Automobiliai vaiduokliai nuklojo LietuvąLietuviai lieka ištikimi sau ir toliau perka ne pirmąją dešimtį skaičiuojančius auto-mobilius. „Regitros” duomenimis, sausį šalyje buvo 1,79 mln. registruotų lengvųjų automobilių, kurių vidutinis amžius siekė 18,3 metų. „Autoplius barometro” duomeni-mis, daugiau nei 600 tūkst. jų yra neperėję techninės apžiūros ar jos laikas pasibaigęs – kitaip sakant, automobiliai vaiduokliai.Plačiau 6–7 p.

Bankuose – slaptųjų agentų pėdsakaiPer „Snoro“ banko gyvavimo metus jame saugumo ir informacijos tarnybos sukaupti nepriklausomos Lietuvos verslo formavi-mosi faktai, ko gera, turėtų priminti aštraus siužeto detektyvinį romaną.Vieno banko apsaugos darbuotojo namuose saugumiečiai atliko kratą ir aptiko slapta garsą ir vaizdą fiksuojančią aparatūrą. Tąsyk aptiktas ir nemažas kiekis slapta darytų įrašų, kuriuose girdimi net keliasdešimt aukščiausių šalies valdžios, policijos, pro-kuratūros, valstybės saugumo pareigūnų ir įtakingų verslininkų pokalbiai.Plačiau 12–13 p.

Egiptas jazminais nekvepiaLyg sniego gniūžtė iš Tuniso atskriejusi Jazminų revoliucija drebina arabų pasaulio ekonomikos pamatus.Nedirbantys bankai ir parduotuvės, blo-kuojamas internetas, dėl grynųjų trūkumo neišmokami atlyginimai ir pensijos, o sustojus prekybai artimiausiu metu gali imti trūkti maisto – tokia riaušių draskomo Egipto realybė.Plačiau 16–17 p.

Lietuvio šaldytuvas: ka valgome?Į savo namus Vilniaus priemiestyje įsileidusi ir šaldytuvą atvėrusi jauna Monikos ir Donato šeima įtikino, kad norint maitintis ekologiš-kai, mėnesiui reikia 10 tūkst. litų. Plačiau 22–23 p.

Kaina 3 LtUžs. Nr: 18Tiražas: 15 000

»T. Medaiskis: pensiniai fondai, kaip ir „Sodros“ pensija, nėra panacėja

Plačiau 4–5 p.

ŠIAME NUMERYJE

ww

w.e

k.lt

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

PirMAdiENiS. 2011 vasario 7 d. Nr. 5 (18) SAvAiTrAšTiS. Leidžiamas kiekvieną pirmadienį

G. Chomentauskas: Nesena praeitis vaizdžiai parodė, kas atsitinka panikai įsismarkaujant biržose ir ekonomikose – jos griūva

www.ekonomika.lt

Plačiau 10 p.

A. Ungulaitienė: Pinigai negali būti savitiksliai. Kuo mažiau galvoji apie litą, tuo greičiau jis tave pasiekia Plačiau 8 p.

■Jie lyg turėtų praskaidrinti tur-gaus prekeivių verslą, padaryti saugesnius turgaus lankytojus, tačiau smulkieji baiminasi, kad šis sprendimas – tik planų žlug-dyti smulkųjį verslą dalis.

Vasario 7 d., pirmadienį, Lie-tuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija rengia visuotinę protesto akciją prie

Seimo. Gal tai tik asociacijos už-gaida? Praėjusią savaitę patyri-nėti turgaus prekeivių nuotaikų nukakau į sostinės Kalvarijų turgų. Tai viena iš didžiausių šalies ūkininkų turgaviečių, ku-rioje, skirtingai negu Halėje, pre-kiaujama daugiausia lietuviška, o ne atvežtine mėsa. Paskutinį kartą čia lankiausi prieš gerą pusmetį ir žalios mėsos paviljono

neatpažinau: vietoj buvusių stalų sustatyti vitrininiai šaldy-tuvai. Geresnė estetika, geresnė higiena – to nenuginčysi, tačiau Turgaus Dvasios nelabai telikę, bent jau žvelgiant iš šalies. Ža-lios mėsos pardavėjų sumažėjo gal dviem trečdaliais: anksčiau penkiuose metruose prie pre-kystalio išsitekdavo 2–3, o da-bar – tik vienas.

Sprendimas nuo gegužės 1 d. įvesti kasos aparatus dengtose turgaus patalpose kelia dvejopų minčių.rinkos pokyčiai

418,86754,71 408,39 5973,46 2753,88 10431,36

OMXrOMXTOMXvFTSENSdQN225

-0,48%-0,64% -0,11% -0,44%+0,16%-0,25%

2011-02-03 duomenys

Plačiau 26–27 p.

Turgus nepasiduoda

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

VYR. REDAKTORĖ Eugenija GrižibauskienėAUTORIAI: Arūnas Brazauskas, Dailius Dargis, Leonas Grybauskas, Neringa Medutytė, Ingrida Mačiulaitytė, Martynas Pasiliauskas, Donatas Stravinskas, Mindaugas Samkus, Kazimieras Šliužas, Nauris Treigys, Ana Vengrovskaja.

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Laima ŠiušaitėVYR. DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 203 10 82, (8 5) 203 10 86, reklama@balsas.lt

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Artūras Girdauskas

BENDROVĖS DIREKTORĖ Aušra Kurtkutė

Spausdino UAB „respublika” spaustuvėUžsakymo numeris 18 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

rEKLAMOS ir KOMErCiJOS dirEKTOriUSsaulius antanaitis

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

irmoji – „McDonald's“ planuoja didinti kainas. Įvairiose vietose – įvairiai, bet priežastis visur ta pati – brangsta maisto produktai. Vadinasi, ir „Big Mac“ indeksas keisis. Į šį rodiklį daugelis žiūri juokais, nes savaitraštis „The Eco-nomist“ neatrodė rimtai, kai 1986 metais vienas iš jo autorių sugalvojo „Big Mac“ indeksą. Bet indeksas iš tiesų rimtas. Lyginamos „Big Mac“ kainos visame pasaulyje ir tai gretinama su va-liutų keitimo kursais bei vartotojų perkamosios galios rodikliais. Dabar šie dalykai nueina į antrą planą, nes dešrainiai brangs visur. „McDonald‘s“ kels kainas, nes brangsta maistas. Lietuviai kol kas tik paverkš-lena dėl didėjančių maisto kainų ir krapšto pakaušius. Paskui vis dar pakrapšto pi-nigines.Vilniuje veikiausiai niekas nedaužys „McDonald‘s“ langų dėl to, kad keliais procentais pabrango deš-rainiai. Liaudis lies nepasitenkinimą didiesiems prekybos centrams. O arabų kraštuose padidėjus maisto kainoms kaž-kodėl ėmė griūti valdžia. Liaudis išvijo Tuniso prezidentą, Egipto ir Jemeno prezidentus paso-dino ant lagaminų. Neramumų dėl maisto būta Alžyre, įtampa kyla Libijoje, Jordanijoje. Kaip liaudis aprūpinama produktais, kada jo ima stigti? Teisingai! – įvedamas normavimas. Jis va-dinamas įvariai – vienur talonais, kitur kortelė-mis.Štai ir antroji raudojo žymeklio verta naujiena. Grupė britų parlamentarų baimindamasi, kad benzino kaina Britanijoje šią vasarą gali pasiekti

rekordines aukštumas, sugalvojo šalyje įvesti kuro normavimo programą. Siūloma britų šei-moms nemokamai dalyti „energijos talonus“, ku-riais žmonės galėtų padengti dalį išlaidų už kurą ar namų šildymą. „Energijos talonų“ būtinybė grindžiama ne vien kuro stygiumi, bet ir tokiais dalykais kaip kova su klimato kaita. Visa tai nekeičia reikalo esmės: kalbama apie kuro normavimą, nors rinkos eko-nomikos niekas netšaukė. Didžiosios Britanijos

valdančioji koalicija šį pro-jektą veikiausiai paskandins. Nors ši šalis turi garbingą kortelių sistemos istoriją. Per Antrąjį pasaulinį karą įvestos kortelės mėsai Didžiojoje Bri-tanijoje buvo panaikintos tik 1954 metais. Bet kam žvalgytis, kada kas buvo. Pažiūrėkime, kas yra. JAV veikia Papildomos mity-bos pagalbos programa (Sup-

plemental Nutrition Assistance Program). Pagal ją žmonės gauna maisto talonus. Tiesa, dabar tai ne talonai, o elekroninės kortelės. Pernai tokiu būdu paramą gaunančių amerikiečių skaičius pasiekė visų laikų rekordą – arti 43 milijonų. Tai daugiau nei 10 proc. šalies gyventojų.O Lietuvoje? Oficialiai žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie penktadalis piliečių. Realiai – nelygu kaip skaičiuosi. Maždaug trečdalis. Mūsų valstybė – skurdi, o valdžia – išpuikusi. Čia ne-matyti, kad bus imtasi svarbių priemonių, kurių pagalba bandoma įveikti socialinę atskirtį labai išsivysčiusiuose kraštuose. Ši valdžia neįves nei progresinių mokesčių, nei kortelių.

Skurdi tauta, išpuikusi valdžiaNeseniai kai kas raudonu žymekliu pabraukė dvi naujienas.

P

Redakcija

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

3Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

»Apie 43 milijonai amerikiečių gauna

maisto pagal korteles

Savaitės temaSavaitės tema 54 Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Kasos aparatų dviveidystėNUOMONĖ

KAziMiErAS šLiUžAS kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt

»ir pavieniai žmonės, ir asocijuotos žemdirbių, verslo struktū-ros viliasi, kad nauja kasos aparatų naudojimo tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę, sudarys galimybę tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkirs kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai bei geriau apsaugos vartotojų teises

Artūras zuokas, politikas

»Turgavietė nėra prekybos centras ir nereikia to siekti. Tikslingiau būtų peržiūrėti mokesčių politiką (pvz. PvM mėsai) ir reikalauti darbo rezultatų iš daugelio valstybinių kontroliuojan-čių institucijų, kurių prievolė bei pareiga kovoti su kontrabanda.

Mažesni nuostoliai

Leido įsigyti

Sumažino nuosmukį

SAVAITĖS TOP 5

Pasirašė sutarčių

»Ar norite, kad Jūsų mama gautų pensiją? Tai aš ir atsakau

Andrius Kubilius, Lietuvos respublikos vyriausybės vadovas

viršijo prognozes

»Smulkieji prekiautojai gali nesibaiminti, kad kasos aparatai sužlugdys verslą, nes su kasos aparatais jau seniai prekiaujama daugelio Europos šalių turguose

Telekomunikacijų ben-drovė „Omnitel” metus baigė per ketvirtį sumažėjusiomis pajamomis, tačiau metinis nuosmukis buvo mažesnis. Bendrovės pajamos paskutinį metų ketvirtį siekė 155 mln. litų ir buvo mažesnės 3 proc. nei prieš ketvirtį, 6 proc. – nei prieš metus. Per visus metus „Omnitel” pajamos suma-

žėjo 16 proc., iki 604 mln. litų. 2009 metais fiksuotas 26 proc. pajamų mažėjimas.

Anot bendrovės, pajamos sumažėjo dėl sumažintų skambučio užbaigimo mo-kesčių, bendro šalies ūkio nuosmukio ir toliau pigusių bendrovės paslaugų. Metų pabaigoje „Omnitel” turėjo 2 mln. vartotojų.

„Orlen Lietuva” su užsie-nio bendrovėmis pasirašė tris metų trukmės sutartis, kurių vertė siekia 2,515 mlrd. JAV dolerių. Didžiausią sutartį, siekiančią milijardą dolerių, dėl dyzelino tiekimo bendrovė pasirašė su BP grupės antrine įmone „BP Oil”.

„Teo LT” įmonių grupė me-tus baigė viršijusi ir ketvirtojo ketvirčio, ir visų metų pelno prognozes. Grupės pajamos pernai siekė 773 mln. litų ir buvo 5 proc. mažesnės nei prieš metus, o pelnas siekė 163 mln. litų ir sumažėjo 3,5 proc. Tuo tarpu analitikai progno-

zavo, kad pelnas sieks 145–147 mln. litų, o pajamos – 771,95–777 mln. litų. Bendrovės pelnas ketvirtąjį ketvirtį siekė 37,78 mln. litų – 8 proc. daugiau nei užpernai ir 9 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį, o pajamos siekė 192,5 mln. litų – atitinka-mai 3 proc. ir 0,7 proc. mažiau.

Konkurencijos taryba leido „Vigintai” iš „Tele2” įsigyti „C gates” verslą, teikusį inter-neto ir skaitmeninės televizijos verslą. „Viginta”, šiuo metu valdanti prekės ženklą VDNET, įsigis „Tele2” antrinės įmonės Kabelinių ryšių tinklų, veikusių su prekės ženklu „C gates”, 100

Pirminiais duomenimis, pernai SEB bankas patyrė 12,1 mln. litų, o SEB banko grupė – 18,0 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. 2009 me-tais šie rodikliai siekė atitin-kamai 1,546 mlrd. ir 1,4275 mlrd. litų. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius banko grupė uždirbo 58,1

mln., o iš viso per liepos – gruodžio mėnesius – 142,9 mln. litų grynojo pelno. Ban-kas skelbia, kad bendrą tei-giamą praėjusių metų rezul-tatą pakoregavo tai, jog buvo nurašytos naujos pagrindinės banko informacinės sistemos diegimo išlaidos, siekiančios 71,8 mln. litų.

„Orlen Lietuvos” sutarčių vertė – 2,515 mlrd. dolerių. reuters/scanpix nuotr.

51 proc. „vigintos” akcijų valdo „Advanced Broadband Ltd.”. Fotodienos nuotr.

Kasos aparatų nebuvimas – pagrindinis atributas, kol kas skiriantis po stogu esančią turgavietę nuo parduotuvės. Fotodienos nuotr.

Kazys Starkevičius, žemės ūkio ministras

Taip pat šiemet „Orlen Lietuva” už 685 mln. dole-rių tieks sierinį kurą Danijos krovinių laivų kompanijai „Maersk”.

Prekybininkei naftos pro-duktais „Trafigura Beheer” bus tiekiama benzino už 830 mln. dolerių.

proc. akcijų.Įvykdžiusi sandorį, „Viginta”

taps antra pagal abonentų kiekį kabelinės televizijos ir fiksuoto interneto paslaugų teikėja Lietu-voje. 51 proc. „Vigintos” akcijų valdo „Advanced Broadband Ltd.”, o likusius 49 proc. – „SEB Venture Capital”.

Sprendimas nuo gegužės 1 d. įvesti kasos aparatus dengtose turgaus patalpose kelia dvejopų minčių.

Jie lyg turėtų praskai-drinti turgaus prekei-vių verslą, padaryti saugesnius turgaus

lankytojus, tačiau smulkieji baiminasi, kad šis spren-dimas – tik planų žlugdyti smulkųjį verslą dalis.

Vasario 7 d., pirmadienį, Lietuvos smulkiųjų versli-ninkų ir prekybininkų aso-ciacija rengia visuotinę pro-testo akciją prie Seimo. Gal tai tik asociacijos užgaida? Praėjusią savaitę patyrinėti turgaus prekeivių nuotaikų nukakau į sostinės Kalvarijų turgų. Tai viena iš didžiausių šalies ūkininkų turgaviečių, kurioje, skirtingai negu Ha-lėje, prekiaujama daugiau-sia lietuviška, o ne atvežtine mėsa.

Paskutinį kartą čia lan-kiausi prieš gerą pusmetį, tad žalios mėsos paviljono neatpažinau: vietoj buvusių stalų sustatyti vitrininiai šaldytuvai. Geresnė estetika, geresnė higiena – to nenugin-čysi, tačiau Turgaus Dvasios nelabai telikę, bent jau žvel-giant iš šalies.

Žalios mėsos pardavėjų sumažėjo gal dviem trečda-liais: anksčiau penkiuose metruose prie prekystalio išsitekdavo 2–3, o dabar – tik vienas. Kodėl?

Priešinsis arba išeisKo gero, netrukus Kalvarijų turgavietėje gyvens tik šaldy-tuvai. Bent tokį įspūdį susi-dariau pakalbinęs vieną kitą prekeivį. Tik trys klausimė-liai, paprasti, gyvenimiški: 1. Ar pirksite kasos aparatą? 2. Kodėl? 3. Dalyvausite pro-testo akcijoje?

Priėjęs prie vieno prekys-talio išgirdau: 1. Ne, eisiu į darbo biržą, o kasos aparato neturiu už ką nusipirkti (ne mano paskirtis aiškinti, kad

aparatų, įsigytų iki kovo pa-baigos, kainą iki 1 000 litų (naujų) ir iki 500 litų (nau-dotų) kompensuos valstybė – aut. past.). 2. Todėl, kad baigiasi „ant l“. 3. Jeigu bus sveikatos, dalyvausiu. Ši par-davėja patentininkė prekiavo šviežia mėsa iš Panevėžio ra-jono.

Kitoje turgaus salės pu-sėje prieinu prie moterėlės ir iškart nuliūdinu, nes ne-pirksiu šviežios mėsytės iš jos ir jos sesers ūkių Varėnos rajone. Rodau tik darbo pažy-mėjimą (kad suprastų, jog ne Mokesčių inspekcijos ir ne Valstybinės maisto ir vete-rinarijos tarnybos). Ši buvo kalbesnė.

„Kasos aparato nepirk-siu, nes ir taip nėra iš ko. Gaunu 350 litų III laipsnio invalidumo pensijos. Už ką aš tą aparatą pirksiu, kai reikia už patentą, už svei-katos draudimą mokėti, 850 litų per mėnesį už turgaus vitrininio šaldytuvo nuomą, kasdien dar po 15–20 litų už tai, kas yra šaldytuve. Pusę penkių ateinu į darbą, pusę penkių grįžtu, ir tai neretai pasikūkčiodama, kai nieko parduoti nepavyksta. Tegu Starkevičius (Kazys Starke-vičius, žemės ūkio ministras – aut. past.) pabando, gauda-mas 350 litų, kasdien pasto-vėti turguje. Pirmadienį visi eisim streikuoc. Visuocinis, iš visos Lietuvos suvažiuos. Jeigu nepadės, streikuosim savaitę. Iki Strasbūro nu-eisim, pas patį Uspaskichą (Viktoras Uspaskichas, Euro-pos Parlamento narys – aut. past.). Dar nors per krizę tų aparatų neįvestų, ir taip nėra iš ko gyvenc“,– dzūkuodama liejo moterėlė.

Jos šneką išgirdo kaimy-nai ir tuoj puolė pritarti. Taigi bus triukšmo prie Seimo.

Ministras pirmininkas jau suskubo pranešti nematąs priežasčių, dėl kurių reikėtų

atšaukti sprendimą įvesti kasos aparatus turgavietėse, kai prekiaujama po stogu ar iš autoparduotuvių. O aš, matydamas prekeivių ryžtą „streikuoc“, kažkodėl jau regiu tuštutėlę Kalvarijų tur-gaus mėsos paviljono salę.

Gal ir reikiaBandau ieškoti argumentų „už“. Vytautas Tėvelis, Lie-tuvos paukštininkystės aso-ciacijos prezidentas, ganė-

tinai lakoniškas: „Turi būti tvarka visur. Dabar nuėjęs į turgų nežinai, ko gali nusi-pirkti, o kasos aparatai su-drausmintų, turėtų parodyti to, kas parduota, ir to, kas nupirkta pagal važtaraštį, atitikimą.“

Virginijus Kantauskas,

„Biovelos“ mėsos perdir-bimo įmonių grupės direk-torius, vardija žymiai dau-giau argumentų. Pasak jo, smulkieji prekiautojai gali nesibaiminti, kad kasos ap-aratai sužlugdys verslą, nes su kasos aparatais jau seniai prekiaujama daugelio Euro-

Smulkiojo prekiautojo išlaidoS kalvarijų turgavietėS mėSoS paviljone

Metams, Lt126010200624025086418814

išlaidų rūšisverslo liudijimas metamsŠaldytuvo nuomadarbo vieta (20 Lt per dieną)kasos aparato priežiūrasveikatos draudimasiš viso*

*Kelionės į darbą ir iš darbo bei prekių įsigijimo ir atvežimo išlaidos neįskaičiuotos.

Mėnesiui, Lt10585052020721567

pos šalių turguose. Lenkijoje jie įvesti gal prieš dešim-tmetį, ir tai sudaro galimybę per smulkiuosius prekeivius pardavinėti ir dokumentais deklaruotą mėsos perdir-bimo įmonių produkciją. Tokiu būdu Lenkijoje turgus sudaro didžiulę konkuren-ciją prekybos tinklams.

Anot V. Kantausko, kasos aparatas netrukdo ir derė-tis dėl kainos. Svarbu, kad kaina atitiktų svorį ir pinigų

suma atitiktų sumą, išspaus-dintą čekiuose.

„Kad turguose būtų kasos aparatai, turėtų būti suinte-resuoti pirmiausia pirkėjai. Dabar nusipirkęs produktą nežinai, rizikuoji gavęs ne-kokybišką, sugedusią prekę, bet namuose apsižiūrėjęs neturėsi kam reikšti pre-tenzijų, nes negalėsi įrodyti pirkęs būtent iš to prekeivio. Taigi kasos aparatai pir-

miausia užtikrina vartotojų teisių apsaugą, – tvirtino V. Kantauskas ir pridūrė: – Iš tikrųjų visi bijo kiekio ir svo-rio apskaitos.“

Eduardas Šablinskas, Lie-tuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas, rėžė kontrargumentą: „Kasos aparatai – tik pretekstas įgy-vendinti Vyriausybės pro-gramos 17-ąjį punktą, kuriuo

siekiama individualiajai veiklai palikti tik drožybą, liaudies menus ir amatus, o visą kitą smulkiųjų versli-ninkų veiklą panaikinti. Net tokiuose nutarimuose kyšo Žemės ūkio ministerijos, gi-nančios stambiųjų ūkininkų interesus, ausys. Ūkininkai yra stambūs žemvaldžiai, ku-rie samdo darbininkus. Jie pešasi dėl rinkos, o juos stu-mia prekybininkai, gamin-

tojai, kurie viską ir užkūrė. Smulkiesiems jie produkciją ir dabar parduoda pagal sąs-kaitas faktūras, taigi mėsos kilmė aiški. Svarbiausia – valstybė nesupranta, kad pridėtinės vertės mokesčio padidinimas iki 21 procento – didžiausias smūgis valsty-bės biudžetui. Dabar visa Eu-ropa važiuoja į Lietuvą pasi-žiūrėti, kokiomis kainomis maistą perka turtingiausi Europos Sąjungos žmonės.“

Tretieji stebiKol kas kasos aparatų šali-ninkai ir priešininkai apsi-skaldo pareiškimais žodžiu ir raštu. Šiandien, vasario 7-ąją, įvykiai turėtų pasiekti kulminaciją, juolab kad ne tik įvyks, kaip manoma, di-džiulė protesto akcija, bet ka-sos aparatų kompensavimo tvarką turėtų patvirtinti ir Finansų ministerija.

Įvykių eigą viltingai stebi kasos aparatų pardavėjai.

Valdas Karnuševičius, ka-sos aparatais prekiaujančios ir juos tvarkančios įmonės at-stovas, „Ekonomika.lt“ sakė, kad miestuose kasos aparatą naudoti kainuoja apie 300 litų per metus. Jei tik patikra – apie 200 litų. Jei norima, kad darbas būtų atliktas skubiai, kaina šiek tiek aukštesnė. Be to, kainuoja specialistą iškviesti. Naujas aparatas negesdamas gali veikti 2–3 metus.

Kasos aparatų priežiūros specialistas Ramūnas iš Ma-rijampolės teigė, kad rajone kasos aparato priežiūra per metus kainuoja 150–200 litų (be PVM). Atstumai rajo-nuose nedideli, todėl specia-listą iškviesti nekainuoja.

Pasak V. Karnuševičiaus, kol kas kasos aparatų pa-klausos augimo nematyti, juolab kad dar nepatvirtinta jų kompensavimo tvarka. Jo nuomone, daug kas spręsis po vasario 7-osios protesto akcijos.

„Jeigu nutarimas turga-vietėse naudoti kasos apara-tus nebus atšauktas, manau, paklausa padidės tik kovo pabaigoje, paskutinėmis dienomis, – prognozuoija V. Karnuševičius, – žmonės dar tikėsis, kad ką nors pakeisti gali savivaldybių rinkimai. Jeigu ne – iki kovo pabaigos įsigyti aparatai dar bus kom-pensuojami 100 procentų.“

»dar nors per krizę tų aparatų neįvestų, ir taip nėra iš ko gyvenc

LietuvojeLietuvoje 76 Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Automobiliai vaiduokliai

MArTyNAS PASiLiAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

»internete ir spaudoje galima suskaičiuoti apie 1,5 tūkst. prekiautojų automobilių dalimis, o turinčiųjų leidimus tai daryti Lietuvoje tėra 210

Lietuva virsta senų automobilių kapinėmis. Statistinio automobilio vidutinis amžius – 18,3 metų, 600 tūkst. jų yra tapę vaiduokliais, o iš to pelnosi kas netingi.

Su šešėline ekonomika kovojanti valdžia įvedė prievolę nuo gegužės turėti kasos aparatus parduodant maisto produktus dengtose turgavietėse. Kyla klausi-mas, ar kasos aparatų įvedi-mas yra nuoširdus valdžios bandymas išgyvendinti šešėlį?

Prekyba su verslo liudi-jimu be kasos aparato nėra šešėlio apraiška pati sa-vaime – žmogus susimoka fiksuoto dydžio GPM, PSD ir „Sodros“ įmokas. Šešėlis turgavietėse gali egzistuoti tik tuomet, jei parduoda-mos iš užsienio įvežtos nelegalios prekės arba ne-rodoma tikra apyvarta, siekiant išvengti registra-vimosi kaip PVM mokėtojo, kuris privalomas viršijus 100 tūkst. litų apyvartą. Būtina pastebėti, kad PVM mokėtojo statusas smulkie-siems yra nepatrauklus dėl daug didesnės administra-cinės naštos (deklaracijų teikimas, tikslinimas ir t.t.).

Valstybės kontroliuojan-čios institucijos ir turgavie-čių administracijos tikrina

Kasos aparatais – per patentus

KAETANA LEONTJEvALLri ekspertė

Su šešėline ekonomika kovojanti valdžia įvedė prievolę nuo gegužės turėti kasos aparatus parduodant maisto

produktus dengtose turgavietėse.

produktų įsigijimo doku-mentus, sąskaitas faktūras (juk prekybininkai įsigyja prekes su PVM), iš kurių gali nustatyti, ar pažeista prievolė registruotis kaip PVM mokėtoju.

Taigi abi šešėlio turguje prielaidos lyg ir yra kontro-liuojamos. Jokių faktų apie šešėlinę prekybą maisto prekėmis turguose nėra pa-teikiama.

Didelių abejonių, ar nuo-širdžiai siekiama kovoti su šešėliu, kelia ir tai, kad pa-grindinė šešėlio priežastis – dideli mokesčiai ir regulia-vimas, o ne kasos aparatų nebuvimas. Juk pajamos gali būti neapskaitomos ir įmonėse, kur yra kasos ap-aratai.

Šešėlio mažinimas ku-riant naujus reguliavimus yra tolygus skęstančiojo gelbėjimui jį panardinant dar giliau. Reikia nepa-miršti, kad kasos aparatai neužtikrins visų pajamų fiksavimo. Dar daugiau, net jei visos pajamos ir bus fiksuojamos, išliks paskata nutraukti veiklą artėjant prie registravimosi kaip PVM mokėtoju ribos ir „perduoti“ prekybą, pvz., sutuoktiniui.

Didžiausią grėsmę smul-kiajai prekybai kelia ne per šalčius stringantys kasos aparatai ar nuolatinės ins-pektorių patikros, bet per-nai pakeisto GPM įstatymo nuostata, kad nuo 2012 m. kaip PVM mokėtojai užsi-registravę asmenys negali veikti su verslo liudijimais. Tai reiškia, kad pasiekus 100 tūkst. litų ribą nebus galima verstis jokia veikla su verslo liudijimu. Tad kasos aparatais aprūpinti prekiautojai tol muš į kasos aparatus, kol iš jų bus atim-tas patentas ir iš laisvo pa-tentininko virs samdomu kasininku. Gali būti, kad dauguma mitinguojančių smulkiųjų verslininkų šio pakeitimo net nežino.

Į savo programą įtrau-kusi nuostatą panaikinti „nevienodas verslo sąly-gas“ sukuriančius verslo liudijimus, vyriausybė vengia atviro verslo liudi-jimų naikinimo. Užuot tai dariusi, ji įvedė taisyklę, uždraudžiančią verslo liu-dijimus PVM mokėtojams. Kol kas nusitaikyta tik į dengtų turgaviečių pre-kiautojus maisto produk-tais, tačiau antri eilėje gali būti kiti verslininkai. Jeigu smulkieji laiku suvoks, kuo jiems gresia sėkminga vei-kla, jie dės visas pastangas, kad neviršytų 100 tūkst. litų ribos. Šitai suvokusi galbūt persigalvos ir vyriausybė.

»šešėlio mažinimas kuriant naujus reguliavimus yra tolygus skęstančiojo gelbėjimui jį panardinant dar giliau

41LIETUVOSNAUJIENOS

„INVESTUOK LIETUVOJE“ PRANEŠA, KAD PERNAI ŠALIS GAVO PENKTADALIU DAUGIAU INVESTICINIų PROJEKTų, KURIų NUMATOMA VERTĖ yRA 41 PROC. DIDESNĖ NEI UŽPERNAI

Pritarė pertvarkai

vyriausybė pritarė šalies dujų tiekimo sektoriaus pertvarkai. Fotodienos nuotr.

■vyriausybė pritarė Gamti-nių dujų įstatymo pakeitimo projektui.

Jis reikalingas Lietuvai įgy-vendinant Europos Komisijos energetikos direktyvos trečiojo paketo reikalavimus ir reko-mendaciją, kad nuosavybės at-skyrimas yra geriausias demo-nopolizacijos ir konkurencingos

dujų rinkos kūrimo modelis. Pro-jektas dar bus svarstomas Seime. Siekiant šio sprendimo tarp Lietu-vos ir Rusijos „Gazprom“ įsiplieskė ginčai. Premjeras Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad dėl dujų sekto-riaus demonopolizavimo „Gaz-prom“ Lietuvai dujas parduoda brangiau nei kitoms šalims. Sausio pabaigoje Lietuva Europos Komisi-jai šią rusų bendrovę apskundė.

%

Tik maža dalis šalyje veikiančių automobilių laužynų yra legalūs. Fotodienos nuotr.

Lietuviai lieka išti-kimi sau ir toliau perka ne pirmąją dešimtį skaičiuojan-

čius automobilius. „Regitros” duomenimis, sausį šalyje buvo 1,79 mln. registruotų lengvųjų automobilių, kurių vidutinis amžius siekė 18,3 metų. „Autoplius barometro” duomenimis, daugiau nei 600 tūkst. jų yra neperėję tech-ninės apžiūros ar jos laikas pasibaigęs – kitaip sakant, automobiliai vaiduokliai.

„Juos galima skirstyti į kelias grupes: tie, kurie važi-nėja be techninės apžiūros ir greičiausiai nėra apdrausti, tie, kurie išardyti arba išva-ryti į trečiąsias šalis, ir tie, kurie mėtosi kiemuose, ter-šia aplinką ir užima vietą”, – aiškino Lietuvos autovers-lininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Min-daugas Beišys.

Naudinga visiemsAiškios politikos, kaip tvar-kyti ir reguliuoti šalies au-tomobilių parką, nėra ir tai naudinga daugeliui: Vakarų Europos šalys leisdamos eksportuoti tokius pasenu-sius automobilius į Rytus išvengia išlaidų atliekoms tvarkyti, iš naudotų auto-mobilių prekybos uždirba nemaža dalis Lietuvos smul-kiųjų verslininkų, pasipelno ir naudotų detalių prekeiviai. Tiesa, visa tai gaubia nele-galumo skraistė. „Atliekų judėjimas yra tikslingai ne-kontroliuojamas, – sakė M. Beišys. – Vakaruose seni au-tomobiliai yra traktuojami kaip atlieka, tačiau jie pas mus vežami ir pakliūva į re-gistrus. Tuo tarpu Europos Sąjungos teisės aktai nustato, kad tokiu atveju vienos ša-lies atitinkamos institucijos turi kreiptis į kitą šalį, pas-taroji – tam išduoti leidimą, o atliekas vežantis vežėjas turi būti licencijuotas. ES šalys, vengdamos išlaidų, tokius automobilius atiduoda len-gva ranka, o mūsų piliečiai juos laimingi priima.” Anot jo, per savo veiklos istoriją Aplinkos apsaugos agentūra neišdavė nė vieno leidimo to-kioms atliekoms gabenti.

Klesti nelegalaiKaip aiškino M. Beišys, as-meniui, nusprendusiam, kad jo automobilis nėra tinkamas

naudoti, sudarytos visos sąly-gos lengvai ir legaliai juo atsi-kratyti – tereikia kreiptis į de-montuotojus. „Tik maža dalis savininkų savo automobilius sąmoningai atiduoda mums. Dauguma jų būna beviltiškai

nusenę. Žmogelis nusiperka mašiną su paslėptu defektu, remonto dirbtuvėse sužino, kiek kainuos sutvarkyti, tuo-met kreipiasi į automobilių laužynus”, – sakė Demontuo-tojų asociacijos direktorius

Vidas Pocius. Demontuoto-jai gautą automobilį išardo ir vėliau parduoda jo dalis arba priduoda metalo supir-kėjams. Beje, dauguma auto-mobilių supirkėjų – nelega-lūs. V. Pocius skaičiuoja, kad internete ir spaudoje galima suskaičiuoti apie 1,5 tūkst. prekiautojų automobilių da-limis, o turinčiųjų leidimus tai daryti Lietuvoje tėra 210.

Padėtų mokesčiaiAnot LAA vadovo, jau de-šimtį metų šalies automobi-lių parko vidutinis amžius nekinta. Jo nuomone, šioje situacijoje pagelbėtų papil-domi mokesčiai.

„Kitos šalys savo auto-mobilių parką stengiasi formuoti gal ir ne visai po-puliariais, bet būtinais spren-dimais – metiniais naudojimo

ar registravimo mokesčiais, – aiškino M. Beišys. – Tuomet pinigine išraiška nustatoma kryptis, kokius automobilius piliečiai turėtų įsigyti – ma-žiau teršiančius, tam tikros talpos, svorio ar net siekiama, kad būtų patogiau persėsti į visuomeninį transportą”, Pasak jo, šiuo metu vien iš akcizų surenkamų lėšų ne-pakanka, kad infrastruktūra

Padaugėjo įtartinų įmonių

daugiausia įmonių, turinčių neigiamų verslo sąsajų, registruota maitinimo paslaugų veikloje. Fotodienos nuotr.

■Kreditų biuro „Cre-ditinfo“ duomenimis, pernai iš 7078 registruotų naujų įmonių vadovų 4,3 proc. buvo ar tebėra vadovaujantys ar akcinin-kai įmonėse, kurios turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar ban-krutavusios.

Pernai, palyginti su 2009 m., užfiksuota 115 daugiau įmonių, turinčių tokių neigiamų verslo sąsajų. Daugiausia – 17 tokių įmonių registruota viešbučių ir maitinimo paslaugų veikloje, prieš metus jų skaičius siekė 2. Taip pat įtartinų įmonių skaičius didėjo elektros, dujų ir vandens tiekimo bei prekybos sekto-riuose.

FAKTAi

AUTOMOBiLių riNKA LiETUvOJE

• Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeks-ta” duomenimis, šalies auto-mobilių parke yra daugiausia 16–20 metų (31,3 proc.) ir 11–15 metų (30 proc.) senu-mo lengvųjų automobilių.

• Autoplius.lt duomenimis, pernai vidutinis parduoto lengvojo automobilio amžius siekė 14,1 metų, o suma – apie 10,1 tūkst. litų.

• Pernai šalyje įvyko 359 tūkst. naudotų lengvųjų au-tomobilių sandoriai: buvo perparduoti 224 tūkst. regis-truoti Lietuvoje, 102 tūkst. naujai įvežti į šalį ir 33 tūkst. išvežti iš Lietuvos.

Kasos aparatai neužtikrins visų pajamų fiksavimo. asmeninio albumo nuotr.

atitiktų automobilių parko dydį: „Žmogus, jei gali pigiai nusipirkti pavojingą atlieką, kuri patenka į registrą, vi-suomeniniu transportu neva-žiuos, nes sakys, kad prastas. O pastarasis prastas, nes ne-gauna pakankamai pinigų – užburtas ratas.” Pašnekovas mano, kad naudojimo mokes-čiai paskatintų vairuotojus nenaudojamas transporto priemones išregistruoti: „Jei reikėtų kasmet sumokėti bent po keliasdešimt litų, nie-kas patvoriuose automobilių nepaliktų.”

dažniausiai parduoti automobiliai lietuvoje 2010 m.

30

25

20

15

10

5

0

Šaltiniai autoplius.lt ir „Regitra”

26,6

vW passat

vW Golf

audi 80

audi 100

audi a6

opel astra

audi a4

opel vectra

mazda 323

renault espace

20,215,5 16,3 20,4 11,9 11,8 12,1 13,4 16,4 14,7

25,6

14,4

11,0 9,9 8,97,7 7,6

4,8 4,5

vienetai, tūkst. vidutinis amžius

nuklojo Lietuvą

Kitu žvilgsniu8

Anot dr. G. Chomentausko, pesimistinės nuotaikos, nepasitikėjimas, susiskaldymas, sutrikimas yra realus ekonominis veiksnys. asmeninio albumo nuotr.

Susipriešinę žmonės nėra

kūrėjaiŽmogaus studijų centro vadovas

dr. Gintaras Chomentauskas lietuvių tautą apibūdina kaip neturinčią emocinio

bendrumo ir nusivylusią savo šalimi.

Tačiau, anot psichotara-peuto, tokia tautos būklė pri-klauso ne nuo ekonominės gerovės.

? Prabėgo jau du nepriklauso-mos Lietuvos dešimtmečiai.

Į naujus iššūkius Lietuva žengė optimistiškai, ryžtingai, daugelis laukė vis geresnių permainų. Kokia Lietuva yra šiandien? Kaip lietuviai žiūri į rytojų?

Blogiausia, kas įvyko Lietuvoje per du nepriklau-somybės dešimtmečius, tai pilietiškumo jausmo sunyki-mas. Savo pradine reikšme „pilietis“ reiškia pilies gy-ventoją, t.y. asmenį kuris jau-čiasi priklausąs tam tikrai bendruomenei, pasiruošęs prisidėti prie jos gyvenimo gerinimo, jei reikia – ją ginti. Kai dingsta šis jausmas, žmo-nės pradeda jaustis vieniši,

NEriNGA MEdUTyTėneringa.medutyt@ekonomika.lt

nesaugūs, jų „pilis“, vaiz-džiai tariant, susitraukia iki šeimos ar atskiro asmens, vietoj „Tautos jėga vieny-bėje“ atsiranda „Kiekvienas už save“. Šis reiškinys yra didžiulis pavojus tautai, nes nyksta emocinis bendrumo pagrindas, noras priklausyti, tapatintis su tauta, net prie-šingai – kitos „pilies“ gyven-tojai tampa patrauklesni.

? Susidaro įspūdis, kad užtektų pakelti atlyginimus, įkurti

darbo vietų – ir visi bus iš karto laimingi. Kokie faktoriai lemia tautos individų laimę?

Tikrai ne vien piniginės storis ar ekonominės situa-cijos vertinimas. 2008 metais lietuvių, teigiančių, kad yra nelaimingi ar nelabai lai-mingi, buvo 27,3 procento, 2009 metais – 30,3 proc., o 2010 metų pabaigoje – net 40,7 proc., t.y. per metus nelaimin-gųjų padaugėjo 30 proc. Ar tai lėmė vien ekonominės si-tuacijos blogėjimas? Ne, nes, mūsų tyrimo duomenimis, 2010 metų pabaigoje teigian-

čių, kad ekonominė situacija, palyginti su praėjusiais me-tais, pablogėjo, buvo 56 proc., o 2009 – net 90,6 proc. Tad manome, kad ekonominė padėtis – ne blogesnė, bet tai mažai keičia mūsų būseną.

Taigi pinigai gyvena savo gyvenimą, o jausmai – kitą. Mokslininkai seniai yra pa-stebėję, kad turtingesnės ša-lys – nebūtinai laimingesnės. Laimingesnės tos, kurios la-biau sutelktos, turi stabilias vertybes, tos, kuriose glau-desni asmeniniai ryšiai.

? Kokią realią įtaką valdžios sprendimai daro kasdieniam

žmogaus gyvenimui, jo pasaulė-žiūrai, sprendimams?

Milžinišką. Pavyzdžiui, prisiminkime naktinę mo-kesčių reformą. Po šios refor-mos nedarbas šoktelėjo iki 17 proc., tūkstančiai verslų už-sidarė. Darbo netekę žmonės tikrai neploja katučių, kaip ir bankrutavę verslininkai. Ką jie mano apie valdžią? Spėkite, jei nežinote iš pirmų lūpų... Veikiausiai nei vieni,

nei kiti greitai neatgaus tikė-jimo, kad jų išrinkta valdžia atstovauja jų interesams, o ne kaišo biudžeto skyles. Šiuo atveju net nelabai svarbu, ar padaryti sprendimai buvo, kaip teigiama, reikalingi ir neišvengiami. To žmonės tiesiog nežinojo ir nežino iki šiol. Jie nedalyvavo svarstant ir sprendžiant. Bent jau ste-bėdami debatus dėl galimų alternatyvų. Nes alternatyvų – „nebuvo“... Jei dauguma piliečių ypač sunkiu laiko-tarpiu nesuprasta ir neremia savo išrinktųjų sprendimų, iškasta takoskyra greitai ne-užaugs.

?dažnai žmonės nusivilia sistema, nes teigia, kad vienas

pakeisti nieko negali. Koks realus vieno žmogaus indėlis į šalies ūkį, tautos pozityvų mąstymą?

Ekonomistai kuo toliau tuo labiau supranta ir re-miasi tuo, ką seniai sako psichologai – jei žmogus jau-čiasi prislėgtas ir bejėgis, pesimistiškai vertina ateitį, tikėtis iš jo ekonominio ak-

CV Gintaras Chomentauskas

Gimė 1957 m. liepos 27 d. Klaipėdoje

1980 m. baigė Vilniaus univer-sitetą

1985 m. baigė Maskvos universitetą

1985 m. – pedagogikos mokslų kandidatas

1991–1992 m. Kalifornijos šeimos studijų centro (North Holivude) vizituojantis profe-sorius

Nuo 1991 m. – Žmogaus studijų centro prezidentas, žurnalo „Psichologija tau“ redaktorius

2002 m. tapo Lietuvos grupinės psichoterapijos asociacijos prezidentu

tyvumo, verslumo ar bent jau didesnio vartojimo nėra pagrindo. Jei to nėra, ekono-mika irgi grimzta į letargo miegą. Juk ji susideda ne iš vagonų, plytų ar net pinigų bankų seifuose, o iš žmonių aktyvumo kuriant pridėtinę vertę. Krizė pirmiausia yra žmonių emocijų ir jų įtakoje daromų sprendimų pokytis. Apimti baimės žmonės kaip sraigės susitraukia ir sulenda į savo namelius laukdami ge-resnių laikų.

Nesena praeitis vaizdžiai parodė, kas atsitinka panikai įsismarkaujant biržose ir eko-nomikose – jos griūva.

Deja, mūsų politikų protų dar nepasiekė triviali tiesa, kad norint, jog žmonės būtų ekonomiškai aktyvūs, jų pasitikėjimą reikia didinti, o ne gąsdinti baubais, jiems reikia laisvių, o ne vis dides-nių reglamentų, stabilumo ir paprastų suprantamų taisy-klių, o ne įstatymų gausybės, kurių jau niekas dorai nesu-pranta ir nebežino, ar pakvie-tęs kaimyną talkon turėjo su

juo sudaryti darbo sutartį...Pesimistinės nuotaikos,

nepasitikėjimas, susiskaldy-mas, sutrikimas yra realus ekonominis veiksnys. Jei šių dalykų nepakeisi, nepasikeis ir šalies ekonomika. Liūdni, bejėgiai ir susipriešinę žmo-nės nėra kūrėjai.

Visą interviu skaitykite portale Ekonomika.lt

»Turtingesnės šalys – nebūtinai laimingesnės

Ekonomistė Aušra Maldeikienė:Jau mokykloje turėtų būti mokoma, kad mes galime keisti situaciją savo valstybėje. nuo vaikystės reikia diegti žmonių suvokimą, kad jie, o ne kažkas kitas, sudaro valstybę. kol tauta nesupras, kad politinius, ekono-minius ir socialinius procesus, vykstančius Lietuvoje, turi valdyti būtent jie, tol turėsime tokią situaciją.

Visuomenininkas Darius Pocevičius: manau, kad pati sistema mūsų šalyje yra bloga. per didelė valdžios centralizacija, prastai veikianti atstovaujamoji demokratija, galiausiai, valdžioje esančių politikų, nesvarbu, kuriai partijai priklausančių, ati-trūkimas nuo liaudies žlugdo socialinį susitelkimą. visuomenė mato, kad negali nieko pakeisti.

NUOMONĖ

Patriotiškumą skatina valstybė visuomenė mato, kad negali nieko pakeisti

Socialinis susitelkimas

eltos nuotr.Fotodienos nuotrauka nuotr.

FAKTAi

PSiChOLOGiJA

• „TNS Gallup“ ir „Baltijos ty-rimų“ duomenimis, su teigi-niu „ateitis man atrodo niū-ri“ 2008 m. sutiko 35 proc.

• 2010 m. tokių buvo jau – 48,7 proc.

• Į klausimą „Ar eilinis pilie-tis gali turėti įtakos valdžios sprendimams, 84,7 proc. at-sako „ne“ ir „tikrai ne“.

• Seimu pasitiki apie 5 proc. Lietuvos gyventojų.

• Skandinavijos šalyse par-lamentu pasitiki 60 proc. gyventojų.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Diskutuokime10

„Financial Times“: Lietuva teikia vilčių pasaulio mastu Lietuva visuo-met išliks smulki žuvelė, rašo „Financial Times“. Tačiau, tu-rėdama 3,4 mln. gyventojų, ji yra viena didžiausių Baltijos valstybių. Taigi paskelbusi apie savo didesnį nei tikėtasi ketvirčio ekonomikos augimą ji atgaivino ekonomikos pagyvėjimo viltis visame regione.

„EuroBasket 2011“: bilietai kainuos nuo 89 litų pirmadienį vilniuje sureng-toje spaudos konferencijoje „FiBa europo“ generalinis sekretorius naras Zanolinas supažindino su Lietuvos arenų ir apgyvendinimo situacija, bilietų pardavimo vadybininkė dovilė Lukavičiūtė atskleidė bilietų pardavimo kainas, o LkF generalinis sekretorius m. Balčiūnas patikino, kad orga-nizatorių prioritetas – užpildyti arenas.

Ko Europa gali pasimokyti iš Baltijos valstybių? per pastarųjų poros metų finansines krizes vieni reikš-mingiausių pakitimų įvyko trijose Baltijos valstybėse: estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, rašo petersono universiteto analitikas andersas aslundas. Blogąja prasme, trys šalys išgyveno didžiausius ekono-mikos perkaitimus europos sąjungoje (es).

išaušo auksinių sijonų eraeuropoje plinta reikalavimas į aukščiausių kompanijų vadovų postus priimti moteris. kvota – 40 procentų. pran-cūzų kompanijos skubiai ieško moterų. karjeros perspektyvos – vieta direktorių taryboje. artimiausiais metais kom-panijoms vadovaujančiuose postuose teks įdarbinti apie 1 350 moterų.

„Maxima“: šie metai nieko gera nežada „maxima grupės“ konsoli-duota apyvarta 2010 metais, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 5,7 proc. ir siekė 7,279 mlrd. litų, skaičiuojant be pvm. Grupės įmonių apy-vartos mažėjimas siejamas su užtrukusia pasaulio ekonomi-kos krize ir jos neigiamomis pasekmėmis šalių rinkoms bei vartojimui.

Deja 2011-02-03 21:32 Vargas Lietuvai, kai net iš mokslo instituto išėję žmonės kovoja prieš mokslą, už tolesnį mokslo žlug-dymą ir naikinimą. Vien studijų kokybės užtikrinimui LT PER MA-ŽAI tėra fundamentinio mokslo. O mokslo daktarų rengimui? :)

jiminy 2011-02-03 21:32 Po šimts paralių. nuo 349 Lt į fi-nalines!!!! Nuo, o kur iki? Gal 999 Lt? Taip, kad neeiliniams Lietuvos piliečiams pažiūrėt finalą gyvai. Ačiū! P.S. Taupom 349 susikiškit savo 1 Lt.

Matau 2011-01-31 22:59 niekas nemąsto apie imigracija į Lietuvą. Bus tikrai daugiau žmo-nių, nei 2.5 milijono, gal lietuvių tik tiek bus, bet dar bent milijonas bus lenkų, baltarusių, rusų ir kitų šalių verslininkai, vystantys čia veiklą. Be to, turizmas bus kur kas labiau išvystytas, taip kad vienatvė nekankins :)

WORRAS 2011-02-03 02:11 Faina tame reketininkų sąraše matyti ir kelis tikrus verslininkus – kurie pinigus uždirbo savo darbu ir savo neeiliniais sugebėjimais (kaip GetJar kūrėjai, keli perdir-bimo įmonių, baldų gamybos įmonių savininkai)...Deja, bet didžioji sąrašo dalis – monopo-listai, vienadieniai verslininkai (užšokę laiku ant bangos) ir tokie ,,švogeriai", kurie be valdiškų užsakymų ir atkatų sistemos nesugebėtų pasidaryti nė cento realaus verslo...

Evangelista 2011-02-01 12:33 Neįmanoma per 20 dienų dviese nuo nulio tokią programą sukurti, kuri pakeistų ,,Photoshopa”. ,,Lietuvių brolių Sauliaus ir Aido Dailidžių sukurta programa „Ap-ple Mac“ kompiuteriams" netikiu, kad dviese kurė.

Vyr. rezidentas 2011-01-31 18:59 „Kartais mūsų visai negerbia, turime stovėti šalia ir žiūrėti, kaip dirba gydytojai. Niekas su mumis nesitaria, nieko neaiškina. – sakė gydytoja rezidentė. Į šį teiginį noriu pasakyti, kad jeigu esi žąsinas, tai tavęs ir negerbia. Jei dirbi ir stengiesi, tai tave ir moko, ir rodo, ir visaip kitaip padeda. Asmeniškai aš, būdamas vyr. rezidentas einu pats operuoti ir konsultuoti, ir tvarkau savo ligonius skyriuje. Juos perrišinėju, tvarkau popierius ir visą kitą darbą atlieku. Nesakau, kad esu nerea-lus, tačiau aš dirbu ir stengiuosi. Man atrodo, kad mano vyresnieji kolegos tai pastebi ir jaučiu jų tik pagarbą. O atlyginimai maži, ką jau padarysi :)

INBOX

www.ek.lt www.ek.ltLAišKAi rEdAKCiJAi SAvAiTėS STrAiPSNiAi

GEriAUSi LANKOMiAUSi

www.ek.lt/videoPOPULiAriAUSi

čia jungiasi www.ek.lt draugai

SAvAiTėS KLAUSiMAS

Ar būtina kaitalioti jau patvirtintas ir pradėjusias veikti reformas?

Kyla kartų konfliktas■yra temų, kuriomis kie-kvienas gali save laikyti eks-pertu: krepšinis, ekonomika, atlyginimai čia ir svetur, emigracija, krizė. Pastaruoju metu tampa madinga ir pensijų reforma.

„Ekonomika.lt“ vaizdo konferencijoje dalyvavę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, Vilniaus universiteto docentas dak-taras Teodoras Medaiskis ir Lietuvos investicijų ir pen-sijų fondų asociacijos narys Aurimas Maždžierius ats-tovauja skirtingiems požiū-riams į 2003 metais pradėtą pensijų reformą, tačiau dėl dviejų dalykų jų nuomonės sutampa: pirma, „Sodroje“ reikia daug ką keisti, antra, jei jau prireikė reformos pa-keitimų, reikia viską gerai išdiskutuoti, rasti bendrus daugumai priimtinus spren-dimus ir juos gerai išaiškinti visuomenei.

Neįgali „Sodra“Nenumatytų mastų ekono-mikos krizės ir demografi-nės problemos (visuomenės senėjimas, neįtikėtina emi-gracija) „Sodrą“ taip išse-kino, kad jos deficitas jau pa-siekė 6 mlrd. litų. Jei nieko nebus keičiama, problema gilės, ir apie kokią nors vi-suomenės socialinę apsaugą nebus ko nė kalbėti.

„Esu iš tų, kurie mano, kad „Sodros” sistemą rei-kia tobulinti, grįžti prie so-cialinio draudimo dalykų, – kalbėjo A. Sysas, – nes populistiniai, neapgalvoti sprendimai sudarė prielaidų prezidentei, Laisvosios rin-kos institutui kalbėti apie tai, kad „Sodra” savo darbą jau padarė, atgyveno, todėl ją reikia naikinti, reformuoti, bet niekas nešneka, kaip tą daryti. Manau, valstybinio socialinio draudimo sistema turi išlikti, nes niekas pasau-lyje nieko geriau dar nesu-

galvojo. O tie pagražinimai, pensiniai fondai – tai tik prie gero sumuštinio padėtas ža-lias salotos lapelis, kuris leistų ateityje galbūt gauti šiek tiek daugiau pinigėlių.“

A. Sysas įsitikinęs, kad reikia skubių sprendimų, kurie sustabdytų „Sodros“ biudžeto deficito augimą, o piliečiams reikia įrodyti, kad ši sistema yra gyvy-binga, gyvuos ir kad niekas nesirengia jos naikinti.

A. Maždžierius mano, kad Seimas ir Vyriausybė pasi-elgė nesąžiningai leisdami „Sodrai“ dviem trečdaliais sumažinti mokėjimus į an-trosios pakopos privačius pensijų fondus, kuriuos yra pasirinkę milijonas, arba be-veik pusė darbingo amžiaus Lietuvos piliečių, patikėju-sių pensijų reforma. Taip „Sodra“ per metus sutaupė

600 mln. litų, bet savo padė-ties neišgelbėjo, o žmonėms padarė skriaudą.

Jo nuomone, reforma ir „Sodros“ bėdos išprovokavo savotišką kartų konfliktą: „Tiems, kurie į pensiją išeis greičiau, svarbu daugiau gauti iš „Sodros“, o tie, ku-rie į pensiją išeis tik po 30–40 metų, norėtų šiandien ati-dėti daugiau. Šiuos interesus reikia derinti.“

T. Medaiskio nuomone, svarbu, kad socialinės re-formos būtų tęstinės, o da-bartinę „Sodros“ prievolę mokėti senatvės pensijas rei-kėtų perduoti valstybei, kad pensijos būtų finansuojamos iš nacionalinio biudžeto.

Anot pašnekovo, pensi-joms reikalingos lėšos len-gvai apskaičiuojamos, mažai keičiasi, ir būtų logiška, jei jų mokėjimas būtų valstybės

prievolė. Taip būtų nušau-tas ir antras zuikis – atpigtų darbo jėga. Mat dabar „So-dros“ ir privalomojo socia-linio draudimo mokesčiai sudaro apie 40 proc. darbo užmokesčio. Matyt, daugiau-sia čia slypi ir vokelių pro-blema. Didžiąją dabartinio „Sodros“ mokesčio dalį iš-skaidžius į kitas mokestines eilutes, sumažėtų bendra mokestinė našta, be to, mo-kesčius būtų lengviau admi-nistruoti. Reformoje buvo numatytos trys pakopos, tačiau dėl numatytų aplin-kybių – krizės, labiau nei tikėtasi pablogėjusios demo-grafinės padėties – turime „Sodros“ biudžeto deficitą. Svarbu tai, kad socialinės re-formos būtų tęstinės. Tačiau „Sodra“, patyrusi biudžeto deficitą, žmonėms nemokės tiek pinigų, kiek buvo žadėta reformos pradžioje.

Visa diskusijos medžiaga – www.ekonomika.lt/video

Trys iš dešimties Lietuvos gyventojų – pensininkai. Fotodienos nuotr.

2011-02-01 15:30Lietuviai žiaurūs saviems, bet ne vien užsienyje, Lietuvoj irgi. Užsienio valstybės kaip tik įma-noma bando išlaikyti darbo vie-tas ir gyventojų pragyvenimo lygį. Lietuvoj, kur pirmiausiai karpo,

tai socialinius reikalus, atlygini-mus. Jei nepradės valdžia rimtų reformų bus BLoGai, LaBai BLoGai. kas pensijas uždirbs pensi-ninkams, jei visi, kas tik gali, išvažiuos iš čia. padariniai bus

tragiški ir jei ir toliau valdžia galvos, kad viską išspręs lasva rinka – šakės, galima jau dabar pakuotis daiktus ir pirkt lėktuvo bilietus.

OPTiMiSTAS

»Kas pensijas uždirbs pensininkams, jei visi, kas tik gali, išvažiuos iš čia

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

»„Sodros“ ir PSd mokesčiai sudaro apie 40 proc. darbo užmokesčio

KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SAvAiTėS KriMiNALų

TOP 3

D I D ž I O J I B R I T A N I J A . Bu-vęs „Dresdner Kleinwort Was-serstein“ finansininkas Chris-tianas Littlewoodas su žmona ir geriausiu draugu buvo pripa-žinti kalti dėl to, kad aštuonerius metus pasinaudodami kitiems neprieinama informacija pre-kiavo akcijomis. Per šį laikotarpį nusikaltėliai galėjo gauti iki 590 tūkst. svarų sterlingų pelną. Ch.

Littlewoodas teikė finansinius patarimus kelių vertybinių po-pierių biržoje listinguotų kom-panijų įsigijimų metu ir tai jam suteikė nemažai reikšmingos informacijos.K O L U M B I J A . Kolumbijos ka-rinių jūrų pajėgų daliniai Ramia-jame vandenyne sulaikė nedidelį greitaeigį laivą, kuris gabeno daugiau kaip toną kokaino. Įgu-

los narys pasakojo, kad du jo ben-drininkai, pamatę karinių jūrų pa-jėgų laivą, šoko per bortą į atvirą jūrą. Manoma, kad konfiskuoto kokaino vertė juodojoje rinkoje siektų apie 30 mln. dolerių. R U S I J A . Michailas Cho-dorkovskis, kurį prieš mėnesį Maskvos Chamovnikų teismas nuteisė 14 metų kalėti, atviru laišku kreipėsi į prezidentą Dmi-

trijų Medvedevą ir siūlė įsikišti bei peržiūrėti „Jukos” bylą. Rusų verslininkui iškilo abejonių, ar teisėjas, pripažinęs įrodytais net tuos kaltinimus, kurių atsisakė prokuratūra, buvo nepriklau-somas. M. Chodorkovskis įsiti-kinęs, kad jei į procesą neįsikiš prezidentas, teismai turės teisę visus verslininkus paversti nusi-kaltėliais.

12 Tryliktas puslapis Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Eismo įvykiai

2005

14

42 proc.

177

210

Šių metų sausis Lietuvos keliuose buvo vienas saugiau-sių šalies istorijoje. Žuvusių žmonių skaičius siekė

Palyginti su prėjusiu metų sausiu, žuvusių skaičius

sumažėjo

Pernai sausį Lietuvos keliuose užregistruoti 236 eismo įvykiai, šiemet –

Pernai sausį keliuose sužeisti 276 žmonės, šiemet –

Nuteisė kontrabandininką

Už cigarečių kontrabandą teismas skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Fotodienos nuotr.

■Klaipėdos apygardos teismas 28 metų tauragiš-kį dėl neteisėto dispo-navimo akcizais apmo-kestinamomis prekėmis nuteisė realia 4 metų laisvės atėmimo baus-me ją atliekant pataisos namuose.

M. V. nuteistas už tai, kad 2007 metais ankstų rytą au-tomobiliu Sokaičių kaime ne-teisėtai vežė 28 tūkst. pakelių cigarečių su rusiškomis ban-derolėmis. Vyro automobilis nuo kelio nuvažiavo į griovį ir įklimpo, o įtariamasis iš įvyko vietos pabėgo. Tačiau jį rasti,

Tryliktas puslapisNr. 5.2011 m. vasario 7–13 d. 13

Grasinimai susprogdinti

Atėmė neliečiamybę

Nušalintai rokiškio rajono „Sodros” vadovei panaikinta teisinė neliečiamybė. Fotodienos nuotr.

■Praėjusią savaitę anonimas bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad užminuotas vilniuje, Lentvario gatvėje, esantis „regitros” pastatas.

Anot jo, sprogimas turėjo įvykti praėjus penkiolikai mi-nučių po jo skambučio, t. y. antradienį 12.20 val. Sprogi-mas neįvyko, tačiau policijos pareigūnams ir kitoms speci-aliosioms tarnyboms teko pa-tikrinti didžiulį „Regitros” pas-

tatą, kuriame tuo metu buvo daugybė žmonių. Tuo tarpu pirmadienį neprisistatęs vyras paskambino į Kauno apylinkės teismo rūmus ir pranešė, kad statinys užminuotas ir netru-kus sprogs kaip Domodedovo oro uostas. Beveik visą dieną patalpas naršė „Aro” išminuo-tojai, bet sprogmenų nerado. Šį teismą anksčiau kėsintasi susprogdinti šešis kartus – pa-skutinį kartą pranešimas apie tai gautas 2009 metų sausio viduryje.

■vyriausioji rinkimų komi-sija panaikino nuo pareigų nušalintos rokiškio rajono „Sodros” skyriaus vadovės Nijolės Anzelmos valickie-nės teisinę neliečiamybę.

Panevėžio apygardos pa-reigūnai turės galimybę toliau atlikti pernai pradėtą ikiteis-minį tyrimą dėl piktnaudžia-vimo tarnyba, kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo, kaip įtariama, neskaidriai organi-zuojant viešuosius pirkimus šiame valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sky-riuje.

N. A. Valickienė teisinę ne-liečiamybę įgijo iškėlusi savo kandidatūrą savivaldybių rin-kimuose.

Bankuose – slaptųjų agentų pėdsakaidAiLiUS dArGiSinfo@ekonomika.lt

„Ekonomika.lt“ narplioja banko „Snoras“ sąsajas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

»Pardavėjai tiesiai pareiškė, kad gali pri-statyti neribotą kiekį padirbtų JAv dolerių

be kitų įrodymų, padėjo auto-mobilyje palikta jo kepurė.

Tiesa, vėliau vyras pabėgo į užsienį, ir tik 2009 m. birželį pagal išduotą Europos arešto orderį jis buvo sulaikytas Pran-cūzijoje ir parvežtas į Lietuvą. Šiuo metu teismuose nagrinė-jamos dar dvi jo bylos.

Šių metų pradžioje Lietuvos bankui garsiai pareiškus apie banko „Sno-ras“ veiklos ty-

rimą, kol kas nepavyko gauti naujų svarbių faktų. Neat-mestina, kad tyrimo rezulta-tai abiejų bankų susitarimu kruopščiai slepiami nuo ži-niasklaidos.

Dar vienas tyrimas dėl įtartinų „Snoro“ milijonų yra pradėtas ir Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarny-bos kabinetuose. Apie jo re-zultatus taip pat nėra jokios informacijos.

Tačiau faktai, kurių ieško abiejų instancijų žmonės, yra. Tik jie slypi gerokai gi-liau. Panašu, kad „Snoro“ mįslių kamuoliui išnarplioti

prireiks nemažai laiko ir pa-stangų, nes apie tikruosius šio banko veiklos mastus pla-čiojoje visuomenėje žinoma dar gana mažai.

Slaptų pokalbių archyvasPer „Snoro“ banko gyvavimo metus jame saugumo ir infor-macijos tarnybos sukaupti nepriklausomos Lietuvos verslo formavimosi faktai, ko gera, turėtų priminti aštraus siužeto detektyvinį romaną.

Kadaise vieno banko ap-saugos darbuotojo namuose saugumiečiai atliko kratą ir aptiko slapta garsą ir vaizdą fiksuojančią aparatūrą. Be to, tąsyk aptikta ir nemažai kiekis slapta darytų įrašų, kuriuose girdimi net kelias-dešimties aukščiausių šalies valdžios, policijos, prokuratū-ros, valstybės saugumo parei-gūnų ir įtakingų verslininkų pokalbiai.

Landus šnipas buvo su-kaupęs net sprogstamos in-formacijos apie jų vaikus ar meilužes, baigiant lojalumu Lietuvos valstybei.

Įdomu tai, kad tokius duo-menys nelegaliai kaupė buvę sovietinių specialiųjų tar-nybų karininkai. Jie figūravo ir vienoje itin skandalingai pasibaigusioje situacijoje.

Buvę KGB karininkai1998-ųjų gegužės 5-osios pava-kare Vilniuje Valstybės sau-gumo departamento (VSD) agentai sulaikė keturis vy-rus, kurie dalyvavo padirbtų

JAV dolerių pardavimo ir pir-kimo sandėryje.

Du iš keturių sulaikytų asmenų – buvę Sovietų Lie-tuvos KGB karininkai: Bro-nius Matimaitis ir Eugenijus Alechnovičius. Pastarasis – vienas iš buvusių KGB darbuotojų, kurie sėkmingai dirbo „Snoro“ banko vindi-kacijos skyriuje. Taip pat jis buvo perėmęs itin atsakingas pareigas – buvo tuometinio banko valdytojo pavaduotojo vairuotoju ir asmens sargybi-niu. Šios saugumiečių sulai-kymo operacijos užkulisius gana išsamiai anuomet nu-švietė ir šiuo metu „Snorui“ iš dalies priklausantis vienas didžiausių šalies dienraščių.

VSD gavo žinių, kad B. Ma-timaitis aktyviai ieško pir-kėjų suklastotiems JAV do-leriams, įvairiems žmonėms nesivaržydamas demons-truoja falsifikatų pavyzdžius.

Atvyko banko mašinaPer dvi VSD agentų stebė-jimo savaites nei B. Mati-

»E. Alechnovičiaus bute rasta ir šnipinėjimo aparatūra

maitis, nei E. Alechnovičius – anuomet dirbęs žvalgu KGB 7-ajame skyriuje, kuris išimtinai užsiėmė slaptu se-kimu, – nepastebėjo, kad yra sekami.

Pirkėją padirbtai valiutai įsigyti neva surado B. Mati-maitis. Kelis kartus susitikus buvo sutarta dėl kainos: per-kant 8 tūkstančius, 1 suklas-totas JAV doleris anuomet buvo įvertintas 40 JAV centų.

Sandėris buvo numaty-tas Vilniuje, šalia Seimo rūmų esančios Gedimino prospekto ir Gynėjų gatvės sankryžos. Netoliese anuo-met veikė parduotuvė „Kur-paitė“.

Pagal iš anksto suregztą planą į šioje vietoje numa-tytą susitikimą E. Alechnovi-čius nė trupučio nesikuklin-damas atskubėjo „Snorui“ priklausančiu tais laikais itin prabangiu laikytu auto-mobiliu BMW 525.

Be to, jis buvo apsiginkla-vęs tarnybiniu „Snoro“ pis-toletu.

žadėjo daug klastočiųPadirbtos valiutos pirkimo sandėris vyko automobilyje. Be E. Alechovičiaus, jame

sėdėjo dar vienas pirkėjas ir pardavėjas. B. Matimaičio tą dieną nebuvo.

BMW salone ne tik buvo parduoti iš anksto pažadėti 8 tūkst. JAV dolerių, bet ir nė kiek nesivaržant pra-dėtos derybos dėl tolesnių sandėrių – kur kas didesnės padirbtos užsienio valiutos sumos.

Pardavėjai tiesiai pa-reiškė, kad gali pristatyti neribotą kiekį padirbtų JAV dolerių.

Kalba ėmė suktis apie įspūdingos sumos – 10–15 milijonų suklastotų JAV dolerių – įsigijimą. Be to, vienas vyrų prašneko net apie padirbtas alkoholinių gėrimų banderoles. Buvo pasiūlyta įvairių šalių ban-derolių po 10 JAV centų už vienetą.

Tačiau galiausiai drau-gišką vyrų „verslo sandėrio“ aptarimą nutraukė netikėtai pasirodę VSD pareigūnai.

darbavosi „Tauro“ bankePatogiai BMW automobi-lyje įsitaisiusi trijulė buvo apsupta bemaž dešimties civiliai apsirengusių saugu-miečių. Vyrai iš automobilio

buvo ištraukti ir suguldyti ant šaligatvio.

Nespėjęs nė apsidairyti surakintas antrankiais bu-vęs KGB žvalgas, daugelio teisėsaugininkų nuostabai, smarkiai susijaudinęs net pagadino orą.

Apžiūrėjus padirbtus dolerius, nustatyta, kad jie pagaminti kaip reta koky-biškai.

Netrukus krata buvo at-likta ir nusikaltimo orga-nizavimu įtariamo B. Ma-timaičio namuose. Buvęs KGB papulkininkis keletą metų dirbo kitame vėliau skandalingai pagarsėju-siame „Tauro“ banke. Jame B. Matimaitis išbuvo iki pat pabaigos – iki banko žlu-gimo ir savininko Genadi-jaus Konopliovo savižudybės 1997-ųjų vasarą.

Tą pačią dieną VSD ir po-licijos pareigūnai apsilankė ir E. Alechnovičiaus bute, jame buvo rasta ir minėta šnipinėjimo aparatūra.

Buvęs KGB agentas A. Litvinenka, 2006-ųjų lapkritį apnuodytas radioaktyviosiomis medžiagomis, prieš mirtį saugumą ir patikimą informaciją garantuodavo Kremliaus nemalonę užsitraukusiam B. Berezovskiui. scanpix nuotr.

Kadaise KGB dirbęs, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje „Snoro“ vindikacijos skyriuje įsitvirtinęs vilnietis daugiau kaip prieš dešimtmetį slapta klausėsi, ką telefonu šneka įtakingiausi šalies verslininkai, teisėsaugos pareigūnai. scanpix nuotr.

FAKTAi

SAUGUMiEčių LiKiMAi

• Pagal 1999 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teisme paskelbtą nuosprendį B. Matimaitis ir E. Alechno-vičius bei E. Ancipovičius pripažinti kaltais ir nuteisti bendrininkavus grupėje pa-skleidžiant apyvarton didelį kiekį netikrų pinigų.

• Visi trys asmenys buvo nuteisti 5,5 metų nelaisvės atėmimo bausme su pusės turto konfiskavimu, baus-mę atliekant sustiprinto režimo pataisos darbų ko-lonijoje.

• 1999 metų birželio 29 dieną Lietuvos Aukščiau-siojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kole-gija teismo posėdyje išna-grinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo B. Matimaičio kasacinį skundą.

• B. Matimaitis Aukščiau-siojo Teismo buvo išteisin-tas nesant jo veikoje nusi-kaltimo sudėties.

• Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. Ancipovičius ir E. Alechnovičius kasacine tvar-ka nuosprendžio neskundė.

• Devintojo dešimtmečio pabaigoje beveik visi di-džiausi Rusijos oligarchai ir verslo imperijos ėmė sam-dyti buvusius KGB žmones kaip saugumo patarėjus.

• 2006 m. Londone nu-žudytam Aleksandrui Li-tvinenkai dar tebedirbant KGB buvo pavesta saugoti oligarchą Borisą Berezovskį.

• Vienas iš pagrindinių įta-riamųjų žmogžudyste buvo kitas buvęs saugumietis – Andrejus Lugovojus, jis tu-rėjo savo privačią apsaugos firmą ir kadaise taip pat tei-kė apsaugą B. Berezovskiui.

Renovacija - piniginių gelbėtoja?Pastarąjį mėnesį lietuviai linkę skųstis milžiniškomis sąskaitomis už šildymą, tačiau vis dar retas iš jų susimąsto, kad neleisdami šilumos vėjais sutaupytų beveik pustrečio karto.

NEriNGA MEdUTyTėneringa.medutyte@ekonomika.lt

A. Aliulis teigia, kad žmonės tiesiog neatlieka elementarių matematinių skaičiavimų ir vadovaujasi nepagrįstomis baimėmis. Fotodienos nuotr.

»visi pasitinka žiemą be santaupų ir tikisi kaip nors išgyventi. O praėjusį gruodį sąskaitos šokiravo. renovavus daugiabučius išlaidos šilumai sumažėtų pustrečio karto

Būsto ir urbanisti-nės plėtros agen-tūros vadovas Arūnas Aliulis prisipažįsta: jam

iš tiesų gaila, kad Lietuvoje apie gerus darbus ir geras naujienas mažai kas kalba. Labiausiai žmonės linkę mė-gautis blogomis istorijomis apie kelis atnaujintus namus ir iš to apibendrinti.

„Kaip neginčijamą tiesą žmonės priima tik blogas naujienas, – teigia A. Aliulis. – Tai tampa ypač gera prie-žastimi politikuoti. Jei norė-tum kritikuoti atominę elek-trinę, tam jau reikėtų žinių. O apie renovaciją, atrodo, jau iš bendro išsilavinimo kriti-kuoti galima. Tad žmonių ne-pasiekia žinios apie tikrąją renovacijos naudą.“

Pavyzdys – AlytujeVienu geriausių renovacijos pavyzdžių A. Aliulis laiko daugiabutį namą Alytuje ir namo butų savininkų ben-drijos pirmininką vadina vienu iš svarbiausių žmonių, kuris lėmė sėkmingą atnau-jinimo eigą. „Nuo bendrijos pirmininko , kaip ir nuo kvalifikuotos namų adminis-travimo įmonės, priklauso labai daug, – sako A. Aliu-lis. – Šis pirmininkas buvo nepatiklus ir pats vaikščiojo pastoliais, aiškinosi, ar sta-tybininkai naudoja sutartas medžiagas. Jei jis nebūtų li-pęs ant stogo, statybininkai būtų galėję vietoj 20 centime-trų uždėti tik 15 centimetrų šiluminės dangos.“

Minimame Alytaus dau-giabutyje buvo apšiltinti iš-orės sienos, stogas, įstiklinti buto balkonai, keisti buto ir balkonų durų langai, laipti-

nės balkonų stiklai, net rū-sio langai. Kaip pabrėžia A. Aliulis, visi šie darbai buvo atlikti už rekordiškai mažą sumą – 216 litų kvadratiniam metrui. Vidutiniškai panašių darbų komplektas kainuoja apie 350 litų už kvadratinį metrą.

Langų neužtenka„Šiame name dabar sutau-poma apie 60 proc. šilumos, – sako A. Aliulis. – Nors pir-mininko tikslas – 80 proc. ir gyventojai to sieks. O šis na-mas anksčiau buvo vadintas ponų namu ir sovietmečiu rengtas pagal specialų pro-jektą. Atrodo, geras projek-tas, storos sienos, tačiau 40 proc. šilumos išeidavo pro sienas į lauką. Aš pats gy-venu name, kurio sienos 72 centimetrai, ant palangių net miegoti galima. O kai ateina žiema, po kelių šalčio dienų namuose tampa šalta.“

Anot specialisto, neretai žmonės mano, kad šilumai sulaikyti užteks vien naujų langų. Tačiau žmonės pa-miršta, kad daugiausia ši-lumos nuteka pro kiauras sienas ir tik jas apšiltinus galima išgauti minimalias šilumos sąnaudas.

Sumažės pustrečio kartoA. Aliulis teigia, kad žmo-nės neatlieka elementarių matematinių skaičiavimų ir vadovaujasi nepagrįstomis baimėmis. „Apsisprendę at-naujinti savo namą žmonės sumažintų šilumos sąnau-das, – sako A. Aliulis. – Taip, šilumos kainos auga, bet jei netaupysime šilumos są-naudų, mokėsime dar dau-giau. Lietuviai įpratę manyti, kad arba žiema neateis, arba jei ir bus, bus nešalta. Visi pasitinka žiemą be santaupų ir tikisi kaip nors išgyventi.

O praėjusį gruodį sąskaitos šokiravo. Atnaujinus daugia-bučius išlaidos šilumai suma-žėtų pustrečio karto. Tolygiai mokėtume visus metus. Ne-būtų tų žiaurių ir gąsdinan-čių žiemos mėnesių.“

Kasmet – po 200 namųRenovacijos išlaidų nepa-grįstai bijo ir socialiai rem-tini žmonės. Nes tiems gy-

ventojams, kuriems valstybė kompensuoja sąskaitas už šildymą, kompensuos ir re-novacijos išlaidas. „Paskola renovacijai yra klaidingai su-vokiama, – toliau aiškina A. Aliulis. – Tai labiau parama nei paskola. Tie 3 procentai palūkanų atpirks tik banko atliekamas administracines išlaidas. Kitą dalį už gyvento-jus padengia valstybė, tik gy-

ventojai to tiesiogiai nemato. Be to, kaip mes sakome, ši paskola pririšta prie grindų, o ne prie paso. Butą galima dovanoti, parduoti.“

Tačiau A. Aliulis mato po-zityvią ateitį, nes norinčiųjų atnaujinti savo būstą dau-gėja. „Tikimės, kad šiemet renovuosime apie 200 namų. Optimistinis skaičius – 300“, – teigia A. Aliulis.

Šiluma14 Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

IšlaIdos šIldymuI panevėžyje 2009 gruodžIo mėn.Šaltinis: Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra

apšiltintas namas

automatizuotas šilumos punktas

neapšiltintasnamas

Šilumos kaina už 1 m2

Tiek kartų sutaupė

214,2

89,4154,8

3,57

2,58

1,49

60 m2 buto šilumos kaina (1 mėn.)

2,39 1,38 0

FAKTAi

rENOvACiJA

• Renovuoti iš viso Lietuvoje reikėtų apie 23 tūkst. dau-giabučių namų.

• Iš jų apie 17 tūkst. yra Lie-tuvos miestuose, likę 6 tūkst. – kaimo vietose.

• Šiuo metu renovuojama 114 daugiabučių namų.

• Paraiškas dėl renovacijos šiuo metu yra pateikę jau 678 namai.

• Jau atnaujinti 365 daugia-bučiai.

• Daugiausia daugiabučių renovuota Panevėžyje.

• Vidutiniškai per metus už šilumą nerenovuotame name sumokama apie 2 400 litų.

• Telšiuose pasiektas naujas sąskaitos „rekordas“ už šil-dymą per vieną mėnesį 60 kvadratinių metrų bute – 1 020 litų.

• Lietuvoje langai pakeisti apie 55 proc. visų butų.

Tikimasi, kad kasmet bus renovuojama apie 200 namų. Fotodienos nuotr.

Užsienyje16 Užsienyje 17

Egiptas jazminais nekvepiaLyg sniego gniūžtė iš Tuniso atskriejusi Jazminų revoliucija drebina arabų pasaulio ekonomikos pamatus.

iNGridA MAčiULAiTyTėingrida.maciulaityte@ekonomika.lt

Nedirbantys ban-kai ir parduotu-vės, blokuojamas internetas, dėl

grynųjų trūkumo neišmo-kami atlyginimai ir pen-sijos, o sustojus prekybai artimiausiu metu gali imti trūkti maisto – tokia riaušių

draskomo Egipto realybė.Gatvėse siautėjantys egip-

tiečiai demonstrantai reika-lauja vieno: kad beveik tris-dešimt metų šalį valdantis buvęs oro pajėgų generolas Hosnis Mubarakas kuo grei-čiau atsistatydintų.

ilgisi tvarkosPadavėju dirbantis trisde-šimtmetis egiptietis Fahi-

mas Sayedas riaušes stebėjo iš šono. Jis vaikščiojo Kairo gatvėmis ir žvalgėsi į ga-tvėse stovinčius tankus bei strypais apsiginklavusius riaušininkus.

,,Los Angeles Times” žurnalistui vyras pasakojo, kad į darbą grįžti negalės, kol nenuslūgs įtampa. Jis teigė kasdien laukiantis vis ilgesnėse eilėse prie duonos

49ispanija kratosi paramos■ispanijos finansų vicemi-nistras Jose Manuelis Campa pareiškė, kad šaliai niekada neprireiks finansinės Europos Sąjungos (ES) pagalbos.

Jis sakė esąs tikras, kad šalis sugebės pati sumažinti trečią pagal dydį biudžeto deficitą euro zonoje ir sustiprinti taupo-muosius bankus.

,,Mes visiškai įsitikinę, kad

mums niekada neprireiks ES fi-nansinės pagalbos", – interviu ,,Bloomberg" sakė J. M. Campa.

Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado ir J. M. Campa anksčiau vis atmesdavo gali-mybę, kad Ispanija gali prašyti ES finansinės paramos. Šią galimybę jie atmetė net tada, kai Airijai paprašius pagalbos žymiai išaugo Ispanijos skolini-mosi išlaidos.

TIK SKAIČIAI

VIDUTINĖ METINĖ INFLIACIJA EUROPOS SĄJUNGOJE SAUSĮ SIEKĖ 2,4 PROC.

DĖL PROTESTų EGIPTE ARABų BIRŽOS NETEKO 49 MLRD. JAV DOLERIų

mlrd.

ispanijos valdžia tikina, kad pagalbos jai neprireiks. aFp nuotr.

FAKTAi

NErAMUMAi EGiPTE

• Kredito reitingų agentūra ,,Standard&Poor's” suma-žino Egipto reitingą nuo BB+ iki BB. Iki neinvesticinio lygmens reitingą sumažino ir agentūros,,Moodys” bei ,,Fitch”.

• Per riaušes Egipto gatvėse, Jungtinių Tautų duomeni-mis, žuvo jau daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei 1500 sužeista.

• Egipto kariuomenė iš JAV kasmet gauna daugiau nei 1,5 mlrd. dolerių paramos. JAV prezidentas Barackas Obama paragino armiją su-silaikyti ir nemalšinti nera-mumų.

• Anksčiau neramumai kilo Jordanijoje, Jemene, Alžyre. Baiminamasi, kad riaušės pereis į Siriją, Turkiją ir Iraką.

,,Twitter” – įvairiais būdais suteikė priėjimą prie soci-alinių tinklų, kurie ir tapo pagrindiniu įrankiu mobili-zuojant visuomenę.

H. Mubarako atsisaky-mas pasitraukti iš šalies prezidento posto įžiebė dar didesnį demonstrantų, su-plūdusių į Kairo Tahriro (Išsivadavimo) aikštę, ne-pasitenkinimą. Prezidento šalininkai teigė, kad H. Mu-barako pasitraukimo reika-laujantys egiptiečiai nuėjo per toli: jam pareiškus apie nedalyvavimą rudenį vyk-siančiuose rinkimuose ir užsiminus apie reformas šalyje, tikėtasi, kad protestai nurims.

Jazminų revoliucija pava-dinti neramumai prasidėjo Tunise ir lyg domino nuvil-nijo į kaimynines valstybes, bet Egipte įgavo daug ar-šesnę formą.

Augančiu nedarbu, ko-rupcija ir kylančiomis kainomis pasipiktinusios arabų visuomenės trypia ilgai išlaikytą paramą jų il-gamečiams autoritariniams lyderiams. Jordane protes-tuotojai privertė karalių Abdulahą II paleisti šalies Vyriausybę.

Arabų pasaulyje tik su Egiptu ir Jordanu bendra-darbiaujantis Izraelis ne-rimauja: sumaištis kelia didelę grėsmę šalies saugu-mui.

»Skaičiuojama, kad dėl neramumų šalyje 30 proc. sumažės pajamos, gaunamos iš turizmo

Pasak analitikų, ekonominė suirutė Egipte gali turėti daug platesnį tarptautinį poveikį. reuters nuotr.

2,4 %

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

64ISPANIJOS SKOLOS SUDARO 64 PROC. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO

Maisto kainų rekordas

Pasaulinės maisto kainos sausį šoktelėjo iki naujų rekordinių aukštumų. aFp nuotr.

■Pasaulinės maisto kainos sausį toliau augo ir šoktelėjo iki naujų rekordinių aukštu-mų, skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organi-zacija (FAO).

Kas mėnesį organizacijos skaičiuojamas maisto kainų in-deksas sausį augo septintą mė-nesį iš eilės, skelbia BBC.

FAO indeksas, sudaromas

apskaičiuojant 55 būtiniausių maisto produktų kainas įvai-riose šalyse, sausį siekė 231 punktą. Gruodį šis indeksas pa-siekė ligtolinį rekordą ir sudarė 214,7 punkto. Per 2008 metų maisto kainų krizę šis indeksas buvo mažesnis ir siekė 213,5 punkto. Organizacijos analitikai taip pat prognozavo, kad arti-miausiais mėnesiais kainos ir toliau kils.

UžSIENIONAUJIENOS

%

ir gaunantis vis mažesnę porciją.

F. Sayedas apskaičiavo, kad pinigų gyventi minima-liomis salygomis jam užteks dar mėnesiui – valgant ry-žius ir daržoves, nes mėsos nebeįperka. Piktindamasis esama padėtimi, jis vis dar tikisi, kad H. Mubarako tvarka grįš. ,,Kai H. Mu-barakas rūpinosi šalimi, bent maisto galėjau gauti”, – skundėsi egiptietis, pasiti-kintis autoritariniu lyderiu.

Įmonės bėgaEgiptas ilgai dirbo, kad pritrauktų kuo daugiau užsienio investicijų, sukur-siančių darbo vietų jaunai, išsilavinusiai ir angliškai kalbančiai darbo jėgai. Pa-našu, kad kilusios riaušės gali jas lengvai išbaidyti.

Tarptautinės bendrovės ,,Coca-Cola”, ,,General Mo-tors", ,,Volkswagen" nenu-matytam laikui sustabdė savo veiklą šalyje. JAV kor-poracija ,,Procter & Gam-ble” uždarė dvi gamyklas ir iš šalies evakavo užsienio

valstybių darbuotojus. Dalį veiklos Kairo „Smart

Villages“ technologijų parke sustabdė ir ,,Microsoft”. Kompaniją papiktino Egipto valdžia: prasidėjus neramu-mams, nutraukė interneto tiekimą. Nors trečiadienį draudimas buvo panaikin-tas, įmonės veikla kol kas neatnaujinta. Kita Kaire įsikūrusi JAV kompanija „Hewlett–Packard“ nurodė savo darbuotojams likti na-muose. Savo personalą Kaire evakavo ir Jungtinės Tautos.

Grėsmė visam regionuiFinansų analitikai išreiškė susirūpinimą, kad ekono-minė suirutė Egipte gali turėti daug platesnį tarptau-tinį poveikį – naftos kainos pasiekė trejų metų rekordą, investuotojai išparduoda Artimųjų Rytų valstybių obligacijas ir įmonių akci-

jas. Skaičiuojama, kad dėl neramumų šalyje 30 proc. sumažės pajamos, gauna-mos iš svarbiausią vietą ša-lies ekonomikoje užimančio turizmo.

Egipto kontroliuojamas 193,3 km ilgio Sueco kana-las liko atidarytas, tačiau saugomas šalies armijos. Pastaraisiais metais prie gyvybiškai svarbaus laivy-bai kanalo esantis to paties pavadinimo miestas klestėjo ir Kairui siuntė milijardus dolerių, gautų iš mokesčių. Praėjusią savaitę jis, kaip ir dauguma Egipto didmiesčių, skendėjo Molotovo kokteilių dūmuose.

Mobilizavo internetasInterneto tiekimo sustabdy-mas drebančią H. Mubarako kėdę dar daugiau išklibino. Tarptautinės kompanijos – ,,Google”, ,,Facebook”,

Užsienyje18 Užsienyje 19

Kinija nusitaikė į bankus

Pastaruoju metu Kinija vis dažniau apsiperka Europoje: į kišenes kraunasi vertybinius popierius,

finansinių institucijų ir automobilių gamintojų akcijas.

iNGridA MAčiULAiTyTėingrida.maciulaityte@ekonomika.lt

Į Europą plūsta ne tik pigios kiniškos prekės, bet ir Kinijos bankai. ,,Wall Street Journal“duomenimis, Kinijos

plėtros bankas svarsto ga-limybę įsigyti Vokietijos „WestLB AG“ banką, kitas milžiniškas Kinijos bankas „Industrial & Commercial Bank of China“ (ICBC) sausį atidarė savo filialų Paryžiuje, Briuselyje, Amsterdame, Milane ir Madride. Tas pats bankas prieš keletą savaičių sutarė įsigyti 80 proc. vienos JAV finansų įstaigos akcijų.

Ledkalnio viršūnėBankininkai ir valdininkai sutinka – tai gali būti tik led-kalnio viršūnė. Kinijos ban-kai ir investiciniai fondai jau tyko pelningų sandorių Vokietijoje ar Ispanijoje. Tai natūralu, nes 2,85 trln. JAV dolerių (7,2 trln. litų) užsie-nio valiutos atsargų turinti ir didžiąją dalį jų į JAV iždo obligacijas investavusi Ki-nija nori diversifikuoti savo investicijas.

Pasak JAV dienraščio „New York Times“, Kinija pastaruoju metu žvalgosi investicijų visame pasau-lyje – nuo nekilnojamojo turto bendrovių iki garsių

automobilių prekės ženklų („Volvo“) ar turizmo korpo-racijų (7 proc. Prancūzijos turizmo kompanijos „Club Med“ akcijų priklauso Kini-jos kompanijai).

Vakarų valstybių bankai iki šiol buvo nepageidaujama Kinijos investicijų sritis. 2007 metais Kinijos investicinis turto fondas išleido milijar-dus dolerių JAV banko „Mor-gan Stanley“ ir „Blackstone Group LP“ akcijoms, o Kini-jos plėtros bankas sutiko in-vestuoti milijardus į Didžio-sios Britanijos „Barclays“ banką. Tačiau per finansų krizę kritus akcijų vertei, visuotinė kritika neleido to-liau švaistytis brangiomis investicijomis į Vakarų fi-nansų sistemą. 2008 metais nutrauktos Kinijos plėtros banko derybos su Vokietija dėl vokiečių „Dresdner“ banko įsigijimo.

Susidomėjimas grįžtaAugantis Kinijos susidomė-jimas Vokietijos „West LB“ banku rodo, kad ji vėl domisi Vakarų finansų institucijo-mis.

Kinijos bankai seka savo augančias kompanijas, be-

sikuriančias visame pasau-lyje, kad galėtų patenkinti jų bankinių paslaugų paklausą ir finansuoti jų augimą.

Tai paaiškina augantį Kinijos susidomėjimą Va-karais. O ir metas tam pui-kūs – senųjų Europos bankų griuvėsiuose greitai gali iškilti kiniškais hieroglifais papuošti dangoraižiai. Juo labiau, kad Europos bankai nėra tinkamai pasirengę konkurencijai. Jie labiau linkę „konservuoti“ savo ka-pitalą ar perkelti jį į kylan-čias rinkas.

Laukia kinųInvesticijomis suinteresuota ir Europa. Vienas Vokieti-jos universitetas net siūlo specialią bankininkystės studijų programą išskirtinai kinams. Gėtės verslo mo-kykloje Frankfurte veikia speciali studijų programa Kinijos bankininkams. Joje siūloma klausyti paskaitų apie Vokietijos finansų sis-temą ir ekonomiką bei rizi-kos valdymą. Kasmet Kinijos plėtros bankas čia stažuotis atsiunčia 20–30 savo specia-listų.

Airijos centrinis bankas

10,3Gresia nauja krizė?■Pasaulio ekonomika atsi-gauna, bet didelis nedarbas ir augančios maisto prekių kainos kelia didelę riziką.

Šią nuomonę išreiškė Tarp-tautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Straussas-Kahnas. „Pasaulinis disbalansas grįžta. Augant įtampai tarp vals-tybių, susidursime su protekcio-nizmu. Ši įtampa gali sukelti net

karą“, – teigė fondo vadovas.Pasak jo, artimiausią dešim-

tmetį darbo rinką papildys 400 mln. jaunuolių, tad labai svarbu, kad vyriausybės galėtų aprūpinti juos darbu.

Dar viena pasauline problema tapo maisto prekių ir kuro pa-brangimas, tai sudavė skaudų smūgį skurdžiausioms šalims ir tapo vienu iš veiksnių, sukėlusių masinius protestus.

TIK SKAIČIAI

SAUSĮ NEDARBAS VOKIETIJOJE SUMAŽĖJO IKI 7,4 PROC.7,4

PIGIų SKRyDŽIų BENDROVĖ „RyANAIR“ PERNAI PATyRĖ APIE 10,3 MLN. EURų NUOSTOLIų

mln.

TvF vadovas perspėja apie naują krizę. reuters nuotr.

FAKTAi

KiNiJOS iNvESTiCiJOS

• Kinijos investicijos užsie-nyje 2010 m. didėjo 36,3 proc. ir pasiekė 56 mlrd. JAV dolerių.

• Apie 40 proc. Kinijos inves-ticijų sudaro užsienio įmonių įsigijimas.

• Kinijos sandoris su JAV banku „Bank of East Asia Ltd.“ už 140 mln. dolerių žy-mėtų naują Kinijos žingsnį – Pekinas kontroliuotų pirmąjį mažmeninės bankininkystės tinklą JAV.

• Rudenį Kinija sutarė inves-tuoti daugiau nei 5 mlrd. dolerių į Graikijos prekybos laivyną.

• Kinija išpirko 1,1 mlrd. eurų Portugalijos skolos.

ieško užsienio partnerio, kuris galėtų prikelti krizės nustekentus bankus, partne-rių žvalgosi ir Ispanija, kuri nori sustiprinti savo bankinį sektorių. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad Kinijos valstybinis turto fondas derasi su Jungtinės Karalystės „Royal Bank of Scotland“ ir „Lloyds“ ban-kais dėl stambaus jų akcijų paketo įsigijimo.

Europos šalių vyriausybės iki šiol į Kinijos investicijas žvelgė atsargiai. 2009 metais Vokietija įstatymu leido Vy-riausybei blokuoti užsienio investicijų sandorius, jei jie keltų grėsmę šalies ekonomi-kai ir politikai.

Šios priemonės atspin-dėjo nerimą dėl augančios Kinijos, Rusijos ir OPEC pri-klausančių valstybių įtakos. Tačiau Kinija dirbo sunkiai, nes norėjo panaikinti Euro-pos įtarimus.Tam puikiai padėjo Kinijos lyderių žingsnis išpirkti su skolų problemomis susidū-rusių euro zonos valstybių skolas.

»Metas tam puikus – senųjų Europos bankų griuvėsiuose greitai gali iškilti kiniškais hieroglifais papuošti dangoraižiai

Į Europą plūsta ne tik pigios kiniškos prekės, bet ir Kinijos bankai. aFp nuotr.

%

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Europos Sąjungos viduje nemalonus apibūdinimas PIGS (Portugalija, Italija/Airija, Graikija ir Ispanija – angl. kiaulės) tapo plačiai vartojamas nurodant vals-tybes, kurios kelia grėsmę euro stabilumui, ir privertė Šiaurės Europą skirti joms finansinę paramą. Ten, kur dar neseniai saulės šviesa ir solidarumas buvo kas-dienis reiškinys, įsivyravo depresija. Dar blogiau, Eu-ropos Sąjungos (ES) įsis-

viduržemio jūros išbandymaiEuropiečiams Viduržemio jūra yra kasmetinis troškimų objektas – atostogų idilė. Tačiau daugumai saulėtą regiono vaizdinį aptemdė pesimizmo debesys.

JOSChKA FiSChEriS Project-syndicate.org

kolinimų ir pasitikėjimo krizė yra didžiausia poli-tinė krizė nuo pat bendrijos įsikūrimo: ant kortos pasta-tyta Europos ateitis.

Krizė pasiekė ir pie-tinę Viduržemio jūros pakrantę: revoliucijos Tu-nise ir Egipte, politiniai susirėmimai Libane, kurie vėl privedė šalį prie karo ir katastrofos. ES Vidur-žemio valstybėms nuolat silpstant, Europos pietų kaimynystėje vyksta dideli pokyčiai.

Atėjo metas apie Vidur-žemio jūros regioną pa-mąstyti geopolitiškai, o ne tik spręsti iždo klausimus. ES Viduržemio jūroje su-siduria ne vien su valiutos problemomis. Pirmiausia tai yra strateginė problema ir ją neatidėliojant reikia spręsti.

Tuniso vadovo Zine El Abidine Ben Ali nuver-timas yra pirmasis toks spontaniškas demokratinis sukilimas arabų pasaulyje. Jis parodė, kad palydovinės televizijos ir interneto am-žiuje informacijos valdy-mas ir atskirų vyriausybių saviraiška daugiau nebe-veikia.

CV Joschka Fischeris

Nuo 1983 m. Vokietijos Žaliųjų partijos narys.

1998–2005 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras ir vicekancleris.

2006–2007 m. Prinstono universiteto profesorius

Nuo 2008 m. – ,,Nabucco“ dujotiekio projekto patarėjas.

J. Fischerio teigimu, vidurio rytuose ir Magrebo šalyse nėra šio išorės veiksnio, tad demokratiniai pokyčiai turi kilti pačioje visuomenėje. project-syndicate nuotr.

»Tuniso atvejis parodė, kad jokia pilietinį pasitikėjimą praradusi ir vien ginklais remiama vyriausybė negali išsilaikyti

Arabų pasaulio naciona-listiniai režimai, tapę kari-nėmis diktatūromis, jau se-niai prarado populiarumą tarp žmonių.

„Kinijos variantas“ – ekonominės teisės ir ge-rovė mainais už pilietinę ramybę – nėra įmanomas dėl to, kad šis režimas yra neprotingas, jame įsigalė-jusi korupcija. Dėl to šios vyriausybės negali įgyven-dinti reformų ir vis didė-jantis žmonių skaičius daro joms didelį spaudimą.

Ar arabų pasaulyje įvyks tokių permainų kaip Rytų Europoje, kai buvo nugriauta „geležinė už-danga“, kol kas sunku pa-sakyti. Rytų Europoje, pasi-traukus Sovietų Sąjungai, atsivėrė vartai ir regione įvyko daug pokyčių.

Vidurio Rytuose ir Mag-rebo šalyse nėra šio išorės veiksnio, tad demokrati-niai pokyčiai turi kilti pa-čioje visuomenėje. Tuniso atvejis parodė, kad jokia pilietinį pasitikėjimą pra-radusi ir tik ginklais re-miama vyriausybė ilgai negali išsilaikyti.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

Užsienyje20

65TIEK ESTų MANO, KAD PERĖJIMAS PRIE EURO BUVO TEISINGAS SPRENDIMAS

Baltarusija išsikapstė iš krizės

TvF teigimu, krizė Baltarusijoje pasibaigė. aFp nuotr.

■Baltarusija visiškai atsigavo po ekonominės krizės, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TvF) misijos šioje šalyje vadovas Chri-sas Jarvisas, praneša "riA Novosti".

,,Džiugu, kad galiu kons-tatuoti, kad Baltarusija krizę įveikė", – sakė Ch. Jarvisas.

Jis teigė, kad Baltarusija

viena iš nedaugelio šalių, kur per krizę augo bendrasis vidaus produktas (BVP). Vis dėlto, kaip pažymėjo Ch. Jarvisas, iki šiol Baltarusijos ekonomikoje išlieka didelė problema – einamųjų operacijų sąskaitos deficitas.

Savo ruožtu Baltarusijos premjeras Michailas Miasniko-vičius pareiškė, kad Baltarusijos vyriausybė sieks likviduoti disba-lansą makroekonomikoje.

UžSIENIONAUJIENOS

„Gazprom“ – draugų ir giminių buveinė

Rusijos dienraštis „Vedomosti” paskelbė, kad bendrovės, kurios laimi „Gazprom” konkursus, priklauso Vladimiro Putino draugams arba yra glaudžiai susijusios su dujų koncerno vadovais.

LEONAS GryBAUSKASleonas.grybauskas@ekonomika.lt

Įmonės iš šalies laimėti „Gazprom“ skelbiamus konkursus galimybių neturi. reuters nuotr.

»dujų koncernas rengia daugybę konkursų neva siekdamas išsiaiškinti naudingiausius tiekėjus, tačiau laimėti gali tik v. Putino ir „Gazprom“ aplinkai artimos bendrovės

Gazprom” – di-džiausia pasau-lio dujų kompa-nija. 2008–2010 metais ji pirko

įrenginių, paslaugų ir įvai-rių medžiagų už daugiau kaip 22,3 mlrd. dolerių. Už jų įsigijmą atsakinga viena iš antrinių „Gazprom” ben-drovių. Dujų koncernas ren-gia daugybę konkursų neva siekdamas išsiaiškinti nau-dingiausius tiekėjus, tačiau rinkoje vyrauja nuomonė, kad laimėti gali tik V. Putino aplinkai artimos bendrovės. „Kitos neturi jokių galimy-bių gauti užsakymų. Įmo-nės iš šalies su „Gazprom” nedirba”, – kalbėjo vienas iš anoniminių tiekėjų.

Laimi v. Putino draugaiDienraštis rašo, kad tiekimą dujų milžinei „Gazprom” organizuoja firmos, kontro-liuojamos V. Putino draugų. Paaiškėjo, kad bendrovės, priklausančios Arkadijui ir Borisui Rotenbergams arba Viktorui Samarinui, per pas-taruosius penkerius metus laimėjo 45 iš 48 konkursų. Broliai Rotenbergai – Putino draugai dar nuo tų laikų,

kai dabartinis premjeras dirbo Sankt Peterburge, o V. Samarinas – jo studijų laikų draugas.

Du trečdalius visų „Gaz-prom” statybos ir moder-nizacijos technologinių objektų praėjusiais metais laimėjo dvi bendrovės – „Strigazmontaž” ir „Stroi-gazkonsaulting” , kurioje dar neseniai 10 proc. akcijų valdė Aleksanderio Grigor-jevo – V. Putino draugo – duktė.

Pasiima savo dalį Su konkursus laiminčiomis bendrovėmis glaudžiai su-siję ir „Gazprom” vadovai, tiksliau, trys iš jų – Aleksan-dras Ananenkovas, neseniai Lietuvoje apsilankęs Valeri-jus Golubevas ir Jaroslavas Golko.

Šie žmonės siejami su kon-troliuojančiomis bendrovė-mis arba tomis, kurios yra dalininkės firmų, bendradar-biaujančių su „Gazprom”. Tarkim, J. Golko turi ryšių su B. Rotenbergo bendrovė-mis, be to, su dukra Ana yra bendrovių, kurios kontro-liuoja bendrovę „Sfera”, dali-ninkas. „Sfera” vien 2009 me-tais iš „Gazprom” užsakymų uždirbo apie 5 mlrd. rublių.

Viceprezidento J. Golko gi-

minei priklauso REPH, kuri 2009 metais „Gazprom” tiekė elektrotechnikos įrangą. Sandorio vertė siekė apie 15 mlrd. rublių.

Laikraštis taip pat išsiaiš-kino „Gazprom” vadovybės ryšius su fondu, kurį kuriant dalyvavo kitas „Gazprom” viceprezidentas – A. Ananen-kovas, ir jo ryšius su šešio-mis bendrovėmis, kurioms atriekiama nemaža dalis koncerno pyrago.

Tarkim, su „Energoser-

vis”, kuri tiekia įrangą kon-cernui, arba kita bendrove, kuri laimėjo 50 konkursų.

Apyvarta išaugo„Gazprom“ – didžiausia Ru-sijos kompanija, kuri turi monopolinę teisę eksportuoti

dujas į užsienį. Daugiau nei 50 proc. „Gazprom“ akcijų priklauso šalies vyriausybei.

Remiantis praėjusių metų pirmojo pusmečio duomeni-mis, koncerno apyvarta siekė 21,2 mlrd. dolerių – palyginti su 2009 metų praėjusių metų,

%

pirmuoju pusmečiu, ji augo 66 proc. Didžiausias pajamas ji uždirbo iš dujų eksporto – daugiausia į Europą.

„Gazprom“ yra vienintelė dujų tiekėja Lietuvai ir turi didelę akcijų dalį bendro-vėje „Lietuvos dujos“. Vy-riausybė neseniai apskundė „Gazprom“ Europos Komi-sijai, prašydama aiškintis dėl daromo spaudimo ir pik-tnaudžiavimo dominuojama padėtimi. „Gazprom“ tokius kaltinimus neigia.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

„Gazprom“ pajamos iš eksporto, mlrd. dolerių

80

70

60

50

40

30

20

10

02004 2005 2006 2007 2008 2009

Šaltinis www.gazprom.ru

18,325

37,2 39,5

65,4

47

SveikataSveikata 2322

NEriNGA MEdUTyTėneringa.medutyte@ekonomika.lt

Lietuvio šaldytuvas: ką valgome?

Į savo namus Vilniaus priemiestyje įsileidusi ir šaldytuvą atvėrusi jauna Monikos ir Donato šeima įtikino, kad maitintis vien ekologiškais produktais reikėtų 10 tūkst. litų per mėnesį. Tačiau realiomis sąlygomis tenka suktis kitaip.

»rasti geros jautienos Lietuvoje – labai sunku. O ekologiškų prekių parduotuvėje vienas kilogramas kainuoja beveik šimtą litų

Pustrečių metų Luką auginantys Monika ir Donatas sako, kad tinkama ir

sveika mityba atima laiko. Į ekologines parduotuves neprivaikščiosi, o pirkti po ranka pasitaikiusius pro-duktus – tiesiog kvaila. Susi-laukę sūnaus informatikas ir viešųjų ryšių specialistė vis daugiau laiko praleidžia virtuvėje ir iš naujo atranda lietuviškos virtuvės subtily-bes.

Pakeitė sūnusMonika ir Donatas pasakoja, kad iki šeimos pagausėjimo kalbėti apie maistą ir galvoti apie jo poveikį nebuvo nei poreikio, nei laiko.

„Tik kai pradėjau lauktis Luko, pradėjau galvoti, ką valgau. Nuo tada prasidėjo mūsų šeimos sveiko maisto liga“, – juokiasi Monika.

Šeima atsisakė pusfabri-kačių, kito lengvai ir grei-tai paruošiamo maisto. Šių žmonių šaldytuve nerasime rūkytų produktų, dešrelių, gaiviųjų gėrimų. Monika ir Donatas ėmė domėtis etike-čių sudėtimi, produktų kom-ponentų savybėmis, ieškoti patikimų pardavėjų.

„Tačiau jei viską imtum į galvą, būtų galima išpro-tėti, – sako Monika. – Pažiū-rėjome dokumentinį filmą, kaip dujomis nokinami bananai, ir paskui mūsų namuose gal pusę metų ba-nanų nebuvo. Dabar jau ir vėl jais leidžiame sau šiek tiek pasmaguriauti, nes vi-same kame turi būti balan-sas. Jei manysi, kad valgai nuodus, galų gale vis tiek ir nusinuodysi.“

Gamina lietuviškaiŠi šeima tikrai nesimaitina vien ekologiniais lipdukais paženklinta produkcija. Pa-šnekovai sako, kad stengiasi rinktis tiesiog lietuviškas prekes, nes jose priedų su E kol kas yra mažiausiai.

„Yra pilna institucijų, kontroliuojančių, kas ekolo-giška ir kas ne, kas su E ir kas be, – pasakoja Monika. – Tačiau aš niekuo nepasi-tikiu, nes skiriamos baudos

už šiuos pažeidimus yra juokingos, palyginti su tuo, kiek ekologijos verslas tei-kia naudos. Šis verslas yra apskritai keistų savybių jun-

ginys. Dažnai ekologinėmis prekėmis prekiauja idėji-ninkai, kurie patys sunkiai suvokia verslą ir jo subtily-bes, jie net apie savo tiekėjus

ekologiškiems reikia įsisą-moninti, kad pomidorai ir agurkai Lietuvoje žiemą ne-auga, kad apelsinams tenka nukeliauti ilgą kelią iki pre-

kybos centro. „O viskam, ką reikia at-

vežti iš Čilės, Ispanijos, rei-kia ir specialių apdorojimo priemonių, – sako Donatas.

– Mes nevalgome obuolių žiemą, nuo kurių panagės pilnos parafino. Reikėtų val-gyti tai, kas yra natūraliai šalia mūsų. Žalių kopūstų Lietuvoje būna tik rudenį, o žiemą nuo seno buvo varto-jami rauginti kopūstai.“

reikia 10 tūkstančiųJau nekalbant apie tai, kad Lietuvą, kaip ir likusias pa-saulio dalis, kankina nesi-baigiantis aukštų kainų koš-maras, leisti sau valgyti tai, kas iš tiesų naudinga mūsų organizmui, – dar brangiau.

„Kai gimė Lukas, ekolo-gišką triušio mėsą ar kokius kitus ekologiškus produk-tus pirkome tik jam, – sako Monika. – Nes žinojome, kad tai yra investicija į vaiko sveikatą. Kartais jam ekolo-giškų kruopų veždavo mano sesuo, gyvenanti Liuksem-burge. Nes ten net ir mūsų kainomis buvo pigiau.“

Monika sako, kad pirkti vien ekologiškus visai šei-mai produktus vidutiniškai atsieitų penkis kartus bran-giau. Šeima sako, kad iš eko-logiško maisto vis tikimasi stebuklingų savybių ir visi pamiršta, kad tai toks pats maistas, kokį Lietuva turėjo prieš dvidešimt metų.

„Dabar jį pavadina eko-logišku ir parduoda už siaubingą kainą, – teigia Donatas. – Jei mes visi trys norėtume valgyti vien tą ekologišką maistą, šeima turėtų uždirbti apie 10 tūkst. litų ir iš jų 4 tūkst. litų skirti vien maistui.“

Maistui – pusė pajamųMonika sako, kad šiomis iš-laidomis ekologiškas gyve-nimas nesibaigtų, tada jau reikėtų ir ekologiškų plovi-klių, valiklių, ir visų kitų namų apyvokos daiktų.

„Jau ir dabar mes išlei-džiame apie 50 proc. savo pajamų maistui, – pasakoja Monika. – Žinau, kad žy-miai daugiau sutaupytume, jei daugiau laiko skirtume planavimui. Ne visada lieka laiko iš vakaro apgalvoti, ką valgysime rytoj. Dažnai po darbo grįžtame pavargę, ir tik apie 19 val. daromės vakarienę. Kai Lukas buvo mažas, pirmiau užmigdyda-vome jį ir tik paskui apie 23 val. valgydavome patys.“

Anot jos, dėl tokio mity-bos režimo ryte visada jaus-davosi blogai. Tad nors ir dabar ne visada lieka laiko rytojaus valgiaraščiui su-planuoti, šeima apsipirkti ir

valgiaraščiui planuoti ski-ria savaitgalius.

„Iš pradžių tai atima labai daug laiko, – aiškina Mo-nika. – Nes turi žinoti, ką iš kur pirkti. Mes apsiperkame savaitgaliais. Pavyzdžiui, mėsą perkame tik turguje iš pažįstamos prekybininkės Vitos. Iš vakaro jai paskam-biname, paklausiame, ką ji rytoj turės. Daugiausia valgome kiaulienos. Jei ran-dame, perkame jautienos. Bet rasti geros jautienos Lietuvoje – labai sunku. O ekologiškų prekių parduo-tuvėje vienas kilogramas kainuoja nerealiai – beveik šimtą litų.“

Aliejus – iš KaliningradoMonika sako, kad dažniau valgyti jautieną būtų įma-noma tik tada, jei ji kainuotų apie 16 litų. Šeima prasita-ria, kad ir dietologų giriamą vištieną valgo labai retai.

„Šia vasarą kaime val-gėme tikrą vištą, – pasakoja Donatas. – Jos oda buvo geltona, mėsa kietesnė, net

vidutines pajamas gaunančių Monikos ir donato šeimoje kiekvienas šeimos narys valgo sveiką, patikimą, tačiau nebūtinai ekologišku ženklu paženklintą produktą. ruslano kondratjevo nuotr.

kvapas kitoks. Visi prisi-minėme, kad tokia ir buvo vištos mėsa, valgyta vaikys-tėje. Paukštis nugyvendavo visą reikiamą ciklą – tai ne tris mėnesius visko prifar-širuoti broileriai, kuriuos užtenka 20 min. virti. Tikrą kaimišką vištą reikia virti kelias valandas.“

Šeimos šaldytuve ne-trūksta lietuviškų bulvių, morkų, kopūstų. Net lietu-viškas akmuo slegia mari-nuojamą mėsą.

„Garstyčias mums „su meile“ ruošia draugas – 5 litai už indelį, – vardija Mo-nika. – Aliejaus parsivežame iš Kaliningrado, kur gyvena močiutė – tik 4 litai už litrą. Net pasienyje stebisi, kad mes ne cigaretes ar alkoholį vežame, o aliejų. Ten aliejaus žmonės atsiveža didžiulėmis statinėmis iš Ukrainos. Kai atsuka tokių po Ukrainos saule brandintų saulėgrąžų aliejaus statinę, kvepia visas turgus.“

Atidžiai maistą besiren-kantys Monika ir Donatas

ir savo keturkojui penkerių metų Džeko Raselo veislės draugui Džekui taip pat il-gai ieškojo tinkamiausio. Tačiau net ir šunį maitinti nėra pigu – 160 litų už 15 kilogramų. Dviem kanarė-lėms taip pat ieško švaresnio kraiko, natūralesnių pašarų.

Svarbiausia yra kokybėValstybinės maisto ir veteri-narijos tarnybos Strateginio planavimo ir kokybės val-dymo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Savica-kitė vartotojus ragina rink-tis maistą atidžiai ir nepa-miršti kokybiškam maistui taikomų reikalavimų. Spe-cialistė pataria atidžiai per-skaityti etiketėje nurodytą gaminio informaciją, dau-giau dėmesio skirti išsirink-toms pigesnėms prekėms.

„Kokybiško maisto pro-dukto pagrindinis rodiklis – jo sudėtis, mitybinė vertė, spalva, konsistencija, skonis.

Šūkis „Rinkis prekę lie-tuvišką“ ko gero daugiau skirtas pakelti tautiniam sąmoningumui ir pasidi-džiavimui savo šalies kuli-nariniu paveldu, tradiciniais produktais. Kažin ar galima tokiu aspektu lyginti skir-tingų šalių maisto produktų

ne viską žino. Ir yra versli-ninkų grupė, kurie pelnosi iš šios mados.“

Monikos vyras Donatas sako, kad norintiems būti

kokybę“, – sako specialistė. Anot J. Savickaitės, mūsų

protėviai pragyveno šioje žemėje šimtmečius. Tad ir jų organizmas lengviausiai įsisavina šioje geografinėje zonoje išaugintų kultūrų mineralines medžiagas, fer-mentus, vitaminus. Todėl mūsų šalyje yra labai po-puliarūs ir visų mėgstami bei vartojami nacionaliniai patiekalai: bulvių, kopūstų, kruopų. Lietuvos maisto gamybos įmonės prisitaikė prie lietuviško skonio tra-dicijų, tad patys pirkėjai diktuoja produktų sūrumą, rūgštingumą, saldumą ar spalvą.

„Prisiminkime 2010 m. „Ekspo“ parodą Japonijoje. Japonams mūsų visų mė-giami šaltibarščiai atrodė labai keistai, jų skonis jiems išliko nesuprantamas ir neįprastas. Tačiau juk taip atsitinka kiekvienam ke-liautojui, kai jis susiduria su nacionaline kitos šalies vir-tuve“, – teigia J. Savickaitė ir primena, kad vis daugiau lietuviškų produktų yra ver-tinami įvairiose pasaulio šalyse.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

CVO Recruitment klientas – vidutinio dydžio bankas pietų Rusijoje, savo veiklą plėtojantis pagal Europinius standartus bei planuojantis plėtrą, ieško:

KREDITŲ IR RIZIKOS VALDYMO VADOVO (-ĖS)Darbo pobūdis:

Pirkimų skyriaus veiklos organizavimas;Bendradarbiavimas su paslaugų tiekėjais.

Reikalavimai:Aukštasis išsilavinimas;Darbo patirtis komercijos skyriuje;Geri derybiniai įgūdžiai;Geri anglų ir rusų kalbos įgūdžiai.

PIRKIMŲ VADOVO (-ĖS)Darbo pobūdis:IT skyriaus veiklos organizavimas;Informacinių sistemų auditas ir vystymas;Saugumo kontrolė;Bendradarbiavimas su IT paslaugų tiekėjais.

Reikalavimai:Informacinių technologijų aukštasis išsilavinimas;Vadovavimo banko IT padaliniui patirtis (būtų privalumas);Geri anglų ir rusų kalbos įgūdžiai.

IT VADOVO (-ĖS)

Darbo pobūdis:Finansavimo principų laikymasis ir paskolų rizikos valdymas;Procedūrų kūrimas, diegimas ir kontrolė.

Reikalavimai:Darbo patirtis banke, kreditų ir rizikos valdymo padalinyje;Geri anglų ir rusų kalbos įgūdžiai.

MAŽMENINĖS IR VERSLO BANKININKYSTĖS VADOVO (-ĖS)Darbo pobūdis:Esamų ir naujų paslaugų vystymas;Bankinių produktų pardavimai ir pardavimų organizavimas.

Reikalavimai:Darbo patirtis banke, mažmeninės ir/arba verslo bankininkystės padalinyje;Geri anglų ir rusų kalbos įgūdžiai.

Laukiame Jūsų CV el. paštu jurga.ovciarova@cvo.lt Telefonas pasiteiravimui: 8 5 2730638Konfidencialumą garantuojame.

Galimybę aktyviai dalyvauti plėtojant bankinę veiklą;Apgyvendinimą ir apmokamas keliones į Lietuvą; Geras darbo sąlygas.

Įmonė siūlo:

»Net pasienyje stebisi, kad mes ne cigaretes ar alkoholį vežame, o aliejų

Natūralų saulėgrąžų aliejų šeima parsiveža iš Kaliningrado turgaus, kur gyvena Monikos močiutė. ruslano kondratjevo nuotr.

Nors Monika ir donatas sako pašiurpę nuo dujomis nokintų bananų, tačiau sako, kad visko atsisakyti – nerealu. ruslano kondratjevo nuotr.

Jei rūpi, ką valgai, dar iš vakaro tenka apgalvoti rytojaus meniu. ruslano kondratjevo nuotr.

FAKTAi

MAiSTO KOKyBė

• 2010 metais VMVT užregis-truoti ir ištirti 2547 vartotojų skundai.

• 946 (37 proc.) iš jų pasi-tvirtino.

• Pastaraisiais metais la-biausiai vartotojai buvo ne-patenkinti maisto produktų kokybe.

• Skundai dėl kokybės 2010 m. sudarė 48 proc. visų pa-grįstų atvejų.

• 2010 m. daugiausiai varto-tojų skundų buvo gauta dėl mėsos ir mėsos gaminių.

Skaitmeninė karta24

Turime pasaulyje bene greičiausią internetą, tačiau elektroninės parduotuvės į lietuvių kišenes beldžiasi labai sunkiai.

MArTyNAS PASiLiAUSKAS martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Parduotuvės: internetas prieš

»Buvo pučiamas burbulas, kad elektroninių parduotuvių apyvarta didėja

Pastaruoju metu elektroninės par-duotuvės dygsta kaip grybai po lie-

taus. Daugeliui atrodo, kad tokiai veiklai reikia mini-malių investicijų ir galima išlaikyti žemą kainų lygį, tačiau ir tradicinių, ir elek-troninių mažmeninės pre-kybos parduotuvių atstovai su tuo linkę nesutikti. Be to, pirmieji beda pirštu į sau-gumo ir garantinės priežiū-ros problemas.

„Tebuvo pučiamas bur-bulas, esą elektroninių par-duotuvių apyvarta didėja, – pristatydamas metų apž-valgą teigė „Topo grupės” valdybos pirmininkas Aure-lijus Rusteika. – Kadangi šis rodiklis kyla nuo vieneto ar nulio, procentais tai atrodo daug. Tačiau visuomenė nu-sistačiusi neigiamai dėl ki-lusių skandalų, kai žmonės prarado apie pusę milijono litų. Tai nėra patikima, bet kas gali už 30 litų išsinuo-moti interneto parduotuvę, o klientas neturi garantijų, kad gaus tą prekę, už kurią sumokėjo.”

Rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Techno-logy“ duomenimis, elektro-ninės parduotuvės pernai užėmė 5 proc. buitinės tech-nikos ir elektronikos rinkos. „Topo grupė” prognozuoja, kad šiemet bus stebimas ne-žymus augimas.

Kainos neturėtų skirtisElektroninės parduotu-vės azon.lt vadovas Gytis Breikštas tikina, kad norint turėti patikimą parduotuvę smarkiai mažesnių kainų iš-laikyti nepavyks. „Kalbant apie kainų skirtumą, jeigu pažiūrėsime į el. parduotu-vių skaičių ir kas už jų yra, dažniausiai tai būna vie-nas – trys žmonės, – aiškino jis. – Norint turėti gerą el. parduotuvę, reikia didelių išlaidų. Mažose parduotu-vėse veikia principas „pas-kambink ir paprašyk”. Taip, žmogus gali gauti labai di-delę nuolaidą, tačiau klau-simas, ar gaus gerą aptarna-vimą, prekę, kurios tikėjosi, garantinę priežiūrą ir kitus dalykus.”

Anot A. Rusteikos, norint atvesti vieną klientą apsi-pirkti į tradicinę parduo-tuvę, reikia į jį investuoti litą, o į elektroninę – 10 litų.

„Mažesnė kaina būna tuo atveju, jei parduotuvę atida-rai ir daugiau nieko neda-

rai: tiesiog sudedi prekes ir lauki, kol tave kas nors susi-ras, – aiškino jis. – Tačiau jei nori gerų pardavimo rezul-tatų, turėti sandėlių, prekių, reklamuotis, kaina išauga dešimtis kartų ir el. par-duotuvėje jos realiai negali būti mažesnės nei mažme-nos. Tai matyti ir Didžiojoje

Britanijoje, JAV, ir visose ša-lyse, kuriose tai išplitę. Kai-nos yra tos pačios, žmogus renkasi tik sau priimtinesnį būdą, bet ne kainą.”

Taupo laikąKaip pagrindinį el. parduo-tuvių pranašumą prieš tra-dicines G. Breikštas išskiria laiko taupymą. „Žmonėms aktualiausias yra laiko tau-pymas: mažmenoje yra pir-kimo emocija, o čia emocija, kad taupai laiką, kurį gali praleisti su šeima, draugais ar tiesiog skirti sau, – teigė jis. – Taip pat galima pirkti

neišeinant iš namų, bet ku-riuo paros metu ir šiuolaiki-nės technologijos tai leidžia daryti praktiškai iš bet kur.”

Taip pat el. parduotuvės leidžia lėtai ir atidžiai per-žiūrėti kiekvienos prekės aprašymus, nuotraukas, pa-skaityti atsiliepimus. „Svar-biausia – leidžia priimti savo sprendimą, iš šono niekam nedarant įtakos, – sakė G. Breikštas. – Taip pat tokiu būdu perkant nereikia as-meninių paslaugų – tai dide-lis pranašumas. Jums nerei-kia važiuoti, gaunate prekę iki pat durų, darbuotojai ją

gali prijungti, sureguliuoti ir patikrinti, ar veikia.”

Ne taip jautiesi„Kalbant apie lietuviškos internetinės prekybos niu-ansus: matant kompiuteryje vaizdą nebus jausmo, kad esate parduotuvėje, – teigė „Topo centro” generalinis direktorius Erlandas Jaku-bonis. – Labai norėtųsi šį jausmą jausti, tačiau reikės kokių dvidešimties metų ap-

Norint atvesti vieną klientą apsipirkti į tradicinę parduotuvę, reikia į jį investuoti litą, o į elektroninę – 10 litų. aFp/scanpix nuotr.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d. Skaitmeninė karta 25Nr. 5

2011 m. vasario 7–13 d.

Neseniai analitinės firmos „Webtrends“ pateikė tyrimą, kuriame nagrinėjo 11 tūkst. socialinio tinklalapio

„Facebook“ reklamų.

„MySpace“ ieško naujo savininko. scanpix nuotr.

Ar verta reklamuotis „Facebook“?

„Facebook“ reklamos verslas klesti, tačiau vidu-tiniai reklamos rodikliai yra labai prasti, rašo nau-jienų portalas adweek.com.„Webtrends“ nustatė, kad 2009 metais vidutinis rek-lamų paspaudimo rodiklis tinklalapyje „Facebook“ buvo vos 0,063 proc., o pra-ėjusiais metais nukrito iki 0,051 proc. Dėl šios priežas-ties vieno reklamos paspau-dimo kaina tinklalapyje „Facebook“ pakilo nuo 17 JAV centų 2009 metais iki 25 centų praėjusiais metais.

Reklamos, kurioms pa-vyko peržengti 0,1 proc. paspaudimų rodiklį, buvo „bulvarinės ir tinklaraščių reklamos“ (0,165 proc.) bei „žiniasklaidos ir pramogi-nės reklamos“ (0,154 proc.). Prasčiausiai pasirodžiusios reklamų kategorijos tinkla-lapyje „Facebook“, pasak „Webtrends“, buvo sveikatos priežiūros reklamos (0,011 proc.), kurios vieno paspau-dimo kaina siekė 1,27 JAV dolerio. Tinklalapyje „Fa-cebook“ esančių reklamų kaina yra palyginti žema, nes kai kuriose interneto svetainėse už vaizdo rek-lamą reikėtų mokėti po 50 JAV dolerių už paspaudimą. Nors dauguma kompanijų reklamuojasi „Facebook“ norėdamos padidinti savo

lankomumą ir parduoti dau-giau produkcijos, nemaža da-lis tradicinių prekių ženklų naudojasi tinklalapiu dėl so-cialinės vertės. „Webtrends“ teigimu, net vadinamosios socialinės reklamos yra veiksmingos tik per ilgesnį laikotarpį. „Iš mūsų ištirtų reklamų atradome, kad rek-lamų, skirtų tam tikriems interesams, veiksmingumas senka po 3–5 dienų, – tei-

giama kompanijos prane-šime. – Pūvančios reklamos verčia „Facebook“ jas iš-imti ir grąžinti kūrėjams.“ Tačiau reklamų agentai ir toliau atakuoja tinklalapį „Facebook“. Kompanija „eMarketer“ prognozuoja, kad iki 2011 metų išlaidos re-klamai „Facebook“ sieks 2,19 mlrd. JAV dolerių (5,69 mlrd. litų), o pasaulyje – 4 mlrd. JAV dolerių (10,4 mlrd. litų).

ir kelionės išlaidos.„Kitas pranašumas – daug

pirkėjų perka iš užsienio, t. y. Didžiosios Britanijos, Škoti-jos, Norvegijos, – sakė E. Ja-kubonis. – Emigrantai nori tėvams padėti, tad interne-tas gali būti vienas iš gražių dalykų emigrantų pinigams grįžti į Lietuvą.”

G. Breikštas skaičiuoja, kad 5–6 proc. jo parduotuvės klientų yra emigrantai, ir jų skaičius auga.

Perka moterysAnot azon.lt vadovo, inter-nete dažniausiai apsiperka

25–39 metų klientai. Jis at-kreipė dėmesį, kad vienaip ar kitaip galutinį sprendimą pirkti priima moteris.

„Pasaulyje 80 proc. pir-kimui internetu įtaką daro moteris. – teigė G. Breikštas. – Lietuvoje procentas mažes-nis: 30 ir 70. Kad ir kaip būtų keista – jeigu ir vyrai perka, tenka pripažinti, kad tam įtaką daro moterys. Būna, kad skambiname pasitiks-linti dėl prekės pristatymo, sąskaitą būna apmokėjęs vyras, tačiau atsiliepia mo-teris ir sutaria, kad priims prekę.”

FAKTAi

iNTErNETiNėS PArdUOTUvėS

• Elektroninių parduotuvių kataloge eshops.lt užregis-truota per 900 lietuviškų parduotuvių, siūlančių 31,4 tūkst. prekių.

•Neseniai atliktas tyrimų bendrovės „Nielsen” tyri-mas atskleidė, kad ateityje dauguma pirkimų interneti-nėse parduotuvėse vyks per planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus.

sipirkimo internetu, žiūrėti, kas pristatė, ką atvežė, ar galima pakeisti, ar garantija galioja – tada atsiras tikroji patirtis, kas yra el. prekyba. Žmonėms paprasčiau elgtis kaip įpratus: atėjau į parduo-tuvę, pabuvau, kur esu įpra-tęs, gavau paslaugą ir išėjau laimingas.” Jis įžvelgė tik du el. prekybos pranašumus. Pirmasis: niekur nereikia važiuoti – prekės atvažiuoja pačios, taip taupomas laikas

Jis atkreipė dėmesį, kad pirkėjai renkasi pigesnes prekes, dėl kurių yra garan-tuoti, o brangesnius daiktus perkama rečiau. Taip pat vis dažniau sulaukiama kli-entų iš mažesnių miestelių ir kaimų.

Ateityje klientai apsipirks per planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. aFp/scanpix nuotr.

JAV kompanija „News Corp.“ oficialiai pareiškė apie savo ketinimus parduoti socialinį tinklalapį „MySpace“.

Parduoda „MySpace“

Pranešdamas apie kom-panijos finansinius rezul-tatus, kompanijos „News Corp.“ vykdomasis direkto-rius Chase‘as Carey teigė, kad „dabar tinkamas me-tas“ pamėginti rasti socia-liniam tinklalapiui „naują savininką“, skelbia tech-nologijų naujienų portalas „Mashable“. Pastaraisiais

metais „MySpace“ išgyveno didelius pokyčius: visiškai buvo pakeistas internetinio puslapio dizainas, persio-rientuota tik į žiniasklaidos kompaniją, o ne socialinį tinklalapį, buvo pasirašytas naujas reklamos susitari-mas su „Google“ (esminis „MySpace“ pajamų šaltinis) ir pakeisti keli pagrindi-

niai direktoriai. Be to, šių metų pradžioje beveik pusė „MySpace“ darbuotojų gavo atleidimo iš darbo praneši-mus.

Nepaisant šių pokyčių, „News Corp.“ pareiškė, kad ji nėra iki galo patenkinta antrinės įmonės veiklos rezultatais. Kompanijos at-stovas spaudai teigė, kad pa-jamos iš reklamos nesiekia anksčiau buvusių rezultatų, o tinklalapio „MySpace“ lan-komumo rezultatai taip pat nepateisino „News Corp.“ vadovų lūkesčių. Gandai apie „MySpace“ pardavimą kitai kompanijai sklandė jau kurį laiką. Oficialus patvir-tinimas reiškia, kad „News Corp.“, 2005 metais įsigijusi „MySpace“ už 580 mln. JAV dolerių (1,5 mlrd. litų), tikisi, jog sandorį pavyks atlikti kaip įmanoma greičiau.

Net socialinės reklamos yra veiksmingos tik per ilgesnį laikotarpį. scanpix nuotr.

tradicijas

Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

KAziMiErAS šLiUžAS kazimieras.sliuzas@ekonomika.lt

A.Ungulaitienė: gyvenimasPro „Verslo burių“ 11 aukšte esantį langą – Gedimino pilis, Katedra, Antakalnis ir... žiupsnelis „proletarinių“ Šnipiškių, neleidžiančių užmiršti, kad gyvybės draudiko paslaugos skirtos ne tik tiems, kurie retai jaučia nepriteklių.

»Metai, praleisti Birmingame, man davė daugiau, negu penkeri vilniuje, kur narstėme Karlo Marxo „Kapitalą“

Tai gyvybės drau-dimo bendrovės „Aviva Lietuva“ biuro patalpos. Viduje jokio

bruzdesio, absoliuti tyla. Čia negirdėti staklių ūžesio, nes tyliai kunkuliuoja protinis darbas.

Būtų įdomu pasižiūrėti, kaip vyksta „gamybiniai“, bet tai, kaip sakoma, komer-cinė paslaptis. Mūsų užduo-tis kita.

ĮspūdisĮžengus į kabinetą pasi-tinka visada (neperdedu) švytinti ir energinga Asta Ungulaitienė, „Aviva Lietu-vos“ generalinė direktorė. 2003 m. pradėjusi vadovauti mažai investicinio gyvybės draudimo įmonei. Šiandien ji – Lietuvos gyvybės drau-dimo rinkos lyderės, vienos geidžiamiausių šalyje darb-davių, administruojančios ir keletą pensinių fondų, šeimi-ninkė.

Kas ji?„Buvo čia neseniai atvykusi. Graži, maloni moteris; kalba, atrodo, nuoširdžiai, ragina nesustoti. Kas ten žino...“ – pasakoja geras pažįstamas, „Aviva Lietuvos“ konsultan-tas iš Baisogalos (Radviliškio r.). Susitikus su šiuo geru pa-žįstamu kalba visada sukasi apie draudimą.

„Kai man darosi sunku, stengiuosi energijos semtis iš jos pavyzdžio“, – atvirauja kita, jau vilniškė.

Tai žmonės, užsikrėtę darbu. Įdomus užkratas.

viena pirmųjųA.Ungulaitienė šiandien su šypsena prisimena studijas Birmingamo universitete.

„Tada man buvo 29-eri, – pasakoja bendrovės vadovė. – Buvau dar tarybiniais laikais su pagyrimu baigusi finansus Vilniaus universitete, tačiau metai, praleisti Birmingame, man davė daugiau, negu pen-keri Vilniuje, kur narstėme Karlo Marxo „Kapitalą“ ir vieną po kito – penkmečių planus. Po tokių studijų ne-gali jaustis profesiškai visa-vertis. Labai norėjau pasi-semti vakarietiškos patirties, ir tai pavyko.“

Anot jos, tada Anglijai Lie-tuva buvo nežinoma žemė, o jei iš Tarybų Sąjungos – tai kaip Ana Karenina iš Sibiro, kuriai Anglijoje turėtų būti labai sunku. „Iš tiesų buvo be galo sunku, bet ir ne mažiau malonu, kai pamačiau, kad patekau į priešakines bendra-mokslių gretas“, – prisimena pašnekovė ir priduria, kad tai buvo išties drąsus laikotar-pis. Tai patvirtina ir šiandien Warwick universitete psicho-logiją studijuojanti dukra, kurios bendramoksliai ste-bisi išgirdę, kad jos motina taip pat studijavo Anglijoje.

KarjeraĮveikusi lietuvišką drovumą Anglijoje, A. Ungulaitienė pajuto išdygusius sparnus ir kai grįžo į Lietuvą. Padirbėti Jungtinėje Karalystėje ne-buvo nė minties, nes jau buvo „ganėtinai solidaus amžiaus, turinti šeimą“.

Lietuvoje galėjo eiti į bet kurį banką „kreditų dalyti“, bet norėjo didelio, prasmingo darbo. Lietuvoje nebuvo len-gva tokį rasti, bet kai ieškai – randi. Atrado vietą Finansų ministerijoje, čia iškilo iki vi-

ceministrės. Kuravo Lietuvos finansų sistemos prisideri-nimą prie Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, pasiren-gimą priimti ir administruoti būsimas milijardines ES fondų paramos lėšas. Reikėjo pradėti leisti Vyriausybės vertybinius popierius. Visa tai – nuo nulio, tik pasižval-gius patirties JAV, Kanadoje, Japonijoje, Jungtinėje Kara-lystėje, kad nereikėtų kurti to, kas kitur jau seniai veikia.

„Tai buvo metai po krizės. Darbas ministerijoje nebuvo finansiškai patraukliausias pasiūlymas, bet dirbti ką nors kita tikriausiai nebūčiau ga-lėjusi. Man reikėjo iššūkių“, – pasakoja A. Ungulaitienė.

Matyt, sekėsi neprastai, jei perspektyvų „kadrą“ aptiko „galvų medžiotojai“. Pasiū-lymo tapti neseniai įsteigtos investicinio gyvybės drau-dimo bendrovės „Commer-cial Union Lietuva“ gene-raline direktore valstybės tarnautoja sulaukė, kai šios gyvybės draudimo grupės sa-vininkai nusprendė bendro-vės filialo Lietuvoje vadžias perduoti vietos specialistui, išmanančiam vietos rinkos specifiką.

Apsispręsti nebuvo lengva – vis dėlto šuolis iš valstybi-nės tarnybos į verslo aukštu-mas. Juk privačioje struktū-roje iki šiol nebuvo dirbusi, tačiau valdiškame darbe, ko

pat galvoja apie klientą, bet atėję ir užsidirbti“, – apie pi-nigų ir darbo santykį kalba mūsų herojė.

Galų gale ne kas kita, o pi-nigai gelbėja žmogų sunkią valandą. Kai žmogus tampa neįgalus (niekas niekam to nelinki), draudimas padeda jam prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, palengvinti buitį. Tokiais atvejais draudi-kai aiškiausiai pajunta savo darbo prasmę ir tikrąją pi-nigo vertę.

„O kad darbą vertini pini-gais – juk tokia visuomenė. Reikia kokio nors mato vei-klai įvertinti: ar kilogramais, art kilovatvalandėmis, ar litais. Ką darysi, kad visuo-menė renkasi litą?“ – juokiasi „Aviva Lietuvos“ vadovė.

verslo filosofijaTaip, čia – investicinio drau-dimo, pensinių fondų versle

– pinigus daro pinigai, todėl reikia tikslumo, aiškumo, bet tai kartu ir jautrus darbas su žmonėmis, nuolatinė akistata su jų bėdomis.

„Mūsų organizacijos svar-biausias tikslas – gerovė ir ramus gyvenimas. Mūsų mi-sija – suteikti žmogui ramybę dėl ateities tiek, kiek galima savo verslu suteikti. Tai pir-miausia finansinė ateitis, nes neišspręsi žmogaus morali-nių ar fizinių išgyvenimų. Bet jeigu draudimas veikia jau daugiau kaip 300 metų, jis yra tam, kad padėtų žmo-gui išgyventi, ir jeigu tuo tiki, įkvepi kitus, komandą, tada galvoji tik apie tikslą“, – apie gyvybės draudimo verslo filo-sofiją svarsto rinkos lyderės

vadovė.Pasak jos, pasirinktas

vakarietiškas, tiksliau, bri-tiškas, bendrovės valdymo modelis itin svarbus tuo, kad vadovauji ne tam, kad būtum herojus, o tam, kad suburtum žmones į vieną tvirtą ko-mandą, kuri gali sėkmingai siekti aukščiausių tikslų ir kurioje kiekvienas jaustųsi gerbiamas, gerai jaustųsi, ga-lėtų save realizuoti. Žmogus ko nors pasiekti gali tada, kai dirba ne tik visu intelektiniu pajėgumu, bet ir iš visos šir-dies.

„Net ir mus aplankanti grupės „Aviva“ vadovybė netrunka pajusti darbo iš širdies dvasią. Valdiškas po-žiūris į darbą be galo baisu.

»Pinigai negali būti savitiksliai. Kuo mažiau apie litą galvoji, tuo greičiau jis tave pasiekia

Kaip sako britai, nėra nieko baisiau už darbą pagal taisy-kles. Taisyklių reikia paisyti, bet to neužtenka“, – svarsto A. Ungulaitienė ir priduria, kad dėl to ir į kolektyvą pri-ima ne bet ką, o tik pačius ge-riausius, o iš šių lieka tik tie, kurie jaučiasi esą darniame kolektyve, kuriame nėra iš-skirtinių. Jei reikia, visi eina ir šiukšlių rinkti, ir kraujo duoti. Kam tokie santykiai priimtini, pasilieka.

Bendrovės konsultantų tinklas irgi toks – jie nepa-lieka kliento likimo valiai, vos pasirašę sutartį. Bent kartą per metus konsultantas su savo klientu susitinka, pa-sitaria. Kai žmonės taip užde-gami, netrunka aplankyti ir sėkmė.

„Didžiausias dalykas, ku-rio išmokau per septynerius darbo „Aviva Lietuva“ metus ir kurio tebesimokau, yra ly-

derystė. Galima vadinti tai vadovavimu žmonėms, bet iš tiesų būtų teisingiau sakyti tarnavimu žmonėms. Taip, „Aviva“ grupė siekia gerų re-zultatų, bet kartu reikalauja, kad žmonės, kurie pasiekia tų rezultatų, būtų įvertinami, nesijaustų išnaudojami, skriaudžiami“,- tokia, atro-dytų, paprasta, lengvai suvo-kiama ir Lietuvoje, deja, dar taip sunkiai įgyvendinama verslo filosofija.

Kaip darbe, taip gyvenimeBendrovės credo skamba tie-siai šviesiai: „Kiekvienam darbui skirti visą energiją ir laiką“. O kaip šeima, laisva-laikis? A.Ungulaitienė sako gerai išmokusi vieną taisy-klę: ir gyvenime, ir darbe 20 proc. įdėtų pastangų turi duoti 80 proc. rezultatą. To-liau galima tobulinti, bet 80 procentų pastangų duos tik 20 procentų rezultatą.

Šią taisyklę įsisavinus ir išmokus atrasti, kur nu-kreipti tuos naudinguosius 20 proc., atsiranda laiko ir laisvalaikiui, ir šeimai.

„Sergu perfekcionizmu, to neneigiu, bet ta 20:80 taisyklė

man labai patinka“, – prisipa-žįsta moteris, vadovaujanti lyderiaujančiai įmonei.

Kai lieka laisvesnio laiko, verslininkė mėgsta aktyvų poilsį: žiemą – slidės, vasarą – dviratis, riedučiai, pasi-vaikščiojimai miške, jogos pratimai. Sako, ir mokytis šo-kio bandžiusi, bet „neatitiko grafikai“.

„Apskritai ilsiuosi nelie-tuviškai, veikiau kaip šiau-rietė. Labiausiai mėgstu aktyvų poilsį gryname ore. Pasitaikius progai, nevengiu pakeliauti – svetima, nepa-žįstama aplinka geriau išvalo smegenis“,- juokiasi A. Ungu-laitienė.

Vienas iš smagiausių pri-siminimų – pasiplaukiojimas Kuboje su dresuotais delfi-nais.

„Stebina, kaip tie stebu-klingi gyvūnėliai atlieka triu-kus su tavimi, kaip kažko-kiais būdais prisiliečia prie pėdų ir išmeta į orą, išnirusią parplukdo į krantą. O paskui dar iškart į abu žandus pa-bučiuoja“. Tai tarsi laimės akimirkos – kaip nuopelnas už kasdienį pasiaukojamą darbą sau ir žmonėms.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

CV Asta Ungulaitienė

1986 m. baigė Vilniaus Karoliniš-kių vidurinę mokyklą.

1986-1991 m. studijavo VU Ekonomikos fakultete. Baigė su pagyrimu.

1993-1996 m. Ekonomikos ministerijos Privatizavimo depar-tamento vyr. Specialistė.

1996-1997 m. ES PHARE žemės ūkio bankininkystės projekto koordinatorė.

1997-1998 m. Studijos Birmin-gemo universitete (Anglija). Tarptautinės bankininkystės ir finansų magistras.

1998-2000 m. Finansų ministerijos Rinkos operacijų skyriaus viršininkė; Valstybės skolos valdymo departamento direktorė.

2000-2001 m. Pasaulio banko (Vašingtonas, JAV) vykdančiojo direktoriaus – valdybos nario patarėja.

2001-2003 m. Finansų minis-terijos viceministrė, ministerijos sekretorė.

Nuo 2003 m. Draudimo bendro-vės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė, valdybos pirmininkė.

1995-2006 m. stažuotės, kvali-fikacijos kėlimo kursai įvairiose šalyse.

Vilniaus tarptautinio Rotary klubo narė, organizacijos Junior achievement valdybos narė. Paramos, socialinių projektų bei renginių iniciavimas, dalyva-vimas

Vilniaus tarptautinio „Rotary“ klubo narė, organizacijos „Junior achievement“ valdybos narė. Paramos, socialinių projektų bei renginių iniciavimas ir dalyvavimas.

Duktė Vaiva studentė, gyvenimo partneris Virgilijus teisininkas.

gero, jau buvo pasiekta riba, norėjosi naujų iššūkių, pa-sinaudoti galimybe, pažinti save versle.

„Iš pradžių reikėjo daug mokytis, nes iki tol privačioje struktūroje nebuvau dirbusi. Ypač pirmieji metai buvo sunkūs, reikėjo ruoštis prasi-dedančiai pensijų reformai“, – šiandien beprotiškas die-nas ir trumpas miego naktis prisimena „Aviva Lietuvos“ vadovė.

PinigaiInvesticinis gyvybės draudi-mas, pensiniai fondai – tai fi-nansinės veiklos verslas. Čia tiesiogiai pinigai daro arba pragano pinigus.

A.Ungulaitienė nesiima spręsti, kada pajuto potraukį pinigams – ne kaupimo objektui, o darbo, veiklos priemonei.

„Pinigai negali būti savi-tiksliai. Kuo mažiau galvoji apie litą, tuo greičiau jis tave pasiekia. Kai sutelki visas mintis ir jėgas, kad kuo ge-riau atliktum darbą, apie litą nei centą nėra kada galvoti“, – sako bendrovės vadovė, nors, be abejo, pripažįsta, kad pelnas yra svarbiausias kie-kvienos verslo organizacijos tikslas.

„Esame įsipareigoję akci-ninkams, kurie čia investavę, bet galvojame ir apie klientą, apie darbuotojus, kurie taip

FAKTAi

• Bendrovė „Commercial Union Lietuva“ mūsų šalyje pra-dėjo veikti 2001 m., 2007-aisiais pakeitė pavadinimą į „Aviva Lie-tuva“. Nuo 2007 m. bendrovė dirba pelningai.

• „Aviva” grupė – viena di-džiausių draudimo grupių pa-saulyje, aptarnaujanti 53 mln. klientų 28 šalyse.

• Kartą per metus „Aviva“ grupė atlieka nepriklausomas anonimines darbuotojų ap-klausas, kuriomis tikrinamas kolektyvo mikroklimatas, po-žiūris į vadovus. Per paskutinę apklausą 97 proc. „Aviva Lie-tuva“ darbuotojų atsakė, kad didžiuojasi dirbą „Avivoje“.

• „Aviva Lietuva“ gyvybės draudimo ir pensijų fondų klientų skaičius 2010 m. per-kopė 200 tūkstančių. Bendro-vėje dirba 60 administracijos darbuotojų, o klientus visoje Lietuvoje aptarnauja 500 profesionalių finansų konsul-tantų.

• „Aviva Lietuva" valdo 700 mln. vertės klientų patikėtą turtą. 2010-aisiais naujai pasi-rašytų gyvybės draudimo įmo-kų suma sudarė 31,3 mln. litų. Tai 71 proc. daugiau, negu 2009 metais.

A. Ungulaitienė: valdiškas požiūris į darbą yra be galo baisus. Kaip sako britai, nėra nieko baisiau už darbą pagal taisykles. eltos nuotr.

...o paskui dar iškart į abu žandus pabučiuoja. asmeninio albumo nuotr.

pagal taisyklę 20:80

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

Šiame straipsnyje neaptarinėsime neramumų Egipte ir visame regione. Tačiau reikia pastebėti, kad tokio pobūdžio neramumai turi įtaką kapitalo rinkoms.

MArTyNAS PASiLiAUSKAS martynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Akcija

„alita“

„anykščių vynas“

„Lifosa“

Limarko laivininkystės kompanija

Ūkio bankas

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias neigiamas pokytis per savaitę

Pokytis

-23,68%

-11,11%

-2,44%

-1,48%

-1,41%

Apyvarta

1153,59 eUr

18,00 eUr

1559,25 eUr

1335,00 eUr

63915,84 eUr

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, 2011-02-03 duomenys

N. Treigys: garsiausiai šaukiantieji, kad reikia pirkti tą ir aną, prapuola, kai ateina metas parduoti investicijas ir pasiimti pelną.ruslano kondratjevo nuotr.

yra kur pasiganytiŽmonės, uždirbantys pusę Lietuvos biudžeto

5–12 milijardų litų – tiek per metus uždirba sėkmingiausių rizikos draudimo fondų valdytojai.

■Kitais žodžiais tariant, labiau iš turistinių katalogų žinomas Egiptas šiandien daro poveikį ir jūsų investici-niam portfeliui.

Kaip? Tiesiogiai ir ne-tiesiogiai. Tiesiogiai – jei į savo portfelį įtraukėte ver-tybinius popierius, tiesio-giai susijusius su minimu regionu: Egipto bendrovių akcijos; investicinių fondų, investuojančių minimame regione, vienetai ir pan.

Netiesiogiai – kapitalo rinkų dalyviai jautriai rea-guoja į politinius neramu-mus bet kuriame pasaulio regione. Ir jei jiems pasiro-dys, kad socialiniai ir po-litiniai neramumai kelia grėsmę jų investicijoms, jie pradės teikti pirmenybę likvidžiausiems instrumen-tams.

Tai reiškia, kad išsigandę rinkų dalyviai pradės par-davinėti turtą ir kaupti gry-nuosius pinigus, kurie gali būti saugiausia investicija tam tikru momentu.

Tokia rinkos reakcija gali išprovokuoti sniego lavinos efektą. Tada ne-pageidautini kainų poky-čiai gali pasiekti ir tokias „tolimas“ bei nelikvidžias rinkas kaip Baltijos biržos. Tai tik liudija, kad lietuvis nuo Balbieriškio, Volstrito investicijų valdymo asas ar

juodaodis palmių pavėsyje sėdi toje pačioje valtyje.

Na, o kol Armagedo-nas – tik mūsų fantazijos vaisius, galime toliau pa-sidairyti po investicinius horizontus. Šiuo atveju rei-kėtų priminti, kad investi-cinių madų vaikymasis ir investavimas į egzotiškus vertybinius popierius ar regionus gerokai padidina jūsų investicijų riziką. Ypač jei apie šiuos instrumentus išgirdote iš kolegų speku-liantų ar radote rekomen-dacijų kur nors internete, tačiau apie rinką neturite nė žalio supratimo.

„Visi ten investuoja“, – tai ne pats protingiausias sumanaus investuotojo pa-sirinkimas. Be abejo, tin-kamu momentu pasirinkus tokias pozicijas galima už-sidirbti gražaus pelno. Bet...

Čia yra keli „bet“. Pir-miausia apie patrauklias investicijas garsiai prade-dama kalbėti tada, kai kai-nos būna jau stipriai paki-lusios, kai tokių pozicijų patrauklumas pasidaro net per daug akivaizdus. Tokiu atveju galima investicijų grąža gerokai sumažėja. Ir tai gali nepateisinti investi-cijų rizikos.

Garsiausiai šaukiantieji,

kad reikia pirkti tą ir aną, prapuola, kai ateina metas parduoti investicijas ir pa-siimti pelną. Ir jei liekate be „rekomendacijų“, stipriai rizikuojate: grėsmė patirti nuostolį išauga kelis kar-tus.

Tad ar ne geriau pasidai-ryti ten, kur aiškiau galime suprasti, kas vyksta, t.y. gimtojoje Vilniaus vertybi-nių popierių biržoje.

Net nedaug prakutęs pra-dedantysis investuotojas greitai pradeda orientuotis tarp Vilniaus akcijų. Tai mažina riziką. Jau vien dėl to, kad investicinius spren-dimus galime priimti patys, be pašalinių pagalbos.

O čia tikrai yra kur pasi-ganyti. Apie tai būtų galima rašyti ir rašyti, kol popie-rius baigsis. Tačiau dėl da-bartinio formato apsiribo-sime keliomis pastabomis.

Savo portfeliui geriausia rinktis likvidžiausias akci-jas ir akcijas tų bendrovių, kurios nuolat dirba pelnin-gai ir efektyviai investuoja akcinį kapitalą. Visi kiti kriterijai ir analizių instru-mentai – jau individualaus investuotojo fantazijos da-lykas.

Telieka palinkėti sėk-mės!

»Lietuvis nuo Balbieriškio, volstrito investicijų valdymo asas ar juodaodis palmių pavėsyje sėdi toje pačioje valtyje

NAUriS TrEiGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas

Prekyba Vilniaus akcijų biržoje – didžiausias teigiamas pokytis per savaitęPokytis

+5,68%

+4,62%

+2,35%

+1,81%

+1,55%

Apyvarta

1885,38 eUr

22939,15 eUr

21,75 eUr

3016,76 eUr

7060,28 eUr

Nr.

1

2

3

4

5Šalt. spekuliantai.lt, 2011-02-03 duomenys

Akcija

„Utenos trikotažas“

„Grigiškės“

įmonių grupė „alita“

„žemaitijos pienas“

Šiaulių bankas

»didžiausio J. Paulsono valdomo rizikos draudimo fondo vertė siekia 36 mlrd. dolerių (91,08 mlrd. litų) ir pernai augo 17 proc.

JAV rizikos draudimo fondų valdytojai už-dirba milžiniškus pinigus. Štai Johnas

Paulsonas, valdantis savo vardo fondą „Paulson & Co”, pernai uždirbo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių (12,65 mlrd. litų) – tai daugiau nei pusė planuojamų šių metų Lietuvos biudžeto pajamų, kurios, be Europos Sąjungos paramos, turėtų siekti 19,9 mlrd. litų.

Jo kolegos pasirodė ne prasčiau: „Appaloosa Ma-nagement” įkūrėjas Davi-das Tepperis, „Bridgewater Associates” vadovas Ray Dalio ir „Renaissance Tech-nologies” įkūrėjas Jamesas Simonsas pernai uždirbo 2–3 mlrd. JAV dolerių (5,06–7,59 mlrd. litų). Dar vienas paly-ginimas, parodantis, kokie tai įspūdingi skaičiai: pernai pelningiausias Volstrito in-vesticinis bankas „Goldman Sachs” 36 tūkst. darbuotojų algoms išleido 8,35 mlrd. JAV dolerių (21,13 mlrd. litų).

rekordinis uždarbisJ. Paulsonas šiemet page-rino savo rekordą – pernai jo uždarbis siekė 4 mlrd. JAV dolerių (10,12 mlrd. litų). Tiesa, 55 metų verslininko vardas pernai buvo sieja-mas su skandalu, kuriame „Goldman Sachs” buvo kal-tinamas apgaudinėjęs inves-tuotojus, kai siūlė investuoti į žlungančią būsto rinką.

Tuo tarpu vienas iš J. Paul-sono fondų iš banko supirko rizikingas būsto paskolas ir joms žlugus uždirbo apie milijardą dolerių (2,53 mlrd. litų). Tačiau JAV vertybinių popierių ir biržos komisija nerado įrodymų, kad jis pa-darė ką nors nusikalstamo.

Didžiausio J. Paulsono valdomo rizikos draudimo fondo vertė siekia 36 mlrd. dolerių (91,08 mlrd. litų) ir pernai augo 17 proc. Vers-lininkas, kaip ir kiti fondų valdytojai, daugiausia pi-nigų uždirbo iš investicijų į žaliavas, bendroves iš kylan-čių rinkų, bankų akcijas ir JAV iždo vekselius.

visuomenei neatsiveriaKaip ir daugelis milijar-dierių, J. Paulsonas retai sutinka bendrauti su žurna-listais ir dažniausiai spėja grįžti pietų pas žmoną ir dvi dukras į 15 mln. dolerių (37,95 mln. litų) vertės na-mus Aukštutiniame Istsaide Niujorke.

Taip pat jis turi 41 mln. dolerių (beveik 104 mln. litų) kainuojančius rūmus ir aš-tuonių akrų valdas Aspene, Kolorade.

Pernai „Forbes” sudary-tame pasaulio milijardierių sąraše J. Paulsonas užėmė 45 vietą ir jo turtas buvo įvertintas 12 mlrd. JAV do-lerių (30,36 mlrd. litų). Ta-čiau nuo sąrašo paskelbimo praėjo jau beveik metai, jam jie buvo itin sėkmingi, todėl šis skaičius šiandien turėtų būti smarkiai didesnis.

Tapo filantropuJ. Paulsonas karjerą Vols-trite pradėjo devintajame dešimtmetyje ir 1984 metais prisijungė prie „Bear Ste-arns”, tarptautinio investi-cinio banko, neišgyvenusio pasaulinės finansų krizės. Praėjus dešimtmečiui J. Paulsonas įkūrė nuosavą rizikos draudimo fondą

„Paulson & Co”, daugiausia užsiėmusį susiliejimais ir įsigijimais.

Tai, kad moka tvarkytis su pinigais, vyras įrodė grei-tai – 2002 m. jo verslo vertė buvo išaugusi 250 kartų ir siekė 500 mln. dolerių (1,2 mlrd. litų).

Verslininkas išgarsėjo, kai nusprendė, kad JAV ne-

kilnojamojo turto rinkos burbulas sprogs – tą patį teigė Warrenas Buffetas ir George’as Sorosas. Jo fondų strategija, laikantis tokios nuomonės, atsipirko – 2007 m. J. Paulsono fondų vertė išaugo iki 15 mlrd. JAV do-lerių (beveik 40 mlrd. litų), o investicijų grąža siekė 600 proc.

2008 metais verslininkui, uždirbusiam milžiniškas pinigų sumas iš žlugusios būsto rinkos, parūpo filan-tropija: jis skyrė 15 mln. JAV dolerių (apie 38 mln. litų) šeimoms, kurioms grėsė iš-keldinimas iš būsto, nes šios negalėjo padengti paskolų dėl nekilnojamojo turto. Per-nai jis paaukojo 5 mln. dole-

vienas iš J. Paulsono fondų iš banko supirko rizikingas būsto paskolas ir joms žlugus uždirbo apie milijardą dolerių (2,53 mlrd. litų). aFp nuotr.

rių (12,65 mln. litų) ligoninei ir 20 mln. dolerių (50,6 mln. litų) Sterno verslo mokyklai Niujorko universitete.

Medituoti vertaR. Dalio milijardus uždirbti padeda meditacija ir griežti jo paties sukurti princi-pai. Jo įkurtos bendrovės „Bridgewater Associates” valdomų fondų vertė sie-kia 86 mlrd. dolerių (217,58 mlrd. litų). Kaip pagrindinę sėkmės priežastį jis įvardijo sprendimą pradėti medi-tuoti.

„Buvau dvidešimties, „The Beatles” meditavo ir turėjo centrą Niujorke. Apie tai išgirdęs ten apsilankiau, – interviu teigė jis. – Tapau ramesnis, galėjau sklęsti per pasaulį ir geriau suprasti bei reaguoti į supančius da-lykus.

Mokytis man tapo daug lengviau, nors prieš tai tu-

rėjau problemų. Dėl šios pa-grindinės priežasties tapau sėkmingas.”

Minties kultasŠiuo metu „Bridgewater Associates” veikia pagal beveik 300 R. Dalio sukurtų principų, kurie žmonėms iš šalies gali pasirodyti gana keisti, pvz., „bendrovėje dar-buotojai turi taip vertinti galimybę sužinoti tiesą, kad kelyje iki jos būtų pasiryžę save pažeminti” arba „būk hiena, užpulk antilopę”.

Kiekvienas darbuotojas privalo susipažinti su šiais principais ir jais vadovautis savo darbe.

„Tai arba minčių kontro-lės kultas, arba laimingiau-sia vieta žemėje priklauso-mai nuo to, ar principams pritari, ar ne”, – teigė vienas iš darbuotojų. Bendrovėje per kiekvieną susitikimą da-romi garso įrašai, iš darbuo-

tojų dažnai reikalaujama stačiokiškų komentarų apie kolegas, pvz., kodėl jiems ne-pavyko įvykdyti tam tikros užduoties, o susidūrę su problema darbuotojai turi padaryti įrašą vadinama-jame problemų sąraše. Vady-bininkai negali vertinti savo pavaldinių darbo, jei šie ne-dalyvauja susitikime, o pas-tarieji skatinami ginčytis su vadovais.

Taip pat R. Dalio skyrė 1,23 mln dolerių (3,11 mln. litų) režisieriui Davidui Lynchui – šis vadovauja ju-dėjimui, kuriančiam 71 tai-kos universitetą, kuriuose bus mokoma transcendenti-nės meditacijos.

Dalis bendrovės darbuo-tojų tikino, kad tokia darbo kultūra smarkiai pagerino jų gyvenimo kokybę, o „Bri-gewater Associates” fondai pernai rodė gerus rezultatus – jų vertė išaugo trečdaliu.

FAKTAi

FONdų TUrTAS

• Anot „Hedge Fund Rese-arch”, paskutinį praėjusių metų ketvirtį pasaulio rizikos draudimo fondų vertė grįžo į ikikrizinį lygį ir pasiekė beveik 2 trln. dolerių (5,06 trln. litų).

• Per aštuonerius metus ri-zikos draudimo fondų vertė išaugo beveik keturis kartus, 2002 m. šis rodiklis siekė 0,5 trln. dolerių (1,26 trln. litų).

Sėkmingi rizikos fondų valdytojai dažnai tampa filantropais. aFp nuotr.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Paskutinis puslapis 31

Chemikų paklausa turėtų mažėti 2 proc. scanpix nuotr.

„vertikalaus bėgimo“ aistruoliai šturmuoja aukščiausius pasaulio dangoraižius. aFp nuotr.

Nr. 52011 m. vasario 7–13 d.

Beprotiškas bėgimas užkariauja

pasaulį

Svajonės nevertos darbo vietosBūsimieji studentai ir jų tėveliai prieš sumokėdami nuo 30 iki 100 tūkst. JAV dolerių už studijas koledže ar universitete turėtų pamąstyti, ar tokia investicija atsipirks, ar bus įmanoma gauti perspektyvų darbą, o gal greičiau vietą bedarbių

eilėje rašo CNBC.

■Vertical running – bėgimas į viršų aukščiausių pasaulio dangoraižių laipteliais. vien 2010 metais įvyko 160 bėgi-mo laipteliais į viršų sporto varžybų.

„Bėgimas laipteliais į antrąjį didžiausią Taipėjaus dangoraižį – tai 101 aukšto ir 2046 laipte-lių užkariavimas. Greičiausiai šis atstumas buvo įveiktas per 10 minučių 29 sekundes.

Šį bėgimą dar vadina stair climbing – kilimas laipteliais. Per 34 metus (pirmosios varžy-bos įvyko Niujorko dangorai-žyje „Empire State Building“) šis keistas užsiėmimas peraugo net į atskirą federaciją turinčią sporto rūšį.

Bėgimo laipteliais aistruo-

lių galima rasti beveik visuose žemynuose, rašo laikraštis „La Repubblica“.

2010 metais įvyko 160 „vertikalaus bėgimo“ varžybų. Sportininkai, apsirengę kaip klerkai, paklūsta ypatingoms taisyklėms, pereina antido-pingo kontrolę ir atsiima apdo-vanojimus.

Praėjusią savaitę Tomas Dol-las Niujorke laimėjo šeštą kartą iš eilės. Italė Christina Bonacina pakilo į viršų antra ir moterų ka-tegorijoje nusileido tik australei Ellis McHhamarai.

Šiemet iki lapkričio 26 dienos įvyks 8 turnyrai. Jie prasidės „Empire of Manhattan“, per-sikels į „Corrida“ San Paule, paskui – į Bazelį, Londoną, Mi-laną (naujuosius srities rūmus),

Taipėjų, Berlyną, Singapūrą. Šiais metais treniruotės vyks Čikagoje, Maskvoje, Bogotoje ir Hošimine, Vietname.

Varžybų organizavimo esmė – nuolat keisti statinius, ku-riuose vyksta bėgimas. Spor-tininkų svajonė – Burj Dubai – aukščiausio (818 metrų aukš-čio) dangoraižio pasaulyje užka-riavimas. Ji gali būti įgyvendinta jau šį sezoną.

Per dešimt „vertikalaus bėgimo“ minučių galima su-deginti 100 kalorijų, treniruo-jami kojų raumenys, ugdoma ištvermė. Šis judėjimas 1989 metais įkvėpė „Reebok“ dar-buotoją Giną Miller sukurti neaukštos platformos laiptelį, kuris šiandien pasaulio sporto salėse diktuoja ritmą.

Remiantis JAV Darbo departa-mento duomeni-mis, apžvelkime devynias nyks-

tančias profesijas.

1. reporteriaiJAV dirba – 61,6 tūkst.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – -8 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 34, 85 tūkst. JAV dole-rių (90,61 tūkst. litų).

Dvi pagrindinės priežas-tys, lemiančios šios profesijos mažėjimą, yra kompanijų susijungimai ir susiliejimai. Naujienų agentūros vis daž-niau naudojasi viena kitos duomenimis, dėl to joms rei-kia mažiau reporterių ir ko-respondentų.

2. draudimo agentaiJAV dirba – 103 tūkst.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – -4 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 56,79 tūkst. JAV dolerių (147,65 tūkst. litų).

Technologijų plėtra yra pagrindinė priežastis, dėl ko mažėja draudimo agentų pa-klausa. Internetas ir išaugęs automatizuotų draudimo ver-tinimo programinių įrangų vartojimas didina darbuotojų produktyvumą.

3. ProgramuotojaiJAV dirba – 426,7 tūkst.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – -3 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 69,62 tūkst. JAV dolerių (181 tūkst. litų).

Technologijų sferoje kai kurios profesijos yra pa-klausios, tačiau kitos tampa savo pačių sėkmės aukomis. Pavyzdžiui, kompiuterinių programų kūrėjai, kurian-tys programines įrangas, yra viena sparčiausiai augančių profesijų, kurios atstovų per pastarąjį dešimtmetį padau-gėjo 32 proc. Tuo tarpu kom-piuterių programuotojų, as-menų, rašančių instrukcijas kompiuteriams, kaip tomis sukurtomis programomis naudotis, per ateinantį de-šimtmetį turėtų sumažėti 3 proc.

4. TeisėjaiJAV dirba – 26,9 tūkst.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – -3 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 110,22 tūkst. JAV dole-rių (286,57 tūkst. litų).

Pagrindinė priežastis, dėl kurios JAV mažėja advokatų, yra biudžetas. Visos šalies institucijos mažina savo biudžetus ir tai atsiliepia teisėjams. Kita priežastis,

apsunkinanti siekius tapti advokatu, yra konkurencija. Tūkstančiai žmonių siekia gauti šį prestižinį ir paly-ginti pastovų darbą. Tačiau teismo proceso išlaidoms esant tokioms didelėms, vis daugiau ginčų bandoma iš-spręsti arbitražuose.

5. Chemijos technologaiJAV dirba – 31,7 tūkst.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – -2 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 84,68 tūkst. JAV dolerių (220,16 tūkst. litų).

Chemikų paklausa yra ne-

bloga, o kai kuriose srityse net laukiama augimo. Tačiau chemikų, kuriančių įvairius chemikalus ir tokius produk-tus kaip benzinas, sintetinė guma, plastikas ir cementas, paklausa per artimiausią dešimtmetį turėtų smukti 2 proc.

Paklausiausios bus bio-medicinos, civilinių, aplin-kosaugos ir naftos inžinierių profesijos.

6. reklamos vadybininkaiJAV dirba – 44,6 tūkst.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – -2 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 80,22 tūkst. JAV dolerių (208,57 tūkst. litų).

Šios profesijos nuosmukio priežastis yra ekonomika ir besikeičianti žiniasklaidos verslo aplinka. Keičiantis in-terneto ir žiniasklaidos pra-monei, keičiasi ir reklamos pramonė, todėl reklamos va-dybininkai, norėdami išlikti konkurencingi, turi sugebėti prisitaikyti prie naujovių ir būti kūrybingi. Daugiausia galimybių įsidarbinti turės kūrybingi asmenys, turintys gerų komunikacijos ir kom-piuterinių įgūdžių bei geban-tys prisitaikyti prie naujų žiniasklaidos priemonių (in-ternetas, socialiniai tinklai).

7. Generaliniai direktoriaiJAV dirba – 400,4 tūkst.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – -1 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 158,56 tūkst. JAV dole-rių (412,33 tūkst. litų).

Konkurencija į generali-nio direktoriaus postą visuo-met buvo didelė, o skaičiai, bylojantys apie prognozuo-jamą šios profesijos atstovų mažėjimą, dar labiau ją di-dina.

Ekonominė padėtis yra labai svarbi, nes kompani-jos žlugimo ar susijungimo

atveju generalinis direkto-rius netenka darbo.

8. redaktoriaiJAV dirba – 129,6 tūkst.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – 0 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 49,99 tūkst. JAV dolerių (129,97 tūkst. litų).

Tapti redaktoriumi nie-kada nebuvo lengva, o ži-niasklaidos kompanijų susi-jungimai ir kiti pokyčiai dar labiau padidino konkuren-ciją. Paklausiausiais laikomi turintys patirties interneti-nėje ir socialinėje žiniasklai-doje. Tačiau besikeičianti žiniasklaidos aplinka verčia prie jos prisitaikyti ir tai gali keisti tradicinį redaktoriaus profesijos suvokimą.

9. vykdomieji direktoriaiJAV dirba – 1,7 mln.

Prognozuojamas dešim-tmečio pokytis – 0 proc.

Vidutinis metinis atlygini-mas – 91,57 tūkst. JAV dolerių (238,08 tūkst. litų).

Vykdomieji direktoriai at-lieka visokius darbus – nuo kompanijų politikos kūrimo iki personalo valdymo, pir-kimų ir administracinių paslaugų. Neretai jų pareigos susipina su generalinio di-rektoriaus užduotimis.