ES TEISĖ (institucinė ir materialioji)

Lektorė Laura Kriaučiūnaitė

Europos Sąjunga – 497 milijonai žmonių, 27 šalys

Europos Sąjungos valstybės narės

Šalys kandidatės

Aštuoni plėtros etapai

1952 1973 1981 1986

1990 1995 2004 2007

Sutartys – teisės ir demokratijos principais pagrįsto bendradarbiavimo

pamatas

1952Europos anglių ir plieno bendrija

1958Romos sutartys:

Europos ekonominė bendrijaEuropos atominės energijos bendrija

(„Euratomas“)

1987Suvestinis Europos aktas.

Bendroji rinka

1993Europos Sąjungos (Mastrichto)

sutartis

1999Amsterdamo sutartis

2003Nicos sutartis

2009Pasirašyta Lisabonos sutartis

Institucijos pagal Lisabonos sutartį:

• Europos Parlamentas,• Europos Vadovų Taryba,• Taryba,• Europos Komisija (toliau – Komisija),• Europos Sąjungos Teisingumo Teismas,• Europos centrinis bankas,• Audito Rūmai.• [...] 4. Europos Parlamentui, Tarybai ir

Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.

Reformų sutarties turinys

• perkelta apie 90 proc. Sutarties dėl Konstitucijos Europai turinio.

• ES Tarybos prezidento postas. • ES užsienio reikalų ministro postas - Aukštasis

ES atstovas užsienio ir saugumo politikos klausimais.

• Ne naikina, o tik keičia ES ir EB sutartis.• Nelieka nuorodos į ES himną ir vėliavą• Pagrindinių teisių chartija yra Sutarties priedas,

nebe sudėtinė pačios sutarties dalis.

Lisabonos sutarties pakeitimai sprendimų priėmimui

• nauja Tarybos sprendimų priėmimo taisyklė – dvigubos daugumos taisyklė. Sprendimui priimti reikalinga 55 proc. VN ir 65 proc. ES gyventojų dauguma. Nuo 2014 m. (Lenkijos reikalavimu)

• Iki 2017 m. galimybė lengviau blokuoti sprendimą (Joaninos nuostata). įgalina mažumą valstybių narių uždelsti sprendimus, priimamus Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, „protingam laikotarpiui“, netgi jei neturima blokuojančios daugumos skaičiaus. Nėra įtraukta į patį Sutarties tekstą.

04/09/23

Kiti Lisabonos sutarties pakeitimai:

• Keičiama pirmininkavimo ES tvarka. Sąjungos pirmininką turi rinkti Vadovų taryba dviejų su puse metų terminui, kurį galima atnaujinti.

• Vietoj Aukštojo ES atstovo užsienio reikalams posto ir užsienio reikalų komisaro posto numatyta Aukštojo ES Atstovo užsienio reikalams ir saugumo politikai postas.

Kaip rengiami ES teisės aktai

Piliečiai, interesų grupės, ekspertai diskutuoja, pataria

Komisija teikia oficialius pasiūlymus

Parlamentas ir Ministrų Taryba priima bendrus sprendimus

Komisija ir Teisingumo Teismas stebi įgyvendinimo procesą

Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos juos įgyvendina

Vokietija 99

Europos Parlamentas – piliečių balsas

9

78

78

54

24

Lenkija

Latvija

6Kipras

Jungtinė Karalystė

54Ispanija

Italija

Graikija

6Estija

14Danija

24Čekija

18Bulgarija

24Belgija

18Austrija

13Airija

Kartu su Ministru Taryba tvirtina ES teisės aktus ir biudžetąUžtikrina visos ES veiklos demokratinę priežiūrą

Iš viso 785

19Vengrija

19Švedija

7Slovėnija

14Slovakija

19Švedija

14Suomija

35Rumunija

27Portugalija

Nyderlandai 27

5Malta

6Liuksemburgas

13Lietuva

Kiekvienoje šalyje renkamų Europos Parlamento narių skaičius

Ministrų Taryba – valstybių narių balsas

Po vieną ministrą iš kiekvienos ES šalies

Pirmininkaujama pagal rotacijos principą po

šešis mėnesius

Kartu su Parlamentu tvirtina ES teisės aktus

ir biudžetą

Atsako už bendrą užsienio ir saugumo

politiką

Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimas

Visų ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas

Rengiamas bent tris kartus per metus Per jį nustatomos bendrosios

ES politikos gairės

Europos Komisija – bendrų interesų gynėja

27 nepriklausomi nariai (po vieną iš kiekvienos ES valstybės narės)

Siūlo naujus teisės aktusVykdomasis organas Sutarčių sergėtojaAtstovauja ES tarptautinėje arenoje

Europos teisėtvarkos Bendrijų Teisingumo Teismas –sergėtojas

27 nepriklausomi teisėjai (po vieną iš kiekvienos ES šalies)

Sprendžia, kaip aiškinti ES teisęUžtikrina, kad visose ES valstybėse teisės aktai būtų taikomi vienodai

Europos Audito Rūmai užtikrina, kad jūsų pinigai būtų naudojami tikslingai

27 nepriklausomi nariai

Tikrina, ar ES lėšos naudojamos tinkamai Gali patikrinti bet kurio ES lėšas naudojančio asmens ar organizacijos apskaitą

ES teisės šaltinių bruožai

Pirminė teisė

• Steigimo Sutartys (jų pagrindu buvo įsteigtos Europos Anglies ir Plieno Bendija, Europos Atominės Energijos Bendrija, Europos Ekonominė Bendija);• Sutartys, kurios keičia ar papildo Steigimo Sutartis (Mastrichto S, Amsterdamo S, Nicos S), taip pat priskiriami institucijų aktai, kurie patvirtinami pagal valstybių narių konstitucinius reikalavimus.• Prisijungimo Sutartys (Prisijungimo aktai - 1972 m, JK, Airija, Danija, 1979 m. Graikija, 2004 m. Estijos, Latvijos, Lietuvos, etc. stojimo sutartys)

Antrinė teisė

pirminės teisės pagrindu priimami teisės aktai. (EB 249 str.)

Reglamentai: savybės

•Tiesiogiai taikomi. •Visuotinai taikomi

neapibrėžtas adresatų ratas - tuo skiriasi nuo sprendimų.

•Privalomi visa apimtimi - skirtumas nuo direktyvų.

Direktyvos

• “Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, siektino rezultato atžvilgiu, tačiau nacionalinės valdžios institucijos gali pasirinkti jos įgyvendinimo formą ir būdus.”

• ! Teismo praktikoje išplėtota, kad:– nors direktyva iš principo nėra taikoma

tiesiogiai, ji gali veikti tiesiogiai tam tikrais atvejais;

– už direktyvų pažeidimą/neįgyvendinimą VN gali kilti pareiga kompensuoti asmenims kilusią žalą

Sprendimai• privalomi visa jų apimtimi tiems, kam

jie skirti. • turi adresatą,- gali būti valstybės

narės, juridiniai ir fiziniai asmenys, • apie šiuos teisės aktus jiems turi būti

atskirai pranešta• Gali priimti Taryba, Taryba kartu su

Parlamentu, Komisija.• sprendimai privalo būti priimami, kai

pažeidžiamos konkurencijos normos (85(2) str.), arba normos dėl valstybės pagalbos (EB S 88 (2) str.).

Rekomendacijos ir nuomonės

• neprivalomo pobūdžio teisės aktai. Papildo privalomo pobūdžio aktus, juos aiškina (ypač rekomendacijos) Gali būti priimami tokiose srityse, kuri nustatyta papildoma Bendrijos kompetencija.

• ETT: VN turi atsižvelgti į R ir N, kai aiškinamas privalomo pobūdžio teisės aktas arba kai rekomendacija papildo teisės aktą, yra susijusi su tam tikru privalomo pobūdžio teisės aktu.

• Jos teikiamos institucijų viena kitai, tačiau gali būti adresuojamos ir valstybėms narėms.

Bendroji rinka – pasirinkimo laisvė

Nuo 1993 m.:

sukurta 2,5 mln. naujų darbo vietų perpus sumažėjo pokalbių telefonu ir lėktuvų bilietų kainos

Keturios judėjimo laisvės:

prekių

paslaugų

žmonių

kapitalo

© G

etty

Im

ages

Laisvas prekių judėjimas

Vidaus mokesčiai

Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietinius gaminius.Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.

• Tiesioginė diskriminacija – skirtingas vietinių ir importuotų prekių apmokestinimas

• Netiesioginė – pasirinktas tariamai objektyvus kriterijus, tačiau priemonė gerokai labiau neigiamai veikia importuotus gaminius nei vietinius.

Byla 112/84, Humblot – automobiliai, apmokestinimas priklausomai nuo variklio galingumo, ir nuo 1,8 L apmokestinimas ryškiai didesnis. Prancūzijoje daugiausia gaminami iki 1,8 L galingumo automobiliai).

1 d. Prekės panašumas2 d. Konkuruojanti ar potencialiai

konkuruojanti prekė

• Saldus vaisių vynas ir viskis - nepanašūs, nes skiriasi gaminimo būdas – Byla 243/84 Johny Walker

• Mokesčių sistema: 16 proc. PVM iš vaisių gaminamiems alkoholiniams gėrimams (ouzo, brendis ir likeris); tačiau 36 proc PVM kitiems alkoholiniams gėrimams (taip pat ir viskiui, džinui, degtinei, romui).

• ETT: viskis, džinas, degtinė, romas buvo panašūs su brendžiu ir likeriu, nes tenkino panašius vartotojų poreikius ir pasižymi panašiomis savybėmis– Byla 168/78, Komisija v Prancūzija

90 str. 2 d. – nepanašūs, bet konkuruoja ar gali konkuruoti

tarpusavy• Vynas ir alus? • Byla 168/78 Komisija v. DB [1980]. • Svarbu atskirti, nes jei gaminiai

panašūs, jiems turi būti taikomi vienodi mokesčiai, tuo tarpu antru atveju – būtina tik panaikinti konkurencinį pranašumą.

Laisvo asmenų judėjimo turinys

• EB S 12 str. – draudimas diskriminuoti dėl pilietybės (bendras principas)

• EB S 17 str. ES pilietybė• EB S 18 str. piliečių laisvo judėjimo teisė• EB S 39 str. laisvas darbuotojų judėjimas• EB S 43 str. steigimosi laisvė• EB S 49 str. paslaugų teikimo laisvė

Direktyva 2004/38 – piliečių laisvo judėjimo direktyva

• Naudos gavėjai: piliečiai ir jų šeimos nariai• Iki 3 mėn.; iki 5 metų ir leidimas gyventi nuolat• Daugiau nei 3 mėn –

– a) darbuotojai, savar.dirbantys ir jų šeimos nariai – b) turintys savarankiškų finansinių išteklių ir jų

šeimos nariai (7 str.)• VN neturi pareigos teikti socialinę paramą per

pirmus tris gyvenimo šalyje mėnesius, išsk darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir jų šeimos narius (24 str.)

• Teisė gyventi nuolat – 16 str. – jei teisėtai gyveno VN bent 5 metus. Išsiųsti galima tik imperatyviais visuomenės saugumo pagrindais.

Darbuotojai, savarankiškai dirbantys ir jų šeimos

• Turi teisę gyventi kitoje VN daugiau nei 3 mėn

• Teisė atvykti ir apsigyventi užtikrinama ir darbo ieškantiems asmenims.

Studentai ir jų šeimos• Studentai ES piliečiai ir jų šeimos turi teisę

gyventi kitoje VN, jei turi sveikatos draudimą ir pakankamai santaupų/pajamų, kad netaptų našta priimančios valstybės soc draudimo sistemai.

• C-184/99 Grzelzhyk – laikinos finansinės problemos negali būti pagrindas atsisakyti suteikti pašalpą (ketvirto kurso studentas).

• Direktyva – studentai ir jų šeimos neturi teisės į paramą per pirmus tris jų buvimo šalyje mėnesius.

Paslaugų teikimo atskyrimas nuo įsisteigimo

• įsisteigimas – nuolat ar beveik nuolat gyvenama atitinkamoje VN ir ten plėtojamas verslas ar užsiimama profesine veikla;

• paslaugų teikimas – gyvenama vienoje VN, vykstama į kitą teikti paslaugas, ten neįsisteigus.

Asmenų judėjimo ribojimaipagrindai

• Viešoji tvarka• Visuomenės saugumas • Visuomenės sveikata

Visuomenės sveikata

• Direktyva 2004/38 įtvirtina siauresnį ratą pagrindų, kada galima remtis šia išimtimi. Galima taikyti jei liga gali sukelti epidemiją (anksčiau buvo ir sifilis, tuberkuliozė, užkrečiamos infekcinės ir parazitinės ligos, priklausomybė nuo narkotikų, psichiniai sutrikimai) kaip tai apibrėžia WHO, ir kitas užkrečiamas infekcines ar parazitines ligas.

• Jei liga pasireiškia daugiau nei po trijų mėnesių po atvykimo, remtis šiuo pagrindu negalima

• Galima prašyti pasitikrinti, bet reikalavimas negali būti taikomas kaip taisyklė. (direktyvos 29 str.).

Konkurencijos teisė

• Draudžiami vertikalieji ir horizontalieji susitarimai;

• Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi;

• Valstybės pagalba;• Koncentracijos.

ELSA Lietuva kooperuoti partneriai:

MTŠP rėmėjai:

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!

ELSA LietuvaSaulėtekio al. 9-106 kab., I korp.,LT-10222 Vilnius, LietuvaJuridinio asmens kodas 1907 75778Tel./faks. +370 5 2366287El. p. nb_elsa@infolex.lt www.elsa.ltA.s. LT86 7044 0600 0107 2243AB SEB bankasBanko kodas 70440