lietuvos respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų ... · pdf filedujŲ rinka ......
Post on 06-Feb-2018
260 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Lietuvos Respublikos elektros energijos ir
gamtinių dujų rinkų metinė ataskaita
Europos Komisijai
Parengė:
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Vilnius, 2017
2
Turinys
1. PRATARMĖ................................................................................................................................. 6
2. PAGRINDINIAI ĮVYKIAI ELEKTROS ENERGIJOS IR GAMTINIŲ DUJŲ RINKOSE ....... 9
2.1. Elektros energetikos sektorius ............................................................................................... 9
2.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas ........................................................................... 9
2.1.2. Tiekimo saugumas .............................................................................................................. 9
2.1.3. Konkurencija elektros energijos tiekimo rinkoje ir rinkos priežiūra .................................. 9
2.1.4. Elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas ................................ 13
2.1.5. Reguliuojamos veiklos kainodara, transportavimo kainų ir prijungimo įkainių nustatymas
.................................................................................................................................................... 13
2.1.6. Tarptautinis bendradarbiavimas ........................................................................................ 16
2.2. Dujų sektorius ...................................................................................................................... 17
2.2.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas ......................................................................... 17
2.2.2. Esminiai gamtinių dujų sektoriaus kainų reguliavimo pokyčiai ....................................... 18
2.2.3. Konkurencijos gamtinių dujų tiekimo rinkoje formavimas, pagrindiniai 2016 metų dujų
rinkos stebėsenos pokyčiai ......................................................................................................... 18
2.2.4. Gamtinių dujų rinkos priežiūra ......................................................................................... 19
3. ELEKTROS RINKA .................................................................................................................. 20
3.1. Tinklo reguliavimas ............................................................................................................. 20
3.1.1. Atskyrimas ........................................................................................................................ 20
3.1.2. Techninis funkcionavimas ................................................................................................ 20
3.1.3. Tinklų tarifai prijungimui ir prieigai ................................................................................. 24
3.1.4. Tarpsisteminės prekybos problemos ................................................................................. 25
3.1.5. Teisės aktų laikymasis ...................................................................................................... 27
3.2. Konkurencijos skatinimas .................................................................................................... 28
3.2.1. Didmeninė rinka ............................................................................................................... 28
3.2.1.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos priežiūra
37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai ............................................................................... 29
3.2.2. Mažmeninė rinka........................................................................................................ 30
3.2.2.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos priežiūra
37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai ............................................................................... 30
3.2.2.2. Tiekimo kainų rekomendacijos, rinkų tyrimai ir priemonių, skatinant efektyvią
konkurenciją, taikymas ............................................................................................................... 31
3.3. Tiekimo saugumas (tiek, kiek reguliuotojas yra kompetentinga institucija) ....................... 32
3.3.1. Tiekimo ir paklausos balanso priežiūra ............................................................................ 32
3.3.2. Investicijų į gamybos pajėgumus, susijusius su tiekimo saugumu, priežiūra ................... 32
3.3.3. Pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimo priemonės ............................................. 34
4. DUJŲ RINKA ............................................................................................................................ 34
4.1. Tinklo reguliavimas ............................................................................................................. 34
4.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas ......................................................................... 34
3
4.1.2. Techninis funkcionavimas ................................................................................................ 36
4.1.3. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir skystinimo kainų reguliavimas .......................... 40
4.1.4. Tarpvalstybiniai klausimai ................................................................................................ 49
4.1.5. Teisės aktų laikymasis ...................................................................................................... 52
4.2. Konkurencijos skatinimas .................................................................................................... 54
4.2.1. Didmeninė rinka ............................................................................................................... 54
4.2.1.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos efektyvumo
stebėsena didmeninėje rinkoje .................................................................................................... 54
4.2.2. Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka .......................................................................... 56
4.2.2.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos efektyvumo
stebėsena mažmeninėje rinkoje .................................................................................................. 56
4.2.3. Regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimas ........................................................................... 61 4.3. Tiekimo saugumas ............................................................................................................... 62
4.3.1. Dujų tiekimas ir vartojimas .............................................................................................. 62
4.3.2. Laukiamas gamtinių dujų suvartojimas ateityje ............................................................... 65
4.3.3. Priemonės pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimui ............................................ 65
5. VARTOTOJŲ APSAUGA IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS ELEKTROS IR DUJŲ
SEKTORIUOSE ................................................................................................................................ 65
5.1. Vartotojų apsauga ................................................................................................................ 65
5.2. Kreipimųsi nagrinėjimas ...................................................................................................... 66
4
Lentelių sąrašas
1 lentelė. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2012–2017 m.
(ct/kWh) ............................................................................................................................................. 13
2 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai, Eur be PVM ........... 15
3 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai buitiniams ir socialiai
pažeidžiamiems* vartotojams, Eur be PVM ...................................................................................... 15
4 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai kitiems vartotojams**,
Eur be PVM ....................................................................................................................................... 16
5 lentelė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ persiuntimo patikimumo kokybės rodiklių
vykdymas per 2016 m. ....................................................................................................................... 22
6 lentelė. AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2015–2017 m. palyginimas,
Eur/MWh/parą/metus ......................................................................................................................... 43
7 lentelė. Pajėgumų vieneto tarpvalstybiniuose ir vidiniame taške kainų santykio skaičiavimas ..... 43
8 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos,
mokama už vartojimo pajėgumus vidiniame išleidimo taške ............................................................ 45
9 lentelė. Skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010–2017 m., Eur/MWh ................................... 46
10 lentelė. Prijungimo įkainių kitimas 2009–2017 m. ....................................................................... 47
11 lentelė. Vidutinio prijungimo įkainio II grupės buitiniams vartotojams palyginimas .................. 48
12 lentelė. Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas tarpvalstybiniuose taškuose ........................... 50
13 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012–2016 m., GWh ..................... 54
14 lentelė. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams 2016 m. II pusm.–2017 m. (su PVM),
Eur ...................................................................................................................................................... 58
5
Iliustracijų sąrašas
1 pav. Elektros pardavimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal įmones, proc., 2015–2016 m. .... 10
2 pav. Elektros pirkimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal tiekėjus, proc., 2015–2016 m......... 11
3 pav. Mažmeninės rinkos pardavimo struktūra pagal tiekėjus, proc., 2015–2016 m. ...................... 11
4 pav. Vidutinė elektros energijos kaina 2017 m. (ct/kWh be PVM) ................................................ 14
5 pav. ENS ir šio rodiklio minimalus lygis, MWh............................................................................. 21
6 pav. AIT ir šio rodiklio minimalus lygis, min. ................................................................................ 21
7 pav. SAIDI ir šio rodiklio minimalus lygis, min. vartotojui ........................................................... 22
8 pav. SAIFI ir šio rodiklio minimalus lygis, kartai vartotojui .......................................................... 22
9 pav. AEI struktūra pagal įrengtąją galią 2014–2016 m., MW ........................................................ 24
10 pav. Gamtinių dujų įmonės, kurios yra valdomos valstybės, 2017 m. balandis ........................... 35
11 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ SAIDI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl
operatoriaus atsakomybės, min. vartotojui ........................................................................................ 37
12 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam
vartotojui, kartai vartotojui ................................................................................................................ 38
13 pav. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos topologinis žemėlapis pagal įleidimo–išleidimo
taškų kainodaros modelio pritaikymą ................................................................................................ 41
14 pav. AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugos pajamų pokyčio veiksniai, tūkst. Eur .................. 42
15 pav. AB „Klaipėdos nafta“ skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos pokyčių
veiksniai, Eur/MWh ........................................................................................................................... 44
16 pav. Gamtinių dujų prijungimo įkainio kitimas II pogrupio buitiniams vartotojams 2009–2017 m.,
Eur. ..................................................................................................................................................... 48
17 pav. Prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo sistemos prijungtų naujų vartotojų
skaičius 2008–2016 m., vnt................................................................................................................ 49
18 pav. Perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008–2016 m., GWh 50
19 pav. Investicijos į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą 2008–2016 m., mln. Eur ..................... 52
20 pav. Gamtinių dujų biržos dalyvių skaičius 2013–2016 m. .......................................................... 55
21 pav. Gamtinių dujų biržose parduotas gamtinių dujų kiekis 2013‒2016 m., MWh ..................... 56
22 pav. Vidutinė mėnesio gamtinių dujų kaina UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje 2014–2016
metais, Eur/MWh ............................................................................................................................... 56
23 pav. Rinkos struktūra pagal nupirktus gamtinių dujų kiekius 2012–2016 m., GWh ir proc. ....... 57
24 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra
2017 m. I pusmetį, Eur ....................................................................................................................... 58
25 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra
2017 m. II pusmetį, Eur ..................................................................................................................... 59
26 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo pastoviosios dalies buitiniams vartotojams struktūra
2017 m. I ir II pusmetį, Eur ................................................................................................................ 59
27 pav. Regioninės Baltijos valstybių gamtinių dujų rinkos vizija 2020 m. ..................................... 61
28 pav. Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai ............................................................ 63
29 pav. Importuotų gamtinių dujų kiekiai (GWh ) ir importo sąnaudos 2008–2016 m. mln. Eur .... 63
30 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį 2008–2016 m., GWh ..................... 64
31 pav. Suvartotų gamtinių dujų kiekiai 2008–2016 m., GWh ......................................................... 64
32 pav. 2008–2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi, pateiktų raštu, dinamika (vnt.) ........... 66
33 pav. 2008–2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal sektorius (proc.) 67
34 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu elektros energetikos sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį
(proc.) ................................................................................................................................................. 67
35 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu dujų sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.) ...................... 68
6
1. PRATARMĖ
2015 m.–2016 m. sandūroje pradėtos eksploatuoti naujos tarpsisteminės jungtys „NordBalt“
(Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija). Naujos tarpsisteminės jungtys prisidėjo prie
elektros energijos kainų mažėjimo, kuris fiksuotas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose. Jose
elektros energijos kainos dienos-prieš elektros energijos biržoje „Nord Pool“ 2016 m., palyginti su
2015 m., mažėjo atitinkamai 12,8 ir 13,8 proc.
Minėtų tarpsisteminių jungčių, kurioms 2015 m. teko apie 90 proc. investicijų į perdavimo
tinklą, pabaigimas lėmė sumažėjusias 2016 m. perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“
investicijas į perdavimo tinklą, kurios krito nuo 207,99 mln. Eur per 2015 m. iki 36,74 mln. Eur per
2016 m. Naujos jungtys tik iš dalies panaikino Baltijos šalių, kaip „energetikos salų“ statusą, todėl
Baltijos šalių sinchronizacija yra kitas svarbus žingsnis integruojantis į Europos elektros rinką.
Perdavimo tinklo strateginių projektų vertė dėl tarpsisteminių jungčių 2016–2025 m. turėtų sudaryti
341 mln. Eur, o visos perdavimo sistemos operatoriaus (toliau – PSO) investicijos siektų 635,39 mln.
Eur.
Skirstymo tinklų investicijos 2016 m. siekė 118,92 mln. eurų – tai 2,5 proc. daugiau nei
2015 m. Numatomos skirstomojo tinklo investicijos pagal Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai (toliau – VKEKK) pateiktą 2016–2020 m. investicijų programą 2017–2019 m. sudarys 434
mln. Eur. Palyginimui, ankstesniame 2016–2018 m. laikotarpio investicijų plane numatytos
skirstomojo tinklo investicijos sudarė 413 mln. Eur.
VKEKK, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. reglamentu (ES)
Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – Reglamentas (ES)
Nr. 1227/2011), vykdė skubių rinkos pranešimų (angl. Urgent Market Messages – UMM) paskelbimų
priežiūrą. VKEKK 2016 m. laikotarpiu nustatė 15 galimų UMM pažeidimų, iš kurių 13 buvo susiję
su viešai neatskleistos informacijos skelbimo tvarka ir 2 – su rinkos manipuliavimu. VKEKK,
įvertinusi visus nustatytus galimus UMM pažeidimus, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimų
nenustatė. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. VKEKK, kaip ir kitos „Nord Pool“ AS prekybos
zonoje esančios nacionalinės reguliavimo institucijos, perėmė iš „Nord Pool“ AS kiekvienos šalies
jurisdikcijai priskirtą UMM priežiūrą.
2016 m. buvo išduoti 2 nauji leidimai nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, 1
leidimas panaikintas, likvidavus nepriklausomą tiekėją dėl bankroto. Per 2016 m. VKEKK taip pat
pakeitė 2 leidimus, pasikeitus nepriklausomų tiekėjų pavadinimams, ir atnaujino 1 leidimą vykdyti
veiklą pagal pateiktą prašymą. Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų iš 36
licencijuotų nepriklausomų tiekėjų.
2016 m. fiziniai importo srautai (11,106 TWh) padidėjo, palyginti su 2015 m. (7,938 TWh),
tačiau taip pat augo ir fizinio eksporto suma: 2,831 TWh per 2016 m., palyginti su 0,730 TWh per
2015 m. Šiems pokyčiams įtaką turėjo ne tik naujai pradėjusios veikti tarpsisteminės jungtys, bet ir
gamybos vietinėse elektrinėse pokytis: 3,973 TWh per 2016 m., palyginti su 4,598 TWh per 2015 m.
Sumažėjusį vietinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekį didžia dalimi lėmė pastebimai
kritusi gamyba iš neatsinaujinančių energijos išteklių (1,953 TWh per
2016 m., palyginti su 2,988 TWh per 2015 m.), kai to paties laikotarpio gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių (toliau – AEI) augo, tačiau mažesne apimtimi (2,024 TWh per 2016 m., palyginti
su 1,611 TWh per 2015 m.). Gamybos iš neatsinaujinančių energijos išteklių mažėjimą 2016 m.
nulėmė dvi esminės priežastys. Visų pirma, dėl UAB „Vilniaus energija“ trečio bloko užšaldymo
99,6 proc. sumažėjo bendra UAB „Vilniaus energija“ gamyba priskirta prie neatsinaujinančių
energijos išteklių (dalis UAB „Vilniaus energija“ antro bloko gamybos priskiriama prie gamybos
pagal atsinaujinančius energijos išteklius). Taip pat 2016 m. buvo konservuoti UAB „Kauno
termofikacijos elektrinė“ pajėgumai, todėl 2016 m. ji pagamino 65 proc. mažiau elektros energijos
nei 2015 m.
7
Bendras buitinių vartotojų elektros suvartojimas per 2016 m. šalyje siekė 2,640 TWh ir buvo
4,8 proc. didesnis nei 2015 m. (2,518 TWh). Nebuitinių vartotojų kategorijoje bendras elektros
energijos suvartojimas per 2016 m. siekė 6,337 TWh (5,5 proc. arba 0,328 TWh daugiau nei per 2015
m.).
Lietuvoje maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) 2016 m. buvo 1979 MW,
tai yra 231 MW arba 13,2 proc. didesnis nei 2015 m. (1748 MW, 2014 m. – 1835 MW). 2016 m.
skirstomajame tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 140
MW arba 9,0 proc. didesnis nei 2015 m. (1555 MW, 2014 m. – 1639 MW).
Prognozuojama, kad iki 2025 m. naujų elektros energiją generuojančių šaltinių įrengtoji galia
padidės iki 4196 MW. Apie 27,5 proc. šios dalies sudarytų elektrinės, naudojančios AEI.
Per 2016 m. VKEKK pakoregavo Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio
tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką, kurioje numatytas
investicijų grąžos koregavimas dėl persiuntimo patikimumo rodiklių, reglamentuojamos būtinos ir
pagrįstos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų
elektros tinklų plėtrą, bei nustatytas skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo buitiniams
vartotojams koeficientas. Skirstomųjų tinklų operatoriui diferencijuojant persiuntimo paslaugos
kainas, šio koeficiento vartotojams reikšmė nuosekliai didinama iki 2020 m., tačiau negali viršyti 1,3.
2017 m. taikytas koeficiento dydis skaičiuojant elektros energijos visuomenines kainas siekė 1,2.
Vadovaudamiesi 2015 m. liepos 24 d. Europos Komisijos reglamento (EB)
Nr. 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės
(angl. Guideline on capacity allocation and congestion management – CACM), 9 straipsniu, PSO ir
paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai (toliau – PEERO) toliau rengė metodikas, kurios
teikiamos tvirtinti Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių reguliavimo institucijoms.
Vadovaudamosi 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/1719, kuriuo
nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (angl. Guideline on forward capacity
allocation – FCA), nacionalinės reguliavimo institucijos atliko vertinimus, kuriais remiantis 2017 m.
priėmė koordinuotus sprendimus dėl papildomų finansinių priemonių taikymo regione tikslingumo,
draudžiantis nuo kainų svyravimo rinkoje.
2016 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 24591 GWh, t. y. apie 10,9 proc. mažiau nei
2015 m. (27593 GWh ), mažiau dujų transportuojama ir gamtinių dujų perdavimo sistema –
2016 m. transportuota 46847 GWh gamtinių dujų (2,32 proc. proc. mažiau nei 2015 m.), o iš to kiekio
23336 GWh (49,81 proc.) teko Lietuvos vartotojams, o 23511 GWh (50,19 proc.) transportuota į
Rusiją. 2016 m. buvo paskirstyta 7476 GWh gamtinių dujų, patiekta – 14344 GWh.
2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota ir (ar) suvartota 20095 GWh
gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota 26864 GWh gamtinių dujų.
2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota 7065 GWh gamtinių dujų,
t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų.
2016 m. suvartota 22,8 TWh, t. y. 9,5 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 m., ir tai buvo
mažiausias suvartotas gamtinių dujų kiekis nuo 2008 m.
Bendra AB „Amber Grid“ 2016–2025 m. tinklo plėtros plano vertė (kartu su iki 2016 m.
pradėtų vykdyti tęstinių projektų investicijomis) – 197,6 mln. Eur. Į gamtinių dujų perdavimo ir
skirstymo veiklas įmonės 2016 m. iš viso investavo
31,9 mln. Eur, t. y. 51 proc. mažiau nei 2015 m. (65,1 mln. Eur). Gamtinių dujų perdavimo ir
skirstymo sektoriuose investicijos sudarė atitinkamai 12,7 mln. Eur ir 19,2 mln. Eur.
2016 m. VKEKK du kartus keitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje
nustatymo metodiką. Šie pakeitimai leido suvienodinti reguliavimą gamtinių dujų ir elektros
sektoriuose, padidinti kokybės lygių vertinimo objektyvumą ir užtikrinti aiškumą reguliuojamiems
ūkio subjektams gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams skaičiavimo klausimais.
Gamtinių dujų sektoriuje 2016 m. pabaigoje VKEKK išduotas licencijas turėjo: AB „Amber
Grid“ – gamtinių dujų PSO, AB „Energijos skirstymo operatorius“,
AB „Achema“, UAB „Intergas“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“ – gamtinių
8
dujų skirstymo sistemos operatoriai (toliau – SSO), AB „Klaipėdos nafta“ – skystinimo (išdujinimo)
veiklą vykdanti įmonė, UAB „GET Baltic“ – gamtinių dujų rinkos operatorius. 33 įmonės turėjo
gamtinių dujų tiekimo licencijas, iš jų 12 vykdė veiklą. VKEKK per 2016 m. išdavė 1 gamtinių dujų
tiekimo licenciją, panaikino 1 gamtinių dujų skirstymo licenciją ir 2 gamtinių dujų tiekimo licencijas,
taip pat sustabdė 3 gamtinių dujų tiekimo licencijas bei patikslino 1 skirstymo bei 2 tiekimo licencijas.
Vykdydama veiklų atskyrimo priežiūrą ir kontrolę, VKEKK 2016 m. gruodžio 22 d.
konstatavo, kad gamtinių dujų PSO AB „Amber Grid“ veiklų atskyrimas įvykdytas tinkamai –
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atliko veiksmus dėl AB „Klaipėdos nafta“ turimų UAB
„Litgas“ akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos
ministerijos, kaip buvo nurodžiusi Europos Komisija.
VKEKK aktyviai dalyvauja Baltijos regiono darbo grupėje (angl. regional gas market
coordination group – RGMCG), skirtoje regioninei gamtinių dujų rinkai sukurti, ir koordinuoja
regione įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti
kūrimą. Artimiausiu metu planuojama atlikti skirtingų įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros
skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti optimalų sprendimą regioninei Baltijos–
Suomijos gamtinių dujų rinkai, kuris būtų taikomas nuo 2020 m., t. y. nuo 2020 m. būtų taikomi
vienodi gamtinių dujų perdavimo tarifai įleidimo taškuose visame Baltijos–Suomijos regione, kurie
apskaičiuojami taikant optimaliausią, iš kelių alternatyvų („pašto ženklo“, pajėgumo ir atstumo
įverčio ar matricinę) pasirinktą metodologiją.
Kaip trumpojo laikotarpio priemonė nuo 2018 m. planuojamas įleidimo ir išleidimo taškų
kainodaros modelis, taikomas Baltijos šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva.
Pagrindiniai principai – įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo taškui
taikomas tas pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas regione, už
kurio sukūrimą būtų atsakingi PSO. Dėl šių įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros principų
2017 m. vasarą vykdomos viešosios konsultacijos.
2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų
paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kad efektyviau paskirstytų
trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų
paskirstymas susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje UAB „GET Baltic“. Tuo pat metu UAB
„GET Baltic“ gamtinių dujų biržos prekybos aikštelės pradėjo veikti ir Latvijoje bei Estijoje, ir birža
tapo regionine.
Komisijos pirmininkė Inga Žilienė
9
2. PAGRINDINIAI ĮVYKIAI ELEKTROS ENERGIJOS IR GAMTINIŲ DUJŲ
RINKOSE
2.1. Elektros energetikos sektorius
2.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas
2016 m. pasikeitimų dėl Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostatų, susijusių su
elektros energijos įmonių AB „Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiklų ir kontrolės
atskyrimu, įgyvendinimo nebuvo.
2.1.2. Tiekimo saugumas
2015 m.–2016 m. sandūroje pradėjus veikti elektros jungtims su Švedija ir Lenkija, Lietuvos
elektros energetikos sistemos (toliau – LEES) tiekimo saugumas padidėjo, tai sudarė palankesnes
sąlygas konkurencijai Baltijos regiono rinkoje, kurias patvirtina ir 3.2.1 skyriuje nurodytas elektros
energijos kainų mažėjimas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose.
2016 m. LEES importavo 88,35 proc. bendro elektros energijos suvartojimo šalyje, ir, panašu,
kad ši tendencija išliks, kol šalyje nebus konkurencingos vietinės elektros energijos gamybos.
Pažymėtina, kad, atsiradus naujoms tarpsisteminėms jungtims ir sumažėjus vietinei gamybai,
importuotos elektros energijos dalis 2016 m. reikšmingai išaugo (2015 m. LEES importavo 68,69
proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo, 2014 m. – 72,60 proc.).
Per 2016 m. bendra instaliuota galia elektrinėse mažėjo iki 3591 MW, t. y. 575 MW, lyginant
su 2015 m., Bendras investicijų lygis į elektros tinklus mažėjo, ir tam didžiausią įtaką turėjo 5,7 karto
mažesnės investicijos į perdavimo tinklus, kritusios nuo 207,99 mln. Eur per 2015 m. iki 36,74 mln.
Eur per 2016 m. Pažymėtina, kad ankstesnio ataskaitinio laikotarpio investicijų lygį į perdavimo
tinklus lėmė išlaidos naujoms jungtims „LitPol Link“ ir „NordBalt“, kurioms skirta apie 90 proc.
2015 m. perdavimo tinklo investicijų. Skirstymo tinklų investicijos 2016 m. siekė 118,92 mln. eurų
– tai 2,5 proc. daugiau nei 2015 m. Palyginti su 2015 m., per 2016 m. labiausiai padidėjo investicijos
į 0,4–10 kV elektros tinklo rekonstravimą (29,1 proc. prieaugis).
Per 2016 m. prijungta 29,36 tūkst. naujų vartotojų – 3 proc. daugiau nei 2015 m., per kuriuos
prijungta 28,50 tūkst. naujų vartotojų. Naujų vartotojų prijungtų objektų leistinoji naudoti galia per
2016 m. sudarė 349,28 tūkst. kW ir buvo 9,7 proc. mažesnė nei 2015 m., kai ji siekė 386,86 tūkst.
kW.
Maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) Lietuvoje 2016 m. buvo 1979 MW,
t. y. 13,2 proc. daugiau nei 2015 metais (1748 MW, 2014 m. – 1835 MW). 2016 m. skirstomajame
tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 9,0 proc. didesnis
nei 2015 metais (1555 MW, 2014 m. – 1639 MW).
Įgyvendindama EEĮ 19 straipsnio nuostatas, VKEKK parengė LEES patikimumo įvertinimo
ataskaitą už 2015 metus, kurioje konstatuota, kad šiuo metu LEES patikimumas yra užtikrinamas.
Šios ataskaitos skelbiamos viešai VKEKK interneto svetainėje adresu:
http://www.regula.lt/SiteAssets/LEES%20ataskaita%20u%C5%BE%202015_3.pdf.
2.1.3. Konkurencija elektros energijos tiekimo rinkoje ir rinkos priežiūra
Nuo 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje PEERO funkcijas ketveriems metams vykdo „Nord
Pool Spot“ AS (nuo 2016 m. sausio 20 d. – „Nord Pool“ AS). PEERO turi užtikrinti skaidrią platformą
prekybai elektros energija, siekiant vieningos ir integruotos elektros energijos rinkos Europoje.
VKEKK vykdo prekybos didmeniniais energetikos produktais stebėseną nacionaliniu
lygmeniu, taip pat VKEKK priskirta atlikti elektros energijos rinkos priežiūrą. Atsižvelgdama į
padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros energijos biržos „Nord Pool“ Baltijos
10
šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., VKEKK darbo grupė atliko tyrimą aukštų elektros energijos
kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti. Atlikto elektros energijos kainų
tyrimo rezultatai plačiau pristatomi 3.2.1.1 skyriuje bei žemiau šiame skyriuje.
Vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis, 2016 m.
buvo išduoti 2 nauji leidimai nepriklausomiems tiekėjams, 1 leidimas panaikintas, likvidavus
nepriklausmą tiekėją dėl bankroto. Per 2016 m. VKEKK taip pat pakeitė 2 leidimus, pasikeitus
nepriklausomų tiekėjų pavadinimams, ir atnaujino 1 leidimą vykdyti veiklą pagal pateiktą prašymą.
Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų iš 36 licencijuotų nepriklausomų tiekėjų.
2015 m. didmeninėje elektros energijos rinkoje buvo 2 pagrindiniai tiekėjai: AB „INTER RAO
Lietuva“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“. Nuo 2016 m. prie jų prisijungė ir UAB „Energijos
tiekimas“, pradėjusi atstovauti AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos biržoje „Nord
Pool“ AS pagal bendrovių tarpusavio susitarimą. 2016 m. daugiau nei 90 proc. visų elektros energijos
pardavimų elektros biržoje sudarė AB „INTER RAO Lietuva“ parduotas elektros energijos kiekis.
Vertinant bendrą AB „INTER RAO Lietuva“, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB „Energijos
tiekimas“ rezultatą, jis viršijo 97 proc. visų elektros energijos pardavimų elektros biržoje 2016 m.
1 pav. Elektros pardavimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal įmones, proc., 2015–2016 m.
Šaltinis – VKEKK.
2016 m., kaip ir 2015 m., apie du trečdalius visų elektros energijos pirkimų elektros biržoje
sudarė dviejų įmonių pirkimai. Tačiau, jei 2015 m. didžiausią elektros energijos kiekį įsigydavo AB
„INTER RAO Lietuva“ ir AB „Lietuvos energijos gamyba“, tai nuo 2016 m. pastarąją įmonę pakeitė
UAB „Energijos tiekimas“, kuris pagal biržoje įsigytą elektros energijos kiekį pralenkė AB „INTER
RAO Lietuva“.
89,6%87,4%
90,6%89,2%
93,8%92,2%
96,4% 96,4%
5,9%
6,0%
5,6%7,0%
1,7% 5,7%
2,1% 2,1%4,3%0,5% 0,1%
1,0%
4,5%6,6%
3,8%3,8%
0,2%1,6% 1,4%
0,4%
0
200.000
400.000
600.000
800.000
1.000.000
1.200.000
80,0%
82,0%
84,0%
86,0%
88,0%
90,0%
92,0%
94,0%
96,0%
98,0%
100,0%
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2015 m. 2016 m.
AB „INTER RAO Lietuva“ (proc.) Lietuvos energijos gamyba, AB (proc.)
Energijos tiekimas UAB (proc.) Kiti tiekėjai (proc.)
Iš viso (GWh)
11
2 pav. Elektros pirkimų rinkos struktūra elektros biržoje pagal tiekėjus, proc., 2015–2016 m.
Šaltinis – VKEKK.
Mažmeninės tiekimo rinkos struktūroje AB „Energijos skirstymo operatorius“ rinkos dalis
2016 m., palyginti su praėjusiais metais, toliau sudarė apie trečdalį visų elektros energijos pardavimų
rinkoje. Kiti rinkos dalyviai išlaikė panašias rinkos pozicijas kaip ir 2015 metais.
3 pav. Mažmeninės rinkos pardavimo struktūra pagal tiekėjus, proc., 2015–2016 m.
Šaltinis – VKEKK.
28,1% 28,2%34,6%
28,2% 24,3% 24,2% 29,0% 29,8%
39,7%31,7%
25,4% 38,3%
0,6% 1,7%0,7% 1,1%
33,3% 31,1%31,2%
38,3%
14,8%18,8% 18,0%
15,4%
17,3% 17,5%17,0%
17,5%
9,2%11,4% 11,1%
9,4%
9,0% 9,4%9,4%
1,5%
3,9% 5,3% 6,2% 5,3%6,4% 6,9%
6,0% 6,6%
4,2% 4,6% 4,8% 3,4%9,0% 9,2% 6,7% 5,2%
0
500.000
1.000.000
1.500.000
2.000.000
2.500.000
0,0%
10,0%
20,0%
30,0%
40,0%
50,0%
60,0%
70,0%
80,0%
90,0%
100,0%
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2015 m. 2016 m.
AB „INTER RAO Lietuva“ (proc.) Lietuvos energijos gamyba, AB (proc.)Energijos tiekimas UAB (proc.) „Elektrum Lietuva“, UAB (proc.)UAB „Enerty“ (proc.) Enefit UAB (proc.)Kiti tiekėjai (proc.) Iš viso (GWh)
30,5 29,5 28,7 29,6 30,0 29,9 28,8 28,8
6,6 7,0 5,2 5,5 5,0 4,0 3,9 4,6
16,4 14,814,1 16,0 18,0 16,1 16,9 19,6
17,5 18,218,7
17,9 16,316,3 16,0
14,2
11,9 12,0 13,4 11,2 11,0 13,7 15,2 13,2
10,0 10,5 10,9 10,2 8,3 8,6 8,8 8,4
4,2 5,0 6,1 5,8 5,9 6,3 5,6 5,5
3,0 3,0 3,0 3,7 5,4 5,2 4,8 5,8
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
70,0
80,0
90,0
100,0
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2015 m. 2016 m.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ reguliuojamiems vart. AB „Energijos skirstymo operatorius“ laisviesiems vart.
Energijos tiekimas UAB „Elektrum Lietuva“, UAB
AB „INTER RAO Lietuva“ UAB „Enerty“
Enefit UAB Kiti tiekėjai
12
Siekdama didinti rinkos dalyvių informuotumą bei užtikrinti, kad rinkos dalyviai disponuotų
patikima informacija, VKEKK reguliariai rengia ketvirtines ir metines elektros energijos rinkos
stebėsenos ataskaitas ir skelbia VKEKK interneto svetainėje
http://www.regula.lt/elektra/Puslapiai/elektros-rinkos-apzvalga/rinkos-stebesena.aspx.
Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 ir nuo 2015 m. sausio 7 d. įsigaliojęs Europos Komisijos
įgyvendinimo reglamentas Nr. 1348/2014 dėl duomenų teikimo, kuriuo įgyvendinamos Reglamento
(ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 8 straipsnio 2 ir 6 dalys,
nustatė atitinkamus reikalavimus rinkos dalyviams, Energetikos reguliavimo institucijų
bendradarbiavimo agentūrai (angl. Agency for the Cooperation of Energy Regulators – ACER) ir
nacionaliniams reguliuotojams, t. y. rinkos dalyviai nuo 2015 m. spalio 7 d. ACER teikia informaciją
apie didmeninius sandorius, sudarytus organizuotose rinkose, bei pagrindinius duomenis iš Europos
perdavimo sistemos operatorių tinklų (angl. European Network of Transmission System Operators –
ENTSOs) centrinių skaidrumo platformų. Nuo 2016 m. balandžio 7 d. rinkos dalyviai ACER turi
pranešti apie visus kitus didmeninius sandorius (užbiržiniai sandoriai, nestandartinės tiekimo sutartys
ir transportavimo sutartys) ir pagrindinius duomenis iš perdavimo, skystinimo ir laikymo sistemos
operatorių. Būtent ACER yra pavesta rinkti ir analizuoti minėtą informaciją iš rinkos dalyvių ir,
atlikus pirminę analizę, apie įtartinus atvejus notifikuoti nacionaliniams reguliuotojams tolesniam
tyrimui.
VKEKK, įgyvendindama Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 ir anksčiau minėtą Europos
Komisijos įgyvendinimo reglamentą, užtikrina Lietuvos didmeninės energijos rinkos dalyviams
prieigą prie Centralizuotos Europos rinkos dalyvių registro platformos (angl. Centralised European
Registry of Energy Market Participants – CEREMP). 2016 metais VKEKK CEREMP platformoje
užregistravo ir individualius kodus suteikė 75 Lietuvos didmeninės energijos rinkos dalyviams.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatas 2016 m. VKEKK kartu su elektros biržos
operatoriumi „Nord Pool“ AS vykdė UMM paskelbimų priežiūrą. VKEKK 2016 m. nustatė 15 galimų
UMM pažeidimų, iš kurių 13 buvo susiję su Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimu, t. y. pareiga
laiku skelbti viešai neatskleistą informaciją, ir 2 – su rinkos manipuliavimu. VKEKK, įvertinusi visus
nustatytus galimus UMM, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 pažeidimų nenustatė. Pažymėtina, kad
nuo 2016 m. sausio 1 d. VKEKK, kaip ir kitos „Nord Pool“ AS prekybos zonoje esančios nacionalinės
reguliavimo institucijos, perėmė iš „Nord Pool“ AS kiekvienos šalies jurisdikcijai priskirtą UMM
priežiūrą.
VKEKK atsižvelgdama į padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros energijos
biržos „Nord Pool“ Baltijos šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., atliko tyrimą aukštų elektros
energijos kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti.
Įvertinus veiksnių, sąlygojusių aukštų kainų formavimąsi elektros energijos biržos „Nord Pool“
Baltijos šalių kainų zonoje, visumą, nenustatyta, jog rinkos dalyvis ar dalyviai pažeidė Reglamento
(ES) Nr. 1227/2011 ar kitų teisės aktų nuostatas, tačiau VKEKK suformulavo pasiūlymus ir kreipėsi
į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl rezervo, sisteminių paslaugų, taip pat viešuosius
interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP) teikiantiems ūkio subjektams taikomų įpareigojimų
teisinio reglamentavimo tobulinimo, t. y. pasiūlyta parengti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų
numatomos teisinės ribinės aktyvuoto pikinės galios rezervo taikymo sąlygos, taip pat teisės aktų
pakeitimus, aiškiai apibrėžiant rezervų užtikrinimo paslaugos turinį bei subjekto, teikiančio šią
paslaugą, teises ir pareigas.
Paminėtina, kad ne rečiau kaip 2 kartus per metus vyksta Nacionalinio bendros Baltijos
elektros rinkos plėtros komiteto susitikimai, kuriuose dalyvauja valstybinių institucijų, rinkos dalyvių
ir susijusių asociacijų atstovai. Susitikimuose apsikeičiama aktualia informacija ir sprendžiami
probleminiai klausimai, aiškinantis priežastis, bei numatoma, kokių žingsnių reikia imtis, siekiant
efektyvaus elektros rinkos veikimo ir plėtros.
13
2.1.4. Elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas
2016 m. VKEKK parengė, patobulino ir patvirtino tokius pagrindinius elektros sektoriaus
teisės aktus:
1. Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo
tvarkos aprašas (patvirtinta 2016 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. O3-61);
2. Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai (pakeista 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-82);
3. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei
visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika (pakeista 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr.
O3-81; 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-122; 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. O3-416);
4. Elektros energijos rinkos kainos nustatymo metodika (pakeista 2016 m. gegužės 13 d.
nutarimu Nr. O3-126); 5. Reikalavimų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas (pakeista 2016 m. gruodžio
8 d. nutarimu Nr. O3-421);
6. Elektros energetikos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų bei
visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašas (pakeista 2016 m. gruodžio
8 d. nutarimu Nr. O3-420).
7. Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklės (patvirtintos 2016
m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-450).
Detalesnį priimtų ar pakeistų kitų teisės aktų aprašymą galima rasti VKEKK interneto
svetainėje naujienų rubrikoje arba posėdžių kalendoriuje, taip pat VKEKK metinėje ataskaitoje už
2016 m., kuri taip pat viešai skelbiama interneto svetainėje www.regula.lt.
2.1.5. Reguliuojamos veiklos kainodara, transportavimo kainų ir prijungimo įkainių
nustatymas
Pagal patvirtintą Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų
bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką, įgyvendinant Ilgo laikotarpio vidutinių
padidėjimo sąnaudų (angl. Long-Run Average Incremental Cost – LRAIC) modelį, buvo
apskaičiuotos perdavimo ir skirstymo paslaugos kainų viršutinės ribos 2017 m. (žr. lentelę).
1 lentelė. Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2012–2017 m.
(ct/kWh)
Reguliuojamos
paslaugos
pavadinimas
Reguliuojam
os paslaugos
tiekėjas
Reguliuojamos paslaugos kainos viršutinė riba
(ct/kWh) Reguliuoja
mos
paslaugos
kainos
viršutinė
riba 2017 m.
(ct/kWh)
Pokytis
palyginti
su 2016
m., proc. 2012 m. 2013 m. 2014 m 2015 m. 2016 m.
Elektros
energijos
perdavimas
AB
„Litgrid“ 0,672 0,699 0,639 0,538 0,691 0,672 -2,75
Elektros
energijos
skirstymas
vidutinės įtampos
tinkluose
AB
„Energijos
skirstymo
operatorius“
1,413 1,375 1,297 1,178 1,000 0,830 -16,96
Elektros
energijos
skirstymas žemos
įtampos tinkluose
AB
„Energijos
skirstymo
operatorius“
1,856 1,801 1,785 1,550 1,766 1,655 -6,31
Šaltinis – VKEKK.
14
Visuomeninis tiekėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“ parduoda elektros energiją tiek
reguliuojamiems vartotojams pagal visuomeninius tarifus, tiek kaip garantinis tiekėjas pagal Elektros
energetikos įstatyme nustatytą garantinio tiekimo kainos skaičiavimo principą. Todėl VKEKK,
skaičiuodama visuomeninę elektros energijos tiekimo kainos viršutinę ribą, vertino bendrą parduotos
energijos kiekį tiek vartotojams, atsiskaitantiems visuomeniniais tarifais, tiek vartotojams,
atsiskaitantiems garantinio tiekimo tarifais. Atsižvelgdama į tai, VKEKK nustatė visuomeninio
elektros energijos tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 metams 0,143 ct/kWh, kuri palyginti
su visuomeninio tiekėjo pateikta yra 14,4 proc. mažesnė. Palyginus su 2016 m. nustatyta kainos
viršutine riba (0,165 ct/kWh), 2017 m. nustatyta visuomeninio elektros energijos tiekimo paslaugos
kainos viršutinė riba yra 13,3 proc. mažesnė. Tai lėmė nustatytą investicijų grąžą viršijančių pajamų,
susidariusių per 2014–2015 m. laikotarpį, mažinimas.
2017 m. visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, perkantiems elektros
energiją iš vidutinės įtampos tinklų, lygi 7,102 ct/kWh (be PVM) arba 0,397 ct/kWh (5,3 proc.)
mažesnė nei 2016 m. II pusmetį. Buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš žemos
įtampos tinklų, visuomeninė elektros energijos kaina yra lygi 9,088 ct/kWh (be PVM), arba 0,442
ct/kWh (4,6 proc.) mažesnė nei 2016 m. II pusmetį.
4 pav. Vidutinė elektros energijos kaina 2017 m. (ct/kWh be PVM)
Šaltinis – VKEKK.
Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. daliai vartotojų pradėtos taikyti išmaniųjų elektros
skaitiklių diegimo pilotinio projekto (diegiama 3000 tokių skaitiklių) elektros energijos kainos (tarifų
planas „Išmanusis“ su keturių laiko zonų tarifais). Tarifų planas „Išmanusis“ skatina vartotojus stebėti
elektros energijos suvartojimą ir pikiniu metu vartoti mažiau elektros energijos, atitinkamai mažinant
elektros energetikos sistemos sąnaudas, užtikrinant tolygesnį elektros energijos vartojimą visos paros
laikotarpiu. Minėtas pilotinis projektas vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje pagal atskirus regionus,
miestuose ir užmiesčiuose bei daugiabučiuose ir nuosavuose namuose. Pagal pilotinio projekto
rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnio išmaniųjų elektros skaitiklių diegimo. Iki 2017 m. III
3,860 3,678
0,6910,672
0,286 0,393
1,497 1,386
0,1650,143
1,0000,830
2,031
1,986
0,000
1,000
2,000
3,000
4,000
5,000
6,000
7,000
8,000
9,000
10,000
2016 m. II pusm. 2017 m.
Skirstymas ŽĮ
Skirstymas VĮ
Visuomeninis tiekimas
VIAP
Sisteminės paslaugos
Perdavimas
Įsigijimas
9,530
8,762
ct/kWh
15
ketvirčio pabaigos planuojama parengti išmaniųjų elektros skaitiklių kaštų – naudos analizę, kurios
išvados turės įtakos sprendimui dėl tolimesnės išmaniųjų elektros skaitiklių plėtros.
Rengiantis regioninės rinkos plėtrai, kurią sąlygojo 2015 m.–2016 m. sandūroje pradėjusios
veikti naujos tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija, aktualus tapo tarpsisteminių elektros
energijos mainų klausimas. VKEKK 2016 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3-349 patvirtino
naudojimosi jungiamosiomis linijomis (toliau – NJL) kainą, taikomą nuo 2017 m. sausio 1 d., kuri
siekia 5,23 Eur/MWh ir yra 0,8 proc. mažesnė nei taikyta nuo 2016 m. kovo 1 d. Nesant istorinių
duomenų, 2016–2017 m. NJL kaina skaičiuota naudojant planuojamas naudojimosi perdavimo
sistema apimtis bei pastoviųjų sąnaudų dalį, tenkančią šiai paslaugai. Vėlesniais metais NJL kainos
nustatymui bus naudojamos faktinės praėjusio laikotarpio elektros energijos apimtys ir sąnaudos.
Aktuali informacija apie NJL tarifą skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt (anglų
kl.), skiltyje „Regarding price of the service of access to interconnection lines“.
VKEKK ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų balandžio 30 d. apskaičiuoja, tvirtina
ir savo interneto svetainėje skelbia vartotojų įrenginių prijungimo įkainius. VKEKK naujus
prijungimo įkainius nustato, jei, palyginus su galiojančiais, nauji prijungimo įkainiai keičiasi 3 proc.
ir daugiau. VKEKK pagal elektros tinklų operatorių praėjusiais metais faktiškai patirtas sąnaudas
naujiems vartotojams prijungti perskaičiavo ir 2017 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3-131
patvirtino naujus vartotojų prijungimo prie elektros tinklų įkainius (pakeistus 2017 m. gegužės 31 d.
nutarimu Nr. O3E-164), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 1 d.
VKEKK apskaičiuoti ir patvirtinti elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų
įkainiai (100 proc.), kurie taikomi nuo 2017 m. birželio 1 d., pateikiami 2–4 lentelėse šioms vartotojų
grupėms:
I grupė – vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar
didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia nesiekia 50 kW ir kurių įrenginiams prijungti nėra
būtina įrengti, keisti ar rekonstruoti operatoriaus elektros energetikos objektų, nereikia rengti
vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų projekto, arba tokį projektą rengti reikia,
tačiau jį rengia ir derina vartotojai;
II grupė – vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar
didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia nesiekia 100 kW (išskyrus I grupės vartotojus);
III grupė – vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar
didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra nuo 100 iki 500 kW (imtinai).
2 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai, Eur be PVM
Vartotojų
grupė
Įkainis už 1 kW elektros įrenginių leistinosios
naudoti galios įrengimą ar padidinimą
Įkainis už 1 m nutiesto
elektros tinklo
I grupė 19,23 -
II grupė 102,79 21,28
III grupė 48,86 20,88
Šaltinis – VKEKK.
3 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai buitiniams ir socialiai
pažeidžiamiems* vartotojams, Eur be PVM
Vartotojų
grupė
Įkainis už 1 kW elektros įrenginių
leistinosios naudoti galios įrengimą ar
padidinimą
Įkainis už 1 m
nutiesto elektros
tinklo
I grupė 3,85 -
II grupė 20,56 4,26
16
III grupė 9,77 4,18 * nurodytiems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše
Šaltinis – VKEKK.
4 lentelė. Elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainiai kitiems vartotojams**,
Eur be PVM
Vartotojų
grupė
Įkainis už 1 kW elektros įrenginių
leistinosios naudoti galios įrengimą ar
padidinimą
Įkainis už 1 m
nutiesto elektros
tinklo
I grupė 7,69 -
II grupė 41,12 8,51
III grupė 19,54 8,35 ** išskyrus buitinius ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytus kaip socialiai
pažeidžiamus.
Šaltinis – VKEKK.
Pagal EEĮ nuostatas prijungiant prie tinklo buitinių ir socialiai pažeidžiamų vartotojų elektros
įrenginius, kaip ir ankstesniais metais, bus mokama 20 proc., visais kitais atvejais – 40 proc. aukščiau
(2 lentelėje) nurodytų įkainių.
2.1.6. Tarptautinis bendradarbiavimas
Elektros sektoriuje 2015 m. liepą paskelbtas CACM. 2016 m. elektros sektoriuje oficialiai
paskelbti arba Europos Komisijos posėdžiuose patvirtinti šeši tinklų kodeksai, o 2017 m. Europos
Komisijos posėdžiuose teigiamai balsuota ir dėl paskutiniojo aštuntojo, t. y. balansavimo tinklo
kodekso. Įgyvendinant CACM Europos mastu turi būti įdiegtas bendras kitos paros ir einamosios
paros prekybos rinkų susiejimo mechanizmas bei keliais etapais suvienodintos esamos pralaidumų
skaičiavimo, paskirstymo ir perkrovos valdymo metodikos. Sprendimo priėmimas dėl pralaidumų
skaičiavimo regionų patvirtinimo perduotas ACER ir buvo priimtas 2016 m. lapkričio 17 dieną.
Energetikos reguliuotojų forume (toliau – ERF) 2016 m. priimta bei 2017 m. numatyta toliau svarstyti
bei priimti reikalingus dokumentus dėl CACM įgyvendinimo, kurių projektus parengia PSO ir
PEERO. AB „Litgrid“ 2017 m. sausio mėn. pateikė, o VKEKK patvirtino Gamybos ir apkrovų
duomenų teikimo metodiką (angl. generation and load data provision methodology – GLDPM).
Įgyvendinant CACM, 2017 m. ERF svarstyta:
- rinkų susiejimo operatorių funkcijų vykdymo planas (angl. plan on joint performance of
MCO functions);
- bendro tinklo modelio metodika (angl. the common grid model methodology – CGM);
- perkrovos pajamų skirstymo metodika (angl. the congestion income distribution
methodology – CIDM);
- tarpzoninės einamosios paros prekybos laikotarpių metodika (angl. intraday cross zonal gate
times – IDCZGTs);
- kitos paros pralaidumo garantavimo termino metodika (angl. day ahead firmness deadline –
DAFD).
CGM patvirtinta VKEKK 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3E-156, DAFD – 2017 m.
birželio 15 d. nutarimu Nr. O3E-254, MCO planas – 2017 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-282.
CIDM 2017 m. birželio mėn. reguliuotojų sprendimu perduota ACER svarstyti ir tvirtinti.
Vadovaudamiesi CGM, PSO (Lietuvoje – AB „Litgrid“) modeliuoja tinklų turimos infrastruktūros
pralaidumus – šie duomenys naudojami išlaikyti tinklo patikimumą ir patirti kuo mažiau išlaidų,
įskaitant poveikį vartotojams. Iki šiol kiekvienas PSO naudodavo savo tinklo modelį, tačiau regione
elektros energijos tinklams tampant vis labiau susijusiais, atsirado būtinybė sukurti bendrą tinklo
17
modelį. Tai palengvins PSO bendradarbiavimą ir leis saugiau bei ekonomiškai efektyviau vystyti
Europos elektros energijos tinklą. Pagal DAFD vienodo kitos paros pralaidumo garantavimo terminas
yra 60 minučių iki kitos paros prekybos pabaigos. MCO planas numato, kaip PEERO turėtų bendrai
įdiegti ir vykdyti rinkų susiejimo operatoriaus funkcijas, įskaitant būtinųjų susitarimų su trečiosiomis
šalimis projektus. MCO numatytas funkcijas turės įgyvendinti šiuo metu vienas Lietuvoje veikiantis
PEERO „Nord Pool“ AS.
ERF toliau bus svarstomos CACM reikalingos įgyvendinti metodikos, kurias VKEKK taip
pat turės patvirtinti nacionaliniu lygmeniu.
2016 m. bei 2017 m., įgyvendinant FCA, atlikti vertinimai ir 2017 m. gegužę priimti
koordinuoti su Baltijos valstybių reguliavimo institucijomis nacionaliniai sprendimai dėl ilgalaikių
perdavimo teisių suteikimo.
PSO rengia gamintojų ir vartotojų prijungimo kodeksus įgyvendinančias metodikas, kurias
VKEKK tvirtinimui numatoma pateikti 2017 m. pab.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija bei kitomis penkiomis Baltijos jūros šalimis (Danijos ir
Švedijos Karalystėmis, Vokietijos Federacine Respublika bei Lenkijos ir Suomijos Respublikomis)
ir Europos Komisija vykdo Baltijos energijos rinkos jungčių planą (angl. The Baltic Energy Market
Interconnection Plan ‒ BEMIP), atnaujintą 2015 m. birželį, kuris turėtų sujungti izoliuotas Baltijos
šalių (elektros ir dujų) energetines sistemas su Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių (elektros ir
dujų) energetikos sistemomis bei išspręsti investicijų kaštų tarp šalių pasidalijimą. 2013 m. balandį
priimtas ES reglamentas dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriame numatyti
europinės reikšmės infrastruktūrinių projektų vertinimo ir įgyvendinimo principai. Vadovaudamasi
minėtu ES reglamentu, Europos Komisija 2017 m. rudenį turėtų tvirtinti jau trečiąjį Bendro intereso
projektų (angl. Projects of Common Interest – PCI) sąrašą, kurio sudėtinė dalis yra BEMIP planui
įgyvendinti reikalingi projektai. Patvirtinus trečiąjį PCI sąrašą, VKEKK per artimiausius metus su
kitomis reguliavimo institucijomis turės priimti sprendimus dėl kaštų padalijimo projekto
vykdytojams, būtinus įgyvendinant PCI projektus.
Naujos jungtys („NordBalt“, „LitPol Link“) tik iš dalies panaikino Baltijos šalių, kaip
„energetikos salų“, statusą, todėl Baltijos šalių sinchronizacija yra kitas svarbus žingsnis
integruojantis į Europos elektros rinką. VKEKK atstovai tęsia veiklą Baltijos jūros regiono –
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos šalių – nacionalinių reguliavimo institucijų,
perdavimo sistemos operatorių regiono bendroje Elektros darbo grupėje (BEMIP). Artimiausi tikslai
– aptarti galimus bendrus regionui elektros importo ir eksporto tarifo skaičiavimo principus, rinkų
susiejimo klausimus, Baltijos šalių, o vėliau ir Baltijos regiono balansavimo energijos kainos
skaičiavimo modelio diegimą.
2.2. Dujų sektorius
2.2.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas
VKEKK nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kaip paskirtasis PSO
AB „Amber Grid“, vykdydamas savo veiklą, užtikrina Gamtinių dujų įstatyme (toliau – GDĮ)
nustatytus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimus.
2015 m. balandžio 10 d. VKEKK konstatavo, kad AB „Amber Grid“ perdavimo veiklos
atskyrimas atitinka GDĮ nuostatas, ir įmonė gali būti paskirta PSO su sąlyga, kad Energetikos
ministerija per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos atliks veiksmus
dėl AB „Klaipėdos nafta“ turimų UAB „Litgas“ akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar
netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos nuomonėje
C(2015) 2135 (galutinė) dėl AB „Amber Grid“ atskyrimo (toliau – Nuomonė). VKEKK 2016 m.
gruodžio 22 d. konstatavo, kad gamtinių dujų PSO AB „Amber Grid“ veiklų atskyrimas įvykdytas
tinkamai – Energetikos ministerija atliko veiksmus dėl AB „Klaipėdos nafta“ turimų UAB „Litgas“
akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos
ministerijos, kaip nurodyta Europos Komisijos Nuomonėje.
18
2.2.2. Esminiai gamtinių dujų sektoriaus kainų reguliavimo pokyčiai
2016 m. VKEKK 2 kartus keitė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje
nustatymo metodiką, patvirtintą VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 (toliau – Kainų
metodika). Minėtais pakeitimais:
- numatyta, kad saugumo dedamoji gali būti koreguojama kas ketvirtį, įvertinus VKEKK
patvirtintos prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos pokytį arba esant kitiems veiksniams;
- supaprastintas suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo kainos maržos skaičiavimas;
- į paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų tiekimo veiklos sąnaudas įskaičiuojamos mokesčio už
SGD skystinimą (išdujinimą) bei gamtinių dujų perdavimo sistemos sujungimo taške su SGD
terminalo jungtimi Klaipėdoje užsakomų pajėgumų sąnaudos;
- atskirai vertinamas kiekvieno atitinkamo kokybės lygio pablogėjimas;
- patikslintas gamtinių dujų tarifų skaičiavimuose taikomas gamtinių dujų produkto kainos
apibrėžimas;
- pakoreguotas neatitikimų tarp buitiniams vartotojams prognozuotos ir faktinės dujų pirkimo
kainos atitinkamam laikotarpiui, atsižvelgiant į šiluminę vertę, transportavimo kainą, saugumo
dedamąją, vertinimas;
- įtvirtinta, jog gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams skaičiuojami įvertinant 1 m3=
10,4 kWh šiluminę vertę (kaloringumą).
Šie pakeitimai leidžia suvienodinti reguliavimą gamtinių dujų ir elektros sektoriuose,
padidinti kokybės lygių vertinimo objektyvumą ir užtikrinti aiškumą reguliuojamiems ūkio
subjektams gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams skaičiavimo klausimais. Taip pat pažymėtina,
kad patvirtinus Kainų metodiką, atitinkamai buvo pakoreguota gamtinių dujų tiekimo saugumo
dedamoji prie perdavimo kainos.
2.2.3. Konkurencijos gamtinių dujų tiekimo rinkoje formavimas, pagrindiniai 2016
metų dujų rinkos stebėsenos pokyčiai
Gamtinių dujų sektoriuje VKEKK reguliavimą taiko 41 ūkio subjekto atžvilgiu. Gamtinių
dujų sektoriuje licencijuojama perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo (išdujinimo), tiekimo ir
rinkos operatoriaus veikla. 2016 m. pabaigoje VKEKK išduotas licencijas turėjo: AB „Amber Grid“ –
gamtinių dujų PSO, AB „Energijos skirstymo operatorius“,
AB „Achema“, UAB „Intergas“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“ – SSO,
AB „Klaipėdos nafta“ – skystinimo (išdujinimo) veiklą vykdanti įmonė, UAB „GET Baltic“ –
gamtinių dujų rinkos operatorius. 33 įmonės turėjo gamtinių dujų tiekimo licencijas, iš jų 12 vykdė
veiklą. VKEKK per 2016 m. išdavė 1 gamtinių dujų tiekimo licenciją, panaikino 1 gamtinių dujų
skirstymo licenciją ir 2 gamtinių dujų tiekimo licencijas, taip pat sustabdė 3 gamtinių dujų tiekimo
licencijas bei patikslino 1 skirstymo bei 2 tiekimo licencijas.
2016 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 24591 GWh, t. y. apie 10,9 proc. mažiau nei
2015 m. (27593 GWh ), mažiau dujų transportuojama ir gamtinių dujų perdavimo sistema –
2016 m. transportuota 46847 GWh gamtinių dujų (2,32 proc. proc. mažiau nei 2015 m.). 2016 m.
buvo paskirstyta 7476 GWh gamtinių dujų, patiekta – 14344 GWh.
Gamtinių dujų sektoriaus (perdavimas, skirstymas, skystinimas, tiekimas) pajamos 2016 m.
sudarė 509 mln. Eur, t. y. buvo beveik 18,4 proc. mažesnės nei 2015 m. (624 mln. Eur).
2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota ir (ar) suvartota 20095 GWh
gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota ir (ar) suvartota 26864 GWh
gamtinių dujų.
2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota 7065 GWh gamtinių dujų,
t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų.
2016 m. suvartota 22,8 TWh, t. y. 9,5 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 m. ir tai buvo
mažiausias suvartotas gamtinių dujų kiekis nuo 2008 m.
19
Gamtinių dujų sektoriuje buitinių ir nebuitinių vartotojų skaičius nuo 2010 m. nuosekliai
didėja: 2016 m. Lietuvoje buvo 573 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš kurių 566 tūkst. – buitiniai ir
6,8 tūkst. – nebuitiniai, kai 2015 m. buvo 569,3 tūkst. gamtinių dujų vartotojų.
Pažymėtina, kad VKEKK aktyviai bendradarbiauja vadovaujantis BEMIP įsteigtoje
tarptautinėje Baltijos regiono darbo grupėje RGMCG, kuriant regioninę gamtinių dujų rinką.
Pagrindinis tikslas – regione iki 2020 m. sukurti vieningos dujų rinkos veikimo taisykles, įskaitant ir
bendrus kainodaros principus, kurie užtikrintų skaidrią, konkurencingą ir aiškią tvarką dujų sistemų
naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemomis, o dujų
vartotojams – dujas už konkurencingą kainą. VKEKK su kitais darbo RGMCG nariais per 2016 m.
parengė bendros regioninės gamtinių dujų rinkos formavimo veiksmų planą. VKEKK koordinuoja
įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimo
klausimą. VKEKK koordinuojant regione įleidimo ir išleidimo taškų modelio gamtinių dujų
perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimą, artimiausiu metu planuojama atlikti skirtingų
įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti optimalų
sprendimą regioninei Baltijos–Suomijos gamtinių dujų rinkai, kuris būtų taikomas nuo 2020 m. Kaip
trumpojo laikotarpio priemonė nuo 2018 m. planuojamas Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros
modelis, taikomas Baltijos šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva. Pagrindiniai
principai – įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo taškui taikomas tas
pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas regione, už kurio
sukūrimą atsakingi PSO. Dėl šių įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros principų 2017 m. vasarą
vykdomos viešosios konsultacijos.
2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų
paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kad efektyviau paskirstytų
trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų
paskirstymas susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje UAB „GET Baltic“. Tuo pat metu UAB
„GET Baltic“ gamtinių dujų biržos prekybos aikštelės pradėjo veikti ir Latvijoje bei Estijoje, ir birža
tapo regionine.
2.2.4. Gamtinių dujų rinkos priežiūra
VKEKK, siekdama užtikrinti veiksmingą konkurenciją gamtinių dujų tiekimo rinkose ir
užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, 2016 m. atliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą ir
priėmė sprendimą:
• pripažinti UAB „Haupas“ turinčiu didelę įtaką asmeniu Druskininkų didmeninėje ir
mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkose, kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles gamtinių dujų
kainas;
• įpareigoti UAB „Haupas“ pateikti VKEKK duomenis, reikalingus gamtinių dujų tiekimo
kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės teritorijoje nustatyti, ir atskirti veiklos sąnaudas.
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (iki 2014 m. spalio 30 d. gamtinių dujų tiekimo veiklą vykdė
AB „Lietuvos dujos“) išlieka didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo rinkoje užimančiu ūkio subjektu,
galinčiu taikyti pernelyg dideles kainas ar kainų spaudimą vartotojų bei kitų rinkos dalyvių atžvilgiu,
tačiau piktnaudžiavimo atvejų nenustatyta.
VKEKK 2016 m. atliko planinį AB „Klaipėdos nafta“ į SGD terminalo investicinę vertę
įtrauktų kapitalizuotų ir su projekto įgyvendinimu susijusių nekapitalizuotų sąnaudų patikrinimą ir
konstatavo, kad saugumo dedamosios skaičiavimui reikalinga reguliuojamo turto vertė: 2014 m.
lapkričio 27 d. – 58 707 890 Eur, 2014 m. gruodžio 31 d. – 67 095 135 Eur, 2015 m. – 66 686 240
Eur. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas reguliuojamo turto vertes, pakoreguota 2017 m.
gamtinių dujų skystinimo (išdujinimo) kainos viršutinė riba. Primename, kad AB „Klaipėdos nafta“
patikrinimas atliktas siekiant surinkti ir įvertinti informaciją apie visas AB „Klaipėdos nafta“ į SGD
terminalo projekto investicinę vertę įtrauktas kapitalizuotas ir su projekto įgyvendinimu susijusias
nekapitalizuotas sąnaudas, nustatyti jų būtinumą, atitikimą teisės aktų reikalavimams.
20
3. ELEKTROS RINKA
3.1. Tinklo reguliavimas
3.1.1. Atskyrimas
Direktyvos 2009/72/EB 10, 11 straipsniai ir Reglamento (EB) Nr. 714/2009 3 straipsnis
2013 m. spalio 26 d. ES oficialiajame leidinyje C 312 buvo paskelbta informacija apie
VKEKK priimtą galutinį sprendimą dėl AB „Litgrid“ paskyrimo PSO kaip atitinkančio Direktyvos
2009/72/EB 10 straipsnį. Šiuo veiksmu formaliai buvo užbaigta visa PSO sertifikavimo procedūra,
įtvirtinta ES teisės aktuose bei EEĮ.
2016 m. pasikeitimų dėl EEĮ nuostatų, susijusių su
AB „Litgrid“ veiklos ir kontrolės atskyrimu, įgyvendinimo nebuvo. VKEKK, vadovaudamasi EEĮ 26
straipsnio nuostatomis, toliau nuolat prižiūri ir kontroliuoja, kaip elektros PSO, vykdydamas savo
veiklą, užtikrina EEĮ nustatytus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimus.
Direktyvos 2009/72/EB 26 straipsnis
Pagal EEĮ, įsigaliojusį 2012 m. vasario 7 d., kuriuo perkeliamos atitinkamos Direktyvos
2009/72/EB nuostatos, elektros energijos skirstomųjų tinklų įmonei pateikus reikiamus dokumentus,
VKEKK 2012 m. liepos 26 d. posėdyje konstatavo, kad AB „Lesto“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. AB
„Energijos skirstymo operatorius“) skirstymo veiklos atskyrimas atitinka EEĮ 54 straipsnio 1 ir 3
dalių nuostatas.
Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebūtų užtikrinamas EEĮ
54 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų veiklos rūšių ir apskaitos atskyrimo reikalavimų įgyvendinimas,
ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių pasikeitimo AB „Energijos skirstymo
operatorius“ įpareigota informuoti VKEKK. 2016 m. aplinkybių pasikeitimų neužfiksuota.
3.1.2. Techninis funkcionavimas
Balansavimo paslaugos (37(6)(b) straipsnis, 37(8) straipsnis)
Elektros energijos rinkos dalyvių tarpusavio santykius, vykdant didmeninę prekybą elektros
energija Lietuvos Respublikos teritorijoje, reglamentuoja Prekybos elektros energija taisyklės,
patvirtintos Energetikos ministro įsakymu. Balansavimo energijos kainos skaičiuojamos pagal
Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašą, parengtą pagal nacionalinių ir ES teisės
aktų reikalavimus.
2016 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos PSO viešosioms konsultacijoms pateikė pirmąjį
dokumentų rinkinį dėl Baltijos šalių balansavimo energijos rinkos. Viešosios konsultacijos paskelbtos
dviem bendros Baltijos šalių balansavimo rinkos sudedamosioms dalims – harmonizuotam nebalanso
apskaitos ir kainodaros modeliui, kuriuo bus suvienodinami rinkos dalyvių nebalanso apskaitos ir
kainodaros nustatymo principai visose trijose Baltijos šalyse, ir standartiniam produktui, skirto
balansavimo energijos mainams. Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įdiegtas standartinis balansavimo
energijos produktas Baltijos šalyse. Pagal viešojoje konsultacijoje aptartą modelį Energetikos
ministerija turi patvirtinti Prekybos elektros energija taisyklių pakeitimus, po kurių per 2017 m.
VKEKK numato patvirtinti naują Balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarkos aprašą.
Baltijos šalių balansavimo energijos rinka, atitinkanti ES įsigaliosiančias balansavimo
energijos gaires, turi pradėti veikti 2018 m. sausio 1 d.
Saugumo ir patikimumo standartai, paslaugos kokybė ir tiekimas (37(1)(h) straipsnis)
EEĮ nurodyta, kad VKEKK nustato elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų
kokybės reikalavimus bei kontroliuoja, kaip jų laikomasi. 2016 m. kovo mėnesį pakeisti Elektros
energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai (toliau – Reikalavimai), kuriais
vadovaujantis iki naujo reguliavimo periodo kalendorinių metų balandžio 15 d. nustatomi elektros
21
energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai naujam reguliavimo periodui,
t. y. 2016–2020 metams, atsižvelgiant į penkerių metų, t. y. 2011–2015 m., faktinių persiuntimo
patikimumo rodiklių vidurkį.
Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės rodikliai bei jų minimalūs
lygiai atskirai skaičiuojami elektros energijos perdavimo sistemai bei skirstymo tinklui (žr. paveikslus
žemiau). Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo elektros energijos persiuntimo patikimumo lygis yra
geresnis. Skaičiavimuose vertinami tik tie atvejai, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas
įvyko dėl sistemos operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių arba dėl nenustatytų priežasčių.
Nutraukimai, kurie įvyko dėl force majeure ar išorinio poveikio priežasčių, patikimumo rodikliams
įtakos neturi. Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem
rodikliais:
Perdavimo tinklu neperduotos elektros energijos kiekiu (angl. energy not supplied) (toliau
– ENS);
Vidutine elektros energijos perdavimo nutraukimo trukme (angl. average interruption time)
(toliau – AIT).
5 pav. ENS ir šio rodiklio minimalus lygis, MWh
6 pav. AIT ir šio rodiklio minimalus lygis, min.
Šaltinis – VKEKK.
VKEKK 2016 metams nustatyti patikimumo rodikliai įpareigoja PSO užtikrinti, kad techninė
paslaugų kokybė bus geresnė arba lygi minimaliems reikalavimams: vartotojams elektros energijos
vidutinė nutraukimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 0,29 min., o nepersiųstos elektros energijos
kiekis būtų ne didesnis kaip 6,3 MWh. VKEKK įvertino faktinį persiuntimo patikimumo lygį už
2016 m. ir nustatė, kad, lyginant su nustatytu minimaliu lygiu, persiuntimo patikimumas pagal ENS
rodiklį buvo 83,7 proc. mažesnis (neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės), pagal AIT rodiklį buvo
86,2 proc. mažesnis (neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės).
Elektros energijos persiuntimo patikimumas skirstomaisiais tinklais yra vertinamas dviem
rodikliais:
Sistemos ilgų elektros energijos skirstymo nutraukimų vidutinės trukmės rodikliu (angl.
system average interruption duration index) (toliau – SAIDI);
Sistemos ilgų elektros energijos skirstymo nutraukimų vidutinio dažnumo rodikliu (angl.
system average interruption frequency index) (toliau – SAIFI).
2016 metams VKEKK nustatyti patikimumo rodikliai skirstomųjų tinklų operatorius (toliau –
STO) įpareigoja užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė bus geresnė arba lygi minimaliems
7,53 7,36
6,70
5,36
4,54
1,03
5 5 5 55
6,3
0
1
2
3
4
5
6
7
8
2011 2012 2013 2014 2015 2016
ENS rodiklis ENS rodiklio minimalus lygis
0,35 0,34
0,31
0,250,22
0,04
0,26 0,26 0,26 0,260,26
0,29
0,00
0,05
0,10
0,15
0,20
0,25
0,30
0,35
0,40
2011 2012 2013 2014 2015 2016
AIT rodiklis AIT rodiklio minimalus lygis
22
reikalavimams: vartotojams elektros energijos vidutinė nutraukimo trukmė (SAIDI) neturėtų būti
ilgesnė nei 52,12 min. per metus, o vartotojui tenkantis vidutinis nutraukimų skaičius (SAIFI) dėl
STO kaltės neturėtų būti didesnis nei 0,72 karto.
VKEKK įvertino faktinį kokybės patikimumo lygį už 2016 m. ir nustatė, kad, lyginant su
nustatytu minimaliu lygiu, persiuntimo patikimumas pagal SAIDI rodiklį buvo 8,0 proc. mažesnis
(neviršijo nustatytos maksimalios reikšmės), pagal SAIFI rodiklį buvo 13,8 proc. mažesnis (neviršijo
nustatytos maksimalios reikšmės).
7 pav. SAIDI ir šio rodiklio minimalus lygis,
min. vartotojui
8 pav. SAIFI ir šio rodiklio minimalus lygis, kartai
vartotojui
Šaltinis – VKEKK.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ neviršija minimalių persiuntimo patikimumo lygių visu
lyginamuoju laikotarpiu, o rodikliai kiekvienais metais nuosekliai mažėjo, ir tik 2016 m. jų reikšmės
nežymiai išaugo. Tai rodo, kad 2016 m. šiek tiek suprastėjo persiuntimo paslaugų kokybė bei pailgėjo
nutrūkimų laikas vienam vartotojui per metus bei pailgėjo nutrūkimų skaičius 1 vartotojui, lyginant
su 2015 m., tačiau 2016 m. rodikliai buvo geresni už 2011–2015 m. SAIDI ir SAIFI vidutines
reikšmes.
Reikalavimuose nustatyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kokybės
rodikliai. Skirstymo paslaugos teikėjams yra nustatyti tokie rodikliai:
- laiku (per 20 d. nuo prijungimo įmokos sumokėjimo) prijungtų naujų vartotojų procentinė
dalis;
- laiku (per 5 darbo dienas buitiniams vartotojams ir per 2 darbo dienas kitiems vartotojams)
atnaujinto elektros energijos persiuntimo vartotojams, apmokėjusiems įsiskolinimus, procentinė
dalis;
- apie planinį nutraukimą laiku (prieš 10 kalendorinių dienų) informuotų vartotojų procentinė
dalis;
- laiku (per 5 darbo dienas) pašalintų gedimų vartotojams procentinė dalis;
- elektros energijos persiuntimo atkūrimo laiku (priklausomai nuo patikimumo kategorijos)
po neplaninio nutraukimo vartotojų procentinė dalis;
- laiku (per 30 kalendorinių dienų) išnagrinėtų vartotojų ir tinklų naudotojų skundų procentinė
dalis.
PSO nustatomas tik vienas paslaugų kokybės rodiklis – laiku (per 30 kalendorinių dienų)
išnagrinėtų skundų procentinė dalis.
5 lentelė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ persiuntimo patikimumo kokybės rodiklių vykdymas
per 2016 m.
59,555,67
51,40 49,4344,58
47,94
66 66 66 66 66
52,12
0
10
20
30
40
50
60
70
2011 2012 2013 2014 2015 2016
SAIDI SAIDI rodiklio minimalus lygis
0,81 0,790,71
0,670,60 0,62
0,93 0,93 0,93 0,93 0,93
0,72
0,00
0,10
0,20
0,30
0,40
0,50
0,60
0,70
0,80
0,90
1,00
2011 2012 2013 2014 2015 2016
SAIFI rodiklis SAIFI rodiklio minimalus lygis
23
Aprūpinimo
elektra
patikimumo
kategorija
Matavimo
vnt.
Nustatytas paslaugos
suteikimo vartotojui
rodiklis
Vidutinis paslaugos
suteikimo vartotojui
rodiklis
Paslaugos suteikimo
vartotojui nustatytu
laiku rodiklis (proc.)
I val. 0 0,00 100
II val. 2,5 1,38 100
III val. 24 3,93 100 Šaltinis – VKEKK.
Vadovaujantis EEĮ 19 straipsniu, 2016 m. buvo parengta LEES patikimumo įvertinimo
ataskaita už 2015 metus, kurioje buvo konstatuota, kad LEES patikimumas yra užtikrinamas. Minėta
ataskaita taip pat skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt.
Apsaugos priemonių priežiūra (37(1)(t) straipsnis)
Vadovaujantis EEĮ 31 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nacionalinio balansavimo funkciją atlieka
PSO AB „Litgrid“. Tiekimo patikimumui užtikrinti yra numatytos reikalingos antrinio ir tretinio
rezervo apimtys, kurios užtikrinamos sutartimis su Lietuvos elektros sistemoje esančiomis
elektrinėmis ir sutartimis su BRELL kaimyninių šalių operatoriais dėl bendrai palaikomo antrinio
rezervo. Nuolatinės srovės jungčių valdymo sutartyse su Lenkijos ir Švedijos PSO taip pat numatytos
avarinės pagalbos galimybė iš kaimyninių šalių.
Elektros energijos tiekimo vartotojams užtikrinimui PSO užsako tretinį galios rezervą, kuris
gali būti aktyvuojamas maksimalaus elektros energijos suvartojimo laikotarpiu, esant pasiūlos
trūkumui elektros rinkoje. Esant galios arba kuro trūkumui, sudaryti ir patvirtinti vartotojų atjungimo
ir ribojimo planai.
Praėjusiais metais perkrovos nustatytos Lietuvos–Baltarusijos tarpsisteminėje jungtyje,
trukusios 7 valandas. Šiomis valandomis pralaidumas siekė 1100–1300 MW, o fizinis srautas viršijo
nustatytą pralaidumo ribą 103–118 proc. 2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo
atjungusi ar apribojusi klientų dėl tinklo pajėgumo trūkumo.
AEI reguliavimo struktūra: AEI prijungimo, pasinaudojimo ir dispečerinio valdymo
ataskaita, ypač dėl prioritetinių problemų. Ataskaita taip pat dėl AEI balansavimo atsakomybės
(Reglamento (EB) Nr. 713/2009 11 straipsnis)
VKEKK, atsižvelgdama į rinkoje susidariusią situaciją, kad ne prie visų STO valdomų tinklų
yra prijungtų elektros energiją gaminančių vartotojų, ir tokiu atveju, nustatant naudojimosi elektros
tinklais paslaugų kainą, negalima įvertinti elektros energiją gaminančių vartotojų planuojamų atgauti
elektros energijos kiekių bei tinklų operatorių patiriamų kaštų, pakeitė Elektros energiją
gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką (patvirtinta 2016 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. O3-191).
Esminis pasikeitimas: tuo atveju, kai prie operatoriaus valdomų skirstomųjų tinklų nėra
prijungta elektros energiją gaminančių vartotojų ir nėra faktinių duomenų, reikalingų naudojimosi
elektros tinklais paslaugų kainai nustatyti, naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina prilyginama
tam skirstomųjų tinklų operatoriui nustatytai persiuntimo paslaugos kainai.
AEI balansavimo atsakomybės nesikeitė, palyginus su ankstesniais metais, kaip ir kitos
numatytos lengvatos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.
Didžiausią rinkos dalį bendroje atsinaujinančių išteklių įrengtosios galios rinkos struktūroje
2016 metais sudarė vėjo elektrinės – 62,7 proc., hidroelektrinėss – 15,6 proc., saulės – 8,5 proc.,
biomasės – 8,4 proc., biodujų – 4,7 proc. 2015 m. vėjo elektrinių bendrojoje įrengtosios galios rinkos
struktūroje elektrinių rinkos dalis siekė 60,2 proc., hidroelektrinių – 17,7 proc., biomasės – 8,9 proc.,
biodujų – 3,7 proc., saulės – 9,6 proc.
24
9 pav. AEI struktūra pagal įrengtąją galią 2014–2016 m., MW
Šaltinis – VKEKK.
2015 m. AEI elektrinių įrengtosios galios dalis bendrame įrengtosios galios balanse sudarė
16,7 proc., o 2016 m. – 22,4 proc.
3.1.3. Tinklų tarifai prijungimui ir prieigai
37(1)(a) straipsnis, 37(6)(a) straipsnis, 37(8) straipsnis, 37(10)straipsnis, 37(12) straipsnis,
37(3)(c) ir (d) straipsniai
37(1)(a) straipsnis
Susijusi informacija pateikta šios ataskaitos 2.1.5 skyriuje.
37(6)(a) straipsnis Vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis, energetikos įmonės, besiverčiančios veikla,
kurios kainos yra reguliuojamos, turi derinti su VKEKK numatomus investicijų projektus, susijusius
su naujų energetikos objektų statyba, esamų energetikos objektų atstatymu, modernizacija,
rekonstrukcija ar veikiančių energetikos objektų plėtra energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir
tiekimo veiklose. Jeigu investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos
pagrįstomis ir nėra įskaičiuojamos į kainų viršutines ribas.
2016 m. elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos investicijos sudarė 167,44 mln. Eur
ir ženkliai sumažėjo, lyginant su 2015 m. Šį pokytį iš esmės lėmė 5,7 karto mažesnės investicijos į
perdavimo tinklus – nuo 207,99 mln. Eur 2015 m. iki 36,74 mln. Eur 2016 m. Skirstymo tinklų
investicijos 2016 m. sudarė 118,92 mln. eurų – tai 2,5 proc. daugiau nei 2015 m.
Investicijų grąža nustatoma vidutinių svertinių kapitalo kaštų metodu (angl. WACC), kuri
2017 m. sudaro 5,05 proc. gamybos bendrovei, 4,93 proc. – PSO ir
4,94 proc. – STO. Minėta ir detalesnė informacija taip pat skelbiama viešai VKEKK interneto
svetainėje www.regula.lt.
37(8) straipsnis
2015 m. pabaigoje patvirtinta Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio
tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, įgyvendinanti
LRAIC modelį, kuriuo siekiama efektyvinti elektros tinklų, atitinkančių paklausą, eksploatavimą.
Pagal naująjį modelį nustatytos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų viršutinės
ribos 5 metų reguliavimo periodui 2016–2020 m. Per 2016 m. metodika patikslinta, numatant
18 20 20 20 21 22 24 27 28 29 34 3862 62 62 62 64 64 64 64 64 64 64 69
127 127 127 127 128 128 128 128 128 128 128 128
69 69 69 69 69 69 70 70 70 70 70 70
282 283 284 285 288 289 291
435 435495 496 514
559 562 563 565 571 572 576
723 725786 792
819
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
2014 m. 2015 m. 2016 m.
Biodujos Biomasė Hidroenergija Saulės šviesos energija Vėjo energija Iš viso
25
investicijų grąžos koregavimą dėl persiuntimo patikimumo rodiklių, taip pat reglamentuojant būtinos
ir pagrįstos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų
elektros tinklų plėtrą, bei nustatytas skirstymo paslaugos teikimo sąnaudų priskyrimo buitiniams
vartotojams koeficientas. STO diferencijuojant persiuntimo paslaugos kainas šio koeficiento
vartotojams reikšmė nuosekliai didinama iki 2020 m., tačiau negali viršyti 1,3, o
2017 m. taikytas jo dydis siekia 1,2. VKEKK teisės ir pareigos, susijusios su perdavimo ir skirstymo
paslaugų teikėjų kainomis ir tarifais, kaip nustato Direktyvos 2009/72/EB 37 (8) straipsnis, per 2016
m. nesikeitė.
37(10) straipsnis VKEKK teisės ir pareigos, susijusios su perdavimo ir skirstymo paslaugų teikėjų kainomis ir
tarifais, kaip nustato Direktyvos 2009/72/EB 37 (10) straipsnis, per 2016 m. nesikeitė.
37(12) straipsnis
VKEKK nutarimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.
37(3)(c) ir (d) straipsniai
Pagal EEĮ 33 straipsnį PSO ir VKEKK nustatytos teisės ir pareigos, susijusios su 10 metų
perdavimo tinklų plėtros plano rengimu, vertinimu ir stebėsena, per 2016 m. nesikeitė. 2016 m.
birželio 30 d. gautas 2016–2025 m. Lietuvos elektros energetikos sistemos 400–110 kV tinklų plėtros
planas ateinančiam dešimtmečiui. Dėl minėto plano VKEKK skelbė viešąją konsultaciją ir, įvertinusi
gautas pastabas, VKEKK 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. O3-395 patvirtino, kad AB „Litgrid“
parengtame 2016–2025 m. plėtros plane numatytos investicijos užtikrins pagrįstą elektros energetikos
sektoriaus plėtrą, kuri tenkintų rinkos dalyvių poreikius, taip pat patikimą bei efektyvų perdavimo
sistemos veikimą, vartotojams garantuojant kokybiškas paslaugas.
2015 m.–2016 m. sandūroje pradėjus eksploatuoti tarpsisteminių jungčių „NordBalt“ ir
„LitPol Link“ projektus, 2016–2025 m. perdavimo tinklo plėtros ir atnaujinimo investicijų poreikis
sieks apie 671,18 mln. Eur, t. y. 22,89 proc. mažiau, palyginus su 2015–2024 m. AB „Litgrid“
planuotomis investicijomis. Didžiausią dalį 2016–2025 m. perdavimo tinklo plėtros plane numatytų
investicijų sudarys LEES sujungimas su kontinentinės Europos tinklais projektas darbui sinchroniniu
režimu.
STO, vadovaudamasis VKEKK patvirtintu Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir
derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, ilgalaikę
reguliuojamos veiklos investicijų programą rengia reguliavimo periodui ir teikia VKEKK. Pagal
VKEKK pateiktą 2016–2020 metų investicijų programą, 2017–2019 metų investicijos sudaro
434 mln. Eur.
Kryžminio subsidijavimo prevencija (37(1)(f) straipsnis)
Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 13 punktą ir EEĮ
9 straipsnio 4 dalies 5 punktą VKEKK nustatytos funkcijos kontroliuoti, kad būtų veiksmingai
atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos
nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio
subsidijavimo, nesikeitė, palyginti su praėjusiais metais (plačiau žr. 2015 m. Lietuvos Respublikos
elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinėje ataskaitoje Europos Komisijai).
3.1.4. Tarpsisteminės prekybos problemos
Prieiga prie tarpsisteminės infrastruktūros, įskaitant galios paskirstymo ir perkrovų
valdymo procedūras (37(6)(c) straipsnis, 37(8) straipsnis, 37(9) straipsnis), pajamų panaudojimas
tarpsisteminėms jungtims (37(3)(f) straipsnis)
26
Nuo 2016 m. pradžios taikomas naujas reglamentavimas, apimantis visų Baltijos šalių PSO
tarpsisteminių pralaidumų skaičiavimo, nustatymo ir paskirstymo Baltijos šalyse bei su trečiosiomis
šalimis sąlygas, nuostatas ir metodikas, kurį 2015 m. gruodžio 10 d. patvirtino VKEKK.
Situacija dėl prieigos prie tarpsisteminės infrastruktūros pasikeitė nuo 2016 m., kai buvo
pradėtos eksploatuoti jungiamosios linijos su Švedija ir Lenkija. „NordBalt“ jungtis pastebimai
sumažino elektros energijos kainą rinkoje.
Pažymėtina, kad per 2016 m. dėl pralaidumų trūkumo prekyba buvo apribota šiose
tarpsisteminėse jungtyse:
Lietuva–Latvija tarpsisteminėje jungtyje 364 valandas (iš Lietuvos į Latviją – 4 valandos,
iš Latvijos į Lietuvą – 360 valandų);
Lietuva–Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje 12 valandų (iš Baltarusijos į Lietuvą);
Lietuva–Švedija tarpsisteminėje jungtyje 2882 valandas (iš Švedijos į Lietuvą – 2848
valandas, iš Lietuvos į Švediją – 34 valandas);
Lietuva–Lenkija tarpsisteminėje jungtyje 4690 valandų (iš Lenkijos į Lietuvą 2370 valandas, iš
Lietuvos į Lenkiją – 2320 valandas).
Pasikeitusi infrastruktūrinė situacija, kai Lietuva tapo elektros srautų kryžkele tarp Švedijos,
Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos (Kaliningrado), reikalauja naujų sprendimų, sietinų su
naujomis šalimis ir rinkomis bei jų specifika. Regioninis bendradarbiavimas tampa itin svarbus,
siekiant efektyvių sprendimų ir įgyvendinant elektros rinkų sujungimą: kaštų pasidalinimas tarp šalių
ir rinkos dalyvių, finansinių priemonių įgyvendinimas, efektyvus pralaidumų panaudojimas,
einamosios paros prekybos įgyvendinimas naujose jungtyse ir kita. Minėti sprendimai siejasi su
priimtais ir numatomais priimti elektros tinklų kodeksais, o juose numatytų uždavinių įgyvendinimas
Europos mastu tampa vis labiau aktualus priimamiems sprendimams regiono ir nacionaliniu mastu.
Akcentuotina, kad, nutiesus naujas jungtis į Vakarus, Lietuva, kaip ir kitos šalys, ES vis dar
lieka izoliuota energetinė sala. Tad integracija į Europos elektros sistemas valdymo ir operatyvinio
darbo požiūriu yra didžiausias prioritetas, t. y. sinchroninis Lietuvos elektros sistemos darbas su
kontinentinės Europos tinklais būtų galutinis tikslas.
2016 m. Lietuvos elektros energijos PSO gavo 3 438 451 Eur (2015 m. – 915 936 Eur)
perkrovų pajamų. Visas šias lėšas planuojama panaudoti strateginiams projektams įgyvendinti.
Paminėtina, kad 2016 metais perkrovos nustatytos Lietuvos–Baltarusijos tarpsisteminėje jungtyje,
trukusios 7 valandas. Šiomis valandomis pralaidumas siekė 1100–1300 MW, o fizinis srautas viršijo
nustatytą pralaidumo ribą 103–118 proc.
Metinis valandinis elektros energijos poreikio pikas (netto) 2016 metais buvo 1979 MW (2015
m. – 1748 MW, 2014 m. – 1835 MW). LEES elektrinių bendroji įrengta galia sudarė 3591 MW.
Visa aktuali informacija, susijusi su perdavimo tinklo prieinamumu bei pasinaudojimu,
skelbiama AB „Litgrid“ interneto svetainėje www.litgrid.eu ir „Nord Pool“ AS interneto svetainėje
www.nordpoolspot.com.
Techninio bendradarbiavimo tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatorių
stebėsena (37(1)(s) straipsnis)
Kaip minėta 2.1.5 skyriuje, rengiantis regioninės rinkos plėtrai, kurią sąlygojo pradėjusios
veikti naujos tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija, VKEKK, atsižvelgdama į
2014 m. kovo mėn. įsigaliojusius EEĮ pakeitimus bei atitinkamai gavusi Energetikos ministerijos
motyvuotą pranešimą, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu
Nr. O3-694 nustatė 5,27 Eur/MWh NJL kainą elektros energijos eksportui į trečiąsias šalis. Ši kaina
buvo taikoma nuo 2016 m. kovo 1 d. VKEKK 2016 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3-349 patvirtino
naują NJL kainą, kuri 2017 m. siekia 5,23 Eur/MWh ir yra 0,8 proc. mažesnė nei 2016 m.
Perorientuojant Baltijos šalių elektros sistemas dirbti su kontinentinės Europos tinklais bei
rengiantis dirbti atsijungus nuo kitų elektros sistemų „salos režimu“, reikės atitinkamų sprendimų.
Tarpusavio koordinacija padidina bendrą sistemų valdymo efektyvumą ir sumažina totalinių avarijų
tikimybę. Be to, sinchronizacijai reikia stiprinti ir vidaus elektros perdavimo tinklą, kuris pasitarnaus
27
ir kaip nusidėvinčios infrastruktūros atnaujinimas, ir kaip būdas efektyviai išnaudoti „LitPol Link“ ir
„NordBalt“ jungtis. Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais planuojama įgyvendinti iki
2025 m.
Perdavimo sistemos operatoriaus investicijų planų pagal TYNDP priežiūra (37(1)(g)
straipsnis)
AB „Litgrid“ investicijų planų priežiūra vykdoma pagal 3.1.3 skyriuje nurodytas sąlygas,
įtvirtintas EEĮ, t. y. kasmet iki liepos 1 d. pateikiamas atnaujintas 10 metų perdavimo tinklų plėtros
planas vertinamas VKEKK.
2016 m. aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų ilgis sudarė 7080 kilometrus, o
aukštosios įtampos transformatorių pastočių skaičius siekė 236. Bendras elektros poreikis – 12,25
TWh. Elektros energijos vartojimas išaugo 3,7 proc. Šiuo metu LEES tiesiogiai sujungta su
penkiomis kaimyninėmis (Švedija, Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija) elektros energetikos
sistemomis. 2016–2025 m. planuojama investicijų suma į perdavimo tinklą – apie 671,18 mln. Eur.
VKEKK kartu su PSO taip pat dalyvauja PCI įgyvendinimo procese bei bendradarbiauja su
kitų šalių energetikos reguliuotojais, siekdama strateginių tarpsisteminių jungčių statybos sėkmingo
užbaigimo pagal 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą.
Bendradarbiavimas (37(1)(c) straipsnis)
EEĮ nustatyta, kad VKEKK bendradarbiauja su užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos
sektoriaus reguliavimo institucijomis.
VKEKK gali sudaryti bendradarbiavimo elektros energetikos sektoriuje susitarimus su kitų
valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją
dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių
veikloje.
Taip pat nustatyta, kad VKEKK pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai ACER,
veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009,
įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, veikloje. VKEKK,
bendradarbiaudama su ACER ir užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus
reguliavimo institucijomis, keičiasi informacija, reikalinga VKEKK užduotims pagal šį įstatymą ir
kitus teisės aktus atlikti. VKEKK užtikrina gautos informacijos konfidencialumą.
VKEKK taip pat yra Europos energetikos reguliuotojų tarybos (angl. Council of European
Energy Regulators – CEER) ir Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (angl. Energy
Regulators Regional Association – ERRA) organizacijų narė, jos atstovai dalyvauja įvairiuose darbo
grupių susitikimuose, atlieka bendras energetikos įmonių palyginimo analizes, teikia atsakymus į
įvairius klausimynus, reikalingą informaciją bei stebi rengiamų dokumentų eigą.
3.1.5. Teisės aktų laikymasis
Reguliuotojo laikymasis ACER, Europos Komisijos (37(1)(d) straipsnis) ir Gairių (39
straipsnis) privalomų sprendimų
VKEKK nuolat gauna informaciją apie rengiamus ir priimtus ACER bei Europos Komisijos
teisės aktus. Taip pat per bendrą informacinę sistemą derina pozicijas su kitomis valstybinėmis
institucijomis. Atitinkamų ES teisės aktų nuostatos perkeltos į nacionalinių teisės aktų nuostatas arba
taikomos tiesiogiai ir pagal kompetenciją jų laikomasi, priimant VKEKK nutarimus dėl perdavimo
paslaugos kainos dedamųjų, jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo bei perkrovų
valdymo taisyklių ir kita.
Perdavimo ir skirstymo bendrovių, sistemos savininkų ir elektros energetikos įmonių
laikymasis Bendrijos teisės aktų, įskaitant tarpsistemines problemas (37(1)(b), 37(1)(q),
37(3)(a),(b),(e) ir 37(5) straipsniai + baudų taikymas (37(4)(d) straipsnis))
28
VKEKK, jei kitaip nenumatyta kituose teisės aktuose, rengia ir nustato savo teisės aktuose
detalius reikalavimus dėl ES teisės aktų laikymosi bei atsakomybę už šių nurodymų pažeidimą. Kaip
laikomasi teisės aktų nuostatų dėl tarpsisteminės prekybos buvo minėta šios ataskaitos 2.1.3 ir 3.1.4
dalyse.
Pagal EEĮ 9 straipsnio 7 dalį, VKEKK įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis už valstybės
reguliuojamosios energetikos veiklos elektros energetikos sektoriuje pažeidimus elektros energetikos
įmonėms skiria veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. VKEKK skiriamos baudos už
pažeidimus vykdant reguliuojamąją energetikos veiklą ir jų skyrimo tvarka nustatytos Energetikos
įstatyme.
Energetikos įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus
vykdant reguliuojamąją veiklą, kurie per VKEKK nustatytą protingą laikotarpį nebuvo pašalinti,
užtikrindama atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, VKEKK skiria
baudas.
Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo
principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių
veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms duodami ir atsakomybė už
pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu VKEKK ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja
tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų
nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams
ir (ar) kitoms energetikos įmonėms. Energetikos įmonės už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal
Energetikos įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą VKEKK ar
Konkurencijos tarybos kompetenciją.
3.2. Konkurencijos skatinimas
3.2.1. Didmeninė rinka
„NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros energijos jungtys atvėrė ir naujų Lietuvos elektros
rinkos plėtros galimybių ir ženkliai sumažino Lietuvoje didmeninės elektros energijos rinkos kainą.
Elektros energijos kainų mažėjimas fiksuotas tiek Lietuvos, tiek Latvijos kainų zonose, kuriose
elektros energijos kainos dienos-prieš elektros energijos biržoje „Nord Pool“ 2016 m., palyginti su
2015 m., mažėjo atitinkamai 12,8 ir 13,8 proc.
VKEKK aktyviai dalyvauja kuriant bendrą regioninę elektros energijos rinką, įskaitant ir
įvairių bendrų teisės aktų kūrimą bei įgyvendinimą.
Nuo 2016 m. balandžio 7 d. didmeninės energijos rinkos dalyviams, t. y. ūkio subjektams,
sudarantiems sandorius didmeninėje energijos rinkoje dėl elektros (ir gamtinių dujų) įsigijimo,
įsigaliojo Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 reikalavimas ACER teikti visą informaciją apie
didmeninėje energijos rinkoje sudaromus sandorius, įskaitant prekybos nurodymus, ir kitus
duomenis.
2016 m. gruodžio mėn. VKEKK parengė ir patvirtino nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusias
Prekybos elektros energija ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles, kuriose įvedama rinkos
dalyvio sąvoka, apibrėžianti, kuriems elektros energijos (ir gamtinių dujų) sektoriaus dalyviams
taikomas didmeninės rinkos priežiūros, stebėsenos ir pažeidimų vertinimo tvarkos nuostatas, taip pat
aiškiai apibrėžta, kada pradedamas tyrimas dėl galimo pažeidimo, nagrinėjant galimus
piktnaudžiavimo atvejus didmeninėje energijos rinkoje.
VKEKK, vadovaudamasi FCA, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo
gairės, 2017 m. gegužės mėn. atliko Lietuvos elektros energijos kainų svyravimų rizikos draudimo
galimybių analizę. Baltijos pralaidumo skaičiavimo regioną sudaro Lietuva, Latvija, Estija, Suomija,
Švedija ir Lenkija. Lietuvos elektros energijos kainų svyravimų rizikos draudimo galimybių analizė
atlikta pirmą kartą: VKEKK nagrinėjo, kaip veikia elektros energijos išankstinių sandorių rinka, ar
išankstinių sandorių rinkoje siūlomi produktai arba jų deriniai padės išvengti kitos paros kainos tam
29
tikroje prekybos zonoje nepastovumo rizikos ir, ar tokie produktai arba jų deriniai yra efektyvūs.
Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir siekiadama skatinti efektyvesnį didmeninių
elektros energijos rinkų veikimą, VKEKK kartu su Švedijos, Lenkijos ir Latvijos nacionalinėmis
reguliavimo institucijomis įpareigojo šių šalių PSO per 6 mėn. užtikrinti galimybę didmeninės
elektros energijos rinkos dalyviams įsigyti ilgalaikio tarpzoninio rizikos draudimo produktus,
nesuteikiant ilgalaikių perdavimo teisių.
VKEKK, įgyvendindama ES reikalavimus dėl bendros regioninės elektros energijos rinkos
kūrimo, 2017 m. gegužės mėn. patvirtino ES perdavimo sistemų operatorių bendrai parengtą ir
suderintą CGM. Vadovaudamsiesi CGM, PSO modeliuoja tinklų turimos infrastruktūros pralaidumus
– šie duomenys naudojami išlaikyti tinklo patikimumą ir patirti kuo mažiau išlaidų, įskaitant poveikį
vartotojams. Iki šiol kiekvienas PSO naudodavo savo tinklo modelį, tačiau regione elektros energijos
tinklams tampant vis labiau susijusiais, atsirado būtinybė sukurti bendrą tinklo modelį. Tai palengvins
PSO bendradarbiavimą ir leis saugiau bei ekonomiškai efektyviau vystyti Europos elektros energijos
tinklą.
Kuriant bendrą elektros energijos rinką regione, visi ES PSO kartu parengė pasiūlymą dėl
vienodo kitos paros pralaidumo garantavimo termino DAFD, kuris yra 60 minučių iki kitos paros
prekybos pabaigos. Šiam terminui pritarta VKEKK posėdyje 2017 m. birželio mėn.
2016 m. elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje sudarė 37 EUR/MWh. Importuota
88,35 proc. elektros energijos. 2016 metais buvo išduotos 2 naujos licencijos nepriklausomiems
tiekėjams, tačiau 1 licencija buvo sustabdyta. Metų pabaigoje buvo 19 aktyvių nepriklausomų tiekėjų
iš 36 licencijuotų nepriklausomų tiekėjų. Praėjusiais metais didmeninėje rinkoje buvo 3 pagrindiniai
elektros energijos tiekėjai (žr. 1 pav.). Elektros energijos biržos kitos paros prekyboje dalyvavo 18
dalyvių, o einamosios paros – 10. Detalesnę informaciją galima rasti www.nordpoolspot.com.
3.2.1.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos
priežiūra 37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai
Elektros energijos kainų priežiūra atliekama pagal VKEKK patvirtintą Elektros energijos
rinkos priežiūros tvarkos aprašą, ir rezultatai skelbiami VKEKK metinėse ataskaitose bei Elektros
energijos rinkos stebėsenos ataskaitose, kurios skelbiamos VKEKK interneto svetainėje
www.regula.lt (taip pat žr. 2.1.3 skyrių).
Paminėtina, kad ne rečiau kaip kartą per pusmetį vyksta Nacionalinio bendros Baltijos
elektros rinkos plėtros komiteto susitikimai, kuriuose dalyvauja valstybinių institucijų, rinkos dalyvių
ir susijusių asociacijų atstovai. Juose apsikeičiama aktualia informacija ir sprendžiami probleminiai
klausimai, aiškinantis priežastis, bei numatoma, kokių žingsnių reikia imtis, siekiant efektyvaus
elektros rinkos veikimo ir plėtros.
Siekdama užtikrinti skaidrumą, VKEKK prižiūri, ar tinkamai skelbiama informacija pagal
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie
tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB)
Nr. 1228/2003, ir 2010 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 838/2010 dėl
perdavimo sistemos operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmo ir bendro perdavimo
mokesčių reguliavimo metodo taikymo gairių nustatymo nuostatas. VKEKK taip pat savo interneto
svetainėje skelbia visą su savo veikla susijusią informaciją: naujienas, įvairius išaiškinimus,
statistikas, vykstančius susitikimus, viešų posėdžių medžiagą ir pan.
VKEKK, atsižvelgdama į padidėjusias elektros energijos kainas dienos-prieš elektros
energijos biržos „Nord Pool“ Baltijos šalių kainų zonoje 2016 m. sausio mėn., atliko tyrimą aukštų
elektros energijos kainų elektros biržoje 2016 m. sausio mėnesį priežastims ištirti. Atsižvelgdama į
tyrimo metų nustatytus veiksnius, VKEKK kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl rezervo, sisteminių
paslaugų, taip pat VIAP teikiantiems ūkio subjektams taikomų įpareigojimų reglamentavimo
tobulinimo.
30
3.2.2. Mažmeninė rinka
Nuo 2013 m. visi komerciniai vartotojai atsiskaito už elektros energiją rinkos kainomis, o,
esant reikalui, šiems vartotojams garantinis tiekimas užtikrinamas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Buitiniai
vartotojai taip pat turi teisę pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir pirkti elektros
energiją rinkoje arba pagal dvišalius kontraktus.
Per praėjusius metus vidutinis metinis buitinių vartotojų suvartojimas padidėjo nuo
1634 kWh iki 1696 kWh. 2016 metais elektros energijos visuomeninio tiekėjo
AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalis mažmeninėje rinkoje išliko panaši – apie trečdalį viso
suvartojimo, įskaitant garantinį tiekimą. Garantinio tiekėjo paslaugomis naudojosi 45 448 vartotojai.
3 didžiausi elektros energijos tiekėjai nepriklausomo tiekimo mažmeninėje rinkoje: UAB „Energijos
tiekimas“, UAB „Elektrum Lietuva“ ir AB „INTER RAO Lietuva“. Jų dalis mažmeninėje rinkoje
sudarė 70,3 proc. pagal elektros energijos kiekį. Tarp didžiausių nepriklausomų elektros energijos
tiekėjų 2016 m., palyginti su 2015 m., daugiausia augo UAB „Energijos tiekimas“ užimamos rinkos
dalis.
Šalyje augo vartotojų skaičius nuo 1 673 801 iki 1 691 038 vartotojų, iš kurių 134 279 –
nebuitiniai. Per 2016 m. nebuitinių vartotojų, perkančių elektros energiją visuomeninėmis kainomis,
suvartojimas sumažėjo nuo 0,112 TWh iki 0,104 TWh. Buitinių vartotojų, perkančių elektros energiją
visuomeninėmis kainomis, per 2016 m. suvartojimas sudarė 2,64 TWh ir buvo nežymiai didesnis,
palyginti su 2015 m. (2,51 TWh). Buitinių vartotojų, pirkusių elektros energiją rinkoje sutartinėmis
kainomis, 2016 m., palyginti su praėjusiais metais, padidėjo nuo 11 iki 29. 2016 m. dėl neapmokėtos
skolos AB „Energijos skirstymo operatorius“ atjungė elektros energijos persiuntimą 3452 klientams.
3.2.2.1. Kainų lygio, skaidrumo lygio, rinkos atvėrimo efektyvumo ir konkurencijos
priežiūra 37(1)(i), (j), (k), (l), (u) ir 40 (3) straipsniai
2016 m. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje sudarė 37 Eur/MWh.
Visuomeninio tiekėjo vidutinė metinė mažmeninė kaina tipiniam buitiniam vartotojui – 43 Eur/MWh
(elektros energijos įsigijimas ir visuomeninio tiekimo marža), o pasinaudojimo elektros tinklais arba
persiuntimo paslaugos kaina – 32 EUR/MWh.
2017 m. yra antrieji 2016–2020 metų reguliavimo periodo metai. Kiekvienais kitais metais
apskaičiuotos leidžiamos pajamos koreguojamos pagal VKEKK 2015 m. sausio 15 d. nutarimu
Nr. O3-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei
visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Elektros
energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės
ribos nustatymo metodikos reikalavimus.
AB „Litgrid“ viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba 2017 m. yra lygi
0,672 ct/kWh, kuri yra 0,019 ct/kWh arba 2,75 proc. mažesnė, palyginus su 2016 m. bendrovei
nustatyta perdavimo paslaugos kainos viršutine riba. PSO pateikė informaciją VKEKK, jog 2017 m.
planuoja vidutiniškai užsakyti 400 MW/h antrinio avarinio galios rezervo ir 484 MW/h tretinio
avarinio galios rezervo. Antrinio ir tretinio rezervo kainų pokytį lėmė tai, kad 2016 m., įvertinus
audito rezultatus, buvo nustatytas mažesnis sąnaudų lygis šioms paslaugoms teikti, o šios korekcijos
2017 m nebebuvo taikomos. Atsižvelgiant į rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines
ribas bei PSO 2017 m. prognozuojamą rezervinių paslaugų kiekį ir prognozuojamą biudžeto poreikį
šių paslaugų įsigijimui, 2017 m. nustatyta 0,393 ct/kWh sisteminių paslaugų kaina (į šią kainą
įtraukiamos aktyviosios galios pirminio, antrinio, tretinio rezervo užtikrinimo paslaugų įsigijimo
sąnaudos, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo bei avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo
paslaugų teikimo sąnaudos).
AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo paslaugų kainų viršutinė riba vidutinėje
įtampoje 2017 m. yra lygi 0,830 ct/kWh (0,170 ct/kWh arba 16,96 proc. mažesnė nei 2016 m.) ir
1,655 ct/kWh žemos įtampos tinkluose (0,111 ct/kWh arba 6,31 proc. mažesnė nei 2016 m.).
31
Viršutinių kainų ribų pokyčius daugiausia lėmė didėjantis prognozuojamas paskirstyti elektros
energijos kiekis, mažėjanti investicijų grąžos norma (nuo 5,24 proc. 2016 m. iki 4,94 proc. 2017 m.)
bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo veiklos pajamų mažinimas dėl 2014–2015 m.
laikotarpiu susidariusio investicijų grąžą viršijusio pelno.
Atsižvelgdama į Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 1178 „Dėl viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties
2017 metams nustatymo“, kuriuo priimtas sprendimas nenustatyti remtinos elektros energijos
gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo
elektrinėse apimties 2017 m., VKEKK šiai paslaugai VIAP lėšų poreikio nenustatė. Tačiau
gamintojai, užtikrinantys elektros energijos tiekimo saugumą, įpareigoti teikti elektros energetikos
sistemos rezervų užtikrinimo paslaugą – šiai paslaugai teikti VKEKK 2017 m. nustatė 34,3 mln. Eur
VIAP lėšų poreikį.
2017 m. nustatytas VIAP biudžetas padidėjo nuo 138,9 mln. EUR (pakoreguota
2016 m. suma) iki 145,8 mln. EUR arba apie 4,9 proc. Tačiau dėl išaugusio prognozuojamo suvartoti
elektros energijos kiekio VIAP kaina sumažėjo nuo 1,497 iki 1,386 ct/kWh.
2017 m. visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, perkantiems elektros
energiją iš vidutinės įtampos tinklų, lygi 7,102 ct/kWh (be PVM), arba 0,397 ct/kWh (5,3 proc.)
mažesnė nei 2016 m. II pusm., perkantiems elektros energiją iš žemos įtampos tinklų – 9,088 ct/kWh
(be PVM), arba 0,442 ct/kWh (4,6 proc.) mažesnė nei 2016 m. II pusm.
Elektros energijos kainos, jų taikymas, palyginimas su kitose šalyse taikomomis kainomis bei
kita susijusi informacija skelbiama VKEKK interneto svetainėje www.regula.lt arba AB „Energijos
skirstymo operatorius“ interneto svetainėje www.eso.lt. Vartotojai apie naujas kainas ir tarifų planus
individualiai informuojami per savitarnos svetainę www.manogile.lt, o pateikusieji savo kontaktinius
duomenis – SMS žinutėmis arba elektroniniais laiškais. Bendrovė klientus apie taikomus tarifų planus
ir jų taikymo sąlygas informuoja ir klientų aptarnavimo telefonu 1802.
Rinkos atvėrimo ir efektyvumo klausimai aptariami 3.2.1 ir 3.2.2 skyriuose, o daugiau
duomenų pateikta duomenų bazėje CEER.
3.2.2.2. Tiekimo kainų rekomendacijos, rinkų tyrimai ir priemonių, skatinant efektyvią
konkurenciją, taikymas
37(1)(o) straipsnis
Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 15 punkte nustatyta, kad VKEKK prižiūri, ar
nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias
taikant stambiems nebuitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu
metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju.
Informacijos apie elektros energijos rinkos iškraipymus ar apribojimus, įskaitant tinkamos
informacijos pateikimą, bei atitinkamų atvejų rinkoje tyrimų pateikimo Konkurencijos tarybai
procedūros vykdomos įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio
9 dalies 16 punktu, EEĮ 9 straipsnio 4 dalies 7 punktu, VKEKK ne rečiau kaip kartą per metus skelbia
rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo,
nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos
tarybai.
Apie atliktus tyrimus ir priemones, kurių ėmėsi VKEKK, plačiau aprašyta 2.1.3 skyriuje.
37(4)(b) straipsnis
VKEKK vertina elektros energijos perdavimo ir pagrindinio STO (AB „Litgrid“ ir AB
„Energijos skirstymo operatorius“), mažųjų skirstomųjų tinklų operatorių (AB „Achema“, AB
„Akmenės cementas“, AB „Lifosa“,
UAB „Dirbtinis pluoštas“ ir UAB „E Tinklas“) bei visuomeninių tiekėjų (AB „Energijos skirstymo
operatorius“ ir UAB „Dirbtinis pluoštas“) ir didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje
32
turinčio elektros energijos gamintojo AB „Lietuvos energijos gamyba“ pagal teikiamas ketvirtines
ataskaitas remonto, techninės priežiūros ir eksploatavimo, personalo, administracines ir kt. sąnaudas.
VKEKK tai suteikia galimybę būti nuolat informuotai apie reguliuojamų elektros energijos
perdavimo ir skirstymo operatorių patirtus kaštus ir per įmanomai trumpiausią laiką suteikti
konsultacijas dėl patirtų sąnaudų priskyrimo reguliuojamoms veikloms klausimų. Įvertinusi pateiktus
ketvirtinių elektros energetikos įmonių pajamų ir sąnaudų ataskaitų duomenis, pagal poreikį VKEKK
teikia užklausas ūkio subjektams sąnaudų analizės metu kilusiais klausimais. VKEKK aktyviai
analizuojant minėtų elektros energetikos sektoriaus įmonių ketvirtines veiklos sąnaudas siekiama
išvengti praeityje pasitaikiusių situacijų, kai atlikus planinius elektros energetikos sektoriaus
energijos perdavimo, skirstymo operatorių bei visuomeninio tiekėjo sąnaudų patikrinimus buvo
užfiksuoti reikšmingi reguliuojamos veiklos įmonių sąnaudų apskaitos pažeidimai, o vartotojų
permokos dėl jų apimties išdėstomos ateinančiais laikotarpiais.
VKEKK nustatydama 2017 m. kainų viršutines ribas 2016 metais įvertino PSO ir STO (AB
„Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir visuomeninio tiekėjo (AB „Energijos skirstymo
operatorius“) reguliuojamose veiklose per 2014–2015 m. laikotarpį susidariusius viršpelnius.
Apskaičiuotos sumos išdėstytos ir per keletą artimiausių metų bus grąžintos vartotojams.
3.3. Tiekimo saugumas (tiek, kiek reguliuotojas yra kompetentinga institucija)
Apsaugos priemonių įgyvendinimas (42 straipsnis)
2015 m. pradėtas ir 2017 m. tęsiamas Lietuvos energetikos strategijos, kuri turėtų nubrėžti
Lietuvos tikslus energetikoje iki 2050 metų, atnaujinimo procesas, siekiant įvertinti pasikeitusią
situaciją po naujų jungiamųjų linijų su Lenkija ir Švedija eksploatacijos pradžios.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija nustato viziją, jos įgyvendinimo
principus, strategines kryptis ir uždavinius. Jos įgyvendinimas detalizuojamas veiksmų plane 2020,
2030 ir 2050 metams. Strategija įgyvendinama šiomis keturiomis strateginėmis kryptimis:
konkurencingumas;
patikimumas;
įtakos aplinkai mažinimas (energijos taupymas ir žalioji energetika);
šalies verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos.
Atnaujintą Nacionalinės energetikos strategijos projektą viešai diskusijai Energetikos
ministerija pateikė 2017 m. birželio mėnesį.
3.3.1. Tiekimo ir paklausos balanso priežiūra
4 straipsnis
Susijusi informacija pateikta šios ataskaitos 2.1.2 ir 3.1.2 skyriuose.
3.3.2. Investicijų į gamybos pajėgumus, susijusius su tiekimo saugumu, priežiūra
37(1)(r) straipsnis
Pagal EEĮ nuostatas VKEKK vykdo tinklų plėtros plano įgyvendinimo stebėseną ir atlieka jo
vertinimą. Kasmet AB „Litgrid“ teikia 10 metų elektros tinklų investicijų planus, kurie įvertina
numatomų naujų gamybos šaltinių plėtros scenarijus.
2016 m. pateiktame plane prognozuojama, kad iki 2025 metų elektros energiją generuojančių
šaltinių įrengtoji galia padidės iki 4196 MW. Apie 27,5 proc. šios dalies sudarytų elektrinės,
naudojančios AEI.
Pažymėtina, kad LEES turi pakankamai tvirtas tarpsistemines jungtis su kaimyninėmis
šalimis bei pradėjusios veikti naujos tarpsisteminės linijos „LitPol Link“ ir „NordBalt“ su Lenkija ir
33
Švedija prisideda prie sistemos tiekimo saugumo didinimo. Esant tokioms sąlygoms, bet kokiu atveju
yra sudarytos techninės galimybės elektros gamybos pajėgumų trūkumą (jeigu jis būtų) padengti
importuota elektros energija.
Veikiančio tinklo saugumas
Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis Dėl nekonkurencingų vietinių gamybos pajėgumų 2016 m. importuota didžioji dalis elektros
energijos. 2016 m. 34,75 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo buvo pagaminta Lietuvoje
veikiančiose elektrinėse ir tai 7,59 proc. mažiau nei 2015 m. (42,34 proc.). Elektros energijos
importas sudarė 88,35 proc. nuo bendro suvartojimo (2015 m. – 68,69 proc., 2014 m. – 72,60 proc.).
Galimas importuoti elektros energijos kiekis priklauso nuo vykdomų remontų perdavimo
tinkle. 2016 m. į Lietuvą kas valandą vidutiniškai buvo galima importuoti 2,376 GWh.
Investicijos į tarpsisteminių jungčių galią 5 ir daugiau metų į priekį
Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis
2015–2016 m. sandūroje PSO kartu su partneriais užbaigė dviejų tarpsisteminių jungčių
statybos projektus: „NordBalt“ jungtį, kuri integravo baltijos šalių elektros energetikos sistemas į
Šiaurės šalių sistemą ir elektros rinką, taip pat pagerino regiono energetinį saugumą ir elektros
energijos tiekimo patikimumą. „LitPol Link“ jungtis integravo Baltijos šalis į bendrą Europos elektros
energetikos sistemą ir Europos elektros rinką. Įgyvendinus šį projektą buvo užbaigtas Baltijos
elektros energetikos žiedas, sujungęs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos,
Danijos, Lenkijos ir Vokietijos elektros energetikos sistemas.
Sinchroniniam susijungimui su kontinentinės Europos tinklais planuojama antra 400 kV
tarpsisteminė jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei projektai, susiję su vidaus tinklo stiprinimu.
Pereinant prie sinchroninio Baltijos šalių darbo su kontinentinės Europos energetikos sistema,
Baltijos šalių ir IPS/UPS sistemos bus sujungtos asinchroninėmis jungtimis, t. y. įrengti nuolatinės
srovės keitikliai.
Pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo VKEKK tvarkos aprašą PSO
derina atskiras investicijas, kurių apimtis yra lygi arba didesnė nei 3,5 mln. Eur. Perdavimo tinklo
strateginių projektų vertė dėl tarpsisteminių jungčių 2016–2025 m. turėtų sudaryti 341 mln. Eur, o
visos PSO investicijos siektų 635,39 mln. Eur.
Laukiamas būsimas poreikis ir numatoma galia 5 ir 5–15 metų į priekį
Direktyvos 2005/89/EC 7 straipsnis
Lietuvoje maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (netto) 2016 m. buvo 1979 MW,
tai yra 13,2 proc. daugiau nei 2015 metais (1748 MW, 2014 m. – 1835 MW). 2016 m. skirstomajame
tinkle maksimalus elektros energijos valandinis poreikis sudarė 1695 MW ir buvo 9,0 proc. didesnis
nei 2015 metais (1555 MW, 2014 m. – 1639 MW).
Svarbiausi veiksniai, lemiantys elektros energijos suvartojimą, yra šalies ekonominio lygio
pokyčiai, kuriuos geriausiai apibrėžia bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP). Tačiau yra ir kitų
veiksnių, turinčių nemažos įtakos būsimai elektros energijos paklausai, todėl elektros energijos
poreikio prognozėje vertinta:
• BVP augimas;
• elektros energijos efektyvumas;
• elektromobilių skaičius ir jų suvartojamos elektros energijos kiekis;
• šiluminių siurblių (angl. heat pumps) skaičius ir jų suvartojamos elektros energijos kiekis.
Prognozuojama, kad bazinio scenarijaus atveju Lietuvos elektros energijos poreikis 2025 m.
išaugs iki 12,59 TWh (vidutiniškai apie 1,5 proc. metinis augimas), esant lėtesniam ekonomikos
augimui – iki 11,89 TWh (apie 0,9 proc. metinis augimas), o optimistinio scenarijaus atveju – iki
13,05 TWh (apie 1,9 proc. metinis augimas). Bazinio scenarijaus atveju Lietuvos elektros energijos
34
poreikis 2020 m. siektų 11,56 TWh. Pronozuojamas didžiausias galios poreikis bazinio scenarijaus
atveju 2020 m. sudarytų 2079 MW, 2025 m. siektų 2184 MW. Per 2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo klientams persiuntė 9,605 mln. kWh
(2015 m. – 9,15 mln. kWh) elektros energijos (įskaitant technologinius nuostolius ir savąsias
reikmes). 2017–2019 m. numatomas persiųsti elektros energijos kiekis yra prognozuojamas
vadovaujantis VKEKK patvirtintos Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo
paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos nuostatomis, t. y.
planuojama, kad elektros energijos vartojimas augs ½ BVP pokyčio dydžiu. Pagal Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo mėnesio Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas
2017–2019 m. prognozuojamas Lietuvos BVP augimas atitinkamai 2,7 proc., 2,6 proc. ir 2,5 proc.
(½ BVP sudaro atitinkamai 1,35 proc., 1,30 proc. ir 1,25 proc.).
2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos tiekimas sudarė 3,15 mln.
kWh (2015 m. – 3,12 mln. kWh), iš jų 2,74 mln. kWh visuomeninis elektros energijos tiekimas ir
0,41 mln. kWh garantinis tiekimas. 2015 m. visuomeninis ir garantinis elektros energijos tiekimas
siekė atitinkamai 2,63 mln. kWh ir 0,49 mln. kWh. Bendrovė prognozuoja, kad per
2017–2019 m. planuojamas patiekti elektros energijos kiekis visuomeniniams vartotojams kasmet
augs po 1 proc.
3.3.3. Pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimo priemonės
4 straipsnis
Pagal teisės aktus už valstybės elektros energijos balanso užtikrinimą yra atsakingas elektros
PSO AB „Litgrid“.
Vadovaujantis 2010 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu
Nr. 1-121 patvirtintu Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti
visuomenės interesus sąlygų ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašu
bei kitų teisės aktų nuostatomis, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buv. AB „Lesto“) generalinio
direktoriaus 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 176 buvo patvirtinta Elektros energijos persiuntimo
vartotojams nutraukimo ir galios ribojimo grafikų sudarymo ir vykdymo tvarka.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ kasmet sudaro galios ir elektros energijos ribojimo bei avarinio
atjungimo grafikus, kurie kiekvienais metais teikiami PSO. Ribojimo grafikai (vienerių metų
laikotarpiui) sudaromi apibendrinus bei išanalizavus sisteminius poreikius, tinklo parametrus ir
turimą tinklų naudotojų informaciją, todėl ribojimo apimtys kiekvienais metais gali keistis. Į ribojimo
grafiką įtraukti tinklų naudotojai yra raštu iš anksto informuojami apie numatytas ribojimo užduotis
ir atsirandančias pareigas. Skirstomasis tinklas yra pajėgus patenkinti pikinius elektros energijos
vartojimo poreikius, kadangi instaliuota galia yra ženkliai didesnė nei esantys pikai.
2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo atjungusi ar apribojusi klientų dėl tinklo
pajėgumo trūkumo.
4. DUJŲ RINKA
4.1. Tinklo reguliavimas
4.1.1. Vertikaliai integruotų įmonių atskyrimas
Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas ir gamtinių dujų perdavimo
veiklos licencijos išdavimas
VKEKK 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-5 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo veiklos
atskyrimo ir perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo preliminaraus sprendimo“ konstatavo, kad
AB „Amber Grid“ perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40–42 straipsnių nuostatas, ir AB
„Amber Grid“ gali būti paskirtas PSO bei informavo Europos Komisiją apie priimtą preliminarų
sprendimą.
35
2015 m. kovo 26 d. VKEKK gavo Europos Komisijos Nuomonę, kurioje buvo nurodyta, kad
Europos Komisijos netenkina tai, kad nebuvo atliktas nuodugnus Energetikos ministerijos
netiesioginių teisių į UAB „Litgas“ vertinimas pagal Direktyvos 2009/73/EB 9 straipsnio 2 dalį ir
paragino VKEKK sertifikuoti AB „Amber Grid“ tik su sąlyga, kad visos UAB „Litgas“ akcijos,
kurias turi AB „Klaipėdos nafta“, bus perleistos.
VKEKK, įvertinusi Europos Komisijos Nuomonę ir Energetikos bei Finansų ministerijų
pateiktus raštus, 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. O3-242 (toliau – Nutarimas dėl licencijos)
konstatavo, kad AB „Amber Grid“ perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40–42 straipsnių
nuostatas, ir kad AB „Amber Grid“gali būti paskiriamas PSO su sąlyga, kad Energetikos ministerija
per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo VKEKK nutarimo dėl AB „Amber Grid“ paskyrimo
įsigaliojimo dienos, atliks veiksmus dėl AB „Klaipėdos nafta“ turimų UAB „Litgas“ akcijų
perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos,
kaip nurodyta Europos Komisijos Nuomonėje. Tuo pačiu nutarimu VKEKK panaikino AB „Amber
Grid“ terminuotą ir išdavė neterminuotą gamtinių dujų perdavimo operatoriaus licenciją.
VKEKK, atlikdama jai priskirtas funkcijas, 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. O3-107
(toliau – Nutarimas dėl pažeidimo) konstatavo, kad AB „Amber Grid“ neįvykdė Nutarimo dėl
licencijos 4.1 papunktyje nustatyto įpareigojimo bei konstatavo, kad AB „Amber Grid“ neatitinka
GDĮ aštuntajame skirsnyje įtvirtintų PSO veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų.
Atsižvelgdama į tai, VKEKK įpareigojo AB „Amber Grid“ per 2 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo
dienos ištaisyti reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą bei per 10 darbo dienų pateikti VKEKK
informaciją ir su Energetikos ministerija suderintą veiksmų planą, susijusį su AB „Klaipėdos nafta“
turimų UAB „Litgas“ akcijų perleidimu. AB „Amber Grid“ nepašalinus VKEKK nurodyto
reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo, pagal Energetikos įstatymą bendrovei gali būti skiriama
bauda iki 10 proc. metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš reguliuojamos gamtinių
dujų perdavimo veiklos.
VKEKK 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-453 įvertino, ar AB „Amber Grid“ atliko
veiksmus, kurie buvo numatyti Nutarime dėl licencijos bei Nutarime dėl pažeidimo, ir konstatavo,
kad 2016 m. spalio 3 d. AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Lietuvos energija“ sudarė AB „Klaipėdos
nafta“ nuosavybės teise valdomo UAB „Litgas“ 33,33 proc. akcijų paketo pirkimo–pardavimo sutartį,
kuria visos AB „Klaipėdos nafta“ valdomos UAB „Litgas“ akcijos buvo perleistos UAB „Lietuvos
energija“, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma Energetikos ministerijos, o AB „Amber Grid“
perdavimo veiklos atskyrimas atitinka GDĮ 40–42 straipsnių nuostatas.
10 pav. Gamtinių dujų įmonės, kurios yra valdomos valstybės, 2017 m. balandis
Šaltinis – VKEKK.
36
4.1.2. Techninis funkcionavimas
Naudojimosi sistema taisyklės
Naudojimosi gamtinių dujų sistemomis taisyklės apibrėžia naudojimosi perdavimo ir
skirstymo sistemomis tvarką ir sąlygas, sistemų operatorių, sistemų naudotojų teises ir pareigas,
bendradarbiavimo gaires, sistemų pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo mechanizmus,
remonto darbų organizavimo, paskelbimo apie juos, vykdymo tvarką ir principus bei kt.
VKEKK, vadovaudamasi GDĮ 49 straipsnio 3, 4 dalimis, 2016 ir 2017 m. derino pakeistas
perdavimo, skirstymo sistemos operatorių parengtas naudojimosi sistema taisykles:
1. Naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklės (suderinta
2017 m. gegužės 31 d.nutarimu Nr. O3-699). Taisyklėse patikslintos nuostatos susijusios su pajėgumų
užsakymu: Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemų sujungimo taške numatoma 10 procentų techninių
pajėgumų rezervuoti trumpalaikiams prieš dujų parą užsakomiems artimiausios paros (angl. day-
ahead) ir einamosios paros pajėgumams, numatyta netiesioginio pajėgumų paskirstymo galimybė,
patikslintos gamtinių dujų kiekio priskyrimo taisyklės Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemų
sujungimo taške, nustatant, kad per sujungimo tašką perduotas gamtinių dujų kiekis yra lygus
patvirtintai dujų kiekio paraiškai, patikslintos gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties nutraukimo
taisyklės.
2. Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklės (suderinta 2016 m. birželio
3 d. nutarimu Nr. O3-169). Taisyklėse numatytas ilgesnis SGD saugojimo laikotarpis SGD terminalo
naudotojams bei nustatyta, kad faktiniai SGD terminale susidarantys technologiniai nuostoliai bus
paskirstomi proporcingai SGD terminalo naudotojams. Taip pat numatyta galimybė paskirtajam
tiekėjui, suderinus su SGD terminalo operatoriumi, nedujinti terminalo būtinojo kiekio.
3. Naudojimosi AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo sistema taisyklės (suderinta 2016 m. lapkričio 23 d.nutarimu Nr. O3-399). Taisyklėse numatyta lankstesnė sutarčių
pasirašymo tvarka: atsisakyta skirstymo paslaugų sutarties projekto pasirašymo (skirstymo paslaugų
sutartis sudaroma ją pasirašant vieną kartą), numatyti lankstesni pasirašytos sutaries pateikimo būdai
(sistemos naudotojas pasirašytą skirstymo sutartį galės pateikti ir operatoriaus nurodytu el. paštu),
tuo atveju, kai skirstymo paslaugų sutartį sudaro sistemos naudotojas – tiekimo įmonė, sistemos
naudotojas dėl pažeidžiamų vartotojų galės pateikti tik skirstymo kainų grupę, nenurodydamas dujų
kiekio, išplėstos sutarties automatinio pratęsimo sąlygos, reglamentuoti atvejai, kai skirstymo
paslaugos teikiamos sistemos naudotojo nuosavybės teise nevaldomuose objektuose, praplėstos
sutarčių pakeitimo galimybės.
Gamtinių dujų sistemų balansavimas
2016 m. gamtinių dujų įmonės perdavimo ir skirstymo sistemų balansavimo taisyklių nederino
su VKEKK. PSO parengtos AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema balansavimo
taisyklės ir UAB „Intergas“ gamtinių dujų skirstymo sistemos balansavimo taisyklės buvo suderintos
2015 m.
Pirminė atsakomybė už dujų kiekio subalansavimą tenka rinkos dalyviams, dalyvaujantiems
perdavimo sistemos balansavime, kurie privalo subalansuoti per balansavimo laikotarpį iš perdavimo
sistemos išimtą dujų kiekį, tokį patį dujų kiekį pateikdami į perdavimo sistemą. Rinkos dalyviui,
dalyvaujančiam perdavimo sistemos balansavime, nesubalansavus dujų kiekių, PSO jam parduoda
balansavimo dujas, jeigu rinkos dalyvis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje, arba iš jo perka
balansavimo dujas, jeigu rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje, bei apskaičiuoja
disbalanso užmokestį, taikydamas VKEKK nustatytas balansavimo kainas, ir imasi priemonių
perdavimo sistemos balansui palaikyti. Rinkos dalyviams, dalyvaujantiems perdavimo sistemos
balansavime ir sukėlusiems disbalansą, yra taikomas disbalanso užmokestis, kuris yra pradedamas
taikyti tada, kai yra viršijama tolerencijos riba. Rinkos dalyvis, dalyvaujantis perdavimo sistemos
balansavime, gali imtis atitinkamų veiksmų, kad per balansavimo laikotarpį išlygintų į perdavimo
sistemą patiekiamą ir iš perdavimo sistemos išimamą dujų kiekį bei imtis atitinkamų veiksmų tuo
37
atveju, jeigu susidaro disbalansas, kai rinkos dalyvis iš perdavimo sistemos išleidžia mažesnį dujų
kiekį nei patiekia į perdavimo sistemą.
VKEKK prižiūri balansavimo paslaugos veiklą, vertina balansavimo paslaugos sąnaudas ir
pajamas. Balansavimo paslaugos perdavimo veikloje kainodara remiasi principu, kad balansavimo
paslaugos pajamos turi atitikti balansavimo veiklos sąnaudas. Susidaręs balansavimo veiklos pajamų
ir sąnaudų skirtumas kiekvienais metais įvertinamas, koreguojant perdavimo kainos viršutinę ribą.
Paslaugų kokybės ir patikimumo rodikliai
GDĮ numato, kad VKEKK nustato gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant
patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką. Remiantis Gamtinių dujų teikiamų paslaugų
patikimumo ir kokybės rodiklių, jų įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu VKEKK
2012 m. balandžio 11 d. nutarimu O3-90, minimalūs kokybės lygiai kiekvienai dujų įmonei nustatomi
individualiai konkrečiam kainų reguliavimo periodui.
Pagrindiniai nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo kokybės rodikliai yra vidutinė nutraukimų
trukmė vienam vartotojui (angl. System average interruption duration index – SAIDI) ir vidutinis
nutraukimų skaičius, tenkantis vienam sistemos vartotojui (angl. System average interruption
frequency index – SAIFI) per ataskaitinį laikotarpį. SAIDI ir SAIFI rodikliai diferencijuojami pagal
nutraukimo priežastis.
VKEKK kiekvienai dujų įmonei yra individualiai nustačiusi minimalius kokybės lygius
reguliavimo periodui. Dujų įmonėms, kurios teiks paslaugas žemesniais parametrais, nei joms
nustatyti minimalūs kokybės rodiklių lygiai, bus pritaikytos ekonominės poveikio priemonės.
VKEKK 2017 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-69 konstatavo, kad AB „Amber Grid“,
AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Achema“, UAB „Intergas“, UAB „Fortum Heat
Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“ faktiniai veiklos kokybės rodikliai tenkina konkrečiai dujų
įmonei nustatytus minimalius kokybės lygius.
Gamtinių dujų SSO AB „Energijos skirstymo operatorius“ SAIDI ir SAIFI rodikliai 2009–
2016 m. parodyti paveiksluose.
11 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ SAIDI rodiklis neplanuotiems
nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės, min. vartotojui
Šaltinis – VKEKK
0,1678
0,492
0,367
0,4644
0,1207
1,6733
0,2450,229
0,3421
0,441
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
AB "Energijos skirstymo operatorius" SAIDI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės
Faktinis SAIDI rodiklis Komisijos nustatytas SAIDI rodiklis
38
12 pav. AB „Energijos skirstymo operatorius“ vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam
vartotojui, kartai vartotojui
Šaltinis – VKEKK.
Kaip matyti iš paveikslų, 2016 m. AB „Energijos skirstymo operatorius“ rodikliai pagerėjo,
palyginus su 2015 m., vidutinė neplanuotų nutraukimų trukmė mažėjo nuo 0,245 iki 0,229
min./vartotojui, o nutraukimų skaičius – nuo 0,00599 iki 0,00326 karto/vartotojui. Kitos gamtinių
dujų skirstymo įmonės nutraukimų neturėjo.
Vartotojų prijungimo prie tinklo bei remonto darbų atlikimo laiko trukmės priežiūra Perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai teikia naujų vartotojų sistemų prijungimo prie
veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų paslaugą, kuriai taikomi 2 paslaugų kokybės reikalavimai:
naujų vartotojų prašymų dėl jų sistemų prijungimo prie veikiančios perdavimo sistemos
nagrinėjimas;
naujo vartotojo sistemos prijungimas prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos
pagal prijungimo sutartį.
Dėl PSO AB „Amber Grid“ atsakomybės per nustatytą laiką neprijungtų vartotojų prie
perdavimo sistemos nebuvo. Laiku, per 30 kalendorinių dienų, naujam vartotojui išsiųstų atsakymų
procentinė dalis 2016 m. AB „Amber Grid“ sudarė 100 proc. 2015 metais šis rodiklis taip pat sudarė
100 proc.
Laiku išnagrinėto vartotojo prašymo rodiklis SSO
AB „Energijos skirstymo operatorius“ sistemoje 2015 metais sudarė 97,84 proc., o 2016 m. –
96,97 proc. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. VKEKK nustatytas laiku išnagrinėto vartotojo prašymo
rodiklis – 95,43 proc. Kitos įmonės laiku išnagrinėjo tiek buitinių, tiek nebuitinių vartotojų prašymus.
Avarinių tarnybų atvykimas pas buitinius vartotojus dėl gautų pranešimų apie dujų nuotėkį visose
įmonėse 100 proc. atitiko nustatytą laiką.
PSO savo interneto svetainėje turi skelbti remonto darbų grafiką, kuriame pateikiami
planuojami einamaisiais metais atlikti dujų perdavimo sistemos statybos, rekonstravimo, remonto
darbai, galintys turėti įtakos sistemos naudotojų teisėms. Remonto darbų grafike turi būti nurodomi
objektai ir juose planuojamų atlikti darbų pavadinimai, planuojamų remonto darbų, atjungimo darbų
tam tikrų zonų objektuose pradžios ir pabaigos datos, įtaka dujų tiekimui. Apie planuojamą dujų
sistemų remontą ar kitų vartotojų sistemų prijungimo darbų pradžią, kai jo metu nutraukiamas ar
ribojamas dujų perdavimas, PSO sistemos naudotojus viešai informuoja ne vėliau kaip likus
0,002
0,0056
0,0053
0,0059
0,002
0,00599
0,00326
0,00317
0,0043
0,00558
0
0,001
0,002
0,003
0,004
0,005
0,006
0,007
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
AB "Energijos skirstymo operatorius" SAIFI rodiklis neplanuotiems nutraukimams dėl operatoriaus atsakomybės
Faktinis SAIFI rodiklis Komisijos nustatytas SAIFI rodiklis
39
42 kalendorinėms dienoms iki darbų pradžios. Nuo kada ir kokiam laikui nutraukiamas arba
ribojamas dujų perdavimas PSO sistemos naudotojus įspėja paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį ar
faksimiliniu ryšiu ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki dujų sistemos remonto ar kitų vartotojų sistemų
prijungimo darbų pradžios.
SSO ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki dujų sistemos remonto darbų pradžios ar kitų dujų
sistemų prijungimo darbų pradžios raštu vienu iš šių būdų (paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį,
faksimiliniu ryšiu) įspėja sistemos naudotoją, nuo kada ir kokiam laikui nutraukiamas arba ribojamas
dujų skirstymas.
Prieiga prie saugyklų
GDĮ 50 straipsnyje numatyti du galimi naudojimosi gamtinių dujų įmonių požeminėmis
saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis būdai:
1.Teisė naudotis saugykla, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis
papildomomis paslaugomis įgyvendinama derybų būdu, vartotojai ir sistemos naudotojai dėl sutarčių
derasi su atitinkamu laikymo sistemos operatoriumi arba gamtinių dujų įmonėmis.
2. VKEKK imasi būtinų priemonių, kad gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams būtų suteikta
teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ar kitomis
papildomomis paslaugomis taikant iš anksto paskelbtus tarifus ir (arba) kitas naudojimosi šiomis
saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis sąlygas ir pareigas.
Lietuvoje šiuo metu gamtinių dujų saugyklos nėra. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudojasi
Inčiukalnio požemine gamtinių dujų saugykla, esančia Latvijos Respublikoje. Dujų saugyklos
pajėgumus Latvijos Respublikoje pagal pateiktas paraiškas skirsto Latvijos PSO ir saugyklos
operatorius JSC „Conexus Baltic Grid“.
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pagal sutartį su JSC „Conexus Baltic Grid“ Inčiukalnio
saugykloje saugo valstybės nustatytam laikotarpiui pažeidžiamiems vartotojams aprūpinti reikalingą
gamtinių dujų kiekį bei nebuitiniams vartotojams, pasirašiusiems nenutrūkstamo gamtinių dujų
tiekimo sutartis, reikalingą dujų kiekį.
Apsaugos priemonių priežiūra (Straipsnis 41(1)(t))
2008 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 163 patvirtintas
Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, kuris numato dujų tiekimo
prioritetinę tvarką dujų tiekimo nutraukimo, didelio dujų tiekimo sutrikimo ar dalinio dujų tiekimo
sutrikimo atvejais, atsižvelgiant į turimą dujų kiekį vamzdynuose, dujų saugyklose ir technines dujų
sistemos galimybes. Tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems
vartotojams, kuriems jos privalo sukaupti ir laikyti dujų atsargas. Tiekimo įmonės pažeidžiamiems
vartotojams, kuriems tiekia dujas, privalo sukaupti ir laikyti tokį dujų atsargų kiekį, kurio užtektų
pažeidžiamų vartotojų dujų poreikiui tenkinti Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje
nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kasmet, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d., tiekimo įmonės privalo:
- pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas nustatyti ir
sukaupti pažeidžiamiems vartotojams reikalingą dujų kiekį ir išlaikyti jį, iki nustatomos ir
sukaupiamos kitų metų dujų atsargos pažeidžiamiems vartotojams;
- raštu pateikti VKEKK duomenis apie pažeidžiamiems vartotojams sukauptus dujų kiekius.
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti 2017 m.
požeminėje gamtinių dujų saugykloje Latvijoje saugo 342,5 GWh. Gamtinių dujų saugojimo
sąnaudos yra įskaičiuojamos į buitinių gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. 2017 m. į
buitinių vartotojų tiekimo kainą įtraukta dujų tiekimo saugumo užtikrinimo dedamoji lygi
0,28 Eur/MWh.
40
4.1.3. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir skystinimo kainų reguliavimas
Apskaitų atskyrimas ir kryžminio subsidijavimo išvengimo užtrikrinimas
Gamtinių dujų įmonės, vykdančios reguliuojamą veiklą, pajamas, sąnaudas ir turtą paskirsto
pagal verslo vienetus ir paslaugas vadovaudamosis Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo,
sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašu, patvirtintu VKEKK
2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-316. Gamtinių dujų įmonė, įgyvendindama apskaitų atskyrimą,
privalo vadovautis priežastingumo, kaupimo, objektyvumo, pastovumo principais.
Gamtinių dujų sektoriuje VKEKK tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas
bei nustato (koreguoja) viršutines kainų ribas, reguliuojamos veiklos apskaitos ir sąnaudų atskyrimo
reikalavimus, siekiant išvengti veiklų kryžminio subsidijavimo.
Viršutinės kainų ribos nustatomos penkerių metų laikotarpiui, o kartą per metus koreguojamos
7 ūkio subjektams. VKEKK taip pat tikrina, ar dujų įmonių nustatytos konkrečios reguliuojamų
paslaugų kainos nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, kas pusę metų tvirtinta gamtinių dujų
tarifus buitiniams vartotojams. VKEKK kasmet gamtinių dujų sektoriuje nustato, koreguoja ar
patikrina apie 100 kainų.
Perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ perdavimo kainos viršutinės ribos
koregavimas pagal įleidimo–išleidimo taškų kainodaros modelį
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės
naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų preambulės 19 punkte nurodyta, kad siekiant
padidinti konkurenciją sukuriant likvidžias didmenines dujų rinkas, būtina užtikrinti, kad dujas būtų
galima parduoti neatsižvelgiant į jų buvimo vietą sistemoje.
Remiantis Kainų metodika, patvirtinta VKEKK 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367,
nuo 2015 m. perdavimo veikloje kainos viršutinė riba nustatoma ir koreguojama pajėgumų vienetui
bei taikomas įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, numatantis, kad VKEKK kainų
viršutines ribas nustato ir jas koreguoja perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose, kurie yra
nustatomi:
1. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo taškuose:
1.1. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo taške su suskystintų gamtinių dujų terminalo
jungtimi Klaipėdoje (toliau – SGDT įleidimo taškas);
1.2. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistema
taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą apskaitomos
Kiemėnų dujų apskaitos stotyje (toliau – Kiemėnų įleidimo taškas);
1.3. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Baltarusijos gamtinių dujų perdavimo sistema
taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemą apskaitomos
Kotlovkos dujų apskaitos stotyje (toliau – Kotlovkos įleidimo taškas).
2. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo taškuose:
2.1. Išoriniuose išleidimo taškuose:
2.1.1. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistema
taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos iš Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos apskaitomos
Kiemėnų dujų apskaitos stotyje (toliau – Kiemėnų išleidimo taškas);
2.1.2. Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado regiono
gamtinių dujų perdavimo sistema taške, kuriuo perduotos gamtinės dujos iš Lietuvos gamtinių dujų
perdavimo sistemos apskaitomos Šakių dujų apskaitos stotyje (toliau – Šakių išleidimo taškas).
2.2. Vidiniame išleidimo taške – Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos sujungimo
taškuose su Lietuvos gamtinių dujų skirstymo sistemomis ir Lietuvos vartotojų sistemomis, kurios
tiesiogiai prijungtos prie Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos, atitinkančiame vieną išleidimo
tašką visiems šalies perdavimo sistemos naudotojams.
41
13 pav. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos topologinis žemėlapis
pagal įleidimo–išleidimo taškų kainodaros modelio pritaikymą
Šaltinis – VKEKK.
Įgyvendindama įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelį, ACER 2015 m. birželio 15 d.
nuomonę Nr. 03/2015 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo atitikimo
Direktyvos 2009/73/EC, Reglamento (EC) Nr. 715/2009 gairėms bei kitoms susijusioms šios
direktyvos bei reglamento nuostatoms“ (toliau – ACER nuomonė), VKEKK nustatė pakoreguotas
kainų viršutines ribas įleidimo ir išleidimo taškuose 2017 metams (2016 m. spalio 21 d. nutarimas
Nr. O3-324).
Viršutines kainų ribas įleidimo ir išleidimo taškuose VKEKK koregavo nustatydama PSO
AB „Amber Grid“ reikalingą bendrą pajamų lygį. Pagal PSO pateiktus duomenis VKEKK
suskaičiavo koregavimo koeficientus, kuriais buvo pakoreguotas PSO pajamų lygis, būtinas vykdyti
perdavimo paslaugas sistemos vidaus naudotojams, t. y. be pajamų, gaunamų už transportavimo
paslaugą iš trečiosios šalies į trečią šalį. Po koregavimo VKEKK nustatytas pajamų lygis
2017 metams sudaro 40 870,65 tūkst. Eur.
42
14 pav. AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugos pajamų pokyčio veiksniai, tūkst. Eur
Šaltinis – VKEKK.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelį kiekvienam dujų
įleidimo į perdavimo sistemą ir dujų išleidimo iš perdavimo sistemos taškui yra nustatoma atskira
kaina, gamtinių dujų perdavimo į trečiąją šalį veikla taip pat yra integruota įleidimo ir išleidimo taškų
kainodaros modelio dalis, atspindinti PSO patiriamas sąnaudas vykdant šią veiklą. Reglamento (EB)
Nr. 715/2009 preambulės 19 punktas ir 13 straipsnio 1 dalis apibrėžia bendruosius naudojimosi
tinklais tarifų nustatymo principus, ir kartu sukuria pareigą visoms valstybėms narėms užtikrinti, jog
jų teritorijoje esanti perdavimo sistema veiktų pagal Reglamente (EB) Nr. 715/2009 nustatytus
reikalavimus. Įvertinusi PSO nurodytas 8 605 tūkst. Eur sąnaudas gamtinių dujų perdavimui iš
trečiosios šalies į trečiąją šalį per Lietuvos Respublikos teritoriją, VKEKK nustatė bendrą pajamų
lygį 2017 metams – 49 475,65 tūkst. Eur.
Vadovaudamasi ACER nuomone, Kainų metodika ir PSO pateiktais duomenimis, VKEKK
atskyrė pagrindinio tinklo ir regioninio tinklo sąnaudas. Pagrindiniu tinklu laikomas toks tinklas,
kuriuo gali naudotis tiek Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojai, tiek asmenys, užsakantys
transportavimo paslaugą iš trečiosios šalies į trečią šalį, o regioninis perdavimo tinklas skirtas tik
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vartotojams.
VKEKK atliko skaičiavimus pagal įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelio principus
ir nustatė perdavimo kainų viršutines ribas įleidimo ir išleidimo taškuose, vertindama pagrindiniam
dujotiekio tinklui priskiriamas sąnaudas. Galutinės perdavimo kainų viršutinės ribos skaičiuojamos
įvertinus regioniniam dujų tinklui priskirtas sąnaudas, kurios yra priskiriamos vidiniam taškui.
Siekiant sudaryti prielaidas gamtinių dujų rinkos plėtojimuisi, efektyviam alternatyvių
gamtinių dujų tiekimo šaltinių naudojimui, naujų tiekėjų atsiradimui bei konkurencinių sąlygų
susiformavimui, SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinei ribai nuo 2016 metų buvo pradėtas
taikyti pereinamasis periodas nustatant kainos augimą lygiomis dalimis per trejus metus iki
AB „Amber Grid“ 2014–2018 metų reguliavimo periodo pabaigos:
2016 metai – 1/3 nuo SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžio;
2017 metai – 2/3 nuo SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžio;
2018 metai – kaina lygi SGDT įleidimo taške pajėgumų kainos viršutinės ribos dydžiui.
525,0
-802,5
10,8
467,2
-2778,4
390,3
-2131,1
-3000,0 -2500,0 -2000,0 -1500,0 -1000,0 -500,0 0,0 500,0 1000,0
Infliacijos koregavimo koeficientas
Investicijų grąžos koregavimo koeficientas
Technologinių sąn. koregavimo koeficientas
Nuo įmonės veiklos nepriklausančių veiksnių pokyčius atspindintis koregavimokoeficientas
Nenumatytų pasikeitimų koeficientas
Ankstesnių metų vienkartinių koregavimų įtaka
Investicijų koregavimo koeficientas
43
6 lentelė. AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2015–2017 m. palyginimas,
Eur/MWh/parą/metus
Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos įleidimo taškuose:
2015 m. 2016 m. 2017 m.
Skirtumas,
proc.
SGDT įleidimo taškas 0 10,05 20,03 -
Kiemėnų įleidimo taškas 49,58 32,32 31,74 -1,8
Kotlovkos įleidimo taškas 49,58 32,32 31,74 -1,8
Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos išleidimo taškuose:
Išoriniuose išleidimo taškuose:
Kiemėnų išleidimo taškas 49,58 38,05 36,02 -5,3
Šakių išleidimo taškas 54,02 58,82 56,73 -3,6
Vidiniame išleidimo taške 300,68 428,82 421,81 -1,6 Šaltinis – VKEKK.
Vadovaudamasi Kainų metodikos reikalavimais, VKEKK patikrino, ar nustatytos gamtinių
dujų perdavimo paslaugos kainų viršutinės ribos įleidimo bei išleidimo taškuose tenkina ACER
išvadose nurodytą sąlygą dėl sistemos naudotojų nediskriminavimo, t. y. vidutinės dujų
tarpvalstybiniam transportavimui sukurtų pajėgumų vieneto kainos santykis su vidutine vidiniams
sistemos naudotojams sukurtų pajėgumų vieneto kaina turi būti lygus nuo 0,9 iki 1,1.
Sistemos naudotojų nediskriminavimo sąlyga tikrinama vertinant pagrindiniam dujotiekio
tinklui sukurtų pajėgumų, kurie naudojami ir tarpvalstybiniam, ir vidaus transportavimui, priskirtas
sąnaudas, t. y. pajamos iš sistemos vidaus vartotojų skaičiuojamos be Regioninio tinklo sąnaudų.
Atitinkamų pajėgumų vieneto kainų santykio skaičiavimas pateiktas 7 lentelėje.
7 lentelė. Pajėgumų vieneto tarpvalstybiniuose ir vidiniame taške kainų santykio skaičiavimas
Išleidimo taškai
Maksimalūs paros
srautai, MWh/para
Pajamos, Eur Pajėgumų
vieneto kaina,
Eur/MWh
Tarpvalstybinių ir
vidinio taško
pajėgumų kainų
santykis
Vidinis* 216.197 17.962.707 83,08 0,99
Tarpvalstybiniai** 118 560 9.997.940 84,33 Šaltinis – VKEKK.
*Vertinami vidinio išleidimo taško ir Kiemėnų įleidimo taško maksimalūs paros srautai ir pajamos
Kotlovkos DAS, Klaipėdos DAS, Kiemėnų DAS įleidimo taškuose ir vidiniame išleidimo taške
**Vertinami Šakių DAS ir Kiemėnų DAS išleidimo taškų pajėgumai ir pajamos bei Kotlovkos DAS
pajamos
Vidutinė kaina už pajėgumų vienetą 2017 m. Lietuvos perdavimo sistemos vidinio taško
vartotojams mažėja 1,2 proc. Kainos mažėjimo priežastis – 2017 m. 9,6 proc. nustatytas mažesnis
bendras sąnaudų lygis, nei buvo nustatyta 2016 metams ir kainų skaičiavime įvertinti Kiemėnų dujų
apskaitos stoties (DAS) įleidimo taško pajėgumai. Tačiau užsakomi pajėgumai vidiniame taške taip
pat mažėja 8,9 proc., todėl vidutinės pajėgumų kainos sumažėjimas lieka nežymus.
Skystinimo kainos viršutinės ribos koregavimas
VKEKK pakoregavo skystinimo veiklos pastoviosios dalies pajamų dydį 2017 metams,
vadovaudamasi Kainų metodikoje nurodytais koregavimo koeficientais, kurių įtaka bendram pajamų
44
lygiui, reikalingam SGD terminalo eksploatavimui, parodyta 15 pav. Kintamoji dalis, kaip ir 2016
metais, paliekama lygi nuliui.
15 pav. AB „Klaipėdos nafta“ skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos pokyčių
veiksniai, Eur/MWh
Šaltinis – VKEKK.
Skystinimo veiklai nustatytų pajamų lygis 2017 metais, palyginti su 2016 metais, mažėja
2 576 924 Eur, t. y. 3,5 proc. Skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinė riba, skaičiuojama
vartojimo pajėgumų vienetui, 2017 metams sudaro 361,84 Eur/(MWh/parą/metus), t. y. 39,3 proc.
daugiau negu 2016 metais. Kintamoji kainos dalis nesikeičia, t. y. Ts,rib, k = 0.
Pagrindinės skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos didėjimo priežastys:
– 2016 metais baigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo
Nr. 1251 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl
Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“
įgyvendinimas, kuriuo vadovaujantis 2015 ir 2016 metais SGD terminalo eksploatavimo lėšos buvo
mažinamos 2013 metais surinktomis SGDT lėšomis – 14 472 744,2 Eur kiekvienais metais.
– vartojimo pajėgumai, lyginant su 2016 m. (214 535 Eur/(MWh/parą/metus)), mažėja
12,7 proc.
Tiekimo saugumo papildomos dedamosios (saugumo dedamoji) prie gamtinių dujų
perdavimo kainos nustatymas
2015 m. lapkričio 17 d. priimtame Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo
įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatyme numatyta, kad SGD terminalo, jo
infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų SGD terminalo
projektą įgyvendinančiai bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir
jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo
pagrįstos sąnaudos VKEKK nustatyta tvarka įtraukiamos į saugumo dedamąją.
Visas pastoviąsias SGD terminalo eksploatavimo sąnaudas VKEKK įvertino skaičiuodama
skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinę ribą, todėl saugumo dedamąją, vadovaudamasi Kainų
metodika, VKEKK skaičiavo kaip skystinimo kainos pastoviosios dalies viršutinės ribos ir paskirtojo
tiekėjo tiekimo veiklos sąnaudų, SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus
281.702
-409.940
-351.147
-272.631
21.538
-1.846.446
-2.000.000 -1.500.000 -1.000.000 -500.000 0 500.000
Infliacijos koef.
Nuo įmonės veiklos nepriklausančiųveiksnių pokyčius atspindintis koef.
Skirtumas dėl 2016 m. koregavimo
Nenumatytų pasikeitimų koef.Investicijų grąžos koef.
Investicijųkoef.
45
metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio įsigijimo ir realizavimo kainų skirtumo sąnaudų bei SGD
terminalo lėšų administravimo sąnaudų, tenkančių vienam vartojimo pajėgumų vienetui, sumą.
VKEKK, vadovaudamasi Prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodika,
nustato prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą, už kurią paskirtasis tiekėjas turės parduoti SGD
energijos vartotojams. Įvertinusi planuojamą pateikti būtinąjį SGD kiekį, patikrinusi paskirtojo
tiekėjo nurodytas tiekimo sąnaudas ir įvertinusi 2017 metams numatomus vartojimo pajėgumus,
VKEKK nustato paskirtojo tiekėjo tiekimo kainą bei tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie
perdavimo kainos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VKEKK 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683,
patvirtino Saugumo dedamąją 2016 m. – 510,16 Eur/(MWh/parą/metus). Pasikeitus vartojimo
pajėgumams bei prognozuojamai gamtinių dujų rinkos kainai, 2016 m. VKEKK perskaičiavo
Saugumo dedamąją 2 kartus (patvirtinta 2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-83 bei 2016 m. gegužės
13 d. nutarimu Nr. O3-121).
VKEKK 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-369 patvirtino Saugumo dedamąją 2017 m.
– 473,60 Eur/(MWh/parą/metus), tačiau 2017 m. balandžio mėn. pakeitė Prognozuojamos gamtinių
dujų rinkos kainos nustatymo metodiką (patvirtinta 2017 m. balandžio 11 d.nutarimu Nr. O3-111),
numatydama prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos perskaičiavimą kiekvieną ketvirtį
(anksčiau galėjo būti perskaičiuojama kas pusę metų), taip užtikrinant, kad reguliuojami energijos
gamintojai gamtines dujas iš SGD terminalo įsigytų už aktualią kainą. Įvertinus tiek importuojamų
gamtinių dujų kainas ir kiekius, tiek sandorius gamtinių dujų biržoje, buvo nustatyta
18,74 Eur/(MWh/parą/metus) rinkos kaina (patvirtinta 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-
137). Atsižvelgus į pasikeitusią rinkos kainą ir PSO nurodytus vartojimo pajėgumus 176.946,55
MWh/parą/metus buvo suskaičiuota 452,08 Eur/(MWh/parą/metus) pakoreguota saugumo dedamoji,
galiosianti nuo 2017 m. liepos 1 d. (patvirtinta 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. O3E-145).
Informacija susijusi su Saugumo dedamąja pateikiama 8 lentelėje.
8 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos,
mokama už vartojimo pajėgumus vidiniame išleidimo taške
Gamtinių dujų tiekimo saugumo
papildoma dedamoji, Eur/(MWh/parą/metus)
Iki
2016-
05-01
Iki
2016-
07-01
Iki
2016-
12-31
Iki 2017-
06-30
Nuo
2017-07-
01
510,16 315,97 354,61 473,60 452,08
Skystinimo kainos pastovioji dalis, skirta
pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms,
reikalingoms SGD terminalo veiklai
užtikrinti, kompensuoti
259,84 259,84 259,84 361,84 361,84
Paskirtojo gamtinių dujų tiekimo kaina 166,66 72,24 107,2 166,15 153,15
Nesuvartoto būtinojo kiekio realizavimo
gamtinių dujų rinkoje pajamų skirtumo
dedamoji
82,99 -2,28 1,85 -51,97 -60,36
Skystinimo kainos dedamoji - -6,53 -6,83 -2,87 -3,03
Kompensacija dėl vartojimo pajėgumų
perskaičiavimo - -7,98 -8,16 -0,16 -0,17
SGD terminalo lėšų administravimo
sąnaudų dedamoji 0,67 0,68 0,71 0,61 0,65
Šaltinis – VKEKK.
46
Konkrečios skystinimo (išdujinimo) kainos nustatymas
Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodika numato, kad
Lietuvos perdavimo sistemos sujungimo taške su SGD terminalo jungtimi Klaipėdoje VKEKK
nustato konkrečią skystinimo (išdujinimo) kainą, atsižvelgdama į regioninės gamtinių dujų rinkos
vystymo eigą, galimybes užtikrinti diversifikuotą gamtinių dujų tiekimą Lietuvos Respublikos
gamtinių dujų vartotojams efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis. VKEKK, vertindama
gamtinių dujų transportavimo į kitas Baltijos šalis galimybę, įvertino dujų transportavimo kainų
skirtumus transportuojant dujas per Kotlovkos ir SGD terminalo gamtinių dujų perdavimo sistemos
įleidimo taškus. Siekdama sudaryti vienodas konkurencines sąlygas sistemos naudotojams,
transportuojantiems dujas per Kotlovkos ir SGD terminalo įleidimo taškus, VKEKK nustatė 0,10
Eur/MWh skystinimo kainą (2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3-700).
Skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimas
2016 m. gamtinių dujų skirstymo veiklą nutraukė UAB „Druskininkų dujos“, kuriai pačios
įmonės prašymu VKEKK panaikino gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo licencijas. VKEKK 2016 m.
skirstymo kainų viršutines ribas koregavo keturiems SSO, t. y. vienu mažiau negu 2015 metais.
Didžiausiam SSO – AB „Energijos skirstymo operatorius“ (iki 2016 m. sausio 1 d. – AB „Lietuvos
dujos“) VKEKK 2017 m. nustatė 7,25 Eur už MWh (be PVM) gamtinių dujų skirstymo kainos
viršutinę ribą. Palyginus su 2016 metais, skirstymo kainos viršutinė riba mažėja 8,46 proc. arba 0,67
Eur/MWh. Pagrindinės kainos mažėjimo priežastys: mažesnės sąnaudos technologinėms reikmėms
bei prognozuojami paskirstyti didesni gamtinių dujų kiekiai.
Visų SSO skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010–2017 metais pateiktas 9 lentelėje.
9 lentelė. Skirstymo kainų viršutinių ribų kitimas 2010–2017 m., Eur/MWh
Įmonės
pavadinimas
ir veiklos
rūšis
2010
m.
2011
m.
2012
m.
2013
m.
2014
m.
2015
m.
2016
m.
2017
m.
Pasikeitimas
2017 m.,
palyginus su
2016 m., proc.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ *
Skirstymas 4,69 4,42 4,64 5,00 6,40 7,47 7,92 7,25 -8,46
UAB „Fortum Heat Lietuva“
Skirstymas 3,74 3,81 4,19 4,19 4,43 6,14 6,47 6,25 -3,40
UAB „Intergas“
Skirstymas 2,58 2,34 2,39 2,30 2,29 2,64 7,61 8,17 7,36
AB agrofirma „Josvainiai“
Skirstymas 1,46 1,52 1,65 1,81 1,96 2,05 1,68 1,79 6,55
*AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiklą pradėjo vykdyti nuo 2016 m. sujungus AB „Lietuvos dujos“ ir AB
„Lesto“
Šaltinis – VKEKK.
Naujų vartotojų prijungimas
GDĮ 9 straipsnio 2 dalimi ir 37 straipsnio 5 dalimi numatyta, kad VKEKK nustato naujų
buitinių vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo įkainius. Vadovaudamasi Gamtinių dujų naujų
vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodika,
patvirtinta 2008 m. lapkričio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. O3-187 (toliau – Prijungimo metodika),
VKEKK nustato naujų buitinių vartotojų prijungimo paslaugų kainas, o gamtinių dujų įmonės
suskaičiuoja naujų nebuitinių vartotojų prijungimo įkainius. Buitinių vartotojų prijungimo įkainiai
gali būti koreguojami ne dažniau kaip kartą per metus. Prijungimo įkainis susideda iš dviejų dalių:
47
pastoviosios dalies, nepriklausančios nuo atstumo, ir kintamosios dalies, t. y. prijungimo kainos už
kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą.
2016 m. dėl naujų prijungimo įkainių į VKEKK kreipėsi tik viena gamtinių dujų įmonė – AB
„Energijos skirstymo operatorius“. Bendrovė pateikė duomenis tik II pogrupio vartotojų prijungimo
įkainiams perskaičiuoti, nes per paskutinius keturis ketvirčius (2015 m. IV ketv.– 2016 m. III ketv.),
kurių duomenys naudojami naujam prijungimo įkainiui nustatyti, nebuvo prijungtų I pogrupio
vartotojų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ per paskutinius keturis ketvirčius prijungė 3354
buitinius II grupės vartotojus. Vartotojams prijungti buvo nutiesta 49,031 km skirstomojo dujotiekio,
skirtos investicijos – 4.128,1 tūkst. Eur (iš jų 1262,5 tūkst. Eur – vartotojų lėšos). Vidutinis
prijungimo tarifas skaičiuojamas, įvertinus investicijų atsipirkimą per 20 m. ir įtaką skirstymo kainos
viršutinei ribai, t. y. planuojamos investicijos neturi didinti skirstymo kainos viršutinės ribos.
Vidutinis įkainis pagal bendrovės nurodytus koeficientus yra diferencijuojamas į pastoviąją ir
kintamąją dalis.
Pagal Prijungimo metodiką VKEKK nustatė gamtinių dujų prijungimo įkainius II pogrupio
buitiniams vartotojams 2017 metams. Prijungimo įkainiai 2009–2017 metams pateikiami lentelėje.
10 lentelė. Prijungimo įkainių kitimas 2009–2017 m.
Šaltinis – VKEKK.
Prijungimo įkainis 2017 metais, lyginant su 2016 metais, didėja todėl, kad:
– į prijungimo įkainį įskaičiuotas mokestis už pirminio paleidimo paslaugą (146,97 tūkst.
Eur), t. y. prisijungusiems vartotojams jau nereikės papildomai mokėti už šią paslaugą;
– per praėjusį prijungimo periodą buvo prijungiami vartotojai, labiau nutolę nuo skirstomųjų
tinklų, todėl buvo patirtos didesnės dujotiekių tiesimo sąnaudos;
– 2017 m. yra nustatyta mažesnė skirstymo kainos viršutinė riba, todėl, siekiant, kad naujiems
vartotojams suskaičiuota vidutinė skirstymo kaina neviršytų skirstymo kainos viršutinės ribos,
didinama prijungimo įmoka.
Prijungimo įkainių II pogrupio buitiniams vartotojams pastoviosios ir kintamosios dalies
kitimas 2009–2017 m.:
Rodiklis
Prijungimo įkainis,
nepriklausantis nuo
atstumo, Eur
Įkainis už nutiestą
dujotiekio metrą,
Eur/m
Prijungimo įkainis 2009 m. 454,60 25,85
Prijungimo įkainis 2010-2011 m. 406,21 27,36
Prijungimo įkainis 2012 m. 361,75 14,56
Prijungimo įkainis 2013 m. 265,16 16,52
Prijungimo įkainis 2014 m. 208,34 16,15
Prijungimo įkainis 2015 m. 208,31 14,59
Prijungimo įkainis 2016 m.
200,79 11,72
Prijungimo įkainis 2017 m. 228,12 13,67
Pasikeitimas, palyginus su 2016 m., proc. 13,61 16,64
48
16 pav. Gamtinių dujų prijungimo įkainio kitimas II pogrupio buitiniams vartotojams
2009–2017 m., Eur.
Šaltinis – VKEKK.
Vidutinis prijungimo įkainis skaičiuojamas vertinant 30 m ilgio prijungimo dujotiekį,
parodytas lentelėje.
11 lentelė. Vidutinio prijungimo įkainio II grupės buitiniams vartotojams palyginimas
2016 m. 2017 m. Pokytis, proc.
Vidutinis įkainis (30 m), Eur 552,26 638,22 15,5 Šaltinis – VKEKK.
I pogrupio buitiniams vartotojams prijungimo įkainis lieka nepasikeitęs, t. y. pastovioji dalis –
962,46 Eur, kintamoji dalis – 41,17 Eur/m.
2016 m. SSO AB „Energijos skirstymo operatorius“ prijungė 5299 naujus vartotojus. 2008–
2016 m. laikotarpiu, per metus vidutiniškai prijungiama po 3435 naujus vartotojus.
454,60406,21 361,75
265,16208,34
208,31 200,79228,12
25,8527,36
14,56
16,52 16,15
14,5911,72
13,67
0
5
10
15
20
25
30
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
Prijungimo įkainio kitimas 2009-2017 metais
Pastovioji dalis Kintamoji dalis
Eur
49
17 pav. Prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstymo sistemos prijungtų naujų vartotojų
skaičius 2008–2016 m., vnt.
Šaltinis – VKEKK.
Kitos gamtinių dujų įmonės 2016 m. gamtinių dujų prijungimo įkainių nekoregavo.
4.1.4. Tarpvalstybiniai klausimai
Prieiga prie tarpvalstybinės infrastruktūros objektų, pajėgumų paskirstymo mechanizmai bei
perkrovos valdymo tvarka tarpvalstybiniuose taškuose
Šiuo metu AB „Amber Grid“ perdavimo sistema sujungta su Latvijos Respublikos,
Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo
sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu ir Lietuvos skirstymo sistemų operatorių skirstymo
sistemomis. Per Kotlovkos DAS į Lietuvą patenka importuojamos dujos iš Rusijos Federacijos, be
to, šis taškas naudojamas ir dujų perdavimui per Lietuvos Respublikos teritoriją į Kaliningrado sritį.
Šakių DAS 100 proc. naudojama gamtinių dujų perdavimui į Kaliningrado sritį, o jungtis tarp
Lietuvos ir Latvijos (Kiemėnų DAS), naudojama ne tik tiekimo saugumo tikslams, siekiant
pasinaudoti Latvijoje esančia Inčiukalnio požemine gamtinių dujų saugykla, kurioje laikomos dujos
Lietuvos pažeidžiamiems vartotojams, siekiant užtikrinti dujų tiekimą ekstremalios situacijos atveju,
bet ir komercinių dujų kiekių perdavimui į Latviją ar Estiją. Šiuo metu Kotlovkos DAS pajėgumai
šalies vidiniam naudojimui skirstomi pagal „pirmas atėjai, pirmas gavai“ principą (angl. first come,
first serve), nes pajėgumai šiame tarpvalstybiniame taške yra neišnaudojami ir nei sutartinė, nei fizinė
perkrova nesusidaro. Kotlovkos DAS techninis pajėgumas Qmax – 325,4 GWh/parą. Vertinant
prieigą prie Kotlovkos DAS, reikia pažymėti, kad 2016 m. šiame tarpvalstybiniame taške dalis
pajėgumų buvo rezervuota dujų perdavimui į Kaliningradą (Šakių DAS pajėgumai – 109,2 GWh per
parą), likusi dalis pajėgumų yra laisvai prieinama šalies vartotojams, tačiau akcentuotina, kad GDĮ
yra numatyta, jog dujų tiekimo sutrikimo atveju dujų kiekiai, kurie perduodami iš trečiosios šalies į
trečiąją šalį, ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams.
2016 metais AB „Amber Grid“ užbaigus Tauragės dujų skirstymo stoties (DSS) statybą 772
MWh/parą padidėjo techniniai pajėgumai vidiniame išleidimo taške. Kituose AB „Amber Grid“
valdomuose perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose techniniai pajėgumai per 2016 metus
nesikeitė.
Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas reikšminguose perdavimo sistemos taškuose
parodyti 12 lentelėje.
5866
3375
14761918
2251 3041 3600
4085
5299
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
50
12 lentelė. Techniniai pajėgumai ir jų panaudojimas tarpvalstybiniuose taškuose
Dujų apskaitos stotis Techniniai pajėgumai,
MWh/parą
Maksimalus pajėgumų
panaudojimas 2016 m.,
MWh/parą
Maksimalus
pajėgumų
panaudojimas,
proc.
Kotlovkos 325.433,47 223.819 68,8
Kiemėnų :
į Latviją 67.590,03 22.657 33,5
į Lietuvą 65.086,69 19.945 30,6
Šakių (į Kaliningradą) 109.200 99.820 90,9
Klaipėdos (į Lietuvą) 122.350,00 90.143 73,7 Šaltinis – AB „Amber Grid“.
PSO 2016 m. transportavo 46847 GWh gamtinių dujų, iš šio kiekio 23336 GWh (49,81 proc.)
teko Lietuvos vartotojams, o 23511 GWh (50,19 proc.) transportuota į Rusiją. Iš viso 2016 m. buvo
transportuota 2,32 proc. mažiau gamtinių dujų negu 2015 metais. Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos
vartotojams 2016 m. buvo 10,87 proc. mažesnis nei 2015 metais, tuo tarpu į Kaliningradą perduota
7,95 proc. daugiau negu 2015 metais.
2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų
paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kuris susietas su dujų prekyba
gamtinių dujų biržoje UAB „GET Baltic“.
18 pav. Perdavimo rinkos struktūra pagal transportuotą gamtinių dujų kiekį 2008–2016 m., GWh
Šaltinis – VKEKK.
Investicijų derinimas
VKEKK, kaip numato Energetikos įstatymas, vertina dujų įmonių investicijų pagrįstumą.
Jeigu investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos pagrįstomis ir
neįskaičiuojamos į kainų viršutines ribas.
Vadovaudamasi Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir
energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, patvirtintu VKEKK 2009 m. liepos 10 d. nutarimu
Nr. O3-100, VKEKK derina dujų įmonių investicijų projektus, kurių vertė daugiau nei 2 mln. eurų.
Gamtinių dujų įmonės investicijų projektus, kurių vertė yra mažesnė negu 2 mln. Eur, derina bendru
sąrašu.
3323927879 31906 34944 33966
27730 26642 26183 23336
13067
1244914422
21247 22535
2237921578
2177923511
46306
40328
46328
56191 5650150108
48220 47962 46847
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Perdavimas, GWh Perdavimas iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, GWh Iš viso, GWh
51
Investicijų projektų vertinimo kriterijai priklauso nuo investicijų paskirties.
Vertindama investicijas, kurios yra skirtos sistemų plėtrai ir naujiems vartotojams prijungti,
VKEKK skaičiuoja investicijos atsipirkimą per nustatytą laikotarpį ir vertina investicijos įtaką
reguliuojamoms kainoms. Vadovaujantis GDĮ nuostatomis, investicijos naujų vartotojų prijungimui
negali didinti kainos esamiems vartotojams.
Vertindama investicijas, skirtas sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, esamos
sistemos atstatymui, rekonstrukcijai, VKEKK įvertina socialinę, sistemos saugumo ir tiekimo
patikimumo užtikrinimo naudą bei suskaičiuoja ir derindama investicijų projektą nurodo investicijų
įtaką reguliuojamoms kainoms.
Dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planas 2016–2025 m.
VKEKK 2016 m. rugsėjo 29 d. konstatavo, kad AB „Amber Grid“ pateiktas Gamtinių dujų
PSO dešimties metų (2016–2025 m.) tinklo plėtros planas atitinka GDĮ reikalavimus.
2016–2025 m. laikotarpiu numatyta įgyvendinti perdavimo sistemos plėtros investicijų
projektus, skirtus diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, didinti dujų
tiekimo patikimumą, efektyvinti perdavimo sistemos veikimą ir dujofikuoti naujas teritorijas.
2016–2025 m. plane numatyta vykdyti ES PCI, kurių sąrašą Europos Komisija paskelbė 2015
m. lapkričio 18 d. Į šį sąrašą yra įtraukta perdavimo sistemos dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos
statyba bei dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas. Šiais
projektais planuojama integruoti Lietuvos ir viso Baltijos regiono perdavimo sistemą į visos ES dujų
sistemą.
Bendra AB „Amber Grid“ 2016–2025 m. tinklo plėtros plano vertė (kartu su jau iki 2016 m.
pradėtų vykdyti tęstinių projektų investicijomis) – 197,6 mln. Eur. Iš ES struktūrinių fondų paramos
lėšų planuojama finansuoti 77,3 mln. Eur sumą. Per 2016–2025 m. planuojama atlikti tinklo plėtros
darbų už 194,9 mln. Eur.
Bendru sąrašu suderintos investicijos
Skystinimo veikla Skystinimo (išdujinimo) veikla
VKEKK suderino AB „Klaipėdos nafta“ 2016 m. planuotų atlikti investicijų ir 2015 m.
įgyvendintų, bet nesuderintų investicijų sąrašą, kurio bendra vertė sudarė 1 010 602 Eur. Naujam
turtui įsigyti buvo numatyta 819,9 tūkst. Eur, turto atnaujinimui ir atstatymui – 190,7 tūkst. Eur. Viena
didžiausių suderintų investicijų – SGD mėginių ėmimo sistema, būtina nustatyti importuotų SGD
kiekį ir kokybę, kurių pagrindu būtų užbaigiamas sandoris tarp dujų pirkėjo ir pardavėjo bei įvykdomi
finansiniai įsipareigojimai.
Visas investicijas AB „Klaipėdos nafta“ finansuoja iš pajamų, skirtų nusidėvėjimo sąnaudoms
dengti. Skystinimo (išdujinimo) paslaugos sąnaudų padidėjimas 2017 m. dėl 2015 m. įvykdytų sąrašu
suderintų investicijų sudaro 11 478 Eur, dėl 2016 m. įvykdytų investicijų – 225 555 Eur. Sąrašu
derinamos 2015 m. investicijos didina skystinimo (išdujinimo) paslaugos pastoviosios kainos dalies
viršutinę ribą 0,0005 Eur/MWh, t. y. 0,0163 proc., 2016 m. investicijos – 0,0105 Eur/MWh, t. y.
0,3206 proc.
Perdavimo veikla.2. Perdavimo veikla
VKEKK 2016 m. suderino AB „Amber Grid“ bendrai derinamų investicijų sąrašą už
7 800,8 tūkst. Eur sumą, iš kurios 7 232,5 tūkst. Eur finansuojama iš nusidėvėjimo sąnaudų,
568,2 tūkst. Eur – iš ES struktūrinių fondų. Naujam turtui įsigyti buvo numatyta skirti 3 929,8 tūkst.
Eur, turto atnaujinimui ir atstatymui – 3 871 tūkst. Eur. Viena didžiausių investicijų – turto valdymo
informacinės sistemos diegimas. Ši sistema užtikrins operatyvų informacijos gavimą, turto būklės,
atliktų darbų analizę ir vertinimą bei sumažins AB „Amber Grid“ patiriamas veiklos sąnaudas. Taip
pat svarbios investicijos į dujotiekių atnaujinimą – susidėvėjusių čiaupų keitimas užtikrins saugias
52
darbo sąlygas ir perdavimo sistemos saugumą, patikimumą bei galimybę operatyviai ir lanksčiai
valdyti dujų srautus.
Dėl bendru sąrašu derinamų 2016–2019 m. investicijų perdavimo paslaugos sąnaudos
2017 metais didėja 1 239,2 tūkst. Eur, o vidutinė perdavimo kainos viršutinė riba –
12,98 Eur/(MWh/parą/metus), t. y. 2,85 proc.
Skirstymo veikla4.5.3. Skirymo veikla
Skirstymo veikloje 2016 m. VKEKK suderino AB „Energijos skirstymo operatorius“ bendru
sąrašu derinamas investicijas ir atskirai pateiktą investicijų projektą. AB „Energijos skirstymo
operatorius“ bendrai sąrašu derinamų investicijų vertė sudaro 7 059 tūkst. Eur, iš jų naujam turtui
įsigyti – 2.203 tūkst. Eur, turto atnaujinimui ir modernizavimui – 4 855 tūkst. Eur.
Dėl bendru sąrašu derinamų 2016 m. investicijų skirstymo paslaugos sąnaudos 2017 m. didėja
809,2 tūkst. Eur, gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba – 0,12 Eur/MWh, t. y. 1,52 proc.
Kitos dujų skirstymo įmonės neteikė derinimui naujų investicijų projektų.
Į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklas įmonės 2016 m. iš viso investavo
31,9 mln. Eur, t. y. 51 proc. mažiau nei 2015 m. (65,1 mln. Eur). Gamtinių dujų perdavimo ir
skirstymo sektoriuose investicijos sudarė atitinkamai 12,7 mln. Eur ir 19,2 mln. Eur.
19 pav. Investicijos į perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą 2008–2016 m., mln. Eur
Šaltinis – VKEKK.
4.1.5. Teisės aktų laikymasis
Gamtinių dujų sektoriaus ūkio subjektų viešai skelbiamos informacijos vertinimas
VKEKK, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, reguliuoja energetikos
srityje veikiančių subjektų veiklą. Asmenys, vykdantys veiklą, kuriai reikalinga licencija, leidimas,
ir (ar) kuriems taikomos valstybės reguliuojamos kainos, privalo viešai skelbti teisės aktuose
nustatytą informaciją apie vykdomą reguliuojamą veiklą. Gamtinių dujų įmonėms viešos
informacijos skelbimo reikalavimai yra nustatyti Energetikos įstatyme, GDĮ, Viešai skelbiamos
informacijos tvarkos apraše, patvirtiname VKEKK 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu
Nr. O3-761 „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Informacijos,
susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar)
kitiems asmenims taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m.
gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 „Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo
valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“.
Siekdama padėti ūkio subjektams, įpareigotiems skelbti viešai privalomą skelbti informaciją
savo, savivaldybių ar VKEKK interneto svetainėje bei suprasti ir vieningai vertinti informacijos
16,5 13,5
27,7
9,6
31,626,6
25,9
49,4
12,719,113,1
6,5 9,113,6 14,1 11,9
15,8
19,2
0
10
20
30
40
50
60
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Perdavimas Skirstymas
53
skelbimo apimtį, tvarką ir sąlygas, kaip tai numato atitinkami Viešai skelbtinos informacijos tvarkos
aprašo punktai, VKEKK yra priėmusi Rekomendacijas dėl paslaugų energetikos sektoriuje kainų
atitikties skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
2016 m. VKEKK, siekdama užtikrinti gamtinių dujų sektoriuje veikiančių licencijomis ar
leidimais reguliuojamų ūkio subjektų veiklos skaidrumą bei viešumą, taip pat tinkamą vartotojų
informavimą apie teikiamas paslaugas, jų kainas bei teikimo sąlygas, ginčų nagrinėjimą, atliko
privalomos skelbti informacijos analizę. VKEKK konstatavo, kad vienas ūkio subjektas viešai
neskelbia viešai privalomos skelbti informacijos ir pažeidė Viešai skelbiamos informacijos tvarkos
aprašo reikalavimus.
Didmenininės rinkos priežiūra
Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 numato pastovią ES mastu vykstančią didmeninės energijos
rinkos produktų prekybos stebėseną, kuri:
- apibrėžia piktnaudžiavimą rinka, kuris gali būti traktuojamas kaip manipuliavimas rinka,
bandymas manipuliuoti rinka ir prekyba, naudojantis viešai neatskleista informacija;
- draudžia piktnaudžiavimą rinka;
- reikalauja efektyviai ir laiku paskelbti viešai neatskleistą informaciją;
- įpareigoja asmenis, profesionaliai tvarkančius su didmeniniais energetikos produktais
susijusius sandorius ir pagrįstai įtariančius, kad sandoriu gali būti piktnaudžiaujama rinka, nedelsiant
apie tai pranešti nacionalinei reguliavimo institucijai.
2016 m. kovo 16 d. VKEKK rinkos dalyviams, vykdantiems didmeninę energijos rinkos
prekybą, suorganizavo seminarą apie privalomus įpareigojimus teikti duomenis ir kitą informaciją
ACER pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. balandžio 7 d. rinkos dalyviai ACER turėjo pradėti
pranešti visus duomenis ir informaciją apie sandorius biržoje, įskaitant prekybos nurodymus,
VKEKK teikė pagalbą, kaip rinkos dalyviui įsivertinti, ar apie vykdomus sandorius jam yra pareiga
pranešti ACER, kaip registruotis CEREMP sistemoje, kur rasti išsamią informaciją ir kokios
sankcijos gali būti taikomos, jeigu rinkos dalyvis laiku nevykdys įpareigojimų pagal Reglamentą (ES)
Nr. 1227/2011.
VKEEK, siekdama rinkos dalyviams pristatyti Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 ir iš šio
reglamento įgyvendinimo kylančias rinkos dalyvių pareigas, yra sukūrusi specialią Reglamentui (ES)
Nr. 1227/2011 skirtą rubriką REMIT (angl. Regulation on Energy Market Integrity and
Transparency). VKEKK, remdamasi rinkos dalyvių pateikta informacija, parengė sąrašą ūkio
subjektų, kurių objektų suminis dujų ar elektros suvartojimas, vertinant disponuojamų įrenginių
galimybę veikti nepertraukiamai maksimaliu režimu per parą visus metus, yra didesnis nei
600 GWh.
2016 m. lapkričio 14 d. ACER atnaujino rinkos dalyviams aktualią informaciją ir pateikė
nuomonę dėl Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų, reglamentuojančių pareigą pranešti apie
gamtinių dujų sandorius. ACER nurodo (ACER klausimų ir atsakymų leidinys, 19 leidimas, 2016
Spalis, 73 puslapis, III.3.44 papunktis), kad sandorių sudarymas virtualiame prekybos taške
automatiškai nenumato pareigos apie tai pranešti ACER, nebent jie sudaromi organizuotoje rinkoje,
t. y. pirmiausia turi būti atitinkama sistema, kurioje pirkėjas ir pardavėjas suvedamas sudaryti sandorį.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje automatiškai pranešama tik apie biržoje sudaromus sandorius, o dvišaliai
sandoriai virtualiame prekybos taške nėra traktuotini, kaip sudaromi organizuotoje rinkoje.
Atitinkamai rinkos dalyviai privalo patys įvertinti, ar parduodamos dujos įsigyjamos perpardavimo
tikslais, arba jas įsigyja vartotojas, turintis didesnį kaip 600 GWh per metus techninį vartojimo
pajėgumą, – būtent apie šiuos sandorius privaloma pranešti ACER.
2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-450 VKEKK patvirtino Prekybos elektros energija
ir gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles, kurios reglamentuoja didmeninėje energijos rinkoje
veikiančių rinkos dalyvių teises bei pareigas. Taisyklėse nurodyta, kuriems elektros energijos ir
gamtinių dujų sektorių dalyviams taikomos didmeninės rinkos priežiūros, stebėsenos ir pažeidimų
54
vertinimo tvarkos nuostatos ir pareigos (pranešti ACER apie sudaromus sandorius ir kt.),
reglamentuojamas rinkos dalyvių registracijos CEREMP platformoje procesas. Taip pat sudarytas
sąrašas, kokia informacija laikoma viešai neatskleista, numatyta tokios informacijos centralizuoto
skelbimo tvarka ir atnaujinimas. Jei biržos platforma, kurioje turėtų būti skelbiama viešai neatskleista
informacija, dėl techninių kliūčių yra nepasiekiama, rinkos operatorius turi užtikrinti, kad tokia
informacija nedelsiant būtų paskelbta jo specializuotoje platformoje. Taisyklėse aiškiai įvardijama,
kada VKEKK pradeda tyrimą dėl pažeidimo, nagrinėdama galimus piktnaudžiavimo atvejus
didmeninėje energijos rinkoje.
4.2. Konkurencijos skatinimas
4.2.1. Didmeninė rinka
4.2.1.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos
efektyvumo stebėsena didmeninėje rinkoje
Didmeninės rinkos dalyviai ir struktūra
Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 4‒8 punktais, rinkos dalyviai
(fiziniai ar juridiniai asmenys), sudarantys sandorius vienoje ar daugiau didmeninių energijos rinkų,
įskaitant gamtinių dujų tiekimo sutartis ir sutartis su ūkio subjektais, kurių galimas suvartojimas yra
didesnis nei 600 GWh per metus, priskiriami didmeninei energijos rinkai. VKEKK duomenimis,
gamtinių dujų sektoriuje yra 15 juridinių asmenų, kurių objektų suminis dujų suvartojimas, vertinant
disponuojamų įrenginių galimybę veikti nepertraukiamai maksimaliu režimu per parą visus metus yra
didesnis nei 600 GWh – AB „Klaipėdos energija“, UAB „Vilniaus energija“,
UAB Kauno termofikacijos elektrinė, AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Achema“, AB „Šiaulių
energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, AB „Kauno energija“, AB
„Klaipėdos nafta“, AB „Lifosa“, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“, UAB „Arvi cukrus“, VĮ „Visagino
energija“ ir UAB „Litesko“. Su šiomis bendrovėmis sudaryti tiekimo sandoriai Lietuvos dujų rinkoje
yra priskiriami didmeninei gamtinių dujų tiekimo rinkai.
2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota ir (ar) suvartota 20095 GWh
gamtinių dujų, t. y. 25,2 proc. mažiau nei 2015 m., kai buvo parduota ir (ar) suvartota 26864 GWh
gamtinių dujų. Šiuos pokyčius lėmė mažėjantis gamtinių dujų vartojimas didmeninės rinkos dalyvių
tarpe.
13 lentelė. Didmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūra 2012–2016 m., GWh
Didmeninės gamtinių dujų
tiekimo rinkos struktūra
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Pagal dvišales sutartis Lietuvoje 26282 21106 20646 25255 19252
Biržoje 0 599 1133 652 299
Eksportas 0 0 0 957 544
Iš viso 26282 21705 21779 26864 20095
Pokytis palyginti su 2016 m. -6187 -1610 -1684 -6769 -
Pokytis palyginti su 2016 m., proc. -23,54 -7,42 -7,73 -25,20 -
Šaltinis ‒ VKEKK.
55
2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje, dvišalių sutarčių pagrindu (įskaitant ir
dujų eksportą), buvo parduota ir (ar) nupirkta 19796 GWh gamtinių dujų, t. y., 24,48 proc. mažiau
nei 2015 m. Analizuojamu laikotarpiu didžiausią gamtinių dujų kiekį sunaudojo AB „Achema“, kuri
yra didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje, tačiau šios įmonės sunaudojami gamtinių dujų
kiekiai 2016 m. palyginti su 2015 m., sumažėjo 6,35 proc. ir sudarė 13184 GWh.
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir UAB „Litgas“, kurios gamtines dujas pardavinėjo didmeniniams
gamtinių dujų vartotojams per 2016 m. atitinkamai pardavė 1801 GWh ir 3341 GWh gamtinių dujų,
t. y 46,2 proc. ir 50,4 proc. mažiau negu 2015 metais. 2016 m. palyginus su 2015 m., labiausiai mažėjo
UAB „Dujotekana“ didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduodami gamtinių dujų kiekiai.
UAB „Haupas“ didmeninėje gamtinių dujų rinkoje parduodami kiekiai iš dalies didėjo dėl to, kad
įmonė gamtines dujas eksportavo į kitas šalis. UAB „Haupas“ ir UAB „Scener“ gamtines dujas
pardavė didmeniniams gamtinių dujų vartotojams ne Lietuvoje, bendras šių įmonių eksportuotas
gamtinių dujų kiekis 2016 m. sudarė 544 GWh.
2016 m. didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje pagal dvišales sutartis didžiausią rinkos
dalį užėmė AB „Achema“, kuriai tenkanti rinkos dalis sudarė 66,6 proc., ir palyginti su
2015 m., šios bendrovės užimama rinkos dalis didėjo 12,89 procentinio punkto. UAB „Lietuvos dujų
tiekimas“ ir UAB „Litgas“ užimamos rinkos dalys 2016 m. palyginti su 2015 m. mažėjo atitinkamai
3,68 ir 8,81 procentinio punkto.
Prekyba gamtinių dujų biržose
2016 m. gamtinių dujų biržoje buvo registruoti 58 dalyviai ir jų skaičius buvo didžiausias nuo
2013 m. UAB „Baltpool“ gamtinių dujų rinkos operatoriaus licencija buvo panaikinta VKEKK 2015
m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-522, todėl ataskaitoje pateikiama informacija tik iki to momento,
kai UAB „Baltpool“ vykdė gamtinių dujų rinkos operatoriaus veiklą.
20 pav. Gamtinių dujų biržos dalyvių skaičius 2013–2016 m.
Šaltinis ‒ VKEKK.
2016 m. UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje buvo parduota 298998 MWh gamtinių
dujų. Palyginti su 2015 m. laikotarpiu, UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje parduotas gamtinių
dujų kiekis buvo 54,16 proc. mažesnis nei 2015 m.
22
4654
58
0
10
20
30
40
50
60
70
2013 2014 2015 2016
56
21 pav. Gamtinių dujų biržose parduotas gamtinių dujų kiekis 2013‒2016 m., MWh
Šaltinis ‒ VKEKK.
Vidutinė gamtinių dujų kaina UAB „GET Baltic“ biržoje šiuo laikotarpiu buvo
17,47 Eur/MWh, arba 27,1 proc. mažesnė nei 2015 m., tuo metu ji buvo 23,98 Eur/MWh. 2016 m.
prekybos apyvarta biržoje sudarė 5,2 mln. Eur.
22 pav. Vidutinė mėnesio gamtinių dujų kaina UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje 2014–2016
metais, Eur/MWh
Šaltinis ‒ UAB „GET Baltic“.
4.2.2. Mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka
4.2.2.1. Gamtinių dujų kainų lygio, skaidrumo, atviros rinkos ir konkurencijos
efektyvumo stebėsena mažmeninėje rinkoje
Gamtinių dujų tiekimo įmonės, rinkos dalyviai (fiziniai ar juridiniai asmenys), kurie sudaro
gamtinių dujų tiekimo sutartis su galutiniais vartotojais, turinčiais galimybę per metus suvartoti
mažiau nei 600 GWh, yra priskiriami mažmeninei gamtinių dujų tiekimo rinkai.
Gamtinių dujų tiekimą 2016 m. vykdė šios įmonės: UAB „Lietuvos dujų tiekimas“,
UAB „Dujotekana“, UAB „Haupas“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB „Energijos skirstymo
operatorius“, AB agrofirma „Josvainiai“, UAB „Grata group“, UAB „Geros dujos“,
UAB „Intergas“, UAB „Litgas“, AB „Achema“.
2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje parduota 7065 GWh gamtinių dujų,
t. y. 0,89 proc. mažiau negu 2015 m., kai buvo parduota 7129 GWh gamtinių dujų. Tam didžiausią
įtaką turėjo sumažėję pardavimai nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams.
598754
1133259
652278
298998
0
200000
400000
600000
800000
1000000
1200000
2013 2014 2015 2016
31
,89
32
,57
31
,34
28
,10
28
,05
29
,39
23
,06
24
,00
25
,82
27
,03
24
,74
22
,01
21
,34
19
,16
18
,11
18
,25
18
,38
17
,77
17
,89
17
,61
16
,96 20
,15
16
,97
16
,50
16
,43
16
,50
12
,18 15
,29
15
,34
15
,26
15
,12 1
9,5
5
17
,30
0
5
10
15
20
25
30
35
2 4 5 6 7 9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
2014 2015 2016
57
2016 m. mažmeninėje rinkoje UAB „Litgas“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ užėmė
98,66 proc. mažmeninės gamtinių dujų tiekimo rinkos, likusią dalį – 1,34 proc. dalijosi kiti rinkos
dalyviai.
2016 m. mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkos struktūroje pagal nupirktus kiekius
buitiniams vartotojams tenkanti dalis sudarė 26,63 proc. ir, palyginti su 2015 m., didėjo 4,38
procentinio punkto. Nebuitinių vartotojų segmento dalis 2016 m. sudarė 73,37 proc.
23 pav. Rinkos struktūra pagal nupirktus gamtinių dujų kiekius 2012–2016 m., GWh ir proc.
Šaltinis ‒ VKEKK.
2016 m. Lietuvoje buvo 573 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš kurių 566,2 tūkst. – buitiniai
ir 6,8 tūkst. – nebuitiniai. 2015 m. buvo 562,4 tūkst. buitinių ir beveik 6,9 tūkst. nebuitinių vartotojų.
Buitiniai vartotojai, kurie pagal vartotojų skaičių užima 98,81 proc. visos mažmeninės
vartotojų rinkos, suvartojo tik 26,63 proc. gamtinių dujų, kurios buvo patiektos mažmeninėje
gamtinių dujų tiekimo rinkoje. Nebuitiniai vartotojai nupirko 73,37 proc. mažmeninėje gamtinių dujų
tiekimo rinkoje patiekto gamtinių dujų kiekio, nors jų, kaip vartotojų, skaičius, palyginti su buitinių
vartotojų skaičiumi, buvo labai mažas – tik 1,19 proc.
Buitinių vartotojų segmentas
2016 m. mažmeninėje rinkoje dujas buitiniams vartotojams tiekė 5 įmonės, o Druskininkų
savivaldybėje gamtinių dujų tiekimą vykdė1 SSO AB „Energijos skirstymo operatorius“. 2016 m.
buitiniai vartotojai suvartojo 1881 GWh gamtinių dujų, t. y. 18,6 proc. daugiau negu 2015 m. Buitiniai
vartotojai už gamtines dujas sumokėjo 70,3 mln. Eur, t. y. 10,3 proc. daugiau nei 2015 m. UAB
„Lietuvos dujų tiekimas“ ir toliau išlieka pagrindinė gamtinių dujų tiekėja buitiniams vartotojams:
2016 m. šios įmonės užimama rinkos dalis sudarė 99,86 proc. pardavimų.
Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams
VKEKK, vadovaudamasi GDĮ 9 straipsnio 17 dalimi, kas pusę metų tvirtina tarifus buitiniams
vartotojams. 2016 m. VKEKK 5 dujų įmonėms du kartus per metus tvirtino dujų tarifus buitiniams
vartotojams, diferencijuojant juos pagal grupes. UAB „Druskininkų dujos“ dujas buitiniams
vartotojams tiekė iki 2016 m. lapkričio 1 d., vėliau šiai įmonei buvo panaikinta gamtinių dujų
skirstymo ir tiekimo licencija pačios įmonės prašymu.
Gamtinių dujų tarifas buitiniams vartotojams susideda iš prognozuojamų gamtinių dujų
(produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, saugumo dedamosios, tiekimo kainų ir skirtumo tarp
1 Nuo 2016 m. lapkričio 1 d.
22,26 21,77 22,31 22,24 26,63
77,74 78,23 77,69 77,76 73,37
1763 1603 1562 1586 1881
6156 5763 5437 5543 5184
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2012 2013 2014 2015 2016
Buitiniai Nebuitiniai Buitiniai Nebuitiniai
58
ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų sumos.
Dujų importo kaina ateinančiam pusmečiui yra prognozuojama pagal dujų pirkimo–pardavimo
sutartyse nurodytas kainų skaičiavimo formules ar konkrečias kainas. Pajamų skirtumas, kuris
susidaro dėl skirtumo tarp prognozuotos ir faktinės importo kainos, įvertinamas nustatant gamtinių
dujų kainą kitam pusmečiui. 2014–2016 metų tarifuose atskirai parodyta buitiniams vartotojams
grąžinama mokesčio dalis, kuri susidarė dėl dujų importo sutarties pakeitimo. Gamtinių dujų tiekimo
įmonės nustato dvinarį tarifą, kuris susideda iš kintamosios dalies, mokamos už suvartotą dujų kiekį,
ir pastoviosios dalies, mokamos kiekvieną mėnesį.
14 lentelė. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams 2016 m. II pusm.–2017 m. (su PVM), Eur
Įmonė Pogrupis
2016 m. II pusm. 2017 m.
Pastovioji
dalis
Kintamoji
dalis
Pastovioji
dalis
Kintamoji dalis I ir II pusm.
palyginimas I pusm. II pusm.
UAB „Lietuvos
dujų tiekimas“
I 0,56 0,61 0,56 0,61 0,64 0,03
II 3,99
0,36 3,99
0,36 0,39 0,03
III 0,35 0,35 0,38 0,03 UAB „Fortum
Heat Lietuva“ II 2,64 0,35 3,42 0,45 0,44 -0,01
AB agrofirma
„Josvainiai“
I 0,63 0,40 0,63 0,39 0,40 0,01
II 3,99 0,33 3,99 0,31 0,33 0,02
UAB „Intergas“ I
1,45 0,48
1,45 0,40 0,48 0,08
II 0,41 0,33 0,41 0,07
UAB
„Druskininkų
dujos“
I 0,58 1,13 - - - -
II 4,05 1,03 - - - -
Šaltinis ‒ VKEKK.
24 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra
2017 m. I pusmetį, Eur
Šaltinis ‒ VKEKK.
0,23
0,22
0,22
-0,02
-0,02
-0,02
-0,04
-0,05
-0,05
0,01
0,01
0,01
0,31
0,09
0,08
0,02
0,05
0,05
0,11
0,06
0,06
-0,10 0,20 0,50 0,80
I gr.
II gr.
III gr.
Dujų tiekimo kaina Skirtumas tarp prognozuotos ir faktinės dujų kainos
Skirtumas dėl sutarties pakeitimo Perdavimo kainos kintamoji dalis, 0,01 Eur/m3
Skirstymo kaina Tiekimo saugumo kaina
PVM, 21 proc.
0,61 Eur/m3
0,36 Eur/m3
0,35 Eur/m3
59
25 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo kintamosios dalies buitiniams vartotojams struktūra
2017 m. II pusmetį, Eur
Šaltinis ‒ VKEKK.
26 pav. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tarifo pastoviosios dalies buitiniams vartotojams struktūra
2017 m. I ir II pusmetį, Eur
Šaltinis ‒ VKEKK.
Pastovus mokestis per mėnesį mokamas dujų sistemos „darbingumo“ palaikymui bei galios
(pralaidumo užsitikrinimui) magistraliniuose dujotiekiuose rezervavimui, kadangi kiekvienas
vartotojas turi turėti garantiją, kad bet kuriuo momentu galės gauti kokybišką paslaugą. Taip pat į
pastovų mokestį yra įskaičiuotos išlaidos apskaitai, sutarčių sudarymui (tiekimo kaina).
Gamtinių dujų rinkos priežiūra VKEKK prižiūri gamtinių dujų rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje bei
mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą. Siekdama didinti rinkos dalyvių informuotumą, kad
rinkos dalyviai disponuotų patikima informacija, VKEKK kiekvieną ketvirtį rengia ir VKEKK
interneto svetainėje www.regula.lt skelbia gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitas. Ataskaitose
nagrinėjamos gamtinių dujų importo, perdavimo, skirstymo ir tiekimo (didmeninė ir mažmeninė)
rinkos.
VKEKK didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui, atsižvelgdama į rinkos tyrimo metu
nustatytas aplinkybes, gali nustatyti tam tikrus įpareigojimus, susijusius su apskaita ir kainodara.
0,20
0,19
0,19
0,016
-0,001
-0,001
0,01
0,01
0,01
0,29
0,08
0,07
0,02
0,04
0,04
0,11
0,07
0,07
-0,10 0,20 0,50 0,80
I gr.
II gr.
III gr.
Dujų tiekimo kaina Kainų skirtumas pagal VKEKK metodiką
Perdavimo kainos kintamoji dalis, 0,01 Eur/m3 Skirstymo kaina
Tiekimo saugumo kaina PVM, 21 proc.
0,64 Eur/m3
0,39 Eur/m3
0,38 Eur/m3
60
Didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui gali būti taikomos individualios kainų kontrolės priemonės
ir įpareigojimai kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose. 2016 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3-55 buvo baigtas 2014 m. pradėtas dujų tiekimo rinkos
tyrimas, siekiant ištirti konkurencijos veiksmingumą gamtinių dujų tiekimo rinkoje, nustatyti didelę
įtaką šioje rinkoje turinčius dalyvius, jei tokių yra, ir įvertinti, ar dalyviai, turintys didelę įtaką rinkoje,
nevykdė piktnaudžiavimo atvejų.
Gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo metu tirta rinka apibrėžta kaip didmeninė gamtinių dujų
tiekimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Druskininkų savivaldybės teritoriją,
mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Druskininkų
savivaldybės teritoriją, didmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Druskininkų savivaldybės teritorijoje,
mažmeninė gamtinių dujų tiekimo rinka Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Tyrimo metu buvo
nustatyta, kad analizuojamu 2014 metų laikotarpiu:
- UAB „Haupas“, būdamas didžiausias Druskininkų didmeninės ir mažmeninės gamtinių dujų
tiekimo rinkų dalyvis, dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo taikė pernelyg dideles kainas, tuo
darydamas žalą rinkos dalyviams;
- ūkio subjektas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ turėjo didelę įtaką Lietuvos didmeninėje
gamtinių dujų tiekimo rinkoje bei Lietuvos mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje, o
UAB „Haupas“ turėjo didelę įtaką Druskininkų didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje ir
Druskininkų mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje.
VKEKK pripažino ūkio subjektą UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ asmeniu, turinčiu didelę
įtaką Lietuvos didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013–2014 m. bei asmeniu, turinčiu didelę
įtaką Lietuvos mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013–2014 m.
UAB „Haupas“ pripažinta asmeniu, turinčiu didelę įtaką Druskininkų didmeninėje gamtinių
dujų tiekimo rinkoje 2013–2014 m., kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles tiekimo kainas,
UAB „Haupas“ taip pat pripažinta asmeniu, turinčiu didelę įtaką Druskininkų mažmeninėje gamtinių
dujų tiekimo rinkoje 2013–2014 m., kuris 2014 m. taikė pernelyg dideles tiekimo kainas.
UAB „Haupas“ buvo įpareigota:
- vykdyti gamtinių dujų tiekimą Druskininkų didmeninėje ir mažmeninėje gamtinių dujų
tiekimo rinkose sąnaudomis pagrįstomis kainomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią tiekimo
maržą;
- atskirti sąnaudas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo VKEKK nutarimo įsigaliojimo dienos
parengti ir pateikti VKEKK Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą, parengtą pagal
Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių
reikalavimų aprašo, patvirtinto VKEKK 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-316 ,,Dėl Gamtinių
dujų įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių
reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus;
- ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo VKEKK nutarimo įsigaliojimo dienos pateikti duomenis
tiekimo kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės teritorijoje nustatyti, vadovaujantis Kainų
metodika.
UAB „Haupas“, vykdydama VKEKK nutarimą, 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. S-935 pateikė
VKEKK duomenis gamtinių dujų tiekimo kainos viršutinei ribai Druskininkų savivaldybės
teritorijoje nustatyti. VKEKK, įvertinusi UAB „Haupas“ pateiktas sąnaudas, Druskininkų
savivaldybės teritorijoje nustatė UAB „Haupas“ tiekimo kainos viršutinę ribą – 5,14 Eur/MWh,
galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. O3-142). UAB „Haupas“
šį VKEKK nutarimą apskundė teismui, tačiau teismas atmetė UAB „Haupas“ skundą, todėl
UAB „Haupas“ nuo 2016 m. liepos 1 d. Druskininkų teritorijoje taikė VKEKK nustatytą tiekimo
kainą.
2017 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3E-155 VKEKK patvirtino UAB „Haupas“ pakoreguotą
7,55 Eur/MWh gamtinių dujų tiekimo kainą, galiosiančią nuo 2017 m. liepos 1 d.
61
4.2.3. Regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimas
Nuo 2015 m. VKEKK aktyviai bendradarbiauja tarptautinėje darbo grupėje RGMCG, kuriant
regioninę gamtinių dujų rinką. Pagrindinis tikslas – regione iki 2020 m. sukurti vieningos dujų rinkos
veikimo taisykles, įskaitant ir bendrus kainodaros principus, kurie užtikrintų skaidrią, konkurencingą
ir aiškią tvarką dujų sistemų naudotojams, siekiantiems pasinaudoti Baltijos šalių ir Suomijos
perdavimo sistemomis, o dujų vartotojams – dujas už konkurencingą kainą.
Atsižvelgdama į 2016 m. I ketv. Frontier konsultantų parengtą bendros regioninės rinkos
studiją, VKEKK su kitais RGMCG nariais per 2016 m. parengė bendros regioninės gamtinių dujų
rinkos formavimo veiksmų planą. VKEKK koordinuoja įleidimo–išleidimo taškų modelio gamtinių
dujų perdavimo paslaugų kainoms skaičiuoti kūrimo klausimą. Artimiausiu metu planuojama atlikti
skirtingų įleidimo–išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą ir išrinkti
optimalų sprendimą regioninei gamtinių dujų rinkai. Vadovaujantis Frontier studijos rezultatais bei
įgyvendinus bendros regioninės gamtinių dujų rinkos formavimo veiksmų planą, iki 2020 metų turėtų
būti sukurta:
- viena Baltijos valstybių (ir Suomijos, pastačius „Balticconector“ dujotiekį) įleidimo–
išleidimo taškų zona (angl. single entry-exit zone);
- panaikinti tarpvalstybiniai perdavimo sistemų sujungimo taškai;
- turėtų veikti vienas virtualus prekybos taškas (angl. single virtual trading point);
- viena balansavimo zona;
- vienas bendras rinkos operatorius (angl. market area manager). Sukūrus bendrą regioninę
gamtinių dujų rinką, būtų sudarytos palankios sąlygas lankstesnei gamtinių dujų prekybai ir
transportavimui regione, didesniam rinkos likvidumui ir integracijai.
27 pav. Regioninės Baltijos valstybių gamtinių dujų rinkos vizija 2020 m.
Šaltinis ‒ VKEKK.
Nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. buvo vykdomos viešosios konsultacijos
dėl įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelio principų. Principais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir
Suomijos nacionalinės reguliavimo institucijos siūlo tokius du sprendimus:
1. Laikinas sprendimas. Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, taikomas Baltijos
šalių dujų rinkai, į kurią įeina Estija, Latvija ir Lietuva, kurio įgyvendinimas turi būti pradėtas nuo
2018 m. Pagrindiniai principai – įleidimo ir išleidimo taškų santykis yra 20/80; kiekvienam įleidimo
62
taškui taikomas tas pats įleidimo tarifas; taikomas PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmas
regione, už kurio sukūrimą atsakingi PSO.
2. Ilgalaikis sprendimas. Įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros modelis, taikomas bendrai
Baltijos šalių ir Suomijos rinkai, į kurią įeina Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva, kurio įgyvendinimą
planuojama pradėti 2020 m. (pradėjus veikti „Balticconector“ dujotiekiui tarp Estijos ir Suomijos).
Atlikus skirtingų įleidimo ir išleidimo taškų kainodaros skaičiavimo modelių rezultatų palyginimą,
būtų išrinktas optimalus sprendimas regioninei gamtinių dujų rinkai, t. y. būtų taikomi vienodi
gamtinių dujų perdavimo tarifai įleidimo taškuose visame Baltijos–Suomijos regione, kurie bus
apskaičiuojami taikant optimaliausią iš kelių alternatyvų („Pašto ženklo“, pajėgumo ir atstumo
įverčio ar matricinę) pasirinktą metodologiją.
2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų PSO pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų
paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation model), kad efektyviau paskirstytų
trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų
paskirstymas susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje UAB „GET Baltic“. Tuo pat metu UAB
„GET Baltic“ gamtinių dujų biržos prekybos aikštelės pradėjo veikti ir Latvijoje bei Estijoje, ir birža
tapo regionine.
Baltijos ir Suomijos nacionalinių reguliavimo institucijų, dalyvaujančių RGMCG veikloje,
iniciatyva, regione siekiama supaprastinti reikalavimus prekybai ir atsisakyti gamtinių dujų tiekimo
licencijų. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2016 m. parengė
atitinkamus Energetikos ir GDĮ pakeitimo projektus, kuriuose numatomos paprastesnės procedūros
leidimų išdavimo procese.
4.3. Tiekimo saugumas
4.3.1. Dujų tiekimas ir vartojimas
Pastačius SGD terminalą Klaipėdoje gamtinių dujų tiekimas tapo diversifikuotas ir šalis jau
nėra priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo. Tokiu būdu yra įgyvendintas Reglamento (ES)
Nr. 994/2010 6 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas, kad, sutrikus vienos didžiausios dujų
infrastruktūros veikimui, likusios infrastruktūros pajėgumų, kaip nustatyta pagal N-1 formulę,
užtektų patenkinti visam dujų poreikiui išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę
tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų.
2016 m. gamtines dujas importavo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Dujotekana“,
UAB „Haupas“, AB „Achema“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Litgas“, UAB „Grata
group“ ir UAB „Scener“2. Gamtinės dujos į Lietuvą 2016 m. buvo importuojamos iš
OAO „Gazprom“, „Gazprom export LLC“, „Statoil ASA“, „LT GAS Stream AG“, „Baltic Energy
Services“ OU, „Eesti Gaas“ AS ir AS „Latvijas Gaze“.
2 UAB „Scener“ keitė įmonės pavadinimą, anksčiau buvo UAB „Baltic Energy Services“.
63
28 pav. Gamtinių dujų importo į Lietuvą segmento dalyviai
Šaltinis – VKEKK.
Importuojamų gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos, kurias patyrė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB
„Litgas“, UAB „Dujotekana“, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB „Haupas“, UAB „Grata
group“ ir UAB „Scener“ 2016 m., palyginti su 2015 m., mažėjo 38,3 proc., palyginti su 2012 m. –
69,4 proc. 2016 m. gamtinių dujų importo sąnaudų mažėjimui įtakos turėjo naftos kainų pokyčiai ir
mažėjančios alternatyvaus kuro (mazuto ir gazolio) kainos.
Gamtinių dujų įmonių importuotų dujų kiekiai 2008–2016 metais ir sąnaudos parodytos
29 pav.
29 pav. Importuotų gamtinių dujų kiekiai (GWh ) ir importo sąnaudos 2008–2016 m. mln. Eur
Šaltinis – VKEKK.
32489
28457
3229235427 34525
28082 26841 2759324591
541
419
596
662 711
580
389 353
218 200
300
400
500
600
700
800
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Kiekis, GWh Sąnaudos, mln. eur
OAO „Gazprom“ arba „Gazprom export LLC“ „LT Gas Stream AG“
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“
AB „Achema“
UAB Kauno termofikacijos elektrinė
UAB „Haupas“ UAB „Dujotekana“
„Statoil ASA“
AB „LITGAS“
„Baltic Energy Services OU
UAB „Scener“
Eesti Gaas AS
UAB „Grata group“
AS Latvijas Gaze
64
2016 m. į Lietuvą importuota 24591 GWh gamtinių dujų, t. y. 10,9 proc. mažiau nei
2015 m., kai importo apimtys siekė 27593 GWh dujų. 2016 m. gamtines dujas pradėjo importuoti
UAB „Grata group“ ir UAB „Scener“, tačiau šių įmonių importuojami gamtinių dujų kiekiai sudarė
kiek mažiau nei 1 proc. viso importuoto gamtinių dujų kiekio. UAB „Dujotekana“ ir UAB „Kauno
termofikacijos elektrinė“ importuojamų gamtinių dujų kiekiai, palyginus su 2015 m., mažėjo
ženkliausiai, atitinkamai 94,1 ir 68,7 proc. UAB „Haupas“ ir AB „Achema“ importuojamų gamtinių
dujų kiekiai didėjo atitinkamai 36 ir 11 proc.
30 pav. Rinkos struktūra pagal importuotų gamtinių dujų kiekį 2008–2016 m., GWh
Šaltinis – VKEKK.
Suvartojamų dujų kiekis nuo 2011 metų nuolat mažėja. 2016 m. suvartotų gamtinių dujų kiekis,
lyginant su 2015 metais, sumažėjo 9,5 proc. Suvartotų dujų kiekių kitimas 2008–2016 metais parodytas
31 pav.
31 pav. Suvartotų gamtinių dujų kiekiai 2008–2016 m., GWh
Šaltinis ‒ VKEKK.
Pagrindinė dujų mažesnio vartojimo priežastis yra biokuro katilų statymas ir biokuro
vartojimas šilumos tiekimo įmonėse.
124278068 7423
13461 1505911274
13074 11701 12989
5063
4986 5569
52864930
3952 1669370
22
168
161 173
145148
126 121
773 1052
11801
1238216287
14039 12114
104299063
9410 6082
469 4557
4013
3030
2860
2839
2496 2274
23002445
782
245
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
AB "Achema" UAB "Dujotekana" UAB "Haupas"
UAB "Lietuvos dujų tiekimas" UAB "LITGAS" UAB Kauno termofikacijos elektrinė
UAB "Grata group" UAB "Baltic energy services"
33404
28040
3207935088 34114
27856 2670225187
22785
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
65
4.3.2. Laukiamas gamtinių dujų suvartojimas ateityje
Pagal Lietuvos vartotojų pateiktus duomenis suvartojamų dujų kiekis turėtų mažėti iki 22,6
TWh 2017 m. Į Kaliningrado sritį ateityje numatoma kasmet perduoti apie 24–26 TWh dujų.
4.3.3. Priemonės pikinio poreikio ar tiekėjų trūkumo padengimui
AB „Amber Grid“ skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus
pajėgumus, nustatydamas perdavimo kainą. Bendras visų taškų pajamų pasiskirstymas tarp mokesčių
už pajėgumus ir mokesčių už kiekį sudaro atitinkamai 70 proc. ir 30 proc. Nepanaudoti (laisvi)
pajėgumai siūlomi rinkoje, numatant galimybę sudaryti sutartis dėl pertraukiamųjų pajėgumų.
Sudarius gamtinių dujų perdavimo, skirstymo paslaugų sutartį, sistemos naudotojas turi galimybę
kiekvieną savaitę ir (ar) kiekvieną dieną užsakyti (patikslinti) pajėgumus. Sistemos naudotojas
pajėgumų užsakymą (užsakymo tikslinimą) gali atlikti elektroninėje erdvėje (internetu) arba raštu
pagal sutarties sąlygas. Atitinkamam laikotarpiui užsakant pajėgumus, sistemos naudotojas turi turėti
nusipirktą dujų kiekį. Tiekimo režimas pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas turi būti suderintas
su tiekimo įmone.
Esant įprastinėms perdavimo sistemos veikimo bei tiekimo į Lietuvą sąlygoms, pikiniai dujų
suvartojimai yra visiškai tenkinami. Esant dujų transportavimo sutrikimams būtų naudojamos šios
priemonės:
– sistemos naudotojai, pasirašę su tiekimo įmone nenutrūkstamo tiekimo sutartis, turi dujų
atsargas Inčiukalnio požeminėje saugykloje;
– gamtinių dujų perdavimo sutartyse su sistemos naudotojais, tiesiogiai prijungtais prie
perdavimo sistemos, yra nustatyti gamtinių dujų tiekimo ir transportavimo prioritetai bei nurodytas
dujų tiekimo ribojimo ir laipsniško nutraukimo eiliškumas ekstremalios padėties arba dujų tiekimo
sutrikimo atveju;
– SSO privalo vykdyti SSO nurodymus ekstremalios padėties arba dujų tiekimo sutrikimo atveju,
kaip tai nustatyta Nacionaliniame gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
5. VARTOTOJŲ APSAUGA IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS ELEKTROS IR DUJŲ
SEKTORIUOSE
5.1. Vartotojų apsauga
Priedo 1 laikymasis (37(1)(n) straipsnis)
2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir
įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymui, patvirtinta nauja skundų dėl energetikos įmonių veikimo
ar neveikimo nagrinėjimo tvarka. Komisija pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos
įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės
energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose
nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Siekiant aiškiau reglamentuoti
VKEKK nagrinėjamų vartotojų skundų procedūrines taisykles, VKEKK patvirtino Vartotojų skundų
nagrinėjimo taisykles (2016 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. O3-123), pagal kurias skundu yra
laikomas vartotojo (t. y. asmens, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų
energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams) rašytinis kreipimasis į VKEKK,
kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės (2016 m. vasario 25 d. nutarimas
Nr. O3-56) reglamentuoja iš sutartinių teisinių santykių kilusių ginčų neteisminio sprendimo VKEKK
taisykles bei procedūras.
66
Pagal Energetikos įstatymą iki 2016 m. sausio 1 d. buitinių vartotojų ir energetikos įmonių
ginčams spręsti buvo privalomas ikiteisminis nagrinėjimas VKEKK. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šio
reikalavimo Energetikos įstatyme neliko ir vartotojas pažeistas teises iš karto gali ginti teisme.
Vartotojų apsaugos priemonės yra numatytos GDĮ 57 straipsnyje. Vartotojai turi teisę iš
gamtinių dujų įmonių be papildomo mokesčio gauti reguliarią ir tinkamą informaciją apie faktinį
gamtinių dujų suvartojimą ir gamtinių dujų kainas, o sudarius aiškų susitarimą nemokamai leisti bet
kokiai registruotai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių rodmenimis. Gamtinių dujų įmonės savo
interneto svetainėse skelbia gamtinių dujų ir teikiamų paslaugų kainas, nurodo atsiskaitymo už
suvartotas dujas ar gautas paslaugas galimybes atsiskaityti grynaisiais, naudojantis internetine
bankininkyste ar sudaryti tiesioginio debeto sutartį.
Vartotojų apsaugos priemonės yra numatytos EEĮ 51 straipsnyje. Vartotojai turi teisę gauti iš
VKEKK, elektros energetikos įmonių aiškią ir suprantamą informaciją apie savo teises, susijusias su
elektros energijos vartojimu ir gaunamomis paslaugomis. Taip pat vartotojai turi teisę susipažinti su
elektros energijos suvartojimo duomenimis, įskaitant suvartotos elektros energijos kiekį, taip pat,
sudarę aiškų susitarimą, nemokamai leisti bet kuriam tiekėjui naudotis savo skaitiklių duomenimis.
Vartotojai taip pat privalo gauti skaidrią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir apie visas sąlygas,
susijusias su elektros energijos paslaugomis. Tiekėjai privalo sudaryti tinkamas ir pakankamas
sąlygas vartotojų prieigai prie informacijos ir duomenų apie mokėjimus už jiems patiektą elektros
energiją. Tinkamomis ir pakankamomis prieigos priemonėmis laikoma sąskaitos pateikimas
vartotojui arba elektroninė prieiga prie vartotojo mokėjimo duomenų, ar kitos pagrįstos priemonės.
Vartotojai turi teisę nemokamai pakeisti tiekėją. Šį pakeitimą įmonės turi įvykdyti per tris
savaites nuo prašymo pakeisti tiekėją pateikimo.
Vartotojas iš VKEKK ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gali gauti visą
reikiamą informaciją apie savo teises, ginčų sprendimo būdus ir galiojančius energetikos sektorių
reglamentuojančius teisės aktus.
Prieigos prie vartotojų duomenų užtikrinimas (37(1)(p) straipsnis) 2016 metais vartotojų duomenų prieigos sąlygos iš esmės nesikeitė, palyginus su 2015 metais.
Paminėtina, kad nuo 2016 metų buvo sujungtos elektros ir gamtinių dujų skirstymo bei tiekimo
bendrovės AB „Lesto“ ir AB „Lietuvos dujos“ bei tapo viena bendrove AB „Energijos skirstymo
operatorius“. Elektros ir dujų vartotojai gauna paslaugas ir aptarnavimą vienoje vietoje bei toje
pačioje savitarnos svetainėje www.manogile.lt.
2016 metais dėl neapmokėtos skolos buvo nutrauktas elektros energijos persiuntimas
panašiam vartotojų skaičiui, t. y. 3452 (2015 m. – 3218, 2014 m. – 3243, 2013 m. – 2179) klientų.
Elektros energijos persiuntimo nutraukimas nevykdomas maksimaliai paros oro temperatūrai esant
žemesnei nei minus 15 (penkiolika) ar aukštesnei nei plius 30 (trisdešimt) laipsnių Celsijaus bei
penktadieniais ir prieššventinėmis dienomis.
5.2. Kreipimųsi nagrinėjimas
32 pav. 2008–2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi, pateiktų raštu, dinamika (vnt.)
Šaltinis ‒ VKEKK.
170343
744911 872
677543 498 540
2008 M.
2009 M.
2010 M.
2011 M.
2012 M.
2013 M.
2014 M.
2015 M.
2016 M.
67
2016 m. VKEKK buvo gauta 540 vartotojų kreipimųsi raštu. Gautų kreipimųsi skaičius keitėsi
nežymiai – palyginus su 2015 m., kreipimųsi skaičius išaugo 8 procentiniais punktais.
33 pav. 2008–2016 m. VKEKK gautų vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal sektorius (proc.)
Šaltinis ‒ VKEKK.
Dažniausiai į VKEKK 2016 m. buvo kreipiamasi dėl šilumos sektoriaus. Nepriklausomai nuo
bendro kreipimųsi skaičiaus kitimo, kreipimųsi dėl šilumos sektoriaus dalis 2016 m. sudarė 71
procentą nuo bendrojo kreipimųsi skaičiaus ir iš esmės nekito.
2016 m. VKEKK gavo 386 kreipimusis dėl šilumos sektoriaus, 100 kreipimųsi dėl elektros
sektoriaus, 30 kreipimųsi dėl vandens sektoriaus, 14 kreipimųsi dėl dujų sektoriaus bei 3 dėl
atsinaujinančių išteklių sektoriaus, kitais klausimais – 10 kreipimųsi.
Elektros energetikos sektoriuje 2016 m. gauti 100 kreipimųsi, iš kurių 57 vartojimo ginčai ir
43 prašymai. Vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal pobūdį pateiktas 34 paveiksle.
34 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu elektros energetikos sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.)
Šaltinis ‒ VKEKK.
0%
20%
40%
60%
80%
100%
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m.
2013m.
2014m.
2015m.
2016m.
62,4 65,9 77,8 82,875,7 74,2 74,4 59,4 71,1
10,512,8
6,12,7
3,6 4,4 3,3
2
2,6
15,9 10,86,8 8,5
7,5 8,115,3
14,7
18,4
11,2 10,5 9,3 6
4,93,8
3,9
18,3
5,56,86,4
3,1
2,2 0,6
0,9 3,1 3,4 1,8
20%
21%12%
31%
15% 1%
Dėl prijungimo prie
tinklų/atjungimo
Dėl elektros energijos paslaugų
teikimo
Dėl elektros energijos paslaugų
apskaitos
Dėl sąskaitų ir jų apmokėjimo
Dėl elektros energijo kainų ir
tarifų
Dėl paslaugų teikėjo keitimo
68
Gamtinių dujų ir suskystintų naftos dujų sektoriuose 2016 m. VKEKK gavo 14 kreipimųsi:
12 dėl gamtinių dujų ir 2 dėl suskystintų naftos dujų. Vartotojai dažniausiai kreipiasi dėl klausimų,
susijusių su sunaudotų dujų kiekio perskaičiavimu ir dėl to susidariusios skolos už gamtines dujas,
vartotojų priskyrimo vartotojų pogrupiams ir sutarties nutraukimo sąlygų. Daugiausiai skundų buvo
gauta iš vartotojų, vartojančių UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ tiekiamas gamtines dujas.
35 pav. Vartotojų kreipimaisi raštu dujų sektoriuje pagal kreipimosi pobūdį (proc.)
Šaltinis – VKEKK.
29%
35%
24%
12%
Dėl prijungimo prie tinklų/atjungimo
Dėl dujų kainų ir tarifų
Dėl sąskaitų už dujas ir jų
apmokėjimo
Dėl dujų paslaugų teikimo
top related