es finansŲ sistema

ES FINANSŲ SISTEMA 2007 1

ES FINANSŲ SISTEMA

Finansų sistema – tai institucinė sistema ir tarpinė grandis, per kurią namų ūkiai, įmonės ir Vyriausybės gauna finansavimą savo

veiklai bei investuoja sukauptas lėšas.

Skolintojai/taupantieji•Namų ūkiai•Įmonės•Vyriausybė•Nerezidentai

Finansų rinkos•Pinigų rinka•Kapitalo rinka

Besiskolinantys/vartojantys•Namų ūkiai•Įmonės•Vyriausybė•Nerezidentai

Finansiniai tarpininkai•Kredito įstaigos•Kitos pinigų finansinės institucijos•Kita

Tiesioginiai finansai

Netiesioginiai finansaiŠaltinis: http://www.ecb.eu/mopo/eaec/structure/html/index.en.html


Europos sąjungos Lisabonos strategijos tikslai tapti labiausiai konkurencinga ir dinamiška, žiniomis

pagrįsta ekonomika pasaulyje, užtikrinančia ekonomikos tvarų augimą, didesnius užimtumą ir socialinę sanglaudą.

Viešųjų finansų teigiamas poveikis siekiant šių tikslų turi būti pasiekiamas 3 būdais:

stiprinant makroekonominę stabilią aplinką ir išlaikant tvirtus viešuosius finansus. Finansiniam sektoriui vystantis kartu su makroekonomika, galutinėje konvergencijos stadijoje šis sektorius smarkiai padidės ir išsiplės jo teikiamos paslaugos;

kuriant užimtumui labiau palankias mokesčių ir socialinių išmokų sistemas;

kaupiant fizinį kapitalą ir žmogiškuosius išteklius.


BENDRAS FINANSŲ SISTEMOS MODELIS

Finansinė struktūra

Teisinė sistema, finansinis reglamentavimas ir įmonių valdymas

Rinkos infrastruktūra

Kiti sąlygojantys veiksniai

Finansinis stabilumas

Finansinis efektyvumas

Ekonominis stabilumas•Kainų stabilumas

Ekonominis efektyvumas•Ekonominis augimas

Finansų sistemos pagrindinės komponentės

Finansų sistemos rezultatai

Ekonomikos plėtra

•Finansinė integracija•Finansinis vystymasis

Šaltinis: www.bundesbank.de Third conference of the Monetary Stability Foundation, 6 – 7 July 2006, Gertrude Tumpel-Gugerell.


ES finansų sistemos integracijos funkcijos ir privalumai FUNKCIJOS: išteklių paskirstymas laike ir erdvėje; rinkų informavimas ir jos dalyvių motyvacijos stiprinimas; rizikos valdymo ir išteklių telkimo galimybės; atsiskaitymų ir tarpuskaitos finansų rinkose vykdymas ir šių

operacijų saugumas.PRIVALUMAI: didesnė pasiūla ir paklausa bei išaugusi konkurencija lemia

mažesnes kapitalo skolinimosi išlaidas ir/ar didesnę grąžą investuotojams;

integruotoje rinkoje sudaromos geresnės galimybės diversifikuoti pajamas ir rizikas, o tai mažina sisteminę riziką;

teigiamas poveikis ekonomikos augimo potencialo stiprinimui ir piliečių gerovei.

Bankininkystės aktyvų ir BVP santykis R.Europoje – 80 %, o ES – 260 %. Kapitalo rinkų kapitalizacija ES – 60 %, o naujose ES narėse – nuo 8 % Latvijoje iki 40 % Kipre.


FINANSŲ SISTEMOS INTEGRACIJOS PROBLEMOS1. Finansinė integracija apsiribojo kapitalo mobilumo padidinimu;2. Bendras dėmesys vieningos rinkos sukūrimui paremtas įsitikinimu, kad

finansinė integracija automatiškai realizuosis įvedus eurą;3. Integracija akcijų rinkose, mažmeninėje bankininkystės srityje yra žemiau

potencialo.4. Nepakankama, nors pastaraisiais metais suaktyvėjusi, tarpvalstybinė

integracija bankų sektoriuje;5. Per silpnas politinis suvokimas apie finansų sistemos ir finansinės

integracijos teigiamą poveikį Europos ekonomikai. Pavyzdžiui integracija vertybinių popierių rinkoje padidino ES BVP 0,7 procento, vartojimą 0,5 procento.

2002 - 2004 metais dominavo vidiniai susijungimai, 2005 metais ypač ženklūs tarpvalstybiniai susijungimai – 51,5 procento visų EU susijungimų, Euro zonoje;

Vidaus kredito institucijų rinkos dalis 2006 metais nemažėjo ir sudarė 73 proc. Naujose šalyse narėse užsienio kredito įstaigos kontroliavo 67,7 procento viso kredito įstaigų turto, Euro zonoje tik 17,9 procento viso turto.


Baltijos valstybių ir Euro zonos bankų sektorius ir jo aktyvumas

0

50

100

150

200

250

Lietuva Latvija Estija Euro zona

Bankinio sektoriaus dydis

Bankinio sektoriaus aktyvumas


Baltijos valstybių bankų plėtros Eurozonoje prognozės

2006 2007 2008 2009

Vidutinis metinis

pokytis, proc.

Lietuva

Bankinio sektoriaus dydis 0,7185 0,8320 0,9334 1,0252 9,29

Bankinio sektoriaus aktyvumas 0,4713 0,5510 0,6313 0,7040 10,55

Latvija



Estija




Kredito įstaigų ES skaičiaus kitimas

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

2002 2003 2004 2005 2006

Metai

MU12

EU25

NMS 10

Šaltinis: www.ecb.eu; EU banking structures, October 2007


ES finansų sistemos integracijos pagrindai

Europos Sąjungoje galioja nesuderintų nacionalinių taisyklių ir standartų tarpusavio pripažinimas, kadangi ne visas taisykles yra įmanoma suderinti, nes kai kuriais atvejais derinimo sąnaudos gali būti didesnės už suderinimo naudą.

Kapitalo laisvas judėjimas - bendros ES rinkos veikimo pagrindas ir būtina įmonių steigimosi laisvės realizavimo sąlyga bei finansų paslaugų laisvo teikimo Bendrijoje sąlyga.

Kapitalo judėjimo kontrolės gali būti imamasi siekiant sumažinti vidaus skolos tvarkymo sąnaudas ir infliaciją, kai šalis susiduria su biudžeto arba mokėjimų balanso dideliu deficitu.

KAI KURIE INTEGRACIJOS REZULTATAI: Tarpbankinių paskolų suteikimas į užsienį per pastaruosius 5 metus

padidėjo 10%; Žymiai padidėjo užsienio aktyvai draudimo ir pensijų fondų

kompanijose; Iš įmonių įsigijimų ir susiliejimų tendencijų aiškėja, kad bankų

konsolidacija vyksta daugiausia šalių viduje; paplito susiliejimai ir įsigijimai draudimo sektoriuje.


ES šalių – naujų narių finansų kapitalizacija

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Proc

. nuo

BV

P


Tarpvalstybiniai bankų susiliejimai

Tarpvalstybinių susijungimų (M&A) dalis nuo visų susijungimų bankų sektoriuje, Euro zona

0,00

10,00

20,00

30,00

40,00

50,00

60,00

70,00

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Metai

Pro

cen

tai

Šaltinis: www.ecb.eu, Statistical Data warehouse, Indicators of Financial Integration; Financial integration in Europe, March 2007.


NACIONALINĖS IŽDO POLITIKOS VAIDMUO ES FINANSŲ SISTEMOJE

Euro zonos šalyse neliko pinigų keitimo kurso, kaip makroekonominės politikos priemonės, buvo centralizuotas pinigų politikos vykdymas. Todėl iždo politika tapo svarbiausiu makroekonominės politikos vykdymo įrankiu nacionalinių vyriausybių dispozicijoje, leidžiančiu daryti įtakos ekonomikos aktyvumui.

Europos Sąjungos narės ir šalys, siekiančios įsivesti eurą, privalo laikytis konvergencijos bei kt. iždo drausmės kriterijų (būtinumas pašalinti valstybės per didelės skolos ir deficito susidarymo galimybes), nustatytų Mastrichto sutartyje.

Mastrichto sutartyje nėra specialių nuostatų, nustatančių valstybės finansų planavimą, todėl iždo politika gali būti naudojama kaip atsakas į ekonomikos pokyčius, kurie savo ruožtu nevienodai veikia atskirų šalių ekonomikas.


PINIGŲ SĄJUNGOS KŪRIMO POVEIKIS IŽDO POLITIKAI

Europos pinigų integracijos pradžioje biudžetų deficitas ilgą laiką buvo gana aukštas, valstybės skola nuolatos didėjo, augo valstybės vaidmuo ekonomikoje, dėl to didėjo valstybės pajamų santykis su BVP, tai sunkino privataus sektoriaus konkurencingumo augimą ir rinkos funkcionavimą.

Vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto nuostatomis, valstybės narės įsipareigoja per vidutinį laikotarpį pasiekti subalansuotą arba perteklinį vyriausybės biudžetą. Europos Sąjungos iždo politikos strategija numato išlaikyti subalansuotą bendrą biudžetą per vidutinį laikotarpį, o maksimalus leistinas 3 procentų dydžio deficitas gali būti tik ekonomikos nuosmukio laikiną laikotarpį.

Europos Sąjungos Tarybos biudžeto priežiūros ir ekonominės politikos koordinavimo priežiūros taisyklėse numatyta, kad ekonominėje ir pinigų sąjungoje dalyvaujanti valstybė turi parengti stabilumo programą, nustatančią vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Šalys, neįvedusios euro, bet priklausančios Europos Sąjungai, taip pat turi rengti konvergencijos programas;

Europos Sąjungos Tarybos taisyklės apibrėžia biudžeto perviršinio deficito procedūrų pagreitinimą ir identifikavimą. Komisija prižiūri biudžeto būklę ir valstybės skolos dydį valstybėse narėse, bei tikrina biudžetinės drausmės laikymąsi. Numatytos baudos už nustatytų kriterijų nesilaikymą.


ES iždo politikos skaidrumas ir cikliškumas

Euro sistemos valstybės savo stabilumo programose pristato: vidutinio laikotarpio biudžeto balanso ir skolos tikslus, ekonomines

prielaidas ir numatomas įgyvendinti vyriausybės biudžeto pajamų ir išlaidų

stabilizavimo priemones bei analizę, kaip šios prielaidos paveiks deficito ir skolos lygius,

du kartus per metus šalys teikia ataskaitas ir pasiūlymus Europos Komisijai.

Siekiant tvaraus biudžeto ir automatiškų stabilizatorių laisvo funkcionavimo, vidutinį laikotarpį planuojami šalių biudžeto deficito ir skolos rodikliai turi remtis viešųjų finansų konsolidacijos tvirta ir ambicinga strategija. Ji stabilizuoja vidaus paklausą ir gamybą trumpalaikėje perspektyvoje.

Ekonominės ir pinigų sąjungos šalims tam tikrą išorinį poveikį turi nacionalinės iždo politikos sprendimai. Siekiant neutralizuoti šį poveikį, ekonominės ir pinigų sąjungos efektyvesnės iždo politikos nacionaliniai sprendimai turi būti koordinuojami. Viena iš svarbiausių ekonominės ir pinigų sąjungos nuostatų yra „stabilios valstybės“ filosofija, išreiškianti subalansuoto biudžeto siekį.

Iždo politikos nuostatų reglamentavimas Mastrichto sutartyje ir detalizavimas Stabilumo ir augimo pakte ekonominės ir pinigų sąjungos funkcionavimo pirmaisiais metais visiškai pasiteisino.


ES cikliškumas dabar


ES STABILUMO IR AUGIMO PAKTAS ES Stabilumo ir augimo paktas yra veiksminga ir reikalinga

priemonė. Tai - bendrųjų principų įgyvendinimo priemonė naudojantis skaidria ir prognozuojama struktūra su pakankama ekonominio manevro erdve.

2001 m. buvo patikslintas Elgesio kodeksas, kuris pakeitė stabilumo ir konvergencijos programų turinius ir jų pateikimo tvarką. Jame akcentuojama:

biudžeto politikos programų tikslai turi remtis makroekonomikos išoriniais vertinimais, dėl kurių parametrų iš anksto turi būti nuspręsta bendrai;

patikslinta vidutinio laikotarpio beveik subalansuoto arba perviršinio biudžeto bendra samprata;

programose turi būti nimatytas viešųjų finansų tvarumo ir kokybės įvertinimas atsižvelgiant į 2000 m. Lisabonoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos išvadas ir tikslus;

padidinama galimybė įvertinti nacionalinėse programose numatytų biudžeto politikų poveikį visai euro zonai.

Dėl Europos senėjančios visuomenės ir valstybių didelių socialinių įsipareigojimų išlieka naujų reformų būtinybė.


EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO VAIDMUO Per biudžetus ne tik perskirstomi turtingesnių regionų ištekliai mažiau

išsivysčiusiems, bet taip pat vykdoma ir ekonomikos reguliavimo anticiklinė politika. Taigi modernioje Euro pinigų erdvėje su bendra pinigų sistema federaliniai biudžetai yra labai svarbūs.

ES Valstybės narės pastoviai nesutaria dėl didesnio lėšų perskirstymo tarp šalių narių. Piniginių lėšų perskirstymo lygis ir bendrų korekcijų mechanizmas ateityje turėtų būti sprendžiamas veiksmingiau.

Pasipriešinimas Europos Sąjungos biudžeto padidinimui rodo jos pagrindinių valstybių vidinių interesų dominavimą ir socialinio bei politinio solidarumo nepakankamą lygį.

Bendrija neturi teisės skolintis einamųjų išlaidų finansavimui, taigi ES biudžetas turi būti nedeficitinis. Jo įplaukos valdomos vienbalsiai priimamais Europos Sąjungos Tarybos sprendimais, kuriuos pagal konstitucines normas patvirtina visos valstybės narės. Bendrijos biudžeto išlaidų augimą riboja gaunamų pajamų dydis.

Siekiant palaikyti biudžeto drausmę, Europos Komisija neteikia jokių pasiūlymų, galinčių didinti biudžeto išlaidas, jeigu nėra garantijų, kad siūlomos priemonės galėtų būti finansuojamos iš Bendrijos nuosavų lėšų.

Biudžetines procedūras reglamentuoja Mastrichto sutarties nuostatos. Jose reglamentuojamos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios biudžeto formavimo ir vykdymo procese, funkcijos, terminai, kurių privaloma laikytis.


EUROPOS SĄJUNGOS IŽDO POLITIKOS SUDERINIMO

ESMĖ ES Iždo politikos derinimas su Europos Sąjungos steigimo sutarties

reikalavimais ir biudžeto deficito būklės konvergencija tvarumo linkme buvo ir išlieka vienas iš svarbiausių Europos pinigų integracijos uždavinių.

Iždo deficito sumažinimas turi būti pasiektas įgyvendinant priemones, ateityje nekelsiančias pavojaus, kad nebus išlaikytas stabilus balansas. Siekiant išlaikyti stabilią konvergenciją yra reikalinga tikslinti rizikos vertinimą. Skolos valdymo strategija turi būti modeliuojama įtvirtinant ilgalaikį makroekonominį stabilumą ir įvertinant iždo riziką.

Mastrichto sutartis apibrėžia ne tik skolos ir deficito ribas, bet kartu numato jų apskaitos įvertinimo principus:

skaidrumas (ir būtinumas vengti paslėptų skolų); viešojo sektoriaus įmonių finansinės būklės ir įsipareigojimų įvertinimas

(atsižvelgiant į galimas paslėptines sąnaudas); kaupimo metodas; įsipareigojimų asimetrinis fiksavimas per visą jų egzistavimo laikotarpį; netiesioginių įsipareigojimų ir viešojo sektoriaus išvestinių priemonių

įvertinimas; vietinės valiutos devalvavimo įtakos valstybės skolai įvertinimas.


ES valstybių skolos rodiklių dinamika


ES naujų narių neapmokėtos valstybės skolos dydis (obligacijos proc nuo BVP)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Slovenija Lietuva Lenkija Čekija Vengrija Rumunija Bulgarija Latvija Slovakija Eurozona


Daugiašalė ES šalių iždo politikos priežiūra

Tam, kad ES ekonominė ir pinigų sąjunga efektyviai funkcionuotų, yra būtina koordinuota ir daugiašalė šalių iždo politikos priežiūra. Reikalinga gera informacinė biudžeto operacijų sistema, besiremianti aiškiais ir bendrai suformuotais apskaitos principais, taip pat geri administraciniai ir analitiniai gebėjimai.

Kiekvienoje stojančioje šalyje laipsniškai kuriamas iždo politikos koordinavimo tarp politinių institucijų, ministerijų ir žinybų bei nacionalinio centrinio banko mechanizmas.


Stojančiųjų į ES šalių iždo politikos stiprinimo pagrindinės kryptys:

Narystė ES pirmiausia priklauso nuo šalių narių individualiai pasiektos pažangos vykdant konvergencijos kriterijus ir nuo gebėjimo vidutinį laikotarpį išlaikyti iždo tvarumą. Tam būtina:

apibrėžti valstybės įsipareigojimų patikimumo ribas; nustatyti ateities biudžetinių poreikių finansavimo patikimumo vertę; identifikuoti ir klasifikuoti iždo rizikas, susijusias su vyriausybės

politika ir pažadais, sudaryti iždo rizikos matricą; įvertinti ir įtraukti į apskaitą netiesioginių įsipareigojimų ir kitokių

rizikų grynąją dabartinę vertę; įtraukti į apskaitą, prižiūrėti ir vertinti vyriausybių ūkio rėmimo

programų faktines sąnaudas; numatyti atidėjinius arba atsargą iždo rizikos visam portfeliui

padengti; vertinti ir kontroliuoti atskirų programų ir įsipareigojimų riziką; valdyti riziką, įskaitant ir netiesioginius įsipareigojimus viename

portfelyje.


EUROPOS CENTRINIAI BANKAI KAIP ES

FINANSŲ SISTEMOS DALIS

Europos centrinių bankų sistema analizuoja finansų stabilumo rizikas, vykdo finansų sistemos stebėseną ir teikia siūlymus kompetentingoms ES institucijoms.

ES Finansų sistemos infrastruktūros pagrindą sudaro ECBS prižiūrimos mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos.


Užsienio investuotojų dalis ES naujų narių bankiniame sektoriuje,% visame turte

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Estij

a

Ček

ija

Liet

uva

Slov

akija

Ven

grija

Lenk

ija

Mal

ta

Latv

ija

Slov

ėnija

Kip

ras

Euro

zon

a


DIDŽIAUSIŲ EUROPOS BANKŲ TARPVALSTYBINĖ VEIKLAEuropos 15 didžiausių bankų (mažėjančiai pagal rinkos vertę)

Šalis Turtas kilmės šalyje (1997)

Turtas likusioje Europoje (1997)

Turtas kilmės šalyje (2006)

Turtas likusioje Europoje (2006)

HSBC UK 35% 4% 27% 12%

RBS UK 81% 1% 68% 7%

Santander ES 55% 8% 26% 58%

BNP Paribas FR 53% 19% 58% 20%

ING NL 55% 11% 23% 16%

UniCredit IT 77% 17% 26% 70%

Barclays UK 71% 8% 41% 20%

ABN Amro NL 38% 15% 29% 43%

Intesa Sanpaolo IT 70% 15% 84% 8%

BBVA ES 85% 3% 61% 9%

Société Générale (b) FR 80% 7% 54% 27%

Deutsche Bank DE 32% 35% 18% 47%

HBOS UK 83% 8% 85% 9%

Crédit Agricole FR 88% 3% 77% 13%

Lloyds TSB UK 86% 5% 95% 2%

Vidurkis (nesvertinis) 66% 11% 51% 24%

Vudurkis (turto svertinis) 60% 13% 48% 24%


ES KREDITO SISTEMOS STRUKTŪRINIAI POKYČIAI

Kredito įstaigų turtas, mln. eurų

0

5.000.000

10.000.000

15.000.000

20.000.000

25.000.000

30.000.000

35.000.000

40.000.000

2002 2003 2004 2005 2006

Metai

Mln

. eu

rų

0

200.000

400.000

600.000

800.000

1.000.000

1.200.000

1.400.000

1.600.000

1.800.000

2.000.000

MU12

EU25

NMS (10+2 dešinėje)

Šaltinis: www.ecb.eu, EU banking structures, October 2007.


ES kredito sistemos plėtra

Kredito įstaigų paskolos ne kredito įstaigoms, mln. eurų

0

2.000.000

4.000.000

6.000.000

8.000.000

10.000.000

12.000.000

14.000.000

16.000.000

2002 2003 2004 2005 2006

Metai

Mln

. eu

rų

Visos paskolos nekredito institucijoms

Paskolos ne f inansinėmsbendrovėmsPaskolos namų ūkiams

Šaltinis: www.ecb.eu, EU banking structures, October 2007.


ES VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKŲ INTEGRACIJA

Vyriausybės vertybinių popierių standartinis nuokrypis baziniai punktai, Euro zona

0

50

100

150

200

250

300

350

20

06

20

05

20

04

20

03

20

02

20

01

20

00

19

99

19

98

19

97

19

96

19

95

19

94

19

93

19

92

2 metų išpirkimoterminas5 metų išpirkimoterminas10 metų išpirkimoterminas

Šaltinis: www.ecb.eu, Statistical Data Warehouse, Indicators of Financial Integration;Financial integration in Europe, March 2007


ES akcijų rinkų integracijos tendencijos

Akcijų gražos dispersija pagal šalį ir sektorių, Euro zonoje

0

0,01

0,02

0,03

0,04

0,05

0,06

2006

2005

2004

2003

2002

2001

2000

1999

1998

1997

1996

1995

1994

1993

1992

Metai

Dispersijapagal šalį

Dispersijapagal sektorių


Nepatenkinama finansinė integracija ES šalių mažmeninėje bankininkystėje

Standartinis vartojimo kredito ir būsto kredito palūkanų nuokrypis tarp šalių, baziniai punktai

0

20

40

60

80

100

120

140

160

Feb-0

3

Jun-

03

Oct-

03

Feb-0

4

Jun-

04

Oct-

04

Feb-0

5

Jun-

05

Oct-

05

Feb-0

6

Jun-

06

Oct-

06

Feb-0

7

Jun-

07

Metai

Baz

inia

i pu

nkt

ai

Vartojimokreditas nuo 1 iki5 metų

Paskolos būstui,kai palūkanosfiksuojamos 1metamsPaskolos būstui,kai palūkanosfiksuojamos nuo5 iki 10 metų


Pagrindiniai ES finansiniai rodikliai 2006 m.


ES vyriausybių biudžetai ES finansų sistemoje 2006 m

es finansŲ sistema

Documents