aiv infeqcia/sidsit avadmyofta mkurnaloba da movla · 3 aiv infeqcia/sidsit avadmyofta mkurnaloba...
TRANSCRIPT
1
aiv infeqcia/SidsiT avadmyofTa
mkurnaloba da movla
klinikuri marTvis nacionaluri rekomendacia
(gaidlaini)
2
klinikuri praqtikis erovnuli rekomendacia (gaidlaini) `aiv
infeqcia/SidsiT avadmyofTa mkurnaloba da movla~ miRebulia klinikuri
praqtikis erovnuli rekomendaciebis (gaidlainebi) da daavadebaTa
marTvis saxelmwifo standartebis (protokolebi) SemuSavebis, Sefasebis
da danergvis erovnuli sabWos 2007 wlis 21 martis #1 sxdomaze da
damtkicebulia saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri
dacvis ministris 2008 wlis 26 ivlisis #176/o brZanebiT.
3
aiv infeqcia/SidsiT avadmyofTa mkurnaloba da movla
klinikuri rekomendaciebis zogadi mizani
klinikuri saxelmZRvanelo-rekomendaciebis mizans warmoadgens uaxles
samecniero mtkicebulebebze dafuZnebuli informaciis miwodeba aiv-
infeqcia/SidsiT avadmyofTa gamokvlevis, mkurnalobis, oportunistuli
infeqciebis, vaqcinaciis, monitoringis Sesaxeb eqim -
infeqcionistebisTvis, ojaxis eqimebisTvis, jandacvis pirveladi rgolis
muSakebisTvis, zemoT aRniSnul dargSi momuSave saSualo samedicino
personalisTvis da yvela dainteresebuli pirisTvis.
ganxiluli klinikuri sakiTxebi
mocemuli klinikuri rekomendaciebi ganixilaven aiv-infeqcia/Sidsis
antiretrovirusul mkurnalobasTan dakavSirebul sakiTxebs,
oportunistuli infeqciebis profilaqtikas, gamovlinebebs,
diagnostikasa da mkurnalobas, vaqcinaciis ZiriTad principebs,
avdmyofebis laboratorul-instrumentul gamokvlevebs mkurnalobamde
da mkurnalobis dawyebis Semdeg, romlebic unda Catardes profilur
dawesebulebaSi Sesabamisi kvalifikaciis mqone specialistis mier.
gaidlaini gankuTvnilia
eqim-infeqcionistebisTvis, nebismieri profilis eqimebisTvis
socialuri muSakebisTvis da eqTnebisaTvis.
mtkicebulebaTa doneebisa da rekomendaciebis xarisxi
winamdebare saxelmZRvaneloSi yvela rekomendacias gaaCnia gradacia,
romelic aRiniSneba laTinuri asoebiT А-dan D-mde. amave dros yovel
gradacias Seesabameba monacemTa mtkicebulebis garkveuli done. rac
ufro maRalia rekomendaciis gradacia, miT ufro maRalia kvlevebis
sizuste, romlebzec is aris dafuZnebuli
4
done mtkicebulebis siZlieris done
(Muir Gray) xarisxi rekomendaciis
xarisxi
(Cook et al) I
Zlieri mtkicebuleba, eyrdnoba
minimum erT sistemur
mimoxilvas, romelic efuZneba
swori dizainis mqone
randomizebul kontrolirebad
kvlevas
A
eyrdnoba I donis
mtkicebulebas da
Sesabamisad mtkiced
rekomendebulia
II
Zlieri mtkicebuleba, eyrdnoba
minimum erTi swori dizainis
mqone randomizebul
kontrolirebad kvlevas
B
eyrdnoba I donis
mtkicebulebas da
Sesabamisad
rekomendebulia
III
klinikuri kvleva
randomizaciis gareSe,
kohortuli da SemTxveva-
kontrolis kvlevebi
C
eyrdnoba III donis
mtkicebulebas
SeiZleba CaiTvalos
Sesabamisad
IV
araeqsperimentuli
multicentruli kvlevebi
D
eyrdnoba IV da
Vdonis
mtkicebulebas
saWiroebs konsesuss
Va
avtoritetul profesionalTa
mosazreba
Vb
klinikuri gamocdileba,
aRwerilobiTi kvlevebi an
eqspertTa angariSi
5
aabbrreevviiaattuurraa
aaiivv adamianis imunodeficitis virusi
aalltt alaninaminotransferaza
anrti
ara-nukleoziduri revers transkriftazas
inhibitori
aarrvv antiretrovirusuli
aarrTT antiretrovirusuli Terapia
aasstt aspartataminotransferaza
vvdd virusuli datvirTva
iirrss imunuri rekonstituciis sindromi
iiffaa imunofermentuli analizi
mmaaaarrTT maRalaqtiuri antiretrovirusuli Terapia
mmggbb mJavagamZle baqteria
mmrrttbb multirezistentuli tuberkulozi
nrti
nukleoziduri revers transkriftazas
inhibitori
ooii oportunistuli infeqciebi
ppii proteazas inhibitorebi
ppjjrr polimerizaciis jaWvuri reaqcia
ttbb tuberkulozi
SSiiddssii SeZenili imunodeficitis sindromi
jjaannmmoo jandacvis msoflio organizacia
AABBCC abakaviri
ddddII didanozini
EEFFVV efavirenzi
FFTTCC emtricitabini
LLPPVV//rr lopinavir/ritovaniri
NNFFVV nelfinaviri
ZZDDVV zidovudini
RRTTVV ritonaviri
SSQQVV seqvinaviri
TTDDFF tenofoviri
33TTCC lamivudini
UUNNAAIIDDSS gaeros aiv/Sidsis gaerTianebuli programa
6
1. daavadebis definicia, klasifikacia da terminologia
Sidsi abreviaturaa da iSifreba, rogorc SeZenili imunodeficitis
sindromi. daavadeba Sidsis gamomwvevia adamianis imunodeficitis virusi
(aiv-i). aiv infeqcia ewodeba daavadebas virusiT inficirebis momentidan
sicocxlis bolomde. terminiT Sidsi aRiniSneba aiv infeqciis bolo
stadia. aiv -i adamianis organizmSi SeWris Semdeg azianebs imunur
sistemas, ris Sedegad inficirebul pirs SesaZloa ganuviTardes
nebismieri infeqcia an/da simsivne, xSirad, sasikvdilo SedegiT.
aiv infeqciis klasifikaciis sistema (CDC)
kkaatteeggoorriiaa CCDD44 uujjrreeddeebbiiss
rraaooddeennoobbiiss
mmiixxeeddvviiTT
kklliinniikkuurrii
kkaatteeggoorriiaa
kklliinniikkuurrii
kkaatteeggoorriiaa AAkklliinniikkuurrii
kkaatteeggoorriiaa BB
kklliinniikkuurrii
kkaatteeggoorriiaa CC
A B C
• asimptomuri aiv infeqcia;
• persistuli
generali-
zebuli
limfade-
nopaTia
(pgl)*;
simptomuri,
garda A da C kategoriebSi
miTiTebuli
mdgomareo-
bebisa
ezofaguri da/an traqeo-
bronquli kandidozi;
• eqstrapulmonuri
koqcidiodomikozi;
• eqstrapulmonuri
kriptokokozi;
• saSvilosnos yelis
invaziuri kibo;
1) >500/mm3
(≥29%) A1 B1 C1
2) 200-500 mm3
(14-28%) A2 B2 C2
3) <200
(<14%) A3 B3 C3
7
* ruxi feriT moniSnul ujrebSi
miTiTebuli kategoriebi
Seesabameba Sidss.
• mwvave (pirve-ladi) aiv
daavadeba
* limfuri
kvanZebi or an
met midamoSi
(sazardulis
garda)
diametriT
> 1 sm-ze,
3 an meti Tvis
ganmavlobaSi.
• baqteriuli
angiomatozi;
• persistuli
vulvova-
ginaluri
kandidozi, 1
Tveze meti
xangrZli-
vobis,
romelic
cudad
eqvemdebareba
mkurnalobas;
• saSvilosnos
yelis mZime
displazia an
karcinoma
insitu; • konstitu-ciuri
simptomebi,
mag., cxeleba
(≥38,50C) an diarea 1
Tveze meti
xnis
ganmavlobaSi
• da sxva.
-----------------------------
aRniSnuli
mdgomareobebi
ganpirobebuli
unda iyos aiv
infeqciiT.
• qronikuli intestinuri
kriptosporidiozi;
• citomegalovirusuli
infeqcia: retiniti, an
sxva lokalizaciis,
garda RviZlis,
elenTis, limfuri
kvanZebisa;
• aiv encefalopaTia;
martivi herpesi: kanis da
lorwovanis wylulebiT
1 Tveze meti xnis
ganmavlobaSi,
bronqiti, pnevmonia;
• diseminirebuli,
eqstrapulmonuri
histoplazmozi;
• qronikuli
izosporiazi;
• kapoSis sarkoma; • limfoma: berkitis,
imunoblasturi, Tavis
tvinis pirveladi;
• atipiuri mikobaqteriiT
(M.avium an M.kansasii) infeqcia;
• pulmonuri an
eqstrapulmonuri
tuberkulozi;
• Pneumocystic carinii-iT
gamowveuli pnevmonia;
• rekurentuli pnevmonia,
(2 an meti epizodi
weliwadSi);
• progresirebadi mravalkerovani leiko-
encefalopaTia (pml);
• rekurentuli
salmoneluri
baqteriemia;
• cerebruli
toqsoplazmozi;
• aiv-iT gamowveuli
ganlevis sindromi.
terminologia:
virusuli datvirTva – ewodeba adamianis imunodeficitis virusis (aiv-is)
rnm-is raodenobas (koncentracias) plazmis 1 ml-Si;
“fanjara” periodi – ewodeba periods adamianis imunodeficitis virusis
organizmSi SeWridan aiv-antisxeulebis gamomuSavebamde;
mwvave retrovirusuli sindromi – ewodeba aiv-is organizmSi SeWridan 2-
3 kviris Semdeg ganviTarebul “infeqciuri mononukleozis msgavs
sindroms”, romelic grZeldeba 2-3 kvira, mas mosdevs klinikuri
gaumjobesebisa da serokonversiis periodi;
klinikuri gaumjobeseba da serokonversia moicavs 2-4 kviras; am
periodSi organizmSi gamomuSavdeba aiv-antisxeulebi;
asimptomuri/qronikuli aiv infeqcia grZeldeba saSualod 8 weli; am
periodis ganmavlobaSi TandaTan mcirdeba CD4+ limfocitebis
absoluturi raodenoba SratSi da izrdeba virusuli datvirTva
plzmaSi;
oportunistuli infeqcia ewodeba iseT infeqciebs, romlis gamomwvevi
(baqteria, virusi, paraziti Tu soko) Cveulebriv SeiZleba janmrTeli
8
adamianis organizmSic binadrobdes da ar iwvevdes paTologias da
mxolod imunokomprometirebul pirebSi gamoiwvios davaadeba. maRalaqtiuri antiretrovirusuli Terapia (maarT)- (HAART - High Activity antiretroviral Therapy) –3 an meti antiretrovirusuli preparatis kombinaciis xangrZlivad gamoyenebaa aiv infeqcia/SidsiT avadmyofebSi, romlis
Sedegad: aRdgeba dazianebuli imunuri sistema, xangrZlivad iTrguneba
Sidsis virusis replikacia, xangrZlivdeba avadmyofis sicocxle da
umjobesdeba pacientis sicocxlis xarisxi.
imunuri rekonstituciis sindromi (irs) – ewodeba paradoqsul reaqcias,
romelic viTardeba antiretrovirusuli mkurnalobis dawyebis Semdeg
da gamoxateba mdgomareobis gauaresebiT, rac dakavSirebulia latentur
mdgomareobaSi myofi ama Tu im oportunistuli paTogenis
gaaqtiurebasTan. imunuri rekonstituciis sindromi aixsneba
antiretrovirusuli Terapiis Sedegad aRdgenili imunuri sistemis
uCveulod mZlavri zemoqmedebiT mag: tuberkulozis mikobaqteriaze.
2. epidemiologia aiv infeqcia/Sidsis gavrceleba msoflioSi
aiv/Sidsis epidemia kvlav rCeba dinamikur da mzardi xasiaTis epidemiad,
romelmac saocari siswrafiT moicva msoflios praqtikulad yvela
kontinenti, yvela qveyana da daamtkica, rom igi Tanabrad emuqreba yvelas
rasis, sqesis, asakis, erovnebis, ganaTlebisa da sarwmunoebis miuxedavad.
jandacvis msoflio organizaciis (janmo) monacemebiT Sidss msoflioSi
sikvdilianobis mizezTa Soris meoTxe adgili ukavia. marTalia,
antiretrovirusuli Terapiis (arT) xelmisawvdomobam da efeqturma
profilaqtikurma programebma ganapirobes ganviTarebul qveynebSi
mdgomareobis stabiluroba, magram mTlianad msoflioSi aiv
inficirebulTa ricxvi mudmivad izrdeba.
Sidsi registrirebulia msoflios 216 qveyanaSi. maTgan 41 qveyanaSi aqvs
generalizebuli xasiaTi, xolo 85 – koncentrirebulia mxolod maRali
riskis jgufebSi.
gaeros Sidsis programis (UNAIDS) 2004 wlis monacemebiT msoflioSi
epidemiis dawyebidan dRemde inficirebulia 39.4 milioni adamiani, maT
Soris:
mozrdilebi 37.2 mln
qalebi 17,6 mln
bavSvebi <15w 2.2 mln
epidemiis dawyebidan dRemde gardaicvala 20 milionze meti adamiani.
mxolod 2004 wels dainficirda 4,9 milioni adamiani, maT Soris:
mozrdilebi 4,3 mln
bavSvebi <15w 640 000
2004 wels gardaicvala 3,1 milioni adamiani, maT Soris:
mozrdilebi 2,6 mln
bavSvebi <15w 510 000
9
aRsaniSnavia, rom msoflioSi inficirebis axali SemTxvevebis naxevari 15-
dan 24 wlis asakze modis. amasTan, Tu epidemiis dasawyisSi aiv
inficirebuli mamakacebis raodenoba mniSvnelovnad aRemateboda
inficirebuli qalebis raodenobas, ukanasknel wlebSi proporcia
dairRva da 2002 wlidan msoflioSi Sidsis virusiT inficirebulTa
TiTqmis naxevari qalebma da gogonebma Seadgines. es tendencia
gansakuTrebiT SesamCvevia msoflios im regionebSi, sadac dominirebs aiv-
is gadacemis heteroseqsualuri gza.
sayuradReboa aiv inficirebul orsul qalTa da axalSobilTa
raodenobis mzardi dinamika. gamokvlevebiT dadginda, rom bavSvTa 90%
aiv-iT inficirdeba vertikaluri (dedidan Svilze gadacemis) gziT.
gansakuTrebuli msjelobis sagania Sidsis gamo daoblebuli bavSvebi.
mxolod, sub-saharul afrikaSi Sidsis Sedegad daaxloebiT 12 milion
bavSvs daeRupa erTi an orive mSobeli.
aiv infeqcia/Sidsis yvelaze meti SemTxveva oficialurad aRricxulia
aSS-Si. Tumca realurad inficirebulTa raodenoba yvelaze metia
afrikis kontinentze.
marTalia, sub-saharul afrikaSi dedamiwis populaciis mxolod 10%
cxovrobs, magram msoflioSi yvela aiv inficirebulTa 2/3 swored am
regionze modis. subsaharuli afrikis qveynebSi aiv infeqciis gadacemis
ZiriTadi gza heteroseqsualuri kontaqtebia.
amerikis kontinentze aRricxulia daaxloebiT 2,7 mln aiv inficirebuli
(CrdiloeTi amerika – 1 mln SemTxveva, samxreTi amerika – 1,7 mln).
kanadasa da aSS-Si aiv inficirebis SemTxvevaTa 25% gamowveulia
narkotikebis ineqciuri moxmarebiT.
amerikis kontinentze aiv infeqcia aSS-s Semdeg yvelaze farTod
braziliasa da meqsikaSi aris gavrcelebuli. am qveynebSi dominirebs aiv
infeqciis gavrceleba narkotikebis ineqciuri moxmarebiT an
homoseqsualuri kontaqtebis Sedegad.
dasavleT evropaSi aiv/Sidsis yvelaze meti SemTxveva aRricxulia
inglisSi (≈ 62.000), Semdeg SveicariaSi, portugaliasa da germaniaSi.
aiv/Sidsis gavrcelebis maRali maCveneblebi dafiqsirda holandiaSi,
SvedeTSi, saberZneTSi, safrangeTsa da italiaSi. inficirebulTa 37%
qalia, 29% _ axalgazrdebi 30 wlamde. am qveynebSi aiv inficirebis
ZiriTadi mizezebia
• 50% _ heteroseqsualuri kontaqtebi
• 30% _ homo/biseqsualuri kontaqtebi
• 11% _ narkotikebis ineqciuri moxmareba
centralur evropaSi kvlav SenarCunebulia aiv/Sidsis SemTxvevaTa
dabali prevalentoba, Tumca am regionSi maRalia pediatriuli Sidsis
maCveneblebi.
aziis kontinentze registrirebulia aiv infeqciis 7.4 mln. SemTxveva. es
regioni didi xnis manZilze aiv infeqciisagan Tavisufal zonad
iTvleboda, amJamad ki axali SemTxvevebis gamovlinebis mxriv azia erT-
erT pirvel adgilze aRmoCnda. gansakuTrebiT SemaSfoTebeli
10
statistikaa samxreT (pirvel rigSi CineTsa da indoeTSi) da samxreT
aRmosavleT aziaSi.
epidemia Zalas ikrebs aRmosavleT evropis qveynebSi. ukanasknel wlebSi
msoflioSi aiv infeqciis yvelaze swrafi aRmavloba swored am regionSi
dafiqsirda. axali SemTxvevebis 76% modis ruseTis federaciaze, sadac
yovelwliurad ormagdeba inficirebulTa raodenoba. aiv/Sidsis
epidafeTqeba aRiniSneba ukrainasa da belorusiaSi. ukrainaSi
mosaxleobis 1%-ia inficirebuli.
aRmosavleT evropis qveynebSi aiv inficirebis mizezebia:
• 61% _ narkotikebis ineqciuri moxmareba
• 24% _ heteroseqsualuri kontaqtebi
• 0,3% _ homo/biseqsualuri kontaqtebi
aiv infeqcia/Sidsis gavrcelebis ZiriTadi gza am regionSi ineqciuri
narkomaniaa, Tumca sul ufro izrdeba aiv-is heteroseqsualuri
transmisiis SemTxvevebi. aRniSnulis gaTvaliswinebiT saxezea Sidsis
virusis riskis jgufis pirebidan mosaxleobis farTo fenebSi
gavrcelebis tendencia.
aiv infeqcia/Sidsis gavrceleba saqarTveloSi 2006 wlis 31 dekembris monacemebiT saqarTveloSi oficialurad
registrirebulia aiv infeqcia/Sidsis 1800 SemTxveva, maTgan 2006 wels
gamovlinda 243 aiv inficirebuli adamiani.
registrirebul SemTxveevaTa 79% saqarTvelos sazRvrebs garedan
Semotanili infeqciaa. 18,5% Semotanili infeqciis lokaluri
gavrcelebis Sedegia aiv inficirebulis meuRleebsa da sqesobriv
partniorebze infeqciis gadacemis Sedegad.
gamovlenil inficirebulTagan 195 qalia, 643 mamakaci. 339 ganuviTarda
Sidsi, 174 - gardaicvala.
saqarTveloSi gamovlenili aiv inficirebulebis 64.3% daavadda
narkotikebis ineqciuri gziT moxmarebis Sedegad, 28.4% dainficirda
heteroseqsualuri kontaqtiT, 3,4% _ homo/biseqsualuri kontaqtiT, 1,1 %-
daavadda virusis vertikalurad (dedidan bavSvze) gadacemis gziT, 1,6,%-
Si inficirebis gza daudgenelia, 1,2 % dainficirda sisxlis gadasxmiT.
aiv inficirebis yvelaze meti SemTxveva registrirebulia TbilisSi 306,
Semdeg samegreloSi - 129, aWaraSi - 121 da imereTSi - 78. gamovlinda
ucxoeTis 25 moqalaqe, maTgan 10 dabrunda TavianT qveyanaSi.
saqarTveloSi SeiniSneba aiv infeqciis gavrcelebis aRmavali tempi. 2000
wels moxda aiv infeqciis registrirebuli SemTxvevebis gaormageba (1999
wlis 34 SemTxvevasTan SedarebiT 2000 wels gamovlinda 79 axali
SemTxveva), Semdeg 2004 wels moxda 2003 welTan SedarebiT SemTxvevaTa
1,5-jer zrda. 2005 wlis 20 oqtombris monacemebiT gamovlinda 170 axali
SemTxveva, rac aRemateba mTeli 2004 wlis manZilze gamovlenil
SemTxvevaTa ricxvs. saqarTveloSi aiv infeqciis gavrcelebis
Taviseburebani iseTivea, rogorc aRmosavleT evropis qveynebSi. Sidsis
gavrcelebis upirveles risk-jgufs aqac ineqciuri narkomanebi
11
warmoadgenen. magram, rogorc sxva qveynebis gamocdileba gviCvenebs,
Sidsis epidemia ar Semoifargleba mxolod narkomanTa wriT, Sidsis
Semdegi msxverplni narkomanTa sqesobrivi partniorebi iqnebian.
aiv infeqciis gadacemis gzebi
aiv infeqciis wyaros warmoadgens aiv inficirebuli an SidsiT
daavadebuli adamiani, rogorc daavadebis usimptomo periodSi, aseve -
klinikuri suraTis gaSlis Semdeg.
aiv aRmoCenilia adamianis mTel rig biologiur siTxeebSi. mas
gansakuTrebiT maRali koncentraciiT Seicavs sisxli, sperma, vaginaluri
sekreti, Tavzurgtvinis siTxe da dedis rZe.
Sidsis virusi gadaecema
• sqesobrivi kontaqtiT _ rogorc hetero, ise homoseqsualuri
kontaqtebiT (vaginaluri, analuri, oraluri);
• aiv inficirebuli sisxlis an misi calkeuli komponentebis gadasxmiT;
aiv inficirebuli sisxliT dabinZurebuli Spricis, nemsis da sxva
samedicino instrumentebis gamoyenebis SemTxvevaSi;
• inficirebuli dedisgan nayofze an axalSobilze mucladyofnis
periodSi, mSobiarobis an ZuZuTi kvebis dros.
Sidsis virusi ar gadaecema:
• haer-wveTovani gziT. Sesabamisad ar aris saSiSi aiv inficirebulTan
saubari, virusi ar gadaecema daxvelebiT, daceminebiT an kocniT.
• sayofacxovrebo da socialuri kontaqtebiT. ar aris saSiSi xelis
CamorTmeva, moxveva, daavadebulis mier gamoyenebuli WurWliT,
TeTreuliT, saerTo tualetiT da abazaniT sargebloba. ar aris
saSiSi aiv inficirebulTan erTad yofna sazogadoebrivi TavSeyris
adgilebSi da mgzavroba transportiT.
• virusi ar gadaecema mwerebis an/da cxovelebis saSualebiT.
3. aiv infeqciis etiopaTogenezi
aiv miekuTvneba retrovirusebis ojaxs,
lentivirusebis qveojaxs. lenti-
virusebi, Cveulebriv, nel infeqciebs
iwveven. maTTvis damaxasiaTebelia
daavadebis xangrZlivi latenturi
periodi, paTologiur procesSi
nervuli sistemis CarTva da susti
imunuri pasuxi, rasac Tan sdevs
persistuli viremia. ganasxvaveben aiv-1-
sa da aiv-2-s. aiv-2 mogvianebiT
aRmoaCines. igi aiv-1-sgan genetikuri
Taviseburebebis mixedviT gansxvavdeba
da ZiriTadad dasavleT afrikis
zogierT qveyanaSia gavrcelebuli,
Tumca sxva qveynebSic gvxvdeba. aiv-2
aiv-1-Tan SedarebiT ufro Znelad gadaecema. iSvaTia misi vertikaluri
12
gadacemis SemTxvevebic. aiv-2 infeqcia klinikurad aiv-1 infeqciis
msgavsia, Tumca virusuli datvirTva, Cveulebriv, dabalia da
daavadebis klinikuri progresireba ufro nelia.
aiv advilad inaqtivirdeba garemoSi. mSral pirobebSi virusi ramdenime
saaTSi iRupeba, Tumca SesaZloa 1-3 dRe gaZlos. Qqsovilovan kulturaSi
virusi oTaxis temperaturaze 15 dRe Zlebs, xolo 370C-ze – 11 dRe. 56-600C-ze virusi 30 wT-Si iRupeba. virusi advilad eqvemdebareba qimiuri
saSualebebiT sterilizacias. adamianis imunodeficitis virusi mdgradia
dabali temperaturisadmi -700C-ze ar inaqtivirdeba.
aiv-is ZiriTadi samizne ujredebia CD4+ limfocitebi (T helper anu Th limfocitebi), garda amisa igi ainficirebs monocit/makrofagebs, cns-is
mikroglias, folikulur-dendritul ujredebs da sxva.
aiv-iT ujredis inficirebisas virusis garsis cila – gp120 uerTdeba
samizne ujredis CD4 molekulas, rasac mohyveba virusis Sesvla ujredSi
da misi genetikuri masalis integracia maspinZlis genomSi. Semdeg ki
axali virionebis awyoba.
adamianis imunodeficitis virusis sasicocxlo cikli
rogorc cnobilia, CD4+ limfocitebi aiv-is ZiriTadi samizne ujredebia.
isini ZiriTad rols asruleben rogorc humoruli, ise – ujreduli
imunuri pasuxis ganxorcielebaSi, ris gamoc maT imunuri orkestris
diriJors uwodeben. aiv infeqciis imunopaTogenezSi wamyvani mniSvneloba
eniWeba CD4+ limfocitebis raodenobis Semcirebas da maTi funqciis
daTrgunvas, rasac Sedegad moyveba imunuri sistemis funqciis daTrgunva
– imunosupresia. CD4+ limfocitebis ricxvi progresulad mcirdeba aiv
infeqciis progresirebasTan erTad. igi virusul datvirTvasTan erTad
mniSvnelovani markeria aiv daavadebis monitorirebisaTvis.
aRsaniSnavia, rom virusis replikaciis TiToeul ciklSi warmoqmnili
Stamebi erTmaneTisgan mniSvnelovnad gansxvavdeba ujreduli tropizmiT,
antigenurobiT, wamlebis mimarT mgrZnobelobiT da sxva. aiv-is maRali
mutagenoba mas saSualebas aZlevs efeqtianad aicilos Tavidan
antivirusuli imunuri pasuxi, rac virusis persistencias uwyobs xels.
garda amisa, aiv-is mutaciis amgvari unari dabrkolebebs qmnis vaqcinis
SemuSavebisas da ganapirobebs wamlebis mimarT rezistentuli Stamebis
warmoqmnas.
13
aiv inficirebis gza, moxvedrili virusis raodenoba, aiv-is mocemuli
Stamis paTogenuroba da maspinZlis genetikuri faqtorebi gavlenas
axdens aiv specifikur imunur pasuxze.
maneitralizebeli antisxeulebi gamomuSavdebian pirveladi infeqciidan
2-4 kviris Semdeg da maqsimums asimptomuri fazis dros aRweven. maTi
gansazRvra sisxlSi rutinuli serologiuri testebiT SesaZlebelia
inficirebidan 4-8 kviris Semdeg. Aantisxeulebis gaCenas sisxlSi
serokonversia ewodeba. xolo periods inficirebidan serokonversiamde –
e.w. window periodi.
aiv antisxeulebis koncentracia mkveTrad ecema Sidsis ganviTarebasTan
erTad. maneitralizebeli antisxeulebi aiv sawinaaRmdego citotoqsikur
T limfocitebTan erTad imunuri pasuxis erT-erTi ZiriTadi komponentia,
romelic dasawyisSi nawilobriv ablokirebs aiv-is replikacias. Tumca
pirveladi infeeqciis dros ar xdeba aiv-is sruli eliminacia, rac
infeqciis qronikul mimdinareobas ganapirobebs. provirus dnm-is
integracia maspinZeli ujredis genetikur masalaSi da
imunokompetenturi ujredebis, upiratesad, CD4+ limfocitebis
destruqcia, imunuri sistemis funqciis moSlas da Rrma imunodeficitis
ganviTarebas iwvevs.
4. klinikuri simptomatika
aiv infeqciis klinikuri speqtri
aiv infeqciis bunebriv mimdinareobaSi (mkurnalobis gareSe) gamoyofen
Semdeg stadiebs:
virusis organizmSi SeWridan – 2-3 kviraSi viTardeba e.w.
mwvave retrovirusuli sindromi – 2-3 kvira;
klinikuri gaumjobeseba da serokonversia – 2-4 kvira;
asimptomuri qronikuli aiv infeqcia – saSualod 8 weli;
simptomuri aiv infeqcia/Sidsi – saSualod 1-3 weli;
sikvdili.
aiv infeqciis pirveladi gamovlinebaa mwvave retrovirusuli sindromi,
romelsac Tan axlavs CD4+ limfocitebis ricxvis mkveTri daqveiTeba,
plazmaSi maRali viremia.
cxrili #1
pirveladi aiv infeqcia: Civilebi da simptomebi (2002; US DHHS)
cxeleba – 96% mialgia – 54% hepatosplenomegalia –
14%
adenopaTia - 74% diarea – 32% wonaSi kleba – 13%
faringiti – 70% Tavis tkivili – 43% rZiana –12%
gamonayari – 70%
(eriTematozuli makulo-
papuluri gamonayari
sisuste da
moTenTiloba – 27%
nevrologiuri
gamovlinebebi – 12%
(aseptiuri meningiti,
14
saxesa da tanze,
iSviaTad – xelisa da
fexis gulebze, zogi
aRniSnavs wylulovan
gamonayars piris RruSi,
saylapavisa da
genitaluri organoebis
lorwovanze)
meningoencefaliti,
periferiuli
neiropaTia, gien-bares
sindromi, mxris
nevriti, kognitiuri
darRvevebi an
fsiqozuri
mdgomareoba)
klinikuri gaumjobesebis fazaSi aRiniSneba plazmaSi viremiis Semcireba,
citotoqsiuri T limfocitebiT ganpirobebuli imunuri pasuxi.
CD4+ limfocitebis ricxvis daqveiTeba kavSirSia virusuli datvirTvis
matebasTan, rac Sidsis ganviTarebisa da avadmyofis sikvdilis mizezia.
2002 wels Catarebuli erT-erTi gamokvlevis SedegebiT CD4+ limfocitebis ricxvi aiv rnm-is koncentraciis yoveli log10-iT
matebisas 1 ml-Si saSualod 4%-iT iklebs weliwadSi.
aiv rnm-is koncentracia plazmaSi mkveTrad imatebs mwvave infeqciis
periodSi da Semdeg iklebs, rac serokonversiisa da imunuri pasuxis
Sedegia.
daavadebis gviani stadia xasiaTdeba CD4+ limfocitebis ricxvis
daqveiTebiT <200 ujredi/mm3 da oportunistuli infeqciebis, zogierTi
simsivnis, ganlevis sindromis da nevrologiuri garTulebebis
ganviTarebiT.
aranamkurnaleb pacientebSi sicocxlis xangZlivoba mas Semdeg, rac CD4+ limfocitebis ricxvi 200 ujredi/mm3–mde daqveiTdeba, 3-7 welia; xolo
Tu SidsTan asocirebuli pirveli klinikuri niSnebis gamovlenis
momentisTvis CD4+ limfocitebis ricxvi udris an naklebia 60-70 ujr/mm3-
Si, maSin avadmyofis sicocxlis xangrZlivoba saSualod 1-3 welia.
daavadebis progresirebis tempi sxvadasxva pacientebSi variabeluria da
mniSvnelovnad aris damokidebuli, erTis mxriv, maspinZlis e.w. dacviT
faqtorebze da meores mxriv, virusis biologiur Taviseburebebze, aseve
mniSvnelovnad icvleba igi mkurnalobisa da profilaqtikis fonze.
Sidsis klinikuri gamovlinebani metad mravalferovania. SidsiT
daavadebuls Rrma imunodeficitis fonze SeiZleba ganuviTardes
praqtikulad nebismieri infeqcia da simsivne, magram maTi ganviTarebis
sixSire erTnairi ar aris. yvelaze xSirad uviTardebaT e.w.
oportunistuli infeqciebi da is simsivneebi, romlebic, savaraudod,
asocirebulia virusebTan.
oportunistuli ewodeba infeqcias, romlis gamomwvevi (baqteria, virusi,
paraziti Tu soko) Cveulebriv SeiZleba janmrTeli adamianis
organizmSic binadrobdes da ar iwvevdes paTologias da mxolod
imunokomprometirebul pirebSi gamoiwvios daavadeba. SidsiT
avadmyofebSi oportunustuli infeqciebi, rogorc wesi, Zalian mZimed
mimdinareobs, cudad eqvemdebareba mkurnalobas da xSirad sikvdiliT
mTavrdeba.
daavadebis progresirebis Sesafaseblad saukeTeso surogati markerebia
virusuli datvirTva (anu virusis koncentracia 1 ml plazmaSi) da CD4+
15
limfocitebis absoluturi ricxvi 1 mm3 sisxlSi, romelTa saSualebiT
SeasZlebelia daavadebis stadiisa da simZimis Sefaseba da mosalodneli
progresirebis prognozireba Sidsis klinikuri niSnebis gamovlenamde 1,5-
2 wliT adre. virusuli datvirTvis matebas, rogorc wesi, Tan sdevs CD4+ limfocitebis absoluturi ricxvis Semcireba. CD4+ pirdapirproporciul kavSirSia oportunistuli daavadebebis
ganviTarebis riskTan. Uufro metic, CD4+ ujredebis garkveul
maCvenebelze, ama Tu im konkretuli oportunistuli infeqciis da/an
simsivneebis ganviTarebaa mosalodneli (ix. cxr. #2).
cxrili #2
CD4+ limfocitebis ricxvis korelacia aiv infeqciis garTulebebTan
CD4+
limfocitebis
ricxvi
infeqciuri garTulebebi arainfeqciuri
garTulebebi
>500/mm3 - mwvave retrovirusuli
sindromi
- vaginaluri kandidozi
- persistuli generalizebuli
limfadenopaTia;
- gien-bares sindromi;
- miopaTia;
- aseptiuri meningiti.
200-500/mm3 - pnevmokokuri da sxva
baqteriuli pnevmoniebi;
- filtvis tuberkulozi;
- herpes zosteri;
- orofaringeuli kandi-
dozi;
- kriptosporidiozi,
TviTgankurnebadi;
- kapoSis sarkoma;
- Tmovani leikoplakia.
- cervikaluri
intraepiTeluri neoplazia;
- cervikaluri simsivne
(asocirebulia adamianis
papilomavirusTan);
- ujreduli simsivne;
- anemia;
- idiopaTiuri
Trombocitopeniuli purpura;
- hojkinis limfoma;
- limfocituri
intersticiuli pnevmonia.
<200/mm3 - pnevmocisturi pnevmonia
- diseminirebuli histo-
plazmozi da koqci-
diomikozi;
- miliaruli an fil-
tvgareSe tuberkulozi;
- progresirebadi multi-
fokaluri leikoencefa-
lopaTia.
- ganlevis sindromi;
- periferiuli neiropaTia;
- aiv asocirebuli demencia;
- kardiomiopaTia;
- vakuoluri mielopaTia;
- progresirebadi
poliradikulopaTia;
- arahojkinis limfoma.
<100/mm3 - diseminirebuli martivi
herpesi;
- toqsoplazmozi;
- kriptokokozi;
- kriptosporidiozi,
qronikuli;
- mikrosporidiozi;
- ezofaguri kandidozi.
16
<50/mm3 - diseminirebuli
citomegalovirusuli
infeqcia
- atipiuri mikobaqteriis
kompleqsiT gamowveuli
diseminirebuli infeqcia
- centraluri nervuli
sistemis limfoma
(asocirebulia
epStein-baris
virusTan)
Sidsi erTi konkretuli virusiT gamowveuli daavadebaa, magram amave
dros igi warmoadgens am virusiT gamowveuli imunodeficitis fonze
ganviTarebul daavadebaTa speqtrs, Aris gamoc Sidsis klinikuri
gamovlinebani imdenad mralavferovani SeiZleba iyos, rom Sidsis
diagnozis dadgena mxolod klinikuri niSnebis safuZvelze praqtikulad
SeuZlebelia. gadamwyveti misi diagnostikisTvis laboratoriuli
gamokvlevaa. Sesabamisad, Sidsze saeWvo SemTxvevaSi diferenciuli
diagnozi gatarebul unda iqnas yvela im daavadebasTan, romelic Sidsis
dros SeiZleba Segvxvdes.
marTalia, aiv infeqcias paTognomuri klinikuri niSnebi ar gaaCnia,
magram mainc SeiZleba gamoiyos simptomebisa da daavadebebis jgufi,
romelTa dros pirvel rigSi eWvi unda iqnas mitanili aiv
infeqcia/Sidsze. Eesenia:
aramotivirebuli (ucnobi etiologiis) cxeleba;
persistuli generalizebuli limfadenopaTia;
ganlevis sindromi (aiv kaxeqsia);
ucnobi etiologiis qronikuli diarea;
sxvadasxva saxis gamonayari kansa da lorwovanze;
gaxangrZlivebuli filtvebis anTeba, romelic cudad eqvemdebareba
Cveulebriv antibaqteriul Terapias;
nervuli sistemis sxvadasxva saxis dazianeba:
demencia, romlis erT-erTi mizezia Tavis tvinis atrofia;
kriptokokuli etiologiis meningiti;
toqsoplazmozuri encefaliti damaxasiaTebeli abscesebiT
Tavis tvinSi;
progresuli multifokaluri leikoencefalopaTia.
SidsisTvis paTognomuria sami simsivnuri daavadeba:
• limfuri sistemis simsivne (hojkinis da ara-hojkinis simsivneebi)
Tavis tvinis pirveladi limfoma, romelic gvxvdeba mxolod Sidsis an
sxva imunokomrpomisis fonze;
17
• saSvilosnos yelis invaziuri kibo da analuri invaziuri kibo
homoseqsual mamkacebSi;
• kapoSis sarkoma.
sayuradReboa, rom samive zemoT CamoTvlili simsivne asocirebula
virusebTan. limfuri sistemis kibo asocirebulia epStein-baris
virusTsan; saSvilosnos yelisa da analuri invaziuri kibo
asocirebulia papilomavirusTan, kapoSis sarkoma asocirebulia
adamianis me-8 tipis herpesis virusTan.
am simsivneebis arsebobis dros aucilebelia aiv intisxeulebze
testireba.
amasTan, aucileblad unda iqnes gaTvaliswinebuli epidemiologiuri
monacemebi (maRali riskis jgufi, aiv inficirebulTan kontaqti da sxva),
garda amisa, aiv infeqciaze gamokvleul unda iyvnen:
• sggd avadmyofebi:
sifilisiT;
gonoreiT;
qlamidioziT;
veneriuli limfogranulomiT;
triqomoniaziT da a.S daavadebulebi.
• B hepatitis virusiT inficirebulni;
• C hepatitis virusiT inficirebulni;
• tuberkulozis nebismieri formiT daavadebulni (filtvis
tuberkulozi, limfuri sistemis tuberkulozi, tuberkulozuri
poliseroziti, tuberkulozuri meningiti).
aramotivirebuli cxeleba (ucnobi etiologiis cxeleba)
ganmarteba: ucnobi etiologiis cxeleba ewodeba sami ZiriTadi
maxasiaTebelis Tanaarsebobas: 1) cxeleba 38.30C-ze an meti, 2)romelic
18
grZeldeba 3 kviraze meti periodis ganmavlobaSi 3) da diagnozis
garkveva ver moxerxda erTkviriani hospitalizaciis ganmavlobaSi.
samkviriani periodi aucilebelia TviTgankurnebadi virusuli
infeqciebis gamosaricxad.
persistuli generalizebuli limfadenopaTia
ganmarteba: persistuli generalizebuli limfadenopaTia ewodeba
mdgomareobas, rodesac 3 kviraze meti periodis ganmavlobaSi
hiperplazirebulia qvemoT CamoTvlili kanqveSa limfuri kvanZebidan 2-3
an meti: yuris wina, qvedaybisqveSa, kisris wina da ukana, kefisukana,
laviwzeda, laviwqveSa, iRliis, idayvis, sazardulis horizontalur
limfur kvanZTa jgufi, sazardulis vertikalur limfur kvanZTa jgufi.
samkviriani periodi aucilebelia limfadenopaTiiT mimdinare
TviTgankurnebadi virusuli infeqciebis gamosaricxad (ix. qvemoT).
persistuli generalizebuli limfadenopaTiis mizezi garda aiv
infeqciisa SeiZleba iyos:
- simsivneebidan: limfomebi, leikemiebi, kapoSis sarkoma,
metastazebi;
- infeqciebidan: brucelozi, katis nakawris daavadeba, veneriuli
limfogranuloma, infeqciuri mononukleozi, wiTura,
tuberkulozi, tularemia, tifoiduri cxeleba, sifilisi.
- autoimunuri daavadebebidan: sistemuri wiTeli mglura,
revmatoiduli arTriti, dermatomioziti, Segrenis sindromi.
- iSviaTad: kavasakis daavadeba, sarkoidozi, medikamentebiT
provocirebuli.
ganlevis sindromi
ganmarteba: wonaSi umizezod kleba sawyis wonasTan SedarebiT 10%-ze
meti erTi Tvis manZilze.
konstituciuri simptomebi (CDC-is klasifikaciiT) (aiv kaxeqsia – janmos
klasifikaciiT)
ganmarteba:
- wonaSi umizezod kleba: sawyisi wonis 10%-ze meti,
- an ucnobi etiologiis qronikuli diarea - 1 Tveze meti
xangrZlivobis,
- an qronikuli sisuste SeuRlebuli xangrZliv (1 Tveze meti)
ucnobi etiologiis cxelebasTan
ucnobi etiologiis qronikuli diarea
ganmarteba: qronikuli ewodeba diareas, romelic meordeba TiTqmis
yoveldRe 1 Tvis an meti drois manZilze. qronikuli diarea SeiZleba
mimdinareobdes ganlevis sindromiT an mis gareSe, temperaturiT an mis
gareSe.
afebriluri qronikuli diareis gamomwvevi SeiZleba iyos
kroptosporidia, izospora, mikrosporidia.
temperaturuli reaqcia Tan axlavs qronikuli diareis Semdeg mizezebs:
Jiardiozi, amebiazi, citomegalovirusiT gamowveuli diarea.
19
garda zemoT CamoTvlili gamomwvevebisa qronikuli diareis mizezi Rrma
imunodeficitis dros SeiZleba iyos: Mycobacteria Avium, Cyclospora cayetyaensis, Enteric virusis. zemoT CamoTvlili gamomwvevebis umravlesobis identifikacia Zalian
rTulia da aucilebelia an kvlevis kulturaluri meTodebis an
nawlavis biofsiis gamoyeneba.
gamonayari kansa da lorwovanze
imunokomprometirebul pirebSi gvxvdeba kanisa da lorwovanis igive
daavadebebi, rac imunokompetentur pirebSi, Tumca imunokom-
prometirebulebSi kanisa da lorwovanis banaluri daavadebebi
mimdinareobs rTulad, aqvs persistuli xasiaTi da rTulia samkurnalod.
qvemoT, mokled aris daxasiTebuli kanisa da lorwovanis is daavadebebi,
romlebic ufro xSirad viTardeba aiv infeqcia/Sidsis fonze.
Sesabamisad, klinicistma qvemoT aRwerili kanis da lorwovanis
romelime daavadebis identifikaciisas avadmyofi unda gamoikvlios aiv
antisxeulebze.
5. daavadebis diagnozi
laboratoriuli diagnostika
vinaidan aiv infeqcias paTognomuri klinikuri niSnebi ar gaaCnia,
gadamwyveti mis diagnostikaSi laboratoriuli gamokvlevaa.
aiv infeqciis laboratoriuli diagnostika sxvadasxva meTodiT
xorcieldeba, virusis kultivireba Semdgomi identifikaciiT, sisxlsa da
sxva biologiur siTxeebSi virusis antigenis da antisxeulebis
gansazRvra, virusis genomis gamovlena da sxva.
dReisaTvis aiv infeqciis laboratoriuli diagnostikis ZiriTadi
saSualebebia sisxlSi aiv sawinaaRmdego antisxeulebis da virusis
genetikuri masalis gansazRvra.
aiv antisxeulebis gansazRvris meTodebi or jgufad iyofa – pirveladi
anu skrininguli da damadasturebeli anu komfirmaciuli. skriningul
meTodebs miekuTvneba: aiv antisxeulebis gamovlena imunofermentuli
analizis (ifa), imunofluorescenciis, hemaglutinaciis,
imunoqromatografiis, mikroprecipitaciis da sxva meTodebiT.
gamokvlevis xangrZlivobis mixedviT es meTodebi iyofa Cveulebriv
(xangrZlivoba 2-5 saaTi) da swraf/martiv (xangrZlivoba 5-30 wuTi)
meTodebad. konfirmaciuli meTodebidan ZiriTadad gamoiyeneba
imunoblotingi (Western blot).
skriningul meTodebs Soris yvelaze farTod gamoiyeneba aiv
antisxeulebis gamovlena ifa da swrafi/martivi meTodebiT, romlebic
maRali mgrZnobelobiTa da specifikurobiT xasiaTdeba da amasTan,
advilad xelmisawvdomia. maTi saSualebiT aiv antisxeulebi sisxlSi
vlindeba inficirebidan 4-8 kviris Semdeg. dadebiTi Sedegis SemTxvevaSi
20
kvleva grZeldeba damadasturebeli anu, konfirmaciuli meTodiT –
imunoblotingiT (Western blot). imunoblotingis meTodi saSualebas iZleva
ganisazRvros specifikuri antigenebis, anu virusis calkeuli cilebis
sawinaaRmdego antisxeulebi.
sadReisod yvelaze zusti da maRalmgrZnobiare meTodia virusis genomis
(rnm, dnm) gamovlena polimerizaciis jaWvuri reaqciis (PCR) meTodiT.
arsebobs virusis genomis gamovlenis alternatiuli meTodebic – bDNA (branched chain DNA) da NASBA (Nucleic Acid Sequence-Based Amplification). Tumca
Tavisi mgrZnobelobiTa da specifikurobiT sadReisod isini PCR meTods
CamorCeba. bDNA meTodiT xdeba virusis rnm-is moniSnuli monakveTidan
signalis amplifikacia komplementuri dnm-iT hibridizaciis gziT. xolo
PCR da NASBA meTodebis SemTxvevaSi xdeba virusis moniSnuli rnm-is
amplifikacia fermentuli meTodebiT ise, rom gamravlebuli rnm
ganisazRvros Cveulebrivi meTodebiT.
PCR, romelic 80-ian wlebSi dainerga, didi win gadadgmuli nabijia
zogadad infeqciuri daavadebis, maT Soris aiv infeqciis diagnostikaSic.
misi saSualebiT xdeba infeqciuri agentis genetikuri masalis
amplifikacia da gamovlena im SemTxvevaSic ki, roca misi koncentracia
gamosakvlev masalaSi ukiduresad mcirea (1 virusi 100 000 ujredze).
PCR meTodi ori saxisaa: Tvisobrivi da raodenobrivi. Tvisobrivi
gamoiyeneba aiv infeqciis diagnostikisaTvis adreul stadiaze – sisxlSi
antisxeulebis gaCenamde, agreTve ifa da imunoblotingiT saWvo pasuxis
miRebis SemTxvevaSi. gansakuTrebiT didia misi diagnostikuri
Rirebuleba inficirebuli dedis axalSobilis aiv infeqciis
diagnostirebisas. rogorc cnobilia, aiv inficirebuli dedis
axalSobils SesaZloa arainficirebis SemTxvevaSic ki aReniSnos aiv
antisxeulebis arseboba maTi transplacenturi barieris gavlis gamo.
amitom gadamwyveti mniSvneloba axalSobilis aiv infeqciis
diagnostikaSi swored PCR meTods eniWeba.
raodenobrivi meTodi saSualebas iZleva ganisazRvros e.w. virusuli
datvirTva, anu virusis raodenoba 1 ml plazmaSi. virusuli datvirTva
saukeTeso markeria daavadebis prognozirebisa da mkurnalobis
efeqtianobis Sesafaseblad.
21
I. aiv inficirebul pacientTa marTva
1. pacientTa gamokvleva pirveli vizitisas
aiv inficirebuli pacientis gamokvleva pirveli vizitisas moicavs:
• detalur personalur, ojaxis da samedicino istorias;
• fizikalur gamokvlevas;
• laboratoriul da sxva gamokvlevebs;
• Sesabamisi specialistis gamokvlevas.
personaluri, ojaxis da samedicino istoria cxrili 3.
informacia, romelic aucileblad unda Sediodes samedicino istoriaSi
pirveli vizitisas
ZiriTadi informacia:
• pacientis saxeli;
• dabadebis weli, Tve, ricxvi;
• sqesi;
• vizitis TariRi.
informacia testirebis Sesaxeb:
• pirveli pozitiuri aiv testirebis TariRi;
• mizezi, Tu ratom Caitara testireba;
• bolo aiv negatiuri testirebis TariRi, Tu cnobilia.
aiv eqspoziciis riski da gadacemis kategoria (Tu cnobilia):
• saineqcio narkotikebis gamoyeneba;
• sqesobrivi (sqesobrivi kontaqtis saxis miTiTebiT);
• sisxlis an misi produqtebis gadasxma, organos an qsovilis
gadanergva;
• dedidan bavSvze gadacema;
• samsaxureobrivi eqspozicia (aRwerilobiT);
• ucnobi;
• sqesobrivi partnior(eb)is aiv statusi (Tu cnobilia);
• sqesobrivi partnior(eb)is risk-faqtorebi (Tu cnobilia).
aiv infeqciis gadadebis dro da adgili (qveyana), romelic yvelaze metad
aris savaraudo an cnobili (a)
aiv infeqciis mkurnalobis da movlis istoria: (ix. damateba 1)
• vizitamde aiv infeqciis mkurnalobis dro da adgili,
mkurnalobis Sewyvetis miTiTebiT;
• mkurnalobis reJimi;
• gverdiTi efeqtebi;
• reJimis dacva;
• laboratoriuli monacemebi (CD4, virusuli datvirva,
eleqtrolitebi, RviZlis funqciebi, Tirkmlis funqciebi,
sisxlis saerTo analizi, didi xnis win inficirebuli
pacientisTvis dalagebuli unda iyos qronologiurad) (7);
• vizitamde rezistentobis testis dokumentirebuli Sedegi (Tu
iyo gakeTebuli).
22
aiv asocirebuli daavadebebi da mdgomareobebi:
• tuberkulozi;
• respiratoruli infeqciebi;
• virusuli, baqteriuli da sokovani infeqciebi;
• hepatiti B da C; • neoplaziebi;
• sxva.
sxva daavadebebi da mdgomareobebi:
• hospitalizacia;
• qirurgiuli Careva;
• sulieri mdgomareoba (depresia da a.S.);
• Tirkmlis an RviZlis daavadebebi;
• endokrinologiuri daavadebebi;
• sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebi (sggd);
• vaqcinaciebi;
• alergiebi;
• sxeulis cvlilebebi;
• mimdinare medikamentebi.
ojaxis samedicino istoria (diabeti, arteriuli hipertenzia, kanis
daavadebebi, simsivneebi da a.S.)
gul-sisxlZarRvTa daavadebebi da daavadebis risk-faqtorebi (simsuqne,
Tambaqos Warbad moxmareba, arteriuli hipertenzia da a.S.)
eqspozicia tuberkulozTan (personaluri an ojaxuri kontaqtebi) b
mimdinare medikamentebi (opioid CanacvlebiTi Terapiis CaTvliT)
nivTierebaTa moxmareba:
• akrZaluli saineqcio narkotikebis moxmareba (warsulSi an
awmyoSi);
• alkoholuri damokidebuleba.
reproduqciuli da sqesobrivi janmrTeloba
• kontracefciis meTodebi qalebSi;
• orsuloba (wina, mimdinare, dagegmili);
• sqesobrivi praqtika.
socialuri istoria
• sacxovrebeli pirobebi (partnior(eb)i / meuRle / ojaxis wevrebi,
bavSvebi da a.S.);
• profesia da Tanamdeboba;
• daxmarebis qseli (socialuri da samedicino dazRveva,
sazogadoebrivi jgufi, vin icis pacientis aiv statusis Sesaxeb
da a.S.).
a. saWiroa epidemiologiisTvis, virusis subtipi da savaraudo
rezistentuli Stamebis profili. b tuberkulozze Semdgomi gamokvlevis instuqciisTvis ix. aiv
infeqciis da tuberkulozis koinfeqciis marTvis gaidlaini
23
fizikaluri gamokvleva
fizikaluri gamokvlevisas unda dafiqsirdes arsebuli simptomebi da
niSnebi, raTa ganisazRvros cvlilebebi statusSi. sasurvelia
vixelmZRvaneloT standartuli istoriiT da gamokvlevis kiTxvariT; ix
cxrili 2.
cxrili 4.
sawyisi fizikaluri gamokvleva
garegnuli monacemebi:
• simaRle da wona;
• lipodistrofia;
• karnovskis indeqsi an zogadi mdgomareobis sxva standartuli
Sefaseba;
sasicocxlo niSnebi:
• arteriuli wneva;
• temperatura;
• pulsi.
Tavi
• garegnuli monacemebi;
• kbilebis mdgomareoba;
• oraluri kandidozi;
• Tmovani leikoplakia;
• pirveladi sifilisi;
• saxis kani.
gul-mkerdi
• suTqva, xveleba, dispnoe;
• gul-mkerdis forma;
• emfizemis riskis kontroli.
sarZeve jirkvlis daTvaliereba (qalebsa da mamakacebSi) karcinomis
riskis gasakontroleblad
gulis mdgomareoba kardiovaskuluri riskis SefasebisTvis
antiretrovirusul mkurnalobaze (8,9) (CIII) an endokarditis riski
saineqcio narkomanebSi
muclis Rrus da gastrointestinuri sistemis gamokvleva (sawyisi
informacia antiretrovirusuli mkurnalobis gverdiTi efeqtebisTvis,
gansakuTrebiT qronikuli hepatitis, alkoholuri intoqsikaciis da
cirozis SemTxvevebSi)
• RviZlisa da elenTis konsistencia, zomebi da forma;
• nawlavebis muSaoba;
• muclis sirbile;
• rigidoba;
• sisuste, moTenTiloba, disfagia.
genitaluri da analuri regionis gamokvleva:
• martivi herpesi.
• citomegalovirusi;
24
• sifilisi;
• adamianis papilomavirusi (maxvilwvetiani kondilomebi, analuri
karcinoma) (10) (BII), sxva sqesobrivi gziT gadamdebi daavadebebi
(sggd).
qvemo kidurebi (moZraoba, mobiluroba, lipodistrofia)
antiretrovirusuli mkurnalobis gverdiTi efeqtebis
gasaTvaliswineblad
kani (sxeulis):
• gadatanili herpes zosteri;
• RviZlis daavadebebi;
• kapoSis sarkoma;
• seboreuli deramatiti;
• narkotikis ineqciis adgilebi.
kanis dazianebebi mag: moyavisfro an muqi laqebi umjobesia avsaxoT
fotoebSi, kanis sxva SesaZlo dazianebis gamiricxvis mizniT (moqaveba da
gafxaWna) momavali gamokvlevisas
limfuri kvanZebi
nevrologiuri statusi (neiropaTiis niSnebi)
gonebrivi statusi
mxedveleobiTi da smeniTi funqcia
laboratoriuli da sxva gamokvlevebi
cxrili 5.
laboratoriuli testebi
aiv infeqciasTan dakavSirebuli testireba:
• aiv serologiuri gamokvleva (tipurad ELISA an swrafi testi),
romelsac mohyveba damadasturebeli testi (tipiurad vestern
blotingi) (11) (AI); • CD4 ujredebis ricxvi imunodeficitis xarisxis gansazRvrisTvis;
orsul qalebSi CD4% (12,13) (AI) da • virusuli datvirTvis testi polimerazuli jaWvuri reaqciis (pjr)
meTodiT, virusis replikaciis donis gansazRvrisTvis (AI) a ; testireba sxva infeqciebze (CIII)
• testi sifilisze (VDRL); • vaginaluri, asos an analuri Camonafxeki gonoreisa da Chlamydia
trachomatis identifikaciisTvis;
• testireba toqsoplazmis IgG serologiur testze da informacia
infeqciis riskis Sesaxeb Tu serologiis Sedegi uaryofiTia;
• kriptokokis antigenis titri rodesac CD4 limfocitebis ricxvi <
200 mm3 da saxezea kriptokokozis klinikuri niSnebi;
• CMV antigenemia (pp65 adreuli antigeni), rodesac CD4 ujredebis
ricxvi < 100 mm3 b;
• serologiuri testi B,C hepatitis virusebze (anti HCV, HBsAg) g
25
ZiriTadi laboratoriuli testebi:
• eleqtrolitebi (natriumi, kaliumi); N
• RviZlis funqciuri sinjebi (ALT, AST, tute fosfataza,
saerTo da arapirdapiri bilirubini);
• Tirkmlis funqciebi (Sardovana, kreatinini);
• laqtaddehidrogenaza (limfomebis dros ujredTa ZiriTadi
brunva, filtvis infeqciebis niSnebi, miokardiumis infarqti,
kunTebis dazianebani da a.S.);
• INR an proTrombinis dro;
• sisxlis saerTo analizi (formuliTa da Trombocitebis
ricxviT);
• orsulobis testi arv Terapiis dawyebamde.
Tu SesaZlebelia:
• glukoza;
• qolesterini (HDL, VLDL); • trigliceridebi;
• lipaza;
• C-reaqtiuli cila (CRP); • Tiroid-mastimulirebeli hormoni (TSH ).
a. testebi umjobesia gakeTdes erTidaigive laboratoriaSi, raTa Tavidan
aviciloT teqnikuri winaaRmdegobani; b. CMV infeqciis adreuli deteqcia SesaZlebelia da pp65 adreuli
antigeni kargi markeria CMV infeqciis mkurnalobis efeqturobis
SefasebisTvis; g. virusul hepatitebze testirebis Semdgomi informaciisTvis ix. C hepatitis da HIV koinfeqciis da B hepatitis da HIV koinfeqciis
menejmentis protokolebi.
cxrili 6.
sxva gamokvlevebi
• tuberkulinis kanis testi; a
• naxvelis nacxis mikroskopia da gul-mkerdis rentgenologiuri
gamokvleva Tu saxezea tuberkulozis niSnebi;
• ekg (gamokvleva mkurnalobamde arT-ze myof pacientebSi gul-
sisxlZarRvovani daavadebis didi riskis gaTvaliswinebiT,
SedarebisTvis) (14) (BII).
a. Semdgomi informaciisTvis tuberkulinis kanis testze gTxovT
mimarToT tuberkulozis da HIV koinfeqciis menejmentis protokols
sxva gamokvlevebis Catareba SesaZlebelia gaxdes saWiro Tanmxlebi
daavadebebis gaTvaliswinebiT, magaliTad HCV/HIV an HBV/HIV
koinfeqiebis dros: muclis Rrus organoebis eqoskopia limfuri
kvanZebis, RviZlisa da elenTis zomebisa da formis Sesafaseblad an
26
gastrointestinuri traqtis daavadebebis klinikuri niSnebis arsebobisas
_ zemo an qvemo gastrointestinuri traqtis endoskopia. endoskopiuri
monacemebi sasurvelia dokumentirebuli iyos fotoebiT.
cxrili 7.
specialistTa konsultaciebi
• nevrologiuri gamokvleva, rodesac HIV pirvelad aris
diagnostirebuli (mag. periferiuli neiropaTiis identifikaciisTvis)
• ofTalmologiuri gamokvleva yovel sam TveSi erTxel CMVretinitis identifikaciisTvis, rodesac CD4 ujredebis ricxvi <
100mm3
• ginekologiuri gamokvleva PAP nacxis CaTvliT yovel 6 TveSi
erTxel (adamianis papilomavirusiT gamowveuli karcinoma)
• sxva specialistebis konsultacia aucileblobis SemTxvevebSi
2. aiv infeqciasTan dakavSirebuli debulebebi
aiv infeqcia/SidsiT mcxovrebi pacientebis menejmenti moicavs:
pacientebis janmrTelobis monitorings;
arT-s dawyebas da mis xelSewyobas;
oportonistuli infeqciebis da sxva Tanmxlebi infeqciebisa da
daavadebebis profilaqtikasa da mkurnalobas;
fsiqologiur mxardaWeras;
mkurnalobis reJimis dacvis meTvalyureobas;
konsultirebas;
movlas.
pacientebis konsultireba unda daiwyos maTi socialuri mdgomareobis
ganxilviT, romelic moicavs:
megobrul ganwyobas;
samsaxureobriv statuss, samuSaos tips da mdgomareobas;
adamianebs, romlebic unda iyvnen informirebulni pacientis aiv
statusis Sesaxeb;
adamianebs, romlebTan erTadac jandacvis muSaks SeuZlia
ganixilos pacientis janmrTelobasTan dakavSirebuli sakiTxebi;
ojaxis wevrebs da naTesavebs;
medikamentebis Senaxvis reJimis dacvis SesaZleblobas;
cxovrebis stils, romelic SesaZloa zemoqmedebas axdendes
mkurnalobaze (15-17) (CIII).
jandacvis muSakebma inficirebul pacientebTan erTad unda ganixilon
mTeli rigi informaciisa, romelic unda esmodes pacients:
avadmyofs unda aexsnas riskis Semcireba (daculi sqesobrivi
kontaqti, ineqciis unar-Cvevebis gacnoba da sxva) romelic moicavs
aiv pozitiur partniorTan daucveli sqesobrivi kontaqtis
27
SemTxvevaSi aiv super infeqciis saSiSroebas rezistentuli StamiT.
(18) (BII) toqsoplazmozis negatiuri serologiis SemTxvevaSi avadmyofs
unda ganemartos misi gadacemis gzebi (maT Soris riski, romelic
dakavSirebulia cxovelebTan) da profilaqtikis meTodebi (ix.
protokoli 2 aiv/Sidsis ZiriTadi simtomebis da oportunistuli
infeqciebis menejmenti);
radgan HBV/HIV da HCV/HIV koinfeqcia xSiria da dakavSirebulia
mTel rig sirTuleebTan, didi mniSvneloba eniWeba maT prevencias.
Tanabrad mniSvnelovania RviZlis dazianebis da dedidan bavSvze
infeqciebis gadacemis riskis Semcireba.;
pacientebi saWiroa iyvnen informirebulni SesaZlo
oportunistuli infeqciebis niSnebze (ix. protokoli 2 aiv/Sidsis
ZiriTadi simtomebis da oportunistuli infeqciebis menejmenti)
saineqcio narkotikebis momxmareblebTan unda ganvixiloT misi
Sewyvetis mniSvneloba. Tu pacients ar surs an ar SeuZlia
Sewyvitos saineqcio narkotikebis moxmareba maSin unda
ganvumartoT zianis Semcirebis arsi;
avadmyofs unda esmodes jansaRi cxovrebis wesis kerZod, Zilis,
kvebis, varjiSis mniSvneloba;
pacientebs, romelTac unda daiwyon antiretrovirusuli Terapia,
unda ganemartoT Semdegi sakiTxebi:
• mkurnalobis reJimis dacvis mniSvneloba;
• antiretrovirusuli medikamentebis SesaZlo toqsiuroba;
• medikamentebis urTrierTqmedeba;
• kontracefciis aucilebloba, rodesac pacienti imyofeba
efavirenzis Semcvel reJimze;
pacientebi informirebulni unda iyvnen maTi legaluri
pasugismgeblobebisa da uflebebis Sesaxeb;
pacientebi informirebulni unda iyvnen imunizaciis Sesaxeb da
samsaxureobrivi riskis Sesaxeb.
3. oportunistuli da sxva infeqciebis profilaqtika
aiv infeqcia/SidsiT avadmyofebi imunizirebul unda iyvnen A da B hepatitis virusebisa da gripis virusis sawinaRmdegod.
yvela aiv inficirebuli, romlis CD4 limfocitebis ricxvi naklebia 200
mm3 unda daewyoT profilaqtikuri mkurnaloba mTel rig infeqciebze,
maT Soris pnevmocisturi pnevmoniaze. ko-trimoqsazoliT
profilaqtikuri Terapia unda gagrZeldes manamde, sanam CD4 ujredebis
ricxvi ar gaxdeba 200 mm3 meti arv mkurnalobis dawyebidan 3 Tvis
ganmavlobaSi stabilurad.
4. antiretrovirusuli Terapia
4.1. arT dawyeba
arT dawyebis optimaluri dro ar aris dadasturebuli da igi ganxilvis
sagania (19) (CIII). sxvadasxva kohortuli kvlevis da saxelmRvanelo
28
rekomendaciebis mimoxilva aCvenebs farTod gavrcelebul Sexedulebas,
rom am gadawyvetilebis misaRebad saukeTeso markeria CD4 ricxvi, xolo
virusuli datvirTva meoradi markeria (20-30) (CIII). arT dawyebamde unda
daiwyos avadmyofis mxardaWera reJimis maqsimaluri dacvis
uzrunvelsayofad;
janmo rekomendacias uwevs arT dawyebas klinikuri da imunologiuri
kriteriumebis safuZvelze. rekomendaciebi arT dawyebis Sesaxeb
Sejamebulia cxrilSi 8.
cxrili 8
rekomendaciebi arT dawyebis Sesaxeb
janmo klinikuri stadia a CD4 ricxvi rekomendacia
1 < 200/mm3 umkurnaleT
200 - 350/mm3 ganixileT mkurnalobis
SesaZlebloba b, g
2 < 200/mm3 umkurnaleT
200 - 350/mm3 ganixileT mkurnalobis
SesaZlebloba b, g
3 200 - 350/mm3 umkurnaleT
4 CD4 ricxvisgan
damoukideblad
umkurnaleT
a) ix. damateba 2 klinikuri stadiebis aRwerilobis Sesaxeb
b) rodesac CD4 ricxvi 350/mm3-is midamoSia, daiwyeT msjeloba pacientTan
arT dawyebis saWiroebis moaxloebis da mkurnalobis sawyisi reJimis
Sesaxeb.
c) virusuli datvirTva dakavSirebulia CD4 ricxvis klebasTan. rodesac
virusuli datvirTva maRalia (> 100000 asli/ml), maRalia CD4 ricxvis
swrafad klebis albaToba. Sesabamisad, Tu virusuli datvirTva
maRalia da CD4 ricxvi 350/mm3-ia, rekomendebulia arT dawyeba.
arT dawyeba unda efuZnebodes CD4 ricxvis orjerad gansazRvras 14 – 28
dRis SualediT, raTa gamoiricxos laboratoriuli Secdoma an gadaxris
sxva mizezi (magaliTad, Tanmxlebi daavadeba).
4.1.1. virusuli datvirTva
virusuli datvirTva TavisTavad ar aris arT dawyebis markeri. Tumca, im
SemTxvevaSi Tu virusuli datvirTva 100 000 asli/ml-ze maRalia (man
SeiZleba 1 milion asli/ml-s miaRwios), SesaZloa adgili hqondes CD4
ricxvis swraf klebas. marTalia virusuli datvirTvis gansazRvra
ZviradRirebulia, mniSvnelovania vicodeT misi mniSvneloba mkurnalobis
dawyebamde, raTa SemdgomSi SevafasoT mkurnalobis efeqturoba. Tu
virusuli datvirTva ar aris xelmisawvdomi, maSin CD4 ricxvi da
klinikuri simptomebi sakmarisia mkurnalobis dawyebis gadawyvetilebis
misaRebad. polimerizaciis jaWvuri reqciisa (pjr) da virusuli
29
datvirTvis ar arseboba ar unda gaxdes mkurnalobis gadadebis
kriteriumi.
4.1.2 rezistentobis testi
mosazreba pirveli rigis mkurnalobamde rezistentobis testis Catarebis
Sesaxeb gansxvavebulia. rezistentobaze testireba rekomendebulia im
qveynebSi, sadac maRalia priveladi rezistentoba. evropaSi Catarda
multicentruli kvleva axaldiagnozdasmul aiv inficirebulebSi 1996 da
2002 wlebSi. am jgufSi rezistentobis prevalentobam Seadgina 10% (31)
(BII). aSS 40 qalaqSi Catarebul kvlevaSi rezistentobam 14% Seadgina (32)
(BII). yvelaze maRali sixSire aRiniSna espaneTSi 26% (33) (BII) da san-
franciskoSi 19% (34) (BII). sloveniis monacemebiT rezistentobis sixSire
dabalia – 3,9% (35) (BII). eqspertebi rekomendacias uweven rezistentobis testirebas arT dawyebamde axaldiagnozdasmul pacientebSi (36-38) (BII), sadac igi xelmisawvdomia, xolo SezRuduli resursebis pirobebSi
rezistentobaze sentineluri (saguSago) zedamxedvelobis dawesebas. arT
dawyeba SesaZlebelia rezistentobaze testirebis gareSe. ixileT
damateba 3 rezistentobis testirebaze damatebiTi informaciisTvis.
4.2 pirveli rigis maarT reJimi
rekomendebulia, rom pirveli rigis arT Seicavdes or
nukleozid/nukleotidis analog revers transkriftazas inhibitors
(nrti anu NRTI) da erT ara-nukleozidis analogis revers
transkriptazas inhibitors (anrti anu NNRTI). rekomendebuli
dozebisTvis ixileT damateba 4. cxrili 9
rekomendaciebi pirveli rigis arT Sesaxeb
arT reJimi medikamentebis kombinacia
2 NRTI-s + 1 NNRTI
ZDV + 3TC + (EFVa or NVP) an
TDF + FTC + (EFVa or NVP) an
ABC + 3TC + (EFVa or NVP)
a. EFV ganixileba, rogorc upiratesi anrti (AI) 4.2.1. nrti komponenti
• pirveli rigis arT-s ZiriTadi Semadgeneli nawilia ori nrti-s
kombinacia. erT-erTi unda iyos lamivudini (3TC) an emtricitabini
(FTC) (39) (AI), xolo meore yvelaze xSirad zidovudinia (ZDV).
30
vinaidan zidovudini pirveli rekomendebuli arv medikamenti iyo,
masze uxvi monacemebia dagrovili.
• sxva SesaZlo nrti-ebia tenofoviri (TDF) da abakaviri (ABC) 3TC–Tan
an FTC–Tan kombinaciaSi. uaxlesi kvlevebi aCveneben TDF/FTC–is kombinaciis mcire upiratesobas ZDV/3TC–Tan SedarebiT, rodesac
gamoiyeneba efavirenzTan (EFV) kombinaciaSi (40) (AI). aRniSnuli
SesaZloa ganpirobebuli iyos TDF namkurnaleb pacientebSi gverdiTi
movlenebis simciriT. saWiroa damatebiTi kvlevebi aRniSnulis
dasadastureblad. unda aRiniSnos, rom ABC miRebis dros arsebobs saxifaTo hipersensitiurobis sindromis riski.
• TDF da ABC upiratesobaa maTi rezistentobis kargi profili,
romelic saSualebas iZleva momavalSi meti nrti-s kombinaciis
gamoyenebas. Tumca maT aReniSnebaT seriozuli gverdiTi movlenebi da
efeqturobis monacemebic mcirea zidovudinTan SedarebiT (41) (CIII). arv medikamentebi arseboben Semdegi fiqsirebuli dozis kombinaciebis
saxiT (anu ori medikamenti 1 tabletSi):
- ZDV + 3TC - TDF + FTC - ABC + 3TC
• TDF/FTC kombinaciis ABC/3TC kombinaciasTan SedarebiT damatebiTi
upiratesobaa dReSi erTxel misaRebi reJimis arseboba.
• yvela sxva nrti kombinacias pirveli rigis reJimSi gamoyenebisTvis
esaWiroeba safuZvliani mizezi. zogierTi kombinacia ar aris
rekomendebuli (42), xolo sxvebs sWirdebaT gverdiTi movlenebis
mWidro monitoringi. uaxlesi kvlevebi aCveneben gverdiTi movlenebis
maRal sixSires stavudinis (d4T) gamoyenebis dros (40-47) (AI). amis
gamo d4T gamoyenebul unda iqnes mxolod im SemTxvevaSi, Tu sxva
arCevani ar aris an sxva nrti-ebi ukunaCvenebia.
arsebobs nrti-ebis gamoyenebasTan dakavSirebuli ramdenime wesi:
- ar gamoiyenoT d-medikamentebis kombinacia (ddI (didanozini), ddC (zalcitabini), d4T).
- ar daiwyoT mkurnaloba d-medikamentiT arsebuli neiropaTiis dros.
- ar gamoiyenoT ZDV da d4T kombinacia. - ar gamoiyenoT 3TC da FTC kombinacia.
31
4.2.2. anrti komponenti
• saukeTeso monacemebi arsebobs ZDV + 3TC + EFV Sesaxeb (48–50) (AI). aRniSnuli sami medikamentisgan Semdgari kombinacia dReSi orjer
misaRebia. igi swrafadmoqmedia - EFV gamoyenebis dros virusuli
datvirTva swrafad iklebs pirvel ori kviris ganmavlobaSi, CD4 ricxvis mateba sxva reJimebis dros aRniSnuli matebis msgavsia. Tumca
aucilebelia mkurnalobis dawyebamde Tanmxlebi fsiqiatriuli
daavadebebis gamoricxva.
• nevirapini (NVP) kidev erTi rekomendebuli anrtia, romelic nrti-
ebTan kombinaciaSi gamoiyeneba. RviZlis daavadebebis dros maRalia
misi toqsiuroba (52) (AI). amis gamo misi gamoyeneba rekomendebulia
qalebSi Tu CD4 ricxvi <250 ujrdi/mm3, xolo mamakacebSi - Tu CD4 ricxvi <400 ujrdi/mm3. ufro maRali CD4 ricxvis SemTxvevaSi
nevirapinis gamoyeneba dakavSirebulia met hepatotoqsiurobasaTan.
nevirapinis efeqturoba efavirenzis msgavsia (52) (BII). mkurnalobis
dasawyisSi saWiroa nevirapinis 14-dRiani sawyisi doza - 200mg erTxel
dReSi. 14 dRis Semdeg doza unda gaizardos - 200mg 2-jer dReSi.
erTxel dReSi misaRebi doza gamokvlevis fazaSia.
• delavirdini (DLV), mesame anrti, ar gamoiyeneba evropaSi. igi
naklebefeqturia danarCen antri-ebTan SedarebiT, aqvs meti gverdiTi
movlenebi da yoveldRiurad didi raodenobiT tabletis miRebaa
saWiro. Tumca es ukanaskneli sadReisod gaumjobesda da gamoiyeneba
200mg tableti 3-jer dReSi. igi SesaZloa gamoyenebul iqnas im
SemTxvevaSi, Tu sxva anrti-ebi ver aitaneba an arsebobs rezistentobis
gansakuTrebuli forma.
• ori nrti da erTi anrti-s alternativa SeiZleba iyos erTi klasisgan
Sedgenili reJimi – “sammagi nukleozidi”3 an “oTxmagi nuklezidi”,
romlebic mxolod sami an oTxi nrti-sgan Sedgeba. marTalia, am
reJimze sawyisi pasuxi kargia, 24 kviris Semdeg rezistentobis
ganviTarebis meti albaTobaa (48) (AI). Sesabamisad, sami nrti-s
kombinacia unda gamoiyenebodes gansakuTrebul situaciebSi,
magaliTad TB an HCV koinfeqciis SemTxvevaSi, rodesac erTdrouli
mkurnalobaa saWiro, an alternativis saxiT, Tu antri ar aris
xelmisawvdomi.
• ori anrti-s da erTi nrti-s kombinacia ar aris rekomendebuli (53)
(AI). • bustirebuli proteazas inhibitori (pi) or nrti-sTan erTad SesaZloa
gamoyenebul iqnes pirveli rigis arT saxiT, Tu ukunaCvenebia anrti-
ebi (anu verc efavirenzi da verc nevirapini ver iniSneba):
- fsiqiatriuli daavadebebi da alt-s mateba 3-5-jer;
- cirozi;
- orsuloba, Tu CD4 ricxvia 250 - 350 ujrdi/mm3.
• pi Semcveli pirveli rigis arT-s araefeqturobis dros naklebi
arCevania Semdgomi reJimisTvis. zogadad rekomendebulia, rom pi
Semonaxul iqnes meore rigis reJimisTvis.
3“sammagi nukleozidi”: fiqsirebuli dozis tableti, romelic Seicavs ZDV da 3TC da
ABC. igi miiReba dReSi orjer (zidovudini ar aris rekomendebuli dReSi erTxel
miRebisTvis). amJamad igi yvelaze martivi sammagi Terapiuli reJimia.
32
4.3. arT reJimis dacva
mkurnalobis optimaluri Sedegis misaRebad saWiroa mkurnalobis
reJimis dacva. kargad aris cnobili, rom arT reJimis maRal doneze
dacva dakavSirebulia aiv asocirebuli avadobis da sikvdilianobis
mkveTr SemcirebasTan (54) (AI), xolo reJimis arasaTanado dacva aiv-is
wamlebis mimarT rezistentobis swraf ganviTarebas iwvevs (55) (AI). arT-
sTvis ar aris gansazRvruli reJimis dacvis efeqturi done (arsebobs
sxvaoba reJimebs Soris), Tumca reJimis dacva 95%-ze nakleb doneze
dakavSirebulia cud virusologiur da imunologiur pasuxTan, xolo
reJimis 100%-iT dacvas kidev ufro meti sargebeli moaqvs, vidre 95%-iT
dacvas (56, 57) (AI). uaxlesi monacemebi aCveneben korelacias reJimis
dacvasa da arv sxvadasxva klasis mimarT rezistentobas Soris (58) (AI).
dabal an arasakmaris reJimis dacvas mohyveba arasaxarbielo Sedegebi
pacientisTvis, sazogadoebrivi jandacvisTvis da qveynis ekonomikisTvis.
kerZod,
• pacientebi arian mniSvnelovani safrTxis winaSe rezistentobis
ganviTarebis, mkurnalobis araefeqturobis da daavadebis
progresirebis TvalsazrisiT (59, 60) (AI). axali kombinacia erTi
reJimis araefeqturobis SemTxvevaSi umetesad ufro rTulia dacvis
TvalsazrisiT (meti tabletebis ricxvi dReSi, gverdiT movlenebi,
dieturi SezRudevebi, toqsiuroba da dozirebis sirTule).
• rezistentuli virusis gavrceleba gamoiwvevs mis gadacemas axlad
inficirebul pirebSi. aSS (61) (AI) da evropis (62) (AI) monacemebi
aCveneben, rom pirveladi rezistentobis sixSire imatebs, da SeZenil
rezistentobas uaryofiTi gavlena aqvs arT pasuxze.
• rezistentuli Stamis arsebobas mohyveba meore rigis, mesame rigis da
e.w. gadarCenis (salvage) reJimi, romlebic, Cveulebriv, ufro Zviria
pirveli rigis reJimebTan SedarebiT.
• reJimis arasakmarisi dacva, agreTve, moaswavebs daavadebis
progresirebis maRal risks, rac met danaxarjebs moiTxovs
oportunistuli infeqciebis samkurnalod (63) (AI).
4.3.1. barierebi reJimis dacvaSi da maTi sawinaaRmdego zomebi
4.3.1.1. pacientTan dakavSirebuli faqtorebi da strategiebi
pacients ZiriTadi roli akisria reJimis dacvaSi. SeuZlebelia pacientis
mier reJimis dacvis potencialis prognozireba. kvlevebma, romlebic
Seiswavlidnen sqess, rasas, asaks, aiv gadacemis gzas da ganaTlebis
dones, rogorc reJimis dacvis indikatorebs, gansxvavebuli Sedegebi
aCvenes (64) (BII). individualuri reJimis dacvis donec SesaZloa
sxvadasxva dros gansxvavdebodes (65) (BII). umravlesi aiv inficirebuli
raRac dros gamoavlens reJimis dacvis dabal xarisxs.
reJimis dacvis dabali donis SesaZlo mizezebia:
- narkotikebis da alkoholis moxmareba;
- cudi kveba siRaribis gamo;
- religiuri mosazrebebi (66) (DIV);
- aiv statusis gamJRavnebis SiSi medikamentebis rutinuli miRebisas;
- fsiqiatriuli mdgomarebebi (67) (DIV);
33
- gverdiTi movlenebis SiSi da eWvi mkurnalobis saWiroebis Sesaxeb (68)
(DIV).
SesaZlo sawinaaRmdego strategiebi:
- ganaTleba arT saWiroebis Sesaxeb;
- swrafi reagireba pacientis araswor Sexedulebaze;
- arT-s mimarT pacientis ganwyobis regularuli Sefaseba;
- “peer” (Tanasworis) Careva (pacientTa jgufebi);
- fsiqiatriuli problemebis regularuli Sefaseba;
- reJimis dacvisTvis saWiro Cvevebis Sefaseba4
- specializirebuli socialuri samsaxuris an dawesebulebebis CarTva.
4.3.1.2. jandacvis muSakTan dakavSirebuli faqtorebi
jandacvis muSakebi naTlad unda acnobierebdnen reJimis dacvis
mniSvnelobas da mis rols rezistentobis ganviTarebaSi. aiv/Sidsis
dargSi momuSave profesionali unda iRebdes mudmiv ganaTlebas reJimis
dacvis sakiTxebSi. arsebobs ramdenime strategia, romelic unda
gamoiyenos jandacvis muSakma reJimis dacvis xarisxis asamaRleblad.
• TiToeul centrs, sadac tardeba aiv mkurnaloba, unda hqondes
reJimis dacvis werilobiTi strategia, romelic gadaixedeba
regularulad.
• jandacvis muSakebi CarTulni unda iyvnen reJimis dacvis mxardasaWer
programebSi (69) (CIII). • pacientTa survilis gaTvaliswinebam, CaerTos am programebSi
SesaZloa gaaumjobesos reJimis dacva.
• reJimis dacvaSi mxardaWera unda SevTavazoT yvela pacients imis
gaTvaliswinebiT, Tu ra xarisxiT icavs esa Tu is pacienti reJims.
• mxadaWera unda gagrZeldes meore rigis da “gadarCenis" reJimis
drosac. mkurnalobis araefeqturoba unda iyos sakvanZo sakiTxi
reJimis dacvis da mxardaWeris RonisZiebebis gaZlierebisTvis (70).
• reJimis dacvis maRali xarisxi xangrZlivi procesia da ara
erTjeradi movlena (71) (DIV), avadmyofs mxardaWera unda SevTavazoT
arT dawyebisas, Secvlisas da rutinuli meTvalyureobisas.
• jandacvis muSakma unda uzrunvelyos, rom pacients hqondes
adekvaturi codna aiv-is, reJimis dacvas da rezistentobas Soris
kavSiris, gverdiTi movlenebis Sesaxeb. sityvieri informacia unda
gamyardes werilobiTi informaciiT.
• jandacvis muSakma SesaZloa rekomendacia gauwios tabletebis miRebis
dRiurs, cxrilebs, medikamentebis konteinerebs, ojaxis wevrebis da
megobrebis CarTvas “Semxseneblebad” (72) (DIV).
• arT reJimis dacva umjobesdeba, Tu pacienti pozitiurad aRiqvams
kavSirs eqimTan da jandacvis sxva muSakebTan (73) (DIV).
4es SesaZloa gaZlierdes im pirebis CarTviT, vinc kontaqtSia pacientTan (eqTani,
farmacevti, ojaxi), agreTve, grafikis (cxrilebis), saaTiani tabletebis yuTebis
gamoyenebiT, mogzaurobisas gegmis SemuSavebiT, Tu rogor miiRos medikamentebi
garSemomyofebisTvis SeumCnevlad.
34
• reJimis dacvaze adreuli meTvalyureoba unda ganxorcieldes reJimis
dawyebidan an Secvlidan 2 dRis Semdeg imis gasarkvevad, esaWiroeba
Tu ara pacients damatebiTi informacia, an aqvs Tu ara raime
gauTvaliswinebeli problema.
4.3.1.3. reJimTan dakavSirebuli faqtorebi da strategiebi
dozireba dReSi orze metjer dakavSirebulia reJimis dacvis ufro
dabal donesTan (74) (CIII), xolo dReSi erTxel an orjer misaReb
reJimebs Soris sxvaoba savaraudod ar aris (75) (CIII). dReSi erTxel an
orjer misaRebi reJimis dros, dozaTa umravlesoba droulad miiReba.
multivariaciuli analiziT dozis miReba daniSnulze gvian
dakavSirebulia mkurnalobis araefeqturobasTan (76) (AI).
• reJimis dacvis done ar aris dakavSirebuli arv klasTan. Tumca
kvebiTi SezRudva sxvadasxva medikamentisTvis SesaZloa qmnides
problemas (77) (BII). • tabletebis mcire ricxvis dros metia albaToba, rom 48 kviris Semdeg
virusuli datvirTva iqneba < 50 asli/ml (75) (BII). • damazianebelma wamlebis urTierTqmedebam da gverdiTma movlenebma
SesaZloa gavlena moaxdinos reJimis dacvis xarisxze. doza SesaZloa
gamotovebul iqnes gulisrevis da diareis gamo, sisustis gamo
CaZinebam, agreTve, SesaZloa gamoiwvios dozis gamotoveba (78) (DIV).
SesaZlo sawinaaRmdego strategiebi:
• Sefasdes cxovrebis wesi (kvebis, Zilis, samuSao reJimi) da moergos
samkurnalo reJimi;
• Sefasdes pirovnebis ganwyoba sxvadasxva reJimis mimarT (tabletis
zoma, formulireba, raodenoba, dieturi SezRudva da a. S.).
• tabletebis Cveneba pacientisTvis reJimis dawyebamde;
• informaciis micema gverdiTi movlenebis da maTi marTvis Sesaxeb,
mxardaWeris Sesaxeb.
4.4. uSedego mkurnaloba
mkurnalobis araefeqturoba SesaZloa Sefasdes virusuli datvirTvis da
CD4 ricxvis gansazRvriT, agreTve, klinikuri gamoklveviT.
4.4.1. virusologiuri araefeqturoba
• virusuli datvirTva (vd) mkurnalobis warmatebis an araefeqturobis
yvelaze adreuli indikatoria, romelsac mohyveba CD4 ricxvi
daaxloebiT 1 Tvis Semdeg. iSviaTad viTardeba paradoqsuli reaqcia
virusologiuri pasuxiT da imunologiuri araefeqturobiT.
Sesabamisad, aucilebelia vd Sefasdes CD4 ricxvTan erTad
kombinaciaSi.
• virusologiur araefeqturobad miiCneva, Tu vd ar gaxda 400 asli/ml-
ze naklebi mkurnalobis 24-e kviraze an 50 asli/ml-ze naklebi
mkurnalobis 48-e kviraze.
35
• Tu vd gaxda ganusazRvreli, magram Semdgomi ori gamokvlevisas 4-8
kviris intervaliT igi kvlav metia 400-1000 asli/ml-ze, aseT
SemTxvevaSi virusologiuri araefeqturobis momatebuli riskia (79)
(BII).. reJimis SenarCuneba zrdis Semdgomi mutaciebis da meti
medikamentis mimarT ufro gamoxatuli rezistentobis ganviTarebis
risks.
• “Blips” (xanmokle mcire piki) aris vd-s msubuqi mateba ganusazRvreli
donidan 50-200 asli/ml-mde. mas SesaZloa adgili hqondes
rezistentuli Stamis ganviTarebis gareSe (laboratoriuli Secdoma),
Tumca igi aris indikatori reJimis dacvis msjelobisTvis (80) (BII). am situaciaSi SesaZloa, agreTve, damxmare roli Seasrulos
medikamentebis Terapiulma monitoringma (TDM). TiToeuli “blifi”
unda gakontroldes 4 kviraSi.
• Tu virusulogiuri araefeqturobis mizezi ar vlindeba (reJimis
araadeqvaturi dacva, wamlebis suboptimaluri done, wamlebis
urTierTqmedeba da sxv.), unda ganxilul iqnes meore rigis Terapiis
dawyebis SesaZlebloba5.
4.4.2. imunologiuri araefeqturoba
• Tu vd ar aris xelmisawvdomi, CD4 ricxvi gamoyenebul unda iqnes
mkurnalobis warmatebis an araefeqturobis indikatorad.
• imunologiuri araefeqturobaa, Tu CD4 ricxvma ar moimata 50 /mm3-ze
metad arT pirveli wlis ganmavlobaSi. saSualod aranamkurnaleb
pacientebSi mkurnalobis pirveli wlis ganmavlobaSi CD4 ricxvi
imatebs 150 /mm3-iT (81, 82) (AI). • Tu CD4 ricxvi ar imatebs arT dawyebidan pirveli 9 Tvis
ganmavlobaSi, ganxilul unda iqnes meore rigis arT SesaZlebloba.
Tu vd aragansazRvradia, reJimi unda gagrZeldes. Tu igi > 400-1000
asli/ml-ze, unda verificirdes reJimis dacva da daiwyos meore rigis
reJimi.
• Tu CD4 ricxvi ar imatebs 6 Tvis ganmavlobaSi, xelaxla unda
Sefasdes reJimis dacvis xarisxi.
4.4.3. klinikuri araefeqturoba
arT dawyebis Semdeg, oportunistuli infeqciis (oi) an sxva aiv-
asocirebuli daavadebis ganviTareba, klinikuri araefeqturobis
indikatoria. Tumca es SeiZleba iyos imunuri rekonsitituciis sindromi
(irs), gansakuTrebiT, arT-s dawyebidan pirveli 3 Tvis ganmavlobaSi, Tu
igi dawyebul iqna CD4 ricxvi <50 ujredi/mm3-ze. am SemTxvevaSic vd
gadamwyveti roli eniWeba meore rigis Terapiis dawyebis Sesafaseblad.
5 Tu cnobilia, rom qveyanaSi rezistentobis prevalentoba 7%-ze metia, rekomendebulia
rezistentobis testi mkurnalobis araefeqturobis SemTxvevaSi wamlebis miRebisas an
maTi Sewyvetidan 2-4 kviris ganmavlobaSi. mogvianebiT rezistentobis testi ver
gamoavlens rezistentobas mkurnalobis Sewyvetis Semdeg veluri Stamis swrafi zrdis
gamo.
36
cxrili 10
mkurnalobis araefeqturobis kriteriumebi
virusologiuri
araefeqturoba
imunologiuri
araefeqturoba
klinikuri
araefeqturoba
markeri vd CD4 ricxvi oi (aiv-Tan
asocirebuli)
dro 24 kvira; 48 kvira 24-48 kvira
mkurnalobis
dawyebidan 12
kviris Semdeg
zRvari >400asli/ml;
>50asli/ml
50 ujredi/mm3-ze
naklebi mateba
oi (gamoricxeT
irs)
4.5. meore rigis arv reJimi
(rekomendaciebi dozebis Sesaxeb ix. damateba 4)
• meore rigis Terapiad rekomendebulia pi-s Semcveli kombinacia. pi-ebs
gaaCniaT maRali genetikuri barieri.
• meore rigis arT rekomnedebulia mxolod pirveli rigis reJimis
mimarT dadasturebuli araefeqturobis SemTxvevaSi.
• meore rigis arT dawyebasTan erTad unda moxdes reJimis dacvis
xelaxali Sefaseba da maqsimaluri mxardaWera.
• meore rigis reJimis dros sul mcire ori nrti-s Secvlaa saWiro.
arasodes SecvaloT mxolod erTi wamali saeWvo rezistentobis
SemTxvevaSi.
• efavirenzis da nevirapinis xangrZlivi naxevardaSlis periodis gamo,
samive wamlis erTdrouli Sewyveta niSnavs, rom efavirenzi an
nevirapini darCeba sisxlSi nrti-ebze xangrZlivad, rac maT mimarT
rezistentobis gamomwvevi mutaciis ganviTarebis risks zrdis.
• aqedan gamomdinare, nrti+anrti reJimis Sewyvetisas SesaZloa Sewydes
jer anrti da mogvianebiT, daaxloebiT 7 dRis Semdeg, nrti-ebi. Tumca,
am sakiTxTan dakavSirebiT sakmarisi monacemebi ar arsebobs.
4.5.1. nrti komponenti
• Tu pirveli rigis arT Seicavda ZDV + 3TC, maSin meore rigSi
SesaZloa gamoyenebul iqnas ABC ddI–Tan kombinaciaSi (an TDF da
moxdes ddI dozis modifikacia da mWidro monitoringi) (83) (CIII). • Tu pacients pirveli rigis Terapia utardeboda TDF an ABC, maT
mimarT rezistentobis maRali albaTobis gaTvaliswinebiT meore
rigSi sasargeblo iqneba ZDV (84) (BII). K65R mutacia, romelsac iwves
TDF da ABC, zrdis mgrZnobelobas ZDV–s mimarT (85, 86) (BII)..
37
• 3TC agreTve sasargebloa mis mimarT rezistentobis dros, vinaidan
mis mier gamowveuli 184V mutacia amcirebs virusis replikaciis
unars da, agreTve, zrdis mgrZnobelobas ZDV mimarT.
4.5.2 pi komponenti
• Tu pirveli rigis Terapia Seicavda anrti-s, meore rigSi gamoyenebul
unda iqnes pi.
• pi-ebis umravlesoba Zlierdeba (bustirdeba) ritonaviris (RTV an /r) dabali doziT - 100mg 2-jer dReSi. ritonaviri TavisTavad pi-ia.
ritonaviriT ar bustirdeba nelfinaviri, romelic Zlierdeba ara
qimiurad, aramed – sakvebiT. bustirebis meqanizmia ritonaviris mier
citoqrom P450 (CYP) 3A4 izoenzimis inhibireba. Sedegad izrdeba pi
medikamentebis done, garda nelfinavirisa (87) (BII).. ritonaviri
gamoiyeneba mxolod sxva pi-ebis bustirebisTvis da ar aris efeqturi
rogorc damoukidebeli arv medikamenti.
• pi-ebs Soris gansxvaveba mdgomareobs maT mimarT rezistentobis
ganviTarebisTvis saWiro mutaciebis ricxvSi da gverdiTi movlenebis
profilSi.
• yvelaze maRali barieri rezistentobis ganviTarebisTvis aReniSneba
bustirebul lopinavirs (LPV/r) (88). • ritonaviriT bustirebuli atazanaviris (ATV/r), fosamprenviris (FPV/r),
indinaviris (IDV/r) da seqvinaviris (SQV/r) rezistentobis profili
umniSvnelod gansxvavdeba, risi klinikuri efeqtic mcirea an saerTod
ar aris.
• atazanaviri SesaZloa gamoyenebul iqnes ritonaviriT bustirebis
gareSec (400 mg/dReSi).
• nelfinaviri efeqturobiT naklebia sxva pi-ebTan SedarebiT. Tumca
misi gamoyeneba kargad dokumentirebulia orsulebSi. misi
araefeqturobis dros SeirCeva D30N mutacia, romelic ar iwvevs
jvaredin rezistnetobas sxva pi-ebis mimarT (89, 90) (BII).. • arCevis pi-ia LPV/r misi kargad dokumentirebuli efeqturobis gamo
(91). evropaSi registrirda LPV/r axali formulireba, romelic
gamoiyeneba 2-jer dReSi da ar esaWiroeba macivari (92) (AI). • ar aris warmoebuli LPV/r–is pirdapiri Sedareba amprenaviris axal
forma fosamprenavirTan, dReSi erTxel misaReb atazanavirTan (93)
(CIII) da seqvinaviris axal 500mg-ian formasTan, arsebobs mxolod
arapirdapiri monacemebi (94) (DIV). saWiroa damatebiTi kvlevebi.
• pi-s SerCevisas gaTvaliswinebul unda iqnas gverdiTi movlenebi,
Tanmxlebi daavadebebi, wamlebTan urTierTqmedeba da pacientis
individualuri ganwyoba.
38
cxrili 11
rekomendebuli meore rigis arv reJimi mozardebis mozrdilTaTvis
pirveli rigis reJimi meore rigis reJimi
ZDV + 3TC + (EFV an NVP)
LPV/ra (an ATV/r, SQV/r, FPV/r, IDV/r) + ddI + ABC an LPV/ra (an ATV/r, SQV/r, FPV/r, IDV/r) + TDF + ABC an LPV/ra (an ATV/r, SQV/r, FPV/r, IDV/r) + TDF + (ZDV + 3TC)b
TDF + FTC + (EFV an NVP)
LPV/ra (an ATV/r, SQV/r, FPV/r, IDV/r) + ddI + ABC an LPV/ra (an ATV/r, SQV/r, FPV/r, IDV/r) + ddI + ZDV
ABC + 3TC + (EFV an NVP)
LPV/ra (an ATV/r, SQV/r, FPV/r, IDV/r) + ddI + ZDV an LPV/ra (an ATV/r, SQV/r, FPV/r, IDV/r) + ZDV + TDF (+ 3TC)b
aLPV/r mocemulia rogorc upiratesi pi bustirebuli ritonaviriT, Tumca sxva pi-ebi
SesaZloa gamoyenebul iqnas programis individualuri prioritetebis mixedviT.
SesaZloa nebismieris gamoyeneba CamoTvlilTagan: ATV/r, SQV/r, FPV/r, da IDV/r. civi
jaWvis ararsebobis SemTxvevaSi SesaZloa nelfinaviris gamoyeneba, Tumca igi
ganixileba, rogorc naklebad potenturi, vidre bustirebuli pi-ebi. bZDV da 3TC gamoyeneba naCvenebia strategiuli mizniT, radgan pirveli rigis
araefeqturobis SemTxvevaSi maT mimarT virusi rezistentuli iqneba. kerZod, ZDV SesaZloa Tavidan agvacilos an Seaferxos K65R mutaciis ganviTareba; xolo 3TC
SeinarCunebs M184V mutacias, romelic amcirebis virusis replikaciis unars da
garkveulwilad zrdis sensitiurobas ZDV mimarT. unda aRiniSnos, rom am strategiis
klinikuri Rirebuleba ar aris dadasturebuli.
• Tu ganviTarda pi-s Semcveli pirveli rigis arT-s araefeqturoba,
meore rigis reJimis SerCeva efuZneba rezistentobis profils. Tu
rezistentobis profili ar aris xelmisawvdomi, navaraudevi unda
iqnas rezistentoba pirveli rigis reJimSi Semavali pi-s mimarT.
pi-s Semcveli pirveli rigis arT-s araefeqturobis dros SesaZlo
arCevania:
ZDV + 3TC + SQV/r (an ATV/r, FPV/r, IDV/r) ➔ ABC + ddI + LPV/r ZDV + 3TC + LPV/r ➔ ABC + ddI + anrti (darunaviri (TMC11)) an bustirebuli tipranaviri (TPV/r)
kidev erTi arCevania ori pi-s kombinacia, magaliTad SQV + ATV/r (95). ar aris rekomendebuli ormagi pi-ebis kombniacaSi TPV/r gamoyeneba.
4.6. gadarCenis (Salvage) reJimebi
dadasturebuli meore rigis araefeqturobis SemTxvevebSi
(virusologiuri, imunologiuri, klinikuri araefeqturobis
kriteriumebiT) ganixileba gadarCenis reJimebi. gadarCenis reJimebSi
igulisxmeba im medikamentebis kombinacia, romlebic SesaZloa muSaobdes
an virusi maT mimarT iyos nawilobriv rezistentuli. yvela reJimi meore
rigis Semdgom garTulebulia da moiTxovs arT-codnis maRal dones da
unar-Cvevebs. genotipuri rezistentobis testis monacemebi am situaciaSi
aucilebelia. zogierT SemTxvevebSi gadarCenis Terapiis dawyebamde
39
umjobesia ramodenime TviT mocda, Tumca es strategia SesaZloa iyos
saSiSi, kerZod, Tu CD4 ujredebis ricxvi dabalia.
• Tu SesaZlebelia, unda CaerTos ori medikamentis efeqturi kombinacia
mag; SeWris inhibitori enfurvitidi (ENF) (96) (CIII), romelic iniSneba
2-jer dReSi kanqveSa aplikaciis saxiT da axali pi TPV (97,90) (CIII), an axali pi TCM114 (99,100) (CIII).
• TPV - genetikuri barieri ufro maRalia, vidre LPV/r da monacemebi gviCveneben mis efeqturobas am ukanasknelTan SedarebiT. dRevandel
dRes TPV gamoiyeneba mxolod gadarCenis Terapiis reJimebSi.
• sxva SesaZleblobaa ori pi kombinacia (102-104) (CIII), gamonaklisia
TPV, romelic ar unda gamoviyenoT sxva pi–sTan kombinaciaSi.
4.7. mkurnalobis dagegmili Sewyveta
bevri ewinaaRmdegeba arT dagegmil Sewyvetas, Tumca dasabuTeba
SesaZlebelia. mag. CD4>500 mm3 mudmivi done da virusis supresia mravali
wlebis ganmavlobaSi abrkolebs oportunistuli infeqciebis
ganviTarebas. mkurnalobis dagegmili Sewyveta, mkurnalobis reJimis
araadeqvaturad dacvis SemTxvevaSi, Tavidan agvacilebs rezistentuli
Stamebis ganviTarebas. mkurnalobis Sewyvetis Semdeg CD4 limfocitebis
ricxvi Camodis pre-arv Terapiis donemde, amdenad aucilebelia pirveli
sami Tvis ganmavlobaSi CD4 limfocitebis ricxvis monitoringi. zogierT
pacientSi limfocitebis ricxvi >350 mm3 da dabali virusuli datvirTva
(1000-5000 asli/ml) Tveebisa da wlebis ganmavlobaSia SenarCunebuli.
mkurnalobis dagegmili Sewyvetis sargebelze arasakmao informaciis
arsebobis gamo janmos mier igi ar aris rekomendebuli.
5. aiv inficirebul pacientTa klinikuri monitoringi
mas Semdeg rac adamians daesmeba aiv infeqciis diagnozi is
uzrunvelyofili unda iyos monitoringiTa da movliT.
5.1. laboratoriuli indikatorebi arT dawyebamde
CD4 ujredebis ricxvi:
• gaimeoreT yovel 6 TveSi, Tu aris amouxsneli Sedegebi (CD4 ujredebis swrafi daqveiTeba an oportunistuli infeqciebis
ganviTareba);
• Tu mimdinareobs msjeloba arT dawyebaze (CD4 ujredebi tolia an
<350 mm3) gaimeoreT yovel 3 TveSi. statistikurad, erTi wlis
ganmavlobaSi CD4 ujredebis ricxvi klebulobs 50 ujrediT, Tumca
Tanmxlebi infeqciebis arsebobis dros SesaZloa daqveiTdes Zalian
swrafad.
• virusuli datvirTva unda gakontroldes drois igive SualediT.
dabali virusuli datvirTva (1000-5000 asli/ml) maniSnebelia
daavadebis duned progresirebis da piriqiT, maRali virusuli
datvirTva (>100 000 asli /ml) miuTiTebs daavadebis swraf
progresirebaze.
40
• ZiriTadi laboratoriuli testebi unda gakontroldes (cxr. 12)
yovel 6 TveSi, Tu ar aris raime sxva mizezi, mag. orsuloba.
5.2. laboratoriuli maCvemeblebis monitoringi arv Terapiaze myof
pacientebSi
arT-s warmatebis pirveli maCvenebelia virusuli datvirTva. imunuri
pasuxi virusuli datvirTvis Sedegia da mogvianebiT viTardeba. arT
monitoringisTvis saukeTesoa orives gakontroleba.
virusuli datvirTva:
• virusuli datvirTva unda ganisazRvros mkurnalobis dawyebidan 4-8
kviraSi reJimis warmatebis SefasebisTvis. virusuli datvirTva
aragansazRvradi unda gaxdes 16-24 kviraSi.
• virusuli datvirTvis monitoringisTvis sasurveli intervalia 3-4-
Tve.
• Tu virusuli datvirTva gaxda aragansazRvradi (< 50 asli/ml), is
unda darCes aragansazRvradi.
• CD4 ujredebis ricxvi unda gakontroldes yovel 6 TveSi, klinikuri
warumateblobis SemTxvevebis garda.
• ZiriTadi laboratoriuli testebi (cxr. 3) unda gakontroldes
yovel 6 TveSi, Tu ar aris raime cvlilebebli arv Terapiis reJimSi.
cxrili 12.
laboratoriuli testebis sixSire ZiriTadad da specifikuri arv-s
reJimis gaTvaliswinebiT
sawyisi
2
kvira
4
kvira 8
kvira 16
kvira 24
kvira 36
kvira 48
kvira virusuli
datvirTva
X
X X X X
CD4 ujredebis ricxvi
X X X (X) X
sisxlis saerTo
analizi
X X X X
(ZDV) X (X) X
RviZlis
funqciuri
sinjebi
X X
(NVP) X X
(NVP, ZDV, PI)
X
(NVP, PI)
X (X) X
qolesterini
triglice-ridebi
X (PI) X (PI) X (PI)
Tirkmlis
funqciebi
X X
(TDF) X
(TDF, IDV)
X (X) X
X: testebi, romlebic unda Catardes arv Terapiisgan damoukideblad;
X (arv): testebi, romlebic unda Catardes mocemuli preparatis arsebobisas
arT reJimSi;
(X): araucilebeli testebi.
41
5.3. mkurnalobis reJimis dacvis monitoringi
yvela pacienti, romelic imyofeba arT-ze mudmivad unda imyofebodnen
meTvalyureobis qveS. sanam isini imyofebian mkurnalobis monitoringis
qveS (ixileT damateba 5), miRebuli meTodia standartuli anketireba 14
dReSi an TveSi erTxel.
virusuli datvirTvis cvlileba yovelTvis saWiroebs eqimis mier
pacientTan erTad mkurnalobis reJimis ganxilvas. gamoiyeneba kiTxvari,
romlis mixedviTac SeiZleba ganvsazRvroT damyoloba mkurnalobisadmi.
mkurnalobis reJimis dacva 4-6 Tvis ganmavlobaSi saSualebas iZleva
miRweul iqnas xangrZlivi imunovirusologiuri pasuxi (110) (AI). sxvadasxvagvari Careva SesaZlebelia, magram prioritetulia is reJimi,
romelic adreul TveebSi iZleva arT-ze ukeTes pasuxs (110-114) (AI).
mkurnalobis reJimis dacva SeiZleba iyos nawili rutinuli klinikuri
dakvirvebisa, romelsac axorcielebs yvela profesionali eqimi. yoveli
vizitis dros eqimi unda darwmundes, rom TiToeul pacients:
aqvs emociuri da fizikuri mxardaWera; dRis ganmavlobaSi icavs wamlebis miRebis reJims;
esmis, rom reJimis darRveva gamoiwvevs rezistentobis ganviTarebas;
gacnobierebuli unda hqondes, rom yvela doza droulad iqnas
miRebuli;
wamlebis miRebis dros Tavs unda grZnobdes komfortulad;
daicvas daniSnuleba;
esmodes arv-s moqmedeba da gverdiTi efeqtebi;
icodes, Tu rodis mimarTos eqims.
sxva strategia moicavs:
depresiis mkurnalobas, raTa amaRldes mkurnalobis reJimis dacva da
miRweul iqnas xangrZlivi Sedegi;
wamlebis urTierTqmedebis da dozirebis menejments;
medikamentebis gacemas mcire raodenobiT da xSiri intervalebiT,
romelic aiolebs:
1. problemebis droul gamovlenas, manam sanam ganviTardeba
rezistentoba;
2. Semcirdes medikamentebis gacema da borotad gamoyeneba;
3. gamoyenebuli iqnas dReSi erTxel misaRebi, erTdoziani
medikamentis kombinacia, rac xels Seuwyobs adreul etapze
mkurnalobis damyolobas;
4. mkurnalobaze uSualo zedamxedveloba, gansakuTrebiT
hospitalSi.
fsiqosocialur daxmarebas;
pacients miewodos saxelmZRvanelo da broSurebi;
pacientebis monawileobas daxmarebis jgufebSi.
5.4. arv toqsiuroba da gverdiTi efeqtebis menejmenti
gverdiTi efeqtebi xSiria arv Terapiis dros, gansakuTrebiT proteazas
inhibitorebis miRebis dros (ix. cxrili 13).
lopinavir/ritonavirs da nelfinavirs SeuZliaT gamoiwvion diarea;
42
lopinaviri/ritonaviris miReba asocirebulia hiperlipidemiasTan
(gansakuTrebiT trigliceridebis momatebasTan);
cximebis metabolizmis darRvevebi SeiZleba gamoiwvios TiTqmis yvela
proteazas inhibitorebma;
erTaderTi proteazas inhibitori, romelic gavlenas ar axdens
lipidur cvlaze aris atazanaviri da atazanavir/ritonaviri. zogierT
qveyanaSi atazanaviri mowodebulia mkurnalobis meore rigis sqemaSi;
kardiovaskularuli garTulebebis riskis momateba saWiroebs Semdgom
Seswavlas.
cxrili 13
arv-s toqsiurobis dadastureba da menejmenti
ARV toqsiuroba menejmenti RviZlis nekrozi
nevirapini (NVP) o cxeleba, gamonayari (50%),
gulisreva, Rebineba,
eozinofilia, alt, ast-s
donis momateba
o Cveulebriv pirvel 6-18
kviraSi, iSviaTad 48
kviris Semdeg
o nevirapinze myofi
pacientebis 1-2%, qalebSi
CD4 > 250 ; kacebSi CD4 > 400-ze
o RviZlis funqciuri
sinjebis monitoringi 2,
4, 8, 16 kviraze da
Semdeg yovel 3 TveSi
o simptomuri mkurnaloba
o RviZlis nekrozis
mkurnaloba, calkeul
klinikur SemTxvevebSi
wamlebis Sewyveta
laqtat-acidozi
maRlidan dabali
riskisken:
o stavudini
didanozinTan
erTad
o didanozini
o stavudini
o zidovudini
o gulisreva, Rebineba,
wonaSi dakleba, sisuste,
pankreatiti,
multiorganuli
ukmarisoba,
respiratoruli distres
sindromi
o yoveli 1000 pacientidan
1-10 weliwadSi
didanozini da stavudini
o laqtat-acidozis
monitoringi Tu eWvia,
inaxos adreuli
indikatorebi
(kreatinkinaza (CK) HCO3)
o acidozis samkurnalod
mowodebulia
bikarbonati
o abakaviriT,
tenofoviriT,
lamivudiniT,
emtricitabiniT Secvla
maRali mgrZnobeloba
abakaviri (ABC )
o xSirad aris cxeleba,
gamonayari, aseve sisuste
da gulisreva
o 5%, iSviaTad 6 kviris
Semdeg
o kanze dakvirveba, ar
SeiZleba dawyeba
gamonayris
sawinaaRmdego
wamlebTan erTad.
o Sewydes abakaviris
miReba da ar ganaxldes
Tu diagnozi saeWvoa
o Seicvalos
zidovudiniT,
tenofoviriT an
stavudiniT
o
43
stivens-jonsis sindromi, epidermisis toqsiuri nekrozi
nevirapini (NVP) efavirenzis dabali
doziT
o cxeleba, buStukovani
gamonayari, mialgia
o nevirapini 1%-Si,
efavirenzi 0,1%-Si
o kanze dakvirveba
o antibiotikebis daniSvna
Wrilobis samkurnalod
pankreatiti
maRlidan dabali
riskisken:
o stavudini
didanozinTan
erTad
o didanozini
o stavudini
o tkivili, lipazas maRali
done
o didanozini 1-7%, dozis
SemcirebiT
o lipazas donis
monitoringi
o simptomuri mkurnaloba,
parenteraluri kveba,
wamlebis Sewyveta
o zidovudiniT an
tenofoviriT an
abakaviriT Secvla
ARV toqsiuroba menejmentinefrotoqsiuroba
tenofoviri TDF
o Tirkmlis ukmarisoba
da fankonis sindromi o ufro xSirad
pacientebSi Tirkmlis
disfunqciiT
o kreatininis monitoringi,
istoria Tirkmlis
daavadebis Sesaxeb
o mkurnaloba simtomuria
o tenofoviris dozis
koreqcia (saWiroa
kreatininis klirensi:
yovel meore dRes
o Seicvalos tenofoviri
zidovudiniT, abakaviriT
an stavudiniT
anemia
zidovudini ZDV
o anemia da neitropenia
(sustad Semcireba
iTvleba normad
zidovudinTan)
o 1-4%, dozaze
damokidebulebiT
o sisxlis saerTo analizis
monitoringi 2, 4, 8, 12
kviraze. makrocitozi
msubuqi anemiiT
(hemoglobini 100 gr/l)
xSiria o mkurnaloba aris
eriTropoetinis
transfuzia (Zalze
Zviria) an Seicvalos
zidovudini sxva nrti
(tenofoviri, abakaviri an
stavudini)
periferiuli neiropaTia
didanozini, stavudini,
zalcitabini
o kidurebis
tkivili,
paresTezia
o 10-30% wlebis
Semdeg
o periferiuli nervuli
sistemis kontroli
o mkurnaloba tkivilis
kupireba, Seicvalos arT.
Sewydes wamlebi an
Seicvalos nrti
(zidovudini, tenofoviri,
abakaviri)
cximovani atrofia
stavudini, da sxva nrti
o loyisa da
o kidurebis cximis
ganleva
o xangrZlivad
gamoyenebis
o monitoringi da sawyis
o mdgom. Sedareba
o Seicvalos stavudini
tenofoviriT an
abakaviriT. Tu atrofia
44
SemTxvevaSi
xSiria
(mitoqondriuli
toqsiuroba)
Seuqcevadia plastikuri
qirurgia naCvenebia
cximovani akumulacia
PI
o matulobs
mucelze
gacximovneba,
mkerdis zoma,
o 20-80%
o Sefaseba da sawyis mdgom.
Sedareba
o Seicvalos NNRTI-iT, Tu lipodistrofia/lipoatr
ofia ar aris
tolerantuli, naCvenebia
plastikuri qirurgia
nrti fosamprenaviri
FPV>abakaviri ABC o makulur-papuluri
gamonayari
o 15% nnrti, APV 20%,
abakaviri 5%
o cxelebis, RviZlis
funqciuri sinjebis da
kreatinkinazas
monitoringi
o sxva alergenebis
gamoricxva
(sulfametoqsazol/trim
etoprimi da sxva
antibi.). gamonayari
SeiZleba spontanurad
gaqres arT-s Semdeg
o Seicvalos nevirapini
efavirenziT an piriqiT.
Tu ar aris
gaumjobeseba scadeT
sxva reJimi
transaminazebis elevacia
anrti (all) da PIs (all)
o auxsneli RviZlis
funqciebis momateba
o 8-15% PI da nnrti o ufro xSirad
pacientebSi
qronikuli HBV da
HCV infeqciiT
o ALT monitoringi yovel
eqvs TveSi,
gaTvaliswinebuli iqnas
sxva faqtorebi (mag.
wamlismieri hepatiti. o momateba xSirad Tan
axlavs nnrti da pi
ganuwyvetel miRebas
o Sewydes nnrti da pi
miReba
45
ARV toqsiuroba menejmenti PIs (all),zidovudini ZDV,didanizini ddI
o gulisreva da Rebineba,
diarea
o xSiria
o gamoiricxos sxva mizezi
(imunuri rekonstituciis
anTebiTi sindromi CMV
kolitiT,
kriptosporidiozi,
mikrosporidiozi, arT-s
dawyebidan kvireebis Semdeg
o mkurnaloba aris
loperamidiT Tu diareis
sxva mizezi ar aris:
metoklopramidi, zofrane
gulisrevis da Rebinebis
dros
centraluri nervuli sistemis (cns) toqsiuroba
efavirenzi EFV
o Ramis SfoTva,
koncentraciis darRveva,
depresia (suicidisken
midrekileba)
o 50%
o pacientebis gafrTxileba,
fsiqiatris konsultacia
o mkurnaloba Cveulebriv
saWiro ar aris. aRniSnuli
movlenebi gaivlis 5-21
dReSi
insulin rezistentoba
PIs (yvela magram ATV)
o glukozis tolerantoba
matulobs, glukoza
matulobs uzmoze
o 5%
o uzmoze glukozis
monitoringi o mkurnaloba dietiT da
metforminis an glitazonis
miReba o Seicvalos pi nnrti-iT
hiperlipidemia
stavudini (d4T)>PIs (all but ATV)
o lipidebis, qolesterolis,
trigliceridebis
momateba( am
ukanasknelisTvis
stavudini SeiZleba iyos
wamyvani)
o 0%
o lipidebis donis
monitoringi arT-s
dawyebidan da Semdeg yovel
eqvs TveSi
o mkurnaloba lipidebis,
qolesterolis da
trigliceridis
gaidlainebiT
o sifrTxilea saWiro
urTierTzemoqmedebisas (ar
SeiZleba simvastatini da
lovastatini)
hiperbilirubinemia
atazanaviri (ATV) >indinaviri ( IDV)
o bilirubinis momateba
(SesaZlebelia qavili,
araprolongirebuli RviZlis
dazianeba, Seqcevadi
o xSiria
o bilirubinis da klinikuri
simtomebis monitoringi
o wamlebis Sewyveta Tu ar
aris tolerantoba.
Seicvalos pi.
nefroliTiazi
indinaviri (IDV)
o muclis tkivili,
hematuria, Tirkmlis
kolika
o 10-20%
o Sardis analizis da
kreatininis monitoringi
o mkurnaloba igivea rac
nefroliTiazis dros
46
ARV toqsiuroba menejmentinefrotoqsiuroba
tenofoviri TDF
o Tirkmlis ukmarisoba da
fankonis sindromi o ufro xSirad
pacientebSi Tirkmlis
disfunqciiT
o kreatininis moni-
toringi, istoria
Tirkmlis daavadebis
Sesaxeb
o mkurnaloba simto-muria
o tenofoviris dozis
koreqcia (saWiroa
kreatininis klirensi:
yovel meore dRes
o Seicvalos tenofoviri
zidovudiniT, abakaviri
an stavudiniT
anemia
zidovudini ZDV
o anemia da neitropenia
(sustad Semcireba
iTvleba normad
zidovudinTan)
o 1-4%, dozaze
damokidebulebiT
o sisxlis saerTo
analizis monitoringi
2, 4, 8, 12 kviraze.
makrocitozi msubuqi
anemiiT (hemoglobini
100 gr/l) xSiria o mkurnaloba aris
eroTropoetinis
transfuzia (Zalze
Zviria) an Seicvalos
zidovudini sxva nrti
(tenofoviri, abakaviri
an stavudini)
periferiuli neiropaTia
didanozini, stavudini,
zalcitabini
o kidurebis tkivili,
paresTezia
o 10-30% wlebis Semdeg
o periferiuli nervuli
sistemis kontroli
o mkurnaloba tkivilis
kupireba, Seicvalos
arT. Sewydes wamlebi an
Seicvalos nrti
(zidovudini,
tenofoviri, abakaviri)
cximovani atrofia
stavudini, da sxva nrti
o xSiria xangrZlivi
gamoyenebis SemTxvevaSi
(mitoqondriuli
toqsiuroba)
o monitoringi da sawyis
mdgom. Sedareba
o Seicvalos stavudini
tenofoviriT an
abakaviriT. Tu atrofia
Seuqcevadia plastikuri
qirurgia naCvenebia
cximovani akumulacia
PIs
o matulobs mucelze
gacximovneba, mkerdis
zoma,
o 20-80%
o Sefaseba da sawyis
mdgom. Sedareba
o Seicvalos NNRTI-iT,
Tu
lipodistrofia/lipoat
rofia ar aris
tolerantuli,
naCvenebia plastikuri
qirurgia
47
ARV toqsiuroba menejmenti
PIs (all),zidovudini ZDV,didanizini ddI
o gulisreva da Rebineba,
o diarea
centraluri nervuli sistemis (cns) toqsiuroba
efavirenzi EFV
o koncentracia depresia
(suicidisken midrekileba)
o 50%
insulin rezistentoba
PIs (all but ATV)
o glukozis tolerantoba
matulobs, glukoza
matulobs
o 5%
hiperlipidemia
stavudini (d4T)>PIs (all but ATV)
o lipidebis qolesterini,
trigliceridebi
o % meryeobs
hiperbilirubinemia
atazanaviri (ATV) >indinaviri ( IDV)
o bilirubinis momateba
(SesaZloa qavili, ar
grZeldeba RviZlis dazianeba,
Seqcevadia)
o xSirad cvalebadobs
nefrolifiazi
indinaviri (IDV)
o muclis tkivili, hematuria,
Tirkmlis kolika
o 10-20%
nnrti>APV/fozamprenaviri FPV>abakaviriABC
o makulur-papuluri
gamonayari
o 15% nnrti, APV 20%,
abakaviri 5%
transaminazebis elevacia
anrti (all) da PIs (all)
o auxsneli RviZlis
funqciebis momateba
o 8-15% PI da nnrti o ufro xSirad
pacientebSi qronikuli
HBV da HCV infeqciiT
48
5.5 imunuri rekontituciis sindromi (irs)
irs adgili aqvs arT sawyis etapze, ufro xSirad rodesac CD4<100mm3. Tu
miZinebuli oportunistuli infeqcia ar diagnostirdeba klinikuri
simtomebis ararsebobis gamo, maSin SesaZlebelia adgili hqondes irs
arT sawyis etapze. saWiroa gamoswordes da gaaqtiurdes imunuri sistema,
rac saSualebas mogvcems diagnostirdes oportunistuli infeqciebi (120-
121) (CIII). oportunistuli infeqciebi sxvadasxvagvarad gamovlindeba,
magaliTad abscesis dros gamomwvevia Mycobacterium avium-intracellulare (MAI) an gulmkerdis kuriozuli rentgenologiuri Sedegi Pneumocystis jirovecii pneumonia (PCP). irs gvxvdeba SemTxvevaTa 10%-Si. MAI da CMV yvelaze
xSiri oportonistuli infeqciebia, magram cudi mkurnalobis SemTxvevaSi
SesaZlebelia PCP ganviTardes (122) (BII). irs ganviTarebis Semdeg arT
unda gagrZeldes oportunistuli infeqciebis mkurnalobasTan erTad.
SesaZlebelia prednizolonis dabali dozebi (20-60 mg dReSi). arT
SesaZlebelia Sewydes Tu adgili aqvs oportunistuli infeqciebis
mkurnalobis gverdiT efeqtebs an gamoxatulia ezofagiti (CMV,
herpesuli infeqcia, kandidozi) tkiviliT.
5.6. wamlebis urTierTqmedeba
wamlebis urTierTqmedeba warmoadgens calke problemas arT-s dros.
aiv/SidsiT inficirebulebi iReben ramdenime saxis medikamentebs, imis
gamo, rom aqvT manifestirebuli daavadeba da/an Tanmxlebi daavadebebi.
medikamentebis urTierTqmedebis miuxedavad, maTi kombinaciis miReba
SesaZlebelia kvlav gagrZeldes. miuxedavad amisa gverdiTi efeqtebis
gamovlenis SesaZlebloba maRalia da saWiroebs monitorings.
kontraceptivebis miReba sariskoa.
cxrilSi 14 da 15 ilustrirebulia aranukleozidis revers
transkriftazas inhibitorebis da proteazas inhibitorebis
urTierTmoqmedeba.
49
cxrili 14.
anrtis zemoqmedeba
nnrti efeqti mniSvneloba
EFV NPV
+ ergotamini ++ (Tavidan
acileba)
+ antiariTmulebi: lidokaini,
amiodaroni da sxva
++ (SeniSvna)
+
+
antikonvulsurebi: karbamazepini,
fenitoini, fenobarbitali
+ +
(+)c + itrakonazoli, ketokonazoli +
+ ciklosporini, takrolizmusi,
rapamicini
+ +
+ + + midazolami, alprazolami,
triazolami
+ +
+ kalciumis arxis blokatorebi + +
+ + sildenafili, vardenafili,
tadalafili
+ +
+ fentanili + +
+ + metadoni + +
+ + kontraceptivebi + +
+ + rifampini, rifabutini + +
+ + stivens jonsis sindromi + +
+ + varfarini + +
cxrili 15.
proteazas inhibitorebis zemoqmedeba
proteazas inhibitorebi efeqti mniSvneloba
APV ATV IDV LPV NFV RTV SQV + fentanili, tramadoli,
hidrokodoni +
+ + kodeini, morfini,
metadoni +
+ + + + + + + amiodaroni, lidokaini,
flekainidi +
+ + + + + + karbamazepini,
klonazepami, fenitoini,
fenobarbitali
++ (Tavidan
acileba)
+ + + + tricikluri
antidepresantebi +
+ + sxva antidepresantebi +
+ loratadini + +
+ atovaqvini +
+ + + ++ + + ++ benzodiazepini + +
+ beta blokatorebi +
+ + + + + + + kalciumis arxis
blokatorebi + +
50
+ + + klaritromicini,
eriTromicini, Tirkmlis + (SeniSvna)
+ + + + + klaritromicini,
eriTromicini +
+ + + + kontraceptivebi + +
+ + + + kortikosteroidebi +
+ + + + + + + ciklosporini +
+ + + + + + + ergot derivatebi ++ (Tavidan
acileba)
+
++
+
+
+
+
+
protonuli dguSis
inhibitorebi (PPIs) + (SeniSvna)
(++, ATV- Tavidan
acileba)
+ ++ + + + + + H2 antagonistebi ++ (SeniSvna)
(++, ATV) + + + + + + + lovastatini,
simvastatini ++ (Tavidan
acileba)
+ irinotekani ++ (Tavidan
acileba)
+ + + + + ketokonazoli,
itrakonazoli +
+ + + + + + + pimozidi ++ (Tavidan
acileba)
+ + + + + + + rifampini ++ (Tavidan
acileba)
+
+
+
+
+
+
+
rifabutini + (SeniSvna,
doze adjustment)
+ + + + + + + sildenafili + +
+ + + + + + + stiven jonsis sindromi ++ (Tavidan
acileba)
+ tenofoviri + + (add RTV)
+ + + Teofilini +
+ + + + varfarini +
cxrilebis wakiTxvis magaliTi
1. cxrili 14 rigi 6: efavirenzi mkacrad zrdis dones: midazolamis,
alfrazolamis da triazolamis, maSin roca nevirapinis doza
amcirebs. zemoT xsenebuli faqtis klinikuri mniSvneloba
mdgomreobs medikamentebis kvlav mowodebaSi.
2. cxrili 15 rigi 4: abakaviri, indinavir/lopinaviri, nelfinaviri,
ritonaviri da seqvinaviri zrdian karbamazepinis, klonazepamis,
fenitoinis da fenobartialis dones, maSin roca es wamlebi
amcireben proteazas inhibitorebis dones. klinikuri Rirebuleba
imaSia, rom aseT kombinacias Tavi unda avaridoT.
51
II. klinikur doneze Sesagrovebeli minimaluri monacemebis CamonaTvali
klinikur doneze Sesagrovebeli minimaluri monacemebis CamonaTvali
mniSvnelovania, rogorc mkurnalobis xelmisawvdomobisa da Sedegianobis
indikatori. aseTi indikatorebi exmareba menejers SesTavazos es servisi
yvelas, vinc saWiroebs.
CamoTvlili monacemebi unda Segrovdes klinikur doneze, rogorc
regularuli sabaziso: (TveSi erTxel, kvartalSi an eqvs TveSi erTxel)
• aiv pacientebis ricxvi, romelTac vxedavT weliwadSi erTxel;
• aiv pacientebis ricxvi, romlebic ganixilebian arT-s kandidatebad
(CD4<350 mm3); • aiv pacientebis ricxvi, romlebic arian arT-s sawyis etapze;
• aiv pacientebis ricxvi, romlebic Rebuloben arv-s;
• aiv pacientebis ricxvi, romlebic I rigis preparatebidan gadavidnen II
rigze;
• aiv pacientebis ricxvi, romlebic II rigis preparatebidan gadavidnen
gadarCenis reJimze;
• aiv pacientebis ricxvi, romlebmac Sewyvites arT, mizezis aRniSvniT
(magaliTad sikvdili, toqsiuroba-gverdiTi efeqtebi, orsuloba, arv
ar aris xelmisawvdomi);
• aiv pacientebis ricxvi, romlebic gardaicvalnen arT-s dros,
sikvdilis mizezis aRniSvniT (magaliTad aiv/SidsTan dakavSirebuli
sikvdilianoba an misgan damoukidebeli, rogoricaa dozis
gadaWarbeba, suicidi da sxva);
• aiv pacientebis ricxvi, romlebic gardaicvalnen arT-s dawyebidan 12
TveSi;
• gardacvlili aiv pacientebis ricxvi, sikvdilis mizezis aRniSvniT
(magaliTad aiv/SidsTan dakavSirebuli sikvdilianoba an misgan
damoukidebeli, rogoricaa dozis gadaWarbeba, suicidi da sxva).
52
damateba 1. ZiriTadi informacia aiv infeqcia/Sidsis mkurnalobis da movlis personaluri istoriisTvis
cxrili 16
ZiriTadi informacia aiv infeqcia/Sidsis mkurnalobis da movlis
personaluri istoriisTvis
TariRi CD4 ujredebi/mm3
%
VL asli/ml
rezistentoba
(genotipi an
fenotipi)
53
damateba 2. jandacvis msoflio organizaciis mier mowodebuli aiv/Sidsis klinikuli klasifikacia mozardebsa da mozrdilebSi
(Sua evropis regionis versia, pacientebisTvis romelTa asaki >15welze,
aiv pozitiuria an saxezea aiv infeqciis sxva laboratoriuli testebi)
mwvave aiv infeqcia
asimptomuri
mwvave retrovirusuli sindromi
klinikuri stadia 1
asimptomuri
persistuli generalizebuli limfadenopaTia
klinikuri stadia 2
seboreuli dermatiti
angularuli heiliti
ganmeorebiTi oraluri ulceracia (ori an meti epizodi eqvsi Tvis
ganmavlobaSi)
herpes zosteri
respiratoruli traqtis ganmeorebiTi infeqcia (ori an meti epizodi
eqvsi Tvis ganmavlobaSi, sinusiti, Sua otiti, bronqiti, faringiti,
traqeiti)
frCxilebis sokovani infeqcia
klinikuri stadia 3
piris Rrus Tmovani leikoplakia
umizezo qronikuli faRaraTi erT Tveze meti
ganmeorebiTi oraluri kandidozi (ori an meti epizodi eqvsi Tvis
ganmavlobaSi
sxva baqteriuli infeqcia (mag. pnevmonia, empiema, piomioziti, Zvlebis
an saxsrebis infeqcia, meningiti, baqteriemia)
mwvave, nekrozuli, ulcerogenuli stomatiti, gingiviti an
periodontiti)
klinikuri stadia 4
filtvis tuberkulozi;
eqstrapulmonuri tuberkulozi (limfadenopaTiis CaTvliT);
wonis umizezo dakargva (eqvsi Tvis ganmavlobaSi 10% meti);
aiv asocirebuli ganlevis sindromi;
pnevmocisturi pnevmonia;
ganmeorebiTi sxva an radiologiurad dadasturebuli baqteriuli
pnevmonia (ori an meti epizodi erT weliwadSi);
CMV retiniti (+koliti); martivi herpes virusuli infeqcia (qronikuli an persistuli bolo
erTi Tvis ganmavlobaSi); encefalopaTia; aiv-Tan asocirebuli kardiomiopaTia;
54
aiv-Tan asocirebuli nefropaTia; progresuli multifokaluri leikoencefalopaTia; kapoSis sarkoma da aiv_Tan dakavSirebuli avTvisebiani daavadebebi: 1. toqsoplazmozi;
2. diseminirebuli sokovani infeqcia (mag. kandidozi, kokcidomikozi,
histoplazmozi);
3. kriptosporidozi;
4. kriptokokuli meningiti;
5. aratuberkulozuri mikobaqteriuli infeqcia.
damateba 3. rezistentobis testi
rezistentobis testis Casatareblad saWiroa virusuli datvirTva
minimum 500-1000 asli/ml. testis Catareba SeuZlebelia, rodesac
aRiniSneba virusis sruli supresia.
genotipis rezistentobis testi damyarebulia virusis rnm-is mutaciis
analizze. mutacia damokidebulia virusis mgrZnobelobis cvlilebaze.
es aris arapirdapiri mtkiceba wamlis rezistentobisa. rezistentuli
virusis populacia ar aris maRali da Seadgens mTeli populaciis 20%-s.
fenotipis rezistentobis testi msgavsad mikrobiologiuri
rezistentobis testisa, ikvlevs virusis replikaciis unars ujredebis
kulturaSi sxvadasxva agentis arsebobisas da adareben virusis veluri
Stamis unarianobas. 50% inhibitoris koncentracia (IC50) aris wamlis
potenciis markeri. testis Sedegi gviCvenebs mgrZnobelobis gansxvavebul
xarisxs.
rezistentobis romeli testi gamoviyenoT?
amJamad arsebuli yvela testi aris Zviri. genotipis testis Rirebuleba
Seadgens 400 E, fenotipis _ 800 E (2005w). drom nimuSis aRebidan Sedegis miRwevamde SeiZleba Seadginos ramdenime kvira. genotipis bazisuri testi
saSualebas iZleva daigegmos mkurnalobis reJimi. pirveli da meore
rigis mkurnalobis sqemebi ar saWiroebs Zvir fenotipis tests. rodesac
gaurkvevelia arT-s istoria, sakmarisad cnobili mutacia, mkurnaloba ar
aris Sedegiani, fenotipuri testis Catareba gamarTlebulia. yvela
testis SemTxvevaSi unda gagrZeldes mkurnalobis arsebuli reJimi, sxva
SemTxvevaSi swrafad ganviTardeba rezistentuli Stamebi. ar arsebobs
standartuli rekomendaciebi romeli rezistentuli testebi ganiviyenoT,
fenotipuri Tu genotipuri.
55
damateba 4. ZiriTadi informacia antiretrovirusuli mkurnalobis Sesaxeb cxrili 17. ZiriTadi informacia antiretrovirusuli mkurnalobis Sesaxeb
arv abreviatura zoma dozebi SeniSvnebi gverdiTi efeqtebi rezistentobis profili
(didi da mcire)
nrti abakaviri ABC 300 mg 300 mg tab. orjer an
600 mg erTxel
ar aris
hipermgrZnobelobis
reaqciis monacemebi
maRalmgrZnobiare reaqcia
(cxeleba, gamonayari,
gripismagvari simptomebi: GI da filtvis simptomi)
65R, 74V, 115F, 184V/I
didanozini ddI 250 mg
400 mg
pacienti >60kg: 400 mg
tab. erTxel
pacienti <60kg: 250 mg
tab. erTxel
Wamidan 2 sT-is Semdeg
dozis koreqcia TDF, ara ribavirinTan
kombinacia
periferiuli polineiropaTia,
pankreatiti, laqtacidozi 65R, 74V
emtricitabini FTC 200 mg 200 mg kaps. erTxel igive, rac lamivudini 65R, 184V/I lamivudini 3TC 300 mg
150 mg
300 mg tab. erTxel an
150 mg tab. orjer
iSviaTi diarea 65R, 184V/I
stavudini d4T 30 mg
40 mg
pacienti >60kg: 40 mg
kaps. orjer
pacienti <60kg: 30 mg
kaps. orjer
zidovudinTan ar
SeiZleba
periferiuli neiropaTia,
lipodistrofia, alt, ast-s
donis momateba
41L, 67N, 70R, 75T/M/S/A, 210W, 215Y/F, 219Q/E
tenofoviri TDF 300 mg 300 mg tab. erTxel didanozinis dozis
koreqcia, ar SeiZleba
stavudinTan
kombinacia; sifrTxile
Tirkmlis ukmarisobis
dros (dozis koreqcia)
Tirkmlis ukmarisoba 41L, 65R, 210W
zidovudini ZDV 300 mg 300 mg tab. orjer ar SeiZleba
stavudinTan; mgrZno-
biarea 65R da 184V
anemia, GI, Tavis tkivili 41L, 67N, 70R,210W, 215Y/F, 219Q/E
ABC + 3TC KVX 600 mg ABC 300 mg 3TC
1 tableti erTxel
TDF + FTC TVD 300 mg TDF 200 mg FTC
1 tableti erTxel
ZDV + 3TC ZDV + 3TC ABC
CBV TZV
300 mg TDF 150 mg 3TC 300 mg ZDV 150 mg 3TC 300 mg ABC
1 tableti orjer
1 tableti orjer
maRali doza
zidovudinis maRalia
riski (gverdiTi
efeqtebis maRali
riski)
ara dReSi erTxel
anrti efavirenzi EFV 600 mg 600 mg tab. erTxel dawyeba saRamos Zilis darRveva, fsiqiuri darRvevebi
(depresia, suicidisken midrekileba,
Tavbruxveva)
100I, 101E, 103N, 106A/M, 108I, 181C, 188L, 190A/S, 225H, 230L
56
arv abreviatura zoma dozebi SeniSvnebi gverdiTi
efeqtebi rezistentobis
profili (didi da mcire)
nevirapini NVP 200 mg 200 mg tab. orjer pirveli 14 dRe 200 mg
erTxel,Semdeg 200 mg
orjer
gamonayari, RviZlis
fermentebis
momateba
100I, 101E, 103N, 106A/M, 108I, 179D/E, 181C/I, 188C/H, 190A/S, 230L
delavirdini DLV 200 mg
100 mg
200 mg x 2 tab. samjer an
100 mg x 4 tab. samjer
ar gamoiyeneba evropaSi gamonayari, gastro-
intestinuri
simptomebi, diarea
K103N/S, Y181C/I, P236L, G190A/S/E/Q/C, Y188L/H/C, V106A/M, K101E/P, M230L, K238T/N, F318L, V179D/E
pi
atazanaviri ATV 300 mg 300 mg erTxel
+
100 mg RTV erTxel
iseTive dozireba, rogorc
mkurnalobaze myofi
pacientebis. gamoiyeneba
ritonavirTan erTad
bilirubinis
momateba
24I, 33F/I/V, 36I/L/V, 46I/L, 50L, 54V/L/M/T, 82A/F/T/S, 84V, 88S, 90M
fozamprenaviri FPV 700 mg 700 mg tab. orjer +
100 mg kaps. RTV orjer
iseTive dozireba, rogorc
mkurnalobaze myofi
pacientebis. gamoiyeneba
ritonavirTan erTad
gamonayari, Tavis
tkivili, diarea,
dislipidemia
32I, 47V, 50V, 54L/M, 82A/F/T/S, 84V
indinaviri IDV 400 mg 400 mg kaps. orjer +
100 mg kaps. RTV orjer
gamoiyeneba ritonavirTan
erTad
Tirkmlis kenWi,
dislipidemia
24I, 32I, 36I, 46I/L, 54V, 82A/F/T/S, 84V, 90M
lopinaviri/
ritonaviri
kombinacia
LPV/r 133 mg/33 mg
200 mg/50 mg
(133 mg/33 mg) x 3 kaps. orjer an
(200 mg/50 mg) x 2 tab. orjer
Zveli monacemebiT
saWiroa gayinva, axali
monac. amis saWi-roeba ar
aris; dReSi erTxel
diarea, meteorizmi,
dislipidemia
10I/R/V, 20M/R, 24I, 32I, 33I/F/V, 46I/L, 53L, 54V/L, 63P, 71V, 82A/F/T, 84V, 90M
nelfinaviri NFV 250 mg
625 mg
625 mg x 2 tab. orjer
an 250 mg x 5 tab orjer
saWmelTan erTad Sewova
izrdeba 270%-iT; ar
Zlierdeba ritonavirTan
erTad
diarea, meteorizmi 30N, 36I, 46I/L, 54V/L/M/T, 82A/F/T/S, 84V, 88D/S, 90M
ritonaviri
seqvinaviri
RTV SQV
100 mg
500 mg
500 mg x 2 kaps. orjer
+ 100 mg kaps. RTV orjer
axali 500 mg tab. 2004
wlamde iyo 200 mg. gamo-
iyeneba ritonavirTan erTad
dislipidemia, RviZlis
funqciebis momateba,
diarea
diarea da sxva
gastrointestinuri
simpromebi,
dislipidemia
48V, 53L, 54V/L, 82A/F/T, 84V, 90M
tipranaviri TPV 250 mg 250 mg x 2 kaps. orjer +
100 mg x 2 kaps. RTV orjer
iseTive dozireba, rogorc
mkurnalobaze myofi
pacientebis. ar gamoiyeneba
pi-Tan erTad, gamoiyeneba
ritonavirTan erTad
dislipidemia,
RviZlis funqciebis
momateba, diarea
13L/V, 20M/R/V, 33F/I, 35D/N, 36I, 45R, 46I/L, 47V, 54A/M/T/V, 58E, 66F 69K, 71I/K, 74P, 82F/L/T, 84C/V, 90M, 91S
ujredSi SeWris inhibitorebi
enfuvirtidi ENF 90 mg 90 mg/ml kanqveSa
ineqcia orjer
ar aris oraluri
miRebisTvis
kanis mxriv reaqcia
(qavili, SeSupeba,
tkivili)
57
damateba 5. mkurnalobis reJimis dacvis monitoringis meTodebi
TviT-angariSi mkurnalobis reJimis kargi markeria, magram ara saukeTeso.
igi ufro gadaWarbebulad afasebs arT-s efeqturobas, vidre sxva meTodi
(128). aucilebelia pacientma gaamJRavnos problemebi pirispir saubrisas.
es meTodi SeiZleba iyos mniSvnelovani mkurnalobis dagegmvaSi
pacientis rolis gaZlierebisTvis, sapirispirod mowodebuli
kontrolirebadi meTodisa.
momwodeblis Sefaseba mwiria (129) da ar aris sasurveli.
wamlis donis monitoringi aris Zviri da SeuZlebelia yvela arT-ze
myofi pacientisTvis. es ar aris rutinuli meTodi mkurnalobis
efeqturobis kontrolisTvis. im SemTxvevaSi, rodesac plazmaSi wamlis
Semcveloba dabalia, mkurnalobis efeqturoba ar ganixileba. plazmaSi
wamlis done aris laboratoriuli markeri, romelic aCvenebs mag.
zidovudinis miRebis reJimis dacvas.
samedicino SemTxvevebis monitoringis sistema (MEMS) xSirad gamoiyeneba kvlevebis dros.
tabletebis raodenoba da farmakologiuri dokumenti SeiZleba
ganxilul iqnas, rogorc arasasurveli mcdeloba jandacvis muSakebis
mxridan akontrolon mkurnalobaze damyoloba. amitom pacients unda
movTxovoT, rom Tan hqondes darCenili medikamentebi.
tabletebis identifikaciis testi (PIT) warmoadgens axal meTods,
romelic korelaciaSia TviTangariSTan (132). pacientebs unda SeeZloT im
tabletebis amocnoba, romlebsac Rebuloben (132). pacientebma unda
gamoarCion is tabletebi, romlebsac Rebuloben sxva msgavsi, magram ara
identuri arv “tyupi tabletebisgan”.
surogati markerebis gamoyeneba realuria, magram dagvianebulia, rodesac
saxezea miRebis reJimis darRveva. pi-s Semcvel reJimebze ganviTarebuli
virusuli araefeqturoba dakavSirebulia miRebis reJimis darRvevasTan
da pi-ze genotipuri rezistentobis ararsebobasTan, rac miuTiTebs, rom
mkurnalobis araefeqturoba gamowveulia reJimis darRveviT (133,134).
mimwodeblebi Zalian frTxilad unda iyvnen am markerebis
interpretaciisas da gaiTvaliswinon sisxlSi medikamentebis dabali
donis sxva SesaZlo mizezebi (131).
58
damateba 6. antiretrovirusuli medikamentebis CamonaTvali
cxrili 18 antiretrovirusuli medikamentebis CamonaTvali
saerTaSoriso
saxeli (INN) mwarmoeblis saxeli farmaceptuli
kompania
nrti
abakaviri (ABC) epzikomi US, Kivexa United Kingdom (lamivudini/abakaviri)
triziviri Europe, United Kingdom, US (zidovudini/lamivudini/abakaviri)
ziageni United Kingdom, United States
GlaxoSmithKline
abaviri Genixpharma viroli
viroli LZ (abkaviri/lamivudini/zidovudini) Ranbaxy
didanozini (ddI) videqsi, videqsi EC Bristol-Myers Squibb dineqsi EC odiviri Kit (didanozini/lamivudini/efavirenzi)
aviro-Z virozini
viro-Z
Ranbaxy (India)
diviri Thai Government emtricitabini
(FTC) atripla (efavirenzi/emtricitabini/tenofoviri) Bristol-Myers Squibb emtriva
truvada (tenofoviri/emtricitabini) Cipla
lamivudini (3TC) kombiviri United Kingdom, United States (lamivudini/zidovuni)
epiviri United Kingdom, United States, zefiqsi United Kingdom epzikomi United Kingdom, kiveqsa United Kingdom (lamivudini/abakaviri)
triziviri United Kingdom, United States (zidovudini/lamivudini/abakaviri)
GlaxoSmithKline
lamivoqsi
staveqsi-L (lamivudini/stavudini)
staveqsi-LN (lamivudini/nevirapini/stavudini)
zidoveqsi-L (lamivudini/zidovudini)
zidoveqsi-LN (lamivudini/nevirapini/zidovudini)
Aurobindo
duoviri (lamivudini/zidovudini)
duoviri-N (lamivudini/nevirapini/zidovudini)
lamiviri
odiviri Kit (didanozini/lamivudini/efavirenzi)
triomuni (lamivudini/nevirapini/stavudini)
Cipla
heptaviri
lamistari 30, lamistari 40 (lamivudini/stavudini)
nevilasti (lamivudini/nevirapini/stavudini)
zidolami (lamivudini/zidovudini)
Genixpharma
virolami
virokombi (lamivudini/zidovudini)
virolansi (lamivudini/nevirapini/stavudini)
virolisi (lamivudini/stavudini)
virol LZ, abak-ALZ (abkaviri/lamivudini/zidovudini)
Ranbaxy
59
saerTaSoriso
saxeli mwarmoeblis saxeli farmaceptuli
kompania
stavudini (d4T) zeriti, zeriti XR Bristol-Myers Squibb staveqsi
sraveqsi-L (lamivudini/stavudini) sraveqsi-LN (lamivudini/nevirapini/stavudini)
Aurobindo
staviri
lamiviri-S (lamivudini/stavudini)
triomuni (lamivudini/nevirapini/stavudini)
Cipla
lamistari (lamivudini/stavudini)
nevilasti (lamivudini/nevirapini/stavudini)
stagi
Genixpharma
staviri GPO (Thailand) avostavi
triviro-LNS (lamivudini/nevirapini/stavudini)
virolansi (lamivudini/nevirapini/stavudini)
virolisi, koviro (lamivudini/stavudini)
virostavi
Ranbaxy
tenofoviri (TDF) truvada (tenofoviri/emtricitabini)
vireadi (tenofoviri) Gilead Sciences
atripla (efavirenzi/emtricitabini/tenofoviri) Bristol-Myers Squibb triple
nukleozidi (TRZ) triziviri United Kingdom, United States (zidovudini/lamivudini/abakaviri)
GlaxoSmithKline
zidovudini (ZDV or AZT)
kombiviri United Kingdom, United States (lamivudini
/zidovudini)
retroviri United Kingdom, United States triziviri United Kingdom, United States (zidovudini/lamivudini/abakaviri)
GlaxoSmithKline
zidoveqsi Aurobindozidoviri
duoviri (lamivudini /zidovudini) Cipla
zido-H (zidovudini) Genixpharmaantiviri GPO (Thailand) aviro-Z virokombi (lamivudini /zidovudini)
viroli LZ (abakaviri/lamivudini/zidovudini)
viro-Z
Ranbaxy
anrti
delavirdini (DLV)
reskriptori Pfizer, Inc.
efavirenzi (EFV) Sustiva Europe, United Kingdom, Stocrin Australia, Europe, Latin America, South Africa atripla (efavirenzi/emtricitabini/tenofoviri)
Bristol-Myers Squibb
viranzi Aurobindoefaviri Cipla estiva Genixpharmaefferveni Ranbaxy
nevirapini (NVP) viramuni Boehringer Ingelheim nevireqsi
staveqsi LN (lamivudini/nevirapini/stavudini) Aurobindo
duoviri-N (lamivudini/nevirapini/zidovudini)
nevimuni
triomuni (lamivudini/nevirapini/stavudini)
Cipla
nevilasti (lamivudini/nevirapini/stavudini) Genixpharma gpoviri GPO (Thailand)
60
saerTaSoriso saxeli mwarmoeblis saxeli farmaceptuli
kompania
nevipani
triviro LNS (lamivudini/nevirapini/stavudini)
virolansi (lamivudini/nevirapini/stavudini)
zidoveqsi-LN (lamivudini/nevirapini/zidovudini)
Ranbaxy
Fusion Inhibitors enfuvirtidi, T-20 fuzeoni Roche
Pharmaceuticals & Trimeris, Inc.
proteazas inhibitorebi
amprenaviri (APV) Agenerase United Kingdom, United States GlaxoSmithKline atazanaviri (ATV) Reyataz Europa, US, Zrevada Bristol-Myers Squibb fosamprenaviri (FPV) leqsiva US, telziri United Kingdom GlaxoSmithKline
and Vertex indinaviri (IDV) kriqsivani Merck & Co.
indiveqsi Aurobinda indiviri Cipla indiviri Genixpharma virodini Ranbaxy
lopinaviri/ritonaviri
kombinacia (LPV/r) kaletra Abbott Laboratories
nelfinaviri (NFV) viracepti Pfizer, Inc., Roche Pharmaceuticals
nelveqsi Aurobinda nelviri Cipla nelfini Genixpharma nefaviri Ranbaxy
ritonaviri (RTV) norviri Abbott Laboratories ritoviri Hetero/Genix
seqvinaviri (SQV) Fortovase europe, United Kingdom, United States Invirase United Kingdom, United States
Roche Pharmaceuticals
61
damateba 7. leqsikoni
mkurnalobis reJimis dacva. rodesac wamlis dozis 95%-ia miRebuli
saubaria mkurnalobisadmi damyolobaze. am maCveneblis qvemoT saubaria
mkurnalobis reJimis darRvevaze.
foni bazisuri nawilia arT mkurnalobisa, romelic Cveulebriv Seicavs
or nrti-s, romelic Tavis mxriv fonia proteazas inhibitoris an pi-s da
SeWris inhibitorisTvis. termini “optimaluri foni” gulisxmobs
problemis regulirebas nrti-sTvis, romelic damyarebulia
rezistentobis testis Sedegze.
medegianoba aris mkurnalobis reJimis dacvis Zveli termini.
genetikuri barieri gamoxatavs virusis mutaciis im raodenobas, romelic
saWiroa wamlebis mimarT rezistentobis ganviTarebisTvis. rezistentoba
erTi mutaciiT niSnavs dabal genetikur bariers. rezistentoba aTi
mutaciiT niSnavs Zalian maRal genetikur bariers, Tumca aseTi
daxasiaTeba SeiZleba Seicvalos.
maRali mutacia warmoadgens cvlilebebs virusis rnm-Si, romelic
ganapirobebs rezistentobas arT-s wamlebze an mTlian klasze.
mcire mutacia muSaobs kombinaciaSi. igi SesaZloa gaxdes wamyvani
rezistentobis ganviTarebaSi, an ewinaaRmdegebodes sxva araxelsayrel
did an mcire mutacias.
nukleozidis analogis mutacia (NAMs) mJRavndeba jvaredini
rezistentobiT umetes nrti-sTvis.
wertilovani mutacia warmoadgens erT cvlilebas rnm-is jaWvSi, risi
Sedegic aris rezistentobis ganviTareba wamlis an wamlebis mTeli
klasis mimarT. magaliTad: arT-s mkurnalobis dros 103 wertilovani
mutacia niSnavs mutacias mTeli nrti-is mimarT.
rezistentoba aris Sedegi rnm-is jaWvSi aminomJavebis Tanamimdevrobis
cvlilebis, rac xdeba aiv-is “Raribi” replikaciis mizezi. cvlilebaTa
umravlesoba ganapirobebs virusis sikvdils, zogierTi cvlilebis
Sedegad ki virusi iZens unars gaumklavdes arT-s da gadarCes.
mkurnalobis warmatebisTvis sasurvelia arT-s dawyebamde virusuli
replikaciisa da rezistentobis testis Catareba. rezistentobis
zogierTi Sedegi saboloo jamSi gamosadegia.
Timidinis analogebis mutacia (TAMs) aris zidovudiniT mkurnalobis
Sedegi.
62
damateba 8. horizonts miRma
arT-s kvleva grZeldeba. virusis axal mutacias da rezistentobas
adgili aqvs regularulad _ rac qmnis axal warmodgenas wamlebisa da
virusis urTierTobis Sesaxeb.
qvemoT moyvanilia zogierTi ukanaskneli antiretrovirusuli
preparatebi, romlebic mowonebulia an gadis gamocdas kombinaciaSi Zvel
medikamentebTan.
• dReSi erTxel fiqsirebuli doza kombinaciiT _ tenifoviri +
emtricitabini + efavirenzi ufro efeqturia, vidre
standartuli kombinacia zidovudini + lamivudini + efavirenzi
(40).
• etravirini warmoadgens axal nnrti-s, romelsac aqvs didi
potenciali, miuxedavad mutaciisa, ramac SeiZleba ganapirobos
nnrti-s klasis rezistentobis ganviTareba (135).
• darunaviri (TMC 114) axali proteazas inhibitoria, romelsac
gaaCnia maRali genetikuri barieri, vidre
lopinavir/ritonavirs, rezistentobis ganviTareba ufro nela
xdeba, vidre nelfinaviris, APV, an lopinavir/ritonaviris
SemTxvevaSi. darunaviri xelmisawvdomia farTod xelmisawvdomi
programisTvis (EAP) (136). is axlaxan damtkicebul iqna FDA-s
mier.
• kapravirini warmoadgens meore Taobis nnrti-s, romelic bevrad
efeqturia miuxedavad nnrti-s klasikuri rezistentobisa.
• axali koreceptoris inhibitorebi kvlevis meore fazaSia.
CXCR4 da CCR5, romlebic gamoxataven virusebs, brZoloben
wamlebTan, romlebsac SeuZliaT gamiowvion erTis an orives
inhibicia. axali testi koreceptorebis eqspresiisa saWiroa
mkurnalobis dros. gverdiTi efeqtebi amJamad SezRudulia,
Tumca sawyisi gamocdilebiT am axal klasisTvis aRmoCenilia
kardiotoqsiuri efeqti. aRiareba SeiZleba moxdes 2007 wels.
63
gamoyenebuli literatura: 1. Palella FJ Jr et al. Declining morbidity and mortality among patients with advanced human
immunodeficiency virus infection. HIV Outpatient Study Investigators. The New England Journal of Medicine, 1998, 338(13):853–860.
2. Sterne JA et al. Long-term effectiveness of potent antiretroviral therapy in preventing AIDS and death: a prospective cohort study. The Lancet, 2005, 366(9483):378–384.
3. Lewden C. Responders to antiretroviral treatment over 500 CD4/mm³ reach same mortality rates as general population: APRICO and Aquitaine Cohorts. 10th European Aids Conference, Dublin, 17–20 November, 2005 (Abstract PE18.4/8).
4. Bartlett JG, Gallant JE. 2003 Medical Management of HIV Infection. Johns Hopkins University, Division of Infectious Disease and AIDS Service. Baltimore, 2003 (http://www.hopkins-aids.edu/publications/ book/03MMHIV1to3.pdf accessed 11 September 2006).
5. Wilson IB et al. Quality of HIV care provided by nurse practitioners, physician assistants and physicians. Annals of Internal Medicine, 2005, 143(10):729–736.
6. Aberg JA et al. Primary care guidelines for the management of persons infected with human immunodeficiency virus: recommendations of the HIV Medicine Association of the Infectious Diseases Society of America. Clinical Infectious Diseases, 2004, 39:609–629.
7. Mellors JW et al. Plasma viral load and CD4+ lymphocytes as prognostic markers of HIV-1 infection. Annals of Internal Medicine,1997, 126(12):946–954.
8. Savès M et al. Risk factors for coronary heart disease in patients treated for human immunodeficiency virus infection compared with the general population. Clinical Infectious Diseases, 2003, 37(2):292–298.
9. Friis-Moller N et al. Combination antiretroviral therapy and the risk of myocardial infarction. The New England Journal of Medicine, 2003, 349(21):1993–2003.
10. Pragna Patel. Incidence of AIDS defining and non-AIDS defining malignancies among HIV-infected persons. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (13th CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Poster 813).
11. HIV testing methods. Geneva, Joint United Nations Programme on HIV/AIDS (UNAIDS), 1997 (UNAIDS Technical Update WC 503.1).
12. Mulcahy F et al. CD4 counts in pregnancy do not accurately reflect the need for long-term HAART. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 704b).
13. Hawkins D et al. Guidelines for the management of HIV infection in pregnant women and the prevention of mother-to-child transmission of HIV. HIV Medicine, 2005, 6:107–148.
14. Friis-Moller N et al. Exposure to PI and NNRTI and risk of myocardial infarction: results from the D: A:D study. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 144).
15. Markowity M et al. Infection with multidrug resistant, dual-tropic HIV-1 and rapid progression to AIDS: a case report. The Lancet, 2005, 365(9464):1031–1038.
16. Urbina A, Jones K. Crystal methamphetamine, its analogues, and HIV infection: medical and psychiatric aspects of a new epidemic. Clinical Infectious Diseases, 2004, 38(6):890–894.
17. Gregory M et al. Illicit drug use and HIV-1 disease progression: a longitudinal study in the era of highly active antiretroviral therapy. American Journal of Epidemiology, 2006, 163(5):412–420.
18. Markowitz M et al. Infection with multidrug resistant, dual-tropic HIV-1 and rapid progression to AIDS: a case report. The Lancet, 2005, 365(9464):1031–1038.
19. Kassutto S et al. Longitudinal analysis of clinical markers following antiretroviral therapy initiated during acute or early HIV type 1 infection. Clinical Infectious Diseases, 2006, 42:1024–1031.
20. The EACS Euroguidelines Group. European guidelines for the clinical management and treatment of HIV-infected adults in Europe. AIDS, 2003, 17(Suppl.):S3–S26.
64
21. British HIV Association guidelines for the treatment of HIV-infected adults with antiretroviral therapy. London, British HIV Association, 2003 (http://www.bhiva.org/guidelines/2003/hiv/index.html, accessed 30 May 2006).
22. Guidelines for the use of antiretroviral agents in HIV-1 infected adults and adolescents. Bethesda, United States Department of Health and Human Services (DHSS), 2004.1-35 patient evaluation and antiretroviral treatment for adults and adolescents
23. Salzberger B et al. German-Austrian recommendations for the antiretroviral therapy on HIV-infections. European Journal of Medical Research, 2004, 9:491–504
24. Egger M et al. Prognosis of HIV-1-infected patients starting highly active antiretroviral therapy: a collaborative analysis of prospective studies. The Lancet, 2002, 360(9327):119–129.
25. Phillips AN et al. Viral load outcome of non-nucleoside reverse transcriptase inhibitor regimens for 2203 mainly antiretroviral-experienced patients. AIDS, 2001, 15(18):2385–2395.
26. Sterling TR et al. Improved outcomes with earlier initiation of highly active antiretroviral therapy among human immunodeficiency virus-infected patients who achieve durable virologic suppression: longer follow-up of an observational cohort study. Journal of Infectious Diseases, 2003, 188(11):1659–1665.
27. Opravil M et al. Clinical efficacy of early initiation of HAART in patients with asymptomatic HIV infection and CD4 cell count >350 x 10(6) /l. AIDS, 2002, 16(10):1371–1381.
28. Gras L et al. Predictors of changes in CD4 cell count seven years after starting HAART. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 530).
29. Palella FJ Jr et al. Survival benefit of initiating antiretroviral therapy in HIV-infected persons in different CD4+ cell strata. Annals of Internal Medicine, 2003, 138(8):620–626.
30. Keruly J et al. Increases in CD4 cell count to five years in persons with sustained virologic suppression. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 529).
31. Wensing AMJ, et al. Analysis from more than 1800 newly diagnosed patients with HIV from 17 European countries shows that 10% of the patients carry primary drug resistance: the CATCH study. The 2nd IAS Conference on HIV Pathogenesis and Treatment, International AIDS Society and ANRS, Paris, 13 July 2003 (Abstract LB1).
32. Ross L et al. Prevalence of antiretroviral drug resistance and resistance mutations in antiretroviral therapy (ART) naive HIV infected individuals from 40 US cities. 44th Interscience Conference on Antimicrobial Agents and Chemotherapy (ICAAC), Washington, 30 October–2 November 2004 (Abstract H-173).
33. De Mendoza C et al. Evidence for a different transmission efficiency of viruses with distinct drug-reistance genotypes. 12th International Drug Resistance Workshop, Los Cabos, Mexico, 10–13 June 2003 (Abstract 130).
34. Grant GM et al. Declining nucleoside reverse transcriptase inhibitor primary resistance in San Francisco 2000–2002. 12th International Drug Resistance Workshop, Los Cabos, Mexico, 10–13 June 2003 (Abstract 120).
35. Babic DZ et al. Prevalence of antiretroviral drug resistance mutations and HIV-1 non-B subtypes in newly diagnosed drug-naive patients in Slovenia, 2000–2004. Virus Research, 2006, 118(1–2):156– 163.
36. Cane P et al. Time trends in primary resistance to HIV drugs in the United Kingdom: multicentre observational study. BMJ, 2005, 331(7529):1368.
37. de Mendoza C et al. Antiretroviral recommendations may influence the rate of transmission of drug resistant HIV type 1. Clinical Infectious Diseases, 2005, 41(2):227–232.
38. Daar ES, Richman DD. Confronting the emergence of drug-resistant HIV type 1: impact of antiretroviral therapy on individual and population resistance. AIDS Research and Human Retroviruses, 2005, 21(5):343–357.
39. McDoll et al. Emtricitabine and 3TC: interchangeable? A systemic review. 10th European AIDS Conference (EACS), Dublin, 17–20 November 2005 (Poster 7.3/17).
40. Gallant JE et al. Tenofovir DF, emtricitabine, and efavirenz vs. zidovudine, lamivudine, and efavirenz for HIV. The New England Journal of Medicine, 2006, 354(3):251–260.
65
41. DeJesus E et al. Abacavir versus zidovudine combined with lamivudine and efavirenz, for the treatment of antiretroviral-naive HIV-infected adults. Clinical Infectious Diseases, 2004, 39(7):1038–1046.
42. Barrios A et al. Paradoxical CD4+ T-cell decline in HIV-infected patients with complete virus suppression taking tenofovir and didanosine. AIDS, 2005, 19(6):569–575.
43. Saag MS et al. Efficacy and safety of emtricitabine vs stavudine in combination therapy in antiretroviral-naive patients: a randomized trial. JAMA, 2004, 292(2):180–189.
44. Bonnet F et al. Risk factors for hyperlactataemia in HIV-infected patients, Aquitaine Cohort, 1999–2003. Antiviral Chemistry & Chemotherapy, 2005, 16(1):63–67. 1-36 HIV/AIDS TREATMENT AND CARE CLINICAL PROTOCOLS FOR THE WHO EUROPEAN REGION
45. Mallon PW et al. A prospective evaluation of the effects of antiretroviral therapy on body composition in HIV-1-infected men starting therapy. AIDS, 2003, 17(7):971–979.
46. Shah SS, Rodriguez T, McGowan JP. Miller Fisher variant of Guillain-Barré syndrome associated with lactic acidosis and stavudine therapy. Clinical Infectious Diseases, 2003, 36(10):131–133.
47. Bernasconi E et al. Abnormalities of body fat distribution in HIV-infected persons treated with antiretroviral drugs: The Swiss HIV Cohort Study. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 1999, 31(1):50–55.
48. Gulick RM et al. Triple-nucleoside regimens versus efavirenz-containing regimens for the initial treatment of HIV-1 infection. The New England Journal of Medicine, 2004, 350(18):1850–1861.
49. Staszewski S et al. Efavirenz plus zidovudine and lamivudine, efavirenz plus indinavir, and indinavir plus zidovudine and lamivudine in the treatment of HIV-1 infection in adults. Study 006 Team. The New England Journal of Medicine, 1999, 341(25):1865–1873.
50. Bartlett JA et al. Abacavir/lamivudine in combination with efavirenz, amprenavir/ritonaviror stavudine: ESS40001 (CLASS) preliminary 48 weeks results. 14th International AIDS Conference, Barcelona,July 2002 (Abstract TuOrB1189).
51. van Leeuwen R et al. A randomized trial to study first-line combination therapy with or without a protease inhibitor in HIV-1–infected patients. AIDS, 2003, 17(7):987–999.
52. Calza L et al. Substitution of nevirapine or efavirenz for protease inhibitor versus lipid-lowering therapy for the management of dyslipidaemia. AIDS, 2005, 19(10):1051–1058.
53. Sheran M. The nonnucleoside reverse transcriptase inhibitors efavirenz and nevirapine in the treatment of HIV. HIV Clinical Trials, 2005, 6(3):158–168.
54. Palella FJ, Delaney KM, Moorman AC. Declining morbidity and mortality among patients with advanced human immunodeficiency virus infection. The New England Journal of Medicine, 1998, 338:853–860.
55. Perelson AS et al. HIV-1 dynamics in vivo: virion clearance rate, infected cell life-span, and viral generation time. Science, 1996, 271(5255):1582–1586.
56. Mannheimer S et al. The consistency of adherence to antiretroviral therapy predicts biologic outcomes for human immunodeficiency virus-infected persons in clinical trials. Clinical Infectious Diseases, 2002, 34(8):1115–1121.
57. Fischl M et al. Impact of directly observed therapy on long-term outcomes in HIV clinical trials. 8th Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Chicago, 4–8 February 2001 (Abstract 528).
58. Bangsberg DR et al. Adherence-resistance relationships for protease and non-nucleoside reverse transcriptase inhibitors explained by virological fitness. AIDS, 2006, 20(2):223–231.
59. Maher K et al. Disease progression, adherence and response to protease inhibitor therapy for HIV infection in an Urban Veterans Affairs Medical Center. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 1999, 22(4):358–363.
60. Vanhove GF et al. Patient compliance and drug failure in protease inhibitor monotherapy. JAMA, 1996, 276(24):1955–1956.
61. Little SJ et al. Antiretroviral-drug resistance among patients recently infected with HIV. The New England Journal of Medicine, 2002, 347(6):385–394.
66
62. UK Collaborative Group on Monitoring the Transmission of HIV. Drug resistance. Analysis of prevalence of HIV-1 drug resistance in primary infections in the United Kingdom. BMJ, 2001, 322(7294):1087–1088.
63. Bangsberg DR, Perry S, Charlesbois ED. Adherence to HAART predicts progression to AIDS. 8th Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Chicago, 4–8 February 2001 (Abstract 483).
64. Lerner BH, Gulick RM, Dubler NN. Rethinking nonadherence: historical perspectives on triple-drug therapy for HIV disease. Annals of Internal Medicine, 1998, 129(7):573–578.
65. Carrieri P et al. The dynamic of adherence to highly active antiretroviral therapy: results from the French National APROCO cohort. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2001, 28(3):232–239.
66. Walsh JC et al. Reasons for non-adherence to antiretroviral therapy: patients’ perspectives provide evidence of multiple causes. AIDS Care, 2001, 13(6):709–720.
67. Tuldra A et al. Prospective randomized two-arm controlled study to determine the efficacy of a specific intervention to improve long-term adherence to highly active antiretroviral therapy. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2000, 25(3):221–228.1-37 patient evaluation and antiretroviral treatment for adults and adolescents
68. Bamberger JD et al. Helping the urban poor stay with antiretroviral HIV drug therapy. American Journal of Public Health, 2000, 90(5):699–701.
69. Walsh JC et al. An assessment of current HIV treatment adherence services in the UK. AIDS Care, 2002, 14(3):329–334.
70. Cingolani A et al. Usefulness of monitoring HIV drug resistance and adherence in individuals failing highly active antiretroviral therapy: a randomized study (ARGENTA). AIDS, 2002, 16(3):369–379.
71. Mannheimer S et al. The consistency of adherence to antiretroviral therapy predicts biologic outcomes for human immunodeficiency virus-infected persons in clinical trials. Clinical Infectious Diseases, 2002, 34(8):1115–1121.
72. Chesney MA. Factors affecting adherence to antiretroviral therapy. Clinical Infectious Diseases, 2000, Suppl 2:S171–176.
73. Altice FL, Mostashari F, Friedland GH. Trust and the acceptance of and adherence to antiretroviral therapy. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2001, 28(1):47–58.
74. Claxton AJ, Cramer J, Pierce C. A systematic review of the associations between dose regimens and medication compliance. Clinical Therapeutics, 2001, 23(8):1296–1310.
75. Bartlett JA et al. Overview of the effectiveness of triple combination therapy in antiretroviral-naïve HIV-1-infected adults. AIDS, 2001, 15(11):1369–1377.
76. Paterson DL et al. Adherence to protease inhibitor therapy and outcomes in patients with HIV infection. Annals of Internal Medicine, 2000, 133(1):21–30.
77. Fumaz CR et al. Quality of life, emotional status, and adherence of HIV-1-infected patients treated with efavirenz versus protease inhibitor-containing regimens. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2002, 29(3):244–253.
78. Bartlett JA. Addressing the challenges of adherence [review]. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2002, 29 Suppl. 1:S2–S10.
79. Moore AL et al. Raised viral load in patients with viral suppression on highly active antiretroviral therapy: transient increase or treatment failure? AIDS, 2002, 16(4):615–618.
80. Nettles RE et al. Intermittent HIV-1 viremia (Blips) and drug resistance in patients receiving HAART. JAMA, 2005, 293(7):817–829.
81. Le Moing V et al. Predictors of long-term increase in CD4(+) cell counts in human immunodeficiencyvirus-infected patients receiving a protease inhibitor-containing antiretroviral regimen. Journal of Infectious Diseases, 2002, 185(4):471–480.
82. Smith CJ et al. Factors influencing increases in CD4 cell counts of HIV-positive persons receiving longterm highly active antiretroviral therapy. Journal of Infectious Diseases, 2004, 190(10):1860–1868.
83. Barrios A et al. Paradoxical CD4+ T-cell decline in HIV-infected patients with complete virus suppression taking tenofovir and didanosine. AIDS, 2005, 19(6):569–575.
67
84. Gallant JE et al. Efficacy and safety of tenofovir DF vs stavudine in combination therapy in antiretroviral-naive patients: a 3-year randomized trial. JAMA, 2004, 292(2):191–201.
85. Miller MD et al. Decreased replication capacity of HIV-1 clinical isolates containing K65R or M184V RT mutations. 10th Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Boston, 10–14 February 2003 (Abstract 616).
86. Parikh U et al. K65R: a multinucleoside resistance mutation of increasing prevalence exhibits bi-directional phenotypic antagonism with TAM. 11th Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), San Francisco, 8–11 February 2004 (Abstract 54).
87. Condra JH et al. Drug resistance and predicted virologic responses to human immunodeficiency virus type 1 protease inhibitor therapy. Journal of Infectious Diseases, 2000, 182(3):758–765.
88. Kempf DJ et al. Analysis of the virological response with respect to baseline viral phenotype and genotype in protease inhibitor-experienced HIV-1-infected patients receiving lopinavir/ritonavir therapy. Antiviral Therapy, 2002, 7(3):165–174.
89. Martinez-Picado J et al. Replicative fitness of protease inhibitor-resistant mutants of human immunodeficiency virus type 1. Journal of Virology, 1999, 73(5):3744–3752.
90. Albrecht MA et al. Nelfinavir, efavirenz, or both after the failure of nucleoside treatment of HIV infection. The New England Journal of Medicine, 2001, 345(6):398–407.
91. Kessler H et al. CD4 cell increases through more than 4 years in antiretroviral-naïve HIV+ patients treated with lopinavir/ritonavir-based therapy. The 2nd IAS Conference on HIV Pathogenesis and Treatment, International AIDS Society and ANRS, Paris, 13 July 2003 (Abstract 568). 1-38 HIV/AIDS TREATMENT AND CARE CLINICAL PROTOCOLS FOR THE WHO EUROPEAN REGION
92. Abbott’s new Kaletra tablet gets EMEA CHMP’s OK. Therapeutics Daily, 8 May 2006 (http://www. therapeutics daily.com/News/article.cfm?contenttype = sentryarticle&contentvalue = 884529&channelID =31, accessed May 9, 2006).
93. Johnson M et al. 96-week comparison of once-daily atazanavir/ritonavir and twice-daily lopinavir/ritonavir in patients with multiple virologic failures. AIDS, 2006, 20(5):711–718.
94. Youle M et al. The final week 48 analysis of a phase IV randomised open label multicetre trial to evaluate safety and efficacy of lopinavir/ritonavir vs saquinavir/ritonavir in adult HIV-1 infection: the MaxCMin2 study. The 2nd IAS Conference on HIV Pathogenesis and Treatment, International AIDS Society and ANRS, Paris, 13 July 2003 (Abstract LB23).
95. Rottmann C et al: Atazanavir ritonavir saquinavir without any other antiretroviral drugs in protease inhibitor experienced patients with no reverse transcriptase options: a 24 week cohort analysis. 7th International Congress on Drug Therapy in HIV Infection, Glasgow, 14–18 November 2004 (Abstract P21).
96. Lazzarin A et al. Efficacy of enfuvirtide in patients infected with drug-resistant HIV-1 in Europe and Australia. The New England Journal of Medicine, 2003, 348(22):2186–2195.
97. Gonzalez-Lahoz J. The RESIST trials – superiority of tipranavir over other PIs. AIDS Reviews, 2004, 6(4):244–245.
98. Croom KF, Keam SJ. Tipranavir: a ritonavir-boosted protease inhibitor. Drugs, 2005, 65(12):1669– 1679.
99. Arasteh K et al. TMC114/ritonavir substitution for protease inhibitor(s) in a non-suppressive antiretroviral regimen: a 14-day proof-of-principle trial. AIDS, 2005, 19(9):943–947.
100. Kovalevsky AY et al. Effectiveness of nonpeptide clinical inhibitor TMC-114 on HIV-1 protease with highly drug resistant mutations D30N, I50V, and L90M. Journal of Medicinal Chemistry, 2006, 49(4):1379–1387.
101. Turner D et al. The influence of protease inhibitor resistance profiles on selection of HIV therapy in treatment-naive patients. Antiviral Therapy, 2004, 9(3):301–314.
102. Stephan C et al. Saquinavir drug exposure is not impaired by the boosted double protease inhibitor combination of lopinavir/ritonavir. AIDS, 2004, 18(3):503–508.
103. Eron JJ et al. A phase II trial of dual protease inhibitor therapy: amprenavir in combination with indinavir, nelfinavir, or saquinavir. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2001, 26(5):458–461.
68
104. Boffito M et al. Atazanavir enhances saquinavir hard-gel concentrations in a ritonavir-boosted oncedaily regimen. AIDS, 2004, 18(9):1291–1297.
105. Ananworanich J et al. CD4-guided scheduled treatments interruptions compared to continuous therapy: results of the Staccato trial. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 102).
106. Skiest D et al. Predictors of HIV disease progression in patients who stop ART with CD4 cell counts>350 cells/mm3. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 101).
107. Marchou B et al. Structured treatment interruptions in HIV-infected patients with high CD4 cell counts and virologic suppression: results of a prospective, randomized, open-label trial (Window - ANRS 106). 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 104).
108. Danel C et al. CD4-guided strategy arm stopped in a randomized structured treatment interruption trial in West African adults: ANRS 1269 Trivacan trial. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 105LB).
109. El-Sadr W et al. Episodic CD4-guided use of art is inferior to continuous therapy: results of the SMART study. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 106LB).
110. Carrieri MP et al. Impact of early versus late adherence to highly active antiretroviral therapy on immuno-virological response: a 3–year follow-up study. Antiviral Therapy, 2003, 8(6):585–594.
111. Safren SA et al. Two strategies to increase adherence to HIV antiretroviral medication: life-steps and medication monitoring. Behaviour Research and Therapy, 2001, (10):1151–1162.
112. Simoni JM et al. Antiretroviral adherence interventions: a review of current literature and ongoing studies.Topics in HIV Medicine, 2003, 11(6):185–198.
113. Golin CE, Smith SR, Reif S. Adherence counseling practices of generalist and specialist physicians caring for people living with HIV/AIDS in North Carolina. Journal of General Internal Medicine, 2004, 19(1):16–27.1-39 patient evaluation and antiretroviral treatment for adults and adolescents
114. Weber R et al. Effect of individual cognitive behaviour intervention on adherence to antiretroviral therapy: prospective randomized trial. Antiviral Therapy, 2004, 9(1):85–95.
115. Kerr T et al. Psychosocial determinants of adherence to highly active antiretroviral therapy among injection drug users in Vancouver. Antiviral Therapy, 2004, 9(3):407–414.
116. Tyndall MW et al. Attendance, drug use patterns, and referrals made from North America’s first supervised injection facility. Drug and Alcohol Dependence, 2005, December.
117. Yun LW et al. Antidepressant treatment improves adherence to antiretroviral therapy among depressed HIV-infected patients. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2005, 38(4):432–438.
118. Zimmermann AE et al. Tenofovir-associated acute and chronic kidney disease: a case of multiple drug interactions. Clinical Infectious Diseases, 2006, 42(2):283–290.
119. Bartlett JG. Pocket guide to adult HIV/AIDS treatment. Baltimore, John Hopkins University AIDS Service, 2006 (http://hopkins-aids.edu/publications/pocketguide/pocketgd0106.pdf, accessed 11 September 2006).
120. Jacobson MA et al. Cytomegalovirus retinitis after initiation of highly active antiretroviral therapy. The Lancet, 1997, 349(9063):1443–1445.
121. Race EM et al. Focal mycobacterial lymphadenitis following initiation of protease-inhibitor therapy in patients with advanced HIV-1 disease. The Lancet, 1998, 351(9098):252–255.
122. Koval CE et al. Immune reconstitution syndrome after successful treatment of Pneumocystis carinii pneumonia in a man with human immunodeficiency virus type 1 infection. Clinical Infectious Diseases, 2002, 35(4):491–493.
123. Sande MA, Eliopoulos GM. The Sanford guide to HIV/AIDS therapy, 13th ed. Hyde Park, VT, Antimicrobial Therapy, 2004.
69
124. Gilbert DN, Moellering RC, Eliopoulos GM. The Sanford guide to antimicrobial therapy, 35th ed. Hyde Park, VT, Antimicrobial Therapy, 2005.
125. Antoniu T, Tseng AL. Interactions between recreational drugs and antiretroviral agents. The Annals of Pharmacotherapy, 2002, 36(10):1598–1613.
126. WHO/EURO report of the technical consultation on clinical staging of HIV/AIDS and HIV/AIDS case definition for surveillance. Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 2005 (http://www.euro. who.int/document/E87956.pdf, accessed 5 April 2006).
127. 2006 antiretroviral drug guide. IAPAC Monthly, 2006, 12 Suppl. 1 (http://www.iapac.org/home. asp?pid=7288, accessed 11 September 2006).
128. Liu H et al. A comparison study of multiple measures of adherence to HIV protease inhibitors. Annals of Internal Medicine, 2001, 134(10):968–977.
129. Bangsberg DR et al. Provider assessment of adherence to HIV antiretroviral therapy. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2001, 26(5):435–442.
130. Hugen PW et al. Assessment of adherence to HIV protease inhibitors: comparison and combination of various methods, including MEMS (electronic monitoring), patient and nurse report, and therapeutic drug monitoring. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes, 2002, 30(3):324–334.
131. Paterson DL et al. Adherence to protease inhibitor therapy and outcomes in patients with HIV infection. Annals of Internal Medicine, 2000, 133(1):21–30.
132. Parienti JJ et al. The pills identification test: a tool to assess adherence to antiretroviral therapy. JAMA, 2001, 285(4):412.
133. Descamps D et al. Mechanisms of virologic failure in previously untreated HIV-infected patients from a trial of induction-maintenance therapy. JAMA, 2000, 283(2):205–11.
134. Havlir DV et al. Drug susceptibility in HIV infection after viral rebound in patients receiving indinavircontaining regimens. JAMA, 2000, 283(2):229–234.
135. Vingerhoets J et al. Effect of baseline resistance on the virologic response to a novel NNRTI, TMC 125, in patients with extensive NNRTI and PI resistance: analysis of study TMC 125–233. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 154).
136. De Meyer et al. Effect of baseline susceptibility and on-treatment mutations on TMC 114 and control PI efficacy: preliminary analysis of data from PI-experienced patients from POWER 1 and POWER 2. 13th Annual Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections (CROI), Denver, 5–8 February 2006 (Abstract 157).
70
III. oportunistuli infeqciebis marTva cxrili 19. oportunistuli infeqciebi da sxva daavadebebi, romlebic
dakavSirebulia aiv infeqciasTan
baqteriuli
infeqciebi
sokovani
infeqciebi
virusuli
infeqciebi
parazituli
infeqciebi
sxva
daavadebebi
tuberkulozi
baqteriuli
respiratoruli
infeqciebi
nawlavTa
baqteriuli
infeqciebi
atipiuri mikobaqteriozebi
bartonelozi
ezofaguri
kandidozi
kriptokokozi
histoplazmozi
pnevmocisturi
pnevmonia
kokcidioidozi
infeqciebi,
romelsac
iwvevs:
_martivi herpes
virusi;
_varicela-
zosteris
virusi
_citomegalo-
virusi
_adamianis
herpes virusis
8 tipi;
_adamianis
papilomavirusi
progresuli
multifokaluri
leikoencefalop
aTia
_hepatiti B da C
toqsoplazmozi
kriptospori-diozi
mikrospori-diozi
izosporiazi leiSmaniozi
kapoSis sarkoma
arahojkinsis
limfoma
saSvilosnos
yelis simsivne
encefalopaTia
vakuoluri
mielopaTia
evropis regionisTvis yvelaze xSiri oportunistuli infeqciebia:
tuberkulozi
baqteriuli infeqciebi
pnevmocisturi pnevmonia
herpesuli infeqciebi (VZV, HSV 1 da 2, CMV)
kandidozuri ezofagiti
kriptokokuli meningiti
toqsoplazmozi
SederebiT iSviaT oportonistul infeqciebs da simsivneebs miekuTvneba;
atipiuri mikobaqteriozebi
kapoSis sarkoma
arahojkinis limfoma
citomegalovirusuli infeqciebi (retina, kuW-nawlavis traqti,
encefalitebi).
71
cxrili 20. oportunistuli infeqciebis profilaqtika aiv inficirebul
pacientebSi
gamomwvevi maCveneblebi pirveli rigis
preparatebi
Aalternatiuli
sqemebi
Pneumocystis jirovecii
CD4< 200mkl-1
an
orofaringeuli
kandidozi
ko-trimoqsazoli 160/800
mg/dReSi yovel dRe
- ko-trimoqsazoli 80-
400 mg/dReSi yovel
dRe
- ko-trimoqsazoli
160/800 mg/dReSi
kviraSi samjer
- dapsoni 50 mg dReSi
orjer
- 100 mg dReSi
erTxel (2)
- pirimetamini 50 mg +
dapsoni 50 mg
+ foliumis mJava 15
mg erTxel dReSi
-pentamidis
inhalaciebi 300 mg 3
kviraSi erTxel (3)
-aseve SesaZlebelia:
klindamicini an
atovaqvoni (4,5,)
M.tuberkunosis PPD reaqcia >
5mm an
kontaqti
tuberkulozis
aqtiuri formis
mqone pacientTan
izoniazidi 300mg/dReSi +
piridoqsini 50
mg/dReSi 6 Tvis
ganmavlobaSi (6)
saWiroa damatebiTi
kvlevebis Catareba
alternatiuli
profilaqtikuri
mkurnalobis
SemuSavebisTvis
izoniazidze
rezistentobis
SemTxvevebSi
Toxoplasma gondii, primary
CD4< 100 mm3 ko-trimoqsazoli 160/800
mg/dReSi yovel dRe
- ko-trimoqsazoli,
80-400 mg/dReSi yovel
dRe (7,8)
- dapsoni 50 mg yovel
dRe +
pirimetamini 50 mg
kviraSi erTxel +
foliumis mJava 25 mg
kviraSi erTxel
Toxoplasma gondii, secondary
CD4< 100 mm3 ko-trimoqsazoli 160/800
mg/dReSi yovel dRe
-dapsoni 50 mg yovel
dRe +
pirimetamini 50 mg
dReSi +
foliumis mJava 15- 25
mg dReSi
M. avium complex
CD4< 50mkl-1 azitromicini 1200 mg
kviraSi erTxel
klariTromicini 500
mg orjer dReSi (9,10)
Criptococcus neoformans
CD4< 50mkl-1 flukonazoli 100-200
mg/dReSi (11)
72
3.1. sasunTqi gzebis infeqciebi
filtvebis morecidive infeqciur daavadebebs erT-erTi pirveli adgili
uWiravs aiv inficirebulebSi da xSirad uqmnis safrTxes maT sicocxles.
etiologiis mixedviT igi SeiZleba iyos baqteriuli, virusuli da
sokovani.
aiv infeqciis adreul stadiaze viTardeba baqteriuli pnevmoniebi,
romlebic advilad eqvemdebareba antibaqteriul mkurnalobas. aiv
inficirebulebSi xSiria inkafsulirebuli baqteriebiT mag. Streptococcus pneumoniae da Haemophilus influenzae-Ti gamowveuli infeqciebi. mogvianebiT,
imunodeficitis fonze aiv inficirebulebs uviTardebaT filtvis
oportunistuli infeqciebi, romelTa Soris yvelaze did problemas
warmoadgens tuberkulozi. ujreduli imunitetis daqveiTebasTan erTad
SeiZleba ganviTardes sicocxlisaTvis saSiSi oportunistuli
infeqciebi, maT Soris pnevmocisturi, mikozuri da virusuli pnevmoniebi.
21-e cxrilSi CamoTvlilia filtvis daavadebebi, romlebic arTuleben
aiv infeqciis mimdinareobas.
cxrili 21. respiraciuli daavadebebi aiv/SidsiT daavadebul pacientebSi
infeqciis tipi SesaZlo garTulebebi a
baqteriuli
pnevmokokuri pnevmonia empiema b, plevruli gamonaJoni,
filtvis abscesi
H. influenza pnevmonia plevruli gamonaJoni b, filtvis
abscesi, empiema
klebsielaTi gamowveuli pnevmonia empiema b, plevruli gamonaJoni
stafilokokuri pnevmonia filtvis abscesib, empiema, plevruli
gamonaJoni
M. tuberkulosis pnevmonia perikarduli gamonaJoni, filtvis
abscesi, empiema, plevruli gamonaJoni
MAC pnevmonia iSviaTi garTuleba: abscesi,
gansakuTrebiT imunuri rekonstituciis
sindromis dros
virusuli
citomegalovirusi pnevmoniti b (maRalia letaloba)
martivi herpesis virusi pnevmoniti b (maRalia letaloba)
sokovani
pnevmocisturi pnevmonia pnevmoToraqsi
kriptokokozi
histoplazmozi
aspergilozi filtvis abscesi
sxva mdgomareobebi
kapoSis sarkoma plevruli an perikardiuli gamonaJoni
limfoma plevruli an perikardiuli gamonaJoni
karcinoma (ara SidsTan asocirebuli) perikardiuli gamonaJoni
a SesaZlo garTulebebi CamoTvlilia maTi ganviTarebis sixSiris
mixedviT. b mdgomareobebi, romlebic yvelaze xSirad viTardeba
73
3.1.1. baqteriuli respiratoruli infeqciebi
aiv inficirebulebs imunodeficitis fonze xSirad uviTardebaT
baqteriuli pnevmoniebi, romelTac axasiaTebT mZime mimdinareoba.
yvelaze xSirad pnevmonias iwvevs Streptococcus pneumoniae. pnevmoniis sxva baqteriuli gamomwvevebi mocemulia 21-e cxrilSi. klinikuri
gamovlinebebia: xvela, cxeleba, tkivili gul-mkerdis areSi, qoSini da
taqipnoe. gulmkerdis rentgenogramaze SeiZleba gamoCndes wilovani
pnevmoniis an bronqopnevmoniis klasikuri niSnebi, atipuri cvlilebebi an
cvlilebebis ararseboba.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi efuZneba klinikur gamovlinebebsa da rentgenologiur
cvlilebebs. rentgenogramaze SeiZleba aRmoCndes:
filtvis parenqimis wilovani an kerovani daCrdilva
filtvis difuzuri infiltraciebi an
atipiuri cvlilebebi, kavernozuli daavadebis CaTvliT.
mkurnaloba
Tu pacientis mdgomareoba saSualo simZimisaa, mkurnaloba SeiZleba
Catardes binaze 22-e da 23-e cxrilebSi mocemuli sqemebis mixedviT.
cxrili 22. baqteriuli pnevmoniis mkurnalobis pirveli rigis sqemebi
antibiotiki doza MmiRebis
sixSire
miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
amoqsicilini
(penicilinisa da
ampicilinis mimarT
SesaZlo rezistentobis
SemTxvevaSi gamoiyeneT
penicilini beta
laqtamazas inhibitorebTan
kombinaciaSi)
500-1000mg 3X
dReSi
PO 7 dRe an
ufro
xangrZlivad
morCenamde
Aan
eriTromicini 500mg 4X dReSi PO 7 dRe
an
klaritromicini 500mg 2X dReSi PO 7 dRe
Aan
azitromicini 500mg erTxel
dReSi
PO 3-4 dRe
an
qinoloni pnevmokokis sawinaaRmdego
aqtivobiT (mag: moqsifloqsacini)
400 mg
erTxel
dReSi
PO 7 dRe
an
doqsiciklini 100 mg
2X dReSi
PO 7 dRe
74
Tu pirveli rigis sqemiT mkurnalobis fonze mdgomareoba 72 sT-Si
ar gaumjobesda (cxelebis normalizeba, C reaqtiuli cilis
matebis SeCereba, leikocitozis donis Semcireba), aucilebelia
pacientis hospitalizacia da mkurnalobis Secvla II rigis sqemiT
(cxrili 23), saWiroebis SemTxvevaSi _ JangbadiT inhalacia (am
SemTxvevaSi unda vivaraudoT pnevmocisturi pnevmonia).
mZime mdgomareobaSi myofi avadmyofebis hospitalizacia unda
moxdes dauyonebliv.
cxrili 23. baqteriuli pnevmoniebis mkurnalobis meore rigis sqemebi
antibiotiki doza M miRebis
sixSire
MmiRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
ceftriaqsoni
+
eriTromicini
2g
500mg
dReSi erTxel
4X dReSi
i/v
7 dRe
an
ampicilin/
sulbaqtami
+
eriTromicini
1500mg
500mg
3X dReSi
4X dReSi
i/v
7 dRe
an
qinoloni
pnevmokokuri
aqtivobiT
(mag:
moqsifloqsacini)
400 mg erTxel dReSi IV/PO 7 dRe
an
qloramfenikoli (mxolod sxva pre-
paratebis ar arse-
bobis dros)
12,5 mg/kg
4X dReSi
i/v
7 dRe
Tu mkurnalobis fonze mdgomareoba ar gaumjobesda, eWvi unda
mivitanoT pnevmocistur pnevmoniaze an tuberkulozze.
antibiotikebiT mkurnalobis dawyebamde paTogenis identifikaciis
oqros standarts miekuTvneba lavaJi bronqoskopiiT (14) (AI). damxmare meTodia sisxlis kulturebi, romelsac aqvs maRali done
pnevmokokis identifikaciisvis da SesaZloa Catardes swrafad.
3.1.2. atipuri mikobaqteriozebi
Mycobaqterium avium complex (MAC an MAI) gamowveuli infeqciebi ufro
iSviaTad gvxvdeba, vidre sxva oportunistuli infeqciebi. klinikuri
gamovlinebebia:
cxeleba
wonaSi kleba
Ramis oflianoba
diarea
ganleva.
75
mikobaqteriebis aRmoCena SesaZlebelia avadmyofis sisxlsa da
eqskrementebSi.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
sisxlis specialur niadagze daTesva.
pacientebs klinikurad gamovlinebuli infeqciiT mikobaqteriebis
intensivoba imgvari aqvT, rom gamomwvevis aRmoCena SesaZlebelia
daTesili sisxlis TiTqmis yvela ulufaSi.
vinaidan, diseminirebuli infeqciis dros xSirad ziandeba RviZli
da Zvlis tvini, mikobaqteriebis aRmoCena SesaZlebelia mJavagamZle
baqteriebze SeRebil preparatebSi, romlebic damzadebulia am
organoebidan aRebuli bioptatebisgan.
RviZlis bioptatis mikroskopuli gamokvlebis gziT winaswari
diagnozis dasma saSualebas iZleva mkurnaloba daviwyoT
droulad.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
cxrili 24. atipuri mikobaqteriozebis mkurnaloba (AI)
antibiotiki doza MmiRebis
sixSire
miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis preparatebi (15,16)
klariTromicini 500-1000 mg 2-jer dReSi PO 6 Tve ;
damokidebulia
klinikur
mdgomareobaze
+
etambutoli 15 mg/kg dReSi
erTxel
PO 6 Tve ;
damokidebulia
klinikur
mdgomareobaze
+
rifabutini 300-450 mg dReSi
erTxel
PO 6 Tve ;
damokidebulia
klinikur
mdgomareobaze
sxva preparatebi, rimlebic moqmedeben atipiur mikobaqteriebze a
azitromicini 500-1200 mg dReSi
erTxel
PO 6 Tve
6 Tve
ara umetes 4
kvirisa
ciprofloqsacini 500 mg 2-jer dReSi PO
amikacini 15 mg/kg/dR dReSi 1X i/v
an 7,5
mg/kg/dR
2-jer dReSi i/v
a rifampicini ar aris efeqturi atipiruri mokibaqteriis mimarT.
76
Tu atipiuri mikobaqteriozebis mkurnalobis fonze mdgomareoba
gaumjobesda da preparatebi kargad gadaitaneba unda daiwyos arT.
atipiuri mikobaqteriozebis mkurnalobidan 4-6 kviraSi iwyeba arT.
6 Tvis Semdeg imunuri pasuxis gaumjobesebis Semdeg (CD4
ricxvi>100mm3) Cerdeba atipiuri mikobaqteriozebis mkurnaloba da
gamoiyeneba meoradi profilaqtika.
meoradi profilaqtikis Sewyveta SesaZlebelia, rodesac imunuri
sistema stabiluria 3-6 Tvis manZilze.
atipiuri mikobaqteriozebis mkurnaloba da meoradi profilaqtika
grZeldeba 6 Tve, rac aris mkurnalobis warmatebis da relapsis
Tavidan acilebis sawindari.
didi mniSvneloba aqvs atipiuri mikobaqteriozebis mkurnalobis
dawyebas arv Terapiis dawyebamde.
arsebobs albaToba imunuri rekonstituciis anTebiTi sindromis
ganviTarebis arT-s dawyebis Semdeg.D
3.1.3. pnevmocisturi pnevmonia
pnevmocisturi pnevmonia erT-erTi gavrcelebuli oportunistuli
infeqciaa aiv inficirebulebSi. misi gamomwvevia Pneumocystis jiroveci (adre moixseniebdnen Pneumocystis carinii–is saxeliT).
tipiuri klinikuri gamovlinebebia: xvela, qoSini da cxeleba.
zogjer pnevmocisturi pnevmonia mimdinareobs filtvismieri
gamovlinebebis gareSe.
xSirad aRiniSneba sunTqvis ukmarisobis niSnebi, qoSini da cianozi.
daavadebis mimdinareoba SeiZleba iyos mZime da, Tu droulad ar
dainiSneba mkurnaloba, SeiZleba damTavrdes sikvdiliT.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi ismeba klinikuri suraTis mixedviT. aiv inficirebul
pacients uviTardeba respiratoruli distresi cianoziT an mis
gareSe.
SesaZloa aRiniSnebodes mSrali xvela, Tumca ufro
mniSvnelovania, rom filtvebSi fizikaluri gamokvlevebiTAD
mciredi cvlilebebia an saerTod ar aris.
gul-mkerdis rentgenologiuri gamokvleva:
orive filtvis qvemo wilSi gamWvirvalobis Rrubliseburi
daqveiTeba_yvela pacients ar aReniSneba.
SesaZlebelia orive filtvSi aRmoCndes kerovani daCrdilva,
romelic waagavs baqteriuli pnevmoniis an tuberkulozis suraTs.
pacientebis umetesobas, romelTac daudginda pnevmocisturi
pnevmonia, rentgenologiuri cvlilebebi ar aReniSnebaT.
diagnozis oqros standarts warmoadgens bronquli lavaJi (14).
diagnozi dasturdeba gamomwvevis cistis aRmoCeniT amonaxvelSi an
bronquli lavaJis aspiratSi.
Tu bronqoskopiis Catareba SeuZlebelia, maSin pnevmocisturi
pnevmoniis diagnozisTvis SesaZlebelia gamoyenebul iqnes filtvis
darRveuli funqciuri testebi an sisxlis airTa analizi, rogorc
indikatorebi
diagnozis dasmisTanave dawyebul unda iqnas mkurnaloba.
77
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
pnevmocisturi pnevmoniis mkurnaloba tardeba stacionarSi. aucilebelia
damxmare Terapia JangbadiT inhalaciis CaTvliT. mkurnalobis detaluri
sqema mocemulia cxrilSi N#25 da #26 qvemoT.
cxrili 25. pnevmocisturi pnevmoniis pirveli rigis mkurnaloba (AI)
antimikrobuli
agenti
doza M miRebis
sixSire
M miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
timetoprimi/
sulfametoqsazoli
400/80 mg 4X dReSi PO/IV
21 dRe
cxrili 26. pnevmocisturi pnevmoniis meore rigis mkurnaloba (AI)
Kklindamicini
+
primaqini
600mg
15 mg
4X dReSi
2X dReSi
PO/IV
PO
21 dRe (17)
an
pentamidini (farTo
speqtris
antibiotikTan
kombinaciaSi
baqteriuli
superinfeqciis
profilaqtikisTvis
mag. ampicilin+
sulbaqtami 10 dRe)
4 mg/kg IV
dReSi. doza
mcir 2 mg/kg
5 dRis
mkurnalobis
Semdeg (18)
dReSi
erTxel
IV 21 dRe
mZime mdgomareobaSi myof avadmofebSi iniSneba prednizoloni, 80-
250 mg PO/IV dReSi 1-2 kvira (amcirebs intersticiul SeSupebas).
mZime SemTxvevebSi ganixileba kombinirebuli mkurnaloba, mag. ko-
trimoqsazoli da pendamidini mxolod erTeuli Setyobinebuli
SemTxvevebis mixedviT dakavSirebulia toqsiurobis maRal riskTan.
pnevmocisturi pnevmoniis mZime SemTxvevebi moiTxovs xelovnur
ventilacias an oqsigeniT saturacias (SO2)<92%.
unda moxdes gverdiTi efeqtebis monitoringi, gansakuTrebiT Tirkmlebis,
parkreasis (pendamidiniT mkurnalobisas), Zvlis tvinis (ko-
trimoqsazoliT mkurnalobisas). laboratoriuli gamokvlevebi
aucilebelia 2 kviraSi erTxel.
pnevmocisturi pnevmoniis mwvave SemTxvevis warmatebiT mkurnalobis
Semged :
meoradi profilaqtikis mizniT aiv inficirebulma pacientebma unda
miiRon trimetoprim/sulfametoqsazoli 160/800 mg doziT erTxel
dReSi xangrZlivad ;
aRniSnuli preparatebis miReba pacientma SeiZleba Sewyvitos Tu
CD4 limfocitebis raodenoba stabilurad aRemateba 200 mm3-s sul
mcire sami Tvis ganmavlobaSi.
78
3.1.4. sxva etiologiis pnevmoniebi imunodeficitis mqone pacientebSi
pnevmoniebi SeiZleba iyos sokovani da virusuli etiologiis. aseT
SemTxvevebSi Znelia diagnozis dazusteba rTuli laboratoriuli
gamokvlevebis gareSe da rTulia maTi mkurnaloba.
pnevmoniis gamomwvev virusebs miekuTvneba: martivi herpesis virusi,
varicela-zosteris virusi an citomegalovirusi.
sokovan pnevmoniebs Pneumocystis-jiroveci (Pneumocystis carinii) –is garda iwveven Histoplazma capsulatum, Cryptococcus neoformans da Aspergillus.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
pnevmoniis mqone pacientebSi, romlebic Znelad eqvemdebarebian
standartul mkurnalobas, unda vivaraudoT tuberkulozis an
virusuli, sokovani an protozouli etiologiis pnevmoniis
arseboba.
sokovani an sxva etiologiis pnevmoniebis specifikuri
diagnostikisTvis aucilebelia rTuli laboratoriuli
gamokvlevebi:
pp65 adreuli CMV antigeni periferiuli sisxlSi an bronqul
lavaJSi;
polimerazuli jaWvuri reaqcia (pjr) herpesis jgufis
virusebisTvis (CMV, HSV 1/2/; VZV, EBV, HHV8, HHV6) ; specialuri kulturebi nela-mzardi paTogenebisTvis mag: nokardia.
aucilebelia mWidri TanamSromloba eqimebsa da mikrobiologebs
Soris.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
mkurnaloba damokidebulia daavadebis etiologiaze mag: foskarneti CMV
infeqciisTvis an xangrZlini antibiotikoTerapia (8 kvira) nokardiisTvis.
3.2. kuW-nawlavis traqtis infeqciebi
kuW-nawlavis traqtis dazianeba aiv inficirebulebSi SeiZleba iyos:
rogorc aiv infeqciis uSualo gamovlineba, aseve
baqteriuli;
virusuli;
sokovani;
protozouli an
parazituli etiologiis.
zog SemTxvevaSi kuW-nawlavis aSliloba ganpirobebulia Sewovis
unaris darRveviT, rac nawlavTa xaoebis atrofiiTaa gamowveuli
(malabsorbcia).
yvelaze xSirad viTardeba diarea, romelic SeiZleba iyos mwvave,
qronikuli an qronikuli - gamwvavebebiT.
SidsiT avadmyofebSi diarea persistuli an qronikulia da xSirad
aris maTi sikvdilis mizezi.
mwvave diarea saWiroebs dehirdatacias mkurnalobis Sedegis
miRebamde.
ganavali sisxliani minarevebiT damaxasiaTebelia dizenteriis an
nawlavTa amebiazisTvis.
79
aiv inficirebulebs xSirad aReniSnebaT kuW-nawlavis traqtis dazianebis
iseTi simptomebi, rogoricaa:
madis dakargva;
gulisreva;
pirRebineba da
wonaSi progresirebadi kleba.
aiv inficirebulebSi yvelaze gavrcelebuli kuW-nawlavis infeqciebi da
maTi mkurnalobis Sesaxeb rekomendaciebi mocemulia cxrilSi #27.
cxrili 27. aiv inficirebulebSi gavrcelebuli kuW-nawlavis traqtis
infeqciebi
infeqcia klinikuri
gamovlinebebi da
diagnostika
mkurnaloba
ara-tifoiduri
salmonelozebi
cxeleba, tkivili muclis
areSi, diarea (SesaZlebelia
ganavalSi sisxlis aRmoCena),
wonaSi kleba, anoreqsia,
hepatosplenomegalia.
diagnostika _ sisxlis an
ganavlis kultura
ciprofloqsacini, 500mg
2-jer dReSi PO 2 kviris
ganmavlobaSi (19)
Sigelozebi cxeleba, tkivili muclis
areSi, sisxliani diarea.
diagnostika _ sisxlis an
ganavlis kultura.
ciprofloqsacini 500mg
2-jer dReSi PO 7-10 dRe
an
nalidiqsis mJava 500mg
dReSi 4-jer PO 7-10DdRe
an
ko-trimoqsazoli
160/800mg 2-jer dReSi PO7-10 dRe
kriptosporidozi wylisebri ganavali, madis
dakargva, cxelebis ar
arseboba.
diagnostika _ ganavlis
mikroskopulia.
paromomicini 1g 2-jer
dReSi PO +
azitromicini 600mg
dReSi erTxel PO 4
kviris ganmavlobaSi;
Semdeg:
mxolod paromomicini 8
kvira (20,21).
mkurnaloba xSirad
warumatebelia (22).
mikrosporidozi wylisebri ganavali, madis
dakargva, cxelebis
ararseboba.
diagnostika _ ganavlis
mikroskopulia.
albendazoli 400mg 2-
jer dReSi PO 4kvira Tu
es ar muSaobs scadeT:
mebendazoni 500mg 3-jer
dReSi PO (albendazoli
metad efeqturia) (23).
80
3.3. kandidozebi
Candida albicans pirveladad kolonizdeba qalTa da mamakacTa kuW-
nawlavia traqtSi. Candida albicans aRmoCndeba janmrTeli qalebis 1/3
saSos mikrofloraSi.
qalebSi kandidozuri vulvovaginiti gamovlindeba saSodan
gamonadeniTa da vulvisa da saSos qaviliT.
mamakacebSi sasqeso organoebis kandidozi mimdinareobs, rogorc
balaniti an balanopostiti, amasTan erTad aRniSnaven CuCidan
gamonadens da asosa da CuCis qavils.
piris Rrus kandidozi gamovlindeba lorwovani garsis anTebiTa da
mis zedapirze TeTri balTebis warmoqmniT.
kandida ainficirebs kansac da iwvevs qavana dermatits.
imunodeficitis gaRrmavebasTan erTad piris Rrus kandidozi
SeiZleba gavrceldes saylapavze da gamoiwvios ezofagiti.
iSviaT SemTxvevebSi SeiZleba ganviTardes bronqebis dazianeba da
diseminirebuli kandidozi.
simptomebiAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
piris Rrus kandidozi moicavs:
loyis lorwovan garss;
enas;
pir-xaxas;
RrZilebs;
rbil da magar sasas.
avadmyofs SeiZleba ar hqondes Civilebi an aRniSnavdes Wamis dros wvis
SegrZnebas.
zogierTi avadmyofi uCivis pirSi TeTri nadebis arsebobas.
roca kandidozi vrceldeba saylapavze pacienti uCivis:
tkivils ylapvis dros;
retrosternalur tkivils;
hipersalivacias.
pacientebi, romlebSic kandidozi yvelaze xSirad viTardeba:
orsuloba da peroraluri kontraceptivebis miReba;
axalSobilobis periodi, gansakuTrebiT dRenaklul bavSvebSi;
farTo speqtris antibiotikebis xangrZlivi miReba;
glukokortikoidebis sistematiuri miReba;
Saqriani diabeti;
Tandayolili an SeZenili imunodeficiti;
mZime qronikuli daavadeba;
gamofitva, kaxeqsia;
onkologiuri daavadebebi, qimioTerapia an sxivuri Terapia.
diagnostika
orofaringeuli kandidozis diagnostika efuZneba klinikur niSnebs,
gasinjvas da dazianebuli ubnebidan aRebuli masalis mikroskopul
daTvalierebas.
81
piris Rrus daTvalierebisas vnaxulobT balTis formis TeTr
nadebs SewiTlebul da anTebad lorwovan garsze.
anTeba SeiZleba gavrceldes sasaze, xaxaze, RrZilebze, enasa da
loyis lorwovanze. ena dazianebisas xdeba gluvi, wiTeli da
dvrilebi swordeba.
kandidozuri ezofagitis da filtvebis aspergilozis SemTxvevebSi
diagnozis dadasturebisTvis aucilebelia qsovilis bioftatis
histologiuri gamokvleva.
aiv inficirebulebs erTxel mainc uviTardebaT piris Rrusa da xaxis
kandidozi. is sicocxlisTvis saSiSi ar aris, magram iwvevs:
ylapvis gaZnelebas;
mkerdis tkivils, romelic Zlierdeba ylapvisas;
diseminirebuli kandidozis klinikuri gamovlinebebia: cxeleba da
dazianebul organoebTan dakavSirebuli simptomebi (mag: Tvalis
dazianebisas_sibrmave).
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
piris Rrus kandidozisa da kandidozuri vulvovaginitis
mkurnaloba iwyeba adgilobrivi araZviradRirebuli antimikozuri
preparatebiT. mag.: nistatini, mikonazoli, klotrimazoli.
diseminirebuli kandidozisa da aseve, adgilobrivi mkurnalobis
araefeqturobis dros, iniSneba sistemuri antimikozuri agentebi,
mag: ketokonazoli, flukonazoli, itrakonazoli an amfotericin
B. im pacientebSi, romlebic imyofebian metadoniT, rogorc opioid-
CanacvlebiT Terapiaze gasaTvaliswinebelia metadonis
urTierTqmedeba flukonazolTan, itrakonazolTan an
ketokonazilTan.
rekomendaciebi kandidozis mkurnalobis Sesaxeb mocemulia 28_29-
30-e cxrilebSi.
cxrili 28. piris Rrus kandidozis mkurnaloba (AI)
antimikozuri
agenti
doza
M miRebis
sixSire
miRebis gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
mkurnalobis pirveli rigis sqemebi (24)
mikonazoli tabletebi
gasawovad
dReSi
erTxel
adgilobrivad 7 dRe
an
flukonazoli 100 mg 2-jer dReSi
3 dRe
Semdeg
erTxel
dReSi 4 dRe
PO 7 dRe
mkurnalobis meore rigis sqemebi (25)
itrakonazoli 200-400 mg dReSi
erTxel
PO 7 dRe
82
cxrili 29. vaginaluri kandidozis mkurnaloba (AI)
antimikozuri
agenti
doza M miRebis
sixSire
miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
flukonazoli 100 mg erTjeradad PO erTjeradad
klotrimazoli 500 mg erTjeradad vaginalurad erTjeradad
meore rigis sqemebi
ketokonazoli 200 mg 2-jer dReSi PO 3 dRe
ketokonazoli 200 mg dReSi
erTxel
PO 7 dRe
SemanarCunebeli Terapia
nistatini 2-4 mln IU 2-jer dReSi PO 10 dRe
Aan
flukonazoli 50-200 mg dReSi
erTxel
PO yoveldRe
mesame rigis sqemebi
ketokonazoli 200 mg dReSi
erTxel
PO damokidebuli
pasuxze,
Cveulebriv 7-
10 dRe
itrakonazoli 100 mg dReSi
erTxel
PO damokidebuli
pasuxze,
Cveulebriv 7-
10 dRe
cxrili 30. ezofaguri da diseminirebuli kandidozebis mkurnaloba (AI)
antimikozuri
agenti
doza M miRebis
sixSire
miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
ketokonazoli 200-400 mg 2-jer dReSi PO 21 dRe
Aan
flukonazoli
(ketokonazolze
efeqturia)
200-400 mg
Semcirdes
klinikuri
Sedegis
mixedviT 3
dRis Semdeg
100 mg/dReSi
dReSi
erTxel
PO/IV
14 dRe
meore rigis sqemebi
amfotericini B 0,3-0,5 mg/kg IV 10-14 dRe
Aan
itrakonazoli 200-400 mg dReSi
erTxel
PO 2 kvira
83
kandidozuri ezofagitis mkurnalobis Semdeg saWiroa xangrZlivi
SemanarCunebeli Terapia flukonazoliT 50-100 mg/dReSi yoveldRe,
an itrakonazoliT 100 mg/dReSi yoveldRe, an ketokonazoliT 200
mg/dReSi yoveldRe.
Tu mkurnaloba araefeqturia unda gamoiricxos virusuli
(citomegalovirusuli an herpesuli) ezofagiti ezofagoskopiiT.
Candida glabrata. C. krusei da C. tropicalis rezistentulia flukonazolis
mimarT zogierT SemTxvevebSi. saWiroa nimuSebis kultivireba,
SesaZlebelia savaraudo testireba da amfotericin B daniSvna.
vorikonazoli, posakonazoli da kaspofungini axali antimikozuri
medikamentebia, romelTa mimarT arcerTi gamomwvevi ar aris
rezistentuli, maT Soris Aspergillus; yvela maTgani
ZviradRirebulia. vorikonazoli ar unda dainiSnos efavirenzTan
da ritonavirTan erTad. pacientebi, romlebic Rebuloben
proteazas inhibitorebs vorikonazolTan erTad saWiroeben
gverTiTi efeqtebis mWidro monirtorings (26).
3.4. kriptokokuli meningiti
kriptokokozi xSirad mimdinareobs meningitis formiT, ufro
iSviaTad viTardeba pnevmonia da diseminirebuli infeqcia.
kriptokokuli meningiti erT-erTi gavrcelebuli sistemuri
mikozia aiv/SidsiT daavadebulebSi.
avadmyofTa sicocxlis xangrZlivoba mkurnalobis gareSe Tveze
naklebia.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
kriptokokozis diagnostireba SedarebiT advilia. pacienti uCivisL Tavis
tkivils, cxelebas, saxezea kefis kunTebis rigidoba, Tavis qalis
nervebis dazianeba, cnobierebis darRveva, komatozuri mdgomareoba.
meningitis niSnebi, maT Soris, cxeleba da kefis kunTebis rigidoba
xSirad ar aRiniSneba. liqvors acentrifugireben, miRebul naleqs
ikvleven mikroskopis qveS tuSis wveTis India ink damatebis Semdeg. preparatSi naxuloben sqeli kafsuliT dafarul safuaris
ujredebs.
SesaZlebelia kriptokokis kulturis gamoyofa Tavzurgtvinis
siTxidan
gamoiyeneba Sratis da Tavzurgtvinis siTxis gamokvleva
kriptokokul antigenze.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
rekomendacibi kriptokokuli meningitis mkurnalobis Sesaxeb mocemulia
31-e cxrilSi.
84
cxrili 31. kriptokokuli meningitis mkurnaloba (AI)
antimikozuri
agenti
doza M miRebis
sixSire
miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi (27)
amfotericini B + 5-flucitozini
0,7-1,0 mg/kg
25 mg/kg
erTxel
dReSi
4X dReSi
IV
14 dRe
Semdeg
flukonazoli 400 mg erTxel
dReSi
PO sul mcire 10
kvira
Semdeg
flukonazoli 200mg erTxel
dReSi
PO mTeli
cxovreba
meore rigis sqemebi
amfotericini B + 5-flucitozini
0,7-1,0 mg/kg
25 mg/kg
erTxel
dReSi
4X dReSi
IV 6-10 kvira
an
amfotericini B 0,7-1,0 mg/kg erTxel
dReSi
IV 6-10 kvira
an (msubuq SemTxvevebSi)
flukonazoli 400-800 mg erTxel
dReSi
PO 10-12 kvira
Semdeg
flukonazoli 200 mg erTxel
dReSi
PO mTeli
cxovreba
meoradiAqimioprofilaqtikaAan SemanarCunebeli Terapia
aucilebelia mTeli cxovrebis manZilze Catardes kriptokokozis
meoradiAqimioprofilaqtika. am mizniT iniSneba flukonazoli 200
mg/dReSiAyoveldRe.
itrakonazoli 200 mg/dReSiAyoveldRe.
SemanarCunebeli Terapiis aucilebloba pacientebSi, romelTa
imunuri sistema aRdga (CD4 ricxvi >200 mm3) ar aris damxmare da ar arsebobs raime sawinaaRmdego mosazreba am konkretuli
SemTxvevisTvis.
3.5. histoplazmozi
am araxSiri mwvave an qronikuli infeqciis gamowvevia soko Hispoplasma capsulatum inhalaciuri sporebi.
eqspoziciis Sedegad daavadebis ganviTareba damokidebulia rogorc
maspinZlis imunur sistemaze, aseve gamomwvevis raodenobaze.
diseminaciis aRkveTaze pasuxismgebelia intaqturi ujred-damokidebuli
imuniteti. mwvave daavadeba gripismagvaria da axasiaTebs:
85
cxeleba;
anoreqsia;
arTralgia;
mialgia;
mSrali xveleba;
tkivili gul-mkerdis areSi.
diseminacia imunosupresiul avadmyofSi swarfad viTardeba da
axasiaTebs:
wonaSi dakleba;
oraluri da kanis dazianebuli ubnebi;
mkerdis niSnebi;
RviZlis, elenTis da limfuri kvanZebis gadideba;
oraluri ubnebisTvis damaxasiaTebelia nekruzuli wylulebi.
SesaZlebelia ganviTareds sasis perforacia da rbili qsovilis
destruqcia.
diagnostika
diagnostika efuZneba klinikur suraTs da dasturdeba sokos kulturiT
an qsovilis bioftatis histologiuri gamokvleviT.
mwvave daavadebisas gul-mkerdis rentgenologiuri gamokvleva gviCvenebs:
Suasayaris limfadenopaTias
mravlobiT infiltratebs
qvemo wilis kvanZebs.
histoplazmozis diagnostisTvis unda Catardes sisxlis da kanis
testebi, Tumca isini ar aris farTod gamoyenebuli.
mkurnaloba
imunokompetentur adamianSi histoplazmozi TviTgankurnebadia da ar
sWirdeba mkurnaloba. imunosupresiis SemTxvebSi mkurnaloba unda
Catardes 32-e cxrilSi mocemuli sqemebis mixedviT.
cxrili 32. histoplazmozis mkurnaloba (28) (AI)
antifunfaluri
agenti
dozireba miRebis
sixSire
miRebis gza xangrZlivoba
amfotericni B 0.7-1 mg/kg erTxel
dReSi
IV 10 dRe
sawyis mkurnalobas mohyveba 3 Tviani mkurnaloba imunorekonstituciamde
>100 CD4 ujrediT, Sedegi medikamentebiT:
itrakonazoli 200 mg 2X dReSi PO flukonazoli 200 mg 2X dReSi PO amfotericini B 1 mg/kg IV kviraSi erTxel.
alternatiul reJims warmoadgens itrakonazoli 200 mg samjer dReSi - 3
dRe, Semdeg 200 mg 2X dReSi 12 kvira (sakvebTan erTad).
86
3.6. kapoSis sarkoma
kapoSis sarkomas iwvevs me-8 tipis herpes virusi (HHV8), romelic
aseve cnobilia kapoSis sarkomasTan asocirebuli herpes virusis
saxeliT (KSHV).
nebismieri pacienti kapoSis sarkomis savaraudi diagnioziT unda
gaigzavnos onkologTan.
imunodeficitis mqone aiv inficirebulebSi daavadeba mimdinareobs
mZimed, diseminaciis tendenciiT da ufro male progresirebs, vidre
daavadebis endemuri formis mqone arainficirebul adamianebSi.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
kapoSis sarkomis winaswari diagnozi ismeba klinikuri suraTis
safuZvelze da dasturdeba kanis dazianebuli ubnebidan aRebuli
bioptatis histologiuri gamokvleviT.
klinikuri niSnebi moicavs Semdegs:
kapoSis sarkomis elementebi SeiZleba aRmovaCinoT kanisa da
lorwovanis nebismier areze. kanze elementebi warmodgenilia
cisferi an mewamuli feris papulebiT an kvanZebiT, araiSviaTad
garSemo arsebuli kanis limfuri SeSupebiT. xSirad ziandeba sasa,
filtvebi, kuW-nawlavis traqti da limfuri kvanZebi.
piris RruSi kapoSis sarkomis elementebi yvelaze xSirad
ganlagebulia magar sasaze, iSviaTad enaze, xaxaze, nuSura
jirkvlebsa da RrZilebze. isini warmoadgenen mewamuli feris
papulebs, romlebic Cveulebriv ar aris mtkivneuli. xandaxan
SeiZleba Segvxvdes msxvili elementebic da elementebi kanze.
filtvis parenqimis dazianeba atarebs infiltraciul xasiaTs.
xSirad viTardeba sunTqvis ukmarisoba. filtvis infiltraciuli
dazianebis mqone avadmyofebs arakeTilsaimedo prognozi aqvT da
maTSi maRalia sikvdilianoba.
aucilebelia ganvasxvavoT kapoSis sarkoma baqteriuli
angiomatozisagan, romelic warmoadgens infeqciur daavadebas
(gamomwvevi: Bartonella spp.) da aseve gvxvdeba aiv inficirebulebSi.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
kapoSis sarkomis mkurnaloba tardeba onkologis mier.
kapoSis sarkoma avTvisebiani simsivnea. lokaluri formis
samkurnalod gamoiyeneba sxivuri Terapia, generalizirebuli
formis samkurnalod iniSneba citotoqsiuri qimioTerapia.
efeqturobis sxvadasxva xarisxiT gamoiyeneba simsivnis
sawinaaRmdego preparatebis Semdegi kombinaciebi:
liposomuri doksorubiciniT monoTerapia (saukeTeso Sedegebi) (29-
31) (BII) bleomicini;
vinkristini;
daunorubicini;
vinblastini;
etopozidi.
87
remisiis miRweva Zalian Znelia da pacientebis umetesobas
uviTardebaT recidivi.
calkeuli elementebi SeiZleba moSordes qirurgiulad an
lazeris, Txevadi azotis (relapsis maRali done) da dasxivebis
zemoqmedebiT. demonstrirebuli iyo uSualod kapoSis
sarkomatozul kvanZSi bleomicinis Seyvanis efeqturoba.
kapoSis sarkoma SesaZloa daeqvemdebaros mxolod arT-s da nel-
nela alagdes.
3.7. saSvilosnos yelis kibo
saSvilosnos yelis kibo erT-erTi xSiri saxea simsivneebis,
romelic mizezia qalTa sikvdilianobis mTels msoflioSi.
savaraudo ricxvi axali SemTxvevebisa msoflioSi Seadgens 500 000
weliwadSi (32) (AI). saSvilosnos yelisa da vulvis kiboswinare mdgomareobisa da
kibos ganviTarebaSi wamyvan etiologiur faqtors warmoadgens
adamianis papilomavirusi.
aiv inficirebul qalebSi cervikaluri intraepiTeluri neoplaziis
(cin) riski 5-10-jer maRalia, maTi Pap nacxi paTologiuria
SemTxvevaTa 20-40%-Si (33,34) (BII).
diagnostika
aiv inficirebul qals unda Cautardes ginekologiuri gasinjva da
saSvilosnos yelis nacxis citologiuri gamokvleva Pap papanikolaus SeRebvis meTodiT. ginekologiuri da citologiuri
gamokvleva unda ganmeordes eqvi Tvis Semdeg da yovelwliurad.
saSvilosnos yelis kiboze eWvis SemTxvevaSi pacienti unda
gasinjos ginekolog-onkologma da saWiroebis SemTxvevaSi
gaigzavnos onkodispanseris ginekologiur ganyofilebaSi.
3.8. sxva avTvisebiani warmonaqmnebi
imunodeficitis mqone aiv inficirebul pacientebSi maRalia limfomiT
avadoba, maT Soris arahojkinis, cns-is pirveladi da berkitis
limfomebiT, aseve brtyelujredovani kiboTi. yvela aiv inficirebuli
simsivneze eWvis SemTxvevaSi unda gaigzavnos onkologiur klinikaSi.
3.8.1. arahojkinis limfoma
imunodeficitis mqone aiv inficirebulebSi xSirad gvxvdeba arahojkinis
limfomebi B ujredovani, ufro iSviaTad T ujredovani. misi ganviTareba
ar aris damokidebuli CD4 ujredebis ricxvze. varaudoben, rom am
daavadebis paTogenezSi did rols TamaSobs epStein-baris an romelime
sxva virusi.
simsivnuri arahojkinis limfomis ujredebis deteqcia SesaZlebelia
limfur kvanZebSi, kunTebSi, RviZlSi, elenTaSi, gulSi, TvinSi da kuW-
nawlavis traqtSi da SedarebiT iSviaTad ZvlebSi.
88
simptomebi mravalferovania.
SeSupebuli limfuri kvanZebi SesaZlebelia palpirdebodes
sxvadasxva adgilze.
cxeleba, wonaSi kleba da sisuste xSiria, Tumca ara aucilebeli.
daavadebis stadiis gansazRvrisTvis (I-IV) aucilebelia Semdegi
gamokvlevebi – cerebruli, cervikaluri, Torakaluri da
abdominaluri kompiuteruli aqsialuri tomografia (CAT) skanireba, Zvlis tvinis da Tav-zurg-tvinis siTxis biofsia da
gastroskopia. diagnozi dasturdeba hiperplazirebuli limfuri
kvanZis biofsiiT, histologiuri gamokvleviT.
3.8.2. berkitis-tipis limfoma aiv inficirebulebSi
berkitis limfoma ara-hojkinis limfomis erT-erTi subtipia. berkitis
limfoma asocirebulia aiv infeqciasTan da SeiZleba ganviTardes
gamoxatuli imunodeficitis ganviTarebamde. dadgenilia kavSiri am
daavadebasa da epStein-baris viruss Soris.
diagnostika
berkitis –tipis limfomis diagnozi ismeba limfuri kvanZis da simsivnis
bioptatebis histologiuri gamokvleviT.
ara hojkinis, berkitis-tipis da cns-is lomfomebis mkurnaloba
ara-hojkinis limfomebis samkurnalod efeqturia CHOP reJimi, unda Catardes 6 kursi (ganmeorebebi aucilebelia sruli remisiis
misaRebad);
prednizoloni 100 mg/dReSi erTxel 5 dRe;
vinkristini (onkovini) 1,4 mg/m2 (maqsimum 2 mg/dReSi) erTi doza
mkurnalobis pirvel dRes;
ciklofosfamidi 750 mg/m2/dReSi erTi doza mkurnalobis pirvel
dRes;
doqsorubicini (hidroqsidaunomicini) 50 mg/m2/dReSi erTi doza
mkurnalobis pirvel dRes.
meore cikli iwyeba yovel 21-e dRes (dRe 22-e mohyveba I dRes)
EPOCH reJimi, romelic moicavs etopozids, prednozolons,
vinkristins, ciklofisfamids da daunorubicins an diqsirubicins
efeqturia arT-sTan kombinaciaSi. igi efuZneba gagrZelebiT
infuzias 96 saaTis ganmavlobaSi, romelic moicavs:
etopozidi 50 mg/m2 dReSi (centraluri venuri xaziT)
doqsorubucuni 10 mg/m2/dReSi (centraluri venuri xaziT)
vinkristini 0,4 mg/m2/dReSi (maqs 2 mg/kviraSi) (centraluri venuri
xaziT)
ciklofosfamidi 375 mg/m2 me-5 dRes mxolod, bolusiT
(centraluri venuri xaziT)
prednizoloni 100 mg/dReSi pirveli 5 dRe erTxel dReSi.
reJimi unda ganmeordes yovel 21 dReSi sanam ar Catardeba 6 cikli.
89
berkitis–tipis limfomis menejmenti ar gansxvavdeba sxva
limfomebis mkurnalobisgan da pasuxobs CHOP da EPOCH reJimebs (BII). swrafad mzardi limfomis mkurnaloba ufro agresiuli
qimioTerapiiT (mag: B-ALL reJimi) diskusiis Temas warmoadgens da
specifikuri rekomendaciebi dRevandeli dRisTvis ar arsebobs
(35,36) (Va). berkitis–tipis limfomebis SemTxvevebSi qimioTerapias Tan unda
axldes dasxiveba savaraudo pirveladi keris.
SesaZlebelia ara hojkinis limfomebis mkurnaloba CD4 ujredebis
ricxvisgan damoukideblad, Tumca mkurnalobis efeqturobisTvis
arT unda dainiSnos ufro adre. qimioTerapiis ganmavlobaSi CD4 ujredebis ricxvi >350 mm3 dakavSirebulia relapsis maRal
maCveneblebTan arT gareSe (37) (BII). intakranilauri limfomebis (metastazebi) sasurvelia Tavis
dasxiveba, simsivnis sawinaaRmdego preparatebTan da
glukokortikoidebTan erTad (38) (BII).
cns-is pirveladi limfomis dros erTaderTi efeqturi mtkicebulebaze
dafuZnebuli Terapiaa sxivuri Terapia. dauyonebliv unda daiwyos arT
(39,40) (AI).
3.9. centraluri nervuli sistemis infeqciebi
adamianis imunodeficitis virusis nervul sistemaze pirdapiri
zemoqmedeba iwvevs encefalopaTiis, mielopaTiis da periferiuli
neiropaTiis ganviTarebas. aiv infeqcias ukavSireben iseT nevrologiur
darRvevebs, rogoricaa :
Tavis tvinis nivTierebis atrofia da degeneracia,
Sids-demenciis kompleqsi,
naTxemis atrofia,
vakuoluri mielopaTia,
saxis nervis dambla,
gien-baris sindromi da
sensorul-motoruli periferiuli neiropaTia tkivilis sindromiT.
cns-is darRvevebi aseve SeiZleba gamoiwvios aqteriulma, virusulma da
sokovanma oportunistulma infeqciebma (mag: kriptokokulma meningitma).
3.10. toqsoplazmozi
ganviTarebul qveynebSi toqsoplazmozi farTod aris gavrcelebuli.
toqsoplazmozi iwvevs Tavis tvinSi mravlobiTi anTebadi ubnebis
warmoqmnas. aiv inficirebulebSi toqsoplazmozi ZiriTadad
gamovlindeba encefalitis an diseminirebuli daavadebis saxiT.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
toqsoplazmozze eWvi SeiZleba gamoiTqvas Semdegi klinikuri suraTis
mixedviT:
cnobierebis darRveva;
cxeleba;
90
krunCxvebi;
Tavis tkivili;
kerovani nevrologiuri simptomatika motoruli deficitis,
kraniuli nervis parezis, moZraobis SezRudvis, dismetriis,
mxedvelobis dakargvis da afaziis CaTvliT;
Tavis tvinis MAC an MRI skanirebiT aRmoCenili mravlobiTi
rgoliseburi kerebi;
Tu es meTodebi ar aris xelmisawvdomi diagnozis dadgenaSi
gvexmareba serologiuri testebi toqsoplazmis sawinaaRmdegod
gamomuSavebul antisxeulebze (IgG klasis);
cerebraluri toqsoplazmozis mqone pacientebis umravlesobas
aReniSneba Toxoplasma gondii-iT gamowveuli infeqciis gadatanis
serologiuri niSnebi;
toqsoplazmozze eWvis dros iniSneba sacdeli mkurnaloba;
2 kviris manZilze mkurnalobis araefeqturobis SemTxvevebSi dgeba
sakiTxi Tavis tvinis biofsiis Sesaxeb;
diagnozs adasturebs Tavis tvinis qsovilis histologiuri
gamokvleva.
mkurnalobaA
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
cxrili 33. toqsoplazmozis mkurnaloba (41-43) (AI)
preparati doza M miRebis
sixSire
miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
mkurnaloba
pirimetamini 200 mg erTjeradad (gajerebiTi doza)
PO erTjeradad
Semdeg
pirimetamini 25 mg
an 50 mg
3-jer dReSi
2-jer dReSi
PO 6-8 kvira
+
foliumis
mJava
15 mg dReSi
erTxel
PO 6-8 kvira
+
sulfadiazini 1 g 4-jer dReSi PO 6-8 kvira
am sqemaSi sulfadiazini SeiZleba Seicvalos:
klindamiciniT 600 mg i/v an PO dReSi 4-jer 6 kvira
azitromiciniT 1200 mg PO dReSi erTxel 6 kvira
klariTromiciniT 1 g PO 2-jer dReSi 6 kvira
atovakvoniT 750 mg PO 4-jer dReSi 6 kvira.
zogierT pacients sWirdeba xangrZlivi mkurnaloba
toqsoplazmozis gamo. gadawyvetileba efuZneba klinikur
mdgomareobas da ganmeorebiT CAT skanirebas. meoradi profilaqtika grZeldeba efeqturi reJimis ganaxevrebuli
dozebiT manamde, sanam CD4 ujredebs ricxvi sami Tvis ganmavlobaSi
stabulurad ar moimatebs (200 ujredi da meti).
91
3.11. martivi herpesiT gamowveuli infeqciebi
klinikur praqtikaSi xSiria martivi herpesiT gamowveuli
infeqciebi;
herpesis pirvelad epizods xSirad axlavs recidivi.
imunodeficitis mqone pacientebSi dazianeba SeiZleba iyos vrceli
da persistuli, aseve SesaZlebelia moxdes infeqciis diseminacia.
martivi herpesi aris meningitisa da meningoencefalitis gamomwvevi.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi ZiriTadad ismeba tipiuri klinikuri gamovlinebebiT.
herpesuli gamonayari Cveulebriv warmodgenilia vezikulebiTa da
mtkivneuli eroziebiT, romlebic ganlagebulia piris irgvliv,
cxviris nestoebze, tuCebsa da sasqeso organoebze.
diseminirebuli martivi herpesiT gamowveuli infeqciis diagnozis
dasma xSirad Znelia. amisaTvis saWiroa laboratoriuli kvlevebi,
rogoricaa virusis kulturis gamoyofa, radio-imunoblotingis
meTodi, imunofluoroescencia da monoklonuri antisxeulebiT
testireba.
herpesul encefalits mivyavarT Tavis tvinSi dazianebis
mravlobiTi kerebis ganviTarebamde, romelic TvalsaCinoa CAT skanirebiT.
mkurnaloba
mkurnalobis sqemebi mocemulia 34 – 37-e cxrilebSi.
cxrili 34. martivi herpesvirusuli infeqciis msubuqi formis
mkurnaloba (44-47(AI)
antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
acikloviri 400 mg 3-jer dReSi PO 7-10 dRe
an
famcikloviri 250 mg 3-jer dReSi PO 7-10 dRe
an
valacikloviri 1 g 2-jer dReSi PO 7-10 dRe
cxrili 35. martivi herpesvirusuli infeqciis recidivis
mkurnaloba (44-47) (AI) antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
acikloviri 800 mg 5-jer dReSi PO 7-10 dRe
an
famcikloviri 500 mg 3-jer dReSi PO 7-10 dRe
an
valacikloviri 1 g 2-jer dReSi per os 7-10 dRe
92
cxrili 36. martivi herpesvirusuli infeqciis mZime formis
mkurnaloba (44-47) (AI)
antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
acikloviri 10 mg/kg 3-jer dReSi IV 7-10 dRe
an
valacikloviri 1 g 2-jer dReSi PO 7-10 dRe
cxrili 37. martivi herpesvirusuli infeqciis mZime visceraluri
formebis mkurnaloba (44-47) (AI)
antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebis
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
acikloviri 10 mg/kg 3-jer dReSi IV 14-21 dRe
meore rigis sqema
foskarneti
(aciklovirze
rezistentobis
SemTxvevebSi)
40-60 mg/kg 3-jer dReSi IV 14 dRe
3.12. sartyliseburi liqeni (Herpes zoster) (48) (AI)
varicella-zoster-is virusiT gamowveuli pirveladi infeqcia
mimdinareobs diseminirebuli formiT.
bavSvebSi viTardeba Cutyvavilas klinikuri suraTi, Tumca
adamianTa umravlesobas es infeqcia gadaaqvs subklinikuri formiT. pirveladi infeqciis Semdeg virusi wlebis ganmavlobaSi latentur
mdgomareobaSi rCeba zurgis tvinis gangliebSi.
imunitetis daqveiTebasTan erTad virusi mravldeba da viTardeba
kanis dazianebuli ubnebiT nervis an dermatomis gaswvriv.
SesaZloa moxdes infeqciis diseminacia kanis, nervuli sistemis,
filtvebis da lorwovani garsebis CarTviT paTologiur procesSi.
imunodeficitis fonze zosteri multidermatulia, persistirebs,
axasiaTebs Zlieri tkivili da sisuste.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi Cveulebriv ismeba klinikuri suraTis mixedviT.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
mkurnalobis sqemebi mocemulia 37-e da 38-e cxrilebSi.
93
cxrili 37 sartyliseburi liqenis (kanis formis) mkurnaloba (AI)
antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
acikloviri 800 mg 5-jer dReSi PO 7-10 dRe an
vezikulis
gaSrobamdeE
an
famcikloviri 500 mg 3-jer dReSi PO 7-10 dRe
an
valacikloviri 1 g 3-jer dReSi PO 7-10 dRe
cxrili 38. Tvalis sartyliseburi liqenis, infeqciis diseminirebuli
da visceruli formebis mkurnaloba
antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
acikloviri 10 mg/kg 3-jer dReSi IV 7-10 dRe
an
valacikloviri 1 gr 3-jer dReSi PO 7-10 dRe
an
famcikloviri 500 mg 3-jer dReSi PO 7-10 dRe
meore rigis sqema
foskarneti 60 mg/kg
an
40 mg/kg
2-jer dReSi
an
3-jer dReSi
IV 7-10 dRe
post-herpesuli nevralgia xSiri da seriozuli problemaa.
dazianebul dermatomebSi viTardeba Zlieri tkivili.
tkivilis kontroli mniSvnelovania da tkivilis kupirebis mizniT
iniSneba arasteroidul anTebis sawinaaRmdego preparatebi.
Tu tkivili gaxangrZlivda iniSneba amitriptilini, karbamazepini an
fenitoini.
3.13. citomegalovirusuli infeqcia
imunodeficitis fonze citomegalovirusma SeiZleba daazianos
sxvadasxva organoebi da sistemebi. simptomebi moicavs:
cxeleba da diarea citomegalovirusuli kolitis Ddros;
dispnoe - pnevmoniis dros;
sibrmave - retinitis dros;
citomegalovirusulma infeqciam SeiZleba gamoiwvios piris Rrus
lorwovanis mtkivneuli wylulebi, rac iwvevs kvebis reJimis
darRvevas.
94
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
pacientebs, romelTa CD4<100mm3 yovel 3 TveSi unda CautardeT
ofTalmoskopia, raTa droulad gamovlindes citomegalovirusuli
retiniti.
citomegalovirusuli infeqciis sxva lokalizaciis SemTxvevbSi
diagnozis dasadgenad saWiroa ZviradRirebuli gamokvlevebis
Catareba, maT Soris dazianebuli organoebis bioptatis gamokvleva,
dnm-is hibridizaciis meTodis gamoyeneba.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
rekomendaciebi citomegalovirusuli infeqciis mkurnalobis Sesaxeb
mocemulia 39-e, 40-e da 41-e cxrilebSi.
cxrili 39. citomegalovirusuli infeqciiT gamowveuli kuW-nawlavis
traqtisa da cns-is dazianebebis da retinitis mkurnaloba (49-53) (AI)
antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqema
gancikloviri 5 mg/kg 2-jer dReSi IV 2-3 kvira
meoradi profilaqtikisTvis aucilebelia gancikloviriT 5 mg/kg IV
dReSi mkurnaloba.
cxrili 40. citomegalovirusuli infeqciiT gamowveuli kuW-nawlavis
traqtisa da cns-is dazianebebis mkurnaloba (49-53) (AI)
antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
meore rigis sqemebi
foskarneti 90 mg/kg 2-jer dReSi IV 3 kvira
meoradi profialqtikisTvis aucilebelia foskarnetiT mkurnalobis
xangrZlivi kursi doziT 90mg/kg IV erTxel dReSi.
cxrili 41. citomegalovirusuli retinitis meoradi profilaqtika (49-53)
(AI)
antivirusuli
agenti
doza MmiRebis
sixSire
M miRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
meore rigis sqemebi
Tvalis implantanti, romelic gamoyofs ganciklovirs
+
valgancikloviri 900 mg erTxel
dReSi
PO manamde sanam CD4ujredebi ricxvi ar
moimatebs 100-150 mm3
minimum 3 Tvis
ganmavlobaSi
95
meoradi profilaqtikis Sewyveta SesaZlebelia 6 Tvis Semdeg da
imunorekonstituciisas - CD4 100-150 mm3.
3.14. epStein-baris virusiT gamowveuli infeqciebi
epStein-baris virusi miekuTvneba herpesvirusebis ojaxs. am virusiT
gamowveuli infeqciebi gavrcelebulia, rogorc aiv inficirebul,
ise arainficirebul adamianebSi.
aiv inficirebulTa orofaringealur sekretSi gvxvdeba virusuli
nawilakebis momatebuli raodenoba da antisxeulebis ufro maRali
titri, vidre arainficirebulebSi.
varaudoben, rom epStein-baris virusi iwvevs ramdenime daavadebas,
maT Soris:
• oraluri Tmovani leikoplakia;
• limfoiduri intersticiuli pnevmoniti (LIP); • arahojkinis limfomebi;
• berkitis-tipis limfoma;
• nazofaringeuli karcinoma;
oraluri Tmovani leikoplakia
• oraluri Tmovani leikoplakia viTardeba, rogorc aiv
inficirebulebSi, aseve pacientebSi, romelTac utardebaT
transplantaciis Semdgomi imunosupresiuli Terapia.
• dazianebul kerebs aqvs zedapiridan wamoweuli balTiseburi
TeTri nadebis saxe, romelic ganlagebulia piris RruSi,
upiratesad ki enis kideze. igi lorwovani garsis epiTelis
keTilTvisebiani gadagvarebaa.
• rTulia diferencialuri diagnostika oralur Tmovan
leikoplakiasa da piris Rrus kandidozs Soris; araiSviaTia am
daavadebaTa erTdrouli arseboba.
• specifikuri mkurnaloba ar arsebobs. pacientebisaTvis
rekomendebulia piris Rrus higienis dacva.
limfoiduri intersticiuli pnevmoniti
• limfoiduri intersticiuli pnevmoniti upiratesad uviTardebaT
aiv inficirebul bavSvebs, magram mozrdilebSic gvxvdeba.
• damaxasiaTebelia difuzuri intersticiuli infiltratebis
arseboba filtvebSi, romelic SeiZleba miviCnioT tuberkulozis
an pnevmocisturi pnevmoniis gamovlinebad.
• xSirad limfoiduri intersticiuli pnevmoniti mimdinareobs
filtvis mZime paTologiis niSnebis gareSe.
• specifikuri mkurnaloba ar arsebobs.
96
3.15. ZiriTadi simptomebi
3.15.1. persistuli generalizirebuli limfadenopaTia (pgl) mozrdil
aiv inficirebulebSi
aiv infeqciis yvelaze adreul klinikur gamovlinebas warmoadgens
limfuri kvanZebis simetriuli gadideba;
gadidebuli limfuri kvanZi, rogorc wesi umtkivneulo,
elastiuri konsistenciis moZravi warmonaqmnia. yvelaze advilad
isinjeba kisris, ybisqveSa, iRliisa da sazardulis limfuri
kvanZebi;
persistuli generalizirebuli limfadenopaTia SeiZleba
warmoadgendes aiv infeqciis erTaderT gamvlinebas;
persistuli generalizirebuli limfadenopaTia _ es aris limfuri
kvanZebis (1sm diametrze meti) or an meti jgufis gadideba
(sazardulis garda), romelic SenarCunebulia 1 Tveze met xans;
pgl–s dros limfuri kvanZis biofsiiT Ghistologiurad saxezea
“reaqtiuli hiperplazia” an “folikuluri hiperplazia”.
hiperplaziis mizezis gasarkvevad aucilebelia kimfuri kvanZis
biofsia.
diagnostika
gamokvleva aucileblad unda moicavdes limfuri kvanZebis Semdegi
jgufebis palpacias:
• kisris wina da ukana;
• ybisqveSa;
• kefisukana;
• yuris irgvlivi (yuriswina da ukana);
• iRliis orive;
• idayvis are;
• sazardulis (am jgufis jirkvlebis gadideba janmrTel
pirebSic gvxvdeba).
persistuli generalizebuli limfadenopaTiis mqone aiv
inficirebulebSi SeiniSneba aiv infeqciis sxva gamovlinebebic. maT
Soris:
piris Rrus kandidozi;
oraluri Tmovani leikoplakia;
qavana dermatitis;
frCxilebis gamuqeba;
oraluri da genitaluri herpesi;
umizezod wonaSi kleba;
ucnobi etiologiis cxeleba.
generalizebuli limfadenopaTia damaxasiaTebelia sxva
daavadebebisaTvisac, kerZod, tuberkulozis, leikozis, limfomis,
kapoSis sarkomis, veneriuli limfogranulomis, sifilisis,
97
citomegalovirusuli infeqciis, toqsoplazmozis, epStein-baris virusiT
gamowveuli infeqciis, kriptokokozis, histoplazmozisa da kanis
Cirqovani infeqciebisaTvis, Savi Wirisa da B hepatitisaTvis.
limfuri kvanZebis biofsiis Cvenebebi:
persistiuli generalizebuli limfadenopaTiis mqone pacientebi
aucilebelia gagzavnil iqnas biofsiaze, Tu maT aReniSnebaT:
limfuri kvanZebis asimetriuli gadideba;
limfuri kvanZebis gamoxatuli gadideba (3 sm diametris mqone
erTi limfuri kvanZi mainc);
dakvirvebebis fonze limfuri kvanZebis gadideba;
tuberkulozis raime niSnebi;
gulmkerdis rentgenogramaze filtvis karis limfuri kvanZebis
gadideba;
nebismieri likalizaciis kapoSis sarkoma; cxeleba, Ramis oflianoba, wonaSi kleba erT kviraze
xangZlivad.
aiv asocirebuli limfadenopaTia ar aris seriozuli daavadebis, mag;
lomfomis maniSnebeli. miuxedavad amisa, mdgomareobis cvlilebisas, mag:
persistuli cxelebis damatebisas sasurvelia limfadeneqtomia da
kvanZis histologiuri gamokvleva.
3.15..2. cxeleba aiv inficirebulebSi
cxelebis mizezi SeiZleba iyos infeqcia, anTebiTi procesi an
avTvisebiani simsivne. mozrdilebSi persistulad iTvleba cxeleba, Tu
38°C–ze maRali temperatura grZeldeba or kviraze gangrZlivad.
aiv inficirebul pacientebSi cxeleba SeiZleba iyos infeqciis
erTaderTi klinikuri niSani. amitom persistuli cxelebis mqone
avadmyofebis mkurnalobisas unda gvaxsovdes, rom misi mizezi
SeiZleba iyos aiv infeqcia.
aiv /SidsiT pacientebSi persistul cxelebas SeiZleba Tan axldes
misi gamomwvevi daavadebis simptomebi, magaliTad, pnevmoniis,
tuberkulozis, kuW-nawlavis traqtis infeqciis an limfomis.
persistuli cxelebis mqone mozrdil pacientebSi aiv infeqciaze
migviTiTebs Semdegi mdgomareobebi:
• anamnezSi mravlobiTi daucveli sqesobrivi kontaqtebi;
• aiv inficirebuli sqesobrivi partniori;
• aiv inficirebuli Svili;
• aiv infeqciisaTvis damaxasiaTebeli tipuri klinikuri niSnebis
arseboba, rogoricaa:
_ persistuli generalizirebuli limfadenopaTia;
_ oraluri an genitaluri kandidozi da/an herpesi;
_ oraluri Tmovani leikoplakia;
_ qavana dermatitis;
_ wonaSi umizezod kleba;
_ frCxilebis gamuqeba (melanonixia);
_ tuCebis hipopigmentacia da
98
_ Tmebis gaTxeleba da cvena.
3.15.3. aiv inficirebul mozrdilebSi wonis umizezo kleba
mozrdilebSi wonaSi kleba xSirad dakavSirebulia aiv
infeqciasTan;
wonis mniSvnelovan klebad iTvleba sxeulis sawyisi masis 10% -iT
an metiT daqveiTeba umizezod;
gamoxatuli wonis kleba aiv inficirebulebSi atarebs “aiv-
kaxeqsiis” an ganlevis sindromis saxels;
ganlevis mizezi jer-jerobiT kargad ar aris Seswavlili. SesaZlebeli
mizezebia:
qronikuli da morecidive infeqciebi;
qronikuli diarea;
Sewovis darRveva (malabsorbcia);
aiv inducirebuli miopaTia;
aiv inducirebuli madis daqveiTeba.
klinikuri niSnebiAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
pacienti uCivis wonaSi umizezod klebas da madis daqveiTebas,
rasac Tan axlavs an ar axlavs cxeleba da diarea;
aiv kaxeqsiis mqone pacientebi uCivian zogad saerTo diskomforts,
gamofitvas, mousvenrobas, gauwyloebas;
aseT pacientebSi xSiria piris Rrus kandidozi;
aseT pacientebSi xSiria Sidsis sxva klinikuri gamovlinebebi, maT
Soris nevrologiuri, mag. encefalopaTia da Sids-demenciis
kompleqsi.
3.15.4. mozrdilTa qronikuli diarea
qronikuli diarea ewodeba 28 dRis ganmavlobaSi arsebul xSir
(sami an meti), Txier defekacias. qronikuli diareis fonze
pacientebs SeiZleba ganuviTardeT mwvave diareis epizodebi.
Tu ar aris dizenteria, ganavalSi sisxlis minarevebis arseboba
iSviaTia.
avadmyofebs aReniSnebaT cudi mada da ikleben wonaSi.
gamokvlevisas gamovlindeba gauwyloebis, anemiisa da gamofitvis
niSnebi.
qronikuli diareis mqone pacientebSi aRiniSneba:
kanisa da Tmebis distrofiuli cvlilebebi tipurad asocirebuli
arasrulfasovan kvebasTan;
tuCebis gafermkrTaleba;
frCxilebis gamuqeba;
piris Rrus kandidozi, oraluri Tmovani leikoplakia da
limfadenopaTia.
99
3.15.5. piris Rrus dazianebebi
kandidozis garda aiv inficirebulebs xSirad aReniSnebaT piris Rrus
sxva saxis dazianebebic. zogierTi maTgani ganxilulia 42-e cxrilSi.
cxrili 42. piris Rrus yvelaze xSiri dazianebebi aiv inficirebulebSi
mdgomareoba aRweriloba mkurnaloba
gingiviti hiperemia, SeSupeba da
sisxldena RrZilebidan
metronidazoli 400 mg 2-jer
dReSi 7 dRe PO
an
eriTromicini 500 mg 4-jer
dReSi 7 dRe PO
piorea Cirqis dagroveba
kbilbudeSi
piris Rrus higiena: yoveli
Wamis Semdeg pirSi Tbili
marilwylis gamovleba da
kbilebis dReSi 2-jer gamoxexva
periodontiti damaxasiaTebelia
kbilebis garSemo
Zvlebisa da rbili
qsovilebis swrafi da
mtkivneuli rRveva.
kbilebi iryeva da
Zvreba, RrZilebi
sisxlmdenia.
SesaZlebelia
dawyluleba
infeqciis kerebis sanacia,
pirSi qlorheqsidinis xsnaris
gamovleba. aseve iniSneba
amoqsicilini 500 mg 3-jer
dReSi 5 dRis ganmavlobaSi PO
an
metronidazoli 200 mg samjer
dReSi 5 dRe PO.
afTozuri
wylulebi
lorwovanze aRiniSneba
mtkivneuli wylulebi
swori kideebiT.
Cveulebriv dafarulia
Cirqovani nadebiT da
Sexebisas sisxlmdenia.
piris Rrus higiena da
glukokortikoidebi
adgilobrivad
stomatiti piris Rrus lorwovanis
anTeba. viTardeba piris
Rrus cudi higienis
pirobebSi; SeiZleba
gamoiwvios anaerobebma.
piris Rrus higiena: Wamis
Semdeg marilwyalsnaris
gamovleba da kbilebis dReSi
2-jer gamoxexva.
qeiliti tuCebis SeSupeba da
SewiTleba, romelic
icvleba sifermkrTaliT;
xSirad aReniSnebaT
gamaxatuli
imunodeficitis mqone
pirebs
specifikuri mkurnaloba ar
arsebobs. iniSneba A, B da C vitaminebi da piris Rrus
higiena.
meoradi
sifilisi
sifilidebi loyis
lorwovanze (sveli
papulebi da wylulebi,
mogvagonebs lokokinis
nakvalevs) da farTe
pirveladi sifilisi:
benzatinbenzilpenicilini 2,4
mln. erT. kunTebSi erTjeradad
meoreuli sifilisi:
100
kondilomebi tuCis
kuTxeebsa da nestoebis
garSemo. meoradi
sifilisis dros yvela
serologiuri testi
dadebiTia.
benzatinbenzilpenicilini 2,4
mln. erT. kunTebSi kviraSi
erTxel 3 kvira
an
doqsiciklini 100mg 2-jer
dReSi 28 dRe PO
an eriTromicini 500mg 4-jer
dReSi 28 dRe PO.
3.15.6. kanisa da frCxilebis dazianebebi
dermatomikozebi
kanis sokovani dazianeba (dermatomikozebi) xSirad gvxvdeba
rogorc aiv inficirebul, ise arainficirebul pacientebSi.
gamonayars xSirad Tan axlavs qavili, elementi mSralia da
aqercvladi.
dazianeba SeiZleba gaCndes sxeulis nebismier adgilze.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
gamomwvevi SeiZleba aRmovaCinoT dazianebuli kanis anafxekis
mikroskopuli gamokvleviT.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
rogorc wesi efeqturia antimikozuri sacxebis adgilobrivi aplikacia.
rekomendaciebi dermatomikozis mkurnalobis Sesaxeb mocemulia 43-e
cxrilSi.
cxrili 43. dermatomikozebis mkurnaloba (AI)
antifungaluri
preparati
doza MmiRebis
sixSire
M miRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
pirveli rigis sqemebi
Mmikonazoli
(adgilobrivad
gamoyenebisTvis)
3-jer dReSi Aadgilobrivad 21 dRe
an
klotrimazoli
(adgilobrivad
gamoyenebisTvis)
3-jer dReSi adgilobrivad 21 dRe
meore rigis sqemebi
ketokonazoli 200 mg dReSi
erTxel
PO 1-3 Tve
an
itrakonazoli 100 mg dReSi
erTxel
PO 1-3 Tve
101
oniqomikozebi
frCxilebis sokovani dazianebebi (oniqomikozebi) iwveven frCxilis
firfitebis deformaciasa da rRvevas.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi ismeba klinikuri suraTiT.
gamomwvevi SeiZleba aRmoCnes frCxilis firfitis qvevidan aRebuli
da kaliumis hidroqsidiT damuSavebuli masalis mikroskopuli
gamokvleviT.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
cxrili 44. oniqomikozebis mkurnaloba (AI)
pirveli rigis sqemebi
antifungaluri
preparati
doza MmiRebis
sixSire
MmiRebi
gza
mkurnalobis
xangrZlivoba
terbinafini 250 mg dReSi
erTxel
PO 6 kvira xelis
TiTebis
dazianebisas an
12 kvira fexis
TiTebis
dazianebisas
an
itrakonazoli 200 mg 2-jer dReSi PO yoveli Tvis I
kviris
ganmavlobaSi 2
Tvis manZilze
(xelis TiTebis
dazianebisas),
3-4 Tve (fexis
TiTebi
dazianebisas)
3.15.7. seboreuli dermatiti
aiv inficirebulebs xSirad uviTardebaT seboreuli dermatiti.
varaudoben, rom mas iwvevs soko Pityrosporum ovale (aseva cnobilia,
rogorc Malassezia furfur). elementi warmoadgens wiTeli feris laqas, romelic iqercleba. aiv
inficirebulebSi dazianeba vrcelia, elementebi xangrZlivad rCeba
da xSirad iZleva recidivs.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi ismeba klinikuri suraTiT. Cveulebriv gamonayari gvxvdeba:
saxeze;
cxviris nestoebis irgvliv;
cxvir-tuCis naoWze;
102
warbebze;
Tavis Tmian nawilze;
gul-mkerdis areSi;
iRliebSi;
tanis zeda nawilsa da
sazardulis areSi.
diagnozi dasturdeba sokos aRmoCeniT kanis dazianebuli ubnidan
anafxeki masalis mikroskopuli gamokvlevisas.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
rekomendebulia dazianebuli ubnebis xSirad dabana qerclis
mosaSoreblad,
karg Sedegs iZleva selenis sulfidis Semcveli samkurnalo
Sampunebis gamoyeneba.
SesaZloa yvelaze efeqturi aRmoCndes hidrokortizonis 1%-ani
mazis aplikaciebi. aseve karg Sedegs iZleva ketokonazolis 2%-ani
kremi.
3.15.8. muni
muns iwvevs tkipa Sarcoptes scabiei. mdedr tkipas kanSi gahyavs gasasvleli,
romelsac aqvs ramodenime sm sigrZis zedapiridan wamoweuli wiTeli
nawiburis Sesaxedaoba. mdedri tkipa gayvanil gasasvlelSi debs
kvercxebs da Semdeg gadaadgildeba sxeulis sxva nawilSi. kvercxebidan
gamodis tkipebis axali Taoba, romlebic izrdebian, jvardebian, gahyavT
axali gasasvlelebi da deben axal kvercxebs.
parazitis pirveladi SeWridan daaxloebiT erT Tvis ganmavlobaSi
(2-6 kvira) simptomebi TiTqmis ar aRiniSneba.
ganmeorebiTi invaziis Semdeg ki viTardeba alergiuli reaqcia da
simptomebi gamovlindeba 1-4 dRis ganmavlobaSi.
kanqveSa gasasvlelis gayvanisas viTardeba gamonayari, romelic
xSirad gvxvdeba:
• xelebze - mtevnebze (gansakuTrebiT TiTebs Soris);
• majis, idayvis, muxlismomxrel zedapirebze;
• winamxris idayviskena zedapirze;
• sasqeso asoze;
• sarZeve jirkvlebsa da
• beWebze.
tkipebi da maT mier gayvanili gasasvlelebi SeiZleba iyos Zalian
mcire raodenobiT da gagviWirdes maTi danaxva.
avadmyofs ZiriTadad awuxebs tanis Zlieri qavili, gansakuTrebiT
RamiT.
imunodeficitis mqone pacientebs xSirad uviTardebaT munis mZime
forma, romelsac uwodeben norvegiuls. misTvis damaxasiaTebelia
vezikuluri gamonayari da sqeli fufxebis warmoqmna mTel
sxeulze. munis am formis dros qavili ar aris gamoxatuli.
qavilis gamo muni xSirad rTuldeba meoradi infeqciebiT.
103
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi ismeba klinikuri gamovlinebebisa da dazianebuli keris
anafxekis mikroskopuli gamokvlevis safuZvelze.
mikroskopiisas aRmoCndeba tkipebi an/da maTi kvercxebi.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
SerCevis preparats warmoadgens adgilobrivad gamosayenebeli 1%-
ani gamabenzen heqsaqloridi, romelic ismeba mTels tanze, Tavis
garda. mozrdilebSi Camoibaneba 24 sT-Si, xolo bavSvebSi _ 8sT-Si.
sakmarisia erTjeradi damuSaveba.
aseve SesaZlebelia kanis damuSaveba 1%-ani permetriniT an 1%-ani
lindaniT; es preparatebic ismeba mTels tanze da Camoibaneba 8 sT-
Si. permetrinisa da lindanis gamoyeneba ar SeiZleba
orsulebisaTvis, meZuZuri dedebisa da bavSvebisaTvis.
norvegiuli munis samkurnalod, imunodeficitis mqone pacientebSi,
efeqturia ivermeqtini, 200 mg/kg PO erTjeradad.
tansacmeli, TeTreuli da pirsaxocebi unda gamoixarSos da
dauTovdes gaSrobis Semdeg.
munis mkurnaloba unda Cautardes sqesobriv partniors da yvelas
vinc sayofacxovrebo kontaqtSi iyo avadmyofTan.
3.15.9. stafilokokuri folikuliti
folikuliti _ kanis infeqciaa, romlis drosac procesi Tmis
folikulSia lokalizebuli.
aiv inficirebulebs xSirad uviTardebaT pustularuli
perifolikuliti.
folikulits, rogorc wesi, iwvevs Staphylococcus aureus, magram sxva mikroorganizmebsac SeuZlia misi gamowveva.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi ismeba klinikuri gamovlinebebis safuZvelze.
gamonayari warmodgenilia mravlobiTi wvrili (5 mm diametris),
hiperemiuli folikulebiT, romlebic centrSi daCirqebulia.
xSirad elementebs aqvT midrekileba gaerTianebisaken. kanis
dazianebas Tan axlavs qavili.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
iniSneba antibiotiki, magaliTad cefaleqsini an kloksacilini 500 mg PO 4-jer dReSi 7-21 dRe.
3.15.10. kontagiozuri moluski
kontagiozuri moluski _ kanis zedapiruli infeqciaa, romelsac
iwvevs kontagiozuri moluskis virusi;
104
infeqcia gadadis avadmyofTan mWidro kontaqtiT an saerTo
moxmarebis nivTebiT da sqesobrivi gziT;
inkubaciuri periodi meryeobs 1-2 kviridan ramodenime Tvemde;
elementebis mocilebam an moqavebam SeiZleba gamoiwvios axali
gamonayrebis ganviTareba;
kontagiozuri moluski ufro xSiria imunodeficitis mqone aiv
inficirebulebSi;
aiv inficirebulebSi aiv negatiurebisgan gansxvavebiT:
• elementebi raodenobrivad bevria;
• xangrZlivad persistirebs;
• ufro msxvilia da
• Znelad eqvemdebareba mkurnalobas.
diagnostikaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
diagnozi ismeba damaxasiaTebeli elementis aRmoCenisas.
kanSi SeRwevisas virusi iwvevs 2-5 mm diametris kanisferi mkvrivi
papulebis ganviTarebas. papulebi Seicavs TeTr cximovan sekrets.
gamonayaris elementebi SeiZleba ganviTardes sxeulis nebismier
adgilas, xSirad rCeba ucvlelad mravali Tvis manZilze da/an
SeiZleba gaqres da Semdeg kvlav gaCndes.
specifikuri diagnostikuri testi virusis aRmosaCenad ar arsebobs.
mkurnalobaAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
mkurnaloba mdgomareobs papulis rbili SigTavsis mocilebaSi, romlis
Semdeg papula qreba. mkurnalobis taqtika yvela SemTxvevaSi
individualuria. arsebobs kanis dazianebuli ubnis damuSavebis
sxvadasxva meTodi. elementebs damuSaveba SesaZlebelia Semdegi
meTodebis gamoyenebiT:
_ kiuretaJi
_ qimiuri destruqcia fenolis koncentrirebuli xsnariT
_ krioTerapia
_ eleqtrokoagulacia
cnobilia, rom aiv inficirebulebSi arT-s dawyeba xels uwyobs
kontagiozuri moluskis eliminacias. naCvenebi iyo, rom antivirusuli
preparati – cidofoviri, romelsac aqvs Zlieri antiretrovirusuli
moqmedeba, aseve efeqturia kontagiozuri moluskis samkurnalod.
105
gamoyenebuli literatura:
1. El-Sadr WM et al. A randomized trial of daily and thrice-weekly trimethoprim-sulfamethoxazole for the prevention of Pneumocystis carinii pneumonia in human immunodeficiency virus-infected persons.Terry Beirn Community Programs for Clinical Research on AIDS (CPCRA). Clinical Infectious Diseases, 1999, 29(4):775–783.
2. Bozzette SA et al. A randomized trial of three antipneumocystis agents in patients with advanced human immunodeficiency virus infection. NIAID AIDS Clinical Trials Group. The New England Journal of Medicine, 1995, 332(11):693–699.
3. Bucher HC et al. Meta-analysis of prophylactic treatments against Pneumocystis carinii pneumonia and toxoplasma encephalitis in HIV-infected patients. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes and Human Retrovirology, 1997, 15(2):104–114.
4. El-Sadr WM et al. Atovaquone compared with dapsone for the prevention of Pneumocystis carinii pneumonia in patients with HIV infection who cannot tolerate trimethoprim, sulfonamides, or both. Community Program for Clinical Research on AIDS and the AIDS Clinical Trials Group. The New England Journal of Medicine, 1998, 339(26):1889–1895.
5. Chan C et al. Atovaquone suspension compared with aerosolized pentamidine for prevention of Pneumocystis carinii pneumonia in human immunodeficiency virus-infected subjects intolerant of trimethoprim or sulfonamides. Journal of Infectious Diseases, 1999, 180(2):369–376.
6. Bucher HC et al. Isoniazid prophylaxis for tuberculosis in HIV infection: a meta-analysis of randomized controlled trials. AIDS, 1999, 13(4):501–507.
7. Podzamczer D et al. Thrice-weekly sulfadiazine-pyrimethamine for maintenance therapy of toxoplasmic encephalitis in HIV-infected patients. Spanish Toxoplasmosis Study Group. AIDS, 2000, 14(3):331– 332.
8. Gallant JE, Moore D, Chaisson RE. Prophylaxis for opportunistic infections. Annals of Internal Medicine, 1995, 122(9):730–731.
9. Havlir DV et al. Prophylaxis against disseminated Mycobacterium avium complex with weekly azithromycin, daily rifabutin, or both. California Collaborative Treatment Group. The New England Journal of Medicine, 1996, 335(6):392–398.
10. Nightingale SD et al. Incidence of Mycobacterium avium-intracellulare complex bacteremia in human immunodeficiency virus-positive patients. Journal of Infectious Diseases, 1992, 165(6):1082–1085.
11. Saag MS et al. A comparison of itraconazole versus fluconazole as maintenance therapy for AIDS-associated cryptococcal meningitis. National Institute of Allergy and Infectious Diseases Mycoses Study Group. Clinical Infectious Diseases, 1999, 28(2):291–296.
12. Gant V, Parton S. Community-acquired pneumonia. Current Opinion in Pulmonary Medicine, 2000, 6:226–233.
13. Cordero E et al. Usefulness of sputum culture for diagnosis of bacterial pneumonia in HIV-infected patients. European Journal of Clinical Microbiology and Infectious Diseases, 2002, 21(5):362–367.
14. Cruciani M et al. Meta-analysis of diagnostic procedures for Pneumocystis carinii pneumonia in HIV-1- infected patients. European Respiratory Journal, 2002, 20(4):982–989.
15. Shafran SD et al.A comparison of two regimens for the treatment of Mycobacterium avium complex bacteremia in AIDS: rifabutin, ethambutol, and clarithromycin versus rifampin, ethambutol, clofazimine, and ciprofloxacin. Canadian HIV Trials Network Protocol 010 Study Group. The New England Journal of Medicine, 1996, 335(6):377–383.
16. Benson CA et al. A prospective, randomized trial examining the efficacy and safety of clarithromycin in combination with ethambutol, rifabutin, or both for the treatment of disseminated Mycobacterium avium complex disease in persons with acquired immunodeficiency syndrome. Clinical Infectious Diseases, 2003, 37(9):1234–1243.
17. Toma E et al.Clindamycin with primaquine vs. Trimethoprim-sulfamethoxazole therapy for mild and moderately severe Pneumocystis carinii pneumonia in patients with AIDS: a multicenter,
106
double-blind, randomized trial (CTN 004). CTN-PCP Study Group. Clinical Infectious Diseases, 1998, 27(3):524–530.
18. Vohringer HF et al. Pharmacologic studies with pentamidine aerosol in HIV patients [in German]. Medizinische Klinik, 1990, 85 Suppl. 2:248–250, 291.
19. Jacobson MA et al. Ciprofloxacin for Salmonella bacteremia in the acquired immunodeficiency syndrome (AIDS). Annals of Internal Medicine, 1989, 110(12):1027–1029. 9-31 management of opportunistic infections and general symptoms of hiv/aids
20. Chen XM et al. Cryptosporidiosis. The New England Journal of Medicine, 2002, 346(22):1723–1731.
21. Smith NH et al. Combination drug therapy for cryptosporidiosis in AIDS. Clinical Infectious Diseases, 1998, 178(3):900–903.
22. Carr A et al.Treatment of HIV-1-associated microsporidiosis and cryptosporidiosis with combination antiretroviral therapy. The Lancet, 1998, 351:256–261.
23. Miao YM, Gazzard BG. Management of protozoal diarrhoea in HIV disease. HIV Medicine, 2000, 1(4):194–199.
24. Sangeorzan JA et al. Epidemiology of oral candidiasis in HIV-infected patients: colonization, infection, treatment, and emergence of fluconazole resistance. American Journal of Medicine, 1994, 97(4):339–346.
25. Saag MS et al. Treatment of fluconazole-refractory oropharyngeal candidiasis with itraconazole oral solution in HIV-positive patients. AIDS Research and Human Retroviruses, 1999, 15(16):1413–1417.
26. VFEND side effects, and drug interactions: voriconazole [web page]. Rancho Sante Fe, CA, RxList, 2006 (http://www.rxlist.com/cgi/generic/vfend_ad.htm accessed, 12 June 2006).
27. Saag MS et al. Practice guidelines for the management of cryptococcal disease. Infectious Diseases Society of America. Clinical Infectious Diseases, 2000, 30(4):710–718.
28. Johnson PC et al. Safety and efficacy of liposomal amphotericin B compared with conventional amphotericin B for induction therapy of histoplasmosis in patients with AIDS. Annals of Internal Medicine, 2002, 137(2):105–109.
29. Rosenthal E et al. DNX Study Group Phase IV study of liposomal daunorubicin (DaunoXome) in AIDSrelated Kaposi sarcoma. American Journal of Clinical Oncology, 2002, 25(1): 57–59.
30. Osoba D et al. Effect of treatment on health-related quality of life in acquired immunodeficiency syndrome (AIDS)-related Kaposi’s sarcoma: a randomized trial of pegylated-liposomal doxorubicin versus doxorubicin, bleomycin, and vincristine. Cancer Investigation, 2001, 19(6):573–580.
31. Cheung TW et al. AIDS-related Kaposi’s sarcoma: a phase II study of liposomal doxorubicin. The TLC D-99 Study Group. Clinical Cancer Research, 1999, 5(11):3432–3437.
32. Shanta V et al. Epidemiology of cancer of the cervix: global and national perspective. Journal of the Indian Medical Association, 2000, 98(2):49–52.
33. Wright TC Jr et al. Cervical intraepithelial neoplasia in women infected with human immunodeficiency virus: prevalence, risk factors, and validity of Papanicolaou smears. New York Cervical Disease Study. Obstetrics and Gynecology, 1994, 84(4):591–597.
34. Sun XW et al. Human papillomavirus infection in human immunodeficiency virus-seropositive women. Obstetrics and Gynecology, 1995, 85(5 Pt 1):680–686.
35. Hoffmann C, et al. The short and intensive B-ALL protocol is a highly effective regimen in patients with AIDS-associated Burkitt or Burkitt-like lymphoma. 11th Conference on Retroviruses and Opportunistic Infections Feb. 8-11 2004 San Francisco, CA (Abstract 787).
36. Hoffmann C et al. Successful autologous stem cell transplantation in a severely immunocompromised patient with relapsed AIDS-related B-cell lymphoma. European Journal of Medical Research, 2006, 11(2):73–76.
37. Hoffmann C et al. Response to highly active antiretroviral therapy strongly predicts outcome in patients with AIDS-related lymphoma. AIDS, 2003, 17(10):1521–1529.
107
38. Fine HA, Mayer RJ. Primary central nervous system lymphoma. Annals of Internal Medicine, 1993, 119(11):1093–1104.
39. Hoffmann C et al. Survival of AIDS patients with primary central nervous system lymphoma is dramatically improved by HAART-induced immune recovery. AIDS, 2001, 15(16):2119–2127.
40. McGowan JP, Shah S. Long-term remission of AIDS-related primary central nervous system lymphoma associated with highly active antiretroviral therapy. AIDS, 1998, 12(8):952–954.
41. Katlama C et al. Pyrimethamine-clindamycin vs. pyrimethamine-sulfadiazine as acute and longterm therapy for toxoplasmic encephalitis in patients with AIDS. Clinical Infectious Diseases, 1996, 22(2):268–275.
42. Dannemann B et al. Treatment of toxoplasmic encephalitis in patients with AIDS. A randomized trial comparing pyrimethamine plus clindamycin to pyrimethamine plus sulfadiazine. The California Collaborative Treatment Group. Annals of Internal Medicine, 1992, 116(1):33–43.
43. Chirgwin K et al. Randomized phase II trial of atovaquone with pyrimethamine or sulfadiazine for treatment of toxoplasmic encephalitis in patients with acquired immunodeficiency syndrome: ACTG 237/ 9-32 HIV/AIDS TREATMENT AND CARE CLINICAL PROTOCOLS FOR THE WHO EUROPEAN REGION ANRS 039 Study. AIDS Clinical Trials Group 237/Agence Nationale de Recherche sur le SIDA, Essai 039. Clinical Infectious Diseases, 2002, 34(9):1243–1250.
44. Conant MA et al. Valaciclovir versus aciclovir for herpes simplex virus infection in HIV-infected individuals: two randomized trials. International Journal of STD and AIDS, 2002, 13(1):12–21.
45. Ioannidis JP et al. Clinical efficacy of high-dose acyclovir in patients with human immunodeficiency virus infection: a meta-analysis of randomized individual patient data. Journal of Infectious Diseases, 1998, 178(2):349–359.
46. Chang E, Absar N, Beall G. Prevention of recurrent herpes simplex virus (HSV) infections in HIV-infected persons. AIDS Patient Care, 1995, 9(5):252–255.
47. Safrin S. Treatment of acyclovir-resistant herpes simplex virus infections in patients with AIDS. Journal of Acquired Immune Deficiency Syndrome, 1992,.5 Suppl. 1:S29–S32.
48. Gnann JW Jr, Whitley RJ. Clinical practice: herpes zoster. The New England Journal of Medicine, 2002, 347(5):340–346.
49. Whitley RJ et al. Guidelines for the treatment of cytomegalovirus diseases in patients with AIDS in the era of potent antiretroviral therapy: recommendations of an international panel. International AIDS Society- USA. Archives of Internal Medicine, 1998, 158(9):957–969.
50. Foscarnet-Ganciclovir Cytomegalovirus Retinitis Trial: 5. Clinical features of cytomegalovirus retinitis at diagnosis: studies of ocular complications of AIDS Research Group in collaboration with the AIDS Clinical Trials Group. American Journal of Ophthalmology, 1997, 124(2):141–157.
51. Martin DF et al. A controlled trial of valganciclovir as induction therapy for cytomegalovirus retinitis. The New England Journal of Medicine, 2002, 346(15):1119–1126.
52. Jacobson MA et al. Phase I study of combination therapy with intravenous cidofovir and oral ganciclovir for cytomegalovirus retinitis in patients with AIDS. Clinical Infectious Diseases, 1999, 28(3):528–533.
53. Martin DF et al. Oral ganciclovir for patients with cytomegalovirus retinitis treated with a ganciclovir implant. Roche Ganciclovir Study Group. The New England Journal of Medicine, 1999, 340(14):1063– 1070.
108
IV. aiv infeqcia/SidsiT daavadebulTa imunizaciis ZiriTadi principebi
ramdenadac aiv infeqcia iwvevs imunuri sistemis progresirebad
dazianebas, SesaZloa aiv inficirebul pirebSi zogierTi vaqcina gaxdes
mniSvnelovani gverdiTi reaqciis mizezi.
imunobiologiuri produqti ar aris sruliad usafrTxo; amis
gaTvaliswinebiT, axalSobilTa, bavSvTa da mozrdilTa vaqcinaciis
ZiriTadi principebi efuZneba Semdegs:
• imunobiologiuri produqtis maxasiaTeblebi;
• aqtiuri da pasiuri imunizaciis principebis mecnieruli codna;
• infeqciis epidemiologia;
• infeqciis sawinaaRmdego proteqciis miRwevis dadebiTi da uaryofiTi
mxareebi.
aRniSnuli dadebiTi da uaryofiTi mxareebis zust Sefasebamde, rasac
Semdgomi kvlevebi gviCvenebs, aiv infeqcia SidsiT daavadebul pirebSi
nebismieri vaqcinacia unda tardebodes sifrTxiliT klinikuri da
prevenciuli medicinis eqspertebis SefasebiT.
terminebi – vaqcinacia da imunizacia xSirad moiazreba sinonimebad.
vaqcinacia es aris procesi, rodesac adamianis organizmSi Segvyavs
imunobiologiuri produqti (vaqcina an anatoqsini) da gulisxmobs
aqtiur imunizacias. imunizacia ufro farTo mcnebaa da gulisxmobs
imunitetis xelovnur induqcias, romelic SeiZleba iyos pasiuri an
aqtiuri.
aiv infeqcia/SidsiT daavadebulTa vaqcinaciis ZiriTadi principebia.
• daxocili an inaqtivirebuli vaqcina ar warmoadgens safrTxes
imunokompromitirebulTaTvis da ZiriTadad gamoiyeneba iseve, rogorc
janmrTel populaciaSi.
• rac Seexeba cocxali virusis an baqteriis Semcvel vaqcinebs,
rogoric aris BCG, oraluri poliovirusis, tifis(Ty21a), Cutyvavilas
da yviTeli cxelebis vaqcinebi, maTi gamoyeneba aiv inficirebul
pirebSi SesaZloa dakavSirebuli iyos garkveul riskTan da, amitom,
unda tardebodes dadebiTi da uaryofiTi mxareebis zedmiwevniT
SefasebiT, aiv infeqciis stadiisa da imunuri sistemis supresiis
xarisxis gaTvaliswinebiT.
4.1. vaqcinebisa da imunoglobulinebis gamoyeneba
aiv infeqcia/SidsiT daavadebulTa imunizaciisas gaTvaliswinebuli unda
iyos aRniSnuli vaqcinebis imunogenurobis ZiriTadi aspeqtebi.
miuxedavad imisa, rom aiv inficirebul axalSobilebSi ujreduli
da humoruli imunitetis daqveiTeba iwyeba dabadebisTanave, maT
umravlesobaSi imunuri pasuxis unari sicocxlis pirveli 2 wlis
109
ganmavlobaSi SenarCunebulia. rekomendebuli vaqcinebis1 imunogenu-
robis Seswavlam gamoavlina serokonversiis damakmayofilebeli
xarisxi aiv infeqciis adreul stadiaze. aRsaniSnavia, rom
TiToeuli vaqcina xasiaTdeba serokonversiis gansazRvruli doniT.
vaqcinaciaze mopasuxeTa wili aiv infeqciis Sidsis stadiaSi
progresirebasTan erTad mcirdeba.
aiv inficirebul simptomur bavSvebsa da mozrdilebSi vaqcinaciaze
aRiniSneba suboptimaluri imunologiuri pasuxi. imunuri pasuxi
cocxal da daxocil antigenebze mcirdeba, ramdenadac aiv infeqcia
progresirebs. Tumca, maRali doziT vaqcinaciis SemTxvevaSi
imunuri pasuxi da antisxeulebis persistencia aiv inficirebul
pirebSi sistemurad Seswavlili ar aris. aRniSnul kontigentSi,
SesaZlebelia gamoyenebul iqnas vaqcinaciis gazrdili doza, an
xSiri bustireba. Tumca am etapze myari rekomendaciebi ar
arsebobs.
konkretuli vaqcinisa da imunoglobulinis usafrTxoebisa2 da
efeqfturobis Sefaseba moicavs aRniSnuli daavadebis epidemiologiisa
da recipientis imunosupresiis xarisxis gansazRvras. es ukanaskneli
unda Sefasdes eqimis mier jandacvis msoflio organizaciis klinikuri
stadiebis sistemis3 da/an asakobrivi jgufisTvis damaxasiaTebeli CD4+ ujredebis ricxvisa da procentis mixedviT.
4.2. cocxali atenuirebuli vaqcinebi
4.2.1 BCG vaqcina
BCG vaqcina icavs 2 wlamde asakis bavSvebs diseminirebuli da mZime
formis tuberkulozisgan, maT Soris tuberkulozuri meningitisa da
miliaruli tuberkulozisgan (AI). filtvis tuberkulozis sixSiris
Semcirebis TvalsazrisiT zrdasrul populaciaSi BCG vaqcinacia
araefeqturia an xasiaTdeba mcire efeqtiT (AI).
ar aris cnobili mcirdeba Tu ara vaqcinis efeqturoba aiv inficirebul
bavSvebSi. arsebobs garkveuli monacemebi, rom BCG vaqcinaciis Semdgom tuberkulinis dadebiTi testi naklebad xSiria aiv inficirebul
bavSvebSi. Tumca aRniSnuli mtkicebulebis sarwmunoeba naTeli ar aris
(Vb). aRwerilia lokaluri garTulebebisa da diseminirebuli BCG infeqciis SemTxvevebi aiv inficirebuli bavSvebis vaqcinaciidan
ramdenime wlis Semdegac. Tumca prospeqtuli kvlevebiT aiv inficirebul
da janmrTel axalSobilebSi BCG imunizaciis Semdgomi garTulebebis
riskis mxriv gansxvaveba ar gamovlinda (CIII). BCG infeqciis tubrekulo-
1 BCG vaqcina; difTeriis, tetanusisa da yivanaxvelas vaqcina (DTP); OPV; MMR vaqcina;
B hepatitis vaqcina; HiB vaqcina. 2aiv infeqcia/SidsiT daavadebulTa vaqcinirebis usafrTxoebis Sesaxeb informacia
mcirea (Va); vaqcinaciasTan dakavSirebuli nebismieri gverdiTi reaqciis Sesaxeb
informacia unda miewodoT Sesabamis samsaxurebs; gasaTvaliswinebelia, rom zogierTi
gverdiTi movlena SesaZlebelia gamovlindes xangrZlivi latenturi periodis Semdeg
(DIV). 3klinikuri stadiis Sefasebisas SeiZleba ixelmZRvaneloT antiretrovirusuli
mkurnalobis protokolebiT mozrdilebisa da bavSvebisaTvis.
110
zuri infeqciisagan gansasxvaveblad saWiroa gverdiTi reaqciebis mWidro
monitoringi aiv infeqciis maRali prevalentobis areebSi. Semdgomi
kvlevebiT dadebiTi da uaryofiTi mxareebis zust Sefasebamde BCG vaqcinacia unda Catardes mxolod asimptomur aiv inficirebul bavSvebSi
(ramdenadac arsebobs disiminirebuli daavadebis albaToba). romelTac
aqvT tuberkulozuri infeqciis ganviTarebis maRali riski, rac Tavis
mxriv damokidebulia tuberkulozis lokalur gavrcelebaze.4 maRali
riskis SemTxvevaSi sasurvelia BCG imunizacia (CIII).
rekomendaciebi
tuberkulozis dabali gavrcelebis arealSi5 aiv inficirebul
bavSvebSi, miuxedavad klinikuri stadiisa da imunodeficitis
xarisxisa, ar unda Catardes BCG vaqcinacia. infeqciis maRali
gavrcelebis arealSi BCG vaqcinacia unda Catardes mxolod aiv
dadebiT asimptomur bavSvebSi. bavSvebi aiv infeqcia/Sidsis
simptomebiT ar unda iyvnen BCG vaqcinirebuli (BII). BCG vaqcina rekomendirebuli ar aris mozardebsa da mozrdilebSi,
maT Soris aiv inficirebul pirebSi. ramdenadac is araefeqturia an
umniSvnelod amcirebs mozrdilTa filtvis tuberkulozis
SemTxvevebs.
prevenciuli antituberkulozuri mkurnaloba mkacrad
rekomendebulia im aiv infeqcia/SidsiT daavadebulebisaTvis,
romlebic savaraudod inficirebulebi arian tuberkulozis
mikobaqteriiT an imyofebian tuberkulozis ganviTarebis riskis
qveS (AI).
4.2.2. qoleris vaqcina (CVD 103-HgR)
miuxedavad imisa, rom cocxali atenuirebuli oraluri vaqcina farTod
gamoiyeneboda aiv infeqciis endemur kerebSi da seriozuli gverdiTi
reaqciebi ar dafiqsirebula, usafrTxoebis Sesaxeb sakmarisi monacemebis
ar arsebobis gamo is ukunaCvenebia aiv inficirebul pirebSi (CIII). daxocili WC/rBs vaqcina rekomendebulia aiv inficirebulTaTvis (BII). 4.2.3. wiTelas, ybayurasa da wiTuras vaqcinebi (MMR, MR, M, R vaqcinebi6)
aiv inficirebul asimptomur bavSvebs, aseve bavSvebs zomieri
imunosupresiiT arainficirebuli bavSvebis msgavsad rutinulad unda
CautardeT MMR da wiTelas Semcveli sxva vaqcinaciebi (AI). mniSvnelovania gvaxsovdes, rom wiTelas vaqcinis imunogenuroba
mcirdeba, Tu vaqcinacia Catardeba adamianis normaluri
imunoglobulinis gamoyenebidan 6 Tveze nakleb periodSi.
4aRsaniSnavia, rom im qveynebSic ki, sadac tuberkulozis gavrceleba dabalia,
zogierTi subpopulacia SeiZleba gamoirCeodes daavadebis maRali prevalentobiT. 5
janmos evropis regionis qveynebi, sadac SemTxvevaTa raodenoba 100 000 mosaxleze 20-
ze naklebia.
5 janmos evropis regionis qveynebi, sadac SemTxvevaTa raodenoba 100 000 mosaxleze 20-
ze naklebia.
6 MMR:wiTela, wiTura, ybayura; MR:wiTela da wiTura; M:wiTela; R:wiTura.
111
miuxedavad imisa, rom aiv inficirebul asimptomur da simptomur
pirebSi MMR-sa da wiTelas Semcveli sxva vaqcinebis gamoyenebisas
Catarebuli kvlevebiT mniSvnelovani gverdiTi reaqciebi ar
dafiqsirebula, es vaqcinebi rekomendebuli araa mniSvnelovani
imunosupresiis mqone aiv inficirebulTaTvis. rekomendaciis ar
arsebobis mizezebia:
wiTelas vaqcinaciis Semdgomi pnevmoniis SemTxveva mZime
imunosupresiis mqone recipientSi;
monacemebi wiTelas vaqcinaciaze gansxvavebuli imunuri pasuxis
Sesaxeb mZime imunosupresiis mqone pirebSi;
monacemebi wiTelas vaqcinaciis Semdgomi virusuli infeqciiT
gamowveuli letalobis Sesaxeb sul mcire 6 imunokom-
promitirebul pirSi.
rekomendaciebi
MMR da wiTelas Semcveli sxva vaqcinebi saSualo an mkveTri
imunosupresiis mqone bavSvebsa da mozrdilebSi ar gamoiyeneba (13
wlamde CD4+ <15%, 13 wlis asakis zeviT CD4+ <14%7);
MMR da wiTelas Semcveli sxva vaqcinebi unda gamoviyenoT
asimptomer an zomierad imunosupresirebul aiv inficirebulebSi;
axalSobilebSi, romlebic gamoirCevian wiTelas virusTan
eqspoziciis maRali riskiT rekomendebulia wiTelas antigenis
damatebiTi doziT vaqcinacia 6-11 Tvis asakSi, ris Semdegac
rutinulad Catardeba MMR an wiTelas Semcveli sxva vaqcinacia 12
Tvis asakSi an mogvianebiT (vaqcinaciebs Soris intervali sul
mcire 1 Tvea);
aiv inficirebul simptomur pacientebs, romelTac aReniSnaT
eqspozocia wiTelas virusTan, unda mieceT adamianis
imunoglobulini miuxedavad vaqcinaciis imunostatusisa (AI); imunokompromitirebulebTan mWidro kontaqtSi myof pirebs aseve
unda CautardeT vaqcinacia (AI).
4.2.4. poliovirusis oraluri vaqcina (pov)
miuxedavad imisa, rom SesaZlebelia aiv inficirebuli asimptomuri
bavSvebis vaqcinacia poliovirusis oraluri vaqciniT, rogorc
simptomuri, aseve asimptomuri aiv inficirebuli bavSvebisaTvis
rekomendebulia inaqtivirebuli poliovirusis vaqcina (ipv) (BII).
aiv inficirebulebs ar unda CautardeT vaqcinacia pov-iT, radgan
aRniSnul pirebSi vaqcinis virusis replikacia SesaZlebelia ver
daiTrgunos efeqturad. Tandayolili imunodeficitis mqone bavSvebSi
pov-is gamoyeneba iwvevs progresirebad nevrologiur darRvevebs
(paralizur daavadebas) (AI).
7 bavSvebs zomieri an Zlieri imunosupresiiT aReniSnebaT CD4+ ujredebis Semdegi maCveneblebi:
• <750 ujredi/mm3, rodesac asaki<12w.
• <500 ujredi/mm3, rodesac asaki 1-5w.
• <200 ujredi/mm3, rodesac asaki 6w. an metia
112
Tu pov gamoyenebul iqna aiv inficirebulis ojaxis wevrTan an aiv
inficirebulTan mWidro kontaqtSi myof sxva pirTan8, mas da aiv
inficirebuls unda aekrZaloT mWidro kontaqti vaqcinaciidan erTi
Tvis ganmavlobaSi, rac vaqcinis virusis maqsimaluri eqskreciis
periodia.
rekomendacia
pov ar unda iqnas gamoyenebuli aiv inficirebul/SidsiT
daavadebulebSi, rogorc bavSvebSi, aseve zrdasrulebSi,
imunodeficitis statusis miuxedavad; aseve maTi ojaxis wevrebsa
da maTTan mWidro kontaqtSi myof sxva pirebSi (AI).
4.2.5. rotavirusis vaqcina
rekomendacia
Semdgomi samecniero mtkicebulebebiT aiv inficirebul bavSvebSi
vaqcinis usafrTxoebisa da imunogenurobis profilis
dadasturebamde aRniSnul kategoriaSi rotavirusis vaqcina ar
unda iqnas gamoyenebuli damoukideblad imunodeficitis statusisa
(CIII).
4.2.6. muclis tifis (Ty21a) vaqcina
miuxedavad imisa, rom asimptomur aiv inficirebul pirebs 200/mm3-ze
maRali CD4+ limfocitebis absoluturi ricxviT SesaZlebelia
CautardeT vaqcinacia muclis tifis cocxali atenuirebuli vaqciniT
(Ty21a jaWvis gamoyenebiT), parenteraluri inaqtivirebuli vaqcina
Teoriulad ufro usafrTxo alternativaa (DIV).
rekomendacia
Ty21a vaqcina ar unda iqnas gamoyenebuli aiv inficirebul/SidsiT
daavadebulebSi, rogorc bavSvebSi, aseve zrdasrulebSi,
imunodeficitis statusis miuxedavad.
4.2.7. Cutyvavilas vaqcina
miuxedavad imisa, rom mcire zomis axalma kvlevam ar gamoavlina
mniSvnelovani gverdiTi reaqciebi 10 aiv inficirebul bavSvSi, aiv
infeqcia/SidsiT gamowveuli zomieri an mZime imunodeficitis mqone
pirebs Cutyvavilas vaqciniT vaqcinacia ar unda CautardeT.
Tumca asimptomur da msubuqad gamoxatuli simptomatikis mqone aiv
inficirebul bavSvebs, romelTa CD4 ujredebis ricxvi 25% an metia
pirveli vaqcinacia unda CautardeT 12-15 Tvis asakSi, xolo ganmeorebiTi
8 igulisxmeba piri, romelsac aReniSneba poliomielitis vaqcinis virusis gadacemis
riski aiv inficirebul pirze fekaluri an oraluri gziT.
113
4-8 kviris Semdeg. virusuli infeqciis SesaZlo diseminaciis gamo
Cutyvavilas vaqcina ar unda iqnas gamoyenebuli im aiv inficirebul
bavSvebSi, romelTa CD4 ujredebis ricxvi 25%-ze naklebia.
aiv inficirebuli bavSvebi da mozrdilebi, romlebic gamoirCevian
maRali mimReblobiT Cutyvavila-zosteris virusis mimarT _ pirebi,
romlebsac ar gadautaniaT Cutyvavila (pirveladi infeqcia), aReniSnebaT
zosteri (rekurentuli infeqcia) an arian seronegatiurni _ sasurvelia
moeridon eqspozicias CutyvaviliT an zosteriT daavadebul pirebTan.
aiv inficirebul/SidsiT daavadebulebTan mWidro kontaqtSi myof pirebs
(gansakuTrebiT bavSvebs), romlebsac ar gadautaniaT Cutyvavila da arian
aiv seronegatiurebi, unda CautardeT Cutyvavilas vaqcinacia, raTa ar
moxdes virusis transmisia am pirebidan im aiv inficirebulebze,
romlebic Cutyvavila-zosteris virusis mimarT maRali mimReblobiT
gamoirCevian.
rekomendaciebi
Cutyvavilas vaqcina ar unda iqnas gamoyenebuli aiv inficirebul
mozrdilebSi imunodeficitis statusis miuxedavad, aseve aiv
inficirebul bavSvebSi zomieri an mZime imunosupresiiT.
Cutyvavilas vaqcina unda gamoviyenoT mxolod asimptomur da
msubuqad gamoxatuli simptomatikis mqone aiv inficirebul
bavSvebSi (CD4>=25%) (BII). aiv inficirebul/SidsiT daavadebulebTan mWidro kontaqtSi myof
pirebs, romlebic gamoirCevian virusis mimarT maRali mimReblobiT,
unda CautardeT vaqcinacia Cutyvavila-zosteris virusis SesaZlo
transmisiis prevenciis mizniT.
4.2.8. yviTeli cxelebis vaqcina
yviTeli cxelebis vaqcinis virusi Teoriulad warmoadgens encefalitis
ganviTarebis risk-faqtors aiv inficirebul pirebSi, ris gamoc is
aRniSnul kategoriaSi ar gamoiyeneba. yviTeli cxeleba endemuri
daavadebaa ekvatoruli afrikis 33 da samxreT amerikis 11 qveyanaSi.
aRniSnul teriatoriaze mogzaurobisas mkurnalma eqimma pacients unda
miawodos informacia arsebuli riskisa da moskitebisagan Tavdacvis
meTodebis Sesaxeb. zogierTi klinika pirovnebis CD4+ ujredebis ricxvis
gaTvaliswinebiT iRebs vaqcinaciis gadawyvetilebas.
Tu aiv inficirebuli piri ver aridebs Tavs yviTeli cxelebis virusTan
potenciur eqspozicias mas unda SevTavazoT vaqcinacia. saWiroa
vaqcinaciasTan dakavSirebuli SesaZlo gverdiTi reaqciebis monitoringi.
ramdenadac aiv negatiur pirebTan SedarebiT aiv pozitiur adamianebSi
vaqcinacia SesaZloa iyos naklebad efeqturi, sasurvelia
maneitralizebeli antisxeulebis titris gansazRvra endemur keraSi
mogzaurobamde. yviTeli cxelebis sawinaaRmdego vaqcinacia unda
CautardeT imunosupresirebuli pirebis ojaxis wevrebsac, Tu maT ar
aReniSnebaT winaaRmdegCvenebebi.
114
rekomendacia
yviTeli cxelebis vaqcina ar unda iqnas gamoyenebuli aiv
inficirebulebSi, rogorc bavSvebSi, aseve zrdasrulebSi,
imunodeficitis statusis miuxedavad, garda im SemTxvevebisa,
rodesac mosalodneli dadebiTi Sedegi aWarbebs arsebul risks
(DIV).
4.3. daxocili da inaqtivirebuli vaqcinebi
daxocili da inaqtivirebuli vaqcinebi ar warmoadgens safrTxes
imunokompromitirebuli pirebisaTvis da, ZiriTadad, gamoiyeneba iseve,
rogorc janmrTel populaciaSi. xSirad imunokompromitirebul
pacientebSi daxocili da inaqtivirebuli vaqcinis antigenis Sesabamisi
imunuri pasuxi imunokompetentur pirebTan SedarebiT naklebad
srulyofilia; SesaZloa saWiro gaxdes vaqcinaciis maRali doza an
xSiri bustireba, Tumca aRniSnuli modifikaciebis SemTxvevaSic
SesaZloa imunuri pasuxi optimalurze susti iyos (DIV).
4.3.1. qoleris vaqcina (WC/rBs)
Zveli parenteraluri vaqcina (fenoliT inaqtivirebuli daxocili
srulujredovani qoleris vibrioni 01) dabali efeqturobisa da
xanmokle dacviTi periodis gamo rekomendebuli ar aris, Tumca zogierT
qveyanaSi mainc iwarmoeba.
daxocili srulujredovani qoleris vibrionisa da qoleris toqsinis
rekombinantuli B fraqciis kombinaciis Semcveli vaqcina (WC/rBs) usafrTxoa orsulobisa da ZuZuTi kvebis periodSic, aseve aiv pozitiur
pirebSic.
oraluri vaqcinis 2 doza 10-14 dRis SualediT ainducirebs sawyis
proteqcias vaqcinirebulTa 86%-Si. saSualod vaqcinacia efeqturia 50-
60%-Si sul mcire 3 wlis ganmavlobaSi.
aiv pozitiur pirebSi kombinirebuli vaqcinis (WC/rBs) efeqturobis
damadasturebeli specifikuri monacemebi dRemde cnobili ar iyo, Tumca
im populaciis magaliTze, romlis 25%-s aiv pozitiuri pirebi
warmoadgendnen, mozambikSi Catarebulma uaxlesma kvlevam gamoavlina
damaimedebeli Sedegebi. imunitetis xangrZlivoba aiv inficirebulebSi
cnobili ar aris. aiv inficirebul mozrdilebSi 100mm3-ze naklebi CD4+ ujredebis ricxviT imunizaciis Semdgomi pasuxi SesaZloa iyos susti,
xolo im pirebSi, romelTa CD4+ ujredebis ricxvi 100mm3-ze metia
imunuri pasuxi umjobesdeba ori dozis Semdeg. aRniSnuli monacemebi
gviCvenebs vaqcinaciis efeqturobas adreuli an Sualeduri aiv
daavadebisas (DIV).
vaqcinacia seleqtiurad unda CautardeT im aiv inficirebulebs,
romelTac uwevT mogzauroba endemur kerebSi an miekuTvnebian erT-erT
risk-jgufs (isini vinc xangrZlivi periodiT mogzauroben, iReben
Seumowmebel wyals an arasaTanadod momzadebul sakvebs an cxovroben
arasanitarul pirobebSi daavadebis endemur keraSi) (DIV).
115
4.3..2 difTeriis, tetanusisa da yivanaxvelas vaqcinebi (DTP, DTaP, DT, TT, Td9)
aiv inficirebul bavSvebSi imunuri statusis miuxedavad DTP da DT vaqcinebi rekomendebulia janmrTeli populaciisaTvis gankuTvnili
reJimiT, maT Soris yivanaxvelas araujreduli formis (DTaP) gamoyenebis SemTxvevaSic rogorc bustirebis, aseve pirveli dozirebisaTvis (AI).
TT da Td vaqcinebi imunuri statusis miuxedavad SesaZloa gamoyenebul
iqnas aiv inficirebul mozrdilebSi janmrTeli populaciisaTvis
gankuTvnili reJimiTa da dozirebiT (BII). gansakuTrebuli mniSvneloba
unda mieniWos narkotikebis ineqciuri gziT momxmarebelTa vaqcinacias
TT da Td vaqcinebiT, raTa nemsebis gacvlis programebis ararsebobis
SemTxvevaSi SevZloT tetanusis prevencia.
4.3.3. B tipis hemofilus influencas vaqcina (HiB)
5 wlis asakis zeviT bavSvebs daavadebisadmi asakobrivad ganpirobebuli
mgrZnobelobis gaTvaliswinebiT HiB vaqcinacia ar esaWiroebaT. zogierT
adamianSi gamomwvevi iwvevs invaziur infeqcias. mikroorganizmis sisxlis
nakadSi moxvedris zusti gza ucnobia, Tumca ganmsazRvreli faqtori
SeiZleba iyos zemo sasunTqi gzebis winmswrebi virusuli an
mikoplazmuri infeqcia. sisxlis nakadis gziT baqteria gadainacvlebs
sxeulis sxvadasxva nawilebisaken, ZiriTadad ki tvinis garsebisaken. aiv
inficirebuli bavSvebi da mozrdilebi imunosupresiis gamowarmoadgenen
HiB daavadebis ganviTarebis maRal risk-jgufs da SesaZloa CautardeT
vaqcinacia. 5 wlis asakis zeviT aiv inficirebulebma, romlebic
imyofebian HiB daavadebis ganviTarebis riskis qveS, unda miiRon vaqcinis
sul mcire erTi doza. imunokompromitirebuli bavSvebis vaqcinacia unda
Catardes janmrTeli populaciisaTvis gankuTvnili dozirebiTa da
reJimiT.
TiToeuli pacientis magaliTze individualurad unda Sefasdes
daavadebis ganviTarebis riski da vaqcinaciis mosalodneli efeqturoba,
ris mixedviTac gadawydeba imunizaciis sakiTxi. zogierTi monacemis
mixedviT aiv negatiur pirebTan SedarebiT aiv inficirebulebSi HiB daavadebis ganviTarebis riski ufro maRalia.
4.3.4. A hepatitis vaqcina
A hepatitis virusiT gamowveuli simptomuri daavadebis ganviTarebis
riski pirdapir korelaciaSia asakTan. 6 wlamde asakis bavSvebSi A hepatitis virusiT infeqcia Cveulebriv asimptomuria, simptomuri
daavadeba ki ZiriTadad gvxvdeba mozrdilebSi. daavadebis gadatanis
Semdeg imuniteti mTeli sicocxlis manZilze narCundeba. dabal-endemur
kerebSi A hepatiti erTeuli an mcire jgufuri SemTxvevebis saxiT
gvxvdeba. maRal-endemur kerebSi daavadeba ZiriTadad gvxvdeba
asimptomuri formiT bavSvTa asakSi. dabali an saSualo donis endemur
9 DTP: difTeriisa da tetanusis anatoqsini da yivanaxvelas vaqcina; DTaP: difTeriisa
da tetanusis anatoqsini da yivanaxvelas araujreduli vaqcina; DT:difTeriisa da
tetanusis anatoqsini (pediatriuli gamoyenebisaTvis); TT: tetanusis anatoqsini; Td: tetanusisa da difTeriis anatoqsini (mozrdilebisaTvis).
116
areebSi mozrdilTa daavadeba SedarebiT xSiria da A hepatiti SesaZloa
warmoadgendes samedicino da ekonomikur tvirTs.
A hepatitis vaqcinacia (erTjeradi doza 6-12 Tvis Semdgomi bustirebiT)
mkacrad rekomendebulia aRniSnuli daavadebis an misi garTulebebis
ganviTarebis riskis mqone pirebSi miuxedavad imunuri da aiv statusisa
(AI). risk-jgufs miekuTvnebian:
• pirebi RviZlis qronikuli daavadebiT;10
• homoseqsuali mamakacebi (MSM); • narkotikebis momxmareblebi;11
• Sededebis faqtorTan dakavSirebuli darRvevebis mqone pirebi;
• daavadebis profesiuli riskis mqone pirebi (mag: laboratoriis
muSakebi);
• 1 wlis an ufrosi asakis pirebi araendemuri qveynebidan, romlebic
gegmaven mogzaurobas A hepatitis virusiT gamowveuli infeqciis
maRali an saSualo endemurobis keraSi12.
A hepatitis vaqcina gamoirCeva maRali imunogenurobiT. mozrdilTa 95%-
ze mets pirveli vaqcinaciidan 4 kviraSi ganuviTardeba proteqtoruli
antisxeulebi. rac Seexeba bavSvebsa da mozardebs, pirveli vaqcinaciidan
1 TveSi seropozitiuri aRmoCndeba 97%-ze meti. klinikur kvlevebSi
vaqcinaciis ori dozis yvela recipients ganesazRvra antisxeulebis
proteqtoruli done. aRniSnulis gamo, vaqcinaciis Semdgomi testireba
naCvenebi ar aris. A hepatitis virusis sawinaaRmdego antisxeulebis
dabali koncentraciis ganmsazRvreli testirebis meTodebi rutinuli
diagnostikisaTvis vaqcinaciis Semdgom periodSi rekomendebuli ar aris
(AI). monacemebi antisxeulebis persistenciisa da imunuri mexsierebis
xangrZlivobis Sesaxeb mcirea, ramdenadac dReisaTvis xelmisawvdom
vaqcinebze dakvirveba warmoebs 12 welze naklebi periodis ganmavlobaSi.
busteruli dozis damatebis saWiroebas gansazRvravs Semdgomi kvlevebi.
4.3.5. B hepatitis vaqcina
B hepatitis vaqcina rekomendebulia B virusiT gamowveuli infeqciis
maRali riskis mozrdilebisTvis miuxedavad imunuri da aiv statusisa
(AI).
10 RviZlis qronikuli daavadebis mqone pirebi inficirebis SemTxvevaSi arian
fulminanturi A hepatitis ganviTarebis gazrdili riskis qveS. aiv inficirebul pirebs
Tanmxlebi qronikuli hepatitiT B an C, unda CautardeT vaqcinacia A hepatitis vaqciniT. 11 A hepatitis virusi daavadebis sawyis stadiaze aRmoCndeba avadmyofis sisxlSi da
iSviaTad transmisia SesaZloa moxdes transfuziis gziT; virusi advilad vrceldeba
antisanitariisa da personaluri higienis dabali donis pirobebSi, rac xSirad
aRiniSneba narkotikebis momxmarebelTa Soris. 12 vaqcinacia unda Catardes gamgzavrebamde 2-4 kviriT adre. maRali an saSualo
endemurobis keras miekuTvneba msoflios yvela qveyana garda kanadis, aSS-s, dasavleT
evropisa, skandinaviis, iaponiis, axali zelandiis da avstraliisa.
117
maRali riskis jgufebia:
• homoseqsuali mamakacebi (MSM);
• mravlobiTi heteroseqsualuri sqesobrivi kontaqtebis mqone pirebi;
• sqesobrivi gziT gadamdebi infeqciebiT daavadebuli pacientebi;
• komerciuli seqs-muSakebi;
• B hepatitis virusis mtarebelTa sqesobrivi partniorebi da ojaxis
wevrebi;
• narkotikebis ineqciuri gziT momxmareblebi; • patimrebi _ rogorc mamakacebi, aseve qalebi; • hemodializze myofi pirebi (miuxedavad imisa, rom B hepatitis vaqcina
aRniSnul kategoriaSi naklebad efeqturia, is mainc rekomendebulia);
• jandacvis muSakebi.13
B hepatitis vaqcina rekomendebulia yvela axalSobilisTvis
dabadebisTanave da 18 wlamde asakis bavSvebSi, miuxedavad imunuri da aiv
statusisa (AI). miuxedavad imisa iTvaliswinebs Tu ara vaqcinaciis reJimi
erT Tvemde asakis bavSvTa vaqcinacias, maTi efeqturoba erTnairia.
aiv inficirebul bavSvebSi vaqcinaciis Semdgomi proteqciis
xangrZlivoba cnobili ar aris, rac Seexeba arainficirebul bavSvebs,
dadgenilia, rom vaqcinaciiT ganpirobebuli antisxeulebis done droTa
ganmavlobaSi mcirdeba, Tumca bavSvebSic da mozrdilebSic imunuri
mexsiereba srulyofilad narCundeba vaqcinaciidan 15 wlis manZilze.
normaluri imunuri sistemis mqone bavSvebsa da mozrdilebs ar
esaWiroebaT damatebiTi dozebi bustirebisaTvis, arc rutinuli
serologiuri testirebaa naCvenebi. gamonaklisia bavSvebi, romelTa
dedebic HBsAg pozitiurebi arian. isini gamokvleul unda iqnen HBsAg-sa da mis sawinaaRmdego antisxeulebze vaqcinaciis mesame dozis Semdeg. Tu
zedapiruli antisxeulebis titri 10mIU/ml-ze naklebia, naCvenebia
vaqcinaciis sruli kursis gameoreba. aRniSnul kategoriaSi pasiurad
gadmocemuli dediseuli core antisxeulebi SeiZleba ganisazRvros 24
Tveze maRal asakSic, ris gamoc aRniSnuli testireba ukunaCvenebia.
SesaZlebelia xangrZlivi periodis Semdeg saWiro gaxdes damatebiTi
dozebis gamoyeneba bustirebisaTvis (BII).14
4.3.5.1. B hepatitis vaqcinaciis reJimi aiv inficirebul pacientebSi (AI)
aiv inficirebuli pacientebs, romelTac ar aReniSnebaT HBV infeqciis
markerebi an arian HBsAg negatiurebi,unda CautardeT vaqcinacia.
• B hepatitis vaqcinacia unda daiwyos gansazRvruli doziT (20µg 0, 1, 2 da 12 Tveze an 0, 1 da 6 Tveze) im pacientebisaTvis, romelTa CD4+ limfocitebis ricxvi >500/mm3.
• B hepatitis vaqcinis pediatriuli dozaa 10µg.
13 riski maRalia staJirebis periodSi; vaqcinacia unda Catardes staJirebaze myofi
medicinis, stomatologiis, saeqTno saqmis, laboratoriuli teqnologiebisa da
jandacvis sxva profesiebis dargSi. 14 hemodializze myof pacientebSi yovelwliurad unda ganisazRvros antisxeulebis
titri, ris mixedviTac Sefasdeba vaqcinaciis damatebiTi dozis saWiroeba
bustirebisaTvis; damatebiTi doza saWiroa, Tu antisxeulebis titri < 10 mIU/ml.
118
• pacientebisaTvis 200-500/mm3 CD4+ ujredebis ricxviT rekomendebulia
intensiuri reJimi (20µg 0, 1, 2 da 12 Tveze).
• armopasuxe pacientebSi rekomendebulia damatebiTi dozebi
bustirebisaTvis an vaqcinaciis axali kursi 40µg doziT. • pacientebs 200/mm3-ze naklebi CD4+ limfocitebis ricxviT jer unda
daewyoT arv mkurnaloba; vaqcinacia unda gadavdoT klinikurad
SesamCnevi imunuri rekonstituciis miRwevamde, sasurvelia CD4 ujredebis 200/mm3-ze metad momatebamde (BII).
4.3.5.2. imunologiuri pasuxi B hepatitis vaqcinaciis mimarT
• pasuxi vaqcinaze damokidebulia vaqcinaciis periodSi CD4+ ujredebis
ricxvze; pasuxi SeiZleba daqveiTdes pacientebSi CD4+ ujredebis
500mm3-ze naklebi ricxviT.
• B hepatitis vaqcinaciis sruli kursis Catarebisas imunologiuri
pasuxis albaToba aiv inficirebul pacientebSi 500/mm3-ze maRali CD4+
ujredebis ricxviT 87%-ia, xolo 200-500mm3 CD4+ ujredebis ricxviT _
mxolod 33%.
• C hepatitisa da adamianis imunodeficitis virusebiT koinfeqciam
SesaZloa gamoiwvios B hepatitis vaqcinaciis Semdgomi imunologiuri
pasuxis daqveiTeba, aseve B virusis zedapiruli antigenis
sawinaaRmdego antisxeulebis titris Semcireba aiv monoinfeqciiT
pacientebTan SedarebiT.
4.3.5.3. aiv inficirebul pacientTa B hepatitis vaqcinaciis Semdgomi monitoringi da strategia
• B virusis zedapiruli antigenis sawinaaRmdego antisxeulebis titri
unda ganisazRvros vaqcinaciis damTavrebidan 4 kviraSi.
proteqtoruli antisxeulebis ganuviTareblobis SemTxvevaSi
(HBsas<10mIU/ml) unda Catardes damatebiTi vaqcinacia bustirebisaTvis
an revaqcinacia (1-3 damatebiTi doza). Tumca maRali dozebiT
vaqcinaciis imunogenuroba cnobili ar aris da dozirebis Sesaxeb
myari rekomendaciebis gacema am etapze SeuZlebelia.
• vaqcinaciaze armopasuxe pirebi rCebian hepatitis virusiT inficirebis
riskis qveS da maT yovelwliurad unda CautardeT gamokvleva
aRniSnuli infeqciis serologiur markerebze (HBsAg da HBcTotal). • pirebi, romelTac vaqcinaciis 6 dozis Semdeg ar ganuviTardaT anti-HBs
antisxeulebis deteqtabeluri titri, gamokvleul unda iqnen HBsAg -ze.
• HBsAg pozitiur pirebs unda CautardeT konsultacia.
• vaqcinaciaze armopasuxe HBsAg negatiur pirebi ganixileba B hepatitis virusiT infeqciis mimarT mgrZnobiare jgufad da isini
konsultirebuli unda iqnen prevenciuli RonisZiebebisa da
parenteraluri Tu sqesobrivi eqspoziciis SemTxvevaSi B hepatitis
sawinaaRmdego imunoglobuliniT (HBIg) profilaqtikis Sesaxeb.
119
4.4. gripis vaqcina15
gripi SeiZleba gaxdes seriozuli avadmyofobisa da garTulebebis
mizezi imunokompromitirebul pirebSi. aseTi pirebis did nawilSi
vaqcinacia uzrunvelyofs proteqtoruli antisxeulebis gamomuSavebas.
miuxedavad imisa, rom aiv infeqcia/SidsiT daavadebulebSi informacia
gripiT avadobis sixSirisa da simZimis Sesaxeb dReisaTvis mwiria, gripis
sezonis dawyebis win rekomendebulia yvela aiv inficirebulis
vaqcinacia. vaqcinaciis sapasuxo antisxeulebis titri aiv infeqciis
Sorswasul stadiaze SeiZleba iyos dabali, Tumca imunuri pasuxis
gasaZliereblad damatebiTi dozis efeqturoba dadgenili ar aris (CIII).
4.5. meningokokuri vaqcina
gansazRvruli serotipebis16 Semcveli meningokokuri vaqciniT rutinuli
imunizacia rekomendebulia meningokokuri daavadebis epidemiis arealSi
wamsvlelTaTvis aiv statusis miuxedavad, aseve risk-jgufebisaTvis,
magaliTad pirebisaTvis anatomiuri an funqciuri aspleniiT (AI).
4.6. pnevmokokuri vaqcina
pnevmokokuri vaqcina rekomendebulia iseTi qronikuli daavadebis mqone
pirebSi, romlebic asocirebulia pnevmokokuri daavadebis an misi
garTulebebis gazrdil riskTan (BII). aseTi qronikuli daavadebebia
imunosupresiasTan asocirebuli mdgomareobebi, maT Soris aiv infeqcia.
arsebobs pnevmokokuri vaqcinis ori tipi: polisaqariduli pnevmokokuri
vaqcina (ppv) da SekavSirebuli pnevmokokuri vaqcina (Spv).
4.6.1. polisaqariduli pnevmokokuri vaqcina (ppv)
ppv-s erTi doza gamoyenebul unda iqnas rutinulad 65 wlis asakis
zeviT pirebSi imunuri da aiv statusis miuxedavad (AI); 2 wlis asakis
zeviT17 qronikuli daavadebis mqone (kardiovaskularuli daavadeba,
filtvis paTologia, diabeti, alkoholizmi, cirozi, cerebrospinaluri
siTxis siWarbe) imunokompetentur pirebSi; 2 wlis asakis zeviT
imunokomprometirebul (maT Soris aiv infeqcia/SidsiT daavadebulebi)18
pirebSi, romlebic imyofebian pnevmokokuri daavadebis ganviTarebis ris-
15 mas Semdeg, rac gripis cocxali vaqcina aiv infeqcia/SidsiT daavadebulebSi
ukunaCvenebia, aRniSnul kategoriaSi gamoiyeneba gripis inaqtivirebuli vaqcina
16 meningokokuri vaqcina unda moicavdes Sesabamis geografiul arealSi daavadebis
epidemiis gamomwvev serotipebs. meningokokuri serojgufebi A, B da C aRmoCenila mTel
msoflioSi; serojgufi Y aRmoCenilia aSS-is zogierT nawilSi; serojgufi A dafiqsirebulia “meningitis sartyelSi” senegalidan eTiopiamde; serojgufi W125
nanaxia saudis arabeTSi. 17 2 wlamde asakis bavSvebSi ppv-s umetesi serotipebis sapasuxo antisxeulebis titri
dabalia. 18 aiv infeqcia/SidsiT daavadebulebTa garda pirebi anatomiuri an funqciuri
aspleniiT (romelime daavadebis arsebobisas an qirurgiuli gziT mocilebisas),
hojkinis daavadebiT, limfomiT, mravlobiTi mielomiT, Tirkmlis qronikuli
ukmarisobiT, an imunosupresiasTan asocirebuli sxva mdgomareobiT (mag.: organos
transplantaciisas).
120
kis qveS. pacientebs simptomuri an asimptomuri aiv infeqciiT vaqcinacia
unda CautardeT diagnozis dadasturebisTanave. Tu aiv inficirebuli an
zogadad imunosupresirebuli (magaliTad, kortikosteroidebis xangrZivi
kursis recipientebi) piris vaqcinaciis statusi ucnobia, aseT
SemTxvevaSi vaqcinacia tardeba (BII).
janmrTel mozrdilTa 80%-ze mets ppv-s miRebidan 2-3 kviraSi
ganuviTardeba antisxeulebi vaqcinis serotipebis mimarT. antisxeulebis
maRali titri janmrTel mozrdilebSi narCundeba sul mcire 5 wlis
ganmavlobaSi, xolo SedarebiT ufro swrafad qveiTdeba fonuri
daavadebebis mqone, maT Soris aiv inficirebul pirebSi.
65 wlamde asakis imunokompetenturi pirebis rutinuli revaqcinacia
rekomendebuli araa.
65 wlis pirebsa da ufro xandazmulebs ganmeorebiTi doza unda mieceT
im SemTxvevaSi, Tu pirveli dozis gamoyenebidan gasulia 5 weliwadze
meti da im periodisTvis maTi asaki iyo 65 welze naklebi. aiv
infeqcia/SidsiT daavadebulebsa da sxva imunokompromitirebul pirebs,
romlebic miekuTvnebian maRali riskis jgufs ganmeorebiTi vaqcinacia
unda CautardeT 5 wlis Semdeg.
revaqcinacia aseve rekomendebulia 2 wlisa da Semdgomi asakis bavSvebSi,
romlebic imyofebian infeqciis ganviTarebis maRali riskis qveS; aseve im
pirebSi, romlebSic fonuri daavadebis gamo mosalodnelia pnevmokokuri
antisxeulebis titris swrafi Semcireba. revaqcinacia unda Catardes
pirveli dozis gamoyenebidan 3-5 wlis Semdeg.
4.6.2. SekavSirebuli pnevmokokuri vaqcina (Spv)
Spv imunogenuria Cvilebsa da bavSvebSi, maT Soris aiv inficirebulebSi
imunuri statusis miuxedavad. Spv-s oTxi dozis Semdeg yvela janmrTel
axalSobils uviTardeba vaqcinis TiToeuli serotipis sawinaaRmdego
antisxeulebi (AI).19
• vaqcinacia rutinulad tardeba 2, 4 da 6 Tvis asakSi, damatebiTi doza
bustirebisaTvis rekomendebulia 12-15 Tvis asakSi.
• aravaqcinirebul 7-11 Tvis asakis bavSvebs, maT Soris aiv
inficirebulebs, Spv-s pirveli ori doza unda mieceT 6-8 kviris
intervaliT, damatebiTi doza bustirebisaTvis rekomendebulia 12-15
Tvis asakSi.
• aravaqcinirebul 12-23 Tvis asakis bavSvebs unda mieceT Spv-s ori doza
6-8 kviris intervaliT.
• aravaqcinirebul 24-59 Tvis asakis janmrTel bavSvebs unda mieceT Spv-s
erTjeradi doza.
• 24-59 Tvis asakis bavSvebs aiv infeqciiT, namglisebrujredovani anemiiT,
aspleniiT, qronikuli daavadebebiTa da imunomakompromitirebuli
mdgomareobebiT unda mieceT Spv-s ori doza 6-8 kviris intervaliT.
efeqtis bustirebisTvis rekomendebulia Spv-s damatebiTi doza meore
vaqcinaciidan 6-8 kviris Semdeg.
19 dReisaTvis aiv infeqcia/SidsiT daavadebulebSi Spv-s gamoyenebis Sesaxeb monacemebi
mcirea, Catarebulia kvlevebi mxolod samxreT afrikaSi, aseve mcire gamokvlevebi aSS-
Si.
121
• rutinuli Spv vaqcinacia 5 wlis asakis zeviT bavSvebSi rekomendebuli
araa aiv statusis miuxedavad.
Spv-s pirveladi kursis Semdeg revaqcinacia dReisaTvis rekomendebuli
araa. Tumca 2 wlisa da Semdgomi asakis bavSvebSi, Spv-s pirveladi
kursis bolo vaqcinaciidan 6-8 kviris Semdeg rekomendebulia damatebiTi
doza efeqtis bustirebisTvis.
4.7. inaqtivirebuli poliovirusis vaqcina (ipv)
Tu polioimunizacia naCvenebia, ipv gamoyenebul unda iqnas aiv
inficirebul Cvilebsa da bavSvebSi imunuri statusis miuxedavad, aseve
momvlel personalsa da ojaxis im wevrebSi, romlebic mWidro kontaqtSi
arian aiv inficirebul/SidsiT daavadebulebTan, raTa moxdes vaccine an vaccine-derived poliovirusis transmisiis prevencia am ukanasknelebSi (AI). aravaqcinirebuli aiv inficirebuli mozrdilebisaTvis, romelTac
aReniSnebaT poliovirusTan eqspoziciis maRali riski, rekomendebulia
ipv-s pirveladi kursi.
4.8. cofis vaqcina
gamoiyeneba cofis sawinaaRmdego ori tipis vaqcina: nervuli qsovilis
vaqcina (Semple-type) da axali ujredidan miRebuli vaqcina (modern cell-derived vaccine). cofis sawinaaRmdego vaqcinebi gamoiyeneba eqspoziciis
Semdgomi proteqciisa da eqspoziciamde imunogenurobisaTvis. cofis
sawinaaRmdego vaqcinebi ar aris ukunaCvenebi aiv inficirebulTaTvis da
saWiroebisas unda gamoviyenoT (AI).
imunokompromitirebul aiv inficirebulebSi SesaZloa ar ganviTardes
efeqturi imunologiuri pasuxi, ramdenadac imuniteti damokidebulia
CD4+ ujredebiT ganpirobebuli maneitralizebeli antisxeulebis titrze
G proteinis mimarT. amrigad, rodesac imunokompromitirebul aiv
inficirebuls utardeba eqspoziciis Semdgomi mkurnaloba,
savaldebuloa intramuskularuli vaqcinisa da cofis sawinaaRmdego
imunoglobulinis gamoyeneba sapasuxo antisxeulebis serologiuri
monitoringiT.
proteqciisaTvis saWiroa cofis sawinaaRmdego antisxeulebis titri
>0.5IU/ml. Tu cofis sawinaaRmdego vaqcinis 4-5 dozis gamoyenebis Semdeg
maneitralizebeli antisxeulebis titri<0.5IU/ml-ze, 4 kviris Semdeg
rekomendebulia damatebiTi dozebis gamoyeneba (AI).
4.9. tkipismieri encefalitis vaqcina
tkipismieri encefalitis virusiT gamowveuli infeqcia gvxvdeba evropis
did nawilSi (avstria, germania, samxreT da centaluri SvedeTi, ungreTi,
safrangeTi, Sveicaria, norvegia, dania, poloneTi, xorvatia, albaneTi,
estoneTi, latvia, litva, CexeTi, slovakeTi, ruseTi). daavadeba cnobilia
ramdenime saxeliT, rogoricaa rusuli gazafxul-zafxulis encefaliti
(RSSE), Soreuli aRmosavleTis encefaliti da centaluri evropis
encefaliti (CEE).
122
aRniSnul qveynebSi mogzaurobisas inficirebis riski dabalia.
inficireba ZiriTadad dakavSirebulia iseT aqtivobebTan, rogoricaa
soflis meurneoba da metyeveoba, seirnoba da nadiroba endemuri
regionebis Tbil da tyian arealSi. inficirebis maRali riski aqvT
metyeveebs, xis mWrelebs, fermerebs, meomrebs, laboratoriis muSakebsa
da turistebs, romelTac uwevT nadiroba, aseve savele pirobebSi muSaoba
da cxovreba.
preeqspoziciuri profilaqtika SesaZlebelia inaqtivirebuli vaqciniT.
vaqcinaciis standartuli reJimi moicavs or dozas 4-12 kviris
intervaliT da mesame dozas 9-12 Tvis Semdeg. imunokompetentur pirebSi
serokonversiis sixSire 3 dozis Semdeg 85-100%-ia. riskis qveS myofi
pirebisaTvis rekomendebulia bustireba yovel 3 weliwadSi. swrafi
reJimebi20 janmrTel pirebSi xasiaTdeba imave efeqturobiT da
praqtikulia mogzaurebisTvis (AI). swrafi reJimis vaqcinaciis
efeqturoba aiv inficirebulebSi ucnobia.
aiv inficirebulebSi vaqcinaciis imunogenurobis Sesaswavlad
Catarebulia mxolod ori kvleva. aRniSnuli kvlevebi gviCvenebs, rom
vaqcina janmrTel pirebTan SedarebiT aiv inficirebulebSi, ZiriTadad ki
im pirebSi, romelTa CD4+ ujredebis ricxvi 500/mm3-ze mcirea, naklebad
efeqturia. Tumca 4 dozis Semcvelma vaqcinaciam 0, 1, 2 da 9-12 Tveze
SeiZleba gaaumjobesos imunuri pasuxi aiv inficirebulebSi. amave dros
unda aRiniSnos, rom zemoTaRwerili strategiis Sesaxeb informacia
mcirea (CIII).
imunizacia unda CautardeT aiv inficirebulebs, romlebic gegmaven
endemuri regionis qveynebis tyian arealSi mogzaurobasa an muSaobas
gvian gazafxulze an zafxulSi, rodesac tkipebi gansakuTrebiT
aqtiuria. vaqcina aseve rekomendebulia im emigrantebisaTvis, romelTac
cxovreba uwevT tkipismieri encefalitis endemur arealSi.
aiv inficirebulebSi, romelTa CD4+ ujredebis ricxvi 400/mm3-ze metia
vaqcinacia SeiZleba CautardeT standartuli an swrafi reJimiT. aiv
inficirebulebs, romelTa CD4+ ujredebis ricxvi 400/mm3-ze naklebia
vaqcinaciis meore dozidan erT TveSi sasurvelia CautardeT
serologiuri testireba. araadeqvaturi imunuri pasuxis SemTxvevaSi pirs
unda mieces vaqcinis ori damatebiTi doza, pirveli-dauyovnebeli, xolo
meore - 9-12 Tvis Semdeg. Tu serologiuri testireba araxelmisawvdomia
vaqcinacias vatarebT 4 dozis Semcveli reJimiT (0, 1, 2 da 9-12 Tveze).
imunokompromitirebul aiv inficirebulebSi vaqvinaciis Semdgomi
imunuri pasuxis daqveiTebis albaTobis gamo aucilebelia dacviTi
RonisZiebebis mniSvnelobis xazgasma. busteruli rekomendaciebi aiv
inficirebuli da imunokompetenturi pirebisaTvis erTnairia.
20 FSME: pirveladi kursis saxiT gamoiyeneba 2 doza 14 dRis intervaliT, xolo mesame
doza 9-12 Tvis Semdeg; Encepur: sami doza 0, 7 da 21 dReze pirveladi kursis saxiT,
meoTxe doza 12-18 Tvis Semdeg.
123
4.10. tifis vaqcina (Vi polisaqaridi)
dabali efeqturobisa da gverdiTi reaqciebis sixSiris gamo Zveli
inaqtivirebuli vaqcina rekomendebuli ar aris, Tumca ekonomikur
mizezTa gamo zogierT qveyanaSi is mainc iwarmoeba.
parenteruli daxocili vaqcina, romelic Seicavs Vi polisaqarids
kanqveS an kunTSi erTjeradi dozirebisas zomierad efeqturia (50-80%).
vaqcina ineqciidan 7 dReSi uzrunvelyofs proteqcias, romelic
narCundeba sul mcire ori weli. riskis qveS myofi pirebisTvis
rekomendebulia bustireba yovel sam weliwadSi.
aiv inficirebul pirebs salmonelas StamiT inficirebis maRali riski
aqvT. garda amisa imunodeficiti ganapirobebs baqteriemias
antibiotikebis mimarT rezistentobas, daavadebis relafss da persistul
infeqcias. miuxedavad imisa, rom zogadad saerTaSoriso mogzaurobisas
saWiro ar aris, Vi polisaqaridis Semcveli vaqcina rekomendebulia
yvela aiv inficirebulisaTvis, romelic gegmavs mogzaurobas
eqspoziciis maRali riskis arealSi. mosalodnel eqspoziciamde sul
mcire ori kviriT adre unda Catardes erTjeradi vaqcinacia. tifis
vaqcina ar uzrunvelyofs proteqcias 100%-Si da pasuxi SiZleba kidev
ufro Semcirdes aiv infeqcia/SidsiT daavadebulebSi. zogadad bustireba
rekomendebulia yovel sam weliwadSi. maTTvis ki, romelTa CD4+
ujredebis ricxvi 200/mm3-ze naklebia. es intervali SeiZleba Semcirdes
or wlamde. mogzaurebs unda mieceT rekomendaciebi sakvebTan da
sasmelTan dakavSirebuli akrZalvebis Sesaxeb.
4.11. sxva daxocili antigenebi
daxocili antigenebis Semcveli sxva vaqcinebi, rogoricaa iaponuri
encefalitis, Savi Wirisa da jilexis vaqcinebi ar warmoadgens safrTxes
aiv /SidsiT daavadebulTTavis, miuxedavad maTi imunologiuri statusisa.
es vaqcinebi gamoiyeneba iseve, rogorc ara aiv inficirebul pirebSi.
4.12. imunoglobulinebis gamoyeneba
4.12.1. B hepatitis imunoglobulini (HBIg) imunokompromitirebul pirebSi, maT Soris aiv infeqcia/SidsiT
daavadebulebSi, B hepatitis imunoglobulini gamoiyeneba igive
CvenebebiTa da doziT, rogorc imunokompetentur adamianebSi (AI). B hepatitis imunoglobuliniT eqspoziciis Semdgomma profilaqtikam
SeiZleba ganapirobos droebiTi imunitetis ganviTareba. B hepatitis
imunoglobulini gamoiyeneba pasiuri imunizaciisTvis:
• HBsAg pozitiuri dedebis axalSobilebSi; • pirebSi, romelTac aReniSnaT HBsAg pozitiur sisxlTan an sxeulis
sxva siTxesTan kanismieri, lorwovanismieri an sqesobrivi eqspozicia; • pacientebSi RviZlis transplantaciiT.
rogorc wesi B hepatitis imunoglobulini gamoiyeneba B hepatitis
vaqcinasTan kombinaciaSi. nebismieri piri, romelsac esaWiroeba B hepatitis imunoglobulini miekuTvneba maRali riskis jgufs, rac imas
124
niSnavs, rom mas unda Cautardes B hepatitis vaqcinis kursi. B hepatitis imunoglobulini naCvenebia:
• axalSobilebSi, romelTaA dedebic HBsAg pozitiurni an ucnobi HBsAg statusis arian; B hepatitis imunoglobulini21, aseve, SeiZleba
gamoviyenoT B hepatitis vaqciniT imunoprofilaqtikisas
dabadebisTanave an dabadebidan mcire periodSi.
• HBsAg pozitiur dedaTa axalSobilebSi, sasurvelia pirveli 12 saaTis
ganmavlobaSi; amasTanave, B hepatitis imunoglobulinisa da vaqcinis
ineqciis wertilebi ar unda emTxveodes erTmaneTs.
• B hepatitis vaqcinaze armopasuxe HBsAg negatiur pirebSi; aRniSnuli
kategoria konsultirebul unda iqnas HBV infeqciis prevenciisa da B hepatitis imunoglobulinis saWiroebis Sesaxeb HBsAg pozitiur
sisxlTan parenteraluri eqspoziciisas.
• savaraudo sqesobrivi kontaqti mwvave B hepatitiT daavadebul
pacientTan ukanaskneli sqesobrivi kontaqtidan 14 dRis ganmavlobaSi22.
• aravaqcinirebul axalSobilebSi, romelTa dedebs an momvlel pirebs
aqvT mwvave HBV infeqcia, aseT SemTxvevaSi axalSobils unda mieces B hepatitis vaqcinaciis kursis pirveli dozac23.
• pirebSi, romelTac aqvT mWidro kontaqti mwvave HBV infeqciiT
pacientTan, an aReniSnaT eqspozicia inficirebuli adamianis sisxlTan
(mag. makratlis, saparsis an sxva gziT), aseT SemTxvevaSi unda mieces B hepatitis vaqcinaciis kursis pirveli dozac24.
4.12.2. adamianis normaluri imunoglobulini
4.12.2.1. hepatiti A
A hepatitis prevenciisTvis25 adamianis normaluri imunoglobulinis
gamoyenebis Cvenebebi da wesebi msgavsia imunokompetenturi da
imunokompromitirebuli pirebisTvis. adamianis normaluri imunoglobu-
linis da A hepatitis vaqcinis erTdrouli gamoyeneba proteqtoruli
antisxeulebis formaciaze mniSvnelovan zegavlenas ar axdens.
21 perinetaluri gziT SeZenili infeqciisgan B hepatitis dauyovnebeli vaqcinaciiT (24
sT-is ganmavlobaSi) uzrunvelyofili dacva B hepatitis imunoglobulinis damatebiTi
gamoyenebisas mniSvnelovnad ar umjobesdeba. 22Tu ukanaskneli sqesobrivi kontaqtidan gasulia 14 dReze meti, miuxedavad imisa, rom
eqspoziciis Semdgomi profilaqtikis efeqturobis xarisxi cnobili ar aris, unda
Catardes B hepatitis vaqcinacia, xolo B hepatitis sawinaaRmdego imunoglobulini
rekomendebuli ar aris. 23 B hepatitis sawinaaRmdego imunoglobulini rekomendebuli ar aris CvilebisTvis,
romelTac miiRes an unda miiRon vaqcinis meore doza. 24B hepatitis vaqcinacia rutinulad unda Catardes aseve sisxlismieri eqspoziciis
gareSe mWidro arasqesobrivi kontaqtisas, gansakuTrebiT bavSvebsa da mozardebSi. 25HAV infeqciis prevenciisTvis rekomendebulia adamianis normaluri imunoglobulini
eqspoziciamde an eqspoziciidan 2 kviris manZilze. adamianis normaluri
imunoglobulinis mogvianebiTi gamoyeneba xSirad mxolod amcirebs HAV infeqciis klinikur gamovlinebebs.
125
A hepatitis prevenciis mizniT adamianis normaluri imunoglobulinis
gamoyeneba naCvenebia Semdeg jgufebSi:
• pirebi, romlebic A hepatitis vaqcinaciidan 4 kviraze nakleb
periodSi gegmaven mogzaurobas maRali riskis arealSi (vaqcinisa
da imunoglobulinis ineqciis wertilebi unda iyos daSorebuli)
• 1 wlamde asakis bavSvebi. ramdenadac maT A hepatitis vaqcinacia ar
utardebaT, maRali riskis arealSi mogzaurobisas mogzaurobis
xangrZlivobis gaTvaliswinebiT unda gamoviyenoT 0.02-0.06ml/kg
imunoglobulini.
• A hepatitis virusTan eqspozirebuli aravaqcinirebuli pirebi.
imunoglobulini unda gamoviyenoT eqspoziciidan 2 kviris
ganmavlobaSi.
• A hepatitiT daavadebulTan mWidro kontaqtSi myofi pirebi.
• bavSvebi da momuSave personali bavSvTa centrebSi A hepatitis
diagnostirebisas.
• transmisiis maRali riskis mqone pirebi (mag.,kvebiT dawesebulebebSi
inficirebul sakvebTan kontaqtisas).
Tu A hepatitis vaqcinaciidan gasulia 1 Tve an meti adamianis normaluri
imunoglobulini ar gamoiyeneba.
4.12.2.2. wiTela
imunokompromitirebul pirebSi, maT Soris aiv inficirebulebSi,
adamianis normaluri imunoglobulini naCvenebia wiTelas virusTan
eqspoziciis SemTxvevaSi prevenciis mizniT. wiTelas vaqcinaciis
ukuCvenebis SemTxvevaSi, imunokompromitirebul pirebSi, maT Soris 1
wlamde asakis bavSvebSi, naCvenebia adamianis normaluri
imunoglobulinis 0.5ml/kg (maqsimaluri doza - 15ml) intramuskularuli
gamoyeneba eqspoziciisTanave. wiTelas virusTan eqspozirebul simptomur
aiv inficirebulebSi adamianis normaluri imunoglobulini unda
gamoviyenoT vaqcinaciis statusis miuxedavad, ramdenadac am SemTxvevaSi
vaqcinacia SeiZleba iyos araefeqturi da ganviTardes daavadeba.
imunokompromitirebul pirebSi wiTelas profilaqtikis mizniT adamianis
normaluri imunoglobulinis gamoyenebisas, 6 Tvis ganmavlobaSi
vaqcinacia ar tardeba.
4.12.2.3. cofis sawinaaRmdego imunoglobulini
imunokompromitirebul pacientebSi, maT Soris aiv inficirebulebSi,
cofis sawinaaRmdego imunoglobulini gamoiyeneba igive CvenebebiTa da
dozirebiT, rogorc imunokompetentur pirebSi (AI). cofis sawinaaRmdego imunoglobulini naCvenebia III kategoriis kontaqtisas (transdermaluri
nakbeni an nakawri, lorwovani membranis kontaminacia nerwyviT)
vaqcinaciis kursis pirvel dozasTan erTad. cofis sawinaaRmdego
imunoglobulini ar aris naCvenebi vaqcinirebuli pirebisaTvis
maneitralizebeli antisxeulebis titriT 0.5se/ml an meti.
126
Tu aiv inficirebul imunokompromitirebul pirs utardeba eqspoziciis
Semdgomi mkurnaloba, cofis sawinaaRmdego imunoglobulini
aucilebelia vaqcinaciis kursis pirvel dozasTan erTad. amasTan,
sasurvelia antisxeulebis serologiuri monitoringi.
4.12.2.4. tetanusis sawinaaRmdego imunoglobulini
imunokompromitirebul pacientebSi, maT Soris aiv inficirebulebSi,
tetanusis sawinaaRmdego imunoglobulini, gamoiyeneba igive CvenebebiTa
da dozirebiT, rogorc imunokompetentur pirebSi. tetanusis
imunoglobulini rekomendebulia tetanusiT avadmyofebSi, aseve
araadeqvaturi imunizaciisas pirebSi WrilobebiT an tetanusis
ganviTarebis riskTan asocirebuli sxva mdgomareobebiT. tetanusis
imunoglobulini axdens tetanusis mocirkulire toqsinis neitrali-
zacias. is ar moqmedebs nervul sistemaSi moxvedril toqsinze.
tetanusis mkurnalobisaTvis bavSvebsa da mozrdilebSi rekomendebulia
erTjeradi intramuskularuli doza 3000-5000 erTeuli. tetanusis
sawinaaRmdego imunoglobulinis gamoyenebis Cvenebebia:
• mniSvenelovani zomis dabinZurebuli Wriloba, imunizaciis
gaurkveveli statusis an mxolod 2 dozis gamoyenebisas. aseT
SemTxvevaSi damatebiT sasurvelia anatoqsinis gamoyeneba.26
• mniSvenelovani zomis dabinZurebuli Wriloba tetanusis
anatoqsinis gamoyenebis winaaRmdegCvenebiT.
• tetanusis simptomebis arseboba.
intravenuri imunoglobulini Seicavs tetanusis antitoqsins da
SesaZloa gamoyenebul iqnas, Tu tetanusis sawinaaRmdego
imunoglobulini xelmisawvdomi ar aris.
4.12.2.5. Cutyvavila-zosteris sawinaaRmdego imunoglobulini
Cutyvavila-zosteris sawinaaRmdego imunoglobulini ZiriTadad
gamoiyeneba axalSobilTa da mniSvnelovnad imunikompromitirebul
pirTa, maT Soris aiv inficirebulTa pasiuri imunizaciisaTvis
CutyvavilasTan an zosterTan eqspoziciis SemTxvevaSi (BII). CutyvavilasTan eqspozirebul imunikompromitirebul pirebSi
Cutyvavila-zosteris sawinaaRmdego imunoglobulinis gamoyenebam
SesaZloa Seamciros inficirebisa da garTulebebis riski.
aiv inficirebul bavSvebSi Cutyvavilas profilaqtikisaTvis (bavSvebi,
romelTac ar gadautaniaT Cutyvavila an zosteri an ar aReniSnebaT
Cutyvavila-zosteris sawinaaRmdego antisxeulebis deteqtabeluri done)
sasurvelia Cutyvavila-zosteris sawinaaRmdego imunoglobulinis
gamoyeneba eqspoziciidan 96 saaTis ganmavlobaSi.
26 anatoqsinis sawyisi dozebi ar axdens imunitetis inducirebas. tetanusis
sawinaaRndego imunoglobulini uzrunvelyofs antitoqsinis proteqtorul dones
imunuri pasuxis ganviTarebamde.
127
Cutyvavila-zosteris sawinaaRmdego imunoglobulini aseve
rekomendebulia aiv inficirebul orsulTaTvis Cutyvavila-zosteris
virusTan eqspoziciidan 96 saaTis ganmavlobaSi. Tu gamoiyeneba
acikloviri, sasurvelia Cutyvavila-zosteris sawinaaRmdego
antisxeulebis kontroli. seropozitiur SemTxvevaSi medikamenti
SesaZlebelia Sewydes.
danarTi 1. rekomendaciebi aiv infeqcia/SidsiT imunokompro-mitirebulTa imunizaciis Sesaxeb
rekomendaciebi aiv infeqcia/SidsiT imunokompromiti-
rebulTa imunizaciis Sesaxeb vaqcina Cvilebi da bavSvebi zrdasrulebi ararutinuli
imunizacia
jilexi _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
BCG ukunaCvenebia/gansaxilvelia _ ukunaCvenebia
qolera(CVD103HgR) _ _ ukunaCvenebia
qolera (WC/rBs) _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
DTP/DTaP/DT rekomendebulia _ _
hepatiti A _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
hepatiti B rekomendebulia gamoiyeneT
Cvenebisas
_
HiBB rekomendebulia gansaxilvelia _
gripi _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
ipv rekomendebulia _ gamoiyeneT Cvenebisas
iaponuri enc. _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
meningokoki _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
MMR/MR/M/R rekomendebulia/gansaxilvelia gansaxilvelia _
opv ukunaCvenebia _ ukunaCvenebia
Savi Wiri _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
pnevmokoki _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
cofi _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
rotavirusi _ _ ukunaCvenebia
tkipismieri enc. _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
TT/Td rekomendebulia rekomendebulia _
tifi(Ty21a) _ _ ukunaCvenebia
tifi, inaqt. _ _ gamoiyeneT Cvenebisas
Cutyvavila _ _ ukunaCvenebia/gansaxilvelia
yviTeli cxeleba _ _ ukunaCvenebia
rekomendebulia: vaqcina rekomendebulia rutinuli reJimis mixedviT an naCvenebia aiv
imunosupresirebulTaTvis.
gamoiyeneT Cvenebisas: imunosupresia ukuCvenebis mizezi ar aris; SeiZleba arsebobdes
ukuCvenebis sxva mizezi
ukunaCvenebia: aiv imunosupresia absoluturi an SedarebiTi ukuCvenebaa vaqcinis
gamoyenebisTvis
gansaxilvelia: gadawyvetileba vaqcinaciis Sesaxeb damokidebulia konkretul
pacientTan daavadebis risksa da vaqcinis efeqturobaze,
128
danarTi 2. aiv asocirebuli imunodeficitis klasifikacia bavSvebSi
aiv asocirebuli imunodeficitis klasifikacia
klasifikacia CD4 ujredebis maCvenebeli asakis mixedviT
<11 Tve
(%)
12-35 Tve
(%)
36-59 Tve
(%)
5w. da meti
(ujredi/mm3)
umniSvnelo >35 >30 >25 >500
saSualo 30-35 25-30 20-25 350-499
Sors wasuli 25-30 20-25 15-20 200-349
mZime <25 <20 <15 <200
an <15%
aRniSnuli exeba mozardebsa da mozrdilebsac
wyaro: jandacvis msoflio organizacia, 2006w.
danarTi 3. cofis vaqcina
eqspoziciamdeli vaqcinacia SesaZlebelia Catardes nebismier ujredul
vaqcinasTan kombinaciaSi da rekomendebulia cofis virusTan eqspoziciis
riskis mqone yvela pirisTvis. ZiriTadad es rekomendaciebi exeba:
• laboratoriis muSakebs;
• veterinarebs;
• cxovelTa mwvrTnelebs;
• potenciurad inficirebul cxovelebTan xSiri eqspoziciis mqone
pirebs;
• maRalendemuri arealis27 vizitorebs, romelTac SesaZloa aReniSnoT
eqspozicia cofis virusis maspinZelTan.28
eqspoziciamdeli reJimi iTvaliswinebs vaqcinis 1 ml an 0.5ml-is
gamoyenebas 0, 7 da 28 dReze.29 aRniSnuli vaqcinebiT eqspoziciis
Semdgomi vaqcinaciis (cofis sawinaaRmdego imunoglobulinis
gamoyenebiT an mis gareSe) saWiroeba damokidebulia cofiT daavadebul
cxovelTan kontaqtis tipze. vaqcinis tipis gaTvaliswinebiT eqspoziciis
Semdgomi profilaqtikisTvis gamoiyeneba 1 ml an 0.5 ml 4-5 doza 4 kviris
ganmavlobaSi. cofis virusTan eqspozirebul pacientebSi, romelTac
Catarebuli aqvT eqspoziciamdeli vaqcinaciis sruli kursi an
eqspoziciis Semdgomi mkurnaloba cofis ujreduli vaqciniT, sakmarisia
cofis ujreduli vaqcinis ori intramuskularuli doza 3 dRis
intervaliT. aseT SemTxvevaSi cofis sawinaaRmdego imunoglobulinis
gamoyeneba saWiro ar aris. igive wesebi vrceldeba vaqcinirebul pirebze,
romelTa maneitralizebeli antisxeulebis titri 0.5 se/ml-Si an metia.
27 2.5 mlrd adamianze meti cxovrobs cofis endemur arealSi(afrika, azia, samxreT
amerika).yovelwliurad saSualod 50 000 adamiani iRupeba cofiT da 10 mln-ze met
adamians utardeba eqspoziciis Semdgomi profilaqtika. 5-15 wlis asakis bavsvebi
imyofebian maRali riskis qveS.
28 calkeul asakobriv jgufebSi Catarebuli kvlevebis mixedviT daavadebis maRali
riski aqvT ganviTarebadi qveynebis cofis endemur areebSi mcxovreb bavSvebs.
29 ZiriTadad rekomendebulia 1 wlis Semdeg damatebiti doza bustirebisTvis;
vaqcinacia yovel 5 weliwadSi maRali riskis pirebisTvis; cofis virusis sawinaaRmdego
antisxeulebis perioduli gamokvleva (proteqciisaTvis aucilebeli titria >0.5se/ml)
129
adamianis diploidur-ujreduli vaqcina miCneulia oqros standartad.
jandacvis msoflio organizaciis mixedviT aucilebelia ujreduli
vaqcinis minimum 2.5se-s gamoyeneba TiToeuli dozirebisas. miuxedavad
maRali efeqturobisa ujreduli vaqciniT eqspoziciis Semdgom
Catarebuli milioni mkurnalobidan erTi SeiZleba aRmoCndes uSedego.
analizi gviCvenebs, rom uSedego mkurnaloba, rogorc wesi,
dakavSirebulia mniSvnelovan dazianebasTan Tavis an mezobel midamoSi,
an arasworad Catarebul mkurnalobasTan.
eqspoziciis Semdgomi mkurnalobis sruli kursi nervuli qsovilis
vaqcinis gamoyenebiT gulisxmobs 23 ineqciisgan Semdgari imunizaciis
gaxangrZlivebul da mtkivneul kurss. amasTan nervuli qsovilis
vaqcinebi ujredul vaqcinebTan SedarebiT neklebad efeqturia. amrigad,
aRniSnuli vaqcina eqspoziciis Semdgomi imunizaciisaTvis rekomendebuli
ar aris.
130
gamoyenebuli litratura:
1. Onorato IM, Markowitz LE, Oxtoby MJ. Childhood immunization, vaccine-preventable diseases and infection with human immunodeficiency virus. The Pediatric Infectious Disease Journal, 1988, 6:588–595.
2. Opravil M et al. Poor antibody response after tetanus and pneumococcal vaccination in immunocompromised, HIV-infected patients. Clinical and Experimental Immunology, 1991, 84(2):185–189.
3. Borkowsky W et al. Antibody responses to bacterial toxoids in children infected with human immunodeficiency virus. The Journal of Pediatrics, 1987, 110:563–566.
4. 4. Huang KL et al. Antibody responses after influenza and pneumococcal immunization in HIV-infected homosexual men. JAMA, 1987, 257:2047–2050.
5. Klein RS et al. Responses to pneumococcal vaccine among asymptomatic heterosexual partners of persons with AIDS and intravenous drug users infected with human immunodeficiency virus. Journal of Infectious Diseases, 1989, 160:826–831.
6. TB/HIV: a clinical manual, 2nd ed. Geneva, WHO, 2004.
7. Global Advisory Committee on Vaccine Safety. Safety of BCG vaccination in immunocompromised individuals. Weekly Epidemiological Record, 2003, 32(8):283 (http://www.who.int/wer/2003/en/wer7832. pdf, accessed 25 June 2006).
8. United States Centers for Disease Control. Disseminated Mycobacterium bovis infection from BCG vaccination of a patient with acquired immunodeficiency syndrome. MMWR, 1985, 34:227–228.
9. Ninane J et al. Disseminated BCG in HIV infection. Archives of Disease in Childhood, 1988, 63:1268–1269.
10. 10. Broekmans JF et al. European framework for turberculosis control and elimination in countries with low incidence. The European Respiratory Journal, 2002, 19(4):765–775.
11. British HIV Association immunization guidelines for HIV-infected adults. London, British HIV Association, First edition April 2006. (http://www.bhiva.org, accessed 16 November 2006).
12. Centers for Disease Control. Measles pneumonitis following measles-mumps-rubella vaccination of a patient with HIV infection, 1993. MMWR, 1996, 45(28):603–606.
13. Palumbo P et al. Population-based study of measles and measles immunization in human immunodeficiency virus-infected children. The Pediatric Infectious Disease Journal, 1992, 11(12):1008–1014.
14. Atkinson W, Hamborsky J, Wolfe S, eds. Epidemiology and prevention of vaccine-preventable diseases, 8th ed. Washington, DC, Public Health Foundation, 2005.
15. Centers for Disease Control. 1993 revised classification system for HIV infection and expanded surveillance case definition for AIDS among adolescents and adults. MMWR: Recommendations and Reports, 1992, 41(RR-17):1–19.
16. Centers for Disease Control. 1994 revised classification system for human immonodeficiency virus infection in children less than 13 years of age. MMWR: Recommendations and Reports, 1994, 43(RR-12):1–10.
17. Atkinson WL et al. General recommendations on immunization: recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP) and the American Academy of Family Physicians (AAFP). MMWR: Recommendations and Reports, 2002, 51(RR-2):1–35.
18. EPI vaccines in HIV-infected individuals: the safety of EPI-recommended vaccines in HIV-infected individuals. Geneva, WHO, 2001 (http://www.who.int/vaccines-diseases/diseases/HIV. shtml, accessed 6 December 2004).
19. Sixbey JW. Routine immunization and the immunosuppressed child. Advances in Pediatric Infectious Diseases, 1987, 2:79–114.
20. Wright PF et al. Vaccine-associated poliomyelitis in a child with sex-linked agammaglobulinemia. The Journal of Pediatrics, 1977, 91:408–412.
131
21. Wyatt HV. Poliomyelitis in hypogammaglobulinemics. Journal of Infectious Diseases, 1973, 128(6):802–806.
22. Davis LE et al. Chronic progressive poliomyelitis secondary to vaccination of an immunodeficient child. The New England Journal of Medicine, 1977, 297(5):241–245.
23. Core information for the development of immunization policy: 2002 update: Expanded Programme on Immunization of the Department of Vaccines and Biologicals. Geneva, WHO, 2003 (http://www.who. int/vaccines-documents/DocsPDF02/www557.pdf, accessed on 29 June 2006). 12-22 HIV/AIDS TREATMENT AND CARE CLINICAL PROTOCOLS FOR THE WHO EUROPEAN REGION
24. Armenian SH et al. Safety and immunogenicity of live varicella virus vaccine in children with human immunodeficiency virus type 1. The Pediatric Infectious Disease Journal, 2006, 25(4):368–370.
25. Centers for Disease Control. Recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP): use of vaccines and immuno globulins in persons with altered immunocompetence. MMWR: Recommended Reports, 1993, 42(RR-4):1–18.
26. WHO. WHO position paper. Weekly Epidemiological Record. 20 April 2001. No. 16, 2001, 76, 117-124. (http://www.who.int/topics/cholera/vacccines/en/index.html, accessed 21 September 2006).
27. Lewis DJ et al. Immune response following oral administration of cholera toxin B subunit to HIV-1-infected UK and Kenyan subjects. AIDS 1994;8:779-785.
28. Sanchez JL et al. Protective efficacy of oral whole-cell/recombinant-B-subunit cholera vaccine in Peruvian military recruits. Lancet 1994;344:1273-1276.
29. Farly MM et al. Invasive Haemophilus influenzae disease in adults: a prospective, population-based surveillance. Annals of Internal Medicine, 1992, 116:806–812.
30. Steinhart R et al. Invasive Haemophilus influezae infections in men with HIV infection. JAMA, 1992, 268(23):3350–3352.
31. Frequently asked questions about hepatitis A. Atlanta, Centers for Disease Control and Prevention, 2006 (http://www.cdc.gov/ncidod/diseases/hepatitis/a/faqa.htm, accessed on 22 June 2006).
32. Vaccine-preventable diseases, vaccines and vaccination. In: Nuttall I, ed. International travel and health: situation as on 1 January 2005. Geneva, WHO, 2005:103–104 (http://whqlibdoc.who.int/publications/ 2005/9241580364_chap6.pdf accessed on 29 June 2006).
33. Van Damme P et al. Hepatitis A booster vaccination: is there a need? The Lancet, 2003, 362(9389):1065–1071.
34. Tedaldi E et al. Hepatitis A and B vaccination practices for ambulatory patients infected with HIV. Clinical Infectious Diseases, 2004; 38:1478–1484.
35. Welch K, Morse A. Improving screening and vaccination for hepatitis B in patients coinfected with HIV and hepatitis C. American Journal of Gastroenterology, 2002, 97:2928–2929.
36. Hodges GR et al. Response to influenza A vaccine among high-risk patients. Southern Medical Journal, 1979, 72(1):29–32.
37. Safrin S, Rush JD, Mill J. Influenza in patients with human immunodeficiency virus infection. Chest, 1990, 98:33–37.
38. Gross PA et al. Influenza immunization in immunosuppressed children. Journal of Pediatrics, 1978, 92(1):30–35.
39. Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP). Vaccine side-effects, adverse reactions, contraindications and precautions. Atlanta, Centers for Disease Control, 1996.
40. Landesman SH, Schiffman G. Assessment of the antibody response to pneumococcal vaccine in highrisk populations. Reviews of Infectious Diseases, 1981, 3(Suppl.):S184–S197.
132
41. Centers for Disease Control. Prevention of pneumococcal disease: recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP). MMWR: Recommended Reports, 1997, 46(RR-08):1–24 (http://www.cdc.gov/mmwr/PDF/rr/rr4608.pdf accessed 14 November 2006).
42. Requirements for tick-borne encephalitis vaccine (inactivated) 2. In: WHO Expert Committee on Biological Standardization. WHO Expert Committee on Biological Standardization: forty-eighth report. Geneva, WHO, 1999:4463 (WHO Technical Report Series 889; http://www.who.int/biologicals/publications/ trs/areas/vaccines/tick_encephalitis/WHO_TRS_889_A2.pdf, accessed 16 November 2006).
43. WHO. WHO position paper. Weekly Epidemiological Record. 11 August 2000. No. 32, 2000, 75, 257-264. (http://www.who.int/wer, accessed 21 September 2006).
44. WHO position on the use of hepatitis B vaccines. Weekly Epidemiological Record, 2004, 28(79):255–263 (http://www.who.int/wer/2004/en/wer7928.pdf accessed 25 June 2006).
45. Antiretroviral therapy of HIV infection in infants and children in resource-limited settings: towards universal access: recommendations for a public health approach: 2006. Geneva, WHO, 2006 (http://www.who.int/hiv/pub/guidelines/WHOpaediatric.pdf, accessed 21 August 2006).
gaidlainis gadasinjvis da ganaxlebis vada _ 2 weli
gaidlainis miRebis xerxi/wyaro
aRniSnuli gaidlaini eyrdnoba jandacvis msoflio organizaciis 2006
wlis gaidlains: “aiv/SidsiT daavadebuli mozrdili da mozardi pirebis
gamokvleva da antiretrovirusuli mkurnaloba”, aseve Sejerebulia
DHHS da EACS 2005 wlis antirtrovirusuli mkurnalobis gaidlainebTan.
avtorebi:
s.s. infeqciuri paTologiis, Sidsisa da klinikuri imunologiis samecniero-praqtikuli centri
⇒ Tengiz cercvaZe _ mmk, ss infeqciuri paTologiis Sidsisa da
klinikuri imunologiis s/p centris sameTvalyureo sabWos
Tavmjdomare; Sidsis nacionaluri programis koordinatori, iv.
javaxiSvilis saxelobis Tsu-s infeqciur daavadebaTa da klinikuri
imunologiis departamentis sruli profesori
⇒ fati gabunia _ mmk, ss infeqciuri paTologiis Sidsisa da klinikuri
imunologiis s/p centri, #2 boqsirebul ganyofilebis gamgis m/S;
⇒ nino goCitaSvili _ ss infeqciuri paTologiis Sidsisa da klinikuri
imunologiis s/p centri, Sidsisa da imunodeficitebis dispanseruli
ganyofilebis eqimi-infeqcionisti.
⇒ lali SarvaZe _ infeqciuri patologiis, Sidsis da klinikuri
imunologiis s/p centri, Sidsis da imunodeficitebis ganyofilebis
gamgis m/S, iv. javaxiSvilis saxelobis Tsu infeqciur daavadebaTa da
klinikuri imunologiis departamentis asistent-profesori
eqspertTa jgufi:
⇒ al.nanuaSvili _ mmk, antimikrobuli qimioTerapiis samsaxuris
xelmZRvaneli,:
133
⇒ l.vaSakiZe _ Tssu onkologiuri departamentis sruli profesori,
ftiziatrTa da pulmonologTa asociaciis prezidenti;:
⇒ m.zodelava _ Tssu onkologiuri departamentis onkohematologiuri
mimarTulebis sruli profesori;
⇒ m.maxvilaZe _ Tssu infeqciur sneulebaTa kaTedris asocirebuli
profesori, sihpem-Ta asociaciis wevri;
⇒ saqarTvelos onkologTa asociacia (vl.kuWava);
⇒ saqarTvelos respiraciuli asociacia (iv. CxaiZe)
⇒ T. TavidaSvili _ saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri
dacvis saministros jandacvis departamenti;
⇒ l. woworia _ saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da socialuri
dacvis saministros jandacvis departamenti.