aleksandro stulginskio universitetas -...

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Žemės ūkio inžinerijos fakultetas

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra

Ričardas Butkus

PROFESINĖS SAUGOS

VALDYMAS

Mokomoji knyga

AKADEMIJA

2011

UDK 331.4-047.64:62(075.8)

Ričardas Butkus

PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS

Mokomoji knyga

Recenzavo:

doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;

doc. dr. Jūratė Nadzeikienė, Aleksandro Stulginskio universitetas.

Aprobuota:

Aleksandro Stulginskio universiteto Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedroje

2011-09-07, protokolo Nr. 799-298;

Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto tarybos

metodinėje komisijoje 2011-10-05, protokolo Nr. 77;

Aleksandro Stulginskio universiteto metodinės komisijos 2011-10-24 posėdyje,

protokolo Nr. 46.

Kalbą redagavo Laima Jonikienė

Viršelio dailininkė Danguolė Raudonienė

Mokomosios knygos išleidimas paremtas projekto Lietuvos žemės ūkio universiteto

pirmosios studijų pakopos programų atnaujinimas (projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-

K-01-092) finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-092

lėšomis.

ISBN 978-609-449-016-3

© R. Butkus, 2011

© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2011

R.Butkus. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS. Mokomoji knyga 3

PRATARMĖ

Tarptautinė darbo organizacija, Europos Sąjungos Taryba ir Parlamentas, Europos

Komisija, taip pat Lietuvos Respublikos valdžios institucijos ragina darbdavius labiau rūpintis

darbuotojų sauga ir sveikata, mažinti pavojus ir grėsmes dirbančiųjų sveikatai, geriau valdyti

profesinę riziką, kartu ir garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą.

Sparčiai intensyvėjant gamybai, diegiant naujas technologijas ir technines priemones,

didėjant darbo intensyvumui, vis aktualesni tampa žmonių darbo aplinkos valdymo aspektai,

tarp jų profesinės rizikos vertinimo ir jos prevencijos klausimai. Įvairialypė žemės bei miškų

ar komunalinio ūkio ir panašių sričių veikla sąlygoja labai įvairias profesinės rizikos ir

poveikio dirbančiųjų sveikatai problemas, kurių valdymui būtinos ne tik techninės-

technologinės žinios ir priemonės, bet ir sisteminio saugos valdymo žinios bei gebėjimai.

Siekiant geresnio darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo, kai kuriose Europos

šalyse plačiai diegiamos profesinės saugos vadybos sistemos, tarp jų ir standartizuotosios, jos

pradėtos taikyti ir Lietuvoje, todėl mokomoji knyga apie šių vadybos sistemų veikimą, jų

diegimo gaires yra aktuali ir naudinga. Profesinės saugos valdymas yra neatsiejama rizikos

darbo aplinkoje valdymo dalis, o rizikos valdymo principų žinojimas ir geras taikymas –

profesinės saugos valdymo sėkmės garantas. Deja, Lietuvoje mokymo priemonių profesinės

saugos valdymo tematika pasigendama.

Pagal projekto „Lietuvos žemės ūkio universiteto pirmosios studijų pakopos programų

atnaujinimas“ (projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-092) finansavimo ir

administravimo sutarties Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-092 nuostatas, numatyta atnaujinti ar

jungti studijų programas, tarp jų ir sujungti keturias inžinerijos studijų programas į vieną

Bendroji agroinžinerija programą. Įgyvendinant projektą numatyta stiprinti studijų metodinį

aprūpinimą, įsigyjant įvairius programinius paketus inovatyviems studijų metodams diegti,

mokomąją literatūrą lietuvių ir užsienio kalbomis, rengiant mokomąsias knygas ir kitas

mokymo priemones.

Tarp kitų projekto metodinių priemonių numatyta parengti mokomąją knygą

PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS, kuri būtų viena iš pirmųjų šia tema lietuvių kalba

išleistų mokymo priemonių.

Mokomojoje knygoje aprašyti standartizuotieji profesinės saugos (darbuotojų saugos ir

sveikatos) valdymo principai, apibūdinta Lietuvoje taikoma darbuotojų saugos ir sveikatos

teisinio reguliavimo ir socialinės partnerystės sistema, aptarti esminiai profesinės rizikos

šaltiniai, rizikos valdymo aspektai bei taikytini prevencijos principai.


Mokomoji knyga skirta Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) pirmosios studijų

pakopos Bendrosios agroinžinerijos studijų programos studentams, tačiau ji bus naudinga ir

kitų Universiteto studijų programų bakalaurams ir magistrantams, studijuojantiems žmogaus

ar darbų saugos, profesinės saugos valdymo ar panašius dalykus.

Šia knyga galės naudotis ir kitų aukštųjų mokyklų studentai, ji gali būti naudinga ir

įmonių vadovams, darbdavio įgaliotiesiems asmenims darbuotojų saugos ir sveikatos srityje,

šios srities specialistams, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariams ar

darbuotojų įgaliotiesiems atstovams.

Siekiant kuo platesnio mokomosios knygos skaitytojų būrio ir pasinaudojimo knyga

galimybių, ji išleista elektronine versija.

Autorius dėkingas projekto fundatoriams už suteiktą finansinę paramą, o knygos recenzentams

doc. dr. Edvardui Vaiciukevičiui (ASU Žemės ūkio mašinų katedra) ir

doc. dr. Jūratei Nadzeikienei (ASU Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra)

už vertingas pastabas bei pasiūlymus. Autorius dėkoja visiems kitiems, padėjusiems

patarimais, pasiūlymais bei suredaguoti ir išleisti šią mokomąją knygą.

Pastabas ir pasiūlymus autorius prašo siųsti adresu:

Ričardas Butkus,

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra,

Studentų g. 15b, LT-53362 Akademija, Kauno r.,

tel. (8 -37) 75 23 76, el. paštas: [email protected]

mailto:[email protected]


TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6

TERMINAI IR APIBRĖŽTYS ......................................................................................................... 8

1. PROFESINĖS SAUGOS VADYBOS SAMPRATA IR RYŠYS SU KITOMIS

VADYBOS SISTEMOMIS ....................................................................................................... 11

1.1. Įžanga.......................................................................................................................................... 11

1.2. Reikalavimai nacionalinei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos

struktūrai ....................................................................................................................................... 12

1.3. Profesinės saugos vadybos sistemos standartai organizacijai ............................................. 14

1.4. Ryšys su įmonės vadybos bendrąja sistema ir kokybės bei aplinkos apsaugos

vadybos sistemomis .................................................................................................................... 16

2. PROFESINĖS SAUGOS VADYBOS SANDAI ..................................................................... 19

2.1. Saugos būklės pradinė analizė. Politikos formavimas ir tikslai .......................................... 20

2.2. Profesinės saugos planavimas ir organizavimas ................................................................... 22

2.3. DSS tikslų įgyvendinimas ir valdymo sistemos naudojimas .............................................. 25

2.4. Tikrinimas, prevencijos ir koregavimo veiksmai ................................................................. 28

2.5. Auditai ........................................................................................................................................ 29

2.6. Vadovybinė analizė. Nuolatinio gerinimo procesas ............................................................. 31

3. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE, LIETUVOJE IR

ĮMONĖJE ..................................................................................................................................... 32

3.1. Europos Sąjungos sutartys ir DSS klausimai. Direktyva 86/391 EEC ir ją

papildančios atskirosios direktyvos .......................................................................................... 32

3.2. Lietuvos Respublikos DSS valdymo sistema: teisinis reguliavimas ir socialinė

partnerystė .................................................................................................................................... 36

3.3. DSS valdymas įmonėje ............................................................................................................ 45

4. PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS IR VALDYMAS ................................................. 51

4.1. Profesinės rizikos samprata, šaltiniai ir ribos ........................................................................ 51

4.2. Profesinės rizikos vertinimo metodai ir procedūros ............................................................. 53

4.3. Profesinės rizikos veiksniai, jų klasifikavimas, tyrimas ir normavimas ............................ 58

4.4. Priemonių profesinei rizikai mažinti parinkimo principai ................................................... 60

5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI, INCIDENTAI IR PROFESINĖS LIGOS ......................... 63

5.1. Nelaimingi atsitikimai ir incidentai ........................................................................................ 63

5.2. Profesinės ligos ......................................................................................................................... 68

5.3. Socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų .................................... 70

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SARAŠAS ................................................................................... 72


ĮVADAS

Europos Komisija savo 2007 m. komunikate nurodo, kad Europos Sąjungos valstybės

narės pripažino, jog darbo kokybės ir našumo užtikrinimas prisideda didinant ekonomikos

augimą ir užimtumą. Jei darbuotojų sveikata ir sauga nėra tinkamai rūpinamasi, gali susidaryti

sąlygos neatvykimui į darbą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat

nuolatiniam darbingumo netekimui dėl profesinių priežasčių (EUROPOS KOMISIJA, 2007).

Suvokiama, kad privalu atsižvelgti ne tik į žmogiškąjį aspektą – prarastą darbuotoją, tačiau ir į

ekonominius nuostolius. Didelė šių sąnaudų dalis turi būti padengta iš socialinės apsaugos

sistemų ir valstybės finansų. ES ir nacionalinės politikos turėtų prisidėti prie darbo aplinkos ir

sveikatos priežiūros darbe paslaugų, leidžiančių darbuotojams visapusiškai ir produktyviai

dalyvauti profesiniame gyvenime iki pat senatvės, kūrimo. Reikia siekti, kad darbas stiprintų

kiekvieno žmogaus sveikatą ir gerintų jo savijautą, o dėl galimybės patekti į darbo rinką ir

išlaikyti darbą gerėtų gyventojų sveikata apskritai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes svarbu

pabrėžti, kad gera darbuotojų sveikata gali prisidėti prie geresnės visuomenės sveikatos

apskritai. Darbo vieta ypač tinka prevencinei ir sveikatos stiprinimo veiklai vykdyti.

Nepaisant padarytos pažangos ketvirtojo Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatai

(EUROPOS GYVENIMO IR DARBO SĄLYGŲ GERINIMO FONDAS, 2006) rodo, kad

dauguma Europos darbuotojų vis dar mano, kad jų sveikatai ir saugai darbe kyla pavojus:

- apie 28 % Europos darbuotojų teigia turintys neatsitiktinių sveikatos problemų, kurios

atsirado, galėjo atsirasti arba paaštrėjo dėl jų esamo ar ankstesnio darbo;

- vidutiniškai 35 % darbuotojų mano, kad jų darbas kelia pavojų jų sveikatai.

Be to, profesinė rizika sumažėjo nevienodai:

– kai kurių kategorijų darbuotojai ir toliau patiria labai didelę profesinę riziką (jauni

darbuotojai, nenuolatinį darbą dirbantys ar vyresnio amžiaus asmenys, darbuotojai migrantai);

– kai kurios įmonės yra pažeidžiamesnės (ypač mažosios ir vidutinės įmonės, turinčios

mažiau išteklių, kad galėtų įdiegti sudėtingas darbuotojų apsaugos sistemas, o kai kurios jų

yra dažniau ir stipriau veikiamos neigiamų sveikatos ir saugos problemų);

– kai kurie veiklos sektoriai lieka ypač pavojingi (statyba/statybos inžinerija, žemės

ūkis, žvejyba, transportas, sveikatos apsauga ir socialinės paslaugos).

Darbuotojai, kurie skundžiasi, kad darbas blogai veikia jų sveikatą arba kad darbo vietoje

jų sveikatai ir saugai kyla pavojų, penkis kartus mažiau patenkinti darbu nei darbuotojai, kurie

nesusiduria su rizikos veiksniais. ES-27 valstybėse narėse vidutiniškai 7 % darbuotojų

prisipažįsta visai neturį darbo sutarčių; tokių darbuotojų daugiausia žemės ūkyje (iki 22 %).

Darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga Europos įmonėse yra vienas svarbiausių

Komisijos rūpesčių (EUROPOS KOMISIJA, 2007). Pabrėžiama, kad reikia geriau atsižvelgti


į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį ir poreikius, ypač kai tai susiję su rizikos

vertinimu, darbuotojų dalyvavimu ir mokymu, ir į padėtį įprastai didelės rizikos sektoriuose,

pavyzdžiui, žemės ūkio, statybos ir transporto sektoriuose. Nacionalinėse strategijose

pirmenybė turi būti teikiama įgyvendinimui visumos priemonių, užtikrinančių aukštą teisės

aktų laikymosi lygį, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse bei didelės rizikos sektoriuose.

Tarp priemonių pažymėtinos:

- geros patirties skleidimui vietos lygiu;

- darbuotojų ir vadovų rengimui;

- paprastų priemonių, lengvinančių rizikos vertinimą, kūrimui;

- paprastai pateiktos informacijos ir lengvai suprantamų ir taikomų gairių teikimui ir kt.

Tarptautinė darbo organizacija (TDO, 2001) taip pat pažymi, kad dvidešimt pirmojo

amžiaus pradžioje dėl nesaugių ir nesveikų darbo sąlygų vis dar patiriama sunki žmogiškoji ir

ekonominė našta. TDO pažymi, kad pastangos, nukreiptos darbuotojų saugos ir sveikatos

problemų sprendimui tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, dažnai yra išsklaidytos bei

fragmentiškos, todėl jos neturi nuoseklumo lygio, reikiamo efektyviam poveikiui pasiekti.

TDO kviečia rengti nuoseklią politiką, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinių pavojų ir

rizikų bei didinti produktyvumą. Tuo tikslu kompetentingoms nacionalinėms institucijoms,

darbdaviams, darbuotojams ir kitiems partneriams siūloma parengti, įgyvendinti ir tobulinti

darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemas.

Pagrindinis Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijos (LRV, 2009) tikslas –

siekti, kad sumažėtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe – tobulinti teisinę ir

organizacinę darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą, užtikrinančią darbuotojų darbo kokybę ir

darbingumo išsaugojimą. Kaip pažymima strategijoje, vienas iš rezultatų turi būti darbuotojų

saugos ir sveikatos, profesinės rizikos ir jos prevencijos mokymas įdiegtas į mokymo

programas (LRV, 2009).

Pagrindinis šios mokomosios knygos tikslas – suteikti teorinių žinių ir mokėjimų

ergonominei sistemai ir rizikai darbo aplinkoje valdyti, taip pat gebėjimų bei įgūdžių

kompleksiškai vertinti žmogiškąjį veiksnį, darbo aplinką bei profesinę riziką, formuoti

įgūdžius įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos veiklai organizuoti, standartizuotai

valdymo sistemai diegti ir ją efektyviai valdyti, rizikos prevencijos priemonėms parinkti.


TERMINAI IR APIBRĖŽTYS

Šiame skyriuje pateikiami terminai ir apibrėžtys yra pagal LR Darbo kodekse (LR

DARBO KODEKSAS, 2011) ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (LR DSS, 2010)

vartojamas sąvokas.

Avarija – nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių

procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir

padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ir (ar) aplinkai.

Darbdavys – gali būti įmonė, įstaiga, organizacija, valstybės ar savivaldybės institucija

ar įstaiga ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies

bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (atsiranda nuo jų įsteigimo

momento). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina

per savo organus ir administraciją. Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo.

Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar

kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo, atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje

(toliau – darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas arba

darbdavio įgaliotas asmuo).

Darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos

organizacinės struktūros (toliau – įmonė) vadovas.

Darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai

kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų).

Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai,

įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.

Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos

aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.

Darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka

viešojo administravimo funkcijas.

Darbuotojas – fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal

darbo sutartį už atlyginimą, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo

statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Darbuotojų atstovai – atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant

darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra

veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų

atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei


sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame

darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų ir darbdavių interesams negali atstovauti ir jų

ginti tas pats atstovas.

Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime

išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio, pamainos

darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.

Darbuotojų kolektyvas – darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, darbo

santykiais susiję su darbdaviu.

Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) arba Profesinė sauga – visos prevencinės

priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios

naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti

nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai – norminiai teisės aktai,

kuriuose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos

(įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba šio

ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos

Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis

darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai). Darbo

įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio

veikimo galios.

Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema1 – susijusių arba sąveikaujančių

elementų, nustatančių DSS politiką ir tikslus bei naudojamų tiems tikslams pasiekti, rinkinys.

DSS vadybos sistema2 – bendrosios įmonės vadybos sistemos dalis, kuri padeda valdyti

profesinės DSS rizikos veiksnius, susijusius su įmonės veikla. Sistemą sudaro įmonės

struktūra, planavimas, pareigos, mokymai, metodikos, procesai ir ištekliai organizacijos DSS

politikai kurti, įgyvendinti, pasiekti, tikrinti ir prižiūrėti.

Fizinių asmenų darbinis teisnumas ir veiksnumas – galėjimas turėti darbo teises ir

pareigas (darbinis teisnumas). Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti

darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam

šešiolika metų. Išimtis nustato LR darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai.

Incidentas – įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba

kai dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.

autoriaus interpretacija.

1 pagal TDO (2001).

2 pagal OSHAS 18001.


Neįgalusis – asmuo, kuriam nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55

procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (pagal NEĮGALIŲJŲ

SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMĄ, 2010).

Jaunas asmuo – asmuo iki 18 metų.

Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo

organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei.

Nelaimingas atsitikimas (NA) darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys –

darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos,

nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį

darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp

darbovietės ir 1) gyvenamosios vietos; 2) vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali

būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu; 3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje

darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.

Paauglys – asmuo nuo 16 iki 18 metų.

Pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas

gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti.

Pavojus – galima grėsmė darbuotojų sveikatai ir gyvybei.

Potencialiai pavojingas įrenginys – didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią

naudojant darbe pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai dėl joje sukauptos energijos,

vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kuriai nustatoma privalomoji

priežiūra.

Profesinė liga (PL) – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė

vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka

pripažintas profesine liga.

Profesinė rizika (rizika) – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo

galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio.

Profesinė sveikata – darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo

aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos

pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos

priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės.

Vaikas – asmuo iki 16 metų.


1. PROFESINĖS SAUGOS VADYBOS SAMPRATA IR RYŠYS SU KITOMIS

VADYBOS SISTEMOMIS

1.1. Įžanga

Pagal LR DSS įstatymą (LR DSS, 2010) darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams

saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja

prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas

įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus

asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Kaip

pažymi Tarptautinė darbo organizacija, darbuotojų ligos ir sužeidimai yra nesuderinami su

darbu, o neturtu negalima pateisinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nepaisymo

(TDO, 2001). Taigi, darbdavys yra atsakingas ir jo pareiga yra organizuoti darbuotojų saugą ir

sveikatą. DSS vadybos sistemos įdiegimas yra viena iš naudingų priemonių šiai pareigai

įgyvendinti. Dažnai klausiama, iš kur atsiranda tie naudos šaltiniai? Perfrazuojant LR

valstybinės darbo inspekcijos „5 auksines priežastis įmonės vadovui (darbdaviui)“ (VDI,

2011) veikti, galima teigti:

1. Sumažintos išlaidos susijusios su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesiniais susirgimais,

galimybė gauti daugiau pelno ir sėkmė konkurencijos kovoje;

2. Geresnės darbo sąlygos – tai paskata darbuotojams geriau dirbti, kartu didėjantis darbo

našumas ir produkcijos kokybė;

3. Geras saugos valdymas sudaro prielaidas nemaloniems netikėtumams išvengti, padeda

vystyti geresnį dialogą su darbuotojais ir jų atstovais;

4. Geras saugos valdymas leidžia išvengti laiko švaistymo, darbai atliekami planuotai ir

kvalifikuotai;

5. Mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų darbe nebuvimas formuoja gerą įmonės įvaizdį.

Praeitame dešimtmetyje Tarptautinė darbo organizacija (TDO, 2003) inicijavo taip

vadinamąją globaliąją DSS sistemos strategiją. Pagrindiniai globaliosios DSS strategijos

ramsčiai apima nacionalinės prevencinės saugos ir sveikatos kultūros kūrimą ir palaikymą bei

sisteminio požiūrio į DSS valdymą diegimą. Tuo pačiu metu kviečiama imtis integruotų

veiksmų, glaudžiau susiejant TDO standartus su kitomis veiklos priemonėmis, tokiomis kaip

propagavimas (rėmimas), informuotumo didinimas, žinių tobulinimas, valdymas, informacijos

sklaida ir techninis bendradarbiavimas, bei maksimizuojant jų poveikį. Įmonės turi būti

pasirengusios nuolat priimti darbuotojų saugos ir sveikatos srities iššūkius bei integruoti


efektyvius atsakymus į dinamiškas vadybos strategijas. TDO parengtos Gairės dėl darbuotojų

saugos ir sveikatos vadybos sistemų prisideda prie šių pastangų.

Gaires dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų parengė Tarptautinė darbo

organizacija (TDO, 2001), laikydamasi tarptautiniu lygmeniu patvirtintų DSS principų,

apibrėžtų organizacijos trišalių narių – darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovų. Šis trišalis

principas suteikia stiprybės, lankstumo ir tinkamą pagrindą plėtoti tvarią DSS kultūrą. Gairės

apima du lygmenis:

1) Nacionalinį – skirtą naudoti tiek rengiant nacionalinę DSS vadybos sistemų struktūrą

(paremiant nacionaliniais teisės aktais ir reglamentais), tiek specialiai parengtas gaires dėl

DSS vadybos sistemų, siekiant tinkamai reaguoti į realius organizacijų poreikius,

atsižvelgiant į jų dydį ir veiklos pobūdį.

2) Organizacijos

- skirtą suteikti nuorodas (kryptis) dėl DSS vadybos sistemų elementų integravimo į

organizaciją kaip politikos ir valdymo srities sudėtinę dalį;

- skirtą motyvuoti visus organizacijos narius, ypač darbdavius, savininkus,

vadovaujančius darbuotojus, darbuotojus ir jų atstovus, taikant tinkamus DSS vadybos

principus ir metodus, nuolat gerinti DSS veiklą.

1.2. Reikalavimai nacionalinei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos

struktūrai

Tarptautinė darbo organizacija (TDO, 2001) nurodo tokias pagrindines nacionalinės

DSS struktūros dalis: nacionalinė politika, nacionalinės nuostatos ir specialiosios gairės.

Nacionalinė politika apima:

1. Kompetentingą (-as) instituciją (-as), kuri(os) formuluotų, įgyvendintų ir periodiškai

peržiūrėtų nuoseklią nacionalinę DSS vadybos sistemų diegimo ir skatinimo organizacijose

politiką. Tai turi būti daroma konsultuojantis su gausiausiai atstovaujančiomis darbdavių ir

darbuotojų organizacijomis bei kitais organais, kaip yra tinkama;

2. Nacionalinėje DSS vadybos sistemų politikoje turi būti numatyti bendrieji principai ir

procedūros:

2.1. skatinti DSS vadybos sistemų įgyvendinimą ir integravimą kaip dalį viso

organizacijos valdymo;

2.2. skatinti ir gerinti savanoriškus susitarimus dėl sistemingo DSS veiklos identifikavimo,

įgyvendinimo ir gerinimo nacionaliniame ir organizacijos lygmenimis;

2.3. skatinti darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimą organizacijos lygmeniu;


2.4. įgyvendinti nuolatinį gerinimą, išvengiant nereikalingo biurokratiškumo,

administravimo ir išlaidų;

2.5. skatinti DSS vadybos sistemų bendradarbiavimo ir palaikymo priemones

organizacijos lygmeniu su darbo inspekcijomis, darbuotojų saugos ir sveikatos

tarnybomis ir kitomis tarnybomis, ir įtraukti jų veiklą į nuoseklią DSS valdymo

struktūrą;

2.6. tinkamais intervalais įvertinti nacionalinės politikos ir struktūros efektyvumą;

2.7. tinkamomis priemonėmis įvertinti ir paviešinti DSS vadybos sistemų ir praktikos

efektyvumą;

2.8. užtikrinti, kad tokio paties lygio saugos ir sveikatos reikalavimai yra taikomi

rangovams ir jų darbuotojams bei darbuotojams, kuriuos tiesiogiai samdo

organizacija, įskaitant laikinuosius darbuotojus;

3. Užtikrinant nuoseklumą tarp politikos ir jos įgyvendinimo priemonių, kompetentinga

institucija turi sukurti nacionalinę DSS vadybos sistemą tam, kad būtų galima:

3.1. identifikuoti ir nustatyti atitinkamas įvairių institucijų, kurios yra pasitelkiamos

nacionalinės politikos įgyvendinimui, funkcijas ir atsakomybę, bei imtis tinkamų

priemonių reikiamo koordinavimo tarp jų užtikrinimui;

3.2. spausdinti ir periodiškai peržiūrėti nacionalines gaires dėl DSS vadybos sistemų

savanoriško taikymo ir sisteminio įgyvendinimo organizacijose;

3.3. kaip tinkama, nustatyti institucijų, atsakingų už specialių gairių apie DSS vadybos

sistemas parengimą ir skatinimą, paskyrimo kriterijus ir jų atitinkamas pareigas;

3.4. užtikrinti, kad gairės yra prieinamos darbdaviams, darbuotojams ir jų atstovams, tam,

kad jie galėtų tinkamai pasinaudoti nacionaline politika.

4. Kompetentinga institucija turi imtis priemonių ir suteikti techniškai teisingas nuorodas

(kryptis) darbo inspekcijoms, DSS tarnyboms, kitoms viešosioms arba privačioms

tarnyboms, agentūroms ir institucijoms, įskaitant sveikatos apsaugos paslaugų teikėjus,

siekiant skatinti ir padėti organizacijoms įgyvendinti DSS vadybos sistemas.

Nacionalinės nuostatos apibrėžia:

a) būtinybę parengti nuostatas apie DSS vadybos sistemų savanorišką taikymą ir sistemingą

įgyvendinimą bei atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir praktiką.

b) išlaikymą nuoseklumo tarp TDO gairių, nacionalinių nuostatų ir specialiai parengtų gairių,

paliekant pakankamai lankstumo, leidžiančio tiek tiesioginį taikymą, tiek specialųjį

taikymą organizacijos lygmeniu.


Specialiai parengtos gairės, atspindinčios bendruosius TDO gairių tikslus ir bendruosius

nacionalinių nuostatų elementus, turi būti parengtos taip, kad atspindėtų organizacijų arba

organizacijų grupių specialiąsias sąlygas ir poreikius, ypač atsižvelgiant į:

a) jų dydį (didelė, vidutinė ar maža) ir infrastruktūrą; bei

b) pavojų rūšį ir rizikos lygį.

Detaliau Lietuvos nacionalinė darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos struktūra

aprašoma šios knygos 3 skyriuje.

Organizacijos lygmeniu DSS vadybos sistemų elementų integravimo į organizaciją kaip

politikos ir valdymo srities sudėtinę dalį diegimui suprastinti naudinga turėti tam tikrą

standartizuotą schemą ir patarimus, kaip ją taikyti. Deja, Tarptautinei standartizacijos

organizacijai (ISO) ar regioniniam Europos standartizacijos komitetui (CEN) kol kas

nepavyksta parengti ir bendru sutarimu priimti standarto, kuris pateiktų tokius patarimus.

Savarankiškai panašius standartus yra parengę ir taiko atskirų šalių standartų tarnybos ar

organizacijų nariai.

1.3. Profesinės saugos vadybos sistemos standartai organizacijai

Vieni iš bendriausių organizacijos lygiui skirtų profesinės saugos vadybos dokumentų,

artimi savo politika ir turiniu TDO gairėms (ILO-OSH:2001 Guidelines on occupational

safety and health management Systems), tačiau daug platesnės apimties ir detalesni, yra

darbuotojų saugos ir sveikatos vertinimo serijos (occupational safety and health assesment

series) standartai OSHAS 18001:2007 (reikalavimai vadybos sistemai, bazinis nacionaliniams

standartams rengti) ir OSHAS 18002:2008 (rekomendacijos OSHAS 18001 diegti). Šiuos

standartus jau kelinta laida rengė daugelis valstybinių ir visuomeninių organizacijų, tokių kaip

Amerikos saugos inžinierių sąjunga (ASSE), Britanijos standartizacijos institucija (BSI),

Ispanijos standartizacijos ir sertifikavimo asociacija (AENOR), Čekijos standartizacijos (CNI)

ir akreditacijos (CAI) institutai, VERITAS sertifikavimo biuras, Japonijos standartų asociacija

(JSA), Švedijos standartų institutas (SIS) ir daugelis kitų.

OHSAS 18001 standarte pateikiami reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS)

vadybos sistemai, kad įmonė turėtų mechanizmus rizikai darbo vietose valdyti ir gerinti visos

saugos sistemos veiksmingumą. Standartas nenustato konkrečių DSS sistemos veiksmingumo

kriterijų ir nepateikia detalaus sistemos aprašo, o tik nurodo galimus kelius rezultatui pasiekti.

OSHAS 18001 standarto nuostatos tinka visoms organizacijoms, kurios nori:

a) sukurti DSS vadybos sistemą, siekdamos pašalinti arba kiek įmanoma sumažinti

riziką darbuotojams ir kitiems su organizacijos veikla susijusiems asmenims;

b) įgyvendinti, prižiūrėti ir nuolat gerinti DSS vadybos sistemą;


c) įsitikinti dėl DSS vadybos sistemos atitikties pačių nustatytai DSS politikai;

d) įrodyti atitiktį šiam OHSAS standartui.

Atitikties standartui įrodymas kiekvienai organizacijai gali būti labai įvairus:

1) pasiskelbdamas, arba

2) organizacijos atitiktį šiam standartui patvirtintų joje interesų turinčios šalys, pvz.,

užsakovai, arba

3) pasiskelbimą patvirtintų organizacijai išorinė neutrali šalis, arba

4) DSS vadybos sistemą sertifikuotų (registruotų) išorinė organizacija.

Visus standarto reikalavimus numatoma įtraukti į bet kurią DSS vadybos sistemą.

Tačiau konkrečių standarto nuostatų taikymo apimtis ir pilnumas priklauso nuo organizacijos

DSS politikos, veiklos tipo, organizacijos darbų rizikos, sudėtingumo ir kitų specifinių jos

savybių. Standarto OSHAS 18001 diegimo rekomendacijos detaliau aprašomos standarte

OSHAS 18002.

Šie standartai gana plačiai įdiegti daugelyje pasaulio šalių, pvz., Didžiojoje Britanijoje

– BS OSHAS 18001 ir BS OSHAS 18002, Danijoje DS/OSHAS 18001 ir DS/OSHAS 18002,

o taip pat ir Lietuvoje kaip LST 1977 ir LST 1978.

Didžiojoje Britanijoje parengtas ir daugelį metų naudojamas savasis standartas

BS 8800:2004, kuris gali būti geriau nei OSHAS 18001 pritaikomas mažoms ir vidutinėms

įmonėms. Standartas labiau susietas su TDO gairėmis ILO-OSH:2001. Lietuvoje šis

standartas perimtas standartu LST 1952. Tai yra kaip tam tikras vadovas atsakingiems už DSS

užtikrinimą įmonėje. Jis padeda veiksmingam DSS sistemos plėtojimui ir priežiūrai. Šiame

Didžiosios Britanijos standarte pateikti nurodymai dėl:

a) DSS vadybos sistemų projektavimo ir įgyvendinimo;

b) veiksmingos DSS vadybos įvertinimo, siekiant nuolatinio gerinimo;

c) DSS vadybos sistemos ryšio su kitų vadybos sistemų standartais ir integravimo į jas.

Šis vadovas skirtas naudoti įvairaus dydžio organizacijoms, neatsižvelgiant į jų veiklos tipą.

Numatyta, kad jo taikymas atitiks konkrečios organizacijos sąlygas ir poreikius, ypač

akcentuojant pritaikomumą mažoms ir vidutinėms įmonėms.

DSS vadybos standartus yra įdiegę nemažai (LSD 2011 duomenimis – 410) Lietuvos

įmonių ir organizacijų, pvz., AB „Lietuvos energija“, UAB „Mažeikių nafta“, ŽŪK

„Dobilas“, AB „Lifosa“, UAB „Kauno liftai“, AB „Raseinių melioracija“, AB „Snaigė“ ir kt.

Diegimo privalumai – efektyvus profesinės saugos valdymas, darbuotojų pasitikėjimas, lėšų

taupymas, valdžios pasitikėjimas – nebūtina pildyti įmonės DSS būklės pasą (DSS PASAS,

2003).


1.4. Ryšys su įmonės vadybos bendrąja sistema ir kokybės bei aplinkos apsaugos

vadybos sistemomis

Prancūzų mokslininkas A. FAJOLIS (1841–1925) įmonės ar organizacijos valdymą

apibendrintai įvardino administravimu ir išskyrė tokius sandus:

numatyti;

suplanuoti;

organizuoti;

kontroliuoti ir koreguoti.

Apskritai vadyba yra įmonės ar organizacijos valdymas, apimantis tokius pagrindinius

sandus kaip planavimą, vykdymą (veiksmus, vadovavimą, koordinavimą, reguliavimą),

kontrolę ir vystymą.

Planavimas yra sisteminis procesas, siekiant nusistatyti konkrečius tikslus bei veiksmus

šiems tikslams įgyvendinti. Pirminis planavimo etapas – tikslų suformulavimas. Planavimu

siekiama atsakyti kokiu keliu numatoma veikla, kaip ruošiamasi tą veiklą vykdyti?

Planavimas – tai savo tikslų bei veiksmų sudarymas, atsižvelgiant į tam tikras taisykles ar

logiką, o ne spontaniškai parinkti veiksmai. Planavimas yra nuolatinė veikla, nes pasiekus tam

tikrą tikslą, reikia nusistatyti naują ar koreguoti buvusį.

Vykdymą galima apibūdinti kaip suplanuotų veiksmų atlikimą, reikalingų priemonių

parinkimą, vadovavimą veiksmams ir jų visumai, jų reguliavimą ir aprūpinimą. Vykdymas

kaip veikla glaudžiai siejasi su kitais vadybos sandais būtino tikrinimo poreikiu, nuolatinio

tobulinimo dvasia bei koregavimo tikslais.

Kontrole siekiama užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma pagal numatytą planą ir būtų

pasiekti keliami tikslai. Kontrolė turi užtikrinti sisteminę veiklos stebėseną. Nustačius

nukrypimus ar neatitiktis nustatytiems (nusistatytiems) reikalavimams ar normoms,

analizuojamos neatitikčių priežastys ir ruošiami koregavimo veiksmai neatitiktims pašalinti.

Geriau, jei kontrolė panaudojama kaip prevencijos priemonė galimoms neatitiktims išryškinti

ar prognozuoti – tokiu atveju galima panaudoti prevencinius veiksmus procesui valdyti.

Vystymas kaip valdymo sandas yra gana nauja sąvoka ir kartais sukelianti diskusijas dėl

tokio įvardinimo. Vystymas yra nuolatinė valdymo proceso tąsa, kai išanalizavus pasiektus

(nepasiektus) rezultatus ir jų atitiktį nusistatytiems tikslams, susiformuojama (atnaujinama)

politika, nusistatomos gairės jai įvykdyti. Kokybės vadyboje tai vadina nuolatiniu gerinimu.

Tokį valdymo modelį galima būtų pavaizduoti kaip nuolat į kalną riedantį ratą (1.1 pav.).


1.1 pav. Valdymo proceso modelis

Kaip pažymi R. Ginevičius ir J. Silickas (GINEVIČIUS R., SILICKAS J., 2008),

įmonės sugebėjimą gaminti konkurencingus ir pelną duodančius produktus laiduoja tinkama

vadyba. Tarp valdymo proceso dedamųjų jie kaip atskirus etapus išskiria:

nustatyti veiklos tikslus ir vertinimo kriterijus;

prognozuoti bei planuoti – nustatyti veiksmus, priemones tikslams pasiekti;

organizuoti – paskirstyti veiksmų užduotis, koordinuoti ir atlikti veiksmus;

reguliuoti – kontroliuoti veiksmus, daryti apskaitą, analizuoti ir koreguoti veiksmus.

Įmonė turi keletą vadovavimo lygių. Kiekvienu lygiu sprendžiamos skirtingos

problemos, pvz., personalo, finansų, rinkodaros, projektavimo, gamybos, logistikos, kokybės,

aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei kt. Visos vadybos sistemos turi viena

kitą papildyti ir tarpusavyje derėti.

Galbūt ženkliausiai darną tarp standartizuotų vadybos sistemų galima matyti tarp

kokybės bei darbuotojų saugos ir sveikatos sistemų.

Kaip nurodoma Didžiosios Britanijos Sveikatos ir saugos tarnybos vadove

(UK HSG65, 1997), sąsajas tarp kokybės vadybos standarto ISO 9001 galima laikyti esminiu

požiūriu, taip vadinamuoju „keturių žingsnių“ principu, „Planuok – Daryk – Tikrink – Veik“

(angl. Plan – Do – Check - Act). Šio principo atspindys profesinės saugos vadybos požiūriu

pavaizduotas 1.2 pav. Visuotinės kokybės vadybos (angl. Total quality management – TQM)

požiūris pagrįstas nuolatinio gerinimo principu, t. y. kokybės gerinimas nenutrūkstamas ir

tęstinis procesas visose įmonės veiklose ir etapuose. Išryškinama svarbiausių procesų savybių

identifikavimo, atitinkamų reikalavimų joms suformulavimo, priemonių reikalavimus pasiekti

numatymo bei įgyvendinimo, reikiamų tikrinimo bei koregavimo veiksmų ir priemonių

gerinimui pasiekti ir naujo veiklos lygio išaiškinimo etapai, t. y. apimami ir susiejami visi

nuolatinio gerinimo ciklo sandai.

Tarp kitų DSS ir kokybės vadybos sistemas siejančių savybių paminėtina:


- kai kurie visuotinės kokybės valdymo įrankiai ar priemonės (pvz., procesų srauto diagramos,

statistiko metodai);

- įmonės organizacinės kultūros vystymas, visų darbuotojų įtraukimas į procesus.

1.2 pav. Visuotinės kokybės vadybos principo „Planuok – Daryk – Tikrink – Veik“

atspindys profesinės saugos valdymo modelyje

Tačiau nereikia pamiršti, kad standarto ISO 9001 objektas yra produkto ar paslaugos,

kuriuos teikia įmonė ar organizacija, kokybė. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai

apimami tik tokių aspektų požiūriu kaip dirbančiųjų kvalifikacija, mokymas ir pan. Aišku, šie

elementai taip pat duoda naudą profesinei saugai.

Aplinkos apsaugos vadybos standarto ISO 14001 ryškiausia įtaka DSS standartams

atsiskleidžia audito klausimuose.

Kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos standartizuotųjų

valdymo sistemų įdiegimo naudos gavėjai pagal VDI (2011) medžiagą apibūdinti 1.3 pav.

1.3 pav. Standartizuotųjų valdymo sistemų įdiegimo naudos gavėjai

Kokybės vadybos

sistema

(ISO 9001)

Aplinkos apsaugos

vadybos sistema

(ISO 14001)

Darbuotojų saugos ir sveikatos

(DSS) vadybos sistema

(OHSAS 18001; BSI 8800,

LST 1977; LST1952)

Gauna naudą:

vartotojai

akcininkai

tiekėjai

darbuotojai

Gauna naudą:

darbuotojai

akcininkai

valstybės valdymo institucijos

visuomenė, vartotojai, tiekėjai


Įdiegta produkcijos kokybės valdymo sistema užtikrina vartotojams patikimas ir

stabilias produkto savybes, akcininkams – pelną, tiekėjams – patikimumą, o darbuotojams –

gerą uždarbį ir kvalifikacijos tobulinimą. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos veikimas

didžiausią naudą duoda visuomenei, mažesni taršos mokesčiai – akcininkų nauda. Darbuotojų

saugos ir sveikatos vadybos sistema įmonėje – darbuotojų saugos ir sveikatos garantas,

mažesni socialinio draudimo ir valstybės institucijų išlaidos, palankus visuomenės požiūris.

Šiuolaikiška įmonė ar organizacija turėtų deklaruoti saugos politiką tarp jos kitų veiklos

principų, pvz., pagal GOETSCH D. L., taip, kaip pavaizduota 1.4 pav.

1.4 pav. Verslo kompanijos reklaminio prisistatymo pavyzdys

Geras profesinės saugos ir sveikatos valdymo veiksmingumas – jokių nelaimingų

atsitikimų ar profesinių ligų. Įmonė turėtų skirti tokią pat svarbą DSS vadybos tikslams

pasiekti, kokią skiria pagrindiniams verslo veiklos aspektams. Apie tai, kaip funkcionuoja

DSS vadybos sistema, kokie yra jos esminiai sandai – kito šios knygos skyriaus objektas.

2. PROFESINĖS SAUGOS VADYBOS SANDAI

Profesinės saugos vadybos sandai pagal suformuotus standartuose požiūrius išskirtini į

dvi kryptis:

pirmoji – grindžiama aplinkos apsaugos bei kokybės vadybos sistemų nuolatinio gerinimo

nuostatomis (standartas OSHAS 18001);

antroji – Didžiojoje Britanijoje prigijęs sveikatos ir saugos gairių (UK HSG65) variantas

(standartas BS 8800).

Toliau knygoje bus apibūdinami abiejų krypčių sandai, kad skaitytojas galėtų susidaryti

nuomonę ir juos taikydamas pasirinktų jam priimtinesnį variantą ar jų derinį. Šių krypčių

skiriamoji riba nėra labai ryški, tai daugiau atskirų elementų dėstymo į tam tikras vietas

VšĮ SĖKMĖS LYDERIAI

VIZIJA – būti pirmaujančia šalyje ir Europoje N produktų gamintoja ir tiekėja.

MISIJA – mūsų gaminiai ir paslaugos vartotojų poreikiams visapusiškai tenkinti.

VEIKLOS PRINCIPAI numato tokius prioritetus:

vartotojų poreikių tenkinimas, produkcijos tobulinimas, paslaugų spartinimas;

kokybės valdymas ir nuolatinis gerinimas naudojant patvirtintą ISO 9001 sistemą;

darna su aplinka ir tausojantis išteklių naudojimas – veikianti ISO 14000 sistema;

darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas naudojant patvirtintą OSHAS 18001 sistemą;

kainodaros pritaikymas vartotojų poreikiams ir lyderiavimas tarp panašių įmonių;

etiška konkurencinė kova, pagarba darbuotojams ir vartotojams.


niuansai, o šioje knygoje nenorima suteikti pranašumo ar įvertinti kaip trūkumą vieno ar kito

požiūrio atžvilgiu.

2.1. Saugos būklės pradinė analizė. Politikos formavimas ir tikslai

2.1.1. Saugos būklės pradinė analizė

Įmonė turėtų atlikti profesinės saugos būklės pradinę analizę. Ši analizė suteikia žinių,

kurios padeda nusistatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės atitikties teisiniams

reikalavimams lygį, suformuluoti atitinkamą politiką, tikslus ir priimti sprendimus dėl DSS

vadybos sistemos masto. Pradinė DSS būklės analizė turi padėti išsiaiškinti realią saugos

situaciją įmonėje.

Darant pradinę DSS būklės analizę pirmiausia reikėtų lyginti įmonės administracinio

aparato valdymo organizavimą su teisės aktais nustatytais reikalavimais ir įmonėje

nusistovėjusia praktika bei kitose veiklos srityse (pvz., gamyboje, kokybės valdyme)

naudojamu pareigų ir teisių paskirstymu. Taip pat reikėtų atsižvelgti į darbuotojų kaip

socialinių partnerių dalyvavimą ar tokio dalyvavimo rekomendacijas, siūlomas valdžios

institucijų, profesinių sąjungų ar kitų institucijų. Labai naudinga atsižvelgti į kitų įmonių

patirtį, pasinaudoti jų gera praktika ir patyrimu tokios pradinės DSS būklės ir esamos

situacijos analizei bei vertinimui atlikti. Nemažą pagalbą gali suteikti valstybinės kontrolės

įstaigos (pvz., Valstybinė darbo inspekcija – VDI), konsultuojančios DSS klausimais firmos

ar mokslo įstaigos. Labai svarbu pradinės DSS būklės vertinime atsižvelgti ir į vadybai skirtų

išteklių (ir materialiųjų, ir žmogiškųjų) kiekį, jų naudojimo efektyvumą.

Profesinės saugos būklę įmonėje nereikėtų vertinti kaip gerą tik dėl nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų ar incidentų nebuvimo. Tai galbūt, tik laimingas atsitiktinumas.

Vertinant DSS būklę reikėtų suprasti, kaip susiformuoja nelaimingas atsitikimas ar jo

neįvyksta, arba pavyksta išvengti (2.1 pav.). Pirminiame etape reikia aiškiai įsivardinti – ar

yra pavojų ar galimybių susidaryti pavojingai situacijai?

Ar tą pavojų įmanoma pastebėti ar pajusti? Ar asmuo pajėgus suvokti pavojų? Ar

susiformavusi asmens elgsena vengti pavojaus? Ar jis tam paruoštas ir pasiruošęs? Ar yra

galimybė pavojaus išvengti? Jei į šiuos klausimus gaunami neigiami atsakymai, tai, kad

neįvyko nelaimingas atsitikimas, daug nulėmė atsitiktinumas.

Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų ar kitų sveikatos sutrikdymų bei incidentų

prevencijai ir pradinės saugos būklės analizei įmonėje atlikti Lietuvoje numatytas privalomas

profesinės rizikos vertinimas darbo vietose. LR DSS įstatyme ši pareiga numatyta darbdaviui.


2.1 pav. Nelaimingo atsitikimo formavimosi schema (pagal McCORMICK E.,

SANDERS M. modelį)

Rizikos vertinimas įmonės vadovybei ir darbuotojams padeda nusistatyti ir sutarti,

kokie profesinės saugos ir sveikatos valdymo veiksmai ar procedūros bus:

reikalingi pavojų ir rizikos išvengimo atžvilgiu;

veiksmingi, tačiau neperdėti ir apsunkinantys;

efektyvūs siekiant tikslo išvengti nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų ar incidentų.

Neobjektyvus profesinės rizikos vertinimas ar vertinimo formų formalus užpildymas,

daromas tik dėl teisės aktų reikalavimų įvykdymo, yra nereikalingas lėšų ir laiko švaistymas.

2.1.2. Politikos formavimas ir tikslai

Pagal atliktą pradinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizę įmonės vadovybė

suformuoja ir patvirtinta DSS politiką. Įmonės DSS politikos formavimo gairės pavaizduotos

2.2 pav. Įmonės vadovybė, atsižvelgdama į pradinę DSS būklę, auditų rezultatus (jei tokie

vyko), išorės sąlygas ir reikalavimus, įmonės vidines sąlygas (galimybes), atlieka vertinamąją

analizę ir formuoja DSS politiką. Politika turi apibrėžti aiškius ir pamatuojamus bendruosius

profesinės saugos ir sveikatos tikslus įmonėje, vadovybės įsipareigojimą gerinti DSS valdymo

sistemos veiksmingumą ir profesinės rizikos prevenciją. Pirmiausia politika turi atitikti

įstaigos DSS rizikos veiksnių tipą ir mastą bei atitiktį DSS teisės aktų reikalavimams.

Antropometrinės ir

biomechaninės savybės,

treniruotumas, vikrumas

Pavojingų aplinkybių ar sąlygų

buvimas (susidarymas)

Pavojaus pastebėjimas (pajutimas) Jutimo organai Ne

Taip

Pavojaus suvokimas

Informacijos

apdorojimas Ne

Taip

Sprendimas pavojaus išvengti

Elgsenos

su(si)formavimas Ne

Taip

Galimybė pavojaus išvengti

ATSITIKTINUMAS ATSITIKTINUMAS

Taip

Ne

NELAIMINGAS ATSITIKIMAS NELAIMINGO ATSITIKIMO IŠVENGTA

Įtaką turintys

veiksniai

ŽYMĖJIMAI: labiau tikėtina proceso eiga; mažiau tikėtina proceso eiga


2.2 pav. Įmonės vadovybės DSS politikos formavimo gairės, apimami veiksmai ir

rezultatai

Politikoje turi būti įmonės vadovybės įsipareigojimai dėl nuolatinio gerinimo,

papildomų įsipareigojimų pagal kolektyvines ar kitas sutartis su darbuotojais. Aktualu, kad

vadovybės būtų numatyti veiksmų, procedūrų ar kitų priemonių dokumentavimas, išsamus ir

objektyvus darbuotojų informavimas laiku bei numatytas bendradarbiavimas profesinei saugai

garantuoti. Politika turi būti numatytais terminais peržiūrima, DSS sistemos veikimas

audituojamas ir analizuojamas. Būtina nusistatyti objektyvius vertinimo kriterijus, kurie

padėtų įvertinti tikslų pasiekimą. Vadovybės požiūrį į DSS vadybos sistemos reikšmę įmonės

veikloje geriausiai atspindi viešumas.

Vienas iš esminių vadovybės politikos atspindžių – suformuoti DSS tikslai. Tikslai turi

būti aiškiai apibrėžti, nustatytas tikslų eiliškumas pagal jų svarbą ir, kiek tai įmanoma,

išreikšti pamatuojamomis vertėmis ar aiškiai apibrėžtomis sąvokomis su numatais vertinimo

rodikliais bei metodais.

Įmonės vadovybei reikia suprasti, kad objektyvi pradinė informacija apie DSS būklę,

jos analizės rezultatai, įvykę auditai, išorinės ir vidinės sąlygos bei reikalavimai (2.2 pav.) yra

kaip atrama teisingai ir rezultatyviai įmonės DSS politikai, tikslams ir priemonėms suplanuoti.

2.2. Profesinės saugos planavimas ir organizavimas

2.2.1. Planavimas

Profesinei saugai planuoti įmonė turėtų kiek tai įmanoma taikyti tuos metodus, kurie

pasiteisino pagrindinėje ar kitose veiklose ir kur planus pavyko įgyvendinti. Įmonei būtų labai

naudinga nagrinėti DSS, aplinkos bei kokybės vadybos sistemas ir planuoti jų tikslus bei

priemones susietai.

POLITIKA

(Įsipareigojimai, tikslai,

rezultatai ir vertinimo kriterijai)

Pradinė (periodinė)

DSS būklės analizė

Auditų

rezultatai

Išorės sąlygos ir

reikalavimai Vidinės sąlygos

ir galimybės

Vadovybinė analizė

Įmonės vadovybė

Planavimas


Planuojant DSS valdymą, pirmiausia reikia pasiruošti (nusistatyti, pasirinkti) procedūras

nuolatiniams pavojams identifikuoti, rizikai vertinti ir prevencijos priemonėms panaudoti.

Ruošiant tokias rizikos valdymo procedūras turi būti numatomos ne tik įprastos situacijos bei

darbuotojų elgsena, bet ir neįprastos situacijos, kai į darbo vietą patenka pašaliniai asmenys

(įskaitant ir klientus ar svečius). Tokios procedūros turi atitikti numatomus DSS tikslus (ar

tikslai koreguojami pagal galimas įvykdyti procedūras) ir rezultatus. Įmonėje rizikos

identifikavimas ir vertinimas darbo vietose turi būti išankstinis (bet ne pasekminis), rizikos

veiksniai turi būti pašalinti arba valdomi numatytomis priemonėmis, turi būti numatyta, kaip

tam bus paruošiami darbuotojai, kaip bus atliekama stebėsena.

Įmonėje turi būti suplanuota, kaip bus prižiūrima teisiniai ir kiti DSS reikalavimai, kurie

aktualūs įmonės veikloje, kaip ši informacija bus atnaujinama, kaip bus informuojami

darbuotojai ir kiti su šiais klausimais susieti asmenys ar įstaigos (įmonės).

DSS valdymo planavimas turi glaudžiai sietis su tikslais, kurie turi būti pamatuojami

(įvertinami), kad jau planavime būtų galima aiškiai žinoti, kokių rezultatų siekiama. Jei

nepavyksta pagal išsikeltus tikslus suplanuoti veiklos, kartais reikia tikslus koreguoti. Visada

planuojant reikia įvertinti sėkmės arba nesėkmės galimybes. Vertinimo objektyvumui pasiekti

būtina nustatyti aiškius veiksmingumo kriterijus, numatant, kas ir iki kada turi būti padaryta,

kas už veiklą atsako, kas tikrins ir koreguos ją.

2.2.2. Organizavimas

Pagrindinis profesinės saugos įmonėje organizatorius yra aukščiausioji vadovybė, todėl

jai ir priskirtina didžiausia atsakomybė. Aktyvus aukščiausiosios vadovybės dalyvavimas

sprendžiant įmonės DSS ir profesinės rizikos valdymo klausimus yra pagrindinis sėkmę ir

visų darbuotojų dalyvavimą garantuojantis veiksnys. Įmonėje dažniausiai vienas iš

aukščiausiosios vadovybės pareigūnų (pvz., įmonės vadovas ar vienas iš direktorių)

paskiriamas darbdavio įgaliotuoju asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai (nepaskyrus tokio

asmens, šias pareigas prisiima vadovas). Šis asmuo dažniausiai būna atsakingas ir už DSS

vadybos sistemos įgyvendinimą ir rezultatyvų naudojimą. Tačiau vienas asmuo tokios

sistemos valdyti negali, todėl visais įmonės valdymo lygiais žmonės turi:

1) būti atsakingi už savo padalinio ir kitų padalinyje dirbančių (esančių) darbuotojų saugą;

2) rūpintis sauga tų žmonių, kuriems įmonės veikla gali turėti įtakos, pvz., praeiviams;

3) suprasti savo asmeninę atsakomybę už veiksmus (neveiklumą) DSS valdymo klausimais.

Organizuojant DSS valdymą geriausia, kai ji yra integruota visoje įmonėje ir apima

visas veiklos sritis. Organizuojant efektyvų DSS valdymą reikia:


1) aiškiai apibrėžti padalinių vadovų teises (dažniausiai pasitaikantis trūkumas) ir pareigas,

atsakomybės ir atsiskaitomybės klausimus;

2) suteikti būtinųjų žinių DSS klausimais, jei reikia ir įgūdžių (patyrimo), pagal užimamas

pareigas ir atliekamus darbus;

3) skirti reikalingą lėšų, žmonių ar kitų išteklių kiekį numatytoms DSS priemonėms

realizuoti;

4) pasirengti DSS informacijos paskelbimui, kuri būtų prieinama visais būtinais aspektais,

numatyti galimybes naudotis specialistų patarimais;

5) numatyti, kaip į DSS užtikrinimą bus įtraukti darbuotojai, kaip jie bus konsultuojami.

2.2.3. Profesinės saugos valdymo programa

Suplanuotai DSS valdymo, profesinės rizikos mažinimo bei DSS būklės gerinimo

veiklai atspindėti ir dokumentuoti turi būti parengta DSS valdymo programa (didesnėse

įmonėse gali būti atskirų veiklų ar padalinių programos).

Programoje dažniausia atspindimi numatyti tikslai, konkretizuojamos priemonės

tikslams įgyvendinti, pateikiami įvykdymo terminai, nurodomi atsakingi už vykdymą ir

kontrolę asmenys. DSS valdymo programoje ar kitu dokumentu turi būti numatyta ir pačios

programos peržiūrėjimo terminai (geriau, kai jie periodiniai), tą atliekantys įgaliotieji asmenys,

programos atskirų dalių koregavimo gairės.

Sudarant DSS valdymo programą labai svarbu tiksliai apibrėžti veiksmingumo

rodiklius. Veiksmingumui vertinti gali būti objektyvūs ir subjektyvūs, kiekybiniai ir

kokybiniai rodikliai. Objektyvieji rodikliai nepriklauso nuo vertintojo asmeninio požiūrio ar

nuostatų, pvz., prietaisų išmatuoti parametrai ir jų vertės, apmokytų asmenų kiekis. Problema,

kad kartais tai nėra svarbiausi programos vykdymo rodikliai. Subjektyvieji rodikliai atspindi

tam tikro asmens (-ų) nuomonę apie kitaip neįvertinamus parametrus, ten, kur negalima ar

sunku pritaikyti standartizuotus tyrimo metodus. Pvz., vertinant saugos priemonių darbo

vietoje pakankamumą iš kelių vertintojų galima gauti labai skirtingus rezultatus…

Gerai, kai programoje numatytus tikslus ir jų pasiekimo veiksmus bei rezultatus galima

aprašyti kiekybiškai, nurodyti skaitines vertes ar lyginamąsias skales. Kuo tokių išraiškų

daugiau, tuo lengviau tikrinti programos vykdymą ir taikyti prevencijos ar koregavimo

veiksmus. Ten, kur neįmanoma aprašyti veiksmingumą kiekybiškai, naudojami kokybiniai

rodikliai, pvz., darbuotojų aktyvumas DSS klausimais – pateikiami pasiūlymai, jų dalykinis

lygis. Nors kokybiniai rodikliai gali būti labai svarbūs, su veiksmingumo matais juos gali būti

sunku susieti.


DSS valdymo programai sudaryti Lietuvos įmonės gali pasinaudoti PROFESINĖS

RIZIKOS VERTINIMO NUOSTATŲ numatyta rizikos vertinimo lentele, kurios formą reikia

tik atitinkamai susisteminti, papildyti ir apibrėžti aiškius tikslus bei rezultatus.

2.3. DSS tikslų įgyvendinimas ir valdymo sistemos naudojimas

2.3.1. Tikslų įgyvendinimas

Nusistačius įmonės DSS valdymo tikslus ar atskiro veiklos baro tikslą, suplanavus

atitinkamas priemones tikslui pasiekti, numačius organizavimo aspektus ir vertinimo

rodiklius, prasideda įgyvendinimo procesas (2.3 pav.).

Kiekybinį tikslo vertinimą geriausiai atspindi tuo atveju, kai galima rezultatų rodiklius

išreikšti kaip padidėjimą (pvz., mechanizmais kraunamų krovinių kiekį padidinti 5 %) ar

sumažinimą (pvz., visą kūną veikiančią vibraciją darbo vietoje sumažinti iki 0,49 m s-2

), ką

nors įdiegti arba pašalinti (pvz., iki tam tikros datos), patikrinimą ar kontrolę galima išreikšti

periodiškumu (pvz., kartą per dvi savaites). Kai kiekybiškai įvertinti tikslą neįmanoma, reikia

labai tiksliai aprašyti esamą situaciją ir po įgyvendintų priemonių pakitusią būseną. Pvz.,

pasiekti aktyvesnio darbuotojų atstovų dalyvavimo tam tikrame procese. Aktyvumui

apibūdinti galima nurodyti, kiek dabar gauta pasiūlymų ar pastabų ir kiek numatoma, kad

padidės jų atsiliepimų ar įrašų.

Tikslui pasiekti numatytos užduotys turi būti aiškios, kad vykdytojai žinotų kaip ir kada

tą reikia padaryti. Tam būtina numatyti ir kokiais rodikliais užduotis vertinama, kaip ir kas

turi atlikti rezultatų vertinimą. Jei suplanuotos priemonės kuriems nors asmenims duos naudą

ar paveiks juos, jie turi būti informuojami ir konsultuojami apie tai.

Kai suplanuota veikla nevisiškai įgyvendinta, tenka pirmiausia patikrinti, ar teisingai

atliktas įvertinimas. Jei įvertinimo rezultatai objektyvūs – tikrinama ir prireikus koreguojama

organizavimo ar planavimo veiksmai, o kartais koreguojami ir nusistatyti rodikliai ar pats

tikslas.


2.3 pav. Tikslo įgyvendinimo schema

Pasiekus numatytus rodiklius ir tikslą, svarbu įvertinti šio tikslo tęstinumą ir naujų jo

rodiklių suformavimą. Šį procesą dažnai įvardinama kaip nuolatinio gerinimo siekį.

2.3.2. DSS valdymo sistemos naudojimas

DSS valdymui turi būti aiškus struktūrinis ir atsakomybės aprašas. Reikia aprašyti ir

paskelbti vadovaujančiųjų, vykdytojų ir tikrintojų darbą bei asmenis, aiškiai nurodant veiklas,

panaudotinas priemones profesinės rizikos veiksniams valdyti, pareigas ir teises. Įmonės

vadovybė turi numatyti išteklius (žmogiškuosius, finansinius, techninius ir pan.), kurie yra

reikalingi DSS vadybos sistemai įgyvendinti, valdyti ir gerinti. Vadovybė turi ryžtingai siekti

sistemos veiksmingumo, reikalauti veiklos ataskaitų, jas analizuoti.

TIKSLAS

Rezultatų rodiklių įvertinimas

Ar rezultatai pasiekti,

ar planas

įgyvendintas?

PLANAS tikslui pasiekti.

ORGANIZAVIMAS – užduočių

suformavimas, paskirstymas ir atlikimas

Ne

ar

nevisiškai

Tik

rin

imas

ir

kore

gav

imas

TIKSLAS pasiektas

Ar reikia tęsti veiklą

šio tikslo srityje? Pabaiga

Pradžia

Kiekybinė tikslo išraiška ir rezultatų

rodikliai

Ne Taip


Padalinių vadovai ir darbuotojai privalo kompetentingai atlikti užduotis, kurios gali

turėti įtaką profesinei rizikai darbo vietoje ar bendram DSS valdymui. Kompetencija turi būti

aprašyta kaip atitinkamas mokymas ar įgūdžių formavimas. DSS kompetencija turi būti

vertinama, jei įmanoma, greta pagrindinės darbinės ar pareiginės kompetencijos. Įmonėje turi

būti nusistatyta, kaip bus tikrinami tam tikrų specialistų ar darbuotojų žinios apie atitiktį DSS

politikai, tikslams ir procedūroms, apie savo vaidmenį ir pareigas profesinės rizikos bei DSS

valdyme ir jų darbo veiklos pasekmes saugos klausimais, apie parengtį avarijoms ir

atsakomuosius veiksmus, apie nustatytų DSS veiklos procedūrų nevykdymo pasekmes, apie

pagerėjusios asmeninės veiklos naudą DSS valdymui ir pan. Aišku, mokyme ir žinių tikrinime

reikia atsižvelgti į užimamas pareigas, gebėjimus, rizikos lygius, naudojamas priemones ir t. t.

Įmonėje turi būti visa pagal užimamas pareigas ir atsakomybę būtina DSS informacija

pranešta darbuotojams ir numatyta, kaip bus gauta iš jų. Darbuotojų konsultavimas turi būti

aiškiai aprašytas, kontroliuojamas ir dokumentuojamas.

Gerai DSS valdymo sistemos veiklai užtikrinti darbuotojai turi būti įtraukti į rizikos

veiksnių vertinimą ir priemonių rengimą, DSS būklės analizę ir politikos formavimą. Ypač

turi būti darbuotojams išaiškinami pakeitimai, kurie gali turėti įtakos saugai ir sveikatai.

Vadovybė turi užtikrinti, kad darbuotojams atstovautų DSS klausimais kompetentingi ir

apmokyti asmenys, o kiti darbuotojai žinotų, kas yra darbuotojų DSS atstovai.

Įmonėje turi būti aprašyti esminiai DSS vadybos sistemos elementai, ryšiai tarp jų,

apibūdinta dokumentų sistema ir jų valdymas. Kokybės sistemos vadyboje tai įvardijama

Kokybės vadovu. Įmonė turi numatyti ir naudoti procedūras visiems būtiniesiems DSS

sistemos dokumentams ir duomenims valdyti. Tai padeda užtikrinti ne tik sisteminį

dokumentų ir duomenų tvarkymą, bet ir jų peržiūrą reikiamu laiku, taisymą ir, kai reikia,

patvirtinimą. Geras dokumentų tvarkymas laiduoja naujausių dokumentų ir duomenų versijų

naudojimą visose vietose, užtikrina, kad pasenę dokumentai ir duomenys būtų laiku pašalinti

iš naudojimo, o archyviniai dokumentai būtų tinkamai sutvarkomi.

Įmonėje turi būti nusistatytos veiklos ar darbai, kuriems būtinai taikomos DSS valdymo

priemonės. Dažniausia tai siejasi su reikšmingais profesinės rizikos veiksniais. Įmonė turi

tokioms vietoms ar sritims, kur aiškių procedūrų nebuvimas gali sukelti nukrypimus ar

neatitiktis išsikeltiems DSS tikslams, parengti ar parinkti tas procedūras ir numatyti, kaip bus

tikrinama atitiktis, vertinami rezultatai. Reikia atsižvelgti ir numatyti, kaip bus pradedama

naudoti naujai nupirkta įranga, vertinama jos rizika. Turi būti atitinkamos procedūros ir dėl

naujų darbuotojų, vietų pritaikymo jų asmeninėms savybėms. Visose šiose procedūrose reikia

stengtis, kad profesinės rizikos veiksniai būtų pašalinti ar sumažinti iki nepavojingų


(nekenksmingų) ribų ir, jei įmanoma, jų atsiradimo šaltinyje. Apsaugant darbuotojus nuo

pavojų pirmumas turi būti teikiamas kolektyvinėms apsaugos priemonėms (ne asmeninėms).

Ypatingas dėmesys atkreiptinas į avarinių situacijų galimybę bei atsakomuosius

veiksmus. Tokio pobūdžio veiksnių išvengimo planuose ir procedūrose ypač turi būti

akcentuojama ir analizuojama parengtis ir atsakomieji veiksmai iki avarijų arba po avarinių

situacijų. Gerai parengčiai užtikrinti turi būti periodiškai tikrinamos tokios procedūros,

atliekami ne tik teoriniai, tačiau ir praktiniai darbuotojų mokymai.

2.4. Tikrinimas, prevencijos ir koregavimo veiksmai

Įmonei reikia numatyti procedūras profesinės saugos valdymo sistemos stebėsenai

vykdyti. Pagrindinis stebėsenos objektas turi būti pačios sistemos veiksmingumas.

Veiksmingumui vertinti reikia kokybinių ir kiekybinių rodiklių (objektyviai atspindinčių

pasiektus rezultatus ar jų tarpines vertes) visumos, kurie parodytų ir bendrąjį DSS tikslų

įvykdymo lygį. Aišku, skirtingo lygio vadovams ir darbuotojams reikalinga ne ta pati

informacija. DSS sistemos vadovui ir tarnybai reikia žinoti pačios sistemos veiksmingumo

rodiklius, kad įvertintų sistemos efektyvumą. Darbo vietose veiksmingumas daugiau atspindi

rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą ir efektyvumą.

Geriausiai, kai įmonėje suformuota tikrinimo ir stebėsenos sistema naudoja išankstinius

matavimus ar vertinimus, kuriais kontroliuojama atitiktis įmonės susidarytai DSS programai,

apimant teisės aktų reikalavimų atitiktį, nusistatytų veiksmų ir jų vykdymo planų tikrinimą.

Išankstiniai vertinimai apima sisteminius dalykus pagal DSS tikslus. Vadovavimo gerinimas

galėtų būti tikrinamas pagal vadovybės dalyvavimą DSS valdyme (pvz., kiek vyko aptarimų,

ar nustatytais terminais), rizikos vertinimo procesai – pagal įvertintų vietų skaičių palyginti su

reikalingu įvertinti, DSS mokymo sistema – pagal apmokytų darbuotojų skaičių ir pan.

Ilgalaikių duomenų stebėsenai (deja, kartais ir eilinei būklės kontrolei, pvz., po

nelaimingo atsitikimo) naudojamas pasekminis vertinimas, kai apskaitomi ir analizuojami

nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų ir sergamumo bei incidentų duomenys. Ši sistemos

veiksmingumo matavimų ir vertinimo stebėsenos sistema turi būti tokia, kad duomenų ir

rezultatų pakaktų prevencijos ar koregavimo veiksmams parinkti.

Kai naudojamos matavimo priemonės, matavimo metodai, priemonių priežiūra,

darbuotojų kvalifikacija ir rezultatų apdorojimas bei saugojimas turi atitikti nustatytus

reikalavimus. Prietaisai turi būti kalibruojami ir tinkamai prižiūrimi.

Standartizuotąją DSS valdymo sistemą diegianti įmonė ypač atidžiai turi nusistatyti

procedūras valdant incidentų duomenis, kurie yra kaip viena iš informacinių prevencijos

priemonių galimiems nelaimingiems atsitikimams ar profesinėms ligoms išvengti. Aišku,


nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų tyrimo procedūros turi būti pagal teisės aktų

nustatytus reikalavimus (plačiau žr. 5 sk.). Pasekminio vertinimo metu, ypač tiriant

nelaimingo atsitikimo priežastis, reikia išsiaiškinti, ar vertinta profesinė rizika, ar rizikos

mažinimo priemonės buvo pasirinktos tinkamai, o gal nepakankamai atidžiai įvertinta rizika

ar blogai įgyvendintos ar iš esmės neveiksnios priemonės. Kodėl nepavyko išankstine

stebėsena nustatyti sistemos neveiksnumą? Ar buvo analizuojamos anksčiau vykusių

nelaimingų atsitikimų nesuvaldymo priežastys, kokios taikytos priemonės, o jei taip – kodėl

jos nepadėjo tiriamuoju atveju?

Sistemos stebėsenos sistema turi suteikti galimybę išaiškinti neatitiktis nusistatytiems ar

nustatytiems reikalavimams ir numatyti priemonių ar veiksmų gaires pasekmėms mažinti ar

pašalinti prevencijos ar koregavimo veiksmais. Turi būti numatyta, kada ir kas inicijuoja šiuos

veiksmus, kokias priemones jiems gali taikyti, kada baigti, kas tikrins jų efektyvumą. Geriau,

kai prieš šiuos veiksmus atliekamas rizikos vertinimas, kurio metu įsitikinama, ar jie bus

efektyvūs. Pvz., atliekant triukšmo matavimus netikėtai nustatyti per dideli jo ekspozicijos

lygiai. Kaip prevencijos priemonę triukšmo poveikiui sumažinti numačius panaudoti

asmeninę klausos apsaugos priemonę, reikia turėti procedūrą jos efektyvumui apskaičiuoti.

Svarbu, kad numatomos veiksmingumo matavimo ir vertinimo procedūros objektyviai

atspindėtų esamą įmonės profesinės rizikos situaciją ir DSS būklę, o prevencijos ar

koregavimo priemonės atitiktų pavojų lygį ar sistemos neatitikčių mastą.

DSS sistemos tikrinimas, parenkami prevencijos ar koregavimo veiksmai turi būti

tiksliai dokumentuojami. Profesinę saugą ar DSS sistemos veiksnumą atspindintys įrašai turi

būti aiškūs, tinkamai identifikuoti, lengvai registruojami ir surandami, apsaugoti. Reikia

tiksliai nustatyti jų saugojimo ir naikinimo tvarką. Geriausiai, kai tam pritaikoma ne tik

norminiais teisės aktais nustatyta tam tikrų DSS įrašų tvarka (pvz., įvadinio instruktavimo),

bet ir įmonėje nusistovėjusi bendra, pasiteisinusi kitose veiklos srityse, dokumentų

registracijos, įrašų darymo, dokumentų saugojimo ir peržiūros tvarka.

2.5. Auditai

Pagal LST 1952 nurodomą apibrėžimą auditas – tai sistemingas ir nepriklausomas

(nebūtinai išorinis) tyrimas, kuriuo nustatoma, kiek veikla ir rezultatai atitinka suplanuotus, ar

pasiekti numatyti rodikliai, ar numatytos priemonės sėkmingai diegiamos ir ar jos tinkamos

DSS tikslams ir numatytai politikai pasiekti.

Greta DSS vadybos sistemos veiksmingumo stebėsenos turi vykti periodiniai auditai,

kurie padeda išsamiau ir kritiškiau įvertinti visus sistemos elementus. Audituoti turi tinkamai

pasiruošę darbuotojai. Jie, kiek tai įmanoma, turi būti kuo mažiau susieti su audituojama


sritimi. Jei įmanoma, auditus turi daryti tie asmenys, kurie tiesiogiai visiškai neatsako už

tiriamąją veiklos sritį. Paprastai auditai būna gana išsamūs, tačiau koks bus atliekamas

konkrečioje įmonėje, reikia apsispręsti pagal jos dydį, pavojus ir rizikos laipsnį.

Įmonė turi nusistatyti (pasirengti) audito procedūras ir programą, kurie padėtų išaiškinti,

kaip DSS vadybos sistema atitinka (neatitinka) planuotas priemones, ar tinkamai įgyvendinta

ir prižiūrima, ar veiksminga pagal nusistatytą politiką ir tikslus. Atliekant politikos ir tikslų

auditavimą būtina atsižvelgti į ankstesnių auditų rezultatus.

Kaip nurodoma LST 1952, pagrindiniai auditavimo politikos klausimai turėtų sietis su

paties audito tikslų nusistatymu, taikytinų metodikų ir priemonių numatymu, auditorių

kompetencijos apibūdinimo ir vertinimo paruošimo, parengiamųjų priemonių auditui atlikti

numatymu, audito programos ir ataskaitos formos sudarymo, audito priežiūros ir kokybės

kontrolės veiksmų numatymo, audito rezultatų analizės ir įgyvendinimo procedūrų nustatymu.

Pagal šiuos kriterijus ir paruoštas procedūras reikia apsispręsti, ar galima taikyti standartinius

auditavimo metodus (pvz., pagal tarptautinį standartą ISO 19011), ar reikia paruošti išskirtinai

savitą auditavimo sistemą.

Prieš darant auditą reikia apsispręsti, ar bus tikrinama visa įmonės DSS veikla, ar tik jos

dalis, ar koncentruojamasi į kokią savitąją veiklą, darbo barą arba veiklos problemą? Kartais

DSS sistemos auditą reikia susieti su techniniais ir technologiniais įmonės reikalais, įrenginių

priežiūra ar atnaujinimu. Auditas gali būti įvertinamasis – nustatomas DSS vadybos ar kitos

srities efektyvumas, arba atitikties auditas, kuriuo tikrinamas įmonės DSS sistemos ar tam

tikrų sričių atitikimas numatytoms procedūroms, savo nusistatytiems ar išoriniams

reikalavimams. Dažnai taikomi abu auditų tipai.

Visos DSS vadybos sistemos audito objektų schema pateikta 2.4 pav.

2.4 pav. DSS vadybos sistemos audito schema

DSS būklės pradinė

(periodinė) analizė

DSS politika.

Tikslai, rezultatai

DSS planavimas ir

organizavimas ir

diegimas

DSS tikrinimas,

prevencijos ir

koregavimo veiksmai

AUDITAS

Vadovybė


Audito programa, įskaitant visus planus, turi būti pagrįsta organizacijos veiklos rizikos

įvertinimo ir ankstesnių auditų rezultatais. Audito procedūros turi apimti taikymo sritį,

dažnumą ir atlikimo terminus, metodus ir kompetenciją, be to, pareigas ir reikalavimus darant

auditus ir pateikiant rezultatus.

Įmonės vadovybė turi suprasti, kad auditas turi vykti be trukdymų ir poveikio

auditoriams. Audituojamieji dažnai audite mato grėsmę, jų kritiką, todėl nelinkę

bendradarbiauti, o kartais būna net trukdantys arba slepiantys realią informaciją. Vadovybė ir

auditoriai turėtų pabrėžti pagrindinius audito, kurį inicijuoja įmonės vadovybės tikslą –

nustatyti DSS vadybos sistemos neatitiktis ar problemas, išsiaiškinti silpnąsias vietas ir

numatyti prevencijos ar koregavimo veiksmus. Reikia pabrėžti, kad auditu neieškoma kaltųjų,

nenumatoma juos nubausti. Naudinga, kad prieš auditą vadovybė informuotų audituojamųjų

sričių specialistus ir darbuotojus apie audito tikslus ir ragintų bei skatintų atvirai

bendradarbiauti su auditoriais.

Audito medžiaga ir ataskaita (iš pradžių preliminari – aptarimui ir, jei reikia, tikslinimui

formuluočių ar pagrindimų, po svarstymo – galutinė) turi būti teikiama įmonės vadovybei.

Paprastai audito medžiaga ir ataskaita būna slapta. Kad auditai būtų efektyvūs, įmonės

vadovybė neturi atmesti audito rekomendacijų ir imtis atitinkamų veiksmų.

Pagal audito medžiagą ir išvadas bei rekomendacijas paruošiamas veiksmų planas

neatitiktims pašalinti ir DSS sistemai tobulinti. Turi būti tiksliai nurodyti audito

rekomendacijų diegimo veiksmai, vykdytojai, atlikimo terminai ir tikrinimo bei įvykdymo

patvirtinimo procedūros. Kad numatytas veiksmų planas būtų efektyviai vykdomas, geriau kai

jis būna įmonės vadovybės patvirtintas kaip tam tikras veiklos potvarkis.

Tačiau audito rezultatai būtinai turi būti analizuojami bei vertinami ir vadovybinės

analizės metu.

2.6. Vadovybinė analizė. Nuolatinio gerinimo procesas

Įmonės aukščiausioji vadovybė nusistatytais laiko tarpais turi analizuoti DSS vadybos

sistemą. Šia analize siekiama įvertinti sistemos tinkamumą, veiksmingumą ir efektyvumą.

Dažnai ši analizė tiesiog ir vadinama vadovybine vertinamąja analize. Vadovybinės analizės

vieta bendroje DSS gerinimo proceso schemoje atspindėta 2.5 pav.

Pagrindinis vadovybinės vertinamosios analizės tikslas – įsitikinti, ar numatyta DSS

būklė ir valdymo sistema atitinka nusistatytą politiką, ar įgyvendinami numatyti tikslai, ar

pasiekiami nustatyti rezultatai. Norėdama atlikti tokią analizę, vadovybė turi turėti pilną

informaciją apie DSS būklę ir valdymo sistemos veikimą. Pagrindiniai informacijos šaltiniai

yra auditų ataskaitos ir periodinės DSS būklės analizės duomenys.


Vadovybinės vertinamosios analizės rezultatai turi būti dokumentuojami. Dažniausiai

viešoji tokios analizės išraiška būna vadovybės pareiškimas dėl DSS politikos ir tikslų.

2.5 pav. Nuolatinio DSS vadybos gerinimo schema (pagal OSHAS 18001 pavyzdį)

Įmonės vadovybinės analizė paprastai vyksta kartą per metus, o periodiniai DSS būklės

ir vadybos sistemos tikrinimai gali būti ir dažnesni. Periodinė DSS būklės analizė apima tuos

pačius klausimus kaip ir pradinė, tačiau prisideda auditų išvados ir rekomendacijos.

Vadovybinės analizės rezultatas yra atnaujinta ar nauja DSS politika, tikslai ir

rezultatai, kuriais siekiama geresnio darbuotojų saugos ir sveikatos lygio, t. y. vykdomas

gerinimo procesas. Kai įmonė tą daro sistemingai, vyksta nuolatinio gerinimo procesas.

3. PROFESINĖS SAUGOS VALDYMAS EUROPOS SĄJUNGOJE, LIETUVOJE

IR ĮMONĖJE

3.1. Europos Sąjungos sutartys ir DSS klausimai. Direktyva 86/391 EEC ir ją

papildančios atskirosios direktyvos

3.1.1. Europos Sąjungos sutartys ir darbuotojų saugos klausimai

Darbuotojų sveikata ir sauga imta labiau rūpintis dar nuo Europos anglių ir plieno

bendrijos įsteigimo 1952 m. Tada priimtas glaustas teisės aktų paketas, kuriuo darbuotojai

saugomi nuo pačių įvairiausių rūšių rizikos. Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo

(1957 m., Romos sutartis), Europos Sąjungos (ES) įkūrimo (1992 m., Mastrichtas) sutartyse ir


Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2007 m., Lisabona) nuostatose

(SUVESTINĖS...redakcijos, 2010) pabrėžiamas ES šalių nusistatymas gerbti 1961 m. spalio

18 d. Turine pasirašytos Europos socialinės chartijos ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų

pagrindinių socialinių teisių chartijos apibrėžtas pagrindines socialines teises. Europos

Sąjungos veikimo sutarties (SUVESTINĖS...redakcijos, 2010) 151 str. ir 153 str. pabrėžiama,

kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą, pvz., tokiais atvejais:

1) darbo aplinkos gerinimo, siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga;

2) darbo sąlygų;

3) darbuotojų informavimo ir konsultavimo;

4) darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;

5) darbuotojų socialinės apsaugos nutraukus darbo sutartį;

6) atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų

kolektyvinio gynimo;

7) iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos;

8) moterų ir vyrų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe.

Įgyvendindami šias nuostatas, Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į

kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, gali direktyvomis

nustatyti būtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama

nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir

vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą. Šių direktyvų priėmime numatyta, kad Europos

Parlamentas ir Taryba konsultuojasi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų

komitetu. Sprendimai dėl šių direktyvų priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, išskyrus

anksčiau paminėtus 4) 5) ir 6) atvejus, kai taikoma specialioji procedūra.

Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis atlikdama tyrimus,

teikdama nuomones bei organizuodama pasitarimus ir nacionaliniu lygmeniu kylančiais, ir

tarptautinėms organizacijoms rūpimais klausimais, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama

nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus

elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui. Apie tai išsamiai pranešama Europos

Parlamentui. Prieš teikdama numatytas nuomones, Komisija konsultuojasi su Ekonomikos ir

socialinių reikalų komitetu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, yra įsteigusi

patariamąjį statusą turintį Socialinės apsaugos komitetą. Pagrindinis tikslas – skatinti

valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą socialinės apsaugos politikos klausimais.

Komiteto uždaviniai yra šie:

- stebėti socialinę padėtį ir socialinės apsaugos raidą valstybėse narėse ir Sąjungoje;

- skatinti keitimąsi informacija, patirtimi ir gera praktika tarp valstybių narių ir Komisijos;


- Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva rengti pranešimus, formuluoti nuomones

ar imtis kitokio darbo pagal savo kompetenciją.

Vykdydamas savo mandatą, Komitetas užmezga atitinkamus kontaktus su administracijų

ir darbuotojų atstovais. Kiekviena valstybė narė ir Komisija paskiria du komiteto narius.

Pagrindinio Europos Sąjungos vykdomojo organo Europos Komisijos nariu yra ir

komisaras, atsakingas už užimtumą ir socialinius reikalus. Vienas iš Komisijos generalinių

direktoratų – Užimtumo ir socialinių reikalų – sprendžia darbuotojų saugos ir sveikatos

klausimus atskiroje tokio pavadinimo sekcijoje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas (Advisory Committee on safety

and health at work – ACSH, 2003) prie Europos Komisijos suformuotas trišaliu principu (po

tris kiekvienos šalies narės atstovus iš valdžios, darbdavių ir darbuotojų institucijų).

1996 m. buvo įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe (EU-OSHA) agentūra, kurios

pagrindinė paskirtis yra informacijos sklaida tarp darbdavių bei darbuotojų saugos ir sveikatos

darbe klausimais, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar veiklos sektoriaus. Europos Komisija

išplėtė veiklos mastą bendradarbiaudama ne tik su Europos darbuotojų saugos ir sveikatos

agentūra, bet ir su Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu. Skiriama daugiau

dėmesio sveikos darbo aplinkos propagavimui, informavimui apie ją ir konsultavimui šia

tema, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

EU-OSHA atlieka nemažą vaidmenį vykdant 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų

sveikatos ir saugos strategiją, kuria siekiama nelaimingus atsitikimus darbe sumažinti

ketvirtadaliu visoje ES ir mažinti sergamumą profesinėmis ligomis.

EUROPOS KOMISIJOS (2007) paruoštoje strategijoje numatyta, kad Komisija,

būdama ES sutarčių sergėtoja, užtikrins Bendrijos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir

veiksmingą jų įgyvendinimą. Ji ne tik padės valstybėms narėms įvykdyti šią užduotį, bet ir

bus daug budresnė, o prireikus kaip ir anksčiau taikys procedūras dėl pažeidimų. Komisija

ragina ES šalis nares taikyti tiesiogines ir netiesiogines ekonomines skatinimo priemones

(pvz., socialinių įmokų arba draudimo įmokų mažinimą), atsižvelgiant į padarytas investicijas

siekiant gerinti darbo aplinką ir (arba) į nelaimingų atsitikimų sumažėjimą, kuriant darbuotojų

sveikatos ir saugos valdymo sistemas.

3.1.2. Direktyva 89/391 EEC ir ją papildančios atskirosios direktyvos

Europos ekonominės bendrijos Taryba 1989 m. priėmė DIREKTYVĄ 89/391 EEC

(CONCIL DIRECTIVE 89/391 EEC) dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai

darbe gerinti nustatymo, kuri 2007 m. iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2007/30/EC (DIRECTIVE 2007/30/EC). Direktyvos paskirtis – nustatyti


priemones, skatinančias gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Direktyvoje yra pateikti

bendrieji principai dėl profesinės rizikos prevencijos, saugos ir sveikatos apsaugos, rizikos

rūšių ir nelaimingus atsitikimus lemiančių veiksnių pašalinimo, informavimo, konsultavimo,

proporcingo dalyvavimo pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką ir

darbuotojų bei jų atstovų profesinio mokymo, taip pat bendrosios gairės dėl minėtų principų

įgyvendinimo.

Direktyvoje apibūdinamos pagrindinės darbdavių pareigos, kuriose akcentuojama

profesinės rizikos valdymo klausimai:

Profesinės rizikos prevencija

Rizikos vertinimas; Pavojaus priežasčių šalinimas; Tinkamas darbo vietų įrengimas, darbo

įrenginių parinkimas ir darbo metodų pasirinkimas; Pavojingo darbo pakeitimas mažiau

pavojingu; Bendros saugos politikos sukūrimas ir įgyvendinimas; Pirmenybės teikimas

kolektyvinėms saugos priemonėms; Aiškūs saugos nurodymai, reikalavimai ir instrukcijos

darbuotojams.

Profesinės rizikos profilaktika

DSS tarnybos, specialistai ir kitos vadybos priemonės; Pirmoji pagalba, evakuacija, gaisrinė

sauga; Darbuotojų informavimas, konsultavimas, mokymas ir teisė teikti pasiūlymus;

Darbuotojų sveikatos priežiūra.

Direktyvoje taip pat aiškiai apibrėžiamos ir darbuotojų pareigos:

rūpintis savo sauga ir sveikata;

teisingai naudoti gamybos priemones;

panaudoti asmenines apsaugos priemones;

naudoti įrangą pagal paskirtį;

informuoti darbdavį apie pavojus ar riziką;

bendradarbiauti su darbdaviu, gerinant saugą ir sveikatą darbe.

Direktyvoje 89/391/EEC numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima

atskirąsias direktyvas, reglamentuojančias tam tikras su darbuotojų sauga ir sveikata susietas

sritis ar specifinių veiksnių ribas bei prevenciją. Tokių direktyvų pavyzdžiai pateikti 3.1 pav.

2007 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EC (DIRECTIVE

2007/30/EC) patikslino ataskaitų teikimo apie direktyvų reikalavimų vykdymą tvarką.

Nustatyta, kad valstybės narės kas penkeri metai Komisijai teikia vieną bendrą direktyvos

2007/30/EC (kartu ir 89/391/EEC) ir atskirųjų direktyvų praktinio įgyvendinimo ataskaitą,

nurodydamos socialinių partnerių nuomonę.


3.1 pav. Atskirųjų direktyvų, parengtų pagal direktyvos 89/391/EEC mandatą, pavyzdžiai

Ataskaitoje pateikiama įvairių direktyvų praktinio įgyvendinimo aspektų vertinimas ir,

jeigu reikia ir yra, duomenys pagal lytį. Ataskaitos struktūrą nustato ir jos turinį patikslinantį

klausimyną parengia Komisija kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju

komitetu.

3.2. Lietuvos Respublikos DSS valdymo sistema: teisinis reguliavimas ir socialinė

partnerystė

3.2.1. LR DSS teisės aktų sistema

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų

sistemos pradinis dokumentas yra LR KONSTITUCIJA, kurios 48 str. nustatyta, kad

kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias

ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo

atveju... 49 str. nurodoma, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir

laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas

(LR KONSTITUCIJA). Konstitucija įtvirtina darbuotojų teises jungtis į profesines sąjungas ir

ginti savo teises. Pabrėžiama, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai.

Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Visos profesinės

sąjungos turi lygias teises (50 str.). Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius

interesus, turi teisę streikuoti. Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato

įstatymas (51 str.).

89/654/EEC –

darboviečių (darbo vietų) įrengimo

89/656/EEC –

asmeninių apsaugos priemonių naudojimo

90/269/EEC –

krovinių krovimo rankomis

98/24/EB –

cheminių veiksnių rizikos 1999/92/EC –

potencialiai sprogios aplinkos

89/655/EEC ir keitiniai 95/63/EC, 2001/45/EC –

darbo įrenginių naudojimo

2002/44/EC –

vibracijos rizikos darbe

2003/10/EC –

triukšmo rizikos darbe

2006/25/EC –

optinės spinduliuotės rizikos darbe

92/85/EEC –

nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių

arba maitinančių poreikių

90/270/EEB -

darbo su displėjaus ekrano įrenginiais

pirmoji atskiroji antroji

trečioji atskiroji dešimtoji

devynioliktoji atskiroji 2004/40/EC ir keitinys 2008/46/EC –

elektromagnetinių laukų rizikos darbe


LR Konstitucijos nurodytos pamatinės nuostatos darbuotojų saugai ir sveikatai garantuoti

detaliau išskleidžiamos LR darbo kodekse, kurio pagrindinės reguliavimo sritys yra (LR

DARBO KODEKSAS, 2011):

darbo santykių teisinio reglamentavimo principai;

darbo teisės subjektai;

darbo įstatymų laikymosi kontrolės principai ir organai;

darbo teisių įgyvendinimo ir gynimo principai;

kolektyviniai ir individualūs darbo santykiai;

darbo sutartys ir jų vykdymas, darbo ir poilsio laikas;

darbo apmokėjimo principai;

darbo drausmės ir materialinės atsakomybės klausimai;

darbuotojų saugos ir sveikatos laidavimo principai;

darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

LR darbo kodekse pabrėžiama, kad Kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės

akto nuostatų yra prieštaravimų atveju taikoma Kodekso norma. Tuo atveju, kai tarp norminių

darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (LR

DARBO KODEKSAS, 2011. 11 str.). Atstovauti darbuotojų teisėms bei juos ginti gali

profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų

susirinkimas atstovavimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos

profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu

visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų ir darbdavių interesams negali

atstovauti ir jų ginti tas pats atstovas (LR DARBO KODEKSAS, 2011. 19 str.). Kodekso

24 str. nurodo, kad darbdaviui atstovauja įmonės vadovas. Darbdaviams įmonėse pagal

įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją

sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus

sau pavaldiems darbuotojams. Įmonės vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo

įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Kodekse įtvirtinta,

kad darbo sutartis (93 str.) yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas

įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras

pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti

darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti

darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių

susitarimu. Kodeksas nurodo, kad darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų

darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios

naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti


nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (LR DARBO KODEKSAS,

2011. 259 str.).

Darbuotojų saugos ir sveikatos detalesnis reglamentavimas įstatymu realizuotas LR

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (LR DSS, 2010). Šis įstatymas nustato:

1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar

tokią riziką sumažinti;

2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo

tvarkos bendrąsias nuostatas;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims,

nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliesiems;

4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją,

darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir

sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir

sveikas darbo sąlygas;

5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų

pažeidimus bendruosius principus.

Įstatyme pabrėžiama, kad saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti

darbdaviai (LR DSS, 2010. 3 str.). Darbuotojų saugos ir sveikatos viešojo administravimo

aptarime (5 str.) numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos

apsaugos ministerija įgyvendina valstybės politiką šioje srityje. Socialinės apsaugos ir darbo

ministras arba šis ministras su kitu (kitais) ministru tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir

sveikatos norminius teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Sveikatos

apsaugos ministras tvirtina sveikatos saugos reglamentus (higienos normas). Lietuvos

Respublikos interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse

organizacijose atstovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Detalesnė LR darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sistemos schema

pateikta 3.2 pav.

Lietuvos Respublikos DSS teisės aktų taikyme prioritetas numatytas įmonės DSS

dokumentams (tačiau jie neturi prieštarauti norminiams teisės aktams). LR DSS įstatyme

nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir

sveikatos užtikrinimo principais ir DSS norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei

darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės DSS

vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (DSS instrukcijas, saugaus darbų atlikimo

taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius norminius teisės aktus.

Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės DSS vietinių


(lokalinių) norminių teisės aktų bei bendrųjų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės

aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų (LR DSS, 2010).

3.2 pav. LR darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų sistemos schema

Valstybinė darbo inspekcija pateikia detalizaciją įstatymuose bei įstatymo

įgyvendinamuosiuose teisės aktų dokumentuose (nuostatuose, taisyklėse) numatytų priemonių

įgyvendinimo klausimais. Kitų inspekcijų ar departamentų dokumentai gali apibūdinti labai

svarbias ir DSS sričiai problemas. Pvz., Valstybinė energetikos inspekcija kuruoja apsaugos

nuo elektros, dujų ir kitų panašių pavojų bei priemonių rengimo klausimus. Greta Socialinės

apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų aktualius žmonių saugai ir sveikatai

(tarp jų ir darbuotojų) klausimus sprendžia Aplinkos, Vidaus reikalų, Ūkio ir kt. ministerijos,

nors tiesiogiai DSS politikos ir neformuoja. LR Vyriausybė priima nutarimus, kurie apima ir

DSS sritį, pvz., Kelių eismo taisyklės.

Lietuvos Respublikos DSS teisės aktai glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos

direktyvomis. Šių dokumentų sąsajų palyginimo pavyzdys pateiktas 3.3 pav.

Pagrindinės ES direktyvos 89/391/EEC nuostatos atspindėtos Lietuvos Respublikos

darbo kodekse ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Pagal juos darbdavio pareiga yra

sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. DSS priemonės

finansuojamos darbdavio lėšomis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas

darbdavio pareigas, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių,

organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai,

įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką,

LR KONSTITUCIJA

LR DARBO KODEKSAS

LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

Kiti LR Seimo patvirtinti kodeksai, įstatymai,

priimti dokumentai (kiek juose aptariami su DSS

sietini klausimai)

LR socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos patvirtinti

norminiai teisės aktai

LR sveikatos apsaugos

ministerijos patvirtinti

norminiai teisės aktai

LR kitų ministerijų patvirtinti norminiai teisės

aktai, aktualūs DSS požiūriu

LR Vyriausybės nutarimai DSS ar susijusiais klausimais

Valstybinės darbo inspekcijos patvirtinti norminiai

teisės aktai

Kitų inspekcijų (departamentų) patvirtinti

norminiai teisės aktai, aktualūs DSS požiūriu

ĮMONĖS vietiniai (lokaliniai) DSS NORMINIAI DOKUMENTAI


paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus

įgyvendinti prevencines priemones.

3.3 pav. LR DSS teisės aktų ir Europos Sąjungos direktyvų sąsajų pavyzdžiai

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgalioti asmenys privalo informuoti

darbuotojus ir su jais konsultuotis visais DSS būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių

organizavimo, jų įgyvendinimo ir kontrolės klausimais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo,

padalinių vadovai sudaro sąlygas darbuotojams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai

dalyvauti diskusijose svarstant DSS klausimus (LR DSS, 2010).

LR DSS įstatyme nurodoma, kad tam tikrus klausimus detaliau reglamentuoja

įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pvz., įstatymo 14 str. teigiama, kad statinių ir jų

patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo,

patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių

kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės

teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės

valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis

ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos

reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Įstatyme

pažymima (16 str.), kad įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius

saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties

LR DARBO KODEKSAS

LR darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymas

COUNCIL DIRECTIVE 89/391/EEC of 12 June 1989 on

the introduction of measures to encourage improvements in

the safety and health of workers at work

DIRECTIVE 2007/30/EC of the European Parliament

and of the Council (amending 89/391/EEC with a view to

simplifying and rationalizing the reports on practical

implementation)

Darboviečių įrengimo bendrieji

nuostatai

Council Directive 89/654/EEC of 30 November 1989

concerning the minimum safety and health requirements for

the workplace

Darbo įrenginių naudojimo

bendrieji nuostatai

Council Directive 89/655/EEC of 30 November 1989

concerning the minimum safety and health requirements for

the use of work equipment

Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo

keliamos rizikos nuostatai

Directive 2003/10/EC of the European Parliament and of

the Council of 6 February 2003 on the minimum health and

safety requirements regarding the exposure of workers to

the risks arising from physical agents (noise)

Darbuotojų apsaugos nuo cheminių

veiksnių darbe nuostatai

Council Directive 98/24/EC of 7 April 1998 concerning

the protection of the health and safety of workers from the

risks related to chemical agents at work


įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai (pvz., mašinoms – techninis

reglamentas Mašinų sauga). Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo

įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus

naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse,

naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas.

Įmonės DSS vietiniai dokumentai, rengiami įvertinant Darbo įrenginių naudojimo

bendruosiuose nuostatuose, kituose DSS norminiuose teisės aktuose (pvz., Darbuotojų

apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatuose), darbo priemonių naudojimo

dokumentuose nurodytus reikalavimus.

LR DSS įstatymas apibūdina ir sąsajas su kitais (tiesiogiai DSS nepriskirtiniems)

teisės aktais, pvz., 17 str. nustatyta, kad įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas

organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles. Įstatyme pažymima, kad

darbdaviui atstovaujantis asmuo (įgaliotas asmuo), kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė

DSS norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, atsako

įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojui, kuris pažeidė DSS norminius teisės aktus ar įmonės

dokumentus, su kuriais buvo supažindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis jų

reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (LR DSS, 2010. 46 str.).

3.2.2. LR DSS administravimo sistema

Darbuotojų saugos ir sveikatos viešojo administravimo apibendrinta struktūrinė

schema, apimanti pagrindinius teisinio reglamentavimo ir kontrolės vykdymo dalyvius,

pateikta 3.4 pav.

Tarp pagrindinių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) veiklos tikslų yra

formuoti darbo ir socialinio draudimo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos

įgyvendinimą. Tarp šios ministerijos funkcijų pažymėtinos tokios kaip pasiūlymai

Vyriausybei dėl darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, DSS

stebėsenos. Ministerija koordinuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos

priemonių rengimą ir įgyvendinimą. Ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu

pavesta nustatyti atskirų produktų privalomuosius saugos ir sveikatos, ženklinimo

reikalavimus, analizuoti ir vertinti socialinės partnerystės būklę Lietuvoje, koordinuoti

socialinio draudimo (ligos ir motinystės, pensijų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų, nedarbo) ir strateginių jo krypčių plėtojimą, nustatyti perspektyvinius ir artimiausius

socialinio draudimo uždavinius bei kita.


3.4 pav. DSS teisinio reguliavimo ir kontrolės vykdymo dalyvių struktūrinė schema

Šiems uždaviniams vykdyti prie SADM yra įsteigtos įvairios įstaigos, kurių keletas

labiausiai susietų DSS srityje pateikta 3.4 pav.

Tarp Sveikatos apsaugos ministerijos daugelio funkcijų, su darbuotojų sauga ir sveikata

susijusius klausimus daugiausia kuruoja Visuomenės sveikatos departamentas ir prie

ministerijos įsteigta Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, kuriai pavesta vertinti ir valdyti

riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir

užkrečiamosiomis ligomis. Vienas iš aktualiausių DSS požiūriu – higienos normų rengimas ir

profesinės sveikatos profilaktika bei profesinių ligų tyrimas. Profesinių ligų registrą tvarko

Higienos institutas prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pagrindinės darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo kontrolės funkcijos

priskirtos Valstybinei darbo inspekcijai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Valstybinės darbo inspekcijos misija – tarnauti valstybei ir visuomenei ginant viešąjį interesą

ir vykdyti darbo įstatymų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų

prevenciją, siekiant išsaugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą bei užtikrinti darbo

Visuomenės sveikatos

priežiūros tarnyba ir

centrai,

Centrinė darbo medicinos

ekspertų komisija,

Higienos institutas

ir kt.

Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdyba

(SODRA),

Lietuvos darbo birža,

Neįgalumo ir darbingumo

nustatymo tarnyba,

VŠĮ Technikos priežiūros

tarnyba ir kt.

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Institucijos, įstaigos Pagrindinės funkcijos

Lietuvos Respublikos Seimas

Priima kodeksus, įstatymus,

ratifikuoja sutartis ir pan.

LR socialinės apsaugos ir darbo

ministerija ir įstaigos prie jos

LR sveikatos apsaugos

ministerija ir įstaigos

Įgyvendina valstybės politiką DSS

srityje, vadovaudamiesi Konstitucija,

Darbo kodeksu, įstatymais,

Vyriausybės nutarimais ir kitais

norminiais teisės aktais. Ministerijos

rengia projektus, o ministrai tvirtina

DSS teisės aktus, nustato jų

įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Kita ...

Valstybinė darbo inspekcija

(VDI)

ir jos teritoriniai skyriai

Profesinės sveikatos priežiūra,

profesinių ligų (PL) tyrimas, Registro

tvarkymas, higienos normos ir kita.

Kontroliuoja, kaip įmonėse laikomasi

DSS reikalavimų, tiria ir analizuoja

NA, PL, avarijų priežastis, saugos

pažeidimus, rengia pasiūlymus būklei

gerinti, tvarko NA ir PPĮ registrus ir kt.

Įmonė Įgyvendina DSS reikalavimus ...


garantijas. Valstybinės darbo inspekcijos uždavinius, funkcijas, struktūrą, inspektorių teises,

pareigas, atsakomybę, inspektavimų ir darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinės

darbo inspekcijos įstatymas ir atitinkami jos nuostatai. Pagrindiniai Valstybinės darbo

inspekcijos veiklos tikslai yra (LR VDI, 2010):

a) vykdyti Darbo kodekso, DSS bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų

norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją;

b) vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją.

Siekdama šių tikslų, VDI ne tik tikrina ir kontroliuoja įmones ir tvarko įvairias kitas su

DSS susietas sritis, tačiau analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų

aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus

darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti, organizuoja ir kartu su sveikatos

priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, teikia pastabas bei

pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų DSS, darbo santykių klausimais. Be to,

VDI konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis,

darbdavių įgaliotus asmenis DSS ir kitais klausimais, rengia ir (ar) organizuoja atitinkamų

metodikų, metodinių rekomendacijų, geros praktikos vadovų parengimą, jų aprobavimą ir

skleidimą, užsiima su tuo susijusia tiriamąja ir leidybine veikla.

Tačiau pagrindinis darbas darbuotojų saugai ir sveikatai garantuoti atliekamas įmonėje.

Kaip organizuoti DSS veiklą įmonėje? Plačiau apie tai bus pateikta 3.3 skyrelyje.

3.2.3. Socialinė partnerystė

Darbdavių ir darbuotojų interesams derinti naudinga tiesioginė ar trišalė su valdžios

atstovais partnerystė. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 87 Dėl asociacijų

laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo numato:

1. Darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles,

visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas;

2. Valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio

apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja.

Trišalės partnerystės principu veikia Tarptautinė darbo organizacija, įvairios ES

patariamosios institucijos, tokia partnerystė įsigali ir Lietuvoje. Bendroji socialinės

partnerystės ir partnerystės DSS klausimais schema pateikta 3.5 pav.

http://www.vdi.lt/index.php?-128331760 http://www.valstybestarnautojai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=54:lrttk&catid=


3.5 pav. Socialinės partnerystės DSS srityje struktūra ir funkcijos

Socialinių partnerių susitarimu Lietuvos Respublikos trišalė taryba (LR DARBO

KODEKSAS, 45 str.) yra sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: centrinių

(respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų.

Profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai turi suteikti

Trišalei tarybai būtiną informaciją svarstomais klausimais. Trišalės tarybos susitarimai

Ministro Pirmininko potvarkiais skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja Vyriausybės

nutarimams nustatyta tvarka. Trišalės tarybos nariai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės

atstovai, nacionaliniai darbdavių organizacijų centrai: Lietuvos pramonininkų konfederacija,

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų

asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai; nacionaliniai profesinių sąjungų centrai: Lietuvos

profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga

„Solidarumas“. Šios organizacijos pagrindinės funkcijos yra ekonominės ir socialinės.

Darbuotojų saugos ir sveikatos socialinės partnerystės institucija yra Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Valstybės institucijų ir įstaigų atstovus

jų vadovų siūlymu į komisiją skiria socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos

Respublikos trišalė taryba nustato darbdavių organizacijas ir darbuotojų organizacijas

(profesines sąjungas), kurios deleguoja savo atstovus į komisiją. Darbdavių organizacijos ir

Lietuvos Respublikos trišalė

taryba

susitarimai dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei

ekonominių sąlygų;

susitarimai dėl šalių tarpusavio santykių reglamentavimo...

Lietuvos Respublikos

darbuotojų saugos ir

sveikatos komisija

o nagrinėja DSS įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

o teikia pasiūlymus dėl DSS teisės aktų pakeitimo ar papildymo;

o svarsto ir analizuoja VDI parengtą darbų saugos būklės ataskaitą;

o siūlo valstybės institucijoms, darbdavių organizacijoms;

profesinėms sąjungoms ir įmonėms, kaip gerinti DSS būklę;

o svarsto DSS gerinimo programų ir priemonių projektus, jų

įgyvendinimo rezultatus;

o tvirtina įmonės DSS komitetų bendruosius nuostatus.

Teritorinės (apskrities,

savivaldybės)

darbuotojų saugos ir

sveikatos komisijos

- nagrinėja DSS teisės aktų reikalavimų pažeidimų apskrities ar

savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse prevencijos

klausimus;

- teikia pasiūlymus DSS būklei gerinti valdžios institucijoms, DSS

komisijoms, savivaldos ir kitoms organizacijoms.

DSS srityje

Bendrieji socialinės partnerystės klausimai

Įmonės DSS komitetas ar darbuotojų atstovai - apie funkcijas 3.3 skyrelyje


darbuotojų organizacijos (profesinės sąjungos) atstovus skiria savo kolegialių valdymo organų

nutarimais.

Pagal apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų

steigimo, sudarymo tvarką (DSS KOMISIJŲ TVARKA) į teritorines DSS komisijas valstybės

institucijų ir įstaigų atstovus skiria: Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo

inspektorius – teritorinio inspektavimo skyriaus du atstovus; Valstybinės visuomenės

sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius – teritorinės

visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos atstovą. Darbdavių bei jų organizacijų atstovus skiria

darbdavių organizacijų ir apskrities teritorijoje veikiančių įmonių vadovai bendru sutarimu.

Jei nėra apskrities teritorijoje veikiančių darbdavių organizacijų – apskrities teritorijoje

veikiančių įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe

ir / ar profesinių ligų skaičius mažiausias, vadovai (konkrečius rekomenduoja VDI teritorinio

skyriaus vedėjas). Darbuotojų bei jų organizacijų atstovus skiria apskrityje veikiančių įmonių

darbo tarybos ir apskrities teritorijoje veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės

sąjungos bendru sutarimu. Jei tokių nėra – įmonių, kuriose per pastaruosius 2 metus

užregistruotų nelaimingų atsitikimų darbe ir / ar profesinių ligų skaičius didžiausias, darbo

tarybos. Atstovauti tokių įmonių darbo tarybas rekomenduoja Valstybinės darbo inspekcijos

teritorinio skyriaus vedėjas. Savivaldybės komisija gali būti steigiama savivaldybės

administracijos direktoriaus, savivaldybės teritorijoje esančių darbdavių bei jų organizacijų,

savivaldybės teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ar savivaldybės teritorijoje veikiančių

įmonių darbo tarybų bendru sutarimu. Savivaldybės administracijos atstovus skiria

savivaldybės administracijos direktorius, o darbdavių ir darbuotojų – analogiškai kaip

apskrityse. Apie socialinę partnerystę įmonėje – 3.3 skyrelyje.

3.3. DSS valdymas įmonėje

Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau

DSS specialistų arba steigia DSS tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų

nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos DSS prevencinės priemonės, darbdavys gali

sudaryti sutartį su kompetentingu juridiniu ar fiziniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. DSS tarnybų įmonėse steigimo tvarką,

darbdavio paskirtų asmenų funkcijas, teises, pareigas nustato Įmonių darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai (DSS TARNYBŲ NUOSTATAI, 2011). Įmonės DSS

tarnyba – tai įmonės struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus darbdaviui atstovaujančiam

asmeniui arba darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai, atsakingas už DSS

priemonių įmonėje organizavimą ir šių priemonių įgyvendinimo kontrolę. Darbdavio paskirti


asmenys, juridinio asmens DSS specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys DSS tarnybos

funkcijas ar jų dalį, turi atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Šių asmenų pareiga

yra rengti pasiūlymus prevencinėms priemonėms, skirtoms darbuotojų apsaugai nuo traumų ir

profesinių ligų, koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą ir kontroliuoti, kaip įmonės

darbuotojai laikosi DSS reikalavimų. Įpareigojimų suteikimas kitiems neatleidžia darbdavio

nuo atsakomybės už savo pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas

darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (LR DSS, 2010).

Įmonės DSS tarnyba ar (ir) specialistai atlieka tokias funkcijas:

a) konsultuoja darbdaviui atstovaujantį asmenį ir darbuotojus DSS klausimais bei teikia

pasiūlymus DSS būklei gerinti;

b) darbdavio nustatyta tvarka instruktuoja darbuotojus, organizuoja darbuotojų mokymus DSS

bei pirmosios pagalbos srityse;

c) DSS teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja, atlieka ir koordinuoja profesinės rizikos

vertinimą įmonėje, pildo Įmonės DSS būklės pasą, rengia įmonės DSS norminius teisės

aktus arba organizuoja jų parengimą;

d) dalyvauja tiriant NA darbe, incidentus, avarijas ir PL, analizuoja jų aplinkybes ir priežastis,

registruoja įmonėje įvykusius NA darbe, PL bei incidentus, kaupia kitus DSS duomenis.

Rengia NA darbe ir PL prevencijos priemones ar organizuoja jų parengimą, kontroliuoja

prevencinių priemonių įgyvendinimo terminų laikymąsi;

e) kontroliuoja DSS norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje;

f) sudaro darbuotojų sveikatos tikrinimo grafikus, analizuoja privalomųjų sveikatos

patikrinimų išvadas ir rekomendacijas ir organizuoja jų įgyvendinimą;

g) teikia informaciją darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, darbuotojams, įmonės DSS komitetui

apie DSS būklę ir norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje, dalyvauja įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veikloje;

h) organizuoja darbuotojų informavimą ir švietimą DSS klausimais ir atlieka kitas darbdaviui

atstovaujančio asmens pavestas DSS funkcijas.

Įmonės darbuotojų profesinės sveikatos priežiūros specialistu gali dirbti asmuo, turintis

aukštąjį medicinos, visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantis tokių

specialistų kvalifikacinius reikalavimus. Įmonės profesinės sveikatos specialisto (jei įmonei jo

turėti nebūtina, tai DSS tarnyba ar specialistai turi tai atlikti) funkcijos yra tokios:

a) stebėti darbuotojų sveikatos būklę, atsižvelgiant į darbo procesą;

b) organizuoti pirmosios pagalbos teikimą;

c) dalyvauti atliekant NA darbe ir PL tyrimą ir analizuoti jų priežastis;


d) konsultuoti darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų pritaikymo darbuotojų

galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais;

e) organizuoti sveikos gyvensenos mokymus, rengti darbuotojų sveikatos stiprinimo

programas ir organizuoti jų įgyvendinimą.

DSS specialistams nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (KVALIFIKACINIAI

REIKALAVIMAI DSS, 2010). Šie reikalavimai taikomi darbdaviui atstovaujančio asmens

paskirtiems įmonės DSS specialistams (tarp jų ir dirbantiems įmonės DSS tarnyboje), kito

juridinio asmens specialistams arba fiziniams asmenims pagal sutartį su darbdaviu

vykdantiems DSS tarnybos funkcijas ar jų dalį. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu gali

dirbti asmuo:

a) aukštojoje mokykloje įgijęs technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą ir pagal

ekonominės veiklos rūšims parengtą DSS specialisto mokymo programą įsisavinęs žinias ir

gebėjimus Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje ar mokymo įstaigoje (turintis

patvirtinantį įstaigos pažymėjimą);

b) turintis aukštąjį išsilavinimą arba jam prilygintiną išsilavinimą pagal specialias

darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas arba turintis aukštąjį arba jam prilygintiną

išsilavinimą ir atestuotas (vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos

klausimais bendraisiais nuostatais) dirbti konkrečios ekonominės veiklos rūšies įmonėse.

Profesinės sveikatos specialisto kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos

ministro įsakymu (SAM, 2008).

Kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys DSS ir profesinės sveikatos specialistai turi

gebėti vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei kitas DSS funkcijas.

Pagrindinis DSS reikalavimų realizavimo darbas paprastai tenka įmonės padalinių

vadovams, kurie tiesiogiai atsako už padalinio DSS būklę ir reikalavimų vykdymą.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis (padalinių

vadovus) ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti DSS reikalavimus ir

prevencines priemones, turėtų suteikti ir atitinkamas priemones bei teises jiems realizuoti

(geriausiai, kai tai paminėta padalinio vadovo pareiginiuose nuostatuose).

Pagal LR darbo kodekso reikalavimus darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su

jais konsultuotis visais DSS būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės

klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose

svarstant DSS klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės DSS komitetai arba renkami

darbuotojų atstovai. Jie veikia pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos patvirtintus

įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų


atstovais (LR DARBO KODEKSAS, 2011). DSS komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba

daugiau kaip 50 darbuotojų. Jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali

būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės

darbuotojų kolektyvo siūlymu. Kai kurių ekonominės veiklos rūšių, kur profesinė rizika yra

didesnė, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, jei darbuotojų skaičius nesiekia 50.

Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdaviui atstovaujančio

asmens skirtų darbdavio atstovų (įmonės administracijos pareigūnų) ir iš nustatyta tvarka

išrinktų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Įmonės padalinių ir darbuotojų, kuriems

atstovauja darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, skaičių nustato darbuotojų atstovai. Jeigu

įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, vienas iš jų renkamas

vyresniuoju ir koordinuoja visų įmonės darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai veiklą.

Kiekvienoje darbo pamainoje privalo būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir

sveikatai (LR DSS, 2010).

Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo įmonėje bendroji schema pateikta 3.6 pav.

Pagal DSS tarnybų pavyzdinius nuostatus (DSS TARNYBŲ NUOSTATAI, 2011)

darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pats atlikti arba pavesti darbdavio įgaliotam

asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai atlikti Įmonės tarnybos funkcijas, kai:

- įmonė vykdo I grupės ekonominės veiklos rūšies veiklą (sąlyginai didesnės profesinės

rizikos, pvz., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba) ir įmonės

darbuotojų skaičius neviršija 9;

- įmonė vykdo II grupės veiklą (sąlyginai vidutinės rizikos, pvz., variklinių transporto

priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas) ir įmonės darbuotojų skaičius

neviršija 19;

- įmonė vykdo III grupės veiklą (sąlyginai mažiau rizikingą, pvz., švietimas) ir įmonės

darbuotojų skaičius neviršija 49.

DSS specialistai turi teisę gauti informaciją, būtiną pavestoms funkcijoms vykdyti, taip

pat ir iš įmonės personalo tarnybos (nesant tokios tarnybos – iš darbdaviui atstovaujančio

asmens) apie įmonėje dirbančius ir įdarbinamus darbuotojus. DSS specialistai gali tikrinti

įmonėje bei jos padaliniuose DSS reikalavimų vykdymą, reikalauti, kad darbdavio įgalioti

asmenys darbuotojų saugai ir sveikatai, padalinių vadovai ir darbuotojai vykdytų DSS teisės

aktų reikalavimus. Darbdaviui atstovaujančio asmens ar darbdavio įgalioto asmens darbuotojų

saugai ir sveikatai pavedimu įpareigoti (surašant įpareigojimą) kitus darbdavio įgaliotus

asmenis, padalinių vadovus pašalinti DSS teisės aktų pažeidimus, gali siūlyti darbdaviui

atstovaujančiam asmeniui skirti drausmines nuobaudas įmonės darbuotojams, kurie savo

veiksmais ar neveikimu pažeidžia įmonės DSS norminių teisės aktų reikalavimus.


3.6 pav. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo įmonėje bendroji schema

Darbdavys aprūpina paskirtus DSS specialistus ar Įmonės tarnybą darbo patalpomis,

atitinkančiomis norminių teisės aktų reikalavimus, būtinu inventoriumi, jų pareigoms atlikti

reikalingomis priemonėmis: prietaisais, medicinos pagalbos priemonėmis, literatūra ir kitomis

būtinomis darbui atlikti priemonėmis. Juridinio asmens specialistus, atliekančius Įmonės

tarnybos funkcijas, jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis aprūpina juridinis asmuo.

Fizinis asmuo pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis apsirūpina pats.

Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai privalo:

1) informuoti darbdaviui atstovaujantį asmenį, darbdavio įgaliotą asmenį darbuotojų saugai ir

sveikatai apie pavojus ir prevencines priemones, kurių reikia imtis;

DARBDAVYS (darbdaviui atstovaujantis asmuo, administracija)

Darbdavio įgaliotas asmuo

darbuotojų saugai ir sveikatai

(arba įmonės vadovas)1

ĮMONĖS DSS TARNYBA,

DSS specialistas arba įmonės vadovas

(steigimą, kiekį, funkcijas reglamentuoja DSS

TARNYBŲ NUOSTATAI, 2011)

Įmonės DSS tarnybos specialistų kiekis

Darbuotojų

skaičius

Įmonės veiklos grupė

I II III

DSS + profesinės sveikatos

specialistų skaičius

9 ir mažiau -1 -

1 -

1

19 ir mažiau 12+0 -

1 -

1

49 ir mažiau 12+0 1

2+0 -

1

99 ir mažiau 1+0 12+0 1

2+0

100–199 1+1 1+0 12+0

200–499 2+1 1+1 1+0

500–999 3+2* 2+2* 2+0

1000 ir daugiau 3+3* 3+3* 3+0 Pastabos: -1 gali atlikti įmonės vadovas ar

darbdavio įgaliotas asmuo DSS;

-2 gali būti ne visas laikas DSS sričiai;

* nuo 2013 m. vienas iš jų turi būti

darbo medicinos gydytojas.

PADALINIŲ VADOVAI DARBUOTOJAI

Administraciniai ryšiai Socialinės partnerystės ryšiai

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR

SVEIKATOS KOMITETAS

(DSS KOMITETAS, 2004)

Skiriama ar renkama po lygiai

administracijos ir darbuotojų atstovų.

Komiteto pirmininkas – įmonės vadovas

ar jo įgaliotasis asmuo, komiteto

sekretorius – darbuotojų atstovas.

Darbuotojų

atstovai saugai ir

sveikatai

Darbdavio atstovai

(administracijos

pareigūnai)

- DSS įmonėje ar darbo vietose gerinimo;

- kolektyvinių sutarčių turinio;

- vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų

tobulinimo;

- nesutarimų tarp darbuotojo ir įmonės

vadovo ar darbdavio įgalioto asmens

dėl darbuotojo atsisakymo dirbti;

- kita...


2) reikalauti, kad struktūrinio padalinio vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai

ir sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo imtųsi reikiamų priemonių darbams

sustabdyti, kai:

- darbuotojas (darbuotojai) neišmokytas saugiai dirbti;

- sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai;

- dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;

- dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinių apsaugos priemonių;

- darbuotojai neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

- darbo aplinka kelia pavojų darbuotojų gyvybei ir kenkia jų sveikatai;

3) saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias sužino atlikdami savo pareigas, užtikrinti

informacijos apie darbuotojų sveikatos būklę konfidencialumą.

Įmonės vadovas darbdavio atstovais DSS komitete skiria darbdavio įgaliotus asmenis

darbuotojų saugai ir sveikatai (padalinių vadovus ar kitus administracijos pareigūnus, kuriems

įmonės vadovo pavedė įgyvendinti DSS reikalavimus įmonėje ar įmonės padalinyje).

Darbuotojų atstovų rinkimus į DSS komitetą įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime

organizuoja įmonės profesinė sąjunga, o jei jos nėra – kiti darbuotojų atstovai.

DSS komiteto pirmajame posėdyje pritariama (ne mažiau kaip 2/3 komiteto narių)

komiteto nuostatams ir patvirtinamas veiklos planas. Nuostatus tvirtina įmonės vadovas.

Komitetas savo posėdžiuose analizuoja ir vertina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos

būklę, svarsto prevencines priemones nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms

išvengti. Komitetas pagal savo kompetenciją nagrinėja NA darbe ir PL priežastis bei

aplinkybes, parengia ir siūlo įmonės vadovui prevencines priemones jiems išvengti. Komitetas

svarsto DSS būklę įmonės padaliniuose, profesinės rizikos vertinimo rezultatus, nagrinėja

įmonės padalinių vadovų ir kitų administracijos pareigūnų, kuriems įmonės vadovas pavedė

įgyvendinti DSS teisės aktų ar įmonės vietinių teisės aktų reikalavimus įmonėje ar

padaliniuose, įgyvendinamas priemones. DSS komitete išklausoma įmonės vyresniojo atstovo

darbuotojų saugai ir sveikatai bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai informaciją apie DSS

reikalavimų bei kontrolės būklę padaliniuose. Komitetas išklauso įmonės DSS tarnybos

informaciją apie jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų ir

invalidų darbo sąlygas, analizuoja darbuotojų mokymo ir instruktavimo saugiai dirbti įmonėje

nustatytos tvarkos laikymąsi, nagrinėja darbuotojų privalomų sveikatos tikrinimų

organizavimą ir gerinimo priemonių įgyvendinimą. Komitetas nagrinėja kilusius nesutarimus

tarp darbuotojo ir įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens dėl darbuotojo atsisakymo

dirbti, analizuoja darbuotojų aprūpinimą buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis,


kolektyvinėmis ir asmeninės apsaugos priemonėmis, nustatytos šių priemonių priežiūros

vykdymą įmonėje bei kitus su DSS susijusius klausimus.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio,

išskyrus komiteto nutarimus, privalomus įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui dėl

darbų sustabdymo, kai (DSS KOMITETAI, 2003):

- darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti;

- sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;

- dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;

- dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojai

neaprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis;

- darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei;

Įmonės DSS komitetas praneša Valstybinei darbo inspekcijai, kai padalinio vadovas ar

kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar įmonės vadovas atsisako vykdyti komiteto reikalavimą

sustabdyti darbus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir

sveikatai.

4. PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS IR VALDYMAS

4.1. Profesinės rizikos samprata, šaltiniai ir ribos

Bendruoju atveju žodis rizika apibūdinamas kaip tam tikra įvykio nepageidaujama

atsitikimo tikimybė. Pagal WIKIPEDIA arabų kalba šis žodis išreiškia Dievo malonės

aspektą...

Dažniausiai žodis rizika siejamas su pavojais ar nesėkmėmis. Žmogaus gyvenime ir

darbo veikloje yra daugybė rizikos rūšių. Nemažai jų siejama su sveikatos, verslo,

ekonomikos, finansų ir pan. sritimis. Viena iš žmogaus darbo veiklą apibūdinanti yra

profesinė rizika. Lietuvos teisės aktuose, pvz., LR darbo kodekse, profesinė rizika

apibūdinama kaip traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl

kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. Pagal LST 1952 –

tai tam tikro pavojingo įvykio tikimybės ir jo pasekmės derinys, o pagal PRV NUOSTATUS –

pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė

dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio.

Įvykio tikimybės tikslų apibūdinimą nulemia tokių įvykių statistinių duomenų

pakankamumas ir patikimumas, įvykio sąsajų ir ryšių priklausomumo su kitais įvykiais ar

veiksniais gausa, sprendimo metodo ar būdo parinkimas bei kitos sąlygos. Profesinė rizika –

tai tam tikras žalos darbuotojo sveikatai (gyvybei) ir jos atsiradimo derinys, kuris siejasi su


pavojais darbo aplinkoje ir tų pavojų pasireiškimo bei poveikio sąlygomis. Pavojus darbo

aplinkoje – tai objekto (pvz., darbo įrankio, proceso ir pan.) savybė arba sugebėjimas

potencialiai sukelti žalą. Kas įmonėje kelia pavojus, o kartu ir profesinę riziką, įmonėje

pavaizduota principinėje 4.1 pav. schemoje.

4.1 pav. Pavojų ir rizikos šaltiniai įmonėje

Profesinei rizikai apibūdinti vartojama žalos dedamoji, o tuo labiau jos lygis, taip pat

labai sunkiai tiksliai prognozuojama, todėl profesinės rizikos apibūdinimui geriau vartotina

galimybės sąvoka.

Apžvelgiant į pavojus, kurie gali kilti įmonėje ir sukelti žalą, aktualiausi yra veiklos

pobūdžio ir naudojamų technologijų šaltiniai. Pvz., pavojų kiekis darbuotojams vykdant

darbus iškasose ir rizika darbuotojo sveikatai yra daug didesni negu kitame žemės kasimo

darbe, tačiau naudojant tinkamą technologiją ir įrangą, pavojus galima pašalinti arba gerokai

sumažinti. Netinkamos technologijos (pvz., dirbant iškasoje be išramstymų) atveju pavojai ir

rizika labai padidėja. Darbų planavimas, organizavimas ir kontrolė daro nemažą įtaką pavojų

lygiui ir rizikos laipsniui. Netinkamai suplanuota darbų eiga ir tiekimo nesklandumai verčia

darbus vykdyti skubotai, daugiau nepateisinamai rizikuoti. Paprastai tada saugos srityje ir

vadovavimo bei kontrolės darbai „pamirštami“... Darbuotojų parengimas, jų mokymas,

informavimas, darbo ir bendrosios kultūros ugdymas taip pat svarbus veiksnys rizikai valdyti.

Kokios yra rizikos ribos? Kiek galima rizikuoti? Tai yra dažniausi klausimai, kai

kalbama apie profesinę riziką. Būtina pažymėti, kad negalima asmeninę žmogaus riziką

prilyginti darbuotojui taikomam rizikos laipsniui. Darbuotojo rizikos laipsnį nustato

darbdaviui atstovaujantis asmuo (ar administracija), parinkdamas ir aprašydamas

technologines procedūras, suteikdamas darbo priemones ar įrangą, planuodamas ir

organizuodamas darbus, mokydamas ir instruktuodamas darbuotoją, vadovaudamas darbams

ir kontroliuodamas procesų eigą. Kiekviename šių veiklų darbdavys turi numatyti pavojus ir


rizikos darbuotojui lygį bei imtis visų priemonių rizikai pašalinti ar sumažinti iki priimtinų

ribų. Kokia priimtina riba (4.2 pav.)? Pagal LST 1977 apibūdinimą, tai rizika, sumažinta iki

tokio lygio, su kuriuo gali sutikti įmonė, atsižvelgdama teisinius įpareigojimus ir jos pačios

DSS politiką.

4.2 pav. Profesinės rizikos ribos nustatymo schema

Konkretaus veiksnio atžvilgiu rizikos ribai nustatyti dažniausiai taikomi bendrieji tam

tikrų parametrų ribojimai ar vertės, nurodytos norminiuose teisės aktuose, tačiau visiems

rizikos veiksniams tokių verčių nepateikiama. Kiekvieno darbdavio pareiga tokių veiksnių

leistinąjį rizikos lygį nusistatyti ir, turbūt svarbiausia, aiškiai ir darbuotojams suprantamai

nurodyti, kas tai per riba, kaip jos nepažeisti. Visi rizikos valdymo, tarp jų ir leistinosios ribos

nustatymo bei kontrolės darbai, priklauso nuo tinkamos DSS vadybos įmonėje.

4.2. Profesinės rizikos vertinimo metodai ir procedūros

Tikslus pavojingo įvykio atsitikimo tikimybės apibūdinimas yra tam tikras matematinis

uždavinys, kurio sprendinio tikslumą nulemia tokių įvykių statistinių duomenų

pakankamumas ir patikimumas, įvykio sąsajų ir ryšių priklausomumo su kitais įvykiais ar

veiksniais gausa, uždavinio sprendimo metodo ar būdo parinkimas bei kitos aplinkybės ar

sąlygos. Profesinės rizikos bendrajam skaitiniam vertinimui tam tikros veiklos srityje ar šalyje

atlikti dažniausiai pasitelkiami apibendrintieji NA ir PL rodikliai, pvz., NA ar PL kiekis

100 000 dirbančiųjų. Tam tikrų veiklų ar veiksnių vertinimui atskirais atvejais yra pavieniai

rizikos lygio skaičiavimo bandymai (pvz., Lietuvoje eksploatuojamuose traktoriuose

vibracijos poveikio rizikos laipsnis operatoriams pavaizduota 4.3 pav.), tačiau statistinių

duomenų kiekis, jų patikimumas ir įvykio priklausomumo nuo kitų veiksnių gausa neleidžia

plačiai taikyti matematinės tikimybių teorijos, prognozavimo metodų ir nustatyti tam tikro

įvykio tikimybę konkrečioje darbo vietoje. Labai sunku tiksliai prognozuoti ir įvykio

pasekmes. Šių profesinės rizikos vertinimo aspektų iliustracijai naudinga prisiminti knygoje

pateiktą nelaimingo atsitikimo formavimosi aprašą (2.1 sk. ir 2.1 pav.).

Leistinosios rizikos

riba

Pavojus ar grėsmė.....

Saugu ............


4.3 pav. Žemės ūkio traktorių generuojamų vibracijų sukeliamos rizikos operatoriaus

sveikatai laipsnis: 1,2 – visą kūną veikianti vibracija; 3,4 – rankas veikianti

vibracija (MERKEVIČIUS S., STRELKAUSKIS E., BUTKUS R., 2011)

Profesinei rizikai vertinti darbo vietoje, kai nėra skaitinėmis vertėmis apibūdintų

leistinosios rizikos ribų, dažniausiai naudotini supaprastintieji trikčių medžio metodo

apytikslieji būdai. Vienas iš tokių pavaizduotas 4.4 pav.

4.4 pav. Profesinės rizikos vertinimo supaprastintas trikčių medžio metodo būdas

Supaprastintasis būdas numato, kad rizikos vertintojas, pasitelkdamas statistinius ir kitus

duomenis (objektyvieji rodikliai) ir praktinę patirtį (subjektyvieji rodikliai), pirmajame rizikos

vertinimo etape identifikuos pavojus (pvz., pagal standartuose pateikiamus tam tikrų tipų

mašinų keliamus pavojus). Antrasis vertinimo etapas – galimos žalos nustatymas. Jei žala

PAVOJUS

Saugos priemonių kategorijos*

Galimybė Identifikavimas

ŽALA

Incidentas,

lengvas NA

Sunkus ar

mirtinas NA

Pasekmės Dažnis, trukmė

Retai,

trumpai

Dažnai,

ilgai

Išvengimas

Įmanomas

Įmanomas

Neįmanomas

Neįmanomas

B (a) B B

1 (b)

B

1

B

2 (c) 1

B

1

3 (d)

2

3

1

2

4 (e)

3

4

2

Labai

tikėtina

Mažai

tikėtina

Netikėtina

Pavojaus sukeliamos rizikos vertinimo kelias Pastaba: *pagal standartų EN 954 (ISO 13849-1) nuostatas


minimali (pvz., galimas užkliuvimas už įrenginio korpuso dalies, tačiau tai nesukelia

sveikatos sutrikdymo), tai, nepaisant dažnio ar pavojaus išvengimo aplinkybių, priimta

pasitenkinti bendrosiomis saugos priemonėmis (pagal EN 954 nuostatas B kategorija, t. y.

pavienė priemonė). Tokios bendrosios saugos priemonės gali būti, pvz., užkliuvimo atveju,

pakankamas tarpas praeiti, papildomų kliuvinių nebuvimas galimo kontakto vietoje ir pan. Jei

prognozuojama didesnė žala – reikia įvertinti jos pasireiškimo aplinkybes, pirmiausia buvimo

pavojaus zonoje dažnį ar trukmę. Jei pavojaus zonoje asmuo būna dažnai ar ilgai, rizika yra

gerokai didesnė. Aktualu įvertinti ir pavojaus išvengimo galimybes – ar tą galima padaryti, ar

pavojaus išvengti neįmanoma. Svarbu įvertinti ir bendrąją pavojaus pasireiškimo galimybę,

kuri gali būti nuo labai tikėtinos (pvz., darbas prie medžio pjovimo staklių, kai ruošinys

paduodamas rankomis) iki mažai tikėtinų ar netikėtinų (pvz., žaibo trenkimas į asmenį).

Standartuose EN 954-1 (ISO 13849-1), aptariant saugai priskirtinų valdymo sistemų

dalių parinkimą ir projektavimą, numatomas atitinkama rizikai saugos kategorija. Kuo

valdymo sistemos dalies trikties pasireiškimo rizika didesnė – tuo projektuojama

sudėtingesnė, dvigubinama ar trigubinama apsauginė sistema, gebanti atlikti pasitikrinimą ar

diagnozuoti savo būklę. Aišku, sudėtingų apsaugos sistemų projektavimui, gamybai bei

eksploatavimui reikia ir papildomų lėšų, todėl rizikos vertinimo metu svarbu nepervertinti

rizikos lygio. Mašinų projektavime taikomi skaičiuojamieji rizikos vertinimo principai. Pvz.,

saugai priskirtųjų valdymo sistemos dalių atveju įvertinama pavojingo gedimo tikimybė per

valandą. Jai apskaičiuoti reikia numatyti (žinoti) galimą sistemos gedimo dažnį, sistemos

dalies atliekamos saugos funkcijos poreikio dažnį, taisymo dažnį, tikrinimo dažnį ir bendrąją

naudojimo trukmę. Darbo aplinkoje ir konkrečioje darbo vietoje surinkti panašius duomenis ir

atlikti tokį skaičiavimą labai sudėtinga …

Dar vienas iš supaprastintųjų rizikos vertinimo darbo vietoje būdų – taip vadinamasis

rizikos reitingavimo būdas. Reitingavimo principas apima pavojaus galimos žalos ir pavojaus

pasireiškimo parametrus su tam tikrais jų rodikliais. Pavojaus potencialiai žalai nustatyti

naudojama balų sistema, pvz., nuo 1 iki 5 (skaitines vertes ir jas apibūdinančius rodiklius

kiekvienas vertintojas gali susidaryti savitus…). Analogiškai aprašoma ir pavojaus

pasireiškimo galimybė. Tokio galimos žalos balų priskyrimo ir jų rodiklių aprašo pavyzdys

pateiktas 4.1 lentelėje, o galimybių žalai atsirasti – 4.2 lentelėje.

4.1 lentelėje pateiktuose žalos aprašuose matyti, kad incidentams ar lengviems NA, jei

jie kartojasi, suteikiama didesnės žalos atsiradimo prielaida ...

Žalos pasireiškimo galimybių apraše (4.2 lentelė) pažymima, kad reikia įvertinti ne tik

buvimo pavojaus zonoje trukmę ar dažnį, tačiau ir pavojaus išvengimo aplinkybes.


4.1 lentelė. Pavojaus potencialios žalos rodikliai

Žalos balas Pn Potencialios žalos aprašas

1 Gali įvykti nelaimingas atsitikimas, kurio metu vienas darbuotojas patiria

gyvybei nepavojingus kūno sužalojimus arba sveikatos sutrikimus,

nesukeliančius žymių padarinių (incidento lygis).

2 Nepavojingi kūno sužalojimai ar sveikatos sutrikimai (incidento lygis) gali

būti sukelti keliems žmonėms ar jie kartojasi.

3 Gali įvykti nepriskiriamas sunkiems NA, kurio metu darbuotojas patiria

kūno sužalojimus arba sveikatos sutrikimus, dėl kurių netenka darbingumo

nors vienai dienai (lengvo NA lygis). Arba yra prielaidos PL kilti.

4 Nepriskiriami sunkiems nelaimingi atsitikimai kartojasi ar sveikatos

sutrikimai bei kaip prielaidos PL kilti gali būti sukelti keliems žmonėms.

5 Gali įvykti sunkus ar mirtinas NA, kurio metu darbuotojas ar darbuotojai

patiria gyvybei ir sveikatai pavojingą traumą ar išsivysto PL, turinčios didelę

įtaką asmens gyvenimo kokybei.

4.2 lentelė. Žalos pasireiškimo galimybių rodikliai

Galimybės balas

Gn

Galimybių aprašas

1 Pavojaus zonoje būnama retai ar trumpai, pavojaus įmanoma išvengti

dirbant nustatyta tvarka.

2 Pavojaus zonoje būnama dažnai ar ilgai, tačiau pavojaus išvengti įmanoma

laikantis tam tikrų sąlygų ar pavojui kilus, įmanoma iš pavojaus zonos

pasišalinti.

3 Pavojaus zonoje būnama retai ar trumpai, tačiau pavojaus išvengti sudėtinga.

4 Pavojaus zonoje būnama ilgai ar dažnai, o pavojaus išvengti yra sudėtinga.

5 Pavojaus zonoje būnama dažnai ar ilgai, o pavojaus išvengti. beveik

neįmanoma.

Apibendrintam rizikos (t. y. potencialios žalos ir jos atsiradimo galimybių) vertinimui

naudojama šių rodiklių sandauga – rizikos lygis R (4.1 lygtis):

nn GPR (4.1)

Toks rizikos vertinimas ir priemonių rizikai mažinti parinkimas aprašytas 4.3 lentelėje.

4.3 lentelė. Rizikos vertinimas reitingavimu ir priemonių rizikai mažinti parinkimas

Rizikos

lygis

Rizikos

apibūdinimas

R vertė balais Papildomos priemonės rizikai

mažinti

Mažas Priimtina minimali Ne daugiau

kaip 4

Nebūtinos, pakanka bendrųjų

pasiteisinusių DSS priemonių

Vidutinis Sąlyginai priimtina ar

nepriimtina

Ne daugiau

kaip 6

Kai kurios – nedelsiant, kitos – per

tam tikrą laiką

Didelis Nepriimtina Daugiau kaip

6

Nutraukti darbus ir sumažinti riziką

bent iki vidutinio laipsnio

Šiuo reitingavimo metodu nustatomas rizikos lygis sudėtingiausiai apibūdinimas

sąlyginai priimtinos rizikos atveju. Šiuo atveju gali būti, kad pavojaus zonoje būnama retai ar


trumpai, tačiau pavojaus išvengti sudėtinga ir galimas lengvas NA ar prielaidos susirgti

profesine liga. Pvz., Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatuose tokia

tarpinė situacija įvardinama kaip žemutinė vertė veiksmams pradėti, t. y. ribinė vertė

(nepriimtina) nepasiekta, tačiau papildomos priemonės rizikai mažinti jau būtinos.

Įvairiose šalyse profesinei rizikai vertinti taikomos skirtingos procedūros, nuo griežtai

teisiškai reglamentuotų iki labai liberalių, darbdavio savarankiškumu grindžiamų. Lietuvoje

taikoma gana griežtai reglamentuota vertinimo procedūra, aprašyta Profesinės rizikos

vertinimo nuostatuose (PRV NUOSTATAI, 2003). Nuostatuose nurodyta, kad įmonėje

rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo

darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas). Vertinimą reikia atlikti:

prieš pradedant veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius

procesus), pradėjus veiklą;

darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių

vertinimo periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus;

pakeitus technologinį procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines medžiagas ir

preparatus, iš jų kancerogenus ir mutagenus, biologines medžiagas;

įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių apsaugos priemonių

modernizavimą;

įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinam NA darbe arba lengvam NA darbe, kurį ištyrus buvo

nustatyta, kad rizikos veiksnys galėjo būti sunkaus ar mirtino NA priežastis arba

darbuotojui įtarus ar nustačius PL. Tokiais atvejais valstybinis darbo inspektorius,

tirdamas NA darbe, ar PL tyrimo komisija, tirianti profesinės ligos priežastis, pareikalauja

nurodytu laiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje ar kitoje įmonės vietoje;

valstybiniam darbo inspektoriui nustačius įmonėje DSS teisės aktų reikalavimų

pažeidimus ir įpareigojus darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą;

kai kitos inspekcijos ar kontroliuojančios tarnybos (Valstybinė energetikos inspekcija,

Valstybinė statybos inspekcija ar kitos) nustato techninės saugos reikalavimų pažeidimus;

kitais atvejais, kai įmonės vadovas savarankiškai priima sprendimą dėl rizikos vertinimo

atlikimo, atsižvelgdamas į esamą riziką ar rizikos veiksnių pokyčius įmonėje.

Rizikos identifikavimo etape atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu

identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami

rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų, kur numatoma vertinti riziką, sąrašai.

Identifikavimo darbus atlieka įmonės DSS specialistai ar jų kvalifikaciją ir įgaliojimus

atitinkantys asmenys. Rizika identifikuojama vadovaujantis galiojančiais DSS teisės aktais


(kodeksais, įstatymais, nuostatais, reglamentais, taisyklėmis, higienos normomis ir pan.) ir

taip pat įmonėje turima technine ar kita dokumentacija ir duomenimis. Nustačius rizikos

vertinimo objektus, darbdavys patvirtina rizikos vertinimo darbų planą, kuriame nurodoma:

rizikos veiksnių ir darbo vietų, kuriose bus atliekamas rizikos tyrimas ir nustatymas,

sąrašas ir skaičius darbuotojų, kurie gali būti veikiami rizikos veiksnių;

rizikos vertinimo darbų apimtys ir atsakingi įmonės darbuotojai už rizikos tyrimo ir

vertinimo organizavimą bei rezultatų įforminimą.

4.3. Profesinės rizikos veiksniai, jų klasifikavimas, tyrimas ir normavimas

Lietuvoje profesinės rizikos veiksniai (pagal PRV NUOSTATUS,2003) skirstomi į

cheminius, fizikinius, biologinius, ergonominius, psichosocialinius ir fizinius veiksnius.

Cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis

natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo

proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne. Fizikinis veiksnys –

veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje. Biologinis veiksnys –

veiksnys, kurio pagrindą sudaro biologinės kilmės medžiagos, mikroorganizmai, įskaitant

genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai. Ergonominis veiksnys –

veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas

darbuotojo galimybėms. Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo

reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, įmonės darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir

darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą. Fizinis veiksnys –

veiksnys, kurio pagrindą sudaro pavojingas veiksnys, dėl kurio susidarius tam tikroms

atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas dėl darbo priemonių, jų judančių

dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų fizinio

poveikio, taip pat dėl galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo.

Cheminių, fizikinių ir biologinių darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus atlieka

akredituotos (iki 2014 m. gali ir nustatyta tvarka atestuotos) laboratorijos. Kai kurių fizikinių

veiksnių (šiluminės aplinkos – oro temperatūros, oro judėjimo greičio ir santykinės oro

drėgmės) gali atlikti atitinkantys tam tikrus reikalavimus DSS specialistai su metrologiškai

patikrintais prietaisais. Ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimus atlieka

nustatyta tvarka atestuotos įstaigos (teikiančios samdomų DSS tarnybų paslaugas) arba DSS

specialistai, turintys šios veiklos licenciją. Cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai ir

psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami ir įvertinami pagal atitinkamų norminių dokumentų

nuostatas ar metodinius nurodymus. Fiziniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant, ar patalpos,

darbo vietos ar kitos vietos darbovietėje atitinka DSS teisės aktų nuostatas dėl darbuotojų


apsaugos nuo traumų. Fiziniai rizikos veiksniai, iš jų galintys sukelti gaisro pavojų, ir kiti

veiksniai, kurių dydžių negalima išmatuoti, bei jų pasireiškimo galimybė nustatomi įvertinant,

ar patalpos, darbo vietos ar kitos vietos darbovietėse, kur darbuotojai gali būti darbo ar

nustatytų poilsio pertraukų metu, ar naudojamos darbo priemonės atitinka galiojančių teisės

aktų reikalavimus ir ar laikomasi gamintojo nustatytų sąlygų naudojant darbo priemones.

Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos vidinė kontrolė įmonėje vertinama, ar ji atitinka NA

darbe ir PL prevencijos principus ir tvarką, nustatytą Darbuotojų DSS įstatymu ir kitais teisės

aktais (pvz., ar parengti įmonės DSS vietiniai aktai, ar nustatyta jų laikymosi kontrolė, ar

numatyta DSS prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarka įmonėje).

Rizikos įvertinimo etape analizuojami rizikos tyrimo rezultatai ir priimamas sprendimas

dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo. Deja, Lietuvoje pagal PRV NUOSTATUS

numatyta tik du rizikos įverčio variantai. Priimtina rizika – ištirti rizikos veiksniai atitinka

teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus arba naudojant asmenines

apsaugines priemones sumažinamas rizikos veiksnių poveikio dydis iki teisės aktais nustatytų

reikalavimų. Nepriimtina rizika – ištirti rizikos veiksniai neatitinka teisės aktais nustatytus

reikalavimus ir yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybė. Tokie

rizikos įverčiai labai apsunkina įvertinti tarpines rizikos veiksnių vertes (pvz., viršijant

triukšmo ar vibracijų vertes veiksmams pradėti, dar neviršijamos ribinės vertės, todėl

negalima jų įvertinti kaip nepriimtinos rizikos. Šiais atvejais būtini papildomi prevencijos

veiksmai rizikai sumažinti, tačiau tai nėra nepriimtina rizika). Galbūt tobulinant PRV

nuostatus bus peržiūrėta ir ši nuostata dėl rizikos įverčio. Kai nustatoma nepriimtina rizika,

įmonės vadovas imasi priemonių rizikai šalinti arba tokiose darbo vietose stabdo darbus, kol

yra įgyvendinamos prevencinės priemonės nepriimtinai rizikai pašalinti ar jai sumažinti. Kai

nustatoma priimtina rizika darbuotojams, kurie naudoja asmenines apsaugines priemones,

įgyvendinamos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar jai sumažinti, kad darbuotojams

nereikėtų naudotis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. Visais atvejais įmonės vadovas

ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina

rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planą, kuriame prioriteto tvarka nurodomi rizikos

veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, nurodomi įmonės administracijos darbuotojai,

atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, įgyvendinimui

skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė.

Įvertinus riziką įmonės DSS tarnyba (specialistai) turi užpildyti PRV NUOSTATAIS

numatytą profesinės rizikos nustatymo kortelę. Šių kortelių duomenys apibendrinami ir

užpildomas Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas (DSS PASAS, 2003).


4.4. Priemonių profesinei rizikai mažinti parinkimo principai

Kaip parinkti profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemones? Norint šį darbą

teisingai atlikti, reikėtų jį kuo labiau susieti su bendruoju rizikos vertinimo ir prevencijos

priemonių parinkimo algoritmu, pavaizduotu 4.5 pav.

Pirmiausia išsiaiškinami ir identifikuojami pavojai ir nustatoma jų keliama rizika. Jei

pavojai nereikšmingi, tą reikia šių veiksnių atžvilgiu dokumentuose aprašyti. Jei rizikos dydis

neaiškus, reikia atlikti jos detalųjį vertinimą. Vertinimo metu gali prireikti matavimų veiksnių

vertėms ar kitų metodų (pvz., reitingavimo) galimai žalai bei jos atsiradimo galimybei

nustatyti. Jei rizika minimali, tą reikia dokumentuoti. Esant didesnei rizikai, suformuluojami

saugos tikslai ir nustatomos priemonės, kurios leistų riziką pašalinti ar sumažinti iki

nepavojingo (nekenksmingo) lygio. Parenkant prevencijos priemones pirmumas teikiamas

tokioms priemonėms, kurios riziką visiškai pašalintų ar sumažintų iki užsibrėžtųjų saugos

tiksluose lygių. Paprastai efektyviausios būna technologijos, medžiagų, darbo priemonių ar

būdų keitimo priemonės, kurios pavojui neleidžia susidaryti ar labai jį sumažina. Pvz., jei

projektuojamosios mašinos besisukančios dalys būtų išdėstytos jos uždarame korpuse,

mechaniniai pavojai darbuotojui praktiškai bus pašalinti. Tačiau ne visais atvejais tą įmanoma

pasiekti, todėl kartais būtinos papildomos priemonės. Tarp jų pirmumą reikia suteikti

techninėms priemonėms, kurios leidžia išvengti žmogaus klaidos. Pvz., jei mašinos judančias

dalis neįmanoma įtaisyti korpuse ar kitoje uždaroje konstrukcijos dalyje, tenka naudoti

apsaugus ar aptvarus. Kartais jie būna su saugomos dalies judesio blokavimo funkcija, kad

sumažintų žmogaus klaidos įtaką. Tokį techninės priemonės pavyzdį galima paminėti šalto

metalų lakštų presavimo mašiną su blokavimo apsaugais.

TDO ir kituose DSS vadybos standartuose pažymima, kad DSS reikalavimai turėtų būti

įtraukti į įmonės pirkimo ir nuomos nuostatas. Pvz., ES šalyse gali būti realizuojamos tik tos

mašinos, kurių atžvilgiu atliktas rizikos vertinimas. Tokios mašinos ženklinamos CE ženklu ir

naudotojui suteikia garantijas dėl esminių saugos reikalavimų tenkinimo. Įmonė turėtų

pirkimo procedūrose tą aiškiai įsivardinti kaip privalomą sąlygą tiekėjams.

Kai kuriais atvejais dar neįmanoma technologiškai pasiekti priimtinos rizikos lygio.

Tokiais atvejais gali padėti organizacinės priemonės rizikai sumažinti. Pvz., jei darbuotojas

turi dirbti neišvengiamą monotonišką darbą prie konvejerio, reikėtų organizuoti bent

darbuotojų pakeitimus. Mažinant susikaupiantį nuovargį, kuris gali labai padidinti riziką,

būtina darbuotojui organizuoti pertraukas. Pertraukos gali būti reikalingos dirbant šaltyje ar

karštyje, kai reikia sudaryti sąlygas žmogaus organizmo termoreguliacijai.


4.5 pav. Profesinės rizikos vertinimo ir prevencijos priemonių parinkimo schema

Taip

Objektų

identifikavimas

Pradžia Pirminis tikrinimas;

Priemonių pakeitimai;

NA, PL ar incidentas ir t. t.

PAVOJUS?

statinys (patalpa), darbo vieta,

darbo priemonė, technologinis

procesas ir t.t.

Nėra

Yra

Ar aiški

RIZIKA?

Detaliai ištirti

(išmatuoti, patikrinti,

ekspertuoti ir pan.)

Taip

RIZIKA?

Yra

Nėra

Suformuluoti saugos tikslus ir

nustatyti priemones (eilės tvarka):

Standartai, techniniai dokumentai, normos,

taisyklės, mokslo pasiekimai ir t. t.

Pašalinančias riziką

Pakeisti technologiją, procesus, mašinas,

medžiagas ir pan. 1

Ar pakanka? Taip

Ne

Papildomas technines

priemones

Apsaugai, aptvarai, blokatoriai ir pan. 2

Ar pakanka? Taip

Ne

Panaudoti organizacines

priemones

Darbo organizavimas, darbo trukmė,

darbuotojų pakeičiamumas ir t. t. 3

Ne

Ar pakanka?

Ne

Panaudoti AAP AAP – asmeninės apsaugos priemonės 4

Ar pakanka?

Ne

Ne

Saugos nuorodos Specialios nuorodos, ženklai ir pan. 5

Taip

Ar pakanka? Taip

Ne

Ne

Įgyvendinti priemones.

Patikrinti veiksmingumą

Viskas gerai? Taip Ne

Pabaiga:

dokumentuose

įrašyti


Pagal prevencijos priemonių pirmumą tik ketvirtoje vietoje panaudotinos asmeninės

apsaugos priemonės (AAP). Aišku, kai kuriais atvejais AAP yra būtinos ir labai svarbios

žmogaus saugai užtikrinti. Tačiau negalima jomis piknaudžiauti – pirmumas turi būti

suteikiamas kolektyvinėms apsaugos priemonėms (dažniausiai techninėms), o ne

asmeninėms. Pvz., jei įmanoma, kenksmingos cheminės medžiagos turi būti šalinamos iš

visos darbo patalpos ar darbo vietos, o ne darbuotojai aprūpinami kvėpavimo organų apsaugos

priemonėmis (pvz., kaukėmis ar puskaukėmis).

Dažniausiai, nepaisant daugelio anksčiau paminėtų priemonių, tenka darbuotoją

papildomai įspėti apie dar likusius pavojus. Tam panaudojami įvairūs ženklai, pateikiamos

instrukcijos ir nurodymai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., uždengti judančias

darbines mašinos dalis kartais negalima dėl paties technologinio proceso – uždengus dalis jis

būtų neįmanomas. Tokiais atvejais naudojama griežti įpareigojimai instrukcijoje dėl

priartėjimo prie judančių dalių bei dedami specialūs ženklai prie pavojaus zonos.

Parinkus įvairias rizikos prevencijos priemones ar dažniausiai jų derinius, reikia jas

tinkamai įgyvendinti ir kontroliuoti (tikrinti) veiksmingumą. Veiksmingumui patikrinti gali

tekti dar kartą vertinti riziką ir parinktos priemonės (-ių) efektyvumą. Jei atliekant tikrinimą

pastebimos neatitiktys išsikeltam saugos tikslui, gali prireikti koreguoti parinktas prevencijos

priemones. Tik atlikus šią tikrinimo procedūrą ir nustačius priemonės reikiamą

veiksmingumą, galutinai galima dokumentuoti kaip pasiteisinusią rizikos prevencijos

priemonę, pateikiant ir tą įrodančius faktus.

Pagal PRV NUOSTATUS su rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planu supažindinami

darbuotojai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovai, įmonės darbuotojų

saugos ir sveikatos komitetas. Įmonės vadovas pats organizuoja įgyvendinimą arba paveda

darbdavio įgaliotam asmeniui saugai ir sveikatai įgyvendinti rizikos prevencijos priemonių

plane numatytas priemones ir skiria reikiamas lėšas jų įgyvendinimui. Profesinės rizikos

valdymas neturėtų užsibaigti rizikos vertinimu ir prevencijos priemonių plano sudarymu. Tik

kasdienė NA darbe ir PL priežasčių prevencija užtikrina rizikos šalinimo ir mažinimo

priemonių įgyvendinimą. Be abejo, tam būtina ir vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos

kontrolė bei priežiūra organizuojant ir vykdant darbus.

Profesinės saugos užtikrinimo ir efektyvaus rizikos valdymo požiūriu geriausiai sekasi

toms įmonėms, kurios šį darbą atlieka taip kaip ir pagrindinę gamybos ar paslaugų teikimo

veiklą. Profesinės saugos gerinimą gali gerokai padėti įgyvendinti ir standartizuotos DSS

vadybos sistemos įdiegimas, net ne tiek svarbu, kurių konkrečių DSS vadybos standartų

sistemą įmonė pritaikys.


5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI, INCIDENTAI IR PROFESINĖS LIGOS

5.1. Nelaimingi atsitikimai ir incidentai

Darbdavys, vykdydamas pareigas DSS srityje, tarp kitų darbų privalo registruoti NA

darbe, susirgimus PL bei incidentus, juos nustatyta tvarka ištirti ir panaudoti prevencijos

priemones jiems išvengti (DSS ĮSTATYNAS, 2003).

Incidentas – įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nė vienas darbuotojas arba kai

dėl darbuotojo traumos, gautos per šį įvykį, reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba.

Incidentai registruojami įmonėje ir tiriami kaip lengvi NA darbe. Ištyrus incidentą, surašomas

laisvos formos aktas. Incidento tyrimo akte turi būti nurodytos jo aplinkybės ir priežastys,

priemonės panašiems incidentams išvengti.

Nelaimingas atsitikimas darbe (NA) – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas NA darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva,

sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu,

nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį

darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp

darbovietės ir gyvenamosios vietos, arba vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali

būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, arba ne darbovietėje esančios vietos, kurioje

darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.

Nesusiję su darbu NA yra tokie įvykiai, kai tiriant nustatoma, kad nukentėjusysis:

sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką;

savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbo sau (savo interesais);

nukentėjo, kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai

nesusiję su darbu.

Kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe (ar priskiriamas tokiam), pagal

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE tyrimo ir apskaitos nuostatus tyrimo metu surašomas

N-1 formos aktas, jei asmuo:

dirbo darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą darbą arba su darbdavio žinia

atliko viešojo administravimo funkcijas;

parengė darbui ir tvarkė darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo laiku

ar po darbo) ar atliko kitus su darbu susijusius veiksmus;

vyko darbo metu ir darbo reikalais (vykdant darbdavio pavestą užduotį, įskaitant

darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos);


vyko į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu;

nukentėjo dėl smurto, kai jo aplinkybės ir motyvai susiję su darbu;

nukentėjo papildomų ir specialių pertraukų metu įmonėje;

nukentėjo dirbdamas sau įmonėje su įmonės vadovo padalinio vadovo žinia;

nukentėjo nušalintas nuo darbo, tačiau esant įmonės patalpose ar teritorijoje, kai nušalintas

darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.

N-1 formos aktai surašomi ir tais atvejais, kai NA įvyksta dirbant darbus

komandiruotėje, darbo metu atliekant pilietinę pareigą (gelbstint žmones, materialines

vertybes gaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės metu), įmonės vadovo rašytiniu pavedimu

darbuotojui dalyvaujant renginiuose (sporto, kultūros ir kituose panašiuose), darbo metu

dalyvaujant visuomeninėje veikloje ir kitais panašiais atvejais.

NA darbe tyrimo rezultatai surašomi N-2 formos akte, kai NA įvyksta darbuotojo darbo

dienomis kelyje tarp darbovietės ir:

o gyvenamosios vietos, išskyrus kai vykstama įmonės ar jos samdytu transportu (N-1 aktas);

o ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

o vietos ne įmonėje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;

o įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu

nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, vykstant į kitą įmonę ir iš jos.

Jei nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatoma, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios

su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2

formos aktas nesurašomas.

Įvykusio nelaimingo atsitikimo pranešimo ir tyrimo eiga pavaizduota 5.1 pav.

Asmuo, nukentėjęs dėl NA darbe (jeigu jis pajėgia), ar matęs įvykį arba jo padarinius,

privalo apie NA darbe nedelsdamas pranešti padalinio vadovui arba įmonės vadovui, įmonės

darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. Darbuotojai apie šią pareigą informuojami įvadinio ar

pirminio instruktavimo darbo vietoje metu. Įmonės vadovas, kiti darbdavio įgalioti asmenys

privalo nedelsdami užtikrinti pirmosios medicinos ir kitokios pagalbos suteikimą, o prireikus

nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą, organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe

tyrimą. Įmonės vadovas ar padalinio vadovas įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas

darbe, privalo darbo vietą ir įrenginių būklę iki NA darbe tyrimo pradžios išsaugoti tokius,

kokie jie buvo NA darbe metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu jų nepadarius kiltų

pavojus aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai, tačiau visa tai, kas buvo iki pakeitimų, turi

būti raštu ir grafiškai įforminta, nufotografuota ar nufilmuota.


5.1 pav. Nelaimingo atsitikimo pranešimo ir tyrimo eigos schema

Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga nustatyta tvarka dar nepranešė apie asmens

sužalojimo sunkumą, įmonės vadovas (ar įgaliotas asmuo) privalo sužinoti sveikatos

priežiūros įstaigoje, ar nukentėjusiojo sužalojimas priskirtinas prie sunkių.

Jei NA sunkus ar mirtinas, apie tokį NA reikia pranešti Valstybinės darbo inspekcijos

(VDI) teritoriniam skyriui (nustatytosios formos pranešimas), atitinkamos apylinkės

prokuratūrai ir nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi nukentėjusiajam darbe medicinos

pagalbą, nedelsdama (telefonu, elektroniniu paštu, faksu) praneša atitinkamos apylinkės

prokuratūrai – apie sunkius ir mirtinus sužalojimus, ir Valstybinės darbo inspekcijos

teritoriniam skyriui ir darbdaviui – apie visus darbe sužalotus asmenis, įskaitant mirusiuosius

gydymo įstaigoje dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina:

a) nustatyti, ar nepakeista NA darbe vieta. Jeigu ji pakeista, būtina sužinoti, kas joje pakeista,

ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu;

1 pranešimas

NA darbe

Padalinio vadovui arba

įmonės vadovui, įmonės

DSS tarnybai, DSS

komitetui ar darbuotojų

atstovams

Nukentėjęs (jei pajėgia), matęs

įvykį asmuo, padalinio vadovas

Pirmoji pagalba nukentėjusiajam, jei

reikia, gabenimas į gydymo įstaigą.

Įvykio vietos išsaugojimas

Įmonės vadovas, kiti darbdavio

įgalioti asmenys

NA sunkumas Įmonės prašymu sveikatos įstaiga

(per 3 dienas pažyma)

Sunkus ar mirtinas NA Lengvas NA

1. VDI teritoriniam

skyriui;

2. Apylinkės

prokuratūrai;

3. Nukentėjusio šeimai. 2 pranešimas

Įmonės

vadovas

Sveikatos

įstaiga

Tiria dvišalė įmonės

komisija (per 7 d. d.)

Tiria VDI inspektorius (per 20

d. d.) ar inspektorių komisija

N 1 arba N 2 aktas N 1 arba N 2 aktas Pasirašyti įmonės vadovo

Aktų originalai ir tyrimo

medžiaga lieka įmonėje.

Aktų kopijos per 3 dienas

įteikiamos (išsiunčiamos):

1. VDI teritoriniam skyriui;

2. Nukentėjusiajam;

3. Draudimo įstaigai;

4. Jei reikia, mokymo įstaigai.

1. VDI;

2. atitinkamos apylinkės prokuratūrai;

3. nukentėjusiajam arba jo atstovui;

4. draudimo įstaigai;

5. įmonėms, kurių atstovai dalyvavo tiriant

NA (joms pageidaujant);

6. profesinei sąjungai ar kitiems darbuotojų

atstovams (jiems pageidaujant);

7. jei reikia, mokymo įstaigai.


b) apžiūrėti NA darbe vietą, pareikalauti padaryti reikiamas fotografijas, sudaryti ir pateikti

tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą;

c) gauti iš darbdavio tyrimui atlikti reikalingus duomenis ir rašytinius paaiškinimus apie NA

darbe aplinkybes ir priežastis;

d) prireikus ir esant galimybei gauti nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą, susijusį su NA;

e) nustatyti NA sukėlusį pavojingą ar kenksmingą veiksnį (veiksnius) ir jo šaltinį;

f) nustatyti, ar nukentėjusysis nustatytąja tvarka apmokytas ir instruktuotas DSS klausimais;

g) prireikus atlikti kitus veiksmus, reikalingus NA aplinkybėms ir priežastims nustatyti ir

tyrimui tinkamai atlikti bei įforminti (pagal NA tyrimo METODINIUS NURODYMUS).

Lengvus NA darbe tiria įmonės vadovo įsakymu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš

darbdavio atstovo (atstovų) ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Atliekant

tyrimą, gali dalyvauti nukentėjusysis. Jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, lengvą NA darbe

tiria darbdavio pareigas vykdantis asmuo arba paskirtas jo darbuotojas ir darbuotojų atstovas

ar nukentėjusysis arba jo atstovas. Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per

7 darbo dienas nuo įvykio. Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ir N-2 formos aktus,

dalyvaujant darbuotojų atstovui (atstovams), surašo darbdavio atstovas. Dvišalės komisijos

pasirašyti nelaimingo atsitikimo darbe aktai įteikiami įmonės vadovui.

Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ar N-2 formos akto vienas egzempliorius ir

tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių įmonės vadovas

ar darbdavio įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo įteikti

ar išsiųsti:

1. Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;

2. nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;

3. draudimo įstaigai (įstaigoms), kurioje (kuriose) nukentėjęs asmuo apdraustas NA darbe ir

PL socialiniu draudimu (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis);

4. mokymo įstaigai, kurios mokinys ar studentas per praktiką įmonėje sužalotas.

Labai dažnai incidentas, o ypač lengvas NA darbe, tai tik esant laimingam atsitiktinumui

dėl tos pačios priežasties neįvykęs sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas. Todėl labai

svarbu turėti teisingą informaciją apie visus įmonėje įvykusius incidentus ir lengvus NA, juos

objektyviai ištirti, kad laiku būtų pašalintos juos lėmusios priežastys ir užkirstas kelias

panašiems nelaimingiems atsitikimams įvykti. Deja, pagal VDI pateikiamus pavyzdžius

(LENGVŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMAS) matyti, kad įmonių dvišalių

komisijų nurodomos aktuose priežastys labai dažnai būna formalios, tendencingos, dėl

įvykusio NA apkaltinant nukentėjusį darbuotoją. Pvz., darbuotojas buvo traumuotas, kai

medienos apdorojimo staklėmis gamino ruošinį ir atskilusi jo dalis pataikė darbuotojui į veidą.

Įmonės dvišalė NA darbe tyrimo komisija nustatė tokias priežastis: 1) darbininkas nesilaikė


DSS instrukcijos reikalavimų; 2) darbų vadovas nepakankamai kontroliavo, kaip darbuotojas

laikosi saugos reikalavimų; 3) staklės neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tik trečioji nurodyta

nelaimingo atsitikimo priežastis yra pagrindinė, nes ją pašalinus (sutvarkius stakles taip, kad

ruošinių išmetimo nebūtų, o jei to neįmanoma išvengti, tai turi būti įrengti įtaisai, apsaugantys

darbuotoją) būtų pašalintas pavojus įvykti panašiems nelaimingiems atsitikimams. Šiam

atvejui dvišalės komisijos nustatyta pagrindinė priežastis (įrašyta pirmąja) išvis neturėjo būti

rašoma, nes darbuotojui dirbti nesaugiomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų,

staklėmis negalima buvo leisti.

Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria VDI inspektorius, dalyvaujant

darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Atliekant tyrimą, gali dalyvauti

draudimo įstaigos atstovas, nukentėjusiojo mokymo įstaigos atstovas, nukentėjusysis arba jo

atstovas. Jeigu darbdavio ir (ar) darbuotojų, nukentėjusiojo ar draudimo įstaigos atstovai

nedalyvauja atliekant tyrimą, VDI inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be jų. NA

darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau asmenų, tiria komisija. Komisijos pirmininkas – Lietuvos

Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Lietuvos Respublikos

vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos

teritorinio (inspektavimo) skyriaus vedėjas ir du šio skyriaus Valstybinės darbo inspekcijos

inspektoriai. Atliekant tyrimą, dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovo (atstovų)

skirti asmenys. Komisija vertina darbdavio ir darbuotojų atstovų, taip pat įvairių kontrolę ir

priežiūrą vykdančių įstaigų pateiktas išvadas. Baigus sunkaus ar mirtino nelaimingo

atsitikimo darbe tyrimą, VDI inspektorius surašo N-1 arba N-2 formos aktą ir jį bei tyrimo

medžiagą perduoda pasirašyti įmonės vadovui. Įmonės vadovas pasirašytą sunkaus ar mirtino

NA darbe aktą kartu su tyrimo medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžina tyrusiam

NA darbe VDI inspektoriui. Sunkaus ar mirtino NA darbe aktas (originalas) kartu su tyrimo

medžiaga paliekamas įmonėje. Tyręs NA darbe inspektorius, gavęs įmonės vadovo

pasirašytus sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ar N-2 formos aktus ir tyrimo

dokumentų įmonėje patvirtintas kopijas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas tyrimo medžiagą

įteikia (išsiunčia):

1. Valstybinei darbo inspekcijai;

2. atitinkamos apylinkės prokuratūrai;

3. nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;

4. draudimo įstaigai (įstaigoms);

5. įmonėms ar įstaigoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant NA darbe (joms pageidaujant);

6. profesinei sąjungai ar kitiems darbuotojų atstovams (jiems pageidaujant);

7. mokymo įstaigai, kurios mokinys ar studentas per praktiką įmonėje sužalotas.


Jeigu asmuo, dalyvavęs tiriant NA darbe, nesutinka su N-1 ar N-2 akto turiniu, jis aktą

gali pasirašyti su pastaba, o savo nuomonę išdėstyti NA darbe akto priede. Įmonės vadovas,

gavęs N-1 ar N-2 formos aktus ir tyrimo medžiagą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas savo

parašu ir įmonės antspaudu patvirtina, kad su tyrimo medžiaga susipažino. Jeigu įmonės

vadovas nesutinka su tyrimo išvadomis, jis aktą pasirašo su pastaba, o savo nuomonę išdėsto

akto priede. Jeigu darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai arba

įmonės vadovas per 3 darbo dienas nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ir

Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui ar dvišalei komisijai raštu nepateikia motyvuotos

akto nepasirašymo priežasties, surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas įsigalioja nuo jo

surašymo dienos. Įmonės vadovui atsisakius organizuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą,

darbuotojų atstovai, nukentėjęs asmuo arba jo atstovas ar jo šeima apie tai praneša Valstybinei

darbo inspekcijai, o ši privalo skirti VDI inspektorių nelaimingam atsitikimui darbe tirti.

VDI inspektorius gautą darbuotojų atstovo arba įmonės vadovo raštą, kuriame nurodyti

akto nepasirašymo motyvai, privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą informuoti tokį raštą

pateikusį asmenį, o pareiškėjo raštą ir priimtą sprendimą pridėti prie tyrimo medžiagos.

Inspektoriaus atliktas NA darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl NA darbe aplinkybių ir

(ar) priežasties (priežasčių) įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų)

saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam

valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui.

Įmonėje įvykę incidentai, nelaimingi atsitikimai darbe ir mirties atvejai darbe privalo

būti užregistruoti nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų

registravimo žurnale. Įmonėje lengvų nelaimingų atsitikimų aktai ir tyrimo medžiaga saugomi

45 metus, o sunkių ir mirtinų – 75 metus. Likviduojant įmonę, nelaimingų atsitikimų darbe

aktai, jų tyrimo medžiaga ir NA darbe registravimo žurnalai perduodami saugoti Lietuvos

Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

5.2. Profesinės ligos

Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar

daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas

profesine liga. Lėtinę profesinę ligą (sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau

kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką ) įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas

(ūmios ligos atveju per valandą) apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo

inspekcijai, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai. Įtarus,

kad darbuotojas susirgo ūmia profesine liga, nedelsiant suteikiama medicinos pagalba ir jis

nugabenamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Apie tokį atvejį reikia pranešti ne tik


anksčiau nurodytoms įstaigoms, bet ir draudimo įstaigai, o jei darbuotojas mirė – apylinkės

prokuratūrai. Profesinių ligų tyrimą reglamentuoja PROFESINIŲ LIGŲ TYRIMO IR

APSKAITOS NUOSTATAI BEI PROFESINIŲ LIGŲ PRIEŽASČIŲ TYRIMO

REGLAMENTAS.

Profesinės ligos priežastis tiria komisija, kurios sudėtyje yra VDI teritorinio skyriaus

vedėjo paskirtas darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės

sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) teritorinės įstaigos apskrityje vadovo paskirtas

specialistas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) vadovo paskirtas gydytojas, įtaręs

profesinę ligą. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, priežastis tiria

komisija. Komisijai pirmininkauja LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, jos nariai –

VVSPT direktorius (pavaduotojas) ar kitas šios tarnybos direktoriaus skirtas atstovas, VDI

teritorinio skyriaus vedėjas ir po vieną VDI, VVSPT teritorinės įstaigos apskrityje atstovą.

Tiriant profesinių ligų priežastis, dalyvauja darbdavio atstovas, darbuotojų atstovas

(atstovai) saugai ir sveikatai, gali dalyvauti darbuotojas, kurio profesinė liga tiriama, arba jo

atstovas ir draudimo įstaigos atstovas. Darbuotojas, kurio profesinė liga tiriama, jo atstovas

turi teisę susipažinti su profesinės ligos priežasčių tyrimo medžiaga.

Tyrimo komisija dirba nukentėjusiojo darbovietėje (jei išlikusi) ir turi teisę prašyti, kad:

1. įmonės, kurioje dirba ar dirbo darbuotojas, vadovas (ar įgaliotas asmuo) pateiktų duomenis

apie darbuotojo dirbtą darbą (profesijas, darbo trukmę, profesinės rizikos veiksnius, jų

veikimo trukmę ir jų tyrimus) ir atliktus privalomus sveikatos tikrinimus;

2. VVSPT teritorinė įstaiga apskrityje pateiktų turimus archyvinius duomenis apie darbuotojo

darbo sąlygų higieninių tyrimų rezultatus;

3. ASPĮ pateiktų duomenis apie darbuotojo privalomus sveikatos tikrinimus;

4. asmuo, kuriam tiriama PL, ar jam atstovaujantis asmuo pateiktų turimus dokumentus apie

darbo veiklą ir darbo veiklos aprašymą.

Komisija, ištyrusi įtariamos PL priežastis, nustatyta tvarka užpildo ir pasirašo profesinės

ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmąją dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“). Su akto

pirmąja dalimi supažindinamas darbuotojas ar jo atstovas ir įmonės vadovas pasirašytinai.

Profesinės ligos diagnozę (PL diagnozes) nustato darbo medicinos gydytojas. Diagnozei

nustatyti reikia pristatyti ASPĮ, kurioje asmuo gydosi (prisirašęs), siuntimą darbo medicinos

gydytojui, asmens ligos istorijos išrašą bei užpildytą pirmąją PL tyrimo akto dalį. Darbo

medicinos gydytojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių dokumentų gavimo ištiria asmenį

ir įvertinęs asmens sveikatos būklę ir akto pirmojoje dalyje pateiktus duomenis nustato

profesinės ligos diagnozę (profesinių ligų diagnozes) arba jos nenustato. Darbo medicinos


gydytojas užpildo, pasirašo ir išsiunčia komisijos pirmininkui PL akto antrąją dalį

(„Profesinės ligos patvirtinimas“).

Komisijos pirmininkas, gavęs akto antrąją dalį su nustatyta ar nenustatyta profesinės

ligos diagnoze, per 3 darbo dienas pateikia pasirašyti aktą komisijos nariams, įmonės vadovui

ir darbuotojų atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai. Akto egzemplioriai pasirašytinai

įteikiami įmonės vadovui ir darbuotojui ar jo atstovui, o kiti išsiunčia ASPĮ, kurioje įtarta

profesinė liga, VDI teritoriniam skyriui, draudimo įstaigai, VVSPT teritorinei įstaigai

apskrityje, o jeigu nuo ūmios profesinės ligos asmuo miršta, – apylinkės prokuratūrai.

Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai komisijos pirmininkas užpildo ir išsiunčia

nustatytos formos profesinės ligos kortelę.

Suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga),

nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, ne vėliau kaip per 2

mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų

komisiją.

PL tyrimo aktus (Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvadas) įmonės, kurios

buvusiam ar esamam darbuotojui nustatyta PL, vadovo įgaliotas asmuo registruoja profesinių

ligų tyrimo dokumentų registravimo žurnale. Likviduojant įmonę, aktai ir Centrinės darbo

medicinos ekspertų komisijos išvados perduodami saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų

ir archyvų įstatymo.

5.3. Socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų

Lietuvoje numatytas privalomasis socialinis darbuotojų draudimas nuo NA ir PL, kuris

reglamentuotas specialiu įstatymu (NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIS

DRAUDIMAS). Draudimo įmokas moka darbdavys (įmonės, valstybės ar savivaldybės

institucijos bei įstaigos). Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius nuo NA ir

PL skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio

socialinio draudimo įmokomis.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Įstatymo nustatytais atvejais

kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo

ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties

dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo profesine liga nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei


nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl

ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų grupių skaičius ir grupių

tarifai tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo

įstatymu. Draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų

grupei, atsižvelgdama į traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius ir vadovaudamasi

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta metodika, tvirtina Valstybinio socialinio

draudimo fondo taryba. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų dydis

pagal įstatymą priklauso nuo draudėjo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės:

1) darbo priemonių, darbo sąlygų neatitikties darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

nustatytiems reikalavimams;

2) VDI nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų;

3) NA darbe sunkumo ir dėl šių įvykių nukentėjusių apdraustųjų skaičiaus;

4) dėl ūmių PL toje įmonėje nukentėjusių apdraustų asmenų skaičiaus;

5) NA, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičiaus ir pavojingus darbus dirbančių

darbuotojų skaičiaus santykio.

Pagal 2010 m. priimtą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų

rodiklių įstatymą (LR SODRA, 2011), patvirtintos trys NA darbe ir PL socialinio draudimo

įmokos tarifų grupės ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamos nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifai (nuo darbo užmokesčio fondo):

1) I grupė – 0,9 procento;

2) II grupė – 0,38 procento;

3) III grupė – 0,18 procento.

Jeigu per trejus metus draudėjo įmonėje neįvyko NA ar nenustatyta PL, jam taikomas

0,18 % mėnesio įmokos nuo darbo užmokesčio fondo tarifas. VDI nustatytų DSS pažeidimų,

NA ar PL daugėjant, įmonė perkeliama į didesnio draudimo įmokos tarifo (0,38 % ir 0,9 %)

grupę. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu 0,9 %. įmoką moka 190 draudėjų, 0,38 % –

191 draudėjas, o visi kiti – 0,18 % tarifo įmoką (JOCKUS A.).

Šiuo ekonominiu veiksmu siekiama darbdavius skatinti gerinti įmonėse profesinės

saugos būklę, daugiau rūpintis darbuotojų darbo aplinka, profesinės rizikos mažinimu bei

bendru DSS valdymu.

nuostata pradedama taikyti nuo 2012 m. sausio 1 d.


INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SARAŠAS

1. ACSH, 2003. Council Decision of 22 July 2003 setting up an Advisory Committee on

Safety and Health at Work. [Žiūrėta 2011 m. liepos 18 d.] Prieiga per internetą: http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32003D0913(01):EN:NOT

2. COUNCIL DIRECTIVE 89/391/EEC of 12 June 1989 on the introduction of measures

to encourage improvements in the safety and health of workers at work // OJ L 183,

29.6.1989, p. 1–8. [Žiūrėta 2011 m. liepos 18 d.] Prieiga per internetą: http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31989L0391:EN:HTML

3. DIRECTIVE 2007/30/EC of the European Parliament and of the Council of 20 June

2007 amending Council Directive 89/391/EEC, its individual Directives and Council

Directives 83/477/EEC, 91/383/EEC, 92/29/EEC and 94/33/EC with a view to

simplifying and rationalising the reports on practical implementation. [Žiūrėta 2011 m.

liepos 18 d.] Prieiga per internetą: http://eur-

lex.europa.eu/smartapi/cgi/sga_doc?smartapi!celexplus!prod!DocNumber&lg=en&type_doc

=Directive&an_doc=2007&nu_doc=30

4. DSS KOMISIJŲ TVARKA. Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir

sveikatos komisijų steigimo, sudarymo tvarka. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.] Prieiga per

internetą: http://www.vdi.lt/index.php?123727239

5. DSS KOMITETAI (2003). Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji

nuostatai // Žinios, 2003, Nr.110-4923.

6. DSS PASAS (2003). Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso tipinė forma //

Žinios, 2003, Nr. 100-4503.

7. EUROPOS GYVENIMO IR DARBO SĄLYGŲ GERINIMO FONDAS (2006). Ketvirtasis

Europos darbo sąlygų tyrimas. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.] Prieiga per internetą:

www.eurofound.europa.eu/pubdocs/2006/78/lt/1/ef0678lt.pdf

8. EUROPOS KOMISIJA (2007). Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. 2007-2012 m.

Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą /

KOM (2007) 62 galutinis, Briuselis, 21.2.2007. [Žiūrėta 2011 m. liepos 05 d.]. Prieiga per

internetą: http://www.vdi.lt/index.php?1491630181#_ftnref13

9. EU-OSHA. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra. [Žiūrėta 2011 m. liepos 22

d.]. Prieiga per internetą: http://osha.europa.eu/lt/about

10. FAJOLIO funkcinis menedžmentas. [Žiūrėta 2011 m. liepos 05 d.]. Prieiga per internetą:

http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/gamybos_valdymas_I/114744.html

http://www.vdi.lt/index.php?1491630181#_ftnref13


11. GINEVIČIUS R., SILICKAS J. (2008). Sisteminio įmonių valdymo pagrindai:

vadovėlis.Vilnius: Technika, 276 p.

12. GOETSCH D. L. Occupational Safety and Health for Technologists, Engineers, and

Managers. - Prentice Hall, Seventh Edition, 2011, p. 765.

13. ĮMONĖS DSS TARNYBA (2011). Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų

pavyzdiniai nuostatai // Žinios, 2011, Nr. 69-3307.

14. JOCKUS A. Nelaimės darbe didins draudimo įmokas // Lietuvos žinios, 2011-04-15.

[Žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 02 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lzinios.lt/lt/2011-

04-15/verslas/nelaimes_darbe_didins_draudimo_imokas.html?print

15. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI DSS (2010). Kvalifikacinių reikalavimų

darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams aprašas // Žinios, 2010, Nr. 86-4574

16. LENGVŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMAS ir dokumentų įforminimas

(rekomendacijos). VDI / [Žiūrėta 2011 m. liepos 25 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.vdi.lt/index.php?-1346461647

17. LR KONSTITUCIJA. Lietuvos Respublikos Konstitucija. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.].

Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

18. LR DARBO KODEKSAS (2011). Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo,

įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas / Priėmė - Lietuvos Respublikos Seimas 2011-05-

26; Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamentas, Lietuvos Respublikos

Seimo kanceliarija. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.]. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=401284&p_query=&p_tr2=

19. LR DSS (2010). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jo

keitiniai. [Žiūrėta 2011 m. liepos 04 d.]. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389641&p_query=&p_tr2=

20. LR SODRA, 2011. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas // Žin., 2010-12-28, Nr. 153-7782.

21. LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio DRAUDIMO

ĮSTATYMAS. Įstatymo aktuali redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d. [Žiūrėta 2011 m.

liepos 24 d.]. prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=362854

22. LRV (2009). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 25 d. nutarimas Nr.

669. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS 2009–2012 METŲ STRATEGIJA //

Žinios, 2009, Nr. 80-3345.

23. LR VDI (2010). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai // Žinios, 2010, Nr. 147-7547.

http://www.vdi.lt/index.php?-1346461647

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=401284&p_query=&p_tr2

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389641&p_query=&p_tr2


24. LSD (2010). Sertifikuotos darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos 2011-07-01.

/ Lietuvos standartizacijos departamentas, 2011. [Žiūrėta 2011 m. liepos 14 d.]. Prieiga

per internetą: http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157

25. LST 1952:2009. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Vadovas (tapatus BS

8800:2004) / Lietuvos standartizacijos departamentas, 160 p.

26. LST 1977:2008. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Reikalavimai (BS

OHSAS 18001:2007) / Lietuvos standartizacijos departamentas, 57 p.

27. LST 1978:2009. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Rekomendacijos,

kaip įgyvendinti LST 1977:2008 (BS OHSAS 18002:2008) / Lietuvos standartizacijos

departamentas, 137 p.

28. LST EN 954-1:2000. Mašinų sauga. Priskirtosios saugai valdymo sistemų dalys. 1 dalis.

Bendrieji projektavimo principai / Lietuvos standartizacijos departamentas, 36 p.

29. LST EN ISO 13849-1:2008. Mašinų sauga. Valdymo sistemų dalys, susijusios su sauga. 1

dalis. Bendrieji projektavimo principai/Lietuvos standartizacijos departamentas, 90 p.

30. MANAGING SAFETY THE SYSTEMS WAY (2004) Implementing OHSAS 18001 using

BS 8800. First published in the UK in 2004 by the British Standards Institution, BSI, p.

226 // Occupational health & safety management systems, BSI Electronics product

(CD), 2005.

31. McCORMICK E.J., SANDERS M.S. Human factors in engineering and design. NY:

McGraw-Hill, 1982, p. 615.

32. MERKEVIČIUS S., STRELKAUSKIS E., BUTKUS R., 2011. Metodologiniai mobilių

mašinų generuojamų vibracijų operatoriui keliamos rizikos nustatymo aspektai //

Žmogaus ir gamtos sauga 2011, I tomas, Akademija, 2011, P.39-42.

33. METODINIAI NURODYMAI. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo,

pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniai

nurodymai // Žin.: 2005-03-17 Nr.35-1165; 2005-04-02 Nr.43-1402; 2006-01-10, Nr. 3-

79; 2007-01-09 Nr.3-152.

34. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE tyrimo ir apskaitos nuostatai // Žin., 2004,

Nr.136-4945; Žin., 2005, Nr. 131-4732; Žin., 2009, Nr. 109-4632; Žin., 2010, Nr. 40-

1909; Žin., 2009, Nr. 126-5429; Žin., 2011, Nr. 89-4271.

35. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIS DRAUDIMAS. LR nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas // Žin., 2003,

Nr. 114-5114.

36. OSHAS 18002:2008. Occupational health and safety management systems. Guidelines


for the implementation of OHSAS 18001:2007 / OSHAS Projekt Group, 2008, p. 78.

[Žiūrėta 2011 m. liepos 11 d.] Prieiga per internetą:

www.qsp.org.br/doc/OHSAS_18002_Working_Draft_2_2008.pdf

37. PRV NUOSTATAI, 2003. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai //

Žinios, 2003, Nr. 100-4504 .

38. PROFESINIŲ LIGŲ TYRIMO ir apskaitos NUOSTATAI // Žin., 2004, Nr. 69-2398;

Žin., 2009, Nr. 144-6377; Žin., 2010, Nr. 145-7453

39. PROFESINIŲ LIGŲ priežasčių TYRIMO REGLAMENTAS // Žin., 2004-10-14, Nr. 151-

5522.

40. SAM, 2008. Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių

reikalavimų aprašas // Žinios, 2008, Nr. 43-1610.

41. SUVESTINĖS Europos Sąjungos sutarties ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo

redakcijos (2010). [Žiūrėta 2011 m. liepos 20 d.]. Prieiga per internetą: http://eur-

lex.europa.eu/JOHtml.do?uri=OJ:C:2010:083:SOM:LT:HTML

42. TDO (2001). Tarptautinė darbo organizacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos

sistemų gairės. [Žiūrėta 2011 m. liepos 06 d.] Prieiga per internetą:

http://www.vdi.lt/index.php?599519559

43. TDO (2003). Tarptautinė darbo organizacija. Globali darbuotojų saugos ir sveikatos

strategija: Tarptautinės darbo konferencijos 91-ojoje sesijoje, 2003 metais, priimtos

išvados. [Žiūrėta 2011 m. liepos 06 d.] Prieiga per internetą:

http://www.vdi.lt/index.php?1141641398

44. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai // Žinios, 2005, Nr. 53-

1804.

45. UK HSG65 (1997). Successful health and safety management / UK Health and Safety

Executive (HSE), Reprinted (with amendments) 2008. [Žiūrėta 2011 m. liepos 14 d.].

Prieiga per internetą: http://www.hse.gov.uk/pubns/books/hsg65.htm

46 VDI (2011). Kodėl darbdaviui reikia ir naudinga vertinti riziką? [Žiūrėta 2011 m.

liepos 06 d.] Prieiga per internetą: http://www.vdi.lt/index.php?-426087028

47 WIKIPEDIA. Rizika.- http://lt.wikipedia.org/wiki/Rizika

aleksandro stulginskio universitetas -...

Documents