SANDORIAI

Daiktins teiss bendrieji klausimaiCK 4.1 4.21; CK 4.253 4.262 str.

Klausimai:

1. Daiktins teiss samprata. Kokiais aspektais ji gali bti suprantama? CK 4.20str. Daiktin teis tai absoliuti teis, pasireikianti teiss turtojo galimybe gyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias i i teisi

Suprantama subjektine ir objektyvija prasmmis: Daiktin teis - tai asmens (subjekto) teis daikt. i teis yra teisinio santykio elementas.( subjektyvija prasme) Daiktin teis - tai civilins teiss poakis, kur sudaro civilins teiss normos ir i j susiformav institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kuri objektas yra daiktai. (objektyvija prasme)2. Daiktins teiss vieta civilins teiss sistemoje.

Daiktin teis yra svarbiausias ct poakis, jungiantis ct institutus, kuri normos reglamentuoja daiktinius civilinius santykius. Daiktins teiss svarb lemia daiktini santyki prigimtis, nes tik daiktai dl savo materialumo gali bti mogaus vartojimo poreiki tenkinimo priemon. Tad jei nebt daiktins teiss, tai nebt ir prievoli teiss. Daiktins teiss reglamentuojam santyki sistemoje svarbiausi yra nuosavybs santykiai, nes i i santyki atsiranda visi kiti daiktiniai ir prievoliniai turtiniai santykiai.3. Kaip Lietuvos civilinje teisje suprantamas daiktas? Daiktai ir daiktins teiss kaip civilini teisi objektai. CK 4.1str. Daiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.

daiktins teiss objektas - ne tik daiktai,kaip materials pasaulio dalykai, bet ir nematerials objektai - turtins teiss.civilini teisi objektas - daiktai, nematerials objektai(vertybiniai popieriai, reikalavimo teiss...), kuriuos mogus vertina kaip turinius vert.

terminas daiktas ir civilini teisi objektas nra sinonimai. Daiktai yra tik viena i civilini teisi objekt ri. Terminas ct objektas yra platesnis u termin daiktas.

Daikto, kaip ct objekto, poymiai yra du: 1) daiktas yra materialaus pasaulio dalis; 2) daiktas mogaus valia yra iskirtas i materialaus pasaulio pasisavinant arba pagaminant. Pagal 1 poym daiktus atskiriame nuo intelektins veiklos rezultat arba nuo ekonomins apyvartos instrument(pinig, vekseli..). Pagal 2 poym konkret daikt iskiriame i materialaus pasaulio ir priskiriame konkreiam subjektui. Nuo to momento daiktas gyja individuali poymi ir tampa konkretaus asmens civilini subjektini teisi objektu.

Pvz, grybai ,natraliai augantys mike, nra ct objektas. Kai mogus juos surenka - jie tampa ct objektu - daiktu. Grybautojas gali grybus parduoti monei, kuri gamina maisto gamnius, tai i gryb bus pagaminamas naujos ries daiktas, pvz konservuotos gryb salotos.

4. Pagrindiniai daiktini teisini santyki bruoai. Kuo daiktins teiss skiriasi nuo prievolini teisi? Kuo jos panaios?Daiktins teiss pasiymi tuo, kad: 1) susijusios su daiktu: 2) joms bdingas absoliutumas: 3) bdingas sekimo poymis. Jeigu sandoris sudarytas dl sukurto materialaus pasaulio dalyko, tai jis yra sandoris dl daikto (CK 4.1 straipsnis). Daiktins teiss absoliutumas reikia, kad daiktins teiss turtojo teiss neturi teiss niekas paeisti. Reikalavimas nepaeisti daiktins teiss skirtas visiems asmenims. Tai nereikia, kad i teis yra suprantama kaip neribojama. Ji gali bti apribojama, taip pat ir sutartimis. Treias daiktins teises poymis yra sekimas, t. y. ios teiss jimas kartu su daiktu. Kas gyja daikt, tas gyja ir su juo susijusi daiktin teis.

Skiriasi nuo prievoli: Daiktins teiss objektas - materiali gryb-daiktas, kuris yra asmens vartojimo priemon, tenkinanti jo poreikius. Prievols objektas - asmens/skolininko veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti kito asmens/kreditoriaus naudai. Subjektins daiktins teiss turtojas turi teis daikt(t.y. gali fizikai valdyti ir savo nuoira juo naudotis) , daiktin reikalavimo teis yra prievols elementas, o ios reikalavimo teiss turtojas turi tik teis reikalauti, kad skolininkas jam perduot sutartimi aptart daikt. Pasibaigus prievolei tarp ali nelieka jas saistani teisi ir pareig - prievol atsiranda tik dl daiktini santyki subjekt aptarnavimo daiktams dalyvaujant apyvartoje. O daiktiniai santykiai neinyksta, pasikeiia tik subjektai.Daiktai yra tik daiktini subjektini teisi objektas, o prievoliniuose santykiuose reikalavimo teiss objektas yra skolininko veiksmai, kuriais gyvendinama kreditoriaus reikalavimo teis, t.y. veiksmais/neveikimu teikiama kreditoriui nauda.

Panaumai su prievolmis: Pirmoji prievoli ris "k nors duoti" (dar yra "k nors padaryti" , "ko nors nedaryti") visada susijusi su daiktiniais santykiais, nes ios prievols subjektai pirmiausia yra daiktini teisini santyki subjektai ir prievol sukuria dl daiktins teiss objekto - daikto- perdavimo. Daniausiai reikalavimo teiss yra susijusios su daikto perdavimu. Su daikto perdavimu susijusios v prievols, pvz, pirkimo- pardavimo, nuomos, pasaugos, panaudos, keitimo ir pan.5. ???Kaip klasifikuojamos daiktins teiss? Kokia yra ios klasifikacijos reikm?4.21 straipsnis. Daiktini teisi teisinis reimasDaiktinms teisms nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis reimas, o daiktinms teisms kilnojamuosius daiktus kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis reimas, jeigu statymai nenustato kitaip.

6. Kas yra daiktini teisi objektas? Kuo jis skiriasi nuo civilini teisi objekto?Daiktini teisi objektas - materialus daiktas. Daiktas kaip ct objektas nuo kit objekt skiriasi savo fiziniais poymiais - jis yra knikas, matomas, apiuopiamas ir pan. CT obj yra ne tik materials bet ir nematerials.1.97str 1d Civilini teisi objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtins teiss, intelektins veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksm rezultatai, taip pat kitos turtins ir neturtins vertybs.7. ???Ar daiktins teiss objektu gali bti prievolins teiss?

Ne, nes jos nra materials daiktai8. ???Daikto ir turto kategorij santykis. Daiktini ir turtini teisi santykis.Daiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.Turtas - daiktai, turtins teiss ir pareigos, pinigai ir pan.Turtas yra platesn svoka negu daiktas.

9. Ar daiktins teiss arba j suvarymai gali atsirasti i prievoli?

Taip. Daiktin teis atsiranda kai asmuo vykdo prievol perduoti daikt, pvz pirkimo-pardavimo sutartis(pardavjas vykdo prievol perduoti daikt pirkjui, ir nuo to momento pirkjas turi daiktin teis savo pirkin).

Daiktins teiss suvarym gali atsirasti dl sudaryt sandori, taigi i prievoli. Bet kuriosi i teisi ribojimas, atsirads sutarties pagrindu, yra prievoliniu pagrindu kils daiktins teiss - nuosavybs teiss - suvarymas10. Subjektins daiktins teiss samprata, j turinys ir rys.

Subjektin daiktin teis - konkretaus asmens teis konkret daikt.

Turinys:

daiktini santyki absoliutumas -

teis daikt turi konkretus asmuo, kuris daikt valdo ir tuo bdu pats savo veiksmais gyvendina savo teis daikt, o visi kiti asmenys yra pareigoti gerbti i teis ir susilaikyti nuo bet koki veiksm, kuriais daikto valdytojo teiss bt paeistos.

daiktinio teisinio santykio turinio nustatymas teiss normomis(daiktinio teisinio santykio turinio apibrtumas) - sudaro jo dalyvi tarpusavyje sveikaujanios subjektins teiss ir pareigos. pareigot asmen ratas daiktiniame santykyje nra apibrtas..tdl pareigos atsiranda be jo valios, o statymo pagrindu. subjektins daiktins teiss ryys su objektu(daiktu) arba daiktins teiss sekimas paskui daikt.(Sekimo teis) - daiktin turtin prievol yra neatskiriamai susijusi su tam tikra daiktine teise. ios prievols pasiymi tuo, kad jos seka paskui daikt ir pasibaigia, inykus ar pasibaigus daiktinei teisei. daiktini santyki vieumas- kad bt utikrinta teisin pareiga gerbti kito asmens daiktines teises ir j nepaeisti, btinas j vieumas. Kiekvienas turi suvokti, kokias daiktines teises konkret daikt turi kiti asmenys...kiekvienas daiktas turi eiminink, iskyrus beeiminink daikt.Rys:

Pagal daiktinio santykio dalyvi galimyb paveikti daiktins teiss ir pareigos turin:

Pagrindins: Nuosavybs teis ir valdymas - ias teises savininkas gyja tik savo valios pastangomis st nustatyta tvarka daikt pasisavindamas; j pagamindamas; arba sandori pagrindu sigydamas i kito asmens.

Svarbiausias nuosavybs teiss kaip pagr teiss po yra tai, kad nuosavybs teiss kaip subjektins teiss turin nustato statymas.

Ivestins: jas paprastai suteikia daikto savininkas savo valia kitam asmeniui, iimtinais atvejais - gali bti nustatomos prie savininko vali teismo sprendimu. Kai suformuluojamos ivestins daiktins teiss, t pat daikt daiktines teises visada turs du ar daugiau subjekt (daikt savinink ir vienas ar daugiau ivestini teisi subjekt)

Svarbiausi ivestini d.t. poymiai: 1)iv d.t. subjektas gyja d.t. kitam asmeniui nuosavybs teise priklausant daikt.; 2) iv. daiktin. subjektins. teiss turinys nustatytas statyme, bet daikto savininkas ias teises paprastai gali susiaurinti st nustatyta tvarka.ivestins daiktins teiss:

1) turto patikjimo teis

2) svetimo turto administravimas

3) servitutas

4) uzufruktas

5) ustatymo teis

6) ilgalaik nuoma

7) hipoteka

8) keitimas

9) svetimo daikto sulaikymas

pagal paskirt:

Valdymas - daikto valdymas be valdymo teisinio titulo - tvirtina valdymo teistumo prezumpcij, utikrina vis daiktini teisi stabilum.

nuosavybs teis - utikrina absoliut viepatavim daitui(turtui)

patikjimo teis ir svetimo turto administravmas - nuosavybs teiss gyvendinimo bdas, suteikiant daiktines teises paskirtam daikto valdytojui

servitutas, ustatymo teis, uzufruktas, ilgalaik nuoma - 3uju asmen teis panaudoti svetim em, pastatus.

keitimas, sulaikymas, hipoteka - nustato daikt panaudojimo prievolms utikrinti tvark.

11. ???Kuo nuosavybs teis skiriasi nuo kit daiktini teisi?

Nuosavybs teis nuo kit daiktini teisi skiriasi savo paskirtimi - utikrina absoliut viepatavim daiktui.12. Daikt rys, klasifikacija ir klasifikacijos reikm.

Pagal tai ar sandorio dalykas kilnojamas ar ne: a)kilnojamieji daiktai; b)nekilnojamieji daiktai CK 1.98str; . Nekilnojami pagal CK 4.2str. - nekilnojami daiktai pagal prigimt ir kilnojami daiktai pagal prigimt, kuriuos nekilnojamaisiais pripasta statymai.Nustatomas skirtingas daikt teisinis rimas: privaloma daikt ir teisi juos registracija, sandori forma ir j sudarymo tvarka ir pan. Visi nekilnojamieji daiktai registruojami vieuose registruose. Sandoriai dl nekilnojamj daikt sudaromi notarine tvarka ir registruojami. Daiktai, apibdinti individualiais ir ries poymiais: reikminga sutari teisei, nes kai kuri s dalykas gali bti tik individualiai apibdinti daiktai(nuomos s), o kit - apibdinti tik ries poymiais (paskolos s).

pakeiiami ir nepakeiiami daiktai:

CK 4.3str 1. Pakeiiamaisiais daiktais laikomi ries poymiais apibdinti ir individuali poymi neturintys daiktai.

2. Nepakeiiamaisiais daiktais laikomi individualiais poymiais apibdinti daiktai.

individualius daikto poymius turi ne tik unikals daiktai, bet ir tokius poymius galima suteikti ir ries poymiais apibdintiems daiktams, jei jie atskiriami nuo kit, suteikiant jiems individualias ymes. Taigi tam tikri daiktai gali bti apibdinti ir ries, ir individualiais poymiais. suvartojami ir nesuvartojami daiktai: jei s sudaryta dl suvartojamj daikt, kurie apibdinti ries poymiais, j individualizuoti paprastai nemanoma, o jeigu jie kokiu nors bdu individualizuojami, vis tiek panaudoti jie inyksta arbs visikai prarandami.(pvz pasiskolinnus 1kg cukraus nemanoma jo individualizuoti...) Pagrindinis daiktas, antraeilis daiktas, daikto priklausinys: pagal ck 4.12str tik pagrindiniai daiktai gali bti savarankiki teisini santyki objektai. Iimti i apyvartos ir ribotai esantys apyvartoje daiktai: ribojama j civilin apyvarta, bei turi reikms nuosavybei CK 4.7str Kiekvienas asmuo nuosavybs teise gali turti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neiimti i apyvartos arba nra ribotai esantys apyvartoje.13. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai.

CK 4.2str 1. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimt ir pagal savo prigimt kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripasta statymai.

2. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimt yra ems sklypas ir su juo susij daiktai, kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts.

3. Kilnojamieji daiktai pagal prigimt yra daiktai, kurie i vienos vietos kit gali bti perkelti nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts.

4. Kilnojamasis daiktas, einantis nekilnojamj daikt ir prarads savo individualius poymius, yra nekilnojamojo daikto dalis.

5. Kilnojamasis daiktas, fizikai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat einantis j, bet neprarads savo individuali poymi, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

6. Laikinai atskirtos sudtins nekilnojamojo daikto dalys isaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jei tas dalis numatoma grinti atgal.

7. Nekilnojamiesiems pagal prigimt daiktams nustatytos taisykls gali bti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimt daiktams ir atvirkiai, jeigu tai nustatyta statymo arba ali susitarimu, kai susitarimas neprietarauja statymams.

14. ???Ar kilnojamasis daiktas gali keisti nekilnojamojo daikto likim?

Ne.15. Individualiais ir ries poymiais apibdinti daiktai.

CK 4.4str

1. Individualiais poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu bdu atskiriami nuo kit vienari daikt.

2. Ries poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daikt riai poymius.

16. Koki sutari dalyku gali bti tik individualiais poymiais apibdinti daiktai?

Nuomos s(6.477), panaudos s (6.629), pirkimo-pardavimo s(6.306str 3d)17. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai.CK 4.5str

1. Suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudoti pagal paskirt, i karto sunaikinami, prarandami arba i esms pasikeiia.

2. Nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal paskirt, ilg laik i esms nepakeiia savo verts ir paskirties.18. Dalieji ir nedalieji daiktai.

CK 4.6str.

1. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, nepasikeiia tikslin paskirtis ir kiekviena dalis gali bti kaip savarankikas daiktas.

2. Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, pasikeiia tikslin paskirtis, ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripasta statymai.

3. Dalieji pagal prigimt daiktai ali susitarimu gali bti laikomi nedaliaisiais daiktais.

19. Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos daiktai.

CK 4.7str

1. Kiekvienas asmuo nuosavybs teise gali turti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neiimti i apyvartos arba nra ribotai esantys apyvartoje.

2. Iimti i apyvartos yra tik iimtine valstybs nuosavybe esantys daiktai.

3. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kuri apyvarta ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kit visuomens poreiki.

20. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Antraeili daikt rys.

CK 4.12str Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bti savarankikais teisini santyki objektais.

4.13str 1. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai.

2. Antraeiliai daiktai skirstomi esmines pagrindinio daikto dalis, gaunamus i pagrindinio daikto vaisius, produkcij ir pajamas, pagrindinio daikto priklausinius.

Antraeil d rys: vaisiai, produkcija ir pajamos, priklausiniai

4.16 straipsnis. Vaisiai Vaisiais laikomi daiktai, kurie, organikai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti, atsiskiria ar atskiriami nuo jo nepaeidiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties.

4.17 straipsnis. ProdukcijaProdukcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus.

4.18 straipsnis. Pajamos1. I daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialins vertybs, kurie gaunami naudojant pagrindin daikt civilinje apyvartoje.

2. Pajamomis taip pat gali bti laikomi visi daiktai, kurie gali bti gaunami visokeriopai naudojant pagrindin daikt. ia prasme pajamomis laikomi ne tik io straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, bet taip pat vaisiai ir produkcija.

4.19 straipsnis. Priklausiniai1. Priklausiniais laikomi savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu.

2. Dviej ar daugiau daikt sujungimas nedaro n vieno i toki daikt kito priklausiniu, jeigu nra poymi, nurodyt io straipsnio 1 dalyje.

21. Priklausinio ir antraeilio daikto santykis.

I antraeili daikt iskiriami pagrindinio daikto priklausiniai, suteikiant jiems ypating status.

4.19str 1. Priklausiniais laikomi savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu.

2. Dviej ar daugiau daikt sujungimas nedaro n vieno i toki daikt kito priklausiniu, jeigu nra poymi, nurodyt io straipsnio 1 dalyje.22. ???Antraeilio daikto ir priklausinio likimas, esant pagrindini daikt daugetui.4.19str 2. Dviej ar daugiau daikt sujungimas nedaro n vieno i toki daikt kito priklausiniu, jeigu nra poymi, nurodyt io straipsnio 1 dalyje.

23. ???Kaip suprantate termin pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryys?Priklausiniais laikomi savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu.24. Kas yra daiktins teiss suvarymas? Kokie esminiai poymiai jam bdingi?

4.9str 1. Daiktins teiss suvarymais laikomi su daiktu susieti sipareigojimai.

Daiktins teiss suteikia naud ne paiam daikto savininkui, o tretiesiems asmenims, t.y. kai su daiktais susiejami tam tikri daikto savininko sipareigojimai tretiesiems asmenims.

Poymiai:

nenustatyta konkreti daiktins teiss ris, kuri gali bti apribota(nuosavyb kaip pagr teis, ir ivestins - keitimas, hipoteka, ilgalaik nuoma..)

iuo pagrindu kiti asmenys gyja daiktines teises daikt.

25. ???Ar daiktins teiss suvarymai gali egzistuoti nesant daikto savininko?

Gali, nes pagal sekimo teis daiktin teis pereina kartu su daiktu26. ???Paaikinkite teigin, kad daiktinms teisms kilnojamuosius daiktus taikomas kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis reimas.

4.21str komentaras

27. ???Ar galima perleisti kito asmens nuosavybn daikt, kur treiasis asmuo turi koki nors daiktin teis (daiktas yra keistas, jam nustatytas servitutas ir t.t.)?

Galima, bet pagal sekimo teis treiojo asmens daiktin teis seks paskui daikt ir ji niekur neinyks28. Daiktini teisi vieumas ir registracija. Kokia yra daikt, daiktini teisi ir juridini fakt registravimo teisin reikm?

Nekilnojamj daikt registravimas ir registro duomen skelbimas vieuose registruose sudaro prielaidas ne tik tinkamai gyvendinti i objekt nuosavybs ir kitas daiktines teises, bet ir civilins apyvartos patikimumo utikrinimo priemon.4.262str rayti vie registr duomenys laikomi teisingais ir isamiais, kol nenuginijami statym nustatyta tvarka.

29. ???Kiek kart V Registr centre gali bti registruojamas tas pats daiktas? Ar, perleidus nekilnojamj daikt, naujasis daikto savininkas privalo i naujo registruoti gyt nekilnojamj daikt?

???Gal neribojamas registracij skaiius. pagal CK 4.254str 5p turi bti registruojami registruoto daikto ir daiktines teises j turini asmen pavards....tai privalo30. ???Kokio lygmens teiss aktuose gali bti numatyta privaloma tam tikr daikt ar daiktini teisi registracija?

CK, lr nekilnojamo turto kadastro st., lr nekilnojamo turto registro st

31. Juridiniai faktai, registruojami vieame registre, bei i juridini fakt registravimo vieame registre teisiniai pagrindai.

CK 4.254str Registruojami juridiniai faktaiVieame registre turi bti registruojami su daiktais, teisi juos suvarymais bei daiktinmis teismis susij ie juridiniai faktai:

1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keiiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar i esms keiiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybs;

2) registruojamo daikto bendraturi sutartys dl bendro daikto;

3) registruoto daikto paveldjimas;

4) registruoto daikto aretas;

5) registruoto daikto (dydio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises j turini asmen pavards, juridini asmen pavadinimo pasikeitimai;

6) civilins bylos dl registruojamo daikto teisinio statuso iklimo faktas;

7) siteisj teismo sprendimai, turintys takos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos teismo nutartys;

8) turto administravimo faktas;

9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto inykimo faktas.

4.255str. Juridini fakt registravimo vieame registre teisiniai pagrindaiJuridini fakt vykim patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis ie juridiniai faktai registruojami vieame registre, yra:

1) valstybs valdios ar valdymo institucijos sprendimas;

2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;

3) statym nustatyt institucij ar pareign sprendimas aretuoti turt;

4) turto savininko santuokos, ituokos, vardo, pavards pakeitimo, mirties liudijimas;

5) paveldjimo teiss liudijimas;

6) teismo praneimas apie civilins bylos dl registruojamo turto teisinio statuso iklim;

7) raytiniai sandoriai;

8) turto pardavimo varytynse, aukcione sutartis (aktas);

9) kiti statym nustatyti dokumentai.

32. Momentas, nuo kurio daiktai, daiktins teiss bei j suvarymai laikomi registruotais.

CK 4.259str Daiktai, teisi juos suvarymai, daiktins teiss ir juridiniai faktai laikomi registruotais, kai atitinkami duomenys teiss akt nustatyta tvarka raomi vieame registre.33. ???Ar neregistruotas nekilnojamasis turtas gali bti laikomas civilini teisi objektu?

Gali,nes...Udaviniai:1. 2015 m. sausio 13 d.Kazimieras su Ona sudar sutart, kurioje buvo numatyta, kad Ona perka, o Kazimieras u 3000 EUR parduoda antikvarin veidrod. Pinigus Kazimieras sumokjo sutarties pasiraymo metu. Sutartyje buvo numatyta, kad Kazimieras atvyks paimti veidrodio per deimt dien.

2015 m. sausio 19 d.atvyks pasiimti veidrodio, Kazimieras suinojo, kad 2015 m. sausio 16 d. Ona padovanojo veidrod savo giminaitei Mildai. Pastaroji t pai dien veidrod persive savo but.

Kazimieras pareikalavo Mildos grinti veidrodjam, taiau i atsisak.

1. Motyvuotai paaikinkite, ar Kazimieras gali pareikti reikalavimMildai dl veidrodio ireikalavimo.

2. Ar situacija keistsi, jeigu veidrod Ona bt pardavusi Mildai, o ne padovanojusi?3. Ar Kazimieras gali kreiptis teism ir reikalauti dovanojimo sandor pripainti negaliojaniu?4. Koki teisini priemoni savo teisms apginti gali imtis Kazimieras?5. Ar gali Kazimieras reikalauti, kad Ona jam nupirkt lygiai tok pat veidrod?6. Ar situacija bt kitokia, jei sutartyje bt numatyta, kad nuosavybs teis pereina Kazimierui sutarties sudarymo metu?

1. Gali, nes ck 4.96str 3d 3. Jeigu daiktas neatlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, tai savininkas turi teis ireikalauti daikt visais atvejais. i taisykl taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.2. Keistsi, nes Milda ck 4.96str 1. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, ir gijjas to neinojo ir neturjo inoti (siningas gijjas), tai savininkas turi teis ireikalauti daikt i gijjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavs j valdyti, pamestas, arba i kurio nors i j pagrobtas, arba kitaip be j valios nustojo bti j valdomas. iuos reikalavimus savininkas gali pareikti per trejus metus nuo daikto praradimo momento.3. Gali, nes buvo paeistos jo kaip savininko teiss4. Reikalauti grinti veidrod, grinti pinigus; ck 6.315 3. Kai iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda pirkjui daikt, is turi teis reikalauti, kad pardavjas jam perduot daiktus arba grint sumokt sum.5.Negali, nes veidrodis antikvarinis - individualiais poymiais apibdinamas.

6. Nesikeist

2. teism kreipsi Nijol ir nurod, kad 2003 m. pardav savo gyvenamj nam jaunai eimai. Netoli namo stovjo pirtis, kuria Nijol naudojasi iki iol. 2009 m. namo pirkjai savavalikai um pirt, teigdami, kad pirtis buvo parduota kartu su namu, kadangi, j manymu, pirtis buvo namo priklausinys. Namo pirkimo-pardavimo sutartyje alys nesusitar, kad kartu su namu parduodama ir pirtis, pirkjai erius metus nereik joki ketinim naudotis pirtimi, todl, Nijols manymu, pirkjai negali gyti daugiau, negu sumokjo u turt Nijols teigimu, jie atsiskait tik u nam, o pirties ji nepardavusi. Be to, pirtis neregistruota vieame registre, todl apskritai negali bti laikoma egzistuojania ir turt bti traktuojama kaip laikinas statinys, kuriam teisin registracija nereikalinga.1. vardykite gino objekt. Ar neregistruotas nekilnojamasis turtas gali bti laikomas civilini teisi objektu?2. Kaip manote, ar pirtis gali bti laikoma gyvenamojo namo priklausiniu? Argumentuokite.

3. Ar priklausiniai gali bti registruojami atskirai nuo pagrindinio daikto? Atsakym pagrskite.4. vertinkite, kas teisus iame gine. Pagrskite teiss normomis.

1. Gino objektas - pirtis. Neregistruotas nekilnojamasis turtas gali bti laikomas ct objektu.

2. Gal nelabai, nes namas gali puikiai funkcionuoti ir be pirties.

ck 4.19str 1d Priklausiniais laikomi savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu.

3. Gali

Lr nekilnojamo turto registro st 10str. Jeigu asmuo, perleisdamas nuosavybs teis pagrindin daikt, pasilieka nuosavybs teis priklausin, registruojant nuosavybs teis pagrindin daikt, priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jo duomenis perkeliant nekilnojamojo daikto registro ra arba perregistruojamas kaip kito pagrindinio daikto priklausinys.4. Teisi Nijol, CK