nacionalinĖ mokslo programa „saugus ir sveikas … › uploads › zum › documents ›...
Post on 27-Jun-2020
0 Views
Preview:
TRANSCRIPT
1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
NACIONALINĖ MOKSLO PROGRAMA „SAUGUS IR SVEIKAS MAISTAS“
GYVŪNŲ MITYBOS TECHNOLOGIJOS KŪRIMAS GAUTI PAGERINTOS
BIOLOGINĖS VERTĖS MĖSĄ, PIENĄ IR KIAUŠINIUS
2015 M. GALUTINĖ ATASKAITA
Tyrimo vadovas
Romas Gružauskas
Kaunas, 2015
TVIRTINU: ………………………
Pareigos:
LSMU rektorius
Prof. habil. dr. R. Žaliūnas
2015 m. lapkričio mėn. 10 d.
2
Projekto vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas
Vykdytojai:
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintautas Švirmickas
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Bliznikas
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Agila Daukšienė
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Aldona Mieželienė
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gitana Alenčikienė
Vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Uchockis
Jaunesnysis mokslo darbuotojas Vilma Kliševičiūtė
Jaunesnysis mokslo darbuotojas Vilija Buckiūnienė
Jaunesnysis mokslo darbuotojas Vilma Šašytė
Jaunesnysis mokslo darbuotojas Gintarė Baltrukonienė
Laborantas Daiva Miliūnienė
3
Sutrumpinimai
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
RR – riebalų rūgštis
n-6 – omega 6 riebalų rūgštis
n-3 – omega 3 riebalų rūgštis
PNRR/SRR – polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis
n-6/n-3 – omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių santykis
IA – aterogeniškumo indeksas
IT – trombogeniškumo indeksas
IP – peroksidavimosi indeksas
h/H – hypo-hypercholesteremijos indeksas
EPR –eikozapentaeno rūgštis
DHR – dokozaheksaeno rūgštis
Ca – kalcis
P – fosforas
Mn – manganas
Fe – geležis
Cu – varis
Se – selenas
Zn – cinkas
GOT (AST) - glutamatoksaloacetattransaminazė
GPT (ALT) – glutamatpiruvattransaminazė
GGT - gama gliutamiltransferazė
MTL – mažo tankio lipoproteinai
DTL – didelio tankio lipoproteinai
NPK – azotas, fosforas, kalis
TGRR – trumpųjų grandinių riebalų rūgštys
TPA – tekstūros profilio analizė
L* - šviesumas
a* - raudonumas
b* - geltonumas
SM – sausosios medžiagos
g – gramas
r – rūgštis
mg – miligramai
kg – kilogramai
NEM – neazotinės ekstraktinės medžiagos
Vid. – vidurkis
µ - mikro
TV – tarptautiniai vienetai
MDA –malondialdehidai
MJ – mega džiauliai
n – narių skaičius
α – alfa
4
γ – gama
NDF – neutraliais tirpalais išplauta ląsteliena
ADF – rūgštiniais tirpalais išplauta ląsteliena
ADL – Rūgštimis išplautas ligninas
ES – Europos Sąjunga
LSMU GI – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Gyvulininkystės institutas
Na2SeO3 – natrio selenitas
FeSO4 – geležies sulfatas
TBARS – tiobarbitūrinės rūgšties reaktyvioji medžiaga
p – patikimumas
AE – apykaitos energija
WB – mėsos kietumas
pav. – paveikslas
IgA – imonoglobulinas A
IgE – imunoglobulinas E
IgG – imunoglobulinas G
IgM – imunoglobulinas M
mm – milimetras
C12:0 – Laurino riebalų rūgštis
C14:0 – Miristino riebalų rūgštis
C15:0 – Pentadekano riebalų rūgštis
C16:0 – Palmitino riebalų rūgštis
C16:1 n-9 t – trans-palmitoleino riebalų rūgštis
C16:1 n-7 – Palmitelaido riebalų rūgštis
C17:0 – Margarino riebalų rūgštis
C17:1 – Margarinoleno riebalų rūgštis
C18:0 – Stearino riebalų rūgštis
C18:1n-7 – Vakeno riebalų rūgštis
C18:1n-9 – Oleino riebalų rūgštis
C18:2n-6t –Linolo riebalų rūgštis
C18:3n-3 – α-linoleno riebalų rūgštis
C18:3 n-6 – γ-linoleno riebalų rūgštis
C20:0 – Arachido riebalų rūgštis
C20:4n-6 – arachidono riebalų rūgštis
C20:5n-3 – eikozopentaeno riebalų rūgštis
C22:0 – Begeno riebalų rūgštis
C22:4n-6 – dokozotetraeno riebalų rūgštis
C22:5n-3 – dokozopentaeno riebalų rūgštis
Paaiškinimas:
Broileriena - viščiukų broilerių mėsa
5
Turinys
Įvadas .................................................................................................................................................... 6
Projekto tikslas ir uždaviniai …………………………………………………………………..…... 10
Lietuvoje auginamų kviečių, miežių, kvietrugių grūdų bei gaminamų rapsų ir sėmenų išspaudų
maistinė vertė ………………………………………………………………………………...…..... 16
Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka penimų kiaulių produktyvumui bei mėsos
kokybei .............................................................................................................................................. 44
Rapsų ir sėmenų išspaudų bei organinio Se įtaka galvijų prieauglio produktyvumui bei mėsos
kokybei............................................................................................................................................... 60
Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtakos viščiukų broilerių produktyvumui ir
paukštienos kokybei .......................................................................................................................... 77
Saulėgrąžų, rapsų ir sėmenų aliejų tyrimai ....................................................................................... 93
Įvairių aliejų, seleno ir vit. E panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime ................................................. 96
Rapsų aliejaus, vitamino E, seleno bei vandenyje tirpaus fitobiotiko Sangrovit® įtaka penimų kiaulių
produktyvumui bei mėsos kokybei ……………………………………………………………….. 122
Rapsų ir saulėgrąžų išspaudų bei organinio Se Alkosel® R397 įtaka galvijų prieauglio
produktyvumui bei mėsos kokybei .................................................................................................. 140
Geležies sulfatų ir glicinatų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime ………………………….. 159
Geležies sulfatų ir glicinatų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime ................................................. 187
Įvairių aliejų ir likopeno panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime ...................................................... 211
Saulėgrąžų aliejaus ir antioksidantų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime .................................... 240
Rapsų aliejaus ir antioksidantų panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime ............................................ 262
Rapsų, sėmenų išspaudų ir organinio seleno Alkosel-R397 įtaką melžiamų karvių produktyvumui
bei produkcijos kokybei .................................................................................................................. 287
Išvados ............................................................................................................................................. 302
Rekomendacijos .............................................................................................................................. 321
Parengtos lesalų ir pašarų receptūros gyvūnams ............................................................................. 323
Literatūra ......................................................................................................................................... 338
Metodinės priemonės ir straipsniai ................................................................................................. 354
Renginiai projekto viešinimui ......................................................................................................... 362
Disertacinis darbų rengimas ............................................................................................................ 363
Magistro ir bakalauro darbų rengimas ............................................................................................. 364
6
Įvadas
Mėsa, žuvis, žuvų taukai, kiaušiniai yra svarbūs PNRR n-3 šaltiniai. Tačiau dėl per mažo žuvies
ir jų produktų vartojimo žmogaus mityboje gaunama per mažas PNRR n-3 kiekis (Williams and
Burdge, 2006). Tai nulėmė kitų maisto šaltinių, tokių kaip kiauliena ir paukštiena, vartojimas. Mitybos
specialistai rekomenduoja žmonių mitybai, priimtinus (RR) kiekius, kur SRR, lyginant su
polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai, sudarytų apie 15–30 proc.; PNRR – 10 proc., iš jų PNRR n-6 –
apie 5–8 proc., o PNRR n-3 – apie 1–2 proc.; trans RR – 1 proc. visos energijos suvartojimo. Sumažinti
SRR kiekį, kuris didina cholesterolio kiekį, ir padidinti PNRR n-3 vartojimą yra ypač skatinama.
Įrodyta, kad n-3 PNRR, eikozapentaeno rūgštis (EPR, 20:05 n-3) ir docozahexaeno rūgštis (DHR;
22:06 n-3) atlieka svarbų vaidmenį mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką (Calder, 2004) ir gali
turėti įtakos mažinant vėžio bei cukrinio diabeto ligas (WHO, 2003). Siekiant mažinti susirgimus,
kuriuos, be kitų veiksnių, lemia ir žmonių mityba, reikalingi šie pokyčiai: sumažinti per parą
suvartojamų riebalų kiekį (optimalus kiekis suaugusiam žmogui – 70 g), vartoti mažiau SRR, didinti
oleino rūgšties (C18:1n-9) kiekį maistiniuose riebaluose (40–50 proc. nuo bendrojo riebalų rūgščių
kiekio), riboti n-6 rūgščių vartojimą (10–15 proc. nuo bendrojo riebalų rūgščių kiekio), vartoti daugiau
n-3 riebalų rūgščių (2–3 proc. nuo bendrojo riebalų rūgščių kiekio), mažinti n-6 ir n-3 riebalų rūgščių
santykį iki 5:1–4:1 (Aquerreta, 2002; Usydus et al., 2011).
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek sunaudojama n-3 RR, α-linoleno rūgšties, EPR ir DHR
(Williams, Burdge, 2006). Žmonės vis geriau suvokia mitybos ir sveikatos ryšį, ypač atsižvelgiant į
nutukimą, sergamumą ateroskleroze, vėžiu, antro laipsnio cukriniu diabetu. Žinios apie mitybą ir
maisto medžiagų santykį skatina gerinti suvartojamų maisto produktų kokybę (Schöne et al., 2000).
Mokslinėje literatūroje yra mažai duomenų apie oksidantų poveikį gyvūnų organizme, jų įtaką
produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei. Selenas ir vitaminas E yra vieni iš
antioksidantų, kurie įtraukti į gyvūnų racionus gali pagerinti jų sveikatingumą, produktyvumą ir
reprodukcines savybes (Surai, 2003). Kartu su selenu, vitaminas E yra svarbus komponentas
antioksidancinėje organizmo apsaugos sistemoje, kuri padeda apsaugoti polinesočias riebalų rūgštis
nuo oksidacinio pažeidimo. Vitamino E trūkumas gali sukelti kepenų, reprodukcinės, nervinės, širdies
ir kraujagyslių sistemų bei raumenų ir skeleto neigiamus pakitimus. Jis veikia kaip
imunomoduliatorius ir antioksidantas, apsaugantis riebalinius audinius nuo laisvųjų radikalų poveikio
(Brigelius-Flohe and Traber, 1999; Farrell and Roberts, 1994).
7
Rapsų panaudojimą melžiamų karvių ir penimų bulių mityboje riboja gliukozinolatų, fitino
rūgšties, taninų bei sinapino kiekiai. Minėtos antimitybinės medžiagos gali neigiamai veikti baltymų
virškinamumą, bloginti pašaro skonines savybes. Šių antimitybinių medžiagų mažinimui yra
naudojami įvairūs rapsų selekcijos metodai bei pašarų gamybos technologiniai būdai. Nežiūrint
minėtų antimitybinių faktorių, rapsai pasižymi gera riebalų rūgščių sudėtimi bei aukšta energetine
verte. Taip pat pastaruoju metu, gaminat funkcionaliuosius gamybos produktus, pradėta naudoti
sėmenų išspaudas.
Rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę lemia genetiniai, klimatiniai veiksniai bei jų
apdorojimo technologijos. Išsamių tyrimų apie rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę ir jų
panaudojimą penimų galvijų mityboje Lietuvoje atlikta mažai.
Aliejai yra dažnai naudojami paukščių ir kiaulių mityboje, siekiant pagerinti pašarų energetinę
vertę, aprūpinti jų organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, taip pat dėl pašaro skoninių savybių,
pašaro ar lesalo pasisavinamumo ir kt. (Al-Daraji HJ, 2011). Skirtingi aliejai pasižymi įvairiu riebalų
rūgščių kiekiu. Linų sėmenų aliejus yra svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, turintis 44,6-
51,6 proc. linolo rūgšties (Chen et al., 2006). Sėmenų aliejus labiausiai vertinamas dėl polinesočiųjų
riebalų rūgščių, jame yra daug įvairių vitaminų, provitamino A, mineralinių medžiagų, fermentų.
Įrodyta, kad riebalų rūgštys omega – 3 ir omega – 6 labai svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas
lėčiau auga, silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apykaita,
tunkama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios
žmonių bei gyvūnų sveikatai. Linų sėklos yra naudojamos kaip žaliava išspaudų gamyboje, kurios yra
turtingos ląsteliena, baltymais ir
Laikant gyvūnus, atsižvelgiant į jų gerovės reikalavimus ir tinkamai subalansavus pašarus ypač
sočiąsias riebalų rūgštis, naudojant įvairius pašarų priedus, kurie stabdo oksidacinius procesus, pvz.,
seleną, vitaminą E, likopeną ir kitus oksidantus galima gauti aukštos biologinės vertės maisto
produktus. Selenas ir vitaminas E yra naudingi mitybiniai veiksniai tiek gyvūnų, tiek ir žmonių
mityboje. Selenas su vitaminu E yra svarbūs komponentai antioksidancinėje organizmo apsaugos
sistemoje, kuri padeda apsaugoti polinesočiąsias riebalų rūgštis nuo oksidacinio pažeidimo. Vitamino
E trūkumas gali sukelti kepenų, reprodukcines, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemų ligas bei raumenų
ir skeleto neigiamus pakitimus. Jis veikia kaip imunomoduliatorius ir antioksidantas, apsaugantis
audinius nuo laisvųjų radikalų poveikio.
8
Pašarų priedų naudojimas gyvūnų mityboje susijęs su įvairiais veiksniais – gyvūno amžiumi,
veisle, pašarų gamybos technologiniais parametrais (slėgis, temperatūra ir kt.), priedų veikliųjų
medžiagų koncentracija, tinkamu jų parinkimu, kilme bei jų sinergetiniu veikimu.
Pašarų priedus galima tinkamai naudoti tik išanalizavus javų grūdų, kurie sudaro žemės ūkio
gyvulių ir paukščių didžiąją raciono dalį, maistinę vertę ir pačių priedų veikimo mechanizmą bei
tranferaciją iš pašarų į produkciją.
2011 m. pradėtų tyrimų tikslas – kurti pagerintos biologinės vertės viščiukų broilerių mėsą,
jautieną, pieną ir kiaušinius, pasižyminčius atsparumu oksidaciniams procesams, praturtintus Se ir
vitaminu E, naudojant Lietuvoje užaugintus skirtingos maistinės vertės javų grūdus, gaminamas rapsų
ir sėmenų išspaudas.
riebalais. Sėmenų aliejus yra daugiausiai turintis polinesočiųjų riebalų rūgščių (PUFA) ir
nepakeičiamų riebalų rūgščių, tokių kaip 56,6 proc. linoleno rūgšties [ω-3 (C18: 3 cis 9,12,15) ir 13,2
proc. linolo rūgšties [ω- 6 (C18: 2 cis 9,12)], taip pat 17,8 proc. mononesočiųjų riebalų rūgščių
(MUFA) oleino rūgšties [ω-9 (C18: 1 cis 9) (Otranto et al., 2010).
Saulėgrąžų aliejus yra vienas iš labiausiai paplitusių kultivuojamų aliejinių augalų visame
pasaulyje. Be to, šis aliejus gali būti naudojamas kaip linolo rūgšties šaltinis (Zollitsh et al., 1997;
Sanz et al., 1999). Nustatyta, kad saulėgrąžų aliejus bei jo šalutiniai gamybos produktai padidino
paukščių produktyvumą bei sumažino lesalų sąnaudas (Tavernari et al., 2008).
Vištų kiaušinių praturtinimas papildomu geležies kiekiu, suteikia naujas galimybes žmonėms,
kuriems trūksta geležies ir yra anemijos rizikos grupėje (Wharton, 1999).
Moksliniuose tyrimuose, nustatyta, kad geležies kiekis gali būti įterptas 100-300 mg/kg
(Skrivan et al., 2005). Minėtu atveju geležies atsidėjimas kiaušiniuose atsidėjimas buvo 6,3 proc.
didesnis, lyginant su kontroline grupe. Taip pat Park et al. (2004) nustatė, kad į lesalus įterpus 120-
400 mg geležies, kiaušiniuose geležies kiekis padidėjo 5-18 proc. Tiriant ne hemo geležies
koncentraciją paukštienoje, žymių pokyčių nerasta (Min and Ahn, 2006). Tačiau geležies rezorbcijos
lygį lemia daugelis faktorių, kaip fitatų, oksalatų koncentracijos bei mikroelementų (cinko, vario ir
mangano) kiekiai.
Funkcionaliojo maisto kūrimas svarbu ne tik maisto mokslui, bet ir praktikai, todėl būtina
parengti šios kategorijos produktų gamybos mokslinius pagrindus: ištirti veikliųjų dalių technologines
savybes, išanalizuoti jų identifikavimo ir kiekybinio nustatymo galimybes.
9
Funkcionaliojo maisto atsiradimą bei ženklius kasmetinius jo gamybos prieaugius lemia
ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė, didėjantis susidomėjimas sveika gyvensena, kylanti žmonių
gerovė ir gerėjantis išsilavinimas, stiprėjantis maitinimo ir sveikatos sąsajų suvokimas, profilaktikos
priemonių akcentavimas, mažinant sveikatos priežiūros išlaidas (Sekmokienė ir kt., 2007).
Funkcionalusis maistas atitinka sveikos mitybos reikalavimus, fiziologinius organizmo
poreikius ir palaiko optimalią žmonių sveikatą ir gerą savijautą. Funkcionalusis maistas negali būti
medikamentų pavidalo kapsulės, tabletės, milteliai. Funkcionaliojo maisto išvaizda tokia pati, kaip
tradicinių maisto produktų. Jo fiziologinis aktyvumas priklauso nuo į jį įdėtų veikliųjų dalių. Šiandien
Lietuvos maisto pramonei funkcionaliojo maisto gamybos ir vartojimo problema itin aktuali, nes tai
susiję su įmonių gaminamos produkcijos pridėtinės vertės, o tuo pačiu ir konkurencingumo didinimu
ne tik Lietuvoje, bet Europos ir pasaulio maisto rinkose (Liutkevičius ir kt., 2008).
10
Projekto tikslas - kurti pagerintos biologinės vertės broilerieną, jautieną, kiaulieną, pieną ir
kiaušinius, pasižyminčius atsparumu oksidaciniams procesams, praturtintus būtinosiomis riebalų
rūgštimis, Se ir Fe, naudojant Lietuvoje užaugintus skirtingos maistinės vertės javų grūdus,
gaminamas rapsų ir sėmenų išspaudas.
Projektui keliami uždaviniai:
1. Ištirti Lietuvoje auginamų kviečių, miežių, kvietrugių grūdų bei gaminamų rapsų ir sėmenų
išspaudų maistinę vertę (NDF, ADF ir ADL, aminorūgštis, riebalų rūgštis, jų izomerus, β-gliukanus,
pentozanus, fenolinius junginius, flavonoidus, gliukozinolatus, linamariną, makroelementus – Ca, P
ir fitatus, mikroelementus – Mn, Fe, Cu, Se, Zn).
2. Nustatyti įvairių aliejų, naudojamų gyvūnų mityboje riebalų rūgščių ir jų izomerų kiekius.
3. Ištirti Se ir Fe transferacijos pokyčius iš pašarų į broilerieną, kiaulieną ir kiaušinius, naudojant
neorganinius bei Se ir Fe metalų organinius junginius.
4. Ištirti pašarų įtaką broilerienos, kiaulienos ir kiaušinių biologinei vertei, tekstūrai, juslinėms
savybėms bei prekinei vertei.
5. Ištirti jautienos ir pieno maistinę vertę, juslines savybes ir tekstūrą , naudojant galvijų mitybai
sėmenų bei rapsų išspaudas bei organinį Se
6. Sukurti naujas pašarų receptūras padidintos biologinės vertės broilerienai, kiaulienai, jautienai ir
kiaušiniams gaminti.
Tyrimo objektas ir metodai
Pagal suderintą su partneriais veiklos planą, nuo 2011 m. spalio mėnesio prasidėjo keturi
moksliniai tyrimai, kurių tąsa vyko 2012 m., o bandymai su galvijų prieaugliu – net iki 2013 m.
2011 m. spalio mėnesį prasidėjo tyrimas „Lietuvoje užaugintų javų grūdų ir pagamintų rapsų ir
sėmenų išspaudų maistinės vertės nustatymas“, kuris tęs4si 2012 m. kovo mėn. Šio tyrimo metu ištirta
11 Lietuvoje užaugintų miežių veislių (Luokė, Aura DS, Keops, Alisa DS (8611), Arka DS (8056-2),
Barke, Sebastian, Beatrix, Publican, Quench, NFC Tipple) maistinė vertė. Miežių veislės buvo imtos
iš LAMMC Žemdirbystės instituto bandymo laukų. Miežių pagrindinis tręšimas buvo NPK 17-14 +
11
11S 300 kg/ha, papildomas – amonio nitratas 100 kg/ha. Nustatyti žalios ląstelienos ir jos sudedamųjų
dalių (ADF, NDF, ADL), β-gliukanų, fitatų, fenolinių junginių, aminorūgščių, riebalų rūgščių,
pentozanų kiekiai. Žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių medžiagų
likutis; žalios ląstelienos sudedamosios dalys (NDF, ADF ir ADL) nustatytos miežiuose naudojant
analizatorių ANKOM200 Fiber Analyzer (Ankom Technology, Macedon, USA); aminorūgštys
nustatytos naudojant efektyviosios skysčių chromatografijos sistemą, nustatytas laisvųjų (sintetinių ir
natūralių) ir suminis (sujungtų peptiduose ir laisvų) aminorūgščių kiekis, atliekant ekstraktų ir
hidrolizatų prieškolonėlinę derivatizaciją su 6-aminochinolil-N-hidroksi-sukcinimidil karbamatu bei
NIRC metodu; riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai nustatyti dujų chromotografu GC – 2010
Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch
et.al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S.W. ir Glass R.L. (Christopherson and Glass, 1969).
P ir fitatų kiekiai grūduose nustatyti spektrofotometriniu metodu; β-gliukanai nustatyti McCleary
metodu (www.megazime.com), pentozanai – hidrolizuojant 4,15 N druskos rūgštimi iki furfurolo, šis
distiliuojamas. Vykdoma spalvinė reakcija su anilino acetatu. Absorbcija vykdoma prie 530 nm ilgio
bangos; fenolinės rūgštys (vanilino, p-kumarinė, ferulinė, sinapinė, p-hydroksibenzoinė) nustatytos
skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA).
Buvo atliktos šių miežių grūdų cheminės analizės: sausosios medžiagos bus nustatytos kaip
skirtumas tarp drėgnų ir sausų mėginių, džiovinant 3 val. 105°C temperatūroje; žali baltymai tiriami
pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; žali riebalai apskaičiuoti, mėginius
išekstrahavus eteriu; žali pelenai apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos
550°C temperatūroje, likutį; Ca, Fe, Mn, Cu, Se, Zn kiekiai grūduose bus nustatyti atomo absorbcijos
spektrometriniu metodu; flavonoidai grūduose buvo nustatyti skysčių chromatografijos metodu,
HPLC system (Varian Inc., USA).
Kitų javų grūdų, t. y. kviečių, kvietrugių, rapsų ir sėmenų išspaudų maistinės vertės nustatymas
ir analizės tęsėsi iki 2012 m. kovo mėn.
2011 m. spalio mėnesį prasidėjo bandymas su penimomis kiaulėmis jų pašare naudojant organinį
ir neorganinį Se ir vitaminą E. Bandymo pabaiga buvo numatyta 2012 m. balandžio mėn. Šėrimo
bandymas buvo atliekamas su 62 dienų amžius 120 vnt. penimų kiaulių (Landrasų x Jorkšyrų (motina)
ir Pjetrėnų x Diurokų (tėvas)). Kiaulės suskirstytos į 4 grupes (kontrolinė ir 3 tiriamosios) su 2
pakartojimais kiekvienos grupės. Kiekvienoje grupėje yra po 30 penimų kiaulių. Penimos kiaulės
laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitinka ES Direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius
12
kiaulių apsaugos standartus. Penimos kiaulės šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės
kombinuotuosiuose pašaruose yra 0,3 mg/kg natrio selenito (neorganinis selenas), I-mos tiriamosios
grupės kombinuotuosius pašaruose įterpta 0,5 mg/kg natrio selenito (neorganinis selenas), II-os
tiriamosios grupės – 0,3mg/kg natrio selenito (neorganinis selenas) + 0,2 mg/kg seleno-metionino
(organinis selenas), o III-oje tiriamojoje grupėje selenometioninas (organinis selenas) sudaro 0,5
mg/kg kombinuotųjų pašarų.
Bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai: individualus penimų kiaulių kūno svoris; pašarų
sąnaudos 1 kg priesvorio gauti; kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis stovis. Po skerdimo
ilgiausiame nugaros raumenyje bus nustatytas seleno susikaupimas atominės absorbcijos
spektrometriniu metodu ir vitamino E – AOAC Official Method 975.43 metodu; lipidų oksidacijos
laipsnis (TBARS) pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką; pH vertė pHmetru “Inolab 730”; sausųjų
medžiagų kiekis; bendras riebalų, baltymų, pelenų kiekis; cis ir trans riebalų rūgščių izomerai; juslinės
savybės; tekstūrinis vertinimas ir spalvos intensyvumas.
2011 m. spalio mėnesį prasidėjo bandymas su galvijų prieaugliu jų pašare naudojant rapsų ir
sėmenų išspaudas ir organinį seleną. Bandymo tikslas – ištirti skirtingų baltymingų pašarų (rapsų,
sėmenų išspaudų) bei pagamintų kombinuotųjų pašarų su minėtų baltymingų pašarų cheminę sudėtį,
maistingumą ir riebalų rūgščių pasiskirstymą. Įvertinti penimų buliukų augimą, pašarų sunaudojimą,
skerdenų bei mėsos kokybę ir tarpraumeninių riebalų rūgščių pasiskirstymą. Bandymas atliekamas
LSMU Gyvulininkystės institute 2011-2012 m. su Lietuvos juodmargių veislės buliukais. Bandymui
sudarytos dvi analoginės pagal amžių, svorį ir kilmę grupės, po 8 – 10 gyvulių kiekvienoje. Bandymą
sudaro du laikotarpiai: paruošiamasis ir tiriamasis. Paruošiamuoju laikotarpiu buliukai šeriami
vienodais pašarais. Tiriamuoju laikotarpiu – apėmingų pašarų kiekius abi grupės gaus vienodus,
skirsis tik kombinuotųjų pašarų sudėtis.
I grupės buliukai buvo šeriami silosuotais pašarais iki soties, kombinuotas pašaras su rapsų
išspaudomis po 3,0 kg/d. II grupės buliukai šeriami silosuotais pašarais iki soties, kombinuotas pašaras
su sėmenų išspaudomis po 3,0 kg/d. Abiejų grupių buliukai silosuotus pašarus gauna vienodais
kiekiais, skiriasi tik kombinuotųjų pašarų sudėtis. Gaminant kombinuotuosius pašarus, į juos įterpta
15 proc. rapsų išspaudų ir organinio seleno preparato Alkosel® (I grupei), o II grupei – 15 proc. linų
sėmenų išspaudų.
Bandymo metu 3 kartus imami pašarų pavyzdžiai jų cheminei sudėčiai nustatyti. Pašaruose
nustatoma: sausosios medžiagos – kaitinant mėginius 105°C temperatūroje iki pastovaus
13
svorio(AOAC); žali baltymai – Kjeldalio metodu (AOAC); žali riebalai – ekstrakcijos metodu,
panaudojant dietilo eterį (AOAC); žalia ląsteliena – „Fibercap“ metodu (AOAC); pelenai – kaitinant
mėginius mufelinėje krosnyje 500-550ºC temperatūroje(AOAC); kalcis– liepsnos fotometrijos
metodu, panaudojant cezio chloridą ir aliuminio nitratą (AOAC); fosforą – fotometriniu metodu,
panaudojant „molibdovanato“ reagentą (AOAC). Iš pašarų cheminės sudėties bus apskaičiuota galvijų
pašarų apykaitos energija (MJ). Bus nustatyta, kiek buliukai su kombinuotaisiais pašarais gavo
riebiųjų riebalų rūgščių (% nuo viso riebalų rūgščių kiekio): palmitino, palmitolenono, stearino,
oleino, linolo, linoleno, arachino, arachio, begeno, eruko, dekozodieno. Riebalų rūgštys buvo išskirtos
pagal Folch ir kt. (1957) metodą. Riebalų rūgščių metilo eteriai buvo gauti Chistopherson Gloss
(1969) metodu. Riebalų rūgščių metilo eteriai identifikuojami dujų chromatografu „Shimadzu
GC2010“ su liepsnos jonizacijos detektoriumi.
Bandymo pabaigoje buvo atliktas buliukų kontrolinis skerdimas. Buvo nustatytas buliuko svoris
prieš skerdimą, skerdenos svoris, skerdenos išeiga %, raumeningumo klasė, riebumo klasė. Iš
kiekvienos grupės paimsim po 3-4 buliukus, iš kairės skerdenos puselės paimti pavyzdžiai. Ilgiausiojo
nugaros raumens, tarp 13-14 šonkaulio pavyzdys, bendras mėsos faršo mėginys.
Iš šių mėginių buvo nustatyta mėsos kokybė, buvo ištirtas riebiųjų riebalų rūgščių kiekis. Mėsos
fiziniai ir cheminiai rodikliai bei mėsos riebalų rūgščių pasiskirstymas buvo nustatyti LSMU GI
Chemijos laboratorijoje. Buvo taikomi standartiniai tyrimo metodai:
Sausosios medžiagos – kaitinant mėginius 105°C temperatūroje iki pastovaus svorio (AOAC);
žali baltymai – Kjeldalio metodu (AOAC); žali riebalai – ekstrakcijos metodu, panaudojant dietilo
eterį (AOAC); pelenai – kaitinant mėginius mufelinėje krosnyje 500-550ºC temperatūroje (AOAC);
mėsos pH – potenciometriniu metodu, pasinaudojant laboratorinių Ph-metru su stiklo elektrodu;
spalvos intensyvumas – Hornsio metodu (Meтoдические рекомендации,1977); vandens rišlumas –
R. Grau ir R. Hamm metodu (Grau, Hamm, 1953), aprašytu G. Gumeniuko ir N. Čerkaskajos
(Гуменюк, Черкаская, 1977); hidroksiprolino kiekis mėsoje bus nustatomas Stendžemano-Staldjero
metodu (Meтoдические рекомендации,1977); triptofano kiekis – E. Milerio metodu, panaudojant p-
dimetilamino benzaldehidą (Miller,1967); virimo nuostoliai – E. Schilingo metodu (Meтoдические
рекомендации,1977):
Riebalų rūgštys (linoleno, palmitino, palmitoleino, eikozopentaeno,
pantadekaeno,margarino,margari-noleino, stearino) raumeniniame audinyje bei farše buvo
nustatomos, riebalus išskiriant Folch metodu chloroformo – metanolio (2:1) mišiniu. Gauti riebalai
14
buvo metilinami natrio metoksido tirpalu. Riebalų rūgščių metilo esterių mišiniai buvo išanalizuoti
dujų chromatografu GC-2010 SHIMADZU su vandenilio liepsnos detektoriumi. Buvo naudota
kapiliarinė kolonėlė Rt-2560, Restek (100 m x 0,25mm x 0,2 µm). Nešančios dujos – azotas. Riebalų
rūgštys buvo identifikuotos pagal sulaikymo trukmes, lyginant su žinomos sudėties standartinio
mišinio FAME MIX 37(Supelco) chromatografijos duomenimis. Riebalų rūgščių kiekis (% nuo viso
rūgščių kiekio) buvo apskaičiuotas pagal duomenų apdorojimo programą „GCsolution“.
2011 m. gruodžio mėnesį buvo prasidėtas bandymas „Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų
broilerių virškinimo procesams, produktyvumui ir mėsos kokybiniams rodikliams“. Bandymo pabaiga
buvo numatyta 2012 m. liepos mėn. Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1–35 dienų amžiaus
viščiukais broileriais. 600 viščiukų buvo suskirstyti į 3 grupes 2-ais kiekvienos grupės pakartojimais.
I grupės viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti 0,15 mg natrio selenitu (neorganinis selenas) ir 40
mg vitaminu E. II grupės viščiukų lesalai papildyti 0,5 mg natrio selenitu (neorganinis selenas) ir 40
mg vitaminu E. III grupės viščiukų lesalai papildyti 0,15 mg neorganinio seleno ir 0,35 mg organinio
seleno preparato Alkosel® R397 mišiniu bei 40 mg vitaminu E. Šio bandymo metu buvo nustatomas
viščiukų produktyvumas – kūno svoris, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, gaištamumas. Paskerdus
paukščius buvo atliktos šios cheminės analizės: žarnyno chimuso sausųjų medžiagų kiekis, pH,
aklosios žarnos trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių (TGRR) kiekis HPLC sistema.
Buvo numatyta atlikti mėsos kokybės tyrimus: skerdenos morfologinė sudėtis pagal Dissection
of Poultry Carcasses, INRA (2000); Se susikaupimas viščiukų krūtinės raumenyse atominės
absorbcijos spektrometriniu metodu ir vitamino E AOAC Official Method 975.43 metodu; krūtinės
raumenų lipidų oksidacijos laipsnis pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką; paukštienos pH vertė po
skerdimo, praėjus 24, 48 ir 72 valandoms pH/ION metru Inolab 730; riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans
izomerai buvo nustatomi dujų chromotografu GC – 2010 Shimadzu su vandenilio liepsnos
detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et.al., 1957) ir metilinant pagal
Christopherson S.W. ir Glass R.L. (Christopherson ir Glass, 1969). Viščiukų broilerių mėsos juslinės
ir tekstūrinės savybės buvo nustatytos projekto partnerių Kauno technologijos universiteto Maisto
instituto Juslinės analizės laboratorijoje.
Juslinių savybių įvertinimui taikomas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad
apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas
(sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių
intensyvumui įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje
15
skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas
juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti
produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir
atskirų savybių ir pan.
Vertintojai atrenkami ir apmokomi dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas uždaras, atliekamas
pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės laboratorijos kabinose. Sudarant
juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas,
mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 7 žingsnių graduotoje
skaitmeninėje skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 –
vidutiniškai išreikšta, 5 – pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.
Tiriamos juslinės savybės: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 –
konsistenciją pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios
liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.
Paukštienos (krūtinės ir kojų raumenų) tekstūros savybės vertinamos universaliu tekstūros
analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe,
UK). Mėginiai tekstūros profilio analizei (TPA) paruošiami taip, kad jų vidutiniai išmatavimai butų
2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spaudžiami iki 50 proc.
(Zheng and Sun, http://www.ucd.ie), suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam
mėginiui bus nustatoma vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3–4 matavimų).
Tiriami virtos mėsos mėginiai. Atliekant tekstūros profilio analizę, vertinamos šios savybės: kietumas,
rišlumas, tamprumas, adheziškumas, tąsumas, elastingumas.
Mėginių spalvingumas nustatomas vienodo kontrasto spalvų erdvėje, išmatavus spalvos
charakteristikas spektrofotometru GBC Cintra 202. Šviesos atspindžio režime matuojami parametrai
L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę).
Matavimams naudojamas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos
šviesai. Tiriamos virtos bei užšaldytos, o po to defrostuotos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.
Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę tiriamas, įvertinant jų virimo ir defrostavimo
nuostolius. Virimo nuostoliai įvertinami kaip mėginių masės pokyčiai prieš virimą ir po jo.
Defrostavimo nuostoliams įvertinti mėginiai užšaldomi polietileno maišeliuose -18C temperatūroje
ir 48 val. išlaikomi šioje temperatūroje, po to defrostuojami šaldytuve +6C temperatūroje.
16
Rezultatai
Sudarinėjant pašarų receptūras gyvuliams yra svarbu žinoti tikslią maistinių medžiagų
koncentraciją, nes nuo šio faktoriaus tiesiogiai priklauso gyvūno produktyvumas, pašarų panaudojimo
efektyvumas bei sveikatingumas. Vienas iš pagrindinių javų maistinių rodiklių yra jų baltymingumas,
amino rūgščių, visų pirma nepakeičiamų, sudėtis bei koncentracijos. Vienos iš pagrindinių
nepakeičiamų amino rūgščių yra lizinas, metioninas, treoninas, argininas ir kt.
17
1 lentelė. Amino rūgščių kiekis (g/kg SM) skirtingose miežių veislėse
Amino
rūgštys
Miežių veislės
Luokė
Aura
DS Alisa DS Arka DS Barke Sebastian Beatrix Publican Quench
NFC
Tipple Keops
Asparto r. 5,61 5,54 6,10 5,41 5,90 5,15 5,24 6,57 5,22 4,71 6,24
Treoninas 3,12 3,40 3,45 3,04 3,24 2,88 2,89 3,61 2,90 2,54 3,43
Serinas 4,11 4,54 4,46 4,18 4,39 3,77 3,85 5,02 4,05 3,51 4,64
Glutamo r. 21,99 26,39 23,29 20,15 22,72 18,87 19,09 24,91 20,23 17,08 23,78
Prolinas 9,05 10,40 9,05 7,94 8,57 7,12 7,68 9,41 7,81 6,26 9,29
Glicinas 4,44 4,51 4,91 4,19 4,51 4,00 4,04 4,96 4,13 3,59 4,57
Alaninas 4,15 4,35 4,67 4,11 4,43 3,95 3,96 4,86 4,12 3,57 4,66
Valinas 4,13 4,49 4,53 3,99 4,36 3,76 3,83 4,79 4,00 3,33 4,42
Metioninas 1,93 1,62 1,93 1,75 1,62 1,58 1,37 2,15 1,68 1,12 1,78
Izoleucinas 3,93 4,36 4,35 3,94 4,34 3,85 3,77 4,61 4,02 3,45 4,38
Leucinas 6,32 6,64 6,73 5,72 6,27 5,52 5,78 7,06 5,85 4,87 6,39
Tirozinas 2,47 2,46 2,51 2,25 2,79 2,24 1,66 2,29 1,94 1,63 2,29
Fenilalaninas 4,44 4,89 4,87 4,05 4,36 3,72 3,85 4,74 3,93 3,24 4,43
Histidinas 3,06 3,35 3,53 3,11 3,34 2,93 2,76 3,54 2,90 2,68 3,64
Lizinas 3,20 3,15 3,71 3,11 3,24 3,04 2,92 3,65 3,01 2,75 3,33
Argininas 5,28 5,78 6,00 5,14 5,67 4,97 4,89 5,75 4,69 4,46 5,65
Bendra
amino r.
suma 87,23 95,88 94,10 82,07 89,76 77,34 77,58 97,92 80,48 68,79 92,94
18
Analizuojant Lietuvoje auginamų miežių veislių amino rūgščių duomenis apie nepakeičiamų
amino rūgščių kaip lizino, metionino treonino ir arginino kiekius sausojoje medžiagoje, didžiausias
lizino kiekis nustatytas 3,71 g/kg SM veislėje „Alisa DS“, mažiausias kiekis nustatytas „NFC Tipple“
(2,75) veislėje. Mažiausias metionino kiekis miežiuose nustatytas „NFC Tipple“ (1,12), didžiausias
kiekis „Publican“ miežių veislėje, t. y. 2,15, likusiose veislėse šis rodiklis kito nuo 1,37 iki 1,93 g/kg
SM. Vertinant arginio kiekį miežiuose, mažiausias jo kiekis rastas „NFC Tipple“ miežių veislėje, t.y.
4,46, didžiausias kiekis rastas „AlisaDS‘ miežių veislėje (6,00), likusiose grupėse arginio kiekis kito
nuo 4,69 iki 5,78 g/kg SM. . Treonino mažiausias kiekis miežiuose nustatytas „NFC Tipple“ ir
„Sebastian“, t.y. 2,54 ir 2,88 g/kg SM, o didžiausias šios amino rūgšties kiekis nustatytas „Alisa DS“
ir „Publican“ veislėse, atitinkamai 3,45 ir 3,61, likusiose veislėse šis rodiklis kito nuo 2,89 iki 3,43
g/kg SM. Maksimaliai baltymingumas kito „Publican“ miežių veislėje, t.y. 97,92 g/kg SM, minimalus
baltymingumas buvo 68,79 g/kg SM „NFC Tipple“, likusiose miežių veislėse šis rodiklis kito nuo
77,34 iki 94,10 g/kg SM.
Vienas iš faktorių lemiančių gyvūnų produktyvumą yra makro elementai kaip kalcis ir
fosforas. Fosforo iš javų pasisavinamumas yra apsunkintas tuo, kad jis sudaro junginius su fitino
rūgštimi, t. y. fitatus. Fosforas esantis fitatų formoje gali būti pasisavinamas, naudojant fitazę. Tačiau
jos efektyvesnis panaudojimas susijęs su tikslia fitino fosforo koncentracija.
2 lentelė. Bendras ir fitatinis fosforas skirtingose miežių veislėse
Veislės pavadinimas Bendras fosforas, proc. Fitino fosforas, proc.
1. Luokė 0,34 0,23
2. Aura DS 0,36 0,26
3. Alisa DS 0,33 0,26
4. Arka DS 0,32 0,24
5. Barke 0,33 0,24
6. Sebastian 0,30 0,23
7. Beatrix 0,29 0,25
8. Publican 0,38 0,29
9. Quench 0,32 0,24
10. NFC Tipple 0,32 0,24
11. Keops 0,33 0,24
Analizuojant bendrą ir fitatinį fosforą skirtingose miežių veislėse, galima pastebėti, kad bendro
fosforo kiekiai kinta nuo 0,29 proc. iki 0,38 proc. Didžiausias bendro fosforo kiekis yra nustatytas
Publican miežių veislėje (0,38 proc.), o mažiausias kiekis Beatrix miežių veislėje (0,29 proc.).
Keletos miežių veislių: Arka DS, Quench, NFC Tipple bendro fosforo kiekis buvo vienodas 0,32
proc., ir buvo panašus i miežių Alisa DS, Barke, Keops bendro fosforo kiekį, kuris siekė 0,33 proc.
Bendras visų skirtingų miežių veislių fosforo vidurkis yra 0,33 proc.
19
Fitatinio fosforo kiekiai skirtingose miežių veislėse kinta nuo 0,23 proc. iki 0,29 proc.
Didžiausias fitatinio fosforo kiekis yra 0,29 proc. Publican miežių veislėje, o mažiausias kiekis
nustatytas miežių veislėse Luokė ir Sebastian (0,23 proc.). Vienodas fitatinio fosforo kiekis nustatytas
Arka DS, Barke, Quench, NFC Tipple, Keops miežių veislėse (0,24 proc.). Bendras visų skirtingų
miežių veislių fitatinio fosforo vidurkis yra 0,25 proc. arba 75,8 proc. Šis rodiklis rodo, kad miežiuose
yra didelė fitatinio fosforo koncentracija. Esant tokiai fosforo formai, fosforo pasisavinamumas yra
mažas. Efektyvesniam fosforo pasisavinimui bei ekologinių aspektų sprendimui, į pašarus, kuriuose
vyrauja miežiai, reikėtų įdėti fitazinių fermentų. Jų panaudojimo efektyvumas priklauso nuo daugelio
faktorių, kaip fermento sudėties (3 ar 6 fitazė), kalcio ir fosforo santykio, naudojamų mikroelementų
(kaip cinkas ir varis) gyvūnų mitybai, granulių surišėjo kiekio kombinuotuose pašaruose, fermento
koncentracijos pašaruose.
Vieni iš pagrindinių javų grudų antimitybinių faktorių yra nekrakmolo polisacharidai, visų
pirma β-gliukanai ir pentazonai. Pvz. Jie paukščio organizme didina virškinamojo trakto turinio
klampumą. To pasėkoje lėtėja virškinamosios masės tranzitas virškinamuoju traktu, blogėja riebalų
ir lesalo apykaitos energijos pasisavinamumas. Taip pat gali blogėti ne tik paukščių bet ir kiaulių
produktyvumas, pašarų bei lesalų konversija. Tiksli β-gliukanų ir pentozanų koncentracija javuose
padeda efektyviau naudoti β – gliukanazinius, ksilanazinius ir celulazinius fermentus kiaulių ir
paukščių mityboje. Taigi atlikta išsami miežių antimitybinė medžiagų analizė leis efektyviau
panaudoti pašarus ir pasiekti kiaulių ir paukščių produktyvumą.
3 lentelė. Antimitybinių medžiagų - β -gliukanų ir pentozanų koncentracija Lietuvoje auginamų
miežių veislėse (SM 93 proc.)
Veislės pavadinimas β-gliukanai, proc. Pentozanai, proc.
1. Luokė 3,40 7,29
2. Aura DS 3,11 7,43
3. Alisa DS 3,65 7,74
4. Arka DS 2,12 6,97
5. Barke 2,70 7,84
6. Sebastian 2,48 7,84
7. Beatrix 3,06 5,52
8. Publican 2,68 6,06
9. Quench 2,67 5,96
10. NFC Tipple 2,73 5,07
11. Keops 3,60 6,60
Analizuojant antimitybinių medžiagų β -gliukanų ir pentozanų koncentraciją skirtingose miežių
veislėse nustatyta, kad β –gliukanų kiekis kinta nuo 2,12 proc. iki 3,65 proc. Didžiausi β –gliukanų
kiekiai yra Alisa DS (3,65 proc.), Keops (3,60 proc.) ir Luokė (3,40 proc.) miežių veislėse. Tuo tarpu
20
mažiausi kiekiai nustatyti Arka DS (2,12 proc.), Sebastian (2,48 proc.) ir Publican (2,68 proc.) miežių
veislėse. Bendras visų miežių veislių β –gliukanų vidurkis yra 2,93 proc.
Vertinant pentozanų duomenis matyti didesni skirtumai, šios antimitybinės medžiagos
rezultatai kinta nuo 5,07 proc. iki 7,84 proc. Mažiausi pentozanų kiekiai nustatyti NFC Tipple (5,07
proc.), Beatrix (5,52 proc.) ir Quench (5,96 proc.) miežių veislėse. Tuo tarpu didžiausi pentozanų
kiekiai gauti Barke ir Sebastian miežių veislėse, kuriose pentozanų kiekis buvo vienodas, t.y. 7,84
proc., taip pat Alisa DS, Aura DS, Luokė (atitinkamai 7,74 proc., 7,43 proc., 7,29 proc.). Bendras visų
miežių veislių pentozanų vidurkis yra 6,77 proc.
Fenolinės rūgštys pasižymi biologiniu aktyvumu. Jos skatina tulžies gamybą bei išskyrimą,
stiprina kraujagyslių kapiliarų sieneles, turi priešuždegiminių savybių. Be to turi stiprų antioksidacinį,
antibakterinį bei fungicidinį poveikį. Iki šiol tokia išsami fenolinių rūgščių analizė javų grūduose,
išaugintuose Lietuvoje, nebuvo atliekama.
3 lentelė. Lietuvoje auginamų miežių veislių fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg)
Veislės
pavadinimas
Vanilino
r.
p-kumarinė
r.
Ferulinė r. Sinapinė r. p-hydroksibenzoinė
r.
1. Luokė 9,03 34,20 638,05 51,31 1,41
2. Aura DS 8,99 42,92 365,02 63,29 1,40
3. Alisa DS 8,28 21,56 412,96 49,27 3,04
4. Arka DS 7,38 26,68 390,81 20,18 2,29
5. Barke 7,37 43,75 306,92 19,10 2,28
6. Sebastian 7,38 33,70 472,18 35,30 2,29
7. Beatrix 7,29 23,19 375,79 19,01 2,11
8. Publican 6,16 38,58 289,83 24,53 2,08
9. Quench 6,77 40,35 390,14 13,66 2,11
10. NFC Tipple 6,74 31,90 389,98 23,37 2,10
11. Keops 9,02 31,81 576,26 42,22 2,15
Analizuojant vanilino rūgštį, esančią skirtingose miežių veislėse, galima pastebėti, kad jos
kiekiai kinta nuo 6,16 mg/kg iki 9,03 mg/kg. Daugiausiai vanilino rūgšties nustatyta Luokė (9,03
mg/kg), Keops (9,02 mg/kg) ir Aura DS (8,99 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai –
Publican (6,16 mg/kg), NFC Tipple (6,74 mg/kg) ir Quench (6,77 mg/kg) miežių veislėse. Bendras
visų miežių veislių vanilino rūgšties vidurkis yra 7,67 mg/kg.
Didesni kiekiai nustatyti p-kumarinės rūgšties, kurios kiekiai kinta nuo 21,56 mg/kg iki 43,75
mg/kg. Didesni šios rūgšties kiekiai nustatyti Barke (43,75 mg/kg), Aura DS (42,92 mg/kg), Quench
(40,35 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu beveik dvigubai mažesni kiekiai yra Alisa DS (21,56
21
mg/kg), Beatrix (23,19 mg/kg), Arka DS (26,68 mg/kg) miežių veislėse. Bendras visų miežių veislių
p-kumarinės rūgšties vidurkis yra 33,51 mg/kg.
Analizuojant ferulinę rūgštį, esančią skirtingose miežių veislėse, galima pastebėti, kad jos
kiekiai kinta nuo 289,83 mg/kg iki 638,05 mg/kg. Daugiausiai ferulinės rūgšties nustatyta Luokė
(638,05 mg/kg), Keops (576,26 mg/kg) ir Sebastian (472,18 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu
mažiausiai – Publican (289,83 mg/kg), Barke (306,92 mg/kg) miežių veislėse. Bendras visų miežių
veislių ferulinės rūgšties vidurkis yra 418,9 mg/kg.
Vertinant sinapinę rūgštį Lietuvoje užaugintose miežių veislėse, jos kiekiai kinta nuo 13,66
mg/kg iki 63,29 mg/kg. Didesni šios rūgšties kiekiai nustatyti Aura DS (63,29 mg/kg), Luokė (51,31
mg/kg), Alisa DS (49,27 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu beveik dvigubai mažesni kiekiai yra
Quench (13,66 mg/kg), Beatrix (19,01 mg/kg), Barke (19,10 mg/kg) miežių veislėse. Bendras visų
miežių veislių sinapinės rūgšties vidurkis yra 32,84 mg/kg.
Analizuojant p-hydroksibenzoinę rūgštį, esančią skirtingose miežių veislėse, galima pastebėti,
kad jos kiekiai kinta nuo 1,40 mg/kg iki 3,04 mg/kg. Daugiausiai p-hydroksibenzoinės rūgšties
nustatyta Alisa DS (3,04 mg/kg), Arka DS, Sebastian (2,29 mg/kg) ir Barke (2,28 mg/kg)
miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Aura DS (1,40 mg/kg), Luokė (1,41 mg/kg) miežių
veislėse. Bendras visų miežių veislių p-hydroksibenzoinės rūgšties vidurkis yra 2,11 mg/kg.
Sudarant kombinuotųjų lesalų receptūras kiaulėms ir paukščiams svarbu žinoti ne tik bendrą
ląstelienos kiekį, bet ir jos sudedamąsias dalis. Šiuo atveju, labai svarbi neutraliuose detergentiniuose
tirpaluose tirpstanti ląstelienos frakcija (NDF). Nuo jos koncentracijos tiesiogiai priklauso javų
apykaitos energija.
4 lentelė. Skirtingų miežių veislių ląstelienos ir jos sudedamųjų dalių kiekiai (SM 93 proc.)
Veislės
pavadinimas
Žalia ląsteliena ADL, proc. ADF, proc. NDF, proc.
1. Luokė 5,27 1,45 7,34 23,99
2. Aura DS 4,49 1,31 6,18 18,89
3. Alisa DS 3,90 1,27 5,48 16,1
4. Arka DS 4,16 1,38 5,88 17,48
5. Barke 4,19 1,45 6,03 16,53
6. Sebastian 4,05 1,32 5,53 17,48
7. Beatrix 4,90 1,45 6,64 20,08
8. Publican 4,31 1,51 6,13 17,71
9. Quench 4,28 1,50 5,8 17,72
10. NFC Tipple 4,72 1,54 6,65 18,12
11. Keops 4,67 1,20 5,68 18,24
22
Analizuojant duomenis apie žalios ląstelienos kiekį miežiuose, didžiausias jos kiekis nustatytas
„Luokė“ miežių veislėje, t. y. 5,27 proc., mažiausias jos kiekis nustatytas „Alisa DS“ miežių veislėje,
t. y. 3,90 proc., likusiose grupėse šis rodiklis kito nuo 4,05 iki 4,90 proc. Bendras visų miežių veislių
žalios ląstelienos vidurkis yra 4,45 proc.
Vertinant ADL kiekį miežiuose, mažiausias kiekis nustatytas „Keops“ veislėje (1,20 proc.),
didžiausias – „NFC Tipple“, t.y. 1,54 proc. Bendras visų miežių veislių ADL vidurkis yra 1,40 proc.
Mažiausias ADF kiekis žalioje ląstelienoje nustatytas „Alisa DS“ miežių veislėje – 5,48 proc.,
didžiausias – „Luokė“ miežių veislėje, t.y. 7,34 proc., kitose veislėse ADF kiekis kito nuo 5,53 iki
6,65 proc. Bendras visų miežių veislių ADF vidurkis yra 6,12 proc. Analizuojant Lietuvoje auginamų
miežių veislių NDF kiekį (sudedamoji žalios ląstelienos dalis), didžiausias kiekis nustatytas „Luokė“
miežių veislėje, t.y. 23,99 proc., mažiausias – „Alisa DS“ veislėje – 16,1 proc., likusiose grupėse šis
rodiklis kito nuo 16,53 iki 20,08 proc. Bendras visų miežių veislių NDF vidurkis yra 18,39 proc.
Kuriant funkcionaliuosius paukštininkystės ir kiaulininkystės produktus būtina turėti javų
išsamią riebalų rūgščių koncentraciją. Nepakeičiamos riebalų rūgštys, kaip linolo, linoleno, arachino,
arachido irk t. yra nesintezuojamos nei gyvūnų nei žmogaus organizme. Jos turi patekti į gyvūnų
organizmą su pašarais. Nepakeičiamos riebalų rūgštys teigiamai sąlygoja gyvūnų sveikatingumą bei
produkcijos kokybę. Pagamintą gyvūninės kilmės produkciją, kurioje yra tinkama nepakeičiama
riebalų rūgščių koncentracija, optimalus n-6 ir n-3 riebalų rūgščių santykis tiesiogiai teigiamai įtakoja
žmonių sveikatingumą.
5 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis miežių grūduose proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio
Riebalų rūgštis (RR) Trumpinys Vidutinis kiekis
iristino C14:0 0,19
Pentadekano C15:0 0,05
Palmitino C16:0 20,76
Palmitoleno C16:1n-9 0,05
Heksadekaeno C16:1n-7 0,17
Margarino C17:0 0,06
Margarinoleno C17:1 0,02
Stearino C18:0 1,24
Oleino C18:1n-9 12,64
Vakeno C18:1n-7 0,63
Linoelaido C18:2n-6 trans 0,03
Linolo C18:2n-6 cis 57,66
Linoleno C18:3n-3 4,99
Arachino C20:0 0,16
Arachido C20:1n-9 0,62
Eikozodieno C20:2n-6 0,09
Begeno C22:0 0,13
23
Eruko C22:1n-9 0,17
Lignocerino C24:0 0,08
Nervono C24:1n-9 0,05
Eikozotrieno C20:3n-6 0,05
Eikozopentaeno C20:5n-3 0,05
Dokozopentaeno C22:5n-3 0,05
Dokozoheksaeno C22:6n-3 0,08
SRR suma 22,66
MNRR suma 14,35
PNRR suma 62,99
n-6 RR suma 57,82
n-3 RR suma 5,17
Santykis PNRR/SRR 2,80
Santykis n-6/n-3 11,36
Ateroskrozinis indeksas IA 0,28
Trombozinis indeksas IT 0,43
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
Buvo ištirta 11 miežių mėginių riebalų rūgščių sudėtis. Identifikuotos 24 riebalų rūgštys (RR).
Lyginant su kitais maistui naudojamais produktais dėmesį patraukia didelė procentinė linolo (C18:2n-
6) rūgšties dalis. Ši ir linoleno rūgštys (C18:3n-3) yra nepakeičiamos RR žmogaus ir daugelio
žinduolių organizmams. Miežiuose jos sudaro net 62,65 proc. Iš viso polinesočiųjų riebalų rūgščių
(PNRR) yra gana daug - 62,99 proc., todėl ir jų kiekybinis santykis su sočiųjų riebalų rūgščių (SRR)
procentu yra didelis – 2,80. Palyginimui kiaulienos raumens riebaluose šis santykis yra 0,4 – 0,5.
Žmogaus mitybos požiūriu svarbus rodiklis yra n-6 ir n-3 RR kiekių santykis. Miežių RR šis santykis
yra 11,36. Mitybos specialistai nurodo, kad žmogaus dietoje šis santykis turi būti apie 2. Miežių RR
sudėties indeksai IA ir IT parodantys kraujagyslių ir širdies ligų rizikos lygį lyginant su gyvūninės
kilmės riebalų atitinkamais rodikliais yra palyginti maži, nes miežiuose , kaip matyti iš duomenų
lentelėje palyginti nedaug yra sočiųjų miristino ir palmitino ir visiškai nėra lauro (C12:0) rūgščių.
Pvz. jautienos IA – 0,78, o IT nuo 1,0 iki 1,5, viščiukų atitinkamai 0,5 ir 0,95. Tačiau lyginant su
aliejingų kultūrų sėklų atitinkamais indeksais miežių RR IA ir IT yra didesni. Pvz. saulėgrąžų aliejaus
IA – 0,07, IT – 0,28, alyvuogių aliejaus IA – 0,14, IT – 0,32.
Sudarant pašarų receptūras gyvuliams svarbu žinoti tikslų maistinių medžiagų kiekį, nes nuo
šio faktoriaus priklauso gyvūno produktyvumas, sveikatingumas bei pašarų panaudojimo
efektyvumas. Vienas iš pagrindinių javų maistinių rodiklių yra jų baltymingumas, aminorūgščių, visų
pirma būtinųjų sudėtis ir koncentracijos. Vienos iš pagrindinių būtinųjų aminorūgščių yra lizinas,
metioninas, treoninas, argininas ir kt.
6 lentelė. Lietuvoje užaugintų miežių cheminė sudėtis, proc.
24
Veislės
pavadinimas
Sausosios
medžiagos,
proc.
Žali
baltymai,
proc.
Žali
riebalai,
proc.
Pelenai,
proc.
Ca,
proc. P,
proc.
NEM,
proc.
1. Luokė 93,53 11,58 1,16 2,04 0,033 0,301 73,48
2. Aura DS 94,50 11,40 1,35 1,89 0,028 0,299 75,37
3. Alisa DS 93,92 12,35 1,36 1,77 0,047 0,326 74,54
4. Arka DS 93,62 10,81 1,16 1,93 0,026 0,311 75,56
5. Barke 93,85 9,69 1,15 2,24 0,042 0,336 76,58
6. Sebastian 93,98 9,44 1,14 2,04 0,034 0,309 77,31
7. Beatrix 94,32 11,43 1,18 1,71 0,029 0,310 75,10
8. Publican 94,42 13,57 1,26 2,45 0,040 0,325 72,83
9. Quench 94,92 10,13 1,40 2,18 0,062 0,351 76,93
10. NFC Tipple 95,21 10,63 1,26 2,24 0,054 0,327 76,36
11. Keops 94,89 11,19 1,22 2,14 0,049 0,320 75,67
Vid. 94,29 11,11 1,24 2,06 0,040 0,320 75,43
Sausųjų medžiagų (SM) kiekiai Lietuvoje išaugintuose miežiuose (6 lentelė) kinta nuo 93,53
proc. iki 95,21 proc. Didžiausi SM kiekiai nustatyti NFC Tipple (95,21 proc.), Quench (94,92 proc.)
ir Keops (94,89 proc.) miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Luokė (93,53 proc.), Arka DS (93,62
proc.) ir Barke (93,85 proc.) miežių veislėse. Vidutinis sausųjų medžiagų kiekis tirtose miežių
veislėse yra 94,29 proc.
Žalių baltymų kiekiai tirtuose miežiuose svyruoja nuo 9,44 proc. iki 13,57 proc. Didesni žalių
baltymų kiekiai nustatyti Publican (13,57 proc.) ir Alisa DS (12,35 proc.) miežių veislėse. Tuo tarpu
Sebastian (9,44 proc.), Barke (9,69 proc.) miežių grūduose žalių baltymų kiekiai gauti mažiausi.
Vidutinis žalių baltymų kiekis tirtose miežių veislėse yra 11,11 proc.
Žalių riebalų vidutinis kiekis (1 lentelė) tirtose skirtingose miežių veislėse yra 1,24 proc. Šis
kiekis tirtose miežių veislėse svyruoja nuo 1,14 proc. iki 1,40 proc. Didžiausias žalių riebalų kiekis
nustatytas Quench (1,40 proc.), Alisa DS (1,36 proc.) ir Aura DS (1,35 proc.) miežių veislėse,
mažiausiai – Sebastian (1,14 proc.) ir Barke (1,15 proc.) miežių veislėse.
Pelenų kiekis tirtuose miežiuose kinta nuo 1,71 proc. iki 2,45 proc. Didesni pelenų kiekiai
nustatyti Publican (2,45 proc.), Barke, NFC Tipple (2,24 proc.) miežių veislėse. Beatrix (1,71 proc.)
ir Alisa DS (1,77 proc.) miežių veislėse pelenų kiekis buvo mažiausias. Vidutinis pelenų kiekis tirtose
miežių veislėse yra 2,06 proc.
Vidutinis Ca kiekis tirtose miežių veislėse yra 0,040 proc., šis rodiklis kito nuo 0,026 proc. iki
0,062 proc. P kiekis miežiuose svyravo nuo 0,299 proc. iki 0,351 proc. (vidutiniškai 0,320 proc.).
Vienas iš faktorių lemiančių gyvūnų produktyvumą yra makro elementai kaip kalcis ir fosforas.
Fosforo iš javų pasisavinamumas yra apsunkintas tuo, kad jis sudaro junginius su fitino rūgštimi, t.
y. fitatus. Fosforas esantis fitatų formoje gali būti pasisavinamas, naudojant fitazę. Tačiau jos
efektyvesnis panaudojimas susijęs su tikslia fitino fosforo koncentracija.
25
7 lentelė. Katechino ir tricino kiekiai miežių grūduose (μg/g SM)
Veislės pavadinimas Katechinas, μg/g SM Tricinas, μg/g SM
1. Luokė 90,80 1,69
2. Aura DS 48,72 0,60
3. Alisa DS 48,25 1,78
4. Arka DS 48,96 1,02
5. Barke 42,36 0,74
6. Sebastian 32,31 0,91
7. Beatrix 27,73 0,86
8. Publican 55,30 1,19
9. Quench 42,69 0,87
10. NFC Tipple 44,63 1,39
11. Keops 53,70 2,49
Vid. 48,68 1,23
Analizuojant flavanoidų katechino ir tricino koncentraciją skirtingose miežių veislėse (7
lentelė) nustatyta, kad Lietuvoje auginamų miežių veislėse katechino kiekis yra 27,73 μg/g – 90,80
μg/g. Didžiausias katechino kiekis yra Luokė (90,80 μg/g), Publican (55,30 μg/g) ir Keops (53,70
μg/g) miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausi kiekiai nustatyti Beatrix (27,73 μg/g), Sebastian (32,31
μg/g) miežių veislėse. Vidutinis kiekis katechino tirtose miežių veislėse yra 48,68 μg/g.
Tricino kiekis tirtuose miežiuose kinta nuo 0,60 μg/g. iki 2,49 μg/g. Mažiausi tricino kiekiai
nustatyti Aura DS (0,60 μg/g), Barke (0,74 μg/g) ir Beatrix (0,86 μg/g) miežių veislėse. Tuo tarpu
didžiausi tricino kiekiai gauti Keops (2,49 μg/g), Alisa DS (1,78 μg/g) ir Luokė (1,69 μg/g) miežių
veislėse. Vidutinis tricino kiekis tirtose skirtingų miežių veislėse yra 1,23 μg/g.
8 lentelė. Lietuvoje auginamų miežių veislių mikroelementai (mg/kg) SM
Veislės pavadinimas Varis Manganas Cinkas Geležis
1. Luokė 1,71 11,60 16,45 29,81
2. Aura DS 1,54 10,75 17,47 39,80
3. Alisa DS 2,49 7,39 20,09 35,57
4. Arka DS 1,50 9,55 14,62 34,19
5. Barke 2,00 10,18 16,49 34,14
6. Sebastian 0,97 8,26 15,92 27,61
7. Beatrix 2,40 6,96 13,01 27,25
8. Publican 2,64 7,42 14,56 65,77
9. Quench 2,50 7,18 18,57 24,53
10. NFC Tipple 1,53 6,64 16,79 24,31
11. Keops 1,80 7,17 22,48 49,71
Vid. 1,92 8,46 16,95 35,70
Mikroelemento vario kiekiai Lietuvoje išaugintuose miežiuose (8 lentelė) kinta nuo 0,97 mg/kg
iki 2,64 mg/kg. Didžiausi vario kiekiai nustatyti Publican (2,64 mg/kg), Quench (2,50 mg/kg) ir Alisa
DS (2,49 mg/kg) miežių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Sebastian (0,97 mg/kg), Arka DS (1,50
26
mg/kg) ir NFC Tipple (1,53 mg/kg) miežių veislėse. Vidutinis vario kiekis tirtose miežių veislėse yra
1,92 mg/kg.
Mangano kiekiai tirtose miežių veislėse svyruoja nuo 6,64 mg/kg iki 11,60 mg/kg. Didesni šio
mikroelemento kiekiai nustatyti Luokė (11,60 mg/kg), Aura DS (10,75 mg/kg) ir Barke (10,18 mg/kg)
miežių veislėse. Tuo tarpu NFC Tipple (6,64 mg/kg), Beatrix (6,96mg/kg) miežių grūduose šio
mikroelemento yra mažiausiai. Vidutinis mangano kiekis tirtose miežių veislėse yra 8,46 mg/kg.
Mikroelemento cinko kiekis tirtuose miežiuose kinta nuo 13,01 mg/kg iki 22,48 mg/kg. Didesni
šio mikroelemento kiekiai nustatyti Keops (22,48 mg/kg), Alisa DS (20,09 mg/kg) ir Quench (18,57
mg/kg) miežių veislėse. Beatrix (13,01 mg/kg), Publican (14,56 mg/kg) ir Arka DS (14,62 mg/kg)
miežių veislėse cinko yra mažiausiai. Vidutinis cinko kiekis tirtose miežių veislėse yra 16,95 mg/kg.
Geležis miežių grūduose yra dominuojantis mikroelementas. Jos kiekis tirtose miežių veislėse
svyruoja nuo 24,31 mg/kg iki 65,77 mg/kg. Didžiausias geležies kiekis nustatytas Publican (65,77
mg/kg), Keops (49,71 mg/kg) miežių veislėse, mažiausiai – NFC Tipple (24,31 mg/kg) ir Quench
(24,53 mg/kg) miežių veislėse. Vidutinis šio mikroelemento kiekis tirtose skirtingų miežių veislių
yra 35,70 mg/kg.
9 lentelė. Lietuvoje užaugintų kvietrugių cheminė sudėtis, proc.
Veislės
pavadinimas
Sausos
medžiagos,
proc.
Žali
baltymai,
proc.
Žali
riebalai,
proc.
Žali
pelenai,
proc.
Ca,
proc. P,
proc.
NEM,
proc.
1. SW Falmoro 91,36 11,45 0,87 1,23 0,066 0,278 76,17
2. SW Talentro 92,05 12,25 0,69 1,37 0,065 0,317 76,01
3. Cultivo 92,38 12,84 0,72 1,46 0,066 0,347 75,53
4. Grenado 92,54 11,46 0,78 1,40 0,067 0,296 77,33
5. Agostino 92,48 11,16 0,74 1,21 0,065 0,309 77,46
6. Remiko 92,41 11,43 0,82 1,26 0,069 0,263 77,14
7. Preludio 91,20 12,73 0,94 1,41 0,073 0,287 74,28
8. Cosinus 92,06 12,48 0,94 1,18 0,063 0,263 75,76
9. Leontino 91,06 11,86 0,85 1,23 0,060 0,299 75,61
10. Tulus 92,14 10,47 0,80 1,11 0,091 0,369 78,21
11. Lego 88,32 13,74 0,99 1,58 0,083 0,303 69,09
Vid. 91,64 11,99 0,83 1,31 0,070 0,303 75,69
Sausųjų medžiagų (SM) kiekiai Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose (9 lentelė) kinta nuo 88,32
proc. iki 92,54 proc. Didžiausi SM kiekiai nustatyti Grenado (92,54 proc.), Agostino (92,48 proc.) ir
Remiko (92,41 proc.) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Lego (88,32 proc.), Leontino (91,06
proc.) ir Preludio (91,20 proc.) kvietrugių veislėse. Vidutinis sausųjų medžiagų kiekis tirtose
kvietrugių veislėse yra 91,64 proc.
Žalių baltymų kiekiai tirtuose kvietrugiuose svyruoja nuo 10,47 proc. iki 13,74 proc. Didesni
žalių baltymų kiekiai nustatyti Lego (13,74 proc.) ir Cultivo (12,84 proc.) kvietrugių veislėse. Tuo
27
tarpu Tulus (10,47 proc.), Agostino (11,16 proc.) ir Remiko (11,43 proc.) kvietrugių grūduose žalių
baltymų kiekiai gauti mažiausi. Vidutinis žalių baltymų kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 11,99
proc.
Žalių riebalų vidutinis kiekis tirtose skirtingose kvietrugių veislėse yra 0,83 proc. Šis kiekis
tirtose kvietrugių veislėse svyruoja nuo 0,69 proc. iki 0,99 proc. Didžiausias žalių riebalų kiekis
nustatytas Lego (0,99 proc.), Preludio ir Cosinus (0,94 proc.) kvietrugių veislėse, mažiausiai – SW
Talentro (0,69 proc.), Cultivo (0,72 proc.) ir Agostino (0,74 proc.) kvietrugių veislėse.
Pelenų kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 1,11 proc. iki 1,58 proc. Didesni pelenų kiekiai
nustatyti Lego (1,58 proc.), Cultivo (1,46 proc.) ir Preludio (1,41 proc.) kvietrugių veislėse. Tulus
(1,11 proc.) ir Agostino (1,21 proc.) kvietrugių veislėse pelenų kiekis buvo mažiausias. Vidutinis
pelenų kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 1,31 proc.
Vidutinis Ca kiekis tirtose kvietrugių veislėse yra 0,070 proc., šis rodiklis kito nuo 0,060 proc.
iki 0,091 proc. P kiekis kvietrugiuose svyravo nuo 0,263 proc. iki 0,369 proc. (vidutiniškai 0,303
proc.).
10 lentelė. Fosforo kiekis skirtingų veislių kvietrugių grūduose
Veislės pavadinimas Suminis fosforo kiekis, proc. Fitino fosforas, proc.
1. SW Falmoro 0,24 0,19
2. SW Talentro 0,29 0,23
3. Cultivo 0,30 0,26
4. Grenado 0,28 0,23
5. Agostino 0,26 0,22
6. Remiko 0,24 0,18
7. Preludio 0,26 0,20
8. Cosinus 0,25 0,22
9. Leontino 0,26 0,22
10. Tulus 0,22 0,21
11. Lego 0,36 0,29
Vid. 0,27 0,22
Analizuojant 10 lentelėje pateiktus duomenis, matyti, kad suminiai fosforo kiekiai tirtose
kvietrugių veislėse yra nuo 0,22 proc. iki 0,36 proc. Didžiausias suminis fosforo kiekis yra nustatytas
Lego kvietrugių veislėje (0,36 proc.), o mažiausias kiekis Tulus kvietrugių veislėje (0,22 proc.).
Keletos kvietrugių veislių: Agostino, Preludio, Leontino suminis fosforo kiekis buvo vienodas 0,26
proc. Kvietrugių suminio fosforo kiekio vidurkis yra 0,27 proc.
Fitatinio fosforo kiekiai skirtingose kvietrugių veislėse kinta nuo 0,18 proc. iki 0,29 proc.
Didžiausias fitatinio fosforo kiekis yra 0,29 proc. Lego kvietrugių veislėje, o mažiausias kiekis
nustatytas kvietrugių veislėje Remiko (0,18 proc.). Vienodas fitatinio fosforo kiekis nustatytas
28
Agostino, Cosinus, Leontino kvietrugių veislėse (0,22 proc.). Bendras visų skirtingų kvietrugių veislių
fitatinio fosforo vidurkis yra 0,22 proc.
11 lentelė. Antimitybinių medžiagų - β-gliukanų ir pentozanų koncentracija Lietuvoje
auginamų kvietrugių veislėse (SM 92 proc.)
Veislės pavadinimas β-gliukanai, proc. Pentozanai, proc.
1. SW Falmoro 0,45 4,91
2. SW Talentro 0,36 5,44
3. Cultivo 0,40 5,14
4. Grenado 0,46 4,58
5. Agostino 0,49 6,29
6. Remiko 0,47 5,88
7. Preludio 0,43 5,61
8. Cosinus 0,39 4,77
9. Leontino 0,33 5,10
10. Tulus 0,44 4,58
11. Lego 0,57 7,52
Vid. 0,44 5,44
Analizuojant antimitybinių medžiagų β-gliukanų ir pentozanų koncentraciją skirtingose
kvietrugių veislėse (11 lentelė) nustatyta, kad Lietuvoje auginamų kvietrugių veislėse β–gliukanų
kiekis yra 0,33 proc.– 0,57 proc. Didžiausias β–gliukanų kiekis yra Lego (0,57 proc.), Agostino (0,49
proc.) ir Remiko (0,47 proc.) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu mažiausi kiekiai nustatyti Leontino (0,33
proc.), SW Talentro (0,36 proc.) ir Cosinus (0,39 proc.) kvietrugių veislėse. Vidutinis kiekis β–
gliukanų tirtose kvietrugių veislėse yra 0,44 proc.
Pentozanų kiekis tirtuose kvietrugiuose (11 lentelė) kinta nuo 4,58 proc. iki 7,52 proc. Mažiausi
pentozanų kiekiai nustatyti Grenado ir Tulus (4,58 proc.), Cosinus (4,77 proc.) ir SW Falmoro (4,91
proc.) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu didžiausi pentozanų kiekiai gauti Lego (7,52 proc.) ir Agostino
(6,29 proc.) kvietrugių veislėse. Vidutinis pentozanų kiekis tirtose skirtingų kvietrugių veislėse yra
5,44 proc.
Fenolinių rūgščių kiekį įtakoja šie veiksniai, biotiniai ir abiotiniai veiksniai, pavyzdžiui ligų
sukėlėjai, UV spinduliai, žema temperatūra, maži Fe, P ir N kiekiai, herbicidų taikymas ir kt.
12 lentelė. Lietuvoje auginamų kvietrugių veislių fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg) SM
Veislės
pavadinimas
Vanilino
r.
p-kumaro
r. Ferulo r.
Sinapo
r.
p-
hidroksibenzenkarbok
si r.
1. SW Falmoro 3,92 8,36 447,25 72,93 3,44
2. SW Talentro 3,58 5,36 397,85 62,43 2,32
3. Cultivo 4,24 7,58 431,59 101,16 3,18
4. Grenado 3,65 9,25 474,61 65,01 3,11
5. Agostino 3,98 7,97 421,49 74,15 1,89
6. Remiko 3,74 8,23 492,53 33,75 2,96
7. Preludio 4,41 5,21 491,00 67,81 3,81
29
8. Cosinus 3,19 5,13 397,57 75,52 3,45
9. Leontino 3,84 6,13 420,41 76,36 1,85
10. Tulus 2,96 10,38 445,16 104,30 3,24
11. Lego 5,46 20,61 626,13 108,56 10,35
Vid. 3,91 8,56 458,69 76,54 3,60
Vanilino rūgšties kiekiai Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose (12 lentelė) kinta nuo 2,96 mg/kg
iki 5,46 mg/kg. Didžiausi vanilino rūgšties kiekiai nustatyti Lego (5,46 mg/kg), Preludio (4,41 mg/kg)
ir Cultivo (4,24 mg/kg) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Tulus (2,96 mg/kg), Cosinus (3,19
mg/kg) ir SW Talentro (3,58 mg/kg) kvietrugių veislėse. Vidutinis vanilino rūgšties kiekis tirtose
kvietrugių veislėse yra 3,91 mg/kg.
p-kumaro rūgšties kiekiai tirtuose kvietrugiuose svyruoja nuo 5,13 mg/kg iki 20,61 mg/kg.
Didesni šios rūgšties kiekiai nustatyti Lego (20,61 mg/kg) ir Tulus (10,38 mg/kg) kvietrugių veislėse.
Tuo tarpu Cosinus (5,13 mg/kg), Preludio (5,21 mg/kg) ir SW Talentro (5,36 mg/kg) kvietrugių
grūduose šios fenolinės rūgšties yra mažiau. Vidutinis kiekis p-kumaro rūgšties tirtose kvietrugių
veislėse yra 8,56 mg/kg.
Ferulo rūgštis kvietrugių grūduose yra dominuojanti tarp fenolinių rūgščių. Jos kiekis tirtose
kvietrugių veislėse svyruoja nuo 397,57 mg/kg iki 626,13 mg/kg. Didžiausias ferulo rūgšties kiekis
nustatytas Tulus (626,13 mg/kg), Remiko (492,53 mg/kg) ir Preludio (491,00 mg/kg) kvietrugių
veislėse, mažiausiai – SW Talentro (397,85 mg/kg) ir Cosinus (397,57 mg/kg) kvietrugių veislėse.
Vidutinis šios rūgšties kiekis tirtose skirtingų kvietrugių veislių – 458,69 mg/kg.
Sinapo rūgšties kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 33,75 mg/kg iki 108,56 mg/kg. Didesni
šios rūgšties kiekiai nustatyti Lego (108,56 mg/kg), Tulus (104,30 mg/kg) ir Cultivo (101,16 mg/kg)
kvietrugių veislėse. Remiko (33,75 mg/kg), SW Talentro (62,43 mg/kg) ir Grenado (65,01 mg/kg)
kvietrugių veislėse šios rūgšties yra mažiausiai. Vidutinis sinapo rūgšties kiekis tirtose kvietrugių
veislėse yra 76,54 mg/kg.
p-hidroksibenzenkarboksi rūgšties kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 1,85 mg/kg iki 10,35
mg/kg. Daugiausia p-hidroksibenzenkarboksi rūgšties nustatyta Lego (10,35 mg/kg), Preludio (3,81
mg/kg) kvietrugių veislėse, mažiausiai – Leontino (1,85 mg/kg) ir Agostino (1,89 mg/kg) kvietrugių
veislėse.
13 lentelė. Ląstelienos kiekiai kvietrugių grūduose (SM 92 proc.)
Veislės
pavadinimas
Žalia ląsteliena,
proc. ADL, proc. ADF, proc. NDF, proc.
1. SW Falmoro 1,64 0,91 3,41 11,53
2. SW Talentro 1,73 0,86 3,47 12,07
3. Cultivo 1,83 0,80 3,27 11,88
4. Grenado 1,57 0,80 3,02 10,25
5. Agostino 1,91 1,01 3,50 12,19
30
6. Remiko 1,76 0,90 3,14 11,19
7. Preludio 1,84 0,77 2,92 11,59
8. Cosinus 1,70 0,95 3,42 10,34
9. Leontino 1,51 0,84 3,16 10,00
10. Tulus 1,55 0,53 3,12 10,05
11. Lego 2,92 1,35 5,49 17,27
Vid. 1,81 0,88 3,45 11,67
Analizuojant duomenis apie žalios ląstelienos kiekį kvietrugiuose (13 lentelė), didžiausias jos
kiekis nustatytas Lego kvietrugių veislėje, t. y. 2,92 proc., mažiausias jos kiekis nustatytas Leontin
kvietrugių veislėje, t. y. 1,51 proc., likusiose grupėse šis rodiklis kito nuo 1,55 iki 1,91 proc.
Vidutiniškai žalios ląstelienos kvietrugiuose buvo 1,81 proc.
Mažiausias ADL kiekis (13 lentelė) nustatytas Tulus veislėje (0,53 proc.), didžiausias – Lego,
t.y. 1,35 proc. Vidutiniškai ADL kvietrugiuose buvo 0,88 proc. ADF kiekis tirtuose kvietrugiuose
kito nuo 2,92 proc. iki 5,49 proc. Mažiausias ADF kiekis nustatytas Preludio kvietrugių veislėje –
2,92 proc., didžiausias – Lego kvietrugių veislėje, t.y. 5,49 proc., kitose veislėse ADF kiekis kito nuo
3,02 iki 3,50 proc. Vidutiniškai ADF kvietrugiuose buvo 3,45 proc. Didžiausias NDF kiekis buvo
Lego kvietrugių veislės grūduose – 17,27 proc., mažiausias – Leontino veislėje – 10,00 proc., kitų
kvietrugių veislių grūduose šis rodiklis kito nuo 10,05 iki 12,19 proc. Vidutiniškai NDF kvietrugiuose
buvo 11,67 proc.
14 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis kvietrugiuose grūduose proc. nuo suminio riebalų rūgščių
kiekio
Riebalų rūgštis (RR) Trumpinys Vidutinis kiekis
Miristino C14:0 0,15
Pentadekano C15:0 0,09
Palmitino C16:0 16,08
Palmitoleno C16:1n-9 0,12
Heksadekaeno C16:1n-7 0,20
Margarino C17:0 0,08
Margarinoleno C17:1 0,02
Stearino C18:0 0,90
Oleino C18:1n-9 11,66
Vakeno C18:1n-7 0,85
Linolo C18:2n-6 cis 61,62
Linoleno C18:3n-3 5,64
Arachino C20:0 0,16
Arachido C20:1n-9 1,10
Eikozodieno C20:2n-6 0,11
Begeno C22:0 0,13
Eruko C22:1n-9 0,61
Lignocerino C24:0 0,10
Nervono C24:1n-9 0,12
31
Eikozotrieno C20:3n-6 0,04
SRR suma 17,68
MNRR suma 14,68
PNRR suma 67,53
n-6 RR suma 61,77
n-3 RR suma 5,64
Santykis PNRR/SRR 3,82
Santykis n-6/n-3 11,15
Aterosklerozinis indeksas IA 0,20
Trombozinis indeksas IT 0,31
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
Ištirta 11 kvietrugių mėginių riebalų rūgščių sudėtis (14 lentelė). Kvietrugiuose linolo ir
linoleno rūgštys sudaro net 67,26 proc. Iš viso polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) yra gana daug
– 67,53 proc., todėl ir jų kiekybinis santykis su sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekiu yra didelis –
3,82. Kvietrugių RR n-6 ir n-3 santykis yra 11,15.
15 lentelė. Tricino kiekiai kvietrugių grūduose (μg/g SM)
Veislės pavadinimas Tricinas, μg/g SM
1. SW Falmoro 0,26
2. SW Talentro 0,17
3. Cultivo 0,46
4. Grenado 0,30
5. Agostino 0,35
6. Remiko 0,20
7. Preludio 0,16
8. Cosinus 0,47
9. Leontino 0,20
10. Tulus 0,42
11. Lego 2,62
Vid. 0,51
Tricino kiekis tirtuose kvietrugiuose (15 lentelė) kinta nuo 0,16 μg/g. iki 2,62 μg/g. Mažiausi
tricino kiekiai nustatyti Preludio (0,16 μg/g), SW Talentro (0,17 μg/g), Remiko ir Leontino (0,20 μg/g)
kvietrugių veislėse. Tuo tarpu didžiausi tricino kiekiai gauti Lego (2,62 μg/g), Cosinus (0,47 μg/g) ir
Cultivo (0,46 μg/g) kvietrugių veislėse. Vidutinis tricino kiekis tirtose skirtingų kvietrugių veislėse
yra 0,51 μg/g.
16 lentelė. Lietuvoje auginamų kvietrugių veislių mikroelementai (mg/kg) SM
Veislės pavadinimas Varis Manganas Cinkas Geležis
1. SW Falmoro 3,95 12,54 14,52 30,76
2. SW Talentro 2,59 18,02 20,13 29,25
3. Cultivo 3,61 12,97 19,91 29,79
32
4. Grenado 2,82 17,36 15,55 25,36
5. Agostino 3,60 20,13 16,72 29,74
6. Remiko 3,52 11,47 19,22 21,23
7. Preludio 3,63 11,98 13,27 36,34
8. Cosinus 3,48 12,62 11,83 26,18
9. Leontino 1,58 13,56 12,93 30,34
10. Tulus 2,20 11,19 18,06 31,66
11. Lego 6,75 23,16 45,67 41,75
Vid. 3,43 15,00 18,89 30,22
Mikroelemento vario kiekiai Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose (16 lentelė) kinta nuo 1,58
mg/kg iki 6,75 mg/kg. Didžiausi vario kiekiai nustatyti Lego (6,75 mg/kg), SW Falmoro (3,95 mg/kg)
ir Preludio (3,63 mg/kg) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Leontino (1,58 mg/kg), Tulus
(2,20 mg/kg) kvietrugių veislėse. Vidutinis vario kiekis tirtuose kvietrugiuose yra 3,43 mg/kg.
Mangano kiekiai tirtose kvietrugių veislėse svyruoja nuo 11,19 mg/kg iki 23,16 mg/kg. Didžiausi šio
mikroelemento kiekiai nustatyti Lego (23,16 mg/kg), Agostino (20,13 mg/kg) ir SW Talentro (18,02
mg/kg) kvietrugių veislėse. Tuo tarpu Tulus (11,19 mg/kg), Remiko (11,47 mg/kg) ir Preludio (11,98
mg/kg) kvietrugių grūduose šio mikroelemento yra mažiausiai. Vidutinis mangano kiekis tirtose
kvietrugių veislėse yra 15,00 mg/kg.
Mikroelemento cinko kiekis tirtuose kvietrugiuose kinta nuo 11,83 mg/kg iki 45,67 mg/kg.
Didesni šio mikroelemento kiekiai nustatyti Lego (45,67 mg/kg), SW Talentro (20,13 mg/kg) ir
Cultivo (19,91 mg/kg) kvietrugių veislėse. Cosinus (11,83 mg/kg), Leontino (12,93 mg/kg) ir
Preludio (13,27 mg/kg) kvietrugių veislėse cinko yra mažiausiai. Vidutinis cinko kiekis tirtose
kvietrugių veislėse yra 18,89 mg/kg.
Geležis kvietrugių grūduose yra dominuojantis mikroelementas. Jos kiekis tirtose kvietrugių
veislėse svyruoja nuo 21,23 mg/kg iki 41,75 mg/kg. Didžiausias geležies kiekis nustatytas Lego
(41,75 mg/kg), Preludio (36,34 mg/kg) kvietrugių veislėse, mažiausiai – Remiko (21,23 mg/kg) ir
Grenado (25,36 mg/kg) kvietrugių veislėse. Vidutinis šio mikroelemento kiekis tirtose skirtingų
kvietrugių veislių yra 30,22 mg/kg.
33
17 lentelė. Aminorūgščių kiekis (g/kg SM) skirtingose kvietrugių veislėse
Amino
rūgštys
Kvietrugių veislės
SW Falmoro SW Talentro Cultivo Grenado Agostino Remiko Preludio Cosinus Leontino Tulus Lego
Asparto r. 6,11 5,95 6,30 5,62 5,58 6,20 6,10 5,64 6,64 5,84 8,19
Treoninas 3,07 3,12 3,43 2,91 3,03 3,00 3,29 2,90 3,25 2,82 4,04
Serinas 4,83 4,88 5,08 4,33 4,53 4,77 5,06 4,35 5,32 4,37 5,73
Glutamo r. 31,97 32,79 33,17 27,07 30,66 32,12 32,84 28,23 33,23 29,19 34,20
Prolinas 9,78 9,95 10,74 9,43 10,27 10,58 11,08 8,73 11,14 9,89 11,00
Glicinas 4,61 4,60 4,88 4,37 4,32 4,67 4,81 4,46 5,00 4,25 6,12
Alaninas 4,36 4,41 4,61 4,10 4,20 4,23 4,36 4,16 4,68 4,14 5,89
Valinas 4,78 4,78 4,94 4,25 4,64 4,61 4,96 4,52 5,24 4,64 6,26
Metioninas 0,83 0,98 1,00 0,67 0,86 0,75 1,04 0,94 1,03 0,93 1,51
Izoleucinas 4,10 4,18 4,38 3,76 4,11 4,02 4,26 3,94 4,44 3,97 5,12
Leucinas 6,68 6,74 7,10 5,96 6,47 6,51 6,97 6,15 7,05 6,26 8,27
Tirozinas 2,50 2,60 2,68 2,36 2,50 2,52 2,69 2,56 2,77 2,40 3,39
Fenilalaninas 4,59 4,63 4,85 3,97 4,48 4,43 4,74 4,06 4,85 4,33 5,34
Histidinas 3,34 3,55 3,70 3,13 3,39 3,59 3,68 3,39 4,08 3,42 4,88
Lizinas 3,03 3,13 3,13 2,98 2,90 2,99 3,14 2,97 3,26 2,93 4,60
Argininas 6,05 6,11 6,73 5,69 5,96 5,88 6,19 5,64 6,05 5,38 7,77
Suminis amino
r. kiekis 100,63 102,40 106,72 90,59 97,89 100,87 105,23 92,62 108,03 94,78 122,31
Analizuojant Lietuvoje auginamų kvietrugių veislių aminorūgščių sudėtį (17 lentelė) nustatyta, kad didžiausias lizino kiekis yra veislėje
Lego (4,60 g/kg SM), mažiausias – Agostino (2,90 g/kg SM) veislėje. Daugiausia metionino yra Lego kvietrugių veislėje (1,51 g/kg SM) mažiausia
- Grenado (0,67 g/kg SM). Kitose Lietuvoje auginamų kvietrugių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 0,75 iki 1,04 g/kg SM. Didžiausias
arginino kiekis rastas Lego kvietrugių veislėje (7,77 g/kg SM), mažiausias - Tulus (5,38 g/kg SM). Kitose tirtose kvietrugių veislėse arginino kiekis
kito nuo 5,64 iki 6,73 g/kg SM. Mažiausias treonino kiekis nustatytas Tulus (2,82 g/kg SM), o didžiausias šios aminorūgšties kiekis nustatytas
Lego ir Cultivo veislėse (atitinkamai 4,04 ir 3,43). Kitose tirtose kvietrugių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 2,90 iki 3,29 g/kg SM.
Didžiausias suminis aminorūgščių kiekis nustatytas Lego kvietrugių veislėje (122,31 g/kg SM), mažiausias 90,59 g/kg SM - Grenado. Likusiose
kvietrugių veislėse šis rodiklis kito nuo 92,62 iki 108,03 g/kg SM.
34
18 lentelė. Lietuvoje užaugintų kviečių cheminė sudėtis, proc.
Veislės
pavadinimas
Sausosios
medžiagos,
proc.
Žali
baltymai,
proc.
Žali
riebalai,
proc.
Žali
pelenai,
proc.
Ca,
proc. P,
proc.
NEM,
proc.
1. Zentos 94,05 12,97 1,24 1,02 0,065 0,310 76,71
2. Alma DS 92,92 11,39 1,08 0,91 0,073 0,247 77,42
3. Milda DS 92,43 11,33 1,07 0,86 0,069 0,280 77,22
4. Akteur 93,14 10,79 1,10 0,75 0,068 0,265 78,51
5. Agil 93,23 11,35 1,27 1,36 0,064 0,294 77,34
6. Lucius 91,79 11,89 1,03 1,45 0,070 0,332 75,37
7. Anthus 92,58 11,71 1,11 1,32 0,064 0,321 76,60
8. Türkis 92,15 12,56 1,06 1,40 0,068 0,338 75,18
9. Brilliant 92,55 11,34 1,03 1,24 0,066 0,313 77,05
10. Kovas DS 92,76 10,45 1,08 1,42 0,068 0,308 77,94
11. Mulan 92,67 10,90 1,13 1,42 0,070 0,298 77,18
Vid. 92,75 11,52 1,11 1,20 0,068 0,301 76,96
Sausųjų medžiagų (SM) kiekiai Lietuvoje išaugintuose kviečiuose (18 lentelė) kinta nuo 91,79
proc. iki 94,05 proc. Didžiausi SM kiekiai nustatyti Zentos (94,05proc.) ir Agil (93,23 proc.) kviečių
veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Lucius (91,79 proc.) ir Türkis (92,15 proc.) kviečių veislėse.
Vidutinis sausųjų medžiagų kiekis tirtose kviečių veislėse yra 92,75 proc.
Žalių baltymų kiekiai tirtuose kviečiuose svyruoja nuo 10,45 proc. iki 12,97 proc. Didesni žalių
baltymų kiekiai nustatyti Zentos (12,97 proc.) ir Türkis (12,56 proc.) kviečių veislėse. Tuo tarpu
Kovas DS (10,45 proc.), Akteur (10,79 proc.) ir Mulan (10,90 proc.) kviečių grūduose žalių baltymų
kiekiai gauti mažiausi. Vidutinis žalių baltymų kiekis tirtose kviečių veislėse yra 11,52 proc.
Žalių riebalų vidutinis kiekis tirtose skirtingose kviečių veislėse yra 1,11 proc. Šis kiekis tirtose
kviečių veislėse svyruoja nuo 1,03 proc. iki 1,27 proc. Didžiausias žalių riebalų kiekis nustatytas Agil
(1,27 proc.) ir Zentos (1,24 proc.) kviečių veislėse, mažiausiai – Lucius, Brilliant (1,03 proc.), Türkis
(1,06 proc.) kviečių veislėse.
Pelenų kiekis tirtuose kviečiuose kinta nuo 0,75 proc. iki 1,45 proc. Didžiausi pelenų kiekiai
nustatyti Lucius (1,45 proc.), Kovas DS, Mulan (1,42 proc.) ir Türkis (1,40 proc.) kviečių veislėse.
Akteur (0,75 proc.), Milda DS (0,86 proc.) ir Alma DS (0,91 proc.) kviečių veislėse pelenų kiekis
buvo mažiausias. Vidutinis pelenų kiekis tirtose kviečių veislėse yra 1,20 proc.
Vidutinis Ca kiekis tirtose kviečių veislėse (19 lentelė) yra 0,068 proc., šis rodiklis kito nuo
0,064 proc. iki 0,073 proc. P kiekis kviečiuose svyravo nuo 0,247 proc. iki 0,338 proc. (vidutiniškai
0,301 proc.).
35
19 lentelė. Fosforo kiekis skirtingų veislių kviečių grūduose
Veislės pavadinimas Suminis fosforo kiekis, proc. Fitino fosforas, proc.
1. Zentos 0,28 0,25
2. Alma DS 0,29 0,23
3. Milda DS 0,31 0,24
4. Akteur 0,28 0,24
5. Agil 0,28 0,22
6. Lucius 0,30 0,24
7. Anthus 0,27 0,25
8. Türkis 0,29 0,25
9. Brilliant 0,26 0,24
10. Kovas DS 0,27 0,22
11. Mulan 0,26 0,22
Vid. 0,28 0,24
Analizuojant 19 lentelėje pateiktus duomenis, matyti, kad suminiai fosforo kiekiai skirtingose
kviečių veislėse yra nuo 0,26 proc. iki 0,31 proc. Didžiausias suminis fosforo kiekis yra nustatytas
Milda DS kviečių veislėje (0,31 proc.), o mažiausias kiekis Brilliant kviečių veislėje (0,26 proc.).
Keletos kviečių veislių: Zentos, Akteur, Agil suminis fosforo kiekis buvo vienodas 0,28 proc. Kviečių
suminio fosforo kiekio vidurkis yra 0,28 proc.
Fitatinio fosforo kiekiai skirtingose kviečių veislėse kinta nuo 0,22 proc. iki 0,25 proc.
Didžiausias fitatinio fosforo kiekis yra 0,25 proc. Zentos, Anthus, Türkis kviečių veislėse, o
mažiausias kiekis nustatytas kviečių veislėse Agil, Kovas DS ir Mulan (0,22 proc.). Vienodas fitatinio
fosforo kiekis nustatytas Milda DS, Akteur, Lucius, Brilliant kviečių veislėse (0,24 proc.). Bendras
visų skirtingų kviečių veislių fitatinio fosforo vidurkis yra 0,24 proc.
20 lentelė. Antimitybinių medžiagų - β -gliukanų ir pentozanų koncentracija Lietuvoje
auginamų kviečių veislėse (SM 93 proc.)
Veislės pavadinimas β-gliukanai, proc. Pentozanai, proc.
1. Zentos 0,64 5,20
2. Alma DS 0,55 5,16
3. Milda DS 0,51 5,20
4. Akteur 0,49 5,36
5. Agil 0,37 5,15
6. Lucius 0,48 5,46
7. Anthus 0,42 5,25
8. Türkis 0,55 5,16
9. Brilliant 0,50 6,37
10. Kovas DS 0,64 5,83
11. Mulan 0,67 5,80
Vid. 0,53 5,45
Analizuojant antimitybinių medžiagų β-gliukanų ir pentozanų koncentraciją skirtingose kviečių
veislėse (20 lentelė) nustatyta, kad Lietuvoje auginamų kviečių veislėse β –gliukanų kiekis yra 0,37
36
proc. – 0,67 proc. Didžiausias β–gliukanų kiekis yra Mulan (0,67 proc.), Zentos ir Kovas DS (0,64
proc.), Alma DS ir Türkis (0,55 proc.) kviečių veislėse. Tuo tarpu mažiausi kiekiai nustatyti Agil (0,37
proc.), Anthus (0,42 proc.) ir Lucius (0,48 proc.) kviečių veislėse. Vidutinis β–gliukanų kiekis tirtose
kviečių veislėse – 0,53 proc.
Pentozanų kiekis tirtuose kviečiuose kinta nuo 5,15 proc. iki 6,37 proc. Mažiausi pentozanų
kiekiai nustatyti Agil (5,15 proc.), Alma DS ir Türkis (5,16 proc.), Zentos ir Milda DS (5,20 proc.)
kviečių veislėse. Tuo tarpu didžiausias pentozanų kiekis gautas Brilliant kviečių veislėje (6,37 proc.).
Vidutinis pentozanų kiekis tirtose skirtingų kviečių veislėse yra 5,45 proc.
21 lentelė. Lietuvoje auginamų kviečių veislių fenolinių rūgščių sudėtis (mg/kg) SM
Veislės
pavadinimas
Vanilino
r.
p-kumaro
r. Ferulo r.
Sinapo
r.
p-
hidroksibenzenkarboksi
r.
1. Zentos 3,45 6,91 464,62 44,47 1,23
2. Alma DS 3,49 9,54 444,07 50,19 1,42
3. Milda DS 4,41 9,09 518,44 36,56 1,73
4. Akteur 4,17 11,23 457,03 58,00 1,97
5. Agil 4,05 6,00 440,89 53,67 2,25
6. Lucius 4,06 9,25 464,14 35,34 2,27
7. Anthus 3,93 11,36 511,20 4,20 2,45
8. Türkis 4,34 6,01 454,83 4,16 2,48
9. Brilliant 3,96 9,54 546,64 4,10 1,85
10. Kovas DS 3,70 18,28 659,03 74,95 2,47
11. Mulan 3,52 8,80 496,45 58,58 1,84
Vid. 3,92 9,64 496,12 38,56 2,00
Vanilino rūgšties kiekiai Lietuvoje išaugintuose kviečiuose (21 lentelė) kinta nuo 3,49 mg/kg
iki 4,41 mg/kg. Didžiausi vanilino rūgšties kiekiai nustatyti Milda DS (4,41 mg/kg), Türkis (4,34
mg/kg) ir Akteur (4,17 mg/kg) kviečių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Zentos (3,45 mg/kg), Alma
DS (3,49 mg/kg) ir Mulan (3,52 mg/kg) kviečių veislėse. Vidutinis vanilino rūgšties kiekis tirtose
kviečių veislėse – 3,92 mg/kg.
p-kumaro rūgšties kiekiai tirtuose kviečiuose svyruoja nuo 6,00 mg/kg iki 18,28 mg/kg.
Didžiausi šios rūgšties kiekiai nustatyti Kovas DS (18,28 mg/kg), Anthus (11,36 mg/kg), Akteur
(11,23 mg/kg) kviečių veislėse. Tuo tarpu Agil (6,00 mg/kg), Türkis (6,01 mg/kg), Zentos (6,91
mg/kg) kviečių grūduose šios fenolinės rūgšties yra mažiausiai. Vidutinis p-kumaro kiekis tirtuose
kviečiuose yra 9,64 mg/kg.
Ferulo rūgštis kviečių grūduose yra dominuojanti tarp fenolinių rūgščių. Jos kiekis tirtose
kviečių veislėse svyruoja nuo 440,89 mg/kg iki 659,03 mg/kg. Didžiausias ferulo rūgšties kiekis
37
nustatytas Kovas DS (659,03 mg/kg), Brilliant (546,64 mg/kg) ir Milda DS (518,44 mg/kg) kviečių
veislėse, mažiausiai – Agil (440,89 mg/kg), Alma DS (444,07 mg/kg) kviečių veislėse.
Sinapo rūgšties kiekis tirtuose kviečiuose kinta nuo 4,10 mg/kg iki 74,95 mg/kg. Didžiausi šios
rūgšties kiekiai nustatyti Kovas DS (74,95 mg/kg), Mulan (58,58 mg/kg), Akteur (58,00 mg/kg)
kviečių veislėse. Brilliant (4,10 mg/kg), Türkis (4,16 mg/kg), Anthus (4,20 mg/kg) kviečių veislėse
šios rūgšties yra mažiausiai. Vidutinis šios rūgšties kiekis tirtuose kviečių grūduose – 38,56 mg/kg.
p-hidroksibenzenkarboksi rūgšties kiekis kinta nuo 1,23 mg/kg iki 2,48 mg/kg. Daugiausia p-
hidroksibenzenkarboksi rūgšties nustatyta Türkis (2,48 mg/kg), Kovas DS (2,47 mg/kg), Anthus (2,45
mg/kg) kviečių veislėse, mažiausiai – Zentos (1,23 mg/kg), Alma DS (1,42 mg/kg) kviečių veislėse.
Vidutinis p-hidroksibenzenkarboksi rūgšties kiekis tirtose skirtingų kviečių veislėse yra 2,00 mg/kg.
22 lentelė. Ląstelienos kiekiai kviečių grūduose (SM 93 proc.)
Veislės
pavadinimas
Žalia ląsteliena,
proc. ADL, proc. ADF, proc. NDF, proc.
1. Zentos 2,11 0,88 4,14 11,54
2. Alma DS 2,12 0,91 3,96 10,68
3. Milda DS 1,95 0,91 3,66 10,32
4. Akteur 1,99 0,83 3,47 10,33
5. Agil 1,91 0,80 3,62 11,18
6. Lucius 2,05 0,79 3,78 11,12
7. Anthus 1,84 0,84 3,09 10,37
8. Türkis 1,95 0,87 3,18 11,72
9. Brilliant 1,89 0,92 3,80 12,88
10. Kovas DS 1,87 0,90 3,75 11,50
11. Mulan 2,04 1,02 3,69 12,40
Vid. 1,97 0,88 3,65 11,28
Analizuojant duomenis apie žalios ląstelienos kiekį kviečiuose (22 lentelė), didžiausias jos
kiekis nustatytas Alma DS kviečių veislėje, t.y. 2,12 proc., mažiausias jos kiekis nustatytas Anthus
kviečių veislėje, t.y. 1,84 proc., likusiose grupėse šis rodiklis kito nuo 1,89 iki 2,11 proc. Vidutiniškai
žalios ląstelienos kviečiuose buvo 1,97 proc.
Mažiausias ADL kiekis nustatytas Lucius veislėje (0,79 proc.), didžiausias – Mulan, t.y. 1,02
proc. Vidutiniškai ADL kviečiuose buvo 0,88 proc. Mažiausias ADF kiekis nustatytas Anthus kviečių
veislėje – 3,09 proc., didžiausias – Zentos kviečių veislėje, t.y. 4,14 proc., kitose veislėse ADF kiekis
kito nuo 3,18 iki 3,96 proc. Vidutiniškai ADF buvo 3,65 proc. Didžiausias NDF kiekis buvo Brilliant
kviečių veislės grūduose – 12,88 proc., mažiausias – Milda DS veislėje – 10,32 proc., kitų kviečių
veislių grūduose šis rodiklis kito nuo 10,33 iki 12,40 proc. Vidutiniškai NDF kviečiuose buvo 11,28
proc.
23 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis kviečių grūduose proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio
38
Riebalų rūgštis (RR) Trumpinys Vidutinis kiekis
Miristino C14:0 0,13
Pentadekano C15:0 0,06
Palmitino C16:0 16,60
Palmitoleno C16:1n-9 0,09
Heksadekaeno C16:1n-7 0,22
Margarino C17:0 0,10
Margarinoleno C17:1 0,05
Stearino C18:0 0,98
Oleino C18:1n-9 12,64
Vakeno C18:1n-7 0,82
Linolo C18:2n-6 cis 63,16
Linoleno C18:3n-3 3,88
Arachino C20:0 0,11
Arachido C20:1n-9 0,57
Eikozodieno C20:2n-6 0,08
Begeno C22:0 0,10
Eruko C22:1n-9 0,19
Lignocerino C24:0 0,08
Nervono C24:1n-9 0,07
Eikozotrieno C20:3n-6 0,04
SRR suma 18,15
MNRR suma 14,65
PNRR suma 67,21
n-6 RR suma 63,28
n-3 RR suma 3,88
Santykis PNRR/SRR 3,72
Santykis n-6/n-3 16,45
Ateroskrozinis indeksas IA 0,21
Trombozinis indeksas IT 0,35
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
Ištirta 11 kviečių mėginių riebalų rūgščių sudėtis (23 lentelė). Kviečiuose linolo ir linoleno
rūgštys sudaro net 67,04 proc. Iš viso polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) yra gana daug –
67,21proc., todėl ir jų kiekybinis santykis su sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekiu yra didelis – 3,72.
Kviečių RR n-6 ir n-3 santykis yra 16,45.
24 lentelė. Tricino kiekiai kviečių grūduose (μg/g SM)
Veislės pavadinimas Tricinas, μg/g SM
1. Zentos 0,13
2. Alma DS 0,17
3. Milda DS 0,23
4. Akteur 0,16
5. Agil 0,11
39
6. Lucius 0,14
7. Anthus 0,36
8. Türkis 0,36
9. Brilliant 0,33
10. Kovas DS 0,48
11. Mulan 0,36
Vid. 0,26
Tricino kiekis tirtuose kviečiuose (24 lentelė) kinta nuo 0,11 μg/g. iki 0,48μg/g. Mažiausi tricino
kiekiai nustatyti Agil (0,11 μg/g), Zentos (0,13 μg/g), Lucius (0,14 μg/g) kviečių veislėse. Tuo tarpu
didžiausi tricino kiekiai gauti Kovas DS (0,48 μg/g), Mulan, Türkis ir Anthus (0,36 μg/g) kviečių
veislėse. Vidutinis tricino kiekis tirtose skirtingų kviečių veislėse yra 0,26 μg/g.
25 lentelė. Lietuvoje auginamų kviečių veislių mikroelementai (mg/kg) SM
Veislės pavadinimas Varis Manganas Cinkas Geležis
1. Zentos 0,98 14,31 13,76 34,18
2. Alma DS 0,71 17,33 15,77 34,91
3. Milda DS 1,86 17,80 16,35 37,88
4. Akteur 1,34 18,10 14,87 33,96
5. Agil 1,30 19,62 13,43 29,24
6. Lucius 0,42 17,78 15,39 33,72
7. Anthus 0,43 12,63 16,03 30,99
8. Türkis 0,10 13,09 16,52 28,12
9. Brilliant 0,57 19,84 17,47 35,43
10. Kovas DS 1,29 15,70 14,74 29,23
11. Mulan 0,49 18,03 17,88 34,30
Vid. 0,86 16,75 15,66 32,91
Mikroelemento vario kiekiai Lietuvoje išaugintuose kviečiuose (25 lentelė) kinta nuo 0,10
mg/kg iki 1,86 mg/kg. Didžiausi vario kiekiai nustatyti Milda DS (1,86 mg/kg), Akteur (1,34 mg/kg)
ir Kovas DS (1,29 mg/kg) kviečių veislėse. Tuo tarpu mažiausiai – Türkis (0,10 mg/kg), Lucius (0,42
mg/kg) ir Anthus (0,43 mg/kg) kviečių veislėse. Vidutinis vario kiekis tirtuose kviečiuose yra 0,86
mg/kg.
Mangano kiekiai tirtose kviečių veislėse svyruoja nuo 12,63 mg/kg iki 19,84 mg/kg. Didžiausi
šio mikroelemento kiekiai nustatyti Brilliant (19,84 mg/kg), Agil (19,62 mg/kg) kviečių veislėse. Tuo
tarpu Anthus (12,63 mg/kg), Türkis (13,09 mg/kg) ir Zentos (14,31 mg/kg) kviečių grūduose šio
mikroelemento yra mažiausiai. Vidutinis mangano kiekis tirtose kviečių veislėse yra 16,75 mg/kg.
Mikroelemento cinko kiekis tirtuose kviečiuose kinta nuo 13,43 mg/kg iki 17,88 mg/kg. Didesni
šio mikroelemento kiekiai nustatyti Mulan (17,88 mg/kg), Brilliant (17,47 mg/kg) kviečių veislėse.
Agil (13,43 mg/kg), Zentos (13,76 mg/kg) ir Kovas DS (14,74 mg/kg) kviečių veislėse cinko yra
mažiausiai. Vidutinis cinko kiekis tirtose kviečių veislėse yra 15,66 mg/kg.
40
Geležis kviečių grūduose yra dominuojantis mikroelementas. Jos kiekis tirtose kviečių veislėse
svyruoja nuo 28,12 mg/kg iki 37,88 mg/kg. Didžiausias geležies kiekis nustatytas Milda DS (37,88
mg/kg), Brilliant (35,43 mg/kg) kviečių veislėse, mažiausiai – Türkis (28,12 mg/kg), Kovas DS
(29,23 mg/kg) ir Agil (29,24 mg/kg) kviečių veislėse. Vidutinis šio mikroelemento kiekis tirtose
skirtingų kviečių veislių yra 32,91 mg/kg.
41
26 lentelė. Aminorūgščių kiekis (g/kg SM) skirtingose kviečių veislėse
Amino
rūgštys
Kviečių veislės
Zentos Alma DS Milda DS Akteur Agil Lucius Anthus Türkis Brilliant Kovas DS Mulan
Asparto r. 5,36 5,20 4,97 4,57 5,01 5,07 4,95 5,36 4,82 4,35 4,53
Treoninas 2,70 2,68 2,65 2,53 2,54 2,60 2,47 2,75 2,39 2,17 2,28
Serinas 5,17 5,07 5,11 5,10 4,92 4,80 4,45 5,04 4,43 3,93 4,34
Glutamo r. 36,72 36,02 36,24 34,02 35,05 33,59 30,03 35,35 31,25 25,23 29,41
Prolinas 11,24 10,76 10,90 9,94 10,51 10,37 9,34 9,83 9,23 6,74 8,16
Glicinas 5,55 5,32 5,37 5,08 4,93 4,61 4,50 4,87 4,64 4,13 4,35
Alaninas 4,12 3,92 3,88 3,71 3,89 3,88 3,87 4,24 3,82 3,46 3,66
Valinas 5,32 4,96 4,88 4,60 4,86 4,77 4,60 5,07 4,41 4,00 4,26
Metioninas 1,06 1,00 0,84 0,89 1,07 1,00 0,77 1,10 0,88 0,71 0,91
Izoleucinas 5,10 5,08 5,00 4,95 4,99 3,91 3,65 4,13 3,70 3,10 3,45
Leucinas 7,46 7,16 7,13 7,08 6,98 6,86 6,49 7,40 6,50 5,62 6,37
Tirozinas 3,01 2,93 2,89 2,89 2,82 2,89 2,82 3,10 2,90 2,38 2,88
Fenilalaninas 4,99 4,69 4,74 4,89 4,61 4,65 4,21 4,92 4,33 3,54 4,21
Histidinas 4,63 4,08 4,14 3,95 4,18 3,85 3,74 4,08 3,45 3,18 3,47
Lizinas 2,60 2,53 2,44 2,55 2,51 2,84 2,81 2,96 2,77 2,54 2,67
Argininas 6,26 5,67 5,84 5,53 5,64 5,65 5,40 6,11 5,42 4,81 5,28
Suminis amino
r. kiekis 111,28 107,07 107,03 102,31 104,53 101,33 94,11 106,33 94,94 79,90 90,24
Analizuojant Lietuvoje auginamų kviečių veislių aminorūgščių sudėtį (26 lentelė) nustatyta, kad didžiausias lizino kiekis yra veislėje Türkis
(2,96 g/kg SM), mažiausias – Milda DS (2,44 g/kg SM) veislėje. Daugiausia metionino yra Türkis kviečių veislėje (1,10 g/kg SM) mažiausia -
Kovas DS (0,71 g/kg SM). Kitose Lietuvoje auginamų kviečių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 0,84 iki 1,07 g/kg SM. Didžiausias
arginino kiekis rastas Zentos kviečių veislėje (6,26 g/kg SM), mažiausias - Kovas DS (4,81 g/kg SM). Kitose tirtose kviečių veislėse arginino kiekis
kito nuo 5,28 iki 6,11 g/kg SM. Mažiausias treonino kiekis nustatytas Kovas DS (2,17 g/kg SM), o didžiausias šios aminorūgšties kiekis nustatytas
Türkis veislėje (2,75 g/kg SM). Kitose tirtose kviečių veislėse šios aminorūgšties kiekis svyravo nuo 2,28 iki 2,70g/kg SM. Didžiausias suminis
42
aminorūgščių kiekis nustatytas Zentos kviečių veislėje (111,28 g/kg SM), mažiausias 79,90 g/kg SM
- Kovas DS. Likusiose kviečių veislėse šis rodiklis kito nuo 90,24 iki 107,07 g/kg .
43
Rapsų ir sėmenų išspaudų cheminiai tyrimai
Ištyrus rapsų ir sėmenų išspaudų cheminę sudėtį, nustatyta, kad rapsų išspaudose buvo sausų
medžiagų 1,7 proc., žalių baltymų 6,56 proc., žalios ląstelienos 1,99 proc., žalių pelenų 1,07 proc., kalcio
2,17 proc. ir fosforo 1,35 proc., daugiau negu sėmenų išspaudose. Tačiau linų sėmenų išspaudose buvo
daugiau apykaitos energijos 0,9 proc., žalių riebalų 3,6 proc. ir neazotinių ekstraktinių medžiagų 4,34 proc.
(28 lentelė).
27 lentelė. Rapsų ir sėmenų išspaudų cheminė sudėtis proc. ir energetinė vertė MJ/kg
Rodikliai Rapsų išspaudos Sėmenų išspaudos
Sausos medžiagos 95,4 93,7
Žali baltymai 36,16 29,60
Žali riebalai 7,30 10,90
Žalia ląsteliena 13,84 11,85
Žali pelenai 5,92 4,85
Kalcis 0,672 0,455
Fosforas 1,08 0,95
NEM 32,15 36,49
Apykaitos energija galvijams (MJ/kg) 12,09 12,20
Rapsų išspaudose nustatyta riebalų rūgščių procentinis santykis nuo bendro jo kiekio, daugiausiai
buvo oleino 54,68 proc., linolo 21,64 proc., linoleno 8,12 proc. ir palmitino 4,73 proc. Linų sėmenų
išspaudose linoleno 53,18 proc., oleino 19,47 proc., linolo 14,63 proc., palmitino 7,43 proc. (28 lentelė).
28 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio pašaruose
Rodikliai Linų sėmenų išspaudos Rapsų išspaudos
C14:0 0,05 0,08
C16:0 7,43 4,73
C16:1 n-7 cis 0,12 0,47
C18:0 3,08 1,68
C18:1 n-9 cis 19,47 54,68
C18:1 n-7 0,88 5,76
C18:2 n-6 cis 14,63 21,64
C18:3 n-3 53,18 8,12
C20:0 0,23 0,53
C20:1 n-9 0,14 1,02
C20:3 n-3 0,06 0
C22:0 0,12 0,28
C24:0 0,13 0,18
C24:1 n-9 0,03 0,13
C22:4 n-6 0,07 0,09
X 0,41 0,61
SRR 11,12 7,60
MNRR 20,71 62,49
44
PNRR 68,17 29,91
P/S 6,13 3,94
n-6 PNRR 14,90 21,79
n-3 PNRR 53,27 8,12
n-6/n-3 0,28 2,68
IP 122,5 39,9
SRR -Sočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis
MNRR- Mononesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis
PNRR- Polinesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis
IP- Peroksidavimosi indeksas
Analizuojant sočiąsias riebalų rūgštis, nustatyta, kad linų sėmenų išspaudose jų buvo daugiau 3,52
proc., polinesočiųjų riebalų rūgščių 38,26 proc. daugiau nei rapsų išspaudose. Mononesočiųjų riebalų
rūgščių kiekis buvo 71,78 proc. didesnis rapsų išspaudose nei linų sėmenų išspaudose. Omega 6 ir omega 3
riebalų rūgščių santykis buvo didesnis 2,4 proc. rapsų išspaudose, lyginant su linų sėmenų išspaudomis.
Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka penimų kiaulių produktyvumui
bei mėsos kokybei
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie vieną iš stipriausių antioksidantų – mikroelementą seleną,
kurio papildai yra gana populiarūs ir žmonių, ir gyvulių mityboje (Švedaitė ir kt., 2008).
Selenas yra rastas natūraliai dviejų formų, būtent neorganinis (selenitas, selenatas) ir organinis selenas
(seleno metioninas, seleno cisteinas) (Chung et al., 2007). Organinės formos selenas, seleno metioninas,
daugiau dominuoja augalinės kilmės produktuose (Deniz et al., 2005; Šimkus, 2005). Seleno metioninas
sudaro apie 50 proc. seleno grūdinių augalų grūduose (Skřivan et al., 2008).
Vitaminas E (tokoferolis) – žinomas kaip vienas iš svarbiausių natūralių antioksidantų tirpstančių
riebaluose. Per pastaruosius 20 metų buvo atlikta daugybė eksperimentų žmonių ir gyvūnų mityboje tiriant
vitamino poveikį (Lauridsen et al., 2012; Flachowsky et al., 2002). Kartu su selenu, vitaminas E yra svarbus
komponentas antioksidacinėje organizmo apsaugos sistemoje, kuri padeda apsaugoti polinesočias riebalų
rūgštis nuo oksidacinio pažeidimo (Skřivan et al., 2008). Seleno ir vit. E transferacijos lygį iš pašarų į kiaulių
organizmą lemia daugelis faktorių, kaip vit. E homologų ir seleno šaltinių sinergetinis veikimas, vit. E
dozavimo pašaruose kiekiai, kiaulių genetinės savybės, pašarų ruošimo technologiniai parametrai, kiaulių
fiziologinė būklė ir kt. Duomenys apie skirtingo seleno šaltinių įtaką kiaulių mėsos kokybei yra
įvairuojantys.
Darbo tikslas: ištirti organinio ir neorganinio seleno bei vit. E įtaką penimų kiaulių produktyvumui
bei kiaulienos kokybei.
45
Darbo metodika
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir
naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei 2004 0417 Lietuvos Respublikos
maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1
– 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).
Bandymo schema. Šėrimo bandymas atliktas su 62 dienų amžiaus 120 vnt. penimų kiaulių (Landrasų
x Jorkšyrų (motina) ir Pjetrėnų x Diurokų (tėvas)). Jo metu penimas kiaules suskirstėme į 4 grupes
(kontrolinė ir 3 tiriamosios) po 2 pakartojimus (viso 8 gardai). Kiekvienoje grupėje buvo po 30 penimų
kiaulių.
Penimos kiaulės buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB,
nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus.
Penimų kiaulių šėrimas. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės
grupės kombinuotuosiuose pašaruose buvo 0,3 mg/kg pašaro seleno iš natrio selenito (neorganinis selenas),
I-mos tiriamosios grupės kombinuotuose pašaruose buvo įterpta 0,5 mg/kg seleno iš natrio selenito
(neorganinis selenas), II-os tiriamosios grupės – 0,3mg/kg seleno iš natrio selenito (neorganinis selenas) +
0,2 mg/kg selenometionino (organinis selenas), o III-oje tiriamojoje grupėje – selenometioninas (organinis
selenas) sudarė 0,5 mg/kg kombinuotųjų pašarų. Vitamino E kiekis visuose grupėse buvo vienodas – 75,000
mg/kg.
Kombinuotojo pašaro sudėtis pateikiama 29 lentelėje.
29 lentelė. Kombinuotojo pašaro sudėtis ir maistingumas
Komponentų
pavadinimas
Sudėtis, %
I auginimo periodas
(62 – 90 d. amžiaus) II auginimo periodas
(90 – 118 d. amžiaus) III auginimo periodas
(118 – 150 d. amžiaus)
Kviečiai 53,00 50,00 59,50
Miežiai 20,50 14,95 10,00
Avižos 2,91 10,00 10,00
Sojos rupiniai 17,94 16,20 11,90
Saulėgrąžų rupiniai 0,00 4,00 5,00
Augalinis aliejus 1,00 1,00 0,50
Monokalcio fosfatas 1,20 1,00 0,70
Kalkakmenis 1,50 1,40 1,20
Druska NaCl 0,30 0,30 0,30
Lizinas HCL 0,45 0,31 0,18
Metioninas 99% 0,12 0,06 0,00
46
Treoninas 0,17 0,01 0,00
Porzyme 9302 0,03 0,01 0,01
Phyzim P 5000 G 0,01 0,01 0,01
Mycofix plius 0,07 0,05 0,00
Biotronic Se Forte 0,30 0,20 0,20
Premiksas 1 G-KG 0,50 0,50 0,50
Iš viso 100 100 100
Apykaitos energija,
MJ/kg 12,85 12,56 12,55
*Žali baltymai, proc. 18,51 18,46 17,39
*Žali riebalai, proc. 3,00 3,24 2,78
Žalia ląsteliena, proc. 3,46 4,46 4,43
Lizinas, proc. 1,11 0,99 0,81
Metioninas/cistinas,
proc. 0,67 0,64 0,57
Metioninas, proc. 0,37 0,33 0,26
Treoninas, proc. 0,73 0,59 0,54
Triptofanas, proc. 0,22 0,23 0,21
*Kalcis, proc. 1,02 0,98 0,83
*Fosforas, proc. 1,86 1,85 1,79
Natris, proc. 0,15 0,15 0,15
*analizuotos vertės
Premikso sudėtis (1kg pašaro): vit. A – 10 000 TV; vit. D3 – 1500 TV; vit. E – 75,000 mg/kg; vit. K3 – 3,00 mg/kg; vit. B1
– 1,50 mg/kg; vit. B2 – 5,00; vit. B6 – 2,50 mg/kg; vit. B12 – 25 µg/kg; nikotino rūgštis –20,00 mg/kg; pantoteno rūgštis – 10,00
mg/kg; folio rūgštis – 0,80 mg/kg; biotinas – 120,00 µg/kg; cholin chloridas – 150,00 mg/kg; geležis – 175,00 mg/kg; manganas
– 50,00 mg/kg; cinkas – 250,00 mg/kg; varis – 175,00 mg/kg; jodas – 2,00 mg/kg; kobaltas – 1,50 mg/kg.
Zootechniniai tyrimo parametrai:
● bandymo metu individualus penimų kiaulių kūno svoris buvo nustatytas 62, 90, 118 ir 150 amžiaus
dienas;
● pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienai grupei per tarpsnį 62–90, 90–118, 118–150 ir 62–
150 amžiaus dienas;
● kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis stovis, elgsena ir išsaugojimas.
Mėsos kokybės tyrimo metodikos:
Paskutinė 150 bandymo dieną aparatu Piglog 105 nustatytas raumeningumo procentas, gyvų kiaulių
nugaros lašinių storis (mm) matuojamas dviejuose taškuose: 1. tarp 3–4 juosmens slankstelių ir 7 cm į šoną
47
nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-1); 2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio kranialinės dalies (galvos) link ir
7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT-2). Šiame taške matuojamas ir ilgiausiojo nugaros raumens
storis, mm. Prieš matavimą abu anatominiai taškai patepami specialiu aliejumi. Kiaulės matuojamos
fiksuotos. Lašinių storiui matuoti viename taške ultragarso sensorius laikomas apie 5 sek., o raumeningumui
– 10 sek.(Piglog 105 User guide, 1991). Raumeningumą procentais aparatas Piglog 105 apskaičiuoja pagal
jame užprogramuotą formulę. Matuojant nugaros lašinių ir ilgiausiojo nugaros raumens storį bei nustatant
raumeningumo procentą, į aparatą pirmiausia įvedama kiaulės amžius dienomis ir kūno masė.
Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 penimas kiaules (8 kiaulės x 4 grupės = viso
32 kiaulės) ir jos paskerstos. Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausio nugaros raumens (Musulus Longissimus
dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio.
Iškarto po skerdimo, po 24, 48 ir 72 val. nustatytas ilgojo nugaros raumens pH su pH-metru „InoLab
730“.
α ir γ tokoferolių (vit. E) kiekis ilgiausiame nugaros raumenyje, nustatytas su skysčių chromatografu
(HPLC) VARIAN Pro Star.
Statistinis duomenų įvertinimas:
Šėrimo bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA).
Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama atliekant statistinius
skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
REZULTATAI
Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris
atskirais bandymo periodais, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais bei vidutinis paros
priesvoris) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 30, 31 ir 32 lentelėse.
30 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka penimų kiaulių svorio dinamikai, kg
Periodai Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
62 d. amžiaus 26,67 ± 0,57
100
26,25 ± 0,98
98
26,55 ± 0,47
100
26,90 ± 0,48
101
90 d. amžiaus 55,10 ± 0,93
100
56,48 ± 0,78
102
56,18 ± 1,00
102
55,47 ± 1,16
101
118 d. amžiaus 82,19 ± 1,11
100
83,68 ± 1,09
102
84,32 ± 1,59
103
83,52 ± 1,52
102
150 d. amžiaus 116,30 ± 1,29
100
116,35 ± 1,49
100
118,07 ± 1,69
102
117,83 ± 1,63
101
Bandymo pradžioje I tiriamosios grupės kiaulių svoris (30 lentelė) buvo 2 proc., o III tiriamosios
grupės 1 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe. Bandymo eigoje neorganinio seleno (I tiriamoji grupė)
48
įtakoje kiaulių svoris padidėjo 2 proc., lyginant su kontroline grupe, o neorganinio ir organinio seleno (II
tiriamoji grupė) įtakoje augant kiaulėms jų svoris didėjo ir 118 amžiaus dieną buvo 3 proc., o 150 amžiaus
dieną – 2 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Organinis selenas (III tiriamoji grupė) viso bandymo
metu kiaulių svorį padidino 1-2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
R. L. Payne ir L. L. Southern (2005) taip pat R. Upton ir kt. (2009) ištyrė, kad naudojant 2 tipų Se
šaltinius (organinį ir neorganinį), kūno svoris buvo didesnis, lyginant su kontroline grupe.
31 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka penimų kiaulių pašarų sąnaudoms 1 kg
priesvorio gauti, kg
Periodai Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
62 – 90 d. amžiaus 2,08
100
2,03
98
2,06
99
2,00
96
90 – 118 d. amžiaus 2,75
100
2,64
96
2,58
94
2,56
93
118 – 150 d. amžiaus 3,13
100
3,13
100
3,13
100
3,14
100
62 – 150 d. amžiaus 2,65
100
2,60
98
2,59
98
2,57
97
Organinio ir neorganinio seleno bei vit. E įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (31 lentelė)
iki 118 amžiaus dienos mažėjo 1-7 proc., lyginant su kontroline grupe, o nuo 118 amžiaus dienos iki
bandymo pabaigos t. y. 150 amžiaus dienos pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo tokios pat kaip ir
kontrolinės grupės. Pašarų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį buvo 2-3 proc., mažesnės nei kontrolinės
grupės.
32 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka penimų kiaulių vidutiniam priesvoriui per parą,
kg
Periodai Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
62 – 90 d. amžiaus 1,015
100
1,080
106
1,058
104
1,020
100
90 – 118 d. amžiaus 0,968
100
0,971
100
1,005
104
1,002
104
118 – 150 d. amžiaus 1,034
100
0,990
96
1,023
99
1,040
101
62 – 150 d. amžiaus 1,006
100
1,014
100
1,029
102
1,021
101
Iš 32 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kiaules šeriant pašarais papildytais organinio ir
neorganinio seleno bei vit. E priedais pirmą auginimo periodą t. y. 62-90 amžiaus dienas kiaulių priesvoris
buvo toks kaip kontrolinės grupės (III tiriamoji grupė) ir 4-6 proc. (II ir I tiriamosios grupės) didesnis, nei
kontrolinės grupės. Antrą kiaulių auginimo periodą (90-118 d. amžiaus) I tiriamosios grupės kiaulių
49
priesvoris buvo kaip ir kontrolinė grupės, o II ir III tiriamųjų grupių 4 proc. geresnis, lyginant su kontroline
grupe (p>0,05). Paskutinį kiaulių auginimo periodą neorganinio seleno (I tiriamoji grupė) ir organinio +
neorganinio seleno įtakoje kiaulių paros priesvoriai sumažėjo, atitinkamai 4 ir 1 proc., lyginant su kontroline
grupe. Tačiau tiriamųjų grupių paros priesvoriai per visą bandymo laikotarpį buvo 1-2 proc. didesni, nei
kontrolinės grupės. Duomenys statistiškai nepatikimi.
33 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka penimų kiaulių mėsingumui įvertinant aparatu
Piglog 105 (neskiriant kiaulių pagal lytį)
Grupė Amžius,
d. Svoris, kg
Lašinių storis, mm Raumens
storis, mm
Raumeningumas,
% 1 taškas 2 taškas
kontrolinė 150 110,4±1,38
100
14,7±0,94
100
14,6±0,95
100
53,9±2,85
100
56,79±0,91
100
I
tiriamoji 150
104,1±2,46
94
13,7±1,12
93
13,3±0,96
91
59,3±0,94
110
58,56±1,01
103
II tiriamoji 150 109,1±1,57
99
14,5±0,76
99
14,5±0,84
99
57,4±1,79
106
57,34±0,92
101
III
tiriamoji 150
109,1±1,90
99
15,7±0,98
107
15,7±0,90
108
54,5±1,72
101
55,8±0,99
98
Išmatavus penimų kiaulių lašinių ir raumens storius bei apskaičiavus raumeningumo procentą (33
lentelė), galime teigti, kad I tiriamosios grupės penimų kiaulių lašinių storis neorganinio seleno ir vit. E
įtakoje buvo 7-9 proc. plonesni, o raumuo 10 proc. storesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Raumeningumo
procentas buvo 3 proc. geresnis, nei kontrolinės grupės, tačiau statistikai patikimo skirtumo nenustatyta.
Organinio ir neorganinio seleno bei vit. E (II tiriamoji grupė) įtakoje lašiniai buvo tik 1 proc. plonesni,
raumuo – 6 proc. storesnis, o raumeningumas 1 proc., didesnis, lyginant su kontroline grupe. Lašinių storis
organinio seleno ir vit. E. (III tiriamoji grupė) įtakoje buvo 7-8 proc. didesnis, raumens storis – 1 proc.,
lyginant su kontroline grupe. Raumeningumo proc. 2 proc. buvo mažesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių.
Duomenys statistiškai nepatikimi.
34 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka mėsos pH
Laikas, valandomis kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
0 5,44 ± 0,03 5,47 ± 0,04 5,47 ± 0,02 5,50 ± 0,03
24 5,58 ± 0,06 5,54 ± 0,04 5,50 ± 0,03 5,57 ± 0,05
48 5,46 ± 0,02 5,50 ± 0,03 5,47 ± 0,02 5,53 ± 0,03
72 5,53 ± 0,04 5,60 ± 0,05 5,62 ± 0,06 5,59 ± 0,03
Iš 34 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad iš karto po skerdimo, tiriamosiose grupėse pH aukštesnis
0,03 ir 0,06 vieneto vertės. Praėjus 24 val. po skerdimo ir atlikus mėsos pH, matome, kad tiriamosiose
50
grupėse pH vertės buvo žemesnės, nei kontrolinės grupės, atitinkamai 0,04, 0,08 ir 0,01. Atlikus mėsos pH
po 48 ir 72 val. tiriamosiose grupėse pH vertės pakilo ir visose tiriamosiose grupėse buvo aukštesnės nei
kontrolinės grupės, tačiau statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
Mėsos pH parodo jos tinkamumą ilgesniam saugojimui ir yra susijęs su mėsos spalva bei kulinarinėmis
savybėmis. Normalios kiaulienos pH kinta tarp 5,5-5,9 (Jančienė, 2005).
35 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka α ir γ tokoferolių kiekio kaupimuisi kiaulienoje,
mg/kg
Grupė α-tokoferolis γ-tokoferolis
kontrolinė 4,290,89
100
1,370,09
100
I tiriamoji 4,190,41
98
1,400,11
102
II tiriamoji 4,880,83
114
1,430,04
104
III tiriamoji 4,340,44
101
1,380,07
101
Atlikus α ir γ tokoferolių tyrimą (35 lentelė) nustatyta, kad I tiriamosios grupės kiaulių mėsoje α-
tokoferolio kiekis sumažėjo 2 proc., o II tiriamosios grupės mėsoje jo susikaupimas buvo net 14 proc.,
didesnis nei kontrolinės grupės kiaulių mėsoje. III tiriamosios grupės kiaulių mėsoje nustatyto α-tokoferolio
kiekis kito nežymiai, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
γ-tokoferolio kiekiai tiriamųjų grupių kiaulių mėsoje buvo 1 - 4 proc. didesni nei kontrolinės grupės,
tačiau statistinio skirtumo tarp grupių nenustatyta.
36 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vitamino E įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS
kiekiui) kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje (μmol/kg)
Periodas Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Po 24 val. 0,486±0,143 0,438±0,043 0,796±0,184* 0,472±0,096
Po 3 mėn. 0,450±0,116 0,418±0,165 0,808±0,160* 0,356±0,042
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, didžiausias
pokytis nustatytas II tiriamojojoje grupėje, t.y. 1,64 karto (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.
Likusiose grupėse šis rodiklis sumažėjo nuo 0,9 iki 0,97 karto (p>0,05), lyginant su kontroline grupe.
Duomenys po 3 mėn. daugiausiai kito II tiriamojoje grupėje, t.y. 1,8 karto (p<0,05) daugiau, lyginant su
kontroline grupe. I ir III tiriamosiose grupėse šis rodiklis kito atitinkamai nuo 0,93 iki 0,79 karto (p>0,05).
37 lentelė. Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS
kiekiui) kiaulių kepenyse (μmol/kg)
Periodas Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
51
grupė grupė grupė grupė
Po 24 val. 1,316±0,083 1,816±0,287* 4,658±0,489* 3,466±0,913*
Po 3 mėn. 8,378±1,166 2,538±0,439 6,780±1,832 5,698±2,653
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Atlikus organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka kiaulių kepenų lipidų oksidacijos
laipsniui, didžiausi pokyčiai nustatyti II tiriamojoje grupėje, t.y. 3,54 karto (p<0,05) daugiau, lyginant su
kontroline grupe. I ir III tiriamosiose grupėse šis rodiklis padidėjo nuo 1,38 iki 2,63 karto (p<0,05), lyginant
su kontroline grupe. Analizuojant vėlesniuoju periodu, t.y. po 3 mėn. Visose tiriamosiose grupėse šis
rodiklis sumažėjo nuo 0,3 iki 0,81 karto (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.
38 lentelė. Mėsos cheminė sudėtis, proc.
Rodiklis Grupės
kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
Sausosios
medžiagos 29,06 ± 0,73 28,86 ± 0,90 27,49 ± 3,32* 29,35 ± 0,28
Žali baltymai 23,73 ± 0,76 22,59 ± 0,56 21,15 ± 2,85 23,63 ± 0,29
Žali riebalai 4,39 ± 1,15 5,27 ± 1,37 5,23 ± 1,90 4,51 ± 0,52
Žali pelenai 0,86 ± 0,09 0,90 ± 0,09 1,06 ± 0,09 1,12 ± 0,02 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Atlikus mėsos cheminę analizę nustatyta, kad natrio selenito įtakoje sumažėjo žalių baltymų kiekis
atitinkamai 1,14 ir 2,58 proc., o žalių riebalų ir žalių pelenų kiekiai padidėjo atitinkamai 0,12 - 0,88 ir 0,04
– 0,26 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Didžiausia maistine verte pasižyminti skerdenos dalis yra raumenys. Ištyrus mėsos cheminę sudėtį,
galima spręsti apie jos maistinę vertę, numatyti įvairių mėsos gaminių kokybę bei savybių stabilumą
laikymo metu (Fischer, 2002).
39 lentelė. Organinio ir neorganinio Se bei vit. E įtaka seleno susikaupimui kiaulių ilgiausiame
nugaros raumenyje, kepenyse ir pašare μg/g SM (95%)
Rodiklis Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Selenas kiaulių ilgiausiame
nugaros raumenyje
0,678±0,129 0,655±0,120 1,142±0,091* 1,941±0,095*
Selenas kepenyse 2,376±0,686 2,490±0,518 2,758±0,388 2,623±0,213
Selenas pašare 0,601 0,742 1,026 0,865
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant duomenis apie organinio ir neorganinio Se bei vitamino E įtaka seleno susikaupimui
kiaulių ilgiausia nugaros raumenyje, didžiausi pokyčiai nustatyti III tiriamojoje grupėje, t.y. 2,86 karto
(p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Likusiose grupėse šis rodiklis kito nuo -0,023 – 0,464 proc.
(p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
52
Atlikus seleno kiekio susikaupimo kiaulių kepenyse ir pašare tyrimą, nustatyta, kad tiek kepenyse tiek
ir pašare, seleno susikaupimas buvo didesnis, nei kontrolinės grupės mėginiuose (p>0,05).
40 lentelė. Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka penimų kiaulių mėsoje riebalų rūgščių
kiekiui, proc.
Riebalų rūgštys kontrolinė I (tiriamoji) II (tiriamoji) III (tiriamoji)
SRR 39,52±1,73 39,08±1,27 40,14±1,39 40,03±1,70
MNRR 48,09±1,80 49,04±0,86 48,20±1,26 49,60±1,27
PNRR 11,97±2,85 11,57±1,34 11,22±1,57 10,02±1,03
PNRR/SRR 0,31±0,08 0,30±0,04 0,28±0,05 0,25±0,03
n-3 suma 0,52±0,14 0,48±0,05 0,51±0,11 0,45±0,07
n-6 suma 11,45±2,72 11,09±1,29 10,71±1,48 9,57±0,96
n-6/n-3 22,23±0,79 23,22±1,26 21,21±2,17 21,50±1,45
Aterogeniškumo indeksas 0,50±0,04 0,49±0,03 0,52±0,03 0,52±0,04
Trombogeniškumo indeksas 1,24±0,10 1,22±0,07 1,27±0,08 1,27±0,09
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
Įterpus į kiaulių pašarus tiek organinio seleno tiek ir neorganinio seleno bei vit. E priedus,
mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekis buvo ženkliai didesnis nei kitų rūgščių ir sudarė 48,09–49,60 proc.;
sočiosios riebalų rūgštys sudarė 39,08–40,14 proc. n-6/n-3 rūgščių santykis neorganinio seleno ir vit. E
įtakoje (I tiriamoji grupė) buvo 0,99 proc. didesnis nei kontrolinės grupės kiaulių mėsoje.
41 lentelė. Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka penimų kiaulių kepenų riebalų
rūgščių kiekiui, proc.
Riebalų rūgštys kontrolinė I (tiriamoji) II (tiriamoji) III (tiriamoji)
SRR 41,47±0,71 37,60±0,77 42,54±1,44 39,14±0,85
MNRR 14,18±0,47 28,77±3,28 16,09±2,58 26,25±2,22
PNRR 42,67±1,01 32,52±2,64 39,77±3,69 33,43±1,72
PNRR/SRR 1,03±0,04 0,86±0,06 0,94±0,01 0,85±0,04
n-3 suma 2,89±0,16 2,03±0,21 2,80±0,30 3,10±1,33
n-6 suma 39,78±1,02 30,49±2,43 36,96±3,40 30,32±2,69
n-6/n-3 13,81±0,90 15,07±0,39 11,43±0,11 10,55±0,30
Aterogeniškumo indeksas 0,11±0,02 0,24±0,04 0,14±0,04 0,17±0,05
Trombogeniškumo indeksas 1,13±0,04 1,03±0,03 1,19±0,09 1,02±0,08
53
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
Analizuojant riebalų rūgščių susikaupimo kiaulių kepenyse duomenis, matome, kad dominavo
polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios sudarė 32,52–42,67 proc. Sočiosios riebalų rūgštys kiaulių kepenyse
sudarė 37,60–42,54 proc. I tiriamosios grupės kiaulių kepenyse n-6/n-3 santykis buvo 1,26 proc. didesnis,
lyginant su kontroline grupe. Analogiški duomenys gauti analizuojant aterogeniškumo indekso duomenis.
Juslinės savybės. Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir
tarpusavyje lyginti mėginiai. Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas savybes ir jas apibūdinančias sąvokas,
nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą
apibūdinančios savybės; 3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės,
apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.
Šviežių mėginių tyrimo rezultatai
42 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios
mėsos spalvos charakteristikos nepriklausė nuo pašaruose buvusio seleno kiekio ar jo tipo. Reikšmingas
skirtumas nustatytas tik tarp mėsos šviesumo L*, kuomet pašaruose buvo grynas organinis selenas ar jo
mišinys su neorganiniu selenu. Naudojant gryną organinį seleną 0,5 mg/kg mėsa buvo tamsesnė, nei tuo
atveju, kai pašaruose buvo 0,3 mg neorganinio Se+0,2 mg organinio. Išvirus mėsą, nustatyta, kad kai
pašaruose buvo 0,5 mg organinio Se mėsa buvo tamsesnė (p<0,05), raudonesnė (p<0,001) ir gelsvesnė
(p<0,05) nei naudojant dviejų tipų seleno priedą pašaruose.
Analizuojant neorganinio seleno kiekio pašaruose poveikį mėsos spalvos charakteristikoms matyti,
kad padidėjus neorganinio seleno kiekiui nuo 0,3 mg iki 0,5 mg/kg žalios mėsos charakteristikos nesiskyrė,
o virta mėsa buvo šviesesnė (p<0,01), mažiau rausva (p<0,05) ir gelsvesnė (p<0,05).
42 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos spalvos charakteristikų vidutinės vertės
Spalvos
charakteristika
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Žalia mėsa
L* 53,91 ab 54,95 ab 55,72 b 52,32 a
a* 5,67 a 5,03 a 5,75 a 5,83 a
b* 7,25 a 7,84 a 8,26 a 7,42 a
Virta mėsa
L* 74,45 ab 77,50 c 75,06 b 72,65 a
a* 3,83 b 3,46 a 3,50 a 4,28 c
b* 11,28 a 11,45 b 11,09 a 11,83 b a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
54
Mūsų tyrimo rezultatai atitinka kitų autorių paskelbtus rezultatus. Zhan su kolegomis (2007) nustatė,
kad nebuvo skirtumo tarp organinio ir neorganinio seleno priedo pašaruose įtakos šviesios kiaulienos
rausvumui, tačiau laikymo metu seleno metioninas labiau stabilizavo šios spalvos koordinatės pokyčius
lyginant su neorganiniu selenu. Seleno tipo (organinis/neorganinis) įtakos spalvos charakteristikoms taip
pat nenustatyta kitų autorių tyrimuose (Svoboda, 2009).
43 lentelė. Drėgmės surišimo savybės priklausomai nuo seleno kiekio ir tipo
Rodiklis Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Virimo nuostoliai, proc. 31,60 32,98 33,74 33,19
Lašėjimo nuostoliai, proc. 3,69 4,63 3,55 2,81
Virimo nuostoliai nepriklausė nuo seleno kiekio (12 lentelė) ir kito nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc.
Panašūs duomenys gauti tiriant kiaulės užpakalinių kumpių mėsą (Jukna ir kt. 2006), kuomet virimo
nuostoliai atšaldytos mėsos svyravo apie 31 proc., o po 5 mėnesių laikymo minus 18 °C sumažėjo iki
vidutiniškai 22 proc., nes laikymo metu sumažėjo mėsos vandeningumas.
Lašėjimo nuostoliai kito platesnėse ribose. Kitų autorių duomenimis (Li ir kt., 2011), papildžius
pašarus 0,3 mg Se/kg lašėjimo nuostoliai reikšmingai nepakito lyginant su kontroline grupe ir buvo ribose
3,42-3,09 proc.), bet padidėjus seleno kiekiui iki 3 mg/kg šie nuostoliai reikšmingai sumažėjo (lašėjimo
nuostolių vertė 2,52 proc.). Apskritai nėra vieningos nuomonės apie seleno kiekio pašaruose įtaką lašėjimo
nuostoliams, nors dažniau pastebima tendencija, kad didėjant seleno kiekiui lašėjimo nuostoliai mažėja.
44 lentelė. Instrumentinio mėsos tekstūros tyrimo duomenys
Rodiklis Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Kietumas, N 178,13 c 110,54 a 157,74 b 169,12 b
Rišlumas, santykis 0,354 a 0,467 a 0,436 a 0,459 a
Tamprumas, mm 5,00 a 5,90 b 5,81 b 5,70 b
Stangrumas 316,59 a 304,04 a 405,73 a 443,79 a
Kietumas, WB vertė, N
Žalia mėsa 35,8 a 59,3 b 60,1 b 71,3 b
kepta mėsa 79,03 a 89,8 b 99,3 b 89,4 b
virta mėsa 85,6 a 94,3 b 125,1 c 115,2 b a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu parodė, kad mažiausias žalios mėsos kietumas (WB
vertė) buvo pirmosios grupės, t.y., kai pašaruose buvo 0,3 mg/kg neorganinio Se (44 lentelė). Didėjant
seleno kiekiui, WB vertė padidėjo. Tačiau nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp mėginių WB vertės, kai
pašaruose buvo 0,5 mg/Se, taigi seleno tipas neturėjo reikšmingos įtakos mėsos mėginių kietumui. S. J.
Moeller (2010) tyrimai parodė, kad keptos kiaulienos tekstūra, kurios WB (Warner Bratzler) vertė buvo apie
24,5 N buvo vartotojų buvo vertinama kaip priimtina, tačiau WB vertei padidėjus iki 39,2 N ji tapo
55
nepriimtina. Tačiau šių duomenų negalima lyginti su mūsų gautais rezultatais, kadangi skyrėsi mėginių
paruošimo ir tyrimo sąlygos.
Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar kiekio įtaka (1
paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.
0,002,004,006,008,00
10,0012,0014,00
kv-bendras
kv-kiaulienos
kv-rūgštus
kv-oksidacijos
kv-pašalinis
spalva
0,3 mg neorg Se
0,5 mg neorg Se
0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se
0,5 mg org Se
1 paveikslas. Seleno priedo įtaka kiaulienos kvapo ir spalvos savybėms.
Juslinis keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (2 paveikslas), kad seleno kiekis turėjo įtakos
mėsos kietumui (p<0,01) ir rišlumui (p<0,05) bei reikalingam drėgmės kiekiui (p<0,05), tačiau neturėjo
įtakos tamprumui (p>0,05).
0,00
2,00
4,00
6,00
8,00
10,00
12,00tamprumas
kietumas
rišlumas
drėgmės kiekis
masės rišlumas
masės kietumasdrėgnumas
pluoštiškumas
susikramtymas
riebalingumas
likučiai
0,3 mg neorg Se
0,5 mg neorg Se
0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se
0,5 mg org Se
2 paveikslas. Seleno priedo įtaka kiaulienos tekstūros savybėms
Į pašarus pridėjus organinio ir neorganinio seleno derinio, mėsos kietumas vertintas kaip didesnis
nei likusių mėginių. Tuo tarpu, organinio seleno priedas pašaruose sąlygojo mažesnį mėsos rišlumą, nei
56
naudojant tik neorganinį seleną. Nustatyta, kad mažiausias drėgmės kiekis buvo naudojant gryną organinį
seleną, tuo tarpu, naudojant pašaruose 0,5 mg neorganinio seleno, mėginio drėgmės kiekis buvo didesnis,
nei naudojant gryną organinį seleną ar jo derinį su neorganiniu selenu, nors visuose trijuose mėginiuose
bendras seleno kiekis buvo toks pats. Vertinant sukramtytos masės tekstūrą, reikšmingos seleno kiekio ir
tipo įtakos drėgnumui, pluoštiškumui, susikramtymui ar riebalingumui nenustatyta (p>0,05).
Vertinant kiaulių, šertų pašarais su organiniu ir neorganiniu selenu mėsos tekstūrą, literatūroje
pateikiami gana prieštaringi duomenys. M. Svoboda su kolegomis (2011) nustatė, kad nebuvo skirtumo tarp
kiaulių, šertų pašarais su organinio ar neorganinio seleno priedais, mėsos kietumo, sultingumo ir spalvos
charakteristikų.
0,00
5,00
10,00
15,00sk-bendras
sk-kiaulienos
sk-rūgštus
sk-saldus
sk-pašalinis
sk-liekamasis
0,3 mg neorg Se
0,5 mg neorg Se
0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se
0,5 mg org Se
3 paveikslas. Seleno priedo pašaruose įtaka kiaulienos skonio savybėms
Skonio savybėms seleno tipo ar kiekio įtaka taip pat nenustatyta (3 pav.). Visuose mėginiuose jautėsi
aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.
7,00
8,00
9,00
10,00
11,00
12,00
13,00
14,00
15,00
kvapas skonis tekstūra bendras
Pri
imti
nu
mas
, b
alai
s
0,3 mg neorg Se
0,5 mg neorg Se
0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se
0,5 mg org Se
4 paveikslas. Seleno priedo pašaruose kiaulienos priimtinumui
Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams, todėl ir bendras
priimtinumas vertintas vienodai (4 paveikslas).
3 mėnesius laikytų šaldiklyje mėginių tyrimo rezultatai
57
14 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios
mėsos spalvos charakteristikos mažiausios skaitinės vertės buvo kai pašaruose buvo 0,5 mg/kg neorganinio
seleno. Šio mėginio žalia mėsa buvo tamsiausia, mažiausiai išreikšto rausvumo ir gelsvumo.
Naudojant gryną organinį seleną 0,5 mg/kg šviežia mėsa buvo tamsesnė ir rausvesnė, tačiau mažiau
išreikšto gelsvumo, nei tuo atveju, kai pašaruose buvo 0,3 mg neorganinio Se+0,2 mg organinio Se.
Šviesiausia žalia mėsa buvo naudojant 0,3 mg/kg neorganinio seleno.
Išvirus mėsą, nustatyta, kad naudojant kartu abiejų tipų seleno priedą pašaruose mėsa buvo tamsiausia
(p<0,05) ir gelsviausia (p<0,01) nei naudojant kitokius seleno derinius pašaruose.
Kepta mėsa šviesiausia buvo naudojant 0,5 mg/kg neorganinio arba organinio seleno (p<0,01).
45 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos spalvos charakteristikų vidutinės vertės
Spalvos
charakteristika Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
Žalia mėsa
L* 54,86 c 50,68 a 51,80 b 50,73 a
a* 6,42 c 4,02 a 4,63 b 6,04 c
b* 7,32 b 6,00 a 8,26 c 7,16 b
Virta mėsa
L* 76,94 b 75,8 b 72,2 a 76,09 b
a* 2,15 a 2,78 b 1,96 a 3,00 b
b* 12,26 ab 11,83 a 13,37 c 12,64 b
Kepta mėsa
L* 75,07 a 76,34 b 74,81 a 76,3 b
a* 4,56 b 3,93 a 4,32 ab 4,85 b
b* 10,72 ab 10,95 ab 10,38 a 11,42 b a, b,c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Analizuojant neorganinio seleno kiekio pašaruose poveikį mėsos spalvos charakteristikoms matyti,
kad padidėjus neorganinio seleno kiekiui nuo 0,3 mg iki 0,5 mg/kg žalia mėsa buvo tamsesnė (p<0,001),
mažiau raudona (p<0,001) ir gelsva (p<0,01), tuo tarpu virtos mėsa buvo tik raudonesnė (p<0,05), tuo tarpu
šviesumas ir gelsvumas nepasikeitė, o kepta mėsa buvo šviesesnė (p<0,01), mažiau rausva (p<0,05).
Nenustatyta aiškios tendencijos, kokią įtaką neorganinio seleno kiekis turi 3 mėnesius laikytos mėsos
spalvos charakteristikoms.
46 lentelė. Drėgmės surišimo savybės priklausomai nuo seleno kiekio ir tipo
Rodiklis Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Virimo nuostoliai, proc. 31,69 31,59 29,50 30,20
Virimo nuostoliai nepriklausė nuo seleno kiekio (46 lentelė) ir kito nuo 29,5 proc. iki 31,7 proc.
47 lentelė. Instrumentinio mėsos tekstūros tyrimo duomenys
58
Rodiklis Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Virta mėsa:
Kietumas, N 129,01 a 124,60 a 112,17 a 108,87 a
Rišlumas, santykis 0,430 b 0,448 b 0,299 a 0,477 b
Tamprumas, mm 6,26 b 5,78 ab 5,09 a 5,33 a
Stangrumas 347,98 b 320,46 b 165,93 a 278,22 b
Kietumas, WB vertė, N
Žalia mėsa 62,20 a 62,34 a 77,36 a 54,80 a
kepta mėsa 72,52 b 66,68 b 63,38 b 40,00 a
virta mėsa 46,99 b 56,25 b 53,98 b 31,41 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje
(p<0,05)
Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu (TPA) parodė, kad virtos mėsos kietumas nepriklausė
nuo naudoto seleno kilmės ir kiekio, nes reikšmingo skirtumo tarp mėginių kietumo nerasta (p>0,05). Tačiau
kitoms savybėms nustatyta reikšminga seleno kiekio įtaka. Kai pašaruose buvo naudojamas organinio ir
neorganinio seleno derinys, virta mėsa buvo mažiau rišli (p<0,001) ir stangri nei naudojant gryną organinį
arba neorganinį seleną. Didinant neorganinio seleno kiekį nuo 0,3 mg iki 0,5 mg /kg nenustatyta jokių mėsos
tekstūros skirtumų. Nenustatyta skirtumo tarp virtos mėsos mėginių kai buvo naudojama po 0,5 mg/kg Se,
nepriklausomai nuo jo kilmės (p>0,05).
Kietumas, išreikštas WB verte, leidžia prognozuoti kietumą vertinant mėginius pjaunant ar kandant
pateiktas 16 lentelėje parodė kad jei žalios mėsos mėginių kietumas nepriklausė nuo pašarų priedų, tai
termiškai apdorojus mėsą išryškėjo aiškiai pastebima tendencija. Kai pašaruose naudota 0,5 mg/kg
organinio seleno, tiek kepta tiek virta mėsa buvo minkštesnė, nei naudojant neorganinį seleną.
Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) seleno tipo ar kiekio įtaka (5
paveikslas) bendro, kiaulienos ar rūgštaus kvapo intensyvumui.
02468
101214
kv-bendras
kv-kiaulienos
kv-rūgštus
kv-oksidacijos
kv-pašalinis
spalva
0,3 mg neorg Se
0,5 mg neorg Se
0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se
0,5 mg org Se
5 paveikslas. Seleno priedo įtaka kiaulienos kvapo ir spalvos savybėms.
59
Juslinis keptos mėsos tekstūros juslinis vertinimas parodė (6 paveikslas), kad seleno kiekis neturėjo
įtakos (p>0,05) 3 mėnesius laikytos mėsos kietumui, rišlumui ar tamprumui, tačiau paveikė mėsos surišimo
savybes. Didžiausias išsiskiriančios drėgmės kiekis buvo naudojant pašaruose mažiausią kiekį seleno, (t.y.
0,3 mg neorganinio seleno). Padidėjus seleno kiekiui iki 0,5 mg, drėgmės kiekis buvo mažesnis (p<0,05).
Vertinant kramtomos masės drėgnumą, mažiausias jis buvo kai pašaruose naudota 0,5 mg/kg neorganinio
seleno.
02468
1012
tamprumas
kietumas
rišlumas
drėgmės kiekis
masės rišlumas
masės kietumasdrėgnumas
pluoštiškumas
susikramtymas
riebalingumas
l ikučiai0,3 mg neorg Se
0,5 mg neorg Se
0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se
0,5 mg org Se
6 paveikslas. Seleno priedo įtaka kiaulienos tekstūros savybėms
Skonio savybėms seleno tipo ar kiekio įtaka taip pat nenustatyta (7 pav.). Visuose mėginiuose jautėsi
aiškiai išreikštas kiaulienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.
0
5
10
15sk-bendras
sk-kiaulienos
sk-rūgštus
sk-saldus
sk-pašalinis
sk-liekamasis
0,3 mg neorg Se
0,5 mg neorg Se
0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se
0,5 mg org Se
7 paveikslas. Seleno priedo pašaruose įtaka kiaulienos skonio savybėms
60
7
8
9
10
11
12
13
14
15
kvapas skonis tekstūra bendras
Priim
tinu
mas
, bal
ais
0,3 mg neorg Se
0,5 mg neorg Se
0,3 mg neorg Se+0,2 mg org Se
0,5 mg org Se
8 paveikslas. Seleno priedo pašaruose kiaulienos priimtinumui
Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams (p>0,05), todėl ir
bendras priimtinumas vertintas vienodai (8 paveikslas). Kaip matyti iš gautų duomenų, seleno priedas
neturėjo neigiamos įtakos skonio, kvapo ir tekstūros savybėms, kurios lemia mėsos priimtinumą, net
išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje .
Rapsų ir sėmenų išspaudų bei organinio Se įtaka galvijų prieauglio produktyvumui
bei mėsos kokybei
Rapsų auginimas tiek Lietuvoje, Europos Sąjungoje bei kitose pasaulio šalyse ypatingai didėja. Tai
yra susiję su tuo, kad rapso aliejaus yra aukštos maistinės vertės ir plačiai naudojamas žmonių mityboje. Be
to, didėja rapsų aliejaus paklausa gaminant biodyzeliną. Rapsų rupinių maistinė vertė yra labai aukšta, nes
jose baltymai sudaro net iki 39 proc., taip pat yra geras būtinųjų aminorūgščių kiekis, pvz. lizinas sudaro 22
g/kg, metioninas+cistinas 19 g/kg, treoninas 18g/kg. Lyginant jų maistinę vertę su sojos rupiniais, nustatytas
tik minimalus aminorūgščių skirtumas. Be to, pastaruoju metu daug naudojama ir rapsų išspaudų. Rapsų
išspaudose yra didelis baltymų kiekis, apie 36 proc., taip pat daug būtinųjų aminorūgščių.
Tačiau rapso panaudojimą melžiamų karvių ir penimų bulių mityboje riboja gliukozinolatų, fitino
rūgšties, taninų bei sinapino kiekiai. Minėtos antimitybinės medžiagos gali neigiamai veikti baltymų
virškinamumą, bloginti pašaro skonines savybes. Šių antimitybinių medžiagų mažinimui yra naudojami
įvairūs rapsų selekcijos metodai bei pašarų gamybos technologiniai būdai. Nežiūrint minėtų antimitybinių
faktorių, rapsai pasižymi gera riebalų rūgščių sudėtimi bei aukšta energine verte. Taip pat pastaruoju metu,
gaminat funkcionaliuosiu gamybos produktus, pradėta naudoti sėmenų išspaudos.
Sėmenų išspaudose yra apie 30 proc. baltymų bei didelis kiekis polinesočiųjų riebalų rūgščių – 23,59
g/kg. Linolo rūgštis sėmenų išspaudose sudaro net 5,52 g/kg. Todėl minėtos pašarinės žaliavos
panaudojimas vis didėja gerinant gyvūninės žaliavos maistinę vertę. Tačiau, sėmenų išspaudose yra
61
cianogeninių gliukozidų, kurie gali sukelti organizmo apsinuodijimą. Nežiūrint to, kad sėmenų išspaudų
baltymai yra gerai virškinami, juose yra pakankamai mažas lizino kiekis.
Rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę lemia genetiniai, klimatiniai veiksniai bei jų apdorojimo
technologijos. Išsamių tyrimų apie rapsų bei sėmenų išspaudų maistinę vertę ir jų panaudojimą penimų
galvijų mityboje Lietuvoje buvo atlikta mažai.
Šio darbo tikslas – ištirti rapsų ir sėmenų išspaudų bei organinio seleno įtaką buliukų produktyvumui
bei jautienos kokybei.
Darbo metodika
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir
naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei 2004 0417 Lietuvos Respublikos
maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1
– 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).
Bandymų schema, buliukų šėrimas ir laikymas. Bandymai su galvijų prieaugliu, naudojant gyvulių
kombinuotuosiuose pašaruose rapsų ir linų sėmenų išspaudas bei organinį seleną (Se)- Alkosel® R397
atliekamas 2011-2013 m Bandymui buvo parinkti sveiki gyvuliai. Buliukai į analogines grupes buvo
suskirstyti atsižvelgiant į kilmę, amžių ir svorį. Jie buvo laikomi vienodomis sąlygomis pririšti, girdomi iš
automatinių girdyklų. Bandymo laikotarpiu abiejų grupių buliukai gavo vienodą kiekį kukurūzų siloso,
žolinių pašarų ir kombinuotųjų pašarų, skyrėsi tik kombinuotųjų pašarų sudėtis. Bandymo metu stambieji
pašarai buliukams buvo sveriami visai grupei, o kombinuotasis pašaras – individualiai kiekvienam buliukui.
Buliukai buvo šeriami du kartus, rytinio šėrimo metu gavo iki soties kukurūzų siloso ir 1,5 kg kombinuotojo
pašaro. Vakarinio šėrimo metu iki soties žolinių pašarų ir 1,5 kg kombinuotojo pašaro.
Alkosel® R397 – tai neaktyvus mielių (Saccharomyces cerevisiae NCYC R397) produktas, būtino
mikroelemento seleno šaltinis, kuriame yra lengvai pasisavinama natūrali organinė seleno forma – L (+)
selenometioninas. L (+) selenometioninas gaunamas auginant mieles terpėje, turinčioje nustatyta kiekį
seleno. Gyvos mielių ląstelės absorbuoja seleną ir paverčia jį L (+) selenometioninu ir kitais seleno turinčiais
baltymais. Bendras Se kiekis 2000–2400 ppm.
Bandymų schema pateikta 48 lentelėje.
48 lentelė. Bandymo schema
Grupė
Buliukų svoris, kg
Buliukų šėrimo charakteristika Bandymo
pradžioje
Bandymo
pabaigoje
planuojama
Kontrolinė
grupė (n=10)
210,5
420-440
Kukurūzų siloso, žolinių pašarų iki soties,
kombinuotas pašaras su linų sėmenų
išspaudomis po 3,0 kg/d
62
Tiriamoji
grupė (n=10)
211,5
420-440
Kukurūzų siloso, žolinių pašarų iki soties,
kombinuotas pašaras su rapsų išspaudomis ir
selenu (Se) Alkosel® R397 po 3,0 kg/d.
Kombinuotųjų pašarų sudėtis ir maistinė vertė pateikta 49 lentelėje.
49 lentelė. Kombinuotojo pašaro sudėtis, maistingumas ir energetinė vertė
Rodikliai
Grupės
Kontrolinė
grupė
Tiriamoji
grupė
Miežių miltai, proc. 40,5 30,0
Kviečių miltai, proc. 10,0 10,0
Avižiniai miltai, proc. 10,0 10,0
Rapsų išspaudos, proc. - 17,0
Sėmenų išspaudos, proc. 20,0 -
Mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 proc. 3,00 -
Mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 +
selenu (Alkosel® R397) proc. - 3,00
1kg pašaro yra
Apykaitos energijos MJ/kg 10,82 10,92
Sausųjų medžiagų, kg/kg 0,879 0,882
Žali baltymai, g 150,6 150,1
Žali riebalai, g 29,6 33,5
Žalia ląsteliena, g 54,7 51,6
Kalcio, g, 7,30 7,70
Fosforo, g 5,40 5,60
Mineralinio vitamininio papildo Vita-Prem G-24 premikso sudėtis: vitaminas A T.V.18,000; vitaminas D T.V.3,600; vitaminas E mg 90,00;
manganas mg 150,00 cinkas mg 150,00; varis mg 36,00; jodas mg 4,20; selenas chelatinis mg 0,75 kobaltas/Co mg 1,50.
Kontrolinį kombinuotąjį pašarą sudarė miežių miltai- 40,5 proc., kviečių ir avižų miltai- 10 proc.,
sėmenų išspaudos -20 proc. ir mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 -3 proc., o tiriamasis pašaras
skyrėsi tuo, kad į jį buvo pridėta 9,5 proc. mažiau miežių miltų ir vietoje rapsų išspaudų pridėta 17 proc.
sėmenų išspaudų, taip pat buvo panaudotas mineralinis vitamininis papildas Vita-Prem G-24 + Alkosel®
R397.
Pašarų mėsos ir kepenų cheminės sudėties tyrimų metodai.
Bandymo metu imami pašarų pavyzdžiai jų cheminės sudėties nustatymui. Mėsos kokybės
nustatymui iš kiekvienos grupės atrinkome po 6 buliukus analogus ir iš kairės skerdenų puseles buvo paimti
ilgiausiojo nugaros raumens bei kepenų pavyzdžiai. Pašarų, mėsos ir kepenų tyrimai atlikti LSMU GI
Chemijos laboratorijoje. Pašaruose, mėsoje ir kepenyse nustatėme: sausąsias medžiagas – kaitinant
63
mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio (AOAC-1990); žalius baltymus – Kjeldalio metodu
(AOAC, 1990); žalius riebalus – ekstrakcijos metodu, panaudojant dietilo eterį (AOAC, 1990); žalią
ląstelieną – „Fibercap“ metodu (AOAC,1990); pelenus – kaitinant mėginius mufelinėje krosnyje 500-550ºC
temperatūroje (AOAC, 1990); kalcį – atominės absorbcijos metodu, panaudojant cezio chloridą ir aliuminio
nitratą (AOAC-1990); fosforą – fotometriniu metodu, panaudojant „molibdovanato“ reagentą (AOAC-
1990). Iš pašarų cheminės sudėties buvo apskaičiuota pašarų energetinė vertė galvijams (AE, MJ/kg) pagal
formulę:
AE=(17,46xVB+31,23xVR+13,65xVL+14,78xVNEM)/1000
Riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai pašaruose, mėsoje ir kepenyse nustatyti dujų
chromotografu GC – 2010 Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal
Folčio metodą (Folch et al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson
and Glass, 1969).
Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir
apskaičiuotas pagal formulę:
IP =(0.025*monoienai)+(1*dienai)+(2*trienai)+(4*tetraenai)+(6*pentaenai)+(8*heksaenai)
Malondialdehido (MDA) kiekio ilgiausiojo nugaros raumenyje atliktas praėjus 24 valandoms po
skerdimo ir po 3 mėn., laikant –20°C temperatūroje pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.
Juslinių savybių tyrimai
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Teste dalyvavo 6 vertintojų
grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas
pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos
kabinose. Mėginių jusliniam tekstūros savybių vertinimui buvo pasirinkta metodika, naudota R. C. Baublits
su kolegomis (2006).
Iki tyrimo mėsa laikyta minus 80°C temperatūroje. 48 valandos iki tyrimo mėsa išimta iš šaldiklio ir
padėta 4 °C temperatūroje pastovioje temperatūroje, kad atšiltų. Jautiena juslinei analizei ruošta tokiu būdu:
pašalinti paviršiuje matomi riebalai, plėvės, skersai raumenų atpjautas 15 mm storio kepsnys, kuris įvyniotas
į maistinę aliuminio foliją. Mėginių, skirtų juslinei analizei, paruošimui taikyta R. T. Baublits su kolegomis
(2006) aprašyta modifikuota metodika. Kepta konvekcinėje krosnyje su garo padavimu (METOS CHEF40)
200 °C temperatūroje 20 min. Iškepus mėsą, kiekvienas kepsnys supjaustytas į 8 gabaliukus. Kiekvienam
vertintojui ruoštas mėginys tokiu būdu: 2 gabaliukai keptos karštos mėsos suvynioti į foliją, tada dėti į
plastikinį indelį, koduotą 3 skaičiais, indeliai uždengti ir įdėti į termostatą 55°C temperatūroje iki tyrimo
pradžios, kol bus pateikti vertintojui.
Vertintojams vienam vertinimui buvo pateikiami du mėginio gabalėliai. Kiekvienas vertintojas
kiekvieną mėginį vertino po 2 kartus. Po 4 mėginių įvertinimo daryta 10-15 minučių pertrauka, po to
64
mėginiai vertinti toliau. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą
Fizz calculations.
Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu
tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High
Wycombe, UK). Tekstūros analizei buvo tiriami žalios, virtos ir keptos (mėginiai tyrimui buvo ruošti
analogiškai kaip juslinei analizei) mėsos mėginiai. Tiriant virtos ir keptos mėsos mėginius atlikta tekstūros
profilio analizė (TPA) pagal M. C. Bourne (1978), kuriai mėginiai paruošti taip, kad jų vidutiniai
išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm. Spaudimo jėga buvo statmena raumens skaiduloms. Mėginiai spausti
iki 50 proc. suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė
tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Atliekant Tekstūros profilio analizę, buvo
vertinama mėginių kietumas, rišlumas, stangrumas ir tamprumas. Žalios, virtos ir keptos mėsos mėginių
tekstūra tirta taikant Warner Bratzler peilį tuo pačiu universaliu tekstūros analizatoriumi, mėginio
išmatavimai buvo 2,02,52,0 cm. Virtos mėsos mėginiai tekstūros ir spalvos tyrimams buvo ruošiami taip:
išpjauti 3 cm storio mėsos gabalėliai (vidutinis kiekvieno mėginio svoris siekė 200 g), jie dėti į virimo
maišelius, sandariai užrišti, dėti į verdantį vandenį ir virti 25 min. Po to mėginiai išimti iš maišelių, pasverti
(virimo nuostolių įvertinimui), atvėsinti iki kambario (20 ºC) temperatūros. Tada buvo išmatuotos mėginių
spalvos charakteristikos ir paruošti mėginiai tekstūros tyrimams.
Mėginių spalvos charakteristikų instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas nustatytas
išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti
parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę).
Matavimui naudotas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai. Tirtos
užšaldytos, o po to defrostuotos bei virtos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.
Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant
virimo ir kepimo nuostolius (Kouba, 2003). Nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai prieš
virimą/kepimą ir po jo, išreikšti procentais.
Juslinių duomenų statistinis įvertinimas.
Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė, taikytas Stjudento kriterijus nepriklausomoms imtims.
Jis leido nustatyti, ar produktų vienos ar kitos savybės intensyvumo vidurkiai statistiškai reikšmingai
skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“,
versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
Statistinis duomenų įvertinimas.
65
Tyrimų duomenys buvo apskaičiuoti programinių paketu ,,Statistica“ (7versija). Duomenų skirtumai
tarp grupių laikomi patikimais, kai p<0,05.
REZULTATAI
Bandymo metu buvo ištirta riebalų rūgščių sudėtis kukurūzų silose, žoliniuose pašaruose,
kombinuotajame pašare su rapsų išspaudomis ir selenu Alkosel® R397, bei kombinuotasis pašaras su sėmenų
išspaudomis. Riebalų rūgščių sudėtis pateikta 50 lentelėje.
50 lentelė. Riebalų rūgščių kiekis proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio pašaruose (%)
Rodikliai
Kukurūzų
silosas
Žoliniai
pašarai
Kombinuotasis pašaras
su rapsų išspaudomis ir
selenu (Se) Alkosel® R397
Kombinuotasis
pašaras su sėmenų
išspaudomis
C14:0 0,36 0,82 0,15 0,09
C16:0 13,09 13,72 11,03 9,03
C16:1 n-7-cis 0,22 0,78 0,42 0,20
C18:0 1,95 2,05 1,57 2,86
C18:1 n-9 cis 24,32 7,36 33,14 19,88
C18:1 n-7 0,79 1,41 3,15 0,98
C18:2 n-6-cis 49,56 21,18 40,27 26,36
C18:3 n-3 5,68 41,72 5,78 38,77
C20:0 0,52 0,47 0,32 0,34
C20:1 n-9 0,31 1,67 1,07 0,36
C20:3 n-3 0,55 2,48 0,19 0
C22:0 0,33 0,47 0,21 0,14
C24:0 0,40 0,42 0,11 0,12
C24:1 n-9 0,16 0,26 0,13 0
C22:4 n-6 1,06 2,27 1,33 0,23
X 0,70 2,90 1,14 0,64
SRR 16,96 18,41 13,52 12,64
MNRR 26,07 12,66 38,30 21,62
PNRR 56,97 68,93 48,17 65,74
P/S 3,36 3,74 3,56 5,20
trans-
izomerai 0 0,44 0 0,10
n-6 PNRR 50,62 24,73 42,21 26,85
n-3 PNRR 6,35 44,20 5,97 38,88
n-6/n-3 7,97 0,56 7,08 0,69
IP 67,6 122,2 59,6 106,5
SRR -Sočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis
MNRR- Mononesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis
PNRR- Polinesočiųjų riebalų rūgščių suminis kiekis
IP- Peroksidavimosi indeksas
Daugiausia sočiųjų riebalų rūgščių (SRR), nuo bendro riebalų rūgščių kiekio, turi žoliniai pašarai ir
kukurūzų silosas 18,41proc. ir 16,96 proc. Mononesočiosios riebalų rūgštys (MNRR) dominuoja rapsų
išspaudose net 62,49 proc. Atitinkamai ir kombinuotajame pašare su rapsų išspaudomis ir selenu (Se)
Alkosel® R397, jų yra 38,30 proc. Polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) suminis kiekis linų sėmenų
66
išspaudose net 68,17 proc., o kombinuotajame pašare su linų sėmenų išspaudomis 65,74 proc. Tačiau ir
kombinuotajame pašare su rapsų išspaudomis bei selenu (Se) Alkosel® R397 polinesočiųjų riebalų rūgščių
(PNRR) yra 48,17 proc. Duomenys pateikti 39 lentelėje.
Iš lentelės matome, kad kombinuotojo pašaro su rapsų išspaudomis ir selenu (Se) Alkosel® R397 n-
6/n-3 santykis yra 7,08 proc., kombinuotojo pašaro su linų sėmenų išspaudomis yra 0,69 proc.
Kiekvieną savaitę atlikome gyvuliams duodamų pašarų ir jų likučių kontrolinius svėrimus. Buliukų
fiziologinis stovis stebimas per visą bandymo laikotarpį.
Svoriui nustatyti buliukai buvo sveriami individualiai, bandymo pradžioje ir viduryje, bei bus pasverti
bandymo pabaigoje. Remiantis svėrimo duomenimis, buvo apskaičiuotas buliukų prieaugis per laikotarpį
kg ir g per parą, taip pat pašarų sąnaudos 1 kg prieaugio.
Šeriant buliukus iki soties žoliniais pašarais ir kukurūzų silosu per 131 šėrimo dienas kontrolinės
grupės buliukai suėdė žolinių pašarų 25,78 kg, kukurūzų siloso 113,47 kg, o tiriamosios grupės buliukai
suėdė žolinių pašarų 24,37 kg, kukurūzų siloso 112,94 kg per parą.
Kontrolinės grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su linų sėmenų išspaudomis suėdė 5,8
proc. daugiau žolinių pašarų, ir 4,7 proc. daugiau kukurūzų siloso negu buliukai gavę kombinuotą pašarą su
rapsų išspaudomis. Kombinuotojo pašaro abiejų grupių buliukai suėdė vienodai po 3 kg per parą (51 lentelė).
Nuo bandymo pradžios kontrolinės grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su sėmenų
išspaudomis priaugo 172 kg, o tiriamosios grupės buliukai, kurie gavo kombinuotąjį pašarą su rapsų
išspaudomis ir Alkosel® R397 priedu priaugo 181 kg, tai yra 9 kg arba 2,6 proc. daugiau negu kontrolinės
grupės. Paros prieaugis buvo atitinkamai 1312,80 g , ir 1381,60 g, arba tiriamosios 5 proc. (p<0,001) daugiau
negu kontrolinė grupė. Buliukų augimo duomenys pateikti 51 lentelėje.
51 lentelė. Tarpinis buliukų augimas ir pašarų sąnaudos.
Rodikliai Grupė
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Buliukų svoris, kg:
bandymo pradžioje (254 d.) 210,5±14,47
100
211,5±12,93
101
bandymui įpusėjus (385 d.) 382,5±13,41
100
392,5±13,63
103
prieaugis per parą g 1312,8±42,45
100
1381,6±13,22*
105
per 131 dieną buliukui sušerta, kg:
kukurūzų siloso 1486
100
1479
99
žolinių pašarų kg 337
100
319
95
kombinuotasis pašaras su rapsų išspaudomis, kg - 393
kombinuotasis pašaras su sėmenų išspaudomis, kg 393 -
67
Rodikliai Grupė
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
su pašarais gavo:
apykaitos energijos MJ/kg 11237,0
100
11148,0
99
žalių baltymų, kg 115,4
100
114,5
99
1 kg prieaugio sunaudota:
apykaitos energijos MJ/kg 65,3
100
61,6
94
žalių baltymų g 671,0
100
635,0
95
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,001
Per bandymo laikotarpį (178 d.) kukurūzų siloso kontrolinės grupės buliukai suėdė 36 kg, arba 2,5
proc., o žolinių pašarų 46 kg ir 5,0 proc. mažiau negu tiriamosios grupės buliukai. Vienam kilogramui
priaugti apykaitos energijos (MJ/kg) sunaudojo kontrolinė grupė 4,8 proc., o žalių baltymų 18,3 proc.
mažiau negu kontrolinės grupės buliukai. Per parą kontrolinės grupės buliukai priaugo 18,44kg, arba 1,34
proc. daugiau negu tiriamosios grupės buliukai, nors pašarų suėdė mažiau negu tiriamosios grupės buliukai
(51 lentelė).
Pasibaigus bandymui abiejų grupių buliukai buvo paskersti. Iš jų buvo atrinkta po 6vnt. buliukų
analogus. Kontrolinės grupės buliukų svoris prieš skerdimą buvo 475,2 kg, tiriamosios 469,8 kg, arba 1,14
proc. didesnis. Nors ir prieš skerdimą kontrolinės grupės buliukų svoris buvo didesnis, tačiau skerdenų
svoris abiejų grupių buvo vienodas. Tačiau skerdenų išeiga buvo kontrolinės grupės buliukų nežymiai
didesnė 1,45 kg arba 2,97 proc. Duomenys pateikti 52 lentelėje. Statistiškai nepatikimi.
52 lentelė. Buliukų kontrolinio skerdimo duomenys
Rodiklis Grupės
Kontrolinė Tiriamoji
Buliuko svoris prieš skerdimą, kg 475,2±5,82 469,8±12,29
Skerdenos svoris, kg 223,18±3,57 223,18±6,06
Skerdenos išeiga, proc. 48,96±0,38 47,51±0,48
Raumeningumo klasė P P
Riebumo klasės vidurkis 2,83±0,13 2,50±0,17
Pagal SEUROP skerdenų klasifikaciją abiejų grupių buliukų skerdenos priskirtos P raumeningumo
klasei. Pagal skerdenų pasidengimą riebalais, skerdenos buvo 2-3 riebumo klasės, kontrolinės grupės penkių
buliukų skerdienos buvo priskirtos 3 riebumo ir viena skerdena 2 riebumo klasei, tiriamosios grupės
atitinkamai trys skerdenos 3 riebumo klasei ir trys skerdenos 2 riebumo klasei. Riebalų susikaupimas
skerdenose buvo pakankamas. Duomenys statistiškai nepatikimi.
68
53 lentelė. Skerdenų morfologinė sudėtis
Rodikliai Grupė
Kontrolinė Tiriamoji
Kairiosios puselės skerdenos svoris 109,40±1,76 109,90±2,93
Raumenys ir riebalai:
kg 78,98±1,64 80,77±3,12
proc. 72,17±0,52 73,33±1,23
Kaulai:
kg 27,20±0,24 25,97±0,97
proc. 24,90±0,28 23,72±0,88
Kremzlės ir sausgyslės
kg 3,22±0,37 3,17±0,39
proc. 2,94±0,36 2,96±0,45
Skerdenų morfologinės sudėties duomenys pateikti 23 lentelėje. Skerdenų puselės svoriai tarp grupių
nesiskyrė, kontrolinės buvo 109,4 kg, tiriamosios atitinkamai 109,9 kg. Kontrolinės grupės buliukų
raumenys su riebalais sudarė 78,98 kg, o tiriamosios grupės buvo 1,79 kg, arba 2,27 proc. didesnė, kaulų
išeiga tiriamosios grupės buliukų buvo 1,23 kg arba 4,52 proc. mažesnė negu kontrolinės. Kremzlių ir
sausgyslių kiekis buvo nežymiai 0,05 kg arba 1,5 proc. mažesnis tiriamosios grupės. Duomenys statistiškai
nepatikimi.
54 lentelė. Seleno kiekis ir mėsos pH ilgiausiame nugaros raumenyje
Rodikliai Grupės
Kontrolinė Tiriamoji
Seleno kiekis mg/g SM 0,585±0,194 0,669±0,127
Mėsos pH 5,86±0,13 5,91±0,14
Seleno kiekis buliukų mėsoje tiriamosios grupės buvo 14,35 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje.
Didesnį seleno kiekį tiriamosios grupės buliukų mėsoje įtakojo tai, kad šios grupės buliukai su
kombinuotaisiais pašarais gavo papildomai seleno papildo Alkosel® R397. Tačiau gauti skirtumai tarp grupių
statistiškai nėra patikimi.
Praėjus 24 val. po skerdimo ir atlikus mėsos pH mėsos tyrimą nustatėme, kad tiriamosios grupės pH
buvo 0,85 proc. didesnė , tačiau gauti duomenys statistiškai nepatikimi.
Atlikus tiriamųjų buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminės sudėties tyrimus nustatėme, kad 1,04
proc. sausos medžiagos, 0,31 proc. baltymų, 0,83 proc. riebalų buvo daugiau kontrolinės grupės buliukų
mėsoje, gavusiu kombinuotąjį pašarą su sėmenų išspaudomis. Tačiau pelenų kiekis buvo didesnis
69
tiriamosios grupės buliukų mėsoje, gavusiu kombinuotąjį pašarą su rapsų išspaudomis ir (Se) Alkosel® R397.
Gauti skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi. Tyrimų duomenys pateikti 55 lentelėje.
55 lentelė. Buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminė sudėtis, proc.
Rodikliai
Grupės
Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6)
Sausos medžiagos 25,24±0,30 24,20±0,44
Baltymai 21,72±0,41 21,41±0,23
Riebalai 2,41±0,28 1,58±0,28
Pelenai 0,96±0,07 1,02±0,04
Ištyrus kepenų cheminę sudėtį, nustatyta, kad buliukų kepenyse, gavusių kombinuotąjį pašarą su rapsų
išspaudomis ir Alkosel® R397 , buvo daugiau sausosios medžiagos- 1,48 proc., baltymų- 0,29 proc., ir pelenų
0,05 proc., negu gavusių kombinuotąjį pašarą su sėmenų išspaudomis. Riebalų kiekis visų grupių buliukų
kepenyse buvo vienodas. Gauti skirtumai tarp grupių statistiškai nepatikimi. Buliukų kepenų cheminės
sudėties duomenys pateikti 56 lentelėje.
56 lentelė. Buliukų kepenų cheminė sudėtis , proc.
Rodikliai
Grupės
Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6)
Sausos medžiagos 29,13±0,60 30,61±0,44
Baltymai 18,92±0,48 19,21±0,47
Riebalai 2,05±0,10 2,05±0,17
Pelenai 1,14±0,05 1,19±0,03
Analizuojant gautus ilgiausiojo nugaros raumens sudėties ir jų procentinį santykį nuo suminio RR
kiekio buvo nustatyta, kad šeriant buliukus kombinuotaisiais pašarais su rapsų išspaudomis ir (Se) Alkosel®
R397 bei linų sėmenų išspaudomis didesnis RR kiekis gautas grupėje su rapsų (Se) Alkosel® R397
išspaudomis: (C18:2n-6) rūgšties 1,22 proc., (p<0,05), (C22:4n-3) rūgšties 0,07 proc., (p<0,05). Tačiau
šeriant buliukus kombinuotaisiais pašarais su sėmenų išspaudomis didesnis RR kiekis gautas: (C18:3n-3)
- 0,28 proc. (p<0,05), (C20:0) rūgšties - 0,02 proc. (p<0,05). Tarp kitų ilgiausiame nugaros raumenyje RR
skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta, gauti skirtumai statistiškai nepatikimi. Didesnis SRR suminis
kiekis, nustatytas buliukų ilgiausio nugaros raumens mėsoje, kai jie buvo šerti kombinuotuoju pašaru su
sėmenų išspaudomis 1,04 proc. (p>0,05), negu šeriant kombinuotuoju pašaru su rapsų išspaudomis ir (Se)
Alkosel® R397. MNRR suminis kiekis nustatytas didesnis taip pat šeriant buliukus kombinuotuoju pašaru
su sėmenų išspaudomis 1,04 proc., (p>0,05) negu šeriant rapsų ir (Se) Alkosel® R397 išspaudomis. PNRR
70
suminis kiekis didesnis nustatytas šeriant buliukus kombinuotuoju pašaru su rapsų (Se) Alkosel® R397
išspaudomis 1,96 proc., negu šeriant sėmenų išspaudomis. Suminis n-6 RR kiekis ilgiausiame nugaros
raumenyje didesnis yra šeriant buliukus kombinuotuoju pašaru su rapsų išspaudomis bei (Se) Alkosel®
R397 1,64 proc. (p<0,05), negu šeriant kombinuotuoju pašaru su sėmenų išspaudomis. Ilgiausiojo nugaros
raumens riebalų rūgščių sudėtis, proc., nuo suminio riebalų rūgščių kiekio duomenys pateikti 57 lentelėje.
57 lentelė. Ilgiausiojo nugaros raumens riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio RR kiekio.
Rodikliai Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6) P
Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo viso RR kiekio:
C12:0 0,006±0,01 0,026±0,01 0,09
C14:0 1,61±0,17 1,87±0,25 0,23
C14:1n-5 0,28±0,03 0,30±0,03 0,60
C15:0 0,85±0,35 0,46±0,08 0,08
C15:1 0,07±0,03 0,02±0,02 0,08
C16:0 22,93±0,96 23,13±1,81 0,87
C16:1n-7trans 0,33±0,02 0,33±0,02 0,91
C16:1n-9 0,33±0,09 0,32±0,10 0,80
C16:1n-7 2,71±0,25 3,03±0,27 0,22
C17:0 0,82±0,08 0,81±0,04 0,66
C16:2 0,86±0,38 0,46±0,10 0,10
C17:1n-9 0,55±0,03 0,53±0,04 0,31
C18:0 15,54±1,15 16,03±0,58 0,39
C18:1n-9tans 1,17±0,15 1,42±0,19 0,09
C18:1n-9 40,22±0,85 40,80±1,37 0,53
C18:1n-7 1,79±0,16 1,78±0,12 0,96
C18:2n-6trans 0,34±0,06 0,36±0,09 0,64
C18:2n-6 4,23±0,73 3,01±0,48* 0,025
C18:3n-6 0,07±0,01 0,08±0,01 0,22
C18:3n-3 0,95±0,09 1,23±0,17* 0,037
C20:0 0,12±0,01 0,14±0,01* 0,017
C20:1n-9 0,19±0,03 0,15±0,03 0,27
C20:2n-6 0,01±0,01 0,02±0,01 0,46
C20:3n-6 0,15±0,05 0,08±0,01 0,06
C20:3n-3 0,05±0,02 0,05±0,01 0,98
C20:4n-6 0,83±0,34 0,44±0,10 0,07
C22:0 0,07±0,02 0,07±0,01 0,97
C20:5n-3 0,14±0,06 0,11±0,02 0,40
C22:4n-3 0,08±0,03 0,01±0,01* 0,013
C22:5n-3 0,29±0,12 0,19±0,03 0,22
SRR suminis kiekis 41,95±1,63 42,54±2,05 0,73
MNRR suminis kiekis 47,65±0,76 48,69±1,44 0,29
PNRR suminis kiekis 8,00±1,74 6,04±0,90 0,09
Kitos rūgštys 2,40±0,18 2,73±0,29 0,051
trans-izomerai 1,83±0,21 2,11±0,23 0,07
PNRR/SRR 5,63±1,40 7,29±1,35 0,19
n-3 1,51±0,30 1,59±0,23 0,70
n-6 5,63±1,10 3,99±0,61* 0,036
71
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
IA– ateroskrozinis indeksas
IT– trombozinis indeksas
Analizuojant ilgiausio nugaros raumens RR n-6/n-3 santykį nuo bendro RR kiekio gauti rezultatai
rodo, kad į kombinuotuosius pašarus pridėjus sėmenų išspaudų su Alkosel® R397 papildu, n-6/n-3 santykis
sumažėja lyginant su kombinuotaisiais pašarais su rapsų išspaudomis. Duomenys statistiškai patikimi.
Panašius į mūsų tyrimuose gautus rezultatus pateikia ir kiti autoriai (Wood et al., 2008; Herdmann et al.,
2010).
Galvijų kepenų riebalų rūgščių sudėties ir RR santykio nuo bendro RR kiekio tyrimų duomenys
pateikti 58 lentelėje.
58 lentelė. Galvijų kepenų riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio RR kiekio
n-6/n-3 3,74±0,26 2,54±0,28* 0,017
IA 0,54±0,04 0,57±0,07 0,58
IT 1,28±0,11 1,31±0,13 0,80
Rodikliai Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6) P
Riebalų rūgščių kiekis, proc. nuo viso RR kiekio:
C14:0 0,37±0,04 0,38±0,05 0,54
C14:1n-5 0,17±0,05 0,21±0,05 0,40
C15:0 0,37±0,04 0,43±0,06 0,24
C15:1 0,02±0,04 0,04±0,05 0,67
C16:0 11,21±0,69 11,38±1,83 0,85
C16:1n-7trans 0,26±0,02 0,29±1,83 0,23
C16:1n-9 0,25±0,02 0,26±1,83 0,59
C16:1n-7 1,14±0,07 1,24±1,83 0,52
C17:0 1,12±0,03 1,12±0,09 0,95
C16:2 0,30±0,02 0,32±0,03 0,36
C17:1n-9 0,32±0,02 0,29±0,02 0,15
C18:0 29,73±0,81 30,87±0,02 0,10
C18:1n-9trans 0,60±0,12 0,63±0,04 0,77
C18:1n-9 13,28±0,84 12,87±1,45 0,64
C18:1n-7 1,31±0,05 1,28±0,05 0,33
C18:2n-6trans 0,12±0,06 0,14±0,02 0,64
C18:2n-6 11,55±1,04 10,04±0,76 0,13
C18:3n-6 0,15±0,02 0,16±0,02 0,75
C18:3n-3 2,61±0,25 3,23±0,30* 0,049
C20:1n-9 0,14±0,03 0,14±0,008 0,85
C20:2n-6 0,25±0,04 0,32±0,05 0,053
C20:3n-6 2,21±0,20 1,94±0,18 0,06
C20:3n-3 0,11±0,05 0,20±0,03* 0,0401
C20:4n-6 9,07±0,57 7,55±0,55* 0,0012
72
*
duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
SRR – sočiosios riebalų rūgštys
MNRR – mononesočiosios riebalų rūgštys
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys
IA– ateroskrozinis indeksas
IT– trombozinis indeksas
Ištyrus buliukų kepenų riebalų rūgščių sudėtį, proc., nuo suminio riebalų rūgščių kiekio tyrimais
nustatėme, kad šeriant mėsai auginamus buliukus kombinuotaisiais pašarais su rapsų išspaudomis ir (Se)
Alkosel® R397, gautas didesnis RR kiekis: (C20:4n-6) - 1,52 proc., (p<0,05), ir (C22:4n-3) rūgšties 0,18
proc., (p<0,05). Tačiau šeriant buliukus kombinuotuoju pašaru su sėmenų išspaudomis nustatytas didesnis
RR kiekis: (C18:3n-3) - 0,62 proc., (p<0,05), (C20:3n-3) - 0,09 proc., (p<0,05), (C22:2n-6) - 0,4 proc., ir
(C22:5n-3) - 0,91 proc., (p<0,05). Suminis RR n-3 kiekis buvo didesnis kontrolinės grupės 1,84 proc.,
(p<0,05), negu tiriamosios, tačiau n-6 suminis RR kiekis buvo 3,21 proc., didesnis kontrolinės grupės.
Taigi n-6/n-3 santykis buliukų kepenyse yra geresnis kontrolinės grupės, kurie su kombinuotuoju pašaru
gavo sėmenų išspaudas ir Alkosel® R397priedą.
Duomenys apie lipidų oksidacijos laipsnį, po 24 val. ir 3 mėn. po skerdimo pateikti 59 lentelėje.
59 lentelė. Lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS) buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje (μmol/kg)
Grupė Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6)
24 val. po skerdimo 0,45±0,07 0,35±0,06
3 mėn. po skerdimo 0,46±0,03 0,43±0,07
Tiriant lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. buliukų ilgiausiame nugaros raumenyje, didesnis pokytis
nustatytas kontrolinės (šerti kombinuotuoju pašarų su sėmenų išspaudomis ir Alkosel® R397 priedų) grupės
buliukų mėsoje, t.y. 0,1 karto daugiau, lyginant su tiriamąja grupe (šerti kombinuotuoju pašaru su rapsų
C22:0 0,40±0,04 0,35±0,01 0,13
C20:5n-3 1,36±0,12 1,59±0,19 0,08
C22:2n-6 0,93±0,08 1,33±0,13* 0,0013
C22:4n-3 1,19±0,14 1,01±0,06* 0,036
C22:5n-3 4,85±0,31 5,76±0,46* 0,0057
C22:6n-3 1,60±0,22 1,76±0,23 0,32
SRR suminis kiekis 43,19±0,66 44,590,65* 0,023
MNRR suminis kiekis 17,49±0,98 17,26±1,70 0,82
PNRR suminis kiekis 36,30±1,42 35,34±2,30 0,52
Kitos rūgštys 3,02±0,28 2,81±0,15 0,37
trans-izomerai 0,99±0,15 1,06±0,03 0,42
PNRR/SRR 1,19±0,06 1,27±0,10 0,26
n-3 11,71±0,47 13,55±0,90* 0,0042
n-6 23,35±1,21 20,14±1,29* 0,023
n-6/n-3 2,00±0,11 1,49±0,02* 0,0017
IA 0,24±0,01 0,25±0,03 0,52
IT 0,74±0,02 0,71±0,04 0,28
73
išspaudomis). Duomenys po 3 mėn. daugiausiai kito taip pat kontrolinėje grupėje, t.y. 0,02 karto daugiau,
lyginant su tiriamąja grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.
60 lentelė. Lipidų oksidacijos laipsnis (TBARS) buliukų kepenyse (μmol/kg)
Grupė Kontrolinė
(n=6)
Tiriamoji
(n=6)
24 val. po skerdimo 1,37±0,07 1,58±0,14
3 mėn. po skerdimo 1,84±0,17 1,99±0,16
Atlikus organinio ir neorganinio seleno įtaką buliukų kepenų lipidų oksidacijos laipsniui, didesni
pokyčiai nustatyti tiriamojoje grupėje, t.y. 0,21 karto daugiau, lyginant su kontroline grupe. Nustatant
vėlesniuoju periodu, t.y. po 3 mėn. tiriamosios grupės šis rodiklis padidėjo 0,15 karto, lyginant su kontroline
grupe. Tačiau tai nėra didelis skirtumas tarp grupių ir gauti skirtumai statistiškai nepatikimi.
Instrumentinio spalvos, tekstūros ir drėgmės surišimo savybių vertinimo rezultatai
61 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos spalvos charakteristikų vidutinės vertės
Spalvos
charakteristika
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė p vertė
Žalia mėsa paviršius
L* 33,1 38,71 0,024
a* 16,51 16,68 0,965
b* 9,18 10,38 0,369
Žalia mėsa pjūvis
L* 31,5 37,53 0,001
a* 13,4 15,89 0,025
b* 3,41 6,36 0,036
Virta mėsa paviršius
L* 56,73 54,74 0,056
a* 4,05 5,55 0,078
b* 15,35 13,83 0,123
Virta mėsa pjūvis
L* 59,44 59,07 0,578
a* 10,79 8,5 0,365
b* 12,00 12,32 0,423
Kepta mėsa paviršius
L* 51,99 50,97 0,458
a* 8,87 8,83 0,687
b* 11,63 12,93 0,478
Kepta mėsa pjūvis
L* 56,84 51,91 0,687
a* 10,42 12,32 0,369
b* 12,43 12,07 0,745
74
61 lentelėje pateikti instrumentinio spalvos charakteristikų vertinimo duomenys rodo, kad žalios
mėsos su sėmenimis tiek paviršius, tiek pjūvis vertintas kaip šviesesnis nei su rapsais. Termiškai apdorojus
mėsą, t. y. tiek kepant, tiek išvirus šis skirtumas išnyko (61 lentelė). Nors žalios mėsos pjūvis mėginio su
sėmenimis vertintas kaip raudonesnis(a*, p<0,05), tačiau termiškai apdorojus mėsą šios tendencijos
nenustatyta. Kitoms spalvos charakteristikoms reikšmingos pašarų įtakos nenustatyta.
62 lentelė. Drėgmės surišimo savybės priklausomai nuo seleno kiekio ir tipo
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Kepimo nuostoliai, proc. 39,25 39,88
Virimo nuostoliai, proc. 28,99 36,01
Kepimo nuostoliai nepriklausė nuo pašarų sudėties (62 lentelė) ir svyravo nuo 39,25 proc. iki 33,2
proc. Virimo nuostoliai priklausė nuo pašarų sudėties: rapsais papildytais pašarais šertų galvijų mėsa verdant
prarado tik 28,99 proc., tuo tarpu pašarus papildžius sėmenimis virimo nuostoliai siekė 36 proc.
63 lentelė. Instrumentinio mėsos tekstūros tyrimo duomenys
Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Kietumas, WB vertė, N
Žalia mėsa 191,2±50,1 162,1±35,2 0,517
kepta mėsa 83,1±4,2 92,8±3,5 0,039
virta mėsa 92,8±6,1 86,4±3,2 0,095
Kepta mėsa
Kietumas, N 75,90 82,12 0,043
Rišlumas, santykis 0,41 0,42 0,070
Tamprumas, mm 5,59 5,80 0,598
Stangrumas 172,87 137,97 0,696
Virta mėsa
Kietumas, N 53,05 53,15 0,789
Rišlumas, santykis 0,40 0,41 0,623
Tamprumas, mm 5,77 5,82 0,457
Stangrumas 123,81 124,39 0,857 a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Mėginių tekstūros tyrimai instrumentiniu būdu parodė, kad mažiausias žalios mėsos kietumas (WB
vertė) nepriklausė nuo pašarų sudėties (63 lentelė). Tuo tarpu keptos ir virtos mėsos kietumas, nustatomas
pjaunant mėginį, priklausė nuo pašarų sudėties. Kai pašaruose naudotas rapsų priedas, kepta mėsa buvo
minkštesnė (p<0,01), o virta mėsa buvo kietesnė (p<0,001) nei mėsa galvijų, kurie šerti pašarais su sėmenų
priedu.
Atliekant tekstūros profilio analizę (TPA) virtai ir keptai mėsai, nustatyta (55 lentelė), kad rišlumu,
stangrumu ir tamprumu jautienos mėginiai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Šeriant galvijus sėmenimis
papildytais pašarais, kepta mėsa buvo kietesnė (p<0,05) nei šeriant rapsais, tačiau virtai mėsai ši tendencija
nenustatyta.
75
Juslinių savybių įvertinimas
Pradiniame tyrimų etape atrinktos juslinės savybės, kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje
lyginti mėginiai.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 9 žingsnių graduotoje skaitmeninėje
skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 5 – vidutiniškai išreikšta, 9 – labai stipriai išreikšta.
Vertinant jusliškai keptos mėsos kvapą, nenustatyta reikšminga (p>0,05) pašarų sudėties įtaka (8
paveikslas) bendro, jautienos ar oksidacijos kvapo intensyvumui. Skaitmeninės mėginių juslinio vertinimo
vertės pateiktos 1 priede. Šeriant galvijus pašarais su sėmenimis, nustatytas intensyvesnis nei pirmai grupei
nebūdingas (pašalinis) kvapas, kuris nebuvo aiškiai pasireiškęs ir buvo gana silpnas, todėl vertintojai
negalėjo jo apibūdinti. Bet šis nebūdingas kvapas neturėjo neigiamos įtakos kvapo priimtinumo vertinimui
(9 paveikslas).
9 paveikslas. Priedo įtaka jautienos kvapo ir spalvos savybėms.
Juslinis keptos mėsos tekstūros vertinimas parodė (9 paveikslas), kad galvijų, šertų pašarais su
sėmenimis priedu mėsa buvo vertinama kaip tampresnė (p<0,001), kietesnė (p<0,01), labiau rišli (p<0,05) ,
todėl ilgiau kramtoma (p<0,01), nei pirmosios grupės mėginiai. Tai rodo, kad instrumentiniu būdu nustatyti
tekstūros skirtumai (55 lentelė) buvo aiškiai jaučiami ir jusliškai.
0
2
4
6
8
10
12
14kv-bendras
kv-jautienos
kv-oksidacijoskv-pašalinis
spalva
su rapsais
su sėmenimis
76
10 paveikslas. Pašaro įtaka jautienos tekstūros savybėms
11 paveikslas. Pašarų įtaka jautienos skonio savybėms
Skonio savybėms pašarų sudėties reikšminga įtaka taip pat nenustatyta (11 pav.). Visuose
mėginiuose jautėsi aiškiai išreikštas jautienai būdingas skonis ir nesijautė pašalinio prieskonio.
0
2
4
6
8
10
12
14tamprumas
kietumas
rišlumas
drėgmės kiekis
gurgždumas
masės rišlumas
masės kietumas
drėgnumas
pluoštiškumas
susikramtymas
riebalingumas
likučiai
su rapsais
su sėmenimis
0
2
4
6
8
10
12
14sk-bendras
sk-jautienos
sk-rūgštus
sk-saldus
sk-pašalinis
sk-liekamasis
su rapsais
su sėmenimis
77
12 paveikslas. Pašarų įtaka jautienos priimtinumui
Visų tirtų mėginių kvapas, skonis ir tekstūra buvo vienodai priimtini vartotojams, todėl ir bendras
priimtinumas vertintas vienodai (12 paveikslas). Kaip matyti, nustatyti reikšmingi atskirų tekstūros savybių
skirtumai neturėjo reikšmingos įtakos (p>0,05) tekstūros priimtinumui.
Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtakos viščiukų broilerių
produktyvumui ir paukštienos kokybei, tyrimas
Darbo tikslas: ištirti neorganinio ir organinio seleno (Se) ir vitamino E įtaką viščiukų broilerių
produktyvumui ir mėsos kokybiniams rodikliams.
Darbo metodika
Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir
naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR
valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems
mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2009-01-
22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų
naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių, laikymo sąlygos
atitiko ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt) .
Lesinimo bandymas atliktas su 1–35 dienų amžiaus Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 600
viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 4 grupes po 150 viščiukų kiekvienoje grupėje su 3-mis kiekvienos
grupės pakartojimais.
Kontrolinės grupės viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti 0,3 mg natrio selenitu (neorganinis
selenas) ir 40 mg vitaminu E, I (tiriamoji) grupės viščiukų lesalai papildyti - 0,3 mg organinio seleno
1
3
5
7
9
11
13
15
priimt- kvapas priimt - skonis priimt- tekstūra priimt - bendras
su rapsais
su sėlenomis
78
preparatu Alkosel® R397 ir 40 mg vitaminu E, II (tiriamoji) grupės viščiukų lesalai papildyti - 0,5 natrio
selenitu (neorganinis selenas) ir 40 mg vitaminu E o III (tiriamoji) grupės lesalai papildyti – 0,5 mg
organinio seleno preparatu Alkosel® R397 ir 40 mg vitaminu E.
Viščiukai broileriai buvo lesinami iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių
auginimo rekomendacijas (NRC, 2004). Kombinuotieji lesalai buvo sudaryti, naudojant pašarines žaliavas:
kviečius, sojos rupinius, kukurūzus, aliejų, mineralines pašarines žaliavas.
Pagrindiniai kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai pateikti 64 lentelėje.
64 lentelė. Pagrindinio lesalo kokybiniai parametrai
Rodikliai Sudėtis, %
Apskaičiuota maistinė vertė
Apykaitos energija (MJ/kg) 13,05
Žali baltymai* 20,98
Žali riebalai* 5,18
Žali pelenai 5,13
Žalia ląsteliena 2,42
Metioninas+cistinas 0,95
Metioninas 0,63
Lizinas 1,23
Treoninas 0,82
Triptofanas 0,25
Kalcis* 0,92
Fosforas* 0,60
Fosforas įsisav. 0,42
Natris 0,16
Kalis 0,76
Chloras 0,19
Magnis 0,09
Linolinė rūgštis 2,44
Antioksidantas Capsquin 66%, mg/kg 200,15
Ethoxquin, mg/kg 132,10
*Analizuotos vertės
Lesinimo bandymo metu buvo tirti parametrai:
individualaus viščiuko kūno svoris 1, 7, 2l ir 35 amžiaus dieną;
79
lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per periodą 1 - 7, 8 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;
lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per 1 - 7, 8 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;
viščiukų broilerių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
Bandymo pabaigoje 35 amžiaus dieną paimtas viščiukų broilerių kraujas ir kraujo analizatoriumi
INTEGRA 400/700/800 atlikti tyrimai.
Mėsos kokybės tyrimų metodikos:
Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 4
grupės = viso 20 paukščių), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas
(Close et al., 1997) ir atlikti šie tyrimai:
Skerdenos morfologinė sudėtis atlikta pagal Dissection of Poultry Carcasses, INRA (2000).
Praėjus 0, 24, 48 ir 72 valandoms po skerdimo, ištirtas viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių
raumenų pH, naudojant pHmetrą „Inolab 730”.
● α ir γ tokoferolių (vit. E) kiekis krūtinėlės ir šlaunelių raumenyje, nustatytas su skysčių
chromatografu (HPLC) VARIAN Pro Star.
Malondialdehido (MDA) kiekio krūtinėlės ir šlaunelių raumenyse atliktas praėjus 24 valandoms
po skerdimo ir po 3 mėn., laikant –20°C temperatūroje pagal Draper and Hadley (1990) metodiką.
Viščiukų broilerių mėsos juslinių savybių tyrimai po skerdimo ir po 3 mėn., laikant –20°C
temperatūroje;
Viščiukų broilerių mėsos tekstūros instrumentinis vertinimas po skerdimo ir po 3 mėn., laikant –
20°C temperatūroje;
Viščiukų broilerių mėsos spalvos intensyvumo ir virimo nuostolių vertinimas po skerdimo ir po 3
mėn., laikant –20°C temperatūroje.
Tirti švieži (nešaldyti) ir užšaldyti bei 3 mėnesius laikyti mėsos mėginiai.
Se susikaupimas viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunelių raumenyse, buvo nustatytas atominės
absorbcijos spektrometriniu metodu su grafitine krosnele (Neugebauer et al., 2000).
Juslinių savybių tyrimai
Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad
apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro
žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumui
įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų,
taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis,
parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras
savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
Teste dalyvavo 6-8 vertintojų grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1.
Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos KTU Maisto instituto
80
Juslinės analizės laboratorijos kabinose. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti
taikant programą Fizz Calculations.
Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui
Paruošti krūtinės ir kojų raumenys dėti į virimui skirtą maišelį, po to į verdantį vandenį. Vandeniui
užvirus, mėginys virtas 35 min. (šlaunelės -30 min), išimtas iš maišelio, atvėsintas kambario temperatūroje
ir supjaustytas 2×2 cm gabaliukais. Taip paruošti mėginiai sudėti į plastikinius indelius, uždengiamus
dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei. Vertintojų skonio
receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei silpna šilta nesaldinta
arbata, kvietinė duona.
Mėginių pateikimo vertintojams tvarka ir vertinimas. Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas
pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus.
Kiekvienoje sesijoje buvo pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos
mėginiai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas taikant 150
mm negraduotą skalę.
Mėginių tekstūros instrumentinis vertinimas
Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine
Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK).
Žalios mėsos (krūtinėlių) tekstūra tirta taikant Warner Bratzler peilį, pagal Lyon metodiką (Lyon,
2004).
Tiriant virtų krūtinėlių mėginius atlikta tekstūros profilio analizė (TPA), kuriai mėginiai paruošti
taip, kad jų vidutiniai išmatavimai buvo 2,02,02,0 cm . Spaudimo jėga buvo statmena raumens
skaiduloms. Mėginiai spausti iki 50 , suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1kN. Kiekvienam
mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3-4 matavimų). Atliekant
Tekstūros profilio analizę, vertintos šios savybės: kietumas, rišlumas, tamprumas, tąsumas, stangrumas.
Mėginių spalvos instrumentinis vertinimas. Mėginių spalvingumas nustatytas išmatavus spalvos
charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a*,
b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę). Matavimui naudotas
standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai. Tirtos virtos bei
užšaldytos, o po to defrostuotos mėsos mėginių spalvos charakteristikos.
Drėgmės surišimo savybės. Mėginių gebėjimas išlaikyti surištą drėgmę buvo tiriamas, įvertinant jų
virimo ir defrostavimo nuostolius (Kouba, 2003). Virimo nuostoliai įvertinti kaip mėginių masės pokyčiai
prieš virimą ir po jo. Defrostavimo nuostoliams įvertinti mėginiai buvo užšaldomi polietileno maišeliuose
minus 18 C temperatūroje ir 48 val. išlaikomi šioje temperatūroje, po to defrostuojami šaldytuve 6 C
temperatūroje.
81
Statistinis duomenų įvertinimas.
Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai
reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių
produktų vienos ar kitos savybės intensyvumo vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo
lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il,
USA, 2006).
Statistinis duomenų įvertinimas:
Lesinimo bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę
(ANOVA). Statistica programinės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoft Inc, 2007) buvo naudojama atliekant
statistinius skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi,
kai p<0,05.
REZULTATAI
Pagal lesinimo bandymo metu ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masė, lesalų sąnaudos
1 kg priesvorio gauti bei gaištamumas) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 65, 66 ir
67 lentelėse.
65 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių augimo dinamikai,
g
Viščiukų
amžius,
dienomis
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
1 48,32±0,07
100
48,38±0,09
100
48,16±0,11
100
48,30±0,08
100
8 160,40±1,31
100
175,92±1,64*
110
153,08±1,45*
95
175,89±1,63*
110
21 966,45±11,44
100
1020,75±6,80*
106
998,42±8,65*
103
1062,06±7,23*
110
35 2406,02±25,12
100
2508,36±24,35*
104
2530,09±20,60*
105
2589,59±17,05*
108 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant viščiukų broilerių augimo dinamiką (65 lentelė), galima pastebėti, kad augimo pradžioje
t. y. 8 amžiaus dieną, kombinuotuosiuose lesaluose (I tiriamoji grupė) įterpus 0,3 mg organinio seleno ir 40
mg vitamino E ir (III tiriamoji grupė) 0,5 mg organinio seleno ir vitamino E viščiukų broilerių svoris buvo
10 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės, tačiau į lesalus įterpus 0,5 mg neorganinio seleno ir vitamino E (II
tiriamoji grupė) viščiukų broilerių svoris sumažėjo 5 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys
statistiškai patikimi p<0,05.
82
Viščiukų broilerių 21 amžiaus dieną į lesalus įterpus tiek 0,3 mg, tiek 0,5 mg organinio seleno ir 40
mg vitamino E viščiukų broilerių svoris padidėjo atitinkamai, 6 ir 10 proc., o esant lesaluose 0,5 mg
neorganinio seleno ir 40 mg vit. E svoris padidėjo 3 proc., lyginant su kontroline grupe p<0,05.
35 viščiukų broilerių amžiaus dieną visų tiriamųjų grupių paukščių svoris buvo didesnis 4 – 8 proc.,
nei kontrolinės grupės paukščių (p<0,05).
66 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms
1 kg priesvorio gauti, kg
Bandymo
tarpsnis,
dienomis
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
1 - 7 1,52±0,08
100
1,47±0,02
97
1,48±0,22
97
1,49±0,19
98
8 - 21 1,69±0,06
100
1,55±0,03
92
1,56±0,01
92
1,55±0,07
92
22 - 35 2,43±0,13
100
2,31±0,18
95
2,15±0,12
88
2,21±0,05
91
1 - 35 1,81±0,15
100
1,78±0,04
98
1,73±0,06
96
1,75±0,10
97
Bandymo pradžioje t. y. 1 – 7 amžiaus dienas organinio ir neorganinio seleno bei vit. E įtakoje lesalų
sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (66 lentelė) buvo 2 – 3 proc., mažesnės nei kontrolinės grupės. 8 – 21 mažiaus
dienas visose tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 8 proc., buvo mažesnės, lyginant su kontroline grupe
p>0,05. 22 – 35 amžiaus dienas tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio ženkliai sumažėjo 5 –
12 proc., lyginant su kontroline grupe.
Bandymo laikotarpiu nuo 1 iki 35 amžiaus dienos į kombinuotuosius lesalus terpiant tiek organinį tiek
ir neorganinį seleną bei vitaminą E, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti sumažėjo 2 – 4 proc., lyginant su
kontroline grupe p>0,05.
67 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc.
Bandymo
tarpsnis, dienomis
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
1 - 7 99,0 99,3 98,7 100
8 - 21 94,5 99,3 97,3 98,0
22 - 35 92,0 93,3 98,7 97,5
1 - 35 95,2 97,3 98,2 98,5
83
Neorganinio ir organinio seleno ir vit. E. įtakoje viščiukų broilerių išsaugojimas (67 lentelė) nuo1 iki
35 amžiaus dienos sudarė 95,2 - 98,5 proc. Visose grupėse nugaišusių paukščių skaičius neviršijo leistinų
normų, nurodytų Ross 308 linijų derinio viščiukų broilerių auginimo rekomendacijose
(http://www.aviagen.com/ss/ross-308/).
68 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams
Rodikliai Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Bendras baltymas, g/l 41,04±1,60 38,54±2,36 49,93±6,82 45,44±3,15
Cholesterolis, mmol/l 4,45±0,37 3,77±0,36 4,37±0,71* 4,00±0,35
DTL-cholesterolis, mmol/l 3,11±0,29 2,55±0,15 2,94±0,21* 2,70±0,23
MTL-cholesterolis, mmol/l 0,91±0,16 0,72±0,14 1,12±0,52 1,04±0,21
Trigliceridai, mmol/l 1,08±0,28 1,12±0,30 0,75±0,18 0,64±0,17
GOT (AST), U/l 256,21±21,00 346,20±51,83 372,34±63,61 409,83±43,87*
GPT (ALT), U/l 2,50±0,46 2,78±0,84 2,48±0,95 2,88±1,00
Tirotropinas (TTH, TSH), mlU/l 0,01±0,00 0,01±0,00 0,01±0,00 0,01±0,00
Tiroksinas (T4), nmol/l 12,79±2,20 14,21±2,18 11,19±3,90 11,64±1,76
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Viščiukų broilerių kraujo rezultatai pateikti 68 lentelėje. Kombinuotuosius lesalus papildžius 0,3 mg
organiniu selenu ir 40 mg vitaminu E (I tiriamoji grupė) viščiukų broilerių kraujyje padidėjo GOT – 35
proc., GPT ir tiroksinas po 11 proc., kiti tirti rodikliai buvo mažesni, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
II tiriamosios grupės lesalus papildžius 0,5 mg neorganiniu selenu ir 40 mg vitaminu E kraujyje
padidėjo bendras baltymų kiekis 22 proc., MTL-cholesterolis – 23 proc., GOT – 45 proc., lyginant su
kontroline grupe (p>0,05). Bendras cholesterolio – 2 proc.ir DTL-cholesterolio – 5 proc. kiekiai sumažėjo,
lyginant su kontroline grupe, tačiau duomenys statistiškai patikimi, p<0,05.
III tiriamosios grupės lesalus papildžius 0,5 mg organiniu selenu ir 40 mg vitaminu E, kraujyje
padidėjo bendras baltymų, GOT, GPT kiekiai, atitinkamai 11 proc. (p>0,05), 60 proc. (p<0,05) ir 15 proc.
(p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Kiti tirti kraujo rezultatai buvo mažesni, nei kontrolinės grupės
viščiukų broilerių (p>0,05).
69 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų
pH
Laiko tarpsnis
(val.)
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
0 5,733±0,10 5,716±0,14 5,875±0,05 5,876±0,11
84
24 5,660±0,04 5,797±0,06 5,928±0,07* 5,862±0,05*
48 5,552±0,06 5,747±0,06* 5,774±0,05* 5,726±0,05*
72 5,613±0,05 5,767±0,06* 5,887±0,04* 5,829±0,06*
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant 69 lentelėje pateiktus neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtakos viščiukų
broilerių krūtinės raumens pH duomenis matome, kad praėjus 24 val. po skerdimo krūtinės raumenyje pH
vertė visose tiriamosiose grupėse buvo didesnė, atitinkamai I - 0,137 (p>0,05), II - 0,268 ir III – 0,202
(p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Analogiški rezultatai gauti praėjus 48 val. ir 72 val. po skerdimo
(p<0,05).
70 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių šlaunelių raumenų
pH
Laiko tarpsnis
(val.)
Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
0 5,786±0,06 5,802±0,06 5,930±0,13 5,900±0,09
24 5,815±0,03 5,853±0,04 5,948±0,13 5,896±0,11
48 5,700±0,01 5,788±1,91 5,831±0,13 5,831±0,12
72 5,790±0,02 5,846±0,04 5,898±0,12 5,880±0,09
Analizuojant viščiukų broilerių šlaunelių raumens pH (70 lentelė) pateiktus duomenis, galime teigti,
kad neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įterpimas į kombinuotuosius lesalus tiriamųjų grupių
šlaunelių raumens pH vertes padidino tiek šviežios mėsos tiek ir praėjus 24, 48 ir 72 val. po skerdimo
(p>0,05).
71 lentelė. Neorganinio ir organinio seleno bei vitamino E įtaka viščiukų broilerių skerdenos
morfologinei sudėčiai
Rodikliai Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Gyvo viščiuko broilerio
masė, g
2398,40114
100
2452,50102*
102
2432,90151
101
2457,9065*
102
Pilnai skrostos skerdenos
masė g
1676,4092,96
100
1782,0075,21*
106
1765,10192,00
105
1772,2055,98
*
106
Sparnelių masė, g 142,669,38
100
168,768,89*
118
138,7821,48
97
176,367,57*
124
Širdies masė su riebalais,
g
16,441,88
100
13,130,55
80
12,821,86
78
13,431,09
82
Širdies masė be riebalų, g 14,491,63
100
10,960,35*
76
10,751,22
74
9,980,92*
69
Kepenų masė, g 66,223,42 58,4710,25 54,585,94 61,343,81
85
100 88 82 93
Liaukinio skrandžio
masė, g
10,021,35
100
14,782,05*
148
9,351,12*
93
9,870,79
99
Raumeninio skrandžio
(be kutikulos) su riebalais
masė, g
20,701,03
100
27,494,53
133
26,832,33
130
30,570,91*
148
Raumeninio skrandžio
(be kutikulos) be riebalų
masė, g
14,950,96
100
21,602,54*
145
20,921,70
123
22,841,36*
153
Kojų raumenų masė su
oda ir kaulu, g
384,1931,85
100
510,6512,24*
133
422,4751,70
110
512,6231,40*
133
Šlaunelių raumenų masė
(su kaulu ir oda), g
204,0717,46
100
303,6822,59*
149
221,4235,24*
109
281,0424,92*
138
Blauzdelių raumenų masė
(su kaulu ir oda), g
180,9914,03
100
220,6611,53*
122
200,9916,73
111
231,5711,00*
128
Kojų raumenų masė be
odos ir kaulo, g
248,6722,20
100
342,0511,15*
138
273,4137,07
110
323,6512,92*
130
Šlaunelių masė (be kaulo
ir odos), g
136,6615,38
100
211,509,16*
155
155,0527,95
114
184,487,87*
135
Blauzdelių raumenų masė
(be kaulu ir oda), g
104,889,27
100
130,787,70*
125
116,1111,20
111
139,166,93*
133
Krūtinės raumenų masė
su oda, g
366,3223,23
100
522,1633,90*
143
381,3571,98
104
523,3828,44*
143
Krūtinės raumenų masė
be odos, g
335,2420,48
100
475,63±33,96*
142 346,6465,36
103
476,9428,14*
142
Abdominalinių riebalų
masė, g
25,437,51
100
18,653,83
73
15,843,2
62
15,912,76
94
Odos ir poodinių riebalų
masė, g
120,3621,41
100
153,1311,66
127
141,9127,42
118
194,568,37*
162
Krūtinės keteros ilgis, cm 11,301,13
100
8,801,61
78
11,901,84
105
13,700,93
121
Šlaunies kaulo ilgis, cm 7,600,27
100
9,200,95
121
8,400,45
111
8,700,78
114
Blauzdos kaulo ilgis, cm 10,800,42
100
11,100,62
103
11,200,55
104
11,801,14
109
Karkaso masė su kaulu ir
raumenų likučiais, g
423,8226,79
100
549,7338,00*
130
450,7539,30*
106
483,8212,65*
114
Pilnai skrostos skerdenos
išeiga, %
70,152,52
73,991,05*
71,870,74*
72,091,03*
Krūtinės raumenų išeiga,
%
24,410,43
26,151,17
23,051,66
26,871,05*
Kojų raumenų išeiga,% 18,020,81
18,940,86
18,710,64
18,270,57
Abdominalinių riebalų
išeiga, %
2,000,78
1,030,21
1,160,32
0,900,16
Mėsos kvapas Būdingas paukštienai * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
71 lentelėje pateikti skerdenos morfologinės sudėties tyrimo rezultatai. Pagal rezultatų duomenis
galime teigti, kad neorganinis ir organinis selenas bei vitaminas E teigiamai įtakojo tirtus parametrus ir jų
svoriai buvo didesni ir statistiškai patikimi (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Mažesnis svoris
nustatytas širdies su riebalais (p>0,05), širdies be riebalų (p<0,05), kepenų (p>0,05) ir abdominalinių riebalų
(p>0,05).
86
72 lentelė. Tokoferolių kiekis krūtinėlių ir šlaunelių raumenyse, mg/kg
Grupė Krūtinėlė Šlaunelės
α-tokoferolis γ-tokoferolis α-tokoferolis γ-tokoferolis
Kontrolinė 14,292,25 1,810,11 22,455,35 2,020,29
I tiriamoji 8,371,60** 1,780,09 13,726,27**** 1,870,16
II tiriamoji 8,211,91** 1,540,06**** 12,331,03 1,810,12****
III tiriamoji 8,282,35*** 1,700,13**** 13,913,58** 1,940,41
**** duomenys statistiškai patikimi, p<0,005; ** duomenys statistiškai patikimi, p<0,025
Patikimi skirtumai nustačius α-tokoferolio kiekį krūtinėlės raumenyje (72 lentelė) gauti, lyginant
kontrolinę grupę su I (p<0,025), su II (p<0,025) ir su III (p<0,005) tiriamosiomis grupėmis.
Patikimi skirtumai nustačius α-tokoferolio kiekį šlaunelės raumenyje gauti, lyginant kontrolinę grupę
su I (p<0,05), su II (p<0,005) ir su III (p<0,025) tiriamosiomis grupėmis.
Lyginant α-tokoferolio kiekį viščiukų broilerių krūtinėlės ir šlaunelės raumenyse patikimi skirtumai
gauti, lyginant kontrolinę grupės viščiukų broilerių krūtinėlės ir šlaunelės raumenų mėginius (p<0,025), II
tiriamosios grupės (p<0,005) ir III tiriamosios grupės (p<0,025).
Patikimi skirtumai nustačius γ-tokoferolio kiekį krūtinėlės raumenyje gauti, lyginant kontrolinę grupę
su II (p<0,005). Taip pat patikimi skirtumai gauti lyginant I tiriamąją grupę su II tiriamąja grupe (p<0,005).
Patikimų skirtumų nustačius γ -tokoferolio kiekį šlaunelės raumenyje negauta.
Lyginant γ-tokoferolio kiekį krūtinėlės ir šlaunelės raumenyse, patikimi skirtumai gauti tik II
tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlės ir šlaunelės raumenų mėginiuose (p<0,005).
73 lentelė. Malondialdehido (MDA) kiekis krūtinėlės ir šlaunelių raumenyse (μmol/kg)
Grupė Praėjus 24 val. po skerdimo Praėjus 3 mėn. po skerdimo
Krūtinėlė Šlaunelės Krūtinėlė Šlaunelės
Kontrolinė 0,40±0,13* 0,69±0,18 0,29±0,07 0,47±0,13
I tiriamoji 0,59±0,34 0,65±0,25 0,36±0,22 0,41±0,17
II tiriamoji 0,42±0,08** 0,64±0,15 0,44±0,17* 0,59±0,26
III tiriamoji 0,43±0,14 0,75±0,35 0,24±0,07* 0,50±0,31
* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05; ** duomenys statistiškai patikimi, p<0,025
Analizuojant tiek krūtinėlių, tiek šlaunelių raumenų mėginius (73 lentelė) praėjus 24 val. po skerdimo
nustatyti MDA kiekių skirtumai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Lyginant MDA kiekį tarp atskirų
raumenų grupių nustatyta, kad viščiukų broilerių šlaunelėse MDA susidaro daugiau nei krūtinėlėse, bet
87
patikimi skirtumai gauti lyginant kontrolinę ir II tiriamosios grupių krūtinėlių ir šlaunelių raumenyse
nustatytus MDA kiekius (atitinkamai p<0,025 ir p<0,025).
Ištyrus krūtinėlių mėginius po 3 mėn. sandėliavimo nustatyta, kad MDA kiekis statistiškai patikimai
skyrėsi lyginant II ir III tiriamąsias grupes (p<0,05). Šlaunelėse patikimų MDA skirtumų tarp grupių
nenustatyta.
Lyginant MDA kiekius tiek krūtinėlėse tiek šlaunelėse, nustatyti malondialdehido kiekių skirtumai
buvo aritmetinės paklaidos ribose ir nebuvo statistiškai patikimi.
74 lentelė. Se ir vitamino E įtaka seleno susikaupimui viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunelių
raumenyse, mg/kg
Parametrai
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
0,3 mg
Na2SeO3+40 mg
vit. E/kg
0,3 mg
Alkosel®R397+40
mg vit. E/kg
0,5 mg
Na2SeO3+40 mg
vit. E/kg
0,5 mg
Alkosel®R397+40
mg vit. E/kg
Krūtinėlė 0,52±0,08 1,32±0,20* 0,78±0,14* 1,40±0,11*
Šlaunelės 0,47±0,07 1,15±0,10* 0,78±0,13* 1,35±0,14*
* – duomenys statistiškai patikimi; p<0,05
Analizuojant seleno susikaupimą viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunelių raumenyse (74 lentelė),
nustatyta, kad seleno koncentracija broilerių krūtinės raumenyse didėjo visose tiriamosiose grupėse 0,26 –
0,88 mg/kg (p<0,05). Tokia pati tendencija išliko ir viščiukų broilerių šlaunelių raumenyse, visose
tiriamosiose grupėse minėtas rodiklis padidėjo 0,31 – 0,88 mg/kg, lyginant su kontroline grupe. Duomenys
statistiškai patikimi (p<0,05).
Šviežios mėsos tyrimai
75 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos
Spalvos
charakt
eristika
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
Žalia mėsa
L* 52,92±2,4
0
b 47,68±1,37 a 49,68±2,48 a 48,45±1,52 a
a* 3,18±0,71 b 1,04±0,23 a 2,29±0,80 b 1,31±0,48 a
b* 7,68±0,83 c 4,09±0,53 a 5,18±0,64 b 3,39±0,34 a
Virta mėsa
L* 79,35±1,31 ab 80,60±0,91 b 79,46±1,80 ab 76,49±3,06 a
a* 3,43±0,42 c 2,37±0,64 ab 1,89±0,41 a 3,11±0,96 bc
b* 11,19±0,19 a 14,05±0,03 c 11,92±0,50 b 13,65±0,64 c a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje
(p<0,05)
88
Žalia krūtinėlių mėsa skyrėsi savo šviesumo (L*), rausvumo (*) bei gelsvumo (*) vertėmis,
nustatytomis instrumentiniu metodu (75 lentelė). Tuo tarpu, seleno tipas (organinės ar neorganinės kilmės)
reikšmingos įtakos žalios mėsos šviesumo vertei neturėjo. Kai naudota 0,5 mg Seleno preparato priedas,
žalios mėsos šviesumo koordinatė L* buvo vienoda ir nepriklausė nuo seleno kilmės. Kai buvo naudota 0,3
mg seleno priedas, žalia mėsa buvo šviesesnė tuo atveju, kai naudotas neorganinis selenas.
Kai pašaruose naudotas neorganinis selenas, didėjant jo kiekiui, žalios mėsos rausvumas (a*) nepakito
(p>0,05). Žalios mėsos gelsvumo koordinatei (b*) seleno kiekio įtaka buvo aiški: didėjant seleno kiekiui
gelsvumas sumažėjo ((p<0,01).
Naudojant pašaruose organinį seleną, didėjant seleno kiekiui žalios mėsos šviesumo (L*), rausvumo
(a*) ir gelsvumo (b*) vertės reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Kai pašaruose naudotas neorganinis selenas, didėjant jo kiekiui (66 lentelė), virta mėsa buvo mažiau
rausva (p<0,05), tačiau gelsvesnė (p<0,05).
Naudojant pašaruose organinį seleną, padidėjus seleno kiekiui nuo 0,3 mg iki 0,5 mg, virta mėsa buvo
tamsesnė (p<0,05), tuo tarpu rausvumo ir gelsvumo charakteristikai įtakos nenustatyta.
76 lentelė. Krūtinės ir kojų raumenų virimo nuostoliai, proc., priklausomai nuo priedų kiekio
pašaruose
Mėginys Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė
krūtinėlės 26,61 21,73 33,01 29,37
šlaunelės 34,26 28,55 36,31 30,99
Lyginant šviežių krūtinėlių ir šlaunelių mėsos virimo nuostolius (76 lentelė), nustatyta bendra
tendencija, kad esant tam pačiam seleno ir vitamino E kiekiui, vietoje neorganinio seleno naudojant
organinės kilmės seleną, virimo nuostoliai yra mažesni (p<0,001). Analogiški duomenys gauti ir kituose
darbuose: nustatyta, kad kai broilerių lesaluose yra apie 0,3 ppm organinės kilmės seleno (Perić, 2009)
reikšmingai sumažėja "lašėjimo" nuostoliai. L. Perič su kolegomis (Perič, 2006) tyrimai parodė, kad
broilerių pašaruose vietoje neorganinės būklės Cu, Zn, Fe, Mn ir Se naudojant organinės būklės priedus
(proteinatų pavidalu), jų kiekį galima sumažinti trečdaliu ir šis pašarų priedų sumažėjimas neturėjo
reikšmingos įtakos broilerių produktyvumui (paukščių svorio priaugimui, pašarų pasisavinimui).
77 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos šviežių krūtinės raumenų mėginių tekstūros
charakteristikos
Spalvos
charakteristika
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Žalia mėsa
Kietumas, WB vertė, N 29,05 a 34,36 a 25,93 a 26,58 a
Virta mėsa
Kietumas, N 55,18 a 57,74 a 58,11 a 69,97 a
Rišlumas, santykis 0,76 a 0,81 a 0,85 a 0,82 a
Tamprumas, mm 4,77 a 4,61 a 5,41 b 5,08 ab
89
Stangrumas 69,39 a 72,27 a 71,14 a 102,53 b a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Instrumentiniai žalios mėsos tekstūros tyrimai (77 lentelė), žalios mėsos kietumas išreikštas WB verte)
parodė kad seleno kiekio padidėjimas nuo 0,3 iki 0,5 mg reikšmingos įtakos mėsos kietumui neturėjo
(p>0,05).
Išvirus mėsą, ji tapo kietesnė (77 lentelė) ir kietumas bei rišlumas reikšmingai nesiskyrė.
Naudojant neorganinio seleno priedą, didėjant jo kiekiui, virtos mėsos stangrumas nepasikeitė
(p>0,05), tačiau mėsa tapo tampresnė (p<0,01).
Naudojant organinį seleną, mėginių tamprumui seleno kiekis reikšmingos įtakos neturėjo, tuo tarpu,
stangrumui seleno kiekis turėjo reikšmingos (p<0,001) įtakos. Padidėjus organinio seleno kiekiui, mėginių
stangrumas padidėjo (p<0,001).
Juslinės krūtinėlių mėsos savybės mažai priklausė nuo naudotų priedų pobūdžio ir kiekio (78 lentelė).
Reikšmingi skirtumai tarp mėginių nustatyti tik vertinant spalvą, sultingumą ir pašalinį (nebūdingą virtai
vištienai) skonį, kai lesaluose naudotas organinis selenas. padidėjus jo kiekiui, mėginių spalva buvo
intensyvesnė (p<0,05) ir jautėsi silpnas, bet nebūdingas virtai vištienai prieskonis, mėsa tapo mažiau
sultinga (p<0,05). Kitos kvapo, skonio ir tekstūros savybės nepriklausė nuo seleno tipo.
78 lentelė. Seleno ir vitamino E kiekio lesaluose įtaka šviežių krūtinės raumenų juslinėms savybėms
Spalvos charakteristika Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Bendras kvapo
intensyvumas
114,50 a 111,13 a 114,00 a 112,63 a
Viščiuko kvapas 105,25 a 105,38 a 110,38 a 104,38 a
Pašalinis kvapas 26,13 a 24,50 23,13 a 27,38 a
Spalvos intensyvumas 40,75 ab 31,13 a 43,25 ab 52,75 b
Kietumas 53,13 a 49,88 a 61,00 a 64,50 a
Pluoštiškumas 65,13 a 63,38 a 73,25 aa 74,00 a
Sultingumas 51,88 ab 65,75 b 40,75 a 46,00 a
Susikramtymas 82,25 a 80,13 a 85,88 a 86,75 a
Gurgždumas 60,13 a 66,88 a 61,75 a 60,63 a
Pojūtis burnoje 28,13 a 28,25 a 24,63 a 24,00 a
Bendras skonio
intensyvumas
104,75 a 104,25 a 102,00 a 101,88 a
Skonio sodrumas 93,63 a 95,00 a 90,63 a 85,75 a
Viščiuko skonis 99,38 a 103,00 a 96,88 a 91,75 a
Pašalinis skonis 21,38 a 20,00 a 21,63 a 26,75 b
Liekamasis skonis 67,13 a 65,25 a 67,75 a 68,13 a
Kvapo priimtinumas 113,25 a 115,63 a 116,00 a 109,38 a
Skonio priimtinumas 106,25 a 113,50 a 107,00 a 99,50 a
Tekstūros priimtinumas 105,00 a 113,00 a 104,38 a 93,88 a
Bendras priimtinumas 106,88 a 113,63 a 109,00 a 98,25 a a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
90
Naudojant neorganinį ir organinį seleną, šlaunelių mėginių juslinės savybės nepriklausė nuo naudotų
seleno kiekio (79 lentelė). Tik naudojant 0,3 mg organinio, seleno mėsa buvo minkštesnė, nei naudojant 0,3
mg ar 0,5 mg neorganinio seleno.
79 lentelė. Seleno ir vitamino E kiekio lesaluose įtaka šviežių kojų raumenų juslinėms savybėms
Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Bendras kvapo intensyvumas 116,63 a 111,88 a 114,63 a 115,13 a
Viščiuko kvapas 109,13 a 102,38 a 109,63 a 104,75 a
Pašalinis kvapas 22,50 a 24,25 a 22,5 a 26,13 a
Spalvos intensyvumas 84,50 a 63,00 a 70,88 a 63,00 a
Kietumas 68,63 b 49,25 a 70,75 b 59,25 ab
Pluoštiškumas 54,38 a 46,25 a 59,50 a 51,75 a
Sultingumas 66,63 a 81,63 a 69,13 a 75,00 a
Susikramtymas 83,63 a 79,75 a 82,75 a 83,00 a
Gurgždumas 62,38 a 57,75 a 63,50 a 61,88 a
Pojūtis burnoje 60,63 a 61,25 a 63,63 a 60,50 a
Bendras skonio intensyvumas 104,00 a 106,00 a 105,75 a 106,13 a
Skonio sodrumas 90,75 a 89,63 a 96,13 a 90,13 a
Viščiuko skonis 95,75 a 98,38 a 103,75 a 97,75 a
Pašalinis skonis 27,50 a 24,75 a 23,63 a 28 a
Liekamasis skonis 64,25 a 61,75 a 68,13 a 63,63 a
Kvapo priimtinumas 112,63 a 114,00 a 117,75 a 113,13 a
Skonio priimtinumas 104,88 a 108,88 a 113,5 a 106,63 a
Tekstūros priimtinumas 103,38 a 110,63 a 112,75 a 108,5 a
Bendras priimtinumas 103,25 a 110,00 a 112,88 a 106,63 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
3 mėn išlaikytų mėginių tyrimai
80 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių spalvos charakteristikos
Spalvos
charakteristika
Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji
grupė
Žalia mėsa
L* 53,45±1,31 c 49,48±1,01 a 53,47±2,02 c 51,41±0,47 b
a* 4,58±0,99 b 4,42±2,08 b 2,43±0,15 a 0,89±0,51 a
b* 8,44±1,35 a 7,80±2,06 a 6,62±0,77 a 7,11±0,82 a
Virta mėsa
L* 76,96±1,97 a 80,68±0,23 b 80,10±0,30 b 81,79±0,84 b
a* 3,53±0,81 b 1,95±0,53 a 2,61±0,52 a 1,75±0,30 a
b* 13,19±0,11 ab 13,46±0,36 b 13,42±0,38 b 12,88±0,41 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Naudojant lesaluose neorganinį seleną (80 lentelė), išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje, žalios
mėsos šviesumas L* ir gelsvumas b* nepriklausė nuo seleno kiekio. Padidėjus seleno kiekiui, žalia mėsa
91
buvo mažiau rausva (p<0,001). Virtos mėsos mėginiuose, padidėjus seleno kiekiui, mėsa tapo šviesesnė
(p<0,05) ir mažiau rausva (p<0,05), o gelsvumui įtaka nenustatyta.
Naudojant lesaluose organinį seleną (80 lentelė), padidėjus seleno kiekiui žalia mėsa buvo šviesesnė,
tačiau mažiau rausva (p<0,05). Išvirus mėsą skirtumo tarp šių spalvos charakteristikų nenustatyta.
81 lentelė. Krūtinės ir kojų raumenų virimo ir defrostacijos nuostoliai, proc., priklausomai nuo priedų
kiekio lesaluose
Mėginys Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji
grupė
virimo nuostoliai
krūtinėlės 28,02 28,88 32,59 28,22
šlaunelės 31,71 30,76 36,74 30,71
defrostacijos nuostoliai
krūtinėlės 7,97 8,26 8,30 4,90
šlaunelės 3,07 5,10 4,35 3,25
Išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje, nustatyti defrostacijos nuostoliai svyravo gana plačiose
ribose (81 lentelė), t.y. nuo 3 iki 17 procentų. Jie mažesni buvo šlaunelių mėginiams.
Išlaikius mėginius 3 mėnesius šaldiklyje, išnyko šviežiems mėginiams nustatyta tendencija, kad
naudojant organinį seleną virimo nuostoliai buvo mažesni, ši tendencija pastebėta tik kai seleno kiekis buvo
0,5 mg.
82 lentelė. Instrumentiniu būdu nustatytos krūtinės raumenų mėginių tekstūros charakteristikos
Rodiklis Kontrolinė grupė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
Žalia mėsa
Kietumas, WB vertė, N 28,285 a 24,95 a 31,36 a 23,625 a
Virta mėsa
Kietumas, N 52,03 a 79,28 a 77,33 a 58,95 a
Rišlumas, santykis 0,84 a 0,85 a 0,85 a 0,81 a
Tamprumas, mm 6,17 a 5,62 a 5,67 a 5,20 a
Stangrumas 104,96 a 144,09 a 106,34 a 94,33 a a, b, c– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje
(p<0,05)
Naudojant lesaluose neorganinį seleną, žalios mėsos kietumas nesiskyrė, keičiant priedų kiekį (82
lentelė). Išvirus mėsą, skirtumo tarp mėginių kietumo, tamprumo ir stangrumo nenustatyta (p>0,05).
Naudojant lesaluose organinį seleną, padidėjus seleno kiekiui, žalios mėsos kietumas nepakito.
Virtos mėsos mėginiuose tekstūros savybių intensyvumas svyravo pakankamai plačiose ribose, tačiau
reikšmingo skirtumo nenustatyta.
3 mėnesius išlaikius užšaldytus mėginius, juslinėms krūtinėlių mėginių savybėms reikšmingos
seleno kilmės ir kiekio nenustatyta (83 lentelė). Visi mėginiai liko vienodai priimtini.
83 lentelė. Seleno ir vitamino E kiekio lesaluose įtaka krūtinės raumenų juslinėms savybėms.
92
Rodiklis Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Bendras kvapo intensyvumas 112,00 a 109,13 a 110,25 a 112,13 a
Viščiuko kvapas 98,38 a 94,13 a 99,50 a 93,13 a
Pašalinis kvapas 24,88 a 27,88 a 25,13 a 29,88 a
Spalvos intensyvumas 40,38 a 39,00 a 39,88 a 39,63 a
Kietumas 64,25 a 57,50 a 63,00 a 58,38 a
Pluoštiškumas 91,13 a 86,13 a 87,13 a 85,38 a
Sultingumas 51,13 a 61,63 a 49,50 a 47,13 a
Susikramtymas 84,63 a 81,13 a 81,38 a 83,75 a
Gurgždumas 64,00 a 71,75 a 64,75 a 67,25 a
Pojūtis burnoje 28,5 a 30,63 a 26,63 a 28,25 a
Bendras skonio intensyvumas 103,88 a 103,63 a 102,88 a 105,63 a
Skonio sodrumas 84,88 a 85,88 a 80,50 a 89,50 a
Viščiuko skonis 91,38 a 94,63 a 86,38 a 93,25 a
Pašalinis skonis 23,75 a 25,00 a 21,88 a 25,88 a
Liekamasis skonis 82,38 a 82,25 a 83,38 a 82,00 a
Kvapo priimtinumas 107,00 a 108,25 a 109,63 a 108,88 a
Skonio priimtinumas 108,25 a 109,25 a 104,63 a 108,50 a
Tekstūros priimtinumas 110,38 a 112,38 a 105,75 a 107,63 a
Bendras priimtinumas 109,38 a 111,13 a 106,25 a 108,75 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
3 mėnesius išlaikius mėginius šaldiklyje, šlaunelių mėginių skonio ir kvapo savybėms reikšmingos
seleno kilmės ir kiekio nenustatyta (84 lentelė), išskyrus spalvos intensyvumą ir sultingumą. Naudojant
organinį seleną mėginių juslinės savybės liko to paties intensyvumo.
Naudojant neorganinį seleną ir padidėjus jo kiekiui, mėginiai buvo vertinami kaip mažiau sultingi
(84 lentelė), tačiau priimtinumui tai neturėjo neigiamos įtakos.
84 lentelė. Seleno ir vitamino E kiekio pašaruose įtaka kojų raumenų juslinėms savybėms
Rodiklis Kontrolinė
grupė
I tiriamoji
grupė
II tiriamoji
grupė
III tiriamoji
grupė
Bendras kvapo intensyvumas 117,88 a 112,50 a 113,13 a 110,25 a
Viščiuko kvapas 104,75 a 105,00 a 102,25 a 101,13 a
Pašalinis kvapas 24,13 a 23,50 a 21,63 a 21,13 a
Spalvos intensyvumas 92,25 b 67,50 a 77,63 ab 80,50 ab
Kietumas 60,63 a 50,88 a 72,13 a 54,88 a
Pluoštiškumas 63,75 a 63,25 a 72,00 a 67,63 a
Sultingumas 82,75 b 86,00 b 61,63 a 77,38 b
Susikramtymas 84,00 a 78,25 a 90,00 a 85,75 a
Gurgždumas 71,13 a 67,50 a 71,50 a 69,00 a
Pojūtis burnoje 83,25 a 75,25 a 70,75 a 76,13 a
Bendras skonio intensyvumas 104,38 a 104,75 a 106,75 a 106,13 a
Skonio sodrumas 92,75 a 98,38 a 97,88 a 94,38 a
Viščiuko skonis 99,13 a 101,38 a 102,63 a 97,25 a
93
Pašalinis skonis 28,00 a 24,50 a 22,25 a 26,63 a
Liekamasis skonis 84,75 a 82,25 a 87,75 a 82,63 a
Kvapo priimtinumas 109,5 a 115,50 a 114,88 a 113,38 a
Skonio priimtinumas 107,00 a 112,63 a 109,63 a 105,88 a
Tekstūros priimtinumas 110,50 a 117,88 a 111,00 a 111,50 a
Bendras priimtinumas 109,50 a 113,88 a 111,38 a 108,75 a
a, b– vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)
Saulėgrąžų, rapsų ir sėmenų aliejų tyrimai
Aliejai yra dažnai naudojami paukščių ir kiaulių mityboje, siekiant pagerinti pašarų energetinę vertę,
aprūpinti jų organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Riebalų rūgštys įtakoja ne tik gyvūnų imuninės
sistemos formavimąsi, bet ir gali gerinti kiaulienos, paukštienos maistinę vertę, t.y. gaunant optimalesnį
omega -6 ir omega -3 riebalų rūgščių santykį bei geresnes skonines savybes. Skirtingi aliejai pasižymi įvairiu
riebalų rūgščių kiekiu. Linų sėmenų aliejus yra svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, turintis 44,6-
51,6 proc. linolo rūgšties (Chen et al., 2006). Sėmenų aliejus labiausiai vertinamas dėl polinesočiųjų riebalų
rūgščių, jame yra daug įvairių vitaminų, provitamino A, mineralinių medžiagų, fermentų. Įrodyta, kad
riebalų rūgštys omega – 3 ir omega – 6 labai svarbios sveikatai. Jei jų trūksta, organizmas lėčiau auga,
silpnėja atsparumas infekcinėms ligoms, džiūsta oda, sutrinka cholesterolio apykaita, tunkama, gali sutrikti
organizmo medžiagų apykaita. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra svarbios žmonių bei gyvūnų sveikatai.
Linų sėklos yra naudojamos kaip žaliava rūpinių gamyboje, kurios yra turtingos ląsteliena, baltymais ir
riebalais. Sėmenų aliejus yra daugiausiai turintis polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) ir nepakeičiamų
riebalų rūgščių, tokių kaip 56,6 proc. linoleno rūgšties [ω-3 (C18: 3 cis 9,12,15) ir 13,2 proc. linolo rūgšties
[ω- 6 (C18: 2 cis 9,12)], taip pat 17,8 proc. mononesočiųjų riebalų rūgščių (MNRR) oleino rūgšties [ω-9
(C18: 1 cis 9) (Otranto et al., 2010).
Saulėgrąžų aliejus yra vienas iš labiausiai paplitusių kultivuojamų aliejinių augalų visame pasaulyje.
Be to, šis aliejus gali būti naudojamas kaip linolo rūgšties šaltinis (Zollitsh et al., 1997; Sanz et al., 1999).
Nustatyta, kad saulėgrąžų aliejus bei jo šalutiniai gamybos produktai padidino paukščių produktyvumą bei
sumažino lesalų sąnaudas (Tavernari et al., 2008).
Dėl didelio kiekio mononesočiųjų riebalų rūgščių ir gausaus kiekio vitamino E, rapsų aliejus yra itin
vertinamas. Šiame aliejuje net 7 proc. mažiau sočiųjų riebalų nei bet kuriame kitame aliejuje, o
mononesotieji riebalai mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Lietuvos gyventojų mitybos racione svarbią vietą užima augalinis aliejus, kurio kasmet suvartojama
vis daugiau. Jis yra svarbus PNRR šaltinis. Augaliniame aliejuje nesočiosios riebalų rūgštys (SRR) su 1–3
dvigubomis jungtimis, t. y. oleino, linolo ir α-linoleno rūgštys sudaro nemažą visų riebalų rūgščių dalį. Ypač
94
svarbios yra omega-6 (n-6) ir omega-3 (n-3) PNRR grupės. Šios riebalų rūgštys (RR) slopina trombų
formavimąsi, mažina trombocitų agregaciją, modifikuoja širdies raumens elektrinį aktyvumą, slopina
polinkį aritmijoms. Jos mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, o tuo pačiu ir išeminės širdies ligos riziką
(Harris et al., 2003).
Aliejų tyrimų metodikos
LST EN ISO 662:2001
Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Drėgmės ir lakiųjų medžiagų nustatymas (tapatus ISO 662:1998)
LST EN ISO 660:2009
Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Rūgščių skaičiaus ir rūgštingumo nustatymas
LST EN ISO 3960:2010
Riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai aliejuose nustatyti dujų chromotografu GC – 2010
Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et al.,
1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson and Glass, 1969).
Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate
(1991):
AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];
TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + n-3/n-6
PUFA].
Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir
apskaičiuotas pagal formulę:
IP = (0.025*monoienai)+(1*dienai)+(2*trienai)+(4*tetraenai)+(6*pentaenai)+(8*heksaenai)
Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/H) buvo apskaičiuotas pagal Fernández
et al. (2007).
85 lentelė. Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Peroksidų skaičiaus nustatymas
Rodiklis Rezultatas išplėstinė neapibrėžtis* Tyrimo
metodo
žymuo 1 (saulėgrąžų
aliejus)
2 (sėmenų
aliejus)
3 (rapsų
aliejus)
Drėgmės ir lakiųjų medžiagų
kiekis, proc. 0,100,04 0,090,03 0,070,02 LST EN ISO
662:2001, p.8
Rūgštingumas (laisvųjų riebalų
rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį,
proc.
0,030,001 0,320,015 0,040,002 LST EN ISO
660:2009,
p.9.1
Rūgščių skaičius, mg KOH/g 0,070,003 0,630,029 0,090,004
Peroksidų skaičius, mekv/kg 3,6 3,7 1,4 LST EN ISO
3960:2010 N N- neakredituotas metodas
* pateikta išplėstinė neapibrėžtis apskaičiuota standartinę neapibrėžtį padauginus iš aprėpties daugiklio K=2, kuris, esant
normaliam skirstiniui atitinka apytikriai 95 proc. pasikliovimo lygmenį.
95
Analizuojant duomenis apie drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekį tirtuose skirtinguose aliejuose (85
lentelė), didžiausi kiekiai buvo nustatyti saulėgrąžų aliejuje, mažiausi kiekiai – rapsų aliejuje. Rūgštingumas
pagal oleino rūgštį, didžiausi pokyčiai pastebėti sėmenų aliejuje, t.y. 0,29 proc. daugiau nei saulėgrąžų
aliejuje ir 0,28 proc. daugiau nei rapsų aliejuje. Analizuojant duomenis apie rūgščių skaičių, didžiausias jų
kiekis taip pat nustatytas sėmenų aliejuje, likusieji aliejai, t.y. saulėgrąžų aliejuje rūgščių skaičius buvo
11,11 proc. mažesnis, ir rapsų aliejuje rūgščių skaičius buvo 14,29 proc. mažesnis, lyginant su sėmenų
aliejumi.
Peroksidų skaičius mažiausias buvo rapsų aliejuje. Tarp sėmenų ir saulėgrąžų aliejaus, šis rodiklis kito
nežymiai.
86 lentelė. Aliejų riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio (proc.)
Trumpinys Riebalų rūgštis Rapsų aliejus Saulėgrąžų
aliejus
Sėmenų
aliejus
C14:0 Miristino 0,04 0,05 0,04
C15:0 Pentadekano 0,03 0 0
C16:0 Palmitino 3,92 5,72 5,19
C16:1 n-9 Palmitoleno 0,04 0,02 0,03
C16:1 n-7-cis Heksadekaeno 0,17 0,10 0,07
C17:0 Margarino 0,04 0,03 0,05
C17:1 Margarinoleno 0,12 0,03 0,03
C18:0 Stearino 1,74 2,80 4,30
C18:1 n-9-trans Elaido 0,04 0,02 0
C18:1 n-9-cis Oleino 59,47 31,57 19,56
C18:1 n-7 Vakeno 2,39 0,39 0,63
C18:2 n-6-trans Linolelaido 0,06 0,29 0,06
C18:2 n-6-cis Linolo 21,50 57,50 17,84
C18:3 n-6 γ-linoleno 0,16 0 0,16
C18:3 n-3 α-linoleno 7,53 0,14 51,41
C20:0 Arachido 0,52 0,21 0,14
C20:1 n-9 Eikozoeno 1,36 0,17 0,15
C20:2 n-6 Eikozodieno 0,06 0,02 0,01
C20:3 n-3 Eikozotrieno 0,02 0,03 0,05
C22:0 Begeno 0,32 0,62 0,17
C22:1 n-9 Eruko 0,18 0 0
96
C24:0 Lignocerino 0,16 0,25 0,10
C24:1 n-9 Nervono 0,13 0,04 0,03
SRR Sočiųjų rūgščių suminis
kiekis
6,77 9,69 9,99
MNRR Mononesočiųjų rūgščių
suminis kiekis
63,90 32,32 20,49
PNRR Polinesočiųjų rūgščių
suminis kiekis
29,33 57,98 69,53
trans-izomerai suminis kiekis 0,09 0,31 0,06
n-6 PNRR suminis kiekis 21,77 57,81 18,07
n-3 PNRR suminis kiekis 7,56 0,17 51,45
n-6/n-3 2,88 333,19 0,35
h/H 22,98 15,57 17,13
AI 0,04 0,07 0,06
TI 0,08 0,19 0,05
IP 38,64 58,96 121,65
Analizuojant gautus tyrimų rezultatus apie palmitino riebalų rūgšties kiekį įvairiuose aliejuose (86
lentelė), didžiausias šios riebalų rūgšties kiekis gautas saulėgrąžų aliejuje, t.y. 5,72 proc. mažiausias- rapsų
aliejuje, t.y. 3,92 proc. Heksadekaeno riebalų rūgšties kiekis mažiausias buvo sėmenų aliejuje, didžiausias
– rapsų aliejuje. Analizuojant duomenis apie stearino riebalų rūgšties kiekį, didžiausias kiekis nustatytas
sėmenų aliejuje, t.y. 4,30 proc., mažiausias – rapsų aliejuje, t.y. 1,74 proc. nuo suminio riebalų rūgščių
kiekio. Oleino riebalų rūgšties kiekis didžiausias nustatytas rapsų aliejuje, o mažiausias – sėmenų aliejuje.
Vakeno riebalų rūgšties kiekis mažiausias buvo saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,39 proc., didžiausias – rapsų
aliejuje, t.y. 2,39 proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio.
Analizuojant duomenis apie linolo riebalų rūgšties kiekį didžiausias kiekis nustatytas saulėgrąžų
aliejuje, t.y. 57,50 proc., mažiausias – sėmenų aliejuje – 17,84 proc. Duomenys apie α-linoleno riebalų
rūgštį, didžiausi skirtumai pastebėti sėmenų aliejuje, t.y. 51,54 proc., mažiausi – saulėgrąžų aliejuje, t.y.
0,14 proc. nuo suminio riebalų rūgščių kiekio. Analizuojant duomenis apie begeno riebalų rūgštį, mažiausias
skirtumas nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 0,17 proc., didžiausias – saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,62 proc. Tarp
kitų riebalų rūgščių didelių skirtumų nepastebėta, arba jos liko neidentifikuotos.
Apibendrinant didžiausias sočiųjų riebalų rūgščių kiekis nustatytas sėmenų aliejuje, t.y. 9,99 proc.,
mažiausias – rapsų aliejuje, t.y. 6,77 proc. Mononesočiųjų riebalų rūgščių didžiausias suminis kiekis
nustatytas rapsų aliejuje, t.y. 63,90 proc., mažiausias – sėmenų aliejuje, t.y. 20,49 proc. Analizuojant
duomenis apie polinesočiųjų riebalų rūgščių suminį kiekį, didžiausia koncentracija nustatyta sėmenų
97
aliejuje, t.y. 69,53 proc., mažiausias – rapsų aliejuje, t.y. 29,33 proc. Duomenys apie riebalų rūgščių n-6 ir
n-3 santykį įvairiuose aliejuose, labiausiai kito saulėgrąžų aliejuje, t.y. 333,19, mažiausi pokyčiai nustatyti
sėmenų aliejuje, t.y. 0,35. n-6 suminis kiekis, didžiausias buvo saulėgrąžų aliejuje, t.y. 57,81, mažiausias -
sėmenų aliejuje, t.y. 18,07. Analizuojant duomenis apie n-3 suminį riebalų rūgščių kiekį, didžiausi pokyčiai
nustatyti sėmenų aliejuje, t.y. 51,45, mažiausi – saulėgrąžų aliejuje, t.y. 0,17.
Įvairių aliejų, seleno ir vit. E panaudojimas dėsliųjų vištų lesinime
Dėl didelio kiekio mononesočiųjų riebalų rūgščių ir gausaus kiekio vitamino E, rapsų aliejus yra itin
vertinamas. Šiame aliejuje net 7 proc. mažiau sočiųjų riebalų nei bet kuriame kitame aliejuje, o
mononesotieji riebalai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau aliejų ir aliejingų sėklų panaudojimą
gyvūnų mityboje bei jų poveikį gyvūninės kilmės žaliavų kokybei, riboja daugelis veiksnių. Netinkamas
minėtų žaliavų panaudojimas sudarant pašarų receptūras bei racionus, gali sukelti gyvūnų sveikatingumo
sutrikimus, produkcijos kokybės pakitimus, kaip pvz. dėl netinkamo apykaitos energijos ir lizino santykio,
didėja kiaulių skerdenoje riebalų kiekis. Be to, minėtose žaliavose neteisingai parenkant antioksidantus,
tame tarpe seleną ir vitaminą E, vyksta antioksidaciniai procesai, kurių metu susidaro laisvieji radikalai.
Pastarieji neigiamai veikia tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatingumą. Įrodyta, kad lesalai kurių sudėtyje yra
riebalų ar aliejų gali pakeisti kiaušinio trynyje esančių riebalų rūgščių sudėtį (Citil et al., 2011).
Antioksidantai tokie kaip selenas bei vitaminas E yra naudojami siekiant apsaugoti aliejuose esančias
nesočiąsias riebalų rūgštis nuo oksidacinių procesų žalos (Açıkgöz et al., 2011; Skřivan et al., 2008). Taip
pat selenas atlieka svarbų vaidmenį fiziologiniuose procesuose organizme. Se metabolizmas priklauso nuo
jo cheminės būklės ir įterpimo normos lesaluose.
Duomenų apie Lietuvoje naudojamų aliejų, rapsų ir sėmenų išspaudų maistinę vertę bei jų įtaką
riebalų rūgščių, cis ir trans izomerams, aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI), peroksidavimosi
(IP), hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksams (h/H) yra ypatingai menkai.
Bandymo tikslas - ištirti lipidų oksidacinius procesus, naudojant įvairius aliejus bei antioksidantus,
jų įtaką vištų dedeklių produktyvumui ir kiaušinių kokybei.
Darbo metodika
Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir buvo atliktas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų
derinio 60 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 6 grupes, kiekvienoje po 10 vištų. I grupės
dėsliosios vištos buvo lesinamos lesalais su saulėgrąžų aliejaus priedu, neorganiniu Se (Na2SeO3 0,5mg/kg)
ir vitamino E (40 mg/kg). Į II grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta rapsų aliejaus, neorganinio Se
(Na2SeO3 0,5mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Į III grupės lesalus – sėmenų aliejaus, neorganinio Se
(Na2SeO3 0,5mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Į IV grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta saulėgrąžų
98
aliejaus, organinio seleno (seleno-metioninas, 0,5 mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Į V grupės lesalus buvo
įterpta rapsų aliejaus, organinio seleno (seleno-metioninas, 0,5 mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Į VI grupės
kombinuotuosius lesalus buvo įterpta sėmenų aliejaus, organinio seleno (seleno-metioninas, 0,5 mg/kg) ir
vitamino E (40 mg/kg).
87 lentelė. Lesinimo bandymo schema
Rodiklis Grupė
I
kontrolinė
II
kontrolinė
III
kontrolinė
IV
tiriamoji
V
tiriamoji
VI
tiriamoji
Standartiniai
kombinuotieji lesalai
+ Saulėgrąžų aliejus +
0,5 mg Na2SeO3 + 40
mg vit. E/kg
+ - - - - -
Standartiniai
kombinuotieji lesalai
+ Rapsų aliejus + 0,5
mg Na2SeO3 + 40 mg
vit. E/kg
- + - - - -
Standartiniai
kombinuotieji lesalai
+ Sėmenų aliejus +
0,5 mg Na2SeO3 + 40
mg vit. E/kg
- - + - - -
Standartiniai
kombinuotieji lesalai
+ saulėgrąžų aliejaus
+ Alkosel®R397 0,5
mg + vitamino E 40
mg/kg)
- - - + - -
Standartiniai
kombinuotieji lesalai
+ rapsų aliejaus + 0,5
mg Alkosel®R397 +
vitamino E 40 mg/kg)
- - - - + -
Standartiniai
kombinuotieji lesalai
+ sėmenų aliejaus +
0,5 mg
Alkosel®R397 +
vitamino E 40 mg/kg)
- - - - - +
Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose (40 x 50 cm) su
stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami
granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų
grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas
(www.isapoultry.com).
88 lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo sudėtis, proc.
99
Komponentai Sudėtis
Kviečiai 60,38
Sojų rupiniai 12,89
Kvietiniai miltai 10,00
Pašarinis kalkamenis 8,22
Saulėgrąžų rupiniai 5,00
Monokalcio fosfatas 0,98
Premiksas vištoms dedeklėms HENS 0,50
Druska NaCl 0,21
Metioninas 0,16
Pentacid liquid 0,10
Natrio sulfatas 0,06
L-Lizinas Sulfatas 0,04
Lesalų kokybiniai rodikliai, 1kg
Apykaitos energija MJ/kg 11,40
Baltymingumas* 17,07
Žali riebalai* 3,12
Žalia ląsteliena* 3,28
Žali pelenai* 11,95
Kalcis* 3,45
Fosforas (bendr.)* 0,67
Fosforas (įsisav.) 0,42
Natris 0,13
Magnis 0,12
Kalis 0,72
Chloras 0,17
NaCl 0,22
Lizinas 0,71
Metioninas 0,39
Metioninas+cistinas 0,70
Triptofanas 0,22
Treoninas 0,55
* Analizuotos vertės
Premikso sudėtis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., Mg – 0,12 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc.,
metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit.
D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/ kg,
100
nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 μg/kg, cholino
chloridas – 399,00 mg/kg, geležis – 70,00 mg/kg, manganas – 100,00 mg/kg, cinkas – 60,00 mg/kg, varis – 6,00 mg/kg, jodas –
0,50 mg/kg, selenas – 0,20 mg/kg, kobaltas – 0,10 mg/kg.
Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:
kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris;
skaičiuojamas dužusių kiaušinių skaičius;
stebimas kiaušinių užterštumas bei nestandartinių kiaušinių kiekis;
kas 14 dienų:
nustatomas individualus vištų kūno svoris;
sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;
gauta kiaušinių masės 1 vištai;
vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo
aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;
apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;
kiaušinių skirstymas pagal svorio kategorijas;
stebima vištų fiziologinė būklė, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.
1.Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos
Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti
daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio
lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru
„MITUTOYO“.
2. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos
Kiaušinių juslinės savybės buvo nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės
analizės laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų
grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms
savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumas įvertinti ir visų
produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant
matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis
kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų
intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
101
Teste dalyvavo 6 vertintojai. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1.
Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės
laboratorijos kabinose.
Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo
planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to
vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.
Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui
Kiaušiniai buvo sudėti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai verdami 10 min.
Išvirtas kiaušinis 10 min. laikomas šaltame vandenyje, tada nulupamas lukštas. Baltymas perpjaunamas
pusiau ir išimamas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalinamas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.
Į plastikinius indelius dedama viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais
dangteliais.
Neutralizavimo medžiagos
Vertintojų skonio receptorių atsakymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros
vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietine duona.
Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas
Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo
planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to
vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 7 žingsnių graduotoje skaitmeninėje
skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 –
pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.
Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui
Mėginio paruošimui taikoma modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987)
metodika atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms.
Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius
cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į
specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta minėtuose straipsniuose aprašyta
metodika. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing
Macine Instron 3343 (Instron Engineering Group. H igh Wycombe. UK). Mėginiai spaudžiami iki 50 proc.,
suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros
parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3).
102
Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos
Bandymo pabaigoje dėsliosios vištos buvo paskerstos pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos
rekomendacijas (Close et al., 1997).
1. Kraujo serume buvo nustatyti šie rodikliai: cholesterolis, DTL cholesterolis, GOT, GPT, trigliceridai
Tietzs (1995).
2. Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC
system (Varian Inc., USA);
3. Kiaušiniuose bus nustatomas pigmentų α- ir β-karotinoidų, likopeno, luteno ir zaeksantino kiekiai;
4. Seleno susikaupimas kiaušiniuose buvo nustatytas atominės absorbcijos spektrometriniu metodu ir
vitamino E susikaupimas kiaušinio trynyje, AOAC Official Method 975.43 metodu;
5. Kiaušinių trynių ir kepenų lipidų oksidacijos laipsnis nustatytas (TBARS kiekis) po 0 dienų ir po 28
dienų, pagal Draper and Hadley (1990) metodiką;
6. Kiaušinių ir kepenų riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010,
mėginius ruošiant pagal Folch et al. (1957) metodiką. Apskaičiuoti aterogeniškumo ir
trombogeniškumo indeksai. Cheminės analizės buvo atliekamos LSMU VA Gyvulininkystės institute;
Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimų rezultatai įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai
tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai
reikšmingais, kai p < 0,05.
Vertinant kiaušinių juslinių savybių rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad
vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido
nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai
skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“,
versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
REZULTATAI
Lesinimo bandymo rezultatai
Pagal lesinimo bandymo rezultatus su vištomis dedeklėmis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai
bandymų rezultatai, kurie pateikti 90-95 lentelėse.
90 lentelė. Vištų svoriai, g
103
Vištų
amžius
savaitėmis
Grupės I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
III kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R39
7 0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R39
7 + vitamino
E 40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R39
7 + vitamino
E 40 mg/kg)
Bandymo
pradžia
1897,91±38,31 1932,09±50,82 1892,38±59,64 1918,15±35,40 1945,58±35,23 1871,90±52,29
22-24 1924,44±38,42 1955,56±54,91 1932,04±55,38 1926,80±42,41 1920,52±38,51 1882,98±49,03
24-26 1946,50±37,14 1989,98±56,94 1955,12±53,73 1959,22±34,73 1937,84±31,50 1902,63±48,11
26-28 1973,84±31,64 2025,08±65,86 1990,37±46,52 1956,99±67,24 2043,49±46,97 1989,94±62,30
28-30 1993,43±44,18 2028,66±65,42 2028,39±56,22 1982,60±69,31 2097,63±46,53 2050,55±52,21
Analizuojant duomenis (90 lentelė) apie vištų svorį, bandymo pradžioje, esminių skirtumų nenustatyta.
I bandymo periodu vištų svoris II kontrolinėje grupėje, kurioje buvo įterpta rapsų aliejaus padidėjo 2 proc.,
ir VI grupėje (įterptas sėmenų aliejus) sumažėjo 2 proc. (p>0,05). Likusiose grupėse skirtumai buvo
nežymūs. 24-26 amžiaus savaitę, vištų svoriai atitinkamai padidėjo ir sumažėjo kaip ir ankstesniuoju
periodu. Analizuojant duomenis 26-28 savaitę II grupėje vištų svoriai padidėjo 2 proc., III, IV ir VI grupėse-
1 proc. ir V grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05). Paskutiniajame bandymo periode vištų svoriai IV grupėje
sumažėjo 1 proc., likusiose grupėse vištų svoriai padidėjo nuo 2 proc. iki 5 proc. (p>0,05).
91 lentelė. Bendras lesalų sunaudojimas, g
Vištų
amžius
savaitėmis
Grupės
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R3
97 0,5 mg +
vitamino E
40 mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R3
97 +
vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R3
97 +
vitamino E
40 mg/kg)
22-24 1560±103,00
100
1628±57,15
100
1566±68,22
100
1676±37,19
107
1658±21,20
102
1428±90,95
92
24-26 1601±81,80
100
1518±153,10
100
1635±25,72
100
1701±23,21
106
1618±70,10
107
1571±54,41
96
26-28 1717±19,8
100
1655±41,88
100
1708±26,47
100
1729±12,92
101
1687±27,80
102
1552±25,9*
91
28-30 1561±16,00
100
1550±18,71
100
1550±18,71
100
1574±9,27
101
1576±13,2
102
1485±58,47
96 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant duomenis apie lesalų sunaudojimą I bandymo periodu, didžiausi pokyčiai nustatyti IV ir
VI tiriamosiose grupėse, t.y. atitinkamai 7 proc. daugiau, lyginant su I kontroline grupe ir 8 proc. mažiau,
lyginant su III kontroline grupe (p>0,05). Antruoju bandymo periodu IV ir V tiriamosiose grupėse bendras
lesalų sunaudojimas padidėjo atitinkamai 6 proc. ir 7 proc., lyginant su I ir II kontroline grupe (p>0,05). VI
tiriamojoje grupėje analizuojamas rodiklis sumažėjo 4 proc., lyginant su III tiriamąja grupe (p>0,05). 26-28
amžiaus savaitę bendras lesalų sunaudojimas VI tiriamojoje grupėje sumažėjo 9 proc., lyginant su III
104
tiriamąja grupe (p<0,05). Paskutiniuoju bandymo periodu (28-30 sav.) bendras lesalų sunaudojimas IV ir V
tiriamosiose grupėse padidėjo atitinkamai 1 proc. ir 2 proc., lyginant su I ir II kontroline grupe, o VI
tiriamojoje grupėje šis rodiklis sumažėjo 4 proc., lyginant su III kontroline grupe. Duomenys statistiškai
nepatikimi.
92 lentelė. Kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.
Vištų
amžius,
sav.
Grupės
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
22-24 12±0,91
100
12±0,78
100
13±0,63
100
13±0,29
108
13±0,47
108
11±1,17
85
24-26 12±1,12
100
13±0,37
100
14±0,24
100
13±0,66
108
14±0,17
108
12±0,96
86
26-28 13±1,38
100
14±0,45
100
14±0,44
100
14±0,44
108
15±0,24
107
14±0,32
100
28-30 12±0,40
100
13±0,17
100
12±0,33
100
12±0,26
100
13±0,28
100
13±0,28
108
22-30 49±0,95
100
52±0,44
100
53±0,41
100
52±0,41
106
55±0,29
106
50±0,68
102
Analizuojant vištų dėslumo duomenis (92 lentelė), matome, kad 22-24 sav. ir 24-26 sav. IV ir V
tiriamosiose grupėse vištų dėslumas padidėjo 8 proc., lyginant su I ir II kontroline grupe. VI tiriamojoje
grupėje per minėtus periodus, vištų dėslumas buvo sumažėjęs atitinkamai 15 proc. ir 14 proc., lyginant su
II kontroline grupe (p>0,05). Vėlesniuoju bandymo tarpsniu (26-28 sav.) IV ir V tiriamosiose grupėse
analizuojamas rodiklis padidėjo atitinkamai 8 proc. ir 7 proc., lyginant su I ir II kontroline grupe (p>0,05).
Paskutinėmis bandymo savaitėmis didesni pokyčiai buvo pastebėti VI tiriamojoje grupėje, kurios vištų
dėslumas padidėjo 8 proc., lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį vištų
dėslumas padidėjo 2-6 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
93 lentelė. Kiaušinių dėjimo intensyvumas, proc.
Vištų
amžius,
sav.
Grupės
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
105
22-24 82,54±6,53 84,69±5,57 83,93±5,80 87,30±6,71 84,29±6,72 84,41±3,57
24-26 87,31±7,97 92,86±2,66 90,06±4,79 88,89±6,95 97,14±1,23 89,29±6,49
26-28 92,86±9,89 93,57±8,21 98,62±3,17 98,57±3,13 95,64±1,68 98,41±2,31
28-30 92,31±3,06 96,92±1,32 94,87±2,56 93,16±2,00 94,62±2,11 93,27±2,14
22-30 88,76±6,86 92,01±4,44 91,87±4,08 91,98±4,70 92,92±2,94 91,34±3,63
Duomenys apie kiaušinių dėjimo intensyvumą yra pateikti 93 lentelėje. Pirmuoju bandymo periodu ir
26-28 sav., IV tiriamojoje grupėje kiaušinių dėjimo intensyvumas padidėjo atitinkamai 4,76 proc. ir 5,71
proc., lyginant su I kontroline grupe (p>0,05). 24-26 tyrimo savaitę kiaušinių dėjimo intensyvumas
didžiausias buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 4,28 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05).
Analizuojant duomenis 26-28 amžiaus savaitę kiaušinių dėjimo intensyvumas V tiriamojoje grupėje
padidėjo 2,07 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe. Statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
Paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 28-30 tyrimo savaitę kiaušinių dėjimo intensyvumas V tiriamojoje
grupėje sumažėjo 2,3 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
94 lentelė. Vidutinis kiaušinio svoris, g
Vištų
amžius,
sav.
Grupės
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
22-24 55,04±0,93
100
53,28±1,36
100
55,39±1,21
100
56,13±0,87
102
55,69±1,06
105
54,43±8,81
98
24-26 59,57±1,07
100
61,49±1,33
100
61,43±1,23
100
59,94±0,92
101
62,29±1,16
101
58,92±1,03
96
26-28 58,68±0,77
100
57,54±2,15
100
58,53±0,96
100
58,30±0,96
99
59,86±1,06
104
59,08±1,08
101
28-30 59,72±1,17
100
59,34±1,41
100
58,91±1,32
100
59,84±1,42
100
60,88±1,39
103
59,08±0,91
100
22-30 58,25±0,99
100
57,91±1,56
100
58,57±1,18
100
58,55±1,04
101
59,68±1,17
103
57,88±2,96
99
Duomenys apie vištų kiaušinio svorį yra pateikti 94 lentelėje. Pirmuoju bandymo periodu, t.y. 22-24
savaitę vidutinis kiaušinio svoris didžiausias buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 5 proc. didesnis, lyginant su II
kontroline grupe, mažiausias – VI tiriamojoje grupėje – 2 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe
(p>0,05). Analizuojant duomenis vėlesniuoju bandymo periodu (24-26 savaitę), kiaušinių svoris didžiausias
buvo IV ir V tiriamosiose grupėse po 1 proc. daugiau, lyginant su I ir II kontroline grupe. Likusioje
tiriamojoje grupėje vidutinis kiaušinių svoris buvo 4 proc. mažesnis, lyginant su III kontroline grupe
106
(p>0,05). 26-28 amžiaus savaitę vidutinis kiaušinių svoris IV tiriamojoje grupėje sumažėjo 1 proc., lyginant
su I kontroline grupe, o V tiriamojoje grupėje padidėjo 4 proc., lyginant su II kontroline grupe. Statistiškai
patikimų skirtumų nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo tarpsniu, t.y. 28-30 amžiaus savaitę, vidutinis
kiaušinio svoris didžiausias buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 2 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe.
Likusiose grupėse vidutinis kiaušinio svoris buvo toks pats kaip ir kontrolinėse grupėse (p>0,05).
95 lentelė. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti, kg
Vištų
amžius,
sav.
Grupės I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
22-24 2,37±0,12
100
2,34±0,11
100
2,21±0,23
100
2,33±0,05
98
2,38±0,14
102
2,14±0,07
97
24-26 2,19±0,11
100
2,08±0,04
100
2,18±0,16
100
2,25±0,14
103
1,94±0,08*
93
2,20±0,19
101
26-28 2,06±0,04
100
2,04±0,12
100
2,03±0,07
100
2,17±0,08
105
1,95±0,05
96
1,92±0,04*
95
28-30 2,15±0,10
100
2,09±0,07
100
2,24±0,13
100
2,14±0,05
99
2,12±0,07
101
2,05±0,10
92
22-30 2,19±0,09
100
2,14±0,09
100
2,17±0,15
100
2,22±0,08
101
2,10±0,09
98
2,08±0,10
96 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant tyrimų rezultatus apie lesalų sąnaudas 1 kg kiaušinių masės pagaminti (95 lentelė),
pirmuoju bandymo periodu IV ir VI tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos buvo atitinkamai 2 proc. ir 3 proc.
mažesnės, lyginant su I ir II kontroline grupe (p>0,05). Likusioje grupėje analizuojamas rodiklis buvo 2
proc. didesnis, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Antruoju bandymo periodu lesalų sąnaudos 1 kg
kiaušinių masės gauti, labiausiai kito V tiriamojoje grupėje, t.y. 7 proc. mažiau (p<0,05), lyginant su II
kontroline grupe, o IV tiriamojoje grupėje šis rodiklis padidėjo 3 proc. (p>0,05), lyginant su I kontroline
grupe. 26-28 vištų amžiaus savaitę, analizuojamas rodiklis labiausiai kito IV ir VI tiriamojoje grupėje
sumažėjo atitinkamai 4 proc. ir 5 proc., lyginant su II ir II kontroline grupe (p>0,05). Likusioje grupėje
lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti padidėjo 5 proc., lyginant su I kontroline grupe. Statistiškai
patikimų skirtumų nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo tarpsniu, t.y. 28-30 vištų amžiaus savaitę, šis
rodiklis labiausiai kito VI tiriamojoje grupėje, t.y. 8 proc. mažiau, lyginant su III kontroline grupe (p>0,05).
Likusiose tiriamosiose grupėse lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti žymiai nekito.
Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai
96 lentelė. 24 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai
107
Rodiklis Grupės
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R3
97 0,5 mg +
vitamino E
40 mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R3
97 +
vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R3
97 +
vitamino E
40 mg/kg)
Kiaušinio svoris, g 59,00±2,91 58,51±1,37 60,93±3,85 58,94±1,12 58,90±1,01 61,60±6,34
Lukšto stiprumas,
kg/m2
4,300±0,32 3,731±0,27 3,936±0,36 4,008±0,19 4,008±0,29 3,982±0,50
Baltymo aukštis, mm 7,9±0,71 8,1±0,80 8,3±0,80 8,4±0,45 7,51±0,69 8,2±0,67
Hafo vienetas 89,00±4,1 89,4±4,90 88,5±6,8 91,55±2,15 85,69±4,69 89,22±6,15
Trynio spalvos
intensyvumas, balais
2,00±0,00 3,00±1,00 3,00±0,20 3,00±0,20 3,00±0,29 2,0±0,27
Lukšto svoris, g 5,601±0,10 5,417±0,25 5,636±0,29 5,670±0,16 5,640±0,15 5,894±0,29
Lukšto
storis,
mm
Smailiaja
me gale
0,39±0,01 0,37±0,01 0,40±0,01 0,37±0,01 0,39±0,01 0,38±0,01
Viduryje 0,37±0,01 0,37±0,01 0,38±0,01 0,37±0,01 0,37±0,01 0,36±0,02
Bukajame
gale
0,38±0,01 0,38±0,02 0,37±0,01 0,39±0,01 0,37±0,01 0,36±0,02
Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorį 14-ą bandymo dieną, galima teigti, kad įterpti priedai į
vištų dedeklių kombinuotuosius lesalus esminės įtakos analizuojam rodikliui neturėjo. Lukšto stiprumas
didžiausias buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 7 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe, o mažiausias –
IV tiriamojoje grupėje, kurioje lukšto stiprumas buvo 7 proc. mažesnis, lyginant su I kontroline grupe
(p>0,05). Duomenys apie baltymo aukštį, didžiausias skirtumas pastebėtas IV tiriamojoje grupėje, t.y. 6
proc. didesnis, lyginant su I kontroline grupe, mažiausias – V tiriamojoje grupėje, kur analizuojamas rodiklis
buvo 7 proc. mažesnis, lyginant su II kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi. Hafo vienetas
didžiausias buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y. 3 proc. didesnis, lyginant su I kontroline grupe, mažiausias –
V tiriamojoje grupėje, t.y. 5 proc. mažiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis
apie lukšto spalvos intensyvumą, silpniausias jis buvo VI tiriamojoje grupėje. Analizuojant duomenis apie
kiaušinio lukšto storį smailiajame, bukajame ir viduryje, statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.
97 lentelė. 26 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai Rodiklis Grupės
I
kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
Kiaušinio svoris, g 60,69±0,80 62,28±1,15 62,78±1,15 61,25±1,25 63,85±1,33 60,39±0,54
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,777±0,28 3,503±0,27 4,251±0,25 4,104±0,25 3,621±0,16 4,138±0,21
Baltymo aukštis, mm 7,6±0,64 8,3±0,53 7,2±1,03 7,6±0,46 8,7±0,56 7,6±0,75
Hafo vienetas 84,73±6,10 89,89±3,46 78,60±9,01 86,27±2,57 92,01±3,41 84,00±6,09
108
Trynio spalvos
intensyvumas, balais
2,00±0,22 2,00±0,11 2,00±0,11 3,00±0,19* 3,00±0,22* 3,00±0,23*
Lukšto svoris, g 5,780±0,20 5,580±0,12 6,055±0,12 5,748±0,18 5,509±0,14 5,609±0,09
Lukšto
storis,
mm
Smailiajame
gale
0,37±0,01 0,36±0,01 0,40±0,01 0,39±0,01 0,36±0,01 0,36±0,01
Viduryje 0,38±0,02 0,36±0,01 0,38±0,01 0,36±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01
Bukajame
gale
0,36±0,01 0,36±0,01 0,38±0,01 0,36±0,01 0,35±0,01 0,36±0,01
* - duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorį 28-ą bandymo dieną, didžiausi skirtumai pastebėti V
tiriamojoje grupėje, t.y. 3 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05), likusiose grupėse šis
rodiklis kito nežymiai. Lukšto stiprumas mažiausias buvo VI tiriamojoje grupėje, t.y. 3 proc. mažiau,
lyginant su III kontroline grupe (p>0,05), didžiausias šis rodiklis buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y. 9 proc.
daugiau, lyginant su I kontroline grupe (p>0,05). Baltymo aukščiui priedų įterpimas į vištų dedeklių
kombinuotuosius lesalus esminės įtakos neturėjo. Hafo vienetas didžiausias buvo taip pat VI tiriamojoje
grupėje, t.y. 7 proc. didesnis, lyginant su III kontroline grupe (p>0,05). Trynio spalvos intensyvumas visose
tiriamosiose grupėse buvo 1 balu didesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis (p<0,05). Mažiausias lukšto
svoris buvo VI tiriamojoje grupėje – 7 proc. mažesnis, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Lukšto
storio rezultatuose patikimų skirtumų nenustatyta.
98 lentelė. 28 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai Rodiklis Grupės
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV
tiriamoji
(saulėgrąž
ų aliejus+
Alkosel®R
397 0,5 mg
+ vitamino
E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R39
7 + vitamino
E 40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R3
97 +
vitamino E
40 mg/kg)
Kiaušinio svoris, g 62,34±1,72 64,46±1,50 63,23±0,79 63,27±1,33 64,90±1,96 62,35±1,60
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,353±0,43 3,655±0,22 3,708±0,50 4,682±0,30 3,806±0,23 3,778±0,29
Baltymo aukštis, mm 7,0±0,80 6,5±0,81 5,6±0,77 6,7±0,66 7,8±0,83 7,5±0,54
Hafo vienetas 81,44±6,73 76,13±6,18 69,86±6,60 75,38±5,04 84,93±6,35 85,08±3,67
Trynio spalvos
intensyvumas, balais
2,00±0,17 2,00±0,16 2,00±0,16 3,00±0,23 2,00±0,31 3,00±0,35
Lukšto svoris, g 5,323±0,34 5,709±0,16 5,633±0,38 5,912±0,17 5,660±0,30 5,590±0,17
Lukšto
storis,
mm
Smailiajame
gale
0,35±0,02 0,38±0,01 0,37±0,02 0,38±0,01 0,35±0,02 0,37±0,01
Viduryje 0,34±0,02 0,36±0,01 0,35±0,02 0,36±0,01 0,35±0,01 0,35±0,01
Bukajame
gale
0,33±0,02 0,37±0,01 0,35±0,02 0,35±0,01 0,34±0,01 0,36±0,01
Analizuojant duomenis apie kiaušinio svorį 42-ą bandymo dieną, didžiausias svoris nustatytas IV
kontrolinėje grupėje, t.y. 2 proc. didesnis, lyginant su I kontroline grupe (p>0,05). Likusiose grupėse
statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Lukšto stiprumas didžiausias buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y.
40 proc. daugiau, lyginant su I kontroline grupe (p>0,05). Duomenys apie baltymo aukštį, didžiausi buvo
nustatyti V ir VI tiriamosiose grupėse, atitinkamai 20 proc. ir 34 proc. daugiau nei II ir III kontrolinėse
109
grupėse (p>0,05). Analizuojant duomenis apie Hafo vienetą, statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta,
tačiau didžiausias skirtumas gautas VI tiriamojoje grupėje, t.y. 22 proc. daugiau, lyginant su III kontroline
grupe (p>0,05), mažiausias IV tiriamojoje grupėje, t.y. 7 proc. mažiau, lyginant su I kontroline grupe
(p>0,05). Trynio spalvos intensyvumas IV ir VI tiriamosiose grupėse buvo 3, o likusioje tiriamojoje grupėje
2. Didžiausias lukšto svoris buvo IV tiriamojoje grupėje, t.y. 11 proc. daugiau, lyginant su I kontroline grupe
(p>0,05). Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto storį įvairiuose kiaušinio dalyse, didelių ir statistiškai
patikimų skirtumų nenustatyta.
99 lentelė. 30 amžiaus savaičių vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai Rodiklis Grupės
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R3
97 0,5 mg +
vitamino E
40 mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R3
97 +
vitamino E
40 mg/kg)
VI
tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R
397 +
vitamino E
40 mg/kg)
Kiaušinio svoris, g 62,26±0,87 64,65±1,65 63,49±1,41 68,80±3,39* 65,05±1,74 63,20±1,39
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,225±0,37 4,248±0,28 4,116±0,27 4,247±0,27* 3,353±0,37 3,292±0,47
Baltymo aukštis,
mm
6,5±0,86 6,0±0,72 5,9±0,66 6,0±0,64 6,7±0,41 6,3±0,89
Hafo vienetas 73,39±6,61 70,88±6,70 72,37±6,23 71,80±5,71 79,45±2,72 72,56±8,42
Trynio spalvos
intensyvumas,
balais
2,00±0,00 2,00±0,00 3,00±0,19 3,00±0,31* 3,00±0,24* 3,00±0,32*
Lukšto svoris, g 5,601±0,10 5,417±0,25 5,636±0,29 5,670±0,16 5,640±0,15 5,894±0,29
Lukšto
storis,
mm
Smailiaja
me gale
0,34±0,02 0,33±0,01 0,35±0,01 0,34±0,01 0,35±0,01 0,34±0,01
Viduryje 0,33±0,01 0,33±0,01 0,34±0,01 0,34±0,01 0,34±0,01 0,33±0,01
Bukajam
e gale
0,33±0,01 0,32±0,02 0,34±0,01 0,33±0,01 0,34±0,01 0,33±0,01
* - duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Analizuojant duomenis paskutiniuoju bandymo periodu, t.y. 56-ą bandymo dieną, didžiausias
kiaušinio svoris nustatytas IV tiriamojoje grupėje, t.y. 11 proc. didesnis, lyginant su I kontroline grupe
(p<0,05), likusiose grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Duomenys apie kiaušinio lukšto
stiprumą, didžiausi skirtumai nustatyti IV tiriamojoje (32 proc.) daugiau, V ir VI tiriamosiose grupėse
(atitinkamai 11 proc. ir 20 proc.) mažiau, lyginant su II ir III kontrolinėmis grupėmis (p>0,05). Analizuojant
duomenis apie baltymo aukštį statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Didžiausias baltymo aukštis
buvo V tiriamojoje grupėje, t.y. 12 proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Duomenys apie
Hafo vienetą tarp grupių kito labai nežymiai. Didžiausias minėtas rodiklis buvo V tiriamojoje grupėje – 12
proc. daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Duomenys statistiškai patikimi visose tiriamosiose
grupėse, analizuojant trynio spalvos intensyvumą. Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto svorį,
110
didžiausias jis nustatytas VI grupėje, t.y. 5 proc. didesnis, lyginant su III kontroline grupe (p>0,05).
Analizuojant duomenis apie kiaušinio lukšto storį įvairiuose kiaušinio dalyse, didelių skirtumų nenustatyta.
100 lentelė. Vištų dedeklių kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį Rodiklis Grupės
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R
397 +
vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R39
7 + vitamino
E 40 mg/kg)
Kiaušinio svoris, g 60,99±4,97 62,80±4,63 62,66±5,44 63,12±1,09 63,14±5,73 61,90±5,03
Lukšto stiprumas,
kg/m2
3,691±1,01 3,792±0,79 4,012±0,99 4,001±0,82 3,702±0,75 3,772±0,78
Baltymo aukštis,
Mm
7,30±2,02 7,17±2,22 6,73±2,50 7,14±2,24 7,74±2,59 7,25±2,63
Hafo vienetas 82,49±16,78 80,95±17,57 77,05±21,27 80,95±18,00 85,87±18,14 81,60±19,2
Trynio spalvos
intensyvumas,
balais
2,00±0,51 2,00±0,69 2,00±0,49 3,00±0,68 3,00±0,63 3,00±0,62
Lukšto svoris, g 5,534±0,62 5,681±0,51 5,790±0,75 5,862±0,81 5,611±0,66 5,613±0,72
Lukšto
storis,
mm
Smailiaj
ame gale
0,36±0,04 0,36±0,03 0,38±0,04 0,37±0,05 0,36±0,04 0,36±0,04
Viduryje 0,36±0,04 0,36±0,03 0,36±0,03 0,36±0,04 0,35±0,03 0,35±0,04
Bukaja
me gale
0,35±0,04 0,36±0,04 0,36±0,04 0,36±0,05 0,35±0,04 0,35±0,04
Per visą tyrimo laikotarpį IV tiriamosios grupės kiaušinių svoris buvo 3 proc. didesnis, lyginant su I
kontroline grupe (p>0,05). Lyginant duomenis apie lukšto stiprumą, didžiausias skirtumas nustatytas IV
tiriamojoje grupėje, t.y. 8 proc. daugiau, lyginant su I kontroline grupe, VI tiriamojoje grupėje šis rodiklis
buvo mažesnis 6 proc., lyginant su II kontroline grupe (p>0,05). Duomenys apie kiaušinio baltymo aukštį,
didžiausi pokyčiai nustatyti V ir VI tiriamojoje grupėje, t.y. 8 proc. daugiau, lyginant su II ir III kontroline
grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis apie Hafo vienetą, didžiausi skirtumai nustatyti V ir VI tiriamosiose
grupėse, t.y. 6 proc. daugiau, lyginant su II ir III kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinio trynio spalvos
intensyvumas visose tiriamosiose grupėse buvo 1 balu didesnis, lyginant su kontrolinėmis grupėmis,
esminių skirtumų neturėjo. Kiaušinio lukšto svoris IV tiriamojoje grupėje buvo 6 proc. didesnis, lyginant su
I kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinio lukšto storis įvairiuose lukšto dalyse (smailusis, vidurys, bukas galas)
žymių skirtumų nenustatyta.
101 lentelė. Įvairių aliejų, seleno bei vitamino E įtaka vištų dedeklių kraujo serumo rodikliams
Grupės Rodiklis
Cholesterolis
(µmol/l)
DTL-
cholesterolis
(µmol/l)
Trigliceridai
(µmol/l)
GOT
(U/l)
GPT
(U/l)
I kontrolinė 2,74±0,09 0,22±0,01 15,43±1,22 187,95±11,96 1,00±0,07
111
Analizuojant duomenis apie cholesterolio koncentraciją vištų dedeklių kraujyje, didžiausi pokyčiai
pastebėti IV ir V tiriamojoje grupėje, t.y. atitinkamai 0,75 µmol/l ir 0,52 µmol/l daugiau, lyginant su I ir II
kontroline grupe. Duomenys statistiškai patikimi (p<0,05). Trigliceridų koncentracija labiausiai kito V
kontrolinėje grupėje, t.y. 2,84 µmol/l daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p<0,05). Duomenys apie
GOT (aspartataminotransferazė, AST) didžiausi pokyčiai nustatyti V grupėje, t.y. 114,58 U/l daugiau nei II
kontrolinėje grupėje (p<0,05). Analizuojant duomenis apie GPT (alaninaminotransferazė, ALT) didžiausias
kiekis nustatytas V tiriamojoje grupėje, t.y. 1,77 u/l daugiau, lyginant su II kontroline grupe (p<0,05),
mažiausi IV tiriamojoje grupėje, t.y. 0,67 U/l mažiau, lyginant su I kontroline grupe (p<0,05).
102 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka kiaušinių cheminiai sudėčiai, proc.
Grupė Rodiklis
Sausosios
medžiagos
Baltymai Riebalai Pelenai
I (kontrolinė) 53,93±0,55 17,11±0,44 33,32±0,33 1,86±0,88
II 53,14±0,48 16,76±0,34 32,56±0,80 1,87±0,14
III 50,96±0,37* 16,15±0,40* 30,67±0,57* 2,00±0,19
IV 52,21±0,66 16,55±0,33 32,07±0,46 1,80±0,19
V 51,54±0,94* 15,94±0,35* 31,58±1,17* 1,85±0,42
VI 51,25±0,66* 16,06±0,49* 31,74±0,43* 1,83±0,23
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
(saulėgrąžų aliejus+
0,5 mg Na2SeO3 + 40
mg vit. E/kg) II kontrolinė
(rapsų aliejus+ 0,5 mg
Na2SeO3 + 40 mg vit.
E/kg)
4,00±0,20 0,26±0,02 26,63±0,92 164,90±13,77 0,30±0,14
III kontrolinė
(sėmenų aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3 + 40 mg
vit. E/kg)
2,71±1,07 0,19±0,05 14,47±8,47 206,63±27,12 0,13±0,16
IV tiriamoji
(saulėgrąžų aliejus+
Alkosel®R397 0,5 mg
+ vitamino E 40
mg/kg)
3,49±0,28* 0,23±0,02 21,07±3,86 161,12±14,32 0,33±0,29*
V tiriamoji
(rapsų aliejus+0,5 mg
Alkosel®R397 +
vitamino E 40 mg/kg)
4,52±0,81* 0,27±0,04* 29,47±7,32* 279,48±92,17* 2,07±1,08*
VI tiriamoji
(sėmenų aliejus+ 0,5
mg Alkosel®R397 +
vitamino E 40 mg/kg)
3,24±0,49 0,22±0,01 18,93±4,09 201,00±28,46 1,4±0,57
112
Sausųjų medžiagų kiekis kiaušinyje, didžiausias buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, o likusiose
turėjo tendenciją mažėti nuo 0,79 iki 2,97 proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Analizuojant
baltymų kiekį kiaušinyje, didžiausias šis rodiklis buvo nustatytas taip pat kontrolinėje grupėje, t.y. likusiose
tiriamosiose sumažėjo nuo 0,35 iki 1,17 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Didžiausias riebalų
kiekis taip pat buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, likusiose sumažėjo nuo 0,76 iki 2,65 proc. (p<0,05),
lyginant su kontroline grupe. Analizuojant pelenų kiekį kiaušinyje, didžiausia koncentracija buvo nustatyta
III grupėje, t.y. 0,04 proc. (p>0,05) daugiau, o mažiausia – IV grupėje, t.y. 0,06 proc. (p>0,05) mažiau,
lyginant su kontroline grupe.
103 lentelė. Įvairių aliejų, seleno bei vitamino E įtaka vištų dedeklių kiaušinio trynio cholesterolio
kiekiui, mg/g
Rodiklis I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
Cholesterolis 9,74±1,44 9,59±0,57 9,58±0,64 9,85±1,08 9,79±1,13 9,57±1,43
Cholesterolio bei riebalų rūgščių koncentracija kiaušinio trynyje priklauso nuo genetikos, amžiaus,
paukščių produktyvumo, naudojamų lesalų priedų ir kt. Riebalų rūgščių bei cholesterolio koncentraciją
galima keisti, naudojant įvairius aliejus, kurie paprastai yra naudojami kaip energijos šaltinis vištų dedeklių
organizme (Baucells et al., 2000; Grobas et al., 2001; Shafey et al., 2003; Cabrera et al., 2005).
Analizuojant duomenis apie cholesterolio koncentraciją kiaušinio trynyje esminių bei statistiškai
patikimų skirtumų nenustatyta.
104 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka seleno susikaupimui kiaušinių tryniuose, μg/g SM
Rodiklis I II III IV V VI
Selenas 1,347±0,101 1,136±0,067* 1,203±0,098 1,013±0,080 1,017±0,108* 1,058±0,118
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Duomenys apie seleno susikaupimą kiaušinio tryniuose yra pateikti 104 lentelėje. Didžiausias seleno
susikaupimas buvo nustatytas I grupėje. Likusiose grupėse šis rodiklis turėjo tendenciją mažėti nuo 11 iki
25 proc. (p<0,05)
Statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I ir II (p=0,004681), I ir IV (p=0,000409), I ir V
(p=0,001067), I ir VI (p=0,003136), II ir IV (p=0,030009), III ir IV (p=0,009959) bei III ir V (p=0,021350)
grupes.
113
105 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka pigmentinių medžiagų susikaupimui kiaušinio
tryniuose, µg/g
Pigmentas Grupė
I
(kontrolinė)
II III IV V VI
Liuteinas 1,707±0,06 1,728±0,08 2,045±0,07* 2,495±0,05* 2,157±0,11* 2,385±0,23*
Zeaksantinas 0,212±0,01 0,212±0,01 0,240±0,01 0,299±0,01* 0,278±0,01* 0,287±0,02*
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant liuteino koncentraciją kiaušinio trynyje, nustatėme, kad visose tiriamosiose grupėse šis
rodiklis turėjo tendenciją didėti nuo 1 proc. (p>0,05) iki 46 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
Zeaksantino koncentracija kiaušinio tryniuose II grupėje išliko toks pats, o likusiose padidėjo nuo 13 proc.
(p>0,05) iki 41 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
106 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka α- ir γ-tokoferolių kiekiui (mg/kg) kiaušinių
trynyje (Vidurkis ± SD)
Rodiklis Grupė
I (kontrolinė) II III IV V VI
α-
tokoferolis
265,63±14,39 252,76±36,24 205,71±6,10
*
291,66±47,79* 257,94±56,10 180,18±19,48*
γ-
tokoferolis
14,74±0,88 57,25±6,10* 66,90±6,13* 18,35±0,62* 62,66±9,51* 59,86±7,33*
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Lyginant tyrimų rezultatus statistiškai patikimi skirtumai gauti α-tokoferolių atveju: lyginant I ir III
(p=0,000026); I ir VI (p=0,000048); II ir III (p=0,021060), II ir VI (p=0,004271), III ir IV (p=0,004011),
III ir VI (p=0,23372), IV ir VI (p=0,001305) bei V ir VI grupes (p=0,019068).
γ-tokoferolių atveju statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I grupę su II (p=0,000001), su III
(p=0,000001), su IV (p=0,000068), su V (p=0,000004), su VI (p=0,000001), II grupę su III (p=0,037237)
,II su IV (p=0,000001), III su IV (p=0,000001), IV su V (p=0,000006) ir IV su VI (p=0,000001).
107 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamino E įtaka riebalų rūgščių kiekiui kiaušinio trynyje, proc.
Riebalų rūgštis Grupė
I
(kontrolinė)
II III IV V VI
Miristino 0,21±0,02 0,21±0,03 0,19±,02 0,21±0,03 0,21±0,03 0,19±0,02
Pentadekano 0,10±0,01 0,10±0,01 0,10±0,01 0,10±0,01 0,11±0,01 0,10±0,01
Palmitino 22,13±0,30 21,01±0,49* 19,82±0,37* 21,72±0,44 20,86±1,01 19,66±0,96*
Heksadekaeno 0,83±0,15 1,17±0,07* 0,89±0,17 0,85±0,17 1,04±0,12* 0,77±0,08
114
Palmitoleino 1,52±0,15 1,67±0,26 1,73±0,22* 1,30±0,11 1,66±0,17* 1,80±0,31*
Margarino 0,19±0,02 0,19±0,02 0,18±0,03 0,22±0,01 0,21±0,02 0,20±0,02
Stearino 8,46±0,25 7,56±0,46 8,93±0,63 8,47±0,66 7,26±0,05 9,02±0,55
Oleino 38,65±1,60 44,85±0,98* 41,08±1,97 38,49±1,39 44,27±1,40* 38,58±1,52
Vakeno 1,29±0,06 1,79±0,18* 1,43±0,17 1,25±0,10 1,58±0,30 1,23±0,14
Linolo 21,97±97 16,39±0,74* 15,41±1,52* 22,35±1,22 17,08±0,32* 17,49±1,19*
Dokozotetraeno 0,18±0,04 0,11±0,02* 0,05±0,01* 0,16±0,03 0,13±0,02 0,05±0,01*
Dokozoheksaeno 0,52±0,10 1,00±0,13* 1,40±0,17* 0,81±0,17* 1,20±0,08* 1,52±0,08*
SRR 31,13±0,42 29,10±0,14 29,24±0,67 30,74±0,85 28,68±1,07* 29,19±0,76
MNRR 42,76±1,71 50,02±0,89* 45,59±2,44 42,37±1,59 49,17±1,26* 42,86±1,57
PNRR 25,54±1,47 20,61±0,90* 25,00±2,12 26,47±1,41 21,89±0,37* 27,77±1,91
Trans-izomerai 0,16±0,03 0,16±0,01 0,16±0,01 0,18±0,02 0,17±0,01 0,18±0,03
PNRR/SRR 0,82±0,04 0,71±0,03 0,85±0,07 0,86±0,05 0,76±0,03 0,95±0,08
n-6 24,61±1,43 18,54±0,76* 16,82±1,66* 24,84±1,36 19,35±0,36* 19,15±1,25*
n-3 0,93±0,15 2,07±0,20* 8,17±0,61* 1,63±0,77* 0,76±0,03 8,62±1,11*
(n-6)/(n-3) 27,08±4,32 9,01±0,76* 2,06±0,14* 17,19±5,20* 7,61±0,26* 2,24±0,28*
IA 0,34±0,01 0,31±0,01 0,29±0,01 0,33±0,01 0,31±0,02 0,29±0,02
IT 0,84±0,02 0,71±0,01 0,51±0,02* 0,79±0,02 0,67±0,04 0,50±0,03*
h/H 2,93±0,06 3,17±0,09 3,37±0,08 3,02±0,09 3,22±0,21 3,41±0,22*
IP 37,60±1,96 36,00±1,50 47,90±2,85* 40,90±2,84 39,40±0,83 52,30±2,44*
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant riebalų rūgščių susikaupimą kiaušinio trynyje nustatyta, kad miristino, pentadekano,
margarino bei aterogeniškumo ir trombogeniškumo indeksai kito nežymiai tarp grupių. Palmitino riebalų
rūgšties kiekis didžiausias buvo nustatytas kontrolinėje grupėje, tiriamosiose sumažėjo nuo 0,41 iki 2,47
proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Heksadekaeno riebalų rūgšties kiekis didžiausias buvo
nustatytas II grupėje, t.y. 0,34 proc. (p<0,05), mažiausias – VI grupėje, t.y. 0,06 proc. (p>0,05), lyginant su
kontroline grupe. Palmitoleino riebalų rūgšties kiekis buvo didžiausi nustatyti III ir VI tiriamosiose grupėse,
kuriose buvo įterptas sėmenų aliejus, organinis ir neorganinis selenas bei vitaminas E, atitinkamai 0,21 ir
0,28 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. Oleino riebalų rūgšties kiekiai didžiausi buvo nustatyti II
ir V grupėse, kur buvo įterptas rapsų aliejus, organinis ir neorganinis selenas bei vitaminas E, t.y. 6,2 ir 5,62
proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Linolo riebalų rūgštis visose tiriamosiose grupėse
turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 4,48 iki 6,56 proc. mažiau, lyginant su kontroline grupe (p<0,05), išskyrus
IV grupėje, padidėjo 0,38 proc. (p>0,05). Sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) kiekis taip pat visose tiriamosiose
grupėse sumažėjo, t.y. nuo 0,39 iki 2,45 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Mononesočiųjų
riebalų rūgščių (MNRR) kiekis didžiausias buvo nustatytas II ir IV grupėje, t.y. 7,26 ir 6,41 proc. (p<0,05)
115
daugiau, lyginant su kontroline grupe. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis didžiausias buvo nustatytas VI
grupėje, t.y. 2,23 proc. (p>0,05), o mažiausias – II grupėje, t.y. 4,93 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su
kontroline grupe. Didžiausias šių rūgščių santykis (PNRR/SRR) buvo nustatytas VI grupėje, t.y. 0,13 proc.
(p>0,05) didesnis, o mažiausias – II grupėje 0,11 proc. (p>0,05) mažesnis, lyginant su kontroline grupe.
Omega 6 (n-6) riebalų rūgščių kiekis didžiausias buvo nustatytas IV grupėje, t.y. 0,23 proc. (p>0,05)
daugiau, o likusiose grupėse sumažėjo nuo 5,26 iki 7,79 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe.
Omega 3 (n-3) riebalų rūgšties kiekiai didžiausi buvo nustatyta VI grupėje, t.y. 7,69 proc. (p<0,05) daugiau,
o mažiausias V grupėje, t.y. 0,17 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Šių rūgščių santykis
(n-6/n-3) didžiausias išliko kontrolinėje grupėje. Peroksidavimosi indeksas (IP) II grupėje sumažėjo 1,6
proc. (p>0,05), o likusiose grupėse padidėjo nuo 1,8 iki 14,7 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
108 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vit. E įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) kiaušinių
trynyje, μmol/kg
Rodiklis I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5 mg
Alkosel®R397 +
vitamino E 40
mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5 mg
Alkosel®R397 +
vitamino E 40
mg/kg)
Kiaušinių
tryniai po
24 val.
0,216±0,021 0,204±0,009 0,256±0,033 0,232±0,018 0,226±0,019 0,228±0,023
Kiaušinių
tryniai po
28 dienų
0,300±0,020 0,322±0,033 0,442±0,073 0,406±0,076 0,398±0,050 0,388±0,044
Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. vištų dedeklių kiaušinių trynyje (108 lentelė),
didžiausias pokytis nustatytas V grupėje, t.y. 0,022 μmol/kg daugiau, lyginant su II kontroline grupe
(p>0,05). VI tiriamojoje grupėje analizuojamas rodiklis sumažėjo 0,016 μmol/kg, lyginant su II kontroline
grupe. Duomenys po 28 dienų daugiausiai kito IV grupėje – 0,106 μmol/kg daugiau, lyginant su I kontroline
grupe (p>0,05).
Matuojant MDA kiekį šviežių kiaušinių tryniuose patikimi skirtumai gauti lyginant II ir III grupes
(p=0,009169) ir II ir IV grupes (p=0,014005). Matuojant MDA kiekį 28 dienas išlaikytų kiaušinių tryniuose
patikimi skirtumai gauti lyginant I grupę su III (p=0,009169), I su IV (p=0,016995), I su V (p=0,003657), I
su VI (p=0,003508), II grupę su III (p=0,010176), II su V (p=0,022607), II su VI (p=0,028071).
Lyginant MDA kiekį šviežių kiaušinių tryniuose su 28 dienas išlaikytų kiaušinių tryniuose esančiu
MDA kiekiu visose grupėse nustatyti skirtumai yra patikimi ( p I = 0,000184, p II = 0,000062, p III = 0,000824,
p IV = 0,001105, p V = 0,000098, p VI = 0,000089).
109 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vit. E įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (TBARS kiekiui) vištų
dedeklių kepenyse, μmol/kg
116
Rodiklis I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
III kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R397
0,5 mg +
vitamino E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R397
+ vitamino E
40 mg/kg)
24 val. 1,348±0,183 1,092±0,119 1,234±0,110 1,228±0,214 1,316±0,236 1,194±0,261
3 mėn 3,344±0,750 2,418±0,430 5,860±2,531 3,032±0,424 3,218±0,807 3,730±1,066
Duomenis apie lipidų oksidacijos laipsnį po 24 val. vištų dedeklių kepenyse (109 lentelė), didžiausias
pokytis nustatytas V grupėje, t.y. 0,224 μmol/kg daugiau, lyginant su II kontroline grupe. IV tiriamojoje
grupėje analizuojamas rodiklis sumažėjo 0,12 μmol/kg, lyginant su I kontroline grupe. Duomenys po 3
mėnesių daugiausiai kito VI grupėje – 2,13 μmol/kg mažiau, lyginant su III kontroline grupe.
Lyginat MDA kiekius praėjus 24 val. po skerdimo patikimas skirtumas gautas lyginant I ir II grupės
rezultatus-p=0,030852.
Lyginat MDA kiekius praėjus 3 mėn po skerdimo statistiškai patikimi skirtumai gauti lyginant I ir II
grupės rezultatus (p=0,043417), II ir III (p=0,017113), II ir VI (p=0,033989) bei III ir IV (p=0,039053).
Lyginant tyrimų rezultatus tarp atskirų laikotarpių visi skirtumai yra statistiškai patikimi (pI-I =
0,000413, pII-II =0,000161, pIII-III =0,003517, pIV-IV=0,000029, pV-V=0,000983, pVI-VI=0,000854 ).
110 lentelė. Įvairių aliejų, seleno ir vitamin E įtaka riebalų rūgščių sudėčiai kepenyse, proc.
Riebalų rūgštis Grupė
I
(kontrolinė
)
II III IV V VI
Miristino 0,26±0,01 0,30±0,05 0,28±0,08 0,30±0,02 0,26±0,02 0,24±0,02
Palmitino 19,81±1,52 21,54±1,31 19,49±1,03 21,54±0,55 18,93±0,45 19,12±0,29
Heksadekaeno 0,65±0,09 1,08±0,16 0,72±0,11 0,80±0,11 0,99±0,17 0,61±0,06
Palmitoleino 1,34±0,15 2,24±0,93 2,18±0,68 1,55±0,21 1,20±0,12 1,88±0,31
Margarino 0,20±0,02 0,17±0,04 0,17±0,03 0,18±0,01 0,22±0,01 0,19±0,02
Stearino 10,51±0,50 7,65±1,52 9,18±1,87 8,72±0,90 9,12±1,12 10,94±1,03
Oleino 31,92±2,65 44,44±2,71
*
34,79±2,82
*
36,78±2,45
*
39,04±2,11
*
33,49±1,61
Vakeno 1,16±0,06 1,65±0,40 1,55±0,13 1,19±0,04 1,47±0,10 1,22±0,05
Linolo 26,25±3,06 15,20±1,98
*
18,03±1,61 22,48±1,67 19,84±2,04 18,57±0,70
α-linoleno 0,56±0,22 0,98±0,16 7,57±2,26* 0,90±0,28 1,55±0,46 6,81±0,82*
Eikozodieno 0,22±0,05 0,09±0,05 0,11±0,03 0,14±0,01 0,13±0,01 0,18±0,02
117
Eikozotrieno 0,24±0,06 0,15±0,07 0,21±0,07 0,15±0,02 0,22±0,04 0,29±0,04
Arachidono 3,96±0,73 2,10±0,81 2,27±1,45 2,91±0,61 3,56±0,67 2,52±0,58
Dokozotetraeno 0,26±0,04 0,10±0,05 0,07±0,06 0,16±0,04 0,16±0,04 0,10±0,03
Dokozoheksaen
o
0,70±0,15 0,98±0,34 1,81±0,72 0,74±0,13 1,84±0,38 2,00±0,38
SRR 30,93±1,33 29,78±0,40 29,22±1,79 30,84±0,68 28,66±1,51 30,62±1,02
MNRR 35,50±2,80 49,91±3,84
*
39,66±3,47
*
40,70±2,48 43,19±2,25
*
37,67±1,89
PNRR 32,54±3,77 19,91±3,42
*
30,79±2,70
*
27,76±2,05
*
27,64±2,13
*
31,27±1,42
Trans-izomerai 0,29±0,02 0,19±0,02 0,16±0,03 0,25±0,02 0,18±0,02 0,20±0,01
PNRR/SRR 1,06±0,16 0,67±0,11 1,06±0,11 0,90±0,06 0,97±0,11 1,02±0,05
n-3 1,35±0,28 2,12±0,50 9,95±1,41* 1,73±0,35 3,57±0,69* 9,49±0,64*
n-6 31,19±3,59 17,79±2,92
*
20,84±2,42
*
26,03±2,04 24,07±1,83 21,78±1,17
n-6/n-3 23,60±3,76 8,57±0,52* 2,15±0,51* 15,61±3,51
*
6,91±1,21* 2,30±0,18*
IA 0,31±0,03 0,33±0,02 0,29±0,02 0,33±0,01 0,28±0,01 0,29±0,01
IT 0,82±0,06 0,73±0,02 0,48±0,07 0,79±0,02 0,64±0,05 0,53±0,03
h/H 3,28±0,32 3,03±0,20 3,40±0,24 3,01±0,09 3,55±0,16 3,40±0,08
IP 52,22±6,30 36,41±8,61
*
61,83±8,92
*
44,68±4,54
*
55,45±5,65
*
64,14±5,27
*
*- duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05
Analizuojant miristino riebalų rūgščių kiekį kepenyse, nustatyta, kad didžiausia šios riebalų rūgšties
koncentracija buvo II ir IV grupėse, kuriose buvo įterptas rapsų ir saulėgrąžų aliejus, organinis ir neorganinis
selenas bei vitaminas E, t.y. 0,04 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Palmitino riebalų
rūgšties kiekis taip pat didžiausias buvo nustatytas II ir IV grupėse, t.y. 2,36 proc. (p>0,05) daugiau, o
mažiausias – V grupėje, t.y. 0,88 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Heksadekaeno riebalų
rūgščių kiekis per visas tiriamąsias grupes turėjo tendenciją didėti, t.y. 0,07 iki 0,43 proc. (p>0,05) daugiau,
lyginant su kontroline grupe. Palmitoleino riebalų rūgšties koncentracija didžiausia buvo nustatyta II
grupėje, t.y. 0,9 proc. (p>0,05), mažiausia – V grupėje, t.y. 0,14 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su
kontroline grupe. Stearino riebalų rūgštis visose tiriamosiose grupėse turėjo tendenciją mažėti, t.y. 1,33 iki
2,95 proc. (p>0,05) išskyrus VI grupe, kurioje šis rodiklis padidėjo 0,43 proc. 9p>0,05), lyginant su
kontroline grupe. Oleino riebalų rūgščių kiekis visose tiriamosiose grupėse padidėjo nuo 1,57 iki 12,52 proc.
118
(p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Vakeno riebalų rūgšties kiekis visose tiriamosiose grupėse
taip pat turėjo tendenciją didėti, t.y. nuo 0,03 iki 0,49 proc. (p>0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.
Linolo riebalų rūgšties kiekiai visose tiriamosiose grupėse sumažėjo, nuo 3,77 iki 11,05 proc. (p<0,05)
mažiau, lyginant su kontroline grupe. α-linoleno riebalų rūgščių kiekis taip pat visose tiriamosiose grupėse
padidėjo, t.y. nuo 0,34 iki 7,01 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Analizuojant
arachidono riebalų rūgščių kiekius vištų dedeklių kepenyse, nustatėme, kad ji turėjo tendenciją mažėti, t.y.
nuo 0,40 iki 1,86 proc. (p>0,05) mažiau, lyginant su kontroline grupe. Likusios riebalų rūgštys kito nežymiai
ir statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Sočiųjų riebalų rūgščių kiekis didžiausias buvo nustatytas
kontrolinėje grupėje, likusiose grupėse, turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 0,09 iki 2,27 proc. 9p>0,05)
mažiau, lyginant su kontroline grupe. O mononesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija visose tiriamosiose
grupėse padidėjo nuo 2,17 iki 14,41 (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe. Polinesočiųjų riebalų
rūgščių kiekis turėjo tendenciją mažėti, t.y. nuo 1,27 iki 12,63 proc. (p<0,05) mažiau, lyginant su kontroline
grupe. Polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 0,04 iki 0,39
proc. (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Omega 3 riebalų rūgštys tiriamosiose grupėse padidėjo nuo
0,38 iki 8,6 proc. (p<0,05), o omega 6 sumažėjo – nuo 5,16 iki 13,4 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline
grupe. Šių rūgščių santykis sumažėjo nuo 15,58 iki 21,45 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
Mažiausias peroksidavimosi indeksas buvo nustatytas II grupėje, t.y. 15,81 proc. (p<0,05) mažiau, o
didžiausias – VI grupėje, t.y. 11,92 proc. (p<0,05) daugiau, lyginant su kontroline grupe.
Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimai
Kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė, kad šviežių kiaušinių baltymo kietumas ir tamprumas
priklausė nuo lesalų sudėties, tuo tarpu baltymo rišlumui ir stangrumui aliejaus ar seleno tipas reikšmingos
įtakos neturėjo (111 lentelė). Nustatyta, kad vietoje neorganinio seleno, naudojant organinį, I tiriamosios
(su saulėgrąžų aliejumi) ir III tiriamosios (su sėmenų aliejumi) grupių baltymo kietumas padidėjo, tuo tarpu
lesaluose, naudojant rapsų priedą baltymo kietumas nepakito.
111 lentelė. Priedų lesaluose įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu
metodu
Grupės
Savybė
I kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
II kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg Na2SeO3
+ 40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV
tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R
397 0,5 mg
+ vitamino
E 40
mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R39
7 + vitamino
E 40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R39
7 + vitamino
E 40 mg/kg)
BALTYMO
119
Kietumas 9,01 ab 12,46 bc 7,61 a 13,66 c 13,40 c 14,04 c
Rišlumas 0,558 a 0,530 a 0,506 a 0,486 a 0,510 a 0,574 a
Tamprumas 7,65 ab 8,05 ab 7,90 ab 7,47 a 7,97 ab 8,17 b
Stangrumas 48,48 a 53,21 a 50,69 a 51,96 a 54,42 a 65,28 a
TRYNIO
Kietumas 18,70 a 14,47 a 13,21 a 14,42 a 15,86 a 17,67 a
Rišlumas 0,552 a 0,464 a 0,414 a 0,465 a 0,419 a 0,365 a
Tamprumas 6,29 a 5,94 a 5,54 a 6,02 a 5,10 a 4,78 a
Stangrumas 64,83 a 42,63 a 30,02 a 40,55 a 35,31 a 29,94 a
a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje
(p<0,05)
Šviežių kiaušinių trynių tekstūros savybėms pašarų sudėties įtaka nenustatyta (111 lentelė).
Instrumentiniai laikytų kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė (112 lentelė), kad neliko tiriant šviežius
kiaušinius nustatytos tendencijos, kad organinio seleno naudojimas padidino baltymo kietumą. 30 parų
laikytų kiaušinių baltymo stangrumui ir rišlumui lesalų sudėtis įtakos neturėjo, taigi pasitvirtino šviežiems
kiaušiniams nustatyta tendencija.
112 lentelė. Priedų lesaluose įtaka 28 dienas sandėliuotų kiaušinių tekstūros savybėms, nustatytoms
instrumentiniu metodu
Grupės
Savybė
I
kontrolinė
(saulėgrąžų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
II
kontrolinė
(rapsų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
III
kontrolinė
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Na2SeO3 +
40 mg vit.
E/kg)
IV tiriamoji
(saulėgrąžų
aliejus+
Alkosel®R3
97 0,5 mg +
vitamino E
40 mg/kg)
V tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,5
mg
Alkosel®R3
97 +
vitamino E
40 mg/kg)
VI tiriamoji
(sėmenų
aliejus+ 0,5
mg
Alkosel®R3
97 +
vitamino E
40 mg/kg)
BALTYMO
Kietumas 11,4
2 ab 13,09
abc 16,85
b 15,34
Bc 12,08
abc 9,23
a
Rišlumas 0,51
0 abc 0,456
a 0,521
abc 0,589
C 0,566
bc 0,484
ab
Tamprumas 8,19 a 7,87 a 8,20 a 7,84 A 8,22 a 7,76 a
Stangrumas 47,8
1 ab 47,99
ab 72,26
b 70,83
B 56,21
ab 35,05
a
TRYNIO
Kietumas 11,99 a 8,55 a 7,96 a 8,81 A 10,53 a 9,64 a
Rišlumas 0,287 a 0,259 a 0,356 a 0,328 A 0,325 a 0,420 a
Tamprumas 4,63 a 3,82 a 5,07 a 4,58 A 4,73 a 5,04 a
Stangrumas 16,46 a 8,49 a 14,53 a 17,73 A 16,85 a 20,19 a
a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje
(p<0,05)
28 dienas sandėliuotų kiaušinių trynio savybės nepriklausė nuo pašarų sudėties (112 lentelė) ir todėl
nei aliejaus nei seleno tipas neturėjo įtakos trynio kietumui, rišlumui, stangrumui ir tamprumui.
Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas juslines savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia
savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės;
120
3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį
skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.
Šviežių kiaušinių baltymo bendras kvapo intensyvumas nepriklausė nuo naudotų lesalų sudėties (113
lentelė). Visų grupių kiaušinių baltymų kvapas vertintas kaip intensyvus (vidutiniškai ne mažiau kaip 7,9
balo iš maksimaliai 9 galimų). Nenustatyta, kad būtų pajaustas nebūdingas šviežių virtų kiaušinių baltymui
kvapas. Spalvos vienodumui lesalai taip pat neturėjo įtakos ir visų grupių kiaušinių baltymų spalva vertinta
kaip tolygi. Tuo tarpu kitų autorių duomenimis, padidinus pridedamų aliejų (saulėgrąžų, linų sėmenų ar
žuvų) kiekį nuo 1,5 proc. 3 proc. tiek kiaušinio baltyme tiek trynyje padaugėjo (p<0,05) atsiradusių dėmelių
(Ceylan, 2011).
Kiečiausias iš visos tirtos grupės vertintojams atrodė III tiriamosios grupės kiaušinių baltymas.
matyti, kad baltymo kietumui seleno tipas neturėjo įtakos kai naudotas saulėgrąžų ir sėmenų aliejus, tuo
tarpu naudojant rapsų aliejų organinio seleno atveju baltymai buvo suvokiami kaip minkštesni nei naudojant
neorganinį seleną. Skonio savybėms lesalai taip pat neturėjo įtakos, svarbiausia, kad nesijautė jokio pašalinio,
nebūdingo virtam baltymui prieskonio.
113 lentelė. Priedo lesaluose įtaka šviežių kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui
Grupės
Savybė
I
kontrolinė
(saulėgrąž
ų aliejus+
0,5 mg
Na2SeO3
+ 40 mg
vit. E/kg)
II
kontrolin
ė
(rapsų
aliejus+
0,5 mg
Na2SeO3
+ 40 mg
vit. E/kg)
III
kontroli
nė
(sėmen
ų
aliejus+
0,5 mg
Na2Se
O3 + 40
mg vit.
E/kg)
IV
tiriamoji
(saulėgrąž
ų aliejus+
Alkosel®
R397 0,5
mg +
vitamino
E 40
mg/kg)
V
tiriamoji
(rapsų
aliejus+0,
5 mg
Alkosel®
R397 +
vitamino
E 40
mg/kg)
VI
tiriamoji
(sėmenų
aliejus+
0,5 mg
Alkosel®R
397 +
vitamino
E 40
mg/kg)
BALTYMO
Bendras kvapo
intensyvumas
7,92 a 7,9
2
a 7,9
2
a 7,83 a 8,33 a 7,92 a
Nebūdingo kvapo
intensyvumas
1,17 a 1,0
0
a 1,0
0
a 1,08 a 1,25 a 1,17 a
Spalvos vienodumas
7,75 a 7,7
5
a 7,0
0
a 7,08 a 7,25 a 7,33 a
Kietumas
4,33 ab 4,8
3
bc 4,9
2
cd 4,33 a
b
4,25 a 5,42 d
Bendras skonio
intensyvumas
7,17 a 7,2
5
a 7,0
0
a 6,50 a 7,25 a 7,25 a
Pašalinio skonio
intensyvumas
1,08 a 1,0
0
a 1,0
8
a 1,00 a 1,17 a 1,08 a
Priimtinumas
7,92 a 7,8
3
a 7,5
8
a 7,33 a 7,83 a 7,75 a
TRYNIO
Trynio bendras kvapo
intensyvumas
7,08 a 7,2
5
a 7,0
8
a 7,33 a 7,17 a 7,00 a
top related