Iš anglų kalbos vertėagnė mackevIčIūtė

Dale Carnegie & Associates, Inc.

5

Įvadas

Sėkmingai dirbantiems vadovams svarbiau siekti užsibrėžtų tikslų ar leisti rodyti tinkamą iniciatyvą žmonėms, kuriems vadovauja? veiksmingai dirban­tys vadovai žino, kad norėdami pasiekti užsibrėžtų tikslų, turi būti tikrais lyderiais, kurie vadovauja, motyvuoja, instruktuoja ir rūpinasi savo kolegomis. Pusiausvyra tarp vadovavimo ir valdymo įgūdžių tu­rėtų būti svarbiausias dalykas trokštantiems sėkmės savo darbe.

Labai svarbu įvertinti pusiausvyrą tarp to, ką darome, ir to, ką nurodome daryti kitiems. kaip galėtume atpažinti ir įvertinti, koks turėtų būti ge­riausias mūsų vadovavimo stilius, kad pasiektume ge riausių rezultatų tiek sau, tiek savo įmonei?

dale carnegie

6

tai, kaip matome kitus žmones, ir prielaidos, kurias darome apie žmones, supantį pasaulį, sufor­muoja mūsų tikrovę bei aplinką, kurioje dirbame. Šioje knygoje aptariame pamokas apie vadovavimą, kurias išmokome, ir įsitikinimus, susiformuojančius kaip tokių patirčių rezultatas.

Besikeičiantis vadovo / lyderio vaidmuo

Pasaulis sparčiai keičiasi, atsiranda poreikis, kad tie asmenys, kurie užima vadovo ir valdytojo pozici­ją, suvoktų, jog vaidmenys bei atsakomybė keičiasi. ar būtume europoje, ar afrikoje, ar amerikoje, o gal Ramiojo vandenyno pakrančių šalyse, konkurencija nuolat reikalauja rasti geresnių, efektyvesnių, pro­duktyvesnių ir kur kas pelningesnių būdų kurti pro­duktus bei teikti paslaugas. Šis reikalavimas svarbus ne tik kalbant apie mūsų pačių konkurencingumą. Daugelio žmonių, vidinių ir išorinių klientų, tie­kėjų, platintojų bei verslo partnerių lūkesčiai auga. kad galėtume išlikti konkurencingi dabartiniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, vadovaujame savo organizacijoms ir vedame jas per XXI a.

kaip TapTi sėkmingu ir auToriTeTingu lyderiu

7

sukurkite savo viziją ir pasidalykite ja

turime būti kūrybingi ir sukurti tokią viziją, ku­ria galėtume pasidalyti su kitais. turime efektyviai bendrauti su savo kolegomis. turime drąsinti savo žmones žengti žingsnį iš užribio, kurį sukuria darbą apibrėžiančios nuostatos ir minimalistinis požiūris į darbo pasaulį, kad mūsų įmonės šiandieniame pa­saulyje galėtų augti bei klestėti. Labai svarbu sam­dyti tokius žmones, kurie gebėtų padėti mums išju­dinti savo organizacijas, perkeliant jas į kitą lygmenį. negalime to padaryti patys, taip pat ir mūsų žmonės negali padėti pakilti į kitą lygmenį, jei pirmiau ne­nusistatysime tikslų, nenurodysime savo kolegoms aiškios vizijos. kai bus sukurta vizija, kuria galėsite pasidalyti su kitais žmonėmis, ir bus paskleista po visą organizaciją, pasireikš toks atoveiksmis, kuris „nusvies“ į kitą lygmenį. Žmonės liaujasi vertinti save kaip užduočių vykdytoją ir ima orientuotis į re­zultatus. aiškiai matydami rezultatus mes ir mūsų kolegos įgyja paspirties prisiimti riziką bei atsako­mybę. vadovybė atranda savo padėtį organizacijoje. aiškiai pabrėžiami rezultatai leidžia žmonėms ge­

dale carnegie

8

riau kontroliuoti savo pačių veiklą ir tvarkyti ištek­lius be vyresnybės pagalbos.

tam tikrais įgaliojimais pagrįsta elgsena siejama su bendra vizija, bet tai neįmanoma, kai informacija apie tikslus nėra aiškiai paskleista visoje organizaci­joje. veiksmingas bendravimas – esminis veiksnys, leidžiantis suburti gerai dirbančias komandas, le­miantis bendrą tikslo suvokimą ir perkeliantis mūsų organizaciją į kitą lygmenį.

pusiausvyra tarp žmonių ir proceso Paklausti, kokios yra svarbiausios darbuoto­

jų savybės, kurių pageidauja vadovybė, dauguma įmonių vadovų teigia, kad tai „gebėjimas dirbti su žmonėmis“. Lyderiai teigia, kad svarbūs veiksniai – gamyba, platinimas, inžinerija, pardavimas, tyrimai ir plėtra. Savo įmonėse jie turi aiškiai suformuotas valdymo sistemas, kurios įgalina organizuoti, nu­kreipti ir kontroliuoti visų sričių veiklas. tačiau kai ateina laikas priimti administracinius sprendimus, juos priima žmonės. Didžiausią bet kokio biudže­to einamųjų išlaidų dalį sudaro išlaidos žmonėms. Funkcinis, arba strateginis, planavimas atliekamas

kaip TapTi sėkmingu ir auToriTeTingu lyderiu

9

atsižvelgiant į žmones. Pats vertingiausias organi­zacijos turtas – žmonės. tiesą sakant, dauguma va­dovų praleidžia apie tris ketvirtadalius kiekvienos darbo dienos bendraudami su žmonėmis. vadinasi, sukuriame valdymo sistemą, pagal kurią veikia mūsų organizacija ir be perstojo demonstruoja tokį vado­vavimo modelį, kuris leidžia organizacijai siekti už­sibrėžtų tikslų.

viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės pa­aukštinami ir tampa vadovais bei valdytojais, yra ta, kad tokie žmonės tinkamai veikė savo ankstesnėje pozicijoje. atsidūrus vadovo pozicijoje svarbu ska­tinti kitus dirbti taip, kaip dirbome mes, o gal net ir geriau. tam reikia visiškai kitokių įgūdžių. kad pa­siektume sėkmės naujame vaidmenyje, turime persi­orientuoti iš vykdymo į vadovavimą, kad galėtume pagerinti savo įgūdžius ir sutaupytume laiko.

kad galėtume veikti efektyviai kaip vadovai, tu­rime rasti pusiausvyrą tarp žmonių ir proceso. Jei pernelyg stipriai orientuosimės į žmones, tuomet, kai labai svarbus žmogus paliks mūsų organizaciją, visas procesas sustos. Jei pernelyg orientuosimės į procesą, vadinasi, svarbiausios sistemos yra tinka­mai įdiegtos, tačiau niekas jų nesupranta arba ne­

dale carnegie

10

nori dirbti jose. Susitelkimas ties procesu reiškia: „Yra planas ir žinome, kaip dirbame.“ Susitelkimas ties žmonėmis: „aptarkime planą ir kodėl dirbame.“ esant tinkamai pusiausvyrai, tiek našumas, tiek įsi­pareigojimas išlaiko aukščiausią lygmenį.

pusiausvyra tarp motyvacijos ir atsakingumo

Be motyvacijos pasiekti tikslų neįmanoma, bet kai stengiamės paskatinti žmones būti atsakingus, susilpniname jų motyvaciją. teisingai? nebūtinai! Yra priemonių, padedančių išlaikyti žmonių atsa­kingumo lygį, tokiu būdu jie tebebūna orientuoti į savo tikslus, siekius bei įsipareigojimus ir tuo pačiu metu lieka motyvuoti. esant tokiai pusiausvyrai ga­lime geriau kontroliuoti savo ir savo komandos vei­klos rezultatus.

Šiandien labiau nei bet kada vadovo darbas – suburti žmones. kai galime sukurti tokią aplinką, kurioje žmonės pasiekia reikiamų rezultatų, gali išsiugdyti naujų įgūdžių ir pelnyti sėkmę, vadinasi, pateisiname savo, kaip vadovo ir žmonių lyderio, pašaukimą. gebėjimas tvirtai bei jautriai bendrauti,

kaip TapTi sėkmingu ir auToriTeTingu lyderiu

11

gebėjimas būti instruktoriumi, suburti žmones yra didžiausi lyderio prioritetai.

geBėjimas valdyti konfliktus ir neigiamas nuotaikas

nesvarbu, kad ir ką veiktume, visada susidursi­me su iššūkiais, kurie atsiranda esant neigiamai nu­siteikusiems žmonėms ir bandant suvaldyti įmonės veiklą. mūsų pačių ir mūsų komandos rezultatai priklauso nuo to, kaip susidorojama su tomis situa­cijomis. teisingumas, nuoseklumas ir stiprybė yra būtini reikiamoje vietoje reikiamu laiku ir taikytini tam tikru būdu. Jei viso to nebus, pakelti bendrą dvasią bus labai sunku, tai nulems našumą, klientų lojalumą ir darbuotojų atsidavimą – visa tai būtina šiandieniam be galo konkurencingam verslo pasau­liui.

Šioje knygoje akcentuosime šias ir kitas proble­mas, su kuriomis susiduria lyderiai, supažindinsime su metodais, leidžiančiais mums bei mūsų kolegoms pagerinti našumą ir kartu išsiugdyti įgūdžius, nuos­tatas ir gebėjimus, kurie padės mums visiems gerinti savo veiklą.

dale carnegie

kad ši knyga duotų kuo didesnę naudą, pirmiau­sia perskaitykite ją visą, kad galėtumėte susipažinti su bendra savo, kaip lyderių, vaidmens idėja. tada iš naujo perskaitykite kiekvieną skyrių ir pradėkite taikyti pateiktas rekomendacijas kiekvienai aptartai sričiai.

artūras R. Pelas, profesorius, mokslų daktaras, redaktorius

1 skyrius

Neįsakinėkite, būkite sektinu

pavyzdžiu

15

Piteris Drakeris (Peter Drucker), viena svarbiau­sių idėjinių ir valdymo tema rašančių figūrų, teigė: „Iš esmės tai, ką vadiname valdymu, turi sąsajų su sunkumais, kuriems iškilus žmonėms pasidaro sudė­tinga atlikti savo darbą.“

kokie vadovų veiksmai paskatino P. Drakerį pa­rašyti tokius žodžius? Dauguma žmonių, užimančių vadovų ir kontrolierių pozicijas, bendrauja su savo darbuotojais taip, tarsi pastarieji būtų automatai – vadovai tikisi, kad jų darbuotojai dirbdami tiksliai laikysis nustatytų procedūrų ir nesivadovaus savo pačių iniciatyva, kūrybingumu bei protu. vadovams taip svarbu, kad jų darbuotojai laikytųsi taisyklių, procedūrų ir formalumo, kad net nepastebi, kokį potencialą turi kiekvienas jų priežiūroje dirbantis žmogus.

vadovai, kurie iš tiesų vadovauja savo darbuoto­jams, o ne reikiama linkme nukreipia jų veiklą, ne tik pasiekia geresnių rezultatų savo organizacijoje,

dale carnegie

16

bet taip pat suburia komandas tokių žmonių, kurie linkę dirbti kryptingai, kad pasiektų sėkmę kiekvie­noje savo veiklos ir gyvenimo srityje.

Ar žinote, koks pats svarbiausias lyderio bruožas? Ne, tai ne gebėjimas vykdyti, tai ne aukštas men-talitetas, tai ne gerumas, drąsa, humoro jausmas, nors visos šios savybės ir yra be galo svarbios. Svarbiausias bruožas – gebėjimas susidraugauti su žmonėmis, gebėjimas įžvelgti tai, ką geriausio jie turi.

Deilas Karnegis

lyderių tarnystė tikrasis lyderis tarnauja savo žmonėms, o ne jie

tarnauja jam. tipinė geometrinė figūra, kurią sieja­me su dauguma organizacijų, yra trikampis. viršuje yra šefas, kuris pateikia nurodymus vidurinei va­dovybei, o pastaroji – skyrių vadovams, kurie, savo ruožtu, išsako nurodymus darbuotojams. Pačioje trikampio apačioje yra klientai, kurie, kaip viliamės, bus patenkinti tuo, ką jiems siūlome.

kiekvieno lygmens tikslas – tarnauti aukštes­niam lygmeniui. vertinant tradiciškai, darbuotojai

kaip TapTi sėkmingu ir auToriTeTingu lyderiu

17

tarnauja savo skyrių vadovams, savo vadovų vado­vams ir galiausiai tarnauja vyriausiajam vadovui. klientas, esantis trikampio apačioje, iš esmės igno­ruojamas. trikampis turėtų būti apverstas aukštyn kojomis. aukščiausia valdžia turėtų tarnauti viduri­nio lygmens vadovams, savo ruožtu tarnaujantiems skyrių vadovams, kurių paskirtis tarnauti darbuoto­jams. tokiu būdu visi galės tarnauti darbuotojams.

lyderių tarnystė savo darBuotojams

Dž. vilardas mariotas ( J. Willard marriott), vieš­bučio savininkas, glaustai išreiškė savo požiūrį: „mano darbas – motyvuoti savo žmones, mokyti juos, padėti jiems ir rūpintis jais.“ atkreipkite dėmesį į paskutinį pasisakymą – rūpintis jais. geri lyderiai iš tiesų rūpi­nasi savo žmonėmis. Jie stengiasi kuo daugiau sužino­ti apie savo darbuotojų stipriąsias ir silpnąsias puses, apie tai, kas jiems patinka, o kas ne, kaip jie elgiasi ir kokia jų reakcija. Lyderiai skiria laiko bendravimui su savo darbuotojais, suteikia jiems reikiamus išteklius, priemones, pasidalija su jais žiniomis apie tai, kaip efektyviai dirbti. tikriems lyderiams neskauda galvos

dale carnegie

18

dėl to, kad ant kiekvienos „i“ būtų sudėlioti taškai, o kiekviena „t“ būtų su brūkšneliu.

atlikus vertinimus, ko žmonės nori iš savo šefo, bemaž aukščiausiose pozicijose atsidūrė atsakymas šefas, kuris dirba dėl manęs. tai toks šefas, pas kurį žmogus gali ateiti ir užduoti klausimą, nebijodamas, kad apie jį bus pagalvota kaip apie kvailį, toks šefas, kuriuo žmogus gali pasikliauti kaip žmogumi, galin­čiu suteikti informacijos, galinčiu kažko išmokyti ir patarti, o ne vien reikalauti bei teikti nurodymus ir komanduoti. tai toks šefas, kuris padeda savo žmo­nėms lavinti potencialą, o ne tik naudojasi jais kaip priemonėmis, galinčiomis atlikti darbą.

teisių suteikimas žmonėms tikri lyderiai suteikia savo žmonėms teises. Ši są­

voka suteikia teises šiandieniame valdyme tapo įno­ringu reiškiniu, bet įnoringi žodžiai dažnai glaustai išreiškia šiuo metu vyraujančią idėją. Sąvoka kildina­ma iš teisinio termino, reiškiančio tam tikrų teisinių galių perkėlimą nuo vieno asmens kitam. Šiandie­niame valdyme kalba vartojama kur kas platesniais tikslais – paskirstant kompetenciją ir kontrolę, ku­

kaip TapTi sėkmingu ir auToriTeTingu lyderiu

19

rias vadovas orientuoja į savo vadovaujamus žmo­nes. Šiuo atveju vadovas nebesprendžia, kaip darbas turėtų būti atliktas, šiame procese dalyvauja žmonės, kurie atliks darbą. kai priimant sprendimą dėl darbo atlikimo žmonės turi teisę pasisakyti ta tema, pagal jų pasisakymus gaunama ne tik įvairiapusė informa­cija apie tai, kaip darbą būtų galima atlikti, bet taip pat pasisakydami darbuotojai dalyvauja priimant sprendimą, vadinasi, tokiu būdu ir įsipareigoja, kad darbas būtų kuo sėkmingiau atliktas.

valdymas prieš vadovavimą valdymas akcentuoja, kad žmonės turi vykdyti

nurodymus, dažnai neužduodami jokių klausimų. Jo esmė slypi sakinyje: „Pasakysiu jums, kaip pavedi­mas turi būti įvykdytas.“ vadovavimas skatina žmo­nių kūrybiškumą, raginama žmones išsakyti savo idėjas tiek kasdienėje veikloje, tiek ir formaliai per susitikimus, vykdant programas, per kurias išgirsta­mi patarimai, ir per panašias veiklas. valdymas pasa­ko žmonėms, už ką jie bus atsakingi. O vadovavimas suteikia teises, pasiūlydamas priemones, leidžiančias priimti savo pačių sprendimus, remiantis rekomen­

dale carnegie

20

dacijomis, kurios tinka visoms šalims, susijusioms su sprendimo priėmimu.

valdymas labiau akcentuoja tai, kaip laikomasi strategijos, aiškina taisykles ir priemones bei skatina jas. vadovavimas motyvuoja žmones ir moko juos, kaip atlikti savo darbą. Jei darbas nevyksta sklan­džiai, kaip buvo numatyta, tada dedamos pastangos siekiant pagerinti veiklą, vedant papildomus ir geres­nius mokymus. Pagalba žmonėms, kad jie išmoktų naujovių, yra esminė priemonė, siekiant sklandžios veiklos.

valdymas nukreipia visas pastangas į tinkamą dalykų įgyvendinimą, o vadovavimas akcentuoja tinkamų veiksmų atlikimą. Pasitaiko akimirkų, kada būtina valdyti – kai dėl teisinių ir panašių priežasčių svarbu, kad veiksmai būtų atliekami atsižvelgiant į sausą teoriją. Žinoma, žmonės, užimantys valdan­čiąsias pozicijas, turi užtikrinti tinkamą veiksmų atlikimą. Bet tai ne pagrindinis jų darbas. tokiomis aplinkybėmis gali būti svarbu primesti nelanksčias taisykles, bet kur kas svarbiau mokyti ir motyvuo­ti žmones tapti konkurencingiems ir trokštantiems veikti taip gerai, kad galėtų įgyvendinti skyriaus, ku­riame dirba, ir visos įmonės tikslus. gebėjimas visa

kaip TapTi sėkmingu ir auToriTeTingu lyderiu

21

tai pasiekti dirbant su savo žmonėmis įkūnija tikrąjį gebėjimą vadovauti.

geras šefas – Blogas šefas Haris buvo vienas tokių šefų, kuriems patinka

populiarumas. Hario manymu, jis buvo geras šefas nes visi, kas dirbo jo skyriuje, mėgo jį. Jis nenorėjo prarasti savo populiarumo, todėl nebausdavo žmo­nių už mažus taisyklių pažeidimus, taip pat apskri­tai žiūrėdavo į klaidas pro pirštus ir nesistengdavo jų taisyti. kai aukštesnioji valdžia pareikšdavo kam nors papeikimą, Haris šį reikalą vilkindavo taip il­gai, kad priežastis, dėl kurios papeikimas būdavo pareikštas, dažnai būdavo pamirštama. O pagyros iš jo pusės darbuotojams būdavo tokios dažnos, kad ilgainiui neteko prasmės.

teresa buvo griežta. Ji manė, jog būtina pliek­ti savo pavaldinius, kad jie atliktų jiems pavestus darbus. moteris buvo šiurkšti, kategoriška, o jos mėgstamas posakis: „aš esu šefė. Jums mokama už tai, kad dirbtumėte, todėl verčiau dirbkite arba prie­šingu atveju būsite atleisti.“ Ji retai girdavo ir dažnai rėkdavo ant darbuotojų viso skyriaus akivaizdoje.

įsigykiteknygą dabar