ŠIAME NUMERYJE:
Naujos jungtys Baltijos šalims atveria elektros kelius į Europą
Šalies elektros sistema pasiruošusi žiemai
„LitPol Link“ veikia bandomuoju režimu
Žvilgsnis į
Leidinį leidžia elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“
2015 gruodis | Nr. 8 (36)
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
Plačiau 8 p.
Plačiau 4 p.
Nukelta į 6 p.
2015 m. gruodžio 14 d. Vilniuje simboliškai paminėta nauja Lietuvos energetikos pergalė – dvi naujosios tarptautinės elektros jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“, grąžinančios Lietuvą ir Baltijos šalis į Europos elektros tinklų žemėlapį.
„Per šiuos penkerius metus įgyvendindami du ypač sudėtingus strateginius projektus Nukelta į 2 p.
ELEKTROS RINKA
Lapkritį Baltijos jūros regione išaugo pigios elektros pasiūla
Gruodžio 14 d. simboliškai paminėta nauja Lietuvos energetikos pergalė – dvi naujosios tarptautinės elektros jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“, grąžinančios Lietuvą ir Baltijos šalis į Europos elektros tinklų žemėlapį. Nuotraukoje PSO vado-vai. Juliaus Kalinsko nuotr.
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ nuo 2015 m. gruodžio 9 d. ryto veikia bandomuoju režimu – elektra tą dieną tekėjo iš Lenkijos į Lietuvą. Bandomasis režimas – paskutinis patikrinimo etapas prieš pradedant įprastą jungties veikimą.
Lietuvos elektros energetikos sistema pasiruošusi 2015–2016 m. žiemai. Nors per metus bendra elektrinių įrengtoji galia šiek tiek sumažėjo, tarptautinių jungčių ir šalies elektrinių prieinamos galios pakanka patenkinti vartojimo poreikiams net ir sunkiomis žiemos sąlygomis. Didžiausias elektros poreikis prognozuojamas paskutiniąją sausio ir pirmąją vasario savaitę.
vienu metu nuėjome ilgą kelią, kuriame sukaupėme neįkainojamos patirties diegdami pirmąsias tokio tipo technologijas Lietuvos elektros sistemoje. Didžiulius „NordBalt“ ir „LitPol Link“ projektus įveikėme su vienminčiais Lenkijoje ir Švedijoje, o mūsų tarpusavio vienybė ir pasitikėjimas vieni kitais yra pavyzdys visai
Europai, kaip bendradarbiaudami su kaimynais galime kurti bendrą ir tvarią energetiką Europos Sąjungoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Lapkritį visame Baltijos jūros šalių regione formavosi žemesnės elektros kainos. Vidutinė mėnesio elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 45,8 EUR/MWh, beveik penktadaliu ma
žesnė nei spalį ir dešimtadaliu – nei pernai tuo pačiu metu.
Praėjusį mėnesį prasidėjo vėjų sezonas – Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino 84 proc. daugiau elektros nei spalį, iš viso 80 GWh
arba trečdalį visos vietoje pagamintos elektros. Be to, 2,5 karto išaugo gamyba šiluminėse elektrinėse ir 34 proc. – hidroelektrinėse.
2 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
Naujos jungtys Baltijos šalims atveria elektros kelius į EuropąAtkelta iš 1 p.
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
2015 m. gruodžio 14-ąją Valdovų rūmuose įvyko simboliška „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungčių įjungimo ceremonija
Lietuva su Lenkija ir Švedija yra sujungta nauja elektros sistemos technologija, pasitelkiant aukštosios įtampos nuolatinę srovę. Ši technologija, pritaikyta suderinti asinchroniškai veikiančias elektros sistemas, sudaro galimybę kontroliuoti elektros srautus ir leidžia perduoti elektrą dideliu atstumu be didesnių nuostolių.
Anot D. Virbicko, „LitPol Link“ ir „NordBalt“ panaikino esmines
„Didžiulius „NordBalt“ ir „LitPol Link“ projektus įveikėme su vienminčiais Lenkijoje ir Švedijoje, o mūsų tarpusavio vienybė ir pasitikėjimas vieni kitais yra pavyzdys visai Europai, kaip bendradarbiaudami su kaimynais galime kurti bendrą ir tvarią energetiką Europos Sąjungoje.“
Daivis Virbickas
infrastruktūrines kliūtis Baltijos jūros regione ir dabar visos jėgos gali būti telkiamos į naujus ambicingus tikslus – bendrus elektros rinkos projektus ir Baltijos šalių sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros sistema.
Abiejų jungčių statyba yra didžiausia investicija į Lietuvos
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“„Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą. „Litgrid“ įgyvendina strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija, taip pat šalies energetikos sistemos sinchroninio darbo su kontinentinės Europos elektros sistema projektus, sudaro technines sąlygas elektros rinkai veikti.
Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnät“„Svenska kraftnät“ atsako už saugų, aplinkai nekenksmingą ir efektyvų elektros tiekimą šiandien ir rytoj, taip
pat prižiūri ir plėtoja Švedijos elektros perdavimo tinklą, kurį sudaro 15 tūkst. km aukštosios įtampos elektros linijų. „Svenska kraftnät“ veikia kaip valstybės valdoma įmonė.
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius PSEPSE teikia elektros perdavimo sistemos paslaugas ir užtikrina, kad Lenkijos elektros sistema veiktų saugiai ir efektyviai, atitiktų sinchroninio bei asinchroninio režimo su kitomis Europos elektros sistemomis sąlygas.
PSE valdo elektros perdavimo tinklą, kurį sudaro 257 aukštosios įtampos (220–750 kV) linijos, jų bendras ilgis yra 14 tūkst. km. Tarp Lenkijos ir Švedijos veikia 450 kV aukštosios įtampos nuolatinės srovės kabelis „SwePol“, kurio ilgis yra 254 km. Nukelta į 3 p.
3Nr. 8 (36)2015 gruodis
Atkelta iš 2 p.
Simbolinis „LitPol Link“ ir „NordBalt“ įjungimas Valdovų rūmuose
elektros sistemą nuo nepriklausomybės atkūrimo. Iki 2020 m. elektros poreikis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kasmet augs po 1,1 proc. – pradėjus veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ Baltijos šalių galimybės parsisiųsti elektros iš kaimynų padidės trečdaliu.
Elektros biržos „Nord Pool Spot“ dalyviai Lietuvos prekybos zonoje jau nuo 2015 m. gruodžio 10 d. gali naudotis nauju pasiūlos šaltiniu „LitPol Link“, veikiančiu iki 500 MW galia.
„Nuo šiol turėdamos daugiau galimybių importuoti ir eksportuoti elektrą Lietuva ir Lenkija padidino savo energetinį saugumą. Fiziškai padidinti tarptautinių jungčių pralaidumą yra labai svarbu siekiant užsitikrinti patikimą elektros tiekimą, – sakė Lenkijos elektros perdavimo tinklų bendrovės PSE valdybos pirmininkas Henrykas Majchrzakas. – Šiuolaikinėje valstybėje patikima infrastruktūra,
Apie Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“
700 MW galios jungtis „NordBalt“ gali užtikrinti beveik visą Lietuvos elektros vartotojų paklausą nekarštą vasaros dieną. Lietuvos ir Švedijos krantus sujungė 400 km ilgio povandeninis kabelis, kuriuo teka aukštosios įtampos nuolatinė srovė. Dar 53 km kabelio patiesti sausumoje – Lietuvoje iki Klaipėdos ir Švedijoje iki Nybru. Investicijos į projektą siekia 550 mln. eurų. ES finansuota investicijų dalis yra 131 mln. eurų, likusius kaštus Lietuva ir Švedija dalijasi per pusę. Pirmąjį bendrą Lietuvos ir Švedijos energetikos projektą kartu įgyvendino Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“.
Šiuo metu vykdomi „NordBalt“ sisteminiai jungties bandymai lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų. Lietuvos ir Švedijos jungties valdymo centrus skiria 450 km per jūrą nuo Klaipėdos iki Nybru.
Apie Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“
500 MW galios jungtis „LitPol Link“ užbaigia Baltijos jūros regiono elektros žiedą. Per Alytaus ir Lazdijų rajonus Lietuvoje bei Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijas Lenkijoje 400 kV įtampos oro linija driekiasi 163 km. Projekto investicijos Lenkijoje siekia 430 mln. eurų, beveik pusę iš jų finansavo Europos Sąjunga. Lietuvoje visiems su jungtimi susijusiems darbams skirta 150 mln. eurų, ES indėlis sudaro 31,4 mln. eurų. Pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų jungties projektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir PSE.
užtikrinanti nepertraukiamą elektros perdavimą, yra visa ko pamatas, nes lemia ekonominį augimą.“
Šiuo metu vykdomi „NordBalt“ sisteminiai jungties bandymai lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų. Lietuvos ir Švedijos jungties valdymo centrus skiria 450 km per jūrą nuo Klaipėdos iki Nybru.
„Man džiugu matyti, kad šiandien pildome praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje kilusią svajonę – elektra sujungti valstybes aplink Baltijos jūrą ir sukurti Baltijos jūros žiedą. Ši jungtis ne tik didina Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinę nepriklausomybę, bet ir mūsų bei aplinkos labui sudaro daugiau galimybių efektyviau naudoti įvairius energetinius išteklius Baltijos jūros regione ir Šiaurės Europoje“, – sakė Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas.
4 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
Svarbiausias veikimo bandomuoju režimu tikslas – išbandyti jungtį kuo ekstremalesnėmis sąlygomis. Stebint, kaip jungties įrenginiai reaguoja į įvairių parametrų pokyčius, pasiruošiama kuo greičiau nustatyti galimų gedimų priežastis ir jas pašalinti.
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
„LitPol Link“ veikia bandomuoju režimu
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ nuo 2015 m. gruodžio 9 d. ryto veikia bandomuoju režimu – elektra tą dieną tekėjo iš Lenkijos į Lietuvą. Bandomasis režimas – paskutinis patikrinimo etapas prieš pradedant įprastą jungties veikimą.
„Jungties veikimas bandomuoju režimu – tai proga dar kartą iki smulkiausių detalių patikrinti, kaip jungtis prisitaikiusi veikti bet kokiomis sąlygomis, kaip į naujus srautus reaguoja rinka. Tik po šio bandomojo laikotarpio, visiškai įsitikinus jungties patikimumu, ji pradės veikti įprastu režimu, tačiau naujų elektros srautų poveikį jusime jau dabar“, – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
„Visus sau keltus uždavinius įvykdėme pagal planą. Labai džiaugiuosi, kad didelis iššūkis virsta didele sėkme. Lenkija ir Lietuva turi naują jungtį, kuri sustiprina energetinį saugumą leisdama prireikus importuoti elektrą, o kartu sudaro sąlygas saugiam elektros tranzitui tarp Rytų ir Vakarų Europos“, – teigia Lenkijos elektros perdavimo tinklų bendrovės PSE valdybos pirmininkas Henrykas Majchrzakas.
Svarbiausias veikimo bandomuoju režimu tikslas – išbandyti jungtį kuo ekstremalesnėmis
sąlygomis. Stebint, kaip jungties įrenginiai reaguoja į įvairių parametrų pokyčius, pasiruošiama kuo greičiau nustatyti galimų gedimų priežastis ir jas pašalinti.
Nuo įprasto jungties veikimo bandomoji eksploatacija skiriasi tuo, kad jos metu galimi jungties atsijungimai nuo kelių valandų iki savaičių, o veikimo patikimumas yra mažiau prognozuojamas. Bandomosios eksploatacijos laikotarpiu kai kuriomis valandomis ar dienomis „LitPol Link“ gali neveikti tol, kol bus išspręsti kilę iššūkiai.
„LitPol Link“ veikiant bandomuoju režimu, visa jungtimi perduodama elektra perkama ir parduodama „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Jau pirmąją bandomojo darbo dieną galima buvo justi to poveikį rinkai – pigesnė elektra iš Lenkijos teka į Lietuvą, šitaip sumažindama kainą ir Lietuvoje.
500 MW galios jungtis „LitPol Link“ Lietuvos ir Lenkijos elektros infrastruktūras sujungia pirmą kartą istorijoje. Jungtis yra Baltijos regiono šalių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis.
5Nr. 8 (36)2015 gruodis
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
„NordBalt“ jungties technologijų bandymai
„NordBalt“ atveju, skirtingai nei „LitPol Link“ jungtyje, pusė jungties valdymo „smegenų“ yra Klaipėdoje, kita pusė – už 400 km Nybru. Jos turi preciziškai tiksliai „susikalbėti“ keičiantis tūkstančiams signalų tarp šių stočių. Jokia klaida negalima, nes ji lemtų – mažiausiai – įrangos gedimą. Nuosekliai ir kantriai atliekami visi bandymai, kad ir kiek laiko jiems tektų skirti, nes
šio darbo kokybė lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų. Viso jungties kabelio įtampos bandymai atlikti dar vasarą po to, kai kabelis jau buvo paklotas jūros dugne.
„NordBalt“ jungtyje naudojama naujausia HVDC technologija – Voltage Source Converter (VSC), kuri leidžia nepriklausomai reguliuoti aktyviąją ir reaktyviąją galią.
aušinimo sistemų ir kt. – bandymai atliekami sumontavus įrenginius statybvietėje. „NordBalt“ jungtyje šie bandymai vyko 2015 m. rugpjūčio–lapkričio mėn.
Y SISTEMINIAI BANDYMAI (System tests)
Šie bandymai vykdomi visiškai pabaigus montuoti ir bandyti visas sistemas. Keitiklių stotis įjungiama ir pagal sudarytą programą bandomos stoties funkcijos bei darbas visais režimais.
„NordBalt“ jungties sisteminiai bandymai pradėti 2015 m. lapkričio 14 d. ir vyksta šiuo metu. Planuojama šių bandymų trukmė – apie 1 mėn.
Y BANDOMOJI EKSPLOATACIJA (Trial operation)
Baigus sisteminius bandymus jungtis įjungiama bandomuoju režimu. Stebimi jungties įrenginių darbo parametrai. Bandomoji „NordBalt“ eksploatacija truks 2 mėn.
Jungties keitiklių sistemų bandymai yra ilgas ir sudėtingas technologinis procesas, kurį sudaro keli pagrindiniai etapai.
Y GAMYKLINIAI VALDYMO SISTEMŲ BANDYMAI (Control and protection factory system test)
Kompiuterizuoti valdymo ir apsaugos sistemų blokai komplektuojami ir bandomi gamykloje. Šis procesas paprastai
užtrunka nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Vėliau valdymo blokai dar kartą bandomi juos pristačius į statybvietę. „NordBalt“ jungties gamykliniai valdymo sistemų bandymai pradėti 2014 m. rugsėjį ir baigti 2015 m. vasario mėn.
Y SISTEMŲ BANDYMAI (Sub system test)
Atskirų sistemų – vožtuvų, DC įrenginių, AC įrenginių, transformatorių, savųjų reikmių,
Nuosekliai ir kantriai atliekami visi bandymai, kad ir kiek laiko jiems tektų skirti, nes šio darbo kokybė lems patikimą jungties eksploataciją 30 metų.Pažangiausi ketvirtosios kartos VSC keitikliai suteikia lankstesnes valdymo galimybes, taip pat labai svarbią sistemos atkūrimo
po avarijos funkciją. Pirmuosius HVDC VSC keitiklius komerciniam darbui ABB įrengė 1999 m.
6 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
ELEKTROS RINKA
Atkelta iš 1 p.
Kaip per 2015 m. paaugo „Litgrid“
Lapkritį Baltijos jūros regione išaugo pigios elektros pasiūla
Kadangi didžiausia vietinė gamintoja Lietuvos elektrinė pagamino vos 1 GWh elektros, lapkritį vietos gamyba buvo dešimtadaliu mažesnė nei spalį ir Lietuva tradiciškai importavo didžiąją dalį – 74 proc. – vartojimui reikalingos elektros. Elektros importas iš Šiaurės šalių sudarė 59 proc., likusi dalis perduota iš trečiųjų šalių. Lapkričio pabaigoje sisteminių bandymų metu pirmą kartą tarp Lietuvos ir Lenkijos tekėjo elektra – per „LitPol Link“ jungtį paskutinę lapkričio savaitę į Lenkiją eksportuota 0,7 GWh elektros. Padidėjus paklausai konkuruodami tarpusavyje eksportuojamą elektrą pardavė Lietuvos ir Latvijos elektros gamintojai.
„Nord Pool Spot“ biržos Skandinavijos šalių prekybos zonose elektros kainos toliau pamažu augo ir vidutinė lapkričio mėnesio kaina pasiekė 24,9 EUR/MWh. Nepaisant augimo, ši kaina yra 17 proc. mažesnė
reaktoriai. Kainos šuolis Švedijoje paveikė visas kaimynines rinkas – 60 EUR/MWh riba buvo peržengta Suomijoje ir visose trijose Baltijos valstybėse. Vidutinė mėnesio elektros kaina Švedijos SE4 prekybos zonoje lapkritį buvo 26 EUR/MWh, 6 proc. aukštesnė nei spalį.
Vidutinė lapkričio elektros kaina Suomijos prekybos zonoje, palyginti su spaliu, mažėjo 5,2 proc. – iki 31,7 EUR/MWh, o Estijos
prekybos zonoje 6 proc. – iki 32,88 EUR/MWh.
Lenkijos biržoje vidutinė elektros kaina mažėjo dešimtadaliu – iki 36,1 EUR/MWh. Praėjusį mėnesį Vokietijoje išaugo pigios elektros pasiūla – vėjo elektrinės pagamino 2,7 karto daugiau, o atominės – 15 proc. daugiau elektros. Taigi elektros kaina krito 18 proc. – iki 32,4 EUR/MWh, o kelias dienas smarkiai pučiant vėjui biržose formavosi neigiamos energijos kainos.
nei pernai metų vidutinė lapkričio kaina.
Švedijos prekybos zonose išskirtinė buvo lapkričio 23 diena, kai sumažėjus elektros pasiūlai Švedijos trečiojoje ir ketvirtojoje zonoje paros kaina šoktelėjo iki 62 EUR/MWh, o maksimali valandos – iki 150 EUR/MWh. Tokia padėtis susiklostė dėl staiga atvėsusio oro ir išaugusio elektros vartojimo, be to, dėl remonto buvo išjungti dviejų atominių elektrinių
PSO NAUJIENOS
Per 2015 m. „Litgrid“ paaugome ir praturtėjome:
mūsų padaugėjo – skaičiuojant „Litgrid“ ir TPC kartu, esame 12 darbuotojų didesnė komanda nei lygiai prieš metus;
pagausėjo šeimų – 5 santuokos ir 14 šiemet mūsų kolegoms gimusių vaikučių;
sustiprinome raumenis – sportiniai apdovanojimai nebetelpa spintoje;
kaip niekad iki šiol paaugome siūlydami ir įgyvendindami įvairias iniciatyvas – patys susiorganizavome daugybę komandinių renginių, pyragų dieną, dalyvavome velomaratone ir kt.;
daug mokėmės – iš viso 4 831 akademinę valandą, iš jų
615 val. tobulinome užsienio kalbų žinias;
mokėme kitus – ugdėme praktikantus, jaunuosius energetikus, buvome mentoriai ir „Litgrid“ gidai, vidiniuose mokymuose dalijomės žiniomis vieni su kitais;
augome akademinėje srityje – 6 proc. išaugo mūsų magistrų diplomų skaičius; „Litgrid“ dirba ir 9 mokslų daktarai;
kilome karjeros ir atsakomybės laiptais – tarp mūsų išaugo 3 nauji vadovai, o 11 kitų darbuotojų daugiau ar mažiau keitė darbo specifiką ir atsakomybių sritį;
sėmėmės žinių konferencijose – per 2015 m. dalyvavome
43 dalykinėse įvairių sričių specialistų konferencijose Lietuvoje ir užsienyje;
patys rengėme pranešimus – 2015 m. skaitėme pranešimus ir dalyvavome ekspertų diskusijose 3 tarptautinėse ir 2 nacionalinėse konferencijose energetikos, ekonomikos ir elektros rinkų plėtros temomis;
dalyvaujame organizacijų veikloje – mūsų kolegos dirba atsakingus darbus ir atlieka svarbias pareigas ENTSOE darbo grupėse, kai kurioms jų vadovauja arba koordinuoja visos Europos ar atskiro regiono specialistų ir ekspertų veiklą;
metai buvo gausūs kitų organizacijų apdovanojimų – esame įvertinti už „LitPol Link“ projektą, pripažinti socialiai atsakingiausia, o visai neseniai – ir metų bendruomeniškiausia įmone;
nepaprastai paaugome ir sustip rėjome įgyvendindami didelius, brangius ir svarbius energetikos projektus – statydami jungtis, ruošdamiesi HVDC eksploatacijai, išbandydami ir faktiškai valdydami technologijas, kurių Lietuvoje niekas anksčiau nematė ir nenaudojo, taip pat spręsdami sudėtingus iš anksto numatytus uždavinius ir ieškodami bei rasdami išeitis iš sudėtingiausių situacijų.
Lapkričio pabaigoje sisteminių bandymų metu pirmą kartą tarp Lietuvos ir Lenkijos tekėjo elektra – per „LitPol Link“ jungtį paskutinę lapkričio savaitę į Lenkiją eksportuota 0,7 GWh elektros.
7Nr. 8 (36)2015 gruodis
ELEKTROS RINKA
Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais galimybes jau patvirtino atliktos studijos Nuo 1998 m. Baltijos šalių elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklu galimybės nagrinėtos 6 studijose. Visos, įskaitant ir paskutiniąją, kurią užsakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai ir kurią 2013 m. baigė Švedijos konsultacinė įmonė „Gothia Power“, patvirtino, kad toks elektros sistemų sinchronizavimas yra visiškai įmanomas.
Tolesniems sinchronizacijos projekto darbams planuoti ir vykdyti Baltijos šalys turi kreiptis į ENTSOE, kad gautų vadinamąjį ENTSOE reikalavimų rinkinį (angl. Catalogue of Measures), kuris yra abipusiškai įpareigojantis ir kurį įgyvendinus būtų įvykdytos visos techninės sąlygos, reikalingos
darbus. Visiems šiems žingsniams pradėti reikalingas dar ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus PSE raštiškas palaikymas bei aiški politinė valia Lenkijoje.
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
Perdavimo tarifas – viena mažiausių elektros kainos dedamųjų
Perdavimo tarifas, euro ct/kWh Elektros kaina, euro ct/kWh
12,7
0,54
13,24
14,1313,1912,84
0,640,70,670,670,77
12,84
2015201420132012201120100246810121416
ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO PASLAUGOS KAINOS
Šaltinis www.regula.lt
Perdavimo tarifas yra viena mažiausių bendrosios elektros kainos struktūros dedamųjų – ji nesiekia 5 proc. galutinės elektros kainos, kurią moka vartotojas.
Tai vienintelės pajamos, iš kurių finansuojama elektros perdavimo funkcija. Nustatydama perdavimo tarifo dydį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) vertina ir atsižvelgia į visas sąnaudas, kurios patiriamos palaikant aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklą ir įrenginius, vykdant jų priežiūrą ir remontus, eksploatuojant šalies elektros perdavimo linijas ir tarptautines elektros jungtis su kaimyninėmis elektros sistemomis.
2016 m. Komisijos nustatyta viršutinė perdavimo tarifo riba – 0,691 ct/kWh – faktiškai sugrąžina perdavimo tarifo dydį į 2013 m. lygį ir užtikrina reikiamą pajamų lygį saugiai tinklo priežiūrai ir eksploatacijai užtikrinti. Atsižvelgiant
į tai, kad prisideda su „NordBalt“ ir „LitPol Link“ eksploatacija susijusios sąnaudos, perdavimo tarifo lygis praktiškai nesikeičia.
Jungčių eksploatacijos sąnaudos („LitPol Link“ 8,6 mln. eurų, „NordBalt“ 7,7 mln. eurų) – tai patiriamos technologinių nuostolių, jungčių
priežiūros ir eksploatacijos, nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudos bei kapitalo kaštai (nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža). Anksčiau jos negalėjo būti traukiamos į tarifą, kadangi šis turtas (jungtys) nebuvo naudojamos vykdant elektros perdavimo veiklą.
Vertė, kurią jungtys sukurs vartotojams ir visai ekonomikai, skaičiuojama įvertinant elektros importo diversifikavimo ir rinkos kuriamus privalumus. Komisija, nustatydama elektros įsigijimo kainą reguliuojamiems vartotojams, 2016 m. jau numatė mažesnę elektros įsigijimo kainą. Kaip jau skelbta, dėl naujų jungčių įjungimo ir jų galimybių elektros sistemos patikimumui ir saugiam elektros tiekimui užtik rinti mažėja VIAP tarifas. Ateities sandorių prognozės rinkose taip pat leidžia tikėtis, kad didmeninė elektros kaina rinkoje kitais metais gali mažėti iki 20 proc., o tuo pirmiausiai pasinaudos verslas ir pramonė, suvartojanti apie 70 proc. visos elektros Lietuvoje.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių sąnaudos bus įtraukiamos į tarifą tol, kol jungtys bus naudojamos perdavimo veikloje. Reguliatoriaus nustatytas oro ir kabelinių linijų naudingo tarnavimo laikotarpis – 55 metai, nuolatinės srovės keitiklių – 35 metai.
Baltijos šalių elektros sistemų sinchroniniam darbui kontinentinės Europos tinkle. Lenkija turėtų dalyvauti kaip tokį kreipimąsi palaikanti šalis.
Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai dar 2014 m. pateikė techninių priemonių sąrašą ir yra pasiruošę kreiptis į ENTSOE bei planuoti ir vykdyti reikiamus
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių sąnaudos bus įtraukiamos į tarifą tol, kol jungtys bus naudojamos perdavimo veikloje.
8 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
A. Ufarto (BFL), J. Kalinsko, T. Pikturnos, „LitPol Link“ ir „Litgrid“ nuotraukos
Daugiau informacijos:Vilija Railaitė„Litgrid“ komunikacijos vadovėTel.: (8 5) 278 2361, 8 613 19 977El. paštas [email protected]
AB „Litgrid“Elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO)A. Juozapavičiaus g. 13 LT-09311 Vilnius
Prenumerata
Tel. +370 5 278 2777 Faks. +370 5 272 3986
El. paštas [email protected] www.litgrid.eu IS
SN 2
029-
9605
Norėdami užsisakyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ leidžiamą naujienlaiškį „ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ“, rašykite elektroniniu paštu [email protected]
PSO NAUJIENOS
Šalies elektros sistema pasiruošusi žiemai
Lietuvos elektros energetikos sistema pasiruošusi 2015–2016 m. žiemai. Nors per metus bendra elektrinių įrengtoji galia šiek tiek sumažėjo, tarptautinių jungčių ir šalies elektrinių prieinamos galios pakanka patenkinti vartojimo poreikiams net ir sunkiomis žiemos sąlygomis. Didžiausias elektros poreikis prognozuojamas paskutiniąją sausio ir pirmąją vasario savaitę.
„Analizuodami ateinantį žiemos sezoną matome, kad sistema yra pasiruošusi patenkinti poreikį ir vietinėmis įrengtomis elektrinių galiomis. Kita vertus, labiausiai tikėtina, kad išaugus Lenkijos ir Švedijos elektros rinkų prieinamumui importuosime ne mažiau elektros nei anksčiau“, – sakė Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Baltijos ir Šiaurės šalių regione elektros sistemų adekvatumui užtikrinti gali būti naudojamos tarptautinės jungtys, jungiančios Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą. 2014 m. Lietuva importavo 74 proc., o 2015 m. per 11 mėnesių – 76 proc. suvartotos elektros, maždaug pusė elektros parsisiųsta iš Latvijos, Estijos ir Skandinavijos šalių, kita pusė – iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Europos elektros sistemų duomenys rodo, kad tam tikrais
laikotarpiais ateinančią žiemą Lenkijos elektros sistemai gali prireikti kaimyninių šalių pagalbos. Tokiais atvejais ypač svarbi ir naudinga bendram regiono elektros tiekimo saugumui užtikrinti yra naujoji „LitPol Link“ jungtis, per kurią Lenkija galės importuoti daugiau elektros iš Šiaurės Europos“, – sakė D. Virbickas.
Rengiant kiekvienų metų žiemos ir vasaros sezonų adekvatumo analizę įvertinami įvairūs galimi
rizikos scenarijai, siekiant nustatyti šalies ir regiono elektros energetinės sistemos patikimumą bei pasirengimą kritiniams atvejams.
Europos elektros perdavimo sistemos operatorius vienijančios asociacijos ENTSOE atlikta analizė rodo, kad žiemą Europai pakaks įrengtos galios ir esant įprastiniams vartotojų poreikiams, ir jiems padidėjus. Per metus nuo praėjusio rudens, kai buvo analizuojamas elektros sistemos pasiruošimas sezoniniams vartotojų poreikiams, Europoje į elektros energetikos sistemą įjungta daugiau nei 18 gigavatų (GW) atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių. Per tą patį laiką uždarytų kitų energijos šaltinių elektros gamybos įrenginių bendra galia – 22 GW.
Per metus nuo praėjusio rudens, kai buvo analizuojamas elektros sistemos pasiruošimas sezoniniams vartotojų poreikiams, Europoje į elektros energetikos sistemą įjungta daugiau nei 18 gigavatų (GW) atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių.