užuovėje,

AP.fILANKYKIME

Sesuo JUDITA OFS

PAKUTUVĖNUO.fE

Kretingos pranciškoniškojojaunimo tarnyba megina įkurti ramybės oazęn'uošaliamePakutuvėnų kaime Plungės rajone. Čia vasarą vyktų jaunimostovyklos, žiemą - maldoje atsigautų vyresnieji, dirbdami susivoktų besi-blaškantys.

Pakutuvėnai yra ant Minijoskranto, .į vakarus nuo Plungės,nuošalioje rniškingoje vietoje. 1923m. tai buvo didžiulis kaimas: 47sodybos, 276 gyventojai. PrasidėjusIIPasauliniam karui Plungės kle-bonas kun. Povilas Pukys iškilmin-gai padarė įžadus: jei Dievas ap-saugos Plungę, nesudegs bažny-čia ir miestas, jis padėsiąs parapi-jos komitetui pastatyti bažnyčią Pa- .kutuvėnų kaime. Karui prasidėjus,Plungėje nebuvo iššautas nė vie-nas šūvis; reikėjo įžadą įvykdyti.Steigiarnai parapijai žemės fondą- 25 ha paskyrė ūkininkas J. Stro-pus. Kun. P. Pukys savo lėšornispastatė 22x12 m. mūrinę bažnyčią,apmokėjo jos vidaus įrengimo dar-bus. Ją 1943 rugsėjo mėn. konsek-ravo Telšių vyskupas V. Borisevi-čius, suteikdamas šv. Antano Pa-duviečio vardą. Tačiau karai ne-leido ją supusiems Pakutuvėnams

suklestėti. Kaimas sudegė, žmonėsbuvo išvežti. Liko viena bažnyčialaukuose. Mišios čia būdavo auko-jamos tik du kartus metuose: peršv. Antaną ir per Visus šventuo-sius. Broliai pranciškonai netikėtaiatrado šią žmonių pamirštą vietą,ir Viešpats įkvėpė jai naują gyvybę.

Pakeleivinga mašina gan grei-tai mane atgabeno iki Aleksandra-vo. Dar 7 km pėsčiomis. Žvyrkelisvingiuoja laukais, tik kur-ne-kurnutūpusios pavienės sodybos irbaugūs kolchozinių fermų griuvė-siai. Pakilus ant vienos kalvos atsi-veria didingas vaizdas: aplinkui,kiek akis aprėpia plyti laukai, tolu-moje žvilga miško juosta, 0 viduryišsmi1gų išnyra bažnytėlės bokš-tas. Einant artyn, pasitinka senoskapinės ir pajuodusi lietaus nu-skalbta koplyčia, virš kurios durųkabo rūpintojėlis su baltu karveliuant kelių. Iškoplyčios vidaus sklin-

em' tt; Mtd

da plaktuko kaukšt kaukšt. Tendarbuojasi Konradas, geroji Paku-tuvėnų dvasia. Jis su žmona Vendigyvena Vokietijoje, tačiau visasšiosvasaros atostogas praleido čio-nai. Tiki, kad šiojevietoje gali būti"susitaikymo sodybą", apie kokiąsvajojęs šv.Jonas Boskas, kur žmo-nės save ir Viešpatį galėtų atrasti,kurdami kasdienį jaukumą. PatsKonradas dabar koplyčioje rengiaantrą aukštą. Koplyčiai yra prili-pęs "viešbučio" pavadinimas. "Čiabus nakvynės vieta atvykėliams",taria jis kopdamas per buvusią sa-kyklą aukštyn. Atrodo, lyg į dan-gų.

Išlindusi iš pavėsingų kapiniuatsiduriu priešais aukštą bažnyčią.Žinau, kad jos niekada nerasiu tuš-čios. Čia nuolat kas nors meldžiasi,medituoja, ilsisi ar susėdę švento-riuje šnekučiuojasi. Dabar sutinkuAndrių, Jis keturis kartus per die-ną skalambija varpais, kviesdamasbrevijoriaus maldai: aštuntą va-landą, pirmą, šeštą,dešimtą. Pa-staroji brevijoriaus malda prade-dama kitos dienos šventojo gyveni-mo skaitymu išsenovinės knygos.Kartais keistai nuskamba senoviškireligijos žodžiai, kurių jau ir pras-mę spėta pamiršti. Tačiau yra pro-ga susimąstyti: "0 kaip ašlaikausi

* i §li!litM!!ii IWW4\i@@!!Wi§%&#wa UŽUOVĖJA

Viešpaties atžvilgiu?" Iššių skai-tinių kilo ir Pakutuvėnų nuolatiniųgyventojų titulas "pustelninkai",t.y., atsiskyrėliai. Pasiklausę "žy-vatų" dieną baigiame rožinio mal-da.

Bažnyčios sienos plikos, kabotik vienas paveikslas ir iš smilgųpintas Marijos vardo omamentas.Pakeliu galvą į antrąjį aukštą, va-

Pakuiuuenu bažnyčioje

dinamą "bažnytiniu", kur ten gy-vena atvykstantys pranciškonai.Vargonų nėra, todėl per pamaldasgiesmei pritaria styginiai instru-mentai: kanklės ar gitaros.. Sekmadieniais brolis Gediminasaukoja 1330 Mišias. Prieš jas būnatrumpas. mokymas apie liturgiją,jos simbolius. Pavasarį ateidavo tikkelios močiutės. 0 dabar - pilnutėlėbažnyčia. Kelių studentų pirmajaiKomunijai rengiami Karklėnų kai-mo vaikai atsivedė brolius ir sesu-tes, mamas ir tėvelius. Jau ir Alek-sandravo kaimas susidomėjo, užsi-prašė "mokytojus" kitai vasarai sa-vo vaikučiams.

Nuo bažnyčios žemyn, link "Pa-kūtos (Atgailos) tilto" veda "Pa-kūtos magistralė". Tiltas gavo tokįvardą, nes už jo takas yra grįstasakmenimis, 0 čia dažniausiai vaikš-

-toma basomis. Pasveikinu AIgi, ku-ris grindžia "Pakūtos kelią": užpilasmėliu tarpus, glaudžiau suleidžiaakmenis. Jis nori tapti mažesniuojubroliu, 0 kol kas darbuojasi ir mel-džiasi Pakutuvėnuose.

Kelias išveda į "senamiestį",prie mažučio išmolio drėbto name-lio, pranciškonų statyto dar prieš4 metus, kai čia buvo brolių reko-lekcijų vieta. Dabar namelyje gyve-na pustelninkai. Kretingiškis Gied-

(,

rius stato tvartų "kompleksą", jukyra ir šioks toks ūkis: vištos, triu-šiai, dvi ožkos, pustelninkų nu-mylėtinis niufaundlendas Efris, -reikia parūpinti jiems buveinę žie-mai. Ožkų butas jau gatavas - net-gi profesionalūs vitražai languose.Kiek toliau šulinys, kadaise užvers-tas žemėmis ir tik šiąvasarą atras-tas ir atnaujintas. Tačiau vandenįdar tenka vežiotis iš kaimynų, išuž kelių kilometrų. Beje, Pakutu-vėnų nesiekia elektros laidai, švie-sos gauname iš dangaus, 0 sute-mus - iš žibintuvėlių. Aplinkiniųkaimų gyventojai dažnai pustel-ninkus pavadina "Pakutuvėnųbroliais", kartais "šventaisiais",Pustelninkai pas ūkininkus nuei-na padirbėti: veža šieną, pjaunamalkas, ravi daržus. Už tai gaunapavalgyti. Žmonės jau ir patysdažnai atneša vaisių, daržovių, pie-no, medaus, aprūpina bulvėmis,kiaušiniais.

Dar paėjusi, atsiduriu darže. Že-mė - sausas ir sukietėjęs molis. TikDievulio dėka čia išdygo bulvės,svogūnai, kopūstai... Toliau pra-sideda "indėnų gyvenvietė" - eu-roskautų valdos, kurias riboja ke-liai vigvamų. Čia baigiasi Pakutu-vėnai, prasideda apleistos, negy-venamos sodybos, kurių klestėjimą

mena tik obelys ar serbentų krū-mai.

Vasarą begalė keleivių praeinaper Pakutuvėnus. Kartais pasijun-ti lyg traukinyje: vieni išlipa, kitiįlipa ...Nenustebk, jei atvykęs nesu-lauksi daug dėmesio. Pavedžios poapylinkes, išaiškins papročius irpaliks tave vieną akis į akį su Vieš-pačiu. Nori su kažkuo pabendrau-ti? Junkis prie dirbančių, tuomet irpasikalbėsi, ir darbas bus nudirb-tas. Tris dienas gali gyventi kaipsvečias žiūrovas, 0 po to - pokalbissu broliu Gediminu ir darbas, kadgalėtumei save išmaitinti. Tačiau

\\

I'I Kretinga

~- )+--.:...;;.;;:::..:..:;~~~

. ",.,'"

pakUluvėn~i ~.ta

ir per pirmąsias dienas, pustelnin-kai pamatę tave dykinėjantį, pa-prašys pagelbėti.

Egzistuoja ir tam tikros nerašy-tos taisyklės, kurias visi gerbia:pvz., valgyti susirenka tie patys,kurie buvo melstis.

Po dienos darbų ir karščio visidrauge renkasi pavakaroti, pasipa-sakoti apie gęstančią dieną, paskai-tyti laiškų. Dažnai buvo prisime-namas vienos mamos laiškas: "sū-nau, tu turėjai tokį gerą darbą, 0

kuo dabar užsiimi? Girdėjau, mel-ži ožkas. Argi tai užsiėmimas?Juktu toks gabus ..."

Palieku vakarojantį ratelį ir perEdvinos tiltą (pastatytą jos gimta-dienio proga) grįžtu į bažnyčią.Nors į akį durk, tik amžinoji lem-pelė žybsi prie tabernakulio. Ban-dau darsyk pasverti visa, ką ma-čiau ir išgyvenaii, Man tai buvopaprastumo ir pasitikėjimo mo-kykla.

P. S. Pavasarį ketiname pradėtietnografinės žemaičių sodybos statybą.Gerieji žmones,- dėl Dievo meilės,prašome padeti malda ir auka. Pran-ciškoniškojojaunimo tarnybos sąskai-ta: Lietuvos žemes ūkio banko Kretin-gos sktjrius, litais Nr. (01513, valiutaNr. 070286. Kodas 260101418.