atliekų tvarkymo galimybių studija

Projekto “Vilniaus regiono komunalini ų atliek ų tvarkymo sistemos pl÷tra“ galimybi ų studijos ir paraiškos finansavimui parengimas, 2010 m.

Galimybi ų studija, versija 2010-11-16

1

VILNIAUS REGIONO KOMUNALINI Ų ATLIEKŲ

TVARKYMO SISTEMOS PLöTRA

GALIMYBIŲ STUDIJOS IR PARAIŠKOS FINANSAVIMUI

PARENGIMAS

SUTARTIS NR. 55

GALIMYBIŲ STUDIJA

(2010-11-16 versija)

Projekto grup ÷s vadovas: Egidijus Kunevi čius

UAB „SWECO Lietuva“ viceprezidentas: Aidas Vaišno ras



2

Turinys

1 GALIMYBIŲ STUDIJOS PARENGIMO PRIELAIDOS ....................................................................... 12

1.1 Investicinio projekto bendroji informacija ......................................................................................................... 12

1.2 ES atliekų tvarkymo teisės aktų reikalavimai ..................................................................................................... 15

1.2.1 ES atliekų tvarkymo teisinio reglamentavimo principai ir reikalavimai ................................................................ 15

1.2.2 ES nustatytos atskirų atliekų srautų tvarkymo užduotys ...................................................................................... 21

1.2.3 Bioskaidžių atliekų tvarkymo ES atliekų teisės aktų nuostatos ............................................................................ 22

1.3 Nacionalinė atliekų tvarkymo politika ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai .................................... 23

1.3.1 Atliekų tvarkymo įstatymas .................................................................................................................................. 24

1.3.2 Specifinių atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ................................................................................ 26

1.3.2.1 Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas....................................................................................................... 26

1.3.2.2 Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas ...................................................................................... 27

1.3.2.3 Pavojingų atliekų tvarkymas ........................................................................................................................ 28

1.3.3 Atliekų tvarkymo procedūrų reglamentavimas .................................................................................................... 29

1.3.3.1 Atliekų gabenimas........................................................................................................................................ 29

1.3.3.2 Deginimas .................................................................................................................................................... 29

1.3.3.3 Sąvartynai .................................................................................................................................................... 30

1.3.3.4 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimas ................................................................... 33

1.3.4 Savivaldybių atliekų tvarkymo pareigos ............................................................................................................... 34

1.3.5 Kiti, su atliekų tvarkymu susiję, svarbūs nacionalinių teisės aktų reikalavimai .................................................... 35

1.3.6 Atliekų tvarkymo planai ........................................................................................................................................ 36

1.3.7 Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas .................................................................................................... 36

1.3.8 Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo planas ir jo atnaujinimo nuostatos ............................................................. 42

1.3.9 Vilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo planai ...................................................................................... 44

2 VILNIAUS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖ ................................................................ 46



3

2.1 Elektrėnų savivaldybė ........................................................................................................................................ 56

2.2 Šalčininkų rajono savivaldybė ............................................................................................................................ 56

2.3 Širvintų rajono savivaldybė................................................................................................................................ 60

2.4 Švenčionių rajono savivaldybė ........................................................................................................................... 63

2.5 Trakų rajono savivaldybė ................................................................................................................................... 66

2.6 Ukmergės rajono savivaldybė ............................................................................................................................ 70

2.7 Vilniaus miesto savivaldybė ............................................................................................................................... 72

2.8 Vilniaus rajono savivaldybė ............................................................................................................................... 74

3 ATLIEKŲ KIEKIO IR SUDĖTIES PROGNOZĖ ................................................................................... 79

3.1 Išeities duomenys .............................................................................................................................................. 79

3.2 Prognozės prielaidos .......................................................................................................................................... 80

3.3 Atliekų susidarymo prognozės apskaičiavimo metodika .................................................................................... 81

3.4 Atliekų susidarymo prognozė ............................................................................................................................ 82

3.4.1 Gyventojų skaičiaus prognozė .............................................................................................................................. 82

3.4.2 Komunalinių atliekų kiekių prognozė ................................................................................................................... 82

3.4.3 Komunalinių atliekų sudėtis ................................................................................................................................. 84

3.5 Atliekų tvarkymo užduotys ................................................................................................................................ 86

4 ATLIEKŲ TVARKYMO SCENARIJAI IR TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS ......................... 89

4.1 Pagrindiniai teisiniai reikalavimai ir techninės prielaidos .................................................................................. 89

4.2 Galimi biologiškai skaidžių ir kitų komunalinių atliekų tvarkymo scenarijai ....................................................... 91

4.3 Atliekų srautų prognozė pagal atskirus atliekų tvarkymo scenarijus .................................................................. 95

4.4 Prioritetų išskyrimas ........................................................................................................................................ 100

4.5 Nagrinėjami atliekų apdorojimo įrenginių techniniai sprendiniai .................................................................... 101



4

4.5.1 Atliekų pirminio rūšiavimo priemonės ............................................................................................................... 101

4.5.2 Bioskaidžių atliekų apdorojimas ......................................................................................................................... 102

4.5.2.1 Bioskaidžių atliekų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu ......................... 103

4.5.2.2 Bioskaidžių atliekų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimu ................ 103

4.5.2.3 Bioskaidžių atliekų tvarkymas su energijos išgavimu, bet be maistinių medžiagų išsaugojimo ................ 103

4.5.2.4 Prioritetinė bioskaidžių atliekų tvarkymo schema ..................................................................................... 104

4.5.2.5 Anaerobinis pūdymas ................................................................................................................................ 104

4.5.2.6 Biodujų gryninimas .................................................................................................................................... 106

4.5.3 Atliekų rūšiavimo technologijos ir panaudojimo galimybės ............................................................................... 108

4.5.4 Vilniaus m. atliekų jėgainė .................................................................................................................................. 111

4.6 Planuojamų įrenginių integravimas su esamomis ar planuojamomis kitomis atliekų tvarkymo sistemomis .... 114

4.7 Planuojamų įrenginių vietos alternatyvos ........................................................................................................ 115

4.7.1 Planuojamų įrenginių vietų parinkimo prielaidos ............................................................................................... 118

4.7.2 Galimos planuojamų įrenginių vietos ................................................................................................................. 119

4.7.2.1 I alternatyva ............................................................................................................................................... 120

4.7.2.2 II alternatyva .............................................................................................................................................. 120

4.7.2.3 III alternatyva ............................................................................................................................................. 121

4.7.2.4 IV alternatyva ............................................................................................................................................. 122

4.7.2.5 V alternatyva .............................................................................................................................................. 123

4.7.2.6 VI alternatyva ............................................................................................................................................. 124

4.7.2.7 VII alternatyvos .......................................................................................................................................... 125

4.7.2.8 VIII alternatyva ........................................................................................................................................... 126

4.7.3 Planuojamų įrenginių vietų preliminarus aplinkosauginis vertinimas ................................................................ 127

4.7.3.1 Planuojamų įrenginių vietų (variantų) gamtinių sąlygų jautrumo vertinimas ........................................... 127

4.7.3.1.1 Aplinkos oras ........................................................................................................................................ 128

4.7.3.1.2 Klimatinių - meteorologinių sąlygų apibūdinimas ................................................................................ 129

4.7.3.1.3 Orografinių sąlygų charakteristika ........................................................................................................ 129



5

4.7.3.1.4 Hidrografinė charakteristika ................................................................................................................. 130

4.7.3.1.5 Dirvožemio charakteristika ................................................................................................................... 130

4.7.3.1.6 Biologinės įvairovės apibūdinimas........................................................................................................ 130

4.7.3.1.7 Geologinės – struktūrinės ir hidrogeologinės sąlygos .......................................................................... 130

4.7.3.1.8 Inžinerinės geologinės ir geotechninės sąlygos .................................................................................... 132

4.7.3.1.9 Teritorijos jautrumą taršai lemiantys faktoriai ..................................................................................... 132

4.7.3.2 Įrenginių ir technologinių procesų aplinkosauginis įvertinimas ................................................................. 132

4.7.3.2.1 Specialių konteinerių įrengimas ........................................................................................................... 133

4.7.3.2.2 Mechaninio atliekų išrūšiavimo įrenginys ............................................................................................ 133

4.7.3.2.3 Bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiai .............................................................................. 133

4.7.3.2.4 Atliekų deginimo įrenginiai ................................................................................................................... 134

4.7.3.3 Sprendinių bendras įvertinimas ir galimi pavojai parinktų sklypų įsisavinimo procese ............................. 135

4.7.3.4 Literatūra ................................................................................................................................................... 136

4.7.4 Planuojamų atliekų tvarkymo įrenginių vietų (variantų) palyginimo kriterijai ................................................... 136

4.7.4.1 Planuojamų atliekų tvarkymo vietos (variantų) įvertinimas ...................................................................... 137

4.7.4.2 Vertinimo kriterijų analizė ......................................................................................................................... 138

4.7.4.3 Didžiausio prioriteto varianto išrinkimas ................................................................................................... 138

5 VAATC PRISTATYMAS ....................................................................................................................... 140

5.1 VAATC įkūrimas ir akcininkai ........................................................................................................................... 140

5.2 VAATC veikla ir teikiamos paslaugos................................................................................................................ 141

5.3 Finansinis įmonės įvertinimas .......................................................................................................................... 141

5.3.1 Apskaitos politika................................................................................................................................................ 141

5.3.2 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ................................................................................................................... 143

5.3.3 Pelno paskirstymas ............................................................................................................................................. 143

5.3.4 Dotacijos ir subsidijos ......................................................................................................................................... 143

5.3.5 Pajamos .............................................................................................................................................................. 144



6

5.3.6 Sąnaudos ............................................................................................................................................................ 144

5.3.7 VAATC turtas ir nuosavybė ................................................................................................................................. 144

5.3.8 Įmonės skolų būklė ............................................................................................................................................. 146

5.3.9 Turto kitimas ....................................................................................................................................................... 147

5.3.10 Dotacijos ir subsidijos ..................................................................................................................................... 149

5.3.11 Įmonės įsipareigojimų būklė .......................................................................................................................... 149

5.3.12 VAATC pajamos ir sąnaudos ........................................................................................................................... 150

5.4 VAATC įgyvendinami projektai ........................................................................................................................ 153

5.5 VAATC įgyvendinamo projekto finansavimo šaltiniai ....................................................................................... 155

5.5.1 VAATC įgyvendinamo projekto finansavimo šaltiniai ......................................................................................... 156

5.5.2 VAATC įgyvendinamo projekto veiklos išlaidos .................................................................................................. 156

5.6 Esamos VAATC finansinės situacijos apibendrinimas ....................................................................................... 156

6 PROJEKTO INVESTICIJOS .................................................................................................................. 158

7 FINANSINIO PROJEKTO VERTINIMO METODIKA IR PROJEKTO ALTERNATYVŲ FINANSINĖ ANALIZĖ .................................................................................................................................. 160

7.1 Projekto finansinės analizės esmė ................................................................................................................... 160

7.1.1 Projekto finansinės analizės tikslas..................................................................................................................... 160

7.1.2 DCF metodika ..................................................................................................................................................... 161

7.1.3 Finansinė diskonto norma ir ataskaitinis laikotarpis .......................................................................................... 162

7.1.4 Projekto grupė pagal pajamų generavimą/negeneravimą ................................................................................. 162

7.1.5 Gyventojų mokumo vertinimas .......................................................................................................................... 162

7.1.6 Projekto finansinio vertinimo etapai ir struktūra ............................................................................................... 163

7.2 Finansinis projekto įgyvendinimo alternatyvų vertinimas................................................................................ 163

7.2.1 0 alternatyvos („Be Projekto“) finansinis įvertinimas ......................................................................................... 164

7.2.1.1 Pagrindiniai skaičiavimų principai .............................................................................................................. 165

7.2.1.2 0 alternatyvos įgyvendintos ir artimiausiu metu numatomos įgyvendinti investicijos ir jų finansavimas. 167



7

7.2.1.2.1 Projekto "Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" pirmo etapo investicijos ir finansavimas (Projektai

įgyvendinti iki 2010 metų) ...................................................................................................................................... 167

7.2.1.2.2 Projekto "Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" antro etapo investicijos ir finansavimas ................. 169

7.2.1.2.3 Kazokiškių sąvartyno plėtra (B-F sekcijų įrengimas) ............................................................................. 169

7.2.1.3 0 alternatyvos investicijų ir sąnaudų apibendrinimas ............................................................................... 171

7.2.1.4 0 alternatyvos tarifas ir pajamos ............................................................................................................... 171

7.2.1.5 0 alternatyvos pinigų srautai 1-4 metais ir galimybė iš jų finansuoti palūkanų mokėjimą numatytoms

projekto alternatyvoms ............................................................................................................................................... 172

7.2.2 Projekto alternatyvų finansinis įvertinimas ........................................................................................................ 172

7.2.2.1 Finansinės analizės struktūra ..................................................................................................................... 172

7.2.2.2 Investicijos ................................................................................................................................................. 173

7.2.2.3 Projekto sąnaudos ir pajamos .................................................................................................................... 176

7.2.2.3.1 Sąnaudos .............................................................................................................................................. 177

7.2.2.3.2 Pajamos ................................................................................................................................................ 178

7.2.3 Tarifo, užtikrinančio projekto gyvybingumą ir gyventojų gebėjimą mokėti už paslaugas nustatymas .............. 183

7.3 Projekto finansavimas ..................................................................................................................................... 185

7.4 Projekto finansiniai rodikliai ............................................................................................................................ 187

7.5 Projekto finansinis gyvybingumas .................................................................................................................... 188

7.6 Gyventojų gebėjimas mokėti už KA tvarkymo paslaugas ................................................................................. 188

7.7 Išvados ............................................................................................................................................................ 191

8 PROJEKTO SOCIALINIS-EKONOMINIS ĮVERTINIMAS .............................................................. 194

8.1 Metodikos esmė ir pagrindinės prielaidos ....................................................................................................... 194

8.1.1 Metodas .............................................................................................................................................................. 194

8.1.2 Prielaidos, naudojamos ekonominės-socialinės naudos vertinime .................................................................... 195

8.1.3 Ekonominės-socialinės naudos sandara ir įvertinimo žingsniai .......................................................................... 195

8.2 Socialinės–ekonominės nauda ir žala, įvertinama pinigine išraiška .................................................................. 196



8

8.2.1 Fiskalinė korekcija ............................................................................................................................................... 197

8.2.2 Išorinio poveikio įvertinimas .............................................................................................................................. 197

8.3 Projekto ekonominiai rodikliai ......................................................................................................................... 199

8.4 Socialinė–ekonominė projekto nauda ir žala, nevertinama pinigine išraiška ................................................... 199

8.4.1 Socialinė nauda ................................................................................................................................................... 199

8.4.2 Ekonominė nauda ............................................................................................................................................... 200

8.5 Sąnaudų-naudos analizės rezulatai .................................................................................................................. 201

9 RIZIKOS ANALIZĖ ................................................................................................................................ 202

9.1 Projekto rizikų įvertinimas ............................................................................................................................... 202

9.2 Jautrumo analizė ............................................................................................................................................. 204

9.2.1 Sąnaudų padidėjimo detalesnė analizė .............................................................................................................. 208

9.2.2 Pajamų padidėjimo detalesnė analizė ................................................................................................................ 208

9.3 Scenarijų analizė .............................................................................................................................................. 209

10 VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIAUS PARTNERYSTĖ VILNIAUS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ TEIKIMO SEKTORIUJE ................................................................................ 210

10.1 Esamos situacijos analizė ................................................................................................................................. 210

10.1.1 Viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinė aplinka ............................................................................. 210

10.1.2 VPSP pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį ...................................................................... 214

10.1.3 VPSP pagal koncesijos sutartį ......................................................................................................................... 215

10.1.4 VPSP pagal viešosios darbų koncesijos sutartį ............................................................................................... 216

10.1.5 Jungtinės veiklos sutartis ir bendra projekto įmonė. ..................................................................................... 218

10.1.6 Viešųjų pirkimų sutartis .................................................................................................................................. 219

10.2 VAATCo kaip viešojo sektoriaus partnerio teisinis vertinimas .......................................................................... 221

10.3 Investicijų projektų tikslas ............................................................................................................................... 221

10.3.1 Viešojo partnerio funkcijų efektyvus įgyvendinimas ...................................................................................... 221



9

10.3.2 Viešojo intereso užtikrinimas ......................................................................................................................... 222

10.4 Duomenys apie privačiam subjektui perduotiną veiklą .................................................................................... 223

10.4.1 Viešojo sektoriaus dalyvio įsipareigojimų apimtis.......................................................................................... 223

10.4.2 Privataus sektoriaus dalyvio įsipareigojimų apimtis ...................................................................................... 224

10.5 Duomenys apie naujai sukurtą ir (ar) privačiam subjektui perduotiną valdyti ir naudoti turtą ........................ 225

10.5.1 Turto teisinis statusas..................................................................................................................................... 225

10.5.2 Turto perdavimo valdyti ir naudoti būdai ...................................................................................................... 226

10.6 Investicijų projekto įgyvendinimo alternatyvų analizė ..................................................................................... 228

10.6.1 Įgyvendinimo būdai ir trukmė ........................................................................................................................ 228

10.6.1.1 Koncesijos sutartis ..................................................................................................................................... 228

10.6.1.2 Jungtinės veiklos sutartis ........................................................................................................................... 228

10.6.1.3 Bendra įmonė ............................................................................................................................................ 228

10.6.1.4 Viešųjų pirkimų modelis............................................................................................................................. 228

10.6.2 Numatomų sąnaudų (trūkumų) ir naudos (privalumų) analizė ...................................................................... 229

10.6.3 Reikalingos lėšos ir investicijos ....................................................................................................................... 230

10.6.4 Siūlomi finansavimo šaltiniai .......................................................................................................................... 231

10.6.5 Investicijų projekto rizika ............................................................................................................................... 231

10.6.5.1 Su teritorijų planavimu susijusios rizikos ................................................................................................... 233

10.6.5.2 Poveikio aplinkai rizikos ............................................................................................................................. 233

10.6.5.3 Veiklos rizika .............................................................................................................................................. 233

10.6.6 Siūlomas rizikos paskirstymas tarp investicijų projekto šalių ......................................................................... 233

10.7 Rekomenduojama investicijų projekto įgyvendinimo alternatyva ................................................................... 234

10.8 Visų galimų sutarčių su privačiu investuotoju tipai ir jų analizė ....................................................................... 235

10.8.1 Viešosios darbų koncesijos sutartis ................................................................................................................ 236

10.8.1.1 Jungtinės veiklos sutartis ........................................................................................................................... 236

10.8.1.2 Akcininkų sutartis ....................................................................................................................................... 236



10

10.8.1.3 Viešųjų pirkimų sutartis ............................................................................................................................. 236

10.9 Partnerystės projekto pirkimų sąlygos ............................................................................................................. 237

10.10 Detalus privataus partnerio parinkimo procedūros aprašymas ................................................................... 237

11 ATLIEKŲ TVARKYMO PAJĖGUMŲ KŪRIMO INVESTICINĖ PROGRAMA ............................ 244

11.1 Investicinės programos įgyvendinimo strategija .............................................................................................. 244

11.2 Atliekų tvarkymo pajėgumų valdymas ............................................................................................................. 248

11.3 Organizacinių veiksmų planas .......................................................................................................................... 249

Priedai

1. Vilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo planų ištraukos.

2. Komunalinių atliekų susidarymo prognoz÷ pagal visus pl÷tros scenarijus.

3. Atliekų tvarkymo užduočių vykdymo suvestin÷ lentel÷.

4. Supaprastinta anaerobinio atliekų pūdymo ir biodujų gryninimo proceso technologin÷ schema ir

trumpas aprašymas.

5. Medžiagų rūšiavimo įrenginių aprašymas.

6. Atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginių aprašymas ir principin÷s schemos.

7. Atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų galimų vietų schema.

8. Artimiausios planuojamiems sklypams eksploatuojamos vandenviet÷s.

9. Investicijų, eksploatacijos kaštų ir tik÷tinos finansin÷s naudos lentel÷s.

10. Finansiniai rezultatai 0 alternatyvos atveju

11. Investicijų, reinvesticijų ir investicijų likutin÷s vert÷s apibūdinimas skirtingoms alternatyvoms

12. Išlaidos, pajamos ir sąvartyno sąnaudų pasikeitimas d÷l projekto skirtingoms alternatyvoms

13. Tarifo, užtikrinančio Projekto nenuostolingumą (be paramos), įvertinimas

14. Projekto investicijų detalizacija

15. Gyventojų geb÷jimo mok÷ti už KA tvarkymo paslaugas įvertinimas

16. Europos Komisijai tinkamų deklaruoti projekto išlaidų dalies įvertinimas



11

17. Projekto finansinis gyvybingumas, finansiniai rodikliai investicijoms ir kapitalui

18. Fiskalinių korekcijų rezultatai

19. Išorin÷s ekonomin÷s-socialin÷s naudos skaičiavimai

20. Ekonomin÷s-socialin÷s naudos rodiklių skaičiavimai ir vert÷s

21. Konkurso sąlygos (kvietimas investuoti) d÷l Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo

infrastruktūros objekto statybos, valdymo ir eksploatavimo projekto. Projekto sutarties pagrindin÷s

sąlygos. Konkurso sąlygos (kvietimas investuoti) d÷l atliekų j÷gain÷s statybos projekto



12

1 GALIMYBIŲ STUDIJOS PARENGIMO PRIELAIDOS

1.1 Investicinio projekto bendroji informacija

Projekto "Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra", užtikrinančio biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymą ir/ar atliekų naudojimą energijai gauti tikslas yra Valstybiniame strateginiame atliekų

tvarkymo plane nustatytų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimas, Nacionalinių ir Europos

Sąjungos reikalavimų atliekų tvarkymo srityje užtikrinimas, optimalus sanglaudos skatinimo veiksmų programos

l÷šų panaudojimas.

Pagrindin÷s užduotys ir reikalavimai investiciniam projektui, kurių įgyvendinimą pagrindžia Galimybių studija, o

finansavimą – Paraiška, yra šios:

1. iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų;

2. biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai

skaidžios atliekos sudarytų:

• iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų;

• iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.

3. turi būti įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų

surinkimas ir šių atliekų apdorojimas.

4. turi būtų sudarytos sąlygos kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti komunalines biologiškai skaidžias

atliekas apskrities lygiu.

5. netinkamos perdirbti, bet turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti.

6. pasiekti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant atliekų kiekį) bent jau tokių namų ūkių atliekų

medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galbūt kitos kilm÷s atliekų, jei šie atliekų srautai

panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti.

Investicinio projekto sprendiniai privalo atitikti šių teis÷s aktų reikalavimams:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-248 patvirtintu VP3-3.2-AM-

01-V priemon÷s „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „komunalinių atliekų tvarkymo

infrastruktūros pl÷tra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų

naudojimo energijai gauti paj÷gumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, kurio apimtyje pateikta

paraiškos d÷l projekto finansavimo specialioji B dalis, bei nustatyti finansavimo kriterijai.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 patvirtintomis Viešojo ir

privataus sektorių partneryst÷s projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykl÷mis.

3. Steb÷senos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos

struktūrin÷s paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti 2010 m. vasario 25 d.



13

pos÷džio protokoliniu sprendimu Nr. 21 (p.17: Patvirtinti Aplinkos ministerijos pateiktus Sanglaudos

skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemon÷s „Atliekų tvarkymo

sistemos sukūrimas“ remtinos veiklos „komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra, sukuriant

biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumus“

specialiuosius projektų atrankos atitikties kriterijus ir šių kriterijų paaiškinimus).

Šios galimybių studijos sprendinių pagrindą sudaro:

1. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo planas 2006-2016 m., patvirtintas Vilniaus regiono pl÷tros tarybos

sprendimu 2006-03-24 Nr.10.9-1 (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plano 2006-2016 atnaujinimo

nuostatos patvirtintos Vilniaus regiono pl÷tros tarybos sprendimu 2009-09-11 Nr. 10.9 – 77).

2. Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planas, UAB „Ekonomin÷s konsultacijos ir tyrimai", 2010 (patvirtintas

Vilniaus miesto tarybos sprendimu 2010-05-26 Nr.1-1556).

3. Komunalinių atliekų tvarkymo alternatyvų finansinis įvertinimas, UAB „Jostra, 2009.

Projekto „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra“ (toliau tekste - projektas) tikslas

- užtikrinti „Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano“ (Žin, 2007, Nr. 122-5003; toliau tekste - VSATP) bei

nacionalinių ir ES reikalavimų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui įgyvendinimą, numatant tinkamiausius

būdus susidarančių Vilniaus apskrityje komunalinių atliekų sutvarkymui. Bendra projekto nuostata - projekte

analizuojami sprendiniai maksimaliai papildo Vilniaus apskrityje siekiamus ekonomikos, socialin÷s raidos ir

aplinkos apsaugos tikslus ir atitinka Lietuvos Vyriausyb÷s 2009-09-16 nutarimu Nr. 1247 patvirtintos

nacionalin÷s darnaus vystymosi strategijos (Žin, 2009, Nr. 121-5215) principines nuostatas.

Atsižvelgiant į VSATP reikalavimus atliekų tvarkymui, projekte rekomenduojama tobulinti Vilniaus apskrityje

funkcionuojančios atliekų tvarkymo sistemos svarbiausias grandis, apimančias atliekų surinkimą ir galutinį

atliekų sutvarkymą. Atliekų surinkimo grandyje numatomas specialaus konteinerio arba kitų priemonių

pastatymas bioskaidžių atliekų atskyrimui ir surinkimui, o galutinio atliekų sutvarkymo grandyje - naujų atliekų

sutvarkymo įrenginių (mechaninio atliekų išrūšiavimo ir atliekų deginimo įrenginiai, bioskaidžių atliekų

anaerobinio pūdymo įrenginiai) pastatymas.

Planuojama, kad visi nauji atliekų sutvarkymo įrenginiai bus statomi Vilniaus apskrities administraciniame centre

– Vilniuje ir būtų šiandien funkcionuojančios regionin÷s atliekų tvarkymo sistemos neatsiejama dalis. Tokios

naujų atliekų sutvarkymo įrenginių dislokacijos pasirinkimo priežastys yra kelios. Svarbiausia šių priežasčių

sąraše yra tai, kad Vilniuje, kaip niekur kitur apskrityje, geriausiai išvystyta šiems įrenginiams reikalinga

inžinerin÷ infrastruktūra bei arti yra planuojamos iš atliekų išgauti energijos (šilumos ir elektros) vartotojas.

LR aplinkos ministerijos išaiškinime nustatyta: kad biologiškai skaidžių atliekų sąvoką pilnai apibr÷žta Atliekų

tvarkymo taisykl÷se (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2008, Nr. 67-2541): „Biodegraduojamos atliekos – bet kokios

atliekos, kurios gali būti suskaidomos aerobiniu ir anaerobiniu būdu, pvz., sodo atliekos, popierius ir kartonas“.

Pagal šią sąvoką, kuri perkelta iš direktyvos 1999/31/EB d÷l atliekų sąvartynų, biologiškai skaidžioms atliekoms

priskiriamos maisto, sodo, daržo bioskaidžios atliekos, taip pat popierius ir kartonas. Atsižvelgiant į tai,

skaičiuojant Europos Komisijos nustatytas užduotis d÷l komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo



14

mažinimo sąvartynuose, taip pat turi būti įtraukiamas popierius ir kartonas bei kitos komunalin÷s biologiškai

skaidžios atliekos.

Rengiamos Galimybių studijos sprendiniai turi atitikti Projekto atitikties 2010 m. vasario 25 d. Steb÷senos

komiteto nutarimu Nr. 21 patvirtintiems specialiesiems projektų atitikties kriterijams:

• Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai apima regiono ar regionų grup÷s atliekų tvarkymą ir atitinka

atitinkamo regiono atliekų tvarkymo plano nuostatas.

• Pagrindžiamos pasirinktos atliekų tvarkymo alternatyvos;

• Pasirinktos alternatyvos įgyvendinimo sprendiniai pagrįsti ir užtikrina atliekų tvarkymo sistemos prioritetų,

nustatytų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, laikymąsi:

� atliekų prevencija;

� gaminių pakartotinis naudojimas;

� atliekų perdirbimas;

� kitoks atliekų naudojimas;

� atliekų šalinimas.

• Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grup÷s

teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą.

• Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. regiono ar regionų grup÷s

teritorijoje susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą.

• Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidarančių

komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą.

• Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grup÷s

teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą ir ne daugiau kaip 50

proc. komunalinių atliekų šalinimą.

• Projekto sprendiniai sudaro prielaidas gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012

metų užduočių, nustatytų LR Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „D÷l

apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių

patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897), įgyvendinimui.

• Projektas sudaro prielaidas ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių namų ūkių atliekų (popierius,

metalas, plastikas, stiklas ir kitos kilm÷s atliekos, jei šių atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas)

paruošimui pakartotinai naudoti ir perdirbti.



15

• Kitoks atliekų panaudojimas gaunant energiją atliekas deginant galimas tik tada, kai energijai gauti

naudojamos likusios po rūšiavimo, netinkamos perdirbti, turinčios energetinę vertę atliekos ir įrenginio

energetinio naudingumo koeficientas yra lygus arba didesnis negu 0,65.

• Projekte numatytos įgyvendinti veiklos skatina atskirą biologiškai skaidžių atliekų surinkimą ir šių atliekų

individualų kompostavimą jų susidarymo vietoje.

• Projektas, kuriuo užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo, mokumo ir „terš÷jas moka“ principų

įgyvendinimas. Įgyvendinus projektą:

� turi būti užtikrintas ilgalaikis atliekų tvarkymo sistemos finansavimas, t. y. visas atliekų tvarkymo

sąnaudas turi padengti terš÷jas;

� turi būti užtikrinamas atliekų tvarkymo paslaugų įperkamumas, t.y. paslaugų kaina po projekto

įgyvendinimo turi būti ne didesn÷ kaip 1 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų, vertinant visas atliekų

tvarkymo sistemos sąnaudas/pajamas, įskaitant ir atliekų apdorojimo metu susidarančių produktų ar

atliekų realizavimo/sutvarkymo kainą.

1.2 ES atliek ų tvarkymo teis ÷s aktų reikalavimai

ES atliekų tvarkymo politika suformuluota 1996 m. Komunikate d÷l Bendrijos atliekų tvarkymo strategijos

peržiūros ir 1989 m. Bendrijos atliekų tvarkymo strategijoje. Šiuose dokumentuose nustatyti atliekų tvarkymo

strategijos prioritetai:

• atliekų susidarymo prevencija,

• atliekų naudojimas (perdirbimas arba naudojimas energijai gauti),

• saugus atliekų šalinimas;

Atliekų tvarkymo strategijos principai:

• artimumas (atliekos turi būti šalinamos viename iš arčiausiai esančių tinkamų šalinimo įrenginių),

• pakankamumas (Bendrijos teritorijoje susidariusios atliekos netur÷tų būti šalinamos kitur),

• „terš÷jas moka” (šalinimo išlaidas turi padengti atliekų gamintojai).

Atliekų tvarkymo prioritetas tenka atliekų vengimui, toliau seka pakartotinis panaudojimas ir kiti antrinių žaliavų

iš atliekų išgavimo metodai. Galutinis atliekų šalinimas užima paskutinį atliekų tvarkymo hierarchijos laiptelį.

1.2.1 ES atliek ų tvarkymo teisinio reglamentavimo principai ir reik alavimai

Europos Sąjungoje taikomos šios teis÷s aktų formos:

• Reglamentai – tai teis÷s aktai, tiesiogiai taikomi (privalomi) visose šalyse nar÷se;



16

• Direktyvos – tai teis÷s aktai, kurių tikslai privalomi visoms šalims nar÷ms, tačiau jų įgyvendinimo tvarką ir

priemones šalys nar÷s pasirenka pačios;

• Sprendimai – tai teis÷s aktai, privalomi tik sprendimų adresatui;

• Rekomendacijos – tai teis÷s aktai, kurie n÷ra teisiškai privalomi;

• Pranešimai, kiti politiniai dokumentai, susiję su ES aplinkos apsaugos politika.

ES teis÷s aktai atliekų tvarkymo srityje gali būti suskirstyti i tris grupes:

• Bendrieji atliekų tvarkymo teis÷s aktai;

• Atliekų tvarkymo įrenginius reglamentuojantys teis÷s aktai;

• Specifinių atliekų srautus reglamentuojantys teis÷s aktai.

Bendriesiems teis÷s aktams priklausytų tokie ES Aplinkosauginiai dokumentai:

1. Direktyva d÷l atliekų (75/442/EEB), (91/156/EEB, 91/692/EEB), kuri nustato ES atliekų tvarkymo politikos

pagrindą. Joje pateikti atliekų tvarkybos terminai, apibr÷žimai, pagal ją draudžiamas nekontroliuojamas

atliekų šalinimas, suformuluotas reikalavimas atliekas šalinti nekeliant pavojaus, triukšmo, kvapų. Įteisinti

atliekų apskaitos reikalavimai, kurie galioja tiek atliekų tur÷tojams, tiek surink÷jams ir tvarkytojams, aptarti

surink÷jų ir vež÷jų registravimo reikalavimai, leidimų išdavimo atliekų šalintojams reikalavimai,

suformuluotas principas „terš÷jas moka“ bei pateiktas bendras atliekų sąrašas. Pagrindiniai direktyvos tikslai

yra atliekų susidarymo vengimas ir mažinimas bei antrinių žaliavų išgavimas iš atliekų arba atliekų

naudojimas energijai gauti.

2. Atliekų direktyvoje 2008/98/EC Valstyb÷s nar÷s imasi priemonių skatinti aukštos kokyb÷s perdirbimą ir šiuo

tikslu taiko atskiro surinkimo sistemas ten, kur tai techniškai, aplinkos požiūriu ir ekonomiškai realu ir

tinkama, norint atitikti reikalingus atitinkamų perdirbimo sektorių standartus. Valstyb÷s nar÷s imasi

priemonių, būtinų pasiekti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 % (vertinant pagal atliekų kiekį) bent jau tokių

namų ūkių atliekų medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galimai kitokios kilm÷s atliekų, jei

šie atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti.

V÷liausiai iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrin÷ja 2 dalyje nurodytas priemones ir tikslus, tam, kad,

jei reikia, sugriežtintų tikslus ir apsvarstytų galimybę nustatyti tikslus kitiems atliekų srautams

3. Direktyva d÷l pavojingų atliekų (91/689/EEB. Šioje direktyvoje yra reikalavimas, kad besąlygiškai būtų

vykdoma pavojingų atliekų apskaita nuo susidarymo iki galutinio pašalinimo, nepraleidžiant nei vieno

tarpinio perdavimo etapo, draudimas maišyti pavojingas su nepavojingomis. Taip pat suformuluotas

pavojingų atliekų nemaišymo tarpusavyje reikalavimas tarpin÷se jų tvarkymo stadijose. Maišymas galimas

tik apibr÷žtais atvejais, galutin÷je atliekų tvarkymo stadijoje, t.y. jas šalinant ar perdirbant. Sudarytas

pavojingų atliekų sąrašas (sprendimas 2000/532/EB), kuris pastoviai peržiūrimas ir atnaujinamas.

4. Reglamentas d÷l atliekų statistikos (EB/2150/2002). Apima visas stadijas: atliekų susidarymą, utilizavimą,

šalinimą, importą/eksportą. Tikslas - vieningi, reguliarūs statistiniai duomenys pagal atitinkamą formą ir per



17

nustatytą laikotarpį, kuris įgalintų statistinių duomenų palyginamumą. Šalys nar÷s savo duomenis

perduodama ES statistikos biurui (EUROSTAT’ui), pagal kuriuos rengiama išsami ataskaita apie atliekų

tvarkymo pad÷tį ES.

5. Reglamentas d÷l atliekų vežimo (EB/2557/2001). Šis reglamentas atitinka pagrindinius Bazelio konvencijos

(1989) reikalavimus. Draudžiamas neteis÷tas, reikalavimų neatitinkantis pavojingų atliekų pervežimas,

pažeid÷jai baudžiami. Pagal pervežamų atliekų pavojingumą, sudaryti žaliasis, geltonasis ir raudonasis

sąrašai. Nustatyti reikalavimai pervežamų pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Atliekų tvarkymo įrenginius reglamentuojantys teis÷s aktai:

1. Direktyva d÷l atliekų deginimo (2000/76/EB). Įsigaliojo – 2005 metais visiems atliekų deginimo

įrenginiams, o naujiems įrenginiams jau nuo 2002 metų. Jos reikalavimai netaikomi mažiems įrenginiams

(iki 50 t/metus). Būtina griežta ir pastovi emisijų kontrol÷, būtini emisijų į atmosferą valymo įrenginiai,

nustatyti išlakų ribiniai dydžiai. Suformuluoti skirtingi techniniai deginimo reikalavimai pavojingoms ir

nepavojingoms atliekoms. Minimali sudegimo temperatūra atitinkamų grupių atliekoms - 8500 ir 11000C.

Ypatingas d÷mesys skiriamas dioksinams ir furanams.

2. Direktyva d÷l atliekų sąvartynų (1999/31/EB, Komisijos sprendimas 2003/33/EB). Sąvartynai atliekų

tvarkymo hierarchijoje, pagal aplinkosauginius prioritetus - paskutin÷je vietoje. Šioje Direktyvoje

suformuluoti terminai, apibr÷žimai, įvesta trijų tipų sąvartynų klasifikacija. Direktyvoje nustatyti

reikalavimai sąvartynų įrengimui ir atliekų pri÷mimo kriterijai. Visi sąvartynai skirstomi į pavojingų atliekų,

nepavojingų atliekų ir inertinių atliekų sąvartynus. Būtinas pavojingų ir nepavojingų sąvartynų atskyrimas,

skirtingi reikalavimai jų įrengimui, priežiūrai. Įvestas terminas – „kontroliuojamas“ sąvartynas, nes bet

kokių atliekų sąvartynams įvesti griežti reikalavimai tiek įrengimui, tiek eksploatacijai, tiek uždarymui ir

priežiūrai po uždarymo. Kiekvienas sąvartynas turi tur÷ti draudžiamų šalinti atliekų sąrašus. Reikalavimas

preliminariam apdorojimui iki deponavimo (turimas omeny rūšiavimas, deginimas ir kt.). Ši direktyva

nustato sąvartynuose šalinamų biodegraduojančių atliekų kiekį ir numatyti priemones, kaip vykdyti

direktyvoje nustatytas užduotis d÷l antrinio atliekų panaudojimo, kompostavimo, biologinių dujų gamybos,

perdirbimo. Siūloma taip palaipsniui mažinti į sąvartynus patenkančių biodegraduojančių komunalinių

atliekų kiekį: iki 75% – 2004 metais, 50% – 2007 metais ir 35% – iki 2014 metų, lyginant su 1995 m.

3. Direktyva d÷l laivybos atliekų (2000/59/EB). Ši Direktyva skatina jūros aplinkos ir pakrančių apsaugą,

reglamentuodama atliekų šalinimą jūroje ir uostuose. Uostuose privalomi atliekų pri÷mimo įrenginiai.

Remiantis principu „terš÷jas moka“ – mokestis surenkamas iš laivų. Ši Direktyva negalioja karo ir

nekomercinei laivybai.

Atliekų srautų kontrolei priskiriami tokie ES Aplinkosauginiai teis÷s aktai:

1. Direktyva d÷l pakuočių ir pakuočių atliekų (94/62/EB);

2. Direktyva d÷l naudotų alyvų šalinimo (75/439/EEB);

3. Direktyva d÷l polichlorintų bifenilų ir tertfenilų PCB/PCT šalinimo (96/59/EB);



18

4. Direktyva d÷l aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žem÷s ūkyje nuotekų dumblą

(86/278/EEB);

5. Direktyva d÷l elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų (2002/96/EB) ir kiti.

Atliekų srautų kontrolei priskiriamų teis÷s aktų reikalavimai pateikti 1-1 lentel÷je.

Su atliekų tvarkymo direktyvomis tampriai susijusios ir aplinkos taršą reglamentuojantys teis÷s aktai:

1. Reikalauja nuolatos arba reguliariai (priklausomai nuo paj÷gumo) matuoti bendrą dulkių koncentraciją,

CO ir deguonis bei eksploataciniai parametrus.

2. Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s direktyva 96/61/EB (pakeitimai direktyvose 2003/35/EB,

2003/87/EB) priimta siekiant integruotos taršos, kurią sukelia įvairios pramonin÷s veiklos rūšys

(energetikos pramon÷, metalų gamyba ir apdirbimas, chemijos pramon÷, atliekų tvarkymas) prevencijos ir

kontrol÷s. Direktyva nustato pagrindinius įsipareigojimus pramon÷s įrenginių eksploatavimui, apimančius

eilę priemonių skirtų vandens, dirvožemio ir oro taršos iš pramoninių šaltinių bei kitomis atliekomis

prevencijai.



19

1-1 lentel ÷. ES pagrindini ų atliek ų tvarkymo teis ÷s aktų reikalavimai

Direktyva Nuostatos

Naudotų alyvų šalinimo

direktyva 75/439/EEB

(pakeitimai direktyvoje

87/101/EEB)

Direktyva draudžia naudotas alyvas išleisti į vandens telkinius ar drenažo sistemas, šalinti ar išpilti ant dirvos, sukeliant pavojų

dirvožemiui, nekontroliuojamai šalinti alyvų perdirbimo liekanas, naudotų alyvų perdirbimą, galintį sukelti oro taršą, viršijančią

įstatymų nustatytas ribas.

Prioritetas teikiamas naudotų alyvų regeneravimui, leidžiamas alyvų deginimas direktyvoje nustatytomis sąlygomis, bei

kontroliuojamas sand÷liavimas ir šalinimas. Regeneruotose arba kurui naudojamose alyvose PCB/PCT koncentracija negali viršyti

50 mg/kg.

Titano dioksido pramon÷s

atliekų direktyva 78/176/EEB

Yra svarbi tik toms valstyb÷ms, kurios turi titano dioksido pramonę. Direktyva reikalauja, kad titano atliekų iškrovimas, šalinimas,

sand÷liavimas, išpylimas būtų atliekami tik gavus specialius leidimus.

Aplinkos, ypač dirvožemio

apsaugos, naudojant žem÷s

ūkyje nuotekų dumblą, direktyva

86/278/EEB

Direktyva nustato nuotekų dumblo naudojimo žem÷s ūkyje kontrol÷s principus, sunkiųjų metalų (kadmio, vario, nikelio, švino, cinko ir

gyvsidabrio) koncentracijų maksimalius leidžiamus dydžius dirvoje ir dumble, naudojamame žem÷s ūkyje, didžiausius sunkiųjų

metalų kiekius, kuriuos galima kasmet įterpti į dirvožemį.

Direktyva reikalauja, kad įmon÷s, kuriose susidaro dumblas, kiekvienais metais registruotų susidarantį ir naudoti žem÷s ūkiui

perduotą dumblo kiekį, jo sud÷tį ir savybes bei jo naudojimo vietas. Įmon÷s privalo tirti dumblą ir dirvožemį, laikantis nurodytų

m÷ginių ÷mimo ir analiz÷s metodikų.

Pakuočių ir pakuočių atliekų

direktyva 94/62/EB ir šią

direktyvą iš dalies keičiant

direktyva 2005/20/EB

Direktyva reikalauja mažinti pakuočių svorį ir tūrį, jos turi būti gaminamos taip, kad jas būtų galima naudoti pakartotinai arba naudoti

kitais būdais.

Direktyva nustato šiuos tikslus:

• nuo 50% iki 65% pakuočių atliekų pagal svorį turi būti panaudojama;

• nuo 25% iki 45% pakuočių pagal svorį turi būti perdirbama, o kiekvienai pakuočių medžiagai tenka mažiausiai po 15%;

Direktyva nustato esminius reikalavimus d÷l pakuočių sud÷ties, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo.

Antrame direktyvos priede pateikiami pagrindiniai pakuočių sud÷ties, pakartotino pakuočių naudojimo ir perdirbimo reikalavimai.



20

Direktyva Nuostatos

Polichlorintų bifenilų ir

polichlorintų terfenilų šalinimo

direktyva 96/59/EC

Direktyvos tikslas iki 2010 m. pabaigos visiškai nukenksminti PCB ir PCT.

Įrenginiai, kuriuose yra PCB ar PCT turi būti atitinkamai paženklinti, o įrenginiai, kuriuose PCB yra daugiau negu 5 dm3 turi būti

inventorizuoti. PCB/PCT atliekos bei jų turintys įrenginiai turi būti kuo greičiau perduoti įmon÷ms, turinčioms leidimą juos

nukenksminti arba pašalinti.

Eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių direktyva

2000/53/EC

Transporto priemonių atliekų prevencija yra pagrindinis šios direktyvos tikslas.

Direktyva reglamentuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą. Transporto priemon÷s pristatymas į patvirtintą

apdorojimo įmonę paskutiniajam jos tur÷tojui ir (arba) savininkui turi nieko nekainuoti, nes ši transporto priemon÷ neturi vert÷s

rinkoje arba jos vert÷ yra neigiama. Visas arba didžiąją dalį išlaidų, susijusių su šios priemon÷s įgyvendinimu padengia gamintojai.

Šia direktyva siekiama iki 2006 m. sausio 1 d. vidutiniškai iki 85 % padidinti visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, jų

dalių pakartotinį naudojimą vienam automobiliui per metus, ir iki 95% 2015 m. Per tą patį laiką pakartotinis naudojimas ir perdirbimas

turi padid÷ti ne mažiau 80 % vienam automobiliui per metus.

Elektros ir elektronikos įrenginių

atliekų direktyva 2002/96/EC

(pakeitimai direktyvoje

2003/103/EB)

Direktyva nuo 2005 rugpjūčio m÷n. įpareigoja gamintojus apmok÷ti pristatytų į surinkimo aikšteles elektros ir elektronikos įrenginių

(EEĮ) atliekų surinkimo, apdorojimo, perdirbimo ir šalinimo išlaidas.

2006 m. pabaigoje turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 4 kg vienam gyventojui šių atliekų surinkimas.

Esamų EEĮ atliekų (pagamintų iki 2005 m. rugpjūčio m÷n.) šalinimas turi būti užtikrinamas gamintojų, kai kuriais atvejais ir naudotojų

(išskyrus gyventojus) l÷šomis.

Direktyvoje pabr÷žiamas EEĮ pakartotinis naudojimas kaip prioritetinis šių atliekų tvarkymo metodas.

• Direktyvoje siūlomi pakartotinio naudojimo uždaviniai yra šie:

• 80 % buitinių įrenginių,

• 75 % IT ir telekomunikacijų įrenginių,

• 80 % dujinių lempų svorio komponentų.



21

1.2.2 ES nustatytos atskir ų atliek ų sraut ų tvarkymo užduotys

Strateginiai ES atliekų tvarkymo tikslai yra nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų (94/62/EC), Eksploatuoti

netinkamų naudoti transporto priemonių (2000/53/EC), Elektros ir elektronikos įrenginių atliekų (2002/96/EC) bei

Atliekų sąvartynų (1999/31/EC) direktyvose. Šie tikslai yra pateikti 1-2 -

1-5 lentel÷se.

1-2. Pakuo čių ir pakuo čių atliek ų direktyvos 94/62/EC uždaviniai

Pagal svorį Nauji siūlomi uždaviniai

Bendras antrinių žaliavų išgavimas min. 50%, max. 65% min. 60%

Bendras pakartotinis panaudojimas min. 25%, max. 45% min. 55%, max.80%

Pagal atskiras antrines žaliavas:

- Metalai 15% 50%

- Stiklas 15% 60%

- Plastikas 15% 22.5%

- Popierius/kartonas 15% 60%

- Mediena - 15%

Tikslų pasiekimo terminas 2001-06-30 2008-12-31

1-3 lentel ÷. Eksploatuoti netinkam ų naudoti transporto priemoni ų direktyvos 2000/53/EC uždaviniai

Pagal vidutin į vieno automobilio

svor į

Antrinio panaud ojimo ir

antrini ų žaliavų išgavimo

Antrinio ir pakartotinio

panaudojimo lygis

2006 ≥ 85% 80%

2015 ≥ 95% 85%

1-4 lentel ÷. Elektros ir elektronikos įrengini ų atliek ų direktyvos 2002/96/EC uždaviniai

Pagal prietais ų svor į Minimalus antrini ų žaliavų

išgavimo lygis

Minimalus komponent ų

medžiag ų antrinio ir

pakartotinio panaudojimo

lygis

Dideli namų apyvokos prietaisai ir automatai

(pakavimo ir pan.)

80 % 75 %

IT, telekomunikacijų prietaisai ir vartotojų

reikmenys

75 % 65 %



22

Pagal prietais ų svor į Minimalus antrini ų žaliavų

išgavimo lygis

Minimalus komponent ų

medžiag ų antrinio ir

pakartotinio panaudojimo

lygis

Maži namų apyvokos prietaisai, apšvietimo

įranga, elektriniai ir elektroniniai įrankiai, žaislai,

laisvalaikio ir sporto prietaisai, monitoringo ir

kontrol÷s prietaisai

70 % 50 %

Dujin÷s lempos - 80 %

Tikslų pasiekimo terminas 2006-12-31

1-5 lentel ÷. Atliek ų sąvartyn ų direktyvos 1999/31/EC uždaviniai

Tiksl ų pasiekimo terminas

Pagal 1995 m. susidariusi ų biodegraduojan čių atliek ų kiek į į

sąvartynus patenkan čių biodegraduojan čių atliek ų kiekiai turi b ūti

sumažinti:

2009-07-16 50 %

2016-07-16 35 %

Terminas iki kurio 35 proc. turi būti sumažintas į sąvartyną patenkančių biodegraduojančių komunalinių atliekų

kiekis turi būti tikslinamas atsižvelgiant į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB d÷l atliekų

sąvartynų 5 str. 2 d. (a).

1.2.3 Bioskaidži ų atliek ų tvarkymo ES atliek ų teis ÷s aktų nuostatos

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB d÷l atliekų ir panaikinančios kai

kurias direktyvas (toliau – Direktyva 2008/98/EB) nurodoma, kad direktyva priimta, kadangi „Svarbu, kad

laikantis atliekų hierarchijos ir siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių d÷l atliekų

šalinimo sąvartynuose, išmetimą, būtų sudarytos palankesn÷s sąlygos atskiram biologinių atliekų surinkimui ir

tinkamam apdorojimui siekiant gaminti aplinkosauginiu požiūriu saugų kompostą bei kitas biologinių atliekų

medžiagas.“ Tuo pačiu, Direktyvos 2008/98/EB 22 str. nurodoma, jog „Valstyb÷s nar÷s prireikus pagal 4 ir 13

straipsnius imasi priemonių skatinti: a) biologinių atliekų atskirą surinkimą kompostavimui ir biologinių atliekų

fermentavimui; b) biologinių atliekų apdorojimą tokiu būdu, kuriuo įgyvendinama aukšto lygio aplinkos apsauga;

c) aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimą.“

2010 m. geguž÷s 18 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui d÷l tolimesnių Europos Sąjungos

biologinių atliekų tvarkymo veiksmų nurodomas skatintinas atskiro biologinių atliekų surinkimas ir jų biologinis

apdorojimas. Aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiu perspektyviausi neišvengiamų biologinių atliekų tvarkymo

būdai yra kompostavimas ir anaerobinis skaidymas. Šiems procesams būtina, kad žaliava būtų aukštos

kokyb÷s. Daugeliu atvejų tai užtikrinti lengviausia atskirai renkant biologines atliekas. Nurodoma, kad Valstyb÷s



23

nar÷s turi d÷ti daug pastangų, kad atliekos būtų surenkamos atskirai, nes taip būtų užtikrinta aukšta perdirbimo

ir anaerobinio skaidymo kokyb÷. Komisija rekomenduoja, kad valstyb÷s nar÷s pasinaudotų visomis galimyb÷mis

ir pirmenyb÷s tvarka įdiegtų atskiro surinkimo sistemas, atsižvelgdamos į Sutartyje d÷l Europos Sąjungos

veikimo nustatytas konkurencijos taisykles.

Direktyvos 2008/98/EB 22 str. bei 13 str., kuris numato, kad Valstyb÷s nar÷s imasi būtinų priemonių užtikrinti,

kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, visų

pirma:

• nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams;

• nekeliant nepatogumų d÷l triukšmo ar kvapų; ir

• nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingai svarbioms vietov÷ms.

Taipogi, d÷mesys atkreiptinas ir Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 31 straipsnį, kuris skirtas

perkelti anksčiau nurodytas Direktyvos 2008/98/EB nuostatas ir kuriame numatoma, kad atliekas būtina tvarkyti:

• neviršijant nustatytų normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant reikšmingo poveikio

visuomen÷s sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;

• neviršijant nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;

• nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu

požiūriu svarbioms vietov÷m.

1.3 Nacionalin ÷ atliek ų tvarkymo politika ir Lietuvos Respublikos teis ÷s aktų reikalavimai

Bendruosius teisinius atliekų tvarkymo reikalavimus nacionaliniu mastu nustato šie pagrindiniai LR teis÷s aktai:

1. Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), nustatantis bendruosius atliekų

prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus ir pagrindinius

atliekų tvarkymo sistemų organizavimo bei planavimo principus;

2. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin. 2002, Nr. 40-1499) (toliau - VSATP) nustatantis atliekų

tvarkymo prioritetus ir principus, strateginius tikslus, tikslus ir uždavinius, įgyvendinimo priemones,

aprašantis atliekų tvarkymo sistemą, atliekų tvarkymo užduotis, įgyvendinimo ir atskaitomyb÷s mechanizmą;

3. Atliekų tvarkymo taisykl÷s, patvirtintos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-

2065; 2004, Nr. 68-2381), nustatančios atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo,

apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo, ženklinimo tvarką.

4. Specifinių atliekų srautų tvarkymą reglamentuoja teis÷s aktai, skirti konkrečiam atliekų tvarkymo būdui

(atliekų šalinimui, deginimui, kompostavimui) arba atliekų srautui (pakuočių atliekoms, eksploatuoti

netinkamoms transporto priemon÷ms, elektros ir elektronin÷s įrangos, baterijų ir akumuliatorių, alyvų,

PCB/PCT atliekoms, metalo laužui ir kt.).



24

1.3.1 Atliek ų tvarkymo įstatymas

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Nr. IX-1004) buvo priimtas 1998 m. (nauja redakcija nuo 2003

m. sausio 1 d.). Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,

naudojimo, šalinimo reikalavimus bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo

principus. Šiame įstatyme perkeltos pagrindin÷s Bendrosios atliekų direktyvos ir Pavojingų atliekų direktyvos

nuostatos.

Įstatymas nereglamentuoja išmetimų į orą, nuot÷kų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat kritusių

gyvulių ir žem÷s ūkio atliekų tvarkymo.

Lietuvos atliekų tvarkymo įstatyme iš ES Bendrosios atliekų direktyvos ir Pavojingų atliekų direktyvos perkelti

atliekų ir pavojingų atliekų apibr÷žimai. „Atliekos” apibr÷žiamos kaip bet kokios į Atliekų sąrašą įtrauktos

medžiagos arba daiktai, kuriais atliekų tur÷tojas atsikrato, ketina arba privalo atsikratyti. „Pavojingos atliekos”

apibr÷žiamos kaip atliekos, atliekų sąraše pažym÷tos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis

pavojingumą lemiančiomis savyb÷mis, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo

kriterijus.

Įstatyme nustatyti šie atliekų tvarkymo prioritetai:

1. naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;

2. mažinti susidarančių bei į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti

mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką gaminius, kuriuos būtų galima

ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti

atliekų kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;

3. pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas, tinkančias gaminiams gaminti;

4. naudoti atliekas energijai gauti;

5. saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų

pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atliekų tur÷tojas turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Įmon÷s, kurių ūkin÷je komercin÷je veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti nustatyta tvarka. Atliekos turi būti

tvarkomos ir saugomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

Įstatymas nustato reikalavimus atlekų tur÷tojams ir atliekas tvarkančioms įmon÷ms:

1. Atliekų tur÷tojas šio Įstatymo ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas

atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žem÷s ūkyje, energijai gauti ar

kitoms reikm÷ms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.

2. Įmon÷s, kurių ūkin÷je komercin÷je veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausyb÷s ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.



25

3. Atliekas surenkančios, vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje,

naudojančios bei šalinančios įmon÷s turi registruotis Vyriausyb÷s ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Atliekas tvarkančios įmon÷s vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos teis÷s aktais.

5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja

Lietuvos Respublikos teis÷s aktai bei Lietuvos Respublikos tarptautin÷s sutartys. Atliekų vežimo tranzitu,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato Vyriausyb÷ ar jos

įgaliota institucija.

6. Atliekų tvarkymo valstybin÷s reikšm÷s objektai steigiami Vyriausyb÷s nustatyta tvarka.

7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai.

Įstatymas nustato pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus, perkeltus į Atliekų tvarkymo taisykles, draudžia

skiesti ir maišyti jas su kitomis atliekomis ar medžiagomis pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo,

vežimo, rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu.

Įstatymas nustato reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms:

• Savivaldyb÷s organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms

komunalin÷ms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas

įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

• Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir

perdirbimą.

• Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų

aprūpinti atliekų surinkimo ir išvežimo priemon÷mis; atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemon÷mis.

Rūšiavimo priemon÷mis turi būti užtikrintas asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas; atskirų

komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir

pan.), elektros ir elektronin÷s įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemon÷mis; buityje

susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) atskiro surinkimo priemon÷mis.

Savivaldyb÷s privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų.

Parengtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m.

lapkričio 19 d. priimtą direktyvą 2008/98/EB d÷l atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas. Direktyvos

nuostatos turi būti perkeltos į Lietuvos Respublikos teis÷s aktus ir įsigalioti iki 2010 m. gruodžio 12 d.

Pagrindin÷s Įstatymo projekto nuostatos įgyvendinančios Direktyvos 2008/98/EB tikslus:

• sudaromos prielaidos apibr÷žti, kokiomis sąlygomis medžiaga ar objektas laikomi ne atliekomis, o

šalutiniais produktais ir kokiomis sąlygomis atliekos nustoja būti atliekomis;



26

• numatomas reikalavimas parengti valstybinę atliekų prevencijos programą siekiant užtikrinti atliekų

prevencijos praktinį įgyvendinimą, kurioje turi būti nurodomos atliekų prevencijos tikslai ir konkrečios

priemon÷s;

• įtvirtinamas reikalavimas atliekų tvarkymo planuose numatyti į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių

atliekų mažinimo įgyvendinimo strategiją;

• nustatytas reikalavimas laikytis atliekų hierarchijos;

• nustatomi pagrindiniai reikalavimai biologinių ir alyvų atliekų tvarkymui.

Kitos nuostatos:

• Įstatymas papildomas naujomis sąvokomis;

• panaikinamas reikalavimas gauti leidimą įmon÷ms, kurių veiklos metu susidaro atliekos, tačiau

nustatomas reikalavimas tokioms įmon÷ms registruotis žinybiniame registre, kurio nuostatas tvirtintų

Aplinkos ministerija;

• numatoma galimyb÷, esant poreikiui, gamintojo atsakomybę taikyti ir gamintojams ir importuotojams

gaminių, kuriems šiuo metu netaikomas gamintojo atsakomyb÷s principas;

• nustatomas reikalavimas imtis priemonių, užtikrinančių atliekų srautų atskirą surinkimą ir perdirbimą;

• pavojingų atliekų tvarkymo reglamentavime numatomos išimtys buityje susidarančioms pavojingoms

atliekoms.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti reikalavimus atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įmon÷s vadovų

kvalifikacijos k÷limui, kaip to reikalauja 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2000/76/EB d÷l atliekų deginimo. Nustatomi reikalavimai už sąvartynų eksploataciją atsakingų asmenų

kvalifikacijos k÷limui.

1.3.2 Specifini ų atliek ų tvarkym ą reglamentuojantys teis ÷s aktai

1.3.2.1 Pakuo čių ir pakuo čių atliek ų tvarkymas

2001 m. rugs÷jo m÷n. LR Seimas pri÷m÷ Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą Nr. IX-517 (Žin., 2001,

Nr. 85-2968, 2005, Nr. 86-3206), kuriame nustatyti pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo,

surinkimo, naudojimo reikalavimai.

Įstatyme įvardijami pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo prioritetai, kuriais privalo vadovautis gamintojai ir

importuotojai:

• naudoti visas galimas prevencijos priemones pakuočių atliekų susidarymui mažinti;

• pakartotinai naudoti pakuotes;

• perdirbti susidariusias pakuočių atliekas;



27

• naudoti pakuočių atliekas energijai gauti;

• saugiai šalinti susidariusias pakuočių atliekas.

Gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti savo produkcijos pakuočių surinkimą, perdirbimą arba mok÷ti

mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio ir 3

pried÷lio pakeitimo bei 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474,

Nr. 123-5550; 2003, Nr. 48-2108; 2004, Nr. 25-746, Nr. 61-2188; 2005, Nr. 47-1560), įsigaliojusiame nuo 2005

m. balandžio 12 d., nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą, jei

nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuot÷s atliekų pakartotinai panaudotą

arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį, atitinkantį nustatytas užduotis.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2001, Nr. 85-2968, 2005, Nr. 86-3206) numatyta užstato

sistema, t.y. gamintojai ir importuotojai parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti

užstatą ir jį grąžinti pardav÷jams, kai šie grąžina pakuotes. Savo ruožtu pardav÷jai, parduodami gaminius, už

kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą ir jį grąžinti vartotojams ar gaminių naudotojams, kai šie

grąžina pakuotes. Užstato procedūros nustatytos LR Vyriausyb÷s 2002 m. rugs÷jo 25 d. nutarimu Nr. 1506

patvirtintame dokumente “Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašas, užstato dydis ir užstato sistemos

įgyvendinimo tvarkos aprašas” (Žin., 2002, Nr. 95-4120; 2006, Nr. 77-3003).

Duomenų apie pakartotinai naudojamas pakuotes formos bei jos pildymo ir pateikimo tvarkoje (LR aplinkos

ministro 2003 m. sausio 17 d. įsakymu patvirtinta forma „Duomenys apie pakartotinai naudojamas pakuotes“,

Žin., 2003, Nr. 10-381) nurodoma, kad užstato sistema taikoma toms sąraše nurodytoms pakuot÷ms, apie

kurias paskelbia Aplinkos ministerija. Gamintojai ir importuotojai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka

užpildydami pakartotinai naudojamų pakuočių formą, privalo pranešti, kad naudoja sąraše nurodytas pakuotes

gaminiams pakuoti ar importuoja jose supakuotus gaminius. Aplinkos ministerija per 20 darbo dienų nuo formos

gavimo ją išnagrin÷ja ir priima sprendimą d÷l atitinkamos pakuot÷s įtraukimo į užstato sistemą. Priimtas

sprendimas skelbiamas „Valstyb÷s žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioja nuo paskelbimo datos.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisykl÷s (Žin., 2002, Nr. 81-3503, 2004, Nr. 78-2761, 2005, Nr. 2-23,

2006, Nr. 4-128) nustato kenksmingų medžiagų koncentracijos normas, kurias pavesta kontroliuoti Ūkio

ministerijos Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai. Pagal šias taisykles pakuočių gamintojai įpareigojami

nurodyti medžiagas, iš kurių pagamintos pakuot÷s, teikti ataskaitas apie į vidaus rinką išleistas pakuotes,

pakuočių atliekas, pakartotinio naudojimo pakuotes regionų aplinkos apsaugos departamentams. Prekyviečių

administracija privalo rūšiuoti pakuotes, organizuoti jų atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemas, suderintas su

savivaldyb÷mis, arba pagal sutartis naudotis savivaldybių organizuotomis komunalinių atliekų tvarkymo

sistemomis.

1.3.2.2 Elektros ir elektronin ÷s įrangos atliek ų tvarkymas

Siekiant įgyvendinant 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 2002/96/EC d÷l

elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų reikalavimus 2004 m. rugs÷jo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 buvo patvirtintos



28

elektros ir elektronin÷s įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykl÷s (Žin., 2004, Nr. 141-5168, 2005, Nr. 102-3793).

Elektros ir elektronin÷s įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykl÷s nustato elektros ir elektronin÷s įrangos

ženklinimo, elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų tvarkytojų ir šios įrangos vartotojų informavimo, elektros ir

elektronin÷s įrangos atliekų surinkimo, saugojimo, apdorojimo, elektros ir elektronin÷s įrangos ir jos atliekų

apskaitos reikalavimus bei tvarką.

Atliekų tvarkymo įstatymo 34(6) straipsnis reglamentuoja buityje susidarančių elektros ir elektronin÷s įrangos

atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu fiziniai ir juridiniai asmenys buityje

susidarančias elektros ir elektronin÷s įrangos atliekas privalo atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti. Elektros

ir elektronin÷s įrangos gamintojai ir importuotojai privalo elektros ir elektronin÷s įrangos platintojui pateikti

registravimąsi patvirtinantį dokumentą.

Asmenys, užsiimantys elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų tvarkymu, turi užtikrinti, kad elektros ir elektronin÷s

įrangos atliekos, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys būtų naudojamos pakartotinai. Jei EEĮ atliekos

netinkamos pakartotiniam naudojimui, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys turi būti tvarkomos pagal

Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

1.3.2.3 Pavojing ų atliek ų tvarkymas

Atliekų tvarkymo įstatymo 5 skyrius reglamentuoja pavojingų atliekų tvarkymą:

• Įmon÷s, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausyb÷s ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

• Pavojingų atliekų gamintojas privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai.

• Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo, rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu

negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su jokiomis atliekomis ar medžiagomis. Pavojingas atliekas galima

maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

• Saugomos arba vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos.

• Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatytus pavojingų krovinių

vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin÷s sutartys nenustato kitaip.

• Pavojingas atliekas gaminančios ir tvarkančios įmon÷s bei nepavojingas atliekas šalinančios įmon÷s

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti įmon÷s darbuotojų veiksmai

galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

Pavojingų atliekų tvarkymo atskiras grandis reglamentuoja ir atliekų tvarkymo taisykl÷s (įskaitant ir specifinių

atliekų tvarkymo tisykles), sąvartynų bei Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po

uždarymo taisykl÷s.



29

1.3.3 Atliek ų tvarkymo proced ūrų reglamentavimas

1.3.3.1 Atliek ų gabenimas

Atliekų gabenimo tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2004 balandžio 27 įsakymu D 1-207 patvirtintoje „Atliekų

vežimo Europos Bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrol÷s tvarkoje“ (Žin., 2004, Nr. 65-2310),

parengtoje Bazelio konvencijos, Aplinkos apsaugos ir Atliekų tvarkymo įstatymo pagrindu.

Taisykl÷se nustatyti reikalavimai atliekų įvežimui, išvežimui ir tranzitui, nelegalaus atliekų gabenimo kriterijai.

Įvardinta kompetentinga atliekų gabenimo klausimais institucija, t.y. Aplinkos ministerija. Pateikiamas žaliasis,

gintarinis ir raudonasis atliekų sąrašas, į kuriuos įtrauktoms atliekoms taikomi specifiniai gabenimo reikalavimai.

Naudojimui arba šalinimui atliekas leidžiama išvežti tik į valstybes, kurios nedraudžia atliekų importo. Išvežti

nepranešus AM leidžiama tik naudoti skirtas žaliojo sąrašo atliekas, jeigu paskirties valstyb÷je n÷ra taikoma šių

atliekų pri÷mimo kontrol÷ ir atliekos toje valstyb÷je n÷ra laikomos pavojingomis. Kitais atvejais atliekas galima

išvežti tik gavus AM leidimą.

Įvežti atliekas leidžiama tik iš anksto pranešus apie tai priklausomai nuo atliekų kategorijos ir atliekų tvarkymo

pobūdžio Aplinkos ministerijai arba jos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Atliekų įvežimas

suderinamas, kai įrenginys, kuriame bus tvarkomos atliekos, atitinka teis÷s aktų reikalavimus, yra įregistruotas

Atliekas tvarkančių įmonių registre ir turi atitinkamą gamtos išteklių naudojimo leidimą.

Atliekas galima pervežti tranzitu per Lietuvos Respubliką tik į valstybes, kurios nedraudžia atliekų importo.

1.3.3.2 Deginimas

Perkeliant Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2000/76/EB d÷l atliekų deginimo nuostatas,

LR aplinkos ministras 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 patvirtino „Atliekų deginimo aplinkosauginius

reikalavimus“ (Žin., 2003, 31-1290, 2005, Nr. 147-5366), kurie nustato eksploatacines sąlygas, išmetamųjų

teršalų ribines vertes ir techninius reikalavimus, privalomus visoms įmon÷ms, eksploatuojančioms ar

planuojančioms eksploatuoti atliekų deginimo įrenginius ar bendro deginimo įrenginius. Esamoms įmon÷ms

reikalavimai taikomi nuo 2005 m. gruodžio 28 d., o projektuojamoms – nuo reikalavimų paskelbimo datos.

Reikalaujama, kad įrenginiai būtų projektuojami, statomi, įrengiami ir eksploatuojami taip, kad labai nepadid÷tų

oro tarša. Eksploatuojami deginimo įrenginiai turi būti taip, kad bendras organin÷s anglies kiekis pelenuose ir

šlake būtų mažesnis kaip 3 % medžiagos sausosios dalies. Įrenginiuose pagaminta šiluma turi būti

panaudojama, jeigu tai įmanoma. Nepavojingų ir pavojingų atliekų deginimo įrenginiai turi tur÷ti degimo dujų

valymo įrangą.

Deginimo ar bendro deginimo įrenginio operatorius negali vykdyti atliekų deginimo veiklos, netur÷damas teis÷s

aktų nustatyta tvarka išduoto Leidimo, pagal „Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo,

atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ (Žin., 2002, 85-3684, 2003, Nr. 114-5169, 2005, Nr. 103-3829)

reikalavimus.



30

Reikalavimuose nustatytas išmetamųjų dujų valymo nuotekų, deginimo liekanų tvarkymas, nurodyti esamų ir

naujų atliekų tvarkymo įrenginių teršalų emisijų ribiniai dydžiai ir jų apskaičiavimo metodika.

Aprašyti reikalavimai netaikomi naudotų alyvų, kuriose yra mažiau nei 50 ppm PCB/PCT, deginimui. Tokios

naudotos alyvos gali būti deginamos tik stacionariuose deginimo įrenginiuose, kurių paj÷gumas ne mažesnis nei

1MW, arba specialiai naudotų alyvų deginimui skirtuose įrenginiuose. Naudotų alyvų deginimui taikomi ribiniai

dydžiai apima sunkiuosius metalus, kietąsias daleles, sieros dioksidą ir azoto oksidus.

Alyva užterštos augalin÷s kilm÷s atliekos gali būti deginamos bet kokiuose deginimo įrenginiuose,

atitinkančiuose LR aplinkos ministro 2001 m. rugs÷jo 28 d. įsakymu Nr. 486 patvirtintas „Išmetamų teršalų iš

kurą deginančių įrenginių normų“ (LAND 43-2001, Žin., 2001, Nr. 88-3100) reikalavimus. Nustatytos atskiros

didžiausios leistinos koncentracijos esamiems bei naujiems degimo įrenginiams ir dujiniam, skystajam bei

kietajam kurui.

1.3.3.3 Sąvartynai

Sąvartynai turi būti projektuojami ir įrengiami LR statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-583 (Žin., 2001, Nr.

101-3597, 2003, Nr. 104-4649, 123-5592, 2004, Nr. 13), Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir

priežiūros po uždarymo taisyklių (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001 Nr.87-3053, 2002, Nr. 31-1176; 2002, Nr. 89-

3810, 2004, Nr. 97-3586, 2005, Nr. 10-395) bei organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų (STR)

nustatyta tvarka.

Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykl÷s buvo patvirtintos 2000

m. spalio 18 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 444. Jose reikalaujama nurodyti sąvartynų vietas bendruosiuose

apskrities teritorijų planuose ir įvertinti galimas alternatyvias vietas. Sprendimą įrengti sąvartyną galima priimti

tik atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą.

Į taisykles perkelti ES sąvartynų direktyvos reikalavimai, t. y.:

• sąvartynų klasifikacija;

• aplinkos apsaugos reikalavimai;

• atliekų pri÷mimo kriterijai ir procedūros;

• leidimų išdavimo reikalavimai;

• kontrol÷s ir monitoringo procedūros;

• reikalavimai esamų sąvartynų uždarymui ir sutvarkymui;

• uždarymo ir priežiūros po uždarymo procedūros.

Vadovaujantis taisykl÷mis sąvartyno projekte turi būti įvertintas geologinio pagrindo stabilumas ir jo galimas

poveikis dugno dangai, drenažo ir dujų surinkimo sistemoms bei viršaus dangai.



31

Sąvartynas turi būti suprojektuotas atsižvelgus į hidrologines, hidrogeologines ir meteorologines sąlygas taip,

kad į sąvartyne esančias atliekas patektų kuo mažiau kritulių, kad į jas nepatektų paviršinis ir požeminis vanduo.

Sąvartynas turi būti suskirstytas pylimais į atskiras dalis, kurios turi būti užpildomos paeiliui, užtikrinant, kad

užterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo neužteršto vandens. Sąvartyno dugno šlaitai turi būti

suprojektuoti taip, kad nebūtų šlaitų erozijos. Keliai, vedantys į atskiras sąvartyno dalis ir sekcijas, kuriose

šalinamos atliekos, turi būti įrengti taip, kad jais važin÷jančios mašinos, tarp jų - buldozeriai ir kompaktoriai,

nepažeistų inžinerinių sąvartyno statinių bei dugno izoliacijos.

Sąvartynas turi būti įrengtas taip, kad nekeltų dirvožemio, atmosferos, požeminio bei paviršinio vandens teršimo

pavojaus. Sąvartyno dugnas turi būti 1 m arba aukščiau maksimalaus gruntinio vandens lygio. Sąvartyno dugne

ir šonuose turi būti nelaidus mineralinis sluoksnis, kuris užtikrintų pakankamą grunto ir požeminio vandens

apsaugą nuo teršimo (nelaidaus natūralaus mineralinio sluoksnio filtracijos koeficientas nepavojingų atliekų

sąvartyne turi būti ne didesnis kaip 10-9 m/s, storis - ne mažesnis kaip 1 m). Jei nelaidus natūralus mineralinis

sluoksnis neatitinka min÷tų reikalavimų, jis turi būti sustiprintas arba vietoj jo turi būti įrengtas dirbtinis

mineralinis sluoksnis, kuris užtikrintų tokią pat dirvožemio ir požeminio vandens apsaugą; dirbtinio mineralinio

sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Nepavojingų ir pavojingų atliekų sąvartynuose virš nelaidaus

mineralinio sluoksnio turi būti įrengta filtrato surinkimo sistema, susidedanti iš dirbtin÷s izoliacin÷s membranos ir

ne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio.

Sąvartyno projekte turi būti numatyta aplinkos monitoringo programa, pagal kurią turi būti vykdoma ilgalaik÷ ir

pastovi aplinkos būkl÷s steb÷sena.

Sąvartyne turi būti:

• surenkamos ir apdorojamos (naudojamos) sąvartyno dujos,

• įrenginys automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti,

• svarstykl÷s, kad visos jame šalinamos atliekos būtų apskaitytos,

• tvora, kad į jo teritoriją negal÷tų pakliūti pašaliniai asmenys.

Pagrindiniai reikalavimai regioninio sąvartyno eksploatavimui yra šie:

• komunalinių atliekų sąvartyne draudžiama šalinti pavojingas, skystas, sprogstamąsias, oksiduojančias,

labai degias ir degias, ÷sdinančias, medicinines atliekas, ozono sluoksnį ardančias medžiagas,

padangas, sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biodegraduojančias atliekas;

• prieš šalinant atliekas sąvartyne, jos turi būti apdorojamos, jei techniškai tai įmanoma ir jei tai sumažina

atliekų kiekį bei jų keliamą gr÷smę žmonių sveikatai ir aplinkai;

• atliekos į sąvartyną priimamos, jeigu atitinka pri÷mimo į atitinkamos klas÷s sąvartynus kriterijus,

nustatytus 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimo 2003/33/EB pagal Direktyvos 1999/31/EB 16

straipsnį ir II priedą nustatančio atliekų pri÷mimo į sąvartynus kriterijus ir tvarką;



32

• sąvartyno operatorius turi nustatyti ir viešai paskelbti atliekų pri÷mimo kriterijus bei konkrečias atliekų

pri÷mimo procedūras, nurodyti dokumentus, kurie turi būti pateikti, atvežus į sąvartyną atliekas;

• asmuo (pareišk÷jas), norintis eksploatuoti sąvartyną, privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir

kontrol÷s leidimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka;

• sąvartyno operatorius privalo patikrinti pristatomų atliekų dokumentus, vizualiai patikrinti atliekas prie

sąvartyno vartų ir jas užregistruoti Sąvartyno pirmin÷s atliekų apskaitos žurnale, bei įrašai apie pagrindinį

atliekų apibūdinimą saugomi teis÷s aktuose nustatytą terminą; sąvartynas turi būti eksploatuojamas taip,

kad būtų kiek įmanoma sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali sukelti

išmetami teršalai, v÷jo nešiojamos atliekos, triukšmas, transportas, gyvūnai, susidarę aerozoliai bei

gaisrai;

• atliekos sąvartyne turi būti kraunamos sekcijomis, kurios turi būti užpildomos paeiliui, užtikrinant, kad

užterštas vanduo ir filtratas bus surenkami atskirai nuo užteršto vandens. Pašalintos atliekos turi būti

tankinamos, perdengiamos gruntu ar kitos panašios fizine struktūra inertin÷s medžiagos sluoksniu.

Grunto ir kitos medžiagos sluoksnio storis bei atliekų perdengimo dažnumas turi būti nustatyti

atsižvelgiant į metų laiką, oro sąlygas, per dieną pašalinamų atliekų kiekį, turi užtikrinti apsaugą nuo

skleidžiamų kvapų

• sąvartyno operatorius turi tur÷ti atliekų šalinimo techninį reglamentą, parengtą pagal Atliekų tvarkymo

taisykl÷se nustatytus reikalavimus, o sąvartyno personalas turi būti susipažinęs ir griežtai laikytis atliekų

šalinimo techninio reglamento reikalavimų ;

• turi būti parengtas galimų avarijų sąvartyne likvidavimo planas;

• sąvartyno eksploatacijos metu ir jį uždarius, kol sąvartynas pagal Aplinkos ministerijos regiono aplinkos

apsaugos departamento įvertinimą gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, operatorius turi vykdyti

aplinkos monitoringą LR aplinkos monitoringo įstatyme Nr. VIII-529 (Žin., 1997, Nr. 112-2824, 2003, Nr.

61-2766) nustatyta tvarka;

• sąvartyno operatorius turi parengti paviršinio vandens, filtrato ir dujų monitoringo programą, kuri turi būti

prid÷ta prie Leidimo, parengto pagal „Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo,

atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ (Žin., 2002, 85-3684, 2003, Nr. 114-5169, 2005, Nr. 103-3829)

reikalavimus;

• požeminio vandens monitoringas turi būti vykdomas pagal monitoringo programą, parengtą pagal Ūkio

subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką (Žin., 2003, Nr.101-4578) ir metodines

rekomendacijas.

Jei sąvartyne buvo šalinamos biologiškai skaidžios atliekos ir galimas sąvartynų dujų išsiskyrimas, Aplinkos

ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas gali pareikalauti po izoliaciniu sluoksniu įrengti dujų

drenažo sluoksnį ir pasyvią (be išsiurbimo) sąvartyno dujų nukenksminimo (oksidavimo) sistemą arba aktyvią

sąvartyno dujų išsiurbimo ir jų sudeginimo dujų degle (žvak÷je) sistemą.



33

Atliekos, likusios po rūšiavimo technologijų pagalba (įmon÷se), taip pat po biologinio, terminio ar cheminio

apdorojimo, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip naudoti, gali būti šalinamos sąvartyne.

1.3.3.4 Taršos integruotos prevencijos ir kontrol ÷s leidim ų išdavimas

Atliekų tvarkymo įmon÷s veiklą gali vykdyti tur÷damos galiojančius Leidimus, išduotus, vadovaujantis LR

aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintomis „Taršos integruotos prevencijos ir

kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykl÷mis“ (Žin., 2002, 85-3684, 2003, Nr. 114-5169,

2005, Nr. 103-3829). Šiose taisykl÷se perkelti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 96/61/EB d÷l taršos

integruotos prevencijos ir kontrol÷s reikalavimai.

Taisykl÷s nustato TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką, ūkin÷s veiklos

vykdytojų, leidimų projektus derinančių ir leidimus išduodančių institucijų, kitų suinteresuotų asmenų

(visuomen÷s) teises ir pareigas.

Veiklos, kuriai būtinas Leidimas, vykdytojas taisyklių nustatyta tvarka parengia paraišką leidimui gauti ir ją

suderina su vietos savivaldos institucija, o Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas

(RAAD) priima paraišką ir išduoda leidimą. Apie paraiškos pri÷mimą išduoti ar atnaujinti leidimą RAAD

informuoja visuomenę.

Parengtą ir su veiklos vykdytoju aptartą leidimo projektą RAAD siunčia vietos savivaldos institucijai susipažinti.

RAAD turi atsižvelgti į pateiktas pastabas ir pasiūlymus arba motyvuotai jų atsisakyti. Galutinį sprendimą išduoti

leidimą ar atsisakyti jį išduoti priima RAAD.

Išduodant Leidimą, įvertinamas veiklos vykdytojo techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti

įrenginį ir vadovaujamasi principais, kad būtų laikomasi LR tarptautinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į vietos

aplinkos sąlygas, nepažeidžiamos nustatytos aplinkos kokyb÷s normos ir reikalavimai, siekiama racionaliai ir

taupiai naudoti gamtos išteklius. Nustatyta tvarka turi būti vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas.

Svarbu užtikrinti visuomen÷s informavimą ir suinteresuotos visuomen÷s dalyvavimą Leidimo išdavimo ir

atnaujinimo procese.

Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 60 – Taisyklių 2 priede nurodytiems

įrenginiams, ir, per 90 dienų – Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams. RAAD, pri÷męs sprendimą išduoti ar

atnaujinti Leidimą, informuoja apie tai visuomenę, nurodydamas kada, kokiai veiklai ir kokiam veiklos vykdytojui

išduotas ar atnaujintas leidimas.

Leidimas išduodamas neterminuotam laikui, tačiau jo atnaujinimo terminas gali būti nustatytas ar Leidimas gali

būti panaikinamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo

taisyklių nustatyta tvarka.

Taisykl÷se išvardintos įmon÷s taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimus privalo gauti ne v÷liau kaip iki

2007 m. spalio m÷n., kitu atveju įrenginiai negali būt eksploatuojami.



34

1.3.4 Savivaldybi ų atliek ų tvarkymo pareigos

Savivaldybių pareigas atliekų tvarkymo sektoriuje nustato Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 2008

m. rugs÷jo 15 d. Nr. X-1722 6 straipsnis, kuris nurodo, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra

komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas,

sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas (31 p.).

Atliekų tvarkymo Įstatymas 1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787 nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo

sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu

atliekų tvarkymo srityje.

Įstatymo 25 straipsnis nurodo, kad Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas,

būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalin÷ms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių tur÷tojo

nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą.

Įstatymo 30 straipsnis nustato, kad Savivaldyb÷s organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų

teritorijose susidarančioms komunalin÷ms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,

išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti

organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir perdirbimą.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų

aprūpinti atliekų surinkimo ir išvežimo priemon÷mis; atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemon÷mis;

atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir

pan.), elektros ir elektronin÷s įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemon÷mis; buityje susidarančių

pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas) atskiro surinkimo priemon÷mis.

Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldyb÷s gali pavesti (kaip privalomą užduotį)

savivaldyb÷s įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar

organizacijai.

Atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldyb÷s organizuojamą komunalinių atliekų

tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.

Savivaldyb÷s privalo:

• savivaldyb÷s teritorijoje užtikrinti bent vienos didelio gabarito atliekų surinkimo aikštel÷s įrengimą, jei

tokios aikštel÷s savivaldyb÷s teritorijoje n÷ra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą tokia aikštel÷

nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę n÷ra galimyb÷s, savivaldyb÷s privalo aprūpinti kitomis

atliekų surinkimo priemon÷mis;

• į sutartis su komunalines atliekas tvarkančiomis įmon÷mis įrašyti nuostatas d÷l šių įmonių pareigos

atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektronin÷s įrangos atliekas, atliekų vežimo

perdirb÷jams bei atliekų surinkimo priimant jas iš vietos tvarką.



35

Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų

teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos

reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą, nustatančias komunalinių

atliekų tvarkymo sąlygas.

Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisykl÷se nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių

institucijos.

Pakuočių tvarkymo klausimais gamintojai ir importuotojai turi teisių ir pareigų:

1. individualiai tvarkyti savo gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;

2. gaminių ir (ar) pakuočių atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms

įmon÷ms;

3. įsteigti organizacijas ir joms pavesti diegti savivaldyb÷s organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo

sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad būtų įvykdytos Vyriausyb÷s ar jos įgaliotos

institucijos nustatytos gaminių ir (ar) pakuot÷s atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų

įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausyb÷ ar jos įgaliota institucija.

Vadovaujantis aprašytais teis÷s aktais savivaldyb÷s privalo įrengti ir eksploatuoti sąvartynus. Kita veiklą atliekų

tvarkymo sektoriuje galima įvardinti kaip teisinę-organizacinę, tačiau ją gali įgyvendinti ne savivaldyb÷s

institucijos.

1.3.5 Kiti, su atliek ų tvarkymu susij ę, svarb ūs nacionalini ų teis÷s aktų reikalavimai

Įgyvendinant atliekų tvarkymo teisinius reikalavimus bei valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane

numatytus tikslus labai svarbu atsižvelgti ir į kituose teis÷s aktuose bei LR Seimo ar Vyriausyb÷s patvirtintuose

dokumentuose nustatytus tikslus ir užduoti. Vienas pagrindinių šioje srityje – Nacionalin÷ energetikos strategija

patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430).

Uždarius Ignalinos AE, Lietuva energetiniu požiūriu tapo 90 proc. priklausoma nuo atvežtinio iškastinio kuro, iš

kurių apie 60-70 proc. sudaro gamtin÷s dujos. Siekiant užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą energetiniais

ištekliais labai svarbu diversifikuoti tiekimo šaltinius bei išnaudoti vietinius energetinius išteklius. Šiame

kontekste viena pagrindinių galimybių – atsinaujinančių išteklių naudojimas bei po rūšiavimo likusių, netinkamų

perdirbti tačiau energetinę vertę turinčių atliekų panaudojimas energijai gauti. Panaudojant vietinį biokurą bei

pastačius atliekų naudojimo energijai gauti įrenginį Vilniaus miestas patenkintų apie 25 proc. bendrųjų metinių

šilumos poreikių, o šiltuoju metų laikotarpiu – šilumine energija būtų aprūpinamas 100 proc.

Nacionalin÷s energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr.

X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatos:

• Savivaldybių renkamas komunalines atliekas panaudoti šilumai ir elektrai gaminti, jeigu tai tikslinga

ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Tuo atveju iki 2010 m. Vilniuje įrengti komunalinių atliekų deginimo



36

įrenginį, kasmet sudeginantį apie 200 tūkst. tonų šių atliekų. 2010 - 2025 m. laikotarpiu panašius

įrenginius pastatyti Kaune, Klaip÷doje, Šiauliuose ir Panev÷žyje

• organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įrenginius Vilniuje iki 2010 m.,

v÷liau Kaune, Klaip÷doje, Šiauliuose ir Panev÷žyje, pakeičiant apie 120 tūkst. tonų organinio kuro

(investicijos apie 1 mlrd. litų)

• siekiama, kad atsinaujinančių išteklių dalis pirmin÷s energijos balanse iki 2012 m. kasmet did÷tų po 1,5%,

o 2025 m. pasiektų 20%.

1.3.6 Atliek ų tvarkymo planai

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016, 2004, Nr. 73-2544,

2005, Nr. 84-3111) numatyti trijų lygių atliekų tvarkymo planai: valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas,

regioniniai ir savivaldybių atliekų tvarkymo planai. Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą rengia Aplinkos

ministerija, o jį tvirtina LR Vyriausyb÷. Regioninius atliekų tvarkymo planus rengia regionų pl÷tros tarybų

sudarytos darbo grup÷s, o šių planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų pl÷tros tarybos. Savivaldybių

atliekų tvarkymo planus rengia savivaldyb÷s ir tvirtina savivaldybių tarybos.

1.3.7 Valstybinis strateginis atliek ų tvarkymo planas

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas buvo patvirtintas 2002 m., aktuali redakcija patvirtinta 2007 m.

spalio 31 d. LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1224 (pakeitimas Žin., 2009 Nr.57-2236). Svarbiausi plano tikslai yra

apsaugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio, sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą,

nustatyti atliekų tvarkymo užduotis, priemones ir veiksmus, sudarančius sąlygas per artimiausią dešimtmetį

įgyvendinti Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvas.

Plane, remiantis atliekų tvarkymo principų hierarchija, nustatyti tokie atliekų tvarkymo prioritetai:

• atliekų prevencija;

• gaminių pakartotinis naudojimas;

• atliekų perdirbimas;

• kitoks atliekų naudojimas;

• atliekų šalinimas.

Plane formuluojami atliekų tvarkymo principai

Pagrindiniai atliekų tvarkymo principai – artimumo ir pakankamumo, visuotinumo principai ir principas „terš÷jas

moka“.

Atliekos turi būti tvarkomos taip, kad:

• nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai;



37

• būtų racionaliai naudojami atliekų medžiaginiai ir energetiniai ištekliai.

Atliekų tvarkymo strateginiai tikslai:

• iki 2009 metų užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir

prieinamumą;

• ne v÷liau kaip nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik Europos Sąjungos reikalavimus

atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose;

• iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimų

neatitinkančius sąvartynus;

• iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo paj÷gumus;

• iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų.

Numatomi šie atliekų tvarkymo 2007–2013 metų tikslai:

• skatinti atliekų prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą;

• skatinti gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimą vykdant atliekų tvarkymo užduotis;

• užtikrinti atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių vykdymo kontrolę ir steb÷seną;

• tobulinti atliekų tvarkymo teisinę bazę;

• stiprinti atliekų tvarkytojų, juos kontroliuojančių institucijų darbuotojų administracinius geb÷jimus, užtikrinti

informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais;

• užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą.

Savivaldyb÷s, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose

komunalinių atliekų tvarkymo sistemose asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje atskirai būtų

surenkamos šios komunalin÷s atliekos:

• pavojingos atliekos;

• biologiškai skaidžios atliekos;

• antrin÷s žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas;

• elektros ir elektronin÷s įrangos atliekos;

• naudotos padangos;

• didelių gabaritų komunalin÷s atliekos (baldai ir panašiai);

• statybos ir griovimo atliekos;

• mišrios komunalin÷s atliekos (likusios po rūšiavimo atliekos).



38

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai


• iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų;

• iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.

2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35

procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.

Atskirai surinktos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos turi būti perdirbamos arba kitaip naudojamos.

Savivaldyb÷s, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono specifiką ir regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo taip

organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad:

• „žaliosios atliekos“, t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos, būtų surenkamos ir

apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų atliekų“

kompostavimas;

• iki 2010 metų būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai

skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas;

• atskirai surinktos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos būtų kompostuojamos, o gautas kompostas

naudojamas įvairioms reikm÷ms;

• biodujos būtų išgaunamos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir

toliau naudojamos.

Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:

• biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistin÷s medžiagos;

• komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai energija neišgaunama, bet išsaugomos maistin÷s

medžiagos.

Kad būtų įdiegta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistema savivaldyb÷s:

• turi informuoti visuomenę apie savivaldyb÷s teritorijoje numatomą komunalinių biologiškai skaidžių atliekų

tvarkymo būdą, taip pat skatinti individualų kompostavimą;

• iki 2010 metų, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename

atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti)

komunalines biologiškai skaidžias atliekas.

Surūšiavus komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būti

naudojamos energijai gauti.

Savivaldyb÷ms rekomenduojama įgyvendinant energijos gavimo iš atliekų projektus skatinti privačias

investicijas į šią veiklą



39

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos savivaldybių ir regioninių sistemų atskirų atliekų

srautų tvarkymo užduotys pateiktos 1-6 lentel÷je.

1-6 lentel ÷. Savivaldybi ų ir regionini ų sistem ų atskir ų atliek ų sraut ų tvarkymo užduotys

Punktas Plano užduotis

84.5 Iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų

90

Savivaldyb÷s, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje atskirai būtų surenkamos šios komunalin÷s atliekos:

• pavojingos atliekos

• biologiškai skaidžios atliekos

• antrin÷s žaliavos - popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas

• elektros ir elektronin÷s įrangos atliekos

• naudotos padangos

• didelių gabaritų komunalin÷s atliekos (baldai ir panašiai)

• statybos ir griovimo atliekos

• mišrios komunalin÷s atliekos (likusios po rūšiavimo atliekos)

98.1

iki 2009 metų užtikrinti, kad ji būtų visuotin÷, geros kokyb÷s, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimus. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldyb÷s teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavyb÷s teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žem÷s sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teis÷tai valdo ar naudoja šiuos objektus

98.2

Siekdamos užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų tur÷tojams:

parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išd÷stymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 metų būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrin÷ms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus:

įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaip÷dos, Kauno, Marijampol÷s, Panev÷žio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose

miestų ir rajonų savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose

atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalin÷se atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (arba) naudojant kitas surinkimo priemones



40


pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrin÷ms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose d÷l dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomen÷s sveikatos saugos reikalavimus

jeigu n÷ra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas priemones ir būdus (pvz., antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, antrinių žaliavų tur÷tojų apvažiavimas ar kita)

98.3

iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektronin÷s įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštel÷ 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštel÷ savivaldyb÷s teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant tur÷tojus). Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį min÷tų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldyb÷s gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaip÷dos, Kauno, Marijampol÷s, Panev÷žio, Šiaulių, Vilniaus) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių tur÷tų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams - ne daugiau kaip 10 kilometrų

98.4 Iki 2013 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų susidariusių savivaldyb÷s teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalin÷s atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos

99

Tobulinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, numatoma baigti senų sąvartynų uždarymo ir rekultivavimo darbus, taip pat užtikrinti reikiamos atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūros įrengimą. Pirmenyb÷ bus skiriama biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui (mechaninis - biologinis apdorojimas, biodujų gamyba, kompostavimas, kita), atskiram specifinių atliekų srautų surinkimui ir tvarkymui

101

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos sudarytų:

• iki 2010 metų - ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų

• iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų

• iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų

102

Siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikai nustatytas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotis ir užtikrinti šio Plano įgyvendinimo tęstinumą, tvirtinamame v÷lesnių metų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane turi būti nustatyta, kad iki 2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų

104

Vykdydamos šio Plano 101 punkte nustatytas užduotis, savivaldyb÷s, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono specifiką ir regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo taip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad:

„žaliosios atliekos", t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai "skaidžios atliekos, būtų surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus



41


„žaliųjų atliekų" kompostavimas

iki 2010 metų būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas

atskirai surinktos komunalin÷s biologiškai skaidžios atliekos būtų kompostuojamos, o gautas kompostas naudojamas įvairioms reikm÷ms

biodujos būtų išgaunamos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir toliau naudojamos

105

Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:

• komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistin÷s medžiagos

• komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai energija neišgaunama, bet išsaugomos maistin÷s medžiagos

106.2.2 iki 2010 metų, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas

106.1

apskritys ir savivaldyb÷s privalo ne v÷liau kaip iki 2008 metų vidurio, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, atitinkamai papildyti regioninius ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus ir savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles, taip užtikrindamos mechaninio biologinio apdorojimo arba atskiro komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir šių atliekų apdorojimo įdiegimą iki 2010 metų

108 Po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti tačiau energetinę vertę turinčios komunalin÷s atliekos turi būti naudojamos energijai gauti

109 Planuojant naudoti šio Plano 108 punkte nurodytas atliekas energijai gauti, vadovaujamasi Nacionalin÷s energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatomis

148

Pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad:

• iki 2009 metų pabaigos būtų sudarytos organizacin÷s ir (ar) technin÷s sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 50 procentų pakuočių atliekų ir panaudoti (išvežti/eksportuoti panaudoti) ne mažiau kaip 52 procentus pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį (148.1 p.);

• iki 2012 metų pabaigos būtų sudarytos organizacin÷s ir (ar) technin÷s sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 55 procentus pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį, atitinkamai pagal šias pakuočių medžiagas (148.2. p.):

• stiklinių – ne mažiau kaip 60 procentų;

• popierinių ir kartoninių – ne mažiau kaip 60 procentų;

• plastikinių – ne mažiau kaip 22,5 procento, skaičiuojant tik medžiagą, kuri v÷l perdirbama į plastikus;

• metalinių – ne mažiau kaip 50 procentų;



42


• medinių – ne mažiau kaip 15 procentų;

• iki 2012 metų pabaigos būtų sudarytos organizacin÷s ir (ar) technin÷s sąlygos kasmet surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 60 procentų pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį (148.3. p.).

1.3.8 Vilniaus apskrities atliek ų tvarkymo planas ir jo atnaujinimo nuostatos

Pirmasis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo planas (2002-2006 m.) buvo parengtas 2002 metais ir patvirtintas

Vilniaus regiono pl÷tros tarybos 2002 m. geguž÷s m÷n. 31 d. sprendimu Nr. 16. Planas buvo parengtas

projekto „Vilniaus regiono atliekų tvarkymas“ (DANCEE Ref. No. M129-0171) r÷muose, kuris buvo vykdomas

VšĮ „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“, Vilniaus apskrities savivaldybių, Vilniaus apskrities viršininko

administracijos bei Lietuvos aplinkos ministerijos vardu. Projektą finansavo Danijos aplinkos apsaugos agentūra

(DEPA) per DANCEE (Danijos pagalbos Rytų Europos šalims aplinkos apsaugos srityje) fondą. Planą pareng÷

Danijos konsultacin÷ bendrov÷ kompanija RAMBØLL kartu su vietiniu partneriu - UAB „Baltijos konsultacin÷

grup÷“.

Remiantis projekto „Vilniaus regiono atliekų tvarkymas“ dokumentacija 2002 m. buvo parengta paraiška

Europos Sąjungos ISPA fondo paramai gauti, kuri buvo patvirtinta Europos Komisijai ir LR Finansų ministerijai

pasirašant Finansinį memorandumą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012. Pagal Finansinį memorandumą yra numatyta

suteikti paramą regioninei infrastruktūrai sukurti (regioninis sąvartynas, atliekų pri÷mimo aikštel÷s, konteinerin÷s

aikštel÷s), esamiems sąvartynams uždaryti bei susijusiems parengiamiesiems darbams (projektavimas,

technin÷ parama). Projektą įgyvendina LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA)

kartu su galutiniu naudos gav÷ju – UAB “VAATC”. Bendra projekto vert÷ 20,9 mln. eurų, iš kurių 50 % sudarys

ISPA fondo l÷šos. Projekto įgyvendinimo pradžia – 2002 m. gruodžio m÷n., numatoma pabaiga – 2007 m.

gruodžio m÷n..

Pagal Lietuvos teis÷s aktų reikalavimus, regioniniai planai turi būti atnaujinami kas ketveri metai. Tuo būdu šis

planas apima 2006 - 2009 m. laikotarpį, numatant veiksmus ir ilguoju 2010 – 2016 m. laikotarpiu. Plane yra

atnaujinama informacija apie esamą komunalinių atliekų tvarkymo būklę regione, įvertinamas ankstesniame

planavimo laikotarpyje užsibr÷žtų užduočių vykdymas, nustatomos/peržiūrimos atliekų tvarkymo užduotys bei

sudaromos/papildomos trumpalaik÷s ir ilgalaik÷s veiksmų programos. Pagrindinis d÷mesys šiame regioniniame

plane yra skiriamas tolimesniam regionin÷s komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kūrimui, Europos Sąjungos

ISPA fondo remiamo projekto bei užduočių, nustatytų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane,

įgyvendinimui. Ruošiant šį planą buvo labiau atsižvelgta į nacionalinius reikalavimus, taikomus regioninių atliekų

tvarkymo planų rengimui, bei atitinkamas Europos Sąjungos rekomendacijas. Lyginant su pirmuoju, šiame plane

yra detaliau nustatyta institucin÷ regionin÷s komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąranga, funkcijų ir

atsakomyb÷s pasidalinimas tarp regiono savivaldybių ir jų įsteigto juridinio asmens – UAB „VAATC“ (Vilniaus

apskrities atliekų tvarkymo centro), apibr÷žti savivaldybių santykiai su atliekų tvarkymo įmon÷mis, nustatyti

konkretesni reikalavimai atskirų komunalinių atliekų srautų tvarkymui, ypatingą d÷mesį skiriant atskiram atliekų



43

surinkimui ir rūšiavimui bei Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų įgyvendinimo suplanavimui bei

įgyvendinimui, taip pat yra detalizuojami komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo klausimai. VIII šio plano

priede yra pateikiama 2002-2006 m. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendimo

apžvalga.

Remiantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu „savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos apima

komunalines atliekas ir kitas savivaldybių teritorijoje susidariusias atliekas, kurios nepatenka į gamybos atliekų

tvarkymo sistemą“. Tuo būdu planas apima tik komunalines atliekas t.y. buitines (buityje susidarančias) ir

kitokias atliekas, kurios savo pobūdžiu ar sud÷timi yra panašios į buitines atliekas. „Kitos savivaldybių

teritorijose susidariusios atliekos, nepatenkančios į gamybos atliekų tvarkymo sistemą“ turi būti suprantamos

kaip atliekos, kurių atliekų tur÷tojo yra neįmanoma nustatyti arba šis atliekų tur÷tojas yra nepaj÷gus sutvarkyti

savo atliekas (pvz. bankrutavęs). Gamybos atliekos tvarkomos pagal įmonių turimuose Taršos integruotos

prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) ar Gamtos išteklių naudojimo (GIN) leidimuose nustatytas sąlygas. Tačiau yra

nemažai specifinių atliekų rūšių, susidarančių tiek gamybiniuose, tiek komunaliniuose šaltiniuose (pvz. statybos

ir griovimo atliekos, pakuočių, pavojingos atliekos). Atliekų skirstymas pagal susidarymo šaltinius (komunalinius

ir gamybos) yra gana sąlyginis. Kaip pagrindinis kriterijus atskiriant komunalines atliekas nuo gamybos atliekų

yra reikalavimo tur÷ti leidimą taikymas. Taip pat už tam tikrų atliekų, kurių dalis susidaro ir buityje, tvarkymą

valstybiniame lygyje yra taikomas gamintojų atsakomyb÷ principas (pvz. gaminių ir pakuočių atliekos, elektros ir

elektronin÷s įrangos atliekos) ir už šių atliekų tvarkymą visiškai ar dalinai yra atsakingi gamintojai ir

importuotojai. Tačiau daugumoje atveju, kai šios atliekos susidarys pas gyventojus, faktinis jų tvarkymas

(surinkimas) bus vykdomas savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kai tuo

tarpu gamintojai ar jų organizacijos sutartiniais pagrindais dengs min÷tų atliekų tvarkymo išlaidas. Plane

komunalin÷s atliekos yra išskiriamos į šiuos pagrindinius srautus:

• Mišrios (nerūšiuotos) komunalin÷s atliekos

• Antrin÷s žaliavos (komunaliniuose šaltiniuose susidarančios pakuočių ir kitos stiklo, popieriaus, plastiko,

metalo atliekos)

• Biodegraduojančios (žaliosios ir maisto) atliekos

• Statybos ir griovimo buitin÷s atliekos

• Didžiosios buitin÷s atliekos

• Pavojingos buitin÷s atliekos

Atnaujintas regioninis planas yra parengtas, vykdant projektą “Technin÷ pagalba Vilniaus apskrities atliekų

tvarkymo centrui” (EuropeAid/116668/D/SV/LT). Projekto vykdytojas ir šio plano reng÷jas – konsultacin÷

bendrov÷ Fichtner Gmbh&Co.KG (toliau – Fichtner). Projektas vykdomas pagal sutartį, pasirašytą tarp Fichtner,

Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) ir UAB „VAATC“. Projekto naudos gav÷jas – UAB

„VAATC“ (toliau – VAATC).



44

Trumpalaikio laikotarpio užduotys nenagrin÷tinos šioje ataskaitoje, nes jų galutinis įgyvendinimo terminas buvo

2009 m.

Ilgojo laikotarpio atliekų tvarkymo užduotys nustatytos 2010 -2016 m. laikotarpiui:

• biodegraduojamų atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimas (2010 m. gali būti šalinamas tik 75%, o 2013

m. – tik 50 % 2000 m. sąvartynuose pašalinto biodegraduojamų atliekų kiekio). Vilniaus apskrityje 2010-

2016 m. gali būti pastatytas regioninis atliekų deginimo įrenginys ir/arba kiti biodegraduojamų atliekų

naudojimo įrenginiai.

• 2010 m. įgyvendinti Valstybiniame strateginiame plane nustatytas perdirbamų antrinių žaliavų surinkimo

užduotis (% pagal svorį nuo visų komunalinių atliekų):

Popierius ir kartonas 6

Stiklas 3

Plastmas÷ 2

1.3.9 Vilniaus apskrities savivaldybi ų atliek ų tvarkymo planai

Vilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo planų ištraukos yra pateiktos 1 priede.

• Elektr÷nų savivaldyb÷ Elektr÷nų savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planą (2009–2018 m.) patvirtino tarybos

2009 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. TS – 15

• Švenčionių rajonas Atliekų tvarkymo Švenčionių rajono savivaldyb÷s teritorijoje planą 2006 – 2016

metams patvirtino tarybos sprendimu 2006 m. gruodžio 28 d. Nr. T-205.

• Širvintų rajono savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planas 2006-20016 metams patvirtintas Širvintų rajono

savivaldyb÷s tarybos 2006-10-31 sprendimu Nr.1-167 (Širvintų rajono savivaldyb÷s tarybos 2007-08-28

sprendimo Nr.1-100 redakcija).

• Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planas 2009-2018 m. patvirtintas Ukmerg÷s rajono

savivaldyb÷s tarybos 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 7-263.

• Trakų rajono savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planas 2003 — 2012 metams patvirtintas Trakų rajono

savivaldyb÷s tarybos 2003 m. liepos 31 d. sprendimu Nr.S1 – 187.

• Vilniaus rajono savivaldyb÷s taryba Vilniaus rajono savivaldyb÷s atliekų tvarkymo planąm 2009-2018 m.

patvirtino 2008-12-19 sprendimu Nr. T3-408.

• Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planą pareng÷ UAB “Ekonomin÷s konsultacijos ir tyrimai” (EKT Grup÷)

2010 m. geguž÷s m÷n.

• Planas neparengtas tik Šalčininkų savivaldyb÷je.



45

Įvertinus planų nuostatas teigtina, kad savivaldybių planų kokyb÷ ženkliai skirias, kai kurios priemon÷s yra gana

abstrakčios. Akivaizdu, kad trūksta bendradarbiavimo tarp savivaldybių rengiant atliekų tvarkymo planus.

Rekomenduotina į šį procesą įtraukti VAATC, kad savivaldybių planuojamos priemon÷s der÷tų su regionin÷s

atliekų tvarkymo sistemos uždaviniais.



46

2 VILNIAUS APSKRITIES ATLIEK Ų TVARKYMO BŪKLö

Vilniaus apskrities savivaldybių atliekų tvarkymo būkl÷ pateikiama pagal esamos atliekų tvarkymo būkl÷s

aprašymą savivaldybių atliekų tvarkymo planuose.

2000 m. Vilniaus apskrities sąvartynuose buvo pašalinta 130 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų (~50 % nuo viso

pašalinto komunalinių ir panašių atliekų kiekio). Vykdant Sąvartynų direktyvos (Council Directive 99/31/EC on

the landfill of waste) užduotis Nuo 2010 m. Vilniaus apskrities regioniniame sąvartyne būtų galima šalinti

nedaugiau kaip 97,5 tūkst. tonų, nuo 2013 m. – ne daugiau kaip 65 tūkst. tonų, nuo 2020 m. – ne daugiau

kaip 45 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų.

Individualiose namų valdose Vilniaus apskrities miestuose gyvena apie 20 % (133 tūkst.) gyventojų ir jose per

metus susidaro virš 45 tūkst. tonų buitinių atliekų, iš kurių daugiau kaip 40 % (~ 18 tūkst. tonų) yra bioskaidžios

atliekos. Individualioje namų valdoje vidutiniškai statistiškai per metus susidaro > 700 kg bioskaidžių (maisto /

virtuv÷s ir žaliųjų) atliekų. Didžioji dalis individualiose namų valdose susidarančių bioskaidžių atliekų gal÷tų būti

sukompostuojamos vietoje, jeigu individualių namų valdų savininkai įsirengtų arba nusipirktų specialias

kompostavimo d÷žes. Reik÷tų numatyti, kad, jeigu individualios namų valdos savininkas įsirengia ar nusiperka

bioskaidžių atliekų kompostavimo d÷žę, mokestis (arba vietin÷ rinkliava, jeigu tokia būtų įvesta) už komunalinių

atliekų surinkimą ir jų tvarkymą sumažinama per pusę arba bent trečdaliu. Jeigu bent pus÷ individualių namų

valdų 2010 - 2012 m. laikotarpiu įsirengtų ar nusipirktų atliekų kompostavimo d÷žes - tai per metus vietoje būtų

sukompostuojama daugiau 13 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų, o maksimalus bioskaidžių atliekų kiekis, kurį būtų

galima sukompostuoti vietoje yra 27 tūkst. tonų.

UAB „VAATC“ organizuoja Vilniaus regiono atliekų tvarkymo įrenginių (regioninio sąvartyno bei kitos

infrastruktūros, kurią UAB „VAATC“ steig÷jų susitarimu turi įsteigti ir valdyti UAB „VAATC“) veiklą ir tvarką

(techninius reglamentus ir kitas sąlygas).

Vienos tonos mišrių komunalinių atliekų pri÷mimo į Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyną 2010 sausio

1 d. įkainis („vartų mokestis“) – 46,80 Lt (neįskaitant PVM), o mišrių komunalinių atliekų vienos tonos

perskaičiavimo į vieną kubinį metrą koeficientas – 6 (t. y., 1 tona mišrių komunalinių atliekų lygi 6 kub. m mišrių

komunalinių atliekų).

Diegiant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, Vilniaus regione įgyvendinamas ir „solidarumo

principas”, taikant nuostatą, kad vienos tonos mišrių komunalinių atliekų perveŃimo (t.y., atliekų veŃimo iki

regioninio sąvartyno) ir šalinimo regioniniame sąvartyne sąnaudos turi būti vienodos visose apskrities

savivaldyb÷se. Atliekų tvarkymo paslaugos kaina atliekų tur÷tojui neturi priklausyti nuo atliekų tur÷tojo nutolimo

nuo atliekų tvarkymo regiono sąvartyno. Viename atliekų tvarkymo regione visiems atliekų tur÷tojams turi būti pasiūlyta tokia pati atliekų tvarkymo kaina uŃ tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokią pačią teikiamos paslaugos

kokybę.

D÷l apskaitos kaitos ir netobulumo santykinai patikimais atliekų šalinimo Vilniaus apskrities regioniniame

sąvartyne duomenimis laikytini 2008 – 2009 metų duomenys. Pagrindine atliekų kiekio sumaž÷jimo priežastimi



47

2009 m. lyginant su pra÷jusiais, laikytina ekonomin÷ kriz÷, d÷l kurios ženkliai sumaž÷jo vartojimas, ir tuo pačiu –

atliekų susidarymas.

Didžioji dalis atliekų 2009 m. priimamų į Vilniaus regiono sąvartyną – tai Vilniaus miesto atliekos.

2-1 lentel ÷. Atliek ų šalinimas Vilniaus apskrities regioniniame s ąvartyne

Atliek ų šaltinis

Pašalinta atliek ų (tūkst. t)

2008 m. 2009 m.

Vilniaus miestas 287 250

Vilniaus apskritis 298 261

Regionin÷s atliekų sistemos esami ir planuojamo įrenginiai yra pateikti 2-2 lentel÷je.



48

2-2 lentel ÷. Vilniaus regiono atliek ų tvarkymo sistemos esami ir planuojami įrenginiai

Nr. Atliek ų tvarkymo įrenginys

Paskirtis ir paj÷gumas

Esamo atliek ų tvarkymo įrenginio duomenys

Planuojamo atliek ų tvarkymo įrenginio duomenys

Adresas Savinin-kas Operatorius

veikiantis, taip , ne

esamas ne-veikiantis, taip , ne

Eksploataci -jos pradžia ir pabaiga (metai)

planavimo stadija

planavimo dokumentas

planuojama eksploataci-jos pradžia ir pabaiga (metai)

Finansinis memorandumas Nr. 2002/LT/1 6/P/PE/012 Vilniaus apskrities

regioninis komunalinių atliekų sąvartynas

Atliekų šalinimas; paj÷gumas: pagal TIPK – 339 tūkst.t/m; faktinis – pateiktas atskirai

taip - 2007.10 - - - - VAATC VAATC

Lentvario DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus

ne - Numatoma – 2010-09

- - - VAATC Numatoma – savivaldybę aptarnaujanti atliekų tvarkymo įmon÷

Priemon ÷ Nr. VP3-3.2-AM-01 „Atliek ų tvarkymo sistemos suk ūrimas“ Šalčininkų rajono savivaldyb÷ Šalčininkų DGASA Didžiųjų atliekų,

pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus

- - - Paskelbtas konkursas pagal Geltoną FIDIC

Sklypo 8542/0001:451 (Šalčininkų k.v.), Nr. 4400-2021-3398 nuomos sutartis

Numatoma – 2012-01

Vilniaus g. 3G, Šalčininkų m., Šalčininkų r. sav.

VAATC Numatoma – savivaldybę aptarnaujanti atliekų tvarkymo įmon÷

Eišiškių DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš

- - - Paskelbtas konkursas pagal Geltoną

Sklypo 8512/0004:281 (Eišiškių m. k.v.), Nr. 4400-


Malūno g. 20, Eišiškių m., Šalčininkų

VAATC Numatoma – savivaldybę aptarnaujanti atliekų



49









planavimo stadija



gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus

FIDIC 2021-3232 nuomos sutartis

r.sav. tvarkymo įmon÷

Jašiūnų DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus


Sklypo 8520/0001:220 (Jašiūnų k.v.), Nr. 8520-0001-0220 nuomos sutartis


Jašiūnų k., Jašiūnų sen., Šalčininkų r.sav.


Vilniaus regiono kompostavimo aikštelių įrengimas Šalčininkų rajone

- - - Paraiška - - - - -

Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷ Ukmerg÷s DGASA Didžiųjų atliekų,



Sklypo 8170/0013:62 (Ukmerg÷s k.v.), Nr. 4400-2017-6294 nuomos sutartis


Gerseniškių g. 5, Ukmerg÷s m., Ukmerg÷s r. sav.


Širvintų rajono savivaldyb÷



50









planavimo stadija



Širvintų ŽAKA Žaliųjų atliekų kompostavimas, numatomas paj÷gumas: 500-700 m3/metus


Sklypo 8901/0009:169 (Akmenių k.v.), Nr. 4400-0436-4574 nuomos sutartis


Šniponių k. Širvintų r.sav.

VAATC VAATC

Širvintų DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus


Sklypo 8901/0009:169 (Akmenių k.v.), Nr. 4400-0436-4574 nuomos sutartis


Šniponių k. Širvintų r.sav.


Elektr÷nų savivaldyb÷ Elektr÷nų ŽAKA

Žaliųjų atliekų kompostavimas, numatomas paj÷gumas: 500-700 m3/metus


Sklypo 7930/0001:4 (Elektr÷nų k.v.), 7930-0001-0004 nuomos sutartis


Elektr÷nų m. VAATC VAATC

Elektr÷nų DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus


Baigiamas detaliojo plano rengimas


Elektr÷nų m. VAATC Numatoma – savivaldybę aptarnaujanti atliekų tvarkymo įmon÷

Vilniaus miesto savivaldyb÷ DGASA Didžiųjų atliekų, - - - Paskelbtas Sklypo Numatoma – Pašilaičių VAATC Numatoma –



51









planavimo stadija




konkursas pagal Geltoną FIDIC

0101/0015:284 (Vilniaus m. k.v.), 4400-2018-5471 nuomos sutartis

2012-01 sen. Vilniaus m.

savivaldybę aptarnaujanti atliekų tvarkymo įmon÷

DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus


Sklypo 0101/0167:2450 (Vilniaus m. k.v.), 4400-2019-4281 nuomos sutartis


Pilait÷s pr., Pilait÷s sen.,Vilniaus m.






Liepkalnio g.Vilniaus m.






Pramon÷s g. Vilniaus m.


DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų

- - - Paskelbtas konkursas

Sklypo 0101/0082:264


V.A. Graičiūno g.

VAATC Numatoma – savivaldybę



52









planavimo stadija



ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus

pagal Geltoną FIDIC

(Vilniaus m. k.v.), 4400-2034-8636 nuomos sutartis

36C Vilniaus m.

aptarnaujanti atliekų tvarkymo įmon÷

Trakų rajono savivaldyb÷ Trakų r. ŽAKA Žaliųjų atliekų

kompostavimas, numatomas paj÷gumas: 500-700 m3/metus


Sklypo 7944/0001:1961 (Lentvario k.v.), Nr. 4400-2026-8822 nuomos sutartis


Trikampio g., Lentvario m., Trakų r.sav.

VAATC VAATC

Trakų DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus


Sklypo 7984/0002:870 (Žaizdrių k.v.), Nr. 4400-0920-0384 nuomos sutartis


Aukštadvario g. Naujasodžių k., Trakų r. sav.


Švenčionių rajono savivaldyb÷ Pabrad÷s ŽAKA Žaliųjų atliekų



Sklypo 8620/0001:453 (Karkažišk÷s k.v.), 4400-2018-7222 nuomos sutartis


Maleik÷nų k., Pabrad÷s sen., Švenčionių r. sav.

VAATC VAATC

Pabrad÷s DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų,


Sklypo

8620/0001:451

(Karkažišk÷s


Maleik÷nų k., Pabrad÷s sen., Švenčionių r. sav.




53









planavimo stadija



numatomas paj÷gumas: 250 t/metus

k.v.), 4400-

2018-7022

nuomos sutartis

Švenčionių,DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus


Sklypo

8624/0006:373

(Kretuonų k.v.),

4400-2018-

7522 nuomos

sutartis


Pliauškių I k. Švenčionių r. sav.


Vilniaus rajono savivaldyb÷ Nemenčin÷s ŽAKA Žaliųjų atliekų



Sklypo 4172/0300:274 (Raudondvario k.v.), 4400-0673-8756 nuomos sutartis


Pakryž÷s k., Nemenčin÷, Vilniaus r. sav.

VAATC VAATC

Nemenčin÷s DGASA

Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus


Sklypo 4172/0300:274 (Raudondvario k.v.), 4400-0673-8756 nuomos sutartis


Pakryž÷s k., Nemenčin÷, Vilniaus r. sav.


Suderv÷s DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš

- - - Paskelbtas konkursas pagal Geltoną

Sklypo 4184/0500:706 (Suderv÷s k.v.), 4400-2053-


Suderv÷, (Grikienių k.), Vilniaus r. sav.

VAATC Numatoma – savivaldybę aptarnaujanti atliekų



54









planavimo stadija



gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus

FIDIC 0452 nuomos sutartis

tvarkymo įmon÷

V÷liučionių DGASA Didžiųjų atliekų, pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų, numatomas paj÷gumas: 250 t/metus


Sklypo 4142/0400:470 (Kyviškių k.v.), 4400-2028-7872 nuomos sutartis


V÷liučionys, Vilniaus r. sav.


Kiti objektai, apie kuriuos VAAT C disponuoja informacija Mišrių atliekų

rūšiavimo linija Antrinių žaliavų atrinkimas iš mišrių atliekų srauto regioniniame sąvartyne. Duomenys apie kiekius bus pateikti atskirai.

taip - 2008-09 - ? (planuota – 5 metai)

- - - Kazokiškių k., Elektr÷nų sav.

UAB „Ekobaz÷“

UAB „Ekobaz÷“

Kiti objektai, apie kuriuos VAATC nedisponuoja info rmacija Žaliųjų atliekų

kompostavimas • UAB „Juknevičiaus kompostas“ – žaliųjų atliekų kompostavimas • UAB „Biastra plius“ – žaliųjų atliekų kompostavimas kartu su Vilniaus nuotekų valymo įrenginių dumblu • Planuojama nuotekų dumblo tvarkymo aikštel÷ Ukmerg÷je, kur kartu bus kompostuojamos žaliosios atliekos (UAB „Ukmerg÷s vandenys“) • Planuojama nuotekų dumblo tvarkymo aikštel÷ Švenčionyse, kur kartu bus kompostuojamos žaliosios atliekos (UAB „Vilniaus vandenys“)

Didelių gabaritų atliekų pri÷mimas

• UAB „Ecoservice“, Gariūnai, sutartis su Vilnaus m. savivaldybe, terminuota?

Rūšiavimo linijos • UAB „Ecoservice“, pagrindinai antrinių žaliavų rūšiavimui • UAB „VSA Vilnius“, antrinių žaliavų rūšiavimui • UAB „Švarus miestas“, antrinių žaliavų rūšiavimui



55









planavimo stadija



Perkrovimo stotys • UAB „Ecoservice“ • UAB „VSA Vilnius“ • UAB „Švarus miestas“



56

2.1 Elektr ÷nų savivaldyb ÷

Tai viena iš aštuonių savivaldybių, sudarančių Vilniaus apskritį. Teritorija ribojasi su Kaišiadorių, Trakų, Širvintų

ir Vilniaus rajonų savivaldyb÷mis. Įsteigtos 8 seniūnijos.

Elektr÷nų savivaldyb÷s teritorija – 538 km2. Tai viena iš mažiausių pagal plotą savivaldybių Lietuvos

Respublikoje. Pagal gyventojų skaičių Elektr÷nų savivaldyb÷ apskrityje yra septintoje vietoje, tačiau pagal

apgyvendinimo tankumą (56,4 gyv./1 kv. km) – antroje po Vilniaus miesto savivaldyb÷s. Bendras savivaldyb÷s

gyventojų skaičius 2006 m. buvo 28,240 tūkst. Savivaldyb÷s miestai: Elektr÷nų m. –14 tūkst. gyventojų, Vievio

m. – 5,4 tūkst. gyventojų. Savivaldyb÷je yra ir vienas miestelis – Semelišk÷s, kuriame gyvena 660 gyventojų.

Labai gera savivaldyb÷s teritorijos geografin÷ pad÷tis ir patogus susisiekimas (teritoriją kerta greitkelis Vilnius–

Klaip÷da ir svarbus geležinkelis), didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus ir Kauno kaimynyst÷ skatina pl÷trą.

Savivaldyb÷je veikia didžiausia Lietuvoje šilumin÷ elektrin÷.

Daugiausia atliekų susidaro Elektr÷nų ir Vievio miestuose. Mišrias komunalines atliekas Elektr÷nų savivaldyb÷je

renka ir Kazokiškių regioniniame sąvartyne šalina UAB „Elektr÷nų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ

„Pagrenda“. Didelių gabaritų atliekas savivaldyb÷je renka UAB „Elektr÷nų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“.

Šios įmon÷s taip pat surenka ir biologiškai skaidžias atliekas. Savivaldyb÷ yra sudariusi sutartį su UAB

„Toksika“, kuri tvarko pavojingas atliekas. Taip pat savivaldyb÷je yra plečiama antrinių žaliavų surinkimo

sistema.

Buitin÷s atliekos savivaldyb÷s teritorijoje iš atliekų tur÷tojų surenkamos 0.12 m ³, 0.24 m³ ir 1,1 m³ talpos

konteineriais. Gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose, aptarnaujami 1.1 m³ talpos konteineriais,

pastatytais konteinerių aikštel÷se. Gyventojai, gyvenantys individualiuose namuose, yra aptarnaujami

individualiais 0.12 m³ ir 0.24 m³ talpos konteineriais.

Elektr÷nų savivaldyb÷s taryba 2008 m. spalio 29 d. sprendimais Nr. TS-206 ir Nr. TS-210 patvirtino šiukšlių

išvežimo tarifus su prid÷tin÷s vert÷s mokesčiu: daugiabučių namų gyventojams – 0,22 Lt/m², privačių namų

gyventojams už 0,12 m³ konteinerį – 7,72 Lt, už 0,24 m³ konteinerį – 15,44 Lt, organizacijoms ir įmon÷ms už

1,1 m³ konteinerį – 62,12 Lt, už 0,12 m³ konteinerį – 6,77 Lt, už 0,24 m³ konteinerį – 13,55 Lt. Sprendimai

įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d.

2.2 Šalčinink ų rajono savivaldyb ÷

Šalčininkų rajono savivaldyb÷ yra įsikūrusi Vilniaus apskrities pietrytin÷je dalyje, Baltarusijos pasienyje. Rajono

plotas 1491,4 km2, arba 15,3 proc. Vilniaus apskrities teritorijos. Administracinis centras - Šalčininkai, 42 km

nuo Vilniaus, kitas rajono miestas – Eišišk÷s, miesto tipo gyvenviet÷ – Baltoji Vok÷.

Šalčininkų rajone gyvena 38 664 gyventojai (2007-01-01 duomenimis). Rajone veikia 55 įmon÷s.

Pagrindiniai gyventojų duomenys yra šie:

Seniūnijų skaičius, vnt. 13 seniūnijų



57

Gyventojų skaičius savivaldyb÷s teritorijoje pagal deklaruojamąją

gyvenamąją vietą ir (ar) (faktiškai), vnt.

37422 gyventojai

Gyventojų skaičius pagal aglomeracijas, vnt.:

Miestuose daugiau kaip 1000 gyv. 13507 gyventojas

Miesteliuose daugiau kaip 500 gyv. 4583 gyventojai

Miesteliuose daugiau kaip 200 gyv. 5837 gyventojai

Miesteliuose mažiau nei 200 gyv. 13495 gyventojai

Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pl÷tros užduočių vykdymas Šalčininkų savivaldyb÷je

2010.05.18 pateiktas 2-3 lentel÷je.

2-3 lentel ÷. Viešosios komunalini ų atliek ų tvarkymo paslaugos pl ÷tros užduo čių vykdymas

Seniūnija

Miestai,

miesteliai,

kaimai

Gyventoj ų skai čius pagal deklaruojam ą gyvenam ąją

viet ą, vnt.

Gyv

ento

jų s

kaič

ius,

kurie

ms

teik

iam

a

pasl

auga

Įreg

istr

uotų

ūki

o

subj

ektų

ska

ičiu

s

Mie

stuo

se d

augi

au

kaip

100

0

Mie

stel

iuos

e

daug

iau

kaip

500

Mie

stel

iuos

e

daug

iau

kaip

200

Mie

stel

iuos

e

maž

iau

nei 2

00

Vnt. % Vnt.

Akmenyn÷s 576 300 456 52

Baltosios Vok÷s 1.030 185 960 79

Butrimonių 501 215 1.406 1.364 65

Dainavos 287 660 568 60

Dieveniškių 840 1.861 1.945 72

Eišiškių 3765 1.261 4.172 83

Gerviškių 372 2.010 1.524 64

Jašiūnų 1.990 743 525 1.104 3.315 76

Kalesninkų 585 345 1.113 1.328 65

Pabar÷s 718 834 978 63

Poškonių 215 761 634 65

Šalčininkų 6.722 785 1.323 1.745 7.826 74

Turgelių 1.152 1.516 1.761 66

APIBENDRINIMAS 13.507 16.273 120

4.606 17.539 381

5.837 5.418 93



58

Seniūnija

Miestai,

miesteliai,

kaimai

Gyventoj ų skai čius pagal deklaruojam ą gyvenam ąją

viet ą, vnt.

Gyv

ento

jų s

kaič

ius,

kurie

ms

teik

iam

a

pasl

auga

Įreg

istr

uotų

ūki

o

subj

ektų

ska

ičiu

s

Mie

stuo

se d

augi

au

kaip

100

0

Mie

stel

iuos

e

daug

iau

kaip

500

Mie

stel

iuos

e

daug

iau

kaip

200

Mie

stel

iuos

e

maž

iau

nei 2

00

Vnt. % Vnt.

Iš viso

seniūnijų, vnt.

Iš viso

gyventojų

savivaldyb÷je

, vnt.

13.495 5.132 38

37.445 44.362 118 0

Komunalinių atliekų naudojimas ir šalinimas pateiktas 2-4 lentel÷je: akivaizdu, kad visos surenkamos

komunalin÷s atliekos yra šalinamos .

2-4 lentel ÷. Atliek ų perdirbimas, naudojimas ir šalinimas Šal činink ų savivladyb ÷je

Iš viso surinkta komunalini ų

atliek ų 2009 m., t

Perdirbta / panaudota

komunalini ų atliek ų 2009 m., t

Perdirbta / panaudota

komunalini ų atliek ų 2009 m., %

Sąvartyne pašalinta

komunalini ų atliek ų 2009 m., t

Pašalinta komunalini ų

atliek ų 2009 m., %

3731,2 0 3731,2 100

Iš viso:

3731,2 0 0 3731,2 100

Atliekų surinkimo į didžiųjų atliekų aikšteles Šalčininkų rajone n÷ra. Daugiausia surenkama mišrių komunalini

atliekų ir bioskaidžių atliekų 2-6 lentel÷.

2-5 lentel ÷. Atliek ų surinkimas pagal atliek ų kategorijas 2009 m.

Atliek ų pavadinimas pagal atliek ų sąrašą (Atliek ų

tvarkymo taisykl ÷s)

Kiekis, surinktas

konteineriuose, t

Kiekis, surinktas

apvažiuojant atliek ų

tur÷tojus (maišai,

betaris surinkimas),

t

Iš viso, t

Mišrios komunalin÷s atliekos 20 03 01 2047 1279,00 3326,00

Didžiosios atliekos 20 03 07 ,00

Biologiškai suyrančios atliekos (žaliosios) 20 02 01 255 255,00

Biologiškai suyrančios virtuvių ir valgyklų atliekos 20

01 08

,00

Popierius ir kartonas 20 01 01 17,5 17,50

Popieriaus ir kartono pakuot÷s atliekos 15 01 01 13 13,00



59

Atliek ų pavadinimas pagal atliek ų sąrašą (Atliek ų

tvarkymo taisykl ÷s)

Kiekis, surinktas

konteineriuose, t

Kiekis, surinktas

apvažiuojant atliek ų

tur÷tojus (maišai,

betaris surinkimas),

t

Iš viso, t

Stiklo atliekos 20 01 02 87 87,00

Stiklo pakuot÷s atliekos 15 01 07 2 2,00

Medienos atliekos 20 01 38 9 9,00

Medin÷s pakuot÷s atliekos 15 01 03 2,5 2,50

Plastikų atliekos 20 01 39 ,00

Plastikin÷s pakuot÷s atliekos 15 01 02 16,7 16,70

Metalų atliekos 20 01 40 ,00

Metalin÷s pakuot÷s atliekos 15 01 04 ,00

Drabužiai ir tekstil÷s gaminių atliekos 20 01 10 ,00

Maistinis aliejus ir riebalai 20 01 25 ,00

Nebenaudojamos elektros ir elektronin÷s įrangos

atliekos 20 01 23*, 20 01 35*, 20 01 36

2,5 2,50

Naudotos padangos 16 01 03 ,00

Vaistai 20 01 31*, 20 01 32 ,00

Mišrios statybin÷s ir griovimo atliekos 1709 04 ,00

Kitos statybin÷s atliekos ,00

Pavojingos buityje susidarančios atliekos (išskaidyti) ,00

Kitos atliekos, tvarkomos savivaldyb÷s

organizuojamoje KAT sistemoje

,00

Tonos/rodiklis 2452,2 1279 3731,2

% 65,7214837 34,2785163 100

2009 m. rajone buvo sutvarkyta ir uždaryta 13 mažų sąvartynų: Dieveniškių, Poškonių, Akmenyn÷s, Juškių

(Turgelių sen.), Jašiūnų, Baltosios Vok÷s, Zavišonių (Šalčininkų sen.), Gerviškių, Stasylų (Gerviškių sen.),

Butrimonių, Maciūnų (Butrimonių sen.), Pabar÷s, Vežionių (Dainavos sen.).

2007-2008 metais rajone buvo įrengta 12 komunalinių atliekų pri÷mimo punktų APP (konteinerinių atliekų

surinkimo aikštelių), išd÷stytų seniūnijų centruose ar didžiausiuose kaimuose. Rajone yra 45 atliekų pri÷mimo

punktai, kuriuose stovi 135 antrinių žaliavų surinkimo konteineriai.

Išrūšiuotas antrinių žaliavų atliekas rajono teritorijoje surenka (ištuština antrinių žaliavų konteinerius) UAB

„Švarus miestas.

Rajone veikia atliekų tvarkymo operatoriai UAB „Tvarkyba“ ir UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“.



60

UAB „Tvarkyba“ aptarnauja atliekų tur÷tojus Dieveniškių, Poškonių, Akmenyn÷s, Turgelių, Jašiūnų, Baltosios

Vok÷s, Šalčininkų, Gerviškių seniūnijose, kas sudaro 2/3 rajono teritorijos. Įmon÷ turi 4 šiukšliavežes.

UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ aptarnauja atliekų tur÷tojus Butrimonių, Pabar÷s, Dainavos, Kalesninkų,

Eišiškių seniūnijose, kas sudaro 1/3 rajono teritorijos. Įmon÷ turi 2 šiukšliavežes.

2008 metais atliekų tvarkymo operatoriams panaudos pagrindais savivaldyb÷ perdav÷ 150 antrinių žaliavų

surinkimo konteinerių, 1000 vnt. 0,24 m3 talpos bei 60 vnt. 1,1 m3 talpos buitinių atliekų surinkimo konteinerių.

2.3 Širvint ų rajono savivaldyb ė

Šivintų rajonas – vienas iš septynių Vilniaus apskrities rajonų yra pietrytin÷je Lietuvos dalyje, prie Vilniaus-

Rygos automagistral÷s ir ribojasi su Vilniaus, Kaišiadorių, Jonavos,

Ukmerg÷s, Mol÷tų ir Elektr÷nų rajonais. Rajono centras - Širvintų miestas yra 50 km nuo Vilniaus. Kitos

gyvenviet÷s -5 miesteliai (Bagaslaviškis, Gelvonai, Kernav÷, Musninkai;Zibalai), 368 kaimai ir 103 viens÷džiai.

Rajono plotas - 906 kv. km. Pagal 2001 m. gyventojų surašymo duomenis Širvintų rajono seniūnijose ir mieste

buvo 20207 gyventojų. Širvintų mieste gyveno 7273 , miesteliuose kaimuose ir viens÷džiuose 12934 žmon÷s.

2005 metais rajone buvo 19,7 tūkst. gyventojų.

Mieste – 7,2 tūkst. ir 12,6 tūkst. gyveno kaimo vietov÷se. Gyventojų tankumas - 21,9 gyv./km², daugiau kaip du

kartus mažesnis nei vidutinis šalies (52,8 gyv./km²) ir keturis kartus mažesnis nei apskrities (87,2 gyv./km²).

Seniūnijų pateiktais duomenimis miesteliuose ir kaimuose esančiuose 79 daugiabučiuose (daugiaaukščiuose)

namuose rajone gyvena apie 1000 žmonių (8 % visų gyventojų seniūnijose). Apie 11600 žmonių gyvena 4700

individualiuose (vienbučiuose) namuose . Apie 240 žmonių gyvena 103 viens÷džiuose.

71 % Širvintų miesto gyventojų (apie 5100 žmonių) gyvena 85 daugiabučiuose (daugiaaukščiuose) namuose.

Kiti 2100 miesto gyventojų įsikūrę individualiuose (vienbučiuose) namuose.

Atliekų susidarymas pateiktas 2-6 ir 2-7 lentel÷se.

Pagal Atliekų tvarkymo taisykles pakuočių atliekos yra klasifikuojamos atskirai nuo komunalinių atliekų, tačiau

yra renkamos ir iš gyventojų (tod÷l irgi yra komunalin÷s atliekos) ir iš kitų šaltinių (įmon÷s, įstaigos). Pagrindinių

pakuočių rūšių atliekų susidarymas (surinkimas) Širvintų rajone 2004 m. sudar÷ 0,02 tūkst. tonų

2-6 lentel ÷. Širvint ų rajono savivaldyb ÷s atliek ų susidarymas (t ūkst.t)

Susidar ÷ atliek ų, iš

viso

Tame skai čiuje

nepavojingos atliekos

Tame skai čiuje

pavojingos atliekos

2003 metai

Širvintų rajono savivaldyb÷ 39,62 36,62 0,00

Vilniaus apskritis 748,7 744,1 4,6

2004 metai



61

Susidar ÷ atliek ų, iš

viso

Tame skai čiuje

nepavojingos atliekos

Tame skai čiuje

pavojingos atliekos

Širvintų rajono savivaldyb÷ 18,55 18,54 0,01

Vilniaus apskritis 836,8 827,9 9,0

2-7 lentel ÷. Širvint ų rajono savivaldyb ÷s atliek ų susidarymas (t ūkst.t) pagal sud ÷tį

Iš viso Komunalin ÷s atliekos

Pav

ojin

gos

kom

unal

in÷s

atlie

kos

Nep

avoj

ingo

s

kom

unal

in÷s

atlie

kos

Miš

rios

kom

unal

in÷s

atlie

kos

Pop

ieriu

s ir

kart

onas

Pla

stm

as÷

Stik

las

Met

alai

2003 m.

Širvintų

rajono

savivaldyb÷

17,2 0,00 17,2 8,3

Vilniaus

apskritis

317,8 0,1 317,7 267,3 17,2 1,8 0,0 0,3

2004 metai

Širvintų

rajono

savivaldyb÷

7,90 0,00 7,895 - 0,002 0,00 - 0,06

Vilniaus

apskritis

329,7 0,1 329,6 272,8 19,7 0,1 0,0 9,5

Širvintų rajono savivaldyb÷s komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atskiri komponentai įdiegti ir sąlyginai

efektyviai veikia rajono centre – Širvintų mieste.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimui iš Širvintų miesto gyventojų įdiegta konteinerin÷ sistema. Širvintose atliekų

surinkimui iš daugiabučiuose namuose gyvenančių 5100 gyventojų ir iš 431 gyventojo gyvenančio

individualiuose namuose pastatyta 112 konteinerių komunalin÷ms atliekoms t.y. vienas konteineris 50

gyventojų. Mieste taip pat įdiegta dviejų rūšių (stiklo ir plastiko) antrinių žaliavų surikimo iš gyventojų sistema.

Greta komunalinių atliekų konteinerių pastatyta 19 specialiųjų konteinerių plastiko atliekoms ir 19 konteinerių

stiklo atliekoms – vienas antrinių žaliavų „plastikas-stiklas“ rūšiavimo konteinerių komplektas 400 miesto

gyventojų.

Atliekų surinkimą, vežimą ir šalinimą miesto sąvartyne (Šniponių k.) vykdo Širvintų rajono savivaldyb÷s įmon÷

UAB „Širvintų komunalinis ūkis“, kuriai ši veikla pavesta kaip privalomoji užduotis. Už atliekų tvarkymą pagal su



62

įmone sudarytas sutartis ir nustatytą atliekų susikaupimo normą (2 m³ vienam gyventojui per metus), gyventojai

kas m÷nesį sumoka 1,37 Lt t.y. už 1m³ mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą - 8,22 Lt.

UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ pagal sudarytas sutartis tvarko ir rajono teritorijoje veiklą vykdančių 62 įmonių,

organizacijų komunalines atliekas. Juridiniai asmenys už 1m³ komunalinių atliekų sutvarkymą miesto ribose

moka 11,56 Lt. Jeigu atliekos surenkamos už miesto mokama ir už atliekų gabenimą iki sąvartyno.

Šiai Savivaldyb÷s įmonei taip pat pavesta ir visų 20 rajone esančių sąvartynų priežiūra ir tvarkymas – sąvartynų

operatoriaus veikla.

Statybos ir griovimo atliekas rajono gyventojai šalina greta Širvintų miesto esančiame statybos ir griovimo

atliekų - Akmenių sąvartyne. Atliekos į šį sąvartyną gabenamos savo transportu arba pagal sutartį, atliekas

tvarkančios įmon÷s transportu.

2005 metais pagal Savivaldyb÷s administracijos sutartį su pavojingas atliekas tvarkančia įmone UAB „Žalvaris“

rajono miesteliuose ir didesniuose kaimuose prad÷tas buityje susidarančių pavojingų atliekų taip pat elektros ir

elektronikos gaminių atliekų surinkimas.

Surinkimas vykdomas du kartus per metus apvažiavimo būdu pagal iš anksto su Savivaldyb÷s administracija

suderintą apvažiavimo maršrutą, min÷tų atliekų surinkimo vietas ir atvykimo laiką. Pavojingos atliekos

nemokamai surenkamos 33 rajono gyvenviet÷se ir 5 vietose Širvintų mieste.

Atliekų ir sąvartynų tvarkymo paslaugoms teikti Savivaldyb÷s įmon÷ UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ naudoja

tris automobilines (GAZ 53) 1987, 1989 ir 1999 m gamybos šiūkšliavežes, tris traktorines 1982, 1988 ir 1990

metų gamybos priekabas ir vieną kW galingumo 1990 metų gamybos buldozerį.

2005 metais UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ sutvark÷ (surinko ir pašalino sąvartyne) 2182,7 t pas gyventojus

susidariusių komunalinių atliekų ir 1176,3 t komunalinių atliekų susidariusių įmon÷se, organizacijose.

Mieste surinktas antrines žaliavas (plastiką ir stiklą) pagal sutartį su UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ išvež÷ UAB

„Švarus miestas“. 2005 metais iš gyventojų buvo surinkta 11 t plastiko ir 56 t stiklo atliekų.

Kitų rajono gyvenviečių individualių namų gyventojams komunalinių atliekų tvarkymo paslauga neteikiama.

Surenkamos ir seniūnijų paj÷gomis šalinamos vietiniuose sąvartynuose tik 11 pas daugiabučių namų gyventojus

susidarančios atliekos. Rajono miesteliuose ir kaimuose yra 97 daugiabučiai namai, kuriuose gyvena apie 1000

gyventojų. Kiti rajono gyventojai visas namų ūkiuose susidariusias atliekas savo j÷gomis veža ir šalina

artimiausiuose sąvartynuose. Už savo atliekų tvarkymą nemoka nei seniūnijose esančių individualių namų nei

daugiabučių namų gyventojai.

Galima konstatuoti, kad Širvintų rajono savivaldyb÷je mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama 73

% miesto gyventojų ir 6 % kitų gyvenviečių gyventojams. Apie 12 tūkstančių gyventojų ši paslauga neteikiama.

Antrinių žaliavų surinkimo konteineriais tvarkymo paslauga teikiama 82 % miesto gyventojų ir neteikiama likusiai

rajono gyventojų daliai – apytikriai 14 tūkstančių gyventojų.



63

Pažym÷tina , kad Širvintų rajono gyventojų už atliekų tvarkymą mokamas mokestis ne daug skiriasi nuo kitose

Vilniaus apskrities savivaldyb÷se nustatytų atliekų tvarkymo kaštų.

Palyginimui 2-8 lentel÷je pateikiami duomenys apie visų apskrities savivaldybių gyventojams nustatytus

komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius.

2-8 lentel ÷. Gyventoj ų mok÷jimai už komunalini ų atliek ų tvarkym ą Vilniaus apskrities savivaldyb ÷se

Savivaldyb ÷ Vidutinis mok ÷jimas (Lt), tenkantis 1 gyventojui per m ÷nes į

Elektr÷nų raj. 2,5

Šalčininkų raj. 1,0-2,2

Širvintų raj. 1,37

Švenčionių raj. 1,2-3

Trakų raj. 0,64-2,1

Ukmerg÷s raj. 1,76-3

Vilniaus m. 2,3

Vilniaus raj. 1,2-2,8

2-9 lentel ÷. Vidutiniai buitini ų atliek ų kiekiai susidarantys Širvint ų rajono gyventoj ų namų ūkiuose

Eil.

Nr. Gyvenviet ÷s tipas Gyvenamojo b ūsto tipas

Buitini ų atliek ų susidarymas

vienam gyventojui

m3/m t/m

1 Miestas Individualūs (vienučiai) namai 1,5 0,3

Daugiabučiai (daugiaaukščiai) namai 1,3 0,22

2 Miesteliai ir kaimai Individualūs (vienučiai) namai 0,5 0,1

Daugiabučiai (daugiaaukščiai) namai 0,7 0,12

2.4 Švenčioni ų rajono savivaldyb ÷

Švenčionių rajono teritorija driekiasi šiaur÷s rytų Lietuvos pasieniu su Baltarusija. Šiauriniame pakraštyje yra

kaimyniniai Ignalinos ir Utenos rajonai, vakaruose - Mol÷tų, pietvakariuose - Vilniaus. Rajone yra 14 seniūnijų:

11 kaimo ir 3 miesto seniūnijos. Administracinis centras - Švenčionys, nutolęs nuo Vilniaus apie 86 km.

Remiantis Aplinkos Apsaugos Agentūros (AAA) duomenimis, bendras Švenčionių r. savivaldyb÷je susidarančių

atliekų kiekis 2003-2004 m. bei palyginimas su analogiškais susidariusių atliekų kiekiais Vilniaus apskrityje yra

pateikiamas lentel÷se toliau.



64

2-10 lentel ÷. Komunalini ų atliek ų susidarymas Šven čioni ų raj. savivaldyb ÷je ir Vilniaus apskrityje 2003-2004 m. (tūkst.t)

IŠ VISO:

Tame tarpe

Pavojingos komunal. atliekos

Nepavojingos

Komunal. atliekos

Tame tarpe mišrios

komunal. atliekos 20 03 01

popierius ir

kartonas 20 01 01

plastmas ÷ 20 01 39

stiklas 20 01 02

metalai 20 01 04

Švenčionių r. 2003 m.

26,4 0,00 26,4 19,5 0,0 0,0 0,0 0,0

Vilniaus apskr. 2003 m.

317,8 0,1 317,7 267,3 27,2 1,8 0,0 0,29

% nuo apskrities

8,3 8,3 7,3

Švenčionių r. 2004 m.

26,7 0,0 26,7 19,54 0,008 0,094 0,198

Vilniaus apskr. 2004 m.

329,7 0,1 329,6 272,8 19,7 0,135 0,0 9,5

% nuo apskrities

8,1 8,1 7,2 69,6 2,1

2-11 lentel ÷. Bendras atliek ų kiekis Šven čioni ų raj. savivaldyb ÷je ir Vilniaus apskrityje 2003 ir 2004 metais (t ūkst. t)

Atliek ų susidarymas 2003 m Atliek ų susidarymas 2004 m.

IŠ VISO: Nepavojingos

atliekos Pavojingos

atliekos IŠ VISO:

Nepavojingos atliekos

Pavojingos atliekos:

Švenčionių r. sav.

35,09 35,08 0,01 28,41 28,40 0,01

Vilniaus apskr.

748,7 744,10 4,60 836,8 827,8 9,0

% nuo apskrities

4,69 4,71 0,21 3,40 3,43 0,11

Šaltinis: AAA (2005)

Lyginant atliekų susidarymą 2003-2004 m., bendras per metus susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekis

pasikeit÷ labai nežymiai – tik apie 0,04 tūkst. t., nedaug kito ir bendro komunalinių atliekų kiekis. Ženklesnis

t÷ra bendro susidarančių atliekų kiekio pasikeitimas – susidarančių atliekų kiekis per nagrin÷jamą laikotarpį

sumaž÷jo 6,68 tūkst. t. (19 proc. pradinio srauto).

Skaičiuojant komunalinių atliekų susidarymą vienam gyventojui, 2003 m. savivaldyb÷je susidar÷ 807 kg, 2004

m. – 824 kg, tame tarpe mišrių komunalinių atliekų atitinkamai 596 kg ir 603 kg (2-12 lentel÷).



65

2-12 lentel ÷. Komunalini ų atliek ų susidarymo vienam gyventojui palyginimas (kg/1gyv. /metus).

Metai

Švenčioni ų raj. savivaldyb ÷ Vilniaus apskritis

Komunalin ÷s atliekos

Tame tarpe mišrios kom.

atliekos

Komunalin ÷s atliekos

Tame tarpe mišrios kom.

atliekos

2003 807 596 375 315

2004 824 603 389 322

Vienam savivaldyb÷s gyventojui 2004 m. susidarančių komunalinių atliekų kiekis yra apie 2,1 karto didesnis

lyginant su Vilniaus apskrities duomenimis, tod÷l kyla abejonių d÷l duomenų apie susidarančias atliekas

patikimumo. Reik÷tų papildomai įvertinti savivaldyb÷je veikiančią esamą atliekų apskaitos sistemą, nustatyti

atskirų atliekų srautų apimtis pagal jų grupes ir susidarymo šaltinius. Pagrindinių komunalinių antrinių žaliavų

rūšių (popieriaus, plastmas÷s, stiklo) atliekų atskirą surinkimą planuojama organizuoti artimiausioje ateityje.

Komunalinių atliekų surinkimo paslaugas savivaldyb÷s teritorijoje teikia 2 atliekų surinkimo įmon÷s - tai UAB

,,Švenčionių švara“ ir UAB ,,Pabrad÷s komunalinis ūkis“.

Komunalinių atliekų (mišrių) tvarkymo paslaugos pasiūla Švenčionių rajono savivaldyb÷s gyventojams sidaro:

• Kaimuose iki 200 gyventojų: 2286 (35 proc.)

• Miesteliuose, kaimuose iki 200-500 gyv.: 3034 (70 proc.)

• Miesteliuose, kaimuose iki 500-1000 gyv. :907 (69 proc.)

• Kaimai, miesteliai ir miestai virš 1000 gyv. (Švenčionys, Švenčion÷liai, Pabrad÷): 17600 (99 proc.)

2008 m. antrinių žaliavų surinkimui įrengta 18 antrinių žaliavų surinkimo konteinrių aikštelių, kuriose pastatyti

antrinių žaliavų surinkimo konteinriai. Stambiagabaritin÷s atliekos surenkamos apvažiavimo būdu Švenčionių,

Švenčion÷lių ir Pabrad÷s miestuose.

Remiantis savivaldyb÷s pateiktais duomenimis, 2006 metų III ketvirtyje mišrių komunalinių atliekų surinkimui

naudojama apie 1220 konteinerių, kurių bendra talpa sudaro apie 520 m3. Vienam savivaldyb÷s gyventojui

tenkanti konteinerio talpa yra gerokai mažesn÷ nei vidutiniškai Vilniaus apskrityje.

Savivaldyb÷je surenkamos ir sąvartynuose šalinamos žaliosios, statybos ir griovimo, gaminių atliekos.

Pavojingoms atliekoms surinkti įrengta laikinojo saugojimo vieta Pliauškių sąvartyne.

2005 m. birželio 9 d. Švenčionių rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimu Nr. T-80 patvirtinti komunalinių atliekų

tvarkymo paslaugų įkainiai (tarifai) ir apmok÷jimo už teikiamas paslaugas tvarka (4 priedas). Individualiais

konteineriais besinaudojantiems gyventojams bei įmon÷ms mok÷jimai priklauso nuo naudojamo konteinerio ir



66

konteinerio ištuštinimo dažnumo. Tarifo, kurį už atliekų tvarkymą sumoka daugiabučių ir individualių namų

gyventojai, besinaudojantys kolektyviniais konteineriais labiausiai įtakoja didelis atstumas iki regioninio

Kazokiškių sąvartyno. Švenčionių savivaldyb÷je daugiabučių namų gyventojai už komunalinių atliekų išvežimą

moka nuo 6,15 Lt per m÷n. Individualių namų gyventojai už 240 l talpos konteinerio ištuštinimą moka 11,62 Lt.

Šiuo metu savivaldyb÷s teritorijoje iš atliekų tur÷tojų surenkamos įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą yra

pakankamos.

2.5 Trakų rajono savivaldyb ÷

Rajono centras – Trakų miestas - nuo Vilniaus nutolęs 27 kilometrus (skaičiuojant tarp miestų centrų). Toks

nedidelis nuotolis dalinai lemia Trakų rajono socialinę – ekonominę, demografinę bei komunalin÷s

infrastruktūros priklausomybę nuo Vilniaus miesto. Tai jaučiama per bendrų komunalinių objektų naudojimą

(pvz.: sąvartynas), darbo j÷gos iš Trakų, Lentvario miestų trauką į Vilnių bei vasaros sezono metu stebimą

turistų bei poilsiautojų antplūdį į Trakų m. ir jo apylink÷se esančius kultūrinius, istorinius, rekreacinius objektus.

Tai Trakų rajonui sudaro tam tikrų problemų, kurios jaučiamos ir atliekų tvarkymo srityje. Trakų rajono teritorija

užima 1208 km2.

2001 m. statistinio surašymo duomenimis rajono teritorijoje gyvena 37,25 tūkst. gyventojų. Pagrindin÷s

gyvenviet÷s Trakų rajone – Lentvario ir Trakų miestai, kuriuose atitinkamai gyvena apie 12000 ir 6000

gyventojų. Be šių, pagrindinių, gyventojų koncentracijos centrų, rajone yra keturi miesteliai (Rūdiškių, Senųjų

Trakų, Aukštadvario bei Onuškio), kuriuose kartu pa÷mus gyvena apie 5800 gyventojų, bei 27 kaimai su

didesniu nei 100-to gyventojų skaičiumi. Gyvenviet÷se su daugiau nei 100 žmonių, gyvena 77,4 % gyventojų.

Likę 22,3 % gyventojų, absoliučia išraiška tai būtų apie 8700 gyventojų, įsikūrę mažuose kaimeliuose bei

vienkiemiuose. Gyventojų pasiskirstymas seniūnijose pateiktas 1. lentel÷je. Vidutinis gyventojų tankis rajone –

38,2 gyventojo/km2.

Gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, seniūnijų pateiktais duomenimis, rajone yra apie 36%, o

vienbučiuose namuose – 64%. Gyventojų pasiskirstymas pagal turimo gyvenamojo būsto tipą rajono

seniūnijose bei pagrindin÷se gyvenviet÷se yra labai aktualus atliekų tvarkymo sistemos kūrimui.

Pagrindin÷s rajone esančios komercin÷s ir gamybin÷s įmon÷s sukoncentruotos Lentvario bei Trakų miestuose

bei Rūdiškių miestelyje. Kaimiškose vietov÷se įsikūrę gyventojai pagrinde verčiasi žem÷s ūkio gamyba.

Trakų rajono pagrindin÷se gyvenviet÷se susidarančių tvarkytinų buitinių (namų ūkio) atliekų vidutiniai kiekiai

pateikti 2-13 lentel÷je. Šie duomenys neatspindi faktinio gyventojų skaičiaus (ypač vasaros laikotarpiu), nes

dalies rajono teritorijoje esančių namų valdų savininkai (kolektyvinių sodų bendrijų, kaimo sodybų, vasarnamių)

nedeklaravo gyvenamosios vietos Trakų rajone, bet faktiškai jame gyvena. Tai turi tiesiogin÷s įtakos atliekų

susidarymo kiekiui. Pl÷tojant atliekų tvarkymo sistemą, skaičiuojant jos kaštus, labai svarbu žinoti faktinį

gyventojų skaičių gyventojų pasiskirstymą pagal būsto tipą. 2000 metais VŠĮ ,,Komunalininkų vadybos centras”

surinko ir apibendrino šiuos duomenis.



67

Vadovaujantis aukščiau pateiktais dydžiais, galima teigti, kad Trakų rajone namų ūkyje susidaro virš 40,0 tūkst.

m3 arba virš 8,0 tūkst. t. buitinių atliekų.

Pagrindiniai atliekų srautai susidaro Lentvario ir Trakų miestuose bei Rūdiškių, Senųjų Trakų ir Aukštadvario

seniūnijose Kitose kaimiškose seniūnijose jų susidarantys namų ūkių atliekų kiekiai yra palyginti maži ir siekia

100 – 370 t/metus.

Skaičiuojant visas komunalines atliekas susidarančias konkrečiame regione rekomenduojama įvertinti tai, kad

miestuose bei miesteliuose sąlyginai susidaro apie 50 kg/gyv./metus verslo kilm÷s (čia papuola administracin÷s

ir valdymo įstaigos bei organizacijos, mokslo, gamybos ir kt. įmon÷s) komunalinių atliekų, ir apie 32,5

kg/gyv./metus statybos – remonto atliekų. Kaimuose šie dydžiai mažesni: apie 10 kg/gyv./metus verslo kilm÷s

komunalinių atliekų ir apie 8 5 kg/gyv./metus statybos – remonto atliekų. Remiantis šiais dydžiais įvertinta visas

Trakų rajone susidarančių komunalinių atliekų kiekis. Skaičiavimai pateikti 3. lentel÷je rodo, kad rajone per

metus viso susidaro beveik 10,5 tūkst. t komunalinių atliekų.

Vertinant komunalinių atliekų susidarančių Trakų rajone srautus, tendencija išlieka ta pati, didžiausi jų kiekiai

susidaro jau min÷tuose miestuose: Lentvaryje per metus susidaro iki 4,5 tūkst. t komunalinių atliekų, Trakų

mieste – 2,2 tūkst.; mažiausi srautai kaimiškose seniūnijose - Grendav÷s ir Paluknio apylink÷se absoliutūs jų

dydžiai atitinkamai tesiekia – 120 – 215 t/metus, 2-13 lentel÷. Svarbu žinoti ir komunalinių atliekų pagrindinių

frakcijų kiekybinę sud÷tį. Skaičiavimai, pateikti 4 lentel÷je rodo, kad Trakų rajono komunalinių atliekų sraute

didžiausiąją dalį sudaro organin÷s medžiagos: virš 40% arba absoliučiu dydžiu tai beveik 4,1 tūkst. t. Sekančias

pagal dydį frakcijas sudarytų įvairios nedegios atliekos – 1,7 tūkst. t , popieriaus – kartono atliekos – daugiau

nei 1,4 tūkst. t, plastmas÷s atliekos – apie 0,8 tūkst. t ir kt., 2-14 lentel÷.

Komunalinių atliekų surinkimo sistemą Trakų rajone šiuo metu sudaro tik mišrių (nerūšiuotų) atliekų surinkimas

ir šalinimas sąvartynuose. Lentvaryje ir Trakuose popierių ir kartoną apvažiavimo būdu savo iniciatyva superka

privačios įmon÷s.Trakų rajone atliekas iš surenka privataus kapitalo UAB ,,Trakų rajono komunalinių įmonių

kombinatas” bei UAB ,,Lentvario komunalinis ūkis” ir savivaldyb÷s kapitalo UAB ,,Trakų šiluma”.

Atliekos iš gyventojų surenkamos netariniu (nekonteineriniu) būdu. Centralizuotai atliekos surenkamos Lentvario

m., Trakų m., Rūdiškių m., Aukštadvaryje, Senuosiuose Trakuose, Žaizdrių km., Babriškių km., Varninkų km, ir

Rykantų km. Rajono mastu į centralizuotą atliekų surinkimo – šalinimo sistemą įtraukta apie 15 tūkstančių

gyventojų (37%) ir apie 110 įmonių. Kiti gyventojai savarankiškai šalina atliekas į seniūnijų sąvartynus arba jų

atsikrato, teršdami miškus ir gyvenviečių apylinkes.

Atliekų surinkimo-šalinimo mokesčio tarifai yra nepakitę nuo 2000 m. Lentvario, Trakų miestų gyventojams

1994 – 2000 metų laikotarpyje kito pakankamai žymiai – gyventojams beveik 2,7 karto, o įmon÷ms – 1,6 karto,

2-15 lentel÷.

Tiuo metu Lentvario , Trakų ir Rūdiškių gyventojai į metus moka 34,80 Lt (arba 2,93 Lt) į m÷nesį. Visos

komunalines atliekas tvarkančios įmon÷s susiduria su gyventojų mokumo problema.

Įmon÷s atliekų tvarkytojams moka pagal sudarytas sutartis, priklausomai nuo jose nurodytų atliekų kiekių bei

šalinimo dažnio.



68

Atliekų tvarkymo mokesčio tarifo, taikomo Trakų, Lentvario ir Rūdiškių gyventojams bei įmon÷ms ir

organizacijoms ( UAB ,,Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas” ir UAB ,,Lentvario komunalinis ūkis),

struktūra parodyta 2-16 lentel÷.

Kadangi UAB ,,Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas” ir UAB ,,Lentvario komunalinis ūkis” centralizuotai

surinktas atliekas privalo šalinti Kariotiškių sąvartyne į tarifą , į tarifą yra įtrauktas 18 Lt/t mokestis sąvartyno

operatoriui – UAB ,,Vilniaus sąvartynas”.

Aukštadvario seniūnijoje 1998 – 2000 metų laikotarpyje išaugo 1,43 karto.

2-13 lentel ÷. Trakų rajone nam ų ūkyje susidarantys tvarkytin ų buitini ų atliek ų vidutiniai kiekiai

Eil. Nr.

Gyvenviet ÷s tipas

Gyvenamojo b ūsto tipas

Susidarantys vidutiniai buitini ų atliek ų kiekiai per metus

m3/gyv./metus t/gyv./metus kg/dien ą 1. Miestai individualūs ir vienbučiai

namai 1,5 0,3 0,82

daugiabučiai, daugiaaukščiai namai

1,3 0,26 0,71

2. Pagrindiniai miesteliai

individualūs ir vienbučiai namai

1,0 0,2 0,54


1,3 0,26 0,71

3. Kaimai individualūs ir vienbučiai namai

0,5 0,1 0,27


1,0 0,2 0,54

2-14 lentel ÷. Prognoziniai susidaran čių atliek ų kiekiai, pagal atliek ų kilm ę ir medžiag ų rūšis, (t/metus)

Atliek ų grup ÷s

Komu-nalini ų atliek ų

sud ÷tis, %

Namų ūkio

atliekos (t/metus)

Verslo (prekybos ir gamybos) įmoni ų bei adminis-travimo įstaig ų

komunalin ÷s atliekos, t/metus

Statybos atliek ų

sud ÷tis, %

Statybos atliekos (t/metus)

Viso rajone, (t/metus)

Iš viso rajone: 100,0 8098,5 1406,5 100,0 937,2 10442,2 Organin÷s medžiagos (daugiausia maisto atliekos, įskaitant daržovių atliekas, medžių lapus bei šakas)

43,0 3482,4 604,8 0,0 0,0 4087,15

Popieriaus ir karto atliekos 15,0 1214,8 211,0 2,0 18,7 1444,494 Medienos atliekos 1,0 81,0 14,1 4,0 37,5 132,538 Plastmas÷s atliekos (pakuot÷s plastmas÷s pagrindu, a/m plastmas÷s atliekos)

8,0 647,9 112,5 1,0 9,4 769,772



69

Atliek ų grup ÷s

Komu-nalini ų atliek ų

sud ÷tis, %

Namų ūkio

atliekos (t/metus)

Verslo (prekybos ir gamybos) įmoni ų bei adminis-travimo įstaig ų

komunalin ÷s atliekos, t/metus

Statybos atliek ų

sud ÷tis, %

Statybos atliekos (t/metus)

Viso rajone, (t/metus)

Kitos degios atliekos (tekstil÷s, baldų ir kt. liekanos)

6,0 485,9 84,4 4,0 37,5 607,788

Stiklo atliekos 6,0 485,9 84,4 1,0 9,4 579,672 Metalo atliekos 3,0 243,0 42,2 4,0 37,5 322,638 Kitos nedegios atliekos (čia ir buities remonto atliekos)

10,0 809,9 140,7 81,0 759,1 1709,632

Pavojingos atliekos 0,3 24,3 4,2 2,0 18,7 47,259 Kitos atliekos (įvairi smulkm÷)

7,7 623,6 108,3 1,0 9,4 741,257

2-15 lentel ÷. Atliek ų tvarkymo mokes čio tarifo, taikomo Trak ų, Lentvario ir R ūdiški ų gyventojams bei įmon ÷ms ir organizacijoms (UAB ,,Trak ų rajono komunalini ų įmoni ų kombinatas” ir UAB ,,Lentvario komunalinis ūkis)

Eil. Nr.

Tarifo nustatymo

data

Dokumentas įteisin ęs tarif ą

Tarifo dydis,m 3/Lt, įskaitant PVM Mokestis už atliek ų

tvarkym ą gyventojui Lt/metus

Gyventojams Įmon ÷ms ir

organizacijoms

1. 1994-12-21 Trakų rajono valdybos sprendimas Nr.389

10,00 20,04 10,00


18,00 25,90 18,00


22,00 30,00 22,00


27,00 33,04 27,00

5. 2002-02-02 Trakų rajono valdybos sprendimas Nr.40 ir Nr.41

26,77* 32,76 34,80

Pastaba:* - nuo 200-02-02 Trakų rajono savivaldyb÷s valdybos sprendimu Nr.44 buvo pakeistos atliekų susikaupimo

normos gyventojams – vietoje anksčiau buvusios 1 m3/metus/gyventojui normos buvo įvesta nauja – 1,3

m3/metus/gyventojui.



70

2-16 lentel ÷. Atliek ų tvarkymo mokes čio tarifo, taikomo Trak ų, Lentvario ir R ūdiški ų gyventojams bei įmon ÷ms ir organizacijoms (UAB ,,Trak ų rajono komunalini ų įmoni ų kombinatas” ir UAB ,,Lentvario komunalinis ūkis”), strukt ūra

Atliek ų surinkimas Atliek ų transportavimas

Atliek ų šalinimas sąvartyne Iš viso:

% nuo viso tarifo

dydžio

Lt/m3 % nuo viso tarifo

dydžio


dydžio


dydžio

Lt/m3

14,72 6,62 51,00 13,65 24,28 6,50 100 26,77

2.6 Ukmerg ÷s rajono savivaldyb ÷

Ukmerg÷s rajono savivaldybę sudaro 12 seniūnijų. Savivaldyb÷ yra šiaur÷s-vakarin÷je Vilniaus apskrities dalyje

ir ribojasi su Anykščių, Mol÷tų, Širvintų, Jonavos, K÷dainių ir Panev÷žio rajonų savivaldyb÷mis.

Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷ yra ketvirta Vilniaus apskrityje pagal plotą ir trečia (po Vilniaus miesto ir Vilniaus

rajono savivaldybių) pagal gyventojų skaičių. 2008 m. savivaldyb÷je gyveno 5,6% visų apskrities gyventojų, nors

plotas sudar÷ 14,9 proc. nuo viso apskrities ploto. Savivaldyb÷je miesto gyventojai sudaro 59 %, kaimo – 41%

gyventojų.

Iš visų savivaldyb÷s kaimų, miestelių ir miestų tik Ukmerg÷s mieste gyvena daugiau nei 1 000 gyventojų (iš viso

mieste 28 000 gyventojų). Kituose gyvenamosiose vietov÷se jų skaičius mažesnis.

2-17 lentel ÷. Komunalini ų atliek ų susidarymas 2007 - 2008 m.

Met

ai

Iš v

iso:

Tame tarpe:

Miš

rios

kom

unal

. at

lieko

s

(kod

as 2

0 03

01)

Miš

rios

stat

yb. i

r gr

iovi

mo

atlie

kos

(Kod

as 1

7 09

04)

Did

žios

. atli

ekos

(kod

as 2

0 03

07)

Pop

. ir

kart

onas

(k

odas

20

01 0

1)

Pla

stm

a.

(kod

as 2

0 01

39)

Stik

las

(kod

as 2

0 01

02)

Nau

doto

s pa

gang

os

(kod

as 1

6 01

03)

Ele

ktro

s ir

elek

tron

. įr

ango

s

(kod

as 2

0 01

23,

20

2007 6253,59 5258,70 960,00 7,00 7,50 22,00 5,64 14,748

2008 5922,69 5635,73 94,00 59,00 24,53 12,23 90,00 7,20

Komunalinių atliekų surinkimo paslaugas savivaldyb÷s teritorijoje teikia 2 atliekų surinkimo įmon÷s – tai UAB

,,Ukmerg÷s versm÷“ ir UAB ,,Ukmerg÷s paslauga“. Abi šios įmon÷s yra privataus kapitalo. Savivaldyb÷

pasirašiusi sutartį su UAB ,,Ukmerg÷s versme“ (2002-11-18 sutartis Nr. 20-208, laim÷tas rajono atliekų



71

operatoriaus parinkimo 2003 – 2008 m. konkursas, teikiama atliekų tvarkymo operatoriaus paslauga). UAB

,,Ukmerg÷s paslauga“ tiesiogiai sudariusi sutartis su organizacijomis.

2-18 lentel ÷. Komunalini ų atliek ų tvarkymas pagal atliek ų tvarkymo b ūdus

Tvarkymo b ūdai UAB ,,Ukmerg ÷s versm ÷“ UAB ,,Ukmerg ÷s paslauga“

2007 2008 2007 2008

Atliekų šalinimas 6253,59 5922,69 458,3 623,6

Atliekų naudojimas 0 0 0 0

Eksportas 0 0 0 0

Importas 0 0 0 0

Iš viso 6253,59 5922,69 458,3 623,6

Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu nustatyta, kad iki 2009 m. viešoji komunalinių atliekų tvarkymo

paslauga būtų teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldyb÷s teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje

nuosavybes teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žem÷s sklypus be pastatų) ar kurie kitu

pagrindu teis÷tai valdo ar naudoja šiuos objektus. 2-19 lentel÷je yra pateikiama apibendrinti duomenys apie

komunalinių atliekų (mišrių) tvarkymo paslaugos pasiūlą Ukmerg÷s savivaldyb÷s gyventojams pagal

gyvenamųjų vietovių dydį.

2-19 lentel ÷. Gyventoj ų dalis, kuriems yra teikiama mišri ų komunalini ų atliek ų tvarkymo paslauga

Miesteliai mažiau nei

200 gyventoj ų

Miesteliai daugiau kaip

200 gyventoj ų

Miesteliaidaugiau kaip

500 gyventoj ų

Miesteliai daugiau kaip

1000 gyventoj ų

Kai

mų

ska

ičiu

s

Vis

o gy

vent

ojų

Apy

tikris

ap

tarn

auja

mų

gy

v. s

kaič

ius

ir (%

)

Mie

stel

ių, k

aimų

sk

aiči

us

Vis

o gy

vent

ojų

Apy

tikris

ap

tarn

auja

mų

gy

v. s

kaič

ius

ir (%

)

Mie

stel

ių, k

aimų

sk

aiči

us

Vis

o gy

vent

ojų

Apy

tikris

ap

tarn

auja

mų

gy

v. s

kaič

ius,

ir

(%)

Mie

stų

, mie

stel

ių,

kaimų

ska

ičiu

s

Vis

o gy

vent

ojų

Apy

tikris

ap

tarn

auja

mų

gy

v. s

kaič

ius

ir (%

)

64 4200 2693

(64 %)

21 5625

3938

(70 %)

8 4839 3630

(75 %)

1 27609 23468

(85 %)

Antrinių žaliavų surinkimo konteineriais tvarkymo paslauga savivaldyb÷s teritorijoje teikiama nuo 2007 m. Šių

žaliavų surinkimui Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s teritorijoje įrengta 100 konteinerinių aikštelių antrin÷ms

žaliavoms surinkti. Ukmerg÷s mieste įrengta 60 tokių aikštelių, rajone 40. Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷ turi 300

vnt. konteinerių.

2008 m. Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s teritorijoje uždaryti visi mažieji veikiantys sąvartynai. Kaip alternatyva

uždarytiems sąvartynams kaimiškose seniūnijose įrengta 19 atliekų pri÷mimo punktų (APP) antrin÷ms

žaliavoms surinkti, sudarant galimybę gyventojams tinkamai atsikratyti atliekomis. Šių aikštelių projektavimas



72

bei statyba buvo finansuojami iš Vilniaus apskrities regioninio atliekų tvarkymo projekto l÷šų. Atliekų pri÷mimo

aikštelių pagrindin÷ paskirtis – skatinti atskirą antrinių žaliavų surinkimą mažesn÷se gyvenviet÷se ir kaimuose.

APP yra paprastos, grįstos dangos aptvertos aikštel÷s, kuriose gali būti pastatyti 5 konteineriai. Paprastai

konteinerių aikštel÷je bus 3 konteineriai antrin÷ms žaliavoms, gali būti 2 – mišrioms komunalin÷ms atliekoms, ir

tam tikras plotas arba didelis konteineris didžiosioms buityje susidarančioms atliekoms surinkti.

Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷je 2008 m. mišrių komunalinių atliekų surinkimui buvo naudojami 5761

konteineriai.

Kitos komunalin÷s atliekos (statybos ir griovimo bei didelių gabaritų komunalin÷s atliekos) yra surenkamos 1

kartą į m÷nesį apvažiavimo būdu.

Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷je individualių namų gyventojai už komunalinių atliekų išvežimą moka 8,74 Lt per

m÷n. Atliekos vežamos 2 kartus per m÷nesį. Daugiabučių namų gyventojai už atliekų išvežimą moka 5,83

Lt/m÷n. vienam gyventojui. Atliekos vežamos 6 kartus per savaitę.

Nuo 2010-01-01 planuojama įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų tur÷tojų ir atliekų

tvarkymą, kad būtų efektyviai įgyvendinamas principas ,,terš÷jas moka“, t. y. už atliekų surinkimą mok÷tų visi

fiziniai ir juridiniai asmenys.

2.7 Vilniaus miesto savivaldyb ÷

Vilniaus miesto savivaldyb÷s teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo principus bei taisykles nustato

Savivaldyb÷s taryba. Savivaldyb÷s komunalinių atliekų tvarkymo sistemą administruoja ir įgyvendina

Savivaldyb÷s administracija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldyb÷s tarybos 2006 m. geguž÷s 24 d.

sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintomis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisykl÷mis. Savivaldyb÷s administracija

pagal savo kompetenciją įgyvendina atliekų tvarkymą reglamentuojančius teis÷s aktus bei kontroliuoja jų

vykdymą. Dalies atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdymas yra pavestas UAB „Vilniaus apskrities

atliekų tvarkymo centras” (VAATC), kuris 2003 m. kovo 26 d įsteigtas Vilniaus miesto savivaldyb÷s kartu

su kitomis Vilniaus apskrities savivaldyb÷mis.

Pagal savivaldyb÷s pateiktus duomenis 2008 m surinkta 14,3 tūkst. t. antrinių žaliavų, perduota perdirbti – 11,7

tūkst. t. antrinių žaliavų (6,06 % nuo viso komunalinių atliekų kiekio). Nurodyti surinktų antrinių žaliavų kiekiai

apima tik dalį surenkamų antrinių žaliavų. Tikslūs duomenys n÷ra žinomi. Atsižvelgiant į Valstybinio

strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus, antrinių žaliavų atskiro surinkimo sistema turi būti plečiama

tankinant surinkimo konteinerių tinklą ir ypatingą d÷mesį skiriant visuomen÷s švietimui.



73

2-20 lentel ÷. Atskirai surinkt ų ir perdirbt ų antrini ų žaliavų kiekiai (esami ir planuojami)

Atliekos

2008 m. 2015 m. 2020 m.

Susidarymas Atskiras

surinkimas Susidarymas

Atskiras surinkimas

Susidarymas Atskiras

surinkimas

tūkst. t %* tūkst. t %** tūkst. t %* tūkst. t %** tūkst. t %* tūkst. t %**

Popierius/

kartonas

45 15 13 28 47 15 24 50 53 15 30 50

Plastmas÷s 30 10 3 8 32 10 11 33 35 10 18 50

Stiklas 27 9 5 17 28 9 10 33 32 9 15 50

Metalai 12 4 1 8 13 4 4 33 14 4 7 50

Viso: 114 38 22 18 120 38 49 40 134 38 70 50

Pastabos: visi skaičiai pateikiami su ne mažiau kaip 5% paklaida. * - procentai nuo bendro atliekų kiekio; ** - procentai nuo susidarančio

antrinių žaliavų kiekio.

Įvertinus turimus duomenis ir jų galimą tikslumą tik÷tina, kad Vilniaus miesto ir visos Vilniaus apskrities

atliekos 2009 metais sudar÷ 300 tūkstančių tonų iš jų buvo pašalinta sąvartyne 265 tūkst. tonų.

Vilniaus mieste galiojantys atliekų tvarkymo tarifai:

• maksimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifas už vieną kvadratinį metrą

naudingo ploto per m÷nesį – 0,21 Lt (neįskaitant PVM), įskaitant didžiųjų ir bešeimininkių atliekų

sutvarkymo išlaidas fiziniams asmenims, naudojantiems kolektyvinius konteinerius;

• maksimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo m÷nesinis tarifas – 0,42 Lt (neįskaitant

PVM) už vieną kvadratinį metrą užimamo ploto juridiniams asmenims, naudojantiems

kolektyvinius konteinerius;

• minimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo m÷nesinis tarifas - 0,15 Lt (neįskaitant

PVM) ir maksimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo m÷nesinis tarifas – 0,42 Lt

(neįskaitant PVM) per m÷nesį už vieną kvadratinį metrą bendrojo naudingo ploto asmenims,

nesinaudojantiems kolektyviniais konteineriais, išskyrus individualius gyvenamuosius namus.

2-21 lentel ÷. Mišri ų komunalini ų atliek ų surinkimo ir išvežimo maksimal ūs tarifai Vilniaus mieste

Eil.

Nr. Konteinerio

tipas Konteinerio talpa (kub. m)

Maksimal ūs 1 kub. m atliek ų surinkimo ir

išvežimo tarifai (Lt ne įskaitant PVM)

1. Antžeminis 0,12; 0,14 57,57

2. Antžeminis 0,24; 0,36 35,53



74

Eil.

Nr. Konteinerio

tipas Konteinerio talpa (kub. m)

Maksimal ūs 1 kub. m atliek ų surinkimo ir

išvežimo tarifai (Lt ne įskaitant PVM)

3. Antžeminis 0,77 32,99

4. Antžeminis 1,10 29,32

5. Įkasamas 3,00; 5,00 27,35

Pagal VSATP reikalavimus Vilniaus miesto savivaldyb÷je turi būti įrengta 11 didelių gabaritų atliekų

pri÷mimo aikštelių. Vilniaus miesto savivaldyb÷s administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. 30-2253

pritarta 12 aikštelių vietų, kurių išd÷stymo schemą pareng÷ SĮ „Vilniaus planas“.

Šiuo metu Vilniaus mieste yra 1 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštel÷ (Gariūnų g. 71), kurią eksploatuoja

UAB „Ecoservice“.

5 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas 85% finansuojamas 2007 - 2013 metų ES struktūrin÷s

paramos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemon÷s „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“

l÷šomis, vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtintu valstyb÷s projektų sąrašu Nr. 01. Likę 15% –

pareišk÷jo l÷šos. Vienos aikštel÷s įrengimui numatyta apie 1,6 mln. Lt (įskaitant mobilios technikos įsigijimą).

Pagal aplinkos ministro patvirtintą priemon÷s „Aplinkos tvarkymo sistemos sukūrimas“ projektų finansavimo

aprašą paraiškų teik÷jais gali būti tik regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Esama šių aikštelių įsisavinimo

situacija:

• aikštel÷s Pramon÷s g. ir Liepkalnio g. – sklypai išnuomoti UAB „VAATC“, rengiami statybos darbų

pirkimo dokumentai ir paraiška finansavimui;

• aikštel÷ Graičiūno g. – įteisinamas reikalingos sklypo dalies atskirimas, rengiami statybos darbų

pirkimo dokumentai ir paraiška finansavimui.

2.8 Vilniaus rajono savivaldybė

Vilniaus rajone individualiuose namuose gyvena 65 proc. (62 tūkst.) gyventojų, veikia 1298 ūkio subjektai (2008

m. sausio 1 d.)

Savivaldyb÷s duomenimis 2007 m. iš Vilniaus rajono savivaldyb÷s teritorijos buvo surinkta 13,6 tūkst. tonų

komunalinių atliekų (2-22 lentel÷). Kadangi 2008 m. sausio 1 d. buvo aptarnaujama tik 48 proc. savivaldyb÷s

gyventojų, tod÷l bendras susidarančių komunalinių atliekų kiekis tur÷tų būti bent jau dvigubai didesnis.

Duomenų apie komunalinių atliekų įvežimą ar išvežimą Vilniaus rajono savivaldyb÷ neturi.



75

2-22 lentel ÷. Komunalini ų atliek ų susidarymo pas gyventojus Vilniaus rajono savivald yb÷je 2008 m. ekspertinis vertinimas

Nemenčin÷s m. Kaimų vietov ÷s

Iš

viso,

t/m

Iš viso

kg/gyv./m. Gyventojai Atliek ų

kiekis,

kg/gyv.

Atliek ų

kiekis,

t/m

Gyventojai Atliek ų

kiekis,

kg/gyv.

Atliek ų

kiekis,

t/m

Individ. n. 2000 320 640 60000 290 17400 17440 280

Daugiabut. n. 4000 360 1440 29000 320 9280 10720 325

Iš viso: 6000 - 2080 89000 - 26680 28760 -

Vertinama, kad 2008 m. Vilniaus rajono savivaldyb÷je pas gyventojus tur÷jo susidaryti apie 28,8 tūkst. tonų

komunalinių atliekų, t.y. apie 300 kg vienam gyventojui per metus. Įvertinus gyventojų pasiskirstymą pagal

gyvenamąją vietą, vertinama, kad daugiausia komunalinių atliekų susidaro kaimuose individualiuose namuose

(apie 60 proc. pas gyventojus susidarančių komunalinių atliekų) ir daugiabučiuose namuose (apie trečdalis

atliekų). Įvertinus komunalinių atliekų kiekį, kuris tur÷tų susidaryti rajono įmon÷se, įstaigose ir organizacijose

(apie ketvirtadalis bendro komunalinių atliekų kiekio), planuojama, kad 2008 m. iš viso tur÷tų susidaryti apie 38

tukst. tonų komunalinių atliekų, t.y. 403 kg vienam gyventojui per metus.

Komunalinių atliekų sud÷tis. Detalių atliekų sud÷ties tyrimų nei Vilniaus rajone, nei kituose Lietuvos rajonuose

pastaruoju metu nebuvo atlikta. Tod÷l nustatant Vilniaus rajone susidarančių komunalinių atliekų sud÷tį

remiamasi Stokholmo aplinkos instituto Talino skyriaus (SEIT, Estija) 2007-2008 m. atliktais komunalinių atliekų

sud÷ties tyrimais ir ekspertiniais vertinimais (žr. 2-23 lentelę).

2-23 lentel ÷, Vilniaus rajone susidaran čių komunalini ų atliek ų sud ÷tis ir kiekis pagal atliek ų srautus 2008 m.

Frakcija Kiekis, proc. Tonos

Biologiškai skaidžios (virtuv÷s ir žaliosios) atliekos 40% 15.331

Tame tarpe žaliosios atliekos 4% 1.533

Plastikai 19% 7.282

Tame tarpe plastikin÷s pakuot÷s atliekos 15% 5.749

Popierius/kartonas 15% 5.749

Tame tarpe popieriaus/kartono pakuot÷s atliekos 9% 3.449

Stiklas 8% 3.066

Tame tarpe stiklin÷s pakuot÷s atliekos 7% 2.683

Metalas 3% 958



76

Frakcija Kiekis, proc. Tonos

Tame tarpe metalin÷s pakuot÷s atliekos 2% 575

Pavojingos atliekos 1% 230

Didžiosios atliekos 4% 1.506

Kitos nedegios (pvz., statybos ir griovimo) atliekos 5% 1.916

Kitos degios atliekos (pvz., tekstil÷s, t.t.) 6% 2.300

Viso komunalinių atliekų: 100% 38.300

Viso pakuočių atliekų 33% 12.456

Viso antrinių žaliavų 45% 17.055

Viso biologiškai skaidžių atliekų 55% 21.080

Viso degių atliekų 84% 32.195

Viso nedegių atliekų 16% 6.171

Atskirų komunalinių atliekų srautų tvarkymas. Vilniaus rajone surenkamų antrinių žaliavų kiekiai savivaldyb÷s

duomenimis pateikiami 2-24 lentel÷je. Palyginti su tais kiekiais, kuriuos galima būtų atskirti iš komunalinių

atliekų srauto, surenkama labai nedaug antrinių žaliavų.

2-24 lentel ÷. Antrini ų žaliavų surinkimas tonomis ir dalis nuo bendro komunalini ų atliek ų kiekio 2007 m.

Metai Bendras

komunalini ų

atliek ų

kiekis, t

Stiklas Popierius ir kartonas Plastikas

Kiekis, t

Proc. nuo viso

komunal.

atliek ų kiekio

Kiekis, t

Proc. nuo

viso komunal.

atliek ų kiekio

Kiekis, t

Proc. nuo viso

komunal.

atliek ų kiekio

2007 13565,4 17,08 0,16 4,23 0,03 2,40 0,02

2007 m. buvo surinkta ir perduota atliekas naudojančioms įmon÷ms 286 tonos naudotų padangų. Komunalinių

atliekų naudojimas ir šalinimas. 2007 m. perdirbta ar sunaudota buvo 2,8 proc. Vilniaus rajono teritorijoje

surinktų komunalinių atliekų, o 97 proc. - pašalinta sąvartynuose.

Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas 2008 m. kovo 1 d. Sudar÷ 71 proc. Miestų gyventojų ir tik 10 proc. Miestelių

iki 200 gyventojų. Vidutinis rodiklis 48 proc.

Vilniaus rajono atliekų varkymo sistemos esamos pad÷ties yra žinomos tik metin÷s atliekų susikaupimo normos,

2-25 lentel÷.

2-25 lentel ÷. Metin ÷s komunalini ų atliek ų susikaupimo normos

Subjektai

Parametrai, kurie

apsprendžia susidaran čių

komunalini ų atliek ų

kiekius

Susidaran čių komunalini ų

atliek ų kiekis m 3 per metus

parametro vienetui

Gyventojai (daugiabučių ir individualių namų) 1 gyventojas 1,5



77

Subjektai

Parametrai, kurie

apsprendžia susidaran čių

komunalini ų atliek ų

kiekius

Susidaran čių komunalini ų

atliek ų kiekis m 3 per metus

parametro vienetui

Prekybos organizacijos (didmenin÷s ir

mažmenin÷s),

parduotuv÷s, prekybos kioskai

1 m2 prekybos ploto 0,2

Turgaviet÷s 1 m2 prekybos ploto 0,5

Viešojo maitinimo įstaigos, pramogų centrai ir

pan.

1 m2 ploto 0,2

Apgyvendinimo paslaugas suteikiančios įstaigos 1 vieta 0,3

Mokyklos, mokymo įstaigos 1 mokinys 0,1

Vaikų darželiai, lopšeliai 1 vaikas 0,15

Gydymo įstaigos (ligonin÷s, klinikos, slaugos

namai ir kt.)

1 vieta 1,3

Pirmin÷s sveikatos priežiūros centrai (poliklinikos,

ambulatorijos)

1 darbuotojas 0,3

Įmon÷s (pramon÷s, statybos, paslaugų ir kitos),

kurios n÷ra priskirtos min÷toms grup÷ms

1 darbuotojas 0,4

Sodų bendrijos 1 sodo valda 0,2

Garažų bendrijos 1 garažas 0,1

Fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą 1 asmuo 0,5

Mišrių komunalinių atliekų surinkimui daugiausiai taikoma konteinerin÷ atliekų surinkimo sistema. Vadovaujantis

Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisykl÷mis, mišrioms komunalin÷ms atliekoms surinkti gali būti naudojami

įvairūs standartiniai konteineriai: dviračiai plastikiniai 120 ar 140 arba 240 litrų talpos; keturračiai metaliniai ir

plastikiniai 1100 arba 770 ar litrų talpos. Komunalin÷ms atliekoms surinkti iš daugiabučių namų naudojami

kolektyviniai plastikiniai arba metaliniai 1100 arba 770 ar 660 litrų talpos konteineriai. Konteineriai gali priklausyti

atliekų tur÷tojams arba atliekų tvarkytojams.

Kaimuose, turinčiuose mažiau kaip 500 gyventojų, pastatomas vienas, prireikus, keli 1,1 m3 konteineriai.

Nedidelių kaimų, kurie neaprūpinti atliekų surinkimo priemon÷mis, bei vienkiemių gyventojai gali atliekas atvežti

į sąvartynus arba artimiausius kolektyvinius konteinerius. Keli individualių namų valdų savininkai gali susitarti ir

statyti bendrą kolektyvinį komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.

Vadovaujantis Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisykl÷mis, operatoriai privalo ne rečiau kaip l kartą per ketvirtį

surinkti antrines žaliavas iš gyventojų ir juridinių asmenų apvažiavimo būdu. Labiausiai paplitęs antrinių žaliavų

surinkimo būdas - surinkimas į stiklo, popieriaus/kartono, plastikų atliekų konteinerius - rajone tik prad÷tas

diegti. Antrin÷ms žaliavoms surinkti naudojami specialūs antrinių žaliavų surinkimo -1,6,1,8 ir 2,5 m3 talpos

antžeminiai varpo formos.



78

Konteineriai antrin÷ms žaliavoms rinkti statomi aikštel÷se kartu su komunalinių atliekų surinkimo konteineriais;

nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su savivaldyb÷s administracijos Vietinio ūkio

skyriumi suderintos pastatymo vietos.

Vadovaujantis Vilniaus rajono atliekų tvarkymo taisykl÷mis, operatorius privalo vykdyti buityje susidarančių

pavojingų, stambiagabaričių atliekų, naudotų padangų surinkimą apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per

metus.

Komunalin÷s biologiškai skaidžios (žaliosios ir virtuv÷s (maisto) atliekos) rajone beveik nerenkamos ir

netvarkomos. Dalis biologiškai skaidžių atliekų kaimo vietov÷se yra kompostuojamos gyventojų „namų

sąlygomis".

Įgyvendinant Vilniaus regionin÷s atliekų tvarkymo sistemos kūrimo projektą, Vilniaus rajono savivaldyb÷je buvo

uždaryta ir rekultivuota 13 sąvartynų/šiukšlynų (žr. 13 lentelę). Šiuo metu savivaldyb÷s teritorijoje dar

eksploatuojami trys nepavojingų atliekų sąvartynai:

- Pakryžių (Nemenčin÷s šen.);

- Papiškių (Pagirių šen.);

- Mariniškių (Rudaminos šen.).

Visos Vilniaus rajono savivaldyb÷s teritorijoje surinktos mišrios komunalin÷s atliekos nuo 2009 m. liepos vid.

vežamos į Vilniaus regioninį sąvartyną.



79

3 ATLIEKŲ KIEKIO IR SUDöTIES PROGNOZö

3.1 Išeities duomenys

Atliekų kiekių susidarymo prognozei buvo naudojami šie išeities duomenys:

• 2010 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities gyventojų skaičius pagal savivaldybes ir miesto bei kaimo

vietoves, kaip parodyta 3-1 lentel÷je.

• Komunalinių atliekų sud÷tis (2009-2010 m.) Vilniaus apskrityje, kaip parodyta 3-7 lentel÷je.

• Susidariusių atliekų kiekiai 2008 m. kiekvienoje savivaldyb÷je, pagal Aplinkos apsaugos agentūros

duomenis kaip parodyta 3-1 lentel÷je.

• 2008 m. Vilniaus apskrityje susidariusių komunalinių atliekų kiekių vienam gyventojui įvertinimas pagal

savivaldybę, miesto bei kaimo vietov÷se, kaip parodyta 3-2 lentel÷je.

3-1 lentel ÷. Susidariusi ų (2008 m.) atliek ų kiekiai Vilniaus apskrities savivaldyb ÷se

Savivaldyb ÷ Gyventoj ų sk. mieste

Iš viso mieste t/metus

Gyventoj ų sk. kaime

Iš viso kaime t/metus

Iš viso kom. atliek ų t/metus

Šalčininkai 11.246 1.055 26.306 1.044 2.099

Širvintos 7.070 1.323 12.072 831 2.154

Švenčionys 18.148 5.483 12.530 1.111 6.594

Trakai 19.487 7.402 16.648 1.491 8.893

Elektr÷nai 18.867 6.905 9.044 990 7.895

Ukmerg÷ 27.603 5.589 18.265 1.618 7.207

Vilniaus raj. 5.876 1.617 89.202 16.251 17.868

Vilniaus m. 555.672 259.914 259.914

Iš viso 663.969 289.287 184.067 23.337 312.624

Komunalinių atliekų bendras susidarymas priimtas pagal 2008 m. Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus

duomenis. Šiuose komunalinių atliekų kiekiuose įvertintas mišriųjų akomunalinių atliekų kiekis, atskirai

surenkamų antrinių žaliavų ir kompostuojamų atliekų kiekiai. 2008 m. Vilniaus apskrityje susidar÷ apie 313 t. t

mišrių komunalinių atliekų.



80

3-2 lentel ÷. Susidariusi ų atliek ų kiekiai gyventojui 2008 m.

Savivaldyb ÷ Gyventoj ų skai čius

Gyventoj ų skai čius

mieste, %

Gyventoj ų skai čius kaime, %

Susidariusi ų komunalini ų

atliek ų kiekis, t

Susidarymas mieste, t/gyv./m

Susidarymas kaime,

t/gyv./m

Šalčininkai 37.552 30% 70% 2.099 93 40

Širvintos 19.142 37% 63% 2.154 405 400

Švenčionys 30.678 59% 41% 6.594 323 90

Trakai 36.135 54% 46% 8.893 303 180

Elektr÷nai 27.911 68% 32% 7.895 378 110

Ukmerg÷ 45.868 60% 40% 7.207 205 90

Vilniaus raj. 95.078 6% 94% 17.868 362 180

Vilniaus m. 555.672 100% - 259.914 530 -

3.2 Prognoz ÷s prielaidos

Priimtos šios atliekų kiekio ir sud÷ties prognoz÷s prielaidos:

• Prognoz÷ apima 2010-2034 m. laikotarpį.

• Prognozuojama, kad bendras susidarančių komunalinių atliekų kiekis did÷s/maž÷s proporcingai gyventojų

skaičiaus kitimui ir pajamų lygio augimui, kurį rodo faktinis Bendrasis vidaus produktas (BVP).

• Gyventojų skaičiaus prognoz÷je numatomas nedidelis, tačiau tolygus gyventojų skaičiaus augimas miesto

vietov÷se (0,2% per metus). Prognozuojama, kad kaimo vietov÷se gyventojų skaičius per prognoz÷s

laikotarpį maž÷s 0,3% per metus. Taigi, turint omenyje tai, kad miesto gyventojai sudaro daugiau nei ¾

viso gyventojų skaičiaus, bendras gyventojų skaičius nežymiai did÷s. Gyventojų skaičiaus augimo

prielaidos atspindi Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis.

• Daroma prielaida, kad, kaip numatyta oficialiose Finansų ministerijos projekcijose, 2009-2013 m. BVP

2009 m. sumaž÷s 14,8%, v÷liau per metus padid÷s 1,6-2,8%. Manoma, kad v÷liau, 2013-2034 m. bus

vienodas BVP ir komunalinių atliekų augimo santykis, t.y. 2,4% per metus, tačiau būtina atsižvelgti, kad ši

prognoz÷ yra gana neapibr÷žta.

• D÷l BVP pokyčių neapibr÷žtumo buvo nustatyti trys alternatyvūs atliekų augimo scenarijai. Tai – mažo

augimo scenarijus su 1% numatomu metiniu BVP (taigi ir komunalinių atliekų kiekio), vidutinio augimo –

2,4% padid÷jimu ir didelio augimo scenarijus – 5% padid÷jimas. Prognoz÷se buvo daroma tokia

prielaida: nepriklausomai nuo augimo scenarijaus, komunalinių atliekų kiekis planavimo laikotarpiu

neviršys 550 kg vienam gyventojui per metus.



81

• Did÷jant pajamoms ir kylant pragyvenimo lygiui, numatoma, kad komunalinių atliekų sud÷tis taip pat

keisis. Patirtis rodo, kad atliekų sud÷tis yra glaudžiai susijusi su ekonominio augimo tempais ir realių

disponuojamų pajamų did÷jimu. Tai rodo, kad realiųjų pajamų pasikeitimas turi įtakos vartojimo

modeliams. Did÷jant realiosioms pajamoms, maisto suvartojimas paprastai padid÷ja nedaug, didesnę

atlyginimo dalį skiriant ne maisto prek÷ms, pvz., namų apyvokos reikm÷nims.

• Taip pat ekonomikos augimas paprastai skatina išlaidų maistui struktūros pokyčius. Apdoroti maisto

produktai tampa labiau prieinami neapdorotų maisto produktų sąskaita. Abiejų tipų vartojimo modelių

pokyčiai iššauks atliekų sud÷ties pokyčius. Prognozuojama, kad virtuv÷s (organinių) atliekų dalis maž÷s,

o pakuočių ir kitų buitinių atliekų dalis išaugs.

• Nesant vieningos bioskaidžių atliekų sampratos, vadovaujantis Direktyva 1999/31/EB bei Europos

komisijos ir Europos aplinkos agentūros ataskaitose ir dokumentuose apie bioskaidžių atliekų tvarkymo

situaciją ES šalyse, priimamas toks biologiškai skaidžių atliekų sud÷ties apibūdinimas - biologiškai

skaidžioms atliekoms priskiriamos maisto, sodo, daržo bioskaidžios atliekos, taip pat popierius ir

kartonas. Tokiu būdu, skaičiuojant Europos Komisijos nustatytas užduotis d÷l komunalinių biologiškai

skaidžių atliekų šalinimo mažinimo sąvartynuose, daroma prielaida, kad 2000 m. Vilniaus apskrities

sąvartynuose buvo pašalinta 199,5 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų (vertinant 61% nuo viso pašalinto

komunalinių ir panašių atliekų kiekio).

• Prognozuojant tvarkomų/šalinamų atliekų srautus būtina įvertinti atskirai surenkamų antrinių žaliavų

kiekius. Pagal Vilniaus miesto atliekų tvarkymo planą, 2008 m. perduota perdirbti – 11,7 tūkst. t. antrinių

žaliavų. Nurodyti surinktų antrinių žaliavų kiekiai apima tik dalį surenkamų antrinių žaliavų. Tikslūs

duomenys n÷ra žinomi. Vadovaujantis atliekų tvarkymo įmonių duomenimis, šiuo metu apie 50% atskirai

surinktų antrinių žaliavų yra tinkamų perdirbti, tod÷l atskirai surenkamų antrinių žaliavų kiekis gali sudaryti

apie 30 tūkst. t (apie 10% viso komunalinių atliekų kiekio). Daroma prielaida, kad ir toliau vykdant

visuomen÷s švietimą ir skatinant gyventojus rūšiuoti atliekas, atskirai surenkamų antrinių žaliavų kiekis iki

2015 m did÷s 15% per metus, 2015-2022 m. 10% per metus, o tinkamų perdirbimui antrinių žaliavų kiekis

2015 m. padid÷s iki 60%.

• Daroma prielaida, kad nagrin÷jamu laikotarpiu 2010-2034 m. Vilniaus apskrityje bus surenkamos visos

komunalin÷s atliekos.

• Mišrių komunalinių atliekų susidarymo skaičiavimuose priimta, kad pavojingos buities atliekos nepateks į

mišrių komunalinių atliekų srautą, kaip ir didžiosios atliekos, pvz., naudoti baldai, šaldytuvai ir šaldikliai ir

pan., taip pat elektros prietaisai ir elektronin÷ įranga, didel÷s pakuot÷s ir kt., nors gyventojų buityje jos

susidaro. Tai padaryta d÷l to, kad šios frakcijos n÷ra didel÷s, be to yra surenkamos ir tvarkomos atskirai.

3.3 Atliek ų susidarymo prognoz ÷s apskai čiavimo metodika

Komunalinių atliekų prognoz÷s apskrities mastu pagrindą sudaro detalūs komunalinių atliekų kaupimosi vienam

gyventojui modeliai, parengti atskiroms savivaldyb÷ms, kiekviename jų išskiriant miesto ir kaimo vietoves.



82

Atsižvelgiant į padarytas atliekų kiekio bei gyventojų skaičiaus augimo prielaidas, galima išvesti bendrą

susidarančių atliekų kiekį tiek kiekvienai atskirai gyventojų grupei, tiek visai apskričiai.

Įvairūs veiksniai bendroje atliekų susidarymo prognoz÷je buvo vertinami atskirai. Pagal tai buvo parengta

bendra atliekų sud÷ties ir kiekių prognoz÷. Pažym÷tina, kad šioje prognoz÷je nagrin÷jamos tik komunalin÷s

atliekos. Reik÷tų atsižvelgti į tai, kad be komunalinių atliekų, gyventojų veikloje taip pat susidaro vadinamosios

„stambiagabarit÷s atliekos”. Į jas įeina viskas, ko negalima šalinti įprastuose komunalinių atliekų konteineriuose,

pvz., naudoti baldai, šaldytuvai ir šaldikliai, elektros prietaisai ir elektronin÷ įranga, didel÷s pakuot÷s ir kt. Ši

atliekų frakcija yra tvarkoma atskirai, tod÷l ji į prognozę neįtraukta.

Komunalinių atliekų sud÷ties požiūriu prognoz÷je numatomas tiesinis kitimas nuo apskaičiuotos sud÷ties 2009-

2010 m. iki numatomos 2020 m., kuomet išorinių veiksnių įtaka sumaž÷s ir atliekų kiekis nesikeis. Numatoma

sud÷tis apibr÷žta įvertinus eil÷s ES šalių patirtį.

Į šią prognoz÷s ataskaitą įtraukti įvairūs ekonomin÷s pl÷tros scenarijai. Jie aprašyti toliau.

Reik÷tų atsižvelgti į tai, kad atliekų susidarymo prognozių tikslas – pateikti bendras ateityje susidarysiančių

atliekų apimtis, o ne tiksliai numatyti šiuos kiekius.

3.4 Atliek ų susidarymo prognoz ÷

3.4.1 Gyventoj ų skai čiaus prognoz ÷

Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus prognoz÷s paremtos 2008-2010 m. gyventojų skaičiumi ir oficialiaja

statistika pagrįstomis šalies vidutin÷mis gyventojų skaičiaus kitimo prognoz÷mis. Vilniaus apskrities gyventojų

prognoz÷je 2010-2034 m. priimtas 0,2% metinis gyventojų prieaugis miestuose ir 0,3% metinis gyventojų

skaičiaus maž÷jimas kaimo vietov÷se.

3.4.2 Komunalini ų atliek ų kieki ų prognoz ÷

Mišrių komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui prognozuojamas pagal tiesioginę priklausomybę nuo

BVP raidos. Pagal LR finansų ministerijos pagrindinių ekonominių rodiklių projekcijas atliekų kiekių ir sud÷ties

prognoz÷je 2010-2013 m. taikyta BVP prognoz÷, kaip nurodyta 3-3 lentel÷je, 2013-2034 m. taikytas vidutinis

2,4% metinis BVP did÷jimas. Priimta, kad atitinkantis BVP augimą prekių vartojimo did÷jimas įtakos atitinkamą

komunalinių atliekų susidarymą vienam gyventojui. Tai rodo daugiamet÷ daugelio kitų šalių patirtis, tačiau būtina

atsižvelgti, kad ši prognoz÷ yra gana neapibr÷žta.

3-3 lentel ÷. Lietuvos ekonomini ų rodikli ų projekcijos

Makroekonominiai rodikliai 2009 Projekcija 2010 -05-07

2010 2011 2012 2013

BVP augimas /grandine susietos apimties augimas,

proc.

-14,8 1,6 2,8 1,2 2,4



83

Makroekonominiai rodikliai 2009 Projekcija 2010 -05-07

2010 2011 2012 2013

Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso

pokytis (vidutinis metinis), proc.

4,2 -0,1 1,5 2,0 2,5

Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso

pokytis (gruodžio m÷n. pabaigoje), proc.

1,2 0,6 1,7 2,5 3,0

Vidutinio m÷nesinio bruto darbo užmokesčio indeksai,

ankstesnis laikotarpis = 100

95,4 94,7 100,6 100,9 101,9

Vidutinis m÷nesinis bruto darbo užmokestis, Lt 2052,4 1944,6 1957,1 1974,8 2011,5

Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo j÷gos

tyrimų duomenimis

13,7 16,7 15,5 13,9 12,3

Prekių ir paslaugų balansas, proc. BVP -1,1 2,8 1,7 0,2 -1,7

Vartojimo augimas / grandine susietos apimties

augimas, proc.

-13,3 -5,3 1,0 2,4 3,7

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimas /

grandine susietos apimties augimas, proc.

-39,1 15,1 14,1 2,0 5,0

BVP augimas to meto kainomis, proc. -17,2 1,9 3,7 2,9 5,7

3-4 lentel ÷. Atliek ų susidarymo prognoz ÷ vienam gyventojui kg/metus

Savivaldyb ÷ 2010 2013 2015 2020 2034

MIeste

Šalčininkai 80 82 84 85 87

Širvintos 647 658 676 684 701

Švenčionys 279 284 291 295 302

Trakai 259 264 271 274 281

Elektr÷nai 325 330 339 343 351

Ukmerg÷ 177 180 185 187 192

Vilniaus raj. 279 283 291 295 302

Vilniaus m. 445 452 465 471 482

Kaime

Šalčininkai 34 35 36 36 37

Širvintos 170 173 178 180 184

Švenčionys 76 78 80 81 83

Trakai 153 156 160 162 166

Elektr÷nai 93 95 98 99 101

Ukmerg÷ 76 78 80 81 83



84

Savivaldyb ÷ 2010 2013 2015 2020 2034

Vilniaus raj. 153 156 160 162 166

3-5 lentel ÷. Komunalini ų atliek ų susidarymo prognoz ÷ Vilniaus apskrities savivaldyb ÷se

Savivaldyb ÷ 2010 2013 2015 2020 2034

Šalčininkai 1.816 1.932 2.024 2.274 2.871

Širvintos 6.649 7.060 7.387 8.274 10.143

Švenčionys 6.072 6.492 6.824 7.730 9.923

Trakai 7.705 8.217 8.622 9.726 12.379

Elektr÷nai 7.035 7.525 7.913 8.972 11.538

Ukmerg÷ 6.322 6.753 7.094 8.024 10.269

Vilniaus raj. 15.689 16.590 17.311 19.252 23.817

Vilniaus m. 255.275 273.581 288.019 313.812 320.146

Iš viso 306.563 328.150 345.193 378.064 401.086

D÷l aukščiau pamin÷to BVP pokyčių neapibr÷žtumo buvo nustatyti dar du alternatyvūs augimo scenarijai. Tai –

mažo augimo scenarijus su 1% numatomu metiniu BVP (taigi ir komunalinių atliekų kiekio) padid÷jimu ir didelio

augimo scenarijus – 5% padid÷jimas.

Susidarančių atliekų kiekių prognoz÷ visam laikotarpiui pateikta 2 priede.

3.4.3 Komunalini ų atliek ų sud ÷tis

Tikslios informacijos apie mišrių komunalinių atliekų sud÷tį Vilniaus apskrityje n÷ra, tod÷l ja nustatant buvo

remtasi UAB“Ekobaz÷“ ir UAB „Ecoservice“ vykdytų atliekų sud÷ties tyrimų rezultatais. UAB „Ekobaz÷“ 2009-

2010 m. vykd÷ į Kazokiškių sąvartyną patenkančių atliekų sud÷ties tyrimus, jų rezultatų suvestin÷ pateikta 3-6

lentel÷je.

3-6 lentel ÷. Kazokiški ų sąvartyne šalinam ų mišri ų komunalini ų atliek ų sud ÷tis

Atliek ų frakcija Esama sud ÷tis, 2009 -2010 m, %

Plastikai 12%

Popierius, kartonas 16%

Stiklas 7%

Metalai 2%

Mediena 1%

Biologin÷s (organin÷s atliekos) 35%



85

Atliek ų frakcija Esama sud ÷tis, 2009 -2010 m, %

Tekstil÷ 1%

Kitos 26%

Lentel÷je nurodyta “kitų atliekų” procentin÷ dalis atspindi sąvartyne šiuo metu šalinamas netinkamas perdirbti

atliekas, kurių didžioji dalis yra statybin÷s atliekos.

Aukščiau nurodyta atliekų sud÷tis atspindi tik sąvartyne šalinamų mišrių komunalinių atliekų sud÷tį.

Prognozuojant susidarančių atliekų kiekius yra vertinamos ir atskirai surenkamos bei tvarkomos – antrin÷s

žaliavos ir žaliosios atliekos. Įvertinus ir šiuos atliekų kiekius buvo apibr÷žta Vilniaus apskrityje susidarančių

komunalinių atliekų sud÷tis (ž.r. 3-6 lentelę).

LR Aplinkos ministerijos ataskaitoje d÷l Tarybos direktyvos 1999/31/EB d÷l atliekų sąvartynų suderinimo su

nacionaliniais teis÷s aktais ir jos įgyvendinimo (laikotarpis 2007-2009 m.) nurodyta, kad Vilniaus regione 2000

metais susidar÷ ir buvo pašalinta sąvartynuose 199,5 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų (visoje Lietuvoje -

apie 725 tūkst. tonų).

Vilniaus mieste jau gan ilgą laiką buvo ir yra renkamos maisto/virtuv÷s atliekos; surenkama apie 5-6 tūkst. tonų

per metus (UAB „Chitinas“); bent pus÷ šio kiekio yra iš prekybos kioskų, parduotuvių, valgyklų ir pan.

Analogiškai bent trečdalis atskirai surenkamų žaliųjų atliekų yra iš daugiabučių namų kiekų – taigi, irgi

komunalin÷s atliekos (kaip ir sąšlavos). Iš viso žaliųjų atliekų vien Vilniaus mieste surenkama apie 10-12 tūkst.

tonų per metus (IĮ „Juknevičiaus kompostas“ ir UAB „Biastra plius“).

Atsižvelgiant į prielaidą, kad ekonomikos augimas paprastai skatina išlaidų maistui struktūros pokyčius. Apdoroti

maisto produktai tampa labiau prieinami neapdorotų maisto produktų sąskaita. Abiejų tipų vartojimo modelių

pokyčiai iššauks atliekų sud÷ties pokyčius. Prognozuojama, kad virtuv÷s (organinių) atliekų dalis maž÷s, o

pakuočių ir kitų buitinių atliekų dalis išaugs. Esama ir prognozuojama komunalinių atliekų sud÷tis pateikta 3-7

lentel÷je.

Rengiant prognozes, taip pat buvo remiamasi ES šallių duomenimis apie atliekų sud÷tį.

3-7 lentel ÷. Vilniaus apskrityje susidaran čių mišri ų komunalini ų atliek ų sud ÷tis ir jos prognoz ÷

Atliek ų frakcija 2010 2013 2015 2020 2034

Plastikai 12,5% 13,3% 13,8% 15,0% 15,0%

Popierius, kartonas 17,4% 17,5% 17,6% 17,8% 17,8%

Stiklas 7,3% 7,5% 7,7% 8,0% 8,0%

Metalai 2,0% 2,2% 2,3% 2,5% 2,5%

Virtuv÷s atliekos 31,8% 29,5% 28,1% 27,0% 27,0%

Mediena 1,0% 0,9% 0,9% 0,8% 0,8%

Žaliosios atliekos 3,0% 3,9% 4,3% 4,0% 3,7%

Tekstil÷ 1,0% 0,9% 0,9% 0,8% 0,8%



86

Atliek ų frakcija 2010 2013 2015 2020 2034

Kitos frakcijos 24,0% 24,3% 24,5% 24,1% 24,4%

Biologiškai skaidžios atliekos 53,7% 52,3% 51,4% 50,0% 49,7%

Antrin÷s žaliavos 39,2% 40,4% 41,3% 43,3% 43,3%

3.5 Atliek ų tvarkymo užduotys

Vykdant Sąvartynų direktyvos (Council Directive 99/31/EC on the landfill of waste) užduotis Vilniaus regiono

atliekų atliekų sąvartyne bus galima šalinti tokius biologiškai skaidžių atliekų kiekius:

• 2010 m. - ne daugiau kaip 75 % 2000 metų kiekio (t.y. ne daugiau kaip 150 tūkst. t);

• 2013 m. - ne daugiau kaip 50 % 2000 metų kiekio (t.y. ne daugiau kaip 100 tūkst. t);

• 2020 m. - ne daugiau kaip 35 % 2000 metų kiekio (t.y. ne daugiau kaip 70 tūkst. t).

Vadovaujantis aukščiau išvardintomis atliekų susidarymo prognoz÷s prielaidomis, 2000 m. susidariusių

biologiškai skaidžių atliekų kiekis buvo apskaičiuotas, priimant, kad biologiškai skaidžioms atliekoms

priskiriamos maisto, sodo, daržo bioskaidžios atliekos, taip pat popierius ir kartonas. 2000 m. Vilniaus apskrityje,

remiantis UAB „Baltijos konsultacin÷ grup÷“ Vilniaus regiono atliekų tvarkymo studija (2002 m.), biologiškai

skaidžios atliekos sudar÷ apie 61% viso komunalinių atliekų kiekio (3-8 lentel÷). Iš viso 2000 m. Vilniaus

apskrities sąvartynuose buvo pašalinta apie 327 tūkst. t atliekų.

3-8 lentel ÷. Atliek ų srauto sud ÷tis Vilniaus apskrityje 2000 m.

Atliek ų frakcija Sud÷tis 2000 m, proc.

Plastikai 9

Popierius/kartonas 13

Virtuv÷s atliekos (organin÷s) 42

Stiklas 9

Metalas 3

Tekstil÷ 4

Pieno ir sulčių pakeliai 2

Statybos ir griovimo atliekos/min.medžiagos 2

Pavojingos atliekos 2

Oda, guma 1

Mediena 2

Sm÷lis, sąšlavos 4

Kita 4



87

Remiantis atlikta komunalinių atliekų susidarymo prognoze, 2010 m. Vilniaus apskrityje susidarys 165 tūkst. t

biologiškai skaidžių atliekų, 2013 m. – 171 tūkst. t, 2020 – 188 tūkst. t. Tokiu būdu ne sąvartyne per metus

reik÷s sutvarkyti tokius biologiškai skaidžių atliekų kiekius:

• 2010 m. - ne mažiau kaip kaip 15 tūkst. t;

• 2013 m. - ne mažiau kaip kaip 72 tūkst. t;

• 2020 m. - ne mažiau kaip kaip 119 tūkst. t.

Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytas sąvartynuose per metus leidžiamas šalinti BSA kiekis pateiktas 3-9

lentel÷je (BSA - Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos anaerobiniu ir

aerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir sodo (daržo) atliekos, popierius ir kartonas).

3-9 lentel ÷. Aplinkos ministerijos ataskaitoje d ÷l Tarybos direktyvos 1999/31/EB d ÷l atliek ų sąvartyn ų suderinimo su nacionaliniais teis ÷s aktais ir jos įgyvendinimo (laikotarpis 2007-2009 m.) nustatytas sąvartynuose per metus leidžiamas šalinti BSA kiekis

Atliek ų tvarkymo regionas

2000 m BSA* kiekis, tonos

Sąvartynuose per metus leidžiamas šalinti BSA kiekis, tonos

2010-2012 m 2013-2019 m nuo 2020 m Alytus 34500 26000 17200 12100

Kaunas 147000 110200 73500 51400

Klaip÷da 99100 74300 49500 34700

Marijampol÷ 35900 27000 17900 12600

Panev÷žys 60100 45100 30000 21000

Šiauliai 71500 53600 35700 25000

Taurag÷ 16200 12100 8100 5700

Telšiai 33100 24800 16500 11600

Utena 28400 21300 14200 9950

Vilnius 199500 149600 99700 69800

Lietuva 725 200 543900 362600 253800

Atliekų tvarkymo užduotys pagal atskiras tvarkymo grandis pateikiamos 3-10 lentel÷je.



88

3-10 lentel ÷. Atliek ų tvarkymo užduotys pagal atskiras tvarkymo grandis ir projekto gyvavimo periodus, t ūkst. t.

Laikotarpis

Susidarantis atliek ų kiekis, t ūkst. t. Šalinam ų

(arba kitaip tvarkom ų)

atliek ų kiekis, tūkst. t

Viso

Antrin ÷s žaliavos (AŽ) Žaliosios atliekos

(kompostuojamos)

Bioskai džios atliekos

Atskirai surenkama Perdirbama

Kitaip naudojamos AŽ

Susidaro

Sutvarkoma (AŽ +

kompostavi-mas)

Bioskaidžios šalinamos

sąvartyne pagal 99/31/EC

Ne sąvartyne tvarkomos

bioskaidžios atliekos

2000 250 200 200 250 2008 354 32 9% 16 50% 16 4,5 55% 195 20 334 2009 301 30 10% 15 50% 15 9 54% 162 16 277 2010 307 31 10% 15 50% 15 9 54% 165 16 150 0 283 2013 328 47 14% 26 56% 21 13,8 52% 172 25 100 47 241 2015 345 62 18% 37 60% 25 15 51% 177 31 100 47 246 2020 378 99 26% 60 60% 40 25 50% 189 49 70 70 224 2030 401 120 30% 72 60% 48 25 50% 201 55 70 76 228 2015 345 62 18% 37 60% 25 15 51% 177 31 100 47 246

2015 345 62 18% 299 Bio apdorojimas iš viso 76 22% Naudojimas energijai gauti

Perdirbimo efektyvumas 60%

Kompostavimas ir popieriaus pakartotinis panaudojimas

9 3% 174 50%

Į perdirbimą po rūšiavimo 37

25 Bio apdorojimas, iš viso 85 25%

MRF 49 14%

Pakartotinis naudojimas, iš viso

86 25%

Iš rūšiavimo fabriko (netinkamos perdirbimui)

25

Bio apdorojimas, iš viso 85 25% Nuotekų valyklos dumblas (esant reikalui) 14

Pakartotinis naudojimas 171 50%

Paj÷gujmo rezervas 40

Į deginimą (iš viso, maks.) 253 73% Šlakas 25% 30% Į šalinimą, iš viso 63 76



89

4 ATLIEKŲ TVARKYMO SCENARIJAI IR TECHNOLOGIN öS

ALTERNATYVOS

4.1 Pagrindiniai teisiniai reikalavimai ir technin ÷s prielaidos

Projekto "Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra", užtikrinančio biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymą ir/ar atliekų naudojimą energijai gauti tikslas:

• Nacionalinių reikalavimų atliekų tvarkymo srityje užtikrinimas,

• Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų biologiškai skaidžių atliekų ir kitų

komunalinių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimas,

• Nacionalin÷s energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimas,

• optimalus sanglaudos skatinimo veiksmų programos l÷šų panaudojimas.

Projektas privalo atitikti ES aplinkosaugos politikos nuostatoms išd÷stytoms:

• 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje d÷l atliekų ir panaikinanti kai kurias

direktyvas Nr. 2008/98/EB nuostatas;

• 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje d÷l atliekų Nr. 2006/12/EB;

• 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje d÷l atliekų sąvartynų Nr. 1999/31/EB.

Nacionaliniai reikalavimai atliekų tvarkymo srityje bei pagrindin÷s užduotys nustatyti Valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane:

1. iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų;

2. biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalin÷s biologiškai


• iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų;

• iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.

3. turi būti įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų

surinkimas ir šių atliekų apdorojimas.

4. turi būtų sudarytos sąlygos kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti komunalines biologiškai skaidžias

atliekas apskrities lygiu.

5. netinkamos perdirbti, bet turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti.

6. pasiekti, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 proc. (vertinant atliekų kiekį) bent jau tokių namų ūkių atliekų

medžiagų, kaip popierius, metalas, plastikas ir stiklas, ir galbūt kitos kilm÷s atliekų, jei šie atliekų srautai

panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti.



90

Siekiant pasinaudoti sanglaudos skatinimo veiksmų programos l÷šomis Projekte numatomi sprendiniai ir veiklos

turi atitikti 2010 m. vasario 25 d. Steb÷senos komiteto nutarimu Nr. 21 patvirtintiems specialiesiems projektų

atitikties kriterijams:

• Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai apima regiono ar regionų grup÷s atliekų tvarkymą ir atitinka

atitinkamo regiono atliekų tvarkymo plano nuostatas.

• Pagrindžiamos pasirinktos atliekų tvarkymo alternatyvos;

• Pasirinktos alternatyvos įgyvendinimo sprendiniai pagrįsti ir užtikrina atliekų tvarkymo sistemos prioritetų,

nustatytų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, laikymąsi:

� atliekų prevencija;

� gaminių pakartotinis naudojimas;

� atliekų perdirbimas;

� kitoks atliekų naudojimas;

� atliekų šalinimas.

• Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grup÷s

teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą.

• Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 50 proc. regiono ar regionų grup÷s

teritorijoje susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą.

• Projektas užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grup÷s teritorijoje susidarančių

komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą.

• Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grup÷s

teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą ir ne daugiau kaip 50

proc. komunalinių atliekų šalinimą.

• Projekto sprendiniai sudaro prielaidas gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012

metų užduočių, nustatytų LR Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „D÷l

apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių

patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897), įgyvendinimui.

• Projektas sudaro prielaidas ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių namų ūkių atliekų (popierius,

metalas, plastikas, stiklas ir kitos kilm÷s atliekos, jei šių atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas)

paruošimui pakartotinai naudoti ir perdirbti.

• Kitoks atliekų panaudojimas gaunant energiją atliekas deginant galimas tik tada, kai energijai gauti

naudojamos likusios po rūšiavimo, netinkamos perdirbti, turinčios energetinę vertę atliekos ir įrenginio

energetinio naudingumo koeficientas yra lygus arba didesnis negu 0,65.



91

• Projekte numatytos įgyvendinti veiklos skatina atskirą biologiškai skaidžių atliekų surinkimą ir šių atliekų

individualų kompostavimą jų susidarymo vietoje.

• Projektas, kuriuo užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo, mokumo ir „terš÷jas moka“ principų

įgyvendinimas. Įgyvendinus projektą:

� turi būti užtikrintas ilgalaikis atliekų tvarkymo sistemos finansavimas, t. y. visas atliekų tvarkymo

sąnaudas turi padengti terš÷jas;

� turi būti užtikrinamas atliekų tvarkymo paslaugų įperkamumas, t.y. paslaugų kaina po projekto

įgyvendinimo turi būti ne didesn÷ kaip 1 proc. nuo vidutinių šeimos pajamų, vertinant visas atliekų

tvarkymo sistemos sąnaudas/pajamas, įskaitant ir atliekų apdorojimo metu susidarančių produktų ar

atliekų realizavimo/sutvarkymo kainą.

Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatytos veiklos bus pilnai užbaigtos ir įrenginiai pasieks projektinius

paj÷gumus apie 2015 m., būtina atsižvelgti ir į reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms, kurie bus

keliami 2015-2020 m. ir v÷lesniame laikotarpyje:

• Projekte numatytos veiklos ir sprendiniai užtikrina ne mažiau kaip 75 proc. regiono teritorijoje susidariusių

komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą.

Rengiant ir analizuojant galimas alternatyvas turi būti suformuluoti reikalavimai techniniam projekto sprendimui

(techniniai reikalavimai planuojamam objektui pagal jo paj÷gumą, paskirtį, eksploatacijos sąlygas; projektavimo,

įrengimo ir veiklos principai, procesai ir pan.). Projektui pagrįsti tur÷tų būti svarstomos ne mažiau kaip dvi

alternatyvos: „nulin÷“ alternatyva (alternatyva, kai projektas n÷ra įgyvendinamas) ir kitos alternatyvos (projektas

paremtas alternatyvia technologija ar pan.). Turi būti atskleista, kad visos realios projekto įgyvendinimo

alternatyvos buvo svarstytos arba kad kitas alternatyvas, išskyrus nagrin÷jamas, netikslinga svarstyti. Jeigu

vertinant projekto įgyvendinimo galimybes išskiriamos kelios projekto įgyvendinimo alternatyvos, vertinant

kiekvienai alternatyvai turi būti naudojami tie patys vertinimo kriterijai. Alternatyvos turi būti įvertintos išsamiai ir

korektiškai. Pasirinkta alternatyva turi būti optimali, atsižvelgiant į esamus apribojimus.

4.2 Galimi biologiškai skaidži ų ir kit ų komunalini ų atliek ų tvarkymo scenarijai

Rengiant Projekto "Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra", užtikrinančio

biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą ir atliekų naudojimą energijai gauti techninius scenarijus bei vertinant su

šių scenarijų įgyvendinimu susijusius investicijų bei eksploatavimo kaštus buvo remtasi ataskaita Europos

Komisijai „Economic Analysis of Options for Managing Biodegradable Municipal Waste. Eumonia Research and

Consulting, 2004“, Europos aplinkos agentūros parengta ataskaita „Biodegradable Municipal Waste

Management in Europe. 2002“, apibendrinta informacija apie atliekų tvarkymo technologijas UK „An Introduction

to Waste Technologies. Steve Last, January 2008“, ScienceDirect duomenų bazių informacija, Pasaulio Banko

bei kitų tarptautinių organizacijų pateiktais duomenimis apie atliekų tvarkymo technologijas ir jų kaštus įvairiose

Europos Sąjungos šalyse, ir kt.



92

Atliekų tvarkymo scenarijai, kuriems yra parengtos atliekų srauto prognoz÷s 24 metams (4+20 metų) bei

investicijų planai ir kaštų skaičiavimai:

0 – be projekto.

I – atskiras antrinių žaliavų surinkimas, atskiras žaliųjų atlieku surinkimas ir kompostavimas, individualus

kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF

(antrinių žaliavų išgavimas), deginimas ir šalinimas.

II – atskiras antrinių žaliavų surinkimas, atskiras žaliųjų atlieku surinkimas ir kompostavimas, individualus

kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF

(antrinių žaliavų išgavimas), ir šalinimas (be deginimo).

III – atskiras antrinių žaliavų surinkimas, atskiras žaliųjų atlieku surinkimas ir kompostavimas, MBA su MRF

(antrinių žaliavų išgavimas) su bioskaidžios frakcijos atskyrimu ir biodujų išgavimu ir likusios frakcijos

šalinimu sąvartyne (be deginimo).

IV – atskiras antrinių žaliavų surinkimas, atskiras žaliųjų atlieku surinkimas ir kompostavimas, individualus

kompostavimas, MBA su MRF (antrinių žaliavų išgavimas) ir atliekų paruošimu deginimui, deginimas, ir

šalinimas sąvartyne.

Techninių alternatyvų sud÷tis schematiškai pavaizduota 4-1 pav.

Šie įrenginiai būtų regionin÷s sistemos dalis, tačiau gali būti įrengiami ir eksploatuojami regionin÷s atliekų

tvarkymo sistemos (VAATC) arba (ir) privataus sektoriaus.

Pagrindiniai kriterijai vertinant planuojamos sistemos įrengimo subjektus yra šie:

• Teis÷s aktų reikalavimai nustatantys savivaldybių atliekų tvarkymo pareigas

• Atliekų gamintojų (gyventojų) interesai gauti kokybišką paslaugą kuo mažesne kaina

• Subjektų finansiniai ir techniniai paj÷gumai.



93

4-1 pav. Technini ų alternatyv ų schemos



94



95

4.3 Atliek ų sraut ų prognoz ÷ pagal atskirus atliek ų tvarkymo scenarijus

Šioje galimybių studijoje nagrin÷jami 4 atliekų tvarkymo scenarijai, visiems šiems scenarijams buvo parengtos

atliekų srautų prognoz÷s 24 metams (4+20 metų).

Atliekų srautai kiekvienam scenarijui buvo prognozuojami vadovaujantis aukščiau išvardintomis prielaidomis.

2010-2034 m. laikotarpiui visiems scenarijams buvo apskaičiuoti šie rodikliai:

• atskirai surenkamų antrinių žaliavų (AŽ) kiekis;

• perdirbimui perduodamas AŽ kiekis;

• kompostuojamų žaliųjų atliekų kiekis;

• I MRF (MBA) patenkančių atliekų kiekis;

• AŽ išgaunamų MRF kiekis;

• bendras perdirbimui perduodamų AŽ kiekis;

• MBA perdirbamų bioskaidžių atliekų (BA) kiekis;

• individualiai surenkamų ir kompostuojamų BA kiekis;

• atskirai surenkamų BA kiekis;

• bendras atskirai tvarkomų BA kiekis;



96

• bendras perdirbamų atliekų kiekis;

• deginimui perduodamų atliekų kiekis (arba SRF);

• atliekų iš kitų šaltinių perdavimas deginimui (NVĮ dumblas);

• bendras deginamų atliekų kiekis;

• bendras perdirbamų ar kitaip naudojamų atliekų kiekis;

• bendras sąvartyne šalinamų atliekų kiekis.

Atliekų srautų prognoz÷ pagal aukščiau išvardintus rodiklius pateikta 2 priede.

Atliekų srautai kiekvienos alternatyvos atveju yra pateikti 4-1 lentel÷je.



97

4-1 lentel ÷. Atliek ų srautai kiekvienai atliek ų tvarkymo sistemos alternatyvai

0 I II III IV

Pagrind iniai rodikliai kontroliniai

skai čiai

2009

2015

, be

proj

ekto

2015

(2,

3) s

u A

Z,

KO

MP

, IM

BY

KO

MP

,

BIO

, MR

F ir

DE

G

2015

, su

AZ

, KO

MP

,

BIO

ir M

RF

, be

DE

G

2015

, su

AZ

, KO

MP

ir M

BA

(MR

F+B

IO),

be D

EG

2015

, su

AZ

, KO

MP

,

IMB

YK

OM

P ir

MB

A(M

RF

+SR

F),

su

DE

G

Surenkamų atliekų kiekis, tūkst. t ATL(IN) 301 345 345 345 345 345

atskirai surenkamų antrinių žaliavų (ir pakuočių) kiekis, tūkst. t AZ1(IN) 30 34 62 62 62 62

surenkamų AZ kiekis nuo bendro komunalinių atliekų kiekio, proc. 10% 18% 18% 18% 18% 18%

perdirbimui perduodamas AŽ ir PAK kiekis, tūkst. t AZ1(OUT) 15 17 37 37 37 37

KOMP kompostuojamų (SU INDKOMP) žaliųjų atliekų kiekis, tūkst. t KOMP(IN) 9,0 15 15 15 15 15

I MRF (MBA) patenkančių atliekų kiekis, tūkst. t MRF/MBA(IN) 0 0 196 196 293 293

antrinių žaliavų išgaunamų MRF kiekis, tūkst. t MRF(OUT) 0 0 48 48 48 48

bendras perdirbimui perduodamų AZ ir PAK kiekis, tūkst. t AZ2(OUT) 15 17 85 85 85 85

bendras perdirbimui perduodamų AZ ir PAK santykinis kiekis, proc. <25% 5% 5% 25% 25% 25% 25%

MBA perdirbamų bioskaidžių atliekų kiekis, tūkst. t MBA2(IN) 0 0 0 0 134 204

individualiai surenkamų ir kompostuojamų bioskaidžių atliekų kiekis,

tūkst. t

KOMP(INMBY) 0 0 43 43 0 43

atskirai surenkamų bioskaidžių atliekų kiekis, tūkst. t 0 0 30 30 0 0

atskirai tvarkomų bioskaidžių atliekų kiekis, tūkst. t BIO(IN) 0 0 73 73 0 43

bendras atskirai tvarkomų bioskaidžių atliekų kiekis, tūkst. t 9,0 15 88 88 149 58

bendras atskirai tvarkomų bioskaidžių atliekų santykinis kiekis, proc. 3% 4% 25% 25% 43% 16%

bendras perdirbamų atliekų kiekis, tūkst. t 24 32 173 173 234 345



98

0 I II III IV


skai čiai

2009

2015

, be

proj

ekto

2015

(2,

3) s

u A

Z,

KO

MP

, IM

BY

KO

MP

,

BIO

, MR

F ir

DE

G

2015

, su

AZ

, KO

MP

,

BIO

ir M

RF

, be

DE

G

2015

, su

AZ

, KO

MP

ir M

BA

(MR

F+B

IO),

be D

EG

2015

, su

AZ

, KO

MP

,

IMB

YK

OM

P ir

MB

A(M

RF

+SR

F),

su

DE

G

bendras perdirbamų atliekų santykinis kiekis, proc. >50% 8% 9% 50% 50% 68% 100%

deginimui perduodamu atliekų kiekis (arba SRF), tūkst. t MRF/MBA(OUT) 0 0 172 0 0 163

iš kitu šaltiniu deginimui (WWTP ir galingumo rezervas), tūkst. t 0 0 79 0 0 79

bendras deginamų atliekų kiekis maks. tūkst. t DEG(IN) 0 0 251 0 0 240

bendras perdirbamų ar kitaip naudojamų atliekų kiekis maks. tūkst. t 24 32 345 173 234 508

bendras perdirbamų ar kitaip naudojamų atliekų santykinis kiekis,

proc.

>50% 8% 9% 100% 50% 68% 147%

atliekų energetine vert÷, MJ/kg 0 0 9 0 0 12

deginimo ir įrenginio šiluminis galingumas, MW 0 0 78 0 0 100

deginimo įrenginio eksploatacija per metus, val./m 0 0 8.000 0 0 8.000

deginimo įrenginio naudingo veikimo koeficientas, proc. >65% 0 0 90% 0 0 90%

elektros energijos gamybos galingumas, MW 0 0 16 0 0 16

elektros energijos gamyba per metus, GWh 0 0 128 0 0 128

šilumin÷s energijos gamybos galingumas, MW >50 0 0 54 0 0 74

šilumin÷s energijos gamyba, GWh 0 0 436 0 0 593

peleningumas, proc. 0 0 25% 0 0 35%

sąvartyne šalinamų (pelenų) atliekų kiekis, tūkst. t 0 0 63 0 0 84

kitų sąvartyne šalinamų atliekų kiekis, tūkst. t 0 0 17 0 94 17

bendras sąvartyne šalinamų atliekų kiekis, tūkst. t SAV(IN) 277 313 80 172 205 101



99

0 I II III IV


skai čiai

2009

2015

, be

proj

ekto

2015

(2,

3) s

u A

Z,

KO

MP

, IM

BY

KO

MP

,

BIO

, MR

F ir

DE

G

2015

, su

AZ

, KO

MP

,

BIO

ir M

RF

, be

DE

G

2015

, su

AZ

, KO

MP

ir M

BA

(MR

F+B

IO),

be D

EG

2015

, su

AZ

, KO

MP

,

IMB

YK

OM

P ir

MB

A(M

RF

+SR

F),

su

DE

G

bendras sąvartyne šalinamų atliekų santykinis kiekis, proc. <50% 92% 91% 23% 50% 59% 29%

Atliekų tvarkymo scenarijai 0 be projekto I Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF (AŽ

išgavimas), deginimas ir šalinimas II Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF (AŽ

išgavimas), (be DEG) ir šalinimas III Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, MBA su MRF (AŽ išgavimas) bioskaidžios frakcijos atskyrimu ir biodujų išgavimu ir likusios

frakcijos salinimu sąvartyne (be deginimo) IV Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas, ir MBA su MRF (AŽ išgavimas) ir atliekų paruošimu deginimui (Biodrying to SRF), deginimas, ir

šalinimas sąvartyne



100

Užduočių vykdymas pagal 2010 m. vasario 25 d. Steb÷senos komiteto nutarimu Nr. 21 patvirtintus

specialiuosius projektų atitikties kriterijus ir Valstyvinį strateginį atliekų tvarkymo planą yra pateiktas 3 priede.

4.4 Prioritet ų išskyrimas

Visos alternatyvos (išskyrus „0“), s÷kmingai jas įgyvendinus bei pasiekus planuojamus efektyvumo rodiklius,

užtikrina VSAT plano užduočių įvykdymą. Tod÷l negal÷tų būti atmestinos.

Prioritetin÷s yra I ir IV alternatyvos, nes jos generuoja didžiausią naudą d÷l energijos gamybos bei mažiausius

atliekų srautus į sąvartyną. Be to šios alternatyvos užtikrina bioskaidžių atliekų tvarkymo užduotis 2020 ir

v÷lesniais metais be papildomų sisteminių pokyčių, tik su reinvesticijomis. Tačiau šios alternatyvos reikalauja

didžiausių investicijų (612 ir 607 mln. litų atitinkamai, iš kurių apie 450 mln. litų tenka atliekų j÷gainei).

Esminis šių alternatyvų skirtumas:

• I alternatyva numato maksimalų atskirą antrinių žaliavų (ir pakuočių atliekų), žaliųjų atliekų, bioskaidžių

atliekų surinkimą (su biodujų gamyba ir jų paruošimu) ir atskirą šių atliekų apdorojimą (tokiu būdu

užtikrinant galimai aukštesnę gaunamo produkto kokybę), bei numato finansinę paramą diegiant ir

vykdant bioskaidžių atliekų (virtuv÷s ir žaliųjų atliekų) kompostavimą individualiose valdose (Vilniaus

apskrityje yra apie 73 tūkst. individualių valdų). Siekiant maksimaliai padidinti iš komunalinių atliekų

srauto išgaunamų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų bei pakuočių atliekų kiekį, šioje alternatyvoje

numatytas medžiagų rūšiavimo fabrikas, kuris taip pat užtikrintų į deginimo įrenginį patenkančių atliekų

kokybinę sud÷tį. Deginamos tik išrūšiuotos, netinkamos perdirbimui atliekos, pagaminta elektros bei

šilumin÷ energija yra realizuojama. Tokiu būdu gautomis pajamomis kompensuojant dalį atliekų

tvarkymo kaštų.

• IV alternatyva nenumato atskiro bioskaidžių atliekų surinkimo. Tačiau yra akcentuojamas centralizuotas

surinktų mišrių komunalinių atliekų apdorojimas, technologin÷mis priemon÷mis atskiriant pardirbimui

tinkamas antrines žaliavas bei pakuočių atliekas, o likusį atliekų srautą susmulkinant ir nukreipiant į

biodžiovinimo įrenginį, kuriame atliekos aeruojamos ir džiovinamos. Tokiu būdų gaunamas mažesnis

kiekis (-20 proc.), didesnę šiluminę vertę turinčių atliekų (SRF) (+20 proc.). Šios atliekos yra

stabilizuotos, jas iki deginimo galima sand÷liuoti ilgesnį laikotarpį (kadangi jų dr÷gnumas, priklausomai

nuo apdorojimo laiko, sudaro nuo 10 iki 20 proc.). Ši alternatyva numato iš atliekų paruošto kuro (SRF)

deginimą atliekų deginimo įrenginyje. Pagaminta elektros bei šilumin÷ energija yra realizuojama. Tokiu

būdu gautomis pajamomis taip pat kompensuojama dalis atliekų tvarkymo kaštų.

• II ir III alternatyva vykdo VSAT plano užduotis iki 2020 metų, tačiau generuoja reikšmingus atliekų srautus

į sąvartyną. Numatomas įvesti mokestis už aplinkos teršimą atliekomis (numatomas mokesčio dydis –

75 Lt/t, įvedimo laikotarpis – nuo 2012 m.) apie 25 proc. padidintų bendruosius atliekų tvarkymo kaštus.

Po 2020 metų reik÷s sisteminių pokyčių ir papildomų investicijų. Šios alternatyvos generuoja santykinai

mažą naudą iš energijos gamybos (III alternatyva numato biodujų gamybą – apie 14 mln. m3/m su 60



101

proc. CH4 dujų). Tačiau šios alternatyvos reikalauja ir mažiausių investicijų – 162 ir 155 mln. litų

atitinkamai.

Iš esm÷s visos alternatyvos yra palyginamos pagal reikalingų investicijų dydį – atmetus atliekų deginimo

įrenginio kainą (I ir IV alternatyva), kuri sudaro apie 450 mln. litų, likusios investicijos praktiškai to paties lygio:

162, 162, 155, 167 mln. litų. Tod÷l pagrindinį finansinį skirtumą sudarys tikroji sąvartyno kaina ir šalinimo

sąvartyne mokesčiai (siūloma atsižvelgti į šiandien gautą aplinkos ministerijos raštą, kuriame išd÷stoma

ministerijos pozicija d÷l planuojamo nustatyti sąvartyno mokesčio) bei aplinkosaugin÷ nauda.

Atliekų deginimo įrenginys turi būti vertinamas, kaip papildoma priemon÷, kuri garantuoja VSAT plano užduočių

įvykdymą (tiek laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2020, tiek ir po 2020 metų), bei užtikrina Vilniaus miestui 50-60 proc.

šilumos poreikių tenkinimą šiltuoju metų laikotarpiu nenaudojant importuojamo iškastinio kuro.

Įvertinus atliekų pakartotino naudojimo ir šalinimo sąvartyne mažinimo užduočių įvykdymą:

1. II ir III alternatyvos turi būti atmestos nes, jas įgyvendinus nebūtų užtikrintas VSAT plano nuostatų

įgyvendinimas nuo 2020 m., bei atlikus jautrumo analizę šios alternatyvos patikimai neužtikrina VSAT

plano nuostatų įgyvendinimo ir laikotarpyje 2015-2019 m.

2. IV alternatyva, pilnai neužtiktina atliekų tvarkymo sistemos prioritetų, nustatytų VSAT plane laikymosi,

tačiau tur÷tų būti detaliau nagrin÷jamos jos įgyvendinimo ekonomin÷s pasekm÷s.

3. I alternatyva, ją įgyvendinus, pilnai užtikrina VSAT plano nuostatų įgyvendinimą planuojmame laikotarpyje

(2011-2034 m.), yra realiai įgyvendinama. Šią alternatyvą rekomenduojama pasirinkti kaip prioritetinę ir jai

atlikti detalią finansinę-ekonominę analizę, kaštų-naudos analizę bei jos pagrindu rengti investicijų

įgyvendinimo planą ir paraišką finansavimui.

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją parengta projekto alternatyvų techninio ir aplinkosauginio vertinimo lentel÷

(3b priede). Kaip matyti iš šios lentel÷s I ir IV alternatyvos surinko daugiausia balų - 67 ir 62 atitinkamai. II ir III

alternatyvos surinko atitinkamai 52 ir 47 balus. Taigi, prioritetin÷mis alternatyvomis pasirinktos I ir IV. Šios

alternatyvos nagrin÷jamos toliau šioje galimybių studijoje.

4.5 Nagrin ÷jami atliek ų apdorojimo įrengini ų techniniai sprendiniai

4.5.1 Atliek ų pirminio r ūšiavimo priemon ÷s

Projekto apimtyje numatoma gyventojus aprūpinti pirminio rūšiavimo priemon÷mis:

• Bioskaidžių atliekų konteineriai Vilniaus mieste – 1475 vnt. virtuv÷s atliekų surinkimui iš daugiabučių

gyvenamųjų namų;

• Komunalinių atliekų požeminiai konteineriai 5 m3 talpos komunalinių atliekų surinkimui savivaldybių

centruose -1800 vnt., mažinant atliekų surinkimo kaštus;



102

• Kompostavimo d÷ž÷s individualiose valdose gyvenantiems apskrities gyventojams – apie 76 tūkst. vnt.,

užtikrinant virtuv÷s ir žaliųjų atliekų kompostavimą susidarymo vietoje ir išvengiant šių atliekų surinkimo ir

tolimesnio apdorojimo.

Vertinant kompostavimo d÷žių poreikius, priimta, kad kiekvienam namų ūkiui, gygvenančiam vieno ar vdviejų

butų namuose tektų po veiną tokį konteinerį. Tačiau praktiškai tokių namų ūkių, kurie būtų paj÷gūs ar nor÷tų

bioskaidžas atliekas tvarkyti susidarymo vietoje gali būti mažiau. Konsultanto nuomone realiai kompostavimo

d÷ž÷mis galima bus aprūpinti apie 70 proc. min÷tų namų ūkių. Apie 30 proc. apskaičiuoto d÷žių kiekio tektų

sodininkų bendrijų nariams, kurie nuolat gyvena sodų nameliuose, tačiau pastarieji neįregistruoti kaip

gyvenamieji namai, sodininkų bendrijų valdybų teikimu.

Ukmerg÷s, Širvintų, Švenčionių, Švenčion÷lių, Pabrad÷s, Nemenčin÷s, Šalčininkų, Eišiškių, Trakų, Lentvario,

Elektr÷nų ir Vievio miestuose maisto/virtuv÷s atliekų surinkimas iš daugiabučių namų netikslingas d÷l mažo šių

atliekų susidarymo ir santykinai didelių perdirbimo (kompostavimo) išlaidų žaliųjų atliekų kompostavimo

aikštel÷se pastatytuose specialiuose kompostavimo konteineriuos (Ukmergei reik÷tų 2 konteinerių, Švenčionims

+ Švenčion÷liams pakaktų 1 konteinerio, Elektr÷nams + Vieviui - pakaktų 1 konteinerio, Trakams + Lentvariui –

irgi pakaktų 1 konteinerio, Širvintoms reik÷tų – 1, Pabradei – 1, Nemenčinei – 1, Šalčininkams – 1 ir Eišišk÷ms –

1). Investicijos 1 specialiam kompostavimo konteineriui, kuriame per metus galima sukompostuoti 500 ÷ 1000

tonų (skirtingų firmų skirtingos kompostavimo technologijos ir konteinerių paj÷gumai) maisto/virtuv÷s atliekų per

metus sudarytų apie 500 -750 tūkst. litų; taigi – 10 konteinerių nupirkti ir pajungti prie elektros reik÷tų 5-7,5 mln.

litų investicijų. Beto, dar būtų reikalinga įranga kompostavimo konteineriams aptarnauti - atliekų smulkintuvas/

maišytuvas ir ratinis krautuvas.

Išvardintų miestų daugiabučių namų virtuv÷s atliekos kartu su mišriomis komunalin÷mis atliekomis būtų

pristatomos į medžiagų rūšiavimo fabriką.

4.5.2 Bioskaidži ų atliek ų apdorojimas

Analizuojant galimas bioskaidžių atliekų apdorojimo schemas reikia atsižvelgti į optimalias ir šiuo metu

praktikoje naudojamas technologijas, įvertinti bioskaidžių atliekų, kaip atsinaujinančio energijos šaltinio

panaudojimo poreikį ir galimybes, apdorotų atliekų panaudojimo galimybes, kitų apdorojimo procese

susidarančių „produktų“ kiekius ir kokybę.

Galimos šios rūšies atliekų apdorojimo schemos skiriasi savo pritaikymo galimyb÷mis, naudotinų technologijų

sud÷tingumu ir „galutinių produktų“ panaudojimo galimyb÷mis. Pagrindiniai kriterijai, kurių pagrindu buvo

nagrin÷tos bioskaidžių atliekų tvarkymo schemos, yra šie:

• Susidarančių atliekų kiekis;

• Atliekų šaltiniai ir kokyb÷;

• Galutinių šio apdorojimo „produktų“ panaudojimo galimyb÷s.

Tolimesniam aptarimui siūlytinos tokios principin÷s bioskaidžių atliekų tvarkymo schemos:



103

1 Atliekų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu;

2 Atliekų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimu;

3 Atliekų tvarkymas su energijos išgavimu, bet be maistinių medžiagų išsaugojimo.

4.5.2.1 Bioskaidži ų atliek ų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistini ų medžiag ų išsaugojimu

Pagal šią schemą pilnai būtų išnaudojamas bioskaidžiose atliekose esantis energetinis ir maistinis potencialai.

Pirmiausiai išnaudojama atliekose esančios organikos energetin÷ vert÷, t.y. atliekos yra pūdomos ir surenkamos

organinių medžiagų pūdymo metu išsiskyrusios dujos. Biodujos gali būti panaudojamos karšto vandens

ruošimui ir elektros energijos gavybai arba naudojamos kaip biokuras. Pūdymas yra reikalingas, ne tik kaip

energijos išgavimo etapas. Šioje technologin÷je grandin÷je sumažinamas atliekų kiekis, maž÷ja kvapų

problemos, sunaikinama didžioji dalis patogeninių mikroorganizmų. Pūdymo metu atliekose esančios vertingos

maistin÷s medžiagos (AŽotas ir fosforas) nesuskaidomos ir pūdymo susidaręs substratas pasižymi didele

maistinių medžiagų koncentracija, tod÷l sudaromos prielaidos tinkamam atliekose esančių maistinių medžiagų

antriniam panaudojimui (grąžinant jas į natūralų gamtinį ciklą).

4.5.2.2 Bioskaidži ų atliek ų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistini ų medžiag ų išsaugojimu

Pati paprasčiausia bioskaidžių atliekų tvarkymo schema yra šių atliekų kompostavimas. Pagal šią schemą tam

tikros grup÷s/rūšies (sodo-daržo, želdinių) bioskaidžios atliekos gali būti kompostuojamas kartu su nuotekų

dumblu ar kita organikos turinčia mase. Pagal šią bioskaidžių atliekų tvarkymo schemą būtų išnaudojamos tik

“maistin÷s” atliekų savyb÷s. Šios schemos ribotumas yra tai, kad ji neapima problematiškiausios ir tuo pačiu

potencialiai vertingiausios (maistinių medžiagų prasme) bioskaidžių atliekų grup÷s – maisto atliekų,

susidarančių tiek buityje, tiek visuomeniniame sektoriuje ar maisto perdirbimo pramon÷je. Pagal šią schemą

„pagamintas“ kompostas gali būti naudojamas įvairiose srityse: žem÷s ūkyje, sąvartynų uždarymui, veikiančių

sąvartynų darbui, pažeistų teritorijų atstatymui, energetinio miško auginimui, žaliųjų plotų atstatymui, kelių

statyboje, miškų sodinimui ir kitose srityse.

4.5.2.3 Bioskaidži ų atliek ų tvarkymas su energijos išgavimu, bet be maistini ų medžiag ų išsaugojimo

Pagal šią schemą bioskaidžios atliekos būtų deginamos (neapdorotos, kartu su kitomis atliekomis atliekų

deginimo stotyje, arba specialiai apdorotos/išrūšiuotos kaip biokuras atitinkamose katilin÷se).

Šios schemos taikymo galimyb÷ nagrin÷tina tokiu atveju, jeigu, ypač didel÷se aglomeracijose, n÷ra galimybių

susidariusio bioskaidžių atliekų kiekio apdoroti ir yra poreikis šias atliekas greitai pašalinti. Pagal Lietuvos

sąlygas ir kitų šalių indikacinius techninius – ekonominius rodiklius, tokia technologija, gal÷tų būti svarstytina tik

keliose didžiausiose aglomeracijose, tokiose kaip Vilnius, Kaunas, Klaip÷da. Iš kitų regionų mažesnių

aglomeracijų, bioskaidžios atliekos tokiu atveju tur÷tų būti atvežamos į didesnį miestą sudeginimui.



104

4.5.2.4 Prioritetin ÷ bioskaidži ų atliek ų tvarkymo schema

Konsultantų nuomone valstyb÷s politika atliekų tvarkymo srityje turi būti orientuota dviem tarpusavyje

susijusiomis kryptimis – maksimalus atliekų energetinio potencialo ir jose esančių maistinių medžiagų

panaudojimas bei pačių panaudojimo galimybių spektro išpl÷timas. Požiūris į bioskaidžias (ypač maisto)

atliekas, kaip į problemų šaltinį, turi transformuotis, į kaip potencialią antrinę žaliavą - biokuro gamybai bei

maistinių medžaigų šaltinį. D÷l šių priežasčių prioritetine tur÷tų būti laikoma I-oji schema – bioskaidžių atliekų

tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu.

Pagrindin÷ bioskaidžių atliekų apdorojimo technologija, kuomet atliekų apdorojimo proceso metu yra

išsaugojama organin÷se atliekose esanti energetin÷ vert÷ yra anaerobinis atliekų pūdymas. Šis metodas yra

žinomas ir s÷kmingai taikomas įvairiose Europos šalyse jau keletą dešimtmečių. Išskirtinos dvi pagrindin÷s

atliekų anaerobinio pūdymo proceso, taikomo praktikoje, modifikacijos: taip vadinamas „sausas“ metodas ir

„šlapias“ metodas. Kiekvienas iš šių metodų turi savo privalumų ir šalininkų, tačiau vertinant galutinį bioskaidžių

atliekų apdorojimo tikslą – išgauti ir panaudoti maksimalų energijos kiekį bei išsaugoti ir sudaryti prielaidas

maksimaliam organin÷se atliekose esančių maistinių medžiagų panaudojimui – Vilniaus regiono atveju

siūlytinas „šlapias“ metodas. Apdorojant atliekas šiuo metodu, pirmiausiai jos yra smulkinamos ir

„praskiedžiamos“ vandeniu, sausų medžiagų koncentraciją sumažinant nuo 25-35% iki 10-14%, ir po to

anaerobiškai pūdomos, panašiomis sąlygomis, kaip pūdomas nuotekų dumblas.

4.5.2.5 Anaerobinis p ūdymas

„Šlapiu“ metodu anaerobiškai pūdomų bioskaidžių atliekų ir/ar organin÷s mas÷s spektras yra gana platus. Šiuo

metodu gali būti pūdomos iš gyventojų surinktos buitin÷s maisto atliekos, viešojo maitinimo įstaigose

susidarančios maistin÷s atliekos, maisto perdirbimo pramon÷je susidarančios atliekos, atliekų rūšiavimo stotyse

išrūšiuotos bioskaidžios atliekos, lokaliniuose ir municipaliniuose nuotekų valymo įrenginiuose sulaikomi

riebalai. Kaip papildomas organikos šaltinis tokiuose atliekų pūdymo įrenginiuose gali būti apdorojamas nuotekų

dumblas, galvijų ar kiaulių m÷šlas ar netgi visai kito tipo mas÷, kurios sud÷tyje yra sąlyginai didelis lengvai

skylančios organikos kiekis. Praktikoje yra jau įgyvendintų pavyzdžių (Švedijoje, Vokietijoje), kai kartu

anaerobiškai pūdomos buitin÷s maisto atliekos, nuotekų dumblas ir specialiai šiam tikslui auginamų kukurūzų

mas÷.

Anaerobinio pūdymo metu susidarančios biodujos savo kokybe (įsk. ir metano koncentraciją) yra artimos

nuotekų dumblo pūdymo įrenginiuose išgaunamoms biodujoms. Šio proceso metu susidarančių biodujų išeiga

taip pat yra artima analogiškam nuotekų dumblo pūdymo parametrui: iš vienos tonos bioskaidžių atliekų mas÷s

(po praskiedimo) yra išgaunama apie 150 Nm3 biodujų, kuriose metano koncentracija būna 60-70%.

Energijai išgauti iš pūdymo metu susidarančių biodujų plačiausiai žinomi ir praktikoje taikomi du metodai:

• biodujų deginimas (šilumin÷se katilin÷se – gaminant šiluminę energiją arba kogeneracin÷se j÷gain÷se –

gaminant elektros energiją ir šiluminę energiją;

• biodujų „gryninimas“ siekiant padidinti metano koncentraciją ir panaudojimas kaip kuro automobiliams.



105

Iš principo abu metodai yra techniškai priimtini ir įgyvendinami, vertinant Vilniaus regiono atliekų tvarkymo

schemos specifiką, tačiau atsižvelgiant į Vilniaus miesto energetinius (šilumin÷s ir elektros energijos) poreikius,

siūlytinas antrasis biodujų panaudojimo metodas.

Kitas anaerobinio atliekų pūdymo metu susidarantis „produktas“ – skystas substratas – pasižymi didele vertingų

maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) koncentracija. Šį substratą galima papildomai apdoroti, atskiriant skystą

frakciją ir sulaikant dr÷gną dalį (analogiškai, kaip sausinant nuotekų dumblą). Visoje atliekų tvarkymo schemoje

teikiant prioritetą vertingų maistinių medžiagų išsaugojimui, svarstytinos dvi šio substrato panaudojimo

galimyb÷s:

• panaudojimas žem÷s ūkyje;

• panaudojimas energetinio miško auginimui.

Abiem šiais atvejais reikalinga numatyti, kaip šis substratas bus transportuojamas į galutinio panaudojimo vietą

ir, įvertinus galimą panaudojimo sezoniškumą, ar reikalingos saugojimo talpos.

Transportavimo būdą (vamzdynais ar autotransportu – cisternomis) iš esm÷ lemia šio substrato susidarymo (t.y.

bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginių) geografin÷ vieta ir atstumas iki panaudojimo vietos. Vilniaus regiono

atveju tik÷tina, kad bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai bus statomi toje vietov÷je, kur susidaro didžiausi šių

atliekų kiekiai – Vilniaus miesto teritorijoje arba artimiausiose apylink÷se. Atsižvelgiant į aplink Vilniaus miestą

esančių teritorijų naudojimo pobūdį ir nekilnojamojo turto rinkos raidos tendencijas yra mažai tik÷tina, kad

racionaliu atstumu nuo tokių atliekų apdorojimo įrenginių atsiras žem÷s naudotojas, kuriam būtų galima skystą

anaerobinį substratą transportuoti vamzdynais. Tod÷l tolimesniame planavimo procese tur÷tų būti vertinama,

kad šį substratą į galutinio panaudojimo vietą teks vežioti autotransportu.

Kitas teoriškai galimas ir praktiškai įgyvendinamas šio substrato utilizavimo būdas – išleisti į miesto nuotakyną

arba autotransportu atvežti į nuotekų valymo įrenginius. Šio būdo trūkumai yra tokie:

• d÷l tokios galimyb÷s tektų atskirai tartis su vandentvarkos įmone;

• būtų papildomai apkraunami miesto nuotekų valymo įrenginiai ir juose padid÷tų energijos sąnaudos;

• už šio substrato išleidimą/pri÷mimą į centralizuotą nuotekų sistemą tektų mok÷ti eksploatuojančiai

organizacijai;

• dalis maistinių medžiagų būtų prarasta (nuotekų valymo metu substrate esantis AŽotas būsų suskaidomas į

dujines formas ir išgaruotų).

Vienintelis šio būdo privalumas – minimalūs investiciniai kaštai. Tolmesniame planavimo procese toks

sprendimas gal÷tų būti traktuojamas kaip atsarginis variantas tuo atveju, jeigu nepavyktų įgyvendinti substrato

panaudojimo žem÷s ūkyje ar energetinio miško auginimui įd÷jos.

Supaprastinta anaerobinio atliekų pūdymo proceso technologin÷ schema ir trumpas aprašymas (angl.k.) yra

pateikiama 4 priede.



106

Pagal preliminarią bioskaidžių atliekų susidarymo ir surinkimo prognozę bei geografiją Vilniaus regione siūlytina

statyti 30 tūkst. t/metus našumo bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo ir biodujų išgavimo įrenginius.

Tokiuose įrenginiuose būtų išgaunama apie 500 Nm3/h (arba 4,4 mln. Nm3/metus) biodujų su 60-70% metano

koncentracija. Atliekų „praskiedimo poreikiams“ užtikrinti būtų reikalingas apie 80 m3/d. vandens kiekis, o po

pūdymo likęs anaerobinio substrato kiekis būtų apie 160-170 m3/d. Laikytina, kad šio anaerobinio substrato

frakcijų atskyrimas nusausinant (centrifūgomis ar kt.) yra ekonomiškai netikslingas, kadangi tokiam procesui

būtų reikalinga papildoma energija, o utiliziuotinų „produktų“ – nusausinto dumblo ir skystos frakcijos – suminis

kiekis ir panaudojimo galimyb÷s iš esm÷s nepasikeistų.

Siekiant užtikrinti maksimalų planuojamų įrenginių našumo išnaudojimą ir technologinio proceso stabilumą yra

siūloma, kad šiuose įrenginiuose būtų numatyta technologin÷ galimyb÷ priimti ir apdoroti iki 5000 t/metus

viešojo maitinimo įstaigose ar maisto perdirbimo įmon÷se susidarančių atliekų. Tiek investicinių tiek

eksploatacinių kaštų prasme tokio sprendimo įgyvendinimas esmin÷s įtakos tolimesniam planavimo procesui

netur÷tų, tačiau pagerintų visos bioskaidžių atliekų apdorojimo grandies „lankstumą“ ir planuojamos šios veiklos

rezultatų patikimumą.

4.5.2.6 Bioduj ų gryninimas

Anaerobiniams mikroorganizmams skaidant pūdomas organines medžiagas susidarantis dujų mišinys

vadinamas biodujomis. Neapdorotose biodujose be metano gali būti visa eil÷ dujiniame pavidale gamtoje

sutinkamų cheminių komponentų, įskaitant vandens garus, sieros vandenilį, azotą ir t.t., įskaitant ir koroziją

sukeliančius ar toksinius junginius. Pagrindiniai biodujų komponentai pateikiami 4-2 lentel÷je toliau. Šių

medžiagų koncentracija priklauso nuo pūdomo substrato, iš kurio išgaunamos biodujos.

4-2 lentel ÷. Pagrindiniai bioduj ų komponentai

Bioduj ų komponentai Biodujose S ąvartyno dujose Gamtin ÷se dujose

Metanas (tūrio %) 60-70 35-65 89

Kiti angliavandeniliai (tūrio %) 0 0 9,4

Vandenilis(tūrio %) 0 0-3 0

Anglies dioksidas (tūrio %) 30-40 15-50 0,67

Azotas (tūrio %) 0,2 5-40 0,28

Deguonis (tūrio %) 0 0-5 0

Sieros vandenilis (ppm) 0-4000 0-100 2,9

Amonis (ppm) 100 5 0

Šilumin÷ vert÷ (kWh/Nm3) 6,5 4,4 11,0

Paprasčiausias būdas ekonomiškai tikslingai panaudoti biodujas yra tiesioginis jų deginimas, išgaunant šiluminę

energiją. Toks biodujų panaudojimas praktiškai nereikalauja jokio sud÷tingo dujų valymo. Siekiant panaudoti

biodujose esantį metaną pažangesniais metodais, t.y. kaip automobilinį biokurą ir/ar gamtinių dujų pakaitalą



107

ūkio-buities tikslams, reikalingas biodujų apdorojimas, kurio metu pašalinamos nereikalingos/kenksmingos

priemaišos ir didinama metano koncentracija. Tokio biodujų valymo ir „išgryninimo“ proceso metu pasiekiama

apie 97% metano koncentracija ir šios dujos vadinamos biometanu.

Siekiant paskatinti ir palengvinti biometano naudojimą kaip gamtinių dujų pakaitalą ir/ar automobilinį kurą šiuo

metu yra kuriami vieningi Europos standartai, kadangi nacionaliniai stndartai yra šiek tike skirtingi ir priklauso

nuo biometano panaudojimo srities.

Vandens garų kondensatas gali sukelti dujų vamzdynų koroziją ir „kamščius“. Kitų priemaišų deginimas kartu su

biodujose esančiu metanu gali sukelti apnašų formavimąsi deginimo prietaise/įrenginyje ir/arba toksinių junginių

susidarymą ir išmetimą į aplinką. Be to, pati biodujų gryninimo įranga turi būti maksimaliai apsaugota nuo

vidin÷s korozijos ir mechaninio dev÷jimosi. Tod÷l prieš pradedant šalinti pagrindinį „nereikalingą“ biodujų

komponentą – anglies dioksidą – biodujų gryninimo procese pirmiausia yra tikslinga šias dujas išdžiovinti ir

pašalinti kitas priemaišas.

Anglies dioksido pašalinimui yra sukurta visa eil÷ technologijų, iš kurių pamin÷tinos šios:

• Adsorbcija (pressure swing adsorbtion - PSA);

• Absorbcija (vandens skruberiuose arba fizikin÷/chemin÷ absorbcija panaudojant organininius tirpiklius);

• Permeacija (aukšto arba žemo sl÷gio membraninis atskyrimas);

• Kriogeninis gryninimas.

Skirtingų biodujų gryninimo procesų pagrindiniai parametrai yra pateikiami 4-3lentel÷je.

4-3 lentel ÷. Bioduj ų gryninimo proces ų pagrindiniai parametrai

Parametras/metodas PSA Vandens skruberyje

Fizikin ÷ organin ÷

absorbcija skruberiuose

Chemin ÷ absorbcija

skruberiuose

Parengtinio valymo būtinumas Taip Ne Ne Taip

Darbinis sl÷gis 4-7 4-7 4-7 Be sl÷gio

Metano nuostoliai < 3-10% < 1-2% < 2-4% < 0,1%

Metano koncentracija išgrynintose dujose

> 96% > 97% > 96% > 99%

Elektros energijos sąnaudos (kWh/Nm3)

0,25 < 0,25 0,24 – 0,33 < 0,15

Šilumos poreikis procesui (oC) Nereikia Nereikia 55 - 80 160

Įrangos faktinio apkrovimo ribos, lyginant su projektiniu našumu

+/- 10-15% 50 – 100% 10 – 100% 50 – 100%

Pastatyta įrenginių > 20 > 20 2 3



108

Kaip matyti iš pateiktos lentel÷s, populiariausi biodujų gryninimo metodai yra adsorbcija ir absorbcija vandens

skruberiuose. Vienoje iš labiausiai pažengusių biodujų gryninimo ir panaudojimo automobilių kurui srityje šalių –

Švedijoje – šiuo metu plačiausiai yra taikoma biodujų gryninimo vandens skruberiuose technologija. Ši

technologija nereikalauja parengtinio biodujų valymo, yra patikima, proceso metu patiriami nedideli metano

nuostoliai ir yra efektyviausia kaštų prasme.

Supaprastinta biodujų gryninimo proceso technologin÷ schema ir trumpas aprašymas (angl.k.) yra pateikiama 4

priede.

Biodujų gryninimas ir panaudojimas kaip automobilių kuras turi šiuos pagrindinius privalumus:

• Mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą į atmosferą;

• Didina atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo dalį bendrame energetinių išteklių balanse;

• Didina atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą automobilinio transporto kuro gamybai (pagal ES

direktyvą iki 2020 m. visos šalys – nar÷s tur÷s pasiekti, kad automobilinio kuro gamyboje iš atsinaujinančių

resursų pagamintas kuras sudarytų ne mažiau kaip 20% viso gaminamo kuro);

Vilniaus apskrityje pastačius 30000 t/metus našumo bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginius, kuriuose pūdymo

metu susidariusios biodujos būtų gryninamos išgaunant biometaną, biodujų gryninimo įrenginių našumas tur÷tų

būti apie 500 Nm3/h (skaičiuojant pagal neapdorotas biodujas) arba 4,4 mln. Nm3/metus. Tokiuose įrenginiuose

per metus būtų „pagaminama“ apie 4,7 mln. litrų dujų (biometano). Šis kiekis yra pakankamas visus metus

eksploatuoti apie 100 miesto autobusų, kurui naudojančių vien biometaną.

Pagrindiniu šios technologijos trūkumu gali būti sąlyginai didesni biometano gamybos kaštai ir atitinkamai -

kaina, lyginant su gamtinių dujų kaina. Tačiau šiuo atveju, kalbant apie valstyb÷s siekį iki 2020 m. užtikrinti

nustatytą automobilinio kuro gamybos iš atsinaujinančių šaltinių kvotą, yra svarstytina kryžminio finansavimo

(subsidijavimo) galimyb÷.

4.5.3 Atliek ų rūšiavimo technologijos ir panaudojimo galimyb ÷s

Medžiagų rūšiavimo fabriko (MFR) tikslas yra išrūšiuoti perdirbimui tinkamas medžiagas. Medžiagų rūšiavimo

fabrikai padeda iš atliekų srauto išgauti biologiškai skaidžias atliekas ir antrines žaliavas ir jas nukreipti atskiram

apdorojimui ar perdirbimui. Medžiagų rūšiavimo fabrikai ypač naudingi, kuomet atliekų šalinimas vykdomas į

sąvartynus ir, taupant sąvartyno paj÷gumus bei užtikrinant atliekų perdirbimo ir panaudojimo užduotis, būtina

kuo didesnį atliekų srautą atskirti nuo šalinamos atliekų dalies. Medžiagų rūšiavimo fabrikai kartu su atliekų

mechaniniu biologiniu apdorojimu taikomi gaminant kurą iš atliekų (RDF, angl refuse derived fuel) ir jį

parduodant įmon÷ms, kurios gali priimti deginti tokį kurą. Esant galimybei atliekas panaudoti energijai išgauti

neracionalu didelę kalorinę vertę turinčias atliekas (pvz., bioskaidžias atliekas, plastiką, popierių ir pan.) atskirti.

Tokiu atveju vykdoma tiekiamų į atliekų j÷gainę atliekų kontrol÷, kad į įrenginį nepatektų pavojingos atliekos,

didelių gabaritų atliekos ar atliekos, kurios patekusios į katilą gal÷tų jį sugadinti ar neigiamai įtakoti degimo

procesą (Švedijos pavyzdys).



109

Projektuojant, statant ar įrengiant naujus atliekų rūšiavimo fabrikus, būtina sukurti veiksmingą kiek galima

maksimaliai automatizuotą atliekų rūšiavimo procesą.

Mechaniniai rūšiavimo metodai, paprastai taikomi MRF, apima tokius įrenginius kaip būgnininiai separatoriai,

diskiniai tinklai, vibruojantys ir balistiniai stalai, oro separatoriai, elektromagnetai (stacionarūs elektromagnetai,

elektromagnetiniai būgnai, elektromagnetiniai skriemuliai ir portatyvūs elektromagnetai) ir sūkurin÷s srov÷s

separatoriai. Šie rūšiavimo metodai yra pagrįsti viena iš trijų pagrindinių medžiagų savybių – dydis, svoris ir

magnetin÷s ypatyb÷s.

Kitas automatizuoto rūšiavimo metodo tipas apima optinius ir cheminius medžiagų atpažinimo prietaisus,

dažniausiai naudojamųs stiklo ir plastiko rūšiavimui. Šie prietaisai „skaitytuvai“ surūšiuoja medžiagas pagal

spalvą ir tankį. Nors tam tikras rankinio rūšiavimo lygmuo vis dar yra reikalingas, mechaniniai rūšiavimo metodai

gali papildyti rankinį medžiagų rūšiavimą.

Daugelyje situacijų mechaninis atliekų rūšiavimas, ypač rūšiavimo linijos pradin÷je faz÷je, gali būti labai

efektyvus atskiriant bioskaidžias ir inertines medžiagas.

Atsižvelgiant į šiuo metu ES galiojančius normatyvus, atliekų rūšiavimas turi būti kiek galima daugiau

mechanizuotas, atsisakant rankinio rūšiavimo grandžių.



110

4-2 pav. Medžiag ų rūšiavimo fabriko (MRF) principin ÷ technologin ÷ schema



111

Numatomas medžiagų rūšiavimo fabriko (bendras visų pradinio atliekų pri÷mimo technologinių linijų) paj÷gumas

apie 1000 t atliekų per dieną.

Numatoma, kad atliekų transportavimui į medžiagų rūšiavimo fabriką (MRF) reikia apie 80-120 sunkvežimių per

dieną. Transportavimas vyks dienos metu (nuo 6 iki 20 vai) įskaitant savaitgalius, MRF veikimo periodu.

Transporto srautas sudarys apie 10 atliekų sunkvežimių kiekvieną valandą.

Kadangi numatoma į rūšiavimo fabriką tiekti atliekas iš mišrių atliekų surinkimo sistemos, pasirenkamas

„purvinas“ rūšiavimo fabrikas (Dirty MRF).

Medžiagų rūšiavimo įrenginių aprašymas detaliai pateiktas 5 priede.

Medžiagų rūšiavimo fabrike numatoma išskirti apie 35-50 tūkst. tonų antrinių žaliavų per metus, kurios bus

perduodamos atitinkamų medžiagų perdirbimo įmon÷ms. Mechaninio rūšiavimo medžiagų rūšiavimo fabrike

gauta užteršta degi frakcija bus nukreipiama į atliekų j÷gainę.

4.5.4 Vilniaus m. atliek ų j÷gain ÷

Vilniuje, pastačius atliekų j÷gainę, būtų sudeginama apie 250 tūkst tonų netinkamų perdirbti komunalinių atliekų

per metus, tokiu būdu užtikrinant apie 14 proc. metinių Vilniaus miesto šilumos poreikių.

Paskaičiuota, kad vasaros metu planuojama atliekų deginimo j÷gain÷ kartu su VE-2 dirbančiu ir biokurą

naudojančiu katilu gal÷tų Vilniaus miestą aprūpinti karštu vandeniu. Tokiu būdu vasaros metu nebūtų

naudojamas brangus iškastinis kuras, o ir žiemą taip pat sumaž÷tų jo sunaudojimas.

Šiuo metu Vilniaus mieste veikia dvi termofikacin÷s elektrin÷s – Vilniaus antroji (VE-2) ir Vilniaus trečioji (VE-3),

dirbančios termofikaciniu režimu. VE-2 dirba du elektrą gaminantys generatoriai – 12MW ir 17MW galingumo, o

VE-3 – du generatoriai po 210MW galios.

Centralizuotai šilumą mieste tiekia UAB „Vilniaus energija“. Esamų centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų

poreikis siekia 2500MW. Metinis į CŠT tinklą patiektos šilumos kiekis sudaro apie 2812 GWh.

Pagrindinis kuras, naudojamas elektros ir šilumos gamybai yra gamtin÷s dujos ir metiniame kuro balanse jos

sudaro iki 96%. Likusią dalį sudaro biokuras (3%) ir mazutas (1%). Toks kuro balansas buvo 2006 metais, kai

VE-2 prad÷jo veikti garo katilas, kuriame deginamas biokuras.

Šilumos ir elektros gamybai, sudeginus vieną toną komunalinių atliekų, būtų taupoma apie 240m³ gamtinių dujų.

Kartu su komunalin÷mis atliekomis j÷gain÷je būtų deginamas džiovintas nuotekų dumblas.

Veiksniai, kurie apibr÷š j÷gain÷s išplanavimą:

• J÷gain÷s sistemos bus suprojektuotos taip, kad minimizuotų pasijungimo kaštus.

• Transporto eismo sprendimai teritorijoje bus lankstūs ir saugūs.

• Bus atsižvelgta į institucijų saugumo ir gaisro gesinimo reikalavimus.

• Išd÷stymas palengvins esamos infrastruktūros panaudojimą.



112

• Didžiausi veiksniai turintys įtaką j÷gain÷s išplanavimui yra:

• Reikalavimai ir apribojimai nustatyti miesto planavimo reglamentais.

• J÷gain÷s dydis ir j÷gain÷s koncepcija.

• Pasirinktų pagrindin÷s įrangos gamintojų technologin÷s ypatyb÷s (katilas, degimo produktų valymas,

turbina, kuro paruošimas).

• Katilo tipas (ardyninis, verdantis sluoksnis, horizontalus, vertikalus).

• Kuro sand÷liavimo reikalavimai.

• Įvažiavimo išvažiavimo kelių pad÷tis.

• Pagrindinių pasijungimų pad÷tis (elektros tinklo, centralizuotų šilumos tinklų).

• Reikalingi sand÷liai ir dirbtuv÷s.

• Reikalingi administraciniai pastatai.

Vilniaus atliekų j÷gain÷s teritorija parenkama, kad būtų garantuoti šie inžinerinių tinklų pagrindiniai pajungimai:

• centralizuoti šilumos tinklai;

• gamtinių dujų tinklai;

• prijungimas prie elektros tinklo (110 kV);

• rezervinis galios pajungimas;

• neapdoroto vandens tinklai;

• miesto vandentiekio tinklai;

• ūkinių nuotekų tinklai;

• lietaus nuotekų tinklai.

Vilniaus atliekų j÷gain÷s įrenginiuose kurui bus naudojamos mišrios komunalin÷s atliekos. Pasirinkti kuro kiekiai

vieneriems metams atitinkamai sudarytų 250 tūkst. t/m arba 800 t/parą. Deginamų atliekų vidutinis kaloringumas

apie 9,0 MJ/kg. J÷gain÷je pagaminta šiluma bus naudojama Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemoje.

Pagaminta elektra bus parduodama aukštos įtampos (110 kV) tinklų savininkui.

J÷gain÷s įrenginiuose bus pagaminama apie 500 GWh/m šilumos energijos ir apie 130 GWh/m elektros

energijos. J÷gain÷s įrenginiuose per÷ję valymo įrenginius degimo produktai bus išmetami į atmosferą per apie

70 m aukščio kaminą.

Vilniaus atliekų j÷gain÷s įrenginių pagrindiniai komponentai yra ardyninis katilas, kuriame generuojamas aukšto

sl÷gio garas, garo turbinos su generatoriumi įranga ir šilumokaičiai, nuimantys šilumą nuo iš turbinos išeinančio

garo. Įrenginiai gamins apie 60 MWš šilumos (+ maks. 8,8 MW iš degimo produktų kondensavimo) ir apie 16,0

MWe elektros.



113

Vilniaus atliekų j÷gain÷s numatomas darbas - veikimas pilnu paj÷gumu, kad joje būtų galima sudeginti visas

netinkamas perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias atliekas.

Galimi atliekų deginimo j÷gain÷s režimai:

A. Šildymo sezono metu j÷gain÷ veiks 100% paj÷gumu, o panaudojant ir vietinį biokurą gal÷s patenkinti apie

25% bendrų metinių šilumos poreikių.

B. Nešildymo sezono metu j÷gain÷ veiks 100% paj÷gumu, jeigu šilumos tinklų poreikis bus didesnis, negu

atliekų deginimo j÷gain÷s 100% galingumas.

Pagrindiniai j÷gain÷s rodikliai:

Įrengiamų garo katilų kiekis 1 vnt

Instaliuotas garo katilo našumas 98 640 kg/h (esant MTN)

Gaminamo garo parametrai 40 bar, 400°C

Nominalus atliekų deginimo paj÷gumas 31 t/h esant 9,0 MJ/kg

Maksimalus atliekų deginimo paj÷gumas 35 t/h esant 8,0 MJ/kg

Maksimalus galimas gamtinių dujų sunaudojimas 5400 Nm3/h

Instaliuotas katilo galingumas 81 MWkuro

Elektros gamyba j÷gain÷je (net) 16 MW

Šilumos gamyba j÷gain÷je 60 MW (+ 8,8 MW iš kondensatoriaus)

J÷gain÷s darbo valandos per metus 8000 val

Metinis pagamintos šilumos kiekis 500 GWh/metus

Metinis pagamintos elektros kiekis 130 GWh/metus

J÷gain÷s įrenginių aprašymas ir principin÷ schema pateikta 6 priede.

Rengiamoje Vilniaus regiono atliekų tvarkymo infrastruktūros galimybių studijos keliose alternatyvose yra

nagrin÷jama netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčių atliekų panaudojimas šilumin÷s energijos

gamybai. Yra žinoma, kad Vilniaus miesto minimalus poreikis šilumai yra apie 50-60MW. Tokį kiekį šilumos

gal÷tų gaminti 80-90MW šiluminio našumo j÷gain÷ kūrenama atliekomis. Šiuolaikin÷s atliekomis kūrenamos

j÷gain÷s gali užtikrinti 80-90 proc. energetinį naudingumą. Tokiu atveju min÷tam šiluminiam našumui pasiekti

j÷gain÷ tur÷tų vidutiniškai sukūrenti per metus 250-280 tūkst. tonų perdirbimui netinkamų komunalinių atliekų

(32-35 t/val), kurių kaloringumas gali kisti ribose nuo 7 iki 12 MJ/kg (vidutinis kaloringumas – 9MJ/kg).

Įvertinus Vilniaus regione susidarančių komunalinių atliekų srauto prognozę, atskirai tvarkomų gaminių bei

pakuočių atliekų, antrinių žaliavų, ir biologiškai skaidžių atliekų kiekius, galimas netinkamų perdirbti (tačiau

turinčių energetinę vertę) atliekų kiekis 2015-2020 metais sudarys 200-220 tūkst. tonų per metus. Tokiu būdų

Vilniaus mieste planuojamoje kogeneracin÷je j÷gain÷je 2015-2020 metais be šių atliekų papildomai būtų galima

sudeginti 30-50 tūkst. tonų atliekų per metus iš kitų šaltinių (atliekos tur÷tų būti klasifikuojamos kaip buitin÷s

atliekos, jose netur÷tų būti pavojingų atliekų, atliekų šilumin÷ vert÷ gali kisti nuo 7 iki 11MJ/kg). Deginimui

priimamų atliekų kaina priklausys nuo atliekų kokybin÷s sud÷ties, jų kaloringumo ir gali kisti nuo 90 iki 150 litų

už toną.



114

Švarias, neužterštas chemin÷mis medžiagomis biodžiovintas atliekas gali priimti ne tik atliekų deginimo įmon÷s,

bet ir pramon÷s ir komunalinio ūkio katilin÷s. Kitų regionų atliekų deginimą Vilniaus regiono atliekų deginimo

įmon÷je lems atliekų pri÷mimo deginti kaina, t.y rinkos d÷sniai. Vilniaus atliekų j÷gain÷je numatoma galimyb÷

priimti preliminariai išrūšiuotas atliekas ir iš kitų regionų (artimiausi – Utenos, Panev÷žio ir Alytaus regionai).

Nuotekų dumblo deginimas Vilniaus regiono atliekų deginimo įmon÷je yra numatytas, įskaičiuojant deginimo

paj÷gumus, investicinius ir eksploatacinius kaštus.

4.6 Planuojam ų įrengini ų integravimas su esamomis ar planuojamomis kitomis atliek ų

tvarkymo sistemomis

Rengiant šią galimybių studiją buvo nagrin÷tos atliekų tvarkymo sistemos įrenginių integravimas su šiomis

esamomis ar planuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis Vilniaus apskrityje ir besiribojančiose apskrityse:

• Nuotekų dumblo tvarkymo sistema Vilniaus nuotekų valykloje

• Kieto kuro esamomis j÷gain÷mis

Taip pat vertinta galimyb÷ planuojamuose įrenginiuose tvarkyti ir kitų regionų atliekas.

Vertinimo rezultatai pateikti 4-4 lentel÷je.

4-4 lentel ÷. Atliek ų tvarkymo sistem ų integravimo vertinimas

Integravimo

galimyb ÷s Technin ÷s galimyb ÷s

Integravimo nauda ir

trūkumai

Vertinimo

rekomendacija

Nuotekų dumblo

pūdymo įrenginiuose

pūdyti ir pūdymui

paruoštas virtuv÷s

atliekas

Technin÷s galimyb÷s

teoriškai yra, tačiau

nuotekų dumblo pūdymo

įrenginių paj÷gumas n÷ra

numatytas papildomai

apkrovai ir kitos negu

dumblas konsistencijos

organikos pri÷mimui.

Nebūtų poreikio statyti

atskirus pūdymo, dujų

surinkimo ir panaudojimo

įrenginius tik virtuv÷s

atliekoms.

Techninių problemų

sprendimo sąnaudos būtų

didesn÷s negu tik÷tina nauda

Neplanuoti integravimo

d÷l techninių problemų,

kurių sprendimo

sąnaudos būtų

didesn÷s negu tik÷tina

nauda

Nuotekų dumblo

džiovinimo

įrenginiuose džiovinti

virtuv÷s atliekas po

anaerobinio

apdorojimo

Technin÷s galimyb÷s yra,

tačiau džiovinimo įrenginių

paj÷gumas n÷ra numatytas

papildomai apkrovai. Būtų

reikalingi apdorotų virtuv÷s

atliekų sausinimo įrenginiai

Būtų išvengta apdorotų

atliekų kaupyklų statybos

Sąnaudos nuotekų dumblo

džiovinimo sistemos pl÷trai

būtų didesn÷s negu

planuojamo atskiro apdorotų

Neplanuoti integravimo,

nes jis ekonomiškai

n÷ra naudingas:

sąnaudos nuotekų

dumblo džiovinimo

sistemos pl÷trai būtų



115

Integravimo

galimyb ÷s Technin ÷s galimyb ÷s

Integravimo nauda ir

trūkumai

Vertinimo

rekomendacija

susidarymo vietoje atliekų tvarkymo sistemos

sukūrimo. Džiovinant

apdorotas atliekas iš dalies

sumaž÷s azoto junginių,

naudingų dirvai, kiekis

didesn÷s negu

planuojamo atskiro

apdorotų atliekų

tvarkymo sistemos

sukūrimo

Atliekų deginimas

esamose kieto kuro

j÷gain÷se

Technin÷s galimyb÷s yra

deginti “Akmen÷s cemento“

katilin÷je

Būtų išvengta investicijų į

atliekų deginimo j÷gainę.

Dideli atliekų gabenimo

kaštai pranoktų atliekų

deginimo kaštus vietoje

Neplanuotai

integravimo, nes jis

ekonomiškai

nepagrįstas.

Planuojamoje atliekų

deginimo j÷gain÷je

deginti gretimų

regionų komunalines

atliekas (Utenos ir

Alytaus regiono)

Planuojamos atliekų

deginimo j÷gain÷s

paj÷gumai deginti ir kitų

regionų atliekas numatyti

Būtų užtikrinamas atliekų

deginimo j÷gain÷s paj÷gumų

išnaudojimas ir atitinkamai

atpigtų deginimo paslaugos

vienai tonai atliekų.

Alytaus regiono rūšiuotas ir

paruoštas deginti atliekas

numatoma nukreipti į

„Akmen÷s cemento“ katilinę,

Pastaroji įmon÷ nenustato

priimamų deginti atliekų

mokesčio, kuomet Vilniaus

j÷gain÷ tokį mokestį numato.

Reali galimyb÷ deginti

35 tūkst. tonų Utenos

apskrityje susidarančių

atliekų

4.7 Planuojam ų įrengini ų vietos alternatyvos

Projekte rekomenduojamų naujų atliekų sutvarkymo įrenginių dislokacijos vietos Vilniaus mieste parinktos

vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų (toliau tekste - BP) teritoriniais sprendiniais,

numatančiais teritorijas pramon÷s ir komunalinių įmonių pl÷trai miesto periferin÷je zonoje, įvertinus, kad ši

miesto dalis pasižymi jau išvystyta reikiama infrastruktūra bei santykinai nedideliu gyvenamųjų teritorijų

tankumu, kas leistų maksimaliai sumažinti naujų pramon÷s objektų poveikio gyvenamosioms teritorijoms riziką.



116

Projekte įvertintas taip pat kiekvienam įrenginiui reikalingas žem÷s sklypo dydis. Nustatyta, kad atliekų deginimo

įrenginiui pastatyti reikalingas apie 2,5-3,0 ha žem÷s sklypas; atliekų rūšiavimo įrenginiui - apie 2,5 ha;

bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginiui - apie 1,0-1,5 ha.

Vadovaujantis Vilniaus BP min÷tais teritoriniais sprendiniais bei remiantis konkrečių žem÷s sklypų tinkamumo

planuojamiems tikslams analize, projekto 4.3.2 skyriuje parinktos alternatyvos, numatančios planuojamų atliekų

sutvarkymo įrenginių išd÷stymą:

Ypatingai sparti Vilniaus miesto pl÷tra gyventojų skaičiumi ir teritorija buvo fiksuojama po antrojo pasaulinio karo

iki Lietuvos nepriklausomyb÷s atkūrimo 1991 m. Šiuo laikotarpiu miesto pl÷tra buvo orientuota integracijos į

Rytus kryptimi, paremta centralizuotai skirstomais ištekliais. At÷nų chartijos ir tarybinių miestų planavimo normų

bei metodikų įtakoje, miesto struktūrai buvo taikomas griežtas funkcinio zonavimo modelis, kur dominavo

gyvenamoji, rekreacin÷ ir darbo zonos, apjungtos adekvačia susisiekimo sistema. Būtent šiame miesto pl÷tros

periode susiformavo aiškios miesto funkcin÷s zonos su išvystyta gyvenamąja funkcija šiaurin÷je ir vakarin÷je

miesto dalyse, bei pramonin÷mis – komunalin÷mis teritorijomis pietin÷je periferin÷je miesto dalyje. Planingai

vykdant pramoninių - komunalinių teritorijų pl÷trą pietin÷je miesto dalyje, ilgainiui buvo sukurta reikalinga

inžinerin÷ bei transporto infrastruktūra: nutiestos inžinerin÷s komunikacijos, automobilių bei geležinkelio keliai.

Vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2005 metų sprendiniais, 1999m. - 2006 m. laikotarpiu buvo

vystoma miesto centrų sistema, rekonstruojamos ir tankinamos esamos neišbaigto užstatymo teritorijos,

turinčios infrastruktūrą. Išskirtin÷s priemon÷s skirtos Senamiesčiui (nuo 1994 m. įtrauktam į UNESCO pasaulio

paveldo sąrašą). Pirmaeil÷ miesto teritorijų pl÷tra planuota Vakarų ir Šiaur÷s Vakarų kryptimis liko

neįgyvendinta, nežiūrint kad būtent šioje dalyje yra dideli teritoriniai rezervai naujoms statyboms, palankios

sąlygos infrastruktūrai vystyti, palyginus lengvai galima įgyvendinti darnios pl÷tros principus, užtikrinti gyvenimo

kokybę. Esminis trukdis darnios pl÷tros tikslams pasiekti – sparti tačiau chaotiška pavienių gyvenamųjų kvartalų

statyba bendrajame plane nenumatytose teritorijose, miesto pakraščiuose: Trakų Vok÷s, Kirtimų, Pavilnio

kryptyse ir kitųr. Nauja gyvenamoji statyba vyko visame mieste nekompleksiškai, stichiškai išsibarstant po visą

miesto teritoriją, pavieniuose sklypuose ar nedideliuose kvartaluose. Per ši laikotarpį menkai vyst÷si periferiniai

centrai, kuriuose buvo planuotos naujos darbo vietos ir paslaugos. Didžiausi miesto struktūros pokyčiai įvyko

miesto centre: dešiniajame Neries krante prad÷ta formuoti „urbanistin÷ kalva“, nauja polifunkcin÷ miesto centro

dalis (administracinis, prekybos, biurų, gyvenamosios statybos kompleksas). Miesto centrin÷je dalyje įgyvendinti

svarbūs konversijos projektai: „Šiaur÷s miestelis“ (buvusi karin÷ bAŽ÷), „Verslo trikampis“ (buvusi gamybin÷

teritorija). Nauji daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalai pastatyti ir inžinierine infrastruktūra aprūpintose

teritorijose prie Ukmerg÷s plento, Santarišk÷se, Baltupiuose, Pilait÷je.

Prad÷jus rengti Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, vadovautasi esminiais prioritetiniais

miesto pl÷tros vizijos aspektais, išd÷stytais Vilniaus miesto strateginiame plane iki 2011 metų, Vilniaus miesto

perspektyvin÷s pl÷tros koncepcijoje iki 2025 metų bei įgyvendinant tęstines Vilniaus miesto bendrojo plano iki

2005 metų nuostatas.



117

Naujų pl÷tros teritorijų įsisavinamas numatomas koncentruotai ir kompleksiškai, konsoliduojant esamus žem÷s

sklypus kito planavimo lygmens ar rūšies dokumentuose nurodytoje apimtyje. Šių teritorijų užstatymas

numatomas tik įrengus inžinerinę bei susisekimo infrastruktūrą, kartu įrengiant viešąsias erdves bei želdynus.

Bendrojo plano sprendiniuose, apibr÷žiančiuose pramoninių – komunalinių funkcinių zonų pl÷trą mieste,

numatomas esamų pramoninių – komunalinių zonų išsaugojimas Grigišk÷se, Jočionyse, Kadrišk÷je,

Aukštuosiuose Paneriuose, Kirtimuose bei Kuprionišk÷se. Teritorijos pramon÷s ir komunalinių įmonių pl÷trai

(plyno lauko investicijoms) rezervuojamos išskirtinai tik pietin÷je miesto periferin÷je zonoje, įvertinus, kad ši

miesto dalis pasižymi jau išvystyta reikiama infrastruktūra bei santykinai nedideliu gyvenamųjų teritorijų

tankumu, tokiu būdu siekiant maksimaliai sumažinti naujų pramon÷s objektų poveikio gyvenamosioms

teritorijoms riziką. Išskiriamos trys pagrindin÷s teritorijos pramon÷s objektų pl÷trai:

• Vaidegiai (teritorija greta miesto administracin÷s ribos su Lentvariu);

• Kuprionišk÷s;

• Pupin÷.

Pažym÷tina, kad pl÷trai rezervuojamos teritorijos Vaidegiuose ir Kuprionišk÷se yra greta funkcionuojančių

pramoninių – komunalinių zonų su pakankamai išvystyta reikalinga inžinerine bei transporto infrastruktūra, tod÷l

šių teritorijų įsisavinimas ir pl÷tra pareikalautų žymiai mažesnių resursų, lyginant su rezervuojama teritorija

Pupin÷je, kur visa reikalinga infrastruktūra būtų vystoma nuo nulinio lygio.

Dar viena papildoma zona komunalinių objektų pl÷trai numatyta Pašilaičiuose - neužstatytoje teritorijoje tarp

Pašilaičių ir Justiniškių, tačiau įvertinus, kad ši teritorija yra apsupta tankiai apgyvendintų gyvenamųjų rajonų,

teritorijoje galimų veiklų sąrašas yra žymiai mažesnis nei kitose numatytose teritorijose d÷l galimo poveikio

gyvenamosioms teritorijoms rizikos.

Likusias Vilniaus miesto savivaldyb÷s teritorijos ribose esančias ir šiuo metu nefunkcionuojančias pramon÷s ir

komunalinių įmonių teritorijas numatoma konvertuoti, pritaikant jas mišriai polifunkciniai paskirčiai su komercine

arba gyvenamąją statyba.

Alternatyvios aikštel÷s atliekų deginimo įmonei buvo renkamos atsižvelgiant į Vilniaus miesto bendrojo plano

nuostatas, pateiktas aukščiau, į infrastruktūros prieinamumą, deginimo įmon÷s gaminamos elektros energijos ir

šilumos vartotojų artumą.

Siūlomų vietų aplinkosauginis vertinimas bus atliktas trims techniniu požiūriu prioritetin÷ms aikštel÷ms.

Planuojama, kad Vilniaus atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginių pastatymo vieta bus parinkta, užtikrinant efektyvų

ir aplinkosauginiu požiūriu tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo būdą, kuris garantuotų efektyvią, patikimą ir

ekonomišką kombinuotą šilumos ir elektros energijos gamybą.

Medžiagų rūšiavimo fabrikas ir bioskaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo įrenginys gal÷tų būti statomas:

• greta atliekų deginimo renginio, jeigu toks būtų statomas.



118

• greta atliekų sąvartyno , jeigu atliekų deginimo įrenginys nebūtų statomas, arba jo statyba būtų nukelta

tolimesnei ateičiai.

Medžiagų rūšiavimo fabriko ir bioskaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo įrenginio gretimybę atliekų šalinimo

(panaudojimo) įrenginiams diktuoja papildomo atliekų transportavimo kaštų vengimas: racionalu yra rūšiavimo

operaciją vykdyti prie galutinio atliekų sutvarkymo objekto.

4.7.1 Planuojam ų įrengini ų vietų parinkimo prielaidos

Pagrindin÷s teritorijų išd÷stymo schemos paruoštos Vilniaus atliekų deginimo j÷gainei yra prid÷tos prie šio

dokumento.

Veiksniai, kurie apibr÷š j÷gain÷s išplanavimą:

• J÷gain÷s sistemos bus suprojektuotos taip, kad minimizuotų pasijungimo kaštus.

• Transporto eismo sprendimai teritorijoje bus lankstūs ir saugūs.

• Bus atsižvelgta į institucijų saugumo ir gaisro gesinimo reikalavimus.

• Išd÷stymas palengvins esamos infrastruktūros panaudojimą.

Didžiausi veiksniai turintys įtaką j÷gain÷s išplanavimui yra:

• Reikalavimai ir apribojimai nustatyti miesto planavimo reglamentais.

• J÷gain÷s dydis ir j÷gain÷s koncepcija.

• Pasirinktų pagrindin÷s įrangos gamintojų technologin÷s ypatyb÷s (katilas, degimo produktų valymas,

turbina, kuro paruošimas).

• Katilo tipas (ardyninis, verdantis sluoksnis, horizontalus, vertikalus).

• Kuro sand÷liavimo reikalavimai.

• Įvažiavimo išvažiavimo kelių pad÷tis.

• Pagrindinių pasijungimų pad÷tis (elektros tinklo, centralizuotų šilumos tinklų).

• Reikalingi sand÷liai ir dirbtuv÷s.

• Reikalingi administraciniai pastatai.

Vilniaus atliekų deginimo j÷gain÷s teritorija parenkama, kad būtų garantuoti šie inžinerinių tinklų pagrindiniai

pajungimai:

• centralizuoti šilumos tinklai;

• gamtinių dujų tinklai;

• prijungimas prie elektros tinklo (110 kV);

• rezervinis galios pajungimas;



119

• neapdoroto vandens tinklai;

• miesto vandentiekio tinklai;

• ūkinių nuotekų tinklai;

• lietaus nuotekų tinklai.

4.7.2 Galimos planuojam ų įrengini ų vietos

Vilniaus atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginiuose kurui bus naudojamos mišrios komunalin÷s atliekos. Pasirinkti

kuro kiekiai vieneriems metams atitinkamai sudarytų 250 tūkst. t/m arba 800 t/parą. Deginamų atliekų

kaloringumas apie 9,0 MJ/kg. Kaip papildomas kuras naudojamos gamtin÷s dujos apsiribos kaip pagalbinis

kuras naudojamų įrenginių paleidimui, stabdymui ir sutrikimų atvejams. J÷gain÷je pagaminta šiluma bus

naudojama Vilniaus miesto centralizuoto šildymo sistemoje. Pagaminta elektra bus paduodama aukštos

įtampos (110 kV) tinklų savininkui.

J÷gain÷s įrenginiuose bus pagaminama apie 500 GWh/m šilumos ir apie 130 GWh/m elektros. J÷gain÷s

įrenginiuose per÷ję valymo įrenginius degimo produktai bus išmetami į atmosferą per apie 70 m aukščio

kaminą. Atliekų deginimo j÷gain÷s pagrindiniai komponentai, kurie šiluma aprūpins Vilniaus miestą, bus

ardyninio ar verdančio sluoksnio tipo katilo įranga, generuojanti aukšto sl÷gio garą, garo turbina ir šilumokaičių

komplektas su atitinkamais automatikos, elektros tiekimo įrenginiais ir statybos darbais.

Naujos atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginiai pagamins apie 60 MWš šilumos ir apie 16,0 MWe elektros –

paduodamos į aukštos įtampos (110 KV) tinklą.

Vilniaus atliekų deginimo j÷gain÷s tikslas veikti pilnu paj÷gumu, kad joje būtų įmanoma sudeginti visas surinktas

atliekas. Jei nebus įmanoma sudeginti j÷gain÷je visos surinktos atliekos, jos tur÷s būti šalinamos sąvartyne arba

kaupiamas jų rezervas, kas yra sud÷tinga.

Galimi atliekų deginimo j÷gain÷s režimai:

A. Šildymo sezono metu j÷gain÷ veiks 100% paj÷gumu, o panaudojant ir vietinį biokurą patenkintų apie 25%

bendrų metinių šilumos poreikių.

B. Nešildymo sezono metu j÷gain÷ veiks 100% paj÷gumu, jeigu šilumos tinklų poreikis bus didesnis, nei gali

pagaminti atliekų deginimo j÷gain÷ ir šilumin÷ energija būtų aprūpinama 100%.

C. Nešildymo sezono metu j÷gain÷ veiks daliniu apkrovimu (60/70% - 100%), jei šilumos tinklų šilumos

poreikis yra mažesnis, nei gali pagaminti atliekų deginimo j÷gain÷ veikdama pilnu paj÷gumu.

Siūloma keletas atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginių pastatymo teritorijos variantų, kurie garantuotų visus

aukščiau min÷tus j÷gain÷s paj÷gumus, o taip pat šiuolaikiškus ES atitinkančius aplinkosauginius reikalavimus.

Atliekų deginimo j÷gainei reikalingas sklypo plotas apie 2,5-3,0 ha.



120

4.7.2.1 I alternatyva

Planuojama vieta yra pietvakariniame pakraštyje, Jačionių g. 13, šiaurin÷je UAB „Vilniaus energija“

termofikacin÷s elektrin÷s (VE-3) teritorijoje, arba į pietvakarius nuo esamų biologinių vandens valymo įrenginių

teritorijos. Pagrindinis transporto susisiekimas Titnago-Jočionių gatve. Reikalinga ir transporto pravažiavimo

kelių pl÷tra. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui apie 2,3 ha yra pakankamas.

Galimi inžinerinių tinklų pajungimai:

• Centralizuoti šilumos tinklai į esamą VE-3 šilumos tinklų kamerą(33 magistral÷).

• Didelio sl÷gio (12 bar) dujotiekio tinklai po esamos pagrindin÷s dujų sl÷gio keityklos (PDSK), atlikus jos

rekonstrukciją, prie Vilniaus Panerių vandentvarkos stoties. Nuo PDSK apsaugos zona - 500 m.

• Elektros energijos iš atliekų deginimo j÷gain÷s pajungimas galimas prie 110 kV elektros tinklo per esamą

110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį VE-3 elektrin÷je.

• Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio DN100 tinklo.

• Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki esamo DN200 ūkinių nuotekų magistral÷s.

• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki esamų DN400 ir DN500 lietaus nuotekų tinklų.

Teritorijos vietos j÷gain÷s įrengimo trūkumas – reikalinga papildoma transporto kelių pl÷tra.

Inžinerinių tinklų ir kelių pasijungimo ilgiai:

1. Centralizuotų šilumos tinklų iki esamų tinklų - 2D400 apie 1,5 km

2. Didelio sl÷gio dujotiekio (12 bar) - DN150 apie 0,6 km

3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 2,5 km

4. Vandentiekio tinklai iki esamų- DN110 apie 1,37km.

5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN110÷DN200 apie 1,25km

6. Lietaus nuotekų tinklai iki esamų – DN400÷DN500 apie 1,31km

7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 2,5 ha

Grafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose 7 priede.

4.7.2.2 II alternatyva

Kita planuojama vieta - pramon÷s pl÷tros teritorijoje (už Kirtimų, Oro Uosto, Kuprijoniškių). Oro Uosto pl÷tra

numatoma tik jos teritorijos ribose.

Iki siūlomos teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus aikštel÷s įvažiavimo –

išvažiavimo transporto kelius). Galimi susisiekimo transporto keliai (gatv÷s): Liepkalnio gatv÷ arba Dariaus ir



121

Gir÷no gatv÷ – Rodūnios kelias, arba naujai tiesiamu aplinkeliu iki 2015metų. Sklypo plotas j÷gain÷s

panaudojimui apie 2,3 ha pakankamas.

Galimi inžinerinių tinklų pasijungimai:

• Centralizuoti šilumos tinklai – nuvesti į Kirtimų rajonin÷s katilin÷s (RK-7) šilumos tinklų kamerą (2DN500).

• Didelio sl÷gio dujotiekio tinklai po esamos PDSK, atlikus jos rekonstrukciją.


110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį ETP 110 kV Rudamina.

• Geriamo vandens padavimas galimas nuo planuojamo vandentiekio tinklo (bendrasis planas iki 2015m).

• Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki planuojamų ūkinių nuotekų tinklų (bendrasis planas iki

2015m).

• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki planuojamų lietaus nuotekų tinklų (bendrasis planas iki 2015m).

Trūkumai:

• J÷gain÷s pastatymo galimybes riboja dūmtraukio aukštis (apie 70 m), netoli Oro Uosto pakilimo-

nusileidimo takas.

• Sud÷tingi transporto keliai

• Ilgi inžinerinių tinklų pasijungimo tinklai:


1. Šilumos tinklų iki esamų – DN400 apie 3,5 km

2. Didelio sl÷gio dujotiekio – DN150 apie 1,2 km

3. Elektros tinklai (110 kV) - apie 4,5 km

4. Vandentiekio tinklai iki planuojamo šakotinio vandentiekio – DN200 apie 0,5km

5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki planuojamų ūkinių nuotekų tinklų – DN200 apie 0,5km

6. Lietaus vandens tinklai iki planuojamų lietaus nuotekų tinklų – DN600 apie 1.0km



4.7.2.3 III alternatyva

Kirtimų pramon÷s rajone (prie RK-7), esamoje 2x10.000m3 talpos mAŽuto rezervuarų teritorijoje.

Teritorijos vieta prie Metalo – Meistrų gatvių sankryžos.. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui apie 2,3 ha yra

per ankštas tokio dydžio j÷gainei.



122

Iki siūlomos teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus aikštel÷s įvažiavimo –

išvažiavimo transporto keliai). Galimi susisiekimo transporto keliai: Dariaus ir Gir÷no – Geologų gatv÷ – Eišiškių

plentas. Galimi inžinerinių tinklų pajungimai:

• Centralizuoti šilumos tinklai į esamą RK-7 šilumos tinklų kamerą(vamzdynas 2DN500).

• Didelio sl÷gio dujotiekio tinklai (12 bar) po esamos PDSK, atlikus jos rekonstrukciją.


110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį ETP 110 kV/10kV Oro Uostas.

• Geriamo vandens padavimas galimas nuo esamo vandentiekio magistral÷s.

• Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki esamų ūkinių nuotekų tinklų.



1. Šilumos tinklų iki esamų - DN400 apie 0,8 km


3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 3 km

4. Vandentiekio tinklai iki planuojamų – DN200 apie 0,1km (planuojamas vandentiekis sužiedintas)

5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN200 apie 0,1km

6. Lietaus vandens tinklai iki planuojamų tinklų – DN600 apie 2.9km


8. Esamų mAŽuto talpų ir jos statinių nugriovimas.

Trūkumai:

• Sklypo plotas yra ankštas tokio dydžio j÷gainei. Reikalingas esamų mAŽuto rezervuarų ir jos statinių

nugriovimas, nes esama mAŽuto saugykla jau dabar yra praradusi būtinumo prasmę.

• Sud÷tingi transporto keliai.

Grafiškai šios alternatyvos vieta pavaizduota schemose7 priede.

4.7.2.4 IV alternatyva

A. Panerių pramon÷s rajone, šalia A.Panerių katilin÷s (RK-4). Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui apie 2,3 ha

bus pakankamas, nugriovus neveikiančios katilin÷s statinius.

Iki siūlomos teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus transporto įvažiavimo –

išvažiavimo keliai).

Galimi susisiekimo transporto keliai: Savanorių prospektas – Gariūnų gatv÷ – Kirtimų gatv÷ – Granito gatv÷.



123


• Centralizuoti šilumos tinklai į esamą VE-3 šilumos tinklų kamerą(33 magistral÷).

• Didelio sl÷gio dujotiekio tinklai (12 bar) po esamos PDSK, atlikus jos rekonstrukciją.





• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki up÷s.


1. Šilumos tinklų iki esamų – 2DN400 apie 4,8 km iki VE-3 šilumin÷s kameros(33 magistral÷).



4. Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 2,0 km (esamas bus sužiedintas su planuojamu)


6. Lietaus vandens tinklai iki up÷s – DN600 apie 1,5km


8.Katilin÷s statinių nugriovimas.

Trūkumai:

• Sud÷tinga šilumos tinklų trasuoti iki VE-3 šilumos kameros (per magistralę Vilnius – Kaunas).

• Ilgi centralizuoti šilumos tinklai.

• Prie RK-4 teritorija ankšta tokio dydžio j÷gainei. Reikalingas neveikiančios RK-4 katilin÷s ir katilinei

priklausiančių kitų statinių nugriovimas.


4.7.2.5 V alternatyva

Pagrindin÷s pramon÷s pl÷tros teritorijoje (Kuprijoniškių pietvakarin÷ dalis). Teritorijoje skirtoje atliekų

saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui 2,3 ha pakankamas.Iki siūlomos

teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus aikštel÷s įvažiavimo – išvažiavimo

transporto keliai).

Galimi susisiekimo transporto keliai (gatv÷s): Dariaus ir Gir÷no – Žirnių – Liepkalnio – Sodybų gatve.



124


• Centralizuoti šilumos tinklai – nuvesti šilumos tinklus Liepkalnio gatve – Žirnių gatve iki esamų šilumos tinklų

(2D500) Dariaus ir Gir÷no bei Žirnių gatvių sankirtoje.

• Didelio sl÷gio dujotiekio tinklai nuo esamo d.s D500, įrengus naują PDSK.


110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį PTP 110 kV/10 kV Kuprijonišk÷s.


• Ūkinių-buitinių nuotekų nuvedimas galimas iki planuojamų ūkinių nuotekų tinklų (bendrasis planas iki 2015m).


Bendras Kuprijoniškių rajono šilumos poreikis perspektyvoje apie 69,0 MW.


1. Šilumos tinklų iki esamų – DN450 apie 5,5 km



4. Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 0,3 km (sužiedintas su planuojamu vandentiekiu)

5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki planuojamų – DN200 apie 0,5km

6. Lietaus vandens tinklai iki planuojamų – DN600 apie 0,5km


Trūkumas:

• Ilgi šilumos tinklai nuo j÷gain÷s iki esamų centralizuotų šilumos tinklų.

• Sud÷tingi transporto keliai.


4.7.2.6 VI alternatyva

Planuojama vieta – teritorija tarp Visorių ir Visorių - Sodo 22-23 gatvių. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui

apie 2,3 ha pakankamas. Galimi susisiekimo transporto keliai-Ukmerg÷s-Ateities gatve; Kalvarijų-Ateities gatve.

Manoma, kad tai būtų pati d÷kingiausia vieta min÷tos galios atliekų deginimo j÷gain÷s įrengimui:

• susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama, išskyrus aikštel÷s;

• esami centralizuoti šilumos tinklai šalia RK-8 katilin÷s;

• PDSK yra šalia RK-8 katilin÷s, ją rekonstravus;



125


110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį ETP 110 kV/10 kV Baltupis.



• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki esamų lietaus nuotekų tinklų.

Teritorijos vietos j÷gain÷s įrengimo trūkumas – aplink min÷tos teritorijos gyvenamieji kvartalai.


1. Centralizuotų šilumos tinklų iki esamų šalia RK-8 katilin÷s - 2DN400 apie 0,6 km

2. Didelio sl÷gio dujotiekio nuo esamos PDSK šalia RK-8 katilin÷s –DN150 apie 0,7 km

3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 2 km

4. Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 0,6km (sužiedintas su planuojamu vandentiekiu)


6. Lietaus vandens tinklai iki esamų – DN600 apie 0,5km

7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,2 ha.


4.7.2.7 VII alternatyvos

Planuojama vieta – prie RK-8 katilin÷s. Sklypo plotas j÷gain÷s panaudojimui apie 2,3 ha nepakankamas.

Būtina iškirsti dalį miško ploto( apie1,8 ha). Galimi susisiekimo transporto keliai-Ukmerg÷s-Ateities gatve;

Kalvarijų-Ateities gatve. Manoma, kad tai būtų pati d÷kingiausia vieta min÷tos galios atliekų deginimo j÷gain÷s

įrengimui, žiūrint iš techninių pozicijų:

• susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama, išskyrus aikštel÷s;

• esami centralizuoti šilumos tinklai šalia RK-8 katilin÷s;

• PDSK yra šalia RK-8 katilin÷s, ją rekonstravus;


110kV AB “Lietuvos Energija“ skirstymo stotį ETP 110 kV/10 kV Baltupis.



• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki esamų lietaus nuotekų tinklų.

Teritorijos vietos j÷gain÷s įrengimo trūkumas – aplink min÷tos teritorijos gyvenamieji kvartalai.



126


1 Centralizuotų šilumos tinklų iki esamų šalia RK-8 katilin÷s - 2DN400 apie 0,3 km

2 Didelio sl÷gio dujotiekio nuo esamos PDSK šalia RK-8 katilin÷s –DN150 apie 0,4 km

3 Elektros tinklai (110 kV) – apie 2 km

4 Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 0,6km

5 Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN200 apie 0,5km

6 Lietaus vandens tinklai iki esamų – DN600 apie 0,5km

7 Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,2 ha.

8 Apie 1,8 ha esamo miško iškirtimas.

4.7.2.8 VIII alternatyva

A. Panerių pramon÷s rajone, pati pietin÷ dalis. Teritorijos plotas yra pakankamas atliekų tvarkymui, rūšiavimui ir

atliekų naudojimo energijai gauti apie 5,5 ha,

Iki siūlomos teritorijos transporto susisiekimo kelių pl÷tros nereikalaujama (išskyrus transporto įvažiavimo –

išvažiavimo keliai).

Galimi susisiekimo transporto keliai: Savanorių prospektas – Galv÷s gatv÷ – Kirtimų gatv÷ – V. aikšt÷.


•Esami centralizuoti šilumos tinklai ( VE-3 šilumos tinklų kamera - 33 magistral÷).

• Vidutinio sl÷gio dujotiekio tinklai (5 bar) prie RK-4 katilin÷s.





• Lietaus nuotekų nuvedimas galimas iki up÷s.


1. Šilumos tinklų – 2DN500 apie 11,5 km, iki VE-3 šilumos tinklų kameros -33 magistral÷.

2. Vidutinio sl÷gio dujotiekio – DN200 apie 1,2 km.

3. Elektros tinklai (110 kV) – apie 1,6 km.

4. Vandentiekio tinklai iki esamų – DN200 apie 2,0 km .

5. Ūkinių-buitinių nuotekų tinklai iki esamų – DN200 apie 0,7km.



127

6. Lietaus vandens tinklai iki up÷s – DN600 apie 1,0km.

7. Privažiavimo prie teritorijos keliai – apie 1,2 ha.

Trūkumai:

• Sud÷tinga šilumos tinklų trasuoti iki VE-3 šilumos kameros (per magistralę Vilnius – Kaunas).

• Ilgi centralizuoti šilumos tinklai.


4.7.3 Planuojam ų įrengini ų vietų preliminarus aplinkosauginis vertinimas

Atsižvelgiant į Vilniaus BP teritoriniais sprendiniais pagrįstų ir projekte išanalizuotuose I – VIII variantuose

atliekų sutvarkymo įrenginiams statyti tinkamų sklypų dydžius, galimas (įmanomas) toks atliekų sutvarkymo

įrenginių teritorinis komponavimas:

• I varianto sklype (apie 5,5 ha) - atliekų deginimo įrenginys (2,5 ha), atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha) ir

bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,0 ha) (trijų įrenginių vienoje aikštel÷je variantas);

• II varianto sklype (apie 5.5 ha) - atliekų deginimo įrenginys (2,5 ha), atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha) ir


• III varianto sklype (apie 3,0 ha) – arba atliekų deginimo įrenginys (3,0 ha), arba atliekų rūšiavimo įrenginys

(2,5 ha), arba bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,5 ha); (vieno įrenginio vienoje aikštel÷je variantas);

• IV varianto sklype (apie 3,0 ha) - arba atliekų deginimo įrenginys (3,0 ha), arba atliekų rūšiavimo įrenginys

(2,5 ha), arba bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,5 ha) (vieno įrenginio vienoje aikštel÷je variantas);

• V varianto sklype (apie 5.5 ha) - atliekų deginimo įrenginys (2,5 ha), atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha) ir


• VI varianto sklype (apie 3,8 ha) – a. atliekų deginimo įrenginys (3,0 ha); b. atliekų rūšiavimo įrenginys – (2,5

ha); c. atliekų rūšiavimo įrenginys (2,5 ha) ir bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,3 ha) (vieno – dviejų

įrenginių vienoje aikštel÷je variantas);

• VII varianto sklype (apie 1,8 ha) – arba atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha), arba bioskaidžių atliekų

apdorojimo įrenginys (1,0 ha) (vieno įrenginio vienoje aikštel÷je ribotas variantas)

• VIII varianto sklype (apie 5.5 ha) - atliekų deginimo įrenginys (2,5 ha), atliekų rūšiavimo įrenginys (2,0 ha) ir

bioskaidžių atliekų apdorojimo įrenginys (1,0 ha) (trijų įrenginių vienoje aikštel÷je variantas).

4.7.3.1 Planuojam ų įrengini ų viet ų (variant ų) gamtini ų sąlygų jautrumo vertinimas

Pagal Vilniaus BP teritorinius sprendinius, numatančius teritorijų pramon÷s ir komunalinių įmonių pl÷trą miesto

periferin÷je zonoje, projekto sprendiniais visi atliekų tvarkymo nauji įrenginiai parinkti pietin÷je (II, III, V

variantai), pietvakarin÷je (I, IV, VIII variantai) ir periferin÷je, šiaurin÷je (VI, VII variantai) Vilniaus miesto dalyse.



128

D÷l šios priežasties dalis gamtinių sąlygų (geomorfologin÷s, klimatin÷s, hidrografin÷s sąlygos) yra bendros

visoms planuojamų įrenginių vietoms, kita dalis (aplinkos oras, dirvožemis, kraštovaizdis, biologin÷ įvairov÷,

inžinerin÷s geologin÷s sąlygos) – reikalauja individualaus, konkrečios vietov÷s sąlygų įvertinimo.

4.7.3.1.1 Aplinkos oras

Aplinkos oras yra bene jautriausiai į technogeninę taršą reaguojantis ekosistemos elementas. Aplinkos oro

užterštumas priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių: teršalų išmetimo ir klimatinių - meteorologinių sąlygų.

Taršos šaltinių emisijos apsprendžia išmetamų teršalų kiekį, o klimatin÷s - meteorologin÷s sąlygos nulemia

teršalų sklidimo kryptį bei sklaidymosi intensyvumą.

Nagrin÷jami numatomų įrenginių sklypai yra planuojami Vilniaus miesto teritorijoje, pasižyminčioje bene

didžiausia Lietuvoje aplinkos oro tarša tiek iš stacionarių, tiek iš mobiliųjų taršos šaltinių. Bene didžiausias

aplinkos oro terš÷jas yra transporto priemon÷s su vidaus degimo varikliais. Degant kurui vidaus degimo

varikliuose į aplinkos orą išmetami šie teršalai:

• Anglies monoksidas (CO, yra bespalv÷s, bekvap÷s, beskon÷s, degios ir labai toksiškos dujos,

susidarančios esant aukštai temperatūrai bei deguonies trūkumui);

• Azoto oksidai (junginiai, sudaryti iš azoto ir deguonies. Vykstant degimo procesams, kai yra aukštos

temperatūros, formuojasi azoto oksidai (NOx), taigi vykstant degimo procesams molekulinis azotas

jungiasi su atmosferos deguonimi (kaip pavyzdžiui, degant angliai, naftos produktams ir kt.);

• Kietosios dalel÷s (mažos dalel÷s, skysčio lašeliai, kurie gali sudaryti dulkes ar aerozolius, kuriems, esant

pakankamai didel÷ms koncentracijoms, jie tampa pavojingais teršalais);

• LOJ (lakūs organiniai junginiai susideda iš anglies, deguonies, azoto, chloro ir kitų atomų, kurie lengvai

išskiria dujas);

• Sieros dioksidas (SO2, yra bespalv÷s dujos su aštriu, erzinančiu kvapu. Tai - pagrindinis sieros junginių

degimo produktas).

Oro kokyb÷s apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos Vilniaus mieste sričių. Siekiant užtikrinti

operatyvią informaciją apie aplinkos oro būklę Vilniaus mieste oro kokyb÷ stebima keturiose automatin÷se oro

kokyb÷s tyrimų stotyse (OKT), kurios išd÷stytos Žirmūnuose, LAŽdynuose, Senamiestyje ir

Vilkp÷d÷je/Savanorių pr. (iki 2007 metų buvo Žv÷ryne).

Sprendžiant pagal OKT stočių teikiamą informaciją, aplinkos oro tarša Vilniaus mieste koncentruojasi pagal

intensyviausio transporto eismo magistrales. Analizuojant 2010 m. rugpjūčio m÷n. aplinkos oro būklę Vilniuje,

nustatyta, kad, pagal atliekų tvarkymo naujų įrenginių planuojamas vietas, į viršnormin÷s taršos AŽoto oksidais

arealo ribas patenka A. Panerių rajonas (I, IV, VIII variantai), o pagal kietųjų dalelių koncentraciją kai kuriose A.

Panerių (I, IV, VIII variantai) ir Naujininkų vietose stebimas priart÷jimas prie ribinių leistinų taršos verčių.

Atlikta Vilniaus miesto oro kokyb÷s būkl÷s apžvalga rodo, kad aplinkos oras yra ypatingai jautrus ir miesto

intensyviai teršiamas ekosistemos elementas, kurio būkl÷s kontrolei bei situacijos gerinimui mieste skiriamas



129

padidintas valstybinių aplinkosauginių institucijų d÷mesys. Atsižvelgiant į tai, planuojant atliekų tvarkymo

įrenginių poveikio aplinkai vertinimą, reikia numatyti tinkamas esamos aplinkos oro būkl÷s analiz÷s priemones

bei parinkti efektyvius prognozinius matematinio modeliavimo darbus, leisiančius kokybiškai įvertinti galimą oro

taršą iš projektuojamų atliekų tvarkymo naujų įrenginių.

4.7.3.1.2 Klimatinių - meteorologinių sąlygų apibūdinimas

Nagrin÷jama teritorija yra pietrytin÷je Lietuvos dalyje. Klimato rajonavimo požiūriu vietov÷ priklauso Pietryčių

aukštumų rajono Aukštaičių parajoniui, kurio klimatin÷ms sąlygoms daug įtakos turi didel÷ reljefo sąskaida,

ežerų, miškų masyvų ir plačių upių sl÷nių gausumas. Vietov÷s teritorijai charakteringas oro masių turbulentin÷s

apykaitos ir termin÷s konvekcijos sustipr÷jimas labiau raižytose vietov÷se /2/. Planuojamų objektų apylink÷se

per metus iškrenta 550-600 mm kritulių. Kiti svarbesni klimatiniai rodikliai pateikiami pagal daugiamečių

steb÷jimų duomenis 4-5 lentel÷je [2].

4-5 lentel ÷. Vidutiniai klimatiniai rodikliai pagal daugiame čių steb ÷jimų duomenis

Klimatinis rodiklis Rodiklio reikšm ÷

Oro temperatūra (0C)

sausio m÷n. vid. -5.5 ÷ -6.0

liepos m÷n. vid. 18.5

abs. minimumas -25 ÷ -26

Dirvožemio pastovaus įšalimo data 12. 05-10

Dirvožemio pašalo iš÷jimo data 03.03-04.28

Dirvožemio maksimalus įšalimo gylis, cm 80-100

Metinis išgaravusio vandens kiekis, mm 520 - 540

Metinis kritulių kiekis, mm 550 - 600

4.7.3.1.3 Orografinių sąlygų charakteristika

Geomorfologiniu ir fizinio – geografinio Lietuvos rajonavimo požiūriu planuojamų įrenginių sklypai yra

paskutiniojo apled÷jimo moreninių aukštumų Bajorų fliuvioglacialiniame masyve (VI, VII variantai) ir

priešpaskutiniojo apled÷jimo aukštumų Vilniaus eroziniame kalvyne (II, III, V variantai), kuriuos tarpusavyje

atskiria Neries vidurupio terasuotas sl÷nis (I, IV, VIII variantai) [1]. Objektų apylinkių natūralus reljefas d÷l

vykstančių urbanizacijos procesų smarkiai pakeistas. Apylinkių, ypatingai pietų kryptimi, reljefui būdingos kalvos

su nuolaidžiais šlaitais. Vyraujantys vietov÷s žem÷s paviršiaus absoliutiniai aukščiai kinta nuo 127 iki 205, o

Neries sl÷nyje – nuo 81 iki 89 m NN. Teritorijos paviršiaus reljefas suformuotas paskutiniojo (VI, VII variantai) ir

priešpaskutiniojo (II, III, V variantai) ledynmečių, iš glacialinių ir fliuvioglacialinių nuogulų bei Neries up÷s

geologin÷s veiklos (I, IV, VIII variantai) suklostytų aliuvinių nuogulų.



130

4.7.3.1.4 Hidrografin÷ charakteristika

Hidrografiniu požiūriu planuojamų įrenginių sklypų teritorija priklauso mažų Neries intakų (Vok÷s, Rudaminos,

Vilnios) baseinui. Analizuojamame rajone upių tinklo tankis siekia 0,5 – 0,75 km/km2 [2]. Stambesnių paviršinio

vandens telkinių planuojamos veiklos teritorijose n÷ra. Mažiausi atstumai nuo III variante planuojamo sklypo iki

artimiausios šiaur÷s - vakarų kryptimi tekančios Neries yra apie 3,6 km; nuo I variante planuojamo sklypo iki

šiaur÷s rytų kryptimi tekančios Neries – apie 0,6 – 0,8 km, o nuo IV variante planuojamo sklypo iki artimiausios

vakarų kryptimi tekančios Vok÷s yra apie 1,0 km.

4.7.3.1.5 Dirvožemio charakteristika

Dirvožemių rajonavimo požiūriu vertinama vietov÷ yra Pietryčių lygumų dirvožemių rajone. Nagrin÷jamos

teritorijos apylinkių pirmin÷ dirvožemio danga suformuota paskutiniojo (VI, VII variantai) ir priešpaskutiniojo (I, II,

III, IV, V, VIII variantai) ledynmečių glacialinių ir dažniausiai fliuvioglacialinių dirvodarinių uolienų, o pats

dirvožemis formavosi vel÷n÷jimo procesui vykstant jaurin÷je aplinkoje. To pas÷koje teritorijoje buvo

susiformavęs pirminis vel÷ninis jaurinis stipriai nujaur÷jęs dirvožemis (Jv3) /2/. Pagal dirvodarinių uolienų

mechaninę sud÷tį čia vyrauja smulkus sm÷lis (I, II, III, IV, V, VIII variantai) bei stambus sm÷lis ir žvyras (VI, VII

variantai). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dauguma planuojamų įrenginių sklypai yra miesto teritorijoje, mažai

tik÷tina, kad natūralus dirvožemio sluoksnis būtų išlikęs. Manytina, kad žem÷s paviršiuje tur÷tų būti randamas

technogeninis (supiltinis) gruntas.

Pagal paviršin÷s erozijos pasireiškimo galimybes, natūraliai išlikusio dirvožemio paplitimo arealuose gali būti

eroduojamas tik padidinto reljefo raižytumo vietov÷se.

4.7.3.1.6 Biologin÷s įvairov÷s apibūdinimas

Nagrin÷jamų planuojamų objektų apylink÷s pagal floristinį – fitocenologinį rajonavimą priskiriamos pietų juostos

rajonui, kuriam būdingos temperatin÷s augalijos rūšys. Faunos pasiskirstyme išskirtinis bruožas yra tai, kad

vietov÷s apylink÷se vyrauja centrinei Europai charakteringi faunos elementai. Tačiau, įvertinant žymų

antropogeninį poveikį charakterizuojamoms teritorijoms, sunku tik÷tis, kad natūralūs biotopai būtų randami.

Didesn÷ tikimyb÷ Pietų Lietuvai charakteringą augmeniją ir gyvūniją rasti yra už urbanizuotų teritorijų ribų

tarpstančiuose biotopuose. Tokia galimyb÷ pirmiausiai yra tiesiogin÷je kaimynyst÷je su I variante

rekomenduojamu sklypu esančiame Neravų – Grigiškių miške bei II, III ir V variantuose - Užusienių miške.

4.7.3.1.7 Geologin÷s – struktūrin÷s ir hidrogeologin÷s sąlygos

Geologinių – struktūrinių ir hidrogeologinių sąlygų požiūriu planuojamos veiklos objektų sklypuose tik÷tina, kad

žem÷s paviršiuje tur÷tų būti technogeninio (pilto) grunto (t IV) sluoksnis - dirvožemio, priesm÷lio ir priemolio

mišinys. Giliau geologiniame pjūvyje slūgso viršutinio pleistoceno Baltijos (g III bl) ir Grūdos (g III gr) amžiaus

moreniniai priemoliai ir priesm÷liai. Tarpledynmečių nuogulas atstovauja Baltijos - Grūdos (ag III bl-gr) ir Baltijos

(f III bl) horizontai sudaryti iš sm÷lio, žvirgždo, gargždo, aleurito ir molio. Giliau randamas rudas viduriniojo



131

pleistoceno Medininkų amžiaus (g II md) moreninis priesm÷lis ir priemolis. Tik÷tina, kad šio, pirmojo geriausiai

atsekamo (markiruojančio) geologinio sluoksnio padas tur÷tų būti maždaug 20 - 35 m gylyje.

Visa kvartero nuogulų storym÷ (nuo 70 iki 150 m gylio) - įvairaus amžiaus (holoceno bei vidurinio ir apatinio

pleistoceno) ir įvairios genez÷s (glacialinių, fliuvioglacialinių ir limnoglacialinių) darinių persisluoksniavimas.

Neries erozinio sl÷nio ribose kvartero nuogulų storis žymiai sumaž÷ja ir čia vietoj įprastinių darinių turime II, III ir

IV Neries viršsalpin÷s teras÷s aliuvines nuogulas, litologiniu požiūriu sudarytas iš smulkiagrūdžio, itin

smulkiagrūdžio, kartais aleuritingo sm÷lio, kuris šių nuogulų apatin÷je dalyje pereina į žvyringus darinius.

Prekvarterinių nuogulų paviršius neišlaikytas reljefo, litologijos, o taip pat amžiaus požiūriu. Jis planuojamų

objektų vietose tur÷tų būti randamas 40 - 54 m NN gylyje. Palyginus nedideliame plote į prekvarterinį paviršių

išeina devono, permo ir kreidos sistemų įvairių svitų nuogulos. Dažniausiai geologiniame pjūvyje sutinkamos

kreidos nuogulos sudarytos iš sm÷lio bei aleurito, o devono - iš dolomitinio mergelio.

Visa kvartero darinių storym÷ hidrogeologiniu požiūriu vertintina kaip vieningas vandeningas kompleksas,

kuriame vandenį talpinančios uolienos sudarytos dažniausiai iš smulkių frakcijų sm÷lingų nuogulų. Jose

sutinkamas gruntinis ir spūdinis vanduo.

Vertinamoje teritorijoje dažnai pasitaiko, kad atskiruose planuojamos veiklos sklypuose aiškiai išreikšto gruntinio

vandeningo horizonto gali ir nebūti. Šiais atvejais lietingais metų laikais ant vandeniui silpnai laidaus moreninio

priemolio kaupsis per aeracijos zonos darinius įsifiltravę atmosferiniai krituliai, formuodami sezoninio pobūdžio

gruntinio vandens išteklius. Kitais atvejais, kur geologin÷s – struktūrin÷s sąlygos yra palankios, gruntinis

vandeningas horizontas yra suformuotas iš Baltijos ir Grūdos stadijų bei holoceno amžiaus darinių. Šiuo atveju

gruntinį vandenį talpinančios uolienas sudaro holoceno laikotarpio aliuvin÷s (a IV) ir viršutinio pleistoceno fliuvio

- akvaglacialin÷s Baltijos stadijos (f III bl) bei Baltijos - Grūdos (ag III bl-gr) tarpledynmečio nuogulos. Vidutinis

daugiametis gruntinio vandens lygis tik÷tinas rasti 8,5 – 15,0 m gylyje nuo žem÷s paviršiaus.

Charakterizuotoje geologinio pjūvio dalyje technogenin÷s taršos požiūriu aktualu yra tai, koks planuojamos

veiklos sklypo teritorijoje yra aeracijos zonos storis ir ar viršutin÷je geologinio pjūvio dalyje yra moreninio

priemolio sluoksnis, apsaugantis giliau esančią požeminę hidrosferą nuo potencialiai galimos antropogenin÷s

taršos.

Netoli planuojamų įrenginių sklypų centralizuotų Vilniaus miesto vandenviečių n÷ra. Artimiausios planuojamiems

sklypams eksploatuojamos vandenviet÷s yra (žiūr. 8 priedą):

• už 0,9 - 1.1 km į pietus nuo nuo IV variante planuojamo sklypo esančios Trakų Vok÷s arba XVI Vilniaus

miesto vandenviet÷ (I blokas);

• už 1,0 - 1.2 km į šiaurę nuo nuo VIII variante planuojamo sklypo esančios A. Panerių arba XVI Vilniaus

miesto vandenviet÷ (II blokas);

• už 1,5 - 2.1 km į šiaur÷s rytus nuo nuo I variante planuojamo sklypo esančios esančios Bukčių ir Jankiškių

arba atitinkamai IX ir XI Vilniaus miesto vandenviet÷s;



132

• už 2,5 km į šiaur÷s vakarus nuo III variante planuojamo sklypo esanti Ž. Panerių arba VII Vilniaus miesto

vandenviet÷.

Min÷tose vandenviet÷se eksploatuojamas Žemaitijos - Dainavos (ag II - I žm - dn) vandeningas horizontas, o

tiksliau - galingas gruntinio vandens srautas, palaidotu sensl÷niu srūvantis į Nerį ir jos kairįjį intaką Vokę.

Geriamo vandens kaptažo požiūriu svarbu pažym÷ti ir tai, kad Vilniaus miesto kai kurių rajonų (priemiesčiai,

kolektyviniai sodai) gyventojai buitin÷ms reikm÷ms naudoja gruntinį vandenį, išgaunamą šachtiniais šuliniais.

Kaip matyti iš 8 priedo, į tokio gruntinio vandens vartojimo teritorijas patenka IV, VIII (A. Paneriai) ir VI, VII

(Baltupiai, Visoriai) variantuose numatomi atliekų tvarkymo naujų įrenginių sklypai.

Planuojamų įrenginių pad÷tis Vilniaus miesto vandenviet÷ms nustatytų SAZ ir gruntinio vandens, Vilniaus

gyventojų naudojamų buitin÷ms reikm÷ms, teritorijų atžvilgiu pateikiama 8 priede.

4.7.3.1.8 Inžinerin÷s geologin÷s ir geotechnin÷s sąlygos

Inžinerinių geologinių ir geotechninių sąlygų požiūriu nagrin÷jamų sklypų teritorijų sąranga yra pakankamai

sud÷tinga. Praktiškai visų planuojamų įrenginių sklypų teritorijose vyrauja žvyrin÷s ir sm÷lin÷s, vidutinio tankio,

vidutinio suspaudžiamumo (a0-5=0,001÷0,0005 1/MPa), vidutinio stiprumo (τ3=0,21÷0,24 MPa) paskutiniojo (VI,

VII variantai) ir priešpaskutiniojo (II, III, V variantai) ledynmečių nuogulos. Neries eroziniame sl÷nyje (I, IV, VIII

variantai) dažniausiai turime sm÷linius, mažo tankio, padidinto suspaudžiamumo (a0-5= >0,0011/MPa),

nestiprius (τ3=<0,21 MPa) gruntus.

4.7.3.1.9 Teritorijos jautrumą taršai lemiantys faktoriai

Iš atlikto gamtinių sąlygų apibūdinimo darytina išvada, kad svarbiausi konkrečios teritorijos jautrumą taršai

lemiantys faktoriai yra aplinkos oras ir geologin÷s – hidrogeologin÷s sąlygos. Pirmuoju atveju tai sąlygoja

aplinkos oro geba jautriai reaguoti į taršos šaltinių (stacionarių ir mobilių) emisijas, o antruoju - potencialiai

galimos avarijos įrenginyje atveju jautriausi iš charakterizuotų aplinkos elementų yra aeracijos zona ir gruntinis

vandeningas horizontas. Prie hidrogeologinių sąlygų, kaip jautrumą lemiančių faktorių, analizuotinas ir gruntinio

vandens, vartojamo buitin÷ms reikm÷ms kai kuriuose Vilniaus miesto periferiniuose rajonuose, klausimas.

4.7.3.2 Įrengini ų ir technologini ų proces ų aplinkosauginis įvertinimas

Atsižvelgiant į VSATP reikalavimus atliekų tvarkymui, šio projekto sprendiniais siūloma veikiančią Vilniaus

apskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildyti naujais įrenginiais:

• atliekų surinkimo grandyje numatomas specialaus konteinerio arba kitų priemonių pastatymas bioskaidžių

atliekų atskyrimui ir surinkimui;

• galutinio atliekų sutvarkymo grandyje - naujų atliekų sutvarkymo įrenginių (mechaninio atliekų išrūšiavimo

ir atliekų deginimo įrenginiai, bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo aikštel÷) pastatymas.



133

4.7.3.2.1 Specialių konteinerių įrengimas

Atliekų surinkimo grandyje numatomas specialaus konteinerio arba kitų priemonių pastatymo detalesnis

aplinkosauginis vertinimas d÷l jų išpildymo paprastumo, šiame etape yra netikslingas. Tuo tarpu mechaninio

atliekų išrūšiavimo ir atliekų deginimo įrenginių, bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo aikštel÷s planavimas

reikalauja šių objektų įrenginių bei jų technologinių procesų detalesnio apibūdinimo ir įvertinimo.

4.7.3.2.2 Mechaninio atliekų išrūšiavimo įrenginys

Mechaninio atliekų išrūšiavimo įrenginio paskirtis - likusių po pradinio rūšiavimo atliekų mechaninis išrūšiavimas.

Šiame įrenginyje atliekos rūšiuojamos, mechaniškai atskiriant pagrindines atliekų frakcijas: galimą perdirbti

popierių/kartoną, plastikus, stiklą, metalus ir pan., o taip pat izoliuotoje pakuot÷je esančias bioskaidžias atliekas.

Rūšiavimo linijoje taip pat atskiriamos į atliekų srautą patekusios buities pavojingos atliekos ir netinkamos

deginimui inertin÷s atliekos (mineralin÷ liekana, kuri gali būti šalinama sąvartyne ar kitaip panaudojama).

Likusios po rūšiavimo netinkamos perdirbimui atliekos yra deginamos ko – generacin÷je j÷gain÷je. Atliekų

išrūšiavimo linijoje numatoma naudoti elektro mechaninį separatorių, o paskutiniame išrūšiavimo etape – bus

naudojamas ir žmogaus rankų darbas.

Aplinkosauginiai aspektai

Mechaninio atliekų išrūšiavimo įrenginyje vykdoma veikla (technologinis procesas) sąlygos:

• triukšmą išrūšiavimo technologin÷je linijoje;

• kvapus technologin÷je linijoje;

• nedidelio lygio elektromagnetinę spinduliuotę technologin÷je linijoje.

4.7.3.2.3 Bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiai

Bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo aikštel÷s paskirtis – mechaninio rūšiavimo pirminiame etape atskirtų

bioskaidžių atliekų anaerobinis apdorojimas, išgaunant biodujas ir jas paruošiant viešajam miesto transportui

arba jas panaudojant ko-generacijai.

Anaerobinio proceso metu suirstančios organin÷s dalel÷s konvertuojamos į biodujas (metano ir anglies dioksido

mišinį). Skaidymą atlieka anaerobiniai mikroorganizmai. Paprastai skaidymas vyksta mezofilinio proceso metu

prie 33-350 C temperatūros, tačiau pastaruoju metu vis populiaresnis tampa termofilinis procesas (53-550 C).

Mezofilinis skaidymas vyksta išlaikant organines medžiagas 20-30 dienų reikiamoje temperatūroje ir jas nuolat

maišant, tuo tarpu termofilinio proceso metu medžiagų laikymo terminas sumaž÷ja iki 10-12 dienų. Mezofiliniam

pūdymui šilumos konvertavimas retai naudojamas, tačiau termofilinio pūdymo metu, siekiant užtikrinti minimalų

energijos poreikį, rekomenduojama panaudoti apie 50-60% perteklin÷s šilumos.



134

Pūdymas vyksta betoniniuose arba metaliniuose pūdytuvuose. Norint palaikyti pastovesnę temperatūrą

pūdytuvai turi būti papildomai apšiltinami priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir pūdymo temperatūros. Pūdoma

mas÷ gali būti maišoma mechanin÷mis maišykl÷mis.

Anaerobinis pūdymas – tai energijos gamybos procesas. Į pūdymo įrenginius nukreipiamos bioskaidžios

atliekos turi didelę energetinę vertę. Dujų, išsiskyrusių iš pūdomų bioskaidžių atliekų mas÷s, energetin÷ vert÷ 20

-25 MJ/m3. Palyginimui, suskystintų gamtinių dujų energetin÷ vert÷ – 46 MJ/t; medžio (vidutiniškai) – 16 GJ/t;

dizelinis kuras – 43 GJ/t; akmens anglies – 25 GJ/t.

Pūdymo metu susidariusios dujos gali būti naudojamos skirtingiems tikslams, priklausomai nuo konkrečių vietos

sąlygų, būtent:

• elektros energijos gamybai (kartu su šilumine energija);

• tiktai šilumin÷s energijos gamybai;

• kaip gamtinių dujų pakaitalas buityje;

• kaip automobilinis kuras vietoje suskystintų gamtinių dujų.

Projekte prerogatyva teikiama pūdytuvuose susidariusių biodujų panaudojimui Vilniaus miesto viešojo

automobilinio transporto kurui, pakeičiant įprastinį kurą (benziną, dyzeliną). Tokiu atveju reikalingi atitinkami

dujų valymo ir suspaudimo (“skystinimo”) įrenginiai.


Nekontroliuojami procesai saugojant bioskaidžias atliekas žymiai sumaž÷ja, kai skaidomos organin÷s

medžiagos kontroliuojamų sąlygų metu yra konvertuojamos į biodujas. Kadangi metanas didina šiltnamio efektą,

tod÷l bioskaidžių atliekų pūdymas turi teigiamą įtaką aplinkai.

Bioskaidžių atliekų anaerobinio pūdymo aikštel÷je vykdoma veikla (technologinis procesas) sąlygos:

• transporto srautų padid÷jimą;

• kvapų atsiradimą ir jų sklaidą aplinkoje;

• papildomas dujų emisijas;

• technologinius triukšmus.

4.7.3.2.4 Atliekų deginimo įrenginiai

Atliekų deginimo įrenginio (j÷gain÷s) paskirtis - likusių po rūšiavimo, netinkamų perdirbti, tačiau energetinę vertę

turinčių atliekų panaudojimas energijai gauti sukūrenant jas ko-generacin÷je j÷gain÷je Atliekų deginimo įrenginio

pagrindiniai komponentai, kurie šiluma aprūpins Vilniaus miestą, bus ardyninio ar verdančio sluoksnio tipo katilo

įranga, generuojanti aukšto sl÷gio garą, garo turbina ir šilumokaičių komplektas su atitinkamais automatikos,

elektros tiekimo įrenginiais ir statybos darbais. Atliekų deginimo j÷gain÷s įrenginiai pagamins apie 60 MWš



135

šilumos ir apie 16,0 MWe elektros Pagaminta šiluma bus naudojama Vilniaus miesto centralizuoto šildymo

sistemoje. Pagaminta elektra bus paduodama aukštos įtampos (110 kV) tinklų savininkui.

Įvertinus Vilniaus regione susidarančių komunalinių atliekų srauto prognozę, atskirai tvarkomų gaminių bei

pakuočių atliekų, antrinių žaliavų, ir biologiškai skaidžių atliekų kiekius, galimas netinkamų perdirbti (tačiau

turinčių energetinę vertę) atliekų kiekis 2015-2020 metais sudarys 200-220 tūkst. tonų per metus.

Tokiu būdu Vilniaus mieste planuojamoje ko-generacin÷je j÷gain÷je 2015-2020 metais be šių atliekų papildomai

būtų galima sudeginti 30-50 tūkst. tonų atliekų per metus iš kitų šaltinių. Yra žinoma, kad Vilniaus miesto

minimalus poreikis šilumai yra apie 50-60 MW. Tokį kiekį šilumos gal÷tų gaminti 80-90 MW šiluminio našumo

j÷gain÷ kūrenama atliekomis. Šiuolaikin÷s atliekomis kūrenamos j÷gain÷s gali užtikrinti 80-90 proc. energetinį

naudingumą. Tokiu atveju min÷tam šiluminiam našumui pasiekti j÷gain÷ tur÷tų vidutiniškai sukūrenti per metus

250-280 tūkst. tonų perdirbimui netinkamų komunalinių atliekų (32-35 t/val), kurių kaloringumas gali kisti ribose

nuo 7 iki 12 MJ/kg (vidutinis kaloringumas – 9 MJ/kg).


Atliekų deginimo įrenginyje (j÷gain÷je) vykdoma veikla (technologinis procesas) sąlygos:

• transporto srautų padid÷jimą;

• dideles dujų emisijas;

• technologinį triukšmą.

4.7.3.3 Sprendini ų bendras įvertinimas ir galimi pavojai parinkt ų sklyp ų įsisavinimo procese

Atliktas technologinių procesų ir jų aplinkosauginių aspektų apibūdinimas, atsižvelgiant į galimą (įmanomą)

planuojamų įrenginių teritorinį komponavimą, leidžia daryti išvadą, kad kiekviename planuojamame sklype

technogenin÷s apkrovos dydis priklausys nuo įrenginių skaičiaus konkrečiame sklype.

Aplinkosauginiu ir teritorijų planavimo požiūriu projekte rekomenduojami atliekų surinkimo grandies

pertvarkymai didesnių problemų nekelia. Specialaus konteinerio arba kitų priemonių pastatymas bioskaidžių

atliekų atskyrimui ir surinkimui gal÷tų būti organizuojamas pakoreguojant (papildant) esamas konteinerių

išd÷stymo schemas. Techniniu – inžineriniu požiūriu sud÷tingesnis atvejis būtų prioritetą šios grandies

pertvarkyme suteikiant rekomenduojamam požeminio konteinerio pastatymui.

Galutinio atliekų sutvarkymo grandies papildymas naujų atliekų sutvarkymo įrenginių pastatymu, neišvengiamai

tur÷s remtis teritorijų planavimo (objekto sklypo detalusis planavimas) ir poveikio aplinkai vertinimo (techninio

projekto aplinkosaugin÷ dalis arba planuojamos veiklos pilno poveikio aplinkai vertinimas) dokumentų

parengimu.

Vertinant numatomo PAV bei detaliojo planavimo procedūras pilnai tik÷tinas tiek Lietuvos, tiek pasaulin÷je

praktikoje dažnai pasitaikantis reiškinys - negatyvus vietos bendruomen÷s atstovų požiūris į planuojamą ūkinę

veiklą, neproporcinga ir neadekvati gyventojų reakcija projektuojamo įrenginio vietos parinkimui ir atliekamam

veiklos poveikio aplinkai vertinimui ar teritorijos planavimui. Tai vadinamojo NIMBY (angl. klb. „Not In My Back



136

Yard“) sindromo bendruomen÷je pasireiškimas, kas reiškia, kad planuojama ūkin÷ veikla priimtina visur „tik ne

mano kaimynyst÷je“.

Atsižvelgiant į tai, reikia tik÷tis, kad vietos gyventojų priešinimosi naujų atliekų tvarkymo įrenginių planavimui ir

statybai, nebus išvengta. Reikia manyti, kad negatyvios reakcijos dydis gali priklausyti nuo gyventojų artumo

planuojamų objektų atžvilgiu, gyventojų bendruomen÷s organizuotumo ir aktyvumo bei suinteresuotų verslo

grupuočių kryptingo poveikio per žiniasklaidą ir viešąsias akcijas.

4.7.3.4 Literat ūra

1. R. Guobyt÷. Lietuvos geomorfologinio rajonavimo žem÷lapis M 1:400 000. Projektas: Geomorfologinio

žem÷lapio M 1:200 000 revizija. LGT, Vilnius, 2000 m.

2. Lietuvos TSR atlasas. Maskva, 1981.

4.7.4 Planuojam ų atliek ų tvarkymo įrengini ų vietų (variant ų) palyginimo kriterijai

Prieš pereinant prie planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų) palyginimo kriterijų apibūdinimo, būtina

konstatuoti, kad visi nagrin÷jami variantai privalo atitikti Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų ir

poįstatyminių teis÷s aktų reikalavimus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, saugomų teritorijų tvarkymą,

žem÷s gelmių apsaugą bei planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Jeigu planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų) įsisavinimas atitinka Lietuvos Respublikos galiojančių

įstatymų ir poįstatyminių teis÷s aktų reikalavimus, tada alternatyvūs planuojamų atliekų tvarkymo vietų variantai

gali būti palyginti ir iš jų išrinktas geriausias tik pagal palyginimo kriterijus, kuriuos sudaro kelios atskirų kriterijų

grup÷s: gamtinių sąlygų tinkamumo, galimo poveikio aplinkai tame tarpe ir žmonių gyvenimo sąlygoms ir

sveikatai bei techniniai – ekonominiai kriterijai.

Planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų) kriterijai ir jų įvertinimas pateikiami 4-6 lentel÷je.

Vertinimas atliktas kokybiniu būdu, lyginant variantus tarpusavyje. Kriterijai, kurių kokybinio vertinimo vert÷s yra

vienodos visiems variantams, į lentelę neįtraukti. Variantas surinkęs daugiausia balų priimamas kaip geriausias.

4-6 lentel ÷. Planuojam ų atliek ų tvarkymo viet ų (variant ų) palyginimas

Eil÷s

Nr

Kriterijus Variantai

I II III IV V VI VII VIII

1. Poveikis aplinkai

1.1 Poveikis orui 1 1 3 3 1 2 3 1

1.2 Triukšmingumas 1 1 3 3 1 2 3 1

1.3 Poveikis žem÷s gelm÷ms (gruntui) ir

požeminiam vandeniui avarijos atveju

4 3 3 2 3 2 2 2

2. Verting ų gamtini ų element ų buvimas



137

Eil÷s

Nr

Kriterijus Variantai

I II III IV V VI VII VIII

2.1 Atstumas iki vertingų biotopų 3 4 3 4 4 4 4 4

3. Gamtini ų sąlygų tinkamumas

3.1 Vandenviečių gretimyb÷ 4 4 4 4 4 4 4 2

3.2 Gruntinio vandens kaptažo teritorijų

gretimyb÷

4 4 4 2 4 2 4 2

4. Socialin ÷ aplinka

4.1 Visuomen÷s požiūris 2 4 3 4 4 2 2 4

4.2 Poveikis žmogaus sveikatai ir socialinei

aplinkai

5 5 4 3 5 3 3 5

5. Inžinerin ÷s infrastrukt ūros lygis

5.1 Transporto infrastruktūra 5 2 3 4 2 4 3 4

5.2 Inžinerin÷ infrastruktūra 5 2 3 4 2 4 3 3

6. Ekonominis naudingumas

6.1 Investicijų poreikis 5 2 4 4 2 2 3 2

4.7.4.1 Planuojam ų atliek ų tvarkymo vietos (variant ų) įvertinimas

Remiantis aukščiau aprašytais kriterijais ir jų santykin÷mis vert÷mis, taškais įvertintos visos planuojamų atliekų

tvarkymo vietos (variantai). Variantų įvertinimo rezultatai pateikiami 4-7 lentel÷je. Pateikiamos vert÷s atspindi

aritmetinį kriterijų grup÷s vertinimo verčių vidurkį.

4-7 lentel ÷. Planuojam ų atliek ų tvarkymo viet ų (variant ų) įvertinimo rezultatai (taškais)

Eil÷s Nr. Kriterijus

Variantai; TAŠKAI Svarba

I II III IV V VI VII VII 1. Poveikis aplinkai 2,0 1,67 3,0 2,67 1,67 2,0 2,67 1,33 4 2. Vertingų gamtinių

elementų buvimas 3,0 4,0 3,0 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 2

3. Gamtinių sąlygų tinkamumas

4,0 4,0 4,0 3,0 4,0 3,0 4,0 2,0 1

4. Socialin÷ aplinka ir žmogaus sveikata

3,5 4,5 3,5 3,5 4,5 2,5 2,5 4,5 4

5. Inžinerin÷s infrastruktūros lygis

5 2 3 4 2 4 3 3,5 4


5 2 4 4 2 2 3 2 5

Kriterijų vert÷s buvo nustatytos pagal svarbą (nuo 1 iki 5) laikantis šių kokybinio vertinimo nuostatų:



138

• Gamtinių sąlygų tinkamumo kriterijų grup÷s svarba prilyginta vienetui, nes ji kontroliuojama technin÷mis

poveikio mažinimo priemon÷mis. Kitos kriterijų grup÷s lygintos su šia grupe.

• Poveikio aplinkai kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 4 kartus svarbesn÷;

• Vertingų gamtinių elementų buvimo kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 2 kartus svarbesn÷ (gana

maža svarba suteikta, nes tiesioginio poveikio n÷ viena alternatyva šiai grupei neturi);

• Socialinių sąlygų ir žmogaus sveikatos kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 4 kartus svarbesn÷;

• Inžinerin÷s infrastruktūros kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 4 kartus svarbesn÷;

• Ekonominio naudingumo kriterijų grup÷ pagal “lyginamąjį svorį” yra 5 kartus svarbesn÷ (aukšta svarba

suteikta d÷l šio faktoriaus svarbos santykinai mažiausių investicijų reikalaujančiai pl÷trai).

4.7.4.2 Vertinimo kriterij ų analiz ÷

Visa informacija, suvesta į 4-7 lentelę, toliau išanalizuota pagal visus kriterijus ir pagal kriterijų svarbą (žiūr. 4-8

lentelę).

4-8 lentel ÷. Vertinimo kriterij ų analiz ÷s rezultatai

Eil÷s Nr. Kriterijus

Variantai; vertinimo rezultatai I II III IV V VI VII VII

1. Poveikis aplinkai 8,0 6,67 12,0 10,67 6,67 8,0 10,67 5,33 2. Vertingų gamtinių

elementų buvimas 6 8 6 8 8 8 8 8

3. Gamtinių sąlygų tinkamumas

4 4 4 3 4 3 4 2

4. Socialin÷ aplinka ir žmogaus sveikata

14 18 14 14 18 10 10 18

5. Inžinerin÷s infrastruktūros lygis

20 8 12 16 8 16 12 14


25 10 20 20 10 10 15 10

Iš viso: 77,00 54,67 68,00 71,67 54,67 55,00 59,67 57,33

4.7.4.3 Didžiausio prioriteto varianto išrinkimas

Atliktos variantų analiz÷s pagrindinis trūkumas – nepakankamai tikslus gamtinių sąlygų būkl÷s ir jautrumo

įvertinimas bei technogenin÷s apkrovos kiekybinių rodiklių nebuvimas.

Nežiūrint įvardijamų analiz÷s trūkumų, šiame etape atlikta planuojamų atliekų tvarkymo vietų (variantų)

preliminari analiz÷ rodo, kad didžiausio prioriteto yra I variantas (77,0 taškai; pietvakarinis Vilniaus pakraštys,

Jočionių g. 13).

• Pirmas pagal prioritetą I variantas (77,0 taškai; pietvakarinis Vilniaus pakraštys, Jočionių g. 13).Šiame

sklype pl÷tra planuojama santykinai nejautrioje technogeninei apkrovai gamtin÷je aplinkoje ir esant

maksimaliai inžinerin÷s bei susisiekimo infrastruktūros koncentracijai. Silpniausias varianto



139

pasirinkimo aspektas – jau šiuo metu esantis neadekvatus ir kryptingas LAŽdynų rajono

bendruomen÷s negatyvus psichoemocinis nusiteikimas planuojamos veiklos atžvilgiu.

• Antras pagal prioritetą yra IV variantas (71,67 taško; pietvakarinis Vilniaus pakraštys, A. Panerių

pramoninis rajonas; V. A. Graičiūno g.).Šiame sklype pl÷tra planuojama santykinai jautresn÷je

technogeninei apkrovai gamtin÷je aplinkoje, tačiau esant pakankamai inžinerin÷s bei susisiekimo

infrastruktūros koncentracijai. Prie teigiamų šio varianto pasirinkimo aspektų priskirtina tai, kad

sklypas yra pramoniniame Vilniaus rajone, toli nuo gyvenamųjų rajonų. Didžiausias šio varianto

trūkumas – sklypas n÷ra pakankamo dydžio, kad būtų galima sutalpinti visus tris planuojamus

įrenginius. Antras trūkumas - sklypas yra gruntinio vandens, naudojamo šachtiniais šuliniais

pavienių gyventojų buitin÷ms reikm÷ms, išplitimo plote.

• Trečias pagal prioritetą yra III variantas (68,00 taškai; pietinis Vilniaus pakraštys, Kirtimų pramoninis

rajone, Metalo g. 8,). Šiame variante pl÷tra planuojama esant pakankamai inžinerin÷s bei

susisiekimo infrastruktūros koncentracijai žem÷s sklype. Prie teigiamų šio varianto pasirinkimo

aspektų priskirtina tai, kad sklypas yra pramoniniame Vilniaus rajone. Didžiausias šio varianto

trūkumas – sklypas n÷ra pakankamo dydžio, kad būtų galima sutalpinti visus tris planuojamus

įrenginius. Antras trūkumas – sklypas yra arti Vilniaus romų gyvenamojo rajono – taboro.

Likusiųjų variantų analiz÷ rodo, kad planuojami atliekų tvarkymo naujų įrenginių sklypai surinko panašų taškų

skaičių (54,67 – 59,67 taško) ir atrankos požiūriu yra panašiose sąlygose pagal visus analizuotus kriterijus.

Bendra likusių variantų vertinimo išvada – sklypai yra žymiai blogesn÷je pad÷tyje inžinerin÷s bei susisiekimo

infrastruktūros atžvilgiu. Taip pat šie sklypai yra didesniame atstume nuo papildomos energijos (šilumos,

elektros) vartotojo.



140

5 VAATC PRISTATYMAS

5.1 VAATC įkūrimas ir akcininkai

Uždaroji akcin÷ bendrov÷ „VAATC“ (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras) įmonių rejestre įregistruota

2003 m. balandžio 28 d., įmon÷s kodas 8170548, 2004 m. rugs÷jo 27 d. išduotas naujas registravimo

pažym÷jimas Nr. 009486, kuriame nurodytas pasikeitęs įmon÷s kodas 181705485. Registracijos adresas:

Elektr÷nų savivaldyb÷, Elektr÷nų m., Elektrin÷s g. 8.

UAB „VAATC“ dirba adresu: T.Ševčenkos g.18, Vilnius. Mokesčių mok÷tojų registre UAB „ VAATC“ įregistruota

2003 m. geguž÷s 8 d.

Vilniaus apskrities valstybin÷je mokesčių inspekcijoje registruota Prid÷tin÷s vert÷s mokesčių mok÷toja.

Registracijos pažym÷jimo Nr. 20072721. UAB „VAATC“ PVM mok÷tojo kodas: LT 100002064111.

Bendrov÷s steig÷jai – aštuonios Vilniaus apskrities savivaldyb÷s. Steig÷jų įnašai, akcijų skaičius sudaro:

• Vilniaus miesto savivaldyb÷ – 328 787akcijų (74,94%) įstatinio kapitalo;

• Elektr÷nų savivaldyb÷ – 10 733 akcijų (2,46 %) įstatinio kapitalo;

• Šalčininkų rajono savivaldyb÷ – 13 416 akcijų (4,17%) įstatinio kapitalo;

• Širvintų rajono savivaldyb÷ – 8 050 akcijų (1,83%) įstatinio kapitalo;

• Švenčionių rajono savivaldyb÷ – 13 416 akcijų (3,05%) įstatinio kapitalo;

• Trakų rajono savivaldyb÷ – 13 416 (3,05 %) įstatinio kapitalo;

• Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷ – 18 783 akcijų (4,28%) įstatinio kapitalo;

• Vilniaus rajono savivaldyb÷ – 32 199 akcijų (7,34%) įstatinio kapitalo.

Pagrindinį akcijų paketą turi Vilniaus miesto savivaldyb÷.

UAB „VAATC“ įstatinis kapitalas 2004 m. gruodžio 31 d. buvo 120 000 Lt. 2005 m. birželio 27 d. Juridinių

asmenų registre registruotas įstatinis kapitalas 600 000 Lt. 2006 m. lapkričio 21 d. Juridinių asmenų registre

įregistruotas įstatinis kapitalas 960 000 Lt, tačiau 2006 m. gruodžio 31 d. apmok÷ta buvo 930 000 Lt. 2007

metais buvo apmok÷ta dar 30 000 Lt.

Po reorganizacijos ir prijungimo UAB “Vilniaus sąvartynas“ prie UAB “VAATC“ 2007 m. balandžio 30 d. įstatinis

kapitalas padid÷jo dar 3 428 000 Lt ir sudar÷ 4 388 000 Lt, padalintas į 438 000 vnt. paprastųjų vardinių 10 Lt

nominalin÷s vert÷s akcijų.

UAB “Vilniaus sąvartynas” buvo reorganizuota 2007 m. balandžio 30 d. pagal Vilniaus miesto Savivaldyb÷s

Administracijos direktoriaus įsakymą “D÷l UAB „VAATC“ ir UAB “Vilniaus sąvartynas“ reorganizavimo“

prijungimo būdu: reorganizuojama UAB „Vilniaus sąvartynas“, kuri po reorganizavimo baig÷ veiklą kaip juridinis



141

asmuo, buvo prijungta prie reorganizavime dalyvavusios UAB “VAATC”, kuriai per÷jo visos reorganizuotos

bendrov÷s teis÷s (įskaitant ir turtą) bei pareigos ir kuri po reorganizavimo tęsia veiklą.

5.2 VAATC veikla ir teikiamos paslaugos

Uždaroji akcin÷ bendrov÷ „VAATC“ veikia atliekų tvarkymo srityje ir siekia šių tikslų: sukurti ir įdiegti Vilniaus

apskrities regioninę atliekų tvarkymo sistemą bei užtikrinti, kad ši sistema veiktų nuolat, ja gal÷tų naudotis

akcininkų administruojamų teritorijų gyventojai, tenkinti viešuosius interesus atliekų tvarkymo srityje. Bendrov÷,

siekdama savo tikslų, gali dirbti šiose veiklos srityse:

• (EVRK - 90.00) – Nuot÷kų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla;

• (EVRK - 90.02.10) – Gamybos ir kitokių atliekų rinkimas, gabenimas ir apdorojimas.

UAB „VAATC“ įkurta, siekiant sukurti Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemą bei užtikrinti šios sistemos

gyvybingumą. UAB „VAATC“ yra galutinis Projekto „Atliekų tvarkymas Vilniaus apskrityje“ naudos gav÷jas.

Pagal Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. balandžio 18 d. pasirašytą finansinį

memorandumą (Nr. 2002/LT/16/P/PE/012) d÷l atliekų tvarkymo Vilniaus apskrityje už projekto įgyvendinimo

l÷šas bus uždaryti Vilniaus apskrities savivaldyb÷se esantys seniūnijų sąvartynai bei šiukšlynai (užterštos

teritorijos) ir pakeisti atliekų pri÷mimo punktais (APP) bei konteinerin÷mis aikštel÷mis, uždaryti 5 veikiantys

miestų sąvartynai bei uždarytas didelis Kariotiškių sąvartynas Trakų raj., pastatyta regioninio sąvartyno

KAŽokiškių seniūnijoje pirmoji sekcija.

Visi objektai, pastatyti už Projekte numatytas l÷šas, bus UAB „VAATC“ nuosavyb÷. Siekiant užtikrinti UAB

„VAATC“ finansinių l÷šų, būtinų įgyvendinant UAB „VAATC“ tikslus, užtikrinimą, prie UAB „VAATC“ buvo

prijungta UAB „Vilniaus sąvartynas“, kuri buvo veikiančio Kariotiškių sąvartyno operatorius. Po reorganizavimo

UAB „VAATC“ tapo naujai pastatyto regioninio sąvartyno KAŽokiškių seniūnijoje operatoriumi. Už šiame

sąvartyne šalinamas atliekas gaunamos l÷šos bus skiriamos ir UAB „VAATC“ Vilniaus apskrities regionin÷s

atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir palaikymo darbų finansavimui.

Finansiniame memorandume numatyta, kad viso projekto vert÷ yra lygi 20 930 000 EUR (72 267 104 Lt). Iš jų

50 proc. finansuoja Europos Sąjunga (10 465 000 EUR arba 36 133 552 Lt), 14 proc. – Lietuvos Respublikos

biudžetas (2 885 000 EUR arba 9 961 328 Lt), o 36 proc. finansuoja UAB „VAATC“ skolintomis l÷šomis

(7 580 000 EUR arba 26 172 224 Lt).

2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius buvo 46 žmonių, iš jų darbininkai –26, gamybinis personalas – 9,

administracija – 9.

5.3 Finansinis įmon÷s įvertinimas

5.3.1 Apskaitos politika

UAB “VAATC” apskaita tvarkoma ir finansin÷ atskaitomyb÷ parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikoje

buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teis÷s aktais: Verslo apskaitos standartais, LR buhalterin÷s apskaitos



142

įstatymų, LR įmonių finansin÷s atskaitomyb÷s įstatymų ir UAB „VAATC“ patvirtintomis metodikomis. Rengiant

finansinę UAB „VAATC“ atskaitomybę, buvo atsižvelgiama į veiklos tęstinumo principą, t.y. numatoma, kad UAB

„VAATC“ artimiausioje ateityje gal÷s tęsti savo veiklą.

Finansiniai UAB „VAATC“ metai sutampa su kalendoriniais metais.

UAB „VAATC“ ilgalaikio materialiojo turto grup÷s yra nurodytos 5-1 lentel÷je.

5-1 lentel ÷. UAB „VAATC“ ilgalaikio materialiojo turto grup ÷s

Ilgalaikio turto grup ÷

Nustatyta nuo

2007-05-01

minimali vert ÷,

(Lt)

Naudingo tarnavimo laikas

(metai)

Turtui,

įsigytam

nuo 2003-

01-01

Turtui,

įsigytam iki

2007-05-01

Veiklai naudojami nauji pastatai bei pastatų, įtrauktų į

Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių

registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba

rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d. 1000 8 8

Kiti aukščiau neišvardyti pastatai, išskyrus gyvenamuosius 1000 10 15

Mašinos ir įrengimai 1000 8 8

Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) 1000 8 8

Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus kompiuterinius

tinklus) 1000 8 8

Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, cisternos),

laivai 1000 8 8

Vamzdynai, l÷ktuvai, ginklai 1000 15 15

Baldai, išskyrus naudojamųs viešbučių veiklai 1000 6 6

Kompiuterin÷ technika ir ryšių priemon÷s (kompiuteriai, jų

tinklai ir įranga) 1000 3 3

Lengvieji automobiliai – ne senesni kaip 5 metų 1000 6 6

Kiti lengvieji automobiliai 1000 10 10

Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekab÷s,

autobusai – ne senesni kaip 5 metų 1000 4 4

Kiti krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekab÷s,

autobusai 1000 10 10

Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas 1000 4 4



143

UAB „VAATC“ taiko 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatyme 1 pried÷lyje nurodytus ilgalaikio turto

nusid÷v÷jimo arba amortizacijos normatyvus. UAB „VAATC“ ilgalaikis materialusis turtas įsigijus ar pasigaminus

registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

5.3.2 Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

Nepaskirstytasis pelnas per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai didinamas (mažinamas) registruojant esminių klaidų

taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą.

Nepaskirstytieji nuostoliai per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai didinami (mažinami) registruojant esminių klaidų

taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, mažinami mažinant įstatinį kapitalą.

5.3.3 Pelno paskirstymas

UAB „VAATC“ apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiant

į tai, kada jis buvo uždirbtas. Pelno paskirstymu laikoma tik dividendų paskelbimas ir rezervų formavimas.

Paramos, labdaros teikimas, tantjemų, premijų išmok÷jimas pagal UAB „VAATC“ apskaitos politiką

pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.

5.3.4 Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos (subsidijos) gali būti dviejų rūšių:

• dotacijos, susijusios su turtu, – dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui

pirkti, statyti arba kitaip įsigyti. Prie dotacijų, susijusių su turtu, gali būti priskiriamos ir dotacijos

trumpalaikiu turtu arba trumpalaikiam turtui įsigyti, jei laikotarpio pabaigoje lieka reikšmingas

nepanaudotos dotacijos likutis;

• dotacijos, susijusios su pajamomis;

• dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar pra÷jusio laikotarpio išlaidoms ir negautoms pajamoms kompensuoti,

taip pat visos kitos dotacijos, nepriskirtinos dotacijoms, susijusioms su turtu.

Dotacijos (subsidijos) registruojamos apskaitoje, kai atitinka du pripažinimo kriterijus:

• bendrov÷ atitinka dotacijos (subsidijos) suteikimo sąlygas;

• yra dokumentais patvirtinti įrodymai, kad dotacija (subsidija) bus gauta.

Dotacijų apskaita UAB „VAATC“ tvarkoma kaupimo principu, t.y. gautos dotacijos arba jų dalys pripažįstamos

panaudotomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su dotacijomis susijusios sąnaudos. Jei dotacijos gaunamos

arba bus gautos kaip finansin÷ parama be jokių sąlygų arba gaunamos kaip kompensacija už ankstesniais

laikotarpiais patirtas sąnaudas ar nuostolius, ar negautas pajamas, jos nedelsiant pripažįstamos panaudotomis.



144

5.3.5 Pajamos

Pajamos UAB „VAATC“ pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t.y. apskaitoje registruojamos tada, kai

jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamos įvertinamos tikrąja verte atsižvelgiant į suteiktas ir

numatomas nuolaidas bei parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą. Pajamomis laikomas tik įmon÷s

ekonomin÷s naudos padid÷jimas. Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat

prid÷tin÷s vert÷s mokestis, kadangi tai n÷ra įmon÷s gaunama ekonomin÷ nauda ir šios sumos nedidina

nuosavo kapitalo. Prekių pardavimo pajamos UAB „VAATC“ pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir

pateikiamos finansin÷je atskaitomyb÷je tuomet, kai prek÷s yra parduotos, o pajamų suma gali būti patikimai

įvertinta.

Paslaugų teikimo pajamos UAB „VAATC“ pripažįstamos tuomet, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos:

• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

• sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo laipsnis iki balanso sudarymo datos gali būti patikimai įvertintas;

• tik÷tina, kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonomin÷ nauda.

5.3.6 Sąnaudos

Sąnaudos UAB „VAATC“ pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniu

laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Sąnaudos

įvertinamos tikrąja verte. Parduotų prekių savikaina UAB „VAATC“ pripažįstama, registruojama apskaitoje ir

pateikiama finansin÷je atskaitomyb÷je tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai prek÷s yra parduotos ir kai pajamų suma

gali būti patikimai įvertinta. Paslaugų teikimo sąnaudos UAB „VAATC“ pripažįstamos, registruojamos apskaitoje

ir pateikiamos finansin÷je atskaitomyb÷je tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pripažintos pajamos už suteiktas

paslaugas. UAB „VAATC“ ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms priskiriama per laikotarpį suteikta parama,

labdara, atid÷jimai tantjemoms bei premijoms.

5.3.7 VAATC turtas ir nuosavyb ÷

Įmon÷s balanso turto dalis pateikiama 5-2 lentel÷je.

5-2 lentel ÷. Įmon ÷s balanso turto dalis

Turtas, t ūkst. Lt 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Lt Lt Dalis

Ilgalaikis turtas 39.687 44.220 35.915 82,1%

Nematerialusis turtas 31 30 22 0,0%

Materialusis turtas 39.657 44.190 35.893 82,0%

Žem÷ 500 2.757 2.757 6,3%

Pastatai ir statiniai 3.976 4.854 10.607 24,2%



145

Turtas, t ūkst. Lt 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Lt Lt Dalis

KAŽokiškio sąvartyno įrenginiai 20.278 19.138 15.518 35,5%

Transporto priemon÷s 373 2.110 1.716 3,9%

Kita įranga, įrenginiai ir įrankiai 423 568 608 1,4%

Kitas materealusis turtas 0 4 3 0,0%

Nebaigta statyba 14.108 14.758 4.685 10,7%

Ilgalaikis finansinis turtas 0 0 0 0,0%

Po vienerių metų gautinos sumos 0 0 0 0,0%

Trumpalaikis turtas 8.153 3.998 7.850 17,9%

Atsargos ir nebaigtos vykdyti

sutartys 242 118 293 0,7%

Atsargos 116 57 101 0,2%

Išankstiniai apmok÷jimai 126 62 193 0,4%

Nebaigtos vykdyti sutartys 0 0 0 0,0%

Per vienerius metus gautinos sumos 7.675 3.848 5.741 13,1%

Pirk÷jų įsiskolinimas 6.324 3.609 5.730 13,1%

Kitos gautinos sumos 1.351 239 11 0,0%

Investicijos ir terminuoti ind÷liai 1.589 3,6%

Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje 237 32 226 0,5%

TURTAS IŠ VISO 47.840 48.219 43.764 100,0%

UAB “VAATC“ turtas 2009 m. gruodžio 31 d. sudaro 43 764 441 litą.

Turto pasidalinimas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio pateiktas 5-1 pav.



146

5-1 pav. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykis

Nematerialų turtą sudaro programin÷ įranga naudojama įmon÷s veikloje.

Įmon÷s naudojamas ilgalaikis materialusis turtas nurodytas 5-3 lentel÷je.

5-3 lentel ÷. Naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, Lt

Turto grup ÷s pavadinimas Įsigijimo savikaina Nusid ÷v÷jimas Likutin ÷ vert ÷, 2009 12 31 d.

Pastatai,statiniai 2757307 0 2757307

Žem÷ 3845533 2129081 1716452

Mechanizmai ir transporto priemon÷s 20999258 7950459 13048799

KAzokiški ų sąvartyno įrengimai 2416878 302109 2114769

Atliekų surinkimo aikštel÷s 1488731 526767 961964

Kita įranga,įrankiai,įrengimai 4500 1500 3000

Kitas ilgalaikis turtas 12467882 1861355 10606527

Iš viso 43980089 12771271 31208818

5.3.8 Įmon ÷s skol ų būkl÷

Klientų atsikaitymas su įmone blog÷ja, įsiskolinimas auga.

Įmon÷s skolų būkl÷ matyti 5-4 lentel÷je.



147

5-4 lentel ÷. Įmon ÷s skol ų būkl÷ (tūkst. Lt)

Pirk÷jų pavadinimas Skola

2008 12 31

2009 Skola

2009 12 31 Darbų

apimtis Apmok ÷ta

UAB “VSA“ 1 418,2 3908,0 2919,7 2406,5

UAB “Ecoservisas” 210,7 3746,9 2984,1 973,5

UAB “Naujamiesčio būstas “ 191,4 12,4 205,9 2,1

UAB “Švarus miestas“ 37,7 676,7 587,9 126,2

UAB “Grigiškių kom.ūkis” 234,7 0 0 234,7

UAB “Atliekų tvark.tarnyba “ 33,1 1093,0 950,2 175,9

UAB “ASA” 46,4 728,6 457,4 317,6

UAB “Veola“ 45,7 1018,3 921,1 136,9

UAB “Trakų rajono KĮK” 11,2 385,6 360,7 36,1

UAB “Bendruva“ 718,8 53,6 665,2

UAB “Švara visiems“ 33,9 194,2 190,6 35,5

UAB “Senamiesčio ūkis“ 258,6 1,3 130,4 129,5

UAB “Priemiestis“ 285,0 0 132,3 152,7

Kiti 80,1 1916,4 1667,8 324,5

Iš viso 3 605,5 13 681,1 11 567,7 5 718,9

5.3.9 Turto kitimas

Turto kitimas 2007-2009 m. pavaizduotas 5-2 pav.

5-2 pav. Turto kitimas 2007-2009 m.

Įmon÷s nuosavyb÷s ir įsipareigojimų dalis pateikiama 5-5 lentel÷je.



148

5-5 lentel ÷. Įmon ÷s nuosavyb ÷s ir įsipareigojim ų dalis

Savinink ų nuosavyb ÷ ir įsipareigojimai 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Kapitalas ir rezervai 5.380 -12.007 -8.843 -20,2%

Kapitalas 4.388 4.388 4.388 10,0%

Rezervai 1.018 959 959 2,2%

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) -26 -17.354 -14.190 -32,4%

Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) 25.970 24.024 19.249 44,0%

Mok÷tinos sumos ir įsipareigojimai 16.490 36.202 33.358 76,2%

Po vieneri ų metų mok÷tinos sumos ir ilgalaikai

įsipareigojimai

9.435 32.142 19.880 45,4%

Finansin÷s skolos 8.510 18.942 19.880 45,4%

Atid÷jimai 925 13.200 0,0%

Per vienerius metus mok ÷tinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai

7.055 4.060 13.478 30,8%

Ilgalaik÷s skolos bankui einamųjų metų dalis 19 659 309 0,7%

Finansin÷s skolos 0 0 1.703 3,9%

Kreditin÷ms institucijoms 0 0 1.703 3,9%

Kitos 0,0%

Skolos tiek÷jams 6.886 3.174 3.545 8,1%

Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 1 1 2 0,0%

Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas 41 64 51 0,1%

Atid÷jimai 107 141 7.794 17,8%

Kitos mok÷tinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2 21 74 0,2%

Savinink ų nuosavyb ÷ ir įsipareigojimai iš viso 47.840 48.219 43.764 100,0%

Kapitalo pasiskirstymas parodomas 5-3 pav.



149

5-3 pav. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojim ų santykis

Nuosavas kapitalas – (8 841 718) Lt, jo sud÷tis 2009 m. gruodžio 31d.:

• įstatinis kapitalas – 4 388 000 Lt;

• rezervai – 958 800 Lt;

• nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) – 14 189 518 Lt.

Įmon÷je nuostolis atsirado d÷l 2008 m. sudarytų atid÷jinių Kariotiškių sąvartyno uždarymui. Šis nuostolis maž÷ja

įmonei gaunant pelną, kartu įsisavinant Struktūrinę paramą, skiriamą Kariotiškių sąvartyno uždarymui.

5.3.10 Dotacijos ir subsidijos

Dotacijos ir subsidijos sudaro 19 2493 88 Lt.

2009 m. UAB „VAATC“ dotacijų gavo 5 477 666 Lt. Ši suma pervesta iš Sanglaudos fondo ir Nacionalinio

finansavimo dalies projekto rangovams UAB „Darbasta“, UAB “Kamesta“, “Schneider“ už atliktus darbus,

susijusius su Kariotiškių sąvartyno uždarymu. Dotacijų dalis buvo: UAB “Kamesta“ – 3 814 773 Lt,

Miestprojektas – 44 068 Lt, Schneider – 311 443 Lt, UAB “Darabasta“ – 18 334 Lt. Stambagabaričių aikštelių

statybai – UAB “Statva“ – 129 149 Lt. Dotacijų sąskaita buvo mažinama skaičiuojant KAŽokiškių sąvartyno

pastatų, statinių ir įrengimų nusid÷v÷jimą – 3 191 577 Lt. Tai pat atstatant panaudotas dotacijas Kariotiškių

sąvartyno uždarymui – 7 060 703 Lt.

5.3.11 Įmon ÷s įsipareigojim ų būkl÷

Įmon÷s įsipareigojimų būkl÷ matyti 5-6 lentel÷je.



150

5-6 lentel ÷. Po vieneri ų metų mok÷tinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, Lt

Rodikliai Skolos ar j ų dalys, po vieneri ų metų

Mok÷tinų sumų skaidymas pagal rūšis 2009 12 31d 2008 12 31d

Finansin÷s skolos:

1. Lizingo (finansin÷s nuomos) ar panašūs

įsipareigojimai 27696 320 938

2. Kredito įstaigoms 19 851 813 18 621 356

3. Kitos finansin÷s skolos

Skolos tiek÷jams

Atid÷jiniai 13 200 051

Kitos skolos

Iš viso 19 879 509 32 142 345

2006 m. balandžio 10 d. pasirašyta Kreditavimo sutartis Nr. 0020615010925/05 su AB SEB Vilniaus banku 7

580 000,00 EUR Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektui finansuoti. Skola 2009 12 31

dienai sudaro 21 555 273 Lt. Per 2009 metus padid÷jo 2 933 917 Lt. Per 2009 metus buvo priskaičiuota ir

sumok÷ta 535 765 Lt banko palūkanų. Galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2021 m. balandžio 10 d.

Per vienerius finansinius metus mok÷tinos sumos tiek÷jams 2009 m. gruodžio 31 d. iš viso yra 3 544 993 Lt.

Atid÷jiniai 2009 metų gruodžio 31d. – 7 794 034 Lt.


memorandumą (Nr. 2002/LT/16/P/PE/012) d÷l atliekų tvarkymo Vilniaus apskrityje UAB “VAATC“ privalo

uždaryti Kariotiškių sąvartyną. UAB “VAATC“ dalis savartyno uždarymo projekte sudaro 13 200 051 Lt. 2009

metais atlikti darbai sudar÷ 5 551 384 Lt ir sumažino min÷tai sumai atid÷jinius. O likusi dalis – 7 648 667 Lt –

2009 metais perkelti į per vienerius metus mok÷tinas sumas.

5.3.12 VAATC pajamos ir s ąnaudos

Sutrumpinta UAB “VAATC” pelno (nuostolio) ataskaita už 2007-2009 m. pateikiama 5-7 lentel÷je.

5-7 lentel ÷. Pelno (nuostolio) ataskaita (t ūkst. Lt) 2007-2009 m.

Pelno (nuostolio) ataskaita, t ūkst. Lt 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Pardavimai 4.801 4.771 11.513

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 3.363 20.315 6.794

Bendras pelnas 1.438 -15.544 4.719

Veiklos sąnaudos 1.115 1.050 1.027

Veiklos pelnas 322 -16.594 3.692

Kita veikla 0 0 0



151

Pelno (nuostolio) ataskaita, t ūkst. Lt 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Finansin÷ investicin÷ veikla -184 -794 -527

Pajamos 8 15 45

Sąnaudos 192 808 572

Pelnas prieš mokesčius 138 -17.388 3.165

Pelno mokestis 0 0

Grynasis pelnas 138 -17.388 3.165

Įmon÷s pajamų ir pelno kitimas 2007-2009 m. pavaizduotas 5-4 pav.

5-4 pav. Pajam ų, bendrojo pelno, veiklos pelno ir grynojo pelno ki timas 2007-2009 m.

Per 2009 metus UAB „VAATC“ gavo 11 557,1 tūkst. Lt pajamų, iš jų sąvartyno paslaugos – 11 450,8 tūkst. Lt,

nuomos pajamos – 58,8 tūkst. Lt, banko palūkanos – 21,9 tūkst. Lt , baudos ir delspinigiai – 22,7 tūkst. Lt, kitos

pajamos – 2,9 tūkst. Lt.

UAB “VAATC” išlaidos 2009 metais sudar÷ 8 392,4 tūkst. Lt (žr. į 5-8 lentelę).

5-8 lentel ÷. UAB “VAATC” pagrindin ÷s išlaid ų grup ÷s 2009 m.

Stambiausios grup ÷s Finansiniai metai

(tūkst. Lt)

Pra÷ję finansiniai

metai (t ūkst. Lt)

Veiklos pardavimo sąnaudos

Ilgalaikio turto nusid÷v÷jimas 2491,3 2064,8



152

Stambiausios grup ÷s Finansiniai metai

(tūkst. Lt)

Pra÷ję finansiniai

metai (t ūkst. Lt)

Darbo užmokestis 1462,9 1362,2

Socialinis draudimas 452,3 423,4

Dyzelinis kuras, benzinas 598,7 833,9

Apsaugos sąnaudos 288,6 404,6

Mechanizmų ir autotransporto remontas 338,7 370,3

Filtrato, nuotekų išvežimas 568,6 288,8

Transporto nuoma 384,5 282,3

Ūkio išlaidos, draudimas ir komandiruot÷s 152,9 163,3

Patalpų eksploatacija ir komunalin÷s paslaugos 116,8 128,6

Monitoringo paslaugos ir tyrimo darbai 72,4 99,6

Privažiavimo KAŽokiškio sąv. kelio sąnaudos 73,8 90,1

Atsargos, padangų perdirbimas 81,1 88,9

Kompensacin÷s .priemon÷s vietos bendrovei 214,7 86,8

Įrengimų aptarnavimas 95,1 85,1

Konsultacijos, auditas, prenumerata, reklama 78,7 74,8

Reklama, ryšiai su visuomene 6,6 47,1

Ryšių sąnaudos 24,7 23,4

Darbai sąvartyno parengimui baigiamajam etapui 26,8 526,5

Sąnaudos atid÷tos sąvartyno parengimui baigiamajam

eskspl.etapui -26,8 -526,5

Atid÷jimai Kariotiškių sąvartyno uždarymui 0 12801,2

Mažųjų sąvartynų uždarymo sąnaudos 16,7 1542,2

Fin.veiklos sąnaudos(paskolos palūkanos) 572,0 808,3

Kitos išlaidos (mokesčiai, parama ) 131,0 83,0

KAŽokiškių sąvartyno apželdinimas 115,5 0

KAŽokiškių sąvartyno uždengimo sąnaudos 54,8 0

Atostogų atid÷jimai 3,9 20,8

Iš viso: 8392,4 22 173,4

Įmon÷s finansin÷s ir investicin÷s veiklos rezultatai pateikiami 5-9 lentel÷je.

5-9 lentel ÷. Finansin ÷s ir investicin ÷s veiklos rezultatai (Lt)

Rodikliai Finansin iai metai Pra÷ję finansiniai

metai

A) Finansin ÷s ir investicin ÷s veiklos pajamos

Reikšmingų sumų detalizavimas: 44563 14562



153

Rodikliai Finansin iai metai Pra÷ję finansiniai

metai

Banko palūkanos 21817 11749

Baudos ir delspinigiai 22746

B) Finansin ÷s ir investicin ÷s veiklos s ąnaudos 571993 808329

Reikšmingų sumų detalizavimas:

Lizingo palūkanos, banko palūkanos ir paslaugos 562960 789743

Valstybin÷ rinkliava

c) Finansin ÷s ir investicin ÷s veiklos rezultatas (a - b) (527430) (793767)

UAB “VAATC“ 2009 metais uždirbo 3 164 710 litų pelno, bet įmon÷ pelno mokesčio nemok÷s, kadangi praeitais

metais bvo patyrusi nuostolį.

5.4 VAATC įgyvendinami projektai

UAB „VAATC“ projektas „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas ir didelių gabaritų atliekų surinkimo

aikštelių įrengimas“ ir projektas „Vilniaus apskrities didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių

įrengimas“ buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin.,

2008, Nr. 109-4164; 2009, Nr. 6-190, 2009, Nr. 56-2223 , 2009, Nr. 112-4801, 2009, Nr. 146-6512) patvirtintą

priemon÷s VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” valstyb÷s projektų sąrašą Nr.01, kuriame

esantys projektai yra skirti atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimui ir gerinimui. V÷liau šie projektai buvo sujungti

į vieną projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas ir didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“, kuris yra teikiamas finansavimui gauti pagal priemonę VP3-3.2-

AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas”.

Šio projekto tikslas – sukurti ir pl÷sti šiuolaikišką ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo

sistemą Vilniaus apskrityje. Dabartiniu metu apskrityje veikia 2 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštel÷s, o pagal

priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir pl÷tra“ bus įrengtos 2 dumblo ir žaliųjų

atliekų kompostavimo aikštel÷s (Ukmerg÷je ir Švenčion÷liuose). Įrengus projekte numatytas 6 žaliųjų atliekų

kompostavimo aikšteles (Elektr÷nų, Šalčininkų r., Švenčionių, Širvintų r., Trakų r. ir Vilniaus r. saviv. teritorijose) bus

užtikrintas optimalus kompostavimo aikštelių kiekis apskrityje. Projekto metu įrengiamų aikštelių paj÷gumas – nuo

500 iki 700 m3 komposto per metus.

Vadovaujantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu 50 000 gyv. turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštel÷ ir ne mažiau kaip 1 tokia aikštel÷ savivaldyb÷s teritorijoje. Dabartiniu metu

apskrityje yra 2 min÷tos rūšies aikštel÷s.

Įrengus projekte numatytas 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, bus sukurti paj÷gumai teikti visuotinas,

prieinamas ir kokybiškas viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas apskrities gyventojams. Numatoma, kad



154

vidutiniškai 1 min÷tos rūšies aikštel÷je bus surenkama 250 t atliekų per metus, iš jų buities pavojingų atliekų – iki 20

t per metus.

Apskrityje yra 13 nebeveikiančių vidutinių sąvartynų, kurie neatitinka aplinkosaugos reikalavimų ir yra pavojingi arba

potencialiai pavojingi aplinkai, žmonių sveikatai. Vadovaujantis galiojančiais ES ir LR teis÷s aktais, visi aplinkos

apsaugos ir visuomen÷s saugos reikalavimų neatitinkantys sąvartynai turi būti uždaryti iki 2011 m. pabaigos.

Numatoma, kad Projekto įgyvendinimo metu uždarius aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančius senus

sąvartynus: Rūdiškių (Trakų r. saviv.), Ukmerg÷s (Ukmerg÷s r. saviv.), Pliauškių, Pabrad÷s, Dotin÷nų, Trakų

(Švenčionių r. saviv.), Šniponių (Širvintų r. saviv.), Zujūnų, Nemenčin÷s, Rudaminos, Pagirių (Papiškių km.,

Vilniaus r. saviv.), Eišiškių ir Šalčininkų (Šalčininkų r. saviv.), bus sumažinta gruntinio vandens ir dirvožemio

tarša, neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Projekto metu sąvartynus numatoma uždaryti naudojant uždengimo

būdą (atliekos bus sustumtos į krūvas, sutankintos, suformuoti kaupai padengti grunto sluoksniu, išlyginti, teritorija

aps÷ta žole, sutvarkyta infrastruktūra, sukurtas aplinkos monitoringas, pastatyti įsp÷jamieji ženklai).

Projekto įgyvendinimo metu Vilniaus apskrityje numatoma atlikti tokius darbus:

• uždaryti visus senus sąvartynus, naudojant uždengimo būdą (13 vnt.);

• įrengti 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių;

• įrengti 6 atliekų kompostavimo aikšteles;

• įsigyti įrangą, reikalingą didelių gabaritų atliekų smulkinimui (1 vnt.);

• įsigyti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštel÷ms reikalingą įrangą (4 vnt.).

Projekto įgyvendinimo metu numatoma įvykdyti tokias veiklas, vadovaujantis geografiniu principu bei

atsižvelgiant į viešuosius pirkimus:

• įrengti žaliųjų atliekų kompostavimo, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, uždaryti senus

sąvartynus Širvintų, Švenčionių, Ukmerg÷s, Vilniaus rajonuose (įrengtos 3 žaliųjų atliekų kompostavimo

aikštel÷s, 5 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštel÷s, uždaryti 7 seni sąvartynai);

• įrengti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir uždaryti senus

sąvartynus Šalčininkų, Vilniaus rajonuose (įrengta 1 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštel÷, 3 didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštel÷s, uždaryti 4 seni sąvartynai);

• įrengti žaliųjų atliekų kompostavimo, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, uždaryti seną sąvartyną

Elektr÷nų, Trakų, Vilniaus rajonų ir Vilniaus miesto savivaldyb÷se (įrengtos 2 žaliųjų atliekų

kompostavimo aikštel÷s, 9 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštel÷s, uždaryti 2 seni sąvartynai);

• įsigyti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštel÷ms reikalingą įrangą (1

žaliųjų atliekų smulkintuvas, 1 komposto sijotuvas, 1 krautuvas, 1 savivartis, 1 didelių gabaritų atliekų

smulkintuvas).



155

5.5 VAATC įgyvendinamo projekto finansavimo šaltiniai

Bendra projekto vert÷ – 75 325 018 Lt (tinkamos ir netinkamos išlaidos), iš jų tinkamos finansuoti išlaidos

sudarys 62 252 081 Lt, o netinkamos išlaidos – 13 072 937 Lt. Projektą planuojama finansuoti iš Europos

Sąjungos Sanglaudos fondo suteiktos paramos ir bendrojo finansavimo (valstyb÷s biudžeto) l÷šų (skiriant jas

projekto tinkamoms išlaidoms) – 58 438 697 Lt, UAB „VAATC“ ir savivaldybių l÷šų – 16 886 321 Lt (savivaldybių

l÷šos tinkamoms finansuoti išlaidoms – 3 813 384 Lt, UAB „VAATC“ l÷šos netinkamoms finansuoti projekto

išlaidoms (PVM mokesčiui) – 13 072 937 Lt). Paramos intensyvumas tinkamoms projekto išlaidoms, įvertinus

gaunamas grynąsias pajamas, siekia: sąvartynų (šiukšlynų) uždarymui – 100 proc., didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikštelių įrengimui, įrangai – 85 proc. Numatoma projekto trukm÷ – 30 m÷n. (18 m÷n. – darbų

vykdymas, 12 m÷n. – defektų šalinimo laikotarpis). Projekto investicijų pasiskirstymas pagal metus parodytas

5-10 lentel÷je.

5-10 lentel ÷. Projekto investicij ų pasiskirstymas pagal metus, Lt

Eil. Nr. Straipsniai 1 2 3 Viso:

I Visas ilgalaikis turtas (A) 35.895.513 22.702.038 0 58.597.551

1. Senų sąvartynų uždarymo darbai 22.457.665 12.092.589 0 34.550.254

2. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimo darbai

4.110.659 2.213.432 0 6.324.090

3. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimo darbai

9.327.189 5.022.333 0 14.349.522

4. Elektros energijos tinklų įrengimo išlaidos 0 459.880 0 459.880

5. Didelių gabaritų atliekų aikštelių įranga 0 1.300.000 0 1.300.000

6. Žaliųjų atliekų kompostavmo aikštelių įranga

0 1.613.805 0 1.613.805

7. Likutin÷ vert÷ laikotarpio pabaigoje 0 0 0 0

7.1. Pradinių investicijų likutin÷ vert÷ 0 0 0 0

II. Kitos investicijos iki eksploatacijos pradžios (B)

2.870.848 700.526 83.156 3.654.530

1. Bendrosios išlaidos 767.702 413.378 0 1.181.080

2. Projektavimo ir inžinerin÷s paslaugos 1.791.104 215.282 57.023 2.063.409

3. Pirkimų dokumentų parengimas 124.000 0 0 124.000

4. Paraiškos parengimo išlaidos 24.711 0 0 24.711



156

Eil. Nr. Straipsniai 1 2 3 Viso:

5. Projekto administravimas 113.141 49.782 18.103 181.026

6. Projekto viešinimas 50.190 22.084 8.030 80.304

III. Apyvartinio kapitalo pasikeitimai (C) 0 0 0 0

IV. Viso investiciniai kaštai (A+B+C) 38.766.361 23.402.564 83.156 62.252.081

5.5.1 VAATC įgyvendinamo projekto finansavimo šaltiniai

Projekto bendras finansavimo šaltinių l÷šų poreikis sieks 75.325.018 Lt (be PVM). Šį projektą planuojama

finansuoti iš tokių šaltinių:

• Europos Sąjungos Sanglaudos fondo l÷šų – 52.914.269 Lt;

• bendrojo finansavimo (valstyb÷s biudžeto) l÷šų – 5.524.428 Lt;

• pareišk÷jo, UAB „VAATC“, ir savivaldybių l÷šų – 16.886.321 Lt:

• savivaldybių l÷šos tinkamoms finansuoti išlaidoms – 3.813.384 Lt;

• UAB „VAATC“ l÷šos netinkamoms finansuoti projekto išlaidoms (PVM mokesčiui) – 13.072.937 Lt.

5.5.2 VAATC įgyvendinamo projekto veiklos išlaidos

Veiklos išlaidos priskiriamos projektui vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir projekto pajamos, t.y.

skaičiuojamas tik išlaidų padid÷jimas d÷l projekto įgyvendinimo, naujai įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo

ir atliekų kompostavimo aikštelių eksploatavimo, įsigytos naujos įrangos naudojimo. Šio projekto veiklos išlaidas

sudarys:

• darbo užmokesčio su mokesčiais išlaidos;

• kuro išlaidos;

• energetinių išteklių išlaidos (elektros energijos, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų išlaidos).

Veiklos išlaidos per metus sudarys 803.023 Lt. Šios išlaidos bus padengtos, padidinant savartyno “vartų

mokestį”.

5.6 Esamos VAATC finansin ÷s situacijos apibendrinimas


memorandumą (Nr. 2002/LT/16/P/PE/012) d÷l atliekų tvarkymo Vilniaus apskrityje UAB “VAATC“ privalo

uždaryti Kariotiškių sąvartyną. UAB “VAATC“ dalis savartyno uždarymo projekte sudaro 13 200 051 Lt. D÷l to

2008 metais buvo suformuoti atid÷jiniai (joks l÷šų kaupimas sąvartyno uždarymui ankstesniais metais nebuvo



157

vykdomas) ir įmon÷ patyr÷ didžiulį nuostolį. 2009 metais atlikti darbai sudar÷ 5 551 384 Lt ir sumažino min÷tai

sumai atid÷jinius. O likusi dalis – 7 648 667 Lt – 2009 metais perkelti į per vienerius metus mok÷tinas sumas.

D÷l atid÷jinių suformavimo įmon÷s nepaskirstytas nuostolis 2008 metais sudar÷ 17,3 mln. Lt. ir nuosavas

kapitalas tapo neigiamas. Pažym÷tina, kad nuostolis sudar÷ ne d÷l pagrindin÷s įmon÷s veiklos, bet d÷l praeities

aplinkybių.

Šiuo metu pagal patvirtintą priemon÷s VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas” valstyb÷s

projektų sąrašą Nr.01, įmon÷ pradeda įgyvendinti projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas,

kompostavimo aikštelių įrengimas ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“. Projekto

įgyvendinimo metu Vilniaus apskrityje numatoma atlikti tokius darbus:





• įsigyti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštel÷ms reikalingą įrangą (4 vnt.)

Įmon÷ po 2008 metų dirba pelningai:

• 2009 metais gautas 3,2 mln. Lt pelnas;

• per 2010 m. I pusmetį gautas 1,1 mln. Lt pelnas.

Nors formalūs įmon÷s finansin÷s situacijos rodikliai nera geri (neigiamas kapitalas), atsižvelgiant į susidariusios

situacijos priežastį ir paskutinių laikotarpių įmon÷s veiklos finansinius rezultatus, įmon÷ yra paj÷gi įgyvendinti

numatytą projektą.



158

6 PROJEKTO INVESTICIJOS

Apskaičiavus išlaidas projekto alternatyvų (6-1 lentel÷) įrenginiams, pastatams, inžinerin÷ms komunikacijoms,

projekto investicijos (įskatinat visus atliekų tvarkymo sistemos planuojamus įrenginius) yra pateiktos 6-2

lentel÷je.

6-1 lentel ÷. Projekto alternatyv ų sud ÷tis

Alternatyva Sud÷tis Investicija, Lt

I alternatyva Atskiras antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimas, atskiras žaliųjų

atliekų surinkimas ir kompostavimas, individualus kompostavimas, atskiras

bioskaidžios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojimas (biodujų gamyba),

MRF (AŽ išgavimas), deginimas ir šalinimas sąvartyne

581.103.822,00

II alternatyva Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas,

individualus kompostavimas, atskiras bioskaidžios frakcijos surinkimas ir

atskiras apdorojimas (biodujų gamyba), MRF (AŽ) išgavimas), (be DEG) ir

šalinimas

161756200,00

III alternatyva Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas,

MBA su MRF (AŽ išgavimas) su bioskaidžios frakcijos atskyrimu ir biodujų

išgavimu ir likusios frakcijos salinimu sąvartyne (be deginimo)

155000000,00

IV alternatyva Atskiras AŽ surinkimas, atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir kompostavimas,

individualus kompostavimas, ir MBA su MRF (AŽ išgavimas) ir atliekų

paruosimu deginimui (Biodrying to SRF), deginimas, ir šalinimas sąvartyne

613.679.822,00

Investicijos, eksploatacijos kaštai ir tik÷tina finansin÷ nauda yra detalizuota lentel÷se 9 priede.Deginimo

įrenginiams nenumatoma prašyti ES struktūrin÷s paramos. Deginimo įrenginys įvertintas atskirai.

6-2 lentel ÷. Projekto materialin ÷s investicijos

Investicijos (Lt) Įrenginyje tvarkom ų

atliek ų kiekis, t/m Suma

Kompostavimo d ÷ž÷s (76133 būstų vieno ir dviej ų

butų namuose, 1 kg bioskaidži ų atliek ų ir vidutiniškai

0,5 kg žali ųjų atliek ų per dien ą namų ūkiui

41.682,82 10.201.822,00

Bioskaidži ų atliek ų konteineriai, 1475 aikštel ÷se po

vien ą konteiner į 30.000,00 11.800.000,00

Požeminiai konteineriai komunalini ų atliek ų

surinkimui savivaldybi ų centruose, 1800 aikštel ÷se

220.000,00 (kartu su

esamais antžeminiais 7.200.000,00



159

Investicijos (Lt) Įrenginyje tvarkom ų

atliek ų kiekis, t/m Suma

po vien ą 5 m3 konteiner į, (50 proc. Finansavimas) konteineriais)

Virtuv ÷s atliek ų anaerobinio p ūdymo ir bioduj ų

valymo įrenginiai 30.000,00

58.424.000,00 Inžineriniai darbai

5.842.400,00 Inžineriniai tinklai (užaikšteliniai)

2.921.200,00 Pastatai

5.842.400,00 Mechaniniai įrenginiai

35.054.400,00 Elektros įranga, kontrol÷s sistema

8.763.600,00 Atliek ų rūšiavimo (MRF) ir kokyb ÷s kontrol ÷s

įrenginys 220.000,00

42.000.000,00 Inžineriniai darbai


4.200.000,00 Pastatai

4.200.000,00 Mechaniniai įrenginiai

25.200.000,00 Elektros įranga, kontrol÷s sistema

4.200.000,00 Atliek ų deginimo j ÷gain ÷ 250.000,00 450.000.000,00 Inžineriniai darbai


20.000.000,00 Pastatai

60.000.000,00 Mechaniniai įrenginiai (katilas, turbina, dūmų ir nuotekų

valymo įrenginiai) 270.000.000,00

Elektros įranga, kontrol÷s sistema 70.000.000,00

Paslaugos 1.050.000

Projekto administravimas ir vykdymas 428.000

Iš viso: 581.103.822,00



160

7 FINANSINIO PROJEKTO VERTINIMO METODIKA IR PROJEKT O

ALTERNATYVŲ FINANSINö ANALIZö

7.1 Projekto finansin ÷s analiz ÷s esm ÷

Finansiniai skaičiavimai rengiami vadovaujantis Aprašo, skirto paraiškos pagal 2007–2013 m. Sanglaudos

skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis “VP3-3.2-AM-01-V priemon÷s „Atliekų

tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra, sukuriant biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumus“ rengimo

reikalavimais.

Finansin÷ analiz÷ atlikta atsižvelgiant į tai, kad Projektą yra numatoma dalinai finansuoti Europos Sąjungos

struktūrin÷s paramos l÷šomis bei vadovaujantis metodiniais Europos Komisijos ir LR Finansų ministerijos

parengtais dokumentais:

• Regionin÷s politikos Generalinio direktorato paskelbtu „Ekonomin÷s naudos analiz÷s atlikimo metodikos

gair÷s“ vadovu (angl. Guidance On The Methodology For Carrying Out Cost-Benefit Analysis. Working

Document No. 4);

• Regionin÷s politikos Generalinio direktorato parengtu „Investicinių projektų kaštų-naudos analiz÷s gair÷s“

vadovu (2008 m. liepos 16 d., angl. Guide To Cost-Benefit Analysis Of Investment Projects);

• Reglamento Nr. 1083/2006 55 straipsnyje išd÷stytais reikalavimais, vadovaujantis Europos Komisijos

parengtomis „Metodin÷mis rekomendacijomis d÷l Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 55 straipsniu:

pajamas duodantys projektai“ (angl. Guidance note on Art. 55, Council Regulation (EC) 1083/2006:

Revenue Generating Projects),

• Paraiškos formos B dalies pavyzdinio priedo pajamas duodantiems projektams pildymo vadovu.

Visi šie dokumentai kartu toliau vadinami Gair÷mis.

7.1.1 Projekto finansin ÷s analiz ÷s tikslas

Atliekant projekto finansinį vertinimą, naudojamas kaštų-naudos analiz÷s (KNA) metodas, kurio esm÷

atspind÷ta schemoje žemiau, Error! Reference source not found. paveiksle.



161

7-1 pav. Finansin ÷s analiz ÷s strukt ūra

Atliekant skaičiavimus numatomas įgyvendinti projektas vertinamas atskirai nuo kitos įmon÷s veiklos.

Finansin÷s projekto analiz÷s tikslas – parengti projekto pinigų srautų prognozę, siekiant įrodyti finansinį projekto

gyvybingumą ir paskaičiuoti finansinius rodiklius (investicijoms ir kapitalui):

• Finansinę vidinę grąžos normą (FVGN);

• Finansinę grynąją dabartinę vertę (FGDV).

Atliekant finansinę analizę, nustatant Struktūrin÷s paramos dydį, privalo būti atsižvelgta į Grynųjų pajamų

įvertinimą.

7.1.2 DCF metodika

Finansinių rodiklių skaičiavimui naudojama diskontuotų pinigų srautų (angl. Discounted Cash Flows, toliau –

DCF) metodika, apibr÷žta Gair÷se. DCF metodika apibr÷žia tokias finansin÷s analiz÷s prielaidas:

• Naudojamos tik pinigin÷s įplaukos ir išlaidos – nusid÷v÷jimas, rezervai ar kitos apskaitos eilut÷s, kurios

atspindi nepiniginius srautus, yra nevertinamos;

• Pinigų srautai vertinami remiantis inkrementiniu metodu, t.y. nagrin÷jami pinigų srautų pokyčiai lyginant

Projekto įgyvendinimo alternatyvą su alternatyva „Be projekto“;

• Sumuojant (t.y. sudedant arba atimant) pinigų srautus, atsiradusius skirtingais metais, atsižvelgiama į

pinigų laiko vertę. Ateities pinigų srautai yra diskontuojami dabartine verte, naudojant tam tikrą diskonto

normą.



162

7.1.3 Finansin ÷ diskonto norma ir ataskaitinis laikotarpis

Skaičiavimuose naudojama Europos Komisijos rekomenduojama 5 % finansin÷ diskonto norma, kuri realiąja

išraiška naudojama kaip orientacin÷ norma Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos bendrai finansuojamiems

investiciniams projektams.

Projekto investicijų ataskaitinis laikotarpis yra metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų, veiklos išlaidų ir

veiklos pajamų prognoz÷s, skaičius. Šis metų skaičius turi būti nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai naudingą

projekto gyvavimo laikotarpį (sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį). Jei įgyvendinant projektą numatomo

sukurti turto (atskirų turto komponentų) naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, rekomenduojama ataskaitinio

laikotarpio trukmę nustatyti pagal turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį projekto l÷šų, naudingo tarnavimo

laikotarpį.

Vandentiekio, kanalizacijos, vandens nuotekų valymo sistemų bei kitiems aplinkosaugos projektams bendrąja

tvarka rekomenduojama taikyti 30 metų ataskaitinį laikotarpį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių projekto

investicijų realus nusid÷v÷jimo laikas yra 20 metų, skaičiavimuose pasirinktas 24 metų ataskaitinis laikotarpis

(investicinis laikotarpis + 20 metų).

Visi skaičiavimai atlikti naudojant projekto metus, skaičiuojamus nuo Finansavimo ir administravimo sutarties

pasirašymo.

Orientaciniai 1 projekto metų pradžia sutampa su 2011 metų pradžia.

7.1.4 Projekto grup ÷ pagal pajam ų generavim ą/negeneravim ą

Projektas priskiriamas pajamas generuojančių projektų grupei ir d÷l Projekto gaunamas pajamas galima įvertinti

iš anksto. Pajamų prielaidos aprašomos šio dokumento skyriuje „Projekto sąnaudos ir pajamos“ ir yra

įvertinamos skaičiuojant finansinius pinigų srautus.

Projekto ekonomin÷-socialin÷ įtaka įvertinama ekonomin÷je-socialin÷je analiz÷je.

7.1.5 Gyventoj ų mokumo vertinimas

Šis projektas, be kitų reikalavimų, turi tenkinti Finansavimo sąlygų apraše nustatytą mokumo principo

įgyvendinimą (2 priedo 1.2.4 p.). Mokumo vertinimo kriterijai yra detalizuojami Steb÷senos komiteto 2010 m.

vasario 25 d. nutarimo 17.6.2. punkte:

„Įgyvendinus projektą turi būti užtikrinamas atliekų tvarkymo paslaugų įperkamumas t.y. paslaugos kaina

įgyvendinus projektą turi būti ne didesn÷ kaip 1 % vidutinių šeimos pajamų, vertinant visas atliekų tvarkymo

sistemos sąnaudas ir pajamas, įskaitant ir apdorojant atliekas susidarančių produktų ar atliekų realizavimo ir

sutvarkymo kainą“.

Gyventojų mokumo (angl. affordability) analiz÷ yra viena iš finansin÷s analiz÷s sud÷tinių dalių, parodanti ar

nagrin÷jamos projekto alternatyvos yra pasiekiamos gyventojų geb÷jimo mok÷ti už teikiamas paslaugas

prasme. Norint įvertinti gyventojų mokumą, nepakanka nagrin÷ti atskirai tik išlaidas-pajamas, susijusias tik su



163

biologiškai skaidžių komunalinių atliekų infrastruktūros pl÷tra, tačiau reikalinga nagrin÷jamu laikotarpiu

suprognozuoti ir įtraukti visas regionin÷s KA tvarkymo sistemos išlaidas ir pajamas, kurios būtų kiekvienos

alternatyvos atveju. Tokiu principu parengta mokumo analiz÷ taip pat pagrindžia ir „sąnaudų padengimo“

principą, kadangi analiz÷je įvertinamos visos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos ir pajamos, kurias turi

padengti atliekų tur÷tojai.

7.1.6 Projekto finansinio vertinimo etapai ir struk tūra

Projekto įgyvendinimo alternatyvų analiz÷ ir geriausios alternatyvos parinkimas schematiškai apibūdintas 7-2

paveiksle.

7-2 pav. Projekto finansinio vertinimo strukt ūra. Optimalios alternatyvos parinkimas

Alternatyvų vertinimo rezultatas – optimalios alternatyvos parinkimas, gyventojų geb÷jimo mok÷ti įvertinimas,

projekto finansavimo struktūros nustatymas ir finansinių projekto rodiklių paskaičiavimas.

7.2 Finansinis projekto įgyvendinimo alternatyv ų vertinimas

Pagal KNA metodiką finansiniai projekto rezultatai gali būti apskaičiuoti dviem pinigų srautų vertinimo būdais:



164

• Apskaičiuojami bendri VAATC finansinių eilučių1 dydžiai ir pinigų srautai nevykdant Projekto (0

alternatyvos atveju) ir vykdant Projektą (I ir II alternatyvos atvejais). Siekiant įvertinti pinigų srautų pokytį

tik d÷l Projekto įgyvendinimo, įvertinama I ir II alternatyvų įtaka 0 alternatyvai.

• Apskaičiuojama kiek padid÷s ar sumaž÷s finansinių eilučių dydžiai, lyginant alternatyvą „Su Projektu“ ir

„Be Projekto“. Atliekant finansinę analizę vertinamas finansinių eilučių dydžių, pinigų srautų padid÷jimas

ar sumaž÷jimas, t.y. bendras finansinių eilučių dydžių ir pinigų srautų skaičiavimas neatliekamas.

Pažym÷tina, kad tiek pirmuoju, tiek antruoju būdu gaunamas toks pats pokyčio rezultatas. Finansinei analizei

atlikti pasirinktas pirmasis vertinimo būdas:

• Įvertinami 0 alternatyvos finansiniai rezultatai;

• I alternatyvos finansin÷s analiz÷s skaičiavimuose vertinama tik jos finansiniai parametrai (investicijos,

pajamos, sąnaudos, finansavimas), kartu įvertinant šios alternatyvos įtaką 0 alternatyvos (“Be projekto”)

rodikliams (pvz. Sąvartyno eksploatacijos laiko pratęsimas d÷l sumaž÷jusių KA srautų į sąvartyną ir

pan.);

Analogiškai įvertinamos kitos alternatyvos.

Vertinant alternatyvas:

• Įvertinamos bendros investicijų išlaidos visoms alternatyvoms;

• Įvertinamos bendros sąnaudos ir pajamos visoms alternatyvoms;

• Nustatomas trūkstamas finansavimas ir visoms alternatyvoms paskaičiuojamas tarifas, tenkinantis kaštų

padengimo principą;

• Parenkama optimali įgyvendinimui alternatyva. Finansin÷s analiz÷s žingsniai aprašomi detaliau

tolimesniuose šio dokumento skyriuose.

Finansin÷s analiz÷s žingsniai aprašomi detaliau tolimesniuose šio dokumento skyriuose.

7.2.1 0 alternatyvos („Be Projekto“) finansinis įvertinimas

Šioje dalyje aprašomi rezultatai, jei būtų vykdoma dabartin÷ VAATC veikla, nevykdant Projekto.

Skaičiavimuose įvertinami jau prad÷ti įgyvendinti projektai ir jų poveikis įmon÷s veiklos rezultatams bei būtinos

šios alternatyvos investicijos per visą vertinimo laikotarpį.

1 Investicijos, sąnaudos, pajamos, grynosios pajamos



165

7.2.1.1 Pagrindiniai skai čiavim ų principai

Pateikti skaičiavimai yra orientaciniai, paremti sąvartyno veiklos patirties, techninių projektų bei ekspertiniais

vertinimais. Sąvartyno vartų mokestis vertinamas laikotarpiui nuo 1 metų iki projekto pabaigos (24 projekto

metai).

Nustatytas tarifas privalo padengti visas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro sąnaudas, įgyvendinant

atliekų tvarkymo funkcijas apskrityje (įskaitant Kazokiškio sąvartyno uždarymo sąnaudas).

Pasirenkant atliekų šalinimo sąvartyne tarifo nustatymo būdą, yra atsižvelgta į „terš÷jas moka“, „visų sąnaudų

padengimo“ ir „solidarumo“ principus:

• Principas „terš÷jas moka“ teigia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmok÷ti atliekų tur÷tojas ir (arba)

medžiagų ir gaminių, d÷l kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas.

• „Visų sąnaudų padengimo“ principas nustato, kad mok÷jimai už komunalinių atliekų tvarkymą turi

padengti visas tiesiogines ir netiesiogines atliekų tvarkymo sąnaudas, tačiau visos gyventojų išlaidos

komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymui netur÷tų viršyti 1 proc. nuo jų vidutinių (disponuojamų) pajamų.

• „Solidarumo“ principas teigia, kad vienos tonos komunalinių atliekų transportavimo iki sąvartyno išlaidos

turi būti vienodos, nepriklausomai nuo to, kokioje regiono vietoje yra atliekų tur÷tojas.

Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindu imamas „terš÷jas moka“ ir „visų

sąnaudų padengimo“ principų įgyvendinimas. Šie principai užtikrinami, įtraukiant į įmoką už komunalinių atliekų

tvarkymą visas jų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas. Nustatant regioninio sąvartyno tarifą turi būti įvertintos šios

VAATC vykdomų funkcijų sąnaudos:

• regioninio sąvartyno eksploatacija;

• atliekų pri÷mimo ir laikino saugojimo bei kompostavimo aikštelių eksploatacija;

• uždaromų Kariotiškų, rajoninių bei kitų sąvartynų Vilniaus apskrityje priežiūra ir monitoringas;

• investicin÷s bei eksploatacin÷s VAATC numatomų įgyvendinti projektų sąnaudos;

• VAATC veiklos administravimas;

• visuomen÷s informavimas;

• investicijos arba nusid÷v÷jimas;

• palūkanos;

• Kazokiškių sąvartyno (atskirų jo sekcijų) uždarymo sąnaudos (pasibaigus eksploatacijos laikui).

Kitų galimų veiklų (pvz. antrinių žaliavų atskyrimas ir rūšiavimas sąvartyne, biodujų išgavimas ir elektros

gamyba) pajamos ir sąnaudos 0 alternatyvoje neplanuojamos. Jos yra vertinamos pasirenkant kitas projekto

įgyvendinimo alternatyvas.



166

Į sąvartyno tarifą įeinančios sąnaudos gali būti koreguojamos (mažinamos) VAATC gaunamomis pajamomis:

• pajamos už konkurso būdu perduotus eksploatuoti įrenginius;

• pajamos už antrines žaliavas;

• pajamos už elektros energiją, gautą deginant biodujas ar atliekas ir pan.

Vertinant 0 alternatyvą naujų investicinių projektų nenumatoma (išskyrus numatytą naujų sąvartyno sekcijų

įrengimą ir esamų įrenginių technin÷s būkl÷s nuolatinį palaikymą).

Priklausomai nuo to, kaip yra sprendžiami sąvartyno tarifo tolygumo ir investicijų finansavimo klausimai, galima

išskirti keletą sąvartyno tarifo nustatymo metodų:

• tarifo nustatymas pagal buhalterines sąnaudas;

• tarifo nustatymas pagal sąnaudas ir pilną nusid÷v÷jimą;

• vidutinis viso laikotarpio tarifas.

Vidutinis viso laikotarpio tarifas nustatomas pagal prognozuojamo laikotarpio VAATC atliekų tvarkymo

sąnaudas, palūkanas, atid÷jimus sąvartyno uždarymui ir investicijas, įvertinus joms gautą paramą, bet

neatsižvelgiant į nusid÷v÷jimą.

Kadangi kiekvienais metais investicijos gali būti labai skirtingos, pagal šį metodą įvertinamos viso infrastruktūros

gyvavimo laikotarpio sąnaudos ir investicijos, o vidutinis tarifas yra gaunamas visų diskontuotų išlaidų (sąnaudų

ir investicijų) sumą padalinus iš diskontuotų atliekų kiekių sumos. Nustatomas tarifas gali būti šiek tiek

aukštesnis už gautąjį dydį tam, kad būtų užtikrintas pakankamas įrenginio finansavimas ilguoju laikotarpiu

(rizikos sumažinimui nustatytame tarife įtrauktas 5% rizikos neutralizavimo rezervas). Šį metodą

rekomenduojama naudoti kai atliekų tvarkymo sistemos yra mažiau išvystytos, esant numatytoms didel÷ms

investicijoms sistemos veikimui pagerinti. Taikant šį metodą išvengiama žymių metinio atliekų šalinimo tarifo

svyravimų, o tarifas nustatomas tokio lygio, kad generuotų pakankamas įplaukas, reikalingas infrastruktūros

eksploatacijai, ateities investicijoms, taip pat ir sąvartyno uždarymui.

Sąvartyno tarifas nustatomas už 1 t atliekų šalinimą.

0 alternatyvos atveju daroma prielaida, kad nustatytas tarifas išlieka visą vertinimo laikotarpį. Realyb÷je

sąvartyno tarifas tur÷s būti peržiūrimas, atsižvelgiant į sąnaudų, investicijų ir finansavimo poreikio pasikeitimus

ateityje, tačiau šiuo metu preliminarūs skaičiavimai rodo kad dabartinis tarifas pakankamas veiklos vystymui.

Nustačius tarifą įmon÷s gyvybingumas įvertinamas paskaičiuojant pinigų srautus visam vertinimo laikotarpiui.

PS yra teigiamas 0 variantui.



167

7.2.1.2 0 alternatyvos įgyvendintos ir artimiausiu metu numatomos įgyvendinti investicijos ir j ų

finansavimas

7.2.1.2.1 Projekto "Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" pirmo etapo investicijos ir finansavimas (Projektai

įgyvendinti iki 2010 metų)

VAATC panaudodamas paramą ir skolintas l÷šas įgyvendino pirmąjį Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo

Vilniaus apskrityje etapą.

Investicijų ir jų finansavimo apibendrinimas pateikiamas 7-1 lentel÷je.

7-1 lentel ÷. Projekto „Vilniaus apskrities atliek ų tvarkymo sistemos suk ūrimas“ investicijos ir j ų finansavimas (Informacija apie pasirašytas projekto sutartis, skirtas papildomas l ÷šas ir l ÷šų likut į)

Projekto objektas Komisijos

sprendime/

Galimybi ų

studijoje

skirtos

l÷šos

(eurais)

L÷šų pasiskirstymas pagal pasiraš ytas sutartis (eurais)

Bendra

sutarties

vert ÷

Sanglaudos

fondo l ÷šų

dalis

Valstyb ÷s

biudžeto ir

UAB

„VAATC“

l÷šų dalis

Netinkamos

išlaidos

(viršijan čios

finansin į

memorandu

mą) *

Techninio projekto ir

konkursin÷s dokumentacijos

rengimas

1.128.000,00 808.000,00 404.000,00 404.000,00 -

Privažiavimo kelio prie

Vilniaus apskrities regioninio

komunalinių atliekų sąvartyno

projektavimas

159.536,45 79.768,22 79.768,23 -

Vilniaus apskrities regioninio

sąvartyno įrengimas

Kazokiškių seniūnijoje

8.031.000,00 7.955.482,75 3.977.741,37 3.977.741,38 -

Vietinių filtrato valymo

įrenginių įrengimas Vilniaus

apskrities regioniniame

komunalinių atliekų sąvartyne

911.321,60 455.660,80 455.660,80 -

Vilniaus apskrities mažųjų

sąvartynų rekultivacija ir

atliekų pri÷mimo punktų

įrengimas

4.385.730,00 5.229.866,19 712.000,00 712.000,00 3.805.866,17

Karijotiškių sąvartyno 5.403.000,00 8.439.402,41 4.219.701,20 4.219.701,21 -



168

Projekto objektas Komisijos

sprendime/

Galimybi ų

studijoje

skirtos

l÷šos

(eurais)

L÷šų pasiskirstymas pagal pasiraš ytas sutartis (eurais)

Bendra

sutarties

vert ÷

Sanglaudos

fondo l ÷šų

dalis

Valstyb ÷s

biudžeto ir

UAB

„VAATC“

l÷šų dalis

Netinkamos

išlaidos

(viršijan čios

finansin į

memorandu

mą) *

uždarymas

Vilniaus apskrities atliekų

tvarkymo sistemos sukūrimo

technin÷ priežiūra

697.000,00 645.000,00 322.500,00 322.500,00 -

Karijotiškių sąvartyno

uždarymo ir vienos didelių

gabaritų atliekų aikštel÷s

įrengimo technin÷ priežiūra

25.023,17 12.511,59 12.511,58 -

Technin÷ pagalba UAB

„VAATC“

464.000,00 367.418,99 183.709,50 183.709,49 -

Atliekų pri÷mimo aikštel÷s

įrengimas (1 aikštel÷)

821.270,00 194.814,63 97.407,32 97.407,31 -

Iš viso 20.930.000,0

0

24.735.866,1

7

10.465.000,0

0

10.465.000,0

0

3.805.866,17

* - l÷šas skyr÷ valstyb÷s biudžetas.

Projekto įgyvendinimui yra gauta banko paskola. 7-2 lentel÷je pateiktos paskolos sąlygos. Kadangi LIBOR yra

kintamas ir sunkiai prognozuojamas dydis, palūkanų norma skaičiavimuose vertinama 5%.

7-2 lentel ÷. Gautos banko paskolos s ąlygos

Paskolos suma 20.441.374

Padengimo terminas metais (nuo dengimo pradžios) 12

Mok÷jimų skaičius per metus 4

Palūkanų norma 5,00%

Paskolos gavimo pradžia (2006.08.04) 2006 m. III ketv.

Palūkanų mok÷jimo atid÷jimas (2008.12.31) 2008 m. IV ketv.

Palūkanų pirmas mok÷jimo (atid÷jimas - 2 metai) 2008 m. III ketv.

Paskolos grąžinimo pradžia (2009.09.31) 2009 m. III ketv.

Paskolos grąžinimo pabaiga 2021 m. I ketv.

Paskola grąžinama kas ketvirtį lygiomis dalimis nuo 2009 metų III ketv., palūkanos mokamos kas ketvirtį nuo

likusios paskolos dalies. Paskolos grąžinimas tur÷s įtaką visų alternatyvų pinigų srautams ir tarifo dydžiui.



169

7.2.1.2.2 Projekto "Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas" antro etapo investicijos ir finansavimas

UAB „VAATC“ projektas „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas ir

didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“, įgyvendinamas pagal priemonę VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų

tvarkymo sistemos sukūrimas”.

Šio projekto tikslas – sukurti ir pl÷sti šiuolaikišką ES aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo

sistemą Vilniaus apskrityje.

Projekto įgyvendinimo metu Vilniaus apskrityje numatoma atlikti tokius darbus:





• įsigyti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštel÷ms reikalingą įrangą (4 vnt.).

7-3 lentel ÷. Projekto investicijos ir finansavimas, t ūkst. Lt

Investicijos 2011 2012 Iš viso

Projekto pagal VP3-3.2-AM-01-V "Atliekų

tvarkymo sistemos sukūrimas"

įgyvendinimas

38.766 23.486 62.252

Finansavimas 2011 2012 Iš v iso

Sanglaudos fondo ir LR Vyriausyb÷s

subsidijos

38.766 19.673 58.439

Savivaldybių subsidijos 3.813 3.813

Investicijos v÷lesniais metais (naujų sekcijų įrengimas, sąvartyno uždarymas bei bendrosios VAATC

investicijos) bus finansuojamos iš įmon÷s veiklos (tarifo) arba paskolų (tais laikotarpiais kai truks grynųjų

pinigų).

7.2.1.2.3 Kazokiškių sąvartyno pl÷tra (B-F sekcijų įrengimas)

7-4 lentel÷je apibūdintos investicijos, reikalingos Kazokiškių sąvartyno pl÷trai (B-F sekcijų įrengimas) ir atskirų

sekcijų paj÷gumai, planuojamas sekcijų tarnavimo laikas2 ir jų uždarymo kaštai.

2 Planuojamas panaudojimas pateikiamas 0 alternatyvai. Įgyvendinant kitas alternatyvas, sąvartyno tarnavimo laikas prailg÷s, kadangi KA srautai į sąvartyną sumaž÷s d÷l kitokio KA apdirbimo.



170

7-4 lentel ÷. V÷lesni ų investicij ų į Kazokiški ų sąvartyn ą apibūdinimas ir s ąvartyno uždarymo kaštai

Kazokiški ų sąvar tynų uždarymas

ir rekultyvavimas (l ÷šų

kaupimas)

Bendras

paj÷gumas, m3

(tūris)

Bendras

paj÷gumas, t.

(svoris)

Investicijos,

Lt

Uždarymo ir

rekult. kaštai,

Lt

A sekcija 1.200.000 1.200.000 0 5410887

B sekcija 1.800.000 1.800.000 13923729 8116331

C sekcija 2.200.000 2.200.000 6150832 9919960

D sekcija 2.000.000 2.000.000 13762944 9018145

E sekcija 1.000.000 1.000.000 7733205 4509073

F sekcija 500.000 500.000 3816501 2254536

Iš viso 8.700.000 8.700.000 45.387.211 39.228.932

Būsimos naujų sekcijų įsisavinimo investicijos bus finansuojamos iš tarifo. Trūkstant apyvartinių l÷šų įmon÷

tur÷s skolintis l÷šas. Sąvartyno B sekcijos įrengimo investicijos reikalingos 2011 metais. Šių investicijų

finansavimas didžiąja dalimi bus vykdomas iš banko paskolos (7-5 lentel÷).

7-5 lentel ÷. Sąvartyno B sekcijos įrengimo investicij ų finansavimas

Investicijos 2011

Sąvartyno B sekcijos įrengimas 13.924

Finansavimas 2011

Banko paskola 12.000

Nuosavos l÷šos 1.924

Sąvartyno B sekcija turi būti įrengta iki 2012 metų pradžios. Numatoma, kad įmon÷ projekto įgyvendinimui

paims 12 mln. Lt paskolą. Likusias l÷šas padengs iš nuosavų resursų. Paskolos sąlygos pateikiamos toliau:

Paskolos suma 12.000.000

Paskolos terminas (metai) 10

Padengimo terminas metais (nuo grąžinimo pradžios) 9

Mok÷jimų skaičius per metus 4

Palūkanų norma 5,00%

Paskolos gavimo pradžia 2011 m. I ketv.

Paskolos grąžinimo pradžia 2012 m. I ketv.

Paskolos grąžinimo pabaiga 2020 m. IV ketv.



171

0 alternatyvoje nuo 2011 metų kiekvienais metais numatytos investicijos į įmon÷s veiklos infrastruktūrą – 500

tūkst. Lt kasmet.

7.2.1.3 0 alternatyvos investicij ų ir sąnaudų apibendrinimas

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos veiklos numatomos atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo

planuose numatytas priemones.

Skaičiavimuose naudojamos prielaidos:

• Kaip baz÷ skaičiavimuose imami 2009 m. VAATC veiklos finansiniai rezultatai.

• Sąnaudos prognoz÷se remiasi VAATC veiklos istoriniais rezultatais, veiklos tęstinumo vertinimu bei

papildomų veiklų ir sąnaudų (pvz. projekto „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas,

kompostavimo aikštelių įrengimas ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“ sąnaudų

įvertinimas Paraiškoje) įvertinimu.

• 10 priedo 1 lentel÷je pateikiama visų investicijų (įskaitant naujų sąvartyno sekcijų įrengimo ir jų uždarymo)

išd÷stymas laike.

• Sąvartyno paj÷gumai yra pakankami projekto vertinimo laikotarpiui, tačiau per jį sąvartynas užsipildo

pilnai.

• Sistemos sąnaudos, reikalingos sistemos veiklos užtikrinimui, įvertintos 10 priedo 2 lentel÷je.

7.2.1.4 0 alternatyvos tarifas ir pajamos

Nustatant vidutinį tarifą naudojami principai (10 priedo 3 lentel÷):

• Sąnaudos, įvertintos pagal įmon÷s veiklos rezultatus ir atsižvelgiant į būsimą pl÷trą, naudojamos kaip

pagrindas tarifo nustatymui.

• Nustatant vidutinį tarifą, siekiant išvengti galimos sąnaudų ir investicijų neteisingo nustatymo ir verslo

rizikos, įtrauktas 5% rizikos neutralizavimo rezervas.

• Nustatant tarifą į jį įtraukiamos numatytos būsimos investicijos (naujų sąvartyno sekcijų įrengimas, jų

uždarymo kaštai bei kitos sistemos palaikymo investicijos), tačiau neįtraukimas nusid÷v÷jimas.

• Taip pat įtraukiamas jau turimos paskolos grąžinimas.

• Kadangi kiekvienais metais investicijos gali būti labai skirtingos, pagal šį metodą įvertinamos viso

infrastruktūros gyvavimo laikotarpio sąnaudos ir investicijos, o vidutinis tarifas yra gaunamas visų

diskontuotų išlaidų (sąnaudų ir investicijų) sumą padalinus iš diskontuotų atliekų kiekių sumos (taikoma

5% diskonto norma).

Šiuo metodu nustatytas vidutinis tarifas n÷ra didesnis už dabar patvirtintą tarifą, tod÷l skaičiavimuose 10 priedo

3 lentel÷je naudojamas esamas tarifas - 42,8 Lt/toną (be PVM), kuris užtikrina įmon÷s finansinį gyvybingumą.



172

7.2.1.5 0 alternatyvos pinig ų srautai 1-4 metais ir galimyb ÷ iš jų finansuoti pal ūkanų mok÷jim ą

numatytoms projekto alternatyvoms

0 alternatyvoje pinigų srautas atsižvelgiant į tai, kad jau yra kaupiami atid÷jiniai sąvartyno uždarymui yra

teigiamas 1-4 projekto metais.

7-6 lentel ÷. 0 alternatyvos pinig ų srautas 1-4 projekto metais

Pinig ų srautas/Metai 1 2 3 4

Visas finansavimas 50.766,0 23.486,0 0,0 0,0

Visos įplaukos 14.032,3 14.147,1 14.429,3 14.720,0

Viso s įplaukos 64.798,3 37.633,1 14.429,3 14.720,0

Visos veiklos išlaidos 6.777,1 7.348,9 7.922,2 8.115,2

Investiciniai kaštai be likutin÷s vert÷s 54.993,4 23.986,0 500,0 500,0

Palūkanos 1.148,9 1.063,7 978,6 893,4

Paskolų grąžinimas 1.703,4 3.036,8 3.036,8 3.036,8

Mokesčiai 0,0 0,0 0,0 0,0

Visos išlaidos 64.622,8 35.435,4 12.437,5 12.545,4

Grynųjų pinig ų srautas 175,5 2.197,7 1.991,7 2.174,6

Akumuliuotas gryn ųjų pinig ų srautas 1.175,5 3.373,1 5.364,8 7.539,4

Vertinant projekto alternatyvas, pajamos jose atsiras tik nuo 4 projekto metų. Tod÷l yra racionalu laikinai

panaudoti atid÷jinių l÷šas projekto palūkanų padengimui 1-3 metais. 1-3 projekto metų palūkanos bus įtrauktos į

pasirinktos projekto alternatyvos sąnaudas ir v÷lesniais metais iš VAATC pagrindin÷s veiklos “pasiskolintos”

l÷šos bus grąžintos į atid÷jinių sąvartyno uždarymui kaupimo fondą.

7.2.2 Projekto alternatyv ų finansinis įvertinimas

7.2.2.1 Finansin ÷s analiz ÷s strukt ūra

Finansiškai vertinant Projekto alternatyvas, atliekami šie žingsniai:

1. Pirmiausia įvertinamos ir apibr÷žiamos Projekto įgyvendinimui reikalingos investicijos, jų išskaidymas

pagal metus (I ir IV alternatyvoms) bei reinvesticijų poreikis per visą vertinimo laikotarpį. Taip pat

įvertinama visų projekto alternatyvų įtaka 0 alternatyvos investicijoms (pvz. sumaž÷jus KA srautams į

sąvartyną, prailg÷ja jo eksploatacijos laikas, o tuo pačiu ir investicin÷s sąvartyno įrengimo ir uždarymo

sąnaudos, priskiriamos atskiriems metams).

2. Antru žingsniu įvertinamos ir apskaičiuojamos kiekvienos Projekto alternatyvos sąnaudos ir veiklos

pajamos:

a. Įvertinamos sąnaudos atsirandančios d÷l naujų technologijų įdiegimo;

b. Įvertinama projekto alternatyvų įtaka 0 alternatyvos sąnaudoms (pvz. sumaž÷jus KA srautams į

sąvartyną, sumaž÷s ir sąvartyno eksploatacin÷s sąnaudos per metus),



173

3. Įvertinus projekto alternatyvų investicijas, sąnaudas ir pajamas (be tarifo), nustatomas pinigų trūkumas,

kuris, vadovaujantis kaštų padengimo principu, turi būti padengtas iš tarifo ir ES Struktūrin÷s paramos,

4. Nustačius visų alternatyvų pinigų trūkumą, įvertinami kiekvienos alternatyvos vienos tonos KA

sutvarkymo kaštai (ang. DUC (discounted unit costs per ton input)):

• Vertinant tarifą naudojama bendras surenkamo KA srauto dydis 4-24 metais (ang. “gate fee”).

5. Geriausia finansiniu aspektu alternatyva yra ta, kurios 1 tonos sutvarkymo kaštai yra mažiausi.

6. Pasirenkama alternatyva turi tenkinti gyventojų geb÷jimo mok÷ti principą.

7.2.2.2 Investicijos

Šiame skyriuje pateikiami projekto investicijų dydžiai. Investicijos aprašomos Projekto vykdymo alternatyvų

atveju (0 alternatyvos atveju investicijos apibūdintos anksčiau – jos būdingos visoms alternatyvoms).

Investicijų į ilgalaikį turtą sud÷tis skirtingoms alternatyvoms pateikta 11 priede. Šiame priede pateiktas investicijų

pasikeitimas susideda iš trijų dedamųjų:

• Numatytų analizuojamos projekto alternatyvos investicijų,

• Naujų sąvartyno sekcijų įrengimo investicijų pasikeitimo inkrementinio įvertinimo: lyginami šių investicijų

dydžiai įgyvendinus ir neįgyvendinus projekto. Akivaizdu, kad sumaž÷jus atliekų, šalinamų sąvartyne

kiekiui, projekto alternatyvų atveju investicijos į naujas sekcijas numatomos v÷liau (tuo metu, kai

užpildomi įrengti sąvartyno paj÷gumai),

• Atid÷jimai sąvartyno uždarymui. Kadangi ženkliai prailg÷s sąvartyno eksploatavimo laikas, l÷šų reikalingų

sąvartyno uždarimui sukaipimas išsitęs, tod÷l nuo 5 metų numatomas inkrementinis atid÷jimų

sumaž÷jimas, atsižvelgiant į sąvartyno eksploatavimo laiko prailg÷jimą.

Finansiniuose skaičiavimuose prie šių investicijų prid÷tos su projekto įgyvendinimu siejamos “minkštosios”

investicijos (12 priedas), kurios skirtos:

• Projekto įgyvendinimo techninei priežiūrai ir kokyb÷s monitoringui,

• PAV parengimui,

• Projekto administravimui,

• Projekto viešinimui,

• Kitoms nenumatytoms išlaidoms.

Žemiau pateikiamas I ir IV alternatyvų įgyvendinimui reikalingų investicijų (per 1-3 metus) bei reinvesticijų (per

4-24 metus) poreikis bei investicijų likutin÷ vert÷ (7-7 lentel÷). Investicijos pateikiamos be PVM. Kadangi VAATC

yra PVM mok÷tojas ir parduodamas paslaugas gali susigrąžinti Projekto metu sumok÷tą PVM. PVM n÷ra

tinkamos Projekto išlaidos.



174

7-7 lentel ÷. Projekto įgyvendinimo investicij ų į ilgalaik į turt ą poreikis skirtingoms alternatyvoms, t ūkst. Lt

Prielaidos Mato vnt. I alternatyva IV alternatyva

Bendros investicijos tūkst. Lt 131.103,8 163.679,8

Reikalingos reinvesticijos 4-24 projekto metais tūkst. Lt 99.499,0 118.202,0

Pateiktoje lentel÷je n÷ra įtrauktos deginimo įrenginio (I ir IV alternatyvos) investicijos, kadangi joms

nenumatoma prašyti ES struktūrin÷s paramos ir jos n÷ra įtraukiamos į projekto investicijas. Deginimo įrenginys

įvertintas atskirai.

Deginimo įrenginio veiklos pagrindin÷s charakteristikos pateiktos 7-8 lentel÷je:

7-8 lentel ÷. Deginimo įrenginio veiklos pagrindin ÷s charakteristikos

Deginimo įrenginio veikla (I

alternatyva)

Mato vnt. 1 5 10 20 24

Deginimui perduodamų atliekų kiekis

(arba SRF)

tonos 0,0 171753,4 178215,4 186334,4 190599,3

Iš kitų šaltinių tiekiama žaliava

deginimui (WWTP)

tonos 0,0 78246,6 71784,6 63665,6 59400,7

Sąvartyne šalinamų pelenų kiekis tonos 0,0 62500,0 62500,0 62500,0 62500,0

Pavojingų atliekų atidavimas

tvarkytojams

tonos 0,0 7500,0 7500,0 7500,0 7500,0

Bendras deginamu atlieku kiekis maks tonos 0,0 250000,0 250000,0 250000,0 250000,0

Į sąvartyn ą patenkan čių atliek ų

dalis, lyginant su sutvarkytomis KA

proc. NA 28,0% 28,0% 28,0% 28,0%

Išlaidos 1 5 10 20 24

Darbo užmokestis ir soc. draudimas tūkst. Lt 0,0 2.400,0 2.400,0 2.400,0 2.400,0

Vidutinis darbuotojų skaičius vnt. 0 40 40 40 40

Vidutinis DU ir soc. draudimas Lt/metus 60.000 60.000 60.000 60.000 60.000

El. Energija tūkst. Lt 0,0 7.629,6 7.629,6 7.629,6 7.629,6

El. energijos sunaudojimas MWh 0,0 19.074,0 19.074,0 19.074,0 19.074,0

El. energijos kaina Lt/MWh 400,0 400,0 400,0 400,0 400,0

Pelenų šalinimas s ąvartyne tūkst. Lt 0,0 2.675,0 2.675,0 2.675,0 2.675,0

Kaina Lt/tona 0,0 42,8 42,8 42,8 42,8

Pavojing ų atliek ų atidavimas

tvarkytojams

tūkst. Lt 0,0 11.250,0 11.250,0 11.250,0 11.250,0

Kiekis tonos 0,0 7.500,0 7.500,0 7.500,0 7.500,0



175

Deginimo įrenginio veikla (I

alternatyva)

Mato vnt. 1 5 10 20 24

Kaina Lt/tona 1.500,0 1.500,0 1.500,0 1.500,0 1.500,0

Chemin ÷s medžiagos ir kiti resursai tūkst. Lt 0,0 3.000,0 3.000,0 3.000,0 3.000,0

Techninis aptarnavimas ir prieži ūra tūkst. Lt 0,0 13.000,0 13.000,0 13.000,0 13.000,0

Tiesiogin ÷s sąnaudos iš viso tūkst. Lt 0,0 39.954,6 39.954,6 39.954,6 39.954,6

Sąnaudos iš viso (be n usid ÷v÷jimo) tūkst. Lt 0,0 39.954,6 39.954,6 39.954,6 39.954,6

Pajamos 1 5 10 20 24

Elektros energijos pardavimas

Kiekis MWh 0 128000 128000 128000 128000

Kaina Lt/MWh 210,00 210,00 210,00 210,00 210,00

Pardavimo pajamos tūkst. Lt 0,0 26.880,0 26.880,0 26.880,0 26.880,0

Šilumin÷s energijos pardavimas

Kiekis MWh 0 440000 440000 440000 440000

Kaina Lt/MWh 94,50 94,50 94,50 94,50 94,50

Pardavimo pajamos tūkst . Lt 0,0 41.580,0 41.580,0 41.580,0 41.580,0

KA pri÷mimo deginimui tarifas

Kiekis tūkst. t. 0 250000 250000 250000 250000

Kaina Lt/t. 110,00 110,00 110,00 110,00 110,00

Pajamos tūkst. Lt 0,0 27.500,0 27.500,0 27.500,0 27.500,0

Pajamos iš viso tūkst. Lt 0,0 95.960,0 95.960,0 95.960,0 95.960,0

Investicijos tūkst. Lt 22.500,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Pinig ų srautas iš veiklos tūkst. Lt -22.500,0 56.005,4 56.005,4 56.005,4 56.005,4

FGDV 8.164,91

FVGN 5,22%

Diskonto norma 5,00%

Deginimo įrenginys yra atsiperkantis projektas, jeigu:

• Užtikrinamas atliekų tiekimas į įrenginį,

• Užtikrinamas pagamintos šilumos ir elektros energijos supirkimas už numatytas kainas,

• KA pridavimo į deginimo įrenginį kaina – 110 Lt/toną.

Didžioji dalis investicijų bus įdiegtos koncesijos būdu, kuris detaliai pagrįstas teisin÷je GS dalyje. Investicijų

pasiskirstymas, pagal privatais kapitalo dalyvavimo būdą, pateikiamas 7-9 lentel÷je.

7-9 lentel ÷. Investicij ų įdiegimo b ūdai, numatyti projekto įgyvendinime

Investicijos I alternatyva IV alternatyva



176

Investicijos I alternatyva IV alternatyva

Kompostavimo d÷ž÷s VAATC VAATC

Bioskaidžių virtuv÷s atliekų surinkimas tik Vilniaus mieste,

1475 aikštel÷se po vieną konteinerį

VPP

Požeminiai konteineriai komunalinių atliekų surinkimui

savivaldybių centruose

VPP

Virtuv÷s atliekų anaerobinio pūdymo ir biodujų valymo

įrenginiai

VPP

Atliekų rūšiavimo (MRF) ir kokyb÷s kontrol÷s įrenginys VPP VPP

MBA įrenginys su SRF gamyba VPP

Atliekų deginimo įrenginys3 VPP VPP

Paaiškinimai: VAATC – investicijas įgyvendina VAATC savarankiškai, VPP – investicijas įgyvendina VAATC

kartu su privačiu investuotoju, pagal koncesijos sutartį, Privati investicija – galima privati investicija, nesiejams

su VAATC veikla.

7.2.2.3 Projekto s ąnaudos ir pajamos

Atlikus investicijų poreikio įvertinimą, kitas žingsnis yra įvertinti d÷l Projekto atsirandančius pinigų srautus:

papildomas sąnaudas, sąnaudų sutaupymus, gaunamas ar prarandamas pajamas.

Šis skyrius susideda iš trijų dalių:

• Sąnaudos. Šioje dalyje aprašomi ir pateikiami alternatyvų sąnaudų skaičiavimuose naudojami įvesties

parametrai, prielaidos bei įvertinami d÷l Projekto įgyvendinimo pasikeičiantys sąnaudų dydžiai.

• Pajamos. Šioje dalyje aprašomi ir pateikiami alternatyvos pajamų skaičiavimuose naudojami įvesties

parametrai, prielaidos bei įvertinami d÷l Projekto įgyvendinimo pasikeičiantys pajamų dydžiai.

• Grynosios pajamos. Šioje dalyje aprašomas grynųjų pajamų skaičiavimo algoritmas ir pateikiami grynųjų

pajamų rezultatai pagal nagrin÷jamas Projekto įgyvendinimo alternatyvas.

Pažym÷tina, kad sąnaudos VPP projektuose priskiriamos koncesininkui (privačiai įmonei laim÷jusiai koncesijos

konkursą). Pajamos, siejamos su atskirų įrenginių eksploatavimu (pvz. Pajamos iš antrinių žaliavų pardavimo)

priskiriamos koncesininkams, o Tarifo pajamos pasidalina visiems sistemos dalyviams – VAATC ir

koncesininkams.

5 LR Finansų ministerija.



177

7.2.2.3.1 Sąnaudos

D÷l Projekto įgyvendinimo atsiranda papildomos arba kinta tokios sąnaudų grup÷s:

• Reinvesticijos (S1) – įsigyjamų investicijų atnaujinimas per visą vertinimo laikotarpį. Reinvesticijos KNA

metode vertinamos kaip sąnaudos, nors buhalteriškai jos priskiriamos ilgalaikiam turtui. Vertinant

finansinius rodiklius reinvesticijų likutin÷ vert÷ atsispindi jų skaičiavime.

• Sukuriamos infrastruktūros palaikymo sąnaudos (S2), atsirandančios d÷l Projekto įgyvendinimo,

• Projekto įtaka dabartinių VAATC sąnaudų sumaž÷jimui/padid÷jimui d÷l projekto įgyvendinimo (S3) (pvz.

maž÷jant KA kiekiui, patenkančiam į sąvartyną, išaugs 1 tonos KA tvarkymo sąnaudos, nors bendros

sąvartyno sąnaudos sumaž÷s).

Siekiant aiškiai suprasti sąnaudų skaičiavimus, bus aprašyti jiems atlikti reikalingi įvesties parametrai ir

prielaidos, skaičiavimai ir bendri sąnaudų rezultatai pagal sąnaudų grupes ir nagrin÷jamas alternatyvas.

7.2.2.3.1.1 Reinvesticijos (S1)

Įsigyta technin÷ įranga per tam tikrą laikotarpį nusid÷vi ir po šio laikotarpio, siekiant užtikrinti įdiegtos sistemos

tinkamą veikimą, bus reikalingos atlikti reinvesticijos į techninę įrangą.

Naudingo tarnavimo laikotarpis: remiantis bendra technin÷s įrangos eksploatavimo praktika, daroma prielaida,

kad technin÷s įrangos, reikalingos Projekto įgyvendinimui, naudingo tarnavimo laikotarpis yra:

• Statybos darbams - 20 metų;

• Mechaniniams įrengimams, konteineriams – 10 metų;

• Elektros įrangai, kontrol÷s sistemoms - 7 metai.

Ši trukm÷ yra faktinis (ne apskaitinis) įrangos naudingo tarnavimo laikotarpis.

Reinvesticijos skirtingoms alternatyvoms pateiktos 11 priede. Kadangi statybin÷ investicijų dalis tarnauja 20

metų, pasirinktas 24 metų projketo vertinimo laikotarpis. Projekto viduryje, nusid÷v÷jus mechaninei investicijų

daliai, ji bus atnaujinta, panaudojant nuosavą ir skolintą kapitalą. Paskolų grąžinimas padengiamas iš veiklos ir

tarifo, užtikrinančio projekto gyvybingumą.

7.2.2.3.1.2 Sukuriamos infrastruktūros palaikymo sąnaudos (S2)

Įgyvendinus Projektą, sukurta infrastruktūra nuolat reikalaus išlaidų, kurios leis užtikrinti nenutrūkstamą, saugų ir

patikimą infrastruktūros (įrangos) veikimą.

Pagrindin÷s sąnaudų grup÷s:

• Darbo užmokestis (DU) ir su juo siejami mokesčiai – vidutiniškai 60000 Lt/metus darbuotojui,

• Elektros energijos sąnaudos; nustatomos pagal įrengimų poreikius el. energijai ir el. energijos kainą – 40

ct./kWh,



178

• Medžiagos ir žaliavos reikalingos technologiniame procese, pakavimo medžiagos, (vertinamos pagal

pasirinktus technologinius procesus),

• Technin÷ įrenginių priežiūra, eksploatacin÷s išlaidos ir remontas – 3-4% nuo įrengimų vert÷s per metus,

• KA perdavimo į deginimo įrenginį išlaidos – 110 Lt/t.

Sąnaudos įvertintos kiekvienam įrenginiui. Sąnaudų detalizacija kiekvienai alternatyvai pateikta 13 priede.

7.2.2.3.1.3 Sąvartyno sąnaudų pokytis d÷l projekto (S3)

Sąvartyno sąnaudų pokytis d÷l projekto vertinamas išskiriant:

• DU pokyčius sumaž÷jus KA srautams į sąvartyną – vertinama, kad tiesioginiai sąvartyno DU kaštai

maž÷s dvigubai mažiau nei atliekų srautas į sąvartyną,

• Tiesioginių sąnaudų sumaž÷jimą d÷l KA srautų sumaž÷jimo – šios sąnaudos (el. energija, kuras,

medžiagos, filtrato tvarkymas) maž÷s proporcingai atliekų srauto į sąvartyną maž÷jimui,

• Sąvartyno eksploatacijos laiko prailg÷jimą ir su tuos susijusių investicinių sąnaudų ir atid÷jimų sumų

sąvartyno uždarymui pokyčių įvertinimą:

o Investicijos į sąvartyno naujų sekcijų atidarymą įvertintos inkrementiniu būdu (nustatant

skirtumą tarp vertinamos alternatyvos ir alternatyvos “Be projekto”,

o Atid÷jimų sumos nuo 5 projekto metų perskaičiuojamos atsižvelgiant į sąvartyno eksploatacijos

laiko prailg÷jimą (kaip sutaupymai vertinamas skirtumas nuo tarp vertinamos alternatyvos ir

alternatyvos “Be projekto”).

Sąvartyno sąnaudų pokytis kiekvienai alternatyvai pateiktas 11 priede.

7.2.2.3.2 Pajamos

Pajamos I ir IV alternatyvoje gaunamos iš antrinių žaliavų pardavimo, I alternatyvoje papildomai gaunamos

pajamos iš biodujų pardavimo.

Pajamų detalizacija kiekvienai alternatyvai pateikta 13 priede. Projekto išlaidų, pajamų, reinvesticijų ir jų

likutin÷s vert÷s pagrindimas pateiktas 7-10 ir 7-11 lentel÷je.

7-10 lentel ÷. Projekto išlaid ų, pajamų ir reinvesticij ų pagrindimas I alternatyvai

Projekto veiklos išlaidos Veiklos išlaid ų apimties ir priskyr imo projektui pagrindimas



179


Reinvesticijos Numatyta, kad statybos darbai ir inžinerin÷s konstrukcijos nusid÷v÷s per 20 metų,

mechaniniai įrenginiai, atliekų surinkimo konteineriai - per 10 metų, elektros įranga

ir kontrol÷s sistemos - per 7 metus. Atsižvelgiant į šiuos realius nusid÷v÷jimo

laikus, numatomos reinvesticijos projekto eigoje, kurios, vadovaujantis KNA

metodika, atsispindi projekto išlaidose.

Darbo užmokestis (įeina į

atskiras išlaidų eilutes,

susietas su atskirais

įrenginiais)

Numatoma, kad įgyvendinus projektą pastatytuose įrenginiuose dirbs iš viso 99

darbuotojai: 24 žmon÷s virtuv÷s atliekų anaerobinio pūdymo ir biodujų valymo

įrenginyje, 35 - MRF ir 40 - deginimo įrenginyje. Kadangi deginimo įrenginio

statyba numatyta atskirai nuo teikiamo projekto, projektui galima priskirti 59 naujas

darbo vietas. Darbo užmokestis kartu su visais mokesčiais numatytas 60 tūkst. Lt

vienam darbuotojui per metus. DU realus kitimas nenumatomas. DU išlaidos

atsispindi atskirose išlaidų eilut÷se, susietose su atskirais įrenginiais.

Kompostavimo d÷ž÷s,

komunalinių atliekų

konteineriai savivaldybių

centruose

Šie konteineriai bus nupirkti ir išdalinti gyventojams bei KA surink÷jams. Jų

eksploatavimu rūpinsis konteinerių naudotojai ir Pareišk÷jas jokių sąnaudų d÷l to

netur÷s.

Virtuv÷s atliekų

anaerobinio pūdymo ir

biodujų valymo įrenginių

išlaidos

Šio įrenginio išlaidos susideda iš 24 darbuotojų DU, elektros energijos sąnaudų:

anaeribinių pūdymo įrenginių galingumas - 300 kW, papildomai 1 Nm3 dujų

išskyrimui bus sunaudota 0,25 kWh elektros energijos, darbo laikas - 8760

val./metus, el. energijos kaina - 0,4 Lt kWh, techninio aptarnavimo ir priežiūros

sąnaudos - 3 proc. nuo investicijų vert÷s per metus, išlaidos chemin÷ms

medžiagoms bei kitos įrenginio eksploatavimo sąnaudos (įvertinant įrenginio

paj÷gumus ir KA srautus) - 700 tūkst. Lt per metus, digestato tvarkymo išlaidos –

75 Lt/tonai susidariusio digestato. Bendros išlaidos per metus, įrenginiui dirbant

pilnu paj÷gumu būtų 11131,2 tūkst. Lt.

Bioskaidžių KA surinkimas

ir pridavimas į anaerobinį

pūdymo įrenginį

Vertinama, kad bioskaidžių atliekų surinkimo ir transportavimo į anaerobinio

pūdymo įrenginį kaštai sudarys 115 Lt/tonai. Surinkimo išlaidos tiesiogiai priklauso

nuo surenkamų bioskaidžių atliekų kiekio.

MRF MRF dirbs 35 žmon÷s, per metus bus sunaudojama 8760 MWh elektros energijos,

chemin÷s, pakavimo medžiagos ir kitos sąnaudos – 6,5 Lt tonai sutvarkomų

komunalinių atliekų, technin÷ priežiūra ir remontas sudarys 2180 tūkst. Lt per

metus, deginimui perduodamų atliekų tarifas – 110 Lt/toną.

Konteinerių eksploatacinių

sąnaudų sumaž÷jimas,

įdiegus požeminius

konteinerius

Tyrimai rodo, kad konteinerių eksploatacin÷s sąnaudos įdiegus požeminius

konteinerius sumaž÷s 8 Lt/tonai. Kadangi šis straipsnis reiškia sąnaudų

sutaupymus, jis atspind÷tas su minuso ženklu.



180


Sąvartyno sąnaudų

pasikeitimas d÷l projekto

Išskirtos 4 sritys, kuriose pasireikš sąvartyno sąnaudų sutaupymai d÷l projekto: 1)

sumaž÷jus KA srautui į sąvartyną bus sumažintas sąvartyne dirbančių žmonių

skaičius - DU sąnaudos n÷ra tiesiogiai priklausančios nuo KA srautų, tod÷l jos

maž÷s dvigubai mažiau nei KA kiekis, laidojamas sąvartyne, 2) tiesiogin÷s

sąvartyno sąnaudos, kurios apima kuro ir technin÷s priežiūros sąnaudos, filtrato

tvarkymo sąnaudos ir kitos tiesiogin÷s sąvartyno sąnaudos, sumaž÷s proporcingai

atliekų srautams į sąvartyną, 3) sąvartyno tarnavimo laiko pratęsimas: kadangi

labai sumaž÷s atliekų šalinimo sąvartyne kiekiai, sąvartynas tarnaus ilgiau ir

investicijos į atskiras sekcijas bus atliekamos v÷liau. Investicijų sutaupymai

vertinami inkrementiniu principu: vertinamas skirtumas tarp investicijų į sąvartyną

įgyvendinus projektą ir jo neįgyvendinus, 4) atid÷jimų sąvartyno uždarymui

sumaž÷jimas: kadangi sąvartyną uždaryti reik÷s žymiai v÷liau, reikalinga sąvartyno

uždarymui suma bus sukaupiama per ilgesnį laiką, tod÷l atid÷jimai nuo 5 projekto

metų mažinami, atsižvelgiant į jų sukaupimo termino pailg÷jimą. Skaičiavimų

detalizacija pateikta Galimybių studijos 11 priede.

KA atidavimo į deginimo

įrenginį kaštai

Įvertinus visus deginimo eksploatacinius kaštus bei numatytas pajamas,

nustatytas šio įrenginio trūkstamas finansavimas. Įvertinta kad atliekų deginimo

įdiegimo projektas bus atsiperkantis tuo atveju, jeigu už KA patenkančias į

deginimo j÷gainę bus mokama 110 Lt/toną. Šis įrenginys numatytas kaip privataus

investuotojo investicija (finansiniai deginimo j÷gain÷s atsipirkimo skaičiavimai

pateikti Galimybių studijoje). Skaičiavimų detalizacija pateikta Galimybių studijos 8

skyriuje.

Pro jekto pajamos

Tarifas Projekto tarifas (esamo tarifo išaugimas) yra nustatytas toks, kad būtų

patenkinamas "kaštų padengimo" ir gyvybingumo principai, t.y. kad akumuliuotas

pingu srautas visais laikotarpiais būtų teigiamas. Projekto pinigų srautas, įrodantis

projekto gyvybingumą, pateiktas Galimybių studijos 16 priede. Galimybių studijos

15 priedas įrodo, kad tenkinamas gyventojų geb÷jimo mok÷ti principas

(affordability) - nustatytas tarifas, įvertinus esamą surinkimo kainą bei sąvartyno

tarifą, padidina mok÷jimus gyventojams už KA tvarkymą, tačiau jie projekto metu

neviršija 1% vidutinių namų ūkio pajamų.

Biometano pardavimas Biodujų gamybos įrenginyje iš 30000 tonų bioskaidžių atliekų kasmet būtų

pagaminta 3000000 m3 biometano dujų, kurias galima naudoti autotransporte,

energijos gamybai ir pan. Darant prielaidą, kad dujos bus parduodamos už 1 Lt/m3

, kasmetin÷s pajamos sudarytų 3000 tūkst. Lt. (Pajamų detalizacija pateikiama 13

Galimybių studijos priede)

Antriniu žaliavų Numatyta, kad MRF išskirtos antrin÷s žaliavos bus parduodamos vidutiniškai 220



181


pardavimas Lt/toną. Pradavimų detalizacija pateikta 13 GS priede

Likutin ÷ vert ÷ Likutin ÷ vert ÷s apskai čiavimo pagrindimas

0 Lt Likutin÷ projekto turto vert÷ nustatoma atsižvelgiant į projekto metu sukurto turto ir

atliktų reinvesticijų nusid÷v÷jimą ir likutinę vertę projekto ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje. Apskaičiuojant projekto turto likutinę vertę numatoma, kad pradin÷s

investicijos bus prad÷tos nud÷v÷ti 4 projekto metais, statybos darbai nusid÷vi per

20 metų (5 proc. per metus), konteineriai ir mechanin÷ įranga per 10 metų (10

proc. per metus), elektros įranga ir kontrol÷s sistemos - per 7 metus. Atsižvelgiant į

tai, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje projekto investicijų ir reinvesticijų likutin÷ vert÷

yra lygi 0. Numatytos reinvesticijos 13-14 projekto metais (kurių nusid÷v÷jimo

laikas 10 metų) nusid÷vi iki 24 metų, reinvesticijos į elektros įrangą ir kontrol÷s

sistemas numatytos 2 kartus, tačiau ir jų likutin÷ vert÷, atsižvelgiant į nusid÷v÷jimo

normą, vertinimo laikotarpio pabaigoje lygi 0.

7-11 lentel ÷. Projekto išlaid ų, pajamų ir reinvesticij ų pagrindimas IV alternatyvai

Projekto veiklos išlaidos Veiklos išlaid ų apimties ir priskyrimo projektui pagrindimas

Reinvesticijos Numatyta, kad statybos darbai ir inžinerin÷s konstrukcijos nusid÷v÷s per 20 metų,

mechaniniai įrenginiai, atliekų surinkimo konteineriai - per 10 metų, elektros įranga

ir kontrol÷s sistemos - per 7 metus. Atsižvelgiant į šiuos realius nusid÷v÷jimo

laikus, numatomos reinvesticijos projekto eigoje, kurios, vadovaujantis KNA

metodika, atsispindi projekto išlaidose.

Darbo užmokestis (įeina į

atskiras išlaidų eilutes,

susietas su atskirais

įrenginiais)

Numatoma, kad įgyvendinus projektą pastatytuose įrenginiuose dirbs iš viso 100

darbuotojų: 20 MBA įrenginyje, 40 - MRF ir 40 - deginimo įrenginyje. Kadangi

deginimo įrenginio statyba numatyta atskirai nuo teikiamo projekto, projektui

galima priskirti 60 naujų darbo vietų. Darbo užmokestis kartu su visais mokesčiais

numatytas 60 tūkst. Lt vienam darbuotojui per metus. DU realus kitimas

nenumatomas. DU išlaidos atsispindi atskirose išlaidų eilut÷se, susietose su

atskirais įrenginiais.

Kompostavimo d÷ž÷s,


konteineriai savivaldybių

centruose

Šie konteineriai bus nupirkti ir išdalinti gyventojams bei KA surink÷jams. Jų

eksploatavimu rūpinsis konteinerių naudotojai ir Pareišk÷jas jokių sąnaudų d÷l to

netur÷s.

MBA įrenginys Šio įrenginio išlaidos susideda iš 20 darbuotojų DU, elektros energijos sąnaudų -

2000 kW galingumas, darbo laikas - 8760 val./metus, el. energijos kaina - 0,4 Lt

kWh, techninio aptarnavimo ir priežiūros sąnaudos - 4 proc. nuo investicijų vert÷s

per metus, išlaidos chemin÷ms medžiagoms (įvertinant įrenginio paj÷gumus ir KA



182


srautus) – 6,1 Lt/tonai KA. Bendros išlaidos per metus, įrenginiui dirbant pilnu

paj÷gumu būtų 14,2 mln. Lt.

MRF MRF dirbs 40 žmonių, per metus bus sunaudojama 8760 MWh elektros energijos,

išlaidos chemin÷ms medžiagoms – 6,7 Lt/tonai KA, technin÷ priežiūra ir remontas

bei kitos išlaidos sudarys 2900 tūkst. Lt per metus, deginimui perduodamų atliekų

tarifas – 110 Lt/toną.

Sąvartyno sąnaudų

pasikeitimas d÷l projekto

Išskirtos 4 sritys, kuriose pasireikš sąvartyno sąnaudų sutaupymai d÷l projekto: 1)

sumaž÷jus KA srautui į sąvartyną bus sumažintas sąvartyne dirbančių žmonių

skaičius - DU sąnaudos n÷ra tiesiogiai priklausančios nuo KA srautų, tod÷l jos

maž÷s dvigubai mažiau nei KA kiekis, laidojamas sąvartyne, 2) tiesiogin÷s

sąvartyno sąnaudos, kurios apima kuro ir technin÷s priežiūros sąnaudos, filtrato

tvarkymo sąnaudos ir kitos tiesiogin÷s sąvartyno sąnaudos, sumaž÷s proporcingai

atliekų srautams į sąvartyną, 3) sąvartyno tarnavimo laiko pratęsimas: kadangi

labai sumaž÷s atliekų šalinimo sąvartyne kiekiai, sąvartynas tarnaus ilgiau ir

investicijos į atskiras sekcijas bus atliekamos v÷liau. Investicijų sutaupymai

vertinami inkrementiniu principu: vertinamas skirtumas tarp investicijų į sąvartyną

įgyvendinus projektą ir jo neįgyvendinus, 4) atid÷jimų sąvartyno uždarymui

sumaž÷jimas: kadangi sąvartyną uždaryti reik÷s žymiai v÷liau, reikalinga sąvartyno

uždarymui suma bus sukaupiama per ilgesnį laiką, tod÷l atid÷jimai nuo 5 projekto

metų mažinami, atsižvelgiant į jų sukaupimo termino pailg÷jimą. Skaičiavimų

detalizacija pateikta Galimybių studijos 11 priede.

KA atidavimo į deginimo

įrenginį kaštai

Įvertinus visus deginimo eksploatacinius kaštus bei numatytas pajamas,

nustatytas šio įrenginio trūkstamas finansavimas. Įvertinta kad atliekų deginimo

įdiegimo projektas bus atsiperkantis tuo atveju, jeigu už KA patenkančias į

deginimo j÷gainę bus mokama 110 Lt/toną. Šis įrenginys numatytas kaip privataus

investuotojo investicija (finansiniai deginimo j÷gain÷s atsipirkimo skaičiavimai

pateikti Galimybių studijoje). Skaičiavimų detalizacija pateikta Galimybių studijoje.

Projekto pajamos

Tarifas Projekto tarifas (esamo tarifo išaugimas) yra nustatytas toks, kad būtų

patenkinamas "kaštų padengimo" ir gyvybingumo principai, t.y. kad akumuliuotas

pingu srautas visais laikotarpiais būtų teigiamas. Projekto pinigų srautas, įrodantis

projekto gyvybingumą, pateiktas Galimybių studijos 16 priede. Galimybių studijos

15 priedas įrodo, kad tenkinamas gyventojų geb÷jimo mok÷ti principas

(affordability) - nustatytas tarifas, įvertinus esamą surinkimo kainą bei sąvartyno

tarifą, padidina mok÷jimus gyventojams už KA tvarkymą, tačiau jie projekto metu



183


neviršija 1% vidutinių namų ūkio pajamų.

Antriniu žaliavų

pardavimas

Numatyta, kad MRF išskirtos antrin÷s žaliavos bus parduodamos vidutiniškai 220

Lt/toną. Pradavimų detalizacija pateikta 13 GS priede.

Likutin ÷ vert ÷ Likutin ÷ vert ÷s apskai čiavimo pagrindimas

6 992 tūkst. Lt Likutin÷ projekto turto vert÷ nustatoma atsižvelgiant į projekto metu sukurto turto ir

atliktų reinvesticijų nusid÷v÷jimą ir likutinę vertę projekto ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje. Apskaičiuojant projekto turto likutinę vertę numatoma, kad pradin÷s

investicijos bus prad÷tos nud÷v÷ti 4 projekto metais, statybos darbai nusid÷vi per

20 metų (5 proc. per metus), konteineriai ir mechanin÷ įranga per 10 metų (10

proc. per metus), elektros įranga ir kontrol÷s sistemos - per 7 metus. Atsižvelgiant į

tai, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje projekto investicijų ir reinvesticijų likutin÷ vert÷

yra lygi 0. Numatytos reinvesticijos 13-14 projekto metais (kurių nusid÷v÷jimo

laikas 10 metų) nusid÷vi iki 24 metų, reinvesticijos į elektros įrangą ir kontrol÷s

sistemas numatytos 2 kartus, tačiau ir jų likutin÷ vert÷, atsižvelgiant į nusid÷v÷jimo

normą, vertinimo laikotarpio pabaigoje lygi 0.

Likutinę projekto investicijų vertę su daro įrengtos projekto metu sąvartyno sekcijos

likutin÷ vert÷, kuri projketo pabaigoje sudarys 6 992 tūkst. Lt.

7.2.3 Tarifo, užtikrinan čio projekto gyvybingum ą ir gyventoj ų geb÷jim ą mok÷ti už paslaugas

nustatymas

Ankstesniame skyriuje įvertintos alternatyvų investicijos, sąnaudos ir pajamos. Projekto sąnaudos ir pajamos

bei sąvartyno esamų sąnaudų pasikeitimas įgyvendinus projektą I ir IV alternatyvai pateiktas 13 priede, Projekto

investicijų detalizacija pateikta 12 priede.

Projekto tarifas (tarifo už KA tvarkymą išaugimas) paskaičiuotas vadovaujantis šiais principais:

• Tarifas turi užtikrinti projekto gyvybingumą, t.y. projekto akumuliuotas pinigų srautas (PS) visais

laikotarpiais negali būti neigiamas. Tarifas, užtikrinantis projekto gyvybingumą, ir pajamos iš tarifo

išaugimo pateiktos 14 priede.

• Projektas turi būti toks, kad vidutin÷s gyventojų išlaidos už KA tvarkymą neviršytų 1% namų ūkio pajamų,

• Kadangi finansiniai rodikliai tokiam tarifui yra neigiami, nustačius trūkstamo finansavimo lygį,

vadovaujantis kaštų-naudos analiz÷s nuostatomis įvertinamas Struktūrin÷s paramos finansavimo

laipsnis.



184

Žingsniai finansiškai pagrindžiant parinktą alternatyvą:

1. Apskaičiuojamas finansinis investicijų naudingumas (17 priedas):

• Finansin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ (investicijoms),

• Finansin÷ vidin÷ grąžos norma (investicijoms).

2. Kitas žingsnis atliekant analizę yra finansavimo šaltinių ir skiriamų finansavimo sumų nustatymas

(16 priedas):

• Įvertinamos projekto grynosios pajamos,

• Nustatomas trūkstamas finansavimas,

• Įvertinami nuosavo įnašo padengimo šaltiniai (paskolos, įmon÷s apyvartin÷s l÷šos).

3. Įvertinus Projekto investicijas, sąnaudas, pajamas ir nustačius finansavimo šaltinius ir finansavimo

sumas, įvertinama ar užteks finansinių išteklių vykdyti Projektą, t.y. ar Projektas yra gyvybingas (17

priedas).

4. Galiausiai, remiantis sąnaudų ir pajamų rezultatais ir finansavimo šaltinių duomenimis, įvertinamas

finansinis kapitalo (nacionalinio) naudingumas (17 priedas):

a. Finansin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ (kapitalui),

b. Finansin÷ vidin÷ grąžos norma (kapitalui).

5. Įvertinamas gyventojų geb÷jimas apmok÷ti už paslaugas. Vidutin÷s gyventojų išlaidos neturi viršyti

1% namų ūkio pajamų. Vadovaujantis šiuo principu, įvertinamas maksimalus tarifas (kuris reiškia

esamo tarifo padid÷jimą/sumaž÷jimą d÷l projekto įgyvendinimo), kurį gali mok÷ti gyventojai

(rezultatai pateikti 15 priede),

Ankstesniame skyriuje įvertintos pasirinktos alternatyvos investicijos, sąnaudos ir pajamos. Projekto sąnaudos ir

pajamos bei sąvartyno esamų sąnaudų pasikeitimas įgyvendinus projektą pasirinktai alternatyvai (I alternatyva)

pateiktas 12 priede, Projekto investicijų detalizacija pateikta 14 priede.

Projekto tarifas (tarifo už KA tvarkymą išaugimas) paskaičiuotas vadovaujantis šiais principais:

• Tarifas turi užtikrinti projekto gyvybingumą, t.y. projekto akumuliuotas pinigų srautas (PS) visais

laikotarpiais negali būti neigiamas,

• Projektas turi būti toks, kad vidutin÷s gyventojų išlaidos už KA tvarkymą neviršytų 1% namų ūkio pajamų,

• Kadangi finansiniai rodikliai tokiam tarifui yra neigiami, nustačius trūkstamo finansavimo lygį,

vadovaujantis kaštų-naudos analize nuostatomis įvertinamas Struktūrin÷s paramos finansavimo

laipsnis, leidžiantis užtikrinti projekto gyvybingumą.

Žingsniai finansiškai pagrindžiant parinktą alternatyvą:

1. ,Apskaičiuojamas finansinis investicijų naudingumas (17 priedas):

a. Finansin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ (investicijoms),

b. Finansin÷ vidin÷ grąžos norma (investicijoms).



185

2. Kitas žingsnis atliekant analizę yra finansavimo šaltinių ir skiriamų finansavimo sumų nustatymas (16

priedas):

a. Įvertinamos projekto grynosios pajamos,

b. Nustatomas trūkstamas finansavimas,

c. Įvertinami nuosavo įnašo padengimo šaltiniai (paskolos, įmon÷s apyvartin÷s l÷šos).

3. Įvertinus Projekto investicijas, sąnaudas, pajamas ir nustačius finansavimo šaltinius ir finansavimo

sumas, įvertinama ar užteks finansinių išteklių vykdyti Projektą, t.y. ar Projektas yra gyvybingas (17

priedas).

4. Galiausiai, remiantis sąnaudų ir pajamų rezultatais ir finansavimo šaltinių duomenimis, įvertinamas

finansinis kapitalo (nacionalinio) naudingumas (17 priedas):

a. Finansin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ (kapitalui),

b. Finansin÷ vidin÷ grąžos norma (kapitalui).

5. Įvertinamas gyventojų geb÷jimas apmok÷ti už paslaugas. Vidutin÷s gyventojų išlaidos neturi viršyti 1%

namų ūkio pajamų. Vadovaujantis šiuo principu, įvertinamas maksimalus tarifas (kuris reiškia esamo

tarifo padid÷jimą/sumaž÷jimą d÷l projekto įgyvendinimo), kurį gali mok÷ti gyventojai (rezultatai pateikti

15 priede),

7.3 Projekto finansavimas

Remiantis priemon÷s finansavimo sąlygų aprašu, pareišk÷jo, teikiančio paraišką finansavimui gauti pagal

projekte numatytas, nuosavų l÷šų ind÷lis projektui turi būti 15 proc. nuo tinkamų išlaidų (neįskaitant grynųjų

pajamų).

Europos Komisijai tinkamų deklaruoti projekto išlaidų dalies skaičiavimai atlikti vadovaujantis „Paraiškos formos

B dalies pavyzdinio priedo pajamas duodantiems projektams pildymo vadovo“ nuostatomis. Šie skaičiavimai

(užpildytas paraiškos formos B dalies priedas projektams, iš kurių gaunamos pajamos) pateikiami 16 priede.

Pagal grynųjų pajamų skaičiavimus:

• I alternatyvai: Europos Komisijai tinkamų deklaruoti projekto išlaidų dalis sudaro 0,9118 (grynosios

projekto pajamos sudaro 8,82 proc.). Atsižvelgiant į tai, struktūrin÷s paramos dydis bus lygus 77,5

proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų ir nuosavas įnašas sudaro 29,495 mln. Lt,

• IV alternatyvai: Europos Komisijai tinkamų deklaruoti projekto išlaidų dalis sudaro 0,9403 (grynosios

projekto pajamos sudaro 6,97 proc.). Atsižvelgiant į tai, struktūrin÷s paramos dydis bus lygus 79,9

proc. nuo tinkamų finansuoti išlaidų ir nuosavas įnašas sudaro 32,856 mln. Lt,

Planuojama, kad didžioji dalis nuosavo įnašo bus gauta iš privataus investuotojo, kuris laim÷s konkursą įrengti ir

eksploatuoti KA tvarkymo įrenginius, numatytus projekte.

Duomenys apie investicijas ir jų finansavimą pateikiamos 7-12 ir 7-13 lentel÷je.



186

7-12 lentel ÷. Projekto tinkamos išlaidos ir finansavimas, t ūkst. Lt (I alternatyva)

Finansiniai straipsniai /Projekto metai 1 2 3

Investicijos

Investicijos, iš viso 24.052 44.917 62.135

Investicijos (ilgalaikis turtas) 23.165 44.648 61.812

Kitos tinkamos išlaidos 887 269 323

Finansavimas 1 2 3

Sanglaudos fondo ir LR Vyriausyb÷s subsidijos 18.641 34.812 48.156

Papildomos vyriausyb÷s subsidijos

Subsidijos dalis investicijose 77,50% 77,50% 77,50%

Investicijos nefinansuojamos subsidija 5.411 10.105 13.979

Privataus investuotojo ind÷lis 2.916 10.045 13.906

Nuosavos l÷šos (VAATC) 2.495 60 73

tame tarpe: Paskola 2.000 0 0

7-13 lentel ÷. Projekto tinkamos išlaidos ir finansavimas, t ūkst. Lt (IV alternatyva)

Finansiniai straipsniai /Projekto metai 1 2 3

Investicijos

Investicijos (iš viso) 26.288 53.469 83.923

Investicijos (ilgalaikis turtas) 25.402 53.200 83.600

Kitos tinkamos išlaidos 887 269 323

Finansavimas 1 2 3

Sanglaudos fondo ir LR Vyriausyb÷s subsidijos 21012 42.736 67.077

Papildomos vyriausyb÷s subsidijos

Subsidijos dalis investicijose 79,9% 79,9% 79,9%

Investicijos nefinansuojamos subsidija 5277 10733 16846

Privataus investuotojo ind÷lis 3.051 10679 16781

Nuosavos l÷šos (VAATC) 2.226 54 65

tame tarpe: Paskola 2.000 0 0

Pareišk÷jo nuosavas ind÷lis bus finansuojamas privataus partnerio l÷šomis, nuosavomis l÷šomis ir paskolomis.

Pareišk÷jas prisid÷s nuosavomis l÷šomis prie šių išlaidų:

• Kompostavimo d÷žių įsigijimas ir išdalinimas būstų savininkams,

• Projekto paslaugų pirkimas (PAV, Projekto technin÷ priežiūra, Galimybių studijos ir paraiškos

parengimas),

• Projekto administravimo ir viešinimo išlaidos.



187

Privatus partneris dalinai finansuos (kofinansuos) techninių projektų įgyvendinimą: požeminių konteinerių

įdiegimą, virtuv÷s atliekų anaerobinio pūdymo bei biodujų valymo, MRF įrengimą I alternatyvai ir MRF bei MBA

įrenginių įdiegimą IV alternatyvai.

Pareišk÷jas ir privatus partneris bus įmon÷ - PVM mok÷tojas, tod÷l investicijų PVM gal÷s būti susigražintas

atliekant PVM užskaitas arba pateikus atitinkamus prašymus VMI.

7.4 Projekto finansiniai rodikliai

Projekto finansin÷je analiz÷je skaičiuojami šie projekto finansiniai rodikliai:

• Finansin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ investicijoms (FGDVI). Rodiklis parodo projekto grynojo pinigų srauto

dabartinę vertę ir leidžia įvertinti projekto atsiperkamumą. Neigiama šio rodiklio reikšm÷ reiškia, kad

projektas yra finansiškai neatsiperkantis, t.y. negeneruojantis pelno. Skaičiuojant FGDVI

neatsižvelgiama į projekto finansavimo šaltinius.

• Finansin÷ vidin÷ grąžos norma investicijoms (FVGNI). Rodiklis parodo esant kokiam diskonto normos

dydžiui projekto FGDVI bus lygi 0. Mažesn÷ už taikomą diskonto normą reikšm÷ reiškia, kad projektas

yra finansiškai neatsiperkantis, t.y. negeneruojantis pelno.

• Finansin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ kapitalui (FGDVK). Rodiklis kaip ir FGDVI parodo projekto grynojo

pinigų srauto dabartinę vertę, tačiau skaičiuojant FGDVK atsižvelgiama ir į projekto finansavimo

šaltinius. Jei šis rodiklis yra artimas 0, projektas su parama nei generuoja pelną, nei yra nuostolingas.

Neigiamas rodiklis reiškia, kad ir suteikus paramą projektui, jis yra finansiškai nuostolingas pareišk÷jui.

• Finansin÷ vidin÷ grąžos norma kapitalui (FVGNK). Rodiklis parodo esant kokiam diskonto normos dydžiui

projekto FGDVK bus lygi 0. Artima diskonto normai reikšm÷ reiškia, kad projektas su parama nei

generuoja pelną, nei yra nuostolingas. Mažesn÷ už diskonto normą reikšm÷ reiškia, kad ir suteikus

paramą projektui, jis yra finansiškai nuostolingas pareišk÷jui.

Duomenys apie šiuos rodiklius pateikiami lentel÷je žemiau.

7-14 lentel ÷. Projekto finansiniai rodikliai, t ūkst. Lt

Finansiniai rodikliai I alternatyva IV alternatyva

Finansin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ investicijoms (FGDVI) -106.973 -135.153

Finansin÷ vidin÷ grąžos norma investicijoms (FVGNI) - -

Finansin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ kapitalui (FGDVK) -32.222 -47.757

Finansin÷ vidin÷ grąžos norma kapitalui (FVGNK) - -



188

Detalūs projekto finansinių rodiklių skaičiavimai pateikiami 17 priede. Abiejų alternatyvų finansiniai rodikliai yra

neigiami, tačiau I alternatyvos rezultatai yra mažiau nuostolingi.

7.5 Projekto finansinis gyvybingumas

Projekto finansinio gyvybingumo vertinimo tikslas yra nustatyti, ar projektas atskirai pa÷mus yra gyvybingas visu

ataskaitiniu laikotarpiu t.y. ar akumuliuotas projekto pinigų srautas visais projekto metais yra teigiamas. Jei

akumuliuotas pinigų srautas kažkuriuo laikotarpiu yra neigiamas, tai reikštų, jog tuo laikotarpiu įmonei reik÷s

gauti išorinį finansavimą. Akumuliuotas pinigų srautas negali būti neigiamas vertinimo laikotarpio pabaigoje, nes

tai reikštų, kad projektas yra finansiškai negyvybingas.

Projekto gyvybingumo užtikrinimui 1-3 metais Pareišk÷jas skirs bendrą 1 mln. Lt sumą įvairų išlaidų d÷l projekto

padengimui. Finansin÷ VAATC situacija ir paskutinių laikotarpių rezultatai leidžia tą padaryti. 2010 m. spalio 18

d. VAATC sąskaitose tur÷jo 1,1 mln. Lt piniginių l÷šų.

Projekto pajamos per ataskaitinį laikotarpį abiems alternatyvoms viršys projekto sąnaudas, tačiau projektas

nebus tiek pelningas, kad jo generuojamų ir sukauptų grynųjų pinigų srautų pilnai užtektų ir reinvesticijų, kurios

reikalauja ženklesnių pinigų išleidimų vienu metu, atlikimui. Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad v÷lesniais

laikotarpiais projekto vykdytojas (ar operatorius) atskirais laikotarpiais skolinsis l÷šų iš išorinių finansuotojų

projekto veiklai ir susidariusiam trumpalaikiam pinigų trūkumui kompensuoti, taip užtikrindamas reinvesticijų

atlikimą ir projekto gyvybingumą. PS ataskaitoje daroma prielaida, kad trūkstamas l÷šas Pareišk÷jas užtikrins

paskolomis, kurių palūkanų norma numatyta 5%.

Atsižvelgiant į šias prielaidas, projekto finansinio gyvybingumo skaičiavimai rodo, kad projektas yra finansiškai

gyvybingas, akumuliuotas pinigų srautas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra teigiamas, o ankstesniais metais

atsirandantis neigiamas PS padengiamas paskolomis.

Detalūs projekto finansinio gyvybingumo skaičiavimai pateikiami 17 priede (vidurin÷ dalis).

7.6 Gyventoj ų geb÷jimas mok ÷ti už KA tvarkymo paslaugas

Gyventojų mokumo (affordability) nustatymui naudojami LR Statistikos departamento duomenys apibendrinti

7-15 lentel÷je.

7-15 lentel ÷. Namų ūkių rodikliai Vilniaus apskrityje 2005-2009 metais

Rodiklio pavadinimas Matavimo vnt. Metai

2005 2006 2007 2008 2009

Gyventoj ų skai čius met ų pradžioje

Vilniaus miestas Asmenys — 541 824 542 782 544 206 546 733

Vilniaus m. sav. (su

Grigišk÷mis) Asmenys 553 061 553 553 554 409 555 733 558 165



189

Rodiklio pavadinimas Matavimo vnt. Metai

2005 2006 2007 2008 2009

Vilniaus r. sav. Asmenys 92 735 93 601 94 171 95 078 96 147

Vilniaus apskritis Asmenys 848 555 848 261 847 754 848 097 849 815

Vidutinis nam ų ūkio dydis

Miestas ir kaimas Asmenys 2,34 2,48 2,44 2,63 —

Miestas Asmenys 2,29 2,50 2,47 2,50 —

Kaimas Asmenys 2,45 2,44 2,38 2,93 —

Vidutin ÷s disponuojamos pinigin ÷s ir nat ūrin ÷s pajamos 1 nam ų ūkio nariui

Vilniaus apskritis Lt/ m÷n. 679,4 832,1 1 043,9 1 186,4 —

Vilniaus miestas Lt/ m÷n. 786,6 921,1 1 191,4 1 327,1 —

Vidutin÷s disponuojamos pinigin÷s pajamos 1 namų ūkio nariui

Vilniaus apskritis Lt/ m÷n. 627,7 780,5 992,4 1 139,3 —

Vilniaus miestas Lt/ m÷n. 750,0 880,6 1 149,3 1 289,1 —

Skurdo rizikos riba 4 vienam

namų ūkio nariui Lt/ m ÷n. 355 437 566 720 —

Vadovaujantis Steb÷senos komiteto 2010 m. vasario 25 d. nutarimo 17.6.2. punktu, nustatyta gyventojų

mok÷jimo už KA tvarkymą riba – 1% nuo disponuojamų pajamų.

Pagrindin÷s prielaidos nustatant gyventojų geb÷jimą mok÷ti už KA tvarkymą pateiktos 7-16 lentel÷je.

7-16 lentel ÷. Pagrindin ÷s prielaidos nustatant gyventoj ų geb÷jim ą mok÷ti už KA tvarkym ą

Mato vnt.

Skaičiav imų

prielaidos I

alternatyvai

Skaičiavim ų

prielaidos IV

alternatyvai

KA dalis priskiriama gyventojams % 78% 78%

Vidutinis sąvartyno tarifas be projekto,

su PVM Lt/t (su PVM) 51,8 51,8

Vidutinis tarifo išaugimas (projekto

tarifas), laikantis kaštų padengimo

principo

Lt/t (su PVM) 97,5 120,5

Vidutin÷ KA surinkimo kaina Lt/t (su PVM) 180 180

Pilna vidutin÷ KA tvarkymo kaina Lt/t (su PVM) 329,3 352,3

Vertinama ar mok÷jimai už KA

tvarkymą neviršija 1% nuo namų ūkio Lt/m 1% 1%

5 LR Finansų ministerija.



190

Mato vnt.

Skaičiav imų

prielaidos I

alternatyvai

Skaičiavim ų

prielaidos IV

alternatyvai

pajamų

Detalūs mokumo vertinimo skaičiavimai pateikti 15 priede. Apibendrinantys rezultatai pateikiami 7-17 lentel÷je.

Skaičiavimuose daroma prielaida, kad realus tarifo dydis augs 1% kasmet.

7-17 lentel ÷. Gyventoj ų geb÷jimo mok ÷ti įvertinimo rezultatai

BENDROS PRIELAIDOS Metai

Mato vnt. 4 5 10 15 20 24

Surenkamų KA kiekis t/m 305.735 312.933 344.161 354.721 366.031 372.366

Gyventojų KA susidarymas

t/m t/m 241.180 247.353 271.070 279.648 288.854 293.932

Gyventojų skaičius Vilniaus

regione žm. 853.752 854.553 858.620 862.795 867.079 870.584

Vidutinis n.ū. dydis žm./n.ū. 2,6 2,6 2,6 2,6 2,6 2,6

N.ū. skaičius vnt. 328.366 328.674 330.238 331.844 333.492 334.840

Vidutines disponuojamos

pajamos 1 n.ū. nariui Lt/m 1.174 1.185 1.246 1.309 1.376 1.432

Vidutines disponuojamos

pajamos 1 nu. Lt/m 3.051 3.082 3.239 3.404 3.578 3.723

KA kiekis tenkantis 1 n.ū. t/m t. 0,734 0,753 0,821 0,843 0,866 0,878

KA kiekis tenkantis 1 gyv. t/m t. 0,282 0,289 0,316 0,324 0,333 0,338

1% nuo n.ū. pajamų Lt/m÷n. 30,5 30,8 32,4 34,0 35,8 37,2

Skurdo rizikos riba

Skurdo rizikos riba 1 n.ū.

nariui Lt/m÷n. 723 724 729 734 739 743

Skurdo rizikos riba 1 n.ū. Lt/m 1.880 1.882 1.895 1.908 1.921 1.932

1% nuo skurdo rizikos ribos 1

n.ū. Lt/m 18,8 18,8 19,0 19,1 19,2 19,3

Įgyvendinus projektą gyventojai mok÷s už KA tvarkymą:



191

• I alternatyvai - vidutiniškai 0,67%-0,8% nuo disponuojamų namų ūkio pajamų.

• IV alternatyvai - vidutiniškai 0,71%-0,85% nuo disponuojamų namų ūkio pajamų.

Vis tik mok÷jimai už KA tvarkymą, lyginant su skurdo riba, yra didesni nei 1%. Gyventojai, kurių pajamos yra

žemiau skurdo ribos, už KA tvarkymą mok÷s daugiau nei 1% nuo namų ūkio pajamų, tačiau šis rodiklis nebus

labai didelis (išaugs daugiausiai iki 1,64%).

Detalūs gyventojų geb÷jimo mok÷ti skaičiavimai pateikti 15 priede.

7.7 Išvados

1. Projekto alternatyvų finansin÷s analiz÷s apibendrinti rodikliai pateikti 7-18 lentel÷je;

7-18 lentel ÷. Projekto alternatyv ų finansinio palyginimo rodikliai

Finansiniai rodikliai (skai čiuojami tik 2-3 pasirinktoms alternatyvoms)

Matavimo vienetas

I alternatyva. Atskiras antrini ų žaliavų, atskiras

žaliųjų atliek ų surinkimas ir

kompostavimas, individualus

kompostavimas, atskiras bioskaidzios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojomas

(bioduju gamyba), MRF (AŽ išgavimas),

deginimas ir šalinimas sąvartyne

IV alternatyva. Atskiras AŽ

surinkimas, atskiras žaliųjų atliek ų surinkimas ir


kompostavimas, MBA su MRF (AŽ

išgavimas) ir atliek ų paruošimu deginimui (Biodrying to SRF),

deginimas, ir šalinimas s ąvartyne

Reikšm ÷ Reikšm ÷

Investicijų dydis Lt. 131103822 163679822

Investicijų vidin÷ grąžos norma % NA NA

Finansinis gyvybingumas taip/ne taip taip

Esamas atliekų tvarkymo sąvartyne tarifas Lt/t 51,8 51,8 Tvarkomų atliekų kiekis (2009 m. duomenys) t 301255 301255

Gyventojų skaičius (2009 m. duomenys) gyv. 849815 849815 Vidutin÷s disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui/vienam namų ūkiui per m÷nesį (2008 m. pinigin÷s pajamos).

Lt/m÷n 1139/2961 1139/2961

Planuojamas atliekų tavrkymo tarifas po projekto įgyvendinimo (pirmi metai po projekto pabaigos)

Lt/t. 332 355

1 namų ūkiui tenkantis atliekų kiekis per metus.

t. 0,753 0,753

Paramos intensyvumas proc. 77,5 79,9

Paramos dydis tūkst. Lt 101.608,5 130.824

Pareišk÷jo ir privačių investuotojų ind÷lis tūkst. Lt 29.496 32.856



192

Finansiniai rodikliai (skai čiuojami tik 2-3 pasirinktoms alternatyvoms)

Matavimo vienetas

I alternatyva. Atskiras antrini ų žaliavų, atskiras

žaliųjų atliek ų surinkimas ir


kompostavimas, atskiras bioskaidzios frakcijos surinkimas ir atskiras apdorojomas

(bioduju gamyba), MRF (AŽ išgavimas),

deginimas ir šalinimas sąvartyne

IV alternatyva. Atskiras AŽ

surinkimas, atskiras žaliųjų atliek ų surinkimas ir


kompostavimas, MBA su MRF (AŽ

išgavimas) ir atliek ų paruošimu deginimui (Biodrying to SRF),

deginimas, ir šalinimas s ąvartyne

Reikšm ÷ Reikšm ÷ FGDV investicijoms tūkst. Lt -106.973 -135,153

FGDV kapitalui tūkst. Lt -32.222 -47.757

Vidutinis tarifas (per visą projekto vertinimo

laikotarpį) Lt/tona 329,3 352,3

Gyventojų mokumo įvertinimas (vidurkis

per vertinimo laikotarpį) proc. 0,76 0,81

2. D÷l projekto išaugęs tarifas padidins gyventojų išlaidas KA tvarkymui, tačiau jos nepasieks 1% nuo vidutinių

namų ūkio pajamų.

3. Nors abiejų alternatyvų finansiniai rodikliai neigiami, jie yra geresni I alternatyvos.

4. Vidutinis tarifas I alternatyvos atveju yra mažesnis, o tuo pačiu ir gyventojams mažesnę savo pajamų dalį

reik÷tų skirti KA tvarkymui.

5. I ir IV alternatyvos gamtosauginiu požiūriu yra labai panašios.

6. I alternatyva finansiškai yra geresn ÷ už IV alternatyv ą visais atžvilgiais, tod ÷l projekto įgyvendinimui

pasirenkama I alternatyva.

7. Gavus paramą projektui, jis yra finansiškai gyvybingas, nepažeidžia gyventojų geb÷jimo mok÷ti už KA

tvarkymo paslaugas, tenkina kaštų padengimo principą ir gali būti s÷kmingai įgyvendintas.

8. Projektas pagal pasirinktą alternatyvą užtikrins ne mažiau kaip 50 proc. mišrių komunalinių atliekų

perdirbimą bei ne mažiau kaip 50 proc. BSA perdirbimą (žr. 7-3).



193

7-3 pav. Atliek ų sraut ų analiz ÷



194

8 PROJEKTO SOCIALINIS-EKONOMINIS ĮVERTINIMAS

Šioje studijos dalyje aprašoma d÷l projekto įgyvendinimo sukuriama ekonomin÷-socialin÷ nauda, pateikiamos

ekonomin÷s-socialin÷s naudos skaičiavimo algoritmų schemos ir gaunami rezultatai. Galiausiai įvertinami

ekonominiai rodikliai.

Projekto socialin÷-ekonomin÷ analiz÷ buvo atliekama vadovaujantis tais pačiais metodologiniais šaltiniais kaip ir

finansinis vertinimas:

• Europos Komisijos parengtomis investicinių projektų kaštų-naudos analiz÷s gair÷mis („Guide to Cost-

Benefit Analysis of Investment Projects (Structural Fund-ERDF, Cohesion Fund and ISPA)”;

• Europos Komisijos parengtomis investicinių projektų kaštų-naudos analiz÷s gair÷mis („Guide to Cost-

Benefit Analysis of Investment Projects (Structural Fund, Cohesion Fund and instrument for Pre-

Accession)“);

• Europos Komisijos parengtomis gair÷mis „Ekonomin÷s naudos analiz÷s atlikimo metodin÷mis gair÷mis“

(„Guidance on the Methodology for carrying out Cost-Benefit Analysis“).

8.1 Metodikos esm ÷ ir pagrindin ÷s prielaidos

8.1.1 Metodas

Remiantis Gair÷mis ekonominis-socialinis poveikis vertinamas lyginant nagrin÷jamą projekto įgyvendinimo

alternatyvą su alternatyva „Be Projekto“.

Atsižvelgiant į tai, kad alternatyva „Be Projekto“ neturi ekonominio-socialinio poveikio, vertinama nagrin÷jamos

alternatyvos nauda.

Ekonomin÷s-socialin÷s naudos rezultatai gali būti apskaičiuoti dviem ekonomin÷s-socialin÷s naudos vertinimo

būdais:

• Apskaičiuojama bendra visuomenei suteikiama ekonomin÷-socialin÷ nauda nevykdant Projekto (0

alternatyvos atveju) ir vykdant Projektą. Siekiant įvertinti tik naudą, gaunamą d÷l Projekto įgyvendinimo,

iš naudos „Su Projektu“ atimama nauda „Be Projekto“ ir atliekant ekonominę-socialinę analizę

vertinamas skirtumas.

• Apskaičiuojama kiek padid÷s ar sumaž÷s gaunama ekonomin÷-socialin÷ nauda, įgyvendinus alternatyvą

„Su Projektu“. Atliekant ekonominę-socialinę analizę vertinamas tik naudos padid÷jimas ar

sumaž÷jimas, t.y. bendras ekonomin÷s-socialin÷s naudos skaičiavimas neatliekamas.

Pažym÷tina, kad tiek pirmuoju, tiek antruoju būdu būtų gautas toks pats rezultatas. Ekonominei-socialinei

analizei pagal abi išskirtas alternatyvas atlikti pasirenkamas antrasis vertinimo būdas: parinktos ekonomin÷s-



195

socialin÷s naudos skaičiavimuose vertinama, kiek padid÷s ar sumaž÷s ekonominiai-socialiniai rodikliai, lyginant

šią alternatyvą su 0 alternatyva.

Jei atlikus naudos skaičiavimus ir palyginus alternatyvą „Su Projektu“ su alternatyva „Be Projekto“, visuomen÷s

gaunamos ekonomin÷s-socialin÷s naudos ir finansinių srautų bendra suma yra mažesn÷ nei 0, Projektas yra

ekonomiškai nenaudingas, t.y. investuotos finansin÷s l÷šos nesukuria pakankamos ekonomin÷s naudos, kuri

padengtų atliktas finansines investicijas.

8.1.2 Prielaidos, naudojamos ekonomin ÷s-socialin ÷s naudos vertinime

Remiantis „Ekonomin÷s naudos analiz÷s atlikimo metodin÷mis gair÷mis“ („Guidance on the Methodology for

carrying out Cost-Benefit Analysis“), alternatyvų ekonominiam vertinimui (pinigų srautų diskontavimui) taikoma

5,5 proc. socialin÷ diskonto norma, kurią Europos Komisija siūlo naudoti kaip orientacinę diskonto normą,

taikomą ekonominei analizei atlikti.

Ataskaitinis laikotarpis, pagrįstas Galimybių studijos finansin÷je dalyje, yra 24 metai.

8.1.3 Ekonomin ÷s-socialin ÷s naudos sandara ir įvertinimo žingsniai

Socialinis–ekonominis vertinimas atliekamas pagal pateiktą schemą.



196

Socialin÷–ekonomin÷ nauda ir žala (SENŽ) – tai nauda ir (ar) žala, kuri, įgyvendinus projektą, patiriama regiono

ar valstyb÷s ekonomikoje. Tokiu būdu, SENŽ, skirtingai nei organizacijos gaunama vidin÷ finansin÷ nauda ar

žala, apima ir išorinį projekto poveikį.

Remiantis Europos regionin÷s pl÷tros fondo, Sanglaudos fondo ir investicijų projektų kaštų-naudos analiz÷s

2008 metų gair÷mis (Guide to Cost-Benefit Analysis of Investment Projects), ekonomin÷ analiz÷ atliekama

tokiais pagrindiniais etapais:

• Fiskalinių korekcijų atlikimas (eliminuojami netiesioginiai mokesčiai (PVM ir kt.), subsidijos ir grynieji

mok÷jimų pervedimai, mokesčiai darbuotojams (socialinio draudimo išmokos ir kt.)).

• Išorinio poveikio, išorin÷s naudos įvertinimas (pinigine išraiška įvertinama projekto nauda/žala šalies

ekonomikai ir gyventojams).

• Per÷jimas nuo rinkos prie skaičiuojamųjų (šeš÷linių) kainų (be fiskalinių iškraipymų ir išorin÷s naudos, yra

dar daug kitų veiksnių, galinčių nukreipti kainas nuo konkurencingos (t. y. veiksmingos) rinkos

pusiausvyros. Visais šiais atvejais nustatytos rinkos (t. y. finansin÷s) kainos yra klaidinančios, o vietoj jų

reikia vadovautis skaičiuojamosiomis kainomis, atspindinčiomis alternatyvias sąnaudų išlaidas ir

vartotojų norą mok÷ti už rezultatus. Šeš÷lin÷s kainos yra apskaičiuojamos finansin÷ms kainoms taikant

perskaičiavimo koeficientus).

Atlikus projekto socialinę-ekonominę analizę pagal min÷tus etapus, bus apskaičiuoti tokie ekonomin÷s veiklos

rodikliai:

• ekonomin÷ grynoji dabartin÷ vert÷ (ENPV) - šis rodiklis taikomas kaip pagrindinis rodiklis vertinant

projektus. Jo reikšm÷ turi būti didesn÷ už nulį, kad projektas būtų patrauklus ekonominiu požiūriu;

• ekonomin÷ grąžos norma (ERR) – šio rodiklio vert÷ turi būti didesn÷ už socialinę diskonto normą;

• ekonomin÷s naudos/kaštų santykis (angl. B/C ratio) - šio rodiklio vert÷ turi būti didesn÷ už vienetą;

Pagal galimybę įvertinti piniginiu dydžiu SENŽ skirstoma į dvi kategorijas:

• Įvertinama pinigine išraiška–nauda arba žala, kurią galima apskaičiuoti ir įvertinti kiekybiškai bei pinigine

išraiška.

• Neįvertinama pinigine išraiška–nauda ar žala, kurią sunku išskirti iš kitų veiksnių teikiamos naudos arba

žalos ir tod÷l jos neįmanoma išreikšti pinigais.

Ekonomin÷s-socialin÷s naudos skaičiavimai pinigine išraiška įvertina d÷l Projekto įgyvendinimo valstybei,

vartotojams ir gamtai suteikiamą naudą ar sumažinamą žalą.

8.2 Socialin ÷s–ekonomin ÷s nauda ir žala, įvertinama pinigine išraiška

Siekiant apskaičiuoti projekto SENŽ, išreiškiamą pinigine išraiška ir atlikti projekto socialinį-ekonominį įvertinimą

buvo:



197

• atlikta finansinių srautų fiskalin÷ korekcija;

• įvertintas projekto išorinis poveikis;

• apskaičiuoti projekto ekonomin÷s vidin÷s grąžos normos (EVGN), ekonomin÷s grynosios dabartin÷s

vert÷s (EGDV) ir naudos/sąnaudų santykio rodikliai

Projekto finansinio vertinimo metu nustatyta, kad jo įgyvendinimas nebus finansiškai naudingas nei investicijų,

nei investuoto kapitalo atžvilgiu, tod÷l priimant sprendimą projekto tikslingumą turi pagrįsti d÷l projekto gaunama

socialin÷-ekonomin÷ nauda.

Projekto ekonominio įvertinimo rezultatai pateikiami 20 priede.

8.2.1 Fiskalin ÷ korekcija

Atliekant fiskalinę korekciją eliminuojama tiesioginių mokesčių, kuriuos organizacija sumoka valstybei d÷l

Projekto įgyvendinimo, įtaka projekto rezultatams.

Šiame etape iš alternatyvų finansin÷s analiz÷s grynųjų pinigų srautų reikia eliminuoti PVM, kitus netiesioginius

mokesčius ir grynuosius mokesčius darbuotojams. Pereinant nuo finansinio prie ekonominio vertinimo, projekto

grynųjų pinigų srautai bus koreguojami, eliminuojant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius:

• eliminuotos naujų darbuotojų, kurie bus įdarbinti projekto metu, socialinio draudimo mokesčio įmokos

(socialinio draudimo įmokos sumok÷tos per visą projekto alternatyvų ataskaitinį laikotarpį);

• eliminuoti naujų darbuotojų, kurie bus įdarbinti projekto metu, gyventojų pajamų mokestis (GPM),

sumokamas į biudžetą.

Investicijų, veiklos pajamų ir išlaidų prid÷tin÷s vert÷s mokestis n÷ra eliminuojamas, nes KA tvarkymo veikla

vykdoma ir dabar ir ji generuoja PVM. Fiskalinių korekcijų vert÷s yra pateiktos ekonominių rodiklių vertinime 18

priede.

Skaičiavimuose fiskalin÷ korekcija atlikta eliminuojant gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius.

Gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai apskaičiuojami nuo darbuotojų, kurie įdarbinami d÷l Projekto

įgyvendinimo, atlyginimų: socialinio draudimo mokestis 30,98 proc. nuo sumokamo atlyginimo, GPM – 21 proc.

Vertinant atlyginimus įvertintas DU sumaž÷jimas d÷l tiesioginio darbo sąvartyne sumaž÷jimo.

8.2.2 Išorinio poveikio įvertinimas

Išorin ÷s naudos įvertinimas . Šio etapo tikslas yra įvertinti išorinę naudą ir kaštus, kurie nebuvo įvertinti

finansin÷s analiz÷s metu. Išorin÷s ekonomin÷s naudos sritys:

• Naujų darbo vietų sukurta ekonomin÷ nauda – įgyvendinus šį projektą, būtų sukurta 51 nauja darbo vieta

(vertinami darbuotojai, kurie dirbs sukurtoje infrastruktūroje, įvertinus darbuotojų sumaž÷jimą sąvartyne,

nevertinama išorinių investicijų (deginimo įrenginys) darbuotojai). Remiantis Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s prid÷tin÷s vert÷s rodiklių reikšm÷mis bei darbo našumo įverčiais,



198

2009 metais Lietuvos ūkio kitos veiklos sektoriuje per vieną dirbtą valandą vidutiniškai sukurta 21,1 Lt

prid÷tin÷s vert÷s. Tod÷l daroma prielaida, kad priimtas darbuotojas per vieną dirbtą valandą vidutiniškai

sukurs 21,1 Lt prid÷tin÷s vert÷s. Jei naujos darbo vietos sukuriamą prid÷tinę vertę laikysime tos darbo

vietos ekonomine nauda ir darysime prielaidą, kad darbuotojas vidutiniškai dirba 230 dienų per metus,

tai 1 nauja darbo vieta per metus sukurs ekonominę naudą lygią 38.824 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad

numatoma sukurti 51 nauja darbo vieta, tai naujų darbo vietų sukurta ekonomin÷ nauda sieks

atitinkamai 1980 tūkst. Lt per metus. Ekonomin÷ naujų darbo vietų sukurta nauda per visą projekto

ataskaitinį laikotarpį yra pateikta 19 priede.

• Aplinkosaugos nauda. Projekto nauda apskrities gyventojams labiausiai pasireikš tuo, kad įgyvendinus

projektą sumaž÷s aplinkos tarša, kadangi pager÷s atliekų surinkimas ir tvarkymas. D÷l statistinių

duomenų stokos neįmanoma tiksliai įvertinti aplinkos taršos poveikio gyventojams, valstybei pinigine

išraiška, tod÷l piniginei vertei išreikšti bus naudojami santykiniai rodikliai. Šalių kandidačių atitikimo

naudos ataskaitoje (angl. The Benefits of Compliance with the Environmental Acquis for the candidate

countries report), kurią 2001 metais pareng÷ ECOTEC, buvo apskaičiuota, kad metin÷ pilno atitikimo

ES aplinkosaugos standartams nauda Lietuvoje sudarys nuo 79 EUR iki 353 EUR 1 gyventojui per

metus (nauda taikoma oro, vandens ir atliekų sektoriams). Įvertinant aplinkosauginę naudą naudojami

šios ataskaitos duomenys:

o Skaičiavimuose naudosime sukuriamos gamtosaugin÷s naudos vidurkį – 216 EUR vienam

gyventojui per metus.

o Ataskaitoje parodyta, kad atliekų sektorius sudaro nuo 2 iki 16 proc. nuo bendros

gamtosaugin÷s ES direktyvų (ES aplinkosaugos standartų) įgyvendinimo Lietuvoje naudos.

Vidutin÷ vertinama atliekų tvarkymo sektoriaus sukuriama nauda – 10 proc. arba 19,44

EUR/gyv./metus,

o Kadangi numatytas įgyvendinti Projektas užtikrins pagrindinių direktyvų, kurių įgyvendinimo

Lietuvoje nauda Ataskaitoje buvo vertinama kiekine išraiška, įgyvendinimą (A1 lentel÷s C. dalis,

4 psl.), darome prielaidą, kad Projektui galima priskirti 50 proc. bendros aplinkosaugin÷s atliekų

sektoriaus naudos, t.y. 9,72 EUR/gyv./metus = 33,56 Lt/gyv/metus.

o Projekto įgyvendinimas tur÷s įtakos visiems Vilniaus apskrities gyventojams. Bendra projekto

aplinkosaugin÷ nauda per visą projekto ataskaitinį laikotarpį yra apskaičiuota 19 priede.

8-1 lentel ÷. Projekto išorin ÷ nauda per vis ą ataskaitin į laikotarp į, tūkst. Lt

Straipsniai Išorin ÷ nauda

Sukuriama PV d÷l naujų darbo vietų sukūrimo 47520,6

Aplinkosaugin÷ projekto nauda 585730,4

Ekonomin÷ žala iš viso 0,0



199

Straipsniai Išorin ÷ nauda

Išorinis poveikis iš viso 633251

Per÷jimas nuo rinkos prie skaičiuojamųjų kainų. Per÷jimas nuo rinkos prie skaičiuojamųjų kainų nebus

atliekamas, nes daroma prielaida, kad skaičiuojamosios kainos atitinka rinkos kainas, t.y. taikomas

konvertavimo koeficientas lygus 1.

Detalūs projekto ekonominio vertinimo skaičiavimai yra pateikti 18-20 prieduose esančiose lentel÷se.

8.3 Projekto ekonominiai rodikliai

Įvertinus finansinius projekto rezultatus, fiskalines korekcijas bei išorinį ekonominį poveikį, apskaičiuoti

pagrindiniai projekto ekonominiai rodikliai pateikti toliau:

Ekonomin÷ VGN, proc. 18,5%

Ekonomin÷ GDV investicijoms, tūkst. Lt 108.884

Naudos ir išlaidų santykis 1,25

Skaičiavimuose naudojama 5,5 proc. dydžio ekonomin÷ diskonto norma.

Atsižvelgiant į apskaičiuotus ekonominius rodiklius, projektas yra ekonomiškai atsiperkantis ir socialiniu–

ekonominiu požiūriu ir šalies mastu yra naudingas.

Detalūs projekto ekonominio įvertinimo skaičiavimai pateikiami 20 priede.

8.4 Socialin ÷–ekonomin ÷ projekto nauda ir žala, nevertinama pinigine išrai ška

8.4.1 Socialin ÷ nauda

Projekto plačiąja prasme socialin÷ nauda neapsiriboja vien tik veikiančia atliekų tvarkymo sistema, bet

konkrečiomis jos pasekm÷mis ir išraiška.

Sutvarkius bioskaidžių atliekų surinkimą, tame tarpe jas surenkant požeminiuose konteineriuose, pager÷ja

higienin÷ gyventojų gyvenamoji aplinka, maž÷ja užkrečiamų ligų plitimo galimyb÷s ir tuo pačiu sergamumo

šiomis ligomis tikimyb÷, taip pat skatinamas gyventojų atliekų rūšiavimo įgūdžių formavimas.

Sudaryta gyventojams galimyb÷ kompostuoti bioskaidžias atliekas savo gyvenamosiose valdose, ugdo

atsakomyb÷s ir savarankiškumo jausmus, taip prisid÷dami prie laisvos ir atsakingos asmenyb÷s, reikalingos

globaliame postmodernistiniame pasaulyje, formavimo.



200

Projekto įgyvendinimo metu ir po jo sukuriamos darbo vietos leidžia darbuotojams ne tik generuoti pajamas, bet

sustiprina socialinį integralumą į visuomenę, sudaro materialines prielaidas tenkinti darbuotojų ir jų šeimų

poreikiams.

Gautos pajamos iš sukurtų darbo vietų generuojamų mokesčių į valstyb÷s, savivaldybių ir Sodros biudžetus

įgalins valstybę, savivaldybes ir Sodrą teikti daugiau ir (arba) geresn÷s kokyb÷s socialinių paslaugų.

Projektas leidžia amortizuoti skurdo naštą d÷l galimai mažesnių atliekų tvarkymo tarifų, nei jie būtų

neįgyvendinus projekto – tuomet šis tarifas augtų d÷l šaliai ir konkrečiai savivaldybei taikomų baudų d÷l

neįdiegtos atliekų tvarkymo sistemos ir nevykdomų atliekų tvarkymo užduočių nustatytais terminais. Įgyvendinus

šį projektą be ES struktūrin÷s paramos l÷šų atliekų tvarkymo tarifas gyventojams irgi augtų ženkliai ir taip

didintų skurdo naštą.

Kadangi yra numatyta viešinti projektą, visuomen÷ ir apskrities gyventojai plačiau susipažins su teikiamos ES

struktūrin÷s paramos nauda ir kaip tai konkrečiai atsilieps jų kasdieniame gyvenime.

8.4.2 Ekonomin ÷ nauda

Projekto įgyvendinimo metu ir po jo sukurtos ir išlaikytos darbo vietos, tod÷l bus surenkama daugiau mokesčių į

valstyb÷s ir savivaldybių bei Sodros biudžetus, o darbuotojams sudarys prielaidas kurti savo gerovę (ši

ekonomin÷ nauda įvertinta fiskalin÷se korekcijose).

Kuriama ir tobulinama bioskaidžių atliekų tvarkymo sistema, vykdant nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, leis

valstybei ir savivaldyb÷ms išvengti galimų ekonominių ir finansinių sankcijų iš ES pus÷s.

Kuriama ir tobulinama bioskaidžių atliekų tvarkymo sistema, vykdant nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, kai

panaudojama ES struktūrin÷ parama, leis amortizuoti galimą atliekų tvarkymo tarifą, sukuriant tiek pat ar net

daugiau ekonomin÷s naudos – įgyvendinant projektą darbo ir pajamų tur÷s rangovai ir tiek÷jai, bus sukurtos

darbo vietos projekto infrastruktūros objektuose.

Projektas įgalins panaudoti bioskaidžias atliekas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, taip

sumažinant iškastinių energijos išteklių importą ir energetinę šalies priklausomybę –vien Vilniaus savivaldyb÷je

bus sukurtos galimyb÷s didelę dalį energijos (šilumos ir elektros) gaminti iš bioskaidžių atliekų, taip mažinant

įsivežamo iškastinio kuro kiekius bei priklausomybę nuo pasaulinių bei tik Lietuvai taikomų iškastinio kuro kainų

svyravimų bei brangimo.

Projektas, įgalindamas panaudoti bioskaidžias atliekas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai,

prisid÷s prie šalies įsipareigojimų didinti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalį visoje

energijos gamyboje vykdymo.

Panaudojus atskirtas bioskaidžias atliekas energijos gamybai, kuri laikoma energijos gamyba iš atsinaujinančių

energijos šaltinių, sumaž÷s CO2 išmetimai ir taip bus mažinamas šios emisijos neigiamas poveikis klimato

kaitai.



201

Projektas sudaro prielaidas prekiauti CO2 emisijos leidimais, kadangi d÷l atsinaujinančių energijos išteklių

(biodujų) panaudojimo, sumaž÷ja CO2 emisija, taip būtų galima gauti papildomų pajamų, jei tokia prekyba būtų

vykdoma Lietuvoje.

8.5 Sąnaudų-naudos analiz ÷s rezulatai

Atlikus projekto ekonominę analizę, buvo nustatyta, kad projektas generuoja teigiamą socialinę-ekonominę

naudą. Neigiamo socialinio-ekonominio poveikio, atsirandančio d÷l jos įgyvendinimo, nenustatyta. Ekonomin÷

grynoji dabartin÷ vert÷ (ENPV), naudojant 5,5 proc. socialinę diskonto normą, lygi 108,9 mln. Lt, ekonomin÷

vidin÷ grąžos norma (ERR) – 18,5 proc., ekonomin÷s naudos ir kaštų santykis (ENS) – 1,25. Šie rodikliai

parodo, kad projektas teiks ekonominę naudą ir jo įgyvendinimui tikslinga skirti struktūrinę paramą.



202

9 RIZIKOS ANALIZ ö

9.1 Projekto rizik ų įvertinimas

Projekto rizikų kokybinis įvertinimas pateiktas Error! Reference source not found. lentel÷je.

9-1 lentel ÷. Rizikų įvertinimas

Rizikos aprašymas Tikimyb ÷ Poveikis Rizikos valdymo

priemon ÷s / veiksmai

Politin÷ rizika

Esant tam tikroms aplinkyb÷ms

savivaldyb÷ gali netvirtinti, patvirtinti

nepakankamą arba pav÷luotai

patvirtinti naują sąvartyno mokestį

Vidutin÷ Didelis Siūloma savivaldyb÷ms jų tarybų

pos÷džiuose arba regionų pl÷tros tarybos

pos÷dyje pasitvirtinti konkrečius terminus ir

sąvartyno mokesčio pakeitimo principus,

nustatyti atsakingus už tai asmenis.

Regionų pl÷tros taryba gali nepritarti

paraiškai arba joje pateikiamiems kai

kuriems sprendiniams

Vidutin÷ Didelis Siūlom pateikti savivaldybių taryboms arba

regionų pl÷tros tarybai priminimą apie

atliekų tvarkymo užduočių nevykdymo

pasekmes konkrečioms savivaldyb÷ms su

galimybe paviešinti už tai atsakingus

asmenis

Savivaldyb÷s gali vilkinti projekto

įgyvendinimui reikalingų derinimų,

leidimų išdavimo, sprendimų

pri÷mimo procesą

Vidutin÷ Didelis Pareišk÷jo aktyvus bendradarbiavimas su

atitinkamomis savivaldyb÷mis;

ES struktūrinę paramą, kitų

kontroliuojančiųjų institucijų įsijungimas,

siekiant paspartinti šį procesą

Socialin÷ rizika

Naujos infrastruktūros sukūrimas bei

jos veiklos sutrikimai gali sukelti

neigiamą poveikį aplinkai

Maža Mažas Šiame etape dar nebuvo atliktos PAV

procedūros, nors galimybių studijos

rengimo metu planuojamos atliekų

tvarkymo įrenginių vietos buvo įvertintos

aplinkosauginiu požiūriu. PAV procedūrų

atlikimas perkeliamas į kitą stadiją, o jų

atlikimas numatytas pirkimo

dokumentuose, pagal kuriuos bus

parenkamas privatus partneris.



203



D÷l menko informuotumo gali būti

išankstinis nusistatymas kai kurių

projekto infrastruktūrinių objektų

atžvilgiu

Vidutin÷ Didelis Pareišk÷jo ir savivaldybių aktyvus

aiškinamasis darbas;

Projekte numatytos viešumo priemon÷s,

kurios padeda visuomenei ir gyventojams

suprastis ir išaiškinti projekto įgyvendinimo

aspektus, tame tarpe susijusius su poveikiu

aplinkai ar visuomen÷s sveikatai

Ekonomin÷ rizika

Mokestin÷s aplinkos pasikeitimas Maža Vidutinis Viešieji pirkimai ir konkurencija rinkoje,

siekiant gauti kuo mažesn÷ kainą ir

geriausią kokybę ir kainos santykį,

amortizuotų galimo mokestin÷s aplinkos

pasikeitimo neigiamas pasekmes

Infliacija Maža Mažas Infliacijos poveikis sumažinamas per

ilgalaikes sutartis, kuriose įtvirtinamos

kainos ir aptariama atsiskaitymų sistema

Finansin÷ rizika

Reikalingų investicijų vert÷

įgyvendinant projektą gali būti

didesn÷ nei numatyta

skaičiavimuose

Vidutin÷ Vidutinis Siekiant kuo tiksliau sudaryti projekto

biudžetą buvo remiamasi esamų įrenginių

kainomis. Taip pat buvo konsultuojamasi

su kolegomis Švedijoje, kurie vadovaujantis

panašių projektų patirtimi Švedijoje bei

kitose šalyse ir tiek÷jų pasiūlymais, įvertino

reikalingas investicijas.

Projekto finansinis gyvybingumas Maža Vidutinis Projekto finansinio gyvybingumo

skaičiavimai rodo, kad projektas yra

finansiškai gyvybingas, akumuliuotas

pinigų srautas ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje yra teigiamas

Pareišk÷jo skolinimosi galimybių

apribojimas

Vidutin÷ Vidutinis Kitų institucijų, dalyvaujančių atliekų

tvarkymo sistemoje, galimas ind÷lis,

privataus investuotojo didesnis ind÷lis,

atliekų tvarkymo tarifo peržiūra

Institucin÷ rizika

Sukurtos infrastruktūros Maža Vidutinis Infrastruktūros funkcionavimas bus



204



funkcionavimo užtikrinimas užtikrintas iš pajamų, gaunamų už atliekų

tvarkymo paslaugas bei įvedus įrenginių

vartų mokestį

Technologin÷ rizika

Įrengtos infrastruktūros kokyb÷

nebus reikiamo kokyb÷s lygio

Maža Vidutinis Rizika bus mažinama pasirenkant aukštos

kvalifikacijos rangovus bei sutartyse

reikalaujant aukštos kokyb÷s garantijų ir

įsipareigojimų. Svarstant įrenginių vietų

tinkamumą buvo išnagrin÷tos reikalingos

inžinerin÷s ir kitos infrastruktūros įrengimas

arba pajungimas prie esamos.

Atsižvelgiama į analogiškų projektų patirtį

Technin÷ įranga nusid÷v÷s greičiau

nei planuojama

Maža Mažas Bus atliekamas savalaikis technin÷s

įrangos atnaujinimas bei keitimas, yra

numatytos reinvesticijos

Infrastruktūros įrengimas gali v÷luoti

ir neatitikti numatyto investicijų

grafiko

Vidutin÷ Vidutinis V÷lavimų rizika projekto įgyvendinime bus

mažinama užtikrinant efektyvų projekto

valdymą, sudarant detalų projekto

įgyvendinimo grafiką. Sudarant sutartis su

rangovais bus numatomos papildomos

garantijos d÷l įsipareigojimų vykdymo laiku.

9.2 Jautrumo analiz ÷

Siekiant įvertinti galimą svarbiausių projekto rizikos veiksnių įtaką, buvo išnagrin÷ta pagrindinių projekto

prielaidų galimo pasikeitimo įtaka projekto finansiniams rezultatams.

Jautrumo analiz÷je nagrin÷jami šie pagrindiniai projekto rizikos veiksniai (prielaidos):

• investicijos;

• veiklos sąnaudos;

• išorinis poveikis;

• pajamos.

Duomenys apie jautrumo analiz÷je nagrin÷jamus rizikos veiksnių pokyčius, lyginant su labiausiai tik÷tinomis

reikšm÷mis, pateikiami lentel÷je žemiau.



205

9-2 lentel ÷. Rizikos veiksni ų poky čiai

Rizikos veiksni ų poky čiai

Rizikos veiksniai 1 jautrumo analiz ÷s atvejis 2 jautrumo analiz ÷s atvejis

Investicijos Investicijos didesn÷s 10 proc. Investicijos mažesn÷s 10 proc.

Veiklos sąnaudos Veiklos sąnaudos didesn÷s 10 proc. Veiklos sąnaudos mažesn÷s 10 proc.

Išorinis poveikis Išorinis poveikis didesnis 10 proc. Išorinis poveikis mažesnis 10 proc.

Veiklos pajamos Veiklos pajamos mažesn÷s 10 proc. Veiklos pajamos didesn÷s 10 proc.

Atliekant projekto rizikos veiksnių arba prielaidų jautrumo analizę, nustatoma kiekvieno rizikos veiksnio

pasikeitimo įtaka šiems projekto finansiniams rodikliams:

• FGDV investicijoms;

• FGDV kapitalui;

• EVGN investicijoms;

• EGDV investicijoms;

• naudos ir išlaidų santykiui.

Projekto jautrumo analiz÷s rezultatai investicijoms pateikiami Error! Reference source not found. lentel÷je.

9-3 lentel ÷. Projekto jautrumo analiz ÷ (investicijos)

Projekto jautrumo analiz ÷ (investicijos)

Vnt. Labiausiai

tik÷tinos

Investicijos

+10% -10%

Projekto rezultatai

FGDV investicijoms tūkst. Lt -106.973 -111.346,6 -102.600,1

FGDV kapitalui tūkst. Lt -32.221,9 -32.877,9 -31.566,0

EVGN investicijoms tūkst. Lt 18,5% 16,8% 20,4%

EGDV investicijoms 108.884 100.831,1 116.936,8

Naudos ir išlaidų santykis koef. 1,25 1,22 1,28

Skirtumas nuo labiausiai tik÷tino

FGDV investicijoms proc. 0,0% 4,1% -4,1%

FGDV kapitalui proc. 0,0% 2,0% -2,0%



206

Projekto jautrumo analiz ÷ (investicijos)

Vnt. Labiausiai

tik÷tinos

Investicijos

+10% -10%

EGDV investicijoms proc. 0,0% -7,4% 7,4%

Projekto jautrumo analiz÷s rezultatai veiklos sąnaudoms pateikiami Error! Reference source not found.

lentel÷je.

9-4 lentel ÷. Projekto jautrumo analiz ÷ (veiklos s ąnaudos)

Projekto jautrumo analiz ÷ (veiklos s ąnaudos)

Vnt.

Labiausiai

tik÷tinos

Veiklos s ąnaudos

+10% -10%

Projekto rezultatai



EVGN investicijoms tūkst. Lt 18,5% 15,3% 21,3%

EGDV investicijoms 108.884 77.312,7 140.455,3






Projekto jautrumo analiz÷s rezultatai išoriniam poveikiui pateikiami Error! Reference source not found.

lentel÷je.

9-5 lentel ÷. Projekto jautrumo analiz ÷ (išorinis poveikis)

Projekto jautrumo analiz ÷ (išorinis poveikis)

Vnt.

Labiausiai

tik÷tinos Išorinis poveikis

-10% +10%

Projekto rezultatai



EVGN investicijoms proc. 18,5% 16,3% 20,5%

EGDV investicijoms tūkst. Lt 108.884 86.657,7 131.110,3





207

Projekto jautrumo analiz ÷ (išorinis poveikis)

Vnt.

Labiausiai

tik÷tinos Išorinis poveikis

-10% +10%

FGDV investicijoms proc. 0,0% 0,0% 0,0%

FGDV kapitalui proc. 0,0% 0,0% 0,0%


Projekto jautrumo analiz÷s rezultatai veiklos pajamoms pateikiami Error! Reference source not found.

lentel÷je.

9-6 lentel ÷. Projekto jautrumo analiz ÷ (veiklos pajamos)

Projekto jautrumo analiz ÷ (veiklos pajamos)

Vnt. Labiausiai

tik÷tinos Veiklos pajamos

-10% +10%

Projekto rezultatai



EVGN investicijoms proc. 18,5% 16,4% 20,4%







Apibendrinant rizikos veiksnių jautrumo analizę, galima daryti išvadą, kad atsižvelgiant į projekto finansinių

rodiklių skirtumą nuo labiausiai tik÷tino varianto, galimas investicijų pasikeitimas labiausiai paveiktų EGDV

investicijoms (tačiau poveikis minimalus), galimas veiklos sąnaudų pasikeitimas labiausiai paveiktų FGDV

investicijoms ir kapitalui, išorinio poveikio pasikeitimas netur÷tų įtakos finansiniams rodikliams, bet paveiktų

EGDV investicijoms, o veiklos pajamų pasikeitimas tur÷tų įtakos visiems rodikliams.

Atlikta jautrumo analiz÷ rodo, kad neigiama rizikos veiksnių įtaka turi ribotą poveikį Projektui. Finansin÷ GDV

investicijoms ir GDV kapitalui vertinant labiausiai tik÷tinomis sąlygomis yra neigiamos. Vieno iš kritinių veiksnių

neigiamas pokytis pablogina šiuos rodiklius. Tačiau Projektą verta vykdyti ne d÷l to, kad FGDV yra neigiama.

Projekto vykdymas galimas tik tuo atveju, jei ekonomin÷ GDV yra teigiama.



208

Vieno ar net visų rizikos faktorių neigiamas pokytis sumažina ekonomin÷s GDV mastą, tačiau net ir pesimistinio

scenarijaus atveju EGDV išlieka teigiama ir viršija 70 milijonų litų. Vadinasi, visuomen÷ d÷l projekto vykdymo

sprendimo pri÷mimo šiandien praturt÷tų mažiausiai 70 milijonų litų.

9.2.1 Sąnaudų padid ÷jimo detalesn ÷ analiz ÷

Sąnaudų pasiskirstymas (24-aisiais Projekto metais) pateiktas žemiau esančioje diagramoje.

Didžiausią sąnaudų dalį sudaro deginimui perduodamos atliekos: 20.966 tūkst. litų per metus arba 48,5% nuo

visų sąnaudų. Digestato tvarkymo sąnaudos sudarys 5.625 tūkst. litų per metus arba 13,0% per metus. Šių

dviejų tipų sąnaudų skaičiavimui naudotos kainos vieneto prielaidos.

Atliekų deginimo kaina numatoma 110 Lt/toną. Šis tarifas yra pagrįstas analogiškų projektų patirtimi. Tarifo

dydis yra priklausomas nuo pasirenkamos technologijos bei sutarties su degintoju sąlygų. Kadangi konkursą

degintojo parinkimui organizuos VAATC, sutarties su degintoju sąlygoms bus bus kreipiamas ypatingas

d÷mesys, tod÷l gana realu, kad numatytas dydis nebus didesnis už numatytą .

Taikoma degestato tvarkymo kaina yra 75 Lt/toną. Ši kaina yra nustatyta remiantis analogiškų projektų patirtimi

ir mažai tik÷tina, kad ji išaugtų Projekto vykdymo metu.

D÷l nurodytų priežasčių ypač tik÷tina, kad reikšmingiausios sąnaudų dalys, viršijančios 61% visų sąnaudų, turi

mažai prielaidų neigiamam pokyčiui.

9.2.2 Pajamų padid ÷jimo detalesn ÷ analiz ÷

Didžiąją dalį Projekto I alternatyvos generuojamų pajamų sudaro antrinių žaliavų pardavimo pajamos, kurių

skaičiavimui naudojamas 220 Lt/m3 tarifas. Ši kaina nustatyta konservatyviai, remiantis esama situacija antrinių

žaliavų rinkoje kaina gali būti dar ir didesn÷, tod÷l pajamų kintamojo neigiami pokyčiai yra mažai tik÷tini. Taigi,

nežiūrint galimo kritinių veiksnių poveikio, jų įtakos pasireiškimo tikimyb÷ yra žema.



209

Siekiant įvertinti kritinį išorinio poveikio dydį projekto rezultatams buvo nustatytas išorinio poveikio lūžio taškas

naudos ir išlaidų santykio atžvilgiu. Išorinis poveikis, kuriam esant naudos ir išlaidų santykis būtų lygus 1, per

visa laikotarpį tur÷tu būti dvigubai mažesnis, lyginant su analizuojamu variantu ir tuomet sudarytų 323 mln. Lt

(bazinis variantas–633,2 mln. Lt).

Jautrumo analiz÷s rezultatai rodo, kad analizuojamu rizikos veiksnių numatyti pasikeitimai nedaro lemiamos

reikšmes projekto rezultatams.

9.3 Scenarij ų analiz÷

Scenarijų analiz÷je įvertinti 2 galimi atvejai, besiskiriantys nuo nagrin÷jamo (labiausiai tik÷tino): pesimistinis ir

optimistinis. Analiz÷ atlikta atitinkamai parenkant pesimistines arba optimistines svarbiausių projekto rizikos

veiksnių reikšmes ir įvertinant projekto finansinius rezultatus, esant skirtingiems scenarijams. Scenarijų analiz÷s

prielaidos ir rezultatai pateikiami lentel÷je žemiau.

9-7 lentel ÷. Scenarij ų analiz ÷

Scenarij ų analiz ÷

Scenarijai

Veiksniai vnt. Labiausiai

tik÷tinas Pesimistinis Optimistinis

Investicijos koef. 1,00 1,10 0,90

Veiklos sąnaudos koef. 1,00 1,10 0,90

Išorinis poveikis koef. 1,00 0,90 1,10

Pajamos koef. 1,00 0,90 1,10

Projekto rezultatai



EVGN investicijoms, proc. proc. 18,5% 8,7% 27,1%


Naudos ir išlaidų santykis santykis 1,25 1,05 1,49

Scenarijų analiz÷ rodo, kad esant skirtingiems scenarijams, projektas yra gyvybingas ir generuoja pakankamą

naudą.



210

10 VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIAUS PARTNERYST ö VILNIAUS

APSKRITIES ATLIEK Ų TVARKYMO PASLAUG Ų TEIKIMO SEKTORIUJE

10.1 Esamos situacijos analiz ÷

10.1.1 Viešojo ir privataus sektori ų partneryst ÷s teisin ÷ aplinka

Viešo ir privataus sektorių partneryst÷s (VPSP) teisin÷s aplinkos analizę svarbu prad÷ti nuo VPSP sąvokos.

VPSP n÷ra suprantama kaip paprastas viešo ir privataus subjektų bendradarbiavimas. Tai patvirtina ir įvairiuose

šaltiniuose išskiriami VPSP bruožai: ilgalaikis, partneryst÷s sutartimi pagrįstas viešojo ir privataus sektorių

bendradarbiavimas; įgyvendinama ne vienos rūšies veikla, o veiklų kompleksas; viešųjų paslaugų prid÷tin÷s

vert÷s sukūrimas, kt.5 Europos Komisija išskiria šiuos viešojo ir privataus subjektų partnerystei būdingus

bruožus6:

1. palyginti ilgas privataus ir viešojo subjektų bendradarbiavimas d÷l projekto, apimantis įvairius jo aspektus;

2. projekto finansavimo metodas dažniausiai apima privataus partnerio investicijas;

3. privačiam partneriui yra suteikiamos reikšmingos funkcijos skirtingais projekto įgyvendinimo etapais (pvz.

projektavimo, statybos, eksploatavimo, finansavimo), kai, tuo tarpu, viešojo subjekto funkcija, visų

pirma, yra tikslų formulavimas, kokyb÷s reikalavimų apibr÷žimas ir projekto įgyvendinimo kontrol÷;

4. dalis viešojo subjekto rizikos yra perkeliama privačiam subjektui.

Taigi, šioje studijoje, atskiriant „partnerystę“ nuo paprasto viešojo ir privataus subjektų bendradarbiavimo, ir bus

vadovaujamasi aukščiau min÷tais VPSP bruožais. Kadangi šios studijos dalykas ― VPSP, viešo ir privataus

subjektų bendradarbiavimo formos, kurios šiame kontekste nelaikytinos parteryste, bus aptariamos tik tiek, kiek

tai būtina atskleisti visas esamas UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ (toliau – VAATC) investicinio

projekto galimybes, tačiau plačiau nebus nagrin÷jamos.

VPSP sąvoką apibr÷žia Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas, remiantis kuriuo, partneryst÷ ― tai

įstatymuose numatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstyb÷ ar savivaldyb÷s institucija perduoda jos

funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą

turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą7. Šio apibr÷žimo analiz÷ leidžia išskirti dar vieną VPSP

būdingą bruožą ― viešųjų funkcijų perdavimą privačiam subjektui. Viešųjų funkcijų perdavimas suponuoja

atstovavimo viešajam interesui poreikį, taip pat dažnai šias funkcijas įgyvendina specialūs subjektai, tod÷l

santykiai, kylantys iš viešojo ir privataus subjektų partneryst÷s, dažniausiai yra reguliuojami specialių įstatymų.

5 LR Finansų ministerija. 6 European Commission, Green paper on public-private partnerships and community law on public contracts and concessions, COM(2004)327 final. 7 LR Investicijų įstatymo 2 str. 15 d.



211

Taigi, viešojo ir privataus sektorių partneryst÷s prielaidas Lietuvoje visų pirma įtvirtina Lietuvos Respublikos

investicijų (Investicijų), Lietuvos Respublikos koncesijų (Koncesijų), taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų (Viešųjų pirkimų) įstatymai. Tam tikrais atvejais VPSP gal÷tų būti kuriama ir Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso (Civilinis kodeksas) normų pagrindu. Civilinio kodekso šeštos knygos LI skyrius reglamentuoja

jungtin÷s veiklos (partneryst÷s) sutartį. Nors viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas (partneryst÷)

jungtin÷s veiklos sutarties pagrindu yra mažai tik÷tinas d÷l šios sutarties nepakankamo teisinio reglamentavimo

ir, iš kitos pus÷s, būtinumo užtikrinti tam tikrą partneryst÷s santykių stabilumą ilgu laikotarpiu, darytina išvada,

kad tam tikrais atvejais viešo ir privataus sektorių partneryst÷ gal÷tų būti kuriama ir šios sutarties pagrindu. Kitas

galimas VPSP modelis Civilinio kodekso normų pagrindu yra bendros įmon÷s steigimas. Šio modelio

pritaikomumą lemia viešojo subjekto teisin÷ forma, statusas ir steigimo dokumentuose įtvirtinti veiklos tikslai.

Investicijų įstatymas, Koncesijų ir Viešųjų pirkimų įstatymai yra taikomi santykių sričiai, kuri susiklosto

specialiems, šiuose įstatymuose apibr÷žtiems, subjektams vykdant tam tikrą įstatymuose numatytą veiklą. Tokiu

būdu yra atskiriama šių įstatymų reguliuojama santykių sritis. Tod÷l šiame kontekste svarbu atsakyti į klausimą,

ar VAATC, kaip savivaldybių kontroliuojamas privatus asmuo, gal÷tų patekti į šių įstatymų reguliavimo sritį, t.y.

ar VAATC ir kito privataus subjekto partneryst÷ gal÷tų būti kuriam šių įstatymų pagrindu.

Investicijų įstatymas reglamentuoja valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutartį. Šios sutarties pagrindu

valdžios subjektas suteikia privačiam subjektui teisę vykdyti tam tikrą, įstatyme numatytą, veiklą (infrastruktūros

objekto projektavimas ir statyba, viešųjų paslaugų teikimas ir kt.) ir gali jam perduoti valdyti ir naudoti šiai veiklai

reikalingą valstyb÷s ar savivaldyb÷s turtą. Valdžios subjektas įsipareigoja mok÷ti atlyginimą privačiam subjektui

už jo vykdomą veiklą, tuo tarpu, privatus subjektas įsipareigoja vykdyti veiklą ir užtikrinti jai reikiamas

investicijas.

Valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutartį pagal Investicijų įstatymą gali sudaryti tik valdžios subjektas,

kuris yra savivaldyb÷s vykdomoji institucija, įgaliota valstyb÷s institucija ar įstaiga. Taigi VAATC n÷ra valdžios

subjektas Investicijų įstatymo prasme, tod÷l valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutartyje, investicinio

projekto kontekste, jis gal÷tų dalyvauti tik kaip trečioji šalis.

Investicijų įstatymas riboja valdžios subjekto galimybę privačiam subjektui perduoti žemę, taip pat nenumato

galimyb÷s privačiam subjektui, pasibaigus valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutarčiai, likti naujai

sukurto objekto savininku ― visais atvejais, pasibaigus sutarčiai, nuosavyb÷s teis÷ į sukurtą turtą per valdžios

subjektą yra perduodama valstybei ar savivaldybei.

VPSP sudarant valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutartį sunkina sud÷tinga sprendimų pri÷mimo ir

kontrol÷s procedūrų visuma, tačiau šios sutarties pagrindu galimas gana lankstus bendradarbiavimo modelis:

neribojama galimyb÷ susitarti d÷l sutarčių pratęsimo, yra galimyb÷ numatyti sutarties keitimo ir nutraukimo

sąlygas, šalys pačios susitaria d÷l rizikos pasiskirstymo tarp jų, susitariama d÷l sąlygų, kurioms esant valdžios

subjektas gali laikinai perimti viešųjų paslaugų teikimo funkcijas iš privataus subjekto, numatyta galimyb÷

privačiam partneriui pasitelkti trečiuosius asmenis sutarčiai įgyvendinti, kt.



212

Kaip ir pagal Investicijų įstatymą, pagal Koncesijų įstatymą, suteikiant koncesiją, koncesininkui yra suteikiamas

leidimas vykdyti įstatyme numatytą veiklą. Tačiau koncesijos atveju, kitaip nei pagal valdžios ir privataus

subjektų partneryst÷s sutartį, koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos, tod÷l

galimyb÷ susitarti d÷l rizikos pasiskirstymo tarp šalių yra ribota. Koncesininko atlyginimą už vykdomą veiklą

sudaro pajamos iš vykdomos veiklos, taip pat jam gali būti papildomai suteikiančiosios institucijos mokamas

atlyginimas už vykdomą veiklą. Atkreiptinas d÷mesys, kad koncesija yra suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę

komercinę veiklą, t.y. pelno siekimas yra visiškai suderinamas su koncesijos sutartimi.

Pagal koncesijos sutartis koncesininkams gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti valstyb÷s, savivaldyb÷s ir (ar)

valstyb÷s ar savivaldyb÷s kontroliuojamų asmenų nuosavyb÷s, patik÷jimo teise valdomas ir (ar) naudojamas

turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavyb÷s teise priklauso

valstybei.8 Kitaip nei pagal Investicijų įstatymą, pagal Koncesijų įstatymą koncesininkas, koncesijos sutartyje

numatytomis sąlygomis, gali išsaugoti nuosavyb÷s teisę į naujai sukurtą turtą.9

Remiantis Koncesijų įstatyme įtvirtinta suteikiančiosios institucijos sąvoka, ja gali būti Vyriausyb÷ ar jos įgaliota

institucija, taip pat savivaldyb÷s vykdomoji institucija. Svarbu atkreipti d÷mesį, jog įstatymas numato ir specialią

koncesijų rūšį ― viešąją darbų koncesiją. Šios koncesijos sutarties reglamentavimas turi savų ypatumų, į

kuriuos verta atkreipti d÷mesį. Vienas iš jų yra tas, kad šios sutarties atveju suteikiančiąja institucija taip pat gali

būti ir privatūs subjektai, kurie atitinka perkančiosios organizacijos apibūdinimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymą

(apie tai skaityti šios studijos 10.8 skyriuje). Tod÷l VAATC koncesijos sutartyje gal÷tų dalyvauti kaip trečiasis

asmuo, arba, gal÷tų būti viešąją darbų koncesiją suteikiančiąja institucija.

Partneryst÷s modelis Koncesijų įstatymo pagrindu n÷ra toks lankstus, kaip partneryst÷s modelis remiantis

Investicijų įstatymu, tačiau Koncesijų įstatymas detaliai reglamentuoja koncesijos, sutarties dalyką, dalyvių

atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, koncesijos sutarčių turinį, šalių teises ir pareigas bei kt., o tai suteikia

teisinio apibr÷žtumo ir tikrumo abiem partneryst÷s šalim. Be to, tai seniai Lietuvoje taikomas institutas, tod÷l yra

susikaupusi gausi bendradarbiavimo koncesijos sutarčių pagrindu praktika.

Viešo ir privataus subjektų partneryst÷s projektų pagal Investicijų įstatymą ir Koncesijų įstatymą rengimą ir

įgyvendinimą reglamentuoja LR Vyriausyb÷s nutarimu d÷l viešojo ir privataus sektorių partneryst÷s10

patvirtintos „Viešojo ir privataus sektorių partneryst÷s projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykl÷s“.

Viešųjų pirkimų įstatymo specifika ta, kad iš esm÷s jis yra orientuotas į trumpalaikį viešo ir privataus subjektų

bendradarbiavimą, kiek tai būtina prek÷ms paslaugoms ar darbams įsigyti. Įstatymo nuostata, kad pirkimų

tikslas ― įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas l÷šas11, suponuoja tai, kad

perkančioji organizacija skiria savo turimas ar būsimas (numatomas gauti) l÷šas tam tikrų objektų įsigijimui. D÷l

šios priežasties n÷ra numatytos privataus subjekto galimos investicijos į naujai sukurtą (sukuriamą) objektą, taip

8 LR Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d. 9 LR Koncesijų įstatymo 3 str. 4 d. 10 LR Vyriausyb÷s nutarimas d÷l viešojo ir privataus sektorių partneryst÷s, Nr. 1480, 2009 m. lapkričio 11 d. 11 LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d.



213

pat, visais atvejais, naujai sukurtas objektas yra nuosavyb÷s teise perduodamas perkančiajai organizacijai.

Įstatymas numato ribotas galimybes sudaryti ilgo laikotarpio (daugiau nei trys metai) sutartis (sudarant ilgo

laikotarpio sutartis turi būti vadovaujamasi LR Vyriausyb÷s patvirtintu „Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių,

sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys,

aprašu“12). Šių ribojimų tikslas ― užtikrinti viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą, sudarant lygias galimybes

subjektams konkuruoti teikiant prekes, darbus ir paslaugas.

Viešųjų pirkimų būdu privačiam subjektui gali būti perduodamas viešųjų funkcijų įgyvendinimas, tačiau pati

pirkimo-pardavimo sutartis ir jos sudarymo tvarka riboja privataus subjekto galimybę gauti pelną ― privatus

subjektas turi mažai galimybių priimti sprendimus d÷l darbų apimties, prekių ir paslaugų teikimo būdų, kt.,

privataus subjekto atlyginimą už paslaugas sudaro perkančiosios organizacijos mok÷jimai, kurie dažniausiai yra

fiksuoti arba apskaičiuojami remiantis tam tikrais kriterijais. Iš kitos pus÷s, tokiu būdu viešasis subjektas prisiima

daugiau rizikos.

D÷l šių priežasčių viešojo ir privataus subjektų partneryst÷, t.y. bendradarbiavimas pritraukiant privataus

subjekto investicijas Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu n÷ra patrauklus. VPSP, kaip buvo aptarta anksčiau,

suponuoja privataus subjekto dalyvavimą įvairiose projekto stadijose d÷l skirtingų projekto aspektų, taip pat

atsakomyb÷s už projektą prisi÷mimą. Viešųjų pirkimų atveju, privataus partnerio dalyvavimas skirtinguose

projekto etapuose yra ribotas d÷l darbų, paslaugų ir prekių viešųjų pirkimų atskirumo. Remiantis viešųjų pirkimų

principais, infrastruktūros objekto statybos darbų vykdytojas neįgyja teis÷s būti šio objekto operatoriumi, nes

viešasis darbų pirkimas yra niekaip nesusijęs su operatoriaus paslaugų teikimu (kitaip yra koncesijos atveju),

d÷l ko yra rengiamas atskiras viešasis paslaugų pirkimas. Tačiau atsižvelgiant į viešųjų pirkimų tikslą ― sudaryti

pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų

ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas l÷šas, darytina išvada, kad tam tikrais atvejais būtų galima VPSP

įgyvendinti viešųjų pirkimų sutarčių pagrindu.

Viešųjų pirkimų įstatymas nagrin÷jant viešojo ir privataus subjektų partnerystę svarbus d÷l jame

reglamentuojamų viešojo subjekto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo procedūrų, kurios yra aktualios tiek

taikant Investicijų įstatymą, tiek, tam tikrais atvejais, Koncesijų įstatymą. VAATC su privačiu partneriu steigiant

bendrą įmonę, kiek tai susiję su viešųjų funkcijų perdavimu privačiam subjektui, tam tikrais atvejais taip pat

tur÷tų būti vadovaujamasi Viešųjų pirkimų įstatymu.

Apžvelgiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos galimybes VAATC investicinio projekto

kontekste, svarbu išskirti keleta aspektų. Visų pirma, ES paramos teikimą ir įsisavinimą reglamentuojantys

teis÷s aktai numato VPSP, kaip vieną iš galimų viešojo ir privataus subjektų bendradarbiavimo formų,

neužkertančių kelio paramos įsisavinimui. Tačiau tokiai partnerystei yra keliami skaidrumo, pagrįstumo bei kiti

reikalavimai.

12 LR Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo“ Nr. 432.



214

Min÷tuose aktuose įtvirtintos nuostatos d÷l VPSP n÷ra detaliau išaiškintos, tod÷l praktikoje, siekiant įgyvendinti

konkrečias partneryst÷s formas, kyla neaiškumų d÷l jų suderinamumo su ES paramos teikimo principais

(pavyzdžiui, viešojo ir privataus subjektų bendradarbiavimo steigiant bendrą įmonę atveju). Skiriamos ES

paramos l÷šos projektams, iš kurių yra tikimasi gauti pelno, yra atitinkamai mažinamos. ES struktūrin÷s

paramos projekto administravimas yra sud÷tingas ir reikalauja papildomų išteklių, tod÷l kiekvienu atveju svarbu

įvertinti gaunamos finansin÷s naudos ir su tuo susijusių papildomų išlaidų ir kitų sąnaudų santykį.

Taip pat, svarbu atkreipti d÷mesį, kad ES paramos teikimo taisykl÷s riboja paramos gav÷jo galimybes priimti

atitinkamus sprendimus d÷l vykdomos veiklos penkis metus po ES paramos projekto įgyvendinimo: „projekto

vykdytojas nuo sutarties įsigaliojimo ir 5 metus po projekto pabaigos be Agentūros raštiško sutikimo negali keisti

savo veiklos, kuriai skiriamos projekto finansavimo l÷šos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios

veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, jeigu tai gal÷tų pažeisti reglamento (EB) Nr. 1083/2006

57 straipsnyje nuostatas“13.

Viešojo ir privataus sektorių partneryst÷s teisin÷s formos

Kaip aukščiau aptarta, yra galimos šios viešojo ir privataus subjektų partneryst÷s formos:

• VPSP valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutarties pagal Investicijų įstatymą pagrindu,

• VPSP koncesijos sutarties pagrindu,(taip pat ir viešosios darbų koncesijos),

• VPSP jungtin÷s veiklos (partneryst÷s) sutarties pagrindu,

• VPSP steigiant bendrą juridinį asmenį (institucin÷ forma),

• VPSP viešųjų pirkimų sutarčių pagrindu.

10.1.2 VPSP pagal valdžios ir privataus subjekt ų partneryst ÷s sutart į

Viešojo ir privataus sektorių partneryst÷ valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutarties pagrindu pagal

Investicijų įstatymą yra palyginti naujas institutas Lietuvoje. Šios sutarties esm÷ yra ta, kad valdžios subjektas

suteikia teisę vykdyti nustatytą veiklą privačiam subjektui ir už tos veiklos vykdymą įsipareigoja mok÷ti atlygį.

Savo ruožtu, privatus subjektas įsipareigoja investuoti į šią veiklą ir ją vykdyti.

Valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutarčiai sudaryti yra būtinas valdžios subjektas. Remiantis

Investicijų įstatymu, valdžios subjektas ― tai savivaldyb÷s vykdomoji institucija, įgaliota valstyb÷s institucija ar

įstaiga. Kadangi VAATC n÷ra valdžios institucija Investicijų įstatymo prasme, vien tik VAATC ir privataus

subjekto bendradarbiavimas valdžios ir privataus subjekto partneryst÷s sutarties pagrindu n÷ra galimas.

13 VP3-3.2-AM-01-V priemon÷s „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, 98 p.



215

Kitaip nei Koncesijų įstatymas, Investicijų įstatymas nenumato savivaldyb÷s kontroliuojamo subjekto įtraukimo į

valdžios ir privataus subjekto partneryst÷s sutartį galimyb÷s, tod÷l neaišku, kaip VAATC tur÷tų būti įtrauktas į

šią sutartį ir koks gal÷tų būti jo statusas (10-1 schema).

10-1 pav. VPSP pagal Investicij ų įstatym ą (1 schema)

Turtas, kurį įsipareigojama sukurti pagal valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutartį, sutarčiai pasibaigus,

visais atvejais turi būti per valdžios subjektą perduodamas valstybei ar savivaldybei. Tod÷l, esant poreikiui

privačiam subjektui išsaugoti nuosavyb÷s teisę į naujai sukurtą objektą, tikslinga išskirti VAATC investicinį

projektą į dvi dalis išskiriant projekto dalį, susijusią su atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimu į

atskirą projektą. Neišskyrus šios projekto dalies, smarkiai sumaž÷tų investuotojo pritraukimo į projektą

galimyb÷s.

10.1.3 VPSP pagal koncesijos sutart į

Koncesijos sutarties esmę sudaro suteikiančiosios institucijos suteiktas leidimas vykdyti ūkinę-komercinę veiklą

ir (arba) teikti viešąsias paslaugas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

VPSP, taikant Koncesijų įstatymą, svarbi koncesiją suteikiančiosios institucijos sąvoka. Remiantis įstatymu,

suteikiančioji institucija ― tai Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ ar jos įgaliota institucija, kai koncesija suteikiama

valstyb÷s vardu, arba savivaldyb÷s vykdomoji institucija, kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldyb÷s

vardu. Remiantis šiuo apibr÷žimu, VAATC n÷ra suteikiančioji institucija.

Koncesijų įstatymas numato savivaldyb÷s kontroliuojamų asmenų įtraukimą į koncesijos sutartį, kai

koncesininkui, pagal ketinamą suteikti koncesiją, yra perduodamas tų asmenų nuosavyb÷s ar patik÷jimo teise



216

valdomas turtas14. Koncesijos sutarties pagrindu perduodant VAATC turtą privačiam subjektui, jis būtų

įtraukiamas į koncesijos sutartį kaip trečioji šalis. Šis modelis n÷ra tinkamas tuo atveju, jeigu VAATC neturi turto,

kuris gal÷tų būti perduodamas privačiam subjektui. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos l÷šos n÷ra

tinkamas įnašas remiantis Koncesijų įstatymu. Svarstytina, ar VAATC nebūtų galima į koncesijos sutartį įtraukti

ir kitų pagrindu ― Koncesijų įstatymas nenumato tokio draudimo.

10.1.4 VPSP pagal viešosios darb ų koncesijos sutart į

Kaip jau buvo min÷ta, Koncesijų įstatymas numato atskirą koncesijos sutarčių rūšį ― viešąją darbų koncesiją15,

kuri turi tam tikrų ypatumų. Viešoji darbų koncesija ― tai koncesijos sutartis d÷l darbų, nurodytų Viešųjų pirkimų

įstatyme, pirkimo, kurios pagrindu koncesininkui yra suteikiama arba tik teis÷ eksploatuoti infrastruktūros

objektą, kuris yra tokių darbų rezultatas, arba suteikiama tokia teis÷ ir papildomai mokamas atlyginimas. Kai

koncesijos sutarties dalykas yra ir darbai ir viešųjų paslaugų teikimas, tokia koncesija laikoma viešąja darbų

koncesija, jei pagrindinis tokios koncesijos dalykas yra darbai 16. Darbai ― yra suprantami kaip tam tikrų

statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją.

Viešoji darbų koncesija nuo kitų skiriasi tuo, kad jos atžvilgiu, Koncesijų įstatyme numatytais atvejais, yra

taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Koncesijų įstatymas įtvirtina, kad suteikiančiąja institucija viešosios darbų

koncesijos atveju yra Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punktų reikalavimus atitinkanti

institucija17 ― pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tai būtų perkančioji organizacija (yra viena išimtis, kuri

nagrin÷jamu atveju n÷ra aktuali). Taigi, tarp kitų, viešąją darbų koncesiją suteikiančiąja institucija gal÷tų būti ir

viešasis ar privatus juridinis asmuo, kurio tam tikra veikla ar jos dalis yra skirta specialiai vešiesiems interesams,

kurie yra ne komercinio ir ne pramoninio pobūdžio, tenkinti, ir kuris yra kontroliuojamas valstyb÷s ar

savivaldyb÷s(ių) institucijų, taip pat jeigu jis turi valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pus÷ narių yra

skiriami valstyb÷s ar savivaldyb÷s(ių) institucijų18.

Aptariant Viešosios darbų koncesijos sutartį, svarbu, pirmiausia, atsakyti į klausimą ar nereiktų šių Koncesijų

įstatymo normų aiškinti ne plečiamai, t.y. išplečiant suteikiančiąja institucija galinčių būti subjektų ratą, bet

siaurinančiai ― darant išvadą, jog suteikiančioji institucija turi atitikti tiek Koncesijų įstatymo suteikiančiosios

institucijos apibr÷žimą, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Atsakant į šį klausimą reiktų atkreipti d÷mesį į Viešųjų pirkimų ir Koncesijų įstatymų įgyvendinamus Europos

Sąjungos (ES) teis÷s aktus. ES direktyva Nr. 2004/18/EB, apibr÷žia viešosios darbų koncesijos sąvoką. Pagal

šią direktyvą viešoji darbų koncesija ― tai tos pačios rūšies sutartis kaip ir viešojo darbų pirkimo sutartis,

išskyrus tai, kad atlygis už atliktus darbus yra tik teis÷s eksploatuoti sukurtą objektą suteikimas arba tokia teis÷

14 LR Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d. ir 6 d. 15 LR Koncesijų įstatymo 2 str. 8 d. 16 LR Koncesijų įstatymo 20(1) str. 1 d. 17 LR Koncesijų įstatymo 2 str. 8 d. 18 LR Viešųjų pirkimų įstatymas 4 str. 1 d. ir 2 d.



217

kartu su mok÷jimais privačiam subjektui. Pateiktas apibr÷žimas suponuoja tai, jog viešąja darbų koncesija

siekiama įtvirtinti galimybę atsiskaityti su darbų tiek÷ju ir kitų būdu nei numato Viešųjų pirkimų įstatymas, t.y.

suteikiant teisę eksploatuoti naujai sukurtą objektą koncesijos pagrindu, nors savo esme tai yra tas pats darbų

pirkimas. Svarbu pabr÷žti ir tai, kad Koncesijų įstatymo normas aiškinant siaurinančiai, būtų pasiektas toks pats

rezultatas, kaip ir nedarant nuorodos į Viešųjų pirkimų įstatymą, nes suteikiančioji institucija, kaip ji apibr÷žiama

Koncesijų įstatyme, visuomet atitiks reikalavimus perkančiajai organizacijai, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 4

str. 1d. 1, 2 ir 3 punktuose.

Remiantis tuo, kas išd÷styta, darytina išvada, kad min÷tu viešosios darbų koncesijos reglamentavimu siekiama

išpl÷sti galimų būti suteikiančiąja institucija subjektų ratą.

Atsižvelgiant į tai, kad VAATC akcininkai yra savivaldyb÷s (VAATC yra savivaldybių kontroliuojamas asmuo) ir į

tai, kad, būdamos VAATC akcinink÷mis, savivaldyb÷s visuotinio akcininkų susirinkimo metu renka steb÷tojų

tarybą19 (valdymo priežiūros organo nariai yra skiriami savivaldybių institucijų), taip pat į tai, kad VAATC veiklos

tikslas yra tenkinti viešuosius interesus atliekų tvarkymo srityje ir siekti, kad atliekų tvarkymo paslaugų teikimas

nevirstų pelno siekiančia veikla20, VAATC gal÷tų būti viešąją darbų koncesiją suteikiančiąja institucija. Svarbu

atkreipti d÷mesį, kad viešosios darbų koncesijos sutarties svarbiausiu elementu (sutarties dalyko esme) tur÷tų

būti darbai, bet ne paslaugų teikimas, kuris gali išplaukti iš darbų kaip antraeilis įsipareigojimas tik papildantis

koncesininko įsipareigojimą atlikti darbus.21

Viešosios darbų koncesijos objektas yra darbai, kaip jie yra apibr÷žiami Viešųjų pirkimų įstatyme22. Atliekų

naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimas pastatant infrastruktūros objektą atitinka darbus, galinčius būti

viešosios darbų koncesijos objektu, tod÷l d÷l jų būtų galima viešosios darbų koncesijos sutartis. Viešąją darbų

koncesiją privačiam subjektui gal÷tų suteikti VAATC.

Pažym÷tina, kad viešąja darbų koncesija laikoma tik tokia koncesija, kai numatoma koncesijos sutarties pirkimo

vert÷, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsniu, yra ne mažesn÷ kaip

4 845 000 EUR (Direktyva Nr. 2004/18/EB). Koncesijų įstatymas numato galimybę šią sumą tikslinti Viešųjų

pirkimų įstatyme numatyta tvarka.

Galimas VAATC ir privataus subjekto bendradarbiavimo modelis viešosios darbų koncesijos pagrindu:

1. VAATC viešosios darbų koncesijos sutarties pagrindu sutiekia privačiam subjektui teisę statyti

infrastruktūros objektą ir jį eksploatuoti.

2. Privatus subjektas, savo ruožtu, įsipareigoja investuoti į infrastruktūros objektą ir jį pastatyti.

3. Viešasis subjektas įsipareigoja finansuoti (ES paramos ar savomis (skolintomis) l÷šomis) dalį projekto

išlaidų.

19 Uždarosios akcin÷s bendrov÷s „VAATC“ įstatų 65 p. 20 Uždarosios akcin÷s bendrov÷s „VAATC“ įstatų 8 p. 21 LR Koncesijų įstatymo 20(1) str. 1 d. 22 LR Koncesijų įstatymo 2str. 8d.



218

Koncesijos sutartis suponuoja tam tikros teis÷s ar leidimo suteikimą, tam tikrus viešojo sektoriaus

įsipareigojimus koncesininko atžvilgiu, taip pat didesnę sutarties kontrolę. Investicinio projekto kontekste VAATC

galimi įsipareigojimai privačiam subjektui neišsprendžia daugelio su atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų

sukūrimu susijusių klausimų, tokių kaip šilumos energijos realizavimas ir kt. Tod÷l svarstytina, ar šią projekto

dalį vert÷tų įgyvendinti sudarant Viešosios darbų koncesijos sutartį.

10.1.5 Jungtin ÷s veiklos sutartis ir bendra projekto įmon ÷.

VAATC teisinis statusas suponuoja didesnį jo savarankiškumą veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektui.

Taigi, VAATC, siekdamas kartu su investuotoju įgyvendinti projektą, gal÷tų bendradarbiauti dviem būdais:

jungtin÷s veiklos (partneryst÷s), pagal Civilinį kodeksą, sutarties pagrindu ir bendrai su privačiu asmeniu

dalyvaudamas kapitale, t.y. įsteigdamas bendrą projekto įmonę (institucinis modelis). Atkreiptinas d÷mesys, kad

bendros įmon÷s steigimas yra viena iš jungtin÷s veiklos formų.

VPSP jungtin÷s veiklos (partneryst÷s) sutarties pagrindu patraukli palyginti paprastu susitarimo mechanizmu,

lankstumu nustatant abipusių įsipareigojimų apimtis, d÷l sąlyginai lengvesn÷s partnerio pakeitimo galimyb÷s.

Verta pamin÷ti, kad taikant šį modelį, n÷ra specifiškai reglamentuota kaip tur÷tų būti pasirenkamas privatus

partneris, taip pat n÷ra reguliuojami kiti aspektai, kurie pad÷tų apsaugoti viešąjį interesą tokios partneryst÷s

atveju. Nesant detalesnio šios sutarties reglamentavimo, darytina išvada, kad viešo intereso apsaugą šios

sutarties sudarymo atveju tur÷tų užtikrinti skaidri viešo konkurso pagal Civilinį kodeksą procedūra parenkant

projekto partnerį.

Institucin÷ VPSP forma arba kitaip ― bendradarbiavimas per bendrą įmonę, paprastai galimas dviem atvejais,

tai:

1. įsteigiant naują įmonę, kurios akcijos priklauso viešajam subjektui ir privačiajam partneriui (šiuo atveju,

v÷liau gali kilti poreikis su naujai įsteigta mišraus kapitalo įmone sudaryti viešojo pirkimo, koncesijos ar

kitas sutartis, nes naujai įsteigtas subjektas, nepaisant VAATC dalyvavimo jame, netur÷s VAATC

statuso. D÷l šios priežasties ES paramos įsisavinimas taip pat n÷ra galimas), arba

2. privačiajam partneriui įnešant savo dalį į jau egzistuojančią viešojo sektoriaus įmonę, kuri veikia pagal jau

sudarytas viešųjų pirkimų ar koncesijos sutartis pagal vidaus (in- house) principą arba kitų pagrindu.

Privatus subjektas gal÷tų investuoti į VAATC kapitalą tapdamas akcininku arba VAATC su privačiu investuotojų

gal÷tų įsteigti bendrą projekto įmonę. Tačiau galimyb÷ privačiam subjektui investuoti į VAATC tiesiogiai n÷ra

patraukli d÷l politinių priežasčių ― viešo ir privataus interesų konflikto, būtinumo užtikrinti viešąjį interesą, kt.,

tod÷l ši alternatyva plačiau n÷ra nagrin÷jama.

VPSP institucinio (steigiant bendrą įmonę) modelio esm÷:

1. Privatus ir viešasis subjektai įsteigia įmonę, dažniausiai uždarąją akcinę bendrovę (UAB).

2. Jos akcijos yra padalinamos abiem subjektams atsižvelgiant į jų įnašų dydį.



219

3. Naujai įsteigta įmon÷ vykdo jai priskirtą veiklą, į ją investuoja ir iš jos gauna pajamas. Įmonei pelningai

veikiant, akcininkams yra mokami dividendai.

Šis modelis yra labai patrauklus d÷l savo aiškios struktūros, finansinio saugumo vieno iš partnerių nes÷km÷s

atveju. Taip pat šiuo modeliu išsprendžiami tokie klausimai kaip nuosavyb÷s teisių pasiskirstymas tarp

partnerių, abipusių teisių ir pareigų apimtis, rizikos pasidalinimo apimtys, kapitalo atskirtinumo problema, pelno

paskirstymo klausimas.

Šis modelis n÷ra pritaikytas projektams, kurie gali pretenduoti į ES struktūrinę paramą.

10.1.6 Viešųjų pirkim ų sutartis

VPSP bruožų turi ir ilgo laikotarpio viešųjų pirkimų sutartys, kurios yra galimos remiantis Vyriausyb÷s nutarimu

patvirtintu aprašu d÷l viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių23, kai kartu su darbais yra perkamos ir paslaugos, taip

privatų subjektą įtraukiant į tolimesnį projekto įgyvendinimo etapą. Remiantis min÷tu nutarimu, ilgo laikotarpio

sutartys gali būti sudaromos ir d÷l prekių, paslaugų ar darbų pirkimo kai yra perkamos atliekų tvarkymo

paslaugos.

Viešojo pirkimo tikslas ― sudaryti prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo pardavimo sutartį (2 str. 32 d.).

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. nustato, kad viešųjų pirkimų tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią

perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai

naudojant tam skirtas l÷šas. Taigi Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja paslaugų ir darbų pirkimą, kurio

tikslas ― racionaliai naudoti tam skirtas l÷šas. Pirkimo-pardavimo sutartis suponuoja tai, kad už tam tikrus

atliktus darbus ir suteiktas paslaugas yra mokamas sutartas atlygis.

Norint atsakyti į klausimą, ar VAATC investiciniam projektui įgyvendinti gal÷tų būti taikomas viešųjų pirkimų

modelis, svarbu įvertinti galimybę privačiam subjektui investuoti į norimą sukurti infrastruktūrą, galimybę sudaryti

ilgo laikotarpio sutartis, taip užtikrinant investuotojo interesus, bei galimybę perkelti dalį rizikos privačiam

subjektui.

Iš pat pradžių svarbu atkreipti d÷mesį, jog Viešųjų pirkimų įstatymas n÷ra skirtas viešojo ir privataus subjektų

partnerystei įgyvendinti, tod÷l jame n÷ra numatyta investicijų į tam tikrą veiklą galimyb÷, įstatymas numato ribotą

galimybę sudaryti ilgo laikotarpio viešųjų pirkimų sutartis, viešasis prekių, paslaugų ir darbų pirkimas yra

funkciškai atskirti vienas nuo kito, tod÷l jų siejimas, siekiant įtraukti investuotoja į tolimesnius projekto etapus,

nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, galimas tik išimtinais atvejais. Jungiant kelis viešuosius pirkimus į vieną

ar sudarant ilgo laikotarpio sutartis yra rizikuojama pažeisti konkurencin÷s teis÷s normas ir viešųjų pirkimų

principus.

Taigi, nors išlieka galimyb÷ pritaikyti viešųjų pirkimų modelį viešojo ir privataus sektorių partnerystei, tai

padaryti, teisiniu požiūriu, gana sud÷tinga.




220

Perkant darbus yra perkamas tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti

ekonominę ar techninę funkciją (Viešųjų pirkimų įstatymas), pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo įrenginiai. Privatus

investuotojas gal÷tų investuoti į šį objektą dalį ar visus darbus atlikdamas savomis l÷šomis. Jo atliktų darbų

vert÷ kartu su įd÷tom investicijom būtų atlyginama atliekant mok÷jimus iš pajamų, perkančiosios organizacijos,

šiuo atveju VAATC, gaunamų teikiant paslaugas, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo įrenginių priežiūros ar

operatoriaus paslaugas.

Svarstytina, ar, siekiant užtikrinti palankias projekto finansavimo sąlygas, nereiktų skelbti atskirų kreditavimo

paslaugų, darbų ir įrenginių operatoriaus paslaugų viešųjų pirkimų, taip kiekvienu iš šių atveju pasirenkant

tinkamiausią (geriausią) paslaugų ir darbų teik÷ją. Tačiau tokių sutartių sudarymas n÷ra viešojo ir privataus

subjektų partneryst÷ nagrin÷jamo konteksto prasme.

Atsižvelgiant į tai, jog būtina užtikrinti l÷šas projektui pritraukiant investuotoją su tam tikra nauja technologija ir

žiniomis galima būtų rengti bendrą darbų ir paslaugų viešųjų pirkimų konkursą. Tokiu būdu, laim÷jęs viešąjį

pirkimą asmuo, kartu būtų ir paslaugų, ir darbų teik÷jas. Toks viešasis pirkimas, esant pagrindui manyti, kad kitų

būdu nebūtų įmanoma užtikrinti norimo (geriausio) rezultato ― įsigyti darbų ir paslaugų racionaliai naudojant

tam skirtas l÷šas, būtų galimas, kiek jis būtų suderinamas su viešųjų pirkimų principais.

Organizuojant bendrą darbų ir paslaugų viešąjį pirkimą, būtų galima pritraukti investuotoją jam siūlant teikti

operatoriaus paslaugas. Remiantis LR Vyriausyb÷s nutarimu, atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo sutartis

gali būti sudaroma ilgesniam nei trys metai laikotarpiui24. Viešųjų pirkimų modelis, jį įgyvendinus šiuo būdu, būtų

savo esme panašus į koncesijos sutartį, tod÷l jo galimumas ir pagrįstumas, darytina išvada, priklauso ir nuo to,

ar yra galimyb÷ sudaryti koncesijos sutartį ar ne. Reiktų pažym÷ti, kad naujai pastatytas infrastruktūros objektas

negal÷tų būti perduodamas eksploatuoti privačiam subjektui kaip atlygis, nes tokia sutartis būtų laikoma

koncesijos sutartimi.

Viešųjų pirkimų atveju, perkančioji organizacija įsipareigotų mok÷ti atlygį privačiam subjektui už dalies

infrastruktūros objekto pastatymą ― dalinai atsilygintų už darbus. VAATC atveju tokie mok÷jimai būtų galimi

panaudojus ES struktūrinių fondų paramos l÷šas. Kita darbų dalis būtų finansuojama privataus investuotojo.

Privatus investuotojas, laim÷jęs bendrą darbų ir paslaugų viešųjų pirkimų konkursą, būtų ir pastatyto

infrastruktūros objekto operatorius. Iš pajamų, gaunamų iš infrastruktūros objekto veiklos, perkančioji

organizacija mok÷tų atlyginimą operatoriui ir atsiskaitytų už likusius neapmok÷tus darbus ― padengtų

investuotojo patirtas išlaidas. Taigi, būtų sudaroma ilgo laikotarpio pirkimo-pardavimo sutartis, kuri galiotų iki

visiško abiejų šalių prievolių įvykdymo arba gal÷tų būti terminuota.

Šio modelio privalumas tas, kad nereikia kurti naujų institucijų, yra sukaupta daug patirties viešųjų pirkimų

srityje, detaliai reglamentuojamos viešųjų pirkimų procedūros, principai, turinys, kontrol÷. Sudarant ilgo

laikotarpio sutartis, dalį projekto rizikos būtų galima perkelti privačiam subjektui, nes tam tikrų paslaugų




221

tinkamas teikimas ilgu laikotarpiu priklauso ir nuo tinkamo darbų atlikimo. Trūkumas ― šis modelis nepritaikytas

šalių partnerystei investiciniuose projektuose.

10.2 VAATCo kaip viešojo sektoriaus partnerio teisi nis vertinimas

VAATC teisin÷ forma yra uždaroji akcin÷ bendrov÷ ― tai privatus ribotos atsakomyb÷s juridinis asmuo. Civilinio

kodekso 2.74 str. 1 d. teigiama, kad privatieji juridiniai asmenys gali tur÷ti ir įgyti bet kokias civilines teises ir

pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savyb÷s kaip lytis, amžius bei

giminyst÷. Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus, kurių normos galioja tiek, kiek jos

neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 2.46 str. 1 ir 2 d.). Taigi, VAATC kompetenciją ir veiklos

ribas nustato VAATC įstatai, akcininkų sutartis ir steigimo sutartis. Pagal UAB „VAATC“ įstatų 10. p., VAATC

vykdoma veikla n÷ra ribojama įstatuose nurodytomis veiklomis, tod÷l darytina išvada, kad VAATC civiliniuose

teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais ir teis÷mis kaip ir kiti privatūs subjektai. VAATC yra

savarankiškas subjektas, kurio veikla iš esm÷s n÷ra ribojama specialių įstatymų , taip pat įstatuose numatyta

veikla.

Kita vertus, svarbu pabr÷žti, kad VAATC savo veikloje įgyvendina viešąsias funkcijas, kas suponuoja viešojo

intereso apsaugos poreikį. Pagal LR Civilinio kodekso 2.34 str. 2 d., viešaisiais juridiniais asmenimis yra laikomi

savivaldyb÷s įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas ― tenkinti viešuosius interesus. Remiantis tuo, kad VAATC

tikslas n÷ra pelno siekimas (VAATC įstatų 8.3. punktas ir Akcininkų sutarties 22 punktas) ir jis savo veikloje

tenkina viešuosius interesus, darytina išvada, kad VATTC gal÷tų būti pripažįstamas viršuoju subjektu.

Toks VAATC teisinio statuso dvilypumas rodo, kad VAATC yra specialus subjektas. Vis d÷lto VAATC kaip

privataus subjekto teisinis statusas atveria galimybes tokioms viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo

formoms, kurios n÷ra galimos kitų viešųjų subjektų veikloje.

Tačiau, kita vertus, VAATC privataus subjekto teisin÷ forma reiškia, kad jis n÷ra valdžios subjektas Investicijų

įstatymo prasme, taip pat, kad daugeliu atveju jis negal÷s būti ir suteikiančiąja institucija Koncesijų įstatymo

prasme. VAATC koncesiją suteikiančiąja institucija gal÷tų būti tik esant viešajai darbų koncesijai, nes šiuo atveju

įstatymas išplečia suteikiančiąja institucija galinčių būti subjektų ratą į jį įtraukdamas tam tikras sąlygas

atitinkančius privačius subjektus.

10.3 Investicij ų projekt ų tikslas

10.3.1 Viešojo partnerio funkcij ų efektyvus įgyvendinimas

Viešo ir privataus sektorių partneryst÷ n÷ra arba netur÷tų būti savitiksl÷. Ją įgyvendinus tur÷tų būti sukuriama

tam tikra prid÷tin÷ vert÷, pasireiškianti teikiant viešąsias paslaugas. Dažniausiai viešojo ir privataus subjektų

partneryst÷ grindžiama tuo, kad viešasis subjektas vienas n÷ra paj÷gus įgyvendinti tam tikro būtino ar kito

naudingo projekto d÷l trūkstamų l÷šų, nepakankamų žinių ir (ar) patirties stokos, arba viešajam subjektui

vienam įgyvendinti projektą būtų žymiai sunkiau, o pasiekti rezultatai, d÷l neišnaudotų galimybių, būtų žymiai

prastesni. Privataus subjekto įtraukimas į projektą partneryst÷s pagrindu suteikia šiuos privalumus:



222

1. galimybę greičiau įgyvendinti būtinus ir strategiškai svarbius projektus, kas skatina viso konkretaus

viešųjų paslaugų sektoriaus vystimąsi;

2. galimybę, įdiegiant naujus vadybos principus bei technologijas, perimant privataus partnerio patirtį, gerinti

teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą;

3. galimybę sumažinti viešojo sektoriaus pradinių investicijų į projektą dydį;

4. galimybę išskaidyti viešojo sektoriaus išlaidas ilgu laikotarpiu;

5. galima specializacija ― kiekvienas iš partnerių projekte atlieka tas funkcijas, kurias geriausiai išmano;

6. kita.

Šių galimybių išnaudojimas iš dalies priklauso nuo tinkamo funkcijų kiekvienam iš partnerių priskyrimo ir jų

apibr÷žtumo, rizikos ir įsipareigojimų tarp partnerių paskirstymo, t.y. nuo konkretaus partneryst÷s modelio

pasirinkimo.

Bendrai kalbant apie partneryst÷s galimybes ir jų išnaudojimą, svarbu, kad kiekvienam iš partnerių būtų

suteikiamas tam tikras savarankiškumas įgyvendinant jam priskirtas funkcijas. Tokiu būdu yra užtikrinamas

spartesnis sprendimų pri÷mimo mechanizmas ir projekto procesų valdymas. Viešojo subjekto funkcijos visais

atvejais tur÷tų apimti projekto įgyvendinimo kontrolę, kaip vieną iš viešąjį interesą užtikrinančių priemonių.

VAATC investicinių projektų atveju, darytina išvada, kad privatus partneris, geriausiai išmanydamas

technologinius savo veiklos aspektus, taip pat tur÷damas tinkamą patirtį, tur÷tų būti atsakingas už projekto

įgyvendinimą ir tam tikrų apibr÷žtų rezultatų pasiekimą. Jis tur÷tų būti laisvas priimti sprendimus įgyvendinant

projektą partneryst÷s sutartyje numatytuose r÷muose, t.y. kiek tai nebūtų susiję su kokyb÷s standartų, finansinių

sąlygų ar kitų partneryst÷s sutarties sąlygų pakeitimu. Svarstytina, kam tur÷tų būti perduodamos projekto

administravimo funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad VAATC, kaip pareišk÷jas būtų atsakingas už Europos Sąjungos

(ES) struktūrinių fondų paramos panaudojimą, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo

projekto administravimas tur÷tų būti perduodamas viešajam subjektui.

Tinkamas VAATC viešųjų funkcijų įgyvendinimas priklauso ir nuo to, kaip bus paskirstomi turimi resursai ir

žinios, t.y. į ką atsižvelgiant bus pasirenkama ketinama diegti technologija atsižvelgiant į jos kainą. Būtina

užtikrinti, kad privataus partnerio įdiegtos technologijos vert÷ ir, v÷liau, paslaugų, susijusių su naujo

infrastruktūros objekto eksploatavimu ar operatoriaus paslaugų teikimu, kaina įgautų naudingiausią visuomenei

balansą. Svarbu atkreipti d÷mesį, kad nuo šių kriterijų priklauso ir investicinio projekto partnerio pasirinkimas.

10.3.2 Viešojo intereso užtikrinimas

Viešąjį interesą, visų pirma, tur÷tų užtikrinti skaidri ir objektyvi privataus partnerio pasirinkimo procedūra.

Privataus partnerio parinkimo būdas priklauso nuo įgyvendinamo viešojo ir privataus subjektų partneryst÷s

(VPSP) modelio. Taikant jungtin÷s veiklos modelį privatus partneris gal÷tų būti atrenkamas ir viešo konkurso,

pagal Civilinį kodeksą, būdu.



223

Viešasis interesas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tur÷tų būti užtikrinamas VAATC įgyvendinant projekto

vykdymo kontrolę.

10.4 Duomenys apie priva čiam subjektui perduotin ą veikl ą

10.4.1 Viešojo sektoriaus dalyvio įsipareigojim ų apimtis

Siekiant pritraukti privačias investicijas būtina užtikrinti tokį viešojo ir privataus subjektų bendradarbiavimo

modelį, kuris suteiktų pakankamą naudą privačiam subjektui, tod÷l kiekvienu atveju tiek privataus, tiek viešojo

subjekto įsipareigojimų ir tenkančios rizikos dalis turi atitinkamai atitikti naudą, kurią kiekvienas iš subjektų

gauna iš investicinio projekto.

Kaip jau buvo min÷ta, privataus ir viešojo subjektų funkcijų, įsipareigojimų ir rizikos tarpusavio pasiskirstymas iš

dalies priklauso nuo pasirinkto bendradarbiavimo modelio, turint omenyje ir tai, kad netgi pasirinkto modelio

atveju yra galimi skirtingi funkcijų, įsipareigojimų ir rizikos pasiskirstymo variantai. Atsižvelgiant į tai, toliau

aptariama galima VAATC įsipareigojimų apimtis kiekvieno iš VPSP modelių atveju, atsižvelgiant į VAATC

investicinio projekto aspektus.

Viešosios darbų koncesijos atveju viešojo subjekto įsipareigojimų dalis apimtų teis÷s statyti infrastruktūros

objektą suteikimą ir įsipareigojimą perduoti naujai pastatytą objektą eksploatuoti ir valdyti kartu su teise teikti

operatoriaus viešąsias paslaugas, kaip papildančias privataus subjekto teisę eksploatuoti infrastruktūros

objektą. Viešasis subjektas prisid÷tų prie infrastruktūros objekto pastatymo iš Europos Sąjungos (ES)

struktūrin÷s paramos fondų gautomis l÷šomis. Manytina, kad žem÷s sklypo klausimas taip pat tur÷tų būti

sprendžiamas VAATC.

Atkreiptinas d÷mesys, kad pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrin÷s paramos teikimo taisykles, o konkrečiai

pagal Finansavimo sąlygų aprašo25 7.1.4. punktą, VAATC negali būti naujai pastatytos infrastruktūros

operatorius, tod÷l biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros operatoriaus funkcijos tur÷tų būti

perduodamos privačiam subjektui.

Atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projekto kontekste, kaip jau buvo min÷ta ankščiau,

VAATC su privačiu investuotoju gal÷tų bendradarbiauti jungtin÷s veiklos (partneryst÷s) sutarties pagrindu arba

su privačiu investuotoju kartu įsteigdamas bendrą projekto įmonę. Savivaldyb÷s interesai papildomai gal÷tų būti

užtikrinami sutarties su projekto įmone pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad VAATC įgaliojimai atliekų tvarkymo

srityje apima atliekų rūšiavimo įrenginių ir sąvartynų Vilniaus apskrityje eksploatavimą, (tokia išvada darytina

remiantis VAATC akcininkų sutarties 4 punktu, VAATC įstatų 9.10. punktu, juos aiškinant kompleksiškai,

atsižvelgiant į Atliekų įstatymo 25 straipsnį), VAATC įsipareigojimai privačiam subjektui gal÷tų susid÷ti iš:

1. įsipareigojimų užtikrinti atliekų srautą,

25 Europos Sąjungos VP3-3.2-AM-01-V Priemon÷s „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašas.



224

2. įsipareigojimų vykdyti palankią atliekų naudojimo energijai gauti infrastruktūros veiklai sąvartyno

mokesčio kainodaros politiką.

Taigi, atliekų panaudojimo energijai gauti veikla būtų koncentruota privataus subjekto rankose, VAATC

dalyvautų joje tik tiek, kiek būtina užtikrinti atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projekto

įgyvendinimą ir tolimesnį bendradarbiavimą užtikrinant darnų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą.

VAATC investicinius projektus įgyvendinant viešųjų pirkimų modelio būdu, VAATC įsipareigojimai apimtų

mok÷jimus privačiam subjektui už paslaugas ir darbus viešųjų pirkimų sutartyje numatytomis sąlygomis

(mok÷jimai privačiam subjektui gal÷tų būtų dalinai dengiami iš ES struktūrin÷s paramos fondo l÷šų biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projekto atveju, dalį mok÷jimų būtų galima atid÷ti v÷lesniam

laikotarpiui). Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, darbų pirkimas neapima žem÷s sklypo pirkimo, tod÷l

sprendimai d÷l žem÷s sklypo įsigijimo tur÷tų būti priimami VAATC. VAATC žem÷s sklypą gal÷tų įsigyti bendrais

pagrindais, pavyzdžiui, perkant, arba, remiantis Lietuvos Respublikos valstyb÷s ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 3 d., žem÷s sklypą VAATC gal÷tų suteikti savivaldyb÷.

10.4.2 Privataus sektoriaus dalyvio įsipareigojim ų apimtis

Įgyvendinant viešosios darbų koncesijos sutartį pagrindin÷ privataus partnerio įsipareigojimų dalis apimtų

įrenginių pastatymo darbus įskaitant projektavimą, nes pagal šią sutartį būtų perkami darbai. Privataus

partnerio įsipareigojimai viešųjų paslaugų teikimo srityje apimtų tik tą jų dalį, kiek tai yra būtina viešosios darbų

koncesijos sutarties įgyvendinimui, tai yra kiek tai būtina užtikrinti partnerio teises eksploatuoti įrenginius ir gauti

iš to pajamas ir pelną.

Pagal viešosios darbų koncesijos sutartį, privatus partneris įsipareigotų užtikrinti reikiamas investicijas į projektą

― biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimą. Privatus partneris įsipareigotų, pasibaigus

viešosios darbų koncesijos sutarčiai, joje numatytomis sąlygomis, nuosavyb÷s teise VAATC perduoti naujai

sukurtą turtą.

Įgyvendinant atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projektą, privataus subjekto įsipareigojimai

tur÷tų apimti infrastruktūros objekto(ų) pastatymą ir įsipareigojimą vykdyti veiklą.

Atitinkamai, steigiant bendrą projekto įmonę, privataus subjekto įsipareigojimai įgyvendinant atliekų naudojimo

energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projektą tur÷tų apimti įsipareigojimus, susijusius su bendros projekto įmon÷s

steigimu, įsipareigojimus d÷l bendradarbiavimo su VAATC atliekų tvarkymo srityje, taip pat įsipareigojimą

pastatyti infrastruktūros objektą ir įsipareigojimą vykdyti veiklą.

Kadangi atliekų panaudojimo energijai gauti infrastruktūra yra atliekų tvarkymo sistemos dalis, už kurios

vystymą ir pl÷tojimą, bei darnų funkcionavimą yra atsakingas VAATC, partneryst÷s pagal jungtin÷s veiklos

sutartį atveju, privataus subjekto įsipareigojimai tur÷tų taip pat apimti bendradarbiavimo atliekų tvarkymo srityje

įskaitant įsipareigojimus, susijusius su atliekų pri÷mimu.

Viešųjų pirkimų modelio atveju privataus investuotojo įsipareigojimai apimtų darbus ― infrastruktūros objektų

pastatymą, ir paslaugas ― privatus subjektas įsipareigotų teikti operatoriaus paslaugas viešųjų pirkimų sutartyje



225

numatytomis sąlygomis. Privatus partneris finansuotų dalį darbų savomis l÷šomis, kurios jam būtų grąžinamos

v÷liau mokant už paslaugas, t.y. dalis mok÷jimų už darbus būtų atid÷ta.

10.5 Duomenys apie naujai sukurt ą ir (ar) priva čiam subjektui perduotin ą valdyti ir naudoti

turt ą

10.5.1 Turto teisinis statusas

Pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai

organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas

l÷šas.26 Taigi, organizuojant darbų viešųjų pirkimų konkursą visais atvejais, įvykužius įsipareigojimus pagal

sutartį, infrastruktūros objektas nuosavyb÷s teise priklausytų perkančiajai organizacijai, t.y. VAATC. Remiantis

LR Civilinio kodekso 6.393 str. 4. d., nuosavyb÷s teis÷ į nekilnojamąjį daiktą pirk÷jui pereina nuo daikto

perdavimo. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir pri÷mimas įforminamas pasirašant pri÷mimo perdavimo-aktą

arba kitą, sutartyje nurodytą, dokumentą27.

LR Koncesijų įstatymas numato galimybę koncesininkui išsaugoti nuosavyb÷s teisę į naujai sukurtą turtą28.

Naujai sukurto turto, šiuo atveju, naujo infrastruktūros objekto, nuosavyb÷s teis÷s perdavimo ar išsaugojimo

sąlygos turi būti aptariamos koncesijos sutartyje.

Kitaip nei įprastos koncesijos, viešosios darbų koncesijos atveju, nuosavyb÷s teis÷ į naujai sukurtą

infrastruktūros objektą visais atvejais tur÷tų pereiti koncesiją suteikiančiajai institucijai. Tokia išvada darytina

remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva d÷l viešojo darbų, prekių ir paslaugų

pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo29, kurią įgyvendina tiek LR Koncesijų įstatymas, tiek LR Viešųjų

pirkimų įstatymas. Direktyva apibr÷žia viešojo darbų pirkimo sutarties ir viešosios darbų koncesijos sąvokas.

Pagal šią direktyvą, viešoji darbų koncesija ― tai tos pačios rūšies sutartis kaip ir viešojo darbų pirkimo sutartis,

išskyrus tai, kad atlygis už atliktus darbus yra tik teis÷s eksploatuoti sukurtą objektą suteikimas arba tokia teis÷

kartu su mok÷jimu30. Pirkimo-pardavimo sutarties tikslas ― nuosavyb÷s teis÷s į tam tikrą objektą įgijimas, tod÷l

nuosavyb÷s teis÷ į sukurtą turtą, pasibaigus koncesijos sutarčiai, tur÷tų pereiti VAATC.

Viešam ir privačiam subjektams bendradarbiaujant jungtin÷s veiklos sutarties pagrindu galimi įvairūs

nuosavyb÷s teisių pasiskirstymo variantai. Atsižvelgiant į įd÷tų investicijų dydį, naujai sukurtas turtas gal÷tų

priklausyti tiek privačiam, tiek viešajam subjektui arba abiem subjektams kartu bendrosios jungtin÷s nuosavyb÷s

ar bendrosios dalin÷s nuosavyb÷s teise.

26 LR Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. 27 LR Civilinio kodekso 6.398 str. 1 d. 28 LR Koncesijų įstatymo 3 str. 4 d. 29 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB d÷l viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 30/04/2004, p. 114). 30 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB d÷l viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 30/04/2004, p. 114).



226

Institucinio modelio atveju (steigiant bendrą projekto įmonę) galimi keli nuosavyb÷s teisių į naujai sukurtą turtą

pasiskirstymo variantai:

1. sukurtas turtas priklauso bendrai įsteigtai įmonei, kurios akcijos, atsižvelgiant į investicijas ir kitųs

įsipareigojimus yra paskirstytos tarp subjektų. Šis atvejis galimas įgyvendinant atliekų naudojimo

energijai gauti paj÷gumų sukūrimo statybos projektą;

2. nuosavyb÷s teis÷s į sukurtą turtą paskirstomos tarp subjektų atitinkamai atsižvelgiant į LR Viešųjų pirkimų

ar LR Koncesijų įstatymų nuostatas. Ši situacija galima, kai bendrai įsteigtai įmonei LR Viešųjų pirkimų

ar LR Koncesijų įstatymų pagrindu yra perduodamos tam tikros viešosios funkcijos.

Valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s sutarties atveju, naujai sukurtas turtas, pasibaigus sutarčiai, visada

nuosavyb÷s teise per valdžios subjektą yra perduodamas valstybei ar savivaldybei31.

10.5.2 Turto perdavimo valdyti ir naudoti b ūdai

LR Koncesijų įstatymas numato galimybę pagal koncesijos sutartį koncesininkui perduoti valdyti ir (ar) naudoti

valstyb÷s, savivaldyb÷s ir (arba) valstyb÷s ar savivaldyb÷s kontroliuojamų asmenų nuosavyb÷s, patik÷jimo teise

valdomą ir (ar) naudojamą turtą32. Taigi VAATC nuosavyb÷s ar patik÷jimo teise valdomas turtas gal÷tų būti

perduodamas privačiam subjektui valdyti koncesijos sutarties pagrindu.

Valstybin÷ ar savivaldyb÷s žem÷, taip pat kitas turtas, privačiam subjektui gal÷tų būti perduodama nuomos, taip

pat kitų, įstatymuose numatytų, sutarčių pagrindu, jeigu koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu ir tai

numato konkurso sąlygos.33

VAATC, būdamas privačiu juridiniu asmeniu, nuosavyb÷s teise valdomą turtą gal÷tų perduoti privačiam

subjektui bendrais pagrindais, t.y. neprieštaraudamas savo veiklos tikslams gal÷tų sudaryti pirkimo-pardavimo,

nuomos, panaudos, mainų ir kitas LR Civiliniame kodekse numatytas sutartis.

LR Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja turto perdavimo privačiam subjektui. Privatus subjektas naudotis

perkančiajai organizacijai priklausančiu turtu gali tik tiek, kiek tai yra susiję su paslaugų, darbų ar prekių teikimu.

VAATC biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projekto kontekste svarbus Europos

Sąjungos (ES) struktūrin÷s paramos, įgyvendinant projektą, panaudojimo kartu su privačiu partneriu klausimas.

Remiantis sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedu (su pakeitimais) priemon÷s „Atliekų tvarkymo

sistemos sukūrimas“ pareišk÷jai, taigi ir ES paramos gav÷jai, yra VAATC ir partneriai. Taigi, kitų subjektų nei

VAATC galimyb÷s teikti paraiškas ES paramai pagal šią priemonę yra sąlygojamos VAATC bendradarbiavimo.

Įgyvendinant Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektą ir tuo pačiu siekiant sudaryti

31 LR Investicijų įstatymo 152 str. 5 d. 32 LR Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d. 33 LR Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d.



227

geresnes sąlygas privataus partnerio pritraukimui į projektą, VAATC tikslinga kreiptis d÷l ES struktūrinių fondų

paramos įsisavinimo.

VAATC biologinio apdorojimo įrenginių statybos investicinis projektas) gal÷tų būti įgyvendinamas kartu

pastatant mechaninio rūšiavimo įrenginius arba be jų. Projektas gal÷tų būti finansuojamas pagal priemon÷s

„Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra“. Kyla

klausimas, ar ES paramos l÷šos pagal šią veiklą gal÷tų būti panaudojamos ir mechaninio rūšiavimo įrenginių

statybos išlaidoms finansuoti. Norint atsakyti į šį klausimą, reik÷tų įvertinti šių įrenginių statybos pagrįstumą –

kokią prid÷tinę vertę šiam projektui sukuria mechaninių įrenginių pastatymas ir ar jis prisideda prie biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo. Teisine prasme svarbu yra tai, ar šie įrenginiai sudaro

reikalingą ir integralią infrastruktūros dalį ir prisideda prie ES paramą reglamentuojančiuose teis÷s aktuose

numatytų tikslų įgyvendinimo.

Finansavimo sąlygų aprašas34 (Aprašas ) nustato tam tikrus reikalavimus partnerio pasirinkimo procedūrai,

kurios nesilaikant, ES paramos nebūtų galima įsisavinti. Aprašo 17 punkte sakoma, kad „jeigu projektas

įgyvendinamas ar planuojamas įgyvendinti taikant viešo ir privataus sektorių partneryst÷s modelį, privatus

partneris turi būti atrinktas viešai ir skaidriai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teis÷s aktais,

reglamentuojančiais viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą (priklausomai nuo pasirinkto modelio LR

Koncesijų įstatymu, LR Viešųjų pirkimų įstatymu, LR Investicijų įstatymu, LR Civiliniu kodeksu ar kt.). Kartu su

paraiška turi būti pateikti dokumentai, parodantys, kaip buvo/bus atrinktas privatus partneris (investuotojas,

operatorius, tiek÷jas), ir partneryst÷s (koncesijos, viešųjų pirkimų, valdžios ir privataus subjektų partneryst÷s ar

pan.) sutartis arba (jei ji dar nesudaryta) jos projektas“.

Taigi, remiantis tuo, kas išd÷styta, darytina išvada, kad ES paramos perdavimas privačiam subjektui VPSP

atveju yra galimas su privačiu subjektu sudarius koncesijos, viešųjų pirkimų, valdžios ir privataus subjektų

partneryst÷s sutartis arba jungtin÷s veiklos (partneryst÷s) sutartį. Tačiau, remiantis bendraisiais ES struktūrin÷s

paramos teikimo principais ir tuo, kad VAATC yra laikytinas ES paramos pagal priemonę „Atliekų tvarkymo

sistemos sukūrimas“ pagrindiniu gav÷ju, darytina išvada, kad VAATC gautos ES struktūrin÷s paramos l÷šos

negal÷tų būti perduodamos VAATC nekontroliuojamam privačiam subjektui arba privačiam subjektui

savarankiškai įsisavinti, taip pat negal÷tų būti panaudojamos kitam privačiam asmeniui nuosavyb÷s teise

priklausančiam turtui sukurti, nenumatant, kad v÷liau, pasibaigus koncesijos ar kitai sutarčiai, toks turtas bus

perduodamas VAATC ar būtų kitaip atsiskaitoma.

34 VP3-3.2-AM-01-V priemon÷s „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pl÷tra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumus“ projektų finansavimo sąlygų aprašas.



228

10.6 Investicij ų projekto įgyvendinimo alternatyv ų analiz÷

10.6.1 Įgyvendinimo b ūdai ir trukm ÷

10.6.1.1 Koncesijos sutartis

Tiek viešosios darbų koncesijos sutarties, tiek įprastos koncesijos sutarties terminas tur÷tų būti toks, kad

užtikrintų investicijų atsipirkimą ir protingą investicijų grąžą, tod÷l tur÷tų būti nustatomas atsižvelgiant į

investavimo ir kitas sąlygas, d÷l kurių susitaria partneriai. Tačiau bendra, su pratęsimais, koncesijos sutarties

trukm÷ negali būti ilgesn÷ nei 25 metai.35

10.6.1.2 Jungtin ÷s veiklos sutartis

Jungtin÷s veiklos (partneryst÷s) sutartis gal÷tų būti neterminuota, t.y. būti sudaroma neribotam laiko tarpui. Šio

tipo sutartis negal÷tų būti sudaroma įgyvendinant biologinio apdorojimo ir mechaninio rūšiavimo įrenginių

statybos investicinį projektą, nes jam įgyvendinti yra būtinas viešųjų funkcijų privačiam subjektui perdavimas,

kuris yra negalimas šios sutarties pagrindu.

10.6.1.3 Bendra įmon ÷

VAATC, investiciniams projektams įgyvendinti, kartu su partneriu gal÷tų įsteigti bendrą projekto įmonę ―

uždarąją akcinę bendrovę. Jos veiklos laikotarpis gal÷tų būti neribotas.

10.6.1.4 Viešųjų pirkim ų modelis

Viešųjų pirkimų pagrindu VAATC biologinio apdorojimo ir mechaninio rūšiavimo įrenginių investicinis projektas

gal÷tų būti įgyvendinamas numačius atid÷tus mok÷jimus privačiam subjektui. Įgyvendinant projektą šiuo būdu

būtų naudinga darbus ir paslaugas pirkti iš to paties subjekto pasirašant ilgo laikotarpio sutartis (ilgesniam nei

trys metai laikotarpiui). Tačiau šiuo būdu įgyvendinant projektą, kyla gr÷sm÷ pažeisti tiek viešųjų pirkimų

principus tiek konkurencijos teis÷s normas.

Įgyvendinant atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projektą, taip pat būtų tikslinga atid÷ti

mok÷jimus privačiam subjektui perduodant ir tam tikrų paslaugų teikimą, pavyzdžiui atliekų naudojimo energijai

gauti infrastruktūros objekto(ų) priežiūros paslaugas. Kad būtų užtikrinami privataus partnerio interesai, tur÷tų

būti sudaromos ilgo laikotarpio sutartys.

VAATC įgyvendinant investicinius projektus nesudarant partneryst÷s su privačiu partneriu, t.y. rengiant atskirus

viešuosius pirkimus darbams ir paslaugoms (taip pat ir kreditavimo paslaugoms), būtų sudaromos trumpo

laikotarpio (iki trijų metų) viešųjų pirkimų sutartys.

35 LR Koncesijų įstatymo 22 str. 1 d. 3 d.



229

10.6.2 Numatom ų sąnaudų (trūkumų) ir naudos (privalum ų) analiz ÷

Numatomų sąnaudų (trūkumų) ir naudos (privalumų) analiz÷s apibendrinimas pateiktas 10-1 lentel÷je.

10-1 lentel ÷. Modeli ų analiz ÷

Modelis Tr ūkumai (s ąnaudos) Privalumai (nauda)

1. Viešosios darbų koncesijos modelis

Sunkiau pakeisti projekto partnerį.

Nepakankamas teisinis aiškumas d÷l VAATC‘o kaip suteikiančiosios institucijos statuso. Lietuvoje, mūsų žiniomis, n÷ra precedento, kad perkančioji organizacija, kuri nebūtų valstyb÷s ar savivaldyb÷s institucija, suteiktų viešąją darbų koncesiją.

Teis÷s teikti paslaugas suteikimas ir paslaugų teikimas negali būti pagrindiniu sutarties objektu (ribojama įsipareigojimų, prisiimamų paslaugų teikimo srityje, apimtis).

Darbų koncesijai keliami papildomi reikalavimai (reikalavimas koncesijos sutarties pirkimo vertei, kuri turi būti ne mažesn÷ nei tarptautinio darbų pirkimo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą vert÷).

Palankios sąlygos investicijoms, nes privatus partneris yra įtraukiamas į daugelį projekto etapų, jam yra suteikiama teis÷ vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir taip gauti naudą iš įd÷tų investicijų

Atsiskaitymas su privačiu partneriu galimas tik suteikiant teisę eksploatuoti infrastruktūros objektą arba tokia teis÷ kartu su mok÷jimu, tod÷l VAATC nereiktų rūpintis papildomų l÷šų gavimu.

Didžioji rizikos dalis tenka privačiam partneriui

Užtikrinamas bendradarbiavimas ilgu laikotarpiu

2. Jungtin÷s veiklos modelis

Negali būti perduodamos Viešosios funkcijos, tod÷l yra galimas tik atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projektui įgyvendinti

D÷l tokių sutarčių nepakankamo teisinio reglamentavimo gali kilti teisinių neapibr÷žtumų, tod÷l did÷ja konflikto, įgyvendinant projektą rizika.

Santykinai sud÷tinga pasidalinti finansinę naudą

Kyla neaiškumų, kaip tur÷tų būti vedama apskaita ir kt.

Neužtikrina pakankamo stabilumo ilgu laikotarpiu.

Palyginti nesud÷tinga partnerio pasirinkimo procedūra.

Nesud÷tingas partnerio pasirinkimas ir palyginti lengvas jo pakeitimas

Plačios galimyb÷s susitarti d÷l įsipareigojimų apimties, funkcijų ir rizikos pasiskirstymo, kitų sutarties sąlygų.

3. Bendra projekto įmon÷ (institucinis modelis)

Bendros įmon÷s steigimo kaštai

Aiškiai struktūrizuotas stabilus bendradarbiavimas

Aiškus finansin÷s naudos pasidalinimo principas

Integruotas valdymas

Finansinis saugumas projekto



230

Modelis Tr ūkumai (s ąnaudos) Privalumai (nauda)

partnerio nes÷km÷s atveju

Aiški apskaita

4. Viešųjų pirkimų modelis

Ribotos investicijų pritraukimo galimyb÷s;

Ribotos galimyb÷s įtraukti partnerį į skirtingus projekto veiklos etapus

Didžioji rizikos dalis tenka viešajam subjektui

Riboti atsiskaitymo su privačiu partneriu būdai

Ribotos galimyb÷s gauti pelną

D÷l šių priežasčių maž÷ja privataus partnerio pritraukimo į projektą galimyb÷s, privataus investuotojo įd÷tos l÷šos jam turi būti grąžinamos su palūkanomis, atid÷ti mok÷jimai didina viešųjų paslaugų kainą.

Patirtis viešųjų pirkimų srityje ir žinomos procedūros

Lengvesn÷s partnerio pakeitimo galimyb÷s

10.6.3 Reikalingos l ÷šos ir investicijos

Reikalingų l÷šų ir investicijų šaltiniai pagal vertinamus modelius pateikti 10-2 lentel÷je.

10-2 lentel ÷. Reikaling ų l÷šų ir investicij ų šaltiniai

Modelis

Biologiškai skaidži ų atliek ų

tvarkymo infrastrukt ūros

sukūrimo projektas

Atliek ų naudojimo energijai

gauti paj ÷gumų sukūrimo

projektas

Viešosios darb ų koncesijos

modelis.

ES paramos l÷šos

Privataus partnerio investicijos

Privataus partnerio investicijos

Jungtin ÷s veiklos modelis. (netaikoma) Privataus partnerio investicijos

Bendra projekto įmon ÷

(institucinis modelis).

Privataus partnerio investicijos Privataus partnerio investicijos

Viešųjų pirkim ų modelis. L÷šos mok÷jimams privačiam

partneriui (jas sudarytų VAATC

planuojamos gauti pajamos ir ES

paramos l÷šos)

Privataus partnerio l÷šos dengiant

išlaidas statybos darbams

L÷šos mok÷jimams privačiam

partneriui (VAATC pasiskolintos

arba planuojamos gauti l÷šos)



231

10.6.4 Siūlomi finansavimo šaltiniai

Investicinį projektą, atsižvelgiant į pasirinktą viešo ir privataus partnerių bendradarbiavimo modelį, galima

finansuoti šiais būdais:

1. privataus investuotojo l÷šomis;

2. ES struktūrinių fondų l÷šomis;

3. VAATC l÷šomis (planuojamos gauti arba skolintos l÷šos).

Atsižvelgiant į tai, kad projektą siūlytina išskaidyti į dvi dalis, projektą finansuoti siūloma taip:

1) biologinio apdorojimo (pasirinktinai su mechaniniu rūšiavimu ar be jo ) ir mechaninio rūšiavimo įrenginių

statybai skirtos išlaidos tur÷tų būti finansuojamos privataus investuotojo ir ES struktūrin÷s paramos

l÷šomis. Jeigu šių l÷šų neužtektų projektui įgyvendinti, VAATC likusią dalį l÷šų gal÷tų skolintis.

2) atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projektą siūlytina finansuoti iš esm÷s vien tik

privataus subjekto l÷šomis

10.6.5 Investicij ų projekto rizika

Literatūroje ir teis÷s aktuose išskiriamos šios viešojo ir privataus sektorių partnerystei (VPSP) būdingos rizikos:

1) pajamų rizika – tai rizika įvykių ir aplinkybių, kurios gali daryti įtaką iš projekto gaunamų pajamų dydžiui;

2) statybos rizika – tai rizika d÷l statybos defektų, tiekimo v÷lavimų, technikos trūkumo ir kitų aplinkybių,

darančių įtaką projekto kainai, sąnaudų dydžiui bei terminams;

3) tinkamumo rizika – tai rizika, kad d÷l įvairių aplinkybių ar įvykių bus nesilaikoma sutartyje numatytų

kokyb÷s, kiekyb÷s bei kitų reikalavimų bei standartų;

4) makroekonomin ÷ rizika – tai rizika d÷l šalies bendros ekonomin÷s situacijos: infliacijos, palūkanų normos

kitimo, recesijos ir kt.;

5) paklausos rizika – tai rizika d÷l paslaugų poreikio kitimo, kuris nepriklauso nuo projekto partnerio veiksmų

ar sprendimų;

6) politin ÷ rizika – tai rizika, kad d÷l tokių pasikeitimų politin÷je aplinkoje, kurie gali daryti įtaką projekto

įgyvendinimui;

7) teisin ÷s aplinkos rizika – tai partneryst÷s santykių reglamentavimo pasikeitimo rizika;

8) turto perdavimo rizika – tai rizika, susijusi su turto teisinio statuso, būkl÷s, kitų su turto disponavimu

susijusių sąlygų netinkamu traktavimu ar vertinimu;

9) aplinkos apsaugos rizika – tai rizika d÷l galimo aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymo bei rizika d÷l

galimos žalos aplinkai;

10) nenugalimos j ÷gos (force majeure) rizika – tai rizika, atsirandanti d÷l įvykių ir aplinkybių, kurių negalima

kontroliuoti, protingai numatyti ir kurioms neįmanoma užkirsti kelio;



232

11) kainų reguliavimo rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, darantys įtaką paslaugų tarifų nustatymo tvarkos

pasikeitimams, d÷l kurių keičiasi partneryst÷s projekto įgyvendinimo sąnaudos, nustatytos partneryst÷s

sutarties šalių teis÷s ir pareigos;

12) gin čų sprendimo rizika – rizika, kuriai priskirtini įvykiai, susiję su sąlygomis, darančiomis įtaką

veiksmingam ginčų sprendimui;

Gali būti išskiriamos ir kitos rizikos.

Rizikos yra tiesiogiai susijusios su finansinių įsipareigojimų apimtimi. Tod÷l priskiriant vieną ar kitą riziką vienai

iš VPSP šalių, būtina atsižvelgti į tos šalies galimybę valdyti ir riboti jai priskiriamos rizikos faktorius. Svarbu

atsižvelgti ir į tai, kad rizikos perdavimas privačiam subjektui dažniausiai kelia projekto kainą, nes rizikos

prisi÷mimas suponuoja didesnę atitinkamo subjekto įsipareigojimų naštą.

Be tinkamo rizikos pasiskirstymo tarp šalių, kaip vieno iš rizikos valdymo būdų, galimos ir kitos rizikos valdymo

priemon÷s, tokios kaip draudimas, garantijos, pareigos atskleisti informaciją nustatymas, kitos priemon÷s.

Siekiant įvertinti projekto riziką ir pritaikyti labiausiai poreikius atitinkantį rizikos valdymo modelį, visų pirma

svarbu įvertinti kiekvieną iš rizikų atsižvelgiant į jų atsiradimo tikimybę, galimumą jas riboti ir valdyti, galimų

pasekmių mastą.

Eurostat 2004 m. vasario 11 d. sprendime d÷l VPSP sutarčių išskiria šias pagrindines viešo ir privataus sektorių

partnerystei būdingas rizikos grupes (jos toliau vadinamos rizikomis), kurios labiausiai apibūdina rizikos

pasiskirstymą tarp partneryst÷s sutarties šalių, tai:

1. statybos rizika;

2. tinkamumo rizika;

3. paklausos rizika.

Daugiau nei vienos iš šių rizikų prisi÷mimas leidžia daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas prisiima didžiąją dalį

partneryst÷s projekto rizikos. Laikytina, jog viešasis subjektas prisiima statybos riziką tada, kai atsiskaitymai už

statybos darbus privalo būti mokami neatsižvelgiant į turto faktinę būklę. Tinkamumo rizikos prisi÷mimas

priklauso nuo to, ar atlyginimas subjektui už jo teikiamas paslaugas, darbus ar prekes kinta priklausomai nuo to,

ar šie darbai, paslaugos ir prek÷s atitinka jiems keliamus reikalavimus, taip pat nuo galimybių taikyti atitinkamas

sankcijas už sutartyje numatytų kiekyb÷s, kokyb÷s ir kitų standartų nesilaikymą. Darytina išvada, kad viešasis

subjektas prisiima tinkamumo riziką tokia apimtimi, kiek atlyginimas privačiam partneriui nepriklauso nuo įvairių

sutarties pažeidimų, pavyzdžiui pripažįstant juos mažareikšmiais. Paklausos rizika prisiimama tuomet, kai

nepaisant pakitųsių poreikių ir atitinkamai tam tikros paslaugos, prekių ar darbų paklausos šias paslaugas

prekes ir darbus teikiančiam subjektui turi būti mokamas tokio paties dydžio atlygis arba jam turi būti

užtikrinamos atitinkamo dydžio pajamos.

Išskirtinos šios su biologinio apdorojimo įrenginių, mechaninio rūšiavimo įrenginių ir atliekų naudojimo energijai

gauti paj÷gumų, pastatant atliekų deginimo įrenginiu , gaminančius elektros ir šiluminę energiją, sukūrimo

statybos projektais susijusios rizikos:



233

10.6.5.1 Su teritorij ų planavimu susijusios rizikos

Vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra optimaliai suderinti poveikį patiriančių asmenų ir visuomen÷s grupių

interesus.. Tod÷l, teritorijų planavimo procese dalyvauja tiek įvairios, už atskiras sritis atsakingos, institucijos,

tiek visuomen÷ bendrai ir atskiros jos grup÷s. D÷l skirtingus interesus atstovaujančių grupių galimyb÷s daryti

įtaką teritorijų planavimo procesui, yra rizika, kad šis procesas užtruks ar bus kitaip apsunkintas. Verta pamin÷ti,

kad įgyvendinant atliekų panaudojimo energijos gavybai projektą teritorijų planavimo procesas apims ir poveikio

aplinkai vertinimą.

10.6.5.2 Poveikio aplinkai rizikos

Atliekų tvarkymo ir šalinimo veikla yra susijusi su esamu ar galimu didesniu poveikiu aplinkai, tod÷l šiai veiklai

yra keliami papildomi reikalavimai, susiję su aplinkos apsauga. Ypač svarbu atkreipti d÷mesį į atliekų deginimo

veiklai keliamus aplinkosaugos reikalavimus. Pažym÷tina, kad atliekų tvarkymo veiklą įmon÷s gali vykdyti tik

nustatyta tvarka gavusios taršos leidimus. Apie leidimų išdavimą ir jų pratęsimą privalo būti informuota

visuomen÷, taip pat turi būti užtikrinamas jos suinteresuotos dalies dalyvavimas leidimų išdavimo ir pratęsimo

procese. Yra rizika, kad min÷ti leidimai gali būti negauti arba v÷liau gali būti nepratęsiami.

10.6.5.3 Veiklos rizika

Atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projektas gali būti įgyvendinamas pastatant atliekų

deginimo įrenginius, kurie gamintų ir šilumos energiją. Šiuo atveju svarbu atkreipti d÷mesį, kad Lietuvos

Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Šilumos ūkio įstatymas) numato šilumos kainų sudarymo tvarką (32

straipsnis), t.y. reguliuoja šilumos kainą. Yra rizika, kad apskaičiuojant teikiamos šilumos kainą į ją nebus

įtrauktos visos norimos įtraukti išlaidos ir d÷l to nebus gautas numatomas pelnas ar pajamos.

Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų,

negali būti brangesn÷ negu šilumos tiek÷jo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, tod÷l yra rizika, kad

pagaminta šiluma pageidautinomis sąlygomis nebus supirkta šilumos tiek÷jų.

10.6.6 Siūlomas rizikos paskirstymas tarp investicij ų projekto šali ų

Kaip jau buvo min÷ta, rizikos pasiskirstymo tarp šalių galimybes iš dalies apibr÷žia pasirinktas partneryst÷s

modelis.

Siūlant išskaidyti projektą į du investicinius projektus, kartu, kiekvieno iš šių projektų atžvilgiu, yra siūlytini ir du

skirtingi partneryst÷s modeliai. Biologinio apdorojimo ir mechaninio rūšiavimo įrenginių investiciniam projektui

įgyvendinti yra siūlomas viešosios darbų koncesijos modelis. Šio modelio atveju yra galimi įvairūs rizikos tarp

šalių pasiskirstymo variantai ― modelis suteikia nemažai laisv÷s šalims susitarti d÷l įvairių sutarties sąlygų ir

įsipareigojimų apimties, tačiau koncesijos sutartimi didžioji dalis rizikos yra perkeliama privačiam subjektui.

Šio modelio kontekste siūlytume šį rizikos pasidalinimo tarp šalių variantą.



234

VAATC

Privatus subjektas

Atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo investiciniam projektui įgyvendinti yra siūloma steigti

bendrą projekto įmonę. Pagrindin÷ su ūkine-komercine veikla susijusi (ekonomin÷) rizika šiuo atveju tektų

projekto įmonei ir pagrindiniam jos akcininkui – privačiam partneriui (bendrov÷s akcininkai riziką prisiima

netiesiogiai per turimas bendrov÷s akcijas). Svarbu pamin÷ti, kad VAATCui, kaip už atliekų tvarkymo sistemos

sukūrimą ir darnų jos funkcionavimą atsakingas subjektui, tektų neigiamo poveikio atliekų sistemai rizikaą

projekto nes÷km÷s atveju.

Šalių galimyb÷s nuspręsti d÷l kiekvienai iš jų tenkančios ir prisiimamos rizikos visai n÷ra ribojamos įgyvendinant

partnerystę jungtin÷s veiklos sutarties pagrindu. Atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo

investiciniam projektui įgyvendinti gal÷tų būti taikomas šis rizikos pasiskirstymo tarp šalių variantas.

VAATC Privatus partneris

Rizikos perk÷limo galimyb÷s taikant viešųjų pirkimų modelį yra labai ribotos. Įprastai, perkant darbus, privatus

partneris prisiima statybos riziką, po darbų baigimo, viešasis partneris prisiima naujai pastatyto objekto valdymo

bei išlaikymo riziką. Perkant paslaugas ir prekes, privatus partneris paprastai prisiima didžiąją dalį prekių ir

paslaugų kokyb÷s rizikos ― tinkamumo riziką, tuo tarpu viešasis partneris prisiima paklausos ir kitas rizikas.

10.7 Rekomenduojama investicij ų projekto įgyvendinimo alternatyva

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros alternatyva ― viešoji darbų koncesija. Šios sutarties

privalumai:

• ją gal÷tų sudaryti pats VAATC;

Paklausos rizika

Statybos rizika

Paklausos rizika Statybos rizika Tinkamumo rizika



235

• sutartis apimtų tiek infrastruktūros objekto(ų) projektavimo ir statybos darbus, tiek šių įrenginių

eksploatavimą, tod÷l yra daugiau galimybių užtikrinti palankias investicijų pritraukimo projektui

sąlygas;

• būtų sudaryta galimyb÷ pritraukti privatų investuotoją – projekto partnerį, kuris turi specialias žinias

ir patirtį diegiant bioskaidžių atliekų apdorojomo ir biodujų gamybos technologijas, o taip pat aktyviai

veikti rinkos sąlygomis realizuojant pagamintas biometano dujas.

Projekto nereiktų skaidyti etapais. Viešosios darbų koncesijos sutartis gal÷tų būti sudaroma iki 25 metų

laikotarpiui, kas leistų užtikrinti investicinę grąžą privačiam investuotojui, taip pat numatoma grąža gal÷tų būti

išskaidoma ilgesniam laikotarpiui, kas sudarytų prielaidas mažesnei teikiamų viešųjų paslaugų kainai.

Viešosios darbų koncesijos sutartis suteikia palyginti lanksčias atsiskaitymo su privačiu partneriu galimybes.

Privataus subjekto atlyginimą gal÷tų sudaryti tiek iš jo vykdomos veiklos eksploatuojant naujai pastatytus

objektus gaunamos pajamos, tiek iš to gaunamos pajamos kartu su VAATC mokamu atlyginimu. Svarbu

atkreipti d÷mesį, kad tai vienas iš pagrindinių bruožų, skiriantis viešosios darbų koncesijos sutartį nuo darbų

viešųjų pirkimų sutarties. Viešosios darbų koncesijos atveju būtų perkami darbai, taip kaip ir darbų viešųjų

pirkimų atveju, tačiau už darbus gal÷tų būti atsiskaitoma privačiam partneriui leidžiant eksploatuoti naujai

sukurtus objektus ir tokiu būdu gaunant pajamas.

Projekto partneris parenkamas viešo konkurso, pagal Koncesijų įstatymą, būdu.

Įgyvendinant atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projektą, siūlytina steigti bendrą projekto

įmonę. Tokiu būdu per VAATC būtų užtikrinamas viešojo sektoriaus - savivaldybių interesų atstovavimas

projekto metu ir v÷liau, eksploatuojant infrastruktūros objektą. Viešojo sektoriaus interesų atstovavimas svarbus

siekiant užtikrinti regionin÷s atliekų tvarkymo sistemos vientisumą ir funkcionalumą. Kaip jau buvo min÷ta,

institucinis partneryst÷s modelis suteikia teisinio tikrumo ir stabilumo ilgu laikotarpiu. Savivaldyb÷s(ių) ar kitų

asmenų interesai gal÷tų būti užtikrinami sudarant papildomas sutartis su projekto įmone.

Įgyvendinant šį modelį VAATC būtų suteikiama nedidel÷ dalis akcijų už kurias VAATC tur÷tų į įmonę įnešti dalį

l÷šų. Šio įnašo dydis palyginti su viso projekto verte būtų tik simbolinis, tod÷l Studijoje, nagrin÷jant projekto

alternatyvas jis n÷ra nurodomas (3 priedo diagramos).

Projekto partneris gal÷tų būti parenkamas viešo konkurso, pagal Civilinį kodeksą, būdu.

Svarbu atkreipti d÷mesį, kad atliekų deginimo įrenginiai, kurie būtų statomi įgyvendinant atliekų naudojimo

energijai gauti paj÷gumų sukūrimo projektą ir kurių pagalba būtų išgaunama elektros ir šilumos energija,

patenka į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Energetikos įstatymo) reguliavimo sritį. Įstatymai ir

poįstatyminiai aktai numato detalų Energetikos objektų statybos ir energetikos veiklą vykdančių įmonių veiklos

reglamentavimą. Energetikos objektų statybai ir energetikos įmonių veiklai yra keliami papildomi kvalifikacijos,

techniniai, informavimo ir kiti reikalavimai. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinę kontrolę

visoje Lietuvoje atlieka Valstybin÷ energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

10.8 Visų galim ų sutar čių su priva čiu investuotoju tipai ir j ų analiz÷



236

10.8.1 Viešosios darb ų koncesijos sutartis

Galimos šalys: suteikiančioji institucija ir bet kuris, pagal Lietuvos ar užsienio valstyb÷s įstatymus, įsteigtas

juridinis asmuo. Suteikiančiąja institucija viešosios darbų koncesijos atveju gali būti ir privatūs juridiniai

asmenys, atitinkantys tam tikras Viešųjų pirkimų įstatymo sąlygas perkančiajai organizacijai, t.y. privatus

juridinis asmuo gal÷tų būti viešąją darbų koncesiją suteikiančiąja institucija jeigu:

1. visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai vešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir

nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir

2. jis yra kontroliuojamas (valdomas) valstyb÷s ar savivaldybių institucijų, arba

3. jo valdymo ar priežiūros organo daugiau kaip pus÷ narių yra skiriami valstyb÷s ar savivaldybių

institucijų.

Dalykas: teis÷ pirkti darbus – statybos darbų visumos rezultatą, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar

techninę funkciją.

Kitos charakteristikos: sutarties trukm÷ negali viršyti 25 metų, specialūs skelbimo reikalavimai perkant darbus

koncesininkui, kuris n÷ra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pasiūlymų teikimo terminas

(paprastai ne mažiau kaip 52 dienos nuo paskelbimo), numatoma koncesijos sutarties pirkimo vert÷, nustatyta

vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsniu, yra ne mažesn÷ kaip 4 845 000 EUR.

taisykl÷s, taikomos koncesininkui d÷l darbų atlikimo sutarčių sudarymo su trečiaisiais asmenimis, papildomų

darbų skyrimas koncesininkui, subrangos sąlygos.

10.8.1.1 Jungtin ÷s veiklos sutartis

Sutarties šalys: juridiniai ir fiziniai asmenys.

Dalykas: įsipareigojimas veikti bendrai tam tikram tikslui siekti ar veiklai kooperuojant turtą, darbą ar turimas

žinias.

Kitos charakteristikos: sudarymo terminas neribojamas, tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi

teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu ko kito nenumato jungtin÷s veiklos (partneryst÷s) sutartis36.

10.8.1.2 Akcinink ų sutartis

Savo esme tai jungtin÷s veiklos sutartis, tačiau jos išskirtinis bruožas tas, kad pasirašydamos sutartį šalys įgyja

naują teisinį statusą, tai yra tampa steigiamos įmon÷s akcinink÷mis.

10.8.1.3 Viešųjų pirkim ų sutartis

Galimos šalys: perkančioji organizacija ir bet kuris ūkio subjektas (fiziniai ir juridiniai asmenys, kt.).

36 LR Civilinio kodekso 6.972 str. 1 d.



237

Dalykas: darbų, paslaugų arba prekių pirkimas siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

Kitos charakteristikos: įprastai sudaroma ne ilgesniam nei 3 metai laikotarpiui, ilgesniam nei 3 metai laiko tarpui

viešo pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos tik LR Vyriausyb÷s nutarime37 nurodytais atvejais.

10.9 Partneryst ÷s projekto pirkim ų sąlygos

Viešosios darbų koncesijos partnerio parinkimo konkurso sąlygose būtų trumpai pristatoma institucija,

investicinio projekto esm÷ ir pagrindin÷s sutarties sąlygos. Asmenys, siekiantys dalyvauti partnerio parinkimo

konkurse prival÷tų atitikti išankstin÷s atrankos kriterijus, tarp kurių nurodomi dalyvio kvalifikacijai keliami

reikalavimai, reikalavimas, kad projekto dalyvis būtų paj÷gus finansuoti projektą, taip pat nurodomi dalyvio

siūlomai (numatomai) įgyvendinti technologijai keliami reikalavimai.

Dalyvauti kitame etape kviečiami tik išankstin÷s atrankos kriterijus atitinkantys konkurso dalyviai. Jų teikiamiems

įpareigojantiems pasiūlymams papildomai keliami išsamumo ir įgyvendinamumo reikalavimai. Įpareigojantys

pasiūlymai vertinami atsižvelgiant į technologinius, finansinius įpareigojančio pasiūlymo aspektus, taip pat kitas

siūlomas projekto sutarties sąlygas.

Partnerio parinkimo viešo konkurso sąlygose būtų numatomi analogiški reikalavimai atsižvelgiant į šio projekto

specifiką. Numatomi esminiai partnerio parinkimo kriterijai apimtų partnerio finansines galimybes finansuoti

projektą, jo patirtį įgyvendinant tokio tipo projektus, taip pat siūlomos įgyvendinti technologijos parametrų

įvertinimą.

10.10 Detalus privataus partnerio parinkimo proced ūros aprašymas

Biologinio apdorojimo ir mechaninio rūšiavimo įrenginių investicinio projekto partneris būtų parenkamas viešo

konkurso būdu privačiam subjektui, konkurso dalyviui, suteikiant viešąją darbų koncesiją.




238

Viešosios darbų koncesijos suteikimo tvarka:

1) Komisijos sudarymas. Koncesijos suteikimui organizuoti ir koncesijos suteikimo procedūroms atlikti

suteikiančiosios institucijos sudaroma komisija. Jos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos

asmenys; suteikiančioji institucija gali pasikvieti ekspertų, galinčių konsultuoti su koncesijos suteikimu

susijusiais klausimais, kuriems reikia specialių žinių. Komisija rengia konkurso sąlygų ir koncesijos sutarties

projektus, priima, vertina ir lygina konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, veda derybas su koncesijos

konkurso dalyviais, rengia su koncesijos suteikimu susijusių sprendimų projektus ir kreipiasi į komisiją

sudariusią suteikiančiąją instituciją d÷l sprendimų pri÷mimo bei atlieka kitas jai pavestas funkcijas. Už

komisijos veiksmus atsako ją sudariusi koncesiją suteikiančioji institucija.

Konkurso s ąlygų ir koncesijos sutarties projekto rengimas

Koncesijos tikslingumo ir naudingumo įvertinimas

Išsami ų įpareigojan čių pasiūlymų vertinimas

Konkurso dalyvi ų išankstin ÷ atranka

Sudaryto dalyvi ų sąrašo skelbimas

Išsami ų įpareigojan čių pasiūlymų pateikimas

Preliminari ų neįpareigojan čių pasiūlymų vertinimas

(konkurso dalyvių pasiūlymų eiliškumas pagal vertinimus nenurodomas)

Preliminari ų neįpareigojan čių pasiūlymų pateikimas

Konkurso komisijos sudarymas

Koncesijos konkurso ir konkurso s ąlygų skelbimas

Derybos ir koncesijos sutarties sudarymas, skelbima s apie sutarties sudarym ą

Skelbimas apie koncesijos sutarties sudarym ą



239

2) Koncesijos tikslingumo ir galimos naudos visuomenei įvertinimas. Suteikiančioji institucija, prieš skelbdama

koncesijos konkursą, privalo apsvarstyti koncesijos tikslingumą ir įvertinti jos galimą naudą visuomen÷s

poreikiams. Suteikiančioji institucija privalo atlikti išsamią ketinamos suteikti koncesijos ekonomin÷s,

socialin÷s naudos visuomen÷s poreikiams analizę, parengti skaičiavimais pagrįstas kiekybines bei

kokybines išvadas ir jomis vadovautis priimant sprendimus d÷l koncesijos suteikimo.

3) Koncesijos suteikimas atviro viešo konkurso būdu. Konkurso d÷l koncesijos suteikimo etapai:

i. konkurso ir jo sąlygų paskelbimas;

ii. konkurso dalyvių išankstin÷ atranka (neprivaloma);

iii. preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų pateikimas;

iv. preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų vertinimas;

v. išsamių įpareigojančių pasiūlymų pateikimas;

vi. išsamių įpareigojančių pasiūlymų vertinimas;

vii. derybos ir koncesijos sutarties sudarymas.

4) Konkurso sąlygų parengimas ir tvirtinimas. Suteikiančioji institucija, rengdama konkurso sąlygas,

vadovaujasi Civilinio kodekso 6.947 str. 2 d., Koncesijų įstatymu, kitais teis÷s aktais. Konkurso sąlygose

privalo būti nurodomas koncesijos sutarties dalykas ir koncesijos projekto apibūdinimas, taip pat kita.

Svarbu atkreipti d÷mesį, kad konkurso būdu siekiant suteikti viešąją darbų koncesiją, nustatytas pasiūlymų

pateikimo terminas negali būti trumpesnis nei 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos

dienos, išskyrus, kai skelbimai yra parengiami ir perduodami nustatytos formos elektronin÷mis priemon÷mis

― tada pasiūlymo pateikimo terminas gali būti sutrumpinamas septyniomis dienomis.

5) Konkurso sąlygų skelbimas. Viešosios darbų koncesijos konkurso sąlygos skelbiamos Europos Sąjungos

oficialiajame leidinyje, „Valstyb÷s žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrin÷je viešųjų pirkimų

informacin÷je sistemoje. Suteikiančiosios institucijos sprendimu konkurso sąlygos papildomai gali būti

skelbiamos ir kitųose leidiniuose ar visuomen÷s informavimo priemon÷se.

6) Konkurso sąlygų keitimas, terminų pratęsimas. Suteikiančioji institucija turi teisę pakeisti konkurso sąlygas

nuo konkurso sąlygų paskelbimo iki išsamių įpareigojančių konkurso pasiūlymų pateikimo laikotarpio pirmos

pus÷s metu. Suteikiančioji institucija turi teisę pratęsti dokumentų ir pasiūlymų pateikimo terminus bet kuriuo

metu iki nustatyto termino pabaigos. Po nustatyto termino, gavusi kontroliuojančiosios institucijos leidimą,

suteikiančioji institucija gali pratęsti terminą, jeigu nebuvo gauta n÷ vieno konkurso dalyvio pasiūlymo. Apie

konkurso sąlygų pakeitimą ir (ar) nustatytų terminų pratęsimą skelbiama tokiu pat būdu, kokiu buvo skelbtos

konkurso sąlygos.

7) Išankstin÷ dalyvių atranka (kai ją numato konkurso sąlygos). Įvertinusi dalyvius, suteikiančioji institucija

sudaro tų konkurso dalyvių, kurie kviečiami pateikti išsamius įpareigojančius pasiūlymus arba, jeigu tai

numato konkurso sąlygos, pateikti prieš tai preliminarius neįpareigojančius pasiūlymus, ab÷c÷linį sąrašą.

Toks sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, „Valstyb÷s žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“, Centrin÷je viešųjų pirkimų informacin÷je sistemoje, bei kitų būdu, jei jį numato konkurso

sąlygos. Jeigu tik vienas konkurso dalyvis atitinka išankstin÷s atrankos kriterijus, suteikiančioji institucija



240

kviečia tokį konkurso dalyvį konkurso sąlygose nustatyta tvarka pateikti išsamų įpareigojantį pasiūlymą,

neteikiant preliminaraus neįpareigojančio pasiūlymo.

8) Preliminarių neįpareigojančių pasiūlymų vertinimas. Konkurso dalyvių preliminarūs neįpareigojantys

pasiūlymai vertinami nenustatant jų eiliškumo. Suteikiančioji institucija sudaro ab÷c÷linį sąrašą tų konkurso

dalyvių, kurių preliminarūs neįpareigojantys pasiūlymai įvertinti teigiamai, ir kviečia juos teikti išsamius

įpareigojančius pasiūlymus. Toks konkurso dalyvių sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame

leidinyje, „Valstyb÷s žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrin÷je viešųjų pirkimų informacin÷je

sistemoje. Jeigu suteikiančioji institucija teigiamai įvertina tik vieno konkurso dalyvio preliminarų

neįpareigojantį pasiūlymą, ji gali su tokiu konkurso dalyviu prad÷ti derybas d÷l koncesijos sutarties

sudarymo, jeigu toks konkurso dalyvis sutinka, kad jo preliminarus neįpareigojantis pasiūlymas būtų

laikomas išsamiu įpareigojančiu pasiūlymu. Tuo atveju, jei konkurso dalyvis nesutinka, kad jo preliminarus

neįpareigojantis pasiūlymas būtų laikomas išsamiu įpareigojančiu pasiūlymu, jis kviečiamas konkurso

sąlygose nustatyta tvarka pateikti išsamų įpareigojantį pasiūlymą.

9) Susitikimų su konkurso dalyviais rengimas. Suteikiančioji institucija gali rengti susitikimus su konkurso

dalyviais, kad paaiškintų ar aptartų klausimus d÷l konkurso pasiūlymų. Organizuodama tokius susitikimus,

suteikiančioji institucija privalo užtikrinti, kad visiems konkurso dalyviams būtų suteikta vienoda informacija.

10) Išsamių įpareigojančių pasiūlymų vertinimas. Įvertinusi gautus išsamius įpareigojančius konkurso dalyvių

pasiūlymus, suteikiančioji institucija sudaro konkurso dalyvių sąrašą pagal suteiktų vertinimų eiliškumą.

Toks sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, „Valstyb÷s žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir Centrin÷je viešųjų pirkimų informacin÷je sistemoje bei kitų būdu, jei jį numato konkurso

sąlygos. Jeigu yra gautas tik vienas išsamus įpareigojantis pasiūlymas, kuris atitinka konkurso sąlygų

reikalavimus, jis yra laikomas geriausiu, tod÷l suteikiančioji institucija pradeda su tokiu konkurso dalyviu

derybas.

11) Derybos d÷l koncesijos sutarties sudarymo. Suteikiančioji institucija derybų d÷l koncesijos sutarties metu

pateikia informaciją apie tai, kokie valstyb÷s ir (ar) savivaldybių institucijų išduodami leidimai ar licencijos

reikalingi koncesijos sutarčiai įgyvendinti, užtikrina, kad konkurso dalyvis ar dalyviai, kurie dalyvauja

derybose d÷l koncesijos sutarties sudarymo, žinotų apie derybų d÷l koncesijos sutarties ir koncesijos

sutarties sudarymo tvarką. Suteikiančioji institucija, siekdama galutinai suderinti koncesijos sutarties ir su ja

susijusių dokumentų nuostatas, turi teisę susitarti d÷l sąlygų ir imtis kitų veiksmų, tiesiogiai nenumatytų

konkurso sąlygose, tačiau su visais konkurso dalyviais, kurie dalyvauja derybose, ji turi elgtis sąžiningai ir jų

nediskriminuoti. Derybų eiga:

i. Aukščiausią įvertinimą gavusį dalyvį suteikiančioji institucija kviečia dalyvauti derybose. Derantis

negali būti nukrypstama nuo reikalavimo, kad koncesininkas įgyvendintų konkurso sąlygose

išd÷stytas technines, finansines ir komercines sąlygas.

ii. Be konkurso dalyvio, kuriam suteiktas aukščiausias įvertinimas, suteikiančioji institucija taip pat gali

pakviesti dalyvauti derybose tą konkurso dalyvį, kuriam suteiktas įvertinimas yra antras po



241

aukščiausio įvertinimo, jeigu min÷to konkurso dalyvio pasiūlymas yra panašus į aukščiausią vertinimą

gavusio konkurso dalyvio pasiūlymą. Tokiu atveju, baigusi derybas su abiem konkurso dalyviais,

suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo pasiektas

susitarimas, vertinant pagal konkurso sąlygose nustatytus konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo

kriterijus, yra geresnis.

iii. Jeigu derybos su aukščiausią įvertinimą gavusiu konkurso dalyviu nutrūksta ir kartu su juo dalyvauti

derybose nebuvo pakviestas konkurso dalyvis, kuriam suteiktas įvertinimas yra antras po aukščiausio

įvertinimo, suteikiančioji institucija gali pakviesti dalyvauti derybose kitųs konkurso dalyvius pagal jų

įvertinimo eiliškumą tačiau dalyvauti derybose gali būti kviečiama tik po vieną dalyvį.

12) Koncesijos sutarties pasirašymas. S÷kmingai baigusi derybas su aukščiausią įvertinimą gavusiu konkurso

dalyviu arba atitinkamai kitų dalyviu, suteikiančioji institucija sudaro su juo (ir prireikus su jo įsteigta šiam

tikslui įmone) koncesijos sutartį bei prireikus kitas papildomas bei susijusias sutartis, įskaitant sutartis su

koncesijos projekto finansuotojais.

13) Skelbimas apie koncesijos sutarties sudarymą. Pranešimas apie koncesijos sutarties sudarymą skelbiamas

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, „Valstyb÷s žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrin÷je

viešųjų pirkimų informacin÷je sistemoje.

Atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo investicinio projekto partneris būtų parenkamas viešojo

konkurso, remiantis Civiliniu kodeksu, būdu, vadovaujantis skaidrumo, nediskriminavimo ir objektyvumo

principais.

Viešo konkurso procedūra n÷ra detaliai reglamentuota. LR Civilinio kodekso 6.947 – 6.952 straipsniai nustato tik

esminius šios procedūros aspektus ir gaires, tod÷l yra paliekama pakankamai didel÷ konkurso organizatoriaus

laisv÷ organizuojant visą konkurso procesą.

Privataus partnerio parinkimo viešo konkurso būdu procedūros vienas iš galimų variantų:

Konkursui organizuoti ir su konkursu susijusioms procedūroms atlikti gali

būti sudaroma konkurso komisija. Konkurso komisija gali būti ir

nesudaroma. Tačiau jos sudarymas padeda koncentruotai vykdyti

konkursą, išvengti neaiškumų d÷l atsakomybių pasiskirstymo, kt.

Svarbu pažym÷ti, kad pakeisti konkurso sąlygas galima tiktai nustatyto

pasiūlymams pateikti termino pirmoje pus÷je. Apie konkurso sąlygų

pakeitimus pranešama tokia pat tvarka, kaip ir buvo skelbiama apie

konkursą.

Konkurso komisijos

sudarymas

Konkurso s ąlygų ir

jungtin ÷s veiklos

(partneryst ÷s) sutarties

projekto rengimas



242

Konkurso sąlygų rengimo etapo metu nusprendžiama d÷l konkurso

tvarkos, pagrindinių jungtin÷s veiklos sutartie sąlygų, kt. Pažym÷tina, kad

konkurso proceso metu keisti konkurso sąlygas galima tiktai nustatyto



konkursą. Pakeitus konkurso sąlygas ar jį atšaukus, konkurso

organizatorius privalo atlyginti kiekvieno asmens, įvykdžiusio konkurso

sąlygose numatytą darbą iki tol, kol jis sužinojo ar tur÷jo sužinoti apie

konkurso sąlygų pakeitimą ar jo atšaukimą, tur÷tas išlaidas. Konkurso

sąlygose siūlytina numatyti mažiausiai su šiais aspektais susijusias,

Atliekų naudojimo energijai gauti paj÷gumų sukūrimo investicinio projekto

jungtin÷s veiklos sutarties sąlygas:

• projekto finansavimas ir investicijų apimtis;

• technologijai keliami reikalavimai;

• VAATC įsipareigojimų apimtis.

Paskelbiant konkursą turi būti išd÷styta užduotis, jos įvykdymo terminas,

atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teis÷, darbų ar projektų

pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir

kitos konkurso sąlygos.

Svarbu pažym÷ti, kad pakeisti konkurso sąlygas galima tiktai nustatyto



konkursą.

Viešas konkursas gali būti uždaro (pasiūlymas dalyvauti konkurse

siunčiamas tik tam tikriems asmenims) ir atviro (pasiūlymas dalyvauti

konkurse yra skirtas visiems) tipų.

Išankstin÷ asmenų, pareiškiančių norą dalyvauti konkurse, atranka n÷ra

privalomas konkurso etapas. Išankstin÷s atrankos metu konkurso

organizatorius gali nustatyti tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus konkurso

dalyviams bei aptarti komunalinių atliekų tvarkymo (deginimo) paslaugų

kainos nustatymo modelį.

Konkurso skelbimas ir

konkurso s ąlygų

pateikimas

Išankstin ÷s dalyvi ų

atrankos etapas

(neprivalomas)



243

Neįpareigojančių pasiūlymų teikimo etapas n÷ra privalomas, tačiau gali

būti rekomenduotinas atvejais, kai projektas yra sud÷tingas.

Įpareigojančių pasiūlymų pateikimo etapo metu, konkurso dalyviai pateikia

išsamius įpareigojančius pasiūlymus. Įpareigojantys pasiūlymai yra

vertinami atsižvelgiant į vertinimo kriterijus, kurie gali būti numatyti

konkurso sąlygose arba pateikti konkurso sąlygose numatytu būdu ir iš

anksto konkurso dalyviams.

Paskelbęs viešą konkursą asmuo privalo grąžinti konkurso dalyviams

darbus ar projektus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar

nesuteikta teis÷, jei ko kita nenumatoma skelbiant konkursą.

Šios ataskaitos 21 priede pateikti šie dokumentai:

1. Konkurso sąlygos (kvietimas investuoti) d÷l Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros

objekto statybos, valdymo ir eksploatavimo projekto

2. Projekto sutarties pagrindin÷s sąlygos

3. Konkurso sąlygos (kvietimas investuoti) d÷l atliekų j÷gain÷s statybos projekto

Pateikt ų darbų ar projekt ų

grąžinimas konkurso

dalyviams

Neįpareigojan čių

pasiūlymų pateikimas

mneprivalomas

Derybos ir sutarties

sudarymas

Įpareigojan čių pasiūlymų

vertinimas



244

11 ATLIEKŲ TVARKYMO PAJ öGUMŲ KŪRIMO INVESTICINö PROGRAMA

11.1 Investicin ÷s programos įgyvendinimo strategija

Siūloma atliekų tvarkymo paj÷gumų kūrimo investicin÷ programa buvo rengiama atsižvelgiant į keletą svarbių

veiksnių. Šių veiksnių visuma ir nul÷m÷ siūlomoje programoje numatomą strategiją, etapus ir pobūdį.

Svarbūs veiksniai, nuo kurių priklauso siūloma programa yra šie:

• reikalavimai investicinių paketų dydžiui;

• paramos įrenginių statybai skyrimo racionalumu;

• atskirų visos programos komponentų grupavimo racionalumas.

Reikalavimų investicinių paketų dydžiui atsiradimą iš esm÷s l÷m÷ siekis sudaryti kuo palankesnes prielaidas

tam, kad sprendimus d÷l investicin÷s programos įgyvendinimo finansavimo būtų galima priimti Lietuvoje, taip

siekiant išvengiant ilgo finansavimo skyrimo klausimų (paraiškų Sanglaudos fondo finansinei paramai gauti)

nagrin÷jimo ir tvirtinimo Europos Sąjungos atitinkamose struktūrose Briuselyje.

Nagrin÷ti paramos įrenginių statybai skyrimo racionalumo kriterijai yra šie:

• Atsiperkamumas, t.y. atsiperkančiai investicijai parama neskiriama;

• Privataus sektoriaus suinteresuotumas investuoti nuosavomis l÷šomis, užtikrinant planuojamos

priemon÷s perkamumą – šioms priemon÷ms parama neskiriama;

• Viešojo sektoriaus tiesiogin÷s atsakomyb÷s, t.y. parama prioritetiškai teikiama priemon÷ms, už kurių

įgyvendinimą tiesiogiai atsako savivaldyb÷ ir kas n÷ra atliekų gamintojų atsakomyb÷.

• Galimyb÷ spręsti kitas aplinkosaugines ar higienos užduotis.

Atskirų visos programos komponentų grupavimo racionalumas numato, kad pirmoje eil÷je perkamos priemon÷ ,

kurių įdiegimas yra greitas ir per trumpą laikotarpį užtikrins priemonei numatytų užduočių vykdymą.

Paramos suteikimo kriterijų vertinimas kiekvienos investicijos atžvilgiu pateiktas 11-1 lentel÷je.

Kuomet investicija surenka daugiau pliusų negu minusų, ji priskiriama paraminei investicijai. Taigi, atliekų

deginimo j÷gain÷ nepriskirti paramin÷ms investicijoms pagal 11-1 lentel÷je pateiktą vertinimą.



245

11-1 lentel ÷. Paramos skyrimo investicijoms vertinimas

Prie

mon÷

Inve

stic

ija, L

t

Par

ama

skiri

ama

iš S

angl

audo

s

fond

o

Kom

enta

rai

Nea

tsip

erka

ntis

Priv

atau

s se

ktor

iaus

nesu

inte

resu

otas

die

gti p

riem

onę

V

iešo

jo s

ekto

riaus

ties

iogi

n÷

atsa

kom

yb÷

G

alim

yb÷

sprę

sti k

itas

aplin

kosa

ugin

es u

žduo

tis

Gre

itas įd

iegi

mas

Kompostavimo d÷ž÷s 10201822 +

Užtikrina bioskaidžių

virtuv÷s ir žaliųjų atliekų

perdirbimą į kompostą ir jo

panaudojimą nuosavame

ūkyje 41682,82 t/m

+ + + - +

Bioskaidžių atliekų

konteineriai 11800000 +

Užtikrina bioskaidžių

virtuv÷s atliekų surinkimą iš

daugiabučių namų Vilniaus

mieste 30000 t/m

+ + + + +

Požeminiai konteineriai


surinkimui savivaldybių

centruose

7200000 +

Užtikrina atliekų surinkimo

(200000 t/m) paslaugos

atpiginimą

- - - + +

Virtuv÷s atliekų


biodujų valymo

įrenginiai

58424000 + Užtikrina biodujų išgavimą

iš virtuv÷s atliekų

+ + + + -

Atliekų rūšiavimo (MRF)

ir kokyb÷s kontrol÷s

įrenginys

42000000 - Užtikrina antrinių žaliavų

išgavimą 20000 t/m

+ - + + -

Finansavimo sąlygų aprašas nustato projekto 36 m÷nesių įgyvendinimą. Investicijų, kurioms numatoma parama

paskirstymas per 3 projekto įgyvendinimo metus pateiktas 2-12 lentel÷je.

11-2 lentel ÷. Investicij ų paskirstymas

Investicijos (Lt) Iš viso: 129625822 (be PVM):



246

Priemon ÷ vnt.

(komplektas) Suma I metai II metai III metai

Kompostavimo d÷ž÷s 76133 10201822 10201822 0 0

Bioskaidžių atliekų

konteineriai 1475 11800000 0 5.900.0000 5.900.0000

Požeminiai konteineriai


surinkimui savivaldybių

centruose

1800 7200000 0,00 3600000 3600000

Virtuv÷s atliekų


biodujų valymo

įrenginiai

1 58424000 8763600 20448400 29212000

Atliekų rūšiavimo (MRF)

ir kokyb÷s kontrol÷s

įrenginys

1 42000000 4200000 147000000 23100000

Kartu su šia galimybių studija yra parengta finansavimo paraiška ir Koncesijos sutarties dokumentai.

Priemonių diegimas bus užtikrinamas dviem tarptautiniais atvirais konkursais:

• Viešosios ir privačios partneryst÷

• Viešojo pirkimo

Atsižvelgiant į būsimų investicinių komponentų apimtis ir technologijų kompleksiškumą, bus reikalinga skelbti

tarptautinius konkursus. Siekiant sudominti juose dalyvauti kuo daugiau šioje srityje dirbančių užsienio

kompanijų, kvalifikuotas konkurso dokumentų parengimas anglų kalba yra būtinas.

Įvertinus šias aplinkybes sudarytas pirkimų grafikas pateiktas 11-3 lentel÷je.

11-3 lentel ÷. Pirkim ų grafikas

Eil. Nr. Pirkimo objektas Pirkimo

būdas

Numatoma pirkimo

vert ÷ (Lt)

Planuojama pirkimo

dokument ų parengimo

data

Planuojama vokų

atpl ÷šimo data

Planuojama vertinimo ataskaitos pateikimo

data

Planuojama sutarties

pasirašymo data

1. Viešoji ir privati partneryst÷ bioskaidžių atliekų biologinio apdorojimo įrenginiams suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti

Atviras konkursas

58424000

Techninių sąlygų 2011/01



247


būdas

Numatoma pirkimo

vert ÷ (Lt)

Planuojama pirkimo


data

Planuojama vokų

atpl ÷šimo data


data


pasirašymo data

paruošimas prie jau parengtos konkursin÷s dokumentacijos

Kvietimas teikti neįpareigojančius pasiūlymus

2011/02 2011/03 -

Kvietimas teikti įpareigojančius pasiūlymus

2011/03 2011/06 2011/07 2011/09

2. Pirminio atliekų rūšiavimo priemonių įsigijimo ir įrengimo viešasis pirkimas

Atviras konkursas

29.201.822 2011/02 2011/03 2011/040 2011/05

3. Viešoji ir privati partneryst÷ medžiagų rūšiavimo fabrikui suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti

Atviras konkursas

42.000.000

Techninių sąlygų paruošimas prie jau parengtos konkursin÷s dokumentacijos

2011/01

Kvietimas teikti neįpareigojančius pasiūlymus

2011/02 2011/03 -

Kvietimas teikti įpareigojančius pasiūlymus

2011/03 2011/06 2011/07 2011/09

4. Teritorijų planavimo ir PAV ataskaitos parengimo viešasis pirkimas

Atviras konkursas

375.000 2011/01 2011/02 2011/03 2011/04

5. Teisinių ir techninių paslaugų parenkant privatų partnerį projekto įgyvendinimui viešasis pirkimas

Atviras konkursas

80.000 2011/01 2011/01 2011/02 2011/02

6. Projekto administravimo ir projekto viešinimo viešasis pirkimas

Atviras konkursas

378.000 2011/01 2011/02 2011/03 2011/04

7. Projekto audito viešasis pirkimas

Atviras konkursas

50.000 2011/01 2011/02 2011/03 2011/04

8. Projekto ekspertiz÷s atlikimo, FIDIC inžinieriaus

Atviras konkursas

350.000 2011/08 2011/10 2011/12 2012/03



248


būdas

Numatoma pirkimo

vert ÷ (Lt)

Planuojama pirkimo


data

Planuojama vokų

atpl ÷šimo data


data


pasirašymo data

paslaugų ir technin÷s projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešasis pirkimas

Pasirenkant būsimų darbų sutarčių su rangovais tipą svarbūs yra keli aspektai. Pirmiausiai, numatomus

objektus tikslinga suskirstyti pagal jų sud÷tingumą, t.y. vienu pirkimu numatomas nesud÷tinų įrenginių

(konteinerių, kompostavimo d÷žių) pirkimas. Virtuv÷s bioskaidžių atliekų apdorojimo, biodujų išgavimo,

biometano paruošimo, biometano skirstymo ir apdorotų bioskaidžių atliekų saugojimo įrenginių pirkimą tikslinga

organizuoti kaip vieningą pirkimą, atsižvelgiant nustatytą nepaprastai trumpą projekto įgyvendinimo laikotarpį

bei kadangi tai yra sud÷tin÷s vienos kompleksin÷s technologijos dalys, o pirkimo tikslas – kuo geresnis galutinis

rezultatas. Be to, skirtingoms komplekso grandims tiekti/statyti pasamdžius daugiau negu vieną rangovą, visada

iškyla jų darbo koordinavimo problema ir atsakomyb÷s d÷l tiekimo apimčių ir galutinių rezultatų klausimas.

Tokiu pačiu principu būtų perkamas ir medžiagų rūšiavimo fabrikas. Remiantis anksčiau aptartais aspektais

paj÷gumų sukūrimo investicin÷s programos įgyvendinimo strategijos pagrindin÷s nuostatos būtų šios:

• kiekvienam investiciniam paketui paraiškų rengimas ir konkurso dokumentų rengimas turi vykti vienu

metu, o konkursin÷s statybos darbų rangovo parinkimo procedūros tur÷tų būti užbaigtos iki

finansavimo (paraiškų) patvirtinimo;

• įrenginių statybos sutartys turi būti rengiamos pagal principą ,,iki rakto‘‘.

11.2 Atliek ų tvarkymo paj ÷gumų valdymas

Kaip min÷ta atliekų tvarkymo paj÷gumai numatomi dvejopo pobūdžio:

1. atliekų tvarkymo paj÷gumai, kuriems numatoma parama iš Sanglaudos fondo, kuomet paramos gav÷jas ir

įrenginių savininkas tyyra VAATC

2. atliekų tvarkymo pj÷gumau, kurių diegimą užtikrina privatus sektorius, tačiau organizatoriaus vaidmenį

atlieka VAATC.

Atliekų tvarkymo paj÷gumų, kuriems numatoma parama iš Sanglaudos fondo, valdymas detaliai parašytas 11

šios ataskaitos skyriuje.

Privataus sektoriaus paj÷gumų įdiegimą numatoma užtikrinti teisin÷mis-organizacin÷mis priemon÷mis, t.y.:

1. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisykl÷se bus įtvirtintas reikalavimas į regioninį sąvartyną pristatyti tik

išrūšiuotas atliekas, nepriimant į sąvartyną antrinių žaliavų;

2. Pastačius atliekų deginimo j÷gainę, atliekų tvarkymo taisyk÷mis bus draudžiama į sąvartyną šalinti deginti

tinkamas atliekas;



249

3. Atliekų tvarkymo tarife bus įskaičiuotos atliekų antrinių rūšiavimo, bioskaidžių atliekų apdorojimo ir atliekų

deginimo sąnaudos;

4. Bus nustatytas sąvartyno vartų mokestis kaip finansin÷ priemon÷, skatinanti kuo mažiau atliekų šalinti

sąvartyne.

5. Pirkimą koncesijos pagrindais organizuos VAATC.

11.3 Organizacini ų veiksm ų planas

Įgyvendinant projektą reikalinga bus keisti savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles, įtvirtinant bioskaidžių atliekų

atskiro surinkimo nuostatas, organizuoti atliekų surinkimo konteinerių ir individualių kompostavimo d÷žių

įrengimą. Tam numatoma eil÷ regiono savivaldybių ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro organizacinių ir

institucinių veiksmų kaip patiekta 11-4 lentel÷je.

11-4 lentel ÷. Planuojami projekto įgyvendinimo organizaciniai veiksmai

Eil Nr. Priemon ÷

Planuojamas įvykdymo terminas

Vykdytojas Pastabos

1. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo projekto parengimas

2011 m. I-II ketvirtis

VAATC Parengimas nuostatų d÷l bioskaidžių atliekų atskiro surinkimo iš gyventojų, maitinimo įstaigų, maisto prekių parduotuvių ir individualaus kompostavimo, tarifo pakeitimo, tarifo susiejimo mišrių atliekų surinkimu, nerūšiuotų atliekų pri÷mimo į sąvartyną ribojimo

2. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo tvirtinimas

2011 m. II ketvirtis

Savivaldybių tarybos

3 Konteinerių perdavimo atliekų tvarkytojams dokumentacijos parengimas

2011 m. I ketvirtis

VAATC Dokumentacijos parengimas konteinerių ir individualaus kompostavimo įrenginių perdavimo atliekų tvarkytojams ir namų ūkiams

4. Konteinerių perdavimo atliekų tvarkytojams sutarčių pasirašymas


VAATC

5. Vietų, tinkamų įrengti požeminius bioskaidžių ir mišrių komunalinių atliekų konteinerius schemos sudarymas


VAATC Tinkamas vietas pasiūlo atliekų tvarkytojai, įvertinamos technin÷s galimyb÷s, sudaroma schema ir teikiama tvirtinti savivaldybių



250

Eil Nr. Priemon ÷

Planuojamas įvykdymo terminas

Vykdytojas Pastabos

administracijoms, Apklausiamos viešojo maitinimo įmon÷s ir maisto prekybos įmon÷s d÷l galimybių įrengti virtuv÷s atliekų konteinerį įmonių teritorijoje ir šias atliekas rinkti atskirai nuo kitų atliekų. Ir, esant galimybei sudaromos atitinkamos sutartys.

6. Vietų, tinkamų įrengti individualius bioskaidžių atliekų kompostavimo įrenginius, schemos sudarymas

2011 m. I-II ketvirtis

VAATC Tinkamas vietas pasiūlo atliekų tvarkytojai, įvertinę technines galimybes ir gyventojų bei sodininkų bendrijų pageidavimus

7 Individualių kompostavimo įrenginių įrengimas

2011 II-III ketvirtis

VAATC

8 Požeminių konteinerių įrengimas

2011 III-IV ketvirtis

VAATC

atliekų tvarkymo galimybių studija

Documents