Loreta Barzdonytė-Morkevičienė, Laima Tomėnienė
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS
SKAITMENINĖ SPECIALIOJI MOKYMO PRIEMONĖ
1–4 KLASEI
Metodinės rekomendacijos ir vartotojo vadovas
ŠVIESA, 2014
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
2
TURINYS
1. SKAITMENINĖS SPECIALIOSIOS MOKYMO PRIEMONĖS PASKIRTIS ........................................................................ 3
2. SSMP STRUKTŪRA ................................................................................................................................................... 3
3. TECHNINĖS METODINĖS SSMP GALIMYBĖS ........................................................................................................... 4
4. SSMP TURINYS ........................................................................................................................................................ 4
4.1. Mokomosios medžiagos pateikimas SSMP ..................................................................................................... 4
4.2. SSMP turinio ypatumai ................................................................................................................................... 5
5. SSMP VEIKIMO YPATUMAI ..................................................................................................................................... 8
5.1. Mokytojo darbo aplinka ................................................................................................................................. 8
5.2. Mokinio darbo aplinka .................................................................................................................................. 13
5.3. SSMP veikimo principas ................................................................................................................................ 19
5.3.1. Pagalba ....................................................................................................................................................... 20
5.3.2. Navigacija .................................................................................................................................................... 22
5.4. Mokinio pasiekimų vertinimo ir motyvavimo sistemos ............................................................................... 23
5.4.1. Pasiekimų vertinimo sistema ...................................................................................................................... 23
5.4.2. Pasiekimų įsivertinimo sistema .................................................................................................................. 24
5.4.3. Motyvavimo sistema .................................................................................................................................. 25
6. UŽDUOČIŲ PATEIKIMAS IR MOKINIO VEIKLA ....................................................................................................... 26
6.1. PIRMAS SKYRIUS. Grafiškai panašių raidžių skyrimas ................................................................................... 26
6.2. ANTRAS SKYRIUS. Skaitymo technikos lavinimas. Žodžių rašymas ............................................................... 30
6.3. TREČIAS SKYRIUS. Sakinio ribų žymėjimas .................................................................................................... 33
6.4. KETVIRTAS SKYRIUS. Sakinio suvokimas remiantis paveikslėliais ................................................................. 36
6.5. PENKTAS SKYRIUS. Sakinio suvokimas remiantis klausimais ........................................................................ 39
6.6. ŠEŠTAS SKYRIUS. Daiktavardžių linksnių vartojimas ir rašyba ...................................................................... 45
7. MOKYTOJO, DIRBANČIO SU SSMP, PRATYBŲ PLANŲ PAVYZDŽIAI ....................................................................... 49
8. REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA ........................................................................................................................ 61
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
3
1. SKAITMENINĖS SPECIALIOSIOS MOKYMO PRIEMONĖS PASKIRTIS
Skaitmeninė specialioji mokymo priemonė (toliau – SSMP) skiriama specialiojo pedagogo darbui su 1–4
klasių mokiniais, turinčiais lietuvių kalbos mokymosi sunkumų. Ji tinka mokiniams, turintiems skaitymo,
rašymo, dėmesio, kalbėjimo ir kalbos, klausos sutrikimų.
Interaktyvios užduotys padeda mokiniui ugdytis skaitymo ir rašymo gebėjimus, lavinti dėmesį, regimąjį
suvokimą, atmintį, mąstymą, savistabos įgūdžius.
2. SSMP STRUKTŪRA
Lietuvių kalbos mokomąjį komplektą sudaro SSMP, pasiekiama per interneto naršyklę, ir elektroniniu
formatu parengtos METODINĖS REKOMENDACIJOS IR VARTOTOJO VADOVAS.
SSMP sudaro:
1. Specialiojo pedagogo (toliau – mokytojo) darbo aplinka:
• mokytojo prisijungimo langas,
• klasių administravimo langas,
• užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros langas (tai individualaus ugdymo turinio planavimo
įrankis).
2. Mokinio darbo aplinka:
• prisijungimo langas,
• pradinis langas,
• užduoties langas,
• pasiekimų langas PILIS.
3. Užduočių bankas:
• šešių skyrių mokomųjų temų trijų sudėtingumo lygių interaktyvių užduočių bankas (ugdo
skaitymo ir rašymo gebėjimus),
• atraminė vaizdinė informacija (skatina pasinaudoti turimomis žiniomis, analizuoti informaciją,
taikyti žinias, pasitikrinti, ugdo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi).
4. Pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo sistema:
• įsivertinimo simboliai – NUOTAIKŲ VEIDUKAI (suteikia galimybę įsivertinti savo veiklą),
• mokinio REFLEKSIJOS KORTELĖ (suteikia galimybę stebėti refleksijos – įsivertinimo – rezultatus,
mokytojui ir vaikui kartu aptarti, kaip sekėsi atlikti užduotis, išsiaiškinti mokinio požiūrį į savo
veiklą, kelti vaiko savivertę ir t. t.),
• automatinė pasiekimų fiksavimo sistema (suteikia mokytojui informacijos apie mokinio
ugdymosi pasiekimus ir pažangą, kuria remdamasis jis gali analizuoti mokinio mokymosi
rezultatus ir koreguoti jo ugdymo(si) planą),
• žaidybiniai motyvavimo elementai (skatina mokinio norą mokytis),
• žaidybinė mokymosi rezultatų vizualizacija PILIS (skatina mokinį analizuoti mokymosi rezultatus,
grįžti atgal ir ištaisyti savo klaidas, ugdo savarankiškumą).
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
4
3. TECHNINĖS METODINĖS SSMP GALIMYBĖS
SSMP leidžia:
• užduotį atlikti trimis būdais: objektus nutempti, pažymėti naudojant kompiuterio pelę ir rinkti
tekstą klaviatūra,
• mokomąją medžiagą demonstruoti lentoje projektoriumi.
SSMP automatiškai fiksuoja:
• mokinio pasiekimus,
• mokinio refleksijos – įsivertinimo – rezultatus.
4. SSMP TURINYS
4.1. MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS PATEIKIMAS SSMP
SSMP plėtojamos Pradinio ugdymo bendrųjų lietuvių gimtosios kalbos programų 1–2 ir 3–4 klasės turinio
temos, jas pritaikant specialiesiems vaikų ugdymosi poreikiams. SSMP parengta taip, kad atsižvelgiant į
specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo ypatumus ir kiekvieno vaiko poreikių individualumą mokytojui
būtų patogu parinkti ir suformuoti kiekvienam mokiniui skirtingus užduočių rinkinius.
Mokymo priemonę sudaro trijų sudėtingumo lygių interaktyvių užduočių rinkinys, aprėpiantis šias
ugdomosios veiklos sritis:
1–2 klasė 3–4 klasė
SKAITYMAS
Grafiškai panašių raidžių skyrimas
Skaitymo technikos lavinimas
SKAITYMAS
Sakinio suvokimas
RAŠYMAS
Žodžių rašymas
Sakinio ribų žymėjimas
RAŠYMAS
Daiktavardžio linksnių vartojimas ir rašyba
SSMP užduotyse integruojamos šios ugdymo sritys:
• gramatiškai taisyklingos kalbos ugdymas,
• gramatinių taisyklių taikymas,
• rašto darbo pasitikrinimo strategijų taikymas,
• dėmesio, pastabumo, atminties, mąstymo lavinimas,
• savikontrolės mokymas,
• kompiuterinio raštingumo ugdymas.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
5
4.2. SSMP TURINIO YPATUMAI
SSMP ugdymo turinys orientuotas į specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių ir ugdomiems taikant Pradinio ugdymo bendrąsias lietuvių gimtosios kalbos
programas (2008 m.).
SSMP specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams padeda:
• ugdytis skaitymo ir rašymo gebėjimus,
• tobulintis gebėjimą naudotis teikiama pagalba ir atramine medžiaga,
• lavintis dėmesį, regimąjį suvokimą, atmintį, smulkiąją motoriką,
• plėtoti mokymosi strategijas,
• įveikti žodžių ir sakinių skaitymo ir rašymo sunkumus,
• analizuoti, pastebėti ir ištaisyti savo klaidas,
• veiklą įsivertinti.
SSMP specialiesiems pedagogams padeda:
• lavinti nepakankamai išlavėjusias ar sutrikusias mokinio skaitymo ir rašymo funkcijas,
• parinkti užduotis atsižvelgiant į skaitymo ir rašymo gebėjimus, sutrikimo specifiką,
• įvertinti mokinio pasiekimus ir stebėti jo ugdymosi pažangą,
• gauti informacijos apie vaiko ugdymosi pasiekimus (grįžtamasis ryšys).
SSMP turinys išskaidytas į temas ir kiekvienai temai sukurti trijų sudėtingumo lygių užduočių rinkiniai.
SKYRIUS TURINIO TEMOS
1
Grafiškai panašių raidžių skyrimas
1. Raidžių a ir o skyrimas
2. Raidžių e ir ė skyrimas
3. Raidžių u ir ū skyrimas
4. Raidžių m ir n skyrimas
5. Raidžių n ir u skyrimas
6. Raidžių m ir u skyrimas
7. Raidžių l ir t skyrimas
8. Raidžių t ir k skyrimas
9. Raidžių p ir b skyrimas
10. Raidžių b ir d skyrimas
11. Raidžių d ir p skyrimas
12. Raidžių p ir g skyrimas
13. Raidžių k ir b skyrimas
14. Raidžių s ir š skyrimas
15. Raidžių z ir ž skyrimas
16. Raidžių š ir ž skyrimas
17. Raidžių s ir z skyrimas
18. Raidžių c ir č skyrimas
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
6
2
Skaitymo technikos lavinimas
Žodžių rašymas
1. Dviskiemenių žodžių, kurių visi skiemenys atviri, skaitymas ir rašymas
2. Dviskiemenių žodžių, kurių antras skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
3. Triskiemenių žodžių, kurių visi skiemenys atviri, skaitymas ir rašymas
4. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmas skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
5. Dviskiemenių žodžių, kurių du skiemenys uždari, skaitymas ir rašymas
6. Triskiemenių žodžių, kurių paskutinis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
7. Triskiemenių žodžių, kurių pirmas skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
8. Triskiemenių žodžių, kurių vidurinis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
9. Triskiemenių žodžių, kurių du skiemenys uždari, skaitymas ir rašymas
10. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra dvibalsis, skaitymas ir
rašymas
11. Dviskiemenių žodžių, kurių dviejuose skiemenyse yra dvibalsiai, skaitymas ir
rašymas
12. Triskiemenių žodžių, kurių viename skiemenyje yra dvibalsis, skaitymas ir
rašymas
13. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra priebalsių samplaika,
skaitymas ir rašymas
14. Triskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra priebalsių samplaika,
skaitymas ir rašymas
15. Dviskiemenių žodžių, kurių antrame skiemenyje yra priebalsių samplaika,
skaitymas ir rašymas
16. Triskiemenių žodžių, kurių antrame skiemenyje yra priebalsių samplaika,
skaitymas ir rašymas
17. Dviskiemenių žodžių, kurių dviejuose skiemenyse yra priebalsių samplaikos,
skaitymas ir rašymas
18. Daugiaskiemenių žodžių, kurių paskutinis skiemuo uždaras, skaitymas ir
rašymas
19. Triskiemenių sudėtingos struktūros žodžių skaitymas ir rašymas
20. Daugiaskiemenių sudėtingos struktūros žodžių skaitymas ir rašymas
3
Sakinio ribų žymėjimas
1. Didžioji raidė sakinio pradžioje, taškas arba klaustukas sakinio gale
4
Sakinio suvokimas remiantis paveikslėliais
1. Vientisinio neišplėstinio sakinio suvokimas
2. Vientisinio išplėstinio sakinio su papildinio galininku suvokimas
3. Vientisinio išplėstinio sakinio su papildinio kilmininku suvokimas
4. Vientisinio išplėstinio sakinio su papildinio naudininku suvokimas
5. Vientisinio išplėstinio sakinio su papildinio įnagininku suvokimas
6. Vientisinio išplėstinio sakinio su vietos aplinkybės vietininku suvokimas
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
7
PASTABA. Temų nuoseklumas pagrįstas vartojimo kalboje dažnumu.
5
Sakinio suvokimas remiantis klausimais
1. Vientisinio neišplėstinio sakinio veikėjo nustatymas
2. Vientisinio neišplėstinio sakinio veiksmo nustatymas
3. Vientisinio išplėstinio sakinio veikėjo nustatymas
4. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo nustatymas
5. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo vietos nustatymas
6. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto galininku,
nustatymas
7. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto kilmininku,
nustatymas
8. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo adresato nustatymas
9. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo priemonės nustatymas
6
Daiktavardžio linksnių vartojimas ir rašyba
1. Daiktavardžio vienaskaitos vardininko vartojimas
2. Daiktavardžio daugiskaitos vardininko vartojimas
3. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko vartojimas
4. Daiktavardžio vienaskaitos galininko vartojimas
5. Daiktavardžio daugiskaitos galininko vartojimas
6. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos galininko vartojimas
7. Daiktavardžio vienaskaitos kilmininko vartojimas
8. Daiktavardžio daugiskaitos kilmininko vartojimas
9. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos kilmininko vartojimas
10. Daiktavardžio vienaskaitos vietininko vartojimas
11. Daiktavardžio daugiskaitos vietininko vartojimas
12. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko vartojimas
13. Daiktavardžio vienaskaitos naudininko vartojimas
14. Daiktavardžio daugiskaitos naudininko vartojimas
15. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos naudininko vartojimas
16. Daiktavardžio vienaskaitos įnagininko vartojimas
17. Daiktavardžio daugiskaitos įnagininko vartojimas
18. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos įnagininko vartojimas
PASTABA. Temų nuoseklumas pagrįstas vartojimo kalboje dažnumu.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
8
5. SSMP VEIKIMO YPATUMAI
5.1. MOKYTOJO DARBO APLINKA
1. Įvadas
Mokytojas, dirbantis su SSMP, atlieka šiuos pagrindinius veiksmus:
1. Prisijungia prie SSMP (plačiau žr. 5.1 skyrelio 2 punktą).
2. Užregistruoja mokymo priemonėje savo klases ir mokinius (plačiau žr. 5.1 skyrelio 3 punktą).
3. Priskiria mokiniams temas, stebi, kaip jiems sekasi atlikti užduotis (plačiau žr. 5.1 skyrelio 4 ir 5
punktą).
4. Pagal poreikį pakartotinai priskiria tam tikros temos visų ar tik kai kurių lygių užduotis (plačiau
žr. 5.1 skyrelio 6 punktą).
Išsamesnės informacijos pateikiama kituose šios knygos skyriuose.
2. Mokytojo prisijungimo langas
Mokytojas, prisijungęs prie SSMP, gali administruoti klasę arba priskirti mokiniams užduotis ir stebėti
jų veiklos rezultatus. Tam skiriami du darbiniai langai (aprašyti toliau).
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
9
3. Klasių administravimo langas
Svetainėje šis langas išskleidžiamas spustelėjus mygtuką „Klasių administravimas“. Šio lango funkcijos –
klasių kūrimas ir mokinių duomenų kūrimas ir redagavimas. Pradėdamas naudotis šia svetaine mokytojas
pirmiausia turi sukurti klasių ir mokinių korteles ir tik tuomet galės mokiniams priskirti užduotis.
Klasių administravimo lange mokytojas gali:
• sukurti klasės pavadinimą, jį keisti (paspaudęs pieštuko piktogramą, ir po to – varnelės
piktogramą) bei klasę ištrinti;
• klasės kortelėje sukurti mokinių korteles įrašydamas vardus ir pavardes. Mokinio vardas
ir pavardė tampa ir mokinio prisijungimo duomenimis;
• pele pernešti mokinio kortelę į kitą klasę;
• keisti (taisyti) mokinio vardą, pavardę. Tai daroma spustelėjus pieštuko simbolį mokinio
kortelės pabaigoje. Pakeitimas išsaugomas spustelint kortelės pabaigoje esantį simbolį –
varnelę;
• klasės kortelėje panaikinti mokinio kortelę. Tai daroma spustelint kryžiuko simbolį
mokinio kortelės pabaigoje.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
10
4. Užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros langas
Užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros lange mokytojas gali:
• į šį langą įtraukti ar iš jo pašalinti mokinius arba klases. Tai daroma pele spustelėjus nuorodą
„Įtraukti mokinius“;
• ieškoti reikiamų mokomojo turinio temų;
• priskirti (aktyvinti) mokiniams mokomąsias temas, užduočių lygius. Priskiriama pele spustelint
pilką kvadratėlį, kuris priskyrus patamsėja. Atkreiptinas dėmesys, kad, pvz., pele spustelėjus
kvadratėlį su skaičiumi „3“, patamsės ne tik šis, bet ir gretimi kvadratėliai su skaičiais „1“ ir „2“,
nes aukštesnį lygį galima priskirti tik kartu su žemesniu;
• panaikinti užduočių priskyrimą. Kadangi vienu metu mokiniui galima priskirti ne daugiau kaip
2 temas, tai atliktas užduotis patartina panaikinti. To nepadarius ir mokiniui priskyrus trečią
temą, sistema jam pateiks pranešimą – nurodys anksčiau priskirtas dvi temas. Jas bus galima
panaikinti pačiame pranešimo lange arba, jį uždarius, temų sąraše;
• matyti, kaip mokiniai atliko priskirtas užduotis. Tai rodo skrituliukų, kurie tampa aktyvūs
priskyrus užduotis, spalvos.
Skaitmeninėje mokomojoje priemonėje mokytojas gali kiekvienam mokiniui priskirti individualų užduočių
rinkinį. Jame gali pateikti dviejų temų (nesvarbu, kurių skyrių ir kurių lygių) užduočių. Žinotina, kad,
priskiriant aukštesnio lygio užduotis, žemesnio lygio užduotys priskiriamos automatiškai.
Prisijungęs mokinio vardu mokytojas turi galimybę sudarytą užduočių rinkinį peržiūrėti. Jis bet kuriuo
metu gali matyti ir kiekvieno mokinio pasiekimų rezultatus: kaip mokiniui sekasi, ką tam tikru metu
jis yra atlikęs, ko dar neatlikęs, ką atlikdamas klydo. Toks grįžtamasis ryšys mokytojui yra labai svarbus.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
11
5. Mokinio pasiekimų žymėjimas užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros lange
Mokinio veiklos rezultatai žymimi spalvotais skrituliukais. Skrituliukų spalvų reikšmės:
baltas – užduotys nepradėtos daryti,
pilkas – atliktos ne visos šio lygio užduotys,
geltonas – užduotys atliktos, bet buvo padaryta klaidų arba naudotasi PAGALBOS KORTELĖMIS,
žalias – užduotys atliktos teisingai iš karto ir PAGALBOS KORTELĖMIS nesinaudojant.
Mokytojas, remdamasis informacija apie mokinio pasiekimus (grįžtamuoju ryšiu), gali toliau planuoti
jo ugdymąsi – tikslingai skirti kitas užduotis. Pateikta iliustracija rodo, kad mokinys:
– atlikdamas pirmo lygio užduotis darė klaidų arba naudojosi PAGALBOS KORTELĖMIS,
– antro lygio užduotis atliko iš karto teisingai ir nesinaudodamas PAGALBOS KORTELĖMIS,
– trečio lygio užduotis atliko ne visas.
Grįžtamasis ryšys mokytojui padeda stebėti mokinio mokymosi procesą, suteikia informacijos
apie jo ugdymosi pasiekimus.
Mygtukas „Atnaujinti“ mokytojo lange skirtas tam, kad būtų atnaujinta informacija apie mokinio veiklos
rezultatus.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
12
6. Užduočių priskyrimas pakartotinai
Kartais mokytojas nori mokiniui priskirti atlikti užduotis, kurias šis kartą jau yra atlikęs. Dingsčių tam gali
būti įvairių: pvz., mokytojo manymu, mokiniui būtų naudinga pasikartoti, nes darė klaidų atlikdamas
užduotis pirmą kartą, ir pan.
Galimi du pakartotinio užduočių priskyrimo atvejai.
1 atvejis. Kai mokiniui norima priskirti atlikti iš naujo visų trijų sudėtingumo lygių užduotis (kurias jis jau
yra atlikęs). Tuomet reikia:
• panaikinti užduočių žymėjimą, spaudžiant pirmo lygio užduočių kvadratėlį. Spaudžiant šį
kvadratėlį panaikinami visų trijų sudėtingumo lygių užduočių rezultatai;
• priskirti visų trijų sudėtingumo lygių užduotis iš naujo, t. y. pažymėti pele, spaudžiant po vieną
kvadratėlį.
2 atvejis. Kai tam tikro lygio užduotys mokiniui šiuo metu nėra priskirtos, bet buvo atliktos anksčiau,
t. y. kai užduočių komplektų kvadratėliai yra pilki, o mokinio pasiekimus žymintys skrituliukai spalvoti.
Užduotys atlikti pakartotinai priskiriamos taip pat pele spaudžiant po vieną kvadratėlį.
Mokiniui priskiriant jo kartą jau atliktas užduotis, sistema pateikia klausimą, ar tikrai norime jas pateikti
iš naujo. Atsakius teigiamai, anksčiau atliktų užduočių rezultatai panaikinami.
Atkreiptinas dėmesys, kad galima priskirti pakartotinai atlikti nebūtinai visas, bet ir vieno lygio
atitinkamos temos užduotis. Pvz., jei mokinys pirmųjų dviejų lygių užduotis atliko iš karto ir be pagalbos
(skrituliukai žali), o trečiojo lygio – su klaidomis ar pagalba (skrituliukas geltonas), tai pele žymime tik
trečiojo lygio užduočių kvadratėlį. Tuomet bus panaikinti tik trečiojo lygio užduočių rezultatai ir mokiniui
pakartotinai priskirtos tik trečiojo sudėtingumo lygio užduotys.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
13
5.2. MOKINIO DARBO APLINKA
1. Mokinio prisijungimo langas
Mokinys prisijungia laukelyje taisyklingai įrašydamas savo vardą ir pavardę (taip, kaip yra užregistruotas
mokytojo).
2. Mokinio pradinis langas
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
14
Pradiniame lange matomi šie elementai:
• Skatintojas – PAPŪGĖLĖ. Ji mokinį lydi, skatina atlikti užduotis, jam pataria, ką daryti toliau,
įvertina jo pastangas.
• Mygtukas ŽAISTI. Mokinio pradiniame lange yra vienas arba du mygtukai ŽAISTI. Vienas mygtukas
reiškia, kad priskirta viena mokomoji tema, du – kad priskirtos dvi temos. Kurią iš dviejų temų
pasirinkti, t. y. kurios temos užduotis atlikti pirma, mokinys sprendžia pats arba pasitardamas
su mokytoju. Paspaudęs pasirinktos temos mygtuką ŽAISTI jis patenka į tos temos žemiausio lygio
UŽDUOČIŲ LANGĄ. Jeigu mokiniui priskirta viena tema, nieko rinktis netenka.
• Žvaigždutės. Žvaigždučių paskirtis – mokiniui (ir mokytojui) parodyti, kurio lygio užduotys yra
priskirtos. Viena žvaigždutė – pirmo lygio užduotys, dvi žvaigždutės – antro lygio užduotys, trys
žvaigždutės – trečio lygio užduotys. Žvaigždutės gali būti pilkos arba žalios spalvos. Pilka spalva
reiškia, kad šio lygio užduotys dar neatliktos, žalia – kad šio lygio užduotys teisingai atliktos iš karto
arba grįžus atgal.
• PILYS. Tai žaidimo ir motyvavimo elementai. Jei mokiniui priskirta viena mokomoji tema,
jo pradiniame lange matoma viena PILIS, jei priskirtos dvi temos, matomos dvi PILYS. Mokinio
pradiniame lange rodomos sumažintos PILYS. Paveikslėlis PILIS susietas su mokinio užduočių lango
NAVIGACIJOS JUOSTOJE esančiu mygtuku PILIS. Paspaudęs šį mygtuką mokinys patenka į
pasiekimų langą PILIS, kuriame žaismingai fiksuojami jo veiklos rezultatai (plačiau žr. skyrelyje 5.4).
• Mokomosios temos pavadinimas. Po PILIMI užrašytas mokomosios temos pavadinimas yra svarbus
mokytojui, kai prireikia mokiniui patarti, kurią temą, t. y. kurią PILĮ, rinktis pirma.
• Mokinio vardas ir pavardė. Prie mokinio vardo ir pavardės yra kryžiuko simboliu pažymėtas
mygtukas. Jį mokinys paspaudžia norėdamas darbą baigti.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
15
3. Mokinio užduoties langas
Užduoties lango pavyzdžiai
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
16
Viršutinėje užduoties lango dalyje pateikiamas užduoties aprašas, pvz.: PERSKAITYK IR PARINK TINKAMĄ
ŽODĮ.
Pagrindinė užduoties lango dalis skirta užduočiai: paveikslėliams, nebaigtiems žodžiams, sakiniams ir pan.
Lango dešinėje – ženklai, raidės, skiemenys, žodžiai, sakiniai, paveikslėliai, kuriuos mokinys turi nutempti
į tuščias užduoties teksto vietas.
Viršutiniame dešiniajame lango kampe matomos 1, 2 arba 3 pilkos žvaigždutės rodo užduoties
sudėtingumo lygį.
Lango dešinėje klaustuku pažymėtas PAGALBOS mygtukas. Paspaudęs žodį PAGALBA MOKINYS gali
pasinaudoti PAGALBOS KORTELĖMIS: jam parodoma, kaip užduotį atlikti, arba pasiūlomas užduoties
atlikimo modelis, taisyklė su pavyzdžiu ir pan.
Dešiniajame apatiniame kampe yra mokomosios veiklos įsivertinimui skirti simboliai – trys NUOTAIKŲ
VEIDUKAI su užrašu ĮSIVERTINK.
Lango apačioje – NAVIGACIJOS JUOSTA. ARKLIUKAS – mygtukas, sugrąžinantis į pradinį langą. SKAIČIAI
apskritimuose žymi užduočių numerius. Paspaudus mygtuką PILIS patenkama į pasiekimų langą.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
17
4. Mokinio pasiekimų langas PILIS
Į mokinio pasiekimų langą PILIS patenkama navigacijos juostoje paspaudus mygtuką su pilies simboliu.
PILIES lange yra dideli pilies paveikslai, suskirstyti į 30 dalių.
Kiekviena pilies dalis atitinka vieną užduotį. Iš pradžių pilis būna neryški, t. y. nepastatyta. Mokiniui
atliekant užduotis, pilis pamažu auga: teisingai atlikus vieną užduotį, išryškėja viena pilies dalis.
Kiekvieno lygio užduotis atitinka vienas pilies aukštas.
Kiekvieno pilies aukšto dešinėje matomos žvaigždutės žymi užduočių sudėtingumo lygį: pirmas PILIES
aukštas atitinka pirmą sudėtingumo lygį ir t. t. Pilka žvaigždutė rodo, kad to sudėtingumo lygio užduotys
dar ne visos atliktos teisingai, žalia žvaigždutė – atliktos visos to sudėtingumo lygio užduotys.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
18
Pasiekimų lange PILIS užvedus pelę ant simbolio – veiduko – atidaroma REFLEKSIJOS KORTELĖ.
Ji uždaroma pelę nuo simbolio nuvedus. Refleksijos kortelėje matomas mokinio įsivertinimo rezultatas –
kiek ir kokių nuotaikų simbolių jis pasirinko vertindamas savo veiklą.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
19
5.3. SSMP VEIKIMO PRINCIPAS
Atliekant užduotį objektai kompiuterio pele nutempiami į reikiamą vietą – fonu pažymėtą laukelį.
Nutempus tinkamą žodį, laukelis išnyksta ir lange atsiranda reikiamas žodis. Tuomet sistema UŽDUOTIES
LANGE, UŽDUOČIŲ PRISKYRIMO IR REZULTATŲ PERŽIŪROS LANGE ir PASIEKIMŲ LANGE fiksuoja,
kad užduotis atlikta teisingai.
Mokiniui 1 kartą nutempus į laukelį netinkamą žodį, šis „atšoka“ ir grįžta atgal. Taigi, net jei mokinys visą
užduotį baigs teisingai, bus fiksuojama, kad užduotis atlikta neteisingai. Vėliau mokinys galės ją atlikti
iš naujo.
Mokiniui 2 kartus nutempus į laukelį netinkamą žodį, užduoties lauke atsiranda PAGALBOS KORTELĖ, pvz.:
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
20
Mokinys, atlikęs vieną užduotį, renkasi kitą spausdamas mygtuką su jos numeriu. Kai užduotis atliekama
teisingai iš karto, sistema automatiškai fiksuoja teigiamą rezultatą: jos numeriuką nuspalvina žalia spalva.
Šis rezultatas fiksuojamas ir PASIEKIMŲ LANGE: nuspalvinama viena pilies dalis. Taip mokinys tarsi stato
pilį. PASIEKIMŲ LANGE matoma nenuspalvinta (nepastatyta) PILIES dalis rodo, kad užduotis neatlikta,
atlikta neteisingai arba su pagalba:
5.3.1. Pagalba
Jeigu mokiniui užduoties atlikti nesiseka, jis visada gali pasinaudoti sistemos siūloma pagalba – mygtuku
PAGALBA. Jį paspaudus atsiranda PAGALBOS KORTELĖ. Ši kortelė išnyksta paspaudus kryžiuko simbolį
dešiniajame viršutiniame kortelės kampe.
Pagalbos kortelių pavyzdžiai
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
21
Jeigu mokinys naudojasi mygtuku PAGALBA, pasiekimų vertinimo sistemoje fiksuojama, kad užduotį
jis atliko neteisingai.
Kai mokinys iš karto teisingai ir nesinaudodamas pagalba atlieka mažiausiai 8 užduotis iš 10 užduočių
grupės, laikoma, kad jo gebėjimas susiformavęs ir automatinė pasiekimų vertinimo sistema fiksuoja
mokinio pasiekimą. Tada UŽDUOČIŲ PRISKYRIMO IR REZULTATŲ PERŽIŪROS LANGE užduočių grupės
sudėtingumo lygį žymintis skrituliukas tampa žalias. Jeigu mokinys daugiau negu 2 iš 10 užduočių atliko
klaidingai arba naudodamasis pagalba, to lygio užduotis žymintis skrituliukas tampa geltonas. Mokytojas,
atsižvelgdamas į mokinio pasiekimus, gali atitinkamą temą arba tos temos atitinkamo sudėtingumo lygio
užduotis jam priskirti dar kartą. Mokinys, prisijungęs iš naujo, galės užduotis atlikti kaip pirmą kartą.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
22
5.3.2. Navigacija
NAVIGACIJOS JUOSTA – tai mygtukai su simboliais (ARKLIUKAS ir PILIS) ir skaičiais, žyminčiais užduočių
numerius.
Tamsiai žalias mygtuko fonas rodo, kad užduotis teisingai atlikta iš karto ir be pagalbos.
Geltonas fonas reiškia, kad atliekant užduotį buvo padaryta bent viena klaida arba kad naudotasi pagalba.
Baltas mygtukų fonas rodo, kad šiais numeriais pažymėtų užduočių vaikas dar nemėgino atlikti.
Navigacijos juosta leidžia grįžti į atliktą užduotį ir matyti, kaip ji buvo atlikta.
Grįžęs į teisingai atliktą užduotį (mygtukas pažymėtas tamsiai žalia spalva) mokinys gali ją perskaityti,
perrašyti ar atlikti kokį nors kitą mokytojo nurodymą, bet pakartotinai šios užduoties atlikti jau negalima.
Paspaudęs geltonos spalvos mygtuką su užduoties numeriuku, mokinys iš karto patenka į tos užduoties
langą ir užduotį gali atlikti iš naujo. Užduotį atlikus iš naujo, rezultatų fiksavimo sistema veikia pagal tas
pačias taisykles – taip, tarsi užduotis būtų atlikta pirmą kartą. Jei, pvz., mokinys dabar užduotį atlieka
teisingai, sistema ankstesnį rezultatą panaikina ir fiksuoja naują, t. y. užduoties mygtukas tampa tamsiai
žalias. Taigi norėdamas mokinys gali pakartotinai atlikti bet kurią užduotį, kurios iš karto atlikti teisingai
jam nepavyko.
Jei mokinys daug užduočių atliko neteisingai arba su pagalba, mokytojas tą mokomąją temą jam gali
priskirti iš naujo.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
23
5.4. MOKINIO PASIEKIMŲ VERTINIMO IR MOTYVAVIMO SISTEMOS
5.4.1. Pasiekimų vertinimo sistema
Mokinio pasiekimai vertinami ir fiksuojami automatiškai.
Kai mokinys iš karto teisingai atlieka 8 užduotis iš dešimties, užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros
lange ties temos pavadinimu esantis užduočių sudėtingumo lygį žymintis skrituliukas nusidažo žaliai.
Kai mokinys teisingai atlieka 7 ir mažiau užduočių, skrituliukas būna geltonas.
Užduoties lange esančioje navigacijos juostoje skirtingomis spalvomis paženklinamos mokinio iš karto
teisingai atliktos užduotys ir užduotys, kurios teisingai atliktos ne iš karto arba pasinaudojus pagalba.
Pasiekimų lange PILIS fiksuojami tie patys rezultatai, kaip ir navigacijos juostoje, tik kitaip, žaismingai.
Šiame paveikslėlyje matome nebaigtą statyti pilį. Kiekvieną pilį sudaro 30 dalių. O kiekvieną pilies dalį
atitinka kuri nors užduotis: viena pilies dalis – viena užduotis. Mokinys pilį stato iš karto teisingai
atlikdamas užduotis: užduotį atlikus sėkmingai, atitinkama pilies dalis išryškėja. Mokinys siekia teisingai
atlikti visas 30 užduočių (po 10 trijų lygių užduočių). Tik tada pilis bus pastatyta. Kai atliekant užduotis
suklystama arba pasinaudojama pagalba, jas žyminčios pilies dalys lieka neužpildytos, t. y. nepastatytos.
Tačiau nepastatytą pilies dalį paspaudus galima grįžti į užduoties langą ir klaidą ištaisyti.
Taip statydamas pilį mokinys gali akivaizdžiai stebėti savo pasiekimus, jų pokyčius ir sąmoningai,
savarankiškai planuoti tolesnę mokymosi veiklą.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
24
5.4.2. Pasiekimų įsivertinimo sistema
Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas, anot G. Petty (2008), sudaro prielaidas puoselėti
vertinimo kultūrą, kai didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir įvertinimui, bet mokymuisi ir
įsivertinimui. Tai padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už mokymąsi, ugdytis savarankiško mokymosi
gebėjimus. Todėl šioje skaitmeninėje mokymo priemonėje yra įdiegta pasiekimų įsivertinimo sistema,
kurios tikslas – skatinti mokinio savistabą, aktyvumą, domėjimąsi, fiksuoti refleksijos rezultatą.
Dešiniajame apatiniame užduoties lauko kampe yra mokomosios veiklos įsivertinimo simboliai – trys
nuotaikų veidukai su užrašu ĮSIVERTINK.
Atlikęs kiekvieną užduotį mokinys gali veiklą, jos rezultatą įsivertinti, paspausdamas pasirinktą simbolį.
Galutinį įsivertinimo rezultatą parodo REFLEKSIJOS KORTELĖ. Ją mokinys gali matyti pasiekimų lange PILIS,
į kurį patenkama navigacijos juostoje paspaudus mygtuką PILIS.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
25
Kiekvienas nuotaikų veidukas matomas virš pilies dalies, žyminčios atitinkamą užduotį. Taip ir mokytojas
sužino, kaip mokinys įsivertino kiekvieną užduotį. Mokytojas su mokiniu gali aptarti, kaip jam sekėsi,
kodėl jis būtent taip įvertino savo veiklos rezultatus, jį išklausyti, pasikalbėti apie jo nuotaiką, savijautą,
pasiekimus. REFLEKSIJOS KORTELĖ padeda mokytojui ugdyti mokinio savivertę, skatinti norą mokytis.
5.4.3. Motyvavimo sistema
Vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, motyvacija mokytis – problema, aktuali daugumai mokytojų
ir tėvų. Skaitmeninėje mokymo priemonėje mokinių norui įsitraukti į mokymą stiprinti sukurti du
skatintojai: judantis, skraidantis paukštelis – PAPŪGĖLĖ – ir PILIS.
PAPŪGĖLĖ mokinį lydi, kai jis atlieka užduotis. Ji – žaisminga jo patarėja ir skatintoja. Mokiniui teisingai
atlikus 8 užduotis iš dešimties, atskridusi PAPŪGĖLĖ pasako, kad jam sekasi gerai, o teisingai atlikus visas
10 užduočių, pagiria, kad sekasi puikiai. PILIES lange PAPŪGĖLĖ mokiniui pataria, ką daryti toliau,
o jam baigus statyti pilį kartu su juo pasidžiaugia rezultatu.
PILIS – tai kitas vizualus žaismingas sprendimas mokinio pasiekimams stebėti ir motyvacijai skatinti.
Svetainėje kiekvienai mokomajai temai yra sukurta skirtinga pilis (iš viso 78 pilys).
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
26
6. UŽDUOČIŲ PATEIKIMAS IR MOKINIO VEIKLA
SSMP užduotys suskirstytos į šešis skyrius. Jas visas gali atlikti ne tik nedidelių ir vidutinių, bet ir didelių
specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Svarbu tik atsižvelgti į individualius mokinio gebėjimus
ir parinkti tinkamo sudėtingumo lygio užduotis. Mokiniai, turintys vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi
poreikių, dirbdami poromis kartu su nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, gali
sėkmingai įveikti ir sudėtingesnes, 3-iojo lygio, užduotis.
6.1. PIRMAS SKYRIUS. GRAFIŠKAI PANAŠIŲ RAIDŽIŲ SKYRIMAS
Regimasis suvokimas, atmintis ir regimoji orientacija, pasak J. Ambrukaičio (2006), yra labai svarbi
mokantis rašyti ir skaityti vaikams, turintiems vidutinių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Dėl regimojo suvokimo trūkumų šie mokiniai neretai patiria sunkumų jau pradiniame grafinių įgūdžių
formavimosi etape: tai trukdo suvokti ir įsiminti aptariamos raidės, grafinio ženklo formą, jo erdvinę
padėtį, o vėliau – mokytis skaityti ir rašyti. Todėl pirmame skaitmeninės mokymo priemonės skyriuje
pateikiamos užduotys padeda mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, geriau įsiminti ir skirti
grafiškai panašių raidžių formą.
Pirmo skyriaus užduočių temos:
1. Raidžių a ir o skyrimas
2. Raidžių e ir ė skyrimas
3. Raidžių u ir ū skyrimas
4. Raidžių m ir n skyrimas
5. Raidžių n ir u skyrimas
6. Raidžių m ir u skyrimas
7. Raidžių l ir t skyrimas
8. Raidžių t ir k skyrimas
9. Raidžių p ir b skyrimas
10. Raidžių b ir d skyrimas
11. Raidžių d ir p skyrimas
12. Raidžių p ir g skyrimas
13. Raidžių k ir b skyrimas
14. Raidžių s ir š skyrimas
15. Raidžių z ir ž skyrimas
16. Raidžių š ir ž skyrimas
17. Raidžių s ir z skyrimas
18. Raidžių c ir č skyrimas
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
27
UŽDUOČIŲ GRUPĖS
1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Nurodytos raidės atpažinimas žodyje.
1-ojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiami žodžiai ir juose spalva paryškintos
raidės, kurias mokinys turi pažymėti žodyje:
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
28
2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Grafiškai panašių raidžių grupavimas.
2-ojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiamos sugrupuotos grafiškai panašios
raidės:
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
29
3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Praleistų žodžio raidžių parinkimas iš kelių grafiškai panašių raidžių.
3-iojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiami žodžiai, kuriuose yra grafiškai
panašių raidžių. Tai pavyzdys, į kurį mokinys gali pasižiūrėti, kai jam nesiseka teisingai sudėti žodžio:
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
30
6.2. ANTRAS SKYRIUS. SKAITYMO TECHNIKOS LAVINIMAS. ŽODŽIŲ RAŠYMAS
Mokinių, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, regėjimo laukas yra siauras, skaitomą žodį jie mato
ne kaip vienetą, o kaip šalia viena kitos stovinčių raidžių eilę. Skaitymo procese atpažindamas raides vieną
po kitos ir tardamas pavienius žodžio garsus, jų nesuliedamas į skiemenis, vidutinių ir didelių specialiųjų
ugdymosi poreikių turintis mokinys nesusidaro reikiamo žodžio garsinio vaizdo ir nesuvokia jo prasmės
(Ambrukaitis, 2006). Todėl 2 skyriaus užduotys mokinius pratina ne tik atpažinti raides, prisiminti
kiekvienos raidės žymimą garsą, sujungti garsus į skiemenis, bet ir skiemenis jungti į dviskiemenį ar
triskiemenį žodį. Sujungti garsus į skiemenį, perskaityti ir parašyti žodį vaikams padeda šalia raidžių /
skiemenų matomos iliustracijos, paveikslėliai. Visos užduotys pateiktos sunkėjančia tvarka. Užduočių
individualizavimas ir diferencijavimas, tinkamas jų kiekio parinkimas padeda mokytis skaityti kiekvienam
mokiniui.
Antro skyriaus užduočių temos:
1. Dviskiemenių žodžių, kurių visi skiemenys atviri, skaitymas ir rašymas
2. Dviskiemenių žodžių, kurių antrasis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
3. Triskiemenių žodžių, kurių visi skiemenys atviri, skaitymas ir rašymas
4. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmasis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
5. Dviskiemenių žodžių, kurių du skiemenys uždari, skaitymas ir rašymas
6. Triskiemenių žodžių, kurių paskutinis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
7. Triskiemenių žodžių, kurių pirmasis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
8. Triskiemenių žodžių, kurių vidurinis skiemuo uždaras, skaitymas ir rašymas
9. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra dvibalsis, skaitymas ir rašymas
10. Dviskiemenių žodžių, kurių dviejuose skiemenyse yra dvibalsiai, skaitymas ir rašymas
11. Triskiemenių žodžių, kurių viename skiemenyje yra dvibalsis, skaitymas ir rašymas
12. Dviskiemenių žodžių, kurių pirmame skiemenyje yra priebalsių samplaika, skaitymas ir rašymas
13. Dviskiemenių žodžių, kurių antrame skiemenyje yra priebalsių samplaika, skaitymas ir rašymas
14. Dviskiemenių žodžių, kurių dviejuose skiemenyse yra priebalsių samplaikos, skaitymas ir rašymas
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
31
UŽDUOČIŲ GRUPĖS
1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Žodžio skaitymas, jo reikšmės suvokimas ir žodžio parinkimas
paveikslėliui.
2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Žodžio sudarymas iš skiemenų.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
32
3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Žodžio užrašymas. Kartu ugdomas mokinio gebėjimas rinkti tekstą
kompiuterio klaviatūra.
Šio skyriaus visų trijų sudėtingumo lygių užduočių PAGALBOS KORTELIŲ turinys yra toks pat – pateikiamas
teisingai parašytas žodis ir jo reikšmę atskleidžiantis paveikslėlis:
Mokinys, darydamas klaidų, gali pasižiūrėti į kortelę, perskaityti žodį, išanalizuoti jo raidinę ir garsinę
sandarą ir, grįžęs į užduoties lauką, teisingai atlikti užduotį.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
33
6.3. TREČIAS SKYRIUS. SAKINIO RIBŲ ŽYMĖJIMAS
Kai mokinys išmoksta perskaityti žodžius, jį būtina mokyti jungti žodžius į sakinius, suvokti ne atskiro
žodžio reikšmę, bet sakinio prasmę, nuosekliai perkelti žvilgsnį nuo vieno žodžio prie kito. Atkreipiamas
vaiko dėmesys į sakinio pradžią ir pabaigą: sakinys pradedamas rašyti didžiąja raide, o jo gale dedamas
taškas arba klaustukas. Pratinamasi skaitant sakinį atsižvelgti į jo pabaigos ženklą – atitinkamai keisti
intonaciją. Trečio skyriaus užduočių tikslas – padėti mokiniams parinkti tinkamą pirmąją sakinio raidę,
suprasti, kada nesudėtingo sakinio gale reikia taško, o kada klaustuko, pažymėti tekste sakinio ribas.
Trečią skyrių sudaro viena tema: Didžioji raidė sakinio pradžioje, taškas arba klaustukas sakinio gale.
Šiame skyriuje pateikiama trijų sudėtingumo lygių užduočių. Pirmas lygis – didžioji raidė sakinio pradžioje,
antras lygis – taškas arba klaustukas sakinio gale, trečias lygis – sakinio ribų žymėjimas tekste: didžioji
raidė sakinio pradžioje, taškas arba klaustukas sakinio gale.
UŽDUOČIŲ GRUPĖS
1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Pirmosios sakinio raidės parinkimas. Mokomasi sakinį pradėti rašyti
didžiąja raide.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
34
Pirmojo sudėtingumo lygio užduotims atlikti siūloma PAGALBOS KORTELĖ – sakinio pradžios rašybos
taisyklė ir ją iliustruojantys sakiniai, kuriuose išryškintos pirmosios sakinių raidės:
2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Tinkamo skyrybos ženklo – taško arba klaustuko – sakinio gale
parinkimas. Formuojamas mokinio įgūdis sakinio gale dėti skyrybos ženklą – tašką arba klaustuką.
Antrojo sudėtingumo lygio užduotims atlikti siūloma PAGALBOS KORTELĖ – sakinio rašybos taisyklė ir ją
iliustruojantys sakiniai, kuriuose išryškinti skyrybos ženklai sakinio gale – taškas arba klaustukas:
Sakinio gale dedame tašką arba klaustuką.
Aš einu į mokyklą. Lapė gyvena miške. Kas mėgsta morkas?
Sakinį pradedame rašyti didžiąja raide.
Aš einu į mokyklą. Lapė gyvena miške. Kas mėgsta morkas?
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
35
3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinio ribų žymėjimas tekste. Formuojami ir įtvirtinami sakinio
rašymo įgūdžiai – sakinį pradėti rašyti didžiąja raide, sakinio gale dėti tašką arba klaustuką.
Trečiojo sudėtingumo lygio užduotims atlikti siūloma PAGALBOS KORTELĖ – sakinio pradžios ir galo
rašybos taisyklė:
Sakinį pradedame rašyti didžiąja raide.
Sakinio gale dedame tašką arba klaustuką.
Aš einu į mokyklą. Lapė gyvena miške. Kas mėgsta morkas?
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
36
6.4. KETVIRTAS SKYRIUS. SAKINIO SUVOKIMAS REMIANTIS PAVEIKSLĖLIAIS
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pradinėse klasėse (ypač pirmoje klasėje) sunkiai
sekasi susidaryti sakinio sąvoką. Stebėdami siužetinius paveikslėlius jie mokosi kelti klausimus: Kas?
Ką veikia?, reikšti mintis trumpais (2–4 žodžių) sakiniais, nustatyti žodžių seką sakinyje, žodžių skaičių.
Šio skyriaus užduotys mokiniams padeda suvokti vientisinių sakinių prasmę remiantis paveikslėliais
(perskaitytam sakiniui parinkti paveikslėlį, paveikslėliui parinkti tinkamą sakinį). Paveikslėliai gali būti
naudojami mokytis skirti neišplėstinius ir išplėstinius sakinius.
Ketvirto skyriaus užduočių temos:
1. Vientisinio neišplėstinio sakinio suvokimas
2. Vientisinio išplėstinio sakinio su galininku išreikštu papildiniu suvokimas
3. Vientisinio išplėstinio sakinio su kilmininku išreikštu papildiniu suvokimas
4. Vientisinio išplėstinio sakinio su naudininku išreikštu papildiniu suvokimas
5. Vientisinio išplėstinio sakinio su įnagininku išreikštu papildiniu suvokimas
6. Vientisinio išplėstinio sakinio su vietininku išreikšta vietos aplinkybe suvokimas.
UŽDUOČIŲ GRUPĖS
1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Paveikslėlio parinkimas sakiniui. Formuojamas mokinio gebėjimas
skaityti sąmoningai, suvokti perskaityto sakinio prasmę ir ją iliustruoti parenkant reikiamo turinio
paveikslėlį.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
37
PAGALBOS KORTELĖ – tai sakinys ir jo prasmę atskleidžiantis paveikslėlis.
2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinių siejimas su paveikslėliais. Skaitomi du sakiniai ir kiekvieno iš jų
prasmei iliustruoti renkamasi vienas iš trijų paveikslėlių. Formuojamas mokinio gebėjimas skaityti
sąmoningai, suvokti perskaityto sakinio prasmę ir ją iliustruoti parenkant reikiamo turinio paveikslėlį.
PAGALBOS KORTELĖ – tai du sakiniai ir jų prasmę atskleidžiantys paveikslėliai.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
38
3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinio parinkimas paveikslėliui. Formuojamas mokinio gebėjimas
skaityti atidžiai, sąmoningai, suvokti kiekvieno perskaityto sakinio prasmę ir išskirti sakinį, kurio turinys
pavaizduotas paveikslėlyje.
PAGALBOS KORTELĖ – tai paveikslėlis ir teisingas sakinys.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
39
6.5. PENKTAS SKYRIUS. SAKINIO SUVOKIMAS REMIANTIS KLAUSIMAIS
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lengviau sekasi sudaryti trumpus (2–4 žodžių)
sakinius remiantis įvairia vaizdine medžiaga, bet labai sudėtinga kelti klausimus sakinių žodžiams, keliant
klausimus rasti veikėją ir nustatyti, ką jis veikia. Todėl jiems naudinga atlikti SSMP 5 skyriaus užduotis. Šio
tipo užduotys plečia specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių žinias apie neišplėstinius ir išplėstinius
sakinius, formuoja jų gebėjimą sudaryti įvairius vientisinius išplėstinius sakinius ir juos nagrinėti keliant
klausimus (Kas?, Ką veikia?, Ką?, Ko?, Kuo?, Kam?, Kur?). Tokia ugdomoji veikla padeda mokiniui suvokti
žodžių ryšį sakinyje, lavina dėmesį ir sakinio skaitymo įgūdžius, formuoja gebėjimą skaityti sąmoningai,
suvokti skaitomo sakinio prasmę. Sakinio suvokimo gebėjimai – teksto suvokimo pagrindas. Įvaldęs
sakinio suvokimo strategijas mokinys vėliau jas pritaikys skaitydamas tekstus, ir taip pagerės jo teksto
suvokimo įgūdžiai.
Penktojo skyriaus užduočių temos:
1. Vientisinio neišplėstinio sakinio veikėjo nustatymas
2. Vientisinio neišplėstinio sakinio veiksmo nustatymas
3. Vientisinio išplėstinio sakinio veikėjo nustatymas
4. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo nustatymas
5. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo vietos nustatymas
6. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto galininku, nustatymas
7. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto kilmininku, nustatymas
8. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo adresato nustatymas
9. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo priemonės nustatymas
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
40
UŽDUOČIŲ GRUPĖS
1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinio veikėjo nustatymas atsakant į klausimą. Atsakymas
parenkamas iš pateiktų sakinio žodžių.
2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinio veikėjo nustatymas keliant klausimą. Sakinyje pažymimas
veikėją reiškiantis žodis.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
41
3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Klausimo kėlimas pažymėtam sakinio žodžiui. Klausimas parenkamas
iš pateiktų kelių klausimų.
Penktojo skyriaus PAGALBOS KORTELĖS – tai sakinio nagrinėjimo pavyzdžiai. Jais remdamasis mokinys
įgunda nagrinėti panašios struktūros sakinius, o vėliau šią strategiją pritaiko ir nagrinėdamas kitus
sakinius. Pavyzdį sudaro sakinys, klausimas, keliamas pažymėtam sakinio žodžiui, ir atsakymas į tą
klausimą. Spalvomis pažymėtas klausimo klausiamasis žodis ir į tą klausimą atsakantis sakinio žodis.
1. Vientisinio neišplėstinio sakinio veikėjo nustatymas
Mokinys skaito.
Kas skaito?
Tirpsta sniegas.
Kas tirpsta?
Sesutė rašo.
Kas rašo?
Mokinys skaito.
Kas skaito? Mokinys.
Tirpsta sniegas.
Kas tirpsta? Sniegas.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
42
2. Vientisinio neišplėstinio sakinio veiksmo nustatymas
3. Vientisinio išplėstinio sakinio veikėjo nustatymas
4. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo nustatymas
Mokinys skaito knygą.
Ką veikia mokinys? Skaito.
Mokinys skaito knygą.
Ką veikia mokinys?
Lauke tirpsta sniegas.
Ką veikia sniegas?
Sesutė rašo laišką.
Ką veikia sesutė?
Mokinys skaito knygą.
Kas skaito? Mokinys.
Kas skaito knygą? Mokinys.
Mokinys skaito.
Ką veikia mokinys?
Tirpsta sniegas.
Ką veikia sniegas?
Sesutė rašo.
Ką veikia sesutė?
Mokinys skaito.
Ką veikia mokinys? Skaito.
Sesutė rašo.
Ką veikia sesutė? Rašo.
Mokinys skaito knygą.
Kas skaito knygą?
Lauke tirpsta sniegas.
Kas tirpsta lauke?
Sesutė rašo laišką.
Kas rašo laišką?
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
43
5. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo vietos nustatymas
6. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto galininku, nustatymas
7. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo objekto, išreikšto kilmininku, nustatymas
Mokinys neskaito knygos.
Ko neskaito? Knygos.
Ko neskaito mokinys? Knygos.
Mokinys neskaito knygos.
Ko neskaito mokinys? Knygos.
Sesutė nerašo laiško.
Ko nerašo sesutė? Laiško.
Klasėje mokinys skaito knygą.
Kur skaito? Klasėje.
Kur skaito mokinys? Klasėje.
Klasėje mokinys skaito knygą.
Kur skaito mokinys? Klasėje.
Sesutė kambaryje rašo laišką.
Kur sesutė rašo laišką? Kambaryje.
Mokinys skaito knygą.
Ką skaito? Knygą.
Ką skaito mokinys? Knygą.
Mokinys skaito knygą.
Ką skaito mokinys? Knygą.
Sesutė rašo laišką.
Ką rašo sesutė? Laišką.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
44
8. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo adresato nustatymas
9. Vientisinio išplėstinio sakinio veiksmo priemonės nustatymas
Mokinys duoda knygą draugui.
Kam duoda? Draugui.
Kam duoda knygą? Draugui.
Mokinys duoda knygą draugui.
Kam mokinys duoda knygą?
Draugui.
Sesutė rašo draugei laišką.
Kam sesutė rašo laišką? Draugei.
Mokinys ima knygą rankomis.
Kuo ima? Rankomis.
Kuo ima knygą? Rankomis.
Mokinys ima knygą rankomis.
Kuo mokinys ima knygą?
Rankomis.
Sesutė kompiuteriu rašo laišką.
Kuo sesutė rašo laišką? Kompiuteriu.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
45
6.6. ŠEŠTAS SKYRIUS. DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIŲ VARTOJIMAS IR RAŠYBA
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ypač sunku pereiti nuo daikto suvokimo prie žodžio,
reiškiančio tą daiktą, suvokimo, suprasti, kas daugelį žodžių sieja vienus su kitais, t. y. suvokti
apibendrintas daiktiškumo reikšmes. Mokytojas, objektyviai įvertinęs specialiųjų ugdymosi poreikių
turinčio mokinio abstraktaus mąstymo galimybes, gali kūrybingai panaudoti 6 skyriaus užduotis. Jos leis
realizuoti vaiko mąstymo aktyvinimo, intelekto plėtros tikslus: mokyti kalboje skirti, atpažinti tam tikrus
žodžius pagal jų semantinius ir formaliuosius požymius, pratinti kelti klausimus žodžiams, kurie reiškia
daiktus, elementariu lygiu (dažniausiai sekimo būdu) kaityti nagrinėjamus daiktavardžius, vartoti tuos
žodžius sakiniuose.
Šios temos užduotys ypač vertingos sutrikusios klausos vaikams, taip pat tiems, kuriems lietuvių kalba
yra ne gimtoji. Jos padeda taisyti šių mokinių kalbą, formuoti gramatiškai taisyklingos kalbos įgūdžius.
Atkreipiamas mokinio dėmesys į spalva pažymėtą žodžio galūnę. Tai ne tik lavina mokinio pastabumą,
bet ir formuoja suvokimą, kad kalba yra sistema, kad žodžių reikšmės sakinyje dėsningai siejasi su jų
formomis. Kiekvieno linksnio žodžių galūnes išskiriant kita spalva, ilgainiui atsiranda ir taisyklingo žodžių
galūnių rašymo įgūdžiai: mokinys atkreipia dėmesį į nosines raides, pastebi pilka spalva išskirtą
minkštumo ženklą ir pan.
Šešto skyriaus užduočių temos:
1. Daiktavardžio vienaskaitos vardininko vartojimas
2. Daiktavardžio daugiskaitos vardininko vartojimas
3. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko vartojimas
4. Daiktavardžio vienaskaitos galininko vartojimas
5. Daiktavardžio daugiskaitos galininko vartojimas
6. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos galininko vartojimas
7. Daiktavardžio vienaskaitos kilmininko vartojimas
8. Daiktavardžio daugiskaitos kilmininko vartojimas
9. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos kilmininko vartojimas
10. Daiktavardžio vienaskaitos vietininko vartojimas
11. Daiktavardžio daugiskaitos vietininko vartojimas
12. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko vartojimas
13. Daiktavardžio vienaskaitos naudininko vartojimas
14. Daiktavardžio daugiskaitos naudininko vartojimas
15. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos naudininko vartojimas
16. Daiktavardžio vienaskaitos įnagininko vartojimas
17. Daiktavardžio daugiskaitos įnagininko vartojimas
18. Daiktavardžio vienaskaitos ir daugiskaitos įnagininko vartojimas
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
46
UŽDUOČIŲ TIPAI
1-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinių užbaigimas parenkant praleistus reikiamo linksnio žodžius.
Mokinys iš pateiktų žodžių turi parinkti sakiniui pagal prasmę tinkamą žodį.
1-ojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiami teisingai parašyti sakiniai, kuriuos
mokinys gali perskaityti:
2-ojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinių užbaigimas parenkant žodžiams reikiamo linksnio galūnes.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
47
2-ojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE pateikiama kiekvienos nagrinėjamos temos
sakiniuose vartojamo linksnio galūnių lentelė ir po vieną to linksnio kiekvienos galūnės žodį.
Tai vaizdinė ir kalbinė atrama. Kiekvieno linksnio galūnės žymimos skirtingomis spalvomis. Mokiniai,
kuriuos mokytojai įpratina naudotis šiomis lentelėmis, vėliau nepatiria sunkumų suvokdami sakinius,
sudarydami gramatiškai taisyklingus sakinius, juos nagrinėdami. Jie be vargo išmoksta taisyklingai rašyti
įsidėmėtinas linksnių galūnes.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
48
3-iojo sudėtingumo lygio užduotys. Sakinių užbaigimas įrašant praleistus žodžius. Žodžiai pateikiami
pagrindine forma, mokinys sakinyje turi juos pavartoti reikiamu linksniu.
3-iojo sudėtingumo lygio užduočių PAGALBOS KORTELĖSE, taip pat kaip ir 2-ojo lygio kortelėse,
pateikiamos kiekvienos nagrinėjamos temos sakiniuose vartojamo linksnio galūnių lentelės ir po vieną
to linksnio kiekvienos galūnės žodį.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
49
7. MOKYTOJO, DIRBANČIO SU SSMP, PRATYBŲ PLANŲ PAVYZDŽIAI
Lietuvių kalbos pratybų plano 1 pavyzdys
Klasė. Antra
Tema. Raidžių s ir š skyrimas
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių skaičius. Du mokiniai, kuriems nustatyti vidutiniai
SUP, sulėtėjusi raida.
Mokymosi uždaviniai. Atlikdami SSMP užduotis naudodamiesi pagalbos kortelėmis, gebės atskirti raidžių
s ir š grafinius vaizdus ir teisingai atlikti bent pusę pratimų.
Metodai. Aiškinimas, darbas dviese, pavyzdžių analizavimas, savarankiškas darbas, mokymosi
savikontrolės ir įsivertinimo metodai.
Priemonės. Paveikslėliai (saulė ir šuo), raidžių trafaretai, vielos gabalėliai, spalvoti pieštukai, pratybų
sąsiuviniai, lapai su ornamentais, du kompiuteriai.
Literatūra ir šaltiniai. L. Barzdonytė-Morkevičienė, L. Martišiūtė. Mokausi lietuvių kalbos. Skaitmeninė
specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei. Kaunas: Šviesa, 2014.
Pasirengimas pamokai. Mokytojas prieš pamoką peržiūri SSMP 1 skyriaus 14 temos „Raidžių s ir s
skyrimas“ užduotis ir užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros lange mokiniams priskiria visų trijų
sudėtingumo lygių užduotis.
Mokymo ir mokymosi eiga
I. Organizacinė dalis
1. Pasisveikinimas.
2. Priemonių patikrinimas (įsitikinama, ar abu mokiniai yra pasirengę pamokai).
3. Mokinių parengimas mokytis, pamokos temos ir uždavinių skelbimas:
• Lentoje užrašomos didžiosios spausdintinės ir rašytinės raidės S ir Š, o po jomis – mažosios s ir š.
Mokiniams rodomi saulės ir šuns paveikslėliai ir prašoma pasakyti, kas tai, koks yra žodžio saulė
ir koks žodžio šuo pirmas garsas. Siūloma prieiti prie lentos ir parodyti s ir š garsus žyminčias
raides. Pratybų sąsiuviniuose nuspalvinamos spausdintinės S s ir Š š raidės, piešinys
(ornamentas) papuošiamas rašytinėmis s ir š raidėmis.
• Mokiniai supažindinami su pamokos tema, numatomomis veiklomis. Kartu su mokiniais
suformuluojamas pamokos uždavinys. Jis užrašomas lentoje. Dar kartą garsiai ištariami garsai s
ir š, prisimenamas jų tarimas.
• Analizuojama, kuo raidžių s ir š grafinis vaizdas yra panašus ir kuo skiriasi. Prašoma raides s ir š
išlankstyti iš vielos.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
50
II. Pamokos medžiagos įtvirtinimas
1. Mokiniai sėdasi prie kompiuterių, prisijungia prie SSMP, atidaro mokinio pradinį langą ir paspaudžia
mygtuką ŽAISTI – prisijungia prie 1 skyriaus 14 temos „Raidžių s ir š skyrimas“ 1-ojo sudėtingumo lygio
užduočių.
2.
• Mokytojas kartu su mokiniais atlieka 1-ojo sudėtingumo lygio 1, 2, 3, 4 užduotis – kompiuterio
pele pažymi nurodytą raidę žodžiuose. Išsiaiškinama, kaip pasirinkti užduotį navigacijos
juostoje, kaip gauti pagalbą.
• Kitas 1-ojo sudėtingumo lygio užduotis (5–8) mokiniams siūloma atlikti savarankiškai.
• c) Aptariama, kaip mokiniams sekėsi, ar reikėjo pasinaudoti pagalba. Tuomet vaikai abu atlieka
9, 10 užduotis.
• Mokytojas kiekvieno mokinio užduoties lange navigacijos juostoje peržiūri, kaip atliktos visos
užduotys, ir siūlo kiekvienam mokiniui spausti mygtuką PILIS. Jei pilies 1 aukštas dar
nepastatytas, mokytojas kiekvienam mokiniui individualiai pataria, ką daryti toliau: grįžti
į užduočių langą ir ištaisyti klaidas, peržiūrėti gerai atliktas užduotis, ar skiria dar kokią nors
veiklą.
• Kai užduočių lange visos atliktos užduotys pažymėtos žaliai, siūloma kiekvieną iš jų įsivertinti
(pasirinkti atitinkamą nuotaikų veiduką), refleksijos kortelėje peržiūrėti tarpinio įsivertinimo
rezultatus ir juos aptarti su mokytoju.
3.
• Mokytojas kartu su mokiniais atlieka 2-ojo sudėtingumo lygio 1, 2, 3 užduotis: „Sudėk raides
S ir Š į dėžutes“. Išsiaiškinama, kaip atlikti kiekvieną užduotį, kaip kompiuterio pele tempti
raides, kaip prireikus pasinaudoti pagalba.
• Kitas 2-ojo sudėtingumo lygio užduotis (4–10) mokiniai atlieka savarankiškai.
• Aptariama, kaip mokiniams sekėsi, ar prireikė pagalbos. Pasiekimų lange PILIS mokytojas kartu
su mokiniais peržiūri rezultatus, prireikus mokiniai grįžta į užduoties langą ir ištaiso klaidas.
• Kai užduočių lange visos atliktos užduotys pažymėtos žaliai, siūloma kiekvieną iš jų įsivertinti
(pasirinkti atitinkamą nuotaikų veiduką), refleksijos kortelėje peržiūrėti tarpinio įsivertinimo
rezultatus ir juos aptarti su mokytoju.
4. Darbas dviese.
• Mokytojas kartu su mokiniais atlieka 3-iojo sudėtingumo lygio 1–4 užduotis. Išsiaiškinus, kaip
kompiuterio pele reikia įdėti praleistas žodžio raides, aptarus darbo dviese taisykles abu vaikai
kartu atlieka 5–10 užduotis. Iš pradžių jie pasitardami dirba prie vieno kompiuterio, paskui
prie kito. Mokiniai kiekvienos užduoties lange paspaudžia pasirinktą nuotaikos veiduką.
• Atlikus užduotis abiejuose kompiuteriuose, kartu su mokytoju aptariama, kaip sekėsi
kiekvienam mokiniui individualiai ir kaip sekėsi dirbti kartu. Pasiekimų lange PILIS peržiūrimas
rezultatas, prireikus mokiniai grįžta į užduoties langą ir kiekvienas ištaiso savo klaidas.
Jei kuriam nors mokiniui klaidų ištaisyti nesiseka, jam gali padėti draugas arba mokytojas.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
51
III. Pamokos apibendrinimas, mokinių įvertinimas ir įsivertinimas:
1. Dar kartą perskaitomas lentoje užrašytas pamokos uždavinys, prisimenamos pamokos veiklos.
Aptariama, kaip pavyko įgyvendinti pamokos uždavinį. Pokalbio metodu išsiaiškinama, kokios
užduotys mokiniams patiko labiausiai, o kokios sekėsi ne itin gerai.
2. Mokytojas siūlo mokiniams atsiverti pasiekimų langą PILIS ir pasižiūrėti, kiek pilies dalių jau pastatyta,
t. y. kiek užduočių atlikta teisingai. Jeigu pilies 3-ias aukštas dar nepastatytas, mokytojas padeda
vaikams darbą užbaigti ir pagiria juos už pastangas.
3. Pamokos užbaigimas.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
52
Lietuvių kalbos pratybų plano 2 pavyzdys
Klasė. Antra
Tema. Sakinio skyryba
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius. Vienas mokinys, kuriam nustatyti vidutiniai SUP,
bendrieji mokymosi sutrikimai.
Mokymosi uždaviniai. Atlikdamas SSMP užduotis naudodamasis pagalbos kortelėmis ir kitomis pagalbos
priemonėmis, pasikartos ir įtvirtins sakinio ribų žymėjimą, gebės bent 5 sakiniuose sakinio pradžioje
parašyti didžiąją raidę ir nurodyti, kokį skyrybos ženklą – tašką ar klaustuką – reikia rašyti pateikto sakinio
gale.
Metodai. Aiškinimas, pokalbis, demonstravimas, didaktinis žaidimas naudojant IKT, praktinis darbas,
įsivertinimo metodas.
Priemonės. Kompiuteris, interaktyvioji lenta, popieriaus lapelyje netaisyklingai užrašyti sakiniai,
popieriaus lapelyje taisyklingai užrašyti sakiniai, taisyklių sąsiuvinis, klijai.
Literatūra ir šaltiniai. L. Barzdonytė-Morkevičienė, L. Martišiūtė. Mokausi lietuvių kalbos. Skaitmeninė
specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei. Kaunas: Šviesa, 2014.
Pasirengimas pamokai. Mokytojas prieš pamoką peržiūri SSMP 3 skyriaus užduotis ir užduočių priskyrimo
ir rezultatų peržiūros lange mokiniui priskiria užduotis, kurias jis turės atlikti savarankiškai.
Mokymo ir mokymosi eiga
I. Organizacinė dalis
1. Pasisveikinimas.
2. Priemonių patikrinimas.
3. Mokinio parengimas mokytis, pamokos temos ir uždavinių skelbimas:
• Mokytoja paduoda mokiniui popieriaus lapelį su netaisyklingai užrašytais sakiniais: Atšilo oras
paukščiai grįžta į gimtuosius namus ar lauke jau pavasaris. Prašoma perskaityti lapelyje
parašytą tekstą. Aiškinamasi, kodėl jį skaityti sunku, ką reikia padaryti, kad sakinius perskaityti
būtų lengva. Siūloma padėti brūkšnelius tose vietose, kur baigiasi sakiniai. Mokiniui atlikus
užduotį, mokytojas šį lapelį pakeičia kitu, kuriame tekstas parašytas su sakinio skyrybos
ženklais, ir prašo jį perskaityti. Atšilo oras. Paukščiai grįžta į gimtuosius namus. Ar lauke jau
pavasaris? Mokinys perskaito sakinius, palygina abu lapelius, pasitikrina, ar gerai atskyrė
sakinius.
• Mokinio prašoma suformuluoti išvadą, kodėl labai svarbu laikytis sakinio ribų žymėjimo
taisyklių. Klausiama, kokia galėtų būti pamokos tema ir uždaviniai. Mokinys supažindinamas
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
53
su pamokos tema, numatomomis veiklomis. Demonstruojama skaidrė su užrašytais pamokos
uždaviniais.
II. Pamokos medžiagos įtvirtinimas
1. Mokytojas interaktyviojoje lentoje pateikia užduotį, lavinančią regimąjį suvokimą, orientaciją erdvėje.
Užduotis: ekrane matoma tik dalis paveikslėlio su užrašu MOKAUSI LIETUVIŲ, kita paveikslėlio dalis
su užrašu KALBOS uždengta detalėmis. Jeigu mokiniui sunku iškart pasakyti pasislėpusio sakinio
pabaigą (KALBOS), jis gali atversti keletą detalių ir mėginti spėti dar kartą.
2. Mokiniui primenamos (ekrane parodomos) pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis rašant sakinius.
Taisyklių sąsiuvinyje mokinys užsirašo: Sakinį pradedame rašyti didžiąja raide.
3. Siūloma atlikti užduotį – nuspalvinti pirmąsias lapelyje parašytų sakinių: Atšilo oras. Paukščiai grįžta į
gimtuosius namus. Ar lauke jau pavasaris? raides. Lapelį mokinys įsiklijuoja į sąsiuvinį.
4. Siūloma kompiuteryje mokinio pradiniame lange paspausti mygtuką ŽAISTI (prisijungiama prie 3
skyriaus temos „Sakinio ribų žymėjimas“ užduočių).
5.
• Mokytojas kartu su mokiniu atlieka 1-ojo sudėtingumo lygio 1–4 užduotis – parenka pirmą
sakinio raidę. Mokiniui primenama, kad:
– kompiuterio pele pasirinkta netinkama raidė atšoks atgal, bet bus galima klaidą ištaisyti –
rinktis dar kartą,
– užduotį atlikti teisingai galima ir naudojantis SSMP pagalba (atverčiama viena pagalbos
kortelė ir mokinys perskaito joje parašytą taisyklę),
– užduotis, atlikta su pagalba, vertinama kaip atlikta neteisingai, todėl reikia stengtis
susikaupti, kad kuo rečiau tektų naudotis pagalba.
• Mokinys savarankiškai atlieka likusias 1-ojo sudėtingumo lygio užduotis. Aptariama, kaip jam
sekėsi, ar teko naudotis pagalba. Mokytojas peržiūri navigacijos juostą, paaiškina mokiniui
numerių spalvų reikšmes. Kartu su mokiniu suskaičiuoja, kiek užduočių atlikta teisingai iš karto,
o kiek – ne iš karto. Užduotis, kurių numeriai pažymėti geltona spalva, mokiniui pasiūloma
atlikti iš naujo. Jei jis nenori, gali atverti langą PILIS ir suskaičiuoti, kiek pilies pirmo aukšto dalių
dar trūksta. Siūloma paspausti kiekvieną neryškų pilies langelį ir, grįžus į užduočių langą,
tą užduotį atlikti iš naujo, kad pirmas pilies aukštas būtų pastatytas.
• Dar kartą pakartojama taisyklė: sakinys pradedamas rašyti didžiąja raide.
6. Vėl prašoma pasižiūrėti į lapelyje užrašytus sakinius: Atšilo oras. Paukščiai grįžta į gimtuosius namus.
Ar lauke jau pavasaris? ir pasakyti, kokie ženklai yra parašyti kiekvieno sakinio pabaigoje. Sakinius
nagrinėjant išsiaiškinama, kada gale rašomas taškas, o kada – klaustukas (nuo ko tai priklauso).
7.
• Grįžtama prie SSMP ir kartu su mokiniu atliekamos 2-ojo sudėtingumo lygio 1, 2 užduotys:
„Padėk sakinio gale tašką arba klaustuką.“ Aptariama, kaip atlikti kiekvieną užduotį, kaip
prireikus pasinaudoti pagalba. Atverčiama viena pagalbos kortelė ir perskaitoma sakinio
rašybos taisyklė. Su intonacija perskaitomi ir išnagrinėjami sakinių pavyzdžiai. Atliekant
užduotis mokiniui taip pat siūloma visus sakinius skaityti garsiai, su intonacija.
• 2-ojo sudėtingumo lygio 3–10 užduotis mokinys atlieka savarankiškai.
• Mokytojas peržiūri navigacijos juostą, kartu su mokiniu suskaičiuoja, kiek užduočių atlikta
teisingai iš karto, o kiek – su pagalba. Užduotis, kurių numeriai pažymėti geltona spalva,
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
54
mokiniui pasiūloma atlikti iš naujo. Jei jis nenori, gali atverti langą PILIS ir suskaičiuoti, kiek pilies
antro aukšto dalių dar trūksta. Siūloma paspausti kiekvieną neryškų pilies langelį ir, grįžus
į užduočių langą, tą užduotį atlikti iš naujo, kad būtų pastatytas antras pilies aukštas.
• Mokinys atliktą darbą įsivertina: navigacijos juostoje spaudžia kiekvienos užduoties numerį,
pasižiūri, kaip tą užduotį atliko, ir pažymi tinkamos nuotaikos veiduką.
III. Pamokos apibendrinimas, mokinio įvertinimas ir įsivertinimas.
1. Mokytojas duoda mokiniui dvi korteles su skyrybos ženklais (. ? ). Tada pasirenka bet kurią 2-ojo
sudėtingumo lygio užduotį ir su intonacija skaito sakinius, o mokinys turi iškelti kortelę su skyrybos
ženklu, tinkamu perskaityto sakinio pabaigai. Paskui šią užduotį mokiniui siūloma atlikti raštu:
mokytojas skaito sakinius, o mokinys juos parašo.
2. Mokiniui pateikiami klausimai:
Kaip pradedame rašyti sakinį?
Kokius skyrybos ženklus galime dėti sakinio pabaigoje?
Kada sakinio gale dedame klaustuką?
3. Dar kartą prisimenamos pamokos veiklos, aptariama, kaip pavyko įgyvendinti pamokos pradžioje
iškeltus uždavinius. Pokalbio metodu išsiaiškinama, kokios užduotys vaikui patiko, o kokias atlikti
sekėsi sunkiau.
4. Mokiniui siūloma dar kartą peržvelgti tarpinius veiklos įsivertinimus – pažymėtus nuotaikų veidukus –
ir pasakyti, kaip jis vertina visą savo veiklą per pamoką.
5. Pamokos užbaigimas.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
55
Lietuvių kalbos pratybų plano 3 pavyzdys
Klasė. Trečia
Tema. Vientisinio neišplėstinio sakinio veikėjo nustatymas
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius. Du vaikai: berniukui nustatyti vidutiniai SUP,
bendrieji mokymosi sutrikimai, mergaitei – nedideli SUP, skaitymo ir rašymo sutrikimai.
Mokymosi uždaviniai mergaitei. Atlikdama SSMP užduotis naudodamasi pagalbos kortelėmis ir kitomis
pagalbos priemonėmis, pasikartos paprasčiausius vientisinio neišplėstinio sakinio sudarymo būdus
ir gebės keldama klausimą kas veikia? rasti sakinio veikėją daugelyje sakinių.
Mokymosi uždaviniai berniukui. Atlikdamas SSMP užduotis naudodamasis pagalbos kortelėmis ir kitomis
pagalbos priemonėmis, pasikartos, kas yra sakinio veikėjas, ir gebės keldamas klausimą kas veikia? rasti
sakinio veikėją bent trečdalyje sakinių.
Metodai. Aiškinimas, pokalbis, demonstravimas, didaktinis žaidimas naudojant IKT, praktinis darbas,
įsivertinimo metodas, darbas dviese.
Priemonės. Du kompiuteriai, daiktų paveikslėliai, IKT skaidrės, 3 klasės lietuvių kalbos vadovėliai.
Literatūra ir šaltiniai. 1. L. Barzdonytė-Morkevičienė, L. Martišiūtė. Mokausi lietuvių kalbos. Skaitmeninė
specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei. Kaunas: Šviesa, 2014; 2. E. Marcelionienė,
V. Plentaitė. Šaltinis. Lietuvių kalbos vadovėlis 3 klasei. Pirmoji knyga „S“. Kaunas: Šviesa, 2007.
Pasirengimas pamokai. Mokytojas prieš pamoką peržiūri SSMP 5 skyriaus užduotis ir užduočių priskyrimo
ir rezultatų peržiūros lange priskiria mokiniams užduotis, kurias jie turės atlikti.
Mokymo ir mokymosi eiga
I. Organizacinė dalis
1. Pasisveikinimas.
2. Priemonių patikrinimas.
3. Mokinių parengimas mokytis, pamokos temos ir uždavinių skelbimas:
• Mokiniams rodomas daikto (automobilio) paveikslėlis, mokiniai pasako, kas tai, ir atsakydami
į klausimą ką veikia? sudaro sakinį (pvz.: Automobilis važiuoja.). Mokytojas rodo vaikams
drugelio, berniuko, šokėjos, kiškio paveikslėlius ir prašo pasakyti sakinių. Sakiniai užrašomi
lentoje, kiekviename sakinyje akcentuojamas žodis, atsakantis į klausimą kas?
• Kartu su mokiniais aiškinamasi, kokie galėtų būti šios pamokos uždaviniai, tema. Mokiniai
supažindinami su pamokos tema, numatomomis veiklomis. Demonstruojama skaidrė
su užrašytais pamokos uždaviniais.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
56
II. Pamokos medžiagos įtvirtinimas
1. Siūloma atsiversti lietuvių kalbos vadovėlio „Šaltinis“ 60 puslapį. Perskaitomos taisyklės: „Sakinio
veikėją padeda atpažinti klausimas kas?“ ir „Sakinio veikėjai yra žmonės, gyvūnai, augalai, daiktai...“
Mokiniai skaito tekstą (kiekvienas po du sakinius) ir keldami klausimą kas? mokosi rasti veikėją
(pvz.: Rapolas kalbasi su rašytoja. Kas kalbasi? – Rapolas ir t. t.).
2. Mokytojas demonstruoja skaidres su užrašytais veiksmažodžiais: skraido, plaukia, bėga, banguoja,
neša ir jų apačioje išbarstytais paveiksliukais su užrašais jūra, paukštis, laivas, šuo, senelis, varna.
Mokinys turi atrasti prie veiksmažodžio derantį daiktavardį ir sudaryti dviejų žodžių sakinį, kurio
vienas žodis atsakytų į klausimą kas?, o kitas – į klausimą ką veikia?
3. Mokiniai sėdasi prie kompiuterių, prisijungia prie SSMP, atidaro mokinio pradinį langą ir paspaudžia
mygtuką ŽAISTI (prisijungia prie 5 skyriaus 1 temos „Vientisinio neišplėstinio sakinio veikėjo
nustatymas“ užduočių).
4.
• Mokiniai kartu su mokytoju atlieka 1-ojo sudėtingumo lygio 1–4 užduotis: nustato, kurie
pateiktų sakinių žodžiai atsako į klausimus Kas rašo?, Kas bėga?, Kas nukrito?, Kas juokiasi?
Mokytojas primena, kad:
– kompiuterio pele pasirinktas netinkamas atsakymas atšoks atgal, bet bus galima klaidą
ištaisyti – rinktis dar kartą,
– užduotį galima atlikti ir naudojantis pagalba (atverčiama viena pagalbos kortelė ir
mokinys perskaito, kas joje parašyta),
– užduotis, teisingai atlikta ne iš karto arba su pagalba, pažymima geltona spalva,
o užduotis, teisingai atlikta be pagalbos ir iš karto, – žalia spalva.
• Mergaitei siūloma savarankiškai atlikti 1-ojo sudėtingumo lygio 5–10 užduotis, o berniukui
dėl lėto veiklos tempo – tik 5–8 užduotis.
• Mergaitei baigus visas užduotis, mokytojas peržiūri navigacijos juostą ir geltonai pažymėtas
užduotis siūlo atlikti iš naujo. Kai visos užduotys pažymėtos žaliai, siūlo spausti jų numeriukus,
peržiūrėti atliktas užduotis ir jas įsivertinti – dešinėje užduoties lango pusėje pažymėti
pasirinktą vieną iš trijų nuotaikos veidukų.
• Mokytojas padeda berniukui atlikti 9–10 užduotis ir iš naujo atlikti geltonai pažymėtas užduotis.
5.
• Mokiniai kartu su mokytoju atlieka 2-ojo sudėtingumo lygio 1, 2 užduotis: „Perskaityk sakinius.
Atsakyk į klausimus. Atsakymą pažymėk sakinyje.“ Išsiaiškinama, kaip atlikti kiekvieną užduotį.
Sakinius prašoma skaityti garsiai, išraiškingai (su intonacija).
• Mergaitė 2-ojo sudėtingumo lygio 3–5 užduotis atlieka savarankiškai, o berniukas padedamas
mokytojo. Jis garsiai perskaito sakinį bei klausimą ir pasako jo manymu, tinkamą atsakymą.
Mokytojui patvirtinus, kad atsakymas teisingas, jį pažymi.
• Mokytojas siūlo berniukui 6–10 užduotis atlikti savarankiškai. Priėjęs prie mergaitės
kompiuterio jis peržiūri navigacijos juostoje 1–5 užduočių rezultatus ir juos aptaria:
kiek užduočių atlikta teisingai iš karto, o kiek – su pagalba arba ne iš karto teisingai.
• Mokytojas pasiūlo mergaitei iš naujo atlikti geltonai pažymėtas užduotis ir padeda jai
paaiškindamas, jei ši abejoja. Tada mergaitė savarankiškai atlieka 6–10 užduotis.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
57
6. Mokiniai kartu su mokytoju atlieka 3-iojo sudėtingumo lygio 1 užduotį: „Perskaityk sakinius. Parink
klausimus pažymėtiems žodžiams“. Šio lygio 2 užduotį bando atlikti dviese: tarpusavyje aiškinasi,
ką reikia daryti, kokius klausimus pasirinkti. Mokytojas vaikams padeda.
III. Pamokos apibendrinimas, mokinių įvertinimas ir įsivertinimas
1. Mokiniams skiriamas namų darbas: vadovėlio 1 pratimas (p. 60) – nurašyti sakinius, rasti sakinių
veikėjus ir juos pabraukti. Mergaitei siūloma atlikti visą pratimą, o berniukui – tik pusę. Dar kartą
pakartojama, kaip rasti sakinio veikėją, koks klausimas padeda jį atpažinti. Mokiniai pateikia po kelis
sakinių pavyzdžius, nurodo veikėjus.
2. Prisimenamos pamokos veiklos, aptariama, kaip pavyko įgyvendinti pamokos pradžioje iškeltus
uždavinius. Pokalbio metodu išsiaiškinama, ką mokiniai sužinojo, ką išmoko daryti, kas sekėsi gerai,
ko dar reikėtų pasimokyti.
3. Mokiniams siūloma pasižiūrėti, kiek pasiekta per pamoką: atverti pasiekimų langą PILIS ir aptarti,
kiek pilies aukštų jau pastatyta, kiek dar liko statyti.
4. Pamokos užbaigimas.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
58
Lietuvių kalbos pratybų plano 4 pavyzdys
Klasė. Ketvirta
Tema. Daiktavardžio vienaskaitos vietininko vartojimas
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius. Trys vaikai: mergaitei N. ir berniukui V. nustatyti
vidutiniai SUP, bendrieji mokymosi sutrikimai; mergaitei O. nustatyti nedideli SUP, skaitymo ir rašymo
sutrikimai.
Mokymosi uždaviniai mergaitei O. Atlikdama SSMP užduotis naudodamasi pagalbos kortelėmis ir kitomis
pagalbos priemonėmis, gebės taisyklingai tarti ir rašyti žodžius, kurie atsako į klausimus kur? kame?
daugelyje (70 proc.) užduočių.
Mokymosi uždaviniai berniukui V. ir mergaitei N. Atlikdami SSMP užduotis naudodamiesi PAGALBOS
KORTELĖMIS ir kitomis pagalbos priemonėmis, gebės taisyklingai tarti ir rašyti žodžius, kurie atsako
į klausimus kur? kame?, bent trečdalyje užduočių.
Metodai. Aiškinimas, pokalbis, demonstravimas, didaktinis žaidimas naudojant IKT, žodžiu bei raštu
atliekami pratimai, įsivertinimo metodas, stipresniojo pagalba silpnesniam.
Priemonės. Trys kompiuteriai, IKT skaidrės, 4 klasės lietuvių kalbos vadovėlis, papildomos užduotys.
Literatūra ir šaltiniai. 1. L. Barzdonytė-Morkevičienė, L. Martišiūtė. Mokausi lietuvių kalbos.
Skaitmeninė specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei. Kaunas: Šviesa, 2014; 2. E. Marcelionienė,
V. Plentaitė. Šaltinis. Lietuvių kalbos vadovėlis 4 klasei. Trečioji knyga „S“. Kaunas: Šviesa, 2007.
Pasirengimas pamokai. Specialusis pedagogas prieš pamoką peržiūri SSMP 6 skyriaus temos
„Daiktavardžio vienaskaitos vietininko vartojimas“ užduotis ir užduočių priskyrimo ir rezultatų peržiūros
lange priskiria vaikams užduotis, kurias jie turės atlikti.
Mokymo ir mokymosi eiga
I. Organizacinė dalis
1. Pasisveikinimas.
2. Priemonių patikrinimas, mokinių dėmesio sutelkimas.
3. Mokinių parengimas mokytis, pamokos temos ir uždavinių skelbimas:
• Mokytojas atidengia lentoje stulpeliais parašytus žodžius:
namas name
kiemas kieme
klasė klasėje
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
59
• Mokiniams siūloma sugalvoti po sakinį su nurodytais dviem žodžiais (pirmojo ir antrojo
stulpelio, pvz.: namas name). Visi sakiniai su antrojo stulpelio žodžiais užrašomi. Sakiniuose
randami žodžiai, kurie yra parašyti lentoje, ir nustatoma, į kokius klausimus jie atsako. Prašoma
pasakyti, į kokį klausimą atsako visi antrojo stulpelio žodžiai. Virš šio stulpelio užrašomi
klausimai kur? kame?, pabraukiama žodžių galūnė -e. Akcentuojama, kad visi šie žodžiai
nurodo vietą, iš žodžio vieta yra kilęs ir vietininko linksnio pavadinimas.
• Kartu su mokiniais aiškinamasi, kokie galėtų būti pamokos uždaviniai, tema. Mokiniai
supažindinami su pamokos tema, numatomomis veiklomis. Demonstruojama skaidrė
su užrašytais pamokos uždaviniais.
II. Pamokos medžiagos įtvirtinimas
1. Mokiniams siūloma atsiversti lietuvių kalbos vadovėlio 50 puslapį ir kartu perskaityti tekstą apie
vietininko linksnį ir žodžių, atsakančių į klausimus kur? kame?, galūnės rašybą.
2. Kartu atliekama 1 užduotis (p. 50): Atsakyk į klausimus (Kur tu gimei? Kur dabar gyveni? Kur mokaisi?
Kur gyvena tavo seneliai? Kur buvai vasarą?). Visi mokinių atsakymai užrašomi, pažymimos galūnės.
3. Mokytojas interaktyviojoje lentoje demonstruoja daiktavardžio galūnių lentelę ir atkreipia mokinių
dėmesį į ruda spalva išskirtas vietininko galūnes. Tada demonstruoja vietininko galūnių lentelę
su žodžių pavyzdžiais. Mokiniai perskaito žodžius, atkreipia dėmesį į galūnę -e. Padedami mokytojo
mokiniai sugalvoja ir pasako daugiau pavyzdžių pagal analogiją.
4. Atliekama 2 užduotis (p. 50): Naudodamasis Lietuvos žemėlapiu surašyk daiktavardžių vietininkus.
Nuspalvink jų galūnes. Mergaitei O. siūloma surašyti visų (9) žemėlapyje pažymėtų miestų pavadinimų
vietininkus, berniukui V. – šešių, o mergaitei N. – bent penkių miestų. Atlikę užduotį mokiniai garsiai
perskaito visus parašytus žodžius, su mokytoju pakartoja taisyklę: vietininko galūnėje rašome -e.
5. Mokytojas siūlo mokiniams atsisėsti prie kompiuterių, prisijungti prie SSMP ir pradiniame lange
paspausti mygtuką ŽAISTI (prisijungiama prie 6 skyriaus 10 temos „Daiktavardžio vienaskaitos
vietininko vartojimas“ užduočių).
6.
• Mokiniai kartu su mokytoju atlieka 1-ojo sudėtingumo lygio 1–4 užduotis „Užbaik sakinius“:
po vieną skaito nebaigtus sakinius, užduoties lango dešinėje randa tinkamą žodį ir pele jį
nutempia į tuščią sakinio vietą. Atkreipiamas mokinių dėmesys į pateiktų žodžių galūnių spalvą.
• Mergaitei O. siūloma savarankiškai atlikti 1-ojo sudėtingumo lygio 5–7 užduotis, berniukui V. –
5, 6 užduotis, o mergaitei N. – bent vieną (5) užduotį. Aptariama, kaip vaikams sekėsi, ar reikėjo
pasinaudoti pagalba. Dar kartą pakartojama: kai žodis reiškia daikto vietą, galūnėje rašome -e.
Kai žodis atsako į klausimus kur? kame?, galūnėje rašome -e.
III. Pamokos apibendrinimas, mokinių įvertinimas ir įsivertinimas
1. Mokiniams pateikiama užduotis įsiklausyti ir užbaigti sakinius. Mokytojas skaito sakinio pradžią
ir jo neužbaigia:
Daržovės auga ..... .
Mokiniai pasako paskutinį sakinio žodį. Paskui sakinį parašo sąsiuvinyje. Kiti sakiniai:
Žuvys nardo ..... .
Vaikai mokosi ..... .
Saulė šviečia ..... .
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
60
Baigus rašyti siūloma pabraukti žodžius, kurie reiškia daikto vietą (vienaskaitos vietininko
daiktavardžius).
Klausiama:
Į kokius klausimus atsako žodžiai, kuriuos pabraukėte?
Ką jie reiškia? (vietą)
Kokio linksnio tai daiktavardžiai?
Kokia jų galūnė?
2. Dar kartą prisimenamos pamokos veiklos, aptariama, kaip pavyko įgyvendinti pamokos pradžioje
iškeltus uždavinius. Pokalbio metodu išsiaiškinama, kokios užduotys mokiniams buvo lengvos, kokios –
sunkios.
3. Mokytojas mokiniams siūlo žodžiu užbaigti sakinius:
Šiandien sužinojau, kad ..... .
Sunkiau sekėsi ..... .
4. Pamokos užbaigimas.
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS http://lietuviu1-4.mkp.emokykla.lt/
61
8. REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA
1. Ambrukaitis, J. Vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, kalbinis ugdymas I–IV klasėse. Šiauliai: VšĮ
Šiaulių universiteto leidykla, 2006
2. Ambrukaitis, J. Žemų intelektinių gebėjimų mokinių kalbinis ugdymas pagal adaptuotą bendrąją
programą. Šiauliai: Lucilijus, 2013
3. Buehl, D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004
4. Dudzinskienė, R., Kalesnikienė, D., Paurienė, L., Žilinskienė, I. Inovatyvių mokymo(-si) metodų ir IKT
taikymas. 2 knyga. Vilnius: Ugdymo plėtotės centras, 2010
5. Eriksson Gustavsson, A. L., Samuelsson, J. Mokymas skaityti specialiojo ugdymo kontekste.
Specialusis ugdymas, 2013, Nr. 2, p. 29
6. Giedrienė, R. Specifiniai mokymosi sutrikimai ir vaiko socializacija. Vilnius: Lietuvos edukologijos
universitetas, 2011
7. Marcelionienė, E. Kalbos ugdymo integracija pradiniame skaitymo ir rašymo mokymo etape:
teorinis aspektas. Vilnius: Pedagogika, 2012, p. 78–85, 108
8. Melienė, R. Teksto supratimo gebėjimų ugdymas ir skaitymo motyvacijos stiprinimas mokant(is)
metakognityvinių skaitymo strategijų heterogeninėje klasėje. Daktaro disertacija. Šiauliai, 2008
9. Mokomės kartu. Metodinės rekomendacijos mokytojams ir švietimo pagalbos teikėjams. Vilnius:
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, 2011
10. Petty, G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2008
11. Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba, 2006
12. Pukinskaitė, R. Vaikų skaitymo sutrikimai. Vilnius: VPU leidykla, 2006
Iliustracijų šaltiniai
© Loretos Valantiejienės iliustracijos
www.shutterstock.com nuotraukos: © Gallinago_media / ID 173688740, © Coprid / ID 90583852, © DJ Srki / ID
81743521, © Tischenko Irina / ID 18707083, © Eric Isselee / ID 70866166, © Bartosz Nitkiewicz / ID 200857643
______________________________________________________________________________________
© Loreta Barzdonytė-Morkevičienė, 2014
© Laima Tomėnienė, 2014
© Leidykla „Šviesa“, 2014
Loreta Barzdonytė-Morkevičienė, Laima Tomėnienė
MOKAUSI LIETUVIŲ KALBOS
Skaitmeninė specialioji mokymo priemonė 1–4 klasei
Metodinės rekomendacijos ir vartotojo vadovas
Redaktorė Kazimiera Navakauskienė
Dailininkai Jurga Kurtinaitienė, Tomas Balnys
Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“
Vytauto pr. 29, LT-44352 Kaunas
El. p. [email protected]
Interneto puslapis www.sviesa.lt