4 – 5 seminarai. Bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką. 1. Bendrininkavimo samprata ir teisinė reikšmė, kvalifikavimo ypatumai.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir BK nuostatose numatoma, kad kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką gali būti verti-namas dvejopai: kaip bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką ir kaip prisidėjimas prie nusikalstamos veikos.

Bendrininkavimas ir prisidėjimas yra skirtingi baudžiamosios teisės institutai.

Bendrininkavimas yra bendra, jungtinė kelių asmenų nusikalstama veikla, todėl konstatavus bendrininkavimą visi bendrininkai neatsižvelgiant į konkretų indėlį atsako pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą už visas veikas ir visus padarinius, kuriuos jie padarė ir kuriuos apėmė jų tyčia.

tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, sulaukusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką

Bendrininkavimas yra kelių nusikalstamą veiką darančių asmenų ryšys, atitinkantis įstatyme nustatytus bendrininkavimo požymius. Bendrininkavimo požymiai įvardyti BK 24 straipsnio 1 dalyje. tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių ( šio kodekso 13 straipsnyje ) iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis). Norint nustatyt bendrininkavimą reikalinga: nusikalstama veika buvo daroma sulaukus nustatyto amžiaus

kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visuma turi patvirtinti ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendrininkavimo požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius

Jeigu nėra atskirų asmenų veikų ir kilusių padarinių priežastinio ryšio, nėra nei bendrininkavimo, nei bendros atsakomybės

remiantis bendrininkavimo požymiais, įvardytais BK 24 straipsnio 1 dalyje, bendrininkavimas atribojamas nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos.

Bendrininkavimo formos:-bendrininkų grupė-susitarusių asmenų grupė-nusikalstamas susivienijimas (25 str.)

Bendrininkavimo rūšys:a) paprastasis bendr. (bendras kaltumas) Šiuo atveju visi bendrininkai tiesiogiai, betarpiškai dalyvauja

vykdydami bendro nusikaltimo sudėties obj pusę (visą ar atskirą dalį)b) sudėtingasis bendr. Šiuo atveju bendrininkai atlieka skirtingus veiksmus.

25 straipsnis. Bendrininkavimo formos1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria

nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti.3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria

daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai –vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija.

Prisidėjimas: darant nusikaltimą kiekvieno kaltininko padarytos veikos vertinamos individualiai, kiekvienas atsako už tuos veiksmus ar neveikimą, kuriuos padarė asmeniškai.

Dažnai asmuo savo tyčine veikla priartėja ir prisideda prie kitų asmenų rengiamo ar jau daromo nusikaltimo jame nedalyvaudamas. taip įvyksta kai asmuo slepia jau padarytą nusikaltimą, nepraneša apie tikrai žinomą nv arba netrukdo jai, nors turi teisinę pareigą elgtis visiškai priešingai. Subjekto nors ir prisidėjusio prie nusikaltimo veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su kitų asmenų daromu ar padarytu nusikaltimu ir jo pasekmėmis. Toks subjektas nėra kaltas už pasekmes, atsiradusias ne dėl jo, bet dėl kitų asmenų nv, ir todėl nėra jų bendrininkas. Pavojingiausios ir todėl baustinos baudžiamąja tvarka slėpimo formos: iš anksto nepažadėtas nusikaltėlio slėpimas- tai vykdytojo ar kurio nors bendrininko, padariusio labai sunkius nusikaltimus kaip tyčinis nužudymas, išžaginimas sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamo susivienijimo organizavimas, slėpimas. Nusikaltėlį slepiantis asmuo turi žinoti ne tik tai kad slepia nusikaltėlę, bet ir suvokti nusikaltėlio padaryto nusikaltimo esmę. jei nusikaltėlį pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi slepia pareigūnas, tai jo veika vertintina kaip nusikaltimų sutaptis: piktnaudžiavimas tarnyba, slepiant nusikaltimą padariusį asmenį. Jei asmuo slėpė savo šeimos narį arba artimą giminaitį, padariusį labai sunkų nusikaltimą, baudž atsakomybėn jis negali būti traukiamas. Nusikaltimas gali būti slepiamas sunaikinant nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones ar keičiant jų išvaizdą, juos paslepiant. Nusikaltėliams taip pat gali būti padedama slėpti nusikaltimo pėdsakus, t.y. naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pėdsakus, paliktus nusikaltimo padarymo įrankių ar priemonių. Prisidėti prie nusikaltimo ir padėti nusikaltėliams galima ir saugant nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Jei šie daiktai perkami vartoti naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama sutrukdyti nusikaltimo tyrimui, nusikaltimo slėpimo sudėties kaltininko veikoje nėra.

Subjektyviajai nusikaltimo slėpimo pusei būdinga tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro:-slepiamo nusikaltimo pobūdžio suvokimas;-supratimas, kad atliekami veiksmai už kuriuos iškyla baudž atsakomybė;-siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir jį padariusių asmenų išaiškinimą bei jų nubaudimą.

Nusikaltimo slėpimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.Nepranešimas apie tikrai žinomą rengiamą arba padarytą nusikaltimą bus kai subjektui apie nusikalstamą

kitų asmenų veiklą turi būti tikrai žinoma. Be to subjektui turi būti suvokiamas ir šio nusikaltimo pobūdis, t.y. jis turi suprasti, kad tai labai sunkus ir pavojingas visuomenei nusikaltimas. taip pat subjektas turi būti įsitikinęs, kad apie šį nusikaltimą valstybiniams organams, pareigūnams, privalantiems imtis atitinkamų priemonių, yra nežinoma ir todėl būtina juos apie tai laiku informuoti. Jei suvokdamas ir galėdamas subjektas laiku nepraneša tai jau bus tiesioginė tyčia. Nepranešimo apie nusikaltimą sudėtis- formalioji, todėl atsakomybė iškyla už patį nepranešimo faktą ir tokio neveikimo pasekmės baudž bylai iškelti reikšmės neturi. pažymėtina, kad asmuo neatsako už nepranešimą apie nusikaltimą jei jam jo šeimos nariams po pranešimo būtų kilusi grėsmė būti patrauktiems baudž atsakomybėn.

Nesudraudimas- tai netrukdymas daryti nusikaltimą kai savo ir (ar) kitų asmenų pastangomis tai buvo galima padaryti. Sutrukdymas yra daugiau moralinė o ne teisinė pareiga. nesudraudimas turi būti nesutartas iš anksto, taip pat reik nustatyti ar nesudraudusiam asmeniui nebuvo neįveikiamų kliūčių pačiam ar per atitinkamas institucijas sutrukdyti n kitų asmenų veiką. Nesudraudimui subj prasme būdinga tiesioginė tyčia nes subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstamą pobūdį, suvokia savo pareigą užkirsti kelią nusikaltimui ir mato esant visas realias galimybes tai padaryti, be to nori likti daromo nusikaltimo nuošalyje. Nuo kitų prisidėjimo prie nusikaltimo formų nesudraudimas skiriasi tuo kad nesudraudimas padaromas tik neveikimu asmens privalančio pagal pareigas užkirsti kelią nusikaltimams, ir tas neveikimas pasireiškia kitų asmenų nusikalstamos veikos metu.

2. Bendrininkavimo požymiai. Objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jų charakteristika.kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Veikos bendrumas

Kelių asmenų veikos bendrumas gali įgauti šias formas: 1) kiekvienas bendrininkas iki galo padaro nusikalstamą veiką, 2) kiekvienas iš bendrininkų padaro dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių arba vieni padaro visus požymius, kiti - dalį, 3) BK specialiojoje dalyje įstatyme numatytus objektyviuosius veikos požymius įgyvendina tik vienas ar keli bendrininkai, o kiti nusikaltimo sudėties požymių neįgyvendina, taigi nusikaltimo lyg ir nepadaro.

Tyčiatyčios aspektas: kiekvienas kaltininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas

bendrininkavimo intelektualųjį tyčios turinį sudaro šie momentai:-kiekvieno bendrininko suvokimas kad jis dalyvauja bendrai daromame nusikaltime ir padeda vienas kitam-bendrininkų suvokimas vykdytojo ketinimų bei siekiamo rezultato nusikalstamo pobūdžio;-supratimas, kad savo veiksmais vykdytojui sudaro būtinas sąlygas padaryti nusikaltimą.

Bendrininkavimo valinį tyčios turinį sudaro:-bendrininko noras veikti kartu su kitais bendrais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kitų veika;-bendro nusikalstamo rezultato siekimas arba sąmoningas leidimas tokiam rezultatui atsirasti.

kelių asmenų susitarimasNesant susitarimo geriausiu atveju galima kelti atskirų asmenų prisidėjimo prie padarytos nusikalstamos veikos, bet ne bendrininkavimo klausimąi-Nesant susitarimo negalimas kelių asmenų Veikos bendrumasSusitarimas gali būti ir gana išsamus, ir visiškai primityvusBendrininkavimas galimas ir nesant aiškaus tarpusavio susitarimo bendrai veikai padaryti. Svarbus bendrininkų supratimas, žinojimas,, kad ne pavieniui, o bendrai su kitais siekiama bendro tikslo

Lemiamą reikšmę turi tik susitarimo laikas ir jo turinys

Susitarimui būdingas turinys, iš kurio išplaukia kaltininkų tyčiaNuo susitarimo turinio priklauso kiekvieno bendrininko atsakomybėasmenys, dalyvaujantys darant nusikaltimą, gali vadovautis skirtingais motyvais ir paskatomis

Bendrininkų padarytų veiksmų kvalifikacija dar reikšmingiau gali skirtis nusikaltimų seksualinei laisvei bylose. Pavyzdžiui, du asmenys susitaria panaudoti prievartą ir išžaginti merginą. Vienas iš jų vartodamas fizinį smurtą lytiškai santykiauja, o kitas vėliau kitokiu būdu tenkina lytinę aistrą

Bendrininkavimas yra kelių nusikalstamą veiką darančių asmenų ryšys, atitinkantis įstatyme nustatytus bendrininkavimo požymius. Bendrininkavimo požymiai įvardyti BK 24 straipsnio 1 dalyje. tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių 16 arba tam tikrais atvejais 14 m asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką

Bendrininkavimo požymiai, kaip ir nusikalstamos veikos sudėties požymiai, skirstomi į objektyviuosius ir subjektyviuosius. Taigi jei darant nusikalstamą veiką dalyvauja bent du asmenys, reikia įrodyti kiekvieno asmens padarytos veikos santykį ne tik su įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties, bet ir su bendrininkavimo požymiais.

Objektyviaisiais bendrininkavimo požymiais apibūdinamas kelių asmenų padarytos veikos bendrumas. Įstatyme išskiriami du objektyvieji bendrininkavimo požymiai: 1) dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, 2)

kelių asmenų veikos bendrumas.

subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Prie subjektyviųjų bendrininkavimo požymių priskiriamas susitarimas daryti nusikaltimą ir tyčia bendrininkauti.

3. Bendrininkų rūšys: vykdytojas ir padėjėjas.

bendrininkų rūšys įvardijamos BK 24 straipsnyje

Vykdytojas yra pagrindinis bendrininkas. Pagrindinis jis yra tuo požiūriu, kad tik vykdytojas yra tas asmuo, kuris padaro nusikalstamą veiką, savo veika pažeidžia BK specialiojoje dalyje nustatytą draudimą, tiesiogiai įgyvendina nusikalstamos veikos sudėtį

Nesant vykdytojo nebūtų pažeistas BK specialiojoje dalyje nustatytas draudimas veikti ar neveikti. Nesant vykdytojo veiksmų sunku būtų įrodyti bendrininkavimą ir traukti atsakomybėn kitus susitarusius daryti nusikaltimą asmenis

Jei nusikalstamos veikos sudėtį bendrai įgyvendino keli asmenys, kiekvienas iš jų pripažįstamas vykdytoju ir vadinamas bendravykdytojuvykdytoju pripažįstamas asmuo atlikes visą ar bent dalį įstatyme numatytos nusikalstamos veikos

Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą vartojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą

Vykdytoju pripažįstamas toks asmuo, kuris daryti nusikalstamą veiką pasikviečia nepakaltinamus arba šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus nesulaukusius asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti, t. y. jų rankomis padaro nusikalstamą veiką pats atlikdamas organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo vaidmenį. Tokia situacija vadinama tarpiniu nusikalstamos veikos vykdymu

Vykdytojas. Tai asmuo betarpiškai padaręs nusikaltimą (24 str.) Nereta situacija kai keli vykdytojai dalimis įvykdo bendrą nv. Vykdytojas realizuoja visų bendrininkų nusikalstamus ketinimus. Jei nėra vykdytojo, neįmanomas bendrininkavimas. Iš vykdytojo veiksmų sprendžiama apie nusikaltimo baigtumo laipsnį. Jei vykdytojo nv sustojo pasirengimo ar pasikėsinimo stadijoje, tai laikoma, kad kiti bendrininkai baigė savo veiką atitinkamose stadijose.

kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu [...] smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį kaip nužu dymo vykdytojai atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys

Vykdytojo ir padėjėjo atribojimo problemų neretai kyla ir vagysčių bei plėšimo bylose. Keliems asmenims dalyvaujant darant plėšimą kai kurių asmenų vaidmuo būna gana pasyvus. Jie mato, kaip jų draugai grasina, grobia turtą, o patys visa tai suvokdami ir pritardami stovi šalia.

Padėjėjas. Asmuo padedantis padaryti nusikaltimą duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemonių, šalindamas kliūtis, iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu. Padėjėjas prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai pastariesiems jau yra susiformavęs ketinimas padaryti atitinkamą nv. Tuo padėjėjas tik sustiprina jau suformuotą-kurstytojo ar pačių bendrininkų- pasiryžimą n veikai bei palengvina nv padarymą, slėpimą. Padėjimas gali būti intelektualus ar fizinis. Duodamas patarimus, nurodymus, iš anksto žadėdamas slėpti nusikaltimą padėjėjas suteikia intelektualią pagalbą, kitais BK nurodytais atvejais- fizinę pagalbą. Pagalba visada teikiama konkrečiam bendrininkui ar visiems bendrininkams Padėjėjas imasi atitinkamos iniciatyvos, t.y. atlieka aktyvius veiksmus. galima padėjimas ir neveikimu, tačiau tik tuo atveju kai padėjėjas, turėjęs specialią teisinę pareigą trukdyti, neleisti nusikalstamiems bendrininkų veiksmas atsirasti, sąmoningai jos nevykdo. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nv padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis.

asmuo gali būti pripažįstamas seksualinio prievartavimo padėjėju tik jeigu neatlieka veiksmų, numatytų BK 150 straipsnio dispozicijoje, tačiau atlieka veiksmus, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, ir taip palengvina vykdytojams įgyvendinti nusikalstamos veikos sudėtį

Nėra būtina, kad kiekvienas iš nužudymo vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus. Pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jei nukentėjusysis miršta nuo visų sužalojimų, tyčinis nužudymas inkriminuojamas visiems mušant nukentėjusįjį dalyvavusiems asmenims. Tačiau tokiu atveju svarbu, kad būtų bendrininkų tyčia nužudyti

BENDRININKŲ ATSAKOMYBĖ

BK 26 straipsnis (Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė), kurio 4 dalyje nurodoma, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

26 straipsnis. Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė1. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.2. Jeigu vykdytojo nusikalstama veika nutrūko rengiantis ar pasikėsinant ją daryti, organizatorius,

kurstytojas ir padėjėjas atsako už rengimąsi ar pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką.3. Jeigu yra vieno iš bendrininkų baudžiamąją atsakomybę šalinančių, lengvinančių arba sunkinančių

aplinkybių, į jas neatsižvelgiama sprendžiant dėl kitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės.4. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už

vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.5. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią

apėmė jų tyčia, atsako pagal šio kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai.

24 straipsnis. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys1. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir

sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.2. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.3. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba

nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

4. Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.

5. Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką.6. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas

priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

4. Bendrininkų rūšys: organizatorius ir kurstytojas.

Organizatorius. Jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nv. tai bendro nusikaltimo vadovas. Organizatoriaus veikla ne tik labai reikšminga bet ir gana įvairi ir visada aktyvi. Jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui : lenkia verbuoja asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nv planus, numato jų įvykdymo būdus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryšius. Jis tame pačiame nusikaltime gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Organizatorius- pavojingiausias. tam tikrais atvejais vien pati organizacinė veikla yra baigtas nusikaltimas pav. nusikalstamo susivienijimo kūrimas.

Kurstytojas. tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nv. Kurstymo būdai: įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir kt. Kurstyti net ir užmaskuota forma galima tik aktyviais veiksmais. jei nusikaltimą daryti sukurstomas to nesuvokiantis asmuo:nepakaltinamas, nesulaukęs atitinkamo amžiaus, apgautas, psichine, fizine prievarta priverstas, užhipnotizuotas, tai kurstytojas atsako kaip netiesioginis vykdytojas. Kurstymas visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkretų nusikaltimą. tam tikrai atvejai kurstytojiški veiksmai, įvertinus jų didelį pavojų, laikomi baigtu nusikaltimu, pav. vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, karo kurstymas, lenkimas vartoti narkotines priemones.

Kurstytojo veika yra sukėlimas kitam asmeniui - būsimam vykdytojui - noro ir padėjimas apsispręsti daryti nusikaltimą. Kurstyti galima tik veikiant. Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai

Kurstytojo veika yra žodžiai ar raštu parašytas tekstas, kuriais kitas asmuo prašomas, įkalbinėjamas daryti nusikaltimą, apie kurį jis anksčiau negalvojo ar nesiryžo jo daryti. Kurstymą gali lydėti grasinimai ir net fizinis smurtas. Grasinimas ir smurtas nepašalina vykdytojo atsakomybės, nebent nustatomos būtinojo reikalingumo sąlygos. Subjektyvieji kurstymo požymiai yra kurstytojo suvokimas, kad jis lenkialdtą asmenį nusikalstamai veikai, supratimas, jog jo žodžiai ar laiškas yra lemiami vykdytojui apsisprendžiant, ir noras, kad kitas asmuo padarytų mraįkalliaięį^ Savo ruožtu kitas asmuo suvokia, priima ir sutinka įgyvendinti kurstytojo mintis. Vykdytojo sutikimas daryti nusikaltimą yra bendrininkų susitarimas.

5. Bendrininko ekscesas. Bendrininko eksceso reikšmė kitų bendrininkų baudžiamajai atsakomybei.

Bendrininko ekscesas yra, kai vykdytojas ar vienas iš vykdytojų peržengia susitarimo ribas, atlieka tokius veiksmus ir sukelia tokius padarinius, dėl kurių nebuvo tartasi, ir jų nesuvokė bei nenumatė kiti bendrininkai

Kai vienas ar keli dalyvaujantys asmenys peržengia susitarimo ribas, padaro veiką ar sukelia padarinius, dėl kurių nesitarta, toks

atvejis įvardijamas kaip vykdytoj ekscesas

Bendrininkams negali būti inkriminuojamos vykdytojo nusikalstamos veikos pakartinomumas

bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t.y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir turi ryšį su bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrininkų tyčia. Vykdytojo ekscesu laikytini ir tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrininkų susitarimo dalyku arba kurie buvo padaryti neatsargiai

Už tokius veiksmus ir jų pasekmes vykdytojas atsako vienas. Galima kiekvieno bendrininko ekscesas, už kurį atsako jis asmeniškai.

Vykdytojo eksceso požymiai:-nėra veiksmų bendrumo;-iš anksto nežinoma apie vykdytojo veiksmus nei buvo susitarta, tada kitų bendrininkų kaltės klausimas

turėtų būti sprendžiamas išskirtinai pagal vykdytojo padarytą nv.Vykdytojo eksceso esmė ta, kad bendrininkaujant pažeidžiamas susitarimas. Baudž teisės teorijoje ekscesai

skiriami i kiekybinį ir kokybinį. Kiekybinis toks kai vykdytojas padaro nv, t.y. tokią kokią jis turėjo įvykdyti pagal bendrininkų susitarimą. Dažniausiai tai veikos kurios padaro žalą vienam objektui.

Kokybinis toks, kai vykdytojas padaro tokią nv, kurią jis buvo lenkiamas padaryti arba kurią padaryti jam padėjo kiti bendrininkai. Kokybinio eksceso rūšys:

a) vietoj vienos sugalvotos nv padaroma visiškai kitokia nv, pav vietoj vagystės padaromas plėšimas;b) padaroma sugalvota nv, tačiau esant kvalifikuojančioms aplinkybėms, pav. vietoj paprasto nužudymo

padaromas nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis;c) kartu sus sugalvota nv padaroma dar ir kita veika, kurios neapima kitų bendrininkų ketinimai, pav. be

turto prievartavimo padaromas dar ir išžaginimas.jei vykdytojas padaro lengvesnę nvSusitarimą gali pažeisti ne tik vykdytojas bet ir kiti bendrininkai. Bendrininkų ekscesas- vieno ar kelių

bendrininkų padaryta veika kurios neapima kitų bendrininkų sumanymas. Už bendrininkų ekscesą kylanti atsakomybė priklauso nuo kaltės ir jos formos. Nustatant ar buvo ekscesas ar ne siūloma vadovautis dviem kriterijais: pirma koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas ar ne, antras- jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini ar ne. Už ekscesą turi atsakyti tas bendrininkas kuris nesilaiko susitarimo.

LR BK nepateikia eksceso sampratos, tačiau remdamiesi BK 26 str. 1 d. nuostata, jog bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia, galime teigti kad kiti bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą.

Bendrininkų savanoriškas atsisakymas galimas jei vykdytojas dar yra nebaigęs nusikaltimo. Vieno ar kelių bendrininkų atsisakymas pabaigti bendrą nusikaltimą nepašalina kitų to paties nusikaltimo bendrininkų baudž atsakomybės pagrindo. Kai savanoriškai atsisako vykdytojas, jo atsakomybės klausimas sprendžiamas taip pat, kaip individualiai veikusio subjekto ir nutarusio nutraukti nv atveju. Vykdytojų baudž atsakomybė gali išlikti tik tuo atveju, jeigu jo faktiškai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudėtis. Kiti bendrininkai atsako už bendrininkavimą iki tos stadijos, kada nutrūko vykdytojo veika.

Organizatorius ar kurstytojas atsisakęs tęsti bendrą nv, privalo būti aktyvus, t.y. turi imtis įvairiausių priemonių, kad ir kitų bendrininkų nv nutrūktų, bendrai siektas nusikalstamas rezultatas neatsirastų. Jie turi arba patys įtikinti kitus bendrininkus nutraukti nusikalstamą veiką, arba laiku kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos tai padarytų. Jie gali įspėti asmenis, į kuriuos ruošiamasi pasikėsinti.

6. Nusikalstamos veikos padarymas per tarpininką („tarpinis nusikalstamos veikos padarymas“, „tarpinis vykdymas“).

Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo per tarpininką atvejai yra šie:       - kai nusikalstamais tikslais naudojamas baudžiamajai atsakomybei kilti būtino amžiaus nesukakęs asmuo;       - kai nusikalstamais tikslais naudojamas nepakaltinamas asmuo;       - kai nusikalstamais tikslais naudojamas asmuo, kuris veikia nekaltai.

trečias atvejis, t.y. atvejis, kada veikiama per nekaltą asmenį. Analizuojant pastarąją situaciją, svarbu turėti omenyje, kad nekaltai asmuo veikia tik to sumanymo, kurį jis savo veika įgyvendina prasme (šioje vietoje derėtų prisiminti pirmoje paskaitoje pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą). Tačiau tai nereiškia, kad negali būti sprendžiamas tokio tarpininko baudžiamosios atsakomybės klausimas.

tarpininkas neatsakys, kai jo psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir pavojingais padariniais (psichinio santykio su pavojingais padariniais buvimo reikalavimas taikomas materialiom nusikalstamų veikų sudėtims) neatitiks nei tyčinės, nei neatsargios kaltės apibrėžimų.

Tačiau tuo atveju, jei tarpininko vaidmenyje veikęs asmuo suprato daromos veikos rizikingą pobūdį, numatė pavojingus padarinius ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba nenumatė pavojingų padarinių, bet turėjo ir galėjo juos numatyti bei suprasti daromos veikos pavojingą pobūdį (nusikalstamas nerūpestingumas), tai jo atsakomybė priklausys nuo to, ar atitinkama BK norma numato šias kaltės rūšis kaip atsakomybės pagrindą.

7. Bendrininkavimo formos, jų samprata ir teisinė reikšmė. Kvalifikavimo ypatumai.

Bendrininkavimo forma – tai bendrininko požymius atitinkančių kelių asmenų bendrai dalyvaujančių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padaryme veiklos tipas, kuris priklauso  nuo bendrininkų sąveikos būdų ir susitarimo lygio.

Bendrininkavimo formos gali būti išskiriamos dviem pagrindais: pagal baudžiamojo įstatymo normas ir pagal doktriną. Vieni teigia, kad bendrininkavimo formomis yra paprastas bendrininkavimas, organizuota grupė, nusikalstama organizacija ir gauja. Kiti mano, kad bendrininkavimo formomis yra paprastas bendrininkavimas, bendrininkavimas esant vienpusiam subjektyviam ryšiui bei bendrininkavimas esant abipusiam subjektyviam ryšiui. Treti skiria tokias bendrininkavimo formas kaip bendrakaltybė, paprastas bendrininkavimas ir nusikalstama organizacija.

bendrininkavimo formos gali būti išskiriamos tam tikru pagrindu: 1) pagal kaltininkų santykį su baudžiamajame įstatyme aprašytos veikos požymių įgyvendinimu; 2) pagal organizuotumo laipsnį ir susitarimo pobūdį.

1) pagal kaltininkų santykį su baudžiamajame įstatyme aprašytos veikos požymių įgyvendinimu bendrininkavimą galima skirstyti į:a) paprastą bendrininkavimą;b) sudėtinį bendrininkavimą.    Paprastas bendrininkavimas kitaip gali būti vadinamas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendravykdymu. Kitaip tariant, tai situacija, kada pavojingos veikos požymius visiškai ar iš dalies įgyvendina kiekvienas nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantis asmuo (Kasacinė byla Nr. 2K-854/2003). Bendrininkavimas pasireiškiantis bendravykdymu BK 25 straipsnyje vadinamas bendrininkų grupe. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai“.

Sudėtinis bendrininkavimas yra tada, kada nusikalstamą veiką daro vienas ar keli vykdytojai, o kartu su jai veikia ir tokie bendrininkai kaip padėjėjas, organizatorius ar kurstytojas. Vertinant šią bendrininkavimo formą problema ta, kad jei vykdytojas yra vienas, tai BK 25 straipsnio prasme bendrininkavimo formos nebus.

2) Pagal organizuotumo laipsnį ir susitarimo pobūdį bendrininkavimo formos išskiriamos šios:a) bendrininkų grupė;b) organizuota grupė;c) nusikalstamas susivienijimas.

Bendrininkų grupės identifikavimo ir teisinio vertinimo klausimai iš esmės jau aptarti. Papildomai galima pasakyti tik tai, kad bendrininkų grupė yra pati paprasčiausia BK 25 straipsnyje reglamentuota bendrininkavimo forma, kuriai nebūdingas išankstinis vaidmenų pasiskirstymas, veiksmų planavimas ir kt. aukštesnio organizuotumo požymiai. Ji galima bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti tiek paprasto bendrininkavimo forma, tiek ir sudėtinio bendrininkavimo forma (Kasacinė byla Nr. 2K-498/2004).

Organizuota grupė BK 25 straipsnio 3 dalies prasme yra „...tada, kai bet kurioje nuskalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį“.organizuota grupė yra ne tik bendrininkavimo forma, bet ir organizuoto nusikalstamumo rūšis. Organizuotos grupės gali būti įvairios: automobilių vagių, reketo, prekybos žmonėmis ir kt.Kritinė organizuotos grupės riba yra 2 asmenys, kurie darydami nusikaltimą atlieka tam

 

tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Atsižvelgiant į pastarąją formuluotę reikia akcentuoti, kad nebūtinai visi organizuotos grupės nariai būna vykdytojai. Tokioje grupėje bendrininkų gali būti įvairių. organizuotoje grupėje turi būti organizatorius arba organizatoriai. Kvalifikuoti tam tikrą bendrininkų darinį kaip organizuotą grupę galima tik tada, kada nustatoma, kad bendrininkai tarėsi daryti kelis nusikaltimus (nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs) arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą Bendrininkų ryšių pastovumas yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti klausimą dėl atitinkamos grupės organizuotumo, kuris būna didesnis nei bendrininkų grupėje ir mažesnis nei nusikalstamame susivienijime. Kiti organizuotumą apibūdinantys požymiai yra nusikalstamos veiklos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiais vaidmenimis ar užduotimis, susitarimas su kitomis grupėmis dėl pasidalinimo teritorijų ar nusikalstamos veiklos sričių  ir kt. Organizuota grupė yra daugiau mažiau pastovi bei susikuria iš anksto. Kitaip tariant, tokiai grupei būtinas veiksmų planavimas. Organizuotai grupei nėra būtinas ginkluotumo bei ryšio priemonių požymiai, tačiau tam tikrose grupėse jie pasireiškia.

Nusikalstamo susivienijimo įstatyminis apibrėžimas pateiktas BK 25 straipsnio 4 dalyje, kur parašyta, kad „Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimas daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė“.Nusikalstamas susivienijimas pati pavojingiausia ir sunkiausiai identifikuojama bendrininkavimo forma. Be to, tai vienintelė bendrininkavimo forma, kuri BK specialiojoje dalyje numatyta kaip savarankiška nusikaltimo rūšis (BK 249 straipsnis). BK 25 straipsnio 4 dalį ir 249 straipsnio normas galima teigti, kad baudžiamasis įstatymas numato šiuos būtinus nusikalstamo susivienijimo požymius, kurie jį atriboja nuo bendrininkų grupės ir organizuotos grupės:-         trijų ar daugiau asmenų buvimas;-         nusikalstamo susivienijimo dalyvių pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas;-         tikslas daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus.       Trijų ar daugiau asmenų buvimas.  Nusikalstamą susivienijimą sudaro mažiausiai trys asmenys, galintys būti nusikalstamų veikų subjektu, esantys pakaltinami, susitelkę ar sutelkti tam, kad bendrai darytų vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. BK nereikalauja, kad tokie nusikaltimai realiai būtų padaryti ir kad juose kiekvienu atveju būtų dalyvavę mažiausiai trys susivienijimo nariai (Kasacinė byla Nr. 2K-25/2006). Jeigu vis dėlto tokie nusikaltimai padaryti, tai jie kvalifikuojami kiekvienas atskirai, kaip realioji sutaptis (ši nusikalstamų veikų daugėto forma bus nagrinėjama šio kurso 10 temos rėmuose) su kitais nusikaltimais, taip pat ir su nusikalstamu susivienijimu. Be to, nėra būtina, kad kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų būtų tik sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.

Nusikalstamo susivienijimo dalyvių pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.Nusikalstamas susivienijimas yra tokia bendrininkavimo forma, kuriai būdingas aukštas organizuotumo lygis. Tai reiškia, kad susivienijimo nariai palaiko ilgalaikius tarpusavio ryšius, atlieka arba yra sutarę dėl atlikimo tam tikro vaidmens ar užduoties bendram nusikalstamam rezultatui.Baudžiamosiose bylose pasitaiko, kad šie požymiai ginčijami. Kaltinamieji savo tarpusavio ryšius apibūdina kaip epizodinius, spontaniškus, o glaudesnio bendravimo atvejais kaip nulemtus kaimynystės, giminystės, draugystės, mokyklinių laikų pažinties santykių, to paties sporto klubo lankymo, kitų laisvalaikio pomėgių ir pan., o ne siekio bendrai daryti kokius nors nusikaltimus. Pažymėtina, kad ryšių palaikymo pagrindas neturi jokios reikšmės sprendžiant atitinkamo požymio konstatavimo klausimą.

Tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Sunkių ar labai sunkių nusikaltimų apibūdinimą galima aptikti BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys, iš kurių matyti, jog nusikalstamas susivienijimas turi paskirtį - daryti tyčinius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo. Jau minėta, kad baudžiamajai atsakomybei už nusikalstamą susivienijimą nėra būtina, kad tokie nusikaltimai būtų padaryti, nors teismų praktikoje linkstama pabrėžti, kiek ir kokių veikų nusikalstamas susivienijimas yra padaręs. Dėl šios priežasties teismų sprendimuose tikslas daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus nėra aptariamas pats savaime, kaip atskiras kvalifikavimui reikšmingas požymis. Jo buvimas bent jau iki šiol buvo ir tebėra konstatuojamas per nuorodas į nusikalstamo susivienijimo realiai

padarytus atitinkamo sunkumo nusikaltimus (Kasacinė byla Nr. 2K-198/2005).Nusikalstamas susivienijimas paprastai kuriamas keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams padaryti. Tačiau atskirais atvejais jis gali būti kuriamas ir vieno sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, reikalaujančio atlikti daugelį ir sudėtingų veiksmų, padarymui.

8. Savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką esant bendrininkavimui ypatumai.

BK 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Kai nusikalstamą veiką daro keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs ją pabaigti organizatorius ar kurstytojas pagal šį kodeksą neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų nusikalstamos veikos, kurią jis organizavo ar sukurstė, ir ta veika nebuvo padaryta ar neatsirado jos padarinių. Be to, pagal šį kodeksą neatsako padėjėjas, jeigu jis savo noru atsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, apie tai pranešė kitiems bendrininkams ar teisėsaugos institucijoms ir ta veika nebuvo padaryta arba ji padaryta be jo pagalbos“.

jeigu kurstytojas ar organizatorius ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad bendrininkai nepadarytų tos nusikalstamos veikos, kurią jie sukurstė ar suorganizavo, bet ji vis vien buvo padaryta, tai jų atitinkamos pastangos baudžiamosios atsakomybės nešalina. Kitaip tariant, kad ir kaip organizatorius ar kurstytojas „verstųsi per galvą“ siekdamas, kad nusikalstama veika nebūtų padaryta, bet jiems tai padaryti nepavyko, tai baudžiamojon atsakomybėn jie bus traukiami bendra tvarka. Vienintelis šiems bendrininkams taikytinas palengvinimas, tai BK 23 straipsnio 4 dalyje reglamentuota galimybė sušvelninti bausmę BK 59 straipsnio pagrindu.

padėjėjui. reikalavimai:

-                                apie savo apsisprendimą atsisakyti dalyvauti nusikalstamoje veikoje pranešti kitiems bendrininkams arba teisėsaugos institucijoms;

-                                jeigu nusikalstama veika vis vien buvo padaryta, tai ji turi būti padaryta be jo pagalbos.

kad padėjėjas turi priimti tinkamą sprendimą dėl to, kaip jis atsiribos nuo suplanuotos nusikalstamos veikos. Veiksmų pasirinkimas priklauso nuo padėjimo pobūdžio. Jeigu padėjimas pasireiškė tuo, kad duoti patarimai ar nurodymai, tai tokiu atveju pakaktų bendrininkams arba teisėsaugos institucijoms pranešti apie savo sprendimą toliau savęs bendrininkų nelaikyti, nes atitinkamo patarimo ar nurodymo atgal nesugrąžinsi. Tuo tarpu jeigu kalba eina apie atitinkamo pažado davimą arba apie įrankių ar priemonių suteikimą, tai vien pasakymo, kad atsisakau kartu toliau dalyvauti darant nusikalstamą veiką nepakaks. Būtina atsiimti duotą pažadą arba suteiktus įrankius ar priemones. Neabejotina, kad jei tokio veiksmo padaryti nepavyksta dėl nenugalimų priežasčių (pvz., bendrininkai teigia, kad atitinkamus įrankius pardavė ar pametė), tai pakaks vien tokių pastangų deklaracijos, t.y. veiksmo, kuris reikš, jog padėjėjas savęs daugiau nepriskiria atitinkamos nusikalstamos veikos bendrininkų tarpui.

Savanoriškas padėjėjo atsisakymas gali pasireikšti:- nepadarymu tų veiksmų, kuriuos jis kaip padėjėjas privalėjo atlikti ir be kurių tolimesnė kitų bendrininkų

veika būtų neįmanoma arba labai sunkiai tęsiama;- aktyvia veikla, kuria siekiama pašalinti savo indėlį, savo pagalbą ir užkirsti kelią galimoms pasekmėms,

kurioms sąlygas atsirasti ruošė ir jis.Jei organizatoriui ar kurstytojui savanoriškai atsisakiusiam nepasisekė nutraukti kitų bendrininkų veikos, jei

padėjėjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalbą, jiems baudž atsakomybės pagrindai už bendrininkavimą neišnyksta, tačiau bandymas atsisakyti tolesnės nv turėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, švelninanti atsakomybę.

9. Prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo samprata, formos ir atribojimas nuo bendrininkavimo.

Prisidėjimas prie nusikaltimo gali būti suvoktas ir sąmoningas, nesąmoningas ar be kaltės

prisidėjimas gali būti vertinami neveikimas ir veiksmai, kuriais asmuo visai nenutuokdamas apie rengiamą nusikaltimą iš esmės palengvina bendrininkams, pirmiausia vykdytojui, daryti nusikalstamą veiką

Dažnai asmuo savo tyčine veikla priartėja ir prisideda prie kitų asmenų rengiamo ar jau daromo nusikaltimo jame nedalyvaudamas. taip įvyksta kai asmuo slepia jau padarytą nusikaltimą, nepraneša apie tikrai žinomą nv arba netrukdo jai, nors turi teisinę pareigą elgtis visiškai priešingai. Subjekto nors ir prisidėjusio prie nusikaltimo veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su kitų asmenų daromu ar padarytu nusikaltimu ir jo

pasekmėmis. Toks subjektas nėra kaltas už pasekmes, atsiradusias ne dėl jo, bet dėl kitų asmenų nv, ir todėl nėra jų bendrininkas. Pavojingiausios ir todėl baustinos baudžiamąja tvarka slėpimo formos: iš anksto nepažadėtas nusikaltėlio slėpimas- tai vykdytojo ar kurio nors bendrininko, padariusio labai sunkius nusikaltimus kaip tyčinis nužudymas, išžaginimas sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamo susivienijimo organizavimas, slėpimas. Nusikaltėlį slepiantis asmuo turi žinoti ne tik tai kad slepia nusikaltėlę, bet ir suvokti nusikaltėlio padaryto nusikaltimo esmę. jei nusikaltėlį pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi slepia pareigūnas, tai jo veika vertintina kaip nusikaltimų sutaptis: piktnaudžiavimas tarnyba, slepiant nusikaltimą padariusį asmenį. Jei asmuo slėpė savo šeimos narį arba artimą giminaitį, padariusį labai sunkų nusikaltimą, baudž atsakomybėn jis negali būti traukiamas. Nusikaltimas gali būti slepiamas sunaikinant nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones ar keičiant jų išvaizdą, juos paslepiant. Nusikaltėliams taip pat gali būti padedama slėpti nusikaltimo pėdsakus, t.y. naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pėdsakus, paliktus nusikaltimo padarymo įrankių ar priemonių. Prisidėti prie nusikaltimo ir padėti nusikaltėliams galima ir saugant nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Jei šie daiktai perkami vartoti naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama sutrukdyti nusikaltimo tyrimui, nusikaltimo slėpimo sudėties kaltininko veikoje nėra. Subjektyviajai nusikaltimo slėpimo pusei būdinga tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro:

-slepiamo nusikaltimo pobūdžio suvokimas;-supratimas, kad atliekami veiksmai už kuriuos iškyla baudž atsakomybė;-siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir jį padariusių asmenų išaiškinimą bei jų nubaudimą.

Nusikaltimo slėpimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.Nepranešimas apie tikrai žinomą rengiamą arba padarytą nusikaltimą bus kai subjektui apie nusikalstamą

kitų asmenų veiklą turi būti tikrai žinoma. Be to subjektui turi būti suvokiamas ir šio nusikaltimo pobūdis, t.y. jis turi suprasti, kad tai labai sunkus ir pavojingas visuomenei nusikaltimas. taip pat subjektas turi būti įsitikinęs, kad apie šį nusikaltimą valstybiniams organams, pareigūnams, privalantiems imtis atitinkamų priemonių, yra nežinoma ir todėl būtina juos apie tai laiku informuoti. Jei suvokdamas ir galėdamas subjektas laiku nepraneša tai jau bus tiesioginė tyčia. Nepranešimo apie nusikaltimą sudėtis- formalioji, todėl atsakomybė iškyla už patį nepranešimo faktą ir tokio neveikimo pasekmės baudž bylai iškelti reikšmės neturi. pažymėtina, kad asmuo neatsako už nepranešimą apie nusikaltimą jei jam jo šeimos nariams po pranešimo būtų kilusi grėsmė būti patrauktiems baudž atsakomybėn.

Nesudraudimas- tai netrukdymas daryti nusikaltimą kai savo ir (ar) kitų asmenų pastangomis tai buvo galima padaryti. Sutrukdymas yra daugiau moralinė o ne teisinė pareiga. nesudraudimas turi būti nesutartas iš anksto, taip pat reik nustatyti ar nesudraudusiam asmeniui nebuvo neįveikiamų kliūčių pačiam ar per atitinkamas institucijas sutrukdyti n kitų asmenų veiką. Nesudraudimui subj prasme būdinga tiesioginė tyčia nes subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstamą pobūdį, suvokia savo pareigą užkirsti kelią nusikaltimui ir mato esant visas realias galimybes tai padaryti, be to nori likti daromo nusikaltimo nuošalyje. Nuo kitų prisidėjimo prie nusikaltimo formų nesudraudimas skiriasi tuo kad nesudraudimas padaromas tik neveikimu asmens privalančio pagal pareigas užkirsti kelią nusikaltimams, ir tas neveikimas pasireiškia kitų asmenų nusikalstamos veikos metu.