bernardas kodatis – kauno observatorijos ÁkÛrËjas · architektûros, matematikos ir...

BERNARDAS KODATIS – KAUNOOBSERVATORIJOS ÁKÛRËJAS

Nepaisydama kruvinø kovø su besiverþianèiomis á Nepriklausomybëskelià pasirinkusià Lietuvà bolðevikinës Rusijos, Lenkijos, bermontininkøordomis, Lietuvos Valstybës Taryba, Laikinoji vyriausybë visà laikà rûpi-nosi ne tik lietuviðkø mokyklø steigimu ir jø darbo organizavimu, bet iraukðtuoju mokslu. Lenkø gaujoms uþgrobus amþinàjà lietuviø sostinæ Vil-niø ir jo kraðtà, lietuviai ëmë rengti universiteto, mokslo institucijø steigi-mo Kaune projektus. Bazæ joms turëjo sudaryti anksèiau apraðyti Aukðtie-ji mokslo kursai. Be to, Lietuvos Vyriausybë dar 1919 m. rudená paskyrë47 stipendijas Lietuvos jaunuoliams, norintiems studijuoti Vokietijos, Pran-cûzijos, Anglijos aukðtosiose mokyklose. O po metø tokiø stipendijø jaubuvo paskirta 95 lietuviams.1

Kaip minëta, Lietuvos Steigiamasis Seimas 1922 m. vasario 16 d. pri-ëmë ástatymà dël Lietuvos universiteto ásteigimo Kaune, kuris 1930 m.,minint Vytauto Didþiojo 500 m. mirties jubiliejø, pavadintas jo vardu –Vytauto Didþiojo universitetu. Statute buvo nurodyta, kad universitete stu-dijos ir mokslas vyksta lietuviø kalba.

Naujajame universitete Kaune, pradëjusiame veikti pagal 1918 m. gruo-dþio pradþioje Lietuvos Valstybës Tarybos patvirtintà Vilniaus universite-to statutà, veikë Teologijos, Socialiniø, Medicinos, Gamtos – matematikosir Technikos mokslø fakultetai. Pagal statutà ir Lietuvos universitetui, ir jofakultetams buvo suteikta labai plati autonomija – kiekvienas fakultetasgalëjo veikti gana savarankiðkai. Priklausomybë nuo Vyriausybës ir Ðvieti-mo ministerijos buvo tik biudþetinë.

Fakultetø savarankiðkumà rodo kad ir teisës suteikiant mokslø dakta-rø ir habilituotø daktarø mokslinius laipsnius – disertacijø gynimas, moks-lo laipsniø suteikimo organizavimas ir galutinis ávertinimas buvo fakultetøtarybø rankose. Disertacijos rengtos, gintos ir skelbtos lietuviø kalba.

1 Liekis A. Lietuvos mokslø akademija 1941–1990 m. V., 2001. P. 62.

129SUGRÁÞUSIO LIETUVIO GYVENIMAS

Nebuvo reikalaujama mokslo darbus skelbti uþsienio kalbomis. Pavyzdþiui,„VDU Matematikos–gamtos fakulteto taisyklëse daktaro laipsniui ásigy-ti“ nurodoma, kad „Doktorantui áteikus disertacijà, Fakulteto Taryba ski-ria Komisijà ne maþiau, kaip ið trijø asmenø. Komisijos pirmininku skiria-mas profesorius tos srities, kuriai priklauso disertacijos tema. Disertacijaprivalo sudaryti indëlá á mokslo þinynà arba bent parodyti autoriaus suge-bëjimà nuðviesti, susisteminti ir patikrinti mokslo þinias [...]. Disertacijaprivalo bûti paraðyta lietuviø kalba [...]. Disertacijai ginti skiriamas vieðasFakulteto tarybos posëdis [...]. Pasibaigus vieðam disputui, Fakulteto tary-ba, iðklausiusi Komisijos praneðimo, tame paèiame, bet jau uþdarame po-sëdyje slaptu balsavimu sprendþia klausimà apie daktaro laipsnio pripaþi-nimà [...].“1

Panaði tvarka buvo numatyta ir rengiantiems, ginantiems habilituotødaktarø disertacijas. Fakulteto paskirta komisija nuspræsdavo, ar habilita-cijos darbas atitinka mokslo darbams keliamus reikalavimus. Komisijospirmininku fakulteto taryba paskirdavo profesoriø ið habilitacinio darbosrities. Fakulteto tarybai patvirtinus ar ne disertacijos tinkamumà, kartubûdavo suteikiamas ar ne mokslo laipsnis.2

1930 m. pakeistas universiteto statutas sumaþinant jo autonomines tei-ses. Pagal tà statutà universiteto vadovybë ir profesûra jau buvo neberen-kama, o skiriama ir atleidþiama Respublikos Prezidento, pasiûlius univer-siteto Senatui. Naujajame statute buvo numatyta, kad Teologijos fakultetelieka du skyriai – Teologijos ir Filosofijos, o panaikinamas humanitarinis,tik palikus Visuotinës istorijos ir Visuotinës literatûros istorijos katedras.

1925 m. universitete ásteigtas Evangelikø teologijos fakultetas. 1924 m.spalio mënesá Matematikos–gamtos fakultete veikusio Agronomijos–miðkininkystë skyriaus pagrindu Dotnuvoje ákurta Þemës ûkio akademija,kurioje imta rengti agronomus, miðkininkus ir agronomes ðeimininkes. Uni-versitetas „pagimdë“ (1936 m.) ir Lietuvos veterinarijos akademijà (iki tolMedicinos fakultete veikusio Veterinarijos skyriaus pagrindu) ir kt.

Universiteto raidà ið dalies atspindi jo rektoriaus prof. Vinco Èepins-kio kalba, pasakyta minint ákûrimo 10-metá. Tada rektorius sakë: „[...] Kasuniversitete atsiekta, uþ visa geriau parodys kai kurie skaitmenys. Univer-sitetas pradëjo gyventi turëdamas tik apie 400 studentø ir laisvøjø klausy-tojø. Ðiandien studentø ir laisvøjø klausytojø skaièius siekia beveik 5000.

1 Lietuvos centrinis valstybës archyvas (toliau – LCVA). F. 631. B. 254. L. 17–19.2 Ten pat. L. 13–15.

BERNARDAS KODATIS – KAUNO OBSERVATORIJOS ÁKÛRËJAS

130 ALGIMANTAS LIEKIS

Tai yra tiek, kiek turi visi keturi Belgi-jos universitetai ir beveik dusyk dau-giau, kiek turi Züricho universitetas irZüricho politechnika [...]. Þinoma, yrair kur kas didesniø universitetø. Pavyz-dþiui, Londono, Paryþiaus ar Berlynouniversitetai turi daugiau kaip po 20 000studentø, o kai kurie Amerikos univer-sitetai net po 40 000 studentø [...]. Ási-kûrus universitetui buvo tik 30 vyresnio-jo mokslo personalo þmoniø, 5 privat-docentai ir 20 jaunesniojo mokslo per-sonalo þmoniø. Dabar Universitetas turivyresniojo mokslo personalo 105 þmo-nes, 19 privatdocentø, 99 jaunesniojomokslo personalo, 79 padedamojo

mokslo ástaigø personalo ir 119 ávairaus techninio personalo [...].1922 m. vasario mën. 16 d. Universitetas turëjo tik du bûstus, vadina-

mus I-uosius universiteto rûmus ir anatomikumà. Ðiandien, be minëtø bûs-tø, jau turime didþiuosius Universiteto rûmus, II-uosius rûmus, Akiø irausø klinikas, Fizikos ir chemijos institutà. Baigiami statyti nauji rûmaiMedicinos fakultetui, reikalingi dar bûstai Humanitariniø, Teisës ir Tech-nologijos mokslø fakultetams. Uþsienio universitetai, kaip Briuselio, kas-met gaudavo ir gauna lëðø statyboms ið Amerikos ir kitø ðaliø organizaci-jø, atskirø turtuoliø. Mums niekas nepadeda. Mes gyvename tik mûsø vi-suomenës, mûsø tautos lëðomis. Malonu, kad mûsø Ministras Pirmininkasdël mûsø Universiteto naujø statybø man neseniai iðsitarë: „Darome, kàgalime, ir darysime, kà galësime – neubagausime.“

Mes pradëjome darbà beveik neturëdami knygyno ir mokslo priemo-niø [...]. Mûsø biblioteka ákurta 1923 m. sausio 1 dienà tik su viena spinta,kurioje buvo 40 knygø. Ðiandien mes turime bibliotekoje jau 83 561 tomà,be to, dar apie 1300 rankraðèiø ir 1835 þemëlapius [...]. Mûsø paprastøiðlaidø biudþetas pirmaisiais gyvenimo metais buvo 475 000 litø, dabar tasbiudþetas siekia 6 milijonus litø [...].

Mes ákûrëme lietuviðkà Universitetà ir mums visø pirma reikëjo pasi-rûpinti, kad tai mûsø Universitetas taptø lietuviðkos kultûros þidiniu [...].Per pirmàjá deðimtmetá mûsø Universiteto mokslo personalas sugebëjoparuoðti ir iðleisti lietuviø kalba vadovëlius beveik visoms pagrindinëms

Profesorius Vincas Èepinskis(1871–1940).


mokslo disciplinoms. Be to, nuo pat pradþiø Universiteto fakultetai lei-dþia savo lietuviðkus mokslo þurnalus [...].

Mûsø Universitetas eina tais keliais, kurie jau nutiesti Vakarø Euro-pos universitetø patyrimu. Mûsø laboratorijose ir seminaruose vieðpatau-ja ta pati dvasia, kaip ir Vakarø Europos panaðiose ástaigose. Mûsø jauni-mo moksliðkasis iðsilavinimas yra neblogesnis, kaip ir garsiøjø Europosuniversitetø jaunimo paruoðimas [...]. Nors mûsø Universitetas ir pradëjosavo darbà, kaip minëjau, Lietuvos naujakurys ant tyro lauko [...]. Mûsøkaimynai, latviai ir estai, buvo daug geresnëje padëtyje uþ mus. Rygoje jaukelios deðimtys metø veikë garsi Rygos politechnika, o Dorpote, Tartu be-veik tris ðimtus metø veikë universitetas [...]. Mûsø Universitetas per pir-màjá savo deðimtmetá atliko tai, kas galima buvo atlikti mûsø gyvenimovargingomis sàlygomis.“1

Per deðimtmetá universiteto baigimo diplomus gavo 1057 asmenys.Bernardas Kodatis á naujai ákurtàjá Kauno universitetà buvo priimtas

dëstyti astronomijos. 1922 m. rugsëjo 1 d. Matematikos–gamtos fakultetotarybos, pirmininkaujamos dekano Zigmo Þemaièio, posëdþio protokoleskaitome: „Svarstyta astronomas p. Bernardas Kodatis, kuris buvo numa-tytas dëstyti astronomijà dar Universitetui besisteigiant (todël ir konkur-sas tam nebuvo skelbiamas) [...]. Komisija nusprendþia, kad jis (B. Koda-tis – A. L.) yra daug ir rimtai darbavæsis astronomijos srity ir todël yrapageidaujamas kandidatas astronomijai dëstyti. Ið jo darbø matyti, kadkandidatas gali originaliai màstyti ir aukðtosios matematikos srity [...], yraþinomas Berlyno universiteto matematikø tarpe.“2

1923 m. kovo 1 d. fakulteto taryba paskyrë B. Kodatá ir Astronomijoskabineto (katedros) vedëju.3

Nors paskyrimo ásakyme ir buvo paraðyta „kabineto–katedros vedë-ju“, bet ið tikrøjø toká kabinetà–katedrà dar reikëjo sukurti. Pirmiausiareikëjo ákurti astronominæ observatorijà.

B. Kodatis gerai þinojo apie Vokietijos observatorijas, jø árangà. Geraiiðmanë ir pasaulio, ir Lietuvos astronomijos istorijà. Jau nuo 1252 m. Ira-no ðiaurëje, Tebrize, veikë tuometiniame pasaulyje didþiausia observatori-ja. Toje observatorijoje buvo sudarytas palyginti gana tikslus astronominis

1 Vytauto Didþiojo universitetas. Apyskaita. Universiteto 10 metø sukaktuviø minëji-mo iðkilmës. K., 1932. P. 16–18.

2 LCVA. F. 631. Ap. 3. B. 367. L. 4–5.3 Ten pat. F. 631. Ap. 3. B. 367. L. 12.


Kauno universiteto Matematikos–gamtos fakulteto posëdþio, svarsèiusioB. Kodaèio kandidatûrà dirbti universitete, protokolo iðraðo faksimilë.

LIETUVOS MOKSLAS


Kauno universiteto Matematikos–gamtos fakulteto dekano Z. Þemaièio praneðimorektoriui faksimilë (LCVA. F. 631. Ap. 3. B. 367. L. 12).



Prof. Z. Þemaièio praneðimo universiteto rektoriui dël B. Kodaèio darbo faksimilë(LCVA. F. 631. Ap. 3. B. 367. L. 13).


Ðvietimo ministro ásakymo dël B. Kodaèio atleidimo ið darbo faksimilë(LCVA. F. 631. Ap. 3. B. 307. P. 4).

katalogas, kuriame buvo tø laikø planetø judëjimo, þvaigþdþiø padëtiesskaièiavimo lentelës ir 256 tuomet þinomø miestø geografiniø koordina-èiø sàraðas. Observatorija veikë iki XIV a. vidurio, kol buvo sugriauta ka-rø ir okupacijø metais. Beveik tuo pat metu (1248–1252) Tolede, Ispanijo-je, karaliaus Alfonso X Iðmintingojo dvare buvo suburta astronomø grupë,kuri sudarë regimo virð jø dangaus astronomines lenteles.

Nuo XVIII a. pradþios Vilniaus universitete rengti ir leisti „Astrono-miniai kalendoriai“. Vienà pirmøjø tuomet parengë universiteto rekto-rius, astronomas Martynas Poèobutas (1728–1810). Kalendoriuje, be svar-biausiøjø ðvenèiø datø, susirinkimø, skelbti ir paskaitø ne tik studentams,


bet ir miesto amatininkams tvarkaraðèiai. Ið jø matyti, kad sekmadieniaisbarzdaskuèiai bûdavo supaþindinami su medicinos pagrindais, chirurgija,nes tuomet barzdaskuèiai atlikdavo ir gydytojø, pirmiausia chirurgø parei-gas – jie privalëjo ir mokëti, kaip „sustatyti“ sulauþytus kaulus, uþsiûti þaiz-das ir pan. Bet kalendoriuje buvo pateikta nemaþai þiniø ir apie Saulës,Mënulio judëjimà ir kai kuriø planetø padëtá danguje atitinkamu metølaiku. Beje, Vilniaus universitete astronomija domëtasi nuo jo ásteigimo1579 metø. Astronomø þinios buvo reikalingos artileristams, geode-zininkams ir kartografams. Yra iðlikæ nemaþai þiniø apie universiteto ma-tematikos profesoriø Andriejø Milevská (1591–1656), sukûrusá daug prie-taisø astronominiams bei geodeziniams matavimams atlikti, ne maþiau þen-kliø pëdsakø tose srityse paliko ir A. Milevskio bendraamþis Osvaldas Kriu-geris (1598–1665), bene pirmasis atveþæs á Vilniø ir teleskopà. Bibliografi-niuose ðaltiniuose minimas Vilniaus universiteto astronomo Jono Ruda-mino Dusetiðkio 1633 m. iðleistas traktatas „Illustriora theoremate et pro-blemate matematico“. Jame jis apraðë ir Galilëjaus (Galilei) teleskopà beipateikë Jupiterio palydovø stebëjimo Vilniuje duomenis. Minima ir ðian-dien tuo pat metu universitete iðleista Alberto Dyblinskio knyga „Centu-ria Astronomica“ („Astronomijos ðimtinë“), iðleista 1639 m. Joje buvo pa-teikta gan iðsami tø laikø astronomijos pasiekimø apþvalga.

Sëdi (ið kairës): V. Krëvë-Mickevièius – Humanitariniø mokslø fakulteto dekanas,P. Leonas – Teisiø fak. dekanas, B.Èësnys – prorektorius, V. Èepinskis – rektorius,

P. Raudonikis – sekretorius, V. Laðas – Medicinos fak. dekanas, P. Kuraitis – Teologijos-filosofijos fak. dekanas; stovi (ið kairës): Z. Þemaitis – Matematikos-gamtos fak.dekanas, K. Vasiliauskas – Technikos fak. dekanas, K. Kurnatauskas – Evangelikø

teologijos fak. dekano pavaduotojas.

LIETUVOS MOKSLAS


Þenklius pëdsakus Lietuvos astronomijoje paliko Vienoje ir Prahojearchitektûros, matematikos ir astronomijos studijas baigæs Tomas Þebraus-kas (1711–1758). Jis parengë pirmosios observatorijos Vilniuje projektà,pagal kurá 1753 m., parëmus lëðomis didikei Elþbietai Oginskaitei-Puzi-nienei, observatorija pastatyta ant trijø aukðtø pagrindinio universiteto pa-stato. Observatorijà sudarë ketvirtame aukðte Baltoji salë, o penktameaukðte – astronominiø prietaisø salë ir dar trijø aukðtø keturkampiai bokð-tai. Teleskopà observatorijai nupirko M. Radvila. Tai buvo 13,5 cm reflek-torius. Kità 10 cm reflektoriø padovanojo Vilniaus vyskupas J. Sapiega.Naujoje observatorijoje stebëta Mënulis, Jupiteris ir jo palydovai, buvonustatyta ir paèios observatorijos geografinë platuma.

Ypaè daug ir svarbiø astronominiø stebëjimø atliko jos direktorius irVilniaus universiteto rektorius Martynas Odlianickis-Poèobutas (1728–1810). Jis stebëjo asteroidus, planetas ir kometas, Saulës ir Mënulio uþte-mimus, nustatë Vilniaus ir kai kuriø kitø Lietuvos miestø geografines ko-ordinates. Ypaè vertinti jo gauti Merkurijaus stebëjimo duomenys.

M. Poèobutas visà laikà rûpinosi, kad observatorija turëtø ir moder-niausià tiems laikams technikà. Jai sumontuoti 1782–1788 m. pagal archi-tekto Martyno Knakfuso projektà buvo pastatytas naujas priestatas sudviem stebëjimo bokðteliais ir tvirta akmenø mûro siena meridiano plokð-tumoje su specialiu kvadranto instrumentu (250 cm spindulio).

XVIII a. pabaigoje Lietuvai patekus Rusijos imperijos valdþion, kurálaikà observatorijoje, kaip ir universitete, darbas vyko be didesniø per-tvarkymø. Ir M. Poèobuto tyrimus toliau tæsë Jonas Sniadeckis (1736–1830),vadovavæs observatorijai nuo 1807 iki 1825 m. Po jo – Petras Slavinskis(1795–1881), vadovavæs observatorijai 1825–1843 m. Tuo metu Vilniausobservatorija keisdavosi tyrimø informacija su Berlyno, Grinvièo, Pary-þiaus, Karaliauèiaus, Pulkovo ir kitomis þinomiausiomis observatorijomis.

Po 1831 m. pralaimëto prieð rusus sukilimo, uþdarius Vilniaus universite-tà, observatorija buvo perduota carinës Rusijos mokslø akademijos SanktPeterburge þiniai. Nuo 1836 m. observatorija leido periodiná savo stebëjimøduomenø leidiná prancûzø kalba. Nuo 1846 m. Pulkovo observatorijos nuro-dymu Vilniaus observatorija turëjo atsisakyti vykdyti astrometrinius stebëji-mus ir pereiti prie astrofizikiniø tyrimø. Tam netrukus buvo ásigyti nauji prie-taisai: fotoheliografas, fotometras, spektroskopas ir kt. Tirti Saulës ir þvaigþ-dþiø fotometriniai matavimai. Bet gana produktyvià observatorijos veiklà1876 m. nutraukë jos patalpose kilæs didelis gaisras, smarkiai apgadinæs ir dau-gelá astronominiø prietaisø. Observatorijos atstatymui reikëjo dideliø lëðø,



bet carinei valdþiai jø neskiriant observatorija buvo uþdaryta ir visas jos turtas,biblioteka iðskirstyta po ávairias Rusijos studijø ir mokslo institucijas.

Dar atkuriamos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybei, parengusiai Vil-niaus universiteto atkûrimo planà, Bernardas Kodatis siûlë, kad nedelsiantbûtø imamasi atkurti ir jo observatorijà. Jis aiðkino, kad astronominiai duo-menys bus bûtini ir Lietuvos kariuomenei, ir þemës ûkio, ir kitoms gyveni-mo ir ekonomikos sritims. Taèiau bolðevikams, o kiek vëliau lenkams oku-pavus Vilniø ir jo kraðtà, tø projektø Lietuvos valstybë negalëjo ágyvendinti.

Lenkijai okupavus Vilniø, 1921 m. buvo nuspræsta statyti naujà obser-vatorijà prie Vingio parko (dabartinëje M. K. Èiurlionio gatvëje), nupirk-ti du 15 cm astrografai ir su 48 cm reflektoriumi ir spektografu, nuspren-dus imtis kintamøjø þvaigþdþiø spektroskopiniø tyrimø ir þvaigþdþiø sta-tistikos.1

Prisiminæs turtingà astronomijos istorijà, nutrûkusià vos ne prieð pen-ketà deðimtmeèiø, B. Kodatis pajuto, kokia didelë atsakomybë jam tenka:sukurti mokslo studijø ir tyrimø tradicijas jau nepriklausomoje paèiø lietu-viø valdomoje Lietuvoje. Bet pirma, kaip sakyta, reikëjo ásteigti observato-

1 Duomenys skelbti: http://www.ff.vu.lt/astro/history.

Bernardas Kodatis (kairëje) ir joasistentas Povilas Mockus stato stulpà

pasaþiniam instrumentui Lietuvosuniversiteto kieme.

B. Kodatis (deðinëje), asistentas PovilasMockus ir Karo topografijos skyriausdarbuotojas Maèernis prie teodolito,

sumontuoto ant pasaþinio stulpo(apie 1923 m.).


rijà, kurioje bûtø vykdomi ne tik tyrimai, bet ir ugdomi astronomijos spe-cialistai.

B. Kodatis, iðvaikðèiojæs Kauno apylinkes, bent laikinai árengti jai pasi-rinko VII forto bastionus, pasiûlë ant radijo stoties bokðto pakabinti þi-bintus dienovidþio krypèiai nustatyti. Taèiau suþinojæs, kad observatorijaiárengti VII forte nebus skirta lëðø, jis pasiûlë árengti laikinà observatorijàUniversiteto pirmøjø rûmø kieme. Jo siûlymas imtas ágyvendinti. Bet B. Ko-datis neatsisakë ir VII forto. Ten jis savo lëðomis ëmë pertvarkyti vienà iðbastionø, kad galima bûtø jame remontuoti kai kuriuos astronominius prie-taisus. Apie tas astronomo pastangas dekanas prof. Z. Þemaitis 1923 m.kovo 24 d. raðë universiteto rektoriui prof. V. Èepinskiui:

„Ponui universiteto Rektoriui,Kuomet prieð mënesá lektoriaus p. Kodaèio rûpesèiu Ðvietimo ministerija

pavedë Matematikos–gamtos fakultetui buvusiame VII forte du bastionus Ast-ronomijos observatorijai rengti, að turëjau garbës Tamstai praneðti þodþiu apietai. Po to p. Kodatis pradëjo energingai darbuotis, pasiryþæs suorganizuoti kadir menkiausià observatorijëlæ, ir fakultetas nutarë paskirti p. Kodatá vedëjuorganizuojamos observatorijos, kuri dël priimtos terminologijos pavadinta Ast-ronomijos kabinetu. /.../ VII forto bastione p. Kodatis patalpino paskolintàjáið Þ. U. ir V. T. Ministerijos tikslø teodolità ir juo naudojasi praktikos darbuo-se, matuodami dangaus ir jo kûnø koordinates. Be to, p. Kodaèio praðomasskulptorius p. Rimða atidavë rengiamai observatorijai jo turëtà gana gerà mûsøsàlygose teleskopà, padidinantá iki 80 kartø.

Su fakulteto þinia p. Kodatis veda derybas su inþinieriumi p. Sruoga dëlpirkimo jo turimø dviejø instrumentø ir uþsiima rûpestingu jø tikrinimu. Da-bar susiþinojus su Karo Technikos Vadyba, nustatomi þenklai ant matomø iðVII forto radijo stoties stulpø tam, kad fiksuoti Kauno meridiano plokðtumàir jàja naudotis visokiems kitokiems tyrinëjimams (laiko nustatymui, magne-tinës deklinacijos susekimui ir t. t.). Uþsakyti nauji baldai, daromas kilnoja-mas namelis stebëjimams palengvinti, gautos knygos ir t. t.

Visà darbà atlieka p. Kodatis VII forte, sëdëdamas naktimis ten iki 2–3valandø neapðildomame tuo tarpu bastione.

Imant domën ðá sunkesná nei paprastai ástaigos vedëjo darbà ir besirûpi-nantá, kad darbas eitø pirmyn, Fakultetui nekilo abejoniø dël teisëtumo irtikslingumo skirti p. Kodatá astronomijos observatorijos /kabineto/ vedëju.

/paraðas/ Dekanas“1

1 LCVA. F. 631. Ap. 3. B. 367. L. 13.


B. Kodatis rûpinosi ir observatorijosprietaisais. Jis dar nuo 1921 m. rudenssusiraðinëjo su JAV (Èikagoje) gyvenan-èiu kunigu, dideliu astronomijos mëgë-ju Antanu Petraièiu (1861–1933) dël joturimø astronominiø prietaisø perdavi-mo Lietuvos universitetui. Pirmiausiaderëtasi dël 11 coliø (27,5 cm) skers-mens, 15 pëdø ilgio (4,5 m) refrakto-riaus. Taèiau kunigas vis negalëjo apsi-spræsti: èia jis sutikdavo padovanoti, èiavël, þiûrëk, uþsipraðo labai dideliø pini-gø, o kaip priedo dar ëmë reikalauti per-duoti jam Gelgaudø dvarà, o ir observa-torijà pavadinti jo vardu. 1924 m. pra-dþioje Lietuvos Vyriausybei skyrus lëðønusipirkti astronominiams prietaisams iðVokietijos (ið Karlo Ceiso (Carl Zeiss)firmos: refraktoriø, þvaigþdþiø laikochronometrà ir kt.), derybos su tautie-èiu ið JAV nutrûko.

B. Kodaèio „pastatyta“ laikinoji observatorija Lietuvos universiteto kieme: a – stebëjimønamelis, b – universalus instrumentas, c – universaliojo instrumento dangtis,

d – meteorologiniai prietaisai (barometras, psichometras ir kt.).

110 mm Karlo Ceiso firmosrefraktorius Lietuvos universiteto

Fizikos laboratorijoje.

da

b

c

LIETUVOS MOKSLAS


Apie tuo metu steigiamà observatorijà Kaune B. Kodaèio uþraðuoserandame: „[...] Laikinajai observatorijai pasirinkau forto maþàjá bastionà,3 km atstumu nuo Kauno miesto. Jis buvo 54 m aukðèiau miesto. Susisie-kimas su miestu buvo geras, bet su namais kiek sudëtingas. Reikëjo va-þiuoti autobusu, paskui dar porà kilometrø eiti plentu. Pati forto teritorijauþëmë apie 6 ha plotà. Observatorijai pasirinktas bastione vienas ið kam-bariø buvo erdvus, dviem langais á pietus. Uþ to kambario, ið ðiaurës, buvodar dvi tamsios patalpos.“1

Virð patalpø B. Kodatis planavo pastatyti 6 m skersmens stebëjimobokðtà su stumdomu kupolu. Viduryje bokðto turëjo bûti iðmûrytas beveik5 m ágilintas teleskopui sumontuoti stulpas.

Taèiau dël skurdaus universiteto biudþeto rimtesni observatorijos sta-tybos darbai buvo atidedami. 1923 m. balandþio 30 d. Suomijos vyriausybëpasiûlë Lietuvos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Ðvedijos, Vokietijos vyriausy-bëms bendromis jëgomis atlikti Baltijos kraðte trianguliacijà. Lietuva, kaipir kitos valstybës, priëmë siûlymà. Matavimams atlikti, be geodeziniø,buvo reikalingi ir astronominiø tyrimø duomenys. O tam bûtinai reikëjo

B. Kodatis su studentais Kauno universiteto kieme (apie 1925 m.).

1 ALKA. B. Kodaèio archyvas.



B. Kodaèio ranka nubraiþytas bûsimos ob-servatorijos planas: a – darbo kambaryssu chromografu, astronominiu laikrodþiu,biblioteka, v – koridorius, g – fotografijøir fotoplokðteliø saugojimo patalpa, c –nuotraukø ryðkinimo ir chemikalø patal-pa, kurioje taip pat turëjo bûti saugojamigeofiziniai instrumentai, b – fotolaborato-rija su didele kokline malkomis kûrena-ma krosnimi, e – koridorius, ið kurio pa-tenkama á patalpà, f – astronominis laik-rodis. Patalpø vidus buvo iðmûrytas ið kun-keriniø plytø. Virð patalpø – g, c, b ir f –lubos skliautuotos. Patalpas dengë apie5 m storio þemës sluoksnis.

Kauno observatorijos VII forte projektai. Braiþyta B. Kodaèio ranka.(Brëþ. ið A. Uþusienio, L. Klimkos, S. Matulaitytës knygos „Bernardas Kodatis ir

Lietuvos astronomija“. V., 2007. P. 86.)


turëti ir observatorijà. Todël ir buvo nutarta sujungti universiteto astrono-mø, vadovaujamø B. Kodaèio, ir Lietuvos kariuomenës Topografijos sky-riaus pastangas. Ásteigti skyriø jau buvo numatyta 1918 m. lapkrièio 23 d.,pradëjus organizuoti Lietuvos kariuomenæ. Bet veikti pradëta jau laikino-joje sostinëje Kaune. Nuo 1919 m. geguþës 12 d. skyrius veikë Topografi-jos kuopos pavadinimu. Pirmuoju jo virðininku buvo karininkas Juozas Pe-rekðlis, jo padëjëju – braiþytojas Sabalys. Po pusmeèio skyriui vadovavoagronomas Tallat-Kelpða. Nuo 1922 m. spalio 11 d. vadovauti skyriui pa-skiriamas geodezijos inþinierius karininkas Antanas Krikðèiûnas.

Gimë jis 1891 m. birþelio 6 d. Marijampolës apskr. Prienø vlsè. Aðmin-tos kaime. Baigæs Marijampolëje gimnazijà nuo 1910 m. studijavo Mask-vos geodezijos institute. Já baigæs paimtas á rusø kariuomenæ ir pasiøstas ákaro topografijos mokyklà. Jà baigæs tarnavo topografu ávairiuose Rusijoskariuomenës daliniuose, taip pat ir Sovietø Rusijos. Á Lietuvà sugráþo 1921 m.geguþës mënesá. Ið pradþiø dirbo Uþsienio reikalø ministerijos komisijoje,nustatanèioje Lietuvos sienà su Latvija, o baigus darbà – Lietuvos kariuo-menës ðtabo Topografijos skyriaus virðininku, dëstë topografijà ir kultûr-technikø aukðtesniojoje technikos mokykloje (vokieèiø okupacijos laikaisjis buvo jos direktoriumi), taip pat Lietuvos Vytauto Didþiojo universitetoStatybos fakultete geodezijà. Bet tuo metu kariuomenei, ûkio pertvarkymuilabai trûko tiksliø ir detaliø þemëlapiø, gyvenvieèiø ir miesto planø. Ið vienopirmøjø Topografijos skyriaus darbuotojø, braiþytojo Sabalio prisiminimømatyti, kaip buvo sprendþiamos kariuomenës aprûpinimo þemëlapiais pro-blemos Nepriklausomybës karø metais (1919–1920 m): „Reikiamus þemë-lapius kopijuodavome ir spausdindavome ðapirografu. Neturëdamas brai-þymo árankiø, paëmiau paprastà raðomàjà plunksnà, chemiðku raðalu þemë-lapio lapà iðraiþiau ir paskui ant ðapirografo kelis deðimtis þemëlapiø ið-spausdinau. Þemëlapiø daug reikëjo, o kad juos greièiau pagaminèiau, taimaþesnius kelius, miðkelius ir vienkiemius daþnai ið viso nepaþymëdavau.Per 5–6 valandas vienà lapà nukopijuodavau, o per pusæ valandos ir keliasdeðimtis jø egzemplioriø iðspausdindavau. Aiðku, tokie þemëlapiai kauty-nëse karininkø daþnai nepatenkindavo, bet vis dëlto buvo geriau turëtikad ir netobulus þemëlapius, negu jokiø...“1

1920 m. spalio 21d. Lietuvos Vyriausybë uþsakë vokieèiø firmai „Diet-rich Reiner“ iðspausdinti didelæ partijà visos Lietuvos ir atskirø jos rajonø

1 Mûsø þinynas. 1934. T. 26. Nr. 108. P. 32.


þemëlapiø. Jie Vokietijoje buvo iðspausdinti 1922 m. vasarà. Bet Topogra-fijos skyriaus virðininkas A. Krikðèiûnas susipaþinæs pamatë, kad þemëla-piai labai netikslûs, kad juose nurodomi seni, dar prieð Pirmàjá pasaulinákarà turëti duomenys. Tad A. Krikðèiûnas ir ëmë rengtis organizuoti Lie-tuvoje rimtus tyrimus, rengti viso kraðto trianguliacijos, tiksliosios nivelia-cijos, gravimetriniø matavimø rekognoskavimo ir kitø darbø planus. Betjiems atlikti reikëjo ir astronomø pagalbos. Tad nuo pat pirmøjø savo dar-bo dienø ir uþmezgë, kaip minëta, ryðius su Lietuvos universiteto astrono-mu B. Kodaèiu, padëjo jam spræsti observatorijos pasirinkimo ir árengi-mo, tyrimø organizavimo ir kitus klausimus.

A. Krikðèiûnas labai rûpinosi ir savo vadovaujamo skyriaus stiprinimukvalifikuotais specialistais. Jo pastangomis nuo 1930 m. topografai pradë-ti rengti ir Vytauto Didþiojo karininkø kursuose. Juose dëstyta geodezija,astronomija ir sferinë trigonometrija, aukðtoji matematika, braiþyba, opti-niai prietaisai, karo geografija ir kt. Su Kraðto apsaugos ministerijos sti-pendijomis geodezijos mokslø studijuoti á uþsiená buvo pasiøsti mjr. V. Ðurna(á Vokietijà), ltn. L. Ðileikis ( á Vengrijà), ltn. I. Liesis (á Prancûzijà) ir kiti.

A. Krikðèiûnas buvo Baltijos valstybiø geodezininkø konferencijø Ber-lyne, Stokholme, Rygoje, Helsinkyje organizatorius ir praneðëjas, tø vals-tybiø Geodezinës komisijos nuolatinis narys.

SSRS okupavus Lietuvà, A. Krikðèiûnas paleistas ið kariuomenës „áatsargà“. Bet po kurio laiko paskirtas Kauno aukðtesniosios technikos mo-kyklos direktoriumi. Vokieèiø okupacijos metais dirbo docentu VDU. Mi-rë jis 1942 m. birþelio 16 d. Palaidotas A. Panemunës kapinëse.

Kadangi Karo topografijos skyriaus ir universiteto astronomø B. Koda-èio ir A. Krikðèiûno siekiai ir tikslai sutapo, tai ir ðios dvi institucijos vienakità visokeriopai rëmë, o ypaè po to, kai Lietuva ásipareigojo dalyvauti Bal-tijos ðaliø geodeziniuose matavimuose, tapo jø Geodezijos komisijos nare.Kita vertus, prisijungusi prie Baltijos valstybiø bendromis jëgomis vykdomøtyrimø, Lietuva jau ir privalëjo ásteigti, anot B. Kodaèio, „astronomijos sto-tá, arba, kaip mes dabar pripratome vadinti, astronomijos observatorijà“.1

Taèiau tik 1929 m. balandþio 29 d. pasiraðius bendradarbiavimo sutartátarp Lietuvos universiteto ir Lietuvos kariuomenës, pastaroji ir finansiðkaiparëmë observatorijos ásteigimà. Observatorijai steigti kariuomenë per-davë jos þinioje buvusá Pirmàjá fortà, kurio patalpos buvo kur kas geres-

1 Kariuomenës ðtabo karo Topografijos skyriaus metraðtis. K., 1937. D. 1. P. 11, 12.

LIETUVOS MOKSLAS


nës negu Septintojo forto, kuriame B. Kodatis mëgino árengti observato-rijà vos ne vien tik savo jëgomis. Kodël palyginti taip ilgai truko observato-rijos ásteigimas, B. Kodatis vëliau „Kosmoso“ þurnale raðë: „Kliuvinys bu-vo lygiai tas pats, kuris ir ðiandien smarkiai kliudo observatorijai augti.Viena, kad valdantieji sluoksniai – be iðimties – manë, kad Lietuvai astro-nomija yra nereikalinga prabanga. Antra, kad árengimas tokios observato-rijos, kurioje bûtø galima produktingai mokslingai dirbti, „Lietuvai esàsper brangus. dalykas“. Treèia, kad mûsø astronomai esà „kaþin kokie ne-realûs fantastai“. Ðitame straipsnyje ðiø trijø minèiø neliesime, kadangi josjau iðnagrinëtos ðiame pat þurnale pirmiau einanèiu straipsniu „Lietuva irastronomija“. Ten malonus skaitytojas ras paaiðkinimà, kad visos ðios trysmintys yra savo esmëj klaidingos.

Bet tuo tarpu, kada Universitetas veltui kovojo, vad. iki 1929 metø,mûsø Tëvynë Lietuva jau buvo pasiraðiusi „Baltijos Geodezijos Komisi-jos“ sutartá. Ðiàja sutartimi Lietuva paþadëjo – lygiai taip pat kaip ir kitosðalys, bûtent, Suomija, Latvija, Lenkija, Ðvedija, Norvegija, Danija, Vokie-tija – vykdinti sutartus geodezinius darbus. Ðiø darbø tarpe buvo ir astro-nominiø–geodeziniø darbø. Ðiems astronominiams–geodeziniams darbamsvykdinti reikëjo kurti „Valstybës astronominæ centrinæ“ ir susekti ðios centri-nës fundamentalinio stulpo koordinates, bûtent reikëjo susekti ilgumà nuoGreenwich’o meridiano ir poliaus aukðtá, arba – tai yra tas pats – geografinæplatumà.

Bet ástaiga, kuri yra valstybës astronominë centrinë, dar neprivalo bûtikartu ir astronomijos observatorija. Tarp abiejø ástaigø yra þymus, esminisskirtumas, apie kurá vëliau – ðitame straipsnyje – dar teks kalbëti. Kiekvie-nas supras, kad mûsø astronomai bûtø turëjæ bûti þmonës be jokios inicia-tyvos, þmonës be jokio mokslingo troðkulio ir entuziazmo, jei jie nebûtøátempæ visas jëgas naudotis ðiàja palankia proga observatorijai sukurti. Ma-tematikos astronomijos komisija gyvai pritarë ðiai minèiai ir tuo suteikëastronomams didelæ moralinæ paramà. Bet astronomø dëtø pastangø dartoli graþu nebûtø uþtekæ observatorijai sukurti. Tuo þvilgsniu kita ástaiga,kuri nieko bendro neturi su Universitetu, dar turëjo pasakyti savo; lemia-mà þodá. Jei ðita ástaiga bûtø pasiprieðinusi sukurti observatorijà ir bûtøpareikalavusi sukurti tiktai astronominæ centrinæ, tuomet visas projektasbûtø nuëjæs niekais. Ðita ástaiga buvo toji, kuri galø gale apsiëmë vykdintisutartus geodezinius darbus ir finansuoti juos. Tai buvo – ir dar yra – Ka-riuomenës ðtabo Karo Topografijos skyrius. Nuo ðito Skyriaus parëjo, arbus tiktai siaura astronominë centrinë, ar bus astronomijos observatorija,



kurioje – þinoma – turës tilpti ir astronominë centrinë. Ir ðtai pasirodë daly-kas, kurio mûsø astronomai pirmiau visiðkai neþinojo. Pasirodë, kad ðio Sky-riaus virðininkas yra didelis ir prantus astronomijos draugas ir giliai mokslin-gas asmuo. Jis puikiai supranta, kad Lietuvos galingiausias ginklas yra kultû-ros aukðtis, kad Lietuva vël praþus, neþiûrint ginklø ir savo vaikø narsumo, jeiLietuvoje bus kultûrinë depresija sulyginus su aplinkiniø kraðtø kultûra: betkad Lietuva ne tiktai iðsilaikys, o dargi plësis ir stiprës, jei Lietuvoje bus kultû-rinë elevacija; jis suprato, kad astronomija yra galinga ðios kultûros elevacijossritis, kurià dëlto bûtinai reikia ugdyti. Ðiàja kryptimi eidamas Karo topografi-jos skyrius mûsø astronomams ir padëjo kurti observatorijà. Eventualiai gali-miems nesusipratimams ir ið jø iðdygstantiems paaiðkinimams bei pasiaiðkini-mams vengti reikia pasakyti, kad Karo top. skyriaus pareigûnai, pirmoje eilëjejo virðininkas, þinoma, negalëjo iðeiti ið savo kompetencijos ribø, kurias jiemsuþbrëþë Skyriaus darbas. Bet pasirodë, kad ir visai neiðeidamas ið ðitø ribø,Skyrius galëjo daug padëti astronomijai.

Jo dëka visø pirma astronomija pas mus gavo sklypà, kuriame ji galëjobent jaustis namie.

Sakytas sklypas yra Kauno fortifikacijos maþa dalis, esanti Dariaus–Girëno gatvës vakariniame gale, ir kurià rusai vadino „Pirmoji Bateri-ja“. Ðios observatorijos sklypas yra graþi, tyli vieta, pakankamai atstu nuomiesto triukðmo, vakarinio apðvietimo, dujø ir dulkiø. Taèiau jis nëra taiptoli nuo miesto, kad studentams, observatorijoje atliekantiems pratybas,apsunkintø susisiekimà. Tiktai nakties metu, gráþtant ið darbo, yra kebliau,kadangi tuomet nebëra jokiø susisiekimo priemoniø, o paèioje observato-rijoje nëra patalpø, kuriose studentai – ir astronomai, – baigæ darbà, galë-tø pasilikti, kaip yra kitose valstybëse.

Tiesa, sakytoji fortifikacijos dalis nebuvo ruoðiama astronomijos dar-bams vykdinti. Jos paskirtis buvo visiðkai kitokia. Tiesa, kad teko ganailgai ieðkoti ir tyrinëti, kol galø gale buvo nutarta naudotis kaip tik ðiàjafortifikacijos maþa dalimi. Taèiau reikia pabrëþti, kad panaudotoji fortifi-kacijos dalis, Pirmoji Baterija, neginèytinai turi nemaþa teigiamø savybiø,kurios þymiai palengvino observatorijos sukûrimà ir ateityje palengvinsjos iðugdymà. Ji turi vienà ðiek tiek neigiamà savybæ, bûtent, kad jos patal-pos, kad ir nëra drëgnos – kokios jos yra kitose fortifikacijos dalyse, – betkad vis dëlto bûtø geriau, jei jos bûtø sausesnës. Bet svarbu, kad galimapaðalinti ðità neigiamà savybæ be jokiø dideliø iðlaidø.“1

1 Kosmos. 1939. Nr. 4–6. P. 113–132.


B. Kodaèio uþraðuose observatorija yra taip apraðyta: „Ji yra ðiaurë-je, yra Nemuno slënis, maþdaug 45 m þemesnis uþ observatorijà. Tameslënyje, ties observatorija, Neris áteka á Nemunà. Slënio plotis siauriau-sioje vietoje – 2 km, plaèiausioje – 3 km. Ðiaip visos plaèios apylinkës yravienodos ir nekelia susirûpinimo. Tik didelis slënio artumas galëtø duotirefrakcijos anomalijø. Slënio staigûs ðlaitai prasideda uþ 125 m nuo pa-saþinio prietaiso. Taèiau jau dabar galima tvirtinti: jeigu ið tikrøjø ir bûtørefrakcijos anomalijø, tai jos bûtø tokios maþos, kad ið esmës duomenønegalëtø falsifikuoti.

Observatorija yra ramiame, graþiame plote. Susisiekimas su miestu pa-tenkinamas, miesto neigiamø átakø netenka bijoti. Observatorijos gruntasyra, kaip paprastai Kauno plaèiose apylinkëse, labai kietas molis. Toks grun-tas nëra idealus, bet ir neblogas. Pro ðalá observatorijos eina geras tvirto-vës plentas. Ðis plentas, tiesa, tëra maþdaug 100 m atstu nuo pasaþinioprietaiso. Bet plentu nëra didelio judëjimo, todël observatorijos darbo ne-trukdo. Taèiau, statant stulpus, reikëjo atsiþvelgti á ðità aplinkybæ. Obser-vatorijos ploto dydis 8,02 ha. Plotas suskirstytas á dvi dalis: pati baterija irjos apylinkë. Tvirtovës gilus griovys ir mûras skiria baterijà nuo jos apylin-kës. Per griová eina tiltas, kurio gale yra átvirtinimo mûro vartai. Baterijosapylinkë yra lygi ir tinka prietaisams ir jø bûstams statyti. Bet paèios bate-rijos viduryje yra gan aukðtø þemës pylimø. Dël to baterijos vidurys nela-bai tinka didesniems prietaisams pastatyti.

Doc. B. Kodatis (+), asistentas P. Slavënas (++) ir Jëzuitø gimnazijos mokytojassu astronomijos studentais (apie 1925 m.).

+ ++


Pastatai. Jau buvo sakyta, kad prie observatorijos tuo tarpu dar nëratinkamø gyvenamøjø namø. Tik greta áeinamøjø vartø yra medinis name-lis, kuriame yra sargo butas, raðtinë ir vienas kambarys nakvoti.

Baterijos viduryje yra keturi pastatai. Tie pastatai yra ilgi, erdvûs, betvis tai tamsûs koridoriai po þemës pylimais…“1

B. Kodatis pasirinko vienà jø, labiausiai tinkantá paversti tyrimø ir dar-bo patalpomis.

B. Kodaèio uþraðuose yra ir observatorijos árangos apraðymø:Instrumentai. Observatorijoje dar nëra tinkamo pagrindinio instru-

mento, nes 110 mm refraktoriaus, aiðku, negalima vadinti pagrindiniu in-strumentu. Refraktorius Ceiso firmos, sumontuotas ant tvirto geleþiniostulpo ir varomas svoriu laikrodþio. Prie refraktoriaus priklauso paprastipadedamieji aparatai. Be to, Ceiso firma instrumentui pagamino gerà po-zicijos-siûleliø mikrometrà. Instrumento optika yra gera. Geru oru instru-mentas dar skiria dvilypes þvaigþdes, kuriø d=l”. 1931 metais ið Ceiso fir-mos buvo nupirktas 120 mm astrofotografinis tripletas. Bet dël lëðø sto-kos tiktai 1933 metø pabaigoje buvo pradëta dirbti kamera. Ji pagamintaLietuvoje mano nurodymais. Iðëmus vienà kità dalelæ, visa kamera yradiuraliuminio ir varoma trisraigèio. Þidinio ilgis maþdaug 544 mm; já galima

B. Kodatis su Karo topografijos skyriaus darbuotojais: plk. A. Krikðèiûnu, mjr. Ratautuir mjr. Kuèinskiu Pirmojo forto kieme (apie 1927 m.).


LIETUVOS MOKSLAS


nustatyti iki 0,1 mm tikslumu. Skrituliniame dugne yra kasetës neðiklis irpozicijos skritulys, padalytas pilnais laipsniais. Trys stiprios plunksnos spau-dþia skrituliná dugnà prie trijø lengvai pasiekiamø mikrometriniø sraigtø.Tuo bûdu fotografinæ plokðtelæ lengvai galima pastatyti normaliai ant pa-grindinës optinës aðies. Rasos sauga yra ilga ir iðklota juoda, koringa me-dþiaga, kad ilgai fotografuojant bûtø galima apsaugoti objektyvà nuo ap-rasojimo, kas mûsø klimato sàlygomis daþnai pasitaiko. Kamera su objek-tyvu ir kasete tesveria 18,6 kg.

B. Kodaèio uþraðuose yra forte joárengtos observatorijos patalpø planas:1 – áëjimo durys, geleþinës, vidinës –àþuolinës; d – darbo kambarys su ðil-dymo krosnimi ið kokliø; sv – ðvytuok-liø kambarys su giliai ámûrytu stulpu;f – foto laboratorija; k2 – pereinamaskambarys á laikrodþiø patalpà – l, ku-riame ámûryti du stulpai, prie kuriø irpritvirtinti laikrodþiai; s – pagalbinësaparatûros patalpa; virð s, sv, f ir l pa-talpø pailgos skliautuotos lubos. Ið svir f patalpø dvi ðachtos su iðmûrytaislaiptais á antþemines patalpas (anksèiautose ðachtose dar buvo ámontuoti kel-tuvai amunicijai á ðaudymø patalpas pa-duoti). Visas patalpas dengia 3–5 mstorio þemës sluoksnis. Po visomis pa-talpomis árengtas drenaþas ir juo van-duo nuleidþiamas á aplink fortà iðkas-tus gilius griovius. Tiesa, tuos drenaþi-nius vamzdþius reikia gan daþnai valyti, nes labai greitai uþsikemða. Aplinkui visas patal-pas eina koridorius T, apsaugantis vidines patalpas ir nuo ið grunto einanèios drëgmës, otaip pat padedantis joms geriau vëdintis. Tad kambariuose, o ypaè L net ir didþiausiø ðalèiømetu gan ðilta ir jauku. Bet neðildomose patalpose þiemà ir vasarà iðsilaiko maþdaug 12–15oC temperatûra. Visuose kambariuose ir dienà, iðskyrus d, yra tamsu, todël juose ávestaselektrinis apðvietimas.

Gan jaukus buvo ir vadinamasissargo namelis (pastatytas pagal B. Ko-daèio pieðiná): V – observatorijos rað-tinë ir darbo kambarys; g – asistentogyvenamas kambarys, o vëliau – sve-èiams apgyvendinti; b – observatorijossargo gyvenamas kambarys; v – virtu-vë; p1 ir p2 – ðildymo krosnys, pl – vir-tuvës krosnis.



1935 metø vasarà kamera buvo paruoðta ir tuomet prasidëjo patikri-namieji darbai. Duomenys parodë, kad objektyvas yra geras. Trisraigèiovariklio tikslumas siekia 0,1 mm. Tarp dviejø kaseèiø tik 0,1–0,2 mm skirtu-mas. Refraktorius stovi maþdaug 4 m aukðèiau uþ forto lygmená. Skliautaspagamintas Lietuvoje mano nurodymais.

Pasaþinis ir universalusis prietaisai yra „Askania–Werke, Berlin–Friedenau“ firmos gaminiai. Abudu prietaisai turi lauþtus þiûronus. Pa-saþinio prietaiso objektyvo skersmuo 100 mm, universaliojo – 65 mm irskrituliø skersmuo – 27 cm. Abudu prietaisai labai tvirtai sukonstruoti.Pasaþiniam prietaisui priklauso Repzoldo (Repsold) registracijos mikro-metras. Pasaþinis prietaisas stovi kvadratinëje medinëje, labai lengvojebûdelëje, kurios dydis 4x4 m. Plyðys yra 2 m ploèio. Já uþdaro keturiossieninës ir keturios stoginës durelës. Kadangi ðiais laikais daþnai siûlo-ma stebint pastumti bûdelæ visai á ðalá, ji sumontuota ant bëgiø. Bet pasi-rodë, kad toks siûlymas berods teoriðkai yra geras, o praktiðkai netikæs.Buvo patirta lygiai tas pat, kà ir kituose kraðtuose patyrë, naudodamiesistumiamomis bûdelëmis: stebint po visai atviru dangumi, net lengvas vë-jelis taip kliudo stebëtojui, kad rezultatai esti prastesni, negu stebint bû-delëje. Mûsø bûdelës plyðys yra toks platus, kad prietaisas stovi bemaþpo atviru dangumi, taèiau stebëtojas yra apsaugotas bent nuo smarkiøvëjø.

Kauno observatorija Pirmajame forte (Linksmadvaryje). Matyti observatorijos bokðtelisir patalpos su stebëjimo aparatûra. Toliau – Nemunas (apie 1930 m.).


Pagrindinio stulpo matmenys: 2,00x2,00 m ir jis 2,50 m ágilintas áþemæ. Tarp pagrindo ir já apsupanèio mûro yra 0,50 m laisvas tarpas,kad þemës pavirðiaus virpesiai neveiktø stulpo. Izoliacijos sluoksnis sau-goja stulpà nuo ið þemës kylanèios drëgmës. Ant pamato sumûrytassiauresnis stulpas, kurio dydis 0,92x0,92x1,50 m. Já apgaubia medinëdëþë, kurios dangtá galima atidaryti, nelieèiant prietaiso. Pasaþiniamprietaisui priklauso dvi miros: viena ðiaurëje, antra pietuose. Mira su-sideda ið vertikaliai judomo læðio ir horizontaliai judomos diafragmos,kuri apðvieèiama elektra. Diafragmà sudaro kelios smulkios skylelësjuodojo vario skardoje. Pietø miros þidinio ilgis yra maþdaug 85 m, ðiau-rës miros maþdaug 125 m. Mirø stulpø pamatai yra 2 m áleisti á þemæ.Jie yra laiptinës piramidës formos, kuriø pagrindas 1,50x1,50 m, virðus1,00x1,00 m. Abiejø diafragmø zenitinis nuotolis skiriasi keliomis mi-nutëmis nuo 90°. Þemëje esamos stulpø dalys izoliuotos nuo þemës drëg-mës.

Paèioje observatorijoje universalusis prietaisas yra retai vartojamas.Bet kad nereikëtø nuolat jo nuimti ir vël uþdëti, apgaubiamas maþa vëdi-nama medine bûdele, ant bëgiø, kad galima bûtø jà nustumti.

Laikrodþiai. Tai jø kompleksas ið chronografo, radio imtuvo, jungikliølentø ir sekundþiø ðokikliø. Laikrodþiai ir jungikliø lentos yra „ClemensRiefler“ firmos (Miunchene) gaminiai.

Buvo sutvarkytas kelias á Pirmàjá fortà – observatorijà (apie 1930 m.).


Pagrindinis laikrodis yra vakuumo cilindre. Darbo laikrodis pagrin-dinio laikrodþio nuolat sinchronizuojamas. Abu laikrodþiai kabo ant mû-riniø stulpø, kuriø izoliuotas pamatas yra 2 m þemëje. Laikrodþiai einagerai.

Chronografà pagamino firma „Wetzner, Pfronten“. Jis yra svoriø chro-nografas. Jo trys plunksnos yra brëþikliø sistemos. Ðios plunksnos geraiveikia. Suëjo jau penkeri metai, kai chronografas dirba, o lig ðiol dar nëkarto nereikëjo taisyti plunksnø padëties.

Radijo imtuvas yra pritaikytas ilgoms ir vidutinëms bangoms. Já paga-mino observatorijos laborantas V. Mockus pagal Potsdamo observatorijosimtuvà, kurio konstruktorius yra radistas Roðtas (Rost). Bet tarp Kauno irPotsdamo imtuvo yra tas skirtumas, kad vietoje Potsdamo aparato poliari-

Prie observatorijos pasaþinio prietaiso prof. K. Sleþevièius, B. Kodatisir A. Krikðèiûnas (apie 1930 m.).

LIETUVOS MOKSLAS


zuotos relës, èia yra pastiprintafirmos „Clemens Riefler“ relë. Tosatmainos teigiamybë – relë yra la-bai jautri ir dël to palengvina su-rasti stotis ir paðalina trukdþius.

Stebëtojas prie prietaiso ir pa-dëjëjas prie chronografo susisiekiatelefonais, kurie betgi në kiek ne-kliudo dirbti. Èia kyla klausimas,kodël chronografas nepadëtas priepat pasaþinio prietaiso? Taip iðpradþiø ir buvo, bet pasirodë, kadmûsø klimato sàlygomis, ypaè anks-tyvà pavasará ir vëlyvà rudená, daþ-nai per kelias valandas pasitaiko to-kiø oro atmainø, kad visas chronog-rafas taip suðlampa ar apðàla, tenkanutraukti darbà.

Prie observatorijos vadinamojo sargo namelio: B. Kodatis (1), A. Krikðèiûnas (2),Ratautas (3), Kuèinskis (4) ir sargas B. Liutkus (5).

Kauno observatorijos pasaþinis prietaisas(objektyvas – 100 mm).

15

423



Yra dar du chronometrai, einantys þvaigþdþiø laiku. Vienà pagamino„Lange Sühne“ firma, antrà „Ulysse Nardin“ firma. Abudu turi elektrinásekundiná kontaktà. Jie eina gerai.

Pagalbiniai prietaisai. Mikrometrø sraigtams tyrinëti observatorija turiaparatà, kurá pagamino firma „Askania–Werke“.

Gulsèiukams tyrinëti yra maþas jø egzaminatorius, taip pat „Askania–Werke“ pagamintas.

Chronografo juostelëms nuskaityti yra firmos „Oppolzer“ aparatas. Nu-skaitymo paralaksai paðalinti: observatorijos praðoma, firma greta veda-møjø kreipiamøjø ámontavo veidrodëlá. Be viso to, yra dar barometras irkeli ávairaus tikslumo termometrai.

Observatorijos knygynas turi jau 795 veikalus ið sferinës, teorinës irpraktinës bei bendrosios astronomijos. 1

Pagal B. Kodatá Kauno Pirmajame forte árengta astronominë observa-torija atitiko paèius minimaliausius reikalavimus. Joje jau buvo galima vyk-dyti ir stebëjimus, ir supaþindinti studentus su dangaus tyrimo svarbiau-siais prietaisais, iðmokyti jais naudotis.

Observatorija B. Kodaèiui buvo lyg savas mylimas vaikas. Juk jà jis netik suprojektavo, pritaikë seno forto patalpas mokslo tyrimo darbams, betdaugelá prietaisø ir árengimø savo ar paþástamø rankomis pasigamino.Jis raðo: „[...] Reikëjo mums pasigaminti pasaþinius namelius, nors kai ku-rie, kaip P. Slavënas, reikalavo, kad uþsakyèiau ið specialiø firmø, bet tau-pant lëðas pats suprojektavau ir Siaurøjø geleþinkeliø dirbtuvëse pasiga-minome. Patys susiprojektavome ir pastatëme astrografo bokðtà su besi-sukanèiu skliautu. Nebuvo pinigø, kad kreiptumëmës á kokià uþsienio fir-mà. Minëtasis P. Slavënas ir dar daug kas ðaipësi, kad pats ëmiausi kurti irstatyti tà bokðtelá. Já sukonstravau mediná, ið àþuoliniø impregnuotø lentøir metaliniø lankø. Ið iðorës apkalëme cinkuota skarda, o ið vidaus – kai-miðka linine drobe. Vëliau keletà kartø nudaþëme ðviesiais lako daþais.Tokios pat konstrukcijos pasigaminome ir skliautus, kurie sukosi labai leng-vai. Bokðto skersmuo buvo 6 m. Uþdaromo skliauto anga buvo 2 m. Bokð-tas mums taip pavyko, kad atvykæ astronomai ar geodezininkai ið uþsieniovalstybiø tik ir klausinëdavo, kokia firma já pagamino. Bet labiausiai stebi-no techninës sàlygos: atidarius prieð stebëjimus skliautus, tik keleto minu-

1 Pagal duomenis ið Kariuomenës ðtabo Karo topografijos skyriaus metraðèiø. K., 1937.D. 1. P. 13–20. Taip pat ið B. Kodaèio uþraðø, rastø jo asmeniniame archyve (ALKA, Put-namas, JAV).


èiø reikëdavo, kad susilygintø vidaus ir iðorës temperatûros, tuo tarpu daugkur kitur (tame tarpe ir Vilniaus observatorijoje) tai uþtrukdavo iki valandosar daugiau.“1

Tiesa, daug kas ir ið profesûros B. Kodaèiui kuriant observatorijà sie-kë, kad joje bûtø atliekami ne tiriamieji, o vien tik mokomieji darbai. Ar-gumentas bûdavo toks, kad tiriamøjø observatorijø neturi nei Latvija, neiEstija. Ir B. Kodaèiui teko nemaþai árodinëti, kad steigti mokomàjà obser-vatorijà – neperspektyvu, kad be rimtø tiriamøjø darbø astronomija kaipmokslas Lietuvoje nesivystytø. Maþa to, observatorija turi bûti tik valsty-bës þinioje ir jos iðlaikoma.

Observatorijos bokðtelis, suprojektuotas B. Kodaèio ir pastatytas jo ir bendraminèiøjëgomis.

1 Ten pat.

BERNARDAS KODATIS – ASTRONOMIJOSMOKSLO PUOSELËTOJAS

B. Kodatis, Lietuvos universitete ëmæs dirbti astronomijos dëstytoju, onetrukus paskirtas vadovauti ir Astronomijos katedrai, observatorijai, iðkarto pasijuto, kad pagaliau jis turi uþsiëmimà, apie kurá svajojo nuo vai-kystës. Nors jam teko uþsiimti ávairiais darbais, bet tikrà pasitenkinimà,dþiaugsmà jis pajusdavo tik gilindamasis á astronomijos dalykus. Dar Pir-mojo pasaulinio karo metais, dirbdamas „Dabarties“ laikraðèio redakcijo-je, jis bene vienas pirmøjø ëmë kaupti duomenis apie tai, kaip lietuviai,paprasti valstieèiai, suvokia Visatà. Taèiau buvo nustebintas, kad nemaþadalis valstieèiø jà suvokia taip, kaip „kunigai sako“: Þemë, apaèioje – pra-garas, o virðuje – dangus, á kurá galima patekti po mirties, jei gyvensi taip,kaip kunigai moko. Bet iðgirdo ir nemaþai gan originaliø samprotavimø,be to, iðtyrë etnografinæ medþiagà. Savo tyrimus apibendrino straipsnyje„Apie senovës lietuviø astronominæ medþiagà“, kuriame jis raðo: „[...] Rau-siantis mûsø astronominiuose likuèiuose visø pirma susiduriame su þo-dþiu „dangus“. Ðis þodis mums nëra tuðèias þodis. Kiekvienas lietuvis jau-èia, kad jis padarytas ið „dengti“ ir reiðkia „dangtá“. Tà patá patvirtino irpasikalbëjimai su mûsø þmonëmis, tà patá sako kalbininkai, kuriø teko tei-rautis dël ðio þodþio reikðmës. Taigi dangus yra dangtis, kuris kà dengia.Dengiamas daiktas tegali bûti þemë. Matome, kad senovës lietuviai, su-prantama, ir prûsai, ir latviai, ir sëliai, ir kitos mûsø tautos giminës lygiaitaip pat vaikiðkai – nenorima sakyti „primitiviðkai“ – galvojo, kaip visamepasaulyje kitos pradedanèios kultûrëti tautos. Juk vaizdà, kad dangus den-gia þemæ lyg kuris dangtis, randame visame pasaulyje visose tokio kultûroslaipsnio tautose. Taèiau ðis vaizdas yra aiðkiai savotiðkas. Nes kitø ariðkøtautø þodþiai: asman (indo-eraniðkai), coelum, ûranos, nebo, himmel ne-reiðkia „dangtis“. Èia lieka tiktai du keliai: arba lietuviai iðlaikë ariðkossenovës turtà, arba lietuviai patys susidarë ðá vaizdà, kadangi þodis negalibûti skolinys. Pirmoji mintis yra labai nepatikima. Nes jei þodis „dangtis“bûtø bendras arijø turtas, tada tenka manyti, kad visos ariðkos tautos turë-


jo ðá þodá parsineðti. Bet taip nëra. Dël to senovës lietuviai patys turëjosugebëti susidaryti ðá vaizdà.

Antroji sàvoka, su kuria susiduriame, yra þodis to daikto, kurá dangusdengia, bûtent þemë. Autorius neþino, kà reiðkia „þemë“. Jam paaiðkinta,kad „þemë“ galëjo kilti arba ið „þelti“, arba ið „gimti“. Nei viena, nei antrasàvoka astronomui nieko nepasako. Bet mûsø liaudies lûpomis eina ypa-tinga paþiûra: „þemë – aðarø pakalnë“. Èia vaizdas „pakalnë“ ið tikro yranuostabus. Tokià pat mintá randame ir kitose tautose, betgi nerandame jospareikðtos tokiu vaizdu. Èia manoma, kad ðis vaizdas yra susijæs su vienumitologiniu padavimu. Mums praneða,kad mûsø protëviai tikëjo, jog mirusioþmogaus vëlë, norëdama pasiekti rojø, tu-rinti kopti á labai statø ir slidø kalnà. Dëlto mûsø protëviai, degindami lavonà,mesdavæ ugnin lûðiø, vilpiðiø ir lokiø na-gus, kad vëlei bûtø lengviau kopti. Kal-nas susidedàs ið trijø ruoþø. Þemutinisruoþas – tai gyvøjø vieta, tai – pakalnë, tai þemë; vidurinis ruoþas – tairuoþas, kurá áveikti turi vëlës, siekdamos rojaus. Virðutinis ruoþas – tai plat-forma, kurioje esàs rojus. Viskà dengiàs dangus. Vaizdas bûtø toks, kuráparodo èia ádëta 1-oji schema.

Regis, vaizdas bent neprieðtarauja istoriniams ir mitologiniams pada-vimams. Bus istorinë tikrenybë, kas yra praneðama apie vëliø kopimà. Men-kuèiais mitologiniais mûsø dar turimais padavimais, mûsø protëviai, ro-dos, tikrai manæ, kad rojus esàs kur ant kalno platformos. Ðitos mintiestikrumà galima sutvirtinti ir tokiais posakiais, kaip „kad tu skradþiais pra-smegtum! kad tu skradþiais eitum! kad tu pragarmëtum!“ Tai leidþia su-tikti, kad mûsø protëviø manyta, jog prakeiktøjø vieta esanti kur „anapusþemës“, „þemëj“. Tuo bûtø aiðku, kad rojus turi bûti antrinis, prieðingaspolius, kur aukðtybëje, ant kalno. Vaizdas iðrodytø kaip èia ádëtas 2-os sche-mos: brûkðniuotoji dalis bûtø pragaras.

Tuomet reiktø sutikti, kad mûsø protëviai manæ, bûsià dangus esàs ru-tulys. Ðis mintijimas nëra jau toks per daug dràsus. Juk þmonës stebëjodangaus kûnus – uþtekanèius ir nusileidþianèius. Dangaus kûnai juk turë-jo kur pasilikti tuo laiku, kuriuo nebuvo virðum horizonto.

Logiðkai siûlomojo vaizdo sunkumai yra labai dideli. Taèiau èia mano-ma, kad jie nëra neáveikiami, kad nëra tos rûðies, kad dël jø tektø atmestivaizdus. Ið tikro! Senovës indø, iranieèiø, germanø vaizdø tokie sunkumai

1 schema

BERNARDAS KODATIS – ASTRONOMIJOS MOKSLO PUOSELËTOJAS


yra dar didesni, o jø vaizdø tikrumas yra ne-abejotinai patikrintas. Galø gale senovës grai-kø sferø vaizdas savo esme në kiek nëra lo-giðkesnis. Nereikia uþmirðti, juk anø laikøþmoniø protas èia nepastebëjo prieðtaravimologikai.

Ðiame vaizde randame vienà panaðumàsu senovës iranieèiø gamtos vaizdais. Jie ma-në, kad þemë esanti tarsi iðgaubta lëkðtë. Tuojie norëjo iðaiðkinti upiø tekëjimà. Nebus pa-

klysta manant, kad tos paèios prieþasties veikiami ir senovës lietuviai ma-në þemæ esant „pakalne“.

Ryðkiausieji ir þmonëms svarbiausieji dangaus kûnai yra Saulë ir Më-nulis. Neþinome, kaip lietuviai (èia vis kalbama apie senovës lietuvius)vaizdinosi juos. Abu jø pavadinimai yra labai seni ir tikrai siekia seniau uþlietuviø gadynæ. Vadinamuose mitologiniuose padavimuose ir Antano Juð-kevièiaus surinktose dainose randame astronominiø paþiûrø, kurios lieèiaSaulæ, Mënulá, Venerà ir Sietynà. Vienas toks padavimas apraðo Mënulákaip ne visai iðtikimà vyrà, kuris gretinasi prie Vakarinës. Saulë, jo þmona,skundþiasi Perkûnui, o ðis rûsteika Mënulá kapoja kardu.

Antras padavimas apraðo nuotakà, kuriai Mënuo tëvelis dalelæ skiria,Saulë moèiutë kraitelá krauna, þvaigþdës seselës vainikà pina, Sietynas bro-lelis lauku palydi. Èia mums nerûpi abiejø padavimø nepaprastai graþuspoetiðkumas. Èia turi rûpëti klausimas, kas ðiuo vaizdu buvo norima kaspaaiðkinti, ir jei taip, tai kà buvo norima paaiðkinti?

Paþvelgiant á kitø tautø pastangas panaðiu bûdu iðaiðkinti dangaus reið-kinius, sunku sutikti su mintimi, kad bent pirmas padavimas bûtø buvæssugalvotas be ðito tikslo. Þinoma, lietuviui noromis nenoromis perðasi min-tis, kad èia buvæ norima paaiðkinti Mënulio faziø atsiradimà. Tikra, kad ðisvaizdas – ar viena, ar antra prasme – yra lietuviø sugalvotas. Kitos ariðkostautos visai kitaip paaiðkino faziø atsiradimà ir regimas dëmes jame.

Daug keblesnis yra antro padavimo paaiðkinimas. Tikriausiai jis – taiyra grynai poetinës vaizduotës padaras. Negalima nesakyti, kad tuo bûduantrasis vaizdas neigiamai veikia pirmo vaizdo paaiðkinimà, já silpninda-mas. Tuomet bûtø galima spræsti: kadangi antrasis vaizdas tëra grynai po-etinis, tai ir pirmasis nebus kitoks. Jei neatsiras dar kitø daviniø, tai ðisklausimas visados pasiliks keblus, kadangi nei vienai, nei antrai paþiûrainegalima rimtai prieðtarauti.

2 schema


Ið artimiausiø planetø mûsø dabarties þmonës1 tikrai teþino vienà –Venerà, kurià vadina dvejaip: Auðrine ir Vakarine. Be to, yra pakankamaipatikrinta, kad þmonës mano Auðrinæ ir Vakarinæ esant skirtingomis. Taimûsø þmoniø astronominio pastabumo blogas liudijimas, kadangi uþten-ka ir mûsø padangëse truputëlio pastabumo, kad susektum, jog Auðrinë irVakarinë yra tas pats ðvitulys. Toks pat blogas liudijimas, kad net mûsødienø þmonës nepastebi, kad Jupiteris ir Marsas posmarkiai keièia savovietas þvaigþdþiø tarpe ir kad dël to abudu negali bûti paprastos þvaigþdës.Negalima tai iðteisinti tuo, kad, girdi, pas mus dangus per daþnai apsiniau-kæs. Ir mûsø padangëse esti pakankamai daug progos abiejø ðvituliø jude-siams pastebëti.

Bet yra dar daug blogiau, kai mûsø þmonës, rodant jiems Jupiterá, Siri-jø ir paklausus, kas tai per þvaigþdës, labai daþnai atsako, kad tai Vakarinë.Tai yra ið tikro nepaprastai menko pastabumo þymë. Bûtø suprantama, jeitaip atsilieptø visai atsitolinæs nuo gamtos miestietis. Bet kad taip atsakokaimieèiai, þmonës susigyvenæ su gamta – tai staèiai nuostabu.

Lygiai taip pat yra labai nuostabu, kad mûsø liaudyje nëra jokiø pada-vimø apie Saulës ar Mënulio uþtemimus. Pasaulyje vargu rastøsi tauta ar-ba tautelë – kad ir primityviðka, – kuri neturëtø mitø apie Saulës uþtemi-mà, apie gamtos ávyká, kuris negali nesujaudinti þmogaus.

Tuo, kad ðiø dienø lietuvis nëra pastabus, dar nëra árodyta, kad ir joprotëviai buvo tokie pat nepastabûs. Pavyzdþiui: parodyk paprastam se-nam eiliniam Vokietijos kaimieèiui Jupiterá, Sirijø, Marsà ir paklausk, ku-rios tai þvaigþdës, jis neþinos. Parodyk jam Ðienapjovius – jis neþinos. Betjo protëviai þinojo ðiuos dalykus ir savotiðkai juos pavadino. Paklausk ðiødienø Mesopotamijos, Egipto, Graikijos paprastà kaimietá apie saulës uþ-temimà, apie þvaigþdþiø konstelacijas – jis nieko neþino. O jo protëviaidaug kà þinojo. Tai pareina nuo to, kad visø ðiø tautø kultûrà iðtiko katak-lizmas, kuris nutraukë jø savitos kultûros plëtotæ. Vëliau atsigavusios ðiostautos perëmë naujà, didele dalimi joms svetimà kultûrà, o savitos kultû-ros beliko tik liûdnø likuèiø. Jeigu tokia tauta neturi savo senovës raðtø,tuomet ji atsidurs tokioje nepavydëtinoje bûklëje, kurioje mes esame. Vienanalogijos keliu dràsiai galima tvirtinti, kad ir mûsø protëviai turëjo ast-ronominiø paþiûrø apie aukðèiau sakomus dalykus, tik ðios paþiûros þu-vo. Mûsø laimei, mums nelieka tiktai analogijos kelias, kuris visuomet

1 Sàvoka „mûsø þmonës“ èia imama kaip „dar neprisiskaitæ ir neprisiklausæ mûsø þmo-nës“, t. y. þmonës, kurie nusako taip, kaip girdëjæ ið savo tëveliø ir t. t.


yra silpnas argumentas tvirtinimui árodyti. Ðis antras árodymas yra dar ðian-dien mûsø þmoniø þinomos þvaigþdþiø konstelacijos, kurios árodo, kad se-novës lietuviø pastabumas visai nebuvo menkas.

Visus, dar dabar mûsø þmoniø þinomus þvaigþdynus, paskirstome á dvirûði. Pirmai rûðiai skirkime tokius, kurie nesukelia abejoniø. Antros rûðiesþvaigþdynai tegul bus tie, kurie dar nëra pakankamai patikrinti. Tuo bûdupirmosios rûðies bus: Didieji ir Maþieji Gráþaliø Ratai, Ðienpjoviai (Ðienp-jûviai), Sietynas, Jukðtandis, Darþelis, Sëjikai ir Paukðèiø Takas. GráþaliøRatus kai kur Aukðtaitijoje vadina Grigo Ratais. Teko girdëti paþiûrà, kadGrigas esàs suambrintas vardas Grigorius ir dël to Grigo Ratai esàs skoli-nys ið svetimøjø. Ði paþiûra neiðlaiko kritikos. Pasiskolinti galima tiktai tai,kà kitas turi. O juk niekur niekas to þvaigþdyno nevadina Gregoriaus Ra-tai. Dël to ðis pavadinimas negali bûti skolinys. Á tai dar atsakoma, kadlietuviai patys sukûrë ðá pavadinimà, bet jam naudojosi svetimu vardu irdël to toksai þvaigþdyno pavadinimas yra naujas. Ir taip negali bûti! Su-jungti vardui „Gregorius“ su ratais turi bûti tam tikra prieþastis. Tokiosprieþasties nëra. Joks Gregorius nieko bendro neturëjo su ratais. Dël toGrigas turi bûti lietuviðkas þodis, veikiausiai kuris mitologinis vardas.

Tam visiðkai neprieðtarauja faktas, kad mûsø þmonës, suambrindami„Gregorius“, tarë Grigas. Èia ávyko kaip tik atbulas veikimas. Kadangi savokalboje rado panaðø vardà á „Gregorius“, dël to ir ðá vardà taip tarë. Tai taspats ávykis, kaip kad mûsø þmonës daro ið „Bernardo“ „Bernotà“ ir pan.

Dël pavadinimo „Ðienpjoviai“ maþdaug prieð metus ávyko gan gyvøginèø tarp ðio straipsnio autoriaus ir prof. Lehmann-Nietsche (Berlin Gros-slichterfelde). Pasirodo, kad ðiame pavadinime dar daug kas neaiðku. Yrafaktas, kad senesnës kartos tëvai ir seneliai þymiai daugiau þinojo apie ðáþvaigþdynà. Tiktai ligi ðiol dar nepavyko toks þmogus surasti.

Dël pavadinimo „Jukðtandis“ (Kasiopëja) teko girdëti tvirtinimas, kadðis pavadinimas randàsis tiktai Mieþinio þodyne (100 pusl.) ir kad Mieþinisbala þino ið kur já iðkrapðtæs. Ðis tvirtinimas yra klaidingas. Vëliau ið þemai-tës Onos Paukðtytës teko girdëti ðá þvaigþdynà vadinant Jukðtandþiu. Tik-tai iðtarë savotiðkai, kas autoriaus atbukusioms ausims skambëjo kaip „Jokð-tonds“. Dël to ðis þvaigþdynas negali sukelti abejoniø, juoba kad niekurniekas nevadina já taip ar panaðiai.

Pavadinimus „Darþelis“ ir „Sëjikai“ maloniai man pateikë prof. Balèi-konis.

Kai kas, su kuo buvo pasitarta dël „Sëjiko“, spëlioja, kad Sëjikas esàstas pats, kas yra Sietynas. Taip negalima spræsti, kadangi spëliojimas niekuo

LIETUVOS MOKSLAS


nëra pagrástas. Bet lig ðiol nepavyko susiþinoti, kuri yra ðita þvaigþdþiø krû-vutë. Iðrodo, kad tai turëtø bûti kuri maþa konstelacija, kadangi Juðka va-dina jà „krûvute“.

Pavadinimas „Paukðèiø Takas“ sukëlë jau daug ginèø, tik nuostabu,kad ne mûsø, o svetimø literatûrose. Ðiuo pavadinimu tiktai lietuviai vadi-na galaktikà. Pirmiausia klausimas èia buvo tas, ar paukðèiai – keliaunin-kai ið tikro galëtø naudotis galaktika kaip kelrodþiu? Ðá klausimà reikiaatsakyti grieþtai neigiamai. Paukðèiø Takas, susidëdamas daugiausia ið la-bai daug silpnutëliø þvaigþdeliø, dalyvauja regimame dangaus skliauto ap-sisukime. Dël to kiekvienu momentu keièia savo relatyvinæ padëtá paþvel-giant á horizontà ir á kryptis. Tuo yra aiðku, kad niekam, ir paukðèiams,Paukðèiø Takas negali tikti kelrodþiu.

Tuomet kilo klausimas, ar senovës lietuviai gal manæ, kad paukðèiai –keliauninkai orientuojàsi juo, kaip kelrodþiu. Buvo ir ðiaip, ir taip atsiliep-ta – ir taip, ir ne – ir klausimas dar ðiandien nëra iðspræstas. Taèiau teigia-mas manymas, autoriaus paþiûra, yra labai nepatikimas. Be palyginant re-tø iðimèiø, mûsø protëviai buvo ûkininkai, kurie labai artimai ir gyvai buvosusigyvenæ su gamta – tuomet dar þymiai arèiau kaip dabar, kadangi sàly-gos verste vertë juos tai daryti. Tai atsimenant yra ið tikro sunku sutikti sutuo, kad tokiems þmonëms galëtø ateiti mintis, jog Paukðèiø Takas galëtøbûti kelrodis. Tai bûtø suprantama, jei kuris nuo gamtos labai nutolæs mies-tietis sudarytø tokià netikusià mintá – ir tai jis greitai pastebëtø mintiesnetinkamumà.

Bet tuo klausimas tampa dar ádomesnis. Tat kà gi galvojo mûsø protë-viai vadindami ðá reiðkiná „Paukðèiø Taku“? Aiðkiai jauèiame, kad rankoseturime mûsø protëviø galvojimo vienà raktà, bet nemokame juo naudotis.

Antros rûðies pavadinimai yra: Baþnyèia, Dangaus Svarstyklës, Kibel-ka. Reikia pasakyti, ið kuriø asmenø ðie trys pavadinimai yra gauti.

Visi – jei ne atvirai, tai bent savyje – kiek nusiðypsome girdëdami kuráþmogø nuolatai operuojantá „sena aukle“. Ir èia bus operuojama „senomisauklëmis“. Tik, regis, ðioje vietoje dalykas ne toks jau ðaipus. Patyrimaiparodo, kad mûsø jaunoji karta staèiai niènieko nebeþino. Bet ðiuo atþvil-giu ir senesnës kartos þiniø gausumas nekiek tegausesnis. Belieka tiktaitikrai seni þmonës. Atsimenant, kad ypaè mûsø senukës iðlaiko daug tau-tybës þymiø, nëra kuo stebëtis, kad ir astronomijos atþvilgiu kaip tik josyra versmë.

Pavadinimai „Baþnyèia“ ir „Kibelka“ yra susiþinota ið Gruzdþiø ðei-mos senos auklës (Raseiniø apskr. Kelmës vals. Suvartavos dvaras). Ðita



senukë dar gerai atsimena pirmàjá sukilimà 1831–32 metais. Tuomet, ei-nant jos pasakojimais, ji turëjo bûti jau kokiø maþdaug 15 metø mergaitë.Ji mirë karo pradþioje. Vadinasi, Ona Paukðtytë Pegasà, Andromedà, Per-sëjø, Aurigà ir Gemini suglaudë á „vienà þvaigþdynà, kurá pavadino „Baþ-nyèia“. Pasak jos, pati Baþnyèia yra α β γ δ Pegasi; kitos ryðkios þvaigþdësesà baþnyèion einà maldininkai, bûtent δ β γ Andromedae, α δ μ Persei, β.Aurigae, α β Gemini; o α Aurigae (Kapela) yra kunigas. – Þvaigþdyno„Taurus“ galvà ji vadino Kibelka. Kad ir ligi ðiol dar nesusekta, ar kitoseLietuvos vietose sakomus þvaigþdynus vadina tokiais pat pavadinimais, ta-èiau tie pavadinimai neiðrodo jos paèios sugalvoti.

Pavadinimas „Dangaus Svarstyklës“ teko suþinoti ið Putvinskiø ðeimossenos auklës, kuri taèiau toli graþu nebuvo tokia sena kaip anksèiau saky-toji. Ji gyveno Raseiniø apskr. Kelmës vals. Ðilo Pavëþupio dvare ir mirëpo karo. Þvaigþdynus Cygnus, Lyra ir Aquila ji suglaudë á vienà þvaigþdy-nà, kurá pavadino „Dangaus Svarstyklës“. Pasak jos, α β γ η ζ ε δ Cygni yraSvarstyklës; Lyra yra viena Svarstykliø lëkðtë, ant kurios guli svoris, bûtentα Lyrae; Aquila yra antra svarstykliø lëkðtë, ant kurios guli svoris, bûtentα Aquilae. Apie ðità pavadinimà tenka sakyti tas pats, kas ir apie Paukðty-tës pavadinimus.

Iðëmus Didþiuosius ir Maþuosius Gráþaliø Ratus ir Ðienpjovius, visikiti pavadinimai yra tipiðkai lietuviðki. Pirmus tris ir kitos ariðkos tautos,bent savo senovëje, panaðiai vadino. Taèiau ir èia yra specifiniø skirtumø,kaip antai, paaiðkinamasis þodis „Gráþaliai“.

Ið mûsø dabar dar turimo þvaigþdynø pavadinimø turto sprendþiantapie protëviø toká turtà, tenka sakyti, kad jie turëjo turëti gausø turtà, kadjie turëjo akylai stebëti þvaigþdëtà dangø ir jo reiðkinius.

Kaip senovës visos tautos, taip ir lietuviai pirma turëjo vadinamus „Më-nulio metus“. Jie juos paveldëjo ið nomadø gadynës. Be to, tai aiðkiai áro-do þodis „mënuo“ ir dvylikos mënesiø periodas. Èia nekalbësime apie më-nesiø paèius vardus, nors reikia sutikti, kad ne tiktai jø vardai, bet ir jøsutvarkymas yra labai vykusiai sudaryti: trys eina tuo laiku ryðkiausiai pasi-rodanèiais paukðèiais, tai – Kovas, Balandis ir Geguþë; du eina þydinèiaismedþiais, bûtent Birþelis ir Liepa; trys ûkio darbais, tai – Rugpjûtis, Rug-sëjis ir Spalis; keturi klimato reiðkiniais, tai – Lapkritis, Gruodis, Sausis,Vasaris. Taèiau kol nëra árodyta, kad ir pavadinimai, ir sutvarkymas tikraiyra senoviðki, tol tenka abejoti jø senumu.

Kuomet lietuviai ið nomadø virto ûkininkais, tuomet ne Mënulio, betSaulës metai jiems buvo lemiamas laikotarpis. Bet tai ávyko veikiausiai dar


arijø bendroj gadynëje. Bûdami ûkininkai, jie negalëjo nepastebëti þymausskirtumo tarp Mënulio metø ir Saulës metø. Ið tikrøjø visame pasaulyjeplëtra ëjo ðiuo keliu. Dël to yra negalimas daiktas, kad nebûtø bet kaipsuderinæ abejus metus. Tik ðiandien niènieko neþinome apie tai, kaip tàsuderinimà vykino.

Beliktø dar kalbëti apie maþesná laikotarpá, apie savaitæ. Savaitës klau-simas visai bendrai dar yra keblus dalykas. Pirmu þvilgsniu atrodo, kad taivisai natûralus laikotarpis, kadangi esàs suriðtas su Mënulio fazëmis. Betarèiau ásiþiûrëjus, dalykas posmarkiai ðlubuoja. Tuo tarpu vis dar nëra ið-aiðkinta, ar arijai gavo savaitæ ið semitø, ar ir jie patys turëjo ðá laikotarpá.Kadangi mûsø kalba, bûdama labai senoviðka, iðlaikë daug senoviðkumo,tai galimas dalykas, kad susekus þodþio „savaitë“ savybes, bûtø áneðamaðviesos ir á ðità klausimà.

Svetimøjø istorikai praneða, kad senovës lietuviai ðventë periodinesðventes. Ðiandien tiksliai neþinome, kurios tai buvo ðventës. Einant ypa-tingomis apeigomis ir paproèiais galima tik spëti, kad tokiø ðvenèiø tarpebuvæ Velykos, Sekminës, Joninës ir Þolinës, kuriø bent pirmos trys tuometëjo, þinoma, kitokiais vardais. Bet kaip ten bebûtø, ðvæsti periodines ðven-tes jie ðventë. Dël to kyla klausimas, kaip jie susekdavo ðvenèiø laikà. Kaikurie, su kuriais teko kalbëtis ðiuo klausimu, pareiðkë paþiûrà, kad gali-mas daiktas, jog ðventës visai nebuvusios ðvenèiamos grieþtai paskirtu lai-ku, o taip sau maþdaug tinkamu laiku, paþvelgiant á gamtos reiðkinius. –Labai sunku sutikti su tokia paþiûra. Nereikia uþmirðti, kad visos ðios ðventësbuvo religinio pobûdþio. Tyrinëjimai parodë, jog tokios rûðies ðvenèiø svar-biausioji savybë buvo ta, kad visos apeigos iki smulkmenø bûtø grieþtaipildomos. Jei kas nors, kad ir smulkmena nebuvo einama, kaip apeigosreikalavo, tuomet manyta ðventæ ne tik nepasiekus tikslo, bet brandinuskaip tik prieðingus vaisius.

Dargi mums, vadinamiems moderniesiems þmonëms, tereikia truputápaþvelgt á save – ir rasime lygiai tà patá reiðkiná. Vienas svarbiausiø reikala-vimø buvo, kad ðventës prasidëtø ir pasibaigtø grieþtai paskirtu laiku. Betkyla klausimas, kuriuo bûdu senovëje susekdavo bent vienà definuotà lai-ko momentà, ið kurio iðeidami nustatë kitus momentus. Ðitas klausimasyra iðspræstas. Pasirodo, kad jau senovëje þmonës turëjo stebëjimø punk-tø, kuriuose vykino kad ir primityvius, bet jø tikslams pakankamai tiksliusastronominius stebëjimus. Jau seniau, dar neiðsprendus klausimo, buvoaiðku, kad kitaip negalëjo bûti, kadangi laikui sutvarkyti tëra viena prie-monë – astronominiai stebëjimai. Ðiandien visas ðis dalykas aiðkus, kadangi


yra surasti visai gerai iðlikæ stebëjimø punktø likuèiai. Toks stebëjimø punk-tas susidëjo ið dviejø diopteriø. Tokiø diopteriø iðlikæ tie, kuriais ëjo di-dþiuliai akmenys. Kitokios rûðies diopteriai, þinoma, senai praþuvo.

Èia nukreiptà á dangaus kûnà diopterá vadinsime – bet tik trumpumodëliai – objektyvu, nukreiptà á stebëtojo aká diopterà – okuliaru. Rastøjø iriðtyrinëtø stebëjimø punktø objektyvas yra – paprastai – du didþiuliu ak-meniu, tarp kuriø yra tarpas. Tarpo plotis parëjo nuo atstumo tarp objek-tyvo ir okuliaro, bet retai yra didesnis kaip 3 m. Ir okuliaras susideda ið –paprastai – dviejø gan dideliø akmenø, tarp kuriø yra tarpas, bet siaures-nis kaip tarp objektyvo akmenø. Yra surasta ir tokiø stebëjimø punktø,kuriø ir objektyvu, ir okuliaru ëjo tiktai po vienà akmená. Objektyvo irokuliaro jungiamoji linija nustato kryptá, kurià ðiandien vadintume vizura.Stebëjo, kuomet kuris daugiau kûnas – saulë, ryðki þvaigþdë – uþtekëdavolygiai vizuroje. Tuo buvo susektas pakankamai tiksliai definuotas laiko mo-mentas, nuo kurio pradedant susekdavo kitus reikalingus momentus arbaskaitant paras, arba Mënulio tam tikras fazes ir paras. Paskutinis bûdasmums atrodo kiek keistokas. Bet be reikalo nusistebëtume tuo bûdu, ka-dangi dar ir mes kai kada skaièiuojame lygiai tokiu pat keistoku bûdu. JukVelykoms susekti yra taisyklë: Velykø sekmadienis yra pirmas sekmadie-nis po pirmo pilnaèio, po pavasario lygiadienio.

Kadangi mûsø proseneliai ðventë periodines ðventes, dël to ir jie turë-jo turëti stebëjimø punktø ir turëjo susekti bent vienà laiko momentà permetus aukðèiau iðdëstytu metodu. Tuo kyla klausimas, kurie buvo jø stebë-jimø punktai. Akmeniniais diopteriais tegalëjo naudotis kraðtuose, kuriuosebûta didþiuliø akmenø ir ðiaip netrûko akmenø kitiems tikslams. Dël totokie punktai nebuvo suvartojami kitiems galams ir iðliko iki mûsø dienø.Lietuvoje visai nëra didþiuliø akmenø, bet ir ðiaip akmenø tiek maþa, kadpalyginant maþus akmenis pavadino dargi vardais, pavyzdþiui, Puntukas.

Bet Lietuvoj likæ kitø padarø, tarp kuriø ið tikro galëtø bûti senovësstebëjimø punktø. Tai yra ypatingos rûðies pilkalniai, ne paprastieji pilkal-niai. Ðios rûðies pilkalnis susideda ið kalno, kurio virðûnë yra maþa plokð-tuma (platforma). Prie kalno prisiglaudþia þemesnë, pailga, kartais ganilga aukðtuma, platformos pavidalo. Labai gerai iðlikæs tos rûðies pilkalnis,pavyzdþiui, randamas Paspanèiø dvaro þemëje, prie Karklënø miestelio.Jo vardas „Spanstai“. Jis taip puikiai iðliko, kad dar ðiandien visai aiðkiaimatomas kelias, kuris, kaip spiralë, eina kalnu á jo virðûnæ. Dar ðiandienðiuo keliu einama aukðtyn. Tokie pilkalniai pirmoje eilëje nederëjo stra-teginiams, o tik religiniams tikslams. Dar ðiandien toks pilkalnis ne per

LIETUVOS MOKSLAS


blogiausiai definuoja vizurà. Jei kalno virðûnëje ir þemesnës aukðtumosgale buvo po storà baslá, tuomet vizura buvo net gerai definuojama. Seno-vëje visur ir visados kunigai buvo pirmi, kurie ëmë tvarkyti laikà. Supran-tama, kad religinëms ðventëms tai buvo reikalinga. Dël to stebëjimø punk-tai buvo arba paèioje ðventovëje, arba bent arti prie jos. Vadinasi, aukðèiausakomieji pilkalniai patenkintø sàlygas. Dël to tenka manyti, kad tarp ðiøpilkalniø yra mûsø senovës stebëjimø punktø.

* * *Sanglauda:1) Senovës lietuviai su pamëgimu ir akylai stebëjo þvaigþdëtà dangø ir

jo reiðkinius.2) Jø astronominiø paþiûrø ir minèiø turtas buvo gausus, bet jie dar

nebuvo priëjæ mokslingø tyrinëjimø laipsnio.3) Pasiremdami stebëjimais – ne tuðèiomis fantazijomis – jie buvo susida-

ræ gan pilnà pasaulivaizdá. Ðis pasaulivaizdis neiðlaiko mokslingos kritikos.4) Dël 1) 2) ir 3) senovës lietuviai nieku gyvu nebuvo tiktai pusiau

kultûriniai þmonës. Atvirkðèiai: buvo pasiekæ toká kultûros laipsná, kurisbent nebuvo þemesnis uþ jø kaimynø laipsná.

5) Ðita kultûra þuvo. Ji buvo platinama þodþiais, o ne raðtu. Bent ikiðiol taip tenka manyti. Ji sutirpo nuolatinëse þûtbûtinëse kovose ir galøgale naujos religijos atneðtoje naujoje kultûroje. Dël to mokslui nëra nuos-tolio. Bet þmonijos kultûros istorijai yra nuostolio.

6) Yra pats paskuèiausias laikas senovës astronominio turto likuèiamsrankioti, kiek jø dar eina liaudies lûpomis. Jei tai neávyks tuètuojau, tuo-met galutinai pranyks viltis, kad galëtume dar papildyti savo senovës ðiosrûðies kultûros vaizdà.

7) Yra paskuèiausias laikas anksèiau sakytiems pilkalniams tyrinëtipaþvelgiant á tai, ar jø tarpe neatsirastø mûsø senovës stebëjimo punktø.Ðita viltis yra rimtai pagrásta. Tai reikia vykinti nedelsiant, kadangi pil-kalniai nyksta.

Kas negerbia savo praeities, nëra vertas ateities.

* * *Pasiûlymas:Mûsø mokyklø kosmografijos pamokose, kai dël þvaigþdynø pavadini-

mø, tikrai vieðpatauja netvarka. Tai aiðkiai parodo studentai, su kuriaispirmomis naktimis (observatorijoje – A. L.) staèiai negalima susikalbëti.



Yra trys keliai:a) Vadinsime visus mûsø padangëse matomus svarbesnius þvaigþdynus

tiktai bendrais tautiniais pavadinimais.b) Visus bendrus tautinius pavadinimus – iðëmus asmenø vardus – ið-

versime lietuviðkai ir ðiais lietuviðkais vertimais vadinsime þvaigþdynus.c) Visus ið protëviø paveldëtus þvaigþdynus vadinsime lietuviðkai, bet

visus kitus bendratautinius þvaigþdynø pavadinimus iðversime lietuviðkai –iðëmus asmenø vardus.

Bet bûtinai reikia panaikinti dabar esanti netvarka, kuri viskà sujaukia bejokios sistemos, kaip kam tinkama.

Kai kam galëtø iðrodyti, kad keliamas klausimas yra niekniekis. Betnereikia uþmirðti, kad dirbdamas didelius darbus þmogus yra lygiai tokspat, koks jis yra dirbdamas maþus darbus, niekniekius. Èia nedrástama pe-dagogams nurodyti, kuria kryptimi reikëtø eiti. Ðios krypties nustatymas –tai jø, pedagogø, dalykas.“1

Nuo gimnazijos metø B. Kodatis labai domëjosi kosmologijos pro-blemomis. Beje, kai, dar bûdamas gimnazistas, jis suþinojo, kad norsþvaigþdynø milijardai, bet beveik visi jie susideda ið tø paèiø medþiagø,kaip ir Þemë ir jos þvaigþdë – Saulë, tad ir këlë klausimus: kam Dievuireikëjæ tø milijardø ið esmës tokiø pat „standartiniø“ þvaigþdynø? KamAukðèiausiajam tiek jø prikurti, jei visuose anksèiau ar vëliau vyksta tiepatys procesai? Jokia protinga bûtybë neprigamintø vis tokiø pat nie-kam nereikalingø daiktø. Uþsiminæs apie tai savo parapijos kunigui, bu-vo tik jo pabartas dël tokiø minèiø ir pasiûlë daugiau melstis. Ið dalies tiejo jaunystës klausimai atsispindëjo kalboje 1924 m. geguþës 4 d. Lietu-vos universitete iðkilmingame susirinkime, minint filosofo E. Kanto(Kant) 200-àsias gimimo metines. B. Kodatis sakë: „Labai ádomi kosmo-genijos problema yra mûsø Saulës sistemos iðsiplëtojimas. Ðios proble-mos iðsprendimas galëtø bûti labai plaèios reikðmës, jeigu pasirodytø,kad mûsø Saulës sistemos iðsiplëtojimas yra tipingas, vad., jeigu jis bûtønormalinis kiekvienos þvaigþdës iðsiplëtojimas. Tuomet, suþinojæ mûsøsistemos iðsiplëtojimà, bûtume tikri, kad kiekviena normaliai iðsiplëto-janèios þvaigþdës raida eina maþdaug lygiais keliais.

Pirmas proto dràsuolis, kuris bandë iðaiðkinti Saulës sistemos iðsiplë-tojimà bendru, kosminiu dësniu, yra Emanuelis Kantas.

1 Kodatis B. Apie senovës lietuviø astronominæ medþiagà // Kosmos. K., 1936. T. XVIII.P. 10–16 ir 173–193.


Kanto laikais, kada arba niekas nedráso uþsiimti tokia milþiniðka minti-mi arba klaidinëjo bergþdþiomis svajonëmis, Kanto idëja ið tikro yra genia-lus þingsnis. Tikra yra, kad ðios rûðies kosmogonijos problema yra neatmez-gamai suriðta su Kanto vardu – kad didþiausias naujesniø bandymø skaièiusiðdygo ið Kanto idëjos – ir kad paskutinis þodis dar ðiandien nëra tartas […].

Kanto laikais buvo þinomos tiktai ðeðetas planetø. Uranas ir Neptûnasdar nebuvo þinomi. Jupiterio þinojo tiktai ketvertà mënuliø, o jis turi jødevynetà, kuriø aðtuntasis ir devintasis eina retrogradiðkai aplink planetà,vadinasi, atbulai, negu eina pati planeta aplink Saulæ. Saturno þinojo tik-tai penketà mënuliø, o jis turi jø deðimtá, kuriø vienas eina atbulai. Marsasturi du mënuliu, kuriø dviejø Kanto laikais neþinojo. Neþinodami në Ura-no, në Neptûno, neþinojo ir jødviejø mënuliø. Uranas turi ketvertà mënu-liø, kurie visi eina atbulai. Neptûnas turi vienà mënulá, kuris eina atbulai.Kanto laikais suvisai neþinojo asteroidø, arba maþøjø planetø; Þemës më-nulio tankumà tarë = 2 (jeigu Þemës tankumas prilyginamas vienetui), oið tikrøjø jo tankumas yra 0,61. Visa plati kometø teorija nebuvo þinoma.Visa gausi astronomijos ðaka, kuri tyrinëja vad. nejudamàsias (fix) þvaigþ-des ir nebulas (ûkanas) suvisai nebuvo iðplëtota. Apie tamsiàsias ûkanasniènieko neþinojo. Në viena þvaigþdþiø paralaksa dar nebuvo susekta. Dëlto neturëjo tikslaus (exact) supratimo apie þvaigþdþiø nuotolius ir apienejudamøjø þvaigþdþiø sistemos dimensijas; nieko neþinojo apie PaukðèiøTako struktûrà. Be to, reikia neuþmirðti, kad tais laikais matematika niekugyvu nebuvo tiek patobulinta, kiek ji ðiandien yra (Gauss’as gimë 1777 m.).Tai visa apmàstant negalima nesistebëti Kanto genialumu, jeigu atsimeni,kad jo idëjos ir dar ðiandien, kaip virðiau matëme, nëra atgyvenusios, benttiek, kiek jos lieèia Saulës sistemos iðsiplëtojimà – einant atbulai, vad.,pradedant nuo dabartinës padëties, einant pradþios link. Bet jeigu kartusu Kantu statome sistemà ið chaoso, tuomet susiduriame su sunkenybë-mis, kuriø ðiandien negalime apgalëti.“1

B. Kodatis savo þinias apie Visatà ir jos stebëjimø duomenis, taip patkitø astronomø pasiekimus toje srityje ið dalies apibendrino savo straips-nyje „Ið naujausiø pasaulio sutaisymo tyrimø“. Jame raðo: „[…] Visø pir-ma turime susitarti, kuriuo matu matuosime universumà. Matas, kuriuonaudodamiesi matuojame universumà, yra „þvaigþdës tolis“, kurá astrono-mai paprastai vadina „parsec“. Parsekas yra ilgis, kuris yra 206265 kartø di-desnis uþ Þemës kelio aplink Saulæ didájá pusaðá. Vienam parsekui atitinka

1 Kosmos. 1925. Nr. 6. P. 385, 386.


1" (vienos sekundës) paralaksai; tai reiðkia: jeigu nuo Saulës atsitolinsime206265 kartus tiek, kiek Þemë yra atstu nuo Saulës, tada kampas tarp Sau-lës ir Þemës, matuotas ið nusakytos vietos, bûtø = l". Ðviesa skrenda persekundæ 299860±30 km (Newcomb). Ilgá, kurá ðviesa perbëgtø per viene-rius metus, vadina „ðviesmeèiu“. 1 parsekas = 3,26 ðviesmeèiø. Tai nusa-ko: kol ðviesa skrenda per 1 parsekà, praslenka 3,26 metø. Taigi 1" para-lakso = l parsekas = 3,26 ðviesmeèiø = 3,08568 x 1013 km […].

Þvaigþdþiø sistema sudaro suplokðtintà apsukamàjá kûnà, kuris iðrodomaþdaug kaip læðis. Jame yra nuo 5 iki 10 milijardø þvaigþdþiø. Jeigu þvaigþ-dþiø tankumà paþymësime raide d ir dësime Saulës apylinkëse d = l, tuo-met d = 0,01 Paukðèiø Tako aðigaliø atþvilgiu bus 1200 parsekø ir PaukðèiøTako plokðtumoje 9000 parsekø. Èia pateikiamoji lentelë yra iðtrauka iðKapteyno darbø, d èia pateikta ketvertui krypèiø, bûtent, galaktinë (Paukð-èiø Tako) platuma 0°, 30°, 60° ir 90°. Tai reiðkia: 0° tai yra d paèioje Paukð-èiø Tako plotmëje; 30° yra tas d, kurá randame tame apskritume ant dan-gaus skliauto, kuris nuo Paukðèiø Tako plotmës 30° atstu ir á vienà, ir áantrà pusæ, ir t. t.

Ðituos skaièius dar iliustruojame braiþiniu: ab yra Paukðèiø Tako

galaktinë platuma; pridëti prie linijos ab skaièiai reiðkia parsekà; kryptys,prie kuriø randasi skaièiai 30°, 60", 90', yra galaktinë platuma 30" ir t. t.Kreivosios yra lygaus d linijos. Prie ðiø kreivøjø besirandantieji skaièiaireiðkia d, jei d Saulës apylinkëse dëta = l. Labai ádomus reiðkinys tai, kadlæðis prie aðigaliø yra truputá áspaustas.

Ðitame læðy þvaigþdës nëra iðbarstytos be jokios tvarkos. Vidujinë læðy-je tvarka yra greièiausiai bipolariai spiralinë (ávija). Tai reiðkia: þvaigþdësyra iðsidësèiusios spirale, kuri turi dvi ðakas, kuriedvi iðeina ið branduolio(centro) ties viena antra.

Galaktinė platuma 0o 30o 60o 90o

d d d dŽvaigždės tolių (parsekais)250 1,00 0,48 0,40 0,41400 0,79 0,32 0,22 0,20630 0,58 0,19 0,11 0,0721000 0,36 0,098 0,040 0,0201600 0,21 0,046 0,013 0,00422500 0,11 0,019 0,0032 0,000654000 0,050 0,0068 0,00068 0,0000766300 0,021 0,0021 0,00012 0,000006810000 0,0078 0,00062 0,000017 0,00000045

LIETUVOS MOKSLAS


Visa tai lieèia tiktai þvaigþdes. Bet, be jø, tarp dangaus kûnø yra darþvaigþdþiø dulkiø ir ûkanø. Ilgai niekas tikrai negalëjo sakyti, kokià rolævaidina ðios krûvos ir ûkanos […].

Þvaigþdþiø sistema yra tiek þinoma, kiek tai leidþia mûsø dienøprietaisai, aukðtesnës ir aukðèiosios matematikos metodai […]. Þvaigþ-dþiø sambûrius reikia grieþtai skirstyti á dvi grupes, bûtent:

1) Retieji sambûriai, tai yra tokios, kuriose sulyginamai maþa þvaigþ-dþiø ir þvaigþdës sulyginamai tolimos nuo vienos kitø.

2) Rutuliniai sambûriai, tai yra tokios, kuriose yra bent keletas deðim-èiø tûkstanèiø þvaigþdþiø maþame plote.

Ûkanø yra trejetà grupiø, bûtent:1) Netaisyklingos ûkanos, kurios beveik visos yra didelës.2) Planetarinës ûkanos ir3) Spira1inës ûkanos […].Gerbiamieji skaitytojai turbût yra matæ vienà kità tokiø sambûriø, nes

jø vaizdø randasi beveik kiekvienoje populiarioje astronomijoje arba irkosmografijos vadovëlyje. Labiausiai þinomas ir labai graþus sambûris yraHerkulio þvaigþdyne. Jos pavadinimas – N.G.C 6205, arba ir Messier 13.Ðitas sambûris uþima ant dangaus skliauto plotà, kurio skersmuo = 15'.Saulës skersmuo yra = 32' (maþdaug), Mënulio = 31'. Taigi kalbamasissambûris uþkloja 1/4 Mënulio skritulio. Jei suskaitysime þvaigþdes iki 20m

(silpnesniø þvaigþdþiø nerodo ir Mont Wilsono observatorijos milþiniðkiprietaisai), tuomet ðiame plote yra maþø maþiausia 100000 þvaigþdþiø. Bet



tai yra pats maþø maþiausias skaièius – (Shapley). Kituose sambûriuose,kuriø maþiausios skersmuo = 0',7, yra bent tiek pat þvaigþdþiø (Shapley).Þvaigþdþiø sambûriø daþnumas (Häufigkeit, fréquence) yra radijo ir ryð-kumo funkcija. Jei radijà paþymësime r ir ryðkumà i, tuomet daþnumas yrad = f (r, i). Funkcijos f (r, i) ypatybës yra tokios: jei r dësime pastoviudydþiu, tada yra f (r, – 6) = 0. Bet maþëjant i, þvaigþdþiø skaièius vidutinið-kai labai smarkiai didëja. Didþiausias ligi ðiol rastas r yra = 30' (krûvosN.G.C. 5139) ir maþiausiasis r=0',7 (krûvos N.G.C. 7006). Taigi yra f (r>30',i) = 0 ir f (r<0',7, i) = 0. Juo r ir i maþëja – iki tam tikro minimumo, – juosmarkiau didëja þvaigþdþiø skaièius. Dël to aplink sambûriø centrus yratiek daug þvaigþdþiø, kad net milþiniðkais kalbamaisiais prietaisais nebe-galima skirstyti jø pavienëmis þvaigþdëmis. Dël to paduotasai (N.G.C. 6205)þvaigþdþiø skaièius palieèia tiktai suskaitytas þvaigþdes. O tikras jø skai-èius turi bûti keleriopai didesnis. Jei ásivaizdiname, kad toks sambûris yradujø kamuolys ir kad þvaigþdës – ðiø dujø molekulës, tuomet þvaigþdþiøsûdrumas (Sterndichte) yra toks pat kaip dujø kamuolio sûdrumas; jei ka-muolys randasi adijabatinëje pusiausvyroje ir specifiniø ðilimø santykis bûtø= l,2 (Bailey, Pickering, Plummer, von Zeipel, Strümgreen ir Scheiner,Luderidorff, Küstner). Tuo tarpu nemokame iðsiaiðkinti, kà reiðkia ðis reið-kinys. N.G.C. 6205 bendras regimasis ryðkumas yra 5,m8, bet jos pavieniøþvaigþdþiø ryðkumas ne didesnis kaip 13m. Taigi mûsø Universiteto refrak-toriumi matome ðità sambûrá, bet negalime matyti pavieniø þvaigþdþiø,kadangi ðis refraktorius iðskiria iki 11,m5. O tokiø sambûriø ligi ðiol yrasurasta 95. Galima gan dràsiai sakyti, kad ðiø dienø prietaisais vargu rasi-me daugiau. Sambûriai nëra lygiai iðbarstyti visame dangaus skliaute. At-virkðèiai! Beveik visi randasi nuo 235° iki 5° ilgumos, o ðitame gabale yraprie 325° aiðkus sambûriø skaièiaus maksimumas […].

Stebint þvaigþdes ávairiais pozicijos kampais susekta, kad jø sambûriaiyra elipsoidiniai. Tiktai keletas rutuliðki. Bet tai nereiðkia, kad jie yra tiks-lûs rutuliai. Sambûriai visokiø ryðkumø þvaigþdþiø yra elipsoidiniø formø.Iðimtá sudaro tiktai paèios ryðkiausios. Be to, pasirodo, kad daugelio sam-bûriø pusiaujø plokðtumos yra lygiagretës su Paukðèiø Tako plokðtuma.Tai nusako aiðkiai, kad tarp sambûriø ir þvaigþdþiø sistemø yra kokie taisantykiai […].

Jau seniau (Bailey) buvo susekta, kad sambûriuose randasi palyginantnepaprastai daug þvaigþdþiø, kurios periodiðkai keièia ryðkumà. Mes va-dinsime jas „kintamomis“ (Veränderliche). Pasirodë, kad beveik be iðim-ties visos sambûriø kintamosios priguli prie kintamøjø tipø z geminorum,


δ Cephei ir Antagolo. ζ geminorum tipo ryðkumo svyravimas yra maþdaug0,5m ir jo periodo 8h iki 10h. δ Cephei tipo ryðkumo svyravimas yra ne visailm ir periodo 15h iki 20h. Antagolo tipo abu dydþiai yra truputá didesni uþ lm

ir periodo 12h iki 15h.Tarp kalbamøjø kintamøjø periodø ir ryðkumø yra tam tikras santykis –

arba dësnis – taip, kad þinant tokios rûðies kintamosios periodà, tuojaugalima labai tiksliai susekti jos absoliutø ryðkumà. Daugiau èia negalimeleistis á ðità labai ádomø, bet ir labai komplikuotà dalykà. Þinant absoliutøir regimà ryðkumà, tuojau galima susekti þvaigþdës paralaksà, vad., jos to-lumà […].

Ryðkiausiøjø kintamøjø absoliutus ryðkumas yra beveik pastovus dydis(konstantë). Skirtumai nuo pastovumo yra labai maþi. Bûtent, jø absoliu-tus ryðkumas yra = –1, m5 […]. Susekta, kad maþø maþiausia iki 100000ðviesmeèiø tolumo ðviesa erdvëje nëra absorbuojama. Tai nusako: tarpga-laktinëje erdvëje iki 100000 ðviesmeèiø neegzistuoja absorbcijos arba jiyra tiek maþa, kad jos visai nereikia paisyti […]. Pastebëta dar ðtai kas: juosambûris maþesnis, tuo ryðkumas ryðkiausiøjø þvaigþdþiø silpnesnis, o taibeveik visai proporcingai […]. Naudojantis susektais paralaksais pasiro-dë, kad ðita hipotezë yra taip teisinga, kad mes galime jà skaityti kaip visaitikslià. Þinoma, visiðkai tiksli ji nebus, bet netikslumas tegali bûti toks ma-þas, jog jis në kiek negali iðkraipyti bendro vaizdo, o daugiau negu bendrovaizdo tuo tarpu laukte negalima laukti […]. Sambûriø absoliutûs ryðku-mai yra beveik tiksliai pastovus dydis, bûtent–8,m8. Tai reiðkia, kad jø kiek-viena þvaigþdë yra maþdaug 275000 kartø ðviesesnë negu mûsø Saulë. Tai-gi visi keturi metodai suteikia tà patá daviná: þvaigþdþiø sambûriai yra be-veik lygiai dideli, o jø skersmenys yra maþdaug 500 ðviesmeèiø. Tai yralabai nuostabus dalykas, kurio reikðmës ðiandien në kiek dar nesupranta-me […]. Tai ið dalies paaiðkina brëþinys. Jo centre randasi saulë. Koncen-triniai apskritumai yra parsekai. Skaièiai prie iðorinio apskritumo yra ga-laktinës ilgumos. Sambûriø atokumai nuo Paukðèiø Tako plokðtumos yraiðreikðti vilyèiomis. Reikia ásivaizdinti, kad ðios vilyèios stovëtø staèiai antpopieriaus plotmës. Iðtisos vilyèios reiðkia, kad sambûris yra á ðiauræ, su-trauktosios – kad á pietus nuo Paukðèiø Tako plokðtumos.

Vilyèiø ilgumas pateiktas parsekais. Vilyèiø pëdos (Fusspunkte) yrasambûriø tolumø nuo Saulës projekcijos ant Paukðèiø Tako plokðtumos.Ðitas braiþinys mums nusako: visi sambûriai yra toliau nuo mûsø neguþvaigþdþiø sistemø ribos. Tolimiausias sambûris – N.G.C. 7006 – yra atstu67000 parsekø = 220000 ðviesmeèiø. Artimiausias sambûris yra atstu 7000


parsekø. Visø sambûriø ketvirtis yra toliau nuo mûsø negu 30000 parsekø= 100000 ðviesmeèiø. Ir jø atstumai nuo Paukðèiø Tako plokðtumos yradideli. Imkime, N.G.C. 4147 yra atstu daugiau negu 50000 parsekø. Visisambûriai yra tarp 195° iki 41° ilgumos. Visoje erdvëje tarp 41°–195° nëranë vieno sambûrio. Jø skaièiaus maksimumas grupuojasi aplink 325° ilgu-mà. Visi sambûriai sudaro sistemà, kurios pavidalas yra elipsoidas, taèiaumaþiau suplokðtintas negu þvaigþdþiø sistemos elipsoidas.

Dabar ásivaizdinkime, kad nukeliaujame nuo Saulës – arba nuo Þe-mës; tai yra, þinoma, tas pats, jeigu kalbama apie tokius tolumus – toli áerdvæ, bûtent linkui punkto, kurio galaktinë platuma = 0° ir galaktinë il-guma = 325°– 90° = 235° (Galëtumëme keliauti link punkto: platuma =0°, ilguma = 325°+90°–360 = 55°). Nukeliaujame gan toli, sakysime, kele-tà milijonø ðviesmeèiø. Ið to kelionës galo observuotumëme punktà: pla-tuma = 0°, ilguma 55°. Tuomet matytumëme sistemà, kuri susideda 1) iðjuostos ir 2) abipusiai ðios juostos yra plotas, kuris kitaip atrodo negu pati

LIETUVOS MOKSLAS


juosta. Bet juostos ilgoji aðis (lange Halbierungslinie) yra simetrijos linijareiðkiniams, esantiems kalbamuose dvejuose plotuose. Juosta yra 2600 par-sekø platumo, 1300 parsekø á ðiauræ nuo ilgosios aðies ir 1300 parsekø ápietus nuo ðios aðies. Ðitoje juostoje randasi visa þvaigþdþiø sistema, vad.,visos pavienës þvaigþdës, reti þvaigþdþiø sambûriai, netaisyklingi ûkai irplanetariniai ûkai. Bet juostoje nëra në vieno sambûrio. O minëtuose dve-juose plotuose randasi sambûriai, bet èia nëra në pavieniø þvaigþdþiø, nëretø þvaigþdþiø sambûriø, në netaisyklingø, në planetariniø ûkø. Kur irkaip rastumëme spiralinius ûkus, to neþinome […].

Bet erdvëje yra elipsoidiniø sistemø, kurias sudaro ir rutuliniai þvaigþ-dþiø sambûriai. Ilgasis ðios sistemos skersmuo yra bent 100000 parsekøilgumo. Maþasis skersmuo – bent 50000 parsekø ilgumo. Abipusiai ðiossistemos pagrindinës plotmës (tai yra ilgojo skersmens apsukamoji plokð-tuma) yra sluoksnis, kuriame nëra rutuliniø sambûriø. Ðitas sluoksnis yramaþdaug 2600 parsekø storio. Ðitame sluoksnyje, bet ne centre, o taip patpastumtame á kraðtà, tarp didesnës sistemos ir maþos sistemos centrø yra20000 parsekø, yra debesø gerokai plokðèio elipsoido formos, kurio didy-sis skersmuo maþdaug 10000 parsekø ir maþasis – 2000 parsekø. Jo struk-tûra yra bipolariðkai spiralinë. Maþos sistemos pagrindinë plokðtuma su-tampa su didesnës sistemos pagrindine plokðtuma. Visi reiðkiniai nusako,kad maþa ir didesnë sistema sudaro vienà bendrà sistemà. Maþoje siste-moje, bet ne centre, o kiek pastumta ið centro, yra raudonai geltona visaineþymi þvaigþdë-nykðtukë, kuri jau sulaukë senatvës. Tai yra mûsø Saulë.

Tokia yra ðiø dienø paþiûra, þinoma, visai apgraibomis atpasakota. Pa-þiûra remiasi statistika ir tomis iðvadomis, kurias susekë matematika nau-dodamasi kalbamàja statistika. Atpasakotas vaizdas yra tiktai visai sche-matiðkas vaizdas.

Tolimesnis ðios rûðies astronominiø darbø tikslas yra susekti, kas taiyra tie spiraliniai ûkai ir kaip jie santykiauja su didesniàja ir maþàja siste-ma. Tuo tarpu tiek yra þinoma, kad jie yra dar daug toliau nuo mûsø negurutuliniai þvaigþdþiø sambûriai. Bet visi metodai jø paralaksams susektiligi ðiol nebuvo apvainikuoti pasisekimu. Kiek galima matyti ið mums pri-einamos literatûros (iki 1922 metø), dauguma astronomø laikosi tos pa-þiûros, kad spiraliniai ûkai yra labai tolimos kitos sistemos paukðèiø takas,kuriø raidos padëtis yra kitokia negu mûsiðkio. Taèiau to neþinoma. Betgitenka pabrëþti, jog yra ir garsiø ðios paþiûros prieðininkø.“1

1 Kosmos. 1924. T. V. P. 314–319.



B. Kodaèio laikais astronomø skelbiamai minèiai apie „vienalaiká þvaigþ-dynø ir jø galaktikø susidarymà“ – sprogimà prieðtaravo matematiniaisskaièiavimais nustatyta þvaigþdynø masë – ji buvo keliasdeðimt kartø ma-þesnë, negu teoriðkai turëjo bûti. Tam paaiðkinti jis bene pirmasis Lietuvo-je ëmë skelbti apie egzistuojanèias „tamsiàsias kosmines mases“. Apie taijis „Kosmoso“ þurnale paskelbë ir atskirà straipsná. Kai kurios iðtraukos irmintys ið to B. Kodaèio straipsnio:

„[…] Pagrindinis klausimas, ar ðvieèianèios masës galëjo atsirasti ið tam-siøjø masiø ir ar dabar ðvieèianèios masës gali pavirsti tamsiosiomis? Atsa-kymo, þinoma, savo laboratorijose negalime gauti, nes Kosmose susidu-riama su visai kitokiomis sàlygomis, negu yra mûsø laboratorijose. Tadreikia ieðkoti, ar paèiame Kosmose yra daviniø, kurie patvirtintø, kad da-bartinës ðvieèianèios masës galëjo atsirasti ið tamsiøjø ir vël virsti tamsio-siomis […].

Erdvæ paskirstome á dvi dali. Vienoje dalyje randasi mûsø PaukðèiøTako sistema, galbût ir dar þvaigþdþiø rutuliniø krûvø (sambûriø) sistema.Likusioje dalyje randasi kiti objektai. Pirmà dalá vadiname „intergalaktineerdve“, antrà – „ekstragalaktine erdve“.

Intergalaktinëje erdvëje tikrai yra tamsiø masiø, nors ligðiol dar nepa-sisekë konstatuoti nei ðviesos bendros absorbcijos, nei selektinës asborb-cijos, nei ðviesos iðbarstymo [...]. Ligðiol yra konstatuota tiktai ðeðëlio efektas(Bescbattungseffekt, effet d’ombragement) ir apðvietimas. Vadinasi, tuotarpu suèiumpame tiktai tankias tamsias mases, tamsiø masiø debesius. Okitos rûðies daviniai, be abejojimo, rodo, kad, be ðiø debesø, intergalakti-nëje erdvëje turi egzistuoti dar kitos tamsios masës. Vëliau man kilo abe-jojimas, ar antros rûðies tamsios masës negalëtø bûti tos paèios, kaip pir-mos rûðies. Vadinasi, kad ið labai toli þiûrint galëtø pasirodyti, kad mûsøSaulë, gal su kai kuriomis jai artimomis þvaigþdëmis, randasi tamsiø masiødebesyje. Imkime, kaip Sietyno þvaigþdës.

Apgalvojimai rodo, kad turi bûti dar treèios rûðies tamsiø masiø, jeiguyra patenkintos tam tikros, regis, átikimos sàlygos. Pradëkime nuo palygi-nimo: imkime, kad yra didelis skaièius beveik vienodø, gerai definuotøindividø, kad pavienio individo egzistavimo laikas esàs labai trumpas, pa-lyginus já su rûðies egzistavimo laiku. Tomis priemisomis einant, turi bûtidaugiau pranykusiø individø, negu ðiuo momentu gyvenanèiøjø. Iliustruo-ti imkime þmones. Þmogus yra gerai definuotas individas. Jø yra didelisskaièius, rodos, arti dviejø milijardø. Visi buvæ ir dabar gyvenantieji þmo-nës sudaro rûðá. Palyginus su vieno þmogaus egzistavimo laiku, rûðies


egzistavimo laikas yra labai ilgas. Dël to turi bûti daugiau pranykusiø þmo-niø negu ðiuo momentu gyvenanèiø. Taip ið tikrøjø yra.

Mëginkime pritaikinti taisyklæ savo þvaigþdþiø sistemai, vad. Paukð-èiø Tako sistemai. Ðiandien esame priversti sutikti, kad þvaigþdë yra in-dividas – toks individas ir gerai definuotas, – individai, vad., þvaigþdës,yra labai vienodi, net sakoma: nuostabiai vienodi – jø yra didelis skai-èius, jos ið tikro sudaro rûðá – vienos þvaigþdës egzistavimo laikas yralabai trumpas, palyginus su þvaigþdþiø sistemos egzistavimo laiku. Dël toturi bûti daugiau jau pranykusiø þvaigþdþiø, kaip dabar esamøjø, – kitaipsakant: turi bûti daugiau jau uþgesusiø þvaigþdþiø negu dabar ðvieèian-èiøjø […].

Ðiandien esame ásitikinæ, kad þvaigþdë gimsta milþinu, o mirðta nykð-tuku […]. Sakysime, mes atsiradome tuomet, kuomet jauniausias gyven-tojas yra senesnis negu 20 metø. [...] ir per 20 metø prieð mums atsiradusjoks gyventojas nemirë, dël to nepastebime nei gimstanèiøjø, nei mirðtan-èiøjø. Ðis palyginimo pritaikymas Kosmosui yra aiðkus ir lengvas.“1

B. Kodatis vienas pirmøjø Lietuvoje dràsiai këlë mintá ir apie gyvy-bës galimumà Visatoje. Tai ið dalies atsispindi ir jo straipsnyje „GyvybëVisatoje“. Jo pradþioje autorius nurodë, kad jis nagrinëjæs tik mûsø Þe-mëje þinomas gyvybës formas ir tik toká galimumà kituose dangaus kû-nuose:

„Visi mums þinomi gyvybës reiðkiniai yra susijæ su baltymais ir jokiagyva bûtybë negali egzistuoti be vandens. Be to, mum þinoma gyvybë eg-zistuoja nuo –100oC iki +100oC temperatûros ribose […].

Arèiausiai prie Þemës yra Mënulis. Já galime smulkiai iðtyrinëti. Jotyrinëjimai visai aiðkiai parodo: dabar ant Mënulio nëra jokio vandens.Taigi dabar ant Mënulio nëra gyvybës. Mënulyje nëra maþø maþiausiø þy-miø, kad ant jo pavirðiaus kada nors bûtø buvæ vandens. Taigi ant Mënulioniekados nebuvo gyvybës. Visai nebereikia kreipti dëmesio á Mënuliotemperatûrà, kadangi jau vien vandens nebuvimas á mûsø klausimà atsa-ko neigiamai.

Toliau paeiliui aplankykime kiekvienà planetà: Merkurijø, Venerà, Mar-sà, Jupiterá, Saturnà, Uranà, Neptûnà ir Plutonà.

Merkurijus. Nors Merkurijø labai sunku tyrinëti, taèiau kai kas vis dël-to jau susekta, bûtent: Merkurijus neturi tiek atmosferos, kad ðiø dienøtyrinëjimai jà parodytø. Dël to jo atmosfera, jei jis jos kiek turëtø, turi bûti

1 Kodatis B. Apie tamsias kosmines mases // Kosmos. 1931. T. XII. P. 157–164.


labai reta. Visi tyrinëjimai neabejojamai rodo, kad Merkurijaus pavirðiusturi bûti panaðus á Mënulio pavirðiø. Merkurijaus pavirðiaus temperatûraeina nuo maþdaug +220°C nakties metu, iki +420°C pietø metu. Dël toklausimas baigtas: ant Merkurijaus nëra gyvybës.

Venera (Auðrinë, Vakarinë). Venerà tyrinëti yra beveik taip pat sunkukaip ir Merkurijø. Betgi apie Venerà þinoma truputá daugiau kaip apieMerkurijø.

Savo fizikinëmis savybëmis Venera yra tokia panaði á Þemæ, kad tai yratiesiog Þemës dublikatas, kuris tik þymiai artimesnis prie Saulës. Veneratikrai turi atmosferà, kuri yra kiek sûdresnë kaip Þemës atmosfera. Vene-ros atmosferoje ávyksta, kaip ant Þemës, prieblandø ir prietemø reiðkiniai.Atmosferos aukðtis yra maþdaug 80–100 km. Tai nuostabiai sutinka su mûsøÞemës atmosferos tam tikrø sluoksniø aukðèiu. Toje atmosferoje yra labaitirðtø debesø klodas. Jis yra toks tirðtas, kad iki ðiol dar niekuomet nërapavykæ pamatyti Veneros patá pavirðiø. Debesys, kurie sudaro ðá klodà,atspindi Saulës ðviesà lygiai tokiu pat bûdu, kaip daro mûsø debesys. Dëlto kyla mintis, kad ðitie debesys galëtø bûti, kaip mûsiðkiai, vandens garøkondensacijos produktai. Tik nuostabus yra dalykas, kad labai geromis sà-lygomis labai rûpestingai padaryti spektrografiniai tyrinëjimai neparodonë maþiausios þymës, kad Veneros atmosferoje bûtø vandens ir deguo-nies. Tie atmosferos sluoksniai, kuriø atspindëta ðviesa patenka á mûsøprietaisus, susideda, taip reikëtø spræsti ið spetktrogramø, bemaþ vien iðCO. Tai yra tos dujos, kurias lietuviai vadina smalkëmis.

Bet visi ðitie duomenys dar grieþtai neárodo, kad Veneros atmosferojeið tikrøjø nëra vandens ir nëra deguonies. Yra visai galima, kad vandens irdeguonies rastøsi þemuose atmosferos sluoksniuose po debesø klodu. Taipjuk yra ir mûsø Þemës atmosferoje, kurioje visas vanduo praktiðkai randa-si maþdaug 10 km þemumo sluoksniuose. Naujausi tyrinëjimai (Handbuchder Astrophysik. Das Sonnensystem. 1929) parodë, kad Veneros atmosfe-roje yra, kaip mûsø atmosferoje, pasatinës srovës. Tie patys tyrinëjimaiparodë, kad Veneros apsisukimas aplink savo aðá negali bûti toks ilgas, kadjos para bûtø lygi su jos metais. Jos apsisukimas tegali bûti maksimalinistoks ilgis, kaip kelios mûsø paros; labiausiai reikia manyti, kad Venerospara esanti maþdaug tokio ilgio kaip mûsiðkë. Veneros temperatûra – þi-noma, temperatûra tø sluoksniø, kuriuos galime tyrinëti, – eina nuo maþ-daug 0°C nakties metu iki +60°C pietø metu. Po debesø klodu temperatû-ra turi bûti vienodesnë ir ypaè negali kristi iki 0°C. Veikiausiai reikia lauk-ti, kad tenai nakties metu temperatûra bûsianti nuo +10° iki + 20°C.

LIETUVOS MOKSLAS


Jei dar atsiminsime, kad aukðtuose Þemës atmosferos sluoksniuosetëra maþa deguonies ir kad Þemës plëtros ankstyvesniuose laikotarpiuose –kaip geofizikai ir geologai, regis, mano – Þemës atmosferoje buvæ þymiaidaugiau dujiniø anglies + deguonies junginiø, – tuomet negalima neigti,kad dabar Venera galëtø bûti tokiame plëtros laikotarpyje, kuriame Þemëbuvo jau þymiai anksèiau.

Dël to ir negalima neigti paþiûros, kad ant Veneros galëtø bûti gyvybësreiðkiniø arba dar bus. Taèiau apie tai nieko tikra neþinome, kadangi tuotarpu dar ið viso apie Venerà per maþai þinome.

Marsas. Ði planeta yra puikus pavyzdys to, kà gali sukurti laki nekom-petentingø þmoniø fantazija, nesivarþanti jokiomis proto priemonëmis irjokiais stebëjimø duomenimis.

Ko tik ten ant Marso – populiariø literatø þodþiais – nebuvo ,,objektin-gai“ surasta?! Ten esama stebuklingos kanalø sistemos, tvenkiniai – vëlstebuklai. „Marsieèiai“ ðiais kanalais drëkina savo sausus laukus. Inþinie-riai–genijai tvarko viskà. Laukuose klesti javai, kuriuos per metus tris kar-tus pjauna, kaip senovës Mesopotamijoje (Herodoto praneðimais). Tenant Marso tiktai viena tauta, viena kalba, karø nebëra. „Marsieèiai“, turë-dami nuostabius astronominius prietaisus, stebi mûsø barbariðkà gyveni-mà ir duoda mums ðviesos signalus, norëdami susikalbëti su mumis ðvie-sos Morzës abëcële ir t. t. ir t. t.

O kuo rëmësi visos ðitos þinios? Nagi vienu neatsargiai pasirinktu pa-vadinimu ir keletu neaiðkiø ðviesesniø dëmiø ant Marso. Tai ir visas pa-grindas!

Ðis neatsargiai pasirinktas pavadinimas yra þodis „kanalai“, kuriuo ast-ronomas Schiaparelli apibûdino kai kuriuos neaiðkius Marso reiðkinius.Pats Schiaparelli në sapnuoti nesapnavo, kad ðitie neaiðkûs reiðkiniai iðtikro bûtø vandens kanalai! Astronomai, kurie astronomijos þurnaluosepaskelbë, kad jie Marse yra pastebëjæ ypatingas ðviesias dëmes, në ið tolonemanë, kad tai bûtø telegramos! Tà visà sufabrikavo astronomijos „po-puliarintojai“.

Kà ðiandien tikrai þinome apie Marsà? Marsas apsisuka aplink savoaðá per 24 val. 37 min. 22,6 sek. Taigi jo para yra bemaþ tokia pat kaipmûsiðkë. Jo metai yra ið 669 mûsø parø, vad., jo metai yra bemaþ 1,8 mûsømetø. Marso apsisukimo aðies paðlijimas yra bemaþ toks pat kaip Þemësaðies. Dël to Marse yra pavasaris, vasara, ruduo ir þiema. Tik Marso metaiyra bemaþ du kartu ilgesni kaip Þemës metai. Marsas tikrai turi atmosfe-rà, kuri taèiau yra daug retesnë kaip Þemës atmosfera. Marso orbitos



ekscentricitetas yra þymiai didesnis kaip Þemës orbitos ekscentricitetas, irdël to Marsas, bûdamas toliau nuo Saulës, gauna 30% maþiau ðilimos kaiptuomet, kada jis yra arèiausiai prie Saulës. Visi ðitie duomenys sako, kadMarso atmosferos klimatinës sàlygos turi bûti smarkiai kitokios nei mûsøorø sàlygos.

Marso pavirðiuje negali bûti kiek didesniø vandens masyvø, kadangi irrûpestingiausiais stebëjimais dar niekados nebuvo pastebëta Saulës atspin-dþio vandenyje. Ðità atspindá tikrai matytume ðiø dienø net gana maþaisprietaisais. Be to, geriausiomis sàlygomis labai rûpestingai atlikti spektrog-rafiniai tyrinëjimai neparodë në maþiausios þymës, kad Marso atmosfero-je bûtø bent kiek vandens ir deguonies. Jei Marso atmosferoje ir ant pa-ties Marso ið tikro yra vandens, tuomet jo tenai turi bûti labai labai reta.

Marso atmosferoje tikrai ávyksta kondensacijos produktai. Bet ar tai yravandens garai, tuo tarpu visiðkai neþinome. Naujausiu laiku tyrinëtojø dau-guma yra linkusi manyti, kad tai yra smulkiø dulkiø debesys, sakysime, kaipÞemës atmosferoje yra vadinami „samumai“ ir „smëliø audros“ tyruose.

Ties Marso pusiauju temperatûra eina nuo maþdaug –60°C nakties me-tu, iki maþdaug +5°C pietø metu. Jau ir maþais prietaisais Marse matytilabai daug, labai subtiliø smulkmenø. Pavieniai objektai, ið kuriø susidedasmulkmenos, yra þemiau kaip regëjimo riba tokiø prietaisø, kuriais galëjonaudotis Schiaparelli ir dar daugelis astronomø po jo. Jei prietaisas yraper maþas, kad jis galëtø smulkmenas paskaidyti pavieniais objektais, tuo-met þmogaus fiziologinë savybë yra tokia, kad jis ið tø smulkmenø nesà-moningai sudaro geometrines figûras, kurios susideda ið tiesiø linijø. Ðian-dien tai yra eksperimentais árodyta. Dël to Schiaparelli, jo pasekëjai ir visi,kurie naudojasi per maþais prietaisais, Marse mato tiesiàsias. Sakysime, irmûsø astronomai 1924 metais astrografo vizualiniu þiûronu yra matæ to-kiø tiesiøjø. Tyrinëjant Marsà ðiø dienø dideliais prietaisais, tø tiesiøjø ne-beliko në þymës. Ðitos tiesiosios buvo tie reiðkiniai, kuriuos Schiaparellinelaimingai pavadino kanalais. Vadinasi, dabar Marse ðitø „garsiø kana-lø“ visiðkai nebeliko. Kanalams dingus, dingo ir „tvenkiniai“, ir „inþinie-riai“, ir „javø laukai“, ir visi kiti fantazijos sukurti vaizdai.

Bet Marse tikrai yra delikatnos, rausvai okrinës spalvos ir ðviesiai pil-kai þalsvos spalvos dëmiø, kurios maþdaug vis randasi toje paèioje vietojeir kuriø pavidalai yra maþdaug pastovûs. Tai árodo, kad ðios dëmës turibûti bet kaip susijusios su Marso pavirðiumi. Taèiau tuo tarpu dar nëratikrai þinoma, ar ðios dëmës yra Marso paties pavirðiaus objektai, ar josyra Marso atmosferos objektai.


Regis, paskiausiuoju laiku tyrinëtojai yra linkæ manyti, kad tai yra at-mosferos objektai, kurie vis randasi ir atsiranda ten, kur Marso pavirðiujeyra tam tikros jiems atsirasti sàlygos. Ir Þemës atmosferoje yra tokiø reið-kiniø. Tuomet ðitø dëmiø kartais gan dideli pakeitimai bûtø suprantami.Ðie pakeitimai visiðkai nebûtø suprantami, jei dëmës bûtø Marso pavir-ðiaus objektai. Sakysim, mûsø Þemës tyrai, kalnynai, aukðtumos juk neke-liauja ant Þemës po truputá á ðen ir á ten (ðis „truputis“ ant Marso yrakartais keletas ðimtø myliø!).

Tikra, kad Marso aðigaliø aplinkumoje yra labai ðviesiø, bemaþ baltødëmiø, kurios labai primena mûsø Þemës aðigaliø kepures. Bet Marso aði-galiø kepurës negali bûti ledai ir sniegas, kadangi einant á Marso vasaràjos kartais visiðkai pranyksta. Marso sàlygomis tai visiðkai nebûtø galima,jei tos kepurës bûtø ledai ir sniegas. Naujausieji tyrinëjimai parodo, kad,kepurëms nykstant, aplink jas ið tikro atsiranda tamsesnës juostos. Tamtikru bûdu fotografuojant Marso poliø kepures, yra árodyta, kad ðitos tam-sesnës juostos nëra optiniai apsirikimai. Jos yra kaþkas objektinga. Bettaip pat yra árodyta, kad Marso aðigaliø kepurës nesiranda ant Marso pa-virðiaus, o turi rastis atmosferoje virðum aðigaliø. Tai reiðkia, kad ðios ke-purës yra kaþkokie kondensacijos produktai atmosferoje, virðum aðigaliø.

Tikra, kad Marso metams keièiantis, vad., stojant pavasariui, vasarai, ru-deniui ir þiemai, Marso dëmëse ávyksta atmainø, kurios maþdaug vis lygiaipasikartoja. Ðitos atmainos turi bûti susijusios su Marso metø sezonø atmai-nomis. Tiesa, kad kiekvienam, kuris turëjo progos didesniu prietaisu stebëtiðias atmainas, noroms nenoroms lenda á galvà mintis, kad tai galëtø bûtiaugmenijos atmainos, kurios yra susijusias su pavasariu, vasara, rudeniu irþiema. Tiesa, kad net sunku nusikratyti ðiàja mintimi. Galø gale nereikia pa-mirðti, kad Flammarion’as, kuris visà savo gyvenimà buvo atsidavæs Marsuityrinëti, neþiûrint visø kritikø, paliko prie savo paþiûros, kad èia turima reika-lo su augmenija. Reikëtø sutikti, regis, kad tas prancûzø astronomas Marsoatþvilgiu gal yra buvæs kiek per didelis entuziastas, bet vis dëlto tokio tyrinëto-jo þodis turi didelës reikðmës. Be to, ir garsusis Pickering’as taip pat yra iðsita-ræs, kad ðitos atmainos labai primena augmenijos atmainas.

Bet vis palieka dar ta didelë bëda, kad spektrogramos, kurios Ameri-koje buvo padarytos didþiausiu rûpestingumu, aiðkiai parodo, jog Marsoatmosferoje geriausiuoju atveju tegalëtø bûti tiek vandens garø ir deguo-nies, kiek jø randama Þemës atmosferoje 10 km aukðtyje. Staèiai nesu-prantama, kaip kuri augmenija – nors ir þemos organizacijos – galëtøegzistuoti tokiame nuolat sausame ore.


Tai ir viskas, kà þinome apie Marsà gyvybës reikalu. Apie Jupiterá, Sa-turnà, Uranà, Neptûnà, Plutonà, apie jø mënulius, apie maþas planetas,kometas ir meteorus visai netenka kalbëti, kadangi juose gyvybë staèiainëra galima.

Suglauskime viskà: mûsø Saulës sistemoje yra viena planeta, kuriojeorganinë gyvybë rado prieglaudà. Tai yra mûsø motinëlë, mûsø Þemë. ApieVenerà nieko neþinome. Paþvelgiant á Marsà, gyvybës problema yra labaiproblematiðka. Visuose kituose Saulës sistemos kûnuose gyvybës nëra.

Mûsø þmogiðkai arogancijai ðitas rezultatas suduoda labai skaudø smûgá.

* * *Dabar palikime Saulës sistemà ir keliaukime á mûsø þvaigþdþiø siste-

mà! Organinës gyvybës reikalu ar astronomas galëtø kà pasakyti apie þvaigþ-des? Tuo atþvilgiu paklausæ astronomus, gausime du atsakymu, kuriuoduyra vienas antram tiesiog visiðkai prieðingi. Astronomø viena grupë sako:mûsø þvaigþdþiø sistemoje ir Visatoje organinë gyvybë yra nepaprastai re-ta iðimtis. Astronomø antra grupë teigia: mûsø þvaigþdþiø sistemoje ir Vi-satoje organinë gyvybë yra paprastas reiðkinys.

Tai kaip gali atsirasti toks prieðingumas ir dargi tarpe astronomø, kurieberods nëra gryni matematikai, bet vis dëlto yra matematiðkai paruoðtiþmonës? Juk matematika tesako: arba ðiaip, arba taip!

Pigu suprasti, kodël toks prieðingumas. Dalykas èia ðtai koks: jei þvaigþ-dþiø sistemoje ir Visatoje yra organinë gyvybë, tuomet ji tegali bûti antplanetø, vad., tegali bûti sistemose, kuriø kiekviena susideda ið þvaigþdës –tai yra tokios sistemos Saulë – ir planetø. Tokià sistemà vadiname „Saulëssistema“. Dël to klausimas koncentruojasi kitame klausime, bûtent: ar mûsøþvaigþdþiø sistemoje ir Visatoje, be mûsø Saulës sistemos, dar yra kitø Sau-lës sistemø ir jei yra, tai kiek jø galëtø bûti?

Jei galëtume grieþtai atsakyti á ðá klausimà, tuomet dalykas bûtø aið-kus. Bet tuo tarpu jo negalime grieþtai atsakyti, kadangi visiðkai neþinome,kuriuo bûdu bûtø galëjusi atsirasti tokia Saulës sistema, sakysime, mûsiðkësSaulës sistema. Ðita problema yra labai garsi astronomijos ir matematikosproblema, kurià vadina „daugiakûniø problema“. Jau du ðimtu metø su vir-ðum, kaip visi dideli astronomai ir matematikai ðiai problemai iðspræsti yradëjæ staèiai milþiniðkas pastangas ir darbus – bet ikðiol veltui. Galø gale mû-sø laikais buvo dviem ávairiais bûdais árodyta, kad ðiai problemai iðspræsti ðiødienø matematika dar yra per silpna. Dël ðitos prieþasties tuo tarpu staèiaivisai nieko neþinome, kaip tokia sistema galëtø atsirasti.

LIETUVOS MOKSLAS


Neturëdami tikrø þiniø, astronomai – ir matematikai – ima spëlioti,kaip toks atsiradimas bûtø galëjæs ávykti. Bet tokie spëliojimai, þinoma,nëra lakios fantazijos gaminiai. Ne! Jie remiasi astronominiais ir matema-tiniais duomenimis. Destis, kuriais duomenimis þmogus spëliodamas re-miasi, rezultatas yra kitoks. O kalbamo klausimo atveju rezultatai yra tie-siog prieðingi vienas antram.

Kuriuo remiasi pirmos grupes astronomai? Jie sako ðitaip: mûsø ðiødienø matematika dar yra per silpna, kad galëtø atsakyti klausimà, ar iðbesisukanèio aplink savo aðá dujø kamuolio, kuriame veikia tiktai trauka,galëtø susiformuoti tokia Saulës sistema ar ne. Bet iki ðiol susektais mate-matiniais rezultatais mums atrodo, kad toks susiformavimas nëra galimas.Mes prileidþiame, kad toks susiformavimas ið tikro nëra galimas. Tuometbelieka vienas, bet ir tiktai vienas kelias, bûtent: tokia Saulës sistema tega-lëjo atsirasti, jei dvi þvaigþdës pakankamai arti skriejo pro ðalá viena ant-ros. Tuomet abiejø þvaigþdþiø simultaninë (vienu laiku vykstanti) traukaturëjo atplëðti nuo ðiø abiejø þvaigþdþiø po medþiagos kieká, kuris gavopailgà pavidalà, panaðø á cigarà (toká medþiagos kiekio pavidalà jie vadino„filamentu“). Ið kiekvieno filamento, abiem þvaigþdëm vël atsitolinus nuoviena antros, ilgainiui susiformavo planetos, mënuliai, kometos ir t. t.

Remiantis mûsø þvaigþdþiø sistemos savybëmis ir matematikos tikimy-bës teorija, galima susekti, per kurá laikotarpá toks dviejø þvaigþdþiø susiti-kimas gali ávykti. Ðis laikotarpis yra nepaprastai ilgas (Bent apie keletàtûkstanèiø milijardø metø!). Dël to tokia Saulës sistema yra visai nepa-prastai reta iðimtis, ir dël to Visatoje organinë gyvybë yra dar daugiau ne-paprastai reta iðimtis.

Kuo argumentuoja antros – prieðingos – paþiûros ðalininkai savo ið-protavimus? Jie pradeda nuo to paties poþiûrio, nuo kurio ir jø prieðinin-kai, vad., kad mûsø matematika dar yra per silpna ir t. t. Bet jie kitaipávertina mûsø neþinojimà, tvirtindami, kad tuo tarpu neturime jokios tei-sës remtis kuriais ðios rûðies matematiniais duomenimis, o turime eiti visaikitu keliu. Neþiûrint kitø dideliø keblumø, jau vien tas rezultatas, kad toksþvaigþdþiø susitikimas tegali ávykti per tiesiog absurdiðkai ilgà laikotarpá,demonstruojàs, – sako jie, – ad absurdum visà ðità galvojimà. Toks kitaskelias – sako jie – ið tikro yra, ir juo einant susektas rezultatas visai nëraabsurdiðkas, bet yra visai ámanomas, bûtent: mûsø þvaigþdþiø sistema susi-deda ið maþdaug 80 iki 100 milijardø þvaigþdþiø (80 iki 100x109 þvaigþ-dþiø). Ðiø þvaigþdþiø maþiausiai bent 90% yra esmëj taip vienodai sudëtos,kad ðiuo vienodumu reikia stebëtis. Skirtumø, tiesa, yra. Bet ðitie skirtumai



Valës ir Vytauto Aviþoniø (10, 11) vestuviø proga: Jonas Aviþonis (1), KonstantinasAviþonis (2), Viktorija Kodatienë (3), prof. Petras Aviþonis (4), Birutë Aviþonytë (5),

Jono Aviþonio þmona (6), Stefanija Gravrogkienë (7), Keistutis Kodatis (8), prof.Antanas Gravrogkas (9), prof. Bernardas Kodatis (12) ir kiti.

Sekmadienio popietæ Kaune (apie 1935 m.): dail. Antanas Þmuidzinavièius (1),neatpaþinta (2), Marija Nemeikðaitë (3), Viktorija Kodatienë (4), Bernardas Kodatis (5),Jonas Nemeikða (6), Vincas Tercijonas (7), Ona Tercijonienë (8), Keistutis Kodatis (9).

IÐ BERNARDO KODAÈIO ÐEIMOS ALBUMO

1

2 34

56 7

8

9 111210

2 3

4 5 6

7

8

1

9


Viktorija ir Bernardas Kodaèiai iðvykoje dviraèiais.

Pakaunës miðke (apie 1936 m.) (ið deðinës): Viktorija Kodatienë (1), MarijaÞmuidzinavièienë (2), Keistutis Kodatis (3), Ona Tercijonienë (4), Emilija Pûtvytë (5),

prof. Z. Þemaitis (6), dail. Antanas Þmuidzinavièius (7), A. Mantautas-Marcinkevièius (8),neþinoma (9), Bernardas Kodatis (10).


Viktorija Kodatienë, Antanas Gravrogkas ir jo sûnus Vytautasir Stefanija Gruzdytë-Gravrogkienë Palangoje (apie 1938 m.).

LIETUVOS MOKSLAS


nëra fundamentinio, o tiktai akcidentalinio pobûdþio, kurie pareina nuoþvaigþdþiø kiek ávairaus amþiaus, kiek ávairiø cheminiø ir fiziniø sudëèiø.Bet ðiaip panaðumas yra toks didelis, kad jis tiesiog stringte stringa á akis.Dargi tenka abejoti, ar þvaigþdës, kurios sudaro maþdaug 10% neva iðimtá,ið tikro yra iðimtys. Visai galëtø bûti, kad tai yra þvaigþdës, kuriø plëtrosamþius, vienø dar yra trumpesnis, kitø jau yra ilgesnis kaip sakomø 90%þvaigþdþiø. Bet, ar ðiaip ar taip, tenka manyti, kad 90% þvaigþdþiø plëtrayra labai panaði. Ðiø 90% þvaigþdþiø tarpe mûsø Saulë yra visai taisyklin-ga, paprasta þvaigþdë, kuri jokiu bûdu nëra kokia iðimtis. Nëra maþiau-sio argumento manyti, kad kaip tik mûsø Saulë bûtø kaþkoks visai nepa-prastai retas atsitiktinys. Kadangi mûsø Saulë, toliau plëtodamasi, sufor-mavo aplink save planetø sistemà, dël to, remiantis matematine viltimi,turime manyti, kad – iðëmus, gal 10% – visos kitos þvaigþdës arba jau yrasukrovusios planetø sistemà aplink save, arba jà dabar krauna, arba darateityje jà sukraus. Kadangi kitos þvaigþdþiø sistemos ið esmës yra suda-rytos kaip mûsiðkë, dël to Visatoje organinë gyvybë yra taisyklingas, pa-prastas reiðkinys.“1

1 Kodatis B. Gyvybë Visatoje // Kosmos. 1939. Nr. 4–6.


KAUNO OBSERVATORIJA:PLANAI IR DARBAI

Bernardas Kodatis, organizuodamas astronomijos studijas, kurdamas ob-servatorijà, visà laikà daug diskutavo su kolegomis ir dël to, kà reikðminges-nio Lietuvoje astronomijoje bûtø galima nuveikti. Jo nuostatas ið dalies at-spindi ir straipsnis „Lietuvos astronomija“. Jame skelbtos tokios mintys:

Astronominius tyrimus gali vykdyti ne tik didelës valstybës, turinèios di-deles observatorijas ir galingà stebëjimo technikà, daug darbuotojø, tokiosvalstybës kaip JAV, Rusija, bet astronomijoje sëkmingai gali reikðtis ir ma-þos valstybës, neturinèios nei dideliø observatorijø, nei technikos. Astrono-mijoje yra daugybë darbø ir maþoms valstybëms. Tik reikia, kad maþosiosvalstybës, turinèios palyginti menkà technikà, derintø savo tyrimus su dide-lëmis, nes daugelis didþiøjø observatorijø naudoja tyrimus, kuriuos gali at-likti maþosios, o tai yra panaðu, kaip ið patrankø ðaudyti kiðkius ir antis.

Ypaè tokios galimybës dalyvauti ir svarbiausiuose astronomijos tyri-muose atsivërë 1890–1900 m. vaisingai pritaikius fotografijà. Jeigu stebë-tojas þiûri á þvaigþdëtà dangø pro mûsø turimà teleskopà, jo regimamedangaus plote (120ox16o) priskaièiuojama, sakysime, 600 þvaigþdþiø. Betjei tà patá dangaus plotelá jis uþfiksuos astrofotografijos kamera, tai, iðryð-kinus fotoplokðtelæ, joje pamatys tûkstanèius þvaigþdþiø. Jø uþfiksavimasir tyrimas – tai milþiniðkos apimties darbas. Tad pakankamai yra kuo uþsi-imti ir mûsø observatorijai, mûsø tyrëjams. Mes daug galëtume ir turëtu-me prisidëti prie mûsø þvaigþdþiø sistemos, pirmiausia Paukðèiø Tako galak-tikos sistemos tyrimo, tarp jø ir pavieniø þvaigþdþiø: iðtirti þvaigþdþiø iðsi-dëstymà erdvëje, nustatyti jø dydþius, sudëtis, struktûras, judëjimà ir t. t.

Kai kurios Vokietijos ir kitø valstybiø observatorijos siûlo mums, Kau-no observatorijai, stebëti ir registruoti Paukðèiø Takà tarp Gulbës ir Vien-ragio þvaigþdynø, jas fotografuoti, taip pat ir kometas, tirti Saulës dësniusir Saulëje vykstanèius procesus, planetas ir t. t. Mes su savo astronomi-niais prietaisais gan sëkmingai galëtume tyrinëti ir Mënulá. Vien jam iðtirtineuþtektø ir viso þmogaus amþiaus. Kiek Mënulyje dar yra neuþfiksuotø


krateriø, kalnø, lygumø, prarajø ir t. t. Dabartinio mûsø observatorijosastrografo vedamojo vamzdþio objektyvo skersmuo 110 mm, o jo fotogra-finio objektyvo skersmuo – 120 mm. Bet tø prietaisø galimybes gerokaiturëtø padidinti mûsø planuojamas ásigyti parabolinis veidrodis, kurio su-montavimas gerokai iðplës mûsø astronominiø tyrimø ribas.

Astronomijoje ypaè svarbi „matematinë statistika“, kurià iki ðiol gansëkmingai naudoja biologai, ekonomistai ir kiti. Deja, ir joje dar jokie tyri-mai nevykdomi.

B. Kodatis savo samprotavimus baigia, teigdamas, kad astronomija Lie-tuvoje nëra „nereikalinga prabanga“, o bûtina kuriant kultûringà valstybæir kad Lietuvos astronomø „siekiai produktingai bendradarbiauti su pa-saulio astronomais nëra kokia nereali fantazija, bet bûtinybë“.1

Beje, B. Kodatis dangaus ðviesuliams tirti dar 1924 m. prie turimo te-leskopo buvo primontavæs savo sukurtà su 12 cm skersmens objektyvu fo-tografavimo kamerà. Taèiau nuosekliai fotografuoti Paukðèiø Tako þvaigþ-dynus, taip pat novas, kometas, Saulës dëmes pradëta tik po deðimtmeèio,derinant savo atliekamus tyrimus su Ciuricho (Ðveicarija) „Saulës centra-line“.

1939 m. geguþës mënesá pagaliau ið JAV buvo gautas ten uþsisakytas63 cm skersmens reflektoriaus parabalinis veidrodis. Planuota já panau-doti kartu su veikianèiu astrografu Galaktikos struktûros tyrimams. B. Ko-datis ëmësi drauge su bendradarbiais sumontuoti naujàjà tyrimø technikà,bet nespëjo.

Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvai atgavus Vilniø ir jokraðtà, buvo nutarta observatorijà perkelti á Vilniø.

Bet gráþkime prie pirmøjø tyrimø. Tarp tokiø buvo Marso tyrimai.1924 m. buvo didieji Marso opozicijos metai – kas 15 ar 17 metø Marsaslabiausiai priartëja prie Þemës. Ta proga tirti Marsà buvo raginamos netik observatorijos, bet ir mëgëjai. Tuo metu apie Marsà þinota, kaip anks-èiau raðyta, palyginti dar menkai. Spaudoje bûdavo daug straipsniø apietariamai Marse egzistuojanèià aukðtos kultûros civilizacijà ir pan.

Stebëti Marsà „didþiojo suartëjimo“ dienomis ëmësi ir B. Kodatis. Tuometu observatorija dar nebuvo árengta. Turimas 10 mm Ceiso reflektoriustuomet stovëjo dar Lietuvos universiteto I rûmø fizikos auditorijoje priepietinio lango. Apie Marso stebëjimus ir jo fotografavimà, B. Kodatis vëliau

1 Kodatis B. Lietuva ir astronomija //Kosmos. 1939. Nr. 4–6. P, 104–112.


raðë: „[...] Stebëjimams talkininke pasikvieèiau studentæ p. A. Maþylytæ.Kvieèiau dël to, kad labai subtiliems spalvø ávairumams moterø akys pa-prastai yra jautresnës kaip vyrø akys [...].

Tenka pasakyti, kad to meto sàlygomis darbas buvo tikrai bjaurus irreikalavo ið mûsø nepaprastos kantrybës. Kuris mûsø norëjo truputá nu-migti, iðsitiesdavo ant pratybø stalo, po galva pasikiðæs knygø. O pikèiau-sias mûsø darbo prieðas tai buvo... tas duonkepys, kurio dirbtuvë buvokvartale ties Universitetu. Kaip tik tomis valandomis, kada galëdavomegeriausiai stebëti Marsà, tas sàþiningas þmogus rûpestingiausiai uþkurda-vo savo krosná. Jo klientai tikrai jam uþ tai buvo dëkingi, bet mûsø nuotai-ka dël to kartais bûdavo staèiai kruvina: jei tuomet jis mums bûtø patekæsá nagus, kaþin ar bebûtø apsiëjæ be peðtyniø...

Dël to suprantama, kad beveik visas naktis, o jø buvo nemaþa, beretø iðimèiø, praleidome be jokios naudos. Taèiau ðis ávykis patvirtinotaisyklæ: „Iðtvermë áveikia viskà“. Vis dëlto pasitaikydavo ir gerø stebëji-mams naktø ir padarëme daug neblogø Marso atvaizdø. Juose buvo ma-tyti, kaip Marso polarinë kepuraitë eina maþyn, jame vasarai ásigalint[…]. Kas paþásta Marso topografiná þemëlapá, net pats gali identifikuotivienà kità vietà. Dar galima ásitikinti, kad Marsas sukasi aplink savo aðálygiai kaip Þemë. Kas akyliau ásiþiûri á mûsø padarytus atvaizdus, galidar susekti, kad Marso para turi bûti bemaþ tokio pat ilgio, kaip mûsøÞemës para.

Suprantama, kad tuomet nedrásau tyrinëjimø centrinei ástaigai áteiktiatvaizdus, pagamintus tokiomis neþmoniðkomis sàlygomis – jau vien dëlto, kad Lietuvai bûtø buvæ staèiai gëda, kad tokiam prietaisui pastatytinegalima gauti vietos. O gal negerai padariau, kad neáteikiau! Nes vëliau,susipaþinæs su kitø observatorijø nuotraukomis, ásitikinau, kad mûsø at-vaizdai visai neblogi. Jie ypaè gerai sutinka su Lowell’io – observatorijos(J. A. Valstybëse) pagamintais atvaizdais.

Tuo bûdu mûsø darbeliai pateko pirma á Astronomijos katedros, vë-liau á observatorijos archyvà ir tenai ilsëjosi iki ðios dienos. Bet vienas tei-giamas duomuo vis dëlto iðkilo aikðtën, bûtent: mûsø prietaisas yra maþas –tokiai valstybei kaip Lietuvai, per maþas, – bet jo optika yra tikrai gera, irsu juo galima rimtai dirbti kai kuriuos atsargiai parinktus darbus.“1

Turima Lietuvos astronomø stebëjimo technika buvo iðmëginta 1927 m.birþelio 29 d. per Saulës uþtemimà (daliná, 84 proc.). Dar gerokai prieð já

1 Kosmos. 1936. Nr. 4–6. P. 192.

LIETUVOS MOKSLAS


B. Kodatis paskelbë spaudoje keletà straipsniø, aiðkino per radijà apie uþ-temimø prieþastis ir jø tyrimo svarbà mokslui.

Ankstesniais amþiais Saulës uþtemimas daugelyje tautø laikytas dan-gaus áspëjimu þmonëms. Ið senovës istorijos þinoma daug atvejø, kai, pa-matæ uþtemstanèià Saulæ, net ið mûðio lauko kariai iðlakstydavo. Bene480 m. pr. Kristø graikai sumuðë keleriopai gausesná persø laivynà, nespastaràjá iðgàsdino prasidëjæs Saulës uþtemimas. Graikai apie ðá reiðkináþinojo ið anksto. Skelbta, kad Saulë uþtemusi, kai ant kryþiaus miræs Kris-tus. Musulmonai net tris Saulës uþtemimus skelbia susijusius su jø prana-ðu Mahometu. Pirmasis 569 metais, t. y. kai gimæs pranaðas; antrasis –632 m. sausio 22 d. – Saulë aptemusi þuvus pranaðo sûnui ir treèiasis, kaibuvæ pamëginta perkelti pranaðo sakyklà ið Medinos á Damaskà.

XIX a. pradþioje Ðiaurës Amerikos Odajo upës rajone gyvenusios in-dënø ðoniø genties vadas Tekumsë, negalëdamas suburti genèiø á kovà prieðkolonizatorius, paskelbë, kad jei gentys nepaklus jam, tai 1806 m. birþelio6 d. Didþioji Dvasia pagrobs Saulæ ið dangaus. Tada kitø genèiø vadai pa-kluso ir susivienijo bendrai kovai. Taèiau, þinoma, jos neilgai tegalëjo prie-ðintis reguliariesiems ir gerai ginkluotiems kolonizatoriø kariniams dali-niams.

Saulës uþtemimo stebëjimas 1927 m. birþelio 27 d. Kauno Meteorologijos stotyje(B. Kodatis, V. Mockus, K. Sleþevièius, I. Konèius, Z. Þemaitis, A. Þmuidzinavièius ir kiti).

KAUNO OBSERVATORIJA: PLANAI IR DARBAI


Taèiau ne visur Saulës uþtemimas sietas su stebuklais. Egipte dar di-dþiøjø piramidþiø statybø laikais þyniai buvo nustatæ, kad Saulës uþtemi-mas vyksta dësningai kas 18 metø ir 11,3 paros, þinojo, kada ávyks naujasuþtemimas.

Kaip minëta, lietuviø ir kitø Baltijos tautø tautosakoje beveik nëra pa-sakojimø apie Saulës uþtemimus, nors jie periodiðkai kartojasi.

Uþtemimas ávyksta, kai Saulë, Mënulis ir Þemë atsiduria vienojelinijoje. Nors Saulës skersmuo apie 400 kartø didesnis uþ Mënulio, ta-èiau ji ir nutolusi tiek pat kartø, todël regimieji abiejø kûnø skersme-nys danguje lyg sutampa. Todël Mënulis kartais ir uþstoja Saulæ. Tadaant Þemës ir krenta apskritas Mënulio ðeðëlis, kurio skersmuo apie270 km. Daþniausiai Saulës ir Mënulio diskø centrai nesutampa ir Më-nulis uþdengia tik dalá Saulës disko, tada ávyksta dalinis Saulës uþtemi-mas. Jeigu Þemës sukimosi apie Saulæ plokðtuma sutaptø su Saulësplokðtuma (dabar sudaro 5 laipsniø kampà), tai uþtemimai kartotøsikas mënesá per Mënulio jaunatá. Kasmet Þemëje matomi 2–5 Saulësuþtemimai.

Mënuliui uþstojus visà Saulës diskà, aplink suðvinta Saulës vainikas irpastebimi jos ugniniai lieþuviai – protuberantai. Uþtemimo metu galimapastebëti ir pro jà krintanèias kometas. Uþtemimø metu astronomai ieðkoir daugiau naujø dangaus kûnø.

Apie artëjantá Saulës uþtemimà B. Kodatis parengë ir straipsná ir ið-siuntinëjo á redakcijas: „Ruoðkimës stebëti Saulës uþtemimà, ávyksiantáð. m. birþelio 29 d.“ Jame jis raðo: „1927 metai yra su trejetu Saulës irdvejetu Mënulio uþtemimø. Be to, dar Merkurijus eina per Saulës skri-tulá. Birþelio 29 d. Saulës uþtemimas pas mus bus tik dalinis – apie 4/5Saulës skritulio bus uþtemusi [...]. Ðalia Kauno uþtemimas bus matomasnuo 5 val. 25 min. ir pasibaigs 7 val. 29 min. Uþtemimas didþiausià fazæpasieks 6 val. 24 min. Tuomet Saulës bus uþklota 0,84 viso skritulio. Áspû-dis bus beveik toks, kuris yra Saulei pilnai uþtemus. Dël to labai naudin-ga, jeigu inteligentingi asmenys ásiþiûrëtø á reiðkinius, kurie ávyks ir Sau-lës apylinkëse, ir Þemës gamtoje. Labai svarbu yra nustatyti, kada ávyks-ta pirmasis kontaktas (kai Mënulis palies Saulæ) ir paskutinis [...]. Kon-taktø momentus reikia uþraðyti pagal laikrodþio parodymus. Stebëti, ka-da Mënulio ðeðëlis pradës slinkti ir baigs Saulës disku, reikia stebëti proapjuodintà stiklà...“, – ir toliau nurodë, kaip reikëtø Saulës uþtemimàfotografuoti ir po to ryðkinti juosteles ar plokðteles. Ir dar stebëtojamsnurodë, kad „Kas gerai paþásta þvaigþdynus, praðome ásistebëti, ar þvaigþ-


dës bus matyti, o jeigu bus matyti, tai kurios buvo matomos. Tai reikiauþsiraðyti.“

„Kitas svarbus dalykas, – raðo toliau B. Kodatis – tai sekti temperatû-ros atmainos. Tam reikalui naudojamasi termometru. O pradëjus temti,bent kas 10 minuèiø reikia paþymëti temperatûrà. Juo daþniau tai daro-ma, tuo geriau. Bet svarbu, kad praslinktø lygûs tarpai tarp matavimø. Þi-noma, reikia uþraðyti susektus skaièius ir laiko tarpus, kurie praslinko tarpmatavimø.

Kas turi gyvo sidabro barometrà, praðomas bent kas 10 minuèiø kiekgalima tiksliausiai uþraðyti oro spaudimà (barometro rodytus skaièius). Betaneroidinis barometras netinka ðiam galui. Darbas bûtø bergþdþias.

Kuriam nevienas ið ikðiol sakomøjø darbø netinka, tasai praðomas ste-bëti reiðkinius, kurie ávyksta Þemës gamtoje Saulei uþtemus: kaip pasielgsðunys, katës ir ypaè paukðèiai, vabzdþiai (bitës, musës, peteliðkës), augalai.Praðoma ypaè þiûrët á vad. compositae, k. a., karviaþoles, ramules, broliu-kus ir t. t., ar jie suèiaups þiedus ar ne.

Painiausias darbas bus, ar Saulës karûna (tai yra toks ðviesus vainikasaplink Saulæ) bus matoma ar ne. O jeigu bus matoma, tai kurio pavidalo jibus. Visi asmens, kurie sugeba greitai suèiupti kurá ávyká ir moka já nupieð-ti, praðomi ásistebëti, ar tame ðone, kuriame Saulës 4/5 bus uþklotas, pasi-rodys aplink Saulæ karûna. Jeigu karûna bus matoma, tai reikia nupieðtine tiktai jos pavidalà bet ir jos struktûrà.

Praðoma apraðyti viskà kiek galima aiðkiausiai ir neuþmirðti savo var-do, pavardës, gyvenamosios vietos, paðto, apskrities miesto, uþsiëmimo(ar ûkininkas, ar dvarininkas, ar mokytojas, ar mokinys, ar kunigas ir t. t.).

Visus uþraðus, pastebëjimus, braiþinius ir t. t. praðoma siøsti ðiuo adresu:Kaunas, Universitetas, I rûmai, Astronomijos KatedraiO nûnai-gi: Melskime visi gero oro!B. Kodatis,Astronomijos katedros vedëjas.“Pagal paties B. Kodaèio uþraðus, buvæ gauta ið ávairiø Lietuvos vietø

apie 300 laiðkø su pasakojimais apie stebëtà Saulës uþtemimà.Uþtemimo stebëjimà Meteorologijos stotyje organizavo B. Kodatis.

Apie tai jo uþraðuose skaitome: „Nuvykti á Meteorologijos stotá Generali-nis ðtabas paskolino mums krovininá automobilá ir iðskyrë pagalbon darkareivius. Ið Fizikos laboratorijos fotografinës kameros ir reflektoriaus su-simontavome Saulei fotografuoti aparatà su reikalingais filtrais. Bet ren-giantis iðvykai, birþelio 28 d. apie pietus tarsi prakiuro dangus – ëmë lyti


lyg ið kibiro. Ir nustojo tik likus porai valandø iki uþtemimo. Greitai iðsi-giedrijo, debesys nuslinko ir patekëjo karðta saulë. Tada labai skubiai susi-dëjæ á maðinà prietaisus, iðvaþiavome á Meteorologijos stotá. Spëjome prie-taisus susimontuoti dar prieð prasidedant uþtemimui. Tad ir atlikome be-veik visus numatytus stebëjimus...“1

Kartu su B. Kodaèiu Saulës uþtemimà stebëjo prof. Z. Þemaitis, daili-ninkas A. Þmuidzinavièius, prof. K. Sleþevièius, asisentas J. Konèius, vi-daus reikalø ministras Ignas Musteikis ir kiti.

Nuo gimnazijos metø Bernardas Kodatis rinko þinias apie „dangausakmenis“ – meteoritus. Jais sudomino þinomo vokieèiø gamtininko, ke-liautojo ir geografo Aleksandro Humboldto (1769–1859) knygose perskai-tytos mintys, kad meteoritai – tai vienas ið ðaltiniø paþinti Visatà.

„Dangaus akmenys“ minimi ir paèiuose seniausiuose raðytiniuose ðal-tiniuose. Senovës graikai juos vadindavo „betikais“ arba „kerauniais“.Meteoritinës kilmës yra ir Mekos „juodasis akmuo“ – musulmonø ðven-tenybë. Daugelyje ðaliø ið meteoritø geleþies bûdavo kalami kardai, ieti-galiai. Viduramþiais kai kurie krikðèioniø baþnyèios hierarchai mëginoárodyti, kad „akmenys ið dangaus“ negali kristi, kad jie yra tikriausiasvelnio iðmislas. Net XIX a. pradþioje meteoritus neigë Prancûzijos moksløakademija. Ir tik kai 1803 m. balandþio 23 d., apie vidurdiená, ÐiaurësPrancûzijoje pasipylus meteoritø lietui, per 5 minutes á vienà vietà jønukrito per 3000 gabalø, juos iðtyræ akademikai sutiko, kad jie ne ið Þe-mës, o ið Kosmoso. Kasmet á Þemæ nukrenta po keletà ðimtø meteoritønuo keleto gramø iki keleto tonø svorio. Spauda plaèiai apraðë 1896 m.„meteoritø lietø“ Madride: Ðiandien prieð pietus, lygiai pusë deðimtos,esant puikiam, giedriam orui, staiga dangaus skliautas nuðvito tokio stip-rumo melsva ðviesa, jog ji net nustelbë Saulës ðviesà ir daugelá þmoniøgatvëse apakino. Po pusantros minutës pasigirdo griausmingas traðkëji-mas, lyg bûtø vienu sykiu iððovusios tûkstantis patrankø, paskui ëjo dariðtisa eilë vis silpnesniø sprogimø, ir þemë, rodësi, sujudëjo ið paèiø savopagrindø...

Madrido gyventojus pagavo baisinga panika. Pirmàjá akimirksná visurbuvo girdët tik verksmas ir iðgàsties ðauksmas: „Terremoto! terremoto!“(þemës drebëjimas) – ðaukë vienur. „Dinamita! dinamita!“ – ðaukë kitur.Daugelis mat manë, kad prasidëjo revoliucija ir kurie nors dideli namai,kaip karaliaus rûmai arba pono Kanovos del Kastilo dvaras, yra iðkelti á


LIETUVOS MOKSLAS


orà. Taèiau ðá sukrëtimà buvo padariusi ne þmogaus ranka. Tai buvo spro-gæs virðum mûsø galvø milþiniðkas meteoro akmuo...

Vietos observatorija ðá reiðkiná gana tiksliai stebëjo. Ði ástaiga praneða,kad sakytuoju laiku beveik visai giedrame danguje, pietvakariuose, pasi-rodë ilgas, siauras dûmø brûkðnys ir judëjo ðiaurës rytø kryptimi. Tas brûkð-nys turëjo beveik iðtiestos elipsës pavidalà, kraðtuose buvo akinanèiai bal-tas, o vidury atrodë tamsesnës, rausvos spalvos. Debesëliui maþdaug at-ëjus iki zenito, ávyko jo sprogimas ir ant Madrido bei jo apylinkiø nukritoakmenø lietus. Imant laikà, kuris praëjo nuo suðvitimo ir iðgirsto garso (11/2

minutës), galima suskaièiuoti, kad sprogimas ávyko 30 kilometrø aukðtyje.Didþioji ðio meteorito masë pavirto á dulkes bei dujas, kurias virðutinë orosrovë nuneðë á rytus. Ir tik keturioms valandoms praëjus po ðio reiðkinio,ðis debesys iðnyko ðiaurës rytø horizonte. Meteoritui virstant dujomis orosluoksniai gavo tokio spaudimo, jog barometro gyvsidabrio stulpelis vienusykiu paðoko aukðtyn apie 1,6 milimetro, po to nusileido 0,7 mm þemiaunegu buvæs, taip kad svyravimas siekë 2,3 mm.

Meteoritui susprogus skeveldros nukrito pridirbdamos ávairiø triukø.Vaistininkui Pedrui Estebanui ðvilpiantis þirnio didumo akmenukas nu-drëskë kaktà, lengvai jà suþeisdamas. O kitoje vietoje nukrito net viduti-nio apelsino didumo akmenukas, svëræs apie 500 gramø. Jis susidaræs iðjuodos kietos ðlakuotos masës. Pilietis Soravila vaikðtinëjo skaitydamaslaikraðtá. Staiga atðvilpë ið dangaus ugninis kamuoliukas ir, prazvimbæs propaèià jo nosá, pramuðë laikraðèio lapà já apsvilindamas ir, nusiritæs þemekokius 40 metrø, sustojo. Jis svërë 150 gramø, buvo panaðus á sierogeleþiesgabalà ir labai netaisyklingo pavidalo.1

B. Kodaèio ðio praneðimo komentare paraðyta, kad tas meteoritas bu-væs sudarytas ið silikatø, geleþies, nikelio ir kitø medþiagø, daþniausiai ap-tinkamø þemiðkosiose bazalto uolienuose. Meteoras lëkæs 40 kilometrøper sekundæ greièiu.

Pagal kai kuriuos ðaltinius, keliasdeðimties meteoritø, nukritusiø Lie-tuvoje, kolekcija buvusi senajame Vilniaus universitete. Bet carizmo me-tais já uþdarius, ta kolekcija, kaip ir kitas turtas, buvo iðveþtas á Rusijosaukðtàsias mokyklas. Kurdamas observatorijà, B. Kodatis planavo árengtijoje ir meteoritø, nukritusiø Lietuvoje, nuolatinæ parodà. Tikëjosi, kad Lie-tuvoje jø rasiàs. Teko girdëti ið senøjø ûkininkø, kad ir jie, ardami laukus,neretai rasdavo vadinamøjø „perkûno kulkø“, apsilydþiusiø akmenø,

1 B. Kodaèio uþraðai.



tikriausiai, meteoritø gabalø. Kad paskatintø visuomenæ rinkti ir saugotijuos, B. Kodatis parengë spaudai ir radijui straipsniø apie meteoritus. Viena-me jø „Meteorai ir jø reikðmë pasaulyje“ jis paaiðkina, kad stebimos „kren-tanèios þvaigþdës“ ir yra meteoritai, kad jø iðtyrimas – tai atsako suradi-mas ir apie daugelá kitø pasauliø, esanèiø uþ milijonø kilometrø nuo mûsø.„Meteoritai, – raðo B. Kodatis, – patekæ á mûsø Saulës sistemà, daþnai iðjos ir iðlekia [...]. Meteoritai árodo, kad mûsø Paukðèiø Tako sistema yra irdar palyginus jauna, ir tik apie 115 jame esamos masës dalies spëjo susi-kaupti á saulës, ar kitaip sakant, á saulës sistemas [...]. Kûneliai, kuriuosvadiname krentanèiomis þvaigþdëmis arba meteorais, ðaukte ðaukiasi, kadjuos stebëtume, tirtume...“

O netrukus B. Kodatis spaudoje paskelbë ir savotiðkà instrukcijà „Prak-tiðki pamokymai, kaip reikia meteoritus stebëti“. Ten jis raðë: „Kiekvie-nas þmogus be iðimties visø pirma klausia: „Kam kuris darbas yra reikalin-gas?“ Dël to ir uþsiminus apie meteoritø stebëjimà kyla klausimas: „Kam,kuriam galui toks stebëjimas reikalingas?“

Ðiokiam klausimui atsakymas toks: „Meteoritø stebëjimas ir daromosið stebëjimo iðvados neduoda jokios materialinës naudos – në uþ centà.Uþtat duoda didelæ dvasinæ naudà!“

Dabar daugelis sakys: „Jeigu taip, tai tegul meteorai krinta kame irkaip nori, o kvailiai tegul daro iðvadas. Iðmintingieji verèiau tesirûpiniepagerinti savo ir kitø gyvenimà!“ Á ðiokius þodþius atsiliepsiu Henri Poin-carë’s mintimi: „Mokslas reiðkia: ieðkoti tiesos ir artintis prie jos. Be togyvenimas nebûtø vertas, kad jis bûtø gyvenamas.“ Jeigu kas turi kitokiàpaþiûrà – tai taip pat gerai. Èia nenorima jo paveikti. Todël ðiuo straipsniuað kreipiuosiu á tuos „kvailius“, kuriø siela traukia juos prie mokslo [...].

Tyrinëdami meteoritus suþinome, kokia yra toji medþiaga, kuri randa-si erdvëje tarp þvaigþdþiø; arba trumpiau sakant: kokia yra interstelarinëmedþiaga. O toks suþinojimas juk yra labai svarbus, nes mums turi itinrûpëti, ar erdvëje medþiaga yra tokia pat, kaip randame jà ant Þemës irÞemëje, ar gal ji yra kitokia.

Meteorito pasirodymas yra retas dalykas, o meteoritø nukritimas Þemën,kada galime paimti rankosna jo skeveldras (meteoritus), yra nepaprastai retasávykis. Dël to kiekvienas meteorito stebëjimas yra labai brangus dalykas. Ojau surastà meteorito gabalà auksu neatsversi! Tokie gabalëliai, juos iðtyrus,laikomi sandariai uþdarytose skryniose ir rodomi muziejuose.

Taigi matome, kad meteoritø tyrinëjimas yra reikalingas dalykas. Betasmuo, norás kà tyrinëti, visø pirma turi aiðkiai þinoti, kà jis nori susekti.


Nes juk tiktai aiðkus klausimas gali sulaukti aiðkaus atsakymo. Dël to susi-duriame su klausimu: kà norime susekti?

Norime susekti: 1. Ið kuriø elementø susideda meteoritai ir kuriais jun-giniais ðie elementai pasirodo. Pasakant trumpiau: norime susekti chemi-næ ir mineraloginæ meteoritø sudëtá.

2. Ar meteoritai yra mûsø Saulës sistemos nariai, ar jie yra sveèiai iðberibiø erdviø, ar jø tarpe yra ir pirmøjø, ir antrøjø. Pareiðkiant trumpiau:norime susekti meteoritø orbità (kelià erdvëje) […].

Bet regimoji meteorito nukritimo vieta yra tik tas reliatyvus reiðkinys.Norëdami susekti meteoroorbità (kelià erdvëje), turi-me þinoti kelias jo lëkimovietas ir gana tikslø laikà,kada jis buvo kalbamosevietose [...].

Ásiþiûrëkime á paveiks-là. Sakysime, meteoritassuðvito naktá; a) yra einàskeliu stebëtojas; b) yra lau-kai; c) yra tolimas miðkas,kuris nakties metu atrodokaip kokia juoda siena;e) yra dar matoma krintan-èio meteoro uodega, od) yra sustojimo vieta. Paveiksle atrodo, tarytum meteoras sprogsta. Prie fir g iðsikiða ið miðko du aukðtesni medþiai. Stebëtojas turi apibrëþti punktàd. Tai lengva: stebëtojas mato, kad d randasi kaip tik tarp abiejø aukðtømedþiø, vad., tarp f ir g. Be to, mato, kad d yra virðum f ir g virðûniø maþ-daug tiek, kiek yra nuotolio tarp f ir g aukðèiausiø virðûniø. Tai gerai ásidë-mëjæs stebëtojas dar paþymës tà vietà, kurioje jis pats stovëjo, kada pastebëjod. Èia jis arba padës koká didelá akmená, arba ákals lazdà, arba bet kaip kitaippaþymës. (Paveiksle papieðiau ties h didelá akmená, tarytum kad stebëtojas a jájau bûtø padëjæs.) Jeigu stebëtojas yra sàþiningas þmogus, tada antrà dienà eisá vietà a su pieðtuku bei popieriumi ir visai nupieð visà dalykà taip, kaip pa-veikslas 1 parodo, ir – tai svarbu! – kelio kraðte, ten, kame stebëtojas stovëjo,gerai ákals gerà baslá. Tuo bûdu jis bus puikiai apibrëþæs sustojimo vietà d.

Þinoma, gali bûti visokiø atsitikimø. Juk visados nebus taip, kad mete-oro vieta bus kaip tik virðum miðko ir dargi kaip tik tarp dviejø aukðtø


virðûniø. Bet savoapylinkëse stebëto-jas visuomet rasdaiktà, kuriuo nau-dodamasis jis galësapibrëþti punktà d.

Pavyzdþiui, ste-bëtojas negali pasa-kyti, kiek metrø vir-ðum f ir g meteoras

sustojo. Toks pasakymas – dar kartà pakartosiu – bûtø visiðkai be reikð-mës. Bet stebëtojas nusako, kad d yra virðuje f ir g ir, bûtent tiek virðuj,koks yra nuotolis tarp f ir g virðûniø. Taip reikia daryti!

Yra stebëtojø, kurie naudojasi kita priemone arba, tiksliau sakant, ki-tu metodu. Ðá metodà parodo paveikslas. Jie daro ðitaip: Deðinëje rankojestaèiai laiko lazdà; iðtiesia deðinæ rankà; uþmerkia vienà aká; lazdà laikotaip, kad þvelgiant virðum galo a tiesiog bûtø matyti punktas d, kuriamesustojo meteoras. Deðinës rankos nykðtá laiko taip, kad þvelgiant virðumnago bûtø matyti daiktas – paveiksle dûmtraukis b, virðum kurio nori ma-tuoti punkto aukðtá. Su nykðèio nagu lazdoje áspaudþia þenklelá. Namonparëjæs, iðmatuoja lazdos gabalà nuo galo a iki áspausto þenklo. Lygiai to-kiu pat bûdu matuoja gulsèià atstumà nuo d iki b. Tiktai tuomet reikialaikyti lazdà dailiai gulsèià.

Taip stebintieji asmenys giria ðá metodà. Taèiau lengvas apmàstymas ir,be to, dar praktika parodo, kad antrasis bûdas vargu gali bûti geresnis uþpirmàjá […]“.

Toliau B. Kodatis pataria stebëtojams nurodyti ir þvaigþdynus, ið kuriøpasirodë meteoritas. Kaip pavyzdá pateikia tokià informacijà stebëtojams:„Eidamas sargybà stebëjau þvaigþdëtà dangø. Þiûrëjau á Sietyno þvaigþdy-nà. Staiga pastebëjau tarp Sietyno ir tokios raudonos þvaigþdutës á kairænuo Sietyno krintanèià þvaigþdæ, kurios ðviesa smarkiai stiprëjo. Kada pa-stebëjau ðià krintanèià þvaigþdæ, ji buvo tarp Sietyno ir raudonos þvaigþ-dës, bet truputá arèiau prie raudonos þvaigþdës ir truputá arèiau linijos tarpSietyno ir raudonos þvaigþdës [...]“. Labai puikus stebëjimo apraðymas. Iðjo aiðku meteorito lëkimo kryptis [...]“.1

1929 m. vasario 9 d., apie 0 val. 45 min., astronomas B. Kodatis, sëdë-

1 Gamtos draugas. 1929 m. balandþio mën. P. 123–125.

LIETUVOS MOKSLAS


damas prie teleskopo naujoje observatorijoje buvusiame pirmajame Kau-no forte, staiga pastebëjo „krintanèià þvaigþdæ“ – meteorità, kuri labaigreitai ryðkëjo ir, matyt, turëjo nukristi kaþkur uþ Anykðèiø. Já taip patrau-kë „þvaigþdelë“, kad ir uþmirðo, kà kitiems patarinëjo daryti – uþfiksuotilaikà, kritimo kampà ir t. t. Taèiau ið atminties atkûræs meteorito trajekto-rijà, B. Kodatis paskaièiavo ir galimà jo kritimo vietos koordinatæ: ϕ s 55o

50′ N ir = 25o 20′ E. Galimas sprogusio meteorito nuolauþø iðsibarstymas –apie 30 km spindulio plote.

Apie vasario 9 d. nukritusá meteorità ir galimà jo vietà kità dienà buvopaskelbta spaudoje, pakviesti visi maèiusieji paraðyti B. Kodaèiui á Lietu-vos universitetà. Atëjo per 110 laiðkø ið visos Lietuvos, juose þmonës pasa-kojo, kad ið vasario 8 á 9 d. naktá matæ tikrai nepaprastà ðviesà, girdëjæûþimà ir net trenksmà. Buvo keletas laiðkø, kuriø autoriai nurodë, kadmeteoritas nukrito tikriausiai Panevëþio apskrityje, netoli Andrioniðkio,Padvarninkø kaime. Viena valstietë ið to kaimo raðë, kad naktá ið vasario 8á 9 d. ji iðëjusi á kiemà ir pamaèiusi, kaip, rodosi, á jà lekia kaþkoks didelisryðkiai ðvytintis kamuolys. Ið karto pagalvojusi, kad Mënulis. Jo ðviesa visstiprëjo ir greitai tapæ ðviesu kaip dienà, buvæ matyti ir tolumoje medþiai,kitos sodybos. Bet staiga pasigirdæs baisus trenksmas, kad net átrûkæ kaikurie pirkios langai. Ir viskas nutilæ. Á kiemà iðbëgusi labiausiai iðsigandusivisa ðeima ir klausinëjo, kas èia buvo. Bet nei ji, raðiusioji, nei niekas kitasnepagalvojæ, kad meteoritas. Galvojæ, kad nukrito ir sprogo lëktuvas. Betgaisro niekur nesimatæ.

Daugelio laiðkuose nurodyta meteorito skridimo kryptis ir regëtas josprogimas patvirtino jo pradines nustatytas koordinates: meteoritas nu-krito kaþkur ðalia Andrioniðkio.

Sniegui nutirpus kreiptasai á meteorito galimos kritimo vietos apylin-kiø þmones, kad praneðtø, jeigu rastø kokià meteorito dalá. Gauta per 10praneðimø, taèiau nuvykus á vietà pasirodydavo, kad paprastas uolienosgabalas. Ir tik vasario pabaigoje buvo surastas tikro meteorito gabalas. Taipatvirtino ir já iðtyræs prof. M. Kaveckis, kad tai ið retos medþiagø sudëtiesmeteoritas, „priskiriamas prie eukritø...“

Meteoritas kaip tik ir buvo surastas ðienà pjaunanèio valstieèio netoliAndrioniðkio Padvarininkø kaime. Ieðkoti kitø meteorito likuèiø B. Ko-datis vasaros pabaigoje organizavo ekspedicijà.

Apie tai B. Kodatis uþraðuose pasiþymëjo: „Su manimi keliavo geofizi-kas K. Sleþevièius ir kristolografas M. Kaveckis. Pastarieji pasisiûlë va-þiuoti smalsumo vedami. Dekanas Z. Þemaitis, nors pritarë ekspedicijai,



bet netikëjo, kad mums pasiseks kà surasti. Bet rektorius prof. V. Èepins-kis, prieðingai, tikëjo ekspedicijos sëkme.

Á ekspedicijà su mumis iðvyko dar 6 studentai, tarp kuriø buvo panelëA. Maþylytë. Su savimi pasiëmëme ir kariuomenës generalinio ðtabo tokraðto labai detalø þemëlapá, 20 metrø ilgio plieninæ matavimo juostà, þiû-ronus, medinius 50 cm ilgio kuoliukus, kirvá ir kt. Iðvykome ið kariuome-nës gautu automobiliu, kuriame 10 dalyviø vos ðiaip taip susigrûdome. Bu-vau praðæs dar automobilio Ðvietimo ministro, bet jis atsisakë duoti, norstas automobilis tik patá ministrà teveþiojo ið namø á darbà ir atgal. Na, betðiaip taip nuvaþiavæ á vietà, á Sketenienës dvarà, jo savininkë ir kiti gyven-tojai nurodë, kurioje vietoje buvo rasta viena to meteorito nuolauþa ir kurgalëjo nukristi kitos. Matyti, buvau teisus, kai Kaune fakulteto mokslinin-kø susirinkime teigiau, jog nukrito ne vienas, o daugybë meteorito atska-lø. Meteoritas matomai susprogo 10–20 km aukðtyje ir jo atplaiðos paþiroplaèiai. Bet didþioji dalis jø pagal mano paskaièiavimus turëjo bûti iðsi-barsèiusi ðiame lauke, kuriame kas 10 metrø ákalëme kuolelius taip pada-lindami já á 10x10 m plotelius, kad iðtyrus vienà, perëjus á kità. Pakvietëmeá talkà ir kaimo þmones, paþadëdami uþ kiekvienà surastà meteorito gaba-lëlá po 10 litø. Pirmoji meteorità surado studentë Maþylytë. Tai buvo kumð-

B. Kodaèio paskaièiuota galima 1929 m. vasario 9 d. kritimo vieta (ið LU Matematikos-gamtos fak. darbø 1929–1930 m. K., 1930. T. V, sàs 1. P. 144).


èio dydþio su apsilydþiusiu pavirðiumi akmuo. Po to atneðë dar keletà radi-niø kaimo þmonës, bet tai buvo paprasèiausi akmenys. Viso tada surado-me 7 meteorito gabalëlius bendro apie 3,5 kg svorio.“1

Beje, vëlesniais metais þmonës dar rasdavo meteorito gabalëliø, nu-kritusiø nuo jo sprogimo vietos 7–10 kilometrø. Ar net daugiau. Vis darpasitaiko ir ðiais laikais, kad apylinkiø þmonës suranda taip dabar vadina-mo Andrioniðkio meteorito gabalëliø. Tokiø gabalëliø, padovanotø to krað-to þmoniø, yra Pasvalio kraðto muziejuje.

B. Kodaèiui teko dalyvauti ir surandant kritimo vietà ir nuolauþø vadi-namojo Þemaitkiemio meteorito, nukritusio 1933 m. vasario 2 d. 20 val.50 min. Ukmergës rajone. Visa vyko panaðiai kaip ir su Andrioniðkio me-teoritu. Daugelá gyventojø iðgàsdino stipri ðviesa ir smarkus trenksmas,panaðus á perkûnijos. Kità dienà jau buvo surasta daug aukðtai sprogusiometeorito gabalø, nukritusiø net gyvenamøjø namø kiemuose. Ið viso bu-vo surasta meteorito gabalø apie 48 kg svorio.

Meteoritø tyrimais ir toliau ypaè domëjosi prof. M. Kaveckis. 1936 m.jis aiðkino, kad „[…] meteoritø tyrimas ðiuo laiku yra viena ádomiausiøsrièiø struktûrai bei sàstatui paþinti, nes, kol neturime tiesioginiosusisiekimo su kitomis planetomis, tai savo protavimus remiame tik mûsøplanetos sàstatu bei tos medþiagos struktûra. Bet ir mûsø planetos vidaussàstatà mes maþa dar tepaþástame...“ M. Kaveckio nuomone, meteoritaisavo kilme yra tos paèios medþiagos kaip ir Saulës sistemos kûnai irseniausio amþiaus meteoritai yra daþnai ir ið skystos pirminës medþiagos –to paties laiko kaip ir mûsø planeta Þemë.1

1 ALKA. B. Kodaèio archyvas.2 Kaveckis M. Meteoritø sàstatas ir jø apibûdinimas // Lietuvos universiteto

Matematikos – gamtos fakulteto darbai. 1929–1930. K., 1930. T. V, sàs. 1. P. 151–176.

bernardas kodatis – kauno observatorijos ÁkÛrËjas · architektûros, matematikos ir...

Documents