2017 m. spalio 20 d. Nr. 805

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Netoli Merkinës, palei ke-lià link Nedzingës, stovi Gu-dakiemio kaimas1 – su viso-

1 2017 metais iðëjo puiki Èeslovo Skarþinsko knyga apie Gudakiemio kaimo istorijà ir þmones „Palëpëje, á kurià ateina ruduo“2 Matyt þmoniø kalbose tø namø pavadinimai varijavo priklausomai nuo kalbanèiojo politinio iðprusimo, aktualijø ar noro ágelti, palyginti ðiø

namø gyventojø socialiná statusà, nes È. Skarþinskas knygoje „Palëpëje, á kurià ateina ruduo“ raðo, kad net ir ðiais laikais „Varënos autobusøvairuotojai, papraðius Gudakiemyje sustoti prie Ðiaurës ar Pietø Vietnamo, nebûna nustebinti...“

3 Autoriai: Tadas Janèiauskas, Jonas Griþas, Andrius Matvejenka, Romualdas Èiplys.4 Kurtas Vonegutas: „Dieve, duok man kantrybës, kad nesiprieðinèiau tam, ko negaliu pakeisti, dràsos – kad pakeisèiau tà, kà galiu, ir

iðminties – kad visada sugebëèiau viena nuo kita atskirti.“

Vytautas Ðibaila(1954 07 21 – 2016 10 20)Ðiandien sukanka lygiai metai nuo skulptoriaus mirties

Vytauto darbo skulptûra „Angelas“

Vytautos Ðibailos sukurtas rûpintojëlis prie Merkinës kapiniø kop-lyèios

Vytauto Ðibailos skobtas „Vytis“ Jono Kibildþio darbo kabinete Mer-kinëje. Nemaþai Vytautas yra padaræs ir Vyèio bareljefø ir zodiakoþenklø, kurie iðsisklaidë ne tik po aplinkinius kaimus, gyvenvietes

Vytautas su þmona Birute prie savo namo Gudakiemio kaime 2001 m.

mis tradicinëmis seniai su-griuvusio tarybinio ûkio pro-blemomis, kuriose ilgà laikà

skendo èia gyvenantys þmo-nës. Jau vien trijø sovietme-èio daugiabuèiø namø pava-dinimai daug pasako: Kam-bodþa, Laosas, Vietnamas2 ;nors naujoji karta sovietiniølaikø jau neprisimena, taèiaukiekvienas ið èia uþkalbintøparodydavo „droþëjo“ Vy-tauto Ðibailos namà, aptver-tà akmenø tvora. Pirmamesavo namo aukðte Vytautasbuvo ákûræs medþio darbøekspozicijà, kuri kartais pa-kildavo ir iðkeliaudavo auto-riaus valia á ávairias parodas,nors kuo toliau, tuo sunkiaubuvo iðplëðti tas skulptûrasnuo sienø, stalø ir grindø,kur jos tarsi áaugo, ásigyvenoir nerodë jokio noro suðoktiVienos valsà ant blizganèioparketo parodø salëje. Irrengti personalinæ savo dar-bø parodà Merkinës lanky-tojø centre Vytautas katego-riðkai atsisakë. Kiekvienasturime savuosius demonus,tik vieni ið mûsø jø nemato,kiti apsimeta, kad neturi, oVytautas Ðibaila, ásiverþæspro duris, sako:

– Fotografuok mani, Èer-niauskai, tai áeisi á istorijà, ogali ir nespëti...

O kaip já nufotografuoti –Vytautà Ðibailà, jei jis, apsi-kabinæs savàjá demonà, einaGudakiemio keliu ieðkotiVincento van Gogho ausies,kad galëtø jai pasakyti: nërapasaulyje jëgos, kurá sugebë-tø atimti ið tavæs ðeðëlá – ta-vàjá demonà, – kuris þinoapie tave viskà. Kartais nuojo pasiseka pasislëpti – iðtirp-ti visiðkoje tamsoje arba tar-si akmeniu – savim uþspaus-ti, bet vos tik pajudi, jis strykt– ir seka ið paskos. Pritupia,palinksta, ásiklauso ir nieka-da neprieðtarauja – tyli. Arvilku á mënulá staugsi, ar rau-dosi plaukus nuo galvos rau-damas, ar akmeniu á já, ar ro-þës spygliu tarsi ietim – iðkæsir niekam nesiskøs, kai gráþ-damas namo bandei durisprieð nosá jam uþtrenkt. Jisgráþta su tavim ir sustingstakampe – þvelgdamas á „Þe-mæ“ su vyðnios ðakele, „Dvy-nius“, „Demonà“, gàsdinantisavo gaivaliðkumu ir kantriai– tarsi maitvanagis – laukia...Paskutinës tavo kelionës, ku-rioje ásikibs á tave nagais iriðnyks kartu, palikdamasbaigtus ir nebaigtus darbus,kryþius, linkstanèius nuo me-tø naðtos prie savo ðeðëliø...

Gimë Vytautas 1954 m.Birutës ir Alfonso ðeimoje,Gudakiemio kaime. 1969 m.baigë Masaliðkiø aðtuonme-tæ mokyklà. Akmená taðytipramoko dar sovietmetyje,dirbdamas Vilniaus dailëskombinate, o droþinëti pa-mokë tautodailininkas ið Þe-

maitijos. Taip ir likæs sava-moksliu, savo kûrybinæ veik-là pradëjo 1980 m., iðdroþda-mas medinæ skulptûrà „Do-vydas pagal Mikelandþelà.“Vëliau jau kûrë originalias,netradicines skulptûras. Jo-se susipynæ þmoniø, paukð-èiø, þvëriø motyvai, iðnyraregëjimuose matyti demo-nai. Adomo Mickevièiaus200 metø jubiliejaus progasukûrë bareljefus Vilniausapskrities A. Mickevièiausvieðajai bibliotekai. Per më-nesá iðdroþë 11 plokðèiø „Po-no Tado“ poemos motyvaispagal M. E. Andriolio pieði-nius. V. Ðibaila surengë apiedeðimt personaliniø parodø,kurios buvo eksponuotosVilniaus dailës salonuose,Alytuje, Varënoje, Druski-ninkø „Girios aide“, Varë-nos rajono kultûros dienømetu Kalikse (Ðvedija).Vy-tautas 1996 metais tapo Lie-tuvos tautodailininkø sàjun-gos nariu, 2006 m. jam buvosuteiktas Meno kûrëjo statu-sas, o uþ etnokultûros puo-selëjimà (2004-2005; 2009-2010) buvo skirta valstybësstipendija. Apie V. ÐibailàJurgis Kunèinas paraðë no-velæ „Karibaila“. Lietuvostelevizijos laidoje „Tarp þe-mës ir dangaus“ (2009 m.)buvo parodytas filmas „Kai-mo modernistas“3 , kuriameVytautas visai Lietuvai aiðki-no: „Gal balta varna kaimeesu. Kitiem interesna – neigyvuliø laiko, tai ið ko jis gy-vena? Na, nemirðtu badu...Þinot, menininkas juk yratas, kuris stengiasi pragyven-ti ið savo kûrybos. Kaip mo-kytojas ið mokytojavimo.Mane vadina droþëju. O aðsakau, droþëjas gali ðaukðtusdroþt! Að darau subtilius da-lykus – skulptûras. Kad pa-þiûrëtai ir pamàstytai, kasten pavaizduota. Ne tai, kad

pamatai, ir viskas aiðku. Kû-ryba – tai yra menas... Koksmano moto? Va, matote virðdurø uþraðyta: „Vieðpatie,suteiki man jëgø pakeisti,kas gali bûti pakeista, kan-trybës – iðkæsti tai, kas nega-li bûti pakeista, ir iðminties– atskirti vienà nuo kito.“Graþus tas jo moto, gal per-frazuotas ið Kurto Vonegu-to (JAV raðytojo) sentenci-jø4 . O gal dar ir prieð ar poKurto Voneguto kas nors pa-naðiai yra sudëliojæs savomintis, ieðkodamas ðviesos irstiprybës mûsø gyvenimo ke-liø ir klystkeliø tamsybëje.

Vytautas laikë save maið-tininku ir tas maiðtingumassklido ne tik á ðalis, griauda-mas santykius su aplinki-niais, bet skverbësi á vidø,naikindamas gyvenimà ið vi-daus. Þvelgiant atgal, galima

sakyti, kad Vytautas medþiodarbuose uþfiksavo savo vi-dinæ bûsenà, virsmà, kurankstyvesni darbai byloja ly-riðkumu spindinèià sie-là:„Dþiaugsmas“, „Þemë“,taèiau èia pat ið jos gelmiøiðaugo gaivaliðkas, nesu-tramdomas „Ðauksmas“,perteikiantis egzistencinæþmogaus baimæ gyvenimo„Kelyje“ á Amþinybæ, gráþi-mà á þemæ, á kosminæ dulkæ,kai mus visà laikà seka ki-tiems nematomas, tik numa-nomas, bet nenusakomos ið-vaizdos „Demonas“ – kartaiseinantis greta, o kartais ap-lenkdamas, bet niekada ne-paliekantis mûsø ramybëje.

Bus daugiau

AlgimantasÈERNIAUSKAS

Broliø Èerniauskø nuotr.