about the issue of urban composition concept_vol34_no3_138-150_grunskis

8/7/2019 About the Issue of Urban Composition Concept_vol34_no3_138-150_grunskis

1/13

ISSN 1392-1630 print / ISSN 1648-3537 onlinehttp://www.tpa.vgtu.lt/

138

URBANISTIKA IR ARCHITEKTRATown Planning and Architecture

201034(3): 138150

doi:10.3846/tpa.2010.14

MIESTO KOMPOZICIJOS SAMPRATOS KLAUSIMU

Tomas Grunskis

Architektros pagrind ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Pylimo g. 29/rak g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva

El. patas [email protected]

teikta 2010 06 23

Santrauka. Analizuojant daug usienio ir Lietuvos urbanistikos teorijos literatros altini ir urbanistins erdvs (Urban Space)bei kompozicijos analizs pavyzdi, pateikiam io straipsnio literatros srae, apvelgiamos ir analizuojamos urbanistins (arbamiesto) kompozicijos kategorijos, teorins nuostatos bei sampratos. iame tekste pateikiami tarpiniai didesnio tyrimo rezultatai.Kai kurios jo tezs ir nuostatos buvo paskelbtos mokslinse konferencijose bei mokslinse publikacijose lietuvi ir angl kalbomis.

Reikminiai odiai: urbanistin kompozicija, miesto kompozicija, meniniai urbanistikos principai.

vadas

Miesto kompozicijos objekto tyrimas yra neviena-reikmis ir gana sudtingas. Daniausiai, nors ir skir-tingai aikinamas ir suprantamas, jis yra susijs su es-tetiniais miesto struktros bei erdvs klausimais ir nettokiomis grynojo objektyvumo ribas perengianio-mis svokomis kaip grois ir harmonija. ie klausimaiarchitektrinje ir menotyrinje analizje yra daugiauobjektyvizuoto atsakymo siekimas, naudojant vieno-ki ar kitoki analitin matric bei metod, o su mies-to kompozicijos problemomis yra kur kas sudtingiau.iandieninis miestas jau yra taps labai sudtingu irdaugiasluoksniu dariniu, kuriam yra bdingi fenome-

no bruoai. Tai darinys, pakeits ir priverts perms-tyti daugel iki iol buvusi kanonizuot urbanisti-ni teorij ir poiri j. Tai dinamin nuolat kintantiir savo forma, ir turiniu daugialyp sistema, susijusi sukitomis didesnmis urbanistinmis sistemomis, kuriosformuoja didesnius urbanizuotus tinklus. Dl i ypa-tybi apie miest ir jo estetik jau nebegalima sprstiir j apibdinti XIX ir XX a. kategorijomis. ie klausi-mai ir problemos jau seniai pereng vienos udarosmokslins srities ribas. Apie tokio darinio, XXI a. ta-pusio fenomenu, estetik kalbti ir j analizuoti objek-

tyviai bei produktyviai buvo ir yra labai sudtingas

udavinys, juolab kad kintant teoriniams poiriams miest, daugelis visa apimani teorij apie jo este-tik jau nebra aktualios. Taiau pats miesto estetikosir kompozicijos klausimas, turint omenyjeglobalinessociokultrines slygas ir su jomis susijusi urbanistinunifkacij, tebra aktualus. Panaiai, kaip jis buvoaktualus tiek Camillo Sittes ( 1993) miesto for-mavimo menins apologetikos laikais XIX a., tiek irseptintajame deimtemtyje, kai kilo antimodernisti-ns urbanistikos teorijos banga, kurios atstovai buvoJane Jacobs, Christofer Alexander (Alexander 1987)bei Kevin Lynch (Lynch 1960), ir vliau, kai atun-

tame deimtmetyje buvo sukurtos tradicionalistinsmiesto erdvs formavimo teorijos, kurios atstovaibuvo broliai Leon ir Rob Krier (Krier, L. 1993, 2006;Krier, R. 1985, 1995, 2008). is klausimas yra aktualusir iandien, nes po sparios urbanizacijos bangos perpastarj deimtmet daugelis Lietuvos miest, ir ypasostin Vilnius, ir i iors (miestovaizdio aspektu)ir i vidaus (lokalaus vizualinio suvokimo aspektu)pakito itin smarkiai. Tai, k Vakar miestai pergyvenoir idiskutavo per daugiau nei pus amiaus, Lietuvojesu nemenkomis klaidomis buvo realizuota per ne visus

du deimtmeius, ir tam realizavimui buvo pasitelkti


2/13

Urbanistika ir architektra, 2010, 34(3): 138150 139

gerokai senstelj, o kartais ir nevisikai aiks urba-nistiniai konceptai, metodai bei poiriai. Ir negalimabt teigti, kad estetinis bei kompozicinis ia mini-mos transformacijos aspektai bt kiek nors tinkami.Daugelis iandien pasikeitusi Lietuvos miest pavyz-

di rodo, kad estetinis bei kompozicinis klausimaskuriant ir naujai formuojant miesto centrus buvo men-kai arba visai nepaisomas. Tenka pripainti, kad iadominavo kita kur kas galingesn komercins nau-dos logika ir jai atstovaujantys socialins galios subjek-tai. Tai, kad daugelio Lietuvos miest kaitos rezultataiestetinio vaizdo prasme nra geri, rodo, kad iki iolnra nei tinkamo poirio objekt, nei skiriamastinkamas dmesys iam k lausimui.

Analizuojant daug usienio ir Lietuvos urbanisti-kos teorijos literatros altini ir urbanistins erdvs

(Urban Space) bei kompozicijos analizs pavyzdi,pateikiam io straipsnio literatros srae, siekiamaapvelgti ir paanalizuoti urbanistins (arba miesto)kompozicijos kategorijas, teorines nuostatas bei sam-pratas. iame tekste pateikiami tarpiniai didesnio ty-rimo rezultatai. Kai kurios jo tezs ir nuostatos buvopaskelbtos mokslinse konferencijose bei mokslinsepublikacijose lietuvi ir angl kalbomis.

Svokos miesto kompozicija ir urbanistin kom-pozicija iame straipsnyje vartojamos sinonimikai.Urbanistikos teorijoje jos labai danai siejamos su

C. Sitte meniniais miesto statybos pagrindais (1993), miesto statyb iame kontekste suvokiant kaipurbanistik. Pernelyg nesigilinant paios urbanisti-kos svok, kuri ligi iol Lietuvoje gali bti suprantama

skirtingai, paymtina tik tiek, kad j bendruoju atvejuiame straipsnyje suvoksime kaip Urban Design ati-tikmen, o C. Sitte poir traktuosime kaip meniniusurbanistikos arba miesto ormavimo principus. Toksbendrinis poiris atitiks ir vakarietikas UrbanDesign (Carmona 2003), ir postsovietines rusik-sias ( 1986)sampratas.

Miesto kompozicijos ir estetikos vaidmuo

urbanistikoje

Bendruoju atveju urbanistins kompozicijos klausi-mai yra tiesiogiai susij su miesto planins ir erdvinsstruktr estetika. Kadangi ir pai miest, ir j dalidyiai yra skirtingi, kompozicijos priemons ir ds-

niai juose irgi yra atpastami skirtingai. Taiau turintomenyje, kad, kalbant estetinmis kategorijomis apiemiesto sandar, labai danai sprendiami skirtingolygmens (arba mastelio) ir pobdio klausimai, urba-nistin kompozicija apima visus iuos lygmenis ir todlesama skirting jos samprat bei traktavim. Jie galibti ir subjektyvs, ir objektyvs. Subjektyvumo irobjektyvumo laipsnis, kai kalbama apie miesto struk-tr bei erdv, bendruoju atveju parodytas 1 pav. Jisrodo, kad kuo didesnio mastelio yra (urbanistinis,architektrinis ar dizaino) objektas (krinys), tuo

maiau subjektyvi aspekt jame yra, ir atvirkiai,kuo objektas maesnis, tuo daugiau jame yra meninsveiklos ir kartu subjektyvumo. Tik miesto lygmens(1 pav.) masteliu atsiranda aikus menins krybos

1 pav. Subjektyvumo ir objektyvumo santykis skirtingo mastelio sistem hierarchijoje

Fig. 1. Relationship between the subjectivity and objectivity within the hierarchy ofdierent-scale systems


3/13

140 . Grunskis. Miesto kompozicijos sampratos klausimu

elementas bei subjektyvi vertinimo kriterij1. Irtai tokiais atvejais, kai mieste (tiek plano sandaroje,tiek erdvje) gali bti atpastami estetiniai kompo-ziciniai dsningumai ir menins krybos rezultatai.Daniausiai kuo miestas didesnis, tuo ie dsniai

atpastami sunkiau, o estetinis ir kompozicinis ele-mentas bei jo analiz yra nelabai galima.

Remiantis apsibrta urbanistikossamprata, miestokompozicija susijusi su erdve ir triu, net jei kalbameapie miesto plano kompozicij, ie du dalykai urba-nistikoje neturi bti ignoruojami. Ten, kur atsirandalabiau subjektyvumo kriterijais paremtos menins k-rybos element, kuriant miesto erdvs kompozicij ir janalizuojant, paprastai irgi pasitelkiami objektyvesnipoiriai, kriterijai ir j sistemos. Todl tradicikai betkokia urbanistin kompozicija nra visikai subjekty-

vios krybos rezultatas.Kita urbanistins kompozicijos svokos proble-

mikumo esm yra ta, kad ne visais atvejais miestasbuvo menins krybos rezultatas. Toli grau ne visaisatvejais jis vystsi planingai arba naudojant i ankstoparengt plan. Tai labiausiai lieia ankstyvuosius ir

vidurami miestus, kurie vystsi stichikai ir natra-liai. Danai tokio miesto erdvinje iraikoje meninioformavimo poymiai yra labai reti ir sunkiai pastebi-mi. Tokio miesto formavimui konkrets kompoziciniaiir meniniai dsniai ar kanonai takos nedar, veikiau

funkciniai, utilitars reikalavimai bei vietos (vietovs)sociokultrins charakteristikos dislokacija gamti-nio karkaso atvilgiu, socioekonomins slygos ir pan.Taiau beveik visais atvejais iuose savaime susiklos-iusi miest pavyzdiuose atpainsime savaimins,natralios raidos dsningumus, kurie veik planinsstruktros susidarymo logik, taiau ar galtumetokius pavyzdius pavadinti urbanistine kompozici-

ja tai vis dar yra diskutuotinas klausimas. Matyt,pagrindinis argumentas, svarstant klausim, btestetikos ir kompozicijos santykis miestuose arba tai,

kiek savaime susiklosiusi miesto planin ir erdvinsandaros yra ar gali bti estetikos, kai j raidoje me-niniai bei kompoziciniai dsniai naudoti nebuvo. Iratvirkiai, aikius kompozicinius dsnius ireikiantimiesto struktra ne visada yra estetika tiek plano, tiekerdvins sandaros aspektais (1 lentel).

1 Bet kuri urbanistin situacij galima vertinti ir argumentuotiskirtingai. Kaip rodo urbanistikos istorija, skirtingais miestoraidos etapais priklausomai nuo vyraujanios sociokultrinssituacijos ir ideologijos tos paios arba panaios miesto forma-vimo problemos buvo sprendiamos visikai skirtingai.

Taigi bendrai estetiniai urbanistikos klausimai la-bai glaudiai susij su laikotarpio mados ir ipasta-ma groio doktrina bei kanonais, kurie per laik kinta.Todl vertinant miesto struktr ir vaizd estetiniu po-iriu, vienareikmio, universalaus atsakymo paprastai

nra. Jei sutiktume, kad ir vienu, ir kitu atveju egzistu-oja bendras groio vardiklis (arba sutartinai galtumeteigti, kad, remiantis objektyviais kriterijais, tam tikrulaikotarpiu mes vertiname per laik suformuot urba-nistin struktr kaip esani geros arba blogos este-tins kokybs), tai toks vertinimas bt universalus.Taiau nei bendras groio kanonas, nei bendrin kri-terij sistema vertinant urbanistikos krini estetikneegzistuoja. Todl jos vertinimas i laiko perspekty-

vos yra dalinis, paremtas iandien galiojaniais groiokanonais ir estetine doktrina2. domu, kad skirtingais

laikotarpiais miesto estetinis grois buvo suvokiamasdiametraliai prieingai (Parker 2004; Clark 2009;Wagner 2006; Bacon 1976; Hall 2002). ia galtumepalyginti naujus ankstyvojo klasicizmo miestus su

j istoriniais branduoliais senamiesiais, kurie tuometu nebuvo vertinami teigiamai. Ta pati problemaegzistuoja kalbant apie modernistin urbanistik (LeCorbusier 1987), kai tam tikru laikotarpiu ie kriniaibuvo vertinami ir dl savo estetikos, ir dl funkcio-nalumo, taiau per pus amiaus kintant poiriui urbanistik ir groio sampratoms visuomenje, ie

kriniai nebra taip gerai vertinami kaip anksiau.Taigi ia susidriame su vertinimo universalumoir kompleksikumo problema. Reikia paymti, kadkompozicijos ir estetikos santykis urbanistikoje kol kasnra kompleksikai nagrintas. Plaiau ia tema apta-riani darb yra postsovietinje erdvje ir ypa rusi-koje urbanistikos mokykloje. Pamintini tokie autoriaikaip Z. N. Jargina, Stepanova, G. I. Zosimov, Beliajeva( 1981, 1991; 2005, 2006; 1976, 1986; 1977, 1980). Vakar urbanistikos(Urban design) teoriniuose darbuose urbanistikos irestetikos santykis taip pat nra plaiau ar kompleksi-kai nagrinjamas. ios tradicijos urbanistikoje estetikalabiau yra siejama su kognityviniu ir estetiniu erdvssuvokimu ir vertinimu (Cullen 1995; Salingaros 1999;Moughtin 1999, 2003; Carmona 2003).

2 Galimas universalesnis kriterijus iame diskurse galt bti ati-tiktis to laikotarpio estetiniams kanonams ir etalonams. Taiauia atsiranda paminklosauginis aspektas, kuris nra tiesiogiaisusijs su straipsnio objektu.


4/13


Miesto kompozicijos sampratos Vakar ir

postsovietinje urbanistikos tradicijoje

Bendruoju atveju kompozicija yra (lot. Compositio sudstymas, sukrimas): meno krinio elementidstymas, j tarpusavio ryys ir santykis su vi-suma; sandara, struktra, konstrukcija, architek-tonika (Interakty vus tar ptautini odi odynasInterleksis). i apibrtis gerokai koreguojasi, kaikalbama apie miesto arba urbanistin kompozicij.Kaip jau minta, miesto kompozicijos objektas yrasusijs su miesto struktros ir erdvs estetikos klausi-mais, taiau io objekto samprata yra vairialyp. Paiubendriausiu atveju (kalbant apie makromastel) miestokompozicija siejasi su miesto kaip menins krybosobjekto koncepcija. is poiris egzistuoja seniai irsiejasi su planinga miesto formavimo veikla, skiriantdmes iskirtinms miesto dalims arba ansambliams.ia esama dvejopo poirio: viena vertus, miestas ir

jo erdvin bei plano sandara yra kuriami kaip vien-tisas krinys nuo pradios iki pabaigos. Kita vertus,estetiniai kompozicijos dsniai taikomi esamo miestoplano ir erdvins struktros pltrai, j rekonstruojantarba prie jos prisiderinant. Abiem atvejais miesto kom-pozicija yra sudtin planuojamo miesto vairiapuss

raidos programos dalis, kuriai, be kita ko, yra bdin-gi ir estetiniai poymiai. Taiau kartu su estetinmiskompozicijos problemomis ios veiklos procese yrasprendiami ir funkciniai, ir techniniai utilitars,ir socialiniai klausimai. Todl daniausiai urbanistinkompozicija yra didesnio miesto formavimo problemkomplekso dalis. Miesto kaip menins veiklos rezul-tato koncepcija nuo septintojo deimtmeio buvo ar-ar-iai kritikuojama, atkreipiant dmes ir kitas svarbiasmiesto formavimo problemas socialines, kultrinesir pan. Taip kilo reakcija modernistin (Le Corbusier,

F. L. Wright ir kit) architektrin miesto formavimo

poir, o miestas kaip menins veiklos rezultatas irkaip autorin koncepcija nebeteko galios. Miesto for-

mavimas ir urbanistika tapo tarpdisciplininiu mokslu,nebesutelktu vien profesin srit.

Analizuojant su iuo klausimu susijusius skirtin-go laikotarpio literatros a ltinius, matomos keliosesmins sampratos tradicijos: Vakar ir postsovie-tinio urbanizmo tradicijos skirtumas. Sampratamiesto kompozicija arba Urban CompositionVakar urbanistinje literatroje sutinkama gana retai.Daniausiai tai menotyriniai tekstai apie miesto erdvs(Urban Space) formavim maesniu nei viso miestomasteliu. Daniausiai Urban composition svoka

vartojama, kalbant apie architektrini ir urbanistinikompleks plano, erdvs kompozicijos dsningumusbei viesias miesto erdves. Vakar miesto erdvs for-mavimo (Urban design) tradicijoje miesto ir jo dali es-tetiniai klausimai itin plaiu mastu nesprendiami. isobjektas labiausiai siejamas su erdvs suvokimo (Visual

perception) ir didesni architektrini ansambli kom-pozicija, o svoka vartojama gerokai siauriau nei post-sovietinje ir rusikoje tradicijoje. Tiktina, kad tokioapibendrinto miesto kompozicijos poirio nebuvimasiuolaikinje Vakar urbanistikoje (Urban design) yra

nulemtas ilgalaiks miest formavimo patirties, ku-rios viena pagrindini slyg yra privati nuosavybir daugelio socialini subjekt dalyvavimas miestoplanavimo, formavimo procese. Tik labai retais atve-

jais miestas yra kuriamas kaip vientisa kompozicinvisuma (2 pav.). Daugeliu atvej europinje tradicijojemiesto erdvs formavimas (Urban design) siejamas suesamo miesto ar jo dalies pltra ir formavimu, atsi-

velgiant jau esanias slygas bei situacij, prisitaikantprie j. Tik atsiradus kokiems nors ypatingiems prece-dentams ar slygoms, miestas kuriamas kaip ubaigtas

meninis krinys, taiau tokiam ingsniui reikalingos

Formuojasi stichikai, savaimingai Formuojama planingai

Urbanistin kompozicija

Kaip savitumas

Vyrauja natralios raidos dsniai,artimi gamtos tvarkai

Kaip dsnis ir kanonas

Vyrauja smoningos veiklos dsniai,artimi fabriko tvarkai

Miesto estetika

Miesto iors (miestovaizdio) ir vidaus grois apibdinamas tam tikru laikotarpiunustatytomis kaip norma estetine doktrina, mados ir groio kanonais bei sampratomis.Vyrauja subjektyvus vertinimas. Bendrinis vardiklis ir kriterij sistema nustatomi ganasunkiai. Galima bendrin vertybin kriterij sistema ir jos norminimas arba reguliavimas.

1 lentel. Kompozicijos ir estetikos santykis vertinant skirtingai suformuoto miesto struktrTable 1. Relationship between composition and aesthetics in evaluation of a city structure developed in two dierent ways


5/13


2 pav. Savaime (kairje) susiformavusi ir planingai (deinje) suformuot miest planai: a Newcastle prieTyne ups ir Gateshead(Jungtin Karalyst) miesto planas, XIX a.; b ZIERIKZEEmiesto planas, XVII a., sudarytasJ. Blaeu; c Lisabonos miesto planas XVII a.; d Frank Loyd Wright. Broadacre City planas 19341935m.;e Palmanova miesto planas, XVI a.; f Filadeljos (Pensilvanijos) valstijos miesto planas. Autorius WilliamPenn, 1682 m.

Fig. 2. Layouts of spontaneously developed cities (on the left) and preplanned cities (on the right):(a New-castle upon Tyne and Gateshead (UK) town plan, the 19th century; b ZIERIKZEE town plan made upby J.Blaeu, the 17th century; c Lisbon city plan, the 17th century; d Frank Loyd Wright. Broadacre City plan,1934-35; e Palmanova town plan, the 16th century; f Filadelphia (Pensylvania) town by William Penn, 1682)

a) d)

b) e)

c) f)


6/13


ypatingos ir greitai pakitusios miesto raidos sociokul-trins slygos ar aplinkybs (pavyzdiui, gerokai pas-partjs ekonominis augimas, nekilnojamojo turto pltrair vystymas, socialins tvarkos transformacijos ar kokienors kiti ypatingi globalines miesto raidos slygas keii-

antys ar veikiantys vykiai ir veiksniai)3. Taiau ir tokiaisatvejais Vakar urbanistikos tradicijoje miestas kaipkompozicin visuma aprpiamas ir formuojamas ganaretai. Daniausiai ir todl, kad intensyvesnis formavi-mas bei pltra yra telkiami jau esamas metropolijas,kurios ir dydiu, ir struktra yra sudtingos, gerokaisuvarytos privaios nuosavybs bei kit globalini

3 Prie toki vyki galima priskirti i r olimpines aidynes, kuriosXX a. tapo vienu i esmini miesto raid veikiani veiksni.Neretai dl io vykio pastatomi atskiri miest kvartalai ir da-

lys. Tai veiksnys, darantis tak ne tik miestovaizdiui, bet irkai kada struktrai. Taiau ir iais atvejais miestas kaip visu-ma transformuojamas itin retai. Didiausios transformacijospavyzdys Pekino miestas 2008 metais. Taiau iuo atvejuvystytojas, socialins galios subjektase buvo valstyb. Ir tokiostransformacijos manomos tik tada, kai socialin galia yra su-telkta vieno socialins galios subjekto rankose. Totalitarinjevisuomenje kiti tradiciniai galios subjektai nei paios galios,nei svert, nei resurs veikti neturi.

(bendrj) raidos slyg. Taiau taip pat paymtina,kad ir ioje tradicijoje tiek miesto kompozicija ir josobjektas, tiek jos elementai vardijami gana skirtingai(Rob Krier, Cli Mougtin ir t. t.). Reikia paymti, kadbendrinio termino nra, ir kaip problema is klausimas

nra keliamas Vakar urbanistikos tradicijoje (37 pav.pateikiami skirtingo laikotarpio miesto kaip ubaigtokrinio pavyzdiai).

Egzistuoja ir kita miesto kompozicijos samprata,bdinga modernistinei ir tarybini laik urbanistikosmokyklai. Tai poiris, iliks iki i dien kai kuriosepostsovietins geopolitins erdvs valstybse: Lenkijoje(Wejhert 2008), Rusijoje, maiau ekijoje (Hruza1965). ia urbanistin kompozicijos svoka vartojamakur kas daniau ir terminas yra gana polifunkcikas.Taigi urbanistin kompozicija masteliu aprpia ne tik

viesias erdves ar mikrorajonus, bet ir vis miest arnet miest aglomeracijas4 (Vanagas 2003, 2008). ioje

4 domu palyginti net lietuvikojo urbanistins tradicijos kon-teksto urbanistins kompozicijos apibrtis. Pavyzdiui, J. Va-nago ir V. Jurkto urbanistins kompozicijos sampratos skiriasii esms.

3 pav.Saline de Chauxmiesto planas, 17741779 m. Autorius Claude Nicolas Ledoux(i Claude-Nicolas Ledoux Larchitecture considre sous le rapport de lart, des moeurset de la lgislation. Tome premier, 1804 m.)

Fig. 3. Saline de Chaux town plan by Claude Nicolas Ledoux (1774-79). (Sourse:

Claude-Nicolas Ledoux, Larchitecture considre sous le rapport de lart, des moeurset de la lgislation. Tome premier, 1804)


7/13


5 pav. Brazilijos miesto kompozicijos planas. Autorius Lucio Costa, 1957 m.

Fig. 5. Brasilia (Brasil) town composition plan by Lucio Costa, 1957

4 pav.Saline de Chauxmiesto planas. Autorius Claude Nicolas Ledoux, 17741779 m.perspektyva (i Claude-Nicolas Ledoux Larchitecture considre sous le rapport de lart,des moeurs et de la lgislation. Tome premier, 1804 m.)

Fig. 4. Saline de Chaux town plan by Claude Nicolas Ledoux (1774-79). (Source: Claude-NicolasLedoux, Larchitecture considre sous le rapport de lart, des moeurs et de la lgislation. Tomepremier, 1804)


8/13


7 pav. Karlsrhs miesto planas, 1739 m. Autorius Christian Thran

Fig. 7. Karlsruhe (Germany) town plan by Christian Thran, 1739.

6 pav. Kanberos Parlamento rm vaizdas, 1988 m. Autorius Mitchell/GiurgolaArchitects (altinis: Gordon 2006)

Fig. 6. View on the Parlament House in Canberra (Australia) by Mitchell/Giurgola Architects, 1988 (Source: Gordon 2006)


9/13


tradicijoje kompozicijai kaip meninei krybai skiria-mas nemaas dmesys. Miesto kompozicijos sampra-ta ia apima ir vizualinio suvokimo, ir makromasteliourbanistini struktr formavimo klausimus. Tokstradicijos poiris yra suformuotas sociokultrinio

konteksto slyg, kai socialins tvarkos modelis (beprivaios nuosavybs) leido planingai formuoti miestuskur kas intensyviau, ir ta veikla nebuvo taip nulemtanuosavybs ar kit tradiciniam europiniam miestuibding suvar ym. Tuo metu buvo kuriami naujipramoniniai miestai nuo pradi iki pabaigos kaipmenins krybos rezultatas. Be politinio ideologiniopobdio tak, ia svarbi buvo ir vyravusi estetin ide-ologija bei utopiniai nauj miest vaizdiniai ir vaiz-diai (pateikiantys socialinio gy venimo ar kitus an-tropologinius vaizdius kaip siekiamyb), kurie buvo

realizuojami, pasitelkiant modernistin miesto ir joerdvs krimo koncepcij. Kadangi ioje urbanistiko-

je santykis su tradiciniu miestu buvo nevienareikmis,apie atunt deimtmet k ilo istorini branduoli re-generacijos idj, kuriomis remiantis buvo i daliessprendiami estetiniai ios miesto dalies klausimai irtaip suformuotas gana savitas poiris istorines ver-tybes ir miesto kompozicij. Tuomentins regeneraci-

jos proces ir vald, ir nansavo valstyb, sprsdamaklausim gana kompleksikai, todl atsirado istoriniobranduolio trins erdvins kompozicijos5 (Jurktas

1994, 1975, 1977) tyrim metod, kur ie akumuliavostruktrins, kognityvins ir net emocins analizsmetodus siekiant vertinti ir regeneruoti po Antrojopasaulinio karo suniokot istorini miesto branduo-li urbanistin audin bei vaizd. Taiau labai neretaisatvejais, kai tradicins nuosavybs formos veikiamasmiesto modulinis tinklas morfotipas neegzistavo,sprendiant regeneracijos ir harmonizavimo proble-mas, buvo apsiribota naujos architektros terpimu tradicin istorinio branduolio miesto struktr. O iomastelio lygmenyje urbanistin kompozicija sprend

estetinius bei kokybinius architektros ir miesto au-dinio klausimus (K. Wejchert, V. Jurktas, J. Hruza irkiti). Akivaizdiausiai ios tradicijos urbanistins kom-pozicijos sampratos polifunkcikumas apibdinamasprofesoriaus J. Vanago urbanistins kompozicijos de-nicijomis, pagal kurias urbanistin kompozicija yrair vyksmas, ir urbanistinio plano organizacija, irvizualini charakteristik visuma, taip pat jos esm

5 Terminas trin ir erdvin kompozicija yra vertinys i ruskalbos ( 2007). ia kalba buvo parayta nemaai.Vytauto Jurkto trins ir erdvins kompozicijos samprata yrakiek platesn nei rusikuose altiniuose dl platesnio taikomojopobdio.

vizualin erdvin idja, turinys ir bdas, kuriuoji demonstruojama stebtojui. Anot io autoriaus, ur-banistin kompozicija gali bti suprantama dviem as-pektais: grynai kaip suformuota plano sandara ir kaip

vizualinis suvokimas natroje (bdas, kaip urbanis-

tin objekt priima stebtojas). i apibrtis siejama netik su miesto, su jo dalies ir su maesnio urbanistinioansamblio estetiniu sprendiniu, bet ir su viso regionokratovaizdio menine estetika (Vanagas 2008: 49).Tokia urbanistins kompozicijos visa apimanti svo-ka bdinga tik postsovietins urbanistikos tradicijai6,nes kitais atvejais Vakar urbanistikos tradicijoje me-nins kompozicijos io mastelio lygmenyje niekas ityrintoj ar teoretik nevelgia.

Apibendrinimai

Apibendrinant btina pabrti, kad miesto (arba urba-nistins) kompozicijos samprata vis dar yra platoka irnekonkretizuota. Skirtingi teoretikai ir architektrinsbei urbanistins veiklos profesionalai j vartoja skirt-ingai. O skirtingos urbanistins ir miesto formavimotradicijos termin traktuoja skirtingai tiek mastelio,tiek ir svarbos miesto formavimo veiklai aspektais.

Taip pat poiri skirtumai yra nulemti miestokaip menins krybos objekto traktavimo urbanis-tikos tradicijoje ir krjo autorysts gali paisymo,taip pat to, kiek priemoni ir sprendimo galios yrasukoncentruota vienose rankose. Tai modernistinioir tradicionalistinio poiri prietaravimas, ku-rie miesto formavimo praktikoje reiksi skirtingaislaikotarpiais vis kitaip. Taiau Vakar urbanistikos(Urban design) tradicija evoliucionavo tiek, kad vienomodernistinio urbanistinio poirio i esms atsisak.Kita vertus iame kontekste miestai vystsi be esminisocialins tvarkos pakitim. Postsovietinje urbanis-tikos tradicijoje is modernistinis poiris dar vis gajus,nors esama perimamumo ir pereinamojo laikotarpiopoymi. Taiau miest centr pltots pavyzdiai

Lietuvoje rodo, kad iai raidai buvo pasirinkti ir reali-zuojami dar sovietiniais metais sukurti urbanistiniaikonceptai, kurie ne visada koreliavo su tradicine miestostruktra ar miestovaizdiu. Kodl, stipriai pasikeitussociokultrinio konteksto slygoms, miesto raidos ir

6 J. Vanagas savo vadovlyje Miesto teorija urbanistin kom-pozicij vardija dvejopai: plaija prasme urbanistinio arbateritorinio planavimo objekto plano menin organizacija; tiks-lingas miesto arba jo dalies organizavimo procesas, kurio metuatsivelgiant esamas ir silomas slygas, iekoma racionalausfunkcinio, visuomeninio kinio ir architektrinio meninio

sprendinio. Siauresnija prasme tai kompozicinis vyksmas,kurio metu akcentuojamos menins plastins vertybs .


10/13


vaizdo formavimo konceptai nepakito nra ik i galoaiku. Veikiausiai socialins tvarkos transformacija darnereikia mentalins transformacijos, o sprendiantiurbanistins pltros klausimus konjunktra tam tikrumomentu nepakito ir idj bei poiri nebuvo pakan-

kamai (juolab kad sprendimo galias turjo tos paioskartos ir urbanistins mokyklos specialistai).

Taip pat btina paymti, kad:a) egzistuoja daug skir ting urbanistins arba miesto

kompozicijos samprat, kurios skiriasi tiek objektoapimti ir ribomis, tiek ir kokybinio turinio nusaky-mo aspektais. Terminas ir svoka daug daniau beiplaiau vartojami postsovietinje urbanistikoje, oVakaruose jie yra kur kas siauresni;

b) galima iskirti kelias skirtingas urbanistikos tra-dicijas, kurios skirtingai trakruoja ir pat urbanis-

tikos kompozicijos objekt, ir tyrimo prielaidas:tai Vakar urbanistikos tradicija ir postsovietin.Pirmoji dl miesto formavimo ypatum ir veikiamsociokultrini slyg suformavo lokalesn poir miesto kaip visumos estetin krim. Antroji ur-banistin tradicija, paveikta kitokios miesto krimopatirties, suformavo kur kas platesn (visa apiman-i) urbanistins kompozicijos samprat.

Literatra

Alexander, Ch. 1987.A New Teory o Urban Design. Oxford:

Oxford University Press.Bacon, E. N. 1976. Design o Cities: Revised Edition. Penguin

(Non-Classics).

Carmona, M.; Heath, T.; Oc, T.; Tiesdell, S. 2003. PublicPlaces-Urban Spaces. Architectural Press.

Clark, P. 2009. European Cities and owns 400-2000. Oxforduniversity Press.

Cullen, G. 1995. Oncise townscape. Architectural Press.

Gordon, D. 2006. Planning 20th Century Capital Cities.Routledge.

Hall, P. 2002. Cities o omorrow: An Intellectual History oUrban Planning and Design in the wentieth Century.

Wiley-Blackwell.Hruza, J. 1965. eorie Mesta. Praga (in Czech).

Interaktyvus tarptautini odi odynas Interleksis[irta 2010 09 01]. Prieiga per internet: .

Jurktas, V. 1975. Kauno senamiesio trin-erdvin kompo-zicija,Architektros paminklai 3: 98120.

Jurktas, V. 1977. Vilniaus senamiesio trin-erdvin kom-pozicija,Architektros paminklai 4: 3657.

Jurktas, V. 1994. Senamiesi regeneracija. Architektrosharmonizavimo problema. Vilnius: Technika.

Krier, L. 1995. Houses, Palaces, Cities (Architectural Design

Profle), Architectural Design? Editions. New Your City.

Krier, L. 2008.Architecture: Choice or Fate: ravel Size Series .Papadakis Publishers. London.

Krier, R. 1993. Urban Space. Rizzolli. New Your City.

Krier, R. 2006. own Spaces: Contemporary Interpretations inraditional Urbanism. Birkhauser.

Le Corbusier. 1987. Te City o o Morrow and Its Planning.New York: Dover Publications.

Ledoux, C. N. 1804. Larchitecture considre sous le rapport delart, des moeurs et de la lgislation. ome premier. Paris.

Lynch, K. 1960. Te Image o the City. e MIT Press.Cambridge MA.

Moughtin, C. 2003. Urban Design. Street and Square.Amsterdam, Boston et al.: Architectural Press.

Moughtin, C.; Cuesta, R.; Sarris, Ch.; Signoretta, P. 1999.Urban Design: Methods and echniques. Oxford:Architectural Press.

Parker, S. 2004. Urban Teory and Urban Experience.Routledge.

Salingaros, N. A. 1999. Urban Space and its InformationField,Journal o Urban Design 4: 2949.doi:10.1080/13574809908724437

Vanagas, J. 2003.Miesto teorija: vadovlis. Vilnius: Vilniausdails akademijos leidykla.

Vanagas, J. 2008. Urbanistikos pagrindai: vadovlis. Vilnius:Technika. doi:10.3846/982-S

Wagner, M. 2006. Te Geometries o Visual Space. LawrenceErlbaum Associates Publishers. London.

Wejchert, K. 2008. Elementy kompozicji urbanistycznej.Warszawa: Wydawnictwo Arkady.

, . . 1977.- .: .

, K. 1993. -. : .

, . . 1976. ( ). :.

, . . . 2007. -. : .

, . . 2005. - , .: - - , , , -, 161165.

, . . 2006. -,: 5 [interaktyvus][irta 2010 09 01]. Prieiga per internet: .

, . . 1981. . :.

, . . 1991. . : .

, . .; , . .; , . .; -, . .; , . .; , . . 1986. . .

. . . : .
http://dx.doi.org/10.1080/13574809908724437http://dx.doi.org/10.1080/13574809908724437http://dx.doi.org/10.3846/982-Shttp://dx.doi.org/10.3846/982-Shttp://dx.doi.org/10.3846/982-Shttp://dx.doi.org/10.3846/982-Shttp://dx.doi.org/10.1080/13574809908724437http://dx.doi.org/10.1080/13574809908724437


11/13


ABOUT THE ISSUE OF THE URBAN COMPOSITION

CONCEPT

T. Grunskis

Summary.

A city nowadays has become a really complexand multi-layered structure containing the features of a phe-nomenon. It is a formation that has transformed or forced torethinking many standardized urbanistic theories and ap-proaches. By its shape and content it is a dynamic, constantlychanging and multiple system related to other larger urbanstructures forming larger-scale urbanized networks. Due tosuch peculiarities, the city and its aesthetic qualities can nolonger by judged and dened by the categories of the 19 th and20th centuries. Its issues and problems have long ago trespassedthe boundaries of a single scientic discipline. Nevertheless,the issue of urban aesthetics and composition still remains veryrelevant, especially bearing in mind recentglobal socio-culturalconditions and the related urban unifcation, as, following the

intense wave of urbanization, many Lithuanian towns, withthe capital Vilnius preeminently, have changed a lot, both onthe outside (cityscape) and the inside (local visual percep-tion) within the last decade. Many examples of such recentlytransformed towns in Lithuania just testify the fact that theissue of aesthetics and composition has been almost or totallyignored in further developing or newly shaping the centers ofsuch towns. By exploring quite a large number of foreign andLithuanian sources of urban theory and examples of urbanspace and composition analysis (these are presented in the at-tached bibliography), the article author aims at reviewing andanalyzing the categories of urban composition, its theoreticalapproaches and insights. is text is a presentation of interimresults of the larger research. Some thesises and concepts have

been also presented in dierent scientic conferences and pub-lications, in the Lithuanian and English languages.

Generally speaking, the urban composition issues are directlyrelated to the aesthetics of both urban layout structure andspatial structure. With varying sizes of cities and their separateparts, means and laws of composition applied in the cities arerecognized in dierent ways, too. Yet, speaking about the citystructure by aesthetic categories, questions of dierent levels(or scales) and character must be solved really oen. As urbancomposition encompasses all these levels, its dierent conceptsand handlings exist. ey can be subjective and objective. elarger the scale of the object (urban, architectural or designpiece), the less subjective aspects it contains, and vice versa,the smaller the object, the more artistic features may be found

in it and thus subjectivity. Only on the urban-level scale (seeTable 1.) a clear element of artistic creation appears and subjec-tive evaluation criteria could be applied.

e other side of the problem of the urban composition notionalso rests upon the fact that a city has not always been treatedas a result of some artistic creation. is is especially truewhen speaking about the early and medieval towns, whichwere developing spontaneously and naturally. Signs of artisticformation are very rare and can hardly be found in the spatialstructures of such towns. Particular compositional artisticlaws or canons had any inuence on the formation of suchtowns, with functional, utilitarian requirements and the sitelocation and socio-cultural characteristics in respect of thenatural framework, socio-economic conditions, etc. standingin the rst place. But could such examples be dened by thecategory of urban composition this question still remainsopen. e key argument in discussing this issue could be therelationship between aesthetics and composition in such towns,or, in other words, how much the naturally arranged layout and

spatial structure in this kind of towns is or may be aesthetical,when any artistic compositional laws have been applied to suchdevelopment. Similarly, an urban structure in compliance withclear compositional laws is not necessarily aesthetical in layoutand spatial structure aspects.

It is noteworthy that the relationship of composition andaesthetics so far has not been analyzed in complex. Moreworks tackling this issue may be found in the post-soviet area,especially among Russian urban scholars. Such authors asZ. N. Yargina, S. A. Stepanova, G. I. Zosimov and E. L. Beliaye-

va are worth mentioning. In Western theoretical urban designworks the relationship between urbanism and aesthetics hasbeen failed to analyze in complex or at least in some broaderperspective. is urban tradition relates aesthetics more to the

cognitive and aesthetical perception and evaluation of space.In the most general case (on the macro-scale) the urbancomposition relates to the concept of the city as an object ofartistic work. is approach was developed a long time ago andrelates to the city formation as preplanned activities focusingon exclusive parts of the town or ensembles. is approach istwo-fold: on one hand a town and its spatial and layout struc-tures are developed as completed piece from the beginning tothe end. On the other aesthetical composition laws are ap-plied to the development of already existing layout and spatialstructure for its reconstruction or adjustment. In both casesurban composition is a constituent part of the multiple towndevelopment program, which, inter alia, contains also someaesthetical features. Alongside the aesthetical compositional

Table 1. Relationship between composition and aesthetics in evaluation of a city structure developed in two dierent ways

Sponteanous/ Natural Development Preplanned Development

Urban Composition

As a peculiarityNatural development prevails close

to the order ofnature.

As a law and canonLaws of premeditated development

prevail close to the order of the factory.

Urban Aesthetics

The beauty of a city on the outside (cityscape) and on the inside is dened by aestheticaldoctrines accepted during certain periods of time, fashion and aesthetical canons and concepts.Subejctive evaluation prevails. Common denominator and criteria system could be hardly xed.

Common criteria system is possible, and so is its standardization and regulation.


12/13


issues, this developmental process, however, covers the func-tional, technical utilitarian and social problems. ereforeurban composition is usually an integral part of some largercomplex of city formation problems. Analyzing the literaturesources of dierent periods related to this question under re-search, a few essential traditions of the concept could be seen.

Especially noticeable is the dierence between the Western andpost-soviet urban traditions. e notion Urban Compositioncould be found really rarely in Western urban literature, andusually in art criticism texts about the urban space formationon the scale smaller than the entire city. Most oen the conceptofUrban Composition is used speaking about the layout andspace compositional regularities of architectural and urbancomplexes, as well as urban public spaces. In Western tradi-tion of urban design, aesthetical issues of a city and its partsusually are not solved on especially vast scale. is object ismore oen related to the visual perception and composition oflarger architectural ensembles, and the notion itself is used ina quite narrower sense than in post-soviet and Russian tradi-tion. It is likely that such absence of more general approach to

urban composition in modern Western urban design traditionhas been determined by the long-term city formation practicewith private property being one of the key conditions of suchpractice and participation of many subjects in the urban plan-ning and formation processes. Only in exclusively rare cases acity is developed as a nished compositional entirety. Merelyupon the occurrence of some special precedents or conditions,the city is being developed as a completed artistic piece, but thisstep is necessarily preceded by some special and fast changingsocio-cultural urban development conditions or circumstances(such as rapid acceleration of economic growth, real estatedevelopment, social order transformations or some other spe-cial events and/or factors changing or inuencing global citydevelopment conditions). Even in such special cases, the city

is rarely perceived and formed as a completed compositionalunit in Western urban design tradition. Usually, this is dueto the fact that more intense formation and development isconcentrated in the existing metropolises, which by their sizeand structure are complex and fairly restricted private owner-ship institutions with restricted global (general) developmentfacilities. It is noteworthy, however, that in this tradition urbancomposition and its object and elements are dened in fairlydiverse ways (Rob Krier, Cli Mougtin, etc.). Western urbandesign tradition simply has no general term for this notion, andthis issue has never been raised as a problem.

Dierent concept of urban composition was characteristicfor modernist and soviet urban design tradition. e sameapproach still remains today in some post-soviet geopoliticalareas Poland, Russia, a little bit less in Czech Republic. econcept of urban composition is used more oen here. Moreo-

ver, this term is fairly poly-functional, covering not only publicspaces or urban districts, but also the entire city and even itsagglomerates. is particular tradition pays a lot of attentionto composition as an expression of artistic creation. e notionof urban composition covers the issues of visual perceptionand even formation of macro-scale urban structures. Such ap-proach in this tradition has been formed by the socio-culturalcontext conditions, where the model of social order (denyingany private property) allowed for the pre-planned and intenseurban development, as these activities were not restricted byprivate property and/or other limitations present in a tra-

ditional Western European city. Alongside the political andideological inuences, the dominant aesthetical ideology and

utopian brand-new city images (presenting the social life orother anthropological ideas as an objective) were consideredimportant and realized following the Modernistic conceptof the city and its space formation. Whereas in this urbantradition the main streams relationship with a traditional citywas quite ambiguous, the 1970ies saw the wave of historical

core regeneration ideas, the realization of which alongside thepartial solution of some aesthetical issues in this city part hasformed a fairly peculiar approach towards historical values andurban composition. is regeneration process was managedand nanced by the state, so the issue was tackled in a fairlycomplex way, therefore the exploration methods for historicalcores volumetric-spatial composition were developed accumu-lating the methods of structural, cognitive and even emotionalanalysis into one whole in order to evaluate and regenerate theurban tissue and view of historical cores destroyed during theWord War II. But most oen, as the city modular network morphotype influenced by traditional form of ownershipsimply did not exist, regeneration and harmonization prob-lems were conned to insertion of new architecture into the

traditional urban structure of the historical core. On such scaleurban composition was applied to solve aesthetical qualitativeissues of architecture and urban tissue.

In summary it is noteworthy to emphasize that the concept ofurban composition is still wide and remains unconcrete. It isused in dierent ways and for dierent purposes by theoreti-cians, as well as professional architects and urbanists. eaforementioned dierent urban design traditions handle thisterm dierently, in the aspects of scale and importance withinthe urban development process. Such dierences in the ap-proaches have been determined by treating the city as an objectof artistic creation and overemphasizing the authors powers,as well as concentrating the number of urban developmentinstruments and solution powers in single hands. is is acontradiction between the Modernistic and Traditional ap-proach, which manifested dierently in urban developmentpractice, in dierent periods of time. e Western urban designtradition has been evolving in such a direction, where a singlemodernistic approach towards urban development has beenessentially denied. It is signicant, however, that cities in thiscontext developed uninterrupted by any radical changes ofthe social order. e modernistic approach is still vital in thepost-soviet urban tradition, although some signs of continu-ity and transitional period are obvious. Lithuanian examplesof downtown developments show that urban concepts createdback in the soviet times were applied and implemented in theseactivities, and such concepts were not always correlating withtraditional city structure and/or cityscape.

Why upon such drastic transformation of conditions withinthe socio-cultural context urban development and imageformation concepts did remain unchanged - is not fully clear.It is most likely that a transformation of social order still doesnot mean mental transformation. e key professional codeapplied for solving the urban development problems was notchanged at the right moment, and a shortage of ideas and ap-proaches was noticeable (it is noteworthy that solution powerswere still le with professionals of the same generation andsame urban school).

It is also signicant to emphasize that:a) A number of dierent concepts of urban composition exists,

and they vary by the scope and boundaries of their object, aswell as aspects of presentation of their qualitative content.


13/13


e term and denition are more oen and broadly usedby post-soviet urbanists, whereas in the West this conceptis narrower;

b) A few dierent urban traditions may be distinguished, whichtreat the same object of urban composition and researchbackgrounds dierently. e key are the Western and post-

soviet traditions of urban design. Due to certain city develo-pment peculiarities and socio-cultural conditions, the rsthas developed a more local approach towards the aestheticalformation of the city as entirety. e second urban designtradition inuenced by absolutely dierent urban develo-pment experience has formed much broader (and sometimesoverall) concept of urban composition.

Keywords: urban design, urban space, urban composition.

TOMAS GRUNSKIS

PhD, Assoc. Pro., Dept and Fundamentals and Teory o Archi-tecture, Vilnius Gediminas echnical University, Pylimo g. 26/rak g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania.E-mail: [email protected]. Web: www.grunskis.net

Publications: of author of 58 articles in popular professionaland scientic magazines Research interests: urban morphologyand anthropology, urban design and public space formation,interdisciplinary research. Projects: author and co-author ofseveral winning projects in urban design and architecture.

about the issue of urban composition concept_vol34_no3_138-150_grunskis

Documents