PATVIRTINTA Vs{ Elektremj profesinio mokymo centro direktoriaus 2019 m. -X..d. jsakymuNr.

EPMC**

ELEKTRENg PROFESINIO

MOKYMO CENTRAS

VIESOSIOS |STAIGOS ELEKTRENIJ PROFESINIO MOKYMO CENTRO

2019-2021 METy

STRATEGINIS PLANAS

TURINYS

1. JVADAS. STRATEGINIO PLANO ESME IR PASKIRTIS 3 2. VSJ ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRO PRISTATYMAS 4 3. VS| ELEKTRfiNV PROFESINIO MOKYMO CENTRO APLINKOS ANALIZE (PEST) 5 4. VSJ ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRO VIDAUS ISTEKLRJ ANALIZE 7 5. VSJ ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRE ESAMOS SITUACIJOS SSGG ANALIZE 9

6. VSJ ELEKFRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRO STRATEGINES PLETROS KRYPTYS 10

6.1. Kompleksinii} modulinivj mokymo program^ sukurimas/pletra 10 6.2. Kitos profesinio mokymo Jstaigos prijungimo galimybe 12 6.3. Strategines pletros krypcip perspektyvp apibendrinimas 14

7. VSJ ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRO VIZIJA, MISIJA IR VERTYBES. 15

8. VSJ ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRO VEIKLOS PRIORITETAI, TIKSLAI IR UZDAVINIAI 16

I PRIORI TETAS. MOKYMO IR MOKYMOSI STIPRINIMAS 16

1.1. Tikslas: Eztikrinti profesinio mokymo, bendroio lavinimo ir mokymo(si) proceso kokyb^. 16

1.2. Tikslas: Teikti pagalbp mokiniams mokantis ir Jsidarbinant 20 1.3. Tikslas: Skatinti mokyklos bendruomenes tohulinimpsi ir aktyvump 21

II PRIORIIETAS. VIESVJV PASLAUGV TEIKTMAS IR TIKSLINGAS MOKYMO BAZES ATNAUJINIMAS 22

2.1. Tikslas: Plesti viespjp paslaugp teikimp 23 2.2 Tikslas: Tikslingai atnaujinti mokymo baz§ ir inventorip 24 2.3 Tikslas; Kitos profesinio mokymo Jstaigos prampimas prie EPMC (suderinus sprendimp su SMM) 25

2

1. {VADAS. STRATEGINXQ PLANQ ESME IR PASKIRT1S

Nuo 2018 m. vasario 1 d. jsigaliojo nauja Profesinio mokymo jstatymo redakcija1, Kuria

siekiama is esmes keist profesinio rengimo ir mokymo sistem^, atl :piant valstybes ekonomines

raidos poreikius bei siekiani diainti profesinio mokymo kokyoe ir prestiz^. |statyme pateikta

mokymo sistemos sanaara, kvanfikacii.j sudarymo principai, profesinio mokymo organizavimo ir jo

valdymo bei finansavimo pagrindines nuostatos. Remiantis sio jstatymo nuostatomis, 1 :etuvos

profesinio mokymo sistem^ sudaro:

• Pirminis profesinis mokymas, skirtas padeti asmeniui, ne jaunesniam kaip 14 metp, jgyti pirmqj^ kvalifikacij^.

• T^stinis profesinis mokymas, sk'das asmerims, siekiantiems tobulinti turim^ ar jgyti kit^ kvalifikacij^.

• Profesinio orientavimo paslaugos, teikiamos besimokantiems asmenims, nenradejusiems profesines karjeros, d.rbantiems, bedarbiams ir darbdaviams.

SieKiant etektyvi. ir tiksnngai organizuot' Yiesosios istaigos Elektrenij profesinio mokymo

cemro (toiiau - EPMC) veikl^, buvo parengtas sis strategu s planas, numatant ga mus pokycms

EPMC veikloje. Rengmnt strategini planq buvo remiamasi nan i Profesinio mokymo jstatymo

redakcija bei planuojamos valstybiniij profesinio mokymo jstaigig kuriose svietimo ir mokslo

ministerija jgyvenmna savminko (di ninko) tcises ir pareigas, 1 iklo pertvarkos piano projektq..

EMPC yra vienas is profesinio mokymo centrq Lietuvoje, teikiantis mokymosi,

perkvalirikavimo, kvalifikacijos tobulinimo paslaugas, atsizvelgiant j nuolat besikeicianfv^ situar 'i^

darbo rinkoje ir darbo rinkos poreikius.

Bendri duomenys apie profesinio mokymo istaigq:

Institucijos pavadinimas: Viesoji jstaiga Elektrenp profesinio mokymo centras

Teisine forma: Viesoji jstaiga

{staigos kodas: 190Q76966

PVM moketojo kodas: IT100004075612

Adresas: Rungos 18, Elektrenai, LT-26109

Telefono Nr.: 8 528 39523

Elektroninis pastas: rastine@empc.lt

Tinklapis: www.empc.lt

Jstaigos vadovas: Direktore Silva Lengviniene

EMPC strateginis veiklos bkslas - teikti kokybiskas mokymo paslaugas, atsizvelgiant j

visuomenes lukescius ir paslaugij vartotojrj poreik;us. Poreik: "i EMPC paslaugoms rinkoje kasmet

auga.

Strateg lis planas nagi neja EMPC vc :los pertvarkymo ga^mybes ir galimus scenarijus.

Sprendimai del galimg jsta" 50s veiklos pertvarkos scenarijg teikiami Cana .'zavus esamg profesinio

mokymo teikejg tinklg bei jvertinus: 1) demografinius pokycius; 2) regionines profesijii ir

kvalifikacijij paklausos prognozes; 3) profesinio mokymo prieinamumo gaumybes, sick ant sutciK

mokinio lukescius atiiinfancio turinio profesinio mokymo paslaugas mokiniui patogioje vietoje,

' Nauja Lietuvos Respublikos profesinio mokslo jstatymo redakcija nuo 2018-02-01: Nr. Xlll-888, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27. i- k 2017-2130?

3

patngia forma r patogiu laiku; 4) valstybes ir savivaldyl pore, as papildyti darbo rink^ naujais

specialistais ar tobulinti esamp specialist^ profesinp kvalifikacij^ / juos perkvalifikuoti; 5)

integracijej. j europines strukturas, tarpkulturiniu me mp por( ki ir naud^ valstybei.

Strateginiame plane vertinama galimybe prie EMPC prijungti kitij profesinio jstaigq

(pvz. Aukstadvario zemes ukio mokykl^), o jstaigos veiklij pletoti kompleksiskai,

optimizuojant apjungtq mokymo jstaigp turto panaudojim^, veiklos kryptis ir bendr^

mokymo programij paketa-

2. VSj ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRO PRISTATYMAS

EleKtrenu profes nio mokymo centra istorijaprasidejo 1967 m. spalio 1 d. Tais metais pradejo veikti 39-oji miesto profesine technikos mokykla, kuria: ^adovavo direktorius Edvardas Paulauskas. Pagrindirus mokyiclos uzdavinys buvo rengci spec ilistus Lietuvos valstybinei rajoninei elektrinei arba Lietuvos VRE. Tais metais 107 moksleiviai pradejo mokytis specialybiip saltkalvio- silun nir'iko, elektros t -kimo ninj elektromonter-o, stociq, pastoc^.j remonto elektrosaltkalvio.

Nuo 1969 m. mokykloje greta profesinio mokymo mokiniai galejo jgyti ir bendr^jj vidurinj issilavinimq.. Kasmet mokinip skaicius didejo, buvo jvestos kitos (gretutines) specialybes, rtikadngos energetinei sistema siluminip matavimij ir automatikos elektromonterio - 1970 m., bloki4 sistemos agregatp masinisto padejejo -1972 m., relines apsaugos ir automatikos elektromonterio - 1973 m.. blokij sistemos agregatp valdymo masinisto - 1979 m.

1969 m. sausio 16 d. mokyklos direktor im pradejo dirbti fizikos specialistas Pranas Venckus ir vadovavo iki 1993 m Tuo laikotarpiu mokykla keitesi, garsejo pasiekimais. Cia veike daug meno saviveiklos, technines kurybos, dalykinip burelirj, sporto kolektyvij. Salyje buvo zinomi sios mokyklos Laudies sokig, mergaicip ansamblio kolektyvai, rankminkai, irkluotojai, netruko sveciij is Bulgarijos, Yengrijos, Mongolijos, Baltaru.ijos, Eat )s : kitq saliij.

1971 m. j mokyklg pradeta priimti merginas mokyi.s silun nig matavimij ir automatikos remonto specialybes. 1975 m. mokytojo Antano Vytauto Navikausko iniciatyva jrengti programuoto mokymo, kick veliau uzsienio kalbij lingafonm" , saltkalvystes technologijos ksbinetai. Mokyklg garsino mokytojij parasyti algebras, geometri rs, informatikos vadoveliai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kulturos ir svietimo minister' os jsakymu, 1990 m. rugsejo 3 d. mokykla tapo Elektremj energetikij mokykla. Pradeta mokyti siij specialybiij: elektrosaltkalviij, elektromonteriij, vairuotojij, staliij, statybininkij, nkuotojij, dazytojij, namij ukio meistrij, kuimanj-konditeriij, tekstiles meno dirbmhj gamintojij, audejij. 1^91 m. atidarytos vakarinio vidur'^m lavinimo klases, joms ■vadovavo direktoriaus pavaduotoja Stase Juze Peckaityte.

Nuo 1993 m. mokyklos direktoriumi pradeio dirbti mokytojas Antanas Vytautas Navikauskas. Mokykla pradejo kur nauuj profesijij programas: 1996 m. buvo priimta pirmoji sekretoriij grupe, 1997 m. - kompiuterines jrangos derintojij, 1998 m. - biuro komersantij. Vairavimo kursams organizuoti Mengta automobimj laborator a. Nuo 1994 m. iki sml mokyKloje organizuojamos Kaziuko muges, kuriose galima jsigyti mokiniij, mokytojij ir liaudies meistnj darbij.

Nuo 19^5 m. mokyklos skyrms ve1'1 a Pravieniskiij pataNos namuose - atvirojoje kolonijoje. Skynuje pagal pagr' :din. ) profesinio mokymc programas reng imi staliai, baldziai, siuviniij gamintoiai, suvirintojai elektra rankiniu budu, kompiuterio operatoriai, zeldiniij tvarkytojai.

19^9 m. mokykla dalyvavo respublikiniame profi nio mokymo eksperimente, o 2003 m. sausio 21 d. buvo leista jvesti profilinj mokymg Elektremj energetikij mokyklos suaugushjjij klasese.

2004 m. mokyklos pavadinimas pakeistas j Elektremj profesinio mokymo centru. 2005 m mokykla tampa v-'es^ja jstaiga.

Nuo 2007 m. mokykla vadovauja direktore S' va Lengv ene. Direktores iniciatyva 2009- 2011 m. m. igyvendintas projektas „Viesosios jstaigos Elektremj profesinio mokymo centra pastatu

4

energetmio ukio moder^izavimas". Projekto metu mokykloje buvo pagerinta pastatp ii in inierinip sistemij bukle - pastato isore tapo estetiska, patraukli ir modem

Yadovaujant direktorei S. Lengvinienei mokykla parenge projekt^ „Vs{ Elektrenp profesinio

mokymo centre pletra kuriant energetikos sektorinj praktinio mokymo centr^" ir gavo jam dnansavimcj,. Projektas buvo vykdomas nuo 2011 m. iki 2015 m. jgyvendinant projektcj. pastat> ;ii du

nauji pastatai: Energetikos sektorinis praktinio mokymo centras ir mokomoji automobilip diagnos-.kos laborator a, rekonstruota dal esamo mokyklos pastato patalprp Energetikos sektoriniame praktinio mokymo centre jrengtos 5 laboratorijos, skaitykla, amfiteatrine sale. Ant pastato stogo jrengta saules fotovol .me elektros generavimo sistema (elektrine) p ' mgta prie isormio elektros paskirstymo tinklo ir saules silumos surinkimo iranga grindinio sildymo kombinuotai sistemai papildyti. Atsinaujinancios energijos Pftokliu sistema prits eyta energetiniam efektyvin nui ir moksleivip praktiniam mokymu

2011 m. akredituota vidurinio ugdymo programa ir mokykloje jsteigtas gimnazijos skyrius, Paskutini desimtmetj pradetos jgyvend iti pirn nio profesinio mokymo programos: 2009-2010 m. m. bankinip operacijrj tvarkytojo ir logisto ekspeditoriaus, 2010-2011 m. m. zeldinii} tvarkytcjo, 2011-2012 m. m. kompiuterinio projektavimo operatoriaus, konditerio, interjero apipavidalintojo, 2013-2014 m. m. aplinkotvarkos darbuotujo, masazuotojo, 2014-2015 m. m. automatinh} sistemij eksploatavimo mechatroniko, automobi114 elektromechaniko, 2015-2016 m. m. sporto klubo veiklos organizatoriaus, 2016-2017 m. m. garso ir vaizdo technikos operatoriaus. Nuo 2016-2017 m. m jsteigta 9-cj gimnaznos klase.

2018 m. mokyklai vadovauja direktore dr. Silva Lengvimene, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Alisauskiene, direktoriaus pavaduotojas nfrastruktura Eugenius Paulauskas, profesinio mokymo skyriaus vedeja Birute Misiuniene, gimnazijos skyriaus vedeja Jolanta Bieksiene, energetikos sektorinio praktinio mokymo centro vadove Lina Trnoniene. Mokykloie dirba 74 mokytojai, is j\4 2 mokslij daktarai, 12 mokytojp metodimnKij, 31 vyresnysis mokytojas.

Mokyklos vizija - tvari, verzli, at\..ra ugdymo irStitucija, suteikmnl. kiekv.enam visuomenes nariui gaf mvbe mokyti^ vis4 gyvenim^.

3. VS| ELEKTRENIJ PROFESINIO MOKYMO CENTRO APLINKOS ANALIZE (PEST)

Politiniai veiksniai. Pagrindinius valstybes poreikius vardija Valstybes pazangos strategua

3,Lietuvos pazangos strategija „Lietuva 2030"", iskelusi sumanios Lietuvos vizij^. Yisuomene turi tapti veikli, solidan, nuolat besimokanti. Kiekvienas asmuo - atviras kaitai, kurybingas ir atsakingas. Tik taip Lietuvos Respublika galetp atsirasti tarp 10 pazangiamip Europos Sqjungos valstybiij narirj, 0 kiekvienas asmuo taptp savarankiskai km anciu savo sekmg s^moningu pdieciu, jsiliejanciu j tokiij pat asmenp nacionalin^ ir pasauling bendruomeng, pazangitj, ekonon ka ir sa^ % nacionaling kultura. Todel svietimo politika ir numatomos svietlmo kaitos kryptys turi sutelkti

svietimo bendmomenq ir visus Lietuvos zmones (sohdarumas) nuolat kryptingai lavintis (mokymasis) siekiant asmenines ir salies sekmes (veiklumas), uztiK- nant lygias gai..mybes. Butma profesinj mokym^ labiau pritaikyti prie darbo rinkos poreikip, stiprinti spsajas tarp skirtingp mokymosi pakopp, uztikrinti zmonems sk ngose gyvenimo situacijose lengvai p ieinamp tgstinj profesinj mokymp, remti sunkamus patiriancius asmenis, diegti lankscias, mokymosi rezultatp vertinimu bei pripazmimu grindziamas : stemas, kur'omis butp remiami -adividualaus mokymosi btidai, skatint: J;arpvalstybmj judrump.

2017 m. birzelio 28 d. Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministras patvirtino Mokymosi visp gyvenima pletros 2017-2020 metp v( ksmp planp. Veiksmp planas skiriamas j tris skyrius: 1 skyrius. Mokymosi visp gyvenimp pletros 2017-2020 metp veiksmp piano tikslai, azdaviniai, priemones ir veiksmai. 2 skyrius. Mokymosi visa gyvenima pletros 2017-2020 metp veiksmp piano priemones jgyvendinancip ir 2014-2020 metp Europos spjangos investicijp veiksmp programos lesomis finansuojamij projektp sprasas. 3 skyrius. Mokymosi visp gyvenimp pletros 2017-2020 metu veiksmp piano 2.2 pi ;mones „Profesinip mokymo jstaigp tinklo pertvarka ir

5

modemizavimas, kad butij tenkinam darbo rinkos poreikiai ir uz ki atos mokymosi vis^ gyvenima galimybes „ 2.2.1.2 vi^ksmo „sektorimp praktinio mokymo centra infrastrukturos pletra", projektp sarasas, Veiksmp planas skiriamas j ke 3 tikslus. Pirmasis tiksias yra orientuojamas j galimyb?

pasieku tok pedagogi \ bendruomenip lygf, kai jp daugumq, sudaro apm^stantys, nuolat tobulejantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalus mokytojai, destytojai. Antrasis tiksias - garantuojant svietimo sistemos veiksmingum^, sukurti paskaty ir vienodp s^lygq mokytis visa gyvenima sistema, grjsta veiksminga pagalba atpazjstant save ir renkantis kelia veiklos pasaulyje.

Ekonominiai vi ksniai. Siuo ir ankstesniu Europos Sajungos fmansines paramos laikotarpiu profesirio mokymo sr buvo labiausiai finansuo ma svietimo sritis. Siekta, kad profesinio

mokymo sistema taptij patrauklesne, gyvybingesne ir veiksmingesne. Ypac sparciai profesinio mokymo sistema buvo modemizuojama atnaujinant ii pletojant infrastruktura, kuriant ir tobulinant mokymo priemones, d ;giant mokymo kokybes valdymo mechanizmus ir tobulinant mokytojij

kvalifikacija- Kuriamas 41 sektorinis praktinio mokymo centras, aprupintas naujausiomis technology omis praktiniam mokymui. Sukurtas ir jgyvendinamas profesijos mokytojij technologiniy kompetencijy atnaujinimo modelis. Kvalifikacijos tobulinimas vyksta jmonese organizuojant stazuotes, parengtos kompetencijy atnaujinimo programos.

Social demografinit veiksniai. Gyventojij. skaiciaus kaita ir kiti veiksniai (pavyzdziui, svietimo politikos sprendimai jvesti pi /alomq priesmokyklinj ugdym^, populiarinti profesinio mokymo programas) leme, kad mazejo mokinin bendrojo ugdymo ir aukstosiose mokyklose (nuo 2012 m. iki 2016 m. - nuo 11 iki 22 proc.), o ikimokyklinio ugdvmo ir profesinio mokymo jstaigose daugejo (12 proc. ir 7 proc.). Per artimiausius penkerius metus labiausiai gali kisti vidurinio ugdymo lygmens (prognozuo amas maze nas> ir pagrindinio ugdymo lygmens mokiniy skaicius (tiketina, jis dides). Isaugo profesinio mokymo prieinamumas ir paslaugy jvairove, profesinio mokymo sistema akty ai p'-'taikoma asmen ns, turintiems specialiyjy ugdymosi poreiknj. Beveik \ sos profef 0 mokymo istaigos yra pasirasiusios bendradarbiavimo sutartis su uzsienio profesinio mokymo staigomis ir daug jy aktyviai naudojasi tarptautinio mobilumo programy galimybemis. jvair lose Leonardo da \ nci mobilumo projektuose dalyvauja apie 1300 profesinio mokymo istr.gy mokiniy. Taciau tik apie 33 proc. jaunuoliy (Europos Syjungos vidurkis - 50 proc.) renkas profesinj mokymy, 0 kiti po bendrojo ugdymo mokyklos iskart renkasi studijas aukstosiose mokyklose ar be profesinio pasirengimo ateina j larbo rinky. Daugiau nei penktadalis

uzimtu gyventojy (22,9 proc.) dirba neturedami kval ika jos, t. y. yra pabaig^ tik pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Kartu ta: atskleidzia ir suaugusiyjy jtraukimo j profesini mokymy r jy kvalifikaci is tobuun; no svarby sudarant sylygas pripazinti jy neformaliojo svietimo ar savisvietos budu jgytas kompetencijas

Seimos krize ir dalies gyventojy sunki socialine padetis didina socialinius svietimo sistemos jsipareigojimus. Dideja nedamiose seimose auganr y vaiky bei socialiai problemisky mokiniy skaicius. Nemazai jaunuoliy patenka j jvairias rizikos grupes: vartoja alkoholj, narkotines medziagas, smurtauja arba tampa smurto aukomis, vengia lankyti mokykly. Nors ir vykdoma nemazai prevenciniy programy, taciau jcs yra skrtos mokyklinio amziaus mokiniams. fuo tarpu baigusiems v lurinj issila .dnimy ir profesinese mokyklose besimokantiems asmenims prevenciniy programy net nera sukurta. Tuo tarpu profesines mokyklos nera trauktos j prevenciniy programy tikslines grupes (mokosi 16 m. ir vyresnio amziaus). Nerimy kelia ir mokiniy sveikatos rodikliai, nes besimokantiems profesinese mokyklose reikalingos ne tik teorines zinios bet ir fizine istvermc. Oar viena problema, kad darbdaviai vis dar nereikalauja kvalifikacijy patvirtinanciy dokumenty, 0 jaunuoliai baig? pagrindines bei vidurines bendrojo lavinimo mokyklas, del jvairiy sunkiy socialiniy padeciu, eina dirfet nekvalifikuoty, maze apmoKam darby musy salies ar uzsienio darbo cinkose.

Technologiniai veiksniai. Svietimo politikai svarbu sudaryti sylygas svietimo bendmomenei gauti reikiamy informacijy, kurti. bendrauti ir bendradarbiauti, keistis informacija su kitomis

6

institucijomis, tuo mazmant „popierizm4", uztikunant duomenij integralumc|, derinti jvairip instituci \ kuriamas ntormacines sistemas, tencti metodin? pagalb^ jp kurime, remiantis salies

siekiu i informacin^ visuomen^, toliau uzsitikrinti reikiam^ fmansavim^, Europos strukturmnj fondp lesomia jgyvend:nt reik imus pletros projektus.

Informaciniij ir komun^a nip technology p progresp jtakoja salies kursas j informacin^ visuomen^, siek iamybe svietimo valdymp grjsti duomenimis, ES finansuojamp programp,

skannancip ir remiancip IKT naudojimp svietime, plat pasiula bei didesnis jaunesniosios kartos kompiuterinis rastingumas.

Situacija darbo rinkoje ir perspektyviausios specialybes. Naujausiais LDB Vilniaus apskrities 2018 jsidarbinimo galimybip barometro duomenimis, regione dideles galimybes js'darbinti dadidems ir staliams, elektromecnan :ams, IT ir rysip sistemp |rengikams ir taisytojams,

statybininkams, suvirintojams. Elektrenp savivaldyoeie yra Paug logistikos jmonip, kuriems rtikalingi logistikos special stai, regione ispletota sporto ir reabilitacinip jstaigp infrastruktura,

kuriems nuolat reika"ngi masazo, pagyvenusip zmonip prieziuros specialistai.

2018 m. birzelio 21 dienp Seimas prieme atnaujintp Eiacionalines energetines

nepriklausomybes strategija HSfENS). Joje numatoma, kad Lietuva ateityje visp reikalingp elektrp pasigamins pati, be to, bus skiriamas didelis demesys „zaliosios" energetikos pletrai. Taip pat aptartos silumos gamybos perspektyvos. Strategijoje numatytos keturios pagrindines Lietuvos energetikos politikos kryptys - energetinis saugumas, zaliosios energetikos pletra, tausus energyos vartojimas be konkurencingumas ir inovacijos. Naujajame energetikos politikos dokumente ypac svarbus vaidmuo skiriamas mazajai energei kr ir aktyviam elektros energijos vartotojp jsitraukimui j energijos gamybp. Gyventojams, nusprendusiems patiems pasigaminti sau reikalingp elektros energijp is atsinaujinancip isteklip, bus sudaromos palanLos splygos bei kuriamos jvairios paramos priemones. Planuojama, kad iki 2030 m. salyje turetp buti ne maziau kaip 500 tukst. gaminancip vartotojp. {informacija p: mta 1 https://www.delfi.lt/verslas/energetikayseimas-pritare-iietuvos- energetiKos-strateg ai.d?id=78369197}. Jau vien . s dokumentas suponuoja atitinkamp darbuotojp paklausp, todel skul :ai turi buti ruosiama ii tokip darbuotojp pasiula. Atkreiptinas demesys, kad sioje srityje tiketina atsiras ir laisvp darbuotojp, dirbusip termofikacijoje ar kitose ne atsinaujinancios energetikos srityse. Taigi, sie darbuotojai privalo islikti konkurencingi darbo rinkoje. fa profesine1' mokyklai atsivei 11 perkvalifikavimo galimybes.

Atsizvelgiant ta- kad energetinis saugumas yra v .os sa, es prioritetas, tiketina, kad poreikis tokiems darbuotojams bus mdziniskas, o darbo 'nka skubiai reaguos j tokius pokycius. Jau dabar yra ruosiama tnsine baze, galinanti tiek juridinius tiek fizinius asmenis jdarbinti atsinaujinancius isteklius savo uk;nose

4. VS{ ELEKTRENV PROEESINIO MOKYMO CENTRO VIDAUS ISTEKLiy

ANALIZE

Maierialiniai istekliai. Bendras mokyklos patalpp plotas yra 8441,608 m2. Ysj Elektrenp protesii .o mokymo centro statybos dirbtuvip, esancip Elektrines g. 21, Elektrenuose benaras plotas - 545 m2, medzio dirbtuvip, kurios randasi Rungos g. 20, Elektrenuose, - 273 m2.

Vsj Elektrenp profesinio mokymo centre yra 40 bendrojo ugdymo dalykp ir profesinio mokymo kabinetp, 2 mokomosios dirbtuves, 1 laboratorija, sporto sale, aktp sale, biblioteka, skaitykla, valgykla ir bendrabutis. Mokymo patalpp bendras plotas - 6092, 828 m2, bendrabucio - 3186 m2, mokomojo diagnostikos centro - laboratorijos - 139,54 m2.

Siuo metu Vsj Elektrenp profesinio mokymo centro pastato bukle yra labai gera. Per paskutinius kelerius metus at,:kta daug darbp gerinant mokyklos materialin^ baz§, sudarant palankias splygas ugdymo procesui organizuoti, gerinant estetinj mokyklos vaizdp, (isskyrus dirbtuves; planuojama ir ieskoma galimvbip renovaciiaif

7

Nuo 2010 m. balandzio 14 d. Ysl Elektrenij profesinio mokymo centre buvo [gyvendinamas

projektas „Viesosios jstaigos Elektrenp profesinio mokymo centre pastatu energetinio tikio

modemizavimas". Projektui i; Europos S^jungos fondo ir Lietuvos Respublikos valstyoes biudzeto buvo ckirta 1 865 836 Lt. Sis projektas pilna igyvendintas.

Projekto metu mokykloje buvo pagerinta pastatp ir nzinierinip sistemij bukle - Vsj Elektrenp profesinio mokymo centro pastato isore ir mokomqjp kabinetp vidus jgavo estetinj vaizda, tapo patrauklus ir modemus. Mokyklos sor ■€ ir vi luje buvo atlikti jvairus darbai: jrengtas naujas apsiltintas slaitinis stogas (su lietaus nuvedimo sistema), apsdtintos sienos, pakeisti langai, lauko durys, renovuota sildymo sistema, elektros instaliacija, sen. sviestuvai pakeisti naujais su energy 4 taupanciomis lempomis, sporto saleje Vengta rekuperacine vedinimo sistema.

Investuoti ES fondy lesas j sj projekty buvo verta, nes be ES fondy finansiniy dotacijy nebuty rekonsiruoti mokymo centro pasratai r atnaujintos inz.nerines sistemos.

2011 m. liepos 25 d. Vsj Elektreny profesinio mokymo centras ir Vsj Centrine projekty valdymo agentura pasirase projekto „Vsj Elektreny profesinio mokymo centro pletra kuriant energetikos sektorinj praktinio mokymo centry' Nr. VP-2.2-SMM-13-V03-018 fmansavimo ir administravimo sutartj. Sis projektas uzbaigtas 2015 metais. jgyvendinant projekty zemes sklype, esanciame adresu Rungos g. 18, Elektrena , yra pastatyt du nauji pastatai: Energetikos sektorinis praktinio mokymo centras ir mokomasis automol.liy diagnostikos centras.

Projekto metu jgyvendintos veiklos ir pasiekti veiklos rodikliai: 1. Infrastrukturos prita.kymas energet :os sektoriaus praktinio mokymo centro jkurimui -

2 naujy pastaty statyba, 1 oLjekto rekonstrukcija; 2. Praktinio mokymo jrangos jsigijimas ir mokymo viety jrengimas - 34 komplektai (5

kompl. Laborator. pangos, 13 baldy kompl., 14 komp.technikos kompl, 2 transporto priemoniy kompl);

3. Mokiniams vezioti j praktinio mokymo vietas transporto priemones jsigijimas - 1 mikro autobusas.

Finansfniai istekliai. Vs| Elektreny profesinio mokymo centras yra fmansiskai savarankiska institucija. Mokyklos dliektor. is yra finansiniy stekliy valdytojas. Mokykla yra viesoji jstaiga, kuri savo veikly vykdo nuolat, taciau fmansavimas yra ribotas, priklausantis nuo demografmiu veiksniy ir ekonomines situacijos.

Pagrindines mokyklos finansavimo pajamas sudaro:

• Valstybes biudzeto lesos is SMM;

• Lesos is ES, uzsienio valstybiy ir tarptautiniy organizacijy;

• Paiamos uz suteiktas paslaugas.

• Lesos nauaojamos svietimo programy jgyvendinimui bei projekty vykdymui. Mokykla turi trumpalaikiy jsipareigojimy, kuriuos efektyviai valdo. Projekto vadovas,

mokyklos admini strawy a ir kiti darbuotoj ii| geba t( ikti paraiskas jvairiems fondams, o pritrauktas lesas tikslingai panaudoti konkrecioms sritims.

Zmogiskieji istekliai. Viesojoje jstaigoje Elektreny profesinio mokymo centre is viso dirba 100 darbuoty. Is jy su aukstuoju issilavinimu - 62, su aukstesniuoju - 17, su viduriniu - 12, su profesiniu - 6. Mokykloje dirba 61 mokyt* as. Is jy 18 bendrojo lavinimo mokytojai (mokytojai - 6, vyr. mokytojai - 7, mokytojai metodininkai - 5) ir 43 profesijos mokytojai (profesijos mokytojai- 22, vyr. profesijos mokytojai - 16, profesijos mokytojai metodininkai - 4, profesijos mokjtojas ekspertas - 1). Mokykloje dirba 5 skyny ir padalii y vedejai: profesinio mokymo skvnaus vedejas, gimnazijos skyriaus vedejas, pletros ir investicijy skyriaus vedejas, valgyklos vedejas, dirbtuviy vedejas. Kiti specialist; : psichologas, bibliotel ninkas, projekty vadovas, buhalteris, kasininkas, IT specialistas, mokymo dalies administratorius, personalo specialistas, vairavimo instrukcorius, civil'nes ir darby saugos inz .nerius, sekretorius, adm ristratorius, virejas, pagalbinis darbininkas, vairuotojas, elekti.kas, santechmkas, dailiae, sandel rkas, valytojas, kiemsargis, bendrabucio aukletojas, bendrabucio budetojas. Tai darbstus ir damus kolektyvas, kuriam vadovauja direktorius, turintis edukologijos magistro laipsnj ir II vadovo kvalifikacijos kategorijy. Vsj Elektreny profesinio mokymo centro veikly koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui,

8

direktonnus pavaduotojas administraoijai r u.vio reiKalams ir vyr. finansininkas. Yeikia tokios savivaldos institucijos: jstaigos taryba, mokytojp taryba.

Rysiij sistema. Vs| Elektrenp profesinio mokymo centre yra 240 kompiuterii^ (is jp 19 naudojarr administravimuik Prie intemetinio rysio prijungk 16b komj^uteriai Mokykloje yra 5

telefono abonentai, vienas fakso aparatas, kitos organizacines technikos. Naudojamasi elektroninio pasto paslaugomis, mok 4 ir mokytoju duomenp bazemis, NEC sistema KEI TAS, sv.etimo valdymo informacine sistema SVIS, viesojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitp konsolidavimo mformacine sistema VSAKIS. Bankp pavedimai, vietiniai ir tarpiniai mokejimai bei kitos operacijos at. skamos naudojants intemetine bankininkyste. Buhaltei ne apska ta tvarkoma naudojan is programomis 1C: Orgar/zac a, Labbis Bonus, Telehanza Pan Baltic. Naudq uma Google Apps for Education sistema, jungianti el. pasto, kalendoriaus, duomenq saugyklos paslaugas, nuotoUnio mokymo sistema Moodle. Naudojama Remo ir Limet intemeto prieiga. Visi darbuotojai turi el. pastus su nuotolin ) ( sko talpykla leidziancia saugcd ir dal itis informacija. Vadovybe vis^ svarbi^ informacija bendrina su visais darbuotojais. Mokiniams, jq tevams, interesantams informacija apie Ysj Elektrenq profesinio mokymo centro veikl^ skelbiama ziniasklaidoje, itemeto 1 iklapyje www.epmc.lt, so ialimame Facebook tinkle. Sukurta stipri profesinio orientavimo ir kareros planavimo sistema.

5. VS\ ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRE ESAMOS SITUACUOS SSGG ANALIZE

\nalize atlikta remiantis Vsj Elektrenq profesinio mokymo centro darbuotojq SSGG

anketines apklausos duomenimis.

Stiprybes Silpnybes

1. Inovatyvi, modemi. nuolat atnaujinama materialine baze. 2. Lankscios sqlygos mokytis 3. Profesijq jvairove. 4. Gera mokyklos geografme padetis. 5. Geri ilgameciai santykiai su socialiniais partneriais, verslo jmonemis regione.

V 1.Zemesn i negu pagrindim 1 pasiekknq lygio mokiniai. 2. Dalies mokytojq nepakankamas dalyvavimas metodineje vt cloje. 3. Tevq (globejq, rupintojq) pasyvumas, bendradarbiavimo su tevais trukumas. 4. Neoakankamas jsidarbinimo pagal specialybq rezultatas, baigus mokykla. 5. Nepilnai isnaudotos projektines veiklos galimybes, nauiq profesii 0 mokymo segmentq jsisavinimas. 6. Nspakankamai modemi praktini- mokymo baze, tik is dahes atitinkanti darbo rinkos poreikius.

Galimybes Gresmes

1. Naujq siuola.kiniq :t perspektjwiq mokymo programq, atliepiant regiono darbdaviq poreikius, jgyvendinimas. 2. Teikt daugiau paslaugq. Ispletoti moduliniq programq sistemq. 3. Kurti ir siulyti rinkai nau' is neformalias suaugus yq mokymo programas. 4. Bendradarbiauti su darbo birza. Aktyviai bendradart mti su bendruomene. 5. Mok .114 pritraukimas is kitq rajonq ir saliq. 6. Aktyvus pameistrystes pletojimas. 7. Sukurti motyvacijos sistemq mokytojams,

"1. Mokiniq skaiciaus mazejimas del demografines situacijos ir naujos priemimo j profesines moKyklas (PM) tvarkos. 2. Didelis mokiniq nubyrejimas. 3. Neaiski profesinio mokymo pertvarka politiniame lygmenyje (is vnklos ataskaitos). Neaiskus reformos poveikis mokyklos ateiciai. 4. Rizikos grupei priklausanciu seimq skaiciaus didejimas. 5. Neprognozuojamas mokytojo darbo kruvis.

9

skatinancia kuta naujas siuolaikines moicymo programas, guinti andragogines kompetencijas, reikalingas airbant su susaugusiais bei ne|galiaisiais

6. VS\ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRO STRATEGINES PLETROS KRYPTYS

Siame skyriuje pateikiamas strategines EPMC veiklos pertvarkymo/pletros kryptys,

nustatytos ivertinus strateginius mokyklos pertvarkymo/pletros aspektus. Numatomais pokyciais

sieKiama jstaigos veiklos optimizavimo ir efektyvumo aiamimo, iSSKirtmumo jgijimo, stipriijju

savybiu pletojimo.

Planuojamos strategines pletros kryptys:

• ICompleksiniq modulinip mokymo pro gram 14 sukurimas/pletra;

• Kitos profesinio mokymo jstaigos prijungimo galimybe.

6.1 sKyriuje apibudinamos EPMC kompleksimij moduliniij mokymo programq

^akunmas/pletra, kurip pletojimas yra butimas jstaigos ateities vizijos jgyvendinimui. Pokycuj

jgyvendir^mui rf ikaangos investicijos j infrastrukturos sukurim^/pletr^, kas yra bu na siekiant

teikti kokybiskas profesinio mokymo paslaugas. . Investicijij jgyvendinimui bus ieskoma iso nio

finansavimo.

6.2 sicyriuje aprasoma galimybe prie EPMC prijungi kitq profesinio mokymo jstaigcg taip

prisidedant prie bendro salies profesinio mokymo sektoriaus efektvvmimo didinimo.

6.1. Kompleksiniif moduliniif mokymo pwgmmif sukurimas/pletra

EPMC siekdamas but konkurencinga ir siuolaikinius poreikius atitinkancia profesinio mokymo jstaiga, privalo kurti/plesti kompleksines modulines mokymo programas, kur. is pades mosti tikslinius darbuotojus tiek konkreciam darbo .mkos pereikiui tenkint (p.rminis mokymas), tiek pareng. pasirenkamuosius moduli us, kuriu deka rinkoje esantys darbuotpiai gales grebai persikvalifikuoti.

Numatoma sukurti/praplesti sias kompleksines modulines mokymo programas: 1. Atsinaujinantys saltiniai. Ismanusis namas. Ekologija. 2. Suvirintojo-saltkalvio specialybe. 3. Staliaus-apdailiuinko specialybe. 4. Inovatyvip sveikatinimo priemoniij montavimo ir prieziuros specializacija. 5. Meno inaustrija. 6. Verslas ir logistika.

Atsinaujinantys saltiniai. Ismanusis namas. Ekologija.

Mokykla siuo metu yra jsirengusi fotovoltinp mokomqj^ elektrin^ ant pastato stogo, turi

mokomuosius laboratorinius jrenginius fotovol 'niams bandymams atlikti, yra jsigijusi ismanaus

namo mokomqjj stena^, bei paruosus pasirenkamq,. modulj prie elektriko modulines programos

tiems, kurie ketina igyti pamiaom^ kvalifikacij^. Mokykla, gavusi Lietuvos energijos paramos

10

fondo lesas, siemet baigia jgyvendinti Vejo energijos gamybos mokomojo stendo mokykloie

fsigi;;Tno ir jrengimo projekt^, kuriu deka gales mol .niams suteik4 galimyb? jgyti tiek saules, liek

vejo kaip atsinau nanciij istekliu irangos montuotoi^ kompetencijas. Visa mokomo ranga, esanti

tnokykloje buvo ir yra derinama su darbdaviais, siekiant isig> maks naliai univ ersali^ irang^,

turios deka praktiniai mokymai pades mokiniams lengvai ir greitai integruotis darbo ruko e iskart

po moksli). be atsl "o jzang-'iio pe iodo/bandomojo la> ;otarpio. Mokyklos planuose yra 1 tij

atsinaujmancii} istekliq (biomase, vandenilis, geotermija) gamybos objektp j engimo ir prieziuros

techniniij darbuotojij ruosimo ir kvalifikacijos kelimo mokymo programi} sukurimas ir

jgyvendinimas.

Turim^ technin^ baz^ ritkia papildyu keliomis naujausiomis darbo i ikoj? esanciomis

detalemis, nauja iranga, parengti siuolaikisk^ mokom^'a medziag^. Yra poreikis paci^ mokykl^

paversti energijos vartotoja ne is bendrojo tmklo, o ;s atsinaujinanciu stekl j, pvz. padengiant visa

turim^ mokyklos stog^ saules bater^omis, gaminti s umq. is saules kolektorn, Tok'q. uzklaus^

mokykla jau pateikusi nkoje, siekiant suzinoti projektrj jgyvendinimo galimybes. leskoma budij,

kaip mokykloje esama atsinaujinancios energetikos baze gaiety buti papildyti jranga, reiKa'mga

mokymams ir kva fikacijos kelimui kitose altematyvios energetikos s tyse (L omase, vandenilis

automobilip r energijos gamybos srityse, geoterm a). Tokj poreikj siekiama patenli iti js.jyjant

mokomuo . us stendus, laboratorin? jrang^, mokomqj^ medzlag^, apjungiant visas sias sistemas j

vienq. tinkle ir/arba sujungiant jas siekiant ruosti universalesnius specialistus, gebancius montuoti ne

tik konkrecios vienos atsinaujinancio kuro rusies jrang^.

Suvirintojo-saitkalvio specialybe

Si specializacija yra svarbi daugelyje pramones saku, statyboie. Nors suvirintojo-saitkalvio

specialybe yra gana sena, )je pasku niu metu atsiranua naujoves, kurios svar„ios ruosiant

siuolaikinius specialistus. Jstaiga siekdama atitikti siuolaikinius darbo nnkos reikalavimus kuria

molcymp program^, kurios sekmingam jdiegimui yra but las techr mes bazes suku -mas.

Staliaus-apdailininko specialybe

{staiga jvertinusi rinkos poreikius, aptarusi situacij^ su darbdaviais ir siekdama an kt

siuolaikinius darbo rinkos reikalai mus mato butinyb^ atnavHnti sti-naus-apd"" ninko renguno

technin? baz?, kuri leis parengti specialistus, at inkancius siuolaikinius darbo su automatinemis

staklemis ir automatizuotomis sistemomi; reikalavimus.

Inovatvvii} sveikatinimo priemonip montavimo ir prieziuros specializac a

Tiek Lietuvoje, tiek kitose salyse at kti tyr ma. akcentuoja, kad ateityje labai augs special' tij,

dirbancip su vyresnio amziaus zmonip prie^'ura ir pagalba jiems gyventi pimavertj gyvemm^,

poreikis. Si svarbi veikla yra gana glaudziai siejama su naujp sveikatinimo ir slaugos technologijp

idiegimu, kuri gana svarbi nuolat vystoma technme baze, Jcunos jdiegimui ir priez irai reikes vis

daugiau specialist^. Siekdama atsizvelgti j ateities poreikius ir perspektyvas, jstaiga planuoja

sukurti mokymo programas specialistams, gebantiems montuoti ir pTzmreti ismani^jp jranga, butinp

oriai senatvc uztik^mti.

Si perspektyvi sr- f;s numato robotikos, mechatronikos, ergononukos, medicines sprendimp

integracij^. jstaiga siekia tapti svarbiu profesinio mokymo sistemos dalyviu, ruosianciu darbuotojus

siam segmentui

11

Meno industrija

Mokyida turi jsigiju renginiij apsvietimo spec alistij ruo mo siuolaikin? rang^. Taciau

meno ir rengmip organizavimo srityje yra svarbus kompleksiskumas - garso, vaizdo ir kitij

techn nil} priemonii} a] ■ungimas. Sio'e sntyje bus siekiama sukurti visapusisk^ techr baze (vaizdas, garsas, specialieji efeKta ir pan.), Kuri leisti} parengti ivairiapusius atitinkancius rinkos

poreikius SDecianstus.

Verslas ir logistika

Regione isikun? daug logistikos centri}, kia.ems nuolat reikilifctgi sms srities specialistai.

Mokyklos vykdomai modulinei logisto ekspeditoriaus profesinio mokymo programai butina

atnaujinti ir papildyti Irafctinio mokymo baz^, km' atitikti} darbo rinkos poreikius. Prak^mic

mokymo klasei butina jsigyti: kompiuterine ir special^ programing jrangg bei rysio ir

komunikac os priemones, nusp ^ekab^, krovinio tvirtinimo dirzp, krovimo technika. transporto tara,

pakuotes, padeklus, temperaturos ir dregmes matavimo prietaisus, lentyninius stelazus, mezonines

konstrukcijas, paletinius stelazus, paletinias stelazus drive-in, saldymo ; eng'mus, fasavimo ir

jpakavimo jrengimus, smulku mo-pjaustymo jrengimus, ke.imo-transportavimo jrengimus,

sverimo-matavimo jrengimus, kasos aparatus, sal in} krautuva, hidraunn} vezimeig elektros

matav-no prietaisus, elektros varikli, eldifl'inii} krautuvi} mechaninius renginius, elektnmu

krautuva elektros jrenginius, elektrini vezimeli, krovmia maketus, matav^no prietaisus.

6.2. Kitos profesinio mokymo fstaigos prijungimo galimybe

a ime sky: uje pateikiamas EPMC veiklos scenarijus, numatanUs galima kitos profesinio

mokymo jstaigos prijungima prie EPMC. Konkretus sprendimas buta priimtas }vertinus jungiamii

jstaiga s'llloma profesinio mokymo programa ypatumus, ja kompleksiskuma- Jstaigos ve^dos efektyvumo uztikrinimas - ki.as svarbus galimo pokycio uzdavmys. Detalus kitos PM prijungimo

planas turi buti parengtas, kaip at skuas dokumentas (Galimyb'a studija).

Pokyciif Igyvendinimo vizija

Jstaiga iungimo metu nventorizuojamas pertvarkoma mokykla turtas, perteklinis, turtas perduodamaa VJ Turto fondui. Taip pat perziurimos jungiarm} jstaiga mokymo programos.

Afsisakoma dub uojancia ir neDerspektyv;;.1 mokymo programa, siekiant uztikrmt atitTtcti darbo

rinkos poreikiams ir specializa^rai. Remiantis Profesimo mokymo jstaiga pertvarkos projektu,

sujungtos jstaigos mokymo veikla pradedama nuo 2020 m. rugsejo I d.

EPMC pertvarkymo privalumai:

1) perziunmas ir prapleciamas pirmimo profesinio mokymo programa spektras,

orientuojantis i specialista rengima lal ausiai paklausiems sektoriams. Sujungus jstaigas teikiamos

profesinio mokvmo programos ar atski i modu ai nebebus dubnuoiam'

2) efektyviau panaudojama PM infra^tiuktura. Pertekkxiis, mokymui nertiKal igas turtas

perduodamas VJ Turto fondui, sumazeu "nfrastrukturos islaikymo kastai:

3) sumazeja bendri jstaiga veiklos kastai.

12

Pokycit} jgyvetulininiui reikalingi istekliai

VijLj numalytq pokyciij jgyvendinimui nustatomas bendrasis infrastrukturos, zmogiskiyg ir

fmansiniti istekliq poreikis. Pagrindiniai EPMC ve^klos op urn :avimo procesui reikalingi

infra^trukturor istekli?1

1) Materialieji istekliai - patalpos, jranga. fmansinif' stek1 a . Pr.e EPMC prijungus kit^ profesinio mokymo jstaig^, mokymo procesas butp organ1 mojamas dviejose vietose. Finansinig istekli 14 poreil; s ap-.na investicijas, reikalingas pokyciams dieg ■ ir palalk) d, ta an sios investicijos ateityje sudarys prielaidas EPMC efektyviau vykdyti veiklq. ir pasiekti zenklip sutaupymp, atnesancip tergiam^ investicijp gr^zp.

2) Zmogiskieji istekliai ■ prie EPMC prEmgus kit^ svietimo jstaigg bus perziuretos jstaigij personalo vykdomos funkcijos, atsisakant dubbuojancip pareigybiq.

i) Mokymo programos - konsoliduojant jstuigp mokymo programp paketus jungiamp jstaigp mokymo programos bus perziuretos, atsizvelgiant j jstaigos specializac p ir moKymo programp atitiktp darbo r nkos poreikiams. Dubliuojancip programp bus atsisakyta.

Pokyciu jgyvendiubno rizikos veiksniai ir jif valdymo priemones

Rizikos valdymas yra vienas is svarbiausip sekmingo pokycip igyvendir no uzdavinip.

Didel^ reiksm^ tur aiskus pagrinaimp: dkos veiksi.ip ivarcummas bei pago idinip riz'kos valdymo

priemonip pasirinkunas. Zemiau pateikiama rizikos veiksnip, bendrp vicam jstaigos veiklos

optimizavimo procesui, analize.

Rizikos veiksniai ir jp valdymo priemones

Rizikos veiksniai

Rizikos veiksnip paaiskinimas Valdymo priemones

iNepaKankamas visp susijusip salip bendradar- biavimas: staigp jungimnsi metu

V sos salys tur paski.ti atsakmgus asmen., tur ic us pakankamp patirtj, reikalingp pokycip jgyvendinimui kad butp suformuota komanda, atsakmga uz pokycip jgyvendinimp.

SeKmingam veiklos perivarR}mo jgyvendinimui itin svarbu, jog visos salys, kunos yra tiesiogiai susijusios su pertvarka, butp jsitraukusios vykdant numatomus pokycius. Numatytas bendrp darbo grupip sudarymas, aiskiai paskirstant funkcijas konkretiems grupes nanams.

Darbuotojp pasipriesinimas pokyciams

Sekmiugam veiklos pertvarkymo proceso jgyvendinimui mokymo jstaigos bendruomene turi palaiky pokycius. Del neigiamos reakcijos gali nukentep pertvarkymo veiklp jgyvenainimo kokybe ir pokycip tgstinumas.

SavalaiKe komunikacija apie vyksrancius pokycius, jp pagrndimp it kol as naudas pokyciai turetp atnesti mokymo jstaigp bendmomenei uztikrins jstaigos optimizavimo bei profesinio mokymo veiklp vystymo efektyvuma.

Kompetencijp stoka

Laukiami pokyciai nebus jgyvendinu, jei nebus proceso lyderip, gebancip tinkamai vykdyti pr< jekto uzdavinius bei identilikuot1 tobmesnes jstaigos

veiklos pletros krypt. s

Butina is anksto jvertinti darbuotojp kompetencijp suderinamump su numatytais mokslo valdymo proceso pokycia is .r esant poreikiui, parengti kompetencijp ugdymo veiksmp planp. EPMC vadovybe prisiims atsakomyb? del rezultato nasiekimo.

Rezultatp Pertvarkymo veikloms uzsit^sus, bus prarasta vertinga laiko dalis,

Siekiant valdyti sip rizikp, reikalingas efektyvus pokycip planavimas ir aiskip

13

Rizikos

veiksniai Rizikos veiksniq paaiskinimas Valdymo priemones

velavimas toaei pojcyciai gau nejvyKti tinkamu laiku.

temunu n laukiamij rezuitatu nustatymas.

Zmogiskiyp istekliu trukomas

Pokycius jgyvendinanciij darbuotojq trukumas ar kaita gali

lemti nekokybiskus jgyvendinimo rezultatus.

I projekto vykdym^ galima jtraukti papildomus ekspertus. svarbius sekmingam pokycio jgyvendinimui. Rizika numatoma mazinti projekto komandai efektyviai dalinantis sukaupta patirtiir', jgyta vykdant panasaus pobudzio projektus.

Mokymo program^ dubliavimas

Dalis mokymo program^ yra besidubliuojanti.

Konsoliduo'ant jsts Avj mokymo programu paketus, jungiamu istaigu siulomos mokymo programos tun but: perziuretos, atsizvelgiant j jstaigos specializacijg ir mokymo programu atitikhj darbo rinkos pore'kiams, bei atsisakyta dubliuojanciij

programu^

Apibenck.nant rizikos veiksniq analiz^, galima teigti, jog no'int pasiekti jstaigos vnklos pertvarkymo naud^, svarbu uzt'^xinti pagr.id;nes prielaidas, leidziancias orgamzacijoje sekr- ■ ingi diegti ir palaikyti numatomus pokycius:

• Dendruomenes palaikymas ir atvirumas pokyciams;

• aiskus tikslai ir rezultati4 vertinimas,

• aiskus atsakomybip pasiskirstymas;

• darbuotojp kompetencijos pletojimas;

• sklandi vidine komunikacija;

• reikalmgu isteklip uztikrinimas.

6.3. Stmtegi.ies pletros krypciif perspektyvif apibendrinirnas

Apibend inant EPMC pletros perspektyvas ir jvertinus galimus profesinio mokymo sistemos veiksmingumo didinimo principus, galima konstatuo..;

• Profesimu mokyklp t'nkle absoliuci^ daugumq. sudaro nedideles, mazai mikiniS turinc is 'st: igos. Tokios jstai';os yra ekonomiskai nepajegios sukaupti pakankamij ■ itekliq naujoms siuolaikinems paslaugoms pletot ar paslaugu nnkodara ir kokybei uztikrinti, nors sios funkcijos yra ypac svarbios, siekiant veiklos efektyvumo. Numatytas pokytis gali prisideti prie profesinio mokymo staigij tinklo optimizavimo, mazesnia.s veiklos veiksmingumo rodikliais pasizyminci^ profesin? mokykl^ prijungiant prie efektyviau veikiancius mokyklos ir investuojant biudzeto lesas \ gerai veikianci^ perspektyi ^ profesin" i mokymo jstaigq,.

• Viena pagrindiniq nepakankamo profesinio mokymo sistemos efektyvumo priezasciij - veiklos pobudis ir siulomu mokymo programu neatitikimas regionuose vyraif-ancios ukio sektoriij scrukturos. Pertvarkymo EPMC metu siam aspektu buti4 kreipiamas ypatingas demesys.

• Lietuvos profesinio mokymo ;staigos nepakankamai isnaudoja profesinio mokymo (ypac kvalifikacijos tobulinimo) paslaugtj pardavimo rinkoje galimybes. Augantis t^stinio mokymo paslaugp poreikis bei uzsienio saliij patirtis rodo, kad profesinio mokvmo sistemos veiksr mgumas

yra tiesiogiii sietinas su t^stinio raokymosi paslaugij pletra. Testimam mokvmui EPMC numato skirti vis didesni demesj.

14

7. VS{ ELEKTRENV PROFESINIO MOKYMO CENTRO VIZIJA, MISIJA IR

VERTYBES

MISIJA. Nuolat besimokantis, atv. as kaita kurybingas atsakingas zmogus modemiame bei konkurencingame profesinio mokymo centre gauna kvalifikuotq. profesinj mokymq ir kokybisk^ vidurir ugaym^, a^bikancius siuolaiKinj mokslo, technologi' j, ekonomikos ir kulturos lygj, padedancius jam isitvirtinti ir konkuruoti darbo rinkoje.

VIZIJA. Tvari, verzli, atvira ugdymo institucija, suteikianti kiekvienam visuomenes nariui galimybe jgyti siuolaikiskas profesijas ir mokytis vis^ gyvenimp.

VERTYBES:

• Atvirumas - kitokiam poziuriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarblavimui, naujovems, kailai.

• Kurybiskumas- generuojant vertingas idejas ir ias jgyvendinant, issuk.as vertinant kaip naujas ga'imybes savo sekmei kurt ..

• Atsakomybe- uz savo veiksmus, moralines normas, aktyvus rupinimasis ne tik savimi. bet ir savo aplinka, bendruomene, savo salirm

15

w

W

>

a

s

03

CS (D

5-H . Ph C/3 o 3 u > C/3 o

.SP S -4—>

.Si '>C/3

td to

u

L of . • >

s f0-1 t+H (U

T3 P >* bJ)

i

/

L CJ 3" o

M o CO co d C N >

CO O ' ) a

0

1 o a o 2^ ,a ^ GO "

2 ^ fd CO CO 2 2 .§ 'kA C[> M d

n ? (N P,

at

U _© 'E PL|

C3 s •PN a

"C &. • PN S-J 1/3

*5/3 O a

o a

a ft

5/5 C3 -4-> 0/ • pH Sm O • *H &

03 bD .s

1

• pp( co 03 a 2 3 ■M ■) S CO S3 ^ E at F EJE

ai if d' S3 >co S o ^ CO . -cu « 83 « XI

•C 0 | S t x

o "d O g &p a d a .2. 0 2

St

"a ^ a "a >: -a iZ CD s ^ a s

CO o

CO PH O3 CD

c3 I m 1 *"! a wi00 • p—i h—i ■ O, CO ^ • Sr oj >>

I i i |f .§ co g ^

. d CO a c td •

-M 3

(A « (A d

»N O CO od a cd 2 S Cd

o co •a a •CD 1> 4)

h-1 .2 c' S 6B 3 —

13

CO ..Q> d o a

*n Cu

.2 *3 •pp > cd "O >N P

O fS

o o di ry

^ O II

a. -i

«

'57 VI O >co 'S s-, fl) bl) •p >N o ft ft g (U P N >co m

o >co ■D

O >co '5b o 2

•N

O p fl) *p >N ft J o d >co K

^ o ••—i ft-» O ^D ^ - >N » S -3

cz: 'co .rf W ^b

CO O >co •CD

CD a. .'23 as

U) ft o 5 2 3

tlsi rf

ft •« ft ft 3 ft 23 ^ ft w S O 'co ft ^ 'a ^rvi "-i ' >N 03

CO O

03 a I „ >3 B Qf | d 2 'ft

|

1 ;i ■p to 2 1 n ft ft

c3 d ^ |

O 2

c/j

83

> « ft >N

.rt co tb3 c o E p ■ ft

. M-H T—< * p ^ > ▼—1 r^H

03

03

O o CD H ^43 CO TJ

CD o (N T3

h P . (D

C3

O |

(U >N 33 52 .2 >en 15 ^

2

CD

■- § 0X)4P O S a ^

■N ^2

3 2 CN ra CN o o o o c CN (N CN

p cd- Ba

>0 en en 3 3° 33 3 33

> >0 33

> ^ 00 bO 3* 3* i* a Ph

^■a 3 " 5" oh bO 33 K a a CO CO X 2 •OJ P- u 3 « a ^ ^ a a ^ 0 b

2 £ > vp >S . >N 5 K OJ 3 ^ P

a 4^6 ai bo.*- 5 S bo P^ H 33 en 3 3

a 33 a -a a a bo P 33 rn a CN a

ob >N

cb a • a ■o hH. >b •1 m 2 -P >N >>44

T3

m cl ^

3JJ Tj J3 TJ

fN s-i b. ft ^ L ra >czi a > &, a o -J- o (S a ClD 1/2

: 1 It! 1-i > >. >. DO ^4 DO r—4 cd jm ^4

0 C! ^t- a T3 a. PH >1/2

m

P> o (N .> c ^ a ,—. Dj o -Di c/2 O -rd O l-i (-; Cd .-H (-1 cd -d- p, 3 > > 3 >

-y cd ■ cn 00 C/2 cd ,5 >-> i-i '31 >> i-i •t1 O J 5P g ^ DO 3 O O rt o o a >c^ G Qh Cd G Ph

5—< 00 Cd 'P 2^

- a a a. T3

P' P P P

•a p CH 5 > Ph Cd >C/2 ?>-> o

3 & a (N OX) OQ a P cu +e JH 0) 3 g o o p o

a>a a

>-> H p,-^ DO S P DO O P a ■ p a

o ■U c» cs S a a o 3 .=

44 ^ «5 w cd W2 IZ1

^ ^ ■-?? cd o ' 11 Td -p fli G QJ tn P H >

a a p 44 >rsi >1/2 >1/2 >1/2 .P S j 5 >

I .S

>1/1 >1/2 DO do; do ; do ; DO O a ^ >00 >c/o >c« >oo >00 •N N N : N

CN CN CN CN CN O o o o o CN CN CN CN CN <

P P 3

5 ™ Jg DO J rt> 1/2 1/2 P. 3 2 5

I 1 a " a O • cd

p ip >■/! P DO P P P" !U o

c ns c !o Im (0

TS "(0

w

£ (0

o E n E .2 "E 2 o E KT

re D) re Q.

"O

(/) _re re

i-

«v

Laukia

mas

rezu

ltata

s 2

02

1

log

ine

ir

jste

igta

s pap

ildom

as

pag

albos

spec

iali

sto

etat

as.

80

proc.

ab

solv

entp

jsid

arbin

a.

Suorg

aniz

uoti

6 ka

jero

s pl

anav

imo

re

ngin

iai.

Suorg

am/u

ota

A

tvir

p

durp

die

no

s,

„Pas

imat

uok

pro

fesi

jp"

ir

kt.

rengin

iai.

Mokyklo

s pas

kyro

s ak

tyvio

s,

20

20

Mokin

iam

s pa

gal

pore

ik^

teik

iam

a ps

icho

ped

agogin

e pa

gal

ba.

80

proc.

ab

solv

entp

.s

idar

bnia

.

Suorg

aniz

uoti

6

kar

jero

s pl

anav

imo

re

ng

inia

i.

Suorg

aniz

uota

Atv

irp

durp

d

ien

os,

„P

asim

atuok

pro

fesi

jp"

ir

kt.

rengin

iai.

Mo

kjk

los

pas

kyro

s ak

tyvio

s,

20

19

80

proc.

ab

solv

entp

jsid

arbin

a.

Suorg

aniz

uoti

6

kar

jero

s pl

anav

imo

re

ngin

iai.

Suorg

aniz

uota

A

tvir

p

durp

die

nos,

„P

asim

atuok

pro

fesi

jp"

ir

kt.

rengin

iai.

Mokyklo

s pas

kyro

s ak

tyvio

s,

Ats

akom

ybe

(kas

ats

akin

gas)

ehm

naz

ijo

s sk

yri

aus

ved

ejas

Dir

ekto

rius

Pro

fesi

nio

m

okym

o

skyri

aus

ved

ejas

jv

aizd

zio

fo

rmav

imo

d

arb

c gr

up

e

jvai

zdzi

o

form

avim

o

dar

bo

grap

es

jvai

zdzi

o

form

avim

o

S — 1 « n SB 3 Z

mogis

kie

ji

iste

kl

Biu

dze

to

leso

s,

zmogis

kie

ii

iste

kli

ai

Biu

dze

to

leso

s,

zmo

gis

ki

iste

kK

ci

Biu

dze

to

leso

s,

zmo

gis

kic

ji

stek

lia

i

Biu

dze

to

leso

s,

zmogis

kie

ji

iste

kli

ai

Biu

dze

to

leso

s,

Atl

ikti

ik

i

2019-

2021

20

21

2021

2021

2021

2021

Pri

emones

1.

Ben

dra

dar

bia

uti

su

saviv

aldybej

e vei

kia

nci

om

is

inst

ituci

jom

is

teik

ianci

om

: 3

pag

alb

g

mo

kin

iui.

2.

Did

inti

pag

alb

os

spec

iali

st^

etat

p

skai

cip.

1.

Org

aniz

uoti

pagal

bp

pad

edan

t ab

solv

enta

ms

jsid

arbin

ti.

2 T

eikti

info

rmac

ijp

apie

gal

imyb^

mo

ky

tis

aukst

osi

ose

mokyklo

se.

3.

Org

aniz

uoti

re

ng

iniu

s,

uzsi

emim

us,

re

pre

zentu

Oj

inci

us

mo

ky

klo

s ve

iklp

.

4.

Vie

sin

ti

mokyklo

s v

yk

do

mp

veik

lp

Uzd

av

inia

i

1.2.

1 Pl

esti

so

cial

ines

p

sich

olo

gin

eb

ir

ped

agogin

es

pag

albos

pas

laugp

te

ikin

tg.

■-P ^ ^ aB ^ 'H ^ .S > .?'§ I > f"

^1 i I g -g, g

a ca.S o

o (N

K 'J2 3

■ 1—1 cd ♦ i—j S 0 "-b 0 Tb 5—t

o1

v CO 2 o a « ^ u o >n O o S-H p.a o g

, o

0 go

a c; c CO 5—1

* S O 0.0 B a ^ PQ ^>K1

(N O CN

CO V 13 >co

O o a „

iHT -o rB +-» ^ MP v co ^

I'S II ■BI i -3« •S a ^ hi o 4-> rz: ra • *—( m Ky F-H i—1 « +2 bS 4) "3 3 PhOh PH.a

a -tj ^ oo ti

I—H co ^3 CN

cd t is

"bO a CD

CD a ^ 0 B ^ CO *rH

1 i

CN O CN

co p "o1

o a

CO - s m co ^

"o1 +-» o >hB

C a ■ S -b do «

t

m

o 3 J ^ a P bo ^ y* 3

r to 04

3 a

a -3 CM ?-( ^ 'P cd

I ^ ■ (D

CO }-H a<

2 ^ ^'S o >

co cd P CO S 2 "K ■S -f.-^ td J I 3 0 o ^ a

CO O

O J w u > > co 25 P ^ G P o

■-3 td , cb (D O > a m

to O

CO CO CO O' o ° ° 3 6 p 32 3, (D c0 JN !-h > b v? co 00 Q Oh b

CD'

a 00 GO O bd a ^

•N .'52

(N O CN

3" >0 h! to t" .id jr -P > o ks U -^1 CO .3

< o td t >

;

a

b nb O

E-i CN CO)

Laukia

mas

rezu

ltata

s 2

02

1

sivem

mra

o

srit

ys.

80

proc.

mokyto

jp

met

odin

ese

gru

pes

e pr

ista

to

savo

veik

l^.

Kie

kvie

nai

s m

etai

s vi

sp

mokyto

jp

steb

ima

ben

t 1

kito

m

ok

yto

jo

pam

oka.

'o*

a g

i oo i E C M

ok

inip

tary

ba

pra

ved

a be

nt

3 re

ng

iniu

s.

20

20

isiv

ei

omm

o

sric

ii}.

80

proc.

m

okyto

jp

met

odin

ese

gru

pes

e pr

ista

to

savo

veik

lp.

Kie

kv

ien

ais

met

ais

visp

m

ok

yto

jp

stel

ma

ben

t 1

kito

m

ok

yto

jo

pam

ok

a.

a -

S .§ a.-S ? 1 i ^

■a js p-i ,s

.■§ ^ K 3 .a's O M

TS O

>

^ § oo a M

ok

inip

tary

ba

pra

ved

a be

nt

3 re

ngin

ius.

20

19

80

proc.

m

okyto

jp

met

odin

ese

gru

pes

e pi

dato

sav

o

veik

la.

Kie

kvie

nai

s

met

ais

visp

m

ok

yto

jp

steb

ima

ben

t 1

kito

m

ok

yto

jo

pam

oka.

Atn

auji

nti

m

okin

ip

tary

bos

nuost

atai

.

Ats

ako

my

b

e (k

as

ats

akin

gas)

Dir

ekto

riau

s p

avad

uo

toja

s ugdym

ui

Sav

ival

do

s nst

ituci

jp

] li

rmin

ink

ai

Gim

naz

ijos

skyri

aus

ved

ejas

Les

os

uzd

avin

iam

s jg

yv

end

iuti

Biu

dze

to

leso

s,

zmo

gis

kie

ji

iste

kli

ai.

Zm

og

isk

ieji

is

tek

liai

Zm

og

isk

ic j

i is

tek

liai

Atl

ikti

ik

i

2021

2021

20

21

Pri

emones

2.

To

bu

lin

ti

mokyto

jp

vei

kio

s ko

ky

bes

ver

tinim

p

ir

jsiv

erti

nim

a.

1.

Reg

uli

aria

i org

aniz

uoti

saviv

aldos

inst

ituci

jp

sus' .

ink

imu

s

del

mo

ky

klo

s pl

etro

s ir

vei

kio

s ge

rin

imo

.

2.

jtra

ukti

mo

kin

ius

j m

ok

yk

los

saviv

aldos

vei

klp

.

Uzd

avin

iai

mokyklo

s ve

ikio

s kokybes

js

i er

tinim

^

1.3.

3 A

kty

vin

ti

sav

ival

do

s in

stit

uci

jp

veik

lp.

CO

s

I

CO ■U4 N 'r DQ

O

CO

§

s p:

CO 5C

CN (N

CD

co

S :>

S ^co uj

CO

s

O

t£ 0,

«« ■t— - J3 -4^ "s N U u VI « s OS 3 s cs

fN O fN

O > K JO 5P J-H o Jh

a

>N T3 H

> JO JJ DC >N DO ^ TO JO PC

0 0

c3 ■o

ON o W 0) >

(/) ■o

(/) w (/)

CM

t/i o >(« ■•«

hJ

c/i s ^ i .s c ^ > 03

13 >N 3

C O

o m o

CO p s ^

P cd bD

5 p O GJ

.P >N rj

d S2 P & >N 4^ Cd b£)-p >—h 4P 2

OJ' . 5> o

CD 2 "

HH 03 in

DO (2 ^ c-i 3 m JJ DO - o o o CH rH CH tn PC C PC

3" '5 O

2 'm '3 t; DO

3 ^ DO 'Hr! 3 o o CD r3 J-H c ^ Qh E a> GO

CO .2 " Vh o

CD

•a 2 <

a. >C/} (D >lsJ bO 2 rTj

>00 d JO

.

Ph

M 30 >> a TO

DO Vj

O 3

S "S ^ ra J

■ rO HH DO Crj O O CD ^ >h a a, d.

cn 2 'C o 2 CD Vh

2 . >OT J4 !U 'N DOTI J4 -a >M

d -Q

3^ vi 2 o

d d

x( 3

•(U a 3

-a Ch 4-» cd O .2 N

ii § § m >oo cd ' f oi O -O

>>

II' ^ CD ' d DO ,

I ^ a d -5 o 3 "O1 C/3 G

c rC) 3 cD a % cd >oo

cd

G D 4^ oo cd a cd

.2 "3 g

tog

cd

w G • i-H o 2 D

CN O CN

C . o a .2 *c cu

'cd

> cd

D

cd >N cd

Td cd ^ xl § o m -e . cd

on c/5 o 2 ^ s y 3 3 i-H J4 DO a a

as ^

-51 "S 3 E d

CN B

CN

1 "Sm^ I :a fe & DO d Q 35 O0 G O o ^ d a

O • I-H >00

P .d 3" >00 cD -H j4 « £) O Q 35 .

00 .2 'co O 2 o w" CL >C/i s

^ >N '2 a D

>c/>

CN O CN

O a >. T3 DO 3 O

;§ •A 2

« o 00 G d 2

cd 2 D 'o j-H CU

CO _ Q> ^ ■ O1 >00 • ?~H 1 ' 2 ^ Cd -r-D dn E3

y I ^

Gh O en C+H to

4^ D ?-H

o ° O .rM >C/] '55 "5? J CD • ' .2 j^ .*■ 3J 3 .'S3 .2 £ 'o 2 o 3 d d>° i ^ I c^ ^ >g .>2 9

■ s o s CN 01

5 d

3! DO

cn cd a

I 2 -p d

g 2 cn •D cn cd »-H cn

.2" Id "o D

Gh cn

"2 Cn r-j cd ^cd

Ed P g ,3 .2 ^ > j«S o T—H P _: DO P d CN i—+■' I> oo

s 55

O

o r-i > 25 a 3 'C! cn £)J) 'S CO PI ■co 'p

a a

■p 'a

B

"K 24

co ^ p .2^ g •P I TH 25 O P O 3 (H S •a « g S S 3 P t+H Q Ph-a

CO O >co ■JD

$2 JG D P £h —> T3 2 .a " .p

p a

a

> cd i-H

co d d -2^ ig i 21 S S 2 ^ -P M ESS f-H »> rH ■bp P ■ Ph.a

X 3- CN O S 1a CO O

12i Q E tH o >5 a Q "PT- • HH 2 2 ^ O ^ ^

CO O B) p

0 s N

pi

o P p

p" A la "Ea p P

CO O P (D 'lb

p' CN P CN 2 oi <

a> P • >-H

u

2

O CD

CO 0)

CO O )CO

•> a ^ _J o

a

p >|si ■ 2 'o ra ^ a a 2 a

P -iP o -(.Pa 1/2 p" p a P5 ^ -a^ rrt" ^ M rxl d d d_ o

Lau

kia

mas

rezult

ata

s 20

21

20

20

2

01

9

Ats

akom

ybe

(kas

ats

ald

ngas)

ugdym

ui

CO p £ ^ C

CO x X 0 3 ^ >an .3 3 •4; > o P 3 >

S ft 3 —■' zm

ogis

K^e

j.

iste

kli

ai

Atl

ikti

ik

i P

riem

ones

U

zdav

inia

i

(O 3 (/) nr E

'•B c 0) I— OL V) (/> 3

_C

0) T3 3

O >

CL LU a>

(A (Q E "5) c 3

a. V) o

3 "E +■>

o E

i

o E o

(A .0 O ^ fi V H

rt Ph

_ o 3 S

S .S ^ 2P tj >o ^ ^ 3 .3 * • co 2 CO g

a -g i-H CXJ P-* K* cd co

i

•CL) X!

« or, « .3

2

U

Ah 3 w -a - O k 1.3 o id

S3 '3 .3 '5? ° ^ aj ^ - s-i -"^ (D .3 co o Q O ™

(D M 3 A o

M

CO P iH o s a>

J—H o

(U

co o >co • ■u -3 ^ >N 5c 3.

O >cO •M '3 'S'is 3 «

3 oo x O 3 2

bo X O g «

■N

ON ■ cs

On O (N

ON O cs

On O

N P

Ah O a

CO

^ AH pl'u M - Bf5 | |

."3 'E? ^ S c3 CN A4 AH P AH -d

CN

ci0

f. 1 S

^ .g A- ii > A g^U

£.3 iS IS

m

CM o

a* bfl en ■ ■ cd a 4—• en en cd M

Xi o

o cc C S

o* p* at* at W ^3

>, > ^ bO. >N >^ O tt bfi I >a:

r—1 ♦—< i—' . t-i O Oi ^

3

O (N O (N

O

I. O s

o a

W 3* > cb H 03 "tt, a n op cb -a ID W) . a 2 u,.

o Ph

oo cd §

a\ o n

•Oi SP >1 a o ai « »5

05 Xf ij 2 W K ») +-■ 03

O a

•a a"'"3

S

K .Sfi

oo on j? ■ ID > CL O W "1 a oj bO -

O a a

^"-3 d >o

o PH

„ I" (D -ID I I Sfi §)

en 03 > O

T3 o3 >

O a

■a a >

■ Oh

> r-^l a

en en ^ CL O T1® d 03 bO >

^ ,P L2 O >tn •o hJ

en sa -4-1 cd a

*P "P ■S a > ci r* 1 w Et • —L

o >M •0) ^ o

a> 15 >N •ori XJ 2 .2

Ph X>

VI .(U .2 *c

i p

en O >cn •(D O P -*—» ^ tD

13 >N "P1 ^ 2 .3

P- nQ

iu1 3 -s 03 • fH . i-H

a - >N

O >cn •1)

a's a> >N *p o p .P PU rP

2 ^ -p >oo cd • »—X • i-H

^3 CN O (N

O N C

3 ■ S 0 s (N ^

•o a 0 a 01

0 a & 2 a .3, ^

el i 1 "I Pn ^ .P en g ^3 iE g

^ -d ^ CN

a* '5?

I

s

3^ a e a ID

^ , O

a a

v VI O O P g 0) S t-H cd 6 M | 2

PL P^l .a 0

03* 2 "S ^ ^ o Cd ("H p^ 2

v | 2 a P Q ^

p" 3 u 3) i M1 ID M LH H O ID 03 C Pm P-( PL

O a

X? o

TP a ID > i-^i

CN

p"

'EH O d P

a* d 2 N cd • ^ J-H P bX) }-H o "-P J-H P^ PH o

a '> « TJ >N P

i | S3 3*3 P 3 o 5 a S ^ a i 3 ^ |> Pel 3) .§

| § 1 rn (N

eet* a a

PL O PL