Daiktinė teisė. Nuosavybė

1. Kas yra daiktinė teisė?2. Kuo daiktinės teisės skiriasi nuo prievolinių teisių? Kuo jos panašios?3. Kas yra daiktinių teisių objektas?4. Kokias daiktines teises žinote?5. Kaip klasifikuojamos daiktinės teisės? Kokia yra šios klasifikacijos reikšmė?6. Kuo nuosavybės teisė skiriasi nuo kitų daiktinių teisių?7. Kaip Lietuvos civilinėje teisėje suprantamas daiktas? 8. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai.9. Individualiais ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai.10. Kokių sutarčių dalyku gali būti tik individualiais požymiais apibūdinti daiktai?11. Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai.12. Dalieji ir nedalieji daiktai.13. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje, neišimti iš apyvartos daiktai.14. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Antraeilių daiktų rūšys.15. Kas yra daiktinės teisės suvaržymas? Kokie esminiai požymiai jam būdingi?16. Ar daiktinės teisės suvaržymai gali egzistuoti neesant daikto savininko?17. Ar galima perleisti kito asmens nuosavybėn daiktą, į kurį trečias asmuo turi kokią nors daiktinę teisę

(daiktas yra įkeistas, jam nustatytas servitutas ir t.t.)?18. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo teisinė reikšmė?19. Kokia yra sąvokų „nuosavybė" ir „nuosavybės teisė" reikšmė? 20. Kuo nuosavybės teisė skiriasi nuo kitų daiktinių teisių? 21. Apibūdinkite nuosavybės teisės turinį. Triados problema. 22. Nuosavybės teisės subjektai. 23. Nuosavybės teisės objekto problema. 24. Ar savininkas sunaikindamas daiktą disponuoja juo ar naudojasi?25. Nuosavybės teisės įgijimo pirminiai ir išvestiniai pagrindai. 26. Nuosavybės teisės įgijimo bendrieji ir specialieji pagrindai. 27. Nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindai. 28. Ar gali pirkėjas įgyti nuosavybės teisę į daiktą, jeigu daiktą parduoda ne savininkas?29. Kokie ypatumai būdingi viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimui? 30. Valstybės turto privatizavimas. Ar privatizavimo sandoris yra civilinis sandoris?31. Kas yra bendroji nuosavybė? Kokia jos teisinė prigimtis? 32. Kas yra bendrosios nuosavybės teisės objektas - visas daiktas, daikto dalis, tam tikros teisės, susijusios

su daiktu ar kt.? 33. Kokie teisiniai santykiai ir tarp ko susiklosto esant bendrajai nuosavybei? 34. Kuo skiriasi bendroji dalinė ir bendroji jungtinė nuosavybė?35. Kokie yra nuosavybės teisės praradimo pagrindai? Ar jie sutampa su nuosavybės įgijimo pagrindais?36. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai. 37. Kokia tvarka priimami sprendimai dėl valdymo, naudojimo, disponavimo bendrosios nuosavybės teise

priklausančiu turtu? 38. Jeigu bendraturčių dalys nėra lygios, ar tai reiškia, kad turintis didesnę dalį turi teisę daugiau naudotis

bendru turtu? Kaip tokiais atvejais dalijamos daikto pajamos? 39. Jeigu vienas iš daugelio bendraturčių nesutinka su siūlomu turto naudojimo būdu, ar gali dauguma

bendraturčių priimti sprendimą dėl naudojimosi turtu tvarkos? 40. Ar reikia visų bendraturčių sutikimo, kai vienas iš jų nori parduoti savo dalį? Ar reikia tokio sutikimo

norint įkeisti savo dalį? 41. Daugiabučių namų butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ypatumai. 42. Kokie yra nuosavybės teisės gynimo būdai? 43. Kuo skiriasi daiktinio ir prievolinio pobūdžio nuosavybės teisės gynimo būdai? 44. Kokios yra vindikacinio ieškinio patenkinimo sąlygos ir kokia jų reikšmė? 45. Vindikacijos ribojimai.

46. Atsiskaitymai, grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo. 47. Kokias aplinkybes reikėtų įrodyti pareiškus negatorinį ieškinį?

UŽDUOTIS:

Ragauskas, išvykdamas dirbti į užsienį, kaimynei Žibaitienei perdavė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu kompiuteriu ir sutarė, kad Ragauskui grįžus iš užsienio, kompiuteris bus jam grąžintas. Nors Ragauskas žadėjo grįžti po pusės metų, dėl nežinomų priežasčių jis iš užsienio nurodytu laiku negrįžo. Praėjus trejiems metams kaimynė persikraustė į kitą butą. Kompiuterį ji padovanojo pažįstamam Ilgūnui, padėjusiam pervežti jos daiktus.

Dar po pusmečio pasirodė Ragauskas, ir pareikalavo kompiuterį grąžinti. Ilgūnas kompiuterį grąžinti atsisakė, nurodydamas, kad įgijo į kompiuterį nuosavybės teisę sandorio su Žibaitiene pagrindu. Apie Ragausko teises į kompiuterį Ilgūnas nieko nežinojo. Be to, Ilgausko nuomone, Žibaitienė kompiuterio dovanojimo sandorio metu jau buvo įgijusi nuosavybės teisę į kompiuterį įgyjamąja senatimi, todėl turėjo teisę jam kompiuterį perleisti.

1. Kokį ieškinį gali pareikšti Ragauskas Ilgūnui: negatorinį, dėl valdymopažeidimo, vindikacinį, ar ieškinį dėl prievolės įvykdymo natūra? Ar toks ieškinys turėtų būti tenkinamas? 2. Ar Žibaitienė gali būti laikoma įgijusia nuosavybės teisę į kompiuterįįgijamosios senaties pagrindu? Kokios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos?

2006 m. spalio 13 dieną Kazimieras G. sudarė sutartį su Ona B., kurioje buvo numatyta, kad Ona B. perka, o Kazimieras G. už 3000 litų parduoda antikvarinį veidrodį. Pinigus Kazimieras G. sumokėjo sutarties pasirašymo metu. Sutartyje buvo numatyta, kad Kazimieras G. atvyks paimti veidrodžio per dešimt dienų. 2006 m. spalio 19 dieną atvykęs pasiimti veidrodžio, Kazimieras G. sužinojo, kad spalio 16 dieną Ona B. padovanojo veidrodį savo giminaitei Mildai E. Pastaroji tą pačią dieną veidrodį persivežė į savo butą. Kazimieras G. pareikalavo Mildos E. grąžinti veidrodį jam, tačiau ši atsisakė.

1. Motyvuotai paaiškinkite, ar Kazimieras G. gali pareikšti reikalavimą Mildai E. dėl veidrodžio išreikalavimo.

2. Ar situacija keistųsi, jeigu veidrodį Ona B. Būtų pardavusi Mildai E., o ne padovanojusi?3. Ar Kazimieras G. Gali kreiptis į teismą ir reikalauti dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu?4. Kokių teisinių priemonių savo teisėms apginti gali imtis Kazimieras G.?5. Ar gali Kazimieras G. reikalauti, kad Ona B. Jam nupirktų lygiai tokį patį veidrodį?6. Ar situacija būtų kitokia, jei sutartyje būtų numatyta, kad nuosavybės teisė pereina Kazimierui G.

sutarties sudarymo metu?

Norminė literatūra1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 2000-07-18 Nr. VIII-1864 // Žin., 2000, Nr.74

Literatūra:

1. V. Pakalniškis. Nuosavybės teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.// Jurisprudencija. Vilnius: LTU, 2002, nr. 28(20), p.69-79.

2. Romėnų teisė. Justitia. Vilnius. 1999. p. 123-138.3. Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009.4. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, Julija Kiršienė ir kt. Civilinė teisė. Bendroji

dalis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. 5. Civilinė teisė. Bendroji dalis / Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelėnas ir kt.,

Vilnius: Justitia, 2008.

6. Daiktinė teisė / Egidijus Baranauskas, Kęstutis Laurinavičius, Vytautas Pakalniškis, Dalia Vasarienė, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, psl. 9-36.

Teismų praktika1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 312. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 28 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/20093. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 304. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/20025. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas "Dėl Lietuvos

Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo" 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 4 straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais šio įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai"

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 16 d. nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai"

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1361/2002