ−−

−

(5)*2004 m. subsidijos padidëjo91,3 procento, 2005 m. – 57,5procento.

34

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

,33,0)016,0)1log()log(

))55,01(/55,0(log()55,01()99,18log()log()log(

)41,14(−

−⋅−−+

+−⋅−+−=

ttt

ttt

TCCWUN

YERKSTAR

(6)

èia ITR yra investicijos 2000 m. palyginamosiomis kainomis ir KSTAR – ilgo laikotarpiorealusis kapitalas. Jis nustatomas taikant nuolat apskaitomø atsargø metodà (perpetual

inventory method), t. y. prilyginamas praeities grynøjø investicijø (atëmus pagrindiniokapitalo nuvertëjimo sumà) ir pradinio kapitalo sumai (Vetlov 2003). Investicijos smulkiauneskaidomos nei pagal sektorius, nei pagal paskirtá, todël ES kapitalo srautø poveikionegalima ávertinti tiksliai. Be to, kai investicijos yra vidinis kintamasis, ES kapitalo srautøðokas didina trumpo laikotarpio investicijø lygties paklaidà.

Daromos prielaidos apie ES finansinës paramos apimtá ir jos panaudojimà, pasirinktusrodiklius lyginant su BVP, pateikiamos 7 lentelëje.

7 lentelë

ES finansinës paramos apimtis ir jos poveikis+

(palyginti su BVP) (procentais)

2004 2005 2006 2007 2008

PESIMISTINIS VARIANTAS

ES finansinë parama: 2,8 2,9 3,0 3,2 3,4

namø ûkiams 0,8 1,3 1,3 1,2 1,2

subsidijos 0,7 1,2 1,2 1,1 1,1

einamieji pervedimai 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1

Valdþios sektoriaus vartojimas 0,7 0,4 0,3 0,3 0,3

Investicijos 1,3 1,2 1,5 1,7 1,9

Iðlaidos (be bendrojo finansavimo lëðø)++ 0,7 1,1 1,1 1,0 1,0

Grynoji nauda 2,1 1,8 2,0 2,2 2,4

OPTIMISTINIS VARIANTAS

ES finansinë parama: 2,8 2,9 3,0 4,5 5,9

namø ûkiams 0,8 1,3 1,3 1,2 1,2

subsidijos 0,7 1,2 1,2 1,1 1,1

einamieji pervedimai 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1

Valdþios sektoriaus vartojimas 0,7 0,4 0,3 0,5 0,6

Investicijos 1,3 1,2 1,5 2,9 4,2

Iðlaidos (be bendrojo finansavimo lëðø)+ 0,7 1,1 0,4 0,9 1,3

Grynoji nauda 2,1 1,8 1,3 1,2 1,2

Pastabos: +skaièiavimai atliekami galiojusiomis kainomis;++valdþios sektoriaus ámokos á ES biudþetà.

Šaltinis: autoriø skaièiavimai.

Darant prielaidas apie ES finansinës paramos apimtá ir jos panaudojimà, pasirinktirodikliai lyginami ne tik su BVP, bet ir su kitais ðalies makroekonominiais rodikliais: einamiejipervedimai namø ûkiams – su namø ûkiø disponuojamomis pajamomis, kiti einamiejipervedimai – su bendromis valdþios sektoriaus iðlaidomis (þr. 8 lent.).

Vertinant einamuosius ir kapitalo pervedimus, neátraukiamos bendrojo finansavimolëðos. Tokia prielaida taikoma ir atliekant kitus ES finansinës paramos poveikio ðaliesekonomikai tyrimus (þr. Europos komitetas 2002). Ið 7 ir 8 lenteliø matyti, kad didþiausiàpoveiká ES finansinë parama turëtø daryti vidaus paklausai, kuri priklausys nuo spartausinvesticijø didëjimo. Kita vertus, didëjant investicijoms, turëtø kilti naðumas, o tai padidintøðalies ámoniø konkurencingumà ir atitinkamai – eksportà. Taèiau pasiûlos efektai,atsiþvelgus á taikyto modelio specifikacijà, vertinami tik ið dalies (investicijos didina kapitalokieká, dël to didëja naðumas ir darbo jëgos paklausa). Darbo naðumas atskirai nemode-liuojamas, nekeièiamas ir technologinës paþangos parametras.

35

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

Ðiame straipsnyje apraðomas modelis yra taikomas vidutinio laikotarpio ûkio plëtraivertinti, o pasiûlos efektai labiau pasireiðkia ilgu laikotarpiu. Tai nurodoma ir Pilietinësvisuomenës instituto uþsakymu parengtoje studijoje (þr. PVI 2006). Joje pabrëþiama, kaddidesnis ES finansinës paramos poveikis Lietuvos ekonomikai dël padidëjusios pasiûlosbûtø ámanomas tik nuo 2013 m.

Modeliuojamas eksportas priklauso tik nuo iðorës prielaidø apie uþsienio ðaliø paklausosir Lietuvos uþsienio prekybos partneriø kainø átakà ðalies eksportui. Modeliuojamaseksportas apraðomas tokia funkcija:

),,,(tttt

CXDPOILWDRfXTR =

kur: WDR – uþsienio ðaliø paklausos poveikis Lietuvos eksportui, apskaièiuojamas kaipLietuvos realiojo importo kainø svertinis vidurkis; POIL – pasaulinës naftos kainos; CXD –Lietuvos uþsienio prekybos partneriø eksporto kainos, apskaièiuojamos kaip jø eksportodefliatoriø svertinis vidurkis. Siekiant ávertinti, kaip dël ES finansinës paramos pasikeisLietuvos realiojo eksporto prekiø paklausa, reikëtø modeliuoti, kaip tokios gaunamoslëðos paveiks Lietuvos prekybos partneriø importo ir eksporto kainas. Ið esmës tai jaubuvo daroma minëtoje UAB „Ekonomikos konsultacijos ir tyrimai“ (Europos komitetas2002: 53–54) parengtoje studijoje, kur integracijos poveikis Lietuvos eksportui (dëlprekybos sàlygø pasikeitimo) buvo ávertintas ekspertiniu bûdu, remiantis kitø ðaliø patirtimi.Atliekant ðá tyrimà, apsispræsta iðorës prielaidø nekeisti, juo labiau kad kitø tyrimø rezultatai(þr. PVI 2006) irgi rodo, kad ðalies eksporto padidëjimo dël ES finansinës paramos vidutiniulaikotarpiu nereikëtø tikëtis, nes konkurencingumas gali padidëti gerokai pavëluotai, tikilgu laikotarpiu.

3.2. Modeliavimo rezultatai

Taikant optimistiná ir pesimistiná prielaidø dël ES finansinës paramos panaudojimovariantus ir atitinkamus scenarijus, modeliuojamas ðios paramos poveikis šalies ekonomikai(þr. priedo 2–5 lent.). Gauti prognozës rezultatai lyginami su pagrindiniu scenarijumi,kuris ES finansinës paramos poveikio neapima, t. y. Lietuvos banko 2006 m. pavasaráatliktomis vidutinio laikotarpio makroekonominëmis prognozëmis.

Su pagrindiniu scenarijumi palyginus pesimistiná prognozës variantà, nustatoma, kaddël ES finansinës paramos 2004–2008 m. ðalies BVP padidëtø apie 3 procentinius punktus,arba 0,6–1,2 procentinio punkto per metus (vertinant ir nepanaudotø lëðø perkëlimà).Didþiausias poveikis Lietuvos ekonomikai bûtø daromas per investicijas – nagrinëjamulaikotarpiu jos padidëtø iki 10 procentiniø punktø. Modeliuojant realiøjø investicijø rodiklistiesiogiai didinamas atsiþvelgiant á realiøjø kapitalo pervedimø dydá, neskiriant valdþios irne valdþios sektoriaus investicijø, nors jø panaudojimo efektyvumas turëtø bûti vertinamasskirtingai. Taigi investicijø didëjimà reikëtø vertinti su tam tikra iðlyga. Be to, modeliuojant

8 lentelë

ES finansinës paramos apimtis ir jos poveikis

(palyginti su pasirinktais rodikliais) (procentais)

2004 2005 2006 2007 2008

PESIMISTINIS VARIANTAS

Einamieji pervedimai namø ûkiams 1,2 1,9 1,7 1,6 1,6

Valdþios sektoriaus vartojimas 3,9 2,1 2,1 2,4 2,4

Investicijos 5,9 5,5 6,2 7,0 7,7

Kiti mokëtini einamieji pervedimai 2,1 3,2 3,1 3,2 3,1

OPTIMISTINIS VARIANTAS

Einamieji pervedimai namø ûkiams 1,2 1,9 1,8 1,7 1,6

Valdþios sektoriaus vartojimas 3,9 2,1 2,1 3,5 4,4

Investicijos 5,8 5,5 6,2 11,8 16,9

Kiti mokëtini einamieji pervedimai 2,1 3,2 3,1 3,2 3,2

Šaltinis: autoriø skaièiavimai.

36

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

ES finansinës paramos átakà investicijoms, nevertinami galimi pakeièiamumo ir papildymoefektai. Pakeièiamumo efektas rodo, kiek ES skiriamos lëðos gali pakeisti alternatyviuslëðø pritraukimo ðaltinius, pavyzdþiui, paskolas. Vis dëlto ði parama yra skirta ne pakeistiûkio subjektø iðlaidas, o jas papildyti. Ji sukuria paskatas skolintis, t. y. pasireiðkia ir pa-pildymo efektas, kuris sumaþina, o gal ir visai atsveria pakeièiamumo efektà. Abiejøefektø átakà investicijoms ávertinti gana sudëtinga. Ðá klausimà galima bûtø spræsti átrau-kiant á modelá kredito sektoriø, taèiau tokiu atveju neiðvengiamai iðkiltø paskolø ir investicijøendogeniðkumo problema. Geresnës investavimo galimybës skatina imti paskolas, osumaþëjæ kredito apribojimai sudaro galimybes vykdyti investicinius projektus.

Lietuvai gaunant ES finansinæ paramà, privaèiojo sektoriaus vartojimas 2004–2008 m.padidëtø iki 4 procentiniø punktø. Dël padidëjusios vidaus paklausos importas padidëtø3–4 procentiniais punktais, o einamosios sàskaitos deficitas – atitinkamai 3,5–4,0 pro-centiniais punktais, palyginti su BVP. Beje, didëjanti vidaus paklausa pagyvintø darborinkà. Tai patvirtina ir Bendrojo programavimo dokumento ataskaitos: 2004 m. buvosukurtos 328 darbo vietos (LRFM 2005), o 2005 m. – 4 kartus daugiau, t. y. apie 1 500darbo vietø (LRFM 2006a). Toks uþimtøjø padidëjimas sudaro apie 4,5 procento viso 2005 m.uþimtøjø padidëjimo.

Nedarbo lygio maþëjimà rodo kylantis darbo uþmokestis, o tai turi átakos kainoms.Tiesa, taikant du skirtingus scenarijus nustatomas nevienodas kainø lygio kitimas. Taikantsubsidijø scenarijø nustatoma, kad kainos yra veikiamos tiesiogiai: subsidijø didëjimasmaþina kainas, todël jos pirmus septynis ketvirèius maþëja, pradeda didëti tik aðtuntuojuketvirèiu ir didëja iki nagrinëjamo laikotarpio pabaigos. Pagal pervedimø scenarijø kainosdël padidëjusios vidaus paklausos pradeda didëti laikotarpio pradþioje.

Kaip ir tikëtasi, didþiausias ES finansinës paramos poveikis Lietuvos ekonomikai nusta-tomas 2004–2005 m., o nuo 2006 m. jis pradeda silpnëti. Tokias tendencijas galimapaaiðkinti taip: kylant kainoms, maþëja ðalies ámoniø konkurencingumas (nes iðorës aplinkanekinta) ir didëja importas; antra vertus, kylant kainoms realiosios disponuojamosiospajamos nedidëja, o tai paveikia privaèiojo sektoriaus vartojimà. Gauti rezultatai rodobendrà ES finansinës paramos poveiká – dël bazës efekto didþiausia átaka makro-ekonominiams rodikliams daroma pirmaisiais paramos gavimo metais, o vëliau poveikismaþëja. Pagal einamøjø pervedimø scenarijø, kuris numato kainø kilimà, ES finansinësparamos poveikis pradeda maþëti jau 2007 m., o pagal subsidijø scenarijø – tik 2008 m.Vis dëlto reikia numatyti tai, kad iðorës aplinka gali keistis. Pavyzdþiui, palankesnæ iðorësaplinkà lemia pastaruoju metu maþëjanèios naftos kainos. Prielaidos dël ES kapitalopervedimø panaudojimo irgi gali bûti palankesnës, todël visiðkai tikëtina, kad 2007–2008 m. ekonomikos augimas nesulëtës. Beje, tokios tendencijos nerodo modeliavimopagal optimistiná variantà (einamøjø pervedimø scenarijø) rezultatai: 2007 m. investicijomspadidëjus (palyginti su 2006 m.) 1,4 procentinio punkto, BVP padidëtø 0,7 procentiniopunkto, bet 2008 m. investicijø didëjimà nusvertø kainø kilimas, ir kapitalo pervedimaijau nebeturëtø teigiamo poveikio BVP. Prognozavimo pagal subsidijø scenarijø rezultatairodo, kad tiek 2006 m., tiek 2007 m. ES finansinës paramos poveikis BVP yra apie 1,7procentinio punkto, o 2008 m. jis sumaþëja iki 1,2 procentinio punkto. Prognozuojantpagal kitus scenarijus, Lietuvos ekonomikos augimo lëtëjimo nenustatyta.

Iðnagrinëjus ES finansinës paramos duomenis nuo 2006 m., iðryðkëja kelios tendencijos:jeigu paramos lëðos ir toliau bus panaudojamos vangiai (pesimistinis variantas), tai kitiemsveiksniams nekintant BVP didëjimas bus lëtesnis; jeigu paramos lëðos bus panaudojamosefektyviai (optimistinis variantas), 2007 m. jos poveikis ðalies ekonomikai turëtø bûtipanaðus kaip 2006 m., o 2008 m. BVP didëtø tik ðiek tiek lëèiau nei 2007 m. Pasirinktiprognozës scenarijai ir variantai rodo, kad kainø kilimas 2006–2008 m. turëtø bûti spartus.

Lyginti rezultatus, kurie gaunami taikant skirtingus modelius ir prielaidas, galima tiksu tam tikromis iðlygomis, taèiau matyti, kad UAB „Ekonominës konsultacijos ir tyrimai“atliktos analizës rezultatai yra gana panaðûs á rezultatus, gautus taikant ðiame straipsnyjeapraðytà subsidijø scenarijaus pesimistiná variantà. Abiejø tyrimø rezultatai rodo, kadstipriausias integracijos á ES poveikis ðalies ekonomikos augimui yra 2004–2005 m., vëliaujis maþëja (þr. 9 lent.).

37

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

9 lentelë

Integracijos á ES poveikis BVP 2004–2009 m.

(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus) (proc. punktais)

Šaltinis 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Vidurkis Vidurkis(2004–2008) (2002–2009)

Europos komitetas (2002) 1,9 1,7 2,7 2,5 1,4 0,3 –0,5 –0,9 – 0,6

Autoriø skaièiavimai:subsidijø scenarijauspesimistinis variantas – – 2,2 3,2 1,6 0,3 –1,2 – 1,2 –

subsidijø scenarijausoptimistinis variantas – – 2,2 3,2 1,6 1,7 1,2 – 2,0 –

einamøjø pervedimøscenarijauspesimistinis variantas – – 2,6 3,0 0,7 –0,3 –2,8 – 0,6 –

einamøjø pervedimøscenarijausoptimistinis variantas – – 2,6 3,0 0,7 1,4 –0,1 – 1,5 –

Šaltiniai: Europos komitetas (2002); autoriø skaièiavimai.

Europos komiteto ir straipsnyje pateiktø prognoziø neatitikimà, 2005–2008 m.sudarantá iki 0,7 procentinio punkto, galima paaiðkinti skirtingomis prielaidomis dël ESfinansinës paramos panaudojimo. Pilietinës visuomenës instituto (PVI 2006) uþsakymuatlikta ES struktûriniø fondø lëðø panaudojimo ðalyje prognozë rodo, kad jø panaudojimopoveikis sustiprëtø tik nuo 2013 m., taèiau ðiame straipsnyje apraðomo tyrimo ir prognozëslyginti negalima, nes jis apima laikotarpá tik iki 2008 m.

Atmetus bendrojo finansavimo lëðø poveiká, nustatoma, kad 2004–2008 m. valdþiossektorius dël privaèiojo sektoriaus vartojimo ir darbo uþmokesèio fondo didëjimo gautødaugiau pajamø – iki 5 procentiniø punktø BVP, o valdþios sektoriaus biudþeto deficitas,nepaisant didëjanèiø iðlaidø (pagal abu scenarijus jos padidëja beveik iki 6 proc. punktøBVP), maþëtø iki 2007 m. Kaip minëta, bendrojo finansavimo lëðø poveikis vertinamastik valdþios sektoriaus finansams. Akivaizdu, kad didëjant ES finansinei paramai inves-ticijoms skirtos valdþios sektoriaus iðlaidos taip pat didës, o tai bus papildoma naðta jobiudþetui. Tikslios informacijos apie faktines 2004–2008 m. bendrojo finansavimo lëðasnëra, taigi jas galima ávertinti tik ekspertiðkai, atsiþvelgiant á Bendrajame programavimodokumente suplanuotas lëðas (þr. 10 lent.) ir faktines bei prognozuojamas struktûrinësparamos lëðas. Suprantama, valdþios sektoriaus iðlaidos gali bûti ir didesnës nei rodo ðiotyrimo rezultatai. Dalis iðlaidø, kurias turi padengti paramos gavëjai (valstybë) ir kuriosyra bûtinos ið ES struktûriniø fondø finansuojamiems projektams ágyvendinti, neatitinkabendrojo finansavimo reikalavimø, nes nëra fiksuojamos Bendrajame programavimo do-kumente. Tai iðlaidos iki ðio dokumento patvirtinimo arba þemës ásigijimo iðlaidos.

10 lentelë

Prielaidos dël bendrojo finansavimo lëðø 2004–2008 m.

2004 2005 2006 2007 2008 Vidurkis

Pesimistinis variantas

lëðos, mln.lt+ 135 154 207 509 566 314

lëðos, %++ 0,2 0,2 0,3 0,6 0,6 0,4

Optimistinis variantas

lëðos, mln. lt 135 154 207 656 1 028 436

lëðos, % 0,2 0,2 0,3 0,8 1,1 0,6

Pastaba: +ávertinta ekspertiniu bûdu, neskaitant finansinës paramos pagal pasirengimo narystei programas;++palyginti su BVP.

Šaltinis: autoriø skaièiavimai.

38

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

Vertinant kartu su bendrojo finansavimo lëðomis, tiek pagal pesimistiná, tiek pagaloptimistiná variantà nustatomas maþiau teigiamas ES finansinës paramos poveikis valdþiossektoriaus finansams. Valdþios sektoriaus biudþeto deficitas pradeda didëti jau 2007 m.,o 2008 m. nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus sudaro iki 1,6 procentinio punkto BVPper metus (þr. priedo 6–7 lent.).

Didelio skirtumo tarp ES finansinës paramos poveikio valdþios sektoriaus finansamspagal du pasirinktus scenarijus nenustatoma. ES skiriamos lëðos sudaro ne valdþios sek-toriaus, o ES biudþeto iðlaidas. Palyginus prognozavimo pagal pesimistiná ir optimistinávariantà (tiek subsidijø, tiek ir einamøjø pervedimø scenarijus) rezultatus, matyti, kad ESfinansinës paramos skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas atsveria didesnes valdþiossektoriaus iðlaidas, ir poveikis valdþios sektoriaus biudþeto deficitui maþëja.

Išvados

ES finansinës paramos poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas yra makroekonominësanalizës dalis. Taèiau atlikti toká vertinimà trukdo patikimos ir susistemintos informacijosapie ES skiriamø lëðø panaudojimà trûkumas. Tokia problema buvo paminëta ir Lietuvos2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento ágyvendinimo 2005 m. ataskaitoje.

Vertinant ES finansinës paramos poveiká Lietuvos ekonominei raidai 2004–2008 m.,optimistinis ir pesimistinis prognozës variantai, kuriø kiekvienam sudaroma po du skirtingusscenarijus (subsidijø ir einamøjø pervedimø), lyginami su pagrindiniu scenarijumi – Lietuvosbanko 2006 m. pavasará atliktomis vidutinio laikotarpio makroekonominëmis progno-zëmis. Gauti rezultatai rodo, kad kainø lygio kitimas priklauso nuo einamøjø pervedimøtraktavimo, taèiau pagal visus scenarijus nustatoma, kad didþiausià poveiká ES finansinëparama darytø 2004–2005 m., o vëliau jis sumaþëtø: per metus ðalies BVP turëtø padidëtiapie 0,6–1,2 procentinio punkto (pesimistinis prognozës variantas) arba 1,5–2,0 pro-centinio punkto (optimistinis prognozës variantas). Spëjama, kad nuo 2007 m. Lietuvosekonomikos augimas turëtø lëtëti. Beje, gerëjant ES skiriamø lëðø panaudojimui, ekono-mikos augimo lëtëjimas bûtø nuosaikesnis. Prieðingu atveju 2007–2008 m. BVP didëslëèiau nei 2006 m., o kainos kils sparèiau.

Didþiausià poveiká ES finansinë parama turëtø investicijoms – nagrinëjamu laikotarpiujos padidëtø apie 6 procentinius punktus (pesimistinis prognozës variantas) arba 9,7procentinio punkto (optimistinis prognozës variantas). Taèiau valdþios ir privaèiojo sektoriøinvesticijos modeliuojant neskaidomos. Ið tikrøjø jø panaudojimo efektyvumas abiejuosesektoriuose turëtø bûti skirtingas, taigi nustatytas investicijø padidëjimas galëtø bûti irmaþesnis. Be to, analizuojant ES skiriamø lëðø panaudojimo ir investicijø kitimopriklausomybæ, nevertinami pakeièiamumo ir papildymo efektai. Taigi tokiø lëðø poveikáinvesticijoms ðiame darbe reikëtø vertinti su tam tikra iðlyga.

Lietuvai gaunant ES finansinæ paramà, privaèiojo sektoriaus vartojimas per metus padidëtø0,6–1,9 procentinio punkto. Apskritai dël didëjanèios vidaus paklausos 2004–2008 m.importas padidëtø apie 3–4 procentinio punkto, o einamosios sàskaitos deficitas –atitinkamai 4–6 procentiniais punktais, palyginti su BVP. Vadinasi, pastarojo laikotarpioeinamosios sàskaitos deficitas – didesnis nei 10 procentø BVP – yra dësningas reiðkinys.

ES finansinës paramos skatinamas nedarbo lygio maþëjimas per kylantá darbo uþmokestádarytø poveiká kainoms. Taikant du skirtingus prognozës scenarijus, nustatomas skirtingaskainø lygio kitimas, taèiau suderintas vartotojø kainø indeksas per metus galëtø padidëti0,5–1,6 procentinio punkto.

ES finansinës paramos poveiká valdþios sektoriaus finansams nagrinëjamu laikotarpiureikëtø vertinti teigiamai: padidëjusias valdþios sektoriaus iðlaidas (ámokos á ES biudþetà)atsveria mokestinës pajamos – jø daugëja augant ðalies ekonomikai. Taèiau bendrojofinansavimo lëðø poveikis yra maþiau teigiamas: jau nuo 2007 m. valdþios sektoriausbiudþeto deficitas imtø didëti. Kita vertus, pradëjus efektyviau naudoti ES skiriamas lëðasir daugëjant mokestiniø pajamø, valdþios sektoriaus biudþeto deficitas turëtø sumaþëti.

Taigi, norint teisingai ávertinti ES finansinës paramos poveiká Lietuvos ekonomikai vidu-tiniu laikotarpiu, bûtina nuolatos analizuoti jos panaudojimà. Tai leistø daryti tikslesnesprielaidas sudarant modelá ir padidintø jo patikimumà.

39

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

Priedas

1 lentelë

Regresijos lygèiø diagnostiniai rodikliai

Rodiklis (1) lygtis (2) lygtis (3) lygtis (4) lygtis (5) lygtis (6) lygtis

Vertinimo 1995 m. I ketv.– 1995 m. III ketv.– 1995 m. II ketv.– 1995 m. III ketv.– 1997 m. II ketv.– 1997 m. I ketv.–laikotarpis 2005 m. IV ketv. 2005 m. IV ketv. 2005 m. IV ketv. 2005m. IV ketv. 2005 m. IV ketv. 2005 m. IV ketv.

Suderintasisapibrëþtumokoeficientas

2R 0,98 0,51 0,97 0,59 0,62 0,27

Durbin-Watson

statistika 1,6 2,02 3,2 1,7 2,4 0,1

Regresijos lygtiesstandartinëpaklaida 0,03 0,02 0,0 0,02 0,05 0,14

Šaltinis: autoriø skaièiavimai.

40

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

2 lente

lë

ES f

inan

sin

ës

para

mo

s p

oveik

is L

ietu

vo

s eko

no

min

ei

raid

ai

pag

al

sub

sid

ijø

sce

nari

jau

s p

esi

mis

tin

á vari

an

tà+

(nu

okry

pis

nu

o p

ag

rin

din

io s

cen

ari

jau

s)

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

Vid

urk

is2

00

42

00

52

00

62

00

72

00

8V

idu

rkis

Nuokr

ypis

, pro

c. p

unkt

ais

Abso

liutu

s nuokr

ypis

, m

ln.

litø

EKO

NO

MIN

IS A

KTY

VU

MA

S (P

ALY

GIN

AM

OSI

OM

IS 2

000 M

. K

AIN

OM

IS)

BV

P2

,23

,21

,60

,3–1

,21

,21 2

88,7

3 3

85,5

4 5

18,7

4 5

27,2

3 9

11,0

3 5

26,2

Priv

aèio

jo s

ekto

riau

s va

rtojim

as1,5

4,2

2,2

0,0

–1,5

1,3

56

1,8

2 3

26,8

3 4

68,4

3 2

89,7

2 7

16,5

2 4

72,7

Val

dþi

os

sekt

oriau

s va

rtojim

as4

,2–1

,8–0

,10

,20

,20

,54

43

,42

56

,32

51

,82

88

,03

14

,93

10

,9

Inve

stic

ijos

10

,48

,43

,06

,51

,05

,91 2

71,5

2 6

81,4

3 3

78,6

4 2

89,7

4 4

87,7

3 2

21,8

Eksp

ort

as0

,10

,1–0

,1–0

,2–0

,2–0

,13

0,5

54

,21

1,5

–80

,7–2

00

,6–3

7,0

Imp

ort

as2

,43

,31

,20

,7–0

,41

,48

46

,82

355,2

3 2

20,8

3 7

47,5

3 6

63,4

2 7

66,8

Rea

liosi

os

priva

èiosi

os

dis

ponuoja

mosi

os

paj

amos

3,2

4,3

1,9

–0,4

–2,0

1,4

1 2

04,2

3 1

84,9

4 2

24,7

3 7

48,6

3 0

67,4

3 0

86,0

DA

RBO

RIN

KA

Uþi

mtu

mas

0,4

1,6

1,4

0,8

–0,5

0,7

––

––

––

Ned

arbo ly

gis

, %

dar

bo jë

gos

–0,3

–1,8

–3,1

–3,7

–3,0

–2,4

––

––

––

IÐO

RËS

SEK

TORIA

US

FIN

AN

SAI,

% B

VP

Einam

osi

os

sàsk

aito

s bal

ansa

s–0

,5–2

,7–4

,3–5

,9–6

,4–3

,9–2

80

,9–1

904,8

–3 1

26,4

–4 0

04,4

–4 1

82,6

–2 7

00,0

VA

LDÞI

OS

SEK

TORIA

US

FIN

AN

SAI,

% B

VP

Bal

ansa

s–0

,20

,21

,00

,7–0

,40

,3–1

41

,61

43

,57

49

,64

94

,3–2

49

,21

99

,0

Paja

mo

s1

,93

,24

,15

,15

,33

,91 1

92,1

2 2

76,1

3 0

09,2

3 4

65,1

3 4

55,6

2 6

80,0

Išla

ido

s2

,13

,03

,14

,45

,63

,71 3

33,7

2 1

32,6

2 2

59,6

2 9

70,7

3 7

04,8

2 4

80,0

KA

INO

S IR

SÀ

NA

UD

OS

Inflia

cija

(vi

dutinë

pag

al S

VK

I)–0

,1–1

,20,4

1,7

1,5

0,5

––

––

––

Dar

bo u

þmoke

stis

1,6

2,6

1,2

2,4

1,2

1,8

62

,21

82

,02

49

,03

60

,24

10

,02

52

,7

BV

P def

liato

rius

0,0

–0,6

–0,5

0,8

1,5

0,2

––

––

––

Priv

aèio

jo s

ekto

riau

s va

rtojim

od

eflia

tori

us

–0,1

–1,1

0,2

1,7

1,5

0,5

––

––

––

Val

dþi

os

sekt

oriau

s va

rtojim

od

eflia

tori

us

–0,5

–0,5

0,7

1,4

1,6

0,6

––

––

––

Inve

stic

ijø d

eflia

torius

–0,2

–0,4

0,3

0,7

0,9

0,3

––

––

––

Eksp

ort

o d

eflia

torius

–0,3

–0,2

0,3

0,6

0,7

0,2

––

––

––

Import

o d

eflia

torius

–0,1

–0,3

0,1

0,5

0,6

0,2

––

––

––

Past

aba:

+ið

orë

s ir v

ald

þios

sekto

riø f

inansø

pro

centinis

nuokry

pis

apsk

aiè

iuota

s kaip

abso

liutu

s sk

irtu

mas

pro

centa

is,

paly

gin

ti s

u B

VP.

Nedarb

o lyg

io n

uokry

pis

– a

bso

liutu

s ly

gio

skirtu

mas.

Šaltin

is:

auto

riø s

kaiè

iavi

mai.

41

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

3 lente

lë

ES f

inan

sin

ës

para

mo

s p

oveik

is L

ietu

vo

s eko

no

min

ei

raid

ai

pag

al

sub

sid

ijø

sce

nari

jau

s o

pti

mis

tin

á vari

an

tà+

(nu

okry

pis

nu

o p

ag

rin

din

io s

cen

ari

jau

s)

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

Vid

urk

is2

00

42

00

52

00

62

00

72

00

8V

idu

rkis

Nuokr

ypis

, pro

c. p

unkt

ais

Abso

liutu

s nuokr

ypis

, m

ln.

litø

EKO

NO

MIN

IS A

KTY

VU

MA

S (P

ALY

GIN

AM

OSI

OM

IS 2

000 M

. K

AIN

OM

IS)

BV

P2

,23

,21

,61

,71

,22

,01 2

88,7

3 3

85,5

4 5

34,1

5 5

21,5

6 5

84,0

4 2

62,8

Priv

aèio

jo s

ekto

riau

s va

rtojim

as1,5

4,2

2,3

0,9

0,4

1,9

56

1,8

2 3

26,8

3 4

76,0

3 7

90,1

4 1

87,7

2 8

68,5

Val

dþi

os

sekt

oriau

s va

rtojim

as4

,2–1

,8–0

,10

,20

,20

,54

43

,42

56

,32

51

,82

88

,03

14

,93

10

,9

Inve

stic

ijos

10

,48

,43

,11

4,4

11

,89

,61 2

71,5

2 6

81,4

3 4

01,6

5 8

68,6

8 2

95,5

4 3

03,7

Eksp

ort

as0

,10

,1–0

,1–0

,2–0

,3–0

,13

0,5

54

,21

1,4

–91

,0–2

52

,7–4

9,5

Imp

ort

as2

,43

,31

,22

,82

,42

,48

46

,82

355,2

3 2

36,9

4 9

04,7

6 5

43,9

3 5

77,5

Rea

liosi

os

priva

èiosi

os

dis

ponuoja

mosi

os

paj

amos

3,2

4,3

1,9

1,2

0,5

2,2

1 2

04,2

3 1

84,9

4 2

38,0

4 6

04,2

5 1

80,1

3 6

82,3

DA

RBO

RIN

KA

Uþi

mtu

mas

0,4

1,6

1,4

1,1

0,3

1,0

––

––

––

Ned

arbo ly

gis

, %

dar

bo jë

gos

–0,3

–1,8

–3,1

–4,0

–4,1

–2,7

––

––

––

IÐO

RËS

SEK

TORIA

US

FIN

AN

SAI,

% B

VP

Einam

osi

os

sàsk

aito

s bal

ansa

s–0

,5–2

,7–4

,3–7

,8–1

1,4

–5,3

–28

0,9

–1 9

04,8

–3 1

43,7

–5 2

86,0

–7 4

88,4

–3 6

21,0

VA

LDÞI

OS

SEK

TORIA

US

FIN

AN

SAI,

% B

VP

Bal

ansa

s–0

,20

,21

,01

,00

,30

,5–1

41

,61

43

,57

52

,76

67

,12

29

,73

30

,0

Paja

mo

s1

,93

,24

,15

,66

,84

,31 1

92,1

2 2

76,1

3 0

14,9

3 8

11,0

4 4

89,1

2 9

57,0

Išla

ido

s2

,13

,03

,14

,66

,53

,91 3

33,7

2 1

32,6

2 2

62,2

3 1

43,9

4 2

59,4

2 6

26,0

KA

INO

S IR

SÀ

NA

UD

OS

Inflia

cija

(vi

dutinë

pag

al S

VK

I)–0

,1–1

,20,4

1,8

1,8

0,6

––

––

––

Dar

bo u

þmoke

stis

1,6

2,6

1,2

3,6

3,8

2,6

62

,21

82

,02

49

,94

23

,56

04

,83

04

,5

BV

P def

liato

rius

0,0

–0,6

–0,5

0,8

1,6

0,3

––

––

––

Priv

aèio

jo s

ekto

riau

s va

rtojim

od

eflia

tori

us

–0,1

–1,1

0,2

1,8

1,9

0,5

––

––

––

Val

dþi

os

sekt

oriau

s va

rtojim

od

eflia

tori

us

–0,5

–0,5

0,7

1,6

2,2

0,7

––

––

––

Inve

stic

ijø d

eflia

torius

–0,2

–0,4

0,3

0,8

1,1

0,3

––

––

––

Eksp

ort

o d

eflia

torius

–0,3

–0,2

0,4

0,7

1,0

0,3

––

––

––

Import

o d

eflia

torius

–0,1

–0,3

0,1

0,5

0,7

0,2

––

––

––

Past

aba:

+ið

orë

s ir v

ald

þios

sekto

riø f

inansø

pro

centinis

nuokry

pis

apsk

aiè

iuota

s kaip

abso

liutu

s sk

irtu

mas

pro

centa

is,

paly

gin

ti s

u B

VP.

Nedarb

o lyg

io n

uokry

pis

– a

bso

liutu

s ly

gio

skirtu

mas.

Šaltin

is:

auto

riø s

kaiè

iavi

mai.

42

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

4 lente

lë

ES f

inan

sin

ës

para

mo

s p

oveik

is L

ietu

vo

s eko

no

min

ei

raid

ai

pag

al

ein

am

øjø

perv

ed

imø

sce

nari

jau

s p

esi

mis

tin

á vari

an

tà+

(nu

okry

pis

nu

o p

ag

rin

din

io s

cen

ari

jau

s)

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

Vid

urk

is2

00

42

00

52

00

62

00

72

00

8V

idu

rkis

Nuokr

ypis

, pro

c. p

unkt

ais

Abso

liutu

s nuokr

ypis

, m

ln.

litø

EKO

NO

MIN

IS A

KTY

VU

MA

S (P

ALY

GIN

AM

OSI

OM

IS 2

000 M

. K

AIN

OM

IS)

BV

P2

,63

,00

,7–0

,3–2

,80

,61 4

79,4

3 4

68,5

3 9

91,3

3 5

97,7

1 8

70,8

2 8

81,5

Priv

aèio

jo s

ekto

riau

s va

rtojim

as2,2

4,4

0,5

–0,4

–3,6

0,6

81

1,6

2 6

98,1

3 0

55,5

2 7

34,9

1 1

89,7

2 0

98,0

Val

dþi

os

sekt

oriau

s va

rtojim

as4

,2–1

,8–0

,10

,20

,20

,54

43

,42

56

,52

51

,82

88

,03

14

,93

10

,9

Inve

stic

ijos

10

,71

0,5

4,1

5,5

–1,4

5,9

1 3

09,2

3 0

34,1

3 9

69,0

4 6

49,4

4 3

85,2

3 4

69,4

Eksp

ort

as0

,0–0

,2–0

,3–0

,3–0

,3–0

,2–8

,1–5

8,8

–17

6,2

–34

1,3

–51

2,8

–21

9,5

Imp

ort

as3

,13

,91

,00

,6–1

,51

,41 1

09,8

2 9

20,4

3 7

88,5

4 2

33,3

3 5

31,2

3 1

16,7

Rea

liosi

os

priva

èiosi

os

dis

ponuoja

mosi

os

paj

amos

4,6

3,3

0,7

–1,0

–4,5

0,6

1 7

48,8

3 3

71,9

3 8

21,6

3 0

66,2

1 1

31,0

2 6

27,9

DA

RBO

RIN

KA

Uþi

mtu

mas

0,4

1,8

0,9

0,0

–1,7

0,3

––

––

––

Ned

arbo ly

gis

, %

dar

bo jë

gos

–0,4

–2,0

–2,9

–2,8

–1,1

–1,8

––

––

––

IÐO

RËS

SEK

TORIU

S, %

BV

P

Einam

osi

os

sàsk

aito

s bal

ansa

s–0

,8–3

,6–5

,4–7

,2–6

,8–4

,7–4

80

,0–2

535,3

–3 9

26,6

–4 8

62,4

–4 4

65,3

–3 2

54,0

VA

LDÞI

OS

SEK

TORIA

US

FIN

AN

SAI,

% B

VP

Bal

ansa

s–0

,30

,31

,10

,6–0

,70

,2–1

76

,02

36

,08

17

,04

34

,2–4

82

,71

66

,0

Paja

mo

s1

,42

,83

,64

,54

,13

,38

92

,31

965,7

2 6

63,9

3 0

15,5

2 7

16,5

2 2

51,0

Išla

ido

s1

,72

,42

,53

,84

,93

,11 0

68,3

1 7

29,7

1 8

46,9

2 5

81,3

3 1

99,2

2 0

85,0

KA

INO

S IR

SÀ

NA

UD

OS

Inflia

cija

(vi

dutinë

pag

al S

VK

I)0

,00

,71

,52

,62

,51

,4 –

––

––

–

Dar

bo u

þmoke

stis

1,9

4,2

1,9

2,7

1,1

2,4

73

,52

63

,13

73

,64

94

,95

33

,53

47

,7

BV

P def

liato

rius

0,0

0,1

0,9

1,9

2,6

1,1

––

––

––

Priv

aèio

jo s

ekto

riau

s va

rtojim

od

eflia

tori

us

0,0

0,6

1,4

2,6

2,6

1,4

––

––

––

Val

dþi

os

sekt

oriau

s va

rtojim

od

eflia

tori

us

0,1

0,9

1,8

2,6

2,2

1,5

––

––

––

Inve

stic

ijø d

eflia

torius

0,0

0,4

0,9

1,4

1,3

0,8

––

––

––

Eksp

ort

o d

eflia

torius

0,1

0,4

0,8

1,1

1,0

0,7

––

––

––

Import

o d

eflia

torius

0,0

0,2

0,5

0,9

0,9

0,5

––

––

––

Past

aba: +ið

orë

s ir v

ald

þios

sekto

riaus

finansø

pro

centinis

nuokry

pis

apsk

aiè

iuota

s kaip

abso

liutu

s sk

irtu

mas

pro

centa

is,

paly

gin

ti s

u B

VP.

Nedarb

o lyg

io n

uokry

pis

– a

bso

liutu

s ly

gio

skirtu

mas.

Šaltin

is:

auto

riø s

kaiè

iavi

mai.

43

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

5 lente

lë

ES f

inan

sin

ës

para

mo

s p

oveik

is ð

alies

eko

no

min

ei

raid

ai

pag

al

ein

am

øjø

perv

ed

imø

sce

nari

jau

s o

pti

mis

tin

á vari

an

tà+

(nu

okry

pis

nu

o p

ag

rin

din

io s

cen

ari

jau

s)

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

Vid

urk

is2

00

42

00

52

00

62

00

72

00

8V

idu

rkis

Nuokr

ypis

, pro

c. p

unkt

ais

Abso

liutu

s nuokr

ypis

, m

ln.

litø

EKO

NO

MIN

IS A

KTY

VU

MA

S (P

ALY

GIN

AM

OSI

OM

IS 2

000 M

. K

AIN

OM

IS)

BV

P2

,63

,00

,71

,4–0

,11

,51 4

79,4

3 4

68,5

4 0

09,8

4 8

15,7

4 9

68,3

3 7

48,3

Priv

aèio

jo s

ekto

riau

s va

rtojim

as2,2

4,4

0,6

0,9

–1,3

1,3

81

1,6

2 6

98,1

3 0

65,1

3 3

48,2

2 9

13,6

2 5

67,3

Val

dþi

os

sekt

oriau

s va

rtojim

as4

,2–1

,8–0

,11

,21

,10

,94

43

,42

56

,52

53

,44

17

,25

68

,83

87

,8

Inve

stic

ijos

10

,71

0,5

4,2

13

,79

,49

,71 3

09,2

3 0

34,1

3 9

93,0

6 3

47,2

8 3

32,7

4 6

03,3

Eksp

ort

as0

,0–0

,2–0

,3–0

,4–0

,4–0

,2–8

,1–5

8,8

–17

6,3

–35

1,3

–56

7,3

–23

2,4

Imp

ort

as3

,13

,91

,12

,81

,52

,51 1

09,8

2 9

20,4

3 8

06,3

5 5

37,1

6 6

67,3

4 0

08,2

Rea

liosi

os

priva

èiosi

os

dis

ponuoja

mosi

os

paj

amos

4,6

3,3

0,8

1,0

–1,7

1,6

1 7

48,8

3 3

71,9

3 8

38,4

4 1

09,6

3 5

87,1

3 3

31,1

DA

RBO

RIN

KA

Uþi

mtu

mas

0,4

1,8

0,9

0,5

–0,6

0,6

––

––

––

Ned

arbo ly

gis

, %

dar

bo jë

gos

–0,4

–2,0

–2,9

–3,2

–2,4

–2,2

––

––

––

IÐO

RËS

SEK

TORIA

US

FIN

AN

SAI,

% B

VP

Einam

osi

os

sàsk

aito

s bal

ansa

s–0

,8–3

,6–5

,4–9

,2–1

2,0

–6,2

-48

0,0

–2 5

35,5

–39

43

,1–6

196,6

–7 8

73,6

–4 2

06,0

VA

LDÞI

OS

SEK

TORIA

US

FIN

AN

SAI,

% B

VP

Bal

ansa

s–0

,30

,31

,11

,00

,10

,5–1

76

,02

35

,88

21

,16

82

,47

6,2

32

8,0

Paja

mo

s1

,42

,83

,65

,36

,33

,98

92

,31

965,7

2 6

72,4

3 6

11,5

4 1

74,9

2 6

63,0

Išla

ido

s1

,72

,42

,54

,36

,23

,41 0

68,3

1 7

29,9

1 8

51,3

2 9

29,1

4 0

98,7

2 3

35,0

KA

INO

S IR

SÀ

NA

UD

OS

Inflia

cija

(vi

dutinë

pag

al S

VK

I)0

,00

,71

,52

,72

,81

,5 –

––

––

–

Dar

bo u

þmoke

stis

1,9

4,2

1,9

4,2

4,0

3,2

73

,52

63

,13

74

,85

75

,17

66

,74

10

,6

BV

P def

liato

rius

0,0

0,1

0,9

1,9

2,7

1,1

––

––

––

Priv

aèio

jo s

ekto

riau

s va

rtojim

od

eflia

tori

us

0,0

0,6

1,4

2,6

3,0

1,5

––

––

––

Val

dþi

os

sekt

oriau

s va

rtojim

od

eflia

tori

us

0,1

0,9

1,8

2,7

2,8

1,7

––

––

––

Inve

stic

ijø d

eflia

torius

0,0

0,4

0,9

1,4

1,5

0,8

––

––

––

Eksp

ort

o d

eflia

torius

0,1

0,4

0,8

1,2

1,2

0,7

––

––

––

Import

o d

eflia

torius

0,0

0,2

0,5

0,9

1,0

0,5

––

––

––

Past

aba:

+ið

orë

s ir v

ald

þios

sekto

riaus

finansø

pro

centinis

nuokry

pis

apsk

aiè

iuota

s kaip

abso

liutu

s sk

irtu

mas

pro

centa

is,

paly

gin

ti s

u B

VP.

Nedarb

o lyg

io n

uokry

pis

– a

bso

liutu

s ly

gio

skirtu

mas.

Šaltin

is:

auto

riø s

kaiè

iavi

mai.

44

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

6 lente

lë

Ben

dro

jo f

inan

savim

o l

ëðø

po

veik

is v

ald

þio

s se

kto

riau

s fi

nan

sam

s p

ag

al

pesi

mis

tin

á vari

an

tà+

Ro

dik

liai

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

Vid

urk

is2

00

42

00

52

00

62

00

72

00

8V

idu

rkis

Nuokr

ypis

nuo p

agrindin

io s

cenar

ijaus,

pro

c. p

unkt

ais

Abso

liutu

s nuokr

ypis

nuo p

agrindin

io s

cenar

ijaus,

mln

. lit

ø

EIN

AM

ØJØ

PER

VED

IMØ

SC

ENA

RIJU

S

Bal

ansa

s–0

,50

,20

,7–0

,1–1

,6–0

,3–3

24

,71

23

,75

15

,2–7

4,4

–10

49

,1–1

61

,9

Paja

mo

s1

,42

,83

,64

,54

,13

,38

92

,31

965,7

2 6

63,9

3 0

15,5

2 7

16,5

2 2

50,8

Išla

ido

s2

,02

,62

,94

,65

,73

,61

,21

71

,84

22

,14

93

,09

03

,76

62

412,7

SUBSI

DIJØ

SC

ENA

RIJU

S

Bal

ansa

s–0

,50

,00

,60

,0–1

,2–0

,2–2

90

,43

1,2

44

7,8

–14

,3–8

15

,7–2

90

,4

Paja

mo

s1

,93

,24

,15

,15

,33

,91 1

92,1

2 2

76,1

3 0

09,2

3 4

65,1

3 4

55,6

2 6

79,6

Išla

ido

s2

,43

,23

,55

,16

,54

,11

,48

22

,24

52

,56

13

,47

94

,27

11

,48

2

Past

aba: +ið

orë

s ir v

ald

þios

sekto

riaus

finansø

pro

centinis

nuokry

pis

apsk

aiè

iuota

s kaip

abso

liutu

s sk

irtu

mas

pro

centa

is, paly

gin

ti s

u B

VP.

Bala

nso

eilu

tëje

þenkla

s „–“ r

odo n

eig

iam

à p

ove

iká, t

. y.

defici

tas

did

ëja

, „+

“ r

odo

teig

iam

à p

ove

iká – d

efici

tas

maþë

ja.

Šaltin

is:

auto

riø s

kaiè

iavi

mai.

7 lente

lë

Ben

dro

jo f

inan

savim

o l

ëðø

po

veik

is v

ald

þio

s se

kto

riau

s fi

nan

sam

s p

ag

al

op

tim

isti

ná

vari

an

tà+

Ro

dik

liai

20

04

20

05

20

06

20

07

20

08

Vid

urk

is2

00

42

00

52

00

62

00

72

00

8V

idu

rkis

Nuokr

ypis

nuo p

agrindin

io s

cenar

ijaus,

pro

c. p

unkt

ais

Abso

liutu

s nuokr

ypis

nuo p

agrindin

io s

cenar

ijaus,

mln

. lit

ø

EIN

AM

ØJØ

PER

VED

IMØ

SC

ENA

RIJU

S

Bal

ansa

s–0

,50

,20

,70

,0–1

,4–0

,2–3

24

,71

23

,55

19

,32

6,4

–95

1,8

–12

1,5

Paja

mo

s1

,42

,83

,65

,36

,33

,98

92

,31

965,7

2 6

72,4

3 6

11,5

4 1

74,9

2 6

63,4

Išla

ido

s2

,02

,62

,95

,37

,84

,11 2

17,0

1 8

42,2

2 1

53,1

3 5

85,1

5 1

26,7

2 7

84,8

SUBSI

DIJØ

SC

ENA

RIJU

S

Bal

ansa

s–0

,50

,00

,60

,0–1

,2–0

,2–2

90

,43

1,2

45

0,9

11

,1–7

98

,3–1

19

,1

Paja

mo

s1

,93

,24

,15

,66

,84

,31 1

92,1

2 2

76,1

3 0

14,9

3 8

11,0

4 4

89,1

2 9

56,6

Išla

ido

s2

,43

,23

,55

,68

,04

,51 4

82,5

2 2

44,9

2 5

64,0

3 7

99,9

5 2

87,4

3 0

75,7

Past

aba: +ið

orë

s ir v

ald

þios

sekto

riaus

finansø

pro

centinis

nuokry

pis

apsk

aiè

iuota

s kaip

abso

liutu

s sk

irtu

mas

pro

centa

is, paly

gin

ti s

u B

VP.

Bala

nso

eilu

tëje

þenkla

s „–“ r

odo n

eig

iam

à p

ove

iká, t

. y.

defici

tas

did

ëja

, „+

“ r

odo

teig

iam

à p

ove

iká – d

efici

tas

maþë

ja.

Šaltin

is:

auto

riø s

kaiè

iavi

mai.

45

A.

Jak

ait

ien

ë,

V.

Kly

vie

në

Eu

rop

os

Sà

jun

go

s fi

na

nsi

në

s p

ara

mo

s p

ove

ikis

Lie

tuvo

s e

ko

no

min

ei

raid

ai

Literatûra

Centrinë projektø valdymo agentûra (CPVA) 2006: ES struktûriniai fondai: http://www.cpva.lt

European Commission 2001: The Economic Impact of Enlargement. Directorate General for Eco-nomic and Financial Affairs, Enlargement Paper 4.

Europos bendri jø komisi ja (EBK) 2004: Europos Sàjungos finansavimas. Komisijos ataskaita apienuosavøjø iðtekliø sistemos veikimà, KOM (2004) 505, Briuselis.

Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2002: Lietuvos integracijos á ESfinansiniø, ekonominiø ir socialiniø pasekmiø susisteminimas ir analizë. Vykdytojas UAB „Ekonominëkonsultacijos ir tyrimai“.

Eurostat: Treatment of Community Institutions Transfers: Final Approval of the Document Updatedby the January 1997, BP/97/11/E, March 1997.

Grybauskaitë D. 2006: ES fondai: patirtis ir perspektyva. Daugiau galimybiø Lietuvai, Strasbûras,2006 m. rugsëjo 27 d.

Lietuvos Respublikos f inansø ministeri ja (LRFM) 2004: Bendrasis programavimo dokumentas,2004–2006 metai.

L ietuvos Respubl ikos f inansø minis ter i ja (LRFM) 2005: Lietuvos 2004–2006 m. bendrojoprogramavimo dokumento ágyvendinimas, 2004 m. ataskaita.

Lietuvos Respubl ikos f inansø minister i ja (LRFM) 2006a: Lietuvos 2004–2006 m. bendrojoprogramavimo dokumento ágyvendinimas, 2005 m. ataskaita.

Lietuvos Respubl ikos f inansø minister i ja (LRFM) 2006b: Sanglaudos fondø 2000–2006 m.parama: http://www.finmin.lt/lt

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004: Dël Sanglaudos fondo strategijos 2004–2006 metamspatvirtinimo (2004 02 20, Nr. 1K-054/D1-79/3-99). – Valstybës þinios 33-1071.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2005: Lietuvos konvergencijos 2005 m. programa (2005 12 12,Nr. 1323). – Valstybës þinios 146-5320.

Lietuvos Respubl ikos þemës ûkio minister i ja (LRÞÛM) 2004: Lietuvos kaimo plëtros 2004–2006 m. planas.

Lietuvos Respublikos þemës ûkio ministerija (LRÞÛM) 2006: Kaimo plëtra: http://www.zum.lt/min

Mortensen J., Richter S. 2000: Measurement of Costs and Benefits of Accession to the EU forSelected Countries in Central and Eastern Europe. WIIW Research Report 263. Vienna: ViennaInstitute for International Economic Sudies.

Nacionalinë mokëjimø agentûra (NMA) 2006: Struktûrinë parama: www.nma.lt

Pi l ietinës visuomenës institutas (PVI) 2006: Europos Sàjungos struktûriniø fondø 2007–2013 m.paramos poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas mikro- ir makroaspektais (nespausdinta).

Vetlov I . 2003: Baltijos ðaliø ekonomikos augimo apskaita. – Pinigø studijos 3, 14–34.

Vetlov I . 2004: The Lithuanian Block of the ESCB Multi-Country Model, BOFIT Discussion Paper 13.

Gauta 2007 m. geguþës mën.

Priimta spaudai 2007 m. spalio mën.

Summary

Audronë Jakaitienë, Violeta Klyvienë

On 1 May 2004, Lithuania became a member of the European Union (EU). The mostvisible benefit of this membership came from the EU financial assistance. During 2004–2006 Lithuania was eligible for the support (year 2004 prices) from: 1) direct agriculturalsupport programmes (about 800 million Euro), 2) structural actions (1.5 billion Euro),3) internal policies (600 million Euro). From the 2007 a new period in administering theEU assistance starts. According to the initial estimates, the EU support under the newfinancial perspective for the 2007–2013 will be substantially greater then it was grantedfor 2004–2006 and accounted around 10 billion Euro.

The macroeconomic implication of the EU funds depends not on the commitments ofthe EU budget but on the actual flows to the economy. While the disbursements ofdirect agricultural and the pre-accession support are broadly in line with commitments,absorption of structural funds is less favourable and has remained a key challenge. Onaverage the rates of absorption of structural and cohesion funds are accordingly 35%and 29% in 2005–2006. Shortage of qualified and experienced human resources, lackof well-functioned infrastructure, and some legal aspects resulted in lower results, but it

ASSESSING THE IMPACT OF THE EU FUNDS ON THE LITHUANIAN ECONOMIC

DEVELOPMENT

46

Pin

igø

stu

dij

os

20

07

/2 �

E

ko

no

mik

os

teo

rija

ir

pra

kti

ka

is expected to improve in future. Taking into account uncertainties regarding the structuralsupport absorption two different variants will be presented. In the first variant absorptioncapacity over the 2006–2008 increased only marginally and the second variant shows asharp acceleration in structural funds absorptions.

The focus of this study lies on the impact how these financial flows will effect develop-ment of macroeconomic and fiscal variables. The quarterly Bank of Lithuania structuralmodel was applied to calculate impact of EU funds for macroeconomic development.This required a certain decomposition of the EU fund, mainly to current and capitaltransfers. Methodology of accounting and classification of the EU funds under the Balanceof Payments and National accounts framework was presented. From the macro-modellingperspectives, EU flow affects Lithuanian economy mainly through the following channels:1) private consumptions, 2) government consumptions, 3) other government expenditure,4) investment. Summarizing the results of the study we may draw the followingconclusions. The Financial transfers from the EU funds will be an important stimulus tothe growth of the economy. The biggest impact of the EU funds on aggregate demandcame from investment and consumptions channels. Noteworthy, the extent of theinfluence of EU funds on the economy highly depends from the absorption capacity.According official data the absorption of the EU support was rather subdued over theperiod of 2004–2005 and the beginning of 2006. If this rather low absorption capacitywill remain over the medium period (pessimistic variant) then impact of EU funds togrowth will be moderate and decreasing. However higher rate of absorption (optimisticvariant) would constitute a significant additional stimulus for the economic growth in2007–2008. The net impact of the EU support on the fiscal balance taking into accountthe second-round effect from the demand side in general would be positive.