leidinį leidžia elektros perdavimo sistemos …. „litpol link“ bus pirmoji elektros jungtis,...
TRANSCRIPT
ŠIAME NUMERYJE:„LitPol Link“ statybų darbai artėja prie finišo
Baigiamas „LitPol Link“ projektas – prasmingos Lietuvos ir Lenkijos bendrystės ženklas
Perdavimo tinklo kaimynystė bus tylesnė
Nukelta į 2 p.
Žvilgsnis į
Leidinį leidžia elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“
2015 rugsėjis | Nr. 6 (34)
„LitPol Link“ įmonė jau antrus metus organizuoja Lietuvos ir Lenkijos jaunųjų menininkų dešimties dienų trukmės plenerą. Šiuo renginiu abiejų šalių menų krypties studentus norima paskatinti kurti ir dalytis gerais tarptautinio bendradarbiavimo praktikos pavyzdžiais. 2014 m. pleneras vyko Lenkijoje, o šiais metais organizuotas Lietuvoje. Plenero metu sukurti meno darbai plačiai pristatomi Lietuvoje ir Lenkijoje.
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ diegia specialias triukšmą mažinančias priemones Klaipėdos transformatorių pastotėje. Tai leis gerokai sumažinti triukšmo sukeliamus nepatogumus netoliese įsikūrusiems gyventojams.
Ši vasara projekto vykdytojams buvo itin intensyvi, todėl šiandien matome stiprią darbų pažangą
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
ŠIANDIEN IR RYTOJ
51 kilometrą per Lietuvą nusidriekiančioje oro linijos trasoje jau stovi 138 iš 150 jungties atramų, nutiesta beveik 20 km laidų. Oro linijos trasos darbus planuojama baigti iki jungties bandymų.
Plačiau 8 p.
Plačiau 4 p.
Nukelta į 3 p.
„LitPol Link“ padidins viso regiono energetinį saugumą ir konkurencingumą
Pirmosios elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ projektui sparčiai artėjant prie pabaigos, darbai visose jo dalyse vyksta itin intensyviai. Paskutinę rugsėjo savaitę
Alytų ir Elką sujungsiančios linijos laidai kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną. Visus statybos darbus ruošiamasi baigti iki lapkričio, kai prasidės pirmieji jungties bandymai.
Lietuvos ir Lenkijos kartu vykdomų energetikos projektų naudą pajus ne tik šios dvi šalys, bet ir visas regionas, rugsėjo 8–9 d. Krynicoje (Lenkija) vykusiame ekonomikos forume sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Jo teigimu, tokie bendri projektai, kaip elektros jungtis „LitPol Link“, padidins elektros energijos pasiūlą ir padės integruoti Baltijos šalis į Vakarų Europos energetikos tinklus.
2 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
„LitPol Link“ statybų darbai artėja prie finišoAtkelta iš 1 p.
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
„Ši vasara projekto vykdytojams buvo itin intensyvi, todėl šiandien matome stiprią darbų pažangą. Visose jungties dalyse artėjant prie finišo svarbu išlaikyti esamą darbų tempą ir susitelkimą. Liko paskutinieji darbai, kad iki metų pabaigos jungtimi abiem kryptimis galėtų tekėti elektra“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis, rugsėjo 24 d. apsilankęs jungties statybų aikštelėje netoli Alytaus.
Būsimą jungtį sudarys trys dalys: oro linija nuo Alytaus iki Elko miesto Lenkijoje, transformatorių pastotės abiejose jungties pusėse ir nuolatinės srovės keitiklių stotis netoli Alytaus.
Rugsėjo pradžioje baigta rekonstruoti 330 kV skirstykla prie Alytaus transformatorių pastotės. Pradėjus veikti „LitPol Link“, ši skirstykla taps elektros srautų tarp Lietuvos ir Lenkijos mazgu.
Pati sudėtingiausia jungties dalis – nuolatinės srovės keitiklių stotis – taip pat jau pastatyta, šiuo metu baigiama montuoti jos įranga. Keisdama įtampą iš kintamosios į nuolatinę ir vėl į kintamąją, ši stotis užtikrins elektros perdavimą tarp technologiškai skirtingų Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų.
„Kartu su besibaigiančiomis statybomis ne mažiau intensyviai vyksta ir pasiruošimo jungčių bandymams, valdymui, eksploatacijai ir prekybai rinkoje darbai. Tokio pobūdžio
technologijas, kurios naudojamos „LitPol Link“ jungtyje, Lietuvoje naudosime pirmą kartą, todėl mūsų darbuotojai daug mokosi, perima patirtį iš kolegų užsienyje ir atsakingai rengiasi valdyti naująją jungtį“, – sakė Daivis Virbickas, „LitPol Link“ projektą įgyvendinančio elektros perdavimo sistemos
operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
„LitPol Link“ bus pirmoji elektros jungtis, sujungsianti Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. Pradėjus veikti jungčiai, elektra abiem kryptimis galės tekėti iki 500 MW galia.
Pirmosios elektros jungties „LitPol Link“ projektui sparčiai artėjant prie pabaigos, darbai visose jo dalyse vyksta itin intensyviai
„LitPol Link“ bus pirmoji elektros jungtis, sujungsianti Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras
Visus statybos darbus ruošiamasi baigti iki lapkričio, kai prasidės pirmieji jungties bandymai
Paskutinę rugsėjo savaitę Alytų ir Elką sujungsiančios linijos laidai kirto Lietuvos ir Lenkijos sieną. 51 kilometrą per Lietuvą nusidriekiančioje oro linijos trasoje jau stovi 138 iš 150 jungties atramų, nutiesta beveik 20 km laidų. Oro linijos trasos darbus planuojama baigti iki jungties bandymų.
3Nr. 6 (34)2015 rugsėjis
Atkelta iš 1 p.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius kartu su Lenkijos perdavimo tinklų bendrove PSE kartu baigia statyti pirmąją Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“. Metų pabaigoje pradėsianti veikti jungtis pirmą kartą istorijoje sujungs Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros energetikos infrastruktūras.
„LitPol Link“ stipriai prisidės prie Baltijos šalių virsmo iš energetinių salų į svarbias elektros srautų kryžkeles. Tokio virsmo naudas, pavyzdžiui, didesnę ir patikimesnę elektros energijos pasiūlą, pajus visas regionas“, – sakė D. Virbickas.
Pradėjus veikti „LitPol Link“, Lietuva, Latvija ir Estija galės per Lenkiją eksportuoti ir importuoti elektrą į Vakarų Europą. „Litgrid“ vadovo teigimu, tokia galimybė ypač aktuali dėl šių dienų geopolitinio konteksto bei patikimų elektros gamybos šaltinių Europoje trūkumo.
Antrąjį šių metų ketvirtį elektros energijos vartojimas Lietuvoje, lyginant su 2014 m. antruoju ket virčiu, padidėjo 3 proc. ir siekė 2,562 teravatvalandės. Per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje elektros vartojimas iš viso augo 1,7 proc.
„Balandį–birželį elektros vartojimą labiausiai augino 4,5 proc. padidėję pramonės poreikiai. Natūralu, kad kylant ekonomikai elektros naudojame daugiau“, – sakė Liutauras Varanavičius, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Pasibaigus pavasariniams potvyniams, mažėjo gamyba Latvijos hidroelektrinėse, o vėliau
„LitPol Link“ padidins viso regiono energetinį saugumą ir konkurencingumą
ŠIANDIEN IR RYTOJ
Antrąjį šių metų ketvirtį augo ir elektros vartojimas, ir gamyba
PSO NAUJIENOS
„Šią vasarą matėme kelis atvejus, kai dėl karštų orų elektros energijos pasiūla tam tikrose rinkose stipriai sumažėjo ir net teko riboti jos vartojimą. „LitPol Link“ ir kitos naujos elektros jungtys tokiose situacijose užtikrins elektros tiekimo patikimumą ir galimybę rinktis iš daugiau šaltinių“, – pabrėžė D. Virbickas.
Jo teigimu, didesnės energijos tiekimo šaltinių alternatyvos kartu reikš ir didesnį regiono ener
getinį saugumą galimų energetinių krizių atveju.
„Europa turi ambicingą energetikos sąjungos viziją, paremtą tarpusavio ryšiais ir priklausomybėmis. Šių ryšių sėkmę užtikrinti gali tik strateginis regioninis bendradarbiavimas. Tikimės, kad „LitPol Link“ taps viena iš tokio bendradarbiavimo sėkmės istorijų ir padės pamatus tolesnei bei gilesnei integracijai“, – sakė D. Virbickas.
prasidėjo planiniai tarptautinių jungčių remontai visame regione. Savo gamybą, lyginant su 2014 m. antruoju ketvirčiu, daugiau nei pusantro karto padidino vietinės elektrinės. „Lietuvos energijos“ Lietuvos elektrinė antrąjį šių metų ketvirtį pagamino 438 mlrd. kilovatvalandžių elektros daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vėjo elektrinių gamyba šių metų antrąjį ketvirtį išaugo 38 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Palyginti su pernai metų antruoju ketvirčiu, Lietuvos elektrinė pagamino tris su puse karto daugiau elektros nei pernai tuo pačiu metu. Vietinė elektros gamyba užtikrina elektros sistemos patikimumą tais laikotar
piais, kai fizinės elektros importo galimybės sumažėja“, – sakė L. Varanavičius.
Balandį–birželį Lietuva importavo 66 proc. elektros energijos, tai yra 14 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. Tuo metu, kai elektros pasiūla iš Šiaurės Europos šalių mažėjo, vietinėse elektrinėse gaminama elektra leido kompen
suoti pigesnės skandinaviškos elektros trūkumą ir stabilizavo kainas elektros rinkoje. Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 38,59 EUR/MhW, 23 proc. mažesnė nei pernai. Tai yra žemiausia antrojo ketvirčio kaina nuo 2012 m., kai Lietuvoje pradėjo veikti „Nord Pool Spot“ birža.
Ekonomikos forumas Krynicoje
Pradėjus veikti „LitPol Link“, Lietuva, Latvija ir Estija galės per Lenkiją eksportuoti ir importuoti elektrą į Vakarų Europą. Tai aktualu dėl šių dienų geopolitinio konteksto bei patikimų elektros gamybos šaltinių Europoje trūkumo.
„LitPol Link“ yra Baltijos jūros regio no valstybių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis. Pagrindinis BEMIP tikslas yra panaikinti energetines salas Europos Sąjungoje ir sukurti tinkamai veikiančią ir integruotą energijos rinką. Tolesni BEMIP žingsniai numato Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
Ekonomikos forumas Krynicoje yra didžiausias Vidurio ir Rytų Europos politikos ir verslo lyderių renginys.
Palyginti su pernai metų antruoju ketvirčiu, Lietuvos elektrinė pagamino tris su puse karto daugiau elektros nei pernai tuo pačiu metu. Vietinė elektros gamyba užtikrina elektros sistemos patikimumą tais laikotarpiais, kai fizinės elektros importo galimybės sumažėja.
4 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
tojams šis skirtumas turėtų būti aiškiai juntamas – žmogaus ausis vos keliais decibelais besiskiriantį garsą suvokia kaip dvigubai tylesnį ar dvigubai garsesnį.
Triukšmo lygis šalia pastotės kaimynystėje esančių gyvenamųjų namų buvo matuotas keletą kartų – skirtingomis dienomis ir skirtingu paros metu. Priklausomai nuo oro sąlygų ir vėjo krypties matavimų rezultatai siekė nuo 44,7 iki 46,1 decibelo. Didžiausias leistinas triukšmo lygis yra 45 decibelai.
Klaipėdos transformatorių pastotė padeda užtikrinti elektros energijos perdavimo patikimumą vakarinei Lietuvos daliai. Praėjusiais metais pastotė rekonstruota ir paruošta būsimos elektros jungties su Švedija „NordBalt“ eksploatacijai.
Investicijų į perdavimo tinklą kuriama vertė –patikimumas, saugumas ir efektyvumas
PSO NAUJIENOS
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ diegia specialias triukšmą mažinančias priemones Klaipėdos transformatorių pastotėje. Tai leis gerokai sumažinti triukšmo sukeliamus nepatogumus netoliese įsikūrusiems gyventojams.
„Elektros perdavimo tinklas padeda užtikrinti patogią kasdienybę. Tačiau elektros perdavimui naudojami sudėtingi įrenginiai gali būti ne tik pavojingi, bet ir triukšmingi. Stengiamės, kad jų poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, ypač jei jie veikia gyventojų kaimynystėje“, – sako „Litgrid“
Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas.
Klaipėdos transformatorių pastotė įsikūrusi Kiškėnų kaime, sodų bendrijos kaimynystėje. Čia nuolat gyvenantys ar sodus turintys gyventojai tikina susiduriantys su nuo pastotės sklindančio triukšmo sukeliamais nepatogumais. Labiausiai prie triukšmo prisideda vakarais įjungiami įrenginiai įtampai valdyti – du šuntiniai reaktoriai.
„Litgrid“ valdybai pritarus investiciniam projektui, palei šuntinius reaktorius bus montuojamos specialios akustinės sienelės iš triukšmą slopinančių plokščių. Planuojama, kad iš trijų pusių apie abu reaktorius įrengtos 3,5 metro aukščio sienelės triukšmo lygį sumažins ne mažiau nei trimis decibelais. Gyven
Investicijos į Lietuvos aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklą suteikia gyventojams ir investuotojams naujų galimybių plėtoti verslą, užsitikrinti kokybišką ir saugų elektros tiekimą bei alternatyvius elektros perdavimo kelius. Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ kasmet rengiamas perdavimo tinklo dešimtmetis planas yra įgyvendinamas laiku ir efektyviai. Tinklo projektų pažanga šią savaitę pristatyta „Litgrid“ Stebėtojų tarybai.
Šiemet daugiausia investicijų skirta elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ statyboms. Metų pabaigoje pradėsiančios veikti jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ pirmą kartą sujungs Lietuvą su Vakarų ir Šiaurės Europos infrastruktūra.
„Pagrindines aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo naudas matuojame tokiais kriterijais kaip patikimumas, saugumas ir efektyvumas. Vieni iš didžiausių vertę kuriančių energetikos projektų šiuo metu yra baigiamos tarptautinės jungtys.
Jos ne tik užtikrina patikimą ir saugų elektros perdavimą Lietuvai ir visam regionui, bet ir sudaro prielaidas pigti elektrai, už kurią moka galutinis vartotojas“, – sakė energetikos viceministras ir „Litgrid“ Stebėtojų tarybos pirmininkas dr. Aleksandras Spruogis.
Šiemet vykdoma beveik 40 perdavimo tinklo investicinių projektų, kurių didžioji dalis apima informacinių technologijų ir telekomunikacijų diegimą, transformatorių pastočių rekonstrukcijas ir elektros perdavimo linijų remontą. Šeši šiuo metu vykdomi projektai susiję su naujai
statomomis vėjo jėgainėmis, kurių gaminama elektra turi būti patikimai perduodama vartotojams. Per pirmąjį 2015 m. pusmetį į elektros perdavimo tinklą iš viso investuota 119 mln. eurų.
„Esame maža šalis, turinti patikimai veikiančią ir gerai išplėtotą elektros infrastruktūrą. Jos efektyvumą ir vertę dar labiau padidinsime kryptingai siekdami pritraukti didelius elektros vartotojus. Politikai, verslininkai, valdžios institucijos turi sutelkti bendras jėgas ir siekti, kad čia norėtų steigtis energijai imlios tarptautinės įmonės“, – sakė dr. A. Spruogis.
Didžioji dalis aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo įrengta prieš keturis ar penkis dešimtmečius, todėl artimiausią dešimtmetį daugiausia investicijų bus skiriama tinklo patikimumui gerinti ir rekonstrukcijoms. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius kasmet vidutiniškai baigia atnaujinti po šešias transformatorių pastotes ir rekonstrukciją pradeda vykdyti dar 5–6 elektros perdavimo mazguose.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius kasmet vidutiniškai baigia atnaujinti po šešias transformatorių pastotes ir rekonstrukciją pradeda vykdyti dar 5–6 elektros perdavimo mazguose.
Perdavimo tinklo kaimynystė bus tylesnėPSO NAUJIENOS
5Nr. 6 (34)2015 rugsėjis
PSO NAUJIENOS
Rinkdamasi rangovus „Litgrid“ atsižvelgs į jų reputacijąViena iš reikliausių viešuosius pirkimus Lietuvoje vykdančių bendrovių – elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ atnaujina kvalifikacinius reikalavimus potencialiems rangovams. Numatoma, kad peržiūrėti reikalavimai padės ne tik tiksliau įvertinti rangovų kompetencijas, bet ir skatins energetikos srities įmones tapti konkurencingesnėmis.
„Litgrid“ valdo šalies aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklą. Visus šio tinklo statybų ir rekonstrukcijų darbus atlieka „Litgrid“ rangovai – įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, konkursuose dalyvaujančioms įmonėms gali būti nustatomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, padedantys įvertinti rangovų pasirengimą laiku ir kokybiškai atlikti darbus.
„Aukštosios įtampos elektros tinklas – sudėtinga ir pavojinga infrastruktūra, o mūsų vykdomi projektai – itin specifiniai ir kompleksiniai. Visi mūsų rangovai privalo būti visapusiškai pasirengę suvaldyti su tokiais projektais susijusius iššūkius ir rizikas ir tuo svarbu įsitikinti dar prieš pradedant darbus. Peržiūrėti reikalavimai potencialiems rangovams turėtų skatinti elektros energetikos srities įmones kelti kokybės kartelę, įgyti naujų įgūdžių ir sukurti galimybes tarptautinei konkurencijai“, – sako „Litgrid“ valdybos narys ir Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas.
Minimalius kvalifikacinius reikalavimus savo pirkimuose „Litgrid“ taikė ir iki šiol. Jie buvo detalizuoti, kad padėtų tiksliau įvertinti rangovų kompetencijas. Atnaujintuose reikalavimuose numatoma, kad viešųjų pirkimų konkurse dalyvaujanti įmonė privalo turėti patirties atlikdama pagrindiniais įvardytus darbus. Taip pat bus tikrinama, ar bendrovė turi patirties valdyti panašaus sudėtingumo ir apimties projektus. Šitaip sukonkretinti reika
lavimai įmonės patirčiai padės įvertinti ir technines, ir projektų valdymo kompetencijas.
Pagrindinius projekto darbus galės atlikti tik pats rangovas – jų nebus galima perduoti subrangovams. Tai padės geriau kontroliuoti darbų procesą. Rinkdamasi rangovus „Litgrid“ atsižvelgs ir į jų reputaciją – viešųjų pirkimų konkurse negalės dalyvauti rimtą profesinį pažeidimą padariusi įmonė. Šiuo reikalavimu siekiama didinti rangovų atsakomybę už savo darbų kokybę, saugą ir profesinę etiką.
„Litgrid“ taikomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra vieni
Numatoma, kad atnaujinti reikalavimai skatins ne tik vietinę, bet ir tarptautinę rangovų konkurenciją. Tikimasi, kad konkrečios patirties neturinčios įmonės dažniau rinksis užsienio partnerius ir šitaip dalysis patirtimi ir įgis naujos.
Aukštosios įtampos elektros tinklas – sudėtinga ir pavojinga infrastruktūra, o mūsų vykdomi projektai – itin specifiniai ir kompleksiniai. Visi mūsų rangovai privalo būti visapusiškai pasirengę suvaldyti su tokiais projektais susijusius iššūkius ir rizikas ir tuo svarbu įsitikinti dar prieš pradedant darbus.
reikliausių tarp perkančiųjų organizacijų. Saugumas ir patikimumas reikalauja aukščiausios kokybės. To reikalaujame iš savo specialistų ir tikimės iš rangovų, su kuriais dirbame“, – sakė V. Grušas.
Numatoma, kad atnaujinti reikalavimai skatins ne tik vietinę, bet ir tarptautinę rangovų konkurenciją. Tikimasi, kad konkrečios patirties neturinčios įmonės dažniau rinksis užsienio partnerius ir šitaip dalysis patirtimi ir įgis naujos. Sudarydama galimybes tarptautinei konkurencijai, visus pirkimų dokumentus „Litgrid“ planuoja versti į anglų kalbą.
Visus šalies aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo statybų ir rekonstrukcijų darbus atlieka „Litgrid“ rangovai – įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus
6 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
„LitPol Link“ elektros jungčiai – 27 mln. eurų Europos Sąjungos finansinė parama
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungčiai „LitPol Link“ iš dalies finansuoti Europos Komisija ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės patvirtino 27,4 mln. eurų finansinę paramą. Parama šiam projektui bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ (CEF). Tai yra 67 proc. sumos, dėl kurios kompensavimo „Litgrid“ kreipėsi į CEF. Iš viso šia
STRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
2015 m. rugsėjo 14 d. Baltijos jūroje baigti visi darbai, susiję su elektros jungties „NordBalt“ kabeliu. Pažeidžiamiausiose vietose 400 km jūrinis kabelis, sujungęs Lietuvą su Švedija, yra apsaugotas nuo laivų ir žvejybinės įrangos. Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki rugsėjo vidurio. Jungties su Švedija „NordBalt“ statybų pažanga siekia 95 proc.
„Keturias tokias elektros jungtis valdančių kolegų iš „Svenska Kraftnät“ patirtis ir mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad investicijos į kabelio apsaugą atsiperka. Jei kabelį pažeistų inkaras ar žvejų įranga, remontas gali trukti iki trijų mėnesių, o tai reiškia, kad tuo metu jungtimi elektra nebūtų perduodama. Įvertinus tai, kad Lietuvoje „NordBalt“ jungtis gali patenkinti beveik visą elektros poreikį šiltą vasaros dieną, toks
„NordBalt“ kabelis saugiai guli Baltijos jūros dugneSTRATEGINIŲ PROJEKTŲ NAUJIENOS
me kvietime CEF lėšomis ES energetikos projektams finansuoti išdalyta daugiau kaip 149 mln. eurų. Šis kvietimas pirmiausia buvo skirtas įvairioms energetikos projektų studijoms finansuoti, lėšos konkretiems projektų įgyvendinimo darbams teko tik trims projektams, o „LitPol Link“ įvertintas kaip tinkamiausias CEF lėšomis finansuoti šio kvietimo projektas.
įvykis turėtų įtakos kainoms elektros rinkoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Jūrinių jungčių operatorių patirtis rodo, kad fizinius kabelių pažeidimus dažniausiai sukelia žvejybinė įranga, pavyzdžiui, dug niniai tralai, kurie, velkami jūros dugnu, jį gremžia. Giliau įsmigusi tokia įranga gali užkabinti ir elektros kabelį. Pavojų kelia ir didesni laivai, kurie turi galingus inkarus. Inkarui užkabinus elektros jungtį, kabelis gali būti nutrauktas. Jų smūgis į kabelį taip pat gali pažeisti apsauginius jo sluoksnius.
„NordBalt“ jūrinio kabelio apsaugos darbai Baltijos jūroje buvo numatyti iš anksto, įvertinus rizikas ir kitų elektros perdavimo sistemos operatorių patirtį tiesiant panašias jungtis. Didžioji jungties dalis yra apsaugota įgilinus aukšto slėgio vandens srove – purškiant vandenį po kabeliu jis grimzdo vis giliau į dug ną ir dabar yra saugiai paslėptas maždaug vieno metro gylyje. Ten, kur dažniau plaukioja laivai, kabelis įgilintas iki pusantro metro. Šiuos darbus atliekantys laivai dirbo itin lėtai, judėdami iki 300 metrų per valandą. Rugpjūtį į Baltijos jūrą išplaukė laivas, kuris „NordBalt“ kabelį užpylė akmens skalda tose rizikingose vietose, kur jūros dugnas uolėtas ir įgilinimas neįmanomas.
„NordBalt“ povandeninis kabelis Baltijos jūroje baigtas tiesti vasaros pradžioje.
„Baigiame statybų darbus ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Nuolatinės srovės keitiklyje šalia Klaipėdos transformatorių pastotės įrangos montavimas dar truks apie mėnesį. Pabaigę šį etapą pradėsime elektros jungties įrangos bandymus, kurie sutelks ypač aukštos kvalifikacijos pasaulinio lygio specialistus. Apie tai operatyviai ir laiku bus informuoti visi elektros rinkos dalyviai“, – sakė D. Virbickas.
453 km elektros tiltas su Švedija „NordBalt“ pradės veikti šių metų gruodį. Tai pirmoji elektros perdavimo jungtis su Šiaurės šalimis. 700 megavatų galios „NordBalt“ Lietuvai atvers didžiausią elektros rinką Europoje ir 70 proc. padidins skandinaviškos elektros pasiūlą Baltijos šalyse.
CEF programos lėšomis finansuojami ES energetikos, susisiekimo ir telekomunikacijų infrastruktūros projektai, kurie yra įtraukti į ES bendrojo intereso projektų sąrašą. Pagal CEF reglamentą „Litgrid“ dar 2014 m. kreipėsi į Švediją, Norvegiją ir Vokietiją – šalis, kurioms šis projektas taip pat bus naudingas. Europos energetikos reguliavimo
institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), atlikdama nepriklausomą kaštų ir naudų įvertinimą, pirmą kartą monetizavo Lietuvos elektros sistemos patikimumo kainą, konstatuodama, kad dėl „LitPol Link“ projekto Lietuvos patiriamos naudos viršys investicijas. Dėl projekto sąnaudų kompensavimo į CEF kreiptasi siekiant sumažinti investicijų įtaką elektros perdavimo tarifui. Šis žingsnis taip pat buvo būtina sąlyga siekiant teikti paraišką dėl projekto finansavimo iš CEF.
Lietuvai tenkanti „LitPol Link“ projekto kaštų dalis – 108 mln. eurų, ji apima investicijas į elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Lenkijos sienos ir srovės keitiklių stotį prie Alytaus. Dalis šių Lietuvai tenkančių kaštų – 27,4 mln. eurų – negrąžintinai bus kompensuoti iš CEF.
Parama šiam projektui bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ (CEF). Tai yra 67 proc. sumos, dėl kurios kompensavimo „Litgrid“ kreipėsi į CEF.
Šiais metais kabelio įgilinimo ir užpylimo akmens skalda darbai buvo pradėti gegužės viduryje ir vyko iki rugsėjo vidurio.
7Nr. 6 (34)2015 rugsėjis
Elektros rinka rugpjūtį atlaikė ir netikėtus karščius, ir planinius remontus
ELEKTROS RINKA
2015 M. RUGPJŪTIS. VIDUTINĖS PAROS KAINOS BIRŽOJE
2015
-08-
01
2015
-08-
02
2015
-08-
06
2015
-08-
10
2015
-08-
14
2015
-08-
18
2015
-08-
22
2015
-08-
26
2015
-08-
03
2015
-08-
07
2015
-08-
11
2015
-08-
15
2015
-08-
19
2015
-08-
23
2015
-08-
27
2015
-08-
04
2015
-08-
08
2015
-08-
12
2015
-08-
16
2015
-08-
20
2015
-08-
24
2015
-08-
28
2015
-08-
30
2015
-08-
05
2015
-08-
09
2015
-08-
13
2015
-08-
17
2015
-08-
21
2015
-08-
25
2015
-08-
29
EUR
/ M
Wh
60
80
100
120
40
20
0
NPS LT / LV NPS FI
8
Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,
išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12
GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o
žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.
LITGRID ŽMONĖS
7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją
išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-
8
Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,
išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12
GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o
žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.
LITGRID ŽMONĖS
7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją
išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-
8
Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,
išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12
GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o
žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.
LITGRID ŽMONĖS
7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją
išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-
POLPX NPS EE NPS SE4 EPEX SPOT DE / AT (Phelix)
8
Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,
išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12
GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o
žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.
LITGRID ŽMONĖS
7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją
išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-
8
Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,
išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12
GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o
žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.
LITGRID ŽMONĖS
7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją
išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-
8
Balandį 1,9 TWh mažėjusią vėjo elektrinių gamybą Vokietijoje keitė beveik tiek pat, 1,6 TWh,
išaugusi gamyba saulės elektrinėse. Balandžio 12 d. Vokietijos vėjo elektrinių gamyba siekė 12
GW, saulės – 20 GW, todėl biržoje formavosi neigiama, –0,8 EUR/MWh, vidutinė paros kaina, o
žemiausiai kaina krito 14 val. – iki 79,9 EUR/MWh.
LITGRID ŽMONĖS
7 Antanas Jankauskas: „Visą karjerą žvelgiau į perspektyvą“ Kai kuriems žmonėms žodis autoritetas tiesiog tinka. Paskutinę balandžio dieną į pensiją
išlydėtas Strategijos departamento vadovaujantis inžinierius Antanas Jankauskas – vienas iš jų. 45-
Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugpjūčio mėnesį buvo 46,4 EUR/MWh. Lyginant su liepos mėnesiu elektra Lietuvos ir Latvijos biržose brango vidutiniškai 5 proc., o lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu – pigo daugiau nei 16 proc. Rugpjūtį Lietuvoje importuota 67 proc. suvartotos elektros.
Lietuvoje veikiančios elektrinės rugpjūtį pagamino 9 proc. mažiau elektros nei liepą. Daugiausiai, 172 mln. kWh, arba 62 proc., Lietuvoje per rugpjūtį suvartotos elektros gamino Lietuvos elektrinė. Palyginti su liepos mėnesiu, ketvirtadaliu mažėjo elektros gamyba vėjo elektrinėse, 30 proc. mažiau gamino hidroelektrinės. Dėl sausų orų ir sumažėjusio vandens kiekio upėse 17 proc. mažiau elektros nei liepą gamino ir Latvijos hidroelektrinės. Trečią mėnesį iš eilės augo Latvijos šiluminių elektrinių gamyba.
„Nord Pool Spot“ biržos Skandinavijos šalių prekybos zonose rugpjūčio vidutinė elektros kaina, lyginant su liepa, išaugo ir pasiekė 13 EUR/MWh. Vis dėlto rugpjūčio vidutinė kaina, lyginant su 2014 m. rugpjūčiu, buvo žemesnė 59 proc. ir išlieka viena žemiausių „Nord Pool Spot“ istorijoje.
Vidutinė mėnesio elektros kaina Švedijos SE4 prekybos zonoje rugpjūtį buvo 16,7 EUR/MWh. Visoje Švedijoje žemos kainos laikėsi visą liepą ir iki pat rugpjūčio vidurio, kai planiniam remontui buvo sustabdyta po
vieną reaktorių didžiausioje Švedijoje Ringhalso ir Oskarshamno elekt rinėse.
Vidutinė mėnesio elektros kaina Suomijos prekybos zonoje rugpjūtį augo 13 proc. – iki 31 EUR/MWh, bet išliko penktadaliu mažesnė nei praėjusiais metais. Rugpjūčio 9 d. planiniam remontui sustabdžius Lovisos elektrinės bloką ir sumažėjus elektros pasiūlai, 53 proc. augo elektros kainos rinkoje, tad kurį laiką elektra į Suomiją vėl buvo importuojama iš Rusijos.
Estijos prekybos zonos rugpjūčio mėnesio vidutinė kaina kartojo suomiškų kainų kelią – rinkos kaina augo 12 proc. ir siekė 31 EUR/MWh.
Vidutinė elektros kaina Lenkijos biržoje rugpjūtį augo 6 proc. – iki 42 EUR/MWh. Nors elektros
poreikis rugpjūtį beveik nekito, kainų kilimą lėmė nuo rugpjūčio 10 d. taikytos elektros vartojimo ribojimo priemonės. Maksimali valandos kaina biržoje rugpjūčio 11 d. pasiekė 333 EUR/MWh, paros vidutinė kaina buvo 122 EUR/MWh. Riboti vartojimą imtasi dėl
karščių ir sausros smarkiai nusekus upėms ir sumažėjus rezervo apimtims, kurios tapo nebepakankamos sistemos saugumui užtikrinti. Baigiama statyti „LitPol Link“ elektros jungtis tokiose situacijose Lenkijai užtikrins elektros tiekimo patikimumą.
ELEKTROS EKSPORTO IR IMPORTO PASISKIRSTYMAS PAGAL ŠALIS, 2015 M. RUGPJŪČIO MĖN.
Latvija / Estija / Skandinavija
Rusija / Kaliningradas Baltarusija Iš viso
Eksportas iš Lietuvos, GWh 12,7 10,2 0,0 22,9
Eksportas iš Lietuvos, % 55,4 44,6 0,0
Importas į Lietuvą, GWh –304,0 –265,1 –22,4 –591,5
Importas į Lietuvą, % 51,4 44,8 3,8
Lietuvos saldo (importas ir eksportas), GWh –291,4 –254,8 –22,4 –568,6
Bendroje Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkoje elektros mainai galimi tik tarp gretimų „Nord Pool Spot“ biržos prekybos zonų. Elektra iš Skandinavijos, Estijos ir Latvijos į Lietuvą patenka iš Latvijos. Visa iš trečiųjų šalių į Baltijos šalis patenkanti elektros energija yra tiekiama per Lietuvos ir Kaliningrado bei Lietuvos ir Baltarusijos tarptautines jungtis.
ELEKTROS GAMYBA* LIETUVOJE 2015 M. RUGPJŪČIO MĖN.
Lietuvos elektrinė 62 %
Didžiosios termofikacinės elektrinės 3 % Vandens 20 %
Vėjo 12 %
Kitos 3 %
* Pateikti elektrinių, kurios prijungtos prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo, duomenys. Didžiosios termofikacinės elektrinės – tai Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Mažeikių termofikacinės elektrinės.
2015
-08-
31
8 ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ
Andriaus Ufarto, Wojciech Kowalczyk „Smartly“, „LitPol Link“ ir „Litgrid“ nuotraukos
Daugiau informacijos:Vilija Railaitė„Litgrid“ komunikacijos vadovėTel.: (8 5) 278 2361, 8 613 19 977El. paštas [email protected]
AB „Litgrid“Elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO)A. Juozapavičiaus g. 13 LT-09311 Vilnius
Prenumerata
Tel. +370 5 278 2777 Faks. +370 5 272 3986
El. paštas [email protected] www.litgrid.eu IS
SN 2
029-
9605
Norėdami užsisakyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ leidžiamą naujienlaiškį „ŽVILGSNIS Į ENERGETIKĄ“, rašykite elektroniniu paštu [email protected]
„LitPol Link“ įmonė jau antrus metus organizuoja Lietuvos ir Lenkijos jaunųjų menininkų dešimties dienų trukmės plenerą. Šiuo renginiu abiejų šalių menų krypties studentus norima paskatinti kurti ir dalytis gerais tarptautinio bendradarbiavimo praktikos pavyzdžiais. 2014 m. pleneras vyko Lenkijoje, o šiais metais organizuotas Lietuvoje. Plenero metu sukurti meno darbai plačiai pristatomi Lietuvoje ir Lenkijoje.
Baigiant plenerą rugsėjo 9 d. vykusioje diskusijoje apie Lietuvos ir Lenkijos santykių iššūkius žymūs abiejų šalių žmonės svarstė, kur ieškoti dviejų valstybių bendradarbiavimo perspektyvų, kokios yra tikrosios dviejų šalių tam tikrų priešpriešų šaknys.
Profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad dažnos įtampos tarp dviejų kaimyninių valstybių kyla ne be istorijos interpretacijų pagalbos.
„Mus labiausiai veikia ta bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija, kokia yra užrašyta vadovėliuose,
DIALOGAI
Baigiamas „LitPol Link“ projektas – prasmingos Lietuvos ir Lenkijos bendrystės ženklas
kad vis norėjome atsiskirti nuo lenkų. Tačiau visos bendros istorijos negalima suvesti vien į J. Pilsudskio darbus“, – sakė istorikas.
Į klausimą, kaip išvengti išankstinių stereotipinių nusistatymų, diskusijoje vienu pagrindinių vaistų įvardyti būtent sėkmingi bendri projektai, tokie kaip „LitPol Link“ elektros jungtis.
Valstybių santykius keičia ir laikas. Priešpriešų, neigiamo nusistatymo tarp Lietuvos ir Lenkijos mažėja sulig kiekviena nauja karta. Diskusijoje dalyvavę abiejų šalių jaunieji menininkai teigia, kad jiems sudėtinga suprasti vis dar eskaluojamus stereotipus apie Lietuvos ir Lenkijos priešybes. Toks dažnai vyresnei kartai vis dar būdingas mąstymas jaunuoliams yra svetimas. „Prieš važiuodama čia radau internete straipsnį apie lietuvius, nes dar nelabai žinojau, kokie tai žmonės. Perskaičiau, kad lietuviai labai uždari, mažai šypsosi. O atvažiavusi čia pamačiau, kad jie labai draugiški ir paslaugūs“, – įspūdžiais dalijosi studentė iš Lenkijos.
Geranoriški ir atviri santykiai, jaunų žmonių nuomone, yra svarbiausias raktas skatinant sėkmingą bendradarbiavimą visose srityse. Lietuvos ir Lenkijos jaunuoliai tai siekė įrodyti pasitelkdami ir meną.
Diskusijoje apie Lietuvos ir Lenkijos santykių iššūkius žymūs abiejų šalių žmonės svarstė, kur ieškoti dviejų valstybių bendradarbiavimo perspektyvų, kokios yra tikrosios dviejų šalių tam tikrų priešpriešų šaknys
2014 m. pleneras vyko Lenkijoje, o šiais metais organizuotas Lietuvoje
Geranoriški ir atviri santykiai, jaunų žmonių nuomone, yra svarbiausias raktas skatinant sėkmingą bendradarbiavimą visose srityse. Lietuvos ir Lenkijos jaunuoliai tai siekė įrodyti pasitelkdami ir meną.
net jei ji ne visada tiksli. Tai veikia absoliučiai visas gyvenimo sritis, taip pat ir politinį kontekstą. Visa dabartinė mūsų istorijos samprata remiasi tuo,