Įvadinio straipsnio autorė Jūratė Nalivaikienė
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos patirtis Renata Katinaitė
Šiaulių teritorinės darbo biržos Akmenės skyriaus patirtis Daiva Klusienė
Trakų rajono savivaldybės švietimo centro patirtis Kira Solovjovienė
1
Eurogu
idan
ce
2
Apie leidinį | 8
Įvadas. Profesinio orientavimo paslaugos socialinės atskirties ir rizikos grupėms | 11
1. skyrius. kalėjimų departamento prie lietuvos respublikos tei sin gu mo ministerijos vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėms | 25
1.1. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos.
Įkūrimas, pagrindinė vykdoma veikla | 25
1.2. Vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėms | 28
1.2.1. Kalėjimų departamento vykdomo projekto pristatymas | 28
1.2.2. Profesinio orientavimo organizavimas | 30
1.2.3. Grupinės konsultacijos | 31
Gerosios praktikos pavyzdys | 34
1.2.3.1. Bendrieji mokymai nuteistiesiems | 34
Gerosios praktikos pavyzdys | 36
1.2.4. Individualios konsultacijos | 36
Gerosios praktikos pavyzdys | 39
1.2.5. Specialistų kompetencijos ugdymas | 40
1.2.5.1. Specialistų mokymai | 40
Turinys
Eurogu
idan
ce
3
1.2.5.2. Specialistų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose | 42
1.2.5.3. Tolesni specialistų ir nuteistųjų mokymai | 44
1.3. Bendradarbiavimas vykdant socialinės atskirties ir rizikos
grupėms skirtą veiklą | 45
Naudota literatūra | 46
2. skyrius. Akmenės darbo biržos vykdoma veikla socialinės ats kirties ir rizikos grupėms | 50
2.1. Akmenės darbo birža. Įkūrimas, pagrindinė vykdoma veikla | 50
2.1.1. Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo centras | 52
2.1.2. Akmenės darbo biržos ir Jaunimo darbo centro klientai,
tikslinės grupės | 53
2.2. Vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėms | 54
2.2.1. Individualus konsultavimas ir informavimas | 54
Informavimas ir konsultavimas apie profesinės
karjeros planavimą | 55
Tinkamumas vienai ar kitai profesijai | 55
Paklausios ir nepaklausios profesijos (įsidarbinimo
galimybių barometras) | 56
Mokymosi galimybės | 56
Mokymosi įstaigos (bendrojo lavinimo, profesinio
mokymo, neįgaliųjų ugdymo) | 58
Individualūs užimtumo veiklos planai | 59
Eurogu
idan
ce
4
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir galimybė
jose dalyvauti | 60
Laisvos darbo vietos ir padėtis darbo rinkoje | 62
Laisvų darbo vietų paieškos būdai | 63
CV ir motyvacinio laiško rašymas | 63
Prisistatymas darbdaviui | 64
Dažniausiai darbdavių užduodami klausimai | 64
Registracijos darbo biržoje tvarka, registracijai būtini
dokumentai | 65
Darbo biržos klientų lankymosi darbo biržoje tvarka | 66
Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo tvarka | 66
Elektroninės darbo biržos paslaugos internete | 66
Darbo biržos organizuojami renginiai | 67
Darbo biržos vykdomi projektai ir galimybė
juose dalyvauti | 67
Socialinių partnerių vykdomi projektai ir galimybė
juose dalyvauti | 69
Darbo rinką reguliuojantys įstatymai | 70
2.2.2. Tiksliniai susirinkimai, mokymai | 70
Supažindinimas su darbo paieška per kompiuterines
programas SIP, PIC. Internetinis DB puslapis | 71
Profesinės karjeros planavimas | 72
Eurogu
idan
ce
5
CV rengimas. Darbo paieškos būdai. Prisistatymas
darbdaviui | 73
Galimybė neįgaliesiems susikurti darbo vietas | 74
Informacija darbo biržos klientui | 75
Darbo esmė | 75
2.2.3. Motyvaciniai seminarai | 75
2.2.4. Ekskursijos | 77
2.2.5. Specialistų kompetencijos ugdymas | 78
2.3. Bendradarbiavimas vykdant socialinės atskirties ir rizikos
grupėms skirtą veiklą | 79
2.3.1. Bendradarbiavimas organizacijos viduje | 79
2.3.2. Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis | 81
3. skyrius. Trakų rajono savivaldybės švietimo centro veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėms | 88
3.1. Trakų rajono savivaldybės Švietimo centras. Įkūrimas,
pagrindinė vykdoma veikla | 88
3.2. Vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėms | 90
3.2.1. Projektas „Karjeros link“ | 92
3.2.2. Projektas „Sėkmingo mokymosi link“. Projekto dalyvio
atsiliepimas | 94
3.2.3. Profesinio veiklinimo programa „Šešėlių dienos“ | 99
Eurogu
idan
ce
6
3.3. Bendradarbiavimas vykdant socialinės atskirties ir rizikos
grupėms skirtą veiklą | 100
3.4. Veiklos, skirtos socialinės atskirties ir rizikos grupėms,
tęstinumo užtikrinimas | 101
1. skyriaus priedai
1.1. Testas „Asmenybės polinkiai“ | 104
1.2. Testas „Vertybės“ | 108
1.3. Pratimas „Profesiniai interesai“ | 109
1.4. Testas asmenybės tipo nustatymui | 110
1.5. Testas bendravimo lygio įvertinimui | 118
1.6. Testas „Mano savybės“ | 121
2. skyriaus priedai
2.1. Lietuvos profesinės mokyklos | 124
2.2. Lietuvos kolegijos | 128
2.3. Lietuvos universitetai | 140
2.4. Kolegijų reitingas ir valstybės finansuojamos
vietos 2009–10 | 147
2.5. Valstybinių universitetų reitingas ir valstybės
finansuojamos vietos 2009–10 | 148
2.6. Informacija. Kur mokytis (nuorodos) | 149
Eurogu
idan
ce
7
2.7. Informacija. Darbo pasiūlymai karjeros
portaluose (nuorodos) | 150
2.8. CV pavyzdys ir motyvacinis laiškas | 151
2.9. Pristatymas. Karjera (renkuosi profesiją) | 151
2.10. Lankstinukas. Profesinės karjeros planavimas | 151
2.11. Pristatymas. Curriculum Vitae (CV) rengimas | 151
2.12. Pristatymas. Asmenybė, CV, motyvacinis, prisistatymas
darbdaviui | 151
2.13. Leidinys. Kaip ieškoti darbo | 151
2.14. Kaip pasiruošti pokalbiui dėl darbo | 152
2.15. Pristatymas. Darbo vietos kūrimas (neįgaliesiems) | 155
2.16. Pristatymas. Informacija darbo biržos klientui | 155
2.17. Pristatymas. Darbo esmė | 155
3. skyriaus priedai
Metodikos „Karjeros link” turinys:
3.1. Klausimynas „iškritusiųjų“ iš nuosekliojo mokymosi
sistemos ir sugrįžusiųjų motyvacijai nustatyti | 157
3.2. Teorinė medžiaga. „Mokymosi motyvacijos didinimas –
vienas svarbiausių ugdymo proceso sėkmės garantų“ | 186
3.3. Teorinė medžiaga. „Pokyčiai ir augimas sprendžiant
dilemas“ – Lilehamerio (Norvegija) karjeros centro
prof. Rune’s Flodstrømo pranešimas | 195
Eurogu
idan
ce
turinys | 8
Tęsiant tradiciją, Švietimo mainų paramos fondas pristato elektroninį
leidinį – praktinį vadovą profesinio orientavimo specialistams, kuriame
aprašyta Švietimo mainų paramos fondo organizuojamo Kokybės kon-
kurso profesinio informavimo nominacijos laureatų profesinė patirtis.
Europos Komisijai 2010-uosius paskelbus Europos kovos su skurdu
ir socialine atskirtimi metais, 2010 m. kokybės konkurso nominacijoje,
skirtoje profesinio orientavimo paslaugas teikiančioms institucijoms,
buvo renkama institucija, kokybiškiausiai teikianti profesinio orientavimo
paslaugas socialinės atskirties ir socialinės rizikos grupėms.
Profesinio orientavimo paslaugas teikiančių institucijų nominacijos
tikslas buvo įvertinti atsakingą profesinio orientavimo institucijų darbą su
socialinės atskirties ir rizikos grupėmis, paskatinti įgyvendinti joms skirtas
profesines veiklas, taip pat skleisti informaciją apie pasiektus rezultatus.
2010 metų Kokybės konkurso laimėtojas – Kalėjimų departamentas
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Ši institucija 2010 m.
Konkurse pripažinta kaip geriausiai vykdanti veiklą socialinės atskirties
ir rizikos grupėms.
Apie leidinį
Eurogu
idan
ce
turinys | 9
Antrąją vietą konkurse laimėjo Šiaulių teritorinės darbo biržos Akme
nės skyrius, o trečioji vieta atiteko Trakų rajono savivaldybės švietimo
centrui. Leidinyje aprašyta visų laureatų veikla, metodai, priemonės,
naudojami dirbant su socialinės atskirties ir rizikos grupėmis, pateikiami
sėkmingos praktinės patirties pavyzdžiai.
Leidinį sudaro penkios dalys. Įvadiniame straipsnyje aprašomi pro-
fesinio orientavimo paslaugų teikimo socialinės atskirties ir rizikos gru-
pėms ypatumai, pagrindžiant juos Kokybės konkurso laimėtojų praktine
patirtimi. Tolesnėse trijose dalyse (skyriuose) pristatomos šios institu-
cijos: Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, Šiaulių
teritorinės darbo biržos Akmenės skyrius ir Trakų rajono savivaldybės
švietimo centras, aprašoma, kokias veiklas šios institucijos vykdo soci-
alinės atskirties ir rizikos grupėms, kokie veiklų tikslai, kokios šių veiklų
tikslinės grupės, kokie metodai, priemonės naudojami, pateikiamas veiklų
pagrindimas ir, kur tinkama, – rezultatai.
Penktą leidinio dalį sudaro priedai, kuriuose skaitytojas ras metodi-
nių priemonių, pristatymų, atmintinių ir kitos praktinės pagalbos darbui
su socialinės atskirties ir rizikos grupėmis.
Eurogu
idan
ce
turinys | 10
Leidinyje pateikti autentiški Kokybės konkurso laureatų aprašymai.
Institucijų naudojamos priemonės leidinyje pateiktos taip pat nedarant
jokių specialių koregavimų.
Atkreipiame dėmesį, kad pateikiamas praktines priemones leidinio au-
toriai naudoja dirbdami su asmenimis, priskiriamais socialinės atskirties ir
rizikos grupėms. Norint šias priemones taikyti darbe su kitomis grupėmis,
rekomenduotina jas peržiūrėti ir įvertinti jų tinkamumą.
rekomendacijos leidinio naudojimuiLeidinys yra sudarytas kaip darbo knyga – vadovas.
Remiantis pateikta informacija ir skirtinga visų institucijų patirtimi,
leidinio turinys sudėtas taip, kad skaitytojui būtų patogu prieiti prie jį
dominančių leidinio dalių. Kiekvienas skyrius yra sudarytas iš poskyrių,
kuriuose aprašoma kiekvienos institucijos patirtis atitinkamoje srityje.
Tekste esančios nuorodos į priedus, testus, kitas priemones leis patekti
į puslapius, kuriuose bus galima rasti aprašomų metodinių-mokomųjų
priemonių pavyzdžių ir šablonų.
Elektroninis leidinio formatas suteikė galimybę tekste pateikti nuoro-
das į atitinkamus išorinius šaltinius, interneto svetaines. Pakanka spuste-
lė ti pateiktas nuorodas. Tai palengvins susipažinimą su pateiktomis
priemonėmis ir kitais veiklos organizavimo aspektais.
Tikimės, kad šis leidinys padės profesinio informavimo specialistams
organizuoti ir vykdyti profesinę veiklą įvairaus dydžio ir pobūdžio institu-
ci jose ir regionuose.
Linkime sėkmės Jūsų veikloje!
Švietimo mainų paramos fondas
Eurogu
idan
ce
turinys | 11
Profesinis orientavimas yra sudedamoji mokymosi visą gyvenimą dalis,
prisidedanti prie kiekvienos šalies ekonominės ir socialinės plėtros bei
skatinanti asmeninę šalies piliečių raidą. Profesinio orientavimo paslau-
gos skirtos visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų užimtumo,
amžiaus, negalios, lyties, rasės, religinių įsitikinimų, etninės kilmės, seksu-
alinės orientacijos, taigi ir socialiai pažeidžiamiausioms asmenų grupėms,
kurios visuomenėje atsiranda, formuojasi ir vėl išnyksta priklausomai
nuo politinių, socialinių-ekonominių, kultūrinių-psichologinių veiksnių.
Dažnai šios paslaugos įtraukiamos į platesnių paslaugų paketą, t. y. psicho-
socialinės reabilitacijos, profesinės reabilitacijos, profesinio mokymo,
tarpininkavimo įdarbinant, nes profesinio orientavimo paslaugos tampa
labai reikšmingos kritiniais gyvenimo periodais. Profesinis orientavimas
atlieka reikšmingą vaidmenį, įgyvendinant socialinio teisingumo ir įsi-
traukimo į visuomenę tikslus, nes padeda mobilizuoti socialinės rizikos
grupių asmenis švietimui, mokymui ir užimtumui.
Įvadas. Profesinio orientavimo paslaugos socialinės atskirties ir rizikos grupėms
Eurogu
idan
ce
turinys | 12
Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (Žin., 2006, nr. 73-
2762) 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kurie asmenys darbo rinkoje laikomi
papildomai remiamais, o tai praktiškai apima visas socialinės atskirties
grupes.
Šiame leidinyje pateikiama išsami informacija apie trijų institucijų: Ka-
lėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, Šiaulių teritorinės
darbo biržos Akmenės skyriaus* ir Trakų rajono savivaldybės švietimo
centro, – teikiamas profesinio orientavimo paslaugas, skirtas asmenims,
atsidūrusiems sudėtingose gyvenimo situacijose, taip pat profesinio
orientavimo priemones šioms socialinės atskirties ir socialinės rizikos
grupėms:
nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidėtas;
asmenims, paleistiems iš laisvės atėmimo vietų;
socialinės rizikos ir (ar) be tėvų globos likusiems vyresniems nei
14 metų vaikams;
vienišoms motinoms ar tėvams (vieni auginantys vaikus);
vyresnio amžiaus asmenims (daugiau kaip 50 metų);
anksti mokyklas palikusiems asmenims;
esamiems ir buvusiems vaikų socialinės globos namų, specialiųjų
internatinių mokyklų auklėtiniams (14–29 metų);
neįgaliesiems.
Socialinės atskirties grupės labai įvairios, kiekviena jų yra labai
neviena ly tė, bet dažniausiai jų atskirtis glaudžiai susijusi su skurdu, ne-
darbu. Darbas žmogui suteikia pajamas ir sąlygas, kurios leidžia išsiva-
duoti iš skurdo, suteikia socialinį statusą bei atveria galimybes socialinę
* 2010 m. spalio 1 d., įvykdžius reorganizaciją Lietuvos darbo biržos struktūroje, Akmenės darbo birža nustojo veikti kaip savarankiškas juridinis asmuo. Ji buvo prijungta prie naujai sukurtos Šiaulių teritorinės darbo biržos ir šiuo metu vadinasi Šiaulių teritorinės darbo biržos Akmenės skyrius. Tam, kad skaitytojui būtų aiškiau, toles-niame tekste Akmenės darbo birža vadinama senuoju pavadinimu, nes aprašoma būtent 2009–2010 m. veikla, kai Akmenės darbo birža veikė kaip savarankiškas juridinis asmuo, žinoma, priklausantis bendrai Lietuvos darbo biržos sistemai.
Eurogu
idan
ce
turinys | 13
atskirtį įveikti. Profesinio orientavimo paskirtis – įsidarbinimo galimybių
išplėtimo paieškos, skatinant šiuos asmenis apsispręsti mokytis; kelti
kvalifikaciją ar persikvalifikuoti; aktyviai ir savarankiškai ieškoti darbo
pagal konkretų veiksmų planą; įsidarbinti; ieškoti paramos ir spręsti savo
psicho logi nes bei socialines problemas, trukdančias įsitraukti į visuome-
nės bei profesinę veiklą ir joje dalyvauti.
Todėl teikiant profesinio orientavimo paslaugas siekiama ugdyti
kompetencijas ir suteikti žinių, reikalingų ieškant darbo, įsidarbinant ir
įsitvirtinant visuomenėje.
Specifika. Įvairių socialinės atskirties ir socialinės rizikos grupių nepakan-
kamo išsilavinimo, žemos kvalifikacijos ar nedarbo pasekmės yra pana-
šios. Jiems bendra nepasitikėjimas savo jėgomis, savigarbos praradimas,
emocinės problemos, socialinių įgūdžių nepakankamumas, motyvacijos
stoka, profesinių įgūdžių ir darbo patirties stoka bei profesinio persio-
rientavimo galimybių neįvertinimas.
Šiame leidinyje supažindinama, kaip Akmenės darbo birža (toliau –
ADB), Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos (toliau – KD) ir Trakų rajono savivaldybės švietimo centras
(toliau – TŠC) dalyvauja sprendžiant šių asmenų atskirties problemas
organizuodami ir teikdami profesinio informavimo, profesinio konsul
tavimo bei psichologinio konsultavimo paslaugas. Šių paslaugų turinys
apibrėžtas Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo
reikalavimų apraše (Žin., 2005 nr. 60-2132) bei Darbo rinkos paslaugų
teikimo sąlygų ir tvarkos apraše (Žin., 2010, nr. 117-5983). Vado vau jantis
jais, profesinio informavimo tikslas – teikti informaciją apie švietimo
sistemą, specialybių ir profesijų turinį, ypatumus ir reikalavimus, darbo
rinką ir profesinės karjeros galimybes, taip pat apie tai, kokios galimybės
bei tvarka įgyti ir kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti.
Eurogu
idan
ce
turinys | 14
Profesinis informavimas minimose įstaigose teikiamas įvairiais bū-
dais (telefonu, internetu, individualiai ir grupėms), naudojant įvairias
priemones (anketas, parengtą vaizdinę medžiagą, lankstinukus, aktualią
literatūrą ir pan.).
Geras pavyzdys – į Akmenės rajono savivaldybės Suaugusiųjų mokymo
centrą ADB organizuojamos ekskursijos, kuriomis siekiama jaunuolius, netu-
rinčius pagrindinio išsilavinimo, paskatinti grįžti atgal į mokyklos suolą tęsti
nebaigtų mokslų. Svarbu, kad stengiamasi padrąsinti ir atverti perspektyvas
niekur nesimokantiems ar nedirbantiems jaunuoliams, parodant klases,
pasakojant apie mokymosi galimybes, pristatant pedagogus. Profesinis
informavimas bendradarbiaujant su regiono institucijomis duoda geresnius
rezultatus, nes tokie jaunuoliai greičiau pasiryžta mokytis, kai jaučia savo
siekio kažką keisti gyvenime palaikymą bei jų rūpesčių supratimą.
Efektyvus informavimo renginys ADB Darbo mugės kandidatuojan-
tiems į konkrečias darbo vietas, kai daug informacijos apie profesinius
reikalavimus konkrečiai darbo vietai sužinoma tiesiogiai iš atvykusių
darbdavių: darbdaviai pristato bedarbiams darbo vietą, darbo sąlygas,
kalbasi su pretendentais, pateikia jiems klausimus, atsakant į kuriuos
Eurogu
idan
ce
turinys | 15
reikia būti pasirengus ir mokėti apibendrinti (pvz., „Kodėl turėtume Jus
samdyti? Kokį paruošimą turite šiam darbui? Koks Jūsų pagrindinis pa-
siekimas? Ką žinote apie mūsų organizaciją?“). Tai gera paskata analizuoti
savo kompetencijas, ieškoti naujos informacijos rengiantis pokalbiams
su potencialiais darbdaviais.
Profesinio konsultavimo tikslas – pagalba priimant racionalų spren-
di mą planuojant ir įgyvendinant profesinę karjerą, atsižvelgiant į indivi-
dua lias savybes (interesus, gebėjimus, polinkius), konkrečių profesijų
ypatumus bei mokymosi, studijų ir darbo galimybes. Profesinėse kon-
sultacijose asmenys mokomi geriau pažinti savo asmenines savybes,
gebėjimus, polinkius, analizuoti savo profesinius įgūdžius ir jų pritaikymo
galimybes, susipažįsta su darbo paieškos dėsningumais, efektyviais pri-
sistatymo darbdaviui būdais ir išbando juos praktiškai.
Profesinis konsultavimas vyksta interviu forma, taip pat atliekami
profesinio tinkamumo ir/ar kryptingumo tyrimai, skaitomos paskaitos,
seminarai, organizuojamos diskusijos, vyksta darbas grupėse, imitaciniai
žaidimai.
Profesinio konsultavimo praktikoje rekomenduojama taikyti TŠC
parengtą 6 dalių anketą, kurios tikslas – nustatyti polinkius bei siekius,
mokymosi tikslus ir motyvacijos lygį. Įvertinus gautus anketinės apklau-
sos rezultatus galima parinkti tinkamas poveikio priemones, didinančias
asmens motyvaciją mokytis. Naudinga ir tuo tikslu parengta ir pridedama
teorinė medžiaga apie mokymosi motyvaciją įtakojančius veiksnius, pe-
dagoginio poveikio metodus, skatinančius teigiamus pokyčius socialinės
atskirties grupėms priskiriamų žmonių gyvenime, kad šie asmenys ne tik
galėtų, bet ir norėtų gauti darbą ar siektų išsilavinimo.
Naudinga ADB taikoma Motyvacinių seminarų nekvalifikuotam ir
nemotyvuotam jaunimui metodika (parengė Socialinių inovacijų institu-
tas), kurios tikslas – paskatinti jį aktyviai dalyvauti kuriant savo gyvenimo
Eurogu
idan
ce
turinys | 16
kokybę, palengvinti jo atėjimą į darbo rinką. Dirbdami pagal ją su soci-
alinės rizikos jaunuoliais, specialistai pateikia daug praktinių užduočių
apie savęs pažinimo svarbą, karjeros planavimą, profesijos pasirinkimą,
darbo paiešką, situaciją darbo rinkoje ir paklausias profesijas, karjeros
planavimą, gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško rengimą, švietimo
ir profesinio rengimo institucijas, darbo rinką reguliuojančius įstatymus,
laisvas darbo vietas Akmenės rajone ir Lietuvoje, galimybę dalyvauti
įgyvendinant užimtumo rėmimo priemones ir kt. Pagal rekomendacijas,
siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavio sąveikai, taikant akty-
vaus mokymo metodus, mokymo grupėje dalyvauja 6–8 jaunuoliai.
Grupių profesinį konsultavimą taiko ir KD specialistai. Siekiami rezulta-
tai – padidinti aktyvios darbo paieškos motyvaciją, geriau pažinti vyrau-
jančius profesinius interesus, polinkius, asmenybės bruožus ir savybes,
didesnis asmenų aktyvumas įgyvendinant savo profesinius tikslus. Leidi-
nyje pateikiamą jų naujai įgytą teigiamą patirtį užtikrino nuoseklus kon-
sultavimas grupėse, pradedant nuo tikslinės grupės asmenų (nuteis tieji,
kuriems bausmės vykdymas atidėtas ir kurie paleisti iš laisvės atėmimo
įstaigų) savo galimybių, gebėjimų pažinimo (pvz., teisingai pasirinkta
pirminė konsultavimo tema ,,Turimų poreikių ir lūkesčių nustatymas“),
tęsiant užimtumo ir veiklos motyvų aiškinimąsi, pereinant prie ,,Profe-
sinės krypties nustatymo“ ir baigiant asmeninio gyvenimo planavimu,
realistiškų ateities veiklos planų sudarymu.
Žinoma, asmenims, turintiems tokią neigiamą gyvenimo patirtį, rei-
kalingas ir individualus profesinis konsultavimas. Jo metu daug dėmesio
skiriama nuteistojo gebėjimų, stipriųjų savybių įvertinimui, siekiant kelti
jo savivertę ir padedant parengti mokymosi bei darbo paieškos planus.
Tuo tikslu KD parengtas ir taikomas simuliacinis žaidimas „Mano kelias“, kur
asmuo turi galimybę pasirinkti, kokiu keliu eiti: prosocialiu ar pakartotinai
daryti nusikalstamas veikas. Priklausomai nuo pasirinkimo, jis realybę
Eurogu
idan
ce
turinys | 17
imituojančiame žaidime sėkmingai integruojasi į visuomenę arba gali
grįžti atgal į laisvės atėmimo vietą. Per šį žaidimą asmuo turi galimybę
apsvarstyti savo pasirenkamus prosocialius ar pakartotino nusikalstamų
veikų darymo sprendimus ir pamatyti jų pasekmes, diskutuoti ir anali-
zuoti jas drauge su kitais programos dalyviais, vadovaujant patyrusiam
mokymo vadovui.
Psichologinio konsultavimo tikslas – ugdyti asmens gebėjimus ra-
cionaliai priimti profesinį sprendimą, spręsti emocinio, asmenybinio ir
tarpasmeninio pobūdžio problemas, sudarančias kliūtis reintegracijai į
visuomenės ir profesinį gyvenimą. Vykdant profesinį orientavimą dažniau
rekomenduojama taikyti grupių konsultavimą. Mokymų grupėse tiks-
las – motyvacijos didinimas ir bendrųjų kompetencijų ugdymas, siekiant
pagerinti galimybes aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Mokymai skirti
stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, padėti spręsti adaptacijos problemas
ir formuoti įgūdžius, reikalingus gyvenimo sunkumams įveikti, tobulinti
prisitaikymą prie permainų tikroviškesniais ir sėkmingesniais būdais, kurie
atrandami ir įvertinami tarpasmeninio bendravimo kontekste, vadovau-
jant specialistui (tokioms grupėms gali vadovauti tik kvalifikuoti patyrę
psichologai). Per tokius užsiėmimus sudaromos palankesnės sąlygos
dalyviams keisti nuostatas ir vertybes, nes aktyvaus mokymo (pvz., vai-
dmenų, saviraiškos žaidimai, praktinių situacijų modeliavimas ir jų ana-
lizė) metodai remiasi grupės dalyvių gyva patirtimi ir realiais emociniais
išgyvenimais bei jų analize.
KD organizuoja nuteistiesiems tokius mokymus, kuriuose dalyvaujan-
tys asmenys analizuoja save įvairiose gyvenimo srityse: aš ir šeima, aš ir
karjera, aš ir aš. Šių mokymų dalyviai skatinami atlikti kūrybines užduotis,
analizuoti savo ir kitų darbus, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį vieni iš kitų.
Naujų elgesio būdų imitavimas, drauge su patyrusiu mokymo vadovu
įvertinant jų perkėlimo į realias gyvenimo sąlygas poveikį, leidžia padi-
Eurogu
idan
ce
turinys | 18
dinti dalyvių socialinės ir profesinės veiklos efektyvumą ir turėtų padėti
jiems ateityje sėkmingiau įsitraukti į darbo rinką.
Puikus KD bandymas individualaus konsultavimo formą pritaikyti
nuteistųjų namuose. Taip palaikomas bendravimas su šeimos nariais,
skatinama tarpusavio parama, pagalba, nes pasitelkiant šeimos stipriąsias
ypatybes siekiama išspręsti problemą šeimos narių pastangomis, kartu
stiprinant tarpusavio ryšius ir skatinant sėkmingą nuteistųjų integraciją į
prosocialią aplinką. Tokia praktika – tai bandymas pritaikyti gerąją patirtį,
perimtą iš Norvegijos multisisteminių centrų taikomo metodo, kuriuo
siekiama skatinti šeimos narių atsakingą elgesį lygiagrečiai mažinant
neatsakingo elgesio raišką, spręsti konkrečiai apibrėžtas problemas orien-
tuojantis į dabartį ir veiksmą, stiprinti ryšius su įvairiomis prosocialinėmis
paramos sistemomis (bendruomene, ugdymo įstaiga, Bažnyčia ir pan.).
Taigi socialinės atskirties grupėms ypač svarbus toks psichologinis kon-
sultavimas individualiai bei grupėse, nes jie turi mažiau galimybių padėti
patys sau, jiems reikalinga tam tikra ir kartais intensyvi pagalba, mažinanti
socialinę riziką, didinanti jų pasirengimą ir galimybes įsitraukti į darbo
rinką. Taip jie mokomi įvardyti ir pripažinti savo socialines ir psichologines
problemas, tobulinti bendravimo įgūdžius, adekvačiai formuluoti savo
gyvenimo ir veiklos tikslus ir pan. Šitaip įvertinus ir sprendžiant šių asmenų
problemas įveikiami tam tikri socialiniai bei psichologiniai barjerai, tarsi
sumažinamas atstumas tarp kliento ir darbo rinkos: asmuo priartinamas
prie darbo rinkos jau su konkretesniais integracijos planais, skatinančiais
jį savarankiškai mokytis, ieškoti darbo, tobulinti profesinius įgūdžius.
Bendradarbiavimas. Specialistams, konsultuojantiems socialinės atskirties
grupes, ypač svarbūs gebėjimai bendradarbiauti. Savo veiklos ir vykdomų
projektų aprašymuose jie pateikia kūrybišku bendradarbiavimu pasiektus
rezultatus.
Eurogu
idan
ce
turinys | 19
Profesinio informavimo ir konsultavimo renginiai nuteistiesiems daž-
nai organizuojami Jaunimo darbo centruose (apie tai kaip glaudaus dviejų
institucijų bendradarbiavimo partneriai rašo ADB ir KD).
Svarbu išnaudoti ir bendradarbiavimo galimybes savo institucijose.
Tai patvirtina visų trijų TŠC skyrių (Neformalaus ir formalaus suaugusiųjų
švietimo ir kvalifikacijos tobulinimo; Pedagoginių psichologinių paslaugų;
Profesinio informavimo taško – PIT) nuoseklus kolegų bendradarbiavimas
derinant ir vykdant skirtingas funkcijas ir užduotis. Tik bendros pastan-
gos leido sugrąžinti į nuoseklų mokymąsi mokinius, kurie buvo praradę
mokymosi motyvaciją, neįsigiję pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo:
nuotoliniame mokymesi dalyvavo 401 asmuo (16–49 m.). Buvo įkurta
11 nuotolinio mokymosi konsultacinių punktų.
Bendradarbiaudamas su nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau –
NVO), verslo įmonėmis, TŠC profesinį informavimą 11–12 klasių mokiniams
įgyvendino organizuodamas „Šešėlių dienas“, skirtas susipažinti iš arčiau
su būsima jaunuolius dominančia profesija, sudarius sąlygas jiems pra-
leisti dieną su tos profesijos atstovu jo darbo vietoje, o vėliau pasidalinti
bei aptarti naują patirtį.
KD pataisos inspekcijos ėmėsi iniciatyvos organizuodamos nuteis-
tųjų grupių konsultacijas Priklausomybės ligų reabilitacijos centruose,
kur gyvena ir gydosi turintys priklausomybes asmenys. Nuteistiesiems
sudarytos sąlygos praktiškai susipažinti su institucijomis, kurios prisi-
deda prie efektyvesnės nuteistųjų integracijos į visuomenę. ,,Agapao“ ir
„Meikštų dvaro“ bendruomenėse specialistai nuteistuosius konsultavo
priklausomybių ligų prevencijos klausimais.
KD vykdomose grupių profesinėse konsultacijose dalyvauja atstovai
iš darbo biržų, antstoliai, psichologai, kiti nuteistųjų sėkminga integracija
į visuomenę suinteresuoti asmenys. Tokiu būdu siekiama užtikrinti efek-
tyvų konsultavimo procesą ruošiant asmenis dalyvauti darbo rinkoje.
Eurogu
idan
ce
turinys | 20
ADB stengiasi bendradarbiauti su darbdaviais, NVO, kviesdama jų
atstovus į verslo skatinimo seminarus, kurių tikslas – skatinti bedarbių,
tarp jų socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenų, savarankišką už-
imtumą ir verslumą. Suteikiama žinių apie verslo organizavimo pradžią,
apie tikėtiną paramą, apie kūrybiškumą, derybas, strateginį planavimą,
apie socialiai atsakingą verslą.
Analizuojant šių įstaigų gerąją profesinio orientavimo patirtį, akivaizdi
teigiama bendradarbiavimo įtaka veiklos rezultatams. Todėl specialistams,
dirbantiems su socialinės atskirties grupėmis, reikia tobulinti bendravimo
ir bendradarbiavimo gebėjimus. Tie patys gebėjimai būtini glaudžiai
bendraujant ir su kolegomis bei kitų institucijų atstovais, ir su socialinės
atskirties grupių asmenimis: tai mokėjimas užmegzti konstruktyvų tar-
pusavio ryšį, atpažinti bendravimo trukdžius, mokėjimas modeliuoti ir
valdyti pokalbio eigą ir pan.
Kadangi dirbama su įvairiomis socialinės rizikos grupėmis, žinoma,
svarbiausia yra pažinti jų ypatumus, o tai irgi įmanoma tik aktyviai ben-
draujant ir bendradarbiaujant su tais asmenimis, jų artimiausia aplinka
bei paramą jiems teikiančiomis organizacijomis.
Eurogu
idan
ce
turinys | 21
Dokumentai. Profesinio orientavimo svarba ir būtinumas šalies sociali-
niame ir ekonominiame gyvenime apibrėžti svarbiausiuose ES strategi-
niuose dokumentuose.
Mokymosi visą gyvenimą memorandume (Europos Bendrijos Ko-
misija, 2001 m.) nurodoma, kad profesinis orientavimas yra mokymosi
visą gyvenimą įgyvendinimo priemonė ir viena iš jo plėtros krypčių.
Dokumente akcentuojamas profesinio orientavimo tikslas siekti lygių
galimybių, t. y. kad profesinio orientavimo paslaugos būtų prieinamos
visiems asmenims, ypač tiems, kuriems gresia socialinė atskirtis. Profesi-
nis orientavimas pripažįstamas kaip socialinio ir ekonominio gyvenimo
vertybė tiek asmeninių lūkesčių išsipildymo, tiek darbo rinkos ir plačiosios
visuomenės poreikių tenkinimo požiūriais.
COM (2005) 548 Komisijos komunikatu „Dėl bendrųjų visą gyvenimą
trunkančio mokymosi gebėjimų“ valstybės skatinamos konstruktyvio-
mis priemonėmis užtikrinti, kad suaugusieji visą gyvenimą galėtų tobu-
linti ir atnaujinti savo bendruosius gebėjimus ir ypač daug dėmesio skirti
prioritetinėms šalies tikslinėms grupėms. Dokumente pabrėžiama, kad
ugdant žmonių pasirengimą dalyvauti socialiniame ir darbo gyvenime
svarbų vaidmenį atlieka profesinis orientavimas kaip aktyvi darbo rinkos
politikos priemonė.
COM (2010) 758 Komisijos komunikate ,,Dėl Europos kovos su
skurdu ir socialine atskirtimi plano“ nustatomi užimtumo visais lygmeni-
mis didinimo veiksmai, siekiant svarbiausio ES tikslo – sumažinti skurdą.
Šis planas glaudžiai susijęs su kitomis užimtumo didinimo, švietimo ir
įgūdžių gerinimo iniciatyvomis ir jas papildo.
ES Tarybos rezoliucijoje „Dėl visą gyvenimą trunkančio profesi
nio orientavimo politikos, sistemų ir praktikos stiprinimo Europoje“
(2004/9286/04) pateikiama profesinio orientavimo samprata, profesi-
nio orientavimo sąveika su užimtumo, švietimo ir ūkio plėtros politikos
Eurogu
idan
ce
turinys | 22
sritimis. Profesinis orientavimas apibrėžiamas kaip priemonių visuma,
siekianti padėti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių bei gyve-
nimo tarpsnį, identifikuoti savo gebėjimus, kompetencijas ir poreikius,
reikalingus priimti mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ar profesinius spren-
dimus bei tapti atsakingiems už savo karjerą.
ES Tarybos nutarime ,,Dėl efektyvesnio visą gyvenimą trunkančio
profesinio orientavimo integravimo į mokymosi visą gyvenimą strate
gi jas“ (2008/2905) kaip viena iš keturių prioritetinių sričių išskiriamas
profesinio orientavimo paslaugų prieinamumas visiems, nepriklausomai
nuo konkretaus asmens bazinių žinių ar pradinių įgūdžių, garantuojant
paslaugų suprantamumą ir aktualumą. Ypatingas dėmesys turi būti at-
kreiptas į profesinio orientavimo paslaugų prieinamumo užtikrinimą
labiausiai nepasiturinčių asmenų grupėms bei asmenims, turintiems
ypatingų poreikių.
EP ir Tarybos sprendimas nr. 1098/2008/EB ,,Dėl Europos kovos su
skurdu ir socialine atskirtimi metų“ (2010) įvertino įvairius socialinės
atskirties problemos aspektus ir parėmė konkrečius veiksmus jai įveikti.
Profesinio orientavimo, kaip užimtumo politikos įgyvendinimo priemo-
nės, bendrieji tikslai ir uždaviniai numatyti pagrindiniuose užimtumo
ir švietimo politikos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose
teisės aktuose.
Įstatymai. Lietuvos Respublikos Užimtumo rėmimo įstatymas (Žin.,
2006 nr. 732762)
Vyriausybės nutarimai. Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos
įgyven dinimo programos (Žin., 2005 nr. 1395019)
Švietimo ir mokslo ministro įsakymai. Dėl profesinio orientavimo
tvarkos (Žin., 1998 nr. 391046)
Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai (Žin., 2010, nr. 117-
5983). Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
Eurogu
idan
ce
turinys | 23
2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo nr. A1476 „Dėl Darbo rinkos pas
laugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo,
2010 09 30 nr. A1451
Bendri socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrų
įsakymai. Dėl Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų
teikimo reika la vimų aprašo patvirtinimo (Žin., 2005 nr. 602132),
Dėl Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos ir jos įgy ven
dini mo veiksmų plano tvirtinimo (Žin., 2004 nr. 561957), Dėl profe
sinio orientavimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano
tvirtinimo (Žin., 2004 nr. 561955)
Tęstinumas. Reikia įvertinti ir džiaugtis, kad ESF priemonės ,,Sociali
nės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo
rinką“ įgyvendinimas 2011–2013 metais duos ženklios naudos profesinio
orientavimo metodų įvairovei, nes siekiant paskatinti darbo neturinčius
socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis įsitraukti į darbo
rinką, vykdomuose projektuose bus kuriami, išbandomi, tobulinami
individualaus ir grupių motyvavimo, asmens poreikių vertinimo, soci-
alinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių bei darbinių įgūdžių ugdymo,
jų palaikymo bei atkūrimo, savipagalbos grupių organizavimo metodai.
Projektų rezultatai turėtų pagerinti ir profesinio orientavimo paslaugų
kokybę, nes vykdant juos bus plėtojamos profesinio orientavimo, pro-
fesinių gebėjimų įvertinimo bei jų atkūrimo, tarpininkavimo ar kitos
pagalbos įsidarbinus, profesinio mokymo, orientuoto į vietos darbo
rinkos poreikius ir galimybes, paslaugos. Kūrybinga, naujoviška ir efek-
tyvi projektų patirtis bei parengtos metodikos taps reikšmingu indėliu
socialinės atskirties ir socialinės rizikos grupių profesinio orientavimo
veiklos tobulintiniems aspektams.
1 SKYRIUS
Eurogu
idan
ce
turinys | 25
1.1. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos. Įkūrimas, pagrindinė vykdoma veikla
Kalėjimų departamentas Lietuvoje buvo įsteigtas 1919 m. vasa
rio 11 d. Pažymėtina, kad sovietų okupacijos metais Lietuvos kriminali-
nių bausmių vykdymo sistema buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.
Atliepiant pokyčių kaitą tuometinėje istorinėje terpėje, ne kartą keitėsi
ir pats Kalėjimų departamento pavadinimas. Įstaiga buvo pervadinta
Pataisos darbų įstaigų valdyba, vėliau – Pataisos reikalų valdyba. Atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. Pataisos reikalų valdyba perorgani-
zuota į Pataisos reikalų departamentą.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį prasidėjus teisinės sistemos reformai,
2000 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos kriminalinių bausmių vykdymo sistema
perduota iš Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities į Teisingumo minis-
terijos valdymo sritį. Nuo to laiko Pataisos reikalų departamentui grąžintas
nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikais turėtas pavadinimas – Kalė-
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėms
Eurogu
idan
ce
turinys | 26
jimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
(toliau – Kalėjimų departamentas). Vykdant aprašomą veiklą institucijai
vadovavo Saulius Vitkūnas, nuo 2005 m. balandžio 28 d. paskirtas Kalė-
jimų departamento direktoriumi.
Departamentas turi 11 jam pavaldžių įkalinimo įstaigų, kurios vykdo
kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir laisvės atėmimo bausmę, 49 teritorines
pataisos inspekcijas, kurios vykdo bausmes, nesusijusias su laisvės atė-
mimu, lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą asmenų
priežiūrą ir Mokymo centrą, kuriame mokomi naujai į tarnybą departa-
mentui pavaldžiose įstaigose priimti darbuotojai. Prie 3 įkalinimo įstaigų
veikia valstybės įmonės, kuriose įdarbinami nuteistieji. Šiose įmonėse
gaminami baldai, elektros instaliacijos detalės, durų ir langų apkaustai,
įvairūs liejiniai iš metalo, siuvama patalynė, darbiniai drabužiai, gami-
nama darbinė avalynė, remontuojami automobiliai.
Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų strateginiai tikslai
sietini su vykdoma pagrindine veikla – siekti veiksmingos nuteistųjų
socialinės reabilitacijos, tinkamo suėmimo, teismo paskirtų bausmių
(išskyrus baudos) bei probacijos vykdymo ir po truputį modernizuoti
Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų materialinę bazę, didinti tarny-
bos patrauklumą, užtikrinant darbuotojų socialines garantijas (Kalėjimų
departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010
metų veiklos ataskaita, 2011).
Kalėjimų departamentas yra administruojanti įstaiga, kuriai paval-
džios pataisos ir probacijos įstaigos, dirbančios su šiomis tikslinėmis
grupė mis – nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atė-
mimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes. Taip pat nuteistųjų
grupei priskiriami asmenys, kuriems paskirtos laisvės atėmimui alter-
natyvios bausmės, taip pat tie, kuriems laisvės atėmimo bausmės vyk-
dymas atidėtas, ir grįžusieji iš įkalinimo įstaigų. Taigi viena iš esminių
Eurogu
idan
ce
turinys | 27
Kalėjimų depar tamento misijų – užtikrinti į bausmių vykdymo sistemą pate
ku sių nuteistųjų socialinę reabilitaciją ir siekti jų sėkmingos reintegracijos
į visuomenę.
Nuteistieji ir grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų asmenys priskiriami
vienai iš pažeidžiamiausios srities asmenų grupei, kitaip dar vadinamai
socialinės atskirties grupe. Lietuvos norminiuose dokumentuose akcen-
tuojamos pagalbos priemonės šiai grupei. Vieni svarbiausių pagalbos
būdų, gerinant nuteistųjų ir grįžusių iš laisvės atėmimo vietų asmenų
padėtį visuomenėje, – socialinių paslaugų pagal poreikius užtikrinimas
ir prieinamumas, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymas,
profesinio ir šeiminio gyvenimo galimybių suderinamumas, lanksčių
darbo organizavimo sąlygų ir apmokėjimo formų taikymas, mokymosi
visą gyvenimą sistemos cirkuliavimas, bendravimo, mokymosi, profe-
sinių įgūdžių ugdymo programų taikymas, pagalbos adaptuojantis vi-
suomenėje teikimas ir pan. Šių priemonių efektyvumą gali užtikrinti tik
nuosekliai ir kompleksiškai vykdoma resocializacijos politika. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš
laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007 metų progra-
Eurogu
idan
ce
turinys | 28
moje (Žin., 2004, nr. 23-709) buvo numatyta iki 2008 m. nuosekliai ir kom-
pleksiškai įgyvendinti nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo
vietų, resocializacijos politiką ir laikantis tęstinumo principo mažinti
nusikaltimų ir jų pasikartojimo galimybę. Minėtina viena iš nuteistųjų
resocializacijos politiką pratęsiančių ir efektyvinančių priemonių – pro-
jektinės veiklos vykdymas. Kalėjimų departamento vykdomi projektai
nuteistųjų reintegracijos efektyvinimo srityje atliepia ir Europos Komi-
sijos 2010 m. programą, kurioje esminis dėmesys skiriamas iniciatyvai
„2020 m. EUROPA. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“
(LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009–2010 metų socialinis
pranešimas, 2010). Ši iniciatyva numato socialinės sanglaudos stiprinimą,
t.y. skatinti įvairius visuomenės sluoksnius dalyvauti darbo rinkoje, ugdyti
socialinius įgūdžius, tokiu būdu kovojant su skurdu). Taigi tolesniame šios
dalies apraše pristatomas vienas iš Kalėjimų departamento vykdomų
projektų nuteistųjų reintegracijos srityje.
1.2. Vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėmsŠiame skyriuje aprašoma veikla, vykdoma pagal Kalėjimų departa-
mento prie LR teisingumo ministerijos įgyvendinamą Europos socialinio
fondo finansuojamą projektą „Pataisos inspekcijų darbo kokybės tobulini-
mas, organizuojant nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdy-
mas atidėtas, ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų reintegraciją į darbo
rinką“. Kitokia minimo projekto veikla plačiau aprašyta 1.1. skyriuje.
1.2.1. kalėjimų departamento vykdomo projekto pristatymasKalėjimų departamentas pagal Lietuvos 2007–2013 metų laikotarpio
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas
užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę
atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ įgyvendina Europos
Eurogu
idan
ce
turinys | 29
socialinio fondo finansuojamą projektą „Pataisos inspekcijų darbo ko-
kybės tobulinimas, organizuojant nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo
bausmės vykdymas atidėtas, ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų rein-
tegraciją į darbo rinką“ nr. VP1-1.3-SADM-02-K-01-087 (toliau – Projektas).
Projekto tikslas – tobulinti pataisos inspekcijų ir Kalėjimų departa-
mento darbuotojų darbo kokybę, dirbant su socialinę atskirtį patiriančiais
asmenimis.
Siekiant įgyvendinti projekto tikslą, numatyti šie pagrindiniai užda
viniai: 1) kelti pataisos inspekcijų ir Kalėjimų departamento darbuotojų
(toliau – tikslinės grupės specialistai), dirbančių socialinės rizikos ir socia-
linę atskirtį patiriančių asmenų integracijos į darbo rinką srityje, profesinę
kvalifikaciją; 2) konsultuoti nuteistuosius, kuriems bausmės vykdymas
atidėtas, ir asmenis, paleistus iš laisvės atėmimo vietų (toliau – tikslinės
grupės nuteistieji), padedant jiems reintegruotis į darbo rinką.
Numatytos dvi projekto tikslinės grupės:
45 specialistai (39 pataisos inspekcijų ir Kalėjimų departamento parei-
gūnai ir 6 koordinatoriai),
360 socialinės rizikos grupei priklausančių asmenų (280 nuteistų
asme nų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, ir 80 asmenų, paleistų
iš laisvės atėmimo įstaigų).
Atliepiant socialinės aprėpties stiprinimo principą regioniniu lygme-
niu, Projektas apima Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionų
18 teritorinių pataisos inspekcijų ir Kalėjimų departamentą. Taip vykdant
veiklą užtikrinamas profesinio orientavimo paslaugų prieinamumas ne
tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir rajonuose.
Pagal 2009 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos, Paramos fondo Europos socialinio fondo agen-
tūros ir Kalėjimų departamento pasirašytą Projekto finansavimo ir
Eurogu
idan
ce
turinys | 30
administravi mo sutartį nr. VP1-1.3-SADM-02-K-01-087/ST-16, Projektui įgy-
vendinti skirta 1 813 361,00 Lt. Numatytos lėšos naudojamos šiai veiklai
vykdyti:
1. pataisos inspekcijų ir Kalėjimų departamento darbuotojų, dirban-
čių socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asme nų integra-
cijos į darbo rinką srityje, mokymams, dalyvaujant se mi naruose;
2. tikslinės grupės specialistų stažuotėms į užsienio šalių probacijos
tarnybas ir įkalinimo įstaigas;
3. tikslinės grupės specialistų dalyvavimui tarptautinėse kon feren ci-
jose;
4. sukurti tikslinės grupės nuteistųjų motyvavimo modulį, kuris
api ma mo kymų medžiagos parengimą pagal tikslinės grupės
specialistams seminaruose išdėstytas temas ir tyrimo su specialis-
tais „focus“ grupės metodu organizavimą ir aprašymą;
5. konsultuoti nuteistuosius, kuriems laisvės atėmimo bausmės vyk-
dymas atidėtas, ir asmenis, paleistų iš laisvės įkalinimo įstaigų, taip
pat juos mokyti, siekiant efektyvesnės integracijos į darbo rinką.
Projekto veiklos įgyvendinimo laikotarpis apima 2009–2012 metus.
1.2.2. Profesinio orientavimo organizavimasSiekiant projekte užtikrinti sklandžias tikslinės grupės nuteistųjų
konsultacijas, nuo 2010 m. kovo mėn. įdarbinti 6 projekto koordinatoriai.
Projekto koordinatoriai penkiose regionų pataisos inspekcijose (Vilniaus,
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) ir Kalėjimų departamente atsakingi
už nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir
grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų (toliau – Tikslinė grupė) konsultacijų
ir mokymų organizavimą.
Vienas iš pagrindinių projekto uždavinių yra konsultuoti nuteistuosius,
kuriems bausmės vykdymas atidėtas, ir asmenis, paleistus iš laisvės atė-
Eurogu
idan
ce
turinys | 31
mimo vietų, padedant jiems reintegruotis į darbo rinką, siekiant ugdyti
kompetencijas ir suteikti žinių, reikalingų ieškant darbo ir įsidarbinant.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad konsultavimo procese siekiama da-
lyvius motyvuoti mokytis (pvz., įgyti pagrindinį, vidurinį, profesinį išsi-
lavinimą ar pradėti lankyti kursus pagal norimą įgyti profesiją). Pagal
projektą 39 Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių pataisos inspekcijų
darbuotojai kartu su 6 projekto koordinatoriais vykdo konsultuoja tiks-
linės grupės nuteistuosius.
Įgyvendinant projektą (2009-03–2012-03) numatyta konsultuoti 360
socialinės atskirties grupės asmenų, iš jų 30 moterų ir 250 vyrų. Šie asme-
nys yra įtraukti į Pataisos inspekcijų įskaitą, nes teismo sprendimu atlieka
laisvės atėmimo bausmei alternatyvias bausmes arba yra anksčiau paleisti
iš laisvės atėmimo vietų. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gegužės
1 d. konsultuota 240 asmenų. Iki konsultacijų šie asmenys nedirbo ir ne-
simokė. Konsultacijos organizuojamos individualiai ir grupėmis.
Tikslinės grupės nuteistųjų konsultavimo ir mokymų procesas skirs-
tomas į grupines, individualias konsultacijas ir bendruosius mokymus.
Tolesnėse dalyse pateikiamas detalus minimų mokymų formų aprašas
su praktiniais pavyzdžiais.
1.2.3. grupinės konsultacijosGrupinės konsultacijos organizuojamos 5 pataisos inspekcijose:
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Konsultacijų tiks
las – reintegruoti projekto tikslinės grupės nuteistuosius į darbo rinką.
Grupinės konsultacijos organizuojamos šiomis temomis: savojo aš suvoki-
mas, emocijų valdymas, mano gyvenimo tikslai, galimybės gauti reikiamą
socialinę pagalbą, kaip bendrauti su darbdaviu, įdarbinimo galimybės.
Vienoje grupėje vidutiniškai dalyvauja 5–10 dalyvių. Šis dalyvių skaičius
laikytinas optimaliu organizuojant grupinį darbą. Pasak O. Merfeldaitės
Eurogu
idan
ce
turinys | 32
(2007), darbas su grupe pasižymi tokiomis unikaliomis galimybėmis kaip
tarpasmeninis mokymasis tyrinėjant savo bendravimo su kitais žmonėmis
ypatybes, efektyvesnių socialinių įgūdžių mokymasis, dalijimasis savo
gyvenimo patyrimu, probleminių situacijų kūrimo ir sprendimo būdų
pažinimas ir pan. Taigi vykdant šias konsultacijas padedama individui
pritapti visuomenėje, ugdomi socialiniai įgūdžiai, puoselėjamos mora-
linės vertybės ir pan.
Per šiuos užsiėmimus daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui
dalyvauti darbo rinkoje. Tai apima:
turimų poreikių ir lūkesčių identifikavimą (asmeninio gyvenimo pla-
navimas, užimtumo ir veiklos motyvų identifikavimas);
profesinės krypties nustatymą (J. Hollando testas ir kt. testai, kurie
pristatomi individualių konsultacijų organizavimo dalyje);
gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško parengimą;
kompiuterinių įgūdžių ieškant darbo pasiūlymų ugdymą (su koor-
dinatorių pagalba yra peržiūrimos pagrindinės internetinės svetai-
nės, kuriose skelbiami darbo pasiūlymai; mokomasi įkelti parengtą
gyvenimo aprašymą į elektroninę erdvę; padedama susikurti savo
elektroninio pašto dėžutę);
pasiruošimą pokalbiui su būsimu darbdaviu (aptariami galimi klau-
simai, mokoma bendravimo per pokalbį subtilumų).
Šiose konsultacijose dalyvauja ir atstovai iš darbo biržų, antstoliai, psi-
chologai, kiti nuteistųjų sėkminga integracija į visuomenę suinteresuoti
asmenys, taip siekiant užtikrinti efektyvų konsultavimo procesą ruošiant
asmenis dalyvauti darbo rinkoje.
Grupinių konsultacijų organizavimo praktikoje stengiamasi sudaryti
sąlygas nuteistiesiems praktiškai susipažinti su institucijomis, kurios pri-
sideda prie efektyvesnės nuteistųjų integracijos į visuomenę.
Pavydžiui, Šiaulių regiono pataisos inspekcija glaudžiai bendradar-
Eurogu
idan
ce
turinys | 33
biauja su šalia esančiu Jaunimo darbo centru. Todėl dažnai konsultacijos
vyksta minėtame centre. Šiais metais nuteistiesiems buvo suorganizuotas
pažintinis vizitas į Šiaulių darbo rinkos mokymo centrą, siekiant supažin-
dinti su siūlomomis mokymosi, įgyjant profesinį išsilavinimą, galimybėmis.
Atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją (Žin., 2002-11-27, Nr.
113-5029), numatomos prioritetinės sritys, sietinos su priklausomybės ligų
prevencija ir socialinės pagalbos teikimu. Vienas pagrindinių sveikatos
priežiūros tikslų – sveikatinti visuomenę ir formuoti joje sveikos gyven-
senos nuostatas; užkirsti kelią priklausomybių ligoms. Atliepiant normines
nuostatas, Panevėžio ir Šiaulių regiono pataisos inspekcijos ėmėsi iniciaty-
vos organizuoti grupines konsultacijas priklausomybės ligų reabilitacijos
centruose. Taigi tikslinės grupės nuteistieji dalyvavo bendruomenėse
„Agapao“ ir „Meikštų dvaras“ bei Panevėžio priklausomybių ligų centre, kur
specialistai juos konsultavo priklausomybių ligų prevencijos klausimais.
Panevėžio regiono pataisos inspekcija glaudžiai bendradarbiauja su
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu prie Lietuvos Respu-
blikos Vyriausybės. Todėl grupinėms konsultacijoms buvo gauta naujausia
informacinė medžiaga bei prevencinis filmas ,,Tavo pasirinkimas“, skirtas
specialistams, dirbantiems psichoaktyvių medžiagų prevencijos srityje. Be
minėto prevencinio filmo, dalyviams grupinėse konsultacijose taip pat
rodomi Lietuvos AIDS centro mokomasis filmas ,,Kas yra AIDS“ (interviu
su ŽIV infekuota moterimi) bei Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos
Vilniaus Narkologijos centro mokomieji filmai ,,ŽIV kelias“, ,,Auksinė adata“
ir ,,Ekstazi ir kiti“. Konsultacijose taip pat rodomas danų režisieriaus Anderso
Thomo Jenseno filmas „Adomo obuoliai“, paremtas religinėmis idėjomis
iš Jobo knygos (Senasis Testamentas) apie nuteistųjų reintegraciją į visuo-
me nę. Po kiekvieno filmo peržiūros vyksta filmo aptarimas, diskusija.
Konsultacijas veda projekto tikslinės grupės pareigūnai kartu su pro-
jekto koordinatoriais.
Eurogu
idan
ce
turinys | 34
Gerosios praktikos pavyzdys. Tikslinės grupės nuteistasis Aurimas nuo
2010 m. balandžio mėn. dalyvavo projekto grupinėse konsultacijose Šiau-
lių regiono pataisos inspekcijoje. Apsilankius projekto dalyvio gyvenamo-
joje vietoje ir išsiaiškinus jo dabartinę padėtį paaiškėjo, kad Aurimas siekia
ir nori dirbti. Kartu su ketverių metukų sesute gyvena 2 kambarių bute
pas tetą, kuri turi savo šeimą. Aurimo mama buvo gerianti, prieš keletą
mėnesių mirė. Kai gyveno kaime Šiaulių rajone, kur ir buvo deklaruota
gyvenamoji vieta, priglaudė teta.
Aurimas aktyviai dalyvavo konsultacijose, kur gavo reikiamos informaci-
jos apie įsidarbinimą, su juo buvo dirbama individualiai – bendraujant
telefonu ir pataisos inspekcijoje, pats ieškojo darbo, su Šiaulių regiono
pataisos inspekcijos specialistų pagalba parengė gyvenimo aprašymą.
2010 m. gegužės 7 d. projekto tikslinės grupės specialistai sužinojo, kad
UAB „Namų statyba“ nuo 2010 m. gegužės 11 d. komplektuoja naują statybi-
nin kų brigadą ir jai reikalingi žmonės, dirbę statybos darbus. Aurimas turi
tinkamą išsilavinimą ir darbinį stažą, todėl jam buvo pasiūlyta nuvykti į
įmonę. Aurimas nuvyko, paliko savo gyvenimo aprašymą, kalbėjosi su
direktoriumi ir su darbų vadovu objekte. Nuo 2010 m. gegužės 11 d. pradė jo
dirbti pagal darbo sutartį, atlieka pastato apšiltinimo darbus. Kartu su
Au rimu įsidarbino ir jo pusbrolis Laimis, su juo nuteistasis ir gyvena.
1.2.3.1. Bendrieji mokymai nuteistiesiemsViena iš grupinių konsultacijų formų yra bendrieji mokymai nuteis-
tiesiems. Jie taip pat organizuojami Lietuvos didžiuosiuose miestuose –
Vilniu je, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – esančiose pataisos
inspekcijose. 2010 m. rugpjūčio – 2011 m. vasario mėnesiais vyko pirmas
šių mokymų etapas. Vienoje grupėje dalyvavo nuo 3 iki 18 projekto tiks-
linės grupės nuteistųjų. Užsiėmimuose naudoti interaktyvūs mokymo
metodai, diskusijos, praktinių situacijų analizė, kūrybinės užduotys. Per
Eurogu
idan
ce
turinys | 35
šiuos mokymus siekta kelti socialinės rizikos grupei priklausančių asmenų
savivertę ir skatinti jų motyvaciją būti aktyviems darbo rinkoje. Mokymai
orientuoti į psichosocialinio mąstymo koregavimą, savo vertės kėlimą,
motyvaciją, lyčių lygybę, todėl praktinė patirtis parodė, kad jie būtini
nuteistiesiems, siekiantiems efektyviau integruotis į visuomenę ir kartu
darbo rinką. Mokymuose dalyvaujantys asmenys analizuoja save įvai-
riose gyvenimo srityse: aš ir šeima, aš ir karjera, aš ir aš. Mokymai padeda
dalyviams įvertinti savo poreikius ir norus, įvertinti, kiek jie išreiškiami į
išorę, koks apskritai ryšys su aplinka. Susipažįsta su noro įgyvendinimo
metodika, pabando ją įgyvendinti praktiškai. Priima vieną iš sprendimų:
„Aš patinku sau toks, koks esu, ir mano gyvenimas yra nuostabus“ arba
„Aš žinau, ką noriu keisti ir kaip tai padaryti“. Kūrybiškumo atskleidimas
naudojant įvairias meninės raiškos priemones, galimybė pamatyti save
„kitų akimis“ ir kiti naudojami metodai sudaro sąlygas saviraiškai, savęs
pozityviam vertinimui ir darniam bendravimui su aplinkiniais. Per praktinį
seminarą dalyviai aktyviais darbo metodais skatinami atlikti kūrybines
užduotis, analizuoti savo ir kitų darbus, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Pa-
stebėta, kad šie mokymai teigiamai veikia tikslinės grupės nuteistuosius,
skatina juos būti aktyvius, ieškotis darbo, atskleisti savo gebėjimus ir
strateguoti ateities planus.
Iš viso mokymuose dalyvavo 55 asmenys, kuriems bausmės vykdy-
mas atidėtas, ir paleistieji iš įkalinimo įstaigų. Kaip ir minėta, tai buvo tik
pirmas mokymų etapas. Kadangi šie mokymai sulaukė teigiamų dalyvių
vertinimų, planuojama tokio pobūdžio mokymus pratęsti. Bendruosius
mokymus vedė lektorė, turinti psichologinį išsilavinimą.
Gerosios praktikos pavyzdys. Tomas, tikslinės grupės nuteistasis iš Kauno,
2011 m. sausio mėn. pradėjo dalyvauti projekto grupinėse konsultacijose.
Eurogu
idan
ce
turinys | 36
Per pirmąją konsultaciją paaiškėjo, kad dalyvis stokoja motyvacijos dirbti.
Bendraujant su Tomu išaiškėjo, jog jis turi nemažą darbinę patirtį, bet dėl
nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – antstolio ieškinio – vengia dirbti.
Tomas aktyviai dalyvavo grupinėse konsultacijose, bendruosiuose moky-
muose. Jam buvo skiriama itin daug dėmesio konsultacijose, siekiant jį
motyvuoti ir skatinti dirbti, taip pat suteikiant jam reikiamos naudingos
informacijos apie įsidarbinimą. Pasibaigus konsultacijoms Tomas pats
pradėjo aktyviai ieškoti darbo ir netrukus sėkmingai įsidarbino siuntų
gabenimo įmonėje.
1.2.4. individualios konsultacijosIndividualios konsultacijos vyksta kitose pataisos inspekcijose:
Akmenėje, Druskininkuose, Ignalinoje, Jonavoje, Jurbarke, Kelmėje,
Lazdijuose, Mažeikiuose, Pasvalyje, Rokiškyje, Skuode, Šalčininkuose,
Švenčionyse. Individulių konsultacijų keliamas tikslas sutampa su anks-
čiau minėtu grupinių konsultacijų tikslu – reintegruoti projekto tikslinės
grupės nuteistuosius į darbo rinką. Individualiose konsultacijose siekiama
išsiaiškinti nuteistojo lūkesčius ir aptarti galimybes dalyvauti darbo rin-
koje, žaidžiamas simuliacinis žaidimas „Mano kelias“: asmuo gali pasirinkti,
kokiu keliu jis eitų: prosocialiu ar pakartotinai darytų nusikalstamas veikas.
Priklausomai nuo pasirinkimų, jis sėkmingai integruojasi į visuomenę
arba gali grįžti atgal į laisvės atėmimo vietą. Šis žaidimas asmeniui leidžia
apsvarstyti pasirenkamus sprendimus ir pamatyti pasekmes (Nuteistųjų
informavimo ir motyvavimo programa, 2006).
Individualios konsultacijos organizuojamos remiantis motyvacinio
konsultavimo principu. Kaip pabrėžia A. Diržytė (2007, 98), motyvacinis
konsultavimas laikytinas „priemonių, skirtų padėti individui ugdyti so-
cialines vertybes ir sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, visuma, apimanti:
įvertinimą (asmenybės, įgūdžių, požiūrių, vertybių ir t. t.); mokymą (įsitvir-
Eurogu
idan
ce
turinys | 37
tinimo darbo rinkoje sąlygos); konsultavimą (pasitikėjimo, pozityvaus
mąstymo ugdymas ir kt.)“. Taigi specialistai, organizuodami individualias
konsultacijas, skiria daug dėmesio nuteistojo individualumui identifikuoti
ir savivertei kelti, taip pat profesinės eigos strategijai, pradedant pasiren-
gimu ir baigiant aktyvia darbo paieška. Paminėtinas vienas iš naudojamų
individualiose konsultacijoje metodų – testai. Vienas jų – „Asmenybės polinkiai – padeda konsultuojamiems asmenims identifikuoti savo po-
linkį galimai profesinei veiklai. Siekiant kryptingai motyvuoti asmenį
profesinei veiklai, konsultavimo procese daug dėmesio skiriama padėti
asmenybei įvertinti save, savo turimas nuostatas, vertybes, tokiu būdu iš-
ryškinant motyvus. Testas „Vertybės padeda įsivertinti turimas vertybes
bei išryškinti esmines, reikalingas profesiniam pasirengimui. Psichologas
Johnas Hollandas išskyrė ir aprašė šešias pagrindines profesinių inte-
resų sritis, jos pateikiamos pratime „Profesiniai interesai. Šis pratimas
konsultacijoje padeda dalyviams planuoti savo ateitį, išryškinus savo
asmenybės tipą ir numačius labiausiai priimtiną pagal interesus veiklą.
Po šio pratimo paprastai aptariama dalyviui patraukli veikla ir galimybė
ja užsiimti. Panašaus pobūdžio testas išryškina asmenybės tipą, jo
Eurogu
idan
ce
turinys | 38
bruožus. Pažymėtina, kad per individualias konsultacijas stengiamasi
stiprinti tokius socialinius įgūdžius kaip bendravimas, klausymas, emocijų
valdymas, konfliktinių situacijų sprendimas ir pan. Testas bendravimo lygio įvertinimui nustatyti padeda išsiaiškinti komunikabilumo lygmenį,
taip pat ir asmenines savybes. Testas „Mano savybės leidžia dalyviui
prioritetine tvarka įvardinti savo savybes, kurios reikalingos pageidauja-
moje/numatomoje/turimoje profesinėje veikloje, ir pateikti savo poziciją
dėl vienos ar kitos savybės svarbos (Ž. Barkauskaitė-Lukšienė, 2007).
Svarbu, kad individualios konsultacijos vyksta ne tik pataisos inspek-
cijose, bet ir nuteistųjų namuose. Taip palaikomas bendravimas su šeimos
nariais, skatinama tarpusavio parama, pagalba. Tokia praktika taikytina
dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai atliepia multisisteminės terapijos
principus. Šis metodas itin populiarus ir plačiai naudojamas Norvegijoje,
kur veikia multisisteminiai centrai. Nors Lietuvoje dar nėra rengiami šios
krypties specialistai, pastebėta tendencija, kad asmeniui siekiant visiškai
integruotis į visuomenę reikalingas artimųjų supratimas, palaikymas ir
jų pačių aktyvus dalyvavimas teikiant pagalbą, kitas socialines paslau-
gas, konsultuojant. Norvegų mokslininkai pabrėžia, kad multisisteminė
terapija remiasi tokiomis prielaidomis kaip:
specialisto tikslas – pasitelkti šeimos stiprybes panaudojant jas pozi-
ty viems pokyčiams;
intervencija siekiama skatinti atsakingą šeimos narių elgesį ir lygia-
grečiai mažinti neatsakingo elgesio raišką;
intervencija turi būti orientuota į dabartį bei veiksmą ir nukreipta į
apibrėžtų problemų sprendimą:
intervencija siekiama stiprinti ne tik šeimos tarpusavio sąveikas, bet ir
ryšius su įvairiomis socialinėmis paramos sistemomis (bendruomene,
ugdymo įstaiga, Bažnyčia ir pan.) („Šeimos terapija – psichologinis
vaistas vaikams“, 2010).
Eurogu
idan
ce
turinys | 39
Vadinasi, specialistas, pasitelkdamas šeimos stipriąsias savybes, siekia
išspręsti problemą šeimos narių pastangomis. Taip stiprinami tarpusavio
ryšiai ir skatinama sėkminga integracija į prosocialią aplinką.
Kita minėtina priežastis yra prieinamumo principas. Pažymėtina, kad
dalyviai, kurių gyvenamoji vieta yra kaimo gyvenvietėje, ne visada turi
galimybių vykti iki rajono centro dalyvauti konsultacijose. Todėl įgyvendi-
nant projektą konsultuojantys specialistai patys važiuoja pas dalyvius.
Trečioji priežastis sietina su saugios erdvės išlaikymo principu. Dažnai
nuteistieji pasižymi menka saviverte, nepatiklumu, dėl to nepasitiki ne tik
savimi, bet ir kitais. Todėl konsultavimas artimiausioje asmeniui aplinkoje
sudaro prielaidas pirmiausia jaustis saugiam, nepatirti papildomo streso,
dažniausiai juntamo svetimoje aplinkoje, ypač jei minima probacijos ar kita
formali su laisvės ribojimu susijusi įstaiga. Konsultacijas veda projekto tiks-
linei grupei priklausantys pareigūnai kartu su projekto koordinatoriais.
Gerosios praktikos pavyzdys. Prieš metus į Švenčionių rajono pataisos
inspekcijos įskaitą buvo įrašytas 32 m. nuteistasis Zbignevas, lygtinai
paleistas iš pataisos įstaigos. Grįžęs iš pataisos įstaigos jis užsiregistravo
darbo biržoje, tačiau ten jam nieko negalėjo pasiūlyti. Nuteistasis yra
įgijęs autošaltkalvio ir betonuotojo specialybes, bet susirasti darbą buvo
sunku, nes gyvena kaime daugiau nei 30 km nuo rajono centro. Zbignevas
noriai priėmė pasiūlymą dalyvauti projekte. Vyras dalyvavo keturiose
individualiose konsultacijose, per kurias daug dėmesio buvo skirta gy-
venimo linijos analizei, t.y. sėkmėms ir patirtoms nesėkmėms, lėmusioms
patekimą į pataisos namus. Per susitikimus taip pat buvo aptartos ateities
galimybės, daug dėmesio skirta pasirengimui dalyvauti darbo rinkoje.
Dalyvis papasakojo, kad norėdamas gyventi savarankiškai 15 metų
išėjo iš namų. Vėliau, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, įsitraukė
Eurogu
idan
ce
turinys | 40
į narkotikus. Tik kai iškilo rimta grėsmė gyvybei, kreipėsi pagalbos į rea-
bilitacijos centrą, ten gydėsi. Vėliau susipažino su būsima žmona ir su ja
pradėjo naują gyvenimą. Vedė būdamas pataisos namuose.
Per konsultacijas vyras braižė asmeninį herbą, kuriame išvardijo savo
pomėgius, gebėjimus, siekius. Vienas iš pagrindinių siekių – įsidarbinti.
Nuteistajam buvo pasiūlyta dalyvauti simuliaciniame žaidime „Mano
kelias“. Aptarus žaidimą, Zbignevas pasidžiaugė, kad gavo įdomios ir
naudingos informacijos, ypač apie galimybę užsiimti individualia veikla.
Konsultacijose kalbėta apie bendravimo įgūdžius, padėta pasiruošti po-
kalbiui su būsimu darbdaviu, inicijuotos galimos situacijos bendraujant
su darbdaviu, aptarta, kokius dokumentus atsinešti į pirmą pokalbį ir kt.
Kartu su dalyviu parengtas gyvenimo aprašymas.
Pasibaigus konsultacijoms nuteistasis planavo įsigyti verslo liudi-
jimą, leidžiantį užsiimti prekyba, tačiau aplinkybės susiklostė kiek ki-
taip – jam buvo pasiūlytas darbas statybinių prekių parduotuvėje Vilniuje.
Kadangi pasiūlymas vyrui tiko, jis ten įsidarbino ir sėkmingai dirba iki
šios dienos.
Pažymėtina, kad pasibaigus konsultacijoms šešis mėnesius stebimas
konsultuotų nuteistųjų įsidarbinimo rodiklis. Iki 2011 m. gegužės 1 d. pro-
jektas padėjo įsidarbinti 84 asmenims.
1.2.5. specialistų kompetencijos ugdymas 1.2.5.1. specialistų mokymai2009 m. gegužės – 2010 m. vasario mėnesiais organizuoti Kalėjimų
departamento ir pataisos inspekcijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo
seminarai. Šių mokymų apimtis siekė 160 akademinių valandų. Per moky-
mus tikslinės grupės specialistai, dirbantys su socialinės rizikos asmenimis,
tobulino savo kompetenciją ir išklausė šias temas:
psichologiniai ir etiniai pataisos inspekcijų pareigūnų veiklos
Eurogu
idan
ce
turinys | 41
aspektai;
efektyvaus pokalbio su tikslinės grupės asmenimis prielaidos;
kaip skatinti tikslinės grupės asmenų motyvaciją;
bausmių vykdymo teisės ypatumai;
tarptautiniai elgesio su asmenimis, nuteistais laisvės atėmimui alter-
natyviomis bausmėmis, standartai;
socialinių paslaugų sistema Lietuvoje;
socialinės paramos teikimas teistiems asmenims;
lyčių lygybės teisinis reglamentavimas ES;
savanorių įtraukimas į probacijos procesą;
nevyriausybinių organizacijų vaidmuo probacijos procese.
Šios temos suformuotos specialistų mokymo procese neatsitiktinai.
Jų aspektai itin svarbūs nuteistųjų rengimo reintegracijai. Taigi minėti
specialistai mokymuose įgytas teorines žinias taiko praktiškai nuo 2010 m.
kovo mėn. konsultuodami ir mokydami tikslinės grupės nuteistuosius,
taip padėdami jiems pasirengti dalyvauti darbo rinkoje. Konsultacijose
ypač daug dėmesio skiriama motyvacijai stiprinti. Siekiant pozityvios
nuteistųjų reintegracijos, svarbu kelti specialistų kvalifikaciją, ugdyti
reikiamas kompetencijas identifikuoti paties nusikaltusio asmens turi-
mus lūkesčius, juos nukreipiant prosocialia linkme. Dabartinės lietuvių
kalbos žodyne „lūkestis“ suprantamas kaip „laukimas“ arba „viltis“. „Lau-
kimo“ sąvoka psichologine prasme apibūdinama kaip lūkesčių, tikėjimosi
sistema, apimanti socialines sąveikas ir sankcijas tarp grupės narių, kuri
atsiskleidžia tuomet, kai individas tikisi iš kitų grupės narių elgesio mo-
delio, atitinkančio jų pačių vaidmenis, o kiti grupės nariai atitinkamai
laukia analogiško minėto individo atitikimo jo atliekamam vaidmeniui.
Taigi specialisto tinkamai atliekamas vaidmuo pagal kompetencijas gali
teigiama linkme motyvuoti nusikaltusį asmenį keisti visuomenei nepri-
imtiną elgesio modelį. Kaip teigia R. Prakapas ir R. Katinaitė (2008, pagal
Eurogu
idan
ce
turinys | 42
Adairą, 2006), šią nuostatą patvirtina ir Tolmano teorija, kuri išryškina,
kad lūkesčiai gali daryti įtaką asmens motyvacijos stiprumui, jei siekiama
užsibrėžto tikslo, šiuo atveju tai galėtų būti sėkminga nuteistųjų reinte-
gracija į visuomenę. Taigi per projekto mokymus specialistų įgytos kom-
petencijos prisideda prie reintegracijos proceso efektyvinimo, pirmiausia
palaikant pozityvius santykius tarp specialistų ir nuteistųjų, grindžiamus
motyvacine paskata.
1.2.5.2. specialistų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuoseVykdant projektą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos ir pataisos inspekcijų darbuotojai dalyvavo trijose
stažuotėse užsienio šalyse, kur aplankė probacijos ir pataisos įstaigas, ir
ke turiose tarptautinėse konferencijose.
Stažuočių tikslas – apsilankyti užsienio šalių pataisos, probacijos įstai-
go se, nevyriausybinėse ir kitose organizacijose, dirbančiose nuteistųjų
reintegracijos srityje, ir susipažinti su taikomais inovatyviais metodais
skatinant nuteistuosius prosocialiam gyvenimui išėjus į laisvę.
Dalyvauta šiose stažuotėse:
2009 m. lapkričio 8–14 d. stažuotė Švedijoje ir Estijoje, apsilankant
pa tai sos, probacijos tarnybose ir nuteistųjų įsidarbinimą or ga ni zuo-
jan čio se įstaigose;
2010 m. balandžio 18–23 d. stažuotė Čekijoje ir Vengrijoje, apsilankant
pa taisos, probacijos tarnybose ir nuteistųjų įsidarbinimą organizuojan-
čiose įstaigose;
2010 m. birželio 5–11 d. stažuotė Jungtinėje Karalystėje, apsilankant
pataisos, probacijos tarnybose ir nuteistųjų įsidarbinimą organizuo-
jančiose įstaigose.
Konferencijų tikslas – įgyti teorinių žinių tarptautiniame lygmenyje
Eurogu
idan
ce
turinys | 43
apie pataisos ir probacijos sistemose numatomas strategijas bausmių
vykdymo srityse, diegiamas programas, tarpinstitucinio bendradarbia-
vimo ypatumus, efektyvinant nuteistųjų reintegraciją į visuomenę ir
kartu į darbo rinką.
Dalyvauta šiose konferencijose:
2009 m. spalio 8–9 d. Dubline (Airija) vienas specialistas dalyvavo Eu-
ro pos probacijos tarnybos organizuotame tarptautiniame ekspertų
susitikime;
2010 m. gegužės 27–29 d. Malagoje (Ispanijoje) trys projekto tikslinės
gru pės specialistai dalyvavo Europos probacijos tarnybos generali-
nėje asamblėjoje ir tarptautinėje konferencijoje „Probacijos teorija ir
prak tika“;
2010 m. lapkričio 10–13 d. Romoje (Italijoje) keturi pareigūnai dalyvavo
tarp tautiniame renginyje „Institucijų ir darbdavių susitarimas: tiltas į
bu vusių nuteistųjų integraciją“;
2010 m. gruodžio 1–3 d. Frankfurte prie Maino (Vokietijoje) penki spe-
cia listai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Probacija Europoje:
so cialinis darbas – rizikos valdymas – visuomenė“;
2011 m. gegužės 11–14 d. Edinburge (Didžiojoje Britanijoje) vykusioje
tarptautinėje konferencijoje „Bausmė ir visuomenė: politika ir kultūra“
da lyvavo penki pareigūnai.
Dalyvaujant minėtuose tarptautiniuose renginiuose siekta susipa-
žinti su užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiais nuteistųjų ruošimo
reintegracijai į visuomenę ir darbo rinką srityje. Pažymėtina, kad dalyva-
vimas kiekviename iš minėtų renginių yra vertingas, mat specialistai turi
galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai pamatyti taikomas priemones,
pabendrauti su specialistais, pasidalyti patirtimi.
Eurogu
idan
ce
turinys | 44
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje dirbant su nuteistaisiais taikomos ana-
logiškos programos kaip ir užsienio šalyse. Viena iš tokių „OASys“ – naujos
nusikalstamos veikos rizikos metodika. Per konferencijas Lietuvos atstovai
galėjo pasidalyti šios programos pranašumais ir trūkumais. Su kitų užsie-
nio šalių penitenciarinių institucijų atstovais buvo aptartos tobulinimo
galimybės, siekiant kuo sėkmingesnių nuteistųjų įdarbinimo rezultatų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje pakankamai išvystytas prak-
tinis probacijos modelis. Siekiant efektyvios nuteistųjų reintegracijos į
visuomenę ir darbo rinką numatoma ir toliau diegti tarptautiniu mastu
pripažintas elgesio korekcijos ir kitas reabilitacinio pobūdžio programas
bei vykdyti projektus.
1.2.5.3. Tolesni specialistų ir nuteistųjų mokymaiSiekiant užtikrinti projekto tikslinės grupės specialistų kvalifikacijos
kėlimą ir nuolatinį tobulinimąsi, planuojama toliau ugdyti projekto tiks-
linės grupės specialistų, koordinatorių ir kartu tikslinės grupės nuteistųjų
žinias ir įgūdžius numatant du seminarus. Siekiant pagerinti tikslinės
grupės specialistų ir koordinatorių (45 asmenys) darbo kokybę dirbant
su projekto tikslinės grupės nuteistaisiais, turinčiais priklausomybę nuo
alkoholio, narkotikų bei kitų psichotropinių medžiagų ir aktyvinant pačių
tikslinės grupės nuteistųjų indėlį į šį procesą, numatoma organizuoti
dviejų dienų seminarą „Efektyvaus darbo su priklausomybę turinčiais
asmenimis organizavimas“ mieste ar rajone netoli vieno iš Lietuvoje
veikiančių reabilitacijos centrų, kurį būtų galima aplankyti. Seminare
dalyvautų ir tikslinės grupės nuteistieji (6 asmenys).
Siekiant pagerinti Projekto tikslinės grupės specialistų, koordinatorių
(45 asmenys) ir tikslinės grupės nuteistųjų (10 asmenų) komandinio darbo
ir darbo grupėje gebėjimus ir skatinti nuteistųjų socializacijos procesus jų
integracijai į visuomenę ir darbo rinką pagerinti, numatoma organizuoti
Eurogu
idan
ce
turinys | 45
dviejų dienų seminarą „Nuteistųjų socializacijos gebėjimų vystymas jiems
integruojantis į visuomenę ir darbo rinką“.
Kaip ir buvo užsiminta, numatoma pratęsti bendruosius mokymus,
juose dalyvautų dar 35 projekto tikslinės grupės nuteistieji. Mokymai
vyktų 4 regionų pataisos inspekcijose (Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Pane-
vėžio). Bendrieji mokymai vyktų grupėse, kuriose būtų ne mažiau kaip
po 8 tikslinės grupės nuteistuosius.
Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją darbo rinkoje ir paklausą speci-
alizuotiems logistikos darbams, kuriems reikalingos krovininių automo-
bilių vairavimo kategorijos, projekte planuojama pirkti C ir D kategorijų
vairavimo kursų organizavimo paslaugas. Kursuose bus apmokyti 26
tikslinės grupės nuteistieji. Taigi šios kategorijos prisidės prie spartesnio
integravimosi į darbo rinką.
1.3. Bendradarbiavimas vykdant socialinės atskirties ir rizikos grupėms skirtą veiklą
Įgyvendinamo projekto patirtis parodė, jog glaudus bendradarbia-
vimas su potencialiais darbdaviais, darbo biržomis, antstolių kontoro-
mis, nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiomis įmonėmis duoda
sėkmingų rezultatų, t. y. darbdaviai įdarbina minimus asmenis. Todėl
bendradarbiavimas svarbus tiek nuteistųjų paruošimo dalyvauti darbo
rinkoje, tiek įsidarbinimo etapuose. Organizuojant projekte konsultacijas,
tikslinės grupės nuteistiesiems puoselėjamas glaudaus tarpinstitucinio
bendradarbiavimo principas. Taip ne tik teikiama efektyvesnė ir koky-
biškesnė pagalba, bet ir spartinamas nuteistųjų integracijos į visuomenę
ir kartu į darbo rinką procesas. Bendradarbiavimo veiksmingumą ypač
sutvirtina potencialių darbdavių įtraukimas, t. y. lankymasis jų įmonėse,
pokalbiai dėl galimybės sudaryti sąlygas įdarbinti nuteistuosius.
Eurogu
idan
ce
turinys | 46
Naudota literatūra:
BarkauskaitėLukšienė, Živilė. Socialinių įgūdžių lavinimas. Specialistų,
dirbančių su nuteistaisiais ir grįžusiais iš laisvės atėmimo vietų
asmenimis, mokymų metodinė medžiaga. Vilnius: Vilniaus pedagoginis
universitetas, 2007. 258 p. ISBN 978-9955-568-57-5.
Diržytė, Aistė. Nuteistųjų psichokorekcinis konsultavimas. Vilnius,
Vaibra, 2008.
Katinaitė, Renata; Prakapas, Romas. Nuteistų asmenų resocializacija:
socialinė komunikacija ir edukacinių lūkesčių realizavimas. Socialinis
ugdymas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2008, nr. 5 (16).
ISSN 1392-9569.
Merfeldaitė, Odeta. Nuteistųjų socialinio konsultavimo ypatumai.
Specia listų, dirbančių su nuteistaisiais ir grįžusiais iš laisvės atėmimo
vietų asmenimis, mokymų metodinė medžiaga. Vilnius: Vilniaus
pedagoginis uni versitetas, 2007. 258 p. ISBN 978-9955-568-57-5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl nuteistųjų ir asmenų,
paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinės adaptacijos 2004–2007
metų programos patvirtinimo. (Žin., 2004, nr. 23-709), Vilnius: LR Seimo
portalas. Vilnius: 1999 m. spalio 25 d. nr. 1179. www.lrs.lt
Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2010 metų veiklos ataskaita. Vilnius: 2011 m. vasario 19 d. LR Kalėjimo de-
partamento puslapis.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009–2010 metų socialinis
pranešimas. Vilnius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2010.
Eurogu
idan
ce
turinys | 47
Nuteistųjų informavimo ir motyvavimo programa. Vilnius, RAIT, 2006.
Šeimos terapija – psichologinis vaistas vaikams. Metodinės rekomendacijos.
Vilnius, Baltijos kopija, 2010.
Gerosios patirties pavyzdžiai ir kita informacija apie projekto „Pataisos
inspekcijų darbo kokybės tobulinimas, organizuojant nuteistųjų, kuriems
laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir grįžusių iš įkalinimo
įstaigų asmenų reintegraciją į darbo rinką“ veiklą pateikiama Kalėjimų
departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos inter-
netinėje svetainėje: www.kalejimudepartamentas.lt
Ruošiantis konsultacijoms – informacija šiose interneto svetainėse:
www.psichologijatau.lt
žurnalo „Psichologija tau“ internetinė sve tainė;
www.humanstudy.lt
šiuolaikinė vadyba ir psichologija verslui bei žmonėms;
www.ldrmt.lt/testai
darbo paieškos žingsniai;
www.darborinka.lt, www.cvonline.lt, www.cv.lt,
www.cvmarket.lt, www.darbo.lt
šios svetainės reikalingos efektyviai darbo paieškai;
www.euroguidance.lt
profesinio informavimo ir kon sul tavimo plėtra Lietuvoje bei Europoje;
www.profesijupasaulis.lt
gidas į profesijų pasaulį;
Eurogu
idan
ce
turinys | 48
www.keiciuveikla.ltKaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės
ūkio į kitokią veiklą skatinimas Lietuvoje (ES finansuojamas projektas);
www.ldb.lt
Lietuvos darbo biržos internetinis puslapis;
www.mokymocentras.lt
VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras, naudojamos ir kitų
darbo rinkos mokymų centrų internetinės svetainės, pvz.,
www.sdrmkt.atsakingas.lt
www.antstoliai.lt
Lietuvos antstolių internetinė svetainė;
www.vmi.lt
Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinė svetainė.
Naudojamasi ir įvairių profesinių mokyklų svetainėmis, siekiant nukreipti
dalyvius mokytis ir įgyti specialybę. Viena iš tokių yra
www.vgtvpm.lt.
2 SKYRIUS
Eurogu
idan
ce
turinys | 50
Akmenės darbo biržos vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėms
2.1. Akmenės darbo birža. Įkūrimas, pagrindinė vykdoma veikla
Darbo birža – įstaiga, tarpininkaujanti tarp ieškančių darbo asmenų ir
įmonių savininkų. Darbo biržos atsirado XIX a. pirmoje pusėje Didžiojoje
Britanijoje, Vokietijoje. Lietuvoje pirmoji Darbo birža įsteigta 1904 m. Vil-
niuje. 1919 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, jos buvo įsteigtos prie
miestų savivaldybių, valsčiuose buvo jų skyriai. 1941 m. darbo biržos buvo
panaikintos. Vėliau gyventojų įdarbinimu rūpinosi įvairūs valstybiniai darbo
komitetai. 1987 m. atsirado įdarbinimo biurai, kurių pagrindu, Lietuvai
atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. kovo 1 d. buvo įkurta Darbo birža.
Akmenės darbo birža, kaip ir visos darbo biržos Lietuvoje, įkurta
1991 m. kovo 1 dieną. 2010 m. spalio 1 d., įvykdžius reorganizaciją Lietuvos
darbo biržos struktūroje, Akmenės darbo birža kaip savarankiškas juridi-
nis asmuo nustojo veikti. Ji buvo prijungta prie naujai sukurtos Šiaulių
teritorinės darbo biržos ir šiuo metu vadinasi Šiaulių teritorinės darbo
biržos Akmenės skyrius. Tam, kad skaitytojui būtų aiškiau, tolesniame
Eurogu
idan
ce
turinys | 51
tekste Akmenės darbo birža vadinama senuoju pavadinimu, nes apra-
šoma būtent 2009–2010 m. veikla, kai Akmenės darbo birža veikė kaip
savarankiškas juridinis asmuo, žinoma, priklausantis bendrai Lietuvos
darbo biržos sistemai.
Akmenės darbo biržos veiklos tikslas – įgyvendinti LR Užimtumo
rėmimo (anksčiau vadinosi Bedarbių rėmimo), Lietuvos Respublikos
Nedarbo socialinio draudimo ir kitų įstatymų nuostatas Akmenės rajone.
Pagrindinis dėmesys Akmenės darbo biržos darbe nukreiptas į ryšių su
darbdaviais stiprinimą bei minėtų įstatymų numatytų teisių ir paslaugų
suteikimą bedarbiams ir asmenims, ieškantiems darbo. Stiprūs ryšiai su
darbdaviais suteikia galimybę įdarbinti kuo daugiau bedarbių, tarp jų ir
socialinę atskirtį patiriančių darbo ieškančių asmenų.
Akmenės darbo birža teikia paslaugas bedarbiams, darbo ieškantiems
asmenims ir darbdaviams. Darbo biržai tenka organizuoti profesinį kon-
sultavimą, mokymą, perkvalifikavimą, viešuosius darbus ir kitas aktyvios
darbo rinkos politikos priemones, kartu su rajono savivaldybe sudaryti
Gyventojų užimtumo programas ir jas finansuoti, konsultuoti bedarbius
verslo organizavimo klausimais, mokėti darbdaviams subsidijas naujoms
Akmenės darbo birža
Eurogu
idan
ce
turinys | 52
darbo vietoms steigti, jas pritaikyti neįgaliems asmenims, savo rajone ir
visoje šalyje tarpininkauti bedarbiams įsidarbinant, organizuoti grupinio
konsultavimo užsiėmimus, motyvacinius seminarus, mokėti nedarbo
socialinio draudimo išmokas.
2.1.1. Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo centrasAkmenės darbo biržoje 2006 m. rugsėjo 14 d. įkurtas Jaunimo darbo
centras. Jo įkūrimo būtinumą lėmė keli veiksniai. Visų pirma, buvo atlikta
2002–2005 metais registruotų Akmenės darbo biržoje bedarbių amžiaus
analizė. Tyrimas parodė, kad darbo neturinčių asmenų amžiaus vidurkis
didėja vidutiniškai 1 metais per metus.
Taip pat buvo atlikta ir jaunų bedarbių registracijos analizė, kuri pa-
rodė, kad jaunų bedarbių skaičius auga ir būtent auga į socialinės rizikos
grupes patenkančių jaunuolių (jaunuolių, kurie yra iškritę iš švietimo
sistemos, niekur nesimokančių ir nedirbančių, turinčių elgesio problemų
ar linkusių įsitraukti į nusikalstamą veiklą, neturinčių palaikymo savo šei-
mose dėl tėvų žalingų įpročių) skaičius. Šios pagrindinės priežastys lėmė,
kad būtų įkurtas Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo centras.
Jaunimo darbo centro veiklos tikslas – Akmenės rajone sukurti ir
išbandyti naują metodą, kuris leistų padėti jaunimui ir kitiems darbo
biržos klientams, tarp jų – priklausantiems socialinės atskirties grupėms,
integruotis į darbo rinką. Uždavinys – įkurti Jaunimo darbo centrą, rekonstruoti darbo biržos
patalpas, aprūpinti centrą šiuolaikinėmis technologijomis pagrįsta tech-
nika, kuria naudosis darbo biržos klientai. Rezultatas – kvalifikuota darbo jėga aprūpinti darbdaviai ir bedar-
biai, suprantantys nuostatos mokytis visą gyvenimą svarbą, jei nori būti
paklausūs darbo rinkoje.
Pasekmė – motyvuotas jaunimas, siejantis savo ateitį su Akmenės
Eurogu
idan
ce
turinys | 53
regiono darbo pasiūla bei į švietimo sistemą grįžę socialinės rizikos jau-
nuoliai, įsidarbinę asmenys.
2.1.2. Akmenės darbo biržos ir Jaunimo darbo centro klientai, tikslinės grupėsAkmenės darbo biržoje registruojasi darbo ieškantys skirtingo am-
žiaus asmenys, turintys skirtingą išsilavinimą, motyvaciją, požiūrį į darbą
ir gyvenimo būdą, skirtingas vertybes.
Nemaža klientų dalis yra priskiriami socialinės atskirties ir sociali
nės rizikos grupėms:
nuteistieji – lygtinai nuteisti jauni asmenys iki 29 m., esantys Akmenės
rajono Pataisų inspekcijos įskaitoje. Paprastai tai vaikai iš nepilnų
šeimų, iškritę iš bendrojo lavinimo mokyklos. Ne visi šie jaunuoliai
registruoti darbo biržoje, juos į Jaunimo darbo centrą atveda Akme-
nės rajono Pataisų inspekcijos inspektorius;
vienišos motinos arba tėvai, vieni auginantys vaiką iki 8 metų. Tai
asmenys, turintys sunkumų įsidarbinti dėl nepalankaus darbdavių
požiūrio („vaikai sirgs, darbuotojo nebus darbe“);
asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų. Tai paprastai asmenys, ne-
turintys socialinių ryšių, neturintys išsilavinimo, todėl sunkiai galintys
įsidarbinti;
ilgalaikiai bedarbiai – tai dažniausiai vyresnio amžiaus, daugiau kaip
50 metų asmenys, neturintys profesijos ar turintys nepaklausią darbo
rinkoje profesiją, kai kurie jų turintys žalingų įpročių ir jauni asme-
nys iki 25 m. amžiaus, turintys tik pradinį išsilavinimą, neturintys
pro fesijos.
socialinės rizikos vaikai ir jaunuoliai – tai iš švietimo sistemos iškritę
jauni asmenys, nelankantys mokyklos, neretai turintys elgesio pro-
blemų, linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą, patyrę vienokį ar kitokį
Eurogu
idan
ce
turinys | 54
smurtą tiek namuose, tiek gatvėje, nerūpintys tėvams, kurie dažniau-
siai turi žalingų įpročių ar yra emigravę. Dėl šių priežasčių jų galimybės
ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.
Kiekvienam klientui reikalingas individualus priėjimas, kitokie darbo
metodai.
2.2. Vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėmsAkmenės darbo birža savo klientams teikia platų spektrą paslaugų.
Socialinės atskirties ir rizikos grupės gali naudotis visomis teikiamomis
paslaugomis, tačiau kartu joms teikiamos ir labai tikslingai, pagal jų po-
reikius suformuotos paslaugos. Šiame skyriuje aprašoma darbo biržos
veikla, naudojama dirbant su socialinės atskirties grupėmis.
2.2.1. individualus konsultavimas ir informavimasIndividualių konsultacijų tikslas – suteikti asmeniui reikalingą in-
formaciją pačiais įvairiausiais jiems rūpimais klausimais, sudaryti sąlygas
priimti racionalius profesijos ar tinkamo darbo rinkimosi sprendimus,
padidinti motyvaciją įsidarbinti ar mokytis.
Tikslinės grupės, besinaudojančios šia paslauga: nuteistieji; asmenys,
paleisti iš laisvės atėmimo vietų; neįgalieji; ilgalaikiai bedarbiai; vienišos
motinos ir tėvai, vieni auginantys vaiką iki 8 m.; socialinės rizikos vaikai
ir jaunuoliai.
Veiklos metodai: sukauptos ir susistemintos informacijos teikimas indi-
vidualiai – bendraujant tiesiogiai („akis į akį“) bei telefonu ar internetu; asme-
nybės ypatumų tyrimas, patarimų, padedančių apsispręsti, teikimas.
Naudojamos priemonės: anketos, vaizdinė medžiaga (CV ir motyva-
cinio laiško pavyzdžiai), kompiuteris, lankstinukai, aktuali literatūra (žurna-
las „Kur stoti 2010“, „Profesijos vadovas“, medžiaga iš interneto, partnerių
iš leisti ir platinami leidiniai ir kt.).
Eurogu
idan
ce
turinys | 55
klientai gali gauti konsultacijas ir informaciją šiais klausimais: Informavimas ir konsultavimas apie profesinės karjeros
planavimą
Socialinės atskirties asmenys ir socialinės rizikos grupių atstovai daž-
nai būna žemesnio nei vidutinis bedarbis išsilavinimo, ypač ši tendencija
pastebima tarp nuteistųjų ir paleistų iš laisvės atėmimo vietų bei socia-
linės rizikos jaunuolių. Dažniausiai tai asmenys, teturintys pradinį išsila-
vinimą. Į Jaunimo darbo centrą ne visi jų ateina savo noru. Neretai juos į
Jaunimo darbo centrą konsultacijai nukreipia darbo biržos konsultantas
ar Akmenės rajono Pataisų inspekcijos pareigūnas. Bendraudamas su šiais
asmenimis centro darbuotojas pirmiausia bando išsiaiškinti jų lūkesčius
ir motyvaciją kažką gyvenime keisti. Per individualų pokalbį stengiamasi
įsijausti į žmogaus problemas, jo gyvenimišką situaciją. Pasiūloma atlikti
keletą testų, jie paskui kartu aptariami. Aptariama profesijos įgijimo ga-
limybė. Teikiama informacija apie perspektyvą mokytis ir įgyti bent jau
pagrindinį išsilavinimą, nes teturint pradinį išsimokslinimą labai susiau-
rėja pageidaujamos profesijos įgijimo galimybės. Per konsultaciją apie
profesinės karjeros planavimą asmenys supažindinami su planavimo
žingsniais, su paklausiomis ir nepaklausiomis profesijomis, aptariama
situacija darbo rinkoje.
Tinkamumas vienai ar kitai profesijai
Asmenims, kurie neturi jokios profesijos arba kurių profesija šiandien
yra nebepaklausi, pavyzdžiui, agronomas, arba kurie dėl sveikatos sutri-
kimų nebegali dirbti ankstesnio darbo ir pageidauja pakeisti profesiją,
Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo centre kompiuteriniais testais
bus sudaryta galimybė nusistatyti, kokiai profesijai žmogus turi polinkį,
kokia profesija jam tinka.
Yra galimybė atlikti tris testus:
Eurogu
idan
ce
turinys | 56
1. Pomėgiai – gebėjimai – profesija,
2. Profesija – poreikiai,
3. Poreikiai – profesija.
Šiuos testus galima rasti internete adresu www.ldb.lt. Pageidau-
jantiems atlikti daugiau testų siūloma apsilankyti ir kituose interneti-
niuose puslapiuose: www.aikos.smm.lt, www.profesijupasaulis.lt ar
www.euroguidance.lt bei atlikti ten pateikiamus testus, kurie padės ge-
riau pažinti save. Norint teisingai pasirinkti profesiją, svarbu turėti bent
minimalių žinių apie tai, ką veikia vienos ar kitos profesijos atstovai. Tuo
tikslu Jaunimo darbo centre kiekvienas gali susipažinti su profesijų apra-
šais, jie nuolat atnaujinami. Galima peržiūrėti filmus apie profesijas, apie
tai, ką veikia konkrečios profesijos atstovai. Rekomenduojama besidomin-
tiems aplankyti ir internetinius puslapius, kur pateikiami profesijų aprašai:
www.aikos.smm.lt, www.mokslas.lt, www.euroguidance.lt.
Paklausios ir nepaklausios profesijos (įsidarbinimo galimybių
barometras)
Renkantis profesiją, kiekvienam svarbu įvertinti, ar įgijęs ją asmuo tu-
rės galimybę įsidarbinti, ar pasirinkta profesija yra paklausi darbo rinkoje.
Tam tikslui kasmet Lietuvos darbo birža pateikia Įsidarbinimo galimybių
barometrus, kurie padeda sužinoti, kokios profesijos yra paklausios darbo
rinkoje, o kurių atstovai turi mažesnes galimybes įsidarbinti. Barometrai yra
išleidžiami kiekvienam šalies regionui ir bendras visai Lietuvai. žr. inter nete:
www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai
Mokymosi galimybės
Asmuo, apsisprendęs, kurią profesiją pageidauja įgyti, ne visada žino,
kokį bazinį išsilavinimą reikia turėti norint mokytis. Mokytis kiekvienas
gali savarankiškai įstojęs į vieną ar kitą profesinio rengimo įstaigą. Akme-
Eurogu
idan
ce
turinys | 57
Profesinių mokyklų teikiamas keturių lygių profesinis išsilavinimas
nės darbo biržos centre teikiama informacija apie profesinių mokyklų
keturių lygių profesinį išsilavinimą (žr. lentelę), kurį paprastai renkasi so-
cialinės atskirties grupėms priklausantys asmenys, bei apie universitetinį
ir neuniversitetinį išsilavinimą, apie mokymosi krepšelį.
Akmenės rajonas yra nutolęs nuo šalies pramonės, prekių, veiklos,
mokymo centrų ir srautų. Nepatogi, nuošali rajono geografinė padėtis
lemia socialiai pažeidžiamų asmenų pasyvumą planuojant savo profe-
sinę karjerą. Dažnai bedarbiai, ypač priklausantys socialinės atskirties ir
socialinės rizikos grupėms, neturi galimybių išvykti mokytis į kitą miestą
ar miestelį. Tai lemia sudėtinga tokių žmonių finansinė situacija, atstu-
mas iki mokymosi įstaigos, šeiminė padėtis ir kt. Jie labiau linkę įgyti
profesiją per darbo biržos siūlomą profesinio mokymo priemonę, nes
būtent pagal šią priemonę bedarbis gauna maksimalią paramą. Besimo-
kantis bedarbis ne tik nemoka už mokslus, bet taip pat nemokamai ap-
rūpinamas bendrabučiu, gauna 0,7 minimalios mėnesio algos dydžio
stipendiją. Daugiau informacijos apie darbo biržos vykdomą profesinį mo-
kymą internete: www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/
profmokymas_neformalus_svietimas. Tik čia reikia atkreipti dėmesį, kad
i lYgis Jį gali rinktis asmenys, neturintys pagrindinio išsilavinimo ir no-rintys įgyti tiktai profesinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją kartu su pagrindiniu išsilavinimu
ii lYgis Jį gali rinktis asmenys, turintys pagrindinį išsilavinimą ir norintys įgyti profesinę kvalifikaciją
iii lYgis Jį gali rinktis asmenys, turintys pagrindinį išsilavinimą ir norintys įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesine kvalifikacija
iV lYgis Jį gali rinktis asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir norintys įgyti profesinę kvalifikaciją
Eurogu
idan
ce
turinys | 58
per darbo biržą mokytis siunčiami pilnamečiai asmenys, turintys ne že-
mesnį kaip pagrindinį išsilavinimą. Tie bedarbiai, kurie turi tik pradinį
išsilavinimą, (būtent tokį išsilavinimą dažniausiai turi socialinės atskirties
ir socialinės rizikos grupėms priklausantys asmenys) per individualias
konsultacijas raginami įgyti bent pagrindinį išsilavinimą.
Mokymosi įstaigos (bendrojo lavinimo, profesinio mokymo,
neįga lių jų ugdymo)
Visiems, kurie domisi, kaip įgyti profesiją, suteikiama informacijos apie
mokymosi įstaigas. Tam naudojamasi leidiniais „Kur stoti“, žr. pav. 59 p.,
„Kuo būti?“, profesinių mokyklų lankstinukais, plakatais, kurių kasmet
parsivežama iš Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmuose vasario mėnesį vyks-
tančios parodos „Mokslas. Studijos. Karjera“. Siūloma apsilankyti interneti-
niuose puslapiuose: www.aikos.smm.lt, www.mokslas.lt, www.lamabpo.lt,
www.euroguidance.lt. Atviro informavimo zonose esančiuose stenduose
pateikiami profesinį mokymą organizuojančių įstaigų adresai (žr. prie-dus nr. 2.1–2.6). Tiems, kurie neturi bazinio išsilavinimo, pristatomas
Akmenės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centras, galimybė
mokytis šiame centre ir įgyti trūkstamą pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.
Suteikiama informacija apie tai, kad šiame centre vykdomas ir nuotolinis
mokymas, kas labai patogu, jei asmuo laikinai įsidarbina ar išvyksta dirbti
į užsienį, o gal namie tokia situacija, kad mama ar tėtis vienas augina
vaiką iki 8 m. ir jam nėra galimybės kasdien lankyti pamokas. Daugiau
informacijos apie šią mokymo įstaigą internete: www.smc.akmene.lt
Eurogu
idan
ce
turinys | 59
Individualūs užimtumo veiklos planai
Kiekvienas bedarbis sudaro individualų užimtumo veiklos planą, ku-
riame nurodomi bedarbio ir darbo biržos įsipareigojimai aktyviai taikyti
darbo rinkos politikos priemones, siekiant užimtumo. Individualiame
užimtumo veiklos plane užrašomas galutinis lankymosi darbo biržoje
tikslas, taip pat tarpiniai tikslai, kurie padės siekti galutinio tikslo. Planas
sudaromas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, išanalizavus
bedarbio motyvacijos įsidarbinti ar mokytis stokos priežastis, kitas kliūtis
užimtumui (įsidarbinimą varžančias šeimines aplinkybes, sveikatos būklę
ir kt.) ir įvertinus bedarbio turimą profesinį pasirengimą, darbinę patirtį
bei poreikius. Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/Informacija/
PaslaugosAsmenims/Puslapiai/prof_karjeros_planavimas.
Leidinys „Kur stoti“
Eurogu
idan
ce
turinys | 60
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir galimybė
jose dalyvauti
Darbo birža, siekdama palengvinti bedarbių grįžimą į darbą, orga-
nizuoja aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Socialinės atskirties
asmenys informuojami apie priemones, kurios skirtos būtent jiems, ir
apie galimybę jose dalyvauti.
Aktyvias darbo rinkos politikos priemones sudaro:
1. Profesinis mokymas (gali dalyvauti pilnamečiai nuteistieji: asmenys,
paleisti iš laisvės atėmimo vietų; neįgalieji; vienišos motinos ir
tėvai, vieni auginantys vaikus iki 8 m.; ilgalaikiai bedarbiai). Dau-
giau informacijos internete: www.ldb.lt/Informacija/Paslaugos
Asmenims/Puslapiai/profmokymas_neformalus_svietimas.
2. Remiamasis įdarbinimas:
2.1. Įdarbinimas subsidijuojant (gali dalyvauti visi jauni asmenys iki
29 m. amžiaus, kad ir kokiai kitai socialinės rizikos ar socialinės
atskirties grupei jie priskiriami; taip pat gali dalyvauti neįgalieji;
asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų; vienišos mamos ir
tėvai, vieni auginantys vaikus iki 8 metų; ilgalaikiai bedarbiai
bei socialinės rizikos asmenys). Daugiau informacijos internete:
www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/idarbini-
mas_subsidijuojant_d. 2.2. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas (gali dalyvauti visi socialinės rizikos
ar socialinės atskirties grupėms priklausantys asmenys, jeigu
yra ką tik įgiję profesiją ir neturi darbinės patirties, dėl ko daž-
nai darbdavių būna ignoruojami, taip pas šioje priemonėje gali
dalyvauti ilgalaikiai bedarbiai, kurie turi profesiją, bet jau seniai
dirbo pagal turimą profesiją, prarado darbinius įgūdžius). Daugiau
informacijos internete: www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsme-
nims/Puslapiai/darbo_igudziu_igijimo_remimas.
Eurogu
idan
ce
turinys | 61
2.3. Darbo rotacija (gali dalyvauti visi socialinės rizikos ar socialinės
atskirties grupėms priklausantys asmenys, kai įmonėje reika-
lingas darbuotojas pakeisti, pvz., tikslinėse atostogose esantį
darbuotoją). Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/
Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/darbo_rotacija.
2.4. Viešieji darbai (gali dalyvauti visi socialinės rizikos ar socialinės
atskirties grupėms priklausantys asmenys, jeigu jų Individua-
liuose užimtumo veiklos planuose numatyta ši priemonė). Dau-
giau informacijos internete: www.ldb.lt/Informacija/Paslaugos
Asmenims/Puslapiai/viesieji_darbai.
3. Parama darbo vietoms steigti:
3.1. Darbo vietų steigimo subsidijavimas (priemonė skirta neįgalie-
siems). Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/Informacija/
PaslaugosAsmenims/neigaliuju_soc_integracija/Sarasas arba
www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosDarbdaviams/Puslapiai/sava-
rankisko_uzimtumo_remimas.
3.2. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas (gali dalyvauti
visi socialinės rizikos ar socialinės atskirties grupėms priklau-
santys asmenys). Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/
Informacija/PaslaugosDarbdaviams/Puslapiai/vui_aprasymas.
3.3. Savarankiško užimtumo rėmimas (neįgalieji, kurių darbingumo
lygis iki 40 proc., gauna ženklią piniginę paramą, jeigu steigia
sau darbo vietą; taip remiami asmenys, pradedantys veiklą pagal
verslo liudijimą). Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/
Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/savarankisko_uzim-
tumo_remimas.
4. Bedarbių teritorinio judumo rėmimas (gali dalyvauti visi socialinės
rizikos ar socialinės atskirties grupėms priklausantys asmenys,
Eurogu
idan
ce
turinys | 62
jeigu jie darbinasi vietovėse, esančiose toli nuo jų gyvenamosios
vietos). Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/Informacija/
PaslaugosAsmenims/Puslapiai/bedarbiu_teritorinio_judrumo_
remimas.
Laisvos darbo vietos ir padėtis darbo rinkoje
Informacija apie laisvas darbo vietas skelbiama atviro informavimo
zonose esančiuose stenduose. Ši informacija nuolat atnaujinama. Pareng-
tas atskiras laisvų darbo vietų segtuvas vairuotojams, nes šių pasiūlymų
yra labai daug, stenduose jie visi tiesiog netelpa. Klientai gali skaityti
darbinius skelbimus spaudoje. Akmenės darbo biržoje užsakomi šie lai-
kraščiai: „Lietuvos rytas“, „Šiaulių kraštas“, „Ekspress kontaktas“, rajoninis
laikraštis „Vienybė“. Klientai gali naudotis trimis kompiuteriais, skirtais sa-
varankiškai darbo paieškai internete vykdyti (žr. www.ldb.lt/LDBPortal/
Pages/ForEmployees). Didžioji dalis socialinės atskirties ir socialinės rizikos
grupių atstovų nemoka naudotis kompiuteriais. Kad galėtų vykdyti savaran-
kišką darbo paiešką, jie trumpai konsultuojami Jaunimo darbo centre. Labai
nesunkiai išmoksta vykdyti darbo paiešką kompiuterizuotais savarankiškos
Kompiuterizuotas savarankiškos darbo paieškos terminalas „Susirask informaciją pats“
Eurogu
idan
ce
turinys | 63
darbo paieškos terminalais „Susirask informaciją pats“. Čia nėra kompiu-
terinės pelės, kuri labai neklauso pradedančiųjų dirbti su kompiuteriais.
Informacijos ieškoma liečiant monitorių pirštais (žr. nuotr. 62 p.).
Informacija apie padėtį darbo rinkoje (nedarbo lygį rajone ir šalyje, be-
siregistruojančiųjų Akmenės darbo biržoje skaičių, įdarbintų, nukreiptų į
Aktyvios darbo rinkos politikos priemones skaičių, gaunančių nedarbo so-
cialinio draudimo išmokas skaičių ir kt. statistinė informacija) pateikiama
atviro informavimo zonose esančiuose stenduose. Pageidaujantiems
pateikiama nuoroda internete, čia yra ir kitos informacijos apie darbo
rinką. žr. www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/default.
Laisvų darbo vietų paieškos būdai
Darbo ieškoti galima įvairiai, yra ne vienas būdas tai daryti. Kie-
kvienas asmuo pasirenka jam labiausiai priimtiną darbo paieškos
būdą. Gal asmeniui smagiau ieškoti darbo naršant internete. Tokiu
atveju Jaunimo darbo centre galima gauti sąrašą internetinių adresų,
skirtų darbo paieškai (žr. priedą nr. 2.7), pasiūloma čia pat Jaunimo
darbo centre pasinaudoti 7 kompiuteriais. O jei asmuo neturi pakan-
kamų kompiuterinio raštingumo įgūdžių, tuomet jam patariama in-
formacijos apie laisvas darbo vietas dairytis Akmenės darbo biržos
stenduose. Efektyvu dėl darbo kreiptis tiesiogiai į įmones, kalbėti su
potencialiu darbdaviu, nereikia pamiršti ir socialinių ryšių, teirautis
darbo per pažįstamus. Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/
Informacija/PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslapiai/kaip_ieskoti.
CV ir motyvacinio laiško rašymas
Retas kuris asmuo, priklausantis socialinės atskirties grupei, moka
parašyti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. Dažnam atrodo,
kad šie dokumentai visai nereikalingi. Jaunimo darbo centre jiems pa-
Eurogu
idan
ce
turinys | 64
teikiami CV pavyzdžiai (žr. priedą nr. 2.8), paaiškinama, kaip teisingai
jį rašyti, pasiūloma gyvenimo aprašymą rašyti naudojantis Akmenės
darbo biržoje esančiais kompiuteriais, kuriuose yra CV šablonų. Labai
naudingi patarimai rašantiems savo CV pateikti Švietimo mainų paramos
fondo išleistoje knygutėje EUROPASS CV ir KALBŲ PASAS. Šių knygučių
gaunama iš minėto fondo, tačiau jų nėra tiek, kad galima būtų patenkinti
visų poreikius, todėl siūloma CV pildyti internete. Daugiau informacijos
internete: www.smpf.lt/europass.
Prisistatymas darbdaviui
Neretai socialinės atskirties ir rizikos grupių atstovai neturi įgūdžių,
kaip prisistatyti darbdaviui dėl darbo. Įteikus rekomendaciją darbui, su
žmogumi pakalbama, patariama nuvykti į susitikimą su darbdaviu ne-
vėluojant, tvarkingai apsirengus. Primenama, kokius dokumentus reikia
neštis į pokalbį dėl darbo. Patariama, kaip kalbėti su būsimu darbdaviu,
ko nekalbėti. Įteikiama Lietuvos darbo biržos išleista knygutė „Kaip kal-
bėti su būsimu darbdaviu?“. Daugiau informacijos internete: www.ldb.
lt/Informacija/PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslapiai/kaip_ieskoti.
Dažniausiai darbdavių užduodami klausimai
Darbo birža, darbdaviui pageidaujant, organizuoja Darbo muges.
Tai renginys, kai į darbo biržą sukviečiami pretendentai į pristatomą
laisvą darbo vietą ir atvyksta pats darbdavys. Jis pristato pretendentams
darbo vietą, darbo sąlygas, kalba su jais, klausinėja jų įvairiausių dalykų.
Pastebėta, kad ne visi klausimai yra paprasti, į kai kuriuos tikrai sunku
atsakyti. Prieš susitikimą su darbdaviu žmogui siūloma pasiruošti pokal-
biui, apgalvoti atsakymus į pačius įvairiausius darbdavių užduodamus
klausimus. Pretendentams į darbo vietą įteikiama atmintinė, kurioje
surašyti dažniausiai darbdavių užduodami klausimai:
Eurogu
idan
ce
turinys | 65
1. Kodėl norite šio darbo?
2. Kodėl turėtume Jus samdyti?
3. Kokį paruošimą šiam darbui turite?
4. Koks Jūsų pagrindinis pasiekimas?
5. Ko šiame darbe tikitės labiausiai?
6. Ką žinote apie mūsų organizaciją?
7. Kokias problemas/galimybes įžvelgiate šiame darbe?
8. Papasakokite apie save.
Per pokalbį darbdavys stengiasi sužinoti šiuos dalykus:
1. Kas paskatino šį žmogų čia ateiti? (Gal jis tiesiog neranda darbo?
O gal jis nepastovus ir dažnai keičia darbus? Gal daro prasižengi-
mus, ir jį atleido iš ankstesnio darbo? O gal nori tobulėti ir anks-
tesniame darbe neturėjo tam galimybės?)
2. Ar jis tikrai galėtų būti naudingas organizacijai? (Ar jis turi pakan-
kamai žinių, įgūdžių, kad galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas?
Ar jis tikrai motyvuotas dirbti būtent šioje organizacijoje? Ką jis
galėtų dėl mūsų padaryti?)
3. Koks tai žmogus? (Ar jis pakankamai iniciatyvus, energingas, sava-
rankiškas, pasitikintis savimi? Ar jis atsakingas, punktualus, sugeba
dirbti komandoje?) Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/
Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/jaunimui, arba
žr. priedą nr. 2.13 – elektroninis leidinys „Kaip ieškoti darbo?“.
Registracijos darbo biržoje tvarka, registracijai būtini doku mentai
Registracija darbo biržoje vyksta pagal nustatytą tvarką. Ši reglamen-
tuo ja, kad asmuo registruojamas tik pateikęs visus numatytus doku-
mentus. Dažnai būsimi klientai kreipiasi tiesiogiai ar skambina telefonu,
norėdami sužinoti, kokius būtent dokumentus reikia atsinešti į darbo
Eurogu
idan
ce
turinys | 66
biržą, norint joje užsiregistruoti. Socialinės atskirties asmenys, be pa-
grindinių dokumentų (paso, „Sodros“ pažymėjimo, išsilavinimo doku-
mentų), privalo pateikti pažymas, liudijančias, kad asmuo yra grįžęs iš
laisvės atėmimo vietos, kad augina vaiką iki 8 m., kad yra neįgalus ir pan.
Atėjusiems pasikonsultuoti asmenims įteikiama atmintinė apie reikalin-
gus registracijai darbo biržoje dokumentus. žr. www.ldb.lt/Informacija/
PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslapiai/dokumentai_registruojantis_db.
Darbo biržos klientų lankymosi darbo biržoje tvarka
Ši informacija aktuali ką tik registruotiems darbo biržoje klientams.
Jie supažindinami su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. Regis-
truojantis darbo biržoje kiekvienam įteikiama „Darbo ieškančio asmens at-
mintinė“. Pasakoma, kur galima šią informaciją rasti internete. žr. www.ldb.
lt/Informacija/PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslapiai/bedarbiu_teises_
pareigos.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo tvarka
Nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama darbo bir žo je
registruo tiems asmenims, atsižvelgiant į jų turimą bendrą stažą.
Asmens priskyri mas socialinės rizikos ir socialinės at skirties gru-
pėms įtakos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėji mui
neturi. Daugiau informacijos internete: www.ldb.lt/Informacija/
PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslapiai/nedarbo_ismoka.
Elektroninės darbo biržos paslaugos internete
Ne paslaptis, kad darbo paieška internete atima iš žmogaus daug
laiko. Labai patogu taupyti savo laiką naudojantis elektroninėmis darbo
biržos paslaugomis puslapyje: www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/Servicesegis-
truoti ieškantys darbo asmenys gali naudotis šiomis el. pa slau go mis:
Eurogu
idan
ce
turinys | 67
a. užsakyti el. pašto žinutes apie dominančias laisvas darbo vietas,
b. įvesti bei redaguoti savo CV,
c. išsaugoti darbo vietų paieškos parametrus,
d. išsaugoti darbo vietas, kurias norės peržiūrėti vėliau,
e. užsakyti pranešimus apie interneto svetainės naujienas,
f. užsakyti pažymas,
g. peržiūrėti informaciją apie išmokas ir kt.
Darbo biržos organizuojami renginiai
Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo centre nuolat vyksta įvairūs
renginiai skirtingomis temomis. Renginiai organizuojami įvairioms bedar-
bių grupėms. Socialinės atskirties ir socialinės rizikos grupių asmenys
renginiuose dalyvauja kartu su kitais, neišskiriant jų, nors būna specifinių
renginių, organizuotų būtent kuriai nors socialinės atskirties ar socialinės
rizikos asmenų grupei. Apie šiuos renginius informacija skelbiama atviro
informavimo zonose pakabinant skelbimus; internete (www.ldb.lt/TDB/
Siauliai/Apie/Renginiai/Renginiai) ar informuojant asmenis asmeniškai
telefonu.
Darbo biržos vykdomi projektai ir galimybė juose dalyvauti
Lietuvos darbo birža vykdo nemažai ESF finansuojamų projektų.
Daugu ma jų yra skirti socialinės atskirties asmenų įdarbinimui (žr.
lent. 68 p.). Per individualias konsultacijas šie asmenys informuojami apie
galimybes dalyvauti viename ar kitame projekte. Daugiau informacijos
internete: www.ldb.lt/TDB/Siauliai/ESParama/ESF%20projektai/Sarasas.
Eurogu
idan
ce
turinys | 68
Lietuvos darbo biržos įgyvendinami ESF finansuojami projektai
PROJEKTO PAVADINIMAS
PROJEKTO VEIKLA
PROJEKTO TIKSLAS PROJEKTO VERTĖ, IŠ JŲ ESF LĖŠOS, Lt
Pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užim tumas ir socialinė aprėptis“ įgyvendinimo priemonę „Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką“
„Bedarbių užimtumo didinimas“ VP1-1.2-SADM-01-V-01-001 (nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.)
Profesinis mokymas
Darbo įgūdžių įgiji mo rėmimas
Bedarbiai, neturin tys profe-sinio pasirengimo ar turin-tys nepaklausią profesiją darbo rinkoje, įgiję pirmąją ar pa tobulinę kvalifikaciją bei įtvirtinę darbo įgūdžius padi dins galimybes konku-ruoti darbo rinkoje
140 000 000
„Laikinieji darbai“VP1-1.2-SADM-01-V-05-001(nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2012 m. spalio 14 d.)
Viešieji darbai Sudaryti sąlygas laikinai įsi-darbinti bedarbiams iš di-džiausio nedarbo teritorijų ir ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuo-tojams per priverstines pra-stovas ar dirbantiems ne vi są darbo laiką
50 000 000
„Neįgaliųjų užimtumo rėmimas“VP1-1.2-SADM-01-V-06-001 (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d.)
Parama socialinėms įmonėms
Paremti socialines įmo nes, skatinti jas didinti neįga-liųjų darbuotojų užimtumo lygį bei asmenų, praradusių profesinį ir bendrąjį darbin-gumą, grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją, ma-žinti socialinę atskirtį
28 120 000
„Parama užimtumui ir mobilumui“VP1-1.2-SADM-01-V-07-001 (nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.)
Profesinis mokymas
Įdarbinimas subsidijuojant
Darbo rotacija
Bedarbių teritorinis judumas
Didinti darbo ieškančių as-me nų konkuren ci nes ga li my- bes darbo rinkoje ir pa dėti įsitvir tinti joje ar lai ki nai įsi - darbinti
87 889 408
Eurogu
idan
ce
turinys | 69
Socialinių partnerių vykdomi projektai ir galimybė juose
dalyvauti
Akmenės darbo birža bendradarbiauja su daugeliu darbdavių, švie-
timo įstaigų ir kt. socialiniais partneriais. Savo ruožtu šie partneriai rašo
ir įgyvendina įvairius projektus. Pvz., 2010 m. vasarą VšĮ Akmenės rajono
turizmo ir verslo informacijos centras parašė ir gavo finansavimą iš Jau-
nimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
projektui „Moki amatą – turi ateitį“ vykdyti. Informacija apie vykdomą
projektą buvo viešinama Akmenės darbo biržos atviro informavimo
zonose esančiuose stenduose, per individualius ir grupinius susitikimus
PROJEKTO PAVADINIMAS
PROJEKTO VEIKLA
PROJEKTO TIKSLAS PROJEKTO VERTĖ, IŠ JŲ ESF LĖŠOS, Lt
„Būk aktyvus darbo rinkoje“ VP1-1.2-SADM-01-V-08-002 (nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2012 m. sausio 31 d.)
Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas
Įdarbinimas subsidijuojant
Skatinti jaunimo užimtumą, sudarant galimybes įgyti praktinių įgūdžių ir įsitvir-tinti darbo rinkoje
22 000 000
„Neprarask darbo įgūdžių“ VP1-1.2-SADM-01-V-08-001(nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2011 m. lapkričio 14 d.)
Viešieji darbai Skatinti bedarbių grį ži mą į darbo rinką, pa laikant jų darbinius įgūdžius ir suda-rant sąlygas užsidirbti pra gy-venimui būtinų lėšų
42 000 000
Pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ įgyvendinimo priemonę „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“
„Parama neįgaliesiems“ VP1-1.2-SADM-02-V-03-001 (nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d.)
Profesinės reabilitacijos paslaugos
Sudaryti palankesnes sąly-gas neįgaliesiems integruo-tis į darbo rinką atkuriant darbinius įgūdžius arba įgy jant naują profesinę kvalifikaciją
27 430 011
Eurogu
idan
ce
turinys | 70
su bedarbiais, internete, platinami lankstinukai. Lygiai taip pat buvo
viešinamas ir VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ vykdytas projektas
„MOMA: mobilios mamos – naujos kartos darbuotojos“. Šis projektas buvo
skirtas moterims, vienoms auginančioms vaikus iki 8 m. Teikta informacija
ir apie Žemės ūkio ministerijos vykdomą projektą „Keičiu veiklą“. Šiuo
metu visiems darbo biržos klientams aktuali informacija apie asociaci-
jos „Langas į ateitį“ vykdomą kompiuterinio raštingumo projektą „Lietu-
vos e. piliečiui – paslaugos internete“. Daugiau informacijos internete:
www.epilietis.eu.
Darbo rinką reguliuojantys įstatymai
Jaunimo darbo centre sudaryta galimybė asmenims susipažinti su
darbo rinką reglamentuojančiais įstatymais. Asmenys tai padaryti gali
dviem būdais. Visų pirma tie, kurie moka dirbti kompiuteriu, naudotis
internetu, gali sėsti prie vieno iš trijų internetinę prieigą turinčių kompiu-
terių, aplankyti tinklalapius www.ldb.lt ar www.lrs.lt. Tie, kurie nemėgsta
skaityti internete, kurie nelabai moka naudotis internetu, gali įstatymus,
darbo kodeksą skaityti įprastu jiems būdu. Šie dokumentai yra atspaus-
dinti ir padėti visiems matomoje vietoje. Įstatymai nuolat peržiūrimi ir,
esant pasikeitimams, atnaujinami. Populiariausias dokumentas yra Darbo
kodeksas, ypač klientus domina atleidimo iš darbo straipsnių reikšmė.
Krei piasi asmenys, ieškodami pagalbos, kai darbdaviai jiems nesumoka
algų. Šiuo atveju patariama kreiptis į darbo inspekciją arba (ir) pagalbos
ieškoti registruojantis internetiniame puslapyje www.tavoalga.lt.
2.2.2. Tiksliniai susirinkimai, mokymaiVeiklos tikslas – suteikti grupei asmenų aktualią informaciją apie pro-
fesinės karjeros planavimą, apie darbo esmę, apie darbo biržos teikiamas
paslaugas, apie profesijos įgijimo galimybes, apie darbo paieškos būdus,
Eurogu
idan
ce
turinys | 71
įstatymus, reguliuojančius darbo rinką. Išmokyti asmenis naudotis kom-
piuteriu, savarankiškos darbo paieškos terminalais SIP, PIC, parašyti CV,
motyvacinį laišką, prisistatyti darbdaviui, pasiruošti pokalbiui su juo.
Tikslinės grupės: nuteistieji, asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų,
neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, vienišos mamos ir tėvai, vieni auginantys
vaiką iki 8 m., socialinės rizikos jaunuoliai.
Metodas: grupinis konsultavimas, informavimas, asmenybės ypa-
tumų tyrimas.
Priemonės: skaidrės, lankstinukai, kompiuteriai, projektorius, rašik-
liai, testai, filmukai apie profesijas, profesijų aprašai, plakatai, dalomoji
medžiaga, internetas.
Supažindinimas su darbo paieška per kompiuterines programas
SIP, PIC. Internetinis DB puslapis
Šis užsiėmimas vyksta Jaunimo darbo centre nedidelei asmenų
grupei (iki 8 dalyvių), nes būtent per šį užsiėmimą kiekvienam dalyviui
reika lingas kompiuteris praktiniams mokymams. Akmenės darbo biržos
Jaunimo darbo centre klientų paslaugoms yra skirti septyni kompiute-
riai (keturiuose įdiegtos kompiuterinės programos SIP, PIC, o tai galima
iššifruoti „Susirask informaciją pats“ ir „Profesinio informavimo centras“,
ir trys įprasti kompiuteriai su internetine prieiga). Pirmiausia užsiėmimo
dalyviams parodomas filmukas apie darbo biržos el. paslaugas, o vėliau
visi sėda prie kompiuterių. Pirmiausia Jaunimo darbo centro darbuo-
tojas pademonstruoja, kaip ieškoti darbo internetiniame darbo biržos
puslapyje ir naudojantis kompiuterinėmis programomis SIP, PIC, vėliau
raginami pasipraktikuoti patys užsiėmimo dalyviai. Centro darbuotojas
visada yra šalia ir padeda besipraktikuojantiems. Pastebėta, kad tie as-
menys, kurie neturi kompiuterinio raštingumo pagrindų, labiau mėgsta
dirbti su kompiuteriais, kuriuose įdiegtos programos SIP, PIC, nes čia nėra
Eurogu
idan
ce
turinys | 72
kompiuterinių pelių, darbo paieška vykdoma liečiant pirštais specialius
monitorius. Daugiau informacijos apie laisvas darbo vietas, registruotas
darbo biržoje internete: www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/ForEmployees
Profesinės karjeros planavimas
Šiame užsiėmime gali dalyvauti iki 20–25 asmenų. Užsiėmimas ak-
tualus tiems asmenims, kurie neturi jokios profesijos, tiems, kurie turi
nepaklausią darbo rinkoje profesiją, tiems, kurie turi profesiją, bet yra
seniai dirbę pagal ją, tiems, kurie nori keisti savo profesiją. Per susirinkimą
naudojant skaidres (žr. priedą nr. 2.9) pristatomi profesinės karjeros pla-
navimo žingsniai, pristatomi internetiniai adresai, kur galima atlikti savęs
pažinimo testus, rasti informaciją apie profesijas, suteikiama informacija
apie situaciją darbo rinkoje, supažindinama su profesijų aprašais, kurie
yra nuolat atnaujinami (žr. nuotr.), kompiuterine programa PIC (Profesinio
informavimo centras) atliekami profesinio tinkamumo testai, žiūrimas
filmukas apie darbo paiešką. Filmuką rasite internete adresu: www.ldb.lt/
Informacija/PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslapiai/kaip_ieskoti.
Jaunimo darbo centro darbuotojos rankose – profesijos aprašo byla. Šalia stovas su profesijų aprašais Sukamose lentynose sudėti profesijų aprašai ir stendas su lankstinukais apie profesinio rengimo įstaigas
Eurogu
idan
ce
turinys | 73
Rodomi filmai apie profesijas iš internetinio puslapio www.aikos.smm.lt:
architektas, inžinierius, pardavėjas, suvirintojas.
Kiekvienam dalyviui įteikiamas lankstinukas „Profesinės karjeros plana-
vi mas“, kuriame glaustai primenama visa susirinkime suteikta informacija
(žr. priedą nr. 2.10).Šie tiksliniai susirinkimai periodiškai vyksta Akmenės rajono Pataisų
inspekcijos darbuotojo atlydėtiems nuteistiesiems. Paprastai tai jauni
asmenys, neretai nepilnamečiai, iš nepilnų arba emigrantų šeimų, pik-
tnaudžiaujantys alkoholiu, patyrę vienokią ar kitokią prievartą, smurtą,
nemokantys ar neturintys sąlygų savimi pasirūpinti, neįgiję socialinio
bendravimo įgūdžių, iškritę iš bendrojo lavinimo mokyklų, niekur nesi-
mokantys ir neketinantys to daryti, gyvenantys „čia ir dabar“. Tai ypatingi
klientai, verčiantys labai pasitempti ir apmąstyti kiekvieną tariamą žodį,
kad jaunas paslydęs žmogus tavimi patikėtų, atsivertų, prakalbėtų.
CV rengimas. Darbo paieškos būdai. Prisistatymas darbdaviui
Tiksliniame susirinkime gali dalyvauti 20–25 asmenys. Jiems pirmiau-
sia išdalijami CV ir motyvacinio laiško pavyzdžiai (žr. priedą nr. 2.8).
Toliau rodant skaidres (žr. priedus nr. 2.11 (pradedantiems) ir nr. 2.12 (pažengusiems) išdėstomi patarimai, kaip rašyti gyvenimo aprašymą, at-
sakoma į klausimus. Primenama, kad darbo biržos Jaunimo darbo centre
esančiuose dviejuose kompiuteriuose yra įdėti CV šablonai. Belieka atsi-
nešti dokumentus ir pildyti savo CV. Kiekvienam parašiusiam gyvenimo
aprašymas atspausdinamas. Sudaromos sąlygos pildyti EUROPASS CV
internete. Sutariama, kad kiekvienas tikslinio susirinkimo dalyvis parašys
savo asmeninį CV ir jį atsineš į darbo biržą, pateiks savo konsultantui. Per
šį susirinkimą kalbama ir apie darbo paieškos būdus, pristatomas darbo
paieškos būdų efektyvumas (žr. lentelę 74 p.).
Eurogu
idan
ce
turinys | 74
Aptariami darbdavio dažniausiai užduodami kandidatui į laisvą
darbo vietą klausimai ir pabaigoje žiūrimas filmukas „Kaip ieškoti
darbo“. Jį rasite internete: www.ldb.lt/Informacija/PatarimaiIeskantiems
Darbo/Puslapiai/kaip_ieskoti
Kiekvienam aptariamo tikslinio susirinkimo dalyviui įteikiama atmin-
tinė „Kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu“ (žr. priedą nr. 2.14).
Galimybė neįgaliesiems susikurti darbo vietas
Šiame tiksliniame susirinkime dalyvauja neįgalūs asmenys. Grupės
dydis iki 20 žmonių. Rodomose skaidrėse (žr. priedą nr. 2.15) neįga-
Darbo paieškos būdų efektyvumas pagal A. Poliakov tyrimą, atliktą JAV 1995 m.
PAieŠkos BŪdAs TAikė, % sėkMės, %
Tiesioginis kreipimasis į darbdavį 66 48
Kreipimasis į draugus, norint dirbti su jais
51 22
Kreipimasis į draugus dėl kito darbo 42 12
Kreipimasis į gimines, norint dirbti kartu
28 19
Kreipimasis į gimines dėl kito darbo 27 7
Kreipimasis pagal vietinių laikraščių skelbimus
46 24
Kreipimasis pagal šalies laikraščių skelbimus
12 10
Kreipimasis į privačias įdarbinimo firmas
21 24
Kreipimasis į valstybinę darbo biržą 36 14
Kreipimasis į universitetų karjeros centrus
13 21
Savo skelbimo išspausdinimas laikraštyje
1 13
Kreipimasis pagal profesinių leidinių skelbimus
5 7
Eurogu
idan
ce
turinys | 75
liems asmenims pristatoma savarankiško užimtumo rėmimo priemonė,
sutei kia ma informacija apie galimybę dalyvauti šioje priemonėje. Kie-
kvienam dalyviui įteikiamas Lietuvos darbo biržos lankstinukas apie šią
priemonę.
Informacija darbo biržos klientui
Registruotiems darbo biržoje klientams per tikslinį susirinkimą ro-
domos skaidrės (žr. priedą nr. 2.16) ir suteikiama informacija apie darbo
biržos teikiamas paslaugas, akcentuojama, kokios būtent paslaugos yra
aktualios socialinės atskirties ir rizikos grupių atstovams, supažindinama
su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, pristatoma lankymosi
darbo biržoje tvarka. Ši tvarka ypač akcentuojama minėtų grupių at-
stovams, nes, kaip pastebėta, jiems ypač sunku paisyti įvairių tvarkų ir
susitarimų.
Darbo esmė
Susirinkimuose diskutuojama apie darbą, ar verta dirbti, kokius porei-
kius žmogus tenkina dirbdamas, kokia padėtis Akmenės rajono, Lietuvos
ir Europos Sąjungos darbo rinkoje, kokie vyksta pokyčiai, kaip keičiasi
profesijos. Ar reikia žmogui mokytis, turėti kvalifikaciją. Skaidrės naudo-
jamos kaip vaizdinė priemonė (žr. priedą nr. 2.17).
2.2.3. Motyvaciniai seminaraiVeiklos tikslas – skatinti asmenis aktyviai dalyvauti kuriant savo gyve-
nimo kokybę, palengvinti jų atėjimą į darbo rinką.
Tikslinė grupė – socialinės rizikos jaunuoliai. Dažniausiai tai jaunuo-
liai iš socialinės rizikos šeimų, kurių nepalaiko aplinka, kurie nesimoko,
nedirba ir neturi pagrindinio išsilavinimo.
Metodai: grupinis konsultavimas, informavimas, asmenybės ypa-
Eurogu
idan
ce
turinys | 76
tumų tyrimo atlikimas, diskusijos, praktinės užduotys, darbas grupėse,
teorija, minčių lietus, individualus darbas, interviu.
Priemonės: skaidrės, lankstinukai, kompiuteriai, projektorius, rašikliai,
testai, filmukai apie profesijas, profesijų aprašai, plakatai, dalomoji me-
džiaga, internetas, rašomoji lenta, dideli ir maži popieriaus lapai.
Dirbant grupėje su socialiai pažeidžiamais jaunuoliais rekomenduo-
jama grupes formuoti iš 6–8 jaunuolių.
Motyvacijos seminarai socialinės rizikos jaunuoliams Akmenės darbo
biržos Jaunimo darbo centre pradėti vesti palyginti neseniai, nuo 2008
metų, kai buvo įgyvendintas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės ap-
saugos ir darbo ministerijos 2007–2008 m. vykdytas Europos Komisijos
finansuojamas projektas „Naujų inovatyvių paslaugų jaunimui vystymas,
siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir palengvinti atėjimą į darbo rinką“. Šio
projekto partneriai buvo Latvijos valstybinė įdarbinimo agentūra ir Maltos
įdarbinimo ir mokymo korporacija. Vienas iš projekto rezultatų – įdiegta
nauja paslauga jaunimo darbo centruose, motyvacijos seminarai socialiai
pažeidžiamiems jaunuoliams, sukurta šių seminarų vedimo metodika.
Seminaruose kalbama apie savęs pažinimo svarbą, karjeros plana-
vimą, profesijos pasirinkimą, darbo paiešką, padėtį darbo rinkoje ir pa-
klausias profesijas, gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško rengimą,
švietimo ir profesinio rengimo institucijas, darbo rinką reguliuojančius
įstatymus, Pirmojo darbo programą, laisvas darbo vietas Akmenės ra-
jone ir Lietuvoje, galimybę dalyvauti įgyvendinant užimtumo rėmimo
priemones ir kt. Jaunuoliai žiūrėjo filmus apie profesijas, darbo paiešką,
atliko profesinio kryptingumo testus, dalyvavo diskusijose, susipažino su
„Įsidarbinimo galimybių barometru“, jauno bedarbio portretu, jaunimo
nedarbo situacija Akmenės rajone, Lietuvoje ir ES. Motyvacinių seminarų
nekvalifikuotam ir nemotyvuotam jaunimui metodiką sukūrė Socialinių
inovacijų institutas. Šioje metodikoje Jaunimo darbo centro darbuotojai
Eurogu
idan
ce
turinys | 77
gali rasti daug praktinių patarimų, kaip vesti seminarus, kaip bendrauti su
socialinės rizikos jaunuoliais, pateikta daug praktinių užduočių, lengvai
panaudojamų praktiškai. Seminarų trukmė – 2 dienos po 4 val.
2.2.4. ekskursijosVeiklos tikslas – supažindinti socialinės rizikos jaunuolius su galimy be
vėl grįžti į mokyklos suolą, mokytis ir įgyti bazinį išsilavinimą.
Tikslinė grupė – socialinės rizikos jaunuoliai. Dažniausia tai jaunuo-
liai iš socialinės rizikos šeimų, kurių nepalaiko aplinka, kurie nesimoko,
nedirba ir neturi pagrindinio išsilavinimo.
Metodai: grupinis konsultavimas, informavimas, diskusijos, in terviu.
Ši veikla lengvai įgyvendinama, nes nereikalauja jokių priemonių, tik
gerų santykių su Akmenės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo
centro darbuotojais. Grupės dydis rekomenduojamas iki 10 asmenų.
2010 m. pavasarį, grįžus iš tarptautinės konferencijos Vokietijoje, Je-
noje, kur buvo susirinkę ir diskutavo darbuotojai, dirbantys su rizikos
grupių jaunuoliais iš 12 ES šalių, Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo
centre pradėtos organizuoti ekskursijos į Akmenės rajono savivaldybės
suaugusiųjų mokymo centrą. Būtent tokia praktika taikoma Rumunijoje.
Atrodo, elementaru, nieko ypatinga, tačiau tokia veikla iki šiol nebuvo
vykdoma. Šiomis ekskursijomis norėta jaunuolius, neturinčius bazinio
išsilavinimo, paskatinti grįžti atgal į mokyklos suolą, tęsti nebaigtų mokslų.
Vienam nueiti į mokymo centrą gal ir nedrąsu, o kai nueinama keliese,
kai atėjusiuosius ten draugiškai priima centro darbuotojai, parodo klases,
papasakoja apie galimybes mokytis, pristato pedagogus, ne vienas ir ne
du susigundo įgyvendinti slaptą savo svajonę ir įgyti, pvz., pagrindinį
išsilavinimą, kurio neįgijo dėl vienokių ar kitokių priežasčių bendrojo
lavinimo mokykloje su savo bendraklasiais.
Eurogu
idan
ce
turinys | 78
2.2.5. specialistų kompetencijos ugdymasVeiklos tikslas – įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą tikslus to-
bulėti savo srityje, siekiant kuo kokybiškiau suteikti paslaugas į darbo
biržą besikreipiantiems klientams, nuolat kelti kvalifikaciją profesinio
informavimo srityje.
Tikslinė grupė – Jaunimo darbo centro vyr. specialistas.
Metodai: seminarai, savarankiškas mokymasis, aktualios literatūros
studijavimas.
Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo centro darbuotojui sudarytos
palankios sąlygos kompetencijai ugdyti. Darbuotojas pagal galimybes
vyksta į seminarus ir mokymus, organizuojamus pačios darbo biržos ir
socialinių partnerių. Dalyvauta:
ES Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondo
(dabar – Švietimo mainų paramos fondas) organizuotame seminare
„Profesinio informavimo ir konsultavimo naujovės“,
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Profesinio
rengimo studijų centro organizuotuose mokymuose „Karjeros infor-
mavimo metodologija“, „Karjeros projektavimo metodologija“ bei
„Atrankos metodologija ir pagrindiniai metodai“,
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokymuose „Lietuviškas
profesinių interesų klausimynas“, organizuotuose pagal projektą „Ne-
įgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių,
profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomen-
dacijų parengimas“,
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos „VanAnta“ kva-
lifikacijos kėlimo kursuose „Viešasis pasisakymas, iškalbos lavinimas
ir asmeninė prezentacija“,
Švietimo mainų paramos fondo organizuotuose seminaruose „Žinios
ir patirtis profesiniame konsultavime“, „CV mokymai“ (organizuota
Eurogu
idan
ce
turinys | 79
kartu su „ID Consulting“) bei „Profesijos vadovas – pagalba planuojant
profesinę karjerą“,
Šiaulių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos seminare
„Savęs pažinimas ir motyvavimas sėkmei“,
Socialinių mokslų kolegijos konferencijoje Vokietijoje, Jenoje, „Euro-
pean Conference on Motivation and Encoraging – with a key focus
on young adult learners with a literacy and basic education needs“
(„Europos konferencija, skirta motyvavimui ir paskatinimui, pagrindinį
dėmesį skiriant jauniems besimokantiems suaugusiesiems, turin-
tiems raštingumo ir bazinio išsilavinimo poreikį“),
Žmogaus studijų centro mokymuose „Kliento būsenos ir jo gyveni-
miškos situacijos diagnostika“ ir kt.
Daug naudos gauta savarankiškai skaitant Vytauto Didžiojo univer-
siteto išleistą „Profesinio informavimo ir konsultavimo vadovą“ (3 tomai),
A. Bagdono, R. Lazutkos, A. Vareikytės ir L. Žalimienės knygą „Skirtingi,
bet lygūs“, N. Petkevičiūtės knygą „Karjeros valdymas“, R. Laužacko mo-
nografiją „Profesinio rengimo metodologija“, Švietimo mainų paramos
fondo leidinius „Profesinio konsultavimo metodai ir technikos“ (2 tomai),
„Naujoviškumo ir kūrybiškumo galimybės profesijos konsultanto vei-
kloje“ bei „PIT geroji patirtis. Metodinė medžiaga profesinio informavimo
specialistui“, L. Jovaišos knygą „Profesinio orientavimo ir konsultavimo
psichologija“ ir kt.
2.3. Bendradarbiavimas vykdant socialinės atskirties ir rizikos grupėms skirtą veiklą
2.3.1. Bendradarbiavimas organizacijos vidujeJaunimo darbo centras yra struktūrinis Akmenės darbo biržos padali-
nys, kuris sudaro sąlygas jaunimui ir visiems besikreipiantiems, tarp jų ir
socialinės atskirties bei rizikos grupių atstovams, greičiau integruotis į
Eurogu
idan
ce
turinys | 80
darbo rinką, savarankiškai spręsti savo užimtumo problemas, orientuotis
socialinėje aplinkoje. Savo pagrindinių uždavinių, tokių kaip informavi-
mas, konsultavimas, motyvacijos priemonių organizavimas, laisvų darbo
vietų registravimas ir kt., centras negalėtų atlikti nebendradarbiaudamas
organizacijos viduje. Jaunimo darbo centro darbas organizuojamas va-
dovaujantis metų ir ketvirčių planais, Lietuvos darbo biržos ir Akmenės
darbo biržos direktorių pavedimais ir rezoliucijomis. Centro veiklą organi-
zuo ja vyriausiasis specialistas, karjeros valstybės tarnautojas.
Jaunimo darbo centre klientai lankosi be išankstinės registracijos.
Darbo biržos konsultantai, tiesiogiai aptarnaujantys socialinės atskirties
ir rizikos grupių asmenis, informuoja ir rekomenduoja apsilankyti Jau-
nimo darbo centre, pristato centro teikiamas paslaugas. Vykdant iškel-
tus uždavinius centras glaudžiai bendradarbiauja su kitais darbo biržos
specialistais, būtent su profesinio mokymo konsultantu, su ESF finansuo-
jamų projektų koordinatoriais, teikia ataskaitas įstaigos vadovui, pristato
savo veiklą darbuotojų susirinkimuose. Akmenės Darbo biržos Jaunimo
darbo centras glaudžiai bendradarbiauja su kitais Jaunimo darbo centrais
(iš viso Lietuvoje yra 11 jaunimo darbo centrų, įkurtų prie darbo biržų).
Keičiamasi informacija, metodine medžiaga, dalijamasi darbo patirtimi.
Jaunimo darbo centrų veiklą koordinuoja Lietuvos darbo biržoje dirban-
tis Jaunimo darbo centrų koordinatorius. Šis darbuotojas labai padeda
Jaunimo darbo centrų darbuotojams vykdyti centrų veiklą, teikia pagal
ga limybes metodinę medžiagą, organizuoja centrų bendradarbiavimą
įvairiausiais klausimais, neišskiriant ir darbo su socialinės atskirties ir
rizikos grupių asmenimis.
Jaunimo darbo centrui metodinę paramą teikė metodinė taryba, suda-
ryta prie Akmenės darbo biržos. Metodinė taryba buvo sudaryta iš vyriausy-
binių bei nevyriausybinių organizacijų, švietimo ir mokslo institucijų, vietos
savivaldos organų ir kitų institucijų atstovų. Jaunimo metodinė taryba prie
Eurogu
idan
ce
turinys | 81
Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo centro buvo sudaryta iš 8 narių.
Joje dalyvavo Akmenės rajono jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos
„Jaunimo apskritasis stalas“ pirmininkas, Akmenės rajono savivaldybės
administracijos atstovas – jaunimo reikalų koordinatorius, Akmenės rajono
savivaldybės tarybos atstovas – vicemeras, kuruojantis švietimą, Akmenės
darbo biržos direktoriaus pavaduotojas, Akmenės rajono savivaldybės
suaugusiųjų mokymo centro mokytojas, Naujosios Akmenės gimnazijos
moksleivių prezidentas, Akmenės gimnazijos direktorius ir Jaunimo darbo
centro vadovas. Taryba Akmenės darbo biržai dėl Jaunimo darbo centro
veiklos teikia informatyvaus ir rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus ir
patarimus, kaip dirbti su jaunimu bei socialinės atskirties bei socialinės
rizikos grupių atstovais. Siekdama, kad Jaunimo darbo centro klientai
geriau pažintų vietos darbo rinką, greičiau susirastų tinkamą darbą ar
mokymosi įstaigą, taryba teikė pasiūlymus asmenų integravimosi į darbo
rinką, profesinio konsultavimo ir informavimo, profesijų aprašų rengimo
klausimais. Metodinė taryba patarė socialinės ir psichologinės adaptacijos
klausimais, inicijavo vietinių ir tarptautinių projektų realizavimą.
2.3.2. Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomisLietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
direktoriaus 2011 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. V-120 nurodyti veiklos tikslai
ir uždaviniai. Vienas iš veiklos uždavinių – skatinti socialinės atskirties ir
rizikos grupių integraciją į darbo rinką, didinti jų motyvaciją.
Vykdant socialinės atskirties ir rizikos grupėms skirtas veiklas neapsi-
einama be bendradarbiavimo su kitomis, suinteresuotomis tokių asmenų
likimu, organizacijomis.
2007 m. balandžio 3 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp
Akmenės darbo biržos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respu-
blikos teisingumo ministerijos Šiaulių regiono pataisos inspekcijos. Šios
Eurogu
idan
ce
turinys | 82
sutarties tikslas – padėti Akmenės rajono pataisos inspekcijos įskaitoje
esantiems nuteistiesiems kryptingai planuoti užimtumą ir priemones
siekiant greitesnės integracijos į darbo rinką, spręsti jų užimtumo proble-
mas, konsultuoti juos darbo rinkos klausimais, įdarbinti pagal užimtumo
priemones, teikti informaciją apie darbo biržos teikiamas paslaugas, ga-
limybę įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją ir dirbti.
Akmenės darbo birža teikia Pataisų inspekcijai informaciją apie padėtį
darbo rinkoje, darbuotojų pasiūlą ir paklausą, įsidarbinimo galimybes
bei jų prognozes. Teikia pagalbą įdarbinant nuteistuosius į viešuosius
darbus ar pagal Įdarbinimo subsidijuojant priemonę, jie kviečiami į darbo
biržoje organizuojamas darbo muges, kuriose susitinka su potencialiais
darbdaviais, galinčiais padėti spręsti jų užimtumo problemas.
Iš anksto suderinus laiką, Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo cen-
tre organizuojami tiksliniai užsiėmimai integracijos į darbo rinką klausi-
mais, padedant pasirinkti profesiją, planuoti savo karjeros kelią. Atliekami
profesinio tinkamumo testai.
Darbo birža aprūpina Akmenės rajono Pataisos inspekciją ir jos įs-
kaitoje esančius asmenis, lygtinai paleistus iš pataisos įstaigų, ir asmenis,
lygtinai atleistus nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, informa-
cine dalomąja medžiaga, plakatais, aktualiais lankstinukais.
Daugelį metų Akmenės darbo birža bendradarbiauja su Akmenės
rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centru, kurio pagrindinė
veikla yra suaugusiųjų mokymas. Darbo biržoje lankosi ir socialinės rizikos
asmenys: suaugusiųjų daugiau, nepilnamečių mažiau. Jie dažnai turi tik
pradinį ar pagrindinį išsilavinimą, nelanko mokyklos ir dažnai yra išbraukti
iš mokinių sąrašų dėl labai įvairių priežasčių. Pokalbių metu jie nurodo,
kad mokyklos nelankė, nes tingėjo mokytis, nes ištekėjo, nes susilaikė
vaikelio, nes išvyko laimės ieškoti į užsienį, nes mokykloje patirdavo pa-
tyčių dėl šeimos blogesnės finansinės padėties, nes su draugais įsitraukė
Eurogu
idan
ce
turinys | 83
į nusikalstamą veiklą, turėjo reikalų su policija, nes tėvai jais nesirūpino,
nes tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, nes ir jie patys piktnaudžiavo alkoholiu,
nes namai buvo panašūs į landynę ir būdavo gėda prieš draugus, kurie
gyveno geriau, kurių tėvai turėjo darbus ir negėrė. Bendraujant su to-
kiais asmenimis, stengiamasi atgaivinti jiems norą dalyvauti visuomenės
gyvenime, mokytis, turėti tikslą ir jo siekti. Kuriami artimiausi planai. Čia
neįsivaizduojama veikla be Suaugusiųjų mokymo centro, kuris irgi turi
tuos pačius tikslus. Centre sudarytos kuo palankiausios sąlygos mokytis
iš bendrojo švietimo sistemos iškritusiems asmenims. Čia galima mokytis
keliomis mokymosi formomis, būtent taikomas dieninis, neakivaizdinis,
nuotolinis mokymosi būdai. Jie yra lengvai keičiami. Tarkim, jeigu be-
simokantis pagal dieninio mokymosi programą asmuo įsidarbina, jam
patogiau mokslus tęsti nuotoliniu būdu, taigi moksleivis pervedamas į
jam patogesnę mokymosi programą.
Dažnai socialinės rizikos grupei priklausantys bedarbiai, nors ir žino
apie Suaugusiųjų mokymosi centrą, nedrįsta vieni patys į jį kreiptis. Re-
miantis rumunų kolegų, dirbančių su socialinės rizikos grupėmis, pa-
tirtimi, 2010 m. pavasarį Akmenės darbo biržos Jaunimo darbo centras
pradėjo organizuoti ekskursijas į Suaugusiųjų mokymo centrą, kur jau-
nuolius šiltai pasitikdavo šio centro direktorė Birutė Baltutienė ir jos
pavaduotojas Rimantas Kentra. Jie paaiškindavo apie galimybę vėl sėsti
į mokyklos suolą, apie mokymosi sąlygas, apie tai, kokius dokumentus
reikia pristatyti norint mokytis, aprodydavo centro patalpas, klases, bibli-
oteką, sporto salę, kompiuterių klasę, paaiškindavo, kad šioje mokymo
įstaigoje nebūna jokių diskriminacijos apraiškų, nes visi besimokantys
yra „vienodi“, visi yra dėl vienokių ar kitokių priežasčių metę bendrojo
lavinimo mokyklą. Jau tokių ekskursijų pabaigoje vienas ar keli jaunuo-
liai užpildydavo prašymą mokytis, kiti išeidavo tartis su artimaisiais, dar
kitus, tikėtina, per ekskursiją gauta informacija anksčiau ar vėliau grąžins
Eurogu
idan
ce
turinys | 84
į Akmenės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centrą pabandyti
savojo antro šanso.
Akmenės rajone iki 2010 m. lapkričio 1 d. veikė VšĮ Akmenės rajono
turizmo ir verslo informacijos centras, su kuriuo irgi buvo bendradar-
biaujama teikiant paslaugas darbo biržos klientams. Kelis kartus per
ketvirtį, pagal iš anksto suderintas datas, buvo organizuojami užsiėmimai
„Verslo pradžiamokslis“. Į šiuos užsiėmimus kviesti asmenys, kuriems rūpi
verslo organizavimo pagrindai, ypač tokia galimybe skatinami domėtis
ilgalaikiai bedarbiai. Nelikus VšĮ Akmenės rajono turizmo ir verslo infor-
macijos centro, ieškota naujų partnerių, kurie galėtų teikti kokybiškas
informavimo paslaugas bedarbiams, tarp jų ir socialinės atskirties bei
rizikos grupėms.
Siekiant kuo efektyviau koordinuoti pastangas, sprendžiant sociali-
nių grupių asmenų užimtumo problemas, mažinant nedarbo socialines
pasekmes 2011 m. vasario 28 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su
VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“. Sutartyje numatyta skatinti darbo ieš-
kančių asmenų verslumą ir savarankišką užimtumą. „Eksportuojančiosios
Lietuvos“ atstovai kviečiami į darbo biržos organizuojamus renginius,
per kuriuos bedarbiams, tarp jų ir socialinės rizikos ir socialinės atskirties
asmenims, ypač ilgalaikiams bedarbiams, suteikiama žinių apie verslo
organizavimo pradžią, apie tikėtiną paramą, apie kūrybiškumą, derybas,
strateginį planavimą, apie socialiai atsakingą verslą. „Eksportuojančioji
Lietuva“ įsipareigoja teikti konsultacijas galvojantiems apie nuosavą
verslą ar darbo vietos sau sukūrimą, sudaro galimybę dalyvauti moky-
muose ir seminaruose verslo klausimais.
VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ 2009 m. kovo – 2011 m. kovo
mė nesiais įgyvendino projektą „MOMA: Mobilios mamos – naujos kartos
darbuotojos“. Projektas buvo finansuojamas 2007–2013 m. Žmogiškųjų
išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto priemonės „Socialinės
Eurogu
idan
ce
turinys | 85
rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“
lėšomis (projekto nr. VP1-1.3-SADM-02-K-01-042).
Projektu buvo siekiama sukurti informacinį savitarpio pagalbos centrą
„MOMA“, kuris skatintų ilgesnį laiką nedirbančių moterų aktyvumą, vers-
lumą, įsitraukimą į visuomeninę veiklą, įsidarbinimą. Lietuvos regionuose
buvo kuriamos moterų savitarpio pagalbos grupės (mamų klubai), ku-
riose moterys galėjo užmegzti ryšį su panašiomis į save, palaikyti viena
kitą. Tokioms grupėms teiktos teisinės, psichologinės, vaikų ugdymo,
verslumo konsultacijos bei pagalba pasirenkant darbo ar mokslo sritį,
keliant kvalifikaciją, sprendžiant šeimos ir darbo derinimo klausimus.
MOMA centras – tai mobilus ekspertų ir savanorių centras, kuris ke-
liavo po Lietuvą, padėdamas vaikus auginančioms moterims įsidarbinti,
skatino dialogą tarp esamų bei būsimų darbuotojų (mamų) ir darbdavių,
teikė konsultacijas, informavo apie darbo ir mokymosi galimybes, organi-
zavo švietėjiškus renginius, darbo muges. MOMA centras veikė ir Akme-
nės rajone, bendradarbiavo su Akmenės darbo birža, organizavo dviejų
dienų užsiėmimus bedarbėms – vienišoms mamos. Jaunimo darbo centre
mokymai įvyko 2010 m. spalio 12–13 dienomis. Dalyvėms įteikti mobilių
mamų sertifikatai. Daugiau informacijos internete www.moma.lt.
Akimirkos iš MOMA užsiėmimų Naujojoje Akmenėje
Eurogu
idan
ce
turinys | 86
Asociacija „Langas į ateitį“ 2010–2012 m. vykdo projektą „Lietuvos
e. piliečiui – paslaugos internete“. Lietuvos darbo birža yra šio projekto
socialinis partneris. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo
lėšų. Daugiau informacijos apie projektą internete: www.epilietis.eu.
Įgyvendinant projektą vyksta nemokami kompiuterinio raštingumo
kursai neįgaliems asmenims, registruotiems darbo biržoje bedarbiams
ir darbo ieškantiems asmenims, vyresniems nei 45 m. amžiaus, taip pat
bedarbiams, praradusiems ryšius su darbo rinka (ilgalaikiams). Siekiama
projekto dalyvius aktyvinti, įtraukti juos į aktyvinimo programas, tuo
tenkinti darbui reikalingų įgūdžių mokymų paklausą tarp bedarbių ir
išplėsti elektroninių paslaugų vartotojų skaičių Lietuvoje, ypač proble-
miniuose rajonuose.
Akmenės rajone mokslus pradėjo jau trečia bedarbių grupė. Grupes
formuoja darbo birža. Jaunimo darbo centre skleidžiama informacija
apie šį projektą, apie mokymus, per kuriuos dalyviai susipažįsta su pa-
čiu kompiuteriu, su klaviatūra. Išmoksta surinkti nesudėtingą tekstą, jį
redaguoja. Susipažįsta su internetu, susikuria savo elektroninio pašto
dėžutę, išmoksta išsiųsti ir gauti laišką, naudotis el. valdžios paslaugomis,
deklaruoti mokesčius, registruotis pas gydytoją kitame mieste, sužino
apie prekybą internete, laisvalaikį ir kt.
Prisidėdama prie socialinės atskirties ir rizikos grupių integracijos į
darbo rinką, didindama šių grupių atstovų motyvaciją Akmenės darbo
birža bendrauja su rajono švietimo įstaigomis, nevyriausybinėmis or-
ganizacijomis, darbdaviais, Akmenės rajono savivaldybe, Nacionaline
regioninės plėtros agentūra, Jaunimo reikalų departamentu, Švietimo
mainų paramos fondu, Mažeikių politechnikos mokyklos Viekšnių sky-
riumi, Joniškio žemės ūkio mokykla, rajoniniu laikraščiu „Vienybė“, vieti-
nėmis kabelinėmis televizijomis.
3 SKYRIUS
Eurogu
idan
ce
turinys | 88
Trakų rajono savivaldybės švietimo centro veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėms
3.1. Trakų rajono savivaldybės Švietimo centras. Įkūrimas, pagrindinė vykdoma veikla
Trakų Švietimo centras įsteigtas 2003 m. gruodžio 31 dieną. Centro
steigėja – Trakų rajono savivaldybės taryba.
Trakų Švietimo centras turi tris skyrius:
Neformalaus ir formalaus suaugusiųjų švietimo ir kvalifikacijos tobuli-
ni mo skyrius;
Pedagoginių psichologinių paslaugų skyrius;
Profesinio informavimo taškas (PIT).
Neformalaus ir formalaus suaugusiųjų švietimo ir kvalifikacijos tobuli-
ni mo skyrius: organizuoja ir vykdo kvalifikacijos tobulinimo renginius
(kursus, seminarus, paskaitas ir kt.), padeda rajono pedagogams ir ben-
druomenės nariams tenkinti savišvietos poreikius, plėtoti savo kultūrinius
interesus. Skatina ir diegia pažangias iniciatyvas, padedančias tobulinti
profesinį meistriškumą. Konsultuoja rengiant projektus Atviros Lietuvos,
Eurogu
idan
ce
turinys | 89
Švietimo kaitos, Švietimo mainų paramos, Žmonių išteklių plėtros pro-
gramų paramos ir kt. fondams.
Pedagoginių psichologinių paslaugų skyrius: įvertina asmens galias ir
sun kumus, raidos ypatumus bei sutrikimus, pedagogines, psichologines,
asmenybės ugdymo ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi
poreikius, vaiko brandumą mokyklai, prireikus skiria specialųjį ugdymą.
Teikia metodinę pagalbą mokytojams, specialistams ir tėvams (globėjams,
rūpintojams) vaiko pažinimo, specialiųjų ugdymosi poreikių, psichologi-
nių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčių asmenų ugdymo bei jų
organizavimo, įvairių specialiųjų pedagoginių, psichologinių, asmenybės
ir ugdymosi problemų sprendimo klausimais, skleidžia ir diegia specia-
liojo ugdymo ir psichologijos mokslo naujoves.
2004 m. Trakų švietimo centre įkurto PIT’o tikslai:
1. teikti Trakų rajono gyventojams informaciją apie mokymosi ir
įsidar bi nimo galimybes;
2. teikti kokybiškas profesinio informavimo paslaugas visiems Trakų
rajono gyventojams, atsižvelgiant į jų amžių, lytį, tautybę, pagal
indivi dualius ir visuomenės poreikius;
3. gerinti moksleivių įsidarbinimo gebėjimus, skatinti nuolatinį žinių
siekimą.
2008 m. kovo 1 d. PIT buvo akredituotas (akreditacijos paž. nr. 245).
PIT’e dirba 2 darbuotojos: psichologė ir jos asistentė, į kurias gali kreiptis
mokiniai, jų tėvai, mokytojai, specialistai (psichologai, socialiniai pedago-
gai ir kt.), kiti Trakų rajono gyventojai.
2007 m. parengtas „Profesinio informavimo ir konsultavimo kursas“,
skirtas bendrojo lavinimo mokyklų 10–12 klasių mokiniams.
Eurogu
idan
ce
turinys | 90
3.2. Vykdoma veikla socialinės atskirties ir rizikos grupėmsPagrindinis Trakų švietimo centro tikslas – šviesti ir ugdyti Trakų rajo no
gy ventojus. Dėmesys tenka ne tik tiems, kurie patys kreipiasi, pagalvo-
jama ir apie tuos, kurie negali ar nenori kreiptis į švietimo centrą ar kitą
švietimo įstaigą. Dažniausiai tai būna socialiai atskirti žmonės, pavyzdžiui,
anksti iškritę iš švietimo sistemos. Tokiems žmonėms sugrįžti ar neiškristi
švietimo centras stengiasi padėti kurdamas projektus, organizuodamas
renginius. Įgyvendinti du dideli projektai šia tema: tai „Karjeros link“ ir
„Sėkmingo mokymo(si) link“, taip pat vykdomos kitos veiklos, pavyzdžiui,
profesinio veiklinimo programa „Šešėlių dienos“, siekiant supažindinti
vyresniųjų klasių mokinius, taip pat ir sugrįžusius į švietimo sistemą
žmones su įvairiomis profesijomis ir specialybėmis.
Projektas „Karjeros link“ yra Norvegijos finansinio mechanizmo sub-
sidijų schemos ,,Patirties perdavimo ir bendradarbiavimo ryšių tarp vie-
tinio, regioninio ir euroregioninio lygio partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje
stiprinimas“ paprojektis Nr. INDR/TES-011, įgyvendinamas Trakų švietimo
centre nuo 2009 m. spalio 14 dienos. Paprojekčio įgyvendinimui skirti
121 072 litai.
Trakų švietimo centro parengtas projektas ,,Sėkmingo mokymo(si)
link“ priklauso Europos struktūrinių fondų projektams finansuotiems
pagal 2.4 priemonę ,,Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“. Gauta
356 tūkstančių litų įgyvendinti projektui iš ES struktūrinių fondų ir Lietu-
vos nacionalinio biudžeto.
Leidinyje pristatoma geroji patirtis vykdant bei organizuojant šiuos
projektus, taip pat vykdant kitas veiklas.
Projektų gimimo idėja, kliento apibūdinimasŠvietimo centras rūpinasi rajono gyventojų išsilavinimu, ieško gali-
mybių ir būdų padėti įgyvendinti mokymo(si) visą gyvenimą strategiją.
Eurogu
idan
ce
turinys | 91
Tuo tikslu vykdomos gyventojų apklausos, nagrinėjamos prieinamos
duomenų bazės. Gyventojų surašymo (2002 m.) duomenys parodė, kad
Vilniaus krašte žemiausią bazinį išsilavinimą turi Šalčininkų, Vilniaus ra-
jono gyventojai, o treti nuo galo – Trakų rajono gyventojai.
Pasidomėjus giliau ir atlikus sugrįžusiųjų į mokymosi sistemą apklausą
paaiškėjo, kad pati mokymosi vieta ir forma trukdo įgyti išsilavinimą. Dau-
guma nurodė, kad vakarinės klasės Lentvaryje jiems sunkiai pasiekiamos,
nes iki Lentvario 40 km. Kiti teigė, kad dirba 12–14 val. ir neturi sąlygų
mokytis. Todėl ir buvo imtasi mokymą priartinti prie suaugusiųjų – kurti
seniūnijose konsultacinius punktus bei daugumą medžiagos pateikti
virtualioje aplinkoje, nuotoliniu būdu.
Kadangi trūko darbo patirties su mokiniais, kurie praradę mokymosi
motyvaciją, o to išmokti Lietuvoje nebuvo galimybių, ieškota partnerių
užsienyje. Pradėjus domėtis šiuo klausimu paaiškėjo, kad gilias nuotolinio
mokymosi tradicijas turi Norvegijos suaugusiųjų ugdymo centrai. Džiugu,
kad pavyko užmegzti ryšį su daug pažengusiais šioje srityje specialistais,
o jie sutiko būti Švietimo centro partneriais šiame projekte. Jiems pa-
dedant pavyko sukurti motyvacijos įvertinimo ir kėlimo metodiką, kuri
dabar sėkmingai taikoma švietimo centre. Remiantis gauta patirtimi
buvo sukurta mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą or-
ganizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų
kvalifikacijos tobulinimo programa.
Į suaugusiųjų nuotolinį mokymąsi sugrąžintas 401 suaugusysis. Įkurta
11 konsultacinių punktų.
Trakų švietimo centro nuotolinio mokymosi klientų amžius svyruoja
tarp 16 ir 49 metų. Jaunų žmonių daugiausia Aukštadvaryje ir Rūdiškėse.
Tą lemia tose vietovėse įsikūrusios mokyklos: Rūdiškėse – ,,Sodžiaus
amatų“, Aukštadvaryje – Žemės ūkio mokykla. Daugiausia, kaip ir tikėtasi,
mokytis sugrįžo 20–29 metų asmenys, o mažiausia grupė – vyresnių kaip
Eurogu
idan
ce
turinys | 92
30 metų. Daugiausia jų – Lentvaryje. Lentvario gyventojai dirba sostinėje,
Vilniuje, darytina prielaida, kad tai gali būti viena iš priežasčių siekti ge-
resnio bazinio išsilavinimo.
Didžioji dauguma dabartinių švietimo centro mokinių bendrojo lavi-
nimo mokykloje baigė devynias arba dešimt klasių, bet yra ir tokių, kurie
baigė šešias, septynias, aštuonias arba vienuolika klasių. Savo pažangumą
dauguma jų vertina vidutiniškai, labai gerai savo pažangumo neįvertino
niekas.
Vidurinėje mokykloje jiems prasčiausiai sekėsi užsienio kalbos bei
matematika arba keletas dalykų iš karto, o profesionalios pagalbos mo-
kykloje jie nesulaukė. Dauguma iškrito iš nuosekliojo mokymosi sistemos
dėl materialinių sąlygų arba asmeninių priežasčių, kiti dėl pažangumo,
elgesio problemų, blogų santykių su mokytojais ar draugais.
Grįžimas į nuoseklųjį mokymąsi pateisino daugumos mokinių lūkes-
čius, jiems pakanka konsultantų pagalbos. Jeigu dabar reikėtų rinktis iš
naujo, jie vėl pasirinktų nuotolinį mokymąsi.
3.2.1. Projektas „karjeros link“Veiklos tikslas – išmokti naujų darbo su „iškritusiais“ formų, būdų bei
me todų, siekiant motyvuoti juos siekti karjeros. Dėl to buvo anketuojami
sugrįžusieji į mokymosi sistemą, vietoje atlikta analizė su partneriais iš
Norvegijos, atvykusiais į Trakus ir apsilankiusiais konsultaciniuose punk-
tuose; kuriama programa „Karjeros link“; stažuotę (centro ir konsultacinių
punktų darbuotojų) Norvegijoje; parengta programa įgyvendinta dvie-
juose konsultaciniuose punktuose (24 akademinių valandų mokymai),
surengta konferencija (programa pristatyta kitiems darbuotojams).
Projekto tikslinė grupė – pareiškėjo darbuotojai ir konsultacinių
punktų darbuotojai, teikiantys viešąsias paslaugas.
Eurogu
idan
ce
turinys | 93
Metodai ir priemonės:
„iškritusiųjų“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos ir sugrįžusiųjų anketa-
vi mas. Ši veikla ypač svarbi, nes tinkamai parengtas klausimynas ir
išsamiai į jį atsakę sugrįžusieji atskleidė tas silpnąsias vietas, kurias
turėjo pašalinti rengiama metodika, siekiant motyvuoti „iškritusiuo-
sius“ siekti karjeros ir tęsti mokymąsi;
partnerių iš Norvegijos vizitas į Trakus buvo reikalingas tam, kad jie
susipažintų su esama situacija, pabendrautų su „iškritusiaisiais“
ir sugrįžusiaisiais. Tik įvertinę situaciją jie galėjo padėti lietuvių
specialistams;
Trakų švietimo centro ir konsultacinių punktų dvylikos darbuotojų
stažuotė Norvegijos OPUS Lilehamerio karjeros centre buvo reika-
linga tam, kad darbuotojai susipažintų su kolegų sukaupta patirtimi
ir galėtų pritaikyti savo darbe. Jie jau buvo susipažinę su padėtimi
Trakuose, žinojo, ką lietuvių specialistams reikia išmokti, įvaldyti;
po dviejų stažuočių abiejose šalyse buvo sukurta mokymo metodika
„Karjeros link“, kurioje atsispindi darbo su sugrįžusiais į mokymosi
sistemą „iškritusiaisiais“ formos, metodai, būdai;
sukurtą mokymo metodiką „Karjeros link“ buvo būtina praktiškai pa-
naudoti, išbandyti. Tai atlikta dviejuose konsultaciniuose punktuose.
Visas mokymas truko 48 val., dalyvavo 40 mokytojų konsultantų.
Po mokymų programa buvo patikslinta, pakoreguota;
konferencijoje buvo surengta stažuotėje dalyvavusių centro ir kon-
sultacinių punktų darbuotojų sukauptos patirties sklaida. Pasidalyta
patirtimi su kitų švietimo įstaigų vadovais, nes jų įstaigų mokslei-
viai irgi „iškrenta“ ir atsiduria gatvėje. Konferencijoje dalyvavo apie
40 asmenų.
Eurogu
idan
ce
turinys | 94
Metodikos „Karjeros link“ turinį rasite leidinio 3 priede:
1. klausimynas „iškritusiųjų“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos ir sugrįžusiųjų motyvacijai nustatyti.
2. Teorinė medžiaga. „Mokymosi motyvacijos didinimas – vienas svarbiausių ugdymo proceso sėkmės garantų“.
3. Teorinė medžiaga. „Pokyčiai ir augimas sprendžiant dilemas“ – norvegijos lilehamerio karjeros centro prof. rune’s flodstrømo pranešimas.
3.2.2. Projektas „sėkmingo mokymosi link“
Projekto tikslai
1. Sudaryti rajono gyventojams sąlygas mokytis visą gyvenimą, geri-
nant mokymosi paslaugų prieinamumą, patrauklumą.
2. Užtikrinti, kad rajono gyventojai pagal savo sugebėjimus galėtų
ugdyti žmogiškąjį kapitalą ir išliktų paklausūs darbo rinkoje, prisi-
taikytų prie besikeičiančios ekonomikos ir rinkos sąlygų.
Projekto uždaviniai
1. Išplėtoti rajone formalaus suaugusiųjų mokymosi, konsultacinių
punktų skaičių iki 8, kad visiems gyventojams būtų galimybė tęsti
mokymąsi.
2. Taikyti įvairesnes mokymosi formas: ne tik vakarinę, bet ir sesijinę,
nuotolinę, kad visi galėtų rasti sau prieinamą mokymosi formą,
metodus.
3. Parengti nuotoliniam mokymui atskirų mokomųjų dalykų
pagrin dinio ir vidurinio ugdymo programas ir medžiagą darbui
virtualio je aplinkoje.
4. Sukurti mokymosi programą „iškritusiems“ iš nuosekliojo mo-
Eurogu
idan
ce
turinys | 95
kymosi sistemos mokiniams, turintiems intelekto bei kitų rai-
dos sutrikimų, kuri apimtų bendrojo lavinimo sistemos dalykų
ir darbinių, ekonominių, socialinių, meninių bei komunikacinių
gebėjimų formavimą.
5. Atsižvelgiant į individualias mokymosi galias, parengti asmens
lygį atitinkančias mokymosi programas.
6. Palaikyti glaudžius ryšius su darbo birža ir padėti žmonėms, turin-
tiems dėl išsilavinimo problemų įsidarbinant, įgyti reikiamą išsila-
vi nimą grįžtant mokytis.
7. Aktyvinti žmones informuojant juos apie mokymosi galimybes
kaip efektyviausią būdą socialinei atskirčiai įveikti.
8. Sumažinti tarpregioninius skirtumus išsilavinimo srityje, palaikyti
rajono gyventojų konkurencingumą darbo rinkoje, suteikiant
an trą galimybę mokytis.
Tikslinė grupė – „iškritusieji“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos asme-
nys, t. y. vaikai ir suaugusieji, neįgiję pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo,
taip pat mokiniai, „iškritę“ iš profesinio mokymo įstaigų ir neįgiję kvalifika-
ci jos, reikalingos patekti į darbo rinką.
Metodai ir priemonėsI etapas: vykdymo grupės sudarymas ir pasirengimas darbui virtu-
alioje aplinkoje
1. Darbo grupės paieška. Darbo grupę sudarė 30 pedagogų – konsul-
tantų, įvairių mokomųjų dalykų mokytojų, kurie parengė moko-
mąsias programas, medžiagą darbui virtualioje aplinkoje, o vėliau
pradėjo dirbti konsultantais. Planuota pakviesti 50 pedagogų
grupę, o vėliau atrinkta 30 rajono mokytojų, gyvenančių įvairiose
rajono vietovėse, kad galėtų dirbti konsultaciniuose punktuose.
Eurogu
idan
ce
turinys | 96
Atranka vykdyta tarp savo rajono pedagogų, įvertinant jų kvalifi-
kaciją, darbo patirtį, testo po seminaro rezultatus, kompiuterinio
raštingumo lygį.
2. Skelbtas viešas konkursas ir atrinkti 2 lektoriai ekspertai iš vie-
nos Europos šalies (Švedijos), jie organizavo savaitės trukmės
seminarą mokytojams (50), ketinantiems parengti mokomąsias
programas ir kitą medžiagą mokymui per atstumą. Šią veiklą
vykdyti numatyta dėl patirties šiame darbo bare stokos.
3. Seminaro organizavimas ir darbo grupės sudarymas. Seminarui pa-
sibaigus – testas. Iš 50 pedagogų atrinkti 30, jie sudarė darbo grupę.
Atrankoje dalyvavo valdymo grupės nariai, administracija.
4. 30 pedagogų darbo grupė apmokyta dirbti virtualioje kompiuteri-
nėje aplinkoje. Nors darbo grupės nariai moka dirbti kompiuteriu,
per seminarą jie mokyti tų subtilybių, kurias būtina žinoti patei-
kiant užduotis, jas vertinant ir t. t. Kursams pravesti pasirinktas ir į
projekto vykdymo grupę įdarbintas inžinierius kompiuterininkas,
kuris visą projektą dirbo kartu su vykdymo grupe.
5. Šeši darbo grupės nariai vyko į Švediją praktiškai susipažinti su
veikiančia nuotolinio mokymo sistema, medžiagos mokymams
naudojimo galimybėmis, taikoma vertinimo, skatinimo, konsulta-
vimo sistema, formomis. Į grupę atrinkti geriausiai kompiuterinio
raštingumo kursų testą įveikę atskirų dalykų pedagogai: lituanistas,
užsienio kalbų specialistas, matematikas, informatikas, gamtos ir
socialinių mokslų specialistai bei vienas iš projekto vadovų.
6. Pasidalijimas darbo patirtimi po vizito. Su įgyta patirtimi būtina
supažindinti likusią darbo grupės dalį, kad galima būtų sklandžiai
ir be trikdžių rengti mokymo programas.
7. Įsigyta kanceliarinių prekių, reikalingų ugdymo procesui organi-
zuoti ir mokymo programoms rengti. Vykdyti viešieji pirkimai.
Eurogu
idan
ce
turinys | 97
8. Per viešuosius pirkimus įsigyta kompiuterių ir kompiuterinės
įrangos.
II etapas: programų ir medžiagos rengimas
1. Programos ir medžiagos mokymams nuotoliniu būdu rengimas.
Parengtos 3 programos: pagrindinio, vidurinio ir specialiojo
ugdy mo. Tik mokant nuotoliniu būdu sudarytos sąlygos visiems
mokytis. Darbo grupė iš viso dirbo 10 mėnesių. Planuota, kad
kiekvienos darbo grupės narys dirbs 3 val. per darbo dieną. Su
jais sudarytos darbo sutarys.
2. Parengtų programų pateikimas Švietimo ir mokslo ministerijai
akredituoti.
III etapas: mokymų „iškritusiems“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos
organizavimas
1. Per viešuosius pirkimus seniūnijose parinktos patalpos konsultaci-
niams punktams įrengti, jie įrengti. Orientuotasi į vietos bendruo-
menes, švietimo įstaigas. Sudarytos sutartys.
2. Jaunuolių ir suaugusiųjų, „iškritusių“ iš nuosekliojo mokymosi
sistemos, paieška, registracija, grupių seniūnijose sudarymas.
3. Visiems jaunuoliams, kurie sugrįžo į nuoseklųjį mokymąsi ir pa-
sirinko nuotolinio mokymosi būdą (nes kitomis formomis tęsti
mokymosi nėra sąlygų), surengti kompiuteriniai kursai ir išmokyta
dirbti virtualioje aplinkoje.
4. Konsultantų parinkimas iš 30-ties dirbusių pedagogų, rengusių
programas darbui virtualioje aplinkoje, ir jų įdarbinimas konsulta-
ciniuose punktuose.
5. Mokymų septyniose seniūnijose organizavimas.
Eurogu
idan
ce
turinys | 98
IV etapas: projekto viešinimas, auditavimas, ataskaitų rengimas, gero-
sios patirties sklaida
1. Projekto viešinimas spaudoje, televizijoje.
2. Audito firmos parinkimas per viešųjų pirkimo konkursą.
3. Tarpinis auditas.
4. Ataskaitų rengimas.
5. Plakatų, lankstinukų ir rašiklių gamyba per viešuosius pirkimus,
jų platinimas, kaip viena iš projekto viešinimo, informavimo
priemonių.
6. Konferencijos kitų regionų švietėjams organizavimas įgytos gero-
sios patirties sklaidai.
7. Galutinis auditavimas.
Projekto dalyvio atsiliepimasBlogai vidurinėje mokykloje mokiausi dėl daugelio priežasčių: dėl noro
pasirodyti „ereliu“ draugams, nes tik taip galėjau būti reikšmingas; kita
priežastis – trūko mokytojų bendravimo su manimi. Visi reikalavo – ir tėvai,
ir mokytojai, bet niekas manęs giliau nepalietė, neišklausė. Gal dar ir paau
glystės laikotarpis, kai charakteris formavosi, turėjo įtakos...
Mokymasis nuotoliniu būdu – tai viskas kitaip. Trūksta draugų, nėra nuo
ko nusirašyti. Mokytoja bendrauja kaip lygus su lygiu, tiki ir įtikinėja, kad tu
gali, kaip ir visi, tik dirbk. Dirbi kartu, nes nėr kur trauktis. Už mažus darbus
pagiria ir pats patiki savo jėgom. Svarbiausia – nieks nežemina, neįžeidinėja.
Negali ateiti į konsultacijos paskirtu laiku, paskiria kitą. Ir kaip nenueisi, jei dėl
tavęs ateis, lauks. Pradedi gerbti tuos žmones. Daugeliui mokykloje trūksta
individualaus ugdymo.
Baigiau vidurinę nuotoliniu būdu. Dabar mokausi Klaipėdos jūreivystės
mokykloje. Dėkingas už tai, kad man padėjo atrast savo gyvenimą.
M. S.
Eurogu
idan
ce
turinys | 99
3.2.3. Profesinio veiklinimo programa „Šešėlių dienos“Karjeros planavimas paprastai būna ilgas ir sudėtingas procesas;
blogiau, kai jis vertinamas nerimtai ir planas sudaromas atsitiktinai arba
nesudaromas iš viso. Kadangi karjera prasideda jau mokykloje, būtent
mokiniams ir reikėtų pradėti domėtis profesijomis, rinkti informaciją
bei griauti mitus. Siekiant paskatinti mokinių susidomėjimą profesiniu
pasauliu ir pagilinti žinias apie juos dominančių profesijų kasdienybę
buvo sukurta programa „Šešėlių dienos“.
„Šešėlių dienų“ tikslas – profesinis veiklinimas, supažindinimas su
profesijų atstovais, profesijų ypatybėmis bei aplinka, siekiant tikslingo
ir kryptingo, sąmoningo moksleivių profesijos pasirinkimo.
Tikslinė grupė – rajono vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų ir Trakų
švietimo centro nuotolinio ugdymo vyresniųjų (11–12) klasių mokiniai,
besirenkantys profesiją.
Veiklos metodai ir priemonės:
1. supažindinti mokyklas su programa; išsiųsti anketas būsimiems
dalyviams;
2. gauti užpildytas anketas ir jas išanalizuoti, suklasifikuoti;
3. paruošti moksleivius: aptarti jų pasirinkimą ir motyvaciją, atlikti
keletą profesinio kryptingumo testų;
4. duoti užduotį moksleiviams – pasidomėti pasirinkta profesija;
5. pagal anketų rezultatus surasti atitinkamų specialistų, kurių dar-
bas bus stebimas bei su kuriais mokiniai galės pabendrauti apie
profesiją;
6. po „Šešėlių dienų“ aptarti visus įspūdžius, sužinoti, kaip pakito
po žiūris į svajonių profesiją (jei vis dar noriu – kur galiu ją įgyti,
jei nebenoriu, kodėl); pasidalyti patirtimi – kas ką naujo sužinojo,
ką galėtų patarti kolegoms;
Eurogu
idan
ce
turinys | 100
7. surinkti įspūdžius apie pačią šešėlių dienų programą būsimiems
dalyviams; aptarti su darbdaviais bei stebėtais specialistais – kas
programoje keistina, ar sutiks dalyvauti kitą kartą, kas buvo gerai,
ką jie galėtų pasakyti apie dalyvį – kokią profesiją jam derėtų
pasirinkti, kokiai jis, jų manymu, būtų tinkamas.
„Šešėlių dienų“ programoje dalyvavo 32 Trakų, Paluknio, Rūdiškių ir
Onuškio mokyklų mokiniai. Iš viso jie bendravo su 23 įvairių profesijų
atstovais, dirbančiais Lentvaryje, Trakų Vokėje, Trakuose bei Vilniuje. Tai
padėjo mokiniams daugiau sužinoti apie pasirinktą profesiją ir geriau
įvertinti savo pasirinkimą – vieni suprato, kad ši profesija yra būtent tai,
ką jie norėtų veikti gyvenime, o kiti, atvirkščiai, pamatė, kad jų svajonių
profesija ne tokia žavi, kaip atrodė iš pradžių. Vis dėlto dauguma teigė,
kad naudinga pabendrauti su dominančios profesijos atstovu.
3.3. Bendradarbiavimas vykdant socialinės atskirties ir rizikos grupėms skirtą veiklą
Kadangi PIT yra vienas iš 3 Trakų švietimo centro skyrių, jo darbuo-
tojos glaudžiai bendradarbiauja su kitų skyrių atstovais bei įstaigos
administracija.
Tokio bendradarbiavimo pasekmė ir buvo du anksčiau apra-
šyti projektai: www.trakaisc.lt/Paprojektis/Karjeros; www.trakaisc.lt/
Sekmingomokymoslink.
Socialinės atskirties ir socialinės rizikos grupei priskiriami specialiųjų
ugdymo(si) poreikių turintys asmenys; PIT bendradarbiauja su Peda-
goginiu psichologiniu skyriumi, kurio darbuotojos nustato specialiųjų
ugdymo(si) poreikių turinčių asmenų galias ir sunkumus, rekomenduoja
ugdymo programą bei ugdymo įstaigą.
Socialinės rizikos grupei priskiriami ir vaikai iki 18 m., kuriems skiriama
minimalios priežiūros priemonė. Šiuos vaikus konsultuoja pedagoginio
Eurogu
idan
ce
turinys | 101
psichologinio skyriaus specialistai, kurie dėl vaiko motyvavimo, ugdymo
įstaigos parinkimo tariasi su PIT darbuotojomis.
Neformalaus ir formalaus suaugusiųjų švietimo ir kvalifikacijos tobu-
linimo skyriaus darbuotojai, dirbdami su socialinės atskirties ir socialinės
rizikos grupės asmenimis, nukreipia juos į PIT darbuotojas dėl profesinio
orientavimo ir konsultavimo paslaugų.
Taip pat vyksta bendradarbiavimas ir su išorinėmis organizacijomis.
PIT, vykdydamas profesinio informavimo ir konsultavimo veiklą, ben-
dradarbiaudamas su įstaigos administracija dalyvauja apskritojo stalo
diskusijose bei rengia pranešimus rajono PIT atstovams, organizuoja
seminarus rajono pedagogams, parengė bei išleido metodiką „Karjeros
link“, kurią pristatė Trakų rajono ugdymo įstaigų vadovams. Glaudžiai
bendradarbiaujama su Trakų rajono PIT’ais, kurie neturi psichologo ir psi-
chologo asistento. PIT darbuotojos nuolat bendradarbiauja su KPS, darbo
birža – dalyvauja jų organizuojamuose renginiuose. Šiais metais pradėta
bendradarbiauti su NVO, verslo įmonėmis, kurios padeda ir konsultuoja
PIT darbuotojas vykdant „Šešėlių dienas“, skirtas 11–12 klasių mokiniams
iš arčiau susipažinti su būsima profesija.
3.4. Veiklos, skirtos socialinės atskirties ir rizikos grupėms, tęstinumo užtikrinimas
„Karjeros link“ projekto tęstinumas: parengta metodika įgyvendinama
kitose seniūnijose esančiuose konsultaciniuose punktuose, kur yra „iškri-
tusieji“ (Rūdiškėse, Grendavėje, Paluknyje, Aukštadvaryje, Lentvaryje,
Senuosiuose Trakuose, Trakuose, Kruonyje, Pastrėvyje, Grigiškėse bei
Vilniu je prie Romų centro). Taip į programą įtraukiama dar 100 „iškri-
tusiųjų“. Su šia metodika supažindinti visų rajono švietimo įstaigų dar-
buotojai, surengiant konferenciją ir pristatant parengtą metodiką bei
supažindinant su sėkmėmis ir problemomis, iškilusiomis įgyvendinant
Eurogu
idan
ce
turinys | 102
metodiką. Konferencija vyko 2010-07-01 Trakų švietimo centre, joje daly-
va vo apie 40 žmonių.
Su partneriais iš OPUS Lilehamerio karjeros centro bendradarbiauja ma
ir toliau, tobulinant parengtą metodiką.
„Sėkmingo mokymosi link“ projekto veikla tęsiama iki šiol, nes per
projekto įgyvendinimo laikotarpį įrengta nuotolinio mokymosi sistema,
įsteigti konsultaciniai punktai ir parengtos mokymosi programos, pritaiky-
tos darbui nuotoliniu būdu.
Sukaupta patirtimi ir įgūdžiais dalijamasi su šią veiklą vykdančiomis
institucijomis bei kitomis ugdymo įstaigomis, kurios galėtų palengvinti
mokymo procesą, jį paįvairindamos bei pasitelkdamos šiuolaikines infor-
ma cines technologijas, jų teikiamas galimybes.
Tęstinumo svarbą bei naudą pagrindžia ir nuotolinio mokymosi mo-
kinių atsiliepimai.
1 SKYRIAUS PRIEDAI
Eurogu
idan
ce
turinys | 104
1.1. testas „Asmenybės polinkiai“
Atsakykite į klausimą „Kurią iš dviejų galimybių pasirinktumėte?“. Reikia
pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų kiekvienoje eilutėje ir savąjį pasirinki mą
pažymėti atsakymų lape.
A ar B
Rūpintis gyvūnais 1 Prižiūrėti mašinas
Slaugyti ligonius 2 Braižyti schemas, programuoti
Iliustruoti knygas, kurti plakatus, atvirukus
3 Prižiūrėti ir puoselėti augalus
Gaminti dirbinius iš medžio, audinių, metalo, molio ir kt.
4 Rūpintis prekių reklama, prekiauti, bendrauti su klientais
Aptarinėti mokslinius straipsnius, knygas
5 Aptarinėti grožinę literatūrą, koncertus, spektaklius
Auginti jauniklius (kačiukus, šuniukus, veršiukus ar kt.)
6 Treniruoti draugus, mokyti juos atlikti įvairius darbus
Kopijuoti paveikslus arba derinti muzikos instrumentus
7 Vairuoti krovininę transporto priemonę
Teikti žmonėms jiems reikalingą informaciją (ekskursijose, informacijos biure, telefonu ir pan.)
8 Apipavidalinti vitrinas, parodas arba vaidinti spektakliuose, groti koncertuose
Remontuoti (daiktus, būstą ir pan.)
9 Redaguoti tekstus, koreguoti piešinius
Gydyti gyvūnus 10 Atlikti apskaičiavimus
Išvedinėti naujas augalų rūšis 11 Konstruoti, projektuoti, kurti naujus pramonės gaminius (mašinas, drabužius, maisto produktus ir pan.)
Spręsti ginčus ir konfliktus, įtikinėti, bausti
12 Tikrinti, tikslinti ir tvarkyti schemas, brėžinius, lenteles
Stebėti ir tyrinėti meninės saviveiklos būrelių veiklą
13 Stebėti ir tyrinėti mikroorganizmų gyvenimą
Derinti medicininę aparatūrą (įvairius prietaisus ir pan.)
14 Teikti žmonėms medicininę pagalbą susižeidus, po traumų ir pan.
Eurogu
idan
ce
turinys | 105
Pažymėkite pasirinktas alternatyvas šioje lentelėje.
A ar B
Tiksliai aprašinėti stebimus reiškinius, įvykius, matuojamus objektus ir pan.
15 Meniškai aprašinėti, perteikti realius ir įsivaizduojamus įvykius
Ligoninėje atlikinėti laboratorinius tyrimus
16 Priiminėti, apžiūrinėti ligonius, kalbėtis su jais, skirti jiems gydymą
Dažyti bei dekoruoti patalpų sienas, gaminių paviršius
17 Montuoti bei surinkti mašinas bei įvairius prietaisus
Organizuoti bendraamžių ar jaunesnių moksleivių išvykas į teatrus, muziejus, turistinius žygius
18 Vaidinti scenoje, koncertuoti
Pagal brėžinius gaminti mašinas, drabužius, statyti pastatus
19 Braižyti, kopijuoti brėžinius, žemėlapius
Kovoti su augalų ligomis, sodų ir miškų kenkėjais
20 Dirbti kompiuteriu
gAMTA TecHnikA ŽMogus ŽenklAs Meninė rAiŠkA
1a 1b 2a 2b 3a
3b 4a 4b 5a 5b
6a 6b 7a
7b 8a 8b
9a 9b
10a 10b
11a 11b 12a 12b 13a
13b 14a 14b 15a 15b
16a 16b 17a
17b 18a 18b
19a 19b
20a 20b
Eurogu
idan
ce
turinys | 106
Profesijų tipai
1 tipas: „žmogus – gamta“
Šios profesijos apibūdinamos žmogaus dalyvavimu gyvosios ir ne-
gyvosios gamtos procesuose. Šiam profesijų tipui priskirtinos profesi-
jos, susijusios su Žemės tyrinėjimu (geologas, geofizikas, okeanologas,
meteorologas ir pan.), augmenijos bei gyvūnijos tyrinėjimu (botanikas,
biologas, zoologas, ornitologas, kinologas, genetikas, ekologas ir pan.),
gyvulininkyste ir augalininkyste (sodininkas, agronomas, daržininkas,
zootechnikas, veterinaras ir pan.).
2 tipas: „žmogus – technika“
Šio tipo profesijose negalima apsieiti be įvairių mašinų, mechanizmų,
įrenginių ir instrumentų. Tai visa eilė pramonės srityje svarbių profesijų
(elektrikas, šaltkalvis, tekintojas, siuvėjas, audėjas, inžinierius ir pan.), o
taip pat transporto priemonių valdymas bei aptarnavimas.
Eurogu
idan
ce
turinys | 107
3 tipas: „žmogus – ženklų sistema“
Šiam profesijų tipui priskirtinos su informacijos apdorojimu susi-
jusios profesijos. Tai darbas su sistemomis: kalbinėmis (bibliografas,
notaras, lingvistas, istorikas, filologas, filosofas, literatūrologas ir pan.),
abstrakčiomis–matematinėmis (statistikas, matematikas, kasininkas,
buhalteris, ekonomistas ir pan.), grafinėmis (braižytojas, konstruktorius,
kartografas, šturmanas ir pan.), ženklų apdorojimo (programuotojas,
informatikas ir pan.).
4 tipas: „žmogus – meninė išraiška“
Šiam tipui priskiriamos visos su menu susijusios profesijos. Tai ir vaiz-
duojamoji kūryba (tapytojas, dizaineris, skulptorius, architektas ir pan.),
ir taikomasis menas (modeliuotojas, juvelyras ir pan.), meninių reginių
kūryba (kompozitorius, muzikantas, vokalistas, dirigentas, šokėjas, bale-
tmeisteris, aktorius, režisierius, operatorius ir pan.).
5 tipas: „žmogus – žmogus“
Šių profesijų esmė yra bendravimas, todėl būtina mokėti užmegzti
ir palaikyti kontaktus su žmonėmis. Šiam tipui priskirtinos pedagoginės
profesijos (mokytojas, auklėtojas, treneris, dėstytojas), teisėtvarkos sritis
(policininkas, tardytojas, prokuroras, advokatas ir pan.), kultūros sritis
(bibliotekininkas, ekskursijų vadovas, gidas, korespondentas ir pan.),
aptarnavimo sritis (pardavėjas, padavėjas, stiuardas, kirpėjas ir pan.).
Medicinos srities profesijos (slaugytoja, gydytojas, felčeris) taip pat sąly-
ginai priskirtini šiam tipui, tačiau iš dalies susijusios ir su kitais, kaip antai
„žmogus – gamta“, „žmogus − technika“.
Eurogu
idan
ce
turinys | 108
Įvertinkite kiekvieną iš lentelėje išvardintų vertybių 10 balų sistemoje (1 – visai nesvarbi, 10 – ypatingai svarbi). Kokios vertybės svarbiausios? Pagalvokite, kaip jos gali paveikti jūsų karjeros kelią.
1.2. testas „Vertybės“
AsMeninės VerTYBės sVArBuMAs
Pasiekimas (meistriškumo, sklandumo pojūtis)
Pažanga (paaukštinimas, judėjimas pirmyn)
Nuotykiai (nauja patirtis ir iššūkiai)
Prisirišimas (meilė, rūpestis)
Konkurencija (pergalės, rizika)
Bendradarbiavimas (darbas su kitais, komandinė veikla)
Kūryba (inovacijos, vaizduotės taikymas)
Ekonominis saugumas (pastovumas, pakankamos pajamos)
Garbė (būti garsiam, gerai žinomam)
Šeimyninė laimė
Laisvė (nepriklausomybė, autonomija)
Draugystė (artimi santykiai su kitais)
Sveikata
Naudingumas (pagalba kitiems, visuomenės tobulinimas)
Vidinė harmonija (būti taikoje su pačiu savimi)
Dora (tyrumas, nuoširdumas)
Dalyvavimas (priklausymas grupei, įsitraukimas į bendras veiklas)
Lojalumas (pareiga, pagarba, nuolankumas)
Tvarka (ramybė, stabilumas)
Asmeninis tobulėjimas (savojo potencialo naudojimas)
Malonumai (džiaugsmas, pokštai, juokai, laisvalaikis)
Jėga (kontrolė, autoritetas, įtaka kitiems)
Pripažinimas (statusas, pagarba)
Religija (stiprus tikėjimas)
Atsakomybė
Savigarba
Turtas (pinigai, prabangūs daiktai)
Išmintis (suprasti gyvenimą, atrasti žinių)
Eurogu
idan
ce
turinys | 109
Psichologas Džonas Holandas išskyrė ir aprašė šešias pagrindines pro-
fesinių interesų sritis. Pagalvokite apie savo praeitį ir dabartines veiklas
ir suranguokite šias interesų sritis nuo patraukliausios, labiausiai jums
tinkančios (nr. 1) iki jums mažiausiai priimtinos (nr. 6).
1.3. pratimas „Profesiniai interesai“
Realistinis tipas Tai tipas žmonių, kuriems patinka praktinės, fizinės jėgos bei koordinacijos reikalaujančios veiklos. Jie nemėgsta abstraktaus, teorinio mąstymo. Šiems žmonėms neįdomi socialine sąveika, jie nemėgsta rodyti savo emocijų.
Tyrinėjantis tipas Tokie žmonės domisi idėjomis, loginiu mąstymu, jiems patinka spręsti problemas. Jie mažai dėmesio skiria žmogiškiesiems santykiams, racionaliai sprendžia kylančius klausimus.
Meniškas tipas Tokie žmonės turi lakią vaizduotę, jiems svarbu išreikšti save. Jie puikiai jaučiasi aplinkoje, kurioje gali pritaikyti savo kūrybiškumą bei atkleisti savo jausmus. Jie nepripažįsta taisyklių ir negali pakęsti nurodinėjimo.
Visuomeniškas tipas Tokie žmonės mėgaujasi darbu grupėje. Jie linkę padėti kitiems žmonėms, spręsti grupės ar bendruomenės problemas. Dažnai tokie žmonės yra idealistai ir altruistai. Jų santykiai su kitais paprastai yra šilti ir nuoširdūs.
Veiklusis tipas Tokie žmonės, kaip ir visuomeniški, mielai bendrauja su žmonėmis. Bet, skirtingai nei visuomeniški žmonės, jie domisi vadyba, pasižymi įtaigumu bei patraukliomis manieromis. Veikti jiems patinka labiau nei mąstyti. Tokie žmonės yra linkę vadovauti.
Įprastinis tipas Tokie žmonės labiausiai mėgsta organizuoti ir planuoti. Jiems vertina saugumą bei patikimumą, mėgsta aiškumą ir kontrolę, tačiau blogiau jaučiais, kai reikia panaudoti savo vaizduotę.
Eurogu
idan
ce
turinys | 110
1.4. testas. Asmenybės tipo nustatymas
Kiekvieną teiginį įvertinkite taškais: 0 – teiginys man visiškai netinka;
1 – teiginys man daugiau netinka, nei tinka; 2 – teiginys kartais man tinka,
o kartais – ne; 3 – teiginys dažnai man tinka, 4 – teiginys man visiškai
tinka. Asmeniškai aš patariu labai neskubėti su teiginių įvertinimais. Pvz.,
kaip pasakyti ar jus mėgsta visi jūsų „draugai“ ar ne? Galbūt jums taip tik
atrodo, arba galbūt jūs palaikote santykius tik su tais žmonėmis, kurie
jaučia jums palankumą. Todėl aiškinantis netikslumus, geriausia būtų
pasitarti su šalia esančiais žmonėmis (jei tokių yra). Nesijaudinkite dėl
taškų skaičiaus – svarbus jų proporcionalus pasiskirstymas per visas dalis.
Pradedame?
A dalis:
1. Aš svajoju atrasti vaistus nuo vėžio, AIDS ar kitos nepagydomos
ligos.
2. Man patinka tokie filmai, po kurių dar reikia pasukti galvą
norint išsiaiškinti, kas nutiko.
3. Man patinka ginčytis ir diskutuoti. Tik taip gimsta tiesa.
4. Kai ko nors nesuprantu, gilinuosi į tai tol, kol pavyksta suprasti.
5. Prieš pradėdamas rašyti kokį nors darbą, parengiu planą.
6. Man patinka žiūrėti „Discovery“ kanalo laidas.
7. Norėčiau dirbti tokį darbą, kuriame nuolat išmokčiau ką nors
naujo.
8. Dirbsiu tik tokį darbą, kuriame galėsiu realizuoti savo gabumus,
pašaukimą.
9. Man patinka skaityti įrenginių instrukcijas.
10. Su malonumu skaitau filosofų veikalus.
Eurogu
idan
ce
turinys | 111
B dalis:
1. Man svarbiausia, kad uždirbčiau tiek pinigų, jog nereikėtų sukti
dėl jų galvos.
2. Man patinka kalbėtis apie konkrečius ir suprantamus dalykus.
3. Į parduotuvę visada einu su pirkinių sąrašu.
4. Dovanoju daiktus, turinčius praktinį pritaikymą.
5. Žinau, kurioje parduotuvėje kokie maisto produktai pigiau
kainuoja.
6. Norėčiau dirbti tokį darbą, kuriame pasikeitimai ir išbandymai
būtų retenybė.
7. Šnekėdamasis su žmogumi, moku padaryti teigiamą įspūdį.
8. Knygas, ypač grožines, skaitau retai.
9. Mielai dirbčiau administracinį darbą, jei tik už jį pakankamai
mokėtų.
10. Iš darbo daug malonumo nesitikiu – tam yra laisvalaikis.
Dabar iš A ir B dalių išsirinkite tik vieną teiginį, kuris jūsų manymu jums
labiausiai tinka ir jį įvertinkite 8 taškais. Atskirai sudėkite visus A dalies
taškus ir B dalies taškus. Atimkite iš A dalies B dalies taškus, jei neigiamą
skaičių, vadinasi jūsų dominuojanti raidė B, jei teigiamą – A.
C dalis:
1. Savo draugų kompanijoje esu vakarėlių ir laisvalaikio
organizatorius(-ė).
2. Ginčuose moku šnekėti taip, kad mano žodis būtų paskutinis.
3. Man patinka komandinis sportas – ir žiūrėti, ir žaisti.
4. Mėgstu užduotis grupėse – darbus kitiems dažniausiai
paskirstau aš.
Eurogu
idan
ce
turinys | 112
5. Turiu svarią nuomonę ir šeimoje, ir draugų rate.
6. Moku pasiekti to, ko trokštu taip, kad visi būtų patenkinti.
7. Jei su draugu(-e) einame į kiną, filmą išrenku aš.
8. Man pasitaiko įsikišti į pokalbį, kuris manęs neliečia.
9. Manau, kad patinku beveik visiems, žmonėms, kuriuos pažįstu.
10. Man patinka sakyti savo nuomonę net ir tada, kai niekas jos
neklausia.
D dalis:
1. Man patinka būti vienam(-ai).
2. Dirbant dviese tą patį darbą, man sunku pasidalinti pareigomis.
3. Man sudėtinga mokytis dviese – kito žmogaus požiūris ir
metodai trukdo.
4. Ginčai man nepatinka, juose dažniausiai tyliu.
5. Svajoju apie tokią darbo vietą, kurioje sėdėsiu vienas(-a).
6. Patarimo klausiu retai, o dar rečiau jų klausau.
7. Šneku tyliai, todėl manęs dažnai klausia: „Ką sakei?“.
8. Mane erzina žmonės, kurie daug šneka.
9. Rašiniai apibrėžta tema man patinka labiau, nei laisva.
10. Didžiausios mano dorybės – patikimumas ir sąžiningumas.
Dabar iš C ir D dalių išsirinkite tik vieną teiginį, kuris jūsų manymu
jums labiausiai tinka ir jį įvertinkite 8 taškais. Atskirai sudėkite visus C
dalies taškus ir D dalies taškus. Atimkite iš C dalies D dalies taškus, jei
neigiamą skaičių, vadinasi jūsų dominuojanti raidė D, jei teigiamą – C.
Eurogu
idan
ce
turinys | 113
E dalis:
1. Humanitariniai mokomieji dalykai man sekasi geriau, nei
tikslieji.
2. Kad pasiruoščiau istorijoms pamokoms, skaitau knygas
papildomai.
3. Man lengva mokytis kalbų.
4. Lietuvių kalbos kirčiavimas – ne toks jau ir sudėtingas, kaip
atrodo.
5. Datas įsiminti man labai sunku.
6. Moku išradingai ir gražiai supakuoti dovanas.
7. Rašau dienoraštį arba blogą.
8. Norėčiau dirbti darbą tiesiogiai nesusijusį su skaičiais.
9. Mano nuomone, dailės ir muzikos pamokų mokykloje yra per
mažai.
10. Man patinka fotografuoti. Savo darbus kai kada ir eksponuoju.
F dalis:
1. Esu nugalėjęs miesto matematikos olimpiadoje.
2. Pasirinkau tiksliųjų mokslų profilį ir tuo labai džiaugiuosi.
3. Puikiai suprantu dėl ko fizika laikoma visų mokslų motina.
4. Norėčiau mokytis Japonijoje, nes ten labiausiai išvystytos
technologijos.
5. Jei reikia sudėti kelis dviženklius skaičius, skaičiuoju mintinai.
6. Papildomai mokausi informatikos ir programavimo.
7. Norėčiau dirbti buhalteriu ar apskaitininku.
8. Esu girdėjęs(-uisi), kad pasižymiu ypač loginiu mąstymu.
9. Galėčiau paaiškinti terminus „infliacija“ ir „devalvacija“.
10. Diena be kompiuterio – veltui praleista diena.
Eurogu
idan
ce
turinys | 114
Dabar iš E ir F dalių išsirinkite tik vieną teiginį, kuris jūsų manymu jums
labiausiai tinka ir jį įvertinkite 8 taškais. Atskirai sudėkite visus E dalies
taškus ir F dalies taškus. Atimkite iš E dalies F dalies taškus, jei neigiamą
skaičių, vadinasi jūsų dominuojanti raidė F, jei teigiamą – E.
Dabar sudėkite visas dominuojančias raides ir turėtumėte gauti vieną
iš šių galimų variantų:
ACE – Pranašas
ACF – Analitikas
ADE – Menininkas
ADF – Mokslininkas
BCE – Prodiuseris
BCF – Bankininkas
BDE – Amatininkas
BDF – Buhalteris
O dabar, apie kiekvieną išsamiau:
Pranašas – Šio tipo žmonės iš esmės yra teoretikai, linkę į viską gilin-
tis. Jiems įdomi pasaulio sandara, žmonių mintys, elgesio motyvai. Jie
paprastai domisi filosofija, daug skaito, mėgsta įvairias teorijas ir nuolat
viskame ieško prasmės. Kadangi yra labai apsiskaitę ir moka sklandžiai
reikšti savo mintis, bei patraukti paskui save krūvas gerbėjų, tokie žmonės
yra gimę būti lyderiais. Kad ir ką dirbtų, pranašas niekada nebus pilka
pelė. Galiausiai jis vis tiek taps padalinio, skyriaus ar visos kompanijos
vadovu. Tinkamos specialybės: politologija, sociologija, psichologija, filo
sofija, režisūra, teologija.
Eurogu
idan
ce
turinys | 115
Analitikas – Šio tipo žmonėms pasaulis pagrįstas ekonominiais ryšiais.
Jie puikiai susigaudo investicinėse kryptyse, žino, kaip pokyčiai Kinijos
ekonomikoje gali paveikti Lietuvos kaimiečio gyvenimą, numano, kokios
akcijos kils kitais metais. Svarbiausia, jie visada žino atsakymą į klausimus,
prasidedančius “kodėl”. Tokiems žmonėms tinka dirbti finansų analitikais,
patarėjais, bankų redaktoriais. Jie turi įgimtų lyderio sugebėjimų, todėl
gali užimti ypač aukštus postus. Tinkamos specialybės: ekonomika, vadyba,
finansai, teisė, archeologija, istorija, aplinkos inžinerija, kraštotyra.
Menininkas – Šio tipo žmonės siekia ne padaryti karjerą, o susirasti
profesiją. Tokią, kuri padėtų jiems realizuoti įgimtus gabumus. Tai – dau-
giau humanitarinio profilio žmonės, mėgstantys dirbti savarankiškai. Jų
svajonė – turėti profesiją, ar sritį organizacijoje, už kurią jie būtų patys
vieni iki galo atsakingi. Dažnai finansinis atlygis nėra pagrindinis kriterijus.
Būdami kruopštūs ir besigilinantys į viską iki smulkmenų, tokie žmonės
sunkiai priima kritiką ir nelengvai dalinasi atsakomybę. Vadovauti nėra
linkę, tačiau paklusti kitiems irgi nelabai mėgsta. Tinkamos specialybės:
kalbos, lingvistika, dailė, muzika, teatras.
Eurogu
idan
ce
turinys | 116
Mokslininkas – Šio tipo žmonėms svarbiausia – atrasti kažką naujo,
sukurti vaistus nuo nepagydomų ligų, išsiaiškinti, kaip veikė senovės
romėnų prietaisai ir pan. Darbo jiems reikia ne tam, kad pasiektų jame
aukštų postų, ar uždirbtų krūvas pinigų. Šie žmonės siekia pagerinti savo
ir visų mūsų gyvenimą savo naujais atradimais. Dirbdami tiksliųjų mokslų
srityje jie tiki, kad viską galima matematiškai suskaičiuoti, chemiškai ap-
doroti, ir paaiškinti pagal fizikinius dėsnius. Tinkamos specialybės: fizika,
chemija, matematika, biologija, biofizika, medicina, energetika, kraštotvarka,
slauga.
Prodiuseris – Tokie žmonės puikiai žino, kaip uždirbti pinigus. Jie –
įvaizdžio meistrai. Turėdami vienokį, ar kitokį, dažniau – humanitarinį – iš-
silavinimą, tokio tipo žmonės sugeba susikurti sau klestinčią karjerą.
Šio tipo žmonių puikūs bendravimo sugebėjimai, jie – praktiški ir jiems
labai tinka dirbti pramogų versle. Renginių, parodų organizavimas, gru-
pių, menininkų prodiusavimas, reklama – tai sritys, kuriose prodiuseris
jaučiasi kaip namuose. Šie, lyderio savybių turintys asmenys yra nepa-
prastai patrauklūs ir charizmatiški. Tinkamos specialybės: taikomasis me
nas, dailė, muzika, teatras, audovizualinis menas, renginių organizavimas,
chorvedyba.
Bankininkas – Šio tipo žmonės – praktiški ir linkę vadovauti. Jie moka
ir mėgsta bendrauti, tačiau visada žino, kada, su kuo ir kiek verta būtų
atviriems. Per daug nesigilindami į globalius klausimus ir svarstymus, jie
puikiai išmano, kaip tvarkyti savo ūkį. Tokio tipo žmonės turi galimybių
sukurti savo sėkmingą verslą, yra patikimi partneriai ir teisingi vadovai.
Gyvenimo prasmės klausimai juos retai kankina, todėl dažniausiai tokie
žmonės būna ne tik turtingi, bet ir laimingi. Tinkamos specialybės: eko
nomika, vadyba, verslo administravimas, turizmas.
Eurogu
idan
ce
turinys | 117
Amatininkas – Šio tipo žmonėms patinka turėti konkrečią profesiją.
Jie nelinkę vadovauti, dažniau siekia visiškos nepriklausomybės, kad nie-
kas „nesėdėtų ant galvos“. Šio tipo žmonės gali rinktis profesiją, kurioje,
tiesiogine prasme, dirbs rankomis – t.y. kurs meno dirbinius, projektuos.
Amatininkams nerūpi pripažinimas, jie nepretenduoja į didelius meninin-
kus ar atradėjus. Tiesiog jiems patinka turėti amatą, kuriuo būtų malonu
ir apsimokėtų užsiimti. Tinkamos specialybės: taikomasis menas, kalbos,
etnologija, stomatologija, odontologija.
Buhalteris – Šiems žmonėms patinka skaičiai ir logika. Jie nesivaiko
garbės, netrokšta lipti karjeros laiptais ir nesigviešia titulų. Šio tipo žmo-
nės siekia turėti atskirą darbo sritį, už kurią yra atsakingi, kuo mažiau
tiesioginių viršininkų ir, pageidautina, ramų kabinetą. Tokiems žmonėms
tinka dirbti farmacijos laboratorijose, bankuose, įmonių apskaitose. Jiems
svarbiausia – nepriklausomybė ir pakankamos pajamos. Tinkamos specia
lybės: medicina, statistika, farmacija, geografija, biochemija, informatika.
Eurogu
idan
ce
turinys | 118
Įpateiktą klausimą atsakykite pasirinkdami vieną iš atsakymų:
Taip, Kartais, Ne.
Testą sudarė V. F. Riachovskij (В. Ф. Ряховский).
1.5. testas. Bendravimo lygio įvertinimas
KLAUSIMAS
TAIP
2
tašk
ai
KA
RTA
IS
1 taš
kai
NE
0 ta
škai
1. Numatytas dalykinis susitikimas. Ar susitikimo laukimas jus „išmuša iš vėžių“?
2. Ar pavedimas skaityti pranešimą kokiame nors susirinkime, pasitarime ar panašiame renginyje kelia paniką ir nepasitenkinimą?
3. Ar vizitą pas gydytoją bandote nukelti kiek įmanoma tolesnei datai?
4. Jums siūlo važiuoti komandiruotei į tą miestą, kuriame jūs niekada nesilankėte. Ar darysite viską, kad šios komandiruotės išvengtumėte?
5. Ar mėgstate pasakoti savo išgyvenimus bet kokiam sutiktam žmogui?
6. Ar sudirgstate, jei gatvėje nepažįstamas žmogus kreipiasi į jus su prašymu (parodyti kelią, pasakyti laiką, atsakyti į klausimą)?
7. Ar tikite, jog egzistuoja „tėvų ir vaikų“ problema ir skirtingų kartų žmonėms sunku suprasti vienas kitą?
8. Ar susigėsite pažįstamam žmogui priminti apie kelių mėnesių senumo skolą?
9. Kavinėje ar restorane jums patiekė prastos kokybės maistą. Ar jūs tik nustumsite piktai lėkštę ir nutylėsite?
Eurogu
idan
ce
turinys | 119
KLAUSIMAS
TAIP
2
tašk
ai
KA
RTA
IS
1 taš
kai
NE
0 ta
škai
10. Likote vienas su nepažįstamu žmogumi, jūs nepradedate su juo bendrauti ir tik jaučiate sunkumą, jei jis pirmasis prabiltų. Ar taip?
11. Jus šiurpina bet kokia ilga eilė (parduotuvėje, prie bilietų kasos). Jūs atsisakote savo ketinimų ar stojate į eilės galą ir kankindamiesi laukiate?
12. Ar bijote dalyvauti kokioje nors darbo grupėje, nagrinėjančioje konfliktinę situaciją, skundą?
13. Vertinate literatūros, meno kūrinius asmeniniais itin individualiais kriterijais ir jokių kitų nuomonių šiuo klausimu nepriimate. Ar taip?
14. Ar išgirdę klaidingą nuomonę apie jums gerai žinomą sritį, jūs esate linkęs nutylėti ir nesivelti į ginčą?
15. Ar jums kelia nepasitenkinimą kieno nors prašymas padėti išsiaiškinti vieną ar kitą klausimą?
16. Ar jūs mieliau reiškiate savo mintis raštu nei žodžiu?
Suskaičiuokite taškus stulpeliuose:
Kiek iš viso:
Eurogu
idan
ce
turinys | 120
Interpretacija
TAŠkAi inTerPreTAciJA
30–32 Jūs nekomunikabilus ir tai yra jūsų nelaimė, nes nuo to kenčiate tik jūs patys. Tačiau ir jūsų artimiesiems nelengva. Jumis sunku pasitikėti kai dirbate grupėje. Stenkitės bendrauti ir save kontroliuoti.
25–29 Jūs uždaro būdo, nekalbus, vienišius, todėl turite mažai draugų. Naujas darbas ir nauji kontaktai jei ir neįstumia jūsų į paniką, tai ilgainiui išveda iš pusiausvyros. Šią charakterio savybę jūs žinote ir būnate savimi nepatenkintas. Tačiau neapsiribokite tokiu nepasitenkinimu – tai įveikiama ir jūs galite pakeisti savo charakterį. Juk pasitaiko tokių situacijų, kuriose žavite savo komunikabilumu?
19–24 Jūs pakankamai komunikabilus ir nežinomoje aplinkoje užtikrintai jaučiatės. Naujos problemos jūsų negąsdina. Ir vis dėlto, su naujais žmonėmis kontaktuojate laikydamiesi atstumo, nenoriai dalyvaujate diskusijose ir ginčuose. Jūsų pasisakymuose kartais per daug sarkazmo, kuris visiškai nepagrįstas. Šiuos trūkumus galima ištaisyti.
14–18 Jūsų komunikabilumas – „norma“. Jūs žingeidus, mielai klausotės įdomaus pašnekovo, bendraudamas esate pakankamai kantrus, ginate savo nuomonę be staigių pykčio protrūkių. Be nemalonių nuogąstavimų bendraujate su nepažįstamais žmonėmis. Tačiau nemėgstate triukšmingų kompanijų; ekstravagantiški išpuoliai ir daugžodžiavimas jus erzina.
9–13 Jūs labai komunikabilus (kartais net per daug), smalsus, kalbus, mėgstate pasisakyti įvairiais klausimais, tuo kartais siutindamas aplinkinius. Mielai susipažįstate su naujais žmonėmis. Mėgstate būti dėmesio centre, niekam neatsisakote padėti, nors ne visada galite tai padaryti. Esate ūmus, tačiau greitai atleidžiate. Ko jums trūksta? Ištvermės, kantrybės ir drąsos susidūrus su rimtomis problemomis. Jei labai norite, priverčiate save nenusileisti.
4–8 Jūs, greičiausiai, „fontanas“. Bendravimas veržte iš jūsų veržiasi. Jūs visada viską žinote. Mėgstate dalyvauti visose diskusijose, nors rimtos temos gali sukelti jums ir migreną ar melancholiją. Mielai atsakinėjate į bet kokį klausimą, net jei ir turimos žinios paviršutiniškos. Visur jaučiatės „savo vėžėse“. Imatės bet kokio reikalo, nors ne visada jį pabaigiate iki galo sėkmingai. Dėl šios priežasties vadovai ir kolegos bendrauja su jumis abejodami ir baimindamiesi. Susimąstykite apie tai.
3 ir mažiau
Jūsų komunikabilumas „nesveikas“. Jūs kalbus, daugiakalbis, kišatės į reikalus, kurie jūsų neliečia. Sprendžiate problemas, kurių visiškai neišmanote. Są-mo ningai ar nesąmoningai dažnai būnate įvairių jūsų aplinkos konfliktų priežastimi. Esate ūmus, įsižeidžiantis, dažnai neobjektyvus. Rimtas darbas – ne jums. Žmonėms su jumis sunku ir darbe, ir namie, ir apskritai visur. Jums reikia keisti savo charakterį. Pirmiausia, ugdykite kantrybę ir santūrumą, pagarbiai elkitės su žmonėmis.
Eurogu
idan
ce
turinys | 121
„Mano savybės“ lentelėje individualiai pažymėkite jums būdingas
savybes.
1.6. testas „Mano savybės“
sAVYBių sąrAŠAs BŪdingA kArTAis BŪdingA
neBŪdingA
Atsipalaidavęs
Lengvai bendraujantis
Savarankiškas
Meniškas
Organizuotas
Patikimas
Draugiškas
Atsargus
Linksmas
Kantrus
Ramus
Gyvybingas
Mandagus
Patrauklus
Pasitikintis savimi
Smulkmeniškas
Populiarus
Drovus
Logiškas
Impulsyvus
Jautrus
Keistas
Užjaučiantis
Užsispyręs
Ryžtingas
Eurogu
idan
ce
turinys | 122
Asmens profilio blankas „Mano savybės“Atrinkite penkias svarbiausias, jūsų manymu, savybes, kurios reikalingos
profesinėje veikloje (turimoje arba pageidaujamoje), ir jas pagrįskite
užpildydami asmens profilio blanką „Mano savybės“.
sAVYBių sąrAŠAs BŪdingA kArTAis BŪdingA
neBŪdingA
Energingas
Nuoširdus
Rūpestingas
Turintis humoro jausmą
Kita (įrašykite)
1. savybė
pagrindimas
2. savybė
pagrindimas
3. savybė
pagrindimas
4. savybė
pagrindimas
5. savybė
pagrindimas
2 SKYRIAUS PRIEDAI
Eurogu
idan
ce
turinys | 124
Alantos technologijos ir verslo mokykla Molėtų r. Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos sen.
Alytaus dailiųjų amatų mokykla Alytus S. Dariaus ir S. Girėno g. 27
Alytaus profesinio rengimo centras Alytus Putinų g. 40
Amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ Vilnius Antakalnio g. 27
Anykščių technologijos mokykla Anykščių r. Ažupiečių k., Anykščių sen.
Aukštadvario žemės ūkio mokykla Trakų r. Technikumo g. 1, Aukštadvario mstl.
Balbieriškio Mykolo Jeronimo Krupavičiaus žemės ūkio mokykla
Prienų r. Klevų g. 10, Balbieriškio mstl.
Biržų politechnikos mokykla Biržų r. Skratiškių g. 6
Bukiškių žemės ūkio mokykla Vilniaus r. Mokyklos g. 1, Bukiškio k., Avižienių sen.
Daugų technologijos ir verslo mokykla Alytaus r. Ežero g. 30, Daugai
Dieveniškių žemės ūkio mokykla Šalčininkų r. Geranionų g. 38, Dieveniškių mstl.
Druskininkų amatų mokykla Druskininkai Gardino g. 45
Elektrėnų profesinio mokymo centras Elektrėnai Rungos g. 18
Gruzdžių žemės ūkio mokykla Šiaulių r. Jaunimo g. 1, Gruzdžių mstl.
Jonavos politechnikos mokykla Jonavos r. Kauno g. 75
Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla
Pasvalio r. Narteikių k.,Joniškėlio apylinkių sen.
Joniškio žemės ūkio mokykla Joniškio r. Upytės g. 77
Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla Kaišiadorių r. Girelės g. 57
Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla Kaunas V. Krėvės pr. 84
Kauno maisto pramonės mokykla Kaunas Taikos pr. 133
Kauno mechanikos mokykla Kaunas Taikos pr. 129
2.1. priedas. Lietuvos profesinės mokyklos
Eurogu
idan
ce
turinys | 125
Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
Kaunas Karaliaus Mindaugo pr. 11
Kauno prekybos ir verslo mokykla Kaunas Vilniaus g. 42
Kauno ryšininkų mokykla Kaunas Laisvės al. 33
Kauno statybininkų mokykla Kaunas R. Kalantos g. 80
Kauno statybininkų rengimo centras Kaunas V. Krėvės pr. 114
Kauno taikomosios dailės mokykla Kaunas V. Krėvės pr. 112
Kėdainių profesinio rengimo centras Kėdainių r. Šėtos g. 105
Kelmės profesinio rengimo centras Kelmės r. J. Janonio g. 11
Klaipėdos laivininkų mokykla Klaipėda Rambyno g. 14
Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla
Klaipėda Statybininkų pr. 39
Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla Klaipėda J. Janonio g. 13
Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla
Klaipėda Puodžių g. 10
Klaipėdos statybininkų mokykla Klaipėda Taikos pr. 67
Klaipėdos turizmo mokykla Klaipėda Taikos pr. 69
Kretingos technologijos ir verslo mokykla Kretingos r. Kretingsodžio k., Kretingos sen.
Kupiškio technologijos ir verslo mokykla Kupiškio r. Smilgių k., Noriūnų sen.
Kuršėnų politechnikos mokykla Šiaulių r. Daugėlių g. 17, Kuršėnai
Lietuvos reabilitacinis profesinio rengimo centras
Radviliškio r. Gedimino g. 81
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokykla
Klaipėda Jaunystės g. 7
Marijampolės profesinio rengimo centras Marijampolė Kauno g. 117
Mažeikių politechnikos mokykla Mažeikių r. Ventos g. 18
Pajūrio žemės ūkio mokykla Šilalės r. Dariaus ir Girėno g. 17, Pajūrio mstl.
Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla
Panevėžys Aldonos g. 4
Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla
Panevėžys Klaipėdos g. 146
Eurogu
idan
ce
turinys | 126
Panevėžio profesinio rengimo centras Panevėžys Staniūnų g. 68
Plungės žemės ūkio ir verslo mokykla Plungės r. Mendeno g. 7
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokykla
Vilnius R. Jankausko g. 2
Raseinių technologijos ir verslo mokykla Raseinių r. Muziejaus g. 8
Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla
Rokiškio r. Konstantinavos k., Kazliškio sen.
Simno žemės ūkio mokykla Alytaus r. Ateities g. 10, Simnas
Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla
Skuodo r. Laisvės g. 69
Smalininkų technologijų ir verslo mokykla Jurbarko r. Smalininkų k., Smalininkų sen.
Šeduvos technologijų ir verslo mokykla Radviliškio r. Jaunimo g. 12, Raudondvario k., Pakalniškių sen.
Šiaulių profesinio rengimo centras Šiauliai Gardino g. 4
Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla Šilutės r. Lietuvininkų g. 72
Šilutės žemės ūkio mokykla Šilutės r. Mokyklos g. 3, Pagrynių k., Šilutės sen.
Švenčionių profesinio rengimo centras Švenčionių r. Liepų al. 2, Cirkliškio k., Cirkliškio sen.
Tauragės profesinio rengimo centras Tauragės r. Aerodromo g. 7
Telšių regioninis profesinio mokymo centras
Telšių r. S. Daukanto g. 6b, Varniai
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla Ukmergės r. Kauno g. 108
Utenos regioninis profesinio mokymo centras
Utena Aukštaičių g. 5
Uždarosios akcinės bendrovės „Telšių praktika“ dailiųjų amatų mokykla
Telšių r. Muziejaus g. 29
Vabalninko žemės ūkio mokykla Biržų r. S. Nėries g. 8, Vabalninkas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla
Vilniaus r. Medininkų k., Medininkų sen.
Eurogu
idan
ce
turinys | 127
Varėnos technologijos ir verslo mokykla Varėnos r. J. Basanavičiaus g. 1
Veisiejų technologijos ir verslo mokykla Lazdijų r. Kailinių k., Veisiejų sen.
Vilkijos žemės ūkio mokykla Kauno r. Čekiškės g. 128, Vilkija
Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla
Vilnius Islandijos g. 3/18
Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla Vilnius Pakalnės g. 3
Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras
Vilnius Šilo g. 24
Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
Vilnius Didlaukio g. 84
Vilniaus siuvėjų ir automechanikų mokykla Vilnius Geležinio Vilko g. 16
Vilniaus statybininkų rengimo centras Vilnius Laisvės pr. 53
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija Vilnius Antakalnio g. 54
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras
Vilnius Kalvarijų g. 159
Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla
Vilniaus r. Parko g. 7, Baltosios Vokės k., Pagirių sen.
Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla
Vilnius Žirmūnų g. 143
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras
Visaginas Festivalio g. 7
Zarasų žemės ūkio mokykla Zarasų r. Dimitriškių k., Zarasų sen.
Žeimelio žemės ūkio mokykla Pakruojo r. Naujamiesčio g. 6, Žeimelio mstl.
Eurogu
idan
ce
turinys | 128
ALYTAUS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Merkinės g. 2b Automobilių techninis eksploatavimas
LT-62252 Alytus Buhalterinė apskaita
tel. (8 315) 79075 Elektroninė leidyba
faks. (8 315) 79132 Įmonių finansų vadyba
el. paštas: Informacinių sistemų technologija
[email protected] Įstaigų ir įmonių administravimas
Kompiuterinių tinklų administravimas
Marketingo vadyba
Prekybos vadyba
Programavimas kompiuteriams
Statinių inžinerinės sistemos
Verslo vadyba
Vežimas automobilių transportu
KAUNO KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Pramonės pr. 20 Agroverslų technologijos
LT-50468 Kaunas Akušerija
tel. (8 37) 352218 Anglų - vokiečių kalbų pedagogika
faks. (8 37) 751135 Aprangos dizainas
el. paštas: Automatinis valdymas
[email protected] Baldų ir medienos dirbinių gamyba
Bendrosios praktikos slauga
Biomedicininė diagnostika
Buhalterinė apskaita
Burnos higiena
Dailės kūrinių restauravimas ir konservavimas
Dailės pedagogika
Dantų technologija
Dekoratyvinė plastika
2.2. priedas. Lietuvos kolegijos
Eurogu
idan
ce
turinys | 129
KAUNO KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Dizainas
Ergoterapija
Farmakotechnika
Finansai
Geodezija
Geoinformacinės sistemos
Ikimokyklinis ugdymas
Interjero elementų konstravimas ir gamyba
Įstaigų ir įmonių administravimas
Kineziterapija
Kompiuterių tinklų administravimas
Kosmetologija
Leidyba ir poligrafija
Maisto pramonės technologija ir įrenginiai
Maisto pramonės verslo vadyba
Maisto sauga
Multimedijos technologija
Odontologinė priežiūra
Prekybos vadyba
Socialinė pedagogika
Socialinis darbas
Teisė
Turizmo ir viešbučių vadyba
Verslo anglų kalba
Verslo vadyba
Viešojo maitinimo technologija
Želdinamų teritorijų inžinerija
Želdiniai ir jų dizainas
Eurogu
idan
ce
turinys | 130
KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA
STUDIJŲ PROGRAMOS
Liepų g. 1, GirionysLT-53101 Kauno raj.tel. (8 37) 383082faks. (8 37) 383140el. paštas:[email protected]
Hidrotechnika
Kadastriniai matavimai ir nekilnojamo turto formavimas
Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkis
Miško ūkis
Rekreacija
Želdiniai ir jų dizainas
Žemėtvarka
KAUNO TEChNIKOS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Tvirtovės al. 35LT-50155 Kaunastel.: (8 37) 308620, (8 37) 308630el. paštas:[email protected]
Automobilių techninis eksploatavimas
Autotransporto elektronika
Elektronikos technika
Elektros energetika
Elektros ūkio eksploatavimas
Kelių tiesimas
Statyba
KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Dariaus ir Girėno g. 8LT-92254 Klaipėdatel. (8 46) 314572el. paštas: [email protected]
Anglų-prancūzų kalbų pedagogika
Bendrosios praktikos slauga
Kineziterapija
Kosmetologija
Kultūrinės veiklos vadyba
Odontologinė priežiūra
Pradinio ugdymo pedagogika
Socialinė pedagogika
Socialinis darbas
Eurogu
idan
ce
turinys | 131
LIETUVOS AUKŠTOJI JūREIVYSTĖS MOKYKLA
STUDIJŲ PROGRAMOS
I. Kanto g. 7LT-92123 Klaipėdatel.: (8 46) 397248, (8 46) 397240el. paštas:[email protected]
Jūrų laivavedyba
Laivų energetinių įrenginių eksploatavimas
Uosto ir laivybos įmonių finansai
Uosto ir laivybos valdymas
MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Vytauto g. 47LT-68303 Marijampolėtel.: (8 343) 98880, (8 343) 54872el. paštas:[email protected]
Anglų ir antrosios užsienio kalbos (vokiečių arba rusų) pedagogika
Automobilių ir traktorių techninis eksploatavimas
Buhalterinė apskaita
Dailės ir technologijų pedagogika
Ikimokyklinis ugdymas
Kultūrinės veiklos vadyba
Lietuvių kalbos ir tikybos pedagogika
Maitinimo verslo organizavimas
Muzikos pedagogika
Populiarioji liaudies muzika
Pradinio ugdymo pedagogika
Siuvinių technologija
Socialinė pedagogika
Socialinis darbas
Turizmo administravimas
Verslo informacinės sistemos
Verslo vadyba
Vokiečių ir antrosios užsienio kalbos (anglų arba rusų) pedagogika
Žemės ūkio technologija
Eurogu
idan
ce
turinys | 132
PANEVĖŽIO KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Laisvės a. 23LT-35200 Panevėžystel. (8 45) 460485el. paštas:[email protected]
Anglų ir vokiečių kalbų pedagogika
Aplinkos apsauga
Bendrosios praktikos slauga
Buhalterinė apskaita
Burnos higiena
Dailės ir technologijų pedagogika
Elektros ir automatikos įrenginiai
Ikimokyklinio ugdymo pedagogika
Informacijos sistemos
Kineziterapija
Kompiuterinė technika
Kultūrinės veiklos vadyba
Muzikos pedagogika
Odontologinė priežiūra
Pradinio ugdymo pedagogika
Pramoginė muzika
Reklamos vadyba
Socialinė pedagogika
Socialinis darbas
Statyba
Turizmo ir laisvalaikio vadyba
Verslo vadyba
ŠIAULIŲ KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Aušros al. 40LT-76241 Šiauliaitel. (8 41) 523768 faks. (8 41) 525091el. paštas:[email protected]
Aplinkos apsauga
Automobilių techninis eksploatavimas
Bendrosios praktikos slauga
Buhalterinė apskaita
Elektros energetika
Elektros ir automatikos įrenginiai
Finansai
Informacinių sistemų technologijos
Eurogu
idan
ce
turinys | 133
ŠIAULIŲ KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Įstaigų ir įmonių administravimas
Įstaigų ir įmonių ūkio priežiūra
Kineziterapija
Odontologinė priežiūra
Prekybos vadyba
Socialinis darbas
Statyba
Turizmo administravimas
Vežimas kelių transportu
Žemės ūkio technologija
UTENOS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Maironio g. 7LT-28142 Utenatel. (8 389) 51662el. paštas:[email protected]
Aplinkosauga ir ekologija
Bendrosios praktikos slauga
Dantų technologija
Ergoterapija
Kineziterapija
Odontologinė priežiūra
Socialinė pedagogika
Socialinis darbas
Žemės ūkio technologija
VILNIAUS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
J. Jasinskio g. 15LT-01111 Vilniustel. (8 5) 2498107faks. (8 5) 2497909el. paštas:[email protected], [email protected]
Aprangos dizainas
Aprangos technologiniai įrengimai
Bankininkystė
Bendrosios praktikos slauga
Biomedicininė diagnostika
Buhalterinė apskaita
Cheminės analizės technologija
Draudimo vadyba
Eurogu
idan
ce
turinys | 134
VILNIAUS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Elektronikos technika
Ergoterapija
Finansai
Gestų kalba
Higieninė ir dekoratyvinė kosmetologija
Ikimokyklinis ugdymas
Informacijos sistemos
Įstaigų ir įmonių administravimas
Kineziterapija
Kompiuterinė technika
Kostiumo dizainas
Kultūrinės veiklos vadyba
Maisto produktų technologija
Maitinimo verslo organizavimas
Muzikos pedagogika
Populiarioji muzika
Pradinio ugdymo pedagogika
Pramoginis scenos menas**
Prekybos vadyba
Programavimas kompiuteriams
Reklamos vadyba
Siuvinių projektavimas ir gamyba
Socialinė pedagogika
Šokio pedagogika
Šukuosenų dizainas
Telekomunikacijos
Turizmo ir viešbučių administravimas
Verslo vadyba
Veterinarija
Želdiniai ir jų dizainas
Eurogu
idan
ce
turinys | 135
VILNIAUS TEChNOLOGIJŲ IR DIzAINO KOLEGIJA
STUDIJŲ PROGRAMOS
Antakalnio g. 54LT-10303 Vilniustel. (8 5) 2341524faks. (8 5) 2343769el.paštas:[email protected]
Automatika
Automobilių techninis eksploatavimas
Elektros energetika
Elektros ir automatikos įrenginiai
Fotografijos technologija
Gamybos vadyba
Geležinkelio riedmenų eksploatavimas ir remontas
Geležinkelių automatikos sistemos
Geležinkelių eksploatavimas
Geodezija ir kadastras
Grafinis dizainas
Interaktyvusis dizainas
Interjero dizainas
Mechaninių technologijų inžinerija
Pašto veikla
Statinių inžinerinės sistemos
Statyba
Susisiekimo keliai ir statiniai
Šilumos energetika
Transporto informacinės sistemos
Vežimo kelių transportu technologija
Vežimo keliu transportu vadyba
STASIO ŠALKAUSKIO KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Papilio g. 5LT-44275 Kaunastel./faks. (8 37) 320641el. paštas: [email protected]
Katalikų religijos pedagogika
Eurogu
idan
ce
turinys | 136
ŽEMAITIJOS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
L. Ivinskio g. 5LT-90311 Rietavastel. (8 448) 68471, (8 448) 68198el. paštas:[email protected], [email protected]
Buhalterinė apskaita
Dailės ir technologijų pedagogika
Elektros įrenginių techninė priežiūra
Geodezija ir žemėtvarka
Informatikos inžinieriaus
Kaimo turizmo vadyba
Kultūrinės veiklos vadyba
Mašinų techninis eksploatavimas
Mechaninių technologijų inžinerija
Muzikos pedagogika
Socialinis darbas
Šokio pedagogika
Verslo informacinės sistemos
Verslo vadyba
Želdiniai ir jų dizainas
Žemės ūkio technologija
V. A. GRAIčIūNO AUKŠTOJI VADYBOS MOKYKLA, VŠĮ
STUDIJŲ PROGRAMOS
Laisvės al. 33LT-44311 KaunasKęstučio g. 57aLT-44303 Kaunastel.: (8 37) 320878, (8 37) 320281el. paštas:[email protected]
Tarptautinio verslo vadyba
Teisė
Turizmo administravimas
Marketingo vadyba
VILNIAUS VADYBOS AUKŠTOJI MOKYKLA
STUDIJŲ PROGRAMOS
J. Basanvičiaus g. 29 aLT-03109 Vilnius tel./faks.: (8 5) 2133606 el. paštas:[email protected]
Verslo vadyba
Eurogu
idan
ce
turinys | 137
SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Nemuno g. 2LT-91199 Klaipėdatel./faks. (8 46) 397077el. paštas:[email protected]
Bankininkystė
Finansai
Programavimas kompiuteriams
Tarptautinio verslo vadyba
Teisė
Verslo komunikacijos vadyba
Verslo vadyba
KLAIPĖDOS VERSLO KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Tilžės g. 46aKlaipėdatel./faks. (8 46) 310214el. paštas:[email protected]
Anglų kalba
Bankininkystė
Draudimo vadyba
Ekonomika
Finansai
Teisė
Verslo vadyba
KOLPINGO KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Raguvos g. 7LT-44275 Kaunastel.: (8 37) 201528, (8 37) 220030el. paštas:[email protected]
Anglų kalba
Finansai
Socialinis darbas
Teisė
Verslo vadyba
Eurogu
idan
ce
turinys | 138
ŠIAURĖS LIETUVOS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Tilžės g. 22LT-78243 Šiauliaitel. (8 41) 525100 faks. (8 41) 550035el. paštas:[email protected]
Renginių verslo vadyba
Verslo vadyba
Finansinių institucijų ekonomika
Kompiuterių tinklų administravimas
Multimedijos technologija
Teisė
VAKARŲ LIETUVOS VERSLO KOLEGIJA
STUDIJŲ PROGRAMOS
Šilutės pl. 2LT-91110 Klaipėdatel. (8 46) 311099 faks. (8 46) 314320el. paštas:[email protected]
Ekonomika
Įstaigų ir įmonių administravimas
Prekybos vadyba
Programavimas kompiuteriams
Rekreacijos ir turizmo verslo vadyba
Statybos verslo vadyba
Verslo vadyba
TARPTAUTINĖ TEISĖS IR VERSLO AUKŠTOJI MOKYKLA
STUDIJŲ PROGRAMOS
Laisvės pr. 58LT-05120 Vilniustel. (8 5) 2426000 faks. (8 5) 2460300el. paštas:[email protected]
Anglų kalba
Buhalterinė apskaita
Finansai
Programavimas kompiuteriams
Reklamos vadyba
Teisė
Transporto vadyba
Turizmo ir viešbučių administravimas
Verslo vadyba
Eurogu
idan
ce
turinys | 139
VILNIAUS VERSLO KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Kalvarijų g. 125LT-08221 Vilniustel./faks. (8 5) 2154884el. paštas:[email protected]
Anglų kalba
Draudimo vadyba
Programavimas kompiuteriams
Vadyba ir verslo administravimas
VILNIAUS DIzAINO KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Akmenų g. 3LT-03106 Vilniustel./faks. (8 5) 2611121,mob. (8 685) 77770 el. paštas: [email protected]
Aprangos dizainas
Interjero dizainas
VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA STUDIJŲ PROGRAMOS
Konstitucijos pr. 11LT-09308 Vilniustel./faks. (8 5)2750183el. paštas:[email protected]
Buhalterinė apskaita
Informacijos vadyba
Verslo vadyba
Eurogu
idan
ce
turinys | 140
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS STUDIJŲ SRITIS
A. Mickevičiaus g. 9LT-44307 Kaunastel. (8 37) 327208faks. (8 37) 220733 el.paštas:[email protected]
Socialinių mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra,doktorantūra
KAUNO TEChNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
STUDIJŲ SRITIS
107 kab., K. Donelaičio g. 73LT-44029 Kaunastel. (8 37) 300045faks. (8 37) 300044el. paštas:[email protected]
Humanitarinių mokslų
Meno
Socialinių mokslų
Fizinių mokslų
Technologijos mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra, specialiosios profesinės studijos
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS STUDIJŲ SRITIS
H. Manto g. 84LT-92294 Klaipėdatel. (8 46) 398994faks. (8 46) 398999el. paštas:[email protected]
Humanitarinių mokslų
Meno
Socialinių mokslų
Fizinių mokslų
Technologijos mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
2.3. priedas. Lietuvos universitetai
Eurogu
idan
ce
turinys | 141
GENEROLO J. ŽEMAIčIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA
STUDIJŲ SRITIS
Šilo g. 5aLT-10322 Vilniustel.: (8 5) 2127092, (8 5)2126313 faks. (8 5) 2127318 el. paštas: [email protected]
Socialinių mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra
LIETUVOS KūNO KULTūROS AKADEMIJA
STUDIJŲ SRITIS
202 kab., Sporto g. 6LT-44221 Kaunas Tel. (8 37) 201476 faks. (8 37) 204515 el. paštas: [email protected]
Socialinių mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
LIETUVOS MUzIKOS IR TEATRO AKADEMIJA
STUDIJŲ SRITIS
129 kab., Gedimino pr. 42LT-01110 Vilniustel./faks. (8 5) 2623462 mob. 8 650 68648 el. paštas: [email protected]
Humanitarinių mokslų
Meno
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
Eurogu
idan
ce
turinys | 142
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
STUDIJŲ SRITIS
112 kab., Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas tel. (8 37) 361902faks. (8 37) 362417 el. paštas: [email protected]
Socialinių mokslų
LIETUVOS ŽEMĖS ūKIO UNIVERSITETAS
STUDIJŲ SRITIS
309a kab., Studentų g. 11LT-53361 Kauno rajonastel. (8 37) 752200faks. (8 37) 397500 el. paštas: [email protected]
Socialinių mokslų
Technologijos mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
MYKOLO RIOMERIO UNIVERSITETAS STUDIJŲ SRITIS
238 kab., Ateities g. 20LT-08303 Vilniustel. (8 5) 2714704, faks. (8 5) 2714622 el. paštas: [email protected]
Socialinių mokslų
Fizinių mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
Eurogu
idan
ce
turinys | 143
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS STUDIJŲ SRITIS
Vilniaus g. 88LT-76285 Šiauliaitel. (8 41) 595818, (8 41) 595755faks. (8 41) 595809el. paštas:[email protected]
Humanitarinių mokslų
Meno
Socialinių mokslų
Fizinių mokslų
Technologijos mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūras
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA STUDIJŲ SRITIS
Maironio g. 6LT-01124 VilniusTel./faks. (8 5) 2105432el. paštas: [email protected]
Humanitarinių mokslų
Meno
Socialinių mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS STUDIJŲ SRITIS
201 kab., Donelaičio g. 52, III rūmaiLT-44248 Kaunastel./faks. (8 37) 323206el. paštas:[email protected]
Socialinių mokslų
Humanitarinių mokslų
Fizinių mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
Eurogu
idan
ce
turinys | 144
VILNIAUS GEDIMINO TEChNIKOS UNIVERSITETAS
STUDIJŲ SRITIS
204a kab., Saulėtekio al. 11LT-10223 Vilniustel.: (8 5) 2744949, (8 5) 2745010faks. (8 5) 2370608el. paštas:[email protected]
Meno
Socialinių mokslų
Fizinių mokslų
Technologijos mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
STUDIJŲ SRITIS
Studentų g. 39LT-08106 VilniusTel./faks. (8 5) 2722246El. paštas:[email protected]
Humanitarinių mokslų
Meno
Socialinių mokslų
Fizinių mokslų
Technologijos mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
VILNIAUS UNIVERSITETAS STUDIJŲ SRITIS
103 kab., Saulėtekio al. 9, I rūmaiLT-10222 Vilniustel. (8 5)2366251faks. (8 5) 2366254el. paštas:[email protected]
Humanitarinių mokslų
Socialinių mokslų
Fizinių mokslų
Technologijos mokslų
Biomedicinos mokslų
pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra
Eurogu
idan
ce
turinys | 145
ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS
STUDIJŲ SRITIS
Aušros Vartų g. 7aLT-01305 Vilniustel. (8 5) 2123960faks. (8 5) 2123961el. paštas:[email protected]
E. Ožeškienės g. 18LT-44254 Kaunastel. (8 37) 302405faks. (8 37) 302368
Socialinių mokslų
studijų kryptis: vadyba ir verslo administravimas, ekonomika, tarptautinis verslas ir komunikacija
LIETUVOS KRIKŠčIONIŠKOJO FONDO AUKŠTOJI MOKYKLA (LKFAM)
STUDIJŲ SRITIS
Kretingos g. 36LT-92307 KlaipėdaTel. (8 46) 310460faks. (8 46) 310560el. paštas:[email protected]
Humanitarinių mokslų
Socialinių mokslų
studijų kryptis: teologija, filologija, vadyba ir verslo administravimas
TELŠIŲ VYSKUPO VINCENTO BORISEVIčIAUS KUNIGŲ SEMINARIJA
STUDIJŲ SRITIS
Katedros g. 6LT-87131 Telšiaitel. (8 444) 60626faks. (8 444) 60623 el. paštas: [email protected]
Humanitarinių mokslų
studijų kryptis: religijos mokslai
Eurogu
idan
ce
turinys | 146
EUROPOS hUMANITARINIS UNIVERSITETAS
STUDIJŲ KRYPTIS
Kražių g. 25LT-01108 Vilniustel. (8 5)2639650faks. (8 5)2639651el. paštas:[email protected]
Žiniasklaida ir komunikacija
Tarptautinė teisė
Socialinė ir politinė filosofija
Šiuolaikinio meno teorija ir praktikos
Politikos mokslai ir Europos studijos
Kultūros paveldas ir turizmas
Medijos ir vizualinis dizainas
Baltarusistika
VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA
STUDIJŲ KRYPTIS
Saulėtekio al. 22LT-10225 Vilniustel. (8 5) 2366889faks. (8 5) 2698756 el. paštas: [email protected]
Tarptautinis verslas
International Business (anglų kalba)
Tarptautinis turizmo verslas
VILNIAUS VERSLO TEISĖS AKADEMIJA
STUDIJŲ SRITIS
Kauno g. 34tel. (8 5) 2133493faks. (8 5) 2135172el. paštas: [email protected]
Socialinių mokslų
studijų kryptis: teisė
VILNIAUS ŠV. JUOzAPO KUNIGŲ SEMINARIJA
Kalvarijų g. 325LT-08420 Vilniustel. (8 5) 2701602 faks. (8 5) 2712250el. paštas: [email protected]
Eurogu
idan
ce
turinys | 147
2010 METAI AUKŠTOJI MOKYKLA 2009 METAI
VIE
TA
TAŠK
AI
VFV
*
VIE
TA
TAŠK
AI
VFV
*
1 65,43 1494 Kauno kolegija 2 65,2 1845
2 63,51 1828 Vilniaus kolegija 1 68,3 1882
3 55,43 631 Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 10 49,5 664
4 43,40 180 Žemaitijos kolegija 5 51,2 261
5 42,91 901 Klaipėdos valstybinė kolegija 8 49,8 983
6 42,71 323 Utenos kolegija 14 44,0 375
7 38,19 308 Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
16 38,4 221
8 37,94 435 Kauno technikos kolegija 7 50,5 420
9 37,32 161 Alytaus kolegija 6 50,8 216
10 35,97 193 Marijampolės kolegija 19 34,6 298
11 35,05 510 Šiaulių kolegija 3 55,7 510
12 32,94 345 Panevėžio kolegija 17 36,9 413
13 30,19 301 Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
4 52,3 351
14 29,93 54 V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla 12 46,9 44
15 27,82 44 Vilniaus verslo kolegija 23 19,5 34
16 27,48 113 Vilniaus kooperacijos kolegija 13 46,0 76
17 26,49 54 Vakarų Lietuvos verslo kolegija 11 48,9 61
18 26,34 142 Socialinių mokslų kolegija 9 49,7 137
19 25,80 20 Šiaurės Lietuvos kolegija 20 32,1 41
20 20,65 21 Vilniaus dizaino kolegija 24 10,4 31
21 18,45 - Kolpingo kolegija 22 25,6 20
221 Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla 18 36,2 305
67 Klaipėdos verslo aukštoji mokykla 21 31,8 104
Vilniaus vadybos aukštoji mokykla 25 7,6
2.4. priedas. Kolegijų reitingas ir valstybės finansuojamos vietos
*valstybės finansuojamos vietos Šaltiniai: Demokratinės politikos institutas, LAMA BPO, „Veidas” Nr.27, LR Švietimo ir mokslo ministerija
Eurogu
idan
ce
turinys | 148
2010 METAI AUKŠTOJI MOKYKLA 2009 METAI
VIE
TA
TAŠK
AI
VFV
*
VIE
TA
TAŠK
AI
VFV
*
1 70,94 2770 Vilniaus universitetas 1 77,86 3069
2 55,21 1332 Kauno technologijos universitetas 2 60,21 1542
3 44,06 1498 Vilniaus Gedimino technikos universitetas
3 48,91 1989
4 40,9 759 Vytauto Didžiojo universitetas 4 36,67 824
5 37,05 364 Mykolo Romerio universitetas 6 33,81 679
6 35,64 135 Lietuvos muzikos ir teatro akademija 5 34,02 162
7 34,59 470 Klaipėdos universitetas 9 31,19 647
8 32,68 326 Šiaulių universitetas 8 32,16 512
9 32,36 210 Vilniaus dailės akademija 11 27,88 305
10 31,14 629 Vilniaus pedagoginis universitetas 7 32,44 550
11 29,04 143 Lietuvos žemės ūkio universitetas 12 27,5 222
12 27,72 307 Kauno medicinos universitetas 10 30,74 554
13 20,85 119 Lietuvos veterinarijos akademija 14 23,03 90
14 20,07 64 Lietuvos kūno kultūros akademija 13 23,16 141
*valstybės finansuojamos vietos Šaltiniai: Demokratinės politikos institutas, LAMA BPO, LR Švietimo ir mokslo ministerija
2.5. priedas. Valstybinių universitetų reitingas ir valstybės finansuojamos vietos
Eurogu
idan
ce
turinys | 149
Nuotolinis mokymasis:
1. VIII-IX klasės
2. X-XII klasės
Galimi profesijos įgijimo būdai:
www.aikos.smm.lt
www.kurstudijuoti.lt
www.profesijupasaulis.lt
www.studijos.lt – balų skaičiuoklė
www.lamabpo.lt/index.html
www.stojimai.lt
Studijos užsienyje:
www.euroguidance.lt
www.estia.educ.goteborg.se
www.langas.net
2.6. priedas. Informacija. Kur mokytis (nuorodos)
Eurogu
idan
ce
turinys | 150
2.7. priedas. Darbo pasiūlymai karjeros portaluose (nuorodos)
Darbo birža neatsako už karjeros portaluose skelbiamos informacijos turinį
www.alphaconsultants.lt
www.cvbankas.lt
www.cvinfo.lt
www.cvmarket.lt
www.cvonline.lt
www.kvc.lt
www.isidarbink.lt
www.ieskom.lt
www.manager.lt
www.siulodarba.lt
Eurogu
idan
ce
turinys | 151
2.8. priedas. CV pavyzdys ir motyvacinis laiškas http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=647
2.9. priedas. Pristatymas. Karjera (renkuosi profesiją) http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=648
2.10. priedas. Lankstinukas. Profesinės karjeros planavimas http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=649
2.11. priedas. Pristatymas. Curriculum Vitae (CV) rengimas http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=650
2.12. priedas. Pristatymas. Asmenybė, CV, motyvacinis, prisistatymas darbdaviui http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=651
2.13. priedas. Leidinys. Kaip ieškoti darbo http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=652
Eurogu
idan
ce
turinys | 152
Jei jus pakvietė pokalbiui dėl darbo, kuris yra įdarbinimo procedūros da-
lis, reiškia, kad jūs praėjote pirmąjį etapą ir buvote atrinktas į antrąjį. Tai
turėtų padidinti jūsų pasitikėjimą savimi. Siūlome jums keletą patarimų,
kurie gali praversti ne tik pokalbyje dėl darbo, bet ir daugelyje susitikimų
„akis į akį“.
Atvykite laiku, geriau keletą minučių anksčiau, negu vėliau.
Būkite švarus ir tvarkingas, vilkėkite gerai jums tinkančius rūbus, ku-
rie yra įprasti darbe, kurį norite gauti, ne per daug kasdieniškus ir ne per
daug iššaukiančius.
Pasirūpinkite burnos kvapu ir neatvykite suprakaitavęs.
Netieskite pirmas rankos, palaukite kol ją išties darbdavys ir tada
tvirtai ją paspauskite (tik ne silpnai!).
Atsisėskite, kai jums tai pasiūlo: jei kėdės jums nepasiūlė, paklauskite,
ar galite prisėsti (darbdavys gali mėginti patikrinti jūsų kuklumą).
Pabandykite kaip galima labiau atsipalaiduoti.
Parodykite pasitikėjimą savimi, tačiau ne pernelyg didelį. Nevenkite
nė vieno žmogaus žvilgsnio: jūsų atsakymai turėtų skambėti aiškiai, o ne
pašnabždomis ar murmant, kai tinka, nusišypsokite.
Kalbėkite į temą, nesistenkite pasirodyti per daug sąmojingas ar drau-
giškas, tačiau per didelis susikaustymas taip pat gali būti nepriimtinas.
Jei gavote sudėtingą klausimą, neskubėkite atsakyti. Paprašykite pa-
aiškinti klausimą, jei ne iš karto jį suprantate. Atsakydamas kalbėkite lėtai,
galite netgi pakartoti vieną ar porą žodžių, kad išloštumėte laiko. Kartais
geriau pasakyti, jog „nežinote“, negu tuščiažodžiauti. Kartais gali ma iš-
sisukti iš klausimo, nepasirodant per daug gudriu, arba įterpti (jei tinka)
2.14. priedas. Kaip pasiruošti pokalbiui dėl darbo
Eurogu
idan
ce
turinys | 153
humoro gaidelę atmosferai palengvinti ir išlošti laiko atsakymui. Žinokite,
kad darbdavys tikrai nesiekia jus pažeminti.
Kitame puslapyje pamatysite klausimų pavyzdžius, kuriuos dažnai
tenka atsakyti pokalbiuose dėl darbo. Atsispausdinkite juos ir pasiruoškite
atsakymus namie. Šis pasiruošimas gali praversti ateityje.
Pavyzdžiai, kokie klausimai dažnai užduodami per pokalbį dėl darbo
(žinoma, galite gauti ir kitokių klausimų)
Kaip apibūdintumėte savo karjerą iki dabar?
Ką dirbote ankstesniame darbe?
Kas jums patiko (nepatiko) tame darbe?
Ką naujo išmokote ankstesniame darbe?
Kodėl išėjote iš ankstesniojo darbo? (Atsargiai, nekalbėkite per daug
kritiškai apie savo ankstesnįjį darbdavį)
Ar esate dalyvavę kituose pokalbiuose dėl darbo?
Ką žinote apie mūsų bendrovę? Kodėl ją pasirinkote? (pravartu šiek
tiek pasidomėti šia bendrove iš anksto)
Ką norėtumėte pasiekti darbe (karjeroje)? Kaip įsivaizduojate save
(ką norėtumėte daryti) po 5 (10) metų?
Kokias, jūsų nuomone, turite stipriąsias savybes (silpnybes), ką galite
gerai daryti (ne taip gerai)?
Kokias savo žinias ir įgūdžius panaudotumėte naujajame darbe?
Kodėl manote, kad turėtume jus priimti į šį darbą? Kokios naudos
galime tikėtis iš jūsų?
Kokį darbą darydami jaučiatės pasitikintis savimi?
Ar turėsite noro dirbti daugiau negu normalios darbo valandos?
Ar galėsite ir norėsite kartais prisiimti didesnį darbo krūvį?
Ar mokate ilsėtis ir atsipalaiduoti?
Kaip leidžiate atostogas? Kokie jūsų laisvalaikio pomėgiai?
Eurogu
idan
ce
turinys | 154
Ar sportuojate?
Kokia jūsų sveikata?
Kai kurie klausimai jau yra atsakyti jūsų CV, tačiau darbdavys gali dar
kartą paklausti to paties, norėdamas išgirsti išsamesnį atsakymą arba
patikrinti jūsų reakciją. Jums taip pat reikėtų pasiruošti keletą klausimų,
kuriuos norėtumėte užduoti darbdaviui (ne tik apie darbą, kurį norė-
tumėte gauti, tačiau, pvz., apie bendrovės produkciją, ateities plėtrą,
mokymosi ir progreso galimybes ir kt.).
Jūsų susidomėjimas tikrai paliks gerą įspūdį.
Eurogu
idan
ce
turinys | 155
2.15. priedas. Pristatymas. Darbo vietos kūrimas (neįgaliesiems) http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=654
2.16. priedas. Pristatymas. Informacija darbo biržos klientui http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=655
2.17. priedas. Pristatymas. Darbo esmė http://www.euroguidance.lt/getfile.php?id=656
3 SKYRIAUS PRIEDAI
Eurogu
idan
ce
turinys | 157
3.1. priedas. Klausimynas „iškritusiųjų“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos ir sugrįžusiųjų motyvacijai nustatyti.
Mieli moksleiviai,
Prašome Jus užpildyti šią anketą, kuri mums leis geriau pažinti Jus ir
sužinoti Jūsų polinkius bei siekius, padėti pasirenkant tolimesnį gyve-
nimo kelią. Su anketos rezultatais Jūs būsite kiekvienas supažindintas
individualiai, jei nurodysite savo vardą ir gyvenamąją vietą.
I dalis
Pažymėkite teiginius, kurie Jums geriausiai tinka:
1. Esu moteris ; vyras .
2. Mano amžius metų;
3. Šiuo metu dirbu , mokausi
4. Mano vardas
5. Gyvenu
6. Dieninėje mokykloje baigiau:
6, 7, 8, 9, 10, 11 klasių
Eurogu
idan
ce
turinys | 158
7. Mokymasis vidurinėje mokykloje sekėsi:
blogai,
vidutiniškai,
gerai,
labai gerai.
8. Jei buvo mokymosi problemų, tai kas sunkiausiai sekėsi:
viskas,
dauguma dalykų,
sunku skaityti,
sunku rašyti,
sunku skaičiuoti,
užsienio kalbos.
9. Ištikus problemoms ar sulaukei pagalbos iš:
draugų,
klasės auklėtojos,
dalykų mokytojų,
direktoriaus,
tėvų,
socialinio pedagogo,
kitų suaugusiųjų,
nesulaukiau jokios pagalbos.
10. Dėl kokių priežasčių nebaigei ankstesnės mokyklos?
dėl nepažangumo,
turėjau elgesio problemų,
dėl materialinių sąlygų,
dėl bendravimo problemų su draugais,
Eurogu
idan
ce
turinys | 159
dėl blogų santykių su mokytojais,
dėl kitų priežasčių (išvardink)
11. Ar tėvai pritarė tavo tolimesniam žingsniui (išėjimui iš bendrojo
lavinimo mokyklos)?
Taip Ne Nei taip, nei ne
12. Ar dabartinis mokymasis Trakų švietimo centre patenkino Jūsų
lūkesčius
Taip Ne Nei taip, nei ne
13. Ar reikia Jums daugiau pagalbos iš mokytojų – konsultantų?
Taip Ne
Jei taip, įvardinkite, kokios
____________________________________________________
____________________________________________________
____________________________________________________
14. Ar patartumėte savo draugams, mokytis švietimo centre
Taip Ne Nei taip, nei ne
parengė N. Lisevičienė
Eurogu
idan
ce
turinys | 160
II dalis
Atidžiai perskaitykite kiekvieną neužbaigtą sakinį ir visus atsakymų
variantus. Pažymėkite 2 atsakymų variantus, kurie sutampa su Jūsų
nuomone.
I.
1. Mokymasis mokykloje ir žinios reikalingos man
a) tolimesniam gyvenimui,
b) įstojimui toliau mokytis,
c) mano bendram išsilavinimui,
d) būsimai profesijai,
e) orientacijai gyvenime,
f ) karjerai,
g) gauti startinę kvalifikaciją ir įsidarbinti.
2. Aš nesimokyčiau, jeigu
a) nebūtų šios mokyklos,
b) nebūtų būtinybės tam,
c) nesiruoščiau toliau mokytis ir nesirūpinčiau
tolimesniu gyvenimu,
d) nejausčiau, kad to reikia,
e) negalvočiau, o kas bus toliau.
3. Man patinka, kai mane giria už
a) žinias,
b) už mokymąsi,
d) gerą pažangumą ir gerai atliktą darbą,
Eurogu
idan
ce
turinys | 161
d) gabumus ir protą,
e) darbštumą ir norą dirbti,
g) gerus pažymius.
II.
4. Man atrodo, kad mano gyvenimo tikslas
a) gauti išsilavinimą,
b) sukurti šeimą,
c) siekti karjeros,
d) visokeriopai lavintis,
e) būti laimingu,
f ) būti naudingu,
g) būti aktyviu piliečiu visuomenėje,
i) neapsisprendžiau.
5. Mano tikslas mokantis yra
a) gauti informacijos,
b) gauti žinių,
c) stengtis suprasti ir įsisavinti kaip galima daugiau,
d) atsirinkti sau tai, kas būtiniausia,
e) atidžiai klausytis mokytojų,
f ) gauti gerą pažymį,
g) susitikti su draugais.
6. Planuodamas savo darbus, aš
a) apgalvoju viską, įsigilinu į sąlygas,
b) pirmiausia pailsiu,
c) stengiuosi viską uoliai padaryti,
Eurogu
idan
ce
turinys | 162
d) tai, kas sunkiausia, padarau pirmiausia,
e) noriu viską padaryti greičiau.
III.
7. Įdomiausia mokantis
a) man įdomaus klausimo aptarimas,
b) mažai žinomi faktai,
c) praktinės užduotys,
d) individualūs užsiėmimai su mokytojais.
e) dialogai, diskusijos,
f ) gauti gerą pažymį,
g) bendravimas su kitais mokiniais.
8. Gautas užduotis atlieku sąžiningai, jeigu
a) ji man įdomi,
b) ji man reikalinga,
c) man reikalingas pažymys,
d) stengiuosi visada,
e) mane verčia,
f ) būnu geros nuotaikos.
9. Man patinka ruošti pamokas, kai
a) jų mažai ir jos nesunkios,
b) kai žinau, kaip jas atlikti, ir man viskas sekasi,
c) jos man bus reikalingos,
d) jos reikalauja pastangų,
e) pailsiu po visų darbų,
f ) kai būnu geros nuotaikos,
Eurogu
idan
ce
turinys | 163
g) kai užduotys įdomios,
i) visada, kai tai būtina.
IV.
10. Geriau mokytis mane skatina
a) mintys apie ateitį,
b) konkurencija ir mintys apie atestatą,
c) sąžinė,
d) noras įstoti toliau mokytis ir įgyti gerą profesiją,
e) atsakomybės jausmas,
f ) tėvai (draugai) arba mokytojai.
11. Aš daug aktyviau mokausi, jei
a) padrąsina aplinkiniai,
b) man patinka atliekamos užduotys,
c) man reikalingas pažymys,
d) noriu daugiau sužinoti,
e) noriu, kad mane pastebėtų,
f ) medžiaga, kurią mokausi, man reikalinga.
12. Geri pažymiai – tai rezultatas
a) mano įtempto darbo,
b) mokytojų darbo,
c) pasirengimo ir temos supratimo,
d) sėkmės,
e) rimto požiūrio į mokslą,
f ) gebėjimų ar talento.
Eurogu
idan
ce
turinys | 164
V.
13. Mano pasiekimai, atliekant užduotis, priklauso nuo
a) nuotaikos ir savijautos,
b) medžiagos supratimo,
c) sėkmės,
d) pasiruošimo, papildomų pastangų,
e) noro gauti gerą pažymį,
f ) dėmesio į paaiškinimus.
14. Aš būnu aktyvus
a) jeigu gerai žinau temą ir suprantu medžiagą,
b) jeigu sugebu susitvarkyti,
c) beveik visada,
d) jeigu nebars už klaidas,
e) jeigu esu tvirtai įsitikinęs savo sėkme,
f ) gana dažnai.
15. Jei kokia nors mokomoji medžiaga man neaiški, sunki, tai aš
a) nieko nedarau,
b) kviečiuosi į pagalbą kitus,
c) susitaikau su esama situacija,
d) stengiuosi išsiaiškinti, kad ir kas bebūtų,
e) tikiuosi, kad po to suprasiu,
f ) prisimenu mokytojo paaiškinimus ir peržiūriu
pamokų užduotis.
Eurogu
idan
ce
turinys | 165
VI.
16. Suklydęs atliekant užduotį, aš
a) darau ją iš naujo, taisydamas klaidas,
b) pasimetu,
c) prašau pagalbos,
d) atsiprašau,
e) galvoju kaip išspręsti,
f ) metu tą užduotį.
17. Jei nežinau kaip atlikti kokią nors užduotį, tai aš
a) kreipiuosi pagalbos,
b) metu ją,
c) galvoju, svarstau,
d) nusirašau nuo ko nors,
e) dar kartą skaitau teoriją,
f ) nusimenu ir tos užduoties atlikimą atidedu
vėlesniam laikui.
18. Man nepatinka užduotys, kurioms atlikti reikia:
a) didelių proto pastangų,
b) labai lengvos ir nereikalauja pastangų,
c) iškalimo,
d) nereikalauja išmonės,
e) sudėtingos ir didelės,
f ) neįdomios, nereikalauja loginio mąstymo.
Eurogu
idan
ce
turinys | 166
Rezultatų suvedimas
1, 2, 3 klausimai, įeinantys į I-ą bloką, atskleidžia asmeninį mokymosi
tikslą.
4, 5, 6 klausimai, įeinantys į II-ą, charakterizuoja asmens galimybes
siekti tikslo.
Raktas I, II, III bloko rezultatų suvedimui:
ATSA
KYM
Ų
VARI
AN
TAI
SAKINIŲ NUMERIAI IR JUOS ATITINKANTYS BALAI
1 2 3 4 5 6 7 8 9
a 4 0 5 5 3 5 3 3 0
b 5 4 2 4 5 1 3 3 3
c 5 4 3 3 5 0 5 2 3
d 4 5 3 5 3 3 0 5 5
e 3 4 5 3 0 3 5 0 3
f 3 - 2 4 2 - 2 1 1
g 3 - 3 4 1 - 1 - 3
i - - - - 0 - - - 5
1 2 3
Motyvacijos lygis
Dėl objektyvumo moksleiviai turi pasirinkti 2 atsakymų variantus,
kuriuos vėliau būtina susumuoti.
I, II, III – motyvacijos rodikliai sudėjus balus, parodo galutinį jos
lygį. Išryškėja šie motyvacijos lygiai:
I – abai aukštas mokymosi motyvacijos lygis (72-85);
II – aukštas motyvacijos lygis (55-71);
Eurogu
idan
ce
turinys | 167
III normalus motyvacijos lygis (42-54);
IV pažemintas motyvacijos lygis (30-41);
V žemas motyvacijos lygis (iki 29).
IV, V, VI blokų klausimai vertinami remiantis polių skale (skiriami ba-
lai +5 arba -5).
IV anketos blokas (10, 11, 12 klausimai) leidžia nustatyti, kuri motyva-
cija – vidinė – vertinama +5 (10 kl. -a, c, d, e; 11 kl. -b, d, f; 12 kl. -a, c, e, f ) arba
išorinė – vertinama -5 (10 kl. - b, f; 11 kl. - a, c, e; 12 kl -b, d) – dominuoja.
13, 14 ,15 klausimai įeina į V-ą metodikos bloką ir charakterizuoja tokį
motyvacijos rodiklį kaip mokymosi sėkmės siekimą – vertinama +5 (13 kl. –
b, d, f; 14 kl. – b, c, f; 15 kl. – b, d, f ) ar nesėkmių vengimą - vertinama -5
(13 kl. – a, c, e; 14 kl. – a, d, e; 15 kl. – a, c, e). Ar šie motyvai pasireiškia moks-
leivių elgesyje leidžia pamatyti VI-o bloko klausimai (motyvai pasireiškia,
jei 16 kl. atsakymai yra a, c, e; 17 kl. – a, c, e; 18 kl. – b, c, d, f – vertinama +5;
kiti -5).
Atsakymams, kurie parodo vidinę motyvaciją, mokymosi sėkmės
siekimą, pasireiškia elgesyje, skiriami +5 balai. Atsakymams, kurie rodo
išorinę motyvaciją, nesėkmių vengimą ir elgesio pasyvumą, skiriami -
5 balai.
Teigiamas IV bloko rezultatas parodo, kad dominuoja vidinė moty-
vacija (neigiamas rezultatas – dominuoja išorinė motyvacija); teigiamas
V bloko rezultatas parodo, kad dominuoja sėkmės siekimas (neigiamas
rezultatas – dominuoja nesėkmių vengimas); neigiamas VI bloko rezulta-
tas parodo moksleivių elgesio pasyvumą.
www.multikulti.ru
Parengta pgl. O. Okunevą, L. Vasiljevą
Eurogu
idan
ce
turinys | 168
III dalis
Ar mėgstate :
taip ne 1. fizikos pamokas,
taip ne 2. matematikos pamokas,
taip ne 3. chemijos pamokas,
taip ne 4. skaityti knygas ar straipsnius apie
astronomiją,
taip ne 5. skaityti apie bandymus su gyvūnais,
taip ne 6. skaityti apie gydytojų darbą ir gyvenimą,
taip ne 7. skaityti apie žemės ūkio kultūras, gyvulius,
taip ne 8. skaityti apie mišką,
taip ne 9. skaityti pasaulio literatūros klasikų kūrinius,
taip ne 10. skaityti laikraščius, žurnalus, klausytis radijo
žinių, žiūrėti televizijos laidas,
taip ne 11. istorijos pamokas,
taip ne 12. lankytis teatruose, muziejuose, meno
parodose,
taip ne 13. skaityti grožinę ir mokslo populiariąją
literatūrą apie geologų ekspedicijas,
taip ne 14. skaityti apie įvairias šalis, jų ekonomiką,
valstybinę santvarką,
taip ne 15. dirbti visuomeninį darbą (organizuoti, telkti
draugus kokiam nors darbui),
taip ne 16. skaityti apie policijos darbą,
taip ne 17. skaityti apie jūrininkus, lakūnus,
taip ne 18. skaityti apie auklėtojo darbą.
Eurogu
idan
ce
turinys | 169
Ar norite:
taip ne 19. susipažinti su staklių sandara ir darbu.
Ar patinka:
taip ne 20. rūpintis patalpų, kuriose mokotės, gyvenate,
dirbate, grožiu,
taip ne 21. skaityti apie statybininkus,
taip ne 22. susipažinti su maisto produktų gamyba,
taip ne 23. susipažinti su technikos laimėjimais,
taip ne 24. susipažinti su elektros ir radijo prietaisų
sandara,
taip ne 25. skaityti mokslo populiariąją literatūrą
apie fizikų atradimus,
taip ne 26. skaityti mokslo populiariąją arba specialiąją
matematikos literatūrą,
taip ne 27. rinkti informaciją apie naujausius chemijos
laimėjimus (iš žurnalų, radijo bei televizijos
laidų ir pan.),
taip ne 28. žiūrėti televizijos laidas apie dangaus
šviesulius,
taip ne 29. mokytis biologijos,
taip ne 30. susipažinti su ligų priežastimis ir gydymu,
ligonių slaugymu,
taip ne 31. mokytis botanikos,
taip ne 32. iškylauti miške,
taip ne 33. skaityti literatūros kritikos straipsnius,
taip ne 34. aktyviai dalyvauti visuomeniniame
gyvenime,
Eurogu
idan
ce
turinys | 170
taip ne 35. skaityti istorines knygas,
taip ne 36. klausytis operų ir simfoninės muzikos.
Ar norite:
taip ne 37. sužinoti apie naudingųjų iškasenų telkinių
paiešką,
Ar mėgstate:
taip ne 38. skaityti apie geografinius atradimus.
taip ne 39. aptarti dienos reikalus ir įvykius,
taip ne 40. reikalauti iš bendraamžių ir jaunesniųjų
laikytis drausmės,
Ar norėtumėte :
taip ne 41. susipažinti su geležinkelio transporto darbu,
Ar patinka:
taip ne 42. aiškinti draugams, kaip spręsti sunkų
uždavinį, taisyklingai parašyti sakinį ir pan.,
Ar norėtumėte dirbti:
taip ne 43. su rankų darbo instrumentais,
Ar mėgstate:
taip ne 44. sudarinėti kartotekas, rinkti žurnalų ir
laikraščių iškarpas, jas tvarkyti,
Eurogu
idan
ce
turinys | 171
Ar norėtumėte:
taip ne 45. sužinoti apie naujus statybos pramonės
pasiekimus,
Ar patinka:
taip ne 46. lankytis fabrikuose,
taip ne 47. susipažinti su naujaisiais šiuolaikinės
technikos laimėjimais (iš radijo, televizijos
laidų), lankytis technikos parodose,
taip ne 48. skaityti mokslo populiariuosius straipsnius
apie naujausią radijo techniką
taip ne 49. daryti fizikos bandymus,
taip ne 50. spręsti sunkius matematikos uždavinius,
taip ne 51. daryti chemijos bandymus, stebėti
chemines reakcijas,
taip ne 52. stebėti dangaus šviesulius,
taip ne 53. stebėti, kaip auga augalai ir gyvūnai,
taip ne 54. suteikti pirmąją pagalbą susižeidusiam,
perrišti žaizdas ir pan.,
taip ne 55. auginti ir prižiūrėti gyvūnus ir augalus,
taip ne 56. rinkti miško augalų herbariumą,
taip ne 57. rašyti eilėraščius, apsakymus,
taip ne 58. stebėti žmones, jų elgesį, sužinoti apie jų
gyvenimą
taip ne 59. lankyti istorijos būrelį, skaityti apie praeities
įvykius,
taip ne 60. deklamuoti, dainuoti chore, vaidinti,
taip ne 61. rinkti mineralus, kaupti apie juos informaciją
Eurogu
idan
ce
turinys | 172
taip ne 62. stebėti gimtojo krašto gamtą, gyvenimą,
taip ne 63. organizuoti mokykloje renginius,
Ar norėtumėte:
taip ne 64. sužinoti apie poelgius, kuriuos žmonės
norėtų nuslėpti,
taip ne 65. lankyti automėgėjų būrelį, prižiūrėti
automobilį,
Ar mėgstate:
taip ne 66. bendrauti su mažais vaikais (skaityti jiems
knygas, ką nors pasakoti, kuo nors padėti),
taip ne 67. užsiimti įvairia veikla,
taip ne 68. žygyje ruošti pietus,
taip ne 69. dalyvauti statybose.
Ar patinka:
taip ne 70. namų ruošos pamokos,
taip ne 71. montuoti ir remontuoti įvairius
mechanizmus: dviratį, siuvimo mašiną ir
pan.,
taip ne 72. taisyti buitinius elektros prietaisus.
Ar norėtumėte:
taip ne 73. dalyvauti fizikos būrelio veikloje,
taip ne 74. lankyti matematikos būrelį,
taip ne 75. atlikti įvairius chemijos bandymus.
Eurogu
idan
ce
turinys | 173
Ar patinka:
taip ne 76. lankytis planetariume,
taip ne 77. lankyti biologijos būrelį,
taip ne 78. slaugyti ligonius.
Ar mėgstate:
taip ne 79. stebėti gyvąją gamtą rašyti stebėjimo
užrašus,
taip ne 80. sodinti ir prižiūrėti medžius,
taip ne 81. naudotis žodynais, enciklopedijomis,
žinynais,
taip ne 82. greitai nuo vieno darbo pereiti prie kito,
taip ne 83. skaityti pranešimus istorijos temomis,
taip ne 84. groti muzikos instrumentais, piešti, drožinėti
ar užsiimti kokia nors kita meno veikla,
taip ne 85. sudarinėti arba kaupti geologijos objektų
(mineralų, žemės sluoksnių ir pan.)
aprašymus ir piešinius,
taip ne 86. dalyvauti geografų ekspedicijose,
taip ne 87. aptarti su draugais tarptautinę padėtį,
Ar norėtumėte:
taip ne 88. padėti policijai,
taip ne 89. lankyti jaunųjų jūrininkų klubą
taip ne 90. dirbti auklėtojo darbą,
Eurogu
idan
ce
turinys | 174
Ar patinka:
taip ne 91. darbų pamokos,
taip ne 92. padėti draugui pirkti drabužius,
taip ne 93. stebėti statybininkų darbą
Ar norėtumėte:
taip ne 94. susipažinti su siuvimo pramone.
Ar mėgstate:
taip ne 95. daryti lėktuvų, sklandytuvų, laivų modelius,
taip ne 96. konstruoti radijo imtuvus, elektros prietaisus,
Ar norėtumėte:
taip ne 97. dalyvauti fizikos olimpiadoje,
taip ne 98. išmėginti jėgas matematikos olimpiadoje,
Ar patinka:
taip ne 99. spręsti sudėtingus chemijos uždavinius,
taip ne 100. skaityti apie garsių astronautų gyvenimą ir
veiklą,
taip ne 101. daryti bandymus su gyvūnais,
taip ne 102. skaityti apie žmogaus organizmo funkcijas,
ligų priežastis,
taip ne 103. bandyti išvesti naują žemės ūkio kultūrą.
Ar norėtumėte:
taip ne 104. būti gamtos apsaugos draugijos nariu.
Eurogu
idan
ce
turinys | 175
Ar mėgstate:
taip ne 105. dalyvauti diskusijose, skaitytojų
konferencijose,
taip ne 106. analizuoti gyvenimo reiškinius ir įvykius,
taip ne 107. rinkti medžiagą istorine tema,
taip ne 108. domėtis meno istorija,
taip ne 109. dalyvauti ilguose ir sunkiuose žygiuose,
kuriuose reikia įtemptai dirbti, kad būtų
įvykdyta programa,
taip ne 110. sudarinėti ar rinkti žemėlapius, kitą
geografinę medžiagą,
taip ne 111. nagrinėti ir lyginti įvairių šalių politinę
santvarką.
Ar norėtumėte:
taip ne 112. susipažinti su teisininko darbu,
taip ne 113. lankyti jaunųjų kosmonautų būrelį,
Ar patinka:
taip ne 114. mokytojo darbas,
taip ne 115. lankytis gamyklose,
taip ne 116. teikti žmonėms įvairias buitines paslaugas,
taip ne 117. dirbti statybos darbus,
Ar norėtumėte:
taip ne 118. susipažinti su rusų pramonės prekių gamyba,
taip ne 119. išmanyti technikos brėžinius ir schemas,
taip ne 120. išmokti naudotis tiksliais matavimo
prietaisais,
Eurogu
idan
ce
turinys | 176
Ar patinka:
taip ne 121. daryti fizikos bandymus,
taip ne 122. dirbti darbą, reikalaujantį išmanyti
matematiką,
taip ne 123. dirbti darbą, taikant chemijos žinias,
taip ne 124. skaityti apie kitas planetas,
Ar norėtumėte:
taip ne 125. susipažinti su garsių biologų darbais,
taip ne 126. būti slaugytojas ligoninėje,
taip ne 127. tvarkyti, remontuoti žemės ūkio mašinas ir
darbo įrankius,
taip ne 128. sužinoti apie naujus miško ūkio laimėjimus,
Ar patinka:
taip ne 129. domėtis kalbų ir žodžių kilme,
taip ne 130. rašyti dienoraštį, straipsnius mokyklos,
miesto, rajono laikraščiams,
taip ne 131. nagrinėti kitų šalių praeitį,
taip ne 132. klausytis muzikos, stebėti meno kūrinius,
kelis kartus žiūrėti tą patį spektaklį,
taip ne 133. skaityti apie garsių geologų gyvenimą ir
veiklą,
taip ne 134. mokytis geografijos,
taip ne 135. skaityti apie politikos veikėjus.
Ar sugebate:
taip ne 136. teisingai įvertinti draugo, pažįstamo,
literatūrinio herojaus poelgį,
Eurogu
idan
ce
turinys | 177
Ar patinka:
taip ne 137. skaityti knygas apie susisiekimo priemones,
taip ne 138. mokyti ir auklėti vaikus,
taip ne 139. susipažinti su naujomis mašinomis,
taip ne 140. nuolat bendrauti su daug žmonių,
Ar norėtumėte:
taip ne 141. projektuoti pastatus,
Ar patinka :
taip ne 142. lankytis lengvosios pramonės parodose,
taip ne 143. daryti sudėtingus brėžinius.
Ar norėtumėte:
taip ne 144. išmanyti sudėtingas radijo prietaisų
schemas?
Eurogu
idan
ce
turinys | 178
Rezultatai:
KLAUSIMŲ NUMERIAI INTERESŲ SRITIS
ATSAKYMAI TAIP – 1 balas, NE – 0 balų
1, 25, 49, 73, 97, 121 Fizika
2, 26, 50, 74, 98, 122 Matematika
3, 27, 51, 75, 99, 123 Chemija
4, 28, 52, 76, 100, 124 Astronomija
5, 29, 53, 77, 101, 125 Biologija
6, 30, 54, 78, 102, 126 Medicina
7, 31, 55, 79, 103, 127 Žemės ūkis
8, 32, 56, 80, 104, 128 Miškų ūkis
9, 33, 57, 81, 105, 129 Filologija
10, 34, 58, 82, 106, 130 Žurnalistika
11, 35, 59, 83, 107, 131 Istorija
12, 36, 60, 84, 108, 132 Menas
13, 37, 61, 85, 109, 133 Geologija
14, 38, 62, 86, 110, 134 Geografija
15, 39, 63, 87, 111, 135 Visuomeninė veikla
16, 40, 64, 88, 112, 136 Teisė
17, 41, 65, 89, 113, 137 Transportas
18, 42, 66, 90, 114, 138 Pedagogika
19, 43, 67, 91, 115, 139 Darbininkų specialybės
20, 44, 68, 92, 116, 140 Aptarnavimo sritis
21, 45, 69, 93, 117, 141 Statyba
22, 46, 70, 94, 118, 142 Lengvoji pramonė
23, 47, 71, 95, 119, 143 Technika
24, 48, 72, 96, 120, 144 Elektros technika
Šaltinis A. Petrulytė, Jaunesniojo paauglio socialinė raida, 2003
Eurogu
idan
ce
turinys | 179
IV dalis (a)
taip ne 1. Ar tau lengva dėstyti savo mintis, kai tavęs
klausosi daugiau nei vienas žmogus
(pvz., visa klasė)?
taip ne 2. Ar esi vedęs(-usi) renginį?
taip ne 3. Ar mėgsti organizuoti savo ir draugų
laisvalaikį (išvykas, keliones, vakarėlius)?
taip ne 4. Ar mėgsti būti dėmesio centre?
taip ne 5. Ar moki išeiti iš konflikto pasiekęs(-usi) sau
daugiausiai naudos?
taip ne 6. Ar tau patinka nurodinėti?
taip ne 7. Ar užimi kokias nors pareigas,pvz., klasės
seniūno ar mokinių tarybos nario?
taip ne 8. Ar įsivaizduoji save dirbantį(-čią)
vadovaujantį darbą?
taip ne 9. Ar ką nors lankai, pvz., krepšinį, aerobiką ?
taip ne 10. Ar tau reikia planuoti savo laiką,
kad spėtum viską nuveikti?
taip ne 11. Ar planuoji mokydamasi(s) dalyvauti kokios
nors studentų organizacijos veikloje?
taip ne 12. Ar į tavo planus įeina studijavimas užsienyje?
taip ne 13. Ar pritari posakiui, kad tikslas pateisina
priemones?
taip ne 14. Ar gali pasakyti, jog esi iš tų žmonių, kurie
išmesti pro duris įlenda pro langą?
Po 1 tašką gauni už kiekvieną atsakymą Taip ir po (-1) – už kiekvieną
atsakymą Ne.
Eurogu
idan
ce
turinys | 180
IV dalis (b)
taip ne 1. Ar gali sugalvoti dar bent tris (be įprastinio)
skalbinių segtukų panaudojimo būdus?
taip ne 2. Ar mėgsti rašyti rašinėlius laisva tema?
taip ne 3. Ar tau lengva sugalvoti, kuo būsi per
naujametinį karnavalą?
taip ne 4. Ar per savo gyvenimą esi ką nors
sukūręs(-usi) (eilėraštį, dainą ar pan.)?
taip ne 5. Ar norėtum dirbti kūrybinį darbą?
taip ne 6. Ar skaitydamas(-a) knygą įsivaizduoji jos
veikėjų veidus?
taip ne 7. Ar tau kyla noras užrašyti, nupiešti ar kitaip
išreikšti savo jausmus?
taip ne 8. Ar mėgsti spręsti galvosūkius?
taip ne 9. Ar debesys būna panašūs į dramblius?
taip ne 10. Ar gali atsakyti, ką reiškia „32 AR“, jei „7 SD“
reiškia „septynios savaitės dienos“?
taip ne 11. Ar galėtum save pavadinti kūrybingu
žmogumi?
taip ne 12. Ar manai, kad vieną dieną parašysi knygą?
taip ne 13. Ar tave gali iki ašarų sujaudinti gamtos ar
meno kūrinio grožis?
taip ne 14. Ar žinai, kas yra tarp Saulės ir Mėnulio?
(Po 1 tašką gauni už kiekvieną atsakymą Taip ir po (-1) – už kiekvieną
atsakymą Ne.)
Eurogu
idan
ce
turinys | 181
IV dalis (c)
taip ne 1. Ar galėtum šį sakinį išskaidyti sakinio
dalimis?
taip ne 2. Ar mėgsti spręsti matematinius uždavinius?
taip ne 3. Ar galėtum pasakyti, kaip skamba Pitagoro
teorema?
taip ne 4. Ar moki daugiau nei dvi užsienio kalbas?
taip ne 5. Ar galėtum pasakyti, kokia spalva dera su
raudona?
taip ne 6. Ar galėtum paaiškinti, kaip veikia gravitacija?
taip ne 7. Ar galėtum paaiškinti, kas yra integralas?
taip ne 8. Ar humanistiniai mokslai tau labiau patinka
nei tikslieji?
taip ne 9. Ar galėtum atpažįstamai nupiešti žmogaus
portretą?
taip ne 10. Ar žinai cheminę valgomosios druskos
formulę?
taip ne 11. Ar laisvalaikiu mieliau žiūrėtum spektaklį nei
sėdėtum prie interneto?
taip ne 12. Ar supranti vidaus degimo variklio veikimo
principą?
taip ne 13. Ar žinai, kas yra laiku?
taip ne 14. Ar supranti, kodėl laikosi kabantys tiltai?
Po 1 tašką gauni už atsakymus Taip į 2, 3, 6, 7, 10, 12, 14 ir Ne – į 1, 4, 5, 8,
9, 11, 13 klausimus. Po (-1) tašką gauni už atsakymus Taip į 1, 4, 5, 8, 9, 11,
13 ir Ne – į 2, 3, 6, 7, 10, 12, 14 klausimus.)
Eurogu
idan
ce
turinys | 182
IV dalis (d)
taip ne 1. Ar bent vieną kartą per dieną paskambini
savo draugui?
taip ne 2. Ar su draugais laisvalaikį kartu leidi dažniau
nei dukart per savaitę?
taip ne 3. Ar apie tave mano, kad esi nuoširdus ir
atviras žmogus?
taip ne 4. Ar esi tas, kuriam noriai kiti išsipasakoja?
taip ne 5. Ar gerai moki išaiškinti sunkiai suprantamus
dalykus?
taip ne 6. Ar tau lengvą susirasti naujų draugų?
taip ne 7. Ar moki prašyti paramos, palaikymo?
taip ne 8. Ar save laikai lengvai bendraujančiu
žmogumi?
taip ne 9. Ar moki bendrauti su sunkaus būdo
žmonėmis?
taip ne 10. Ar nepažįstamoje vietoje mieliau paklausi
žmonių kelio, nei žiūrėsi į žemėlapį?
taip ne 11. Ar tau svarbu gerai sutarti su žmonėmis, su
kuriais kartu mokaisi?
taip ne 12. Ar lengvai randi kalbą su nepažįstamais?
taip ne 13. Ar eitum į vakarėlį, kuriame nieko nepažįsti
(žadama puiki programa)?
taip ne 14. Ar, kilus konfliktui, tu esi tas žmogus, kuris
aiškinasi ir ieško kompromiso?
Po 1 tašką gauni už kiekvieną atsakymą Taip ir po (-1) – už kiekvieną
atsakymą Ne.
Eurogu
idan
ce
turinys | 183
Raktas
Kiekvienoje iš dalių A, B, C, D galima surinkti daugiausiai 14 ir mažiausiai
-14 balų; jei skaičius, kurį gavome, yra teigiamas, į kodą rašome didžiąją
raidę (A, B, C, D); jei neigiamas – mažąją (a, b, c, d).
Kodas surandamas lentelėje.
Atsakymai:
1. Esi aktyvus, kūrybiškas ir ekstravertiškas žmogus, linkęs į tiksliuosius
mokslus. Tau tiktų dirbti organizacinį vadovaujantį darbą – galėtum
būti projektų vadovas, marketingo strategas.
2. Esi aktyvus, lengvai bendraujantis žmogus. Tau tiktų dirbti darbą, ku-
riame reikia mokėti bendrauti su žmonėmis, tačiau nebūtina kurti ir
ieškoti naujų idėjų. Galėtum būti vadybininku, platinimo vadybininku,
reklamos agentu, administratoriumi, pardavėju ir pan.
3. Esi kūrybiškas lengvai bendraujantis žmogus, nelinkęs vadovauti.
Galėtum būti geras dėstytojas, mokytojas, gydytojas, draudimo
agentas.
4. Esi lengvai bendraujantis žmogus, tikslus ir patikimas. Tau tiktų dirbti
finansininku, banko tarnautoju.
AB Ab aB ab
CD 1 ABCD 2 AbCD 3 aBCD 4 abCD
Cd 5 ABCd 6 AbCd 7 aBCd 8 abCd
cD 9 ABcD 10 AbcD 11 aBcD 12 abcD
cd 13 ABcd 14 Abcd 15 aBcd 16 abcd
Eurogu
idan
ce
turinys | 184
5. Esi aktyvus ir kūrybiškas tiksliųjų mokslų atstovas, linkęs dirbti indi-
vi dualiai. Galėtum būti puikus vyr.finansininkas, programuotojas,
išradėjas, statybos darbų vykdytojas, architektas.
6. Esi techniškas aktyvus žmogus.Galėtum būti spaudos technologu,
remonto dirbtuvių direktoriumi, televizorių ar buitinės technikos
meistru.
7. Esi kūrybiškas tiksliųjų mokslų atstovas. Gali būti puikus inžinierius,
projektuotojas, operatorius, specialistas (fizikas, chemikas, matema-
tikas ir pan.)
8. Esi kruopštus žmogus, linkęs į tiksliuosius mokslus. Galėtum būti buhal-
teriu, apskaitininku, statybininku, mechaniku, maketuotoju ir pan.
9. Esi aktyvus, kūrybiškas, lengvai bendraujantis humanitarinio profilio
žmogus. Galėtum būti publicistinių laidų prodiuseriu, režisieriumi,
renginių vedėju, organizatoriumi, aktoriumi, žurnalistu.
10. Esi aktyvus, lengvai bendraujantis humanitaras. Galėtum būti TV
laidų vedėjas, reklamos agentūros, leidyklos direktorius, viešbučio
administratorius, gidas, atstovas ryšiams su visuomene.
11. Esi kūrybiškas, lengvai bendraujantis humanitarinio profilio žmo-
gus. Galėtum būti psichologu, rūbų modeliuotoju, taikomojo meno
specialistu.
12. Esi lengvai bendraujantis humanitaras. Galėtum būti puikus leidyklos
redaktorius, meno dirbinių parduotuvės pardavėjas, sekretorius.
Eurogu
idan
ce
turinys | 185
13. Esi kūrybiškas, aktyvus humanitaras, linkęs dirbti individualiai. Galė-
tum būti rašytojas, individualus menininkas (skulptorius, dailininkas,
fotografas ir pan.).
14. Esi aktyvus, organizuotas humanitarinio profilio žmogus. Tau tiktų
būti pardavėju, bibliotekininku, biuro administratoriumi.
15. Esi kūrybiškas, gana uždaras humanitarinio profilio žmogus. Galėtum
būti puikus mokslininkas, pavyzdžiui, istorikas, vertėjas, meno dirbi-
nių restauratorius.
16. Tau tiktų būti muziejaus darbuotoju, korektoriumi, teksto redakto-
riumi, kalbininku, mokytoju.
Šaltinis Profesinio informavimo ir konsultavimo kursas, skirtas
bendrojo lavinimo mokyklų 10–12 klasių mokiniams, Trakai 2007
Eurogu
idan
ce
turinys | 186
Įgyvendinant projektą ,,Karjeros link“, siekta spręsti vieną esminių šiuo-
laikinės švietimo sistemos uždavinių – užtikrinti visavertę žmogaus raidą
visais gyvenimo etapais ir stiprinti mokinių motyvaciją mokytis bei pasi-
rengti tolesnėms studijoms ir profesinei veiklai.
Požiūriui į mokymąsi didelę įtaką turi šeima. Jei tėvai vertina išsilavi-
nimą, patys nuolat kelia kvalifikaciją, tą pastebi vaikai ir visai nevalingai
tai jiems tampa sektinu pavyzdžiu. Aišku, to nepakanka. Būtina juos
išmokyti spręsti iškilusias problemas, įveikti sunkumus, baigti pradėtus
darbus, žodžiu, išugdyti atsakomybę.
Literatūroje teigiama, kad nėra nemotyvuotų vaikų, bet skiriasi jų
motyvacija. Vieni siekia pažinti, suprasti, kiti – gero pažymio ir pagyrimo,
treti – populiarumo ir t.t. Kai to pasiekti tampa sunku, prasideda įtampos,
išgyvenama baimė (tėvų, mokytojų, blogo pažymio, draugų užgauliojimo
ir patyčių), stresas. Jei vaiko nerimas, susijęs su mokykla, laiku nepaša-
linamas, ilgainiui vaikas priims pats sprendimą – praleidinės pamokas,
vėliau mes mokyklą.
kas yra motyvacija?Literatūroje teigiama, kad yra dvi motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė.
Motyvuotas ,,iš vidaus“ mokinys, į mokymosi veiklą įsitraukia savaime,
nes jam tai įdomu. Veikla jam ,,savaime įdomi, ji suteikia pasitenkinimą,
ji moko, ji suteikia pasiekimo džiaugsmą“ (Mark Lepper, 1988). ,,Iš išo-
rės“ motyvuoti mokosi tik tam, kad gautų geresnį pažymį, pagyrimą ar
išvengtų bausmės. Sąvoka ,,motyvacija mokytis“ apibrėžiama kaip ,,aka-
deminių užduočių prasmingumas, vertė ir nauda besimokančiajam – ne-
3.2. priedas. Teorinė medžiaga. Mokymosi motyvacijos didinimas – vienas svarbiausių ugdymo proceso sėkmės garantų
Eurogu
idan
ce
turinys | 187
paisant to, yra ar nėra motyvuotas iš vidaus“ (Hermina Marshall, 1987).
Kitas autorius teigia, kad motyvacija mokytis yra apibūdinama ilgalaikiu,
kokybišku įsitraukimu į mokymąsi ir įsipareigojimais mokymosi procesui
(Carole Ames, 1990).
kokie faktoriai įtakoja mokinio motyvaciją?Jere Brophy (1987) teigė, kad motyvacija mokytis yra kompetencija,
kuri įgyjama ,,per apibendrintą patirtį, bet stimuliuojama per modelia-
vimą, lūkesčių išsakymą ir tiesiogines instrukcijas arba reikšmingą kitų
įsitraukimą į mokymosi procesus“.
Pirmines nuostatas apie mokymąsi vaikai gauna namuose. Pradėjus
lankyti mokyklą, formuojasi nuostatos, kas mokykloje lemia sėkmę ir ne-
sėkmę. Nuostatos besimokančiųjų apie mokymąsi ir mokymą bei jų nuos-
tatos kitų mokinių atžvilgiu irgi turi didelę įtaką besimokantiesiems.
Mokymosi motyvaciją įtakoja šie faktoriai:
bendradarbiaujanti aplinka, kuri turi sudaryti palankias mokymuisi
sąlygas, skatintų siekti žinių, išlaikytų dėmesį ir smalsumą;
paskatinimai, pagyrimai ir kiti stimuliuojantys teigiamas emocijas
veiksniai;
sudarytos tokios sąlygos, kad besimokantieji būtų pasirengę mokytis,
tai yra norėtų patys kažką sužinoti;
gerai parinkta mokymosi medžiaga (nei per lengva, nei per sunki),
besiremianti turima patirtimi;
vidinis nerimas, atsirandantis besimokant ir keičiantis nuostatoms bei
elgesiui (jį mokytojas turi jausti, siekti, kad neatsirastų stresų, kurie
mažintų motyvaciją);
besimokantysis yra teigiamai priimamas tiek draugų, tiek ir mokytojų,
o jo veiklai pritariama;
Eurogu
idan
ce
turinys | 188
besimokantieji turi gerai suprasti mokymosi tikslus ir juos
įsisą moninti;
šeima, kuri skatins už konkrečius darbus, pasiekimus, įvertins ir nekels
pernelyg aukštų reikalavimų (nelygins su kitais moksleiviais)
Mokymosi motyvacijos ypatumai skirtinguose amžiaus tarpsniuose
yra skirtingi. Motyvų pobūdis ir turinys priklauso nuo žmogaus amžiaus,
psichinio išsivystymo, profesijos ir įvairių atsitiktinių veiksnių. Tyrimais
nustatyta, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų pagrindinė veikla yra žaidimai,
kurie vaikui teikia malonumą ir tokiu būdu tampa jo veiklos motyvu. Jau
ikimokyklinio amžiaus vaikams kyla individualūs motyvacijos skirtumai:
vienus veikia išoriniai, kitus – vidiniai veiksniai. Pradedantiems eiti į mo-
kyklą vaikams būdingi dominuojantys platūs socialiniai motyvai, kurie
atspindi mokinio vidinę poziciją, susijusią su vaiko poreikiu užimti naują
padėtį tarp jį supančių žmonių.
Mokykliniais metais iškyla pažintiniai, moraliniai, profesiniai bei ki-
tokie motyvai. Vaiko mokymąsi gali įtakoti ateities motyvai (smalsumas,
noras sužinoti) arba pareigos be vidinio išgyvenimo, dar neįsisavintas
motyvas (liepia tėvai, kiti vaikai eina). Tačiau laikui bėgant, mokinio moty-
vai įgyja vis aiškesnį moralinį kryptingumą: būti naudingam visuomenei,
geru elgesiu bei mokymusi džiuginti tėvus, mokytojus.
Jaunesniojo amžiaus mokiniams įsijungiant į mokyklos gyvenimą ir
įsisavinant mokomąją veiklą, pradeda formuotis sudėtinga mokymosi
motyvacijos sistema, kurią sudaro tokios motyvų grupės:
1. Motyvai, glūdintys pačioje mokomoje veikloje ir susiję su jos
ankstesniais rezultatais. Jie skirstomi į motyvus, susijusius su
mokymo turiniu, kai mokymąsi skatina noras sužinoti ką nors
nauja, ir į motyvus, susijusius su mokymosi procesu, kai noras
pademonstruoti intelektualinį aktyvumą skatina mokytis.
Eurogu
idan
ce
turinys | 189
2. Motyvai, susiję su netiesioginiu mokymosi rezultatu. Tai yra platūs
socialiniai motyvai, savo kelio pasirinkimo motyvai, žinių svarbos
ateičiai suvokimas. Šiai grupei priskiriami siauri asmeniniai mo-
tyvai, kurie pasireiškia noru gauti gerus pažymius, būti pirmųjų
mokinių gretose. Svarbūs ir neigiami motyvai, kurie skatina iš-
vengti nemalonumų.
Pagrindinis mokomosios veiklos skatinimo motyvas jaunesniojo
amžiaus mokiniui yra pažymys. Susiję su mokymosi turiniu ir procesu
mokomieji pažintiniai motyvai nėra vyraujantys jaunesniojo mokyklinio
amžiaus grupėse. Nepaisant to, kad mokomoji pažintinė motyvacija jiems
nėra pagrindinis skatinimo faktorius, būtent šioje motyvų grupėje stebimi
svarbiausi pokyčiai per visą jaunesniojo mokyklinio amžiaus laikotarpį.
Tada vystosi pažintiniai vaikų interesai ir jie jau aiškiai krypsta į tam tikrus
mokomuosius dalykus. Tačiau didėjant susidomėjimui mokymosi turiniu,
jaunesniojo mokyklinio amžiaus periodo pabaigoje mažėja motyvacijos,
susijusios su pažintinės veiklos procesu, dalis (mėgstu galvoti, svarstyti).
Taigi, pastebimas akivaizdus mokymosi motyvacijos susilpnėjimas.
Svarbus mokymosi motyvacijos vystymosi etapas – vyresniojo mo-
kyklinio amžiaus vaikai. Vyresnėse klasėse požiūris į mokomąją veiklą ir
mokymosi motyvaciją yra dvejopo pobūdžio. Viena vertus, tai laikotarpis,
kuriam būdingas mokymosi motyvacijos silpnėjimas, ir tai yra aiškinama
pasaulio už mokyklos ribų prasiplėtimu bei dideliu noru bendrauti su
bendraamžiais. Kita vertus, būtent šiuo laikotarpiu formuojasi naujos
brandžios motyvacijos formos.
Vyresniųjų klasių mokiniams yra būdingos tos pačios motyvacijos
rūšys (pažintinės, socialinės), tačiau visiškai skiriasi jų turinys. Pažintiniai,
praktiniai, savęs lavinimo motyvai yra susiję su vyresniųjų mokinių ateities
planais, kurie atspindi norą baigti mokyklą ir pasirinkti tolesnio gyve-
nimo kelią. Bendravimo su suaugusiais ir bendraamžiais motyvai, savęs
Eurogu
idan
ce
turinys | 190
įtvirtinimo ir nemalonumų išgyvenimo motyvai yra susiję su vyresniųjų
klasių mokinių kasdieniniu gyvenimu. Pažintiniams motyvams būdinga
tai, jog jie yra nukreipti į mokinių ketinimą baigus mokyklą tęsti mokslus.
Dėl šios priežasties vyresniųjų klasių mokinių mokymosi motyvus ima
įtakoti pasirinktos aukštosios mokyklos profesijos ir jų pačių gebėjimai.
Jiems būdingas ,,staigus intelekto pabudimas“ ir lemiamą vaidmenį šiame
procese vaidina motyvacija, sugebėjimas pasirinkti tolesnį kelią.
Tačiau pagrindinė vieta mokymosi motyvacijoje vyresnėse klasėse
tenka savęs kaip asmenybės įtvirtinimo motyvui. Tam įtakos turi ir pa-
auglio savęs įvertinimo ypatumai – jo nepastovumas, kriterijų kaita. Vy-
resniųjų klasių mokiniams ypač reikšmingas savo asmenybės įtvirtinimo
motyvas, kuris susijęs su troškimu, pasiekus tam tikrų laimėjimų moksle,
užimti atitinkamą padėtį bendraamžių kolektyve.
Svarbus ir savęs lavinimo motyvas, kuris susijęs su troškimu mokymosi
procese išsiugdyti tokias asmenines savybes kaip valia, kryptingas tikslo
siekimas. Reikėtų paminėti ir pažintinį bei bendravimo su suaugusiais
motyvus. Vyresniųjų klasių mokiniams mokykla yra priemonė pereiti į
suaugusiųjų gyvenimą. Gerokai susilpnėja ,,nemalonumų išvengimo“
motyvas, nes mokiniai jau suvokia, kad jų geri pažymiai svarbūs jiems
patiems, o ne kad tėvai būtų ramūs.
Neretai mokslininkai, teigiamą motyvaciją sieja su besimokančiųjų
pažangumu. Labiausiai pažangumas susijęs su orientacijomis į procesą
ir rezultatą. Akivaizdi pedagoginė dilema: ar kritęs pažangumas sukelia
neigiamus motyvus, ar atvirkščiai – abejingumas, prievarta sukelia nepa-
žangumą? Užsienio psichologai teigia, jog pažangumą daugiausia lemia
sėkmė bei sėkmės perspektyvos.
Nenusiteikęs mokytis mokinys – tai mitas. Mokyklos sudaro sąlygas
mokytis, tačiau šios sąlygos nenuteikia mokinių mokytis – nesukelia
noro mokytis. Tai gali paaiškinti, kodėl tiek daug ,,prastai besimokančių“.
Eurogu
idan
ce
turinys | 191
Ateiti į mokyklą jau reikia šiokios tokios motyvacijos. Ji gali būti teigiama
arba neigiama, tačiau būtent ji juos čia atveda. Kai mokinys sėdi suole,
jo nuostata mokytis yra aiškiai matoma, arba mokytojas turi padėti ją
susidaryti. Nenorinčio mokytis mokinio neigiami įsitikinimai ir elgesys
dažniausiai yra sukelti arba paskatinti nenatūralios, abejingos aplinkos,
abejingų mokytojų.
Sukurti produktyvią aplinką, kurioje mokiniai teigiamai vertina save ir
savo klasės grupę, rodančią jų stiprią motyvaciją, siekiant gerų rezultatų,
neretai yra sudėtingas ir sunkus procesas.
Kokie yra dažniausiai vartotini skatinimo mokytis būdai ir
priemonės?
1. Tinkamas paaiškinimas. Tyrimai rodo, kad nemaža dalis mokinių
blogai atlieka ar visai neatlieka užduočių todėl, kad jų nesupranta.
Besimokantysis turėtų žinoti, kodėl ją reikia atlikti, ką išmoks ar
sužinos, kuo ši tema svarbi ir kodėl jos neišmokus, strigs kitų temų
įsisavinimas.
2. Išorinis motyvatorius – apdovanojimas. Neturintiems stiprios
vidinės motyvacijos mokytis, būtina ne kritikuoti nenorimą elgesį
ar atsakymus, o skatinti teisingus atsakymus ir tinkamą elgesį.
Įvairaus amžiaus žmonės vienodai yra linkę kartoti tą elgesį, ku-
ris buvo paskatintas. Paskatinimo priemonės turi atitikti amžių,
nebūti didelės ir brangios (pradedant lipdukais, pieštukais, bai-
giant knygomis, padėkos raštais, įskaitomis ir t.t.). Ilgainiui išorinė
motyvacija atves link vidinės motyvacijos.
3. Mokinio ir mokytojo santykių suasmeninimas. Dalinkitės savo
gyvenimiška patirtimi su mokiniais, papasakodami nedideles
problemas, klaidų istorijas ir toks santykių suasmeninimas padės
matyti mokantįjį kaip pasiekiamą asmenį, o ne kaip autoritarinę
Eurogu
idan
ce
turinys | 192
figūrą. Moksleiviams paprasčiau bendrauti su ,,gyvu ir tikru žmo-
gumi“, nei su tuo, kuris visada užsiėmęs, kuriam nieks neįdomu.
4. Mokinių įtraukimas į mokymąsi. Kuo žemesnėse klasėse yra moks-
leiviai, tuo labiau jiems nepriimtinas paskaitos skaitymo metodas.
Nėra sėkmingas ir sausas teorijos aiškinimas. Daug geriau yra
įtraukti mokinius į veiklas, grupinius problemų sprendimus, o mo-
kytojai turėtų padėti nuspręsti ką daryti ir rasti geriausius būdus
tai padaryti. Mokiniai mėgsta jaustis reikalingi, todėl naudokitės
jais, keiskite aplinką, ieškokite kuo daugiau priemonių.
5. Daugiau mokymo indukciškai. Teigiama, kad išvadų pateikimas,
o po to įrodymų pristatymas, atima iš moksleivių galimybę at-
rasti patiems. Būtina mokyti atrandant, patiems darant išvadas,
apibendrinant.
6. Patenkinkite mokinių poreikius. Pagrindiniai mokinių poreikiai yra
šie: išlikimas, meilė, laisvė, pripažinimas, sėkmė, galia ir t.t. Galios
poreikio patenkinimas labai paprastas: suteikite galimybę rinktis,
atsakinėti raštu ar žodžiu, iki kurios dienos atlikti darbą, pasirinkti
rašinio temą ar užduotis iš kelių. Dauguma mokinių yra aktyvūs,
Eurogu
idan
ce
turinys | 193
triukšmingi, todėl vietoj to, kad slopintumėte tuos poreikius, su-
kurkite tokią mokymosi aplinką, kad pati veikla patenkintų tuos
poreikius.
7. Padarykite mokymąsi matomu ir girdimu, jaučiamu. Sėkmingas
mokymasis tada, kai išnaudojami visi refleksai: girdimieji, ma-
tomieji ir jutimo pojūčiai. Mokymasis bus efektyvesnis, jei prie
idėjų, kurias norite pateikti, bus ir vaizdiniai. Naudokite piešinius,
diagramas, plakatus, nuotraukas, grafikus. Naudokite IKT, vaizdo
ir garso grotuvus ir t.t.
8. Komandinis darbas. Žmonės yra visuomeniški ir mėgsta būti su
kitais, o dauguma užduočių, kurias turi atlikti mokinys, reikalauja
individualių pastangų. Todėl individualų darbą būtina derinti
su komandiniu. Dirbdami komandoje silpnesni mokiniai galės
pasimokyti iš stipresniųjų.
9. Lankstumas ir kūrybiškumas. Žaisdami futbolą ar krepšinį, kurį
labai mėgsta ir sunkiai besimokantieji, žaidėjas, nors ir besiva-
dovaujantis taisyklėmis, turi plačią strategijų sritį. Mokymesi irgi
svarbu, kad mokiniai, gavę tam tikras užduotis ir jų atlikimo ins-
trukcijas, turėtų veiksmų laisvę. Juk tikslą pasiekti galima įvairiais
būdais ir priemonėmis.
10. Mokymasis už klasės ribų. Mokytojams tikslinga parinkti kuo
daugiau tokių užduočių, kurių atsakymai būtų ne vadovėlyje,
knygose, o mokinius supančioje aplinkoje. Praktinis žinių pritaiky-
mas, bandymai ypač vertingi. Užduotys, kurios įtraukia ,,nedidelį
kiekį neatitikimo ar nerišlumo“ yra naudingiausios, nes skatina
smalsumą, kuris yra vidinis motyvatorius (Lepper).
11. Mokymo proceso stimuliavimas. Stimuliuojant mokymosi procesą,
mokinių motyvacija išauga. Labiausiai stimuliuoja žinių patikrini-
mas ir mokytojo dėstymo būdai.
Eurogu
idan
ce
turinys | 194
12. Akademinis spaudimas. Dalyko sudėtingumas ir dideli mokymosi
krūviai veikia dvejopai. Stiprius mokinius jie skatina dar daugiau
dirbti ir geriau mokytis, o silpniems pradeda nesisekti ir jie pra-
randa motyvaciją mokytis.
Nemotyvuoti mokiniai irgi stengiasi išsaugoti savo savivertes (Raffini),
todėl mokytojas, dirbdamas su nemotyvuotu mokiniu turi pademons-
truoti savo tikrąsias savybes ir gebėjimus būti geru mokytoju, profesio-
nalu. Paprasta bendrauti su žmonėmis, kurie atitinka mūsų lūkesčius, bet
tik efektyviai dirbdami su tais, kurie kelia rūpesčius, kurie neretai vargani
ir alkani, ir kuriems nesiseka mokytis, moka demonstruoti tikruosius
gebėjimus. Darbas su nemotyvuotu mokiniu – procesas, kuris vadina-
mas ,,savybių perkvalifikavimas“, apimantis modeliavimą, socializaciją,
praktines užduotis ir t.t. Tai ilgas ir sunkus, bet labai reikalingas darbas.
Žingsnis po žingsnio jis atves į sėkmę.
Tyrimais nustatyta, kad ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos
priežastys yra kompleksinės – struktūrinės (netinkami mokymo būdai,
individualizacijos stoka, blogas mokyklos mikroklimatas ir neefektyvus
valdymas), socialinės ekonominės (mikroklimatas šeimoje, materialinis
aprūpinimas, poreikis anksti pradėti dirbti) ir asmeninės. Dėl šių priežasčių
susiformuoja nesaugumo jausmas ir motyvacijos mokytis stoka, o tai įta-
koja pamokų praleidinėjimą, žalingas priklausomybes, neigiamus elgesio
pokyčius bei ankstyvą pasitraukimą iš mokyklos. Švietimo sistema remiasi
tradiciniais teorinio mokymo būdais ir nėra pritaikyta įvairių poreikių jau-
nuoliams (pvz., jaunuolis yra linkęs į praktinį mokymąsi, o tokie metodai
pamokose nėra taikomi). Pamokose mažai naudojami individualizuoti
mokymo metodai bei asmenybės ugdymo pagalbos būdai. Mokymo
procese maža profesionalios psichologinės ir socialinės pagalbos.
Parengė N. Lisevičienė
Eurogu
idan
ce
turinys | 195
3.3. priedas. Teorinė medžiaga. Pokyčiai ir augimas sprendžiant dilemas. Lilehamerio (Norvegija) karjeros centro prof. Rune’s Flodstrømo pranešimas.*
Yra daug įvairių nuomonių, kaip reikėtų prieiti prie iškritusiųjų, kad jie
grįžtų mokytis, įgytų motyvaciją keistis, mokytis ir augti.
Su iškritusiaisiais (taip pat ir su socialiniais klientais bei bedarbiais)
atliekamas darbas pagrįstas tam tikrais mūsų visuomenės įsitikinimais,
kurie būtini norint gyventi gerai. Šie įsitikinimai, deja, ne visada tampa
diskusijų objektu.
Pagrindiniai įsitikinimai yra šie (aš daugiau kalbėsiu apie antrąjį):
Pirmas – tai darbo turėjimas. Darbas yra vienas iš svarbiausių po-
reikių, jis būtinas žmogui, siekiančiam jaustis visaverčiu visuomenės
nariu. Jeigu žmogus yra produktyvus pilietis, jis jaučiasi naudingas
ir reikalingas.
Antras – bedarbiams ar tiems, kurie nesuinteresuoti dirbti, yra
sukurti pedagoginiai metodai. Jie gali būti panaudoti siekiant taip
pakeisti tų žmonių gyvenimą, kad šie ne tik galėtų, bet ir norėtų gauti
darbą ar mokytis.
Trumpai tariant, įsitikinimas skamba taip: „Visada įmanoma kažką
pakeisti, viskas priklauso tik nuo metodų.“
Silpnoji metodo vieta yra ta, kad pats metodas dažniausiai apiben-
drinamas. Jis turi būti teisingas kalbant apie didesnę žmonių grupę nei
vienas individas. Bet apibendrinimas tuo nesibaigia. Mes taip pat neapi-
* Pranešimas skaitytas Trakų švietimo centro ir konsultacinių punktų darbuotojams stažuotės Norvegijos OPUS Lilehamerio karjeros centre metu.
Eurogu
idan
ce
turinys | 196
brėžtai vertiname ir asmenis. Aš pats taip padariau šio pristatymo pra-
džioje, kai sugrupavau žmones į tokias kategorijas: iškritusieji, socialiniai
klientai ir bedarbiai. Taip atsiranda rizika prarasti asmenį, kuris tiesiog
išnyksta grupuojant.
Dera paminėti ir keletą dilemų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį dir-
bant su žmonėmis, kurie yra už išsilavinimo ir darbo rinkos ribų. Šios
dilemos suformuluotos remiantis mano paties patyrimu ir tuo, ką esu
skaitęs apie žmonių pokyčių priežastis ir būdus.
Mūsų nuomonė apie priežastis ir būdus parodo, kurį metodą esame
linkę naudoti.
Botagas ar pyragas
„Botagas“ – tai kažkokia bausmė, panaudojama individo atžvilgiu, jei
jis nedaro to, ką turėtų daryti. Pavyzdžiui, jis gali prarasti finansinę paramą,
jei atsisakys dalyvauti tam tikruose bedarbiams skirtuose užsiėmimuose.
„Pyragas“ – tai paskatinimas, kurį individas gaus, jei jo veiksmai ar darbai
pranoks minimalius reikalavimus, taikomus finansinei paramai gauti.
Paskatinimas gali būti didesnė finansinė parama, jei jis sutiks dalyvauti
tam tikruose užsiėmimuose.
Mano nuomone, „botagas ir pyragas“ yra dvi vienos monetos pusės.
Tai metodas, kuris verčia žmones elgtis taip, kaip „sistema“ mano esant
naudinga. Šis metodas nepaiso individo gebėjimo mąstyti savo galva,
nesuteikia galimybės parodyti atsakomybės ar laisvai pačiam pasirinkti.
Todėl tai tik išorinė motyvacija.
Teigiamas ir neigiamas atsakas
Pavadinimas kalba už save. Kalbant apie teigiamą atsaką nekyla abe-
jonių, kad tai gali padidinti individo pasitikėjimą savimi bei motyvaciją
tęsti veiklą, kuri prieš tai atnešė paskatinimą. Neigiamas atsakas dažnai
Eurogu
idan
ce
turinys | 197
duoda atvirkštinį rezultatą. Kita vertus, praktiškai viskas kur kas sudė-
tingiau. Esu sutikęs daug žmonių, kuriems buvo sunkiau gauti teigiamą
atsaką, o ne neigiamą. Jie buvo pernelyg pripratę gauti neigiamą atsaką,
todėl sutrikdavo išgirdę teigiamą. Žmogui gali būti sunku suvokti save:
„Ar aš sugebėsiu pateisinti lūkesčius ir įgyvendinti tai, ką pats pasakiau
padarysiąs ir ko iš manęs tikisi aplinkiniai? Ar aš sugebėsiu gyventi pagal
naują savęs suvokimą?“ Jie nebuvo patyrę, jiems niekas nebuvo sakęs,
kad jie turi sparnus. Kaip jiems staiga patikėti, kad gali skraidyti?
Teko sutikti nemažai žmonių, kurie taip dažnai gaudavo teigiamą
atsaką, kad prarado realybės jausmą.
Kiti spąstai, į kuriuos labai sunku nepakliūti, – tai, kad negalima skirs-
tyti atsako į pastangas ir rezultatą.
čia ir dabar, ir kas slypi už viso to…
Šiuo metu mes gilinamės į sferą, kurios šaknys yra konsultavimo ir
mokymo terapijoje. Mūsų kultūrą labai paveikė Freudo mokymas ir psi-
choanalizė. Daugelis iš mūsų kartkartėmis pagalvoja apie tai, kas įvyko
vaikystėje ar jaunystėje ir kaip tai paveikė mūsų gyvenimą šiandien. Ne
tiek svarbu, ar egzistuoja tam tikri dalykai iš mūsų praeities, veikian-
tys mus. Svarbiausia, kaip mes juos įprasminame, kokią reikšmę jiems
suteikiame.
Kartais sutinkame žmonių, kurie atvirai pripažįsta, kad jie gyvena
praeitimi, jiems sunku gyventi dabartimi ir būti atsakingais asmenimis.
Mums atrodo, kad žmogų reikia gydyti, ne mokyti. Galime pasvarstyti,
kur yra ta riba tarp išgyvenimų praeityje, naudojamų kaip patirtis, ir pa-
siteisinimų dabartiniam žmogaus gyvenimui? Mes taip pat manome, jog
asmuo turėtų palikti praeitį ir dėmesį sutelkti į gyvenimą čia ir dabar.
Eurogu
idan
ce
turinys | 198
Reikalauti ir suprasti
Manau, kad ši dilema yra puikiai žinoma tiems, kurie nori pokyčių.
Sørenas Kierkegaardas yra pasakęs: „Mes turime susitikti su žmogumi ten,
kur žmogus yra.“ Ne tik akis į akį, bet ir ten, kur yra jo suvokimas. Suba-
lansuoti reikalavimus su suvokimu nelengva. Mokykloje ir profesiniame
gyvenime dažnai svarbu nevėluoti į susitikimą. Ar turėtume reikalauti,
kad klientai atsikeltų ryte iš lovos, sėstų į autobusą ir susitiktų su mumis
darbe ar mokykloje, kur esame patys? Ar mums reikėtų eiti į jų namus iš
ryto ir prižadinti juos? Reikalavimai gali padaryti didelę spragą, ir asmuo
jos neįveiks. Viskas priklauso nuo tikslo, kuris stovi už reikalavimo. Tuomet
įvykdęs reikalavimus asmuo gali prarasti tikėjimą, kad sugebės pakeisti
savo gyvenimą. Pernelyg daug supratingumo gali sukliudyti jam augti
ir išsiugdyti didesnį savarankiškumą bei atsakomybę. Atsiranda rizika
„padėti žmogui būti bejėgiam“.
Kam aš dirbu?
Klausimas, kuris labai retai iškeliamas, yra dilema. Taigi nors mes
esame šalia ir skatiname klientus, mūsų pagrindinis dėmesys yra su-
koncentruotas siekti sistemos, kurioje ar kuriai mes dirbame, sukurtų
tikslų. Vis dažniau reikalaujama parodyti ir išmatuoti rezultatus. Aš nesu
prieš tokį mąstymą, bet, kita vertus, taip iškyla dilemos, į kurias reikėtų
atsižvelgti.
Pavyzdžiui, NAV (Norvegų socialinė rūpyba) siekia, kad 30 proc. be-
simokančiųjų kursuose gautų darbą per tris mėnesius jiems pasibaigus.
Toks tikslas veikia ir metodus, ir mūsų požiūrį į kurso dalyvius. Tai liečia ne
tik mokytojus, bet ir mokytojų vadovus, o labiausiai – asmenis, su kuriais
mes bendradarbiaujame NAV sistemoje. Šis pavyzdys gali paskatinti mus
įdėti daugiau pastangų dirbant su kurso dalyviais. Kita vertus, tikslas
įdarbinti 30 proc. per 3 mėnesius gali neleisti mums suprasti žmones kaip
Eurogu
idan
ce
turinys | 199
asmenybes, kuriems reikia dar ir kitokio priėjimo, o galbūt ir duoti daugiau
laiko jų tikslams pasiekti. Atsiranda rizika, kai mes pernelyg skubiname
klientus. Galima išvysti tokį rezultatą: žmogus greitai gauna darbą, bet
negali jo išlaikyti ir ilgainiui vėl tampa bedarbis.
Esantis socialinio aprūpinimo sistemoje – nevykėlis ar ne?
Visuomenei reikia atitolusiųjų (išsiskiriančiųjų). Manau, šis teiginys yra
teisingas, bent jau sociologiniu požiūriu. Jei tiksliau, ,,atitolusieji“, arba
ne tokie kaip „mes“, tampa veidrodžiu mums, „normaliems žmonėms“, ir
leidžia patenkinti poreikį lyginti save su kitais, leidžia įsitikinti, kad mes
normalūs. Mano manymu, pati visuomenė, matydama save kaip orga-
nizmą, sukuria ,,išsiskiriančiųjų“ ar ,,atitolusiųjų“ grupes ir pati sprendžia,
kaip į juos reikėtų žiūrėti, kaip vertinti.
Norvegijoje visi labai tiki tuo, kas vadinama „darbo linija“. Manoma,
kad darbas yra atsakymas beveik į kiekvieną problemą, kokia tik žmogui
gali iškilti. Deja, daugybei žmonių sunku gauti ir išlaikyti darbą. Mums,
mokytojams, iškyla dilema, nes nelengva nustatyti, kiek pastangų turėtų
būti įdėta dirbant su žmonėmis, kai sprendžiamos mokymosi ir psicho-
loginės problemos. Per metus teko sutikti tų pačių žmonių daugelyje
skirtingų kursų ir mačiau, kad negaliu padėti jiems gauti darbą. Daugelis
jų jautėsi išnaudoti „sistemos“, ir kartais man tiesiog norėjosi, kad kas nors
iš valdžios pasakytų: „Mes tai nutraukiame. Gana.“
Galva, širdis ir laikas
Kaip mokytojai ar treneriai, mes dažnai susiduriame su dilema – kaip
labai turėtume kištis į likimą skirtingų žmonių, kuriuos sutinkame kelyje.
Kaip bendrą taisyklę galėčiau pasakyti, kad kuo sudėtingesnis asmens
gyvenimas, tuo plačiau turėtume žvelgti ir labiau į jį įsitraukti. Jei mes
susiaurinsime savo, kaip mokytojų, vaidmenį ir rūpinsimės tik suteikti
Eurogu
idan
ce
turinys | 200
klientui plikus faktus, o jam reikės globos ir paguodos, tai gausime mini-
malų rezultatą. Atviro bendravimo ir pasitikėjimo atmosfera visą žmogaus
gyvenimą yra kertinis akmuo intelektualiniam išprusimui. Tam reikia laiko,
ir mokytojas iš dalies turi parodyti save kaip „tikrą“ asmenybę žmogui,
kuriam reikia padėti.
Yra bent du pavojai, susiję su šiuo požiūriu. Visų pirma, gali atsitikti
taip, kad padedantysis įsitraukia į kliento gyvenimą taip smarkiai, kad
gali tekti jam pačiam teikti pagalbą. Taip pat yra rizika padaryti klientą
priklausomą nuo jūsų. Gali atsitikti net taip, kad liksite vienintelis, kuriuo
klientas pasitiki ir su kuriuo bendrauja. Tokiu atveju, jei jūs susirgtumėte,
išsikraustytumėte ar pasikeistų jūsų pozicija organizacijoje, jūsų kliento
pasaulis sugriūtų.
Esu įsitikinęs, kad yra dar daug dilemų, kurių nepaminėjau. Priežas-
tis, kodėl vadinu jas dilemomis, o ne problemomis, yra ta, kad terminas
,,problema“ nusako, kad ją galima išspręsti. Tuo tarpu ,,dilema“ neturi
aiškaus atsakymo, o išeitis pasirodo tik procesui vykstant. Kad ir kaip
būtų, tikiu, kad kai kurias iš šių dilemų išmintinga naudoti kaip išorinę
kasdienio darbo uždangą. Žinodami dilemas, su kuriomis mums tenka
susidurti, galime padėti kurti išeitis ir sprendimus konkretiems žmonėms,
kuriems stengiamės pagelbėti.
gyvenimas, kurio nepasirinkau (Tyrimo, atlikto su jaunais
žmonėmis, kurie gauna paramą iš socialinės rūpybos keturiuose
Norvegijos regionuose, santrauka)
Keturiuose Norvegijos regionuose buvo atliktas tyrimas siekiant
nustatyti, kodėl jauni žmonės neįsidarbina ar meta darbą ir naudojasi
socialinėmis išmokomis. Nustatyta, kad beveik visų jaunų žmonių, kurie
neturi darbo ar išsila vinimo, asmeninės istorijos byloja apie sutrikusią
Eurogu
idan
ce
turinys | 201
šeiminę aplinką, taip pat jų laiku neaplankė ir jiems nepadėjo socialiniai
darbuotojai.
Viena iš priežasčių, kodėl jie negavo tinkamos pagalbos, kai jų pro-
blemos pradėjo ryškėti, buvo „fragmentinė paramos sistema“. Darželis,
mokykla, pedagogai ir psichologai, sveikatos apsaugos sistemos dar-
buotojai neturėjo galimybės bendradarbiauti ir vylėsi, kad „yra kažkas“,
kas rūpinasi problema. Niekas nematė bendro vaizdo.
Viename iš regionų, Finmarke, kur gyvena palyginti mažai jaunų
žmonių, gaunančių socialinės rūpybos paramą, yra gana daug vyresnių
žmonių, kuriems reikia finansinės paramos iš Vyriausybės.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Finmarke taip atsitiko, yra ta,
kad skirtingos sistemos palaikymo pusės sugebėjo bendradarbiauti. Dar-
želis, mokykla ir kitos įstaigos, o svarbiausia – žmonės susikoncentravo į
individo funkcijų galimybes, į tai, ką jie gali padaryti, kad ir kokią darbo
patirtį turėtų. Jiems taip pat pavyko susitarti su įvairiomis bendrovėmis
regionuose ir įdarbinti jaunuolius „praktikantais“, o vėliau tose bendro-
vėse rasti jiems nuolatinį darbą.
Išvada: Norint atsikratyti iškritusiųjų visiems laikams, reikia laiko maši-
nos. Tada mes galėtume grįžti į praeitį ir tiems, kuriems to reikia,
suteikti naują vaikystę.
Eurogu
idan
ce
turinys | 202
Tyrimas (Lambert, 1992, 2003) parodė, kas padeda mokymuose, terapijoje.
Pasikeitimus lemia keturi veiksniai, bendri visoms terapijos rūšims, nepri
klausomai nuo teorinio psichoterapijos pamato ar metodų:
1. Su klientu susijusios aplinkybės: ištvermė, atvirumas, pasitikė
jimas, optimizmas, socialinė parama, religinė bendruomenė.
40%
Įsidėmėtina: Šias aplinkybes klientas atsineša su savim į pirmą
susitikimą su psichoterapeutu, jos jau yra prieš psichoterapijai
prasidedant.
2. Ryšys, santykis: kliento požiūris į ryšį, tikslų ir užduočių
atitikimas.
30%
3. Placebas, viltis, lūkesčiai: tai nuolatiniai psichoterapijos
proceso veiksniai.
15%
4. Struktūra, modelis, technika: požiūris, kuris yra tipiškas tam
tikram psichoterapiniam gydymui.
15% (pagal Ericsoną)
Eurogu
idan
ce
turinys | 203
ką ir kada galima mokyti?(Jan Georg Kristiansen, Ericsono institutas)
Kristiansenas kalba apie tris dvasinės būsenos tipus, kurie būdingi
individui, kai jis pirmą kartą ateina konsultuotis.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad kalbama apie „dvasinę būseną“. Toliau
išvardintos charakteristikos nenusako asmens, bet parodo jo proto ar
psichologinę būseną tam tikru metu tam tikroje situacijoje.
niurzgaVidinė motyvacija labai maža. Jis jau beveik pasidavė. Jis sako sau:
„Aš žinau, kad nesugebėsiu.“. Paprastai yra atsiųstas pas mokytoją kitų
iniciatyva. Jis yra smarkiai motyvuotas nekalbėti su jumis. Pokyčiai jį labai
gąsdina. Mintimis jis „kažkur kitur“.
„Niurzgos“ elgesio pavyzdžiai:
tylus kaip žuvis,
niekas nerūpi,
netiki nei savimi, nei kitais mokiniais, nei mokyklos sistema,
gali turėti specifinių ar bendrų mokymosi problemų, būti nuolat
pavargęs, stokoti susitelkimo, suvokti, kad mokytojai ir konsultantai
į jį žiūri atsainiai.
Negalima mokyti ar patarti žmogui, kai jis taip nusistatęs! Reikia
atkurti pasitikėjimą ir ryšį su žmogumi, atvesti jį į kitą lygį.
lankytojasVidinė motyvacija maža. Požiūris skeptiškas. Dažnai kitų vedamas pas
mokytoją. Pokalbis su mokytoju jam nereikšmingas. Jis turi viltį pakeisti
kažką, bet nėra iki galo subrendęs „mokymui“. Norint surasti su juo ryšį,
galima panaudoti požiūrį į mokymą, taikant minimalų mokymo lygį. Tuo
siekiama pakeisti jo požiūrį, kad jis taptų vartotoju.
Eurogu
idan
ce
turinys | 204
VartotojasVidinė motyvacija didelė. Jis pats inicijuoja pokalbius, dažniausiai yra
„svajonių studentas“. Jis yra ir gali būti mokomas, dalyvauja įvairių lygių
diskusijose ir gali klausytis patarimų.
Panašumai tarp terapijos ir mokymo požiūrių:40 proc. terapijos priklauso nuo to, ką klientas „atsineša“ į bendravimą
psichoterapijai dar neprasidėjus.
Jei pažvelgtume į Kristianseno modelį apie galimus nusistatymus,
akivaizdu, kad jis taip pat mini 40 proc.: kai kalba apie niurzgą, lankytoją
ir vartotoją. Jis apibūdina, ką jie „atsineša“ į susitikimą su mokytoju prieš
prasidedant mokymui.
Tie, kurie turi psichoterapeuto ir pedagogo patirties, gali atpažinti šį
fenomeną. Jei žiūrėtume į klientus, klases, grupes, kurias turėjome, manau,
nebūtų sunku atpažinti niurzgą, lankytoją ir vartotoją.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į 30 proc. ryšio svarbą. Nes tai, pagal
tyrimą, sukuria pokyčius terapijoje.
Psichoterapijai ir mokymui svarbu, kokie yra santykiai, jie padeda
dirbti su klientu kitu lygmeniu, vyksta ne tik suvokimas ir pažintinis
mokymasis.
Individai, kaip klasės nariai, yra skirtingi. Dėmesys skiriamas kažko-
kiam konkrečiam mokymui, kažkokioms žinioms. Klasėje nėra kalbama
apie galimybę mokiniui „atsinešti“ savo baimę nepasiekti tikslo, kurti ir
išlaikyti ryšį.
Bet individas turi savo poreikius, nesvarbu, ar jis yra klasėje, ar psi-
choterapeuto kabinete!
Eurogu
idan
ce
turinys | 205
Išvada. Būdami mokytojai, konsultantai ir psichoterapeutai, mes tu-
rime paskirstyti darbą pedagoginiame ir psichologiniame ar terapijos
lygyje. Tam reikia skirtingų požiūrių ir skirtingos sandaros.
Bet vis dėlto, jei žiūrėtume tų, kuriems mes padedame, akimis, tarp šių
lygių nėra didelio atotrūkio ar ribos. Jie įžengia į klasę kaip visavertės
asmenybės, norime mes to ar ne.
Kaip jau teko matyti, jie buvo asmenybės prieš mums juos sutinkant,
ir tai labai paveiks jų bendravimą su mumis ir likusia mokyklos sis-
tema, bent jau mokymosi pradžioje. Jie visi yra skirtingi ir jų poreikiai
skirtingi. Mūsų siekis – stengtis suprasti jų poreikius ir atsakyti į juos
taip, kad jie norėtų dirbti ta linkme ir artimoje ar tolimoje ateityje
taptų tuo, kuo gali būti.
Šis leidinys finansuojamas remiant Europos Komisijai.Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūį, todėl Komisija negali būti
laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Mums svarbi jūsų nuomonė! Komentarus ir pastabas apie leidinį p rašome siųsti elektroniniu paštu info@smp f.lt
Švietimo mainų paramos fondasGeležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius
Tel.: (8 5) 261 0592, 212 3364, 249 7134, 249 8189Faksas (8 5) 249 7137
El. paštas: [email protected]