Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais1
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais
2
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais3
Šiais metais dominuos 3 pagrindinės sritys: valstybių monetarinė politika, struktūrinės reformos bei naftos žaliavos kaina.
Prognozuojama, jog bendras pasaulio ūkis šiemet ir toliau augs, tačiau prieš metus buvę
ir dabar esantys lūkesčiai dėl kai kurių valstybių ūkio vystymosi pakito. Kinijos vykdomos
rinkos liberalizavimo reformos, Europos centrinio banko „vangi“ monetarinė politika ar
Japonijos pajamų mokesčio kėlimas susiklostė ne taip, kaip tikėtasi. Jungtinės Amerikos
Valstijos (JAV) buvo vienintelė didžioji pasaulio valstybė, kurios prognozės iš esmės
pasiteisino, o ateities lūkesčiai pakito nedaug.
Didieji pasaulio komerciniai bankai, tarptautinės organizacijos bei gerai žinomos turto
valdymo bendrovės sutaria, jog 2015 metais šalių ekonomikoms ir finansų rinkų veiklos
rezultatams įtaką darys skirtingi pagrindinių pasaulio valstybių ekonomikos ciklai. Valstybės,
siekdamos užsibrėžtų infliacijos, nedarbo, gyventojų vartojimo ar verslo investicijų tikslų,
ir toliau balansuos vykdydamos struktūrines reformas, prie kurių prisidės šalių centrinių
bankų pinigų politika. Būtent ji atskleis asinchroninį pasaulio valstybių ekonomikos skati-
nimą, kuris didins ekonomistų prognozių neapibrėžtumą.
Prie pinigų politikos ir struktūrinių reformų raidos prisidės nauja naftos žaliavos paklausos
ir pasiūlos pusiausvyra. OPEC valstybių sprendimas toleruoti rinkoje esamą naftos kainą
lems ne tik mažesnes pramonininkų išlaidas, bet ir lėtesnę infliaciją, mažesnes naftos
įmonių investicijas.
2015 metais tikimasi sulaukti JAV bazinės palūkanų normos kilimo, Europos ir Japonijos
centrinių bankų aktyvesnės monetarinės politikos bei drausmės pagrindinių pasaulio
valstybių biudžetuose, siekiant užsibrėžtų struktūrinių reformų tikslų.
Pasaulio BVP prognozė: 3,3 proc.
1 pav. BVP prognozė 2015 metais (proc.)
8
6
4
2
0
Pasaulis JAV Euro zona Kinija Japonija
Šaltinis: MC Wealth ManagementA Europos KomisijaB Pasaulio bankasC Tarptautinis valiutos fondasD „Citigroup”E „Credit Suisse”F „Deutsche Bank”
A B C D E F G H I J A B C D E F G H I J A B C D E F G H I J A B C D E F G H I J A B C D E F G H I J
G „Goldman Sachs”H „Morgan Stanley”I „Schroders”J „Scotiabank” Vidurkis
7,o
1,01,0
3,13,3
4
Monetarinė politikaStruktūrinės reformosNafta
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais5
Besivystančių valstybių reformos lems verslo sektoriaus rezultatus, šalių kreditingumą bei lūkesčius dėl ūkių augimo.
Praėjusiais metais JAV, Anglijos, Europos,
Japonijos ir Kinijos centriniai bankai vienin-
gai vykdė ekspansinę monetarinę politi-
ką (tiesa, nevienodo masto), o šiais metais
minėtų šalių vykdoma pinigų politika išsi-
skirs. Prognozuojama, jog tai lems didesnį
investuoto kapitalo judėjimą tarp pasaulio
regionų bei turto klasių, kuris, manoma, di-
dins finansų rinkų kintamumą.
Panašu, jog JAV centrinio banko (angl.
Federal Reserve Bank – FED) drąsa neati-
dėliotinai vykdyti šalies ūkio skatinimą pa-
siteisino. Per pastaruosius 6 metus situacija
pakito drastiškai – dingo nepasitikėjimas
bankų sektoriumi, padidėjo skolinimasis,
gyventojų užimtumas (žr. 3 pav.), varto-
jimas. Praėjusiais metais šalyje fiksuoti
pirmieji pinigų politikos griežtinimo veiks-
Pirmuoju smuiku grieš valstybių pinigų politika
mai – sustabdytas obligacijų supirkimas, o
šiais metais numatomas tolimesnis žings-
nis – bazinių palūkanų kėlimas. JAV verslo
sektoriaus skoloms sėkmingai „persikėlus“
į šalies centrinio banko balansą tikimasi,
jog įmonių investicijos ir toliau didės, o pats
šalies ūkis yra pasirengęs pereiti į lėtesnio,
tačiau stabilaus augimo stadiją.
Šiais metais bazinės palūkanų normos kė-
limas numatomas ne tik JAV, bet ir Anglijo-
je. Stabiliai augantis šalies ūkis, mažėjantis
nedarbas ir didėjantys gyventojų atlyginimai
yra pagrindinės priežastys, galinčios nulemti
bazinės palūkanų normos didėjimą. Praėju-
sių metų pabaigoje, šalies gyventojų atly-
ginimų augimui viršijus prekių ir paslaugų
kainų kilimą, ekonomistai buvo nusiteikę op-
timistiškai: manoma, jog 2015 metais inflia-
cija šalyje išliks nedidelė, o augantys gy-
ventojų atlyginimai lems gerėjančią verslo
sektoriaus situaciją. Visa tai leidžia pagrįstai
tikėtis, jog šalies centrinis bankas bus nusi-
teikęs didinti bazinę palūkanų normą.
2 pav. Centrinių bankų turtas (proc. nuo BVP)
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
80
70
60
50
40
30
20
10
0
Japonijos centrinis bankasEuropos centrinis bankas JAV centrinis bankasAnglijos centrinis bankas
Prognozė
Šaltinis: TVF, Harvey Analytics, Financial Times
6
Iš Europos, Japonijos ir Kinijos centrinių
bankų 2015 metais sulauksime priešingų
veiksmų. Šie ir toliau didins pinigų kiekį
rinkose siekdami kelti regiono / šalies kon-
kurencingumą, kurio užsitęsusio nebuvimo
priežastys yra skirtingos:
> Japonijoje balandį pakeltas pajamų mo-
kestis šalies vartojimui smogė labiau, nei
tikėtasi. Dėl to šalyje dar labiau padidin-
tas ūkio skatinimas bei atsisakyta pakar-
totinio pajamų mokesčio didinimo, kuris
buvo numatytas 2015 metų lapkritį;
> Europoje tęsėsi „vaikščiojimas plonu le-
du“: didžiosios regiono valstybės ir toliau
vangiai išlaikė fiskalinę drausmę, o men-
kos regiono verslo sektoriaus investicijos
ir stagnuojanti darbo rinka grąžino regi-
onui defliacijos baimę. Kaip ir Japonijoje,
Europoje buvo suaktyvinta vykdoma pi-
nigų politika, kuri, kaip mano didieji pa-
saulio komerciniai bankai, bus tęsiama ir
2015 metais;
> Nuolat vykstančios diskusijos apie skel-
biamus Kinijos makroekonominius ro-
diklius visada tos pačios: Kinijos ūkio
augimas lėtėja. Taip, norint pasiekti sta-
bilų ekonomikos augimą, šalis vykdo
reikiamas struktūrines reformas, kurio-
mis siekiama padidinti verslo sektoriaus
konkurencingumą bei vidaus vartojimą.
Praėjusių metų lapkritį sumažinta bazinė
palūkanų norma, padidintas skolinimas
komerciniams bankams bei pokyčiai,
leidžiantys labiau svyruoti šalies valiutai,
yra pirmieji monetarinės politikos poky-
čiai, kurie, kaip tikisi didžioji dalis komer-
cinių bankų ekspertų, tęsis ir 2015-aisiais.
3 pav. Nedarbo lygis (proc.)
4 pav. BVP pokytis (proc.)
12
10
8
6
4
2
0
4
2
0
–2
–4
Jungtinė Karalystė JAV Euro zona
Jungtinė Karalystė JAV Euro zona
2010 2011 2012 2013 2014
2010 2011 2012 2013 2014
Šaltinis: Goldman Sachs, MC Wealth Management
Šaltinis: Goldman Sachs, MC Wealth Management
11,511,811,8
10,610
9,4
8,18,4
7,87,2
5,8
8,5
7,8
6,7
5,6
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais7
2015 metais laukiama monetarinė politika:
> Antrąjį 2015 metų pusmetį FED didins
bazinę palūkanų normą. Metų pabaigoje
palūkanos sieks 0,8–1 proc.;
> Antrąjį šių metų pusmetį Anglijos centri-
nis bankas taip pat pradės didinti bazinę
palūkanų normą, ir ji metų pabaigoje pa-
sieks 1–1,3 proc.;
> Nuo 2015 metų kovo Europos centrinis
bankas (ECB) aktyvins vykdomą mone-
tarinę politiką, kurios veiksmų bendra
apimtis per 2015 metus sieks apie 600
mlrd. eurų. Didžiąją dalį pirkimų sudarys
valstybių ir įmonių obligacijos;
> Naujųjų metų išvakarėse Japonijos cen-
trinio banko paskelbta metinė ekonomi-
kos skatinimo apimtis (~80 trln. jenų)
2015-aisiais nekis. Šalies centrinis ban-
kas pradės supirkinėti akcijų ir nekilnoja-
mojo turto investicinius fondus;
> 2015 metais Kinijos centrinis bankas ir
toliau mažins bazinę palūkanų normą –
du kartus po 0,25 proc. punktus (iki 5,25
proc.) – ir/arba koreguos privalomą ban-
kų turimų indėlių ir išduodamų paskolų
santykį.
Stipri JAV ir Anglijos, perspektyvi Japonijos,
lėtėjanti Kinijos ir vis dar pažeidžiama Eu-
ropos ekonomika ir jose vykdomos pinigų
politikos darys įtaką valiutų kursams, šalių
tarptautinės prekybos rezultatams. Dėlio-
nė aiški, tačiau tikslus pokyčių metas bei
apimtys priklausys nuo valstybių makro-
ekonominių rodiklių – BVP augimo, užimtu-
mo ir ypač infliacijos.
5 pav. Centrinių bankų veiksmų prognozė 2015 metais
Bazinių palūkanų
didinimas numatomas
2015 m. III ketv.
Bazinių palūkanų
didinimas numatomas
2015 m. III ketv.
Japonija
Akcijų supirkimas
Europos Sąjunga
Vyriausybių
obligacijų supirkimas
nuo 2015 m. I ketv.
Šaltinis: Deutsche Asset & Wealth Management Investment GmbH, MC Wealth Management
Kinija
Bazinės palūkanų
normos mažinimas
Jungtinė KaralystėJAV
8
Antroje 2015 m. pusėje JAV centrinis bankas padidins bazinę palūkanų normą iki ~0,8–1 proc.
Sėkmingai auganti JAV ekonomika, aukš-
tumas siekiantis naujai sukurtų darbo vietų
skaičius (2014 metų vidurkis – 246 tūkst.) ir
didėjanti infliacija rodo, jog šalies ekonomi-
kos skatinimas ir toliau mažės: 2014 metų
spalį šalyje užbaigtą pastaruosius šešerius
metus trukusį pinigų kiekio didinimą rinko-
se pratęs bazinės palūkanų normos kėlimas.
Finansų rinkų dalyviai mano, jog pokyčiai
prasidės antroje šių metų pusėje ir bus „ku-
klūs“ – po ~0,25 proc. kiekvieną FED susiti-
kimą.
Nors viskas atrodo akivaizdu, didžiau-
sią įtaką pasaulio finansų rinkoms daran-
tis JAV centrinis bankas atsakingai vertina
susidariusią situaciją. Didelis skolos ir BVP
santykis, geri makroekonominiai rodikliai
bei dėl užsitęsusios skatinimo politikos
besiformuojantys finansų rinkų „burbulai“
verčia neatidėlioti palūkanų kėlimo, tačiau
namų ūkių pajamų augimas išlieka lėtas, o
jam nesant pakankamam, skubotas spren-
dimas gali reikšti pakartotinį ekonomikos
nuosmukį. Per anksti ir per greitai pakėlus
bazinę palūkanų normą FED rizikuoja per-
nelyg sulėtinti verslo sektoriaus investici-
jas, plėtrą, o tai savo ruožtu lemtų įmonių
kaštų, atlyginimų bei bendro vartojimo
mažėjimą.
Manoma, jog bazinės palūkanų normos
kėlimas bus tiesiogiai priklausomas nuo
FED požiūrio į JAV gyventojų atlyginimų
augimą, kurių atsilikimą nuo kitų makro-
ekonominių rodiklių lemia nepakankamas
gyventojų užimtumas. Praėjusių metų pra-
džioje daugelis ekonomistų spėjo, kad, ša-
lies ekonominei situacijai pagerėjus, dalis
neregistruotų bedarbių grįš į oficialią darbo
statistiką ir lėtins JAV nedarbo mažėjimą.
Metams baigiantis, o JAV nedarbui per me-
tus sumažėjus 1 proc. punktu, ekonomistai
nebesitiki didelio neregistruotų bedarbių
grįžimo į rinką, o akcentuoja kvalifikacijos
bei augančių verslo technologijų priežastis,
lemiančias nedidėjantį darbo užmokestį. Pa-
sak ekspertų, kvalifikuotų darbuotojų alga
jau seniai didėja, tačiau ši darbo jėgos da-
lis yra mažuma, kurią užgožia nekvalifikuoti
darbuotojai. Šioje kategorijoje vis dar paste-
bima konkurencija iš besivystančių šalių, o
dalį jos keičia verslo investicijos į modernias
gamybos stakles bei kitus įrenginius.
Žvelgiant plačiau, mažėjantis JAV nedar-
bo lygis didina bendrą vartotojų perkamą-
ją galią, o ją dar labiau sustiprina minimali
prekių kainų infliacija. Nukritusi naftos kai-
na skatina gamybą šalies viduje, padidėjusi
gamyba gerina šalies užsienio prekybą. Prie
to pridėjus esamas žemas palūkanas, tau-
pymas tampa nereikšmingas – įmonės yra
linkusios skolintis norėdamos ir toliau di-
dinti gamybos apimtis, pelno maržą. Kitaip
tariant, teigiamas verslo sektoriaus ciklas
įsibėgėja, o bendras darbuotojų atlyginimų
lygis gali pradėti kilti bet kada.
Atsižvelgiant į nuogąstavimus, esamą
situaciją ir lūkesčius, pasaulio ekonomistai
tikisi, jog FED nepuls didinti palūkanų, o
palauks, kol pigi nafta ir didėjanti vartotojų
perkamoji galia atsispindės skaičiais, tačiau
kartu neleis formuotis nepagrįstiems turto
klasių „burbulams“ ar situacijoms, kurio-
se turės staigiai slopinti šalies ekonomikos
augimą. Manoma, kad JAV ūkio augimas,
padidėjus darbuotojų algoms, turėtų būti
sulėtėjęs iki ~2–2,25 proc. metinio augimo.
Augančią JAV palūkanų normą lems kylantys gyventojų atlyginimai
Manoma, kad JAV
ūkio augimas, padidėjus
darbuotojų algoms,
turėtų būti sulėtėjęs
iki ~2,25 proc. metinio
augimo.
2,2
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais9
Besivystančių valstybių reformos lems verslo sektoriaus rezultatus, šalies kreditingumą bei lūkesčius dėl ūkio augimo, tai atspindės ir investuotojų pasirinkimai.
Besivystančių valstybių indėlis pasaulio
ūkio augimo kontekste yra kelis kartus di-
desnis nei išsivysčiusių. Pasaulio ūkiui per-
einant iš stabilizacijos į stabilaus augimo
stadiją, šių valstybių reikšmė yra milžiniška.
2014-ieji daugelyje besivystančių pasaulio
valstybių pasižymėjo vykusiais rinkimais,
o 2015-ieji, tikimasi, bus naujų reformų įgy-
vendinimo metai.
Pasaulio didžiųjų bankų ekonomistai su-
tartinai teigia, jog šiais metais Indijos val-
džios pastangos keisti nusistovėjusią tvarką
gali atkreipti daugelio pasaulio investuotojų
dėmesį. Viena didžiausių Azijos regiono fi-
nansų korporacijų „Nomura“ šiemet Indijos
ekonomikos situaciją apibūdina kaip „auk-
so vidurį“ – mažos infliacijos bei spartaus
augimo derinį. Tikimasi, jog 2014 metais
išrinktas šalies premjeras šiemet palaips-
niui vykdys Indijos konkurencingumo didi-
nimo reformas: pradės pasiruošimą 2016
metais planuojamiems prekių ir paslaugų
mokesčių pokyčiams, koreguos šalies že-
mės įsigijimo tvarką, mažins viešojo sekto-
riaus koncentraciją bankų sektoriuje, keis
gamtos išteklių naudojimo aukcionų tvarką,
taikys fiskalines reformas ir imsis ilgalaikių
geležinkelių bei miesto infrastruktūros geri-
nimo projektų. Prognozuojama, jog Indijos
ūkio augimas 2015 metais sieks 6,4 proc., o
2016 metais – net 6,8 proc. Pastebima, jog
šalies ūkio augimą palaikys ir centrinio ban-
ko vykdoma pinigų politika: infliacijai šalyje
nukritus iki ~5,5 proc. tikėtinas nedidelis –
„Išeitis“ – užtikrintas struktūrinių reformų vykdymas
~0,5 proc. punkto – bazinės palūkanų nor-
mos kėlimas.
Kinijos struktūrinės reformos bei jų tem-
pas taip pat bus vieni svarbiausių tarp besi-
vystančių valstybių. Praėjusių metų pa-
baigoje vykęs „trečiasis vyriausybės ple-
numas“ atskleidė šių metų ekonominių
reformų planus, kurie lems ne tik Kinijos
ar Azijos regiono, bet ir viso pasaulio eko-
nomikos augimo tempą. Kinijos preziden-
2014 2015
Pasaulis 3,0 3,3
Išsivysčiusios valstybės 1,9 2,2
Besivystančios valstybės 4,6 4,9
Šaltinis: Goldman Sachs, MC Wealth Management
1 lentelė. BVP prognozės 2015 metais
tas bei premjeras, kalbėdami apie 2015-uo-
sius, kelis kartus patvirtino liksiantys prie
praėjusiais metais pradėtų reformų, o
šalies ūkio augimo tempą bei ekonominį
persiorientavimą vadino „naujuoju įpras-
tumu“ (angl. new normal). Ne didelis, o
vidutinis, ne kiekybe, o kokybe paremtas
šalies ūkio augimo tempas yra šių metų
Kinijos valdžios tikslas. Bus siekiama pa-
laipsniui atsiriboti nuo užsibrėžiamų šalies
BVP augimo tikslų bei valdžios kišimosi
stengiantis juos pasiekti ir orientuojamasi į
šalies gyventojų perkamosios galios didini-
mą, lemiantį didesnį vartojimą, geresnius
verslo sektoriaus rezultatus. Šalies valdžia
tikina daugiausia dėmesio kreipsianti į ka-
pitalo rinką, bankų sektoriaus privatizavi-
mą, administracinių procesų efektyvumą,
prekių bei paslaugų rinkų liberalizavimą,
valdžios investicijas bei pirkimo procesą,
Prognozuojama, jog
Indijos ūkio augimas
2015 metais sieks
6,4 proc.
6,4
10
monopolijas, verslo frančizes. Planuojama
steigti tris papildomas laisvos prekybos
zonas, mažinti valstybės valdomų įmonių
vadovų atlyginimus, didinti užsienio inves-
ticijų mastą telekomunikacijų, energetikos
ir infrastruktūros srityse. Oficialūs Kinijos
valdžios lūkesčiai dėl 2015 metų ūkio augi-
mo bus skelbiami tik kovą, tačiau didžiųjų
komercinių bankų analitikai tikisi, jog šalies
ekonomika šiais metais augs 6,75–7,1 proc.,
o infliacija išliks nedidelė – apie 1,6 proc.
Pietų Amerikos antraštėse ryškiausiai do-
minuos Meksikoje naujai išrinkta Valstybės
revoliucijos partija ir Brazilijoje perrinkta ša-
lies prezidentė bei jų vykdomi pokyčiai. Viena
svarbiausių Meksikos struktūrinių reformų
šiais metais bus užsienio investicijų į šalies
energetikos sektorių liberalizavimas, kuris,
kaip tikimasi, netolimoje ateityje padidins
šalyje išgaunamos naftos kiekį. Meksikoje
ir toliau bus stengiamasi kovoti su infliacija,
kuriai sumažėjus kartu mažėtų ir reali palū-
kanų norma, skatinanti verslo investicijas.
Analitikų nuomone, Brazilijos laukia sun-
kūs pokyčių metai. Naujai paskirtas finansų
ministras pažadėjo imtis mokesčių didinimo,
biudžeto karpymo bei palūkanų normų kėli-
mo siekiant visapusiško šalies ekonomikos
stabilizavimo. Šios priemonės pasitarnaus
valstybės skolos suvaldymui bei centrinio
banko tikslą viršijančios infliacijos kontrolei,
tačiau kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, HSBC
ekonomistai, baiminasi, jog drastiškas fis-
kalinės ir monetarinės politikų taikymas tuo
pačiu metu gali tik dar labiau pagilinti rece-
siją šalyje.
6 000
3 ooo
0
– 3 000
– 6 000
– 9 000
6 pav. Valstybių pagaminamos ir suvartojamos naftos skirtumas (tūkst. barelių per dieną)
Šaltinis: Energetikos informacijos administracija, MC Wealth Management
SAU RUS QAT MEX COL MYS PER EGY HUN CZE PHL GRC CHL BRA ZAF POL THA TUR IDN TWN KOR IND CHN
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais11
2 lentelė. Didžiųjų besivystančių valstybių
BVP prognozė 2015 metams (proc.)
Kinija 7,1
Indija 6,4
Indonezija 5,2
Turkija 3,5
Meksika 3,3
PAR 2,2
Brazilija 1,0
Rusija -2,9
Šaltinis: Pasaulio bankas, MC Wealth Management
Rytų Europos regione daug kas priklau-
sys nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto pasek-
mių bei prekybos partnerių naujų susitari-
mų. Rusijai kenčiant nuo Vakarų valstybių
taikomų ekonominių sankcijų, o naftos
pasiūlai gerokai viršijant paklausą, šalies
ekonomikos laukia nuosmukis. Rusijos at-
sakas – prekių ir paslaugų embargas – pa-
veiks daugelį Rytų Europos regiono valsty-
bių. Rusijos ir Vakarų valstybių „dialogas“
nenuspėjamas, tačiau metams prasidedant
manoma, jog Rusijos pastangos stiprin-
ti šalies valiutą bei Europos valstybių dujų
paklausa bus nepakankamos – šalies ūkio
laukia ~2–3 proc. susitraukimas.
Tarp kitų besivystančių valstybių, kurios
vykdo permainingas struktūrines progra-
mas, minima Turkija bei Pietų Afrika. Tur-
kijoje išrinktas naujas prezidentas aktyviai
pasisako už prezidentinę šalies valdymo
sistemą, nors vietinė pramonė ir verslas
tam įnirtingai priešinasi. Nepaisant galuti-
nio sprendimo dėl šalies valdymo formos,
Turkijos ekonomikos potencialas atsiskleis
tik esant politiniam stabilumui.
Pietų Afrika minima dėl atsirandančių ga-
limybių šalies verslininkams: naftos kainai
sumažėjus, šalyje mažėja infliacija, kas gali
lemti centrinio banko sprendimą skatinti
ekonomiką, t. y. sumažinti bazinę palūkanų
normą.
2015 metais investuotojų susidomėji-
mas besivystančiomis valstybėmis – Indi-
ja, Kinija, Meksika, Brazilija, Turkija, PAR –
tik didės. Kai kuriose šalyse atsirandantis
politinis stabilumas, reiškiantis mažesnę
valstybės riziką, struktūrinių reformų vyk-
dymas, užtikrinantis fiskalinę konsolidaciją
ir verslo konkurencingumą, bei monetari-
nės politikos aktyvumas, skatinantis verslo
investicijas, bus veiksniai, kuriantys inves-
tavimo galimybes. Turto persiskirstymas
tarp naftą išgaunančių ir ją importuojančių
besivystančių valstybių taip pat veiks ka-
pitalo srautus. Žaliavos importuotojams,
tokiems kaip Turkija, naftos kainos mažė-
jimas bus privalumas, o eksportuotojams –
pavyzdžiui, Rusijai, Brazilijai – nuostolis.
Kinijos ekonomika
šiais metais augs
~7,0 proc., o infliacija
išliks nedidelė – apie
1,6 proc.
7,0
12
tarpmiestinio susisiekimo transporto sekto-
rių, mažinti biurokratiją bei kai kurių profesijų
veiklos reguliavimą. Didžiausia Prancūzijos
problema – biudžeto deficitas, kuris, negalu-
tiniais duomenimis, 2014 metais turėtų siekti
4,4 proc. BVP, šiais metais mažės tik 0,3 proc.
punkto – iki 4,1 proc. BVP. Tikėtina, jog EK są-
lygas šalis įgyvendins tik 2017 metais, o BVP
2015 metais augs apie 0,7–1 proc.
Italijos taip pat laukia besitęsiančių re-
formų metai. Šalies skolos ir BVP santykiui
2014 metais pasiekus 134 proc. BVP, – antrą
pagal dydį (po Graikijos) skolos ir BVP san-
tykį, – reformos, skirtos mažinti šalies rizikin-
gumui, yra tiesiog būtinos. Šalies valdžia jau
patvirtino kai kurių teisminių procesų supa-
prastinimą, liberalesnį valstybės tarnautojų
įdarbinimą bei rotaciją, valstybės garantiją
smulkių ir vidutinių įmonių obligacijoms,
mokesčių lengvatą verslininkams bei meti-
nę išmoką mažai uždirbantiems. Daug vilčių
dedama į šiais metais šalyje pradėjusį galioti
„delegavimo įstatymą“, kuriuo vyriausybė be
parlamento pritarimo galės vykdyti įvairias
darbo rinkos liberalizavimo reformas.
Euro zonos didžiųjų valstybių struktūrinės reformos lems regiono vystymosi tempą
Defliacija, konkurencingumo stoka, ban-
kų blogos paskolos bei prieštaringas ECB
monetarinės politikos aktyvumo vertinimas
yra temos, šiemet būdingos Europos regio-
nui. Ekonomistai sutaria, jog 2015 metais
Europoje dominuos Prancūzijos ir Italijos
valdžios vykdomi struktūriniai pokyčiai, ku-
rie formuos ne tik šalių, bet ir viso Europos
regiono ateities lūkesčius.
Praėjusią vasarą Prancūzijai paskelbus, jog
ji 2014–2015 metais nepasieks 2013 metais
Europos Komisijos (EK) iškelto 3 proc. biudže-
to deficito tikslo, o šalies valdžiai nesumaži-
nus 2015 metais numatytų 50 mlrd. eurų iš-
laidų, baiminamasi, jog 0,4 proc. per pirmus
tris praėjusių metų ketvirčius augusi šalies
ekonomika gali susilaukti EK sankcijų. Pran-
cūzijos finansų ministras, reaguodamas į EK
kritiką, siūlo sumažinti mažmeninės prekybos
ribojimą sekmadieniais, leisti privatizuoti 5–10
mlrd. eurų vertės valstybinį turtą, liberalizuoti
7 pav. 2015 metų prognozė (proc.)
Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, MC Wealth Management
2015 metais euro zonai
prognozuojamas 1,1 proc.
BVP augimas
1,1
25
20
15
10
5
0
BVP Infliacija Nedarbas
Euro zona Vokietija Prancūzija Italija Ispanija
11,1
1,1 0,6 1,2 0,5 0,0 0,11,1 0,8 0,2
1,75,1
10,1
12,3
23,1
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais13
Praėjusių metų pabaigoje Prancūzijos ir
Italijos pristatyti šių metų biudžeto projektai
EK buvo vertinami skeptiškai: nors šalys vyk-
do į konkurencingumo didinimą nukreiptas
reformas, jų nepakanka efektyviai mažinti
valstybės skolą. EK peržiūrės šalių pastangas
įgyvendinti reformas šių metų kovą, tada ir
bus sprendžiama, imtis ar nesiimti tam tikrų
sankcijų dėl pažadų nevykdymo. Tai gali tap-
ti atskaitos tašku investuotojų nuotaikoms
dėl Europos ūkio ateities 2015 metais.
Panašu, jog Ispanija šiais metais bus
puikus vykdomų struktūrinių reformų pa-
vyzdys. Jų rezultatai, nepaisant didelės
valstybės skolos ir biudžeto deficito, leis ša-
lies ūkiui 2015 metais augti apie 1,5–2 pro-
centus. Dar 2012 metais pradėtos darbo
rinkos reformos (lankstesnės darbo sutar-
tys bei mažesnės nedarbingumo išmokos)
sumažino darbuotojų atlyginimus, kas
lėmė šalies eksporto didėjimą. Mažėjantis
nedarbo lygis bei nuo praėjusių metų vidu-
rio šalyje fiksuojama defliacija didino realių
atlyginimų perkamąją galią, o sėkmingi ša-
lies bankų patikrinimo rezultatai bei pigūs
ECB pinigai – bankų skolinimą. Nuo 2015
metų sausio 1 d. šalyje įsigaliojo mažesni
įmonių bei gyventojų pajamų mokesčiai,
o iki metų pabaigos bus koncentruojama-
si į darbo rinkos, nemokumo procedūrų ir
verslo reguliavimo reformas.
Gerėjant Ispanijos ekonominei situacijai,
šalies nekilnojamojo turto sektorius tampa
vis patrauklesnis investuotojams. Po šeše-
rių metų pertraukos užfiksuoti teigiami ša-
lies nekilnojamojo turto kainų pokyčiai. Ma-
noma, jog 2015 metai bus Ispanijos nekil-
nojamojo turto kainų stabilizavimosi laiko-
tarpis, kas gali skatinti tiek užsienio, tiek
vidaus investicijas.
8 pav. Prancūzijos biudžeto deficitas (proc.)
9 pav. Italijos skolos ir BVP santykis (proc.)
10 pav. Ispanijos nedarbas (proc.)
2011 2012 2013 2014 2015
2011 2012 2013 2014 2015
2011 2012 2013 2014 2015
27
26
25
24
23
22
21
20
19
140
135
130
125
120
115
– 5,0
– 4,0
– 4,5
– 5,0
– 5,5
– 6,0
– 6,5
– 7,0
Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, MC Wealth Management
Šaltinis: Europos Komisija, MC Wealth Management
Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, MC Wealth Management
Prognozė
Prognozė
Prognozė
14
Politiniai trikdžiai
Šių metų pradžioje paaiškėjo, jog Italijoje
vyks išankstiniai prezidento rinkimai. 2013
metais antrai kadencijai išrinktas šalies pre-
zidentas, dalyvavęs tik dėl susiklosčiusios
politinės suirutės ir kitų realių kandidatų ne-
buvimo, o šių metų birželį švęsiantis 90 metų
jubiliejų, pareiškė atsistatydinantis. Šalies
premjerui balansuojant tarp rinkos liberali-
zavimo bei kairiosios politinės pakraipos ko-
alicijos nuomonių, nauji prezidento rinkimai
reiškia galimą politinę suirutę, trukdysiančią
deramai vykdyti struktūrines reformas.
Prancūzijoje ir Ispanijoje taip pat bus
jaučiamos politinės kovos. Prognozuojama,
jog Prancūzijoje bus pradėta aktyviai ruoš-
tis 2017 metais vyksiantiems prezidento rin-
kimams. Čia pagrindinė konkurencija bus
tarp dabartinio šalies premjero Manuelio
Vallso (kairės politinės pakraipos atstovas)
ir buvusio prezidento Nicola Sarkozy (cen-
tro dešinės politinės pakraipos atstovas).
Pasigirsta nuomonių, jog dabartinio šalies
prezidento François Hollande’o suvokimas,
kad jis nėra tarp pretendentų į naujojo pre-
zidento postą, tik padidins ryžtą imtis šalyje
nepopuliarių rinkos liberalizavimo reformų.
Priešinga politinė įtaka bus jaučiama Ispa-
nijoje: prognozuojama, jog reformos nebus
vykdomos iki gegužę vyksiančių vietos val-
džios rinkimų, o metų gale dėmesys labiau-
siai kryps į visuotinius rinkimus.
Sausio 25 d. Graikijoje vykę išankstiniai
parlamento rinkimai atskleidė, jog daugu-
mą balsų surinko kairiųjų populistų parti-
ja „Syriza“. Tiek prieš rinkimus, tiek jiems
įvykus, šio politinio judėjimo lyderis Alexis
Tsipras žadėjo persiderėti dėl Graikijai gel-
bėti suteiktų tarptautinių paskolų grąžinimo
terminų bei dalį jų nurašyti. Tokie naujojo
Graikijos lyderio pasisakymai kelia nerimą:
esant kategoriškai nuomonei dėl skolų ne-
grąžinimo ar nurašymo, šalyje didės neapi-
brėžtumas, kuris atsispindės padidėjusiu ne
tik Graikijos, bet ir viso Europos regiono ri-
zikingumu.
ECB pigių pinigų „gėris“
Aukštas nedarbo lygis, maža infliacija, di-
delis skolos ir BVP santykis bei pavojingai
sumažėjęs regiono konkurencingumas gero
nežada. Japonijos pinigų spausdinimas, lė-
męs infliaciją šalyje, ar JAV pinigų kiekio di-
dinimas, paskatinęs verslo sektoriaus inves-
ticijas, yra pavyzdžiai, kuriuos turėtų kartoti
Europa: ECB planuojamas valstybių obliga-
cijų supirkimas yra vienintelis realus „gėris“,
galintis pakeisti susidariusią situaciją.
Deja, reikšmingo pokyčio Europos inflia-
cijos kontekste galime nesulaukti. Euro zo-
nos valstybių bankų likvidumas išaugs jiems
pardavus dalį turimų vyriausybių obligacijų,
tačiau paklausa skolinimuisi iš verslo pusės
išliks silpna. Dar iki ECB sprendimo supirkti
obligacijas regiono bankams siūlytos kitos
likvidumą didinančios priemonės nebuvo
išnaudotos. ECB perkant valstybės obliga-
cijas tiesiai iš draudimo ar pensijų fondų,
gauti pinigai bus naudojami kitų finansinių
priemonių pirkimui, kas dirbtinai didins jų
kainą – skatins „burbulo“ efektą. Labiau-
siai nuspėjama pasekmė – silpnesnė euro
valiuta bei dėl to išaugusios eksporto apim-
tys, tačiau dėl pastarųjų kentėtų regiono
struktūrinių reformų vykdymas, nukeliantis
Europos „skolų problemas“ į ateitį, bei reali
gyventojų perkamoji galia.
Vienintelis teigiamas ECB obligacijų supir-
kimo rezultatas – ateities infliacijos lūkesčiai.
Istoriniai duomenys rodo, jog šie lūkesčiai
Dar šis tas apie Europą
Palyginus su 2014 metų
pradžia, ES šalių bankų
blogų paskolų kiekis
išaugo 135,9 mlrd. eurų
(18,3 proc.).
18,3
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais15
turi didesnę galią nei centrinio banko veiks-
mai. Šių metų pradžioje esant realiai gali-
mybei ECB pradėti vykdyti minimą ekono-
mikos skatinimą, „Eurostat“ duomenimis,
ilgojo laikotarpio (ateinančių penkerių metų)
nominalios infliacijos lūkesčiai nedidėjo.
Tiesa, pastaruosius lūkesčius nuo praėju-
sių metų antrojo pusmečio veikia mažėjanti
naftos kaina, kuriai 2015 metais „užsilaikius“
esamose žemumose ECB pigūs pinigai yra
nepakankama priemonė skatinti infliaciją
regione.
Bankų blogos paskolos
Praėjusių metų spalį pasirodę ECB atlik-
tos bankų turimo turto kokybės patikros re-
zultatai atskleidė, jog patikroje dalyvavusių
ES šalių bankų blogų paskolų kiekis padidė-
jo nuo 743,1 mlrd. eurų iki 879,1 mlrd. eurų,
t. y., palyginus su 2014 metų pradžia, išau-
go 135,9 mlrd. eurų (18,3 proc.). Tarp visų
išduotų bankų paskolų blogosios padidėjo
nuo 7,3 proc. iki 10,2 proc. Remiantis ECB,
daugiausia blogos paskolos išaugo Italijoje
(12,1 mlrd. eurų), Graikijoje (7,6 mlrd. eurų),
Vokietijoje (6,7 mlrd. eurų), Prancūzijoje (5,6
mlrd. eurų), Ispanijoje (3 mlrd. eurų) ir Aus-
trijoje (3 mlrd. eurų). Tiesa, iš 130-ties tikrin-
tų bankų patikros neišlaikė 25, net devyni
jų – Italijos. Šių metų pirmosiomis dienomis
Italijos centrinis bankas paskelbė, jog praė-
jusių metų lapkritį šalies bendras blogų pa-
skolų kiekis siekė net 181,1 mlrd. eurų – 18,4
proc. daugiau nei prieš 12 mėn. Situacija
kelia susirūpinimą ir tik patvirtina, jog Euro-
pos bankų sektoriaus problemos niekur ne-
dingo. Akivaizdu, jog viena sudėtingiausių
situacijų yra Italijoje, kuri tuo pačiu metu
vykdo griežtas struktūrines reformas. Ar
esama bankų padėtis nepakenks EK tikslų
įgyvendinimui, parodys ateitis, tačiau ana-
litikai tikisi, jog 2015 metais blogų paskolų
apimtis euro zonoje šiek tiek mažės.
11 pav. Ilgojo laikotarpio infliacijos lūkesčiai (proc.)
Šaltinis: Europos centrinis bankas, MC Wealth Management
2,2
2,1
2,0
1,9
1,8
1,7
1,62010 2011 2012 2013 2014
16
2015 metai – pakartotinas Japonijos „Abenomikos“ įgyvendinimas
Praėjusių metų gruodį vykusiuose išanks-
tiniuose Japonijos vyriausybės rinkimuose
koalicijos lyderiu sėkmingai perrinkta libe-
ralų demokratų partija, vadovaujama Shinzo
Abe, tik patvirtino šalies gyventojų pasitikėji-
mą iki šiol vykdyta „Abenomika“ – premjero
inicijuota ekonomikos skatinimo programa,
paremta pinigų kiekio didinimu, fiskaline
konsolidacija bei struktūrinėmis reformomis.
Sulaukęs palaikymo Shinzo Abe yra nusitei-
kęs ir toliau tęsti pradėtus darbus, kurių vieni
yra aiškūs ir nuspėjami, kiti ne.
Fiskalinės politikos veiksmai skatins įmo-
nių investicijas. Planas per kelerius ateinan-
čius metus sumažinti įmonių pelno mokestį
iki 30 proc. nepamirštas: nuo fiskalinių 2015
metų (prasidedančių balandį) šalies įmonių
pelno mokestis mažės 2,5 proc. punktais iki
32,11 proc., o 2016-aisiais – iki 31,33 proc.
Praėjusių metų balandį padidintas pajamų
mokestis bei dėl to smarkiai sumažėjęs
šalies vartojimas taip pat turės pasekmių –
lapkritį planuotas pakartotinis mokesčio
didinimas nebus vykdomas. Pasak šalies
premjero, atsižvelgiant į buvusią vartotojų
reakciją, tikėtinas pajamų mokesčio pokytis
bus vykdomas ne anksčiau nei po 18 mė-
nesių. Kovodamas su valstybės skolos augi-
mu, premjeras trečius metus iš eilės mažins
išleidžiamų obligacijų kiekį. Tikimasi, jog
dėl agresyvios monetarinės politikos ir to-
liau silpnėjanti šalies valiuta padidins šalyje
veikiančių įmonių pelnus, o jų mokesčių da-
lis atsispindės biudžete. 2015 metais Shin-
zo Abe tikisi kone dvigubai (1,5 trln. jenų),
palyginus su išankstiniu projektu, padidinti
valstybės biudžetą, kuris, planuojama, sieks
96,3 trln. jenų (813 mlrd. JAV dolerių).
Monetarinės politikos kryptis taip pat
gana aiški: naujųjų metų išvakarėse Japoni-
jos centrinis bankas paskelbė 2015 metais
30 proc. didinsiantis superkamų finansinių
priemonių apimtį iki ~80 trln. jenų (723,4
mlrd. JAV dolerių). Programa apims ne tik
šalies obligacijas, bet ir akcijų, nekilnoja-
mojo turto investicinius fondus. Vienintelė
mažiau apibrėžta kryptis liko struktūrinės
reformos, jų vykdymas lems verslo sekto-
riaus kapitalo investicijas.
Investicijų ekspertai sutaria, kad, kal-
bant apie struktūrines reformas, daugiau-
sia dėmesio 2015 metais bus kreipiama į
12 pav. Japonijos biudžetas
2015 metais (proc.)
Prognozuojama, jog
Japonijos privataus
sektoriaus vartojimas
2015 metais augs
2 proc. po 2,7 proc.
susitraukimo 2014 m.
2,0
Šaltinis: Japonijos finansų ministerija
Gerovė
Skolos aptarnavimas
Išmoka regionams
Kita
Valstybės valdomos įmonės
Išsilavinimas ir technologijos
Gynyba
33
24
16
10
6
6
5
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais17
kurencingos užsienyje – pirkėjai sutinka
mokėti daugiau už gaunamą kokybę. 2015
metais premjeras planuoja įsteigti specia-
liąsias ekonomines zonas, kuriose bus ku-
riamos lengvatinės sąlygos ūkininkaujan-
tiems. Pokyčių laukiama ir sveikatos ap-
saugos sistemoje, ypač vaistų be recepto
prekybos apribojimų srityje.
Viena didžiausių šiais metais laukiamų
reformų Japonijoje yra darbo santykių su-
paprastinimas. Lengvesnis darbuotojų at-
leidimas, dvigubai ilgesnis ne visai darbo
dienai ar projektui samdomų darbuotojų
bandomasis laikotarpis yra pirmieji poky-
čiai, kurių tikimasi šiais metais. Ekonomis-
tai skaičiuoja, jog darbo rinkos reformos
gali padidinti šalies BVP apie 1 proc. Tiesa,
šios reformos gali turėti ir neigiamą efektą
gyventojų vartojimui – padidėjęs neužtikrin-
tumas dėl turimo pajamų šaltinio gali pa-
skatinti taupymą, taigi prognozuojama, jog
reformos bus pradėtos vykdyti tik metams
įpusėjus.
Nuspėjama verslo sektoriaus mokesčių
našta stabilizuos pelno maržas, monetarinė
politika bei pensijų fondo pažadai skatins
teigiamą finansinių priemonių grąžą (taip
pat ir lūkesčius dėl augančių šalies įmonių
verčių), o ryžtas vykdant struktūrines refor-
mas – investuotojų bei verslininkų pasitikė-
jimą. Visa tai atspindės augančios verslo
investicijos, darbo vietų kūrimas, gyventojų
perkamosios galios didėjimas (2015 me-
tais prognozuojamas privataus sektoriaus
vartojimo pokytis sieks +2 proc.). Stabiliza-
vęsis gyventojų vartojimas, eksporto nau-
da ir toliau pingančios Japonijos jenos kon-
tekste bei dėl naftos kainų sumažėjusios
šalies išlaidos, generuojančios nepanau-
dotas biudžeto pajamas, žada šaliai gerus
2015 metus. Analitikai kiekvienos minėtos
prielaidos efektą galutiniam šalies ūkio au-
gimui vertina skirtingai, tad šių metų šalies
BVP prognozė kinta nuo 0,8 proc. iki 1,5
proc. Tikėtina 2015 metų infliacija bus apie
1–1,4 procentus.
3 lentelė. Japonijos ekonomikos prognozė
(metinis proc. pokytis)
2014 2015
Realus BVP -0,5 1,5
Vartojimas -2,7 2
Vidaus investicijos -10,7 1,5
Užsienio investicijos 1,2 5,3
Nominalus BVP 1,7 2,7
Nedarbo lygis 3,6 3,5
Šaltinis: Japonijos Vyriausybė
Japonijos valdžios kontroliuojamus svei-
katos apsaugos ir ūkio sektorius, moters
vaidmenį visuomenėje bei imigrantų darbo
ribojimus. Šiais metais planuojama glau-
desnė transatlantinės partnerystės inte-
gracija mažinant kai kurių prekių importo
tarifus. Tiesa, ryžių sektorius ir toliau bus
kategoriškai saugomas nuo užsienio kon-
kurencijos: šalies valdžia mano, jog dides-
nės produkto kainos yra pakankamai kon-
18
Nuo praėjusių metų vidurio pradėjusi ma-
žėti, o po lapkritį vykusio naftą eksportuo-
jančių valstybių organizacijos (OPEC) su-
sitikimo sprendimo nemažinti žaliavos pa-
siūlos ėmusi tiesiog kristi, naftos žaliavos
kaina yra minima tarp svarbiausių prielaidų,
kuriomis grindžiama šių metų viso pasau-
lio ūkio augimo prognozė. Naftos pasiūlai
esant didesnei už paklausą, situacija atrodo
akivaizdi – eksportuojančių valstybių pelnas
persiskirstys į importuojančiųjų pusę, kur
vienintelis „nežinomasis“ yra kaip ilgai.
OPEC organizacijos sprendimas nemažinti
naftos pasiūlos yra grindžiamas noru išlaiky-
ti sprendžiamąją galią nustatinėjant naftos
kainą bei pristabdyti besitęsiantį JAV skalū-
nų naftos „bumą“. Per 2014 metus JAV per
dieną išgaunamos naftos kiekis padidėjo nuo
7,44 mln. barelių iki 8,6 mln. barelių (+15,6
proc.), o bendras importuojamos naftos kie-
kis sumažėjo nuo 7,6 mln. barelių iki 6,95
mln. barelių per dieną (–8,6 proc.). Remian-
tis „Bloomberg“ duomenimis, šiais metais
JAV naftos gavybos apimtis turėtų pasiekti
apie 9,32 mln. barelių per dieną (+8,37 proc.),
o importas ir toliau mažėti iki 6,15 mln. bare-
lių per dieną (–11,5 proc.). Tokiais tempais
auganti JAV naftos gavyba neramina OPEC
organizaciją, kuri baiminasi ne tik prarasti
vieną svarbiausių naftos importuotojų, bet ir
leisti atsirasti naftos pardavimo konkurencijai.
JAV skalūnų naftos gavybai vystantis nere-
gėtu tempu, kartu mažinančiu OPEC valstybių
eksporto apimtis, o JAV energetikos informa-
cijos administracijai (EIA) ir toliau prognozuo-
jant šio sektoriaus žaliavos išgavimo didėjimą,
OPEC valstybės nusprendė „sužlugdyti“ dau-
gelį JAV naftos gavybos projektų.
Remiantis atliktų analizių duomenimis,
JAV skalūnų naftą išgaunančių bendrovių
toleruojama naftos žaliavos kaina siekia
apie 75–78 JAV dolerius už barelį (USD/bbl).
Naftos pasiūla dominuos ir 2015-aisiais
4 lentelė. Naftos kainos prognozė 2015 metais
Kaina, USD/bbl Pokytis nuo 2014 12 31 (proc.)
„Brent“ 2015 „Brent“ 2016 WTI 2015 WTI 2016 „Brent“ 2015 „Brent“ 2016 WTI 2015 WTI 2016
ANZ 50 — 48 — –19,6 — –10,2 —
„Raiffeisen Bank“ 58 77 55 73 –6,7 23,9 2,9 36,6
ABN AMRO 60 75 55 70 –3,5 20,7 2,9 31,0
„Goldman Sachs“ 50,4 70 47,15 65 –18,9 12,6 –11,8 21,6
„Intesa Sanpaolo“ 57 69 54,5 66,5 –8,3 11,0 2,0 24,4
„Deutsche Bank“ 59,4 70 55,4 65 –4,4 12,6 3,6 21,6
„Societe Generale“ 55 65 51 60 –11,5 4,6 –4,6 12,3
DNB 65 79 — — 4,6 27,1 — —
„BNP Paribas“ 60 75 55 70 -3,5 20,7 2,9 31,0
„Citi Research“ 63 70 55 62 1,4 12,6 2,9 16,0
U.S. EIA 57,58 — 54,58 — –7,4 — 2,1 —
„BofA Merrill Lynch“ 55 — 72 — –11,5 — 34,7 —
Vidurkis 57,5 72,2 54,8 66,4 –7,4 16,2 2,5 24,3
Šaltinis: MC Wealth Management
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais19
Metiniam žaliavos kainos vidurkiui esant
žemesniam, tikėtinas JAV naftos gavybos
bendrovių investicijų mažėjimas ar net likvi-
davimas.
Šešių didžiausių naftą eksportuojančių
OPEC narių, kurios atstovauja 75 proc. vi-
sos organizacijos, vidutinė toleruojama
metinė naftos kaina siekia apie 70 USD/
bbl. Tai reiškia, jog naftos kainai siekus 115
USD/bbl, OPEC daugumai priimtina naftos
kaina iki 2015 vidurio gali svyruoti net iki
35 USD/bbl. Jei OPEC neapsiskaičiavo, JAV
skalūnų naftos projektai yra paremti dides-
niais investicijų kaštais, o tai lems norimą
tikslą – JAV naftos gavybos mažėjimą. Nuo
2014 metų antrojo pusmečio JAV naftą iš-
gaunančių įmonių investicijoms sumažėjus
9,1 proc., prognozuojama, jog šiais metais
jos mažės 20–35 proc.
Tiek EIA, tiek OPEC prognozuoja, jog 2015
metais naftos paklausa sieks 93,3– 92,26 mln.
barelių per dieną, o pasiūla viršys paklausą
apie 1 mln. barelių per dieną. Didieji pasaulio
komerciniai bankai prognozuoja, jog „Brent“
naftos kaina 2015 metais vidutiniškai sieks
~58 USD/bbl, o WTI – ~55 USD/bbl.
OPEC organizacijos narėms konkuruojant
su JAV, kituose pasaulio regionuose kalba-
ma apie naftos kainų poveikį vartojimui bei
infliacijai. Akivaizdu, jog toks naftos kainų
kritimas mažins infliaciją, realią palūkanų
normą, kuri gali pakenkti Europoje planuo-
jamam infliacijos skatinimui, naftos įmonių
kapitalo investicijas. Manoma, jog tai bus
atsverta didesnėmis įmonių pelno maržomis
bei vartotojų perkamąja galia. Analitikai tiki-
na, jog pigi nafta teigiamai atsilieps JAV, Eu-
ropos, Japonijos, Kinijos bei Indijos ekono-
mikoms, neigiamai – Rusijos, Irano, Saudo
Arabijos ir Venesuelos ūkiams.
14 pav. JAV skalūnų naftos bendrovių bei OPEC narių vidutinė
toleruojama metinė naftos kaina (JAV doleriai už barelį)
13 pav. JAV naftos importuojamo ir pagaminamo kiekio
pokytis (mln. barelių per dieną)
Šaltinis: Bloomberg, MC Wealth Management
5
4
3
2
1
0
150
100
50
Šaltinis: ETM Analytics, Deutsche Bank, MC Wealth Management
QAT UAE KUW LIB SAU ANG IRQ EQU NIG ALG VEN IRN
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
4,5
3,3
2,5
1,6
1,0
0,60,6
OPEC valstybių biudžete fiksuota minimali naftos kaina
JAV skalūnų naftos bendrovių vidutinė toleruojama naftos kaina
OPEC šalių vidutinė toleruojama naftos kaina
20
AkcijosObligacijosAlternatyvios investicijos
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais21
Akcijos
15 pav. Pagrindinių akcijų indeksų grąža vietine valiuta (proc.)
Pastaruosius trejus metus JAV, Europos ir
Japonijos pagrindiniai akcijų indeksai kilo,
nors 2014 metais ir prarado augimo tempą.
Vis dėlto investuotojai neabejoja, jog šiais
metais akcijų turto klasė ir toliau augs.
Bankų analitikai, ekonomistai, investicinių
bendrovių patarėjai bei fondų valdytojai
mini centrinių bankų, įmonių rezultatų bei
regionų ekonominės situacijos aplinky-
bes, lemsiančias investuotojų nuotaikas
2015-aisiais.
JAV
Kaip ir praėjusiais metais, pagrindine
akcijų grąžos prielaida yra laikoma FED
monetarinė politika. 2014-ųjų pradžioje visi
baiminosi obligacijų supirkimo mažinimo,
o šiemet – palūkanų normos kėlimo. Klau-
simas paprastas: ar JAV akcijos sugebės
augti „pačios“, su mažėjančia centrinio
banko pagalba verslo sektoriui, t. y. didėjan-
čiais skolinimosi kaštais?
5 lentelė. „S&P 500” indekso
prognozė 2015 metais
2015 m. Prognozuojamas
prognozė pokytis (proc.)
„Goldman Sachs“ 2100 2,0
„Barclays“ 2100 2,0
„Credit Suisse“ 2100 2,0
„Deutsche Bank“ 2150 4,5
BTIG 2200 6,9
„Citi Bank“ 2200 6,9
„BofA Merrill Lynch“ 2200 6,9
UBS 2225 8,1
BMO 2250 9,3
„Morgan Stanley“ 2275 10,5
„Oppenheimer“ 2311 12,3
RBC 2325 13,0
„FundStrat“ 2325 13,0
Vidurkis 2212 7,5
Šaltinis: Business Insider, MC Wealth Management
Šaltinis: Google Finance, Yahoo Finance, MC Wealth Management
60
50
40
30
20
10
0
2012 2013 2014
S&P500 Euro Stoxx 50 Nikkei 225
13,411,2
22,9
29,6
17,9
56,7
11,4
7,11,2
22
Ekonomistų nuomone, taip. JAV investi-
cijų strategai sutartinai tiki, jog pasibaigęs
pinigų kiekio didinimas bei artėjantis bazi-
nių palūkanų kėlimas yra įrodymas, jog JAV
ūkis įgauna stabilaus augimo pagreitį. Pro-
gnozuojama, jog pagrindinis JAV akcijų in-
deksas, apimantis penkis šimtus didžiausią
rinkos kapitalizaciją turinčių įmonių (S&P
500), 2015 metais augs apie 7,5 proc., o po-
puliariausias akcijų kainos ir pelno rodiklis
(P/E) sieks apie 17 kartų. Pasak bankų ana-
litikų, šiais metais gali būti patrauklios „se-
nojo tipo“ technologijų sektoriaus įmonės,
tokios kaip IBM, HP, bei draudimo ir bankų
įmonės, kurioms palankus bazinės palūka-
nų normos kėlimas. Mažiausiai patrauklios
bus naftos bendrovių akcijos, kurioms prog-
nozuojamos kone trečdaliu mažesnės kapi-
talo investicijos.
Europa
Senajame žemyne šiais metais akcijų
prognozės tarsi kartojasi iš naujo. Praėju-
siais metais buvo tikimasi verslo sektoriaus
atsigavimo, bankų sektoriaus stabilumo ir
sėkmingai vykdomų struktūrinių reformų, o
šiais metais situacija kinta tik tuo, jog prie
visų šių užsitęsusių lūkesčių investuotojai
tikisi ir ilgai lauktos agresyvios Europos cen-
trinio banko monetarinės politikos.
Europos valstybių 2015 metų biudžetuo-
se ir toliau numatytos struktūrinės refor-
mos, Europos regiono bankuose (po ECB
patikrinimo) išaugęs pasitikėjimas, o šiais
metais prognozuojamas Europos ekonomi-
kos skatinimas žada kur kas geresnius me-
tus, nei buvo 2014-ieji. Komercinių bankų
analitikai prie išvardintų veiksnių prideda
silpstančios euro valiutos bei krentančių
naftos kainų prielaidas, kurios tik pagerina
ateities lūkesčius: mažesnės euro zonos
valstybių eksportuojamų prekių kainos
didins paklausą, o naftos kainų pokyčiai –
pelno maržą. 2015 metų problema – inflia-
cijos lūkesčiai, kurie, pasak skeptikų, lems
vangiai kintančias verslo investicijas. Vis
dėlto didieji pasaulio bankai remiasi patir-
timi – augantis pinigų kiekis rinkose didins
įmonių akcijų vertę. Prognozuojama, jog
2015 metais „Euro Stoxx 600“ indeksas
augs ~10,6 proc., o pagrindinių euro zonos
valstybių akcijų indeksų grąža svyruos tarp
10 ir 13 procentų.
16 pav. Europos akcijų indeksų grąža 2015 metais (proc.)
6 lentelė. „Euro Stoxx 600“ indekso
prognozė 2015 metais
2015 m. Prognozuojamas
prognozė pokytis (proc.)
„Goldman Sachs“ 365 6,6
„J. P. Morgan“ 380 10,9
„Barclays“ 400 16,8
„Societe Generale“ 350 2,2
„Citibank“ 400 16,8
Vidurkis 379 10,6
Šaltinis: Market Watch, MC Wealth Management
Euro Stoxx 50 CAC 40 DAX IBEX 35 FTSE MIB
Šaltinis: Reuters, MC Wealth Management
15
10
5
0
10,2 10,0 10,1
11,6
13,1
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais23
Japonija
2015-aisiais viena perspektyviausių akci-
jų rinkų laikoma Japonija. Priežastys kone
identiškos Europai su šiek tiek didesne cen-
trinio banko įtaka šalies finansų rinkoms. Eu-
ropoje tik nuo kovo mėn. prasidedant cen-
trinio banko intervencijai į kapitalo rinkas,
Japonijoje ji jau patvirtinta ir apima tiesiogi-
nius akcijų ir nekilnojamojo turto investicinių
fondų pirkimus. Šalies finansinių priemonių
Besivystančios rinkos
Kaip ir visuomet, bankų investicijų stra-
tegai nėra linkę kiekybiškai įvertinti besivys-
tančių rinkų lūkesčius. Tai lemia skirtingos
prielaidos bei jų nepastovumas skirtingose
šalyse. Žvelgiant apskritai, besivystančias
rinkas neigiamai veiks Kinijos kredito rizi-
ka, išaugęs valiutų kursų kintamumas, ypač
stiprėjančio dolerio kontekste, užsitęsęs ža-
liavų kainų neapibrėžtumas bei geopolitinė
paklausą žada ir 1,2 trln. JAV dolerių vertės
Japonijos pensijų fondas, kurio investicijos į
Japonijos ir užsienio įmonių akcijas šiais me-
tais bus didinamos po 10 proc. Prie vietinės
paklausos akcijoms pridėjus nedidėsiantį
pelno mokestį, skatinsiantį verslo investi-
cijas, pigią valiutą ir dėl to nemažėsiančias
eksporto apimtis, priežiūros gaires (angl.
stewardship code), didinsiančias įmonių val-
dymo efektyvumą bei teigiamą pigios naftos
efektą, galima tikėtis didelių užsienio kapita-
lo investicijų, kurios dar labiau didins Japoni-
jos įmonių akcijų grąžą.
Prognozuojama, jog pagrindinis Japoni-
jos akcijų indeksas „Nikkei 225“ fiskaliniais
2015 metais augs iki 20 000 ribos – 14,6
proc. (palyginus su 2014 metų gruodžio pas-
kutine diena). Tikėtinas Japonijos jenos ir
JAV dolerio santykis sieks apie 124 jenas –
3,5 proc. daugiau nei 2014 metų gruodžio
pabaigoje.
7 lentelė. Kainos ir pelno santykio (P/E) palyginimas
Besivystančios rinkos JAV Pasaulis
Ateinančių 12 mėn. pognozė 10,5 16,4 14,8
Ateinančių 12 mėn. istorinis 10 metų vidurkis 12 14 13,1
Šaltinis: BofA Merrill Lynch, Credit Suisse, MC Wealth Management
įtampa Ukrainoje, Vidurio Rytuose. Vienas
didžiausių besivystančių valstybių privalu-
mų – palyginti žemos įmonių akcijų vertės
(P/E rodiklis) bei ganėtinai atsakingai vyk-
domos struktūrinės reformos. Papildomą
investuotojų dėmesį trauks naftos impor-
tuotojos.
„Nikkei 225“ indeksas
fiskaliniais 2015 metais
augs iki 20 000 ribos –
14,6 proc.
14,6
24
2015 metais pagrindinės obligacijų rinkų
grąžos prielaidos išliks tokios pačios kaip
ir akcijų rinkose – auganti JAV bazinė pa-
lūkanų norma, ECB monetarinė politika,
pasaulio valstybių struktūrinės reformos,
valiutų kintamumas bei geopolitinė įtampa.
Lyginant su istoriniais vidurkiais, palūkanų
normos pasaulyje dar kurį laiką išliks že-
mos. Tai pratęs skolinimosi prieinamumą
2015 metais, kas teiks tolimesnę paspirtį
obligacijų rinkoms. Selektyvi atranka bus
raktažodis, lemsiantis investicijų grąžą
skolos vertybinių popierių rinkoje. Inves-
ticijų strategai tikina, jog 2015 metais in-
vestuojantieji į obligacijas pirmenybę teiks
aktyvios monetarinės politikos regionams:
prognozuojama, jog tiek vyriausybių, tiek
investicinio reitingo įmonių kategorijose
dominuos Europa bei Japonija. Tikima-
si, jog šiemet grąžos potencialą išlaikys ir
tinkamai pasirinktos aukšto pajamingumo
įmonių obligacijos, o geografiniu požiūriu
išsivysčiusias šalis aplenks besivystančių
rinkų regionas.
Valstybių obligacijos
2015 metais JAV vyriausybės vertybi-
niams popieriams (VVP) prognozuojamas
pajamingumo kreivės „plokštėjimas“ – skir-
tumo tarp ilgo ir trumpo laikotarpio obli-
gacijų pajamingumo sumažėjimas (angl.
flattening). FED planuojamas bazinių palū-
kanų kėlimas didins trumpo laikotarpio obli-
gacijų pajamingumą, tačiau ilgo laikotarpio
obligacijų pajamingumo didėjimą ribos iš-
augusi pajamingumo ir santykinai mažos ri-
zikos paklausa bei žemi infliacijos lūkesčiai.
Remiantis 2014 metų pabaigoje naujienų
agentūros „Bloomberg“ atliktos ekonomis-
tų apklausos duomenimis, 2015 metais 10
metų JAV obligacijų pajamingumas padi-
dės nuo 2,17 proc. iki ~3 proc.
Europos VVP potencialas 2015 metais iš-
siskirs – rekomenduojama detali vyriausybių
vertybinių popierių atranka. Trumpo laiko-
tarpio stipriųjų regiono valstybių obligacijų
pajamingumas išliks žemas, tad siekdami
patrauklesnės grąžos investuotojai turės
rinktis ilgesnio laikotarpio obligacijas. Rin-
koms ruošiantis ECB skatinimo programai,
patrauklesnės grąžos leis tikėtis periferinių
valstybių vertybiniai popieriai. Vis dėlto tarp jų
išryškės diferenciacija, pvz., Airija ir Ispanija
dėl stabilesnės ekonominės situacijos ap-
lenks Italiją ir Portugaliją. Prognozuojama,
jog euro zonos vyriausybių 10 metų obliga-
cijų palūkanos per pirmąjį 2015 metų pusme-
tį sumažės nuo 1,45 proc. iki 1,19 procentų.
Šiais metais palankių prielaidų paieška
racionaliam grąžos ir rizikos santykiui ypač
išryškės besivystančiose rinkose. Valiuta,
naftos kaina ir struktūrinės reformos bus
veiksniai, lemsiantys šalių kredito riziką, ku-
rią tiesiogiai atspindės investuotojų pasirin-
kimai. Iki šiol struktūrinių reformų atžvilgiu
didžiausią progresą yra padariusios tokios
šalys, kaip Meksika ar Indija, o prognozės
dėl tokių šalių, kaip Indonezija ar Brazilija,
yra atsargesnės. Vietinėmis valiutomis de-
nominuotų besivystančių valstybių vertybi-
nių popierių pajamingumas, kaip ir pernai,
išliks patrauklesnis. Kai kurių bendrovių
analitikai mano, jog nepakankamai įvertin-
tas Indijos palūkanų normų mažėjimo po-
tencialas gali nulemti lūkesčius viršijančią
VP paklausą.
Obligacijos
Euro zonos vyriausybių
10 metų obligacijų
palūkanos per pirmąjį
2015 metų pusmetį
sumažės nuo 1,45 proc.
iki 1,19 proc.
1,2
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais25
Įmonių obligacijos
2015 metais investicinio reitingo įmonių
obligacijų segmentas analitikų vis dar apibū-
dinamas kaip abejotinas. Įmonių įsigijimų ir
susijungimų bei kitų akcininkams palankių
veiksmų tendencija tęsis, kapitalo rinkos
išliks palankios įmonių skolinimuisi, o vi-
sas sektorius – atsparus makroekonomikos
dinamikai. Vis dėlto 2014 metų pabaigoje
„Standard & Poor’s“ kredito reitingo agentū-
ros A reitingu įvertintų įmonių (investicinio
reitingo) ir JAV vyriausybės obligacijų pa-
jamingumo skirtumas peržengė vos 1 proc.,
tad ieškantys uždarbio bus priversti toleruoti
aukštesnę riziką. Investuotojai, kurie orien-
tuojasi į kapitalo išsaugojimą ir ieško mažą
kredito riziką turinčių įmonių obligacijų, tu-
rėtų rinktis Europos, ne JAV regioną.
Kitaip nei išsivysčiusiose valstybėse, be-
sivystančių šalių investicinio reitingo įmo-
rius įsilies į pasaulinę įmonių obligacijų rin-
ką kaip lygiavertis atitikmuo išsivysčiusių
rinkų įmonių obligacijoms.
Aukšto pajamingumo obligacijos išliks
paklausios ir 2015-aisiais. Ekspertai siūlo
atkreipti dėmesį į B reitingą turinčių įmo-
nių obligacijas, kurios pasižymi patraukliu
pajamingumu, žemesniu vidutiniu finansi-
nės trukmės rodikliu bei istoriškai mažesne
bankrotų tikimybe. Aukšto pajamingumo
įmonių obligacijų kainoms reikšmingai ko-
reliuojant su ekonomikos ciklu, tikėtina, jog
JAV šio tipo obligacijos bus patrauklesnės
nei Europoje. Paklausą formuos ir augan-
čių palūkanų aplinka, kurioje aukšto paja-
mingumo obligacijos patirs mažiausią nei-
giamą įtaką.
Tiesa, 2015 metais šiame segmente nu-
matomos dvi netipinės rizikos, kurias inves-
tuotojai privalės toleruoti – likvidumas bei
energetikos sektoriaus įmonių finansiniai
sunkumai. Ekonomistai teigia, jog esant
netikėtam rinkos pokyčiui bei susiformavus
įmonių aukšto pajamingumo obligacijų iš-
pardavimui galimos likvidumo problemos.
Visam aukšto pajamingumo obligacijų sek-
toriui 2015 metais prognozuojamas didelis
kintamumas, prie kurio prisidės dėl žemos
naftos kainos kylantys energetikos sekto-
riaus bendrovių finansiniai sunkumai. Tai
lems fondų ir/ar palyginamųjų indeksų ver-
čių mažėjimą, kas neigiamai veiks viso sek-
toriaus kainas.
8 lentelė. Įmonių obligacijų pajamingumo prognozės
2015 metais (proc.)
Aukšto pajamingumo Investicinio reitingo
obligacijos obligacijos
JAV 5,0 0,0
Europa 4,5 1,5
Azija ir besivystančios rinkos 6,0 1,4–2,4
Šaltinis: BofA Merrill Lynch, Credit Suisse, MC Wealth Management
nių obligacijų paklausa stiprės. Šio regiono
įmonių bankrotų skaičius taip pat neaukš-
tas, o augimo skirtumas tarp besivystančių
ir išsivysčiusių šalių – ženklus. Tikimasi, jog
besivystančių rinkų įmonių obligacijų sek-
torius vis mažiau koreliuos su šių šalių vie-
tinėmis rinkomis bei vietinėmis valiutomis
denominuotomis vyriausybių obligacijomis.
Priešingai, prognozuojama, jog šis sekto-
26
2014 metų tendencijų apžvalga
Alternatyvių investicijų fondams patikė-
tas turtas 2014 metais ir toliau didėjo. Dau-
giausia įplaukų 2014 metais sulaukė diver-
sifikuotų (angl. Multi-strategy) bei esminiais
įvykiais paremtų (angl. Event driven) strate-
gijų fondai, demonstruojantys investuoto-
jų ateities lūkesčius šių strategijų atžvilgiu.
Nors pastaruoju metu investavimo aplinka
alternatyvių investicijų fondams buvo ku-
pina sunkumų, kuriuos atspindėjo rezulta-
tai ir kapitalo judėjimo dinamika, tikimasi,
jog 2015 metais turtas alternatyvių inves-
ticijų fonduose toliau didės. Investuotojų
apklausos patvirtina nemažėjantį pasitikė-
jimą: 2014 metų viduryje duomenų tiekėjo
„Prequin“ atliktos 100 institucinių investuo-
tojų, iš viso valdančių 13 trln. JAV dolerių
turtą, apklausos duomenimis, 87 proc. res-
pondentų planuoja per artimiausius 12 mėn.
išlaikyti arba padidinti alternatyvių investici-
jų forma turimą turto dalį.
Alternatyvios investicijos
2014 metų „laimėtojas“ buvo makroeko-
nominiais veiksniais (angl. Global Macro) ir al-
goritmine prekyba išvestinėmis finansinėmis
priemonėmis paremtos (angl. Managed fu-
tures/CTA) strategijos, keletą praėjusių metų
susidūrusios su sunkumais, kai po finansų
krizės įprastus makroekonomikos dėsnius ir
tendencijas koregavo ekonominės politikos
intervencijos. Nemažai investuotojų per tą
laiką prarado kantrybę ir nukreipė pinigus
kitur, tad šios strategijos pastaraisiais metais
patyrė didžiausią kapitalo sumažėjimą. Vis
dėlto nuo 2014-ųjų vidurio šios strategijos
įsiveržė tarp lyderių ir pasitikėjimą išlaikiu-
siems investuotojams uždirbo nekoreliuotos
grąžos: remiantis vienu didžiausių apribotos
rizikos fondų duomenų tiekėju „Hedge Fund
Research“, makroekonominiais veiksniais
paremtos strategijos per 2014 metus viduti-
niškai uždirbo 6,17 proc., o algoritmine pre-
kyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis
paremtos strategijos – 11,07 procentų.
17 pav. Alternatyvių investicijų fondų turtas (trln. JAV dolerių)
Šaltinis: Hedge Fund Research, MC Wealth Management
3,00
2,75
2,50
2,25
2,00
1,75
1,50
1,25
1,0
0,75
0,50
0,25
0
– 0,25
Turtas Grynasis pinigų srautas
2000 2005 2010 2014
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais27
2015 metų perspektyvos
Analitikai tikisi, jog padidėjęs kintamu-
mas ir diferenciacija rinkose 2015 metais
bus naudingi daugumai alternatyvių in-
vesticijų fondų strategijų grupių. Vis dėlto
tikimasi mažiau palankaus rinkos „vėjo“
pagalbos, o uždarbio galimybių teks ieškoti
kruopščiau ir selektyviau.
Prekyba akcijomis paremtoms strate-
gijoms (angl. Equity hedge) šiemet pro-
gnozuojama apie 11–12 proc. grąža. Kai
kainą lemia individualios įmonių savybės,
o ne bendros rinkų tendencijos, visiškai
atsiskleidžia valdytojų akcijų pasirinkimo
kompetencijos. Kylančių palūkanų normų
aplinka taip pat palanki: kapitalo kainų
augimas įmonėms dar palengvins atran-
ką fondų valdytojams, nes išryškins įmo-
nes, pajėgias išlaikyti tvarų augimą ne vien
žemų palūkanų aplinkoje. Kalbant apie
rinkų korekciją, neribota prekyba akcijo-
mis paremtų strategijų (angl. Long/short
equity) valdytojai fiksuos mažesnius grą-
žos svyravimus, nes sušvelnins nuostolius
uždirbdami iš kainų kritimo dėl aktyviai
valdomų pasiskolintų priemonių pardavi-
mo portfelių (angl. Short book). Panašiai ir
neutralios rinkos strategijos (angl. Market
neutral), nors negali iki galo išnaudoti „bu-
lių“ rinkų potencialo, turi geresnes galimy-
bes sumažinti nuostolius nuosmukio laiko-
tarpiais – uždirbti iš skirtumo tarp skirtingų
krypčių akcijų kainų pokyčių.
Esminiais įvykiais paremtoms strategi-
joms, uždirbančioms iš įmonių susijungimų
ir įsigijimų, akcijų atpirkimų, restruktūriza-
cijų, pokyčių kapitalo struktūroje ir panašių
įvykių, šiemet prognozuojama apie 10–11
proc. vidutinė grąža. Įmonės susiduria su
spaudimu išlaikyti augimą, todėl įsigijimų
ir susijungimų aktyvumas nemažės, ypač
skubant vis dar pigiai finansuoti pirkinius.
Daugiausia aktyvumo laukiama Šiaurės
Amerikos ir Europos vartojimo prekių, teleko-
munikacijų, žiniasklaidos ir pramogų, ener-
getikos, technologijų sektoriuose. Ekspertai
tikisi, jog ateinančiais metais pridėtinę vertę
investuotojams realizuos ir aktyviai įmonių
valdymo procese siekiančių dalyvauti fondų
valdytojai (angl. Activist), ypač tokiuose lėto
augimo ir perteklinės pasiūlos sektoriuose,
kaip mažmeninė prekyba JAV.
Makroekonominiais veiksniais parem-
toms strategijoms šiemet prognozuojama
7–8 proc. grąža, o algoritmine prekyba iš-
vestinėmis finansinėmis priemonėmis pa-
remtoms strategijoms – 5–6 procentų. Šias
strategijas įgyvendinančių fondų įvairovė
yra labai plati, tačiau abiem grupėms pa-
lankūs veiksniai šiais metais bus JAV eko-
nomikos stabilumas, išsivysčiusių valstybių
pastangos mažinti deficitus bei skirtingos
tarpregioninės monetarinės politikos ku-
riamos galimybės, geopolitiniai įvykiai bei
tvarios, identifikuojamos tendencijos pa-
saulinėse žaliavų ir valiutų rinkose. Algoritmi-
ne prekyba išvestinėmis finansinėmis prie-
monėmis paremtoms strategijoms palan-
kios aiškesnės ekonominės politikos ten-
dencijos bei grįžimas prie fundamentalių
ekonomikos veiksnių, o kryptingesnėms stra-
tegijoms (angl. Discretionary momentum)
investavimo galimybes kurs padidėjęs kin-
tamumas rinkose. Tokioje aplinkoje sėkmin-
giausi metai prognozuojami greitos reak-
cijos, taktiškai lanksčioms ir adaptyvioms
strategijoms. Šios strategijos 2015-aisiais
leis išnaudoti ir kitą svarbų savo pranašu-
mą – žemą arba neigiamą koreliaciją su ak-
cijų ir fiksuotų pajamų priemonių rinkomis.
Prekyba akcijomis
paremtoms strategijoms
(angl. Equity hedge)
šiemet prognozuojama
apie 11–12 proc. grąža.
12
28
Kelerius praėjusius metus tarp pirmau-
jančių alternatyvių strategijų buvusios ly-
ginamosios vertės (angl. Relative value) ir
skolos priemonėmis paremtoms (angl. Cre-
dit) strategijoms 2015 metais žadama apie
7–8 proc. grąža. Manoma, jog disponuo-
damos plačiu geografiniu ir struktūriniu
investicijų temų, rinkų ir priemonių arsena-
lu, šios strategijos net ir kylančių palūka-
nų aplinkoje ras galimybių uždirbti. Tiesa,
kaip niekad svarbu bus pasirinkti tinkamas
strategijas ir fondų valdytojus. Esminiais
įvykiais paremtos kredito situacijos (angl.
Credit Event) bei turtu apdraustų skolos
priemonių segmentas (angl. ABS) turėtų
tęsti gerų rezultatų tendenciją. Nors pro-
bleminių skolų restruktūrizavimu paremtų
strategijų valdytojams (angl. Distressed/
Restructuring) patrauklių galimybių pasiū-
la svyruoja, tačiau tam tikros nišos, pvz.,
su energetikos sektoriumi susijusios idėjos,
pateiks įdomių galimybių fondų valdyto-
jams.
Kelerius praėjusius metus vidutiniai apribo-
tos rizikos fondų rezultatai atsiliko nuo pa-
saulio akcijų rinkų indeksų ir ekspertų buvo
vertinami skeptiškai. Kadangi šios strategi-
jos skirtos rizikos ribojimui, nenuostabu, kad
jos „bulių“ rinkoje uždirbo mažiau nei rizikin-
gesnės turto klasės. Kita vertus, alternaty-
vios strategijos geriau apsaugo portfelį nuo
didelių praradimų kitoms turto klasėms pati-
riant nuostolius krentančiose rinkose, tad jų
aktualumas investuotojams nemažėja.
Vis dėlto nemažai apribotos rizikos fon-
dų, nors ir naudojasi platesniu valdytojams
prieinamų rinkų, priemonių ir veiksmų spek-
tru, dažnai remiasi investavimu į tradicines
kapitalo rinkas, t. y. akcijas ar obligacijas.
Jų dinamiką iš dalies lemia bendri kapitalo
9 lentelė. Apribotos rizikos fondų vidutinė investicijų grąža (proc.)
2009 2010 2011 2012 2013 2014
Svertinis apribotos rizikos fondų indeksas 19,98 10,25 -5,25 6,36 9,13 3,33
Prekyba akcijomis paremtos strategijos 24,57 10,45 -8,38 7,41 14,28 2,05
Neutralios rinkos strategijos 1,43 2,85 -2,13 2,98 6,46 3,54
Esminiais įvykiais paremtos strategijos 25,04 11,86 -3,30 8,89 12,51 1,38
Aktyviu dalyvavimu įmonių valdymo procese paremtos strategijos 29,95 7,60 -8,30 20,94 16,05 5,14
Probleminių skolų restruktūrizavimu paremtos strategijos 28,14 12,12 -1,79 10,12 14,05 -1,00
Įmonių įsigijimų ir susijungimų arbitražu paremtos strategijos 11,65 4,60 1,50 2,76 4,74 1,72
Makroekonominiais veiksniais paremtos strategijos 4,34 8,06 -4,16 -0,06 -0,44 6,17
Algoritmine prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis paremtos strategijos -1,68 9,76 -3,54 -2,51 -0,87 11,07
Lyginamosios vertės strategijos 25,81 11,43 0,15 10,59 7,07 4,20
Prekyba turtu garantuotomis skolos priemonėmis paremtos strategijos 23,92 12,95 6,01 17,12 9,91 8,68
Prekyba įmonių skolos vertybiniais popieriais paremtos strategijos 30,71 11,80 0,82 10,99 5,68 1,78
Prekyba vyriausybių vertybiniais popieriais paremtos strategijos 15,68 8,23 -0,64 5,45 1,15 1,12
Fondų fondų indeksas 11,47 5,70 -5,72 4,79 8,96 3,35
Šaltinis: Hedge Fund Research
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais29
rinkų veiksniai, todėl natūralu, kad šių strate-
gijų koreliacija su tradicinėmis rinkomis yra
šiek tiek didesnė. Čia atsiskleidžia ir konkre-
čių fondų pasirinkimo svarba: jau daugybę
metų fiksuojama tendencija, jog skirtumas
tarp geriausius ir blogiausius rezultatus fik-
suojančių fondų yra reikšmingai didesnis ap-
ribotos rizikos fondų sektoriuje, palyginus su
tradiciniais investiciniais fondais.
„Nišinių“ alternatyvių strategijų
perspektyvos
„Nišinės“ alternatyvios strategijos, pavyz-
džiui, investuojančios JAV antrinėje gyvybės
draudimo rinkoje, yra paremtos ne kapitalo
rinkų rizika: čia jokios įtakos nedaro nei geo-
politinės audros, nei tradicinių kapitalo rin-
kų kalneliai, nei bendrovių ar valstybių mo-
kumas, todėl tikimasi, jog tokios strategijos
2015 metais, ypač nenuspėjamų įvykių aki-
vaizdoje, bus svarbus nekoreliuotos grąžos
šaltinis. Kelerius praėjusius metus demons-
travusios patrauklią grąžą ir žemus svyravi-
mus, „nišinės“ strategijos ir toliau sulaukia
didėjančio investuotojų susidomėjimo bei
kapitalo įplaukų. Pavyzdžiui, JAV antrinės
gyvybės draudimo rinkos fondais pasitiki
tokie investuotojai kaip „Berkshire Hatha-
way“, „BlackRock“, „Fortress Investment
Group“, „Appolo Global Management“ bei
didieji tarptautiniai bankai. Šiai strategijai ir
toliau prognozuojama 17–22 proc. metinė
grąža, nepriklausomai nuo tradicinių rinkų
dinamikos. Kitoms „nišinėms“ strategijoms
taip pat prognozuojama dviženklė grąža,
tačiau dar svarbiau – žema koreliacija su
tradicinėmis rinkomis bei nedideli grąžos
svyravimai. Tad investuotojai, norintys mie-
goti ramiau, turėtų ryžtis susipažinti su pa-
žangiais netradiciniais sprendimais.
Vidutinės grąžos prognozė, proc. Vertinimas
JAV antrinės gyvybės draudimo rinka (angl. Life Settlements) 17–22 Teigiamas
Trumpalaikio kreditavimo strategijos (angl. Short term lending) 13–18 Teigiamas
Nekilnojamo turto vystymo strategijos (angl. Real estate related) 10–18 Teigiamas
Neribota prekyba akcijomis (angl. Equity long/short) 11–12 Teigiamas
Esminiais įvykiais paremtos strategijos (angl. Event driven) 10–11 Teigiamas
Neutralios rinkos strategijos (angl. Equity market neutral) 5–6 Teigiamas
Makroekonominiais veiksniais paremtos strategijos (angl. Global macro) 7–8 Neutralus/Teigiamas
Fiksuotų pajamų rinkų strategijos (angl. Credit) 7–8 Neutralus/Teigiamas
Algoritminė prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (angl. CTA) 5–6 Neutralus
Probleminių skolų restruktūrizavimu paremtos strategijos (angl. Distressed/Restructuring) 4–5 Neigiamas
Šaltinis: Deutsche Bank Asset & Wealth Management, MC Wealth Management
10 lentelė. Alternatyvių strategijų grąžos prognozės 2015 metais
30
1,5
1,4
1,3
1,2
1,1
1,0
1700
1550
1400
1250
1100
950
800
1,9
1,8
1,7
1,6
1,5
1,4
133
122
111
100
89
78
1,5
1,4
1,3
1,2
1,1
1,0
EUR/CHF
2010 2011 2012 2013 2014 2015
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2010 2011 2012 2013 2014 2015
2010 2011 2012 2013 2014 2015
EUR/USD
Auksas (USD/oz)
GBP/USD USD/JPY
1,20
1,13
1,07
1277
1198
1070
1,32
1,25
1,17
1,121,081,05
1,58
1,49
1,41
Aukso ir pagrindinių valiutų porų prognozės
Šaltinis: Dundee Capital Markets, Morgan Stanley, Saxo Bank, TD Securities, J. P. Morgan, Citi Research, HSBC Bank,
Commerzbank, UBS, Bank of Montreal, BMO, Barclays, Deutsche Bank, Natixis, Goldman Sachs
Šaltinis: UBS, Danske, Scotiabank, HSBC, Morgan Stanley, BofA Merrill Lynch, Deutsche Bank, J. P. Morgan, Citibank, Barclays
2010 2011 2012 2013 2014 2015
Pasaulio ekonomikos ir investicijų perspektyvos 2015 metais31