kas yra retorika?
Post on 21-Dec-2016
256 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Kas yra retorika?
Doc. dr. Zita Nauckūnaitė
Dabartinė reikšmė
• Viešojo kalbėjimo menas
• Tuščiažodžiavimas (kalbėjimas be turinio)
• Apgaulė (klaidingas turinys)
Oratorinis menas
Tai įtaigus kalbėjimas.
Tai nėra skaitymas iš lapo.
Tai ne skaitovo menas.
Poetais gimstama, oratoriais tampama.
(Romėnų posakis)
Terminai
• Orãtorius [lot. orator < oro – kalbu]:
– kalbėtojas, asmuo, sakantis kalbą
susirinkime
– iškalbingas, mokantis sakyti viešas kalbas
žmogus
• Oratorystė
Terminai
• Retorika [gr. rhētorikē]:
– iškalba, kalbėjimo menas ir iškalbos
teorija
– pakiliõs intonacijos, bet tuščia
gražbylystė
Terminai
• Rètorius [gr. rhētōr – kalbėtojas]:
– oratorius, kalbantis išpūstomis,
gražiomis, bet tuščiomis frazėmis
– sen. Graikijoje – iškalbos mokytojas,
iškalbos mokyklos dėstytojas arba
auklėtinis
Terminai
• Elokvencija [lot. eloquentia] – iškalba,
oratoriaus menas
Oratorinis meistriškumas
• retorika – taisyklės, kaip kalbą parengti
• elokvencija – taisyklės, kurių reikia laikytis
sakant parengtą kalbą
• ginčo menas – taisyklės, kaip atsakyti į
klausimus, dalyvauti diskusijoje ir
polemizuoti
Kas tai yra?
• Tiesos įrodymas (Antika)
• Aiškinimas, komentavimas
(Viduramžiai)
• Įtikinimas (Naujieji amžiai)
• Informacijos teikimas, sudarantis
sąlygas laisvai rinktis (XXI a.)
Istorinė reikšmė I
• Iš pradžių retorika buvo klasikinio
mokslo disciplina
• Kilo dėl eilinių žmonių poreikio
apsiginti Atėnų teisme, kuriame
nebuvo advokatų
Aristotelis
Istorinė reikšmė II
• Dėl visuotinės Atėnų demokratijos
oratorinio meno poreikis buvo milžiniškas
• Mokytojai ir filosofai – ypač iš sofistų
mokyklos – pradėjo schematizuoti
retoriką ir mokyti tos schemos kitus
sofistas
Istorinė reikšmė III
Viduramžių universitetuose retorika buvo privaloma
• Gramatika, logika ir retorika sudarė Trivium’ą – dalykų pažinimo mokslą
• Kita pakopa - Quadrivium’as (aritmetika, astronomija, geometrija ir muzika) - disciplinos
Laisvųjų menų personifikacijos
alegorijos forma
Gramatika
• Įgūdis – rašyti.
• Gebėjimas – reikšti savo mintis.
• Pagarba kalbai, taisyklingumas ir
atsakomybė.
• Simbolis – rykštė (grasinimas ir
įspėjimas).
Laisvųjų menų personifikacijos
alegorijos forma
Retorika
• Įgūdis – šnekėti.
• Gebėjimas – įkvėpti kitus žodžiu.
• Pagarba pašnekovui, argumentuotas
ginčas ir nežabota fantazija.
• Simbolis – grifelinė lentelė arba lenta
ir grifelis.
Gryna forma…
• Retorika yra tiesos tyrinėjimo ir /arba kūrimo
konstrukcija.
• Ji yra ir sistema, ir disciplina.
Sakytinis tekstas – tai
minčių dėstymas laike
• Adresántas [vok.
Adresse] –
informacijos
siuntėjas,
kalbėtojas, žmogus,
kuris kuria tekstą ir jį
sako (rašo)
• Adresãtas [vok.
Adressat] – žmogus,
kuriam informacija
perduodama ir
kuriam skiriamas
tekstas
Oratoriaus veiklos fazės
1. Ikikomunikacinė
2. Komunikacinė
Iki-komunikacinė fazė
• Temos pasirinkimas
• Tikslo užsibrėžimas
• Kalbos tipo pasirinkimas
• Medžiagos rinkimas
• Kalbos organizavimas
– Kompozicija
– Logika
– Stilius
Komunikacinė fazė
• Kalbėjimas
• Grįžtamasis ryšys
– Vidinis
– Išorinis
• Atsakymai į klausimus
• Polemika
Iškalbos ypatybės • Gyvas bendravimas
• Grįžtamasis ryšys komunikavimo metu
• Vartojamas visos žmonių bendravimo priemonės
• Tiesioginis poveikis (racionalumas ir emocionalumas)
• Leidžia pademonstruoti gebėjimus, išprusimą, asmenybę
Bendravimo priemonės
Verbalinės (lot.
verbum – žodis)
• Balso
moduliacijos:
intonacijos, pauzės,
loginiai kirčiai
• Sakytinė ir rašytinė
kalba
Neverbalinės
• Kūno išraiška:
laikysena, gestai,
mimika, žvilgsnis,
juokas, ašaros
• Sutartiniai ženklai:
simboliai, garsai,
spalvos, daiktai
Monologinis ir dialoginis kalbėjimas
• gr. monos – vienas
+
logos – kalba, žodis
• gr. dialogas –
pokalbis
KALBOS INTENCIJA
Intentio – (lot. ketinimas, veiklos motyvas,
sumanymas)
Ko siekiu?
• suteikti žinių?
• įtikinti?
• paskatinti veikti?
• sužadinti jausmus?
Oratorinė kompetencija –
specialių oratorinių žinių,
sugebėjimų ir įgūdžių visuma,
įgalinanti kalbą parengti ir ją
pasakyti, paveikiant klausytojus
norimu būdu
top related