biologijos studijŲ krypties ekologijos ir … · 2015-10-24 · romaldas Šemeta programos...

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

BIOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES

EKOLOGIJOS IR APLINKOTYROS STUDIJŲ PROGRAMOS (612C18003)

SAVIANALIZĖS SUVESTINĖ

ŠU Studijų prorektorius ………………… doc. dr. Juozas Pabrėža

Savianalizės rengimo grupės vadovas ………………… dr. Martynas Kazlauskas

Šiauliai

2014, sausis

2

Pagrindiniai duomenys apie studijų programą Studijų sritis Biomedicinos mokslai

Studijų kryptis Ekologija ir aplinkotyra

Naujoji studijų kryptis (šaka) Biologija (ekologija)

Studijų programos pavadinimas Ekologija ir aplinkotyra

Valstybinis kodas 61203B107

Naujasis valstybinis kodas 612C18003

Studijų programos rūšis Universitetinės studijos

Studijų pakopa Pirmoji

Studijų forma (trukmė metais) Nuolatinė (4 metai)

Studijų programos apimtis kreditais 240 ECTS

Suteikiamas laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija Ekologijos bakalauras

Išsilavinimo reikalavimai stojantiesiems Vidurinis išsilavinimas

Programos vykdymo kalba lietuvių kalba

Programos įregistravimo data 2008-02-22

Akreditavimo data, įsakymo numeris, tipas, pakartotinės

akreditacijos terminas

2009-08-31, Nr. 1-73, akredituota iki 2014-12-31

Duomenys apie savianalizės suvestinės rengėjus Eil.

Nr.

Pedagoginis vardas, mokslo

laipsnis, vardas, pavardė

Pareigos Telefonas Elektroninis pašto adresas

1. Dr. Martynas Kazlauskas Aplinkotyros katedros lektorius +370 68454652 [email protected]

2. Doc. dr. Zigmantas Gudžinskas Aplinkotyros katedros docentas +370 68577054 [email protected]

3. Dr. Laura Šukienė Aplinkotyros katedros lektorė +370 65070981 [email protected]

4. Laura Kasparaitė Studijų programos Ekologija ir

aplinkotyra studentė

+370 60493430 [email protected]

5. Giedrė Vičiūnaitė Studijų programos Ekologija ir

aplinkotyra absolventė

+37062247021 [email protected]

6. Gedas Kukanauskas Gražutės regioninio parko

direktorius


7. Romaldas Šemeta Šiaulių miesto savivaldybės

Aplinkos skyriaus vedėjas


3

TURINYS

ĮŽANGA ............................................................................................................................................................ 4

1. PROGRAMOS TIKSLAI IR NUMATOMI STUDIJŲ REZULTATAI ....................................................... 6

1.1. Programos poreikis, tikslas, studijų rezultatai ............................................................................................. 6

1.2. Studijų rezultatų atitiktis teisiniams ir kitiems dokumentams ..................................................................... 8

2. PROGRAMOS SANDARA ........................................................................................................................... 9

3. PERSONALAS ............................................................................................................................................ 12

4. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI ...................................................................................................................... 15

4.1. Programos įgyvendinimui naudojamos patalpos ir įranga ........................................................................ 15

4.2. Programos praktikų bazė ........................................................................................................................... 16

4.3. Programos vykdymui reikalingi metodiniai ištekliai ................................................................................ 17

5. STUDIJŲ EIGA IR JOS VERTINIMAS ..................................................................................................... 18

5.1. Priėmimo į studijas reikalavimai ir konkursiniai balai .............................................................................. 18

5.2. Studijų procesas ........................................................................................................................................ 19

5.3. Paramos studentams formos ...................................................................................................................... 22

5.4. Studentų pasiekimų vertinimo sistema ...................................................................................................... 24

6. PROGRAMOS VADYBA ........................................................................................................................... 25

1 priedas Studijų dalykų aprašai

2 priedas Programos akademinio personalo sąrašas

3 priedas Dėstytojų veiklos aprašymai (CV)

4 priedas Studentų baigiamųjų darbų sąrašas

5 priedas Ankstesnio vertinimo (naujos programos) išvadų santrauka

6 priedas Lietuvos universitetuose vykdomų panašių studijų programų palyginimas

7 priedas Programos studijų rezultatų atitiktis pakopai

8 priedas Programos studijų rezultatų ir studijų dalykų mokymosi metodų sąsajos

9 priedas Programų dėstytojų patirtis dėstomų dalykų srityse

10 priedas Programos materialieji ištekliai

11 priedas Bibliotekos ištekliai

12 priedas Studentų nuomonė apie Programą

4

ĮŽANGA

1. Šiaulių universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, veikiantis kaip viešoji

įstaiga1. Universiteto struktūra – klasikinio tipo universitetas, kuris strateginiu tikslu save sieja su Šiaurės

Lietuvos regiono vystymu. Yra 7 fakultetai, Tęstinių studijų institutas, Europos studijų institutas, 10 mokslo

centrų, Biblioteka, Botanikos sodas, Dailės galerija, Universiteto istorijos muziejus, Gamtos muziejus,

Astronomijos observatorija. Universitete veikia Sporto klubas, Universiteto studentų atstovybė, 8 meno

kolektyvai. Universiteto struktūra2 tenkina akademinių ir neakademinių (kultūrinių, visuomenių, sportinių)

padalinių poreikius.

2. Pirmos pakopos studijų programa Ekologija ir aplinkotyra (toliau – Programa) 2008-2013 mokslo

metais buvo vykdyta Gamtos mokslų fakultete. Studentų ir valstybės finansavimo mažėjimo situacijoje

Universitete pradėta pertvarka, kuria siekiama veiklos efektyvumo (lėšų, žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių

taupymo). Vykdant padalinių veiklos optimizavimą, nuo 2013 m. birželio mėnesio Gamtos mokslų fakultetas

sujungtas su Technologijos fakultetu3, o pagal 2013 m. lapkričio mėn. 20 d. Senato sprendimą naujasis

padalinys vadinamas Technologijos ir gamtos mokslų fakultetu. Naujajame fakultete reorganizaciniai

procesai vis dar vyksta.

3. Už Programos vykdymą analizuojamuoju laikotarpiu atsakinga Aplinkotyros katedra (toliau –

Katedra). Programą realizuoti Katedrai padeda kiti Universiteto padaliniai: Studijų tarnyba, Nuotolinių

studijų centras, Tarptautinių programų ir ryšių tarnyba, Komunikacijos ir rinkodaros tarnyba, Neakademinės

veiklos tarnyba, Biblioteka. Katedra bendradarbiauja su Fizikos, Vadybos, Statybos inžinerijos katedromis.

Fakulteto padalinių tarpusavio, Katedros bendrauniversitetiniai ryšiai, ryšiai su socialiniais dalininkais

sudaro sąlygas tinkamai vykdyti Programą ir užtikrinti studijų kokybę.

4. 2012 metų spalio 3 d. Gamtos mokslų fakulteto dekano potvarkiu GMDP-054-1 Programos

savianalizės rengimo grupė suformuota, studijų programos komiteto4, 5

pagrindu, kuris rūpinosi periodišku

programos stebėjimu, jos tobulinimu6. Šios grupės sudėtis, narių pareigos bei kontaktinė informacija

pateikiama antro antraštinio puslapio apačioje. Savianalizės grupės narių pasiskirstymas darbais nurodytas 1

lentelėje.

1 lentelė

Savianalizės grupės narių atsakomybės Eil. Nr. Grupės nario vardas, pavardė Darbo apimtis ir atsakomybė

1. Martynas Kazlauskas Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai. Programos sandara.

Veiklos koordinavimas. Galutinio savianalizės varianto rengimas.

2. Zigmantas Gudžinskas Personalas. Materialieji ištekliai. Savianalizės rezultatų aptarimas.

3. Laura Šukienė Studijų eiga ir jos vertinimas. Programos vadyba.

4. Laura Kasparaitė Studentų nuomonė ir neakademinė veikla. Parama studentams.

5. Giedrė Vičiūnaitė Absolventų įsitvirtinimas darbo rinkoje.

6. Gedas Kukanauskas Programos tikslai. Programos tobulinimas.

7. Romaldas Šemeta Programos tikslai. Programos sandara.

5. Universitete studijų programų kokybė vertinama periodiškai, ne rečiau kaip kas treji metai. Vertinimą

atlieka Strateginio ir kokybės valdymo tarnyba, panaudodama studentų, dėstytojų apklausos instrumentus.

Gauti tyrimo rezultatai pateikiami fakultetų dekanams detalesnei analizei fakulteto akademiniuose

padaliniuose, pristatomi rektorate, ataskaitos skelbiamos internete. Akademiniai padaliniai, susipažinę su

tyrimo rezultatais, parengia priemonių planą studijų kokybei gerinti.

6. Šios Programos savianalizės rengimo tvarkaraštyje išskirti 4 etapai: (1) duomenys surinkti iki 2013 m.

gegužės mėn., (2) pirminė duomenų analizė katedros bendruomenei buvo pateikta 2013 m. birželio mėn., (3)

savianalizės rezultatų aptarimas su studentais ir darbdaviais vyko 2013 m. spalio mėn., (4) darbo grupė

paruošė galutinį savianalizės dokumentą 2014 m. sausio mėn. Duomenis apie Programos vykdymą rinko visi

Katedroje pagrindinėse pareigose dirbantys darbuotojai. Savianalizės rengimo pažanga buvo aptariama

Katedros posėdžiuose svarstant einamuosius klausimus nuo 2013 m. kovo mėnesio. Taip dauguma

antraeilėse pareigose dirbančių dėstytojų irgi buvo įtraukti į Programos savianalizės procesą.

1 Šiaulių universiteto statutas. http://www.su.lt/bylos/su_statutas_new.pdf 2 Universiteto struktūra. http://su.lt/struktra 3 Senato posėdžio protokolas 2013-06-05 Nr.8. http://su.lt/strukturasenatas/senatassenatonutarimai/11947-2013-06-05-protokolas-nr-8 4 Studijų programų komitetai. http://www.su.lt/studijos/studiju-kokybe 5 Šiaulių universiteto studijų programos komiteto nuostatai. http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/13034-sp-steb-vert 6 Studijų programų, dalykų (modulių) rengimas ir tobulinimas. http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/13032-stud-prog-dalyk-rengim

http://www.su.lt/bylos/su_statutas_new.pdf

http://su.lt/struktra

http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/13034-sp-steb-vert

5

7. 2006 m. Šiaulių universitetas pateikė naują bakalauro studijų programą Ekologija ir aplinkotyra Studijų

kokybės vertinimo centrui, kurio iniciatyva buvo atliktas Programos vertinimas pasitelkus tarptautinius

ekspertus. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), kartu su pažyma apie teigiamą studijų programos

įvertinimą, pateikė ekspertų galutinius pastebėjimus (5 priedas). Išoriniam vertinimui Programa teikiama

pirmą kartą.

8. Per analizuojamą laikotarpį (2009–2013) Programa buvo nuolat tobulinama, vadovaujantis išvadomis

ir rekomendacijomis, gautomis iš SKVC ekspertų, vertinusių naują studijų programą, taip pat naujais

Bolonijos proceso ir nacionaliniais aukštojo mokslo dokumentais, programos socialinių dalininkų

(darbdavių, studentų, dėstytojų) siūlymais. 2010 m. pertvarkyta Programos sąranga pagal ECTS

reikalavimus. Per analizuojamą laikotarpį išaugo Programos dėstytojų mokslinis potencialas,

sustiprinta dėstytojų didaktinė kompetencija, išplėtoti ryšiai su Programos socialiniais dalininkais,

pagerinta materialinė ir metodinė studijų bazė.

9. Katedroje taip pat vykdoma be sąlygų akredituota (6 metams) pirmos pakopos programa Dekoratyvioji

želdininkystė (miestų ir rekreacinės miškininkystės bakalauras). Nuo 2012 m. vykdoma antros pakopos

studijų programa Gamtinių sistemų valdymas (ekologijos magistras). Universitete veikia Technologijos

studijų kryptyje akredituota pirmos pakopos programa Aplinkos ir profesinė sauga (aplinkos inžinerijos

bakalauras). Pastaroji programa, skirtingai nuo Ekologija ir aplinkotyra yra nukreipta rengti aplinkos

inžinerijos specialistus, gebančius inžinerinėmis priemonėmis kontroliuoti antropogeninę apkrovą aplinkai.

Tuo tarpu analizuojamoji Programa rengia ekologijos specialistus, gebančius tirti gamtinę ekologinę

sistemą, gyvosios ir negyvosios gamtos abipusius ryšius ir juose vykstančius fizikinius, cheminius ir

biologinius vyksmus, organizmų prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos ypatybes, gyvūnų ir augalų

paplitimą ir jį veikiančias sąlygas, nustato, ar jos yra palankios augalijos ir gyvūnijos raidai, kokie

veiksniai pažeidžia gamtinės aplinkos pusiausvyrą ir kaip to išvengti. Lyginat abi programas sudarančius

dalykus ir jų apimtis programos tinklelyje (2 lentelė) akivaizdžiai išsiskiria vyraujančių studijų sričių

sandara.

2 lentelė

Šiaulių universitete vykdomų programų palyginimas

Studijų sritis

Ekologija ir aplinkotyra

(ekologijos bakalauras)

Aplinkos ir profesinė sauga

(aplinkos inžinerijos bakalauras)

Dalykai, vnt. %, programos apimties Dalykai, vnt. %, programos apimties

Biomedicinos mokslai 32 69,0 3 5,5

Fiziniai mokslai 10 21,6 14 28,7

Technologijos mokslai 2 3,5 21 48,9

Socialiniai mokslai 7 5,9 3 16,9

10. Lyginant Programą su kitomis panašaus pobūdžio studijomis Lietuvoje, pirmiausiai reikia atsižvelgti į

faktą, kad po 2009–2010 m. įvykusių pakeitimų dėl studijų sričių, krypčių7 ir šakų

8, Universitetai, vykdę

studijas ekologijos ir aplinkotyros srityje, buvo priversti iš esmės pergalvoti studijų programų strategiją.

Svarbiausias pokytis buvo tas, kad ekologija išliko biomedicinos mokslų studijų srityje, bet tapo biologijos

krypties šaka, o aplinkotyra buvo perkelta į Fizinių mokslų studijų srities gamtos mokslų kryptį. 6 priede

pateiktoje lentelėje matyti, kad Šiaulių universitete realizuojama Programa artimiausia Klaipėdos

universiteto Ekologijai ir aplinkotyrai, nes abiejose programose studijų pagrindu yra ekosisteminis požiūris.

Tačiau vertinant programas sudarančius dalykus ir siekiamus rezultatus, išryškėja, kad išoriniam vertinimui

teikiama Šiaulių universiteto programa yra daugiau skirta asmenims, kurie asmeninę ekologo

profesinę karjerą sieja sausumos ekosistemomis, o Klaipėdos universiteto absolventai geriau žino jūrų

ekosistemas. Abiejose programose daug dėmesio skiriama gyvosios biosferos dalies pažinimui ir

prisitaikymui prie klimato ir kitų šiuolaikinio pasaulio pokyčių. Kitų universitetų programos yra labiau

aplinkosauginio pobūdžio, siūlančios kiek daugiau technologinių aspektų ir tai aiškiai identifikuoja

pateikdamos programų priklausomybę švietimo posričiui (Aplinkosauga, Aplinkosaugos technologijos).

Šiaulių universiteto ir kituose Lietuvos universitetuose vykdomų panašių studijų programų suteikiamos

kvalifikacijos ir tikslai pateikti 6 priede.

7 Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas. Žin., 2009, Nr. 158-7135 8 Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas Žin., 2010, Nr. 22-10

6

1. PROGRAMOS TIKSLAI IR NUMATOMI STUDIJŲ REZULTATAI

1.1. Programos poreikis, tikslas, studijų rezultatai

11. Programa orientuota į ugdymą ekologinių kompetencijų, reikalingų rūpinantis ekosistemomis kaip

visuma ir organizmų gausumu jose bei atkuriant pažeistus gamtinius komponentus, užtikrinant racionalų

kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą. Specialistų, kurie ekologais gebėtų dirbti valstybės

institucijose ir privačiame versle poreikis yra realus ir perspektyvus, nes: (1) Aplinkos ministerijos

skyriuose, atsižvelgiant į „ES biologinės įvairovės srities tikslą ir vizijos po 2010 m. pasirinktis“9 daugės

darbo užsakymų ekosistemų specialistams10

, (2) Saugomų teritorijų tinklas Lietuvoje apima daugiau nei

15 procentų11

šalies teritorijos, (3) 2011 m. saugomose teritorijose įsteigus reindžerio pareigybę, Aplinkos

ministerija manė esant tikslinga paruošti 340 tokių specialistų12

, (4) 2013 metais iš viso Aplinkos

ministerijoje buvo 2906 pareigybė13

, kurioms užimti reikalingi specialistai, turintys ekologo išsilavinimą

(5) savivaldybėse, kurių Lietuvoje yra 60, dirba bent po vieną ekologą14

, (6) ekologo pareigybes ir turi ir

keliasdešimt iš kelių šimtų šalies seniūnijų, (7) visuomenės aplinkosauginiam sąmoningumui didinti bus

skiriamos 2014–2020 m. ES finansavimo lėšos15

, (8) verslui trūksta ekologijos specialistų16

, (9) viena iš šešių

darbo vietų Europoje yra vienaip ar kitaip – tiesiogiai arba netiesiogiai – susijusi su aplinka ir biologine

įvairove17

, (10) gamtosaugos ir aplinkosaugos veikla vykdoma daugiau nei 400 Lietuvos įmonių (1 pav.,

22 psl.). Stebint absolventų įsidarbinimą, aiškėja, kad dalis parengtų specialistų, puikiai integruojasi ir

į kitų ministerijų kuruojamas sritis, todėl pagal šią pastarojo laikmečio tendenciją ir prioritetus Programos

absolventai bus reikalingi Žemės ūkio, Energetikos, Ūkio ministerijų kuruojamose srityse.

12. Atsižvelgiant į šalies aplinkosauginės plėtros perspektyvas, regionų darnaus vystymosi strateginius

tikslus, siekiant užtikrinti pažangų augimą, susijusį su žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimu,

Programoje keliamas tikslas: parengti aukštos kvalifikacijos ekologijos specialistus, turinčius

fundamentaliųjų ekologijos žinių ir išmanančius sausumos ekosistemų tvarumo principus, gebančius

praktiškai taikyti žinias, susijusias su vidaus vandenų ir sausumos ekosistemų išteklių naudojimu,

ekologinių bendrijų galimybėmis prisitaikyti prie kintančių klimato ir aplinkos sąlygų bei pagrindinių

ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimu ir diegti inovacijas profesinėje veikloje. Realizuojant pagrindinį

programos tikslą iškelti ir daliniai Programos tikslai, kurie 3 lentelėje pateikiami kartu su studijų rezultatais.

Programos studijų rezultatų atitiktis pakopai pateikti 7 priede.

3 lentelėje

Programos tikslai ir studijų rezultatai

Programos tikslai Numatomi studijų rezultatai

Ugdyti gebėjimą taikyti plačias

teorines ekologijos ir aplinkotyros

žinias, pagrįstas naujų fundamentinių

ir taikomųjų tyrimų rezultatais,

kurios įgalins identifikuoti ir spręsti

sudėtingas specializuotas profesinės

veiklos problemas, užtikrinant darnią

gamtinių ir antropogeninių sistemų

raidą

A1 Žinodami fizinių ir cheminių procesų dėsningumus biologinėse sistemose, gebės

analizuoti energijos ir medžiagų srautus tarp įvairių sistemos lygmenų bei parinkti ir taikyti

metodus gyvųjų sistemų homeostazei išsaugoti arba atkurti.

A2 Suprasdami biologinės įvairovės sąveikų nulemtą erdvinę gyvybės organizaciją gebės

veikti ekologijos srityje, užtikrindami tvarią ekosistemų raidą ir išteklių naudojimą bei

turimas žinias integruoti sprendžiant sudėtingas profesinės veiklos problemas.

C1 Supratę tvarios raidos gamtinėse ir antropogeninėse sistemose principus, absolventai

gebės panaudoti plačias tarpdalykines žinias kritiškam žmogaus poveikio aplinkai

vertinimui ir profesionaliam valdymui, išsaugant visuomenės gyvenimo kokybę.

Ugdyti gebėjimą planuoti tiriamąją ir

profesinę veiklą ekologijos srityje,

atsižvelgiant į numatytus tikslus ir

B1 Įgiję gamtinių ir antropogeninių sistemų modernių tyrimo metodų taikymo patirties,

gebės kūrybiškai pasirinkti tinkamą metodologinę strategiją ekologiniams uždaviniams

spręsti.

9 „Options for an EU vision and target for biodiversity beyond 2010“.

http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/policy/pdf/communication_2010_0004.pdf 10 Aplinkos ministerijos 2013–2015-ųjų metų strateginis veiklos planas. Biologinės įvairovės apsauga, kraštovaizdžio tvarkymas ir išsaugojimas. http://www.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=209 11 Saugomų teritorijų statistika. http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/188 12 Mokymai saugomų teritorijų specialistams. http://www.vstt.lt/VI/article.php?article_id=1274 13 Aplinkos ministerijos 2013–2015-ųjų metų strateginis veiklos planas. 2013-ųjų metų pareigybių skaičius pagal institucijas/įstaigas ir pareigybių

grupes. http://www.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=209 14 Lietuvos savivaldybių portalas. http://www.savivaldybes.lt/savivaldybes/ 15 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos 5-to prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie

klimato kaitos“ viešas aptarimas. http://www.am.lt/vi/files/file/espadas-

2008/Pranesimai/5%20prioriteto%20viesojo%20aptarimo%20protokolas,%2020131011.pdf 16 Ekologai – verslininkai. Darbo rinka tik tokių ir laukia. http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/ekologai-verslininkai-darbo-rinka-tik-tokiu-ir-

laukia.d?id=59108497#ixzz2laEdKTrC 17 „Our life insurance, our natural capital: an EU biodiversity strategy to 2020.“ SEK(2011) 541. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0244:FIN:EN:PDF

http://ec.europa.eu/environment/nature/biodiversity/policy/pdf/communication_2010_0004.pdf

http://www.am.lt/VI/rubric.php3?rubric_id=209

http://www.vstt.lt/VI/index.php#r/188

7

darbo rezultatus bei įgalinti

savarankiškai, pasirinkti uždavinių

atlikimo būdus, organizuoti žmonių

darbą su ekologija susijusiems

uždaviniams atlikti ir koreguoti

veiklą atsižvelgiant į veiklos

rezultatų analizę.

B2 Naudodami fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų pasiekimus bei informacinių

komunikacinių technologijų naujoves, gebės fiksuoti ir rinkti duomenis gamtoje ir

laboratorijoje , apdoroti juos praktinėms ir svarbioms mokslinėms problemoms ekologijos

srityje spręsti.

C2 Identifikuodami socialinės aplinkos pokyčius ir gamtos mokslų pažangą bei

sugretindami veiklos rezultatus, gebės organizuoti ekologo darbą gamtinėse ir

antropogeninėse sistemose bei savalaikiai koreguoti aplinkotyrinius metodus veiklos

tikslams pasiekti.

Ugdyti išsilavinusią, plačios

pasaulėžiūros pilietišką ir socialiai

atsakingą asmenybę, gebančią

prisitaikyti prie nuolatinių ir

paprastai nenuspėjamų pokyčių,

kuriuos lemia žinių bei technologijų

pažanga ne tik ekologijos srityje ir

nuolat savarankiškai tobulintis

išlaikant profesinę kompetenciją

A3 Suvokę ekologijos dėsnius ir darnaus vystymosi principus, absolventai gebės domėtis

mokslų pažanga ir taikyti ją įvairiomis aplinkybėmis taip išlaikant profesinę kompetenciją

per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

D1 Įvertinę globalias ir vietos sąlygas gebės argumentuotai interpretuoti profesinius

duomenis bei pristatyti ekologinių tyrimų rezultatus, kitiems besimokantiesiems ir

specialistams.

E1 Įgiję žinių ir gebėjimų, reikalingų kritiniam mokslo teorijų suvokimui, bendrai

erudicijai ugdyti, absolventai gebės kritiškai vertinti ekologijos ir aplinkotyros srityje

dirbančiam specialistui reikalingų kompetencijų visumą ir numatyti jų plėtojimo galimybes

bakalauro studijose ir vėliau mokantis visą gyvenimą.

E2 Vykdydamas ekologo veiklą, pasižyminčią uždavinių ir jų turinio įvairove, gebės

vertinti savo bei pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę ir prisiimti moralinę atsakomybę už

darbo rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai.

13. Vadovaujantis integruota, vientisa, atvira, Švietimo ir mokslo ministerijos sistema AIKOS, kurios

pagrindinis tikslas – teikti aktualią, kokybišką informaciją apie mokymosi galimybes Lietuvoje, ekologai yra

gyvosios ir negyvosios gamtos sąveikų specialistai. Pagal sistemoje pateiktą aprašą (informacijos teikėjai

Švietimo mokslo ministerija, Lietuvos darbo birža ir Statistikos departamentas) 4 lentelėje susiejami

Programos studijų rezultatai.

4 lentelė

Profesijos „Ekologas“ aprašo ir Programos studijų rezultatų sąsajos Profesijos "Ekologas" aprašas18 Programos rezultatai

Tiria gyvūnų ir augalų ryšius su aplinka bei tarpusavio sąveiką A2

Tiria gamtinę ekologinę sistemą, tai yra gyvosios ir negyvosios gamtos abipusius ryšius ir juose vykstančius

fizikinius, cheminius ir biologinius vyksmus, organizmų prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos ypatybes,

gyvūnų ir augalų paplitimą ir jį veikiančias sąlygas – klimatines (oras, šviesa, šiluma, vanduo), reljefines

(dirvožemis, gruntas, reljefo poveikis), biologines (vienų organizmų poveikis kitiems) ir kt., nustato, ar jos

yra palankios augmenijos ir gyvūnijos raidai, kokie veiksniai pažeidžia gamtinės aplinkos pusiausvyrą ir

kaip to išvengti

A1, A2, B1, C2, D1,

E1, E2

Nagrinėja žmogaus ir ekologinės sistemos sąveiką A2, B2, C1, C2, D1

Turi išmanyti ekonomiką, ekologinę teisę, geofiziką ir geochemiją A1, A2, B1, C1, E2

Specializuojasi gamtotyroje (gyvosios gamtos, kraštovaizdžio, dirvožemio, klimato ir pan.) A1, A3, B1, B2, E1

Turi kompetencijų darbui pramonės ekologijoje (įvairūs oro, vandens valymo įrenginiai ir įtaisai, jų

projektavimas, gamyba, priežiūra)

A2, B2, C2, D1, E2

Turi kompetencijų darbui švietimo srityje (dėstymas ir mokslo tiriamieji darbai) A1, B2, D1, E1

Turi kompetencijų darbui žuvininkystės, medžioklės ir miškų ūkiuose A1, B1, B2, C1, E2

Geba dirbti apskričių valdybose ir savivaldybėse miesto ekologais A1, B1, C2, D1, E2

14. Programoje ugdomos kompetencijos dera su profesinės veiklos poreikiais užsienio šalyse19,20

.

Remiantis daugumos pasaulio ekspertų nuomone21, 22

viena iš svarbių ateities profesijų yra gyvybės

mokslų specialistai. Europos komisijos duomenimis Europe 2020 kertinė iniciatyva23

- efektyvus natūralių

išteklių naudojimas, todėl specialistų, išmanančių ekosistemų tvarumo principus ir prisiimančius etinę,

socialinę atsakomybę, poreikis didės. Specialistų, gebančių tirti ir stebėti gamtines sistemas, saugoti

biologinius išteklius ir juos atkurti poreikis dabar ir ateityje yra identifikuotas pagrindiniuose šalies

strateginiuose dokumentuose24, 25, 26, 27, 28

.

18 Informacija apie profesiją. Ekologas. http://www.aikos.smm.lt/profesijos_pagal_abecele.htm?a=displayItem&id=221125 19 Ecologist: Job description. http://www.prospects.ac.uk/ecologist_job_description.htm 20 What does an Ecologist do? http://www.mypursuit.com/careers-99-0024.00/Ecologist.html#job_duties 21 Ateities profesijos. http://www.rinkispats.lt/jaunimasprofesija/darbo-rinkos-tendencijos?showall=&start=8 22 10 Jobs of the Future. https://www.examtime.com/blog/jobs-of-the-future/ 23 Europe 2020: Europe’s growth strategy. http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/europe_2020_explained.pdf 24 Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, Žin., 2003-09-19, Nr. 89-4029 25 Valstybinė aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programa, Žin., 2011-03-22, Nr. 34-1603 26 Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonės, Žin., 2005-08-25, Nr. 103-3808 su galiojančiais pakeitimais. 27 LR Aplinkos apsaugos įstatymas Žin., 1992, Nr. 5-75, su galiojančiais pakeitimais.

http://www.prospects.ac.uk/ecologist_job_description.htm

http://www.mypursuit.com/careers-99-0024.00/Ecologist.html#job_duties

http://www.rinkispats.lt/jaunimasprofesija/darbo-rinkos-tendencijos?showall=&start=8

8

15. Programos tikslas ir studijų rezultatai skelbiami Atviroje informavimo konsultavimo orientavimo

sistemoje (www.aikos.smm.lt), Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti

skirtame tinklalapyje (http://www.lamabpo.lt/), Universiteto tinklapyje (www.su.lt) rubrikoje Stojantiesiems,

Katedros svetainėje29

, feisbuke30

. Informacija apie studijų programą pateikiama kiekvienais metais

leidžiamuose informaciniuose leidiniuose (lankstinukuose, bukletuose, universiteto laikraštyje ir kt).

Informacija apie Programą platinama studijų mugėse, parodose bei vizitų į mokyklas ir kolegijas metu. Taip

pat informacija apie Programą skleidžiama renginių „Tyrėjų nakties“ ir „Erdvėlaivis Žemė“ metu. Šios

informacijos, kaip parodė „Šiaulių universiteto studentų nuomonės apie studijų kokybę tyrimas“, atliktas

2011 metais pakanka31

. Net 91,4 % respondentų atsakė, kad specialybę rinkosi apgalvotai, tam iš anksto

ruošdamiesi. Nepaisant to, programos tikslai ir aprašymai yra nuolatos koreguojami atliepiant naujausias

studijų organizavimo tendencijas. Papildoma informacija apie studijas, jei jos reikia būsimam studentui, yra

suteikiama Fakulteto dekanate, Katedroje, individualių konsultacijų priėmimo į studijas metu.

16. Studijų programos tikslai bei studijų rezultatai yra periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami,

laikantis studijų programų atnaujinimui nustatytų reikalavimų ir taisyklių32, 33, 34

, atsižvelgiant į socialinių

partnerių nuomonę, kurią surenkama per periodinius susitikimus studijų programos komitete, baigiamųjų

darbų gynime, studentų praktikų metu ir jų rezultatų aptarime, susitikimuose su regiono valdžios atstovais.

1.2. Studijų rezultatų atitiktis teisiniams ir kitiems dokumentams

17. Studijų rezultatai atitinka bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikiančioms universitetinių studijų

programoms keliamus reikalavimus: studentas įgyja kompetencijas, reikalingas I pakopos universitetinio

bakalauro kvalifikaciniam laipsniui35

, kuris atitinka VI kvalifikacijų lygmenį pagal Europos ir Lietuvos

nacionalinės kvalifikacijų sandaros36

lygmenis, Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangą37

.

Formuluojant studijų rezultatus vadovautasi Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos gairėmis38

.

Studijų rezultatai suformuoti laikantis studijas Lietuvoje reglamentuojančių dokumentų23,

39, 40, 41

.

18. 2008 metais pradėjus vykdyti Programą, ji priklausė ekologijos ir aplinkotyros studijų krypčiai. 2009

m. gruodžio 23 d. buvo patvirtintas naujas Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose

mokyklose, sąrašas (Žin., Nr. 158-7135), o 2010 m. vasario 19 d. Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašą

(Žin., Nr. 22-1054), pagal kurias ekologijos ir aplinkotyros studijų kryptis buvo padalinta į dvi: ekologija

tapo biologijos studijų krypties šaka, o aplinkotyra buvo perkelta į fizinių mokslų studijų sritį. Atsižvelgus į

akademinio personalo mokslinius interesus ir į Programos tikslą bei rezultatus, 2010 m. buvo pasirinkta

biologijos studijų kryptis. Šiuo metu yra rengiamas dar vienas „Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta

studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas“, kuriuo Švietimo ir mokslo ministerija siekia tiksliau suderinti

studijų, mokslo ir tarptautines klasifikacijas. Tuo pačiu turime pastebėti, kad Biologijos studijų krypties

reglamentas, kuris buvo patvirtintas 2008 metais (Žin., 2008-08-12, Nr. 92-3664) skirtas tik programoms,

suteikiančioms biologijos bakalauro laipsnį. Laikantis šio dokumento programos formavimui, neįmanoma

parengti darbo rinkos reikalavimus atitinkančius ekologijos specialistus. Taigi, Programa Biologijos studijų

krypties reglamentą atitinka tik iš dalies. Išoriniam vertinimui teikiamos Programos socialinių partnerių

nuomone, ekologo profesinei veiklai paruošti specialistai privalo gauti žinių ir ugdytis gebėjimus ne tik

biologijos kryptyje, bet ir fizinių (matematika, geologija, meteorologija, hidrologija ir pan.), socialinių

28 Saugomų teritorijų įstatymas, Žin., 1993, Nr. 63-1188, su galiojančiais pakeitimais. 29 Studijų programos. Ekologija ir aplinkotyra. http://su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-

fakultetas/struktra/katedros/aplinkotyros-katedra/studij-programos-ak 30 Aplinkotyros katedros paskyra feisbuke. https://www.facebook.com/pages/Aplinkotyros-katedra/165001636854562 31 Šiaulių Universitetas. Studijų skyrius „Šiaulių universiteto studentų nuomonės apie studijų kokybę. Tyrimo ataskaita. Gamtos mokslų fakultetas“,

2011 m 32 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) diegimo tvarka; Tuning Europos švietimo struktūrų suderinimo projektas; Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., Nr. 54-2140, 2009) 33 Ketinamų vykdyti studijų programų aprašų rengimo ir jo atitikties LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems

reikalavimams studijų programoms nustatymo metodiniai nurodymai, patvirtinti Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1-01-18; 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1-01-163 redakcija (Žin., Nr. 156-7955, 2010) 34 Dėl Šiaulių universiteto studijų programų kūrimo, tobulinimo, įregistravimo ir išregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo.

http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/13032-stud-prog-dalyk-rengim 35 Shared ‘Dublin’ descriptors for Short Cycle, First Cycle, Second Cycle and Third Cycle Awards,18 October 2004 36 Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas Valstybės žinios, 2010-05-15, Nr. 56-2761 37 Europos komisija. Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąranga. Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2009 38 ECTS Users’ Guide. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_en.pdf 39 LR mokslo ir studijų įstatymas, 2009-04-30 Nr. XI-242 40 Dėl laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo, Žin., 2010, Nr. 43-2139. 41 Dėl nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo. Žin., 2010, Nr. 59-2325.

9

(aplinkos psichologija, aplinkos politika ir teisė, aplinkosaugos vadyba ir pan.) mokslų studijų

kryptyse. 19. Savianalizės metu nustatytos šios Programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų srities stipriosios

pusės: (1) Programa derindama studijų rezultatus su kitų valstybių teikiamu išsilavinimu Europoje, sudaro

absolventams didesnes galimybes integruotis į Europos darbo rinką, (2) Programoje ugdomos darbo rinkos

poreikius atitinkančios kompetencijos, (3) išnaudojamos visos Universiteto norminiuose dokumentuose

apibrėžtos socialinių dalininkų dalyvavimo Programos rezultatų nustatyme galimybės, (4) programoje

numatytų rezultatų pasiekimas įgalina absolventus profesionaliai veikti kontinentinių ekosistemų tvarumo

užtikrinimo srityje. Nustatytos šios tobulinimo kryptys: (1) socialinių dalininkų dalyvavimo formų įvairovės

plėtimas, (2) bendradarbiavimo stiprinimas su kitomis aukštosiomis mokyklomis Programos tobulinimo

tikslais.

2. PROGRAMOS SANDARA

20. Programa nuolat atnaujinama ir koreguojama remiantis šiais dokumentais: Dublino aprašais (2004),

Europos kvalifikacijų sąranga mokymuisi visą gyvenimą (2008), LR Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos

kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“ (2010 m. gegužės 4 d. Nr. 535), LR Mokslo ir studijų įstatymu

(2009 ir aktualiomis jo redakcijomis), LR Vyriausybės nutarimu „Dėl studijų sričių ir krypčių, pagal kurias

vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“ (2009 m.

gruodžio 23 d. Nr.1749). Programa atnaujinta vadovaujantis, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos

gairėmis (ECTS User Guide, 2009), Bendrieji universitetinių studijų dalykai bakalauro studijų programose

(rekt. įsak. 2013-04-24 Nr. V-368), Šiaulių universiteto kalbų mokymo(si) gerinimo bendrieji principai (rekt.

įsak. 2013-06-17 Nr. V-459), Pirmosios pakopos studijų programų sudarymo bendrieji principai (rekt. įsak.

2013-07-03 Nr. V-488), Dėl Šiaulių universiteto studijų programų kūrimo, tobulinimo, įregistravimo ir

išregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo (rekt. įsak. 2013-11-18 Nr. V-727).

21. Baigus Programą yra suteikiamas ekologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Programa per

analizuojamąjį laikotarpį buvo vykdoma nuolatine studijų forma. Studijų trukmė – 4 m. (8 semestrai).

Atsižvelgiant poreikį, nustatytą bendraujant su visuomene, nuo 2014/2015 m. m. numatyta pradėti priėmimą

į Programos ištęstinę studijų formą (trukmė 5,5 metai, 11 semestrų). Programos apimtis kreditais– 240 ECTS

(6400 val.). Studentai, per mokslo metus sukaupia 60 ECTS kreditų, o per semestrą – 30 ECTS. Dalykų

skaičius semestruose svyruoja nuo 3–7 priklausomai nuo dalykų ECTS apimties.

22. Programą sudaro 3032 kontaktinės valandos darbui su studentais (1224 val. teorijos, 746 val.

pratybos, 1030 val. laboratoriniai darbai) bei 3399 savarankiško darbo valandos. Pagal Universiteto

Rektoriaus įsakymą42

dėstytojo tiesioginis darbas sudaro ne mažiau kaip 5% ir ne daugiau kaip 40% studijų

programoje numatyto studento darbo laiko. Kadangi ekologijos studijos pagal 2010 m. vasario 19 d. Studijų

kryptis sudarančių šakų sąrašą (Žin., Nr. 22-1054) yra biologijos studijų krypties šaka, o Biologijos

reglamente yra reikalavimas kontaktiniam laikui ne mažiau 55% dalyko apimties, todėl Programos

vykdytojai laikosi reglamento normos ir dalyko studijose apie 60% dalyko apimties skirta kontaktiniam,

o likusi dalis – savarankiškam studento darbui. Studentų darbo valandos kiekviename studijų dalyke taip

pat yra paskirstomos pagal dalyko specifiką atitinkančias savarankiško darbo užduotis ir nurodomos

kiekvieno dalyko apraše (1 priedas).

23. Studijų dalykų aprašuose pateikti dalyko studijų rezultatai, turinio anotacija, teikianti sisteminę jo

apžvalgą, turinio išdėstymas temomis, nurodant jiems skirtų akademinių valandų apimtį, literatūrą.

Literatūros šaltiniai atrenkami ir išdėstomi dalyko aprašo kortelėje. Dalykų aprašuose matomi studijų bei jų

rezultatų vertinimo metodai, sistema ir kriterijai, kurie adekvatūs numatytiems rezultatams pasiekti.

Studentai, pasinaudodami Akademine informacijos sistema43

, gali peržiūrėti trumpą dalykų aprašą, o išsami

dalyko programa aptariama pirmojo susitikimo metu.

24. Programą sudaro šios studijų dalykų grupės: bendrieji universitetinių studijų (8,75%

Programos apimties), studijų krypties dalykai (68,75%), universiteto nustatyti ir studento pasirenkami

dalykai (22,50%) (5 lentelė).

42 Universiteto Rektoriaus 2010 m. spalio 10 d. įsakymas „Dėl studijų programų pertvarkymo gairių patvirtinimo“. 43 Akademinė informacijos sistema. http://uais.cr.ktu.lt/suis/spk01$.startup

10

5 lentelė

Programos dalykų išdėstymas ir paskirstymas semestrais

Studijų programa: EKOLOGIJA IR APLINKOTYRA Kodas: 612C18003

Kvalifikacinis laipsnis: Ekologijos bakalauras Studijų forma: nuolatinė

8

Iš v

iso

Teo

rijo

s

Pra

tyb

os

Lab

or.

dar

bai

Val

. p

er

sem

.

Kre

dit

ai

Val

. p

er

sem

.

Kre

dit

ai

Val

. p

er

sem

.

Kre

dit

ai

Val

. p

er

sem

.

Kre

dit

ai

Val

. p

er

sem

.

Kre

dit

ai

Val

. p

er

sem

.

Kre

dit

ai

Val

. p

er

sem

.

Kre

dit

ai

Val

. p

er

sem

.

Kre

dit

ai

P170B1061 3 32 16 16 48 80 3

1 6 64 64 96 160 6

S260B125 2 3 32 32 48 80 3

H120B511 2 5 48 32 16 85 134 5

H590B117 3 4 48 16 32 59 107 4

% studijų programos 21 224 96 48 80 336 240 9 214 8 107 4 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

B001B120 1 6 96 32 32 32 64 160 6

B001B115 1 5 78 32 30 16 55 133 5

P130B112 1 6 96 32 32 32 64 160 6

B100B102 1 4 64 32 32 43 107 4

P002B104 2 6 96 32 32 32 64 160 6

P390B102 2 6 96 32 32 32 64 160 6

B001B116 2 5 78 32 24 22 55 133 5

P005B106 2 5 78 32 14 32 55 133 5

P005B107 3 5 78 32 14 32 55 133 5

P305B101 3 6 96 32 32 32 64 160 6

P004B104 3 3 48 24 24 32 80 3

B003B126 3 3 48 16 16 16 32 80 3

B320B101 3 6 96 32 16 48 64 160 6

B001B121 3 3 48 24 24 32 80 3

S180B130 4 6 96 48 16 32 64 160 6

P005B102 4 6 96 32 16 48 64 160 6

B003B113 4 6 96 32 32 32 64 160 6

B004B107 4 6 96 48 16 32 64 160 6

P510B119 5 6 96 32 16 48 64 160 6

B001B011 5 6 96 32 16 48 64 160 6

S120B001 5 6 96 48 16 32 64 160 6

B003B129 6 6 96 32 32 32 64 160 6

B001B119 6 3 80 80 3

P510B129 6 6 96 32 32 32 64 160 6

B003B136 7 3 48 24 24 32 80 3

B003B115 7 6 96 32 16 48 64 160 6

B003B120 8 6 96 32 32 32 64 160 6

B003B116 8 9 144 32 48 64 96 240 9

B001B114 8 15 400 400 15

68,75 % studijų programos 165 2344 872 618 854 2055 560 21 586 22 693 26 640 24 480 18 400 15 240 9 800 30

Universiteto nustatyti ir studento pasirenkami dalykai

5 6 96 48 16 32 64 160 6

B003B137

B430B108

B003B131

6 3 48 16 16 16 32 80 3

T270B113

B003B164

H005B001

6 6 160 160 6

B003B133

B003B130

7 6 96 32 16 48 64 160 6

T500B804

B003B139 Gamtinių procesų modeliavimas

B003B135

7 6 96 32 32 0 96 160 6

B003B122

B700B102

B700B103

12 128 128 192 80 3 80 3 80 3 80 3

B001B117 4 3 80 80 3

B001B118 5 3 80 80 3

B003B132 6 3 80 80 3

B003B121 7 6 160 160 6

22,50 % studijų programos 54 464 256 80 96 1008 0 0 0 0 0 0 160 6 320 12 400 15 560 21 0 0

Bendroji suma: 240 3032 1224 746 1030 3399 800 30 800 30 800 30 800 30 800 30 800 30 800 30 800 30

Semestrai:

47

Studijų porgramos komiteto pirmininkas Martynas Kazlauskas

Praktika

Geologijos ir hidrogeologijos pagrindai

Globali ekologija

Gyvūnų sistematika ir ekologija

Organinė chemija

Biochemija

Ekosistemų ekologija

Aplinkos ekonomika

Mokomoji kompleksinė praktika 1

Aplinkos politika ir teisė

Meteorologija ir klimatologija

Geografinės informacinės sistemos

Ekstremalių situacijų modeliavimas

Saugomų teritorijų praktika

Taikomoji ekologija

Aplinka ir darnus vystymasis

Socioekologinis vertinimas

Bakalauro baigiamasis darbas

Alternatyva 2

Miškininkystė

Augalų ir gyvūnų fiziologija

Aplinkos monitoringas ir tyrimų metodai

Augalų sistematika ir ekologija

Alternatyva 3

Aplinkos inžinerija

Kraštovaizdžio vizualizavimas

Laisvųjų dalykų apimtis

Populiacijų valdymas ir modeliai

Aplinkosaugos vadyba

Urbanizuotos aplinkos problemos

Alternatyva 5

7

Aplinkos psichologija

Alternatyva 4

Paveldosauga

valandos

Gamybinė praktika

42

31 2

Dalyko pavadinimas

5

Sem.

4

Dalyko kodas Sav

aran

. d

arb

o v

al.

Specialybės lietuvių kalbaE

gzam

inai

Specialybės užsienio kalba

Kre

dit

ai

Auditorinės

Bendrieji universitetinių studijų dalykai

6

Paskirstymas semestrais

Mikrobiologija ir mikologija

Mokslo filosofijos problemos

Modernioji palinologija

Gamtinė rekreacija

Dirvožemis ir jo racionalus panaudojimas

Rizikos aplinkai vertinimas

Alternatyva 1

Studijų krypties dalykai

Kursinis darbas

Biometeorologija

6

6

6

5

67

7

6 7 3

Aplinkos chemija

Rizikos aplinkai vertinimo praktika

Antropogeninė aplinkos apkrova

3 81

Aplinkos apsaugos praktika

Mokomoji kompleksinė praktika 2

6Egzaminai:

Evoliucijos teorija

Kraštovaizdžio ekologija

Informacijos valdymas gamtos mokslų

studijose

Matematika ir jos taikymai ekologijoje

Molekulinė ląstelės biologija

Hidrologija

Fizika

8,75

11

25. Programos dalykų išdėstymo seka organizuota taip, kad studentai pirmiausiai įgyja žinių iš

fundamentaliųjų mokslų srities (pvz., Matematika ir jos taikymai ekologijoje, Fizika, Organinė chemija,

Mikrobiologija, Molekulinė ląstelės biologija ir kt.) ir susiformuoja gebėjimus darbui laboratorijoje

(Organinė chemija, Molekulinė ląstelės biologija, Augalų ir gyvūnų fiziologija) bei gamtoje (Hidrologija,

Geologijos ir hidrogeologijos pagrindai). Pasiekus šių dalykų rezultatus studentai turi pakankamai gebėjimų

gilintis į ekologo profesijai svarbų ekosisteminį mąstymą. Išplėstos teorinės žinios ir atsiradęs gebėjimas

numatyti tikslus ir darbo rezultatus, įgalina studentus studijuoti kompleksinio požiūrio

reikalaujančius dalykus, tokius kaip Ekosistemų ekologija, Meteorologija ir klimatologija, Aplinkos

monitoringas ir tyrimo metodai ir kt.

26. Jau antro kurso pavasario semestre studentai gali pradėti formuoti individualų pasiruošimą profesinei

veiklai (darbui urbanizuotose ar gamtinėse ekosistemose) per pasirenkamuosius dalykus. Sukurta galimybė

dalį Programos rezultatus pasiekti reikalingų dalykų pasirinkti alternatyviai (iš Programoje siūlomų

trijų dalykų grupės). Laisvai (iš universiteto pasiūlytų dalykų) pasirenkami dalykai padeda studentui

ugdytis socialinius ir asmeninius gebėjimus iš jo paties pasirinktos srities. Laisvųjų dalykų apimčiai

skirtus kreditus studentai gali sukaupti studijuodami bet kuriame Lietuvos ir užsienio universitete.

27. Programos praktikų apimtis 21 kreditas, kurių metu pasitikrina ekologijos ir aplinkotyros srityje

dirbančiam specialistų reikalingų kompetencijų visumą. 15 kreditų studentai sukaupia atlikdami

privalomąsias praktikas ugdančias skirtingus gebėjimus. Pradeda nuo gamtotyrinių ir ekosisteminių tyrimų

(Mokomoji kompleksinė praktika), vėliau trečiame kurse atlieka Aplinkos apsaugos praktiką valstybinių

institucijų padaliniuose (savivaldybių aplinkos skyriuose, Aplinkos ministerijos padaliniuose, verslo

įmonėse). Gamybinės praktikos metu studentai ne tik pasitikrina gebėjimus gamybinėje aplinkoje, bet ir

mokosi integruotis į darbo rinką. Praktikų grupėje sukurta galimybė studentams ir nuosekliai formuoti

profesinius gebėjimus, t. y. pasirinkti praktiką saugomose teritorijose (jei profesinę karjerą sieja su

gamtinėmis sistemomis) ar antropogeninės taršos modeliavimui ir valdymui skirtą Rizikos aplinkai vertinimo

praktiką (jei ateitį sieja su analitiko pozicija gamyboje). Prieš atliekant praktiką studentams yra

organizuojami instruktažai, kurių metu susipažįstama su praktikos tikslais, uždaviniais, siekiniais, vertinimo

kriterijais, pateikiama ir aptariama praktikos programa, etapai ir užduotys. Praktikos pabaigoje studentai

teikia individualias ataskaitas, jas pristato ir diskutuoja kartu su socialiniais partneriais ir kurso studentais.

28. Programa užbaigiama bakalauro darbo gynimu. Programoje bakalauro darbo rengimas vyksta keliais

etapais. Studentas pasirenka baigiamojo darbo temą jau 6 semestre prieš rašydamas Kursinį darbą (3

kreditai), kurio paskirtis pademonstruoti plačias teorines žinias, pagrįstas naujų fundamentinių ir taikomųjų

tyrimų rezultatais, įsigilinimą į planuojamo atlikti tyrimo problematiką ir metodų, kuriais atliekami tyrimai,

žinojimą. Bakalauro baigiamajame darbe, kuris yra kursinio darbo tęsinys, studentas, panaudodamas

technologijų pažangą ne tik ekologijos srityje ir žinodamas pasirinktų uždavinių atlikimo būdus, atlieka

originalų tyrimą ir kvalifikacinei darbo gynimo komisijai, argumentuotai interpretuodamas duomenis,

pateikia savarankiškai gautų rezultatų analizę. Baigiamųjų darbų rengimo reikalavimai ir vertinimo kriterijai

pateikiami Aplinkotyros katedros reikalavimuose kursiniams ir bakalauro darbams rengti44

suderinti su

„Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašo bendraisiais principais“45

.

29. Dauguma baigiamųjų darbų yra gamtotyriniai ir gamtosauginiai (4 priedas), kuriuose nagrinėjamos

ekologines problemas ir pateikiami galimi jų sprendimo būdai, siejasi su katedros mokslinėmis kryptimis.

42% bakalauro darbų yra orientuoti į vieną Katedros pagrindinių mokslinių krypčių (žiedadulkių sklaidos

atmosferoje tyrimus). Toks studentų integravimas į prioritetinius Katedros mokslinius tyrimus yra naudingas,

nes studentai turi galimybę dalyvauti tyrimuose ir jų rezultatų viešinime, konferencijose, renginiuose, TV

laidose ir pan. 29 % baigiamųjų darbų orientuoti į bendrijų tyrimus (struktūra, pažeidimai ir pan.) tiek

urbanizuotoje, tiek ir gamtinėje (sąlygiškai mažai urbanizuotoje) teritorijoje, 13% darbų bioindikaciniais

tyrimo metodais vertinama tarša. Mažesnėje darbų dalyje tyrinėjamos gyvūnų populiacijos. Parengta

taikomojo pobūdžio darbų (augalų pažeidimų vertinimas, buveinių tinkamumas, sunkiųjų metalų tyrimai

dirvožemiuose ir pan.).

30. Programos studijų dalyko rezultatai yra derinami su Programos studijų tikslu ir rezultatais.

Studijuojant atskirus dalykus yra įgyjamos žinios bei kompetencijos, formuojančios Programos absolventų

gebėjimų visumą. Programos sudėtingumo lygis yra tinkamas pagal jos rūšį ir pakopą, rezultatai

optimalūs ir pasiekiami per studijų laikotarpį. Studijų metodų pasirinkimą lemia plėtojamos

kompetencijos ir numatomi pasiekti dalyko rezultatai. Įvertinus tai, kad metodai skiriasi savo paskirtimi

44 Aplinkotyros katedros reikalavimai kursiniams ir bakalauro darbams rengti. http://su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-

fakultetas/struktra/katedros/aplinkotyros-katedra/studentams/308-reikalavimai-kursiniams-ir-bakalauro-darbams 45 Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašo bendrieji principai. http://su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/su-dok/522-kt-dokum

12

(vieni labiau tinka naujai medžiagai perteikti, kiti – individualiam darbui ar mokymuisi grupėse), siekiant

užsibrėžtų studijų rezultatų, jie yra integruojami ir derinami tarpusavyje. Metodų atitiktis studentų

mokymosi poreikiams nustatoma semestrinių studentų apklausų, kurios vykdomos pasibaigus dalyko

dėstymui, metu. Remiantis studentų nuomonės tyrimų rezultatais, dalykų dėstytojai atlieka savo didaktinės

sistemos korekcijas: perskirstomos valandos, keičiami studijų metodai, koreguojama mokymosi pasiekimų

vertinimo sistema.

31. Su programos tikslu suderintų studijų dalykų rezultatų turinys apima svarbiausias profesines žinias ir

praktinius gebėjimus, Programos studijų rezultatų ir studijų dalykuose taikomų mokymo(-si) metodų sąsajos

pateikiamos 8 priede. Kiekvieno studijų dalyko studijų rezultatai nurodomi jo apraše, kuris pateikiamas 1

priede.

32. Dalykų studijos apima paskaitas, pratybas, laboratorinius darbus, individualias ir grupines

konsultacijas. Dėstytojai skatina studentų aktyvų mokymąsi, kuris leidžia studentams į analizuojamą

temą pažvelgti iš skirtingų pozicijų ir svarbiu elementu laikomas kritinis studento vertinimas,

gebėjimas analizuoti ir daryti išvadas bei atskleisti savo požiūrį nagrinėjamu klausimu. Nedidelės

studentų grupės leidžia organizuoti diskusijas tiesiog paskaitoje, o kūrybinės grupinio darbo užduotys plėtoja

profesinius ir perkeliamuosius gebėjimus. Toks mokymosi principas leidžia studentui išsiugdyti kritinį,

kūrybišką ir konstruktyvų mąstymą vedantį į sėkmingą integraciją besikeičiančioje darbo rinkoje.

33. Studijų metu sudarytos puikios galimybės savarankiškai mokytis ir išugdyta savimotyvacija

studijuoti mokslinę ir metodinę literatūrą bei vystyti praktinio darbo laboratorijoje ir ekosistemose

gebėjimus, įgalina asmenį tobulintis ir ateityje, išlaikant savo profesinę kompetenciją.

34. Programos sandaros stipriosios pusės: (1) įdiegta studento aktyvias ir kūrybiškas studijas palaikanti

tyrinėjimu grįsta mokymosi strategija; (2) daugiau nei 55% dalyko apimties sudaro kontaktinės valandos; (3)

tinkamas praktikų išdėstymas Programoje, leidžia studentui pasitikrinti kompetencijas iki patenkant į darbo

rinką; (4) inovatyvūs dalyko studijų metodai (pvz., problemomis grįstas mokymas, realių gyvenimiškų

situacijų imitavimas, darbas su imitaciniais modeliais, debatai) įgalina studentus pasiekti studijų rezultatus.

Tobulintinos pusės: (1) taikyti virtualių studijų technologijas; (2) drąsiau studijų procese diegti tarptautinio

bendradarbiavimo patirtimi įsisavintus metodus.

3. PERSONALAS

35. Programoje dirbančių dėstytojų kvalifikacija atitinka Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių

studijas, reikalavimus46

. Studijų programą realizuoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys ilgametę

praktinę patirtį, vykdantys tarptautinius mokslinius tyrimus ir išsiskiriantys aukšto lygio mokslinėmis

publikacijomis.

36. Dėstytojų veiklos aprašymuose (3 priedas) pateikiama programoje dirbančių dėstytojų mokslinė ir

praktinė patirtis, mokslinių interesų kryptys, reikšmingiausi moksliniai ir metodiniai darbai, kurie susiję su

dėstomu dalyku, pedagoginės, mokslinės, praktinės kvalifikacijos tobulinimas, dėstytojų mobilumas per

paskutinius 5 metus, mokslo, taikomieji, bendradarbiavimo projektai. Dėstytojų mokslinės sritys yra

tiesiogiai susijusios su analizuojama Programa (9 priedas). Sutelktas mokslinio ir praktinio darbo patirties

turintis akademinis personalas (2 priedas) užtikrina Programos rezultatų pasiekimą.

37. Programoje dirba biomedicinos, fizinių, technologijos, socialinių, humanitarinių mokslų daktarai ir

doktorantai. 80% studijų krypties dalykų dėstančių dėstytojų (įskaitant ir pasirenkamų dalykų ir praktikų)

yra mokslo daktarai, iš jų 40% biomedicinos mokslų daktarai. Pasiskirstymas pagal pareigas toks: 20%

dirba profesoriaus pareigose, 45% – docento, 25% – lektoriaus, 10% – asistento pareigose. 57% studijų

krypties dalykų apimties dėstytojų eina profesoriaus ir docento pareigas, 36% – lektoriaus ir 7% –

asistento. Atitinkamas personalo mokslo laipsnių ir pareigų pasiskirstymas studijų programoje ir studijų

krypties dalykų apimtyje iliustruoja, kad Programos akademinį personalą sudaro aukščiausios kvalifikacijos

dėstytojai, turintys tinkamas kompetencijas studentų įgūdžių ir gebėjimų formavimui, ilgametę pedagoginę ir

mokslinę patirtį (2 priedas). Programoje dėstantys profesoriai turi 12–43 metų mokslinės patirties, docentai –

7–32 metų, lektoriai – 3–8 metų ir asistentai – 2 metų mokslinės patirties (3 priedas). Daugiau nei 65%

studijų programoje dirbančių dėstytojų turi ilgesnę nei 3 metų praktinę patirtį dėstomų dalykų srityje. Labai

svarbu ir tai, kad per Programos įgyvendinimo laikotarpį personalas pakėlė ir toliau kelia savo kvalifikaciją.

M. Kazlauskas ir L. Šukienė sėkmingai apgynė daktaro disertacijas ir įsiliejo į aukštos kvalifikacijos

mokslininkų gretas. Programoje dirbantys doktorantai A. Mačiulytė-Šniukienė, E. Zaleskienė ir I. Kerienė

46 Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501.

13

kelia savo kompetencijas įvairiose mokslinėse veiklose. I. Kerienė skaito J. G. Švirmicko dėstytą

Biochemijos dalyką. Z. Dabkevičiaus skaitomus dalykus Mikrobiologija ir mikologija bei Dirvožemis ir jo

racionalus naudojimas nuo šiol dėsto R. Mikaliūnaitė, kuri Šiaulių universitete dirba pagrindinėse pareigose

ir eina docento pareigas. Z. Dabkevičius ir toliau savanoriškai dalyvauja Programos įgyvendinime, dirba šios

studijų programos kvalifikacinėje gynimo komisijoje.

38. Programoje dirbantys dėstytojai yra darbingo, kūrybingo amžiaus, kadangi daugiau kaip pusės

programoje dėstančių dėstytojų amžius – iki 50 m. (amžiaus vidurkis – 47 m.). Personalo pasiskirstymas

pagal amžiaus grupes išsidėsto sekančiai: 24% – iki 40 m., 36% – 41–50 m., 20% – 51–60 m., 16% virš 60

m. amžiaus. Personalas išsiskiria savo tarptautiniu mobilumu. Aktyviai dalyvauja Erasmus IP veikloje,

dirba su Erasmus studentais, pristato savo mokslo rezultatus tarptautinėse konferencijose visame

pasaulyje, stažuojasi užsienio institucijose. Siekiant geriausių studijų rezultatų dėstytojai rengia Erasmus

IP ir kartu su šios programos studentų grupėmis keturiolikai dienų išvyksta į užsienio universitetus (pvz.,

Karlstado ir Daugpilio universitetus). Per studijų realizavimo laikotarpį jau suorganizuotos ir kartu su

studentais dalyvauta dvejose Erasmus IP: „Understanding environmental problem through interdisciplinary

education: from dead pheasant to government“ (2011 m., I. Šaulienė, L. Šukienė, A. Dumčius, M.

Kazlauskas), „Science communication as tool for future biologist and environmental specialist“ (2013 m., M.

Kazlauskas, Z. Gudžinskas, A. Dumčius). Programos akademinio personalo iniciatyva trečioji Erasmus IP

„Nature conservation in different European landscapes: joint research and management (NACELA)“

organizuojama kartu su Evoros, Thessaloniki ir Daugpilio universitetais ir bus įgyvendinta 2014 m. gegužės

mėn. (I. Šaulienė, L. Šukienė, R. Mikaliūnaitė). Dėstytojai aktyviai tobulina savo kvalifikaciją dalyvaudami

mokslinėse konferencijose įvairiose Lietuvos ir kitų šalių institucijose (pvz., Argentinoje, Bulgarijoje,

Danijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Šveicarijoje), stažuojasi profesinėje

srityje ar įvairiuose mokymuose kelia pedagoginę kompetenciją. Bendra kvalifikacijos kėlimo situacija

renginių skaičiaus atžvilgiu pateikta 6 lentelėje.

6 lentelė

Kvalifikacijos kėlimas (renginių skaičius)

Metai Konferencijos Stažuotės/mokymai

Lietuvoje ir užsienyje Lietuvoje Užsienyje

2013 4 9 3

2012 9 3 3

2011 9 7 9

2010 4 3 2

2009 3 8 2

39. Per analizuojamąjį laikotarpį (2009–-2013 m.) dėstytojai aktyviai naudojosi programos galimybe

išvykti (7 lentelė) skaityti paskaitų į kitus universitetus, užmegzti Erasmus bendradarbiavimo ryšius, stebėti

studijų procesą, kelti didaktinę kompetencija.

7 lentelė

Dėstytojų mobilumas pagal Erasmus programą Rodiklis 2009 2010 2011 2012 2013 Iš viso

Atvykimai 1 2 0 2 3 7

Išvykimai 1 2 5 2 4 14

40. Dažniausiai Programos dėstytojai vyko į Švediją, Ispaniją, Turkiją ir Latviją. Sulaukta dėstytojų vizito

iš Turkijos, Latvijos, Lenkijos. Per analizuojamą laikotarpį (2007–2012 m.) atvykusių ir išvykusiųjų

dėstytojų santykis (1:2).

41. Dėstytojų mokslinę kompetenciją patvirtina parengtos mokslo publikacijos. Per analizuojamą

laikotarpį parengti 94 straipsniai, publikuoti ISI Web of Science, kitose duomenų bazėse,

recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose bei recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio tarptautinės

konferencijos leidiniuose (8 lentelė).

8 lentelė

Mokslinės veiklos rodikliai Rodiklis 2009 2010 2011 2012 2013 Iš viso

Mokslo projektai 11 9 8 6 5 39

Straipsniai ISI Web of Science 1 1 5 6 4 17

Straipsniai ISI Master List 2 2 4 - 1 9

Straipsniai kitose duomenų bazėse 4 4 4 7 1 20

Kiti recenzuojami straipsniai 1 1 5 2 - 9

14

42. Per 2009-2013 m. m. Programos dėstytojai vykdė 11 užsakomųjų taikomųjų tyrimų ir dalyvavo

64 tarptautiniuose, šalies bei Šiaulių regiono projektuose. Programos dėstytojai gilina savo kompetencijas

vykdydami kartu su kitomis institucijomis įvairaus lygmens projektus (pvz., The Executive Agency for

Health and Consumers (EAHC). Health Impacts of Airborne Allergen Information Network (HIALINE); EB

svarbos natūralių buveinių inventorizavimas visoje šalyje; COST FA1203 Sustainable management of

Ambrosia artemisiifolia in Europe (SMARTER)). Taip pat tobulėja ir savarankiškai rengdami bei

įgyvendindami mokslinius, taikomuosiuos ir bendradarbiavimo projektus. Pavyzdžiui, VP1-3.1-ŠMM-07-K-

03-069 „Genetinio imlumo sunkiam alerginiam rinitui tyrimas“; mokslinių tyrimų projektas „Ambrozijų

paplitimas ir invazijos galimybės Lietuvoje bei žiedadulkių sklaida ore“; LLIV-250 “Joint resistance to

bioinvasions for sustainable agriculture and management of natural resources (TEAMWORK)“. Nuo 2012

m. Programos dėstytojai Šiaulių rajono savivaldybei vykdo užsakomąjį aplinkos ir požeminio vandens

monitoringus. Kartu su studentais prisideda prie Šiaulių regiono aplinkos kokybės ir ekosistemų gerinimo

dalyvaudami įvairiose akcijose tokiose kaip DAROM, Žemės dienos renginiai. Patys aktyviai rengia ir

organizuoja akcijas, pavyzdžiui, „Naikinkime Sosnovskio barštį“47

.

43. Per pastaruosius penkerius metus Programoje dirbantys dėstytojai dalyvavo 73-jose veiklose

viešinant ir populiarinant Programos studijas. Yra nuolatiniai F7 Marie-Curie veiklos „Tyrėjų naktis“ ir

nacionalinio mokslo populiarinimo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ dalyviai. Šiaulių regiono gyventojams savo

tyrimų rezultatus ir studijų galimybes pristato kasmetinėje Šiaulių miesto verslo ir inovacijų parodoje.

44. Programos akademinis personalas tobulindamas programos rezultatų pasiekimo kokybę

bendradarbiauja ne tik su įvairiomis užsienio studijų ir mokslo institucijomis (pvz., Suomijos molekulinės

medicinos institutu, Suomijos meteorologijos institutu, Helsinkio, Karlstado, Daugpilio, Turku,

Worchesterio, Evoros, Thessaloniki universitetais), bet ir su Lietuvos įstaigomis ir įmonėmis, tokiomis kaip

Gražutės, Žagarės, Kurtuvėnų regioniniai parkai, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių miškų urėdija, Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos

agrarinių ir miškų mokslų centras ir daugeliu kitų. Taip pat ūkio subjektais UAB „Žalvaris“, UAB

„Metaloidas“, UAB „Šiaulių vandenys" ir kiti.

45. Atsižvelgus į Programos personalo kvalifikaciją ir turimas bei tobulinamas kompetencijas bei

darbdavių atsiliepimus (įvairių susitikimų metu), akivaizdu, kad įgudęs akademinis personalas, dalindamasis

su studentais savo žiniomis ir patirtimi, išugdo kompetentingus, plačios erudicijos, įvairiapusišką teorinį

ekologijos veiklos pažinimą, duomenų rinkimo ir analizavimo gebėjimus, socialinio ir profesinio bendravimo

bei asmeninio tobulėjimo įgūdžius turinčius ekologijos srities specialistus. Suburtas platus specialistų

ratas užtikrina studijų programos tikslų realizavimą ir studijų rezultatų pasiekimą.

46. Programos dėstytojų pedagoginio darbo krūvis nustatomas pagal Šiaulių universiteto pedagoginių ir

mokslo darbuotojų darbo apskaitos principus, kurie kasmet yra patvirtinami Šiaulių universiteto Senato.

Bendra dėstytojo 1 etato darbo apimtis 1584 val. per akademinius metus. Pedagoginio darbo apimtis per

akademinius metus sudaro ne daugiau kaip 1056 val. Dėstytojo kontaktinio darbo krūvis neviršija 792 val.

per akademinius metus ir ne mažiau kaip 264 – nekontaktinio darbo valandos, likusios 528 val. (33%) –

moksliniam ir metodiniam darbui, kuris vertinamas pagal kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams per

kadenciją48

.

47. Atsižvelgiant dėstytojų (pvz., 2013 m. 19) dirbančių šioje studijų programoje ir studijuojančių (2013

m. 37 studentai) skaičių, šiuo metu dėstytojų ir studentų santykis yra 1:2. Šis santykis užtikrina aukštą studijų

kokybę, dėl nedidelio studentų srauto, išaugusio individualios ir grupinės konsultacijų dažnumo,

padidėjusiomis tiesioginio kontakto su dėstytoju galimybėmis, geresnio savitarpio supratimo tarp dėstytojo ir

studento. Siekiant Programos rezultatų mažos grupės yra privalumas lyginant su didelėmis: aiškesnis teorijų

išdėstymas atsižvelgiant į kiekvieno studento suvokimą teorinių užsiėmimų metu, kokybiški laboratoriniai

darbai, reikalaujantys ne didesnės nei 8 žmonių grupės, glaudus bendradarbiavimas studijų ir mokslo srityje.

48. Savianalizės metu nustatytos šios Personalo stipriosios pusės: (1) dėstytojai aktyviai dalyvauja

mokslo projektuose, todėl jų mokslinė kompetencija atitinka šiuolaikines mokslo tendencijas; (2) aktyvus

kvalifikacijos kėlimas dėstomų dalykų srityje ir pakankamas mokslinių publikacijų skaičius, sudaro

galimybes skleisti pažangias idėjas, diegti studijų naujoves visuose lygmenyse ir laiku reaguoti į aukštojo

mokslo studijų pertvarkos keliamus reikalavimus; (3) atliekami tyrimai reikšmingi regiono ir šalies mastu.

Personalo tobulinimosi kryptys: (1) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje; (2)

aktyviau imtis užsakomųjų tyrimų; (3) didinti aukšto lygio mokslo produkcijos kiekį.

47 Šiauliuose rengiama Sosnovskio barščio naikinimo akcija. http://etaplius.lt/siauliuose-rengiama-sosnovskio-barscio-naikinimo-akcija/ 48Atestacijos ir konkurso dokumentai. http://www.su.lt/su-darbuotojams/atestacija-ir-konkursai

15

4. MATERIALIEJI IŠTEKLIAI

4.1. Programos įgyvendinimui naudojamos patalpos ir įranga

49. Programa vykdoma Technologijos ir gamtos mokslų fakultete Višinskio g. 19/23, kur studijų procesui

realizuoti paskirtos 7 auditorijos su 323 darbo vietomis, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų su 182 darbo

vietomis (10 priedas). Studijų proceso kokybei ir aukštų gebėjimų specialistų ruošimo užtikrinimui

papildomai naudojamasi Šiaulių universiteto Nuotolinių studijų centro, Biologinių tyrimų mokslinio centro ir

Bibliotekos patalpomis (209 darbo vietos).

50. Atsižvelgiant į studentų skaičiaus dinamiką naudojamos patalpos ir darbo vietos užtikrina

sėkmingą Programos vykdymą. Visos auditorijos ir laboratorijos yra aprūpintos studijų procesui

vykdyti reikalingais materialiaisiais ištekliais. Teoriniai užsiėmimai vedami auditorijose (nuo 16 iki 88

darbo vietų), kurios įrengtos atsižvelgiant į studentų poreikius, aprūpintos stacionariais video-projektoriais,

patogiai ir ergonomiškai išdėstyti stalai. Pratyboms ir seminarams pagal poreikį naudojamos auditorijos su

apskritu stalu diskusijoms, imituotų problemų sprendimui, grupinio darbo realizavimui (pvz., 202 auditorija).

Grupinių užduočių įgyvendinimui dažnai naudojami grupinio darbo ir seminaro kambariai (10–18 darbo

vietų) esantys greta fakulteto stovinčioje Šiaulių universiteto bibliotekoje.

51. Laboratoriniai darbai yra vedami profiliuotose laboratorijose (nuo 6 iki 18 darbo vietų), kuriose pagal

Programoje numatytus uždavinius yra atliekami biologiniai, genetiniai, cheminiai, fizikiniai eksperimentai,

sudaromi lauko tyrimo žemėlapiai ir planai, modeliuojami procesai vykstantys skirtingose ekosistemose.

Atsižvelgiant į tai, kad Programa orientuota į kompetentingų ekologijos specialistų ruošimą, neretai

užsiėmimai vyksta ne patalpose, o gamtinėse (miškuose, prie vandens objektų, pelkėse, pievose) ar

urbanizuotose (miesto gatvėse, skveruose, parkuose) sistemose.

52. Visos laboratorijos yra aprūpintos nauja šiuolaikine įranga, kuri garantuoja laboratorinių darbų

kokybę ir užtikrina ekologui būtinų gebėjimų išugdymą. Dabartiniu metu yra sukaupta materialinė bazė,

suformuota iš eksperimentams ir lauko tyrimams bei aplinkos monitoringui būtinos įrangos. Labai didelis

dėmesys yra sutelktas į biologinių, fizinių ir cheminių parametrų pokyčių ekosistemose tyrimus, kurie yra

būtini formuojant specialybės įgūdžius. Biologinių tyrimų (pvz., mikrobiologinių, molekulinių, fiziologinių,

anatominių) atlikimui pilnai sukomplektuotos 3 laboratorijos, kuriose studentai tyrinėja lauko medžiagą,

įvairiapusiškai dirba su biologiniais preparatais, analizuoja duomenų kokybinius parametrus, vertina tyrimo

eigą, mokosi planuoti. Pilnus genetinius tyrimus, DNR analizę studentai kartu su mokslininkais atlieka

Biologinių tyrimų mokslinio centro laboratorijoje, kuri yra aprūpinta naujausia genetinių tyrimų įranga ir

reikalingomis medžiagomis. Naudodamiesi naujausiais biotechnologijos (Augalų biotechnologijų

laboratorijoje sukaupta įranga) pasiekimais atlieka in vitro eksperimentus, analizuoja dauginimo (-si)

procesus, studijuoja nykstančių rūšių prisitaikymo galimybes ir jų išplėtimo ribas. Pilnai sukomplektuota ir

chemijos laboratorija, kurioje naudodamiesi prietaisais (pvz., spektrofotometru) ir cheminiais reagentais bei

medžiagomis studentai atlieka įvairius bandymus susijusius su cheminių medžiagų virsmais ir transformacija

atmosferoje, vandenyje, biologinėse sistemose, teršalų judėjimu ir kaupimusi. Ne mažesnis dėmesys skirtas

ir dirvotyros bei agrochemijos procesų analizei. Tuo tikslu sukaupta puiki dirvotyrinė bazė, kuri yra būtina

ruošiant plataus profilio ekologijos specialistus. Pavyzdžiui, Kejldalio aparatu studentai tyrinėja dirvožemio

kokybinius parametrus, stebi vykstančius pokyčius, vertina medžiagų judėjimą sausumos ekosistemose,

įskaitant ir agroekosistemas. Be to, sukomplektuota ir geotyrimų bazė, leidžianti pagilinti žinias tyrinėjant

litosferą (naujausi žemės matavimo prietaisai). Atsižvelgiant į tai, kad ekologo kompetencijos siekia

organizmų ir jų bendrijų santykių su aplinka vertinimą, sukurta ir atmosferos tyrimų mokomoji-

eksperimentinė bazė, integruojanti tiek cheminę analizę (chemijos laboratoriniai darbai), tiek ir fizinių

atmosferos parametrų kitimo dėsningumų nustatymą ir poveikio biosistemoms vertinimą (meteorologijos,

klimatologijos, biometerologijos laboratoriniai darbai). Šiuo tikslu sukaupta įvairialypė atmosferos reiškinius

bei atmosferoje vykstančius procesus leidžianti stebėti mokomoji tiriamoji bazė (pvz., meteorologiniai ir

klimatologiniai prietaisai), kurios pagrindu gaunama informacija integruojama vertinat atmosferos poveikį

augalams, gyvūnams ir žmogui (kompiuterinė ir programinė įranga modelių sudarymui ir skaičiavimams).

53. Šiaulių universitete sukurta laboratorinė ir lauko tyrimų bazė visiškai atitinka šiuolaikines

tendencijas, ruošiant aukštos kvalifikacijos plataus profilio ekologus, gebančius atsakingai spręsti

ekologijos uždavinius ir pateikti argumentuotus problemų sprendinius.

54. Be laboratorinės ir lauko įrangos studentai nuolatos naudojasi ir kompiuterine įranga. Visa

kompiuterinė ir programinė įranga yra nauja ir licencijuota. Lauko tyrimų metu studentai naudojasi

GPS imtuvais, integruoja gautus duomenis pasinaudodami ArcInfo programinės įrangos galimybėmis, dirba

su georeferencinėmis duomenų bazėmis ir ortofotonuotraukomis. Duomenų sisteminimui ir analizei naudoja

16

statistinius paketus, įskaitant ir LibreOffice Calc, R galimybes. Naudoja įvairius sklaidos modelius:

HYSPLIT, SILAM. Dirba su bioaerozolių (žiedadulkių, sporų) skaičiavimo programa Tilia.

55. Kasmet medžiagų ir atsargų kiekis, reikalingas bakalauro Programos studijų procesui įgyvendinti, yra

atnaujinamas. Nuolatos rūpinamasi materialiniais ištekliais, stiprinama mokymo bazė. Šiuo tikslu rengiama

ir dalyvaujama įvairios paskirties projektuose. Artimiausiu metu bus įsigyta papildomos įrangos daugiau nei

už 250 000 Lt genetiniams tyrimams, duomenų sisteminimui ir analizei atlikti (STATISTICA), kuria

naudosis ir Programos studentai.

4.2. Programos praktikų bazė

56. Šiaulių miestas yra labai geroje geografinėje padėtyje, tiek susisiekimo, tiek ir žaliųjų erdvių

išsidėstymo aspektais, todėl gamtinei praktikai įgyvendinti Šiauliuose ir jo apylinkėse yra puikios

sąlygos. Rekreacinės paskirties želdynai – parkai, skverai, miesto sodai, žaliosios jungtys sudaro 8,6%

miesto teritorijos. Miesto žaliųjų plotų sistemoje beveik pusė jų teritorijų ploto (48%) tenka miškams, t.y. 8,9

% miesto teritorijos. Todėl dalis laboratorinių darbų užduočių yra realizuojama išnaudojant turimą gamtinį

karkasą. Kita vertus, apie 7 km į pietus nuo Šiaulių miesto centro yra vienas seniausių ledyninės kilmės

ežerų, Rėkyvos ežeras. Šis ežeras – didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ir vienintelis tokio dydžio

aukštapelkinis ežeras, jo aplinkoje yra saugomos teritorijos ir vertingos buveinės. Rėkyvos ežeras ir jo

apylinkės yra be galo įdomus ir vertingas studijų objektas, apjungiantis daugelį aspektų (pelkėjimo procesai,

vandens kokybė, augalijos susiformavimas ir pan.). Kasmet dalis Mokomosios kompleksinės praktikos

vyksta Rėkyvos ežero apylinkėse: tyrinėjama miško, pievų, pelkių, vandens ekosistemos. Taip pat dalį savo

praktikos laiko studentai praleidžia Talkšos ežero pakrantėse (yra įrengtas ekologinis takas), Salduvės parke

(kartu su Talkšos parku sudaro didžiausią Šiaulių žaliąjį masyvą, 100 ha ploto), Kurtuvėnų regioninio parko

teritorijoje (kertinių miško buveinių tyrimai, saugotinos rūšys). Kaip praktikų baze naudojamasi ir Šiaulių

universiteto Botanikos sodu, kuriame studentai turi galimybės tyrinėti ne tik tipiškus Lietuvos, bet ir kitose

šalyse paplitusius, bet Lietuvoje neįsitvirtinusius, augalus. Studentai mokomi rinkti augalų herbariumą,

išnaudojamos ir Katedros Herbariumo patalpos, dirbama su herbariumo duomenų baze (HERBARIUM

UNIVERSITATIS SAULENSIS (HUS) (http://pollen.lt/hus/). Šiaulių universiteto herbariumas įregistruotas

Niujorko duomenų bazėje.

56. Zoologinė praktikos dalis yra atliekama ornitologinėje stotyje "Ventės ragas", VĮ Telšių miškų

urėdijos "Žvėrinčiuje" ir Šiaulių universiteto Gamtos muziejuje. Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje

Kuršių marių pakrantėje, todėl čia yra ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Studentai

atlieka praktiką ornitologinėje stotyje, sukaupia vertingų įgūdžių, reikalingų tolimesniame studijų procese.

VĮ Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ yra įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras šernams, danieliams,

muflonams, aptvertas 2,4 ha ploto miško sklypas vilkams, dalis miško teritorijos atitverta lūšims, stirnoms,

meškai. Čia studentai tyrinėja laukinius gyvūnus, vertina jų elgseną. Šiaulių universiteto Gamtos muziejuje

eksponuojami per kelis dešimtmečius sukaupti gyvosios gamtos eksponatai, daugelis jų atspindi Lietuvos

gamtą. Iš viso muziejuje sukaupta daugiau kaip 4000 eksponatų: 73 pinčių ir duobagyvių rūšių, 889 vabzdžių

rūšių, 534 drugių rūšių, apie 1011moliuskų rūšių ir variacijų, 182 paukščių rūšių, 39 jūros žvaigždžių ir jūros

ežių, 46 žuvų, varliagyvių ir roplių rūšys. Muziejuje dar eksponuojami vėžiagyviai, voragyviai, šimtakojai,

šiltųjų jūrų gyvūnijos atstovai. Ekspozicijoje demonstruojami ir vabzdžių bei paukščių gyvenamieji būstai.

Gamtos muziejus puikiai tinka gyvūnų rūšių ir muziejinio darbo pažinimui.

58. Saugomų teritorijų praktika vyksta Gražutės regioniniame parke (Zarasų r.). Parke saugomas

miškingas ežeringas Šventosios aukštupio kraštovaizdis. 16 km tęsiasi sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje

turintis vandens telkinys – Antalieptės marios su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Šventosios vandeniu

užpildytame duburyje susilieję net 26 ežerai. Regioniniame parke prasideda Šventoji – gražiausia Rytų

Aukštaitijos upė. Čia gausu stambių lėkštų iki 20 m aukščio kalvų. Regioninis parkas labai miškingas.

Didžiausią plotą užima Gražutės giria. Šiame parke studentai dirba rutininius ekologo darbus, patikrinamos

studentų kompetencijos, suformuojami praktiniai įgūdžiai gamtosaugos srityje.

59. Aplinkosauginių kompetencijų formavimui Aplinkos apsaugos praktika vyksta pavojingųjų ir

nepavojingųjų atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonėje UAB "Žalvaris", Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos

skyriuje, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Pakruojo rajono agentūroje. UAB

"Žalvaris" studentai susipažįsta su pačios įmonės veikla, ekologo veikla įmonėje, turi galimybių įvertinti kaip

laikomasi įdiegtų kokybės vadybos ISO 9001:2008/LST bei aplinkos apsaugos vadybos ISO

14001:2004/LST sertifikatų. Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos skyriuje studentai gilinasi kaip yra

organizuojamas aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, kaip informuojama visuomenė apie miesto aplinkos

būklę, organizuojamas ekologinis švietimas, turi galimybių bendrauti su visuomene aplinkosauginiais ir

17

gamtosauginiais klausimais. Vykdo savivaldybės darbuotojų paskirtas užduotis skirtas miesto aplinkos

gerinimui. ŠRAAD Pakruojo rajono agentūroje studentai savo veiklomis prisideda organizuojant ir vykdant

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą

ir gamtos išteklių naudojimą, laikymosi kontrolę Šiaulių regione, užtikrinant racionalų gamtos išteklių

naudojimą, saugojant būdingą Lietuvos kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos objektus bei biologinę įvairovę ir

gerinant ekologinę būklę Šiaulių regione.

60. Rizikos aplinkai vertinimo praktiką studentai atlieka gamybinėse įmonėse, kuriose gaminant

produkciją į aplinką išsiskiria įvairios cheminės medžiagos. Šios medžiagos potencialiai kelia rizikai

aplinkai. Studentai praktikos metu gilinasi į gamybinius procesus, stengdamiesi inventorizuoti į aplinką

išsiskiriančių medžiagų spektrą. Remiantis detalia įmonės produkcijos gaminimo energijos ir medžiagų

balanso lygties analize, studentai nustato minėtų medžiagų išsikariančius kiekius. Surinktus duomenis apie

chemines medžiagas, studentai naudoja modeliavimo programose, stengdamiesi įvertinti ar šios medžiagos

kelia riziką aplinkai, skirtingiems aplinkos komponentams. Daugelis įmonių, kuriose studentai atlieka

praktikas (Šiaulių vandenys, UAB „Metaloidas“, Mindaugo Čegio įmonė) turi savas laboratorijas,

specialistus dirbančius mėginio ėmimo, taršos vertinimo ir tyrimų srityse. Studentai, bendradarbiaudami su

patyrusiais įmonių specialistais, dalyvauja laboratoriniuose tyrimuose, mėginių ėmimo procesuose,

įvairiuose lauko tyrimuose susijusiuose su taršos kiekybine ir kokybine analize. Praktikos metu studentai

įgyja gebėjimus atlikti rizikos aplinkai vertinimą nuo problemos radimo iki rizikos aprašymo iš teorinės ir

praktinės pusės. Studentai gauna žinių apie įmonių gamybinio proceso analizę, jo sudedamąsias dalis. Taip

išsivysto supratimas apie teorinių ir praktinių tyrimų skirtumus, jų tikslumą, skirtingų tyrimų palyginimą ir

susisteminimą.

61. Gamybinė praktika atliekama 7-ajame semestre realioje gamybinėje įmonėje ar kitoje organizacijoje,

naudojančioje gamtinius išteklius. Ši praktika nuo kitų studijų praktikų skiriasi ne tik mokymusi veikloje ir iš

veiklos, bet ir tuo, kad praktikos atlikimo vietą turi susirasti pats studentas. Praktikos vietos pasirinkimą

kiekvienas studentas argumentuotai pristato praktikos vadovui. Tik tada bendradarbiaujant praktikos

vadovui, studentui ir gamybinės įmonės atstovui yra aptariamos praktikos užduotys bei pasirašoma trišalė

sutartis. Toks metodas padeda studentui susiorientuoti darbo rinkoje bei suvokti savo gebėjimų ir įgūdžių

lygį. Vykdydami tokį praktikos modelį pamatėme, kad studentai renkasi praktiką ne tik Šiaulių regiono

įmonėse, bet Kauno, Klaipėdos, Panevėžio apskrityse. Praktika gamybos įmonėje jaunam žmogui išplečia

galimybę, baigus studijas, iškart pradėti dirbti.

4.3. Programos vykdymui reikalingi metodiniai ištekliai

62. Katedroje kaupiama naujausia Lietuvos ir tarptautinė mokslinė literatūra ekologijos, gamtos mokslų

tematika (daugiau nei 1200 leidinių), o knygos yra laisvai prieinamos studentams. Dalis metodinių leidinių

reikalingų dalykų studijoms yra parengta pačių dėstytojų. Juos studentai gali gauti Katedros metodiniame

kabinete, įsigyti universiteto knygyne arba pasiimti bibliotekos abonemente. Didelius metodinius resursus

yra sukaupusi ir nuolatos kaupianti moderniausia Lietuvoje renovuota Šiaulių universiteto biblioteka (po renovacijos atidaryta 2008 m. lapkričio 27 d.). Bibliotekos (Vytauto g. 84) fonduose yra daugiau nei 460

100 knygų ir serijinių leidinių, prenumeruojami 151 periodiniai leidiniai, 39 mokslinės informacijos

duomenų bazės. Bendras bibliotekos pastatų / patalpų plotas: 7543 kv. m.

63. Biblioteka skolina leidinius į namus. Gausus Programai būtinos ir reikalingos literatūros

pasirinkimas (11 priedas) lietuvių ir užsienio (pvz., anglų, vokiečių, rusų) kalbomis. Neradus norimo

leidinio Šiaulių universiteto bibliotekoje, jį galima užsisakyti iš kitų Lietuvos ar užsienio bibliotekų per Tarp-

bibliotekinį abonementą, ar per Tarptautinį tarpbibliotekinį abonementą. Tarpbibliotekinis abonementas

veikia labai operatyviai ir pageidaujamą leidinį pristato per 3−14 kalendorinių dienų, o Tarptautinis

tarpbibliotekinis abonementą – per 14−30 kalendorinių dienų. Šiaulių universiteto biblioteka labai rūpinasi

literatūros atnaujinimu ir vidutiniškai per metus įsigyja virš 400 naujų biomedicinos srities knygų ir

vadovėlių, 80 periodinių leidinių (11 priedas).

64. Bibliotekoje taip pat prieinami ir naujausi normatyviniai dokumentai (virš 2500 vnt.) – standartai

(LST, LST EN, LST ISO, GOST), aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai (LAND), taisyklės,

rekomendacijos, higienos normos, patentų aprašymai (virš 30134 vnt.) bei kiti leidiniai. Biblioteka rengia

įvairaus pobūdžio mokymus susijusius su paieška gamtos ir biomedicinos mokslų srities duomenų bazėse,

citavimo ir literatūros sąrašo sudarymo taisyklėmis. Teikia įvairias konsultacijas studentams. Bibliotekoje

veikia mediateka, skirta individualiai bei kolektyviai žiūrėti filmus, TV laidas, vertinti juose pateiktą

informaciją, išanalizuoti vienokią ar kitokią susidariusią situaciją gamtinėse ir antropogeninėse

ekosistemose. Biblioteka yra aprūpinta naujausia kompiuterine įranga su interneto prieiga užtikinčia greitą

18

mokslinės informacijos paiešką. Kompiuterinės darbo vietos yra skirtos informacijos paieškai mokslui

ir studijoms bei mokslinių ar su studijomis susijusių darbų rašymui bei laisvai prieinamos visiems

universiteto studentams. Prenumeruojamos tokios mokslinės informacijos bazės, prie kurių galima prieiti iš

universiteto tinklo kompiuterių, kaip Academic Search Complete EBSCO Publishing, suteikianti prieigą prie

7000 mokslo žurnalų,11000 santraukų, 11600 monografijų, ataskaitų, konferencijų straipsnių rinkinių;

GreenFILE EBSCO Publishing – aplinkosaugos srities duomenų bazė; LITLEX – Lietuvos Respublikos

teisės aktų duomenų bazė; Nacionalinės bibliografijos duomenų bazė - Lietuvos spaudos straipsniai;

Newspaper Source EBSCO Publishing – Amerikos nacionalinių ir tarptautinių dienraščių, 375 regioninių

leidinių, radio ir televizijos naujienų stenogramų duomenų bazė; Oxford Reference Online – jungia žinynus

bei enciklopedijas, citatų žodynus, kalbų žodynus, socialinių, humanitarinių, gamtos bei tiksliųjų mokslų

informacinius leidinius; Oxford University Press Journals Collection – Oxford University Press leidyklos

multidisciplinė mokslinių žurnalų duomenų bazė; SciVerse (Science Direct) - įvairių mokslo sričių viso

teksto žurnalų duomenų bazė; Springer LINK (su Kluwer Academic Press) - duomenų bazėje yra leidyklų

Springer Verlag ir Kluwer Academic Press visateksčiai moksliniai žurnalai biomedicinos, gamtos mokslų,

fizikos, matematikos, inžinerijos, kompiuterijos, humanitarinių, socialinių mokslų ir kt. klausimais. Taip pat

studentams prieinamos tokios svarbios mokslinių leidinių bazės kaip Taylor & Francis, Elsevier Wiley

Online Library. Per metus vidutiniškai prenumeruojamos 39 mokslo duomenų bazės (11 priedas),

kasmet testuojamos naujos (daugiau kaip 5–6 bazės per metus).

65. Veikia virtuali biblioteka – integrali paieškos sistema, leidžianti ieškoti Šiaulių universiteto

bibliotekos ištekliuose, institucinėje talpykloje, Lietuvos akademinėje elektroninėje bibliotekoje eLABa,

prenumeruojamose duomenų bazėse, atviros prieigos talpyklose ir archyvuose, kitose duomenų bazėse ir

elektroniniuose ištekliuose, LIBIS suvestiniame kataloge, apimančiame Lietuvos viešosiose bibliotekose

saugomus išteklius.

66. Materialiųjų išteklių stipriosios pusės: (1) sukurta studijoms tinkama ir kokybiška materialiųjų išteklių

bazė; (2) laboratorinė įranga periodiškai atnaujinama; (3) metodiniai ištekliai nuolatos papildomi; (4)

praktikų kokybė užtikrinta per socialinių partnerių sukurtą galimybę atlikti praktikas. Tobulintinos pusės: (1)

sukurti tinkamą aplinką herbariumui; (2) laboratorijas sutelkti ergonomiškai; (3) didinti vietų skaičių

individualiems ir grupiniams studentų tyrimams.

5. STUDIJŲ EIGA IR JOS VERTINIMAS

5.1. Priėmimo į studijas reikalavimai ir konkursiniai balai

67. Į Programą priimami asmenys, turintys vidurinį (arba jam prilygstantį) išsilavinimą. Priėmimas vyksta

vadovaujantis LR teisės aktais, reglamentuojančiais priėmimą į universitetą ir studijų organizavimą Lietuvos

aukštosiose mokyklose49

ir Bendrojo priėmimo principais50, 51

. Į Programą priimama per bendrąjį priėmimą52

lygiaverčiai konkuruojant visiems stojantiesiems į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas.

68. Konkursiniam balui apskaičiuoti imami dalykai, nustatyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose.

ŠU 2012 m. studentų priėmimo taisyklėse (sudarytas vadovaujantis LR teisės aktais) reglamentuota

Programos konkursinio balo sandara pateikiama 10 lentelėje.

10 lentelė

Programos konkursinio balo sandara

Brandos egzaminai Egzaminų pažymių

svertiniai koeficientai Mokomieji dalykai

Mokomųjų dalykų metinių

pažymių svertiniai koeficientai

Biologija 0,4 Matematika arba

chemija 0,2 Chemija arba matematika 0,2

Lietuvių kalba ir literatūra 0,2

69. Stojančiųjų į Šiaulių universitetą priėmimą vykdo Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymu sudaryta

Priėmimo komisija. Bendrojo priėmimo ir priėmimo į Šiaulių universitetą klausimais konsultuoja Studijų

tarnyba. Papildomos ir rūpimos informacijos stojimo klausimais galima rasti Šiaulių universiteto tinklalapyje

49 Lietuvos respublikos Mokslo ir studijų įstatymas (2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242).

LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo“ (2013 m. gegužės 10 d. Nr. V-397).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1291 „Dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą

baigusiųjų eilės sudarymo 2013 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-09-06, Nr. 104-5284). 50 Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2013 metų tvarkos aprašas (patvirtintas LAMA BPO

Prezidento 2013 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 13-08). 51 Priėmimas į studijas ŠU. http://www.su.lt/stojantiesiems/priemimas/bakalauro-studijos 52 Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti. http://www.lamabpo.lt/apie-mus#top

http://search.epnet.com/

http://www.litlex.lt/litlex

http://www.libis.lt:8082/

http://search.epnet.com/

http://www.oxfordreference.com/

http://www.oxfordjournals.org/

http://www.sciencedirect.com/

http://www.springerlink.com/

19

www.su.lt paspaudus nuorodą „Stojantiesiems“. Išsamesnę informaciją apie Programą teikia Katedros

darbuotojai, galima rasti Aplinkotyros katedros tinklalapyje53

ir feisbuke54

.

70. Šiaulių universitete siūloma galimybė neuniversitetinių aukštųjų mokyklų absolventams stoti į

aukštesnius bakalauro studijų kursus55

, galioja ir analizuojamai Programai. Dalykų įskaitymus atlieka

fakulteto administracija, bendradarbiaudama su studijų Programos komitetu. Įskaitymas reglamentuojamas

rektoriaus įsakymais56

.

71. Pagal 2008–2012 m. m. stojimo rezultatus Programa yra paklausi. Pirmuoju pageidavimo numeriu yra

įregistruojama nuo 26–43 prašymų per metus, antruoju pageidavimo numeriu – 21–57 prašymų. Trečiuoju –

penktuoju pageidavimais vidutiniškai po 23–38 prašymus, o šeštuoju ir tolesniais – vidutiniškai po 14–20

prašymų per metus. Toks intensyvus pageidavimų pateikimas patvirtina apie studijų programos pasirinkimą.

2008–2012 m. m. laikotarpiu priimtų į Programą konkursinio balo vidurkis kito nežymiai tarp 10,63 ir 13,12

(11 lentelė).

11 lentelė

Priimtųjų į Programą studentų skaičiai ir konkursiniai balai

Stojimo

metai

Priimtų

studentų

skaičius

Valstybės

finansuojamų

studentų skaičius

Konkursinis balas

Programos studentų Minimalus valstybės

finansuojamai vietai gauti Vidutinis Maksimalus Minimalus

2008 19 18 12,43 17,7 9,78 9,78

2009 23 4 10,63 18,96 3,4 16,02

2010 14 3 10,33 16,88 3,8 16,6

2011 13 4 10,56 17,1 3 17,56

2012 7 - 13,12 16,6 11,06 18,4

72. Vertinant maksimalius konkursinius balus pastebima, kad jų kitimo tendencijos taip pat nėra

labai didelės, vidutiniškai apie 2 balų ribose. Didesnis skirtumas minimalių balų variacijoje, kai į studijas

buvo priimami studentai, kurie nelaikę biologijos, chemijos ar matematikos brandos egzaminų, žemais

matematikos ar chemijos metiniais pažymiais. Ypatingai silpnų pasiekimų moksleiviai įstoję į Programą

studijų nebaigia, tai yra viena iš „nubyrėjimo“ priežasčių. Netinkamas pasirinkimas profiliavimo ar stojimo

metu, lemia minimalius konkursinius balus. Apibendrinus esamą situaciją galima spręsti, kad studijas renkasi

ir labai gabūs studentai, kuriems paskiriamos valstybės finansuojamos vietos, ir mažiau gabūs, tačiau

norintys mokėti už kokybiškas studijas moksleiviai. Vis dėl to, atsižvelgiant į įstojusiųjų kitimo tendencijas

akivaizdu, kad priimtų studentų skaičiaus mažėjimas tiesiogiai proporcingas valstybės finansuojamų vietų

minimalaus konkursinio balo didėjimui. Neatmetama galimybė, kad viena iš šio reiškinio priežasčių yra

šalies ekonominis ciklas (finansinė krizė, darbo vietų ir darbo užmokesčio mažėjimas) ir demografiniai

pokyčiai (gimstamumo mažėjimas, emigracija).

73. Nepaisant to, kad silpniausieji studentai nubyra, reikia pripažinti, kad grupėje lieka studentų su

žemesniu žinių lygiu. Kadangi grupės yra nedidelės, o kontaktinių valandų skaičius dalyko studijų metu yra

didesnis nei 50 proc. dalyko apimties, dėstytojas skiria pakankamai laiko individualiam darbui su

studentais. Taip pat dėstytojų taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai (žr. 8 priedas) didina

studentų motyvaciją siekti geresnių rezultatų. Programos vykdytojai mato, kad jau baigiamuosiuose

kursuose vidutinių gebėjimų studentai sumažina atotrūkį nuo geriausiai besimokančių ir laiku pasiekia

studijų rezultatus.

5.2. Studijų procesas

74. Studijų procesas organizuojamas vadovaujantis LR Mokslo ir studijų įstatymu (2009 m.), Universiteto

studijų nuostatais (2011 m.), kitais norminiais dokumentais ir teisės aktais. Daugiausiai sąlyčio su studentų

organizaciniais klausimais turi Katedra ir Dekanatas. Kontaktiniai užsiėmimai ir egzaminų sesijos vyksta

pagal fakulteto Dekano patvirtintą tvarkaraštį, kuris sudaromas Dekanato administracijos, atsižvelgiant į

studentų ir dėstytojų galimybes, pageidavimus. Studentai dėl svarbių priežasčių negalintys laikytis

reguliaraus tvarkaraščio gali prašyti individualaus studijų grafiko57

. Tvarkaraštis skelbiamas ne vėliau kaip

prieš 2 savaites iki semestro ar egzaminų sesijos pradžios. Egzaminui pasirengti skiriama ne mažiau kaip 3

53 Studijų programos Aplinkotyros katedroje. http://su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-

fakultetas/struktra/katedros/aplinkotyros-katedra/studij-programos-ak 54 Aplinkotyros katedros feisbuke. https://www.facebook.com/pages/Aplinkotyros-katedra/165001636854562 55 Studijų galimybės kolegijos absolventams. http://www.su.lt/stojantiesiems/priemimas/kolegiju-absolventams. 56 Studijų rezultatų įskaitymo tvarka. http://www.su.lt/rezult-iskait-koord 57 Individualios studijos. http://www.su.lt/studentams/studiju-procesas/stdn-individualios-studijos

20

dienos, egzamino data ir laikas derinami su dėstytojais ir studentais. Informacija apie studijų organizavimą,

paskaitų tvarkaraščius, jų pakeitimus teikiama Fakulteto internetiniame puslapyje58

, skelbimų lentoje,

studentų grupėms siunčiami laiškai į grupių paštus.

75. Semestro trukmė 20 savaičių, iš kurių 4 savaitės skirtos egzaminų sesijai. Pagal Šiaulių

universiteto studijų nuostatus kontaktinis darbas (paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai, pratybos,

konsultacijos ir kt.) sudaro ne mažiau kaip 20% pirmosios pakopos studijų programos apimties59

. Per

semestrą Programos studentai turi 30 kreditų, nuo 416 iki 878 kontaktinių, t. y. auditorinių valandų,

priklausomai nuo kurso (ketvirtas kursas turi mažiausiai). Studento savarankiško darbo apimtis yra nuo

642 iki 1024 akademinių valandų. Įvertinus procentinę valandų pasiskirstymo išraišką ji būtų sekančiai: 26–

55% auditorinių valandų, 2–20% vientisos praktikos laiko ir 37–64% savarankiškų valandų per semestrą.

Teoriniai ir praktiniai dalykai išdėstomi auditorijose bei laboratorijose dienos metu; jie trunka ne

ilgiau kaip 8 val. per dieną. Savarankiškam darbui skirtą laiką studentas planuoja pats taip, kad mokymosi

rezultatai būtų pasiekti per nurodytą laiką.

76. Studentai turi galimybės pasirinkti studijuojamus dalykus (45 kreditai), pradedant specialybės

užsienio kalba ir baigiant alternatyviai pasirenkamais profesinės srities dalykais. Jau būnant pirmame kurse

studentams yra suteikta galimybė pasirinkti, kokią užsienio kalbą (anglų, rusų, vokiečių, prancūzų) jie nori

studijuoti. Nuo 4 semestro studentai gali pasirinkti laisvai pasirenkamus dalykus, skirtus asmens

lavinimui (pvz., Fizinė saviugda, Pasaulio istorijos paslaptys, Fizika ir žmonija, Programavimas

išmaniesiems įrenginiams, Modernaus šokio studija, Meno kolektyvo „Pavasaris“ studija, Režisūrinė

fotografija, Dailės terapijos pagrindai ir daugelis kitų). Trečiajame kurse studentai iš 14 pasiūlytų dalykų

renkasi alternatyvas. Alternatyvų formavimas išlaiko gamtosauginę arba aplinkosauginę koncepcijas,

atsižvelgiant į studentų pageidavimus, kurią šaką norėtų labiau gilinti.

77. Įstojusiųjų skaičiaus kitimo dinamika (12 lentelė) akivaizdžiai sutampa su naujo LR Mokslo ir studijų

įstatymo įsigaliojimu ir mokesčio už studijas išaugimu. Įvertinus tai, kad nemokamu vietų minimalus

konkursinis balas metai iš metų didėja, vis mažiau žmonių gali pretenduoti į valstybės finansavimą.

Vykdydami studijų programų viešinimą įsitikinome, kad potencialūs studentai vis drąsiau renkasi studijas

užsienyje (dažniausiai šalyse, kuriose siūlomas nemokamos studijos).

12 lentelė

Programos studentų skaičiaus kitimas

Mokslo metai I kursas II kursas III kursas IV kursas Iš viso

2008/2009 20 20

2009/2010 23 20 43

2010/2011 14 18 18 50

2011/2012 14 8 17 17 56

2012/2013 7 8 8 17 40

78. 2008 m. į programą buvo priimta 20 studentų, iš jų 17 sėkmingai apgynė bakalauro darbus. 2009 m.

atitinkamai 23 priimti ir 14 sėkmingai apgintų darbų. Toks 2009 m. santykis paaiškinamas, tuo, kad dalis

studentų „nubyrėjo“ dėl nepažangumo (netinkamas sprendimas dėl mokymosi krypties mokykloje arba

neadekvatus studijų programos pasirinkimas), išėjo akademinių atostogų, keli nespėjo atlikti tyrimus ir

tinkamai paruošti bakalauro darbų, todėl juos ruošia šiais studijų metais ir planuoja apginti bakalauro darbus

2014 m.

79. Programos studentai naudoja visas Erasmus siūlomas mobilumo (13 lentelė) formas: Erasmus

studijos, Erasmus praktikos, Erasmus intensyvios programos. Populiariausios šalys studentų išvykimui

yra Švedija, Latvija, Ispanija, Čekija.

13 lentelė

Studentų mobilumas Rodiklis 2009 2010 2011 2012 2013

Atvykusiųjų 0 0 6 7 7

Išvykusiųjų 3 6 16 0 7

58 Tvarkaraščiai. http://www.su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/studij-gidas/studentams/tvarkaraiai 59 ŠU Studijų nuostatai. http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/siauliu%20universiteto%20studiju%20nuostatai%20is-v-

450_20130612_patikslinti.pdf

21

80. Programos studentai noriai įsitraukia į mokslinę veiklą. Kasmet dalyvauja ŠU tarptautinėje

konferencijoje „Studentų moksliniai darbai“, kurioje pranešimus skaito bakalaurantai, magistrantai,

doktorantai iš įvairių Lietuvos ir užsienio institucijų. Kasmet šioje konferencijoje 3-5 Programos studentai

pristato savo tyrimo rezultatus, įgyja patirties diskutuoti mokslo bendruomenėje. Su pranešimais aktyviai

dalyvauja ir Šiaulių kolegijos organizuojamose mokslinėse konferencijose, tokiose kaip „Naujų technologijų

taikymas“. Taip pat Pasaulinės žemės dienos minėjimo konferencijose Šiaulių ir Radviliškio miestų

savivaldybėse.

81. Kita puiki galimybė studentams skelbti savo mokslines idėjas – universiteto mokslo žurnalai. Nuo

2003 m. Šiaulių universitete leidžiamas mokslo žurnalas „Jaunųjų mokslininkų darbai“. Jis skirtas jaunų

mokslininkų – daktarų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, doktorantų, magistrantų, bakalaurantų – atliekamų

tyrimų rezultatams skelbti. Šio leidinio tikslas – skatinti jaunųjų mokslininkų kūrybinę veiklą, sudarant

galimybes skleisti savo mokslines idėjas, paremtas tyrimais, stebėjimais, eksperimentinių tyrimų duomenų

interpretacijomis. Programos studentai tyrimų rezultatus skelbia „Jaunųjų mokslininkų darbuose“60,61

.

82. Studentams nuolat yra suteikiama informacija (paskaitų metu, skelbimai lentoje, elektroniniu

paštu, susitikimuose su konkursų organizatoriais) apie Lietuvoje ir užsienyje rengiamus konkursus,

motyvuojami juose dalyvauti. Programos studentai, skatinami dėstytojų, dalyvauja įvairiuose konkursuose,

kuriuose atskleidžia suformuotus savo įgūdžius ir gebėjimus (profesinius, socialinius ir pan.). Keli metai iš

eilės studentai laimi (Karolina Juodrytė, Ilona Karpinskaitė) geriausio ekologo praktiką, kurią siūlo

bendrovė „Šiaulių vandenys“. Šioje bendrovėje studentai pasitikrina savo kompetencijas atlikti ekologo

darbą. Programos studentė Almeda Šinušaitė laimėjo tarptautinį konkursą mokslinei stažuotei ir 3 mėnesius

dirbo Molekulinės ir ląstelės biologijos institute Singapūre.

83. Ne tik labai svarbu, kad studentai turėtų galimybę dalyvauti įvairaus pobūdžio moksliniuose

tyrimuose, konkursuose, bet ir galėtų įsitraukti ir į kultūros veiklas. Šiaulių universitetas suteikia studentams

galimybę įsitraukti ir į kultūros centrų bei meno kolektyvų (pvz., folkloro ansamblis ,,Vaiguva“, ansamblis

„Saulė“, merginų choras "Pavasaris"), studentų atstovybės veiklą, dalyvauti įvairiuose konkursuose

(fotografijų, stažuočių, praktikų, mokslinių tyrimų ir pan.), įsitraukti į studentų – mentorių (pagalbininkų)

sistemą. Labai dažnai grįžtantys iš mainų programų Programos studentai mielai savanoriškai įsitraukia į

mentorių veiklą. Be to, studentų atstovybės iniciatyva studentai yra skatinami dalyvauti organizuojant studijų

procesą, rengiant studijų programas, rūpintis akademinių, socialinių problemų sprendimu, kultūrinių mainų

programų organizavimu, padėti kitiems studentams integruotis į visuomeninį gyvenimą ir tobulėti, ugdyti

pilietiškumo jausmą, bendradarbiauti su įvairiomis jaunimo organizacijomis. Programos studentai yra

aktyvūs studentų atstovybės, fakulteto tarybos nariai, todėl jie tiesiogiai ir prisideda prie studijų

kokybės gerinimo.

84. Kitas nuolat yra suteikiam pavyzdys apjungiantis pilietiškumo ugdymą, tiriamąją veiklą (mokslo

aspektus) bei įvairius socialinius įgūdžius yra akcija „Naikinkime Sosnovskio barštį“, kurią suorganizavo

Programos akademinis personalas ir visų kursų šios studijų programos studentai. Šios akcijos metu studentai

patys ištyrinėjo Šiaulių miestą ir jo apylinkes, įvertino invazinio augalo Sosnovskio barščio (Heracleum

sosnowskyi) paplitimo arealus, sudarė šio augalo paplitimo žemėlapį, kurį perdavė Šiaulių miesto

savivaldybei. Studentai akcijos metu bendravo su visuomene, pasakojo apie Sosnovskio barščio daromą žalą,

naikinimo būtinumą, kovojimo su šiuo augalu priemones, kvietė miesto bendruomenę prisidėti prie tvarkymo

darbų. Bendromis pastangomis buvo suorganizuoti tvarkymo darbai (parėmė Šiaulių miesto savivaldybė):

studentai, kartu su dėstytojais ir visuomene išnaikino Rėkyvoje bei dalyje Elnio teritorijos didelius barščių

sąžalynus. Sosnovskio barščio paplitimo žemėlapio pagrindu Šiaulių miesto savivaldybė tęsia invazijomis

užterštų teritorijų tvarkymo darbus bei teikdami Programos studentų atliktų veiklų sėkmę, kaip pavydį,

kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl lėšų skyrimo.

85. Bendradarbiaujat su Saugomų teritorijų tarnybos padaliniais (nacionaliniais, regioniniais parkais)

sudarytos galimybės studentams savanoriauti saugomose teritorijose, tokiu būdu prisidėti prie teritorijų

tvarkymo, gauti papildomos praktikos, realizuoti savo idėjas ir mintis. Dalis studentų pasinaudoja šia

galimybe ir mielai savanoriauja regioniniuose parkuose studijų metu, kiti šią veiklą tęsia ir vėliau.

86. Įtraukdama studentus į įvairias veiklas bendromis pastangomis universiteto bendruomenė užtikrina

studentų meniškumo vystymąsi, bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymąsi, pilietiškumo diegimą, vertybių

sistemos susiformavimą. Atlikdami įvairius mokslinius tyrimus ir kartu su mokslininkais arba savarankiškai

gaudami rezultatus studentai yra orientuojami į mokslo taikomuosius aspektus, nepamirštant, kad mokslas

tarnauja žmonijos pažangai, o pažanga – tvarios aplinkos raktas.

60 http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/jmd/12_03_36/sinusaite_veriankaite.pdf 61 http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/jmd/12_03_36/songailaite_veriankaite.pdf

22

87. Nuolatos yra stebimos absolventų įsidarbinimo galimybes. Informacija yra gaunama analizuojant

darbo biržos, įmonių informaciją sisteminančias duomenų bazes, ūkio subjektų ir kituose internetiniuose

tinklalapiuose skelbiamą informaciją apie siūlomas laisvas darbo vietas, stebint specialistų judėjimo

intensyvumą, skirtingų institucijų kreipimąsi ir specialistų paieškas, apklausiant Programos absolventus.

Studijų programos komitetas, įvertinęs visą prieinamą informaciją, skirtingose įstaigose Šiaurės Lietuvos

regione (Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Plungės Telšių, Kelmės, Radviliškio, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio,

Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio rajonuose) yra apie 100 ekologo darbo vietų regiono valstybės

institucijose: savivaldybėse – 18, aplinkos apsaugos departamentuose – 40, saugomose teritorijose – 25,

keletą vietų nacionalinėse visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijose. Vertinant įsidarbinimo ūkio

subjektų padaliniuose galimybes, buvo atlikta Lietuvos įmonių ir jų deklaruojamos veiklos analizė. Buvo

nustatyta, kad gamtosaugos-aplinkosaugos veikla vykdoma daugiau nei 400 Lietuvos įmonių (1 pav.).

Alytus; 17

Kaunas; 89

Klaipėda; 63

Marijampolė; 13Panevėžys; 22Šiauliai; 26

Tauragė; 9

Telšiai; 16

Utena; 12

Vilnius; 145

1 pav. Ūkio subjektų, vykdančių veiklas, kuriose reikalingi ekologiniai sprendimai, skaičius pagal apskritis

88. Aukščiau paminėtos darbo vietos tiesiogiai siejasi su analizuojama programa. Visgi programoje įgytos

kompetencijos yra būtinos įgyvendinat atskiras veiklas, pvz., gamtosauginių projektų vykdymas, visuomenės

ir gamtos interesu ginančios nevyriausybinės organizacijos, įmonių specialistai, atsakingi už ekologiją ir pan.

89. Atsižvelgiant į tai, kad vien tik Šiaulių apskrityje yra nemaža dalis darbo vietų, kuriose reikalingi

ekologijos specialistai, tai absolventų įsitvirtinimo į darbo rinką galimybės yra didelės. Per visą studijų

programos realizavimo laikotarpį išleistas 31 absolventas. Studijų programos komitetui apklausus

absolventus pastebėta, kad pastarieji įsitvirtina į darbo rinką labai greitai. Kadangi studijų programą baigė du

kursai, dėsningumų pastebėti yra neįmanoma, bet absolventų įsidarbinimo rezultatai nuteikia optimistiškai.

Iš 2012 m. baigusių Programos studijas dirba 71% absolventų (iš jų 18 % pagal specialybę). Daugiau

nei 90% studentų, baigusių Programą 2013 m., įsidarbino ir net 69% iš jų dirba pagal specialybę.

Turime pastebėti, kad 24% pirmos laidos absolventų sėkmingai tęsia studijas magistratūroje, dalis iš

jų planuoja mokslininko karjerą po doktorantūros studijų.

5.3. Paramos studentams formos

90. Sėkmingas studijų procesas yra sudarytas iš subalansuotos studijų sistemos, kurios kiekviena sudėtinė

dalis suformuoja bendrą visumą, todėl turi būti racionaliai apgalvota. Viena iš tokių dalių studijų sistemoje –

parama studentams. Katedros darbuotojai (akademinis-mokslinis, administracinis personalas) yra

visada lengvai pasiekiami. Studentų patogumui akademinis personalas kas pusmetį paskelbia konsultacijų

tvarkaraštį, kuris yra viešai kabinamas skelbimo lentoje ir talpinamas Katedros tinklalapyje. Viešai paskelbti

ir dėstytojų kontaktai, t. y. elektroniniai paštai, kuriais bet kuriuo paros metu studentai gali kreiptis jiems

rūpimais klausimais. Greita reakcija ir operatyvus problemų sprendimas – personalo stiprioji pusė.

Glaudus bendravimas leidžia konsultuoti įvairiais studijų proceso klausimais, taip pašalinamos tam tikros

žinių spragos (organizaciniai, moksliniai klausimai), savišvietos ir saviugdos problemos, išsprendžiami

tyrimų atlikimo klausimai, įveikiami rezultatų analizės ir interpretacijos sunkumai. Ši dalykinė parama labai

svarbi kiekvienam studijuojančiam.

91. Įvairiais socialinės, finansinės paramos klausimais (stipendijos, paskolos, premijos) konsultuoja

dekanato administracija kiekvieną dieną darbo metu apsilankius dekanate, telefonu ir el. paštu. Aktuali

informacija studentams apie studijų procesą, įvairias paramas, įskaitant ir finansinę yra pateikta ir Šiaulių

universiteto tinklalapyje skyrelyje „Studentams“62

. Ši organizacinė-informacinė parama leidžia lengviau

62 Informacija studentams apie studijų procesą. http://www.su.lt/studentams/studiju-procesas

23

studentams susivokti bendroje paramų sistemoje, savalaikiai sužinoti apie vieną ar kitą paramos formą ir jų

prieinamumą.

92. Puikiai sutvarkyta socialinės paramos sistema yra prieinama kiekvienam studijuojančiam.

Šiaulių universiteto studentams stipendijos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais63

ir

Šiaulių universiteto pirmosios, antrosios studijų pakopų studentų, stipendijų skyrimo nuostatais64

. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės numatytos stipendijų rūšys yra: tikslinė, socialinė, skatinamoji, vienkartinė.

Universitete stipendijų fondo lėšos skiriamos skatinamosioms ir vienkartinėms stipendijoms. Studentai turi

teisę gauti ir kitų tipų stipendijas, tame tarpe ir vardines, kurios mokamos steigėjo nustatyta tvarka. Už

skatinamųjų stipendijų skyrimą atsakinga Fakulteto stipendijų skyrimo komisija, kuri sudaryta iš fakulteto

dekano ir 8 narių, iš kurių 5 – studentų atstovybės deleguoti nariai.

93. Skatinamoji stipendija skiriama semestrui už studijų rezultatus. Skatinamosios stipendijos yra trijų

dydžių: 130 Lt, 228 Lt, 325 Lt. Skatinamąsias stipendijas gali gauti pirmosios ir antros pakopos valstybės

finansuojamų vietų studentai, išskyrus studijuojančius I kurso pirmame semestre. I kurso valstybės

finansuojamų vietų studentams 1 semestre gruodžio mėnesį skiriama vienkartinė 130 Lt dydžio skatinamoji

stipendija. Skatinamosios stipendijos skirstomos pagal studijų programą ir kursą arba tik kursą, atsižvelgiant

į studentų pažangumo svertinį vidurkį fakultete.

94. Vienkartinė stipendija yra 130 Lt, 260 Lt, 390 Lt, 520 Lt dydžių. Jos mokamos už studentų

pasiekimus kiekvieno semestro pabaigoje (gruodis, birželis). Vienkartinių stipendijų rūšys: vienkartinė

skatinamoji už pasiekimus, vienkartinė socialinė. Vienkartines skatinamąsias stipendijas skirsto Rektoriaus

vadovaujama Vienkartinių stipendijų skyrimo komisija (sudaro Rektorius, Mokslo ir meno prorektorius,

Studijų prorektorius, Studentų reikalų tarnybos direktorius, trys Šiaulių universiteto studentų atstovybės

deleguoti nariai). Vienkartinę skatinamąją stipendiją turi teisę gauti visi pirmosios ir antrosios studijų pakopų

studentai, nepriklausomai nuo to, ar yra gavę socialinę ar skatinamąją stipendiją. Vienkartinės stipendijos

gali būti skiriamos už Šiaulių universiteto garsinimą: už išskirtinius studijų ir mokslinės veiklos rezultatus;

už universiteto atstovavimą tarptautiniuose projektuose, konferencijose; už aukštus pasiekimus meno, sporto,

kultūros veiklos srityse; už aktyvią visuomeninę veiklą.

95. Socialines stipendijas gali gauti ir aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos studijų studentai,

studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis. Socialinių

stipendijų skyrimą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai (nutarimai)65,66

.

Norintys gauti socialinę stipendiją asmenys turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų: yra iš nepasiturinčių šeimų

ar vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos

Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą; turi teisės aktų nustatyta

tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; yra ne

vyresni kaip 25 metų ir jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba

jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. Socialinės stipendijos dydis – 390 Lt. Studentui gali būti

skiriama viena socialinė stipendija per studijų semestrą.

96. Vadovaujantis Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo,

administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės

27 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo,

administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 64-2569) studentai gali gauti

valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas. Teisę gauti valstybės paskolą turi Lietuvos valstybinių

aukštųjų mokyklų ir pirmosios pakopos studijų studentai, kurie moka už mokslą. Valstybės paskola gali būti

skiriama studentui kas semestrą. Valstybės paskola teikiama 2 kartus per metus, pavasario ir rudens

semestruose, laikantis Paskolų teikimo studentams nuostatų67

.

97. Valstybės remiamos paskolos skirtos studijų kainai sumokėti; gyvenimo išlaidoms; dalinėms

studijoms užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis. Rudens semestre paskola teikiama vieneriems

studijų metams. Pavasario semestre paskolos studijų kainai suma negali būti didesnė nei pavasario semestre

mokama studijų kainos dalis. Valstybės remiamos paskolos pradėtos teikti nuo 2009 m. rudens semestro.

63 LR Law on higher education and research (Žin., 2009, Nr. 54-2140). http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=438419 64 Šiaulių universiteto pirmosios, antrosios studijų pakopų studentų, stipendijų skyrimo nuostatai, patvirtinti Šiaulių universiteto rektoriaus 2012-02-20 įsakymu Nr. V-280. 65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1801 „Dėl socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir

administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7187). 66 Valstybinio studijų fondo direktoriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V1-23 „Dėl valstybinio studijų fondo direktoriaus 2010 m. sausio 14 d.

įsakymo Nr. V1-6 „Dėl socialinių stipendijų skyrimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 112-5289). Pakeitimas (2012-01-04, Nr. V1-3) 67 Valstybinio studijų fondo direktoriaus įsakymas Dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriaus 2009 m. Rugpjūčio 24 d. Įsakymo NR. V1-29 „Dėl paskolų teikimo studentams nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 2010 m. rugpjūčio 18 d. Nr. V1-43.

24

Valstybės remiama paskola yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų, laikantis

Paskolų teikimo studentams nuostatų68

.

98. Lietuvos socialdemokratų partija kasmet (nuo 2006 metų) skiria finansinę paramą talentingiems

Lietuvos valstybinių universitetų studentams, pasižymėjusiems studijų metu ir (ar) mokslinėje kūrybinėje ar

meno veikloje. Parama skiriama tik studentams iš daugiavaikių šeimų Vardine finansine parama siekiama

skatinti studentus labai gerai mokytis, suteikti socialinę paramą, skatinti kūrybinę veiklą, ugdyti pilietiškumą,

skleisti tarp studentų laisvės, lygybės, solidarumo ir socialinio teisingumo idėjas.

99. Universitete laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo69

yra įdiegta finansinė pagalba

neįgaliesiems. Parama teikiama neatsižvelgiant į tai, kurią studijų forma studijuoja neįgalusis. Teikiamos šios

finansinės pagalbos priemonės: specialiems poreikiams tenkinti – 50% valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos dydžio tikslinė išmoka kas mėnesį; įstojusiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2009

metų ir studijuojantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto lėšomis finansuojamose arba nefinansuojamose vietose – Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta 416 Lt tikslinė išmoka už kiekvieną semestrą studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. Paramos

teikimą koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Valstybinis studijų fondas vykdo projektą ,,Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems

studentams“. Viena iš pagrindinių šio projekto veiklų yra tikslinių išmokų skyrimas. Tikslinė išmoka

skiriama tik studijų reikmėms t. y. prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms, būtinoms studijų prieinamumui

didinti. Laisvieji klausytojai šios išmokos gauti negali.

100. Nors Programos studentai gali gauti įvairiapusę finansinę paramą pateikdami savo pageidavimą

raštu, tačiau tik dalis studijuojančių naudojasi jiems suteiktomis galimybėmis (14 lentelė).

14 lentelė

Programos studentų finansinė parama

Mokslo metai Finansinės paramos forma, studentų skaičius

Skatinamoji stipendija Vienkartinė stipendija Socialinė stipendija Vardinės stipendijos

2012-2013 2 7 - -

2011-2012 9 8 - 1

2010-2011 16 20 - -

2009-2010 4 - 17 -

2008-2009 9 - 11 -

101. Su finansinės paramos galimybėmis visi studentai yra supažindinami. Be aukščiau minėtų

įvairiais norminiais dokumentais reglamentuotų finansinės paramos formų, universitetas taiko solidarumo

nuolaidą, studentams, kurių finansinė padėtis ypatingai sudėtinga. Studentas pageidaujantis studijų nuolaidos

teikia prašymą dekanui, kuris yra svarstomas dekanato posėdyje ir įvertinus studento pažangumą bei kitas

objektyvias aplinkybes yra priimamas sprendimas dėl nuolaidos taikymo.

5.4. Studentų pasiekimų vertinimo sistema

102. Programos studentų studijų rezultatai vertinami vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, LR

švietimo ir mokslo ministro įsakymais70,71

ir ŠU Studijų nuostatais (2011)72

. Studijuojančiųjų Programoje

studijų rezultatai vertinami pagal įtvirtintą 10 balų vertinimo sistemą.

103. Šiaulių universitete yra taikoma kaupiamojo studijų vertinimo sistema dalyko vertinimui.

Semestro pradžioje dėstytojas nustato ir su studentais aptaria studijų dalyko galutinio pažymio (balo)

sukaupimo tvarką. Tvarka yra pateikiama išplėstiniame dalyko apraše, kuris yra talpinamas akademinėje

informacinėje sistemoje, kurią laisvai prieina ir studentai. Galutinis balas gali susidėti iš keleto dedamųjų,

surenkamų studijų proceso metu. Dėstytojas nustato ir semestro pradžioje informuoja studentus apie

kiekvienos dedamosios (užduoties, darbo) įtaką (procentais) galutiniam įvertinimui ir formuluoja

kiekvienos tarpinės užduoties vertinimo kriterijus. Egzaminas gali būti kaip dalis kaupiamojo vertinimo,

68 Valstybinio studijų fondo nuostatai, patvirtinti LR vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 (Žin., 1993, Nr. 32-741; 2009, Nr. 102-4256). 69 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 831 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo

Nr. 1187 redakcija) patvirtintas ,,Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašas“. 70 Rekomendacijos studijų rezultatų vertinimui tobulinti (2009-01-05 Nr. ISAK-16) 71 Dėl studijų rezultatų vertinimo sistemos patvirtinimo (2008-07-24 Nr. ISAK-2194). 72 ŠU Studijų nuostatai. http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/siauliu%20universiteto%20studiju%20nuostatai%20is-v-450_20130612_patikslinti.pdf

25

turintis įtakos galutiniam pažymiui; ŠU jis privalomas teorinio ir mišraus (teorija ir pratybos arba teorija ir

laboratoriniai darbai) pobūdžio studijų dalykuose.

104. Reikalavimus baigiamiesiems darbams reglamentuoja Katedros posėdyje patvirtinti „Aplinkotyros

katedros reikalavimai kursiniams ir bakalauro darbams rengti“, kuriame aprašyta baigiamojo darbo vertinimo

tvarka ir kriterijai. Reikalavimai yra laisvai prieinami kiekvienam studentui, jie yra katedros internetiniame

tinklalapyje73

. Katedros vedėjo skirti recenzentai, remdamiesi minėtuose reikalavimuose nurodytais

vertinimo kriterijais, pateikia darbų įvertinimus, nurodo pagrindinius jų privalumus ir trūkumus. Pagrindiniai

vertinimo kriterijai yra tokie: temos aktualumas, bakalauro darbo turinio ir struktūros tikslingumas, iškelto

tikslo ir uždavinių pasiekimas, kalbos stilius, sąvokų vartojimas, tyrimo rezultatų sąsajos su literatūra, išvadų

atitikimas tyrimo rezultatams ir suformuluotam tikslui, naujausios mokslinės literatūros naudojimas, darbo

įforminimo atitikimas reikalavimams.

105. Baigiamąjį bakalauro darbą pažymiu įvertina kvalifikacinė egzaminų komisija, kurios sudėtį

fakulteto Dekano teikimu tvirtina ŠU Rektorius. Komisiją sudaro 5 nariai, iš jų vienas yra kitos aukštosios

mokyklos atstovas. Komisijos nariai vertina baigiamąjį darbą, jo gynimą, atsakymus į recenzento, komisijos

narių, kitų asmenų klausimus, atsižvelgia į recenzento pastabas, recenzento ir vadovo atsiliepimus.

Komisijos nariai atsižvelgia į argumentuotus recenzento ir baigiamojo darbo vadovo vertinimus, siūlo savo

įvertinimą. Jei komisijos narių nuomonės dėl baigiamojo darbo vertinimo pasiskirsto po lygiai, baigiamojo

darbo įvertinimą nulemia komisijos pirmininko siūlomas įvertinimas. Baigiamojo darbo įvertinimas yra

teigiamas, jei darbe pasiekiamas ne mažesnis nei minimalus rezultatų pasiekimų lygis. Komisijos

pirmininkas prieš skelbdamas vertinimus privalo gauti visų dalyvaujančių sutikimą apie viešą rezultatų

skelbimą. Nesant visuotinam sutarimui viešai rezultatai yra neskelbiami, tokiu atveju rezultatai pateikiami

individualiai (darbo autoriui).

106. 2008 m. 17 sėkmingai apgintų bakalauro darbų: įvertinimo vidurkis siekė 8,8 balo. 2009 m. 14

sėkmingai apgintų darbų, o vidurkis 8,2 balai. Apgintų bakalauro darbų sąrašas, darbų autoriai, jų vadovai,

temos bei įvertinimai pateikti 4 priede.

107. Universitete ir Aplinkotyros katedroje yra užtikrinamas akademinis sąžiningumas. Sąžiningas

studentų studijavimas reglamentuotas ŠU Studijų nuostatuose, kur teigiama, kad už nusirašinėjimą,

plagijavimą, kitokį nesąžiningumą ir apgaudinėjimą per atsiskaitymus, atliekant įvairius darbus ir egzaminų

sesijos metu baudžiama: neleidžiama perlaikyti egzamino, reikia iš naujo kartoti dalyką, studentas gali būti

šalinamas iš Universiteto. Nuo 2009 – 2010 m. m. Šiaulių universiteto studentų atstovybė vykdo projektą,

kuriuo metu deleguoti studentų atstovai egzaminų sesijos metu lankosi egzaminuose, stebi egzaminavimo

tvarką, padeda dėstytojui pastebėti nesąžiningai besielgiančius studentus. Sąžiningumas pabrėžiamas ir

„Aplinkotyros katedros reikalavimuose kursiniams ir bakalauro darbams rengti“. Baigiamųjų darbų

paskutiniuose puslapiuose studentai pasirašo patvirtinimą apie atlikto darbo savarankiškumą, nurodydami,

kad įteikiamas bakalauro baigiamasis darbas yra atliktas paties studento, darbas arba jo dalis nebuvo

naudotas kitoje mokslo ir studijų institucijoje, visi darbe naudoti šaltiniai yra pateikti literatūros sąraše.

108. Studijų eigos ir rezultatų vertinimo stipriosios pusės: (1) lankstus studijų proceso organizavimas; (2)

galimybė sudaryti individualaus darbo grafiką; (3) įvairios Erasmus formos leidžia daugumai studentų įgyti

studijavimo tarptautinėje komandoje patirties, (4) taikomos įvairios skatinimo ir socialinės paramos

studentams formos; (5) aiškiai reglamentuota studijų pasiekimų vertinimo sistema; (6) Programos absolventų

įsidarbinimo lygis kyla, daug dirba su ekologija susijusį darbą, t. y. pagal kvalifikaciją. Tobulintinos pusės:

(1) plėsti ryšius su Alumni ir darbdaviais ir užtikrinti glaudesnį grįžtamąjį ryšį; (2) didinti fakulteto

rinkodaros veiklos efektyvumą, taikyti įvairesnes rinkodaros priemones.

6. PROGRAMOS VADYBA

109. Įgyvendinant projektą UNIQMAS sukurta Šiaulių universiteto vidinės studijų kokybės vadybos

sistema (VSKVS) leidžia tobulinti studijų kokybę, skatinant dialogo kultūrą akademinėje

bendruomenėje, žinių ir inovacijų kūrimo bei visuomenės švietimo srityje. VSKVS pamatinė koncepcija

reprezentuoja kokybės vertybių viešinimą / realizavimą dialogo kultūros kontekste per mokslo žinias, studijų

procesą ir per liberalią aplinką, siekiant veikti bei įgalinti veikti kitus išskirtinai; nuolat keičiant ir keičiantis;

formuojant bei tenkinant interesų reiškėjų lūkesčius puoselėjant vertingą tapatumą74

. Šiaulių universitetas

greta pagrindinių organizacijos procesų (mokslas ir menas, studijos, poveikis visuomenei) ypatingą dėmesį

73 Aplinkotyros katedros reikalavimai kursiniams ir bakalauro darbams rengti. http://su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-

fakultetas/struktra/katedros/aplinkotyros-katedra/studentams/308-reikalavimai-kursiniams-ir-bakalauro-darbams 74 Vidinės (studijų) kokybės vadybos sistemos koncepcija. www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_VSKVS_koncepcija.pdf

26

skiria organizacijos strateginiam ir kokybės valdymui aukščiausiu lygiu ir papildomiesiems procesams, ypač

žmonių išteklių, informacijos ir dokumentų valdymui. Universiteto vidinė studijų kokybės valdymo sistema

užtikrinti padeda Programos studijų kokybę. Šiuo metu visame Universitete studijų kokybės valdymo ir

sprendimų priėmimo struktūrą sudaro keturi lygmenys: 1) viso universiteto lygmuo – Strateginio ir

kokybės valdymo tarnyba75

; 2) fakultetų lygmuo – studijų programų vertinimo komitetai; studijų programos

komitetai, kuriems vadovauja studijų programos komiteto pirmininkai; 3) katedros lygmuo; 4) dėstytojo

lygmuo.

110. Universiteto lygmenyje Senatas svarsto ir tvirtina studijų programas, jų struktūros pakeitimus,

tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą. Strateginio ir kokybės valdymo tarnyba kuria ir plėtoja

studijų kokybės užtikrinimo sistemą, analizuoja studijų kokybę Universitete atlikdama studentų, dėstytojų ir

darbdavių apklausas, konsultuoja studijų kokybės užtikrinimo klausimais. Šiaulių universiteto studijų

programų aprašų vidinio ekspertavimo ir konsultavimo darbo grupė76

atlieka pirminį (prieš teikiant SKVC)

ekspertinį parengtų dokumentų skaitymą, užtikrina grįžtamąjį ryšį, siekiant garantuoti turimos gerosios

patirties sklaidą tarp akademinių padalinių. Šiaulių universiteto Neakademinės veiklos tarnyba atsakinga už

studijų programos absolventų integracijos į darbo rinką stebėjimą, pagalbą, tarpininkavimą integruojantis

darbo rinkoje.

111. Fakulteto lygmenyje studijų programos kokybę užtikrina: Fakulteto taryba, kuri svarsto ir teikia

Senatui tvirtinti naujas studijų programas, tvirtina pakeitimus vykdomose, svarsto ir sprendžia leidybos

klausimus, jos sudėtis skelbiama internete77

. Fakulteto dekanatas organizuoja ir kontroliuoja studijų procesą

sudaro ir tvirtina semestro paskaitų ir egzaminų sesijų tvarkaraščius, rengia su fakultete vykdomų studijų

programų kokybe susijusios dokumentus, organizuoja studijų kokybės dienas, kuriose aptariami studijų

kokybės klausimai. Dekanas leidžia fakulteto studijų programų kokybės priežiūrą reglamentuojančius

potvarkius privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams ir studentams. Dekano teikimu rektoriaus

įsakymu paskirti asmenys – SPK pirmininkas ir SPK, reikalui esant ir kiti asmenys – pradeda rengti

Programos savianalizės aprašą.

112. Fakulteto Programų vertinimo komitetas78

atsakingas už Fakultete vykdomų studijų programų

nuolatinę priežiūrą ir kontrolę. Svarbiausi uždaviniai: periodiškai vertinti fakultete vykdomų studijų

programų kokybę, analizuoti vertinimo rezultatus ir teikti siūlymus studijų programų komitetams, fakulteto

tarybai dėl problemų sprendimo; užtikrinti ekspertinę pagalbą studijų programų ir studijų dalykų (modulių)

įgyvendinimo klausimais studijų programų komitetams, katedroms, dėstytojams; išryškinti gerąją patirtį

vykdant studijų programas ir ją skleisti Universitete, aukštojo mokslo erdvėje. Fakulteto programų vertinimo

komitetas atsitiktinės imties būdu tikrina į Akademinę informacijos sistemą įvestų studijų modulių (dalykų)

aprašų kokybę, informuoja padalinių vadovus apie studijų modulių (dalykų) aprašų, teikiamų Akademinei

informacijos sistemai, neatitiktį akredituotiems Komitete, studijų programų komitetus – apie dažniausiai

pasitaikančias klaidas studijų dalykų (modulių) aprašuose. Parengti studijų programų savianalizės aprašai

teikiami fakulteto studijų programų vertinimo komitetui, vėliau Šiaulių universiteto studijų programų aprašų

vidinio ekspertavimo ir konsultavimo darbo grupę. Fakulteto studijų programų vertinimo komitetą sudaro:

prof. Ingrida Šaulienė (pirmininkė), prof. Donatas Jurgaitis, prof. Ramutis Klimas, doc. Jūratė Sitonytė, doc.

Violeta Šlekienė, Bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Vida Steponavičienė, narių sąrašas viešai

skelbiamas ŠU interneto puslapyje79

.

113. Katedros lygmenyje rengiamos ir tobulinamos studijų programos, aprobuojami dėstytojų parengti

vadovėliai, mokymo priemonės, konspektai, kita studijoms būtina metodinė medžiaga, sprendžiami dėstytojų

krūvio paskirstymo, baigiamųjų darbų rengimo etapų, darbų vadovų skyrimo, klausimai. Katedros nariai

nagrinėja ir vertina studijų kokybę, absolventų pasirengimą praktiniam darbui, ruošia siūlymus dėl

specialistų rengimo tobulinimo. Studijų metų pabaigoje katedros posėdžiuose aptariami dėstytojų mokslinės

ir pedagoginės veiklos rezultatai, baigiamųjų darbų gynimo rezultatai, kiekvieno semestro pabaigoje – atliktų

studentų, dėstytojų, absolventų ir darbdavių apklausų rezultatai.

114. Už Programos tikslų įgyvendinimą ir nuolatinę jos kokybės priežiūrą, stebėjimą ir tobulinimą

atsakingas Programos komitetas, kuris yra Katedros organizacinis struktūros darinys, atsakingas tik už šią

75 Šiauliu universiteto studiju kokybės valdymo grupės nuostatai. http://www.su.lt/bylos/studijos/stud_sk/is-v-128_2007-11-

28_studiju%20kokybes%20valdymo%20grupes%20steigimas_nuostatu%20tvirtinimas.pdf 76 Šiaulių universiteto studijų programų kūrimo, tobulinimo, įregistravimo ir išregistravimo tvarkos aprašas. http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-

dok/13032-stud-prog-dalyk-rengim 77 Fakulteto taryba. http://www.su.lt/technologijos-ir-gamtos-mokslu-fakultetas/technologijos-fakultetas/struktra/fakulteto-taryba 78 Šiaulių universiteto studijų programų vertinimo komitetų nuostatai. 2013 m. birželio 17 d. Nr V-457 http://www.su.lt/stud-prog-komi/11986-progr-

komit-nuost 79 Studijų kokybės valdymo grupė. http://su.lt/studijos/studiju-kokybe

http://www.su.lt/bylos/studijos/stud_sk/is-v-128_2007-11-28_studiju%20kokybes%20valdymo%20grupes%20steigimas_nuostatu%20tvirtinimas.pdf

http://www.su.lt/bylos/studijos/stud_sk/is-v-128_2007-11-28_studiju%20kokybes%20valdymo%20grupes%20steigimas_nuostatu%20tvirtinimas.pdf

http://www.su.lt/stud-prog-komi/11986-progr-komit-nuost

http://www.su.lt/stud-prog-komi/11986-progr-komit-nuost

http://su.lt/studijos/studiju-kokybe

27

Programą. Komiteto sudėtį siūlo katedra ir tvirtina fakulteto taryba. Programos komiteto sudėtis: 4 dėstytojai

ir trys socialiniai dalininkai: programos studentė, absolventas dirbantis pagal specialybę ir darbdavys: lekt.

dr. Martynas Kazlauskas (pirmininkas), prof. habil. dr. Vidmantas Pileckas, doc. dr. Zigmantas Gudžinskas,

lekt. dr. Laura Šukienė, Gedas Kukanauskas (Gražutės regioninio parko direktorius), Mindaugas Čegys

(individualios įmonės vadovas), Giedrė Vičiūnaitė (pagal specialybę dirbanti absolventė), Laura Kasparaitė

(studentė). Komiteto pirmininkas turi pedagoginio darbo, tarptautinio akademinio bendradarbiavimo, ryšių

su socialiniais partneriais patirties, gebantis diegti inovatyvius studijų metodus, kurio moksliniai interesai

atitinka kuruojamą studijų programą. Dėstytojais – komiteto nariais dirba programą vykdantys dėstytojai,

kurie yra aktyvūs mokslininkai, turintys pedagoginio darbo, tarptautinio akademinio bendradarbiavimo, ryšių

su socialiniais partneriais patirties. Komiteto narys – studentas yra atrinktas iš pedagogų pasiūlytų motyvuotų

studentų, kurio kandidatūra suderinta su studentų atstovybe. Darbdavys turi vadovaujamo darbo patirties.

115. Komitetas sprendimus priima kolegialiai. Komiteto pirmininkas organizuoja narių veiklą ir už ją

atsako. Jis teikia siūlymus katedros vedėjui dėl programos pertvarkos. Komiteto pirmininkas atsako už

rektoriaus įsakymų, dekano potvarkių ir katedros nutarimų, susijusių su studijų programos realizavimu.

Nariai savo darbe bendradarbiauja su kitais ŠU bendruomenės nariais, priimdamas sprendimus dėl

programos vykdymo ir kokybės užtikrinimo. Komiteto sprendimai priimami posėdžiuose, kurie yra atviri,

esant būtinybei, vykdomi per nuotolį, pasitelkus informacines – komunikacines priemones. Posėdžiuose

sprendimai priimami, kai dalyvauja daugiau kaip pusė narių paprasta balsų dauguma.

116. Dėstytojo lygmenyje, Katedros dėstytojai atsakingi už akademinės etikos laikymąsi, dėstomo

dalyko kokybę: dėstomos medžiagos šiuolaikiškumą, auditorinio darbo kokybę, dalykinę ir metodinę

pagalbą studentui siekiant studijų dalyko rezultatų, metodų taikymą, tarpinių ir galutinių atsiskaitymų tvarką,

studentų įgytų žinių vertinimo būdų parinkimą, vertinimo objektyvumą. Bakalauro baigiamojo darbo

vadovai, atsakingi už kompetentingas konsultacijas bakalauro darbą rengiantiems studentams tiek

individualių konsultacijų tiek pirminių bakalauro darbo gynimų renginio metu.

117. Studentai taip pat įsitraukia į Programos kokybės gerinimą. Jie atsakingi už asmeninius studijų

rezultatus ir asmeninę studijų kokybę, savalaikį sąžiningą atsiskaitymą, konsultavimąsi su baigiamojo darbo

vadovu, praktikos vietos pasirinkimą, akademinės bendruomenės keliamų reikalavimų studijų kokybei

užtikrinti laikymąsi. Didžiausią atsakomybę, tuo pačiu ir didžiausią poveikį studijų vadybai daro studentų

atstovybės (ŠUSA) deleguoti asmenys į senatą, ir jo komitetus. Fakultete veikianti studentų atstovybė į

Fakulteto tarybą deleguoja asmenis, kurioje jie sudaro ne mažiau kaip 20 % visų narių.

118. Efektyvią studijų programos priežiūra didžiąja dalimi laiduoja ŠU dokumentuose išdėstytų nuostatų

ir reikalavimų laikymasis. Programos administravimo ir kokybės užtikrinimo procesas reglamentuotas

Šiaulių universiteto ir Fakulteto normatyviniuose dokumentuose, kuriuose yra apibrėžta programos

vykdytojų (kiekvieno padalinio) ir dalyvių atsakomybė už programos kokybės užtikrinimą, stebėseną,

vertinimą ir rezultatų viešinimą. Kone visi ŠU dokumentai susiję su vidiniu studijų kokybės užtikrinimu

universitete, tačiau svarbiausi yra šie: Šiaulių universiteto 2009–2020 m. strateginis plėtros planas80

, kuriame

institucijos strateginiai tikslai, ir apibrėžtos strateginės plėtros programos grįstos studijų kokybe; 2012–2014

m. strateginis veiklos planas81

kuriame studijų kokybės gerinimas, studijų kokybės stebėsenos ir savianalizės

sistemų tobulinimas įvardijami prioritetu. Universiteto vidinės (studijų) kokybės vadybos sistemos

koncepcija82

kuriama atsižvelgiant į kontekstą, organizacijos kultūrą, jos misiją, strateginius tikslus,

bendruomenės vertybines nuostatas ir vyraujančias kokybės užtikrinimo ir tobulinimo praktikas.

119. ŠU studijų nuostatai83

yra pagrindinis studijas reglamentuojantis dokumentas, pagal kurį vykdomos

studijos Šiaulių universitete. Nuostatuose yra reglamentuota studijų sistema, priėmimas į universitetą, studijų

procesas, sąlygos, tvarka, organizavimas, studentų ir klausytojų teisės ir pareigos, jų santykiai su

universitetu, apibrėžtos atskirų procesų ar jų etapų atsakomybės.

120. ŠU studijų programos komiteto nuostatai84

, kuriuose reglamentuojamas Programos turinio atitikties

studijuojančiųjų ir darbo rinkos poreikiams bei Universiteto studijų politikos nuostatoms užtikrinimas,

numatytų pasiekti studijų rezultatų periodiška peržiūra lyginant su studentų pasiekimais, programos

personalo potencialu, aplinkos keliamais iššūkiais, žmogiškųjų išteklių, reikalingų programai vykdyti ir joje

80 Šiaulių universiteto 2009–2020 metų strateginis plėtros planas. http://www.su.lt/bylos/pletros%20planas_2009-2020_naujas.pdf 81 Šiaulių universiteto 2012 – 2014-ųjų metų strateginis veiklos planas. http://www.su.lt/bylos/2012-

2014%20m.%20strateginis%20veiklos%20planas.doc 82 Vidinės (studijų) kokybės vadybos sistemos koncepcija. www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_VSKVS_koncepcija.pdf 83 Studijų nuostatai. http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/siauliu%20universiteto%20studiju%20nuostatai%20is-v-

450_20130612_patikslinti.pdf 84 Šiaulių universiteto studijų programos komiteto nuostatai. http://www.su.lt/component/content/article/147-stud-regl-dok/13034-sp-steb-vert

28

numatytiems studijų rezultatams pasiekti, numatymas ir įtraukimas į nuolatinį rūpinimąsi savo kvalifikacija

ir Programos viešinimas, studentų ir klausytojų pritraukimas.

121. Pagal ŠU studijų programų vertinimo komitetų nuostatus85

, Gamtos mokslų studijų programų

vertinimo komitetas periodiškai vertina Programos kokybę, analizuoja vertinimo rezultatus ir teikia siūlymus

Programos studijų komitetui, užtikrina ekspertinę pagalbą Programos ir studijų dalykų įgyvendinimo

klausimais Programos komitetui, katedrai, dėstytojams, išryškina gerąją patirtį vykdant Programą ir ją

skleidžia Universitete.

122. Universitete yra visa eilė dokumentų, kurie reglamentuoja skirtingus studijų etapus bei studijų

vykdymo tvarką86

. Vienas iš svarbių yra Studijų programų pertvarkymo pereinant prie ECTS kreditų

sistemos gairės87

. Egzaminų stebėjimo tvarka reglamentuota Šiaulių universiteto pirmosios ir antrosios

studijų pakopų studentų egzaminų stebėjimo nuostatuose, siekiant studijų kokybės gerinimo bei studijų

vykdymo skaidrumo universitete. Šiaulių universiteto akademinės duomenų bazės tvarkymo grafikas ir

atsakomybės (priėmimo komisijos, informacinių sistemų tarnybos, dekanatų, studijų skyriaus, katedrų,

studijų programų kuratorių, studijų modulių autorių, studijų programų komitetų, studijų programų priežiūros

grupių, studijų rezultatų įskaitymo koordinatorių) yra viešai prieinamas bet kuriam suinteresuotam

asmeniui88

.

123. Programos informacinė bazę sudaro įvairių lygių universiteto padaliniuose kaupiama informacija

kuria yra efektyviai dalinamasi tarp padalinių. Katedroje per programos vykdymo laikotarpį sukaupti

duomenys, susiję su programos vykdymu: baigiamųjų bakalauro darbų temų sąrašai; baigiamųjų darbų

rengimo etapų terminai, duomenys apie studentų ir potencialių darbdavių nuomonę, absolventų įsidarbinimo

sėkmė, karjera ir studijų tęsimas, studentų dalyvavimas mokslinėje tiriamojoje veikloje, katedros metinės

veiklos ataskaitos, posėdžių protokolai. Dekanate kaupiama studentų ir dėstytojų judumo statistika, studentų

pažangos ir nubyrėjimo duomenys, parama studentams, stipendijų skirstymo dokumentai, fakulteto metinės

veiklos ataskaitos, dekanato ir fakulteto tarybos posėdžių protokolai. Pagrindiniai duomenys įtraukiami į

katedros ir fakulteto metines ataskaitas, pastaroji skelbiama viešai.

124. Studijų programos vykdymo duomenys yra kaupiami centralizuotai nuo studijų programos

realizavimo pradžios veikiančioje Šiaulių universiteto Akademinėje informacijos sistemoje89

. Sistemos

duomenų bazėje kaupiami studentų asmens duomenys, privalomi ir per atitinkamą laikotarpį sukaupti

kreditai, pažangumo duomenys. Sistemoje dėstytojams ir studentams yra prieinami studijų dalykų aprašai,

kuriuose pateiktas studijų dalyko tikslas, numatomi rezultatai, temos, aprašomi mokymo(si) ir vertinimo

metodai bei kriterijai, atsiskaitymo terminai, studijų literatūra, už dalykus atsakingi dėstytojai. Sistemoje

rengiamos ataskaitos, suvestinės, formuojami studentų studijų planai, pildomi žiniaraščiai, planuojami

dėstytojų darbo krūviai. Plačiajai visuomenei prieinami sutrumpinti dalykų aprašymai90

. Universitete veikia

mokslo publikacijų, leidinių duomenų, personalo duomenų bazės duomenų kaupimo sistema E.

bendruomenė91

, kurioje laisvai prieinama informacija apie pedagoginį ir mokslo darbuotojų bei

administracijos ir mokslo pagalbinį personalą.

125. Informacija apie studijų kokybę renkama Katedroje. Kiekvieno semestro pabaigoje (studentų

apklausa internete) vertinama Programos dalykų kokybė ir jų dėstymo kokybė. Studijų kokybės

klausimai pristatomi ir aptariami fakultete organizuojamų renginių metu. Neakademinės veiklos tarnyba

atlieka tyrimą kuriuo siekia išsiaiškinti, kaip Šiaulių universiteto absolventai integruojasi į darbo rinką92

.

Kiekvienais metais vykdomos kokybės dienos, kurių metu susirinkusi Fakulteto bendruomenė turi

galimybę išgirsti studentų pasiūlymus studijų kokybės gerinimui93

. Rengiamos atviros diskusijos, kuriose

dalyvauja darbdaviai, absolventai ir studentai, kur dalijantis patirtimi pastebimos taisytinos programos sritys

ar neatitikimai dabarties darbo rinkai94

. Studentams sudaromos galimybės ir jie dalyvauja gerinant

studijų kokybę įvairiais lygmenimis, dalyvaudami kaip nuolatiniai Programos komiteto, fakulteto

tarybos, senato ir Senato komisijų nariai.

85 Šiaulių universiteto studijų programų vertinimo komitetų nuostatai. http://www.su.lt/component/content/article/251-informacija/11986-progr-

komit-nuost 86Studijų vykdymo tvarką reglamentuojantys dokumentai. http://www.su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok 87 Studijų programų pertvarkymo pereinant prie ECTS kreditų sistemos gairės.

http://www.su.lt/bylos/paveiksleliai/tarnybos/stud_sk/bylos/studi_dok/kiti_dok/gaires%20pereinant%20prie%20ects_10%2025.doc 88 Akademinės duomenų bazės tvarkymo grafikas. http://www.su.lt/sp-modul-tvark-term 89 Akademinė informacijos sistema. https://uais.cr.ktu.lt/suis/stp_prisijungimas 90 Dalykų aprašymai. http://uais.cr.ktu.lt/suis/spk01$.startup 91 E. bendruomenė. http://ebendruomene.distance.su.lt/ 92 Absolventų apklausa. http://studijuok.su.lt/apklausa/ 93 Studijų kokybės diena. http://su.lt/studijos/studiju-kokybe/stud-koky-naujienos/11208-kokybs-diena-gamtos-moksl-fakultete 94 Ekologų diskusija "Įsidarbinimo perspektyva" https://www.facebook.com/media/set/?set=a.644259795595408.1073741857.165001636854562&type=1

29

126. Programos kokybės vertinimas atliekamas nuolat. Programos komiteto nariai po atliktos analizės

ar susirinkimų (15 lentelė) su socialiniai dalininkais bei dėstytojais gavę informacijos apie trūkumus ar

įžvelgę tobulinimo galimybes, inicijuoja keitimus, kuriuos teikia svarstyti katedroje, kurioje priimtas

sprendimas teikiamas aukštesnę sprendžiamąją galią turintiems universiteto padaliniams (pagal aukščiau

nurodytas atsakomybes). Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje pagal susirinkimų, vykusių visų metų

bėgyje, apsvarstytus įvairius kokybės tobulinimo aspektus dėstytojai atnaujina dalykų aprašus – papildo savo

dalykų aprašus nauja literatūra, pažangiais mokymo metodais ir kita naujausia informacija. Kasmet po

baigiamųjų darbų gynimų dėstytojai aptaria baigiamųjų darbų gynimo rezultatus, dalyvaujant komisijų

pirmininkams padaromos išvados kurios naudingos parenkant temas naujiems studentams ir tobulinant

Aplinkotyros katedros reikalavimus kursiniams ir bakalauro darbams rengti. Tobulinant studijų programą

dalyvauja katedros dėstytojai, inicijuodami naujų dalykų įtraukimą, jų apimties keitimą ir studijavimo

eiliškumą ir kt. Socialinių dalininkų dalyvavimas kokybės vertinime ir gerinime yra veiksmingas, nes

vien pedagoginį ir mokslinį darbą universitete dirbančių asmenų pastabumo ir pajėgumo neužtenka

programos taisytinoms vietoms aptikti ir jas ištaisyti pvz., atsižvelgiant į darbdavių nuomonę buvo atsisakyta

mažiau reikalingų darbo rinkai dalykų ir į programą įtraukti nauji (Kraštovaizdžio vizualizavimas, Gamtinių

procesų modeliavimas).

15 lentelė

Studijų programos kokybės užtikrinimo sistema Studijų kokybės

objektas Atsakingi asmenys ar padaliniai Periodiškumas Stebėsenos metodas Sprendimų priėmėjas

Studijų programos

(SP) tikslai, turinys

SP komiteto pirmininkas,

Katedra

Pasibaigus mokslo

metams

Katedros posėdis Katedra

Studijų kokybė SP komiteto pirmininkas Pasibaigus

semestrui

Studentų apklausa Katedra

Strateginio ir kokybės valdymo

tarnyba

Kas treji metai Studentų, dėstytojų

apklausos

Dekanas

Nesąžiningumo egzaminų metu

prevencija

Kiekvienos

egzaminų sesijos

metu

Dalyvavimas

egzamine

Dekanas

Studijų rezultatai Fakulteto administracija Pasibaigus

semestrui

Studijų rezultatų

analizė

Katedra, fakultetas

Parama

studijuojantiems

Fakulteto administracija Nuolat Studentų poreikių

fiksavimas ir analizė

Fakulteto administracija

Studijų aplinka SP komiteto pirmininkas, Nuolat Studentų apklausa Katedra, Fakulteto

administracija

Absolventų

įsidarbinimas ir

karjera

SP komiteto pirmininkas, ŠU

karjeros centras

Kasmet Alumni renginiai,

telefoninė apklausa

SP komitetas, Gamtos

mokslų SP vertinimo

komitetas, katedra,

fakulteto administracija

Dėstytojų

kompetencija

SP komiteto pirmininkas,

Katedra,

Pasibaigus

semestrui

Studentų apklausa,

katedros metinė

veiklos ataskaita

Katedra, SPV komitetas

127. Informacija apie ketinamus programos tobulinimo veiksmus, kvietimai, rezultatai, naujovės

viešinami įvairiais kanalais: (1) Universiteto laikraštyje, leidžiamame nuo 1997 m., kuris prieinamas ŠU

bendruomenės nariams, partneriams, stojantiesiems ir, plačiajai visuomenei nes yra nemokamai platinamas

Universiteto padaliniuose ir internete. Juo skelbiama informacija apie studijų naujovės, paramą studentams,

pateikiama aktuali informacija stojantiesiems, atliekamų studijų kokybės vertinimų rezultatai (studentų,

absolventų nuomonė, įsidarbinimo galimybės), studentų ir dėstytojų judumo rezultatai ir patirtys, bendros su

užsienio partneriais vykdomos veiklos, renginiai, neakademinė studentų veikla. (2) organizuojant piešinių ir

nuotraukų konkursus, (3) vykstant į mokyklas, (4) vykdant švietėjiškus projektus, mokytojų vizitų Katedroje

metu, (5) kasmet organizuojamų atvirų durų Universitete metu; (6) rudenį organizuojamoje katedros

absolventų dienoje; (7) internete: Fakulteto internetinėje paskyroje www.su.lt; katedros kuruojamame

pollen.lt tinklapyje bei socialiniame tinkle „Facebook“. Programos žinomumas didinamas ruošiant

straipsnius „Etaplius“ e-laikraščiui95

.

128. Dėstytojų studentų ir absolventų nuomonė apie Programos vykdymą atliekama keliose

kokybės užtikrinimo universiteto lygiuose. Universiteto Studijų tarnyba 2010 m. atliko Programos

studentų apklausą96

. Identifikuoti silpniausi Programos studijų kokybės aspektai, pagal sutikimą su teiginiais:

95 Užsitęsę šalčiai kalendorinį pavasarį pavertė žiema. http://etaplius.lt/uzsitese-salciai-kalendorini-pavasari-paverte-ziema/ 96 Šiaulių universiteto studentų nuomonės apie studijų kokybę tyrimas. 2011.

30

1) „Dėstytojai siūlo "uždegančias", motyvuojančias studijuoti savarankiško darbo temas“ (sutiko su teiginiu

tik 34,9%), 2) „Sudėtingi dalykai išdėstomi prieinamai ir paprastai“ – 51,2%; 3) „Dėstytojai ir studentai

kartu rašo straipsnius, dalyvauja mokslinėse konferencijose“ – 32,6%; 4) „Padedama spręsti problemas, su

kuriomis susiduriama grįžus iš studijų užsienyje“ – 41,7%; 5) „Studijoms užtenka prenumeruojamų

internetinių duomenų bazių“ – 34,9%.

129. Sprendžiant pirmąjį studentų įvardintą trūkumą, katedros posėdyje dėstytojams buvo rekomenduota

naudoti įtraukiančias paskaitas. Vėlesnio tyrimo metu, kurį 2012 m. atliko Programos komitetas, daugiau nei

pusė studentų jau tvirtino, kad „dėstytojas paskaitose taiko įvairius aktyviuosius metodus“ (12 priedas).

Pašalinus šį trūkumą, dingo ir antrasis trūkumas, tikėtina jog dėl dėstytojo pastangų jį pašalinti ir dėl savaime

kokybiškesnio įsisavinimo, išaugusio imlumo, kai studentą labiau domina dėstomas dalykas. Trečiasis

trūkumas yra šalinamas ypač įtraukiant studentus į konferencijas bei mokslinių straipsnių rašymą atlikus

tiriamuosius darbus. Ketvirtuoju aspektu nustatyti trūkumai šalinami, vedant studentams instruktažą

Tarptautinių ryšių ir programų tarnyboje prieš išvykstant studijoms ir praktikoms užsienyje, užtikrinant

glaudesnę komunikaciją su išvykusiais studentais. Penktajame punkte studentų pateiktas vertinimas buvo

spręstas universiteto lygiu, t. y. pirmo kurso studijos prasideda nuo dalyko Informacijos valdymas. Dalis šio

kurso yra skaitoma ŠU bibliotekoje, todėl studentai šiuo metu jau gerai žino, kad universitetas pakankamai

prenumeruoja internetinių duomenų bazių, kurios tinka kokybiškoms ekologijos studijoms.

130. 2012 m. atlikta apklausa (12 priedas) parodė, kad dauguma studentų gerai arba labai gerai

vertina studijų dalykų dėstymą, materialiąją bazę, tačiau iš šio labai gero Programos vykdymo vertinimo,

kai kuriems aspektams, turime skirti daugiau dėmesio: (1) universiteto IT sistema (pvz., kompiuteriai,

kopijavimo aparatai, informacinė įranga auditorijose, skaityklose, bibliotekoje ir pan.), (2) studentų noras

ruoštis dalykų užsiėmimams, (3) aktyvių metodų taikymą, (4) tikslesnis akcentų sudėjimas apie gebėjimus

reikalingus darbo rinkoje, dalyko dėstymo metu.

131. Programos vykdytojai atsižvelgdami į studentų nuomonę daugumoje dalykų taiko aktyvius studijų

metodus (1, 8 priedai) ir formuoja užduotis artimas ekologo veiklai ūkio subjektuose. Aktyvių studijų

metodų formų dėstytojai mokėsi Erasmus intensyvių programų metu ir gerąja patirtimi dalinosi su Katedros

kolegomis susirinkimų metu. Studentų motyvacijos klausimus sprendžiame per bendradarbiavimą

aplinkosauginėse pilietiškumo akcijose, įtraukiant studentus į Katedros veiklas su socialiniais

partneriais.

132. Programa išoriniam vertinimui teikiama pirmą kartą. Po naujos programos aprašo vertinimo SKVC

ekspertų pateikti pastebėjimai ir galutinė išvada yra savianalizės aprašo 5 priede.

133. Atlikus Programos vadybos analizę, galima išskirti stipriąsias puses: (1) į Programos kokybės

gerinimą įsitraukia ne tik visi ŠU skyriai ir asmenys, kuriems ši atsakomybė pavesta, bet ir visuomeniniais

pagrindais veikiantys socialiniai partneriai, (2) aktyvi informacijos sklaida apie programą Katedros naujienų

skyrelyje, feisbuke ir dažnai vykstančių renginių su visuomene metu, (3) Programos kokybės įrodymai ir

analizės rezultatai viešinami suinteresuotiems asmenims patogiausiu būdu, (4) gera edukacinė aplinka ir

materialinė bazė, įgalinanti naujų metodų taikymą ir Programos vadybos naujovių diegimą, (5) aukšta

akademinio personalo dalykinė, pedagoginė ir mokslinė kvalifikacija, leidžianti efektyviai dirbti su

skirtingus lūkesčius turinčių žmonių grupėmis (stojančiaisiais, darbdaviais, užsakovais, studentais), (6)

personalo geranoriškumas, lankstumas ir kompetencija vykdant programos vadybą.

134. Programos tobulintinos pusės: (1) vadybos sistema neužtikrina absolventų įsidarbinimo sėkmės

stebėjimo, nes ne visi studentai būna pasiekiami, (2) pedagoginis personalas paskutinius du metus patiria

didelį netiesioginio darbo krūvį (dalyvavimas komitetuose, komisijose), ypač universiteto ir fakulteto

pertvarkos metu, (3) studentai katedros veikloje ypač renginiuose su visuomene dalyvauja labai aktyviai,

tačiau neišnaudoja visų galimybių prisidėti tobulinant Programos vadybą.

biologijos studijŲ krypties ekologijos ir … · 2015-10-24 · romaldas Šemeta programos...

Documents