„Marija BirutėAlseikaitė-

Gimbutienė –archeologė,

archeomitologijospradininkė“

Ciklas „Portretai“

(1921–1994)

Parengė: Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkėDaiva Jucikaitė, 2016.

Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė

(Marija Gimbutas)

Gimė1921 m. sausio 23 d.Vilniuje . Mirė1994 m. vasario 2 d.

Los Andžele (JAV).Perlaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse

1994 m. gegužės 8 d.

1931m. rugpjūčio 31d. kartu su tėvais persikėlė iš Vilniaus gyventi į Kauną.Motina rūpinosi savo vaikų tolesnėmis studijomis ir norėjo, kad jie mokytųsilietuviškame universitete.1931–1938 m. mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. 1938 m. pradėjostudijas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete.1938 –1939 m.dalyvavo priešistorinių kapinynų kasinėjimo darbuose Kaune.

Biografija

Biografija1942 m. baigėVilniaus universitetą, ištekėjo už Jurgio Gimbuto.Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė iš Lietuvos.

1946 m. baigėTiubingeno (Vokietija) universitetą.

1949 m. atvyko į JAV.

1950–1956 m. dirbo Harvardo universitete – vertė Rytų Europos archeologiniustekstus, dėstėAntropologijos departamente, vėliau dirbo Harvardo muziejuje.

Nuo 1963 m. – Kalifornijosuniversiteto profesorė.

1993 m. sausio 27 d. M.Gimbutienei suteiktas VytautoDidžiojo universiteto garbėsdaktaro vardas.

Gimbutienė, Marija. Dienoraštis irprisiminimai. –Vilnius, 2015.

Marija Gimbutienė (1921–1994) –iškiliausia, pasaulinį pripažinimąpelniusi lietuvė mokslininkė – sukūrėsavitą mokslo sritį ir atrado bei aprašėiki tol neištirtą Senosios Europoscivilizaciją. Jos mokslinės idėjos, pasakSigito Gedos, stipriai veikė XX a.antrosios pusės Lietuvos kultūrinįgyvenimą ir lietuvių poeziją. JungtinėseAmerikos Valstijose ir kitose pasauliošalyse M. Gimbutienės darbais rėmėsivisuomeniniai ir politiniai judėjimai.Kalifornijos universitete (Los Andžele)mokslininkės skaitytas paskaitas lankėgarsūs Holivudo aktoriai, amerikiečiųžurnalistai, politikai.

Atminimo lenta Kaune, Mickevičiaus g.

Atminimo lenta Vilniuje, Jogailos gatvėje Nr. 11

Atminimo įamžinimas

Namas Vilniuje, Jogailos gatvėje, kur antrame aukšte esančiame bute gimė Marija Alseikaitė.

Pasak Marijos Gimbutienės Lietuva, Vilnius, vaikystė buvo tasgyvybės vanduo, iš kurio nuolat sėmėsi stiprybės eidamasavarankišku mokslininkės keliu.

Marija vadino Vilnių svarbiausiu savogyvenimo miestu. Jos teigimu, „patysbrangiausi metai“ prabėgo tarpbarokinių Vilniaus bažnyčių, Vilniauspriemiesčių gamtos apsuptyje,namuose Vilniuje, kur nuolatdainuotos lietuviškos dainos.

Archeologės Marijos Gimbutienės portretas. Autorius dailininkas Vytautas Ciplijauskas

Lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijospradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras.

Atminimo įamžinimas

Gimbutienė, Marija. Laimos palytėta: straipsniai, recenzijos, pokalbiai,

polemika, laiškai, vertinimai, prisiminimai. –Vilnius, 2002.

Atminimo įamžinimas

Prof. Marijos Gimbutienės baidjefas, esantis jos vardo auditorijoje Vytauto Didžiojo universitete.

Baidjefo autorius -Vladas Žuklys.

Prof. Marijos Gimbutienės auditorija Vytauto Didžiojo universitete.

Atminimo įamžinimas

Menininkės iš Japonijos Tei KobayashiMarijos Gimbutienės atminimui

Europos parke sukurta meninė kompozicija. 1999 m.

G. Karoso nuotrauka. Atvirukas.

2003 m. kanadiečių režisierė Donna Read sukūrėdokumentinį filmą Signs out of time. The story ofarcheaeologist Marija Gimbutas (Ženklai už laikoribų). Filmas apie M. Gimbutienės mokslinę irvisuomeninę veiklą, su pačios profesorėskomentarais. Pasak režisierės D. Read, dar 1993metais San Francisko moterų grupė jos paprašėpadėti sukurti filmą apie M. Gimbutienę. FilmuotaJAV, Kanadoje ir Lietuvoje.

Marija Gimbutienė parašė 23 knygas.

Lietuvių kalba išleistos:„Senoji Europa“ (1996 ),„Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“ (1994 ),„Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“ (2002 ),„Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija“ (1985 ),„Laimos palytėta“ (2002 ).

Knygos

Marija Gimbutienė savo namuose Topangoje (JAV)Marija Gimbutienė: bibliografinė rodyklė,

1938-1995. – Vilnius, 1995.

Knygos

Knygos

Savo darbais mokslininkė kvietė permąstyti žmonijos istorinęraidą, nauju žvilgsniu pažvelgti į pasaulio praeitį ir ateitiesgalimybes. Ji ragino keisti civilizacijos ir istorijos supratimą.Marijos Gimbutienės teigimu, „bet kurios civilizacijos galiospagrindas yra jos meninė kūryba ir nematerialios vertybės, kuriosvisuomenės narių gyvenimą daro prasmingą ir malonų“.Vyraujantis technologinės pažangos garbinimas, istorinės pažangosmitas, jos nuomone, negali žmonijai užtikrinti patikimos rytdienos:„pamažu imame suvokti, jog vadinamoji pažanga naikina gyvybėssąlygas žemėje“. Tuo metu Senosios Europos patirtis galintisuteikti dabarčiai reikalingos gyvenimo išminties, padėti mums„atgauti pusiausvyrą ir pagydyti neramų šių laikų pasaulį“.

Mokslinė veikla

Pasaulyje Marija Gimbutienė laikoma viena iš įtakingiausiųarcheologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją,lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną –archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorėssampratą. M. Gimbutienė išsakė naują požiūrį į archeologiją –tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, oprofesorė ėmėsi juos interpretuoti, aiškinti jų prasmę. Savodarbuose ji atskleidė Europos tautų, tarp jų ir baltų, priešistorėsevoliuciją, sukūrė koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir josžlugimą, kai iš Eurazijos stepių Europąužplūdo indoeuropiečių gentys.Atliko archeologinius tyrimus Balkanų šalyse, Graikijoje.Remdamasi šiais tyrimais parašė darbų apie dievus ir deives. Taippat parašė straipsnių ir veikalų Rytų Europos archeologijos irlietuvių mitologijos klausimais.

Mokslinė veikla

Būdama pasaulio mokslininke,Marija Gimbutienė visą gyvenimądirbo ir lietuvių kultūrai: rūpinosilietuviškomis mokyklomis,lietuvių kalbos dėstymuAmerikos universitetuose, rengėlietuvių meno parodas, globojolietuvių rašytojus ir dailininkus.Buvo aktyvi išeivijoje veikusios„Santaros-Šviesos“ organizacijosnarė, skaitydavo paskaitas jossuvažiavimuose, padėjo VytautuiKavoliui leisti Metmenų žurnalą irpati jame skelbė mokslostraipsnius lietuvių kalba.

Visuomeninė–kultūrinė veikla

Pagrindinius darbus publikavo tarp 1946 ir 1971 m. Juose MarijaGimbutienė demonstruoja matriarchalinius pirmykščių bendruomeniųtikėjimus, indoeuropiečių atsiradimo Europoje kelius ir pan. M.Gimbutienė iškėlė hipotezę, kad neolito Europoje klestėjo taikicivilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialiosvertybės. Visgi, dalis mokslininkų archeologų yra išsakę ir kritikos,teigiančios, kad M. Gimbutienės darbuose yra nemažai spekuliacijų, visųpirma, nagrinėjant archeologinius radinius, kaip religinius, įžiūrintdaugelyje neaiškios lyties žmogaus figūrų moteriškus bruožus ir pan.

1993 m. už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europospasaulis” (The Civilization of the Goddes: The World of Old Europe),parašytą 1991 m. San Franciske, buvo paskirta JAV Enisfildo – Vulfo(Anisfield-Wolf) premija (nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasauliokultūros istorijos tyrimus).

Mokslinė veikla

Apdovanojimai1960 m. Bostono Žemieji prekybos rūmai ir Pasaulinis pabėgėlių komitetasjai suteikė Žymaus naujojo amerikiečio premiją;1964 m. Los Andželo Kalifornijos universitete suteiktas Europosarcheologijos ordinarinės profesorės vardas;1968 m. JAV dienraštis The Los Angeles Times išrinko Metų Moterimi;1975 m. suteiktas garbės profesorės („above-scale“) laipsnis;1988 m. birželio 25 d. San Francisko Integralinių studijų institutas suteikėfilosofijos mokslų garbės daktarės laipsnį už darbą tarpdisciplinėje srityje,kuri apima ne tik archeologiją, bet ir meną, religiją, mitologiją, tautosaką;1991 m. išrinkta Lietuvos mokslų akademijos užsienio nare;1991 m. išrinkta Lietuvos archeologų draugijos garbės nare;1993 m. balandžio 8 d. už knygą The Civilization of the Goddess (Deivėscivilizacija), išleistą 1991 m., paskirta 1993 m. JAV Anisfield-Wolf premija, kuriJAV nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus;1993 m. birželio 11 d. Kauno VDU iškilmingame posėdyje suteiktasetnologijos mokslų garbės daktarės vardas ir regalijos

„Jai vienintelei XX amžiuje pavyko surasti ir aprašyti iki tolneatpažintą civilizaciją. Gausius kasinėjimų Balkanuose duomenisji apibendrino stambiais veikalais apie senosios Europos civilizaciją,davė jai vardą, išskaitė jos kalbą.

Savo ypatingos erudicijos dėkaMarija Gimbutienė sugebėjoatidengti dingusio pasaulio atmintįir būtent tai, jog neolito gadynėjemoters vaidmuo buvo didesnis užligi šiol joms priskirtą žmonijosistorijoje“.

Vytautas Kavolis

Tauro galva, iš kurios kyla drugelis su žiedu vietoj galvos.

Pagal M. Gimbutienės „Senąją Europą“.

Deivės Austėjos simbolis

Deivė Žemyna