3 PRIEDAS Finansins analizs prielaidos
3.1 Bendrosios prielaidos 3.2 Kuro kainos 3.3 Elektros energijos kaina 3.4 ilumos energijos kaina, kai ilumos gamintojas yra reguliuojamas 3.5 ilumos energijos kaina, kai ilumos gamintojas yra reguliuojamas 3.6 Personalas. Darbo umokestis
3.1 Bendrosios prielaidos
Atliekant kogeneracins elektrins finansin alternatyv vertinim vadovautasi emiau
ivardintomis prielaidomis:
prielaidos pateiktos 1 lentelje;
analizje taikomas inkrementinis metodas: skaiiuojant iskiriami ir atskirai rodomi
projekto pinig srautai, sudarant projekto pinig srautus ignoruojamos investicijos ir
kitos ilaidos, tiesiogiai nesusijusios su projekto gyvendinimu;
remiantis Ekonomins naudos analizs atlikimo gairmis (Guidance on the
methodology for carrying out cost-benefit analysis, working document No. 4) (toliau
Darbo dokumentas Nr. 4), rekomenduojamas analizs periodas energetiniams
projektams 15 25 metai. Analizs periodas turt bti pasirenkamas atsivelgiant
ekonomikai nauding projekto gyvavimo laikotarp. Remiantis nurodytais kriterijais,
analizuojamas projekto gyvavimo laikotarpis 20 met.
1 lentel. Bendrj prielaid suvestin
Bendrieji rodikliai Mato vnt. Vert Komentaras
Diskonto norma proc. 8 Remiantis Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos duomenimis
1
Objekto statybos pradia metai 2014
Objekto statybos pabaiga metai 2016
Finansavimo altinis banko paskola
Bankini institucij palkan norma
proc. 7 Remiantis Lietuvos banko pateikiam paskutini 1 met paskol statistika
2
Numatomas paskolos grinimo laikotarpis
metai 7 SWECO prielaida.
Paskolos grinimo bdas anuitetas SWECOprielaida
Gamtini duj VK tarnavimo laikotarpis
metai 20 altinis: Danish Energy Agency Technology data for energy plants, 2010
TE tarnavimo laikotarpis metai 20 altinis: Danish Energy Agency Technology data for energy plants, 2010
VK nusidvjimo laikotarpis
metai 16 Remiantis ilumos kain nustatymo metodika Nr. O3-96
TE nusidvjimo laikotarpis
metai 20
1 Payma dl vidutins svertins kapitalo kainos Lietuvos atsinaujinani itekli energetikos sektoriuje skaiiavimo ir
rezultat Nr. O5-18, 2012-01-30, Valsybin kain ir energetikos kontrols komisija 2 Lietuvos banko paskol palkan statistikos duomenys. http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279&lang=lt
Jgains darbo valand skaiius per metus
val. 7992
rangos tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto
metai 7 SWECO prielaida
KAK primimo deginimui kainis
Lt/t
(EUR/MWh)
103,58
(9,0)
Eksploatavimo ilaidos Mato vnt. Vert Komentaras
Metins eksploatavimo ilaidos 100 MW gamtini duj katilui
Lt/MWhil. 5
Metins eksploatavimo ilaidos Termofikacinei elektrinei
% nuo investicij dydio
2
tkst. Lt/MWkuro/metus
43,16
Elektros energijos snaudos savo reikmms:
GWh/metus
100 MW gamtini duj katilas
GWh/metus 8,6 (1,2 scenarijus)
5,2 (3 scenarijus)
100 MW gamtini duj katilas
kW 1000
84 MWkuro TE su ardynine pakura
GWh/metus 18,3
84 MWkuro TE su ardynine pakura
kW 2100
95 MWkuro ir 15 MWkuro TE su ardynine pakura
GWh/metus 22,1
95 MWkuro ir 15 MWkuro TE su ardynine pakura
kW 2560
164 MWkuro TE su verdanio sluoksnio
pakura
GWh/metus 32,5
164 MWkuro TE su verdanio sluoksnio
pakura
kW 3700
Gamtini duj suvartojimas, nominaliu apkrovimu (gamtins dujos kaip papildomas kuras):
164 MWkuro TE su verdanio sluoksnio pakura
GWh/metus 0,1 termofikacins jgains su verdanio sluoksnio pakura paleidimo ir sustabdymo metu, taip pat, esant technologiniams trikdiams, bei optimaliam degimo proceso palaikymui naudojamas papildomas kuras gamtins dujos. Metinis gamtini duj poreikis 0,1 GWh per metus
Investicij dydis kapitaliniam remontui, TE su ardynine pakura atveju
% nuo pradins investicijos/metus
2%
Investicij dydis kapitaliniam remontui, TE su verdanio sluoksnio pakura atvejui
% nuo pradins investicijos/metus
1,5 %
Investicij dydis kapitaliniam remontui, gamtini duj katilui
% nuo pradins investicijos/metus
4%
pateikiamos bendros investicij ilaidos, projekto veiklos ilaidos, projekto pajamos
rodomos palyginamosiomis (pastoviosiomis), o ne einamosiomis kainomis (t.y.
neatsivelgiant infliacij);
deginant kur aplink isiskiria teralai, kuri kiekiai priklauso nuo kuro ries.
Mokesiai u tar apskaiiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro ir Lietuvos Respublikos finans ministro sakymu Nr. 686/1K-308 Dl aplinkos ir
finans ministr 2002 m. gruodio 21 d. sakymo Nr. 663/409A "Dl mokesio u
aplinkos terim apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos" pakeitimo.
Vadovaujantis Mokesio u aplinkos terim statymo 5 skyriaus 4 punktu Fiziniai ir
juridiniai asmenys, pateik biokuro sunaudojim patvirtinanius dokumentus, u
imetamus atmosfer teralus, susidaranius naudojant biokur, nuo mokesio u
aplinkos terim i stacionari taros altini yra atleidiami mokesiai u aplinkos
terim gaminant energij i atsinaujinani energijos itekli netaikomi. Mokesio u
aplinkos terim taka projekto finansiniams rodikliams ilaidas, vertinama nuo bendro
aplink imetam teral kiekio. Apskaiiuota, kad ilaidos taros mokesiams per
metus sieks:
o I alternatyva - 200 tkst. Lt (be PVM);
o II alternatyva - 500 tkst. Lt (be PVM);
o III alternatyva - 600 tkst. Lt (be PVM);
o IV alternatyva - 800 tkst. Lt (be PVM).
technologiniai perdavimo nuostoliai susidarantys ilumos tiekimo trasoje iki CT tinklo ir
ilumos energija suvartota savoms reikmms atliekant skaiiavimus nevertinama, nes
dydis yra nereikmingai maas ir neturs didels takos galutiniams rezultatams;
ilumos gamintojui tapus reguliuojamu, nepriklausomas ilumos gamintojas privalomai
utikrina reikiam ilumos gamybos gali. Papildomos ilaidos ilumins galios rezervo
utikrinimui nustatytos priimant prielaid, kad rezervin gamybos galia bus perkama i
treij ali. Metins ilaidos galios rezervo utikrinimui pateikiamos 2 lentelje.
2 lentel. Ilaidos ilumins galios rezervo utikrinimui
Alternatyva Mato vnt. Ilaidos ilumins galios rezervo utikrinimui
I alternatyva tkst. Lt/metus 500
II alternatyva tkst. Lt/metus 325
III alternatyva tkst. Lt/metus 395
IV alternatyva tkst. Lt/metus 625
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225442http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225442http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225442
planuojamiems statyti renginiams netaikomas nekilnojamo turto mokestis, nes jie bus
statomi laisvojoje ekonominje zonoje.
PVM gali bti susigrintas, todl pinig srautuose jis neatsispindi.
3.2 Kuro kainos
Gamtins dujos
Gamtini duj prekyboje/gavyboje dominuoja trys regionai, iaurs Amerika, Europa ir Azijos-
Ramiojo vandenyno regionas. Lietuva neturi nuosav duj resurs. Vienintelis duj tiekimo
altinis yra gamtini duj vamzdynas i Minsko (Baltarusija) Vilni. Gamtini duj tiekjas yra
Gazprom, kuris tiekia dujas Baltijos regionui per Yamalo vamzdyn. Egzistuoja vamzdynas tarp
Lietuvos ir Latvijos, taiau jis naudojamas kaip avarin sistema. Anksiau naudota linija
Ivaceviiai - Vilnius buvo udaryta prie deimtmet dl jos prastos fizins bkls.
Jau kelet met Lietuvos duj rinkoje nevyko jokie pokyiai. Dujos yra importuojamos i vieno
altinio Gazprom, kuris paskirsto jas pagal kvotas praktikai tik dviem gamtini duj tiekjams
AB Lietuvos dujos ir UAB Dujotekana. Paskirstymo rinkoje situacija labai panai, Lietuvos
dujos turi 99 % rinkos, kitos 6 kompanijos teikia paskirstymo paslaugas tik atskiruose rajonuose.
Duj tiekimo licencijas turinios ir vykdanios veikl mons (Pagal VKEKK informacij):
AB Lietuvos dujos
AB Agrofirma Josvainiai
UAB Dujotekana
AB Achema
UAB Intergas
UAB Haupas
UAB Druskinink dujos
UAB Fortum Heat Lietuva
Kadangi Lietuvos duj rinka nra sujungta su Europos Sjungos rinka, vystyti duj prekybos
bir bt komplikuota, taiau, atsiradus jungiai su Lenkija ir Suskystint duj terminalui,
planuojama kurti prekyba dujomis bir.
gamtini duj tarif u kubin metr yra skaiiuojama importuojam gamtini duj kaina,
ilaidos j pristatymui iki vartotojo (perdavimas ir skirstymas vamzdynais), los btinos
saugumui ir patikimumui utikrinti, tiekjui nustatoma leistina udirbti pelno norma ir mokesiai.
emiau grafike pateikiama VKEKK informacija apie kuro, tame tarpe ir duj importo kainas.
1 paveikslas. Importuojam Lietuv gamtini duj vidutins mnesio kainos kitimas
iuo metu vidutin gamtini duj kaina Lietuvoje yra 1319 Lt/1000 m3 (2012 m. kovo mn.
duomenys).
VKEKK prognozuoja, kad 2012 m. pirm pusmet gamtini duj kaina kis neenkliai [3].
Naftos kaina tiesiogins takos duj kainai neturi, taiau duj kaina reaguoja naftos kain
pokyius lygiagreiai su tam tikru vlavimu. Ilgalaikiai duj tiekimo kontraktai grindiami naftos
kaina, vis tik, pvz. Vokietijoje, pastebima tendencija, kai tiekjai nebenori sudarinti ilgalaiki
kontrakt ir perka dujas hubuose, nes momentins kainos yra gerokai emesns nei ilgalaiki
kontrakt (ICIS Heren duomenys [4]).
Gamtini duj kain kitimo prognozs grindiamos naftos kainos augimo prognozmis. Duj
transport