dvipakopio diskinio grŪdŲ traiŠkytuvo trupintuvo ...dspace.lzuu.lt/bitstream/1/3623/1/dvipakopio...

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institutas

Paulius Račiūnas

DVIPAKOPIO DISKINIO GRŪDŲ TRAIŠKYTUVO-

TRUPINTUVO TECHNOLOGINIŲ PARAMETRŲ

NUSTATYMAS

Magistratūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Mechanikos inžinerija

Studijų programa: Ž. ū. mechanikos inžinerija

Akademija, 2015

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

DVIPAKOPIO DISKINIO GRŪDŲ TRAIŠKYTUVO-TRUPINTUVO TECHNOLOGINIŲ PARAMETRŲ NUSTATYMAS 2

Magistratūros baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

Patvirtinta Rektoriaus 2015 m. balandžio - 23 d. įsakymu Nr. 124 – PA

Pirmininkas:

Europos žemės ūkio inžinierių draugijos narys, prof. habil. dr. Bronius KAVOLĖLIS;

Nariai:

1. Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto doc. dr.

Rolandas DOMEIKA

2. Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto prof. dr. Gvidonas LABECKAS

3. Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto prof. dr. Eglė JOTAUTIENĖ

4. UAB „Dojus agro“ gen. dir. Audrius KAVALIAUSKAS

Mokslinis vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentė doc. dr. Rasa Čingienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius prof. dr. Dainius Steponavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas prof. dr. Gvidonas Labeckas, Aleksandro Stulginskio universitetas



ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS IR SAUGOS INSTITUTAS

Magistratūros studijų baigiamasis darbas

Dvipakopio diskinio grūdų traiškytuvo-trupintuvo technologinių parametrų nustatymas

Autorius: Paulius Račiūnas

Vadovas: Dainius Steponavičius

Kalba – lietuvių

Darbo apimtis – 50 p.

Lentelių skaičius – 2.

Paveikslų skaičius – 34.

Naudota informacijos šaltinių – 51.

Priedų skaičius – 1

Santrauka

Atlikti laboratoriniai bandymai, kurių metu tiriama, dvipakopio diskinio grūdų traiškytuvo-

trupintuvo technologinius parametrus skirtingais darbo rėžimais. Keičiama trupintuvo apkrova,

didinant paduodamą grūdų srautą nuo 1 iki 3,5 kg s-1

, įvertinamas sutrupintų dalelių dydis. Taip pat

dalelių dydis vertinamas, keičiant atstumą tarp viršutinių diskų nuo 3,7 mm iki 4 mm, o tarp

apatinių diskų pastovus 1,5 mm atstumas. Keičiama trupintuvo apkrova, didinant paduodamą grūdų

srautą nuo 1 iki 3,5 kg s-1

ir viršutinių diskų atstumas nuo 3,7 mm iki 4 mm, nustatomas galios

poreikis įrenginio darbinėms dalims sukti.

Duomenys apdorojami su elektros energijos tinklo analizavimo prietaisu ME-MI2492

(Metrel). Frakcijų atskyrimui buvo naudojami penki sietai: 6,5 mm; 4 mm; 3 mm; 2 mm; 1 mm. Iš

viso gautos šešios frakcijos.

Tyrimais nustatyta, kad keičiant tiekiamą kukurūzų grūdų srautą į traiškymo-trupinimo

įrenginį kinta ir sutraiškytos kukurūzų masės frakcinė sudėtis. Tolygus frakcijų kitimas aiškiausiai

matomas 4 – 6,5 mm frakcijos.

Reikšminiai žodžiai: Traiškymas, kukurūzai, frakcijos, konservavimas.



ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY

FACULTY OF AGRICULTURAL ENGINEERING

INSTITUTE OF AGRICULTURAL ENGINEERING AND SAFETY

Master theses

Estimating technological parameters of two level grain grinding disc mill

Author: Paulius Račiūnas

Supervisor: Dainius Steponavičius

Language – Lithuanian

Pages – 50 p.

Tables – 2.

Pictures – 34.

Sources of literature – 51.

Annexes – 1.

Summary

Perform the laboratory tests was investigated, two stage circular grain crushing

technological parameters for different modes of operation. Replacement breaker load, increasing a

feed crop flow from 1 to 3,5 kg s-1

, from the crushed particle size. Also the particle size measured

by changing the distance between the uppermost disc from 3,7 mm to 4 mm, and between the lower

fixed disc of 1.5 mm. Replacement breaker load, increasing a feed crop flow from 1 to 3,5 kg s-1,

and upper discs distance from 3.7 mm to 4 mm, the capacity demand for the installation to the

operating parts of the rolling.

The data are processed with the electricity network analysis device ME-MI2492 (METREL).

The separation of fractions were used five sieves: 6.5 mm; 4 mm; 3 mm; 2 mm; 1 mm. A total was

a six groups.

Test have shown that changing the supply of maize grain flow into the crushing device

changes and crushed maize mass fractional composition. Smooth transitions clearly visible from 4

to 6.5 mm fraction.

Key words: crashing, maize, fractions, conservation.



Turinys

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ ...................................................................................... 8

1.1. Žmonijos populiacija ................................................................................................................. 8

1.2. Gyvulininkystės plėtra ir svarba. .............................................................................................. 9

1.3. Pašarų energetinė vertė. .......................................................................................................... 10

1.3.1. Šienainis ........................................................................................................................... 11

1.3.2. Silosas – aukštos vertės pašaras........................................................................................ 11

1.3.3. Grūdainio nauda ir privalumai. ......................................................................................... 12

1.3.4. Drėgnų kukurūzų grūdainis. ............................................................................................. 14

1.4. Pašarų konservavimo technologijos ........................................................................................ 18

1.5. Masės traiškytuvai................................................................................................................... 24

1.6. Smulkinimas. Susmulkinimo laipsnis ..................................................................................... 26

2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ........................................................................................ 30

2.1. Tyrimų tikslas ......................................................................................................................... 30

2.2. Mokslinė hipotezė ................................................................................................................... 30

2.3. Tyrimo uždaviniai ................................................................................................................... 30

3. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODIKA ....................................................................................... 31

3.1 Tyrimų objektas ....................................................................................................................... 31

3.2. Tyrimų duomenų statistinis įvertinimas .................................................................................. 35

4. TYRIMŲ REZULTATAI ............................................................................................................. 37

4.1. Grūdų drėgnis ir matmenys ..................................................................................................... 37

4.2. Sutraiškytų grūdų masės frakcinė sudėtis ............................................................................... 37

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 47



SIMBOLIŲ, SANTRUMPŲ AIŠKINAMASIS ŽODYNAS

b m Gabalinių medžiagų plotis;

C Konstanta priklausomai nuo nagrinėjamo atvejo;

d m Vidutinis medžiagos dalelės skersmuo po smulkinimo;

D m Vidutinis medžiagos dalelės skersmuo prieš smulkinimą;

di m Viso ėminio tirto sietiniu klasifikatoriumi vidutinis skersmuo;

di1 m sieto, pro kuri prabyrėjo matuojamoji frakcija i skylučių skersmuo;

di2 m sieto, ant kurio liko matuojamoji frakcija i skylučių skersmuo;

ds mm Skersmuo;

E J Smulkinimui reikalinga energija;

h m Gabalinių medžiagų aukštis;

i m3

Smulkinimo laipsnis;

l m Gabalinių medžiagų ilgis;

lI,II mm Valcų atstumas;

m1,...mi...mn kg medžiagos kiekvienos frakcijos kiekis;

mdk kg Drėgnų kukurūzų masė;

mg1,g2,g3 kg Paduodamos grūdų masės kiekis;

mv kg Išgarinto vandens masė;

N Koeficientas;

n vnt. Frakcijų skaičius;

n>3,5...<1 % Frakcijų procentinė dalis;

ns min-1

Apsisukimų dažnis per minutę;

R0,05 Statistinė mažiausio patikimo skirtumo riba.

V m3

Vidutinis medžiagos dalelės tūris prieš smulkinimą;

Vsm m3

Vidutinis medžiagos dalelės tūris po smulkinimo;

wg % Grūdų drėgnis;

x1, x2 m3 Dalelių tūris prieš ir po smulkinimo;

x1t, x2t m2

Dalelės dydis atitinkamai prieš ir po smulkinimo;

xmax; xmin mm Minimalus ir maksimalus matmuo imtyje;

zj Laplaso funkcijos argumentas;

σ mm Standartinis nuokrypis;

jx mm J-osios klasės grūdų vidurkis;



ĮVADAS

Augantis pasaulio gyventojų skaičius, didina ir maisto poreikį. Išmaitinti žmoniją būtų,

daug lengviau, jei visas pasaulio grūdų derlius būtų naudojamas maisto poreikiui patenkinti. Tačiau

tam yra skiriama tik 60% viso pasaulio grūdų derliaus. Kiti 35% yra sunaudojami gyvulių pašarui, o

likusieji 5% atitenka bio-degalų gamybai, bei kitoms pramonės šakoms. Taip pat didėjantis mėsos

vartojimas, lemia vis didesnį grūdų suvartojimą, nes užauginti 1 kilogramui mėsos yra

sunaudojama apie 30 kilogramų grūdų. Todėl dėl šios tendencijos, dykumose jau taikomos

technologijos, kuriomis dykumos, paverčiamos į dirbamus laukus, naudojama daugybė trąšų,

chemikalų, skiriamas vis didesnis dėmesys augalų rūšims, bei veislėms, kurių paklausa ir poreikis

yra didžiausias. Šiuo metu dideles dėmesys skiriamas kukurūzų auginimui, nes atsižvelgti į

apykaitos energijos ir proteino kiekį, gaunamą iš ploto vieneto, siloso kokybę ir ėdamumą,

mechanizacijos pritaikymo galimybes auginant ir dorojant derlių. Todėl labiausiai paplitę -

kukurūzai.

Kukurūzų derlius dažniausiai nuimamas savaeigiais smulkintuvais, kuriuose svarbiausi

įrenginiai yra smulkinimo aparatas ir grūdų traiškytuvas. Nuo jų darbo kokybės ir našumo priklauso

pašaro kokybė. Beveik visų gamintojų šiuolaikiniuose savaeigiuose smulkintuvuose yra įrengti

rifliuotų cilindrų grūdų traiškytuvai. Dėl sąlyginai nedidelio darbinio paviršiaus, grūdų traiškymo

proceso metu, dažnai ne visų kukurūzų grūdų luobelė yra pažeidžiama. Todėl ženkliai suprastėja

pašaro kokybė, patiriami nuostoliai, nes galvijai nepasisavina nepažeistų grūdų maistines

medžiagas. Vieni iš perspektyviausių yra diskiniai kukurūzų grūdų traiškymo-trupinimo įrenginiai,

kurie montuojami naujausiuose John Deere firmos savaeigiuose smulkintuvuose (KernelStar).

Pagrindiniai grūdų smulkinimo įrenginių darbo vertinimo rodikliai yra susmulkintų grūdų

frakcinė sudėtis, našumas ir energijos sąnaudos. Jie priklauso nuo grūdų drėgnio, tarpo tarp valcų,

grūdų tiekimo į smulkinimo įrenginį ir kitų veiksnių. Tyrimų įvertinančių minėtos konstrukcijos

grūdų traiškymo-trupinimo įrenginių technologinių parametrų įtaką grūdų susmukinimo

kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams stinga. Tyrimai ASU pradėti vykdyti 2014 m.

Laboratorijoje atliekami kukurūzų grūdų smulkinimo tyrimai su Lacotec-Wader traiškymo-

trupinimo įrenginiu Mega Cracker.



1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ

1.1. Žmonijos populiacija

1998-aisiais žmonijos populiacija pasiekė 6 milijardus, 2011-aisiais, skaičius jau peržengė 7

milijardus, prognozuojama, kad jie toliau didės ir 2100 m. žmonių skaičius Žemėje gali peržengti

10 milijardų (1.1 pav.) [1].

1.1 pav. Žmonijos populiacijos augimas [2]

Spartų gyventojų gausėjimą iš dalies lemia ir tobulėjančios žemės ūkio technologijos,

leidžiančios gauti daugiau žmonėms reikalingų maisto išteklių. Naujos sėklų rūšys, trąšos,

efektyvesni žemės dirbimo būdai, bei technikos naudojimas, padidino maisto produktų auginimo

našumą. Laisvojoje rinkoje skatinamas vartotojiškumas remiasi nerealia prielaida, jog ištekliai yra

neriboti, tad juos ir toliau galime vartoti neribotai [1].

Augantis pasaulio gyventojų skaičius, didina ir maisto poreikį. Taip pat didėja ir žmonių

skaičius gaunančių didesnes pajamas, o tai leidžia, suvartoti, didesnius kiekius mėsos. Išmaitinti

žmoniją būtų, daug lengviau, jei visas pasaulio grūdų derlius būtų naudojamas maisto poreikiui

patenkinti. Tačiau tam yra skiriama tik 60% viso pasaulio grūdų derliaus. Kiti 35% yra sunaudojami

gyvulių pašarui, o likusieji 5% atitenka bio-degalų gamybai, bei kitoms pramonės šakoms [3].

Augantis mėsos suvartojimas yra didžiausias veiksnys, lemiantis vis didesnį grūdų

suvartojimą, nes užauginti 1 kilogramui mėsos yra sunaudojama apie 30 kilogramų grūdų. Todėl dėl

šios tendencijos, dykumose jau taikomos technologijos, kuriomis dykumos, paverčiamos į dirbamus



laukus, naudojama daugybė trąšų, chemikalų, skiriamas vis didesnis dėmesys augalų rūšims, bei

veislėms, kurių paklausa ir poreikis yra didžiausias [3].

1.2. Gyvulininkystės plėtra ir svarba.

Galvijienos gamyba pasaulyje 2015 m., lyginant su 2014 m., turėtų sumažėti apie 1,4 proc.

(iki 67,4 mln. t), o pagrindinėmis galvijienos gamintojomis turėtų išlikti JAV (10,9 mln. t), Brazilija

(10,2 mln. t), ES šalys – 8,0 mln. t ir Kinija (6,4 mln. t). Prognozuojama, kad 2015 m. kiaulienos

gamyba turėtų padidėti 1,1 proc. ir sudaryti 117,4 mln. t, o paukštienos – 1,2 proc., iki 87,3 mln. t.

Daugiausia kiaulienos pasaulyje ateinančiais metais turėtų pagaminti Kinija (57,4 mln. t), ES šalys

– 22,5 mln. t ir JAV (10,9 mln. t).

Prognozuojama, kad 2015 m. galvijienos, kiaulienos ir paukštienos eksportas turėtų didėti.

Numatoma, kad galvijienos eksportas turėtų padidėti 1,7 proc. (iki 9,9 mln. t). Galvijienos eksporto

didėjimą turėtų lemti didėjanti galvijienos paklausa, labiausiai iš Azijos, ypač iš Kinijos ir

Honkongo. 2015 m. daugiausia galvijienos turėtų eksportuoti Brazilija (2,2 mln. t), Indija (2,0 mln.

t), Australija (1,6 mln. t) ir JAV (1,1 mln. t). Prognozuojama, kad ES šalys turėtų eksportuoti apie

530 tūkst. t – 1,6 proc. daugiau, lyginant su 2014 m.

Kiaulienos eksportas po keleto metų mažėjimo turėtų padidėti apie 3,7 proc. ir, lyginant

2015 m. su 2014 m., sudaryti 7,2 mln. t dėl padidėjusios paklausos Kinijoje, į kurią kiaulienos

importas turėtų išaugti ir pasiekti 1 mln. t. JAV kiaulienos eksportas turėtų padidėti apie 2,6 proc.

(iki 2,4 mln. t) dėl augančios paklausos Meksikoje ir Azijoje [4].

ES šalių eksportas turėtų padidėti apie 2 proc. (iki 2,1 mln. t), o daugiausia ES kiaulienos

turėtų būti eksportuota į Kiniją ir Pietų Korėją. Prognozuojama, kad galvijienos suvartojimas

pasaulyje 2015 m., lyginant su 2014 m., turėtų sumažėti apie 1,6 proc., o kiaulienos ir paukštienos –

padidėti apie 1,2 proc. [5].

Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2013 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įregistruotų galvijų

skaičius sudarė 706,73 tūkst. vnt. ir buvo 1,5 proc. didesnis nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Analizuojamu laikotarpiu galvijų laikytojų skaičius sumažėjo 5,8 proc. Ypač sumažėjo smulkių

galvijininkystės ūkių skaičius. Pavyzdžiui, ūkių, laikančių iki 5 galvijų, skaičius analizuojamu

laikotarpiu sumažėjo 7,7 proc. ir sudarė 74,5 proc. visų galvijininkystės ūkių, o laikančių nuo 6 iki

20 galvijų – 0,6 proc. Ūkių, laikančių nuo 21 iki 100 galvijų, padidėjo 2,6 proc., nuo 101 vnt. ir

daugiau – 4,5 proc. [6].

Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamentu, 1992 metais, šioje šalyje

smulkieji gyvulininkystės ūkiai, kurių laikomų melžiamų vidurkis siekė 61 vnt., sudarė 60 proc.,



visų gyvulininkystės ūkių. 2012 metų duomenys yra ženkliai pakitę. Smulkiųjų ūkių skaičius

sumažėjo 2/3, tačiau jų laikomų melžiamų karvių vidurkis išaugo iki 144 vnt. [7].

1.2 pav. Išlaidos ir išlaidų grąža pienininkystės ūkiuose [7]

Ūkių stambėjimą įtakoja didėjanti gamybos savikaina, o ši tendencija nurodoma (1.2 pav.).

1.3. Pašarų energetinė vertė.

Svarbiausiu pašarų vertės rodikliu Lietuvoje daugelį metų buvo laikomas pašarinis vienetas.

Pastaruoju metu pradėta taikyti nauja pašarų vertinimo sistema, pagrįsta apykaitos arba neto

energija. Pašarinis vienetas yra apskaičiuotas, remiantis bandymų, atliktų su suaugusiais jaučiais,

duomenimis, o gauti rezultatai naudoti įvairių rūšių gyvūnų pašarų vertei apibrėžti [10].

Taigi pašarinio vieneto atsisakoma dėl to, jog jis nepakankamai tiksliai apibūdina pašarų

vertę. Energinė vertė priklauso ir nuo to, kurioms gyvūno reikmėms pašaras yra naudojamas.

Energija – labai svarbus rodiklis melžiamų karvių, veislinių ir šeriamų mėsai galvijų racionuose.

Pagal SI sistemą energija skaičiuojama kilodžiauliais (KJ) ir megadžiauliais (1000 džiaulių (J) = 1

kilodžiauliui (KJ), o 1000 KJ = 1 megadžiauliui (MJ).

Būtina akcentuoti, jog gyvūnai pašarų energiją naudoja nevienodai efektyviai. Efektyvumo

lygis priklauso nuo to, kokioms reikmėms energija skirta: gyvybiniams procesams, pienui sintetinti

ar masei priaugti [11].



1.3.1. Šienainis

Tai pašaras pagamintas iš susmulkintos (1,5– 3 cm), apvytintos iki 40 – 60 proc. drėgnio

žolės, kuri supresuojama į rulonus arba stačiakampius ritinius ir apvyniojami polietileno plievele.

Pagal fizikines ir chemines savybes šienainis užima tarpinę vietą tarp siloso ir šieno. Palyginus su

silosu ir šienu, šienainis yra maistingesnis, tačiau palyginus su silosu, šienainyje yra 3– 4 kartus

mažiau organinių rūgščių. Be to, gaminant šienainį maisto medžiagų nuostoliai mažesni negu siloso

ir šieno (10– 15 proc.). Tyrimais nustatyta, kad geros kokybės šienainiu karvių racionuose galima

pakeisti šieną ir brangius šakniavaisius. Be to, šienainio gamybos sąnaudos beveik dvigubai

mažesnės negu šieno ir net 6 kartus – negu šakniavaisių [11].

Šienainio kokybei didelę įtaką turi žolės vytinimo trukmė, todėl šienainis turi būti

konservuojamas per gana trumpą laiką, priklausomai nuo oro sąlygų. Susuktus rulonus apvyniotus

plėvele, svarbiausia, nepažeisti plėvelės kraunant bei transportuojant [13].

1.3.2. Silosas – aukštos vertės pašaras

Parenkant silosinius augalus, reikia atsižvelgti į apykaitos energijos ir proteino kiekį,

gaunamą iš ploto vieneto, siloso kokybę ir ėdamumą, mechanizacijos pritaikymo galimybes

auginant ir dorojant derlių. Silosiniai augalai auginami skirtingi. Labiausiai iš jų paplitę - kukurūzai.

Tačiau kukurūzų silose per mažai proteinų. Todėl reikėtų auginti ar bent silosuoti kukurūzų ir

ankštinių augalų (pupų, lubinų), daugiamečių žolių atolų mišinius. Ankstyvajam silosui labai tinka

vienmečių žolių mišiniai [23].

Silosas gali būti gaminamas siloso bokštuose, tranšėjose, kaupuose, dideliuose plastiku

padengtuose ritiniuose ar plastikinėse žarnose. Pašarų gamybos metodo pasirinkimas dažniausiai

priklauso nuo to, ar toli nuo ūkio yra pievos ir kokią įrangą gyvulių šėrimui turi ūkis. Esminis siloso

gamybos procesas yra tas pats, nepriklausomai nuo to, kuris gamybos metodas pasirenkamas.

Siekiant pagaminti gerą silosą, labai svarbu, kad biomasė kuo greičiau būtų nugabenta į siloso

bokštą ar tranšėją, uždengta plėvele ir suslėgta, kad iš ritinių, siloso bokšto ar tranšėjos būtų

pašalinta kuo daugiau deguonies. Prasidėjęs anaerobinis (be deguonies) siloso fermentacijos

procesas stabdo natūralų biomasės irimo procesą, kuris prasideda vos tik nupjovus žolę laukuose

[15].

Daugelyje šalių kukurūzai auginami tenkinti maisto ir pramonės poreikius, bet dažnai jie

naudojami ir kaip gyvulių pašaras, ypač vidutinio klimato zonoje. Pageidautina, kad pašarui

auginami augalai būtų derlingi, didelės baltymų ir energijos koncentracijos, gerai ėdami. Vienas

didžiausių pašaro, pagaminto iš kukurūzų, trūkumų yra maža baltymų koncentracija, nepakankama



patenkinti prieskrandžio mikrobų poreikio. Be to, ši pašaro rūšis turi mažai mineralinių medžiagų,

makroelementų, beta karotino [16].

Kaip teigia, dr. E.Paulauskas kukurūzų silosas melžiamoms karvės gali būti vieninteliu

pašaru, tačiau geriau jį derinti su žolių silosu. Ankstyvosios laktacijos (šviežiapienės) karvės su

kukurūzų silosu gali gauti 65–75 proc. sausųjų medžiagų, o vėlesnės laktacijos periodais (antroje

laktacijos pusėje) – ne daugiau kaip 35–25 proc. Kukurūzų silosu iki soties galima šerti veršelius,

penimus galvijus nuo 2 mėn. amžiaus iki skerdimo, veislinius gyvulius. Vienų metų ir vyresnėms

veislinėms telyčioms rekomenduojama kukurūzų silosą riboti, kad jos nenutuktų [25].

Siloso kokybei turi įtakos pradinė masės drėgmė, per drėgna silosuojama masė (lietingu oru)

netinka fermentacijai, padaugėja acto rūgšties kiekis silose, silosas parūgštėja tačiau silosavimui

netinka per sausa masė - 60% ir daugiau sausųjų medžiagų. Žalia masė negali tinkamai susislėgti.

Rekomenduojamas sausų medžiagų kiekis 28-33%; pavytintos žolės sausųjų medžiagų kiekis siekia

35-45%. Lietuvoje dažnai silosuojama kai žalioje masėje yra 20-22% sausųjų medžiagų, o vytintoje

25-35% sausųjų medžiagų [44].

Kai sausųjų medžiagų mažai, dažnai įsiveisia (anaerobinėje aplinkoje) klostridijos. Šios

bakterijos pašarų cukrų ir baltymus skaldo į sviesto rūgštį, amoniaką, šie junginiai padidina siloso

pH iki 5,0, silosas įgauna nemalonų kvapą ir skonį (kartus) [45].

JAV patirtis rodo, kad optimalus sausųjų medžiagų kiekis silosuojamoje masėje ir nuostolis

su ištekėjusiomis sultimis, kai silosuojamoje masėje sausųjų medžiagų 30- 50%, jei daugiau -

silosas kaista, o kai sausųjų medžiagų 60-80% – pašaras dega. Taigi, silosuojant 30% sausųjų

medžiagų žalią masę – sausųjų medžiagų nuostolis su ištekėjusiomis sultimis - 0%, o silosuojant

žalią masę kurios drėgmė 85% - sausų medžiagų nuostoliai su sultimis – 7,2% [46].

1.3.3. Grūdainio nauda ir privalumai.

Dar 1918 m. Jungtinės Karalystės mokslininkai įrodė, kad vertingiausias mitybines savybes

javų grūdai įgyja (sukaupia daugiausia mitybinių medžiagų) prieš jiems subręstant, kai jų drėgnis

yra apie 35–45 proc. Paprastai tokia drėgmė būna, kai javai pasiekia vaškinę brandą, t. y. apie tris

savaites anksčiau, negu javai visiškai sunoksta ir grūdai varpose, esant sausam orui, išdžiūva iki 83–

84 proc. SM. Grūdams pasiekus vaškinę brandą, juose susikaupia daugiausia maisto medžiagų (t. y.

pasiekiamas mitybinių medžiagų kaupimosi grūduose pikas). Vėliau šiaudo kaklelis apmiršta, į

grūdus maisto medžiagos nebepatenka ir nuo to momento grūdai pradeda nokti ir sausėti. Grūdams

toliau bręstant, juose nebelieka tirpiųjų mitybinių medžiagų, grūdų luobelė lignifikuojasi (labiau

miežių ir mažiau kviečių) ir grūdai tampa blogiau virškinami. Ankštinių grūdai (žirniai, pupos)



pradeda nokti šiek tie vėliau negu varpinių augalų – kai juose būna apie 30 proc. drėgmės (70 proc.

sausųjų medžiagų) [27].

Kadangi derlius yra nuimamas mažiausiai tris savaitėms anksčiau nei įprastai, galima

sudaryti labai palankias sąlygas, ruošiant lauką žieminių javų sėjai. Be to anksčiau nuimant derlių

efektyviau naudojami kombainai.

Panaudojant visą traiškymo sistemos potencialą, galima pasigaminti labai aukštos kokybės

baltymingus ir energetinius pašarus, ir tuo pačiu sumažinti priklausomumą nuo pirktinių, brangių

kombinuotų koncentruotų pašarų, ir savaime suprantama, auginant pašarus savo ūkyje, nekyla jokių

rūpesčių nei dėl kokybės nei dėl pašarų atsekamumo, jų kokybę galima įvertinti iš karto (dar

nepradėjus šerti gyvuliams), kai tuo tarpu naudojant pirktinius ypač kombinuotus pašarus neretai

sunku įvertinti jų kokybę ir kas blogiausia, bloga pašarų kokybė yra pastebima tik tada kai krenta

gyvulių produktyvumas arba kai gyvuliai suserga [17].

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto, ūkininko ūkyje buvo

vykdomas projektas, pavadinimu „Vaškinės brandos drėgnų grūdų konservavimas ir naudojimas

melžiamų karvių ir / ar penimų galvijų šėrimui“. Radviliškio rajone, Tado Krapiko ūkyje pagal

numatytą darbų planą buvo pasėta 80 ha javų. 40 ha javų buvo nukulti vaškinės brandos ir

užkonservuoti specialioje polietileno rankovėje AG-BAG, naudojant grūdų traiškymo ir kimšimo į

rankovę įrangą MURSKA. Kita pusė javų buvo nukulta grūdams subrendus. Derlius supiltas ir

laikytas aruoduose. Vėliau buvo tiriama konservuotų ir sausų grūdų cheminė sudėtis, rankovėje

konservuotų grūdų fermentacija, apskaičiuota sausų ir džiovintų grūdų energinė ir baltyminė vertė

bei atliktas parodomasis šėrimo bandymas su melžiamomis karvėmis [24].

Pirminiai tyrimų duomenys parodė, kad drėgnų grūdų maistinė vertė geresnė. Kilograme

vaškinės brandos grūdų buvo daugiau sausosios medžiagos, baltymų ir mažiau ląstelienos nei

subrendusiuose, sausuose grūduose. Todėl konservuotuose grūduose buvo daugiau apykaitos

energijos ir daugiau virškinamųjų baltymų [24].

Drėgnų traiškytų konservuotų grūdų cheminė sudėtis, energinė vertė ir baltymų kiekis

parodė, kad drėgnų vaškinės brandos grūdų traiškymas ir kimšimas į specialią hermetišką rankovę

yra labai efektyvus konservavimo būdas. Įgyvendinant projektą, buvo ištirta silosuotų ir

konservuotų grūdų higieninė kokybė, nustatant jų mikrobiologinio užterštumo lygį ir mikotoksinų

kaupimąsi. Silosuotų ir konservuotų grūdų mėginių tyrimai parodė, kad mikotoksinų, zearalenono,

aflatoksino, atoksinų, pelėsinių grybų, mikromicetų pradų ir mielių kiekis traiškytuose silosuotuose

ir konservuotuose grūduose buvo gerokai mažesnis nei sausuose, todėl pašaras buvo geros

higieninės kokybės, t. y. juo galima saugiai šerti melžiamas karves, nesukeliant pavojaus jų

sveikatai ir pieno kokybei.



Melžiamos karvės noriau ėdė traiškytus konservuotus grūdus nei sausų grūdų miltus. Dėl

didesnės traiškytų konservuotų grūdų energinės vertės, didesnio baltymų kiekio ir geresnio siloso

ėdimo, juo šertos karvės su visu paros daviniu gavo 7–8 proc. apykaitos energijos ir 8–9 proc.

virškinamųjų baltymų daugiau nei šertos įprastu kombinuotuoju pašaru. Todėl karvės, šertos

traiškytais konservuotais grūdais, buvo produktyvesnės 6–7 proc. nei šertos įprastu kombinuotuoju

pašaru [24].

Kaip teigiama, traiškyti silosuoti konservuoti grūdai yra didelės energinės vertės pašaras ir

virškinamųjų baltymų juose yra tiek pat arba šiek tiek daugiau nei džiovintuose grūduose. Todėl

gyvūnams jie, kaip ir grūdų miltai, duodami praturtinti baltymais, mineralinėmis medžiagomis ir

vitaminais. Reikėtų įsidėmėti, kad konservuotuose grūduose yra mažiau sausųjų medžiagų nei

džiovintuose, todėl natūralaus drėgnumo silosuotų konservuotų grūdų gyvūnams reikia sušerti

daugiau nei sausų [24].

1.3.4. Drėgnų kukurūzų grūdainis.

Derlinguose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiuose gerai dera kukurūzai. Nuėmus

kukurūzus (vaškinės brandos), gerai juos susmulkinus ir užraugus, pagaminamas vertingas pašaras -

grūdainis, kuriuo šeriant galima sumažinti brangių pašarų - koncentrato kiekį galvijų racione.

Grūdainio kokybei, didelę įtaką turi nuimamų grūdų drėgnumas. Todėl derlius turi būti

nuimamas, kuomet grūdų drėgnumas siekia 30 – 40 % [19].

Dauguma mokslininkų teigia, kad kukurūzų grūdų brandą rodo grūdo prisegimo prie

burbuolės gale esanti juoda dėmė. Kai ji atsiranda, grūdai dar kelias dienas kaupia maisto

medžiagas. Juoda dėmė primena, kad laikas ruoštis kukurūzų burbuoles nuimti. Tiksliausiai

numatyti kukurūzų burbuolių nuėmimo pradžią galima nustačius grūdų drėgnumą. Jam sumažėjus

iki 35 proc., grūdai maisto medžiagų nebekaupia – laikas pradėti burbuoles kulti [26].

Kukurūzų burbuolių nuėmimas priklauso nuo kukurūzų veislės, meteorologinių sąlygų ir

augalų agrotechnikos. Lietuvos klimatas nėra tinkamiausias kukurūzų auginimui, tačiau pasirinkus

auginti ankstyvosios brandos kukurūzus, jų nuėmimas paankstėjo, o grūdų drėgnis siekia 35 proc.,

šerdžių – 65 proc. Geriausia kukurūzų burbuoles nuimti spalio viduryje, o jei meteorologinės

sąlygos nepalankios – mėnesio gale. Norint išdžiovinti kukurūzų grūdus iki 14 proc. drėgnio, juos

per džiovyklą tenka perleisti 4–5 kartus. Sudėtingos kukurūzų nuėmimo sąlygos ir grūdų

džiovinimo sąnaudos labai sumažina augintojų pajamas, bei mažina susidomėjimą kukurūzų

auginimu. Pradėjus kukurūzų grūdus naudoti spirito gamybai ir visų grupių bei amžiaus galvijų

šėrimui, juos nedžiovinus galima laikyti polietileno rankovėje atviroje aikštelėje [21].



Lietuvoje nedžiovinti kukurūzų grūdai taip pat, yra naudojami etilo alkoholio gamybai, tai

cukrinių medžiagų fermentacija ir distiliavimas. Vykstant fermentacijos procesui, gliukozė,

pereidama iš vienos cheminės substancijos į kitą, skyla į etilo alkoholį bei anglies dvideginį.

Etilo alkoholio gamybai naudojami kukurūzų grūdai, kuriuose esantis krakmolas iš pradžių

paverčiamas cukrinėmis medžiagomis, po to fermentuojamas ir distiliuojamas. Raugo distiliacija

vyksta nenutrūkstamai, paduodant raugą į distiliacijos aparatą, o iš aparato paimamas etilo alkoholis

ir žlaugtai [22].

Galutinis distiliacijos produktas yra azeotropinis etilo alkoholio ir vandens mišinys (88 mol.

proc). arba 95 masės procentai etilo alkoholio). Tai yra grynumo riba, kuri pasiekiama naudojant

paprastą distiliavimą 0,1 MPa slėgyje [47].

Aukštesnė etilo alkoholio koncentracija gali būti pasiekiama panaudojus įvairius

dehidratacijos būdus: tirpiklius, kurie pakeičia mišinio azeotropinio taško lygį, membranas, kurios

gerai praleidžia vandenį, bet nepraleidžia kitų mišinyje esančių medžiagų, zeolito molekulinius

sietus ir kt.

Etilo alkoholio koncentracija (dehidratuotas etilo alkoholis 99,5-99,9 proc.) pasiekiama

panaudojus keramikines membranas. Ši technologija yra pati naujausia ir pažangiausia pasaulyje.

Dehidratuotas etilo alkoholis pagrinde naudojamas biodegalų gamyboje. Taip pat jis naudojamas

chemijos, kosmetikos, farmacijos pramonėse [22].

2009 metais Lenkijoje, Varšuvos Žemės ūkio Universiteto, bandymų stotyje buvo atlikti

dviejų kukurūzų grūdų konservavimo technologijų palyginamieji tyrimai, kurios buvo įvardintos

ZKP ir ZKG pavadinimais. Bandymo tikslas buvo nustatyti ir palyginti savikainas, kurios susidaro

pagaminti vieną toną kukurūzų grūdų pašaro. Bandymui buvo pasirinkta Pioneer kukurūzų veislė,

drėgnumas siekė 31- 36 % [20].

Pagal ZKP technologiją, kukurūzai buvo kuliami su javų kombainu Claas MEGA 360,

sukomplektuotu su 6 eilių kukurūzų burbuolių skabykle Conspeed 6-75FC. Skabyklės susmulkintus

stiebus, lengviau įterpiami į dirvą, ruošiant naujų kultūrai sėjai. Kad kombaino darbas vyktų

nepertraukiamai, kukurūzų grūdai iš kombaino buvo pilami į grūdų perkrovimo priekabą PP14

Metaltech Miroslawiec Co, ši priekaba perkraudavo grūdus į 29 m3 puspriekabę sukabintą su

vilkiku, kurie buvo vežami į aikštelę, kurioje buvo ruošiami konservavimui. Teleskopiniu krautuvu

JCB 530 – 60, grūdai buvo kraunami į kimštuvą NC4210 New Concept Co (1.3 pav.), o grūdai

presuojami į 2,4 m skersmens, 60 m ilgio plastikinę žarną [20].



1.3 pav. Drėgnų grūdų traiškytuvas – kimštuvas NC4010 [20]

Antroji technologija buvo pavadinta ZGK. Šiame bandyme buvo naudojamas kombainas

Claas Domitor 204 Mega sukomplektuotas su 5 eilių kukurūzų burbuolių skabykle. Grūdai buvo

transportuojami priekabomis T610, prie mobilaus traiškytuvo Murska (1.4 pav.), sukomplektuoto su

New Holland TD5030 traktoriumi [20].

1.4 pav. Murska grūdų traiškytuvas su transporteriu [20]

Sutraiškyti kukurūzų grūdai, transporteriu buvo tiekiami į AG-BAG (1.5 pav.) siloso presą

sujungtą su traktoriumi Zetor 1211 ir presuojami į 2,4 m skersmens, 60 m ilgio plastikinę rankovę.



1.5 pav. AG-BAG konservavimo įrenginys [20]

Pagrindinis bandymo tikslas buvo nustatyti savikainą, kuri susidaro pagaminti, vieną toną

kukurūzų grūdainio. Duomenys buvo pateikti, susumavus degalų, darbo laiko, mašinų

nusidėvėjimą, bei kitas sąnaudas.

1.1 lentelė. ZKP ir ZKG technologijų palyginimas kaštai [20]

Aprašymas

Technologija

ZKP ZKG

€ t-1

€ t-1

Kūlimas 7,5 15,18

Perkrovimas ir

transportavimas

5,08 2,07

Krovimas į kukurūzų

grūdų traiškytuvą

1,95 -

Kukurūzų grūdų

traiškymas ir plastikinės

rankovės pildymas

7,36 -

Grūdų traiškymas - 3,30

Transportavimas ir

kukurūzų grūdų krovimas

į traiškytuvą

- 1,10

Plastikinės rankovės

pildymas

- 9,37

Viso 21,89 31,02

Bandymu buvo nustatyta, kad gaminant pašarą, pagal technologiją ZKP, vienos tonos

pagaminto pašaro savikaina siekė 21,89 eurus, o pagal technologiją ZKG, buvo ženkliai didesnė ir

sudarė 31,02 eurus [20].



Ir visiškai prinokusių, ir vaškinės brandos grūdų cheminė sudėtis iš esmės nesiskiria.

Vaškinės brandos grūduose randama šiek tiek daugiau baltymų. Tačiau svarbu žinoti, kad dėl grūdų

luobelės lignifikacijos visiškai subrendę, sausi grūdai yra blogiau virškinami negu vaškinės brandos

grūdai, ypač miežių. Dar 1950 metais du JAV mokslininkai įrodė, kad galvijai silosuotus drėgnus

kukurūzų grūdus virškina ir pasisavina net 10 proc. geriau negu džiovintus. Be to, tokiam grūdų

paruošimo būdui reikia mažiau energijos ir kapitalinių įdėjimų negu juos džiovinti [27].

1.4. Pašarų konservavimo technologijos

Pašarų silosavimo technologijos pasirinkimas aktualus daugeliui žemdirbių. Pastaraisiais

metais daug pašarų paruošiama siloso rulonus vyniojant į polietileno plėvelę. Tai alternatyva

silosavimui tranšėjose ir kaupuose [29].

1.6 pav. Presų klasifikacija [11]

Presai skirti surinkti apvytintos žolės, šiaudų arba biodujų gamybai skirtų augalų sangrėbas,

nesmulkintus arba smulkintus augalus susukti į ritinius arba suspausti į stačiakampio formos

ryšulius, juos apvynioti raiščiu arba tinkleliu, jei reikia – ir plėvele, padėti ant dirvos paviršiaus arba

sukrauti į transporto priemonę [11].

Šienainis presuojamas į ritinius ir apvyniojamas polietileno plėvele. Tai brangesnis gamybos

būdas nei ruošiant silosą tranšėjose ar kaupuose. Tačiau jis patogus, jei turime nedidelius pjaunamų

žolynų plotus, pašarą reikia transportuoti. Šeriant silosą iš ritinių, bus mažiau nuostolių, nes

kiekvienas ritinys – tai atskyra siloso saugykla [31].



a) b)

1.7 pav. a) kombinuotas, pastovios kameros ritininis presas,b) kintamos kameros ritininis

presas [11]

Presai gali ritinius apvynioti raiščiu arba tinkleliu, jie yra su vyniotuvu, kuris apvynioja

žolės ritinius plėvele, arba be jo (1.7 pav.). Ritiniams vynioti naudojama speciali 25 mikronų storio

lipni ir tampri plėvelė. Optimalu, jei plėvelė vyniojimo metu išsitempia iki 70 proc. ir padengia pusę

(50 proc.) kito sluoksnio. Manoma, kad geriausia balta plėvelė. Ritinys šešiais sluoksniais plėvelės

(tai atitinka 24– 27 ritinio apsisukimus) turi būti apvyniotas vėliausiai per 2 val. po supresavimo.

Geriausia, jei ritiniai apvyniojami saugojimo vietoje, tuomet pasitaiko mažiau plėvelės pažeidimų

[31].

Silosuojant vytintą žolę ritiniuose, pašarų savikainą galima sumažinti apvyniojant ne

kiekvieną ritinį atskirai, bet daug jų į rankovę. Gaminamos siloso ritinių vyniojimo į rankovę

mašinos. Formuojant siloso ritinių rankovės, sutaupoma 50–60 proc. brangios plėvelės. Naujo tipo

vyniotuvus gamina danai, suomiai, kanadiečiai, baltarusiai. Siloso rankovės formuojamos prie

tvartų. Mašinos standžiai apvynioja siloso ritinius. Vyniotuvus aptarnauja vienas darbuotojas,

pakraunantis ritinius. Našumas – apie 120 ritinių per valandą. Gamybinės firmos rekomenduoja

apvynioti plėvele ne tik silosą, bet ir šiaudus [32].

Presai yra stacionarūs, savaeigiai pakabinamieji ir prikabinamieji (1.6 pav.) Stacionarūs

ritininiai arba stačiakampių ryšulių presai yra universalūs, kadangi susuka arba suspaudžia į ryšulius

susmulkintus, grūdus, žolę ir kukurūzus (1.8 pav.) [11].

Hanoverio (Vokietija) žemės ūkio technikos parodoje Agritechnika 2005 buvo

demonstruotas kilnojamas ritinių presas–vyniotuvas LT–Master (1.8 pav.). Jį gamina autrų firma

Gőweil. Ši mašina daugiausia skirta kukurūzams ar javų silosui presuoti į ritinius ir jiems apvynioti

plėvele, nors ji taikoma ir vytintai žolei silosuoti į ritinius. Agregatas LT–Master turi 3,5 m pločio

tiektuvą, ritinių presą ir vyniotuvą. Todėl pieninės–vaškinės brandos kukurūzai, javai arba mišiniai

iš lauko pašarų smulkintuvo vežami į pašarų ruošimo vietą. Jei silosuojama vytinta žolė, ją

savikrovė priekaba surenka, susmulkina ir transportuoja į preso tiektuvą. Presas LT–Master

sutankina žaliavas iki 700–800 kg/m3. Ritinys sveria 1,7 karto daugiau už rinktuvinio preso

suformuotą ritinį. Mašinos našumas – 35–40 ritinių per valandą. Ji sveria 12 900 kg, jungiama su

110 AG galios traktoriais, kurie suka mašiną darbo metu arba perveža į naują pašarų ruošimo vietą



(80 km/h greičiu). Dėl didelio presuoto pašaro tūrinio svorio, palyginti su rinktuviniais presais,

lipnios plėvelės reikmės sumažėja apie 40 proc. Teigima, kad naujas agregatas naudotinas ir

dideliuose, ir mažuose ūkiuose. Vokiečiai, išbandę naują mašiną, teigia, kad vienas agregatas LT–

Master gali paruošti pašarus 100–150 km atstumu [32].

1.8 pav. Transportuojamas ritinių presas–vyniotuvas Gőweil LT–Master [32]

Presuojama masė gali būti išverčiama tiesiogiai iš priekabos ant padavimo transporterio ir

nuožulniu transporteriu dozuojama į presavimo kamerą. Presas yra pastovios kameros su ritinėliais.

Kad spaudžiamos masės kuo mažiau išbyrėtų, naudojamos vietisos juostos, bėgančios ant ritinėlių

abiejose kameros pasėse. Be to, juostų įtempimas gali būti keičiamas hidrauliškai ir tai suteikia

pastovią presavimo pradžią ir gerą ryšulių išmetimą [33].

Po spaudimo kamera yra sugrąžinimo juosta, kuri sugaudo nubyrėjusias medžiagas ir

sugrąžina jas į spaudimo kamerą. Stalas slankiojasi išilgai galinės dalies, ant kurio patenka

supresuojamas ritinys, apvyniojamas tinkleliu ir perstumiamas į pozociją, kurioje vyksta

apvyniojimo procesas. Baigus vynioti plėvelę, ji automatiškai nukerpama ir rulonas nustumiamas.

Tuo pačiu metu prasideda naujas presavimo ciklas [33].

Siloso, grūdainio konservavimas tranšėjose, kaupuose ir bokštuose. Prieš kraunant žolę į

tranšėją, ji turi būti gerai išvalyta, hermetizuota, dugnas pakeltas, kad paviršinis vanduo netekėtų į

vidų. Tranšėjos dugnas išklojamas 20–30 cm geros kokybės šiaudų sluoksniu, o krašte sukraunamas

40–70 cm žolės sluoksnis [31]. Siloso tranšėjos - tai labiausiai pasaulyje paplitusios siloso

saugyklos [34].

Neturint tranšėjų, žolė kraunama į kaupą. Jam parenkama aukštesnė vieta, išilgai ar eglutės

forma iškasami negilūs grioveliai, tiesiama polietileno plėvelė, į griovelis dedami medžio tašeliai ar

http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Siloso_tran%C5%A1%C4%97ja&action=edit&redlink=1



polietileno vamzdžiai. Tokia drenažo sistema sujungiama į vieną lataką ir nukreipiama į sulčių

surinkimo rezervuarą. Ant kaupo dugno klojamas 30 cm šiaudų ar žolės sluoksnis. Svarbu

neužteršti silosuojamos masės, todėl rekomenduojama atvežtą žolę išversti ant švaraus asfaltuoto,

betonuoto paviršiaus, šiaudų sluoksnio prie tranšėjos ar kaupo ir krauti žolę atskiru traktoriumi.

Tranšėja ir kaupas kraunami žolės sluoksniais pastoviai minant traktoriumi (1.9 pav.). Ta

pačia vėže traktorius turi važiuoti tol, kol nesimato traktoriaus vėžių ir masė ima blizgėti. Tranšėją

ar kaupą reikia užkrauti kuo greičiau. Baigus vežti dalį žolės ar jau sukrovus, tranšėja ar kaupas

minami dar 4–5 valandas ir dengiami polietileno plėvele. Jei tranšėja ar kaupas dideli ir kraunami

ilgiau, kiekvieną dieną suminus pakrautą žolės sluoksnį rekomenduojama uždengti polietileno

plėvele. Labai svarbu gerai suminti tranšėjos pakraščius [31].

1.9 pav. Traktoriais slegiamas silosas [34]

Siloso tranšėjas ir kaupus rekomenduojama dengti ultravioletinių spindulių ir oro

nepraleidžiančia 0,15–0,20 mm storio plėvele. Geriausiai tinka balta plėvelė, nes po juoda siloso

masė gali įkaisti net iki 70 °C. Tačiau, apvytinus žolę iki daugiau kaip 35 proc. SM, dengti

galima ir juoda plėvele. Sukrovus tranšėją ar kaupą, jie uždengiami dviem plėvelės sluoksniais. Po

to silosuojamą masę rekomenduojama užsandarinti ir paslėgti užpilant ant plėvelės žemių, durpių ar

pjuvenų sluoksnį [31].

Vienas naujesnių pašarų ruošimo būdų – silosavimas polietileninėse žarnose. Tai

universalus būdas, tinkantis silosui gaminti iš šviežios ar vytintos žolės, kukurūzų, pieninės–

vaškinės brandos javų ir mišinių. Gerai tinka saugoti runkelių griežinius. Gaminami modeliai

drėgniems grūdams konservuoti, silosuoti į žolių ritinius ar ryšulius [32].

Ši technologija turi tris pagrindines panaudojamo sritis. Tai kukurūzų ir žolės silosavimas,

taip pat sveikų arba traiškytų drėgnų grūdų konservavimas, bei sausų grūdų laikymas.



Kukurūzų ir žolės silosavimas. Polietilenines žarnos technologija pradėta naudoti prieš 47

metus. 1968 metais pirmą kartą pasaulyje žaliai masei konservuoti buvo panaudotos polietileninės

žarnos su mašina Eberdhardt Silopresse 401 (1.10 pav.), kuri buvo išrasta ir išplėtota Vakarų

Vokietijoje .

1.10 pav. Pirmasis Eberdhardt Silopresse 401 siloso kimštuvas [35]

Preso galingumas 40 tonų per valandą, kad jis veiktų buvo reikalingas 75 arklio jėgų

galingumo traktorius. Šiuo presu vienoje polietileninėje žarnoje galima supresuoti 120 tonų pašarų.

Pašarų sandėliavimas polietileninėje žarnoje buvo labiau tinkamas ūkiams, kur gyvulių bandos

skaičius 50 ir daugiau, tačiau tais laikais Vokietijos vakaruose tokie ūkiai buvo retenybė. Mašinos

privalumus pastebėjo amerikiečiai ir nuo 1978 metų firma AG-BAG, toliau tęsia pradininko

įrengimų gamybą ir modernizavimą Amerikoje. Inžinieriai paruošė 5 įvairaus dydžio polietileninių

žarnų pripildymo mašinas Šiaurės Amerikoje AG-BAG mašinomis sandėliuojama 20 milijonų

pašarų kasmet [35].

1993 metų rugsėjį buvo panaudota pirmoji AG-BAG mašina Vokietijoje. Ūkiai buvo

pasirengę tiek apimtimi, tiek galimybėmis paruošti aukštos vertės pašarus, todėl jiems pašarų

sandėliavimas polietileninėje žarnoje tapo priimtinesnis. Europos žemdirbiai įvertino polietileninės

žarnos technologijos privalumus ir todėl šioms mašinoms atsirado paklausa. Žemdirbių

kooperatyvas Budissa AG Group pradėjo vykdyti AG-BAG plėtrą Europoje ir Azijoje, bei

Australijoje ir šiam tikslui įkūrė padalinį BAG Budissa Agroservice GmbH. 1998 metais mašinas

imta gaminti Vokietijoje bendradarbiaujant su Annaburger Nutzfahrzeug GmbH [35].

Silosavimo plastikinėje žarnoje technologija - tai išeitis smulkesniems ūkininkams, kurie

nekrauna kaupų ar tranšėjų. Aukštos kokybės silosas, produktyvus ir patogus konservavimas,

nedidelės kokybiškų pašarų sąnaudos. Šie visi požymiai būdingi pašarų sandėliavimui

polietileninėse žarnose [35].



Visiškas pašarų izoliavimas nuo oro patekimo. Pašarų vertingų skystų medžiagų

nutekėjimas sumažintas iki minimumo. Tai užtikrina Polietileninėje žarnoje sandėliuojamų

pašarų nuo 5 iki 8 proc. aukštesnę vertę.

Produktyvumas bet kurio ūkininko reikalavimams – dirbant vienam operatoriui galima

supresuoti nuo 250 iki 1500 tonų per dieną.

Neribojamos sandėliavimo galimybės bet kokiam siloso kiekiui. Platesnės galimybės

sandėliuoti kitas pašarų medžiagas, tokias kaip grūdus, išspaudas, panaudotą salyklą ir kt. Tai

ženkliai sumažina įrengimų amortizacijos kaštus, suteikiant šiai pašarų sandėliavimo

technologijai labai daug privalumų.

Sveikų ir traiškytų drėgnų grūdų konservavimas. Drėgni traiškyti grūdai (grūdainis)

sandėliuojami silosavimo žarnose, atvirose sandėliavimo aikštelėse. Toks sandėliavimo būdas

nereikalauja jokių brangiai kainuojančių statinių ar įrengimų. Pakanka pasirinkti ar įsirengti lygią

aikštelę, žvyruotu ar kitu kietu pagrindu. Daugelis ūkininkų grūdainį rankovėse lauko tiesiog ant

lygios pievos, tačiau šiuo atveju padidėja rizika, kad polietileninės rankovės gali būti pažeistos

graužikų ir reikalauja iš ūkininko didesnės rankovių priežiūros. Rekomenduojama, kad tokiu atveju

ūkininkai dėtų nuodus graužikams nuodyti, o taip pat, kad įvertintų privažiavimo prie rankovių

galimybes drėgnu metų laiku rudenį ir pavasarį [17].

Tarp pieno rūgšties bakterijų silosuojamuose grūduose skiriasi gomofermentai ir

geterofermentai. Gomofermentinės bakterijos sutraukia angliavandenius iki pieno rūgšties.

Praktiškai į pieno rūgštį paverčiamas ne visas cukrus, o tik 70 – 90 proc. Apie 5 proc. cukraus

sunaudojama pagaminti angliarūgščiai, 1,5 proc. spiritui, 6 proc. angliarūgštės dujoms.

Geterofermentinės pieno rūgšties bakterijos grūde mažiau pageidaujamos, todėl, kad jos į pieno

rūgštį sutraukia ne daugiau kaip 50 proc. cukraus, iki 16 proc. acto rūgšties, 10 – 20 proc. spirito, iki

30 proc. angliarūgštės dujų. Galimi cukraus nuostoliai. Esant gomofermentiniam cukraus rūgimui

susidaro 4 – 5 kartus mažesnis negu geterofermentiniams, todėl pirmasis būdas labiau

pageidaujamas [36].

Santykis tarp gomofermentiniu ir geterofermentinių aktyvių pieno rūgšties bakterijų

konservuojant drėgnus grūdus gali būti įvairus ir priklausyti nuo įvairių faktorių (drėgmės, fizikinių

– mechaninių savybių, suspaudimo, hermetizavimo greičio t.t.). Konservuojant nepažeistus

kukurūzų grūdus esant, drėgmei 30 proc. gomofermentinės aktyvios lakto bakterijos sudaro 52

proc., o geterofermentinio 49 proc. nuo bendro pieno rūgšties bakterijų kiekio [36].

Sausų grūdų laikymas polietileninėje žarnoje. 1995 metais, užpatentavo pirmąja žarnų

užpildymo mašiną sausais grūdais (1.11 pav.). Jie patys būdami fermeriais neturėdami didelių

investicijų, kurios reikalingos statant grūdų saugyklas, ieškojo išeities kaip būtu galima išlaikyti



grūdų derlių norimą laikotarpį. Jie patobulino anksčiau sukurtą drėgnų grūdų kimšimo mašiną į

žarną, taip ją pritaikydami žarnos užpildymui sausais grūdais [37].

1.11 pav. Pirmoji žarnų užpildymo mašina, sausais grūdais [37]

Sausų grūdų laikymo žarnoje technologija susideda iš dviejų procesų (1.12 pav.): žarnos

užpildymo ir jos iškrovimo.

1.12 pav. Polietileninių žarnų užpildymo ir iškrovimo procesai [39]

Ši technologija panaši į drėgnų grūdų konservavimo technologiją, tačiau skiriasi žarnų

užpildymo mašinų konstrukcija. Mašinoje kuri žarną užpildo sausais grūdais, transporterio sraigė

sumontuota viršutinėje kanalo dalyje, kad grūdai būtu kuo mažiau sužaloti, o grūdainio

konservavimo mašinoje grūdai dar yra sutraiškomi, o transporterio sraigė yra suprojektuota kanalo

viduryje arba net apačioje, kad grūdainis žarnoje būtų labiau suspaudžiamas [38].

1.5. Masės traiškytuvai

Gerai žinoma, kad dėl acidozės rizikos, atrajojančius galima šerti tik ribotu sausų, sumaltų

grūdų kiekiu. Kai tuo tarpu, dėl tešlinio, drėgnų sutraiškytų grūdų pobūdžio, krakmolo skaidymas

didžiajame skrandyje vyksta laipsniškai, todėl drėgnus grūdus galvijams galima šerti didesniais

kiekiais [40].



Grūdai šeriami rupiai sumalti (1,0–1,8 mm dalelėmis) arba traiškyti. Labiausiai tinka nuo

2,5 iki 3,0 mm stambumo traiškyti grūdai. Iš tokio stambumo traiškytų grūdų gyvūnai geriausiai

pasisavina juose esančias maisto medžiagas [41].

Suomijos Veterinarijos kolegijos 1985 metais atlikti tyrimai rodo, kad grūduose esančios

maistinės medžiagos yra pasisavinamos kur kas veiksmingiau. Melžiamos karvės buvo šeriamos

vienodu kiekiu pašaro su 35 proc. drėgnumo traiškytais grūdais ir tokiu pat kiekiu 15 proc.

drėgnumo maltais grūdais. Abiem atvejais sausųjų medžiagų kiekis buvo toks pat. Iš galvijų, kurių

šėrimo raciono dalį sudarė drėgni, traiškyti grūdai, primelžiamo pieno kiekis padidėjo 2,1 litro

pieno/per dieną [40].

Tyrimais įrodyta, kad traiškant grūdus yra suardoma jų luobelė, grūduose esantis krakmolas

geriau virškinamas ir pasisavinamas. Be to, drėgnų grūdų fermentacijos kokybei pagerinti ir

apsaugoti nuo galimo grūdų gedimo, bei pelėsių vystymosi buvo pradėti naudoti silosavimo priedai,

dažniausiai organinės rūgštys.

Kukurūzų grūdų trupinių gamybos technologijoje svarbiausioji mašina yra grūdų

trupintuvas. Čekijoje gaminamas pervežamas, apie 40 t val.-1

našumo grūdų trupintuvas. Vienai

tonai grūdų sutrupinti suvartojama apie 0,5 l dyzelinių degalų. Trupintuvo darbines dalis suka 88

kW/120 AG traktorius.

Vokietijos firma Chr. Willensen GmbH gamina 120 t val.-1

našumo, traktoriumi pervežamą

trupintuvą FF8W/K Pro. Jo darbines dalis suka atskiras 441 kW/600 AG variklis. Drėgni grūdai

trupinami lauke, o trupiniai kraunami į tranšėją arba sukemšami į polietileno žarną [42].

Lietuvoje labiausiai paplitę, vidutinio našumo grūdų traiškymo ir kimšimo į rankovę

įrenginiai. Silosuojant drėgnus grūdus žarnose, nereikia papildomų įrenginių ar statinių. Yra

naudojamos specialios mašinos – Murska traiškytuvai, kurie traiško grūdus ir tuo pačiu metu pildo

polietileno žarną. Grūdai yra traiškomi toje vietoje, kurioje numatoma juos laikyti [27]. Pagrindinis

šios mašinos mazgas yra du skirtingu dažniu sukami cilindrai (1.13 pav.), kurių paviršiuje yra

trikampio pjūklo arba specialios formos dantys. Tarpas tarp jų keičiamas nuo 0,5 mm iki 10 mm

[43].

1.13 pav. Traiškymo cilindrai (a), trikampio (b) ir pjūklo (c) formos dantys [43]



Austrijos firma Lacotec Agri Systems gamina nuo 15 iki 60 t val.-1

našumo diskinius

kukurūzų grūdų trupintuvus, kurių darbines dalis suka du nuo 4 iki 45 kW galios elektros varikliai

arba nuo 20 iki 90 AG traktoriaus galios tiekimo veleno [42]. Abiejuose diskų pusėse įtaisyti

dantys, kraštutiniuose diskuose tik vienoje pusėje (xx pav.). Diskų trinties paviršius yra dvigubai

didesnis, lyginant su dantytais cilindrais [43].

1.14 pav. Diskinis traiškytuvas (a) ir dantyti traiškytuvo diskai (b) [43]

John Deere kompanija 2012 metais, pristatė atnaujintą savaeigį smulkintuvą, kuriame

sumontuotas diskinis masės traiškytuvas Kernel Star. Šis traiškytuvas, turintis išskirtinę

konstrukciją, nepalieka sveikų grūdų. Specialios formos diskai turi 2,7 karto didesnį kontaktinį

plotą, lyginant su standartiniu traiškytuvu. Kitaip nei įprastinių traiškytuvų, naujųjų mašinų diskai

sukasi vienodu greičiu, todėl sunaudoja mažiau energijos ir degalų. Padidėjęs traiškytuvo plotas

padidino mašinos laidumą ir našumą [48].

1.6. Smulkinimas. Susmulkinimo laipsnis

Tai medžiagos suardymas iki reikiamo dydžio. Dažniausiai smulkinamos kietosios

medžiagos [50]. Įvairių medžiagų dydžio mažinimas arba smulkinimas yra labai svarbus procesas

įvairiuose technologiniuose procesuose. Pats procesas apibūdinamas kaip kietųjų kūnų smulkinimas



į mažesnes daleles – frakcijas nepakeičiant jų fizinės būsenos [49]. Smulkinimas skirstomas į

trupinimą ir malimą (1.15 pav.). Šių procesų parametrai pateikti 1.2 lentelėje [50].

1.15 pav. Smulkinimo būdų klasifikacija.

1.2 lentelė. Smulkinimo procesų klasifikacija [50].

Medžiagos dalelių dydis smulkinimo metu kinta. Pokytis įvertinamas medžiagos

smulkinimo laipsniu ir kitais smulkinimo rodikliais [50].

Linijinis medžiagos smulkinimo laipsnis i:

d

Di , (1.1)

čia D – vidutinis medžiagos dalelės skersmuo prieš smulkinimą m;

d – vidutinis medžiagos dalelės skersmuo po smulkinimo m.



Smulkinimo efektyvumas vertinamas tūrinio smulkinimo laipsniu a [50].

smV

Va , (1.2)

čia V – vidutinis medžiagos dalelės tūris prieš smulkinimą m3;

Vsm – vidutinis medžiagos dalelės tūris po smulkinimo m3.

Vidutinis medžiagos dalelės skersmuo trupinimo atveju apskaičiuojamas kaip skersmuo rutulio,

kurio tūris toks pat kaip ir smulkinamos arba susmulkintos dalelės. Tuomet dalelės skersmuo

apskaičiuojamas pagal šią formulę [50].

36

VD

, (1.3)

Tuomet tūrinis smulkinimo laipsnis a [50]:

3

3

3

3

3

6

6 id

D

d

D

V

Va

sm

. (1.4)

Stambių, sudėtingos formos gabalinių medžiagų gabaritai paprastai nustatomi matuojant jų

plotį b, ilgį l ir aukštį h. Tokios medžiagos vidutinis skersmuo apskaičiuojamas pagal šią lygtį [50].

3 hblD . (1.5)

Smulkių medžiagų gabalų vidutinis skersmuo nustatomas sijojant. Persijota pro skirtingų sietų

rinkinį medžiaga suskirstoma į skirtingo stambumo frakcijas. Kiekvienos frakcijos vidutinis gabalų

dydis [50].

2

21 iii

ddd

, (1.6)

čia di1 – sieto, pro kuri prabyrėjo matuojamoji frakcija i skylučių skersmuo, m;

di2 – sieto, ant kurio liko matuojamoji frakcija i skylučių skersmuo, m.



Viso ėminio, kuris buvo tiriamas sietiniu klasifikatoriumi vidutinis skersmuo [50].

n

nni

immmm

mdmdmdmdmdd

321

3332211, (1.7)

čia m1, m2, m3, ...mi...mn – medžiagos kiekvienos frakcijos kiekis, kg;

n – frakcijų skaičius.

Medžiagos smulkinimo laipsnis priklauso nuo pradinių gabalų dydžių. Mažėjant šiems

gabalams susmulkinimo laipsnis didėja nuo 3 iki 1000 ir daugiau [50].



2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

2.1. Tyrimų tikslas

Nustatyti tiekiamo kukurūzų grūdų srauto į dvipakopį diskinį traiškymo-trupinimo įrenginį

įtaką sutraiškytos masės frakcijų dydžiui ir energijos poreikiui.

2.2. Mokslinė hipotezė

Keičiant tiekiamą kukurūzų grūdų srautą į traiškymo-trupinimo įrenginį kinta ir

sutraiškytos kukurūzų masės frakcinė sudėtis.

2.3. Tyrimo uždaviniai

1. Įvertinti sutraiškytų grūdų dalelių dydžius, didinant trupintuvo apkrovą.

2. Įvertinti sutraiškytų grūdų dalelių dydžius, keičiant atstumą tarp traiškymo valcų.

3. Įvertinti traiškytuvo sunaudotą galią, keičiant jo apkrovą ir atstumus tarp traiškymo valcų.



3. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODIKA

3.1 Tyrimų objektas

Dvipakopio diskinio grūdų traiškytuvo – trupintuvo technologinių parametrų nustatymas.

Eksperimentiniai tyrimai atlikti 2014–2015 metais Žemės ūkio mašinų technologinių procesų

tyrimų laboratorijoje stacionariu Lacotec-Wader stendu (3.1 pav.). Stendą sudaro kukurūzų grūdų

srautui į dvipakopį diskinį traiškymo-trupinimo įrenginį Mega Cracker tiekti skirtas, 2 m ilgio ir 0,5

m pločio, juostinis transporteris 13. Transporterio juostos greitis siekė 0,16 m s-1

. Dvipakopis

diskinis traiškymo-trupinimo įrenginys sudarytas iš dviejų porų diskinių valcų – viršutinių 1 ir

apatinių 2. Valcai sudaryti iš veleno ir ant jo pritvirtintų rifliuoto paviršiaus diskų. Valcų ilgis 0,6

m. Disko skersmuo siekė 268 mm, o tarpas tarp gretimų vieno valco diskų ašmenų – 50 mm.

Atstumas tarp viršutinių diskų buvo keičiamas (4,0 mm ir 3,7 mm), o tarp apatinių diskų pastovus

(1,5 mm). Grūdų srauto reguliavimo sklendės 4 ir 5 buvo pilnai atidarytos (anga 100 mm).

3.1 pav. Traiškymo-trupinimo įrenginio stendo schema:

1 – viršutiniai valcai (2 vnt.); 2 – apatiniai valcai (2 vnt.); 3 – grūdų bunkeris; 4 – sklendė; 5 –

tiekiamo grūdų srauto reguliavimo sklendės; 6 – elektros variklis (2 vnt.); 7 – trapeciniai diržai; 8 –

susmulkintų grūdų išbyrėjimo anga; 9 – rėmas; 10 – trapeciniai diržai; 11 – saugiklių ir jungiklių

blokas; 12 – apsauga; 13 – juostinis transporteris; 14 – elektros variklis; 15 – grandininė pavara; 16

– elektros srovės, įtampos ir galios matavimo prietaisas



Stendo darbinėms dalims sukti naudojami du 11 kW galios elektros varikliai. Valcų

sukimosi dažnis (4000 min-1

) matuotas skaitmeniniu tachometru Chauvin® Arnoux C.A. 1727 (3.2

pav.). Prietaiso matavimo ribos 100÷1000 min-1

, matavimo paklaida ±1·10-4

nuo nustatytos vertės.

3.2 pav. Skaitmeninis tachometras Chauvin® Arnoux C.A. 1727

Įrenginio darbinėms dalims sukti, reikalinga aktyvioji galia, matuota elektros energijos

tinklo analizavimo prietaisu ME-MI2492 (Metrel). Prietaiso matavimo ribos 0÷150 kW, padalos

vertė 0,1 kW, galios matavimo paklaida ±3% nuo nustatytos reikšmės.

Tyrimų stende smulkinti kietosios brandos kukurūzų Rodni veislės grūdai, kurių grūdų

drėgnis buvo 34,57±0,22%.

Grūdai buvo sveriami svarstyklėmis (3.3 pav.), kurių maksimalus sveriamos masės dydis 60

kg ± 0,02 g., o minimalus 0,4 kg ± 0,02 g. Tiekiamo kukurūzų grūdų srauto dydis nuo 1,0 kg s-1

iki

3,5 kg s-1

buvo keičiamas ant juostinio transporterio užkraunant skirtingą grūdų kiekį, buvo

parenkamas reikalingas kukurūzų grūdų tiekimo srautas.

3.3 pav. Elektroninės svarstyklės CAS DB-1H



Iš bandymui paruoštų grūdų buvo paimti penki ėminiai grūdų drėgniui nustatyti. Kukurūzų

grūdų drėgnis nustatomas remiantis standarto LST 1530:2004 reikalavimais. Paimti ėminiai buvo

patalpinami į džiovinimo spintą Memmert Model 100-800 (Memmert GmbH, Vokietija) ir laikomi

24 val. Drėgniui nustatymui ėminys džiovinamas 105°C temperatūroje. Grūdų drėgnis

apskaičiuojamas pagal šia formulę

(3.1)

čia wg – grūdų drėgnis, %;

mv – vandens masė, kg;

mdk – drėgnų kukurūzų masė, kg.

Paėmus grūdų ėminį drėgnumo nustatymui, ant transporterio juostos (3.4 pav.), tolygiai

supilamas pasvertas grūdų kiekis nuo 5,56 iki 19,4 kg, atitinkamai, pagal norimą gauti padavimo

srautą.

3.4 pav. Juostinis transporteris virš traiškymo-trupinimo diskų

Paeiliui vienas po kito paleidžiami abu (3.1 pav., 6) varikliai. Elektros varikliams pasiekus

darbinį greitį ir nusistovėjus apsisukimams, įjungiamas elektros energijos tinklo analizavimo

prietaisas ME-MI2492 (Metrel) (3.5 pav.), bei pradedami tiekti kukurūzų grūdai.



3.5 pav. Trijų fazių elektros energijos tinklo analizatoriaus „Metrel“ bendras vaizdas (a) ir

jungimo schema (b): 1 – nulinis laidas, 2 – trijų fazių srovės matavimo laidai; 3 – trijų fazių įtampos

matavimo laidai; 4 – trijų fazių elektros energijos tinklo analizatorius.

Po kiekvieno smulkinimo paimami gautų susmulkintų grūdų ėminiai, kurių masė 1 kg.

Sutrupinti grūdai buvo suskirstomi į šešias frakcijas. Frakcijų atskyrimui buvo naudojami penki

sietai: 6,5 mm; 4 mm; 3 mm; 2 mm; 1 mm.

3.6 pav. Sietas su 3 mm diametro skylėmis

Sietai buvo parinkti artimiausi dydžiams, pagal normatyvą PN-89-R-64768 [51]. Pirmąją

frakciją sudaro susmulkintų grūdų dalys didesnės už 6,5 mm, antrąją – nuo 4,0 mm iki 6,5 mm,

trečiąją – nuo 3,0 mm iki 4,0 mm, ketvirtąją – nuo 2,0 mm iki 3,0 mm, penktąją – nuo 1,0 mm iki

2,0 mm ir šeštąją – mažesnės už 1,0 mm.



3.7 pav. Frakcijos: a – didesnės už 6,5 mm; b – mažesnės už 1 mm

Frakcijos sveriamos svarstyklėmis Scaltec SBC 41, kurių tikslumas ±0,001 g. Ėminio

frakcijos analizuojamos, trimis pakartojimais po 100 gr. Frakcijos buvo, taip pat vertinamos

vizualiai ir nustatoma ar nėra nesužalotų grūdų. Kuomet konservuojami netraiškyti drėgni grūdai,

daugėja geterofermentinių pieno rūgšties bakterijų, kurios grūde yra mažiau pageidaujamos [36].

3.2. Tyrimų duomenų statistinis įvertinimas

Nustatyti aritmetiniai vidurkiai, jų standartiniai nuokrypiai ir pasikliauties intervalai esant

tikimybės lygmeniui 0,95.

Tyrimų metu dėl aplinkos poveikio, stendų bei įrenginių konstrukcijos netobulumo,

matavimų prietaisų ir duomenų atskaitymo paklaidos bei matavimų metodikos netobulumo ar

nesilaikymo gaunama netiksli matuojamo dydžio vertė. Skirtumas tarp matuojant gauto rezultato yi

ir tikrosios matuojamo parametro vertės yt yra įvertinamas absoliučiąja matavimo paklaida:

(3.2)

Absoliučiąją matavimo paklaidą sudaro sistemingosios, atsitiktinės ir atsitiktinės atskaitymo

paklaidos.

Išmatuotas parametras yi bus artimesnis tikrajai vertei yt, tą patį bandymą pakartojus n kartų

ir apskaičiavus aritmetinį vidurkį :



(3.3)

Skaičiavimuose buvo įvertinama tik atsitiktinė paklaida, nes sistemingosios ir atsitiktinės

atskaitymo paklaidos, jei metodika ir matavimo prietaisai yra tikslūs, nėra reikšmingos.

Skaičiuojant atsitiktinę paklaidą surandamas eksperimentinis standartinis kiekvieno atskiro

matavimo nuokrypis σ:

. (3.4)

Gautą reikšmę (3.4) padalinus iš matavimo pakartojimų skaičiaus n apskaičiuojamas

eksperimentinis standartinis vidurkio nuokrypis s:

(3.5)

Matuojamo parametro atsitiktinė paklaida apskaičiuojama pagal formulę:

(3.6)

čia t lent. – Stjudento kriterijaus reikšmė parenkama iš lentelių atsižvelgiant į laisvės laipsnių

skaičių (n–1) ir tikimybės lygmenį (šiame darbe 95%, =0,95).

Išmatuoto (n kartų) parametro y galutinis rezultatas užrašomas kaip aritmetinio vidurkio

ir atsitiktinės paklaidos suma:

(3.7)



4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1. Grūdų drėgnis ir matmenys

Kukurūzų grūdų drėgnis buvo nustatytas prieš bandymą (traiškymą) ir po jo. Nustatytas

vidutinis sveikų grūdų drėgnis prieš bandymą buvo lygus 34,57±0,22%, o grūdus sutraiškius – wg =

34,95±0,36%. Slankmačiu išmatavus 400 atsitiktinai atrinktų grūdų nustatyti jo matmenys: ilgis

9,75±0,11 mm, plotis – 8,35±0,09 mm ir storis – 4,82±0,05 mm.

4.2. Sutraiškytų grūdų masės frakcinė sudėtis

Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad į traiškymo-trupinimo įrenginį tiekiant 1 kg·s-1

kukurūzų grūdų srautą, didžiausią sutraiškytos grūdų masės dalį sudaro 4,0–6,5 mm (33,2%) ir 1–2

mm (21,4%) frakcijos (4.1 pav.). Padidinus tiekiamų grūdų srautą iki 3,5 kg·s-1

, 1–2 mm frakcija

siekė 21,9%, o 4,0–6,5 mm – 22,8%. Analizuojant tyrimų duomenis pastebėta, kad nustačius 4,0

mm atstumą tarp viršutinių valcų, o tarp apatinių – 1,5 mm, keičiant į traiškymo-trupinimo įrenginį

tiekiamą kukurūzų grūdų srautą q, sutraiškytos kukurūzų masės frakcinė sudėtis nekinta. Todėl

frakcijų rezultatus galima pateikti kaip aritmetinį vidurkį su jo pasikliauties intervalu. Pavyzdžiui,

1–2 mm frakcija siekė 22,5±1,0%, 2,0–3,0 mm – 16,1±0,3%, 3,0–4,0 mm – 13,0±1,3%, o 4,0–6,5

mm – 32,3±0,8%.

0

5

10

15

20

25

30

35

>6,5 4,0÷6,5 3,0÷4,0 2,0÷3,0 1,0÷2,0 <1,0

Series1Series2Series3Series4Series5Series6

Sutraiškytų kukurūzų grūdų frakcijos, mm

Su

tra

iškytų

ku

ku

rūzų

grū

dų

fra

kcijų

da

lys,

%

Tiekiamas kukurūzų grūdų srautas q , kg s-1

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

1,0

14,3±0,7

32,3±0,8

13,0±1,3 16,1±0,3

22,5±1,0

1,9±0,9

4.1 pav. Sutraiškytų kukurūzų grūdų frakcijų priklausomybė nuo tiekiamo grūdų srauto q,

kai atstumas tarp viršutinių valcų yra 4,0 mm, o tarp apatinių – 1,5 mm



Sumažinus atstumą tarp viršutinių valcų nuo 4,0 mm iki 3,7 mm, o tarp apatinių palikus tokį

pat (1,5 mm), tyrimais nustatyta, kad keičiant tiekiamą kukurūzų grūdų srautą į traiškymo-

trupinimo įrenginį kinta ir sutraiškytos kukurūzų masės frakcinė sudėtis (4.2 pav.). Tuomet į

traiškymo-trupinimo įrenginį tiekiant 1 kg·s-1

kukurūzų grūdų srautą, didžiausią sutraiškytos grūdų

masės dalį taip pat sudaro 4,0–6,5 mm (27,5%) ir 1–2 mm (25,6%) frakcijos (4.2 pav.). Padidinus

tiekiamų grūdų srautą iki 2,0 kg·s-1

, 1–2 mm frakcija sumažėjo iki 22,7%, o 4,0–6,5 mm – padidėjo

iki 31,9%. Pasiekus 3,5 kg·s-1

srautą, 1–2 mm frakcija sumažėjo iki 21,9%, o 4,0–6,5 mm –

padidėjo iki 36,4%. Analizuojant duomenis galima pastebėti, kad visų frakcijų iki 4,0 mm skaitinės

reikšmės, didinant q, mažėja, o 4,0–6,5 mm frakcijos – sparčiai didėja. Sutraiškytos kukurūzų

masės didesnių kaip 6,5 mm dalelių frakcijos dydis taip pat nežymiai didėja didinant tiekiamą

kukurūzų grūdų srautą q. Palyginus šios frakcijos dydį, kai atstumas tarp viršutinių valcų yra 3,7

mm su jos dydžiu, kai atstumas yra 4,0 mm, stebimas statistiškai patikimas sumažėjimas – nuo

14,3±0,7% (4.1 pav.) iki 8,9±0,2% (4.2 pav.).

0

5

10

15

20

25

30

35

40

>6,5 4,0÷6,5 3,0÷4,0 2,0÷3,0 1,0÷2,0 <1,0

Series1Series2Series3Series4Series5Series6


Su

tra

iškytų

ku

ku

rūzų

grū

dų

fra

kcijų

da

lys,

%


1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

1,0

8,9±1,2

32,5±3,7

16,4±1,7 16,2±1,9

22,7±1,8

3,3±1,4



Tyrimais nustatyta, kad tiekiamą grūdų srautą padidinus vienu kg s-1

(nuo 2,0 kg s-1

iki 3,0

kg s-1

) frakcijų skaitinės reikšmės padidėja neženkliai (4.3 pav.), kai atstumas tarp viršutinių valcų

yra 4,0 mm, o tarp apatinių – 1,5 mm. Tuomet mažesnių kaip 4 mm frakcijos dalelių buvo,

atitinkamai: 54,0% ir 55,4%.



1.9

23.8

40.1

54.0

1.4

25.4

40.9

55.4

0

20

40

60

80

<1,0 <2,0 <3,0 <4,0

Series1

Series3


Su

tra

iškytų

ku

ku

rūzų

grū

dų

fra

kcijų

da

lys,

% Atstumas tarp viršutinių valcų 4,0 mm, tarp apatinių - 1,5 mm


2,0 kg s-1

3,0 kg s-1

4.3 pav. Sutraiškytų kukurūzų grūdų frakcijų kitimas priklausomai nuo tiekiamo grūdų

srauto q, kai atstumas tarp viršutinių valcų yra 4,0 mm, o tarp apatinių – 1,5 mm

Nagrinėjant frakcijų sudėtį, esant mažiausiam (1,0 kg s-1

) ir didžiausiam (3,5 kg s-1

)

tiekiamam srautui, pastebėta, kad jis frakcijų dydžiui įtakos neturi (4.4 pav.). Mažesnių kaip 4 mm

frakcijos dalelių, padidinus q nuo 1,0 kg s-1

iki 3,5 kg s-1

, padidėjo tik 1,6 procentinio punkto (nuo

51,7% iki 53,3%).

2.6

24.0

40.1

51.7

0.6

23.4

39.6

53.3

0

20

40

60

80

<1,0 <2,0 <3,0 <4,0

Series1

Series3


Su

tra

iškytų

ku

ku

rūzų

grū

dų

fra

kcijų

da

lys,

% Atstumas tarp viršutinių valcų 4,0 mm, tarp apatinių - 1,5 mm


1,0 kg s-1

3,5 kg s-1





Sumažinus atstumą tarp viršutinių valcų nuo 4,0 mm iki 3,7 mm, o tiekiamą grūdų srautą

padidinus vienu kg s-1

(nuo 2,0 kg s-1

iki 3,0 kg s-1

) visų frakcijų skaitinės reikšmės sumažėja

(4.5 pav.). Tuomet mažesnių kaip 4 mm frakcijos dalelių dalis sumažėjo nuo 59,3% iki 55,5%.

2.2

24.9

42.3

59.3

2.0

23.7

38.2

55.5

0

20

40

60

80

<1,0 <2,0 <3,0 <4,0

Series1

Series3


Su

tra

iškytų

ku

ku

rūzų

grū

dų

fra

kcijų

da

lys,

%

2,0 kg s-1

3,0 kg s-1

Atstumas tarp viršutinių valcų 3,7 mm, tarp apatinių - 1,5 mm




5.6

31.2

49.1

65.8

3.3

25.2

40.3

53.9

0

20

40

60

80

<1,0 <2,0 <3,0 <4,0

Series1

Series3


Su

tra

iškytų

ku

ku

rūzų

grū

dų

fra

kcijų

da

lys,

%

1,0 kg s-1

3,5 kg s-1





Nagrinėjant frakcijų sudėtį, esant mažiausiam (1,0 kg s-1

) ir didžiausiam (3,5 kg s-1

)

tiekiamam srautui, nustatyta, kad jis frakcijų dydžiui įtakoja (4.6 pav.). Mažesnių kaip 4 mm



frakcijos dalelių, padidinus q nuo 1,0 kg s-1

iki 3,5 kg s-1

, sumažėjo 11,9 procentinio punkto (nuo

65,8% iki 53,9%).

Kuo sutraiškytų kukurūzų grūdų masėje yra daugiau didesnių kaip 4 mm frakcijos dalelių,

tuo sudėtingiau tinkamai konservuoti ruošiamą grūdainį [43]. Siekiant, kad ne mažiau kaip 60%

sutraiškytų grūdų masės dalis būtų mažesnės nei 4 mm frakcijos, į traiškymo-trupinimo įrenginį

reikia tiekti ne daugiau kaip 2 kg s-1

kukurūzų grūdų srautą (4.5 pav.).

Tarp viršutinių valcų nustačius 3,7 mm atstumą, keičiant į traiškymo-trupinimo įrenginį

tiekiamą kukurūzų grūdų srautą q, sutraiškytos kukurūzų masės mažesnės nei 4 mm frakcijos dydis

mažėja logaritminiu dėsniu (4.7 pav.). Analogiškai mažėja ir kitos frakcijos.

53.955.555.9

59.361.1

65.8

40.338.237.642.3

45.9

49.1

25.223.723.424.927.6

31.2

3.32.02.62.24.05.6

0

20

40

60

80

0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0


Su

tra

iškytų

ku

ku

rūzų

grū

dų

fra

kcijų

da

lys A

, %


Frakcija <4 mm

Frakcija <3 mm

Frakcija <2 mm

Frakcija <1 mm


kai atstumas tarp viršutinių valcų yra 3,7 mm, o tarp apatinių – 1,5 mm:

Frakcija <1 mm ;61.090.4ln23.2 2

mm1 RqA

Frakcija <2 mm ;76.001.30ln53.5 2

mm2

RqA

Frakcija <3 mm ;83.064.48ln83.8 2

mm3 RqA

Frakcija <4 mm 98.045.65ln44.9 2

mm4 RqA

Analizuojant tyrimų duomenis nustatyta, kad esant 4,0 mm atstumui tarp viršutinių valcų, o

tarp apatinių – 1,5 mm, keičiant į traiškymo-trupinimo įrenginį tiekiamą kukurūzų grūdų srautą q,

sutraiškytos kukurūzų masės frakcinė sudėtis nekinta (4.8 pav.). Todėl duomenys pateikti 3.8

paveiksle nėra aproksimuoti.



0.61.42.41.92.82.6

23.425.424.723.825.024.0

40.1 41.1 40.1 41.1 40.9 39.6

53.355.453.954.052.551.7

0

20

40

60

80

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4


Su

tra

iškytų

ku

ku

rūzų

grū

dų

fra

kcijų

da

lys A

, %


Frakcija <4 mm

Frakcija <3 mm

Frakcija <2 mm

Frakcija <1 mm



4.3 Galios poreikis

Tyrimais nustatyta, kad didinant į traiškymo-trupinimo įrenginį tiekiamą grūdų srautą q, kai

atstumas tarp viršutinių valcų yra 4,0 mm, o tarp apatinių – 1,5 mm, galios poreikis didėjo

(4.9 pav.). Sumažinus atstumą tarp viršutinių valcų nuo 4,0 mm iki 3,7 mm, o tiekiamą grūdų srautą

didinant, galios poreikis augo (4.10 pav.). Apibendrinant tyrimus galima teigti, kad galios poreikis

traiškymo-trupinimo įrenginio darbinėms dalims sukti priklauso nuo į traiškymo-trupinimo įrenginį

tiekiamo grūdų srauto bei nuo atstumo tarp valcų.



0

10

20

30

40

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kukurūzų grūdų traiškymo trukmė t , s

Ga

lio

s p

ore

ikis

įre

ng

inio

da

rbu

i P

, k

W


3,0 kg s-1

2,0 kg s-1

1,0 kg s-1

4.9 pav. Traiškymo-trupinimo įrenginio darbinėms dalims sukti galios poreikio dinamika,


0

10

20

30

40

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kukurūzų grūdų traiškymo trukmė t , s

Ga

lio

s p

ore

ikis

įre

ng

inio

da

rbu

i P

, k

W


3,0 kg s-1

2,0 kg s-1

1,0 kg s-1

4.10 pav. Traiškymo-trupinimo įrenginio darbinėms dalims sukti galios poreikio dinamika,




Tyrimais nustatyta, kad didinant į įrenginį tiekiamą grūdų srautą galios poreikis didėjo

tiesiškai. Tarpo tarp viršutinių valcų padidinimas nuo 3,7 mm iki 4,0 mm, sumažino apie 3 kW

galios poreikį tik esant q mažesniems nei 2 kg·s-1

.

P = 6,01q + 13,07

R2 = 0,98

P = 5,14 q + 16,86

R2 = 0,98

0

10

20

30

40

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4

Tiekiamas kukurūzų grūdų srautas q , kg/s

Ga

lio

s p

ore

ikis

įre

ng

inio

da

rbu

i P

, k

W Atstumas tarp viršutinių valcų 3,7 mm, tarp apatinių - 1,5 mm


4.11 pav. Tiekiamo grūdų srauto q įtaka galios poreikiui traiškymo-trupinimo įrenginio

darbinėms dalims sukti

Galios poreikis vieno kilogramo per sekundę grūdų srautui sutraiškyti, didinant tiekiamą

kukurūzų grūdų srautą nuo 1 kgs-1

iki 3,5 kgs-1

mažėjo laipsnine funkcija (4.12 pav.). Tuomet

santykinis galios poreikis Psantyk. sumažėjo vidutiniškai nuo 22,10 kW iki 10,17 kW, kai atstumas

tarp viršutinių valcų siekė 3,7 mm, o tarp apatinių – 1,5 mm. Padidinus atstumą tarp viršutinių valcų

nuo 3,7 mm iki 4,0 mm, o tiekiamą grūdų srautą nuo 1,0 kgs-1

iki 3,5 kgs-1

, galios poreikis vieno

kgs-1

kukurūzų grūdų srautui sutraiškyti sumažėjo nuo 18,70 kW iki 9,60 kW.



P santyk. = 18.40 q-0.522

R2 = 0.98

P santyk. = 21.59 q-0.639

R2 = 0.98

0

10

20

30

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4Ga

lio

s p

ore

ikis

1 k

g s

-1 g

rūd

ų s

utr

aiš

kyti P

santy

k.,

kW




4.12 pav. Galios poreikis vieno kgs

-1 kukurūzų grūdų srautui sutraiškyti

Apibendrinus atstumo tarp valcų įtakos galios poreikiui tyrimų rezultatus, galima

konstatuoti, kad skirtumas tarp galios poreikio vieno kgs-1

kukurūzų grūdų srautui sutraiškyti,

tiekiant daugiau kaip 2 kgs-1

, nėra ženklus. Jis siekia tik apie 0,25 kW (4.12 pav.).



IŠVADOS

1. Nustačius 4,0 mm atstumą tarp viršutinių valcų, o tarp apatinių – 1,5 mm, keičiant į

traiškymo-trupinimo įrenginį tiekiamą kukurūzų grūdų srautą q, sutraiškytos kukurūzų

masės frakcinė sudėtis nekinta.

2. Keičiant tiekiamą kukurūzų grūdų srautą į traiškymo-trupinimo įrenginį q kinta ir

sutraiškytos kukurūzų masės frakcinė sudėtis, kai atstumas tarp viršutinių valcų yra 3,7 mm,

o tarp apatinių – 1,5 mm. Didinant q nuo 1,0 kg·s-1

iki 3,5 kg·s-1

, smulkių frakcijų dalis

mažėja, o stambių (didesnių nei 4 mm) – didėja.

3. Siekiant, kad ne mažiau kaip 60% sutraiškytų grūdų masės dalis būtų mažesnės nei 4 mm

frakcijos, į traiškymo-trupinimo įrenginį reikia tiekti ne daugiau kaip 2 kg s-1

kukurūzų

grūdų srautą.

4. Didinant į įrenginį tiekiamą grūdų srautą q, galios poreikis didėja tiesiškai. Tarpo tarp

viršutinių valcų padidinimas nuo 3,7 mm iki 4,0 mm, įgalina apie 3 kW sumažinti galios

poreikį tik esant q mažesniems nei 2 kg·s-1

.

5. Santykinis galios poreikis vieno kilogramo per sekundę grūdų srautui sutraiškyti Psantyk,

didinant tiekiamą kukurūzų grūdų srautą q, mažėjo laipsnine funkcija. Padidinus q nuo 1,0

kgs-1

iki 3,5 kgs-1

, Psantyk. sumažėjo nuo 22,10 kW iki 10,17 kW, kai atstumas tarp

viršutinių valcų siekė 3,7 mm, o tarp apatinių – 1,5 mm. Atstumo tarp viršutinių valcų

padidinimas nuo 3,7 mm iki 4,0 mm, galios poreikį įgalino sumažinti, atitinkamai, 3,4 kW ir

0,57 kW.



LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Poškevičiūtė J. Žmonijos problemų šaltinis – gyventojų perteklius? September 14, 2014. [Žiūrėta

2014 12 19]. Prieiga per: http://www.technologijos.lt/p/spausdinti?name=S-42729.

2. US Census Bureau – Total Midyear Population for the World: 1950–2050". Census.gov.

December 2010. May 6, 2011.

3. Jonathan A. Foley. Can We. Feed the World. Scientific American, November 2011.

4. Žukauskaitė J. Pasaulinės mėsos rinkos prognozės 2015 m.

December 18, 2014. [Žiūrėta 2014 12 20]. Prieiga per: http://www.vic.lt/?mid=161&id=17086.

5. Tumbarello G. A. Realigning global standards for agricultural trade: the US and EU trade

negotiations. American Feed Industry Association, 03-Mar-2015.

6. Patašienė R. Lietuvoje stambėja galvijininkystės ūkiai. June 10, 2013. [Žiūrėta 2014 12 20].

Prieiga per: http://www.vic.lt/?mid=160&id=12322.

7. MacDonald J., Newton D. Milk Production Continues Shifting to Large-Scale Farms. SDA’s

Economic Research Service’s. December 01, 2014.

8. O’Brien D. World Corn Market Supply Demand Trends. K-State Research and Extension.

May 27, 2010.

9. A comparison of world corn yields. October 11, 2013. [Žiūrėta 2015 01 15]. Prieiga per:

http://www.agprofessional.com/news/A-comparison-of-world-corn-yields-227415201.html.

10. Bartkevičiūtė Z. Pašarų energinė vertė. // Mano ūkis.- 2004, Nr.1.

11. Butkus V., Domeika R., Jasinskas A., Martinkus M., Špokas L., Vaiciukevičius E. Derliaus

dorojimo technologijų inžinerija [Elektroninis išteklius]: mokomoji knyga. Akademija, Kauno

r.: Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras, 2012. 164 p. ISBN: 9786094490347.

Prieiga per: <http://dspace.lzuu.lt/handle/1/1710>.

12. Schroeder, J.W. Haylage and Other Fermented Forages. NDSU Extension Service 8 pages,

6/2004.

13. Baležentienė L., Spruogis V. Ožiarūčio žaliosios masės silosavimas su įvairiais augalais ir siloso

kokybė. Žemės ūkio mokslai. 2003, Nr. 4, p. 43-49.

14. Smotherman A., Morgan J., Lannom K., et al. Performance and Behavior of Weaned Beef

Cattle that Were Fed Tall Fescue Dry Hay or Haylage. Animal Industry Report 2010: AS 656,

ASL R2506.

15. Jamieson A. Vadovas mėsinių galvijų augintojui // Lietuvos gamtos fondas, 2013.

16. Mikulionienė S. Kukurūzų siloso maistinė ir pašarinė vertė. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas,

2001. T.15 (37). P. 81–83.

http://scholar.google.com/scholar?q=%22Haylage+and+Other+Fermented+Forages%22



17. Kemira GrowHow. Grūdainis. Lietuviška patirtis. [Žiūrėta 2015 01 15]. Prieiga

per:http://www.balticagro.lt/multimedia/Grudainis_-_Lietuviska_patirtis.pdf.

18. Žekonienė V., Daugėlienė N., Bakutis B. Mokslinių rekomendacijų taikymo ekologiniame

ūkyje pagrindai. LŽŪU, 2006. 145 p.

19. Patrick D. French. Dairy Science Dept, Virginia Tech, Getting More out of Corn Silage.

20. Barwicki J., Gach S., Koprysz K., et al. Technical and economical analysis of harvesting and

ensilaging of corn grain.

Agronomy Research 12(1), 33–40, 2014.

21. Špokas L. Kukurūzai grūdams pjaunami pertvarkytais kombainais. // Mano ūkis.- 2008, Nr. 11.

22. Gamybos technologijos. [Žiūrėta 2015 03 05]. Prieiga per:

http://www.biofuture.lt/lt/technologijos.

24. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Traiškyti silosuoti grūdai – geriau nei sausi miltai. // Valstietis.-

2010.

25. Paulauskas E. Ne už kalnų kukurūzų dorojimo metas. // Pieno ūkis.- 2013

26. Petrauskaitė A. Ar mokame auginti kukurūzus? // Pieno ūkis.-2014

27. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Grūdainis – grūdų silosas // Mano ūkis. 2007, Nr.6.

28. Mikulionienė S., Stankevičius R. Žolinių pašarų ir siloso cheminė sudėtis, maistinė vertė ir

virškinamumas. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2002. T.18 (40). P. 94–99.

29. Gailevičius M. R. Kurią silosavimo technologiją pasirinkti? LŽŪKT, 2013.

30. Butkus V., Domeika R., Jasinskas A., Martinkus M., Špokas L., Vaiciukevičius E. Derliaus

dorojimo technologijų inžinerija [Elektroninis išteklius]: mokomoji knyga. Akademija, Kauno

r.: Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras, 2012. 164 p. ISBN: 9786094490347.

Prieiga per: <http://dspace.lzuu.lt/handle/1/1710>.

31. Gailevičius R. M. Žoliapjūtė – svarbiausia gyvulininkystės ūkyje, 2012. [Žiūrėta 2013 03 02].

Prieiga per: http://www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/veterinarija/?SId=618

32. Liaukonis J. Alternatyvios silosavimo mašinos // Žemės ūkis. – 2007, Nr. 6.

33. Kukurūzų rulonų presavimo – apvyniojimo kombainas. [Žiūrėta 2013 03 02]. Prieiga per:

http://www.ekotech.lt/upload/PDF/Goweil/LT-Master_lt.pdf.

34. Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Žukovienė R. Priemonės silosuotų pašarų kokybei

baltymingumui ir ekonomiškumui didinti. Kaunas, LGI, 2002. 29 p.

35. Budissa-Bag raida ir istorija. August 5, 2014. [Žiūrėta 2014 09 13]. Prieiga per: http://www.b-

bagger.lt/aktualijos/back/152/article/budissa-bag-raida-ir-istorija.html

36. Бавир А. A; Kyщк М.. Ю.; Xиmир B. B. Xpaнение и испoльзaварнue влажного зерна

rуrурузы: М; Aгропромизgат., 1988. – 152 c.



37. Larry R. Inman, Ronald V. Garvin, Patrick S. Welch. Grain bagging machine. Patent number:

5,419,102. Date of patent: May. 30, 1995. 24p.

38. West Central Grain Bags, internetinis puslapis. [žiūrėta 2015 balandžio 05 d.] Prieiga per

internetą: <http://wcgrainbags.com//vref/style.html>.

39. Grain Bags Canada, internetinis puslapis. [žiūrėta 2015 balandžio 08 d.] Prieiga per internetą:

http://www.grainbagscanada.com/loading_unloading_grainbags.php.

40. Kemira Growhow: Grūdainis 2006m. Tekstas liet. K. - http://www.kemira-

growhow.com/LIT/ApieMus/8Leidiniai/7PasaruGamyba/#Murska (2006-08-24)

41. Baranauskas S., Juknevičius S., Stankevičiūtė J. Pašarai ir galvijų šėrimas. Kaunas. 2009. 17

psl.

42. Drėgnų grūdų konservavimas. // Kukurūzai.- 2013, 57 psl.

43. Siloso gamybos technika // Kukurūzai.- 2013, 47 psl.

44. S.Schukkingas. Vytinto siloso gamyba. LŽŪKT, 2001

45. H. Jeroch., G. Flachowsky., F. Weißbach. Futtermittelkunde.- Stuttgart, 1993, S. 510

46. Jukna Č., Andrus K., Alksninis A.. Pieninė galvijininkystė JAV.- Kaunas, 1994, p. 231

47 Vasarevičius D. 2011. Atsinaujinančių šaltinių panaudojimo ir perspektyvų Lietuvoje analizė.

Elektronika ir elektrotechnika. 2011, p. 73-77.

48. John Deere forage technology - next phase with the new advanced kernel/forage process

design. [Žiūrėta 2015 04 05]. Prieiga per:

https://www.deere.com/en_NAF/our_company/news_and_media/press_releases/2012/kernelstar

_processor.page.

49. Balaz P. 2008. Mechanochemistry in Nanoscience and Minerals Engineering. Springer. Košice,

Slovakia, 428 p.

50. Novošinskas H. 2012. Inžinerinių technologijų projektavimas. Aleksandro Stulginskio

universitetas. Akademija., 118 p.

51. Kusińska, E., Zawiślak, K., Sobczak, P. 2008. Energy consumption of maize grain crushing

depending on moisture content. TEKA Kom. Mot. Energ. Roln. – OL PAN. Vol. 8, p. 129–134.

http://www.grainbagscanada.com/loading_unloading_grainbags.php

http://www.kemira-growhow.com/LIT/ApieMus/8Leidiniai/7PasaruGamyba/#Murska

http://www.kemira-growhow.com/LIT/ApieMus/8Leidiniai/7PasaruGamyba/#Murska

http://www.google.lt/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=inauthor:%22Peter+Balaz%22&source=gbs_metadata_r&cad=6



MOKSLINIO DARBO APROBACIJA

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslinėse konferencijose:

1. Milašius A., Račiūnas P. Grūdų smulkinimo tyrimo diskinių valcų smulkintuvu.

Mokslinė konferencija „Jaunasis mokslininkas“. Akademija 2014 04 24.

2. Račiūnas P., Steponavičius D. Dvipakopio diskinio grūdų traiškytuvo-trupintuvo

technologinių parametrų nustatymas. Studentų mokslinė konferencija: Jaunasis

mokslininkas-2015 balandžio 23 d. 2015 m., Kaunas-Akademija, Lietuva.

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslo leidiniuose:

1. Milašius A., Račiūnas P. Grūdų smulkinimo tyrimo diskinių valcų smulkintuvu.

Agroinžinerija ir energetika. 2014, Nr. 19, P. 80-83.

2. Račiūnas P., Steponavičius D. Dvipakopio diskinio grūdų traiškytuvo-trupintuvo

technologinių parametrų nustatymas. Agroinžinerija ir energetika. 2015, Nr. 20, P. 38-43.

dvipakopio diskinio grŪdŲ traiŠkytuvo trupintuvo ...dspace.lzuu.lt/bitstream/1/3623/1/dvipakopio...

Documents