1
Lietuvos bioekonomikos plėtros
galimybių studija
Priedai
Akademija, Kauno r., 2017
2
Turinys 1 Priedas. Bioekonomikai priskirtinų ekonominės veiklos rūšių detalusis sąrašas ........................................... 3
2 Priedas. Bioekonomikos statistiniai rodikliai ................................................................................................. 7
3 Priedas. Bioekonomikoje veikiančių verslo subjektų apklausa .................................................................... 15
4 priedas. Bioekonomikoje veikiančių verslo asociacijų apklausa .................................................................. 21
5 priedas. Valdžios institucijų apklausa .......................................................................................................... 25
6 priedas. Mokslo institucijų apklausa ............................................................................................................ 28
7 priedas. Lietuvos teisės aktų bioekonomikos srityje analizė ........................................................................ 31
8 priedas. Lokacijos koeficientai bioekonomikos sektoriuose ........................................................................ 40
Lentelių sąrašas
1 lentelė. Bioekonomikai priskirtinos ekonominės veiklos rūšys pagal EVRK2 keturių ženklų kodus ......... 3
2 lentelė. Lietuvos bioekonomikos vystymosi tendencijos pagal veiklos rūšį ................................................ 7
3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė Lietuvos bioekonomikoje (mln. EUR) ..................................................... 8
4 lentelė. Apyvarta Lietuvos bioekonomikoje (mln. EUR) .......................................................................... 10
5 lentelė. Lietuvos bioekonomikos eksportas (mln. EUR) ........................................................................... 11
6 lentelė. Dirbančiųjų skaičius Lietuvos bioekonomikoje (tūkst.) ................................................................ 12
7 lentelė. Veikiančių įmonių ir ūkių skaičius Lietuvos bioekonomikai priskirtinose veiklose
(metų pabaigos duomenys) ............................................................................................................ 13
8 lentelė. Darbo užmokestis (mėnesinis bruto)* Lietuvos bioekonomikai priskirtinose veiklose ................ 14
9 lentelė. Verslo asociacijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje ............................................................ 21
10 lentelė. Valdžios institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje ......................................................... 25
11 lentelė. Mokslo institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje ........................................................... 28
12 lentelė. Lietuvos teisės aktų bioekonomikos srityje turinio aprašai ........................................................... 34
13 lentelė. Bendrosios pridėtinės vertės lokacijos koeficientai (LQ) ES šalių bioekonomikos
sektoriuose (2014) ......................................................................................................................... 40
14 lentelė. Užimtumo lokacijos koeficientai (LQ) ES šalių bioekonomikos sektoriuose (2014) .................... 41
Paveikslų sąrašas
1 pav. Apklausoje dalyvavusių įmonių ir ūkių pasiskirstymas pagal dydį ir bioekonomikos sektorius.......... 15
3
1 priedas. Bioekonomikai priskirtinų ekonominės veklos rūšių detalusis
sąrašas
1 lentelė. Bioekonomikai priskirtinos ekonominės veiklos rūšys pagal EVRK2 keturių ženklų kodus
EVRK2 klasė EVRK2 ekonominės veiklos rūšių pavadinimas
A: ŽEMĖS ŪKIS, MIŠKININKYSTĖ IR ŽUVININKYSTĖ
A01 Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla
A0111 Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas
A0113 Daržovių ir melionų, šakniavaisių ir gumbavaisių auginimas
A0116 Pluoštinių augalų auginimas
A0119 Kitų vienmečių augalų auginimas
A0124 Sėklavaisių ir kaulavaisių auginimas
A0125 Kitų vaismedžių, uogakrūmių ir riešutmedžių vaisių auginimas
A0126 Aliejinių augalų vaisių ir uogų auginimas
A0128 Prieskoninių, kvapiųjų, vaistinių ir kitokių farmacijos pramonėje naudojamų augalų augi-
nimas
A0130 Augalų dauginimas
A0141 Pieninių galvijų auginimas
A0142 Kitų galvijų ir buivolų auginimas
A0143 Arklių ir kitų kanopinių gyvūnų auginimas
A0145 Avių ir ožkų auginimas
A0146 Kiaulių auginimas
A0147 Naminių paukščių auginimas
A0149 Kitų gyvūnų auginimas
A0150 Mišrusis žemės ūkis
A0164 Sėklininkystė
A0170 Medžioklė, gaudymas spąstais ir susijusių paslaugų veikla
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša
A0210 Miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla
A0220 Medienos ruoša
A0230 Laukinių nemedieninių produktų rinkimas
A03 Žvejyba ir akvakultūra
A0311 Jūrinė žvejyba
A0312 Gėlųjų vandenų žvejyba
A0321 Jūrinė akvakultūra
A0322 Gėlųjų vandenų akvakultūra
C: APDIRBAMOJI GAMYBA
C10 Maisto produktų gamyba
C1011 Mėsos perdirbimas ir konservavimas
C1012 Paukštienos perdirbimas ir konservavimas
C1013 Mėsos ir paukštienos produktų gamyba
C1020 Žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas
C1031 Bulvių perdirbimas ir konservavimas
C1032 Vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba
C1039 Kitas vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas
C1041 Aliejaus ir riebalų gamyba
4
C1042 Margarino ir panašių valgomųjų riebalų gamyba
C1051 Pieninių veikla ir sūrių gamyba
C1052 Valgomųjų ledų gamyba
C1061 Grūdų malimo produktų gamyba
C1062 Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba
C1071 Duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba
C1072 Džiūvėsių ir sausainių gamyba; ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių ga-
myba
C1073 Makaronų, vermišelių, kuskuso ir panašių miltinių produktų gamyba
C1081 Cukraus gamyba
C1082 Kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba
C1083 Arbatos ir kavos apdorojimas ir perdirbimas
C1084 Užgardų ir pagardų gamyba
C1085 Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba
C1086 Homogenizuotų ir dietinių maisto produktų gamyba
C1089 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, maisto produktų gamyba
C1091 Paruoštų pašarų ūkio gyvuliams gamyba
C1092 Paruošto ėdalo naminiams gyvūnėliams gamyba
C11 Gėrimų gamyba
C1101 Spirito distiliavimas, rektifikavimas ir maišymas
C1102 Vynuogių vyno gamyba
C1103 Sidro ir kitokių vaisių, uogų vynų gamyba
C1104 Kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba
C1105 Alaus gamyba
C1106 Salyklo gamyba
C1107 Nealkoholinių gėrimų gamyba; mineralinio ir kito, pilstomo į butelius, vandens gamyba
C12 Tabako gaminių gamyba
C1200 Tabako gaminių gamyba
C13 Tekstilės gaminių gamyba
C1310 Tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas
C1320 Tekstilės audimas
C1330 Tekstilės apdaila
C1391 Megztų (trikotažinių) ir nertų medžiagų gamyba
C1392 Gatavų tekstilės dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba
C1393 Kilimų ir kilimėlių gamyba
C1394 Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba
C14 Drabužių siuvimas (gamyba)
C1411 Odinių drabužių siuvimas
C1412 Darbo drabužių siuvimas
C1413 Kitų viršutinių drabužių siuvimas
C1414 Apatinių drabužių siuvimas
C1419 Kitų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba
C1420 Kailinių dirbinių ir gaminių gamyba
C1431 Pėdkelnių, triko, kojinių ir kitų panašių megztų (trikotažinių) ir nertų gaminių bei dirbi-
nių gamyba
C1439 Kitų megztų (trikotažinių) ir nertų drabužių gamyba C15 Odos ir odos dirbinių gamyba
5
C1511 Odų rauginimas ir išdirbimas; kailių išdirbimas ir dažymas
C1512 Lagaminų, rankinių ir panašių reikmenų, balno reikmenų ir pakinktų gamyba
C1520 Avalynės gamyba
C16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo
medžiagų gamyba
C1610 Medienos pjaustymas ir obliavimas
C1621 Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba
C1622 Sumontuotų parketo grindų gamyba
C1623 Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba
C1624 Medinės taros gamyba
C1629 Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų ga-
myba
C17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba
C1711 Plaušienos gamyba
C1712 Popieriaus ir kartono gamyba
C1721 Gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamyba
C1722 Buitinių ir higienos reikmenų bei tualeto reikmenų gamyba
C1723 Popierinių raštinės reikmenų gamyba
C1724 Sienų apmušalų (tapetų) gamyba
C1729 Kitų popierinių ir kartoninių gaminių gamyba
C20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba
C2012 Dažiklių ir pigmentų gamyba
C2014 Kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba
C2015 Trąšų ir azoto junginių gamyba
C2016 Pirminių plastikų gamyba
C2017 Pirminio sintetinio kaučiuko gamyba
C2030 Dažų, lakų ir panašių dangų medžiagų, spaustuvinių dažų ir mastikų gamyba
C2041 Muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių gamyba
C2042 Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba
C2052 Klijų gamyba
C2053 Eterinio aliejaus gamyba
C2059 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba
C2060 Cheminių pluoštų gamyba
C21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba
C2110 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių gamyba
C2120 Farmacinių preparatų gamyba
C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba
C2221 Plastikinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profiliuočių gamyba
C2222 Plastikinių pakuočių gamyba
C2223 Plastikinių statybos dirbinių gamyba
C2229 Kitų plastikinių gaminių gamyba
C23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba
C2365 Fibrolito gamyba
C31 Baldų gamyba
C3101 Įstaigos ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų gamyba
C3102 Virtuvės baldų gamyba
C3103 Čiužinių gamyba
6
C3109 Kitų baldų gamyba
C32 Kita gamyba
C3220 Muzikos instrumentų gamyba
C3230 Sporto reikmenų gamyba
C3240 Žaidimų ir žaislų gamyba
C3291 Šluotų ir šepečių gamyba
D: ELEKTROS, DUJŲ, GARO TIEKIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS
D35 Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
D3521 Dujų gamyba
E VANDENS TIEKIMAS, NUOTEKŲ VALYMAS, ATLIEKŲ TVARKYMAS IR REGENERAVIMAS
E3700 Nuotekų valymas
E3821 Nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas
7
2 priedas. Bioekonomikos statistiniai rodikliai
2 lentelė. Lietuvos bioekonomikos vystymosi tendencijos pagal veiklos rūšį
Apyvarta mln.
EUR (2015)
Apyvartos augimas
proc. per metus
(2010–2014)
Darbo našumas
tūkst. EUR/daruoto-
jui
Darbo našumo au-
gimas proc. per
metus (2010–2014)
Eksporto augimas
proc. per metus
(2010–2016)
Darbuotojų skai-
čiaus augimas proc.
per metus (2010–
2015)
Pasaulinės gamy-
bos plėtros projek-
cijos
(± proc. per metus
iki 2025)
Maisto produktų, gėrimų ir tabako
gamyba 4575,8 didelė 5,6 vidutinis 32,8 vidutinis 5,0 vidutinis 6,4 vidutinis 0,5 statiškas
2,2 (švieži pieno
produktai); 1,4
(sviestas); 1,8 (sū-
ris), 1,4 (kazeinas)
Žemės ūkis 2664,1 didelė 7,3 vidutinis 9,6
labai že-
mas 8,9 vidutinis 3,9 lėtas 1,1 lėtas
0,9 (kviečiai); 1,4
(kukurūzai); 1,8
(pienas); 1,3 (mėsa)
Baldų gamyba 1125,3 vidutinė 11,6 spartus 37,3
vidutiniš-
kai aukštas 11,8 spartus 8,6 vidutinis 4,1 vidutinis
Medienos ir jos gaminių gamyba 1081,5 vidutinė 8,4 vidutinis 20,0 žemas 10,4 spartus 11,0 spartus -1,8 neigiamas
Tekstilės, drabužių ir odos gaminių
gamyba 815,2 vidutinė 4,5 lėtas 17,9 žemas 13,9 spartus 2,6 lėtas -5,0 neigiams
Popieriaus ir jo gaminių gamyba 412,5 maža 11,7 vidutinis 38,7
vidutiniš-
kai aukštas 5,8 vidutinis 0,3 statinis 7,1 spartus
Miškininkystė ir medienos ruoša 400,2 maža 10,2 vidutinis 14,7 žemas -4,5 neigimas -2,1 neigiamas 11,6 labai spartus
Vaistų ir farmacinių preparatų ga-
myba 215,4
labai
maža 24,2 labai spartus 335,8
labai aukš-
tas 14,7 spartus 21,5 labai spartus -12,9 neigiamas
Chemijos produktų gamyba 200,5
labai
maža -4,0 mažėjantis 80,2 aukštas 0,5 statiškas -2,5 neigiamas -7,5 neigiamas
Žvejyba ir akvakultūra 71,5
labai
maža 7,6 vidutinis 25,3 vidutinis 41,1
labai spar-
tus 7,9 vidutinis -4,6 neigiamas
-0,06 (žvejyba)
3,3 (akvalultūra)
Iš viso bioekonomikoje 11491 - 7,0 vidutinis 19,9 vidutinis 8,3 vidutinis 8,4 vidutinis 0,7 statiškas
Iš viso ekonomikoje 54114 - 7,0 vidutinis 25,1 vidutinis 0,5 statiškas 6,3 vidutinis 1,4 lėtas
Bietanolis* 21,2 - -19,0 neigiamas -44,3 neigiamas
1,1 (pasaulyje)
3,0 (ES28)
Biodyzelinas* 90,2 - -10,4 neigiamas -9,3 neigiamas
2,3 (pasaulyje)
-0,5 (ES28)
* pardavimų vertė, jos augimas 2013–2016 m.
Šaltinis: parengta autorių pagal tyrimo duomenis
8
3 lentelė. Bendroji pridėtinė vertė Lietuvos bioekonomikoje (mln. EUR)
EVRK2 ko-
dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Biomasės gamyba
A01 Žemės ūkis 798,5 808,4 843,5 908,1 563,3 683,2 905 1183 1051,8 1019,7
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 94,6 104,7 146,1 144,2 100,4 139,7 162,8 138,9 174,5 201,6
A03 Žvejyba ir akvakultūra 15 16,4 18,7 20,1 18,6 15,3 18,5 18 24,9 30,3 Iš viso 908,1 929,5 1008,3 1072,4 682,3 838,2 1086,3 1339,9 1251,2 1251,6 proc. nuo BVP 4,3 3,9 3,5 3,3 2,5 3,0 3,5 4,0 3,6 3,4
Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba
C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 737,2 793,6 961,9 1000,0 1083,6 1130,5 1283,9 1374,8 1463,2 1480,8
C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 321,6 343,3 392,6 348,5 274,7 317,4 373,9 379,5 424,1 455,3
C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 60,7 60,2 67,3 80,9 72,4 104,9 125,2 134 162,2 177,8 Iš viso 1119,5 1197,1 1421,8 1429,4 1430,7 1552,8 1783,0 1888,3 2049,5 2113,9
proc. nuo BVP 5,3 5,0 4,9 4,4 5,3 5,5 5,7 5,7 5,9 5,8
Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba
C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 375,2 367,9 357,4 305,5 236,1 290,6 347,8 363,9 367,4 369,2
C20 Chemijos produktų gamyba 13,2 20,8 31,7 49,2 68,4 78,5 79,0 90,2 82,8 51,0
C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 11,1 11,6 13,0 38,9 50,4 77,1 70,6 80,6 103,2 133,6
C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.
C31-C32 Baldų gamyba ir kita gamyba 319,6 388,6 429,3 505,9 409,0 436,6 550,2 660,3 710,5 761,5
Iš viso 719,1 788,9 831,4 899,5 763,8 882,8 1047,6 1195,0 1263,8 1315,3
proc. nuo BVP 3,4 3,3 2,9 2,8 2,8 3,1 3,3 3,6 3,6 3,6
Iš viso
Iš viso bioekonomikoje 2746,7 2915,5 3261,5 3401,3 2876,8 3273,8 3916,9 4423,2 4564,5 4680,8
proc. nuo BVP (a) 13,1 12,1 11,2 10,4 10,7 11,7 12,5 13,3 13,0 12,8
* dalinai biogrįstos apdirbamosios gamybos subsektoriuose bendrosios pridėtinės vertės rodikliai apskaičiuoti remiantis gaminių, pagamintų vien arba iš dalies iš biokilmės žaliavų, dalimi visų gaminių
pardavimuose atskirai pagal kiekvieną analizuojamą ekonominės veiklos rūšį
Šaltinis – parengta autorių pagal Eurostato duomenis: National accounts aggregates by industry (up to NACE A*64)
9
4 lentelė. Darbo našumas – bendroji pridėtinė vertė (tūkst. EUR) vienam darbuotojui Lietuvos bioekonomikoje
EVRK2 ko-
dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Biomasės gamyba
A01 Žemės ūkis 4,5 4,7 6,5 9,3 5,3 6,9 9,4 12,0 11,0 9,6
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 5,1 5,7 10,7 10,2 9,9 17,7 19,4 11,0 14,3 14,7
A03 Žvejyba ir akvakultūra 3,3 3,7 5,7 6,3 8,5 6,4 13,2 16,4 22,6 25,3 Vidutiniškai 4,5 4,8 6,9 9,3 5,8 7,6 10,2 12,0 11,5 10,4 proc. nuo šalies vidurkio 34,0 31,0 38,1 45,4 31,3 37,7 45,5 50,6 46,9 41,4
Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba
C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 13,7 15,3 18,7 20,2 24,4 27,0 28,7 30,8 33,2 32,8
C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 10,9 12,1 14,0 13,2 11,5 13,4 16,7 16,6 18,7 20,0
C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 16,4 17,2 19,2 28,9 24,1 30,9 56,9 41,9 43,8 38,7 Vidutiniškai 12,9 14,3 17,1 18,2 20,0 22,5 25,7 26,7 29,1 29,2
proc. nuo šalies vidurkio 96,2 93,2 94,9 88,3 108,6 111,5 114,3 112,9 118,5 116,3
Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba*
C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 10,1 10,2 10,4 9,7 8,4 10,7 13,0 15,1 15,9 17,9
C20 Chemijos produktų gamyba 25,0 36,7 58,5 86,0 50,8 78,5 134,8 132,3 93,4 80,2
C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 21,1 20,6 24,0 68,0 37,4 77,1 120,6 118,2 116,4 335,8
C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.
C31-C32 Baldų ir kita gamyba 11,9 15,2 17,5 20,3 21,1 23,9 26,5 30,2 32,0 37,3
Vidutiniškai 11,0 12,6 13,8 15,6 15,4 18,8 21,5 25,1 27,0 31,3
proc. nuo šalies vidurkio 82,6 81,9 76,7 75,8 83,2 93,0 95,4 106,3 110,0 124,9
Vidutiniškai
Iš viso bioekonomikoje 7,8 8,5 11,3 13,5 12,0 14,5 17,4 19,2 20,2 19,9
proc. nuo šalies vidurkio 58,4 55,6 62,4 65,8 65,1 71,7 77,6 81,2 82,3 79,4
Visosje šalies ekonomikoje 13,4 15,3 18,0 20,6 18,5 20,2 22,5 23,7 24,5 25,1
Šaltinis – apskaičiuota autorių remiantis šio priedo 3 ir 7 lentelių duomenimis
10
5 lentelė. Apyvarta Lietuvos bioekonomikoje (mln. EUR)
EVRK2 ko-
dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Biomasės gamyba
A01 Žemės ūkis* 1542,2 1507,0 1966,9 2139,9 1692,4 1873,4 2373,2 2751,2 2606,3 2549,3 2664,1
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 165,8 190,6 273,8 256,5 176,0 246,7 337,3 316,3 387,2 456,3 400,2
A03 Žvejyba ir akvakultūra 59,5 68,8 84,7 100,7 69,7 49,6 58,0 38,5 43,5 117,5 71,5
Iš viso 1767,5 1766,4 2325,5 2497,1 1938,1 2169,7 2768,5 3106,0 3037,0 3123,0 3135,7
proc. nuo visos apyvartos 4,2 3,5 3,7 3,6 3,9 4,0 4,2 4,3 4,0 4,0 4,1
Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba
C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 2545,6 2815,5 3497,8 3813,0 3278,6 3486,9 4094,8 4264,8 4624,2 4794,1 4575,8
C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 711,4 809,8 964,3 820,1 652,1 723,0 866,2 840,0 915,0 1064,2 1081,5
C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 128,7 154,6 187,1 190,9 163,6 237,1 285,3 305,5 366,4 392,0 412,5
Iš viso 3385,7 3779,8 4649,3 4823,9 4094,3 4447,0 5246,2 5410,3 5905,6 6250,3 6069,8
proc. nuo visos apyvartos 8,1 7,4 7,5 6,9 8,3 8,1 7,9 7,5 7,8 8,0 7,9
Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba**
C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 926,7 938,3 902,0 788,2 576,0 652,7 772,3 784,4 814,6 816,9 815,2
C20 Chemijos produktų gamyba 37,3 56,9 102,6 162,6 223,2 245,7 252,6 305,8 326,6 189,8 200,5
C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 31,5 32,8 43,4 45,8 58,1 73,0 70,1 52,8 122,1 175,9 215,4
C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0
C31-C32 Baldų gamyba ir kita gamyba 458,3 580,8 709,4 805,5 603,9 649,7 817,1 958,1 1010,1 1143,7 1125,3
Iš viso 1453,8 1608,8 1757,3 1802,1 1461,2 1621,2 1912,1 2101,1 2273,3 2326,3 2356,5
proc. nuo visos apyvartos 3,5 3,2 2,8 2,6 3,0 3,0 2,9 2,9 3,0 3,0 3,1
Iš viso
Iš viso biomasės ir biogrįstoje apdirbamojoje gamyboje 6606,9 7155,0 8732,0 9123,1 7493,6 8237,9 9926,9 10617,4 11215,9 11699,6 11562,0
proc. nuo visos apyvartos (a) 15,7 14,1 14,0 13,0 15,2 15,0 15,0 14,7 14,7 15,0 15,0
* produkcijos vertė bazinėmis kainomis, t. y. su subsidijomis, išskyrus subsidijas investicijoms
** dalinai biogrįstos apdirbamosios gamybos subsektoriuose apyvartos rodikliai apskaičiuoti remiantis gaminių, pagamintų vien arba iš dalies iš biokilmės žaliavų, dalimi visų gaminių pardavimuose
atskirai pagal kiekvieną analizuojamą ekonominės veiklos rūšį
Šaltinis – parengta autorių pagal Lietuvos oficialiosios statistikos portalo pramonės gaminių statistikos ir Eurostato duomenis – Economic accounts for agriculture
11
6 lentelė. Lietuvos bioekonomikos eksportas (mln. EUR)
EVRK2 ko-
dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Biomasės gamyba
A01 Žemės ūkis 275,5 378,7 621,0 964,2 774,3 928,7 1082,4 1679,6 1800,1 1603,0 1589,0 1310,8
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 50,2 49,6 114,6 79,4 40,3 82,7 134,3 103,5 151,0 155,6 122,5 121,0
A03 Žvejyba ir akvakultūra 3,3 3,5 7,6 8,7 13,2 8,3 9,1 11,5 16,0 14,2 12,1 13,3
Iš viso 329,0 431,8 743,2 1052,3 827,8 1019,7 1225,7 1794,6 1967,1 1772,8 1723,6 1445,1
proc. nuo visų prekių eksporto 3,5 3,8 5,9 6,5 7,0 6,5 6,1 7,8 8,0 7,3 7,5 6,4
Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba
C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 948,1 1196,7 1511,5 1618,0 1536,1 1878,2 2268,1 2570,3 2921,3 3068,8 2916,6 3087,9
C10 Maisto produktų gamyba 822,1 1006,4 1261,4 1376,8 1299,9 1548,6 1804,9 2039,9 2250,1 2343,1 2290,1 2406,5
C11 Gėrimų gamyba 26,5 54,0 97,0 131,8 101,1 151,3 205,8 271,9 351,6 363,6 288,1 296,0
C12 Tabako gaminių gamyba 99,5 136,3 153,1 109,4 135,2 178,4 257,4 258,5 319,5 362,1 338,5 385,4
C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 422,6 452,8 521,2 463,9 352,5 478,2 555,6 608,8 680,8 756,3 869,8 937,5
C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 102,6 136,8 166,1 169,4 161,7 261,2 325,2 382,4 384,3 382,9 337,1 330,1
Iš viso 1473,3 1786,3 2198,9 2251,3 2050,4 2617,6 3148,9 3561,5 3986,3 4208,0 4123,5 4355,5
proc. nuo visų prekių eksporto 15,5 15,9 17,6 14,0 17,4 16,7 15,6 15,5 16,2 17,3 18,0 19,3
Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba*
C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 782,8 844,6 833,6 776,5 658,4 793,9 910,4 964,6 1165,3 1166,6 1023,1 1032,9
C13 Tekstilės gaminių gamyba 198,8 233,0 226,1 174,0 121,2 154,3 171,3 193,6 195,7 224,1 214,7 234,2
C14 Drabužių siuvimas (gamyba) 547,7 564,2 550,5 540,1 486,2 572,7 649,0 655,2 766,4 750,2 658,7 671,6
C15 Odos ir odos dirbinių gamyba 36,2 47,4 57,0 62,4 51,0 66,8 90,1 115,8 203,2 192,2 149,7 127,1
C20 Chemijos produktų gamyba 39,1 52,1 68,4 124,4 226,7 234,9 248,2 288,8 366,5 219,2 229,1 218,9
C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 69,3 77,4 106,4 141,3 191,9 231,7 277,6 328,9 391,0 506,1 642,4 735,9
C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0
C31 Baldų gamyba 392,5 469,6 545,1 544,3 485,3 564,9 696,2 813,1 866,9 961,9 993,4 1053,0
C32 Kita gamyba 6,3 7,5 6,5 6,0 5,6 5,7 5,5 7,7 7,4 9,6 14,4 16,4
Iš viso 2072,7 2295,9 2393,7 2368,9 2226,3 2624,9 3048,3 3367,6 3962,5 4030,1 3925,4 4089,9
proc. nuo visų prekių eksporto 21,8 20,4 19,1 14,7 18,9 16,8 15,1 14,6 16,1 16,5 17,1 18,1
Iš viso
Iš viso biomasės ir biogrįstoje apdirbamojoje gamyboje 3874,9 4513,9 5335,8 5672,5 5104,5 6262,2 7422,9 8723,7 9915,9 10010,9 9772,5 9890,5
proc. nuo visų prekių eksporto (a) 40,8 40,1 42,7 35,3 43,3 40,0 36,8 37,9 40,4 41,1 42,7 43,7
* dalinai biogrįstos apdirbamosios gamybos subsektoriuose eksporto rodikliai apskaičiuoti remiantis gaminių, pagamintų vien arba iš dalies iš biokilmės žaliavų, dalimi visų gaminių pardavimuose atskirai
pagal kiekvieną analizuojamą ekonominės veiklos rūšį
Šaltinis – parengta autorių pagal Lietuvos oficialiosios statistikos portalo užsienio prekybos duomenis, Produktų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA)
12
7 lentelė. Dirbančiųjų skaičius Lietuvos bioekonomikoje (tūkst.)
EVRK2
kodai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Biomasės gamyba
A01 Žemės ūkis 176,5 172,5 129,5 97,3 105,8 99,7 96,5 98,3 95,4 105,7 105,2
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 18,7 18,3 13,7 14,2 10,1 7,9 8,4 12,6 12,2 13,7 13,7
A03 Žvejyba ir akvakultūra 4,5 4,4 3,3 3,2 2,2 2,4 1,4 1,1 1,1 1,2 1,9
Iš viso 199,7 195,2 146,5 114,7 118,1 110,0 106,3 112,0 108,7 120,6 120,8
proc. nuo darbuotojų visose veiklose 14,1 13,8 10,1 8,0 9,0 8,8 8,5 8,8 8,4 9,2 9,1
Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba
C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 53,9 51,9 51,4 49,4 44,5 41,9 44,8 44,7 44,1 45,1 43,0
C16 Medienos ir jos gaminių gamyba 29,4 28,3 28,1 26,5 23,9 23,6 22,4 22,8 22,7 22,8 21,5
C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba 3,7 3,5 3,5 2,8 3,0 3,4 2,2 3,2 3,7 4,6 4,8
Iš viso 87,0 83,7 83,0 78,7 71,4 68,9 69,4 70,7 70,5 72,5 69,3
proc. nuo darbuotojų visose veiklose 6,1 5,9 5,7 5,5 5,4 5,5 5,5 5,5 5,5 5,5 5,2
Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba*
C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 37,0 36,0 34,3 31,4 28,3 27,3 26,8 24,1 23,0 20,6 21,1
C20 Chemijos produktų gamyba 0,5 0,6 0,5 0,6 1,3 1,0 0,6 0,7 0,9 0,6 0,7
C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 0,8 0,7 0,7 0,8 0,8 0,4 0,7 0,9 0,7 0,4 0,2
C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d. n.d.
C31-C32 Baldų ir kita gamyba 26,8 25,5 24,5 24,9 19,3 18,3 20,7 21,8 22,2 20,4 22,3
Iš viso 65,1 62,8 60,1 57,7 49,7 46,9 48,8 47,5 46,8 42,0 44,3
proc. nuo darbuotojų visose veiklose 4,6 4,4 4,2 4,0 3,8 3,8 3,9 3,7 3,6 3,2 3,3
Iš viso
Iš viso biomasės ir biogrįstoje apdirbamojoje gamyboje 351,8 341,7 289,6 251,1 239,2 225,8 224,5 230,2 226,0 235,1 234,4
proc. nuo darbuotojų visose veiklose (a) 24,8 24,1 20,0 17,6 18,2 18,1 17,9 18,1 17,5 17,8 17,6
* dalinai biogrįstos apdirbamosios gamybos subsektoriuose apyvartos rodikliai apskaičiuoti remiantis gaminių, pagamintų vien arba iš dalies iš biokilmės žaliavų, dalimi visų gaminių pardavimuose
atskirai pagal kiekvieną analizuojamą ekonominės veiklos rūšį
Šaltinis – parengta autorių pagal Eurostato duomenis: National Accounts employment data by industry (up to NACE A*64) [nama_10_a64_e]
13
8 lentelė. Veikiančių įmonių ir ūkių skaičius Lietuvos bioekonomikai priskirtinose veiklose (metų pabaigos duomenys)
EVRK2 ko-
dai EVRK2 veiklos 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Biomasės gamyba
A01 Žemės ūkis* (tūkst.) 252,9 n.d. 230,3 n.d. n.d. 199,9 n.d. n.d. 171,8 n.d. n.d. n.d.
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša (vnt.) 774 766 762 719 652 691 676 798 832 944 968 1018
A03 Žvejyba ir akvakultūra (vnt.) 152 172 171 139 134 147 128 134 151 163 183 190
Iš viso (tūkst.) 254 n.d. 231 n.d. n.d. 201 n.d. n.d. 173 n.d. n.d. n.d.
Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba
C10 Maisto produktų gamyba (vnt.) 1030 897 823 788 761 801 757 797 816 880 888 898
C11 Gėrimų gamyba (vnt.) 109 113 102 96 90 94 86 93 83 91 91 81
C12 Tabako gaminių gamyba (vnt.) 1 1 1 2 1 1 1 1 1 1 1 1
C16 Medienos ir jos gaminių gamyba (vnt.) 1558 1488 1433 1374 1272 1239 1163 1194 1187 1289 1289 1263
C17 Popieriaus ir jo gaminių gamyba (vnt.) 110 104 95 93 90 93 88 87 82 90 92 107
Iš viso (vnt.) 2808 2603 2454 2353 2214 2228 2095 2172 2169 2351 2361 2350
Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba
C13 Tekstilės gaminių gamyba (vnt.) 213 220 203 193 184 190 182 181 186 197 211 211
C14 Drabužių siuvimas (gamyba) (vnt.) 893 867 830 800 709 698 623 613 617 648 671 670
C15 Odos ir odos dirbinių gamyba (vnt.) 88 88 69 60 52 50 41 38 41 42 42 41
C20 Chemijos produktų gamyba (vnt.) 104 98 95 91 91 83 89 100 99 117 122 116
C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba (vnt.) 16 18 16 15 17 13 15 17 20 22 21 15
C31 Baldų gamyba (vnt.) 608 650 721 798 791 781 722 741 755 850 895 907
C32 Kita gamyba (vnt.) 305 363 360 357 308 355 308 348 394 432 481 546
Iš viso (vnt.) 2227 2304 2294 2314 2152 2170 1980 2038 2112 2308 2443 2506
* ūkių skaičius pagal 2005, 2007 ir 2013 m. žemės ūkio struktūros tyrimus bei 2010 m. žemės ūkio surašymą. Galima pridurti, kad 2016 m. pasėlius deklaravo 134,6 tūkst. žemės ūkio valdų
** visos veikiančios įmonės, neatsižvelgiant į jų naudojamų žaliavų ar produktų kilmę
Šaltiniai: parengta pagal Lietuvos oficialiosios statistikos portalo duomenis: veikiančių įmonių skaičius metų pradžioje; žemės ūkio surašymai; žemės ūkio struktūros tyrimai
14
9 lentelė. Darbo užmokestis (mėnesinis bruto)* Lietuvos bioekonomikai priskirtinose veiklose
EVRK2
kodai EVRK2 veiklos 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Darbo užmokestis (mėnesinis bruto) EUR
Biomasės gamyba
A01 Žemės ūkis 380,9 475,6 465,7 458,8 478,2 516,1 564,2 602,1 627,1 685,7
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 477 562,2 458,5 456,7 472,7 483,7 530,9 561,5 582,6 639
A03 Žvejyba ir akvakultūra 448,9 529,1 526,2 466,3 446,3 420,8 495 690,7 689,1 774,2
Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba
C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 468,3 563 545,9 549,4 557,5 588,2 618 645,8 692,3 759,9
C16-C18 Medienos, popieriaus ir jų gaminių gamyba; leidyba 424,6 516,1 485,4 474,4 496,4 525,7 571,4 610,2 657,3 731
Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba
C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 366,1 420,8 410,1 417,6 429,2 459 492,9 512,8 545,1 607,9
C13 Tekstilės gaminių gamyba 435 509,2 490,9 515,2 533,2 562,7 584,2 602,7 634,4 700,5
C14 Drabužių siuvimas (gamyba) 338,3 387,8 379,1 379,7 389 417,1 454,4 477,4 505,2 564,5
C15 Odos ir odos dirbinių gamyba 334,8 411,3 417,9 420,8 439,1 469,2 481,9 447,1 494 549
C20 Chemijos produktų gamyba 880,4 1029 954,3 918,7 1042,6 1062 1086,4 1152,1 1229,3 1288,3
C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 836,1 1044,7 1042,3 1170,6 1154,4 1047 1054,2 1106,5 1288,1 1377,9
C31 Baldų gamyba 461,1 533,2 501,6 514,9 542,7 566,8 592,6 621,8 657,7 721,9
Darbo užmokestis, palyginti su vidurkiu visose ekonominėse veiklose (iš viso pagal ekonominės veiklos rūšis = 100)
Biomasės gamyba
A01 Žemės ūkis 73 76,3 78,2 79,7 80,7 83,9 87,3 88,9 87,8 88,6
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša 91,4 90,2 77 79,3 79,8 78,6 82,1 82,9 81,6 82,6
A03 Žvejyba ir akvakultūra 86 84,9 88,4 81 75,3 68,4 76,6 102 96,5 100
Pilnutinai (100 %) biogrįsta apdirbamoji gamyba
C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 89,7 90,3 91,7 95,4 94,1 95,6 95,6 95,3 96,9 98,2
C16-C18 Medienos, popieriaus ir jų gaminių gamyba; leidyba 81,3 82,8 81,5 82,4 83,8 85,5 88,4 90,1 92 94,4
Dalinai biogrįsta apdirbamoji gamyba
C13-C15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba 70,1 67,5 68,9 72,5 72,5 74,6 76,3 75,7 76,3 78,5
C13 Tekstilės gaminių gamyba 83,3 81,7 82,5 89,5 90 91,5 90,4 89 88,8 90,5
C14 Drabužių siuvimas (gamyba) 64,8 62,2 63,7 65,9 65,6 67,8 70,3 70,5 70,7 72,9
C15 Odos ir odos dirbinių gamyba 64,1 66 70,2 73,1 74,1 76,3 74,6 66 69,2 70,9
C20 Chemijos produktų gamyba 168,7 165,1 160,3 159,5 176 172,7 168,1 170,1 172,1 166,4
C21 Vaistų ir farmacinių preparatų gamyba 160,1 167,6 175,1 203,3 194,8 170,2 163,1 163,3 180,4 178
C31 Baldų gamyba 88,3 85,5 84,2 89,4 91,6 92,2 91,7 91,8 92,1 93,3
* pagal šalies ūkio su individualiosiomis įmonėmis statistiką
** vidutiniškai iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis, neatsižvelgiant į naudojamų žaliavų ar produktų kilmę
Šaltinis – Lietuvos oficialiosios statistikos portalo duomenys: darbo apmokėjimo rodikliai
15
3 priedas. Bioekonomikoje veikiančių verslo subjektų apklausa
Apklausos tikslas – atlikti verslo aplinkos vertinimą, nustatyti verslo plėtros prognozes, įver-
tinti verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios institucijomis bioekonomikos srityje
poreikį ir būdus, taip pat nustatyti, kokiose bioekonomikos srityse Lietuvos įmonėms reikia bendra-
darbiauti su Norvegijos verslu. Be to, siekta išsiaiškinti bioekonomikoje veikiančių verslo subjektų
požiūrį dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos poreikio ir svarbos.
2017 m. balandžio 17–birželio 12 dienomis į anketos klausimus atsakė 112 iš daugiau nei 600
į tyrimą įtrauktų ūkio subjektų, kuriems anketa buvo pateikta elektroniniu paštu prieš tai su kiekvienu
jų telefonu suderinus, kad sutinka dalyvauti verslo subjektų apklausoje. 10 anketų, kuriose dalis jos
lentelių buvo neužpildyta, atmestos (anketa pateikta toliau), vertinant apdoroti 102 anketų duomenys.
Tokia imtis atitinka 90 proc. pasikliovimo lygmenį1 (kai p < α = 0,1) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje
žemės ūkiu ir kitomis bioekonomikos veiklomis užsiima apie 177 tūkst. ūkio subjektų (1 priedo 5
lentelėje žr. 2013 m. duomenis). Apklaustų verslo įmonių ir ūkių pasiskirstymas pagal bioekonomi-
kos sektorius bei jų dydis pagal darbuotojų skaičių ir metinę apyvartą nurodytas 1 paveiksle.
1 pav. Apklausoje dalyvavusių įmonių ir ūkių pasiskirstymas pagal dydį ir bioekonomikos sektorius
1 Israel, G. D. 2009. Determining sample size. University of Florida Cooperative Extension Service, Institute of Food and Agriculture
Sciences, EDIS.
0–4
darbuotojai
18,6 %
5–9
darbuotojai
15,7 %
10–49
darbuotojai
34,3 %
50–249
darbuotojai
27,5 %
250 ir
daugiau
darbuotojų
3,9 %
Pagal darbuotojų skaičių
≤0,5 mln.
EUR; 39,6 %
>0,5 – ≤1 mln.
EUR; 9,9 %
>1 – ≤7 mln. EUR ;
33,7 %
>7 – ≤24 mln.
EUR; 11,9 %
>24 – ≤138 mln.
EUR; 5 %
Pagal metinę apyvartą
Maisto sektorius;
52.9 %
Miško biomase
grįstas sektorius;
23,5 %
Lengvoji
parmonė; 9,8 %
Chemijos ir vaistų
pramonė; 5,9 %
Atliekų tvarkymas; 7,8 %
Biomasės
gamybos
sektorius; 42,2 %
Pilnutinai
biogrįstas
sektorius;
35,3 %
Dalinai
biogrįstas
sektorius; 22,5 %
16
Bioekonomikoje veikiančių verslo subjektų apklausos anketa
Aleksandro Stulginskio universitetas pagal LR Ūkio ministerijos užsakymą rengia „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių stu-
diją“ (studijos parengimo paslaugų viešojo pirkimo 2017 m. kovo 24 d. sutartis Nr. 8-49). Studijai parengti pagal techninės užduoties
reikalavimus privaloma atlikti veikiančių verslo subjektų apklausą, kuri padės vertinant išorinės aplinkos veiksnių galimą poveikį
verslui bioekonomikos srityje, šio verslo plėtros tendencijas, verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios institucijomis
bioekonomikos srityje poreikį bei būdus, dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimo sritis ir potencialą, poreikį rengti
Lietuvos bioekonomikos strategiją.
Europa, norėdama spręsti su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu, augančia našta aplinkai ir
klimato kaita susijusius uždavinius, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo, perdirbimo ir
šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbų pažangaus ir ekologiško augimo veiksnį.2
Remiantis Europos Komisijos komunikatu „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (2012), bioekonomika apima
tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, t. y.į
maistą, pašarus, biologinės kilmės produktus ir bioenergiją. Bioekonomika apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto,
plaušienos ir popieriaus gamybą, taip pat dalį chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės šakų.
Maloniai parašome Jūsų asociaciją dalyvauti apklausoje ir išreikšti nuomonę anketoje pateiktais klausimais. Prašome užpildytą an-
ketą atsiųsti e-paštu [email protected] iki 2017 m. gegužės 18 d.
Pranešame, kad studijoje bus naudojami tik apklausos anketų apibendrinti duomenys. Pavienių įmonių duomenys nebus viešinami.
Nuoširdžiai dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje
Studijos rengimo vadovė profesorė Vlada Vitunskienė (+370 614 39 201; [email protected])
1. Išorinės aplinkos veiksnių (PESTEL) raiškos vertinimas
1. Prašome įvertinti balais šiuos politinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip Jūsų
verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė galimybė
arba grėsmė). 0 balų įrašykite kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.
Kiekvieną veiksnį prašome įvertinti abiem nurodytais laikotarpiais.
Politinės aplinkos veiksniai
2012–2016 m.
pasireiškė kaip
Tikėtina, kad 2017–2021 m.
pasireikš kaip
galimybė grėsmė galimybė grėsmė
Valdžios kaita Lietuvoje
Investicinė aplinka Lietuvoje
Lietuvos patrauklumas užsienio investicijoms
Pokyčiai geopolitinėje arenoje
ES, nacionalinė ir savivaldybių parama verslui
NATO karinių junginių dislokacija Lietuvoje
Ekstremizmas ir terorizmas
Kita ......................................
2. Prašome įvertinti balais šiuos ekonominės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip
Jūsų verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė
galimybė arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.
Kiekvieną veiksnį prašome įvertinti abiem nurodytais laikotarpiais.
Ekonominės aplinkos veiksniai
2012–2016 m.
pasireiškė kaip
Tikėtina, kad 2017–2021 m.
pasireikš kaip
galimybė grėsmė galimybė grėsmė
Netvarus ekonomikos (BVP) augimas
Infliacija
Euro ir dolerio santykio kitimas
Mokesčių našta
Neadekvati poreikiams darbo rinka
Vidaus rinkos paklausos tendencijos
Darbo jėgos brangimas
Kitų gamybos išteklių brangimas
Ekonomikos šešėlis Lietuvoje
Lėtas arba neigiamas ES rinkų augimas
Pasaulinės ekonominės galios centrų persikėlimas į sparčiai au-
gančius regionus
Kita ...............................................
2 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
„Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“. Briuselis, 2012 02 13 COM(2012)
17
3. Prašome įvertinti balais šiuos socialinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip
Jūsų verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė ga-
limybė arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.
Kiekvieną veiksnį prašome įvertinti abiem nurodytais laikotarpiais.
Socialinės aplinkos veiksniai
2012–2016 m.
pasireiškė kaip
Tikėtina, kad 2017–2021 m.
pasireikš kaip
galimybė grėsmė galimybė grėsmė
Gyventojų emigracija iš Lietuvos
Gyventojų senėjimo tendencijos
Lietuvos gyventojų pajamų kitimo tendencijos
Vartotojų poreikių ir elgsenos kitimo tendencijos
Profesinio mokymo ir aukštesniojo bei aukštojo mokslo stu-
dijų sistemos tendencijos
Kita ...............................................
4. Prašome įvertinti balais šiuos technologinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti
kaip Jūsų verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė
galimybė arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.
Kiekvieną veiksnį prašome įvertinti abiem nurodytais laikotarpiais.
Technologinės aplinkos veiksniai
2012–2016 m.
pasireiškė kaip
Tikėtina, kad 2017–2021 m.
pasireikš kaip
galimybė grėsmė galimybė grėsmė
Biotechnologijos mokslo būklė Lietuvoje
Biotechnologijos specialistų rengimas Lietuvoje
Technologinių, techninių ir kitų inovacijų sklaida ir prieina-
mumas
Parama inovacijoms
Informacinio / kibernetinio saugumo lygis
Pasenusi gamybos įranga ir technologijos
Greita technologijų kaita
Kita ...............................................
5. Prašome įvertinti balais šiuos gamtinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip
Jūsų verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė ga-
limybė arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.
Kiekvieną veiksnį prašome įvertinti abiem nurodytais laikotarpiais.
Gamtinės aplinkos veiksniai
2012–2016 m.
pasireiškė kaip
Tikėtina, kad 2017–2021 m.
pasireikš kaip
galimybė grėsmė galimybė grėsmė
Riboti gamtiniai ištekliai
Klimato pokyčiai
Reikalavimai sumažinti išmetamų teršalų kiekį
Reikalavimai atliekoms tvarkyti ir utilizuoti
Parama tvariam išteklių naudojimui
ES efektyvaus energijos naudojimo politika
Energijos mokesčiai
Kiti su aplinka susiję mokesčiai
Kita ...............................................
6. Prašome įvertinti balais šiuos teisinės aplinkos veiksnius, kurie 2012–2016 m. pasireiškė, o 2017–2021 m. gali pasireikšti kaip Jūsų
verslo galimybės arba grėsmės, skalėje nuo 1 iki 5 (kur 1 balas – labai menka galimybė arba grėsmė, 5 balai – labai didelė galimybė
arba grėsmė). 0 balų įrašykite, kai veiksnys visiškai reikšmės neturėjo ar neturės.
Kiekvieną veiksnį prašome įvertinti abiem nurodytais laikotarpiais.
Teisinės aplinkos veiksniai
2012–2016 m.
pasireiškė kaip
Tikėtina, kad 2017–2021 m.
pasireikš kaip
galimybė grėsmė galimybė grėsmė
Verslo teisinė reglamentacija
Teisės aktų aiškumas ir ilgalaikis poveikis
Intelektinės nuosavybės apsauga
Sąžiningos konkurencijos apsaugos sistema
Darbo santykių ir darbo užmokesčio reglamentacija
Administracinė našta
Kyšininkavimas ir korupcija
Kita ...............................................
18
2. Jūsų verslo plėtros tendencijų vertinimas
7. Prašome išreikšti nuomonę, kaip gali pasikeisti Jūsų įmonės veiklos rodikliai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais
(atitinkamai iki 2020, 2025 ir 2030 m.), palyginti su dabartine situacija (prašome nurodyti, kaip gali pasikeisti kiekvienas rodiklis:
jeigu nesikeis – įrašykite „0“, jeigu keisis, – į atitinkamą stulpelį įrašykite, kiek procentų gali padidėti arba sumažėti, palyginus su
2016 m.)
Rodikliai
2020 m. palyginti su 2016 m.
(%)
2025 m. palyginti su 2016
m. (%)
2030 m. palyginti su 2016
m. (%)
didės mažės nekis didės mažės nekis didės mažės nekis
Pardavimų apimtys vidaus rin-
koje
Pardavimų apimtys užsienio rin-
koje (eksportas)*
Materialinės investicijos
Išlaidos moksliniams tyrimams ir
eksperimentinei plėtrai (MTEP)*
Darbuotojų skaičius įmonėje
Kvalifikuotų darbuotojų skaičius
įmonėje
Pastaba * jei įmonė neeksportuoja produkcijos ar nefinansuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, rašykite brūkšnelį).
3. Dėl verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios institucijomis
bioekonomikos srityje
8. Prašome pareikšti savo nuomonę apie galimo Jūsų įmonės efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo institucijomis bioekonomi-
kos (biotechnologijos taikymo) srityse formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu arba nuo
1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu (kiekvienoje atsakymo eilutėje galima tik viena žyma).
Verslo bendradarbiavimas su mokslo institucijomis 0 1 2 3 4 5
Inovatyvių technologijų kūrimas
Inovatyvių produktų kūrimas
Inovacijų diegimas versle
Bendrų mokslo ir verslo projektų kūrimas
Verslo įsitraukimas į ES mokslinių tyrimų programas
MTEP aktyvinimas privačiame sektoriuje
Verslo įmonių ar jų padalinių įsikūrimas mokslo ir technologijų parkuose
Verslo ir mokslo technologijų platformų kūrimas ir plėtra
Bendrosios mokslo ir verslo infrastruktūros kūrimas
Intelektinio potencialo telkimas mokslui imliuose verslo sektoriuose
Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas
Mokymo programų, mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas
Kita žinių ir technologijų sklaida
Kita ....................................
* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
9. Prašome pareikšti nuomonę apie galimas Jūsų įmonės efektyvaus bendradarbiavo su valdžios institucijomis bioekonomikos
(biotechnologijos taikymo) srityje formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu arba nuo 1 –
labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu (kiekvienoje atsakymo eilutėje galima tik viena žyma).
Verslo bendradarbiavimas su valdžios institucijomis 0 1 2 3 4 5
Potencialių verslo partnerių paieška
Verslo kontaktų mugių organizavimas
Naujų rinkų paieška
Trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į Lietuvą
Patrauklios investicinės aplinkos sukūrimas
Verslui aktualių MTEP inicijavimas
Žinių ir technologijų sklaidos pagerinimas
Palankių sąlygų verslo įmonių investicijoms į MTEP sudarymas
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programos
Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio MTEP projektų vykdymas
Palankių sąlygų klasteriams kurtis sudarymas
Palankių sąlygų inovacijų centrams ir technologijų platformoms steigti sudarymas
Palankių sąlygų mokslo, studijų ir verslo sektoriams bendradarbiauti sudarymas
Informacijos saugumo užtikrinimas
Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas
Kvalifikuotos darbo jėgos rengimas
Mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas
19
ES fondų prieinamumo verslui palengvinimas
Viešųjų pirkimų skaidrinimas
Užsienio investicijų pritraukimas
Kita ....................................
* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
4. Dėl dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimo sričių ir potencialo
10. Prašome pareikšti savo nuomonę, kuriose bioekonomikos srityse Jūsų įmonei yra arba būtų svarbu bendradarbiauti su Norvegijos
verslo subjektais. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą bioekonomikos sritį: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki
5 – labai svarbu (kiekvienoje atsakymo eilutėje galima tik viena žyma).
Bendradarbiavimas su Norvegijos verslu 0 1 2 3 4 5
Medienos biomasės perdirbimas: bioenergijos produktai
Kitos augalinės biomasės perdirbimas: bioenergijos produktai
Vandens organizmų (žuvų, moliuskų, dumblių ir kt.) biomasės perdirbimas: far-
maciniai preparatai, kosmetikos, maisto ir bioenergijos produktai, pašarai ir kt.)
Gyvulių šalutinių produktų (odų, vilnos, žarnų ir kt.) perdirbimas
Biomasės atliekų (šalutinių produktų) apdorojimo technologijos
Bioskaidžių kietųjų atliekų tvarkymas (biomasės atskyrimas, kaupimas, anaerobi-
nis apdorojimas, biodujų surinkimas ir kt.)
Kombinuotų pakuočių (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas) atliekų perdirbi-
mas
Biologinis nuotekų valymas
Biokatalizė: tyrimai, pramoninis taikymas, biologiškai aktyvių junginių gamyba ir
kt.
Biosintezė: tyrimai, pramoninis taikymas ir kt.
Farmacinės biotechnologijos
Bioplastiko, biologiškai skaidomo bioplastiko gamyba
Žaliųjų inovacijų diegimas ir projektų įgyvendinimas
Kita ....................................
5. Dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos parengimo
11. Prašome pareikšti savo nuomonę dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos rengimo poreikio ir svarbos, įvertindami balais: 0 – nes-
varbu, t. y. nėra poreikio; arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
0 1 2 3 4 5
1. Bioekonomikos strategijos poreikis Lietuvoje
6. Duomenys apie Jūsų įmonę
12. Prašome pažymėti, kurias bioekonomikos veiklos rūšis vykdo Jūsų įmonė arba kuriose taiko biotechnologijas pagal nurodytus
Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK2) kodus (galimos kelios žymos).
EVRK2 kodas Ekonominės veiklos rūšis
A01 Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla
A02 Miškininkystė ir medienos ruoša
A03 Žvejyba ir akvakultūra
C10 Maisto produktų gamyba
C11 Gėrimų gamyba
C13 Tekstilės gaminių gamyba
C14 Drabužių siuvimas (gamyba)
C15 Odos ir odos dirbinių gamyba
C16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba
C17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba
C 2042 Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba
C 2052 Klijų gamyba
C 2053 Eterinio aliejaus gamyba
C 2059 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių medžiagų gamyba
C 2060 Cheminių pluoštų gamyba
C20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba (kitur nenurodyta veikla)
C 2110 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių gamyba
C 2120 Farmacinių preparatų gamyba
C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba
C31 Baldų gamyba
C 324030 Medinių žaislų gamyba
20
C 3291 Šluotų ir šepečių gamyba
D 3521 Dujų gamyba (išgaunant jas iš šalutinių žemės ūkio produktų ar atliekų)
D 3530 Garo tiekimas (garo ir karšto vandens gamyba biokuro pagrindu)
E 3700 Nuotekų valymas
E 3821 Nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas
Kita nenurodyta veikla
13. Prašome nurodyti Jūsų įmonės dydį pagal darbuotojų skaičių:
0–4 darbuotojai 5–9 darbuotojai 10–49 darbuotojai 50–249 darbuotojai 250 ir daugiau darbuo-
tojų
14. Prašome nurodyti Jūsų įmonės dydį pagal metinę apyvartą (metines pardavimų pajamas):
≤0,5
mln. EUR
>0,5 – ≤1
mln. EUR
>1 – ≤7
mln. EUR
>7 – ≤24
mln. EUR
>24 – ≤138
mln. EUR
≤138
mln. EUR
15. Prašome įrašyti Jūsų įmonės pavadinimą
16. Maloniai prašome įrašyti Jūsų kontaktinius duomenis, kad galėtume su Jumis susisiekti iškilus klausimų
21
4 priedas. Bioekonomikoje veikiančių verslo asociacijų apklausa
Apklausos tikslas – nustatyti verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios insti-
tucijomis bioekonomikos srityje poreikį ir būdus bei šio bendradarbiavimo institucinę sąrangą ir bioe-
konomikos politiką Lietuvoje koordinuojančią valdžios instituciją, taip pat nustatyti, kokiose bioeko-
nomikos srityse verslo asociacijos įžvelgia dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimo
potencialą. Taip pat siekta išsiaiškinti verslo asociacijų požiūrį dėl Lietuvos bioekonomikos strategi-
jos poreikio ir svarbos.
Į apklausą įtrauktų ir apklausoje dalyvavusių verslo asociacijų sąrašas pateiktas 7 lentelėje.
10 lentelė. Verslo asociacijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje
Ekono-
minės
veiklos
rūšis
Asociacija Atstovas Užpildyta
anketa Giluminis interviu
C16; C31 Asociacija Lietuvos mediena Raimundas Beinortas
C20 Biodegalų asociacija Mindaugas Palijanskas +
A01 Kiaulių augintojų asociacija Algis Baravykas
C13 Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija Valdas Klimantavičius +
A02; C16 Lietuvos biomasės energetikos asociacija Justina Prunskaitė + Vilma Gaugytė
A01 Lietuvos ekologinių ūkių asociacija Saulius Daniulis +
C10 Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija Dalia Ruščiauskienė +
E36 Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų a-
sociacija Raminta Radavičienė
C20 Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos ga-
mintojų asociacija Likochema Inara Joniškienė
+
C10 Lietuvos maisto pramonininkų konfederacija Egidijus Simonis
C10 Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija Egidijus Mackevičius +
A03; C10 Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociacija Tomas Legačinskas
C10 Maisto papildų gamintojų asociacija Neringa Bulakienė
D35 Biojėgainių vystymo klasteris Arvydas Augustaitis +
C20 Lietuvos biotechnologų asociacija Inga Matijošytė Tomas Andrejauskas
C21 Vaistų gamintojų asociacija Albertas Bertulis
C16 Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir ekspor-
tuotojų asociacija Arvydas Urbis
A01 Žemės ūkio bendrovių asociacija Eimantas Pranauskas +
A01 Žemės ūkio rūmai Sonata Kisielienė +
A03 Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų ga-
mintojų asociacija Vytautas Andriuškevičius
+ Vytautas Andriuške-
vičius
A02; C16 Lietuvos miško savininkų asociacija Aidas Pivoriūnas +
A01 Lietuvos paukštininkystės asociacija Vytautas Tėvelis +
A03 Tarptautinė Baltijos eršketų augintojų asociacija Vytautas Mockus
Bioekonomikoje veikiančių verslo asociacijų apklausa
Aleksandro Stulginskio universitetas pagal LR ūkio ministerijos užsakymą rengia „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių stu-
diją“ (studijos parengimo paslaugų viešojo pirkimo 2017 m. kovo 24 d. sutartis Nr. 8-49). Studijai parengti pagal techninės užduoties
reikalavimus privaloma atlikti veikiančių verslo subjektų asociacijų apklausą, kuri padės vertinant šio verslo efektyvaus bendradarbia-
vimo su mokslo ir valdžios institucijomis bioekonomikos srityje poreikį bei būdus, dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradar-
biavimo sritis, poreikį, potencialą ir skatinimo priemones ar sąlygas, taip pat įvertinant išorinės aplinkos veiksnių galimą poveikį Jūsų
asociacijos verslui.
Europa, norėdama spręsti uždavinius, susijusius su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu, augančia
našta aplinkai ir klimato kaita, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo bei atliekų perdir-
bimo ir šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbų pažangaus ir ekologiško augimo
veiksnį.3
Remiantis Europos Komisijos komunikatu „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (2012), bioekonomika apima
tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus: į
3 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
„Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“. Briuselis, 2012 02 13 COM(2012)
22
maistą, pašarus, biologinės kilmės produktus ir bioenergiją. Bioekonomika apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto,
plaušienos ir popieriaus gamybą, taip pat dalį chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės šakų.
Maloniai parašome Jus dalyvauti apklausoje ir išreikšti nuomonę anketoje pateiktais klausimais. Anketą prašome užpildyti:
http://www.manoapklausa.lt/apklausa/913397178/ Slaptažodis: Bioekonomika
Pranešame, kad studijoje bus naudojami tik apklausos anketų apibendrinti duomenys. Pavienių asociacijų nuomonė nebus viešinama.
Nuoširdžiai dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje
Studijos rengimo vadovė profesorė Vlada Vitunskienė (+370 614 39 201; [email protected])
1. Prašome įrašyti Jūsų asociacijos pavadinimą
2. Maloniai prašome įrašyti Jūsų kontaktinius duomenis, kad galėtume su Jumis susisiekti iškilus klausimų
1. Verslo efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo ir valdžios institucijomis bioekonomikos srityje
3. Prašome pareikšti savo nuomonę apie Jūsų asociacijos galimas efektyvaus bendradarbiavimo su mokslo institucijomis bioeko-
nomikos (biotechnologijos taikymo) srityse formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu arba
nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
Verslo bendradarbiavimas su mokslo institucijomis 0 1 2 3 4 5
Inovatyvių technologijų kūrimas
Inovatyvių produktų kūrimas
Inovacijų diegimas versle
Bendrų mokslo ir verslo projektų kūrimas
Verslo įsitraukimas į ES mokslinių tyrimų programas
MTEP aktyvinimas privačiame sektoriuje
Verslo įmonių ar jų padalinių įsikūrimas mokslo ir technologijų parkuose
Verslo ir mokslo technologijų platformų kūrimas ir plėtra
Bendrosios mokslo ir verslo infrastruktūros kūrimas
Intelektinio potencialo telkimas mokslui imliuose verslo sektoriuose
Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas
Mokymo programų, mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas
Kita žinių ir technologijų sklaida
Kita ...
* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
4. Prašome pareikšti nuomonę apie Jūsų asociacijos galimas efektyvaus bendradarbiavo su valdžios institucijomis bioekonomikos
(biotechnologijos taikymo) srityje formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu arba nuo 1 –
labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
Verslo bendradarbiavimas su valdžios institucijomis 0 1 2 3 4 5
Potencialių verslo partnerių paieška
Verslo kontaktų mugių organizavimas
Naujų rinkų paieška
Trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į Lietuvą
Patrauklios investicinės aplinkos sukūrimas
Verslui aktualių MTEP inicijavimas
Žinių ir technologijų sklaidos pagerinimas
Palankių sąlygų verslo įmonių investicijoms į MTEP sudarymas
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programos
Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio MTEP projektų vykdymas
Palankių sąlygų klasteriams kurtis sudarymas
Palankių sąlygų inovacijų centrams ir technologijų platformoms steigtisudarymas
Palankių sąlygų mokslo, studijų ir verslo sektoriams bendradarbiauti sudarymas
Informacijos saugumo užtikrinimas
Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas
Kvalifikuotos darbo jėgos rengimas
Mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas
ES fondų prieinamumo verslui palengvinimas
Viešųjų pirkimų skaidrinimas
Užsienio investicijų pritraukimas
Ekspertinė veikla
Kita ...
* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
23
5. Prašome pareikšti nuomonę apie tai, su kuriomis ministerijomis Jūsų asociacijai svarbu efektyviai bendradarbiautibioekonomikos
(biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki
5 – labai svarbu.
0 1 2 3 4 5
1. Ūkio ministerija
2. Žemės ūkio ministerija
3. Energetikos ministerija
4. Aplinkos ministerija
5. Sveikatos ministerija
6. Švietimo ir mokslo ministerija
7. Finansų ministerija
8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
9. Kultūros ministerija
10. Teisingumo ministerija
11. Susisiekimo ministerija
12. Vidaus reikalų ministerija
13. Krašto apsaugos ministerija
14. Užsienio reikalų ministerija
5. Prašome įrašyti, su kuriomis kitomis valstybinėmis įstaigomis Jūsų asociacijai svarbu bendradarbiauti bioekonomikos (biotechno-
logijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
Valstybės institucijos pavadinimas 1 2 3 4 5
1.
2.
3.
4.
5.
6. Prašome pareikšti savo nuomonę dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo bioekonomikos srityje
koordinuojančios institucijos schemos projekto (pridedamas PDF dokumente). Prašome parašyti pastabas.
Dėl Pastabos dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo schemos projekto
7. Prašome išreikšti savo nuomonę apie tai, kurios valdžios institucijos turėtų koordinuoti bioekonomikos politiką Lietuvoje
Institucijos Pažymėkite vieną arba daugiau
Ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerija
Aplinkos ministerija
Energetikos ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Vyriausybės kanceliarija
Kita ...
Kita ...
2. Dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos parengimo
8. Prašome pareikšti savo nuomonę dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos rengimo poreikio ir svarbos, įvertindami balais: 0 – nes-
varbu, t. y. nėra poreikio; arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
0 1 2 3 4 5
1. Bioekonomikos strategijos poreikis Lietuvai
3. Dėl dvišalio Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimo sričių ir potencialo
9. Prašome išreikšti savo nuomonę apie tai, kuriose bioekonomikos srityse Jūsų asociacijos nariams yra arba būtų svarbu bendradar-
biauti su Norvegijos verslo subjektais. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą bioekonomikos sritį: 0 – nesvarbu arba nuo 1 –
labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu (kiekvienoje atsakymo eilutėje galima tik viena žyma).
Bendradarbiavimas su Norvegijos verslu 0 1 2 3 4 5
Medienos biomasės perdirbimas: bioenergijos produktai
Kitos augalinės biomasės perdirbimas: bioenergijos produktai
Vandens organizmų (žuvų, moliuskų, dumblių ir kt.) biomasės perdirbimas: farmaciniai
preparatai, kosmetikos, maisto ir bioenergijos produktai, pašarai ir kt.)
Gyvulių šalutinių produktų (odų, vilnos, žarnų ir kt.) perdirbimas
Biomasės atliekų (šalutinių produktų) apdorojimo technologijos
24
Bioskaidžių kietųjų atliekų tvarkymas (biomasės atskyrimas, kaupimas, anaerobinis ap-
dorojimas, biodujų surinkimas ir kt.)
Kombinuotų pakuočių (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas) atliekų perdirbimas
Biologinis nuotekų valymas
Biokatalizė: tyrimai, pramoninis taikymas, biologiškai aktyvių junginių gamyba ir kt.
Biosintezė: tyrimai, pramoninis taikymas ir kt.
Farmacinės biotechnologijos
Bioplastiko, biologiškai skaidomo bioplastiko gamyba
Žaliųjų inovacijų diegimas ir projektų įgyvendinimas
Kita ....................................
Kita ....................................
Kita ....................................
Kita ....................................
10. Prašome nurodyti, kokios priemonės ar sąlygos skatintinų bendrų Lietuvos ir Norvegijos verslo projektų įgyvendinimą. Kiekvieną
įvertinkite balais (nuo 1 – labai mažai skatintų iki 5 – labai skatintų)
1. ...
2. ....
3. ....
4. ....
5. ....
25
5 priedas. Valdžios institucijų apklausa
Apklausos tikslas – nustatyti valdžios institucijų efektyvaus bendradarbiavimo su verslu ir
mokslo institucijomis bioekonomikos srityje poreikį ir būdus bei šio bendradarbiavimo institucinę
sąrangą ir bioekonomikos politiką Lietuvoje koordinuojančią valdžios instituciją. Taip pat siekta iš-
siaiškinti valdžios institucijų atstovų požiūrį dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos poreikio ir svar-
bos.
Anketa pateikta toliau tekste, į apklausą įtrauktų ir joje dalyvavusių valdžios institucijų sąra-
šas pateiktas 8 lentelėje.
11 lentelė. Valdžios institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje
Institucija Padalinys Tarnautojas Anketą
užpildė
Gilumi-
nisinter-
viu
Energetikos ministerija Atsinaujinančių energijos išteklių skyrius Dovilė Almanytė + +
Ūkio ministerija Inovacijų departamentas Dimitrijus Kucevičius + +
Žemės ūkio ministerija Ekonomikos departamentas Zigmas Medingis + +
Aplinkos ministerija Atliekų departamento Atliekų valdymo
skyrius
Laura Zukė + +
Švietimo ir mokslo ministerija Studijų, mokslo ir technologijų departa-
mento Technologijų ir inovacijų skyrius
+
Sveikatos apsaugos ministerija
Mokslo, inovacijų ir technologijų a-
gentūra
Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėt-
ros ir inovacijų programų ir tarptautinio
bendradarbiavimo skyrius
Anzelma Uselienė
Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministeri-
jos
Indrė Šidlauskienė +
VšĮ Versli Lietuva Rūta Abeciūnienė +
Valstybės įmonė Energetikos agen-
tūra
Darnios energetikos plėtros skyrius Tadas Norvydas +
VšĮ Lietuvos verslo paramos agen-
tūra
Nikita Ananjevas
VšĮ Lietuvos inovacijų centras Mantas Vilys +
Generalinė miškų urėdija Rimantas Prūsaitis
Su Lietuvos bioekonomika susijusių valdžios institucijų apklausa
Aleksandro Stulginskio universitetas pagal LR ūkio ministerijos užsakymą rengia „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimy-
bių studiją“ (studijos parengimo paslaugų viešojo pirkimo 2017 m. kovo 24 d. sutartis Nr. 8-49). Studijai parengti pagal techninės
užduoties reikalavimus privaloma atlikti valdžios institucijų apklausą, kuri padės efektyvaus mokslo, verslo ir valdžios institucijų
bendradarbiavimo bioekonomikos srityje poreikiui bei būdams nustatyti.
Europa, norėdama spręsti uždavinius, susijusius su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu,
augančia našta aplinkai ir klimato kaita, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo bei atliekų
perdirbimo ir šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbų pažangaus ir ekologiško augimo
veiksnį.4
Remiantis Europos Komisijos komunikatu „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (2012), bioekonomika
apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus,
t. y. į maistą, pašarus, biologinės kilmės produktus ir bioenergiją. Bioekonomika apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės,
maisto, plaušienos ir popieriaus gamybą, taip pat dalį chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės šakų.
Maloniai prašome Jus dalyvauti apklausoje ir pareikšti nuomonę anketoje pateiktais klausimais. Anketą prašome užpildyti
http://www.manoapklausa.lt/apklausa/915986650/1/ Slaptažodis: Bioekonomika
Pranešame, kad studijoje bus naudojami tik apklausos anketų apibendrinti duomenys. Pavienių valdžios institucijų atstovų
nuomonė nebus viešinama.
Nuoširdžiai dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje
Studijos rengimo vadovė profesorė Vlada Vitunskienė (+370 614 39 201; [email protected])
4 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
„Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“. Briuselis, 2012 02 13 COM(2012)
26
1. Prašome įrašyti Jūsų atstovaujamos valdžios institucijos ir jo padalinio pavadinimą
2. Prašome įrašyti Jūsų kontaktinius duomenis, kad galėtume su Jumis susisiekti iškilus klausimų
1. Dėl valdžios institucijų efektyvaus bendradarbiavimo su verslo subjektais ir mokslo institucijomis
bioekonomikos srityje
3. Prašome pareikšti savo nuomonę apie Jūsų atstovaujamos valdžios institucijos galimas efektyvaus bendradarbiavimo su verslo
subjektais bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityse formas ir svarbą. Įvertinkite balais: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai
mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
Valdžios institucijų bendradarbiavimas su verslu 0 1 2 3 4 5
Potencialių verslo partnerių paieška
Verslo kontaktų mugių organizavimas
Naujų rinkų paieška
Trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į Lietuvą
Patrauklios investicinės aplinkos sukūrimas
Verslui aktualių MTEP inicijavimas
Žinių ir technologijų sklaidos pagerinimas
Palankių sąlygų verslo įmonių investicijoms į MTEP sudarymas
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programos
Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio MTEP projektų vykdymas
Palankių sąlygų klasteriams kurtis sudarymas
Palankių sąlygų inovacijų centrams ir technologijų platformoms steigti sudarymas
Palankių sąlygų mokslo, studijų ir verslo sektoriams bendradarbiauti sudarymas
Informacijos saugumo užtikrinimas
Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas
Kvalifikuotos darbo jėgos rengimas
Mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas
ES fondų prieinamumo verslui palengvinimas
Viešųjų pirkimų skaidrinimas
Užsienio investicijų pritraukimas
Ekspertinė veikla
Kita ...
* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
4. Prašome pareikšti nuomonę apie Jūsų atstovaujamos valdžios institucijos galimas efektyvaus bendradarbiavo su mokslo institu-
cijomis bioekonomikos (ar biotechnologijų) srityje formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nes-
varbu arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
Valdžios institucijų bendradarbiavimas su mokslo institucijomis 0 1 2 3 4 5 Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio MTEP projektų kūrimas ir
vykdymas
Šalies ir regioninės valdžios užsakomųjų mokslinių tyrimų kūrimas ir vykdymas
Verslui aktualių MTEP inicijavimas ir vykdymas
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programų inicijavimas
Bioekonomikos vystymosi stebėsenos sistemos sukūrimas ir vykdymas
Bioekonomikos vystymosi pasekmių ir problemų ekspertinis vertinimas
Palankių sąlygų inovacijų centrams ir technologijų platformoms steigti sudarymas
Palankių sąlygų mokslo, studijų ir verslo sektoriams bendradarbiauti sudarymas
Informacijos saugumo užtikrinimas
Aukštos kvalifikacijos mokslininkų ir tyrėjų rengimas
Trūkstamų aukštos kvalifikacijos mokslininkų pritraukimas į Lietuvą
Mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas
Žinių ir technologijų sklaidos pagerinimas
Ekspertinė veikla
Kita ...
* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
27
5. Prašome pareikšti nuomonę apie tai, su kuriomis ministerijomis Jūsų atstovaujamai valdžios institucijai svarbus efektyvus bendra-
darbiavimas bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: 0 – nesvarbu arba
nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
0 1 2 3 4 5
1. Ūkio ministerija
2. Žemės ūkio ministerija
3. Energetikos ministerija
4. Aplinkos ministerija
5. Sveikatos ministerija
6. Švietimo ir mokslo ministerija
7. Finansų ministerija
8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
9. Kultūros ministerija
10. Teisingumo ministerija
11. Susisiekimo ministerija
12. Vidaus reikalų ministerija
13. Krašto apsaugos ministerija
14. Užsienio reikalų ministerija
6. Prašome įrašyti, su kuriomis kitomis valstybinėmis įstaigomis Jūsų atstovaujamai valdžios institucijai svarbus bendradarbiavimas
bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 –
labai svarbu.
Valstybinės įstaigos pavadinimas 1 2 3 4 5
6.
7.
8.
9.
10.
7. Prašome pareikšti nuomonę dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo bioekonomikos srityje koordi-
nuojančios institucijos schemos projekto (pridedamas PDF dokumente). Prašome parašyti pastabas.
Dėl Pastabos dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo schemos projekto
8. Prašome pareikšti nuomonę apie tai, kurios valdžios institucijos turėtų koordinuoti bioekonomikos politiką Lietuvoje
Institucijos Pažymėkite vieną arba daugiau
Ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerija
Aplinkos ministerija
Energetikos ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Vyriausybės kanceliarija
Kita ...
Kita ...
2. Dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos parengimo
9. Prašome pareikšti nuomonę dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos rengimo poreikio ir svarbos, įvertindami balais: 0 – nesvarbu,
t. y. nėra poreikio; arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
0 1 2 3 4 5
1. Bioekonomikos strategijos poreikis Lietuvoje
28
6 priedas. Mokslo institucijų apklausa
Apklausos tikslas – nustatyti mokslo institucijų efektyvaus bendradarbiavimo su verslu ir val-
džios institucijomis bioekonomikos srityje poreikį ir būdus bei šio bendradarbiavimo institucinę są-
rangą ir bioekonomikos politiką Lietuvoje koordinuojančią valdžios instituciją. Taip pat siekta iš-
siaiškinti mokslo institucijų atstovų požiūrį dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos poreikio ir svar-
bos.
Į apklausą įtrauktų ir joje dalyvavusių valdžios institucijų sąrašas pateiktas 9 lentelėje.
12 lentelė. Mokslo institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje
Institucija Padalinys Atstovas
Užpil-
dyta an-
keta
Klaipėdos universitetas Jūros mokslų ir technologijų centras Darius Daunys
Aleksandro Stulginskio universitetas Agrobiotechnologijų laboratorija Natalija Burbulis +
Aleksandro Stulginskio universitetas Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir
vandens inžinerijos centras
Violeta Makarevičienė +
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų
centro filialas
Miškų institutas Marius Aleinikovas +
Vilniaus universitetas Gyvybės mokslų centras Biochemijos institutas Kastis Krikštopaitis +
Vilniaus universitetas Gyvybės mokslų centras, Biomokslų institutas Edita Sužiedėlienė +
Vilniaus universitetas Gyvybės mokslų centras, Biotechnologijos ins-
titutas
Osvaldas Rukšėnas +
Kauno technologijos institutas Maisto institutas Alvija Šalaševičienė +
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų
centro filialas
Sodininkystės ir daržininkystės institutas Audrius Sasnauskas
+
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Veterinarijos akademija
Gyvulininkystės institutas Violeta Juškienė +
Fizinių ir technologijos mokslų centras
(FTMC)
Tekstilės institutas Aušra Abraitienė
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų
centro filialas
Žemdirbystės institutas Gintaras Brazauskas +
UAB NOMADS Linas Kalėda +
Bioekonomikos (ar biotechnologijų) srityje mokslinius tyrimus vykdančių
mokslo institucijų apklausa
Aleksandro Stulginskio universitetas pagal LR ūkio ministerijos užsakymą rengia „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių stu-
diją“ (studijos parengimo paslaugų viešojo pirkimo 2017 m. kovo 24 d. sutartis Nr. 8-49). Studijai parengti pagal techninės užduoties
reikalavimus privaloma atlikti mokslo institucijų apklausą, kuri padės efektyvaus mokslo, verslo ir valdžios institucijų bendradarbia-
vimo bioekonomikos srityje poreikiui bei būdams nustatyti.
Europa, norėdama spręsti uždavinius, susijusius su didėjančiu pasaulio gyventojų skaičiumi, sparčiu daugelio išteklių nykimu, augančia
našta aplinkai ir klimato kaita, turi iš esmės pakeisti biologinių išteklių gamybos, vartojimo, apdirbimo, saugojimo bei atliekų perdir-
bimo ir šalinimo būdus. Strategijoje „Europa 2020“ siūloma plėtoti bioekonomiką – itin svarbų pažangaus ir ekologiško augimo
veiksnį.5
Remiantis Europos Komisijos komunikatu „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (2012), bioekonomika apima
tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus: į
maistą, pašarus, biologinės kilmės produktus ir bioenergiją. Bioekonomika apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto,
plaušienos ir popieriaus gamybą, taip pat dalį chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės šakų.
Maloniai prašome Jus dalyvauti apklausoje ir pareikšti nuomonę anketoje pateiktais klausimais. Anketą prašome užpildyti
http://www.manoapklausa.lt/apklausa/915204603/1/ Slaptažodis: Bioekonomika
Anketą taip pat galite užpildyti Word dokumente ir atsiųsti e-paštu [email protected].
Pranešame, kad studijoje bus naudojami tik apklausos anketų apibendrinti duomenys. Pavienių mokslo institucijų nuomonė nebus
viešinama.
5 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
„Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“. Briuselis, 2012 02 13 COM(2012)
29
Nuoširdžiai dėkojame Jums už dalyvavimą apklausoje
Studijos rengimo vadovė profesorė Vlada Vitunskienė (+370 614 39 201; [email protected])
1. Prašome įrašyti Jūsų mokslo institucijos ir jo padalinio pavadinimą
2. Prašome įrašyti Jūsų kontaktinius duomenis, kad galėtume su Jumis susisiekti iškilus klausimų
1. Dėl mokslo institucijų efektyvaus bendradarbiavimo su verslo subjektais ir valdžios institucijomis bioekonomikos srityje
3. Prašome pareikšti savo nuomonę apie Jūsų mokslo institucijos galimas efektyvaus bendradarbiavimo su verslo subjektais bioe-
konomikos (biotechnologijos taikymo) srityse formas ir svarbą. Įvertinkite balais: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5
– labai svarbu.
Mokslo bendradarbiavimas su verslo subjektais 0 1 2 3 4 5 Inovatyvių technologijų kūrimas
Inovatyvių produktų kūrimas
Inovacijų diegimas versle
Mokslinių paslaugų verslo įmonėms teikimas (laboratoriniai tyrimai, ekspertizės,
konsultacijos ir pan.)
Mokslinių eksperimentų, bandymų ir kitų tyrimų vykdymas verslo įmonėse
MTEP inicijavimas privačiame sektoriuje
Bendrų mokslo ir verslo projektų kūrimas
Verslo įsitraukimas į ES mokslinių tyrimų programas
Bendras su verslo įmonėmis startuolių (startup) kūrimas
Verslo įmonių ar jų padalinių įsikūrimas mokslo ir technologijų parkuose
Verslo ir mokslo technologijų platformų kūrimas ir plėtra
Bendros mokslo ir verslo infrastruktūros kūrimas
Intelektinio potencialo telkimas mokslui imliuose verslo sektoriuose
Aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimas verslo įmonėms
Bendras su inovatyviomis verslo įmonėmis doktorantūros proceso vykdymas
Mokymo programų, mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas
Kita žinių ir technologijų sklaida
Kita ...
* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
4. Prašome pareikšti nuomonę apie Jūsų mokslo institucijos galimas efektyvaus bendradarbiavo su valdžios institucijomis bioeko-
nomikos (biotechnologijos taikymo) srityje formas ir svarbą. Įvertinkite balais kiekvieną lentelėje nurodytą teiginį: 0 – nesvarbu
arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
Mokslo bendradarbiavimas su valdžios institucijomis 0 1 2 3 4 5 Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio MTEP projektų kūrimas ir
vykdymas
Šalies ir regioninės valdžios užsakomųjų mokslinių tyrimų kūrimas ir vykdymas
Verslui aktualių MTEP inicijavimas ir vykdymas
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo programų inicijavimas
Bioekonomikos vystymosi stebėsenos sistemos sukūrimas ir vykdymas
Bioekonomikos vystymosi pasekmių ir problemų ekspertinis vertinimas
Palankių sąlygų inovacijų centrams ir technologijų platformoms steigti sudary-
mas
Palankių sąlygų mokslo, studijų ir verslo sektoriams bendradarbiautisudarymas
Informacijos saugumo užtikrinimas
Aukštos kvalifikacijos mokslininkų ir tyrėjų rengimas
Trūkstamų aukštos kvalifikacijos mokslininkų pritraukimas į Lietuvą
Mokymų, seminarų ir konferencijų rengimas
Žinių ir technologijų sklaidos pagerinimas
Ekspertinė veikla
Kita ...
* MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
30
5. Prašome pareikšti nuomonę apie tai, su kuriomis ministerijomis Jūsų mokslo institucijai svarbus efektyvus bendradarbiavimas
bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: 0 – nesvarbu arba nuo 1 – labai
mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
0 1 2 3 4 5
1. Ūkio ministerija
2. Žemės ūkio ministerija
3. Energetikos ministerija
4. Aplinkos ministerija
5. Sveikatos ministerija
6. Švietimo ir mokslo ministerija
7. Finansų ministerija
8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
9. Kultūros ministerija
10. Teisingumo ministerija
11. Susisiekimo ministerija
12. Vidaus reikalų ministerija
13. Krašto apsaugos ministerija
14. Užsienio reikalų ministerija
6. Prašome įrašyti, su kuriomis kitomis valstybinėmis įstaigomis Jūsų mokslo institucijai yra svarbus efektyvus bendradarbiavimas
bioekonomikos (biotechnologijos taikymo) srityje. Įvertinkite šio bendradarbiavimo svarbą balais: nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 –
labai svarbu.
Valstybinės įstaigos pavadinimas 1 2 3 4 5 1.
2.
3.
4.
5.
7. Prašome pareikšti savo nuomonę dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo bioekonomikos srityje
koordinuojančios institucijos schemos projekto (pridedamas PDF dokumente). Prašome parašyti pastabas.
Pastabos dėl Lietuvos mokslo, verslo bei valdžios institucinio bendradarbiavimo schemos projekto
8. Prašome pareikšti savo nuomonę apie tai, kurios valdžios institucijos turėtų koordinuoti bioekonomikos politiką Lietuvoje
Institucijos Pažymėkite vieną arba daugiau Ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerija
Aplinkos ministerija
Energetikos ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Vyriausybės kanceliarija
Kita ....
2. Dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos parengimo
9. Prašome pareikšti savo nuomonę dėl Lietuvos bioekonomikos strategijos rengimo poreikio ir svarbos, įvertindami balais: 0 – nes-
varbu, t. y. nėra poreikio; arba nuo 1 – labai mažai svarbu iki 5 – labai svarbu.
0 1 2 3 4 5
1. Bioekonomikos strategijos poreikis Lietuvoje
31
7 priedas. Mokslo institucijų apklausa apie mokslinius tyrimus bioekonomi-
kos srityje
Apklausos tikslas – nustatyti, kokias mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų
veiklas bioekonomikos srityje vykdo Lietuvos mokslo institucijos, koks šių veiklų pobūdis ir inten-
syvumas.
Apklausos aprėpčiai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos At-
viroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS) pateiktą Lietuvoje veikiančių
valstybinių ir privačių universitetų bei mokslinių tyrimų institutų sąrašą atlikta analizė, kurios pag-
rindu apklausai atrinkta 10 valstybinių universitetų, 7 valstybiniai ir 2 privatūs mokslinių tyrimų ins-
titutai. Į apklausiamųjų sąrašą įtrauktos ir tos mokslo ir studijų institucijos, kurių veiklos ataskaitose
arba oficialiose interneto svetainėse rasti pavieniai su bioekonomika susiję mokslo projektai ar pub-
likacijos.
Apklausos anketa 2017 m. gegužės 2 d. išsiųsta bendraisiais 19 atrinktų mokslo institucijų
elektroninio pašto adresais. Duomenis pagal anketą institucijos teikė iki 2017 m. gegužės 27 d. Duo-
menų neteikusios mokslo institucijos 2017 m. gegužės 15–19 dienomis apklaustos telefonu.
Į apklausą įtrauktų ir joje dalyvavusių mokslo institucijų sąrašas pateiktas 1 lentelėje.
13 lentelė. Mokslo institucijos, pakviestos ir dalyvavusios apklausoje
Institucija
Atstovas Anketą
užpildė
Apk-
lausta te-
lefonu Vardas, pavardė Pareigos
Aleksandro Stulginskio universi-
tetas (ASU)
Egidijus Šarauskis ASU Mokslo skyriaus vedėjas +
Baltijos pažangių technologijų
institutas (BPTI)
+
Fizinių ir technologijos mokslų
centras (FTMC)
Mindaugas Dagys FTMC mokslinis sekretorius +
Gamtos tyrimų centras (GTC) Miglė Stančikaitė GTC direktoriaus pavaduotoja mokslui +
Inovatyvios medicinos centras
(IMC)
Almantas Šiaurys IMC mokslinis sekretorius +
Kauno technologijos universitetas
(KTU)
Eglė Gaulė KTU Mokslo ir inovacijų departamento va-
dovė
+
Vilma Karoblienė KTU Mokslo ir inovacijų kompetencijų
centro vadovė
Leonas Balaševi-
čius
KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos
vadovas
Jurgita Vizgir-
daitė
KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento
direktorė
Ilona Jonuškienė KTU Organinės chemijos katedros docentė
Klaipėdos universitetas (KU) Ingrida Borisenko KU Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėja +
Lietuvos agrarinės ekonomikos
institutas (LAEI)
Virgilijus Skuls-
kis
LAEI mokslinis sekretorius +
Lietuvos agrarinių ir miškų
mokslų centras (LAMMC)
Vita Tilvikienė LAMMC mokslinė sekretorė +
Lietuvos edukologijos universite-
tas (LEU)
Remigijus No-
reika
LEU Biologijos ir chemijos katedros vedėjas +
Lietuvos energetikos institutas
(LEI)
Rolandas Urbonas LEI direktoriaus pavaduotojas +
Lietuvos sveikatos mokslų uni-
versitetas (LSMU)
Ingrida Ulozienė LSMU Mokslo centro vadovė +
Mindaugas Mala-
kauskas
LSMU Veterinarijos akademijos kancleris
Mykolo Romerio universitetas
(MRU)
Nomeda Gude-
lienė
MRU Mokslo ir inovacijų paramos centro va-
dovė
+
Nacionalinis vėžio institutas
(NVI)
+
32
Perspektyvinių technologijų tai-
komųjų tyrimų institutas (PTTTI)
Šiaulių universitetas (ŠU) Ingrida Šaulienė ŠU Mokslo ir meno prorektorė +
Vilniaus Gedimino technikos uni-
versitetas (VGTU)
Vaidotas Vaišis VGTU Mokslo direkcijos direktorius +
Vilniaus universitetas (VU) Vida Lapinskaitė VU Mokslo ir inovacijų direkcijos direktorė +
Vytauto Didžiojo universitetas
(VDU)
Saulius Mickevi-
čius
VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas +
Mokslo ir studijų institucijų apklausa apie moklinius tyrimus bioekonomikos srityje
Gerbiamieji,
šiuo metu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu Aleksandro Stulginskio universitetas rengia Lietuvos bioekonomikos
plėtros galimybių studiją. Plėtojant bioekonomiką ypatingai svarbūs moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos. Siekiant
įvertinti Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose sukauptą patencialą, prašome Jūsų institucijų pateikti informaciją
apie bioekonomikos srityje turimą patirtį ir išteklius ir užpildyti šio laiško 1, 2, 3 ir 4 prieduose pateiktus klausimynus.
Atkreipiame dėmesį, kad, remiantis Europos Komisija, bioekonomika apima atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių
bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, tokius kaip maistas, pašarai, biologinės kilmės produktai ir bioe-
nergija. Nors nėra vieningo sutarimo, paprastai bioekonomikos sektoriui priskiriamos tokios ekonominės veiklos, kaip žemės ūkis,
miškininkystė ir žuvininkystė, maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyba, biožaliavomis grįsta tekstilės gaminių ir drabužių
gamyba, odos ir odos dirbinių gamyba, medienos, medienos ir kamštienos gaminių bei baldų gamyba, popieriaus ir popieriaus gami-
nių gamyba, biožaliavomis grįsta chemijos produktų ir vaistų pramonė, guminių ir plastikinių gaminių iš biožaliavų gamyba, bioža-
liavomis grįsta energetika.
Informacijos lauktume iki š. m. gegužės 9 d. el. pašto adresais: [email protected] ir [email protected]
Pabrėžiame, kad analizėje bus naudojami ne asmeniniai, o apibendrinti duomenys.
Jeigu kiltų klausimų, prašome kreiptis į Studijos rengėjo atstovę Virginiją Kargytę (mob. tel. 8 (656) 66 628, el. p. virginija.kar-
Pagarbiai,
Artūras Malysis
Studijų, mokslo ir technologijų departamento
Technologijų ir inovacijų skyrius
Tel. (8 5) 219 1247
El. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo ministerija www.smm.lt
DUOMENYS APIE BIOEKONOMIKOS SRITIES MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR INOVA-
CIJŲ (MTEPI) PROJEKTUS
1. Kontaktinė informacija
Institucijos pavadinimas
Kontaktinio asmens duo-
menys
Vardas, pavardė
Pareigos
Telefono numeris
El. pašto adresas
2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų rūšys (naudoti pildant 1.3 lentelę)
R01 – Naujos žinios (fundamentinių žinių įgijimas) R06 – Prototipo (bandomosios versijos) sukūrimas
R02 – Žinių taikymo koncepcija R07 – Prototipo (bandomosios versijos) demonstravimas
R03 – Koncepcijos įgyvendinamumo įrodymas (patvirtini-
mas)
R08 – Bandomosios partijos gamyba (versijos galutinis išbandy-
mas)
R04 – Maketo (modelio) sukūrimas ir testavimas R09 – Sukurto naujo produkto įvertinimas (bandomieji sukurto
naujo produkto pavyzdžiai, įvertinti vartotojo ir (arba) užsakovo)
R05 – Maketo (modelio) patikrinimas imituojant realias
sąlygas
Kita (įrašyti)
3. Per paskutinius 3 metus (2014–2016 metais) įgyvendinti ir šiuo metu vykdomi bioekonomikos srities MTEPI projektai
33
Pastaba – lentelėje vienam atskiram projektui yra skirta viena atskira eilutė. Pavyzdžiui, jei per paskutinius 3 metus (2014–2016 metais) įgyvendinti 7 ir šiuo metu vykdomi 2 bioekonomikos srities MTEPI projektai, užpildomos 9 eilutės.
Jei Jūsų institucija anksčiau nei 2014 metais yra įgyvendinusi bioekonomikos plėtrai reikšmingą MTEPI projektą, prašome tokį projektą taip pat pa-
teikti 1.3 lentelėje, nurodant jo įgyvendinimo laikotarpį.
DUOMENYS APIE BIOEKONOMIKOS SRITIES MOKSLINIUS TYRIMUS VYKDANTĮ AKADEMINĮ PERSONALĄ
5. Informacija apie bioekonomikos srityje mokslinius tyrimus vykdantį akademinį personalą
Pastaba – lentelėje vienam tyrėjui skirta viena atskira eilutė. Pavyzdžiui, jei Jūsų institucijoje dirba 15 tyrėjų, vykdančių bioekono-
mikos srities mokslinius tyrimus, užpildoma 15 eilučių.
Eil. Nr.
Projekto
pavadinimas (nurodykite pilną
pavadinimą)
Mokslo sritis (pažymėkite)
Bioekonomikos MTEPI kryptis, į kurią orientuotas projektas
(pažymėkite pagrindinę(-es))
Projekto
rezultatai (nurodykite pagal
1.2 lentelę, pvz., R01, R02, ...)
Ekonominė veikla, kurioje taikytini projekto rezultatai
(pažymėkite tinkamą(-as))
Projekto koordinatorius ir
partneriai
Projekto įgyvendinimo
laikotarpis, biudžetas ir institucijai tenkanti
dalis
Finansavimo šaltinis (pažymėkite
pagrindinį(-ius))
1. Biomedicinos
mokslai
Fiziniai
mokslai
Žemės ūkio
mokslai
Technologi-
jos mokslai
Socialiniai
mokslai Kita (nurodykite):
Tvarūs agrobiologiniai ištekliai (žemės ir
miškų ūkio paskirties dirvožemiai, vanduo,
augalai, gyvūnai) ir saugesnis maistas
Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir
perdirbimas (biorafinavimas)
Funkcionalus maistas (sveikatą, savijautą
gerinantys arba profilaktiškai veikiantys maisto produktai)
Molekulinės technologijos biofarmacijai
Nauji gamybos procesai, medžiagos ir
technologijos draugiškų aplinkai, energiją
tausojančių ir iškastinių išteklių naudojimą mažinančių inovatyvių bioproduktų plėtrai
Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar
atliekų, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas
Žiedinės ekonomikos (gamybos) plėtra
Bioišteklių ir bioproduktų rinkų, investicijų,
teisinio reguliavimo, mokesčių, vartotojų elgsenos (pvz., maisto švaistymo) ir demografinių pokyčių
(pvz., urbanizacijos) poveikio bioekonomikos plėtrai tyrimai
Kita (nurodykite):
Augalininkystė ir
gyvulininkystė
Miškininkystė ir
medienos ruoša
Žvejyba ir akvakultūra
Maisto produktų
gamyba
Gėrimų gamyba
Tabako gaminių
gamyba
Tekstilės gaminių ir
drabužių iš biožaliavų gamyba
Odos ir odos dirbinių
gamyba
Medienos, medienos ir
kamštienos gaminių bei
baldų gamyba
Popieriaus ir
popieriaus gaminių
gamyba
Chemijos produktų
(kosmetikos, kt.
produktų) iš biožaliavų gamyba
Vaistų pramonė,
naudojanti biožaliavas Guminių ir
plastikinių gaminių iš
biožaliavų gamyba Energetikos pramonė,
naudojanti biožaliavas Vandens surinkimas,
valymas ir tiekimas,
nuotekų valymas
Atliekų surinkimas,
tvarkymas ir šalinimas,
medžiagų atgavimas, regeneravimas
Statyba, naudojanti
biožaliavas Kita (nurodykite):
Koordinuojanti
institucija (pažymėkite):
Jūsų institucija
Kita Lietuvos
institucija
Užsienio
institucija
Bendras partnerių
skaičius, įskaitant koordinatorių
(nurodykite):
Užsienio partneriai
(jei yra, nurodykite šalis, pvz., Estija, ...):
Pradžia (nurodykite
metais):
Pabaiga (nurodykite metais):
Bendras projekto
biudžetas (nurodykite tūkst. eurų):
Institucijai tenkanti bendro biudžeto dalis
(nurodykite tūkst. eurų):
Valstybės biudžeto
asignavimai MTEP
veiklai
Nacionalinis
konkursinis mokslinių
tyrimų finansavimas
ES struktūrinių
fondų lėšos
(„Inovaciniai čekiai“, kt. priemonės)
Tarptautinė
mokslinių tyrimų ir (ar)
inovacijų programa („Horizontas“, kt.
programos)
Lietuvos verslo
subjektas(-ai) (privačios
lėšos)Užsienio verslo
subjektas(-ai) (privačios
lėšos) Kita (nurodykite):
Eil. Nr.
Vardas, pavardė (nurodykite)
Mokslinis
(kvalifikacinis) laipsnis (pažymėkite)
Pareigos (pažymėkite tas pareigas, kurios sudaro ne mažiau
kaip 0,25 etato)
Mokslo sritis (pažymėkite)
Bioekonomikos MTEPI kryptis, kurioje dirbama (pažymėkite pagrindinę(-es))
Turimi patentai, taikytini bioekonomikos sektoriuje
(jei yra, glaustai
apibūdinkite)
El. pašto adresas (nurodykite)
1. Habilituotas daktaras
arba daktaras, praėjęs
habilitacijos procedūrą
Daktaras
Magistras
Kita (nurodykite):
Profesorius
Docentas
Lektorius
Vyriausiasis mokslo
darbuotojas
Vyresnysis mokslo
darbuotojas
Mokslo darbuotojas
Kita (nurodykite):
Biomedicinos mokslai
Fiziniai mokslai
Žemės ūkio mokslai
Technologijos mokslai
Socialiniai mokslai
Kita (nurodykite):
Tvarūs agrobiologiniai ištekliai (žemės ir miškų ūkio paskirties dirvožemiai,
vanduo, augalai, gyvūnai) ir saugesnis maistas
Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)
Funkcionalus maistas (sveikatą, savijautą gerinantys arba profilaktiškai
veikiantys maisto produktai)
Molekulinės technologijos biofarmacijai
Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos draugiškų aplinkai,
energiją tausojančių ir iškastinių išteklių naudojimą mažinančių inovatyvių
bioproduktų plėtrai
Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų apdorojimas,
saugojimas ir šalinimas
Žiedinės ekonomikos (gamybos) plėtra
Bioišteklių ir bioproduktų rinkų, investicijų, teisinio reguliavimo, mokesčių,
vartotojų elgsenos (pvz., maisto švaistymo) ir demografinių pokyčių (pvz.,
urbanizacijos) poveikio bioekonomikos plėtrai tyrimai Kita (nurodykite):
34
8 priedas. Lietuvos teisės aktų bioekonomikos srityje analizė
14 lentelė. Lietuvos teisės aktų bioekonomikos srityje turinio aprašai
Eil.
Nr. Lietuvos teisės aktai Su bioekonomika susijęs Lietuvos teisės aktų turinys
1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio,
maisto ūkio ir kaimo plėtros įstaty-
mas. 2008-07-01, Nr. 81-3174. Su-
vestinė redakcija 2017 01 01. Vil-
nius.
Įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama šių
tikslų: sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto
ūkio sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos sub-
jektų ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių
gyventojų gyvenimo lygio kilimą; užtikrinti darnią konkurencingos miškų ūkio
veiklos plėtrą; darnios plėtros pagrindu saugoti natūralią kaimo vietovių etnokul-
tūrinę aplinką; užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami saugūs, geros kokybės ir plataus
asortimento žemės ūkio ir maisto produktai; tausoti aplinką, gerinti jos būklę tai-
kant agrarinės aplinkosaugos priemones, plėtoti ekologinę gamybą ir skatinti su-
derintą atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą; išsaugoti vertingas miškų eko-
sistemas, padidinti Lietuvos miškingumą, miškų apsauginę ir rekreacinę vertę; iš-
saugoti ir didinti dirvožemio našumą taikant melioracines ir kitas priemones; ra-
cionaliai naudoti žemę žemėtvarkos ir agrotechnikos priemonių pagrindu.
2. Lietuvos Respublikos miškų įstaty-
mas.2001 04 25. Nr. 35-1161. Suves-
tinė redakcija 2017 04 27. Vilnius.
Įstatymas skirtas: reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir suda-
ryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal
vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų
miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti ša-
liai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės iš-
saugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos
kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines
funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms.
3. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m.
gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015
patvirtinta Valstybės pažangos strate-
gija „Lietuvos pažangos strategija
„Lietuva 2030“.
Šiame strateginiame dokumente nurodyta šalies raidos kryptis – didinti paskatas
verslui investuoti į „žaliąsias“ technologijas, prekes ir paslaugas; diegti pažangias,
išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas
ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto sektoriuose; užtikrinti ekosistemų
stabilumą ir saugoti biologinę įvairovę, darniai vystant miškininkystę ir tausojantį
žemės ūkį bei žuvininkystę.
4. Lietuvos Respublikos Seimo nutari-
mas „Dėl nacionalinės klimato kaitos
valdymo politikos strategijos patvirti-
nimo“. 2012 m. lapkričio 6 d. Nr. XI-
2375. Vilnius.
Vienas iš numatytų strategijoje tikslų yra didinti miškingumą apželdinant nenau-
dojamas ir žemės ūkiui mažai tinkamas žemes, vykdyti darnią miškininkystės po-
litiką, išplečiant miško kirtimo atliekų paėmimo biokuro gamybai mastą. Progra-
moje numatyta 7 kartus – nuo 70 tūkst. m3 iki 500 tūkst. m3 – kiekvienais metais
padidinti miško kirtimo atliekų paėmimą biokuro gamybai. Planuojama pradėti
keturis europinius projektus, kurie paskatins išmaniųjų tinklų įdiegimą, užtikrins
didelio masto tvaraus biokuro gamybą. Bus pradėta Pažangiųjų miestų programa,
išskirianti pirmaujančius miestus pagal prioritetų įgyvendinimą.
Iki 2020 m. transporto sektoriuje AEI dalis, palyginti su galutiniu energijos suvar-
tojimu, turėtų pasiekti 10 proc. Strategijoje iškeltas uždavinys – padidinti biode-
galų dalį mišinyje su iškastiniu kuru iki 20 proc. Numatyta naudoti alternatyvius
degalus (biodegalus, biodujas, elektros energiją, vandenilį ir kt.), nustatyti biode-
galų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistemą, biodegalų maišymą į degalus, pa-
gamintus iš mineralinių degalų, skatinti 2-osios ir 3-iosios kartos tvarios gamybos
biodegalų gamybą ir naudojimą.
5. Lietuvos Respublikos Seimo nutari-
mas „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros
2014–2020 metų programos patvirti-
nimo“. 2013 m. gruodžio 18 d. Nr.
1281. Vilnius.
Šiame strateginiame dokumente nurodyta, kad svarbus inovacijų šaltinis yra va-
dinamosios didelio poveikio technologijos. Europos Komisijos 2012 m. birželio
26 d. komunikate Nr. KOM(2012) 341 prie tokių technologijų priskiriamos ir bio-
technologijos.
6. Lietuvos Respublikos Seimo nutari-
mas „Dėl prioritetinių mokslinių ty-
rimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos
(sumanios specializacijos) krypčių ir
jų prioritetų įgyvendinimo programos
patvirtinimo“. 2014 m. balandžio 30
d. Nr. 411. Vilnius.
Programoje numatyta, kad Lietuvos socialinę ir ekonominę plėtrą veiks su svei-
katos apsauga susiję ilgalaikiai veiksniai ir tendencijos – didėjančios sveikatos
priežiūros ir vaistų įsigijimo išlaidos, ilgėjanti gyvenimo trukmė, todėl prioritetine
kryptimi taps sveikatos technologijos ir biotechnologijos. Išteklių stoka veiks kaip
mokslu pagrįstų radikalių technologinių inovacijų, tame tarpe ir biotechnologijų,
proveržio katalizatorius. Šiame strateginiame dokumente numatyta skatinti moks-
linių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų veiklas, kurios suda-
rytų sąlygas atsirasti tvariai maisto grandinei, tvariai naudoti biologinius išteklius
žemės ir maisto ūkyje, gaminti saugų ir kokybišką maistą, efektyviai kurti ir nau-
doti maisto žaliavas. Tarp prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėt-
ros krypčių numatyta energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų ap-
dorojimas, saugojimas ir šalinimas.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl Lietuvos konvergen-
Nutarime įvardinta, kad vienas iš konkurencingumo didinimo būdų yra įgyven-
dinti Aukštųjų technologijų plėtros programą ir Pramoninės biotechnologijos
programą. Skatinant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijų
35
cijos 2011 metų programos ir nacio-
nalinės reformų darbotvarkės“. 2011
m. Balandžio 27 d. Nr. 491. Vilnius.
plėtrą, viena iš numatomų prioritetinių veiksmų krypčių yra įgyvendinti Biomedi-
cinos ir biotechnologijos, Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų,
Inžinerijos ir informacinių technologijų, Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtines
tyrimų programas.
Didinant atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimą šiuo metu naudojamos
šios paramos priemonės: taikoma prisijungimo prie tinklo nuolaida, esant ribo-
tiems perdavimo pajėgumams, pirmenybė teikiama atsinaujinantiems energijos iš-
tekliams, taikomos biodegalų mokesčių išlygos, elektros ir šilumos supirkimo
kompensaciniai tarifai (angl. feed-in tariff), lengvatos balansuoti elektros energiją.
Lietuvos nacionalinis tikslas – atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su
bendru galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais padidinti iki 23 procentų.
Viena rodiklio dedamųjų dalių – įsipareigojimas, kad atsinaujinančių energijos
išteklių energija, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų 10 procentų trans-
porto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Taip pat numatoma riboti šiltna-
mio efektą sukeliančių dujų kiekį ir skatinti biodujų ir kitų iš atliekų pagamintų
energijos formų panaudojimą.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl 2014–2020 metų na-
cionalinės pažangos programos pat-
virtinimo“. 2012 m. lapkričio 28 d.
Nr. 1482. Vilnius.
Dokumente kaip prioritetas išskiriama „ekonominiam augimui palanki aplinka“.
Siekiant užtikrinti tvarų ir neigiamo poveikio aplinkai nedarantį ekonominį au-
gimą, būtina suderinti aplinkosaugos, ekonominės ir socialinės plėtros interesus.
Vienas iš pažangos programos tikslų – skatinti darnų išteklių naudojimą, užtikrinti
ekosistemų stabilumą. Siekiant sukurti sumanią ekonomiką, svarbi infrastruktūros
plėtros ir darnaus vystymosi dermė, užtikrinanti, kad ekonomikos plėtra ir moder-
nizavimas neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Be to, svarbu
užtikrinti gerą gamtos išteklių kokybę ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės
išsaugojimą. Iki 2020 metų numatyta atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su
bendromis energijos sąnaudomis, padidinti iki 23 procentų, biologinio kuro dalį
padidinti iki 60 procentų, elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos ištek-
lių, dalį, palyginti su bendromis elektros energijos sąnaudomis, padidinti iki 21
procento. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu išsaugoti biologinę įvairovę.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl valstybinės studijų,
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
(socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–
2020 metų plėtros programos patvir-
tinimo. 2012 m. gruodžio 5 d. Nr.
1494. Vilnius.
Dokumente teigiama, kad studijos bei MTEP yra glaudžiai susiję su visomis šalies
raidos sritimis. Siekiant sukurti žiniomis grįstą ekonomiką, eiti darnios plėtros ke-
liu, kurti ir plėtoti modernų, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkį, daug dėmesio
turi būti kreipiama į studijų plėtrą ir MTEP. Programos strateginis tikslas – skatinti
darnią žmogaus ir visuomenės raidą, stiprinančią šalies konkurencingumą ir suda-
rančią sąlygas inovacijoms, plėtojant studijas ir vykdant MTEP.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl nacionalinės darnaus
vystymosi strategijos patvirtinimo ir
įgyvendinimo“. 2003 m. rugsėjo 11
d. Nr. 1160. Vilnius.
Strateginiame dokumente teigiama, kad Lietuvai svarbūs šie ES darnaus vysty-
mosi strategijos prioritetai – pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, pasaulinės kli-
mato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės apsauga, nedarbo,
skurdo ir socialinės atskirties mažinimas.
Tarp dokumente įvardijamų darnaus vystymosi galimybių išskirta tai, kad plates-
nis atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens, biomasės, žemės gel-
mių energijos) naudojimas, mažos galios kogeneracinių elektrinių plėtra, platesnis
biokuro ir biodegalų naudojimas energetikoje ir transporte sudarys galimybę su-
mažinti iškastinio organinio kuro naudojimą ir su tuo tiesiogiai susijusią oro taršą,
mažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Oro taršą mažinti padės toliau diegia-
mos ekoinovatyvios technologijos, tausojančio vartojimo principų taikymas, ap-
linkosauginio audito, įmonių socialinės atsakomybės skatinimas, diegiami „ža-
liųjų pirkimų“ principai.
Dokumente daug dėmesio skiriama ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės iš-
saugojimui.
Išskiriami tokie trumpalaikiai strategijos tikslai kaip sukurti šiuolaikišką, Lietuvos
nacionalinius interesus ir ES reikalavimus atitinkančią kraštovaizdžio ir biologi-
nės įvairovės, kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo sistemą; sudaryti sąlygas
sukurti šiuolaikišką komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pavojingų at-
liekų tvarkymo sistemą ir išplėsti viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų
teikimą, ugdyti gyventojams atliekų tvarkymo kultūrą ir kelti visuomenės ekolo-
ginį sąmoningumą. Iš pastarojo tikslo seka uždavinys, skirtas užtikrinti efektyvų
biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą atsižvelgiant į gamybos ir kitos ūkinės veik-
los, taip pat komunalinių biologiškai skaidžių atliekų bendro tvarkymo galimybes.
Žemės ūkyje ilgalaikis uždavinys yra skatinti efektyvią biodegalų gamybos plėtrą.
Siekiant gerinti aplinkos kokybę norima ekonominėmis priemonėmis skatinti nau-
doti biologinį kurą ir gaminti elektrą ir šilumą kogeneracinėse elektrinėse bei nus-
tatyti biokurą ir biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl nacionalinės miškų
ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020
metų programos patvirtinimo“. 2012
m. gegužės 23 d. Nr. 569. Vilnius.
Dokumente įvardintas miškų ūkio plėtros strateginis tikslas – didinti miškų tei-
kiamą įvairiapusę naudą visuomenei atsižvelgiant į ilgą miško augimo trukmę ir
nuosavybės formų skirtumus bei sąveiką, užtikrinant darnaus miškų ūkio principų
įgyvendinimą visuose šalies miškuose.
36
Kitas įvardijamas tikslas – užtikrinti racionalų Lietuvos miškų išteklių naudojimą
ir didinti medynų produktyvumą. Šio tikslo siekiama, nes, norint, kad miškas pa-
tenkintų suderintus visuomenės poreikius, būtina gausinti ir racionaliai naudoti
miškų išteklius. Išskiriami tokie uždaviniai kaip skatinti investicijas į miškus ir
miškų ūkį, ypač inovacijas bei išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą at-
sižvelgiant į jų ekologinį ir socialinį vaidmenį, klimato kaitos įtaką. Galiausiai,
siekiama suderinti miško ugdomųjų, sanitarinių ir pagrindinių kirtimų apimtį, pa-
didinti smulkios nelikvidinės medienos ir miško kirtimo atliekų panaudojimo bio-
kurui gaminti apimtį.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl valstybinio atliekų
tvarkymo 2014–2020 metų plano
patvirtinimo“. 2002 m. balandžio 12
d. Nr. 519. Vilnius.
Dokumente išskiriami strateginiai atliekų tvarkymo iki 2020 metų tikslai ir užda-
viniai: sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumus bei
užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos
iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių komunalinių
biologiškai skaidžių atliekų.
Įvardintos atliekų tvarkymo sistemos plėtros kryptys ir valstybinės užduotys pagal
atskirus atliekų srautus: užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės bio-
logiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m.
susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.
Siekiant mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose ir įgyvendinti atliekų prevencijos
ir tvarkymo prioritetų eiliškumą būtina sukurti reikiamą komunalinių atliekų tvar-
kymo infrastruktūrą – nuo rūšiuojamojo atliekų surinkimo priemonių iki mecha-
ninio ir mechaninio biologinio atliekų apdorojimo, atskirai surinktų biologiškai
skaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo ir po rūšiavimo likusių ir perdirbti netin-
kamų atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių.
Siekiant mažinti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose,
planuojama skatinti biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruk-
tūros sukūrimą ir plėtrą, šviesti ir informuoti visuomenę apie biologiškai skaidžių
atliekų rūšiavimo ir tvarkymo svarbą.
Planuojama tobulinti ir plėsti biologiškai skaidžių gamybos atliekų, įskaitant vie-
šojo maitinimo ir kitose įstaigose susidarančias maisto ruošimo atliekas, rūšiuoja-
mojo surinkimo sistemas, susidarymo ir tvarkymo kontrolę. Kuriant biologiškai
skaidžių atliekų tvarkymo sistemą, planuojama parengti komposto, raugo, gautų
iš biologiškai skaidžių atliekų, kokybės reikalavimus ir naudojimo rekomendaci-
jas.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl investicijų skatinimo
ir pramonės plėtros 2014–2020 metų
programos patvirtinimo“. 2014 m.
rugsėjo 17 d. Nr. 986. Vilnius.
Programos patvirtinimo dokumente teigiama, kad Lietuvos ekonomikai kasmet
augant iki 3 proc., tarša gali didėti, jeigu nebus įgyvendintos papildomos išmeta-
mųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės. Tam reikia
ES paramos, kuri padėtų didinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, atsi-
naujinančių energijos išteklių naudojimą ir taip riboti išmetamųjų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį, neviršijant leistinų taršos normų ir siekiant nustatytų ro-
diklių.
Daug dėmesio reikėtų skirti darniam vystymuisi, geros kokybės darbo vietų kūri-
mui pramonėje, perėjimui prie tausesnio išteklių naudojimo ir tokių priemonių
kaip ekologinis projektavimas ar Europos ekologinio ženklo naudojimas diegi-
mui. Reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas pramonės įmonėms gauti tinkamą fi-
nansavimą, diegiant veiksmingas žaliavas ir energiją taupančias, taip pat atliekų
perdirbimo technologijas
Siekiant mažinti žaliavų importą, priklausomybę nuo užsienio žaliavų tiekėjų ir
gamintojų, su tuo susijusią riziką ir taip didinti Lietuvos pramonės konkurencin-
gumą, tikslinga: sukurti priemonių, pagal kurias daugelis įmonių būtų mokomos
nustatyti žaliavų naudojimo efektyvumą, lyginti jį su konkurentų žaliavų naudo-
jimo efektyvumu, nuolat diegti veiklos efektyvumą didinančias inovacijas, ir ska-
tinti įmones tai daryti; remti įmones, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo, ir jas kon-
sultuoti, kaip nuolat didinti žaliavų naudojimo efektyvumą, naudoti jas darniai;
mokyti įmones taikyti ekologinio gaminių projektavimo, išteklius tausojančios ir
švaresnės gamybos principus ir metodus; skatinti tausų vartojimą ir žaliuosius pir-
kimus; skatinti ir remti biudžetinius mokslinius tyrimus, skirtus efektyviam pag-
rindinių žaliavų naudojimui; skatinti įmones drauge diegti regiono pramoninės
simbiozės principus, leidžiančius taupyti žaliavas ir mažinti susidarančių atliekų.
14. Lietuvos Respublikos Seimo nutari-
mas „Dėl Lietuvos Respublikos Vy-
riausybės programos“. 2016 m. gruo-
džio 13 d. Nr. XIII-82. Vilnius.
Programoje numatytos šios prioritetinės priemonės:
skatinti investicijas į modernią Lietuvos medienos ir biotechnologijų pramonę
bei biomasės energetiką, prisidedant prie ciklinės (žiedinės) ekonomikos plėt-
ros, skatinti žemės ūkio veiklas, alternatyvias energetinės fitomasės išaugini-
mui ir (ar) perdirbimui į kurą;
užtikrinti, kad valstybinės reikšmės miškai būtų naudojami tik tiek, kiek yra
reikalinga vietinei medienos pramonei ir siekti, kad neapdirbtų žaliavų eks-
portą visiškai pakeistų didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas Lietuvoje ku-
riantis apdirbtų žaliavų ir gaminių eksportas;
37
įgyvendinti nuostatą, kad plynieji kirtimai būtų leidžiami tik ūkinės paskirties
miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gy-
venamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hid-
rologiniam režimui, biologinei įvairovei);
remti tausojantį ir subalansuotą ūkininkavimą ir visaverčio maisto gamybos
plėtrą, atsižvelgiant į aplinkosauginius, sveikatos reikalavimus ir gyvenimo
kaime kokybės gerinimą;
siekti išsaugoti dirvožemio derlingumą, skatinti tausios žemdirbystės prakti-
kos įgyvendinimą diegiant pažangias žemdirbystės sistemas;
laikytis griežtos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsisakymo (drau-
dimo) Lietuvoje politikos;
imtis aktyvių ir ambicingų priemonių maisto švaistymui mažinti, padėti savi-
valdybėms organizuoti maisto atliekų surinkimo sistemą ir diegti priemones,
sudarančias sąlygas mažinti maisto atliekų susidarymą.
15. Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro, Lietuvos Respubli-
kos ūkio ministro įsakymas „Dėl
prioritetinių mokslinių tyrimų ir eks-
perimentinės (socialinės, kultūrinės)
plėtros ir inovacijų raidos (sumanios
specializacijos) krypties „sveikatos
technologijos ir biotechnologijos“
prioritetų veiksmų planų patvirti-
nimo“. 2015 m. balandžio 30 d. Nr.
V-422/4-293. Vilnius.
Dokumente pateikiamas prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socia-
linės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties
„Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioriteto „Molekulinės technologi-
jos medicinai ir biofarmacijai“ veiksmų planas. Jame numatyta, kad Lietuva per
artimiausią laikotarpį galėtų ir turėtų panaudoti unikalius konkurencinius egzis-
tuojančios pramonės privalumus biotechnologijų ir biofarmacijos srityse, kurių
neturi kaimyninės šalys, skatindama šios dinamiškos verslo šakos vystymąsi. Ga-
limas bendradarbiavimas ir sinergija tarp biotechnologijos, biofarmacijos ir bioin-
formatikos įmonių.
16. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio
įstatymas. 2003 m. gegužės 20 d. Nr.
IX-1565. Vilnius.
Dokumente teigiama, kad valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro, atsinauji-
nančiųjų energijos šaltinių, deginant atliekas, taip pat iš geoterminės energijos pa-
gamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas. Šis supirkimas yra vie-
šuosius interesus atitinkanti paslauga.
Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatomos šilumos ūkio plėtros
ir modernizavimo priemonės bei techniniai sprendiniai, įskaitant reikalavimus dėl
alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo bei jų proporcijų, šilumos įrenginių
galių ir jų įrengimo terminų bei nuostolių lygio šilumos perdavimo tinkluose; op-
timalus energijos ar kuro rūšių panaudojimo šilumos ar elektros energijos gamy-
bai bei bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai) plėtros mo-
delis, šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir potencialas atskirose savi-
valdybėse.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl Nacionalinės šilumos
ūkio plėtros 2015–2021 metų progra-
mos patvirtinimo“. 2015 m. kovo 18
d. Nr. 284. Vilnius
Dokumente įvardijamas strateginis Lietuvos tikslas šilumos ūkio sektoriuje – di-
dinti šilumos gamybos, perdavimo, vartojimo efektyvumą, pakeisti šilumos ga-
mybai naudojamas importuojamas gamtines dujas tvariais vietiniais ir atsinauji-
nančiais energijos ištekliais, taip mažinant šilumos kainas.
Teikiant finansinę paramą, numatoma plėtoti vietinės elektros energijos gamybą
– naudoti didelio naudingumo kogeneraciją; užtikrinti vietinių ir atsinaujinančių
energijos išteklių tvarumą, kainų patrauklumą.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje energetinė nepriklauso-
mybė išskiriama kaip svarbiausias prioritetas iki 2020 m. Siekiant patenkinti ener-
gijos poreikius naudojant tvarius vietinius, atsinaujinančius energijos išteklius,
užtikrinti patikimą energetinės sistemos veikimą ir tikslingai panaudoti turimus
šilumos ūkio privalumus, didžiuosiuose miestuose bus skatinama didelio naudin-
gumo kogeneracija.
Europos Komisijos (EK) komunikate „2020 m. konkurencingos, darnios ir sau-
gios energetikos strategija“ (COM(2010)639) nustatyta, kad ES narės iki 2020 m.
turi 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti
naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir 20 proc. padidinti energijos
vartojimo efektyvumą.
EK komunikate „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885)
tarp numatomų ES strateginių tikslų – skatinti energijos vartojimo efektyvumą,
plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką, mažinti valstybių narių priklausomybę
nuo įvairių rūšių kuro importo.
Direktyva 2009/28/EB numato atsinaujinančių energijos išteklių rinkos plėtros są-
lygas, susiejančias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą su didesniu ener-
gijos vartojimo efektyvumu ir įpareigoja numatyti centralizuoto šilumos ir vėsu-
mos tiekimo mechanizmus, skatinančius naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.
Lietuvai pagal šią direktyvą numatytas atsinaujinančių išteklių energijos dalies iš
bendro suvartojamos energijos kiekio planinis rodiklis 2020 m. yra 23 proc.
2013 m. centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai sunaudota 860–900 tūkst. tne
kuro, atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis sudarė 34 proc. Pagrindiniai
energijos ištekliai, kurie gali būti naudojami šilumai gaminti ir tiekti vartotojams:
38
dujos, biomasė, biodujos, energinę vertę turinčios atliekos ir durpės. 2013 m. Lie-
tuvoje iš viso buvo panaudota per 1 mln. tne biokuro. Prognozuojama, iki 2021
m. pagrįstas vietinis potencialas Lietuvoje gali siekti iki 1,8 mln. tne.
18. Atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros Lietuvos centralizuoto šilu-
mos tiekimo sistemose programa.
2010 m. Birželis. Vilnius.
Dokumente teigiama, kad santykinai didelės investicijos yra viena iš didžiausių
problemų, stabdančių biokogeneracijos plėtrą, nes technologija sunkiai gali kon-
kuruoti su iškastinio kuro jėgainėmis. Investicijų dydis turi didžiausią įtaką „ža-
liosios“ elektros savikainai.
Biokuro kogeneracijos plėtrai palankiausios sąlygos yra didžiuosiuose Lietuvos
miestuose, kur gerai išvystytos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Dideli
šilumos poreikiai ištisus metus šiuose miestuose sudaro palankias sąlygas efekty-
vios šilumos ir elektros gamybos plėtrai, kaip kurą panaudojant atsinaujinančius
energijos išteklius – biokurą. Didžiausias biokuro kogeneracijos plėtros potencia-
las yra Vilniuje ir Kaune, kur infrastruktūra leidžia pigiausiai plėtoti biokuro ko-
generaciją.
Apibendrinant biokuro kogeneracinių jėgainių ir komunalinių atliekų deginimo
stočių plėtrą, galima teigti: 2020 metams, prie esamų 22 MW elektrinės galios
biokuro kogeneracinių jėgainių, planuojama įrengti dar 240 MW elektrinės galios
biokuro kogeneracinių jėgainių, nevertinant komunalinių atliekų deginimo stočių.
Biokuro kogeneracijos plėtros tikslingumas turėtų būti pagrindžiamas ne vien į-
monių finansiniais tikslais, bet ir parodomas jo tikslingumas socialinės ekonomi-
kos kontekste. Vietinio kuro (biokuro) panaudojimas efektyviai šilumos ir elekt-
ros gamybai didintų šalies energetinę nepriklausomybę, mažintų kuro importą (pi-
nigai liktų šalyje), padėtų kurti darbo vietas. Biokuro panaudojimas vietoj iškasti-
nio kuro yra efektyviausia CO2 taršos mažinimo priemonė.
19. Lietuvos Respublikos žuvininkystės
įstatymas. 2000 m. birželio 27 d. Nr.
VIII-1756. Vilnius.
Numatyta užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą,
atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augin-
tojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.
20.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės programos įgyvendi-
nimo plano patvirtinimo“. 2017 m.
kovo 13 d. Nr. 167. Vilnius.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, diegiant atliekų prevencijos, pakartotinio
panaudojimo ir perdirbimo finansines paskatas ūkio subjektams. Savivaldybių at-
sakomybės už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų neteikimą, netinkamą tei-
kimą, užduočių neįvykdymą patvirtinimas. Atskirojo maisto atliekų surinkimo į-
gyvendinimas, komposto kokybės kriterijų ir sertifikavimo procedūrų patvirtini-
mas. Mokesčių už aplinkos teršimą atliekomis peržiūra siekiant nustatyti atliekų
mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus.
21.
Lietuvos Respublikos atsinauji-
nančių išteklių energetikos įstaty-
mas. 2011 m. gegužės 12 d. Nr.
XI-1375. Vilnius.
Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių
išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai
ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant
sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų
atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai
yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.
Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių šio įstatymo nustatyta tvarka
reguliuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas ir jo įgyvendina-
mieji teisės aktai: 1) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 2) Energetikos
ministerija; 3) Aplinkos ministerija; 4) Susisiekimo ministerija; 5) Švie-
timo ir mokslo ministerija; 6) Ūkio ministerija; 7) Žemės ūkio ministerija;
8) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; 9) savivaldybės.
22.
Lietuvos Respublikos ministro į-
sakymas „Dėl inovatyviųjų
viešųjų pirkimų gairių patvirti-
nimo“. 2014 m. gruodžio 29 d.
Nr. 4-938 Vilnius.
Inovatyviuoju viešuoju pirkimu pripažįstamas ikiprekybinis pirkimas.
Tai MTEP paslaugų, išskyrus tas, iš kurių gauta nauda panaudojama tik
perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ir už kurias viską su-
moka perkančioji organizacija arba kurios laikomos valstybės pagalba,
įsigijimas siekiant sukurti inovatyvųjį produktą. Dokumente taip pat a-
pibrėžiamas inovatyvusis produktas ir jo komercializacija. Inovatyvusis
produktas – sukurta ar iš esmės patobulinta medžiaga, gaminys, įrengi-
nys, įdiegtas naujas ar iš esmės patobulintas procesas, sistema, paslauga,
sukurtas ar iš esmės patobulintas ir įgyvendintas žmogaus, kultūros ir vi-
suomenės problemų sprendinys. Inovatyviojo produkto komercializacija
– jo pateikimo rinkai procesas, investuojant į tokio produkto pritaikymą
vartotojo poreikiams ir pardavimą
23.
Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bės nutarimas „Dėl ikiprekybinių
pirkimų vykdymo tvarkos aprašo
patvirtinimo“. 2015 m. liepos 1 d.
Nr. 709. Vilnius.
Ikiprekybinis pirkimas – MTEP paslaugų, išskyrus tas, iš kurių gauta
nauda panaudojama tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti
ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija arba kurios laikomos
valstybės pagalba, įsigijimas siekiant sukurti inovatyvųjį produktą. Or-
ganizuojant ir vykdant ikiprekybinius pirkimus užtikrinama atvira,
skaidri ir nediskriminuojanti procedūra, taip pat turi būti laikomasi šių
principų: 1) inovatyvumo – ikiprekybinis pirkimas turi būti vykdomas
tik tada, kai įsitikinama, kad rinka negali patenkinti esamo poreikio; 2)
39
konkurencingumo – ikiprekybinio pirkimo metu siekiama užtikrinti kon-
kurenciją tarp dalyvių; 3) rizikos ir naudos pasidalijimo – ikiprekybi-
niame pirkime dalyvaujantys subjektai turi būti suinteresuoti šio proceso
rezultatyvumu, todėl šio pirkimo nauda ir rizika turi būti dalijamasi pa-
gal rinkos sąlygas; sumokėta fiksuota kaina, mokama dalyviui už teikia-
mas MTEP paslaugas kiekviename ikiprekybinio pirkimo etape arba fi-
nansuojama perkamų MTEP paslaugų kainos dalis (procentais), mo-
kama dalyviui už teikiamas MTEP paslaugas kiekviename ikiprekybinio
pirkimo etape ir maksimalus tokios dalies dydis visiškai atitinka perkan-
čiosios organizacijos gautos naudos rinkos vertę ir dalyvio prisiimtą ri-
ziką; 4) vertės už pinigus – vertinant dalyvių pasiūlymus ir jų ikipreky-
binio pirkimo metu suteiktų MTEP paslaugų rezultatus, dėmesys turi
būti skiriamas didžiausią pridėtinę vertę kuriantiems pasiūlymams už
pagrįstą kainą
24.
Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bės nutarimas „Dėl nacionalinės
žaliųjų pirkimų įgyvendinimo
programos patvirtinimo. 2007 m.
rugpjūčio 8 d. Nr. 804. Vilnius.
Žaliasis pirkimas – toks viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija
įrašo bent minimalius Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosaugos
kriterijus į viešojo pirkimo dokumentus, pasirinkdama prekes, paslaugas
ir darbus (toliau vadinama – produktas) ne tik pagal jų kainą ir kokybę,
bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose pro-
dukto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinkai palankių
produktų. Žalieji pirkimai – darniosios plėtros – pagrindinės ilgalaikės
visuomenės vystymosi ideologijos, suformuluotos pasauliniame aukš-
čiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire 1992 metais, – vienas iš as-
pektų. Darniosios plėtros koncepcijos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai
komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Do-
kumente numatyta skatinti žaliuosius pirkimus ir pasiekti, kad per vie-
šuosius pirkimus įsigytos prekės, paslaugos ar darbai būtų kuo palan-
kesni aplinkai
40
9 priedas. Lokacijos koeficientai bioekonomikos sektoriuose
15 lentelė. Bendrosios pridėtinės vertės lokacijos koeficientai (LQ) ES šalių bioekonomikos sektoriuose (2014)
Biomasės gamybos sek-torius
Pilnutiniai biogrįstos ap-
dirbamosios gamybos
sektorius
Žemės ūkis Miškininkystė ir medie-
nos ruoša Žvejyba ir akvakultūra
Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba
Medienos ir jos gaminių gamyba
Popieriaus ir jo gaminių gamyba
Jungtinė Kara-lystė 0,42 Danija 0,68 Švedija 0,24
Jungtinė Kara-lystė 0,06 Austrija 0,14 Švedija 0,57 Graikija 0,16 Kipras 0,27
Belgija 0,44 Kipras 0,71
Jungtinė Kara-
lystė 0,46 Nyderlandai 0,10 Vokietija 0,17 Suomija 0,70 Airija 0,37 Graikija 0,32
Vokietija 0,49 Jungtinė Kara-lystė 0,76 Vokietija 0,49 Belgija 0,14 Belgija 0,26 Danija 0,71 Nyderlandai 0,50 Airija 0,34
Švedija 0,83 Vokietija 0,84 Belgija 0,49 Graikija 0,22 Slovėnija 0,27 Slovėnija 0,72 Prancūzija 0,53 Rumunija 0,40
Austrija 0,85 Italija 0,88 Suomija 0,56 Kipras 0,42 Čekija 0,31 Slovakija 0,75
Jungtinė Kara-
lystė 0,57 Danija 0,42
Airija 0,93 Belgija 0,99 Austrija 0,69 Airija 0,46 Lenkija 0,34 Vokietija 0,78 Kipras 0,67 Latvija 0,51
Danija 0,95 Prancūzija 0,99 Airija 0,93 Italija 0,46 Švedija 0,35 Kipras 0,79 Ispanija 0,68 Prancūzija 0,59
ES (28) 1,0 ES (28) 1,0 Danija 0,93 Vokietija 0,55 Vengrija 0,37 Jungtinė Kara-lystė 0,79 Belgija 0,72 Nyderlandai 0,71
Prancūzija 1,07 Nyderlandai 1,01 ES (28) 1,0 Ispanija 0,62 Prancūzija 0,69 Italija 0,83 Danija 0,81
Jungtinė Kara-
lystė 0,72
Nyderlandai 1,15 Švedija 1,01 Latvija 1,04 Prancūzija 0,71 Jungtinė Kara-lystė 0,73 Austrija 0,85 Vengrija 0,87 Kroatija 0,76
Kipras 1,27 Slovėnija 1,02 Portugalija 1,13 Danija 0,75 Nyderlandai 0,78 ES (28) 1,0 Vokietija 0,88 Estija 0,80
Italija 1,35 Vengrija 1,04 Prancūzija 1,14 ES (28) 1,0 Slovakija 0,96 Belgija 1,06 Bulgarija 0,99 Ispanija 0,81
Portugalija 1,41 Austrija 1,14 Slovėnija 1,18 Vengrija 1,15 ES (28) 1,0 Vengrija 1,07 ES (28) 1,0 Belgija 0,82
Slovėnija 1,45 Slovakija 1,19 Kipras 1,30 Lenkija 2,00 Bulgarija 1,16 Estija 1,07 Italija 1,15 Bulgarija 0,92
Ispanija 1,58 Čekija 1,22 Nyderlandai 1,30 Austrija 2,27 Italija 1,21 Čekija 1,10 Kroatija 1,90 Italija 0,99
Suomija 1,67 Ispanija 1,29 Estija 1,42 Rumunija 2,32 Suomija 1,26 Prancūzija 1,12 Švedija 2,07 ES (28) 1,0
Čekija 1,72 Portugalija 1,29 Čekija 1,45 Bulgarija 2,79 Rumunija 1,39 Nyderlandai 1,13 Portugalija 2,11 Vengrija 1,02
Lenkija 1,82 Graikija 1,32 Italija 1,47 Portugalija 2,96 Lietuva 1,78 Portugalija 1,17 Čekija 2,16 Vokietija 1,15
Latvija 2,14 Suomija 1,35 Ispanija 1,65 Kroatija 3,09 Danija 2,13 Latvija 1,34 Suomija 2,35 Čekija 1,17
Estija 2,16 Bulgarija 1,48 Lenkija 1,84 Lietuva 3,39 Airija 2,63 Ispanija 1,45 Lenkija 2,42 Slovakija 1,29
Graikija 2,28 Lenkija 1,69 Kroatija 2,20 Slovėnija 3,81 Latvija 2,88 Lenkija 1,59 Austrija 2,54 Portugalija 1,35
Lietuva 2,38 Kroatija 1,73 Lietuva 2,27 Čekija 4,15 Ispanija 2,98 Bulgarija 1,64 Rumunija 2,58 Lietuva 1,51
Kroatija 2,43 Estija 1,84 Graikija 2,33 Švedija 5,38 Estija 3,25 Graikija 1,65 Slovėnija 2,66 Slovėnija 1,53
Slovakija 2,75 Airija 1,95 Slovakija 2,44 Slovakija 5,62 Kipras 3,38 Kroatija 1,87 Slovakija 4,32 Austrija 1,75
Vengrija 2,75 Latvija 2,12 Vengrija 3,05 Estija 7,46 Portugalija 3,42 Lietuva 2,19 Lietuva 5,01 Lenkija 1,75
Bulgarija 3,17 Rumunija 2,21 Bulgarija 3,30 Suomija 10,17 Kroatija 6,31 Airija 2,45 Estija 8,90 Švedija 2,72
Rumunija 3,28 Lietuva 2,39 Rumunija 3,48 Latvija 10,24 Graikija 8,25 Rumunija 2,48 Latvija 9,93 Suomija 4,34
Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Eurostato duomenis: National accounts aggregates by industry (up to NACE A*64) ir GDP and main components (output, expendi-ture and income)
41
16 lentelė. Užimtumo lokacijos koeficientai (LQ) ES šalių bioekonomikos sektoriuose (2014)
Biomasės gamybos sek-
torius
Pilnutiniai biogrįstos ap-dirbamosios gamybos
sektorius
Žemės ūkis Miškininkystė ir medie-
nos ruoša Žvejyba ir akvakultūra
Maisto produktų, gėrimų
ir tabako gamyba
Medienos ir jos gaminių
gamyba
Popieriaus ir jo gaminių
gamyba
Belgija 0,26
Jungtinė Kara-
lystė 0,60 Belgija 0,27 Nyderlandai 0,10 Austrija 0,10 Švedija 0,55 Nyderlandai 0,31 Rumunija 0,45
Jungtinė Kara-
lystė 0,28 Nyderlandai 0,62
Jungtinė Kara-
lystė 0,27 Belgija 0,22 Slovakija 0,10
Jungtinė Kara-
lystė 0,62 Airija 0,47 Kipras 0,50
Vokietija 0,31 Danija 0,77 Švedija 0,29 Jungtinė Kara-lystė 0,30 Belgija 0,11 Nyderlandai 0,68 Prancūzija 0,50 Airija 0,60
Nyderlandai 0,45 Švedija 0,83 Vokietija 0,31 Vokietija 0,37 Vokietija 0,15 Suomija 0,71
Jungtinė Kara-
lystė 0,52 Latvija 0,61
Švedija 0,46 Belgija 0,90 Slovakija 0,46 Kipras 0,38 Švedija 0,27 Slovėnija 0,81 Belgija 0,59 Jungtinė Kara-lystė 0,61
Danija 0,50 Italija 0,92 Nyderlandai 0,47 Prancūzija 0,45 Slovėnija 0,34 Danija 0,82 Danija 0,60 Danija 0,63
Prancūzija 0,55 Prancūzija 0,97 Danija 0,47 Ispanija 0,48 Vengrija 0,37 Italija 0,87 Ispanija 0,62 Graikija 0,67
Čekija 0,66 Airija 0,98 Estija 0,55 Graikija 0,57 Čekija 0,37 Slovakija 0,89 Vokietija 0,67 Nyderlandai 0,69
Slovakija 0,66 Vokietija 0,98 Prancūzija 0,56 Airija 0,64 Rumunija 0,42 Austrija 0,91 Graikija 0,69 Prancūzija 0,78
Italija 0,74 Ispanija 0,99 Kipras 0,56 Italija 0,67 Nyderlandai 0,44 Belgija 0,97 ES (28) 1,0 Ispanija 0,81
Estija 0,76 ES (28) 1,0 Čekija 0,60 Danija 0,90 Bulgarija 0,48 ES (28) 1,0 Kipras 1,04 Portugalija 0,88
Ispanija 0,82 Austrija 1,08 Italija 0,73 ES (28) 1,0
Jungtinė Kara-lystė 0,48 Rumunija 1,01 Italija 1,07 Belgija 0,89
Kipras 0,82 Slovėnija 1,09 Suomija 0,74 Portugalija 1,19 Lenkija 0,51 Vokietija 1,02 Vengrija 1,08 ES (28) 1,0
Austrija 0,89 Suomija 1,11 Ispanija 0,81 Čekija 1,86 Prancūzija 0,84 Portugalija 1,09 Bulgarija 1,36 Italija 1,06
Suomija 0,90 Rumunija 1,11 Austrija 0,83 Vengrija 1,97 Suomija 0,87 Ispanija 1,10 Švedija 1,37 Bulgarija 1,06
ES (28) 1,0 Graikija 1,12 ES (28) 1,0 Lenkija 2,05 Danija 0,92 Prancūzija 1,11 Portugalija 1,50 Slovakija 1,08
Airija 1,14 Portugalija 1,14 Latvija 1,14 Rumunija 2,31 ES (28) 1,0 Airija 1,14 Austrija 1,61 Kroatija 1,09
Vengrija 1,37 Slovakija 1,19 Airija 1,15 Austrija 2,36 Lietuva 1,20 Čekija 1,15 Kroatija 1,80 Vengrija 1,14
Latvija 1,50 Vengrija 1,27 Vengrija 1,35 Bulgarija 2,37 Italija 1,43 Estija 1,26 Suomija 1,82 Vokietija 1,22
Slovėnija 1,68 Kipras 1,30 Slovėnija 1,63 Slovėnija 3,03 Estija 1,48 Graikija 1,28 Rumunija 1,97 Lietuva 1,24
Lietuva 1,85 Čekija 1,38 Lietuva 1,73 Švedija 3,82 Airija 2,23 Vengrija 1,33 Slovėnija 2,04 Čekija 1,40
Kroatija 1,91 Bulgarija 1,44 Kroatija 1,76 Kroatija 3,87 Latvija 2,31 Latvija 1,44 Lenkija 2,14 Estija 1,40
Portugalija 2,18 Lenkija 1,62 Portugalija 2,19 Suomija 3,98 Ispanija 2,83 Kipras 1,47 Čekija 2,42 Lenkija 1,42
Lenkija 2,32 Kroatija 1,74 Lenkija 2,37 Lietuva 4,39 Portugalija 4,36 Bulgarija 1,50 Slovakija 2,61 Austrija 1,43
Graikija 2,47 Lietuva 1,90 Graikija 2,50 Estija 4,45 Kroatija 4,89 Lenkija 1,53 Lietuva 3,63 Slovėnija 1,64
Bulgarija 3,93 Estija 1,92 Bulgarija 4,07 Slovakija 4,65 Graikija 6,28 Lietuva 1,61 Estija 5,19 Švedija 2,09
Rumunija 5,93 Latvija 2,05 Rumunija 6,20 Latvija 8,43 Kipras 17,60 Kroatija 1,81 Latvija 5,63 Suomija 2,88
Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Eurostato duomenis: National accounts employment data by industry (up to NACE A*64)