ŽŽalos maalos mažžinimo programos Lietuvoje: inimo programos Lietuvoje: praktika, problemos, perspektyvapraktika, problemos, perspektyva

Dr. Audronė AstrauskienėNarkotikų kontrolės departamento prie LRV direktorė

2008 05 29-30

NarkotikNarkotikųų kontrolkontrolėė ir narkomanijos prevencijair narkomanijos prevencija

Integralus požiūris

PA

KL

AU

SO

S

MA

ŽIN

IMA

S

KOORDINAVIMAS

INFORMACIJOS RINKIMAS, ANALIZĖP

AS

IŪL

OS

M

AŽ

INIM

AS

Paklausos maPaklausos mažžinimasinimas

�� PIRMINPIRMINĖĖ PREVENCIJAPREVENCIJA�� UniversaliUniversali, , atrankinatrankinėė, , tikslintikslinėė

�� GYDYMAS GYDYMAS ((ANTRINANTRINĖĖ PREVENCIJAPREVENCIJA))�� AnkstyvojiAnkstyvoji intervencijaintervencija, , gydymasgydymas,, rreabilitacijaeabilitacija, , adaptacijaadaptacija, ,

reintegracijareintegracija

�� ŽŽALOS MAALOS MAŽŽINIMAS (TRETININIMAS (TRETINĖĖ PREVENCIJA)PREVENCIJA)�� PakaitinisPakaitinis gydymasgydymas, , žžemoemo slenksslenksččioio paslaugospaslaugos, informavimas, , informavimas,

konsultavimaskonsultavimas

� Nėra vienos veiksmingos priemonės, užkertančių kelią narkotikųvartojimui.

�� Kiekvienoje šalyje narkotikai yra vartojami, nepaisant to, kad stengiamasi pažaboti jų vartojimą ir prekybą.

� Žalos mažinimas įtakoja vartojimą, mažina infekcinių ligų (ŽIV/AIDS, hepatito, TBC); perdozavimo, mirties atvejų riziką; mažina neigiamąįtaką, kurią narkotikų vartojimas turi patiems asmenims ir bendruomenėms.

� Dažnai žalos mažinimo programos yra vienintelis narkotikų vartotojo ryšys su socialinės pagalbos ir sveikatos sektoriais. Todėl žalos mažinimo programos gali padidinti nukreipimų gydytis skaičių.

� Tarp pagrindinių žalos mažinimo priemonių yra šios:� Švirkštų ir adatų keitimo programos

� Pakaitinis palaikomasis gydymas

� Konsultavimas ir švietimas� Nukreipimai gydytis

� Socialinė – psichologinė, medicininė pagalba

� (PSO)

BBūūtina suprasti ir tina suprasti ir žžinoti, kad:inoti, kad:

Nepažeidžia JT Konvencijų

Remia JT (UNODC, UNAIDS)

Remia ES strateginiai dokumentai (ES kovos su narkotikais strategija, ES kovos narkotikais veiksmų planas, rekomendacijos, ir kt.)

Reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai

Nesumažina poreikio gydymui be vaistų (drug free treatment)

JT tarptautinis narkotikJT tarptautinis narkotikųų kontrolkontrolėės s komitetas pasisakokomitetas pasisako

� UŽ : Daugelis valstybių 80- ųjų pabaigoje , siekdamos užkirti kelią ŽIV/AIDS infekcijos plitimui, pradėjo įgyvendinti švirkštų/adatų keitimo programas narkotikus vartojantiems asmenims. Komitetas laikosi dar 1987 m. išreikštos nuomonės, kad , siekiant sustabdyti ŽIV/AIDS infekcijos plitimą, vyriausybės turi imtis priemonių, kurios leistų sumažinti naudotų švirkštų/adatų naudojimą tarp ŠNV, 2003.

� Visos valstybė raginamos aktyviau įgyvendinti veiksmus, siekiant užkirsti kelią narkotikų vartojimui, o nacionalinėse strategijose įvertinti narkotikų vartojimo ir ŽIV infekcijos ryšį

� Pakaitinė terapija neprieštarauja tarptautinių sutarčiųnuostatoms, 2003PRIEŠ : Injekcijų kambarius, sintetinių narkotikų kokybės laboratorijas, 2006

Valstybinė ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003-2008 m. programa

� Žalos mažinimo priemonės - priemonės, kurios mažina neigiamus ekonominius, socialinius ir medicininius su narkotikų vartojimu susijusius padarinius (švirkštų keitimas, pakaitinis gydymas, aprūpinimas prezervatyvais ir kita).

NACIONALINĖ NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 2004 – 2008 m. PROGRAMA

� Siekiama, kad visi narkomanija sergantys asmenys gautų reikiamąpsichologinę, medicinos pagalbą, būtų vykdoma su narkomanija susijusių infekcinių ligų plitimo prevencija, plėtojamas žemo slenksčio priemonių taikymas.

LR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAI

� Reglamentuoja pakaitinio gydymo, žemo slenksčio paslaugų teikimą

STATISTIKASTATISTIKA

�� Pasaulyje narkotikPasaulyje narkotikųų vartotojvartotojųų –– 200 mln.200 mln. (LMP)(LMP)�� ŠŠvirkvirkššččiamiamųųjjųų narkotiknarkotikųų vartotojvartotojųų ((ŠŠVN) VN) –– 13 mln.13 mln.

�� LIETUVOJELIETUVOJE�� JT DUOMENIMIS JT DUOMENIMIS –– IKI IKI 55--66 TTŪŪKST. PROBLEMINIKST. PROBLEMINIŲŲ NARKOTIKNARKOTIKŲŲ

VARTOTOJVARTOTOJŲŲ

�� Iki 2008 metIki 2008 metųų sausio 1 d. Lietuvoje diagnozuota 1306 sausio 1 d. Lietuvoje diagnozuota 1306 ŽŽIV IV infekcijos atvejaiinfekcijos atvejai

�� 76 proc. asmen76 proc. asmenųų uužžsikrsikrėėttėė ŽŽIV vartodami IV vartodami ššvirkvirkššččiamuosius iamuosius narkotikus. narkotikus.

Probleminių narkotikų vartotojų skaičius/1000 gyventojų 15-64 m. amžiaus, EMCDDA, 2006

Danija, Ispanija, Airija, Italija, JK, Danija, Ispanija, Airija, Italija, JK, Liuksemburgas, Austrija, PortugalijaLiuksemburgas, Austrija, Portugalija

66--1010

1.21.2--2.1 mln. problemini2.1 mln. probleminiųų narkotiknarkotikųųvartotojvartotojųų ESES

VISOVISO

BelgijaBelgija, , KiprasKipras, , ČČekijaekija, , EstijaEstija, , GraikijaGraikija, , SuomijaSuomija, , PrancPrancūūzijazija, , VengrijaVengrija, , LietuvaLietuva, , LatvijaLatvija, Malta, , Malta, ŠŠvedijavedija, , Slovakija, Slovakija, SlovSlovėėnijanija

44--77

VokietijaVokietija, , NyderlandaiNyderlandai, , LenkijaLenkijaIkiIki 44

ŽŽIV/AIDS infekuotIV/AIDS infekuotųų ir serganir serganččiiųų gyventojgyventojųųskaiskaiččius, ius, UNAIDS 2004)UNAIDS 2004)

VISO: 35.9 – 44.3 mln. ŽIV atvejų, iš kurių vidutiniškai 10 proc– švirkščiamųjųnarkotikų vartojimo pasekmė,

V.Europa00.48 .48 ––00.76 mln..76 mln.

Š.Afrika & A.Rytai 00.23.23 –– 1.5 m1.5 mlnln..

Afrika23.4 23.4 –– 28.4m28.4mlnln..

Rytų/Centrinė Europa & Centrinė Azija00.92.92 –– 2.1m2.1mlnln..

P./PR Azija4.4 4.4 –– 10.6m10.6m

Australija & N.Zelandija

25 000 25 000 –– 48 00048 000

Š.Amerika0.0.54 54 –– 1.6m1.6mlnln..

Karibų reg. 00.27.27 –– 00.78 mln..78 mln.

L. Amerika1.3 1.3 –– 2.2m2.2mlnln..

Rytų Azija 00.56.56 –– 1.81.8 mmlnln

300

< 0.1%

0.1 – 0.3%

0.3 - 0.6%

0.6 – 1.0%

27 000

20 000

51 000

43 000

5 500

> 1.0%

7 000

5 500

500

5 000

7 000

2 500

300

200

150 000

6 500

140 000

19 000

1 000

200

1 900

11 000

2008 000

15 000

140 000

860 000

6 0003 000

8 000

26 000

35

230

50

30 000

600

300 200

5 000

600

1 500

15 000

285 000

3 300

2 000

16 500

15 000

3 000

1 500

9 100

N/A

ŽIV/AIDS paplitimas tarp 15-49 amžiaus gyventojų, UNAIDS, 2004

Kai kurios ES valstybės narėsmetadono gydymo programą pradėjotaikyti 1960-1970 m.

Paplito 1980

Pakaitinis gydymas palyginti nesenasreiškinys ir daugelyje naujųjų ES valstybių narių. Dauguma šaliųpradėjo taikyti pakaitinį gydymą1990, o Estija tik 2001 metais.

Lietuva – 1995 m.

Pakaitinio gydymo pradPakaitinio gydymo pradžžia ia ES ir NorvegijojES ir Norvegijojee

Pakaitinis gydymas pasaulinPakaitinis gydymas pasaulinėėje praktikoje (EMCDDA, je praktikoje (EMCDDA, 2006)2006)

�� 2004 m. JT pri2004 m. JT priėėmmėė jungtinjungtinęę pozicijpozicijąą ddėėl pakaitinl pakaitinėės palaikomosios s palaikomosios terapijos (WHO/UNODC/UNAIDS), o 2006 m. PSO terapijos (WHO/UNODC/UNAIDS), o 2006 m. PSO įįraraššėė metadonmetadonąą ir ir buprenorfinbuprenorfinąą įį savo pavyzdinsavo pavyzdinįį esminiesminiųų vaistvaistųų ssąąraraššąą;;

�� Pakaitinis gydymas (daPakaitinis gydymas (dažžniausiai metadonu arba buprenorfinu) niausiai metadonu arba buprenorfinu) taikomas visose ES valstybtaikomas visose ES valstybėėse narse narėėse ir daugumoje jse ir daugumoje jųų tai yra tai yra --pagrindinpagrindinėė priklausomybpriklausomybėės nuo opioids nuo opioidųų gydymo rgydymo rūūššis;is;

�� Metadonu Europoje gydoma apie 500 000 pacientMetadonu Europoje gydoma apie 500 000 pacientųų per metusper metus

�� Yra moksliYra mokslišškai pagrkai pagrįįststųų įįrodymrodymųų, kad tai yra vertingos gydymo , kad tai yra vertingos gydymo programos ir daugelyje programos ir daugelyje ššalialiųų ššiuo aspektu laikomasi vieningos iuo aspektu laikomasi vieningos nuomonnuomonėės;s;

�� TaTaččiau kai kuriose iau kai kuriose ššalyse toks gydymas ialyse toks gydymas iššlieka jautria tema.lieka jautria tema.

Pakaitinio gydymo efektyvumo Pakaitinio gydymo efektyvumo įįrodymairodymai

�� ĮĮrodyta, kad pakaitinis gydymas:rodyta, kad pakaitinis gydymas:�� SumaSumažžina neteisina neteisėėttąą opioidopioidųų vartojimvartojimąą ir ir

nusikalstamumnusikalstamumąą�� SumaSumažžina mirina mirččiiųų nuo perdozavimo skainuo perdozavimo skaiččiiųų ir ir

mamažžina infekciniina infekciniųų ligligųų ((ŽŽIV, Hepatitas) plitimIV, Hepatitas) plitimąą�� PagerPagerėėja bendra ja bendra ŽŽIV infekuotIV infekuotųų narkotiknarkotikųų

vartotojvartotojųų sveikatos bsveikatos būūklklėė�� Efektyvesnis iEfektyvesnis iššlikimas pakaitinio gydymo likimas pakaitinio gydymo

programoje nei detoksikacijaprogramoje nei detoksikacija�� Vienas efektyviausiVienas efektyviausiųų ššiuo metu taikomiuo metu taikomųų

priklausomybpriklausomybėės nuo s nuo opioidopioidųų gydymo bgydymo būūddųų

ŽŽalos maalos mažžinimo paslauginimo paslaugųų prieinamumas ES prieinamumas ES

25 23 21

18

25 25

23

4 4

0

30

15

Pakai

tinis

gyd

ymas

met

adonu

Detoks

ikac

ija m

etad

onu

Gydym

as B

uprenorfi

nu

Gydym

as N

altre

ksonu

Drug-fr

ee...

.

Reabili

taci

jos

centra

i

Drop

in

Heroin

o sky

rimas

Narko

tikų

varto

jimo

kam

baria

i

ES

šal

iųsk

aiči

us

KOMISIJOS ATASKAITAKOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAITARYBAI

dėl 2003 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijos dėl

priklausomybės nuo narkotikų sveikatai daromos žalos prevencijos ir mažinimo įgyvendinimo

� Konstatuota, kad siekiant mažinti su narkotikų vartojimu susijusių mirčių skaičių ir žalą sveikatai skatinant valstybes nares parengti ir plėtoti veiksmus bei strategijas, skirtas su narkotikų vartojimu susijusios žalos mažinimui ir prevencijos organizavimui.

� Pabrėžta, kad:� prevencijos vykdymas, žalos ir rizikos mažinimas, atitinkamų

strategijų rengimas ir įgyvendinimas yra visuomenės sveikatos politikos tikslas;

� žalos mažinimo paslaugų ir priemonių (injekcijoms reikalingųpriemonių platinimo, skiepijimo, gydymo, informavimo, konsultavimo) organizavimas gali labai sumažinti su narkotikųvartojimu susijusių sveikatos sutrikimų (pvz., ŽIV, hepatitų B irC bei tuberkuliozės) paplitimą ir mirčių skaičių

]] OL L 165, 2003 7 3, p. 31OL L 165, 2003 7 3, p. 31--33.33.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Belaru

s

Russi

aEst

onia

Latvi

aUkr

aine

Lithuan

ia

Polan

d

Finlan

dSwed

en

Norway

Unite

d Kin

gdom

Germ

any

Irelan

d

Pakaitinio gydymo prieinamumas (% ŠNV) ŠNV tarp ŽIV, %)

VisVisųų asmenasmenųų, registruot, registruotųų ddėėl psichikos ir elgesio sutrikiml psichikos ir elgesio sutrikimųųvartojant narkotines ir psichotropines medvartojant narkotines ir psichotropines medžžiagas, pasiskirstymasiagas, pasiskirstymas

pagal vartojampagal vartojamųų medmedžžiagiagųų grupesgrupes

632

84

165

136

25

9

8

668

80

158

139

30

8

8

43114481

4616 (80,8%)

688 (12%)

69 (1,2%)

146 (2,6%)

146 (2,6%)

34 (0,6%)

7 (0,1%)

9 (0,1%)

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000

Opioidai

Keli narkotikai

Ramin. ir migdom.

Lakios medžiagos

Stimul. ir kofeinas

Kanabioidai

Haliucogenai

Kokainas

2005 2006 2007

AsmenAsmenųų, sergan, serganččiiųų priklausomybe narkotikams bei priklausomybe narkotikams bei gaunangaunanččiiųų pakaitinpakaitinįį gydymgydymąą metadonu skaimetadonu skaiččiaus kitimas iaus kitimas

20020033--2007 metais2007 metais

46895011

5371 5573 5573 5715

395381381402436332

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2003 2004 2005 2006 2006 2007

Asm

enų

ska

ičiu

s

registruotų asmenų skaičius

dalyvaujančių pakaitinio gydymo progr.

PriklausomybPriklausomybėėss nuonuo opioidopioidųų pakaitiniopakaitinio palaikomojopalaikomojogydymogydymo skyrimoskyrimo tikslaitikslai (SAM (SAM įįsakymas, 2007)sakymas, 2007)

� sumažinti ligos atkryčio riziką; � pagerinti sergančiųjų priklausomybe nuo opioidųsomatinę ir

psichinę būklę, gerinti jų socialinę adaptaciją irintegraciją įvisuomenę;

� geriau organizuoti ŽIV, hepatitų B ir C bei kitų infekcinių ligųprevenciją tarp narkotikus vartojančių asmenų;

� efektyviau gydyti gretutinius susirgimus (tuberkuliozę,cukrinįdiabetą, gretutinius psichikos sutrikimus ir kt.);

� efektyviau gydyti narkotikų švirkštimosi komplikacijas(sepsį, pūlines infekcijas, hepatitus B, C, ir kt.) arba padėti jų išvengti;

� sudaryti sąlygas geresnei narkotikus vartojančių nėščių moterųpriežiūrai;

� pritraukti narkotikus vartojančius asmenis gydytis ASPĮ� ŽIV infekuotiems priklausomiems nuo narkotikų asmenims sudaryti

galimybę nutraukti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, pagerintiantiretrovirusinio gydymo efektyvumą.

Pakaitinio gydymo vertinimasPakaitinio gydymo vertinimas

�� AsmenAsmenųų, gaunan, gaunanččiiųų pakaitinpakaitinįį gydymgydymąą metadonu, metadonu,

charakteristikoscharakteristikos, , NKD, VŠĮ “Mokymo, vystymo, tyrimų centras, 2006

� PSO daugiacentris tyrimas “Pakeičiamasis priklausomybės nuo opioidų gydymas ir ŽIV”, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos PLC, KMU, 2003-2006

� Pakaitinio gydymo metadonu proceso ir paslaugųkokybės vertinimas, VPSC, VŠĮ “Mokymo, vystymo, tyrimų centras, 2006

� Probleminių narkotikų vartotojų paplitimo tyrimas, NKD, UNODC, Glazgo universitetas, 2007

PacientPacientųų charakteristikoscharakteristikos

� Vidutinis amžius – 37,3 m.

� Pirmą kartą kreipėsi gydytis – 26,5 m.

� Vidutinis buvimo laikas metadono programoje – 49 mėn.

� Vidutinė metadono dozė – 54,7 ml.

� Amžius kaip pirmą kartą pavartojo opiatų – 21 m.

� Vidutinis švirkštimosi stažas – 16,1 m.

� Anksčiau gydyti – 69 proc.

� ŽIV – 10 proc., hepatitas C – 54 proc.

MetadonoMetadono programosprogramos dalyvidalyviųų pasiskirstymaspasiskirstymas pagalpagalvartotusvartotus narkotikusnarkotikus priepriešš gydymgydymąą (n(n=288)=288)

0,3

22,2

77,4

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

N/N

Heroinas

Aguonų ekstraktas

proc.

ŠŠvirkvirkšštimasis ir kittimasis ir kitųų narkotiknarkotikųų vartojimas priklausomai nuo vartojimas priklausomai nuo buvimo programoje laikobuvimo programoje laiko

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

30,0%

35,0%

iki 1 metų nuo 1 iki 2 metų nuo 2 iki 5 metų virš 5 metų

Švirkštėsi

Vartojo

IIššvadosvados�� Asmenys, pradAsmenys, pradėėjjęę gydytis pakaitinio gydymo metadonu programoje, gydytis pakaitinio gydymo metadonu programoje,

žžymiai sumaymiai sumažžina nelegaliina nelegaliųų narkotiknarkotikųų ((opiatopiatųų) vartojim) vartojimąą bei su tuo bei su tuo susijusisusijusiąą rizikingrizikingąą elgsenelgsenąą;;

�� Kuo ilgiau dalyvaujama gydymo programoje, tuo labiau maKuo ilgiau dalyvaujama gydymo programoje, tuo labiau mažėžėja rizika ja rizika vartoti arba vartoti arba ššvirkvirkšštis narkotikus (po 3 ir 6 mtis narkotikus (po 3 ir 6 mėėn. n. OpioidOpioidųų vartojimas vartojimas sumasumažėžėja iki 13 kartja iki 13 kartųų, rizika u, rizika užžsikrsikrėėsti, usti, užžkrkrėėsti kitus sti kitus ŽŽIV, HCV, HBV IV, HCV, HBV per kraujper kraująą –– 10 kart10 kartųų, nusikalstamumas , nusikalstamumas –– 6 kartus6 kartus

�� PagerPagerėėja sveikata, gyvenimo kokybja sveikata, gyvenimo kokybėė�� VidutinVidutinėė skiriamo metadono dozskiriamo metadono dozėė yra mayra mažžesnesnėė nei rekomenduoja nei rekomenduoja

PSO efektyviam pakaitiniam gydymui (80PSO efektyviam pakaitiniam gydymui (80--120 ml.)120 ml.)�� DidesnDidesnėė rizika rizika ššvirkvirkšštis narkotikus tarp ankstis narkotikus tarp anksččiau besigydiau besigydžžiusiiusiųų

asmenasmenųų lyginant su tais, kurie niekada nesigydlyginant su tais, kurie niekada nesigydėė, tai rodo gana , tai rodo gana dadažžnas atkrynas atkryččiiųų tendencijas;tendencijas;

�� BBūūtina pltina plėėsti pakaitinio gydymo paslaugas, usti pakaitinio gydymo paslaugas, užžtikrinant jtikrinant jųų prieinamumprieinamumąąvisoje Lietuvoje, plvisoje Lietuvoje, plėėsti psichologinsti psichologinėėss-- socialinsocialinėės pagalbos paslaugas, s pagalbos paslaugas, didinto darbuotojdidinto darbuotojųų motyvacija, kelti kvalifikacijmotyvacija, kelti kvalifikacijąą

AAdatdatųų//ššvirkvirkššttųų keitimokeitimo programosprogramos ES ES ššalysealyse

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Baltar

usija

Latvij

a

Čekija

Estija

Lietuva

Rusija

Ukrain

aŠvirkštų/adatų keitimo programų prieinamumas ŠNV, %ŠNV dalis (%) tarp registruotų ŽIV atv.

ŽŽIV uIV užžsikrsikrėėtimotimo dinamika dinamika vartojant vartojant ššvirkvirkššččiamuosiusiamuosius narkotikusnarkotikus

Lietuvos AIDS centro duomenimis 2007 m. Lietuvoje diagnozuota 106 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, o tai 6 atvejais daugiau nei 2006 m. ir 14 atvejų mažiau nei 2005 m. (2006 m. – 100, 2005 m. –120, 2004 m. -135 atv.). Toliau stebima tendencija, kad pagal ŽIV užsikrėtimo būdą, mažėja naujai išaiškintų užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija asmenų dalis, kurie užsikrėtė neteisėtai švirkšdamiesi injekcinius narkotikus nesteriliomis adatomis ir švirkštais.

76,4

95,5

55,6

75,5 74,862

70,8

0

20

40

60

80

100

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007metai

pro

c.

�� Lietuvoje 2007 metų pabaigoje veikė 11 žemo slenksčio paslaugų kabinetai: �Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje (2 kabinetai), Mažeikiuose, Šiauliuose, Vilniuje (2 kabinetai), Telšiai

�Ligotumas narkomanija Lietuvos regionuose (atv./100 000)

�Visaginas -541 (3,5 karto didesnis už respublikos );�Alytaus raj. – 435 (2,9 karto didesnis už respublikos)�Vilniaus m. – 416 (2,8 karto didesnis už respublikos)�Klaipėda – 339 (2,3 karto didesnis už respublikos vidurkį)�Respublikos vidurkis – 145

ŽŽEMO SLENKSEMO SLENKSČČIO PASLAUGIO PASLAUGŲŲ PLPLĖĖTRA LIETUVOJETRA LIETUVOJE

Pakaitinio gydymo ir Pakaitinio gydymo ir žžemo slenksemo slenksččio paslaugio paslaugųų

prieinamumas Lietuvojeprieinamumas Lietuvoje

1

1

1

8

1

1

3

1

3

1

2

1

1

1 Pakaitinis gydymas

Žemo slenksčio

paslaugos

ŽŽemo slenksemo slenksččio kabinetio kabinetųų lankytojailankytojai

� Besilankančių asmenų amžiaus vidurkis – 30 m.� Gydyti anksčiau – 51 proc.� Dirba -11 proc.� Bedarbis – 59 proc.� Neįgalus – 1 proc.� Atsitiktinius lytinius santykius per 30 d. turėjo – 30 proc.� Be prezervatyvų – 30 proc.� ŽIV pozityvus – 7,7 proc.� HCV pozityvus – 70 proc.

� Informacinė sistema 2007 m.� Nukreipimai gydytis, reabilitacijai, konsultavimas

ŽŽalos maalos mažžinimo paslaugos laisvinimo paslaugos laisvėės ats atėėmimo vietosemimo vietose(ENNSC duomenimis, Europoje intravenini(ENNSC duomenimis, Europoje intraveniniųų narkotiknarkotikųų vartojimo vartojimo

kalkalėėjimuose paplitimas yra 7jimuose paplitimas yra 7––38%)38%)

1719

10

5

11

0

3

16

25

0

Pakai

tinis

gyd

ymas

met

adonu

Detoks

ikac

ija m

etad

onu

Gydym

as B

uprenorfi

nu

Gydym

as N

altre

ksonu

Heroin

o sky

rimas

Priem

oniųnar

kotikų

varto

jimui d

alin

imas

virk

štų

ir ad

atų

progra

mos

Preze

rvat

yvų

dalin

imas

ES

šal

iųsk

aiči

us

Narkomanijos paplitimas laisvNarkomanijos paplitimas laisvėės ats atėėmimo mimo vietose Lietuvoje vietose Lietuvoje

1148 1265 1476 1488 1390

14,4%15,6%

18,1% 18,4%17,7%

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

asm

enų s

kaič

ius

KD duomenimis, 2007 m. laisvės atėmimo vietose iš 7866 nuteistųjųnarkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo 17,7 proc. nuteistųjų (1390 asmenų); 80 proc. iš jų švirkščiamuoju būdu

NarkotikNarkotikųų vartojimo tendencijos laisvvartojimo tendencijos laisvėės ats atėėmimo vietose mimo vietose tarp vartojantarp vartojanččius narkotikus asmenius narkotikus asmenųų Lietuvoje 2002Lietuvoje 2002--2007 2007

metais (%)metais (%)

45

8,44

42

36

58,1

66,6

74,4

14,3 18,9

25

39,6

47

40

8,711,99,74,4

2,7 2,61,2 0,8 1,64,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Opiatai 74,4 66,6 58,1 42 36 45

Keli narkotikai 14,3 18,9 25 39,6 47 40

Amfetaminas/ekstazis 2,7 4,4 9,7 11,9 8,7 8,4

Kanapės 1,2 0,8 1,6 2,6 4,4 4

2002 2003 2004 2005 2006 2007

ŽŽIV IV infekcijosinfekcijos paplitimaspaplitimas laisvlaisvėės ats atėėmimo vietosemimo vietoseLietuvojeLietuvoje

33

375

128

212229

250 259

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Mažėja ŽIV užsikrėtusiųjų skaičius, kuriems diagnozė nustatomakardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose: 2007 m. – 37 nauji atvejai, 35%, 2006 m. – 41 atv., 41 %, 2005m. – 59 atv., 49 %.

Iki 2006 10 01 laisvės atėmimo vietose pabuvojo 65 proc. visų ŽIV infekuotųasmenų (764 asm.).

EK ataskaita, 2007EK ataskaita, 2007

� (5)

� Beveik visos valstybės narės įgyvendino infekcinių ligų paplitimo tarp narkotikų vartotojų kalėjimuose prevencijos priemones. Tačiau žalos mažinimo intervencijos kalėjimuose ES vis dar neatitinka lygiavertiškumo principo, patvirtinto JT Generalinės Asamblėjos, UNAIDS/PSO ir JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos tarnybos (UNODC), pagal kurį :

� kalėjime ir laisvėje esantiems asmenims turi būti teikiamos lygiavertės sveikatos paslaugos ir priežiūra (įskaitant žalos mažinimą). Todėl svarbu, kad šalys pritaikytų kalėjimuose vykdomą žalos mažinimo veiklą taip, kad būtų tenkinami kalinių narkotikų vartotojų bei kalėjimųdarbuotojų poreikiai ir pagerėtų jų galimybės gauti paslaugas. Tokiųpaslaugų tęstinumas, įskaitant jų kokybę ir galimybę jas gauti, turėtųbūti užtikrinamas ir išleidus asmenį iš įkalinimo įstaigos.

�� ValstybValstybėės biuds biudžžetas etas –– 290 290 ttūūkstkst,. Lt: ,. Lt:

�� SavivaldybiSavivaldybiųų biudbiudžžetasetas

�� ES parama, projektaiES parama, projektai

�� Mokymai, metodinMokymai, metodinėė medmedžžiagaiaga

�� StebStebėėsenasena

�� Informacijos sklaidaInformacijos sklaida

�� JTJT NARKOTIKNARKOTIKŲŲ IR NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS BIURO IR NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS BIURO PROJEKTAS PROJEKTAS ““ŽŽIV/AIDS PREVENCIJA IR PRIEIV/AIDS PREVENCIJA IR PRIEŽŽIIŪŪRA TARP RA TARP ŠŠVIRKVIRKŠŠČČIAMIAMŲŲJJŲŲNARKOTIKNARKOTIKŲŲ VARTOTOJVARTOTOJŲŲ BEI NUTEISTBEI NUTEISTŲŲJJŲŲ LIETUVOJE, ESTIJOJE IR LIETUVOJE, ESTIJOJE IR LATVIJOJELATVIJOJE”” (5 mln. JAV doleri(5 mln. JAV doleriųų, 2006, 2006--2010 m.), galima technin2010 m.), galima techninėė pagalba pagalba

PerspektyvosPerspektyvos

�� PaslaugPaslaugųų prieinamumo didinimasprieinamumo didinimas

�� PaslaugPaslaugųų spektro plspektro plėėtratra

�� Personalo kvalifikacijos plPersonalo kvalifikacijos plėėtra tra

�� StebStebėėsenossenos ir vertinimo sistemir vertinimo sistemųųtobulinimastobulinimas

�� Informacijos sklaidaInformacijos sklaida

�� SocialinSocialinėės atskirties mas atskirties mažžinimasinimas

AAččiiūū uužž ddėėmesmesįį