kaip tapti šeimai palankia darboviete

Šeimos ir darbo derinimas: galimybės ir

problemos

Doc.dr. Irena Stonkuvienėirena.stonkuviene@fsf.vu.lt

Kaip geriau individui?

A. Maslou poreikių piramidė

Ar jūsų šeima gali sudurti galą su galu?

http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_12_07_lt.htm

Priežastys, labiausiai trukdančios derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus

0 10 20 30 40 50 60

Noras/poreikis uždirbti daugiau

Noras siekti karjeros

Vadov y bės spaudimas

Baimė netekti darbo

Šeimos narių spaudimas/ poreikis daugiau dėmesio skirti

jiems

Draugų ar pažįstamų spaudimas daugiau dėmesio skirti

jiems

Baimė netekti ry šių su artimais žmonėmis (ne

bendradarbiais)

Procentai

Vy rai Motery s

!

UAB BGI Consulting, 2007

Ar jūsų darbas teikia jums gerai atlikto darbo pojūtį?

http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_11_02_lt.htm

Kaip gerai jūsų darbo valandos dera su jūsų pareigomis šeimoje ar visuomeniniais

įsipareigojimais ne darbe?

http://www.eurofound.europa.eu/surveys/smt/ewcs/ewcs2010_12_03_lt.htm

Situacija Lietuvoje

71 proc. lietuvių darbas yra varginantis ir kelia stresą;

60 proc. Lietuvos gyventojų patiria nuolatinį stresą bandydami suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą.

Situacija Lietuvoje

Moterys beveik penkis kartus dažniau nei vyrai dėl su vaikų auginimu ir priežiūra, namų ruoša susijusių problemų turi susimažinti darbo valandas, atsisakyti karjeros galimybių ar net pakeisti darbą bei patirti nuolatinį fizinį ir psichologinį stresą darbe, apriboti aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime bei politikoje.

Ar jums asmeniškai vaikų auginimas ir priežiūra per paskutinius 24 mėn. Turėjo

kokių nors pasekmių darbe (%)?

Vyrai Moterys

Turėjau pakeisti darbą 1 11

Turėjau atsisakyti karjeros galimybių 6 25

Turėjau iš vis išeiti iš darbo 0 8

Turėjau ieškoti papildomo darbo 22 15

Padidėjo fizinis ir psichologinis stresas

darbe 8 23

Projekto “Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje 2: šeimai palanki darbo aplinka” apklausa

Nors ir įsitikinę, kad pavyksta derinti šeima, dauguma respondentų pabrėžė, kad jie patiria nuolatinį stresą derindami šeimos ir darbo atsakomybesMoterys skundėsi, kad nuovargis trukdė joms atlikti visus reikiamus darbus namuoseVyrai kalbėjo apie išsekimą ir nuovargį, kurį jie patiria darbe

Projekto “Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje 2: šeimai palanki darbo aplinka” apklausa

Kaip geriaušeimai?

Temos diskusijai

Ką laikome šeima?

„Tradicinės“ šeimos samprata; Vyrai ir moterys lietuvių kultūroje; Tėvystės ir motinystės įvaizdžiai; „Tradicinės“ šeimos korta kaip politinių ir ideologinių manipuliacijų objektas;

Šeimos funkcijos;

Šeimos institucija dabartinėje visuomenėje: kaita ir įvairovė (teorinių ir empirinių tyrimų apžvalga bei analizė); „Kas atsitiko šeimai?“;

Užduotis „MINČIŲ LIETUS“

ŠEIMA TRADICINĖ ŠEIMA

surašykite visas į galvą šaunančias mintis; mintys turi lietis laisvai ir nevaržomai;pasireikšti turėtų kiekvienas grupės narys.

Tradicinė lietuvių šeima

???? ?????? DIDELĖS ŠEIMOS??????????????????????????????????????????????????????????? ANKSTYVAS VEDYBŲ AMŽIUS???????????????????????????????????????????????? TRYS KARTOS PO VIENU STOGU?????????????????????????????????????????????????? ?????PAGARBŪS TARPUSAVIO SANTYKIAI? ??????????????????????????????????????????????????? VYRAS UŽDIRBA PINIGUS?? ??? ???????????????????????????????????????????? ŽMONA RŪPINASI NAMAIS IR VAIKAIS??????????????????????????????????????????

Filmuko „Geros žmonos gidas“

aptarimas

Pagal G. Purvaneckienės atliktą moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstinį tyrimą “Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje”, Vilnius, 2009

Tai longitiudinis tyrimas “Moteris Lietuvos visuomenėje”, atliktas pagal tą pačią metodiką 1994, 2000 ir 2009 m.

LIETUVOS ŠEIMA

Lietuvos moterų dalies, kuri pasirinktų šeimą, kurioje žmona – namų šeimininkė,

o vyras aprūpina šeimą, dinamika skirtingose amžiaus grupėse

61

50

37

61 6165

51

3833

37

31

43

20 1822

31

24

34

23

1512

2421 22

0

10

20

30

40

50

60

70

15-19 20-29 30-39 40-49 50-59 60 ir vyresni

AMŽIUS

LIETUVOS MOTERYS, %

1991 1994 2000 2009

Lietuvos vyrų dalies, kuri pasirinktų šeimą, kurioje žmona – namų šeimininkė,

o vyras aprūpina šeimą, dinamika skirtingose amžiaus grupėse

78 7672

5761 59

42 41

54

4549

41

20

32 31

2318

3631 31 31

38

28 30

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

15-19 20-29 30-39 40-49 50-59 60 ir vyresni

AMŽIUS

LIETUVOS VYRAI, %

1991 1994 2000 2009

Šeimos funkcijos

Psichosocialinė

Reprodukcinė

Socializacijos

Kultūrinė

Ekonominė

Šeimos funkcijų svarba

moterims

18

18

23

30

31

41

39

50

67

18

19

25

30

32

34

38

51

63

17

19

22

30

38

38

43

44

62

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Ištekėjusios statusas

Poilsis, laisvalaikis

Seksualiniai ryšiai su sutuoktiniu

Pagalba vienas kitam buityje

Saugumo jausmas

Psichologinė parama

Emociniai ryšiai su sutuoktiniu

Materialinis aprūpinimas

Vaikai

VERTINA "LABAI SVARBIA" FUNKCIJA, %1994 2000 2009

Šeimos funkcijų svarba vyrams

21

22

16

26

38

42

38

50

53

16

17

18

21

25

29

31

37

49

21

23

16

18

26

37

32

45

46

0 10 20 30 40 50 60

Poilsis, laisvalaikis

Saugumo jausmas

Vedusio statusas

Pagalba vienas kitam buityje

Psichologinė parama

Emociniai ryšiai su sutuoktine

Seksualiniai ryšiai su sutuoktine

Vaikai

Materialinis aprūpinimas

VERTINA "LABAI SVARBIA" FUNKCIJA, %1994 2000 2009

Idealios Lietuvos šeimos bruožai

Būdingiausi idealios Lietuvos šeimos bruožai:1. Turinti vaikų (idealus skaičius – 2).2. Abu tėvai dirba ir abu rūpinasi namais ir

vaikais.3. Artimi emociniai sutuoktinių ryšiai.4. Materialiai apsirūpinusi.

Turintys vaikų iki 12 metų vyrai, %

Turinčios vaikų iki 12 metų moterys, %

Šeimoje…… : Vyras Moteris Abu Vyras Moteris Abu

...rūpinasi vaikų maitinimu1994 1 64 32 2 71 25

2000 4 54 40 3 71 23

2009 1 64 34 3 72 25

…rengia vaikus1994 3 47 45 4 60 32

2000 3 53 40 3 56 35

2009 2 55 39 1 66 32

...slaugo sergančius vaikus1994 1 46 49 3 60 34

2000 5 56 33 3 67 28

2009 1 58 40 - 66 33

...žaidžia su vaikais1994 6 11 77 10 24 59

2000 10 27 58 11 35 49

2009 4 16 77 9 28 62

...padeda vaikams ruošti pamokas1994 11 24 38 8 30 31

2000 6 30 36 7 42 22

2009 2 31 46 5 45 29

Vaikų priežiūros darbų pasiskirstymas Lietuvos šeimose

Vedę vyrai, % Ištekėjusios moterys, %

Šeimoje tas asmuo, ...., yra: Vyras Moteris Abu Vyras Moteris Abu

...kuris kasdien gamina maistą...1994 4 73 16 3 76 13

2000 3 79 17 3 81 12

2009 3 77 15 4 78 14

...kuris tvarko butą...1994 3 60 26 4 66 17

2000 4 79 18 5 73 14

2009 4 68 22 2 70 23

...kuris perka kasdienius pirkinius...1994 10 50 34 12 56 23

2000 8 64 27 8 67 23

2009 8 50 40 9 57 32

...kuris plauna indus...1994 4 57 27 5 62 19

2000 5 66 21 3 72 18

2009 3 65 26 4 70 22

...kuris prižiūri ligonius ir senelius...1994 3 33 37 2 37 33

2000 3 35 26 3 40 23

2009 1 29 26 2 32 26

...kuris skalbia ir lygina...1994 3 76 14 2 76 14

2000 3 83 11 2 83 9

2009 2 85 9 3 87 5

Buities darbų pasiskirstymas Lietuvos šeimose pagal vyrų ir moterų nuomonę

„Žmogaus ir moters evoliucija“

Kaip geriau ĮMONEI AR ĮSTAIGAI?

KAIP GERIAUĮMONEI AR ĮSTAIGAI ?

ORIENTUOTIS TIK Į DARBUOTOJUS VYRUS IR IŠ DALIES Į NETEKĖJUSIAS MOTERIS?

LAIKYTI MOTERIS “REZERVINE DARBO ARMIJA”?

PANAUDOTI ABIEJŲ LYČIŲ INTELEKTUALINĮ IR EKONOMINĮ POTENCIALĄ?

Kaip geriauvisuomenei?

KAIP VISUOMENEI GERIAU?

abu sutuoktiniai/partneriai dirba apmokamame darbe

vienas iš sutuoktinių (paprastai moteris) neapmokamai dirba namuose, kartu užtikrindama ugdymo, priežiūros bei kitas tarpasmenines funkcijas (kažkada JAV laikėsi tokios politikos)

Visiškas ir visavertis moterų dalyvavimas darbo

rinkoje:Stiprina valstybę ekonomiškai ir intelektualiai;

Didina gimstamumą;

Stiprina pensinio draudimo sistemą;

Mažina socialinių pašalpų gavėjų ratą

Todėl būdama suinteresuota moterų darbu, valstybė negali likti nuošalyje, ir turi sudaryti sąlygas darbo ir šeimos pareigų derinimui.

VISUOMENĖS IŠLAIDOS ŠEIMAI

MOKAMOS NĖŠTUMO, GIMDYMO BEI VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGOSĮVAIRIOS IŠMOKOS BEI PAŠALPOSVISUOMENINĖS VAIKO PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOSNEMOKAMAS MOKSLASVAIKŲ PAPILDOMAS UGDYMAS, VASAROS POILSISSENŲ BEI LIGOTŲ ŠEIMOS NARIŲ PRIEŽIŪRA

PARAMA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMS

ES – demografinės problemos

Gyventojų senėjimas, žemas gimstamumas, nepilnos šeimos – susieti su moterų dalyvavimu darbo rinkoje.

Teigiama koreliacija tarp moterų darbo ir gimstamumo.

Suminio gimstamumo rodiklio (TFR)[1]

dinamika 1965-2009 m. [1] Suminis gimstamumo rodiklis (TFR) - vidutinis gyvų gimusių

skaičius, kurį pagimdytų moteris per savo gyvenimo reproduktyvų periodą (Statistikos departamentas).

0,00

0,50

1,00

1,50

2,00

2,50

3,00

1965 1968 1971 1974 1977 1980 1983 1986 1990 1993 1996 1999 2002 2005 2008

Gimusių ne santuokoje vaikų dalies dinamika 1985-

2005 m., %

0

5

10

15

20

25

30

35

1985 1987 1989 1991 1993 1995 1997 1999 2001 2003 2005

ES – pagrindinės darbo ir šeimos derinimo priemonės

Vaiko priežiūros atostogos (abiejų tėvų dalyvavimas)Lankstus darbo grafikas ir formos, nepilna darbo diena, socialinės garantijos, esant lanksčioms darbo formoms (flexicurity). Senyvo amžiaus bei ligotų žmonių priežiūra.Darbdavių įsijungimas. Aprūpinimas vaiko priežiūros institucijomis (kokybiškos, prieinamos, paslankios darbo valandos)

PAGRINDINĖS ŠEIMOS POLITIKOS PRIEMONĖS, SKATINANČIOS

GIMSTAMUMĄ:Šeimos ir darbo pareigų derinimas:

Visiškas aprūpinimas visuomeninėmis vaiko priežiūros institucijomis;Ilgos vaiko priežiūros atostogos, kompensuojamos didžiąja uždarbio dalimi; Pagalba prižiūrint ne tik vaikus, bet ir senus/ligotus šeimos narius;Lanksčios darbo formos.

Universalios išmokos;Lyčių lygybė (ir šeimoje).

ES – vaiko priežiūros atostogos

2 direktyvos:Motinystės atostogos – 14 sav. prieš ir/arba po gimdymo;

Vaiko priežiūros atostogos 3 mėn. nemokamų atostogų motinai ir tėvui individualiai.

- “Tėvo kvota” (Šiaurės šalys)

ir tėvo atostogos (Baltijos šalys).

ES – vaikų priežiūra

Barselonos (ES taryba 2002) tikslai:Min. 90 proc. vaikų nuo 3 iki privalomo mokyklinio amžiaus; Apie pusė šalių įgyvendino. Lietuvoje 2009 m. 73,7 proc., 97 proc. – mieste ir 31,5 proc. – kaime.

Min. 33 proc. vaikų iki 3 m. Tik 5-6 šalys įgyvendino. Lietuvoje 2009 m. 21,3 proc., 29,1 proc. – mieste, 5,3 proc. kaime.

Geriausiai Šiaurės ir Vakarų šalys, blogiausiai – Pietų ir posocialistinės.

Klausimas dėl tinkamo darbo laiko ir prieinamumo.

Literatūra ir šaltiniai

Daukantienė, N. (2006)Darbo rinkos pokyčiai Lietuvoje: moterų ir vyrų padėties aspektai. FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 4. P. 46–54

http://www.lygus.lt/uzimtumas/seima-ir-darbas/derinimo-modelis/

,,Moterų ir vyrų teisių, pareigų, galimybių šeimoje ir darbe

suderinamumas: sociokultūrinė analizė”,2007, Prieiga internete: http://www.socmin.lt/index.php?-732855570

LIETUVOJE TAIKOMŲ LANKSTAUS DARBO ORGANIZAVIMO FORMŲ TEISINIO REGULIAVIMO ĮVERTINIMO STUDIJA, 2011, Prieiga internete:www.zef.lt/zef/index.php?id=87&did=81\

G. Purvaneckienė“Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje”, Vilnius, 2009

V. Šidlauskienė, G. Purvaneckienė ir kt. (2009) „Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) skatinimas Lietuvoje“ http://eige.europa.eu/lt/content/frequently-asked-questions

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php?title=File:Total_fertility_rate,_1960-2011_%28live_births_per_woman%29.png&filetimestamp=20130129121040

http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010508&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3213&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=