Download - Įvadas Atomas
Medicininė fizika
Kas sieja medicinos meną su tiksliųjų mokslų karaliene – Fizika?
Kam fizikos žinios medicinos daktarui?
Ar gyvieji organizmai paklūsta fizikiniams t.y. Gamtos dėsniams?
Temperatūros matavimas
Pulso matavimas
Arterinio slėgio matavimas
Matavimas: ūgio, svorio
1895 Pirmoji rentgeno nuotrauka
Wilhelm Conrad Röntgeng. 1845, Nobelio premija 1901
Modernioji fizika. PET tomografas
Modernioji fizika. Radiacinė terapija. Pasaulyje iš 20000 veikiančių dalelių greitintuvų
– pusė taikoma medicinoje
Literatūra:
http://www.fbml.ff.vu.lt/node/8
J.Butrimaitė, A.Dementjev, G.Dikčius, R.Gadonas, J. Jasevičiūtė, V. Karenauskaitė, V. Sirutkaitis, V. Smilgevičius (2003). Vadovėlis – Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams 1 dalis, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 212psl. ISBN 9986-19-595-9. El. vadovėlis: ISBN 978-9955-33-538-2.
J.Butrimaitė, A.Dementjev, G.Dikčius, R.Gadonas, J. Jasevičiūtė, V. Karenauskaitė, V. Sirutkaitis, V. Smilgevičius (2004). Vadovėlis – Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams 2 dalis, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 351psl. ISBN 9986-19-595-9.
B. Kukšas, S. Vičas. Fizika. I t. Vilnius, Mokslas, 1987. B. Kukšas, S. Vičas. Fizika. II t. Vilnius, Mokslas, 1988. A. Tamašauskas. Fizika. I t. Vilnius, Mokslas, 1987. A. Tamašauskas, J. Vosylius. Fizika. II t. Vilnius, Mokslas,
1989. A. Tamašauskas, J. Vosylius, Č. Radvilavičius. Fizika. III t.
Vilnius, Mokslas, 1992. M. S. Venslauskas. Biofizika. (Įvadas). Kaunas, KMA
leidykla, 1996. J. Ašmenskas, A. Baubinas, V. Obelienis, B. Šimkūnienė.
Aplinkos medicina. Vilnius, Avicena, 1997.R. Karazija. Fizika humanitarams. 1 dalis. Vilnius, TEV,
1996. R. Karazija. Fizika humanitarams. 2 dalis. Vilnius, TEV,
1997.
Prieš 40 šimtmečių
Herkulanumas 1 amžius, WC
Herkulanumas 1 amžius, pirtis
Senovės Graikija. Kraujo nuleidimas
Higiena,gramdikliai
Viduramžiai
Auskultacija
Anatomijos paskaita
Chirurgija...
Ioanis Sculteti, Armamentium Chirugiae, 1693.
Kraujo transfuzija. Donoras – avis)
1860 kraujo nuleidimas
Mokslo ir eksperimentinių metodų invazija medicinoje
Levenhuko Mikroskopas(bakterijos, spermatozoidai)
Antonie van Leeuwenhoek 1632 - 1723
Roberto Hukomikroskopas
Robert Hooke, 1635-1703
Pirmiejislėgio ir drėgmėsmatuokliai
Atomo sandara
Vandenilio atomo elektrono “debesėlis”
Elektrono pasiskirstymo H atome tikimybės funkcija
Sir Isaac Newton 4-01-1643 – 31-03-1727
Spektro pobūdis
Niels Henrik David Bohr g. 1885, 1913- elektronų orbitų modelis, 1922 – Nobelio premija
hν = E1 - E2
Albert Einsteing. 1879, Nobelio premija 1921
E=mc2
Vandenilio atomo orbitalės
Louis-Victor-Pierre-Raymond, 7th duc de Broglie, g. 1892, Nobelio premija 1929
Pagrindinis kvantinis skaičius n = 2πr/λ
Elektrono ryšio energija atomeEn = - A/n2
Elektrono judesio orbita kiekio momentasL = √l(l-1) ·ħ ; čia ħ = h/2 π
Vandenilio atomo spinduliuotės dažnisν = R (1/k2 – 1/n2)
Kai k = 1 , n - kinta nuo 2 iki ∞, gaunasi - Laimano serijaKai k = 2 , n - kinta nuo 3 iki ∞, gaunasi - Balmerio serijaKai k = 3, n - kinta nuo 4 iki ∞, gaunasi - Pašeno serija...
Max Planckg. 1858, Nobelio premija 1918
h
Johann Jakob Balmer 01.05.1825 -12.03.1898 Šveicarų fizikas
Tiriant Angstremo išmatuotų vandenilio spektro linijų bangų ilgius parašė empyrinę formulę
λ = h m2/(m2-n2). Kai n = 2, h = 3.6456×10−7 m, o m gali būti = 3, 4, 5, 6. Taip pat jis nuspėjo galimas linijas kuomet m = 7, 8 …Vėliau tos linijos buvo rastos žvaigždžių spektruose.
Wolfgang Ernst Pauli g. 1900 , Nobelio premija 1945
S = 1/2
Orbita n l m s Orbitalė Elektronų
skaičius
Viso elektronų orbitoje n
K 1 0 0 +1/2, -1/2 s 2 2=2*12
L 2 0
1
0
+1, 0, -1
+1/2, -1/2
+1/2, -1/2
S
p
2
6 8=2*22
M 3 0
1
2
0
+1, 0, -1
+2, +1, 0, -1, -2
+1/2, -1/2
+1/2, -1/2
+1/2, -1/2
s
p
d
2
6
10 18=2*32
N 4 0
1
2
3
0
+1, 0, -1
+2, +1, 0, -1, -2
+3, +2, +1, 0, -1, -2, -3
+1/2, -1/2
+1/2, -1/2
+1/2, -1/2
+1/2, -1/2
s
p
d
f
2
6
10
18 32=2*42
n = 1,2,3… Atrankos taisyklės ∆ n = ~l = 0,1,2,…(n-1) ∆l = ±1m = 0, ±1, ± 2… ± l ∆s = 0 s = ±1/2
Vandenilio atomo elektronų šuoliai
Helio atomas
Werner Heisenberg g. 1901, Nobelio premija 1932
Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödingerg. 1887, Nobelio premija 1933
p - ryšys
Sugerties ir emisijos šuoliai molekulėse
H2O molekulė
Metano molekulė
S - ryšys
Šredingerio katinas -Kvantinės mechanikosparadoksas